Vilniaus miesto bendrojo plano konsultaciju su vietos atstovais apibendrinimas by PUPA. Life over space

VILNIAUS MIESTO BENDROJO PLANO KONSULTACIJÅ² SU VIETOS ATSTOVAIS APIBENDRINIMAS 2018 Vilnius

Projektas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo konsultacijų su visuomene ir rekomendacijų bendrojo plano sprendinių projekto korekcijoms parengimas Užsakovas SĮ "Vilniaus planas“ Konstitucijos pr. 3, Vilnius Vilniaus miesto savivaldybės administracija Konstitucijos pr. 3, Vilnius Paslaugų tiekėjai MB "Pupa - strateginė urbanistika“ A.Smetonos 2-306, Vilnius +370 68790935 info@pu-pa.eu www.pu-pa.eu Viršelio nuotrauka: Ukmergės gatvė ir Šeškinės mikrorajonas (autoriai - Pupa - strateginė urbanistika) 2018 birželis Vilnius

TURINYS

Įvadas 5 Procesas ir konsultacijų metodika 7 Pastabos ir rekomendacijos, būdingos visiems miesto rajonams

Pastabos ir rekomendacijos skirtingiems miesto rajonams

Pilaitės seniūnija 18 Pašilaičių ir Fabijoniškių seniūnijos 22 Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių ir Lazdynų seniūnijos

Verkių seniūnija 30 Žirmūnų, Šnipiškių ir Žvėryno seniūnijos

ĮVADAS

Vilniaus miesto bendrasis planas yra svarbiausias miesto teritorijų planavimo dokumentas, numatantis miesto raidą ir miestiečių gyvenimo būdo pokyčius iki 2050 metų, tad plano rengimas yra pirmiausiai aktualus miesto bendruomenei. Norint išgirsti gyventojų ir suinteresuotų šalių poreikius buvo taikyta dalyvavimu pagrįsta planavimo metodika - public participation. 2018 metų balandžio ir gegužės mėnesiais vyko konsultacijos su skirtingų Vilniaus rajonų atstovais, kuriose buvo pristatomi tarpiniai Vilniaus bendrojo plano sprendiniai. Susitikimų tikslas buvo pasitikrinti sprendinius su rajono gyventojais, vystytojais, suinteresuotomis šalimis, aktyviais veikėjais, išgirsti jų poreikius ir pasiūlymus bei pagal išsakytas idėjas ir pastabas sprendinius tikslinti. Konsultacijas organizavo ir moderavo nepriklausomos urbanistų komandos, įvyko 10 susitikimų skirtinguose miesto rajonuose. Šioje ataskaitoje yra pateikiamos urbanistų rekomendacijos bendrojo plano sprendinių korekcijoms kartu su penkiuose susitikimuose išsakytomis dalyvių pastabomis. Penkiuose susitikimuose buvo kalbėta apie Pilaitės, Pašilaičių, Fabijoniškių, Viršuliškių, Šeškinės, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Žvėryno, Žirmūnų, Šnipiškių ir Verkių seniūnijas. Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą rengia SĮ „Vilniaus planas“, konsultacijas su rajonų atstovais moderavo, rekomendacijas ir ataskaitą parengė MB „Pupa – strateginė urbanistika“.

Vyko 10 konsultacijų skirtingose miesto dalyse. Šioje ataskaitoje yra pateikiami penkių susitikimų, kuriuose kalbėta apie dešiniojo Neries krato seniūnijas, rezultatai.

Grupinės diskusijos užduočių lapo pavyzdys

PROCESAS IR KONSULTACIJŲ METODIKA

Formatas. Konsultacijoms su vietos atstovais buvo pasirinktas diskusijų formatas – fokus grupė. Tai susitikimas, kuriame vyksta konstruktyvi, darbinė diskusija, visi dalyviai turi galimybę išsisakyti bei išgirsti kitų nuomonę. Dalyviai. Į kiekvieną susitikimą buvo kviečiami miesto dalies atstovai, kurie iš skirtingų perspektyvų pažįsta rajoną. Tai gyventojų bendruomenės, seniūnai, seniūnaičiai ir seniūnijos architektai, rajone veikiantys vystytojai, verslai, visuomeninių, švietimų, gydymo, kultūrinių įstaigų, religinių bendruomenių atstovai. Susitikimuose taip pat dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės, bendrojo plano rengėjų SĮ „Vilniaus planas“ atstovai, projektuotojai. Susitikimuose buvo po 2-3 urbanistus – moderatorius. Kiekviename susitikime dalyvavo 15-30 žmonių. Vieta ir laikas. Susitikimai vyko darbo dieną, po darbo valandų, trukmė - dvi valandos, susitikimų vieta – kūrybiška, nauja ar įdomi vieta rajone (bendruomenės namai, turgus, aukštoji mokykla, bendradarbiavimo erdvė, verslo centras). Pristatymas. Susitikimuose buvo kalbama apie vienos arba kelių Vilniaus miesto seniūnijų bendrojo plano sprendinius. Į vieną susitikimą apjungiamos buvo tos seniūnijos, kurios yra panašios savo charakteriu, urbanistine raida, plėtros iššūkiais ir yra viena šalia kitos. Susitikimo pradžioje buvo pristatoma patvirtinta bendrojo plano koncepcija, koncepcijos pasiūlymai analizuojamai miesto daliai, trumpa rajono charakterio ir gyventojų demografinė apžvalga bei detaliai pristatomi rengiami bendrojo plano sprendiniai pagal sluoksnius ir temas aktualias tam rajonui, pavyzdžiui: susisiekimo infrastruktūra, gyvenamoji aplinka, renovacija, nauja plėtra, darbo aplinka, lokalūs centrai, aukštingumas, intensyvumas, gamtinis karkasas, miesto želdynai, kultūros paveldas. Pristatymo trukmė apie 30 minučių. Diskusija. Po pristatymo vyko pusantros valandos trukmės diskusija. Siekiant suteikti galimybę pasisakyti visiems dalyviams bei apkalbėti visas aktualias temas, diskusija buvo moderuojama: 10-15 minučių skiriama diskusijai mažoje grupėje po 2-5 žmones tam tikrai temai aptarti, tuomet visos grupės pristato, ką kalbėjo ir einama prie kitos temos. Pabaigoje, po 3-5 tokių sesijų, grupės įvardina svarbiausius rajono pokyčius ir pristato juos visiems. Dalyviai pastabas užrašo ant užduočių lapų, žymi žemėlapyje, aktualiausias temas fiksuoja moderatoriai. Po susitikimų pristatymų medžiaga viešinama Vilniaus miesto savivaldybės bei „Vilniaus plano“ socialinio tinklo Facebook paskyroje, nedalyvavę miestiečiai savo idėjas ir pasiūlymus siunčia nurodytu el.pašto adresu. Apibendrinimas. Diskusijose dalyvių įvardintos aktualiausios problemos bei urbanistų konsultantų rekomendacijos apie bendrojo plano sprendinius ir atitikimą koncepcijai bei miesto raidos tikslams yra suskirstytos į bendras būdingas visiems rajonams bei aktualias kiekvienam rajonui atskirai. Rekomendacijos yra pateikiamos tolimesniuose skyriuose.

PASTABOS IR REKOMENDACIJOS, BÅªDINGOS VISIEMS MIESTO RAJONAMS

Rengiant susitikimų medžiagą bei gilinantis į bendrojo plano sprendinius, buvo rasta vietų ir temų, kurias yra tikslinga sprendiniuose koreguoti, siekiant labiau atitikti bendrojo plano tikslus, miesto raIdos ir ateities perspektyvas bei atitikti patvirtintą bendrojo plano koncepciją.

Didieji Gulbinai

Gineitiškės

1. MIESTO DRIEKA 1.1. Bendrojo plano tikslas - vystyti kompaktišką miestą ir skatinti vidinę plėtrą, tačiau bendrojo plano sprendiniai įgalina dar didesnį miesto išskydimą (urban sprawl). Vienas iš svarbiausių Vilniaus miesto raidos iššūkių yra įvykusi urbanistinė drieka į užmiestį (urban sprawl) ir dėl to neefektyviai naudojama miesto infrastruktūra, sumažėjusi gyvenimo ir aplinkos kokybė. Norint miesto išskydimą suvaldyti reikia skatinti vidinę mesto plėtrą, konversiją, kompaktišką vystymą (tą numato bendrojo plano koncepcija) bei riboti miesto augimą į užmiestį (bendrojo plano koncepcija numato dalinai, apibrėždama neprioritetines plėtros teritorijas). Tačiau bendrojo plano sprendiniai koncepcijos neatspindi, ir netgi jai prieštarauja. Mesto pakraščiuose esančiose neurbanizuotose teritorijose numatytas užstatymas bei centrų, paslaugų zonų vystymas: - Didžiuose Gulbinuose, dabar neurbaniuzotoje 450 ha teritorijoje, numatytas žemo ir vidutinio intensyvumo užstatymas, centras. Naujas rajonas savo plotu prilygsta Pašilaičių ir Fabijoniškių mikrorajonams. Sprendiniai Didžiuose Gulbinuose yra schematiški, ne mastelyje, programuojantys chaotišką miesto drieką. - Gineitiškėse (Pašilaičių seniūnija), Platiniškėse ir Plytinėje (Pilaitės seniūnija) yra numatytas užstatymas, nors urbanizacijos dar nėra, sprendiniai schematiški. Visose šiose teritorijose yra parengtų detaliųjų planų, kurie įgalino urbanistinę miesto drieką. Tačiau detalieji planai buvo parengti anksčiau ir nebeatitinka šiandieninių tikslų - kompaktiško vystymo, todėl miesto bendrasis planas, kaip aukščiausias miesto planavimo dokumentas, turėtų urbanizaciją užmiestyje riboti.

