Vasaris

Žirafos moko mus, kaip svarbu stiebtis aukštyn, nors ir kokių didelių kliūčių sutiktume savo gyvenimo kelyje. sutiktume gyvenimo

Susipažinkite su mūsų naujuoju šilumos siurbliu „EHS Mono R290“

Atraskite dar vieną produktą komfortui namuose sukurti

Pristatome naujausią „Samsung“ EHS šilumos siurblių gamą. „EHS Mono R290“ – tai šildymo sprendinys komfortiškam namų mikroklimatui palaikyti. Šie šilumos siurbliai gali būti 5, 8, 12 ir 16 kW galios. „EHS Mono R290“ šaltnešio R290 globalaus atšilimo potencialo (GWP) skaičius, palyginti su kitų šilumos siurblių šaltnešiais, yra mažesnis – tik 3. Kartu su žemo GWP skaičiaus šaltnešiu šilumos siurblys „EHS Mono R290“ gali užtikrinti šildymo tikslams tiekiamą termofikato temperatūrą iki 75 °C*. Ši šildymo sistema tinkama ir naujos statybos, ir renovuotuose pastatuose.

*

samsung-climatesolutions.com

Termofikato temperatūra pasiekiama, kai lauko temperatūra yra -10–35 °C. Galutinis rezultatas gali skirtis priklausomai nuo naudojimo sąlygų.

GEBERIT ACANTO

DESIGN MEETS FUNCTION

TurboFlush technologija

Paslėptas tvirtinimas prie sienos

Švelnaus dangčio uždarymo mechanizmas

4 L nuleidžiamo vandens kiekis

Lengvai valomos grindys

Greitai nuimamas WC dangtis

Be vidinio apvado

GEBERIT ACANTO WC SU TURBOFLUSH TECHNOLOGIJA

Geberit Acanto WC puodas neturi vidinio keramikos apvado, o dangtyje įdiegta greito nuėmimo funkcija, todėl visada lengvai ir greitai atkuriama švara.

Dėl specialios WC puodo vidinės geometrijos vanduo yra itin tiksliai keramikos paviršiumi nukreipiamas į nuotekas. Vandens antrą kartą nuleisti nereikės, o puodo valymas taps gerokai paprastesnis.

Pakabinamo WC komplektas Geberit Acanto: plotis – 36 cm, gylis – 53 cm

Ventiliuojamų

fasadų ekspertai...

OREX GROUP: kokybė, pranokstanti kainą

Orex Group teikia vėdinamų fasadų sistemų projektavimo ir montavimo, konsultavimo paslaugas ir techninę pagalbą, tiekia aukštos kokybės fasadų apdailos medžiagas. Jos profesionalumą liudija atlikti darbai ir daugybė nuolatinių klientų.

Vėdinami fasadai: estetiški, funkcionalūs ir ilgaamžiai Vėdinami fasadai suteikia pastatui išskirtinį dizainą, pagerina patalpų komfortą ir yra ilgaamžiai, atsparūs atmosferos poveikiui. Jie sukuria oro tarpą tarp išorinės sienos ir fasado apdailos, todėl pastatas yra nuolat vėdinamas, pagerėja šilumos izoliacija ir sumažėja šildymo bei vėsinimo išlaidos, išvengiama pelėsio ir grybelio. Fasadų apdailai gali būti naudojamos įvairios medžiagos: HPL, aliuminio kompozitinės ir akmens masės plokštės, medinės dailylentės ir kt. Orex group ypač rekomenduoja smūgiams, įbrėžimams, UV spinduliams, drėgmei atsparias ir lengvai prižiūrimas HPL (angl. High Pressure Laminate) –aukštos kokybės laminato plokštes iš celiuliozės pluošto, impregnuoto dervomis. Puikus pasirinkimas ir aliuminio kompozitinės plokštės –lengvos, tvirtos, lanksčios, atsparios korozijai ir kuo įvairiausių spalvų.

Aliuminio lamelės –praktiškos ir nevaržančios kūrybinio polėkio Universalios, ekologiškos, lengvai transportuojamos ir montuojamos, fasaduose jos reguliuoja saulės spindulių patekimą į pastatą ir taip sumažina patalpų vėsinimo išlaidas. Stoginėse saugo nuo saulės ir lietaus, tuo pat metu praleisdamos natūralią šviesą. Luboms suteikia gylio ir tekstūros, pagerina patalpų akustiką. Gali tapti įspūdinga akcentine siena arba atskirti zonas, tuo pat metu išlaikydamos erdvės pojūtį. Iš jų netgi gali būti gaminami baldai. Aliuminio lamelės atsparios korozijai ir atmosferos poveikiui, todėl daugelį metų atrodo kaip ką tik sumontuotos. Orex group aliuminio lameles gamina viena iš aliuminio produkcijos lyderių pasaulyje –Turkijos SARAY. Jos gaminių aukščiausią kokybę patvirtina CE ženklas, suteikiamas tik ES darbo, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančiai produkcijai.

Orex group partnerė gali pagaminti ne tik standartines stačiakampes – praktiškai bet kokios formos lameles, todėl jos gali būti kuo įvairiausiai pritaikomos. Galima rinktis jų spalvą iš dešimties matinių grublėtų medienos variantų ir visų RAL spalvų, taip pat grublėtumą ir blizgumą. Specialiomis metalo padengimo technologijomis sukurtam ilgaamžiam reljefiniam raštui suteikiama 20 metų padengimo garantija.

Nauja EJOT® vėdinamų fasadų atraminės konstrukcijos sistema keičia vėdinamų fasadų (VHF) rinką!

CROSSFIX, pagaminta iš 100 proc. nerūdijančiojo plieno, yra pirmoji po fasadais montuojama konstrukcija, kurią galima naudoti montuojant ir vertikalius, ir hori zontalius laikančiuosius profilius.

CROSSFIX suteikia daugiau lankstumo visai sistemai, montuoti tampa kur kas lengviau.

CROSSFIX, pagaminta iš 100 proc. nerūdijančiojo plieno, gerokai sumažina šalčio tiltelių susidarymo sistemoje tikimybę.

EJOT tiekia CROSSFIX sistemą – viską iš vienų rankų. Ir viską –aukščiausios kokybės.

MEMBER OF EOTA

SERTIFIKATAI:

Europos techninis vertinimas ETA-21/0756

Aplinkosauginio produkto deklaracija EPD

Pasyvaus namo institutas; Ph

LEED

KREIVIŲ VALDOVAI: ZAHA HADID ARCHITECTS

36

48 IŠMANUSIS MIESTAS 10

62

STRUCTUM KOKYBIŠKŲ NAMŲ DNR KONFERENCIJOJE –2024 METŲ PERSPEKTYVOS IR INOVATYVIŲ TECHNOLOGIJŲ RINKOS NAUJOVĖS

72

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už užsakovo pateiktų nuotraukų autorystę.

Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info

VLTAVOS FILHARMONIJA: NAUJA PRAHOS MUZIKOS ŠVENTOVĖ

NAUJININKŲ SIMBOLIS ĮGYJA NAUJĄ VEIDĄ

LEIDĖJAS

UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt

DIREKTORĖ

Ignė Dutova info@structum.lt

VYR. REDAKTORĖ

Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt

VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

78

SAPIEGŲ RŪMAI ATGAUNA SAVO DIDYBĘ

88

INOVACIJOS, KURIOS IŠ PAGRINDŲ KEIČIA STATYBŲ SEKTORIŲ

98

VISI KELIAI VEDA Į NAUJĄ VERSLO KOMPLEKSĄ STOCKHOLM

102

ALEKSOTAS ATGIMSTA KAIP MOKSLINIO POLĖKIO VERSLO TRAUKOS CENTRAS

106

KOMFORTO SALA AMŽINO JUDĖJIMO SŪKURYJE

112

NAUJOJI BIURŲ (R)EVOLIUCIJA: PER DARBUOTOJŲ GEROVĘ Į VERSLO SĖKMĘ

120

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA VERČIA NAUJĄ ISTORIJOS LAPĄ

130

SIDNĖJUS: MIESTAS LABORATORIJA. PUSIAUSVYROS PAIEŠKOS TARP TRADICIJOS IR INOVACIJOS

138

KOKIO MIESTO NORI MOTERYS

142

PASAULYJE TOP 10

TEKSTŲ AUTORIAI

Neda Žvybienė

Rosita Rastauskienė

Violeta Bartaškaitė

Akvilė Lesauskaitė-Hu Eva Kovas

Vaiva Didžiulytė

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI

Adobe stock Unsplash Getty Images Freepick

PARDAVIMŲ VADOVĖ

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

„STRUCTUM“ PROJEKTŲ KALBOS REDAKTORĖ Sandra Balžekaitė

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2024

© STRUCTUM, 2024

Langai, pripildantys namus šviesos

VALDOVAI: Zaha Hadid Architects

2016 metais architektūros pasaulis netikėtai prarado vieną ryškiausių savo žvaigždžių – Zahą Hadid. Irakiečių kilmės britų architektę, besigydančią bronchitą Majamio ligoninėje, ištiko širdies smūgis. Liko nebaigti net 36 projektai 21 šalyje. Tačiau architektės įkurta įmonė „Zaha Hadid Architects“ (ZHA) paskelbė, kad darbai nesustos, statybos ir dizaino procesai bus tęsiami. Interviu STRUCTUM įmonės architektūros nuostatomis dalijasi ir apie naujus bei pasaulinę šlovę jau pelniusius projektus pasakoja Ludovico Lombardi – ZHA direktorius, atsakingas už projektus Šiaurės, Skandinavijos ir Baltijos regionuose.

Akvilė Lesauskaitė-Hu

Unikalus Jungtinės Karalystės licencijuotos architektės, dizainerės ir pedagogės Zahos Hadid kūrybos stilius, laužantis visas tradicinio dizaino taisykles, pribloškė pasaulį. 2004 m. ji tapo pirmąja moterimi, laimėjusia „Nobelį“ architektūros srityje – prestižinę Pritzkerio premiją. Britų dienraštis „The Guardian“ architektę titulavo „kreivių karaliene“, o pasaulio architektams ypač įstrigo jos citata: „Yra 360 laipsnių. Kodėl turėtume laikytis tik vieno?“ Zaha Hadid iki šiol išlieka viena geriausių visų laikų pasaulio architekčių.

L. Lombardi prie ZHA prisijungė 2008 m., baigęs architektūros magistro studijas. Dabar jis vadovauja tarptautinei projektuotojų komandai ir jos įgyvendinamiems dideliems projektams, tarp jų Vilniaus geležinkelio stoties pertvarkai ir „Rail Baltic“ Ilemistės (Ülemiste) geležinkelio terminalo Taline statybai. L. Lombardi kompetencija – ir būsimas Talino uosto perplanavimas.

Architektas taip pat užsiima edukacine veikla – skaito paskaitas žymiuose Europos ir JAV universitetuose, archi-

tektūros ir dizaino mokyklose. „Manau, mokant kitus labai svarbu išlikti atviram skirtingoms aplinkoms, gebėti įkvėpti naują architektų kartą. Taip pat pačiam būti įkvėptam naujų idėjų ir technologijų, plėtojamų pasaulio universitetuose ir mokslinių tyrimų institucijose“, – sako L. Lombardi.

Jo teigimu, „Zaha Hadid Architects“ seka inovacijų pulsą, tačiau tebepuoselėja savo įkūrėjos architektūros viziją ir kūrybos principus – komandos kūriniai yra atpažįstami iš tolo: jų autorystę neginčijamai liudija vingrios pastatų linijos, drąsios dinamiškos formos, horizontalių sluoksnių ir tarsi ore plūduriuojančių tuštumų dermė.

ZHA kūryba aplink Baltijos jūrą

„Šiam regionui būdinga panašumų, antra vertus, kiekvienas kraštas turi unikalių savybių, – vertina Baltijos ir Skandinavijos šalių architektūrą L. Lombardi. – Panašumai mums, kaip architektams, yra naudingi kuriant veiksmų sistemą, tačiau mūsų architektūrinės vizijos, manyčiau, kiekvienoje šalyje yra skrupulingai pritaikomos prie unikalaus konteksto.“

Pasak architekto, Baltijos šalyse ypač kreipiamas dėmesys į dizainą, Skandinavijoje pirmenybė teikiama tvarumo principams, o įspūdingas viso regiono architektūrinis paveldas sukuria įdomių galimybių šiuolaikinę architektūrą integruoti į esamą urbanistinę sistemą ir kraštovaizdį.

L. Lombardi nuomone, vietovės istorija negali būti atsieta nuo architektūros dizaino. „Mes, architektai, visada turime savo projektuose reaguoti į istorinį kontekstą – kartais tęsti tradiciją, o kartais greta kurti kontrastą, – sako jis ir savo mintį iliustruoja pavyzdžiais Lietuvoje: – Štai „Business Stadium Central“ linkiai atspindi ryškias šalia esančios senamiesčio architektūros ypatybes, o naujasis Vilniaus geležinkelio stoties dizainas – senosios stoties stogo linijos tąsa, palaipsniui transformuojama į šiuolaikišką ateities tilto įvaizdį.“

Architektas pabrėžia, kad kiekviename projekte jiems svarbiausia yra vartotojų gerovė ir potyriai. Vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių užtikrinti norimą rezultatą, – natūrali šviesa.

„Natūrali šviesa – mūsų architektūros dalis nuo pat įmonės įkūrimo, jau daugiau kaip 40 metų. Ją kaip būdą orientuotis erdvėje ir reguliuoti pėsčiųjų srautą įtraukėme ir į Talino, ir į Vilniaus geležinkelio stočių projektus. Naudodami skaitmeninį modeliavimą, Osle suprojektavome Fornebu požeminę stotį su platforma, pavadinta „dangus apačioje“, – ji leidžia transporto po žeme laukiantiems žmonėms mėgautis natūralia šviesa, sklindančia virš žemės“, – vardija L. Lombardi.

Jo teigimu, apie vartotojus buvo galvojama ir projektuojant verslo centrą „Business Stadium Central“ Vilniuje: „Siekdami optimizuoti natūralios šviesos skverbimąsi, pasitelkėme skirtingus modelius. Daugybė stoglangių užtikrina natūralią šviesą ir vėdinimą, o dangaus tiltai ir žiemos sodai pagerina ryšį visame pastate.“

L. Lombardi sako, kad jį nepaprastai žavi Baltijos regiono teikiamos galimybės bei atviras vietos bendruomenių požiūris į ZHA pasiūlymus, ir trumpai apžvelgia keturis naujus ZHA projektus Vilniuje ir Taline.

Verslo centras Busines Stadium Central Vilniuje

Dviejų atrijumi sujungtų mažaaukščių bokštų lenkti fasadai tįsta Gedimino pilies bokšto link, apželdintos terasos ir aikštės naujai interpretuoja miesto architektūrą, saulės kelio analize grįsta konstrukcija garantuoja pavėsį ir mažesnes energijos sąnaudas, tvarumo liniją tęsia medžio interjeras, sukurtas iš vietos tiekėjų produkcijos. 24 tūkst. kv. m plote įsikuria kavinės, parduotuvės ir biurai. Viršutiniuose aukštuose veikia du viešieji baseinai, saunos ir garinės pirtys, jų lankytojams atsiveria senamiesčio panorama.

2025 m. planuojamas baigti „Hanner“ projektas Rinktinės gatvėje, be jokios abejonės, netruks tapti nauju miesto traukos centru.

Vilniaus geležinkelio stoties rajono transformacija

Stotyje bus įdiegtos naujausios elektros energijos gamybos ir teršalų šalinimo technologijos, stoties ir Naujininkų rajonus sujungs modernus tiltas. Esami prekybos kioskai ir biurai užleis savo 9000 kv. m plotą naujai stočiai, ši bus sujungta su nauju miesto viešojo transporto terminalu. Esama automobilių stovėjimo aikštelė bus perkelta po žeme. Taip bus atlaisvinta vieta naujam parkui – gyvybingai miesto erdvei su kone pusšimčio medžių alėjomis, vandens sodais. Šis parkas per amfiteatrą ir rampą ves keleivius į viešą terasą ant stoties stogo.

ZHA Vilniaus geležinkelio stoties rajono transformacijos konkursą laimėjo pristačiusi pasiūlymą „Green Connect“. Integruoto susisiekimo mazgo su naujomis viešosiomis apželdintomis miesto erdvėmis projektas įgyvendinamas pavadinimu „Vilnius Connect“. ZHA jį plėtoja drauge su Lietuvos architektūros įmone „CLOUD architektai“.

Ilemistės terminalas Taline

Nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos drieksis 870 km ilgio elektrifikuotas geležinkelis. Ilemistės terminalas, suprojektuotas kaip intensyvaus eismo viešasis tiltas, sujungs Taliną, Rygą ir Vilnių su Europos greitųjų geležinkelių tinklu. Tai bus įvairių rūšių transporto mazgas vykstantiesiems į darbą ir iš jo, nacionalinių ir tarptautinių geležinkelio maršrutų, taip pat netoliese esančio Talino oro uosto keleiviams. Kruopščiai suplanuotas maršrutų krypčių išdėstymas terminale palengvins navigaciją ir autobusų, tramvajų bei geležinkelio linijų integravimą. Naujasis terminalas, suprojektuotas laikantis BREEAM reikalavimų, – tai modulinių konstrukcijų sistema. Jis statomas etapais, kad šio proceso metu būtų užtikrintas nenutrūkstamas geležinkelio eismas.

ZHA „Rail Baltic“ konkursą laimėjo 2019 m. Naują geležinkelio terminalą Taline planuojama atverti 2026-aisiais.

Talino miesto uosto pertvarkos projektas

Talinas – vienas sparčiausiai augančių Europos uostų, kruizinių laivų, keltų ir krovinių eismas jame vis intensyvėja. Siekiant išspręsti Estijos sostinės jūrų transporto infrastruktūros problemas, uosto funkcijas suderinti su viešosiomis miesto erdvėmis, 2016 m. buvo paskelbtas Talino uosto pertvarkos projekto konkursas. ZHA pateiktame pasiūlyme išsaugomas Talino paveldas, kartu į jį integruojant naujoviškų dizaino elementų, pavyzdžiui, pėstiesiems pritaikytas promenadas ir paaukštintus takus. Pirmenybė teikiama susisiekimui tarp uosto ir Talino centro, įtraukta įvairių urbanistinių patogumų ir sukurta gyvybinga miesto aplinka.

ZHA vizualizacijos

ZHA PROJEKTAI, PAKERĖJĘ VISĄ PASAULĮ

Olimpinis vandens sporto centras

Londone

2005–2011 m. įgyvendinto Olimpinio vandens sporto centro projekto idėją architektei Zahai Hadid pasufleravo dinamiška Temzės tėkmė – 2012 m. vasaros olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms skirto pastato stogas tarsi banga apgaubia jame esančius baseinus. 2014 m. vandens sporto centras buvo pritaikytas visuomenės poreikiams ir tapo patrauklia erdve plaukimo, nardymo ir sinchroninio plaukimo renginiams.

Laurian Ghinitoiu nuotr.

Opus Dubajuje

Gyvybingame Burdž Chalifos (Burj Khalifa) rajone šalia Dubajaus miesto centro esančioje Verslo įlankoje prie Dubajaus vandens kanalo iškilusį „Opus“ 2007 m. suprojektavo Zaha Hadid. Jame įsikūręs „ME Dubai“ –vienintelis viešbutis, kuriam architektė sukūrė ne tik architektūrą, bet ir interjerą. 84 300 kv. m ploto „Opus“ suprojektuotas kaip du atskiri bokštai, sudarantys kubo formą. Svarbus dizaino tūris – kubo centre sukurta netaisyklingos formos tuštuma. Pastato pusės abipus tuštumos sujungtos pirmuosius keturis aukštus apimančiu atrijumi ir 71 m aukštyje suformuotu asimetrišku 38 metrų pločio trijų aukštų tiltu. Nepaprastos „Opus“ formos įspūdį sustiprina šviesos ir UV danga apsaugotų dvigubo stiklo blokų fasadų su veidrodiniais frito raštais žaismė. „Opus“ projektas buvo įgyvendintas 2012 –2020 m.

Bokštas Leeza SOHO Pekine

Šis 45 aukštų 172,8 m aukščio verslo centras su A klasės biurų patalpomis iškilo Pekino pietvakariuose, naujajame Fengtai rajone, jungiančiame miesto centrą su naujuoju Pekino Dasingo (Daxing) tarptautiniu oro uostu. „Leeza SOHO“ garsėja aukščiausiu pasaulyje vestibiuliu – jo aukštis toks pat kaip ir pastato. Aplink pastatą besisukanti erdvė sukuria dinamišką priešingų pastato pusių ir stiklinio fasado ryšį. Projektas įgyvendintas 2015–2019 m. Hufton+Crow nuotr.

520 West 28th Street Manhatane

Niujorko Manhatano rajono vakaruose palei paaukštintą linijinį parką „High Line“, sukurtą ant buvusio Niujorko centrinio geležinkelio bėgių, iškilęs daugiabutis atkartoja daugiasluoksnę 28-osios gatvės ir „High Line“ erdvę – jame esančios gyvenamosios patalpos dinamiškos ir įvairialypės. Šis pastatas – vienas paskutinių Zahos Hadid pradėtų projektų ir vienintelis jos projektas Niujorke: visame pasaulyje liaupsinama britų architektė neturėjo licencijos verstis architektūros praktika Niujorko valstijoje. Kurdama „520 West 28th Street“ ji glaudžiai bendradarbiavo su Niujorko įmone „Ismael Leyva Architects“: ši atliko architekto funkcijas, o Zaha Hadid buvo įvardijama kaip dizainerė.

BEEAH grupės būstinė

2014–2022 m. įgyvendintas aplinkosaugos inovacijomis ir išmaniais sprendimais ateities miestams garsėjančios BEEAH grupės būstinės Jungtinių Arabų Emyratų mieste Šardžoje (Sharjah) projektas atitinka „LEED Platinum“ standartus: pastato funkcijas palaiko atsinaujinančių išteklių energija, darbo vietos įrengtos pagal aukščiausius reikalavimus, visų sprendinių atvejais pirmenybė teikiama tvarumui ir skaitmeninėms technologijoms. BEEAH grupė savo būstine gali demonstruoti didžiulį teigiamą technologijų poveikį formuojant tvarius ateities miestus.

Hufton+Crow nuotr.

Vandenilio degalinės Italijoje

Šių metų pradžioje pasaulio architektūros žiniasklaidą apskriejo informacija apie naujausią ZHA projektą – pirmąją pasaulyje vandenilio degalinę laivams. Vis daugiau uostų draudžia prieplaukose švartuotis laivams su dyzeliniais varikliais, tad laivybos pramonė intensyviai ieško alternatyvų. ZHA modulinės degalinės prototipas bus įrengtas 25 Italijos uostų prieplaukose. Tikimasi, kad iki 2030-ųjų jos paplis aplink visą Viduržemio jūrą.

WICONA elementinio fasado sistema

„520 WEST 28TH“ – PIRMASIS APARTAMENTU PASTATAS NIUJORKE, SUPROJEKTUOTAS „ZAHA HADID ARCHITECTS“

Pastato fasadų sistema ir jo kreivės dera kartu šiame 11 aukštų statinyje. Jų formos maksimaliai padidina kiekvieno būsto privatumą ir tuo pačiu metu sukuria dinamiškumo ir judėjimo jausmą. Išsiskiriantis ir originalus pastatas, prikaustydamas žvilgsnius, nepalieka abejingų.

„WICONA“ naudoti sprendiniai: individualiai pritaikyta elementiniu fasadu sistema su elektros pavaromis i išore išstumiamomis langu varciomis.

Daugiau: www.wicona.lt

VLTAVOS FILHARMONIJA:

NAUJA MUZIKOSPRAHOSŠVENTOVĖ

PRAHA DAUGIAU KAIP ŠIMTMETĮ LAUKĖ NAUJOS, NACIONALINĖS, KONCERT Ų SALĖS. PAGALIAU TA SVAJONĖ ĮGIJO REALIUS KONTŪRUS: ŠIŲ METŲ SAUSĮ BUVO PLAČIAI PRISTATYTA VLTAVOS FILHARMONIJOS ARCHITEKTŪRINĖ STUDIJA. NEABEJ OJAMA, KAD DANŲ ARCHITEKTŲ „BIG - BJARKE INGELS GROUP“ SUPROJEKTUOTA PASAU LINIO LYGIO KONCERTŲ SALĖ SU UNIKALIU KŪRYBINIU CENTRU TAPS ĮVAIRIALYPIŲ MU ZIKINIŲ POTYRIŲ NAMAIS, DARYSIANČIAIS DIDELĘ ĮTAKĄ ČEKIJOS SOSTINĖS KULTŪRINIAM GYVENIMUI.

„BIG - Bjarke Ingels Group“ vizualizacijos

2021 m. rugpjūčio pabaigoje paskelbęs tarptautinį konkursą naujai pasaulinius standartus atitinkančiai koncertų salei paskutinėje laisvoje vietoje ant Vltavos upės kranto netoli senamiesčio suprojektuoti, Prahos miestas sulaukė 19 pasaulinio lygio architektų įmonių, tarp jų tokių garsenybių kaip „Diller Scofidio + Renfro“, „Snøhetta“, „Ateliers Jean Nouvel“, „David Chipperfield Architects“, SANAA, paraiškų.

2022 m. gegužę anoniminio vertinimo būdu buvo išrinktas nugalėtojas: komisija nusprendė, kad labiausiai konkurso sąlygą – Vltavos krantinės ir miesto kultūrinės mylios sankirtoje, apleistame Bubnų-Zatorų (ček. Bubny-Zátory) kvartale, sukurti kultūrinį centrą, jungiantį tradicinės kultūros senamiestyje ir modernaus meno Holešovicių kvartale erdves, – atitinka „BIG - Bjarke Ingels Group“ vizija. 2024 m. sausį danų architektai pla-

čiajai visuomenei pristatė išsamią savo projekto architektūrinę studiją. „Vltavos filharmonija sukomponuota kaip vingiuota kelionė nuo upės kranto iki stogo. Viešieji srautai ir belvederinės aikštės sujungia Prahos miesto gyvenimą su muzika viduje. Jos [filharmonijos] salės suformuotos regėti, sureguliuotos girdėti, orkestruotos funkcionalumui ir ryšiams. Iš šios ritminės struktūros išsiplėtoja kolonadų ir balkonų simfonija – viešojo gyvenimo platformos. Išraiškinga, bet pragmatiška naujoji filharmonija taps svarbiausiu Prahos orientyru. Nuo upės iki stogo“, – teigia daugybės prestižinių apdovanojimų laureatas, Kopenhagos karališkosios menų akademijos Architektūros mokyklos garbės profesorius Bjarke Ingelsas, visoje Europoje, Amerikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose projektus įgyvendinančios tarptautinės architektų, dizainerių, urbanistų, kraštovaizdžio specialistų, interjero ir gaminių dizainerių, tyrėjų ir išradėjų grupės – studijos „BIGBjarke Ingels Group“ įkūrėjas ir vadovas, architektūrą apibrėžiantis kaip meną ir mokslą, padedantį užtikrinti, kad mūsų miestai ir pastatai atitiktų mūsų gyvenimo būdą. Rengiant Vltavos filharmonijos architektūrinę studiją taip pat buvo atsižvelgta į visuomenės, t. y. Prahos 7-ojo rajono, kuriam priklauso ir Bubnų-Zatorų bei Holešovicių kvartalai, bendruomenės, interesus, diskutuota su akustikos, transporto ir apželdinimo ekspertais.

Į naująją Vltavos filharmoniją persikels ne tik Čekijos filharmonija ir Prahos simfoninis orkestras FOK – čia įsikurs ir Prahos savivaldybės bibliotekos Muzikos skyrius.

Tačiau apie įkurtuves kalbėti dar anksti: artimiausiais metais reikės išrinkti statybų rangovą ir parengti projektinę dokumentaciją statybos leidimui gauti. Šis etapas truks apie ketverius metus ir jame dalyvaus šimtai ekspertų iš viso pasaulio. Statybos turėtų prasidėti 2027 m. Jų pabaiga numatyta 2032-aisiais. Kol kas galimybę pasižvalgyti po Vltavos filharmoniją suteikia tik „BIG - Bjarke Ingels Group“ vizualizacijos. Jos tokios įtaigios, kad apie naująją koncertų salę norisi kalbėti tik esamuoju laiku – tarsi ji jau būtų pastatyta.

Jan Maly (CAMP) nuotr. (kairiojo p. viršuje)

VIEŠOJI ERDVĖ

Filharmonija yra šiaurrytiniame sklypo kampe, todėl priešais pagrindinį fojė įėjimą suprojektuota didelė aikštė su želdinių masyvu. Unikalaus charakterio ir kitos erdvės aplink pastatą – miesto gatvė, viaduko požeminė perėja ir krantinė. Iš visų keturių pusių galima patekti į filharmonijos pastatą ir iš jo ar pro jį judėti į aplinkinius rajonus.

Pastatas suprojektuotas įstrižai sklypo, kad fojė erdvės susilygintų su aikšte vakarinėje ir upe pietinėje dalyse, iš kur atsiveria vaizdai į Prahos senamiestį.

Vltavos filharmonija tarsi atkartoja

Prahos kontrastingą reljefą – tai kaskadomis krinta upės link, tai dairosi stogų smailėmis į dangų.

Viena ant kitos išdėstytos keturios

pastato kolonados, išsikišančios į skirtingas puses ir tolygiai žemėjančios, suformuoja aplink jį kylančius ir besileidžiančius pėsčiųjų takus, leidžiančius veiklai sklisti į vidines erdves, gatvę, aikštę ar viaduko link. Arba sustingti ant arkinių stogų, pakerėtai Prahos panoramos.

Gatvės tęsiniais tapusių kolonadų terasos Bohemijos mediena apkaltomis apačiomis tęsiasi į pastatų vidų, o pagrindinės koncertų salės tūrį iš visų pusių įrėmina stiklas. Esminį vaidmenį perteikiant filharmonijos koncepciją atlieka augalija, būdinga Vltavos pakrantėms nuo Bohemijos kalnų iki Prahos. Želdinių dizainu architektai siekia papasakoti upės ir miesto istorijas. Pasirinktos rūšys, derinamos su pagrindiniais Prahos miesto želdiniais, imituoja

miško biotopus, o veislės pritaikytos miesto sąlygoms. Želdynai sujungti su esamomis žaliosiomis zonomis, taip padidinant miesto biologinę įvairovę ir praplečiant žaliuosius koridorius, o pasodinti medžiai teikia pavėsį vasaros dienomis. Pasak BIG atsakingojo partnerio Briano Yango, Vltavos filharmonija –atvirumo, prieinamumo ir tyrinėjimo simbolis. Nuo Vltavos aikštės į viršų kyla takai, jungiantys vidinius balkonus su išorinėmis kolonadomis ir terasomis. Laipteliai, suolai, fasadas ir kolonados – kaip aštuntinės, ketvirtinės, pusinės ir sveikosios natos, jų darnus ritmas reziduojantiems orkestrams garantuoja efektyvias repeticijų erdves, o klausytojus salėse priartina prie muzikos šaltinio didingoje ir intymioje aplinkoje.

FASADAS IR STOGAS

Stogai sumanyti kaip didžiosios viešosios aikštės pastato papėdėje tęsinys. Lankytojai per banguojančius stogus įrengtais laiptais kopia į pastato viršūnę tarsi į kalną. Grakščios kolonos remia stogo terasas, o jų apačios iš šiltos Bohemijos medienos suteikia pavėsį ir užuovėją.

Fasadas, sudarytas iš įvairaus dydžio stiklo plokščių, prisitaiko prie stogo morfologijos ir atlieka tiek išorinio apvalkalo, tiek akustinio elemento funkciją.

Patogūs laiptai ant stogų atskiromis platformomis veda ir prie įėjimų į pastatą. Granitas – nuoroda į tradicinį Prahos grindinį. Atskiras terasas jungia takas, besidriekiantis į patį pastato viršų. Čia sustoja laikas gėrintis miesto muzika, upės pakrančių vaizdais ar žvilgsniu klaidžiojant po pastato vidų – gyvą filharmonijos muzikinę aplinką.

FUNKCIONALUS DIZAINAS

Vltavos filharmonija kompaktiška ir maksimaliai efektyvi, jos erdvėje lengva orientuotis, čia viskas paprastai pasiekiama.

Pastato šerdis – pagrindinė Vltavos salė ir didysis fojė, kurio interjerą įkvėpė įspūdinga čekų stiklo menininkų kūryba. Fojė suprojektuotas kaip daugiafunkcė erdvė. Centrinėje dalyje įrengtos kavinė, parduotuvė ir parodų erdvė. Pastaroji yra šalia įėjimo į metro ir eskalatoriais sujungta su viešuoju stogu.

Turtingą Čekijos stiklapūčių paveldą puošia nelyginant Vltava banguojanti funkcinė stiklo siena, o einant per pastatą atsiveria pačios upės vaizdai.

Toliau yra Rūmų ir Daugiafunkcė koncertų salės. Aplink jas įrengta keletas patalpų reziduojantiems orkestrams, administracijai, vadybos skyriui ir maitinimo taškams. Taip pat Kūrybinis centras – unikali tokio pobūdžio pastatuose Vidurio Europoje muzikinio švietimo, repeticijų ir pasirodymų erdvė, pavaldi Prahos savivaldybės bibliotekai. Šios idėjos esmė – sukurti vietą, kurioje įvairios kartos galėtų užsiimti muzika ne tik tradicinėje muzikos mokykloje ar koncertų salėje. Tai prasmingo visuomenės, patyrusių muzikantų ir pradedančiųjų talentų bendravimo, įvairių muzikinių patirčių sinergijos platforma. Visuomenė į šią bendradarbystės erdvę kviečiama tarsi į Prahos muzikinį kambarį – kurti, groti ar įrašyti savo muzikos.

PASIRODYMŲ SALĖS

Vltavos, pagrindinė, salė suprojektuota kaip terasos. Visos čia esančios 1800 vietų sujungtos ir vizualiai, ir fiziškai. Taip sukuriamas vientisumas ir intymi koncerto atmosfera.

Pastato viršūnėje virš Vltavos salės driekiasi elegantiška hiperbolinė konstrukcija, virstanti ikoninėmis restorano, renginių ir pokylių salės lubomis, įrėminančiomis Prahos senamiesčio vaizdus.

Kamerinė Rūmų salė yra aukštu aukščiau nei kitos salės, todėl geriau pasiekiama iš fojė. Šios salės sėdimosios vietos, išdėstytos tarsi apversto pušies kankorėžio lapeliai, sukasi kompaktiškoje tobulo kvadrato erdvėje. Kamerinė salė skirta mažesniems koncertams ir suteikia lankstumo kitiems renginiams.

Daugiafunkcė salė – kaip juodoji ložė. Joje sudarytos sąlygos maksimaliai lanksčiai veiklai. Dėl didelio aukštingumo galima įvairi sėdimųjų vietų ir scenos konfigūracija. Visą salę galima atverti į fojė. Du balkonus jungia abipus esančių laiptų poros.

Šiltas medienos interjeras užtikrina subalansuotą akustiką ir formuoja intymų ryšį tarp publikos ir orkestro.

Orkestro repeticijų salė yra tiesiog patogi kasdienių repeticijų erdvė. Jos matmenys tokie pat kaip pagrindinės salės, o konstrukcija atitinka visus scenos parametrus.

Sėdimųjų vietų tašų kampai sujungti. Taip užtikrinamas fizinis ryšys tarp kiekvienos žiūrovų vietos ir sukuriamas stipresnis vienybės ir bendros patirties pojūtis.

Visos salės suprojektuotos taip, kad būtų maksimaliai lanksčios ir pritaikytos įvairioms reikmėms – nuo drąsių šiuolaikinės muzikos eksperimentų iki teatro spektaklių ir skaitmeninių parodų.

Vltavos filharmonija neabejotinai taps nauju įtraukiosios architektūros simboliu, skatinančiu gyvybingą Čekijos sostinės gyventojų ir svečių tėkmę per ir pro ją, po ja ir virš jos.

Kretingos miesto želdynų tvarkymas

Kretingos savivaldybės pastato rekonstrukcija

Kamerinių renginių erdvės sutvarkymas

Kretingos miesto riboženklis

KRETINGOS r.

KLAIPĖDA

NERINGA

RIETAVAS

MAŽEIKIŲ r.

Mažeikių miesto pritaikymas turizmo ir kultūros poreikiams

Rimolių piliakalnio ir Mildos slėnio pritaikymas turizmo poreikiams

Didžlaukio aukštapelkės durpyno pažintinio edukacinio tako pritaikymas turizmo poreikiams

Žemaičio aikštė

Dubysos slėnis

Modernus piligrimystės centras

Dviračių tinklas Šakių miesto teritorijoje

Šakių tvenkinio parkas ir autobusų stotis Šakių vandentiekio bokštas

RASEINIŲ r.

ŠAKIŲ r.

Nidos krantinės skveras

Gintaro įlanka Nidos SPA

Klaipėdos energijos teritorija

Klaipėdos žaliakelis

Kuršių marių krantas Smiltynėje

Melnragės ir Girulių paplūdimių prieigos

Rietavo dvarvietės teritorija

Rekreacinė teritorija tarp Vingio gatvės ir Vatušių kaimo

VŠĮ „Veiklus Rietavas“ teritorija

Kalvarijos turgavietės sutvarkymas

Poilsio ir laisvalaikio zonos įrengimas

Kalvarijos pietinės miesto dalies kompleksinis sutvarkymas

KALVARIJA

A. Vienuolio muziejaus parkas

Troškūnų miesto istorinės dalies urbanistinė vizija

Kėdainių miesto Babėnų šilas

Babėnų tvenkinys

KĖDAINIŲ r.

KAIŠIADORIŲ r.

Pažintinis takas tarp Maisiejūnų ir Lašinių piliakalnių su keltu per Strėvą

Rekreacinė teritorija miesto pietinėje dalyje

Šeimyniškėlių piliakalnio aktualinimas ir muziejaus edukacinio centro atnaujinimas

Mineralinio vandens biuvetė Anykščių m. centriniame parke

ANYKŠČIŲ r.

Vilniaus istorinis centras

Medinės Šnipiškės

VILNIAUS r.

Sporto, sveikatingumo ir rekreacijos kompleksas

Nemenčinėje Bendruomenės namai Kasmiškių k., Sudervės sen.

Švenčionių gatvės architektūrinė vizija

Žaslių ežero pakrantės sutvarkymas ir pritaikymas aktyvaus poilsio bei miestelio renginių organizavimo poreikiams

VILNIUS

KVIEČIAME DALYVAUTI PROJEKTE!

Registracija: structum.lt/ismanusis-miestas

Daugiau informcijos: ismanusismiestas@structum.lt, +370 611 17962

PROJEKTO PARTNERIAI:

PARGINDINIAI PARTNERIAI:

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

PRIZINIS FONDAS

REKREACINIO MIŠKO APSUPTYJE NIDOJE PROJEKTUOJAMAS

JŪROS TERAPIJOS SVEIKATINIMO CENTRAS

KONKURSO DALYVĖ: Izabelė Seliavaitė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Nidos SPA

DARBO VADOVAS: Doc. Arnoldas Gabrėnas

Neringos savivaldybė yra žinoma dėl savo unikalaus grožio ir turistinio potencialo. Deja, tokioje patogioje Nidos gyvenvietės vietoje – Nidos pajūrio rekreacinėje zonoje, rekreacinio miško apsuptyje, dar nesukurtas patrauklias sveikatinimo paslaugas galintis teikti Jūros terapijos su papildančiu sporto aikštynų kompleksinis centras.

Nidos SPA būtų vienas iš patraukliausių viešbučių ir poilsio centrų šioje teritorijoje.

„Pasirinkau Neringos savivaldybės teritoriją, kurios pavadinimas „Nidos SPA“. Ši teritorija yra Neringai strategiškai svarbioje vietoje: ji yra vakarinėje Nidos dalyje, šalia centrinio gyvenvietės paplūdimio. Teritorija priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, bet joje nėra gamtos ir kultūros paveldo objektų. Nidos SPA teritorija turi potencialą pritraukti lankytojus į gyvenvietę, vystyti vietinį verslą bei plėsti Neringoje teikiamų paslaugų bei rekreacijos galimybių kiekį“, – pasakoja architektūros studentė Izabelė Seliavaitė. Projekto „Išmanusis miestas“ dalyvė planuoja teritorijoje sukurti traukos objektą, kuris padėtų ne tik sumažinti sezoniškumą Neringos savivaldybėje, bet ir praplėsti rekreacijos galimybes. Ji siekia, kad kuria-

mas objektas leistų atsipalaiduoti, pasimėgauti ramybe bei objektą supančia gamta.

„Mano manymu, darnioms ir gyventojams palankioms erdvėms sukurti reikia atsižvelgti į gamtinį, socialinį vietovės kontekstus. Svarbu, kad kuriami objektai įsilietų į teritoriją supančią gamtą bei atlieptų skirtingų socialinių grupių poreikius“, – teigia I. Seliavaitė.

Guostės Paliokaaitės nuotr.

ŠAKIŲ VANDENS BOKŠTAS

PASIRUOŠĘS REKONSTRUKCIJAI

KONKURSO DALYVĖ: Aurelija Stefanovič

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Šakių vandentiekio bokštas

DARBO VADOVĖ: Rasa Mazūrienė

Savivaldybės įmonės UAB „Šakių vandenys“ teritorijoje yra nenaudojamas vandens bokštas, kuris garsus tuo, kad 1952 metų vasario 15 dieną Šakių „Žiburio“ gimnazijos auklėtiniai ant jo iškėlė Lietuvos trispalvę. Tačiau plazdančios vėliavos jaunuoliai savo akimis nepamatė – jie buvo suimti, apkaltinti tėvynės išdavimu.

UAB „Šakių vandenys“ eksploatuojami 2 vandens bokštai nėra naudojami, atrodo neišvaizdžiai, nepuošia tos miesto dalies, kurioje jie stovi. Neatlieka jokios funkcijos, nėra įveiklinti, nors galėtų tapti dar vienu traukos centru.

„Mane labai sudomino vandens bokšto pastatas savo unikalumu ir sumąsčiau, kad norėčiau atnaujinti šį unikalų senovinį pastatą, kad jis taptų vienu iš Šakių traukos centru. Suteikti galimybę Šakių gyventojams, taip pat ir kitų miestų lankytojams grožėtis mūsų gamta iš paties bokšto viršaus apžvalgos aikštelės“, – pasakoja interjero dizaino studentė Aurelija Stefanovič.

A. Stefanovič pasakoja, kad nuo XX amžiaus pradžios visur pradėti statyti bokštai su siurbliais tiekti vandenį vienodai. Statant naują gy-

venvietę pirmiausia iškilo vandens bokštai, vėliau – geležinkelio stotis, aplinkui – reikiama infrastruktūra. Tradiciniai bokštai vis dar naudojami tose vietose, kur vandenį reikia perduoti vamzdžiais su minimaliomis investicijomis. O kai kurie unikalūs bokštai, patekę į entuziastų akiratį, atgauna naują gyvenimą įdomių architektūros ir meno objektų pavidalu. Vieną galime pamatyti Šakių rajone.

