Vilniaus Žirmūnų trikampio urbanistinė vizija ir veiksmų planas by PUPA. Life over space

Žirmūnų trikampio urbanistinė vizija ir veiksmų planas Vilnius 2015

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ

Turinys

Įvadas

Urbanistinė vizija

Įžanginis žodis

Pagrindiniai tikslai

Jonas Juodaka

Vizijos pagrindinis brėžinys

Rūta Matonienė

Vizijos aprašymas temomis

Ágnes Böhönyey apie Re-Block projektą

Viešų erdvių sistema

URBACT II

Pėsčiųjų ir dviračių takų sistema Kaimynijos

Analitinė dalis

Daugiabučiai namai

Kontekstas

Automobilių transportas

Miestų planavimas sovietų sąjungoje

Pavyzdinės kaimynijos detalizacija

Mikrorajonų renovacijos iššūkiai Žirmūnų trikampio teritorija

Veiksmų planas

Istorinė apžvalga

Veiksmų plano tikslas

Analizė

Procesas ir įgyvendinimas

Automobilių aikštelių įrengimo galimybių studija

Veiksmų plano 3 etapai

Gyventojų apklausa

Top 5 veiksmai

Viešų erdvių tyrimas

Pasirengimo etapas 2015 - 2016

SSGG (SWOT) analizė

Pirmasis etapas 2015 - 2017

Įstatymų bei teisės aktų apžvalga

Antras etapas 2017 - 2020 Veiksmų plano lentelė

Procesas Vietos paramos grupė Veiksmų plano rengimo procesas Susitikimų su vietos paramos grupe aprašymai Re-Block projekto partnerių rekomendacijos

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Įvadas

Apie projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracija dalyvauja Europos Regioninės Plėtros Fondo finansuojamame projekte „Re-Block“. Pagrindinė projekto tema - darnus kompleksinis daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų atnaujinimas. Projektą inicijavo Budapešto savivaldybė, pateikusi paraišką URBACT II programai. Projekte dalyvauja dešimt miestų partnerių. Vilniaus miesto savivaldybės pasirinkta pilotinė teritorija - Žirmūnų trikampis, kvartalas tarp Minties, Žirmūnų ir Tuskulėnų gatvių. Projekto tikslas Projekto tikslas yra parengti Žirmūnų trikampio atgaivinimo viziją bei veiksmų planą vizijai įgyvendinti, apskaičiuoti lėšų poreikį, projektų eiliškumą, prioritetus. Veiksmų planą rengti įtraukiant vietos paramos grupę, susidedančią iš kvartalo gyventojų, bendruomenių, organizacijų, įstaigų atstovų bei miesto savivaldybės atstovų. Veiksmų plano objektas Žirmūnų trikampio viešų erdvių sutvarkymas, daugiabučių kiemų sutvarkymas, pėsčiųjų ir dviračių takų, transporto organizavimo, automobilių aikštelių sprendimai. Apie šį leidinį Šiame leidinyje pristatoma Žirmūnų trikampio teritorija, projekto eiga, metodologija, kvartalo atgaivinimo vizija, jos tikslai ir projektai bei veiksmų planas, apibrėžiantis vizijos įgyvendinimo eigą, etapus, prioritetus, finansavimą. Projektą rengia „Re-Block“ projektą Žirmūnų trikampyje organizavo Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamentas, kartu su urbanistų biuru „PUPA – Strateginė urbanistika“. Šį leidinį parengė Tadas Jonauskis bei Justina Muliuolytė, ReBlock projekto ekspertai.

Įžanginis žodis

Jonas Juodka, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Re-Block projekto žinių ambasadorius, kvartalo gyventojas

Esu tikras savo gimtojo miesto patriotas, todėl nusprendžiau visą savo energiją skirti prasmingiems Vilniaus projektams. Tokiems, kuriuos norisi kuo greičiau įgyvendinti, o išvydus – atima kvapą. Ypatingą dėmesį skiriu Žirmūnams. Būtent Žirmūnuose gyvenu jau beveik 30 metų, tikiu šio rajono ateitimi. Todėl Bene įdomiausia veiklos sritis, kurioje tenka dalyvauti jau ne vienerius metus, tai projektas „Re-Block“. Tai pirmasis tokio tipo tarptautinis bendradarbiavimas siekiant gyvenimo kokybės pagerinimo dideliame daugiabučių namų masyve Vilniuje. Tikiu, jog gera šio projekto patirtis ir praktinės įžvalgos pasitarnaus kitų Vilniaus gyvenamųjų mikrorajonų transformacijai.

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Žirmūnų trikampis Re-Block projekte Rūta Matonienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja, projekto „Re-Block“ koordinatorė

Daugiausia Lietuvos gyventojų gyvena miestuose, ten jie sukuria didžiausią dalį šalies vidaus produkto ir užtikrina šalies ekonominį stabilumą ir klestėjimą. Vidutiniškai du trečdaliai miestų gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, o 96 proc. tokių namų Lietuvoje yra pastatyti iki 1993 m. Dauguma jų jau tapę ekonomiškai neefektyvūs, neatitinkantys šiuolaikinio žmogaus gyvenimo standartų. Mes ženkliai atsiliekame nuo Europos standartų pagal gyvenamojo ploto kiekį vienam gyventojui, neturime nuomojamo būsto fondo, neefektyviai administruojame gyvenamuosius namus ir jų aplinką. Šiuolaikiniai miestiečiai vis dažniau pasigenda modernesnio rajono suplanavimo – trūksta darbo vietų ir paslaugų, nėra erdvės bendravimui ir pramogoms, saugaus kiemo, erdvės pažaisti vaikams. Prieš du ar tris dešimtmečius suplanuoti daugiabučių rajonai negali viso to pasiūlyti. Priešingai - jie tampa socialinės segregacijos ir nusikalstamumo židiniais. Geresnė gyvenamosios aplinkos kokybė gali tapti vienas iš svarbiausių prielaidų kasmet didėjančios emigracijos ir ekonominio nuosmukio sukeltoms problemoms spręsti, todėl Vilniaus savivaldybė jau dešimtmetį ieško inovatyvių kompleksinio gyvenamųjų rajonų atnaujinimo būdų.

Atlikta nemažai – pradėta įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos programa, parengti tipiniai pastatų renovacijos projektai, parengtos žemės sklypų priskyrimo gyvenamiesiems namams ir viešosioms erdvėms schemos, įrengiamos naujos vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, ieškoma kaip pagerinti socialinės infrastruktūros kokybę, automobilių laikymo sąlygas. Savivaldybės pastangos jau davė akivaizdžių rezultatų – pagal Eurostat prognozę 2030 metais Vilnius išsaugos stabilų gyventojų skaičių. Dalyvavimas projekte „Re-Block“ – tai Vilniaus galimybė pasinaudoti tarptautine patirtimi atnaujinant gyvenamuosius daugiabučių kvartalus. 10 projekto partnerių iš visos Europos aktyviai dalyvaujant vietos bendruomenėms bei verslo atstovams kartu ieškojo daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalų kompleksinio atnaujinimo modelių, skatinančių integruotą socialinę ir ekonominę jų plėtrą. Modeliai buvo kuriami patirties mainų principu ir apėmė fizinę bei socialinę rajonų plėtrą, efektyvesnį jų administravimą. „Re-Block“ projektui Vilnius pasirinko Žirmūnų saniūnijos dalį - kvartalą tarp Minties, Žirmūnų ir Tuskulėnų gatvių, toliau vadinamą Žirmųnų trikampiu. Konsultuojantis su vietos bendruomene, verslininkais, visuomeninėmis organizacijomis, politikams buvo parengtas kvartalo Vietos veiksmų planas, o vėliau bus rengiamos - Pažangaus valdymo gairės, tinkančios ir kitoms miesto probleminėms gyvenamosioms teritorijoms atnaujinti. Norint, kad Žirmūnų mikrorajonas įgautų naują kvėpavimą, reikia ne tik renovuoti pastatus, būtina jam suteikti įvairovę - kad ten apsigyventų įvairių socialinių sluoksnių ir amžiaus grupių gyventojai, būtų darbo vietų, susitelktų vieninga ir socialiai atsakinga bendruomenė o ilgainiui pasikeistų net gyvenimo stilius. Re-Block projektas tapo puikia pradžia pokyčiams.

ŠVEDIJA Sodartelje

LIETUVA Vilnius Salford DIDŽIOJI BRITANIJA

Gelsenkirchen Magdeburg VOKIETIJA

Budapeštas VENGRIJA

Iasi RUMUNIJA

ITALIJA Roma Komotini GRAIKIJA

ISPANIJA Malaga

Re-Block projekto miestai partneriai

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Re-Block Daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalų atgaivinimas, siekiant sukurti darnesnes ir žalesnes gyvenvietes

RE-Block projekte dalyvauja dešimt miestų. Visi jie įsikūrę skirtingose Europos dalyse, tačiau jų visų gyvenamųjų namų kvartalai susiduria su labai panašiomis problemomis. Nepaisant didelių istorinių pokyčių, visi dešimt gyvenamųjų namų kvartalų atsidūrė taške, kuriame turi spręsti daugybę fizinių, socialinių ir ekonominių problemų. Partneriai pripažįsta, kad visos šios problemos yra tarpusavyje susiję, todėl norint priimti ilgalaikius sprendimus, juos reikia spręsti kompleksiškai. Nors atskiruose gyvenamųjų namų kvartaluose egzistuoja skirtingos problemos, visi partneriai sutinka, kad bendras Re-Block projekto dėmesys turi būti skiriamas daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalų atgaivinimui užtikrinant integruotą jų socialinės ir fizinės aplinkos plėtrą. Miestai partneriai žino, kad šie tikslai viršija

kiekvienos savivaldybės finansinius pajėgumus, ypatingai dėl to, kad jie vis dar jaučia ekonominės krizės pasekmes. Todėl miestai partneriai bandė ieškoti naujų viešojoprivataus bendradarbiavimo priemonių, kurios padėtų atgaivinti šiuo metu su daugeliu problemų susiduriančius gyvenamuosius kvartalus. RE-Block projekte grupė projekto partnerių paskirtų konkrečių sričių kvalifikuotų ekspertų, vadinamų „žinių ambasadoriais“, bendradarbiavo perduodami žinias ir taip įgyvendindami šio projekto tikslą. Jie dalinosi patirtimi su partneriais ir dalyvavo kuriant dešimties išrinktų tikslinių teritorijų vietos veiksmų planus. Ágnes Böhönyey, pagrindinė Re-Block ekspertė ir iniciatorė

URBACT URBACT – tai Europos miestų mainų ir mokymosi programa, kuria siekiama skatinti darnų miestų vystymąsi. URBACT II sudaro galimybę įvairiems miestams ir savivaldybėms dirbti kartu, įgyvendinti projektus, dalintis patirtimi ir gilinti turimas žinias. Kiekvienas projektas orientuotas į konkrečią miestų plėtros tematiką, pavyzdžiui, teigiamo jaunimo potencialo išnaudojimas, socialinio būsto ar paveldo išsaugojimo problematika. URBACT sudaro galimybes rasti atsakus į miestams kylančius iššūkius, kuriuos vėliau kiti miestai gali panaudoti kaip gerosios praktikos pavyzdžius. URBACT programoje dalyvauja daugiau kaip 5000 partnerių atstovaujančių 300 miestų iš 29 valstybių.

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

ANALITINĖ DALIS

Analitinė dalis

Vilnius – Lietuvos sostinė Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, politinis, ekonominis bei kultūrinis šalies centras. Sostinėje veikia aukščiausios valdžios institucijos, užsienio valstybių ambasados ir atstovybės, diplomatinės misijos, tarptautinių organizacijų atstovybės. Vilniaus senamiestis yra vienas didžiausių Rytų Europoje ir 1994 m. įrašytas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Miesto savivaldybės plotas – apie 400 kvadratinių kilometrų. 20,2% yra užstatyta, o likusi dalis yra želdiniai (43,9%) ir vandenys (2,1%). Lyginant su kitomis Europos sostinėmis bei panašaus dydžio miestais, Vilniaus gyventojų tankumas yra labai žemas, tik 340 gyventojų kvadratiniame kilometre.

Vilniuje gyvena apie septintadalis Lietuvos gyventojų. 2012 metų duomenimis, Vilniuje gyvena apie 523 000 žmonių: 57,8% yra lietuvių, 18,7% – lenkų, 14% – rusų, 4% – baltarusių, 0,5% – žydų. Likę 5% yra kitų tautybių atstovai.

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Šiaurinė kompleksinės plėtros teritorija

Šiaurės miestelis

Žirmūnų trikampis Re-Block projekto teritorija

Dešiniojo kranto verslo centras

Pietinė kompleksinės plėtros teritorija Senamiestis

Stotis

Oro uostas

Bendriniai duomenys Miesto savivaldybės plotas- 401 km2

Atstumai iki kitų didžiųjų regiono miestų:

Urbanizuota teritorija - 39%

Kaunas - 100km

Tankumas – 1340 gyventojai/km2

Klaipėda - 300km

Gyventojų skaičius – 537 152

Varšuva, Lenkijos sostinė - 470 km

Dienos gyventojų skaičius (miesto gyventojai + atvykstantys dirbti) - 673 000

Ryga, Latvijos sostinė - 280 km Minskas, Baltarusijos sostinė - 170 km

Gyventojų skaičius metropolito teritorijoje - 800 000

Analitinė dalis

Šiaurės miestelis Žirmūnų trikampis Re-Block projekto teritorija

Dešiniojo kranto verslo centras

Senamiestis

Stotis

14.000 - 16.000 gyv/ha 12.000 - 14.000 gyv/ha 10.000 - 12.000 gyv/ha 8.000 - 10.000 gyv/ha 6.000 - 8.000 gyv/ha 4.000 - 6.000 gyv/ha up to < 4.000 gyv/ha

Gyventojų tankumas

Miestų planavimas sovietų sąjungoje Didžioji Vilniaus gyventojų dalis gyvena masinės statybos gyvenamuosiuose kvartaluose mikrorajonuose, statytuose Sovietų Sąjungos metu. Mikrorajonai buvo statomi nuo 1945-ųjų iki 1995-ųjų metų. Re-Block projekto teritorija, Žirmūnų trikampis, yra Žirmūnų gyvenamojo rajono dalis. Žirmūnai buvo pastatyti 1964 metais, jo autoriai architektai B. Kasperavičienė, B. Krūminis ir V. Zubrus bei statybininkai apdovanoti TSRS valstybinė premija. Mikrorajonas – mažiausias sovietinio miesto urbanistinis vienetas Po Antrojo pasaulinio karo Europos miestai išgyveno staigų gyventojų skaičiaus augimą ir būsto trūkumą. Gyvenamųjų kvartalų projektavimas ir statyba tapo visų didžiųjų miestų prioritetu. Sovietų Sąjungoje miestų projektavimas buvo centrinės valdžios užduotis: buvo paruoštas masinės statybos, racionalaus miesto modelis, kuris leido įgyvendinti planus, bei pasiekti reikiamą butų skaičių pigiai ir greitai. Oficialiai pripažintas mažiausias sovietinio miesto urbanistinis vienetas buvo mikrorajonas. Tai atskiras 10-60 hektarų kvartalas, kuriame masinės statybos daugiabučiuose gyvena nuo 5.000 iki 15.000 gyventojų. Daugiabučiai grupuojami apie mikrorajono centrą, 14

RE-Block

kuriame yra mokykla, parduotuvė, kirpykla ir kelios kitos kasdieninės įstaigos ir paslaugos. Keli mikrorajonai sudaro gyvenamąjį rajoną su 10.000- 30.000 gyventojų. Gyvenamojo rajono centre jau daugiau funkcijų ir paslaugų. Tarp gyvenamųjų rajonų projektuojamos arterinės miesto gatvės, industrijos, paliekami želdynai, didelis dėmesys skiriamas viešajam transportui. Mikrorajonai buvo statomo tuščiose užmiesčio teritorijose, kuriose tipinį planą buvo galima kartoti ir kopijuoti. Gyvenamieji namai buvo statomi iš fabrike pagamintų surenkamų betoninių detalių ir elementų, naudojami paprasti ir nebrangūs dizaino sprendimai, masinė gamyba ir kartotiniai planai. Dėl šios priežasties visi Sovietų Sąjungos miestai yra tokie panašūs. Tai buvo racionalus, tačiau monofukcinis miestų planavimas. Pokyčiai po 1990-ųjų Po 1990-ųjų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, laisva rinka atvėrė galimybes miestiečiams rinktis kitokį būstą ir gyvenimo būdą. Tai ypač paveikė miestų urbanistinį audinį, Vilnius kaip ir kiti didieji Lietuvos miestai „išskydo“: gyventojai išsikelia į priemiesčius, mieste dygsta prekybos centrai bei nauji greitkeliai, viešojo transporto naudojimas krenta. Mieste ypač padaugėjo automobilių, per dešimt metų automobilių skaičius išaugo 1,6karto,

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Re-Block projekto teritorija

Mikrorajonai ir jų statybos metai

Mikrorajonų renovacijos iššūkiai nuo 377automobilių/1000 gyv. 2002 metais to 623 automobilių/1000 gyv. 2012 metais. Mieste tai sukelia dideles automobilių spūstis, o gyvenamuosiuose rajonuose atsirado didelė automobilių parkavimo problema – aikštelių trūkumas. Gyvenamiesiems rajonams reikia renovacijos Praėjus daugiau nei penkiasdešimt metų nuo statybos, daugiabučiai masinės statybos rajonuose yra nusidėvėję, pasenę, nepatogūs, todėl tampa nepatrauklūs gyventojams. Pasiturinčios šeimos ir jaunimas išsikelia į priemiestį ar prestižinius miesto kvartalus. Be to, žaliosios erdvės dabar tapo neoficialiomis automobilių aikštelėmis. Apskritai paėmus, mikrorajonus kartu su daugiabučiais bei viešosiomis erdvėmis reikia skubiai renovuoti. Pasyvus gyventojų dalyvavimas Net 66% Lietuvos gyventojų gyvena masinės statybos rajonuose. Reikia renovuoti daugiau nei 6000 pastatų,. Tai vyksta labai lėtai, pavyzdžiui Vilniuje per pakutinius dešimt metų tik 92 daugiabučiai buvo atnaujinti. Pagrindinė renovacijos problema yra būsto nuosavybė. 97% viso būsto priklauso gyventojams, o daugiabutyje nėra privaloma bendrai spręsti remontą ir tvarkyti viešąsias

erdves. Tai ypač matoma – skirtingi langų ir balkonų projektai, nėra tvarkoma bendra žalioji erdvė, vaikų žaidimų aikštelės yra paverčiamos automobilių aikštelėmis. Gyventojai vangiai dalyvauja renovacijos projektuose ir neįvertina ilgalaikio grįžtamojo ryšio: atnaujintas būstas sumažintų išlaidas šildymui, pagerintų gyvenimo kokybę, bei pakeltų buto vertę būsto rinkoje. Kitas renovacijos iššūkis yra gyventojų demografinė situacija, t.y. didžioji gyventojų dalis mikrorajonuose yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie nemato ilgalaikės būsto atnaujinimo perspektyvos. Šiuo metu didžiausias renovacijos tikslas yra ne tik rasti būdus kaip padidinti energetinį efektyvumą, bet ir kaip motyvuoti ir įtraukti gyventojus, bei skatinti ambicingus ir ilgalaikius renovacijos projektus. Finansavimas Daugiabučių namų renovacijos (modernizavimo) programa pradėta 2005 metais, 2013 metais, patvirtinus naująjį daugiabučių atnaujinimo modelį, įvyko didysis renovacijos proveržis. Renovacijos finansavimas vyksta pagal JESSICA modelį. Gyventojams valstybė dengia dalį atnaujinimo darbų: dalį administracinių, projektavimo, priežiūros išlaidų, yra suteikiamas lengvatinis kreditas. Vilniaus miesto savivaldybė jau yra paruošusi 35 techninius projektus daugiabučiams projekto teritorijoje.

Analitinė dalis

Re-Block projekto teritorija

Tuskulionys - Vilniaus priemiestis, 1930 metai

Žirmūnų trikampio teritorija Istorinė apžvalga Žirmūnų trikampis, yra Žirmūnų seniūnijos dalis. Pirmosios gyvenvietės - kaimai čia minimi jau septynioliktame amžiuje. 1825 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas čia įkūrė specialų valstybinį dvarą, turėjusį aptarnauti Vilniaus pilį. Vėliau to dvaro sodybą valdė įvairios Lietuvos didikų šeimos, o XVIII a. viduryje dvaro dalis priklausė iš Lenkijos atvykusiems vienuoliams Laterano kanauninkams. XVIII a. pab. Tuskulėnai tapo Rusijos imperijos iždo dvaru ir buvo valdomi įvairių rusų valdininkų. Sovietinės okupacijos metais nacionalizuoto dvaro teritorija tapo vieta, kurioje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. 1944–1947 m. Čia buvo slapta užkasti NKGB–MGB vidaus kalėjime ir Vilniaus apylinkėse nužudyti antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo kovotojai ir kiti asmenys, neįtikę sovietiniam totalitariniam režimui. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai, kurie dabar ilsisi memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume. 2008 metais dvaras atnaujintas, įrengtas Rimties parkas. Gyvenamųjų namų statyba

Žirmūnai buvo vienas pirmųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų, kuriame buvo pritaikytas Sovietinis miesto planavimo modelis. Žirmūnų gyvenamąjį rajoną sudarė trys mikrorajonai, projekto teritorija, Žirmūnų trikampis yra vienas iš mikrorajonų. Teritorija buvo suplanuota kaip miestas mieste, gyvenamieji namai supo mokyklą, kvartale pastatyti keli darželiai, prekybos centras, numatyti žalieji plota, duonos kepykla. Kelios dešimtys gyvenamųjų namų yra išlikę iš buvusių kaimų. Per paskutinius dvidešimt metų kvartale buvo pristatyta daugiabučių, kurie suardė originalią kvartalo struktūrą, uždarė praėjimus, žalias erdves. Strateginė padėtis mieste Re-Block projekto teritorija yra išsidėsčiusi labai strategiškoje padėtyje miesto atžvilgi: Žirmūnų trikampis yra šalia verslo, kultūros, komercijos centrų. Neries upė, senamiestis, verslo centras dešiniajame krante, Šiaurės miestelis yra kvartalo kaimynystėje. Projekto teritorijoje planuojamas atnaujinimas ir vystymas nes Žirmūnų trikampis dalinai patenka į 2014-2020 metų Integruotų Teritorijų Investicijų (ITI) programą.

Masinės statybos daugiabučiai, kurie dominuoja projekto teritorijoje, buvo pastatyti šeštajame dešimtmetyje. 16

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

ies g

Mint

Vaikų darželis

Maxima

Jaunimo centras Express market

Restoranas “Marceliukes kletis”

Suaugusiųjų mokymo centras

Vaikų darželis Tuskulėnų verslo centras MAXIMA prekyb.centras

Tuskulėnų vidurinė mokykla

Žirm ūnų g.

Buvęs duonos fabrikas

Ugdymo plėtotės centras Vaikų darželis

s Tu

Tuskulėnų dvaras ėn

l ku

Biblioteka

ųg .

Rimties parkas

Re-Block projekto teritorija

IKI IKIprekyb.centras supermarket

VRM rūmai Kultūros centras

Bendriniai Žimūnų trikampio duomenys Projekto teritorija pastatyta 1965-1968 metais

Gyventojų skaičius - 12 000

Žirmūnų trikampio teritorijos dydis – 52 ha

Tankumas - 243 gyventojai / ha

25% užstatyta

Vidutinis amžius - 51-65 metai

20% keliai ir privažiavimai

Tautybė:

55% atviros bei žalios erdvės

60% lietuviai, 17% rusai, 14% lenkai, 9% kiti

Kvartale yra 47 masinės statybos gyvenamieji namai su 3658 butais

25%

užstatyta

20%

infrastruktūra

55%

žalios erdvės

Analitinė dalis

Blokiniai daugiabučiai gyvenamieji namai

Teritorijoje dominuoja blokiniai daugiabučiai gyvenamieji namai. Čia yra 77 daugiabučiai (su 5 200 butais), 47 iš jų yra masinės statybos gyvenamieji namai su 3658 butais. Blokiniai namai yra nusidėjėlėje, juos būtina renovuoti. 40% daugiabučių turi bendrijas. Schemoje pažymėti sovietiniai blokiniai daugiabučiai.

