2024 KOVAS

Tik spinduliams atsitrenkus į pastatą saulė išvydo savo galią.

Louis I. Kahn

Susipažinkite su mūsų naujuoju šilumos siurbliu „EHS Mono R290“

Atraskite dar vieną produktą komfortui namuose sukurti

Pristatome naujausią „Samsung“ EHS šilumos siurblių gamą. „EHS Mono R290“ – tai šildymo sprendinys komfortiškam namų mikroklimatui palaikyti. Šie šilumos siurbliai gali būti 5, 8, 12 ir 16 kW galios. „EHS Mono R290“ šaltnešio R290 globalaus atšilimo potencialo (GWP) skaičius, palyginti su kitų šilumos siurblių šaltnešiais, yra mažesnis – tik 3. Kartu su žemo GWP skaičiaus šaltnešiu šilumos siurblys „EHS Mono R290“ gali užtikrinti šildymo tikslams tiekiamą termofikato temperatūrą iki 75 °C*. Ši šildymo sistema tinkama ir naujos statybos, ir renovuotuose pastatuose.

* Termofikato temperatūra pasiekiama, kai lauko temperatūra yra -10–35 °C. Galutinis rezultatas gali skirtis priklausomai nuo naudojimo sąlygų.

samsung-climatesolutions.com

MAGIŠKOS AKIMIRKOS

SVAJONIŲ VIRTUVĖJE

Čia prie bendro stalo susirenka šeima, čia taip jauku žvakės šviesoje pavakaroti su draugais, čia gimsta rožinės svajonės ir grandioziniai gyvenimo planai. Vokė-III jau ketvirtą dešimtmetį džiugina savo klientus nestandartiniais baldais būtent tokioms magiškoms akimirkoms virtuvėje. Detalėms atidūs įmonės dizaineriai išklauso visus kliento norus ir suprojektuoja jo svajonių virtuvę. Profesionalūs meistrai viziją paverčia baldais, o montuotojų komanda atgabena juos į vietą ir sumontuoja, jei pageidaujama, – su visa buitine technika. Vokė-III kasmet pagamina daugiau kaip 4000 virtuvių komplektų ir yra pasirengusi įgyvendinti vis naujas Lietuvos ir užsienio klientų virtuvės svajones.

8

ALFREDAS

TRIMONIS: „KŪRĖJUI SVARBU BŪTI KUO MAŽIAU VARŽOMAM“

30

42 IŠMANUSIS MIESTAS 10

56

ATGAIVINTA ISTORINĖ

PRAEITIS: KAIP RESTAURUOTI AUTOMOBILIAI TAMPA

MUZIEJAUS EKSPONATAIS

64

KONKURSO „CO-WORKING, CO-LIVING ERDVĖ“

APDOVANOJIMAI ĮTEIKTI AUTOMOBILIŲ ENTUZIASTŲ MEKOJE

80

SEE SEA PARK: ŠVIESOS BUVEINĖ

6 TVARIOS INTERJERO IDĖJOS

LEIDĖJAS

UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt

DIREKTORĖ

Ignė Dutova info@structum.lt

74

„IŠMANUSIS MIESTAS 10“ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS –SU REKORDINIU DALYVIŲ SKAIČIUMI

84

PASAULIO SPALVOS JŪSŲ KIEME

88

NAMAI LEGO PRINCIPAIS

94

„PORSCHE“ ŽENGIA Į VAKARŲ LIETUVĄ

102

„VIEŠNAGĖ“: MENO, PRABANGOS IR GAMTOS SINERGIJA PALANGOS ŠIRDYJE

118

PRAMOGŲ TELKINYS EŽERINGUOSE MOLĖTUOSE

120

„LIDL“ LOGISTIKOS

CENTRAS: TECHNOLOGIJŲ TRIUMFAS

128

FASADAI, KURIEMS NĖRA BLOGO ORO

134

DANGUJE IR ANT ŽEMĖS: TRAUKINIŲ EISMO NAUJOVĖS

142

PASAULYJE TOP 10

TEKSTŲ AUTORIAI

Neda Žvybienė

Rosita Rastauskienė

Violeta Bartaškaitė

Akvilė Lesauskaitė-Hu Eva Kovas

Vaiva Didžiulytė

PARDAVIMŲ VADOVĖ

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI

VYR. REDAKTORĖ

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už užsakovo pateiktų nuotraukų autorystę.

Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt

VYR. DIZAINERĖ

Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

Adobe stock Unsplash Getty Images Freepick

„STRUCTUM“ PROJEKTŲ KALBOS REDAKTORĖ Sandra Balžekaitė

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2024

© STRUCTUM, 2024

Naujosios surūdijusio plieno TECEsquare vandens nuleidimo plokštelės yra unikalios. Kiekvienas paviršius gaminamas individualiai, rankomis, todėl nėra dviejų tokių pat. Išskirtinai tiems, kas vertina ypatingas, nepakartojamas detales.

ALFREDAS TRIMONIS:

KŪRĖJUI SVARBU BŪTI KUO MAŽIAU VARŽOMAM

Alfredas Trimonis jau ketvirtą dešimtmetį gyvena ir kuria Vokietijoje, tačiau pasauliniu mastu jį išgarsino būtent Lietuvoje įgyvendinti projektai – rekonstruotas verslo centras „Pirklių klubas“ (2012), namas sostinės Turniškių rajone (2014) ir daugiafunkcis kompleksas U40 Užupyje (2022). Juos architektas atitinkamai 2013, 2015 ir 2023 m. pristatė „World Architecture Festival“ (WAF) – kasmet vykstančiuose architektų ir dizainerių prestižinių apdovanojimų finaliniuose renginiuose. Per šiuos festivalius savo projektus komisijai gyvai pristato visi apdovanojimų finalininkai. Tokia apdovanojimų praktika –vienintelė pasaulyje.

STRUCTUM prašymu Alfredas Trimonis pasakoja apie savo karjeros vingius, kūrybos stilių ir profesinius principus, įgyvendintus bei įgyvendinamus projektus, apžvelgia nūdienos architektūros realijas.

„Labai svarbu atrasti naujų netikėtų iššūkių, kurie motyvuotų. Viskas priklauso nuo siekių: kokius juos suformuosi, ta linkme ir judėsi. Kai žinai, kas dedasi architektūroje pasauliniu mastu, gali realistiškai ir objektyviai įvertinti save – vystaisi, o gal aptingai?“ –paprastai profesinės sėkmės esmę paaiškina vienas žinomiausių lietuvių architektų

Alfredas Trimonis, savo kūriniais pelnęs pripažinimą pasaulyje.

Neda Žvybienė

Karjeros pradžia: iš

Lietuvos į Vokietiją

„1981-aisiais baigiau tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Man pasisekė – Vilniuje gavau didelių užsakymų. Puoselėjau daug idėjų ir mėginau jas įgyvendinti, tačiau kasdienybė buvo visai neįkvepianti –trūko statybinių medžiagų ir architektūrinės informacijos. Atsimušdavau tarsi į neįveikiamą sieną. Pamaniau –yra pasaulyje daug kitų regionų, kur architektūra plėtojama visiškai kitaip. Apie 1990-uosius nusprendžiau keisti gyvenimo būdą ir gyvenimo šalį. Turėjau kontaktų Hamburge, tad susikroviau lagaminą ir išvykau. Pradėjau dirbti architektūros biure „HackelKaape“, o po šešerių metų įkūrėme bendrą firmą. Tapau partneriu, buvau atsakingas už kūrybinę veiklą. Tokiu būdu pradėjau mokytis kitokios architektūros kalbos. Lietuvoje buvau išmokęs aukšto lygio idėjinių koncepcijų, estetinio projektų pateikimo, funkcinių ryšių kūrimo, bet vos tik priartėdavau prie architektūrinės raiškos, pavyzdžiui, eksterjero, – lietuviškų žinių pritrūkdavo. Vokietijoje šioje srityje atsivėrė didžiulių galimybių. Paaiškėjo, kad ne vien architektūrinė, bet ir inžinerinė kalba, kuri Lietuvoje atrodė nesvarbi, yra reikšminga. Gerai, kad Vokietijoje galėjau mokytis praktiškai, ne teoriškai. Dalyvavau statybose, objektų priežiūroje, ir tada idėjų sprendimai įgijo visai kitą apvalkalą. Maždaug po 10 metų jau ganėtinai tvirtas jaučiausi savo profesinėje srityje. Vokietija mane išmokė amato. Atrodo paprasta, bet esmė vis dėlto slypi detalėse.

2015 m. supratau, kad reikia naujų iššūkių. Išėjau savo keliu – įkūriau „TRIMONIS architects“. Tai nebuvo paprasta, tačiau kūrėjui labai svarbu laisvė, būti kuo mažiau varžomam. Man visada labai svarbu priimti savarankiškus sprendimus. Ateina laikas, kai matai – stovi vietoje, vyksta vidinis konfliktas. Jį reikia spręsti ir eiti toliau, žiūrėti, ką tau atneš rytdiena. Iš pradžių būna sunku, vėliau stoji į vėžes, bet jau visai kitame lygmenyje.“

Apie savo „geometriškai švarų“ stilių

„Man architektūroje svarbiausia idėja. Jeigu idėją turiu, kiekviena nereikalinga detalė, pavyzdžiui, išlindęs vamzdis, netinkamos vėdinimo

grotelės, ne vietoje padėtas radiatorius, netinkamai įdėtos durys – viskas ties nesėkmės riba. Norint pasiekti švarumą, reikia suprasti visą architektūrinio kūrinio technologiją. Dėl šios priežasties nuo pat projekto pradžios dalyvauju kuriant visas inžinerines koncepcijas. Kartais inžineriniai sprendimai į architektūrinę idėją įneša chaoso. Jeigu chaoso nenori, turi darbinio proceso pradžioje visus svarbius faktorius sudėlioti į vietas. Kai užsakovas ištaria švaru, suprantu: regėjimo lauke nėra jokių trukdžių. Kartais užsakovas prasitaria, kad jaučiasi lyg atsidūręs nerealioje aplinkoje: viskas funkcionuoja ir tarsi nieko nėra. Geometrinio švarumo sąvoką prilyginčiau iki galo įgyvendintai idėjai. Nors erdvę palieku švarią, mėgstu pasirinkti akcentus, suskambančius joje, išraiškingas medžiagas, kaip medis ar akmuo.“

Profesiniai principai

„Kaip gyvenime, taip ir architektūroje privalai turėti principus, kurių stengiesi neperžengti. Šiais laikais tokia informacijos ir medžiagų gausa, kad reikia laiko atsirinkti, kas objektui yra svarbu. Juk negali fiziškai nukopijuoti gražios idėjos nesukūręs dvasinio turinio. Turi aiškiai žinoti, ko nori ir kaip tai gali įgyvendinti. Vertybės architektūroje kuriamos tada, kai tinkamos medžiagos atsiduria reikiamoje vietoje.“

Apie pastarojo meto statybų ir architektūros

pokyčius

„Viena iš tendencijų – tvarios statybinės medžiagos, kurias galima daug kartų naudoti, pavyzdžiui, medis. Tačiau itin išskirtinių reiškinių nėra. Reikia nepamiršti, kad šiandien architektūrinės koncepcijos kuriamos kompiuterinėmis technologijomis. Pastebiu, kad kai kuriems architektams patinka projektuoti ir statyti sudėtingus architektūrinius objektus, įkvėptus gamtos formų. Man toks kelias žavus ir patinka, tačiau jam įgyvendinti reikia nepaprastai daug lėšų. Reikia, kad biuro komunikacija ir darbo metodai būtų technologiškai pažangūs.

Architektūrinius procesus galima diferencijuoti pagal pasaulio regionus. Europa, išskyrus Daniją ir Šveicariją, mano nuomone, yra tarsi sustingusi, lyginant su tuo, kas vyksta, pavyzdžiui, Kinijoje. Kadaise

kinai kopijavo europiečius, o dabar patys stato idėjų prasme įdomius ir įvairiapusius objektus, techniškai tvarkingus ir gana aukštos statybų kultūros. Investuotojai tam skiria daug lėšų, tik kiek tai dar truks. Prieš keletą metų nustebino Turkijos architektūros raidos tendencijos. Ukrainoje prieš karą taip pat buvo įdomių architektūrinių sprendimų.“

Kodėl Europos

architektūrą idėjų srityje lenkia kiti regionai

„Tam tikra dalis užsakovų žiūri į architektūrinį procesą ne kaip į vertybių kūrimą, o kaip į pinigų uždirbimą. Jauni architektai, matydami tokias tendencijas, praranda moty-

vaciją kurti. Kai pastangos atsimuša į pinigus, prasideda idėjų ir kūrybinio potencialo sąstingis. Tada ir kyla niekam neįdomūs pastatai.“

Šiuo metu įgyvendinami projektai

„Vokietijoje dirbu ties dviem įdomiais objektais. Zilto [vok. Sylt] saloje, primenančioje Nidą, baigiame įrengti atostogų namus sename kapitono name. Taip pat garsiai mados dizainerei rekonstruojame vilą, kurioje vyks parodos ir mados pristatymai. Reikia išsaugoti tai, kas jau pastatyta prieš 150 metų, ir papildyti naujais elementais. Objektai nedideli, bet tokie, kokie man patinka, – labai komplikuoti [juokiasi].“

Architekto A. Trimonio projektų penketukas

Daugiafunkcis kompleksas U40, Vilnius, 2022

Šis Užupyje esantis „TRIMONIS architects“ suprojektuotas kompleksas pernai pristatytas per WAF Singapūre ir pripažintas geriausiu privačių namų interjero kategorijoje „Residential (housing, more than one dwelling)“.

U40 – tai privati gyvenamoji rezidencija, kurios daugiau kaip pusę ploto užima integruotas Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ su meno saugykla. Vidiniame kieme įrengtas skulptūrų sodas, vasaros metu veikia išskirtinis kokteilių baras, vyksta įvairūs renginiai.

Visas kompleksas alsuoja menu ir yra edukacinė erdvė. Per 200 meno objektų strategiškai integruoti į skirtingas gyvenamųjų patalpų zonas laikantis tam tikros meninės temos. Patalpos – maksimaliai funkcionalios. Pavyzdžiui, konferencijų salėje įrengtos kilnojamosios grindys. Jas nuleidus, patalpa transformuojama į baseiną su pirčių zona.

U40 kompleksą sudaro atstatyti seni ir naujas pastatai. Juos jungia stiklinė erdvė, iš kurios atsiveria šviesos kupina panorama. Stiklo jungtis taip pat leidžia apsaugoti autentišką renovuotų pastatų fasadą.

Leono Garbačausko nuotr.

Naujoji komplekso dalis – išskirtinė, jos perdanga tęsiasi 20 metrų be jokių atramų. Naujosios dalies lubų berėmės konstrukcijos schemai pasitelkta technologija

COBIAX: vietoje sunkaus betono panaudoti lengvi tuščiaviduriai plastikiniai korpusai. Panoraminėje berėmės sekcijos pusėje įrengti 15 laipsnių pasvirę stumdomieji įspūdingo dydžio langai.

Didžiausias iššūkis buvo integruoti kelias funkcines erdves palyginti mažame –1540 kv. m plote. Viešas ir privačias erdves reikėjo suplanuoti taip, kad jos viena kitos neužgožtų. Ne mažiau svarbu buvo ir sukurti vizualinį bei funkcinį naujojo ir senųjų pastatų ryšį. Vienas pastatas buvo istorinis, kitas rekonstruotas, o trečias – visiškai naujas, tad pasirinkta į architektūrą įtraukti bendrą dominantę – senamiesčio panoramą. Interjero koncepcijoje daugiausia dėmesio teko skirtingų funkcijų erdvėms, kartu į jas įtraukiant meno parodas.

Be jau anksčiau minėtosios naujovės –kilnojamųjų grindų, pagal specialų užsakymą buvo pagamintos šviečiančios langinės. Jos sumontuotos siekiant apsaugoti galerijose esančius meno kūrinius nuo saulės spindulių ir subtiliai apšviesti parodas. Į stumdomąsias stiklines duris biurų zonoje integruoti dvigubi paveikslai.

Leono Garbačausko nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus, „Istorijų namai“, Vilnius, 2020

Užduotį architektams ir projekto rengėjams padiktavo vertingų savybių pastatas: išsaugoti pastato istorinį tūrį, fasadus, planinę ir erdvinę struktūrą, šoninius istorinius laiptus, skliautus cokolinėje dalyje.

Cokolyje įrengtos saugyklos, pirmasis ir antrasis aukštai, administracinės patalpos sudaro kiek daugiau nei 2300 kv. m, arba pusę Valdovų rūmų ekspozicijų ploto.

Cokoliniame pastato aukšte suprojektuota saugykla, atvira lankytojams. Pirmajame ir antrajame aukštuose sumanyta keičiamų parodų erdvė. Kad parodų lankytojai nevaikščiotų per ūkines-administracines patalpas su šoniniais laiptais, pasirinktas dominuojantis funkcinis elementas – modernūs arkos formą atkartojantys vidiniai laiptai.

Norberto Tukaj nuotr.

Formuojant ekspozicines erdves buvo svarbu sukurti šiuolaikinio muziejaus nuotaikos ir komponentų vienovę. Šviečiantys plafonai pakeisti uždarais lubų elementais. Siekiant sumažinti šviesos srautą iš lauko, langai uždengti varstomais perforuotais aliuminio skydais, už jų sumontuoti radiatoriai ir techninė įranga, pavyzdžiui, garso stotelės ir kolonėlės. Ekspozicinės erdvės praplėstos neįprastose vietose, kaip rūbinė, kavinė, suprojektavus specialias vitrinas.

Muziejaus languose sumontuotas kintamų spalvų LED apšvietimas, tad dabar pastatas matomas tamsiu paros metu, jis tarsi kviečia užsukti miesto gyventojus ir svečius.

Pastato aplinka pasufleravo lauko amfiteatro idėją. Tam buvo panaudotas natūralus muziejaus pagrindinio įėjimo link vedančio kelio nuolydis.

Norberto Tukaj nuotr.

Privati rezidencija su meno galerija U36, Vilnius, 2019

Sieninė vieno aukšto sinagoga Užupyje pastatyta 1841 m. Nacių okupacijos metais ji buvo nusiaubta, o sovietų okupacijos metais pertvarkyta į gyvenamuosius butus.

Architektas A. Trimonis su savo komanda siekė atkurti istorinį pastato mastelį išlaikydami pagarbų dialogą su aplinka, pabrėždami paprastų formų svarbą tiek išorėje, tiek vidaus erdvėse. Pastatas perkurtas ir suprojektuotas taip, kad atitiktų šeimos gyvenimo būdą ir kartu neprarastų savo nesenstančios dvasios. Visose erdvėse atkurti senosios sienų tapybos, sinagogos laikotarpio plytų ir akmenų sienų fragmentai.

Leono Garbačausko nuotr.

Požeminėje namo dalyje įrengti meno galerija, vyno rūsys ir SPA zona su sauna bei nedideliu baseinu. Laiptų zonoje esantis vandens rezervuaras veikia kaip natūrali visos rezidencijos oro drėkinimo sistema.

Pirmąjį aukštą sudaro valgomasis, sujungtas su virtuve, erdvi svetainė, prieškambaris su laiptais ir lauko terasa. Antrajame pastato aukšte įrengti penki miegamieji.

Rekonstruojant pastatą panaudotos paprastos, autentiškos, vietovei būdingos medžiagos: stogas uždengtas skarda, kiemas išgrįstas akmenimis, o visos statybinės plytos pagal architekto nurodytus matmenis pagamintos rankomis iš molio ir nudažytos iš suodžių ir vandens mišinio išgauta spalva.

Leono Garbačausko nuotr.

Privati rezidencija TU14, Vilnius, 2014

Turniškių rezidenciją sudaro centriniais laiptais sujungtos keturių skirtingų lygių erdvės: garažas, svetainė, galerija-darbo erdvė ir miegamasis.

Pastato kompozicija grįsta viena pagrindine konstrukcine idėja: net šešis kartus pakartojamas toks pat aukštis – 1,4 m, o ilgis keičiamas priklausomai nuo zonos funkcijos.

Pirmasis struktūrinis elementas prasideda garažo lygyje ir tęsiasi iki pat gyvenamosios zonos, suformuodamas stogą ir terasą aukštesniam aukštui. Antrasis elementas tampa gyvenamosios zonos terasos stogu, taip pat balkonu kitame aukšte esančiam miegamajam. Ši variacija ir išsikišantys elementai apsaugo name esančias terasas nuo saulės ir lietaus. Tokia pat koncepcija atkartojama visuose aukštuose.

Pagrindinė namo konstrukcija pagaminta iš gelžbetonio, fasadai dengti keraminiu akmeniu. Namui šildyti, orui kondicionuoti ir patalpoms vėdinti naudojama geoterminė technologija, valdoma išmaniojo namo programa, kuri apima ir pastato apšvietimo bei garso kontrolę.

Leono Garbačausko nuotr.

Kartu įdiegta ir pagal užsakymą pritaikyta naujoviška sistema tinkamam drėgmės lygiui name palaikyti. Sistemą sudaro šešiolika pagrindinėje gyvenamojoje erdvėje išdėstytų stiklinių cilindrų, kuriuose yra ir vandens, ir ugnies. Jie tapo pagrindiniu šios unikalios gyvenamosios erdvės akcentu.

Leono Garbačausko nuotr.

„Pirklių klubas“, Vilnius, 2014

Pastatų kompleksas šalia Lukiškių aikštės sudarytas iš trijų dalių: naujo verslo centro su požemine stovėjimo aikštele, empirinio stiliaus 20 a. pradžios pastato ir vidinio pastato kieme. Modernios ir rekonstruotos komplekso dalių sparnai sujungti įspūdingu stiklo ažūro atrijumi.

20 a. pradžios pastatas visiškai rekonstruotas, atkurta jo pradinė autentiška išvaizda ir maksimaliai išsaugotas išlikęs paveldas. Pastato kampe esanti apvali bokšto dalis su dangų laikančio Atlanto skulptūra ir pastato fasadą puošiantis skulptūrinis bareljefas kruopščiai atkurti ir restauruoti. Pastato viduje atkurti plafonai, bareljefai ir freskos. Visais atvejais stengtasi maksimaliai išsaugoti autentiškumą.

Naujojoje dalyje įdiegti tik šiuolaikiniai inžineriniai, architektūriniai sprendimai.

Leono Garbačausko

Senosios ir naujosios komplekso erdvės sujungtos erdviu stikliniu atrijumi su nedideliais tiltais virš dekoratyvinių vandens baseinų.

Naujojo pastato dvigubo stiklo fasadas slopina triukšmą, sklindantį iš judrios gatvės, taip pat leidžia kontroliuoti natūralų apšvietimą ir šildymą, taupyti energinius išteklius. Atrijuje įrengtas dekoratyvinis baseinas naudojamas pastato orui drėkinti, o šildomos ir šaldomos lubos suteikia daugiau komforto ir galimybę taupyti energiją.

Leono Garbačausko nuotr.

SEE SEA

PARK: ŠVIESOS BUVEINĖ

Tomokio Hahakuros („Osamu Morishita Architect and Associates“) nuotr.

„Osamu Morishita Architect and Associates“ priėmė iššūkį Fukui prefektūroje (Japonija) sukurti vietą, kurioje žmonės galėtų diegti naujoves ir plėtoti naujus verslus, –suprojektavo „See Sea Park“. 2023 m. projektas pelnė WAF apdovanojimą už geriausią natūralios šviesos panaudojimą.

„See Sea Park“ turėjo iškilti senojo šventyklą supančio miško (Chinju-no-Mori), kuriame vykdavo vasaros šventės, Naujųjų metų sutikimai ir kiti tradiciniai renginiai, teritorijoje, tad architektų biuras „Osamu Morishita Architect & Associates“, besispecializuojantis aplinkos dizaino, objektų ir gaminių dizaino bei interjero dizaino srityse, sumąstė atkurti Chinju-no-Mori šiais laikais.

Užuot projektavusi uždarą erdvę, architekto Osamu Morishitos vadovaujama komanda nusprendė suformuoti ją taip, tarsi debesys būtų nusileidę iš dangaus ir pasklidę ant žemės. Tokiu būdu buvo sukurta tvarkos įvairovė.

„VIENETO“ KONCEPCIJA

Architektai atsisakė įprastinių energijos taupymo idėjų – izoliuoti erdvę labai hermetiškomis sienomis. Remdamiesi šilumą ir orą sulaikančių čerpinio ir šiaudinio stogų savybėmis, jie sumąstė sukurti sistemą, sudarytą iš tuščiavidurių „vienetų“ – kubų, padengtų skaidria ETFE (fluoropolimero) plėvele, kuri veikia kaip pūkinė striukė. ETFE beveik nebūdinga izoliacinių savybių, tačiau ji atlieka šilumos skleidėjo vaidmenį. Net ir sukaupus šilumą, garantuojama laisva oro cirkuliacija.

NAMŲ POJŪTIS

Kaip ir senuose japonų namuose, grindys paklotos tiesiai ant žemės. Izoliuotos tik vertikalios jų jungtys, dėl to tiesiogiai perduodama žemės energija. Karštą vasaros dieną grindys skleidžia vėsą ir gaivą, o orams atvėsus grąžina sukauptą šilumą. Toks fizinis pojūtis dar labiau susieja su aplinka. Didelis kvadratinis stogas sumontuotas taip, kad leistų judėti orui. Saulės šviesa sklinda pro prizmę iš kedro medienos ir pripildo vidų šiltos šviesos.

Atrijuje iš 100 metrų gylio gręžinio siurbiama energija renkama, šilumos mainų būdu perduodama į lietaus vandens saugyklą, o vėliau panaudojama grindims šildyti. Sutemus kubų struktūra virsta mirgančios šviesos kompozicija, kviečiančia žmones užsukti. Šitaip architektai sukūrė ramią ir patogią aplinką, tinkamą šiltiems bendruomenės susibūrimams – pasijutęs kaip namie, žmogus visada atsipalaiduoja.

DEBESYS IR LĄSTELĖS

Žmonės renkasi į debesis, pasklidusius ant žemės, ir leidžia laiką užsiimdami mėgstama veikla, mėgaudamiesi laisvės ir ryšio su bendruomene pojūčiu. Iš paukščio skrydžio „See Sea Park“ figūra atrodo beveik kaip gyvos būtybės ląstelės. Jos gyvena ir kuria tokią pat tvirtą struktūrą kaip didmiestis. Vietovės specifika veikia žmones ir jų suvokimą. Neabejojama, kad ilgainiui čia bus organizuojama vis daugiau renginių ir veiklų, parkas taps neatsiejamas nuo bendruomenės.

Kretingos miesto želdynų tvarkymas

Kretingos savivaldybės pastato rekonstrukcija

Kamerinių renginių erdvės sutvarkymas

Kretingos miesto riboženklis

KRETINGOS r.

KLAIPĖDA

NERINGA

RIETAVAS

MAŽEIKIŲ r.

Mažeikių miesto pritaikymas turizmo ir kultūros poreikiams

Rimolių piliakalnio ir Mildos slėnio pritaikymas turizmo poreikiams

Didžlaukio aukštapelkės durpyno pažintinio edukacinio tako pritaikymas turizmo poreikiams

Žemaičio aikštė

Dubysos slėnis

Modernus piligrimystės centras

Šakių tvenkinio parkas ir autobusų stotis Šakių vandentiekio bokštas Dviračių tinklas Šakių miesto teritorijoje

RASEINIŲ r.

ŠAKIŲ r.

Nidos krantinės skveras

Gintaro įlanka Nidos SPA

Klaipėdos energijos teritorija

Klaipėdos žaliakelis

Kuršių marių krantas Smiltynėje

Melnragės ir Girulių paplūdimių prieigos

Rietavo dvarvietės teritorija

Rekreacinė teritorija tarp Vingio gatvės ir Vatušių kaimo

VŠĮ „Veiklus Rietavas“ teritorija

Kalvarijos turgavietės sutvarkymas

Poilsio ir laisvalaikio zonos įrengimas

Kalvarijos pietinės miesto dalies kompleksinis sutvarkymas

KALVARIJA

A. Vienuolio muziejaus parkas

Troškūnų miesto istorinės dalies urbanistinė vizija

Kėdainių miesto Babėnų šilas

Babėnų tvenkinys

KĖDAINIŲ r.

KAIŠIADORIŲ r.

Pažintinis takas tarp Maisiejūnų ir Lašinių piliakalnių su keltu per Strėvą

Rekreacinė teritorija miesto pietinėje dalyje

Šeimyniškėlių piliakalnio aktualinimas ir muziejaus edukacinio centro atnaujinimas

Mineralinio vandens biuvetė Anykščių m. centriniame parke

ANYKŠČIŲ r.

Vilniaus istorinis centras

Medinės Šnipiškės

VILNIAUS r.

Sporto, sveikatingumo ir rekreacijos kompleksas

Nemenčinėje Bendruomenės namai Kasmiškių k., Sudervės sen.

Žaslių ežero pakrantės sutvarkymas ir pritaikymas aktyvaus poilsio bei miestelio renginių organizavimo poreikiams

Švenčionių gatvės architektūrinė vizija

VILNIUS

KVIEČIAME DALYVAUTI PROJEKTE!

Registracija: structum.lt/ismanusis-miestas

Daugiau informcijos: ismanusismiestas@structum.lt, +370 611 17962

PROJEKTO PARTNERIAI:

PARGINDINIAI PARTNERIAI:

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

PRIZINIS FONDAS

KLAIPĖDOJE – ISTORIŠKAI SVARBIOS

TERITORIJOS ATGIMIMAS

KONKURSO DALYVĖS: Karolina Maldytė ir Aleksandra Adeikytė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: AB „Klaipėdos energija“

DARBO VADOVĖ: prof. dr. Dalia Dijokienė

Senosios Elektrinės II rajonas Klaipėdoje apima AB „Klaipėdos energija“ sklypą ir aplinkines teritorijos dalis abipus Danės gatvės. Klaipėdos miesto plėtros procese pramonė buvo viena pagrindinių varomųjų jėgų, dariusi įtaką ekonominės, socialinės ir erdvinės aplinkos vystymuisi. Architektūros studentės Karolina Maldytė ir Aleksandra Adeikytė yra pasiryžusios šiai teritorijai įkvėpti naujos gyvybės.