„Planuoju sukurti muziejų, kad žmonėms priminčiau bokšto svarbą, istoriją, jo veikimą, iš kokių medžiagų sudarytas. Norėtųsi aprūpinti žmones saugumu priešgaisrinės situacijos metu. Paįvairinusi sukurčiau apžvalgos aikštelę, kad nebūtų prarastas ryšys su gamta“, –

teigia jau ne pirmus metus projekte „Išmanusis miestas“ dalyvaujanti A. Stefanovič.

„Žmogus mieste, rajone ir miestas, rajonas žmogaus viduje – taip apibūdinčiau, kas yra svarbiausia miestui ir rajonui, norinčiam kurti darnias ir gyventojams palankias erdves“, –patvirtina dalyvė.

ŠILUVOS DAUGIAFUNKCIS PILIGRIMYSTĖS CENTRAS –UŽUOVĖJA IEŠKANTIEMS RAMYBĖS

KONKURSO DALYVĖ: Diana Kirkliauskaitė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Šiluva – vartai į šventovę, Raseinių rajonas

DARBO VADOVAS: Prof. Gintaras Čaikauskas

Šiluva – teritorija, įsikūrusi Raseinių rajono šiaurinėje dalyje, atverianti kelią ir vaizdą į Šiluvos miestelį, kuriame gyvena apie 500 gyventojų. Dėl savo unikalios istorijos, susijusios su Švč. Mergelės Marijos

apsireiškimu, kasmet čia sulaukiama kelių tūkstančių lankytojų, turistų ir piligrimų iš viso pasaulio. Šiluvos urbanistiniame draustinyje saugoma istoriškai susiklosčiusi Šiluvos miestelio planinė ir erdvinė struktūra, Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikos kompleksas. Raseinių rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dalis ploto į šią teritoriją neįeina, yra beveik neapstatytas, todėl norima, kad jis būtų pritaikomas šiuolaikinėms reikmėms.

Šio projekto ėmėsi architektūros studentė Diana Kirkliauskaitė, kuri patikina, kad Šiluvos miestas yra svarbus visai Lietuvai.

„Tai yra svarbus piligrimystės centras, o kartu ir tarptautiniai vartai viso pasaulio tikintiesiems. Tad svarbu tokį centrą aprūpinti ir padaryti palankų lankytis visiems, tiek savo šalies, tiek užsienio piligrimams. Lietuva turėtų didžiuotis, kad turi tokį miestą kaip Šiluva. O pati teritorija ne tik stipriai susijusi su viso miestelio tikėjimo dvasios tematika,

bet kartu ir dėl savo padėties tampa viso miestelio veidu – miesto vartais“, – savo pasirinkimą pagrindžia D. Kirkliauskaitė.

„Pagrindiniai pokyčiai atsirastų įkūrus atvirą visiems daugiafunkcį piligrimų centrą, atvirą visiems. Jis būtų orientuotas į tikinčiųjų poreikius ir į tuos žmones, kurie nori pabėgti nuo miesto šurmulio ir apsistoti nuostabios gamtos supančioje aplinkoje“, – apie projekto viziją pasakoja jau trečius metus projekte „Išmanusis miestas“ dalyvaujanti D. Kirkliauskaitė.

Projekto autorė patikina, kad svarbiausia išgirsti gyventojų poreikius – tai padarius, erdvės bus sėkmingai įveiklinamos.

„Projektuojant tokioje teritorijoje, kurioje atsiveria nuostabios supančio draustinio panoramos, svarbu sureaguoti į susiklosčiusį gamtinį karkasą, į jį darniai integruotis. Kaip žinome, Dievo sukurta gamta yra nuostabi, tik svarbu sustojus tai pamatyti“, – sako D. Kirkliauskaitė.

A.

Pališkio nuotr.

KĖDAINIŲ MIESTO BABĖNŲ TVENKINYS –

NAUJAI ATGIMSTANTI, FUNKCIONALI MIESTO ERDVĖ

KONKURSO DALYVĖ: Monika Žuramskaitė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Babėnų tvenkinys, Kėdainiai

DARBO VADOVAS: Doc. Donaldas Trainauskas

Babėnų tvenkinio teritorija yra Kėdainių miesto šiaurinėje dalyje, besiribojanti su Babėnų šilu ir buvusio sąvartyno teritorija. Už kilometro – Sirutiškio gyvenvietė. Babėnų tvenkinio teritorijas – tai vieta, kurioje vietiniai gyventojai mėgsta leisti laiką.

Visgi Kėdainių miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad Babėnų tvenkinio pakrantė nepritaikyta gyventojų ir miestelio svečių lankymui, nors yra populiari pasivaikščiojimų ir švenčių, kultūros ir sporto renginių vieta.

„Norėčiau atnaujinti Babėnų tvenkinio teritoriją, nes gamtinė aplinka čia yra išskirtinė – savotiškai paslėpta miesto bei želdynų atžvilgiu, bet gana atvira ir prieinama kiekvienam. Nors vieta nėra sutvarkyta, potenciali sukurti erdvę, kuri veiks ne tik kaip poilsio vieta, bet ir kaip edukacijų ir pramogų erdvė“, – sako Vilnius TECH architektūros kurso studentė Monika Žuramskaitė.

Projekto dalyvė atkreipia dėmesį į Kėdainių muzikantų bendruomenę, kuriems svarbu suteikti vietą groti, mokytis, kurti bei dalytis. Pasak jos, žmones jungia ne tik gamta, bet ir muzika, todėl ji siekianti sukurti erdvę, skatinančią nuolat ieškoti bei kurti kaip bendruomenei.

„Miestai yra ne tik erdvės, bet ir bendruomenės. Reikia įdėti pastangų norint jas pažinti, kad sukurtum iš tiesų naudojamą erdvę, nes paprasčiausios aikštės nebeužtenka. Reikia ne tik numatyti vietą, bet ir veiklas, o objektai turi būti daugiafunkciai, skatinantys smalsumą vaikams, susidomėjimą paaugliams ir suaugusiesiems bei naują pažinimą senjorams“, – sako jau ne pirmą kartą projekte „Išmanusis miestas“ dalyvaujanti studentė.

KURŠIŲ MARIŲ KRANTAS – POTENCIALI LAISVALAIKIO ERDVĖ SMILTYNĖJE

KONKURSO DALYVIAI: Lina Panavaitė ir Saulius Motieka

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: Kuršių marių krantas Smiltynėje

Klaipėda turi unikalią miesto erdvę, kuri turi didelį, tačiau dar neišnaudotą potencialą – Smiltynę. Smiltynė yra Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis, UNESCO saugomo paveldo objektas. Paradoksalu, tačiau ši teritorija, Klaipėdos miesto dalis, sulaukia mažai dėmesio iš vietos gyventojų ne vasaros sezono metu, todėl savivaldybė siekia, kad ši išskirtinė teritorija būtų įveiklinta.

Šios užduoties ėmėsi MB „Ouinary urbana“ komanda, kurią sudaro Lina Panavaitė ir Saulius Motieka.

Komanda pasirinko kurti Kuršių marių krantą Smiltynėje, nes pagal išskirtinį miesto urbanistinio audinio genofondą ši miesto dalis yra neatsiejamas ir kontekstualus Klaipėdos –karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos uosto struktūrinis erdvinis vienetas kartu su kanalo akvatorija.

„Smiltynė yra išskirtinė tuo, kad ji turi labai didelį rekreacinį potencialą, bet kartu yra viena sudėtingiausių teritorijų vystymui dėl šioje teritorijoje galiojančių gamtinių bei paveldosaugos apribojimų. Miesto gyventojams ir svečiams ši teritorija svarbi kaip visavertė ir daugiafunkcė, poilsio ir kurortinė teritorija ne tik api-

brėžtose ribose, bet ir unikalioje lokacijoje tarp Kuršių marių kanalo ir jūros kranto. Vien lokalus apibrėžtos teritorijos nagrinėjimas nematant šio miesto fragmento kompleksiškai ir kontekstualiai tarp miesto, marių ir jūros yra beprasmis ir neatneš laukiamo ir argumentuoto rezultato Klaipėdos bendramiestiniame kontekste“, – sako projekto „Išmanusis miestas“ dalyviai.

Pasak komandos, svarbiausia Smiltynei sukurti vientisą architektūrinę urbanistinę viziją, vietos identitetą. Dėl to pagrindine užduotimi tampa esamų fizinių galimybių išnaudojimas ir skirtingų interesų grupių suderinimas.

„Mūsų tikslas – sukurti realią viziją, kurioje Smiltynės krantinė taptų viena ašimi su diferencijuotais mazgais, sujungiančia skirtingus traukos objektus – rekreacijos, prekybos, paslaugų vietas, visuomeninius objektus, prieplaukas. Šiuo atveju tai būtų profesionaliai visais aspektais argu-

mentuotas bandymas pateikti realias šios vietovės tiek planines, erdvines, funkcines, tiek ir ekonomines socialines galimybes, kurios įprasmintų tinkamą šios miesto dalies viziją, kurioje būtų įmanoma rekonstruoti ir suaktyvinti miesto, turinčio uostą, identitetą ne tik kalbant apie ją, bet ir funkciniame meniniame lauke ir urbanistinėse erdvėse“, – sako komanda.

Pasak komandos narių, rengiant viešųjų erdvių projektus svarbu suprasti, kad jos turi būti kuo įvairesnės, pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms, aktyvumo lygiams ir kitiems poreikiams.

„Būtent konkrečios vietos projektavimo metu galima konsultuotis su visuomene ir detalizuoti pagal tam tikras ekonomines, paskui socialines kryptis ir poreikius. Idealu būna tada, kai visos miesto bazinės sritys, aspektai veikia kompleksiškai, stabiliai, darniai ir tvariai“, – sako komanda.

PILIGRIMŲ CENTRO PROJEKTAS ŠILUVOJE –

NAUJAS TRAUKOS CENTRAS

KONKURSO DALYVĖS: Ugnė Bačinskaitė ir Toma Mockutė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Šiluva – vartai į šventovę, Raseinių rajonas

DARBO VADOVĖ: Laura Jankauskaitė-Jurevičienė

Šiluvos urbanistiniame draustinyje saugoma istoriškai susiklosčiusi Šiluvos miestelio planinė ir erdvinė struktūra, Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikos kompleksas. Tačiau

numatytasis plotas į šią teritoriją neįeina, yra beveik neapstatytas, todėl Raseinių rajono savivaldybė siekia, kad jis būtų pritaikomas šiuolaikinėms reikmėms.

Naujojo piligrimystės centro Šiluvoje projekto ėmėsi studentės Ugnė Bačinskaitė ir Toma Mockutė.

„Norėtume tobulinti Šiluvos miestelyje esančią teritoriją, kurioje numatytas piligrimų centro projektas. Projektas mus patraukė savo originalumu. Ne kiekvienas architektas gali pasigirti, kad yra tekę projektuoti piligrimų centrą. Ši vieta ir projektas yra glaudžiai susiję su Šiluvos miestelio istorija ir gyventojų kasdienybe. Tai yra vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje yra aktualus šis projektas. Teritoriją galima laikyti reprezentacine, ji yra miestelio pakraštyje ir matyti įvažiuojant į Šiluvą“, – sako projekte dalyvaujanti komanda.

Kadangi teritorija ir projektas yra labai specifiški Šiluvos miesteliui, duotame sklype projekto „Išmanusis miestas 10“ dalyvės planuoja sukurti

laikino apgyvendinimo erdves Lietuvos ir užsienio piligrimams. Teritorijoje planuojamas piligrimų centras, nameliai didesnėms grupėms, koplytėlė ir parkas, atviras visiems miestelio gyventojams.

„Manome, kad norint kurti darnias ir gyventojams palankias erdves reikia įsigilinti į gyventojų poreikius, jų kasdienybę, patį miestelio suplanavimą, kad planuojama erdvė atitiktų istorinį bei kultūrinį kontekstą.

Šiuolaikiškos dizaino tendencijos ir architektūriniai sprendimai tiek miestelio svečiams, tiek gyventojams sukurs jaukumo jausmą ir kvies apsilankyti“, – teigia projekto autorės.

RASEINIŲ KRAŠTE – MODERNUS PILIGRIMYSTĖS CENTRAS, PATRAUKLUS GYVENTI, INVESTUOTI IR SVEČIUOTIS

KONKURSO DALYVĖ: Salvija Stankutė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Šiluva – vartai į šventovę, Raseinių rajonas

DARBO VADOVĖ: Prof. Sigitas Kuncevičius

Raseinių kraštas žavi savo įvairove – nuo istorinių paminklų ir religinių šventyklų iki gamtos kampelių ir kultūrinių renginių. Tai puikus regionas tiek gyventojams, norintiems pasinerti į vietinę kultūrą ir tradicijas, tiek investuotojams, ieškantiems verslo galimybių. Be to, Raseinių kraštas pasižymi įdomiu turistiniu potencialu, siūlo aktyvų laisvalaikį, nuotaikingas ekskursijas ir puikias poilsio galimybes. Kadangi Šiluvoje trūksta modernaus piligrimystės centro, šio projekto ėmėsi architektūros studentė Slavija Stankutė.

„Kadangi savo projektą rengsiu remdamasi bioklimatinės architektūros principais, renkantis teritoriją projektuojamam pastatui bene svarbiausias aspektas buvo turėti tokią vietą, kuri leistų išnaudoti joje esančią gamtinę aplinką. Šį kriterijų, mano akimis, labiausiai atitiko Šiluvoje esanti teritorija. Vieta išskirtinė ne tik savo reljefu, aplinka, bet išsiskiria ir savo istorija – kadangi pro sklypą praeina piligrimų kelias, ši teritorija ir joje projektuojamas pastatas bus

svarbus būtent piligrimų bendruomenei“, – pasakoja S. Stankutė. Pasak dalyvės, teritorijoje planuojama projektuoti piligrimų bendruomenės centrą, kuris veiktų ne tik kaip sustojimo, poilsio vieta, skirta nakvynei, tačiau būtų ir vieta, kuri sutelktų piligrimų bendruomenę bendroms veikloms. Ši vieta piligri-

mams taptų tarsi antras kvėpavimas ilgoje jų kelionėje. Čia žmonės galėtų atvykti dėl dvasinės sveikatos.

„Manau, svarbiausia yra kurti erdves, kurios gali būti pritaikytos įvairių grupių ir pomėgių turintiems žmonėms. Miestas turėtų būti gyvybingas, suteikiantis įvairių įspūdžių žmogui“, – tikina S. Stankutė.

MEDINĖS ŠNIPIŠKĖS –PATOGI VIETA MIESTO ŽMOGUI

KONKURSO DALYVIAI: Komanda „Duoform“; Martynas Kutulis ir Klaudija Ivanovaitė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Medinės Šnipiškės, Vilnius

DARBO VADOVAS: Prof. Dr. Jonas Jakaitis

Šnipiškių seniūnijoje esanti teritorija turi unikalią galimybę tapti medinės architektūros eksperimentų poligonu, kuriame darniai dera istorinė ir nauja medinė architektūra. Vilniaus miesto savivaldybė tikisi, kad bus pasiūlyti sprendimai, skatinantys tvarios architektūros plėtrą, darnaus judumo skatinimą, gyventojams būtinos infrastruktūros planavimą. Vilnius TECH universiteto studentai Martynas Kutulis ir Klaudija Ivanovaitė priėmė šį iššūkį.

„Šnipiškių mikrorajonas – tai vieta, išsiskirianti savo medinės architektūros paveldu, turinčiu liaudiškų motyvų, mažaaukščiais pastatais ir gera lokacija. Šis kvartalas neretam vilniečiui yra vieta, kurioje jis gali pasislėpti nuo miesto šurmulio bei ramiai praleisti laiką nenutolęs nuo miesto centro. Deja, Šnipiškės susiduria su keletu rimtų problemų. Viena iš jų – tai šio rajono identiteto nykimas,

griaunant senuosius pastatus, o jų vietoje atsirandant naujiems ir kartu išnaikinant ten esančius žaliuosius plotus. Klimato kaita veikia Šnipiškes taip pat, kaip ir kitas miesto vietas, todėl svarbu šio rajono gyventojams sukurti erdves, kuriose šie galėtų pasislėpti nuo saulės kaitros ir karštas vasaros dienas praleistų ne namuose, o lauke“, – pastebi projekte „Išmanusis miestas“ dalyvaujanti komanda.

Studentų tikslas – pagerinti šio rajono gyvenimo kokybę sukuriant objektus – pavėsinę „žaliąją stotelę“ su integruojamu prisėdimo objektu.

„Šie objektai leis miesto gyventojams pasislėpti nuo saulės, trumpam prisėsti bei pasiilsėti. Kuriama pavėsinė padėtų atstoti žaliuosius plotus dėl sukuriamo pavėsio. Dėl išskirtinės konstrukcijos, kuri būtų apželdinama, objektas prisidėtų prie oro gryninimo. Taip pat jis išsiskirtų

tuo, kad būtų lengvai ir greitai surenkamas, ir kitaip panaudojamas, pavyzdžiui, kaip autobusų stotelė. O prisėdimo objektas būtų pritaikytas lauko sąlygoms ir atliktų ne vien prisėdimo funkciją“, – aiškina dalyviai. Pasak jų, viena iš užduočių – atrasti, kokios papildomos funkcijos būtų naudingos. Dalyvaudama šiame projekte komanda siekia prisidėti prie Šnipiškių identiteto išsaugojimo, pasitelkiant modernias kūrybos priemones ir sukuriant objektus, kurie darniai įsilietų į miesto aplinką.

MINERALINIO VANDENS BIUVETĖ ANYKŠČIŲ MIESTO CENTRINIAME PARKE –

INTEGRALUS ARCHITEKTŪROS TAŠKAS

KONKURSO DALYVĖ: Adrija Vilkauskaitė

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: Mineralinio vandens biuvetė Anykščių miesto centriniame parke

trauktų, tokį objektą ryžosi sukurti architektė Adrija Vilkauskaitė.

„Mano tikslas šiai vizijai suteikti formą. Manau, kad vienas svarbiausių apsektų yra universalumas. Pritaikius erdvę įvairaus amžiaus vartotojams bei galvojant, kaip patenkinti kuo daugiau įvairių poreikių, galimybė sukurti lankytiną ir gyventojų mylimą vietą tampa labai tikėtina. Taip pat reikėtų nepamiršti siekio sumažinti objekto neigiamą poveikį aplinkai. Saikingiau ir efektyviau naudojant įvairias medžiagas bei plėtros erdvę, galima padaryti teigiamą įtaką ne tik ekosistemai, bet ir bendruomenei“, – apie projekto viziją pasakoja „Išmaniojo miesto“ dalyvė A. Vilkauskaitė. Miesto parkas – rekreacinės paskirties vieta, skirta ramiam poilsiui. Pagal svarbą priskiriamas centriniams želdynams. Parko centrinėje dalyje dominuoja atviros erdvės, užsėtos žoline danga, pakraščiuose – medžių grupės. Pietvakarinėje dalyje yra nedidelis tvenkinys. Pietrytinėje dalyje įrengtos sporto ir žaidimų aikštelės. Miesto švenčių metu parke vyksta renginiai, koncertai. Kadangi šioje vietoje trūksta objekto, kuris

„Pasirinkau kurti mineralinio vandens biuvetę Anykščių miesto centriniame parke. Apie dabartinę jo būklę yra girdima tiek iš vietinių gyventojų, tiek iš miesto svečių, todėl manau, kad parko sutvarkymas yra vienas iš prioritetinių darbų, reikalingų miestiečių ir miesto svečių gerovei bei bendruomenės socialinės ekonomikos raidai užtikrinti. Tikiu, kad mano projektas, nors ir maža dalis parko, galėtų būti pirmas žingsnis aktualizuojant šią miesto dalį visuomenei“, – sako architektė A. Vilkauskaitė.

Pasak jos, savivaldybės pateikti lūkesčiai natūraliai sudėlioja būsimų projekto funkcijų gaires. Pagrindinis išreikštas noras yra turėti naują lankytiną vietą miesto parke, kuri prisidėtų prie šios teritorijos atgaivinimo. Mineralinio vandens biuvetė yra asocijuotina su gydymo, sveikatinimo, turizmo ir netgi poilsio reikmėmis – visa tai, pasak jos, galėtų tapti nauju integralios architektūros tašku anykštėnų gyvenime.

MINTIMIS DALIJASI IŠMANUSIS MIESTAS PROJEKTO KOMISIJOS NARIAI

Gianluca Racana

„ZAHA HADID ARCHITECTS“ DIREKTORIUS, ARCHITEKTAS

Aplinkos tvarumas ir socialinė įtrauktis – neabejotinai pagrindiniai mūsų laikų iššūkiai. Kadangi daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų gyvena miestuose ir miesto gyventojų vis daugėja, tvirtai tikiu, kad architektūra gali atlikti svarbų vaidmenį formuojant socialiai ir aplinkosaugos požiūriu tvarius ateities miestus.

Ateities miestai bus įvairesni ir turės aprūpinti daugybę įvairių kultūrų, patirties ir įtakos turinčių žmonių bei tenkinti ateities kartų poreikius atsižvelgiant į jų ekonominius, socialinius, aplinkosaugos ir kultūrinius poreikius.

Manau, kad svarbiausias aspektas, į kurį reikia atsižvelgti kuriant ateities miestus, yra sukurti gyvybingas, įtraukias ir stipriai su natūralia aplinka susietas viešąsias erdves. Miestai turėtų teikti gausų įvairių funkcijų rinkinį, kuris nutoltų nuo tradicinio miesto zonavimo ir funkcionalistinio atskyrimo kurdami programų sutapimus ir gausų naudojimo būdų bei veiklos derinį.

Gyvybinga bendruomenė yra įvairi ir įtrauki bendruomenė – per daug to paties tipo programų riboja vartotojų bendruomenę ir sukuria negyvas miesto zonas, todėl svarbu sukurti funkcijų ir bendruomenės patogumų derinį kiekvienos kaimynystės viešosiose erdvėse, kad bendruomenės galėtų gyventi ir dirbti vietoje, o tai lemtų daug malonesnį ir tvaresnį gyvenimo būdą.

Laurynas Paškevičius

UAB „SCENOS TECHNINIS SERVISAS“ (STS) VADOVAS, 20 METŲ PATIRTIS INŽINERIJOS SRITYJE

Ir senas miestas atitinka išmanumo koncepciją: miestai buvo statomi pasitelkiant to meto technologijas ir buvo ne mažiau išmanūs nei dabartiniai, vertinant iš laiko perspektyvos. Šiuolaikiniai miestai susiduria su tais pačiais iššūkiais, tik naudoja kitus įrankius jiems spręsti. Unikalus šiuolaikinių miestų iššūkis yra suderinti sena su nauju. Ateities miestas turi būti patogus ir prasmingas pagal laikotarpį, kuriuo gyvensime.

Nikolaj Sveistrup

„URBAN AGENDA“ GENERALINIS DIREKTORIUS, ASOCIJUOTAS PARTNERIS KOPENHAGOS ATEITIES STUDIJŲ INSTITUTE IR „SUSTAINORDIC“

Ateities miestai bus didesni ir kompleksiškesni, todėl XXI amžiuje iškils daugybė pasaulinių iššūkių. Ateities miestai reikalauja sukurti atsinaujinančią ir įtraukią miesto ateitį visoms rūšims: žmonėms ir ne žmonėms, ir reikalaus sisteminių pokyčių, kad jie būtų sėkmingi.

Kopenhagos Ateities studijų institute manome, kad norint suprasti iššūkius ir juos spręsti būtina naudoti prognozes ir tyrinėti miestų ateitį. Daugelis iššūkių yra susiję su tuo, kaip statome ir apgyvendiname savo miestus ir kaip juose gyvename, bet taip pat neišvengiamai susiję su tuo, kaip mes egzistuoja-

me kaip gamtos dalis ir kaip mūsų veiksmai veikia ne tik mus, bet ir visą gyvenimą šioje planetoje. Atlikdami šiuos tyrimus galime prisidėti prie kito žingsnio keičiant mūsų miestus, siekiant atsinaujinančios ir įtraukiančios ateities. Jei norime ten patekti, turime vystytis.

Regeneracinis miesto planavimas reikalauja ilgalaikio mąstymo ir perspektyvos, kurioje atsižvelgiama į ateities kartų poreikius. Tai apima politiką ir praktiką, kuri teikia pirmenybę atsparumui ir kartų lygybei, o ne trumpalaikei naudai.

Ateityje atsinaujinantys ir įgalinantys miestai pirmenybę teiks bendruomenės įtraukimui, skatinant socialinę sanglaudą ir atsparumą. Gyventojų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus, dalyvaujamojo valdymo skatinimas ir investicijos į socialinę infrastruktūrą (pvz., bendruomenės centrus, viešąsias erdves) yra itin svarbūs.

Inovacijų ir technologijų panaudojimas gali paspartinti pažangą siekiant atsinaujinančių tikslų. Tai apima pažangaus miesto sprendimų įgyvendinimą, protingą dirbtinio intelekto naudojimą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, ekologiškų statybų praktikos taikymą ir skaitmeninių priemonių, skirtų miesto sistemoms stebėti ir valdyti, integravimą į miesto plėtrą, įskaitant atokius kraštus.

Dr. doc. Eglė Radvilė

VILNIAUS UNIVERSITETO VERSLO MOKYKLOS DOCENTĖ, VŠĮ ATEITIES VISUOMENĖS INSTITUTO VADOVĖ

Ateities miestą apima modernus urbanistinis planavimas ir inovacijos galinčios sukurti aplinką, kurioje bus gyventi ne tik patogu ir malonu, bet ir tvaru. Įsivaizduojame miestą, kuris veikia kaip savarankiška ekosistema, orientuota į bendruomeniškumą, žalumą ir tvarumą, miestą, kuriame kiekvienas sprendimas ir inovacija duoda aiškios naudos jo gyventojams.

Šiame mieste tvarumas ir ekologija yra pagrindiniai prioritetai. Miestas pasižymi žaliomis erdvėmis, kurios ne tik teikia estetinę naudą, bet ir padeda palaikyti miesto biologinę įvairovę. Atsinaujinančios energijos šaltiniai ir vandens tausojimo technologijos yra įdiegtos visur, siekiant sumažinti ekologinį pėdsaką. Žaliosios infrastruktūros projektai, tokie kaip miesto sodai ir parkai, skatina gyventojus leisti laiką gamtoje, gerinant jų psichologinę būklę ir bendrą sveikatą. Bendruomeniškumas ir socialinė įtrauktis yra miesto šerdis. Miesto planavimas ir projektai skatina gyventojų bendravimą, kaimynijų ryšius ir bendradarbiavimą. Lokalios bendruomenės aktyviai dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose, ypač tiems, kurie yra susiję su jų gyvenamąja aplinka ir vietos erdvėmis. Tai užtikrina, kad miesto plėtra atspindėtų gyventojų poreikius bei norus ir kartu stiprintų vietos identitetą ir kultūros paveldą

Algimantas Pliučas

ARCHITEKTAS, LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMŲ PIRMININKAS, VILNIAUS

ARCHITEKTŪROS STUDIJOS PARTNERIS

Miesto kūrimas – ilgalaikis procesas. Dabartinių miestų pagrindai padėti praeities kartų. Kurdami ateities miestą šiandien turime atspėti, kas bus aktualu po daug metų. Kuo gyvens ateities miestiečiai, kokie bus jų gyvenimo įpročiai, kokios technologijos juos sups.

Pabandykime atitrūkti nuo šiandienos stereotipų, principų ir pasvajokime kaip futurologai. Tose svajonėse atrasime daug netikėto ir tai bus startas, nuo ko galėtume pradėti jau šiandien.

Inovacijos ir pažangios technologijos yra naudojamos siekiant pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir efektyviau valdyti miesto resursus. Išmaniosios transporto sistemos, duomenų analitika miesto planavimui ir automatizuotos viešosios paslaugos ne tik palengvina kasdienį gyventojų gyvenimą, bet ir mažina taršą bei skatina ekonomiškai efektyvų resursų naudojimą. Duomenimis grįstas valdymas ir skaidrumas užtikrina, kad visi sprendimai priimami remiantis išsamia analize, o miesto valdymo procesai yra atviri ir prieinami kiekvienam gyventojui.

Saugumas ir civilinės saugos infrastruktūra yra svarbūs aspektai, užtikrinant, kad gyventojai jaustųsi saugūs savo mieste. Tinkamai išvystyta infrastruktūra ir efektyvios tarnybos užtikrina greitą reagavimą į bet kokias ekstremalias situacijas, o išsamūs saugumo protokolai ir evakuacijos planai padeda išlaikyti ramybę net ir sudėtingomis aplinkybėmis.

Kultūra ir identitetas yra miesto dvasios pagrindas. Vilnius, kaip ateities miestas, puoselėja savo unikalų kultūrinį ir istorinį paveldą, skatina kūrybiškumą ir kultūrinę įvairovę. Tai ne tik stiprina miesto įvaizdį pasaulio akivaizdoje, bet ir skatina turizmą bei ekonominį augimą.

Ateities miesto vizija yra įkvepianti kelionė tvarumo, bendruomeniškumo ir inovacijų dermės link. Turi būti siekiama sukurti aplinką, kurioje kiekvienas gyventojas jaučiasi svarbus, saugus ir laimingas, o miestas tampa pavyzdžiu visam pasauliui, kaip galima harmoningai gyventi šiuolaikinėje urbanistinėje aplinkoje.

Yama Karim

ARCHITEKTAS, „STUDIO LIBESKIND“ PARTNERIS Nesu tikras, kad kada nors turėsime galutinį atsakymą, koks bus ateities miestas.

Miestai yra gyvi organizmai, nuolat besivystantys ir prisitaikantys prie naujos socialinės, ekonominės ir politinės santvarkos. Todėl atsakymas gali būti ne apie naujo miesto modelio spekuliacijas, o apie plėtros modelių pasikeitimą su didesne socialine atsakomybe derinant privačius interesus su viešuoju sektoriumi.

Prieš pandemiją buvome įsitikinę, kad reikia skatinti tankumą, didinti statybas ir sumažinti jų pėdsakus. COVID tam tikru mastu metė iššūkį ir nemaža dalis žmonių išvyko iš miestų į priemiesčius, kur jie turi daugiau erdvės. Tačiau tai nėra išeitis; priemiesčių plėtimas būtų žalingas žingsnis mūsų išmoktai pamokai.

Atsižvelgiant į besivystančią miestų prigimtį, viena pamoka būtų skirti didesnį dėmesį lauko erdvėms ir parkams. Tai gali būti namų, pastatų, parkų ir aikščių mastu. Be to, miestai ateityje taps dar įvairesni ir gyvuos su mažesniu skirtumu tarp komercinių ir gyvenamųjų miesto dalių. Šios tipologijos pradės jungtis, kai biuras ir toliau panašės į namus, ir atvirkščiai. Kitaip tariant, miestai ateityje ims labiau reaguoti į besikeičiančias sąlygas.

STRUCTUM KOKYBIŠKŲ NAMŲ DNR

konferencijoje – 2024 metų

perspektyvos ir inovatyvių technologijų rinkos naujovės

Vasario 8 d. Vilniuje vyko tradicinė žurnalo STRUCTUM organizuojama konferencija „Kokybiškų namų DNR“ moderniausioms statybų technologijoms aptarti. Šiemet į ją susirinko ypač daug besidominčiųjų šiuolaikinėmis individualių namų statybos tendencijomis.

Vaiva Didžiulytė Justės Saulytės nuotr.

Kokybiškų namų kūrėjas turi ne tik sugretinti modernias idėjas, bet ir nepamiršti žmogaus prigimtinių savybių bei poreikių. Pastaraisiais metais sparčiai augant privačiajam sektoriui, ketvirtus metus iš eilės savo įžvalgomis ir dizaino tendencijomis dalijosi architektūros, projektavimo ir inžinerinių sistemų specialistai. Pirmojoje šių metų konferencijoje buvo apžvelgtos 2024 metų perspektyvos, modernių technologijų rinka ir inovacijos, pristatytos statybų sektoriaus rinkai.

Pirmas nuo scenos į susirinkusiuosius kreipėsi „Ryterna Modul“ rinkodaros vadovas Vainius Gabalis. Skaitydamas pranešimą „Namas per 6 mėnesius“, jis uždavė intriguojantį klausimą: ar šiandien įmanoma pastatyti namą per šešis mėnesius ir už buto kainą? Pasirodo, tikrai įmanoma: tokią galimybę suteikia tvarūs, šiuolaikiški ir kokybiški LYFIO moduliniai namai. Specialistas akcentavo šiuolaikinių modulinių namų išskirtinumą, jų privalumus ir kokybišką gyvenimą juose. Pasak V. Gabalio, tokie moduliniai namai skirti šiuolaikiškam

Bendrovės „Hydro Building Systems

Lithuania“ projektų pardavimų vadovas Gediminas Ledauskas

„Ryterna Modul“ rinkodaros vadovas

Vainius Gabalis

Bendrovės „Dextera“ pardavimų direktorius

Mantas Visockas

žmogui, vertinančiam laiką, kokybę ir savo ramybę. „Tai naujas požiūris į nuosavus namus, atveriantis dar iki šiol neregėtų galimybių“, – pabrėžė „Ryterna Modul“ rinkodaros vadovas.

Antrasis į konferencijos tribūną užkopė Gediminas Ledauskas, atstovaujantis lyderiaujančiai aliuminio perdirbimo ir energetikos sektoriaus bendrovei „Hydro Building Systems Lithuania“. Langų specialistas pristatė temą „Naujos kartos langai: kokybė be kompromiso dizainui“. Jis kalbėjo apie naujos kartos langus, aukščiausius šių dienų reikalavimus atitinkančias medžiagas ir technologijas, naudojamas šiuolaikinių langų gamyboje. Be abejonės, buvo paliesta ir tvarumo bei dizaino tema.

Trečiasis konferencijos pranešėjas – bendrovės „Dextera“ pardavimo direktorius Mantas Visockas. Jis pristatė ypač aktualią temą – „Energijos efektyvumas ir saulės šviesos komfortas šiuolaikiniame pastate“. Akivaizdu, kad stiprėjantis ekologinis sąmoningumas, didėjančios energijos kainos, griežtėjantys reikalavimai pastatų charakteristikoms,

emocinio darbuotojų komforto siekis vis labiau skatina architektus ir namų statytojus ieškoti efektyvių sprendimų saulės šviesai kontroliuoti. Langai daro didelę įtaką patalpų temperatūrai, tačiau techniškai pažangūs jų uždengimo sprendiniai sumažina tiek šilumos energijos nuostolius šaltuoju metų laiku, tiek oro kondicionavimo kaštus vasarą. „Technologinė pažanga, emocinis komfortas, klimato kaitos mažinimas – visas šias vertybes rasite mūsų gaminiuose“, – sakė pranešėjas.

Ketvirtasis pranešėjas – UAB „Argilla“ vadovas Jurgis Ulčinas. Jo pranešimo tema – „Tvarioji keramika ir egzotinė mediena fasadui bei interjerui“. J. Ulčinas auditorijai pristatė japoniškas plyteles INAXTILE, belgiškas plytas NELISSEN bei medieną ACCOYA, KEBONY, IPE ir plačiau papa-

sakojo apie medžiagiškumą, savybes ir funkciją. „Japonų keramika, serija ir dizainas atkartoja kultūros ir istorijos tradicijas. Kiekviena plytelė turi savo istoriją, kokias asociacijas ji kelia“, – sakė pranešėjas, pristatydamas plytelių derinius bei raštus ir plačias plytelių panaudojimo galimybes. Kalbėdamas apie medieną ACCOYA, jis pabrėžė, kad ji laikoma pačia stabiliausia mediena pasaulyje. Ji į fabrikus atvežama iš Naujosios Zelandijos arba Čilės ir aukštoje temperatūroje išpurškiama acto garais, todėl yra ypač patvari, ilgaamžė ir visiškai ekologiška. Kitaip ji dar vadinama acetilinta mediena.

Scenoje pasirodė ir dvi talentingos Lietuvos architektės – architektūros studijos IN DOT įkūrėjos Enrika Riaukaitė ir Vida Giedra Savinske Pranešėjos kalbėjo tema „Kaip

gimsta kokybiški namai?“ ir atsakė į itin aktualius šiandien klausimus. Kokiais principais remiantis gimsta kokybiški namai, kaip formuojama individualaus interjero koncepcija, skirta konkrečiai asmenybei, – vos pora iš jų. „Žmogus, kurio galvoje gimsta idėja, tampa atsakingas už jos įgyvendinimą“, – teigė architektės. Konferencijos dalyviai turėjo progą pamatyti bei išgirsti ir daugybės architektūros konkursų laureatę, „kokybiškų namų ambasadorę“, architektūros ir interjero studijos „Prusta“ architektę Ievą Prunskaitę. Kiekvienam puikiai žinoma architektė kalbėjo tema „Kokybiškus ir jaukius namus kuriantys elementai“. „Kokybiški namai pirmiausia yra tie, į kuriuos norisi sugrįžti. Juose turi būti gera ir patogu. Koky-

Architektūros ir interjero studijos „Prusta“ architektė

Ieva Prunskaitė

bė yra tada, kai namuose žmogui sukuriamas komfortas ir jaukumas“, – sakė išskirtinių architektūrinių projektų autorė architektė I. Prunskaitė. Ji palietė išties įdomių aspektų – pavyzdžiui, kaip atrodo butas be sienų, kuriame visas gyvenimas juda ratu, ar kokios idėjos, formos ir medžiagos išryškina namus, primenančius galeriją. Paskutinis ant scenos žengė „Dezeen“ apdovanojimų pelnęs olandų architektas, „i29 interior architects“ bendraįkūrėjas ir partneris Chrisas Collarisas. Jo pranešimo tema – „Pastangos, virstančios komfortu“. Architektas kalbėjo apie tai, kaip kuriami nestandartiniai namai, formuojama harmoninga aplinka ir įgyvendinami nestandartiniai sprendimai, leidžiantys sugrąžinti žmogų į malonią komforto būseną. „Siekiame kurti stipraus identiteto erdves, kurios kalbėtų garsiai ir aiškiai. Jos turi traukti žmones, suteikti energijos ir įkvėpti geresnei ateičiai“, – sakė architektas.

Architektės, architektūros studijos IN DOT įkūrėjos Vida Giedra Savinske ir Enrika Riaukaitė

UAB „Argilla“ vadovas Jurgis Ulčinas

Olandų architektas, „i29 interior architects“ bendraįkūrėjas ir partneris Chrisas Collarisas

„hansgrohe“ kuria vonioje oazę

Neseniai „hansgrohe“ pristatytos dvi vonios baldų kolekcijos – „Xevolos“ bei „Xelu“ ir prie jų deranti keramika atspindi besikeičiantį požiūrį į vonios kambarį. Tai daugiau nei kambarys – tai komforto ir atsipalaidavimo oazė visai šeimai.

„Xevolos“

–elegancijos menas

Aiškaus ir paprasto dizaino vonios baldai „Xevolos“ – nesenstanti elegancija. Naujosios kolekcijos praustuvai ir baldai yra darni, vientisa ir tuo pat metu lanksti produktų serija, jei ieškoma individualių vonios sprendimų. Skirtingų pločių baldai ir prie jų pritaikyti santūrių tiesių linijų „Xevolos“ praustuvai suteikia galimybę įvairaus išdėstymo vonioje sukurti komfortišką erdvę. Jei reikia daugiau vietos rankšluosčiams ar chalatams, yra lengvai priderinamų didelių ar mažų spintelių. Siūloma baldų komplektų su konsole ir be jos.

„Xevolos“ baldų fasadai yra su aliuminio rėmu. Priklausomai nuo namų stiliaus ir esamo interjero dizaino galima rinktis ne tik vienspalvius, bet ir kontrastingus mėgstamų spalvų baldų derinius – pavyzdžiui, smėlio spalvos korpusą derinti su bronziniu fasadu.

Vonios baldai yra praktiški ir funkcionalūs. Integruoti „SoftClose“ ir „Push-Open“ mechanizmai švelniai, tyliai atidaro ir uždaro baldų dureles ir stalčius. Į kiekvieną baldų komplektaciją įtrauktas vietą po praustuvu taupantis sifonas, o tai reiškia, kad jos lieka daugiau daiktams susidėti.

Baldų korpusai ir fasadai yra padengti specialia danga, kuri apsaugo nuo purvo ir nešvarių pirštų dėmių. Baldai ir keramika lengvai valoma, idealiai tinka drėgnoms patalpoms.

Kampiniai arba apskriti „hansgrohe“ veidrodžiai „Xarita“ padeda išlaikyti vieningą kolekcijos dizainą. Visuose „Xarita“ veidrodžiuose yra pritemdymo, atminties ir automatinio išjungimo funkcija, taip pat integruotas veidrodžių šildymas. Yra ir „Xarita“ su jutiminėmis piktogramomis – apšvietimą aštuoniose laisvai pasirenkamose zonose galima pritaikyti pagal savo nuotaiką arba paros laiką.

Nuosaikus „EluPura“ unitazo dizainas puikiai papildo „Xevolos“ keramikos kolekciją. Unitazas funkcionalus ir komfortiškas su greitai nuimama tualeto sėdyne ir palengva uždaromo dangčio mechanizmu. Visų „EluPura“ variantų vidaus geometrija yra optimizuota, todėl nuplovimui nereikia daug vandens.

Harmoningos „Xelu“ formos

Lengvai prižiūrimų medžiagų ir švelnių geometrinių formų vonios baldams „Xelu“ negali pakenkti net pašėlęs kasdienis šeimos gyvenimas. „Xelu“ baldai universalūs – subtilaus dizaino, kuo įvairiausiai derinami su praustuvais, jie puošia kiekvieną vonios kambarį, kartu taupydami jo erdvę. Skirtingo pločio, 340–1560 mm, baldais lengva sukurti tvarką ir svečių vonioje, ir nedidelėje erdvėje, ir šeimos vonios kambaryje su dvigubu praustuvu, kuris rytinio skubėjimo metu nuolat užgultas. Praustuvų „Xelu“ ir „Xuniva“ derinimas su „Xelu“ baldais – įtraukianti kūrybinė dėlionė. Pavyzdžiui, aukštos kokybės keraminiai praustuvai „Xuniva“ skirti „Xelu“ baldams su konsole. Jie gaminami keturių geometrinių formų – nuo apvalių iki skirtingų ovalų, nuo „RaceTrack“ iki „SoftCube“. Galimi trys integravimo būdai – praustuvas ant stalviršio, įmontuojamas praustuvas, praustuvas po stalviršiu ir papildomais variantais su skyle čiaupui arba be jos. Ši keramikos linija suteikia beveik neribotų dizaino galimybių. Vonios baldų kolekcijos įvairovę papildo glotnūs praustuvai „Xelu“ nuožulniais kraštais. Taip pat unitazai „EluPura“, padengti bakterijoms daugintis neleidžiančia keramine glazūra „HygieneEffect“, saugančia nuo kalkėjimo ir užtikrinančia švarą bei lengvesnį valymą.