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Sodybiniai gyvenamieji namai

Teritorijoje, daugiausiai prie M.Katkaus gatvės, yra išlikę gyvenamųjų namų iš buvusių gyvenviečių. Iš visi čia yra 41 mažaaukštis sodybinis gyvenamasis namas (pažymėti schemoje).

Analitinė dalis

Naujos statybos daugiabučiai

Po 1993-ųjų metų kvartale buvo pastatyta daug naujų daugiabučių, kurie dalinai sugriovė originalią modernaus kvartalo struktūrą. Trikampio centre atsirado erdvių ir sklypų chaosas.

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Socialinė infrastruktūra bei komercinės paslaugos ir biurai

Kvartale yra nemažai socialinių paslaugų (mokyklų, darželių) bei komercinių ir verslo paslaugų. Socialinės infrastrukt0s kvartale pakanka, tačiau komercijos, pramogų ir verslo, galėtų būti daugiau, ypač prie pagrindinių gatvių.

Analitinė dalis

Viešasis transportas

Kvartale yra labai geras viešojo transporto susisiekimas, stotelės kiekvienoje pagrindinėje gatvėje. Iki kvartalo labai paprasta atvykti, nes teritoriją riboje pagrindinės miesto gatvės. Dviračių trasa palei upę jungia teritoriją su senamiesčiu ir užmiesčio parkais, tačiau iki dviračių trasos nuo trikampio neįmanoma nuvykti, nėra saugios jungties.

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Gatvės, privažiavimai, automobilių aikštelės

Judėjimas kvartale yra labai sudėtingas. Čia nėra kertančių gatvių (tai yra privalumas), tačiau taip pat nėra gatvių ir privažiavimų struktūros, čia labai sudėtinga orientuotis, rasti adresus, judėti. Tokia gatvių struktūra sukuria nesaugią ir nepatogią kvartalo centrinę dalį. Schemoje pavaizduoti privažiavimai teritorijoje. Automobilių aikštelių trūkumas yra viena iš opiausių problemų. Žirmūnų trikampyje automobilių stovėjimo poreikis yra 3178 vietos.

Analitinė dalis

Pėsčiųjų takai

40 km pėsčiųjų takų. Iš jų: 37 km grįsti 4 km išminti

Kvartale yra sudėtingas pėsčiųjų takų tinklas. Takai neekonomiški, nepatogūs, staigūs posūkiai, todėl išminama žolė, takai nejungia objektų trumpiausiu keliu, nutrūksta ties automobilių aikštelėm, nėra pagrindinių takų. Takų struktūra neskatina gyventojų vaikščioti. Takuose daug barjerų, peraukštėjimų. Vyresnio amžiaus gyventojai, neįgalieji, mamos su vaikais turi problemų judėti kvartale. Neįgalieji yra atskiriami ir neintegruojami į bendruomenę, nes jų judumas labai ribotas Tokia neaiški pėsčiųjų takų struktūra sukuria neprieinamas, nesaugias vietas, akligatvius.

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Žaliosios erdvės

Statistiškai kvartale yra labai daug žaliųjų erdvių: 30 ha želdynų = 57% teritorijos (poreikis pagal STR - 25%). Tačiau jos yra labai nekokybiškos, apleistos. Trūksta vaikų žaidimo, sporto aikštelių, vietų susitikti vyresnio amžiaus žmonėms, paaugliams, šeimoms. Nėra viešųjų erdvių įvairovės. Tokia viešųjų erdvių sistema neskatina gyventojų bendrauti. Apleisti želdynai sukuria nesaugias erdves. Kvartale trūksta dviračių takų, dviračių stovų. Nėra dviračių privažiavimo iki mokyklos.

Analitinė dalis

Automobilių aikštelių įrengimo gatvėse galimybių studija Siekiant išsiaiškinti teritorijos vystymo galimybes bei patikslinti vizijos sprendinius, nagrinėjamame kvartale buvo parengta automobilių aikštelių galimybių studija. Tam, kad kvartalo viduje liktų kuo daugiau rekreacinių zonų, studijoje didelis dėmesys kreipiamas į stovėjimo aikšteles prie pagrindinių gatvių. Studijoje neatsižvelgiama į gatvių raudonąsias linijas bei požeminius inžinerinius tinklus. Ngrinėjamos Minties, Žirmūnų ir Tuskulėnų gatvės. Esama situacija

II Variantas II variante siūloma automobilius statyti galu. Tokiu būdu papildomai sukuriamos 584 vietos, ty. 12,9%. Kas penkta stovėjimo vieta paliekama laisva. Ji skiriama landšafto elementams. butų skaičius bendras aut. poreikis esamas aikštelių kiekis papildomos aikštelės

4540 butų 3178 vietų (75%) 2423 vietos (53.4%) 584 vietos (12.9%)

Dabar automobilių aikštelių poreikis nėra patenkintas.

III Variantas

butų skaičius bendras aut. poreikis esamas aikštelių kiekis

III variante ten, kur įmanoma, siūloma įrengti papildomą gatvę ir automobilius statyti galu dviem kryptimis. Tokiu būdu sukuriama daugiausiai - 1138 vietos, ty. 25%. Kas penkta stovėjimo vieta paliekama laisva. Ji skiriama landšafto elementams.

4540 butų 3178 vietų (75%) 2423 vietos (53.4%)

I Variantas I variante siūloma automobilius statyti šonu. Tokiu būdu papildomai sukuriamos 242 vietos, ty. 5,3%. Kas penkta stovėjimo vieta paliekama laisva. Ji skiriama landšafto elementams. butų skaičius bendras aut. poreikis esamas aikštelių kiekis papildomos aikštelės

butų skaičius bendras aut. poreikis esamas aikštelių kiekis papildomos aikštelės

4540 butų 3178 vietų (75%) 2423 vietos (53.4%) 242 vietos (5.3%)

I Variantas

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

4540 butų 3178 vietų (75%) 2423 vietos (53.4%) 1138 vietos (25.0%)

II Variantas

III Variantas

AnalitinÄ&#x2014; dalis

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Gyventojų apklausa Gyventojų apklausą ir jų veiklos teritorijoje stebėjimą atliko Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros antro kurso studentai per mokomąją vasaros praktiką, vadovaujami prof. dr. D. Krupickaitės. Iš viso buvo apklausti 415 namų ūkiai ir jų gyventojai: 553 suaugę bei 58 vaikai ir paaugliai. Apklausos anketoje buvo siekiama sužinoti gyventojų nuomonę apie kvartalą, pasitenkinimą būstu, bendravimą su kaimynais,

naudojimosi automobiliais įpročius, laisvalaikio prie namų leidimo galimybes ir su šiomis temomis susijusias kylančias problemas. Taip pat buvo stebimi ir kartografuojami gyventojų, einančių per dešimtį svarbesnių „trikampio“ vietų, srautai, aprašoma būdinga gyventojų veikla toje vietoje, automobilių naudojimo įpročiai.

Bendruomeniškumas

63,1 proc. respondentų) nežino, ar kvartale yra susikūrusi gyventojų bendruomenė ir tik 18,1 proc. respondentų žino apie tokios bendruomenės veiklą. Tik 8,1 proc. respondentų dalyvauja bendruomenės renginiuose, o 39,1 proc. iš viso nėra girdėję apie tokius. (Išsiskiria 7 kaimynija, kurioje gyventojai daugiau girdėję tiek apie bendruomenė, tiek dalyvauja renginiuose.) Penktadalis gyventojų (20,8 proc. respondentų) pažįsta bendriją atstovaujantį seniūnaitį, net 28,8 proc. respondentų nieko apie tokį nėra girdėję. Internete su bendruomenės nariais bendrauja tik labai maža gyventojų dalis (3,6 pric. respondentų), 25 proc. respondentų apie tokį nėra girdėją.Gyventojai linkę bendrauti su artimiausiais kaimynais, tikėtina, kad trūksta bendruomeninio gyvenimo tradicijų, žinojimo apie tai, įgūdžių.

Absoliuti dauguma (74,3 proc. respondentų) suaugusių gyventojų artimiau bendrauja bent su vienu kaimynų ir, atsitikus didesnei ar mažesnei nelaimei, kreiptųsi į jį. (Tiksliau: 55,5 proc. kreiptųsi į du ir daugiau kaimynų, 18,8 proc. į vieną kaimyną ir 21,3 nesikreiptų į nieką). Dauguma gyventojų (73,1 proc. respondentų) sveikinasi su visais kaimynais. Visai nesisveikinančių tėra 4 proc. (Kiti sveikinasi tik su labiau pažįstamais.) Gana daug gyventojų (32,0 proc. respondentų, tačiau kai kuriose kaimynijose iki 65 proc.) nežino, ar jų name yra susikūrusi gyventojų bendrija. Bendrijų tema gyventojams per mažai žinoma. Apie bendriją žino tie gyventojai, kurių name bendrija yra įkurta. Gaug gyventojų (net

30% gyventojų gyvena nuo tarybinių laikų ir apie 20% atsikėlė per paskutinius 15 metų

80% gyventojų rekomenduotų atsikelti į Žirmūnus

100%

90%

80%

70%

60%

2011-20014 2001-2010 2001-2005 1996-2000 1991-1995 iki 1990

50% 40% 30% 20% 10%

Visi respondentai

0% 1

60% 50% 40%

nežinau

30%

20%

taip

10% 0% 1

„Kuriais metais Jūs įsikėlėte į šį būstą?“

“Ar savo draugams ar artimiesiems patartumėte keltis į šį kvartalą?”

100%

90%

80%

70%

60%

Sunku pasakyti

Viską galime įsigyti be didesnių sunkumų.

60% 80+ m.

50%

70-79 m.

40%

60-69 m.

30%

40% 30%

20%

40-49 m.

20%

10%

30-39 m.

10%

18-29 m.

0% 2

Respondentų kaimynijose pasiskirstymas amžiaus grupėse

Automobilį įsigyti galime, tačiau butui / namui reikia gerokai pataupyti.

50%

50-59 m.

Visi respondentai

0% 1

Ilgesnio vartojimo prekes, tokias kaip buitinė technika, televizorius, kompiuteris, įsigyjame be vargo, tačiau automobilį įsigyti sunkiau. Pinigų užtenka tik maistui ir drabužiams. Ilgesnio vartojimo prekes (pvz. buitinė technika, televizorius, kompiuteris) įsigyti sunkiau. Pinigų užtenka tik maisto produktams nusipirkti.

“Kuris iš šių teiginių apie šeimos pajamas labiausiai tiktų Jums?”

Analitinė dalis

Renovacija Gyventojams labai svarbu ne tik pastatų šildymas, ekonomiška ekploatacija, bet ir aplinka, kurioje gyvena – dauguma gyventojų norėtų, kad pirmiausia būtų tvarkomi laiptinės, fasadai, balkonai, namo aplinka ir tik po to infrastruktūra (šildymas, kanalizacija, vandentiekis ir kt.). Taip pat gyventojams labai aktualus automobilių statymo klausimas (daug tokių atsakymų “kita”), o tai vėl aplinkos sutvarkymo klausimas. Gyventojams aplinka yra integrali būsto, namo dalis.

Dažniausiai renovacija nevyksta nes gyventojai negali 70.0 susitarti tarpusavyje ir antroje vietoje jog neturi pinigų.

Atnaujinimo procesą gyventojai pradėtų nuo laiptinės tada fasadas, aplinka ir tik po to šildymo sistema. 35.0

60.0

30.0

50.0

25.0

2 40.0

20.0

15.0

4 30.0 20.0

10.0

5.0

0.0

7 10.0

8 9

0.0 Savininkai Savininkai neturi pinigų negali susitarti

Nėra aiškios nuosavybės

Visi respondentai

Kita

“Kodėl šie darbai iki šiol nebuvo atlikti?” (buvo galimi keli atsakymai)

100%

90%

80%

70%

kita

60%

50%

itin retai ar niekada

40%

kartais (maždaug kartą į mėnesį)

30%

20%

taip

10% 1

Visi respondentai

0% 1

“Ar yra, Jūsų nuomone, skubių namo tvarkymo darbų, kuriuos savininkai / savininkų bendrija turėtų atlikti?”

RE-Block

taip, dažnai (kartą į savaitę ir dažniau)

10%

Visi respondentai

Respondentų nuomonė apie tai, ką jų name reikėtų skubiai įrengti arba sutvarkyti.

Ar einate pasivaikščioti ar kitaip praleisti laisvo laiko lauke prie namų ar netoli jų (pėsčiomis per kelias minutes pasiekiamose vietose)?

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Automobilių naudojimas Dauguma namų ūkių (63,0 proc. ) turi vieną ar daugiau automobilių, ir tik 43,5 proc. apklaustų namų ūkių turi dviračius, skirtus važinėti suaugusiems. Vis dėlto daugumas gyventojų kasdien linkę važinėti viešuoju transportu, dviračiais ar vaikščioti pėsčiomis (tik 32,7 proc, respondentų į darbą vyksta automobiliu). Daugumas gyventojų mano, kad automobilių naudojimą mažintų visų pirma patogesnies viešasis transportas (48,7 proc. respondentų), taip pat dviračių takų plėtojimas (18,0 proc.), tačiau gana daug respondentų nelinkę atsisakyti automobilio (dau atsakymų „kita“, kad nenori ar negali atsisakyti automobilio). Taip

pat absoliuti dauguma gyventojų (68,0 proc. respondentų) automobilį norėtų statyti savo kiemo ribose, arba ne toliau kaimynijos ribų ( dar 25, 0 proc. respondentų) ir tik 3,0 proc. respondentų – toliau. Akivaizdu, kad automobiliai yra svarbi transporto priemonė, užtikrinanti keliavimo patogumą, kurio sudėtine dalimi yra ir patogus automobilio laikymas prie namų. Antra vertus, viešojo transporto ir dviračių takų vystymas padėtų mažinti asmeninių automobilių vartojimą.

60% gyventojų turi automobilius

40% gyventojų turi dviračius

100%

90%

80%

70%

60%

50%

40%

30%

20%

taip

10% 0% 1

10%

Visi respondentai

taip

0% 1

“Ar Jūs ar Jūsų šeima / namų ūkis turi automobilį? “

Visi respondentai

“Ar Jūsų šeima / namų ūkis turi vieną ar daugiau dviračių (ne vaikiškų)?”

į darbą daugiau gyventojų vyksta viešuoju transportu nei automobiliais ( 38% / 34% )

Pusė gyventojų automobilius statytų savo ar gretimo kiemo ribose (kaimynijoje) 100%

100% 90%

90%

80%

70%

60%

50% 40%

kita

50%

kita

40%

savo / įmonės automobiliu

už Tuskulėnų / Žirmūnų / Minties gatvės

30%

viešuoju transportu

30%

20%

dviračiu

20%

gretimame kieme ar panašiu atstumu

10%

kiemo ribose

10%

pėsčiomis

Visi respondentai

0% 1

“Kokiu būdu dažniausiai vykstate į darbą, studijas ar pan.?”

Jei būtų patogi ir saugi galimybė parkuoti automobilį, kaip toli nuo Jūsų namo sutiktumėte tai daryti?

15% automobilių naudojami tik kartą per savaitę 50 % gyventojų nesinaudoja automobiliu. 100%

100%

90%

80%

70%

kita

60% beveik ar visai nesinaudoju

50% 40% 30% 20%

0% 1

50%

naudojuosi tik šiltuoju metų laiku

40%

retai (kartą kitą per savaitę ar kelias savaites)

30%

kasdien ar beveik kasdien

10%

Visi respondentai

“Jei turite automobilį, kaip dažnai juo naudojatės? “

kita

60%

dalinimosi automobiliu su kaimynais galimybė patogūs dviračių takai patogesnis viešasis transportas

20% 10%

Visi respondentai

0% 1

“Kokios alternatyvios transporto priemonės leistų Jums atsisakyti kasdienio automobilio naudojimo?”

Analitinė dalis

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Viešų erdvių tyrimas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros antro kurso studentai per mokomąją vasaros praktiką stebėjo ir aprašė dešimt svarbesnių Žirmūnų trikampio vietų. Kiekvienos vietos tyrimo rezultatas aprašomas žemiau.

1 erdvė

Vidutiniai žmonių srautai darbo dienomis

Per dieną šia erdve praeina per 700 žmonių. Darbo dieną erdvė intensyviausiai naudojama vakare po darbo apie 17-18 val., taip pat jaučiamas žmonių srautų padidėjimas ryte ir popiet apie 14-15 val. Poilsio dieną intensyviausias judėjimas vakare nuo 17 val. Daugiausia vaikštoma taku, palei Žirmūnų gatvę, kuris veda stotelės ir „Iki“ parduotuvės link. Didžiąją judėjimo srautų dalį sudaro darbingo amžiaus žmonės, apie ketvirtadalį pensinio amžiaus žmonės, o vaikai erdve naudojasi rečiau.

16% 29%

55%

710 žmonių per dieną 2.5 žm/min 2.0 1.4 1.6 1.3 vaikai ir paaugliai 1.2 1.5 darbingo amžiaus žmonės 0.9 0.9 0.9 1.0 0.8 pensinio amžiaus žmonės 1.0 0.7 0.5 0.6 0.5 0.0 val

Vidutiniai žmonių srautai savaitgaliais 15%

23%

62%

767 žmonės per dieną žm/min 2.5 1.8 2.0 1.5 1.3 1.0 1.5 1.2 1.0 0.9 0.8 0.9 0.8 0.8 vaikai ir paaugliai 0.7 1.0 darbingo amžiaus žmonės pensinio amžiaus žmonės 0.5 0.0

vaikai ir paaugliai darbingo amžiaus žmonės pensinio amžiaus žmonės

val

2 erdvė Darbo dieną šia viešąja erdve praeina apie 1500, o poilsio dieną apie 1100 žmonių. Darbo dieną judėjimo intensyvumas viešojoje erdvėje tolygus beveik visą dieną. Jis kiek mažesnis ryte iki 12 val. bei vakare apie 19-20 val. Poilsio dieną judėjimas intensyviausias nuo 10 iki 14 val., popiet judėjimo intensyvumas sumažėja, o vakare vėl išauga. Intensyviausias judėjimas vyksta taku, vedančiu stotelės bei „Iki“ parduotuvės link arba priešinga kryptimi, kur galimi traukos objektai yra „Maxima“ ar Kalvarijų turgus. Intensyvus judėjimas ir taku, vedančiu Tuskulėnų vidurinės mokyklos link, tačiau juo einantys žmonės dažniausiai renkasi tas pačias kryptis kaip ir anksčiau minėtieji. Erdve daugiausia naudojasi darbingo amžiaus žmonės. Pensinio amžiaus žmonės sudaro apie penktadalį žmonių srauto, tokią pat dalį sudaro ir vaikai bei paaugliai. Poilsio dieną darbingo amžiaus žmonių srautai kiek sumažėja ir padaugėja pensinio amžiaus žmonių.

Vidutiniai žmonių srautai darbo dienomis 19%

20%

61%

1498 žmonės per dieną 3.5 žm/min 2.3 2.2 2.3 2.3 2.1 2.3 2.5 3.0 2.2 2.0 1.9 2.5 1.7 2.0 1.2 vaikai ir paaugliai 1.5 darbingo amžiaus žmonės 1.0 pensinio amžiaus žmonės 0.5 0.0 val

Vidutiniai žmonių srautai savaitgaliais 19%

25%

56%

1136 žmonės per dieną 3.0 žm/min 2.5 1.8 1.8 1.9 1.8 1.8 1.7 1.5 2.0 1.4 1.3 1.3 1.4 1.3 vaikai ir paaugliai 1.5 darbingo amžiaus žmonės 1.0 pensinio amžiaus žmonės 0.5 0.0

vaikai ir paaugliai darbingo amžiaus žmonės pensinio amžiaus žmonės

Analitinė dalis

val

3 erdvė Tai dideliais žmonių srautais pasižyminti erdvė, kuria darbo dieną praeina apie 2700, o poilsio dieną apie 1900 žmonių. Darbo dieną ši erdvė pasižymi dviem naudojimo intensyvumo pikais: pietiniu 12-13 val. bei popietiniu apie 16-17 val., o vėliau vakare erdvės naudojimo intensyvumas gerokai sumažėja. Poilsio dieną erdvė labiausiai naudojama pirmoje dienos pusėje iki 14 val., o antroje dienos pusėje jos naudojimo intensyvumas ženkliai sumažėja. Intensyviausias žmonių judėjimas vyksta iš gyvenamųjų namų pusės pagrindinės gatvės link, kurioje įsikūrusi „Maxima“, netoliese yra Kalvarijų turgus. Intensyvus judėjimas ir taku, esančiu palei Tuskulėnų gatvę. Apie du trečdalius žmonių srautų sudaro darbingo amžiaus žmonės, ketvirtadalį pensinio amžiaus žmonės, o vaikų ir paauglių srautai čia mažiausi iš visų stebėtų erdvių.

Vidutiniai žmonių srautai darbo dienomis 6% 27%

67%

6.5 žm/min 6.0 5.5 4.3 5.0 4.1 3.6 4.5 4.0 vaikai ir paaugliai3.5 darbingo amžiaus3.0 žmonės 2.5 pensinio amžiaus2.0 žmonės 1.5 1.0 0.5 0.0

6.2

2716 žmonių per dieną

4.5

4.9

3.6 3.7

3.4

2.0 2.3

2.7

val Vidutiniai žmonių srautai savaitgaliais

4.8 1897 žmonės per dieną 5.0 žm/min 4.0 4.5 3.6 3.8 3.5 4.0 3.5 2.6 2.5 3.0 vaikai ir paaugliai 2.5 1.8 1.5 1.4 darbingo amžiaus 2.0 žmonės 1.1 66% 0.9 pensinio amžiaus žmonės 1.5 1.0 0.5 0.0 vaikai ir paaugliai darbingo amžiaus žmonės pensinio amžiaus žmonės val 7%

27%

4 erdvė Ši erdvė pasižymi itin mažu naudojimo intensyvumu, per dieną ja praeina tik kiek daugiau negu 80 žmonių. Darbo dieną joje intensyviausias judėjimas iki pietų 10-12 val. bei vakare nuo 16 iki 21 val. Poilsio dieną judėjimo intensyvumas mažesnis pirmoje dienos pusėje, o antroje dienos pusėje nuo 16 val. išauga. Dominuoja judėjimas Katkaus gatve. Erdvė išsiskiria tuo, jog beveik pusę judėjimo srauto sudaro vaikai ir paaugliai, darbingo amžiaus žmonės sudaro tik kiek daugiau nei ketvirtadalį, o pensinio amžiaus žmonės kiek mažiau nei ketvirtadalį judėjimo srautų. Poilsio dieną vaikų ir paauglių srautai sumažėja.

