Proveržis nr. 5

NR.

5

2012 M. BIRŽELIS

Gyvenimas pagal išlaidas yra pirminis uždavinys D. Kreivys.

Šiame numeryje:

Izraelyje: mokslinė fantastika ar sektinas pavyzdys?

Radvilė Morkūnaitė

Siekiame 1990 m. užsibrėžto tikslo – grįžti namo į europietišką erdvę Andriaus Kubiliaus kalba

Piratai Vokietijos horizonte Andrius Vyšniauskas

2

TURINYS 4

MĖNUO

5

MĖNESIO TOP 11 forumas

6

Interviu su Dainiumi Kreiviu.

Gyvenimas pagal išlaidas yra pirminis uždavinys.

10

Interviu su Dariumi Jonučiu, Kęstučiu Buividu ir Mykolu Baciuška.

Keturi klausimai konservatyviems verslininkams.

JKL baidarių žygis „Plauk į dešinę, jaunime 2012“ (birželio 29 – liepos 1 dienomis)

europa ir pasaulis 13

Radvilė Morkūnaitė.

Izraelyje: mokslinė fantastika ar sektinas pavyzdys?

16

Konstantinas Rečkovas.

Gruzija – Europos neišnaudotos galimybės.

18

Andrius Vyšniauskas.

Piratai Vokietijos horizonte.

Seimo darbo simuliatorius „Prisiekusiųjų teismai: prabanga ar būtinybė?” (birželio 8 d.)

Idėjos ir vertybės 21

ndriaus Kubiliaus kalba, pasakyta A „Paparazzi“ klube susitikime su jaunimu.

Siekiame 1990 m. užsibrėžto tikslo – grįžti namo į europietišką erdvę

24

Algirdas Kazlauskas ir Jonas Ignatavičius.

Apie verslą iš konservatyvios perspektyvos.

27

VOX POPULI

28

AKCIJOS

Ronald Reagan klubas kviečia į diskusiją „Humoras ir politika” (birželio 6 d. 19 val.)

Žurnalas „Proveržis“. Tel. +370 680 58041. El. paštas proverzis@tslkd.lt Redakcinė kolegija Liutauras Kazlavickas Algirdas Kazlauskas Emilis Kazlauskas Paulė Kuzmickienė Justas Šireika Andrius Vyšniauskas

Autoriai Jonas Ignatavičius Algirdas Kazlauskas Paulė Kuzmickienė Radvilė Morkūnaitė Gintarė Narkevičiūtė Konstantinas Rečkovas

Justas Šireika Andrius Vyšniauskas

Dizainas UAB „Baltijos kopija“ Jūratė Dusevičiūtė

Viršelis Ryčio Daukanto piešinys

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

Laiškas skaitytojui 3 Mielas skaitytojau, Europos Sąjungoje toliau tęsiasi karštos diskusijos ir nerimas dėl valstybių narių ekonomikų, o tuo tarpu krizės išvargintų šalių piliečiai politinę atsakomybę perleidžia ir valdžios vairus patiki kairiosioms politinėms jėgoms. Šios – be užuolankų atmeta taupaus gyvenimo principus ir žada skolintis pragyvenimui. Tačiau artimiausiu metu vis tiek teks suprasti, kad tokie siūlomi krizės įveikimo receptai – tik trumpalaikiai, o pagrindinis principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi tvarkant šalies ekonomiką ne tik sunkmečiu, bet ir apskritai – pradėti gyventi pagal išgales.

Todėl šiame numeryje iškirtinį dėmesį skirsime ekonomikos, verslo bei naujovių temoms.

Artėjantys rinkimai viešojoje erdvėje vis labiau stiprina opozicijos kritikos bangas, kuriomis skelbiama, jog pasirinktas netinkamas receptas, kaip lipti iš sunkmečio duobės, o ši kritika gausiai sodrina­ma erzeliu, jog galėjome gyventi prašmatniai, be jokios atsakomybės ir taupymo bei išlaidauti į valias.

Kiti nuomonių formuotojai, pripažįstantys, kad brista lyg ir tuo keliu, iššūkius ir situaciją, su kuria krizės akivaizdoje susidūrė Lietuvos Vyriausybė – linkę švelninti ir tą laikotarpį vadinti tiesiog „nelengvu laiku“.

Tad šio numerio pagrindinėje temoje – pokalbis su buvusiu Ūkio ministru apie tą „nelengvą laiką“ ir apie receptus, kurie padėjo kapstytis iš krizės.

Apie pastangas gyventi tausiau bei pasitelkti išmaniąsias technologijas, kad būtų tenkinami piliečių ir valstybės lūkesčiai ir apie tai, kaip ir kuomet dykumos ne tik žaliuoja, bet dar ir maitina – pasakoja europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė, su Europos Parlamento delegacija viešėjusi Izraelyje.

Reaguodami į tarptautinių tyrimų agentūros paskelbtus rezultaus, kad Lietuva yra viena iš daugiau­siai jaunų verslininkų turinčių ekonomikų, o pagal jaunų verslų skaičių lenkia kitas Europos valstybes, kalbiname kelis sėkmingus jaunus verslininkus, kurie nuoširdžiai dalinasi mintimis apie tai, ar verslas turė­ tų prisidėti prie „bendro gėrio“ kūrimo, kodėl pasirinko verslą, taip pat diskutuojame ir apie verslo bei politikos santykį.

Skiltyje „Idėjos ir vertybės“ pateikiame Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus kalbą, kurioje TS-LKD Pirmininkas neformaliame jaunimo susibūrime dalinasi mintimis apie Sąjūdį kaip konservatyviąją re­ voliuciją, jo nubrėžtą trajektoriją, šios kadencijos darbus bei laukiančius iššūkius. Šio numerio knygų lentynoje – Michailo Epšteino „Tėvystė“ – simboliška knyga birželio mėnesiui, kurioje svarstoma, ką iš tiesų reiškia būti tėvu.

Linkėdamas malonaus skaitymo ir kviesdamas dalintis savosiomis mintimis, Liutauras Kazlavickas

Taip pat kviečiame pasklaidyti: NR.

3

NR.

2012 M. VASARIS

justas Šireika. ŽAlIojI kolonA kylA į koVą pRIeš lIetuVoS eneRGetInę nepRIklAuSoMyBę

Šiame numeryje:

4

2012 M. BALANDIS

m. martišius.

INfoRMAcINIS KARAS GALI BūtI SėKMINGAI MASKUojAMAS

Šiame numeryje:

RAdVIlė MoRkūnAItė

BeRnARdAS GAIlIuS

AlGIRdAS kAzlAuSkAS

GABRIELIUS LANDSBERGIS

LAURyNAS KASčIūNAS

Kuo didesnis energijos gamybos rūšių pasirinkimas, tuo valstybei paprasčiau užsitikrinti energetinį saugumą

Apie Rytų Europos ir Šiaurės šalių tapatybines takoskyras Lietuvoje

Apie valstybines datas

Problemas turime spręsti vadovaudamiesi istorine patirtimi, dabartimi ir aiškiai suvokdami, kokius uždavinius keliame ateičiai

Koks turėtų būti Lietuvos politinės dešinės santykis su nacionaline valstybe?

„Proveržis“ Nr. 3

RADvILė MoRKūNAItė, NERIjUS MALIUKEvIčIUS, AURIMAS švEDAS Viena istorija ir daugybė jos versijų

„Proveržis“ Nr. 4

Rekomenduojama knyga

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

4

MĖNUO JKL ataskaitinė Sueiga



G

egužės mėnesį Jonavoje vyko ataskaitinėrinkiminė Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) konferencija, kurios metus JKL pirmininkas Adomas Bužinskas pristatė organizacijos veiklos atas­ kaitą bei išrinkta organizacijos valdyba (Dominykas No­ruišis, Kristijonas Leipus, Vaida Butkutė, Konstanti­nas Rečkovas, Artūras Uščinas, Akvilė Rutkauskaitė).

Konferencijos metu buvo apsispręsta šį rudenį vyksiantiems LR Seimo rinkimams iškelti šiuo metu premjero Andriaus Kubiliaus patarėju švietimo klausimais dir­ bančio Liutauro Kazlavicko kandidatūrą.

„Paparazzi“ klube vyko TS-LKD Vilniaus jaunimo, Jaujųjų konserva­­torių lygos ir naujai prie TS-LKD prisijungusių narių susitikimas su partijos pirmininku Andriumi Jutos Ibianskaitės nuotrauka

Kaune vyko dešinįjį akademinį jaunimą vienijančio Ronaldo Reagano klubo susitikimas

JAV 

prezidento garbei pavadintas jaunimo klubas savo narius ir svečius pakvietė į diskusiją „Krepšinis, scena ir politika“ su dainininku Liudu Mikalausku ir Ministro Pirmininko patarėju Mindaugu Špoku. Pirmasis klubo susitikimas Kaune baigėsi puikiu iliuzionisto Modesto Petriko pasirodymu bei atlikėjos Andrijanos Filinaitės gražiomis dainomis.

(apie tai skaitykite 21–23 psl.)



Demokratinės politikos instituto organizuota jaunimo pavasario akademija

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

MĖNesio top 11

1

L ietuvos ekonomika ir toliau auga spar­ čiau­siai iš ES šalių Lietuvos BVP augimas ir toliau yra vienas didžiausių tarp 27 Europos Sąjungos šalių. Lietuvos ūkio kilimas pagal augimo spartą per metus šiemet sausį–kovą buvo ant­ras, o per ketvirtį – trečias, skelbia „Eurostat“.

2

Lietuvos konkurencingumo šuolis – di­ džiausias Lozanoje įsikūręs Tarptautinis vadybos plėtros ins­ titutas, nuo 1989 m. vertinantis valstybes pagal jų konkurencingumą, paskelbė, kad Lietuvos konkuren­ cingumo šuolis yra didžiausias ES ir antrasis tarp 59 ti­ riamų labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių.

3

Priimtieji į valstybės nefinansuojamas vietas galės gauti stipendiją Studentai galės gauti ne tik socialines bei paska­ tinamąsias, bet ir studijų stipendijas. Vyriausybė pa­tvirtino Studijų stipendijų skyrimo aprašą, regla­ mentuojantį šių stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką įstojusiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas nuo 2012–2013 mokslo metų. Ši stipendija bus skiriama visam studijų laikotarpiui.

4

kubi­nių metrų dujų, nuo 2015 metų Lietuvos varto­tojai per metus sutaupytų iki 0,4 mlrd. Lt.

7

Po pateikimo Seimas pritarė strategi­niams energetikos projektams Seimas pritarė ir toliau komitetuose svarstys Vyriausybės pateiktus strateginius energetikos projektus – nacionalinės Energetinės nepriklausomybės strategijos, Visagino atominės elektrinės statybos Koncesijos sutarties, Suskystintų gamtinių dujų terminalo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo projektus. Šie projektai yra pagrindiniai šios Vyriausybės žingsniai įtvirtinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

8

Papildomai surinkta 131 milijonas litų į Lietuvos biudžetą Lietuvos nacionalinis biudžetas per 4 šių metų mėne­ sius gavo 6,619 mlrd. litų pajamų – 131,4 mln. litų (2 proc.) daugiau nei prognozuota ir 470,6 mln. litų (7,7 proc.) daugiau nei prieš metus.

9

Visagino AE – ekonomiškai naudingas pro­ jektas Tikimasi, kad VAE statybos metu vietos verslas sulauks užsakymų, kurių vertė gali siekti iki 5 mlrd. li­ tų, o elektrinės statybos metu planuojama sukurti 6 tūkstančius naujų darbo vietų. Pasak ūkio mi­nistro, pradėjus eksploatuoti VAE, bendras Lietuvos eko­nominis pyragas kasmet padidės bent 700 mln.

Lt arba 0,7 proc. BPV kasmet. Lietuvos lėšų dalis VAE projekte sieks 2,6 mlrd. Lt. Projekto pel­ningumas sieks apie 10 proc., tai reiškia, kad valstybė viduti­­niš­kai gali tikėtis 256 mln. Lt dividendų kasmet.

Čikagoje – Lie­ tu­vos sau­gu-­ mui svarbūs spren­dimai Čikagoje gegužės 20–21 d. vykusiame NATO valstybių va­dovų susitikime priimti Lietuvos saugumui labai svarbūs sprendimai dėl ko­lek­tyvinės gynybos, oro policijos ir energetinio saugumo. Įtvir­tintas sprendimas toliau vystyti priešraketinės gynybos sis­temą, kuri apims visas NATO šalis, įskaitant ir Lietuvą.

Lietuvoje nedarbas mažėjo spar­čiau­ siai Europoje „Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis ES spar­čiau­siai mažėjo Lietuvoje – nuo 17,5 proc. ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį iki 14,3 proc. ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį.

5

11

Studijuojantys užsienyje kviečiami gy­ venti ir dirbti Lietuvoje Vyriausybės, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietu­ va“ iniciatyva pradedama jaunųjų profesionalų prog­ rama „Kurk Lietuvai“. Programos dalyviai – labai gerais įvertinimais studijas užsienyje baigę LR piliečiai – galės 12 mėnesių dirbti pasirinktose institucijose ir pritaikyti savo žinias praktikoje pagal įgytą išsilavinimą.