„Xelu“ baldų paviršiais nuo itin blizgių baltų iki natūralaus ąžuolo ar tamsaus riešutmedžio vonios kambaryje galima sukurti elegantišką atmosferą arba įspūdingą kontrastą. Gausiose šeimose, pavyzdžiui, ypač rekomenduojamas deimantinės pilkos matinės spalvos paviršius. Dėl papildomos nuo pirštų atspaudų saugančios dangos jis yra atsparus purvui. Papildomų akcentų suteikia metalinės chromuotos, matinės juodos arba matinės baltos spalvos rankenos. Lentynos, rankšluosčių laikikliai, taip pat kojelės, kurios gali būti tvirtinamos prie kai kurių spintelių, yra trijų apdailų variantų, kaip ir rankenos. „IntraStoris“ skirtukai padeda palaikyti tvarką stalčiuose. Jei vonios kambaryje reikia daugiau vietos daiktams susidėti, galima papildyti derančiomis aukštomis arba pusiau aukštomis spintelėmis.

Kad ir kokio dydžio bei spalvų būtų vonios kambarys, gerą nuotaiką jame visada kurs veidrodis „Xarita“. Jis valdomas lengvu jutiminių piktogramų apatinėje veidrodžio stiklo dalyje palietimu pirštu, tačiau gali veikti ir visiškai be kontakto, nes jo apačioje yra infraraudonųjų spindulių jutiklis.

PROJEKTAS

SUKURKITE ateities namo viziją, PAMATYKITE savo projektą žurnale ir LAIMĖKITE rėmėjų įsteigtų prizų!

KONKURSO TRUKMĖ: 2024 m. vasaris – 2024 m. liepa

KOMFORTAS, PRAMOGA, APSAUGA: NUO RŪSIO IKI BUNKERIO

„Rūsio samprata šiomis dienomis yra daug įvairiapusiškesnė nei anksčiau, o jo naudojimas pagal paskirtį vėl sparčiai grįžta į madą“, – sako įmonės „Revonia LT“ vadovas Nerijus Kazlauskas, pristatydamas Lietuvai palyginti neįprastą produktą – po žeme įrengiamus gelžbetoninių modulių statinius.

Prieš kurį laiką atrodė, kad rūsiai visiškai prarado savo vaidmenį, tačiau pastaraisiais metais žmonės keičia įpročius: jiems vis labiau rūpi sveika gyvensena, ekologiškas maistas, aplinkosauga ir pan. Sekdama rinkos poreikius, „Revonia“ siūlo galimybę įsirengti ilgaamžes tvarias patalpas, puikiai pritaikytas prie kliento poreikių ir aplinkos.

„Revonia “ rūsiai gaminami iš patvaraus gelžbetonio. Iš išorės jis apsaugotas specialia hidroizoliacija, o iš vidaus – natūraliu kalkiniu tinku. Šie ir kiti sprendimai garantuoja gerai sureguliuotą drėgmės pusiausvyrą, apsaugą nuo pelėsių ir grybelių, atsparumą oro sąlygoms.

„Mūsų produktas – tvirto gelžbetonio moduliai, iš kurių galime pastatyti ir įrengti bet ką. Statome skliautinius gyvenamuosius namus, saunas, vyno ar sūrio brandinimo rūsius, cigarų kambarius,

sandėliukus. Siūlomų gaminių dydis prasideda vos nuo 4,5 kv. m, tačiau jie gali būti komplektuojami iki 500 kv. m ploto erdvių“, – pasakoja N. Kazlauskas. Saugi priedanga per karo negandas

Pasak Nerijaus, dėl šių dienų neramumų pasaulyje padaugėjo klientų, besidominčių galimybe įrengti požeminę slėptuvę ar bunkerį. Per daugelį metų puikiai išplėtotos „Revonia“ technologijos pritaikytos tam, kad be jokių sunkumų per parą būtų galima sumontuoti klientui saugų prieglobstį nuo bombų ar cheminių atakų per karinę invaziją. Statiniai buvo kuriami pasitelkus karo ekspertus ir išbandyti realiomis sąlygomis. Prie tobulinimo procesų ir toliau prisideda „Revonia“ partneriai – Šveicarijos bendrovės „Schutzraum konzept“ ir „Andair AG“, sukaupusios ilgametę priedangų kariuomenei įrengimo patirtį, taip pat Suomijos kompanija „Temet“, viena iš pasaulio civilinės saugos priemonių kūrėjų bei gamintojų rinkos lyderių, apsaugos nuo sprogimų ir CBRN

revonia.lt

ekspertė. Visa gamybos technologija yra patentuota, o komponentai – sertifikuoti.

„Revonia“ įgyvendina drąsiausias vizijas

Bendrovė „Revonia“ daugiau kaip dešimt metų stato betoninius skliautinius pastatus Estijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyje, projektuoja saunas, įrengia cigarų kambarius, vyno rūsius ir net namus. „Lietuvos žmonės vis dar nedrąsiai fantazuoja, ką, be rūsio, galėtų įsirengti po žeme. Tačiau pakanka apsilankyti mūsų internetiniame puslapyje – ir daugelis pradeda svajoti apie jaukų namelį su vyno rūsiu, šalia miško ar upės. Dizaino galimybės eksterjerui, o ypač interjerui, yra beribės. Galimas ir modernus, šiuolaikiškas įrengimas, ir atostogas pas močiutę kaime primenantis dizainas – mes įgyvendinsime visas idėjas ir norus, – sako „Revonia LT“ vadovas ir kreipiasi į Lietuvos architektus bei dizainerius: – Labai kviečiame prisidėti prie mūsų tarptautinio kolektyvo – tapti projektų bendraautoriais ir drauge įgyvendinti išskirtines klientų svajones.“

NAUJININKŲ SIMBOLIS ĮGYJA NAUJĄ VEIDĄ

„Sovietmečiu pastatytą taksi parką planuota nugriauti ir vietoj jo pastatyti prekybos centrą. 2008-ųjų krizė pakeitė tuomečių savininkų planus, ir pastatas liko stūksoti. Kiekvienas nuomininkas prižiūrėjo tik savo plotelį didžiulio pastato teritorijoje. Pirmame pastato aukšte, kur kadaise buvo vienos moderniausių automobilių remonto dirbtuvių bei pirmoji tunelinė plovykla, mus pasitiko balos, aprūkusios sienos ir vandens lašai, pakibę ant lubų“, – prisimena pirmąjį vizitą į buvusio taksi parko teritoriją Povilas Eitutis, Vilniaus automuziejaus vadovas

Buvęs Vilniaus taksi parkas atgimė daugiafunkciu biurų pastatu, išlaikiusiu industrinį charakterį ir meilę automobiliams –čia atidarytas Vilniaus automuziejus.

Verslininkų Eitučių šeimos neatbaidė nustekentas pastatas. „Mums atrodė patraukli lokacija, įdomi funkcionalizmo stiliaus pastato konstrukcija ir jo istorija. Pastato įveiklinimo vizija keitėsi keletą kartų, tačiau visuomet galvojome apie galimybę jame eksponuoti automobilius, juk pastatas su jais susijęs“, – sako P. Eitutis.

Eitučių šeima pastatą įsigijo ir prieš septynerius metus ėmėsi jo rekonstrukcijos. Pastato konversija legendiniam statiniui suteikė daugiau galimybių, po vienu stogu įsikūrė komercinės įmonės, Automuziejus, liko erdvės ir biurams.

SUNKUS ŽINGSNIS PIRMYN

Iš pastato istorijos žinoma, kad sovietmečiu pirmieji gerokai aukštesni pastato aukštai buvo skirti remonto dirbtuvėms, o viršutiniai aukštai – administracijai. Pastato centre buvo suprojektuotas monolitinio gelžbetonio pandusas, skirtas taksi automobiliams serpantinu pakilti ir nusileisti į skirtingus aukštus. Dvi įspūdingos ovalo formos spirale prasilenkiančios rampos išliko be didesnių pažeidimų. Naujieji savininkai jas šiek tiek praplatino. Pirminė pastato konstrukcija nepakeista.

Vytauto Pilkausko nuotr.

Tomo Krisiulevičiaus nuotr.

Tautvydo Parniausko nuotr.

Remonto darbai pradėti nuo kiauro stogo. Tvarkyti fasadai, laiptinės, lauko pandusas. Pakeistos inžinerinės sistemos. Išsaugoti centrinės rampos ir fasado elementai. Pastatas aukštas po aukšto buvo kuopiamas ir remontuojamas. Tarp pastato perdangos plokščių išlietas naujas betonas. Konstrukcijos buvo skutamos ir valomos rankiniu būdu, o vėliau smėliuojamos. Didžiausiu iššūkiu tapo buvusių dažasvydžio patalpų sienų tvarkymas. Augalinio aliejaus pagrindo dažai buvo persisunkę į betonines konstrukcijas, tad paviršiams nuvalyti ir paruošti dažyti teko sugaišti dvigubai daugiau laiko, nei planuota. Nemalonus netikėtumas laukė ir atvėrus vieną iš ventiliacinių šachtų greta liftų. Ji iki pat viršaus, t. y. aštuntojo aukšto, buvo užversta senomis padangomis. Iš rūsių teko pumpuoti tepaluotą vandenį. Pasak P. Eitučio, numatyta darbų pabaiga vis tolo, atrodė, kad žengi žingsnį ne pirmyn, o atgal.

Beje, iš pastate dirbusių žmonių savininkai buvo girdėję, kad serpantino atrijuje kabėjo originalus šviestuvas, tačiau kol kas jo nepavyko aptikti.

TURBŪT ERDVIAUSI BIURAI MIESTE

Šiuo metu, kai pastato rekonstrukcijos darbai artėja prie pabaigos, pirmajame ir antrajame pastato aukštuose jau veikia paslaugas teikiančios įmonės, sporto klubas, dvi senovinių automobilių remonto ir restauravimo dirbtuvės. Jose tvarkomi prieškario ir tarpukario automobiliai.

Svarbiausia pastato jungtimi tapo praėjusių metų gegužę atidarytas automobilių muziejus, užimantis trečiąjį ir dalį ketvirtojo pastato aukštų, iš viso apie 4600 kv. m ploto. Planuojama, kad ketvirtajame aukšte įsikurs maitinimo įstaiga, o likusiuose aukštuose, nuo penktojo iki aštuntojo, bus įrengiami biurai.

„Standartinės administracinės paskirties patalpos yra siauros, o mūsų pastate jos išskirtinės – erdvios, plačios, geras šiluminis laidumas. Dar vienas privalumas tas, kad viename pastato aukšte telpa didelės įmonės kolektyvas, apie 200 žmonių“, – pasakoja P. Eitutis.

Administracinių patalpų zonoje įrengti du dideli amfiteatrai, kiekvienas per du aukštus. Juose tilps maždaug po

Vytauto Pilkausko nuotr.

80 žmonių, tai bus puiki vieta susirinkimams, konferencijoms, filmų peržiūroms. Administraciniuose aukštuose pasirūpinta ir išmaniosiomis šildymo bei vėdinimo sistemomis, didinančiomis energinį efektyvumą. Rekonstruoti du senieji pastato liftai pritaikyti gerokai didesniam pastato darbuotojų srautui. Pagal kapitalinio remonto darbų ir pastato vidaus perplanavimo projektą panduso atrijuje numatyti du panoraminiai liftai, stikliniais tilteliais sujungti su pandusu. Manoma, kad įrengus panoraminį liftą pastato ašis – nepamirštama spiralinė rampa, kurioje filmuoti muzikiniai vaizdo klipai, meniniai filmai, rodyta Venecijos bienalės „Auksinį liūtą“ pelniusi opera „Saulė ir jūra“, – suteiks kūrėjams dar daugiau inspiracijų.

KIEKVIENAS AUTOMOBILIS – TARSI MENO KŪRINYS

„Visos pastato rekonstrukcijos idėjos sukosi apie automobilius, – pripažįsta Automuziejaus vadovas P. Eitutis. – Kai kurie automobiliai ekspozicijos laukė penkerius metus.“

Muziejaus kūrėjai patys suprojektavo ir įrengė ekspozicines erdves. Kad jose tilptų didelių gabaritų transporto priemonės, kai kur teko panaikinti perdangos plokštes ir suformuoti eksponatams tinkamą aukštį.

Automuziejus turėjo aiškią viziją – pristatyti autotechnikos raidą nuo nemotorizuotos transporto priemonės iki šiuolaikinio automobilio. Be iš anksto sumanyto ekspozicijos branduolio, muziejuje pristatoma transporto priemonių dizaino ir technikos istorija. Šiuo metu ekspozicijoje yra per 100 nuolatinių eksponatų – nuo 19 a. menančių dviračių ir karietų, monarchus ir prezidentus vežiojusių automobilių, Antrojo pasaulinio karo transporto priemonių iki pirmųjų Baltijos šalių lenktyninių bolidų. Ekspozicija nuolat pildoma.

Nors Automuziejui eksponatų nestinga, jo kūrėjai laikosi principo: mažiau yra daugiau. „Nenorime perpildyti erdvių. Žaidžiame apšvietimu, spalvomis, faktūromis, dangomis, ant kurių stovi automobiliai“, – sako P. Eitutis. Jo eksponatų favoritai – trys lietuviški tarpukario moto-

ciklai, rasti Lietuvai jau atgavus Nepriklausomybę. Ekspozicijoje puikuojasi Nepalo karaliui asmeniškai sukurtas „Delage“, Antano Smetonos automobiliai „Delauney–Belleville“, „Buick Roadmaster“, atkurtos Lietuvos vadovo Vytauto Lansbergio „Mercedes Benz 560SEL S-Guard“ ir prezidentinis Algirdo Mykolo Brazausko „Audi V8 Lang“.

Automuziejus, jo vadovo teigimu, nėra vieta vien automobilistams ar tik vyrams. Ekspozicijos pasakoja ne vien apie techniką. Jos byloja apie dizainą, madą, laikotarpį, jo įvykius ir asmenybes.

„Muziejuje buriasi skirtingi žmonės: architektai, inžinieriai, menininkai, mokslininkai. Jiems reikia erdvės dalytis bendromis idėjomis, ir muziejus tam turi ambicingų planų, – priduria muziejaus rinkodaros vadovė Jolanta Masiulienė. – Siekiame, kad muziejus taptų bendrystės, edukacijų vieta. Galime pasiūlyti lengvai transformuojamas erdves ekspozicijoms, knygų pristatymams, konferencijoms ar filmų peržiūroms.“

Švaros adresas ‒ MANJANA

TAI SMULKMENOS

Tačiau būtent iš smulkmenų susideda gyvenimas. BRABANTIA skiria dėmesio kiekvienai savo gaminių smulkmenai, dėl to jie yra dar gražesni, malonesni ir tvaresni. Mums smulkmenos svarbios – kad Jūs galėtumėte mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka, nors ir kur būtumėte.

www.manjana.lt

Pirkite internetu shop.manjana.lt

Prekybos salonai: Apkasų g. 12 D, Vilniuje

Savanorių pr. 138, Kaune

Baltijos pr. 26 B, Klaipėdoje

Žurnalas STRUCTUM ir „Promat“ kovo 8 – balandžio 8 dienomis kviečia gyvai susipažinti su pastatų gaisrinės saugos inovacijomis ekspozicijų erdvėje STRUCTUM SHOWROOM Raitininkų g. 4, Vilniuje!

„PROMAT“ PRIEŠGAISRINĖS SISTEMOS:

„Promat“ – tai aukščiausius pasaulyje pasyviosios gaisrinės saugos standartus atitinkančios medžiagos ir sprendiniai pastatams.

• KONSTRUKCIJŲ APSAUGOS SPRENDIMAI SU PLOKŠTĖMIS „PROMATECT“;

• UGNIAI ATSPARŪS ORTAKIAI IR DŪMŲ ŠALINIMO KANALAI;

• LUBŲ APSAUGA;

• SAULĖS BATERIJŲ APSAUGA;

• KOMUNIKACINIŲ ANGŲ SANDARINIMAS

„Promat“ priklauso Belgijos pramoninei grupei „Etex“, įvairiose pasaulio šalyse įkurtose gamyklose gaminančiai itin kokybiškas statybines medžiagas ir įvairios paskirties izoliacijos sistemas. „Promat“ gaminių sistemos gali būti naudojamos statybose apsaugai nuo gaisro, jų atsparumas ugniai – nuo 30 iki 180 minučių. Tobulindama gaisrinę saugą statybose, įmonė prisideda prie teigiamų pokyčių aplinkosaugos ir sveikatos srityse.

OBJEKTAS: Sapiegų rūmai, Sapiegų g. 13, Vilnius

PROJEKTAS: „Sapiegų rūmų aktualizavimas“

Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0012, bendrai finansuojamas 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės Nr. 05.4.1.-CPVA-V-301 „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“ lėšomis

UŽSAKOVAS: Šiuolaikinis meno centras GENERALINIS RANGOVAS: „Ekstra statyba“

ARCHITEKTAI: „Projektavimo ir restauravimo institutas“, projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovė Gražina Kirdeikienė, tyrimų ir restauravimo darbų autorius Evaldas Purlys, architektūrinės dalies autorė Saulutė Domanskienė, tvarkybos darbų projekto autorės architektės Gražina Kirdeikienė, Nijolė Kazakevičiūtė, Audronė Lainauskaitė, projekto koordinatorė ir darbo projekto vadovė Marija Nemunienė

VĮ „Lietuvos paminklai“, architektė restauratorė Giedrė Filipavičienė, 2013 m. tvarkybos darbų projekto autorė ir vadovė, architektė Daina Vanagaitė-Garbanovienė, architektas restauratorius E. Purlys

SAPIEGŲ RŪMAI ATGAUNA SAVO DIDYBĘ

LDK DIDIKŲ SAPIEGŲ REZIDENCIJA, REIKŠMINGAS 17 A. ARCHITEKTŪROS, DAILĖS IR ISTORIJOS PAMINKLAS, ATGYJA. NETRUKUS ČIA LANKYTOJAMS DURIS ATVERS PARODŲ IR RENGINIŲ SALĖS, TAČIAU ŠIUOLAIKINIS MENO CENTRAS (ŠMC), SAPIEGŲ RŪMŲ VALDYTOJAS, PUOSELĖJA DAR DIDESNIŲ TIKSLŲ.

Manto Judrio („Neakivaizdinio Vilniaus“ archyvo) nuotr.

„Sapiegų rūmai turėtų tapti vis didesnę savastį ir pridėtinę vertę įgyjančiu traukos centru, puoselėjančiu kitokį santykį su savo lankytojais ir veiklos rėmėjais. Paprasčiau kalbant, viena yra organizuoti šiuolaikinio meno parodas ir renginius Vilniaus miesto centre, neutralioje balto kubo erdvėje, visai kas kita yra pristatyti meno procesus Antakalnyje, istorinėje aplinkoje, su kuria neišvengiamai teks ieškoti darnaus ir

prasmingo santykio“, – sako Kęstutis Kuizinas, ŠMC direktorius.

Į pirmąjį renginį Sapiegų rūmuose vilniečiai ir miesto svečiai bus pakviesti jau netrukus – balandį: čia bus atidaryta šiuolaikinio meno paroda „Užuovėja“ istorinio rūmų leitmotyvo – ligoninės, karinio komplekso ir prieglobsčio vietos tema. Neišvengiama parodos dalimi, pasak jos kuratorių, taps ir rūmų erdvėse jau esantys kūriniai – baroko ir vėlesnių

laikotarpių freskos, lipdiniai, dekoro elementai, visa pastato architektūra. Sapiegų rūmų vadovybė siekia, kad jie būtų atviri visoms bendruomenėms, tad čia vyks ne tik parodos, bet ir įvairi edukacinė veikla. Nuo pat rūmų atidarymo balandį planuojama reguliariai, kartą per mėnesį, rengti ekskursijas su vertimu į gestų kalbą, yra parengta pastato istorijos ekskursija neregiams.

„Sapiegų rūmų aktualizavimo“ investicinis projektas buvo pradėtas 2018 m. rugpjūtį, po metų buvo pasirašyta paraiška projektui iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuoti. Tų pačių metų pabaigoje buvo pasirašyta ir finansavimo sutartis. Investicinio projekto „Sapiegų rūmų aktualizavimas“ vadovės Ingos Žilionytės teigimu, iš viso projektui buvo skirta per 7,5 mln. eurų. Rinkoje drastiškai pakilus kainoms, po penkerių metų galutinė projekto įgyvendinimo išlaidų suma padidėjo iki beveik 12 mln. eurų. Daugiausia, apie 10,6 mln. eurų, buvo išleista statybai, rekonstravimui, remontui ir kitiems su tuo susijusiems darbams, tokiems kaip projektavimas, tyrimai, ekspertizė, archeologija ir techninė priežiūra. Už daugiau kaip 1,2 mln. eurų buvo įsigyta baldų ir įrangos, reikalingų Sapiegų rūmams toliau aktualizuoti.

Baigtas etapas, bet ne darbai

„Nors statybos ir tvarkybos darbai Sapiegų rūmuose baigti, interjero freskų, išlikusių sienų polichrominės tapybos fragmentų, taip pat puošnios stiuko lipdybos fragmentų grožio atskleidimo darbai dar tik pradėti“, – pabrėžia Sapiegų rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė.

Rūmų antrajame aukšte yra keletas konservuotų labai vertingų didesnių ir mažesnių freskų fragmentų, tačiau lėšos skirtos tik šiaurinės galerijos rytinės ir vakarinės sienų tapybos restauravimo darbų programai. Nėra ir visos išlikusios rūmų polichromijos „žemėlapio“, pagal kurį būtų galima planuoti tolesnius darbus. Tad pirmiausia planuojama atlikti nuoseklius išlikusios sienų tapybos tyrimus, kad būtų galima įvertinti būtinų darbų visumą, o tada etapais juos įgyvendinti. Vien tyrimams ir konservavimo-restauravimo darbų programoms parengti, G. Žemaitytės teigimu, gali prireikti mažiausiai keliolikos tūkstančių eurų.

„Kita svarbi išlikusio dekoro dalis – lipdiniai. Turime parengtą šiaurinės galerijos antrojo aukšto arkinių langų angokraščių lipdybos restauravimo ir konservavimo darbų programą, kuriai dabar ieškome lėšų (darbų kaina – per 120 tūkst. eurų). Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedros, su kuria sėkmingai bendradarbiaujame, studentai, praktikos metu atlikdami kelių patalpų sienų polichromijos zondus, po tinku atrado 19 a. dekoruotus skliautus.

„Gali būti, kad naujesnių laikų užmūrijimai tebeslepia prabangaus lipdybos dekoro fragmentų, tad mums prieš akis dar ir rūmų dekoro detektyvas“, – mano Sapiegų rūmų vadovė.

Pasak jos, savo eilės ir dėmesio laukia ir šalia rūmų stovinti arklidė, taip pat itin sena ir šiuo metu labai prastos būklės rūmų teritoriją juosianti tvora, kurioje yra išlikusių net gotikinio mūro fragmentų. Šios restauravimo pastangos – G. Žemaitytės žodžiais, tarsi ilga kelionė, kuriai įveikti pradedamas burti partnerių ir bendraminčių ratas.

Jiems atidengti reikėtų tyrimų ir restauravimo programos, o paskui ir lėšų konservavimo-restauravimo darbams. Kai jų rasime, galėsime džiaugtis, tikėtina, ištisai dekoruotu vienos iš pirmo aukšto patalpų arkiniu skliautu“, – sako G. Žemaitytė.

Šiuo metu atliekami rytinio ir šiaurinio fasadų tyrimų darbai, vėliau bus rengiama jų tvarkybos programa, ieškoma lėšų darbams, kuriems jau nepakaks šimtų tūkstančių eurų –reikės milijonų kaip ir jau atkurtiems vakariniam ir pietiniam fasadams.

„Jų sutvarkymas kainavo beveik 3 mln. eurų, darbai buvo atlikti ES projekto lėšomis“, – įvardija sumą G. Žemaitytė ir pamini kuklesnio biudžeto, bet ne mažiau vertingą projektą – rūsyje užkonservuotos ikisapieginių laikų plytų degimo krosnies pristatymą visuomenei. Tam reikėtų mažiausiai 20 tūkst. eurų.

„Bendradarbiaudami su akademiniu, verslo ir nevyriausybiniu sektoriumi ieškosime būdų, kaip išsaugoti ir pristatyti šituos turtus visuomenei. Norime taikyti inovatyvius, šiuolaikinio konservavimo teoriją ir praktikas atitinkančius būdus, tapti svarbia vieta Europos restauravimo ir konservavimo darbų žemėlapyje“, – sako Sapiegų rūmų vadovė.

Šiuo metu vyksta rūmų šiaurinio ir rytinio fasadų tyrimų darbai, juos baigus bus rengiama restauravimo darbų programa. „Tikėtina, kad šie fasadai bus tvarkomi pagal šiek tiek kitokią metodiką nei jau restauruoti vakarinis ir pietinis fasadai – norėsime pagal galimybes parodyti ir restauravimo darbų etapus, kad tie fasadai ne tik žavėtų grožiu, bet ir intriguotų susipažinti su restauravimo procesais“, – atskleidžia sumanymą G. Žemaitytė.

Po truputį atveriama praeitis

„Restauruoti rūmų fasadai rodo buvusią rūmų prabangą, grožį ir jų statytojų statusą LDK valstybėje, o pasirinktas vidaus sienų restauravimo metodas – randus: perstatymus, nevykusius remontus, niokojimą. Tai tarsi išsami rūmų raidos istorija ir restauravimo etalonas“, – teigia Sapiegų rūmų kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projekto vadovė architektė Gražina Kirdeikienė.

„Lietuvos didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos statyti rūmai nuo 19 a. pradžios gadinti be sustojimo. Iš rūmų bandyta padaryti ligoninę. Pirmiausia užmūrytos arkados, bet tapo per tamsu, tada pradėta viduje kirsti sienas. Nepadėjo. Dėl to padaryta didelė rekonstrukcija ir 1843–1848 m.: pakeistos perdangos, sunaikinti visi interjerai, karnizų vieta, rūmų viršutinės dalies siluetas, – liūdną rūmų praeitį pasakoja architektūrinių tyrimų autorius ir restauravimo projekto darbo grupės narys Evaldas Purlys. –Rūmuose kurį laiką buvo ir kareivinės, o sovietmečiu – radiotechnikos mokykla. Netinkamai parinkta paskirtis naikino pastatą.“

Architektas E. Purlys nuo 1993 m. etapais atliko architektūrinius tyrimus, kaupė ir analizavo jų metu surinktus duomenis apie Sapiegų rūmų architektūrą, išnagrinėjo

žinias, patekusias į penkis istorinius rūmų inventorius. Šių ir dar daugybės kitų sričių tyrimų duomenimis buvo pagrįstas rūmų istorinių vidaus erdvių planinės struktūros atskleidimas, fasadų architektūros ir vidaus erdvių bei architektūrinių elementų restauravimas.

„Visada tikiesi daugiau, negu randi. Pats netikėčiausias dalykas slypėjo storoje sienoje – kai ant lango angokraščių buvo rasta pati gražiausia (iš išlikusiųjų) Sapiegų laikotarpio lipdyba. 18 a. antrojoje pusėje šis langas buvo užmūrytas dviem plonomis sienutėmis su ertme tarp jų. Joje ir liko ši lipdyba“, – prisimena E. Purlys 2012 m. atradimą kambaryje, 18 a. pabaigos inventoriuose vadintame miegamuoju.

2012–2013 m., pasak E. Purlio, buvo lemtingi rūmų Sapiegų laikotarpio architektūros atgimimui. Atlikus pagal VĮ „Lietuvos paminklai“ parengtame Sapiegų rūmų restauravimo pirmojo etapo projekte numatytus darbus, į pastatą buvo grąžinta barokinė architektūra: atidengti barokiniai elementai, arkados, pirminį vaizdą atgavo didingos vidaus erdvės, buvo atkurtas rūmų tūrių siluetas.

Deja, neįmanoma atkurti Sapiegų laikotarpio rūmų interjerų dekoro – viskas buvo nukapota, išdaužyta 1843–1848 m. rekonstrukcijos

metu, bandant rūmus pritaikyti ligoninei. „Tiesiog Dievo dovana reikia laikyti rūmų sienose išlikusius tapybos, polichrominio dekoro, lipdybos fragmentėlius. Neliko ar nebuvo interjerų piešinių. Anais laikais dar neturėta fotografijos, todėl nieko nežinoma net apie tapybos ar lipdybos ant sienų ir lubų siužetus“, –apgailestauja E. Purlys. Net keliuose antrojo aukšto kambariuose pavyko išsiaiškinti tik interjero dekoro elementų komponavimo vietas: daugiausia tai apvadai aplink duris ir langus su virš jų buvusia lipdyba. Lipdybos būta ir virš židinių. Tačiau teko apsiriboti tik plotų, kuriuose buvo dekoras, kompozicijos atskleidimu, minimaliu paryškinimu. Nežinant, kas tuose plotuose buvo nulipdyta ar nutapyta, nieko daugiau nebuvo galima daryti.

Šiek tiek daugiau žinių apie interjero architektūrą išliko didžiojoje rūmų salėje – čia rasti net šešių piliastrų fragmentai ir dar kelių piliastrų žymės sienose. Išliko duomenų apie salės palubėje buvusį architravą, frizo juostą ir net vainikuojantį karnizą.

„Čia, klasikinių formų antablemento aprėmintose lubose, kaip rašė Sapiegų amžininkai, greičiausiai mėlyno dangaus fone, buvo nutapyta Dievų puota. Salėje visą šimtmetį puotaudavo Sapiegos, o

virš jų, aukštybėse, – Dievai. Mėlyno dangaus fone – ant šiaurinės antro aukšto galerijos galinių sienų – buvo nutapyti ir muzikantai rytietiškais drabužiais. Išliko nemaži šios anuomet madingos iliuzorinės tapybos plotai. Muzikantai nutapyti grojantys balkonuose, po arkomis, kurių forma panaši į rūmų galerijų arkinės formos langus“, – pasakoja E. Purlys.

G. Kirdeikienės nuomone, didžiausia kultūros paveldo objektų restau-

ravimo ir pritaikymo problema yra terminai ir finansai, todėl neretai tenka prisitaikyti prie realių sąlygų. Architektės teigimu, kai 2020 m. buvo pradėtas rengti rūmų kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projektas, rūmų erdvinė ir planinė struktūra jau buvo atkurta. Reikėjo ją išsaugoti ir prie jos prisitaikyti projektuojant pastatą ŠMC reikmėms, užtikrinant darbuotojų ir lankytojų komfortą ir saugumą, renginių ir

ekspozicijų patalpų prieinamumą visiems, tarp jų ir specialiųjų poreikių turintiems lankytojams. Pastate suprojektuotas apšvietimas, inžinerinė įranga (liftas ir keltuvai), papildomi evakuaciniai laiptai pietinėje rūmų galerijoje, patogūs laiptai į mansardiniame aukšte įrengtą naują 480 kv. m daugiafunkcę renginių salę. Pietinėje rūmų pusėje numatyta vieta restoranui, o buvusioje Sapiegų menėje – salė renginiams, čia jau sudėtos prabangios plačių lentų ąžuolinės grindys. Istorinėse erdvėse įrengtose darbo patalpose suklotos pušinės lentos, o ekspozicijų patalpoms išrinktos šlifuoto betono grindys. Siekiant optimaliai panaudoti rūmų erdves, berėmiu stiklu įstiklintos pirmojo aukšto pietinė ir šiaurinė galerijos.

Pastate įrengtos keturios ventiliacijos kameros. Iškasti nauji papildomi rūsiai šilumos punktui, elektros skydinei, ventiliacijos kamerai. G. Kirdeikienės teigimu, vos pradėjus kasti naujus rūsius, juose pradėjo kilti vanduo. Paaiškėjo, kad pastatas stovi šalia šaltinių. Iki 19 a. vidurio už Sapiegų rūmų ant kalniuko būta kūdros, iš jos vanduo mediniais vamzdžiais tekėdavo į barokiniame Sapiegų parke trykštančius fontanus. Tikėtina, kad šaltiniai ir lėmė rūmų statybą būtent toje vietoje.

Barokinių fasadų konservavimas ir restauravimas

–titaniškas darbas

Visus Sapiegų rūmų vakarų ir pietų fasadų konservavimo ir restauravimo darbus atliko MB „Virmalda“, per kone tris savo veiklos dešimtmečius visuomenei atgaivinusi daugybę kultūros paveldo pastatų, tarp jų Lietuvos banko pastatą Kaune, Panemunės pilį, Gelgaudiškio rūmus, pagrindinį Signatarų namų fasadą, Trakų Vokės dvaro sodybos rūmus.

Tokių sudėtingų objektų be stiprios restauratorių, specialistų, vadovų ir visos administracijos komandos įgyvendinti būtų buvę neįmanoma.

Sapiegų rūmų projektas – neabejotinai vienas iš įspūdingiausių per įmonės gyvavimo istoriją. Restauruojant Sapiegų rūmų fasadus, iš viso daugiau kaip 5000 kv. m ploto, buvo sunaudota per 77 tonas įvairių frakcijų smėlio, apie 25 tonas kalkių, 10 tonų mišinio lipdiniams lieti, net 24 tonos dažų.

Darbai atlikti pagal praėjusio dešimtmečio pradžioje parengtą tvarkybos darbų projektą. 2022 m. gruodį pradėtiems Sapiegų rūmų vakarų ir pietų fasadų konservavimo ir restauravimo darbams vadovavo „Virmaldos“ tvarkybos padalinio vadovė, restauratorė Ramunė Balandžiūnienė.

Darbus teko pradėti neįprastu metu

„MB „Virmalda“ patikėti konservavimo ir restauravimo darbai Sapiegų rūmų vakarų ir pietų fasaduose susidėjo iš dviejų didelių dalių: išlikusio dekoro konservavimo ir restauravimo, neišlikusio dekoro atkūrimo“, – sako R. Balandžiūnienė. Konservavimo ir restauravimo darbai sezoniniai, tačiau dėl griežto termino juos teko pradėti gruodį. Tad buvo nuspręsta darbus organizuoti tuo metu dar visiškai nauju metodu: sumontuoti fasado pastoliai buvo sandariai aptraukti specialia polietileno termoplėvele, kad būtų galima šildyti orą tarp pastato bei plėvelės ir palaikyti temperatūrą, reikiamą išlikusiai lipdybai atidengti šaltuoju metų

laiku. Visuose aukštuose buvo sumontuoti termometrai, kartais atskiras zonas tekdavo šildyti net naktimis, bet toks darbo metodas pasiteisino. Maždaug per tris mėnesius buvo atlikti vadinamieji „sausi“ darbai: pašalinti visi vėlyvieji dažų sluoksniai, begalė ankstesnių restauracijų ir remontų užtaisymų netinkamais skiediniais. Šio proceso metu netikėtai buvo rasta naujos informacijos.

„Pradėję šalinti vėlyvus uždažymus, restauracinius tinko sluoksnius, aptikome anksčiau nefiksuotą polichrominio dažymo sluoksnį, – pasakoja R. Balandžiūnienė. – Tyrėja E. Kazlauskaitė atliko papildomus polichromijos tyrimus ir buvo parengtas dar vienas, jau trečiasis, fasadų dažymo sprendinys. Jis ir buvo įgyvendintas.“

Tuo pat metu buvo rengiamasi ir neišlikusio dekoro atkūrimui. Darbo grupė, kurią sudarė darbo brėžinius rengę architektai D. Vanagaitė-Garbanovienė, G. Filipavičienė, E. Purlys, atrinko dekoro analogus, kūrė eskizus, lipdybos dekoro atkūrimo schemas, „Virmaldos“ restauravimo dirbtuvėse buvo gaminami modeliai, formos, galiausiai pradėtos lieti dekoro detalės.

Medžiagos – autentiškos, masteliai – įspūdingi Atšilus orams, jau buvo galima pradėti vadinamuosius „šlapius“ procesus: nestabilius dekoro elementus tvirtinti taškinėmis injekcijomis, konservuoti ir sutvirtinti stiuko medžiagą.

Pirmojo ir antrojo aukšto lipdyba buvo neblogai išlikusi, tad ji daugiausia buvo konservuojama.

„Vadovaujantis darbo brėžiniais ir natūros duomenimis, atkurti šiaurės vakarų, pietvakarių ir pietryčių bokštų kampuose esančių karnizų ornamento elementai – augalinių, kimatijo, dantukų ir apverstų lapukų su gilėmis motyvų juostos. Taip pat pastatą vainikuojančio antablemento ornamento juostos elementai, žemiau esančios dviejų tipų kompozicijos ant frizo stulpelių, banguoto augalinio ornamento ant antablemento frizo juostos“, – „Virmaldos“ profesionalų komandos atliktų darbų sudėtingumą iliustruoja R. Balandžiūnienė.

Atkurto dekoro masteliai įspūdingi: viena vakarų ir pietų fasadų karnizų konsolė svėrė apie 10 kg, o jų yra sumontuota net 252! Kiekvienos atkurtos vainikuojančio karnizo dantukų, kiaušinio formos ar augalinių motyvų juostos ir tokios pat juostos bokštelių karnizuose ilgis – 168 m. Dvi plokštės, iš kurių susideda frizas, yra 60 cm aukščio ir 170 cm ilgio.

Visas išlikęs lipdytas fasado dekoras konservuotas ir restauruotas autentiškomis medžiagomis ir technologijomis, nenaudojant neleistinų papildomų priedų, sintetinių medžiagų.

Nors darbų apimtis buvo didžiulė, daugelyje vietų teko naudoti mažiausius (nr. 000) teptukus.

Norint atkurti pirmiausia reikia sukurti

Visas atkuriamas dekoras buvo liejamas elastingose silikono formose, paruoštose perėjus visus būtinus etapus: analogų analizę, darbo brėžinių parengimą, modelių lipdymą, formų gamybą. Atlikus bandymus, dekorui atkurti buvo pasirinktas atspariausias oro sąlygoms skiedinys. Elementai iš jo buvo liejami „Virmaldos“ restauravimo dirbtuvėse Kaune, o tada gabenami į Sapiegų rūmus ir pagal parengtas schemas montuojami, tvirtinami ir klijuojami prie rūmų mūro.

Klijavimas nebuvo paprastas, nes mūrai buvo atkurti anksčiau, jų matmenys „plaukiojo“. Kiekvienas atkuriamų elementų kampas buvo lipdomas vietoje. Sumontavus visus išlietus lipdinius, atlikti glaistymo darbai, montažinių siūlių užtaisymai, paviršių suvedimas su autentiškais išlikusiais elementais, paviršiaus paruošimas, gruntavimas ir galiausiai polichrominis dažymas.

Sapiegų rūmų vakarų ir pietų fasadų konservavimo ir restauravimo darbus atliko daugiau kaip šimtas įmonės „Virmalda“ profesionalų, turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestatus: dailininkų, mūrininkų-tinkuotojų, dažytojų-glaistytojų, stalių, elektrikų, restauratorių ir kt.

Užsakovui, projektuotojams ir rangovui kartu siekiant bendro tikslo, laiku pasiektas kokybiškas rezultatas.

Rūmų aplinkai –karališkos spalvos trinkelės

UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, rengdamas kultūros paminklo – Sapiegų rūmų kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projektą, didelį dėmesį skyrė ir rūmams priklausančios teritorijos sutvarkymui: želdynų, privažiavimo kelių, lauko renginiams skirtų plotų išdėstymui ir jų dangų parinkimui. Buvo siekiama, kad rūmų aplinka atitiktų rūmų statusą, užsakovo – ŠMC poreikius, būtų saugi ir patogi lankytojams. Projekte numatytos natūralaus akmens blokelių dangos teko atsisakyti dėl lėšų trūkumo. Vietoje akmens pėsčiųjų takams, privažiavimams, renginių ir automobilių stovėjimo aikštelėms išgrįsti buvo pasirinktos UAB „Betono mozaika“ gaminamos dviejų dydžių gelsvos (smėlio) ir pilkos spalvos natūralaus akmens tekstūra dengtos šiurkštaus paviršiaus trinkelės, artimos natūraliai smėlio ar žvyro dangai, todėl tinkamos ir sunkiam transportui užvažiuoti.

Projektuotojai siekė, kad rūmų aplinkos danga būtų kuo artimesnė natūralioms parko, kuriame stovi

rūmai, dangoms. Ir Lietuvoje, ir Vakarų Europos šalyse dauguma rezidencijų ir prabangių rūmų stovi ant gelsvų akmens išsijų, žvyro dangų. Sapiegų rūmuose šių dangų buvo atsisakyta dėl numatomo didelio lankytojų, tarp jų ir žmonių su specialiaisiais poreikiais, skaičiaus ir dangai keliamų reikalavimų: ji turėjo atlaikyti gaisrines ir kitas sunkiąsias transporto priemones.

Aplinkai aplink Sapiegų rūmus kurti pasirinkti bendrovės „Betono mozaika“ natūralaus akmens tekstūra dengti gelsvų ir pilkų / sidabrinių atspalvių gaminiai „Antika 8“ ir „Antika 8 Plus“. Gelsvo atspalvio gaminiai derinti prie istorinio konteksto.

Ūkinei veiklai numatytose zonose aplink rūmus, automobilių stovėjimo aikštelėje vėlgi panaudoti „Betono mozaikos“ gaminiai – natūralios akmens faktūros „Silver“. Jie atskiria praktinę ir paradinę zonas, tačiau išlaiko vientisumą natūralaus akmens faktūra.

Iš viso projekte panaudota apie 2000 kv. m „Betono mozaikos“ produkcijos, papildomai dar vejos ir gatvės bordiūrų. Architektės G. Kirdeikienės manymu, gaminiai

gražūs, kokybiški ir patvarūs.

„Kurdami projektams, bendradarbiaudami su architektais, visada galime pasiūlyti kruopščiai pritaikytą spalvinę paletę. Kadangi trinkelės gaminamos naudojant natūralias medžiagas, labai svarbu visą projektui reikiamą kiekį suplanuoti iškart, nes skirtingų partijų gaminių spalvų intensyvumas gali šiek tiek skirtis. Eksploatavimo metu grindinys, veikiamas aplinkos, pamažu suvienodėja ir tampa vientisesnis“, – teigia Romas Venckus, bendrovės „Betono mozaika“ generalinis direktorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad gelsvos, smėlio spalvos dangos, itin populiarios Europoje, pamažu atranda savo klientą ir Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – rinkose, tačiau tai itin atsargus ir palyginti lėtas virsmas.