Vidutiniai žmonių srautai darbo dienomis

0.5

23%

žm/min

0.4 49%

0.3

88 žmonės per dieną

0.170.180.18 0.17 0.13 0.12 0.120.12 0.08 0.07 0.03

vaikai ir paaugliai darbingo amžiaus žmonės pensinio amžiaus žmonės

0.2 0.10 0.1

28%

0.0 val Vidutiniai žmonių srautai savaitgaliais

0.5

26%

žm/min

82 žmonės per dieną

0.4

38%

0.3

0.18 0.13 0.130.170.12 0.170.17 0.080.080.07 0.05 0.1 0.02

vaikai ir paaugliai darbingo amžiaus žmonės pensinio amžiaus žmonės

0.2

36%

vaikai ir paaugliai darbingo amžiaus žmonės pensinio amžiaus žmonės

0.0 val

5 erdvė Mažesnio naudojimo intensyvumo erdvė, kuria darbo dieną praeina apie 400, o poilsio dieną apie 300 žmonių. Darbo dieną erdvės naudojimo intensyvumas didžiausias ryte iki 12 val. bei vakare nuo 16 iki 21 val., o darbo metu žmonių judėjimo intensyvumas sumažėja. Poilsio dieną erdvė daugiausia naudojama nuo 10 iki 16 val., o anksti ryte ir vakare jos naudojimo intensyvumas mažesnis. Ši viešoji erdvė neišsiskiria dominuojančiomis judėjimo kryptimis. Darbo dieną kiek mažiau negu pusę judėjimo srauto sudaro darbingo amžiaus žmonės, apie trečdalį pensinio amžiaus žmonės, o mažiausiai ja naudojasi vaikai ir paaugliai. Poilsio dieną padaugėja darbingo amžiaus žmonių srautas, o pensinio amžiaus žmonių bei vaikų ir paauglių srautai sumažėja.

Vidutiniai žmonių srautai darbo dienomis

1.5 32%

22%

1.0

46%

vaikai ir paaugliai darbingo amžiaus žmonės pensinio amžiaus žmonės

0.6

0.7 0.6

0.5

0.6 0.6

0.8 0.8 0.7

val Vidutiniai žmonių srautai savaitgaliais

1.5

17%

žm/min

1.0 57%

vaikai ir paaugliai darbingo amžiaus žmonės pensinio amžiaus žmonės

RE-Block

0.4 0.4 0.4 0.5

0.0

26%

420 žmonių per dieną

žm/min

0.5 0.3

0.7

310 žmonių per dieną

0.5 0.5 0.5 0.6 0.5

0.3 0.3 0.2

0.5

0.3

0.0

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

val

6 erdvė Tai intensyviausiai naudojama stebėta viešoji erdvė. Per dieną ja praeina apie 3000 žmonių. Jos naudojimo intensyvumas išlieka didelis visą darbo dieną, o savo piką pasiekia apie 16-17 val. Poilsio dieną erdvė mažiau intensyviai naudojama ryte iki 12 val., o likusią dienos dalį jos naudojimo intensyvumas išlieka panašus ir didelis. Didžiausi judėjimo srautai būdingi takui, esančiam palei Žirmūnų gatvę, bei takams, kurie veda iš gyvenamųjų namų stotelės link. Tiek darbo, tiek poilsio dieną kiek daugiau nei pusę judėjimo srauto sudaro darbingo amžiaus žmonės, o pensinio amžiaus žmonės bei vaikai ir paaugliai sudaro po ketvirtadalį judėjimo srautų.

Vidutiniai žmonių srautai darbo dienomis

23%

24%

53%

2959 žmonės 5.9 per dieną žm/min 6.5 6.0 5.0 4.6 5.5 4.3 4.2 4.2 5.0 3.9 3.9 3.6 4.5 3.5 4.0 3.2 3.1 vaikai ir paaugliai 3.5 darbingo amžiaus žmonės 3.0 pensinio amžiaus žmonės 2.5 2.0 1.5 1.0 0.5 0.0

Vidutiniai žmonių srautai savaitgaliais

val

3090 žmonių per dieną 6.5 žm/val 5.3 5.0 5.0 6.0 4.7 5.5 4.3 4.3 4.4 4.5 4.5 5.0 4.0 4.5 4.0 3.0 3.5 2.5 vaikai ir paaugliai 3.0 darbingo amžiaus žmonės 2.5 55% pensinio amžiaus žmonės 2.0 1.5 1.0 0.5 vaikai ir paaugliai 0.0 darbingo amžiaus žmonės pensinio amžiaus žmonės val 22%

23%

8 erdvė Darbo dieną šia erdve praeina apie 1200 žmonių, o poilsio dieną kiek mažiau negu 1000. Darbo dieną erdvėje intensyviausias judėjimas popiet apie 14-15 val. bei vakare apie 17-18 val., o likusią dienos dalį erdvės naudojimo intensyvumas maždaug tolygus. Poilsio dieną erdvei būdingi mažesni žmonių srautai ryte, o nuo 12 val. jie išlieka didesni ir maždaug tolygūs visą dieną.

Vidutiniai žmonių srautai darbo dienomis

2.7 1230 žmonių per dieną žm/min 3.0 2.2 2.0 2.5 1.7 1.7 1.6 1.7 1.5 1.3 2.0 1.6 1.4 1.1 1.5 1.0 0.5 0.0 val Vidutiniai žmonių srautai savaitgaliais

939 žmonės per dieną žm/min 2.5 1.6 1.5 2.0 1.4 1.5 1.5 1.5 1.5 1.3 1.2 1.3 1.5 0.9 1.0 0.5 0.5 0.0

val

7 erdvė

Vidutiniai žmonių srautai darbo dienomis

arbo dieną šia erdve praeina apie 1700, o poilsio dieną apie 1800 žmonių. Darbo dieną nuo ryto iki 17 val. žmonių srautai tik didėja, o savo piką pasiekia vakare apie 17-19 val. Poilsio dieną judėjimo intensyvumas didėja visos dienos metu ir intensyviausias yra vakare apie 20-21 val.

1700 žmonių per dieną žm/min 4.5 3.3 3.5 4.0 2.8 3.5 2.5 2.5 2.7 2.5 3.0 1.8 2.5 1.3 1.8 1.8 1.7 2.0 1.5 1.0 0.5 0.0 val Vidutiniai žmonių srautai savaitgaliais

1820 žmonių per dieną 4.5 žm/min 3.3 4.0 2.8 2.7 2.7 3.2 3.0 3.2 3.5 3.0 2.0 2.3 1.8 1.8 2.5 1.5 2.0 1.5 1.0 0.5 0.0 val

Analitinė dalis

Fizinės aplinkos SSGG analizė Stiprybės

Galimybės

Strateginė padėtis mieste: Žirmūnų trikampis yra netoli centro ir senamiesčio, šalia miesto gamtinis karkasas, upė, prekybos ir verslo centrai.

Žirmūnų trikampis patenka į šiaurinės strateginės plėtros teritorijos ribas, yra galimybė dalį projektų finansuoti pagal ITI programą.

Labai geras susisiekimas su kitomis miesto dalimis, ir viešuoju transportu, ir pėsčiomis, dviračiais ir automobiliais.

Dėl geros padėties mieste yra galimybė pritraukti į renovaciją privačius investuotojus, bei pritraukti naujus gyventojus, jaunas šeimas.

Kvartale pakankamai socialinės infrastruktūros bei komercinių paslaugų.

Kvartale daug erdvės, neužstatytų plotų, kuriuos galima tvarkyti ir atnaujinti. Kompleksinė renovacija Lietuvoje butų vykdoma pirmą kartą. Tai suteikia galimybę kurti novatoriško ir pažangaus kvartalo įvaizdį.

Silpnybės

Grėsmės

Daugiabučiai gyvenamieji namai yra labai nusidėvėję, juos reikia modernizuoti.

Nemodernizuojant kvartalo, būsto vertė krenta.

Kvartale trūksta sutvarkytų viešųjų erdvių, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, jaunimui, šeimoms. Viešoji erdvė bei želdymai yra nusidėvėję, neįrengti, nepatrauklūs. Automobilių parkavimo vietų trūkumas yra viena opiausių problemų. Kvartale yra labai sudėtinga orientuotis ir judėti dėl daugybės privažiavimų ir akligatvių. Labai trūksta apšvietimo, tai sukuria nesaugias gatves ir kiemus.

RE-Block

Nusidėvėjusi aplinka, bei gana prasta kriminogeninė situacija, kuria prastą rajono įvaizdį. Atsirandanti nauja statyba naikinta / gadina esančią kvartalo struktūrą. Miesto savivaldybė nėra žemės savininkas ir tai sukelia daug kliūčių vykdant kvartalinę renovaciją. Gyventojams pradėjus apsitverinėti tvora savo daugiabučius, gali susikurti nesaugios, nepraeinamos erdves, bus suardyta kvartalo struktūra.

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Socialinės aplinkos SSGG analizė Stiprybės

Galimybės

Kvartale daug aktyvių socialinių įstaigų, tokių kaip mokykla, jaunimo centras, biblioteka, darželiai.

Galimybė tęsti seniūnijos pradėtus projektus, tokius kaip „saugus miestas“.

Žirmūnų seniūnija gana aktyviai organizuoja seniūnijos renginius, šventes.

Galimybė tęsti projektą įtraukiant gyventojus, sukuriant vietos paramos grupę, atsakingą už projekto koordinavimą, įgyvendinimą.

Kvartale, iš principo, neegzistuoja socialinė ar etninė segregacija.

Galimybė sukurti novatoriško kvartalo įvaizdį.

Daug namų turi sukūrę gyventojų bendrijas, kurios renovacijos metu atstovauja gyventojų poreikius.

Silpnybės

Grėsmės

Kvartalo gyventojų vidutinis amžius sensta, o vyresnio amžiaus žmonės dažnai nemato ilgalaikės daugiabučių modernizavimo perspektyvos. Tai kuria trukdžius vykdant renovaciją.

Pasyvus gyventojų dalyvavimas gali sustabdyti daug gerų iniciatyvų, bei pačią kvartalo renovaciją.

Gyventojai pasyviai tvarkosi savo namų aplinką, nesijaučia kvartalo šeimininkais, atsakingais už aplinkos kokybę.

Pasikeitus politinei situacijai mieste gali sumažėti noras vykdyto tvarius projektus. Neišsipildę aukšti gyventojų ir vystytojų lūkesčiai, gali sukurti nepasitenkinimą.

Kvartale trūksta bendruomenės. Prastas kvartalo įvaizdis gali sukirti socialinę atskirtį. Pasitikėjimas daugiabučių modernizavimo sistema yra žemas. Santykinai aukštas nusikalstamumo lygis.

Analitinė dalis

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Įstatymų bei teisės aktų apžvalga Lietuvos teisinė bazė. Urbanistinė plėtra

elementus.

Teritorijų planavimas

Integruotas požiūris / Daugiapakopis valdymas

Urbanistinę plėtrą reglamentuoja naujasis Teritorijų planavimo Įstatymas, priimtas 2014 metais. Miestai turi savo hierarchinę planavimo sistemą. Pagrindinis dokumentas - miesto bendrasis planas - nustato miesto teritorijos funkcinį zonavimą, erdvinę struktūrą, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus, pagrindinio gamtinio karkaso formavimą, socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo principus.

Seniūnijos - savivaldybės struktūriniai administraciniai padaliniai, apimantys mažesnes miesto teritorijas ir atsakingi už viešųjų erdvių priežiūrą, vietos socialinę, kultūrinę infrastruktūrą ir kitas sritis. 2010 metais Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą, tvirtinantį seniūnaitijų sudarymą ir seniūnaičių rinkimą. Seniūnaitijos sudaromos iš seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių. Seniūnaičiai, dirbantys visuomeniniais pagrindais, renkami gyventojų susirinkime arba apklausos būdu. Vietos gyventojų išrinkti kandidatai atstovauja gyvenamosios aplinkos apsaugos interesus savivaldybės lygmenyje. Pagrindinis uždavinys – sukurti vietos gyventojams galimybes aktyviau dalyvauti priimant miestui svarbius sprendimus.

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (specialiųjų planų) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir yra pripažįstami jo sudedamąja dalimi. Specialiojo teritorijų planavimo objektai yra funkciniu bendrumu pasižyminčios vietovės - inžinierinės infrastruktūros sistemos, žemės, miškų ūkiui, žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimui ar kitai veiklai skirtos teritorijos, saugomų teritorijų sistema, kultūros paveldo, kraštovaizdžio vietovės, susisiekimo sistemos. Įvesta nauja planavimo dokumentų rūšis – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai - apimantys bendruosius ir detaliuosius planus. Detalusis planas nuo šiol turi nagrinėti kvartalus ar didesnes miestų dalis, kurioms reikia kompleksiško ir išsamesnio planavimo. Detalusis planas numato šiuos planavimo uždavinius: žemės naudojimo reglamentus, naujos plėtros teritorijas, transporto organizavimą, viešųjų erdvių planavimą, kraštovaizdžio elementus, infrastruktūros koridorius, socialinę infrastruktūrą, kultūros paveldo apsaugą. Esama situacija Miesto plėtros strategija atsispindi bendrajame plane, kuris numato miesto plėtros viziją iki 2025 metų ir plėtros strategiją iki 2015 m. Bendrasis planas bus neterminuotai pratęstas tolesniam uždavinių įgyvendinimui. Daugelis plėtros krypčių – pastatų modernizavimo strategija, viešų erdvių įrengimo bei priežiūros taisyklės, parkavimo sistemos modernizavimas, viešojo transporto skatinimo programa ir pan. – dar nėra pakankamai detalizuotos, todėl žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai rengiami neintegruotai, neįvertinant kai kurių bendrųjų plėtros krypčių. Žirmūnų trikampis - tai pasirinkta eksperimentinė teritorija pilotiniams projektams, susijusiems su pastatų renovacija ir energetiškai efektyvaus būsto plėtra. Naujas detalusis šios teritorijos planas padėtų apibrėžti įvairius elementus bei susieti planavimo sluoksnius. Detalusis planas numatys naujas plėtros zonas, žemės panaudojimo galimybes visoje teritorijoje, transporto organizavimo principus, viešųjų erdvių apimtį ir tipus, viešąsias paslaugas ir kitus

Toks savivaldos modelis ir paskirstymas į mažesnius teritorinius vienetus vis dar neturi pakankamos finansinės paramos instrumentų, o daugiasluoksniame valdyme pasigendama aiškios politikos ar direktyvų kaip bendradarbiauti tarpusavyje urbanistinės plėtros ar viešų erdvių priežiūros srityse. Re-block projektas suteiks žinių kaip kompleksiškai vykdyti urbanistinio atnaujinimo procesą dalyvaujant visiems savivaldos subjektams. Gyvenamojo būsto energetinis efektyvumas Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2020 metų atnaujinti ir modernizuoti gyvenamąjį būstą racionaliai naudojant energijos išteklius bei sumažinti energijos sąnaudas 20 procentų. Aplinkos ministerijos Daugiabučių pastatų modernizavimo programa suteikia paramą gyventojams, įgyvendinantiems būsto energetinio efektyvumo projektus. Numatytas ambicingas tikslas – iki 2020 metų modernizuoti ne mažiau 70 procentų gyvenamojo būsto. Šiuo metu programa vis dar neveikia pilnu pajėgumu dėl kompleksinio įdiegimo masto, informacijos trūkumo, nepalankios ekonominės situacijos, daugiabučių namų renovacijos planų kaitos ir nesėkmingo įgyvendinimo, sudėtingo programos valdymo ir gyventojų nepasitikėjimo valdžios sprendimais. Norėdami skatinti šį procesą mes turime imtis tam tikrų veiksmų - suburti aktyvią bendruomenę, atstovaujančią gyventojų interesus ir besiremiančią sėkmės atvejais, gebančią pasitelkti visas suinteresuotas šalis (centrine ir vietos valdžią, gyventojus, organizacijas ir pan.). Re-Block projektas gali paskatinti renovacijos rinkodaros politiką.

Analitinė dalis

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

PROCESAS

Procesas

Vietos paramos grupė Rūta Matonienė

Rima Gražienė

Re-Block projekto koordinatorė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja-Plėtros planavimo skyriaus vedėja

Centrinės bibliotekos vadovė Artūras Šukys įmonės „Homburg valda“ projektų vadovas

Jonas Juodka Re-Block žinių ambasadorius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aušra Sičiūnienė

Vilmantas Jankūnas VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Elvyra Žebertavičiūtė Žirmūnų trikampio gyventoja

Re-Block projekto vadybininkė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Plėtros planavimo skyriaus vyriausioji specialistė

Juozas Neverauskas Žirmūnų trikampio gyventojas

Vaiva Deveikiene

Marijona Veliškienė

Skyriaus vedėja, Miesto plėtros departamentas, Miesto estetikos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybė

Žirmūnų trikampio gyventoja

Klaudija Leone

Tuskulėnų vidurinės mokyklos moksleivė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Mokesčių skyriaus vedėja

Edgaras Davydovas

Giedrė Čeponytė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyriausioji specialistė

Greta Gribačiauskaitė

Tuskulėnų vidurinės mokyklos moksleivis Doc. dr. Jonas Jakaitis Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto , Architektūros fakulteto, dizaino katedros vadovas, kvartalo gyventojas

Giedrė Bučytė

Petras Demšė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Renovavimo poskyrio vyriausioji specialistė

Kvartalo seniūnaitis

Guoda Ropaitė Poskyrio vedėja, Aplinkos ir energetikos departamentas, Renovavimo poskyris, Vlniaus miesto savivaldybė Vytenis Urba

Martynas Demšė Žirmūnų trikampio gyventojas Rita Banel Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Kristupas Šulija

Verslininkas, Restoranas „Marceliukės Klėtis“ ir UAB „Vikšris“ vadovas

Studentas, Žirmūnų trikampio gyventojas

Prof. Dr. Dovilė Krupickaitė

Einora Platukytė

Vilanius universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Geografijos ir kraštotvarkos katedra

Studentė, Žirmūnų trikampio gyventoja

Gražvydas Kaškelis

Vadybininkė, UAB „Vikšris“

Tuskulėnų vidurinės mokyklos mokytojas, gyventojas

Tadas Jonauskis

Onutė Suncovienė Žirmūnų seniūnė

Re-Block projekto ekspertas, urbanistas, įmonė „Pupa – Starteginė urbanistika“

Izolina Rima Kučinskienė

Justina Muliuolytė

UAB „Žirmūnų būstas“ pastatų administratorė

Re-Block projekto ekspertė, urbanistė, įmonė „Pupa – Starteginė urbanistika“

Irena Zavaliauskienė

Toma Smolskytė

Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubas vadovė 42

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Veiksmų plano rengimo procesas Veiksmų plano bei vizijos rengimas Žirmūnų trikampiui ir Re-Block projektui truko dvejus metus. Dokumentas buvo rengiamas konsultuojantis su vietos paramos grupe (Urbact Local Support Group), kurią sudarė kvartalo bendruomenė, verslininkai, visuomeninių organizacijų atstovai, Vilniaus miesto savivaldybės įvairių departamentų atstovai. Vietos paramos grupės tikslas – atstovauti savo interesus, reikšti nuomonę, teikti pasiūlymus bei kartu su architektaisurbanistais kurti kvartalo atnaujinimo viziją. Vyko aštuoni susitikimai su vietos paramos grupe. Visą Veiksmų plano rengimo procesą galima padalinti į tris etapus: 1 – Analitinis. Pirmųjų susitikimų su vietos paramos grupe metu buvo susipažįstama su kvartalu, išsiaiškinamos problemos, pristatomos urbanistinės ir socio-ekonominės analizės bei gerosios praktikos pavyzdžiai. Diskusijų bei analizių išvados tapo atspirties tašku vizijos rengimui. 2 – Vizijos rengimas. Vizijai parengti buvo organizuojamos kūrybinės dirbtuvės. Jų metu interaktyvaus žaidimo principu buvo bandoma išsiaiškinti bendruomenės

poreikius ir interesus. Dalyviai rinkosi, ką norėtų matyti kvartale. Pagal dirbtuvių rezultatus buvo parengti trys galimi kvartalo vystymo scenarijai, išryškinantys skirtingus teritorijos potencialus. Vietos paramos grupė vertino juos ir rinko kiekvieno privalumus ir trūkumus. Pagal tai buvo parengta bendra vizija. Vizija tikslinama pagal gyventojų bei ekspertų komentarus. 3 – Veiksmų plano rengimas. Veiksmų planas apibrėžė, kokie projektai reikalingi vizijai įgyvendinti, kada jie turi vykti, keliais etapais, kas bus atsakingas, kokie galimi finansavimo šaltiniai. Susitikimų su vietos paramos grupe metu tikrinamas veiksmų plano realumas, patrauklumas, prioritetų eilė, diskutuojama. Po susitikimų veiksmų planas buvo redaguojamas ir pildomas. Re-Block projekto metu vyko žinių mainai su kitais miestais - projekto partneriais. Užsienio partneriai buvo atvykę į Vilnių, susipažino su teritorija ir taip pat pateikė savo rekomendacijas. Į jas buvo atsižvelgta rengiant veiksmų planą.

Trys projekto rengimo etapai, aštuoni susitikimai su Vietos paramos grupe

Susipažinimas su kvartalu, problemų išsiaiškinimas

Veiksmų plano, vizijai pasiekti, rengimas

Vizijos rengimas

2013.10.21

2013.11.18

2014.01.24

2014.02.21

2014.03.07

2014.09.09

2014.09.26

2015.01.30

Procesas

Pirmasis susitikimas - vietos paramos grupės susipažinimas

2013.10.21 Pirmasis susitikimas su vietos paramos grupe įvyko 2013 metų spalio 21 dieną, Žirmūnų seniūnijoje. Susitikime dalyvavo 13 dalyvių: Jonas Juodka, Rūta Matonienė, Aušra Sičiūnienė, Klaudija Leonė, Giedrė Bučytė, Vaiva Deveikienė, Onutė Suncovienė, Vytenis Urba, Toma Smolskytė, Gražvydas Kaškelis, Izolina Rima Kučinskienė ir Tadas Jonauskis bei Justina Muliuolytė. Susitikimo metu buvo pristatytas „Re-Block“ projektas, jo pradžia, eiga, tikslai. Dalyviai susipažino, prisistatė ir bendraudami diskutavo apie Žirmūnų trikampio problemas, vystymo galimybes, siūlė idėjas kaip atgaivinti kvartalą, kaip labiau įtraukti gyventojus, kaip sukurti patrauklesnę aplinką. Pagrindines problemas miestiečiai mato viešose erdvėse: trūksta žaliųjų erdvių struktūros, aiškių takų, orientacijos, žaidimų aikštelių, vietų rinktis vyresnio

RE-Block

amžiaus žmonėms, vietos automobiliams ar šunims. Buvo pastebėta, kad gyventojai yra pasyvūs ir vangiai įsitraukia į organizuojamas iniciatyvas ar aplinkos gerinimą. Dauguma pasiūlytų idėjų kalbėjo apie viešąsias erdves bei laisvalaikio renginius ar programas kvartalo gyventojams. Buvo pasiūlyta rengti Žirmūnų trikampio maratoną, patrauklų maršrutą bėgioti ar pasivaikščioti, įrengti oranžinius dviračius, sukurti skverus senjorams ar vaikų žaidimui, tenisui, numatyti vietas turgeliams, meno instaliacijoms, filmų peržiūroms, rengti senjorų loto varžybas, sukurti Žirmūnų konstituciją, televiziją, rengti gražiausiai papuošto Kalėdinio lango konkursus, Napoleono lobio ieškojimą, diegti ekologiškas ir novatoriškas idėjas gyvenimui pagerinti, sukurti takus vedančius link upės, išskirti kvartalo centrą ir sukurti reprezentatyvius vartus į kvartalą.