2. LOKALŪS IR LINIJINIAI CENTRAI 2.2. Koncepcijoje numatomas daugiacentrio miesto formavimas, numatomi lokalūs centrai, tačiau sprendiniuose neužtikrinama lokalių centrų kokybė. Bendrojo plano sprendiniuose žymimos gana didelės naujų centrų teritorijos: centrai Pašilaičiuose prie aplinkkelio, prie Spaudos rūmų, Ogmios mieste Žirmūnuose, Saltoniškėse Žvėryne, Lazdynuose prie Oslo g. ir kiti. Tačiau visuose šiuose centruose trūksta žaliųjų erdvių, visuomeninės 10

Plytinė

Neprioritetinės plėtros teritorijos bendrojo plano koncepcijoje

Didieji Gulbinai

Sprendiniai prieštarauja koncepcijai - numatoma plėtra neprioritetinėse, užmiesčio teritorijose (pavyzdyje - Didieji Gulbinai).

Lokalūs centrai ir linijiniai centrai bendrojo plano koncepcijoje

paskirties teritorijų, nenumatyta esminė urbanistinė struktūra. Tai koduoja chaotišką centrų augimą, kuriame sunku užtikrinti kokybišką darbo ir gyvenimo aplinką. Centrų teritorijoms turėtų būti rengiami architektūriniai konkursai ar koncepcijos vieningam kiekvieno centro vystymui. 2.3. Koncepcijoje numatomas linijinių centrų vystymas pagrindinėse miesto gatvėse - viešojo transporto arterijose, tačiau sprendiniuose tai neatsispindi. Linijinių centrų zonos sprendiniuose žymimos prie Ukmergės gatvės, Pilaitės prospekte, tačiau kitose gatvėse linijinių centro formavimas neatsispindi: Šiaurinėje gatvėje trūksta centro zonų Šeškinės ir Justiniškių pusėje, Laisvės pr., Kalvarijų gatvėje centro zonos yra tik keliose trumpose atkarpose. Fragmentiškas linijinio centro vystymas neskatins vystymo palei viešojo transporto koridorius ir koncepcijos sprendiniai nebus įgyvendinti.

Centre prie Spaudos rūmų nėra numatyta pakankamai želdynų, visuomeninių funkcijų, neatsispindi centro struktūra.

3. ŽELDYNAI 3.1. Nepakankamai užtikrintas miesto želdynų kiekis, ypač naujos plėtros rajonuose. Visuose susitikimuose konsultacijų dalyviai akcentavo, kad gerai gyvenimo kokybei užtikrinti rajone svarbu turėti intensyviai naudojamų želdynų - parkų, skverų, aikščių. Tą taip pat akcentuoja bendrojo plano koncepcija, kurioje numatoma, kad želdynai bus arčiau intensyviai gyvenamų teritorijų. Sprendiniuose daug ir pakankamai želdynų numatyta senos statybos ir planavimo rajonuose (sovietiniuose mikrorajonuose), tačiau dabar intensyviai vystymuose kvartaluose, prioritetinėse plėtros teritorijose ir lokaliuose centruose želdynų yra numatyta labai mažai. Želdynų ypač trūksta Perkūnkiemyje ir Pilaitėje bei lokaliuose centruose - prie Ukmergės gatvės, prie Spaudos rūmų, Šiaurės miestelyje, Saltoniškėse.

Prioritetinės plėtros teritorijose bei lokaliuose centruose labai trūksta intensyviai naudojamų želdynų (pavyzdyje - Perkūnkiemis, centras prie Ukmergės g.). Paslaugų zonos šalia Lūžių parko Viršuliškėse nėra pagrįstos. Taip pat Laisvės pr. nevystomas kaip linijinis centras.

3.2. Rodomas naujas užstatymas esamų želdynų vietoje. Mieste ypač trūkstant žaliųjų erdvių, abejonių kelia sprendimai dėl esamų žalių zonų užstatymo. Viršuliškėse prie Lūžių parko numatytos paslaugų zonos yra visiškai nepagrįstos. Jei jau norima ten užstatyti, tai tuomet turėtų būti daromas architektūrinis konkursas, kuriamas lokalus centras, kuris tikrai pagerintų rajono gyvenimo kokybę. Dabar paslaugų zonos kokybės nepagerins, bet žaliąją aplinką sumažins ženkliai. Lazdynėliuose prie Lazdynėlių gatvės numatyta paslaugų zona taip pat yra nepagrįsta. Tai miškinga teritorija, dabar naudojama kaip neformali futbolo aikštelė. Jei siekiama Lazdynėliuse didinti paslaugų kiekį, tuomet centro zona gali būti numatyta Lazdynėlių gyvenvietės centrinėje dalyje. Bukčių gatvėje nauja mokykla pažymėta dabartinio miško vietoje. Miško teritorija neturėtų būti urbanizuojama.

Lūžių parkas

Laisvės pr.

3.3 Nėra želdynų klasifikacijos, skirtumų aprašymų, neatspindima kokybė ir įvairovė. Miesto parkai ir viešosios erdvės yra vienas pagrindinių kokybiško gyvenimo mieste elementų. Tačiau bendrajame plane mažai kalbama apie jų kokybę ir įvairovę. Dabar miškas, Katedros aikštė, kapinės, krantinė ir mikrorajono skveras žymimi vienodai - kaip intensyviai naudojami želdynai (žalia spalva sprendinių brėžiniuose), nors tai yra visiškai skirtingo charakterio ir paskirties miesto viešosios erdvės. Želdynai galėtų būti specifikuojami į žaliuosius (parkus, skverus, pliažus, krantines), aikštės, taip pat gali būti išskiriamos pėsčiųjų gatvės, bulvarai.

Bukčių miškas

Paslaugų zona Bukčių miške yra Nauja mokykla Bukčių gatvėje nepagrįsta, urbanizuojama gamtos numatoma esamo miško vietoje. sąskaita.

3.4. Nepagrįstos naujai planuojamų želdynų formos ir dydžiai. Naujos plėtros ir priemiestinėse teritorijose yra numatyta daug ir įvairių formų želdynų. Tačiau jų formos ir dydžiai yra nepagrįsti: kai kur ribos sutampa su sklypais, kitur nesutampa, žalios juostos yra itin siauros, jose netilps jokia parko infrastruktūra.

4. SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA

Verkių miškas bei Katedros aikštė bendrajame plane žymimi vienodai, nors tai labai skirtingo charakterio ir paskirties mieto viešosios erdvės.

4.1. Nepakankamai užtikrintas socialinės infrastruktūros (visuomeninės paskirties teritorijų) kiekis. Visuose susitikimuose buvo kalbama, kad miestiečiams labai trūksta bendruomeninių erdvių (bibliotekų, vaikų, jaunimo, senjorų dienos centrų). Taip pat prioritetinės plėtros, intensyviai vystomuose rajonuose labai trūksta švietimo įstaigų. Švietimo įstaigų labiausiai trūksta Naujojoje Pilaitėje bei Perkūnkiemyje (Šiaurinė Pašilaičių ir Fabijoniškių dalis). Bendrajame plane turėtų būti numatyta daugiau visuomeninės paskirties teritorijų, ypač naujai formuojamuose centruose.

Naujai planuojami želdynai Pavilionyse ir Gineitiškėse - tai itin siauros juostos, kuriose vargiai tilps rekreacinė infrastruktūra.

Sparčiai vystomoje Naujojoje Pilaitėje labai trūksta švietimo įstaigų

5. REGLAMENTŲ LENTELĖS Bendrojo plano sprendinius kiekvienoje teritorijoje apibūdina brėžiniai bei reglamentų lentelės. Toliau pateikiamos rekomendacijos reglamentų lentelėms. 5.1. Teritorijos naudojimo tipas Nėra pateiktos sutrumpinimų reikšmės, todėl neįmanoma suprasti, apie kokį teritorijos naudojimo tipą yra kalbama. Teritorijos naudojimo tipas persipina su funkcinių zonų reikšmėmis. Jeigu nėra pažymėtas naudojimo tipas, ar jo ir būti negali? Pavyzdžiui, mažo užstatymo intensyvumo zonoje nėra pažymėtas aikštės tipas, ar tai reiškia, kad čia aikštės būti negali? Jeigu gali, ką tuomet žymi šie reglamentai? Siūlome naudojimo tipą apibrėžti vienoje aiškinamojo rašto vietoje, kur būtų aprašomi kiekvienai funkcinei zonai priskirti tipai bei būdai, o reglamentų lentelėje pateikti tik papildomus/išskirtinius reglamentus. 5.2. Galimi žemės naudojimo būdai Nėra pateiktos sutrumpinimų reikšmės, todėl neįmanoma suprasti, apie kokį žemės naudojimo būdą yra kalbama. Teritorijos naudojimo tipas persipina funkcinių zonų reikšmėmis, susikomplikuoja bendra reikšmė.

aplinkos, tačiau tai kuria daugiau prielaidų tokiai aplinkai susikurti). Laisvą planavimą numatyti reikia tik ten, kur istoriškai jau yra susiformavęs toks užstatymas. 5.5. Intensyvumas Kai kuriose miesto centro teritorijose užstatymo intensyvumas yra padidintas gan smarkiai (iki 3), nors detaliuose planuose yra numatytas mažesnis intensyvumas. Taip kuriamas ypač tankus ir intensyvus rajonas, kuriame gyvenimo ar darbo kokybė ne visada yra užtikrinama. Reikia arba mažinti intensyvumą arba numatyti būtinybę, jeigu intensyvumas viršija 1.2, tokiu atveju reikia rengti vietovės lygmens planavimo dokumentus ir/ar galimybių studijas. 5.6. Užstatymo tankis Numatomuose lokaliuose miesto centruose vyrauja užstatymo tankis 80%. Daugumoje tose vietose patvirtintų detaliųjų planų užstatymo tankis yra mažesnis (50%, 60%), ir tik išskirtinėse vietose numatomas 80%. Taip tankiai užstatytos teritorijos palieka labai mažai vietos viešosioms erdvėms, želdynams ar viešajai infrastruktūrai. Taip pat nėra aišku, kodėl kartais skiriasi tankumas gretimose teritorijose: vienoje žymimas 40%, gretimoje - 60%.