6

Suskystintų gamtinių dujų terminalas kasmet sutaupytų po 400 mln. litų Lietuvai pasistačius suskystintųjų gamtinių dujų ter­ minalą, 2011 m. rinkos kainomis tiekiant 2 mlrd.

10

Bendruomenėms – galimybė priimti sprendimus dėl viešųjų poreikių fi­ nansavimo SADM ministras D. Jankauskas pasirašė sutartis su 54-ių savivaldybių vadovais Vietos bendruomenių savivaldos programos įgyvendinimui, kurios dėka visoms Lietuvos savivaldybėms viešųjų poreikių tenki­ nimui iš valstybės biudžeto šiemet skiriama 8 mln. Lt. Tai naujas, iki šiol nepraktikuotas būdas skatinti bendruomenes priimti gyventojams svarbius sprendimus, siekiant geriau sutvarkyti aplinką, pagelbėti nepasiturintiems ar neįgaliems žmonėms, skatinti jaunimo užimtumą ir spręsti kitas problemas.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

5

6

forumaS

Dainius Kreivys: Gyvenimas pagalpagal išlaidas yra pirminis uždavinys Dainius Kreivys: „Gyvenimas išlaidas yra pirminis uždavinys“

Ūkio ministru dirbote ypatingai sudėtingu laikotarpiu – pačiame ekonominio nuos Kalbino Justas Šireika ūkis išgyveno beprecedentį sukrėtimą, o Vyriausybei teko dirbti itin sudėtingomis manymu, svarbiausi sprendimai tuomet buvo priimti? Ūkio ministru dirbote ypa­č lies ekonomikos gelbėjimui rei­

sudėtingu laikotarpiu – pa­čia­ ka­lingi įstatymai ir priemonės kaip parašiutas me ekonominio nuo­sperėmus mukio buvo priimti. Kalbant tuo turėjęs suveikti Tėvynės sąjungai valstybės vairą,apie paveldėjome perkaitintą ir visiškai išb įkarštyje. Šalies ūkis iš­gyveno metu priimtus sprendimus, labai mūsų ekonomikai, būtent taip Daugybė makroekonominių parametrų rodė, kad antTądidžiūlio ekonominės ir suveikė. rodo ir skaičiai.

Vė­ beprecedentį sukrė­timą, o Vy­- svarbu pažymėti, kad buvo im-esame iš Baltijos šalių pradėję riau­ sybei teko dirb­tuo ti itinmetu sudė­ jau tasineatrodė ne vien tik kaip griežtoabsoliučiai taupymo liausiai devalvavimas atmetamas scenarijus. Veikti kristi, pirmieji pradėjome lipti iš tingomis sąlygomis. Ko­kie, Jū­- ir išlaidų mažinimo priemonių. krizės. Taigi turėjome trumpesnį sų manymu, svar­ biausi spren­ Tuo pat metu Vyriausybė Nepaisant didžiulio opozicijos trukdymo, šalies pa­ ekonomikos gelbėjimui reikalingi dimai tuomet bu­vo priimti? tvirtino ekonomikos skatinimo ir mažiau gilų nuosmukį nei mū­ buvo priimti.

Kalbant apie tuo metu priimtus sprendimus labai svarbu pažymėti, kad sų kaimynės.

Tėvynės sąjungai perėmus planą, pagal kurį krizės laikotarto, orientacija į eksportą val­ stybės taupymo vairą, paveldėjome ekonomikos skatinimui bu­ griežto ir išlaidų piu mažinimo priemonių.

Tuo patBemetu Vyriausybė patvirtino perkaitintą ir visiškai išbalan­ vo panaudota beveik 4 milijar­ ir ekonomikos skatinimo plano planą, pagal kurį Daugybė krizės laikotarpiu ekonomikos skatinimui buvo skirtos panaudota beveik priemonės, eksporsuo­ tą ekonomiką. dai litų, 11 694 Lietuvos įmonių mak­ro­ekonominių parametrų gavo valstybės paramą. Lietu- tui remti, davė savo rezultatą.

Lietuvos įmonių gavo valstybės paramą. Lietuvos ekonomikos skatinimo paketas sud rodė, kad esame ant didžiulio vos ekonomikos skatinimo pa- Rodikliai šioje srityje yra puikūs, m. pralenkę prieškrizinį ekonominės slenksčio. ketas sudarė beveik 5 proc. nuo mūsų BVPgriūties ir atitiko JAV stimulo paketo dydžiui.

Noriu2010 pabrėžti, kad realią valstybės Lito devalvavimas tuo metu jau mūsų BVP ir atitiko JAV stimu- piką, toliau lipa į vis naujas Lietuvos įmonė.

Ekonomikos skatinimo planas turėjęsaukštumas. suveikti kaip parašiutas mūsų e neatrodė kaip absoliučiai atme­ lo paketo dydį. Noriu pabrėžti, Pasaulinės krizės akivaiz­ tamas scenarijus. kad Vėliausiai realią valstybės paramą ir suveikė.

Tą Veikti rodo reikėjo ir skaičiai. iš Baltijos šaliųdoje pradėję kristi, pirmieji pradėj daugybė žymių eko­no­ greitai ir tiksliai. Nepaisant di­ gavo kas šešta Lietuvos įmonė. teigė, kad priešnuodis džiulio opozicijos trukdymo,irša­ - Ekonomikos skatinimo nei planas, turėjome trumpesnį mažiau gilų nuosmukį mūsųmistų kaimynės.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS Be to, orientacija į eksportą ir ekonomikos skatinimo plano priemonės, skirtos eks

forumaS pasaulio ūkio nuosmukiui sly­pi Keinsiškajame mode­ ly­je ir todėl ragino skatinti vartojimą. Lietuva pasuko ki­ tu keliu – buvo mažinamos viešosios išlaidos, subalan­ suotas biudžetas, laikytasi griežtos fiskalinės drausmės.

Dabar matome, kad identiškų priemonių griebėsi ir kitos ES valstybės. Tapome pavyzdin­ gos ekonomikos šalimi?

Manau, kad vien tik mažinant išlaidas ir visiškai neskatinant ekonomikų, atsidursime ten, kur pasaulis buvo per Didžiąją depresiją. Tačiau skatinti galu­ ti­nį vartojimą, ką darė Vakarų Europa ir darė tai iš skolintų lėšų, yra labai labai neišmintin­ ga. Biudžetų subalansavimas ir gyvenimas pagal išlaidas yra pirminis uždavinys. Kitu atveju, Europos Sąjungai didindant pi­ nigų masę, kitaip tariant juos spausdinant, ir gautas lėšas investuojant į infrastruktūrą bei darbo našumo didinimo priemones, neužsiuvus kiauro mai­ šo, t. y. nesubalansavus viešųjų

finansų, galutiniame rezultate turėsime hiperinfliaciją. Lietuvai pasirinkus Valiutų valdybos modelį (litą pririšus prie euro), spręsdami krizės problemas ga­ limybės didinti pinigų masės neturėjome. Tokią galimybę turi ir turės Europos centrinis bankas, taip pat Lenkijos centrinis bankas, kuris, beje, aktyviai ja naudojosi per krizę silpnindamas savo valiutą. Mes, ieškoda­mi geriausių priemonių, ypa­ tingą dėmesį skyrėme efekty­ viam ES lėšų panaudojimui, kurias ir nukreipėme ekonomi­kai skatinti.

Pagal ES lėšų įsisavini­mą, šios Vyriausybės valdymo lai­­ko­ tarpiu, nuolat esame pir­ma­ja­me trejetuke tarp visų ES ša­lių narių.

Kalbant apie darbo našumą vienam gyventojui, Lietuvai dar tolokai iki ES vidurkio.

Kas lemia, jog mūsų šalies verslas sukuria palyginti ne daug pridėtinės vertės? Žemą pridetinę vertę lemia, pirmiausia, nepakankamas įmo-

7

nių gamybinių-technologinių pro­cesų automatizavimas, inova­cijų gamybos valdyme tai­ky­ mas.

Be to, priartėti prie ES vidurkio mums trukdo ir palyginti nedidelis aukštųjų technologijų įmonių skaičius.

Galiausiai, aukštai pridėtinei ver­tei pramonėje kurti reika­lin­gi atitinkamų sričių specialis­tai, de­ja, mūsų aukštosios mo­ kyk­los prioritetą kol kas teikia plačios pasaulėžiūros valstybės pi­lie­čių parengimui, o inžinie­ rinių specialybių profesionalų, kurių Lietuvai šiuo metu ypač trūks­ta, yra rengiama nepakan­ kamai.

Be to, mokymo krepše­lių skai­ čius, skirtas inžinieri­nėms spe­ cialybėms, nuolat ma­žė­ja.

Tokia situacija tikrai ne­džiu­ gina, ypatingai šiuo metu, kai, pa­vyzdžiui, šalies pramonei trūksta mažiausiai 2 tūkstančių biotechnologų, o praeinamas balas į biotechnologijų specia­ lybės studijas siekia neregėtas aukštumas. Jeigu su pirmaisiais

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

Pasaulinės krizės akivaizdoje daugybė žymių ekonomistų teigė, kad priešnuodis pasa

8

forumaS dviem išūkiais yra padaryta ir toliau nuolat daroma pažanga, tai su trečiuoju kol kas gana sunkiai tvarkomės. Būnant ministru, nepaisant visų pastangų, man taip ir nepavyko įrodyti kolegai Švietimo ministrui, kad tokia politika yra žalinga ir ją būtina keisti.

Jums vadovaujant Ūkio mi­nisterijai, pirmą kartą pra­ dėtos įgyvendinti įvairios ver­ s­lumo skatinimo iniciatyvos, įgyvendintas Ekonomikos ska­tinimo planas. Koks turėtų bū­ ti valstybės vaidmuo kuriant verslui palankią aplinką?

Kuriant verslui patrauklią ir konkurencingą aplinką, Vyriau­ sybės vaidmuo yra ypatingai svarbus, Vyriausybė turi inicijuoti reikalingus įstatymus ir teisės aktus, užtikrinančius įma­ nomai mažesnę biurokratinę naš­tą verslui. Tai vienas pagrin­ dinių šios Vyriausybės prioritetų .

Ir kartais keista girdėti opozi­ cijos priekaištus, kad verslo są­ lygos Lietuvoje blogos ir esą Vyriausybė nieko nepadarė, kad verslo aplinka mūsų šalyje tap­ tų konkurencingesnė. Į tokius priekaištus aš turiu labai aiškų, paremtą konkrečiais skaičiais, kurie, beje, rodo visai kitą ten­ denciją, atsakymą. Pavyzdžiui, šiandien pradedantysis versli­ ninkas įmonę elektroniškai gali įsteigti per 15 minučių, jam iš karto yra prieinamas pirmųjų verslo metų krepšelis, pagal ku­ rį jis gauna virtualaus biuro paslaugas, konsultacijas ir reika­lingus mokymus net už 6 tūks­tančius litų. Naujos įmonės finansavimas užtikrinamas per daugybę finasinių instrumentų, pagal kuriuos verslininkas gali

gauti investiciją į įmonės kapi­ talą, paskolą ar bankinių palū­ kanų kompensavimą. Pagaliau, „verslo saulėtekio“ komisijos dar­ bo rezultate priimta beveik 70 Vyriausybės nutarimų ir bei įstatymų pakeitimų. Verslą kon­tro­liuojančios institucijos nebegali kada panorėjusios tikrinti verslo, o jų tikrinimai reglamentuoti specialiai paruoštais klausimynais. Tai tikrai ne baigtinis priemonių, skirtų verslo są­ lygų gerinimui, skaičius. Kad ver­ slo sąlygos mūsų šalyje gerėja, rodo ir tai, jog per paskutinius metus naujai įsteigtų įmonių skaičius gerokai lenkia ikikrizi­nį lygį.

O kaip dėl pačios valstybės valdomų įmonių efektyvu­mo? Matant kaimynų skandi­ na­vų sėkmę, kyla klausimas, ką daryti, kad ir mūsų valstybė sėkmingai panaudotų savo tu­rimą turtą. Gal geriausias sprendimas – šias įmones tie­ siog privatizuoti, kaip tai siūlo kai kurie laisvosios rinkos ša­ lininkai?

Tai dar viena piktžaizdė, ku­rią sėkmingai sprendžia ši Vy­ riausybė. Valstybinių įmonių pertvarka vyksta trim etapais.

Pirmasis, jau įgyvendintas, tai įmonių veiklos skaidrumas. Pra­ dėtos rengti išsamios, konso­li­duotos įmonių veiklos ataskaitos, kuriose labai skaidriai at­ sispindi visa įmonių veikla. Antrasis tikslas buvo nustatyti labai aiškias užduotis arba veiklos rodiklius valstybinėms įmo­nėms, kad pastarosios efektyviai naudotų joms priklausantį kapitalą ir užtikrintų grąžą di­ vi­dendų pavidalu į valstybės biu­džetą. Pirmieji pertvarkos

žings­niai jau duoda teigiamus rezul­tatus.