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Antrasis susitikimas - teritorijos analizių pristatymas

2013.11.18 Antrasis susitikimas su Žirmūnų trikampio vietos paramos grupe 2013 metų lapkričio 18 dieną, restorane „Marceliukės klėtis“. Susitikime dalyvavo 14 dalyvių: Aušra Sičiūnienė, Izolina Kučinskienė, Petras Demšė, Giedrė Čeponytė, Vaiva Deveikienė, Onutė Suncovienė, Giedrė Bučytė, Rūta Matonienė, Gražvydas Kaškelis, Kristupas Šulija, Jonas Juodka, Vytenis Urba ir Tadas Jonauskis bei Justina Muliuolytė. Antrojo susitikimo tikslas buvo pristatyti projekto dalyviams Žirmūnų trikampio urbanistines analizes, padiskutuoti apie tai, kokias problemas būtina spręsti ir kaip tą būtų galima daryti. Kaip didžiausias erdvines problemas miestiečiai įvardino automobilių aikštelių klausimą bei viešųjų erdvių nekokybiškumą. Tačiau tema, sukėlusi daugiausiai diskusijų, buvo apie kvartalo saugumą. Žirmūnų trikampyje yra opi nusikalstamumo ir asocialių

šeimų problema. Buvo daug diskutuojama, kurios kvartalo vietos, ar netgi , kurie daugiabučiai, yra nesaugiausi ir kodėl. Buvo išsakytos mintys, kad tai susiję su apšvietimo trūkumu, neaiškia struktūra kvartalo viduje, tamsiomis, krūmais apaugusiomis vietomis, atvirais šiukšlių konteineriais, namų išdėstymų. Nesaugumą kvartale kelia didelis asocialių šeimų kiekis. Tačiau gyventojai ir seniūnija jau imasi priemonių gerindama saugumą. Yra skatinami saugios kaimynystės projektai, kuomet gyventojai patys prižiūri kvartalą. Taip pat susitikimo metu buvo diskutuojama apie daugiabučių renovacijas, galimą kaimynijų kūrimą tarp kelių daugiabučių namu, galimybes atskirti viešas ir privačias teritorijas aplink namus. Besiremiant projekto dalyvių išsakytomis mintimis buvo pradėtas ruošti trečiasis susitikimas - kūrybinės dirbtuvės.

Procesas

Trečiasis susitikimas - kūrybinės dirbtuvės

2014.01.24 Trečiasis susitikimas - kūrybinės dirbtuvės vyko 2014 metų sausio 24 dieną, Vilniaus miesto savivaldybėje. Susitikime dalyvavo 25 miestiečiai: URBACT projekto paramos grupės nariai bei platesnė gyventojų auditorija. Susitikimo tikslas buvo interaktyvaus žaidimo principu sukurti teritorijos viziją ir charakterį, kuris labiausiai atspindėtų dalyvių poreikius. Dirbtuvių dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: ekspertai, gyventojai, verslo įstaigų atstovai bei socialinių įstaigų atstovai. Komandos kūrė Žirmūnų trikampio vizijas, pasirinkdami korteles atspindinčias įvairius viešos erdvės sprendinius, renovacijos, naujos programos, transporto organizavimo principus, darnios plėtros idėjas ar užstatymo galimybes. Susitikimo pabaigoje grupės viena kitai pristatė savo teritorijos viziją, apibūdino jai pasiekti būtinus elementus. Keturių grupių pasiūlytos vizijos nors ir buvo skirtingos, tačiau turėjo daug bendro. Dauguma dalyvių norėtų įdomesnių renovacijos sprendimų, balkonų ar stogų terasoms išnaudojimo, tačiau buvo prieš kvartalo tankinimą statant daugiabučius šalia esamų namų. Dalis

RE-Block

žaliųjų erdvių galėtų atitekti namų bendruomenėms – kaimynijoms. Likusios viešos erdvės galėtų turėti daugiau įvairovės: mažų aikščių, skverų, žaidimų ar renginių vietų. Dalyviai visiškai nepasirinko privačių sodelių pirmuose aukštuose, didelių parkų, aikščių ar laukinių želdynų. Siūlant transporto problemų sprendinius visiems buvo aktualus automobilių parkavimas. Dalyviai buvo už dviračių infrastruktūros praplėtimą, daugiaaukščius garažus ar dengtas automobilių aikšteles su išnaudojamu stogu. Miestiečiai nenorėtų matyti daugiau atvirų parkavimo aikštelių ar didelių kertančių gatvių kvartale. Dauguma pasisakė už naują programą kvartale, tokią kaip turgų, prekybos paviljonus, sporto įrangą, maža-aukščius namus, komerciją pirmuose namų aukštuose. Tačiau buvo prieš naujus didelius objektus: prekybos ar verslo centrą, didelius daugiabučius. Dirbtuvių dalyviai norėtų, kad teritorija išsiskirtų iš kitų miesto dalių bei, kad čia būtų taikoma daugiau darnios plėtros idėjų. Pagal dirbtuvių rezultatus buvo parengti trys galimi kvartalo vystymo scenarijai.

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Procesas

Trijų vystymo scenarijų pristatymas ir vertinimas

2014.02.21 Ketvirtasis susitikimas su vietos paramos grupe vyko 2014 metų vasario 21 dieną, Vilniaus miesto savivaldybėje. Susitikime dalyvavo 19 miestiečių: URBACT projekto paramos grupės nariai bei platesnė gyventojų auditorija. Renginio metu buvo pristatyti trys galimi kvartalo vystymo scenarijai, išryškinantys skirtingus teritorijos potencialus. Scenarijus „Mano kiemas“ siūlė kurti privačius sklypus aplink namus, kur kiekviena namo bendrija tvarkytųsi pati. Kvartalo centre būtų bendra žalioji erdvė - žiedas, takas su skverais ir parkeliais. Antrasis scenarijus „Kaimynijos“ siūlė trikampyje kurti namų grupes – kaimynijas. Tai būtų nedideli bendruomeniniai kvartalai, sudaryti iš kelių daugiabučių ir centrinės bendruomenės susibūrimų, žaidimų ir poilsio erdvės. Trečiasis vystymo scenarijus „Žaliasis kvartalas“ siūlė maksimaliai išlaikyti atvirą, originalų kvartalo užstatymą. Trikampyje gana tankiai būtų išdėliojamos susibūrimų, želdynų ir sporto erdvės. Jas jungtų pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas.

RE-Block

Susitikimo dalyviai susipažino su scenarijais ir rinkosi jiems priimtiniausią, diskutavo apie kiekvieno privalumus ir trūkumus. Daugiausiai palaikymo sulaukė scenarijus siūlantis kurti kaimynijas. Miestiečiams patiko mintis kvartale problemas spręsti kompleksiškai, parkavimą ir viešąsias erdves įrenginėti bendrai. Tai skatintų bendruomeniškumą, saugumą, būtų galimybė kurti skirtingus kaimynijų identitetus. Formuojant kaimynijų ribas galėtų atsirasti naujas užstatymas nedideliais daugiabučiais ar kotedžais, kurie pritrauktų jaunų šeimų į kvartalą. Scenarijuje „Žaliasis kvartalas“ kaip privalumas buvo įvardintas didelis žaliųjų erdvių kiekis, o „Mano kieme“ dalyviams patiko mintis centrinis žaliasis kvartalo žiedas. Diskusijų metu buvo išsakyta daug nuomonių ir pastebėjimų, į kuriuos atsižvelgta rengiant bendrą kvartalo vystymo viziją.

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Scenarijus „Mano kiemas“

Scenarijus „Kaimynijos“

Scenarijus „Žaliasis kvartalas“

Procesas

Vizijos pristatymas ir vertinimas

2014.03.07 Penktasis susitikimas su vietos paramos grupe vyko 2014 metų kovo 7 dieną, Vilniaus miesto savivaldybėje. Susitikime dalyvavo 17 dalyvių. Renginio metu buvo pristatyta kvartalo vystymosi vizija parengta pagal kūrybinių dirbtuvių bei trijų galimų scenarijų vertinimo rezultatus. Naujoji kvartalo vizija siūlė sukurti viešųjų erdvių žiedą trikampio centre, aplink kurį dėliotųsi namų grupės - kaimynijos. Žiedą sudarytų pėsčiųjų, dviračių, bėgimo takai bei vienos juostas automobilių transporto gatvė. Žiedas būtų pagrindinė kvartalo pasivaikščiojimo ir laiko leidimo vieta. Žiedas jungtų bendras kvartalo žaliąsias erdves: parką, skverą, sporto aikšteles. Pėsčiųjų takų tinklas jungtų pagrindines gatves su trikampio žiedu, bei kaimynijas tarpusavyje. Kaimynijų viduje bendrai būtų spendžiama žaidimų ir susibūrimų vietos, automobilių parkavimas, įvažiavimai, naujas užstatymas.

RE-Block

Susitikimo dalyviai susipažino su vizija ir reiškė savo nuomonę apie viešų erdvių organizavimą, programą, kaimynijų dydžius, parkavimo sprendinius, užstatymo galimybes. Buvo nemažai pasiūlymų, kaip patobulinti pėsčiųjų takų tinklą, viešų erdvių vietą bei dydžius, transporto įvažiavimus į žiedą. Dauguma dalyvavusių pasisakė už didesnes kaimynijas, nes tuomet yra lengviau organizuoti jų erdvę, spręsti parkavimą. Dėl užstatymo – dauguma dalyvavusių sutiko, kad kaimynijose gali atsirasti nauji namai ar antstatai, tačiau jie visada turi būti tikslingi, formuoti erdvę, neužgožti esamų daugiabučių. Parkavimo sprendimai buvo viena iš didžiausių diskusijų. Tai yra didelė problema kvartale, kurią spręsti reikia kompleksiškai, tiek mažinant automobilių kiekį kvartale, tiek statant daugiaaukštes, ar dengtas automobilių aikšteles. Pagal susitikimo rezultatus vizija buvo koreguojama ir pradėtas ruošti veiksmų planas.

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Veiksmų plano pristatymas ir vertinimas

2014.09.09 Veiksmų plano tikslų aptarimas

2014.09.26 Projektų etapiškumo aptarimas

Šeštasis bei septintasis susitikimai su vietos paramos grupe buvo skirti diskusijoms apie veiksmų planą.

Septintasis susitikimas vyko Vilniaus miesto savivaldybe, 2014 metų rugsėjo 26 dieną, jame dalyvavo devyni dalyviai. Susitikimo metu buvo aptariamas projekto etapiškumas. Buvo tikrinamas veiksmų plano realumas, patrauklumas, veiksmų prioritetų eilė, įvertinami trumpalaikiai ir ilgalaikiai veiksmai, diskutuojama. Po susitikimo, atsižvelgus į pastabas, pastebėjimus ir komentarus, veiksmų planas buvo redaguojamas ir pildomas. Pradėtas rengti galutinis projekto dokumentas.

Susitikime Vilniaus miesto savivaldybėje 2014 metų rugsėjo 9 dieną dalyvavo dvylika dalyvių. Susitikimo metu buvo pristatyta pakoreguota vizija bei pradėtas rengti veiksmų planas. Susitikimo tikslas buvo aptarti veiksmų plano tikslus. Veiksmai buvo padalinti į keturias temas: projekto valdymas, socialinė ir ekonominė aplinka, daugiabučiai bei viešos erdvės / transportas. Buvo diskutuojama apie kiekvieno tikslo galimu projektus ir iššūkius. Po susitikimo tikslai bei projektai buvo apibendrinti, o veiksmų planas toliau detalizuojamas.

Procesas

Galutinis veiksmų plano pristatymas - projekto etapo pabaigimas

2015.01.30 Aštuntasis renginys, paskutinis Re-Block projekto susitikimas su vietos paramos grupe, vyko 2015 metų sausio 30 dieną Žirmūnų trikampyje, naujai įrengtoje bibliotekoje. Susitikimo metu buvo pristatyta galutinė Žirmūnų trikampio atnaujinimo vizija bei veiksmų planas. Detaliai pristatyti visi vizijos sluoksniai: viešos erdvės, pėsčiųjų ir dviračių takų, kaimynijų sprendimai, aptartos galimybės naujai plėtrai, pasiūlymai spręsti automobilių aikšteles. Pristatyti top 5 veiksmų plano veiksmai bei projekto etapiškumas, pasirengimo, pirmasis bei kiti etapai. Gyventojai supažindinti su projektų eile bei galimais finansavimo šaltiniais.

RE-Block

Renginio metu dalyviai išsakė paskutinias pastabas, buvo apžvelgtas visas Re-Block projekto procesas, pasidžiaugta gyventojų, ekspertų bei savivaldybės bendradarbiavimu. Projektas pasibaigė, tačiau tikimasi ir planuojama, kad Re-Block projektui sukurta vietos paramos grupė tęs darbą kaip Vietos Paramos Grupė (VPG), numatyta veiksmų plane, kuri pradėtų, koordinuotų dalį veiksmų plano strategijų. Ši paramos grupė inicijuotų gyventojų siūlomus projektus.

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Kiti renginiai - Projekto partnerių vizitas

2014.01.27-29 2014 metų sausio 27-29 dienomis Žirmūnų trikampio projektas buvo pristatytas projekto partneriams, ekspertams iš įvairių Europos šalių. Keturiolika svečių iš Ispanijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos susipažino su Žirmūnų mikrorajonu, apžiūrinėjo projekto teritoriją, aplankė mokyklą, jaunimo centrą, biblioteką, edukologijos centrą, susipažino su

gyventojais. Renginiai vyko Vilniaus miesto savivaldybėje bei Tuskulėnų vidurinėje mokykloje. Ekspertams buvo pristatytos kvartalo problemos, galimybės, iššūkiai, gyventojų poreikiai, vykdomos veiklos ir tyrimai. Svečiai išsakė pasiūlymus, kaip gaivinti kvartalą, įtraukti į renovacijos projektus miestiečius, pasidalino patirtimi apie kvartalų regeneraciją panašiuose rajonuose savo šalyse.

Procesas

Re-Block projekto partnerių rekomendacijos Projekto partnerių vizito metu žinių ambasadoriai iš kitų miestų pasidalino patirtimi bei pateikė rekomendacijas kaip gerinti fizinę gyvenamąją aplinką bei socialinę bendruomenės aplinką Vilniaus Re-Block projekto teritorijoje - Žirmūnų trikampyje. Pasiūlymai variavo nuo idėjų kaip įtraukti gyventojus, integruoti į projektą technologijas, kūrybingai atnaujinti viešąsias erdves. Dauguma pasiūlymų buvo labai naudingi bei įkvepiantys ir buvo panaudoti rengiant vietos veiksmų planą. Melinda Benkő (projekto partneris – Budapeštas, Vengrija) savo pasiūlymuose didžiausią dėmesį skyrė fizinės aplinkos atnaujinimui. Ji siūlė taikyti projektavimo principus, kurie mažina nusikalstamumą (CPTED - Crime prevention through environmental design). Ši projektavimo koncepcija skatina natūralią viešos erdvės priežiūrą ir sekamumą, pavyzdžiui, didinamas matomumas, nelieka nematomų, nesaugių užkampių, viešojoje erdvėje koncertuojami žmonių srautai, o didesni praeivių kiekiai lemia erdvės saugumą, kuriamos prižiūrimos, apšviestos erdvės. Tokie projektavimo principai jau buvo sėkmingai pritaikyta viešos erdvės projektuose Budapešte, Mančesteryje (Jungtinė Karalystė) ir Grenoblyje (Prancūzija). Uwe Gerwin ir Birgit Wend (projekto partneris – Gelsenkirchen, Vokietija) siūlė daugiu dėmesio skirti kvartalo valdymui. Jie pabrėžė, kad vykdant projektus, yra labai svarbu kurti pasitikėjimą tarp gyventojų ir išorinių ekspertų bei savivaldos institucijų. Tam galėtų pasitarnauti projekto biuras kvartale, nes tuomet gyventojai labiau pasitiki projektu, jo vykdytojais, ir jaučiasi, kad patys gali atvykti, išsiklausinėti ir dalyvauti atnaujinime. Siekiant užtikrinti projekto tęstinumą ir sklandžią eigą yra ypač svarbu, kad vietos paramos grupė, kuri dirbo Re-Block projekte, ir toliau tęstų savo veiklą atnaujinant kvartalą. Stefan Kodel (projekto partneris - Magdeburg, Vokietija) pabrėžė, kad labai svarbu jog projekto atstovai kvartale, ar kvartalo valdytojai, skatintų gyventojus pačius imtis iniciatyvos ir pradėti iniciatyvas, tiek buriančias bendruomenę, tiek atnaujinančius ir prižiūrinčius fizinę aplinką. Anders Backlander (projekto partneris - Sodertalje, Švedija) pateikė rekomendacijas apie fizinės aplinkos atnaujinimą bei automobilių aikšteles. Visų pirma, buvo pasiūlyta apibrėžti, kurios erdvės yra viešos, bendruomeninės ir privačios. Antra, bet kokia nauja statyba ar kvartalo tankinimas turi būti labai atsargiai atliekamas, nes išlaikyti trikampio žaliąsias erdves yra prioritetas. Kalbant apie transporto infrastruktūros atnaujinimą: pėstieji visada turi turėti pirmenybę, po to eina dviračiai, ir galiausiai automobiliai. Apskritai visame mieste, net tik Žirmūnų trikampyje, turi būti imtasi priemonių kaip mažinti automobilių naudojimą, ir kaip skatinti tvarias

RE-Block

transporto priemones ir alternatyvų judėjimą. Tam gali būti pritaikytos idėjos kaip Judrumo savaitė (Mobility Week), kuomet yra skatinamas viešojo transporto naudojimas, vaikščiojimas, dviračiai, taip pat gali būti pritaikytos idėjos kaip apmokestinamas automobilių parkavimas arba didinamas parkavimo tarifas, skatinamos automobilių dalinimosi programos, miesto automobiliai, įvengiamos sistemos kaip „autobuso išsikvietimas„ (“call the bus”), pasitelkiamas viešojo informavimo priemonės, žiniasklaida. Visa sistema priemonių turėtų ženklai sumažini automobilių naudojimą. Ray Machiter (projekto partneris - Salford, Anglija) pristatė įdomių pavyzdžių kaip gudriai valdyti išteklius. Salforde daugiabučių katilinėse yra naudojami saulės kolektoriai. Taip pat daugiabučiuose yra įrengta išankstinio apmokėjimo šildymo sistema. Ray Machiters siūlė daugiau dėmesio skirti šiukšlių valdymas, net anot jo, protingai tvarkant šiukšles yra taupomi mokesčių mokėtojų pinigai. Visų pirm gyventojai turi žinoti kaip rūšiuoti šiukšles. Tam gali būti naudojami lankstinukai, informaciniai lipdukai ar magnetai, bet didžiausią efektą duoda, kai rūšiuoti yra išmokomi vaikai, tuomet jie jau išmoko savo tėvus ir namiškius. Silvia Bossio (projekto partneris - Malaga, Ispanija) pabrėžė, kad yra ypač svarbu kelti gyventojų didžiavimąsi savo kvartalu. Tai gali būti pasiekta, kuomet gyventojai įsitraukai į iniciatyvas ir jaučiasi jų dalimi. Siekiant skleisti informaciją apie projektus visų pirma reikia kalbėtis su aktyviausiais gyventojais, o jie jau praneš žinais kitiems gyventojams, tie dar kitiems. Taip pat yra labai svarbu įtraukti į projektus vaikus. Keli vaikai galėtų būti ir Vietos paramos grupėje. Ir galiausiai, Žirmūnų trikampio viešosios erdvės, turėtų turėti savo identitetą. Jis gali būti kuriamas pasitelkiant meno objektus, gėlynus, miesto baldus, ar net gi išdidinamus namų numerius, nes juk pagal adreso numerius gyventojai ir identifikuoja vietas Žirmūnų trikampyje. Ágnes Böhönyey, Re-Block projekto koordinatorės, rekomendacijos 1. Rekomenduojama paruošti detalų fizinį planą Žirmūnų trikampiui, kuris atitiktų Vietos veiksmų planą. Teritorijos pristatyme užsienio partnerių vizito metu, bei ekskursijų metu, tapo aišku, kad kai kurie kvartalo erdviniai aspektai turi būti vertiname platesniu masteliu, įtraukiant aplinkines teritorijas ir kvartalus. Temos į kurias turi būti kreipiamas didesnis dėmesys: - Žirmūnų gatvė yra barjeras patekimui iš Žirmūnų trikampio kvartalo į Rimties parką ir Neries krantinę. - Orientuotis kvartale yra sudėtinga dėl monotoniškos

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

kvartalo aplinkos ir daugybės akligatvių.

su sąlyga, kad pirkėjas per 3-5 metus renovuos butus.

- Kvartale trūksta automobilių aikštelių, sporto aikštelių, erdvių vyresnio amžiaus žmonėms.

- Užsienio praktika rodo, kad daugiabučių griovimas ir atstatymas yra realus sprendimas. Žirmūnų trikampyje galėtų būti griaunami mediniai individualūs namai, o jų vietoje statomi daugiabučiai, kurie atitiktų kvartalo struktūrą, o tuo pačiu ir pritrauktų naujų gyventojų.

- Žaliųjų erdvių kvartale yra daug, tačiau jos pabirusios, neapjungtos. Nėra tokios žalios zonos, kuri veiktų kaip pagrindinis kvartalo parkas ir jungtųsi su Rimties parku prie upės. Mano pačios įžvalga, kad Žirmūnų trikampis, yra gyvenamasis kvartalas neturintis savo vidinės struktūros. Čia nėra gatvių ir takų hierarchijos: privažiavimai naudojami tiek automobilių tiek pėsčiųjų judėjimui, daugybė neoficialių išmintų takų ir privažiavimų. Visa tai kuria neaiškumą, kas ir kaip turėtų judėti. Atsižvelgiant į prieš tai išvardintas temas, siūlau, rengiant teritorijos detalųjį planą įvertinti ryšius su aplinkiniais kvartalais, žaliųjų erdvių bei kelių ir takų struktūrą. Taip pat siūloma atsižvelgti į projekto partnerių rekomendacijas, tokias kaip, prioritetą teikti pėstiesiems, o ne automobiliams, kurti erdves be automobilių, žaliosiose erdvėse įrengti apšvietimą, siekiant didinti saugumą kvartale. Taip pat svarbu įvertini taip renovuojami bus namai, ar išplečiami ir pristatoma ar, priešingai, griaunama ar kapitališkai renovuojama. 2. Rekomenduojama suformuoti priemones, kaip pakeisti Žirmūnų trikampio gyventojų socialinę sudėtį, bei, kaip pradėti daugiabučių atnaujinimą.

Kad ir kokį sprendimą priimtų savivaldybė, jis tūrėtų atitiki ir papildyti teritorijos gatvių ir viešųjų erdvių atnaujinimo planą. Bet koks sprendimas turi būti priimtas atlikus išsamius ekonominius skaičiavimus. 3. Rekomenduojama tverti daugiabučius taip skatinant jų gyventojus patiems tvarkytis savo aplinką ir jaustis už ją atsakingiems. Ekskursijos po teritoriją metu aplankėme daugiabutį, kurio gyventojai yra apsitvėrę savo sklypą ir gražiai jį patys tvarkosi. Tvorų tvėrimas masinės statybos gyvenamuosiuose kvartaluose dažniausiai nėra rekomenduojamas. Tačiau, šiuo atveju, tvora skatina gyventojus jausti nuosavybę ir atsakomybę už savo namą ir savo teritoriją. Jei gyventojai žinotų, kuris žemės lopinėlis yra jų, ir juo rūpintųsi, tuomet gal nereikėtų ir tvorų. Daugiabučiai gali būti aptveriami simboliškomis žemomis tvoromis, krūmais ar gėlynais, svarbiausia yra parodyti ribą. Aptvėrimas yra plačiai naudojamas kvartalų atnaujinime Anglijoje.