Siūlome naudojimo būdą apibrėžti vienoje aiškinamojo rašto vietoje, kur būtų aprašomi kiekvienai funkcinei zonai priskirti tipai bei būdai, o reglamentų lentelėje pateikti tik papildomus/išskirtinius reglamentus.

Siūlome numatyti bendrą, kiekvienai funkcinei zonai užstatymo tankumą, ir tik išskirtiniais atvejais viršyti 60%. Numatant didesnį nei 60% tankumą reikia rengti vietovės lygmens planavimo dokumentus ir/ar galimybių studijas.

5.3. Foninis aukštis

5.7. Prekybos centrai

Nėra aišku, kodėl kartais žymimas foninis aukštis, o kartais ne. Gali nutikti, kad pirmieji 20% statomo ploto sklypai gali pastatys aukštesnius pastatus, taip apeidami reglamentą. Šis naujas reikalavimas turi potencialo lanksčiau planuoti teritorijas, tačiau sukuria labai daug galimų spragų šį reikalavimą apeiti.

Prekybos centrų dydis galėtų turėti atskirą schemą, kurioje būtų numatytos teritorijos su atskirais prekybos centrų dydžio ribojimais. Dabartinis žymėjimas palieka galimybę, nereglamentuotose teritorijose pakeitus paskirtį vystyti. Taip pat atsiskleidžia, kodėl vienose teritorijose yra ribojimas dydis, kitose ne.

Siūlome visur nustatinėti foninį aukštį. Jeigu norima pasiekti maksimalų aukštį, tokiu atveju reikia rengti vietovės lygmens planavimo dokumentus ir/ar studijas.

Siūlome parengti atskirą schemą/brėžinį, kuriame būtų numatytos zonos, su prekybos centrų dydžių apribojimais.

5.4. Užstatymo tipas Sprendinių aiškinamajame rašte teigiama, kad vystant centrus yra skatinamas kvartalų formavimas, perimetrinis gatvės užstatymas. Tačiau reglamentų lentelėse miesto centruose ar lokaliuose centruose dažniausiai nurodomas laisvo planavimo užstatymo tipas. Leidžiamas laisvo planavimo tipas nesukuria jokių prielaidų, jog bus formuojami kvartalai ir kuriama miestietiška aplinka. Centruose reikia numatyti perimetrinį užstatymo tipą, taip būtų kuriamos gatvės, uždari kiemai, miestietiška aplinka (perimetrinis užstatymas negarantuoja miestietiškos 13

5.4. Žaliųjų ežerų g. atkarpa tarp Gulbinėlių g. ir Balsių

5.1. Kalvarijų gatvės atkarpa tarp Ozo g. ir Konstitucijos pr. 5.2. Ukmergės gatvės atkarpa nuo Šeškinės žemyn

5.3. Laisvės pr. atkarpa nuo Karoliniškių iki Oslo g.

Bendrojo plano sprendinių dviračių takų tinklo brėžinio ištrauka

6. DVIRAČIAI IR PĖSTIEJI Bendrojo plano koncepcijoje kalbama, kad judėjimas dviračiu bus patogesnis, numatomi magistraliniai dviračių takai. Tačiau sprendinių dviračių infrastruktūros brėžinyje itin dažnai dviračių takai eina ne tiesiausiu keliu, bet šalutinėmis gatvėmis, mažai naudojamais ir sunkiai randamais maršrutais. Magistraliniai dviračių takai turi eiti pagrindinėmis miesto gatvėmis, aiškiausiu keliu, nes tik tada dviračiu važiuoti yra patogu. Dviratininkai, kaip ir kiti eismo dalyviai, miestą atpažįsta ir orientuojasi pagal pagrindines gatves. Jei gatvė siaura, dviračių tako ir viešojo transporto juostų įrengimas turėtų būti prioritetas, ypač jei ta gatvė koncepcijoje numatoma kaip linijinis centras (Kalvarijų, Ukmergės g., Laisvės pr.). Taisytinos dviračių takų vietos (pažymėtos schemoje gretimame puslapyje): 5.1. Kalvarijų gatvėje dviračių takas nuo Ozo gatvės nusuka į šalutines, mažesnes Šnipiškių gatveles. Kalvarijų gatvė yra labai svarbi arterija, kuri jungia šiaurinius rajonus su centru, gatvėje daug paslaugų, parduotuvių, turgus, tad čia yra būtina turėti tiesų ir aiškų dviračių taką, kuris vestų tiesiai į centrą per Žaliąjį tiltą. Kalvarijų gatvė koncepcijoje žymima kaip linijinis centras arba kaip pagrindinio miesto centro dalis, todėl joje patogi pėsčiųjų, dviračių (ir viešojo transporto) infrastruktūra yra prioritetas. Dėl dviračių tako nebuvimo Kalvarijų gatvėje buvo gauta daug miestiečių pastabų. 5.2. Ukmergės gatvėje dviračių takas ties Šeškine nusuka į rajono vidų, judėjimas tampa klaidus, kelias ne tiesus. Takas turėtų eiti pagrindine gatve - Ukmergės - juo labiau, kad ties Šeškinės mikrorajonu gatvė yra pakankamai plati ir takas čia tilptų. Takas Ukmergės gatve turėtų eiti iki pat sankirtos su Geležinio Vilko gatve. 5.3. Laisvės prospekte dviračių takas ties Karoliniškėmis pradeda sukiotis, tampa klaidus, veda per rajono vidų link būsimo Vingio parko pėsčiųjų tilto. Laisvės prospektas yra pagrindinė, pakankamai plati gatvė, tad takas turėtų eiti šia gatve. Juolab, kad magistraliniai dviračių takai yra skirti kasdieninėms, o ne rekreacinėms kelionėms.

7. SPRENDINIŲ BRĖŽINIAI IR BENDROJO PLANO SKAITOMUMAS Bendrojo plano dokumentai (aiškinamasis raštas, brėžiniai, reglamentų lentelės) yra pateikiami labai sudėtingai, sunkiai skaitomai ir suprantamai, informacija fragmentuota, sudėtinga rasti ryšius ir paaiškinimus, suprasti, kaip viskas susiję tarpusavyje, naudojama daug trumpinių. Pastabos ir rekomendacijos bendrojo plano sprendinių brėžiniams: 7.1. Rajonų brėžiniuose trūksta informacijos. Sprendinių brėžiniuose nepažymėtos Statyk ir važiuok aikštelių vietos, magistraliniai dviračių takai, viešojo transporto stotelės, tiltai, viadukai. Ši informacija pateikiama 50.000 mastelio brėžiniuose, tačiau nepakartojama 10.000 mastelio brėžiniuose. Trūkstant informacijos neatspindi rajono urbanistinė struktūra, bendras ateities raidos vaizdas. Taip pat sprendiniuose turėtų atsispindėti viešųjų erdvių įvairovė ir pėsčiųjų infrastruktūra. 7.2. Nerodomi aplinkinių rajonų sprendiniai, nors rajonai jungiasi svarbiose vietose. Tai sukuria fragmentuotą vaizdą. Pavyzdžiui: Šiaurinė gatvė viename brėžinyje pažymėta kaip centras (Pašilaičiai, Fabijoniškės), kitame - nebe (Šeškinė, Justiniškės), centro zona prie Narbuto g., Laisvės ir Pilaitės pr., aplinkkelio žymima trijuose skirtinguose brėžiniuose, todėl neatsispindi, kad centras gana fragmentiškas, suskaidytas itin intensyvių gatvių. 7.3. Reglamentų lentelės yra labai sunkiai skaitomos, naudojama daug santraukų, neaišku, kur ieškoti santraukų paaiškinimų. 7.4. Rekomenduojama parengti bendrojo plano santrauką - leidinį, kuriame patraukliai, glaustai ir suprantamai atsispindėtų esminiai Vilniaus miesto raidos pokyčiai, bendrojo plano koncepcija ir sprendiniai.

5.4. Žaliųjų ežerų gatvėje nuo Ežerėlių būtina numatyti dviračių taką tiesiausiu keliu (pagrindine gatve) iki Balsių. Dabar takas eina mišku link Žaliųjų ežerų, todėl netinka kasdieninėms kelionėms, kurioms renkamasi trumpiausius ir aiškiausius maršrutus. 5.5. Pėsčiųjų infrastruktūros sprendiniai. Judėjimas pėsčiomis yra neatsiejamas nuo patogaus, patrauklaus, darnaus ir kompaktiško miesto. Rekomendacijos pėsčiųjų infrastruktūrai, svarbiausi ryšiai, pėsčiųjų zonos, esminiai sprendimai turėtų būti nurodomi, schematiškai žymimi ar aprašomi bendrojo plano sprendiniuose (iki šiol pėsčiųjų infrastruktūros bendrasis planas nesprendė). Tai ypač svarbu miesto centre ir lokaliuose centruose. 15

PASTABOS IR REKOMENDACIJOS SKIRTINGIEMS MIESTO RAJONAMS

Konsultacijos su vietos atstovais Pilaitėje vyko 2018 m. balandžio 17 d. meno dirbtuvėse Beepart Pilaitėje.