Jei, pavyzdžiui, 2009 me­tais valstybinės įmonės sumo­ kėjo į biudžetą tik 48 milijonus litų, tai šiemet, po pertvarkos, šis skaičius sieks net 580 milijonų. Šiuo metu vyksta trečiasis etapas, kuriuo siekiama užtik­ rinti įmanomai didesnį įmonių valdymo profesionalumą ir ne­priklausomumą. Nuo šiol val­ stybės valdomų įmonių Valdybose ne mažiau kaip 30 procen­ tų vietų turės užimti ne valstybės tarnautojai, o profesionalūs, nepriklausomi valdybų nariai. Tikiu, kad įgyvendinus šias pertvarkas, valstybės valdomų įmonių rezultatai bus tikrai geresni.

Dažnai kalbate apie Izra­e­ lį, kaip sektiną ekonomiškai sėkmingos valstybės pavyzdį.

Ko Lietuvai vertėtų pasimo­ kyti iš šios šalies?

Izraelis yra viena iš mo­der­niausių pasaulio valstybių. Žvel­ giant iš istorinės perspektyvos, Lietuva ir Izraelis turi daug pa­ našumų. Daug panašumų yra netgi vertinant abiejų tautų charakterius. Izraelis tik prieš 20 metų pradėjo virsmą į aukš­ tųjų technologijų valstybę, Lie­tuvoje pirmosios žinių ekono­ mikos užuomazgos startavo 2000 metais, kartu su pirmąja A. Kubiliaus Vyriausybe. Taigi, esame kažkur pusiaukelėje, Lie­ tuvoje auga ir kuriamos naujos aukštųjų technologijų įmonės, vystomi mokslo slėniai, verslo ir mokslo parkai, su valstybės pagalba startuoja inovatyvaus verslo finansavimo sistema. Labai norėtųsi, kad, nepriklausomai nuo politinių vėjų kryp­ties pasikeitimo, ši kryptis ir toliau

milijonus litų, tai šiemet, po pertvarkos, šis skaičius sieks net 580 milijonų. forumaS

išliktų būsimų Vyriausybių prio­ ritetuose. O iš Izraelio galime daug ko pasimokyti, ypatingai mums įdomi Izraelio patirtis vystant jaunas inovatyvias įmo­ nes, pritraukiant rizikos kapitalo investicijas, o, svarbiausia, Izraelis yra puikus pavyzdys, kaip mokslinius tyrimus paver­sti komercine sėkme. Šioje srityje Izraelis yra nepralenkiamas, tuo tarpu Lietuva, kasmet moksli­ niams tyrimams išleisdama šim­tus milijonų litų, kol kas yra mirties taške.

Iš oficialios statistikos ma­ tyti įdomios tendencijos: jau­ ni lietuviai – vieni versliausių ES, o tarp vyresniosios kar­tos atstovų vyrauja itin nei­ giamas požiūris į verslą. Kas, Jūsų manymu, lemia tokią ryškią takoskyrą? Šios takoskyros priežastys, ma­­no manymu, slypi okupaci­jos

forumaS

ar, kitaip tariant, sovietmet­čio laikotarpiu susiformavusiuose ste­reotipuose. Verslas tuo metu buvo tapatinamas beveik su kriminaliniu nusikaltimu, to­dėl nenuostabu, kad kai kurių vy­ resniosios kartos atstovų po­ žiūris į verslą, kaip jūs minite, yra gana neigiamas. Kitas įdo­ mus momentas yra tai, kad labai dažnai kontrabanda ir kiti nusikaltimai šiandien vadinami verslu, tiesa „šešėliniu“. Žmonių sąmonė transformuojasi su kar­ tų kaita, todėl verslumo suvo­ kimas ir pats verslumas po truputi keičiasi.

Kaip manote, ką turėtų žinoti jaunas žmogus, prieš pradėdamas kurti savo vers­ lą?

Jaunas žmogus turi mėgti iššūkius, nebijoti suklupti ir, be abejo, žinoti tinklalapį w w w. ve r s l i l i e t u va . l t ,

kuriame yra visa informacija, reikalinga verslui pradėti ir sėkmingai vystyti.

O kaip ir kodėl pats pasi­ rinkote dirbti versle?

Versle ypatingai yra sveikintina iniciatyva ir naujos idė­ jos. Gali įgyvendinti visas savo įdėjas ir niekas tau netrukdo.

Politikoje iniciatyva ir inovatyvios idėjos ne visada palankiai sutinkamos, tačiau, esu įsitikinęs, jog tu­ rint valios ir ryžto, jas taip pat galima įgyvendinti.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

9

10

forumaS

Keturi klausimai konservatyviems verslininkams Interviu su Dariumi Jonučiu, Kęstučiu Buividu ir Mykolu Baciuška.

Kalbino P. Kuzmickienė ir G. Narkevičiūtė Gegužės mėnesį paskelbti Global Entrepreneurship Monitoring tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuva yra viena iš daugiausiai jaunų verslininkų turinčių ekonomikų ir į veiklos efektyvumą orientuota šalis, o pagal jaunų verslų skaičių lenkia kitas Europos valstybes. „Lietuvos verslumo atžvilgiu maloniai nustebino ne vienas rodiklis. Pavyzdžiui, kad Lietuva pasižymi vienu aukščiausių intraverslumo (verslumo kitų įmonėse) indeksų tarp visų ištirtų šalių, o gyventojų ap­ klausa atskleidė daug labiau teigiamą visuomenės požiūrį į verslininkus, nei manyta iki šiol. Pavyzdžiui, gyventojai mano, kad verslininkai dirba sunkiau nei kitų profesijų atstovai ir yra verti pagarbos, o net 50 proc. apklausos dalyvių norėtų turėti savo verslą“, – pristatant tyrimo rezultatus kalbėjo „Versli Lie­ tuva“ direktorius Paulius Lukauskas. Šia proga „Proveržis“ kalbino jaunus verslininkus.

Da­rius Jonutis, UAB „Kardiolita“ ge­­neralinis di­rektorius

1. Kodėl nusprendėte pasirinkti verslą, o ne samdomą darbą?

Esu dirbęs samdomą darbą. Verslas – naujas gyvenime iššūkis.

2. Pastaruoju metu dažnai kalbama apie socialinę verslo atsakomybę, apie ypatingą verslo misiją visuomenės, vietos bendruome­ nių atžvilgiu. Ar manote, kad verslas turėtų ne tik kurti darbo vietas, bet ir kitaip prisidėti prie bendrojo gėrio kūrimo? Galbūt pats esate įsitraukęs į socialiai atsakingą veiklą?

UAB „Kardiolita“ yra socialiai atsakinga įmonė ir savo veiklos prigimtine prasme, ir veikla ben­dra­ darbiaujant įvairiuose projektuose su Palai­min­ tojo Jurgio Matulaičio parapija. Privati ligoni­nė ir poliklinika „Kardiolita“ savo veiklą orga­nizuoja taip, kad Lietuvos piliečiams galėtų suteikti ir nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslau­ gų. Aš pats ir mano žmona vedame šeimų klubą „Darna“.

3. Nors vis daugiau jaunų žmonių drąsiai imasi kurti savo verslus, visuomenėje vis dar gajus nesąžiningo verslininko-išnaudotojo įvaizdis. Ko reikėtų, kad toks neigiamas požiū­ ris pasikeistų?

Tik konkrečiais darbais galima šį neigiamą požiūrį pakeisti – atviras ir sąžiningas bendra­ vimas su įmonės dar­buotojais, skaidrumas darbuotojams pri­statant įmonės veiklos ir finansi­nius rezultatus, taip pat darbuotojų įgalinimas priimant svarbius įmonei sprendimus bei atitin­kamas atlygis už prisiimtą atsakomybę.

4. Žiniasklaidos priemonėse ir tarp kai kurių politikų pasigirsta tvirtinimų, kad tarp verslo ir politikos turėtų stovėti neperžengiama siena, tarsi šios dvi viešojo gyvenimo sritys galėtų būti taip griežtai atskirtos. Kaip manote, kada glaudus verslo ir politikos santykis yra sveikin­ tinas, o kada – žalingas reiškinys?

Politikai atstovauja žmonės, kurie yra Lietuvos tikrieji „savininkai“. Todėl politikai turi priimti tokius sprendimus, kurie tarnautų žmonėms. Tik priimdami teisės aktus, kurie skatina konkuren­ ciją ir griauna monopolijas, politikai gali prisidėti prie visuomenės gerovės. Čia ir atsiranda glau­­­dus sąžiningo verslo ir politikos santykis.

Tie politikų veiksmai, kurie nekuria galimybių verslui, toleruoja monopolijas, sukuria biurokrati­ nius reikalavimus verslui, arba tie verslininkai, kurie diktuoja sąlygas politikams, yra verslo ir politikos santykio žalingi reiškiniai.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

forumaS

Kęstutis Buividas, UAB „Plungės baldai“ vadovas 1. Kodėl nusprendėte pasirinkti verslą, o ne samdomą darbą?

Gali būti, kad man paprasčiausiai pasisekė, o gal todėl, kad visada patiko ieškoti naujų galimy­ bių, siekti užsibrėžto tikslo, prisiimti atsakomybę.

Kalbant apie dabartinį verslą, kuriame dirbu jau 12 metų, pradžioje buvo noras visiems įrodyti, kad Lietuva gali gaminti ne prastesnę produkciją nei, pavyzdžiui, Lenkija. Kad Lietuvos vartotojas gali pirkti lietuvišką, o ne užsienyje pagamintą produkciją. Buvo ir didžiulis noras siekti užsibrėžto tikslo visomis išgalėmis. Dažnai apmaudu, kai matau, kad žmonės, greitai ir paprastai nepasiekdami tikslo, nuleidžia rankas – pats to niekad nesupratau. Tenka dažnai padirbėti ir grįžus namo, planuoti kitos dienos darbus. Kitaip tariant, man paprasčiausiai patinka dirbti. Be to, dirbdamas versle visada jauti įtampą, atsakomybę, nėra aiš­kių galimybių lubų, gali mėginti pasiekti tiek, kiek tau leidžia jėgos, visada turi galimybę kurti, siekti ir atsakyti už savo veiksmus. Šiuo metu savęs negaliu įsivaizduoti samdomo darbuotojo pozicijo­je – gal todėl, kad niekad apie tai negalvojau.

2. Ar manote, kad verslas turėtų ne tik kurti darbo vietas, bet ir kitaip prisidėti prie bend­ rojo gėrio kūrimo? Galbūt pats esate įsitraukęs į socialiai atsakingą veiklą?

Vystantis technologijoms, verslo poveikis vi­ suomenei išaugo. Todėl, atsižvelgus į verslo įmo­ nių sukurtas socialines ir ekologines problemas, natūralu, kad tos pačios įmonės turėtų prisidėti prie bendruomenių kūrimo, jų veiklų vystymo ir palaikymo. Tačiau ir pačios bendruomenės turėtų parodyti daugiau iniciatyvos, kuriant ilgalaikius

forumaS projektus, o ne vien apsiriboti tik prašymu paremti vieną ar kitą renginį, kas dažniausiai neturi jokios išliekamosios vertės. Esu Plungės „Rotary“ klubo narys, tai pat vienas iš futbolo klubo „Žemaitijos Babrungas“ steigėjų. Jei tik yra galimybių, visada stengiuosi pagelbėti pačioms įvairiausioms vietos bendruomenėms.

3. Nors vis daugiau jaunų žmonių drąsiai imasi kurti savo verslus, visuomenėje vis dar gajus nesąžiningo verslininko-išnaudotojo įvaiz­dis. Ko reikėtų, kad toks neigiamas požiū­ ris pasikeistų?

Pramoninkas, automobilių gamyklos „Ford“ įkūrėjas Henris Fordas yra pasakęs: „Verslas, kurio tikslas tėra uždirbti pinigus, yra prastas verslas.“ Galbūt daugumai Lietuvos verslininkų tai ir tėra vienintelis tikslas, todėl visuomenėje susiformavo neigiamas verslininko įvaizdis. Esame pakankamai jauna valstybė, tad trūksta abipusio supratimo bei ilgalaikių bendravimo ir sugyvenimo tradicijų darbdavių ir darbuotojų tarpusavio santykiuose.

Norint, kad požiūris pasikeistų, žmonės visų pirma turi jaustis saugūs dėl rytdienos, negyventi min­ timis apie emigraciją, jaustis pilnaverčiai ir reikalingi savo valstybei piliečiai.