Net 20% Žirmūnų trikampio gyventojų yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie nėra suinteresuoti dalyvauti renovacijoje. Teritorijoje esanti mokykla neveikia kaip bendruomenės centras, nes į ją dauguma moksleivių atvyksta iš aplinkinių rajonų. Taip pat būstų vertė kvartale mažėja. Dėl šių išvardintų priežasčių yra svarbu keisti gyventojų socialinę sudėtį kvartale. Tikslas tūri būti pritraukti į teritoriją jaunimą bei jaunas šeimas, nes jie skatina bendruomeniškumą bei yra suinteresuoti ilgalaike renovacija. Idėjos ir pasiūlymai, kaip pritraukti naujų gyventojų į kvartalą: - Ten, kur įmanoma nauja statyba, turėtų būti statomi žema-aukščiai individualūs gyvenamieji namai ar kotedžai. Toks būstas yra patrauklus jaunoms šeimoms. - Savivaldybė galėtų dalyvauti šiame procese išpirkdama parduodamus butus ir kviesdama juose apsigyventi profesionalus (architektus), kurie gyvendami siūlytų novatoriškus atnaujino sprendinius ir patys dalyvautų bei pradėtų atnaujinimą. - Labiau radikalus sprendimas yra savivaldybei išpirkti tuščius butus, ir tuomet juos parduoti už labai žemą kainą,

Procesas

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

URBANISTINĖ VIZIJA

Urbanistinė vizija

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Pagrindiniai tikslai

Miesto mastelis

Kaimynija

Sukurti strategijas bei dokumentus užtikrinančius darnią teritorijos plėtrą.

Suformuoti Kaimynijas, kurių pagrindu toliau bus vykdomi kiemų aplinkos tvarkymo projektai.

Įgyvendinant projektą ir toliau įtraukti vietos bendruomenę į tolimesnius žingsnius.

Aktyviai įtraukti gyventojus į planavimo procesą, suteikti galimybę bei sąlygas inicijuoti projektus.

Paspartinti bei patobulinti renovacijos procesą inicijuojant pilotinius (eksperimentinius) projektus siekiančius kompleksinės teritorijos regeneracijos.

Perorganizuoti kiemų erdves, sutvarkyti automobilių stovėjimą, viešas erdves, bendras erdves, žaidimų erdves, želdynus.

Sukurti pavyzdinį kompleksinės renovacijos modelį, kuris galėtų būti pritaikomas kituose rajonuose.

Sukurti aplinkos tvarkymo ir priežiūros modelį.

Mieste neskatinti nuosavų automobilių naudojimo, bet skatinti darnias bei alternatyvias transporto priemones.

Žirmūnų trikampis

Daugiabučiai

Sukurti socialiai bei ekonomiškai gyvybingą aplinką.

Sukurti patogias bei šiuolaikiškas gyvenimo sąlygas.

Sukurti patrauklaus ir modernaus kvartalo įvaizdį. Skatinti bendruomeniškumą ir rūpinimąsi savo aplinka, viešomis erdvėmis bei burti socialiai atsakingų gyventojų bendruomenes. Sukurti viešos erdvės strategiją bei įrengti naujas viešąsias erdves.

Pritaikyti novatoriškas priemones daugiabučių renovacijos procese. Sukurti pilotinį projektą daugiabučio griovimo bei atstatymo atveju. Sukurti galimybes naujų funkcijų daugiabučiuose atsiradimui.

Pertvarkyti ir patobulinti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Perorganizuoti automobilių eismą, sukuriant aiškesnius patekimus iki namų, nekuriant tranzitinio eismo. Sukurti patrauklias sąlygas privatiems investuotojams prisidėti prie kompleksinės kvartalo regeneracijos. Kvartalo atnaujinime taikyti modernias technologijas ir inovacijas.

Urbanistinė vizija

Urbanistinė vizija Viešos erdvės

Darnus judumas kvartale

Kvartale formuojama nauja viešų erdvių sistema: įrengiama pagrindinė kvartalo aikštė-skveras, M.Katkaus gatvė pritaikoma pėstiesiems, palei pagrindines gatves formuojami platūs takai, sutvarkomas pagrindinis patekimas į mokyklą, įrengiami skverai priešais biblioteką, jaunimo centrą, sukuriamos naujos sporto aikštelės.

Darnus judumas tai judėjimas pėsčiomis, dviračiais, riedžiais bei kitomis transporto priemonėmis, kurios nereikalauja daug vietos užimančios infrastruktūros bei nevartoja daug energijos. Patogus takų tinklas kvartalo viduje sujungia pagrindines funkcijas tarpusavyje bei susijungia su gretimybėmis. Dviračių saugyklos yra neatsiejama infrastruktūros dalis, todėl jos numatomos prie pagrindinių komercinių centrų, mokyklų bei darželių bei daugiabučiuose.

Žali ir kokybiški kiemai, Patraukli gyvenamoji aplinka

Visuomeninis transportas

Žalias kiemas bei tvarkinga daugiabučio aplinka kuria gyvenimo kokybę, todėl aplink visus daugiabučius paliekama žalia, kokybiška gyvenamoji zona. Pirmi aukštai turi turėti galimybę įsirengti patekimus iš butų tiesiai į kiemą, esami gėlynai bei privatūs darželiai gali būti praplečiami.

Kaimynijos ir bendruomeninės iniciatyvos Teritorija suskirstoma kaimynijomis, kurios vienija kelis namus. Kaip atrodys kaimynijos vidinė aplinka, kiek bus įrengiama automobilių stovėjimo vietų sprendžia kaimynijos gyventojai bendru susitarimu. Bendruomeninės iniciatyvos dėl aplinkos tvarkymo turi būti miesto administracijos palaikomos bei skatinamos.

Visuomeninis transportas geriau integruojamas į trikampio teritoriją sutvarkant pėsčiųjų patekimus stotelių link. Takai yra apšviečiami, suformuojami aiškūs maršrutai. Visuomeninio transporto stotelėse sutvarkoma aplinka, sukuriamos jaukios laukimo zonos, įrengiamas apšvietimas, WiFi zona, skatinamos papildomos funkcijos.

Sumažėjęs automobilių eismas Supaprastinamas automobilių judėjimas kvartalo viduje siekiant vengti tranzitinio eismo. Dalis parkavimo įrengiama juosiančiose gatvėse,numatant triukšmo mažinimo priemones,, likusi dalis bendro naudojimo erdvėse - kaimynijose. Siekiant sumažinti nuosavo automobilio poreikį rekomenduojame kvartalo regeneracijos procesą pradėti nuo pėsčiųjų takų, dviračių takų, o atnaujintų bei naujai įrengtų automobilių stovėjimo vietų skaičių didinti palaipsniui, pradedant nuo stovėjimo gatvės raudonosiose linijose

Patraukli komercinė aplinka

Jungtis su Neries upe

Palei pagrindines gatves esančius daugiabučius siūlome rekonstruoti įvertinant pirmo aukšto pritaikymo komercijai galimybę. Naujos funkcijos kvartalo kraštuose bus naudingos tiek vietiniams gyventojams tiek mieste formuos aktyvesnes, bei dažniau naudojamas gatves. Stiprinami ir trikampio kampai, numatant naują statybą mišrios funkcijos pastatais.

Neries upė yra dažniausiai naudojama tarp Žirmūnų trikampio gyventojų kaip rekreacinė zona. Formuojamos papildomos bei gerinamos esančios jungtys su Neries upe užtikrina patogų patekimą prie vandens. Palei upę esantis dviračių bei pėsčiųjų takas veda senamiesčio link. Vizualiai atverta Neries krantinė bei sukurtos rekreacinės zonos suteiks galimybę gyventojams patogiai bei kokybiškai leisti laiką šalia upės.

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

sidents

Viešosios erdvės Kaimynijos Parkavimas kaimynijų gyventojams Pėsčiųjų takai Dviračių takai Sklypų ribos M.Katkaus gatvė Automobilių įvažiavimai į M.Katkaus gatvę Automobilių aikštelės prie pagrindinių gatvių Viešojo transporto stotelės Pagrindinės gatvės Kitos gatvės ir keliai Pėsčiųjų jungtys su kitais rajonais

Urbanistinė vizija

Viešų erdvių sistema Viešų erdvių strategija sukuria vidines kvartalo erdves skirtas gyventojų kasdieniniams poreikiams, poilsiui bei bendravimui. Pagrindinė kvartalo aikštė-skveras su patogiu patekimu prie Neries upės sukuria bendruomenės erdvę, kurioje bus vykdomi pagrindiniai bendruomenės renginiai, kvartalo šventės, numatomos poilsio bei rekreacinės zonos. M. Katkaus gatvė tampa patrauklia, pėstiesiems ir dviratininkams skirta erdve, apjungiančia visas naujas kaimynijas tarpusavyje. Atnaujintos pagrindinių gatvių pėsčiųjų dalys užbaigs patogų bei praktišką kvartalo jungčių tinklą. Šios erdvės bus pritaikomos tiek aktyviam tiek pasyviam poilsiui, bėgiojimui, dviračiams, pasivaikščiojimams, lauko žaidimams, susibūrimams ir t.t.

-Apšvietimas, mažosios architektūros elementai, suoliukai bei žaliosios zonos turi būti pritaikytos kasdieniam naudojimui. -Gatvėje numatomi želdiniai. -Dviračių takas ir dvirčių stovėjimo elementai. Bibliotekos aikštė -Šalia bibliotekos esančio erdvėje reikia numatyti bendruomeninę veiklą skatinančias erdves, tokias kaip: - Pasyvaus poilsio zona (stalo žaidimų erdvės, staliukai su suolais, suoliukai), bei treniruokliai. -Nedidelių renginių vieta.

Centrinė kvartalo aikštė-skveras

-Apšvietimas įrengiamas tinkantis tiek renginiams tiek kasdieniam naudojimui.

-Pagrindinė aikštės-skveras yra erdvė, kuri turi būti pritaikyta bendruomenės renginiams, šventėms, susibūrimams. -Aikštėje-skvere turi būti numatytos laisvalaikio zonos, tiek aktyvaus tiek pasyvaus poilsio, skirtos įvairaus amžiaus lankytojams bei skirtingoms veikloms.

Patekimas į Tuskulėnų vidurinę mokyklą

-Žaliasis aikštės-skvero charakteris sustiprinamas numatant papildomus želdinius.

-Apšvietimas turi užtikrinti vaikų saugumą einant mokyklos krytimi tamsiu paros metu.

-Įrengiamas apšvietimas turi būti tinkamas tiek dideliems renginiams, tiek kasdieniam bei rekreaciniam naudojimui.

-Platus dviračių takas, dviračių saugyklos, suoliukai bei kiti mažosios architektūros elementai turi kurti jaukios bei saugios gatvės įvaizdį.

-Projekto įgyvendinimo metu aikštėje-skvere turi būti numatyti informaciniai stendai, paviljonas su regeneracijos projekto informacija. M.Katkaus gatvė -M.Katkaus gatvėje pėstieji turi turėti pirmenybę. -Gatvės dizainas bei medžiagos turi būti paremtos universalaus dizaino principais. -Automobilių eismas nėra draudžiamas, tačiau ribojamas tik gyventojams bei aptarnaujančiam personalui.

RE-Block

-Organizuojamas automobilių eismas rytinio piko metu, įvertinant galimybę vaikus paleisti toliau nuo mokyklos.

Gyventojų dalyvavimas Siekiant tinkamai pateisinti gyventojų lūkesčius turi būti rengiami reguliarūs susitikimai bei renginiai su suinteresuota gyventojų grupe. Viešų erdvių projektai turi būti rengiami aktyviai įtraukiant ir gyventojus į užduoties formavimo bei patikslinimo etapus, projektavimą, įgyvendinimą bei priežiūrą. Siektina, jog gyventojai ne vien tik reaguotų į pasiūlymus, bet ir aktyviai dalyvautų jų kūrime. Dalį viešų erdvių priežiūros bei įrengimo darbų galima būtų atiduoti gyventojams į rankas.

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

ocks

eh street

Kuriamos bei atnaujinamos viešos erdvės Pėsčiųjų bei dviračiųtakai Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

takai Viešų Pėsčiųjų erdvių sistemos brėžinys Dviračių takai Sklypų ribos Viešojo transporto stotelės Pagrindinės gatvės Pėsčiųjų jungtys su kitais rajonais

Gerosios praktikos pavyzdžiai iš pasaulio. Taip galėtų atrodyti viešos erdvės Žirmūnų trikampyje. Planuojamos kaimynijos Bendros erdvės kaimynijose Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Planuojamos kaimynijos Galimybė daugiabučių praplėtimui (balkonai, priestatai) Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Kaimynijos Parkavimas kaimynijos ribose Sklypų ribos M.Katkaus gatvė bei automobilių įvažiavimai į Takų pritaikytos poilsiui M.Katkaus gatvę Automobilių aikštelės prie pagrindinių gatvių Pagrindinės gatvės

Sutvarkytos bei prižiūrimos žalios erdvės

Urbanistinė vizija

Centrinė kvartalo aikštė-skveras

Viešų erdvių sistema Gerosios praktikos pavyzdžiai iš pasaulio. Taip galėtų atrodyti viešos erdvės Žirmūnų trikampyje.

Menas viešose erdvėse

Bendruomeninė erdvė šalia bibliotekos

Jaunimui skirtos erdvės

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Taip galėtų atrodyti M. Katkaus gatvė

Formuojamo aktyvaus poilsio zonos skirtos įvairaus amžiaus gyventojams

Atnaujinami bei kuriami nauji sporto aikštynai

Urbanistinė vizija

Pėsčiųjų ir dviračių takų sistema Pėsčiųjų ir dviračių tinklo struktūra apjungia kaimynijas tarpusavyje. Pagrindiniai takai išdėlioti tarp kaimynijų, vengiant tranzitinio judėjimo kaimynijų viduje. M.Katkaus gatvė tampa vidiniu žiedu apjungiančiu visus takus tarpusavyje. Integruojant kvartalą į aplinkinius rajonus, formuojamos pagrindinės jungtys link Neries upės, Kalvarijų turgaus, Šiaurės miestelio, Žalgirio stotelės, kitų viešojo transporto stotelių. Visi takai įrengiami pritaikant juos senjorams, vaikams, vežimėliams. Dviračių takai numatomi palei pagrindinius pėsčiųjų takus. Dviračių infrastruktūra yra papildoma nuorodomis link traukos objektų, poilsio zonomis, įrengiamos dviračių saugyklomis prie visuomeninių bei komercinių objektų bei daugiabučiuose.

takų. -Dvipusis dviračių takas turi būti ne siauresnis nei 2 metrai, vienpusis – 1 metras. -Dviračių tako danga turi būti lygi, aiškiai atskirta nuo pėsčiųjų. -Visuose dviračių takuose numatomas apšvietimas. -Numatomos dviračių saugyklos visuomeniniuose pastatuose, pagrindiniuose komerciniuose centruose. -Daugiabučiuose namuose dviračių saugyklos gali būti įrengtos cokoliniame aukšte arba kieme specialiose saugyklose. -Prie pagrindinių kvartalo viešų erdvių turi būti numatytas pakankamas dviračių stovų skaičius.

Judėjimas pėsčiomis -Pėsčiųjų takai turi būti pakankamai platūs, kad žmonės galėtų laisvai prasilenkti. -Visuose pagrindiniuose pėsčiųjų takuose numatomas apšvietimas. -Palei takus numatomi suoliukai, želdiniai ir kiti mažosios architektūros elementai skirti poilsiui -Takuose numatomi nužymėjimai su kryptimis bei lankytinais objektais.

Visuomeninis transportas -Numatomi patogūs ir apšviesti pėsčiųjų takai visuomeninio transporto stotelių link. -Stotelės sutvarkomos bei pritaikomos patogiam laukimui. -Stotelėse įrengiama stoginė, suoliukai, apšvietimas, transporto informaciniai stendai, bevielio interneto zona, dviračių saugyklos, numatoma galima kita komercinė funkcija (paviljonai).

- 1 arba 2 pakopų laiptų panaikinimas suformuojant išilginius nuolydžius atitinkančius STR‘ą. Judėjimas dviračiais -Dviračių takai yra planuojami šalia pagrindinių pėsčiųjų Gerosios praktikos pavyzdžiai iš pasaulio. Taip galėtų atrodyti pėsčiųjų bei dviračių takų sprendimai Žirmūnų trikampyje.

Pėsčiųjų takai pritaikyti poilsiui

Tankus pėsčiųjų takų tinklas

RE-Block

Pėsčiųjų takai gamtos apsuptyje

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

ocks

eh street

Kuriamos bei atnaujinamos viešos erdvės Pėsčiųjų bei dviračiųtakai Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Pėsčiųjų takai Dviračių takai Sklypų ribos Viešojo transporto stotelės Pagrindinės gatvės Pėsčiųjų jungtys su kitais rajonais

Pėsčiųjų ir dviračių takų sistemos brėžinys Planuojamos kaimynijos Bendros erdvės kaimynijose Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Planuojamos kaimynijos Galimybė daugiabučių praplėtimui (balkonai, priestatai) Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Kaimynijos Parkavimas kaimynijos ribose Sklypų ribos M.Katkaus gatvė bei automobilių įvažiavimai į M.Katkaus gatvę Automobilių aikštelės prie pagrindinių gatvių Pagrindinės gatvės

Ryškūs ir matomi dviračių takai

Saugios dviračių saugyklos

Urbanistinė vizija

Pakankamai platūs dviračių takai

Kaimynijos Formuojamas naujas teritorijos valdymo vienetas Kaimynija. Kaimynija - tai erdviškai susijusi namų grupė. Kaimynijų ribose gyventojai sprendžia, kokiu būdu bus tvarkoma aplinka, kaip organizuojami automobiliai, kur įrengiamos bendro naudojimo erdvės ir t.t. Grupavimas kaimynijomis padės racionaliau panaudoti erdvę aplink daugiabučius bei išsaugoti gerąsias kvartalo struktūros dalis.

pritaikymas komercijai.

Kaimynijos viduje numatomos bendruomeninės erdvės, kurios skirtos gyventojų bendriems poreikiams tenkinti. Šiose erdvėse gyventojai patys turi apsispręsti kiek numatoma automobilių aikštelių, kur formuojamos vaikų žaidimo erdvės, bendruomenės susibūrimo vietos bei kiti viešos erdvės elementai.

Gyventojų dalyvavimas kaimynijos atnaujinime bei tvarkyme

Kaimynijos aplinkos atnaujinimas -Siekiant kompleksinio teritorijos atnaujinimo, viešų erdvių sutvarkymo prioritetinės kaimynijos gali būti tos, kurios taip pat renovuoja ir pačius namus. -Kiemo sutvarkymo projektas turi būti parengtas visai kaimynijai (ne atskiriems daugiabučiams).

-Nauja statyba galima tik bandant aiškiau suformuoti kaimynijos teritoriją, griovimo – atstatymo atveju, užpildant nesuformuotus kampus, sukuriant vidinius kiemus. -Automobilių stovėjimo aikštelės turi būti sprendžiamos kaimynijos ribose.

-Rengiant kaimynijos kiemo sutvarkymo projektą, gyventojai turi būti įtraukti į užduoties formavimo procesą. -Dauguma nesudėtingų aplinkos tvarkymo darbų gali būti atlikta pačių gyventojų iniciatyva. -Gyventojai patys nusprendžia, kaip atrodys jų kaimynijos aplinka, kokie viešos erdvės elementai bus numatomi, kur formuojamos bendros zonos, vaikų žaidimo vietos, apšvietimas ir kiti elementai. -Gyventojai patys tvarkosi bei prižiūri savo aplinką. -Kaimynijų teritorija gali būti aptverta, su tikslu paskatinti gyventojus rūpintis savo aplinka.

-Kaimynijų ribose galima daugiabučių plėtra: galimi tūrio praplėtimai, pirmų aukštų ties pagrindinėmis gatvėmis

Gerosios praktikos pavyzdžiai iš pasaulio. Taip galėtų atrodyti kaimynijų sprendimai Žirmūnų trikampyje.

Išskirtinis kiekvienos kaimynijos identitetas

Bendrai tvarkomi kaimynijų kiemai

RE-Block

Papildomos bendruomeninės erdvės

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

ocks

eh street

Kuriamos bei atnaujinamos viešos erdvės Pėsčiųjų bei dviračiųtakai Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Pėsčiųjų takai Dviračių takai Sklypų ribos Viešojo transporto stotelės Pagrindinės gatvės Pėsčiųjų jungtys su kitais rajonais

Planuojamos kaimynijos Bendros erdvės kaimynijose Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Planuojamos kaimynijos

Galimų kaimynijų formavimo schema Galimybė daugiabučių praplėtimui (balkonai, priestatai) Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Kaimynijos Parkavimas kaimynijos ribose Sklypų ribos M.Katkaus gatvė bei automobilių įvažiavimai į M.Katkaus gatvę Automobilių aikštelės prie pagrindinių gatvių Pagrindinės gatvės

Bendros terasos

Bendros poilsio zonos

Urbanistinė vizija

Reprezentatyvūs kiemai

Daugiabučiai namai Daugiabučių namų renovacija turėtų skatinti gyventojus ne vien tik pagerinti namo energetinį efektyvumą, bet ir siekti pagerinti gyvenimo kokybę, patobulinti esamų butų išplanavimus, bei suskurti šiuolaikiškas gyvenimo sąlygas. Būtų praplėtimas, balkonų padidinimas bei liftų įrengimas smarkiai pagerintų gyvenimo sąlygas bei pakeltų būsto vertę. Cokolinio aukšto bei stogų panaudojimas sukurtų papildomas komforto sąlygas visiems namo gyventojams. Pirmų aukštų butuose įrengiami tiesioginiai patekimai į kiemą ir formuojamos privačios terasos ar kiemelių zonos padidintų butų patrauklumą bei sukurtų saugesnę aplinką kiemuose. Esant pakankamai gerai namų techninei būklei galėtų atsirasti lengvų konstrukcijų antstatai, kurie arba praplėstų viršutinių butų erdves, arba atsirastų nauji skirtingų tipologijų butai. Prie pagrindinių gatvių esančiuose namuose, pirmo aukšto pritaikymas komercijai sukurtų patrauklesnio gyvenamojo rajono įvaizdį, atsirastų papildomų darbo vietų bei daugiau galimybių apsipirkti ar gauti paslaugas pačiame kvartale. Esant poreikiui įvertinti naujos statybos galimybę. Naujai statomi pastatai neturėtų užimti bendrai naudojamų erdvių, viešų erdvių ar kitaip bloginti gyvenimo sąlygas. Nauja statyba galėtų užbaigti esamų namų paliktus tarpus, suformuoti kaimynijos perimetrą, pratęsti esamus namus.

Rekomendacijos daugiabučių namų renovacijos projektams: -Sutvarkyti laiptines bei laiptinių prieigas. -Įrengti liftus. -Padidinti balkonus tiek, kad juose galima būtų padėti valgomąjį stalą ir naudoti kaip terasą. -Įstiklinti balkonus. -Įrengti antrą fasadą, taip mažinant šildymo išlaidas bei praplečiant balkonus. -Įrengiant antrą fasadą praplėsti gyvenamąsias patalpas padidinant virtuvės, valgomojo zoną. -Panaudoti stogus bendrai terasai, įrengti atsinaujinančius energijos šaltinius. -Esant gerai pastatų techniniai būklei įrengti lengvų konstrukcijų antstatus, praplečiant viršutinių aukštų butus arba numatant naujus butus. -Panaudoti cokolinį aukštą įrengiant bendrą dviračių saugyklą, vaikiškų vežimėlių laikymo vietą. -Prie pagrindinių gatvių praplėsti pirmuosius aukštus komercinei veiklai, panaudoti priestato stogą naujoms terasom įrengti. -Pirmo aukšto butams įrengti terasas bei tiesioginius išėjimus į kiemą. -Keičiant langus įvertinti šviesos kiekio butuose didinimą.

Gerosios praktikos pavyzdžiai iš pasaulio. Taip galėtų atrodyti modernizuoti daugiabučiai Žirmūnų trikampyje.