Diskusijos grupėse

Data: 2018 m. balandžio 17 d. Vieta: Meno dirbtuvėse Beepart Pilaitėje Dalyviai: 39 dalyviai Pristatymo skaidrės: http://bit.ly/BP-pilaite Pilaitės seniūnijos ribos

PILAITĖS SENIŪNIJA Susitikimas su Pilaitės seniūnijos atstovais vyko 2018 metų balandžio 17 d. meno dirbtuvėse Beepart. Susitikime dalyvavo apie 40 dalyvių, didžioji dauguma buvo Pilaitės gyventojai ir bendruomenių atstovai, taip pat dalyvavo vystytojų, prekybos centrų, parapijos, kultūrinių ir meno įstaigų atstovai bei planuotojai iš Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus plano“. Pilaitė - tai sparčiai augantis Vilniaus miesto rajonas, kuriame vyksta intensyvi naujų daugiabučių plėtra, keliasi daug jaunų šeimų. Aktualiausios diskusijų temos buvo spūstys vienintelėje su miestu jungiančioje arterijoje – Pilaitės prospekte bei konfliktinė situacija tarp gyventojų ir vystytojų dėl naujai statomo prekybos centro prie Pilaitės prospekto ir aplinkkelio, netolygus švietimo įstaigų pasiskirstymas ir jų trūkumas, ypač naujojoje Pilaitėje, kur gyvena daug jaunų šeimų, bendro naudojimo žaliųjų erdvių ir miesto želdynų trūkumas.

rajonų. Senojoje Pilaitėje gyvena vyresni žmonės, tačiau ten daugiau mokyklų ir darželių, į kuriuos vaikus veda naujosios Pilaitės gyventojai. Senojoje Pilaitėje kaip privalumą gyventojai įvardino didelius daugiabučių namų kiemus, erdvią aplinką, tačiau aktuali tema yra namų renovacija. Tuo tarpu naujojoje Pilaitėje gyventojai kalbėjo, kad didelis trūkumas yra itin intensyvus užstatymas ir prastos kokybės namų statyba. Darbo, komercinė aplinka

DISKUSIJOS APIBENDRINIMAS

Dauguma pilaitiškių dirbti išvažiuoja iš Pilaitės į kitus rajonus. Gyventojai norėtų turėti daugiau kasdieninių paslaugų ir darbo vietų pačiame rajone, norėtų mažesnių prekybos ir paslaugų centrų, turgelio. Dviprasmiškai vertinamas planuojamas prekybos centras prie aplinkkelio. Viena vertus, jame bus kuriamos darbo vietos, pramogos, tačiau kita vertus, tai didelis prekybos centras, toli nuo gyvenamųjų namų, į kuri reikės važiuoti automobiliu ir tai dar labiau padidins spūstis Pilaitės prospekte.

Gyvenamoji aplinka

Socialinės funkcijos, kultūrinė aplinka

Anot susitikimo dalyvių, yra didelė atskirtis tarpo naujosios ir senosios Pilaitės. Visų pirma jas skiria intensyvi gatvė – Pilaitės prospektas, mažai pėsčiųjų jungčių tarp šių

Pilaitės privalumas yra istorijos pėdsakai - malūnas, piliavietė, dvaro sodyba. Tačiau prie jų galėtų atsirasti daugiau turizmo infrastruktūros. Bendrai, susitikimo 19

dalyviai kalbėjo, kad rajone labai trūksta kultūrinio/ naktinio gyvenimo, laisvalaikio praleidimo vietų, kavinių, pramogų, sporto vietų, bendruomenės namų ar užimtumo centro, kur laisvalaikį galėtų leisti vaikai, paaugliai, senjorai. Svarbiausias klausimas dėl socialinės infrastruktūros yra švietimo įstaigų kiekis. Jų labai trūksta naujojoje Pilaitės dalyje, kur gyvena jaunos šeimos. Dabar vaikai į mokyklas ir darželius eina į senąją Pilaitės dalį ir turi kirsti Pilaitės prospektą, kuris yra didelis barjeras tarp dviejų rajonų. Gamtinė aplinka ir viešosios erdvės Pilaitės privalumas – ežerai ir gretimi miškai. Tačiau pačiame gyvenamajame rajone labai trūksta miesto želdynų. Ypač viešųjų erdvių trūksta naujojoje Pilaitėje, kelios žalios erdvės yra numatytos ankstesniajame bendrajame plane, tačiau iki šiol dar neįrengtos. Naujai projektuojamuose kvartaluose taip pat trūksta želdynų. Prie ežerų turėtų atsirasti paplūdimiai, daugiau vietų poilsiui ir rekreacijai. Gyventojus neramina miškuose važinėjantys keturračiai motociklai, šiukšlinama aplinka. Susisiekimo infrastruktūra Dauguma susitikimo dalyvių yra patenkinti viešuoju transportu – greitaisiais autobusais, nes jie važiuoja dažnai ir greitai į miesto centrą. Tačiau, susisiekimo su miestu problema yra viena iš opiausių Pilaitėje. Pilaitę su centru jungia tik viena gatvė – Pilaitės prospektas, čia nuolat yra spūstys. Gyventojai baiminasi, kad atsiradęs prekybos centras prie Pilaitės prospekto spūstis dar labiau padidins, todėl nori, kad būtų užtikrinama papildoma jungtis tarp aplinkkelio ir prekybos centro, įrengiamas viadukas. Taip pat kalbėta, kad Pilaitėje trūkta automobilių aikštelių tiek senojoje tiek naujoje dalyje. Dėl pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros: nėra pėsčiųjų tako link centro, rajono perėjos nepritaikytos neįgaliesiems, mažai dviračių takų arba jie dubliuojami su pėsčiųjų takais, individualių namų gyvenvietėse nėra šaligatvių, apšvietimo, daug neasfaltuotų gatvių.

8. PASTABOS IR REKOMENDACIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIAMS PILAITĖS SENIŪNIJOJE 8.1. Švietimo įstaigų trūkumas naujojoje Pilaitėje. Naujoje Pilaitėje gyvena itin daug jaunų šeimų, čia numatoma tolimesnė, intensyvi plėtra, tačiau nėra numatyta naujų mokyklų. 8.2. Želdynai naujojoje Pilaitėje. Naujoje Pilaitėje yra didelis viešųjų želdynų trūkumas. Bendrajame plane keli 20

yra numatyti, tačiau vis dar neįrengti, nors kvartalas apgyvendintas jau seniai. 8.3. Pilaitės prospektas - barjeras. Pilaitės prospektas yra itin intensyvi ir plati gatvė, kuri atskiria naująją ir senąją Pilaitę. Moksleiviams ir darželinukams eiti iki švietimo įstaigų senojoje Pilaitėje yra toli ir nesaugu. 8.4. Spūstys Pilaitės prospekte ir prekybos centro atsiradimas. Pilaitės prospektas yra vienintelė arterija, jungianti Pilaitę su kitomis miesto dalimis. Prospekte yra itin didelės automobilių spūstys. Gyventojai nori užtikrinimo, kad atsiradus naujam prekybos centrui, bus perorganizuojami transporto srautai ir spūsčių Pilaitės prospekte nepadidės. 8.5. Trūkstama jungtis tarp gatvių. Tarp Simono Grunau ir M.Mažvydo gatvių bendrajame plane trūksta jungties. Gatvių jungtys ir akligatvių naikinimas sukuria patogesnį, saugesnį ir aiškesnį orientuotis miestą. 8.6. Trūksta žaliųjų erdvių. Numatytas Intensyvaus užstatymo kvartalas prie Elbingo ir Karaliaučiaus gatvių, tačiau nėra numatyta jokių visuomeninių želdynų. 8.7. Numatyta centro zona prie aplinkkelio. Kelia abejonių, ar gali būti užtikrinama gyvenimo ir darbo aplinkos kokybė centre tarp itin intensyvių gatvių. 8.8. Numatyta plėtra neprioritetinėse užmiesčio teritorijose. Siekiant skatinti kompaktišką Vilniaus miesto vystymą, toli nuo miesto esančios teritorijos, kuriose dar nėra susiformavęs užstatymas, neturėtų būti urbanizuojamos. Platiniškės, Plytinė ir jų apylinkės nėra gausiai urbanizuotos, todėl čia tikslinga žymėti ekstensyvų užstatymą.

8.8.

8.1. 8.5.

8.2. 8.3.

8.6.

8.8.

8.4. 8.7.

Bendrojo plano sprendinių Pilaitės seniūnijoje brėžinio ištrauka su pažymėtomis pastabų ir rekomendacijų vietomis

Konsultacijos su Pašilaičių ir Fabijoniškių seniūnijų atstovais vyko 2018 m. balandžio 19 d. naujai atidarytame Benedikto turguje Ukmergės gatvėje.

Po sprendinių pristatymo vyko diskusijos grupėse bei prie teritorijos žemėlapio

Data: 2018 m. balandžio 19 d. Vieta: Benedikto turgus (Ukmergės g. 259A) Dalyviai: 21 Pristatymo skaidrės: http://bit.ly/BP-Pasilaiciai-Fabijoniskes Pašilaičių ir Fabijoniškių seniūnijų ribos

PAŠILAIČIŲ IR FABIJONIŠKIŲ SENIŪNIJOS Susitikimas su Pašilaičių ir Fabijoniškių seniūnijų atstovais vyko 2018 metų balandžio 19d. naujai atidarytame Benedikto turguje, Ukmergės gatvėje. Šios abi seniūnijos buvo apjungtos į vieną susitikimą, nes susiduria su panašiais plėtros iššūkiais: tai sparčiai augantys rajonai, daug jaunų šeimų, naujai statomi daugiabučių kvartalai, intensyvi Ukmergės gatvė. Opiausios diskusijų temos: itin didelis užstatymo intensyvumas naujai pastatytuose rajonuose (Perkūnkiemyje), ten labai trūksta želdynų, bendrų erdvių, mokyklų ir darželių, trūksta rekreacinės infrastruktūros Visorių miške. Susitikime dalyvavo apie 20 žmonių, tai gyventojai, verslo, švietimo įstaigų atstovai, seniūnai ir seniūnaičiai, planuotojai iš Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus plano“.