„Gelsvo atspalvio natūralaus akmens faktūros gaminiai jau panaudoti projektuose Vilniuje, Kaune ir Latvijos mieste Siguldoje. Tačiau mes klientams galime pasiūlyti ir daugiaspalvių sprendimų su dominuojančiais gelsvais atspalviais“, – sako R. Venckus.

Manto Judrio („Neakivaizdinio Vilniaus“ archyvo) nuotr.

Grindims – praktiška ir moderni poliruoto betono danga

Vienas iš naujojo Sapiegų rūmų interjero akcentų – muziejaus erdvėse įrengta dekoratyvinio betono liejamų grindų sistema MAPEI ULTRATOP, kurią tiekė UAB „Velve M.S.T.“ – išskirtinis „MAPEI“ statybinės chemijos atstovas Lietuvoje. Naudojant šią dangos sistemą, gaunami reprezentatyvūs, atsparūs, besiūliai grindų paviršiai, tinkami naudoti visų tipų gyvenamosios, komercinės, visuomeninės ir kitos paskirties patalpose. ULTRATOP sistema gali būti įrengiama trimis efektais: nepoliruota (ULTRATOP Natural effect), poliruota (ULTRATOP Polished effect) ir teraco (ULTRATOP Terrazzo effect).

Aukšti techniniai parametrai ir estetinis projekto funkcinės paskirties atitikimas lėmė ULTRATOP Polished effect sistemos pasirinkimą. Tai yra prabangesnė ULTRATOP grindų sistemos variacija, lyginant su kita, rinkoje ypač populiaria – Natural effect Danga liejama bent ~10 mm storiu, o poliruojant jos paviršių deimantiniais diskais 5–7 žingsniais, gaunamas ypač reprezentatyvus, blizgus arba matinis efektas, atveriami smulkūs užpildai, ir tai suteikia tolygų bei maksimaliai artimą pramoninio poliruoto betono vaizdui efektą. Be to, tai yra gniuždymui, nusidėvėjimui, trinčiai bei UV spinduliuotei atspari grindų dangos sistema.

su šiuo produktu leido pasiekti puikų galutinį rezultatą“, – akcentuoja UAB „Velve M.S.T.“ projektų vadovas – inžinierius Artūras Ručinskas.

Visi produktai, naudojami MAPEI ULTRATOP sistemoje, yra ekologiški ir nekenksmingi aplinkai. Pagrindiniai sistemos produktai turi ypač vertingą dokumentaciją – gaminių aplinkos apsaugos deklaracijas, EPD (angl. Environmental Product Declaration). Jos pagrįstos produktų gyvavimo ciklo įvertinimu, apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Šis sertifikavimas ypač aktualus šiuolaikiniu tvarios statybos laikotarpiu, kai projektai vis dažniau turi atitikti LEED V4 ir BREEAM reikalavimus.

„Plačias panaudojimo galimybes architektams ir interjero dizaineriams atveria ir aštuonios galimos ULTRATOP gaminio spalvos. Konkrečiai šiam projektui pasirinkta šviesiai pilka spalva leido sukurti natūralios betono spalvos vaizdą. Taip pat esame dėkingi įmonei UAB „Grindys“, kurios viena iš specializacijų – būtent poliruotos šios dangos versijos įrengimas. Daugiametė įmonės patirtis dirbant

MAPEI ULTRATOP – anaiptol ne naujovė Lietuvoje. Per pastaruosius 12 metų su šia sistema Lietuvoje įgyvendintas ne vienas unikalus projektas. Vis daugiau architektų, projektuotojų, interjero dizainerių ir apskritai klientų renkasi šią sistemą dėl jos universalumo, reprezentatyvumo, detalios techninės dokumentacijos ir kokybiško konsultavimo tiek projektavimo, tiek įrengimo proceso metu.

Andriaus Solomino nuotr.

Istoriniame interjere –efektyvios, patikimos ir nematomos sistemos

Sapiegų rūmuose įrengtas vandens tiekimo ir šildymo sistemas pagamino „KAN Group“ – patyrusi inžinerinių sistemų gamintoja ir tiekėja. 1990 m. įkurta „KAN-therm“ nuo pat pradžių veiklą plėtoja tvirtai laikydamasi keturių principų: profesionalumas, novatoriškumas, kokybė ir plėtra. Šiuo metu įmonėje, kurios pagrindinė būstinė yra Balstogėje, dirba per 1100 žmonių. Jos filialų tinklas aprėpia visą Lenkiją, įsteigti tarptautiniai biurai daugelyje šalių. Prekių ženklu „KAN-therm“ pažymėti gaminiai eksportuojami į 68 Europos, Azijos, Afrikos ir Amerikos šalis.

„KAN-therm“ – tai optimali, kompleksinė santechnikos sistema, susidedanti iš pačių naujausių, vienas kitą papildančių techninių sprendinių: šalto ir karšto geriamojo vandens bei šildymo ir vėsinimo sistemų, taip pat gaisro gesinimo ir technologinių sistemų srityse.

Efektyvios ir patikimos „KAN-therm“ sistemos, kasdien išlikdamos nematomos, jau daugiau kaip 30 metų be trikdžių veikia visame pasaulyje – gyvenamuosiuose kvartaluose, visuomeninės paskirties objektuose, privačiuose namuose, sporto ir poilsio, taip pat pramoninėse patalpose, gamyklose.

Sapiegų rūmų vandens tiekimui buvo pasirinkta sistema „KAN-therm ultraPRESS“ iki 63 mm skersmens, o grindiniam šildymui – sistema „KAN-therm NET“.

„Verta paminėti, kad grindinio šildymo sprendimai yra vieni efektyviausių istoriniuose pastatuose, nes jie užtikrina mažesnį konvekcinį oro

judėjimą patalpoje ir taip sumažina aplinkui sklandančių dulkių kiekį, o tai labai svarbu norint apsaugoti senovinius eksponatus nuo sunaikinimo. Be to, tokio šildymo elementai yra nematomi, todėl netrikdo istorinio pastato interjero. Ne mažiau svarbu ir tai, kad rūmuose įrengta grindinio šildymo sistema yra ekonomiška ir padeda sumažinti rūmų eksploatavimo išlaidas“, – pabrėžia Modestas Zelvys, „KAN-therm“ Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vadovas.

Restauravimo proceso metu „KAN-therm“ tiekė visą reikiamą įrangą, teikė projektavimo ir technines konsultacijas, kad „KAN-therm“ sistemų montavimo procesas vyktų sklandžiai ir be klaidų, būtų užtikrintas ilgalaikis ir nepriekaištingas sistemų veikimas.

„Didžiuojamės galėję prisidėti prie tokio svarbaus Lietuvai projekto, –sako M. Zelvys. – Sapiegų rūmai neabejotinai užims garbingą vietą projektų, įgyvendintų naudojant „KAN-therm“ sistemas, sąraše.“

Kultūros paveldo objekte įrengti inžinerinius tinklus – didelis iššūkis Sapiegų rūmų inžineriniams tinklams reikiamą modernią įrangą – vandentiekio ir nuotekų, šildymo ir šilumos punkto, vėdinimo ir vėsinimo, gaisrinio vandentiekio sistemas – pagal projekte nurodytus esminius reikalavimus parinko bei su užsakovu suderinusi užsakė ir ją sumontavo UAB „Baltic System“, skaičiuojanti jau keturioliktus veiklos metus. Gerą įmonės darbų rezultatą garantuoja ilgametė patirtis ir inovatyvus požiūris

į visus tiek naujos statybos, tiek renovacijos darbus, taip pat kompetencija kultūros paveldo objektų srityje. Visus šiuos savo privalumus „Baltic System“ pasitelkė įgyvendindama užduotis Sapiegų rūmuose.

Ypatingų sistemų Sapiegų rūmuose neprireikė, tačiau tai vis dėlto buvo vienas iš sunkiausių įmonės įgyvendintų projektų, nes montavimo darbai buvo lyg ir nesudėtingi, bet pasirodė sudėtinga juos įgyvendinti dėl pastato architektūrinės vertės.

Rūmai didžiuliai, juose apstu skirtingos paskirties patalpų, tad reikėjo sumontuoti daug įvairių sistemų, ypač buvo sudėtinga įrengti masyvias vėdinimo ir kondicionavimo sistemas, iššūkių kėlė ir nuotekų sistema. Visos sistemos turėjo veikti sklandžiai, be trikdžių, tačiau būti nematomos rūmų lankytojams, o svarbiausia – jos privalėjo būti įrengtos puoselėjant paveldą, tad visi inžineriniai sprendimai, siekiant išsaugoti rūmų autentiką ir meno vertybes, buvo aptariami iki smulkmenų.

Darbo proceso metu dažnai būdavo aptinkama kas nors nauja, nefiksuota ankstesniuose rūmų tyrinėjimuose, dėl to tekdavo stabdyti darbus, nukrypti nuo pirminių projekto sprendinių, ieškoti naujų sprendimų – ne tiesiog ardyti, griauti, gręžti, o strateguoti pagal paveldosaugos reikalavimus, teikti siūlymus projektuotojams, keisti darbų eigą.

Inžineriniai tinklai kėlė nemažų iššūkių, reikėjo ir specialių įgūdžių, ir patirties. Tačiau bendromis pastangomis „Baltic System“ pavyko pasiekti norimą rezultatą.

Prie projekto prisidėjusi didžiuojasi ir TRANSRIFUS Vilniaus padalinio komanda. Kliaudamasis jos profesionalumu ir patikima įranga (fasadiniai pastoliai, termoplėvelė, mobilūs bokšteliai, keltuvai-gervės ir kt.), fasadų konservavimo ir renovavimo rangovas galėjo dirbti net ir šaltuoju metų laiku, nepalankiomis oro sąlygomis, taip užtikrindamas sklandų ir taupų projekto įgyvendinimą.

INOVACIJOS, KURIOS IŠ PAGRINDŲ KEIČIA STATYBŲ SEKTORIŲ

METAVISATA,

BLOKŲ GRANDINĖS TECHNOLOGIJOS, BEPILOČIAI ORLAIVIAI, SKAITMENINIAI DVYNIAI, TRIMATIS SPAUSDINIMAS, TRIMAČIAI LAZERINIAI

SKAITYTUVAI... NE, MES KALBAME NE APIE IT SEKTORIŲ. MES KALBAME APIE TAI, KAS NETRUKUS TAPS KASDIENYBE STATYBOSE.

Statybos pramonė, kurios metų apyvarta viršija 10 trln. dolerių, yra vienas didžiausių sektorių pasaulyje. Visi žino ir apie didžiausius jos galvos skausmus: nuolatinį vėlavimą, biudžeto viršijimą, darbo saugos problemas ir t. t. Regis, pagaliau rastas sprendimas, kaip sumažinti sąnaudas, padidinti efektyvumą, greitį ir kokybę, – tai įdiegti naujausias technologijas. Ir kuo jos tokios ypatingos?

Dirbtinis intelektas

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) –didžiausia ir karščiausias diskusijas sukelianti statybos industrijos naujovė. Pasaulinis audito, mokesčių ir teisės, finansinių ir verslo konsultacijų bei rizikos valdymo įmonių tinklas „Deloitte“ teigia, kad DI ir pažangi duomenų analizės technologija jau dabar gali sutaupyti nuo 10 iki 15 proc. statybų projekto sąnaudų, o verslo vadybos konsultavimo įmonė „Accenture“ paskelbė, kad DI turi galimybių iki 2035-ųjų statybų pramonės pelną padidinti 71 proc. Prognozuojama, kad 2032-aisiais DI rinka pasaulinėje statybos pramonėje pasieks 151,1 mlrd. dolerių.

DI jau dabar pasitelkiamas stebėti darbuotojų, medžiagų bei įrangos judėjimą ir sąveikavimą statybvietėse. Jis taip pat įspėja apie galimas saugos ir produktyvumo problemas. Tačiau DI galimybės kur kas didesnės.

Optimizuotas darbo procesas –viena iš būtinųjų tinkamai valdomo projekto sąlygų. Deja, šią sąlygą ne taip paprasta įgyvendinti. Optimalią darbų eigą užtikrina kokybiška komunikacija, duomenys ir skaidrumas. Štai šiose srityse ir praverčia DI. Tyrimų duomenimis, statybos specialistai beveik 20 proc. savo darbo laiko praleidžia ieškodami reikiamų

Violeta Bartaškaitė

duomenų. DI leidžia sukurti vieningą statybų valdymo platformą ir visoms suinteresuotoms šalims suteikia prieigą prie duomenų. Išanalizavusios didžiulį jų kiekį, statybose naudojamos DI programos gali suteikti vertingų įžvalgų, prognozių ir rekomendacijų, padėti priimti pagrįstus sprendimus ir supaprastinti operacijas. Jos taip pat gali padėti numatyti galimus vėlavimus, optimizuoti išteklių paskirstymą, aptikti defektus ir netgi pasiūlyti dizaino patobulinimų. Statybos bendrovės išleidžia milžiniškas sumas medžiagoms įsigyti ir darbo jėgai valdyti. DI padeda optimizuoti resursų, tarp jų ir žmogiškųjų, naudojimą ir išvengti neracionalių išlaidų.

Siekdamos didesnio efektyvumo, šiandien vis daugiau statybos bendrovių naudojasi programinių įrangų platformomis. Pavyzdžiui, statybų pramonei sukurtas įrankis „Eyrus“ užtikrina, kad darbuotojai veiktų greičiau – būtų ten, kur reikia, ir tada, kai reikia, taip pat seka projekto pažangą ir aplinkos poveikį darbo saugumui. Daiktų interneto technologija grįstas darbo valdymo įrankis „Triax“ per prijungtus įrenginius realiu laiku stebi darbuotojus, įrangą ir kitus darbo išteklius.

Šiuo metu statybos sektoriuje populiariausios DI programinės įrangos: „ClickUp“ (projektų valdymas didinant produktyvumą ir prižiūrint terminų laikymąsi), „OpenSpace.ai“ (priešprojektinio etapo duomenų analizė, galimybė sukurti skaitmeninį dvynį), „Procore“ (statybų valdymas), „Fusion 360 by Autodesk“ (dizaino sprendinių generavimas ir vertinimas), „Fieldwire“ (statybviečių analizė), „PlanSwift“ (statybų sąmatų sudarymas), „DroneDeploy“ (debesų programinės įrangos platforma komerciniams dronams, galimybė ne tik fiksuoti duomenis, bet ir tyrinėti aukštos kokybės interaktyvius žemėlapius, ortomozaikas bei 3D modelius ir jais dalytis tiesiai iš mobiliojo įrenginio), „viAct“ (statybos saugos, produktyvumo ir atitikties aplinkosaugos reikalavimams optimizavimas), „AI Clearing“ (statybų eigos stebėjimas ir kontrolė).

Akivaizdu: tinkamai naudojamas DI statybose tampa nepamainomu padėjėju, tačiau žmogaus jis vis tiek bent kol kas nepakeis – atvirkščiai, augs kvalifikuotos darbo jėgos poreikis.

Statinio informacinis modeliavimas

Planuojant ir projektuojant pastatus, taip pat įgyvendinant jų projektus būtinas sklandus visų šio proceso dalyvių bendradarbiavimas. Organizuojant procesą tradiciniu būdu, kiekvienas dirba su savo informacija. Taip atsiranda kelios to paties plano versijos ir kyla nemenkai painiavos, tad modernios statybos jau nebeįsivaizduojamos be BIM – statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling). BIM programinė įranga leidžia sukurti pastatą kompiuteriu prieš pastatant jį realiai. Maža to, ji suteikia galimybę prie centrinės duomenų bazės prieiti ir su vienu bendru modeliu dirbti ne tik architektams, projektuotojams, konstruktoriams, projekto valdytojams – visoms įmonėms, kurios planuoja, projektuoja, stato, eksploatuoja objektą ir prižiūri įvairias jo infrastruktūras.

Šiuo metu naudojamos kelios BIM versijos. Jomis dar pradiniuose etapuose galima aptikti problemas, padidinti darbo eigos efektyvumą ir sumažinti statybų kaštus. Pavyzdžiui, statant Masačusetso technologijų instituto Vėžio tyrimų centrą BIM technologija padėjo sutaupyti šimtus tūkstančių dolerių, nes iš anksto geresnėmis kainomis buvo nupirkta reikiamų plieno komponentų.

Daiktų internetas

Statybų stebėjimas padeda tinkamai planuoti projekto įgyvendinimą, palengvina jo operacijas, užtikrina saugos taisyklių laikymąsi. Dabar tai padaryti visiškai nesudėtinga naudojant daiktų internetą – sujungus visus įrenginius į vieną sistemą. Statybose daiktų internetas gali sustiprinti statybvietės saugumą, padėti stebėti įrangą ir kitą turtą, efektyviai valdyti resursus, tiekimo grandinę ir atliekų tvarkymą, analizuoti statinio priežiūros poreikius. Naudojant statybose daiktų internetą galima įveikti įvairius iššūkius, pavyzdžiui, baigti projektą laiku ir neviršijant suplanuoto biudžeto (technologija leidžia numatyti statybinių medžiagų pristatymo terminus ir kainas); sustiprinti darbų saugą (tokia įranga kaip išmanieji šalmai ir darbo batai didina darbų saugą įspėdami darbuotojus apie galimus pavojus); diegti inovacijas, automatizuoti darbo procesą ir optimizuoti resursus.

Skaitmeninis dvynys

Skaitmeninis dvynys – skaitmeninė fizinio objekto kopija, kurią speciali programa sukuria per jutiklius surinkusi duomenis apie fizinę statinio struktūrą. Analizuojant skaitmeninio dvynio surinktus duomenis galima objektą vertinti, keisti ir optimizuoti, pagerinti jo kokybę, priimti su juo susijusius strateginius sprendimus. Skaitmeninis dvynys taip pat padeda suprasti, ar bus pasiekti norimi tvarumo tikslai. Gaudamas duomenis iš išmaniųjų jutiklių ir daiktų interneto, jis automatiškai seka projekto įgyvendinimo eigą ir užtikrina optimalų visų sistemų funkcionavimą. Skaitmeninis dvynys – tai ir galimybė tirti įvai-

Manoma,

kad būtent miestų plėtrai koordinuoti (tvarioms statyboms vykdyti, CO2 emisijai mažinti, transportui organizuoti, įrangai stebėti ir t. t.) tokie dvyniai ir yra itin tinkami.

rius „o kas, jeigu“ scenarijus. Juo galima modeliuoti įvairias situacijas ir taip užbėgti už akių gresiantiems pavojams. Kitaip tariant, skaitmeninis dvynys – tai ne šiaip fizinio objekto atkartojimas. Tai gausybė duomenų apie jo struktūros detales, medžiagas, aplinkos veiksnius. Šis interaktyvus modelis vystosi drauge su objektu. Tai platforma, kurioje galima kaupti duomenis realiuoju laiku, aptikti galimas spragas ir problemas (tokiu atveju skaitmeninis dvynys siunčia įspėjimą), sukurti naujus apsaugos protokolus, sumažinti riziką, pagerinti kokybę. Bendrovė „Corgan“ skaitmeninio dvynio technologiją panaudojo

rekonstruodama Los Andželo oro uostą, pasitelkus „The Smart Nation“ skaitmeninio dvynio programą plėtojamos Singapūro miesto erdvės, skaitmeniniu dvyniu naudojasi ir Helsinkis. Beje, manoma, kad būtent miestų plėtrai koordinuoti (tvarioms statyboms vykdyti, CO2 emisijai mažinti, transportui organizuoti, įrangai stebėti ir t. t.) tokie dvyniai ir yra itin tinkami.

Metavisata

Iš esmės metavisata yra skaitmeninė aplinka, kuri veikia kaip realaus pasaulio atspindys. Metavisatoje galima kurti tvaresnius pastatus sumažinant energijos sąnaudas ir atliekų kiekį.

Virtualiems bandymams nereikia tikrų medžiagų, tad taip mažinamas ir anglies pėdsakas aplinkoje. Be to, įgyvendinamo projekto komandos nariai metavisatoje gali „susitikti“ avatarų pavidalu, tad nebereikia asmeninių susitikimų ir verslo kelionių.

Metavisatos idėja dar neišaugo kūdikystės stadijos, tačiau jau nemažai nuveikta.

2020 m. „Autodesk“ pristatė metavisatos platformą „Autodesk Tandem“, sujungiančią pastatų savininkus ir operatorius su statybų brigadomis, architektais, inžinieriais ir suteikiančią galimybę kartu kurti pastatų projektus bei valdyti pastato duomenis. Naudodamiesi britų bendrovės „The

Wild“ metavisatos platforma, statybų brigados, architektai bei inžinieriai gali kartu nuotoliniu būdu kurti pastatų projektus ir realiuoju laiku. JAV korporacija „Trimble“ sukurta metavisatos platforma „Trimble Connect“ suteikia galimybę dirbti prie projekto realiuoju laiku, matyti statybos planus ir valdyti projektų duomenis iš vienos vietos. Naudojant Singapūro bendrovės „HoloBuilder“ metavisatos platformą, galima kurti 3D statinių, statybviečių ir infrastruktūros projektų modelius, nuotoliniu būdu valdyti statybų projektus, realiuoju laiku dirbti kartu, tikrinti statybų eigą.

Ypač didelių ambicijų metavisatos srityje puoselėja ispanų inžinerijos gigantė „Ferrovial“ –„Microsoft“, „Autodesk“, „Nvidia“ ir žaidimų kūrėjų „Unity“ bei „Unreal Engine“ partnerė. Bendradarbiavimo su jais kūrinys –platforma „Infraverse“, jau sėkmingai panaudota dešimtyje didelių projektų, tarp jų – greitkelio Teksase statyboje. Metavisatoje modeliuota vairuotojų reakcija įvairiomis situacijomis – pavyzdžiui, nelaimingų atsiti-

Iš pirmo žvilgsnio statyba ir kompiuteriniai žaidimai – visiškai skirtingos sritys, tačiau praktika liudija: žaidybiniai principai statybose gali labai praversti.

kimų metu, uždarius atskiras juostas, pakitus apšvietimui ir oro sąlygoms. Tokie modeliavimai leidžia statybos įmonėms įvertinti projektavimo sprendimų poveikį infrastruktūros saugumui ir atlikti reikiamus pakeitimus, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Virtualioji ir papildytoji realybės Virtualioji realybė (angl. virtual reality, VR) ir papildytoji realybė (angl. augmented reality, PR) statybose naudojamos keturiose srityse: statybų planavimo metu (galimoms problemoms nustatyti ir pašalinti), statybų progresui sekti (kas pastatyta ir ko trūksta), statybų saugai stiprinti –mokymams virtualioje aplinkoje rengti (palyginti su mokymais realybėje, taip gerokai sumažinamos išlai-

dos ir pavojingos situacijos imituojamos nekeliant pavojaus darbuotojų gyvybei bei sveikatai), taip pat operatyviam stebėjimui (užduotį atliekantiems darbuotojams pateikiama daugiau informacijos, kaip ir ką daryti).

Iš pirmo žvilgsnio statyba ir kompiuteriniai žaidimai – visiškai skirtingos sritys, tačiau praktika liudija: žaidybiniai principai statybose gali labai praversti. Gamification – taip apibūdinamas žaidimų elementų pritaikymas nežaidybiniam kontekstui. Tai ne tik įtraukus būdas darbuotojų įgūdžiams tobulinti.

Norvegų kompanija „Norconsult“, pakviesta statyti naujo tunelio geležinkelio atkarpoje tarp Oslo ir Bergeno, pirmiausia perkėlė jį į specialiai šiam projektui sukurtą žaidimo aplinką. Traukinių mašinistai valdė traukinius būsimajame tunelyje, kuris dar nė nebuvo pradėtas statyti. Tai leido jiems nustatyti galimas problemas ir pasiūlyti patobulinimų. Idėja pasirodė tokia vykusi, kad nuo tol „Norconsult“ tokį pat principą taiko visiems plėtojamiems geležinkelio projektams.

„Skanska Construction“ tokiu pat būdu tikrino oro uosto „LaGuardia“ centrinio terminalo projektą. Statybos procesą imitavus VR, taip pat buvo nustatytos ir išspręstos galimos problemos.

„Autodesk“, naudodama VR ir PR technologijas, sukūrė įspūdingą Paryžiaus Dievo Motinos katedros rekonstrukcijos po 2019 m. gaisro prezentaciją.

Danų kompanija „Dalux“ siūlo tris papildytosios realybės sprendinius statyboms. Nemokama programėle „Dalux Viewer“ galima sukurti tikros statybvietės 3D modelį ir skaitmeninius brėžinius. „Dalux Build“ papildytąją realybę sujungia su kitais įrankiais, lengvinančiais projektų valdymą ir nenutrūkstamai teikiančiais duomenis visais projekto etapais. „DaluxFM“ siūlo valdymo sprendimus nuo planavimo ir turto valdymo iki elektros tinklo priežiūros, hidraulikos ir nuomos kontrolės.

„Cortesia de Fologram“ per „Microsoft“ papildytos realybės akinius „HoloLens“ transformuoja 3D modelius į viso dydžio statybos instrukcijas.

Neabejotinai artėja ta diena, kai VR ir PR akiniai, tiksliau, išmanieji šalmai, kaip „DAQRI Smart Helmet“, taps įprasta įranga statybose, akimirksniu pateikiančia visą pasiekiamą informaciją, net ir duomenis iš dronų. Visas statybų procesas taps tikslesnis, saugesnis ir efektyvesnis.

Robotai

Statybose robotai teikia keleriopą naudą. Pirma, gali tiksliai išmatuoti konstrukcijos elementus ir juos išdėlioti milimetro tikslumu. Antra, gali itin tiksliai pjaustyti ir formuoti tokias statybines medžiagas kaip plienas, betonas, medis, o tai labai svarbu formuojant konstrukcijas. Trečia, robotinės sistemos gali tiksliai ir greitai sumontuoti tokius sudėtingus ir pastato elementus kaip ŠVOK sistemos arba elektros instaliacija. Ketvirta, robotinės sistemos optimizuoja medžiagų naudojimą, mažina atliekų kiekį ir skatina tvarią statybą. Penkta, robotai atlieka pavojingas užduotis, taip sumažindami riziką darbuotojams.

3D spausdintuvų robotinės rankos gali sluoksnis po sluoksnio statyti pastatus. Gali itin tiksliai mūryti plytas ir rišti armatūrą. Optimizuoti modulinės statybos procesą greičiau surinkdami pastato komponentus. Pasiekti žmogui sunkiai prieinamas vietas ir nuotoliniu būdu nustatyti galimus pavojus.

Robotai nepavargsta, neklysta, užtikrina saugumą, gali atlikti užduotis sudėtingomis sąlygomis, optimizuoja medžiagų naudojimą. Ypač populiarėja vadinamieji

cobot’ai (iš angl. collaborative robots), sukurti dirbti su žmogumi ir jam padėti.

Pagal valdymą statybos robotai gali būti pusiau autonominiai (juos, kaip, pavyzdžiui, robotą mūrininką, turi prižiūrėti žmogus), veikiantys visiškai autonomiškai (pavyzdžiui, lubas gręžiantis robotas „Hilti Jaibot“) ir per nuotolį valdomi operatorių (jie atlieka pavojingus darbus, kaip robotas „TyBot“, rišantis armatūrą). Pagal funkcionalumą robotai skirstomi į robotines rankas (jos dažniausiai naudojamos monotoniškiems preciziškiems darbams atlikti, pavyzdys –robotas mūrininkas SAM100, per valandą galintis sumūryti 350 plytų), egzoskeletus (žmogaus jėgą ir tikslumą didinantys dėvimi robotai, kaip „EksoVest“, padedantis žmogui kiloti sunkius objektus), autonominės ((savaeigės) transporto priemonės). Tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey & Company“ ataskaitos išvadomis, robotai galėtų statybos sąnaudas sumažinti iki 60 proc., atliekų kiekį statybvietėse –iki 80 proc., o statybų greitį padidinti net 80 proc. Manoma, kad robotų rinka statybose jau 2026 m. šoktelės iki 765 mln. dolerių.

Robotai nepavargsta, neklysta, užtikrina saugumą, gali atlikti užduotis sudėtingomis sąlygomis, optimizuoja medžiagų naudojimą.

Bepiločiai orlaiviai

Statybose dronai naudojami jau gerą dešimtmetį, tačiau dabar jie vis tobulesni ir reguliuojami dirbtinio intelekto. Apginkluoti galimybe realiu laiku fiksuoti vaizdus ir 3D LiDAR (lazerinių sistemų) skeneriu, jie per mikrosekundes gali pasidalinti duomenimis su BIM platformomis.

Statybų kompanijos dronus naudoja įvairiems tikslams, tačiau galima išskirti keturias pagrindines grupes. Pirmoji – statybvietės analizė. Naudojant dronus ji gali būti atliekama reguliariai, taip užtikrinant nuolatinį duomenų atnaujinimą. Antroji grupė – planavimas ir projektavimas. Dronų pateikti 3D vaizdai leidžia suplanuoti svarbiausius elementus, palyginti tai, kas pastatyta, su tuo, kas suplanuota ir pan. Trečioji – turimo inventoriaus įvertinimas. Ketvirtoji – projekto ataskaita.

Dronų nauda statybose – net ketveriopa. Pirmiausia juos naudojant padidėja našumas. Bet kuris, organizavęs statybvietės apžiūrą tradiciniu būdu, paliudytų, kad tai nėra lengvas procesas. Tam reikia laiko, labai specifinių įgūdžių turinčių darbuotojų, pinigų ir kantrybės. Naudojant tradicinius metodus, per valandą galima apžiūrėti maždaug du hektarus. Naudodami dronus, net pradedantieji geodezininkai gali įvertinti apie 50 hektarų per valandą.

Antroji nauda – naudojant dronus matavimai ir stebėjimai atliekami greičiau, vadinasi, mažėja dirbtų valandų skaičius, taigi ir kaštai.

Trečioji nauda – padidėja saugumas. Statybose yra pavojingų darbų. Naudojant dronus nebereikia niekur lipti – tik reikia jų pateiktus duomenis išanalizuoti biure.

Galiausiai ketvirta nauda – tikslesni duomenys. Greitas tokios informacijos pateikimas taupo laiką ir kaštus. Be to, dronų surinkti duomenys parodo potencialiai pavojingas vietas.

Duomenų rinkimas naudojant dronus vadinamas dronų fotogrametrija. Jos metu naudojant persidengiančias nuotraukas matuojami realūs atstumai atsižvelgiant į visus įmanomus kampus ir perspektyvas. Skamba sudėtingai, tačiau dronai įgalina viską atlikti greitai ir taip tiksliai, kaip tradiciniais metodais būtų sunkiai įmanoma. Vieno geodezinio skrydžio metu drono surinkti duomenys, apdoroti naudojant geodezinę programinę įrangą, gali pateikti

visą tiriamos vietos žemėlapį su tiksliais atstumų, paviršių, aukščių, tūrių matavimais ir GPS taškais.

Greitas, tikslus ir ekonomiškas tyrimas dronais gali būti atliekamas taip dažnai, kaip reikia. Be to, užtikrinama, kad visos projekto suinteresuotosios šalys turėtų prieigą prie duomenų lengvai suprantamu formatu.

Statybose naudojami daugiarotoriai, fiksuoto sparno ir fiksuoto sparno hibridiniai dronai. Daugiarotoriai dronai labiausiai tinka ten, kur daugiau reikia horizontalaus, o ne vertikalaus judėjimo. Fiksuoto sparno dronai labiausiai tinka vertikaliam judėjimui ir didesnio mastelio matavimams. Fiksuoto sparno hibridiniai dronai sujungia abiejų ankstesnių rūšių dronų savybes.

Specialistų teigimu, jei statybvietė yra mažesnė nei 200 hektarų, pakanka daugiarotorio drono.

Trimatis spausdinimas

3D spausdintuvas pirmą kartą panaudotas 1995-aisiais. Šiandien juo spausdinami ir namai, ir detalės statyboms. Pasaulinė 3D spausdinimo statybų rinka iki 2031-ųjų pasieks 750,8 trln. dolerių.

3D spausdintuvu galima išspausdinti sudėtingus fasado elementus, pastato dalis, šviestuvus ir baldus. Tai ypač patogu, kai nėra galimybių užtikrinti sklandaus tiekimo arba dirbama atokioje vietovėje. Ilgai buvo manoma, kad iš 3D spausdintuvais pagamintų detalių neįmanoma pastatyti daugiaaukščių, tačiau JAE įsikūrusi statybų kompanija „Cazza Technologies“ paskelbė apie planus pastatyti pirmą daugiaaukštį naudojant 3D spausdinimo technologiją.

Populiariausia 3D spausdinimo technologija statybose – tai roboto ranka, kuri išspaudžia betoną judėdama pirmyn atgal.

Statybų pramonei trimatis spausdinimas leidžia detales ir komponentus pritaikyti konkrečiam projektui. Jis suteikia daugiau lankstumo ir funkcionalumo dizainui. Antra, naudojant tik tiek medžiagos, kiek reikia pastatui sukurti, galima ženkliai sumažinti atliekų kiekį, taip taupomos medžiagos, tvaresnis tampa pats statybų procesas. Be to, naudojant 3D spausdintuvus statybos procesas ir paspartėja, nes dalis ir komponentus greitai gaminant vietoje, savaime suprantama, greičiau įgyvendinamas projektas.

3D spausdintuvu galima išspausdinti sudėtingus fasado elementus, pastato dalis, šviestuvus ir baldus.

Spausdinimas taip pat pagerina darbų saugą, nes sumažėja pavojingų užduočių, skiriamų darbuotojams.

Žodžiu, tai tvarus, draugiškas aplinkai metodas, nes jam gali būti panaudojamos perdirbtos medžiagos. Pradinės investicijos į 3D spausdinimo technologiją išties yra nemenkos, tačiau tokios įrangos efektyvumas ir kiti pranašumai leidžia sutaupyti sąnaudų per visą jos eksploatavimo laiką.

JAV startuolis „3D Build Systems“ gamina betono spausdinimo robotus, kurie iš betono mišinio spausdina patvarias keičiamo dydžio konstrukcijas. Toks robotas sieną išspausdina per 12–24 valandas. Šie robotai yra suderinami su bet kokia 3D spausdintuvo programine įranga ir gali spausdinti sienas iki 7 metrų aukščio.

3D spausdinimo technologijai pritaikyti ir linijiniai robotai (gantry robots) – jie naudojami didelio mastelio trimačiams objektams spaus-

dinti. Taip pat dar yra autonominiai mobilūs robotai, galintys ne tik spausdinti vietoje, bet ir transportuoti medžiagas statybvietėje.

Dažniausiai staybose naudojami 3D spausdintuvai – „BetAbram P1“, COBOD BOD2, MAXI PRNTER, „ICON Vulcan II“, „CyBe Construction CyBe RC 3DCP“.

Bendroji duomenų aplinka

Šiandien statybų projektų rizika ir išlaidos yra pasiekusios aukščiausią visų laikų ribą.

„Oxford Economics“ duomenys rodo, kad nuo 2020 m. 82,5 proc. statybinių medžiagų kainos stipriai šoktelėjo. Manoma, kad dėl nuolatinės paklausos medžiagų ir darbo kainos išliks aukštos iki 2025 m.

Tačiau projektavimo ir statybos sąnaudos sudaro tik apie 10–20 proc. pastato gyvavimo ciklo kaštų. Tai reiškia, kad pastatų valdytojai, norėdami pelno, turi labai efektyviai juos eksploatuoti.

Statybos metu gauti duomenys padeda priimti projekto įgyvendinimo sprendimus, o išsaugoti ir po statybų mažina eksploatavimo sąnaudas, ilgina turto eksploatavimo laiką. Vienas iš būdų duomenims valdyti yra bendroji duomenų aplinka (common data environment, CDE). Vienoje aplinkoje kaupiami duomenys ne tik leidžia naudotis vertinga informacija statybų proceso metu, bet ir suteikia daugiau privalumų. Statybų bendrovės dažnai susiduria su popierinės dokumentacijos gausos problema. Maža to, padėtį sunkina milžiniški skaitmeninių duomenų ir išteklių kiekiai. Bendroji duomenų aplinka ir debesija gali gerokai statytojams palengvinti darbą.

Iki šiol kiekvienam projektui reikėdavo taikyti skirtingus įrankius – o tai užėmė daug laiko ir buvo neefektyvu. Dažnai pereinant iš vienos projekto fazės į kitą duomenys būdavo net prarandami – perėjus prie bendrosios duomenų aplinkos tokios grėsmės nebelieka. Bendroji duomenų aplinka yra viena sistema, naudojama informacijai ir dokumentams įkelti, valdyti ir platinti viso projekto metu. Visos suinteresuotos pusės naudojasi ta pačia informacija – įskaitant BIM duomenis, planus, išlaidų sąmatas, sutartis ir t.t. Statytojai gali visą laiką stebėti statybų progresą, o kadangi visa informacija ateina iš vieno šaltinio, ji yra patikima ir aktuali. Vienas iš tokių įrankių – „Autodesk Bridge“, padedantis statybų komandoms pasidalyti reikalinga informacija su užsakovais, kad šie galėtų kontroliuoti visą infrastruktūros informaciją. Kita populiari platforma –„Autodesk Construction Cloud“. Bendroji duomenų aplinka statybose reiškia perėjimą nuo rankiniu būdu atliekamų pavienių operacijų prie skaitmenizuotos darbo eigos. Dėl patobulintos technologinės integracijos, duomenimis grįstų įžvalgų, nuotolinio bendradarbiavimo galimybių ir dėmesio saugumui bei tvarumui bendroji duomenų aplinka perkels statybos metodus į naują efektyvumo lygį ir taps šiuolaikinės statybos pagrindu.

Blokų grandinė

Blokų grandinėje informacija kaupiama blokais – kai vienas blokas yra užpildomas, jis įrašomas, uždaromas ir sujungiamas su prieš tai užpildytu bloku. Taip ilgainiui sudaroma visų operacijų ir įgyvendintų etapų

įrašų grandinė. Tai decentralizuota sistema, t.y. nėra vieno centrinio serverio, o visi kompiuteriai, esantys blokų grandinės tinkle, „mato“ grandinės informaciją, todėl bet koks bandymas ją pakeisti būtų atmestas kaip nesutampantis su grandine. Ši technologija tinkama bet kokio dydžio projektui. Blokų grandinė leidžia ne tik geriau valdyti sąnaudas, bet ir taikyti efektyvias pirkimo strategijas, kaip niekad gerai kontroliuoti tiekimo grandinę ir sutartis. Prieš kelerius metus tokia galimybė buvo neįmanoma. Tai itin saugi technologija, nes daugiasluoksnis šifravimas naudojant matematines funkcijas paslepia duomenis užkoduotoje simbolių eilutėje, kurią sunku „nulaužti“. Konkrečiai statyboms ši technologija gali būti naudinga keliais aspektais: turto priežiūra, išmaniosiomis sutartimis, aktyvia trečiosios šalies priežiūra, pagreitintu mokėjimų apdorojimu, momentiniu bendradarbiavimu, supaprastinta tiekimo grandine.

Tyrimų duomenimis, kompanijų, laikomų „skaitmeniškai išprususiomis“, apyvarta yra 48 proc. didesnė nei ne taip pažengusių.

Vienos iš lyderiaujančių statybos sprendimų ir paslaugų įmonės „Aon“ duomenimis, 95 proc. informacijos apie statybos projektą prarandama ją perimant pirmajam objekto savininkui. Blokų grandinėje galima saugoti visą vertingą informaciją, pavyzdžiui, garantijas, sertifikatus ir keitimus. Naudojant BIM blokų grandinėje sukuriama pastato skaitmeninė kopija.

Kadangi šioje technologijoje duomenys yra decentralizuoti ir visuomet prieinami, nėra jokio poreikio daryti jų kopijų. Išmaniosios sutartys pasiekiamos lengvai ir greitai.

Blokų grandinės technologija kontroliuoja, ar rangovai tinkamai prižiūri, kad projektas atitiktų nustatytas specifikacijas. Jei ne – sutartis laikoma neįvykdyta. Bet kokie pakeitimai ir užtrukimai lengvai atsekami ir nustatomi, tad nereikia daug laiko

atimančios priežiūros. Į statybas įtrauktos trečiosios šalys gauna priėjimą prie svarbiausių dokumentų, jiems nereikia siuntinėti formalių prašymų susipažinti su duomenimis, o kitai šaliai – į tuos prašymus atsakinėti. Griežtos blokų grandinės ribos, įtvirtintos išmaniosiomis sutartimis, užtikrina, kad bus apmokėta už darbus, atliktus pagal projektą. Išmaniosios sutartys veikia pagal nustatytas gaires, tad kai kiekviena jų pasiekiama, automatiškai už tai apmokama.

Tradicinėse tiekimo grandinėse dažnai susiduriama su skaidrumo ir atsekamumo problemomis – sunku nustatyti statybinių medžiagų kilmę ir tvarumą. Čia dalyvauja gausybė dalyvių, tad klaidos ir vėlavimai – tiekimo kasdienybė. Blokų grandinė šias problemas gali išspręsti. Ji taip pat gali padėti tiksliai ir realiu laiku sekti anglies dvideginio išmetimą per visą statybinių medžiagų gyvavimo ciklą. Tai leidžia įmonėms išmatuoti ir kiekybiškai įvertinti su jų gaminiais susijusį anglies pėdsaką, todėl lengviau nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti, ir imtis būtinų veiksmų teršalų kiekiui sumažinti.

O kas toliau?

Studijoje „Global Costruction 2030“ prognozuojama, kad iki 2030-ųjų globali statybų rinka išaugs iki 15,5 trln. dolerių. Bet kokie žaidėjai toje rinkoje išliks? Tie, kurie žengia koja kojon su technologijų pažanga.

Investicijos į technologijas grįžta su kaupu. Tyrimų duomenimis, kompanijų, laikomų „skaitmeniškai išprususiomis“, apyvarta yra 48 proc. didesnė nei ne taip pažengusių.

Ateityje statybų pramonė gali tikėtis dar pažangesnių jutiklių, patobulintos duomenų analizės ir didesnio automatizavimo – visa tai prisidės prie efektyvesnio, saugesnio ir ekonomiškesnio statybos proceso. Statybos pramonė ir toliau judės duomenimis grįsto darbo proceso link Bus akcentuojama duomenų kokybės, struktūros, prieinamumo, sąveikos ir saugumo svarba. Daiktų interneto ir kitų pažangiausių technologijų, kaip dirbtinis intelektas ir blokų grandinė, sistemos taps ne tik realybe, bet ir kasdienybe.

www.saulesjegaine.lt

Kas pirmesnis, tas energingesnis

Vasario 27 d. paskelbus kvietimą gyventojams teikti paraiškas dėl kompensacijų saulės elektrinėms įsirengti, 12 mln. eurų buvo išgraibstyti per pusantros valandos. Mažajam verslui teikiamos tokio pat pobūdžio paramos krepšelis taip pat greitai mąžta. Yra ir daugiau svarbių priežasčių, kodėl paraiškos teikimo verčiau nebeatidėlioti.