„Ši vieta įdomi savo sėkmės istorija, tačiau pati teritorija nepasiekiama, neprieinama dabartiniams Klaipėdos miesto gyventojams. Teritorija sunkiai integruojasi į miesto centrą ir riboja erdvinės aplinkos vystymąsi tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalies. Miesto gyventojams tai istoriškai svarbi kompozicinė jungtis, todėl pagrindinis siekis yra išsaugoti architektūrinę, technologinę ir istorinę šios teritorijos vertę ir integruoti ją į kasdienį gyventojų gyvenimą“, – sako projekto IŠMANUSIS MIESTAS dalyvės.

Teritorijos koncepcija remiasi istorinio paveldo konversija. Klaipėda kaip miestas unikalus savo vandeniu ir pagrindiniu kanalu, tekančiu per miesto centrinę dalį.

Pasak Karolinos ir Aleksandros, viešosios prieigos prie vandens neišnaudotos, tad vandens prieigų gaivinimas yra svarbus šios teritorijos akcentas.

„Projekte pramoninio paveldo pastatai bus įveiklinami ir išsaugomi, siekiant pabrėžti industrinį charakterį, kuriant viešųjų erdvių tinklą teritorija atveriama miestiečiams. Darnios ir gyventojams palankios aplinkos kūrimas reikalauja integruoto požiūrio, kuris apima daugelį veiksnių, bet svarbiausia yra bendruomenių įtraukimas ir dalyvavimas. Įtrauktis suteikia

galimybę labiau suprasti vietos bendruomenių poreikius ir pageidavimus, skatina didesnį palaikymą bei įsipareigojimą projektams ir užtikrina, kad sprendimai būtų priimami remiantis platesnėmis žiniomis ir įvairesne perspektyva“ , – sako jaunosios kūrėjos.

KAUNO ORO UOSTE – NAUJAS DAUGIAFUNKCIS

PERONAS SU ORLAIVIŲ APTARNAVIMUI REIKALINGA INFRASTRUKTŪRA

KONKURSO DALYVĖS: Anastasija Bogomolnikova ir Evelina Četyrkovska

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: Kauno oro uosto pietinė dalis –būsimas peronas su orlaivių aptarnavimo ir „cargo“ veiklai vykdyti reikalinga infrastruktūra

Kauno oro uostas yra ne tik itin sparčiai augantis oro uostas pagal keleivių skaičių, bet kartu yra ir viso Baltijos šalių regiono lyderis pagal čia atliekamų orlaivių remonto paslaugų apimtis. Kauno oro uostui suplanuota daug svarbių pokyčių. Prie jų žada prisidėti ir projekto IŠMANUSIS MIESTAS dalyvės, architektės Anastasija Bogomolnikova ir Evelina Četyrkovska.

Talentingų architekčių duetas pasirinko Kauno oro uosto pietinės dalies teritoriją, kur kilo poreikis sukurti būsimo perono su orlaivių aptarnavimo ir „cargo“ veiklai vykdyti reikalingą infrastruktūrą.

„Mes įžvelgėme joje potencialą tapti ne tik lokaliai svarbiu objektu tam tikrai infrastruktūrai, bet ir traukos objektu valstybiniu mastu. Ši teritorija yra išskirtinė ne tik savo specifiniu poreikiu, bet ir svarbi miesto bei šalies gyventojams, nes orlaivių remonto ir „cargo“ veikla turi ir neaviacinę alternatyvą. Erdves vėliau galima nuomoti partneriams, vykdantiems aviacinę arba neaviacinę veiklą. Toks dau-

giafunkcionalumas turi didelį ilgalaikį efektą, kuris yra ekonomiškai palankus ir miestui, ir šaliai“, – sako komandos narės.

Architektės pasirinktoje teritorijoje planuoja projektuoti pastatą, kuris sukurtų daugiarūšę rinkos didinimo galimybę bei taptų inovatyviu pastatu savo infrastruktūros sektoriuje.

„Planuodami siekti darnaus projektavimo, kuris užtikrintų Lietuvos oro uostų ekonominę plėtrą, supratome, kad tokias ambicijas reikia numatyti iš karto, kad projektuojamas pastatas taptų poreikiu keistis gairėms, o ne atvirkščiai. Žinome, kad originaliausios mintis kyla sprendžiant problemas“, – priduria architektės.

Anastasija ir Evelina nurodo, kad atsižvelgiant į pasirinktą problematiką kurti darnias ir gyventojams pa-

lankias erdves svarbus visuomenės ir verslo bendruomenės įtraukimas. „Miestui ir jo gyventojams yra svarbi ekonominė plėtra, taip pat darniai plėtrai yra būtina užtikrinti tvarių medžiagų ir inovatyvių energiškai efektyvių sprendimų panaudojimą. Mūsų nuomone, šie trys punktai sudaro darnaus vystymosi principus mūsų problematikos atveju“, – sako projekto IŠMANUSIS MIESTAS dalyvės.

MEDINĖS ŠNIPIŠKĖS –NAUJAS TRAUKOS CENTRAS, TURINTIS IŠSKIRTINĮ IDENTITETĄ

KONKURSO DALYVIAI: Algimanta Gadeikytė, Lukrecija Birgiolaitė ir Andrius Mazrimas

KOMANDOS PAVADINIMAS: Šniπ

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Medinės Šnipiškės

DARBO VADOVĖ: prof. dr. Dalia Dijokienė

Vilniaus Skanseno teritorija išsiskiria medinių sodybinio tipo pastatų koncentracija, kuriančia unikalią vietos dvasią – kaimo jausmą mieste. Studentai Algimanta Gadeikytė, Andrius Mazriamas ir Lukrecija Birgiolaitė siekia atnaujinti medinių Šnipiškių teritoriją kartu išsaugant išskirtinį jos identitetą.

„Manome, kad tai yra puiki vieta norint labiau susipažinti su Vilniaus miesto istoriniu ir kultūriniu paveldu. Daug dėmesio skiriame esamų medinių namelių išlaikymui bei atgaivinimui. Istorinio Skanseno kvartalo regeneracija yra svarbus uždavinys norint sukurti naujas erdves Vilniaus miesto gyventojams. Ši istorinė teritorija turi daug potencialo tapti žaidimų aikštele inovacijoms ne tik specifinių urbanistinių ar architektūrinių sprendinių klausimais, bet ir koncepcijos idėja“, – sako komandos nariai.

Komanda nurodo, kad pagrindinis šio rajono bruožas yra lietuviškąjį kaimą mieste formuojantys mediniai nameliai, todėl norint išsaugoti ir puoselėti teritorijos identitetą daug dėmesio skirs jų išsaugojimui, modernizavimui pritaikant naujas tipologijas bei įvaizdžio išlaikymui kuriant naujus statiniu

„Didelio masto projektuose svarbu atsižvelgti į sprendinių tvarumą bei inovatyvumą, todėl norime pritaikyti Lietuvoje kol kas mažai naudojamas medines konstrukcijas naujai projektuojamiems pastatams. Taip naujasis rajonas taptų eksperimentine platforma ne tik sprendžiant kaimo mieste klausimą, bet ir išbandant šalyje dar plačiai nepaplitusias, bet tvarias ir švarias konstrukcijų metodikas“, – pasakoja projekto IŠMANUSIS MIESTAS dalyviai.

Pasak komandos, norint sukurti ne tik vietinę reikšmę turinčias erdves, jos turi tapti lengvai pasiekiama miesto gyventojų dienos dalimi.

„Erdvė turi įsikomponuoti į esamą miesto urbanistinį audinį, tapti neatskiriama jo dalimi, pasižyminčia savo traukos taškais, identitetu bei žaliosiomis zonomis. Žmonės ir jų veikla įprasmina erdves, todėl svarbu kurti vietas, pasižyminčias jaukumu bei ramumu, kuriose gyventojai norėtų leisti laisvą laiką, ilsėtis. Kuriant erdves svarbu atsižvelgti ne tik į pavienius elementus, bet ir jų formuojamą sistemą, leidžiančią visą projektuojamą teritoriją praeiviui suprasti kaip vientisą ir įdomią visumą“, – nurodo studentai.

RASTINĖNŲ BENDRUOMENĖ GALĖS SUSITIKTI NAUJOJE SUSIBŪRIMO

VIETOJE

KONKURSO DALYVĖS: Ugnė Bujanauskaitė, Rokas Kalibatas, Gintautas Kerpiškis ir Mindaugas Rutalė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Bendruomenės namų Kasmiškių k., Sudervės sen. teritorija

DARBO VADOVAS: Rita Šuminskienė, doc. dr. Marina Valentukevičienė, doc. dr. Ramunė Žurauskienė

Smarkiai augant Rastinėnų bendruomenės skaičiui atsirado viešųjų erdvių ir pastatų poreikis, nes aplinkinėse teritorijose trūksta socialinės infrastruktūros bei erdvių, tinkamų aktyviam ir pasyviam laisvalaikiui. Vilniaus kolegijos Kraštovaizdžio dizaino studentų komanda, kurią sudaro Ugnė Bujanauskaitė, Rokas Kalibatas, Loreta Bačiulienė, Gintautas Kerpiškis ir Mindaugas Rutalė, ėmėsi kurti susibūrimo vietą, kurioje galėtų burtis bendruomenė.

Pirmą kartą projekte IŠMANUSIS MIESTAS dalyvaujanti Vilniaus kolegija nusprendė parengti Kasmiškių kaimo bendruomenės namų aplinkos sutvarkymo projektą.

„Kasmiškių ir šalia esantys kaimai neturi bendros žmonių susibūrimo vietos, trūksta veiklos ir užsiėmimų vaikams“, – sako komandos nariai.

Komanda bendrauja su Sudervės seniūne ir Kasmiškių kaimo seniūnaite. Jų dėka komanda surinko daug informacijos apie šio kaimo gyventojus, jų poreikius ir lūkesčius.

„Pirmo susitikimo metu seniūnaitė papasakojo, kad anksčiau šioje teritorijoje vykdavo kaimo bendruomenės susibūrimai, pastate rengdavo koncertus, gyventojai turėjo kur susitikti ir pabendrauti. Pastate buvo įsteigta biblioteka. Ši vieta yra svarbi kai-

mo gyventojams, tačiau aplinka neišvystyta laisvalaikio praleidimui“, – pasakoja studentai.

Komanda siūlo teritoriją padalyti į aktyvaus ir pasyvaus laisvalaikio zonas. Aktyvaus laisvalaikio zonoje numatė vietas žaidimų ir sporto aikštelėms.

„Sukurta edukacinė vieta leis vaikams pažinti sodininkystę iš arčiau. Projektuojama pavėsinė bus išskirtinė savo apželdintu stogu. Nedidelės ir jaukios vietos sukurtos pasisėdėti su knyga ar ramiam poilsiui. Lietaus sodas – tai viena iš naujausių technologijų tikslingai panaudoti perteklinį lietaus vandenį.

Šį sodą suprojektavome ne tik dėl praktiškumo, bet ir dėl estetinio vaizdo. Stengiamės atliepti Kasmiškių gyventojų poreikius, sukurdami patogią, jaukią ir darnią aplinką. Norint sukurti darnią ir gyventojams palankią erdvę svarbiausia atliepti gyventojų poreikius“, –planais dalijasi komandos nariai.

KĖDAINIŲ MIESTO BABĖNŲ

ŠILAS PRITAIKYTAS

MIESTIEČIŲ

KONKURSO DALYVIAI: Gvidas Nienius ir Kipras Ambraza

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: Kėdainių miesto

Babėnų šilas

Babėnų šilas – tai vieta, kurioje smagu poilsiauti, aktyviai leisti laisvalaikį, sveikatintis, sportuoti. Visgi, Kėdainių rajono savivaldybės pastebėjimu, Babėnų parko teritorijoje esanti takų sistema užgožta želdinių ir reikalauja priežiūros, bloga dangos būklė, mažosios architektūros elementai nusidėvėję arba jų visai nėra.

Ši miesto teritorija turi neišnaudotą gamtinį potencialą, kuris nėra iki galo pritaikytas miesto gyventojų ir svečių poreikiams. Įgyvendinti šilo potencialą ėmėsi profesionalių architektų komanda Gvidas Nienius ir Kipras Ambraza.

„Visoje Lietuvoje galima aptikti unikalių teritorijų, turinčių potencialo urbanistinėms inovacijoms. Babėnų šilas, esantis Kėdainių miesto šiaurinėje dalyje, yra viena iš jų. Didžiulė, kokybiško, bet nei šių, nei ateities žmonių poreikiams nepritaikyta miško teritorija, apsupta įvairių, skirtingos funkcijos ir mastelio urbanistinių darinių, tampa puikia vieta eksperimentiniam projektui, galinčiam tapti pavyzdiniu ateityje.

Visapusiškai įveiklinta šilo teritorija galėtų tapti puikia vieta ne tik vietinių gyvenimui paįvairinti, bet ir naujiems gyventojams pritraukti“, – dalijasi vizija projekte dalyvaujanti komanda.

POREIKIAMS

Pasak jų, šiais laikais itin spartus technologinis progresas kuria naujas, iš pirmo žvilgsnio utopines galimybes įvairiose srityse. Architektūra ir urbanistika – viena jų.

„Sparčiai tobulėjanti ir populiarėjanti virtualiosios ar papildytosios realybės technologija bei spartėjanti kasdienio gyvenimo kibernizacija didina gamtinių struktūrų miestuose svarbą, kaip kontrastą vis daugiau praleidžiamam laikai virtualiosiose erdvėse, dirbant kompiuteriu, bendraujant ar leidžiant laisvą laiką virtualiai. Taigi pasirinktą teritoriją bus siekiama pritaikyti papildytosios realybės struktūrai ir taip įprasminti ją atsižvelgiant į šių dienų poreikius“, –sako projekto dalyviai

Jų teigimu, tai puiki galimybė sukurti idėjinį, utopinį projektą ir kartu

atskleisti mažųjų Lietuvos miestų potencialą spartaus technologinio progreso akivaizdoje, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Miestui, norinčiam kurti darnias ir gyventojams palankias erdves, svarbu neapsiriboti tik šių dienų problemomis, žvelgti toliaregiškai. Ieškoti sprendimų, formuojančių įvairiapuses ir daugiasluoksnes erdves, skatinančias skirtingų bendruomenės narių įsitraukimą ir bendradarbiavimą“, – sako projekto IŠMANUSIS MIESTAS dalyviai.

ŠAKIUOSE IŠKILS NAUJAS LANKYTOJŲ TRAUKOS CENTRAS

KONKURSO DALYVĖS: Eglė Dabašinskaitė, Vaiva Viliušytė, Lukrecija Zgirskė, Lukas Margelis

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Nenaudojamas vandens bokštas, Šakiai

DARBO VADOVAS: Nerijus Stanionis

Šakiuose yra nenaudojamas vandens bokštas, kuris garsus tuo, kad 1952 metų vasario 15 dieną Šakių „Žiburio“ gimnazijos auklėtiniai ant jo iškėlė Lietuvos trispalvę. Tačiau plazdančios vėliavos jaunuoliai savo akimis nepamatė – jie buvo suimti, apkaltinti tėvynės išdavimu. Studentai Eglė Dabašinskaitė, Lukas Margelis, Lukrecija Zgirskė ir Vaiva Viliušytė siekia įprasminti šį įvykį ir paversi vandens bokštą visos Lietuvos gyventojų traukos centru.

„Pasirinkome Šakių mieste esančius nenaudojamus vandens bokštus. Tai pirmasis objektas, kuris yra matomas įvažiuojant į Šakius. Norėtume jį padaryti miesto simboliu ir traukos objektu kitų miestų gyventojams. Taip pat siekiame įprasminti šio bokšto istorinius įvykius, sukeliančius sentimentų miestiečiams. 1952-aisiais ant vandens bokšto Šakių „Žiburio“ gimnazijos auklėtiniai iškėlė Lietuvos vėliavą ir buvo iškart suimti ir apkaltinti tėvynės išdavimu. Tai drąsus ir patriotiškas poelgis, kuris turėtų būti primenamas ateities kartoms“, – pasakoja komandos nariai

Pagrindinis komandos tikslas –suburti ne tik Šakių bendruomenę, bet ir žmones iš visos Lietuvos.

„Planuojame projektuoti interaktyvias erdves, skirtas įvairaus amžiaus žmonėms, taip pat ir apžvalgos bokštą, kuris būtų vienas aukščiausių Lietuvoje“, – sako studentai.

Šiuo metu bokštai apleisti ir užima perspektyvią teritoriją traukos objektui. Pasak komandos, tai puiki proga miestui turėti vietą, skirtą bendruomenei susiburti, kuri ne tik pritrauktų kitų miestų gyventojus, bet ir būtų prasminga vietiniams.

„Šiuo projektu siekiame sukurti erdvę, kuri kviestų aplankyti Šakius, pažinti istoriją ir gyventojus. Norime atverti duris į modernesnį miestą“, – sako komandos nariai.

SIŪLOMAS NAUJAS ATSIPALAIDAVIMO IR PRABANGIŲ MALONUMŲ

PRIEGLOBSTIS NIDOJE

KONKURSO DALYVĖ: Paulina Stancelytė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Nidos SPA

DARBO VADOVAS: doc. Linas Naujokaitis

paslaugomis“, – pastebi dalyvė

Projektuojamo pastato pagrindinė idėja – organiškas, švelnių formų tūris, įsiterpęs sklype tarp medžių bei neprimenantis tradicinių žvejų sodybų.

„Pasirinkome šią idėją norėdami sukurti kontrastą tarp jūros ir marių pusių – pastatas bus tarsi atskirai stovintis traukos centras, nutolęs nuo gyvenvietės“, – sako P. Stancelytė

Projekte numatytas teritorijos sutvarkymas kartu su rekreacinių lauko erdvių, tokių kaip sporto aikštynai, lauko baseinai ar terasos, sukūrimu –naujos lauko erdvės suteiktų daugiau galimybių panaudoti sklypą įvairioms veikloms visais metų laikais.

„Gyventojams palankių erdvių kūrimas priklauso nuo pačių gyventojų poreikių ir įpročių – juos suprasti yra svarbu norint kurti erdves, kurios Patogioje Nidos gyvenvietės vietoje – Nidos pajūrio rekreacinėje zonoje, rekreacinio miško apsuptyje, Neringos savivaldybė kviečia sukurti patrauklias sveikatinimo paslaugas galintį suteikti Jūros terapijos su papildančiu sporto aikštynu kompleksinį centrą. Teritorijai įveiklinti reikalinga numatyti visas galimas ir leidžiamas veiklas, išnaudojant teritorijos gamtinį potencialą, siekiant sumažinti kurorto sezoniškumą, išplečiant paslaugų įvairovę. Šios užduoties ėmėsi Paulina Stancelytė.

„Kuršių nerija, įsiterpusi tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, turi unikalias gamtos sąlygas ir kultūrinį kraštovaizdį, saugomą UNESCO. Ši vieta puikiai tinka sveikatingumo ir rekreaciniam kompleksui dėl savito jūrinio klimato, paplūdimių, kopų, pušynų. Tačiau kurortas šiuo metu susiduria su sezoninio turizmo problema, kai dauguma lankytojų atvyksta vasarą, o šaltuoju metų laiku sulaukiama nedaug turistų, atvykusių trumpam laikui. Tam įtakos turi ir sezoninė rekreacinė veikla, kuri išryškėja sezono metu, – jūros terapijos centras suteiktų galimybę turistams ir gyventojams mėgautis nerija ištisus metus ir papildytų ją naujomis rekreacinėmis bei sveikatingumo

atitiktų lūkesčius ir apimtų gyventojams reikalingas funkcijas. Erdvių funkcionalumas bei įvairovė užtikrina, kad miesto ar rajono aplinka būtų pritaikyta įvairiems poreikiams ir veikloms, skatintų gyventojų bei bendruomenių įsitraukimą. Taip pat svarbu ir emocijos, kuriamos erdvėse, – erdvių dizainas neapsiriboja vien funkcionalumu, bet siekia sukelti teigiamas emocijas, užtikrinti saugumą bei skatinti ryšį su erdve ar aplinka“, – teigia P. Stancelytė.

Kajaus Palioko nuotr.

NIDOS KRANTINĖ ATGIS NAUJOMIS SPALVOMIS

KONKURSO DALYVIAI: Rytis Cikanavičius

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: Nidos krantinė

Nidos krantinės – Nidos gyvenvietės rytinėje dalyje, kuri jungia skirtingus Nidos gyvenvietės urbanistinius, ekologinius, gyvenvietės raidos sluoksnius. Krantinė ir vanduo – neatsiejama Neringos gyvenviečių identiteto dalis ir vienas patraukliausių traukos objektų. Architektas Rytis Cikanavičius ėmėsi atnaujinti krantinę, kad ji taptų dar patrauklesne vieta leisti savo laisvalaikį.

„Sezono metu krantinėje verda gyvenimas, bet realiai ji atrodo labai pamiršta ir apleista, neatitinkanti šiuolaikinių poreikių. Šiuo metu ji labiau atlieka tranzitinio tako ar kelio tarp taško A ir taško B funkcijas, bet ne kaip pramogų ar poilsio zona. Istoriškai pakrantėje „virė“ gyvenimas – švartavosi žvejų ir pramoginiai laiveliai. Šiuo metu jachtoms ir kateriams bei žvejams skirta uosto teritorija, o laisvalaikio „vėjo gaudytojai“ neturi tinkamos infrastruktūros. Įrengus atitinkamą infrastruktūrą pakrantė ženkliai atgytų“, – pasakoja architektas. Atsižvelgdamas į sezoniškumą bei saugomų teritorijų ribojimus R. Cikanavičius nori pasiūlyti visiškai kitu kampu pažvelgti į teritorijos

privalumus ir šių dienų technines galimybes – pasiūlyti naujus gyvenamosios, rekreacinės bei sporto paskirties objektų statybos galimybes ant vandens, išlaikant miestui būdingą struktūrą, bet taip pat išlaikant saugomą pakrantės liniją bei saugomus daugiaplanius vaizdus į Nidos gyvenvietę, įrengti universalų šviesų, vandens, garso bei žmonių sceną ant vandens.

„Mariose norėčiau įrengti šviesų instaliaciją žuvusiems jūreiviams atminti bei kitas šviesų instaliacijas, kurios pagyvintų pakrantės taką. Atskirti pėsčiųjų ir dviračių transporto srautus krantinėje, taką papildyti apžvalgos aikštelėmis tiek į marias, tiek į patį Nidos miestą, pasiūlyti naujų maudynių vietų mariose bei nepamiršti vandens sporto entuziastų“, – planais dalijasi architektas.

R. Cikanavičius sako, kad ruošiant teritorijos pokyčius svarbiausia būti atviriems naujoms idėjoms, apie jas diskutuoti įtraukiant tiek vietos gyventojus, tiek visas kitas suinteresuotas puses, nebijoti permainų ir planavimo bei viešinimo procesams skirti pakankamai laiko.

Guostės Paliokaitės nuotr.

ŠAKIŲ TVENKINIO PARKAS TAPS TURISTŲ TRAUKOS CENTRU

KONKURSO DALYVĖ: Julija Avgul

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Šakių tvenkinio parkas ir autobusų stotis

DARBO VADOVĖ:

Doc. Darius Linartas

Vienas iš miesto gamtinės ir rekreacinės aplinkos branduolių yra Šakių tvenkinio parkas, jame 1958 metais iškastas dirbtinis ežeras (3,5 ha), suformuotas poilsio parkas, įrengtas miesto pliažas.

Šakių rajono savivaldybės teigimu, miesto atžvilgiu teritorija prestižinė, tačiau įveiklinama stichiškai, neturint bendros vizijos. Paplūdimys atkurtas tik 2023 metais, tačiau dar nevisiškai sutvarkytas krantas, trūksta tam skirtos infrastruktūros. Parko augalija skurdi, medžiai neprižiūrimi. Teritorija menkai pritaikyta poilsiui. Šalia parko esanti I autobusų stotis – nereprezentatyvios būklės, reikalingas kapitalinis remontas.

Parengti bendrą šių dviejų teritorijų architektūrinį-kraštovaizdžio vizualinį planą ėmėsi projekto „Išmanusis miestas“ dalyvė „VilniusTech“ studentė Julija Avgul. Siekiama, kad teritorija taptų Šakių rajono gyventojų ir turistų traukos centru, kuriame atsirastų poilsio, pramogų, edukacijų sprendiniai.

„Teritorija turi potencialą tapti traukos centru, kuris galėtų tapti miesto atpažinimo ženklu. Šakių tvenkinio teritorija yra miesto širdy-

je, prie pat autobusų stoties, miesto vartų, todėl yra svarbi miesto atžvilgiu“, – sako J. Avgul.

Ji atkreipia dėmesį, kad teritorijoje bus taikomi sprendiniai, atsižvelgiant į spalvų psichologines bei fizines savybes.

„Siūlome teritorijoje sutvarkyti esamą gamtinį kraštovaizdį, įtraukiant įvairaus pobūdžio erdves, skirtas tiek miesto gyventojams, tiek miesto svečiams. Be to, siūloma teritorijoje įrengti nedidelio ploto

spalvų muziejų, kuris taptų svarbiu akcentu ne tik miesto atžvilgiu, bet ir Lietuvos mastu. Tai yra galimybė atverti miestą lankytojams ir taip pagerinti kultūrinę bei ekonominę padėtį. Be to, svarbu atnaujinti miesto autobusų stotį, kuri yra prie tvenkinio teritorijos, ir sujungti ją ir jos sprendinius su būsimu traukos centru. Taip galima pastiprinti miesto identitetą“, – sako pirmą kartą projekte „Išmanusis miestas“ dalyvaujanti studentė.

PROJEKTAS

SUKURKITE ateities namo viziją, PAMATYKITE savo projektą žurnale ir LAIMĖKITE rėmėjų įsteigtų prizų!

KONKURSO TRUKMĖ: 2024 m. vasaris – 2024 m. liepa

ATGAIVINTA ISTORINĖ PRAEITIS:

KAIP RESTAURUOTI

AUTOMOBILIAI TAMPA

MUZIEJAUS EKSPONATAIS

Vos prieš metus Vilniuje, industrinio kultūros paveldo objekte – senajame taksi parke, duris atvėrė istorinės transporto technikos muziejus. Dabar du aukštus užimančiame 4500 kv. m Vilniaus automuziejuje veikia didžiausia Lietuvoje automobilizmo raidos ekspozicija, kurią sudaro daugiau kaip šimtas nuolatinių transporto paveldo eksponatų. Tačiau retam lankytojui žinoma, kad keliais aukštais žemiau įsikūrusios ir istorinių automobilių restauravimo dirbtuvės. Dalis jose atkurtų automobilių keliauja tiesiai į muziejų.

„Jokių racionalių skaičiavimų atidarant Automuziejų nebuvo. Jis atsirado iš aistros restauruoti automobilius ir juos kolekcionuoti, – sako muziejaus vadovas Povilas Eitutis. – Mane visuomet žavėjo virsmas: nevažiuojantis surūdijęs istorinis automobilis, primenantis metalo gabalą, po restauracijos staiga atgyja, tarsi būtų ką tik išriedėjęs iš gamyklos.“

P. Eitutis įsitikinęs, kad polinkį kolekcionuoti paveldėjo iš senelio ir tėvo. Sovietmečiu Lietuvoje automobilių pasirinkimo nebuvo, tačiau Eitučių šeima pozityvumo sėmėsi iš užsienio autotechnikos kultūros.

P. Eitutis pasakoja jau nuo mažens po kaimą važinėjęsis vienu iš dabartinių muziejaus eksponatų.

Restauruota transporto technika tampa istorine vertybe

„Norėjosi, kad ir Lietuvoje atsirastų meno galeriją primenanti vieta, kurioje būtų galima išvysti nuo istorinio iki šiuolaikiškesnio automobilio ir išgyventi transporto paveldo istoriją. Automuziejus atskleidžia visą technikos raidą, tačiau pirmenybę teikiame vertingiems 20 a. pradžios ir prieškariniams automobiliams, –muziejaus išskirtinumą pabrėžia P. Eitutis. – Mūsų eksponatai – išpuoselėtos restauruotos istorinės vertybės. Dauguma eksponatų galėtų nors ir šiandien išriedėti į gatves. Atlikus kruopščią techninę ir atkuriamąją restauraciją, jie yra techniškai tvarkingi ir atrodo taip, kaip buvo sumanę jų tikrieji kūrėjai.“

Beveiki visi automobiliai ir motociklai į muziejaus ekspoziciją keliauja per tame pačiame pastate įrengtas restauravimo dirbtuves – čia jie yra valomi ir poliruojami, kai kuriems atliekamas techninis remontas, būna ir tokių, kuriuos tenka išardyti ir surinkti iš naujo.

Išrieda rankų darbo kolekciniai modeliai

P. Eitučio teigimu, prieškarinius automobilius restauruoti sudėtinga, nes visų jų kėbulai yra mediniai. Visi iki vieno – rankų darbo. Tokių automobilių restauratorius turi išmanyti daugiau nei dailidė ir mechanikas. Ne kiekvienam šiuolaikiniam meistrui pakanka kantrybės atkurti trūkstamas medinių konstrukcijų dalis, jas aptraukti skarda.

„Regis, yra viskas, ko reikia automobiliui restauruoti, bet atsidarai pavarų dėžę ir supranti: teks ieškoti retos detalės, ir šis netikėtumas automobilio atkūrimą gali atitolinti net keliolika metų“, – pasakoja apie iššūkius P. Eitutis ir priduria: automobilių restauravimas – nuolat kintantis procesas, kurio reikia mokytis kiekvieną dieną. Daug darbų restauravimo dirbtuvių komanda atlieka rankomis, kaip būta ir prieš šimtą metų, vis dėlto atsiranda ir naujų būdų, technologijų, leidžiančių sutaupyti laiko ir pasiekti geresnį rezultatą.