4. Kaip manote, kada glaudus verslo ir poli­ tikos santykis yra sveikintinas, o kada – žalingas reiškinys?

Manau, kad santykiuose su kaimyninėm valstybėm verslo ir politikų santykiai turėtų būti pakankamai glaudūs ir suderinti. Kalbant apie verslo ir politikos santykius Lietuvos vidaus politikoje, akivaizdu, kad jie mūsų šalyje pernelyg artimi ir dažnai tarnauja anaiptol ne visuomenės labui. Kai dėl politikų santykio su verslu, gal reikėtų paklausti savęs, kieno veiksmai labiau smerktini – to, kuris perka politinius sprendimus, ar to, kuris juos parduoda? O gal tų, kurie būdami miestų savivaldybių tarybos nariais, balsuoja, priima sprendimus, o vėliau jų pačiu įmonės dalyvauja konkursuose ir juos laimi? Kartais kyla klausimas, kiek tarybos narių atsisakytų mandatų, jei jų vadovaujamos įmonės negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, kurie vykdomi jų savivaldybėse. Todėl gal geriau tegul verslas rūpinasi naujomis technologijomis, darbo vietų kūrimu ir gaunamu pelnu, o politikai – geromis sąlygomis verslui, teisingumu bei skaidrumu.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

11

12

forumaS ne tik kurti darbo vietas, bet ir kitaip prisidėti prie bendrojo gėrio kūrimo? Galbūt pats esate įsitraukęs į socialiai atsakingą veiklą?

Verslas nėra nuo visuomenės atskirta sritis, atvirkščiai – verslas turi būti nukreiptas mūsų vi­ sų gėrio kūrimui, todėl labai smagu matyti vis daugiau verslininkų, dalyvaujančių įvairiose so­ cialinėse akcijose, labdaringoje veikloje, kurian­ čių socialiai draugišką aplinką savo darbuotojams, prisidedančių prie ekologinių įdėjų ir t. t.

Mūsų kompanija taip pat stengiasi prisidėti prie socialinių ir kultūrinių projektų.

Mykolas Baciuška, UAB „Technobalta“ direktorius 1. Kodėl nusprendėte pasirinkti verslą, o ne samdomą darbą?

Visų pirma, verslas suteikia daugiau laisvės – galima įgyvendinti savo svajones. Kita vertus, svajonėms neišsipildžius, verslui nepasisekus, tenka pačiam prisiimti visą atsakomybę. Taigi prieš pradedant verslą reikėtų atsižvelgti ir į asmenines savybes bei siekiamybes, ar geriau atliksiu kažkieno pavestas užduotis nuo 8 iki 17 val., turėsiu stabilų atlyginimą ir mažiau atsakomybės, ar pats kursiu strategiją, formuosiu tikslus ir bandysiu rasti tinkamus sprendimus. Taigi, verslas nėra vien tik didesnė galimybė užsidirbti, tai kartu yra ir didesnė rizika. Kadangi mėgstu iššūkius ir nebijau rizikuoti, aš renkuosi verslą.

2. Pastaruoju metu dažnai kalbama apie socialinę verslo atsakomybę, apie ypatingą verslo misiją visuomenės, vietos bendruome­ nių atžvilgiu. Ar manote, kad verslas turėtų

3. Nors vis daugiau jaunų žmonių drąsiai imasi kurti savo verslus, visuomenėje vis dar gajus nesąžiningo verslininko-išnaudotojo įvaizdis. Ko reikėtų, kad toks neigiamas požiū­ ris pasikeistų?

Kad ir kaip bebūtų gaila, bet reikėtų keistis patiems verslininkams, būti atsakingiems prieš savo darbuotojus prieš valstybę. Požiūris pasikeis, kai visiškai išnyks neskaidrus verslas, darbuotojų išnaudojimas ir kiti, šiuo metu vis dar gajūs post­ sovietinio verslo ypatumai.

4. Žiniasklaidos priemonėse ir tarp kai kurių politikų pasigirsta tvirtinimų, kad tarp verslo ir politikos turėtų stovėti neperžengiama siena, tarsi šios dvi viešojo gyvenimo sritys galėtų būti taip griežtai atskirtos. Kaip manote, kada glaudus verslo ir politikos santykis yra sveikin­ tinas, o kada – žalingas reiškinys?

Politika irgi yra savotiškas verslas – juk siekia­ ma pelningai valdyti valstybę, gaunant pelną, o ne patiriant nuostolius. Politikai turėtų gebėti suformuoti bendrus, valstybei naudingus tikslus, ir sutelkti reikiamus žmones tiems tikslams įgy­ vendinti. Deja, šiuo metu atrodo, kad polikoje yra dar daug nesusikalbėjimo, kuomet kiekvienas bando „pramušti“ savo idėjas, nepaisant to, kokias pasekmes tai turės ilgalaikėje valstybės valdymo perspektyvoje.

Kita vertus, politika, o tiksliau tam tikri politi­kai gali būti įrankiai verslininkų rankose, sie­kiant naudos verslui, bet ne valstybei. Deja, vertinti santykį tarp politikos ir verslo yra labai sunku, ribą kiekvienas gali nustatyti remdamasis savo moraliniais principais.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

forumaS

europa ir pasaulis 13

Inovacijos Izraelyje: mokslinė fantastika ar sektinas pavyzdys?

Radvilė Morkūnaitė Šiais laikais daug kalbama apie tai, kad turime surasti harmoningą dialogą tarp savęs ir gamtos, bei tarp savo poreikių ir galimybių. Atras­ti harmoniją tarp augančio vartojimo ir jo poveikio aplinkai yra sudėtinga privačiame gyvenime, o ką jau kalbėti apie valstybę ar valstybių grupę.

Ar įmanoma suderinti ekonomikos vystymąsi su tausiu ir tvariu resursų naudojimu? Pavyzdžiai rodo, kad inovacijos gali būti vienas iš atsakymų, kaip patenkinti augančius vartojimo poreikius tiesiog tausiau ir efektyviau panaudojant turimus resursus. Mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas praktikoje leistų tą padaryti pačiose įvairiausio­se – socialinėje, sveikatos, vandens valdymo, žemės ūkio, energijos gamybos – srityse.

Inovacijos išlaisvina iš natūralių apribojimų

Vienas tokių pavyzdžių yra Izraelis. Izraelio gamtinės sąlygos yra nedėkingos. Didžioji dalis žemės – dykumos. Natūralūs vandens resursai labai riboti ir netolygiai pasiskirstę. 80 proc. vandens resursų koncentruojasi šalies Šiaurėje, 20 proc. – pietinėje dalyje. Patys izraeliečiai juo­kais skundžiasi, kad Mozė išrinko ne pačią geriau­ sią vietą. Tačiau sumanumo ir atkaklumo dėka ta dykuma žaliuoja ir dar maitina.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

14 europa ir pasaulis Izraelio atvejis rodo ne vien tik efektyvaus išteklių vartojimo bei apsirūpinimo vandeniu problemos sprendimo, bet ir racionalaus lėšų panaudojimo pavyzdį.

Išmanioji žemdirbystė

Izraelis surenka ir panaudoja lietaus vandenį, o gerai išvystyta nuotekų tvarkymo sistema leidžia perdirbti 80 proc. viso nuotekų vandens, tame tarpe net 100 proc. Tel Avivo miesto ir apylinkių nuotekų. Kol kas tai pasaulinis rekordas. Che­mi­ niu ir biologiniu būdu apdorotas ir lėtai prasunktas pro smėlio rezervuarus, vanduo išvalomas iki tokio lygio, kad tinka ne tik žemės ūkiui, kur suda­ ro 50 proc. viso irigacijai naudojamo vandens, bet ir buitiniam vartojimui. Palyginimui kitos pasaulio pirmūnės – Ispanija teperdirba 15 proc., Australija – 9 proc. nuotekų vandens.

Tik du kaimai Izraelyje nėra prijungti prie cent­ ralizuotos nuotekų sistemos. Tuo tarpu ES šalys narės dar tik siekia, kad iki 2014 m. pabaigos ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tie­ kėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuote­kų tvarkymo paslaugomis.

Kita technologija – jūros vandens nudruskinimas, kitaip vadinamas – vandens gėlinimas. Ben Guriono Universiteto mokslininkai technologiją pradėjo vystyti dar septintajame dešimtmetyje, o pirmoji geriamojo vandens gaminimo iš jūros vandens stotis pradėjo veikti 1997 metais. Pagal ambicingus Vyriausybės planus, palei Viduržemio jūrą ketinama pastatyti dar bent kelias nudruskinimo gamyklas ir iki 2015 m. pasiekti, kad beveik visas geriamojo vandens poreikis miestuose būtų patenkintas gėlinant jūros vandenį.

Taupus vandens naudojimas yra ypač svarbus žemės ūkio sektoriui. Izraelis stipriai pažengęs taip vadinamų išmaniųjų vamzdžių srityje. Specialios konstrukcijos drėkinimo sistemos leidžia ne tik perpus sumažinti sunaudojimo vandens kiekį, bet dar ir iki 50 proc. padidinti derlių. Ši sistema pagrįsta labai paprastu principu.

Ją būtų galima palyginti su žmonių maitinimusi – dažniausiai valgome tiek, kiek reikia patenkinti organizmo poreikį. Ir maitinamės ne visu kūnu įgriuvę į košės puodą, o dėdamiesi maistą į burną. Taigi, vietoj to, kad skandinti augalą, laistant vandeniu ir jį, ir žemę aplinkui, verčiau mai­ tinti jį per jo burną – šaknis. Požeminių vamz­džių struktūra, atsižvelgiant į augalų užsodinimo tankį, leidžia tiksliai paskirstyti vandenį ir mais­tines medžiagas individualiai kiekvienam augalui. Ir tik tiek, kiek jam reikia. Kadangi žemė aplink augalą nedrėkinama, veši tik tas augalas, kuris mums reikalingas – piktžolėms užaugti maisto ir drėgmės tiesiog nepakanka.

Dar viena technologija, kuri leidžia žymiai sumažinti arba beveik visiškai atsisakyti pesticidų naudojimo – biologinė kenkėjų kontrolė. Izraelio mokslininkai specializuotuose ūkiuose augina specialius vabzdžius ir erkutes, kurie yra biolo­ giškai natūralūs konkrečių kenkėjų naikintojai.

Atrodytų – mokslinės fantastikos epizodas, bet iš tiesų – realybė. Tačiau bent kelios tokių vabzdžių rūšys jau tiekiamos ir į pasaulinę rinką.

Kitame Izraelio ūkyje auginamos specialios kamanės, skirtos augalų apdulkinimui. Dėka jų, pavyzdžiui, pomidorų derlius išauga 25 procen­tais.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje sparčiai mažėja bičių skaičius, tikėtina, kad specialios, patobuli­­ntos šių vabzdžių rūšys bus auginamos panašiuose ūkiuose ir turės didelę paklausą. Šių ir kitų inovacijų dėka, nepaisant nepalankių gamtinių sąlygų, Izraelis sugebėjo ne tik paten­ kinti vidaus vartojimo poreikį, bet ir tapti stambiu pasaulinės maisto rinkos žaidėju, žemės ūkio produkcijos eksportuotoju. Kaip sakė Izraelio 2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

forumaS Pre­zidentas Shimonas Peresas, Izraelis turi du eže­rus –vieną mirštantį, kitą – negyvą, bet sugeba žemės ūkio produkciją eksportuoti į tokias šalis kaip Rusija, kur yra tūkstančiai ežerų.

Toks ūkininkavimas tikrai vertas išmaniosios XXI a. žemdirbystės vardo. Jei drėkinimo sistemą galima užprogramuoti išmaniojo telefono pagalba, o vietoj pesticidų – pasitelkti atitinkamą vabaliukų rūšį, belieka mėgautis procesu ir rezultatais.

Būtina skatinti tarptautinį keitimąsi gerąja patirtimi

Tam, kad pasiekti aukštą inovacijų lygį, reikia nemažų lėšų ir nuolatinio tobulėjimo diegiant mokslinių tyrimų rezultatus praktikoje. Europos Sąjungos strategija ES2020 įtvirtino ES pasiryži­ mą kurti žaliąją ekonomiką, o vienas esminių jos augimo elementų - investicijos į naujas technolo­ gijas ir mokslinius tyrimus. 2020-aisiais metais joms skiriamų lėšų ES vidurkis turės siekti 3 proc. nuo ES BVP. 2014–2020 m. laikotarpiu iš ES biu­ džeto moksliniams tyrimams ir invacijoms keti­ nama skirti beveik 30 mlrd. eurų.

Izraelis pagal investicijų į mokslo tyrimus ir inovacijas – vienas lyderių pasaulyje. 2009 m. in-

europa ir pasaulis 15 vesticijos į šį sektorių sudarė 4,27 proc. nuo BVP, svarbiausia, kad šis skaičius išlieka stabilus jau eilę metų. Pagrindinė Izraelio stiprybė – aktyvus mokslo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas tyrimų ir jų diegimo srityje. Didesnioji dalis investicijų ateina ne iš valstybės biudžeto, bet iš privataus sektoriaus.