„Šiuo metu išties ypač geras laikas galvoti apie saulės elektrinę, nes tokių mažų saulės elektrinės įrangos kainų kaip dabar dar nėra buvę. Tačiau jau pradeda sklisti gandai, kad nuo balandžio ar gegužės mėnesio jos pradės kilti“, – įspėja į bendrovę „Ventelis“ atsinaujinančių išteklių energetikos specialistus subūręs Tomas Didonis ir toliau vardija, kodėl verta įsirengti saulės elektrinę dabar.

Pasak jo, 2022 m. pabaigos – 2023 m. pradžios energetikos krizė privertė žmones suvokti, kad jiems tiekiamos elektros kaina priklauso ne tik nuo vėjo stiprumo ar saulės kaitrumo – ją veikia ir pasaulyje vykstantys dalykai. O jie vis labiau nenuspėjami, tad niekas negali būti tikras, kad tokia krizė nepasikartos. Išvada? Reikia savo saulės elektrinės.

Iki šiol saulės elektrinių entuziastams sparnus greitai pakirpdavo ESO – prijungimo prie tinklo sąlygos būdavo tokios nerealios, kad tiesiog gniauždavo žadą. Tačiau per Lietuvą nuvilnijęs Smalininkų mokyklos skandalas, regis, suka reikalus į gerąją pusę. Išvada? Reikia savo saulės elektrinės.

Kuo daugiau Lietuvoje įrengiama nuotolinių elektros skaitiklių, tuo garsiau

piktinamasi apie nei iš šio, nei iš to padidėjusį elektros energijos suvartojimą. Gyvenant su elektrine ant stogo galima nors kasdien stebėti, kiek energijos suvartojama, skaičiuoti, kiek elektrinė jos generuoja, ir... galop kreiptis dėl turimos saulės elektrinės galios padidinimo.

T. Didonio teigimu, dabar geriausias laikas ir saulės elektrinei įsirengti, ir turimos galiai padidinti, nes saulės elektrinės įrangos kainos mažiausios per visą Lietuvos saulės energetikos istoriją, vadinasi, paramos kompensuojama dalis – didžiausia.

KIEK BUS ATSEIKĖTA GYVENTOJŲ SAULĖS ELEKTRINĖMS, O KIEK – VERSLO?

Vasario 27 d. gyventojai Energetikos ministerijos iniciatyva sulaukė naujo kvietimo teikti paraiškas kompensacijoms saulės elektrinėms įsirengti. Paraiškas finansavimui gauti buvo galima pateikti per šešis mėnesius arba tol, kol paraiškose prašoma suma pasieks visą kvietimui numatytą sumą. Kaip jau minėta, 12 mln. eurų iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje numatytų lėšų buvo išgraibstyti akimirksniu. Tačiau nusiminti neverta – iš viso šiemet

gyventojams saulės elektrinėms įsirengti skirta 85 mln. eurų, tad tiesiog reikia kvietimui ruoštis iš anksto.

Minėtąsias lėšas skirsto Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Svarstant paraiškas kreipiamas dėmesys, kuriame Lietuvos regione yra gyventojo nuosavybės teise valdomas elektros vartojimo objektas. Paramos dydis priklauso nuo to, ar įsirengiama nauja saulės elektrinė, ar tik didinama esamos elektrinės galia.

Išmokos dydis įsigyjant ir įsirengiant naują saulės elektrinę – 323,01 euro už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios, o didinant jau esamos saulės elektrinės galingumą – 243,20 euro už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios.

Remiama galia – iki 10 kW. Projektą reikia įgyvendinti per 9 mėnesius.

„Dabar galima gauti finansavimą saulės elektrinei įsirengti ne tik ant nuosavo namo stogo ar savo sklype, bet ir ant daugiabučio. Kvietimai teikti paraiškas analogiški, tik su tokiu sprendimu turi sutikti bent pusė daugiabučio gyventojų“, – pabrėžia T. Didonis.

Pasak jo, jau metus įgyvendinama ir priemonė, skirta juridiniams asmenims – labai mažoms ir mažoms įmo-

nėms, ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms. Lietuvos energetikos agentūros iniciatyva jiems teikiama parama mažos galios (iki 500 kW) saulės elektrinėms įsirengti ir viename, ir keliuose nekilnojamojo turto objektuose. Projektui įgyvendinti skirta 67 mln. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšų.

KODĖL SVARBU PASIRŪPINTI TVARIA

ENERGIJA DABAR?

„Ne tik parama, bet ir kritusios saulės elektrinių kainos dabar didina jų atsiperkamumą. Gyventojui saulės elektrinė gali atsipirkti ir per kiek daugiau nei metus. 10 kW galios saulės elektrinės įrengimas gyventojui dabar kainuotų nuo 5500 iki 7500 eurų priklausomai nuo pasirinktų saulės modulių ir kitų saulės elektrinei reikalingų komponentų. APVA parama šią investiciją sumažina iki 2270–4270 eurų“, – paaiškina bendrovės „Ventelis“ vadovas.

Pasak jo, greitą saulės elektrinės atsiperkamumą lemia ne tik atpigusi įranga, bet ir dėl valstybės reguliuojamos kainos dalies padidėjimo šoktelėjusios elektros kainos. Kuo jos didesnės, tuo saulės elektrinė atsiperka greičiau.

„Pinigams būdinga nuvertėti, tad geriau juos investuoti į ilgalaikės vertės produktą. Saulės elektrinė yra gera investicija ne tik finansine, bet ir tvarumo prasme“, – nurodo dar dvi svarbias priežastis įsirengti saulės elektrinę T. Didonis.

TEIKIAMA PARAMA IR ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO STOTELĖMS

Bendrovės „Ventelis“ vadovas atkreipia dėmesį, kad individualių ir daugiabučių namų gyventojai, įmonės, daugiabučių namų bendrijos, administratoriai ir įgaliotieji atstovai, apšvietimo tinklų valdytojai gali kreiptis dėl paramos elektromobilių įkrovimo stotelėms įsirengti. Privatiems asmenims kompensuojama

iki 22 kW, juridiniams – iki 44 kW galios. „Statistikos duomenimis, per pastaruosius 20 mėnesių grynųjų elektromobilių ir hibridų mūsų šalyje skaičius padvigubėjo – praėjusių metų pabaigoje jų buvo registruota apie 18 tūkst., tad elektromobilių stotelių poreikis tik didės“, – teigia T. Didonis.

Lietuvos energetikos agentūra teikia iki 60–80 proc. fiksuoto įkainio dydžio paramą elektromobilių įkrovimo stotelėms daugiabučiuose įrengti. Individualių namų ir sodų savininkams teikiama parama iki 40 proc., juridiniams asmenims – iki 30 proc., apšvietimo tinklų valdytojams – iki 50 proc. fiksuoto įkainio dydžio parama. T. y. nuo 500 iki 2660 eurų. Parama galioja iki šių metų rugsėjo.

NUSPRENDUS KREIPTIS PARAMOS PADĖS PROFESIONALAI

Apsisprendus, kad saulės elektrinės ar elektromobilių stotelės įrengimas domina, toliau viskas labai paprasta: reikia kreiptis į profesionalus, ir jie viskuo pasirūpins – nuo paraiškos paramai gauti iki elektrinės įrengimo.

Bendrovė „Ventelis“ įkurta prieš septynerius metus, tačiau elektros darbų patirtis – daugiau nei dvigubai ilgesnė. „Ventelio“ branduolys – elektrikai ir inžinieriai, įgiję aukštos kategorijos, iki 110 kV, kvalifikacijas, VERT montavimo bei eksploatavimo atestacijas ir nuolat keliantys kvalifikaciją inverterių gamintojų kursuose.

Bendrovė „Ventelis“ turi visą savo įrangą – keltukų, poliakalių ir t. t., todėl atlikdama darbus nešvaisto laiko veltui laukdama patogaus momento įrangai išsinuomoti. Per daugelį metų įgyta patirtis leidžia darbuotojams be vargo sumontuoti ir 3 kW saulės elektrinę ant paprasto stogo, ir 3 MW antžeminį saulės parką su įkaltais poliais.

Bendrovės „Ventelis“ vadovo T. Didonio teigimu, didžiausias „Ventelio“ pranašumas tas, kad jo specialistai projektą įgyvendina nuo pradžios iki galo: atlieka profesionalią elektros energijos vartojimo analizę, įvertina vartojamas galias, o tada pataria, kokios galios elektrinės reikėtų tiek suvartojant. Gavę kliento sutikimą, parengia techninį projektą ESO, jį suderina ir sumontuoja saulės elektrinę.

„Ventelis“ atlieka didelius užsakymus, tačiau padeda susigaudyti saulės elektrinių klausimais ir smulkiems fiziniams vartotojams. Įmonės meistrai montuoja ir elektromobilių įkrovimo stoteles, gali įvertinti galios kėlimo galimybes.

„Energetikos ateitis – be abejo, išmaniosios baterijos, arba namų elektros kaupimo įrenginiai. Tačiau šiuo metu be kompensacijos juos įsirengti labai brangu. Be to, 99 proc. žmonių renkasi paprastus inverterius ON GRID, o prie jų tokių baterijų prijungti neįmanoma. Tad norint įsidiegti akumuliatorinę elektros talpyklą reikės keisti ir inverterį. Kaštai dar labiau padidėja.

Saulės elektrinės kur kas pigesnės ir vis našesnės, jų visiškai pakanka namų elektros energijos poreikiams. Ir kaip tik dabar ypač palanku saulės elektrinę įsigyti“, – sako T. Didonis.

Strateginėje Kauno vietoje, magistralinių ir miesto kelių sankirtoje, baigtas daugiafunkcis verslo kompleksas

STOCKHOLM – vienas iš pirmųjų, pastatytų Laikinojoje sostinėje pagal stock-office koncepciją.

Įgyvendindama STOCKHOLM projektą, NT plėtros bendrovių grupė OMBERG GROUP siekė maksimaliai adaptuoti jį būsimų nuomininkų verslų poreikiams ir įdiegti visus stock-office teikiamus pranašumus.

„Stock-office koncepcija Lietuvoje palyginti nauja, – sako OMBERG GROUP pardavimų ir nuomos projektų vadovė Rugilė Gutauskė. – Užsibrėžėme tikslą STOCKHOLM besidomintį verslo segmentą supažindinti su šia idėja, aiškiai papasakoti, kokie procesai vyksta pastate – nuo verslo įsikūrimo, patalpų pritaikymo iki eksploatavimo eigos ir mokesčių mažinimo. Viena svarbiausių STOCKHOLM patrauklumo priežasčių – kaštų taupymas.“ Viena iš priemonių taupyti – ant verslo centro stogo ir verslo centro teritorijoje sumontuotos saulės elektrinės. Pirminiais skaičiavimais, per metus STOCKHOLM nuomininkų elektros sąskaitos sumažės 20–25 proc.

STOCKHOLM jungia sandėliavimo, biurų ir prekybos erdves, tad įmonės, siekiančios valdyti savo vidaus procesus ir mažinti sąnaudas, renkasi būtent stock-office tipo pastatus – tokius, kuriuose galima visą įmonės veiklą plėtoti vienoje vietoje. Tai patogu ne tik dėl susisiekimo bei logistikos, bet ir dėl nuolatinės įmo-

nės veiklos bei procesų stebėsenos.

Daugiafunkciame verslo centre STOCKHOLM galima išsinuomoti vieną patalpą ar kelių patalpų junginį – nuo 295 kv. m iki daugiau kaip 2000 kv. m ploto.

Patalpos suskirstytos į tris pagrindines zonas. Pirmosios zonos patalpos 6,5–8 m aukščio lubomis skirtos sandėliavimui ar gamybai. Patalpos su vitrininiais langais orientuotos į ekspozicijų ar prekybos sales. Antrasis aukštas pritaikomas biurų poreikiams. Patalpoms nėra priskiriama papildomo ploto – pavyzdžiui, bendrojo naudojimo koridorių, laiptinių ir t.t. Tai reiškia, kad visą išsinuomotą plotą galima naudoti verslo tikslams ir nereikia mokėti bendrųjų patalpų eksploatavimo (valymo ir šildymo) mokesčių.

A++ energinio naudingumo klasės pastato patalpos nuomojamos su visa apdaila: įrengtos grindų dangos, nuglaistytos ir išdažytos sienos, pakabinti šviestuvai ir sumontuoti „orasoras“ tipo šildymo ir vėdinimo įrenginiai, WC patalpos išklijuotos plytelėmis, sumontuoti klozetai ir praustuvai, visiškai įrengti laiptai, sudėtos durys, sandėlio zonoje yra pakeliamieji vartai. R. Gutauskė pamini ir moderniam industriniam stiliui artimą interjero akcentą – patalpų laiptus.

Nuomininkams ir jų klientams įrengta daugiau kaip 100 vietų nemokama antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė, dalis vietų yra su elektromobilių įkrovimo stotelėmis.

STOCKHOLM patogiai pasiekiamas iš įvairių pusių. Iš Kauno miesto centro į jį atvažiuojama per Baltų prospektą ir Mosėdžio gatvę. Iš Vilniaus ar Klaipėdos atvykus A1 magistraliniu keliu pakanka pasukti tiesiai į B. Brazdžionio gatvę. Nesukelia susisiekimas keblumų ir atkeliaujantiems iš Marijampolės pusės A5 arba Kauno vakariniu aplinkkeliu. Aplink daugiafunkcį centrą yra kelios viešojo transporto stotelės.

STOCKHOLM pastatus ir automobilių stovėjimo aikšteles supa daugiau kaip 350 medžių – klevų, gluosnių, pušų. Sprendimas gausiai apželdinti teritoriją priimtas siekiant atkartoti pastatų šlaitinio stogo bangavimą ir lengvumą.

Šiuo metu STOCKHOLM komanda siekia BREEAM „Very good“

OBJEKTAS: daugiafunkcės paskirties patalpų kompleksas „Stockholm“, B. Brazdžionio g. 25A, Kaunas

OBJEKTO PLĖTOTOJAS: OMBERG GROUP

ARCHITEKTAI: architektūros studija „IN ace“, architektas Jokūbas Augutis

žaliųjų pastatų vertinimo sertifikato.

„Atkreipsiu dėmesį į STOCKHOLM įsivyraujančią verslo sinergiją: jame įsikuria panašią veiklą plėtojančios įmonės. Jos nėra tiesioginės konkurentės, tačiau jų klientų segmentas panašus. Taigi, vien tik įsikūrus verslo centre STOCKHOLM organiškai galima pritraukti naujų klientų“, – apibendrina STOCKHOLM naudą verslui pardavimų ir nuomos projektų vadovė R. Gutauskė.

SUJUNGTI PATALPAS, ATSKIRTI FUNKCIJAS

Verslo kompleksą STOCKHOLM projektavusiems architektūros studijos „IN ace“ architektams vienas didžiausių iššūkių buvo suvaldyti transporto judėjimą aplink daugiafunkces patalpas. „Norėjosi, kad atvažiavęs apsipirkti klientas nesusitiktų su krovinius gabenančiomis sunkiasvorėmis mašinomis ir nebūtų įtrauktas į prekių sandėliavimo rutiną. Pirmas ir svarbus žingsnis buvo

atskirti funkcijas“, – sako architektas Jokūbas Augutis.

Buvo nuspręsta sandėliavimo patalpas suprojektuoti pastato centre, o klientai į pastatą gali patekti iš fasadinės pusės, kurioje vyksta pardavimai ir darbas administracinėse patalpose. Einant gilyn į pastatą patenkama į sandėliavimo patalpas, iš jų išeinama į tarp pastatų esančią zoną, kurioje ir vyksta prekes vežančio transporto judėjimas.

Iškristalizavus patalpų išdėstymą, tapo aišku, kad per visą pastato perimetrą bus prekybinė zona.

Šis sprendimas suteikė galimybę sukurti patrauklius fasadus. „Juos suprojektavome taip, kad iš pirmo žvilgsnio būtų aišku: tai ne vienos, o kelių įmonių biurų patalpos. Antra vertus, nors fasadai padalyti, jie nėra visiškai susmulkėję ir iškart atkreipia dėmesį nuo greitkelio, kartu darniai įsiliedami į aplinką.“

Sukurtą laužytų formų stogą architektas J. Augutis vadina penk-

tuoju fasadu. „Verslo patalpų stogas aiškus ir iš tolo kviečia savo forma. Tai labai svarbu norint išsiskirti iš aplinkinių pastatų. Beje, vėsinimo ir vėdinimo įranga sumontuota ne ant stogo, o ant pastato sienų, dėl to ant stogo buvo galima įrengti saulės modulius, pailgėjo ir jo eksploatavimo trukmė“, – sako architektas.

Laužytos stogo formos nukreiptos į pietus – įrengti saulės moduliai kuo efektyviau gaudytų saulę. Stogui pasirinkta šviesi spalva, kad saulė mažiau šildytų antrojo aukšto patalpas ir būtų suvartojama mažiau energijos patalpoms vėsinti.

Aplink pastatą suformuota daug žalumos zonų, įrengta dviračių stovų, suoliukų, poilsio vieta. „Kūrėme malonią ir patrauklią aplinką, kad atvykusiam žmogui nekiltų noro kuo skubiau pasišalinti“, – sako J. Augutis ir priduria: dirbti su OMBERG GROUP buvo įdomu – tai reiklus užsakovas, jam reikėjo išskirtinio pastato su nestandartiniais sprendiniais.

BETONO GRINDŲ KOKYBĘ

ATSKLEIDŽIA DETALĖ

„Betono grindys kaip galutinė danga vis populiaresnės dėl kelių privalumų. Pirmiausia jos kainuoja pigiau nei betoninis pagrindas su danga, klojama ant viršaus. Antra, betono grindys išliejamos greičiau. Ne mažiau svarbus ir vizualinis aspektas – betono grindys atitinka šiuolaikinių interjerų tendencijas ir madas“, – sako Tadas Nausėda, vadovaujantis bendrovei „Tatoma“, išbetonavusiai daugiafunkcio verslo komplekso STOCKHOLM pirmojo aukšto grindis, iš viso daugiau kaip 5000 kv. m plotą.

Pramoninių grindų technologija buvo pasirinkta ir sandėliavimo, ir prekybos, ir administracinėms patalpoms. Toks sprendimas tapo iššūkiu grindų rangovui, nes administracinėse patalpose visada svarbu ir vizualinės kokybės veiksnys, mažai aktualus utilitariuose sandėliuose. Kruopštumą atskleidžia detalės –kaip tik per jas buvo pasiektas geriausias rezultatas.

Vienas iš svarbių grindų kokybės kriterijų – lygumas. „Visi pirmaujantys grindų rangovai su šiuo iššūkiu susidoroja naudodami automatinius lazerinius betono lygintuvus –laserscreeder’ius. Mūsų bendrovė žengė dar toliau – pirmoji Lietuvoje

šiam darbui naudoja visiškai elektrinį „Topp & Screed TS6100e“. Šis įrenginys dirba be garso ir neskleisdamas kenksmingų išmetamųjų dujų, tad rūpindamiesi aplinkosauga tuo pat metu kuriame geresnes darbo sąlygas savo komandai. Be to, šis lygintuvas yra dešimt kartu jautresnis –elektrinė sistema į pagrindo nelygumus reaguoja kur kas greičiau nei tradicinės hidraulinės sistemos įrenginys“, – įmonės išskirtinumą pabrėžia Evaldas Petraševičius, UAB „Tatoma“ statybos projektų vadovas.

UAB „Tatoma“ į projektus įsitraukia nuo pat jų ankstyvosios stadijos. Bendrovė beveik kiekviename projekte turi ką patarti generaliniam rangovui ar plėtotojui dėl grindų sprendinių optimizavimo. Prireikus gali parengti ir grindų darbo projektą. „Tatoma“ nuolat investuoja į naujausią įrangą, kaip minėtasis grindų lygintuvas ar našios per nuotolį valdomos glaistyklės. Ne mažiau svarbu ir pastovi profesionalų komanda, galinti kokybiškai išbetonuoti iki 2000 kv. m per pamainą.

VĖDINIMO SPRENDIMAI, TAUPANTYS NAUDINGĄJĮ PLOTĄ

Tvarios medžiagos ir energiškai naudingi inžineriniai sprendimai yra svarbiausia siekiant gauti BREEAM žaliųjų pastatų sertifikatą. Efektyvi vėdinimo sistema – viena iš esminių tokių pastatų inžinerijos dalių. Kokybiškas, tyliai veikiantis ir sveiką vidaus klimatą sukuriantis vėdinimas reiškia geresnį pastato energinį naudingumą, optimalų drėgmės ir temperatūros lygį. Nuo to priklauso ir žmogaus sveikata. KOMFOVENT vėdinimo įrenginiai daugiafunkciame

kietosios dalelės, užtikrina tylūs ir efektyvūs KOMFOVENT serijos „VERSO Standard“ vėdinimo įrenginiai. Komplekse STOCKHOLM įrengta 19 vienodų prie lubų montuojamų plokščiųjų įrenginių su rotaciniais šilumogrąžiais. Kiekvieną verslo komplekso segmentą vėdina atskiras „VERSO Standard“ įrenginys, šilumą ir drėgmę į patalpas grąžinantis esant net ir labai žemai lauko temperatūrai. Vėdinimo įrenginiai yra kompaktiško dizaino, tad užima nedaug vidaus erdvės. Visi kartu komplekso įrenginiai generuoja dau-

verslo komplekse STOCKHOLM užtikrino šiuos svarbius elementus.

Įrenginius ir kitus vėdinimo sistemų produktus UAB KOMFOVENT gamina Lietuvoje. Įranga tiekiama tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoms visame pasaulyje.

Verslo komplekso STOCKHOLM mikroklimato valdymo sprendimai yra daugiau nei 25 metų patirties, sukauptos gaminant įrenginius įvairiausių paskirčių patalpoms, tarp jų komercinėms ir biurų erdvėms, rezultatas. Verslo centre šviežią orą, iš kurio išvalyti alergenai, bakterijos ir

giau kaip 39 000 m³/h oro kiekį. Kompaktiškų „VERSO Standard“ vėdinimo įrenginių gama susideda iš vertikalių, horizontalių, universalių ir plokščiųjų įrenginių su įvairių konfigūracijų ortakių jungtimis ir plačiomis komplektacijų galimybėmis. Jie telpa pro standartinių durų angą, todėl tai puikus sprendimas renovuojamuose pastatuose. VERSO įranga yra sertifikuota EUROVENT, įrenginiai generuoja nuo 800 iki 7000 m³/h oro kiekį.

Kiekvieno biuro vėdinimas valdomas integruotos išmaniosios val-

dymo automatikos per atskirą valdymo pultelį. Oro kokybės jutikliai ir veikimo režimai kartu su energiją taupančiomis ir apsauginėmis funkcijomis palaiko sistemos efektyvumą, suteikia intuityvų ir biurų poreikiams pritaikytą valdymą. Šiuolaikiškas ir tvarus verslo kompleksas neįmanomas be komfortiškų ir produktyvių darbo erdvių. Aplinkai draugiškais sprendimais sukurti KOMFOVENT vėdinimo įrenginiai komplekse STOCKHOLM užtikrins sveiką mikroklimatą ir aukšto energinio efektyvumo privalumus.

SĖKMINGAI ĮGYVENDINTAS

PROJEKTAS – BENDRO DARBO

REZULTATAS

NT plėtotojas OMBERG GROUP džiaugiasi sklandžiu bendradarbiavimu su bendrove „ST Husas“ įgyvendinant STOCKHOLM projektą –abiejuose daugiafunkcio verslo komplekso korpusuose, iš viso apie 6800 kv. m plote, įmonės „ST Husas“ meistrai kokybiškai atliko vidaus dažymo darbus.

Optimizuotus ir aplinkai draugiškus apšvietimo sprendimus STOCKHOLM biurams teikė

LEDDEX: vidaus patalpose suprojektavo ir sukomplektavo avarinį-evakuacinį apšvietimą, sandėliams parinko aukštų patalpų, o bendrosioms patalpoms – mažo akinimo koeficiento šviestuvus. Lauko ir vidaus apšvietimui tiekė energiškai efektyvius šviestuvus, lauko prožektorius ir šviestuvus atramoms.

Bendrovė „Dekometa“ iš dažyto metalo profilio ir cinkuotų grotelių pagamino ir sumontavo industrinio stiliaus laiptus patalpų sandėliavimo skyriams.

Naudotus ir naujus sandėliavimo stelažus priklausomai nuo klientų poreikio tvarumą puoselėjančiam daugiafunkciam verslo kompleksui STOCKHOLM tiekia bendrovė „ArkAmA“.

ALEKSOTAS ATGIMSTA KAIP MOKSLINIO POLĖKIO VERSLO TRAUKOS CENTRAS

Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkas, įsteigtas aukštos pridėtinės vertės verslui pritraukti, atvėrė duris pirmiesiems investuotojams: jie kviečiami įsikurti iš pagrindų pertvarkytame sraigtasparnių angare.

OBJEKTAS: buvusios Aviacijos gamyklos sraigtasparnių angaro konversija, Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP), Europos pr. 27, Kaunas

UŽSAKOVAS / PLĖTOTOJAS: Kauno miesto savivaldybė

GEN. RANGOVAS: UAB „Autokausta“ ARCHITEKTAI: MASPRO, projekto vadovė architektė Dalia Kriaučiūnienė, architektai Norbertas Jadello, Gabrielė Šliurpaitė

„Dabar Aleksotas – vienas patraukliausių ir labiausiai plėtojamų Kauno rajonų netoli miesto centro. O kol nebuvo M. K. Čiurlionio tilto, jis buvo palyginti sunkiai pasiekiamas. Čia vyravo individualūs mažaaukščiai statiniai ir pramoninės teritorijos. Iki pat 2017 m. teritorija tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento, daugiau kaip 30 ha, priklausė Krašto apsaugos ministerijai ir buvo geriau žinoma kaip Aviacijos gamykla“, – sako Visvaldas Matijošaitis, Kauno miesto meras.

Šiuolaikiniuose miestuose retai pasitaiko galimybė plėtoti projektą tokiame dideliame sklype, todėl savivaldybė, perėmusi šį turtą, labai atsakingai svarstė, kas sukurtų didžiausią pridėtinę vertę miestui, gyventojams ir verslui. Galiausiai buvo prieita bendra nuomonė: Kaunas – akademinis miestas, jis turi daug potencialo pritraukti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros investuotojų iš Lietuvos ir užsienio, todėl buvusios Aviacijos gamyklos teritorija turi būti skirta aukštos pridėtinės vertės verslo plėtrai.

Taip buvo įsteigtas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP), jo tikslas – pritraukti aukštos pridėtinės vertės gamybos investicijų, sudaryti sąlygas plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą, inovacijas, prisidėti prie spartesnės ir inovatyvesnės šalies ekonomikos

Manto Zinkevičiaus (Kauno m. savivaldybės archyvo) nuotr.

plėtros sukuriant infrastruktūrą investicijoms. Pradiniu veiklos etapu AIPP tikimasi sulaukti ne mažiau kaip 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, sukurti ne mažiau kaip 1100 naujų ilgalaikių darbo vietų ir ne mažiau kaip 142 naujas ilgalaikes tyrėjų darbo vietas. Numatoma, kad

visų šio parko darbuotojų vidutinis darbo užmokestis bus daugiau kaip 1,2 karto didesnis nei darbo užmokesčio vidurkis Kauno mieste.

„Todėl parke kviečiamos kurtis įmonės, plėtojančios mokslinius tyrimus, eksperimentinę veiklą ir inovacijas. Parko specializacija –

gyvybės mokslai, automobilių ir kitos pramonės įrenginiai bei prietaisai, informacinės ir ryšių technologijos“, – pabrėžia Kauno miesto mero pavaduotojas Andrius Palionis. Jo teigimu, perėmusi Aviacijos gamyklos teritoriją ir įsteigusi čia Aleksoto inovacijų pramonės parką,

Kauno miesto savivaldybė pirmiausia ėmėsi daugiausia laiko reikalaujančių, tačiau mažiausiai matomų darbų, be kurių neįmanoma pritraukti investuotojų: suprojektuoti ir įrengti požeminiai inžineriniai tinklai (vandentiekio, elektros, šildymo, nuotekų, ryšių komunikacijų, lietaus nuotekų), nutiestos gatvės. O dabar štai rekonstruotas ir gamybos, tyrimų bei administracinei funkcijoms pritaikytas Aviacijos gamyklos sraigtasparnių angaras. Baigiant šio pastato rangos darbus, pradėta vykdyti investuotojų atranka ir vertinamos pirmosios paraiškos.

„Lietuvos specialistai – aukšto išsilavinimo lygio, mokslo infrastruktūra išplėtota. Tai sudaro sąlygas šaliai investuoti į inovatyvius produktus ir juos plėtoti, kurti mokslu grįstą ekonomiką. Sėkminga mūsų parko veikla skatins kurti vis daugiau gerai mokamų kvalifikuoto darbo vietų ir reikšmingai sustiprins Lietuvos ekonomiką“, – neabejoja A. Palionis.

Pastatas suprojektuotas nevaržyti investuotojų fantazijos

„Užsakovas tikėjosi lengvai transformuojamo, erdvaus ir lanksčiai būsimų nuomininkų poreikiams pritaikomo pastato. Jame numatyta plėtoti kuo įvairiausią veiklą, tad jis turėjo būti suprojektuotas taip, kad nevaržytų investuotojų fantazijos“, – sako pastatą projektavusios įmonės MASPRO architektė Gabrielė Šliurpaitė, šio projekto koordinatorė.

Jos teigimu, tai buvo atsakinga užduotis, nes Aviacijos gamyklos sraigtasparnių angaro konversija – vienas pirmųjų Kauno miesto savivaldybės projektų AIPP teritorijoje, nuo jo sėkmės priklauso, ar pavyks pritraukti tiek investuotojų, kiek jų tikimasi.

Buvo nuspręsta sukurti šiuolaikišką, paprastą, nuosaikų gamybinės ir pramoninės paskirties pastatą dideliais langais, pro kuriuos plūsta natūrali šviesa, suteikianti patalpoms kuo daugiau jaukumo.

„Kiti sprendiniai liejosi organiškai pagal pastato specifiką. Fasadų spalvos atspindi gamybą – vyrauja pilki atspalviai, ryškiau akcentuoti tik įėjimai“, – pasakoja G. Šliurpaitė. Viduje numatytos penkios zonos nuomininkams. Pirmajame aukšte

sudarytos galimybės sandėliuoti, paskirstyti, laikyti, kurti, įrengti aukštesnių higienos ar laboratorinių reikalavimų patalpas. Yra dideli vartai, iš vakarinės sklypo pusės galima išvežti ir įvežti gaminius, prekes.

Antrasis pastato aukštas orientuotas į administracines ar biuro erdves, tačiau galima įrengti ir kompaktiškas gamybines patalpas. Kiekvienoje nuomininko dalyje yra būtinosios sanitarinės ir inžinerinės patalpos, pasitarimų ir poilsio erdvės.

Abiejuose aukštuose vyrauja betono apdaila ir šviesios spalvos, kontrastuojančios su pilkais langų ir atitvarų rėmais.

Pastate yra visa reikiama inžinerinė įranga, tarp jų ŠVOK sistemos, komfortiškai darbo aplinkai sukurti. Taip pat sudaryta galimybė specifinių poreikių sistemas įrengti ant stogų.

Skirta dėmesio ir teritorijai. Keliai aplink ją ir inžinerinė infrastruktūra jau buvo suformuoti įgyvendinant gretimą projektą. MASPRO architektai dar suprojektavo dviračių takus, numatė dviračių stovėjimo vietas. Taip pat nutiesti pėsčiųjų takai nuo transporto stotelių iki pastato, įrengtos apželdintos poilsio zonos, nuovažos į sklypą, be abejo, pasirūpinta visos teritorijos, automobilių stovėjimo aikštelės ir pastato apšvietimu. Automobilių stovėjimo aikštelė padalyta zono-

mis, atskirtomis želdynais ir mažąja architektūra, sklype numatytas privalomas skaičius elektromobilių įkrovimo stotelių.

Pastatas yra A++ energinio naudingumo klasės, siekiama kuo mažesnių elektros energijos sąnaudų, todėl, be kita ko, pasirinkta šviesi stogo danga, mažinanti pastato įkaitimą dėl saulės poveikio.

„Projektuojant pastato konversiją teko skirti daug laiko galimybėms įvertinti. Nuspręsta didesnę dalį pastato griauti ir perstatyti, palikti tik pagrindinį karkasą, nes dauguma pertvarų buvo itin prastos būklės, nebefunkcionalios. Reikėjo pasukti galvą, ir kaip sutalpinti bei kuo labiau paslėpti reikiamą inžinerinę įrangą. Iš dalies taip ir gimė idėja dalį pastato formuoti iš grotų, kurios leistų lauke sumontuotiems inžineriniams agregatams tinkamai funkcionuoti“, – vardija iššūkius ir jų sprendinius G. Šliurpaitė.

Apsauga nuo saulės spindulių patikėta

išmaniosioms roletų sistemoms

Aleksoto inovacijų pramonės parkui pasirinkta olandų gamintojo „Coulisse“ roletų sistema „Absolute“, kurios oficialus atstovas Lietuvoje yra įmonė DEXTERA. Ši roletų sistema – tarsi dėlionė: galima varijuoti

gaminių dydžiais išlaikant vientisą dizainą. Naudota klasikinės baltos spalvos sistema. Užsakovas norėjo uždengti visus pastato langus – ir administracinėse, ir sandėliavimo patalpose. Dėl to labai skyrėsi gaminių matmenys, kai kur jie siekė ir keturis metrus aukščio. Norint įgyvendinti užsakovo reikalavimus, teko naudoti trijų skirtingų dydžių „Absolute“ roletų sistemas. Didžiausių matmenų roletams pagaminti buvo naudojamas net 65 mm diametro roletų vamzdis. Taip buvo užtikrinta, kad išlinkis užkabinus audinį nebus didesnis nei 2 mm. Projekte naudotas „Screen“ tipo audinys su 3 proc. atvirumo faktoriumi. Pagal Lietuvos geografinę lokaciją, saulės spindulių kiekį ir jos slinkimą horizontu vasaros metu, tokio tipo audinys yra bene geriausias pasirinkimas biurų pastatams. Roletų audinys pagamintas iš dvigubo pynimo pilkų ir juodų verpalų. Jis padeda apsaugoti biuro patalpas nuo saulės spindulių atspindžių kompiuterio ekrane, taip pat užtikrina, kad išliktų matomumas iš patalpų vidaus į išorę.

Dar vienas roletų sistemos „Absolute“ privalumas – mažas šviesos tarpas tarp greta sukabintų dviejų roletų. Be to, ji gali būti lengvai integruojama į nišą. Ateityje, jei pasikeistų užsakovo poreikiai, rankinio valdymo sistemas bus galima lengvai, nekeičiant tvirtinimo taškų ir gaminio matmenų, paversti elektrine pavara valdomomis sistemomis, įdiegti saulės jutiklius ir visą patalpų apsaugą nuo saulės spindulių patikėti išmaniosioms sistemoms.

DEXTERA yra rinkos lyderė jau beveik 28 metus. Pelniusi nuolatinių klientų ir partnerių pasitikėjimą, ji užsakovams siūlo aukštos kokybės ir inovatyvius sprendimus. Ne tik gaminiai, bet ir minėtieji veiksniai padeda suprasti, kodėl įmonė pasirenkama įvairiausiems projektams įgyvendinti.

Iš „Geberit“ – vonios kambario keramika ir lietaus nuotekų sistema

Aleksoto inovacijų pramonės parkui suprojektuota ir sumontuota vakuuminė lietaus nuotekų sistema „Geberit Pluvia“. Sistemos pasirinkimą, „Geberit“ projektų vadovo Vytauto Dindos teigimu, lėmė keletas veiksnių, vienas iš jų – funkcionalumas. Vakuuminės sistemos įlajos yra kur kas didesnio pajėgumo, lyginant su įprastomis, savitakinėmis. Sistemos horizontaliems vamzdynams nereikia nuolydžio, kitaip tariant, dėl šios savybės sutaupoma nemažai erdvės, išnaudojamas maksimalus pastato tūris, palengvėja įrengimo darbai, paprastesnis tampa derinimas su kitomis inžinerinėmis sistemomis. Vakuuminei sistemai reikia kur kas mažiau lietaus nuotekų stovų, o tai palengvina ir pagreitina įdiegimo procesus, išvengiama brangių, mechanizuotų žemės darbų. „Šią sistemą į rinką tiekiame daugiau kaip 40 metų, – sako V. Dinda. – Užsakovai ir rangovai,

pasirinkę šią sistemą, yra užtikrinti dėl komponentų kokybės, sistemos tikslaus projektavimo ir viso techninio palaikymo.“

Inovacijų pramonės parko sanitariniams mazgams pasirinkti vonios kambario kolekcijos „Geberit Selnova“ sanitariniai prietaisai. „Selnova“ serija – tai plačiausia „Geberit“ vidutinio lygio vonios kambario kolekcija, išsiskirianti klasikiniu skirtingų formų gaminių asortimentu. „Selnova“ keramika gaminama švelnių suapvalintų ir stačiakampio formų. Aleksoto pramonės parkui pasirinkti klasikinės suapvalintos „Selnova“ linijos praustuvai, pastatomi WC puodai. Šios linijos WC puoduose įdiegta RIMFREE – bekraščio vandens nuleidimo technologija. „Selnova Comfort“ vonios kambario keramika pasirinkta neįgaliesiems, atvykstantiems į inovacijų parką. Šios linijos gaminiai yra specialių matmenų ir ergonomikos.

OBJEKTAS: verslo centras Sporto g. 16, Vilnius

PLĖTOTOJAS: „Sporto 18“ / „Evolis“

GENERALINIS RANGOVAS: tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“

ARCHITEKTAI: „Architektūros kūrybinė grupė“, projekto vadovas Remigijus Bimba

INTERJERO ARCHITEKTAI: MB „Septinta Studija“, Arūnas Paslaitis, Viačeslavas Malenko, Dalia Malenko

KOMFORTO SALA AMŽINO JUDĖJIMO SŪKURYJE

Sporto g. 16, Žirmūnuose, sutvisko naujas A++ energinio efektyvumo klasės biurų kompleksas stikliniu fasadu. Nuo pastato šakojasi keliai į visas Vilniaus puses, tad atrodo visai suprantama, kodėl čia nusprendė įsikurti transporto ir logistikos paslaugų įmonė.

Šešių aukštų, beveik 5,5 tūkst. kv. m pastato projektą plėtojo bendrovės „Evolis“ antrinė įmonė „Sporto 18“, generalinio rangovo atsakomybę prisiėmė tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Projektas buvo įgyvendintas už daugiau kaip 12 mln. eurų.

„Mūsų pagrindinis tikslas buvo pastatyti verslo centrą laiku ir pasiekti optimalų kokybės bei kainos santykį. Viskas įgyvendinta sėkmingai. Rangovo darbą vertiname puikiai, pastatas, kaip ir prieš tai pastatyti objektai, atitinka aukščiausius tvarumo ir draugiškumo aplinkai bei žmonėms reikalavimus. Šiuo metu vyksta objekto sertifikavimo procedūra pagal „BREEAM Outstanding In-Use“ kategoriją“, – sako bendrovės „Evolis“ vadovas Jurij Novickij.

„YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago teigimu, pagal aukščiausius tvarumo standartus pastatytam naujajam biurų pastatui strategiškai patogioje centrinėje Vilniaus dalyje taikytas vadinamasis build-to-suit modelis.

„Toks sprendimas suteikia naudotojui galimybę nuomotis specialiai jo individualiems poreikiams suprojektuotas, pastatytas bei pritaikytas patalpas. Build-to-suit modelį savo projektams pasitelkiame jau ne pirmą kartą, ir jis visada pasiteisina. Šis verslo centras konkurencingai papildė tiek sostinės biurų rinką, tiek mūsų statomo administracinio nekilnojamojo turto portfelį“, – sako K. Vanagas.

Pastatą tarsi įsuka žiedinis judėjimas

Naujojo pastato architektūros idėją, pasak jį projektavusios „Architektūros kūrybinės grupės“ vadovo architekto Remigijaus Bimbos, inspiravo labai judri Žirmūnų žiedinė sankryža. Ji – tarsi perpetuum mobile, amžinas variklis, judėjimas čia niekada nesiliauja. Todėl buvo suprojektuoti sankryžos link pasvirę fasadai, aštrūs apšviesti stogeliai. Žiedinis judėjimas pastatą tarsi įsuka į save. „Tai mūsų sprendimas šiai judriai aplinkai, kurioje pastatas turėjo išlaikyti darną,

vientisumą ir plastiką“, – sako R. Bimba.

Atsižvelgdami į administracinę pastato paskirtį, architektai jį suprojektavo taip, kad į vidų patektų kuo daugiau natūralios šviesos ir tinkamai apšviestų visas 330 darbo vietų. Stiklinį pastato fasadą iš vidaus dengia žaliuzės, pakreiptos į įsukantį automobilių verpetą: taip šiltuoju sezonu patalpos bus pridengiamos nuo tiesioginių šviesos spindulių ir taupomos energijos sąnaudos joms vėsinti.

Inžinerinės sistemos, tarp jų ir vandens nuotėkio sekimo sistema, suprojektuotos pagal „BREEAM Outstanding“ / „BREEAM Exellent“ reikalavimus, ir sujungtos į pastato valdymo sistemą.

Po verslo centru įrengta dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, joje yra 48 vietų, iš jų 4 skirtos elektromobiliams. Antrajame požeminiame aukšte yra dviračių saugykla, jais atvykstantiems šalia įrengtos persirengimo ir dušų patalpos. Automobilių aikštelę kerta magistralinė šilumos trasa, tad teko įrengti pereinamą kolektorių.

Gerdos Ramonės („YIT Lietuva“ archyvo) nuotr.

Architektai skyrė dėmesio ir pastato aplinkai. Visa teritorija apželdinta veja, apsodinta žemaūgiais želdiniais ir daugiamečiais gėlynais, jos ribas ženklina pėsčiųjų takai. Šilokais apželdintas netgi stogas, ant jo įrengta terasa. Žalieji sprendiniai, architekto R. Bimbos teigimu, – dalis naujojo verslo centro architektūrinio identiteto. Aštrios rombo formos pastatą norėta darniai integruoti į aplinką.

Vidaus erdvių projektavimas buvo patikėtas MB „Septinta Studija“ interjero architektams. Pasak vieno iš autorių Viačeslavo Malenko, užsakovas norėjo efektyvaus ir funkcionalaus biuro, jaukių erdvių, medžiagų ir spalvų, patogios aplinkos dirbti ir bendrauti.