Automobiliai restauruojami iki mažiausios detalės. Išardyto automobilio dalys išskirstomos, nuo metalinių varžtelių, pavyzdžiui, valomos rūdys, o medinės, odinės, guminės, tekstilės detalės restauruojamos arba ieškoma, kas galėtų pagaminti naujų pagal senų pavyzdžius. Stengiamasi palikti kuo daugiau autentikos, o kai kurie automobiliai yra tik konservuojami. Šiuo metu

Automuziejaus dirbtuvėse restauruojami aštuoni automobiliai – kai procesas bus baigtas, jie taip pat atriedės į ekspoziciją.

Neseniai iš dirbtuvių į muziejų perkeltas amerikiečių automobilis „Oakland Six Roadster“, rastas Estijoje užmūrytas namo sienoje. Manoma, kad 1924 m. pagamintu šešių cilindrų variklio automobiliu važinėjo tarpukario Estijos kultūros ministro šeima.

Visiškai restauruotas ekspozicijoje atsidūrė ir 1925 m. pagamintas prabangus „Lincoln model L“, vienas pirmųjų automobilių su V8 – pačiu amerikietiškiausiu iš visų kada nors pagamintų variklių.

Jau nebeegzistuojančio JAV vagonų ir automobilių gamintojo „Studebaker“ modelis „Big Six“ dirbtuvėse buvo išardytas iki mažiausio varžtelio. Dabar 1924 m. pagamintas automobilis lankytojams liudija savo šlovės istoriją. Būtent šiuo modeliu JAV buvo pagerintas ankstesnis kelionės automobiliu iš Niujorko į San Fransiską rekordas: šis atstumas įveiktas 12 valandų greičiau – per 86 valandas 20 minučių. Tai

yra ir šešiomis valandomis greičiau nei važiuojant traukiniu.

Pusantrų metų restauravimo dirbtuvėse praleido 1912 m. „Peugeot BP1 Bebe“ – simpatiškas geltonas automobilis, sukurtas tuomet dar nežinomo 24 metų dizainerio Ettore Bugatti. Savo imperijos pamatus jis pradėjo kloti prekiaudamas autoriniais automobilių brėžiniais ir licencijomis.

Atkurta Lietuvos istorija

Be išskirtinių automobilių, dirbtuvėse atgimsta ir Lietuvos istoriją menantys motociklai. Kaune rastas „Wanderer

SV 616“ motociklas su pažangia 1916 m. variklio V2 komponuote atgaivintas tik restauravimo dirbtuvėse. Daugiau kaip pusę amžiaus slėptuvėje prabuvęs trofėjinis, iš bermontininkų atimtas, „Wanderer

SV 616“ buvo rastas Kaune 2003 m. visiškai sudūlėjęs. Automuziejaus restauravimo dirbtuvėse jis buvo restauruojamas ne vienus metus.

Panaši ir kito muziejaus eksponato –Šiauliuose rasto motociklo „BSA model E V Twin“ istorija. 1924 m. ga-

mybos britiškas motociklas nuo bolševikų buvo paslėptas po medinio namo grindimis. 2005 m. atliekant namo remontą, „BSA model E V Twin“ buvo aptiktas surūdijusiu šonu. Teko gaminti motociklui naujus purvasaugius, naują degalų baką ir variklio bloką.

Reikia žinių ir supratimo

Automobilio kolekcinė vertė, anot P. Eitučio, priklauso nuo įvairių faktorių. Jei automobilis nedaug surūdijęs, jį galima techniškai sutvarkyti paliekant vizualią dalį su originalia patina. Gali būti, kad toks automobilis kainuos brangiau nei visiškai restauruotas, nes kolekcionieriai vertina autentiką.

Jau minėtasis muziejaus eksponatas – limuzinas „Lincoln model L“ yra keturių durų, septynių vietų ir atviru stogu. Jeigu toks pat limuzinas būtų uždaru stogu, jo kaina būtų gerokai mažesnė. Kainą gali lemti kėbulo tipas ir gamintojas. Jei ne tarpukario istorija, susijusi su Estijoje rastu „Oakland Six Roadster“, muziejui būtų labiau apsimokėję įsigyti tokį pat modelį, tačiau jau atnaujintą kitų dirbtuvių. Kartais žmonės daug sumoka ir už nostalgiškus automobilius, kurių visada norėjo, bet niekada neturėjo.

„Restauruojamas automobilis turi būti paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, todėl reikia labai atidžiai pasverti projekto vertę. Restauravimas gali būti investicija“, – sutinka Automuziejaus vadovas, tačiau ir pajuokauja, kad automobilis vertas tiek, kiek už jį sumoka pirkėjas.

Vytauto Pilkausko nuotr.

Remiamasi archyvais

Automobiliams atkurti dažnai pasitelkiami užsienio archyvai, originalūs brėžiniai. Pavyzdžiui, jei restauratorius žino, kad automobilis buvo Henrio Chaprono kėbulu, prašo jo šeimos už tam tikrą mokestį atsiųsti archyvinę bylą.

Daugiausia painiavos restauratoriams sukelia autentiškos automobilių spalvos. Senieji dažų kodai negelbsti, nes skiriasi nuo šiuolaikinių. Dažnai spalva nustatoma skutant dažų sluoksnius tol, kol aptinkamas pirminis dažo sluoksnis. Kolekcionieriai neatleidžia netikslumų, todėl iš akies pasirinkta spalva prilygsta automobilio suniokojimui.

„Stengėmės autentikos išsaugoti tiek, kiek tik įmanoma. Automobilio dangtis ir kėbulas – seni. Medinis vairas restauruotas, odinė sėdynė susi-

dėvėjusi, bet atlošas – sveikas, taip ir palikome“, – rodo P. Eitutis į vietoje restauruotą istorinį 1915 m.

„Buick C-24“, kuris filmuotas miniseriale „Koletė“ su tragiškos lemties aktore Marie Trintignant. Tai ne vienintelis muziejaus automobilis, pasirodęs kino ekrane: kino kūrėjai mėgsta nuomotis ir prancūzišką „Delage D8-85“, didelį patogų 1934 m. limuziną.

Restauratorių dirbtuvėse šiuo metu atnaujinama būsima „žvaigždė“ tam tikrai muziejaus lankytojų grupei –Vokietijos žiedinių lenktynių čempionate „Deutsche Tourenwagen Masters“ (DTM) dalyvavęs „Mercedes-Benz“.

Automuziejaus tikslas – nuolat atsinaujinti ir kurstyti lankytojų smalsumą, tad bus pristatoma vis naujų dirbtuvėse restauruotų automobilių.

STRUCTUM stendas RESTA parodoje

atspindės ateities ambicijas –vertikalius miestus

Šių metų novatoriško dizaino

STRUCTUM stendas bus skirtas vertikalių ateities miestų sampratai, kurie pastatyti naudojant tvarias, aplinkai draugiškas medžiagas, gamtos integraciją bei technologijų siūlomas galimybes atspindėti.

Šiais metais didžiausioje Lietuvoje statybų parodoje „RESTA 2024“ Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmuose balandžio 25–27 dienomis bus galima išvysti įspūdingą žurnalo STRUCTUM stendą, kurį suprojektavo architektas Aistis Stalaučinskas.

„Vertikalūs miestai – ateities megapolių perspektyva. Tai – galimybė turėti kompaktišką, lengvai pasiekiamą urbanizuotą teritoriją, kuri neužimtų didelių plotų, tačiau galėtų talpinti gausią, tankiai apgyvendintą ir plačiai išvystytą struktūrą. Vertikalūs miestai galėtų išspręsti per didelės invazijos į gamtinę aplinką problemas, susisiekimo, eismo spūsčių, inžinerinio aprūpinimo iššūkius, su kuriais kasdien susiduria pasaulio miestai“, – sako architektas.

Vertikalūs miestai gali padėti išspręsti problemas, su kurioms ateityje miestai susidurs vis dažniau, tačiau tokių miestų kūrimas architektui gali taip nemažu iššūkiu.

„Užkariauti debesų erdves žmogui nelengva. Kylant aukštyn reikia vis stipresnės konstrukcinės sistemos, didelės jėgos aprūpinti vandeniu bei kitais ištekliais iš Žemės gelmių. Stiprūs vėjai, oro srautų judėjimas, slėgio kaita ir kiti visatos dėsniai dar ne iki galo įveikti, netgi nevisiškai ištyrinėti... Vien dėl šių iššūkių tai – ateities ambicija, dėl nesibaigiančios

Simonas Gentvilas

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras

mokslo pažangos su kiekviena diena tampanti vis realesniu projektu“, –pastebi A. Stalaučinskas.

PASTATŲ

KONVERSIJA –TVARESNEI ATEIČIAI

Dar viena šių metų STRUCTUM stendo ypatybė – praėjusių metų stendo konversija. Šiais metais stendas sukurtas naudojant tas pačias medžio detales kaip ir praėjusiais metais.

„Konversija – vienas pagrindinių tvarios architektūros principų ne tik dabarties, bet ir ateities statybose. Prikeldami antram gyvenimui tausojame visatą, Žemės išteklius palikdami ateities kartoms, mažindami gamtos taršą ir neigiamą civilizacijos poveikį aplinkai. Kartu konversija yra ir naujas būdas pažvelgti į kūrybą, atrasti netikėtus kelius ir sukurti originalesnius projektus.

Ši architektūros sritis svarbi formuojant kitokį architekto ir visuomenės mentalitetą, stiprinant žmogaus ryšį su gamta, skatinant kitaip žvelgti į aplinką, galvoti apie šiandienos pasirinkimus, kurie lems rytdieną“, – sako stendą kūręs architektas A. Stalaučinskas.

KVIEČIAME DISKUTUOTI APIE TVARIŲ ATEITIES MIESTŲ VYSTYMĄ

Tvaraus miesto koncepcija apima ekologišką praktiką, žaliąsias erdves ir pagalbines technologijas miesto aplinkoje, siekiant sumažinti oro taršą ir pagerinti oro kokybę, apsaugoti natūralius gamtos elementus.

Dažnai miestai sukelia revoliucijas –atrandami ir įgyvendinami galingi procesai ir sprendimai, kuriuos gali-

Daiva Gasiūnienė

Anykščių rajono vyriausioji architektė

Algimantas Pliučas

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas

ma pritaikyti visame pasaulyje. Tačiau dabar miestai yra vieni didžiausių teršėjų, todėl galvojant apie ateitį reikalinga rasti būdą, kaip sumažinti statybų sektoriaus CO2 emisijos kiekį.

Miestai, kuriuose gausu gyventojų ir infrastruktūros, yra ypač pažeidžiami tam tikrų klimato kaitos padarinių ir kitų aplinkos veiksnių, tokių kaip karščio bangos, staigūs potvyniai, tarša, triukšmas ir dirvožemio tarša. Vienas iš būdų, kuris gali paskatinti teigiamus pokyčius, – medinė statyba. Vilniaus miestas planuoja medinių Šnipiškių atnaujinimą, siekdamas atkurti Vilniaus, kaip medinio miesto, istorinį identitetą. Pasaulyje ne tik populiarėja medinė statyba, tačiau yra ir pastatų, kurie pagamina daugiau energijos, nei suvartoja. Kas turėtų inicijuoti tokių pastatų statybą Lietuvoje: verslas ar valdžios institucijos? Ko reikia, kad verslas žengtų pirmą žingsnį energiją gaminančių pastatų link? Ar užtektų, kad valdžios institucijos suteiktų kompensacijas tokiuose būstuose norintiems įsikurti žmonėms? Kaip rasti kompromisą tarp verslo ir valdžios atstovų? Miestų vystymui būtina tinkama tvarumo ir technologijų sinergija, kas gali ją paskatinti? Diskusijoje savo įžvalgomis dalysis ir bendrų sprendimų ieškos Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Anykščių rajono vyr. architektė Daiva Gasiūnienė, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas, „ENEFIT Lietuva“ vadovas Vytenis Koryzna, „Garant ProTech“ direktorius Ignas Urbonas.

Vytenis Koryzna

„ENEFIT Lietuva“ vadovas

Ignas Urbonas

„Garant ProTech“ direktorius

žaliąjį kursą orientuotos naujos kartos ŠVOK

sistemos

Šių metų kovo 11 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo naujasis F-dujų reglamentas (ES) 2024/573, kuriuo pradėti taikyti papildomi draudimai F-dujų įrangai, F-produktams ir F-dujų naudojimui. Puikiai žinomo šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) įrangos tiekėjo Baltijos šalyse „Airwave“ oficialiai atstovaujamas pasaulinis lyderis DAIKIN tam ruošėsi iš anksto: jis jau porą metų kuria novatoriškas sistemas su šilumos grąžinimo funkcija ir ekologišku freonu R32.

„Europos Sąjungos tikslas – iki 2050 m. pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu, tad buvo nustatytos griežtesnės F-dujų gamybos ir naudojimo taisyklės. Pavyzdžiui, įvestos priemonės užkirsti kelią dujų nuotėkiui transportuojant, montuojant, prižiūrint ar šalinant įrangą ir gaminius, taip pat susitarta iki 2029 m. palaipsniui atsisakyti freono, kurio GWP viršija 750“, – paaiškina vadinamosios F-GAS direktyvos esmę Elvis Laurinavičius, bendrovės AIRWAVE LIETUVA projektų skyriaus vadovas.

Jo teigimu, DAIKIN dar 2022 m. pristatė naujausios kartos sistemą VRV5 – šiuo metu rinkoje technologiškai pažangiausią, į žaliąjį kursą orientuotą ŠVOK sistemą su R32 freonu.

Sukurta naujiems pastatams, bet tinkama visiems

DAIKIN VRV5 specialiai sukurta komercinės paskirties pastatų išskiriamam anglies dioksido kiekiui mažinti. Ji puikiai tinka statomiems pastatams, kuriems prieš trejus metus įsi-

galiojo nauji standartai – atitikti energinio efektyvumo A++ klasę. Ši universali sistema lengvai pritaikoma renovuojamuose pastatuose.

Įdiegus DAIKIN VRV5, galima minimaliomis energijos sąnaudomis tuo pat metu tenkinti skirtingus poreikius: vienas zonas vėsinti, o kitas –šildyti. Be to, ši sistema tinka ir karštam vandeniui ruošti.

„Mikroklimato sistema turi būti adaptyvi ir integruota į viso pastato valdymo sistemą. Ji turi reaguoti į lauko temperatūrą, besikeičiantį

žmonių kiekį patalpoje. Tarkim, jei vakaro metu patalpoje mažiau žmonių, sistema turi automatiškai prisitaikyti dirbti kitu režimu. Sąlygas gerai savijautai palaikyti patalpose sukursime tik pasirinkę aukščiausios kokybės vėdinimo ir kondicionavimo įrangą, tinkamai sureguliavę ŠVOK sistemų valdymo automatiką“, – pabrėžia E. Laurinavičius.

Kompaktiška, apsaugo nuo freono nuotėkio ir tyliai veikia Unikalus DAIKIN VRV5 pranašumas –„Shîrudo“: lengvai pritaikoma, šimtu procentų patikima technologija freono nuotėkiui aptikti ir sustabdyti bet kurioje ŠVOK sistemos vietoje nesutrikdant likusios sistemos darbo.

DAIKIN VRV5 su „Shîrudo“ technologija yra sertifikuota pagal įrenginių standartą IEC60335-2-40, joje integruoti freono nuotėkio jutikliai, garsinis ir vaizdinis signalas bei uždarymo vožtuvai. Freono nuotėkio sistemos testavimą atlikusi Belgijos įmonė –pasaulinė SGS CEBEC sertifikavimo lyderė, todėl nereikia sistemos papildomai testuoti paleidimo metu.

DAIKIN VRV5 kompatiška: visi apsauginiai jos komponentai integruoti vidiniuose blokuose, tad neužima papildomos vietos patalpose, o šaltnešio vamzdynas yra kur kas mažesnių diametrų nei R410A sistemos.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad penkiais etapais sumažinus garso slėgį iki 40 dB(A) užtikrinamas itin tylus išorinių blokų darbas.

Greitai montuojama, lengvai prižiūrima

Išmani ir kompaktiška sistema DAIKIN VRV 5 lengvai pritaikoma bet kokio tipo pastatuose. Paskirstymo kolektorius galima montuoti vos 5 mm

atstumu nuo lubų, tad jie neužima daug vietos pakabinamose lubose. Visiems prieinama atnaujinta skaitmeninė DAIKIN įrangos parinkimo programa leidžia lengvai projektuoti VRV sistemas tiesiai pastato plane ir užtikrina, kad sistema atitiktų visus Europos Sąjungos standartus.

AIRWAVE siūloma ŠVOK įranga paprastai suderinama ir su trečiųjų šalių priedais – pavyzdžiui, oro kokybės kontrolės prietaisais, be kita ko, fiksuojančiais patalpose kenksmingus lakiuosius organinius junginius (LOJ).

AIRWAWE – ŠVOK sistemų tiekimo lyderė Baltijos šalyse Tarptautinė bendrovė AIRWAWE daugiau kaip 25 metus padeda palaikyti reikiamą patalpų mikroklimatą atstovaujamų pasaulyje pripažintų ŠVOK įrangos gamintojų sprendiniais. Pradėjusi veiklą Taline, dabar ji sėkmingai plėtoja veiklą visose trijose Baltijos šalyse.

UAB AIRWAVE LIETUVA tiekiamų produktų asortimentas – nuo šilumos siurblių, oro kondicionierių komfortiškai aplinkai palaikyti iki vandeninių šaldymo sistemų, nuo vėdinimo agregatų, oro sausintuvų ir drėkintuvų iki pagrindinių montavimo medžiagų ir aksesuarų.

Klientui tik reikia išsakyti savo poreikius – AIRWAVE LIETUVA komanda parinks reikiamą ŠVOK įrangą. Bendrovė turi stiprią konsultacinę bazę, tad gali padėti klientui išgryninti savo poreikius, o tada jau bus parengtas projektas, sukomplektuota ir į nurodytą vietą pristatyta reikiama įranga.

AIRWAVE Lietuvoje oficialiai atstovauja ne tik DAIKIN, bet ir kitiems prekių ženklams: „Midea“, „Clivet“, „SolarEdge“, „Flexit“.

DAIKIN VRV5 R32 privalumai

Tvaru. R32 šaltnešio GWP (Global warming potential) yra itin mažas, todėl 70 proc. sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai ir iškastinio kuro sąnaudos. Ši technologija puikiai tinka į BREEAM, LEED ir WELL sertifikatus orientuotiems projektams.

Mažiau freono. VRV5 sistemai pripildyti reikia 15 proc. mažiau freono nei toms, kurios naudoja freoną R410A.

Lengva perdirbti. R32 šaltnešį sudaro tik vienas komponentas, todėl šis freonas lengvai perdirbamas ir paruošiamas pakartotinai naudoti.

Didelis efektyvumas. Netiesiogiai prisideda prie CO2 mažinimo.

Išmanu. Išmanioji energijos valdymo sistema

„DAIKIN mini BMS: Intelligent Touch Manager“ perduoda duomenis realiu laiku, kad būtų galima itin tiksliai valdyti ir optimizuoti energijos sąnaudas.

KONKURSO

„CO-WORKING, CO-LIVING ERDVĖ“

APDOVANOJIMAI ĮTEIKTI

AUTOMOBILIŲ ENTUZIASTŲ MEKOJE

Kovo 12 d. nepaprastoje erdvėje – Vilniaus automuziejuje – iškilmingai apdovanoti žurnalo STRUCTUM konkurso „Co-working, co-living erdvė – naujas būdas dirbti ir gyventi“ nugalėtojai. Taip pat įteikti prizai daugiausia architektūros, statybos ir urbanistikos naujienų portalo structum. lt skaitytojų ir konkurso partnerių simpatijų pelniusių projektų autoriams.

Vaiva

Pirmą kartą surengto konkurso iškilmingam finaliniam akcentui pasirinktas sėkmingos konversijos pavyzdys –Vilniaus automuziejus industrinio paveldo objekte, buvusio Vilniaus taksi parko pastate, specialiai statytame automobiliams prižiūrėti, puoselėti ir saugoti. Dabar pastatas rekonstruotas, tačiau išsaugota unikali jo architektūra ir dvasia: jis atgimė kaip tikra automobilistų meka.

Į iškilmingus konkurso apdovanojimus originalioje sostinės vietoje susirinkę žinomi šalies architektai, interjero dizaineriai ir konkurso dalyviai, įsiamžinę prie renginio fotosienelės ir pabendravę su kitais svečiais, netrukus buvo pakviesti į ekskursiją po automobilių muziejų. Jos pabaigoje renginio vedėjas Giedrius Leškevičius susirinkusiuosius pasveikino daina ir atidarė konkurso apdovanojimų ceremoniją.

„Žurnalas STRUCTUM suteikė galimybę konkurso dalyviams parodyti, kaip, jų manymu, turi atrodyti erdvė, kuriai tenka iššūkis suartinti gyvenimą ir darbą, kartu išlaikant tarp jų pusiausvyrą. Ačiū STRUCTUM už šią gražią iniciatyvą, na, o turbūt dėkingiausi turėtume būti šio žurnalo direktorei Ignei. Būtent ją ir norėčiau pakviesti tarti sveikinimo žodį“, –sveikindamas atvykusius svečius sakė G. Leškevičius.

STRUCTUM direktorė ir šio konkurso sumanytoja Ignė Dutova, tardama sveikinimo žodį, pirmiausia padėkojo už šiltą priėmimą išskirtinės Vilniaus automuziejaus erdvės kūrėjams. „Ši erdvė – ne tik pastatų konversijos pavyzdys. Šioje vietoje praeitis įgalina dabartį. Šioje erdvėje išties tvyro meilė, nes apžiūrint kiekvieną auto-

mobilį juntama, kad jis mylimas, puoselėjamas. Čia yra įdėta tiek daug jausmo, tad nėra keista, kad čia taip gera būti. Kadangi esame vietoje, kurioje matome automobilių evoliuciją, reikia pakeliauti ir po darbo vietų evoliuciją. Biurai keičiasi kartu su mumis“, – sakė I. Dutova džiaugdamasi, kad konkursas sulaukė įvairių modernių ir kūrybingų koncepcijų ir sprendimų.

„Visada stengiamės pasakoti įdomias, už širdies griebiančias automobilizmo istorijas, kad žmogus kitomis akimis pasižiūrėtų į automobilius ir suprastų, kad tai yra meno kūrinys, istorijos dalelė“, – pasveikinęs atvykusius svečius pabrėžė Automuziejaus vadovas Povilas Eitutis.

Vieno iš didžiausių ir tvariausių bendruomeniško gyvenimo erdvių plėtotojo „Kaita Group“ generalinis direktorius ir konkurso komisijos narys Ugnius Latvys džiaugėsi konkurso dalyvių gausa ir tuo, kad bendradarbystės erdvės tampa vis populiaresnės. „Visuomenei tapo įprasta dalytis dviračiais ir paspirtukais, o galiausiai ir bendromis erdvėmis. Kai mane pakvietė tapti komisijos nariu, nesitikėjau, kad bus tokia gausybė dalyvių. Taip pat labai džiugu, kad STRUCTUM visuomet yra priekyje –prieš trejus ar penkerius metus toks konkursas nebūtų galėjęs įvykti dėl bendrystės erdvių trūkumo, tačiau šiandien esame čia ir renkame geriausiųjų vardo nusipelniusius co-working, co-living tipo erdvių projektus“, – sakė „Kaita Group“ generalinis direktorius.

Interjero dizaineriai ir architektai šiam konkursui iš viso pateikė 25 co-working, co-living tipo erdvių projektus. Talentingi dalyviai pateikė išskirtinių idėjų, kaip ateityje turi atrodyti tobula erdvė gyventi ir dirbti, taip pat inovacijų ir tvarių sprendimų.

Konkursas vyko nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 m. sausio trimis etapais. Dalyvių darbus – tiek jų dizainą, tiek funkcionalumą bei praktiškumą – vertino ir tris geriausius projektus atrinko kompetentinga konkurso komisija: VDA Architektūros katedros vedėja docentė Aušra Siaurusaitytė-Nekrošienė, Mykolo Romerio universiteto psichologijos mokslų daktaras Arvydas Kuzinas, bendradarbystės erdvės (co-working) „AltSpace“ įkūrėjas ir bendraturtis Donatas Dromantas, architektas, architektūros studijos HEIMA bendrakūris Povilas Žakauskas, architektas, architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis, „Kaita Group“ generalinis direktorius Ugnius Latvys. Šio konkurso partnerės buvo įmonės, kurių technologijos ir inovatyvūs produktai ypač atitiko bendradarbystės erdvių kuriamą koncepciją. Per iškilmingą apdovanojimų ceremoniją partnerių atstovai buvo pakviesti ant scenos apdovanoti juos labiausiai sužavėjusių projektų autorius.

Pirmasis į sceną žengęs protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis prizą įteikė Miletai Mačiulytei.

Išskirtiniais baldų sprendiniais garsėjanti įmonės „Brasa“ vadovas Jonas Vilčinskas apdovanojo Karoliną Jurgulytę, laimėjusią, pasak jo, „nominaciją „Subtilu ir elegantiška“.

„Futura casa“ įsteigtą nominaciją „Perfect Match“ laimėjusią Jūratę Miliauskaitę-Laurinaitienę apdovanojo bendrovės Baltijos šalių regiono vadovė Vilma Karalienė.

Bendrovės „Tikkurila“ nominaciją „Tvarus grožis“ taip pat laimėjo Jūratė Miliauskaitė-Laurinaitienė, sužavėjusi metų spalvos „Nude in Nizza“ panaudojimu interjere. Pasak prizą įteikusios įmonės rinkodaros vadovės Linos Malaškevičienės, tai suteikė interjerui lengvumo ir šviesos. „Tikkurila“ įsteigė ir dar vieną nominaciją – „Už norą kurti erdves ir bendruomenę“. Ją laimėjo Ieva Motiejūnaitė ir Steponas Nemira –už šiuolaikišką, kokybišką, funkcionalų ir tvarų interjerą.

„Narbutas Lietuva“ nusprendė skirti nominaciją „Už modernų ir funkcionalų erdvės išpildymą“. „Narbutas Lietuva“ rinkodaros vadovė Laura Šakinė įteikė apdovanojimą Anai Drutel ir Alinai Ponomar.

Kompetentinga šio konkurso komisija visus darbus vertino pagal šiuos kriterijus: universalus dizainas, inovatyvumas, tvarumas, energijos pusiausvyra, estetiškumas, praktiškumas, efektyvumas, funkcionalumas, patogumas, pažangių technologijų panaudojimas, dizainas.

Buvo išrinkti penki, jų nuomone, geriausi darbai. Ant scenos savo idėjų pristatyti žengė atrinktų projektų autorės: interjero studijos ĮKURĖS dizainerė

Kotryna Čerkauskaitė; „ AD Interjerai“ interjero dizainerės Ana Drutel ir Alina Ponomar; „Interjero paslaugos“ studijos dizainerės Dovilė Mackevičiūtė ir Fausta Žiubikaitė; dizainerė Ema Kančauskaitė; dizainerių komanda Eglė Savickaitė ir Karolina Jurgutytė.

Apdovanojimų ceremonijos vakaras pasiekė kulminaciją – STRUCTUM vadovė I. Dutova paskelbė konkurso nugalėtojus. Trečioji vieta atiteko interjero dizainerei Kotrynai Čerkauskaitei. Antroji vieta skirta interjero dizainerėms Eglei Savickaitei ir Karolinai Jurgulytei, pelniusioms ir portalo structum.lt skaitytojų simpatijų prizą.

Konkursą ir pagrindinį prizą – kelionę į Paryžių – laimėjo interjero dizainerė Ana Drutel ir bendraautorė Alina Ponomar.

„Co-working, co-living erdvė – naujas būdas dirbti ir gyventi“ konkursas partneriai: elektros instaliacijos prietaisų gamintojas Jung, aukštos kokybės baldų furnitūra Brasa, automatizuotų ir vietą taupančių dviračių statymo keltuvų gamintojas Parkis.eu, namų apdailos gamintojas Grindų arsenalas, žinomiausias Lietuvoje dažų gamintojas Tikkurila, kokybiškiausius baldų sprendimus siūlantis Narbutas Lietuva, vonios kambario įrangos gamintojas Ideal Standard, pirmaujantis pasaulyje darbo vietos higienos produktų prekių ženklas Tork, vonios santechnikos sprendimus siūlantis Futura casa

MIESTAI IR STATYBŲ TECHNOLOGIJOS

2024.04.11

10:00 val. MULTIKINO (PC OZAS)

Ozo g. 18, Vilnius

RENGINIO PARTNERIS:

Nikolaj Sveistrup

Kopenhagos ateities studijų instituto asocijuotas partneris, URBAN AGENDA direktorius ir įkūrėjas

TEMA: Regenerative cities of the future / „Atsinaujinantys ateities miestai“

Artūras Kriukovas

JUNG Vilnius techninio skyriaus vadovas

TEMA: „Išmanus miestas, išmanus butas – kur bus žmogus?“

Prof. Gintaras Čaikauskas

Architektas, architektūros studijos ARCHITEKTŪROS LINIJA įkūrėjas

TEMA: „Mūsų miesto kodas“

Mindaugas Mikštas

UAB ACO NORDIC pardavimų vadybininkas

TEMA: „Dėmesys pastatų reprezentatyvumui: batų valymosi sistema – tarsi pastato vizitinė kortelė“

Marshall Blecher

Architektas, architektūros studijos MAST direktorius ir bendraįkūrėjas

TEMA: The potential of floating architecture for sustainable urban development „Plūduriuojančios architektūros potencialas tvariai miestų plėtrai“

Arnoldas Minelga SCHNEIDER ELECTRIC pardavimų inžinierius

TEMA: „Pastatų vaidmuo elektromobilumo vystyme“

Dainis Rimšāns

SOMFY produktų verslo vystytojas

TEMA: Shading motorization and automation in the buildings | „Natūralios šviesos valdymas pastatuose“

IŠMANUSIS MIESTAS 10

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS – SU REKORDINIU

DALYVIŲ SKAIČIUMI

Vilniuje, Lietuvos architektų sąjungos būstinėje, įvyko jau dešimtojo nacionalinio architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas 10“ kūrybinės dirbtuvės, kurios šiais metais vyko net keturias dienas. Dalyvius sveikino aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba ir architektas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas. Dirbtuvių metu projekte dalyvaujančios savivaldybės, partneriai ir dalyviai aptarė rūpimus klausimus, dalijosi patirtimi bei patarimais drauge formuodami naujas pažangių Lietuvos miestų vizijas.