DISKUSIJOS APIBENDRINIMAS Gyvenamoji aplinka Šiose seniūnijose yra trijų skirtingų tipų gyvenamosios aplinkos – senieji daugiabučių rajonai (Pašilaičiai, Fabijoniškės), naujos statybos daugiabučių rajonai (Perkūnkiemis, S.Neries g.) bei individualių namų gyvenvietės (Tarandė, Bajorai). Senuose daugiabučių kvartaluose yra pakankamai žaliųjų erdvių, švietimo įstaigų, tačiau reikia renovuoti daugiabučius, gyventojai

nenorėtų kvartalų intensyvinimo. Naujos statybos kvartaluose yra gana prasta aplinkos kokybė: itin intensyvus užstatytas, visiškai nėra žaliųjų erdvių, trūksta socialinės infrastruktūros, švietimo įstaigų. Individualių namų kvartaluose gyventojai gyvena erdviai, turi privačius kiemus, tačiau rajonai užstatyti gana stichiškai, nėra bendruomeninių erdvių. Socialinės funkcijos, darbo, komercinė, kultūrinė aplinka Pašilaičiuose ir Fabijoniškėse švietimo įstaigų pakanka. Diskusijoje buvo siūloma po mokymosi valandų mokyklas pritaikyti bendruomenės reikmėms. Tuo tarpu naujuose rajonuose (Perkūnkiemyje) švietimo įstaigų trūksta labai, ypač todėl, kad ten gyvena daug jaunų šeimų. Šiuose rajonuose bendrajame plane numatyta per mažai mokyklų ir darželių. Taip pat švietimo įstaigų trūksta Tarandėje. Ukmergės gatvė veikia kaip rajono centras. Susitikimo dalyvių teigiamai buvo įvertintas bendrojo plano siūlymas Ukmergės gatvę vystyti kaip linijinį centrą, miestietišką gatvę. Gamtinė aplinka ir viešosios erdvės Fabijoniškių gyventojai labai džiaugiasi Visorių mišku, intensyviai jį naudoja kaip miesto želdyną laisvalaikiui, 23

tačiau gyventojams miškuose trūksta rekreacinės infrastruktūros, takų, poilsio vietų. Mišką norėtų matyti, kaip miesto parką. Fabijoniškių ir Pašilaičių senosiose dalyse yra daug žaliųjų erdvių, tačiau labai nusidėvėjusi infrastruktūra, žaidimų aikštelės, nėra įvairovės. Gineitiškių ežeras galėtų būti geriau pritaikytas rekreacijai. Želdynų trūkumas yra labai opi problema naujos statybos kvartaluose - prie Perkūnkiemio, S.Neries gatvių. Čia trūksta parko, skvero, žaidimų ir sporto aikštelių. Gyventojai apie tai nuolat kalba, rašo raštus savivaldybei ir tikisi aplinkos pagerėjimo. Susisiekimo infrastruktūra Rajonų susisiekimo infrastruktūra yra gana neblogai išvystyta, tačiau gyventojus neramina ateityje numatyta intensyvi centro prie aplinkkelio plėtra ir dėl to padidėsiantis automobilių srautas: Mykolo Lietuvio gatvė eina pro mažaaukščius namus, gali būti apkrautos gretimos mažos gatvelės, S. Neries gatvė, kuri intensyviam eismui nėra pritaikyta. Naujuose rajonuose gatvių atkarpose trūksta šaligatvių, mažosios architektūros elementų. Greitieji autobusai galėtų vežti iki intensyviai gyvenamų naujos statybos rajonų.

9. PASTABOS IR REKOMENDACIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIAMS PAŠILAIČIŲ IR FABIJONIŠKIŲ SENIŪNIJOSE 9.1. Nenumatyti miesto želdynai. Perkūnkiemis - tai tankiai ir intensyviai apgyvendintas rajonas, kuriame numatyta intensyvi plėtra ir užstatymas, tačiau nėra numatyti miesto želdynai. 9.2. Formuojamas centras be želdynų. Formuojamas naujas lokalus centras prie aplinkkelio ir Ukmergės gatvės, numatomi aukštybiniai pastatai, tačiau nėra numatyti želdynai. Abejonių kelia, ar be želdynų bus galima užtikrinti aukštą gyvenimo ir darbo kokybę. 9.3. Nenumatyti miesto želdynai, švietimo įstaigos. Intensyviai ir tankiai užstatytas kvartalas prie S.Neries gatvės, kuriame gyvena jaunos šeimos. Kvartale labai trūksta želdynų ir švietimo įstaigų, tačiau jie nėra numatyti bendrajame plane. 9.4. Numatyta plėtra užmiesčio teritorijose. Siekiant skatinti kompaktišką Vilniaus miesto vystymą, toli nuo miesto esančios teritorijos, kuriose dar nėra susiformavęs 24

užstatymas, neturėtų būti urbanizuojamos. Bajorai nėra gausiai urbanizuoti, todėl čia tikslinga žymėti ekstensyvų užstatymą (dabar pažymėtas žemas ir vidutinis). 9.5. Lokalaus centro zona vietoje paslaugų zonos. Intensyvioje gyvenamojoje zonoje tikslinga turėti lokalaus centro zoną vietoje paslaugų zonos. 9.6. Numatyta plėtra užmiesčio teritorijose. Siekiant skatinti kompaktišką Vilniaus miesto vystymą, toli nuo miesto esančios teritorijos, kuriose dar nėra susiformavęs užstatymas, neturėtų būti urbanizuojamos. Pavilionys nėra gausiai urbanizuoti, todėl čia tikslinga žymėti ekstensyvų užstatymą (dabar pažymėtas vidutinis ir aukštas). 9.7. Numatyta plėtra neprioritetinėse užmiesčio teritorijose. Siekiant skatinti kompaktišką Vilniaus miesto vystymą, toli nuo miesto esančios teritorijos, kuriose dar nėra susiformavęs užstatymas, neturėtų būti urbanizuojamos. Gineitiškės nėra gausiai urbanizuotos, todėl čia tikslinga žymėti ekstensyvų užstatymą (dabar pažymėtas žemas ir vidutinis). 9.8. Lokalaus centro zona vietoje paslaugų zonos. Jei aplinkui formuojasi gyvenvietės, tikslinga turėti lokalaus centro zoną vietoje paslaugų zonos. 9.9. Konfliktinė zona tie paslaugų ir gyvenamosios funkcijos riba. Paslaugų zonos ribojasi su intensyviomis gyvenamosiomis teritorijomis. Galimi konfliktai, nes aptarnaujantis transportas važiuos per gyvenamąsias teritorijas. Aplinkkelį nuo gyvenamųjų teritorijų turėtų skirti buferinė želdinių juosta. 9.10. Rekreacinė trasa palei aplinkkelį. Tarp aplinkkelio ir gyvenamųjų zonų galėtų atsirasti žaliosios erdvės. Miestiečių siūlymai įrengti rekreacinę gamtinę ašį su rekreaciniu taku palei aplinkkelį, kuris jungtų Bajorus, Sudervėlės upelio slėnį, Buivydiškių tvenkinius, GudeliusKaroliniškės, Lazdynų miškus. 9.11. Miškas - intensyviai naudojamas želdynas. Gyventojai Visorių mišką intensyviai naudoja kaip miesto želdyną, tačiau jame trūksta rekreacinės infrastruktūros. 9.12. Esami pamatai tarp švietimo įstaigų. Kvartalo viduryje tarp darželių yra išlikę pamatai. Toje vietoje reikėtų pažymėti visuomeninės paskirties teritoriją. 9.13. Centro zona abipus Šiaurinės gatvės. Siekiant Šiaurinę gatvę vystyti kaip linijinį centrą, paslaugų zoną reikia numatyti abipus gatvės. Dabar ji žymima šiaurinėje pusėje, tačiau nėra žymima pietinėje gatvės pusėje.

9.4. 9.8. 9.6.

9.7.

9.2.

9.3.

9.1. 9.9.

9.12.

9.11.

9.5.

9.10.

9.13.

Bendrojo plano sprendinių Pašilaičių ir Fabijoniškių seniūnijose brėžinio ištrauka su pažymėtomis pastabų ir rekomendacijų vietomis

Konsultacijos su vakarinių mikrorajonų seniūnijų atstovais vyko 2018 m. balandžio 24 d. Tarptautinėje teises ir verslo aukštojoje mokykloje

Susitikimo formatas - diskusijos grupėse ir nuomonių pristatymas visiems

Data: 2018 m. balandžio 24 d. Vieta: Tarptautinė teises ir verslo aukštoji mokykla (Laisvės pr. 58) Dalyviai: 21 Pristatymo skaidrės: http://bit.ly/BP-planas-JVSKL Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių ir Lazdynų seniūnijų ribos

JUSTINIŠKIŲ, ŠEŠKINĖS, VIRŠULIŠKIŲ, KAROLINIŠKIŲ IR LAZDYNŲ SENIŪNIJOS Susitikimas su Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių ir Lazdynų seniūnijų atstovais vyko 2018 metų balandžio 24d. Tarptautinėje teises ir verslo aukštojoje mokykloje. Susitikime dalyvavo 21 dalyvis. Šios penkios seniūnijos buvo apjungtos į vieną susitikimą, nes tai tuo pačiu laikotarpiu pastatyti rajonai, susiduriantys su panašiais raidos iššūkiais: daugiabučių ir viešųjų erdvių atnaujinimas, mažėjantis jaunų gyventojų skaičius.

dalyviai nenori esamų gyvenamųjų rajonų tankinimo ir intensyvinimo, nori išlaikyti esamą rajonų aukštingumą ir intensyvumą.

Svarbiausi diskusijose įvardinti klausimai – tai daugiabučių kvartalų renovacija, automobilių aikštelių stoka bei transporto srautų organizavimas, ypač atsiradus daugiafunkciam sporto kompleksui – nacionaliniam stadionui (Ukmergės ir Ozo g. sankirta), taip pat Lazdynėlių ir Oslo gatvių sankirta (spūstys ir privažiavimas prie Lazdynų ligoninės).