Naujajam verslo centrui patalpos pradėtos projektuoti, kai šis dar nebuvo pastatytas. Interjero architektai kartu su užsakovu kūrė poreikių programą, interjero koncepciją ir stilistiką. „Madų nesivaikėme, turėjome aiškų idėjinį stuburą. Pagrindinė mintis – susieti interjerą su įmonės veikla, todėl visi aukštai yra stilizuotas tam tikrų pasaulio prekybinių kelių atspindys spalvynu ir grafika“, –sako interjero bendraautoris Arūnas Paslaitis.

Pirmas aukštas skirtas biuro lankytojams ir bendrosioms darbuotojų funkcijoms. Čia yra recepcija, bendrieji susitikimų kambariai, sporto klubas, svetainė su amfiteatru ir vir-

tuvės zona. Svetainė – didžiausia biuro erdvė, ji skirta bendriesiems susitikimams, pristatymams, šventėms, poilsiui. Visuose kituose aukštuose – biuro patalpos pagal veiklos pobūdį. Kiekviename aukšte įrengta įvairaus dydžio posėdžių kambarių, atvirų darbo erdvių. Esminės judėjimo arterijos aukštuose nuo darbo zonų atskirtos posėdžių kambarių ir pagalbinių patalpų tūriais.

Paminėtina, kad per aukštus „išmėtytos“ specifinės paskirties erdvės –darbo zona su gyvūnais, vaikų kambarys, mokymų salė, miego kambarys, sporto salė, specifiškai įrengtos posėdžių salės, stogo terasa... Visa tai skatina darbuotojus judėti.

Visuose aukštuose įrengtos nedidelės poilsio zonos, kuriose galima atsigerti vandens ar kavos, neformaliai pabendrauti su kolegomis, tačiau

pietauti visi kviečiami į pirmajame aukšte įrengtą valgomąją zoną. Po pietų ji tampa žaidimų, didžiųjų įmonės susitikimų erdve.

„Septinta Studija“ stengėsi interjerui suteikti kuo daugiau lauko estetikos, tad grindų dangos primena samanomis apžėlusį akmenų taką, sienos tinkuotos grubiu lauko tinku, sienų ir akcentinių dangų spalvos kiekviename aukšte vis kitokios. Taip išvengiama monotonijos, darbuotojams lengviau orientuotis.

Biure įrengtos modernios inžinerinės sistemos, autonominis ir intuityvus apšvietimas, reaguojantis į natūralios šviesos pokyčius lauke, pakeliamos grindys elektros tinklams, apdaila, baldų ir lubų sprendiniais užtikrinta patalpų akustika, sumontuotos kokybiškos stiklo vitrinos su ąžuolo lukšto durimis.

Pastato kokybė stipriai priklauso nuo projekto techninės priežiūros Sporto g. 16 projekto statybos techninę priežiūrą atliko tarptautinė komercinių nekilnojamojo turto projektų vykdymo, techninio konsultavimo ir statybų techninės priežiūros įmonė „Projector“. 2004 m. pirma „Projector“ grupės įmonė (Projektiinsener) buvo įkurta Estijoje, ji sėkmingai išplėtė klientų ratą ir 2010 m. atidarė filialą Rygoje, o dar po metų – ir Vilniuje, taip užsitikrindama statybų konsultavimo lyderės poziciją Baltijos šalyse. 2022 m. „Projector“ tapo nekilnojamojo turto valdymo ir konsultavimo įmonių gru-

naujojo verslo centro Sporto g. 16 statybos ir sostinės prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ dalinė renovacija.

„Sporto g. 16 pastatas yra išskirtinis, ne standartinės stačiakampio formos, – jis labiau primena rombą dviem aštriais kampais. Planuojant tokio pastato statybas, labai svarbu profesionaliai įvertinti visus techninius niuansus. Pavyzdžiui, dėl aštrių kampų keliama ypatingų reikalavimų fasadų sistemų sprendimams, stiklo paketų sandarinimui ir montuotojų kvalifikacijai, – komentuoja „Projector“ vadovas Lietuvoje Toomas Hein. –Šis pastatas yra A++ energinės klasės, todėl buvo labai svarbu rasti geriausią

pės „Newsec“, veikiančios visose Baltijos ir Skandinavijos šalyse, dalimi.

„Projector“ prisijungimas prie „Newsec“ leido sustiprinti ir išplėsti teikiamų statybos konsultavimo paslaugų spektrą Baltijos šalyse.

„Tai ypač aktualu klientams, norintiems turėti vieną atsakingą ir patikimą partnerį visame statybos procese pradedant nuo projekto idėjos ir baigiant įsikūrimu pastate“, –sako „Newsec“ statybos projektų valdymo grupės vadovas Baltijos šalyse Darius Balčiūnas.

„Projector“ yra sukaupusi didelę patirtį su įvairaus masto projektais visose Baltijos valstybėse. Naujausi projektai įgyvendinti Vilniuje su „Projector“ specialistų priežiūra –

nestandartinį sprendimą ir užtikrinti konvekciją aštriuose fasado kampuose. Džiaugiamės, kad patyrusiai komandai tai buvo lengvai įveikiamas iššūkis.“

„Projector“ teikia statybos techninės priežiūros ir statytojų konsultavimo paslaugas ne tik statybos proceso metu, bet ir projektavimo bei statybos planavimo laikotarpiu. Dauguma klientų konsultavimo paslaugomis naudojasi iki pat pastatų garantinio laikotarpio pabaigos, dažnai ir jam pasibaigus.

„Viena iš mūsų istorinių ir pagrindinių teikiamų paslaugų – tai pastatų techninis auditas (angl. Technical due diligence). Ši paslauga ypač svarbi nekilnojamojo turto sandorių ir turto valdymo srityje, tad dažnai

bendradarbiaujame su nekilnojamojo turto fondais, finansavimo įstaigomis, nekilnojamojo turto bendrovėmis, pramonės ir logistikos įmonėmis, prekybos tinklais ir nuomininkais. Mūsų techninių auditų ataskaitos suteikia suinteresuotosioms šalims galimybę tvirtai orientuotis sudėtingoje komercinio nekilnojamojo turto srityje ir priimti pagrįstus sprendimus“, – sako T. Hein.

„Projector“ techninio audito paslauga leidžia laiku pastebėti tokius svarbius trūkumus kaip statybos arba projektavimo klaidos, netinkamas pastato valdymas arba priežiūra, trumpinantys įrangos ir įrenginių eksploatavimo laiką, netinkamas avarinių pagalbos sistemų arba pastato valdymo sistemų (BMS) veikimas, priešgaisrinės saugos, energinio efektyvumo ar aplinkosaugos sutrikimai, taip pat faktinės situacijos neatitinkanti ar trūkstama pastato techninė dokumentacija. „Projector“ jau yra atlikusi daugiau kaip 300 įvairių komercinio nekilnojamojo turto pastatų techninių auditų Baltijos šalyse. Nuo 2024 m. „Projector“ pradėjo teikti ir baigtų statyti pastatų „BREEAM In-Use“ sertifikavimo paslaugą.

Apšvietimas – funkcionalus, inovatyvus ir dekoratyvus Techninius sprendimus visų verslo centro Sporto g. 16 erdvių apšvietimui pagal interjero architektų pateiktą viziją suprojektavo ir reikiamus šviestuvus pagamino arba pristatė UAB „Gaudrė“ komanda, į projektus visada žvelgianti kompleksiškai ir kurianti valdomą apšvietimą, visiškai autonominį ir intuityvų.

Kompleksiškai „Gaudrė“ apšvietimą vertino ir naujajame verslo centre. Apšviestumas buvo projektuojamas pagal naująjį apšvietimo standartą, galiojantį nuo 2020 metų. Vertintas ne tik darbo vietos apšvietos lygis, bet ir cilindrinė (vertikali), lubų ir sienų apšvieta.

Kadangi prie projektų sprendinių buvo prieita kompleksiškai, buvo pasiūlytas ir bendras šviesos valdymo sprendinys – apšvietimo valdymo sistema, šviestuvų apšvietimą reguliuojanti pagal natūralios šviesos lygį ir darbuotojo buvimą arba nebuvimą darbo vietoje.

G. Vizgirdos teigimu, apšvietimas buvo projektuotas pagal „BREEAM in-use Outstanding“ reikalavimus, tad aukšti reikalavimai buvo keliami ir apšvietimui, ir valdymo sistemai. „Mes visus juos įvykdėme“, – sako jis.

Pastate visur sumontuoti 4000 K šviesos spektro šviestuvai, tik dalyje viršutinio aukšto yra šviestuvai su kintamo šviesos spektro (Human

Centric Light) funkcija: dirbtinis apšvietimas atkartoja dienos šviesos spektrą priklausomai nuo paros meto.

„Tai iš esmės atitinka žmogaus natūralius bioritmus – šviesa, šviesos spalva kabinete lygiai tokia pat kaip ir lauke: vakaro metu – šiltas spektras, o dieną, kai žmogaus aktyvumas didžiausias, – šviesos spektras šaltas. Diapazonas – nuo 2700 K iki 6500 K“, – sako G. Vizgirda.

„Gaudrė“ pagamino ir didžiąją daugumą šviestuvų. Darbo vietų šviestuvai dvejopi: dalis su mikroprizmatine optika, dalis – su specialia labai mažo akinimo „Darkcell“ šviesos optika.

Įmonė ganėtinai anksti įsitraukė į apšvietimo sprendinių paiešką kartu su interjero architektais, tad galėjo pasiūlyti, kaip šviestuvus integruoti į pakabinamas akustines lubas, kad šviestuvai ir lubos vieni kitus papildytų. Tai nestandartinis interjerinis sprendimas: šios sistemos nėra mechaniškai sujungtos, tačiau jų sprendiniai sinchroniški ir sukuria gražią dermę.

„Šiuolaikiniame dinamiškame biure šviestuvų grupių apšvietimas turi atlikti techninę funkciją, antra vertus, tuo pat metu jis yra ir dekoratyvinis apšvietimo elementas“, –mano G. Vizgirda.

Ne vienas išbandymas technologiniais sprendiniais UAB „Fortesta LT“ atliko požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir verslo centro antžeminės dalies monolitinio gelžbetonio karkaso įrengimo darbus. Tam tikri darbų etapai buvo technologiškai sudėtingi. „Pavyzdžiui, visą požeminę parkavimo zoną kerta miesto inžinerinių tinklų kolektorius. Jis yra pirmojo požeminio aukšto parkavimo zonos lygyje, o parkavimo zoną sudaro du požeminiai aukštai. Taigi darbų pradžioje kolektorius „kabėjo ore“ ir parkavimas turėjo būti įrengtas aplink šį kolektorių iš visų pusių, po juo ir virš jo. Maža to, kolektorius yra įrengtas su nuolydžiu, o tai pareikalavo papilomų pastangų“, – apie darbų eigą pasakoja „Fortesta LT“ direktorius Ričardas Račinskij.

Technologiškai sudėtinga buvo naujojo pastato parkavimo zoną sujungti su esamo pastato požemine automobilių stovėjimo aikštele įrengiant kelis pravažiavimus tarp šių parkavimo dalių.

Netipinis ir automobilių stovėjimo aikštelės perdangų armavimas, nes kiekvienas pagrindinių armatūros sluoksnių strypas turėjo būti įrengtas vis kitu kampu.

Suprojektuotos vizualiai įdomios ir technologiškai sudėtingos klombos ir atraminės sienelės – teritorijos aplink pastatą gerbūvio elementai.

„Įrengdami pastato antžeminę dalį siekėme naudoti greitojo rinkimo perdangos klojinius, tačiau pastato geometrija nebuvo tam itin palanki, –pasakoja R. Račinskij. – Vis dėlto kartu su klojinių tiekėjais pavyko rasti sprendimą ir paspartinti darbus. Antžeminės dalies įrengimą pradėjome praėjusių metų vasario pabaigoje, o jau gegužės pabaigoje buvo įrengta šešto aukšto perdanga. Birželio pradžioje pastatas pasipuošė vainiku.“

„Fortesta LT“ atstovas džiaugiasi, kad kartu su labai profesionalia objektą plėtojusios „YIT Lietuva“ komanda pavyko nuodugniai bei tiksliai suplanuoti visus sudėtingesnius darbų etapus ir greitai bei sklandžiai atlikti darbus.

Tvari ir funkcionali santechninė įranga

Ilgalaikei biurų nuomai skirtuose pastatuose paprastai tikimasi patikimų, tvarių, ilgaamžių ir lengvai prižiūrimų sanitarinių mazgų. Naujasis verslo centras Sporto g. 16 siekia „BREEAM Outstanding In-Use“ kategorijos sertifikato, tad buvo keliami ir ganėtinai aukšti vandens tausojimo reikalavimai.

„Projekto plėtotojas, jau ne pirmą kartą savo projektams pasirenkantis

LAUFEN santechniką, žinojo, kad Šveicarijos gamintojas tokius reikalavimus atitinkančių sprendinių turi“, – sako Nerijus Bakšys, LAUFEN pardavimų direktorius Baltijos šalims. Specialiai tokiems projektams

LAUFEN yra sukūręs populiariausio

savo unitazo „Pro Rimless“ modifikaciją, pritaikytą nuplauti su 4 arba 2 litrais vandens (standartas – 4,5/3 l), tad ji ir buvo pasirinkta naujajam biurų pastatui. Pasak N. Bakšio, unitazų dizainas – švarus, be jokių nereikalingų plokštumų ar nišų, kuriose galėtų kauptis nešvarumai. Unitazo puodas neturi vandens paskirstymo apvado, tad ir vidinis puodo paviršius lengvai prieinamas valyti, be potencialių „bakterijų veisyklų“.

pos. LAUFEN šią specifinių reikalavimų turinčią įrangą gamina tokią, kad ji kuo mažiau skirtųsi nuo įprastos. Unitazas „Pro Liberty Rimless“ nuo įprasto „Pro Classic Rimless“ unitazo skiriasi tik tiek, kiek reikia: ilgiu (70 cm), tvirtinimo būdu ir aukščiu. Jo sėdynė į keramiką remiasi specialiomis nuslydimo riziką eliminuojančiomis atramėlėmis, o lankstai, kad būtų tvirtesni, sujungti į vientisą metalinį tiltą.

Projekte numatyti praustuvai, glaudžiami prie sienos ir guldomi ant stalviršio. Paguldžius ant stalviršio paprastą keraminį praustuvą, tarp jo apatinės briaunos ir stalviršio liktų tarpų, nes papildomai neapdorota keramika niekada nebūna idealiai lygi. Todėl LAUFEN turi praustuvų, kurių apatinės briaunos po pagaminimo yra nušlifuojamos, kad lygiai priglustų prie stalviršio. Toks praustuvas – „LAUFEN Pro S 55“ ir buvo pasirinktas biurų pastatui.

Dizaino prasme nenusileidžia ir žmonėms su negalia skirtos patal-

Žmonėms su negalia skirtas praustuvas „Pro Liberty“ iš pažiūros irgi atrodo paprastas, tačiau jo konstrukcinis aukštis pamažintas taip, kad būtų maksimaliai patogu privažiuoti su vežimėliu, o praustuvo šonai yra patogūs sugriebti ir prisitraukti netgi nenaudojant papildomų šoninių turėklų.

NAUJOJI BIURŲ(R)EVOLIUCIJA PER GEROVĘDARBUOTOJŲ Į VERSLO SĖKMĘ

Išmintingi verslininkai jau suprato: biuras – tai dar vienas verslo įrankis. Tinkamai bei tikslingai suplanuotas ir įrengtas, jis ne tik daro gerą pirmąjį įspūdį potencialiems klientams ir partneriams, bet ir padeda optimizuoti darbo procesą. Tai svarbi dinamiška aplinka, formuojanti įmonės kultūrą ir turinti didelės įtakos darbuotojų produktyvumui, apskritai visos organizacijos sėkmei.

Violeta Bartaškaitė

Rinkos tyrimų ir duomenų analizės bendrovės „YouGov“ atlikto tyrimo išvadomis, net 79 proc. žmonių renkantis darbą svarbu, kaip įrengtas biuras, kuriame jiems tektų dirbti. Personalo paieškos kompanijos „Talent Works International“ tyrimas antrina: tinkamai suplanuotame biure darbuotojai jaučiasi net 33 proc. laimingesni.

Bendrovės „Steelcase Global“ tyrimas liudija: darbo vieta patenkinti darbuotojai labiau įsitraukia į darbą, maloni biuro aplinka darbuotojų produktyvumą gali padidinti 25 proc. „Harvard Business Review“ pateikia dar svaresnių duomenų: jei darbuotojai biure jaučiasi gerai, jų

darbingumas padidėja net 56 proc., o nedarbingumo dienų sumažėja 75 proc.! Dėl to įmonei perpus sumąžta apyvartos kritimo rizika.

„Science Daily“ įspėja: jei darbuotojai biure jaučia diskomfortą, įmonė patiria nuostolių. Šios mokslinių tyrimų naujienų svetainės duomenimis, vien JAV kompanijos kasmet praranda apie 300 mlrd. dolerių dėl netinkamų darbo sąlygų sukeltų darbuotojų negalavimų ir sumenkusio produktyvumo.

Daugelį metų traktuoti tiesiog kaip erdvė, į kurią reikia sukimšti kuo daugiau žmonių, biurai tampa vieta, kurioje svarbu darbuotojų savijauta, jų poreikiai ir sveikata. „Darbuotojai – didžiausias įmonės turtas“ jau nebėra vien automatiškai kartojama skambi frazė: vis daugiau įmonių vadovų supranta, kad būtent nuo darbuotojų kūrybingumo ir darbo našumo priklauso verslo sėkmė. O darbuotojai bus kūrybingi ir produktyvūs tik tada, jei darbo vietoje nepatirs streso, jausis patenkinti ir laimingi. Įrodyta: įmonės, investuojančios į savo darbuotojų sveikatą ir gerą savijautą, geriau atlaiko netikėtus rinkos išbandymus.

Elgesys su darbuotojais jau tapo toks svarbus, kad investuotojai, analizuodami įmonių patikimumą ir spręsdami, vertos jos investicijų ar ne, vis dažniau atsižvelgia į netradicinius veiklos rodiklius, pavyzdžiui, tvarųjį finansavimą (angl. Environmental, Social and (corporate) Governance, ESG), apimantį aplinkos apsaugą, socialinę atsakomybę ir valdyseną.

Biuro gerumo raida

Per pastaruosius dešimtmečius biurai išgyveno net kelis perversmus.

Iš atskirų kabinetų perėjome į suspaustas kubo formos pusiau izoliuotas darbo vietas (angl. cubicles, arba kabinas), vėliau – į atviras erdves. Kadaise madingas tamsias, medinėmis juostelėmis kaltas sienas, storą kiliminę dangą ir fluorescencines šviesas pakeitė minimalistinis dekoras, natūrali šviesa su LED lemputėmis ir bendrystės erdvės. Maždaug nuo 2015 m. biuruose ėmė populiarėti stalo tenisas ir stalo futbolas. Ilgainiui atsirado sėdmaišiai, šunų terapija, miego kokonai, hamakai ir akvariumai. Niekam nebepatinka nuobodūs ir bedvasiai biurai, be jokios estetikos – traukia nepaprastas ir netikėtas dizainas. Tačiau efektyviausi modernūs biurai yra tie, ku-

rie veikia it subalansuota ekosistema su skirtingomis atskiromis ir bendromis erdvėmis. Išpopuliarėjo multifunkcinės erdvės – jose esančius modulinius baldus ir funkcionalius paviršius galima greitai pertvarkyti. Kartu pakeičiama ir pačių erdvių paskirtis. Tokiu būdu, suteikiant privačią erdvę susitelkti ir atvirą erdvę komandiniam darbui, didinamas darbo našumas ir palaikoma sveika darbo kultūra.

Naujovės veja viena kitą. Kai kurie biurai renkasi dirbti ne prie individualių, o prie didelių bendrų stalų. Kitos diegia hot desking'ą – suteikia darbuotojams galimybę rotacijos principu dirbti vis prie kito stalo.

Mados ateina ir praeina, tačiau vienas dalykas nesikeičia: biuras veikia darbuotojų sveikatą ir savijautą, tad svarbu sukurti tokią darbo vietą, kuri įkvėptų ir sutelktų, užuot kėlusi stresą. Ir vien estetikos, netikėtų vizualinių interjero sprendinių čia nepakanka.

Aukščiausius reikalavimus vidinėms erdvėms, siekiant įgyvendinti darbuotojų sveikatai ir gerovei palankius sprendimus, apibrėžia prieš dešimt metų įdiegtas tarptautinis standartas „WELL Building Standart TM“ (WELL). Svarbiausios šio standarto aprėpties sritys: oras (oro filtravimas, galimybė praverti langus, augalai, tinkama drėgmė, tinkamas „žaliasis“ valymas), vanduo (saugaus geriamojo vandens tiekimas, galimybė vandenį atsišaldyti), šviesa (stoglangiai, natūralus apšvietimas, skirtingų apšvietimo sistemų įdiegimas, atspindžių sumažinimas), kūno rengyba (darbo vietoje galima ir sėdėti, ir stovėti, yra patalpa sportui, dušai, laiptai, vieta dviračiams), patogumas (galimybė keisti darbo vietą dienai bėgant, tyliosios zonos, tinkama akustika, skirtingos erdvės skirtingoms užduotims atlikti ir susirinkimams rengti), maistas (tinkama valgomoji erdvė, sveiko maisto tiekimas, vaisių pasiūla) ir emocinė sveikata (vieta atsipalaiduoti, galimybė pailsėti lauke, žaluma).

Siektų įmonė WELL sertifikato ar nesiektų, įrengusi biurą pagal šiuos principus ji tikrai padidins savo darbuotojų motyvaciją, kūrybiškumą ir darbo našumą.

Oro ir temperatūros reikšmė

JAV tyrėjai apskaičiavo: netinkamas biurų patalpų oras šalies ekonomikai kasmet kainuoja 168 mlrd. dolerių. Užterštas oras gali sukelti gau-

sybę sveikatos problemų: šienligę, galvos skausmus, nuovargį, gerklės skausmą, galvos svaigimą. Šie simptomai, pavadinti nesveiko pastato sindromu, ženkliai mažina darbuotojų produktyvumą.

Dažniausiai darbo vietose orą nuodija anglies dioksidas (jo perteklius neigiamai veikia kognityvinę funkciją), azoto dvideginis (sukelia bronchitą), anglies monoksidas ir kiti degimo produktai (galvos skausmų, svaigimo ir pykinimo priežastis), lakieji organiniai junginiai (dirgina akis ir kvėpavimo takus, sukelia galvos skausmą ir svaigimą, net gali išprovokuoti vėžį), biologiniai taršalai (sukelia alergiją, dirgina kvėpavimo takus, mažina atsparumą peršalimui ir gripui), kietosios dalelės (sunkina kvėpavimą, išprovokuoja bronchitą, ilgainiui ir astmą), cigarečių dūmai (patekę į vidų pro langus, duris ar ventiliacijos angas, dirgina kvėpavimo takus).

Sekti oro kokybę padeda specialūs jutikliai, pastato valdymo sistema su integruota oro kontrolės sistema. Pasaulio žaliųjų pastatų tarybos atlikto tyrimo duomenimis, užtikrinus biure šviežio oro cirkuliaciją, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, sumažėja kraujospūdis, ritmingiau plaka širdis, stiprėja imuninė sistema, geriau funkcionuoja plaučiai, malšta stresas, padaugėja energijos, ir darbuotojas labiau susikaupia, dėl to jo produktyvumas padidėja 11 proc. Dar vienas privalumas tas, kad papildomas deguonis padeda organizmui neutralizuoti baldų, sintetinių medžiagų ir įrangos išskiriamus kenksmingus lakiuosius junginius. Rekomenduojama oro cirkuliacijos norma asmeniui –30 kubinių metrų per valandą.

Oro kokybei įtakos turi tinkamas patalpų valymas, tvarka, daiktų kiekis (kuo mažiau – tuo geriau, tad retai naudojamus verčiau laikyti sandėliavimo patalpose). Spausdintuvams-kopijuokliams patartina skirti atskirą gerai vėdinamą patalpą. Ten, kur daug žmonių, o biure jų visada yra, būtinos ir oro filtravimo sistemos. Nuo oro valytuvų su HEPA filtrais, pašalinančiais iki 99,97 proc. taršalų, iki šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų. Tačiau ne bet kokių, o pažangių, pagal aukščiausius standartus pagamintų, tinkamai sumontuotų, nuolat prižiūrimų ir reguliariai tikrinamų.

Oro kokybei įtakos turi ir drėgmės lygis. Jis turi būti 40–60 proc. Jei

drėgmė nuolat viršija 70 proc., gali atsirasti sveikatai itin kenksmingas pelėsis, be to, tai kenkia biuro techninei ir programinei įrangai.

Ne mažiau nei vėdinimas svarbu ir temperatūra. Idealia temperatūra laikoma ta, kurioje bent 90 proc. toje vietoje esančių žmonių jaučiasi komfortiškai. Pavyzdžiui, žiemą aukso viduriukas – 22 °C. Jei temperatūra nukrinta žemiau 20 °C, jautresniems žmonėms gali pradėti šalti pirštai, o tai sunkina darbą kompiuteriu ir apskritai stingdo mąstymą.

Vasarą temperatūros norma –+ 23–26 °C. Tačiau tyrimai rodo, kad temperatūrai viršijus 25 °C darbo našumas gali kristi net 50 proc., todėl per vasaros karščius biure būtini tinkami langų uždangalai.

Visada darbuotojų poreikius atitinkančią temperatūrą garantuoja pažangios ŠVOK sistemos, renkančios duomenis, kokia temperatūra darbuotojams labiausiai patinka, ir pagal tai automatiškai reguliuojančios patalpų temperatūrą. Kitos alternatyvos ir papildomos priemonės – mikroklimato kontrolės sistema, oro drėkintuvai ar sausintuvai.

Šviesa: kuo daugiau natūralumo

Ypatinga darbo vietų problema –dirbtinės šviesos gausa. Aštuonios valandos fluorescencinėje šviesoje – pats tiesiausias kelias į blogą savijautą ir depresiją. Fluorescencinė šviesa blykčioja, ir tie blyksniai, nors plika akimi yra nematomi, sukelia migreną.

Natūrali šviesa – vienas svarbiausių biuro dizaino komponentų. Ji suteikia žvalumo ir energijos, nes taip žmonių cirkadinis ritmas priderinamas prie produktyviausio dienos meto. „Journal of Clinical Sleep Medicine“ duomenimis, jei darbo vietoje nėra natūralios šviesos, darbuotojams gali sutrikti miegas, juos gali apimti nuovargis ir apatija. Kornelio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, darbuotojams, sėdintiems nuo lango ne toliau kaip per tris metrus, 84 proc. sumažėja akių įtampa ir galvos skausmai. Natūralios šviesos srautą galima optimizuoti strategiškai išdėstytais langais, stoglangiais, veidrodžiais ir stikliniais ar permatomo plastiko baldais. Išanalizavus vidaus patalpų natūralų apšviestumą, galima parinkti tinkamiausią darbo vietų išdėstymą. Reikia atsižvelgti ir į šviesos atspindėji-

mą – t. y. įvertinti, ar netrikdo pernelyg didelis apšvietimo intensyvumo kontrastas, ar tinkamas šviesos šaltinio pasiskirstymas, ar tai neriboja galimybės įžvelgti detales ir objektus. Dėl šio diskomforto padidėja akių įtampa, stresas, kankina galvos, kaklo ir pečių skausmai, prastėja regėjimas. Šviesos atspindžiai galimi tiek natūralios, tiek dirbtinės šviesos sąlygomis. Darbo vietoje dažniausiai atspindi kompiuterių ekranai. Atspindys kontroliuojamas reguliuojant šviesos šaltinį ar paviršių, į kurį atsimuša spinduliai. Pats paprasčiausias būdas – prislopinti šviesą lempų gaubtais, užuolaidomis, žaliuzėmis, roletais. Darbo vietos paviršiai turėtų būti matiniai, nes blizgūs dar labiau stiprina atspindžius. Labai svarbus ir tinkamas dirbtinis apšvietimas. Jis gali būti keturių tipų: tiesioginis, tiesioginis-netiesioginis, netiesioginis, pritemdytas. Tiesioginis apšvietimas (stalo šviestuvai) papildo netiesioginį – tokį, kai šviesos srautas nukreipiamas į lubas, kad šviesa būtų kuo natūraliau paskirstyta. Kiekviena darbo vieta turi turėti tiesioginį šviesos šaltinį. Tiesioginis-netiesioginis apšvietimas dažniausiai naudojamas atspindžiams sumažinti, jis nukreipia apšvietimą aukštyn ir žemyn, kad šviesa kristų tolygiai. Pritemdytas apšvietimas filtruoja ir paskirsto apšvietimą per įvairius gaubtus.

Individualizuotos sistemos leidžia kontroliuoti apšvietimą asmens darbo vietoje – jį prislopinti arba sustiprinti. Didelėms erdvėms labiausiai tinka LED lemputės: jos ekonomiškai naudingesnės, ilgaamžiškesnės, gali būti reguliuojamos, neveikia melatonino gamybos, nesukelia migrenos. LED lemputės tinka adaptyviam apšvietimui: šalta mėlyna ryte žadina, šilta geltona vakare padeda atsipalaiduoti. Beje, apie spalvas. Biure, kaip ir namuose, primygtinai rekomenduotina pasitelkti spalvų psichologiją. Darbo aplinkos sienos turi būti anaiptol ne nuobodžios. Kiaušinių lukšto ar kreminė, kur ne kur praskiesta pilka, – visiškai ne tai, ko reikia biure. Spalvos veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir produktyvumą.

Štai Teksaso universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus, nustatė: pilka, kreminė ir balta spalvos biure didina liūdesio ir depresijos tikimybę, ypač tarp moterų.

Jokiu būdu nereikia išdažyti biuro neoninėmis ar vaivorykštės spalvo-

mis, tačiau šiek tiek ryškumo gali netgi stipriai pagerinti darbuotojų savijautą. Gamtos mėlis ir žaluma suteiks ramybės, o energingos oranžinės, optimistinės geltonos, mistiškos violetinės deriniai su neutraliomis spalvomis pažadins kūrybines galias ir padidins produktyvumą.

Triukšmas žlugdo produktyvumą

Produktyvumas labai priklausomas nuo akustikos. Jei biure triukšmas pernelyg didelis, trinka darbo procesas – pavyzdžiui, negalima deramai bendrauti konferenciniais skambučiais. Tinkama akustika ypač svarbi atvirų erdvių biurams. Nuolatinis šurmulys ir kalbėjimas trukdo dirbti. Taigi, būtina garsą absorbuoti – tokiu atveju neliks aidėjimo, arba reverberacijos, garsas nesklis per visą erdvę. Privatumui sukurti itin tinka garso barjerai, kurie neleidžia garsui patekti į apibrėžtą erdvę ar iš jos ištrūkti. Vienas paprasčiausių būdų izoliuoti garsą – akustinės sienų plokštės. Jų yra kuo įvairiausių dydžių ir spalvų, taip pat raštų ir net

suasmenintų vaizdų, joms gaminti naudojamos kuo įvairiausios medžiagos, tačiau audiniu dengtų akustinių plokščių absorbcijos koeficientas didesnis nei medienos ar akmens.

Akustines plokštes rekomenduojama montuoti šalia pirminių garso atspindėjimo taškų – t. y. ten, kur garsas atsimuša į kietą sieną ir sukuria reverberaciją. Tų taškų yra ne tik ant sienų, bet ir ant lubų, grindų ir kampų, išilgai langų ir durų.

Akustinės plokštės turėtų būti montuojamos maždaug akių lygyje. Jos turi būti išdėstytos tolygiai ant visų sienų, ne ant vienos, kitaip aidas atsimuš į sieną be akustinių plokščių. Kokį plotą turėtų užimti akustinės plokštės? Geriausia pradėti maždaug nuo 20 proc. ir toliau didinti pagal poreikius.

Didelėse ir atvirose erdvėse, kur sienų nėra daug, akustines plokštes galima kabinti ant lubų. Didelėse erdvėse jos turėtų dengti ne mažiau 35 proc. lubų ploto, atvirose erdvėse – 50 proc., tas plotas turi būti didinamas pagal poreikį. Ypač efektyvios yra įtempiamos akustinės lubos.

Gera savijauta ir bendruomenė

Globali biofilinio dizaino įtakos darbo vietai studija parodė: žmonių, kurie dirba biuruose su natūraliais gamtos elementais, savijauta yra 15 proc. geresnė. Išpuoselėta lauko erdvė, augalų vazonai, gyvos sienos, net sodeliai, kuriuos darbuotojai gali prižiūrėti per pertraukėles, mediena, akmuo –visa tai teigiamai veikia savijautą. Kaip, beje, ir draugiškas kolektyvas. Kompanijos „Deloitte“ tyrimo duomenimis, 88 proc. darbuotojų tiki, jog verslo sėkmę lemia įmonės kultūra, o kaip tik darbo aplinka ir padeda tą kultūrą kurti. Mums patinka kalbėti apie komandinę dvasią, tačiau apie kokią komandą galima kalbėti, jei darbuotojai neturi kur susiburti?

Taigi, biure turėtų būti atskiros bendravimo ir poilsio erdvės, nes tai teigiamai veikia koncentraciją, skatina bendrystę, kūrybiškumą ir konfidencialumą. Pavyzdžiui, kūrybinėje erdvėje turėtų būti kavos aparatas ir priemonės saviraiškai: rašymo lentos, dideli monitoriai, idėjų lenta. Tokioje patalpoje svarbu geras apšvie-

timas, augalai, energijos suteikiančiomis spalvomis nudažytos sienos.

Kitos idėjos: žaidimų kambariai smagioms pertraukėlėms, meditacijų kambariai, atsipalaidavimo kambariai su masažo kėdėmis, aromaterapija su triukšmą slopinančiomis ausinėmis.

Be abejo, turi būti įrengti vandens aparatai arba tiesiai prie vandentiekio prijungta vandens filtravimo sistema. Taip pat būtina numatyti ir valgomąją erdvę su virtuvėle, kurioje būtų šaldytuvas, kaitlentė ir mikrobangų krosnelė, nes darbuotojų darbo našumas ir gebėjimas susitelkti į užduotis priklauso ir nuo vartojamo maisto bei išgeriamo vandens kiekio.

Rekomenduojama darbuotojams kiekvieną dieną patiekti vaisių ir daržovių.

Moderni biuro įranga su galimybe pajudėti

Mūsų kūnai pritaikyti judėti, o ne kiaurą dieną sėdėti. Sportuojant į smegenis suplūsta daugiau kraujo, todėl jaučiamės budresni ir energingesni. Judėjimas padeda susikoncentruoti, greičiau priimti tinkamus sprendimus. JAV biuro baldų gamintojos „Fellowes“ atlikto tyrimo duomenimis, 87 proc. darbuotojų norėtų darbo vietoje turėti daugiau galimybių puoselėti sveikatą. Tai galėtų būti atskiros erdvės sportuoti, reguliuojamo aukščio darbo stalai (kad galėtų pagal poreikį stovėti arba sėdėti), ergonominės kėdės, dušo kabinos, dviračių saugyklos.

Netenkina darbuotojų ir nykūs, monotoniški baldai. Kūrybiškumą ir norą dirbti skatina drąsūs ir ryškūs sprendiniai. Tačiau baldai turi ne tik gerai atrodyti – jie turi būti ergonomiški. Nes tik tokie padeda išvengti raumenų sistemos sutrikimų ir nuovargio, ilgai palaiko didelį darbo našumą. Taisyklingai sėdinčiam žmogui neskauda nugaros. Kaitaliojant sėdimą darbą su stovimu mažėja nugaros ir kaklo skausmų tikimybė.

Populiarėja ir baldai su integruotomis technologijomis: stalai ir kėdės su nelaidinėmis įkrovimo sistemomis, konferencijų stalai su integruotais ekranais prezentacijoms, ergonominės kėdės su jutikliais, ugdančiais taisyklingo sėdėjimo įprotį ir netgi galinčiais automatiškai reguliuoti temperatūrą pagal sėdinčiojo poreikius. Paklausios ir išmaniosios stalų lempos, kurios automatiškai

koreguoja savo skleidžiamos šviesos intensyvumą pagal biuro apšvietimą.

Išmanusis biuras – jau ne fantazija, o tikrovė

Fantastikos literatūros ir filmų siužetai tampa tikrove: biometrinė įėjimo kontrolė, interaktyvūs biuro žemėlapiai, balsu kontroliuojami automatizuoti procesai, bekontaktis apšvietimas, automatizuotos, prie saulės judėjimo prisitaikančios žaliuzės, išmaniosios darbo vietos su IoT (Internet of Things, arba Daiktų internetas – kai visi į vieną bendrą tinklą sujungti įrenginiai sąveikauja tarpusavyje), galinčios prisitaikyti pagal individualius darbuotojo poreikius.

Į biurų aplinkos valdymą įtraukiamas ir dirbtinis intelektas: 2020 m. Didžiojoje Britanijoje juo jau naudojosi apie 15 proc. kompanijų. Jutikliai renka biuro duomenis ir pagal esamą žmonių kiekį reguliuoja apšvietimą, temperatūrą ir vėdinimą. Išmaniosios sistemos seka oro taršą ir net erdvės naudojimą: ten, kur nėra žmonių, automatiškai išjungia apšvietimą ir šildymą ar šaldymą, taip mažindamos energijos kaštus.

Išmanėja ir naudojamos priemonės – interaktyvios lentos, virtualių konferencijų įranga, dirbtinio intelekto valdomi įrenginiai tampa neatsiejama modernaus biuro dalimi. Sienos – jau nebe tik erdvių barjerai, jos – ir funkcionalūs paviršiai. Tokie produktai kaip matiniai „Whiteboard“ dažai, kuriais padengtą sieną galima naudoti kaip rašomąją lentą, ir magnetiniai „Projector Screen Whiteboard“ tapetai, suteikiantys galimybę sieną naudoti kaip ekraną, ant kurio galima rašyti ir prispausti informaciją magnetukais, – puikūs pavyzdžiai, kaip galima produktyviai išnaudoti sienas.

„Google“ skaitmeninė interaktyvi lenta „Jamboard“ leidžia komandai dalytis idėjomis, prezentacijomis, tyrimais, užsirašinėti ir analizuoti duomenis, naudotis internetu ir online programomis.

Išmanusis tušinukas „Smarson SmartPen“ ranka rašytus užrašus pakeičia skaitmeniniais failais, kuriais galima dalytis su kolegomis, o štai kompaktinis įrenginys „Epic Laser“ ant bet kokio plokščio paviršiaus suprojektuoja standartinę klaviatūrą, ši susiejama su telefonu ar planšete, o tada lazeris seka rankų judėjimą suprojektuota klaviatūra ir perkelia tuos judesius į susietą įren-

ginį. Tokiu būdu galima susitikimo metu kilusias mintis užsirašyti ir neatsinešus nešiojamojo kompiuterio.

Stiprus pokytis įvyko ir audiovizualinių technologijų srityje: tradicinius LED ekranus vis labiau stumia organinių šviesos diodų ekranai –OLED. Jie kur kas plonesni ir išmanesni, transliuojantys kur kas geresnės kokybės vaizdą. OLED ekranai vartoja mažiau energijos, tad yra draugiškesni aplinkai ir efektyvesni.

Populiarėja ir nešiojamosios baterijos, leidžiančios dirbti iš bet kokios vietos, ne vien ten, kur yra elektros tinklas ir kištukinis lizdas. Nešiojamosios baterijos tapo galingesnės, patikimesnės ir prieinamesnės.

Biuruose kuriami hibridinių susirinkimų kambariai, kuriuose prie darbuotojų, esančių biure, gali prisijungti ir tie, kurių tuo metu fiziškai biure nėra. Audiovizualinės technologijos leidžia darbuotojams bendradarbiauti nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

Populiarėja ir išplėstinė realybė (Extended reality, XR) – skėtinis terminas, apimantis visas virtualiosios (Virtual Reality, VR), papildytosios (Augmented Reality, AR) ir mišriosios realybės (Mixed Reality, MR) formas. XR – technologija, sujungianti fizinį ir skaitmeninį pasaulius. Ji leidžia darbuotojams bendrauti bendroje virtualioje aplinkoje. Kai kurios kompanijos suprojektuoja virtualias aplinkas ant sienų ar grindų.

Maža to, jau intensyviai populiarėja net hologramos. Sukurti 10 mlrd. pikselių kv. m „Ultra HD“ prototipai. Šios technologijos pionierė – „Light Field“ laboratorija, kurią remia tokie technologijų milžinai kaip „Samsung“, „Horizon“ ir „Comcast“. Laboratorijoje sukurti ryškūs 3D vaizdai tiesiog kabo ore. Teigiama, kad holografinė projekcija biuruose padės sukurti neįtikėtinas prezentacijas ir bendrystės erdves, kur komandos galės vizualizuoti ir operuoti sudėtingais duomenimis. Tai, beje, bus ypač aktualu architektams ir dizaineriams, nes holografinės projekcijos suteiks jiems galimybę kurti virtualius pastatų ir erdvių modelius. Tai bus aktualu ir pardavimų bei rinkodaros specialistams: holografinės prekių prezentacijos bus kur kas įtraukesnės ir dinamiškesnės.

Akivaizdu: biuras nebėra vien vieta, kurią reikia užpildyti baldais ir kompiuteriais. Tai vieta, kurią reikia užpildyti paskirtimi.

Tylos zona biuro triukšme

Nesiliaujantys skambučiai, triukšmingi virtualūs susirinkimai šiuolaikiniuose atvirų erdvių biuruose blaško darbuotojų dėmesį ir kelia jiems stresą. O produktyviam darbui reikia tylos. UAB „Admodum“ kartu su UAB „Office Space“ pristato idealų sprendimą – „kambario kambaryje“ sistemą „The NOOXS Think Tank by Bene“. Šios kabinos akustinis lygis – net 24–38 dB! „The NOOXS Think Tank“ būdinga ir daugiau privalumų: ji greitai surenkama ir lengvai transportuojama perkeliant biurą, nes jos automatiškai įsijungiantis ir išsijungiantis apšvietimas bei vėdinimo sistema nėra stacionariai prijungti prie pastato. Kabina suprojektuota be slenksčio, todėl į ją be kliūčių galima įvažiuoti neįgaliojo vežimėliu. Jokių abejonių: inovatyvūs biuro sprendiniai lemia darbuotojų gerovę!

©Marek Sikora nuotr.

©Marek Sikora nuotr.