Savivaldybės atstovai dalyvius supažindino su projektui pateiktų teritorijų specifika, atsakinėjo į jų klausimus ir išsakė savo lūkesčius. Partneriai supažindino su savo atstovaujamais produktais, paslaugomis ir inovatyviais sprendimais bei jų integracijos į projektą galimybėmis.

„Išmanusis miestas“ – jau dešimtus metus sėkmingai vykstantis ir analogų Lietuvoje neturintis projektas, kuris sutelkia inovatyvaus verslo, valdžios institucijų ir savivaldybių atstovus bei pačius kūrybingiausius jaunuosius architektūros talentus ir profesionalus drauge formuoti Lietuvos įvaizdį bei

ateitį, kurti darnius miestus su juose esančiais išmaniais pastatais ir sprendimais. Projekto misija –identifikuoti problemines viešąsias erdves Lietuvos savivaldybėse ir prisidėti sprendžiant opias socialines problemas jose bei skatinti jaunų talentingų specialistų integraciją į darbo rinką.

Šiais metais projekte dalyvauja Lietuvos oro uostai ir rekordinis skaičius savivaldybių – net 13: Anykščių, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Neringos, Raseinių, Rietavo, Šakių, Vilniaus r. ir Vilniaus.

Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Kultūros ministerija.

Dalyvius pasveikino į renginį atvykęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministras S. Gentvilas. „Kai man buvo dvidešimt keleri, supratau, kad viskas, kas mus supa, yra sukurta ir sugalvota žmonių –miestas, kelias ar šalia kelio pasodintas medis“, – susirinkusiems kūrėjams kalbėjo ministras.

„Dešimt metų – ne kiekvienas projektas gali tiek išgyventi. Atvykęs čia ir stebėdamas šias dirbtuves, galiu pasakyti, kad matyti, jog čia yra įdėta labai daug širdies“, – sakė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kancleris R. Dilba.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius sveikino susirinkusiuosius ir linkėjo sėkmingų projektų. „Vidaus reikalų ministerija ne pirmus metus globoja projektą „Išmanusis miestas“. Norėčiau palinkėti sėkmingų dirbtuvių ir puikių rezultatų“, – susirinkusiems kalbėjo viceministras.

„Džiugu, kad projekte dalyvauja tiek patyrę architektai, urbanistai, inžinieriai, tiek jaunieji kūrėjai, kurie turi galimybę realizuoti savo idėjas ir daug ko išmokti“, – sakė Lietuvos Respublikos kultūros viceministras V. Gasparavičius.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas A. Pliučas džiaugėsi, kad projektas kasmet vis auga ir apima vis daugiau probleminių teritorijų Lietuvos savivaldybėse. „Šis konkursas yra puiki platforma kūrybai, puiki platforma į problemines teritorijas pažiūrėti kitaip, įžvelgti jų potencialą ir įkvėpti joms gyvasties“, – sakė A. Pliučas.

Skirtingomis dienomis dalyvavo skirtingoms savivaldybėms kuriančios komandos ir savivaldybių atstovai.

AMŽINAS ŽALVARIO, VARIO IR PLIENO

DOMINAVIMAS INTERJERE

Salonas „ROSENTHAL“ siūlo išskirtinius, universalius sprendimus funkcionalaus interjero kūrimui, tobulai suderinant kainos ir kokybės santykį. Visa vonios įranga yra sukurta pagal garsių dizainerių projektus, todėl išsiskiria ne tik aukšta kokybe, bet ir unikaliu dizainu.

„ROSENTHAL“ yra kur kas daugiau nei tik akcentas interjere, tai modernaus dizaino kūrinys, siūlantys neįkainojamą komfortą ir amžinos klasikos grožį.

TVARIOS I NT E RJERO IDĖJOS

Ne tik vizualiai patrauklios, bet ir draugiškos aplinkai, kur kas geresnės kokybės nei tradicinės: tokie reikalavimai dabar keliami apdailos medžiagoms. Vardijame šešis pasaulyje vis labiau pastaruoju metu populiarėjančius interjero sprendinius.

Violeta Bartaškaitė

Dar tvirtesnės plytos iš lakiųjų pelenų

Gaminant įprastas molio plytas, naudojama ne tik neatsinaujinanti žaliava – molis, bet ir deginamos anglis bei mediena, todėl didinama aplinkos tarša, išskiriama šiltnamio efektą stiprinančių dujų – anglies dvideginio, azoto oksidų, sieros dioksido, suspenduotųjų kietųjų dalelių. Alternatyva? Lakiųjų pelenų plytos.

Stiklo pluoštu sutvirtinto gipso (GFRG) plokštės

Lakieji pelenai – šalutinis anglies deginimo elektrinėse, katilinėse ir naftos perdirbimo gamyklose produktas. Išpilti į aplinką, jie daro žalą ir gamtai, ir žmonių sveikatai. Todėl idėja perdirbti lakiuosius pelenus sukėlė ažiotažą statybų pramonėje. Juolab kad pelenai, kaip paaiškėjo, į tvirtas, lengvas ir tvarias plytas gali būti transformuojami paprasčiausioje kambario temperatūroje, be jokio degimo krosnyse.

Palyginti su tradicinėmis gipso plokštėmis, iš itin tvirto stiklo pluošto ir didelio tankio gipso cemento pagamintos plokštės – pigesnės, lengvesnės, tvirtesnės ir kur kas paprasčiau montuojamos. Jos itin patvarios, netoksiškos, atsparios ugniai ir universaliai pritaikomos, be to, joms būdinga puikių garso ir šilumos izoliacijos savybių. Šios plokštės tinka kolonoms, luboms, sudėtingiems lipdiniams, dekoro detalėms. GFRG plokštes galima naudoti net grindims. Jos gali būti dažomos įvairiausiomis spalvoms, joms galima suteikti kuo įvairiausią formą. Šiandien stiklo pluoštu sutvirtintas gipsas –viena ilgaamžiškiausių lengvųjų medžiagų. Plokštės paprastai gaminamos iš perdirbtų medžiagų ir pačios yra perdirbamos, gamybos metu į aplinką išskiriama itin nedaug anglies dvideginio, maža ir kitokia oro bei vandens tarša.

Be lakiųjų pelenų, šiose plytose yra kalkių arba cemento ir gipso. Taip pat galima dėti marmuro, armatūros ir kitų statybinių medžiagų atliekų.

Šiuo metu lakiųjų pelenų plytos daugiausia naudojamos namų eksterjerui, tačiau vis drąsiau yra pritaikomos ir interjere – tiek statant akcentines sienas, tiek mūrijant židinius, nes dėl kur kas mažesnio nei molio plytų porėtumo yra itin atsparios ugniai ir karščiui.

gcproductsinc.com

Adobe

Grybienos galimybės

Grybiena atspari ugniai, valo orą, sugeria garsą, yra atsinaujinantis ir natūralus produktas. Iki šiol ji dažniausiai buvo naudojama kaip bioiri plastiko pakuočių ir mados aksesuarų alternatyva. Tokie mados grandai kaip „Adidas“, „Hermes“ ir Stella McCartney iš grybienos gamina batus ir rankines, tačiau daugiausia su šia itin tvaria medžiaga eksperimentuoja maži startuoliai – beje, namų dekoro srityje.

Štai Pietų Tirolyje (Italija) iš grybienos ir agrikultūrinių atliekų sukurtos

itin estetiškos, lengvos ir ugniai atsparios modulinės, lengvai perkeliamos „Myamo“ akustinės plokštės.

Dvi Jungtinės Karalystės tekstilės kompanijos – „Sages“ ir „Osmose“ –susivienijusios išmąstė, kaip iš natūralių maisto atliekų išgautais dažais nudažyti grybienos skiautes. Rezultatą sunku atskirti nuo odos, tad manoma, kad šios biomedžiagos laukia šviesi odos alternatyvos ateitis.

JAV kompanija „My-Glo“ specializuojasi unikalių šviestuvų ir dekoro produktų iš grybienos gamyboje. Iš grybienos, sumaišytos su jūros

diespeker.co.uk

dumbliais, gaminamos net plytelės ir stalviršiai.

Italijos inovatyvių medžiagų kompanija SQIM paskelbė užsitikrinusi 11 mln. eurų investiciją grybienos produktams, skirtiems interjero dizainui, mados ir automobilių pramonei, gaminti. Kompanija tikina sukūrusi unikalią fermentacijos techniką ir interjero plokštes gaminanti vien iš grybienos biomasės. Naujas kompanijos projektas – grindys su grybiena, medvilne, jūrų gėrybių kiautais ir šalutiniais maisto produktais.

Amžinasis teracas

Eklektiškojo teraco (terrazzo) grindų buvo jau senovės Graikijoje ir Romoje, tačiau moderni teraco idėja gimė 15 a. Venecijoje: jos meistrai sumąstė įdomias ir pigesnes grindis kurti iš marmuro likučių, sumaišytų su moliu. Teracas per amžius tai nugrimzdavo praeitin, tai grįždavo, tačiau pritaikius šiuolaikines technologijas ši tvari, vandeniui, įbrėžimams ir karščiui atspari iš marmuro, granito, kvarco, statybinių medžiagų ir plastiko likučių, perdirbto stiklo ir cemento arba epoksido gaminama medžiaga išgyvena tikrą renesansą.

Teraco grindų spalvų ir raštų pasirinkimas milžiniškas, tad dizaineriai ir architektai gali kurti unikalius raštus nevaržydami savo vaizduotės.

Tokias grindis itin lengva prižiūrėti, jos atsparios dėmėms. Net po daugelio eksploatavimo metų paviršius lengvai atnaujinamas paprastu poliruokliu.

Šiuolaikiniame interjere teracas naudojamas ir kaip sienų, baldų, virtuvės stalviršių apdaila. Jis itin ilgaamžis, tvirtas ir patikimas, neišskiria į aplinką lakiųjų organinių junginių.

Myglo.live

Universalioji „InfiKnit™“

Olandų architektūros produktų gamintoja NOWN pristatė keletą tvarių akustinių sprendimų iš puikiai garsą sugeriančios unikalios megztos 3D poliesterio medžiagos „InfiKnit™“, kurią galima tvirtinti prie sienų ir lubų. Ši medžiaga tinka ne tik gyvenamosioms, bet ir komercinėms patalpoms: susirinkimų kambariams, konferencijų salėms ir t. t. „InfiKnit“ medžiagą galima panaudoti ir lempų šviesai prislopinti. Įvairios tekstūros ir spalvos leidžia iš šios medžiagos kurti itin akiai malonų interjerą, taip pat visiškai jį transformuoti.

„InfiKnit™“ gamybos metu sunaudojama 95 proc. mažiau vandens nei gaminant kitus tekstilės gaminius ir susidaro tik 0,1 proc. atliekų, o pati medžiaga yra visiškai perdirbama –visa tai ją ir daro puikia įprastų medžiagų alternatyva.

Antibakteriniai, antivirusiniai ir orą valantys interjero dažai

Stiprus poslinkis tvarumo link matomas ir dažų sektoriuje. Po pandemijos ypač didėja antibakterinių dažų pasiūla. Į šiuos dažus dedama specifinių priedų (populiariausi iš jų –sidabro jonai, varis, ketvirtinės amonio ir piritiono druskos), kurie padaro juos atsparius bakterijoms ir mikroorganizmams. Tokių priedų paprasta įdėti į visų tipų dažus ir dangas, kad ir kur jie būtų naudojami – viduje ar išorėje.

Nudažius tokiais dažais sieną, per pirmas dvi valandas žūsta 99,9 proc. bakterijų ir virusų. Vėliau dažai nebeleidžia mikroorganizmams daugintis. Antibakteriniai dažai taip pat gerina patalpų oro kokybę, naikina grybelį, mažina infekcijų riziką ir užtikrina dažytų paviršių ilgaamžiškumą.

Ispanų „Antiviral Protection“, Singapūro bendrovė „Alora“, olandų „Palette“, JAV „Corning Guardiant“ garsėja antibakteriniais ir antivirusiniais dažais. Iš orą valančių dažų gamintojų daugiausia dėmesio sulaukia „Airlite“, „LivinWall“, „Nippon AirCare“, „Ecos’“, „Respisafe“ dažai, kurie, be kita ko, neišskiria kenksmingų lakiųjų organinių junginių, nedirgina kvėpavimo takų ir nesukelia alergijų.

Neabejojama, kad kitas žingsnis –išmanieji dažai, kurie neteps, keis spalvą ir patys „išsigydys“ smulkius įbrėžimus.

PASAULIO SPALVOS JŪSŲ KIEME

PASAULIS ŽAIŽARUOJA SPALVOMIS, BET MES MĖGSTAME JAS SKIRSTYTI

Į TAUTINES IR NE. SULAUŽYKIME TRADICIJĄ – KURKIME SPALVOMIS ŽAIŽARUOJANTĮ PASAULĮ SAVO

KIEME, APKELIAUKIME PLANETĄ KOJOS NEIŠKĖLĘ IŠ NAMŲ.

Rytų dvelksmas

1. Serfas Woomax WPC terasinės lentos, serfas.lt

2. Ekougnis biožidinys ECHO, 120 Eur, ekougnis.lt

3. Funky Beans sėdmaišis SEAT VELOUR PLUS, funkybeans.lt

Pietų žaism ė

1. Tolvita lauko krosnelė QUARUBA

MOBIL;

2. Tolvita lauko šildytuvo komplektas, tolvita.lt.

Vakarų ramybė

1. Nordica Design lauko kėdė MANHATTAN; 2. Nordica Design lauko stalas KLARA; 3. Nordica Design lauko kėdė MONACO, nordicadesign.lt

4. Serfas O'WOOD termo uosio terasinės lentos, serfas.lt

NAMAI LEGO

PRINCIPAIS

KAS SIEJA PRIEŠ 6000 METŲ NUTIESTĄ MEDINĮ SWEETO TAKĄ NETOLI SOMERSETO DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE, 19 A. PRADŽIOJE DARBININKAMS SKIRTAS MOBILIĄSIAS KAVINUKES LONDONE IR LOS ALAMOSĄ – MIESTELĮ, KURIAME ANTROJO PASAULINIO KARO METAIS MOKSLININKAI KŪRĖ PIRMĄJĄ ATOMINĘ BOMBĄ?

VISI ŠIE TRYS OBJEKTAI SURĘSTI SURENKAMOSIOS STATYBOS BŪDU.

Violeta Bartaškaitė

Teigiama, kad pirmas surenkamosios statybos gyvenamasis namas dienos šviesą išvydo 1837-aisiais. Londono darbininkas Johnas Manningas nutarė padovanoti sūnui būstą, tačiau buvo viena problema – sūnus dirbo Australijoje. Johnas nutarė namą dalimis nuplukdyti į tolimąjį žemyną – ir jam pavyko. Netrukus ši idėja ne tik išpopuliarėjo Europoje, bet ir persikėlė per Atlantą: aukso karštinės metu gausybė namų JAV buvo statomi tokiu būdu.

1900-aisiais Augustine’as Tayloras sumąstė, kaip ne statybvietėje pastatyti sieną ir pervežti ją į reikiamą vietą. Surenkamosios statybos namai taip išpopuliarėjo, kad buvo pardavinėjami prekybos centrų kataloguose drauge su kitomis prekėmis. Pavyzdžiui, 1908–1950 m. vienas didžiausių JAV prekybos centrų „Sears Roebuck“ per savo katalogą pardavė daugiau kaip 500 tūkst. surenkamųjų namų, jų kaina buvo maždaug trečdaliu mažesnė nei tradiciniu būdu pastatytų namų. Ne tik JAV, bet ir Europoje bei Japonijoje surenkamoji statyba tapo ypač populiari po Antrojo pasaulinio karo.

Anuomet šių namų reputacija buvo ne itin gera – jie kaip ir treilerių parkai buvo priskiriami prie pigių ir nepatvarių prastos kokybės statinių. Tačiau šiandien situacija kardinaliai priešinga – šiuolaikinės technologijos leidžia gaminti patvarius, tvarius ir išmanius surenkamuosius namus.

Terminas „surenkamoji statyba“ (angl. prefab) šiuolaikinėse statybose skamba vis garsiau. Tiesa, jis dažnai painiojamas su moduline statyba, nors iš tiesų ši yra viena iš surenkamosios statybos rūšių. Kaip visi ereliai yra paukščiai, bet ne visi paukščiai yra ereliai, taip ir visi moduliniai statiniai priklauso surenkamajai statybai, tik ne visi surenkamuoju būdu pastatyti namai yra moduliniai. Tačiau apie viską iš eilės.

KAS YRA SURENKAMOJI STATYBA?

Pasirinkus surenkamosios statybos būdą, įvairūs konstrukciniai komponentai pagaminami gamykloje, tada pervežami į statybvietę ir čia surenkami. Šis statybos metodas ypač efektyvus statant panašių ar identiškų patalpų statinius, kaip bendrabučiai, ligoninės, viešbučiai.

Skiriami trys pagrindiniai surenkamosios statybos komponentų tipai. Pirmasis – paprasti elementai: sijos, kolonos ir kitos konstrukcijos dalys, lengvai pritvirtinamos vietoje. Antrasis – skydinės sistemos, naudojamos sienoms, grindims bei stogams ir apimančios tokius elementus kaip izoliacija, hidroizoliacija ir išorės bei vidaus apdailos konstrukcijos. Šiuos komponentus galima transportuoti plokščiomis pakuotėmis ir greitai surinkti. Trečiasis – tūrinės arba modulinės sistemos: trijų dimensijų modulinės konstrukcijos su grindimis, lubomis ir sienomis vienai erdvei.

Surenkamosios statybos komponentų gamybos ne vietoje idėjos esmė – surinkimo linijos metodologija, surenkamosios statybos konstrukcijų gamybos procesas dažnai lyginamas su masine baldų ar automobilių gamyba.

KODĖL TAI TAIP POPULIARU?

Surenkamosios statybos namus dalimis galima nugabenti net į tolimiausias vietas ir surinkti neįrengus grandiozinių statybviečių. Be to, gamykloje dalimis surenkami pastatai pigesni, greičiau ir kokybiškiau pastatomi nei tie, kurie nuo pamatų kyla statybvietėje.

Surenkamųjų namų dalių gamyba vyksta uždarose patalpose, tad nebesvarbu, tinkamas ar netinkamas statyboms oras, nereikia būgštauti, kad statybvietę nusiaubs vagys ar vandalai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad

galima nesunkiai sekti gaminamų komponentų kokybę, nenukenčia konstrukcijos ir dėl laikymo sąlygų –skirtingai nei statant namą tradiciniu būdu, lengvai išvengiama druskų dėmių ant plytų, rūdžių ant metalo ir t. t. Gamykloje užtikrinama oro temperatūra, tinkama sukietėti silikoniniam sandarikliui, todėl ir siūlės yra deramos kokybės.

Surenkamoji statyba – tvarus statybos metodas: jį pasirinkus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją galima sumažinti net beveik 32 proc. Be to, sumažėja ne tik oro, bet ir vandens tarša, triukšmas, statybinių atliekų kiekis.

Kiti surenkamosios statybos privalumai: tokiam projektui įgyvendinti reikia kur kas mažiau darbuotojų ir didžioji darbų dalis atliekama viduje, saugesnėje aplinkoje, patiriant mažiau įtampos, todėl pasiekiamas didesnis darbo našumas. Taip pat taupomas laikas, nes darbai lygiagrečiai vyksta ir gamykloje, ir statybvietėje.

Šis metodas ypač naudingas, kai pastato plane kartojasi tokie pat struktūriniai betono ir plieno elementai. Gamykloje juos pagaminti ir atvežti dideliais kiekiais kur kas pigiau, nei statyti po vieną statybvietėje.

Be abejo, imponuoja ir greita investicijų grąža, mažesni statybų kaštai –surenkamosios statybos projektai yra vidutiniškai 20 proc. pigesni nei tradicinės statybos.

Svarbu ir tai, kad galima sukurti standartinių elementų rinkinį, tinkamą naudoti daugelyje pastatų projektų.

SURENKAMOSIOS STATYBOS TIPAI

Surenkamoji statyba pagal baigtumo lygį gali būti skirstoma į komponentinę, skydinę, modulinę, hibridinę ir baigtų pastatų. Dažniausi tipai – skydinė ir modulinė statybos.

Komponentinės statybos atveju gamykloje pagaminami atskiri kom-

Hibridinės statybos atveju konstrukcijos dalys supjaustomos bei paruošiamos gamykloje, o statybvietėje surenkamos.

ponentai ir atvežami į statybvietę. Žemiausio surenkamumo lygio elementais būtų galima laikyti plytas, grindų plyteles, betono blokelius, malksnas, fanerą ir kt., tačiau jie nėra skirti konkrečiam objektui, tiesiog iš anksto pagaminami ir pristatomi į statybvietę. Komponentinei statybai priskiriami iš anksto nustatytos vienintelės paskirties gamykloje pagaminti konstrukciniai elementai –stogo santvaros, grindų sijos, konstrukciškai izoliuotos plokštės ir kt.

Skydinė statyba yra antra pagal populiarumą surenkamosios statybos forma. Ją pasirinkus statybvietėje yra daugiau darbo. Gamykloje pagaminami plokštieji statinio elementai – sienos, grindys ir stogas –pristatomi į statybos vietą ir pritvirtinami prie jau pastatytų struktūrų. Tokiu atveju santechnika ir kita infrastruktūra įrengiamos baigus statybas. Šio tipo surenkamoji statyba tinkamiausia atvirų erdvių pastatams aukštomis lubomis.

Hibridinės statybos atveju konstrukcijos dalys supjaustomos bei paruošiamos gamykloje, o statybvietėje surenkamos.

Statant baigto namo metodu, gamykloje pagaminamas visas namas iš vieno ar dviejų modulių. O štai modulinė statyba aptartina atskirai.

MODULINĖS STATYBOS NIUANSAI

Modulinės statybos principas mums pažįstamas dar iš vaikystės, kai iš medinių kaladėlių statėme namus ir pilis. Tačiau populiariausia tradicinės statybos alternatyva, kaip jau minėta straipsnio pradžioje, jis tapo ne taip jau ir seniai. Naujosios technologijos įgalino šiuo būdu statyti ne tik pigesnius ir kokybiškus namus, taupyti laiką ir sumažinti triukšmo lygį statybos vietoje, bet ir įgyvendinti drąsias dizaino naujoves, diegti ilgalaikius sprendinius. Modulinės statybos atveju gaminami projekto moduliai (sekcijos) –pavyzdžiui, visas viešbučio apartamentas arba jo komponentas, tarkim, vonios patalpa. Gamykloje į šiuos modulius instaliuojamos elektros energijos tiekimo, santechnikos ir kitos sistemos komfortiškam gyvenimui užtikrinti. Visiškai sukomplektuoti moduliai pergabenami į statybvietę ir ten sujungiami sienomis, grindimis ir stogu. Šis metodas itin populiarus, nes montavimas statybvietėje trumpas ir nesudėtingas.

Apie modulinę statybą sklando įvairiausių mitų. Populiariausias iš jų –neva modulinė statyba tinkanti tik specifiniams projektams, tokiems kaip maži namai ar maži apartamentai. Anaiptol.

Šiandien aukščiausias modulinis pastatas pasaulyje – vos per 35 savaites pastatytas 44 aukštų nuomojamų apartamentų dangoraižis Londono Kroidono rajone, George gatvėje 101. 95 proc. šio pastato apartamentų modulių į statybvietę buvo atgabenti su įrengta virtuve, vonios kambariais, santechnika ir išvedžiotais elektros laidais. Sumontavus modulius, 50 darbininkų mažiau kaip per savaitę kiekviename pastato aukšte atliko apdailos darbus –įrengė grindis ir išdažė patalpas. Apskaičiuota, kad šio projekto metu statybinių atliekų buvo sukaupta net 80 proc., o anglies dvideginio į aplinką išskirta 50 proc. mažiau nei tradicinės statybos atveju.

Kitas sėkmingos modulinės statybos pavyzdys – 19 aukštų viešbutis „CitizenM Bowery“ Niujorke. Visi 300 jo kambarių modulių su grindimis ir didžiąja dalimi baldų buvo pagaminti Gdanske (Lenkija) esančioje gamykloje ir laivu nuplukdyti į Niujorką. Kol moduliai buvo gaminami, statybvietėje darbininkai pastatė pirmuosius administracinius aukštus ir pasiruošė modulius surinkti.

Modulinė statyba maždaug 50 proc. paspartina statybas, nedideli projektai dažniausiai įgyvendinami vos per 6–8 savaites. Be to, architektai turi galimybę racionaliau panaudoti erdvę, peržengti įprasto mąstymo ribas, maksimaliai pastato efektyvumą padidinti, o poveikį aplinkai –sumažinti. Modulinės struktūros gali

Modulinė statyba maždaug 50 proc. paspartina statybas, nedideli projektai dažniausiai įgyvendinami vos per 6–8 savaites.

būti greitai pakeičiamos, atnaujinamos, nugriaunamos ar perkeliamos į kitą vietą.

Modulinių namų šilumos ir garso izoliacijai galima naudoti akmens, stiklo, mineralinę vatą ar putų betoną vietoje betono ir plieno mišinio. Derinant patvarias ir tvarias medžiagas sukuriami šilti ir triukšmą sugeriantys būstai, be kita ko, labai atsparūs ugniai.

Kiekvienas modulis kuriamas atlaikyti transportavimo ir kėlimo stresą, tad moduliniai pastatai, skirtingai, nei dažnai manoma, yra net tvirtesni už tuos, kurie nuo apačios iki viršaus statomi vietoje.

Modulinė statyba ypač populiari Švedijoje – čia tokiu būdu statoma net 84 proc. individualių namų. Vokietijoje tokių namų yra 9 proc., JAV – 5 proc., tačiau situacija taip pat keičiasi.

Taigi, modulinė statyba turi daugybę privalumų. Antra vertus, ji nėra tinkama absoliučiai visais atvejais. Tačiau vis labiau tobulinama, ji netruks tapti vis įprastesniu pasirinkimu daugelyje šalių.

KOJA KOJON SU PAŽANGA

Surenkamosios, ypač modulinės, statybos populiarėjimas sietinas, kaip jau minėta, su pažangiomis technolo-

gijomis, pirmiausia 3D modeliavimu. Šios technologijos optimizuoja modulinių komponentų projektavimą ir surinkimą, užtikrina tikslumą ir efektyvumą viso statybos proceso metu. Be to, tokiais išmaniaisiais įrankiais kaip jutikliai ir automatika galima kontroliuoti kokybę ir techninę priežiūrą realiu laiku.

Gamybos procesus paspartina ir statinio informacinis modeliavimas (BIM). Projekto komanda, naudodama BIM modelius, tiksliai apskaičiuoja reikiamą medžiagų kiekį, sudaro jų pristatymo grafikus, kontroliuoja pirkimo duomenis bei tiekimo grandinę, optimizuoja statybos procesą, sumažina atliekų kiekį ir pagerina atsargų valdymą, palengvina tiekėjų, gamintojų ir rangovų bendradarbiavimą bei bendravimą realiuoju laiku.

Surenkamojoje statyboje jau pasitelkiami ir robotai, galintys pjauti, gręžti ir formuoti medžiagas ypatingu tikslumu. Apsiginklavę jutikliais ir kameromis, jie puikiai atlieka net kokybės inspektorių darbą.

Dažniausiai naudojami šešių ašių (t. y. galintys judėti šešiais skirtingais būdais) ir linijiniai portaliniai robotai. Pirmieji gali atlikti sudėtingas užduotis, kurioms reikia tikslumo: suvirinimo, pjovimo, sudėtingų komponentų surinkimo darbus. Antrieji juda

linijiniu būdu ir atlieka nustatytas pasikartojančias užduotis. Jie ypač tinka sunkioms medžiagoms pernešti, pavyzdžiui, plokštėms krauti.

SURENKAMOSIOS STATYBOS PERSPEKTYVOS

Vis dėlto ne viskas taip gerai, kaip norėtųsi. Pirma, nors investicinė grąža yra greitesnė, pradinės investicijos yra didesnės, nes tuo pat metu reikia ir įsigyti medžiagų darbams statybvietėje, ir mokėti už komponentų gamybą.

Antra, reikia kvalifikuotų darbuotojų tiek projektui parengti, tiek jam įgyvendinti, o jų rinkoje trūksta.

Trečia, projektavimo galimybės kol kas dar palyginti ribotos: jei norisi itin įmantraus pastato, surenkamoji statyba gali netikti – pavyzdžiui, gali būti per sudėtinga užtikrinti konstrukcijos vientisumą ir patogų transportavimą.

Ketvirta, gali kilti keblumų transportuojant didelius modulius. Tai reikia itin kruopščiai suplanuoti, gauti reikiamus leidimus, suderinti pristatymo grafikus, galop išrinkti tinkamiausią transportavimo būdą.

Penkta, didelėms dalims užkelti reikia specialių kranų ir itin preziciškai dirbančių specialistų.

Šeštoji, ko gero, pati didžiausia kliūtis – neretam architektui, inžinieriui trūksta techninio parengimo surenkamosios, ypač modulinės, statybos objektams projektuoti. Trūksta tokių žinių ir statybas prižiūrinčioms institucijoms. O finansininkams trūksta praktikos tokių statybų finansavimo srautams valdyti.

Galiausiai modulių dizainui ir gamybai reikia itin glaudaus architektų, inžinierių ir gamintojų bendradarbiavimo, tačiau dėl skirtingo žinių bagažo tai ne visada pasirodo įmanoma.

Tačiau kad ir kaip būtų, akivaizdu: statybų rinka, ypač individualių namų sektorius, vis labiau linksta į surenkamąją statybą. Maža to, šis statybos būdas jau naudojamas infrastruktūros projektuose: tuneliai, tiltai ir net ištisi greitkeliai statomi naudojant gamyklose pagamintus komponentus. Prognozuojama, kad 2026 m. pasaulio surenkamosios statybos rinkos apyvarta pasieks 153 mlrd. dolerių, apie 30 proc. naujų struktūrų bus pastatytos surenkamuoju būdu.