Pirmo aukšto butai tiesiogiai sujungti su viešąja erdve

RE-Block

Žaismingas pastatų atnaujinimas

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

ocks

eh street

Kuriamos bei atnaujinamos viešos erdvės Pėsčiųjų bei dviračiųtakai Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Pėsčiųjų takai Dviračių takai Sklypų ribos Viešojo transporto stotelės Pagrindinės gatvės Pėsčiųjų jungtys su kitais rajonais

Planuojamos kaimynijos Bendros erdvės kaimynijose Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Planuojamos kaimynijos Galimybė daugiabučių praplėtimui (balkonai, priestatai) Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Kaimynijos Parkavimas kaimynijos ribose Sklypų ribos M.Katkaus gatvė bei automobilių įvažiavimai į M.Katkaus gatvę Automobilių aikštelės prie pagrindinių gatvių Pagrindinės gatvės

Balkonų praplėtimas

Individualumas

Urbanistinė vizija

Naujo tipo būstai

Automobilių transportas Automobilių naudojimas nėra skatinamas kvartale. Automobilių kelių tinklas yra optimizuojamas paliekant tik būtiniausius privažiavimus iki gyvenamųjų namų. Automobilių stovėjimo aikštelės yra sprendžiamos kompleksiškai viso trikampio bei kaimynijos masteliu. Teritorijos viduje yra vengiamas tranzitinis eismas, suteikiama pirmenybė pėstiesiems bei dviratininkams

Automobilių stovėjimas

Automobilių stovėjimo poreikis yra 3178 vietos. Siūlome trečdalį visų vietų spręsti palei pagrindines gatves numatant paralelę gatvelę su statmenu parkavimu. Kaimynijos viduje numatyti bendrą stovėjimo aikštelę, kurioje sutilptų kitas trečdalis reikiamų vietų. Esant poreikiui, dar papildomai padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių galima praplečiant aikšteles palei gyvenamuosius namus.

-Automobilių aikštelėse planuoti kas 5 vietą laisvą, skirtą landšafto elementams.

-Numatyti automobilių stovėjimo vietas palei pagrindines gatves įrengiant aptarnaujančią gatvę. - Projektuojant naujas parkavimo vietas numatyti parkavimo aikštelių apželdinimą išsaugant esamus medžius ir/ar projektuojant naujus medžius ir želdinius.

-Numatyti prioritetines stovėjimo vietas alternatyviam transportui (pvz. elektromobiliais ).

Gerosios praktikos pavyzdžiai iš pasaulio. Taip galėtų atrodyti automobilių transporto sprendimai Žirmūnų trikampyje.

Automobilių aikštelės įrengiamos kartu su želdynais

„Žalios“ parkavimo vietos

RE-Block

Bendros automobilių aikštelės kaimynijos ribose

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

ocks

eh street

Kuriamos bei atnaujinamos viešos erdvės Pėsčiųjų bei dviračiųtakai Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Pėsčiųjų takai Dviračių takai Sklypų ribos Viešojo transporto stotelės Pagrindinės gatvės Pėsčiųjų jungtys su kitais rajonais

Planuojamos kaimynijos Bendros erdvės kaimynijose Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Planuojamos kaimynijos Galimybė daugiabučių praplėtimui (balkonai, priestatai) Sklypų ribos Pagrindinės gatvės

Kaimynijos Parkavimas kaimynijos ribose Sklypų ribos M.Katkaus gatvė bei automobilių įvažiavimai į M.Katkaus gatvę Automobilių aikštelės prie pagrindinių gatvių Pagrindinės gatvės

Naujų automobilių aikštelių schema kvartale

Šaligatviai patogiam judėjimui stovėjimo aikštelėje

Siauros ir kompaktiškos gatvės

Urbanistinė vizija

Atnaujintos pėsčiųjų zonos ties pagrindinėmis gatvėmis

Pavyzdinės kaimynijos automobilių stovėjimo variantų detalizacija Esama situacija Butų skaičius Bendras aut. vietų poreikis Esamas aikštelių kiekis

4540 butų 3178 vietų (75%) 2423 vietos (53.4%)

Automobilių aikštelių statymo aikštelių įrengimo normatyvai Atstumai nuo namų

10m

15m

25m

35m

50m

Mašinų skaičius

< 10

11-50

51-100

101-300

300 <

atstumas nuo namų 10m atstumas nuo namų 15m atstumas nuo namų 25m atstumas nuo namų 35m

Pagal šiandienos higienos normas praplėstos esamos automobilių aikštelės Butų skaičius Esamas aikštelių kiekis Papildomos aikštelės Iš viso

550 butų 84 vietos (15%) 89 vietos (16%) 173 vietos (31%)

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

25% stovėjimo aikštelių perkeliama į pagrindines gatves Butų skaičius Esamas aikštelių kiekis Papildomos aikštelės Iš viso

550 butų 84 vietos (15%) 185 vietos (34%) 269 vietos (49%)

Optimizuojama pagrindinė aikštelė Butų skaičius Bendras aut. poreikis Naujos aikštelės

550 butų 412 vietų (75%) 244 vietos (44%)

Maksimalus bet nerekomenduojamas stovėjimo aištelės išplanavimas Butų skaičius Bendras aut. poreikis Naujos aikštelės

Urbanistinė vizija

550 butų 412 vietų (75%) 412 vietų (75%)

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

VEIKSM킨 PLANAS

Veiksm킬 planas

Veiksmų plano tikslai

Veiksmų planas rengiamas su tikslu kompleksiškai atnaujinti Žirmūnų trikampio teritoriją. Mikrorajonų gyvenamoji aplinka per laiką nusidėvėjo tiek fiziškai tiek morališkai. Iki šiol nebuvo siekiama atnaujinti viso kvartalo kompleksiškai, buvo rengiami pavieniai bei atskiri atnaujinimo projektai, kurie ilgainiui neatnešė siektinos naudos. Re-Block projektas siekia apjungti visus kvartale vykstančius bei planuojamus veiksmus į vieną bendrą visumą, siekti bendros urbanistinės darnos, sinergijos tarp įvairių veiklų, kompleksiškai atnaujinti aplinką bei parengti pavyzdinį daugiabučių teritorijų atnaujinimo modelį.

grupe. Urbanistinė vizija nustato pagrindinius aplinkos atnaujinimo parametrus, strateginius projektus, kokybinius kriterijus bei įgyvendinimo gaires. Urbanistinės vizijos įgyvendinimui parengtas veiksmų planas yra suskaidytas į keturias temas: valdymas, socialinė aplinka, daugiabučiai, vieša erdvė ir transportas. Kiekviena iš temų siekia racionaliai bei strategiškai sudėlioti veiksmų eiliškumą, finansavimą bei atsakingą organizaciją ar instituciją.

Veiksmų planas yra parengtas remiantis urbanistine vizija, kuri buvo paruošta dirbant kartu su vietos paramos

Procesas ir įgyvendinimas

Įgyvendinimo procesas numatomas pakankamai įtemptas bei įtraukiantis daugybe partnerių. Pagrindinis proceso valdytojas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Šiam projektui formuojama vietos paramos grupė (VPG), kuri prižiūrės projekto eigą, rūpinsis gyventojų bei miesto administracijos bendradarbiavimu, inicijuos įvairius projektus. Priklausomai nuo projekto detalizuojamos eigos, dalyvaus ir kiti projekto partneriai, investuotojai ar suinteresuotos grupės. Viešų erdvių, pagrindinių pėsčiųjų bei dviračių takų, dalies automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymas bus Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė. Kaimynijų teritorijų atnaujinimu turės rūpintis vietos paramos grupė kartu su vietiniais gyventojais. Numatomos dvi pilotinės kaimynijos kuriose bus testuojama kvartalinio atnaujinimo procedūra, gyventojų įtraukimo metodika, bei papildomo finansavimo pritraukimo galimybės. Didžiausias darbų organizavimo indėlis turėtų būti iš daugiabučių namų pirmininkų ar gyventojų.

RE-Block

Vietos paramos grupės atsakomybės: - Vietos veiksmų plano įgyvendinimo priežiūra, papildymai, korekcijos. - Bendros vizijos bei veiksmų plano viešinimas bei sklaida. - Gyventojų inicijuotų projektų atranka dėl bendrų erdvių tvarkymo bei kiemų priežiūra. - Pilotinių kaimynijų metodologijos parengimas, tobulinimas. - Gyventojų įtraukimas viešų erdvių projektuose .

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Finansavimo schema

Visai teritorijai atnaujinti reikia 15 milijonų eurų. Beveik du trečdaliai visų išlaidų reikia daugiabučių kiemų sutvarkymui, automobilių vietų sutvarkymui, bendrų erdvių sukūrimui. Beveik 6 milijonų eurų kainuos sutvarkyti kvartalo viešąsias erdves, pėsčiųjų takus, pagrindines automobilių gatves, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles pagrindinėse gatvėse. Projekto valdymui bei socialinės aplinkos gerinimui ateinantiems penkiems metams reikia beveik 120 tūkstančių eurų.

Bendra viso projekto kaina: 15 239 100 € Pasirengimo etapo kaina – 781 700 € Pirmo etapo kaina – 5 551 900 € Antro etapo kaina – 8 905 500 €

Gyventojų įtraukimas į projekto įgyvendinimą

Siekiant skatinti gyventojus patiems rūpintis savo aplinka bei inicijuoti tvarkymo projektus, gyventojai bus aktyviai įtraukiami ir į viešų erdvių projektavimo etapus.

Galimi gyventojų inicijuojami projektai:

Gyventojų įsitraukimo į projektavimo darbus galimybės:

- Kaimynijoje esančių architektūrinių elementų, želdynų ar kitų mažosios architektūros elementų išdėliojimas, projektavimas bei įgyvendinimas.

- Projektavimo užduotis tikslinimas bei konkretinimas.

- Viešos erdvės smulkieji architektūriniai elementai.

- Bendruomenės dalyvavimas kuriant prieš-projektinius pasiūlymus – kūrybinės dirbtuvės.

- Renginių organizavimas.

- Projektinių pasiūlymų aptarimas, vertinimas, pastabos bei pasiūlymai.

- Viešos erdvės atnaujinimo, remonto ar restauravimo darbai.

- Techninio projekto aptarimas, vertinimas, pastabos bei pasiūlymai. - Įsitraukimas į įgyvendinimo darbus.

Veiksmų planas

Veiksmų plano 3 etapai Pasirengiamasis etapas

Pirmieji žingsniai

Pasirengiamojo etapo metu būtų parengti visi reikalingi dokumentai, galimybių studijos bei pasirengiamieji projektai siekiant nuoseklios projekto eigos. Šiame etapu labai svarbu patvirtinti vietos veiksmų planą miesto savivaldybėje bei numatyti finansavimą tolimesniems projektams. Svarbu suformuoti vietos paramos grupę, kuri koordinuos bei seks viso kvartalo atnaujinimo eigą bei inicijuos bei skatins gyventojų įsitraukimą į atnaujinimo projektus. Reikia parengti kompleksinį detalųjį planą, kuris sukurs sąlygas formuoti kaimynijas, perorganizuoti transporto judėjimą, sukurti viešąsias erdves bei naujo užstatymo galimybes. Vietos veiksmų plano viešinimas bei sklaida kvartalo gyventojams užtikrins skaidrumą bei skatins gyventojus dalyvauti atnaujinimo projektuose. Sukurta galimybė gyventojams aktyviai dalyvauti naujų projektų rengime paskatins miesto bei gyventojų bendradarbiavimą bei projektų inicijavimą. Parenkamos pilotinės kaimynijos, kuriose pirmose bus kompleksiškai atnaujinama aplinka bei patys namai. Pirmieji pokyčiai turi prasidėti kuo greičiau, todėl visi projektai turi įvertinti ir laikinų intervencijų galimybes, kurias galima būtų įgyvendinti paprastomis priemonėmis, įtraukiant vietos gyventojus. Pasirengimo etape bus rengiamos galimybių studijos bei techniniai projektai kompleksiniam kiemų sutvarkymui.

RE-Block

Žirmųnų trikampio kvartalo atnaujinimo darbai turi prasidėti nuo viešos erdvės bei pėsčiųjų ir dviračių takų sutvarkymo projektų. Sukuriama nauja pagrindinė kvartalo aikštė-skveras, atnaujinama bei pritaikoma pėstiesiems M.Katkaus gatvė. Sutvarkomi ir apšviečiami pagrindiniai pėsčiųjų takai, suformuojami nauji dviračių takai jungiantys pagrindines funkcijas tiek kvartale tiek aplinkinėse teritorijose. Įrengiamos dviračių saugyklos gyvenamuosiuose namuose, visuomeniniuose bei komerciniuose pastatuose. Pradedami pilotiniai kaimynijų projektai, vienas su tikslu atnaujinti esamą gyvenamąją aplinką, kitas – kapitališkai surenovuoti esamus namus bei pastatyti naujus. Šių projektų pagalba siekiama kompleksiškai atnaujinti visą teritoriją išbandant įvairias metodikas bei taktikas. Automobilių stovėjimo vietų atnaujinimas prasidės nuo naujų vietų įrengimo pagrindinėse gatvėse, bei pilotinių kaimynijų kiemuose. Žirmūnų, Minties bei Tuskulėnų gatvėse įrengiamos papildomos automobilių stovėjimo vietos, atnaujinami pėsčiųjų takai, nutiesiami dviračių takai.

Vėlesni žingsniai Vėlesni projektai apima likusias viešąsias erdves, jų įrengimą bei sutvarkymą. Šiame etape didelis dėmesys bus skiriamas automobilių aikštelių sutvarkymui, naujų įrengimui visuose kaimynijų kiemuose. Tolimesnių kaimynijų kiemų atnaujinimai priklausys nuo gyventojų noro aktyviai dalyvauti projekto įgyvendinimo procese. Toliau bus įrengiamos bei atnaujinamos esančios viešos erdvės, plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, gerinamos jungtys su kvartalo gretimybėmis.

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Top 5 veiksmai 1. Pilotinio kvartalo įvaizdžio formavimas Žirmūnų trikampis turi susikurti naujo, modernaus bei besikeičiančio kvartalo įvaizdį. Tai pilotinė teritorija, kurioje vyksta vieni iš pirmųjų kompleksinės regeneracijos projektų Lietuvoje, eksperimentuojami nauji metodai, gerinama aplinka. Naujas įvaizdis turi padėti gyventojams drąsiau matyti savo ateitį, prisidėti prie naujovių diegimo.

2. Pagrindinės kvartalo aikštėsskvero įrengimas Tai simbolinė bei pagrindinė kvartalo erdvė, nuo kurios prasidės atnaujinimo projektai. Šios erdvės nuoseklus naudojimas įvairiems renginiams, projekto viešinimui bei paprastam poilsiui burs bendruomenę, sukurs naują viešą erdvę skirtą visai kvartalo bendruomenei. Matomumas nuo žirmūnų gatvės sukurs sąlygas plačiau eksponuoti kvartale vykstančius pokyčius. Žaliasis aikštės charakteris sukurs ramios bei patrauklios aikštės-skvero įvaizdį. Nauja jungtis su Neries upe padidins papildomą žmonių srautą bei sustiprins Žirmūnų kvartalo patrauklumą.

3. M. Katkaus gatvės įrengimas M. Katkaus gatvė apjungia visas kaimynijas tarpusavyje. Sutvarkyta bei pritaikyta gyventojų kasdieniam naudojimui ji taps viena iš kvartalo viešųjų erdvių, lengvai pasiekiamų iš bet kurios kaimynijos. Čia pagrindinis dėmesys bus skiriamas judėjimui pėsčiomis, dviračiais. Tai gatvė skirta pasivaikščiojimams, aktyviam sportui.

4. Kaimynijų suformavimas bei Pilotinės kaimynijos sutvarkymas Pilotinės kaimynijos sutvarkymas leis patikrinti kompleksinio planavimo galimybes bei sunkumus. Šiose kaimynijose bus didelis dėmesys skiriamas projektų rengimui su kaimynijos gyventojais, bendruomeniškumo skatinimui bei skatinimui patiems gyventojams rūpintis, formuoti bei tobulinti kaimynijos aplinką. Pilotinių kaimynijų pagrindu bus rengiamos metodinės rekomendacijos ir kitiems Vilniaus mikrorajonams siekiant kompleksinio kvartalų atnaujinimo.

5. Darnus judumas kvartale Gerai ir kokybiškai sutvarkyti pėsčiųjų bei dviračių takai užtikrina didesnį gyventojų naudojimąsi viešomis erdvėmis, kitomis funkcijomis esančiomis kvartalo viduje bei mažina nuosavo automobilio turėjimo poreikį bei didina visuomeninio transporto naudojimą. Pagrindiniai pėsčiųjų takai jungiantys svarbiausias funkcijas, gretimybes bei traukos objektus sudaro nuoseklią pėsčiųjų takų struktūrą. Visuose takuose turi būti numatytas geras apšvietimas, patogi danga, želdiniai bei mažosios architektūros elementai. Racionaliai išspręstos automobilių stovėjimo aikštelės kaimynijų ribose sumažins vizualinę taršą bei sukurs patogias automobilių statymo galimybes. Dalis automobilių stovėjimo vietų bus numatomos pagrindinių gatvių raudonosiose linijose, taip sumažinant kiemuose statomų automobilių skaičių.

Veiksmų planas

Pasirengimo etapas 2015 - 2016 Valdymas

Daugiabučiai

- Suformuoti vietos paramos grupę (VPG), kuri padėtų koordinuoti bei inicijuoti vietos veiksmų plano įgyvendinimą.

Pilotinė atnaujinama kaimynija

- Parengti teritorijos kompleksinio planavimo dokumentą.

- Parinkti pilotinę kaimyniją, kurioje bus rengiami kompleksinio atnaujinimo projektai, testuojama metodika.

- Suformuoti daugiabučių namų pirmininkų tarybą (PT), kuri skatintų kurtis kaimynijas ir būtų atsakinga už praktinius aplinkos ir namų tvarkymo klausimus.

- Parengti galimybių studiją bei investicinį projektą įtraukiant vietos gyventojus (teisiniai reikalavimai, erdvės tvarkymo variantai, įrengimo bei priežiūros kaštai, namų atnaujinimas ir t.t.).

- Įtraukti galimus investuotojus į kvartalo kompleksinio atnaujinimo planavimą.

- Skatinti gyventojus patiems keisti, formuoti bei prižiūrėti savo kaimynijos aplinką.

- Sukurti veiksmų plano viešinimo strategiją, skirtą pristatyti kvartalo atnaujinimo projektą visiems gyventojams.

Pilotinė kaimynija, kurioje testuojama griovimo ir naujos statybos galimybė

- Sukurti galimybes vykdyti viešos privačios partnerystės projektus. Parengti konkurso sąlygas ar investicinius projektus galimiems projektams. - Suformuoti naujo užstatymo galimybes bei pritraukti investuotojus. - Rengti konkursus, renginius kurių metu būtų aptariama su specialistais ir bendruomene kaip pagerinti kvartalo įvaizdį (menas viešose erdvėse, spalviniai sprendiniai, daugiabučių architektūrinė išraiška, saugumo aspektai ir t.t.).

- Parinkti pilotinę kaimyniją, kurioje bus testuojama galimybe griauti esamus gyvenamuosius pastatus bei statyti naujus. - Parengti investicinį projektą, galimybių studiją. - Pritraukti galimus investuotojus kuo ankstesniame etape. - Projektą rengti su kaimynijos gyventojų dalyvavimu visuose etapuose.

Socialinė aplinka

Vieša erdvė / transportas

- Organizuoti kvartalo bendruomenės renginius, skirtus projekto viešinimui bei naujų viešų erdvių projektų aptarimui. Suteikti galimybę gyventojams siūlyti kiemų bei viešų erdvių tvarkymo pasiūlymus.

- Sukurti laikiną bendruomenės susitikimo vietą kartu su informacijos centru apie visą trikampio projektą (pagrindinėje aikštėje, Minsko IKI arba bibliotekos patalpose).

- Numatyti teritorijas, kuriose gyventojai savo iniciatyva tvarko bei prižiūri aplinką.

- Pradėti rengti pagrindinės kvartalo aikštės-skvero, M.Katkaus gatvės bei mokyklos įvažiavimo techninius projektus, įtraukiant gyventojus į rengimo procesą.

- Skatinti bendruomenės renginius (kaimynų dienos, jaunimo dienos, senjorų dienos, kvartalo kultūros renginiai, įvairūs festivaliai ir t.t.), įtraukti mokyklą, biblioteką, jaunimo centrą. Puoselėti esamas bei kurti naujas tradicijas.

- Skatinti alternatyvias transporto priemones numatant jiems skirtas stovėjimo vietas prie daugiabučių namų bei pagrindinių komercinių bei visuomeninių centrų.

- Naudoti išmaniąsias technologijas, skatinančias gyventojų tarpusavio bendravimą, didinti informacijos sklaidą apie kvartale vykstančius pokyčius. - Organizuoti mokymus bei seminarus skirtus aplinkos tvarkymo bei priežiūros klausimais.

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Žirmūnų trikampio teritorija Rengiami upės krantinės sutvarkymo projektai Rengiami pagrindinių gatvių projektai (Minties, Žirmūnų, Tuskulėnų, M.Katkaus) Planuojama jungtis link Neries krantinės Galimų kaimynijų ribos Parenkama pilotinė kaimynija Planuojamo aikštės-skvero riba

Numatomos lėšos

įgyvendinami krantinės sutvarkymo projektai įgyvendinami gatvių bei viešų erdvių projektai Įrengiama jungtis link Neries krantinės Galimų kaimynijų ribos Rengiamas pilotinės kaimynijos techninis projektas Parenkama kaimynija kapitaliniam atnaujinimui

Valdymas

132 000 €

Socialinė aplinka

4 500 €

Daugiabučiai

370 400 €

įgyvendinami kiti viešų erdvių sutvarkymo projektai Formuojamos kitos kaimynijos bei rengiami projektai Kaimynijų ribos Praėjusio etapo metu įgyvendinti vieų erdvių projektai

Vieša erdvė / transportas 274 800 € Bendrai

781 700 €

Veiksmų planas

Pirmasis etapas 2015 - 2017 Valdymas

Daugiabučiai

- Parengti kompleksinio rajonų atnaujinimo metodiką, kurią galima būtų pritaikyti analogiškų Vilniaus kvartalų kompleksiniam atnaujinimui.

- Parengti techninius projektus tipiniams kvartalo daugiabučiams, įtraukiant butų perplanavimą, pirmųjų aukštų pritaikymą kitai funkcijai bei universalaus dizaino principų taikymo aspektus.

- Parengti techninius projektus, įtraukiant kvartalo bendruomenę į rengimo etapus kvartalo pagrindinei aikštei-skverui, M.Katkaus gatvei, patekimui į Tuskulėnų mokyklą. - Remti kaimynijų inicijuotus aplinkos tvarkymo bei smulkius projektus.

- Pritaikyti novatoriškas ir tvarias technologijas renovuojamų daugiabučių bei kiemų projektuose. Pilotinė renovuojama kaimynija - Pradėti rengti atnaujinimo techninį projektą įtraukiant kaimynijos gyventojus. - Pilotinio projekto įgyvendinimas, pasitelkiant ES finansavimą. Pilotinė kapitališkai atnaujinama kaimynija - Parengti techninį projektą naujai statybai. - Aktyviai įtraukti gyventojus į projektavimo bei užduoties suformavimo etapus.

Socialinė aplinka

Vieša erdvė / transportas

- Naudoti išmaniąsias technologijas skatinančias gyventojų tarpusavio bendravimą, didinti informacijos sklaidą apie kvartale vykstančius pokyčius.

- Įrengti papildomą jungtį su Neries upe, sutvarkyti Neries upės pakrantę kasdieniam naudojimui.

- Rengti ekskursijas/vizitus į pilotines kaimynijas, pristatyti projektus kvartalo bendruomenei. - Organizuoti mokymus kvartalo aplinkos tvarkymo bei gerinimo klausimais. - Skatinti Jaunimo centro, Bibliotekos bei mokyklos popamokines veiklas skirtas gyventojų užimtumui didinti. - Skatinti verslumą kvartalo teritorijoje: palaikyti naujų komercinių veiklų atsiradimą esamų namų pirmuose aukštuose, patalpų paskirties keitimą, papildomą komercinę/verslo plėtrą prie esamų statinių, smulkiąją prekybą (sezoniniai turgeliai, mugės ir t.t.).