ŠVIESOS JUNGIKLIAI SU

SIDABRU MAŽINA

INFEKCIJŲ TIKIMYBĘ BIURUOSE

Viešosiose patalpose mūsų nuolat tyko galybė infekcinių ligų sukėlėjų, tačiau mums ne visada pakanka kantrybės, ryžto ir laiko nuo jų gintis. „Veiksminga infekcijų prevencijos priemonė gali būti naujieji antibakterinių savybių jungikliai iš sidabro jonais papildyto plastiko, kuris neleidžia daugintis kenksmingiems mikroorganizmams“, – atskleidžia vieną iš problemos sprendimo būdų Protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

„Sergantis žmogus, įjungęs šviesą laiptinėje ar tualete, palieka kenksmingų mikroorganizmų ant jungiklio. O sveikasis, palietęs tą patį jungiklį, juos susirenka. Neplautomis rankomis palietęs savo veidą, jis taip pat rizikuoja susirgti.“

VEIKSMINGA PRIEMONĖ, PATVIRTINTA NEPRIKLAUSOMAIS TYRIMAIS

Vokietijos elektros instaliacijos prietaisų gamintojas JUNG, įvertinęs šios problemos padarinius ir mastą, sukūrė šviesos jungiklius ir kištukinius lizdus, kuriems būdinga natūralių antibakterinių savybių: jie ne tik neleidžia plisti kenksmingiems mikroorganizmams, bet ir stabdo jų dauginimąsi.

Eksperto teigimu, šviesos jungikliai – vieni dažniausiai liečiamų įrenginių namuose ir įvairiose viešosiose patalpose. Netinkamai prižiūrimi jie gali greitai tapti įvairių infekcinių ligų sukėlėjų – nuo bronchito iki gripo, tuberkuliozės ir koronaviruso, nuo gastrito iki hepatito A, nuo įvairių odos ir gleivinių iki šlapimo takų infekcijų, grybelio ir niežų – sankaupos vieta. Nes ne visi sirguliuojantieji lieka gydytis namuose ir ne visi sveikieji stropiai plauna rankas. Įvairių užkratų epicentras – sveikatos priežiūros ir maitinimo įstaigos, sporto klubai ir biurai. Pasak R. Skurdenio, čia nuolat vyksta mikroorganizmų mainai:

„Šie elektros prietaisai gaminami iš plastiko, kuriame įmaišyta baktericidinėmis savybėmis pasižyminčių sidabro jonų. Neorganiniame nešiklyje įkrauti sidabro jonai kontaktuoja su aplinkoje esančia drėgme, o ši reakcija aktyvina baktericidinį iš tokio plastiko pagamintų prietaisų paviršiaus efektą – stabdo ligų sukėlėjų dauginimąsi“, – paaiškina R. Skurdenis.

Eksperto teigimu, faktą, kad mikroorganizmai ant tokių jungiklių yra neutralizuojami, patvirtina bent kelių Vokietijos universitetų mokslininkų atlikti tyrimai. Jų laboratorinės simuliacijos parodė: baktericidinis jungiklių ir kitų įrenginių su sidabro jonais poveikis išlieka toks pat stiprus mažiausiai 15 metų nepriklausomai nuo to, kokiu dažnumu valomi prietaisai.

NEDYLANTI ANTIBAKTERINĖ APSAUGA

R. Skurdenio teigimu, elektros prietaisų paviršiaus medžiaga su pridėtiniais sidabro jonais – tai ne dažai: ji nenudyla ir nėra nuplaunama ar nudėvima. Nors vien tik bekvapių, nanodalelių neturinčių antibakterinių jungiklių naudojimas negali visiškai apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, vis dėlto jie gali veiksmingai papildyti infekcijų prevencijos priemones.

„Kaip tik dėl šių priežasčių elektros prietaisai su sidabru rekomenduotini pirmiausia ten, kur keliami aukštesni higienos reikalavimai: ligoninėse, senjorų pensionuose, darželiuose ir kitose vietose, kur visi paviršiai turi būti itin kruopščiai dezinfekuojami. Dažniausiai tai daroma specialiais skysčiais, tačiau plaunant jungiklius ir ypač kištukinius lizdus kyla trumpojo jungimo pavojus, be to, žmogui bei aplinkai gali būti pavojingi ir patys dezinfekciniai skysčiai. Sidabro jonai yra natūralūs nekenksmingi elementai, jie nesukelia jokio neigiamo poveikio –kaip ir elektros prietaisų paviršius, kurį jie dezinfekuoja“, –pabrėžia ekspertas ir atkreipia dėmesį į antibakterinių elektros prietaisų naudą biuruose. Pasak jo, tai būtų dar vienas reikšmingas žingsnis darbuotojų gerovės užtikrinimo link.

MEGASONUS PASIRŪPINS AKUSTIKOS IR

TRIUKŠMO SLOPINIMO TECHNOLOGIJOMIS

Mobiliosios akustinės sienos – modernaus biuro dalis

„Megasonus“ – oficialus „KOMANDOR Mobile

Acoustic Walls“ atstovas Lietuvoje, projektuoja ir montuoja mobiliųjų akustinių sienų sistemas.

Mobiliosios akustinės sienos ypač aktualios projektuojant atvirų erdvių biurus, nes jos suteikia architektams laisvę kūrybingai ir maksimaliai funkcionaliai panaudoti turimą plotą. Tokiu būdu galima lengvai įgyvendinti kliento pageidavimus, kai turimą erdvę reikia greitai transformuoti į atskiras zonas, kuriose turi netrukdomai vykti skirtingos veiklos. Šių akustinių sienų garso izoliacijos kokybė patikrinta laboratoriniais bandymais ir patvirtinta ITB sertifikatu.

Jei reikia dar didesnio funkcionalumo, mobiliąsias sienas galima projektuoti su durimis

ir stiklo paketais, dėl to jos nepraranda garso izoliacinių savybių.

Mobiliosios akustinės sienos aukštis gali siekti iki 6 metrų, tad šios sistemos tinka projektuojant biurus, konferencijų sales ar kitas erdves, kai svarbu turėti galimybę greitai transformuoti patalpą – pagal poreikį atitverti ir sumažinti plotą tuo pat metu išlaikant puikią garso izoliaciją tarp padalytų zonų.

Mobiliųjų sienų apdailą nesunku priderinti prie patalpos interjero – galima rinktis iš visos rinkoje esančios LMDP apdailos plokščių gamos.

Nenaudojamą mobiliąją sieną galima laikyti nišoje, kampe, lygiagrečiai kitai sienai ir kt., tad ji netrukdys panaudoti visos patalpos erdvės.

Akustikos reikšmė

Netinkama patalpos akustika gali trukdyti susitikimams ir pokalbiams, ypač nuoto-

liniams, nes sunku išgirsti ir suprasti vienam kitą. Tai gali daryti neigiamą poveikį komunikacijai ir bendradarbiavimui. Gera akustika biure sumažina triukšmą ir stresą, tokioje aplinkoje darbuotojai lengviau susikaupia ir efektyviau atlieka užduotis. Tai ypač svarbu biuruose, kuriuose vienoje erdvėje įrengtos kelios darbo vienos.

„Megasonus“ konsultuoja patalpų akustikos klausimais, atlieka akustinius matavimus, projektuoja ir įgyvendina akustinius projektus. Taip pat gamina akustikos gerinimo priemones biurams, konferencijų salėms, susirinkimų kambariams, garso įrašų studijoms, kino teatrų ir koncertų salėms, visuomeninėms erdvėms.

„Megasonus“ gali padėti išspręsti biurų patalpų aidėjimo problemas. Norint pasiekti maksimalų rezultatą, kiekvienai patalpai atliekami

akustiniai skaičiavimai ir aidėjimo laiko matavimai. Išspręsti aidėjimo problemas padeda garsą sugeriančios medžiagos, pavyzdžiui, akustinio poliesterio pluoštas, dengtas audiniu, perforuota mediena arba metalu. Ne mažiau svarbu akustinės medžiagos storis ir tinkamas jos kiekis. Visos „Megasonus“ gaminamuose produktuose naudojamos medžiagos yra be formaldehidų, klijų ar kitų sveikatai kenksmingų medžiagų.

Daugiau sprendinių biurams ir kitoms erdvėms

Be minėtųjų gaminių ir paslaugų, „Megasonus“ klientams siūlo akustines pertvaras darbo vietoms atskirti, akustines užuolaidas, akustinius panelius luboms ir sienoms, įtempiamo audinio akustines sienų sistemas ir modulinius akustinius kambarius.

OBJEKTAS: Kauno apskrities viešosios (Ąžuolyno) bibliotekos rekonstrukcija, Radastų g. 2, Kaunas UŽSAKOVAS: Kauno apskrities viešoji biblioteka

Simono Ginevičiaus (Ąžuolyno bibliotekos archyvo) nuotr.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA VERČIA NAUJĄ ISTORIJOS LAPĄ

Kauno apskrities viešoji biblioteka, po rekonstrukcijos pakeitusi ne tik išvaizdą, bet ir vardą – tapusi Ąžuolyno biblioteka, visa nušvitusi, sumodernėjusi, pritaikyta prie šiuolaikinio skaitytojo poreikių, be jokių abejonių, trauks kauniečius ir miesto svečius savo naujomis nepaprastomis inovatyviomis galimybėmis.

„Ąžuolyno biblioteka – antra pagal dydį Lietuvoje. Jos svarbą miesto ir šalies kultūriniam gyvenimui rodo jau vien tas faktas, kad jai siunčiami privalomieji naujų leidinių egzemplioriai“, – didžiuodamasi pradeda pasakojimą apie Ąžuolyno biblioteką jos direktorė Edita Urbonavičienė.

Direktorės teigimu, nors bibliotekos svarba nekelia abejonių, per daugiau kaip tris dešimtmečius buvo atlikti vos keli kosmetiniai jos rūmų remontai. Sovietmečiu trūko statybinių medžiagų, tos, kurių pavykdavo gauti, nebuvo itin kokybiškos, todėl pastato energinis efektyvumas buvo žemas, o techninė būklė – prasta. Šiais metais baigta rekonstrukcija išspręstos ne tik energinio efektyvumo problemos, bet ir sukurtos komfortiškos sąlygos bibliotekos skaitytojams bei darbuotojams.

Didelė dalis bibliotekos archyvo bokšte (jis, beje, nebuvo rekonstruojamas) laikytų leidinių po rekonstrukcijos iškeliavo į bibliotekos lentynas, dabar jie lengvai pasiekiami lankytojams.

Daug naujovių, bet tai, kas vertingiausia, išsaugota

„Rekonstrukcijos metu erdvės buvo modernizuotos, tačiau dalis autentiškų elementų išsaugoti ir priderinti prie šiuolaikinio interjero. Erdvės išdėstytos nuo triukšmingiausių pirmajame aukšte iki tyliausių ketvirtajame. Įrengta vietų skaitytojų susibūrimams ir individualiam darbui, taip pat erdvių kurti, bendrauti, skaityti, klausyti“, – pasakoja E. Urbonavičienė.

Į biblioteką nuo šiol patenkama per du aukštus – pirmąjį ir antrąjį. Pirmojo aukšto įėjimas ir atnaujintas liftas pritaikyti neįgaliesiems. Į biblioteką su mažamečiais vaikais atvykę tėvai gali vežimėlius saugiai palikti tam skirtoje vietoje viduje, įrengtas ir vystymo kambarys. Lankytojus aptarnaujančių bibliotekos darbuotojų darbo vietos įrengtos bendrose erdvėse su lankytojais, kiti kolektyvo nariai darbuojasi patogiai sutvarkytose, naujais baldais apstatytose patalpose šiaurinėje pastato dalyje.

Pirmame aukšte veikia Vaikų ir jaunimo erdvė su stalo žaidimais, virtualiosios realybės platforma ir istorijas pasakojančiomis knygomis. Greta yra Išradimų būstinė – bene vienintelės Kaune atvirosios kūrybi-

nės dirbtuvės, kuriose organizuojamos edukacijos, teminiai užsiėmimai grupėms bei pavieniams asmenims. Jose galima naudotis moderniais įrankiais, kaip lazerinio graviravimo įrenginys, 3D spausdintuvas ir kiti, esantys toli gražu ne kiekvienuose namuose.

Įrengtos dvi išskirtinio interjero salės. Pirmajame aukšte – 142 sėdimų vietų amfiteatrinė Žvaigždžių salė žvaigždėto rugpjūčio dangaus mėlio lubomis. Antrajame aukšte – medžiu kvepianti 50 mobilių vietų kamerinė Ąžuolo salė. Siekiant aukščiausios kokybės skambesio, salėse buvo atlikti akustiniai matavimai ir jais remiantis sumontuotos akustinės plokštės, interjere atliekančios ir estetinę funkciją.

Tyliausiame bibliotekos aukšte, ketvirtajame, įrengta Poilsio oazė. Joje galima ramiai skaityti, relaksuoti masažiniuose krėsluose, išbandyti šviesos terapiją ar per vitrininius langus grožėtis nuostabiais Mažojo ąžuolyno vaizdais.

Bibliotekos ašis – trečiajame aukšte po didžiuoju bibliotekos šviestuvu plytintis Parko skveras: gyvos žalumos oazė su parko aplinkai būdingais suoliukais poilsiui šviesiame interjere tarsi kviečia prisijungti pro langus į vidų žvilgčiojantį Ąžuolyno parką. Ši erdvė geriausiai atspindi interjero dizaino koncepciją „biblioteka parke – parkas bibliotekoje“.

Atnaujintose skaityklose – atviras knygų fondas. Viename aktyviausių – antrajame aukšte, lankytojai savarankiškai iš lentynų gali rinktis grožinę literatūrą, trečiajame – ieškoti teminės, darbuotis uždaruose Individualaus darbo kambariuose ar greta esančioje Tyliojoje skaitykloje, skirtoje besidomintiems nacionaliniu publikuotų dokumentų archyvu ir ieškantiems vietos ramiam, tyliam darbui. Į ketvirtajame aukšte esančią Žinių buveinę kviečiami besimokantieji visą gyvenimą, o į Susibūrimų kambarį – norintieji organizuoti grupinius susitikimus. Taip pat šiame aukšte galima išsirinkti ir rezervuoti dar daugiau individualaus darbo kambarių.

Ketvirtajame aukšte atsiveria parodų ir kitų kilnojamųjų ekspozicijų erdvė. Jos akcentas – rekonstrukcijos metu restauruotas iš 4816 stiklinių vamzdelių sudarytas piramidės formos didysis šviestuvas. Architektas Boleslovas Zabulionis, praėjusio

amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje projektuodamas naująjį bibliotekos pastatą Radastų g. 2, norėjo užpildyti erdvę virš atrijaus ir pasiūlė stiklininkams Valmantui Gutauskui su Remigijumi Kriuku sukurti šviestuvą. Šie sukūrė dviejų metrų aukščio apverstos piramidės formos sietyną iš vienodų stiklinių vamzdelių, sukabintų ant karkaso 34 eilėmis. Prieš rekonstrukciją buvo sumontuoti 9 metrų aukščio pastoliai ir sietynas atsargiai po vieną vamzdelį išrinktas, supakuotas į 100 dėžių ir išvežtas išplauti, restauruoti. Restauratoriai šiam darbui atlikti specialiai pirko indaplovę. Visi stikliniai vamzdeliai buvo išsaugoti, nė vienas nesudužo.

Interjeras, kviečiantis užeiti ir būti

Siekiant energinio efektyvumo, pastato fasadas apšiltintas ir padengtas medžiagomis, atkartojančiomis senų fasado plytų spalvą bei raštą, atkurtus nuskenavus senąsias fasado plytas. Balkonai virš pagrindinio bibliotekos įėjimo įstiklinti ir sujungti su vidaus erdvėmis. Pažangi rekuperacinė sistema užtikrina komfortą viduje ir taupo energijos sąnaudas. Pasirinkta išmaniąja pastato valdymo sistema galima reguliuoti apšvietimo intensyvumą, temperatūrą, spalvą.

Rekonstruojant biblioteką stengtasi išsaugoti vertingus interjero elementus, integruoti juos į naują interjerą.

Pirmajame ir antrajame aukštuose atnaujinta dalis autentiškų teraco grindų. Kai kur išsaugotos teraco palangės. Norėta išsaugoti ir trečiajame bei ketvirtajame aukštuose buvusį ąžuolinį parketą, tačiau jis buvo nebetinkamas restauruoti, nes nebeatitiko priešgaisrinių reikalavimų, todėl nuspręsta pakloti jį primenančias medines ąžuolo parketlentes. Vidaus kolonas dengusio marmuro dėl netinkamos kokybės per rekonstrukciją nepavyko sklandžiai nuimti, tad dalis jo kaip inkliuzai integruoti į grindis antrajame aukšte. Visiškai autentiška pastate liko pagrindinė marmurinė laiptinė.

Bibliotekos interjero stengtasi neapkrauti detalėmis, bet kartu jį kurti jaukų ir šviesų, kaip namuose: natūralaus medžio stalai, kėdės, patogūs minkšti baldai etc. Buvo nuspręsta erdvėse nekonkuruoti spalvomis su knygų viršeliais, todėl

Norberto Tukaj (Ąžuolyno bibliotekos archyvo) nuotr.

pasirinktas nuosaikus, šviesus, balsvas knygų lentynų, sienų, lubų koloritas, į medinius baldus įterpiant žalių augalų.

Baldų tiekėjų buvo daug, juos atsirinko bibliotekos direktorė kartu su kitais administracijos atstovais pagal viešųjų pirkimų reikalavimus.

„Norėjome suteikti interjerui skirtingų, bet tarpusavyje derančių spalvų, tačiau perkant baldus iš skirtingų tiekėjų, o jų buvo dešimtys, atitaikyti atspalvius sudėtinga. Nusprendėme, kad bus taip: kitas tiekėjas – kita spalva. Ir tie skirtingų spalvų baldai dabar labai gražiai dera skirtingose erdvėse. Tikrai reikėjo pasukti galvą, kad būtų ir konceptualu, ir gražu, ir būtent toje erdvėje suskambėtų. Manau, mums pavyko“, – sako E. Urbonavičienė ir priduria, kad jos pageidavimu tokios pat spalvos kaip interjere naudojamos bibliotekos komunikacijos tikslais.

Bibliotekos puošmena –nestandartiniai medienos gaminiai

Bibliotekos interjerą nuostabiai sušildo mediniai baldai, kuriuos pagamino UAB „Ąžuolų pynė“.

„Nestandartinių baldų gamyba užsiimame nuo 1991 m., tad galime pasiūlyti profesionaliausias šios srities paslaugas. Mūsų gaminiai – išskirtinės kokybės, originalaus dizaino, patvarūs, vienetiniai. Pagaminti su meile. Gamyboje naudojame ilgaamžiškumą užtikrinančią medieną: ąžuolą, uosį, juodalksnį. Mūsų komanda – tik patyrę specialistai: profesionalūs konstruktoriai ir projektuotojai, staliai ir baldininkai, visus sudėtingiausius montavimo darbus sėkmingai atliekantys montuotojai. Didžiuojamės, kad užsakovai patiki mums nestandartinius ir įdomius darbus, kurių neapsiima atlikti kitos medienos gaminių įmonės“, – sako įmonės vadovas Povilas Valaitis.

Ąžuolyno bibliotekos projekte pagrindinė „Ąžuolų pynės“ užduotis buvo pagaminti technines specifikacijas ir aplinkos apsaugos kriterijus atitinkančius baldus, ypač didelis dėmesys buvo skiriamas naudojamų medžiagų ir darbų kokybei, ne mažiau svarbu buvo ir nustatytų terminų laikymasis.

Įmonė visus užsakovo reikalavimus ir užduotis sėkmingai įvykdė – pagamino bibliotekai periodikos, laikraščių ir ekspozicines lentynas, stovus reprezentacijai, taip pat stalus ir sėdimuosius baldus, kampinius suolus, parko krėslus ir vaikiškas kėdutes. Visi baldai ergonomiški, funkcionalūs ir patogūs, panaudotos medžiagos puikiai suderinamos tarpusavyje, saugios ir tinkamos naudoti viešosiose erdvėse.

„Žinoma, susidūrėme ir su iššūkiais. Nors projektavimas ir gamyba vyko sklandžiai, teko nemažai padirbėti rengiant projektinius dokumentus ir siekiant pateikti visus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Įgijome svarios patirties ir džiaugiamės įrodę, kad atitinkame kvalifikacinius reikalavimus. Didžiuojamės savo komanda ir dėkojame jai už įdėtas pastangas bei bendromis jėgomis sėkmingai įgyvendintą projektą“, –patenkintas rezultatu P. Valaitis.

Žvaigždžių ir Ąžuolo salėse – aukšto lygio akustika ir estetika

Akustikos ir apdailos sprendinius abiejose Ąžuolyno bibliotekos salėse įgyvendino KAUPRO įmonė.

„Esame sukaupę nemenką patirtį –įrengę ne vieną specialios paskirties garso įrašų, radijo ir TV įrašų studiją, atlikę renovavimo darbus Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, sukūrę daug akustinių ir apdailos sprendinių biurų patalpose. Todėl įgyvendinti dviejų Ąžuolyno bibliotekai svarbių patalpų – koncertų ir kamerinės salių – apdailos ir akustikos sprendinius buvo įdomi užduotis“, – sako KAUPRO pardavimų vadovas Arvydas Kukys. Dekoratyvinė akustinė sienų danga koncertų salėje įrengta pagal architektų viziją. Tai buvo kompleksinis sprendinys: apdaila turėjo ne tik atitikti estetinius reikalavimus, bet ir užtikrinti tinkamą garso sklaidą universalios paskirties salėje, kad joje galėtų vykti įvairiausi renginiai – nuo konferencinių pranešimų, poezijos vakarų iki profesionalių koncertų. Dėl to pirmiausia buvo atlikti specialūs akustikos modeliavimai ir pagal juos suprojektuotos sienų apdailos

konstrukcijos, užtikrinančios kokybišką garso sklaidą.

Tam buvo pasitelkti pasyvūs akustikos sprendiniai – skirtingos medžiagos, skirtingai pakreiptos į sceną: vienos iš jų „laužo“ ir atspindi garsą, kitos, atvirkščiai, yra perforuotos arba frezuotos, kad absorbuotų garsus. Aktyviam akustikos suvaldymui pakabintos specialios akustinės užuolaidos. Scenos priekyje sumontuota mobili akustinė pertvara, kad sceną pagal poreikį būtų galima padalyti į atskiras erdves: tik priekinė scenos dalis arba atvira dviejų aukštų scena.

Kamerinėje salėje siekiant sukurti jaukią ir šiltą aplinką įrengtos sienų ir lubų dangos vizualiai primena medines. Atlikus akustinį modeliavimą, ąžuolinei sienų dangai buvo parinktos garsą absorbuojančios akustinės lentelės, o lubos suformuotos iš dvejopų elementų: dalis jų garsą atspindi, o kita dalis –absorbuoja.

„Visos abiejų salių medžiagos turėjo atitikti ne tik architektų bei akustinius, bet ir aukščiausius degumo atsparumo reikalavimus –jos yra A2-S1,d0 atsparumo degumui klasės“, – pabrėžia A. Kukys.

Norberto Tukaj (Ąžuolyno bibliotekos archyvo) nuotr.

Išskirtinės, bet visur pritaikomos grindys

Dalyje Ąžuolyno bibliotekos patalpų išlieta šveicarų bendrovės „Sika“ grindų danga. Didelį gaminių asortimentą siūlanti „Sika“ garsėja tvirtomis, bet elastingomis grindų dangomis, kurios itin pasiteisina visuomeninės paskirties pastatuose, kaip mokyklos, sporto salės, medicinos centrai, bibliotekos. „Sika ComfortFloor® “ pranašumą įvertina kiekvienas išbandęs dangą, ypač variacijas su papildomais sluoksniais, kurie itin patogūs pėdoms. Be to, „Sika“ grindų danga neslidi, neturi siūlių, netrūkinėja eksploatuojama.

Ąžuolyno bibliotekai pasirinktos baltos spalvos grindys „Sika ComfortFloor® “. Gintautas Matijoška, „Sika Baltic“ Lietuvos filialo statybos projektų vadovas, neslepia, kad šiek tiek jaudinosi, ar šviesi spalva būtent ta, kuria užsakovas bus patenkintas. Tačiau pamatęs galutinį švara spinduliuojantį bibliotekos interjero variantą, jis nebeabejoja: tai buvo idealus, šiuolaikiškas sprendimas.

Norėdami sukurti pagrindą išskirtiniams architektūros ir interjero dizaino elementams paryškinti, architektai dažnai grindis „Sika ComfortFloor® ““ renkasi neutralių pastelinių tonų. Priklausomai nuo kliento pageidavimo grindų paviršius gali būti koreguojamas nuo matinio iki blizgaus. Ąžuolyno bibliotekai pasirinktas baltas blizgus variantas.

Gamindama grindis, bendrovė „Sika“ orientuojasi į tvarias medžiagas. „Sika ComfortFloor® “ – tai modernių technologijų, skirtų poliuretano dervai su natūraliomis medžiagomis, produktas. Kadangi grindys yra besiūlės, jas lengva valyti. Be to, šios grindų sistemos prisideda prie geros patalpų oro kokybės, nes jos yra bekvapės ir išskiria labai mažai LOJ (lakiųjų organinių junginių). Palyginti su dauguma kitų grindų dangų, jų visuotinio atšilimo potencialas (VAP) išlieka žemesnis per visą eksploatavimo laikotarpį. „Sika“ grindims iškloti nereikia papildomų klijų, jos taip pat gali būti lengvai pakeičiamos. Dėl savo elastingumo danga „Sika ComfortFloor® “ ypač gerai sugeria garsą.

Yra kelios grindų „Sika ComfortFloor®“ serijos, kiekvienai iš jų būdinga specifinių pranašumų, jos skirtos naudoti konkrečiose patalpose. Tačiau bet kuris „Sika“ grindų variantas arba skirtingi deriniai yra identiško paviršiaus, todėl juos lengva derinti bet kokiame projekte.

Tarkim, vienai patalpų zonai reikia labiau slopinti garsą, o kitai tai nėra itin svarbu. Abu grindų variantai, su papildomais sluoksniais ar be jų, sujungiami taip, kad klientas išoriškai nemato jokio skirtumo. Taigi, sujungtos kelios „Sika ComfortFloor® “ sistemos patenkina bet kurių grindų zonų funkcinius poreikius be paviršiaus skirtumų, pavyzdžiui, vestibiulio ir valgyklos, klasės ir sporto salės. „Sika“ žino, kad grindų dizainas ir jų spalva gali būti reikšmingi žmogaus elgesiui ir nuotaikai. „Sika ComfortFloor® “ spalvų pasirinkimas didžiulis – net 72 atspalviai. Negana to, klientas turi laisvę derinti skirtingas spalvas, kad sukurtų norimą atmosferą ar erdvės pojūtį patalpose. Į grindis gali būti integruoti įvairūs ženklai, raidės, logotipai. Taip pat galima sukurti įvairių raštų ar efektų grindis. Galima maišyti dvi ar daugiau spalvų, kurti kontrastus ar toninius niuansus.

Estetinė išvaizda ir daugiaspalvių grindų poveikis nėra vienintelis jų pranašumas, raštai padeda paslėpti dulkes ar nešvarumus, kol grindys laukia valymo.

„Sika ComfortFloor® “ higieniškos, prieš valymą nereikia jų paviršiaus papildomai apdoroti cheminėmis medžiagomis. Tai – dar vienas privalumas ir žingsnis aplinkos tausojimo link.

Norberto

Ne tik išmanus, bet ir žaviai dramatiškas apšvietimas

Ąžuolyno bibliotekos išmanųjį lauko ir vidaus apšvietimą suprojektavo, taip pat reikiamus šviestuvus tiekė UAB „Šviesos technologijos“ (SVT) – įvairių apšvietimo inžinerijos sričių profesionalų komanda, jau trečią dešimtmetį mūsų šalyje sėkmingai įgyvendinanti įvairiausio pobūdžio apšvietimo projektus, teikianti klientams apšvietimo priežiūros paslaugas ir glaudžiai bendradarbiaujanti su pasaulio apšvietimo lyderiais, tarp jų „Zumtobel“, „Delta Light“, „Fagerhult“.

„Svarbiausias mūsų sėkmingos veiklos veiksnys yra būtent patikimi partneriai, su kuriais kartu įgyvendiname projektus“, – pabrėžia Edgaras Gerdzevičius, SVT komercijos direktorius.

SVT visada stengiasi į projektus įsitraukti kuo anksčiau, nes iš patirties žino: kuo glaudesnis bendradarbiavimas su užsakovu, architektais ir generaliniu rangovu, tuo geresnis rezultatas.

Projektuodama vidaus apšvietimą, įmonė visada prioritetą teikia šviesos kokybei ir komfortui. Visi apšvietimo skaičiavimai ir modeliavimai atliekami griežtai laikantis apšvietimo standartų reikalavimų ir rekomendacijų. Funkcionalumas derinamas su dekoratyvumu, išlaikoma dermė su architektūriniais sprendiniais, išryškinami akcentai.

Ne išimtis ir Ąžuolyno biblioteka –čia apšvietimas taip pat apgalvotas iki

smulkmenų, atsižvelgiant į patalpų paskirtį: kūrybinėse dirbtuvėse vienoks, skaityklose kitoks, salėse ir hole – taip pat skirtingas. Tačiau visais atvejais funkcionalus ir suteikiantis aplinkai papildomo žavesio.

Projektuodama lauko apšvietimą, SVT komanda visada siekia eliminuoti šviesos taršą, užtikrinti tinkamą tolygią šviesos sklaidą, ilgaamžį ir efektyvų apšvietimą. Tokių pat principų laikytasi ir Ąžuolyno bibliotekos atveju.

Visas Ąžuolyno bibliotekos apšvietimas, tiek vidaus, tiek lauko, valdomas išmaniąja pastato apšvietimo valdymo sistema DALI, įgalinančia reguliuoti kiekvieno apšvietimo segmento intensyvumą atskirai ir kurti įvairius apšvietimo scenarijus. Apšvietimo sistema sukomplektuota iš „Zumtobel“, „Fagerhult“, „Delta Light“ šviestuvų.

Elektrotechnikos darbai veiklą tęsiančiame objekte – didelis iššūkis Visus elektrotechnikos darbus bibliotekoje atliko 2019 m. įkurta UAB „Elektrolinija“ – daugiau kaip 50 aukštos kvalifikacijos specialistų komanda, užsibrėžusi tikslą savo profesionaliais sprendimais elektrotechnikos srityje prisidėti prie kuo greitesnio ir kokybiško kiekvieno projekto įgyvendinimo.

„Mūsų įmonės darbuotojai sukaupę ilgametę patirtį elektrotechnikos sistemų ir įrenginių įrengimo, gamybos, montavimo, demontavimo, remonto, konfigūravimo ir priežiūros srityse, tad galime atlikti elektrotechnikos, silpnųjų srovių, automatikos ir komunikacinių ryšių sistemų projektavimo bei montavimo darbus. Per penkerius gyvavimo metus įmonė jau įgyvendino daugiau kaip 40 didelių pramoninių komercinių projektų“, – pabrėžia Aivaras Jančauskas, UAB „Elektrolinija“ projektų vadovas.

Norberto Tukaj (Ąžuolyno bibliotekos archyvo) nuotr.

Bibliotekoje „Elektrolinija“ atliko elektros instaliacijos ir komunikacinių tinklų montavimo darbus, įdiegė ir užsakovo poreikiams pritaikė pastato išmaniąją valdymo sistemą DALI, taip pat buvo įrengtos įeigos kontrolės, apsauginės signalizacijos, priešgaisrinės ir vaizdo stebėjimo sistemos.

„Darbai bibliotekoje kėlė nemažai iššūkių: rekonstrukcija vyko dalyje pastato bibliotekos darbuotojams tęsiant savo veiklą, tad savo darbus turėjome planuoti itin kruopščiai ir atsakingai. Be to, trijuose aukštuose iš keturių buvo labai ribojamas aukštis visoms inžinerinėms sistemoms sutalpinti – teko pasukti galvas, kol išmąstėme, kaip galėtume prasilenkti“, – pasakoja A. Jančauskas. Įgyvendinant interjero dizaino sprendinius taip pat teko susidurti su iššūkiais – pavyzdžiui, montuojant ir pritaikant šviestuvus.

Su užsakovais ir architektais nuolat vyko konstruktyvios diskusijos, greitai ir komandiškai buvo ieškoma reikiamų sprendimų kilusioms kliūtims įveikti ir norimam rezultatui pasiekti.

„Dėkojame visiems šį projektą įgyvendinusiems komandos nariams už puikų darbą. Dėkojame ir užsakovams už pasitikėjimą. Galutinis rezultatas – kai užsukęs į jau veikiančią biblioteką pamatai laimingus darbuotojus, besidžiaugiančius atnaujintomis erdviomis ir moderniomis darbo vietomis, – atperka visus vargus“, – sako UAB „Elektrolinija“ projektų vadovas A. Jančauskas.

Saugią elektros instaliaciją užtikrina kokybiški prietaisai

Moderniai Ąžuolyno bibliotekos elektros instaliacijai pasirinkta įvairi modulinė įranga, gaminama „Schneider Electric“ – pasaulinės lyderės elektros įrangos ir automatizavimo sprendimų srityje, garsėjančios savo patikima ir inovatyvia aukštos kokybės produkcija. Dau-

guma „Schneider Electric“ gaminių pažymėti ženklu „Green PremiumTM“ – tai reiškia, kad kompanija įsipareigojusi gaminti produktus laikydamasi naujausių aplinkosaugos reglamentų, iki minimumo sumažindama CO2 ir taikydama žiedinės ekonomikos principus.

Bibliotekoje sumontuoti visus šiuolaikinei elektros instaliacijai keliamus reikalavimus atitinkantys elektros instaliacijos apsaugą, kontrolę ir sklandų valdymą užtikrinančios elektros sistemos „Acti 9“ automatiniai jungikliai, srovės nuotėkio relės, viršįtampių ribotuvai.

„Džiaugiamės, kad buvo įvertinta ir mūsų stilinga bei praktiška instaliacijos serija „Sedna“, – sako Jurgita Čepulienė, „Schneider Electric“ pardavimų inžinierė.

Įvairiems elektros instaliacijos poreikiams pritaikyti „Sedna“ gaminiai užtikrina gerą į ateitį orientuotų erdvių funkcionavimą – tiek privačiuose namuose, tiek komerciniuose, tiek viešosios paskirties pastatuose. Paprastai montuojami,

kokybiški ir patvarūs „Sedna“ gaminiai yra įvairių spalvų, modernaus, elegantiško ir universalaus dizaino, tad juos lengva pritaikyti įvairaus stiliaus interjeruose.

„Schneider Electric“ pasirūpino ir tvarkingu elektros bei ryšių kabelių prieigos taškų bibliotekoje įrengimu – tam buvo panaudotos „Schneider Electric“ lanksčios sistemos „OptiLine“ grindinės dėžės. Jose sutelktas elektros ir komunikacinių tinklų jungtis lengva pasiekti, todėl paprasčiau ir prižiūrėti bei remontuoti. „OptiLine“ grindinės dėžės yra įvairaus dydžio ir lengvai konfigūruojamos, jos skirtos tvarkingam ir patogiam elektros bei ryšių kabelių valdymui viešuosiuose pastatuose, biuruose, prekybos centruose – visur, kur tik yra poreikis.

SIDNĖJUS: MIESTAS LABORATORIJA

PUSIAUSVYROS PAIEŠKOS TARP TRADICIJOS IR INOVACIJOS

SIDNĖJUJE SUSITINKA INOVACIJOS IR ISTORINĖ ĮVAIROVĖ, SINERGIJA PULSUOJA IR NAUJĄ MIESTO IDENTITETĄ FORMUOJA MODERNIOS TECHNOLOGIJOS DRAUGE SU TRADICINE ARCHITEKTŪRA. ŠIO METROPOLIO PLANAVIMAS IR ARCHITEKTŪRA – TAI NUOLATINIS VERTINIMO IR ADAPTACIJOS PROCESAS, KURIAME ESMINIS DĖMESYS SKIRIAMAS PAŽANGOS IR KULTŪRINIO PAVELDO HARMONIJAI. DĖL TO KALBĖDAMI APIE NOVATORIŠKUMO GALIMYBES GYVUOTI KARTU SU ESTETINĖMIS IR ISTORINĖMIS VERTYBĖMIS, PRATURTINTI MIESTO APLINKĄ IR VISĄ PASAULĮ VISADA IR PRISIMENAME SIDNĖJŲ.

Eva Kovas

Eva Kovas

Sidnėjui, puoselėjančiam ambicijų pelnyti globalų pripažinimą ir turinčiam resursų tam pasiekti, vis naujų horizontų atveria kultūrinio ir architektūrinio atgimimo bei inovacijų sąlygota transformacija. Nors neapibrėžtumai ir kliūtys neišvengiami, miestas nekeičia krypties – nuolat mokosi, adaptuojasi, tobulėja ir išgyvena renesansą, iš naujų idėjų, technologijų ir pirmųjų kultūrų kurdamas unikalią ir novatorišką savo tapatybę.

Įgyvendinant į aplinkos tvarumą, žmonių gerovę ir inovacijas orientuotą strateginį planą „Tvarus Sidnėjus 2030–2050 m. Tęsiant viziją“, imamasi vis naujų ambicingų žingsnių. Transformuojant viešąsias erdves, bus optimizuotos uosto prieigos, sumažintas eismas centrinėje miesto dalyje, plečiamos viešosios erdvės ir plėtojami kultūriniai projektai.

Norėdami patenkinti sparčiai augančios populiacijos poreikius, planuotojai siūlo padalyti Sidnėjų į tris dalis: vakarų parko miestą, centrinį upės miestą ir rytinį uosto miestą. Trims metropolijoms skirtas naujasis Sidnėjaus regiono planas grindžiamas vizija, kad didžioji dalis miesto populiacijos turi gyventi ne toliau kaip per 30 minučių kelio nuo darbo, švietimo ir sveikatos įstaigų, paslaugų ir viešųjų poilsio zonų. Todėl į žemės panaudojimo ir transporto schemas diegiamos vis naujos idėjos, kad būtų pagerinta gyvenimo kokybė, produktyvumas ir tolygiai dalijantis augimo teikiamą naudą būtų kuriama vis tvaresnė aplinka.

Sidnėjaus planuotojai ir inžinieriai gerai supranta dirbtinio intelekto (DI) naudą plėtojant miestą, todėl jam miesto strateginiuose planuose skirta ypač svarbi vieta. Siekiama, kad jis taptų pagrindiniu varikliu formuojant miesto ateitį – nuo infrastruktūros ir transporto iki energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos. Tačiau kartu pabrėžiama ir moralinė atsakomybė, taip pat kultūrinio ir istorinio paveldo išlaikymo svarba.

Kabantys sodai, saulės šviesos reflektoriai ir binariniai kodai pastatų „odoje“

Šiandienos Sidnėjaus išskirtinį vaizdą galima iš dalies paaiškinti miesto drąsa plačiai atverti duris pasaulyje pripažintiems architektams ir urbanistams, kūrybingai jungiantiems tvarumo principus, naujausias technologijas ir ryškų dizainą. Dėl to Sidnėjus tampa šiuolaikinio miesto etalonu – ne tik vizualiai įspūdingu, bet ir funkcionaliu, atsakingai žvelgiančiu į aplinką. Vienas iš tokios koncepcijos projektų – One Central Park, architektū-

ros ir gamtos sintezės simbolis, gyvas įrodymas, kad inovatyvus dizainas ir gamta gali harmoningai koegzistuoti. Šis prancūzų architekto Jeano Nouvelio kartu su botaniku ir menininku Patricku Blancu sukurtas kompleksas pasaulyje atpažįstamas iš savo unikalių vertikalių sodų ir inovatyvios saulės šviesos reflektorių sistemos. Į pastatų fasadus su hidroponiniais sienų segmentais integruotų įvairiarūšių žemaūgių augalų sodai veikia kaip natūrali saulės ir šviesos kontrolės priemonė, kintanti priklausomai nuo sezono, ir įtikinamai parodo, kaip technologijos gali pagerinti natūralią aplinką.

Tarp dviejų bokštų pastato tarsi ore pakibusi konsolė su mansarda – nuostabiausių panoraminių vaizdų vieta ne tik dieną, bet ir naktį. Skydų sistema, kurią sukūrė apšvietimo meistras Yannas Kersalé, – akivaizdus pavyzdys, kaip technologijos gali teigiamai veikti aplinką. Prie konsolės pritvirtintas motorinis heliostatas gaudo saulės šviesą ir atspindi ją į pastato dalį, temdomą antrojo bokšto. Taip poilsio zonoje su mansarda visą dieną viešpatauja šviesa. O kai ateina naktis, ši sistema virsta milžinišku šviesų meno kūriniu – stulbinama apšvietimo instaliacija, prikaustančia ir bokštų gyventojų, ir praeivių dėmesį.

Jeano Nouvelio archietktų studijos vizualizacija

Kitas inovatyvaus dizaino pavyzdys – architektų studijos „Denton Corker Marshall“ suprojektuotas Sidnėjaus technologijos universiteto Inžinerijos fakulteto pastatas. Jo tūrį dengia 4 aliuminio lakštų skydai, perforuoti raštu, išvestu iš dvejetainio kodo, reiškiančio „Sidnėjaus technologijos universiteto inžinerijos ir informacinių technologijų fakultetas“. Kiekvienos plokštės paviršiuje matomos „žiaunos“, tarsi traukiančios į pastatą orą, suteikia fasado išvaizdai išskirtinumo ir sustiprina plokščių, kaip pastato „odos“, įspūdį. Keturiolikos aukštų pastate mokomosios erdvės sugrupuotos aplink centrinį atrijų, taip pabrėžiant inovatyvios pedagogikos ir bendradarbiavimo svarbą.

Adobe Stock nuotr.

Evos Kovas nuotr.

Evos Kovas nuotr.

Griauti, statyti ar rekonstruoti?

Sidnėjus, kaip ir dauguma pasaulio megapolių, siekia mažinti šiltnamio efektą, tačiau nuolat augant statybų sektoriui pažaboti CO2 emisiją –rimtas iššūkis. Australijoje pastatų plėtra intensyvėja eksponentiškai. Naujausiais statistiniais duomenimis, iki 2050 m. Australijoje 51 proc. pastatų bus pastatyti ne anksčiau kaip 2019 m. Ir daugiausia tokių pastatų bus, žinoma, Sidnėjuje. Tad būtina peržiūrėti esamą statybos praktiką ir imtis greitų bei efektyvių sprendimų, tokių kaip cikliškas pastatų eksploatavimas.

Bene ryškiausias tokios koncepcijos pavyzdys – pagal 3XN ir BVN architektų projektą renovuotas dangoraižis Quay Quarter Tower 50 Bridge gatvėje. Vienas iš šio projekto autorių, danų architektų biuras 3XN, pademonstravęs pasauliui, kaip galima esamus pastatus sėkmingai rekonstruoti ir prailginti jų eksploa-

ir interjeras, bet ir sudarytos galimybės lanksčiai adaptuoti pastato erdvę pagal kintančius jo bendruomenės poreikius. Architektūros inovacijas atspindi ne tik funkciniai sprendiniai, bet ir estetikos detalės, suteikiančios pastatui modernų ir kartu harmoningą charakterį.