OBJEKTAS: „Porsche“ automobilių salonas, Jubiliejaus g. 30, Klaipėda

UŽSAKOVAS: UAB „Unimodus“

PROJEKTO VALDYTOJAS, STATINIO TECHNINĖ

PRIEŽIŪRA: UAB CONTESTUS

ARCHITEKTAI: UAB „Forma“, architektai Saulius Mikštas, Tautvydas Čaplikas, Dominykas Špogis

GENERALINIS RANGOVAS: „Baltijos pašvaistė“

žengia į Vakarų Lietuvą

Klaipėdos prieigose, gerai matomoje vietoje prie Jakų viaduko, atpažįstama prabanga pro šalį važiuojančių žvilgsnius traukia „Porsche“ automobilių centras, pretenduojantis tapti ir sportinių automobilių entuziastų bendruomenės veiklos židiniu.

Per tuos dešimt metų, kai mūsų įmonių grupė atstovauja „Porsche“ Lietuvoje, klientų nuolat gausėja, kartu didėja ir siūlomų automobilių modelių asortimentas. Tolesniam augimui reikia gerai išplėtotos pardavimo ir priežiūros centrų infrastruktūros. Tai ir paskatino imtis plėtros Vakarų Lietuvoje. Klaipėdą pasirinkome kaip vieną iš strateginių zonų, matome čia puikių plėtros perspektyvų. Nemažai klientų, spręsdami, kokį automobilį įsigyti, vertina ir automobilio priežiūros paslaugų prieinamumą – kaip greitai ir kur prireikus galėtų jį pristatyti apžiūrai ar remontui“, – sako Martynas Gudmanas, naujojo „Porsche“ centro valdytojos UAB „Unimodus“ direktorius. Tarptautinei įmonių grupei „Modus Group“ priklausančios „Unimodus“ veikla apima „Modus Group“ įmonėms priklausančių automobilių salonų, žemės sklypų, automobilių stovėjimo aikštelių ir kitų objektų valdymą. Naujasis „Porsche“ centras iškilo greitkelyje Vilnius–Klaipėda, prie Jakų viaduko, Jubiliejaus gatvėje, Klaipėdos prieigose.

„Čia gerai matoma lokacija, patogus susisiekimas su Klaipėdos ir Palangos miestais, be to, atsižvelgėme į Klaipėdos miesto ir apskrities plėtros, naujų nekilnojamojo turto projektų planus“, – paaiškina vietos pasirinkimo motyvus M. Gudmanas.

Projektuojant pastatą ir interjerą laikytasi „Porsche“ standartų

„Pastato architektūra buvo kuriama pagal „Porsche“ prekių ženklo koncepciją ir reikalavimus architektūrai bei interjerui. Buvo pateikta ir pastato programa, ją reikėjo pritaikyti pagal vietos specifiką atsižvelgiant į „Porsche“ atstovų Lietuvoje daugiau kaip 10 metų darbo praktiką ir sukauptą patirtį. Architektūrinius ir pastato programos pakeitimus turėjome derinti su „Porsche“ atstovybe, gauti jų pritarimą pasiūlytiems pakeitimams ir patobulinimams. Svarbiausią tikslą įgyvendinome –pastatas aiškiai atpažįstamas kaip

„Porsche“ namai“, – pasakoja naująjį centrą projektavusios architektų įmonės UAB „Forma“ vadovas architektas Saulius Mikštas.

„Naujojo „Porsche“ pastato vaizdas visiškai atitinka prie transporto magistralių statomų pastatų tipologinius bruožus – važiuojant greitkeliu nėra laiko įsižiūrėti į detales, akis užfiksuoja bendrą vaizdą“, – priduria pastatą valdančios „Unimodus“ vadovas M. Gudmanas.

Pastatas yra A++ energinės klasės ir atitinka aukščiausius kokybės bei energijos taupymo standartus. Jame įrengta geoterminė šildymo sistema, ant pastato stogo veikia saulės elektrinė. Klientų transportui skirtoje atviroje automobilių saugykloje įrengta viena 22 kWh galios elektromobilių įkrovimo stotelė ir viena greitojo įkrovimo prieiga, kurios galia siekia 300 kW.

Pastato statyba atitinka BREEAM ir LEED keliamus reikalavimus, tačiau paraiška dėl sertifikavimo neteikta.

„Planuodami „Porsche“ centro statybas, gavome užduotį sklypą suskirstyti zonomis: atvykstančių klientų, personalo, apžiūrai paliekamų ir jau sutvarkytų automobilių, taip pat parduodamų „Porsche Approved“ naudotų automobilių. Pastariesiems skirta 230 kv. m erdvė pastato stoginėje: čia jie apsaugomi nuo kritulių ir gerai apšviečiami, kad būtų puikiai matomi važiuojantiems pro šalį“, – pasakoja M. Gudmanas.

Architektas S. Mikštas apgailestauja, kad naujojo „Porsche“ pastato sklypas „ribojasi su sudėtingu kontekstu, –šalia sklypo esantys statiniai nėra tvarkingai pastatyti ir eksploatuojami“. Pasak jo, lieka galvoti, kaip nuo gretimybių vizualiai atsiriboti, arba viltis, kad ta betvarkė pagaliau bus sutvarkyta ir dabar akį rėžiančio kontrasto su naujuoju pastatu nebeliks. „O „Porsche“ centro sklypas yra labiau

utilitarus darinys, jis pratęsia salono viduje suplanuotus technologinius procesus“, – sako architektas.

Naujojo centro pirmajame aukšte įrengta 374 kv. m pardavimų ekspozicijos salė, joje tuo pat metu bus demonstruojami keturi naujausi gamintojo kūriniai. 877 kv. m automobilių dirbtuvėse bus teikiamos paslaugos iškart šešiems automobiliams – nuo einamosios, techninės apžiūros garantiniu ir pogarantiniu laikotarpiu iki automobilio salono valymo ir kėbulo plovimo darbų. Pirmajame aukšte taip pat bus įrengta jauki laukiamojo zona klientams. Antrajame aukšte antresolių principu įrengtos darbuotojų buitinės, sanitarinės ir poilsio patalpos.

Siekiant pabrėžti sportišką „Porsche“ automobilių dvasią ir prigimtį, automobilių eksponavimo vietos salone žymimos starto vietomis –visai kaip automobilių lenktynėse.

Svarbu pabrėžti, kad automobilių priežiūros ir remonto dirbtuvių plotai matomi iš prekybos salono, todėl klientai gali stebėti, kaip tvarkomi jų automobiliai. Šiuo sprendiniu serviso zona iš įprastų remonto dirbtuvių virsta sofistifikuota erdve.

Pastato interjeras taip pat projektuotas pagal „Porsche“ standartą. Siekiant pasiūlyti Vakarų Lietuvai ir naują renginių vietą, 1350 kv. m ploto salonas įrengtas ne kaip standartinis automobilių priežiūros ir prekybos salonas, o kaip lengvai įvairioms iniciatyvoms ir idėjoms pritaikoma, patogiai transformuojama nauja įvairaus pobūdžio veiklos erdvė.

Sukaupta patirtis padeda įveikti iššūkius

Naujojo „Porsche“ centro generaliniu statybų rangovu pasirinkta bendrovė „Baltijos pašvaistė“.

Įmonės teigimu, modernaus automobilių prekybos ir priežiūros centro statybose iššūkių netrūko. Tam tikrų išskirtinių medžiagų, pavyzdžiui, fasado apdailos, profiliuoto pakloto gamybos ir tiekimo terminai tapo išbandymu. Trumpi statybos terminai, įvertinant projekte esančius nestandartinius sprendinius, su jais susijusių medžiagų tiekimą ir projekte numatytą didelį kiekį technologinės įrangos bei jos integracijos derinimą su vykdomais statybos darbais, buvo vieni iš pagrindinių iššūkių.

Nepaisant išvardintų sudėtingų projekto momentų, darbai vyko sklandžiai. Vieni iš originalių naujojo „Porsche“ centro sprendinių –

perforuotos pagrindinio fasado aliuminio kompozito plokštės ir likusios pastato dalies apdaila banguotais išskirtinės profiliuotos cinkuotos skardos lakštais.

Norint kuo labiau sumažinti triukšmo sklaidą tarp kabinetų, gipso pertvarų akustiniams sprendiniams pasirinktos dvigubos gipso kartono pertvaros. Lubose įrengti kapiliariniai vėsinimo kilimėliai, o viso pastato grindų plote – grindinis šildymas.

Vitrinų konstrukcijose sumontuotiems stiklo paketams buvo keliami aukšti skaidrumo reikalavimai, negalėjo būti tonavimo ir veidrodiškumo, dėl to naudoti stiklai „ultra clear“. Stogo denginyje naudotas profiliuotas paklotas su perforacija, skirtas

triukšmo atspindžiui (aidui) darbo salėje mažinti. O aplink pastatą iš klinkerio trinkelių iškloti pėsčiųjų takai ir automobilių stovėjimo aikštelės po stoginėmis.

UAB „Baltijos pašvaistė“ komandos teigimu, vis daugiau užsakovų ir plėtotojų pasitiki bendrovės profesionalumu, perduoda jai įgyvendinti didelių apimčių objektus, kurių vertė daugiau kaip 20–40 mln. Per 22 metus sukaupusi didžiulę patirtį, „Baltijos pašvaistė“ tapo sėkmingai statybų srityje dirbančia įmone, kuri atlieka visus statybos, rekonstrukcijos darbus bei renovacijos darbų organizavimą, valdymą ir priežiūrą. Darbai visada atliekami numatytu laiku, taip užtikrinant užsakovų planų įgyvendinimą.

Siekiant aukštos darbų atlikimo kokybės, prieš pradedant darbus įvertinamos konkretaus objekto charakteristikos, užsakovų poreikiai, taip sudarant sąlygas kiekvienu atveju priimti optimalius statybinius sprendimus. Siekdama gerinti atliekamų paslaugų kokybę, darbo sąlygas ir atitikti aukštus užsakovų reikalavimus, mažinti aplinkos taršą, UAB ,,Baltijos pašvaistė“ nuolat tobulina kokybės, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą. Tai liudija jai suteikti kokybės valdymo (ISO 9001), aplinkosaugos (ISO 14001) ir darbuotojų saugos ir sveikatos (ISO 45001) standartų sertifikatai.

Suvaldytos visos užduotys UAB CONTESTUS komandos požiūriu, vykdant „Porsche“ centro statinio statybos techninę priežiūrą, kiekvienas sprendinys, kiekviena projekto detalė buvo savaip svarbi, todėl priežiūrai atlikti prireikė daug dėmesio. Projekto metu remtasi gerąja statybos darbų praktika.

„Esame prisidėję prie daugiau kaip 100 statybos projektų valdymo ir nekilnojamojo turto objektų plėtros visoje Lietuvoje ir užsienyje, – sako CONTESTUS projektų vadovė Milda Butkevičienė. – Mūsų komandoje yra didelę patirtį sukaupusių specialistų, perduodančių užsakovui savo žinias ir garantuojančių problemų prevenciją. Didžiuojamės, kad „Porsche“ salono statybai Klaipėdoje užsakovas pasirinko mus kaip statybų partnerį ir patikėjo statybų valdymą bei statinio statybos techninę priežiūrą.“

Prie projekto prisidėję CONTESTUS projekto vadovė Rita Banuškevičiūtė ir techninės priežiūros vadovas Ramūnas Sarulis pabrėžia, kad projektas buvo įgyvendintas sklandžiai. Tai lėmė betarpiškas užsakovo dalyvavimas ir įsitraukimas sprendžiant įvairius klausimus, taip pat kitų projekto dalyvių (generalinio rangovo ir projektuotojų) susitelkimas į objekto pabaigos terminus. Tik pradėjus salono statybos darbus buvo labai svarbu parengti darbo projektą ir išsirinkti bei patvirtinti galutines ilgo tiekimo periodo medžiagas, inžinerinę įrangą, kurią reikia užsakyti kuo anksčiau, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir medžiagų tiekimo terminai nedarytų įtakos kitiems statybos darbams. Pirmaisiais darbo mėnesiais šiai užduočiai buvo skirtas itin didelis dėmesys. Visos komandos pa-

stangomis situaciją pavyko suvaldyti ir „tilpti“ į terminus.

Statybos projektų valdymo profesionalai UAB CONTESTUS rinkoje dirba daugiau kaip 15 metų. Įmonė pataria ir padeda užsakovui priimti palankiausius sprendimus ir įvykdyti visus su projektu susijusius žingsnius nuo idėjos iki įgyvendinimo. Gina užsakovo interesus, atsižvelgia į jo norus, galimybes ir poreikius.

2 milijonų skylučių fasadas Naujojo „Porsche“ centro fasadui pasirinktos kompanijos „Alubuild“ aliuminio kompozitinės plokštės, kurias galima tiksliai pritaikyti prie bet kokio tipo pastatų ir įgyvendinti architektų sukurtą viziją. Kompanijos „Alubuild“ atstovai Lietuvoje „Fasadų gama“ tiekė karkasą ir pagamintas aliuminio kompozito fasado kasetes, didžioji jų dalis gamykloje buvo perforuotos. Pardavimų vadovas Audrius Žiemys sako, kad didžiausiu iššūkiu tapo skylutėmis perforuotų fa-

sado kasečių gamyba. „Bandėme kelis perforacijos variantus Lietuvoje, bet jie neatitiko mūsų, kaip tiekėjo ir užsakovo, lūkesčių. Įsivaizduokite, kad į vieną fasado kasetę reikia išmušti apie 18 tūkst. skylių (standartinis matmuo 1 m x 3 m). Galiausiai perforacinių skylučių projektą Portugalijoje įgyvendino pats plokščių gamintojas „Alubuild“ – kirčio metodu, ne frezuojant buvo išmušta iš viso 2 mln. skylučių. Fasado kasetės surinktos Lietuvoje. Nerimo kėlė ilgi gamybiniai terminiai, bet užduotį įvykdyti pavyko“, – džiaugiasi darbo rezultatu A. Žiemys.

„Alubuild“ yra pirmas aliuminio kompozito gamintojas Portugalijoje ir pakankamai naujas prekių ženklas Lietuvos rinkoje. „Kompanija yra įrengusi bandymų laboratoriją, kuri garantuoja, kad gaminių žaliava ir patys produktai yra saugūs ir aukštos kokybės. Plokštės gaminamos iš perdirbtų medžiagų naudojant atsinaujinančią energiją, visi jų komponentai yra visiškai perdirbami. Gamyklai priklauso naujausios kartos CNC apdirbimo centras, lenkimo, briaunų ir perforavimo staklės, leidžiančios sukurti tikslias ir sudėtingas estetines formas.

„Dirbame labai lanksčiai. Jeigu neturime kliento pageidaujamo paviršiaus plokštės (nors pasiūla itin didelė – nuo santūrių lygių iki įvairiausių imitacijų), galime pagaminti specialiu užsakymu, – sako „Fasadų gamos“ pardavimų vadovas. – Lankstumas kliento atžvilgiu, kokybė ir nedidelė kaina yra „Alubuild“ privalumai.“

„Fasadų gama“ įkurta visiškai neseniai, tačiau joje dirba ilgametę patirtį sukaupusi komanda, kuri gali ne tik pasirūpinti kliento pageidaujamomis „Alubuild“ plokštėmis, bet ir suprojektuoti bei sumontuoti fasadus.

Salonas atvėrė klientams plienines duris

Bendrovė „Vauksa“ naujajam „Porsche“ centrui pagamino, pristatė ir sumontavo kelių skirtingų tipų duris. „Protectus“ plieninės vienvėrės ir dvivėrės lauko bei vidaus durys sumontuotos serviso, sandėlio, automobilių plovyklos, pavojingų medžiagų laikymo patalpose, taip pat prekybos salėje. Šios ir kitos „Vauksa“ pagamintos „Protectus“ plieninės priešgaisrinės vienvėrės ir dvivėrės bei nerūdijančiojo plieno konstrukcijų durys užsakovų pasirinktos dėl kokybiškų, tvarių ir ilgaamžių sprendimų.

„Visas „Porsche“ centro plienines lauko duris „Protectus“ pagamino ir sumontavo bendrovė „Vauksa“, – pasakoja bendrovės projektų vadovas Tadas Petrokas. – Vienų iš jų konstrukcija 3,5 metro aukščio, su stiklintu viršduriu. Lauko durims keliami aukštesni reikalavimai nei vidaus durims, jos privalo būti nepralaidžios šilumai,

atsparios vandens, vėjo poveikiui ir įsilaužimui, taip pat izoliuoti garsą, kad aplinkos triukšmas netrukdytų darbuotojams ir lankytojams salone.“

„Vauksos“ specializacija – visuomeninių pastatų ir jiems pritaikomų medinių ir plieninių durų sprendimai, tad jai kasdien tenka susidurti su iššūkiais – kaip suderinti daugybę užsakovo, architekto, ugniagesių, neįgaliųjų, generalinių statybos rangovų interesų, norų, pageidavimų ir reikalavimų. Pasak T. Petroko, „Porsche“ centre Klaipėdoje darbas vyko sklandžiai, tam įtakos turėjo ilgametė bendrovės patirtis, leidžianti pasiūlyti sprendimų, tinkamų net reikliausiems užsakovams.

„Turime didžiausias galimybes pasiūlyti išskirtinių matmenų ar techninių parametrų duris, pavyzdžiui, „Protectus“ priešgaisrines 3000 x 3000 mm nerūdijančiojo plieno konstrukcijos duris, atsparias korozijai, taip pat iki 120 min. atsparias

ugniai, – apie bendrovės produktus pasakoja T. Petrokas. – „Vauksos“ asortimente – „Protectus“ plieninės, „Viljandi“ medinės karkasinės, aliuminio konstrukcijos durys ir vitrinos, atitinkančios aukščiausius rinkoje kokybės ir techninius reikalavimus.“ Vieni iš svarbiausių įmonės „Vauksa“ privalumų – ilgametė durų, langų ir spynų sprendinių patirtis visuomeninių bei gyvenamosios paskirties pastatų – nuo gamyklos, sandėlio iki viešbučių, verslo centrų, ligoninių, baseinų ir mokymosi įstaigų bei naujai statomų daugiabučių – projektuose. Bendrovė yra subūrusi patikimų tarptautinių gamintojų ratą, jie nuolat tobulina, investuoja į gamybos technologijas, produktų bandymus ir sertifikavimą. Domėjimasis naujovėmis, investavimas į darbuotojų kvalifikaciją leidžia išlaikyti lyderių pozicijas durų, langų ir spynų rinkoje tiek įgyvendinamų projektų apimtimi, tiek siūlomų sprendimų spektru.

Kokybę liudija net elegantiški elektros jungikliai

Naujajam „Porsche“ centrui pasirinkti vokišku preciziškumu garsėjančios gamintojos JUNG, daugiau kaip šimtą metų pasaulyje siejamos su aukšta kokybe ir patikimumu, jungikliai ir kištukiniai lizdai.

„Šiandien JUNG jungikliai ir kištukiniai lizdai pasirenkami ne tik dėl laikui nepavaldaus subtilaus dizaino, bet ir dėl eksploatavimo ilgaamžiškumo. Tai yra vis svarbesnis kriterijus tvaraus gyvenimo kontekste“, – teigia jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

Kuriant JUNG produktus, didelis dėmesys skiriamas patvarioms ir tvarioms medžiagoms. Viena iš tokių medžiagų – duroplastas. Palyginti su termoplastu, duroplasto gamybos metu mažesnė CO2 emisija, mažiau suvartojama energijos ir vandens. Eksploatavimo ciklo pabaigoje duroplastas gali būti dar kartą panaudo-

jamas smulkiu pavidalu – pavyzdžiui, kaip užpildas. Perdirbimo ar šalinimo metu nesusidaro toksinių medžiagų, o irimo metu – mikroplastiko. Būtent iš duroplasto arba kelių rūšių metalų gaminami „Porsche“ centre sumontuotos JUNG jungiklių serijos LS 990 gaminiai. Ši Bauhauzo dizaino mokyklos įkvėpta griežtų elegantiškų linijų serija nepraranda populiarumo jau daugiau kaip 50 metų. Klasikinis šios serijos jungiklio variantas siauru rėmeliu puikiai dera bet kurioje aplinkoje, o didelis funkcijų spektras leidžia įgyvendinti sudėtingas architektūrines ir technines idėjas. Gaminamus daugiaviečius (iki 5 jungčių) rėmelius ant sienos galima montuoti ir vertikaliai, ir horizontaliai. Šios serijos gaminiai suderinami su visais LS serijos dangčiais ir gali būti įvairių spalvų. „Porsche“ centrui išrinkti baltos spalvos jungikliai, pagaminti iš duroplasto.

„JUNG supranta, kad gyvybiškai svarbu išsaugoti ekosistemas ir prisidėti prie neigiamo klimato kaitos

poveikio mažinimo, todėl savo verslo modelyje plačiai taiko žiediškumo principus. Net tokie maži ir beveik nepastebimi buities įrenginiai kaip elektros jungikliai gali labai stipriai prisidėti prie tvarumo“, –teigia R. Skurdenis.

OBJEKTAS: poilsio apartamentai „Viešnagė“, J. Simpsono g. 21, Palanga

OBJEKTO PLĖTOTOJAS: UAB „Lumont“

ARCHITEKTAS: Donatas Rakauskas

VIEŠNAGĖ: MENO, PRABANGOS IR GAMTOS PALANGOSSINERGIJAŠIRDYJE

Legendinį Lietuvos pajūrio kurortą papuošė nepaprastas objektas – poilsio apartamentai „Viešnagė“ J. Simpsono g. 21. Iškilę vietoj apleistų Seimo poilsio namų, jie jau tapo pavyzdžiu ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio architektūros projektų kūrėjams.

„Lumont“ archyvo nuotr.

„Mums visada įdomūs išskirtiniai objektai. Kitiems jie kelia baimių ir iššūkių, o mes siekiame juos integruoti į miestą. Projektuojame itin jautrioje zonoje –unikaliame Palangos senamiestyje. Norime prisidėti prie jo išsaugojimo“, –sako Eglė Gorelienė, poilsio apartamentų „Viešnagė“ projektą plėtojančios bendrovės „Hanika“ direktorė.

UAB „Hanika“ priklauso NT plėtros įmonių grupei LUMONT, per 10 metų Palangoje sėkmingai įgyvendinusiai aštuonis projektus.

„Esame boutique tipo NT vystytojai, statantys kaip sau. Visada siekiame aukščiausių kokybės standartų ir į kiekvieną projektą dedame maksimalias pastangas. Aukščiausiems meistrystės standartams pasiekti reikia laiko, ir mes jo skiriame – tiek, kiek reikia. Neskubiname statybų, nuosekliai laikomės perfekcionizmo kiekviename darbų etape. Nekepame objektų vieno po kito, nes siekiame ne kiekybės, o kokybės. Įgy-

vendinę projektą liekame šalia jo, kad per laiką įsitikintume, jog problemų tiesiog nekyla. Principingumas, perfekcionizmas, sąžiningumas, nuoseklumas –šios vertybės lydi kiekvieną mūsų žingsnį, norime ilgam garantuoti saugumo ir kokybės jausmą“, – teigia E. Gorelienė ir priduria: didžiausias įvertinimas jos atstovaujamai įmonei –rekomendacijos iš lūpų į lūpas.

2018 m. „Hanika“ įsigijo apleistus buvusius Seimo poilsio namus ir jų teritorijoje įgyvendino prabangių apartamentų projektą „Viešnagė“.

„Objektą perėmėme su tam tikrais įsipareigojimais visuomenei. Didžiausias iš jų – išsaugoti sklype esančius net 200 medžių“, – pasakoja E. Gorelienė.

Architektūrinė projekto dalis buvo patikėta architektui Donatui Rakauskui –Kaune gimusiam, tačiau kurorte didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusiam kūrėjui, pažįstančiam čia kiekvieną užkampį, žinančiam kiekvieną pastatą.

„Mūsų nuomone, D. Rakauskas geriausiai jaučia Palangą. Jos senamiestyje yra suprojektavęs ne vieną svarbų ir išskirtinį objektą. Tikėjome, kad jis kurdamas „Viešnagės“ projektą gali išpildyti miesto lūkesčius, išsaugoti medžius ir sukurti objektą, kuris įsilietų į natūraliai susiformavusią gamtą. Šiame objekte tarp plėtotojo ir architekto turėjo būti šimtaprocentis abipusis pasitikėjimas. Mes architektui suteikėme visišką laisvę “, – pabrėžia E. Gorelienė.

„Projektuojant naująjį „Viešnagės“ pastatą reikėjo išsaugoti medžius, todėl pastatų architektūrinės idėjos paieškas pradėjau nuo apsauginio penkių metrų spindulio žymėjimo aplink kiekvieną medį. Ieškojau lanksčios pastato formos, kuri sugebėtų tarsi įsirangyti tarp medžių, išsaugotų kuo daugiau gamtos ir joje

derėtų. Norėjau, kad patenkinti būtų ir užsakovas, ir miesto gyventojai“, –pasakoja architektas D. Rakauskas.

Dabar neatpažįstamai pasikeitusi teritorija sklandžiai įsilieja į Palangos senamiesčio peizažą ir traukia žvilgsnius žalumoje skendinčiais naujais moderniais mažaaukščiais pastatais.

„Viešnagę“, į kurią investuota apie 17 mln. eurų, kaip ir visus kitus savo įgyvendintus projektus, po statybų prižiūri ir administruoja plėtotojas.

Ne tik išsaugoti visi buvę medžiai bei želdiniai,

bet ir pasodinta naujų

„Viešnagė“ projektuota atsižvelgiant į miškininkystės specialistų, geologų, kitų ekspertų rekomendacijas. Rangovai taip pat buvo supažindinti su želdynų ekspertų rekomendacijomis dėl

medžių kamienų, šaknų ir lajų apsaugos bei priežiūros. Klaipėdos regioninė architektų taryba dar 2019 m. pabaigoje aukštai įvertino projekto architektūrinę kokybę, sprendinių pagrįstumą ir išskirtinę pagarbą šioje vietoje dominuojančiam pušynui.

Siekiant išsaugoti kuo daugiau žalumos, projekte buvo visiškai atsisakyta antžeminių automobilių statymo vietų.

„Sklype nepakako medžiais neapsodintos vietos automobiliams parkuoti, tad buvo priimtas sudėtingas ir brangus sprendimas vietoj senojo poilsinės pastato įrengti dviejų aukštų požeminę automobilių saugyklą –pirmąją tokią regione. Antrasis jos aukštas yra žemiau jūros lygio. Kad gruntinio vandens lygis išliktų nepakitęs, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė įrengta be jokio drenažo ir

siurblinių – kaip vonia. Sudėtingus sprendinius projektavo ir jų įgyvendinimą prižiūrėjo žymus konstruktorius Audrius Ražaitis, turintis daug itin sudėtingų konstrukcijų projektavimo ir įgyvendinimo patirties“, – pabrėžia E. Gorelienė.

Teritorijoje išsaugoti ne tik visi jau buvę medžiai ir želdiniai, netgi tie, kurie nepateko į saugotinų kategoriją, bet ir pasodinta 30 atvežtų šešių metrų aukščio pušų.

Visuose apartamentuose įrengti balkonai arba terasos taip pat apželdinti: į betoninius vazonus susodintos gebenės, pušys augdamos susilies su kiemo gamta ir taps natūralia jos dalimi.

„Iš pradžių buvo numatyta į papildomą apželdinimą investuoti 380 tūkst. eurų. Plėtojant projektą mūsų norai didėjo ir apželdinimo sąmata išaugo iki 700 tūkst.“, – sako E. Gorelienė. Direktorės teigimu, įrengta moderni laistymo sistema užtikrina, kad visi pasodinti augalai prigis.

Ypatingiems

architektūriniams sprendiniams – ypatingos medžiagos ir technologijos

Pastatai, pasak architekto D. Rakausko, išsiskiria ypatinga geometrija – nėra nė vieno stataus kampo. Viskas yra penkiakampio kampų dalys. Stiklinės galerijos, pakibusios virš žemės ir įsipynusios tarp projekte augančių pušų, jungia atskirus Viešnagės pastatų korpusus, leisdamos nevaržomai grožėtis projektą supančia gamta. Ilgiausios kabančios galerijos ilgis net 23 metrai. 39 apartamentų svetainės – penkiakampės, jų langai – iš trijų pusių. Apartamentų planai šiek tiek kartojasi, tačiau kiekvienas butas – individualus.

E. Gorelienės teigimu, siekiant sukurti sinergiją su pastatus supančiomis šimtametėmis pušimis, visos projekte naudojamos medžiagos yra ilgaamžės, natūralios ir ekologiškos.

Pastatų fasadų apdailai pasirinktos rankų darbo deginto molio „Petersen“ gamintojo plytos, gaminamos pagal iš kartos į kartą perduodamą tradiciją nuo 1791 m. Danijoje. Skirtingų temperatūrų krosnyse degamos plytos įgyja natūralias gamtos spalvas ir tekstūras. Projektui naudotos ir lenktos plytos, kurios pagamintos specialiu užsakymu.

Tokio pat tipo ir spalvos kaip „Viešnagės“ projektui parinktos plytos puošia ir Kopenhagos karališkosios koncertų salės fasadą. Vienos prabangiausių pasaulyje plytų atkartoja ne tik pušyno gamtos diktuojamas spalvas, bet ir tekstūrą, o laikui bėgant suteiks projektui dar solidesnį vaizdą.

Pastatų fasadams taip pat naudojama išskirtinėmis savybėmis pasižyminti patinuota žalvario skarda, kurią galima išvysti ant daugelio garsių pasaulio objektų fasadų. Patinuotas žalvaris suteikia jaukumo ir prabangos jausmą, o polinkis oksiduotis laikui bėgant sukurs sinergiją su pastatą supančiomis jau minėtosiomis rankų darbo plytomis.