Pastaruoju metu ypač suaktyvėjęs dvišalis Izraelio ir Lietuvos bendradarbiavimas leidžia tikėtis naudingo apsikeitimo gerąja patirtimi įvai­riuose sektoriuose. Tuo pačiu ir ES lygiu svar­ bu į inovacijų skatinimo programas įtraukti pa­ žangiąsias trečiąsias šalis. Žinoma, izraeliečius pati gamta verčia imtis konkrečių veiksmų, veikiau nei planuoti tikslus tolimesnei ateičiai. Tačiau inovacijos neprigytų praktikoje taip greitai be nepaprastai indivi­dualizuoto izraeliečių požiūrio – kad kiekvienas individas yra vertybė, kurią reikia puoselėti. Šis požiūris taikomas visais atvejais, ne tik kiek­ vieno piliečio, bet net ir augalo ar gyvulio gerovės atžvilgiu. Galbūt čia ir slypi sėkmės filosofijos esmė – kad kiekvienas vienetas yra neįkainojama vertybė visovei; kai brangus kiekvienas, tai ir kiekvieno grąža bendram labui yra neįkainoja­mai didelė.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

16 europa ir pasaulis

Gruzija – Europos neišnaUdotos galimybės Konstantinas Rečkovas

Šių metų rugpjūtį nuo Rusi­jos–Gruzijos karo pabaigos ir vėliau Rusijos įvykdyto separa­ tistinių regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos sukaks jau ketveri metai, tačiau Gruzijos tema iki šiol išlieka gana aktuali.

Rusijos ketinimai išplėsti sa­vo įtakos zoną Kaukaze visada buvo akivaizdūs, tačiau daž­niausiai jie atsiremdavo į princi­ pingą ir bekompromisę Gruzijos prezidento Michailo Saakaš­ vilio poziciją. Iškovojęs pergalę 2004 m. po Rožių revoliucijos vykusiuose demokratiniuo­ se rinkimuose M. Saakašvilis pa­skelbė apie šalies ketinimą pa­ sitraukti iš Nepriklausomų val­ stybių sandraugos ir jungtis prie NATO bei Europos Sąjungos. Su šiais Gruzijos planais šiaurės kaimynai taikytis nesiruošė.

Rusijai pavyko (ir, deja, kol kas sėkmingai pavyksta) išnau­ doti vieną iš opiausių Gruzijos problemų – vidaus konfliktą su Abchazijos ir Pietų Osetijos regionais. Didžioji dauguma šių regionų gyventojų yra Rusijos Federacijos piliečiai – būtent dengdamasi šavo pilečių saugumo pretekstu 2008 m.

Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Gruziją, kuri bandė atsta­ tyti Konstitucijoje įtvirtintą šalies vientisumą ir numalšinti nusikaltėlius, nuolat rengusius Gruzijos teritorijos apšaudymus. Šiuo metu šių dviejų neva „nepriklausomų“ valstybių, kurias JAV, Europos Sąjunga ir visas demokratinis pasaulis teisiškai laiko okupuotomis teritorijo­ mis, pasienis su Gruzija tampa Rusijos kariniu forpostu, kuris

kelia grėsmę ne tik Gruzijai, bet ir kaimyniniam Azerbaidžanui, NATO narei Turkijai. Į šias teri­torijas gabenama karinė tech­ nika, planuojamas Rusijos ka­ rinės aviacijos bazių įkūrimas.

Kadangi Abchazija ir Pietų Ose­ tija neturi savo karinių pajėgų, jų sieną su Gruziją kontroliuoja okupacinės Rusijos kariuome­ nės pajėgos. Tūkstančiai gruzi­ nų, priverstinai ištremtų pasku­ tinio karinio konflikto metais, iki šiol negali grįžti į savo namus.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

europa ir pasaulis 17

forumaS Oficialiai šiuo metu Rusijos ir Gruzijos santykiai yra nutrauk­ ti, valstybiniame lygyje nevyks­ ta joks ekonominis bei politinis bendradarbiavimas. Aišku, tai ne­trukdo Rusijai investuoti mil­žiniškas sumas į Gruzijos opo­ziciją, vykdančią destruk­ty­ vią veiklą, kaltinančią dėl karo „Saa­kašvilio diktatūrą“ bei nepa­ mirštančią nuolat apsilankyti Maskvoje. Viena iš ryškiausių opozicijos veikėjų – buvusi M. Saakašvilio bendražygė Ni­no Burdžanadze nuolat ciniškai kalba apie tai, kad „Rusija ir Gru­ zija ateityje visada bus kartu“.

Nepaisant to, Gruzija viena­šale tvarka šių metų vasario pa­ baigoje įteisino bevizį sienos kir­timo režimą Rusijos pilie­čiams.

Nuo to laiko, nekreipiant dėme­ sio į šlykščią Rusijos užsie­nio

reikalų ministerijos platina­mą propagandą, perspėjančią ne­ vykti į Gruziją, šalį aplankė virš 30 tūkst. rusų. Tiesa, šios taisyklės galioja tik atvykimui į Gruzijos vyriausybės kontro­ liuojamas teritorijas. Šalyje ga­ lioja specialus įstatymas „Dėl okupuotų teritorijų“, kuris drau­ džia lankytis Abchazijoje ir Pie­tų Osetijoje be specialaus Gruzijos leidimo ir numato už šios tvarkos pažeidimą baudžiamąją at­ sakomybę. Šiuo metu Gruzija tikrai ne­ atrodo beviltiškai, kad ir kaip tą dalyką norėtų matyti Kremliaus propagandistai. Šalyje renovuojamos gatvės, statomos naujos gamyklos, mokyklos ir ligoninės.

Malonu, kad šalies įstatymai suteikia ypač palankias gali­my­ bes jauniems žmonėms pradėti

Artėja 2012-ųjų vasaros Olimpinės žaidynės Londone. Gruzinus neramina, kad Rusija vėl bandys pasinaudoti visuotiniu atsipalaidavimu ir išnaudoti tą laiką savo karinės galios demon­ stravimui. Karinės pratybos okupuotose Gruzi­ jos teritorijose tapo Kaukazo regiono baisia kas­ dienybe.

Gruzija, iki šiol oficialiai nepriimta į NATO, jaučia realią naujos karinės provokacijos grėsmę šią vasarą. Kremliaus, nuolatinio dujų ir naf­ tos tiekėjo, vadovų jau seniai negąsdina jo­kie Europos politikų pareiškimai, protestai ir tuščios rezoliucijos, neparemtos jokiais realiais veiksmais.

Taip pat vargu ar verta laukti griežtos reakci­ jos iš JAV – prezidentą B. Obamą mažai jaudina mažos šalies, iki šiol tebelaikančios JAV pagrin­ diniu sąjungininku, problemos.

ir plėtoti nuosavą verslą – pagal palankias sąlygas verslui Gru­ zija užima vieną iš pirmaujančių vietų pasaulio reitinguose. Aktyviai vyksta ir turizmo šalyje plėtra – Gruzija laiko turizmą ne tik biudžeto pajamų šaltiniu bet šalies saugumo nuo galimos, antrosios intervencijos garantu.

Vienoje iš paskutinių kalbų Gruzijos prezidentas M. Saaka­ švilis atkreipė dėmesį į tai, kad santykių su Rusija atnaujinimas neįmanomas be jos kariuome­ nės išvedimo iš okupuotų teri­ torijų ir jų perdavimo Gruzijai: „Rusija vykdo neteisėtą Gruzijos teritorijų okupaciją. Rusija pasiekė tokį lygį (ir aš ma­nau, kad tai įžeidimas tautai iš vy­ riau­sybės pusės), kad šalis, ku­ri savo laikais buvo viena iš nuga­ lėtojų prieš fašistinius oku­pan­tus, šiandien, vadovaujantis tarptau­tinėmis sąvokomis, pati yra kitos šalies okupantė“.

Tenka apgailestauti, kad Eu­ropos Sąjunga neskiria pakankamo dėmesio vystomajam bendradarbiavimui su Gruzija, šios šalies turistinio potencialo ir, pagaliau, geopolitinės padė­ ties tinkamam panaudojimui.

Pragmatiška Europos politika, nukreipta į gerų santykių (tiesa, ar galima vadinti „gerais santy­ kiais“ pažeminantį nuolanku­mą) su Rusija išsaugojimą ir nuolatinį dujų tiekimą atsiperka laisvės, demokratijos ir solida­ rumo vertybių išnykimu. Gruzi­jos pagrindiniams sąjunginin­ kams Vidurio ir Rytų Euro­ poje, tarp kurių yra ir Lietuva, būtina išlaikyti Gruzijos sau­ gumo ir paramos šiai šaliai klausimą Europos Sąjungos darbotvarkėje.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

18 europa ir pasaulis

Piratai Vokietijos horizonte Andrius Vyšniauskas

2012 metų gegužės 4 diena.

Kylis, Šlėzvigo-Holšteino žemė, Vokietija Uosto horizonte, visai šalia istorinio miesto centro, pasirodo burinis laivas su išdidžiai plevėsuojančia piratų vėliava. Tokio įspūdingo piratų atvykimo į šį uostą tikriausiai jau nebuvo gerą pusę amžiaus, todėl nenuostabu, kad šis nutikimas vietinius gyventojus, o ypač vietos politikus, gerokai sutrikdo bei įneša netikėto sumišimo į ramų ir vokiškai sustyguotą jų gyvenimą.

Kaip ir tada, taip ir dabar, laivas atvyko sudrumsti ramių Šlėzvigo-Holšteino pakrančių fjiordų bei sudrebinti didingų jo žemių. Tiesa, tie, kurie atplaukė šiuo puikiu buriniu lai­ vu, skirtingai nuo savo pirmtakų, neketina nieko plėšti. Atvirkščiai – jie sakosi norį duoti, kurti ir saugoti. Jie neturi jokių ginklų, tačiau užsidegimu, energija ir pakvaišimu tikrai nenusileidžia seniesiems piratams. O ir jų vėliavose nebėra nei kaulų, nei kaukolės, tik juoda burė oranžiniame fone. Tiesa, vienoje iš laive iškeltų vėliavų galime pamatyti ir spalvingą vaivorykštės foną, kuris mums sufleruoja, jog dalies iš šių atvykėlių, skirtingai nuo senovės piratų, tikrųjų jūrų plėšikų, vietos moterys tikriausiai jau nebedomina.

Piratų vėliava – juoda burė oranžiniame fone

Į Kylio uostą išdidžiai įplaukė piratų laivas

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

forumaS Ši trumpa istorija iliustruoja epizodą iš naujos, per visą Vokietiją banguojančios politinės jė­ gos – Piratų partijos – įspūdingo pasirodymo Vo­kie­tijos Šlėzvigo-Holšteino žemės landtago rinki­ muose. Konrado Adenauerio fondo dėka turėjau progą stebėti šią įtemptą rinkiminę kovą, kuri pasibaigė nauja sumaištimi ir neaiškumu dėl atei­ties vyriausybės likimo. Neabejotinai vienas įdo­ miau­sių epizodų iš mano kelionės buvo būtent neeilinė proga pabendrauti su vietinės Piratų partijos atstovu spaudai Patricku Ratzmannu bei kai kuriais kitais piratų aktyvistais. Taigi, kas yra ta Pira­tų partija, kodėl ji mus domina ir kokią politinę atei­tį ji žada Vokietijai – šaliai, kuri ilgus metus pasižy­ mėjo 3–4 politinių jėgų dominavimu, tačiau per pastarąjį dvidešimtmetį išgyvena spartų partinės sistemos kismą.

Piratai – nuo vieno intereso partijos iki plataus kairiojo anarchistinio judėjimo

Pastaruoju metu Piratų partija geriausiai pasirodo būtent Vokietijoje, tačiau jos šaknų ieškoti reikėtų ne čia, o kiek šiauriau – Švedijoje. Piratų judėjimas (kol kas jį dar sunku laikyti rimta po­­litine jėga) užgimė kaip reakcija į bandymą uždaryti daugelio interneto vartotojų pamėgtą, tačiau iš esmės nelegalų duomenų apsikeitimo (arba tiesiog vadinamųjų torrentų) platformą „The Pirate Bay“. Šiame didžiuliame portale, kuris gyvuoja ir iki šiol, interneto vartotojai iš viso pasaulio gali nemokamai keistis piratiniais filmais, muzika, knygomis ir įvairiomis programomis. Tad nenuosta­bu, jog bandymas jį uždaryti sukėlė nemažos dalies interneto vartotojų pasipiktinimą. Kadangi portalas veikė būtent Švedijoje, tad būtent čia kaip reakcija į ketinimus uždaryti „The Pirate Bay“ išdygo pir­mieji piratų daigai.

Pirmosios sėkmės Švedijos Piratų partija sulaukė 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose, kur iškovojo savo pirmąjį mandatą politiniame poste. Po šios sėkmės piratai pradėjo sparčią plėtrą visoje Europoje ir netgi už jos ribų. Švedijoje piratų judėjimas pastaruoju metu yra susilpnėjęs, tačiau sėkmingiausias šio tipo partijų pavyzdys sparčiai kyla Vokietijoje, kur prieš penketą metų įsteigta partija laimi mandatus jau trečios Vokietijos žemės rinkimuose iš eilės.