Gamtinė aplinka ir viešosios erdvės

DISKUSIJOS APIBENDRINIMAS Gyvenamoji aplinka Gyventojai džiaugiasi prasidėjusia daugiabučių renovacija ir kaimynijų programa, tačiau renovacija vyksta per lėtai. Ypač svarbu renovuoti mokyklas ir darželius. Diskusijos

Socialinės funkcijos, darbo, komercinė, kultūrinė aplinka Rajonuose yra pakankamai švietimo įstaigų, tačiau galėtų būti daugiau bendruomeninių erdvių, bibliotekų, laisvalaikio praleidimo vietų.

Gerai, kad mikrorajonuose yra įrenginėjami skverai, tačiau kiemai vis dar lieka nesutvarkyti ir apleisti. Aplink mikrorajonus yra daug gamtinių vertybių (draustiniai Karoliniškėse, šeškinėje, Pasakų parkas), ten po truputį yra įrenginėjami takai, tačiau rekreacinės infrastruktūros vis dar trūksta. Susisiekimo infrastruktūra Senesnės statybos rajonuose yra geras susisiekimas, su kitomis miesto dalimis, tačiau labai opi automobilių aikštelių problema, jų trūksta, automobiliai netvarkingai statomi kiemuose žaliųjų erdvių sąskaita. Šeškinės gyventojai nerimauja dėl atsirasiančio nacionalinio 27

stadiono ir padidėjusių automobilių srautų. Gyventojai nori užtikrinimo, kad stadione bus išspręstas atvažiavimo (Ukmergės ir Ozo sankirta) bei automobilių statymo klausimas (pakankamas aikštelių kiekis). Daug diskutuota apie Oslo gatvę. Joje susidaro spūstys važiuojant iš miesto į Lazdynėlius arba ligoninę. Tai ypač aktualu greitosios pagalbos automobiliams, kurie skuba į ligoninę, bet užtrunka spūstyse. Ligoninės atstovai pageidavo papildomo išsukimo iš Oslo gatvės į kairę (į ligoninę), skirto tik specialiajam transportui. Lazdynėlius su miestu jungiančiose gatvėse nėra saugių šaligatvių, dviračių takų, apšvietimo, gyventojams yra nesaugu vaikščioti.

10. PASTABOS IR REKOMENDACIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIAMS 10.1. Centro zona abipus Šiaurinės gatvės. Siekiant Šiaurinę gatvę vystyti kaip linijinį centrą, paslaugų zoną reikia numatyti abipus gatvės. Dabar centro zonų trūksta Justiniškių ir Šeškinės pusėje. 10.2. Konfliktinė zona ties paslaugų ir gyvenamosios funkcijos riba. Paslaugų zonos ribojasi su intensyviomis gyvenamosiomis teritorijomis. Galimi konfliktai, nes aptarnaujantis transportas važiuos per gyvenamąsias teritorijas. Aplinkkelį nuo gyvenamųjų teritorijų turėtų skirti buferinė želdinių juosta. 10.3. Nepagrįstas užstatymo formavimas parko sąskaita. Visiškai nepagrįstos paslaugų zonos numatymas Lūžių parko vietoje. Visame mieste trūkstant viešųjų želdynų, esami neturėtų būti atiduodami užstatymui, juo labiau paslaugų zonai. Jei norima šia vietą urbanizuoti, turi būti rengiamas architektūrinis urbanistinis konkursas - studija, kuri pasiūlytų, kaip formuoti naują užstatymą gerinant aplinkinių mikrorajonų gyvenimo kokybę: kuriamas lokalus centras, traukos objektai, būsto įvairovė, apjungiami aplinkiniai želdynai. 10.4. Numatyta centro zona už aplinkkelio. Kelia abejonių ar gali būti užtikrinama gyvenimo ir darbo aplinkos kokybė vietoje, tarp itin intensyvių gatvių. 10.5. Lokalaus centro zona vietoje paslaugų zonos. Intensyvioje gyvenamojoje teritorijoje tikslinga turėti lokalaus centro zoną vietoje paslaugų zonos (Viršuliškių centras „Mada“, Justiniškių prie „Kardiolitos“). Tai taip pat padėtų formuoti Laisvės prospektą, kaip linijinį centrą. 10.6. Magistralinis dviračių takas Ukmergės gatvėje. Ukmergės gatvė koncepcijoje žymima kaip linijinis centras, čia didinamas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas, tačiau magistralinis dviračių takas ties Šeškine nusuka, vingiuoja 28

ir į miesto centrą veda painiu, bet ne tiesiausiu ir aiškiausiu keliu. Dviračių takas turėtų eiti pagrindine gatve. 10.7. Srautai į nacionalinį stadioną. Gyventojai yra susirūpinę, kad pastačius daugiafunkcį kompleksą nacionalinį stadioną padidėję transporto srautai pablogins aplinkinių rajonų gyvenimo kokybę (spūstys, automobilių statymas per renginius kiemuose). Svarbu išspręsti Ozo ir Ukmergės gatvių sankirtą. 10.8. Formuojamas centras be želdynų. Formuojamas naujas lokalus centras, numatomi aukštybiniai pastatai, tačiau nėra numatyti želdynai. Abejonių kelia, ar be želdynų bus galima užtikrinti aukštą gyvenimo ir darbo kokybę. Centro zona numatyta labai didelė ir suskaidyta magistralinių gatvių (aplinkkelio, Pilaitės pr., Narbuto g.). Tai sumažins jo aplinkos kokybę. Vientisam centro charakteriui sukurti ir kokybei užtikrinti turėtų būti rengiama visos centro teritorijos vystymo studija ar konkursas. 10.9. Laisvės prospektas nevystomas kaip linijinis centras. Laisvės pr. bendrojo plano koncepcijoje pažymėtas, kaip linijinis centras, tačiau sprendiniuose tai neatsispindi, nėra numatyta centro zonų palei gatvę. 10.10. Nekokybiškos gyvenamosios zonos prie aplinkkelio. Siauroje juostoje tarp aplinkkelio ir Sietyno gatvės nederėtų planuoti gyvenamųjų zonų, nes bus sunku užtikrinti jų kokybę: triukšmingas gretimas aplinkkelis, toli paslaugos, viešasis transportas. Ši juosta galėtų būti skirta miesto želdynams, rekreaciniam takui. 10.11. Magistralinis dviračių takas Laisvės prospekte. Laisvės prospektas koncepcijoje žymimas kaip linijinis centras, čia didinamas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas, tačiau magistralinis dviračių takas ties Karoliniškėmis už Sausio 13-osios gatvės nusuka, vingiuoja ir į Lazdynus ne tiesiausiu keliu. Dviračių takas turėtų eiti pagrindine gatve. 10.12. Laisvės prospektas nevystomas kaip linijinis centras. Laisvės pr. bendrojo plano koncepcijoje pažymėtas, kaip linijinis centras, tačiau sprendiniuose tai neatsispindi, nėra numatyta centro zonų palei gatvę . 10.13. Sudėtingas privažiavimas iki ligoninės. Atvažiavimas į ligoninę atvykstant iš miesto yra labai sudėtingas nes reikia įveikti komplikuotą Oslo g. ir Vakarinio aplinkkelio sankirtą. Yra siūlymas įrengti dešininį išsukimą iš Oslo gatvės į ligoninę skirtą tik specialiajam transportui (greitosios automobiliams). 10.14. Nepažymėtos „Statyk ir važiuok“ (P+R) aikštelių vietos. Bendrajame plane numatytos „Statyk ir važiuok“ aikštelių vietos, tačiau nėra pažymėtos sprendinių brėžiniuose, todėl sunku suprasti ir matyti kaip tai darys įtaką rajonui. Preliminarias aikštelių vietas reikia pažymėti sprendinių brėžiniuose.

10.1. 10.2. 10.5.

10.6.

10.3

10.4.

10.5.

10.7.

10.5. 10.9. 10.8.

10.14.

10.19.

10.10.

10.11.

10.12. 10.14.

10.15.

10.13. 10.17.

10.18.

10.16.

10.15. Formuojamas centras be želdynų. Formuojamas naujas lokalus centras prie Oslo g. ir Laisvės pr. sankirtos, tačiau jame nėra numatyti želdynai. Abejonių kelia, ar be želdynų bus galima užtikrinti aukštą gyvenimo ir darbo kokybę. Vientisam centro charakteriui sukurti ir kokybei užtikrinti turėtų būti rengiama visos centro teritorijos vystymo studija ar konkursas. 10.16. Mokykla pažymėta miško vietoje. Teritorija naujai mokyklai yra pažymėta dabar esamo miško vietoje. Gyventojai nerimauja, kad bus kertami medžiai. Mokyklai vieta turėtų būti surasta kitoje vietoje. 10.17. Paslaugų zona gamtinėje aplinkoje. Paslaugų zona yra numatyta gamtinėje aplinkoje, apsupta miško, dabar šioje vietoje yra neformali sporto aikštelė. Užstatymas neturėtų būti numatomas dar neurbanizuotoje, miškingoje aplinkoje. 10.18. Lokalus centras Lazdynėliuose. Lazdynėliai yra susiformavusi nedidelė gyvenvietė. Tikslinga joje numatyti vietą lokaliam centrui. 10.19. Rekreacinė trasa palei aplinkkelį. Tarp aplinkkelio ir gyvenamųjų zonų galėtų atsirasti žaliosios erdvės. Miestiečių siūlymai įrengti rekreacinę gamtinę ašį su rekreaciniu taku palei aplinkkelį, kuris jungtų Bajorus, Sudervėlės upelio slėnį, Buivydiškių tvenkinius, GudeliusKaroliniškės, Lazdynų miškus. 29

Konsultacijos su Verkių seniūnijų atstovais vyko 2018 m. balandžio 26 d. naujai atidarytoje bendradarbiavimo erdvėje „Altspace“

Po sprendinių pristatymo vyko diskusijos grupėse ir nuomonių pristatymas visiems

Data: 2018 m. balandžio 26 d. Vieta: Bendradarbiavimo erdvė „Altspace“ (Lakūnų g. 24) Dalyviai: 20 Pristatymo skaidrės: http://bit.ly/BP-Verkiai Verkių seniūnijos ribos

VERKIŲ SENIŪNIJA Susitikimas su Verkių seniūnijos atstovais vyko 2018 metų balandžio 26 d. naujai atidarytoje bendradarbiavimo erdvėje „Altspace“ Ogmios miestelyje. Susitikime dalyvavo 20 žmonių, tai įvairios gyventojų bendruomenės, gydymo įstaigų, religinių bendruomenių, regioninio parko atstovai, planuotojai iš Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus plano“. Daugiausiai buvo diskutuota apie individualių namų gyvenvietes, kurios yra itin išsiplėtusios, ten gyvena labai daug jaunų šeimų, tačiau labai trūksta švietimo įstaigų, bendruomeninių erdvių, želdynų, trūksta vandentiekio ir kanalizacijos, gatvėse nėra šaligatvių ir dviračių takų. Taip pat susiduriama su susisiekimo su miesto centru problemomis ir spūstimis.