Atskiroms eksterjero detalėms pasirinktas sendintas metalas kortenas – ypač klimatinei korozijai atsparus „U.S Steel Corporation“ prekių ženklo „Cor-Ten®“ plieno lydinys su trupučiu chromo, vario ir nikelio. Šį plieną galima be jokios apsaugos naudoti atvirame ore, nes nuolat besikeičiančiomis oro sąlygomis jo paviršiuje susidaro apsauginis patinos sluoksnis – kitaip tariant, rūdys tampa jo apsaugine danga.

„Subtilios rudos spalvos patina padengtas metalo paviršius ne tik itin atsparus korozijai, bet ir daug

praktiškesnis nei dažyti ar kitokie paviršiai – jo nereikia valyti, perdažyti ir pan. Dėl plienui legiruoti naudotų elementų patina yra tanki ir beveik nelaidi deguoniui. Kuo dažniau šis plienas sušlampa, o paskui išdžiūsta, tuo ilgesnis jo eksploatavimo laikas“, – teigia E. Gorelienė.

Sudėtingiausia, pasak jos, visų pastatų konstrukcija – ypač dideli, net iki 44 kv. m, balkonai. „Jų fasadams panaudotas betonas angliškai vadinamas ultra high performance concrete, lietuviškas termino atitikmuo dar nė nesugalvotas, pažodžiui verčiant tai skambėtų maždaug kaip „ypač tvirtas betonas“. Jis iki aštuonių kartų tvirtesnis, ilgaamžiškesnis už įprastą ir lengvai formuojamas – iš jo „Viešnagėje“ išlietos netaisyklingų formų fasadinės balkonų plokštės, parapetai, tūriniai lovių gaminiai. Šoninės dalys taip pat yra tokio pat betono, tik jis cemento spalvos ir medienos lentų įspaudų faktūros, netaisyklingų formų kirstais galais“, –sako „Viešnagės“ direktorė.

Balkono grindys klojamos braziliško riešuto IPE terasinėmis lentomis, kurios dėl savo parametrų, aukšto stabilumo ir didelio tankio neretai vadinamos „geležine mediena“, o balkonų luboms naudojamos pakabinamos afrikinės medienos ,,Ayos thermos“ fasadinės lentos.

Dėl terminio modifikavimo ,,Ayos thermos“ dailylentės įgyja maksimalų ilgaamžiškumą, patvarumą ir stabilumą net atšiauriausiomis klimato sąlygomis. Skirtingai nuo cheminio impregnavimo, terminis modifikavimas pagerina ne tik išorinį medienos paviršių. Po terminio modifikavimo dailylentės yra itin stabilios ir patvarios visomis prasmėmis. Termiškai modifikuota mediena tinka namų interjerui ir eksterjerui, o dėl patvarumo – ir viešosioms patalpoms.

Laiptinėse ir bendrose erdvėse unikalumą kuria ypač kietas ir stiprus, ypač patvarus originalios išvaizdos kalkakmenis, susiformavęs Juros periodu. Jame galima rasti organizmų ir kriauklelių, gyvavusių prieš 200 mln. metų, priemaišų.

Pasak architekto D. Rakausko, projektuojant inžinerines sistemas, galvota apie efektyvius atsinaujinančių šaltinių sprendinius. Pastatuose įrengtos keturios geoterminės katilinės, kurios naudojant itin tvarią ir ekonomišką „Uponor“ šildymo ir vėsinimo sistemą, per pastatų konstrukcijų betono masę kiekvieną apartamentą aprūpina šiluma ir vėsa. Betoninės butų lubos užtikrina pasyvų vėsinimą, aktyvus kondicionavimas yra tik pagalbinis elementas. Kiekvienoje patalpoje įrengti temperatūros ir drėgmės jutikliai, kiekviename apartamente atskirai sumontuoti drėgmės sugėrikliai, sureguliuojantys drėgmės lygį poilsio patalpose. Vėsinamos lubos jautrios santykinei drėgmei, todėl drėgmės sugėriklis įsijungia, vos tik ji pakyla iki ribinių verčių. Apartamentuose sumontuota beortakinė vėdinimo sistema. Šviežias oras į patalpas patenka per vožtuvus sienose ir užtikrina nuolatinę oro kaitą kambariuose. Iš patalpų ventiliatoriais ištraukiamas oras pereina per šilumokaitį ir grąžina šilumą į šilumos siurblį.

„Visos „Viešnagėje“ įdiegtos technologijos – nuo durų užraktų iki itin pažangios termiškai aktyvuotų paviršių (TAP) sistemos patalpoms šildyti ir vėsinti – yra išskirtinės ir tvarios. Jos užtikrina maksimaliai komfortišką mikroklimatą tiek žiemą, tiek vasarą, išvengiama kondicionierių sukeliamų nepatogumų – triukšmo ir skersvėjų“, – sako E. Gorelienė.

„Viešnagė“ – meno kūrinys gyvenimui

Tokiu šūkiu „Hanika“ pristato savo naująjį projektą. Ir tam yra svarių priežasčių.

Pakviestas „Viešnagėn“, garsus Danijos dizaineris, iliustratorius Madsas Bergas, sukūręs plakatų seriją Vimbldono teniso turnyrui, „Formulei 1“, mados namams

„Bottega Veneta“ ir kt., įamžino projekto emociją plakate, kurio reprodukcijos dabar puošia „Viešnagės“ įėjimus.

„Kai susivienija profesionalai, rezultatai pranoksta lūkesčius – pagal Madso Bergo specialiai šiam projektui sukurtą iliustraciją kalvis Linas Leščiauskas nukalė unikalius „Viešnagėn“ užsukti kviečiančius vartus“, – pasakoja E. Gorelienė.

Dar vienas Lino kalvės kūrinys, puošiantis „Viešnagės“ projektą, – laiptų turėklai. Netaisyklingos laužytos formos atkartoja projekte dominuojančias penkiakampes formas, sukurdamos pastatų vidaus ir išorės sinergiją. Spalvingi vitražų intarpai suteikia žaismingumo bendrosioms pastatų erdvėms. Dėl išskirtinių architektūrinių sprendinių ir ypač didelio dėmesio unikalios gamtos puoselėjimui „Viešnagė“ 2022 m. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos rengiamame konkurse „Už darnią plėtrą“ buvo pripažinta geriausiu metų ateities projektu. Dar po metų, įgyvendinusi visus projekto sprendinius, pelnė ir svarbiausią konkurso apdovanojimą – tapo geriausiu metų projektu poilsio paskirties nekilnojamojo turto kategorijoje.

2023 m. architekto Donato Rakausko projektuota „Viešnagė“ Palangoje buvo pripažinta ir viena iš nugalėtojų tarptautiniame architektūros konkurse „The Architecture MasterPrize“, kuriame renkami išskirtiniai, aukščiausią architektūros ir dizaino srities meistriškumą demonstruojantys pasaulio projektai.

Pastatui suteikė lengvumo ir erdvės

Bendrovė „SKP aliuminis“ poilsio namų „Viešnagė“ projektui pristatė 2850 kv. m aliuminio gaminių. Užsakovas kėlė ypač aukštus reikalavimus gaminių kokybei, tad buvo pasirinktas profilių tiekėjas „Schüco“. Poilsio apartamentuose sumontuoti puikių termoizoliacinių savybių langai. Aliuminio profiliai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus ir vienija daugybę privalumų: patvarumą, stabilumą, energijos vartojimo efektyvumą, siaurus profilio paviršius, lengvą varstymą ir nesudėtingą priežiūrą. Daug dėmesio pastate skirta naujos kartos stumdomųjų durų sprendimams. Panaudota siauriausia rinkoje stumdomų durų sąvara – vos 40 mm. Integruotas komforto ir saugumo priedas SMART CLOSE, ypač aktualus sunkioms, didelių gabaritų durims. Prieš užveriant duris varčia palėtinama ir mechanizmas švelniai pritraukiamas į uždarymo poziciją.

Stumdomosios durys apartamentams suteikia daugiau erdvės –sujungia į visumą gyvenamąjį plotą su terasomis ir įleidžia į pastatą daugiau šviesos.

Durys į apartamentus pagamintos su specialiu dekoratyviniu užpildu. Jos taip pat pasižymi geriausiomis šilumos izoliacijos savybėmis, nesenstančia estetika, todėl puikiai tiko „Viešnagės“ pastatams, kuriems buvo keliami aukščiausi energijos valdymo ir architektūros reikalavimai. Laiptinių ir galerijų vitrinos pagamintos iš fasadinės sistemos.

Didžiausiais iššūkiais „SKP aliuminio“ komandai tapo didelių gabaritų stiklo paketai ir laužytų linijų fasadai, kurių plokštumų kampai buvo jungiami tik stiklo paketais. Norint nepriekaištingai sumontuoti langus ir duris, reikėjo sugalvoti naujus tvirtinimo būdus. Be to, sklype auga nuostabios senos pušys. Teko ieškoti specialios kėlimo technikos, kad jos nebūtų pažeistos į darbo vietą

keliant didelių gabaritų paketus.

„SKP aliuminio“ direktoriaus Arūno Jackonio teigimu, jų įmonė klientams teikia visas reikiamas paslaugas: konsultavimo, projektų ir sąmatų rengimo, gaminių pristatymo ir montavimo. Per beveik 30 metų sukaupta patirtis leidžia įgyvendinti sudėtingus, didelių reikalavimų projektus. Nekintantis įmonės darbuotojų branduolys užtikrina aukščiausius kokybės standartus, o tęstinumas garantuoja buvusiems ir esamiems klientams operatyvią garantinę ir pogarantinę priežiūrą.

„SKP aliuminio“ partnerė Vokietijos bendrovė „Schüco“ kuria pastatų atitvarų sisteminius sprendinius iš aliuminio, plieno ir plastiko. Produktų asortimentą sudaro inovatyvios langų, durų, fasadų vėdinimo, saulės kontrolės ir saugumo sistemos, kurias dauguma tiek gyvenamuosius, tiek komercinius pastatus projektuojančių architektų visoje Europoje vertina kaip itin pažangias.

Nestandartiniai

apartamentai – stimulas dirbti dar geriau

MB STATNAUJA atliko gipso kartono montavimo darbus kai kuriuose „Viešnagės“ pastato korpusuose, įskaitant kelias laiptines ir laukiamąją zoną. Taip pat atlikta dalies terasų lubų apdaila medžiu. Efektingas medžio apdailos panaudojimas terasose sustiprino pastato ryšį su aplink augančiais medžiais ir sukūrė atostogų nuotaiką.

MB STATNAUJA vadovas Airidas Luganeckas pripažįsta, kad gipso montavimo darbams užsakovas kėlė didelius kokybės reikalavimus. Apartamentai suprojektuoti be standartinių 90 laipsnių kampų, tad dirbti reikėjo atidžiai skaičiuojant ir matuojant. Teko montuoti ir ovalias lubas, ir ovalias sienas, tačiau tai, ką kiti vadina iššūkiu, MB STATNAUJA kolektyvas priima kaip kruopštų daugiau kantrybės reikalaujantį darbą. „Mums patinka nestandartiniai objektai, – sako A. Luganeckas. –Esame įgiję didžiulę darbo patirtį, todėl netipiniai sprendiniai papildomų rūpesčių nesukelia. Atliekame sudėtingus užsakymus, kurie kitiems atrodytų neįmanomi.“

MB STATNAUJA teikia namų statybos ir namų aplinkos darbų paslaugas. Profesionali komanda norin-

tiems įsirengti namo vidų, išorę, renovuoti namą pataria, kaip išsirinkti kokybiškas medžiagas, asmeninius poreikius atitinkančius įvairius išmanius sprendinius, padidinti namo energijos efektyvumą ir mažinti sąnaudas.

STATNAUJA ne tik atlieka darbus

dideliuose objektuose, bet ir įrengia privačius namus: montuoja gipso plokštes, pakabina „Armstrong“ lubas, įrengia terasas, pasirūpina naujų ar renovuotų namų mediniais fasadais, stato tvoras, dengia naujus arba renovuoja senus stogus, atlieka stogų pakalimus.

Hidroizoliacijos sprendimai sudėtingomis sąlygomis

Medžiagas požeminei „Viešnagės“ automobilių saugyklos grindų ant grunto hidroizoliacijai bei deformacinėms siūlėms įrengti tiekė ir jų montuotojus konsultavo UAB „Mosas“. Įmonės suburta stipri statybos inžinierių komanda daugiau kaip 15 metų padeda rangovams, užsakovams ir projektuotojams spręsti klausimus, susijusius su antžeminių ir požeminių konstrukcijų hidroizoliacija, jos remontu ir gruntų sutankinimu bei stabilizavimu, tiekia inovatyvias ir ilgaamžes hidroizoliacines medžiagas, kaip bentonitinis molis, poliurėja ir kt., pritaiko mazgus konkrečiam objektui.

Pasak UAB „Mosas“ projektų vadovo Vytauto Tamošaičio, „Viešnagės“ automobilių saugykla buvo įrengiama 7–8 m gylyje, o nusistovėjęs vandens lygis čia buvo 1,4–2,4 m. Tad kol vyko darbai, vanduo statybos aikštelėje turėjo būti visą laiką žeminamas vandens siurbliais.

„Mosas“ su užsakovu ir projektuotojais kaip visada pradėjo bendrauti dar techninio projekto rengimo stadijoje, kai visi projekto dalyviai sutarė, kad išeitis – tik UAB „Mosas“ pasiūlyti bentonitinio molio hidroizoliacijos sprendiniai. Kartu su projektuotojais pagal standartinius VOLTEX hidroizoliacijos mazgus buvo paruošti „Viešnagės" konstrukcijų hidroizoliacijos mazgai, ir prasidėjo darbai: kvalifikuotos įmonės – par-

tnerės sugręžė polius, pastatė ir išlygino sienas, pagal UAB „Mosas“ ir projektuotojų paruoštus mazgus atliko hidroizoliacijos darbus po jėgos grindimis ir ant polių.

„Dirbti teko nuolat bėgant vandeniui. Kol siurbliai veikė, į rūsį buvo galima nusileisti ir su paprastais vasariniais batais. Tačiau siurblius išjungus vanduo pakildavo ganėtinai aukštai. Ši pastato konstrukcija atjungus siurblius visiškai laiko vandenį, esantį po grindimis ir už sienos, todėl išgręžus skylę sienoje būtų pakakę tik įstatyti čiaupą –visada būtų buvę tekančio vandens“, – pasakoja V. Tamošaitis.

Jo teigimu, vandens lygio žeminimo sąlygos buvo išties sudėtingos, ypač kai baigus sienas reikėjo išbetonuoti paskutinį grindų plotelį:

gruntinis vanduo, išjungus siurblius, beveik iš karto vėl pradėdavo kilti, tad rangovui teko tuo pat metu ir vandens lygį žeminti, ir atlikti betonavimo darbus.

Būtent dėl aukšto gruntinio vandens lygio „Mosas“ ir pasiūlė bentonitinio molio hidroizoliaciją

VOLTEX – vienintelę hidroizoliaciją, kurią ant drėgnų paviršių galima naudoti net žiemą. Deformacinėms siūlėms formuoti buvo išrinkta visa apatinių grindų sistema iš PVC (polivinilchlorido), CONTAFLEXACTIVE ACF ir bentonitinių

WATERSTOP RX 101 DH juostų.

„Tinkamai suvirinti PVC deformacinių siūlių profilį ir jį sujungti su kitomis siūlėmis būna sudėtinga, tad mes visada stengiamės konsultuoti jau nuo techninio projekto stadijos ir iškart siūlome optimizuotus sprendimus, kad įrengimas būtų kuo paprastesnis, o rezultatas – toks, koks ir turi būti: kad netekėtų vanduo“, – teigia V. Tamošaitis.

Iš viso buvo užsandarinta apie 1700 kv. m grindų ant grunto ir 1300 kv. m polinių sienų. Baigus darbus vandens siurbliai buvo išjungti ir patikrinta, ar sienų ir grindų hidroizoliacija gerai atlikta.

„Išbetonavus patalpą vandens neturi pasirodyti nei per sienas, nei per grindis. Buvo trys vietos, kurias reikėjo pataisyti, – jos šiek tiek drėko dėl betonavimo metu pakilusio vandens. Tačiau turint omeny, koks stulpas vandens stovėjo, tai nieko keisto. Šiandien automobilių saugykla yra visiškai sausa ir eksploatuojama. Viskas labai sandaru“, – sako V. Tamošaitis ir pabrėžia: jei dabar problemų nėra, nebus jų ir ateityje, nes hidroizoliacija VOLTEX beveik amžina.

Fasadas – visus metus žaliuojanti oazė

Poilsio apartamentų „Viešnagė“ fasadus visus metus žaliuojančia oaze pavertė sodo centras „Frezija“.

Aplink pastatus įmonės įrengta veja su automatine laistymo sistema garantuoja, kad švelni žaluma apartamentų gyventojus džiugins kone ištisus metus.

Į fasadinius betoninius lovius pasodintos lietuviško klimato kaitai atsparios gebenės – visada žaliuojantis vijoklinis augalas, ištvermingas ir patrauklus savo panaudojimo galimybėmis. Per šviesias betono terasas besidriekiančios gebenių kasos sukuria kontrastingą žalumos mirgėjimą fasaduose ir pabrėžia medžių skleidžiamą ramybę.

Apželdinimui pasirinktos ir žemaūgės pušelės, jų tankios šakos formuoja vientisą žalumos kilimą, juosiantį terasas. Drėgmei nereiklios bei šalčiams atsparios pušelės įkurdintos ir poilsio apartamentų stogo vazonuose. Šis originalus apželdinimo sprendimas kuria poilsio nuotaiką ir tarsi pratęsia aplink augančių pušų viršūnių linijas.

Pasirūpinta ne vien kiekvienos terasos vazonų tinkamu dirvožemiu bei drenažu – dėl apartamentų savininkų patogumo įrengta ir automatinė laistymo bei tręšimo sistema. Pasodintus augalus taip pat nuolat prižiūrės bei puoselės ir sodo centras „Frezija“.

24 metus veiklą plėtojančio centro vadovė Živilė Kristutienė sako, kad įmonės išskirtinumas – ilgametė darbo patirtis ir kompleksiškos paslaugos. „Frezija“ nebijo iššūkių –klientui gali parengti apželdinimo projektą, jį suderinti, įvertinti, kokius augalus verta pasirinkti, kokio stiliaus ir kokiais elementais gali būti paįvairinta žalioji zona. Klientui patariama ir dėl takų dangų, apšvietimo, sudaromas dendrologinis planas su detaliomis gėlynų schemomis bei augalų

asortimentu. Atsižvelgiama į kliento galimybes pačiam prižiūrėti želdynus, projektuojama laistymo sistema, parenkamas drenažas. Jeigu klientas neturi galimybės prižiūrėti žaliųjų zonų, „Frezijos“ darbuotojai visuomet gali padėti. Be to, įmonė gali atnaujinti jau anksčiau suformuotus želdynus, juos išpuoselėti ir prižiūrėti. „Mes žinome, kad įveiksime visus iššūkius ir nustebinsime savo klientą, – teigia Ž. Kristutienė. – Dirbame profesionaliai ir kūrybingai.“

Elektros montavimo darbai – netipiniai

UAB „EMD technologijos“ poilsio apartamentų komplekse atliko patalpų vidaus elektros montavimo darbus, įrengė fasadų ir teritorijos apšvietimą.

Objektas išskirtinis, tad iššūkių netrūko. „Per palyginti ilgą elektros montavimo darbų patirtį mūsų komandai pirmą kartą teko elektros laidus montuoti pastate dar nesant vidinių pertvarų. Buvo paruošti tik klojiniai luboms betonuoti“, – sako „EMD technologijos“ direktorius Marius Ektas.

„Viešnagės“ fasadams apšviesti sumontuota beveik vienas kilometras LED juostos, apšvietimas pagal poreikį gali būti reguliuojamas. Kad nebūtų pažeistos aplink apartamentus augančių ilgaamžių pušų šaknys, rankomis iškasta beveik du kilometrai tranšėjų teritorijos apšvietimo kabeliams.

UAB „EMD technologijos“ elektros montavimo darbus atlieka jau 15 metų. „Stipriausi esame nuosavų namų, kotedžų, daugiabučių namų vidaus elektros instaliacijos srityje, tačiau dirbame ir pramoniniuose objektuose“, – sako M. Ektas.

Kiekvienais metais bendrovės darbuotojai stengiasi kelti profesinę kvalifikaciją. Visiškai neseniai bendrovės darbuotojai išlaikė egzami-

nus ir gavo KNX išmaniųjų namų diegėjų sertifikatą. Tai reiškia, kad klientams bendrovė pasiūlys dar daugiau paslaugų, susijusių su privačių namų ir kitų objektų patogumu, saugumu ir ekonomiškumu.

Prabangaus dizaino gaminiai – pridėtinė vonios ir virtuvės interjero vertė

Prabanga alsuojančio pastatų komplekso „Viešnagė“ interjerams solidumo ir išskirtinumo suteikia gamin-

tojo „Hansgrohe SE“ prekių ženklo AXOR gaminiai: virtuvės maišytuvai „AXOR Starck“, vonios kambario maišytuvai, termostatiniai moduliai ir dušo gaminiai „AXOR One“, „AXOR MyEdition“ ir „AXOR ShowerComposition“, vonios aksesuarai „AXOR Universal Circular“. Visi šie gaminiai yra specialiu spalvotu paviršiumi „FinishPlus“, neabejotinai įsimintinu stilingo interjero akcentu.

Gamintojo „Hansgrohe SE“ prekių ženklas AXOR – tai individualizuoti prabangaus dizaino produktai vonios kambariui ir virtuvei: vandens maišytuvai, dušo įranga, dušo latakai ir prie jų derantys aksesuarai. Ar maišytuvas, ar dušo galva –tai net ne gaminiai, o išskirtiniai žinomų dizainerių ir architektų kūriniai, suteikiantys pridėtinės vertės kiekvienam vonios kambario ar virtuvės interjerui ir puikiai derantys su kitais jo elementais.

Gamintojas naudoja tik aukštos kokybės medžiagas, garantuojančias produktų ilgaamžiškumą ir patikimumą, nuolat seka inovacijas vandens technologijų srityje ir į savo gaminius integruoja pažangias technologijas bei inovacijas, leidžiančias taupyti vandenį ir energiją.

AXOR – pasirinkimas tiems, kurie siekia išskirtinio dizaino, aukštos kokybės ir funkcionalumo savo vonios kambario ar virtuvės interjere.

Estetiška ir išmani santechnika iš „Geberit“ „Viešnagės“ apartamentų vonios kambariuose sumontuoti potinkiniai rėmai WC puodams „Geberit Duofix“. Taupant vonios kambarių erdvę, pasirinkti 8 cm storio bakeliai, itin tyliai prisipildantys vandens ir išsiskiriantys ypač dideliu vandens nuleidimo mygtukų pasirinkimu. Be to, į jų nuleidimo mechanizmus integruota galimybė reguliuoti nuleidžiamo vandens srovę. Apartamentų šeimininkus nudžiugins žinia, kad vandens bakeliams ir potinkiniams rėmams kompanija „Geberti“ suteikia 10 metų priežiūros ir 50 metų atsarginių dalių tiekimo garantiją.

Atsižvelgiant į norą išlaikyti vientisą skirtingų apartamentų stilių, sumontuoti „Geberit Sigma 50“ WC vandens nuleidimo mygtukai su galimybe kiekvienam klientui individualiai pasirinkti apdailą. Kitaip tariant, ant vandens nuleidimo mygtuko galima užklijuoti reikiamos spalvos bei faktūros plytelę ar kitą išskirtinį vonios kambario paviršių.

„Geberit Sigma 50“ mygtukai klientams suteikia galimybę ateityje sumontuoti papildomų priedų, pavyzdžiui, „Duofresh“ modulį, užtikrinantį vonios kambaryje gaivų kvapą: integruotas ventiliatorius

surenka blogus kvapus tiesiai iš WC puodo, išfiltruoja per aktyviosios anglies filtrą ir išpučia atgal į vonios kambarį švarų orą. Priklausomai nuo komplektacijos blogų kvapų ištraukimas gali būti aktyvuojamas automatiškai (nuo judesio ar aplinkos apšvietimo intensyvumo) arba mechaninio jungiklio paspaudimu. Įdiegus „Duofresh“ modulį, vandens bakelyje galima naudoti sanitarines lazdeles, kurios skleidžia malonų kvapą, dezinfekuoja vandenį ir nudažo jį mėlyna spalva, taip pat naudotis papildoma funkcija – orientaciniu apšvietimu. Švelni LED šviesa apšviečia WC puodą nakties metu. Visos minėtos funkcijos suteikia dar daugiau komforto vonios kambaryje. Prie „Viešnagės“ vonios kambarių stiliaus itin tiko pakabinami WC puodai su apiplovimo funkcija „Geberit AquaClean Mera Comfort“. WC puoduose integruota apiplovimo funkcija su dvigubos srovės purkštuku „Whirlspray“ – mažesnę trintį su oda užtikrina oro srovė, maišoma su vandeniu. Apiplovimas vandeniu daug švelnesnis nei higiena tualetiniu popieriumi, be to, suteikiamas gaivumo pojūtis. Šiuose WC puoduose netgi yra atskiras bidė purkštukas, užtikrinantis išskirtinę moterų higieną. WC puode taip pat integ-

ruotas blogų kvapų filtravimas, sėdynė yra šildoma, o dangtis savaime atsiveria. Orientacinis LED apšvietimas automatiškai įsijungia artėjant prie WC puodo.

Priklausomai nuo apartamentų pasirinkti skirtingi vandens nutekėjimo sprendiniai dušo zonoje: elegantiški „Geberit. Duofix ShowerDrain“ sieniniai arba „Geberit CleanLine“ grindų dušo latakai. Abi sistemos išsiskiria maksimaliu vandens surinkimu (48 l per minutę). Grindų dušo latakai apsaugoti nuo šilumos poveikio, todėl iš jų nesklis prastas kvapas. Latako grotelių paviršius yra ypač aukštos kokybės, atitinkantis naujausias dizaino tendencijas. Dušo latakų grotelės derinamos atsižvelgiant į vonios stilių ir pageidaujamas metalo spalvas. Įrengus sieninius „Geberit. Duofix ShowerDrain“ dušo latakus dušo zonos grindyse nelieka jokio barjero – tai patogu ir estetiška: bėgantis vanduo, suformavus tinkamą nuolydį, suteka tiesiai į sieną.

Geberit" archyvo nuotr.

Meniškam projektui –specialus parketo raštas Specialiai šiam projektui „Medžio stiliaus“ komanda, bendradarbiaudama su projekto užsakovu „Hanika“ ir interjero architektu Gediminu Langviniu, sukūrė unikalų ąžuolinio parketo raštą – „Diamond“. Tai ne tik estetinis, bet ir filosofinis sprendimas, atspindintis ilgaamžiškumo ir sąsajos su natūralia aplinka harmoniją. „Diamond“ raštas – tikras brangakmenis „Medžio stiliaus“ asortimente, įkūnijantis natūralaus ąžuolo grožį ir išskirtinumą.

Prancūziško parketo rašto „Diamond“ kūrybos proceso atspirties tašku tapo ąžuolo meistrų patirtis, preciziškumas ir novatoriškumas, nuolatinės investicijos į pažangiausias medienos apdirbimo technologijas. Vėliau sekė techniniai skaičiavimai, geometrija ir kūrybiškumas: siekta išgauti tokias formas, kurios vizualiai sukurtų trimatį efektą ir užtikrintų stabilumą grindų montavimo metu. Medienos struktūros ir šviesos žaismas suteikė parketui dinamiškumo. Visa tai leido ąžuolo grindims tapti interjero dėmesio centru.

„Diamond“ ąžuolinio parketo rašte susipina menas, ąžuolo meistrų

meistriškumas, praktiškumas ir estetika. Žvelgiant į grindis galima atrasti ne tik taisyklingai išdėstytų geometrinių figūrų bei natūralios medienos raštų, bet ir sudėtingų pynimų, netgi gėlių motyvų.

Ąžuolinis parketas taip pat atitinka pagrindinius šiuolaikinių namų poreikius: jis ekologiškas, atsparus įbrėžimams ir išsiliejusiems skysčiams, puikiai tinka grindiniam šildymui ir yra itin draugiškas aplinkai. Tai ilgaamžis pasirinkimas, kuriantis pridėtinę vertę.

„Medžio stilius“ – didžiausias Lietuvoje kokybiškų ir tvarių ąžuolinių grindų, durų, laiptų bei kitų ąžuolo produktų gamybos tinklas, sukaupęs neįkainojamą 25 metų patirtį. Įmonė atsakingai kontroliuoja visą tiekimo grandinę: nuo medienos atrankos, jos paruošimo ir gamybos iki pat įrengimo bei vienų geriausių kainų rinkoje užtikrinimo. Modernūs „Medžio stiliaus“ salonai yra visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose –Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Audinių klostėse – pajūrio nuotaikos

Užuolaidų ir interjero tekstilės studijos „Agotė“ direktorės Laimos

Vizgaudienės žodžiais, puošdama apartamentus komanda orientavosi į medžiagiškumą, kokybę ir išskirtinės atostogų erdvės sukūrimą. Atsipalaidavimo nuotaiką kuria aukštos kokybės elektra valdoma karnizų sistema, gamtinių tonų dieninės ir naktinės užuolaidos. Miegamojo zonoms išrinktos prie interjero derančios lovatiesės. „Agotė“ įgyvendino architektų pasirinkimą – iš gausios paletės audinių pirmenybė teko natūralių smėlio atspalvių naktinių užuolaidų audiniui, giminingų atspalvių lovatiesių bei pilkšvos spalvos dieninių užuolaidų audiniams. Projekto pradžioje pabandyta vienus apartamentus papuošti atspindint sąsajas su pajūrio gamta, o vėliau – ir kitus.

Naktinių užuolaidų audinys 85–90 proc. sulaiko šviesą, todėl net dienos metu sumanius pailsėti galima susikurti ramios prietemos nuotaiką. Natūralios sudėties dieninių užuolaidų audinys, kuriame yra ir lino, atspindi užsakovų norą pabrėžti interjere gamtos svarbą. Savo faktūra išsiskiriantis graikiškas audinys pasirinktas lovatiesėms.