Iš vienos pusės šią sėkmę lemia tradicinei piratų politikai tinkama dirva – Vokietijos internetinių

europa ir pasaulis 19 duomenų apsaugos įstatymai. Jie yra vieni griežčiausių Europoje, todėl opozicijos jiems pa­ grindu gali mobilizuotis nemaža dalis jaunų, nuo interneto ypatingai priklausomų Vokietijos piliečių. Šalyje klestintys interneto ribojimai ir kartais įsiplieskiančios keistos diskusijos dėl to, ar nevertėtų dėl duomenų apsaugos cenzūruoti socialinio tinklo„Facebook“, yra gera platforma Piratų partijos veiklai pradėti.

Tačiau vien tik internetinės problemos tėra lašas jūroje. Tiesa pasakius, internetas ir su juo susijusios teisinės duomenų apsaugos problemos Vokietijos piratams labiau tarnauja kaip priemonė mobi­li­ zuo­ti aktyvistus, o ne kaip rimta politinė platforma.

Dėl šios priežasties per pastarąjį pusmetį, prade­dant rinkimais Berlyne, Piratų partija gerokai išto­ bulino savo rinkimų programą ir pamažu atranda savo vietą politiniame spektre. Taip pat dėl įdomių atraktyvių rinkimų kampanijų ši partija tapo pagrindine piliečių protesto prieš sistemą alternatyva.

Politinė pozicija, kurią piratai pamažu užima, jų laivą neabejotinai plukdo į kairę. Tai pa­tvirtina jų šūkiai su nemokamo viešojo transporto, nemo­ kamų mokymosi reikmenų (interneto, kompiu­terių, knygų) lozungais, pozicija už homosek­sualų santuokas, ką įrodė jau minėta vėliava į Kylį atplaukusiame laive, bei daug kitų pasiūlymų, kuriuos jie pamažu atskleidžia savo rinkėjams.

Taip pat ši partija užima ir ekologinę poziciją, pasisakydama už ekologinį ūkininkavimą, prieš atominę energetiką. Kairiąją partijos pozici­ją įro­ do ir jos aktyvo sudėtis. Mano minėtas partijos atstovas spaudai, su kuriuo turėjau progą įdomiai pasišnekučiuoti, atskleidė, kad anksčiau rinki­ muose jis nebalsuodavo, o vienintelis jo politinio aktyvumo etapas iki šiol buvo tik anarchistiniame „Antifa“ judėjime. Ir jis tikrai nėra išimtis. Piratų partija atrodo lyg XXI a. anarchistų judėjimo dalis, savo utopinių idėjų įgyvendinimui pagaliau atradusi realesnę platformą – internetą.

Piratai yra išvystę gana įdomią vidinės tie­ sioginės demokratijos platformą internete, kuria naudodamiesi šios partijos sąrašuose išrinkti politikai tariasi su juos rinkusiaisiais, ar bent dalimi jų. Per šią platformą jie tariasi kaip balsuoti ir pasisakyti kiekvienu klausimu, svarstomu išrinkto atstovo žemės parlamente. Šią priemonę, kaip, pasak jų, tariamą antikinės Graikijos tiesioginės demokratijos atitikmenį, piratai trokšta perkelti 2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

20 europa ir pasaulis ir į vietos bei nacionalinių parlamentų darbą.

Pavyzdžiui, pasak piratų, partijų derybos dėl koalicijų sudarymo turi vykti ne už uždarų durų, kaip įprasta šiandien, o atvirai, derybas transliuojant internetu. Tai, pasak jų, garantuotų skaidrumą bei atskaitomybę prieš rinkėjus. Šie pasiūlymai, be abejo, yra radikalūs turint omenyje Vokietijos ir kitų Europos šalių politinių sistemų tradicijas.

Visgi minėta tariamos tiesioginės demokratijos internetinė platforma kol kas veikia tik todėl, kad ja besinaudojančių vartotojų būrys yra gana nedidelis. Patys piratai pripažįsta, kad didėjant jų judėjime dalyvaujančių narių skaičiui jie susidurs su problemomis, nes tiesioginės demokratijos mechanizmai taps neefektyviais dėl per didelio vartotojų kiekio.

Taigi, būtent su šiomis idėjomis, kurios yra naujos Vokietijoje, piratai tampa pagrindine protesto balsus agreguojančia grupe. Verta paminėti, jog tokių, prieš sistemą balsuojančių rinkėjų Vokie­ tijoje galime suskaičiuoti iki 20 proc. (palygi­ nimui, Prancūzijoje šis skaičius yra apie 30 proc.).

Anksčiau nusivylusiųjų balsus susirinkdavo vis skirtingos smulkesnės politinės grupės, iš kurių pastaruoju metu žibėjo komunistai, neonaciai, Šlėzvige-Holšteine tai dar ir danų mažumos partija Pietų Šlėzvigo rinkėjų federacija (danų mažuma sudaro viso labo 2 proc. šios žemės gyventojų, tačiau rinkimuose jie gauna virš 4 proc. rinkėjų palaikymą). Akivaizdžiai matome, kad piratai

Įdomiausias Piratų partijos plakatas – „Mes esame ro­ mantikai. Tausojantis žemės ūkis prieš masinę pramoninę gamybą. Balsuokite už Piratus“

atima balsus iš komunistų, juos remia dalis se­ niau už žaliuosius ir liberalus balsavusiųjų. Taip pat nemažą dalį piratų elektorato, apie 5 proc., sudaro anksčiau rinkimuose nedalyvavusieji, daugiausiai 18–29 m. amžiaus rinkėjai.

Kaip Piratų partiją vertina kitos partijos?

Šį klausimą vizito metu uždaviau visiems sutiktiems vietos politikams, pradedant žaliaisiais ir baigiant krikščionimis demokratais. Visi unisonu patvirtino – jokių politinių derybų dėl paramos valdžios koalicijoms su šia partija kol kas tikrai nebus, o prieš rimtas politines derybas piratai turi įrodyti esą stabili ir nuosekli politinė jėga su aiškia politine programa, kurią partijos politikai sugebėtų išreikšti bei jos laikytųsi. Šiuose žodžiuose yra tiesos, nes piratai kol kas neturi savo pozicijos daugeliu svarbiausių politinių temų, ypač ekonomikos srityje. Tačiau kartu tai ir žavi nuo visažinių politikų pavargusius rinkėjus.

Piratai be jokios baimės jums tiesiai šviesiai į akis išrėš, kad atsakymų į klausimus jie kol kas turi mažiau nei pačių klausimų. Pavyzdžiui, Berlyno miesto tarybos rinkimuose, kur piratai gavo be­ veik 9 proc. balsų, jų rinkiminis moto buvo: „Mes neturime atsakymų, bet turime daug klausimų.”

Kartu tai buvo užuomina, kad jie rengiasi tuos, greičiausiai nepatogius, klausimus užduoti Berlyno politiniam elitui, kai bus išrinkti. Taip ši partija užima populistinę liaudies ruporų poziciją ir tai nedidelei politine sistema nusivylusių rinkėjų daliai tai suveikė.

Taigi, piratai, pasak kitų politinių jėgų lyderių, dar turi subręsti ir jei jie sugebės bent jau priartėti prie brandos – galbūt galės pretenduoti į postus kurioje nors iš Vyriausybių. Greičiausiai kartu su socialdemokratais ir žaliaisiais ar komunistais.

Galiausiai turiu pridurti, kad didelę dalį piratų sėkmės Vokietijoje lemia jų sugebėjimas organizuoti tikrai įdomias, atraktyvias rinkimų kampa­ nijas bei tradicinių konkurentų nesugebėjimas šioje srityje parodyti rinkėjams ko nors naujo.

Tiksliau šį reiškinį galima apibūdinti kaip tradicinių partijų nenorą pripažinti, jog ir jos savo rinkimų kampanijose turi išnaudoti naujus, įdomius, pa­ trauklius rinkėjų traukos metodus, kartais pasi­ duoti avantiūrai ir netikėtumui. Kalbant už uždarų durų jie tai pripažįsta, tačiau veiksmų dar stinga, nors yra ir neblogų išimčių.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

idėjos ir vertybės 21

forumaS

Siekiame 1990 m. užsibrėžto tikslo – grįžti namo į europietišką erdvę Andriaus Kubiliaus kalba, pasakyta „Paparazzi“ klube susitikime su jaunimu Noriu pasidalyti savo įžval­ gomis apie tai, kas iš tikrųjų buvo Sąjūdis ir ko nuo jo laikų siekėme. Šiandien aš nematau jokių nukrypimų nuo tos trajektorijos, kuria nuo pat Sąjūdžio laikų, nors ir su įvairiais patriukšmavimais, pasistumdymais bei neaiškumais, nuosekliai einame. Aš tą kryptį pavadin­čiau labai paprastai: mano įsi­ti­kinimu, Sąjūdis yra apibrė­ žiamas vienu terminu. Tai – kon­ serva­tyvioji revoliucija, kuri rė­mėsi restitucijos vertybine prasme prin­cipu. Kalbu apie grįžimą atgal į tai, iš ko buvom išplėšti per 50 metų trukusią okupa­ci­ją, apie grįžimą atgal į norma­ lią vakarietišką vertybių erdvę, į normalią vakarietišką vystymosi trajektoriją, siekiant tapti normalia europietiška valstybe, visuomene ir tauta su visais privalumais ir trūkumais, proble­ momis ir rūpesčiais. Bet tai ir yra Europa. Visos antisovietinės rezistencijos tikslas buvo išsiva­

duoti tam, kad Lietuva grįžtų atgal į europietišką erdvę. Po 93-ųjų einame šiuo keliu kaip partija, prisiimdami tą ypatingą Sąjūdžio atsakomybę už tai, kad valstybė, nepaisant visų jos problemų, nepaisanti visų visuomenės sutrikimų, vis tiek judėtų Europos kryptimi. Reikia pasakyti, kad, žengiant europietiškos valstybės keliu, pasiekta daug – Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, mūsų ekonomika paremta laisvosios rinkos principais, sukur­tos demokratiškos ir žmogaus teises ginančios institucijos. Tiesa, kartais šiek tiek kreivos, bet vis tiek veikiančios.

Klysta tie, kas mano, kad ke­ lionės tikslas pasiektas, kad esame visaverčiai europiečiai, todėl laikas nurimti ir nebesistengti. Tačiau pasižiūrėkime patys į save ir turbūt labai ne­ sunkiai pasakysim, kad nepaisant daugelio išorinių atribu­ tų – gražių parduotuvių, kavinių,

gat­vių ir kitų dalykų – mūsų kelias normalios vakarietiškos valstybės link dar nėra įveiktas.

Todėl ir 2008 metais dalyvavo­ me rinkimuose vadovaudamie­si labai aiškia programa – tuo­ met buvo padėtas dešiniosios alternatyvos pamatas. Pastaro­sios programos ašis buvo ta pa­ti – būtinybė tęsti pastangas grąžinti Lietuvą į vakarietišką būseną, į europietišką būvį, nuosekliai einant nuo vienos srities prie kitos, tvarkantis eko­nomikoje, finansuose, energetikoje, švietime ir kultūrinėje erdvėje. Todėl 2008 m. Seimo rinkimus laimėjome vedini di­ džiulio entuziazmo ir iš karto paskelbėme, kad kuriame Per­ mainų koaliciją. Tačiau čia pra­ sidėjo tam tikri paradoksai: vie­ nas iš pirmųjų sudėtingiausių ir skausmingiausių Permainų koa­licijos rūpesčių buvo ne tiek per­mainos, kiek stabilumas. Kaip žinia, laimėjome rinkimus pra­ ėjus mėnesiui po labai skaudžiai

Martyno Ambrazo nuotraukos

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

22

idėjos ir vertybės smogusios „Lehman Brothers“ krizės. Pamenu, kaip į vieną pir­mųjų koalicijos vadovų pasita­ rimų atėjo Finansų ministerijos ekspertai, gal net ir pati Ingri­da Šimonytė, ir tyliai pasakė: „Ži­note, jei 2008 metais ekono­mikos augimas dar buvo 4 ar 5 procentai, 2007 metais – 7, 8 procentai, mes skaičiuojame, kad 2009 metais ekonomikos augimas bus nulinis.“ Tuo metu visiems atėmė kvapą, nes supratome, kad tas nulinis augi­mas reiškia, jog užgrius pakan­ kamai skausminga krizė, supra­ tome, kad savo programą ir savo gražias trajektorijas link eu­ro­pietiškos valstybės turime lai­ kinai atidėti į šoną ir pasirūpinti finansų stabilumu. Todėl visi pir­ mieji veiksmai, visi mūsų žmo­ giškieji ir politiniai resursai buvo skirti būtent tam.

Tuo metu atsirado toks „nak­tinių mokesčių reformų“ ter­minas. Panašu, kad buvo pamiršta, kokie sprendimai tuo metu buvo priimti, tačiau be­ veik visi atsimena, kad ten buvo kažkas labai stipriai svarstoma.