DISKUSIJOS APIBENDRINIMAS Gyvenamoji aplinka Individualių namų gyvenviečių bendruomenių atstovai kalbėjo, kad rajonuose norėtų matyti nedidėjantį intensyvumą, išlaikyti dominuojantį aukštingumą, vengti daugiabučių namų statymo. Verkių seniūnijoje daug sodų teritorijų. Buvo kalbama, kad sodų situacija turi keistis, jie turėtų tapti vienbučių namų gyvenvietėmis.

Individualių namų kvartaluose opi problema yra inžinerinės infrastruktūros nebuvimas: nėra miesto vandentiekio, nuotekų šalinimo. Socialinės funkcijos, darbo, komercinė, kultūrinė aplinka Diskusijų dalyviai norėtų, kad kultūros paveldo objektai būtų pritaikyti gyventojų reikmėms, kultūrinei veiklai: Verkių dvaro arklidžių pritaikymas ir tvenkinių sutvarkymas, Naujanerių dvaro ir Popieriaus fabriko pritaikymas visuomeninėms reikmėms, karietų tako atstatymas, Kalvarijų bažnyčios ir kryžiaus kelio apšvietimas. Balsių gyventojus džiugina susiformavęs naujas lokalus centras prie Žaliųjų ežerų ir Ragučio gatvių sankirtos. Tokių lokalių centrų galėtų būti daugiau. Itin svarbi rajonui yra Balsių mokyklą, tačiau trūksta bendruomenės centro, bažnyčios, darželių trūksta visose individualių namų gyvenvietėse. Gamtinė aplinka ir viešosios erdvės Verkių seniūnijos privalumas – turtinga gamtinė aplinka, ežerai, miškai, upės. Tačiau diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad miškuose ir krantinėse reikia daugiau rekreacinės infrastruktūros: poilsio zonų, žaidimų ir sporto aikštelių, pažintinių takų. Jeruzalės bendruomenė 31

norėtų ežerėlio pritaikymo rekreacijai, individualių namų gyvenvietėse trūksta nors ir nedidelių bendro naudojimo želdynų. Susisiekimo infrastruktūra Verkių Riešės, Balsių, Ožkinių gyventojai į kitus miesto rajonus važiuoja Žaliųjų ežerų gatve, todėl joje susidaro didelis eismas piko metu. Daug buvo diskutuota, kad gatvė galėtų būti platesnė, pirmiausiai reikėtų rekonstruoti atkarpą ties Verkių ir Aukštosios Riešės gyvenvietėmis, kur kelias eina Turniškių ir Riešės upelių slėniais, nes ten susidaro daugiausiai spūsčių. Taip pat reikia išspręsti nesaugią Žaliųjų ežerų ir Popieriaus gatvių sankirtą. Žaliųjų ežerų gatvės atkarpose trūkta dviračių tako. Dviračių tako bei šaligatvių taip pat reikia Verkių gatvėje, pačią gatvę rekonstruoti. Daug diskutuota dėl Ragučio gatvės Balsiuose rekonstrukcijos ir tilto per Nerį, kuris sujungtų su Baldžio gatve Antakalnyje. Balsių gyventojai nenori padidėjusio tranzitinio eismo srauto per ramią gyvenamąją zoną. Taip pat dabar numatyta tilto vieta per Nerį yra konfliktiška, nes kerta individualių namų sklypus. Dabar žemės prie Ragučio gatvės yra apleistos, ten dažni gaisrai. Ši zona galėtų būti pritaikyta kaip rajono želdynas. Priemiestinių rajonų gyventojams yra aktualus Statyk ir važiuok aikštelių įrengimas Santariškėse. Bendrai, gyvenviečių gatvėse trūksta šaligatvių, dviračių takų, apšvietimo.

11. PASTABOS IR REKOMENDACIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIAMS 11.1. Numatyta plėtra neprioritetinėse užmiesčio teritorijose. Siekiant skatinti kompaktišką Vilniaus miesto vystymą, toli nuo miesto esančios teritorijos, kuriose dar nėra susiformavęs užstatymas, neturėtų būti urbanizuojamos. Didieji Gulbinai prie Molėtų plento nėra gausiai urbanizuoti, koncepcijoje žymimi kaip neprioritetinės plėtros teritorijos, todėl čia tikslinga žymėti ekstensyvų užstatymą (dabar pažymėtas žemas ir vidutinis, centro zona). Didžiųjų Gulbinų teritorija yra labai didelė (450ha), sprendiniuose nėra numatyta esminė urbanistinė struktūra, neatsispindi būsimo rajono mastelis, tai sukurs chaotišką užmiesčio drieką ir nekokybišką aplinką. 11.2. Buvusi stovyklavietė turi būti žymima kaip visuomeninės paskirties - kompleksų teritorija. Buvusi vaikų stovyklos teritorija, kurioje dabar pastatyti individualūs namai, bendrajame plane turėtų likti kaip visuomeninės paskirties teritorija. 11.3. Numatyta plėtra neurbanizuotose užmiesčio 32

teritorijose. Siekiant skatinti kompaktišką Vilniaus miesto vystymą, toli nuo miesto esančios teritorijos, kuriose dar nėra susiformavęs užstatymas, neturėtų būti urbanizuojamos. Buvusiose dirbamose žemėse prie Sakališkių gatvės, kurios dar nėra urbanizuotos ir yra labai nutolusios nuo miesto infrastruktūros ir paslaugų, tikslinga numatyti ekstensyvų užstatymą. 11.4. Magistralinis dviračių takas Žaliųjų ežerų gatvėje. Žaliųjų ežerų gatvė yra pagrindinė arterija jungianti priemiesčio gyvenvietes su miestu, taip pat ji eina per regioninį parką. Šioje gatvėje turi būti numatytas magistralinis dviračių takas - trumpas ir aiškus kelias kasdieninėms kelionėms (rekreacinis takas dabar vingiuoja per mišką iki ežerų). 11.5. Sudėtingas eismas („butelio kaklelis“) Žaliųjų ežerų gatvėje ties Verkių Riešės ir Aukštosios Riešės gyvenvietėmis. Žaliųjų ežerų gatvė itin susiaurėja ties Verkių Rieše, ten susidaro spūstis, visiškai nėra vietos ir labai nesaugu judėti pėstiesiems ir dviratininkams (o jų ten daug nes kelias kerta gyvenvietę ir eina prie pat namų). Taip pat nesaugi sankirta su Popieriaus gatve Aukštojoje Riešėje. Gyventojai įvardino šias gatvės atkarpas kaip prioritetines rekonstrukcijai. 11.6. Ragučio gatvė ir tiltas per Nerį. Bendrajame plane numatytas Ragučio gatvės praplėtimas (aukštesnė kategorija) bei tęsinys ir tiltas per Nerį. Tai konfliktinė vieta, nes gyventojai nemato prasmės susijungti su Antakalnio miškais. Gatvėje padidėtų eismas, tai pablogintų Balsių gyvenimo sąlygas, taip pat gatvės tęsinys kirstų apgyvendintus sklypus ir miškelį. Gyventojų siūlymai vietoje suplanuoto gatvės praplėtimo įrengti rajono želdyną 11.7. Skirtingai žymima tilto vieta skirtinguose brėžiniuose. Reikia suvienodinti siūlomą tilto vietą skirtinguose 10.000 ir 50.000 mastelio brėžiniuose. 11.8. Inžinerinės infrastruktūros nebuvimas. Užmiesčio ir sodų gyvenvietėse opi problema yra inžinerinių infrastruktūrų nebuvimas (kanalizacija, vandentiekis). 11.9. Želdynai Skersinės gyvenvietėje. Skersinės gyvenvietėje nėra numatyta želdynų. Gyventojai norėtų, kad intensyviam naudojimui būtų pritaikomas miško gabalėlis tarp Vanaginės sodų 1-osios g. ir Molėtų plento. 11.10. Gyvenvietėje Santariškėse nėra numatyta želdynų. Gyvenvietėje Santariškėse už ligoninių yra gana intensyviai užstatyta, tačiau čia nėra numatyta jokių viešųjų želdynų. 11.11. Nepažymėtos „Statyk ir važiuok“ (P+R) aikštelių vietos. Bendrajame plane atskirame brėžinyje yra numatytos „Statyk ir važiuok“ aikštelių vietos. Šios aikštelės svariai prisidės prie darnaus judėjimo skatinimo bei turės įtakos rajono raidai, palengvins priemiesčio gyventojų judėjimą. Tačiau aikštelių vietos nėra pažymėtos

11.3.