- Įrengti dviračių stovus prie pagrindinių komercinių bei visuomeninių pastatų. - Organizuoti bendrų viešų erdvių tvarkymą. Remti gyventojų iniciatyvas savo aplinkos tvarkymui. - Skatinti visuomeninio transporto naudojimą pagerinant jungtis iki stotelių bei sutvarkant ir atnaujinant stotelių aplinką. - Įrengti dviračių saugyklas prie pagrindinių komercinių bei visuomeninių pastatų. - Apmokestinti naujai įrengtas aikšteles ir stovėjimo vietas šalia gatvių, suteikiant lengvatines sąlygas gyventojams. - Organizuoti bendrų erdvių tvarkymą, talkas. Remti gyventojų iniciatyvas keisti bei tobulinti viešąsias erdves.

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

įgyvendinami kiti viešų erdvių sutvarkymo projektai Formuojamos kitos kaimynijos bei rengiami projektai Kaimynijų ribos Praėjusio etapo metu įgyvendinti vieų erdvių projektai

Numatomos lėšos Valdymas

126 000 €

Socialinė aplinka

42 000 €

Daugiabučiai

1 100 000 €

Vieša erdvė / transportas 4 283 900 € Bendrai

5 551 900 €

Veiksmų planas

Antras etapas 2017 - 2020 Valdymas

Daugiabučiai

- Peržiūrėti vietos Veiksmų plano aktualumą, papildyti naujais tikslais, įvertinti rezultatus.

- Tęsti pilotinių kaimynijų atnaujinimo projektus.

- Numatyti naujos aplinkos tobulinimo programos sudarymo galimybes.

- Parinkti kitas kaimynijas, kuriose būtų tęsiami kompleksinio atnaujinimo darbai. - Jei planuojama nauja statyba, pradėti projektavimo bei statybos darbus.

Socialinė aplinka

Vieša erdvė / transportas

- Parengti kitų kvartale esančių viešų erdvių techninius projektus.

- Skatinti verslumą kvartalo teritorijoje - palaikyti naujų komercinių veiklų atsiradimą esamų namų pirmuose aukštuose, patalpų paskirties keitimą, papildomą komercinę/verslo plėtrą prie esamų statinių, smulkiąją prekybą (sezoniniai turgeliai, mugės ir t.t.). - Skatinti gyventojus aktyviai leisti laiką viešoje erdvėje, organizuojant įvairius socialinius renginius.

RE-Block

- Sutvarkyti pėsčiųjų dalis bei įrengti automobilių stovėjimo vietas Minties, Žirmūnų bei Tuskulėnų gatvių raudonųjų linijų ribose. - Kiekvienoje kaimynijoje įrengti poilsio ir bendro naudojimo zonas. - Įrengti bei nužymėti dviračių takus Minties, Tuskulėnų bei Žirmūnų gatvėse. - Įrengti likusias stovėjimo aikšteles kaimynijų viduje.

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

įgyvendinami kiti viešų erdvių sutvarkymo projektai Formuojamos kitos kaimynijos bei rengiami projektai Kaimynijų ribos Praėjusio etapo metu įgyvendinti vieų erdvių projektai

Numatomos lėšos Valdymas

21 000 €

Socialinė aplinka

78 000 €

Daugiabučiai

7 620 000 €

Vieša erdvė / transportas 1 186 500 € Bendrai

8 905 500 €

Veiksmų planas

Veiksmų plano lentelė

Lentelėje nurodomos preliminarios kainos. Skaičiavimai atlikti pagal UAB „Sistela“ kainynus.

1. Valdymas Nr.

Veiksmas

Terminas

Atsakinga organizacija, vykdytojai

Vienetai / rezultatai (monitoringui)

Pasirengim o etapas

Pirmas etapas

Antras etapas

2015

2016, 2017

2018, 2019, 2020

3 000 €

Vietos veiksmų plano (VVP) įgyvendinimas 1.1

Pristatyti ir aptarti vietos veiksmų planą su Savivaldybės administraciją, Tarybos komitetais, patvirtinti Vilniaus miesto taryboje

2015 II ketv.

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė

Pritarimas

1.2

Suformuoti vietos paramos grupę (VPG), kuri pradėtų, koordinuotų dalį veiksmų plano strategijų. Ši paramos grupė iniciuotų gyventojų siūlomus projektus.

2015 – 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija, Žirmūnų bendruomenė, Žirmūnų socialinės įstaigos

Įkurta Vietos paramos grupe

45 000 €

VVP sklaida, įtraukti gyventojai,

6 000 €

Įsteigti Žirmūnų seniūnijoje projekto koordinatoriaus/VPG sekretoriaus etatą. Suplanuoti finansavimą Vilniaus miesto biudžete veiksmų plano įgyvendinimui užtikrinti (VPG būtų sudaryta iš savivaldybės, gyventojų, teritorijoje veikiančių viešų įstaigų, privačių įmonių atstovų, Projekte RE-Block įkurta Vietos paramos grupė gali

tapti pagrindu formuojant VPG)

1.3

Sukurti veiksmų plano viešinimo strategiją ir priemones, kad veiksmų planas būtų prieinamas ir naudojamas kvartalo gyventojų.

2015

Vilniaus miesto savivaldybe

1.4

Siūlyti seniūnams ir seniūnaičiams naudotis veiksmų plano programą savo veiklos planui parengti

2015 – 2020

Vietos paramos grupė, Vilniaus miesto savivaldybė

1.5

Skirti finansavimą iš savivaldybės biudžeto, numatyti finansavimo galimybes iš ES fondų, panaudoti socialinės paramos mokestį, surenkamą iš naujai statomų objektų projekto teritorijoje, Žirmūnų trikampio aplinkos tvarkymui (13.300 000 LTL pagal ITI)

2015 – 2020

Vilniaus miesto savivaldybė

Numatytos lėšos miesto biudžete, skirta ES parama

1.6

Įvertinti veiksmų plano rezultatus parengiant stebėsenos ataskaitą. Šios ataskaitos pagrindu pakoreguoti vietos veiksmų planą pagal pasiektus rezultatus, naujus tikslus bei naujas galimybes

2017

Vilniaus miesto savivaldybė

Stebėsenos ataskaita

2015 – 2016

Vilniaus miesto savivaldybė

Patvirtintas kompleksinio planavimo dokumentas

Planavimo dokumentų rengimas 1.7

Parengti teritorijos kompleksinio planavimo dokumentą (52 ha)

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

75 000 €

1. Valdymas Nr.

1.8

1.1

1.9 1.2

Veiksmas

Terminas

1.3

1.4 1.11

1.5

1.12

1.6 1.13

1.7

Vienetai / rezultatai (monitoringui)

Parengti rajonų(VVP) atnaujinimo Vietos kompleksinio veiksmų plano metodiką, kurią galima būtų pritaikyti įgyvendinimas analogiškų Vilniaus kvartalų kompleksiniam atnaujinimui. Pristatyti ir aptarti vietos veiksmų planą su Savivaldybės administraciją, Tarybos Investuotojų įtraukimas į komitetais, patvirtinti Vilniaus miesto kvartalo atnaujinimo procesą taryboje

2016 – 2017

Vilniaus miesto savivaldybė

Metodinė medžiaga

2015 II ketv.

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė

Pritarimas

Suformuoti vietos galimus viešos irgrupę privačios paramos (VPG), partnerystės parengiant kuri pradėtų, projektus, koordinuotų dalį veiksmų konkurso sąlygasŠiarparamos investicijų planus plano strategijų. grupė iniciuotų galimiemssiūlomus projektams: gyventojų projektus.

2016 – 2015 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos Vidaus reikalų grupė, Aplinkos ministerija, ministerija, VšĮ Žirmūnų „Būsto bendruomenė, energijos Žirmūnų taupymo socialinės agentūra“ įstaigos

Viešos-privačios Įkurta Vietos partnerystės paramos grupe projektų dokumentų skaičius,

2015-2017

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, Aplinkos Vilniaus miesto ministerija, savivaldybe asociacijos

Atstovai dalyvavę planavimo procese VVP sklaida, įtraukti gyventojai,

Įsteigti seniūnijoje projekto - Žirmūnų parkavimo įrengimo bei koordinatoriaus/VPG sekretoriaus etatą. administravimo;

1.10

Atsakinga organizacija, vykdytojai

Suplanuoti finansavimą Vilniaus miesto naujo būsto statybos griaunant biudžete veiksmų plano įgyvendinimui seną daugiabutį/-čius; užtikrinti nuomojamo savivaldybės būsto (VPG būtųstatybos; sudaryta iš savivaldybės, gyventojų, teritorijoje veikiančių viešų įstaigų, atstovų,(per Projekte Įtraukti privačių galimus įmonių investuotojus RE-Block įkurta Vietos paramos asocijuotas struktūras) į kvartalogrupė gali

tapti pagrinduatnaujinimo formuojantplanavimą, VPG) kompleksinio siūlyti Aplinkos ministerija dalyvauti Sukurti veiksmų plano viešinimo strategiją prisidedant prie proceso, įgyvendinant ir priemones, kad veiksmųkvartalo planas būtų pavyzdinio kompleksinio prieinamas naudojamas kvartalo atnaujinimoirprojektą gyventojų.

Kaimynijų suformavimas

2015

Siūlyti seniūnams ir seniūnaičiams naudotis veiksmų plano programą savo Suformuoti kvartalo daugiabučių namų veiklos planui parengti bendrijų pirmininkų tarybą (PT), kuri skatintų kurtis kaimynijas, atsakingas už praktinius aplinkos ir namų tvarkymo Skirti finansavimą iš savivaldybės klausimus ir atstovautų gyventojųbiudžeto, numatyti finansavimo galimybes interesus vietos paramos grupėje iš ES fondų, panaudoti socialinės paramos mokestį, surenkamą iš naujai statomų Parengti kaimynijų planą bei Žirmūnų suformuoti objektų projekto teritorijoje, viešų erdvių tvarkymo gaires priežiūros trikampio aplinkos tvarkymuiir(13.300 000 taisykles LTL pagal ITI)

2015 – 2020 2015

Įvertinti veiksmų plano rezultatus parengiant stebėsenos ataskaitą. Šios ataskaitos pagrindu pakoreguoti vietos Remti kaimynijų inicijuotus aplinkos veiksmų planą pagal pasiektus rezultatus, tvarkymo bei smulkius projektus, kuriuos naujus tikslus bei naujas galimybes vietos paramos grupė atrinko konkurso keliu, numatant savivaldybės biudžete projektų finansavimo programą Miesto ūkio ir transporto departamento arba Planavimo dokumentų rengimas Aplinkos ir energetikos departamento biudžete Parengti teritorijos kompleksinio planavimo dokumentą (52 ha)

2017

2015 – 2020 2016 2017

Vietos paramos grupė, Vilniaus Vilniaus miesto miesto savivaldybė, savivaldybė Vietos paramos grupė Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, Pirmininkų Vilniaus taryba miesto savivaldybė

Pirmas etapas

Antras etapas

2015

2016, 2017

2018, 2019, 2020

21 000 €

45 000 €

90 000 €

6 000 €

Sukurta pirmininkų taryba Numatytos lėšos miesto biudžete, skirta ES parama Parengtos tvarkymo gairės

6 000 €

Stebėsenos ataskaita

3 000 €

12 000 €

18 000 €

126 000 €

21 000 €

Viso:

279 000 €

2015 – 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, kaimynijos

Finansuotų projektų skaičius

2015 – 2016

Vilniaus miesto savivaldybė

Patvirtintas kompleksinio planavimo dokumentas

Veiksmų planas

Pasirengim o etapas

75 000 € 132 000 €

Lentelėje nurodomos preliminarios kainos. Skaičiavimai atlikti pagal UAB „Sistela“ kainynus.

2. Socialinė aplinka Nr.

Veiksmas

Terminas

Atsakinga organizacija, vykdytojai

Vienetai / rezultatai (monitoringui)

Pasirengim o etapas

Pirmas etapas

Antras etapas

2015

2016, 2017

2018, 2019, 2020

6 000 €

9 000 €

3 000 €

4 500 €

3 000 €

4 500 €

Projektavimas su bendruomene 2.1

Organizuoti kvartalo bendruomenės renginius skirtus projekto viešinimui bei naujų viešų erdvių projektų aptarimui, suteikti galimybę gyventojams siūlyti kiemų bei viešų erdvių tvarkymo pasiūlymus

2015 – 2020

Vietos paramos grupė, Vilniaus miesto savivaldybė

Dalyvaujančių gyventojų skaičius

2.2

Naudojant išmaniąsias technologijas skatinti gyventojų tarpusavio bendravimą kvartalo atnaujinimo klausimais, didinti informacijos sklaidą apie kvartale vykstančius procesus

2015 – 2020

Vietos paramos grupė, Vilniaus miesto savivaldybė

Sukurtas projekto tinklalapis, apsilankymų skaičius kasmet

2.3

Seniūnijai remti bendruomenės inicijuotus aplinkos gerinimo bei tvarkymo projektus, bendrų viešų erdvių tvarkymą (kaimynijose)

2015 – 2020

Seniūnija, Vietos paramos grupė, Žirmūnų bendruomenė

Projektų skaičius

Žirmūnų bendruomenė, Žirmūnų seniūnija

Renginių skaičius per metus

Numatyti teritorijas kuriose gyventojai savo iniciatyva tvarko bei prižiūri aplinką (kaimynijos, privatūs sklypai, bendruomeninės teritorijos)

3 000 €

Konkursuose dalyvaujančių objektų skaičius

Sukurti sąlygas kaimynams/kaimynijoms siekti bendrų tikslų: -

Bendruomeniškiausio kiemo rinkimai (neužstatyta mašinomis veja, vienodo stiliaus gėlynai, žaidimų ir poilsio vietų patogumas ir patrauklumas)

Saugiausios kaimynijos rinkimai

Tvarkingiausios laiptinės rinkimai

Energetiškai efektyviausio namo rinkimai

Bendruomeniškumo bei gyventojų iniciatyvos skatinimas 2.4

Skatinti bendruomenės renginius (kaimynų dienos, jaunimo dienos, senjorų dienos, kvartalo kultūros renginiai, įvairūs festivaliai ir t.t.) įtraukti Tuskulėnų vidurinę mokyklą, biblioteką, jaunimo centrą. Puoselėti esamas bei kurti naujas tradicijas

RE-Block

2015 – 2020

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

2. Socialinė aplinka Nr.

2.5 2.1

Veiksmas

Terminas

Organizuoti mokymus seminarus namų Projektavimas su bei bendruomene

atnaujinimo (modernizavimo) aplinkos tvarkymo beikvartalo priežiūros klausimais Organizuoti bendruomenės

renginius skirtus projekto viešinimui bei naujų viešų erdvių projektų aptarimui, suteikti galimybę gyventojams siūlyti kiemų bei viešų erdvių tvarkymo pasiūlymus Verslumo bei gyventojų

2015 – 2020 2015 – 2020

Atsakinga organizacija, vykdytojai

Vienetai / rezultatai (monitoringui)

Pasirengim o etapas

Pirmas etapas

Antras etapas

2015

2016, 2017

2018, 2019, 2020

Aplinkos ministerija, Vilniausparamos miesto Vietos savivaldybė, grupė, Vilniaus Vietos paramos miesto grupė savivaldybė

Mokymų bei dalyvių skaičius

1 500 € 6 000 €

9 000 €

3 000 €

4 500 €

30 000 €

60 000 €

3 000 €

4 500 €

42 000 €

78 000 €

Viso:

124 500

Dalyvaujančių gyventojų skaičius

užimtumo skatinimas

2.6 2.2

Palaikyti beiišmaniąsias plėtoti jaunimo centro, Naudojant technologijas bibliotekos veiklą galimai įtraukiant ir skatinti gyventojų tarpusavio bendravimą senyvo amžiaus gyventojus, šeimas bei kvartalo atnaujinimo klausimais, didinti įvairaus amžiaus ir socialinės klasės informacijos sklaidą apie kvartale gyventojus bendrai veiklai vykstančius procesus

2015 –– 2015 2020 2020

Vilniausparamos miesto Vietos savivaldybė,, grupė, Vilniaus Jaunimo miesto centras, savivaldybė Seniūnija, Biblioteka

Dalyvių skaičius Sukurtas projekto (jaunimo, tinklalapis, šeimų, senjorų apsilankymų skaičius) skaičius kasmet

2.3 2.7

Seniūnijai remti bendruomenės inicijuotus Skatinti verslumą teritorijoje aplinkos gerinimo kvartalo bei tvarkymo projektus, palaikytiviešų naujų komercinių veiklų bendrų erdvių tvarkymą (kaimynijose) atsiradimą esamų namų pirmuosiuose Numatyti kuriose gyventojai aukštuose,teritorijas patalpų paskirties keitimą, savo iniciatyva tvarko bei prižiūri aplinką papildomą komercinę/verslo plėtrą prie (kaimynijos, privatūs sklypai, esamų statinių, smulkiąją prekybą bendruomeninės teritorijos) turgeliui, (sutvarkyti vietą sezoniniam numatyti vietas mugėms) Sukurti sąlygas kaimynams/kaimynijoms siekti bendrų tikslų:

2015 – 2015 – 2020 2020

Seniūnija, Vilniausparamos miesto Vietos savivaldybė, grupė, Žirmūnų rajono prekybos bendruomenė centrai

Projektų Išduoti leidimai skaičius prekiauti Konkursuose Suprojektuoti ir dalyvaujančių pastatytiskaičius nauji objektų administracinės prekybos ar visuomeninės paskirties statiniai bei įrengtos patalpos

2015 – 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, Tuskulėnų vid.mokykla, Jaunimo centras, VšĮ. „Sveikas miestas“

Renginių skaičius per metus

2015 – 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, Tuskulėnų vid.mokykla, Žirmūnų VšĮ. „Sveikas bendruomenė, miestas“ Žirmūnų seniūnija

Esamų aikštelių naudojimas

2.8

2.9

2.4

Bendruomeniškiausio kiemo rinkimai (neužstatyta mašinomis veja, vienodo stiliaus gėlynai, Skatinti gyventojų žaidimų iraktyvų poilsiopoilsį vietųviešose erdvėse visais metų laikais organizuojant patogumas ir patrauklumas) įvairius sveikatingumo renginius, akcijas, Saugiausios kaimynijos rinkimai programas -

Tvarkingiausios laiptinės rinkimai

Energetiškai efektyviausio namo rinkimai

Numatyti sporto aikštelių, lauko Bendruomeniškumo bei treniruoklių, sveikatingumo informacinių gyventojų iniciatyvos skatinimas stendų atsiradimą kvartalo teritorijoje bei palei Neries krantinę, įrengti naujus sporto Skatinti bendruomenės renginius ir rekreacijos objektus, ne pamokų(kaimynų metu dienos, jaunimo dienos, senjorų dienos, nuomoti Tuskulėnų mokyklos sporto kvartalo kultūros renginiai, įvairūs įrenginius festivaliai ir t.t.) įtraukti Tuskulėnų vidurinę mokyklą, biblioteką, jaunimo centrą. Puoselėti esamas bei kurti naujas tradicijas

2015 – 2020

3 000 €

Naujų aikštelių skaičius Renginių skaičius per Naujų sporto metus įrenginių skaičius 4 500 €

Veiksmų planas

Lentelėje nurodomos preliminarios kainos. Skaičiavimai atlikti pagal UAB „Sistela“ kainynus.

3. Daugiabučiai Nr.

Veiksmas

Terminas

Atsakinga organizacija, vykdytojai

Vienetai / rezultatai (monitoringui)

Pasirengi mo etapas

Pirmas etapas

Antras etapas

2015

2016, 2017

2018, 2019, 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, Pirmininkų taryba

Įgyvendintas projektas

75 500 €

1 100 000 €

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, Aplinkos ministerija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacija,

Įgyvendintas projektas

Kaimynijų atnaujinimas (modernizavimas) 3.1

Parinkti pilotinę kaimyniją, kurioje bus rengiami pirmieji kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) projektai, testuojama metodika.

2015 – 2018

Rekomenduojama kaimynija Minties g. 30,32,34,36,38,42 namai. Kaimynijos dydis 36 000 m2 , 550 butų , 1260 gyventojų

3.2

Pilotinės kaimynijos suformavimas

Kaimynijos steigimo galimybių studijos/investicijų projekto parengimas įtraukiant kaimynijos gyventojus (teisiniai reikalavimai, erdvės tvarkymo variantai, įrengimo kaštai, priežiūros kaštai ir t.t.)

Techninio projekto kiemų sutvarkymui rengimas (viešos erdvės atnaujinimas, bendruomeninės erdvės, vaikų žaidimo aikštelės, želdynai, automobilių stovėjimo aikštelės)

Pilotinio projekto įgyvendinimas, pasitelkiant ES finansavimą

Parinkti pilotinę kaimyniją/teritoriją, kurioje bus kapitališkai renovuojami esami gyvenamieji pastatai bei testuojama griovimo galimybė bei naujų namų statyba. Rekomenduojama kaimynija Minties g. 58, 56 bei Tuskulėnų g. 35, 37, 39, 41 namai. Kaimynijos dydis 20 000 m2 – 160 butų – 400 gyventojų

Išsamesnės galimybių studijos parengimas įtraukiant kaimynijos gyventojus bei galimus investuotojus (nauja statyba, aplinkos tvarkymo variantai, įrengimo kaštai, priežiūros kaštai ir t.t.)

Teisinės bazės suformavimas bei viešos-privačios partnerystės konkurso sąlygų parengimas.