Reikia pasakyti, kad mums pavyko užtikrinti tą finansų stabilumą, nors susiklosčiusios sąlygos ir visa ekonomikos rece­ sijos raida buvo gana netikėta.

Jeigu 2008 metų pabaigoje mus nugąsdino 2009 metų prognozė, kad ekonomikos augimas bus nulinis, tai 2009 metų birželio mėnesį, kai iš Finansų ministerijos gavome paskutinį įver­ti­ nimą, kad ekonomika trauksis 15 proc., nebesugebėjome net išsigąsti. Laikotarpis, kai nuo permainų plano turėjome skubiai persiorientuoti į finansinio stabilumo garantavimą, buvo sudėtingas. Tačiau manau, kad finansinį stabilumą pavyko pa­siekti tik dėl to, ką mes atsi­ne­šėme iš to paties Sąjūdžio. Rū­pestis, nors gal skamba kiek iš­ kil­mingai, rūpestis valstybe, rū­ pestis jos stabilumu ir esminių dalykų tvarkymu nepalieka jo­kios erdvės kokiam nors blaš­ kymuisi ar sutrikimui. Turiu pasakyti, kad iš tikrųjų manau, jog ta patirtis nuo Sąjūdžio laikų buvo itin reikšminga. Rūpestis finansiniu stabilumu šiuo laikotarpiu buvo viena iš mūsų darbo „raudonųjų linijų“ ir tai iš tiesų davė neblogus rezultatus. Šiuo metu Lietuvos ekonomikos au­ gimas – vienas sparčiausių visoje ES. Tiesa, to nesinorėtų ma­tyti kaip jau baigto darbo, nes graikai neleidžia mums užsi­ mirš­ti. Tai, kas gali vykti toje gražioje Viduržemio pakrančių

valstybėje, švelniai tariant, kelia nemažai nerimo.

Guodžia viena: išmokome la­bai sudėtingas pamokas, to­dėl į ateitį žiūriu pakankamai ramiai. Išmokome vieną svar­ biausių pamokų – garantuojant finansinį stabilumą ne ma­žiau svarbu išsaugoti ir poli­tinį stabilumą. Daugelis užmirš­ ta, kad dabartinėje koalicijoje dirbame nelengvomis sąly­ go­mis, nes beveik nuo pat 2009 metų vidurio neturime realios daugumos. Esame koa­ licijoje, kurioje mums tenka vi­sa atsakomybė, bet ne visos galios. Deja, ne visada pavyksta surasti labai lengvus sutarimus su koalicijos partneriais. Bet tai, ką sugebėjome išsaugoti – po­ litinį stabilumą, kuriam turėjo­ me skirti ypač daug dėme­sio – leido įgyvendinti pama­tinius dalykus: finansinį stabi­ lumą ir ekonomikos atsigavimą.

Finansų stabilumo garantavi­mas buvo būtina, tačiau ne vie­nintelė sąlyga įgyvendinti pa­ čius svarbiausius darbus ir už­ davinius.

Kadangi siekėme Lietuvą pa­ stūmėti link europietiškos in­tegracijos ir vakarietiškos val­sty­ bės, vienu iš svarbiausių prio­ ritetų, suformavus Vyriausybę, natūraliai tapo šalies energetikos sektoriaus pertvarka. Apie šią pertvarką nuolat kalbėjome dar iki 2008 m. rinkimų, tokį tikslą dėstėme ne viename dokumente. Vienas iš tokių garsiau nuskambėjusių dokumentų – 2006 m. memorandumas „Rusijos sulaikymo strategija“, kur aiškiai išdėstėme daugybę dabar jau įgyvendinamų principų.

Vienas jų – kad energetika liko ta sritis, kurioje per visus dvide­-

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

idėjos ir vertybės 23

forumaS šimt nepriklausomybės metų išliko senoji sovietinė imperija.

Tą lėmė ir objektyvios priežas­ tys: sovietų imperija subyrėjo natūraliai, dėl ekonominių ir po­litinių priežasčių, ir mes sėk­min­ gai pabėgome iš tų griu­vėsių.

Deja, vamzdžių ir laidų imperija taip paprastai nesubyra.

Dėl šios priežasties visoms trims Baltijos valstybėms liko liūdnas energetinės priklausomybės pa­li­kimas. Todėl vienas iš svar­ biausių mums tekusių darbų – imtis reformuoti visą energe­ tikos sektorių, tokiu būdu sten­giantis jį išvaduoti ir nuo sovietinių laikų priklausomybės, ir nuo labai galingų Lietuvoje veikiančių interesų grupių. Aiš­ ku viena: mes nuosekliai siekia­ me, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių energetinės sistemos būtų integruotos į europinius tinklus. Nėra abejonės, kokius projektus reikia įgyvendinti, kaip ir nėra abejonės, kokį stip­ rų vidinį ir išorinį pasipriešinimą patiriame dėl to, kad siekiame savo užsibrėžtų tikslų. Tačiau esu linkęs susidariusią situaciją vertinti nestokodamas atsargaus optimizmo. Galbūt toks mąstymas yra sąlygotas fizikos mokslo, kai dėsningi dalykai įvyksta neišvengiamai. Manau, kad vis stipresnė Lietuvos ir Bal­ tijos šalių europinė integracija ir grįžimas į vakarietišką erdvę yra dėsningumas. Dėsningumu galima pavadinti ir tokį kon­kre­tų dalyką, kaip galimybę laisvai pasirinkti, iš kur pirkti energijos resursus. Esu įsitiki­nęs, kad tai anksčiau ar vėliau vis tiek įvyks.

Visada geriau integracijos, grįžimo į europinę erdvę, gravitacijos link vakarietiškų vertybių

kelią nukeliauti kuo greičiau.

Kuo greičiau įveiksime mus skiriantį atstumą, tuo greičiau galėsime džiaugtis, kad grįžome atgal į namus. Grįžti atgal namo mums reiškia ne tik žiūrėti į praeitį, iš kur buvome išplėšti, bet ir labai daug dėmesio skirti ateičiai. Kitas, mano manymu, reikšmingas uždavinys – sutelkti intelektines pajėgas tam, kad pamatytumėm tą trajektoriją, kuria pasukome ir keliaujame visus 22 nepriklausomybės me­tus. Kad šią trajektoriją paban­ dytumėme nutęsti toliau, kad pamatytumėme, ko mums rei­kia, į ką mes turime orientuo­ tis, kokių ambicijų turime turė­ ti, kad nepasiklystumėme kas­die­nybėje tarp garliavų ir įvai­ rių interpeliacijų Seime, bet ma­tytumėme aiškias veiklos gai­ res. Žiūrėdami į tą ateities per­ spektyvą stengiamės rasti gali­mybiųkaikuriuosdarbusdary­ti ir dabar. Neblogas pavyzdys – pačios krizės įkarštyje, 2009 m. pavasarį, priimti aukštojo moks­ lo reformą pradėję įstatymai, kurie, nepaisant įvairios kritikos, duoda vaisių. Žvelgdami į ateitį turime turėti vidinį tikėjimą, kad šitam krašte, kuris kartais kai kam atrodo lyg nelaimių zona ar ašarų pakalnė, iš tikrųjų yra nuostabi vieta, kurioje mes

ga­lime sukurti didelę sėkmę: pasiekti savo asmeninių ir val­stybės pergalių. Kartais mums trūksta paprasčiausio pasitikė­ jimo savimi, tikėjimo, jog viskas gali būti neblogai, ir gebėjimo ateities projekciją versti nors ir nedideliais šios dienos darbais.

Nematau jokios kitos išeities, jokio kito kelio, kaip tik suvokti, kad ant mūsų visų pečių gula atsakomybė sukurti tokią ambicingą Lietuvos ateitį. Sun­kiai įsivaizduoju kitokį patrio­ tizmą, kitokią meilę savo vals­ tybei, kaip tik viską padaryti, kad ji taptų sėkmės kraštu. Ta­ čiau norint būti sėkminga šali­ mi ir tauta, būtina suprasti, kad gyvename visai kitu laiku – esa­ me XXI amžiaus žmonės. Šiuo greitos kaitos laiku, globaliame amžiuje sekasi tiems, kurie ne­ bijo pasaulio, nebijo globalios konkurencijos, kurie eina konkuruoti lyg į krepšinio aikštelę su šūkiu „pradžioje „patvarkysim“ estus, paskui – ir visus kitus“. Štai tokių ambicijų, mano manymu, kartais šiek tiek pristinga Lietuvoje. Bet tai ir yra mūsų užduo­ tis – reikia pasiekti dar 1990 m. užsibrėžtą tikslą – grįžti namo į europietišką erdvę. Tai trajekto­ rija, kurią turime tęsti, nuosekliai klodami pamatus savo šalies sėkmei. Tai ir darome.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

24

idėjos ir vertybės

Apie verslą iš konservatyvios perspektyvos Algirdas Kazlauskas

Lietuvoje labai gajus liberalų sukurtas ir pa­ laikomas stereotipas, jog konservatizmas sunkiai dera prie naujovėmis ir technologine pažanga grįsto šiuolaikinio verslo. Konservatoriai yra siejami su senais, sustabarėjusiais, bet kokiam kismui besipriešinančiais žmonėmis. Kas, be abejonės, kertasi su sėkmingo verslininko įvaizdžiu. Vis dėl­ to, tai tėra tik vienos stereotipiškai mąstančios vi­ suomenės dalies įtakos pasekmė.

Analogiškiems įvaizdžiams nemažai gyvybin­ gumo sutiekia konservatoriams priskiriamų poli­ tikų populistiniai viražai, kaip antai progresinis pajamų mokestis ar pensinių fondų neliečiamybės principų pažeidinėjimai. Tačiau tai veikiau yra ne konservatyvios politikos išraiška, o desperatiškos socialinio teisingumo paieškos, būdingos nemažai daliai žmonių, kadaise patyrusių visa ardančią ko­ munistinės sistemos priespaudą.

Jonas Ignatavičius

Verslas kaip bendruomenė

Vakaruose jau nuo pat moderniojo kapitalizmo pradžios verslo santykiai didele dalimi gyvavo bendruomeninių saitų pagrindu.

Bendras moralinis kodeksas, abipusis pa­si­ tikėjimas leido kur kas lengviau užmegzti, palaikyti ir vystyti verslo santykius. Iš kitos pusės, ilgainiui susiformavusios verslo įmonės pačios tapdavo tam tikromis bendruomenėmis. Šiandien tai ypač akivaizdu mažose firmose, kuriose pelno siekimas nebėra nei pagrindinis tikslas, nei priemonė įmonės tikslams pasiekti.

Be abejo, galima veberiškai tvirtinti, kad ne kas kitas, o pragmatinis uždarbio interesas leidžia kaupti įstatinį kapitalą ir toliau plėtoti verslą. Tačiau reikia pripažinti, kad šiandien ekonomika jau yra kitokia. Sukuriama pridėtinė vertė nebėra tiesiogiai proporcinga investicijoms, tad inovatyvūs smulkūs Tekste aptariame keletą problemų. verslai gali generuoti ne mažesnes pajamas nei Visų pirma, bendruomenės kūrimas stambaus kapitalo gamybinės įmonės. Be kita ko, ekonomika tampa vis labiau dinamiška, o jos pabei puoselėjimas yra vienas svarbiau­ kilimo ir nuosmukio bangos vis dažnesnės. Šiomis sių tiek konservatorių, tiek sėkmingų sąlygomis svarbiausia yra ne kuo daugiau parduoti, verslininkų tikslų. Antra, senoji ver­sli­- o sukurti emocinį ryšį tarp prekės, paslaugos bei ninkų karta, kuriai pinigai yra pagrin­ vartotojo. dinis ir kone vienintelis veiklos tikslas, Šiam tikslui yra reikalingos idėjos, kurias kuria užleidžia vietą jaunąjai. O jaunimas darbuotojai tikintys savo įmone, o ne gyvenantys seka Vakarų pavyzdžiu, prioritetą teik­- nuolatinėje baimėje būti atleisti. Tokie žmonės ne­ dami socialiai atsakingam, o ne beato­ atsiriboja nuo savo darbo, vos užvėrę biuro duris – dairiškam „pinigų darymui“. Trečia, ino­- naujus produktų modelius gali sukurti keliaudami ar ilsėdamiesi. Jie dalijasi įmonės rezultatais, kartu vatyvus verslas yra klaidingai tapa-­ išgyvena jos nuosmukius ir krizes. ti­namas su liberalizmu. Galiausiai, pro­ Tačiau viskas prasideda nuo verslininko, tikinčio, g­resiniai mokesčiai nėra ir negali bū­ti kad darbuotojas yra ne nužmoginta priemonė ar konservatyvios politikos priemonė, nes įrenginys, o neatsiejama įmonės bendruomenės skaldo, o ne vieninja visuomenę. dalis.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

idėjos ir vertybės 25

forumaS Brežnevinę verslininkų vakarietiškoji

kartą

keičia

Deja, reikia pripažinti, jog nepriklausomybės dvidešimtmetį Lietuvoje, kaip ir daugumoje pokomunistinių valstybių dominavo visai kitoks verslo modelis. Ilgus metus trukusi priverstinė rusiško mentaliteto indoktrinacija paveikė kone visus visuomenės sluoksnius. Žmonės gyvenę totalinio sekimo, bauginimo, tarpusavio nepasitikėjimo sąlygomis nejučia tapo labai baugštūs. Savo bai­mes įprato malšinti agresyvumu arba šaltu abe­ jingumu aplinkinių atžvilgiu. Tad pasikeitus eko­ nominei santvarkai pirmieji verslininkai savo saugumą ėmė išskirtinai sieti su pinigų kiekiu, o su savo darbuotojais elgėsi analogiškai, kaip buvo įpratę su dauguma žmonių komunistinėje kasdienybėje. Šis specifinis pokomunistinis, rusiškas menta­ litetas yra vienas svarbiausių veiksnių, kodėl lie­ tuviai iki šiol nepasitiki savo valdžia, verslu ir pačiais savimi, t. y. valstybe. Bet kokia kaina tikslo sie­ kianti senoji verslininkų karta, retai atsižvelgdama į bendruomeniškus darbuotojų poreikius, daugeliu atveju paskatino masinę darbo emigracijos bangą į Vakarų Europą. Iš tiesų, priešingai nei yra įprasta viešumoje šnekėti, emigrantus iš savo tėvynės gena ne finansinis skurdas, o elementarios žmo­ giškos tarpusavio pagarbos nebuvimas. Tai tampa itin akivaizdu prisiminus, jog ekonominiu atžvilgiu gyvename kur kas geriau nei visos iki šiol buvusios mūsų protėvių kartos.