„Agotė“ džiaugiasi, kad bendradarbiaujant su olandų tiekėjais pavyko ne tik rasti kokybiškus elektra valdomus karnizus, bet ir gauti 10 metų garantiją mechanizmams. „Tai yra labai didelė garantija, patogu klientui“, –neabejoja L. Vizgaudienė.

„Vienas iš svarbiausių projekto kriterijų – dideli reikalavimai kokybei. Vienas naktines užuolaidas teko keisti, nes audinys nederėjo taip, kaip tikėtasi, – prisimena darbo niuansus „Agotės“ direktorė. – Mūsų įmonė akcentuoja ir audinių, ir atliekamų darbų kokybę, todėl mielai dirbame sudėtinguose išskirtiniuose objektuose. Išbandome save kiekviename projekte.“

„Agotė“ veiklą pradėjo prieš 16 metų, todėl sukaupta nemažai patirties, užmegzta ryšių su audinių gamintojais Italijoje, Graikijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje. Norėdami pajusti tendencijų pulsą ir pasisemti žinių, įmonės darbuotojai nuolat dalyvauja tarptautinėse parodose. L. Vizgaudienės pastebėjimais, užuolaidų ateitis sietina su išmaniais ir tvariais sprendiniais: prieš 2–3 metus elektrinių karnizų užsakymai sudarė iki 10 proc. visų užsakymų, dabar tokių jau apie 35 proc.

Nestandartinių formų kambarių baldai patikėti išskirtinės patirties įmonei Nestandartinius baldus ir kitus interjero sprendinius išskirtiniams „Viešnagės“ apartamentams pagamino ir sumontavo viena iš seniausių nestandartinių baldų gamintojų Vakarų Lietuvoje „Budhaus“. Virtuvės komplektas su sala, koridoriaus ir miegamojo spintos, koridoriaus veidrodis su staliuku, vonios kambario spintelės, sienų plokštės, paslėptos (be viršutinės staktos, vienoje plokštumoje su baldinėmis plokštėmis) vonios kambario ir miegamojo durys – kad ir kas būtų buvę gaminama, pasak „Budhaus“ komandos, užsakovui buvo svarbu nepriekaištinga kokybė ir kuo tikslesnis dizainerio vizijos įgyvendinimas.

Blizgūs baldų paviršiai dera su „Alpi“ lukšto faneruotės apdaila. Kai kurių baldų akcentas – frezuoti paviršiai suteikia baldams tekstūros įspūdį ir daugiau vizualumo, o auksiniai rankenėlių profiliai – daugiau detalumo. Akį traukia ir kita, atrodytų, smulki, bet efektinga detalė –lenktos lentynos sumontuotos su tokiu pat lenktu LED apšvietimu. Lenktos plokštės suteikia minkštumo griežtesnėms baldų linijoms ir kuria apartamentuose jaukumą.

Baldinės plokštės apartamentuose sujungtos į visumą, tačiau ne visi jų paviršiai vienodi: vieni frezuoti, kiti lygūs, treti – gaubti. Nevienodo storio ir durys bei veidrodžiai.

Išbandymu baldininkams tapo apartamentų išdėstymas ir sienos be stačių kampų. Tokiose patalpose gana sudėtinga idealiai, nepaliekant

nepageidaujamų tarpų ar nelygumų, sumontuoti visus baldinius paviršius. Tačiau „Budhaus“, subūrusi profesionalią baldus konstruojančių dizainerių ir patyrusių gamintojų bei montuotojų komandą, įveikė šį iššūkį. Bendrovė „Budhaus“ baldų srityje dirba daugiau kaip 30 metų ir yra sukaupusi didžiulį žinių bei patirties bagažą nestandartinių baldų gamyboje. Įkūrusi Šilutėje 4400 kv. m baldų gamyklą, įmonė taiko naujausias technologijas ir naudoja moderniausias medžiagas. „Budhaus“ gamina visus korpusinius baldus, sienų plokštes ir paslėptas duris. Dirba tiek su dizaineriais, tiek su individualiais klientais. „Budhaus“ salonas yra Klaipėdoje, Liepų gatvėje, tačiau įmonė baldus pristato ir sumontuoja bet kuriame Lietuvos regione.

Baldų originalumą liudija detalės

Išskirtinį projektą „Viešnagės“ apartamentuose įgyvendino ir baldų studija „Diara“: ji suprojektavo ir pagamino virtuvės baldus su sala ir indaujomis, kambarių spintas bei sienų apdailą.

Interjero architekto Alvydo Šeiboko ir užsakovo vizija apėmė ne tik stilingą dizainą, bet ir funkcionalumą, patogumą bei saugumą. Baldams panaudotas retas natūralus itališkas „Birds Eye“ stiliaus medžio lukštas, suteikiantis plokštei tekstūrinį gylį. Siekiant išlaikyti šį efektą, kruopščiai parinktas matinis lakas. Šio lukšto dėl kiekio ir gamybos terminų teko laukti net pusę metų.

Sienų apdailai taip pat norėta naudoti lukštą, tačiau jo ilgio nepakako visam apartamentų aukščiui. Todėl nuspręsta aukštį padalyti linija, suvesta su kambarių durų aukščio linija. Taip atsirado ir spintų antresolės. Pagrindiniu iššūkiu tapo išlaikyti šios linijos vientisumą visuose apartamentuose, atsižvelgiant į sieninius skydus, baldus ir duris. Bendradarbiaujant su durų meistrais, suderintos lakavimo ir šlifavimo technologijos, atspalviai, matmenys ir gabaritai. Pagal interjero architekto Alvydo Šeiboko sumanymą baldų kampai turėjo būti suapvalinti. Dėl didelių išlinkimų „Diaros“ komandai teko įdėti nemažai pastangų siekiant nepriekaištingai įgyvendinti viziją.

Kampų šablonai ir lukštas (faneruotė) klijuoti rankomis. Pagrindinių durų suapvalinimai atlikti trimis kryptimis, kruopščiai įvertinus lukšto sujungimo subtilybes, montavimą ir linijų ritmą. Į baldus integruoti oro sausintuvai, atsižvelgiant į maksimalią įrenginių naudą ir techninius spintų sprendimus.

Indaujų stiklo durelės su LED apšvietimu – tai konstruktoriaus ir detalių gamintojų bendradarbiavimo rezultatas. Tokių durelių rinkoje nėra! Jose meistriškai suderinta paslėptų vyrių sistema su siaurais aliuminio rėmeliais ir nematomu tvirtinimu. Stiklinės sienos tvirtinimas tarp vonios ir tėvų miegamojo taip pat pareikalavo kūrybiškumo ir techninių žinių.

Baldų studijos „Diara“ komandai šis projektas tapo tikru iššūkiu ne tik dėl sudėtingo dizaino ir nestandartinių sprendimų, bet ir dėl ilgai užtrukusio įgyvendinimo proceso, įskaitant užsakytų medžiagų tiekimo terminus. Baldų formos ir detalės buvo nestandartinės, tad reikėjo įdėti kruopštaus darbo, siekiant užtikrinti aukštą kokybę ir estetinį vientisumą. Nepaisant visų iššūkių, „Diaros“ komandai pavyko sėkmingai įgyvendinti projektą ir sukurti unikalią erdvę, atitinkančią aukščiausius standartus.

Baldų studija „Diara“ orientuojasi į individualizuotą gamybą, todėl iššūkiai – jos kasdienybė. Įmonė dirba visoje Lietuvoje, projektuoja, gamina ir montuoja baldus, derančius įvairaus stiliaus interjeruose. „

Prie apartamentų komforto prisidėjo ir daugiau įmonių

Visus procesų valdymo ir automatizavimo darbus, tarp jų stacionarios gaisro gesinimo bei dūmų šalinimo sistemų, „Viešnagėje“ atliko UAB „Elteros projektai“, besispecializuojanti kompleksinių automatikos sprendimų srityje: automatizuojanti pastatų inžinerines sistemas, kurianti, diegianti ir prižiūrinti pastatų valdymo, gamybos procesų

automatizavimo ir valdymo sistemas. Komunikacinių angų priešgaisrinį sandarinimą „Viešnagėje“ atliko UAB „Priešgaisriniai sprendimai“, 15 metų besispecializuojanti gaisrinės saugos srityje.

Vonios kambarių įrangą ir apdailos medžiagas „Viešnagės“ apartamentams tiekė „Aquahome“, didžiausias Baltijos šalyse vonios kambarių apdailos medžiagų ir įrangos tiekėjas, galintis pasiūlyti daugiau kaip 150 gamintojų asortimentą.

„Viešnagėje“ įrengti penki naujausios kartos keleiviniai liftai „Schindler 3000“ stiklinėmis sienomis ir durimis, juose taip pat yra įranga, veikimo metu galinti pagaminti dalį lifto suvartojamos elektros energijos.

Pramogų telkinys ežeringuose Molėtuose

KELIS DEŠIMTMEČIUS PUOSELĖTA MOLĖTIŠKIŲ SVAJONĖ PAGALIAU ĮGYVENDINTA: MIESTE DURIS ATVĖRĖ ŠIUOLAIKINIS BASEINAS –SVEIKATINIMO, TRENIRUOČIŲ, SPORTO VARŽYBŲ IR, BE ABEJO, BENDRAVIMO ERDVĖ. PRAĖJUS VOS KELIEMS MĖNESIAMS NUO ATIDARYMO, BASEINAS JAU TAMPA MIESTO GYVENTOJŲ IR SVEČIŲ TRAUKOS CENTRU.

Naujasis dinamiškos formos baseinas iškilo šalia anksčiau pastatyto tokio pat architektūriškai dinamiško sporto klubo –dabar jie sudaro vieną kompleksą. Dailiai įsiliejęs į aplinką, jis kartu tapo ir akis atkreipiančiu miesto akcentu.

„Netrukus duris atvers kavinė, pasiekiama ir iš SPA, ir iš registratūros zonų. Bus ir lauko terasa, čia kviesime paskanauti krosnyje keptų picų ir atsigaivinti šaltais gėrimais“, – pasakoja Tomas Valiauskas, Molėtų baseino ir sporto klubo direktorius.

Šiuo metu įrengiama moderni treniruoklių salė, siūloma išsinuomoti lauko teniso ir dvi meksikietiškojo teniso (padelio) aikšteles.

Komplekse yra keturių 25 metrų ilgio takelių plaukimo baseinas, trijų tipų pirtys (turkiška, lietuviška su garu, sauna), pramogų zona su sūkurine vonia, masažinis baseinas su povandeniniais masažiniais gultais, sienelė su oro masažu, masažiniai vandens kriokliai ir vaikams skirtas baseinas su čiuožykla.

Baseine vyksta kineziterapeutės vedamos mankštos ir jėgos treniruotės vandenyje, vandens aerobika, rengiami profesionalūs narų kursai, juos baigusiems bus įteikti tarptautiniai naro pažymėji-

OBJEKTAS: Molėtų baseinas ir sporto klubas, Ąžuolų g. 10, Molėtai

UŽSAKOVAS: Molėtų rajono savivaldybė

GEN. RANGOVAS: UAB „Eikos statyba“

ARCHITEKTAI: „Tiksli forma“

mai. Didelis dėmesys skiriamas mokinių plaukimo programai: galimybė nemokamai mokytis plaukti suteikiama viso rajono vaikams, siūlomos ir individualios pamokos su plaukimo trenere.

„Esame „World Aquatics“ – Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos standartus atitinkantis plaukimo baseinas, pritaikytas varžyboms: čia sumontuota elektroninė plaukimo greičio matavimo ir fiksavimo sistema“, – didžiuojasi baseino direktorius.

Baseine įdiegta daug inovatyvių technologijų. Viena iš jų – chloro gamybos iš druskos įranga: tokiu būdu beveik visiškai pašalinamas chloro kvapas, o vanduo tampa tinkamas vaikams, nėščiosioms ir odos problemų turintiems žmonėms. Svarstoma ir apie savą atsinaujinančių išteklių energijos šaltinį – saulės modulius.

Moderniam baseinui – saugumą garantuojanti inžinerija

Daugiafunkcio Molėtų baseino elektros ir silpnųjų srovių tinklų projektavimo bei montavimo darbus atliko bendrovė „Arevita“, klientams galinti pasiūlyti elektronikos ir inžinerijos sprendimų gausą ir visumą. Įmonės veiklos sritys – įvairių sistemų, tarp jų signalizacijos, apsaugos nuo įsilaužimo ir gaisrų, kiemo transporto valdymo, taip pat išmaniųjų inžinerinių sistemų, elektromobilių stotelių projektavimas ir įrengimas. „Arevita“ gali pasiūlyti ir retesnių sprendimų –

lokacijos ir identifikavimo, energinių skaitiklių duomenų surinkimo technologinių įrenginių automatizavimo.

Molėtų baseine „Arevita“ įdiegė modernią pastato valdymo sistemą –sujungė į vieną tinklą šilumos punkto ir grindinio šildymo automatikas, apšvietimo ir baseinų sistemų valdymą, elektros skaitiklius, baseino ir pirčių įrangą, šalčio mašiną ir visas rekuperacines sistemas. Kiekvienos iš minėtųjų sistemų signalai perduodami į bendrą viso pastato monitoringo punktą, kuris registruoja ir kaupia duomenis, fiksuoja gedimus.

Siekiant užtikrinti tinkamą žmonių evakuaciją iš pastato avarinėmis situacijomis, baseine sumontuota įgarsinimo ir multimedijos sistema. Ja galima skelbti ne tik evakuacijos atveju aktualią informaciją, bet ir kasdienius pranešimus, registratūros informaciją baseino lankytojams ir darbuotojams. Ši sistema puikiai tinka ir pramoginiam įgarsinimui baseine. Minėtosios sistemos projektavimas, įrengimas, veikimas ir priežiūra atitinka LST EN60849 ir LST EN54 standartus.

Pastate taip pat įrengta šiuolaikiška apsaugos sistema, į ją integruotos apsaugos nuo įsilaužimo, įeigos kontrolės ir vaizdo stebėjimo sistemos. Visi įėjimai į pastatą apsaugoti skaitytuvais. Į tarnybines ir bendrąsias lankytojų patalpas patenkama naudojantis specialiomis nuotolinio veikimo kortelėmis arba apyrankėmis. Lankytojams skirtų daiktadėžių užraktai integruoti į centrali-

zuotą sistemą, stebimą ir kontroliuojamą personalo. Rūbinėje ir baseino erdvėje sumontuoti informaciniai terminalai, kurie pradeda veikti lankytojo paliesti apyranke. Pagrindinį įėjimą į baseino pastatą saugo turniketai (sukamieji varteliai) su skaitytuvais ir neįgaliesiems skirti varteliai. Vaizdo stebėjimo sistema įtraukta į bendrą apsaugos sistemos koncepciją. Ji skirta perduoti ypatingos svarbos zonų vaizdo signalus budinčiam personalui.

„Arevitos“ profesionalų komanda baseino pastate įrengė ir gaisrinę signalizaciją, kompiuterinį ir elektros tinklus, evakuacinį apšvietimą ir visų statybinių, technologinių bei pastato konstrukcijų įžeminimą. Pasirūpinta higienos normas atitinkančiu apšvietimu poilsio ir sporto zonose. Įrengtas teritorijos apšvietimas.

„Vienas iš didžiausių iššūkių –dirbti drėgnose patalpose. Visa elektros instaliacija baseino, SPA ir pirčių zonose atlikta naudojant korozijai atsparią įrangą“, – apie darbo baseine ypatumus pasakoja „Arevita“ vadovė Lina Sabaitienė.

Iššūkių būta ir dėl darbo palyginti aukštose patalpose, dėl technologinių ir interjero reikalavimų sporto bei poilsio zonose, dėl projekto terminų, tačiau trečią dešimtmetį veiklą plėtojanti įmonė visas užduotis sklandžiai įgyvendino.

„Esame inžinerinė įmonė, turinti didžiulę patirtį ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Klientams galime pasiūlyti kūrybiškų inžinerinių projektų, individualių sprendimų. Išskirtinė „Arevitos“ savybė – didelis dėmesys klientui. Siekiame, kad jam būtų patogu, todėl teikiame kompleksiškas paslaugas – nuo individualaus sprendimo, projekto parengimo, įrangos tiekimo iki projektų valdymo, įgyvendinimo ir garantinės bei pogarantinės priežiūros“, – sako L. Sabaitienė.

LidlLOGISTIKOS TECHNOLOGIJŲ

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Vilniaus pakraštyje neilgai trukus pradės veikti naujas „Lidl“ logistikos centras. Nors jis jau trečias Baltijos šalyse, visada bus minimas ir kaip pirmasis, kurio visas projektas nuo vizijos iki atidarymo juostos perkirpimo įgyvendintas naudojant 3D modelį.

„Naujas logistikos centras – svarbus įmonės plėtros etapas didėjant „Lidl“ parduotuvių skaičiui Lietuvoje ir siekiant užtikrinti tinkamą jų aprūpinimą. Kartu tai reiškia dar didesnį teigiamą poveikį šalies ekonomikai bei šimtus naujų darbo vietų. Jau visai netrukus logistikos centras bus atidarytas ir darbas vyks visu tempu, užtikrinant, kad Rytų Lietuvoje esančios „Lidl“ parduotuvės būtų dar efektyviau ir greičiau aprūpintos šviežiomis prekėmis“, – sako „Lidl Lietuva“ Centrinės tarnybos vadovas Marius Kybartas.

Dydžiu devynioms futbolo aikštėms prilygstančiame naujajame logistikos centre dirbs apie 30 administracijos darbuotojų ir per 200 logistikos specialistų. Čia veiks prekių srautų valdymo departamentas, taip pat personalo ir pardavimų departamentai.

Visi darbuotojai įsikurs moderniose patalpose, jiems taip pat įrengtos poilsio zonos tiek viduje, tiek lauke, yra patogi valgyklos zona, tinklinio aikštelė.

Didelė naujosios komandos dalis jau sukomplektuota, tačiau vis dar kviečiami aukštuminių krautuvų vairuotojai, kokybės kontrolieriai ir užsakymų komplektuotojai. Visiems naujiems darbuotojams įmonė suteiks

OBJEKTAS: „Lidl“ logistikos centras, Jogėliškių g. 1, Vilnius

UŽSAKOVAS: „Lidl Lietuva“

GEN. RANGOVAS: „Conres“

ARCHITEKTAI: „Unitectus“, architektai Ignas Jurkšaitis, Orinta Atkočiūnaitė, Jolanta Baltrūnaitė, Augustė Vaznytė, Evaldas Januševičius, Tumas Mazūras, konstruktorius Tomas Gužas

specialius teorinius ir praktinius mokymus, daugelis jų vyks „Lidl“ logistikos centre Kaune, Ramučiuose, į juos bus gabenama įmonės transportu. Naujasis logistikos centras yra Vilniaus pakraštyje, tad visiems jo darbuotojams kas mėnesį bus įteikiamos kuro kortelės transporto išlaidoms kompensuoti. Be šių papildomų naudų, „Lidl Lietuva“ siūlo ir didžiausią, palyginti su kitais didžiaisiais šalies prekybos tinklais, vidutinį atlyginimą, kiekvienam darbuotojui, perėjusiam bandomąjį laikotarpį, suteikiamas privatus sveikatos draudimas, sudaro-

mos sąlygos nemokamai pasiskiepyti ir paskiepti savo vaikus iki 14 metų nuo gripo ir pan.

Naujasis logistikos centras išsiskirs ir savo moderniais bei tvariais įrangos sprendiniais, užtikrinančiais dar efektyvesnę tinklo veiklą.

Vienas iš naujajame logistikos centre įgyvendintų tvarių sprendinių –šaldymo patalpose įrengti aplinkai draugiški šaltnešiai. Jų šaldymo metu išskiriama šilumos energija bus naudojama kitoms patalpoms šildyti. Taip pat įrengtas išmanus LED lauko ir vidaus apšvietimas.

CENTRAS: TRIUMFAS

Remiantis naujausiais „Lidl“ reikalavimais, logistikos centre įdiegti moderniausi sprendiniai palaikomos temperatūros produktų kokybei išlaikyti. Įrengti šliuzai (buferinės patalpos), skirti užtikrinti nepertraukiamą šalčio grandinę pristatomiems produktams. Tokiu būdu pristatomi produktai iš transporto priemonės iškart pateks į kontroliuojamos temperatūros tarpinę patalpą, o iš jos – į sandėliavimo patalpą.

Logistikos centro teritorijoje įgyvendinti išskirtinės apimties apželdinimo sprendimai. Iš viso bus paso-

dinta daugiau kaip 600 medžių, 140 gyvatvorės sodinukų, 1500 krūmų sodinukų, 1200 daugiamečių žolinių augalų. Numatyta apželdinti ir apie 400 kv. m stogo.

Logistikos centrą ketinama sertifikuoti pagal tarptautinį „Edge“ standartą, rodantį, kad įmonė savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais tvarumo standartais. Be to, šis logistikos centras yra pirmasis per „Lidl Lietuva“ istoriją statybos projektas, kurio projektavimas visiškai įgyvendintas 3D aplinkoje. Tai reiškia, kad ne tik konstrukcijos, architektūra, bet

ir visos inžinerinės sistemos suprojektuotos virtualioje erdvėje. Projektuojant šiuo metodu lengva pastebėti skirtingų sistemų kolizijas, dėl to sumažėja statybos kaštai, sutrumpėja ypač svarbi statybos trukmė.

„Lidl Lietuva“ Centrinės tarnybos vadovo Mariaus Kybarto teigimu, šis projektas išskirtinis pirmiausia dėl savo dydžio. Vien sandėliavimo paskirties pastatas yra daugiau kaip 64 tūkst. kv. m ploto, o teritorijoje pastatyti dar trys atskiri pastatai, tad visos teritorijos plotas – beveik 14 ha. Netipinis ir pastato aukštis – beveik 20 metrų. Dėl projekto dydžio ir trumpo statybos laikotarpio per darbų piką statybvietėje dirbo 400 –500 žmonių. Į projektą investuota daugiau kaip 100 mln. eurų.

DIDŽIAUSIAS DĖMESYS –TECHNOLOGIJOMS

Tumo Mazūro, vieno iš naujojo logistikos centro projekto architektūrinę dalį rengusių architektūros įmonės „Unitectus“ architektų, teigimu, Baltijos šalyse tai jau trečias „Lidl“ logistikos centras: pirmieji du veikia Ramučiuose, Kauno r., ir Rygoje. Iš viso Europoje yra apie 300 „Lidl“ sandėlių.

„Užsakovas turi labai aiškų „know how“, specifinius reikalavimus tam tikroms statybos darbų rūšims, žino, kokių sprendinių reikia, kad sandėlis galėtų sklandžiai dirbti. Dažnai šie reikalavimai būna griežtesni negu numatytieji mūsų statybos techniniuose reglamentuose, tad vietos improvizacijai čia buvo nedaug, prioritetų logika paprasta: laikomės užsakovo reikalavimų. Jeigu nacionaliniai reikalavimai, pavyzdžiui, gaisrinės saugos, griežtesni – laikomės nacionalinių“, – sako T. Mazūras.

Pasak jo, architektui kaip kūrėjui šiame objekte nebuvo kur plačiai pasireikšti – tokio tipo pastatuose svarbiausia projekto dalis yra technologija.

„Užsakovo pateiktame statybos aprašyme buvo reglamentuota beveik viskas – nuo grindų žymėjimo linijų spalvų iki patalpų apdailos tipų. Architektui kaip specialistui – taip, buvo ką veikti: statybinės fizikos išmanymas, patikrintų projektinių sprendinių taikymas praktikoje,

sklandus darbų organizavimas – visa tai padėjo sutaupyti laiko ir energijos tiek projektavimo, tiek statybos metu“, – pasakoja T. Mazūras.

Pastato vidaus sprendinių visuma, architekto teigimu, veikia kaip didelis technologinis įrenginys. Nei lauke, nei viduje nėra nieko nereikalingo, viskas skirta sklandžiam prekių judėjimui ir patikimam sistemų veikimui užtikrinti. Visos galimos interpretacijos nuo inžinerinių sistemų iki durų rankenų yra aprašytos – reikia būtent taip ir ne kitaip, nes tai laiko patikrinti sprendimai ir kitaip didelis technologinis įrenginys neveikia. Pastato inžinerijos širdis yra šaldymo sistema. Sistemos tipas pasirinktas griežtai vadovaujantis naudojimo saugumo, ekologiniais ir aplinkosaugos reikalavimais. Šaldymo išskiriama šiluma panaudojama šildymo sistemoje. Antra pagal sudėtingumą inžinerinė sistema – procesų valdymas ir automatizavimas. Ši sistema turi aprėpti visus pastate vykstančius procesus, sekti, kad jie vyktų pagal technologijos reikalavimus ir, esant nukrypimams, reguliuoti kitų inžinerinių sistemų darbą. Išskirtinis inžinerijos bruožas – „Lidl“ taiko daug inovatyvių sprendimų.

Logistikos centro teritorija pritaikyta optimaliam sunkiasvorių automobilių judėjimui, eismas sandėlio teritorijoje vyksta viena kryptimi. Yra numatyta aikštelė sportui, išsaugoti keli brandūs medžiai. Užsakovas didelį dėmesį skyrė sklypo apželdinimo sprendiniams, išsaugotų ir pasirinktų augalų asortimentas neabejotinai pagyvins urbanistinį pramoninį peizažą.

Tvarumas ir energijos taupymas –prioritetinis visų projekto sprendinių uždavinys. Ypač daug dėmesio buvo skiriama pastato sandarumui, tinkamam ilginių šilumos tiltelių projektavimui, pastato atitvarų U vertėms (šiluminiam laidumui). Sklype suprojektuota beveik 50 elektromobilių įkrovimo vietų. Ant pastato stogo numatyta įrengti saulės jėgainę, planuojama, kad ji padengs 25 proc. logistikos centro elektros energijos sąnaudų.

Didžiausias iššūkis buvo nepraleisti pro akis net ir smulkių užsakovo technologinių reikalavimų ir tinkamai administruoti projektavimo procesą, kad visos užduotys būtų teisingai įvertintos inžinerinėse projekto dalyse. Nuo pat projektavimo pradžios buvo rengiamas projekto 3D modelis, tikslinamas ir statybos metu.

„Užsakovas projekto rengimo procese aktyviai dalyvavo nuo pradžios iki pabaigos. 3D modeliu intensyviai naudojosi tiek techninės priežiūros specialistai, tiek generalinis rangovas. Manau, 3D modelis bus toks pat naudingas ir eksploatavimo metu“, –sako T. Mazūras.

ANT STOGO – MODERNIAUSIA HIDROIZOLIACIJOS SISTEMA

Bendrovė „Lidl“ stogo dangą logistikos centrui rinkosi vadovaudamasi ilgaamžiškumo, kokybės ir tvarumo kriterijais. Pasak bendrovės VAKARŲ IKODA komandos, ant logistikos centro stogo numatyta montuoti saulės jėgainę, tad daug dėmesio buvo kreipiama ir į stogo dangos atsparumą tokiems aplinkos veiksniams kaip pelėsis, grybelis, stovintis vanduo ir krituliai. Stogo danga privalėjo suteikti patikimą hidroizoliaciją ir tuo pat metu išlaikyti papildomas apkrovas konstrukcijoms.

Labiausiai reikalavimus atitiko Vokietijos gamintojo „Paul Bauder GmbH & Co. KG“ sintetinė TPO membrana „Thermoplan T 15“. „BauderTHERMOPLAN“ yra moderniausia hidroizoliacijos sistema, kurią siūlo klientams stogų sistemų gamybos lyderis Europoje „Paul Bauder GmbH & Co. KG“. Sukurta poliolefino-polipropileno pagrindu (TPO-PP), ši danga pagal pobūdį ir technines savybes yra analogiškos kategorijos produktų lyderė. „BauderTHERMOPLAN“ sintetinė stogo membrana yra tapusi patikimumo, paprasto montavimo ir ilgaamžiškumo standartu.

Membrana „BauderTHERMOPLAN“ fiksuojama mechaniškai arba su balastu. Stovintis vanduo, pelėsis ar atsparumas augalų šaknims yra pagrindiniai faktoriai, lemiantys tokio tipo membranų pasirinkimą. Dėl mažo storio ir galimo tikslingo panaudojimo šios stogo dangos membranos yra efektyvios, ekonomiškai naudingos, ilgaamžės ir patikimos hidroizoliacinės stogo sistemos.

VAKARŲ IKODA komandos teigimu, pagrindinis iššūkis logistikos centro statybų metu buvo terminas, per kurį stogo danga turėjo būti sumontuota. Statybos prasidėjo ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra nepakildavo aukščiau nulio. Tai ne pats tinkamiausias laikas kitų tipų stogo dangoms montuoti. Tačiau sintetinės TPO membranos turi puikią savybę – instaliavimo metu jų nereikia kaitinti per visą plotą kaip, pavyzdžiui, bituminių stogo dangų, todėl ženkliai sutrumpėja objektų statymo laikas. „Lidl“ logistikos centro statybos įrodė, kad pasitelkus profesionalius darbuotojus, puikiai išmanančius TPO membranų instaliavimą, darbus galima atlikti greitai ir ne pačiomis palankiausiomis oro sąlygomis.

„VAKARŲ IKODA, sukaupusi ilgametę patirtį, tapo reikšminga įmone Lietuvos statybos paslaugų sektoriuje. Ji ne tik tiekia statybines medžiagų sistemas, bet ir konsultuoja bei prižiūri savo kuruojamus objektus. Išskirtinis rūpestis ir dėmesys klientams leido įmonei pelnyti tokių užsakovų kaip „Lidl“ pasitikėjimą. Nuoširdžiai jiems už tai dėkojame,“ –sako Robertas Jasinskas, VAKARŲ IKODA pardavimų vadovas.