Galimų investuotojų paieška

Žemės nuosavybės/valdymo teisių perėmimas iš valstybės

RE-Block

2015 – 2020

Gyventojų pasitenkinimas aplinka

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

36 000 €

520 000 €

3. Daugiabučiai Nr.

Veiksmas

Terminas

Atsakinga organizacija, vykdytojai

Vienetai / rezultatai (monitoringui)

Pasirengi mo etapas

Pirmas etapas

Antras etapas

2015

2016, 2017

2018, 2019, 2020

Vilniaus Vilniaus miesto miesto savivaldybė, savivaldybė, Vietos Vietos paramos paramos grupė grupė, Pirmininkų taryba

Įgyvendintas projektas

75 500 €

1 100 000 €

7 100 000 €

Techninių projektų parengimas

Kaimynijų atnaujinimas Įgyvendinimas (modernizavimas) 3.3 3.1

3.4

3.2 3.5

3.6

Konkursopilotinę keliu parinkti kitaskurioje kaimynijas Parinkti kaimyniją, bus kiemų sutvarkymui. rengiami pirmieji kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) projektai, testuojama Konkurso kriterijai: metodika. Gyventojų procentinis skaičius, Rekomenduojama kaimynija Minties g. norinčių atnaujinti ir prisidėti tiek 30,32,34,36,38,42 namai. Kaimynijos dydis 2finansiškai tiek kitais būdais prie 36 000 m , 550 butų , 1260 gyventojų atnaujinimo proceso Pilotinės kaimynijos Suformuota kaimynija (namų suformavimas pirmininkai pasirašę bendradarbiavimo sutartį) Kaimynijos steigimo galimybių studijos/investicijų projekto Galimų investuotojų dalyvavimas parengimas įtraukiant kaimynijos kartu su gyventojais gyventojus (teisiniai reikalavimai, erdvės tvarkymo variantai, Daugiabučių namų renovacijos metu kaštai įrengimo kaštai, priežiūros skatinti bei remti gyventojus pagerinti ir t.t.) gyvenimo sąlygas: įrengti liftus, padidinti Techninio projektopirmuosiuose kiemų gyvenamuosius kambarius, rengimas (viešos aukštuosesutvarkymui priskiriant terasų zonas, erdvės atnaujinimas, praplėsti viršutinius butus įrengiant erdvės, vaikų antstatusbendruomeninės ar palėpes, padidinti balkonus, žaidimoįrengti aikštelės, želdynai, padidinti langus, dviračių saugyklas automobilių stovėjimo aikštelės) cokoliniuose aukštuose, įrengti kitas bendro naudojimo erdves Pilotinio projekto įgyvendinimas, pasitelkiant ES finansavimą

Daugiabučių kvartalo įvaizdžio gerinimas Parinkti pilotinę kaimyniją/teritoriją,

kurioje bus kapitališkai renovuojami esami gyvenamieji pastatai bei testuojama Rengti konkursus, renginius, kurių metu griovimo galimybė naujų namų būtų aptariama su bei specialistais ir statyba. bendruomene kaip pagerinti kvartalo Rekomenduojama kaimynija Minties g. 58, įvaizdį (spalviniai sprendiniai, menas 56 bei Tuskulėnų g. 35, 37, 39, 41 namai. viešose erdvėse, daugiabučių architektūrinė išraiška, saugumo aspektai 160 butų – Kaimynijos dydis 20 000 m2ir–t.t.) 400 gyventojų Surengti konkursą meniniams akcentams kvartale - parinkti Išsamesnės galimybių studijos parengimas įtraukiant kaimynijos gyventojus bei galimus Pritaikyti novatoriškas ir tvarias investuotojus (nauja statyba, technologijas daugiabučiuose namuose aplinkos tvarkymo variantai, įrengimo kaštai,vandens priežiūros kaštai Saulės energija šildymui ir t.t.) bei elektros gamybai -

Teisinės bazėselektrai suformavimas bei Vėjo energija bei viešos-privačios partnerystės vėdinimui konkurso sąlygų parengimas. Vandens pernaudojimo bei Galimų investuotojų paieška vartojimą mažinančios sistemos

Žemės nuosavybės/valdymo Lietaus vandens surinkimas bei teisių perėmimas iš valstybės pernaudojimas

Pažangus šiukšlių rūšiavimas bei tvarkymas

Pažangios IT technologijos būste, kvartale

Individualus šildymo valdymas atskirai kiekvienam butui

Išmanieji buto energijos valdymo įrenginiai

2015 – 2018

Gyventojų pasitenkinimas aplinka

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė

2015 – 2020 20152020

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, Vilniaus Aplinkos ministerija, miesto Lietuvos savivaldybė, SĮ nekilnojamojo „Vilniaus turto plėtotojų planas“, vietinis asociacija, verslas, gyventojai, soc. įstaigos

Įgyvendintas projektas Projektų bei Gyventojų dalyvių skaičius, pasitenkinimas gyventojų aplinka pasitenkinimo rodiklis

2015 – 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, Aplinkos ministerija

Panaudojusių technologijas daugiabučių skaičius

Veiksmų planas

36 000 €

520 000 €

18 000 €

antstatus ar palėpes, padidinti balkonus, padidinti langus, įrengti dviračių saugyklas cokoliniuose aukštuose, įrengti kitas bendro naudojimo erdves

Daugiabučių kvartalo įvaizdžio gerinimas Lentelėje nurodomos preliminarios kainos. Skaičiavimai atlikti pagal UAB „Sistela“ kainynus. 3.5

Rengti konkursus, renginius, kurių metu būtų aptariama su specialistais ir bendruomene kaip pagerinti kvartalo 3. Daugiabučiai įvaizdį (spalviniai sprendiniai, menas viešose erdvėse, daugiabučių architektūrinė Nr. Veiksmas išraiška, saugumo aspektai ir t.t.)

20152020

Terminas

Surengti konkursą meniniams akcentams kvartale parinkti 3.6

3.1

3.7

3.2

Pritaikyti novatoriškas ir tvarias Kaimynijų atnaujinimas technologijas daugiabučiuose namuose (modernizavimas) Saulės energija vandens šildymui Parinkti pilotinę kaimyniją, kurioje bus bei elektros gamybai rengiami pirmieji kompleksinio atnaujinimo Vėjo energija elektrai bei (modernizavimo) projektai, testuojama metodika.vėdinimui Vandens kaimynija pernaudojimo bei g. Rekomenduojama Minties vartojimąnamai. mažinančios sistemos 30,32,34,36,38,42 Kaimynijos dydis 36 000 m2 , 550 butų , 1260 gyventojų Lietaus vandens surinkimas bei pernaudojimas Pilotinės kaimynijos suformavimas Pažangus šiukšlių rūšiavimas bei tvarkymas steigimo galimybių Kaimynijos studijos/investicijų projekto Pažangios IT technologijos būste, parengimas įtraukiant kaimynijos kvartale gyventojus (teisiniai reikalavimai, erdvės tvarkymo variantai, Individualus šildymo valdymas įrengimo kaštai, priežiūros atskirai kiekvienam butui kaštai ir t.t.) Išmanieji buto energijos valdymo Techninio įrenginiai projekto kiemų sutvarkymui rengimasstendas (viešos Išmanus informacinis erdvės atnaujinimas, kiekvienoje laiptinėje bendruomeninės erdvės, vaikų žaidimo aikštelės, želdynai, Parengti techninius projektus tipiniams automobilių stovėjimo aikštelės) kvartalo daugiabučiams įtraukiant butų Pilotinio projekto įgyvendinimas, perplanavimą, pirmųjų aukštų pritaikymą pasitelkiant ES finansavimą kitai funkcijai bei universalaus dizaino principų taikymo aspektus Parinkti pilotinę kaimyniją/teritoriją, kurioje bus kapitališkai renovuojami esami gyvenamieji pastatai bei testuojama griovimo galimybė bei naujų namų statyba. Rekomenduojama kaimynija Minties g. 58, 56 bei Tuskulėnų g. 35, 37, 39, 41 namai. Kaimynijos dydis 20 000 m2 – 160 butų – 400 gyventojų

Išsamesnės galimybių studijos parengimas įtraukiant kaimynijos gyventojus bei galimus investuotojus (nauja statyba, aplinkos tvarkymo variantai, įrengimo kaštai, priežiūros kaštai ir t.t.)

Teisinės bazės suformavimas bei viešos-privačios partnerystės konkurso sąlygų parengimas.

Galimų investuotojų paieška

Žemės nuosavybės/valdymo teisių perėmimas iš valstybės

RE-Block

2015 – 2020 2015 – 2018

2015 – 2020

Vietos paramos grupė, Vilniaus miesto savivaldybė, SĮ „Vilniaus Atsakinga planas“, vietinis organizacija, verslas, vykdytojai gyventojai, soc. įstaigos

Projektų bei dalyvių skaičius, gyventojų pasitenkinimo rodiklis

Vienetai / rezultatai (monitoringui)

18 000 €

Pasirengi mo etapas

Pirmas etapas

Antras etapas

2015

2016, 2017

2018, 2019, 2020

75 500 €

1 100 000 €

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, Vilniaus Aplinkosmiesto savivaldybė, ministerija Vietos paramos grupė, Pirmininkų taryba

Panaudojusių technologijas daugiabučių skaičius Įgyvendintas projektas

Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, SĮ Vilniaus miesto „Vilniaus savivaldybė, planas“paramos Vietos grupė, Aplinkos ministerija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacija,

Parengti projektai

240 900 €

Įgyvendintas projektas

36 000 €

Gyventojų pasitenkinimas aplinka

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

370 400 €

520 000 €

1 100 000 €

7 620 000 €

Viso:

9 090 400 €

4. Vieša erdvė / Transportas Nr.

Veiksmas

Terminas

Atsakinga organizacija, vykdytojai

Vienetai / rezultatai (monitoringui)

Pasirengim o etapas

Pirmas etapas

Antras etapas

2015

2016, 2017

2018, 2019, 2020

Pagrindinės viešos erdvės 4.1

Sukurti laikiną bendruomenės susitikimo vietą kartu su informacijos centru apie visą trikampio projektą (pagrindinėje aikštėje, Minsko IKI arba bibliotekos patalpose)

2015

Vilniaus miesto savivaldybė

Įrengta informacinė vieta

75 300 €

4.2

Pagrindinė kvartalo aikštė-skveras (bendras plotas - 13 000 m2)

2015 – 2017

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, SĮ „Vilniaus planas“

Įrengta aikštė

19 200 €

274 000 €

2016 – 2017

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, SĮ „Vilniaus planas“

Įrengta gatvė

38 000 €

542 000 €

2015 2016

Vilniaus miesto savivaldybė, Tuskulėnų vid.mokykla, SĮ „Vilniaus planas“

Įrengta gatvė

15 800 €

225 800 €

2015 – 2018

VLN, VPG, SĮ „Vilniaus planas“

Įrengta aikštė

8 500 €

120 000 €

2017 – 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, SĮ „Vilniaus planas“

Įrengtos erdvės

31 600 €

2015 – 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, SĮ „Vilniaus planas“

Sutvarkytų takų ilgis

4.3

4.4

4.5

4.6

Techninis projektas

Aikštės įrengimas

Aikštės priežiūra

M.Katkaus gatvės pritaikymas pėstiesiems bei dviratininkams, paliekant aptarnaujantį transportą (bendras plotas - 12 000 m2) -

Techninis projektas

Gatvės įrengimas

Gatvės priežiūra

Mokyklos įvažiavimas iš Tuskulėnų gatvės (bendras plotas - 5 000 m2) -

Techninis projektas

Gatvės įrengimas

Gatvės priežiūra

Bibliotekos vieša erdvė( bendras plotas - 2 400 m2) -

Techninis projektas

Aikštės įrengimas

Aikštės priežiūra

Kitos kvartalo viešos erdvės (bendras plotas - 10 000 m2) -

Techninis projektas

Įrengimas

Priežiūra

452 000 €

Pėsčiųjų takai ir viešas transportas 4.7

Atnaujinti bei įrengti pagrindinius pėsčiųjų takus kvartalo viduje (bendras ilgis 1700 m, rekomenduojamas plotis 3m)

Veiksmų planas

230 000 €

Lentelėje nurodomos preliminarios kainos. Skaičiavimai atlikti pagal UAB „Sistela“ kainynus.

4. Vieša erdvė / Transportas Nr.

4.8 4.1 4.9 4.2

4.10

4.3

Veiksmas

Terminas

Atnaujinti pėsčiųjų takuserdvės Žirmūnų, Minties Pagrindinės viešos bei Tuskulėnų gatvėse (bendraslaikiną ilgis 3250 m, rekomenduojamas Sukurti bendruomenės susitikimo plotiskartu 3m) su informacijos centru apie visą vietą trikampio projektą (pagrindinėje aikštėje, Įrengti bei apšvietimo sistemą Minsko IKI atnaujinti arba bibliotekos patalpose) pagrindiniuose takuose (Bendras visų takų ilgis: 7330 (1500 Pagrindinė kvartalo aikštė-skveras M.Katkaus gatvė- 13 + 2580 vidiniai takai + (bendras plotas 000 m2) 3250 pagrindinių gatvių takai)) Techninis projektas Pagerinti jungtis su aplinkinėmis Aikštės įrengimas teritorijomis įrengiant gerai apšviestas, saugias - perėjas, Aikštėssutvarkant priežiūra takus, atnaujinant gatvių apšvietimą

M.Katkaus gatvėssu pritaikymas Jungtys Neries upepėstiesiems (150 m) bei dviratininkams, paliekant aptarnaujantį Jungtis link Kalvarijų turgaus transportą (bendras plotas - 12 000 m2) (450 m) Techninis projektas Jungtis link Šiaurės miestelio Gatvės (400 m)įrengimas

2017 2020 2015 2015 – 2020 2015 – 2017 2016 – 2020

Atsakinga organizacija, vykdytojai

Vienetai / rezultatai (monitoringui)

Vilniaus miesto savivaldybė, SĮ „Vilniausmiesto Vilniaus planas“ savivaldybė

Sutvarkytų takų ilgis

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos Vilniaus miesto grupė savivaldybė, Vietos paramos grupė, SĮ Vilniaus miesto „Vilniaus savivaldybė planas“

Pasirengim o etapas

Pirmas etapas

Antras etapas

2015

2016, 2017

2018, 2019, 2020

452 000 €

Įrengta informacinė vieta Apšviestų takų ilgis

75 300 €

Įrengta aikštė

19 200 €

274 000 €

Takų skaičius

176 000 €

2016 – 2017

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, SĮ „Vilniaus planas“

Įrengta gatvė

38 000 €

542 000 €

2015 2016 `

Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto Tuskulėnų savivaldybė, SĮ vid.mokykla, „SusisiekimoSĮ „Vilniaus paslaugos“ planas“

Įrengta gatvė Sutvarkytos stotelių skaičius,

15 800 €

225 800 € 165 600 €

2015 – 2018

VLN, VPG, SĮ „Vilniaus planas“

Įrengta aikštė

8 500 €

120 000 €

2017 – 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, SĮ „Vilniaus planas“

Įrengtos erdvės

31 600 €

2017 2020 2015 – 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, SĮ „Vilniausmiesto Vilniaus planas“ savivaldybė, SĮ „Vilniaus planas“ Vilniaus miesto savivaldybė, namų bendrijos, prekybos centrų savininkai,

Dviračių takų ilgis Sutvarkytų takų ilgis

4.4 4.11

4.5

Gatvės Jungtis priežiūra link Žalgirio stotelės (300m) Mokyklos įvažiavimas iš Tuskulėnų gatvės (bendras plotas - 5 000transporto m2) Skatinti visuomeninio naudojimą ( 11 esamų viešojo Techninis projektas transporto stotelių) Gatvės įrengimas Pagerinti jungtis iki stotelių Gatvės priežiūra Pagerinti stotelių aplinką: Bibliotekos vieša bendras plotas - 2 o erdvė( Sutvarkyti stotelės 400 m2) aplinką (200 m2) -

4.6

4.12 4.7 4.13

o Įrengiant informacinius Techninis projektas stendus Aikštės įrengimas o Įrengti bevielio interneto Aikštės priežiūra zonas

o Įrengti/atnaujinti Kitos kvartalo viešos erdvės (bendras plotas - 10 000 m2) apšvietimą o Sukurti galimybes Techninis projektas atsirasti kitoms Įrengimasfunkcijoms, prekybai, WC Priežiūra

Dviračių takai ir saugyklos Pėsčiųjų takai ir viešas transportas Įrengiant naujas parkavimo vietas rajono

perimetru kartu įrengti/ paženklinti dviračių takus Minties, Tuskulėnų bei Atnaujinti bei įrengti pagrindinius pėsčiųjų Žirmūnų gatvėse (3250 m) takus kvartalo viduje (bendras ilgis 1700 m, rekomenduojamas plotis 3m) Įrengti dviračių saugyklas (viešoje erdvėje, saugomas, cokoliniuose aukštuose, specialiuose pastatuose, pavėsinėse) -

Prie mokyklos, jaunimo centro, darželių (0,5 vietos vienam vaikui) (1200 vietų)

Prie pagrindinių prekybos centrų (1 vieta 30m2)

Prie daugiabučių/ daugiabučių

RE-Block

2015 – 2020

Keleivių skaičius

Saugyklų skaičius

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

452 000 €

452 000 € 230 000 € 135 500 €

537 500 €

4. Vieša erdvė / Transportas Nr.

Veiksmas

Terminas

Atsakinga organizacija, vykdytojai

Vienetai / rezultatai (monitoringui)

Pasirengim o etapas

Pirmas etapas

Antras etapas

2015

2016, 2017

2018, 2019, 2020

rūsiuose (1 vieta 1 butui) (4760

rūsiuose (1 vieta 1 butui) (4760 Pagrindinės vietų) viešos erdvės vietų) 4.1 4.14 4.14

Sukurti oranžinių laikiną bendruomenės susitikimo Išplėsti miesto dviračių dviračių tinklą Išplėsti oranžinių miesto tinklą vietą magistralines kartu su informacijos centru apie palei dviračių trasas paleivisą palei magistralines dviračių trasas palei trikampio (pagrindinėje aikštėje, Minties g. projektą ir Tuskulėnų Tuskulėnų g. Minties g. ir g. Minsko IKI arba bibliotekos patalpose)

2015 2017 201520152017

Vilniaus miesto Vilniaus miesto savivaldybė savivaldybė

Įrengta Nuomos Nuomos informacinė punktai, punktai, vieta naudotojų naudotojų skaičius skaičius

75 300 €

4.2

Pagrindinė kvartaloparkavimo aikštė-skveras Automobilių Automobilių (bendras plotas - 13parkavimo 000 m2) aikštelės aikštelės Techninis projektas

2015 – 2017

Įrengta aikštė

19 200 €

274 000 €

4.15 4.15

Automobilių aikštelių įrengimas gatvių gatvių Aikštės įrengimas Automobilių aikštelių įrengimas raudonųjų linijų ribose ( 1120 vietų) raudonųjų linijų ribose ( 1120 vietų) Aikštės priežiūra Techninis projektas projektas -Techninis

2016 –– 2016 2020 2020

Įrengtų Įrengtų stovėjimo vietų vietų stovėjimo skaičius skaičius

118 000 000 € € 118

687 000 000 11 687 € €

4.3

M.Katkaus gatvės pritaikymas Aikštelių įrengimas pėstiesiems -Aikštelių įrengimas bei dviratininkams, paliekant aptarnaujantį Aikštelių priežiūra transportą (bendraspriežiūra plotas - 12 000 m2) -Aikštelių

2016 – 2017

Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos paramos grupė, SĮ „Vilniausmiesto Vilniaus miesto Vilniaus planas“ savivaldybė, savivaldybė, Vietos paramos paramos Vietos grupė, grupė, Gyventojai, SĮ Vilniaus miesto Gyventojai, SĮ „Susisiekimo savivaldybė, „Susisiekimo paslaugos“ Vietos paramos paslaugos“ grupė, SĮ „Vilniaus planas“

Įrengta gatvė

38 000 €

542 000 €

15 800 €

225 800 €

4.16 4.16 4.4

Techninis projektas

Gatvės įrengimas Apmokestinti naujai įrengtas įrengtas aikšteles ir Apmokestinti naujai Gatvės priežiūra aikšteles ir stovėjimo vietas vietas šalia šalia gatvių gatvių suteikiant suteikiant stovėjimo lengvatines sąlygas sąlygas gyventojams gyventojams lengvatines Mokyklos įvažiavimas iš Tuskulėnų gatvės (bendras plotas - 5 000 m2)

2016 2016 2015 2016

Vilniaus miesto miesto Vilniaus savivaldybė, savivaldybė, Vietos paramos paramos Vietos Vilniaus miesto grupė grupė savivaldybė, Tuskulėnų Vilniaus miesto miesto Vilniaus vid.mokykla, SĮ savivaldybė savivaldybė „Vilniaus planas“

Apmokestinta Apmokestinta teritorija teritorija Įrengta gatvė

4.17 4.17

Skatinti alternatyvias transporto - alternatyvias Techninis projektas Skatinti transporto priemones: elektriniai elektriniai dviračiai, dviračiai, priemones: Gatvėselektriniai įrengimasmotoroleriai ir elektromobiliai, elektromobiliai, elektriniai motoroleriai ir t.t. įrengti įrengti specialias specialias stovėjimo stovėjimo vietas, vietas, t.t. Gatvės priežiūra pakrovimo stoteles stoteles ir ir t.t. t.t. pakrovimo

2015 –– 2015 2020 2020

4.5

Numatyti prioritetines stovėjimo vietas - 2 Bibliotekosprioritetines vieša erdvė(stovėjimo bendras plotas Numatyti vietas (5% visų vietų) (175 (175 vietų) vietų) 400 visų m2) vietų) (5%

2015 – 2018

VLN, VPG, SĮ „Vilniaus planas“

Įrengta aikštė

2015 –– 2015 2020 2020

Vietos paramos paramos Vietos grupe grupe

Aikštelių Aikštelių skaičius skaičius

2017 – 2020 2015 -2015 2020 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto Vietos paramos Vilniaus miesto savivaldybė grupė, SĮ savivaldybė „Vilniaus planas“

Įrengtos erdvės

Techninis projektas

Aikštės įrengimas

Alternatyvių Alternatyvių priemonių priemonių skaičius skaičius

21 000 000 € € 21

8 500 €

120 000 €

Bendruomeninės erdvės erdvės Bendruomeninės 4.18 4.18 4.6 4.19 4.19

Kiekvienoje kaimynijoje numatyti bendras bendras Aikštės priežiūra Kiekvienoje kaimynijoje numatyti poilsio bei bei žaidimų žaidimų erdves erdves poilsio (1 butui butui 1m 1m22 viso viso 4760m 4760m22)) (1 Kitos kvartalo viešos erdvės (bendras plotas - 10 000 m2) Numatyti požeminių požeminių šiukšlių šiukšlių konteinerių konteinerių Numatyti Techninis projektas vietas kiekvienoje kaimynijoje vietas kiekvienoje kaimynijoje Įrengimas -

Priežiūra

Atnaujinti bei įrengti pagrindinius pėsčiųjų takus kvartalo viduje (bendras ilgis 1700 m, rekomenduojamas plotis 3m) Pasirengimo etapo etapo kaina kaina –– 781 781 700 700 € € Pasirengimo

2015 – 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, SĮ „Vilniaus planas“

31 600 €

452 000 €

Šiukšlių Šiukšlių konteinerių konteinerių skaičius skaičius 274 800 800 274 € €

Pėsčiųjų takai ir viešas transportas 4.7

144 000 000 11 144 € €

Sutvarkytų takų ilgis

4 283 283 4 900 € € 900

186 500 500 11 186 € €

Viso: Viso:

745 200 200 55 745 € €

230 000 €

Pirmo etapo etapo kaina kaina –– 55 551 551 900 900 € € Pirmo Antro etapo etapo kaina kaina –– 8 8 905 905 500 500 € € Antro Bendra viso viso projekto projekto kaina: kaina: 15 15 239 239 100 100 € € Bendra

Veiksmų planas

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ

RE-Block

Žirmūnų trikampio veiksmų planas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija Biudžetinė įstaiga Kodas 188710061 PVM kodas LT887100610 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius Tel. (8 5) 211 2000, trumpasis nr. 1664 Faksas (8 5) 211 2222 el. p. e.vicemeras@vilnius.lt www.vilnius.lt

Kontaktai Ruta Matonienė – projekto vadovė el.paštas: ruta.matoniene@vilnius.lt Tel.: +370 5 211 2516

PUPA - Public Urbanism Personal Architecture tai novatoriška urbanistų komanda, suburta 2009 metais Roterdame, Olandijoje, dabar dirbanti ir veikianti Lietuvoje. PUPOS tyrimai ir projektai yra apie miestus, urbanistines struktūras ir viešąsias erdves. PUPOS komanda turi tarptautinės patirties, kuriant miestų bei kvartalų vystymo ir regeneracijos vizijas, strategijas bei veiksmų planus. Tiriamieji darbai apie miestus, jų struktūrą, vykstančius procesus leidžia į visus projektus pažvelgti platesniu, miesto strateginiu masteliu. Projektuose naudojami novatoriški metodai, kur kūrybinių dirbtuvių metu yra įtraukiamos aplinkinės bendruomenės, derinami bendri interesai. PUPOS komanda dirba Europoje ir Lietuvoje, dalyvauja konferencijose, kūrybinėse dirbtuvėse, renginiuose. Projektai yra publikuoti bei pripažinti Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose.

Aušra Sičiūnienė – projekto koordinatorė el.paštas: ausra.siciuniene@vilnius.lt Tel.: +370 698 07895 Šį dokumentą paruošė: Tadas Jonauskis – urbanistas, projekto ekspertas el.paštas: tadas@pu-pa.eu Tel.: +370 688 18329 Justina Muliuolytė – urbaniste, projekto ekspertė el.paštas: justina@pu-pa.eu Tel.: +370 687 90935

PUPA - Public Urbanism Personal Architecture MB „PUPA - strateginė urbanistika“ A.Goštauto 8 - 137, 01108 Vilnius Tel: +370 688 18329 www.pu-pa.eu info@pu-pa.eu Komanda: Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, Laima Čijunskaitė, Edita Gumaiskaitė 99