Gamtą imituojančios urbanistinės ir architektūrinės inovacijos

Sidnėjaus architektūrinis paveikslas neįsivaizduojamas be gamtos. Ir bene ryškiausias jos ir architektūros sinergijos pavyzdys – Koichi Takados darbai. Vienas žymiausių Australijoje kuriančių japonų architektų su savo komanda nuolat primena, kad gebėjimas įsijausti į gamtą gerina miesto vidaus gyvenimą, todėl jų kuriama architektūra išlaiko harmoniją su planeta ir žmonėmis, kurie joje gyvena ir dirba. Semdamasis įkvėpimo iš aplinkos, Koichi Takada siekia grynų ir organiškų formų. Jo aukšti pastatai gali lengvai liesti žemę, o kuklūs namai –virsti galingų pokyčių šaltiniais. Vienas įspūdingiausių „Koichi Takada Architects“ projektų –kompleksas Infinity strateginėje tavimo trukmę išsaugojus didelę dalį jų pradinės struktūros, pelnė 10-ą kartą teikiamą tarptautinį apdovanojimą už inovatyviausią 2022–2023 m. aukštuminį pastatą pasaulyje. „Quay Quarter Tower“ daugiau kaip tūkstantį per pastaruosius dvejus metus pastatytų dangoraižių nurungė inovatyviais sprendiniais ekologinių iššūkių laikotarpiu: net 60 proc. jo 1970 m. statytos dalies integruota į suformuotą naują struktūrą. Tokiu būdu buvo dvigubai padidintas grindų plotas, reikšmingai sutrumpinta statybų trukmė ir maksimaliai optimizuoti statybų ištekliai.

Pastatas renovuotas laikantis holistinio požiūrio (t. y. susitelkiant ne tik į pastato fizines transformacijas, bet ir į bendruomenės bei aplinkosaugos interesus) ir „vertikalios kaimynijos“ koncepcijos (skatinti socialines interakcijas ir bendruomeniškumą skirtinguose pastato aukštuose) – čia ne tik įspūdingai atnaujintas eksterjeras

Griaunamas statinys Išsaugomas statinys Naujas statinys

Evos

Green Square vietoje. Jo išskirtinė aerodinaminė forma su integruotais žaliais sodais inspiruota ledkalnio kontūrų, o unikali struktūra, suformuota pagal natūralios ventiliacijos ir dienos šviesos sklaidos principus, ne tik estetiškai įdomi, bet ir energiškai efektyvi. Centrinė anga ir lauko baseinas sukuria funkcionalią sinergiją ir natūraliai vėsina bei apšviečia vidines pastato erdves. Siekiant užtikrinti pastato veiksmingumą ir komfortą buvo pritaikyti inovatyvūs projektavimo metodai, tarp jų kompiuterinis modeliavimas ir vėjo tunelio testai. Išmoningai apgalvotų architektūrinių ir inžinerinių sprendinių „Infinity“ – ryškus patrauklios ir tvarios urbanistinės inovacijos pavyzdys.

Kitas puikus gamtos ir architektūros sinergijos pavyzdys – International House Sydney (IHS). Šį septynių aukštų pastatą suprojektavo architektų studija „Tzannes Associates“. Tai pirmasis Australijoje daugiaaukštis pastatas, pastatytas tik iš klijuotos medienos. Tokios konstrukcijos populiarios dėl savo tvirtumo, lengvumo, ekologiškumo ir estetikos. IHS projektas įrodo, kad inovatyvios medžiagos ir modulinis statybos metodas galimi net ir didelės apimties projektuose. Racionaliai projektuojant statybų eigą ir naudojant iš anksto pagamintus bei surinktus elementus ne tik mažinama CO2 emisija, bet ir garantuojamas efektyvus medžiagų panaudojimas, mažinamas atliekų kiekis, estetiškiau atrodo statybvietė. IHS projektas jau tapo tvarios miesto aplinkos standartu.

Sidnėjus gali pasigirti ir pirmuoju Australijoje Kengo Kuma projektu –šešių aukštų visuomeniniu centru The Exchange, dinamiškai apvyniotu 20 tūkst. metrų ilgio šviesaus medžio juosta. Japonų architektas taip ją išdėstė, kad praeiviai turėtų galimybę dirstelėti, kas dedasi pastato viduje. K. Kuma, įkūręs „Kengo Kuma and Associates“, įsteigęs biurus Tokijuje ir

Paryžiuje, visame pasaulyje garsėja pomėgiu žaismingai naudoti medieną. „Mūsų tikslas – kurti tokią architektūrą, kuri būtų kuo atviresnė ir apčiuopiamesnė bendruomenei. Tai atspindi apskritimo geometrija ir naudojamos šiltos natūralios medžiagos“, – sako K. Kuma.

Modernų miesto veidą formuoja ir istorinis bei kultūrinis paveldas

Sidnėjaus miesto planuotojai, integruodami naujoves ir kūrybiškumą, siekia revitalizuoti egzistuojančias struktūras, taip pat ieško būdų, kaip mažiau naudojamas patalpas paversti bendruomenių veiklos inkubatoriais.

Kultūrinis paveldas ir autentiškumas tampa pagrindiniais akcentais miesto architektūros ir planavimo kontekste. Tai akivaizdžiai liudija Sidnėjaus aikštės ir bendruomenės pastatas – garsiojo iš Ganos kilusio britų architekto Davido Adjaye’os ir menininko Danielio Boydo kūrinys. Pirmųjų Australijos etnosų, tokių kaip eora, įkvėptas projektas ne tik pagerbia paveldą, bet ir integruoja jį į šiuolaikinę miesto aplinką.

Šis architektūrinis šedevras išsiskiria savo kompleksiškumu ir estetika. Konstrukcijoje dominuoja milžiniškas skliautas, atliekantis pavėsinės funkciją. Skliauto skydas išpjaustytas įvairaus dydžio apskritimais, atkartojančiais eoros etnoso meno kūrinių braižą. Instaliacija sukuria šviesos ir tamsos, kietumo ir minkštumo vizualinį ryšį, atspindintį kūrybinį ir kultūrinį miesto gyvenimą.

Pastato vidinės erdvės, kuriose dominuoja šiltos medinės tekstūros, įtraukia į kūrybą ir paverčia jį ne tik funkcionaliu, bet ir interaktyviu meno kūriniu. Šis projektas – tendencijos traktuoti architektūrą ne tik kaip estetinio, bet ir kaip kultūrinio identiteto dalį, sujungiančią praeitį ir dabartį į harmoningą visumą, atspindys.

Urbanistinę dinamiką keičia DI Sidnėjaus metamorfozė akivaizdi. Puoselėdamas savo unikalią kultūrinę tapatybę, miestas tuo pat metu drąsiai žengia į ateitį – integruoja pažangias technologijas į infrastruktūrą, architektūrą ir kasdienį gyvenimą. Ši dinamiška plėtra, be galo skatinanti kūrybiškumą ir inovatyvias idėjas, kartu kelia ir iššūkių – kaip efektyviai patenkinti sparčiai augančios miesto populiacijos poreikius?

Ir čia pagrindiniu partneriu tampa dirbtinis intelektas. Įdiegtas į miesto eismo valdymo sistemą, jis optimizuoja transporto srautus ir mažina miesto užterštumą. Integruotas į pažangius energetikos tinklus, subalansuoja energijos tiekimą bei vartojimą ir veiksmingai prisideda prie miesto tvarumo vizijos įgyvendinimo. Miesto

architektai ir inžinieriai pasiryžę tyrinėti ir diegti vis naujus netradicinius sprendinius. Pastatai transformuojami į „intelektines“ struktūras, kuriose dirbtinio intelekto algoritmai optimizuoja energijos vartojimą, šilumos ir šviesos reguliavimą bei saugumo sistemas. DI taikymas taip pat leidžia prognozuoti, valdyti ir optimizuoti miesto žaliąsias zonas, šiukšlių surinkimą ir gatvių apšvietimą.

Vienas iš lokalaus dirbtinio intelekto pritaikymo pavyzdžių – automatizuotas Sidnėjaus vakarinės dalies gatvių stebėjimas. Ši pirmąkart Australijoje įdiegta technologija suteiks savivaldybei galimybę nustatyti, kur remonto darbai būtini, ir greitai juos atlikti, neleidžiant problemoms išaugti. Kiekviena savivaldybės transporto priemonė taps informacijos rinkimo ir pranešimo įrankiu. Kameros fotografuos ir rinks informaciją apie kelio dangos pakitimus, taip pat problemiškus medžius ir išblukusias kelio žymėjimo linijas. Tikimasi, kad naujoji technologija padės sumažinti išlaidas keliams prižiūrėti.

Sidnėjus atviras eksperimentams: ateities projektai

Pasaulinis Sidnėjaus architektūros simbolis – be abejo, garsusis operos teatras, tačiau didžiausią Okeanijos miestą puošia ir daugiau nuostabių architektūros šedevrų, sukurtų tokių žymių architektų kaip Jørnas Obergas Utzonas ar Frankas Gehry. Ir kasmet Australijos megapolio gatvėse įgyvendinami vis nauji įspūdingi projektai.

Evos Kovas; „ Koichi Takada Architects “ nuotr. „ SHoP Architects “ ; 3XN vizualizacijos

Štai naujajame „Tech Central“ rajone kyla programinės įrangos įmonės „Atlassian“ ir nekilnojamojo turto įmonės „Dexus“ vystomas projektas Atlassian Central – 182 metrų aukščio statinys iš hibridinės medienos ir plieno. Tikimasi, kad šis 39 aukštų pastatas taps aukščiausiu tokio tipo pastatu pasaulyje. „Atlassian Central“ bus dekoruotas modernią ir elegantišką išvaizdą suteikiančiomis šviesiai pilkomis aliuminio plokštėmis ir vartos energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių, dėl to anglies dvideginio emisija sumažės 50 proc. Jau įsibėgėjusiame projekte „Blackwattle“ įlankos pakrantėje į pasaulinio lygio traukos objektą pertvarkomas Sidnėjaus žuvų turgus. Naujasis žuvies turgus, kurį projektuoja danų architektai 3XN kartu su australų architektų studija BVN, bus didžiausias tokio tipo turgus pasaulyje –didesnis net ir už garsųjį Japonijos Tsukiji turgų. Pastatas suvartos 30 proc. mažiau energijos ir 50 proc.

mažiau vandens, jo numatomo eksploatavimo metu bus perdirbta 6000 tonų maisto ir žuvies atliekų. Kadangi jis bus pastatytas iš tvarių medžiagų, CO2 emisija bus sumažinta 100 tūkst. tonų.

Unikalus šio projekto aspektas –lanksti modulinio interjero dizaino koncepcija: vidinė erdvė bus transformuojama pagal kintančius rinkos poreikius. Medinio karkaso stogo skliautą sudarys 350 trikampių formos stogo plokščių, pro žuvies žvy-

nus primenančius stoglangius į vidų pateks daugiau natūralios šviesos, be to, stoglangiai atliks patalpų vėdinimo ir lietaus vandens surinkimo funkcijas.

Sidnėjaus vakaruose numatytas didžiausias Australijos oro uostas. Jį suprojektuoti patikėta „Zaha Hadid Architects“ ir „COX Architecture“ . Tai neabejotinai bus dar vienas epochinės reikšmės projektas, jis pasaulio sąmonėje įtvirtins Sidnėjų kaip miestą, kuris geba derinti inovatyvią estetiką, funkcionalumą ir tvarumą.

Sidnėjus jau seniai tapo namais daugybei pasaulio mokslininkų, inžinierių bei urbanistų. Iš visos šios minios ypač norėtųsi išskirti visuose žemynuose iš savo biurų Sidnėjuje ir Kanberoje veiklą plėtojančią architektūros ir inovacijų studiją „Supermanoeuvre“. Pelniusi daugybę tarptautinių apdovanojimų, būdama dizaino ir gamybos technologijų avangarde, studija intensyviai dirba ties naujomis dizaino ir medžiagų sistemomis, kad sumažintų statybų ir urbanizacijos neigiamą poveikį aplinkai. Šiuo metu „Supermanoeuvre“ susitelkusi į didelio masto robotizuotos 3D spausdinimo sistemos, surenkamų mikronamų ir inovatyvaus dizaino vėjo jėgainių projektus.

Kosmopolitiškų kūrėjų idėjos, išradimai ir įgyvendinami projektai ne tik įkvepia Sidnėjaus gyventojus bei svečius, bet ir pabrėžia jo, kaip globalios architektūros ir dizaino lyderio, statusą.

KOKIO MIESTO NORI MOTERYS

Urbanistika – tai ne tik struktūrinių elementų, tokių kaip architektūra ir infrastruktūra, dermė. Jos užduotis – ir užtikrinti, kad kiekvienas bendruomenės narys jaustųsi esąs mieste svarbiausias veikėjas. Tačiau mūsų miestai, nesvarbu, kur jie būtų – turtingoje šalyje ar trečiojo pasaulio krašte, tradiciškai orientuoti į vyrų poreikius, moterų interesai čia dažniausiai ignoruojami. Vis dėlto pastaruoju laiku urbanistai keičia požiūrį: įtraukus moteris į miesto planavimo procesą ir skyrus deramą dėmesį jų specifiniams poreikiams, laimi visi.

Eva Kovas

Šiandien 55 proc. pasaulio, arba maždaug 4,4 mlrd. žmonių, gyvena miestuose. Spėjama, kad iki 2050 m. į juos suplūs kone 68 proc. žmonijos. Maždaug pusė pasaulio miestų gyventojų yra moterys. Deja, jos čia neišvengia lyčių diskriminacijos apraiškų: dažniau nei vyrai patiria smurtą ir seksualinį priekabiavimą, joms sunkiau prieinamos sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugos, tarp jų daugiau skurdo ir nedarbo atvejų. Moterys taip pat neproporcingai kenčia dėl klimato kaitos padarinių.

Švietimo, kultūros ir darbo vietos vis dar dažnai projektuojamos atsižvelgiant būtent į vyrų interesus, dėl to moterys jaučiasi atsidūrusios priešiškoje aplinkoje. Pavyzdžiui, tyrimai liudija, kad standartinių biurų sąlygos, įranga ir temperatūra dažnai yra nepritaikytos moterims. Mažesnis mergaičių domėjimasis STEM (angl.

science, technologies, engineering, mathematics – „mokslas, technologijos, inžinerija, matematika“) srities dalykais taip pat siejamas su lyčių diskriminacija miestuose, prastesniu infrastruktūros prieinamumu.

Miesto infrastruktūra, ypač pėsčiųjų ir transporto eismo sistemų galimybės bei saugumas, turi didžiulės įtakos darbo rinkos prieinamumui. Būtent dėl šios infrastruktūros prasto planavimo moterims gali būti sunkiau rasti ir išlaikyti darbą. Jei vaikų priežiūros įstaigos sunkiai pasiekiamos, dar daugiau keblumų patiria auginančiosios vaikų.

Moterims ir mergaitėms taip pat kyla kultūrinio gyvenimo iššūkių, ypač tuose miestuose, kur nusistovėję tradiciniai lyčių vaidmenys ir yra problemų dėl saugumo. Štai Stambule atliktas tyrimas parodė, kad 46 proc. moterų, tikėtina, kultūri-

niame gyvenime dalyvaus mažiau nei vyrai, nes renginiai vyksta sutemus, be to, būtent moterys yra atsakingos už vaikų priežiūrą. Išvada akivaizdi: moterims trūksta saugių ir patrauklių vietų laisvalaikiui leisti, o tai riboja jų socialinę laisvę ir dalyvavimą viešojoje erdvėje.

Įvairių apklausų bei žiniasklaidos duomenimis, ir kitose pasaulio vietose fiksuojama lyčių nelygybės atvejų. Indijoje oficialiai dirba tik 20 proc. moterų; Jungtinėje Karalystėje 97 proc. jaunų moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą viešosiose vietose; Airijoje 55 proc. moterų jaučiasi nesaugios keliaudamos viešuoju transportu tamsiu paros metu; Europos Sąjungoje moterys uždirba 37 proc. mažiau nei vyrai. Tyrimai taip pat rodo, kad moterys viešosiomis poilsio erdvėmis naudojasi ne taip laisvai kaip vyrai.

MOTERIS Į MIESTO PLANAVIMĄ ĮTRAUKTI

PRIVALU

Nuodugni moterų padėties miestuose analizė pateikta 2022 m. spalį pristatytoje bendromis tarptautinės britų projektavimo, inžinerijos, architektūros, planavimo ir konsultavimo bendrovės „Arup“, Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) ir Liverpulio universiteto pastangomis parengtoje ataskaitoje „Miestai gyvi: moterims tinkamų miestų projektavimas“ (angl. Cities Alive: Designing Cities that Work for Women). Šiame tyrime nagrinėjama miestų dizaino ir lyčių sankirta – kaip integruojant novatoriškas idėjas ir strategijas sukurti įvairialypę ir visus miesto gyventojus įtraukiančią aplinką. Ataskaitos rengėjų nuomone, svarbiausia sudaryti moterims sąlygas dalytis savo patirtimi, poreikiais

ir lūkesčiais, nes tai suteikia realias galimybes užtikrinti joms saugumą mieste.

Per atvirą dialogą galima atskleisti ir spręsti tokias problemas, kurios lieka nepastebėtos ar yra per menkai suprantamos saujelei sprendimus priimančių ekspertų, dažniausiai vyriškosios lyties. Pavyzdžiui, jiems gali atrodyti, kad viešojo transporto stotelės pakankamai apšviestos, maršrutai patogiai suplanuoti, tačiau reali moterų patirtis gali liudyti priešingai: apšvietimas netinkamas, viešojo transporto sistema suplanuota nepatogiai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad moterų balso trūkumas priimant sprendimus dėl miestų planavimo gali sustiprinti lyčių nelygybę. Moterys nepakankamai atstovaujamos ir aplinkosaugos sektoriaus vadovybėje, ir viešųjų erdvių planavimo srityse. Tai rodo, kad esama lyčių šališkumo

miestų infrastruktūroje ir kultūroje. Ataskaitoje siūloma konkrečių priemonių situacijai pagerinti ir keliama pagrindinė sąlyga: būtina į visus miestų planavimo ir projektavimo etapus įtraukti moteris – ne kaip konsultantes, o kaip sprendimų priėmėjas. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad jų poreikiai ir patirtys bus fiksuojami ir įtraukiami į miesto ateities viziją. O moterims saugūs miestai savo ruožtu teiktų didžiulę naudą ekonomikai, aplinkai, politikai ir visuomenei.

KAIP ATRODO SAUGUS BEI DRAUGIŠKAS

MOTERIAI MIESTAS

Kaip efektyvus miesto planavimas gali sustiprinti moterų saugumo jausmą, rodo Stokholmo (Švedija) įgyvendinama saugaus miesto programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama metro stočių ir viešųjų

erdvių apšvietimui bei stebėjimui. Ši programa mažina prievartos ir nusikaltimų riziką, ypač tamsiu paros metu, ir stiprina moterų pasitikėjimą savimi, skatina jas aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Stokholmas taip pat taiko dar vieną gerą praktiką – laikosi „15 minučių miesto“ koncepcijos: naujus kvartalus projektuoja taip, kad svarbiausios kasdienio gyvenimo paslaugos būtų pasiekiamos per 15 minučių pėsčiomis ar dviračiu. Tokiu būdu taip pat didinamas savarankiškas moterų judumas. Atsižvelgdamas į moterų poreikius, miestas optimizavo viešojo transporto maršrutus ir tvarkaraščius, kad jie būtų patogūs dirbančioms mamoms ir šeimoms.

Stokholmo pėdomis seka ir kitas Švedijos miestas – Umeo (Umeå). Čia įrengta 80 m ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų požeminė perėja su plačiais įėjimais, patogiais moterims su vaikais ir vežimėliais. Tolygus nuolydis, apvalinti kampai ir subalansuotas apšvietimas gerina matomumą, o kartu ir regimo vaizdo suvokimą. Raminamojo pobūdžio meno kūriniai, įgarsinti vaizdai mažina grėsmės jausmą. Didelis pėsčiųjų srautas taip pat padeda moterims jaustis saugiau, todėl ši požeminė perėja tapo jų mėgstama vieta.

Bogotoje (Kolumbija) ir Vienoje (Austrija) dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra kuriama atsižvelgiant į moterų ir šeimų poreikius – didelį dėmesį skiriant apšvietimui ir erdvių pritaikymui mamoms su vaikų vežimėliais.

Kočabamboje (Bolivija) įgyvendinta viešojo transporto pertvarka pagal moterų, kaip pagrindinių viešojo transporto vartotojų, saugumo ir prieinamumo poreikius. Geresnis apšvietimas, saugesnės autobusų stotelės ir sąmoningumo didinimo kampanijos – svarbiausios šios iniciatyvos dalys.

Japonija traukinių stotyse montuoja raminamojo poveikio mėlynas šviesas, kad sumažintų savižudybių skaičių.

Kopenhaga (Danija) savo praktika rodo, kokią įtaką miesto planavimas daro moterų dalyvavimui darbo rinkoje. Atsižvelgdamas į tai, kad daugelis moterų rūpinasi vaikais, miestas sukūrė didelį dviračių takų tinklą ir viešojo transporto sistemą, palengvinančią prieigą prie darželių ir mokyklų. Turėdamos daugiau galimybių darbą derinti su šeimos priežiūra, moterys tampa mobilesnės ir gali

sklandžiau įsilieti į darbo rinką. Moterų poreikiams pritaikomi ir biurai – štai laboratorija SPACE10, pernai veiklą nutraukusi ilgametė IKEA partnerė, sukūrė lengvai pritaikomas modulines biuro erdves, kuriose paprasta derinti privatumą ir bendradarbiavimą.

Barselona (Ispanija) demonstruoja, kad įtraukus moteris į miesto planavimą galima sukurti gyvybingesnes ir saugesnes bendruomenes. Miestas pradėjo „Superblocks“ programą, kurios vienas iš tikslų – gerinti viešųjų erdvių kokybę ribojant eismą tam tikrose zonose. Kuriamos saugios žaidimų aikštelės vaikams, žaliosios erdvės ir moterims patogios bei saugios pėsčiųjų zonos. Siekiant išsiaiškinti, kokios viešosios erdvės moterims ir mergaitėms yra svarbiausios, atliekama daug apklausų.

Delis (Indija), sukrėstas išpuolių prieš moteris, įgyvendina „Saugaus miesto“ (Safe City) programą, kurioje prioritetas teikiamas geresniam apšvietimui, policijos patruliavimui ir aukštesnio saugumo lygio vaizdo kamerų įrengimui viešose vietose.

Niujorke (JAV) atidarytas žaliasis parkas „Tribute Garden“ smurto šei-

moje aukoms atminti. Jame esantys meno kūriniai skatina mokymąsi ir refleksiją. Šios erdvės yra svarbios moterims, kurios nesijaučia saugios savo namuose, ir pabėgėlėms, ieškančioms prieglobsčio. O štai Bostono (JAV) parkas „Swing Time“, nors ir nebuvo skirtas paauglėms, tapo tarp jų populiarus dėl savo žaismingumo ir patrauklumo.

Londone veikia „Pxssy Palace“ –ypač mažas pajamas gaunančioms moterims ir lyčių mažumoms skirtas naktinis klubas bei renginių vieta.

Bendruomenės centras „Squire & Partners“ Londone (JK) įrodo, kad žmones susiburti skatina personalizuotos erdvės, lanksčios ir pritaikomos įvairaus amžiaus grupėms bei skirtingai veiklai. Ne pelno organizacija Berklyje „Girls Garage Berkeley“ (JAV) suteikia erdves ir įrangą jaunoms mergaitėms, norinčioms siekti mokslų STEM srityse, o labdaringa organizacija „Doostan“ Pietų Afrikos ir Artimųjų Rytų miestuose pastatė mokyklas pagal mergaičių su negalia poreikius.

Miestai, kuriantys įvairios paskirties (žaidimų, laisvalaikio pramogų ir mokymosi) viešąsias erdves, padeda

Japonija traukinių stotyse montuoja raminamojo poveikio mėlynas šviesas, kad sumažintų savižudybių skaičių

moterims ir mergaitėms gyventi turiningesnį gyvenimą. Tokios įtraukios erdvės didina moterų produktyvumą ir ekonomikos plėtrą, teigiamai veikia visos visuomenės sveikatą ir gerovę. Ne mažiau svarbios moterų švietimui ir ekonominei nepriklausomybei yra bendruomeninės bibliotekos, suteikiančios galimybę nemokamai mokytis dirbti kompiuteriu ir jungtis prie interneto.

Siekdama pagerinti sveikatos priežiūros prieinamumą toliau nuo miestų centrų esančiuose rajonuose, Indijos organizacija „Tata Trusts“ pradėjo teikti mobiliąsias medicinos paslaugas, tokias kaip mobiliosios medicininės pagalbos brigados, telemedicinos centrai ir mobiliosios vaistinės.

Svarbi moterų sveikatos ir gerovės dalis yra tinkama higienos paslaugų infrastruktūra atsižvelgiant į specifinius reikalavimus, susijusius su menstruacijomis, nėštumu ir menopauze. JAV ir JK įgyvendinami su tuo susiję visuomeniniai labdaros projektai –teikiamos higienos paslaugos benamėms moterims, viešosiose erdvėse platinami nemokami higienos produktai. San Fransisko mieste pradėta iniciatyva moterų sveikatai gerinti: į

miesto planavimo strategiją įtraukta sveikatos bei moterų ir vaikų gerovės įstaigų tinklo plėtra.

Indonezijoje Bandungo visuomenės sveikatos tarnyba įgyvendina programą, pagal kurią moterys mokomos ruošti kokybišką maistą, taip pat įgyja žinių finansų ir verslo srityse.

Taip pat svarbu sudaryti moterims galimybes parduoti savo produkciją ir kurti verslą, taip skatinant ekonomikos plėtrą ir mažinant socialinę atskirtį. Vienas iš tokių gražių pavyzdžių –JAV jau nuo 1932 m. veikiantis kooperatyvas „Montgomery Farm Women’s Cooperative Market“, kuriame moterys gali parduoti šviežią produkciją ir užsidirbti pajamų. Tokios iniciatyvos ne tik gerina moterų ir visos bendruomenės sveikatą, bet ir skatina ekonominį stabilumą bei mažina socialinę atskirtį. O štai Nigerijoje augantis moterų verslininkių skaičius rodo, kokios svarbios yra lanksčios ir prieinamos bendradarbiavimo erdvės.

Moterims, ypač senyvoms, neįgalioms, kitaip pažeidžiamoms, opi būsto problema, tad miesto pagalba šiuo klausimu labai svarbi. Tinkama socialinių būstų ir prieglobsčio programa skatina moteris nenusigręžti nuo bendruomenės, mažina vienatvę ir suteikia nepriklausomybės jausmą. Sektinais pavyzdžiais galėtų būti moterų gyvenamųjų būstų su personalizuota pagalba projektas Durhame (JK), Nyderlandų priežiūros namai, kuriuose studentai gyvena nemokamai mainais į bendravimą su vyresniais gyventojais, ir „Hogeweyk“ bendruomenė Vespe (Nyderlandai), suteikianti saugią uždarą erdvę demencija sergantiems asmenims, kurių daugumą, tyrimų duomenimis, sudaro moterys.

Atėnuose įgyvendinamas piliečius suburiančios ir jų iniciatyvas palaikančios bendruomenės platformos „SynAthina“ projektas. Ši platforma svariai prisideda prie moterų įtraukimo į bendruomenės ir miesto plėtros projektus, užtikrina, kad planuojant miestą būtų atsižvelgta į jų poreikius ir perspektyvas.

MOTERIMS SAUGUS MIESTAS – GERESNIS MIESTAS VISIEMS

Kuriant saugų moterims miestą laimi visi, ir tai įrodo faktai. Pavyzdžiui, Stokholme įgyvendinti į moterų saugumą orientuoti viešojo transporto projektai padidino keleivių srautą ir

sumažino nusikalstamumą visoje jo sistemoje. Barselonoje pagal moterų poreikius pertvarkius viešąsias erdves padidėjo bendruomenių įsitraukimas į viešąjį gyvenimą ir ekonomikos plėtra. Vokietijos miestai, pagerinę viešųjų erdvių apšvietimą ir prieinamumą, ženkliai sumažino smurto atvejų. Ten, kur patogiose vietose, arti darbo vietų, atidaromi vaikų darželiai ir mokyklos, moterims lengviau suderinti karjeros ir šeimos iššūkius, todėl jos labiau įsitraukia į darbo rinką ir tampa labiau finansiškai nepriklausomos. Saugios ir prieinamos sporto bei laisvalaikio erdvės skatina moteris daugiau judėti, dėl to mažėja jų patiriamo streso lygis, o tai daro teigiamą įtaką ne tik jų, bet ir viso miesto fizinei bei psichologinei sveikatai.

Sparti urbanizacijos plėtra pasaulyje, vidiniai ir tarptautiniai konfliktai, klimato kaita nepalieka abejonių: miestuose gyvens vis daugiau moterų, tad būtina atsisakyti pasenusių neveiksmingų urbanistinių modelių ir kurti įtraukius miestus, kuriuose būtų skiriamas dėmesys visoms bendruomenės grupėms.

Moterų padėtį galima pagerinti tik nuodugniai išanalizavus jų poreikius konkrečiame mieste, suvokus jų problemas bei galimybes, sudarius miesto lyčių atsako veiksmų planą ir įtraukus jį į miesto politikos strategiją. Be to, svarbu įdiegti miesto lyčių atsako įsipareigojimą, o jį prisiėmusias organizacijas – viešai pripažinti ir skatinti. Būtina suformuoti darbo grupes lyčių atsakui planuoti, taip pat skatinti lyčių lygybę miesto planavimo ir dizaino srityse, paskirti atsakingus asmenis šiam procesui kontroliuoti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad moterims saugus miestas yra tas, kuriame jos jaučiasi ne tik fiziškai saugios: jame jos nepatiria lyčių diskriminacijos, joms užtikrinamos lygios galimybės ir visapusis įtraukimas į visuomenines veiklas bei iniciatyvas. Moterims saugaus miesto kūrimas –kompleksinis ir daugialypis. Čia labai svarbus konstruktyvus ir geranoriškas įvairių suinteresuotų šalių – urbanistų, politikų, planuotojų ir pačių moterų, kaip miesto erdvių naudotojų, – polilogas. Planuoti miestą pagal moterų poreikius ne tik teisinga socialiniu aspektu, bet ir efektyvu bei tvaru. Miestai, kuriuose paisoma moterų poreikių, yra visiems geresni miestai, juose sukuriama stipri socialinė, ekonominė aplinka šeimoms ir bendruomenėms.

PASAULYJE TOP 10

Kupolas iš ateities

Per pandemiją stikliniai kupolai ilgalaikio sėdėjimo namie išvargintiems žmonėms suteikė galimybę mėgautis gamta laikantis saugaus atstumo. Pandemija baigėsi, o kupolų manija išliko: šiandien ir Lietuvoje ne viena įmonė jų siūlo. Vis dėlto britų bendrovės „Hypedome“ kupolas ypatingas: jame galima įsirengti miegamąją erdvę ir gyventi net žiemą, nes jis yra šildomas! Nors kupolas atrodo stiklinis, iš tiesų jis pagamintas iš tvirtų polikarbonato plokščių. Polikarbonatas 200 kartų tvirtesnis nei įprastas stiklas ir kur kas atsparesnis atšiaurioms oro sąlygoms, be to, apsaugo nuo UV spindulių. Vidutinė tokio kupolo eksploatavimo trukmė –15 metų, nebetinkamas jis gali būti visiškai perdirbtas.

Pirmosios biologinės ausinės

Į ausis kišamų ausinių minusai gerai žinomi visiems: nepatogu, nesilaiko, nehigieniška. Ir garsas toks stiprus, kad žaloja ausis. Šveicarijos ir Italijos bendrovė „Rolling Square“ atvertė naują ausinių istorijos puslapį: pristatė HYPHEN ARIA – pirmąsias pasaulyje biologines ausines, kurios, užuot čaižiusios ausų būgnelius garsu, perduoda jį taip, tarsi jis būtų girdimas natūralioje aplinkoje. Garso kokybė puiki, ausinės užgožia apie 90 proc. išorės trikdžių. Be to, jos nėra kišamos į ausų kanalus –patogiai fiksuojamos išorėje, tad oro cirkuliacija garantuota. Dar vienas malonus naujųjų ausinių privalumas – jos atsparios dulkėms!

Ypatinga plyta

Skaičiuojama, kad Kinijos šiukšlynuose kasmet atsiduria 18 mln. tonų keramikos atliekų. Kinų bendrovė „Yi Design“ sumąstė, kaip jas panaudoti: ėmė perdirbti į porėtas plytas, puikiai sugeriančias vandenį, tad tinkamas ir pastatams, ir takams, šaligatviams, fontanų pagrindams. Manoma, jos suteiktų galimybę užkirsti kelią potvyniams miestuose. Kompanija, beje, savo plytoms naudoja atliekas, surenkamas Kinijos porceliano sostine tituluojamame Dzingdedženo (Jingdezhen) mieste.

Amžini baldai

Baldų rinkoje vis stiprėja tendencija pasiūlyti vartotojams gaminių, kuriuos lengva susiremontuoti patiems. Tačiau kompanija SYSTM žengė dar toliau – pristatė baldus, kurie ne tik lengvai išrenkami ir išvalomi: jei reikia, galima paprastai pakeisti net jų apmušalus. Tai ypač aktualu sveikatos įstaigose, kur švarai ir higienai teikiamas didžiulis dėmesys. SYSTM nuomone, funkcionalumas neturi trukdyti estetikai, tad šios baldų linijos kėdes ir sofas galima pritaikyti pagal asmeninius poreikius ir skirtingų erdvių estetiką.

Ploniausias viešbutis

„PituRooms“ Salatigos mieste (Indonezija) rimtai pretenduoja į „liekniausio“ pasaulyje viešbučio laurus. Jo kūrėjas architektas Ary Indra nė neslepia ambicijų siekti pasaulio rekordo. Tiesa, jo ambicijas kursto kilnus tikslas –į nediduką savo gimtąjį miestelį pritraukti kuo daugiau turistų. Dėl to Ary metė sėkmingą karjerą Džakartoje bei Singapūre, grįžo į gimtinę, įsigijo žemės lopinėlį – pernelyg mažą, kad būtų kam nors reikalingas, – ir pastatė čia vos 2,8 m pločio penkių aukštų viešbutį su nediduku liftu. Viešbutyje yra septyni kambariai, kiekviename iš jų telpa dvigulė lova, dušas su tualetu. Viešbučio interjeras – unikalus, puoštas vietos meistrų dirbiniais, o pastogėje įrengtas restoranėlis. Nakvynė viešbutyje – tik 55 doleriai.

Violeta Bartaškaitė

Jėgainė be propelerių

Vėjo jėgainę paprastai įsivaizduojame gigantišką ir su didžiuliais propeleriais. O štai „Katrick Technologies“ pristatytos šešiakampio formos vėjo jėgainės tokios kompaktiškos, kad jas galima montuoti ant pastatų stogų ar integruoti į jau esamas struktūras. Šios jėgainės vėjo energiją akumuliuoja virpančiais aerodinaminiais sparnais, kurie pagauna net švelnius pūstelėjimus. Tai puikus būdas išgauti žaliąją energiją miesto sąlygomis, kur įprastos vėjo jėgainės vargiai įmanomos. Nors kritikai teigia, kad naujosios jėgainės ne tokios pajėgios kaip įprastos, jų kūrėjai tikina, kad šalikelėje išdėsčius vos kilometrą tokių turbinų kasmet galima pakrauti tūkstančius elektromobilių ir energija aprūpinti šimtus namų.

Slėgio nauda judesio jutikliams

dubai.mercedesbenzplaces.com

Gyvenamoji vieta –„Mercedes-Benz“

„Mercedes-Benz“ pristatė naujausią itin ambicingą projektą – pirmąjį per kompanijos istoriją vardinį gyvenamąjį dangoraižį. 65 aukštų ir 341 m aukščio „Mercedes-Benz Places“ stovės Dubajuje, netoli Burdž Chalifos (Burj Khalifa). Dangoraižyje bus 225 apartamentai, restoranų, poilsio kambarių, parodų erdvių ir sporto salė, taip pat VIP automobilių saugykla. Ambicingąjį legendinės automobilių gamintojos projektą numatoma baigti 2026 m. Regis, po nuosavą brendinį gyvenamąjį pastatą užsimojo pastatyti dauguma prabangių automobilių kompanijų, tarp jų „Bugatti“, „Bentley“ ir „Aston Martin“. Tačiau visus juos aplenkė „Porsche“, savo vardinį dangoraižį pastačiusi dar 2017 m.

Anglies pluoštu sustiprinti pjezokompozitai sukėlė revoliuciją judesio jutiklių sektoriuje. Tohoku universiteto (Japonija) mokslininkai atskleidė, kad ši medžiaga, veikiama mechaninės įtampos, gali generuoti elektros krūvį – mechaninę energiją paversti elektra, todėl idealiai tinka judesio jutikliams. Iš tokios medžiagos pagaminti judesio jutikliai yra itin jautrūs, tvirti ir atsparūs. Be to, ypač pažangi jų gamybos technologija yra palyginti nebrangi, todėl ją galima naudoti pačiose įvairiausiose pramonės šakose – automobilių, sveikatos, robotikos, apsaugos sistemų, žaidimų ir virtualios realybės.

kickstarter.com

Ir išmanus, ir nostalgiškas

Dizaineris Jasonas Rogersas sukūrė smagią šiuolaikinių vienodai atrodančių išmaniųjų laikrodžių alternatyvą – nostalgija dvelkiantį retro žaidimų laikrodį. Be įprastų išmaniojo laikrodžio funkcijų, šiame prietaise įdiegta ir žaidimų konsolė, todėl juo galima žaisti 8 ir 16 bitų žaidimus. Įdomus aksesuaras – ir laikui prastumti, ir laikui skaičiuoti.

humanmaterialloop.com

Drabužiai iš žmonių plaukų Nyderlandų inovatyvios aukštos kokybės tekstilės bendrovė „Human Material Loop“ pasiūlė vilnos alternatyvą, kuriai gaminti nereikia nei žemės ūkio sąnaudų, nei daug anglies dvideginio išskiriančių technologijų. Bendrovės teigimu, kasmet kirpyklose sukaupiama apie 2,2 mlrd. kilogramų žmonių plaukų, tad juos tiesiog privalu naudoti tvariai. Ji tą ir daro – surenka iš kirpyklų nukirptus plaukus, suverpia ir siuva arba mezga drabužius. „Human Material Loop“ pasišovusi pasiūlyti, kaip panaudoti žmonių plaukus ir architektūroje bei interjere.

katricktechnologies.com

CITYSOLAR

TVARAUS ATLIEKŲ TVARKYMO SPRENDIMAS PAŽANGIAM MIESTUI

Išmanioji presavimo šiukšliadėžė CitySolar – modernios estetikos ir išskirtinės kokybės, jos funkcijas palaiko saulės baterijos, išbandytos atšiauriomis Skandinavijos klimato sąlygomis.

Tai ideali atliekų tvarkymo priemonė šiuolaikiškam ir aplinką tausojančiam miestui.

„CitySolar“ tiesiog nepamainoma mieste, kuriame reikia didelių pajėgumų švarai gatvėse ir kitose viešosiose erdvėse užtikrinti. Naudojant šias išmaniąsias presavimo šiukšliadėžes paprasčiau surinkti atliekas, miesto įvaizdžio negadina per kraštus virstančios šiukšlės, kaip dažnai būna įprastų šiukšliadėžių atveju, ir kone 90 proc. sumažėja šiukšlių išvežimo kaštai.

„CitySolar“ pritaikyta bendrajai atliekų tvarkymo logistikai – jos standartinis 240 litrų ar plastikinis 360 litrų talpos vidinis šiukšlių surinkimo konteineris gali būti ištuštintas tiesiai į atliekų surinkimo sunkvežimį ar kitos transporto priemonės konteinerį mechaniniu arba rankiniu būdu. Išmaniojoje šiukšliadėžėje „CitySolar“ telpa didelis kiekis atliekų, nes joje įrengta

saulės energija varoma patentuota presavimo sistema, itin efektyviai vidinėje talpykloje suspaudžianti šiukšles: jos galia – net iki 600 kilogramų, arba 2000 litrų, supresuotų atliekų. Tai prilygsta dešimčiai standartinių 240 litrų talpos nesupresuotų atliekų konteinerių!

„CitySolar“ įdiegta patentuota šiukšliadėžės užpildymo lygio matavimo technologija: apie tūrio užpildymo lygį informuoja mažas šviesoforo tipo ekranas šiukšliadėžės priekyje. Ši technologija taip pat prijungta prie „FinBin Care“ debesies paslaugos –skaitmeninės priežiūros valdymo platformos. Duomenų naujiniai siunčiami per Wi-Fi. Žemėlapių programinė įranga rodo vietos informaciją ir būseną, pateikia pagrindinius duomenis statistikai, siunčia

automatinius pranešimus elektroniniu paštu atsakingam paslaugų teikėjui, kai šiukšlių dėžę reikia ištuštinti.

„CitySolar“ dizainą galima pritaikyti pagal miesto estetiką. Jos šoninės sienelės lengvai pakeičiamos vietoje vos per 10 minučių, tad galima sukurti išskirtinį dizainą kiekvienam metų laikui arba ypatingų švenčių proga. Išmaniosios presavimo šiukšliadėžės anga apsaugota dangčiu, kurį galima atidaryti paspaudus kojinį pedalą. Ši funkcija užtikrina, kad žmogus neturės sąlyčio su šiukšlėmis, o šios bus apsaugotos nuo oro sąlygų poveikio ir graužikų.

„CitySolar“ sukurta ilgalaikiam eksploatavimui. Jos konstrukcijos tvirtos, atsparios ugniai ir korozijai, korpusas pagamintas iš cinkuoto ir dažyto plieno, o dangtis – iš

nerūdijančiojo plieno. Plastikinis vidaus konteineris yra su ratukais, todėl jį nesunku transportuoti. Korpusas yra metalinės juodos spalvos, tačiau ir jis, ir dangtis gali būti nudažyti milteliniu būdu įvairiomis RAL spalvomis, kad atitiktų esamą aplinką. Visą korpusą galima padengti „antigrafiti“ danga, apsaugančia nuo vandalizmo.

www.smartbin.lt

www.parkobaldai.lt

www.lyfio.eu

+370 616 15085

info@lyfio.eu

Agronomijos g.45, Kaunas

Ilgaamžiai moduliniai namai

Pirmieji A++ klasės moduliniai namai Lietuvoje

Namas per 6 mėnesius

APŽIŪRĖKITE GYVAI