Vis dėlto, pastaruoju metu Lietuvoje tiek versle, tiek ir kitose gyvenimo srityse yra aiškiai jaučiamos pozityvios tendencijos. Tai galima sieti su naujo­ sios, Brežnevo nemačiusios kartos įsiliejimu į vie­ šajį šalies sektorių. Šie, kaip jau buvo minėta, seka vakarietiško verslo pavyzdžiu, akcentuojančiu ne vien pinigus, bet ir žmogiškus gamintojo, darbuotojo ir vartotojo santykius.

Tikrieji verslo inovatoriai – ne liberalai, o konservatoriai

Trečias aptartinas aspektas yra stereotipas, jog inovatyvus verslas yra išskirtinai liberaliai mastančių verslininkų prerogatyva. Jis susiformavo kadaise padarius elementarią loginę klaidą sukeičiant sąvokas vietomis. Teiginys „atviras naujovėms“ tam­ pa universaliu liberalizmo lozungu be aiškesnio

pagrindo. Jis išplečiamas nuo atsivėrimo įvairiems socialiniams ir ekonominiams eksperimentams (tradicinė reikšmė) iki bet kokių naujovių pritai­ kymo ir galimybių ieškojimo. Tokiu būdu liberalai, net per daug nesistengdami įrodyti, kad išties yra atviri inovatyviai žinių ekonomikai, tampa mo­ dernios ekonomikos vėliavnešiais.

Vis dėlto, realybė yra kiek kitokia.

Pagrindinis verslo modelis, kuris kyla iš liberaliosios politinės minties tradicijos, yra paremtas tarpininkavimu pre­ kyboje. Būtent tokiame versle dau­ giausiai lemia asmens individualumas, rizikingų veiksmų atlikimas, noras bet kokia kaina prispausti tiekėją ir išspausti vartotoją. Tik šiais principais grįstas per­pardavimo verslas gali iš esmės konku­ ruoti prekybos sektoriuje. Tuo tarpu unikalius sprendimus, paslaugas ir produktus kuriančios įmonės labiau už viską vertina žinias. Todėl jos visiškai ki­ taip konstruoja verslo santykius visoje grandinėje nuo pat tiekėjo iki galuti­ nio vartotojo. Šiuo atveju kiekviename žingsnyje yra svarbus pasitikėjimas, žo­ džio laikymasis, čia netikima, kad viską galima apibrėžti sutartimis ir išspręsti liberalų nuolatos iškeliama negatyvia laisve. Tokiame versle svarbiausia yra tradicija ir ilgaamžiškumas.

Paprastai liberalų vykdomoje politikoje galima įžvelgti priešingų tendencijų – siekiama ne ilgalaikės naudos tvirtinant visuomenės institucijas, skaidrų atsiskaitymą su valstybe ir savo darbuotojais, o veikiau pelno čia ir dabar, nesukant galvos kas gali nutikti tolimesnėje ateityje. Todėl šitokia pasaulėžiū­ra yra kur kas palankesnė ir artimesnė senąjai, rusiško, nei jaunąjai, vakarietiško mentaliteto verslininkų kartai.

Pirmiesiems per daug nerūpi bendruomenės saitų tvirtumas, tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba. Jie nori uždarbio čia ir dabar. Todėl neretai siekdami jį padidinti slepia savo veiklos mastus nuo valstybės institucijų, darbuotojus verčia dirbti 2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

26

idėjos ir vertybės už minimumą ar eiti nefinansuojamų atostogų, moka algas vokeliuose, diskriminuoja besilau­ kiančias ar vaikus auginančias moteris, švaisto valstybinių ir ES projektų pinigus saviems ir pan.

Tuo tarpu konservatyvios pasaulėžiūros žmo­ nės nori ir siekia, jog ateities kartoms būtų palikta tvarkinga ir gerai funkcionuojanti sistema. Jie myli savo vaikus ir nestekena savo valstybės taip, tarsi po to galėtų būti nors ir tvanas. Nestato barikadų visuomeneje, o ugdo iniciatyvumą, atsakingumą bei geravališkumą savo artimiesiems, kaimynams bei tėvynainiams. Jie jaučia, jog ne pinigai yra žmonių laimė, o nuoširdūs bei šilti tarpusavio santykiai.

Jaunieji verslininkai džiaugiasi ir puoselėja savo valstybę, kuri suteikė jiems teisę bei galimybes plėtoti savo verslą. Jie neliūdi iš savo uždirbtų pinigų mokėdami mokesčius valstybei. Jie jaučia dėkingumą bendruomenei, kuri juos subrandino ir savo noru atsidėkojant padeda atsidūrusiems sunkioje padetyje.

Progresiniai mokesčiai yra socialisto, o ne konservatoriaus bruožas

Vis dėlto, pastaruoju metu kai kurių mūsų par­ tijos seimūnų pasiūlymai bei veiksmai galėjo pri­versti jaunus žmones suabejoti, ar šie tikrai atsto­vauja konservatyviai mąstantiems šalies pilie­čiams. Aiškiausias to įrodymas buvo progresinių pajamų mokesčio įvedimas. Tačiau reikia pažy­ mėti, jog dauguma parlamentarų, balsavusių už šį įstatymo projektą, galvojo ir tikėjosi tokiu būdu sutvirtinti byrančio žmonių bendruomeninio pasitikėjimo pamatus, iš viršaus bandydami įvesti socialinį teisingumą. Deja, didelės dalies jauno­sios kartos atstovų akyse ši iniciatyva nebuvo suprasta. Kodėl?

Visų pirma, tik socialistiškai mąstantys žmonės gali galvoti, jog bendruomenės vienybei palaikyti svarbiausia yra ekonominiai dirgikliai. Tuo tarpu konservatoriai visad akcentuoja, jog žmonių saugumo ir pasitenkinimo jausmui didžiausią įtaką daro ne materialinis gėris, o tarpusavio pasitikėjimas bei atjauta.

Progresinių mokesčių įvedimas valstybės lygmeniu rodo, kad visuomenės nariai nėra solida­ rūs tarpusavyje arba net kenkia vienas kitam. Vie­ ni išnaudoja darbuotojus savo tikslams pasiekti

bei vengia užsiiminėti labdaringa veikla, tuo tarpu kiti, žiūrėdami į verslą kaip į nusikaltėlius, valstybės pagalba bando juos apiplėšti. Tai reiš­ kia, jog visuomenė rezignuoja ir net neketina sa­vo susvetimėjimo problemų spręsti pati.

Vis dėlto, visuomenę sudaro visi jos nariai, tiek verslininkai, tiek politikai, tiek ir paprasti žmonės. Tad jie visi yra vienodai atsakingi už savo valstybės ateitį.

Vieni kitus laikydami vagimis, ne­ dorėliais ar veltėdžiais jie save pas­ merkia uždaram ratui bei niekad ne­rasti kelio laukan. O progresiniai mo­kesčiai tik dar labiau gilina nepasi­ tikėjimo ir neteisingumo atmosferą.

Tad konservatyviems politikams ne­dera bandyti slėpti blogą situaciją paliatyvinėmis priemonėmis. Jų prie­dermė yra įvardyti tikrąsias bendruo­ menės fragmentacijos priežastis bei imti jas spręsti iš esmės. Progresi­niai mokesčiai tėra kaukė ant raupsais ser­ gančio žmogaus vei­do – ji tik klaidina, o ne gydo.

Kaip jau minėjome, tikram konserva­ toriui verslas nėra visuomenės priešas, o verslininkai nėra vagys ar pinigų plovėjai.

Atvirkščiai, be sėkmingai funkcio­ nuojančio verslo negalėtų išgyventi ne tik patys var­gingiausi visuomenės sluoksniai, bet ir pati valstybė. Būtent verslas įdarbi­na daugumą valstybės gyventojų ir sumoka didžiausią dalį mokesčių.

To­dėl linkime susimąstyti visus, ku­ riems yra svarbi mūsų valstybės atei­tis – nestatykime neteisybės barikadų savame kieme ir dirbtinai nepriešin­ kime visuomenės, kurioje turės gyventi mū­sų atžalos.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

vox populi

forumaS A tai ne, nipasikeitie? Mes žynome – kaip!

Sakiau, kad su mumis Lietuvas pasikeis!

Smagu vykdyti pažadus!

Svarbiausia – žmogus patikėjo.

Čia rašoma, kad jums prie ruso buvo geriau, jūsų tėvai buvo kolaborantai, Sovietų Sąjungą jūs vadinate Tarybų Sajunga, mėgstate O. Gazmanovą, kolekcionuojate samovarus ir matrioškas, taip pat kad „Lanzbergis sugriovė kalchozus!!!“

Tarybinė šlapianka skaniausia.

Sveiki atvykę!

Pamatykite visa tai alfa.lt portale „LSDP suks veidą į žmones“.

Cyanide and Happiness © Explosm.net

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS

27

28

akcijos

PRIE SEIMO JAUNIMAS REIŠKĖ PARAMĄ ENERGETINIAMS PROJEKTAMS Gegužės 17 d. prie Seimo vy­ ko akcija, skirta palaikyti Seime pradedamus svarstyti Visagino atominės elektrinės, suskystin­ tų­jų dujų terminalo įstatymų pro­jektus ir Nacionalinę ener­ getinės nepriklausomybės stra­ tegiją.

Akcijos metu šalia Seimo esan­ čios Nepriklausomybės aikštės grindinį papuošė iš spalvotų kiš­tukinių lizdų (rozečių) sudė­ liota Lietuvos trispalvė vėliava.

Vėliau rozetės bus įteiktos Seimo na­riams – geltonos ir žalios spalvos rozetės atiteks parla­ men­tarams, kurie balsavo už ener­getinius projektus, o balsavusiems prieš bus įteiktos raudonos rozetės.

Šią akciją organizavo Jauni­ mo sąjūdis už energetinę ne­ pri­klausomybę, tačiau tuo pat metu paramą strateginiams ener­getikos projektams išreiškė šalia Seimo piketavę jaunuo­liai iš kitų organizacijų, uni­ver­sitetų, Visa­gino mokyklų moks­ leiviai. „Atėjo lemtingas laikas, kai Lietuva turi apsispręsti, kuriuo keliu einame – ar ir toliau lieka­me užsienio energetikos mono­ po­listų įtakos sferoje, ar žengia­ me link tikrosios energetinės ne­pri­klau­somybės. Visagino ato­ mi­­nė elektrinė, suskystintų gamtinių dujų terminalas, sinchronizacija su Vakarų elektros tink­lais yra svarbūs projektai

Lie­tu­vos atei­čiai, todėl ragina­me Seimo narius priimti teisingus sprendimus”, – teigė Jaunimo sąjūdžio vadovas Ado­mas Bu­žinskas.

Jaunimo sąjūdis už energe­­ tinę nepriklausomybę – tai jau­ni ir ak­­ty­vūs piliečiai, atsto­vau­ jantys Lie­tuvos politinėms ir visuome­ninėms jaunimo orga­ nizacijoms. Jau­nimo sąjūdis at­ kreipė visuo­menės dė­mesį ša­lia Seimo su­rengd­amas rau­ donojo radiato­riaus protesto akciją, rinkdamas gyventojų pa­ra­šus dėl energe­tinės nepriklau­ somybės, pro­testuodamas prieš Karaliau­čiaus krašte statomos ato­minės elektrinės propagan­ dininkus.

2012 metai // BIRŽELis // NR. 5 PROVERŽIS