11.2.

11.8.

11.1.

11.7. 11.6. 11.5. 11.9. 11.4.

11.10.

11.11.

11.12.

sprendinių brėžiniuose, todėl sunku suprasti ir matyti kaip tai darys įtaką rajonui. 11.12. Kalvarijų gatvė nevystoma kaip linijinis centras. Kalvarijų gatvė bendrojo plano koncepcijoje pažymėta, kaip linijinis centras, tačiau sprendiniuose tai neatsispindi, nėra numatyta centro zonų palei gatvę. 33

Konsultacijos su Žvėryno, Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų atstovais vyko 2018 m. gegužės 2 d. Quadrum verslo centre

Po sprendinių pristatymo vyko diskusijos prie teritorijos žemėlapių

Data: 2018 m. gegužės 2 d. Vieta: Quadrum verslo centras (Konstitucijos pr. 21) Dalyviai: 30 Pristatymo skaidrės: http://bit.ly/BP-Žirmūnai-Šnipiškės-Žvėrynas Žirmūnų, Žvėryno ir Šnipiškių seniūnijų ribos

ŽIRMŪNŲ, ŠNIPIŠKIŲ IR ŽVĖRYNO SENIŪNIJOS Susitikimas su Žvėryno, Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų atstovais vyko 2018 metų gegužės 2 d. Quadrum verslo centre, Konstitucijos prospekte. Šios trys seniūnijos buvo apjungtos į vieną susitikimą, nes yra centrinėje miesto dalyje, kur didelės plėtros poreikis, Šnipiškėms ir Žvėrynui yra būdingi istorinių priemiesčių vystymo iššūkiai, seniūnijas jungia Neries upė. Susitikime dalyvavo 30 žmonių, tai gyventojų bendruomenės, seniūnai ir seniūnaičiai, vystytojų, prekybos centrų, kultūrinių organizacijų atstovai, projektuotojai. Daugiausiai diskutuoti klausimai buvo: istorinių priemiesčių ir medinio kvartalų charakterio saugojimas, žaliųjų erdvių vientisumo kūrimas, jungtys su Nerimi, Žirmūnų mikrorajone – naujos statybos ribojimas ir kvartalinė renovacija.

DISKUSIJOS APIBENDRINIMAS Gyvenamoji aplinka Susitikime buvo kalbama apie dviejų skirtingų charakterių rajonus – istorinius priemiesčius (Žvėrynas ir Šnipiškės) ir daugiabučių mikrorajoną (Žirmūnai). Žirmūnuose gyventojai nenori kvartalų tankinimo ir naujos statybos, kuri griauna kvartalo struktūrą, nori išlaikyti esamą

intensyvumą, charakterį, želdynus, norėtų spartesnės kvartalinės renovacijos. Tuo tarpu Žvėryno ir Šnipiškių gyventojams yra labai svarbus jų rajono mažo mastelio, medinio charakterio išsaugojimas, paveldo apsauga. Šnipiškių gyventojai nenori itin didelio aukštingumo aplink istorinę rajono dalį ir didelio aukščių kontrasto. Šnipiškių gyventojai primina, kad rajonas turėtų vadintis ne Skansenas, o Šiaudinė. Socialinės funkcijos, darbo, komercinė, kultūrinė aplinka Vystant lokalius centrus turėtų būti taikomas funkcijų derinimas (mixed use). jeigu nekuriamos mišrios funkcijos, po darbo valandų gauname rajoną vaiduoklį. Toks yra centras Konstitucijos prospekte. Lokaliuose centruose turi atsirasti visuomeninės funkcijos, želdynai. Bendrai, diskusijoje buvo kalbėta, kad rajonuose trūksta bendruomeninių erdvių (bibliotekų, kultūros centrų). Susitikime dalyviai bandė rasti Žvėryno plane vietą, kur galėtų atsirasti bendruomenės centras. Šiuose trijuose rajonuose ypač daug kultūros paveldo, kurį vieningai visi nori saugoti, bet taip pat ir pritaikyti bendruomenių reikmėms, kultūrai. Žvėryno gyventojams labai svarbus malūno pritaikymas, tvenkinių sutvarkymas. 35

Gamtinė aplinka ir viešosios erdvės Pagrindinis vientisas žalias šių rajonų koridorius yra Neries upė. Tačiau turėtų atsirasti daugiau jungčių tarp krantinių ir gyvenamųjų rajonų. Rajonuose žaliųjų erdvių yra, tačiau jos nėra sujungtos į vientisą sistemą, nėra takų, jungčių tarp viešųjų erdvių. Dalyviai įvardino Baltojo tilto ir Europos aikštės sujungimą, kaip itin svarbią pėsčiųjų jungtį – viešąją erdvę. Taip pat labai svarbi Neries senvagės tvenkinių žalioji jungtis, kurią dabar nutraukia centro zona Žalgirio gatvėje. Pačioje Žalgirio gatvėje taip pat trūksta skverų. Žirmūnuose svarbu išlaikyti ir plėsti želdynus, atnaujinti kiemus, šaligatvius, atnaujinti sporto infrastruktūrą. Šiaurės miestelyje labai trūksta žaliųjų erdvių, ten gyvena daug jaunų šeimų, formuojasi naujas lokalus centras, o žalių ir poilsio zonų labai trūksta. Kaip neigiamą pavyzdį susitikimo dalyviai įvardino Rinktinės gatvės vystymą, nes joje kuriamas didelis tankumas ir paliekama itin mažai viešosios gatvės erdvės, vietos pėstiesiems. Susisiekimo infrastruktūra Tai centriniai miesto rajonai, tad čia yra išvystytas gatvių tinklas, gerai veikia viešasis transportas. Kalvarijų gatvė yra svarbi miesto arterija, joje reikia užtikrinti patogų pėsčiųjų judėjimą, būtina įrengti dviračių taką, nes tai miesto centro gatvė. Žirmūnuose opi problema yra automobilių aikštelių trūkumas ir automobilių statymas ant žolės kiemuose, taip pat svarbu sutvarkyti privažiavimus prie mokyklų ir darželių. Visuose rajonuose trūksta vientisos dviračių ir pėsčiųjų takų sistemos.

12. PASTABOS IR REKOMENDACIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIAMS ŽVĖRYNO, ŠNIPIŠKIŲ IR ŽIRMŪNŲ SENIŪNIJOSE 12.1. Formuojamas centras be želdynų. Šiaurės miestelyje formuojamas naujas lokalus centras, numatomi aukštybiniai pastatai, tačiau nėra numatyti želdynai. Abejonių kelia, ar be želdynų bus galima užtikrinti aukštą gyvenimo ir darbo kokybę. Vientisam centro charakteriui sukurti ir kokybei užtikrinti turėtų būti rengiama visos centro teritorijos vystymo studija ar konkursas. 12.2. Magistralinis dviračių takas Kalvarijų gatvėje. Kalvarijų gatvė yra miestietiška gatvė su itin daug paslaugų ir funkcijų, čia intensyvus visų transporto rūšių eismas. Gatvė bendrojo plano koncepcijoje numatyta kaip linijinis centras, tačiau atkarpoje nuo Ozo g. iki 36

Konstitucijos pr. nėra numatytas dviračių tako įrengimas. Tai ašis, jungianti centrą su šiaurine Vilniaus dalimis, Kalvarijų gatvę atpažįsta ir ja juda pėstieji ir dviratininkai, todėl šioje gatvėje turi būti numatytas dviračių takas. 12.3. Formuojamas centras be želdynų. Saltoniškėse formuojamas naujas lokalus centras, intensyviai vyksta konversija, tačiau nėra numatyti želdynai. Abejonių kelia, ar teritorijoje be želdynų bus galima užtikrinti aukštą gyvenimo ir darbo kokybę. 12.4. Naujos statybos Karoliniškių draustinio pakraštyje. Gyventojai nerimauja, kad nauja statyba vyksta vis arčiau Karoliškių draustinio ribos. 12.5. Nepagrįstas Kernavės gatvės kategorijos kėlimas iki C2 ir nesusijungiančios atkarpos. Šiauriniame Šnipiškių kvartale C2 kategorija žymima Linkmenų gatvė, pietinėje Šnipiškių dalyje - C2 kategorijos - Kernavės gatvė. Šių trumpų ir nesusijungiančių atkarpų nėra tikslinga planuoti kaip C2 kategorijos gatvių. 12.6. Aukštingumas Šnipiškėse. Didelis kontrastas tarp žemo užstatymo Skansene (Šiaudinėje) ir aplinkinėse gatvėse. Grėsmė, kad bus sukuriamas per didelis kontrastas. 12.7. Aukštybinių pastatų ir Kalvarijų gatvės santykis. Kalvarijų gatvėje - Konstitucijos pr. numatyti aukštybiniai pastatai, kampe leistinas aukštis - 33 aukštai, tačiau priešais gatvėje stovi dviaukščiai esami namai. Grėsmė, kad bus sukuriamas per didelis kontrastas. 12.8. Infekcinė ligoninė Žvėryne - visuomeninės paskirties. Tai kultūros paveldo objektas, tad turėtų likti visuomeninės paskirties teritorija. Dabar žymima, kaip gyvenamoji paskirtis. 12.9. Žalioji Nerie senvagės jungtis. Sklypuose prie Žalgirio gatvės yra svarbu užtikrinti pakankamą želdynų kiekį, kad būtų išlaikyta viso miesto masteliu svarbi žalioji Neries senvages jungtis ir ryšys (viešas patekimas) prie visų senvagės tvenkinių.

12.1.

12.5.

12.9.

12.2.

12.5. 12.6.

12.4. 12.3.

12.7.

12.8.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo konsultacijų su visuomene ir rekomendacijų bendrojo plano sprendinių projekto korekcijoms parengimas