INTENSYVIOS VEIKLOS

CENTRUI – YPAČ TVIRTOS IR ILGAAMŽĖS GRINDYS

Vienas iš trijų rangovų, naujajame „Lidl“ logistikos centre įrengusių besiūles betonines grindis, – jau trečią dešimtmetį savo kokybiškais darbais visoje šalyje garsėjanti Lietuvos ir Čekijos įmonė „Grinduva“, kurioje dirba atestuoti ypatingo statinio statybos specialistai ir patyrę grindų klojėjai. Moderni įranga ir pažangios technologijos bei naujausios medžiagos kiekviename objekte jiems leidžia pasiekti maksimalų rezultatą.

Pasak įmonės vadovo Tomo Vailionio, „Lidl“ logistikos centro užsakovas buvo reiklus, darbų terminas –palyginti trumpas, tačiau patyrę jo vadovaujamos įmonės darbuotojai sugebėjo visas užduotis atlikti laiku ir kokybiškai. Iš viso buvo išlieta apie 20 tūkst. kv. m dangos. Pasirinktos besiūlės betoninės grindys – ypač tvirtos, atsparios net didžiulėms apkrovoms. Jos itin lygios ir ilgaamžės: tokia danga yra ištisinė, o ne supjaustyta atskirais segmentais, todėl eksploatuojama netrūkinėja. Pjautinės siūlės – opiausios betoninių grindų vietos, būtent nuo jų danga greičiausiai ir pradeda irti. Pagrindinis besiūlių grindų privalumas tas, kad negadinami krautuvų ir kitos sandėlio technikos ratukai.

Be to, besiūlė danga įgalina lengvai keisti erdvės planą, ji estetiška, atspari cheminiam poveikiui. Pasirinkus tokią dangą, sumažinamos priežiūros sąnaudos (besiūlės betoninės grindys lengvai valomos vandeniu) ir pasiekiami aukštesni higienos standartai.

BESIŪLĖ DANGA ATLAIKO DIDESNES APKROVAS IR ESTETIŠKIAU ATRODO

Trečdalį (20 tūkst. kv. m) naujojo „Lidl“ logistikos centro besiūlių betoninių grindų patikėta įrengti ir UAB „Tatoma“ profesionalams.

„Pramoninių, gamybinių pastatų grindys – pagrindinė mūsų veiklos sritis“, – sako įmonės vadovas Tadas Nausėda.

Jo teigimu, „Tatomos“ profesionalai gali padaryti viską, kas susiję su grindimis. „Mums tik reikia žinoti pastato paskirtį – suprojektuosime, parinksime reikiamą betoną, grindų storį, armavimo tipą ir medžiagas. Parengsime darbo projektą, prisiimsime už jį atsakomybę, atliksime darbus ir laiku pateiksime galutinį kokybišką rezultatą“, – vardija direktorius savo profesionalios komandos pranašumus ir pabrėžia, kad „Tatoma“ nuolat investuoja į naujausią įrangą. Pastarieji pirkiniai – automatizuotas lazerinis betono lygintu-

vas (lasercreederis), našios elektroniniu būdu valdomos glaistyklės ir visiškai elektrinis „Topp&Screed TS6100e. Tai įgalina įmonę tausoti aplinką ir sukurti geresnes darbo sąlygas savo darbuotojams.

Naujajame „Lidl“ logistikos centre „Tatomos“ užduotis buvo tik kokybiškai įrengti besiūles betonines grindis griežtai laikantis projekto ir įtempto grafiko. Visi užsakovo reikalavimai buvo įvykdyti.

Pasak T. Nausėdos, Lietuvoje besiūlės betoninės grindys dar ne itin populiarios. Iš dalies dėl didesnės nei pjautinių siūlių betoninių grindų kainos. Tačiau skirtumas – vos apie 10 proc., o pranašumų daugiau. Pirmiausia besiūlės betono grindys gali ir būdamos šiek tiek plonesnės atlaikyti tokią pat apkrovą kaip pjautinių siūlių grindys. Antra, nėra pjautinių siūlių – nėra ir jų deformacijų, betonas ties siūlėmis neištrupa, autokrautuvų ratai nepatiria nuolatinio pasipriešinimo ir dėl to pailgėja jų eksploatavimo trukmė. Be to, riedėdami lygiomis grindimis autokrautuvai mažiau dunksi, vadinasi, sumažėja triukšmo lygis. Lygias grindis galima ir kokybiškiau išvalyti, nes nėra kur kauptis nešvarumams.

Svarbu ir geresnis estetinis vaizdas. „Tu ateini, o čia jokių siūlių – vientisa graži betoninė salė“, – sako T. Nausėda.

DĖL EFEKTYVUMO IR

TVARUMO

„Su mažmeninės prekybos parduotuvių tinklu „Lidl“ bendradarbiaujame ne vienus metus. „Lidl“ visada išsiskiria reikalavimais kokybei, aukštais standartais, siekiu priimti ilgalaikius ir tvarius sprendimus. Mūsų kompanijos tikslai tokie patys, panašus ir požiūris į produktus ir darbą“, – sako Šarūnas Miknevičius, „Schneider Electric“ pardavimų vadovas.

„Lidl Lietuva“ logistikos centro statyboms „Schneider Electric“ tiekė elektros energijos skirstymo sprendimus – visiškai sukomplektuotą įvadinių skirstomųjų skydų sistemą „Prisma“ su išmaniaisiais automatiniais jungikliais ir tinklo kokybės analizatoriais, iš kurių surenkami duomenys. Surinkti energijos ir elektros kokybės matavimai perduodami į bendrą pastatų valdymo sistemą. Taip pat „Schneider Electric“ teikė sudėtingą šynolaidžių sistemą „Canalis“. Šynolaidžių sistema ateityje leis logistikos centre efektyviai ir nebrangiai atlikti pakeitimus, pavyzdžiui, įrengti elektrifikuotas vietas elektriniams šakiniams krautuvams, prijungti naujos papildomos įrangos. Palyginti su kabeliais, šynolaidžiai užima mažiau vietos, be to, naudojant temperatūros matavimo sistemą, operatyviai galima nustatyti perkrovas, sisteminius nuokrypius ar aptikti įrangos montavimo kokybės problemas eksploatavimo metu.

„Schneider Electric“ pasirūpino, kad logistikos centras būtų apsaugotas nuo tinklo įtampos sutrikimų –sumontuoti UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinių) įrenginiai.

Užsakovo reikalavimai kokybiškai įrenginių eksploatacijai, ilgaamžiškumui, tvarumui ir ekonomiškumui buvo įgyvendinti, tačiau būta ir iššūkių.

Technologijų rinka tuo metu dar tik grįžo į vėžes po tiekimo grandinių ir elektronikos komponentų krizės, spaudė statybų terminai. Š. Miknevičiaus žodžiais, teko nemažai pasistengti, kad partneriai ir užsakovai nebūtų nuvilti.

Sumontuoti šynolaidžių sistemą taip pat nebuvo paprasta, nes dalis jos driekiasi po važiuojamąja kelio dalimi. Reikėjo įdiegti patikimus ir patvarius sprendinius. Galutinis rezultatas džiugina – „Lidl“ logistikos centras išsiskiria viena didžiausių Baltijos šalyse požeminių šynolaidžių sistemų.

„Schneider Electric“ specializuojasi efektyviausių elektros energijos paskirstymo ir tvarumo sprendinių srityje. Konsultuoja įmones, pageidaujančias duomenų surinkimo, jų automatinio analizavimo, pastatų valdymo sistemų, padedančių taupyti laiką ir lėšas. „Įsigytas pigus įrenginys per viską eksploatavimo laiką gali atsieiti brangiau. Vienas iš mūsų kompanijos tikslų – padėti klientui išsirinkti geriausią produktą, kuris padidintų eksploatavimo efektyvumą“, – sako Š. Miknevičius.

PASIRINKTI TVARŪS JUNGIKLIAI IR KIŠTUKINIAI LIZDAI

Naujojo LIDL logistikos centro administracinėse patalpose sumontuoti vokiečių gamintojos JUNG, visame pasaulyje garsėjančios precizišku dėmesiu savo produkcijos kokybei, jungikliai ir kištukiniai lizdai. JUNG

gaminiai jau daugiau kaip šimtą metų yra kokybės ir patikimumo etalonas. Pasak jungiklių ir protingų namų centro „JUNG Vilnius“ direktoriaus Raimundo Skurdenio, klientams imponuoja laikui nepavaldus subtilus JUNG gaminių dizainas ir didelė eksploatavimo trukmė – vis svarbesnis kriterijus pasauliui siekiant tvarumo. JUNG produktai gaminami iš tvarių ir patvarių medžiagų, tarp jų duroplasto, kurį gaminant, palyginti su termoplastu, mažiau į atmosferą išmetama CO2, mažiau suvartojama ir elektros energijos bei vandens. Eksploatavimo ciklo pabaigoje duroplastas gali būti dar kartą panaudojamas, pavyzdžiui, kaip užpildas. Perdirbimo ar šalinimo metu nesusidaro toksinių medžiagų, o irimo metu –mikroplastiko. „Žiediškumas – vienas svarbiausių JUNG verslo modelio kriterijų. Gamintoja siekia išsaugoti gyvybiškai svarbias ekosistemas bei mažinti klimato kaitą ir net tokiais mažais buities įrenginiais kaip elektros jungikliai prisidėti prie tvarumo“, – pabrėžia R. Skurdenis.

LIDL logistikos centrui pasirinkti serijos LS 990 jungikliai ir kištukiniai lizdai. Ši į tvarumą orientuota serija populiarumo nepraranda jau daugiau kaip 50 metų. Iš kokybiškų medžiagų, kaip įvairūs metalai ir duroplastas, gaminami švarių spalvų paprastų elegantiškų linijų jungikliai siauru rėmeliu ir kištukiniai lizdai puikiai dera bet kurioje aplinkoje, didelis jų funkcionalumas leidžia įgyvendinti net sudėtingas architektūrines ir technines idėjas. Daugiaviečius (iki 5 jungčių) rėmelius ant sienos galima montuoti ir vertikaliai, ir horizontaliai, jie suderinami su visais LS serijos dangčiais. LIDL logistikos centre sumontuoti balti serijos LS 990 gaminiai iš duroplasto.

SKLANDŲ DARBĄ IR

SAUGUMĄ UŽTIKRINA

PATIKIMI VARTAI IR DURYS

„Lidl“ logistikos centro vartų tiekimas patikėtas įmonei „Hormann“. Įmonės Techninio skyriaus vadovo Andriaus Morkūno teigimu, iš viso įrengti 179 cinkuoti hidrauliniai teleskopiniai aukščio išlyginimo tileliai ir sandarinimo rankovės, 226 segmentiniai pramoniniai vartai, 12 PVC greitaeigių vartų, 9 segmentiniai greitaeigiai vartai, 8 priešgaisriniai nustumiami vartai. Visa įranga ir techniniai sprendimai atitinka aukštą pastato energinio efektyvumo klasę. Dėl pastate esančių skirtingų temperatūrinių režimų didelis dėmesys skirtas krovimo šliuzams. Temperatūrinio režimo zonose buvo panaudoti „SPU67Thermo“ serijos segmentiniai pramoniniai vartai, kurių šilumos laidumo koeficientas U = 0,77 (W/m2 K).

Aukščio išlyginimo tilteliai įbetonuoti į pastato grindis, jiems išrinkta ilgaamžė aukštos kokybės karšto cinkavimo danga. Hidrauliniai teleskopiniai aukščio išlyginimo tilteliai su padalytos išstumiamos technologijos priekine platforma užtikrins galimybę sklandžiai atlikti krovos darbus į įvairių matmenų krovininius automobilius ir iš jų.

Tarp skirtingų temperatūrinių režimų patalpų įrengti segmentiniai greitaeigiai vartai, jų atidarymo greitis siekia iki 2,5 m/s, šilumos laidumo koeficientas U = 0,77 (W/m2 K).

„Modernūs ir kombinuoti greitaeigių vartų valdymo sprendimai užtikrins lengvą valdymą, iki minimumo sumažins incidentų riziką darbo metu, užtikrins sklandų pastato funkcionavimą mažiausiais eksploatavimo kaštais ir minimaliu poveikiu aplinkai“, – sako A. Morkūnas.

„Hormann“ projektų vadovo Agniaus Sobato teigimu, įmonė nau-

jajam „Lidl“ logistikos centrui pagamino 151 plieno, 72 medžio, 25 aliuminio duris. Dalies durų atsparumas ugniai EI₂30-C5, EI₂60-C5 ir EI₂90-C5, dalis durų turėjo atitikti ir sandarumo dūmams reikalavimus. Garso izoliacija Rw = 42–47 dB.

A. Sobatas išskiria 3 metrų aukščio medines duris, turėjusias atitikti gaisro EI₂30-C5 S₂₀₀ klasifikacijos standartus, akustinį parametrą Rw = 46 dB ir ypatingus estetikos reikalavimus. „Šios durys visiškai susilieja su aplinkinėmis sienomis bei lubomis per visą savo aukštį ir yra varstomos visu aukščiu. Nors durys sveria daugiau kaip 160 kg, jas galima varstyti be didelių pastangų, nes specialiai šiam projektui buvo įdiegta pažangi technologija“, – didžiuojasi atstovaujamos įmonės galimybėmis A. Sobatas.

Duryse taip pat įdiegtos elektrinės spynos, magnetiniai kontaktai ir vieno rakto sistema. Visa tai yra garantuoja maksimalų saugumą.

NAUJA ŽEMĖS DARBŲ GEROJI PRAKTIKA

Statant „Lidl“ logistikos centrą vadinamuosius nulinio statybos ciklo darbus atliko, nuotekų valymo įrenginius sumontavo ir infiltracijos rezervuarus įrengė UAB „Gevalda“ –2011 m. įkurta atestuota kelių ir kitos transporto infrastruktūros statybos bendrovė, sėkmingai įgyvendinanti transporto infrastruktūros statybos projektus ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Jai suteikta teisė būti ypatingo statinio rangovu. Įgyvendindama projektus bendrovė naudoja pažangiausias šiuolaikines kelių tiesimo technologijas, kokybiškas medžiagas, specialią įrangą ir laikosi ekologinių reikalavimų. Įmonės vadybos sistema atitinka ISO 9001:2015 / LST EN ISO 9001:2015; ISO 14001:2015 / LST EN ISO 14001:2015; ISO 45001:2018 / LST ISO 45001:2018 standartus.

„Lidl“ logistikos centro projekte UAB „Gevalda“ technika ir specialistai bene pirmieji pateko į objektą ir fiziškai pradėjo pradinį statybos etapą – žemės darbus, tarp jų giluminius ir geotechninius. Taip pat atliko lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų, pastato grindų pagrindų ir lauko dangų konstrukcijų, tarp jų ir nutiestos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žinioje esančios Jogėliškių gatvės,

įtrauktos į „Lidl“ logistikos centro projekto apimtį, įrengimo darbus. Taigi, UAB „Gevalda“ statybos darbų spektras šiame ypač didelio masto sandėliavimo paskirties komplekso statybos projekte apėmė bene visą vadinamąjį nulinį statybos darbų ciklą“, – pasakoja įmonės vadovas Valdemaras Karlonas.

„Gevalda“, jo teigimu, su visais įsipareigojimais sėkmingai susitvarkė.

Atsižvelgiant į tai, kad aplinkinėse teritorijose nebuvo nei lietaus, nei buitinių nuotekų tinklų, projekte buvo numatyta visų objekte susidarančių nuotekų išvalymas ir infiltracija sklype. UAB „Gevalda“, vadovaudamasi projektiniais sprendiniais, įrengė ir nuotekų valymo įrenginius, ir infiltracijos rezervuarus, atitinkančius „Lidl“ logistikos centro mastą: šių įrenginių dydis įspūdingas – vien infiltracijos rezervuarų tūris yra 3206 m3.

Geologinės statybvietės sąlygos buvo palankios tiek projektuotojui priimti nuotekų infiltracijos sprendimus projektavimo stadijoje, tiek ir rangovui atlikti fizinius darbus. Nepaisant to, atsižvelgiant į ypač dideles pastato grindų apkrovas, projekte buvo numatyti giluminiai, geotechniniai esamų gruntų konsolidacijos darbai. Juos taip pat atliko UAB „Gevalda“ kartu su partnere –tarptautine specializuota geotechni-

nių darbų įmone. Taip buvo užtikrinta, kad bus išvengta galimų ilgalaikių grindų konstrukcijų nuosėdžių.

„Tokių ir panašių geotechninių projektinių sprendinių taikymas Lietuvos rinkoje nėra labai dažnas ir vertintinas kaip gerosios praktikos perėmimas. UAB „Gevalda“ specialistai įgijo naudingos patirties spręsdami būtent esamų gruntų konsolidacijos parametrų įvertinimo klausimus, nes tiek vykdant, tiek vertinant šiuos darbus dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos geotechnikos specialistai“, – sako V. Karlonas.

UAB „Gevalda“ pagal projektinius sprendinius įrengė ir įvairias sunkiajam transportui skirtų dangų konstrukcijas: su betono trinkelių danga (vyrauja manevravimui ir parkavimui skirta konstrukcija), su betono danga (rampų zona), su asfalto danga (Jogėliškių gatvė).

UAB „Gevalda“ specialistai, įgyvendindami šį projektą, su konstrukciniais ar technologiniais iššūkiais nesusidūrė, tačiau teko įveikti kompleksinius ambicingo visų objekto statybos darbų vykdymo grafiko ir skirtingų statybvietėje veikiančių rangovų darbų etapiškumo iššūkius. Juos visu statybos laikotarpiu sklandžiai sprendė ir statytojas, ir generalinis rangovas. Dėl to UAB „Gevalda“ sėkmingai įgyvendino vieną didžiausių projektų per savo veiklos istoriją.

Sklandžiai, laiku, kokybiškai ir kartais net pranokdama užsakovo lūkesčius pastolių montavimo darbus naujajame „Lidl“ logistikos centre atliko UAB PPN, veiklą šioje srityje sėkmingai plėtojanti jau antrą dešimtmetį.

Biologinio nuotekų valymo įrenginių kompleksą, susidedantį iš kaupimo rezervuaro – siurblinės, biologinio valymo įrenginio HNV-N-24 ir dumblo tankintuvo, „Lidl“ logistikos centre įrengė UAB „Traidenis“ – ilgiausią ir įvairiapusiškiausią stiklo pluošto įrangos gamybos patirtį sukaupęs rinkos lyderis biotechnologijų ir vandenvalos srityse.

FASADAI, KURIEMS NĖRA BLOGO ORO

VĖDINAMIEJI IR JIEMS GIMININGI BIOKLIMATINIAI FASADAI

ŠIUO METU LAIKOMI VIENAIS IŠ GERIAUSIŲ SPRENDIMŲ SIEKIANT PALAIKYTI OPTIMALIĄ VIDAUS TEMPERATŪRĄ IR GARSO IZOLIACIJĄ PASTATUOSE. FASADŲ MEDŽIAGŲ ĮVAIROVĖ IR NAUJAUSIOS TECHNOLOGIJOS LEIDŽIA ŽENGTI NAUJĄ ŽINGSNĮ Į TVARŲ VIETOS KLIMATO SĄLYGŲ PANAUDOJIMĄ PASTATAMS OPTIMIZUOTI.

Neda Žvybienė

Vėdinamų fasadų pranašumas tas, kad jie „kvėpuoja“: išorinė apdaila pritvirtinama ant specialių profilių, šiluminė izoliacija – prie pastato išorinės sienos. Oro tarpas tarp vidinės ir išorinės konstrukcijų vasarą užtikrina natūralią fasado ventiliaciją, o apdailinės plokštės saugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip nenaudojant papildomų kondicionavimo sistemų patalpose sukuriamas komfortiškas mikroklimatas. Maža to, vėdinamų fasadų sistemos ženkliai sumažina energijos sąnaudas.

„Kvėpuojančiame“ pastate nesikaupia perteklinė drėgmė, visada sausa izoliacinė medžiaga pagerina pastato šilumines charakteristikas, o tai reiškia sveikesnę aplinką namo gyventojams.

Vėdinamų fasadų tvirtinimo sistema taip pat turi tam tikrų konstrukcinių išskirtinumų – nesvarbu, paslėptos ar matomos tvirtinimo sistemos, nebetinkamas jų dalis galima labai paprastai pakeisti ir fasadą greitai atnaujinti.

Šiuo metu itin populiarūs surenkamieji vėdinami fasadai, jie į statybvietę atgabenami jau sumontuoti gamykloje.

Architektų studijos „Steffian Bradley Architects“ Guangdžou mieste (Kinija) suprojektuoto vaikų užimtumo centro vėdinamas fasadas – vienas iš originalių pavyzdžių. Pastato, kuriame telpa 20 tūkst. žmonių, fasadas suformuotas iš dramatiškai išlinkusių betono, stiklo ir metalo kreivių. Siaurų nerūdijančiojo plieno juostų sistema „surišta“ paslėptomis jungtimis ir iš tolo primena retą audinį. Metalinio audinio konstrukcija sumontuota taip, kad tam tikromis valandomis fasadas saugotų patalpas nuo intensyvios saulės, o kitomis, priešingai, įleistų daug natūralios šviesos į pastato vidų. Dėl šios ypatybės patalpose rečiau reikia jungti oro kondicionavimo sistemą, tad nešvaistoma energija.

Taupoma pasitelkus klimatą

Manoma, kad būtent bioklimatinių fasadų architektūra ateityje padės sumažinti statybų priklausomybę nuo brangių gamtinių išteklių. Siekiant efektyviau šildyti, vėsinti, apšviesti pastatus stengiamasi kuo sumaniau pasinaudoti vietos klimato ir aplinkos sąlygomis (saule, vėju,

augmenija, vandeniu, dirvožemiu), konstruojami du fasadai tam tikru atstumu vienas nuo kito. Panašiai kaip ir vėdinamuose fasaduose, tarpas tarp dviejų fasadų užtikrina šešėlį, reguliuoja šviesos, oro srautus, šilumos balansą, tačiau bioklimatiniuose fasaduose integruotos ir įvairios išmaniosios sistemos, kuriomis galima valdyti langus, žaliuzes, apsauginius tinklelius nuo vabzdžių, filtrus nuo aplinkos taršos.

Vokietijos pramoninės inžinerijos ir plieno gamybos konglomerato ThyssenKrupp AG būstinė Esene iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta įstiklintų konstrukcijų eilė. Tačiau „JSWD Architekten“ ir „Chaix & Morel“ suprojektuoto pastato išskirtinumas – dvigubas fasadas. Jame integruota automatinė apsaugos nuo saulės sistema, kurios pagrindą sudaro pasyvios horizontalios ir vertikalios nerūdijančiojo plieno juostos, judantys trikampiai, kvadratiniai, trapecijos formos pelekai, automatiškai prisitaikantys prie besikeičiančių oro sąlygų. Dėl natūralios fasado ventiliacijos ir automatizuotų plokščių per mėnesį suvartojama apie 20–30 proc. mažiau elektros energijos.

Fasadų tradicijos: keramika, akmuo ir medis

Tvariems bioklimatiniams ir vėdinamiesiems fasadams konstruoti reikia medžiagų, kurios ilgai atlaikytų taršą, korozinių druskų poveikį, lietų ir kaitrą, todėl kuriami ne tik nauji produktai, bet ir bandoma iš naujo atrasti tai, kas sena ir pamiršta.

Pavyzdžiui, tradicinėmis plytomis galima sukurti gražią klasikinę fasado apdailą su papildoma izoliacija, tačiau jų gamyba daro didelį neigiamą poveikį aplinkai. Pastaraisiais metais kelios pramonės įmonės išmąstė, kaip sumažinti anglies dvideginio emisiją: ėmė gaminti plytas iš perdirbtų medžiagų. Viena iš ispanų bendrovių sukūrė specialios technologijos keramines plyteles H&C, padengtas titano dioksido danga. Titano dioksidas, veikiamas ultravioletinių spindulių, sukelia fotokatalizinę reakciją, kurios metu nešvarumai suskaidomi į mažesnes, ne tokias lipnias daleles, ir keramika įgyja naujų savybių: ji savaime išsivalo, tampa antibakterinė ir šalina kvapus.

Vis dar populiaru fasado apdailai rinktis smiltainį, kalkakmenį, travertiną,

granitą, marmurą ir titnagą, nes šios medžiagos atsparios ugniai, pelėsiui ir vabzdžiams, lengvai prižiūrimos. Dabar kai kurios įmonės vietoj akmens siūlo naudoti pigesnį variantą – akmens lukštą, tačiau kritikai pastebi, kad jo eksploatavimo trukmė perpus mažesnė nei natūralaus akmens.

Rinkoje pasirodžiusios kito ispanų gamintojo akmens masės plokštės „Stoneo“ – vienas iš bandymų pakeisti fasado medžiagų tradicijas. Plokštes sudaro 90 proc. akmens lydinio su specialiomis dervomis. Neakyta medžiaga lengvesnė už akmenį, į ją sunkiai įsigeria vanduo. Puoselėjant tradicijas, fasadams siūlomos tvaresnės medienos dailylentės. Japoniškas medžio konservavimo būdas „Shou Sugi Ban“ („Yakisugi“) vis dar ant bangos. Degintas medis sustiprina natūralias medžio spalvas ir raštus, todėl fasadai atrodo prabangesni ir vizualiai patrauklesni. Bet svarbiausia, kad apanglėjusi mediena ištveria ir atogrąžų orus, ir snieguotas žiemas. Degintos medienos fasadas yra atsparus ugniai, vandeniui, parazitams ir puvimui, gali būti eksploatuojamas net 100 metų.

Kontrastai: metalas ir stiklas

Stokholmo krantinėje stovintis Švedijos kongresų centras demonstruoja, kad vėdinamasis nerūdijančiojo plieno fasadas gali prisidėti prie energijos taupymo. Kaspino formos dvigubas fasadas suprojektuotas iš 3500 Z formos dvipusių nerūdijančiojo plieno sekcijų, pritvirtintų tam tikru atstumu nuo sienos. Iš tolo fasadas atrodo tarsi raibuliuojančios šviesos vualis. Kai kurių fasado dalių nė nesistengta apsaugoti nuo lietaus, nes joms pasirinktas pats atspariausias korozijai plienas. Dėl tvarių ir aplinkai draugiškų sprendinių pastatui suteiktas Švedijos ekologiško pastato sertifikatas.

Nuo plieno, aliuminio ar vario sprendinių pastatų fasaduose neatsiejamas stiklas. Daug metų tai buvo vienintelė komerciškai perspektyvi medžiaga. Dabar stiklą bandoma pakeisti pigesniais, lengvesniais, paprasčiau montuojamais polimerais. Vienas iš jų – labai tvirta skaidri plėvelė ETFE. Ji dažnai montuojama į dvisluoksnius fasadus. Pavyzdžiui, suderinus fasade vieną skaidrią ir dvi specialiais sluoksniais padengtas ETFE plėveles, galima kontroliuoti šviesos patekimą į patalpas. Reguliuoti šviesos intensyvumą pastato viduje padeda ir fasaduose sumontuoti automatiškai valdomi tonuojamieji elektrochrominiai stiklai, taip pat skystaisiais kristalais užpildyti dvigubo stiklo blokai LCW. Jais galima sukurti tam tikro tono fasadą priklausomai nuo norimo patalpose saulės šviesos kiekio.

Tvarumas: viskas

perdirbta

Kompozitinės dailylentės dažniausiai gaminamos iš perdirbtų statybinių medžiagų: pjuvenų, medienos laužo ir kitų produktų, tokių kaip PVC ar pluoštinis cementas. Drauge su vinilinėmis dailylentėmis kompozitinės dailylentės priskiriamos prie pigiausių fasadų sprendinių, tačiau turi daug pranašumų, palyginti su tradicinėmis medžiagomis. Joms nereikia jokios priežiūros, išskyrus valymą, jos lengvos, neskatina kondensacijos. Be to, tokios dailylentės lengvai keičiamos ir perdirbamos. Pavyzdžiui, iš tvirtų ir natūralių žaliavų pagaminta polimero kompozito plokštė „Steni“ su stiklo pluošto

šerdimi yra atspari šalčiui, cheminėms medžiagom, ugniai. Elektronų srautu apdorotas plokštės paviršius užtikrina spalvos atsparumą ultravioletiniams spinduliams. Gamintojas dailylentėms suteikia net 40 metų garantiją. Tačiau jeigu sugalvojama pakeisti fasado dizainą, „Steni“ plokštės lengvai ir ekologiškai perdirbamos.

Augmenija: vėsinantys

žalieji plotai

Ne visada pritaikoma Lietuvos klimatui, tačiau gera žinoti, kad vertikalios natūralios augmenijos sienos gali kiaurus metus vėsinti fasadus, kaip tai vyksta Australijoje. Melburno miesto dešimties aukštų Tarybos pastato Nr. 2. į vakarus nukreiptas bioklimatinis fasadas sumontuotas iš vertikalių medinių dailylenčių, kurios išmaniai juda pagal saulės intensyvumą ir kampą. Šiaurinėje pastato pusėje, balkonų šonuose ant įtemptų metalinių tinklelių suformuoti pasyvūs žalieji augalų fasadai,

saugantys nuo saulės. Augalai tarsi skėtis suteikia pavėsį ir viršutinei terasai. Paskaičiuota, kad per 3–5 metus fasado augalai visiškai suformuos vertikalų mišką ir patalpų kondicionavimo poreikis sumažės apie 20 proc.

Žalieji fasadai skiriasi priklausomai nuo augmenijos ir naudojamų atraminių konstrukcijų. Vijokliniams augalams pritaikomos laikančiosios konstrukcijos, pavyzdžiui, grotelės, plokštės ar metalinių tinklų sistemos tam tikru atstumu nuo vidinės fasado sienos. Vijokliniai augalai šaknijasi į išorines fasado konstrukcijas arba tarpinius želdynus. Gerokai dažniau žaliosios fasadų sienos montuojamos iš vertikalių modulių– jie iš anksto apželdinami ir tvirtinami prie konstrukcinės sienos ar karkaso. Moduliai, kuriuose auginami įvairiausi želdynai, gaminami iš perdirbto plastiko, putplasčio, audinio, molio, metalo ar betono. Vietoj dirvožemio naudojamos organinės auginimo terpės su mineralinėmis medžiagomis, dar žinomos kaip hidroponinės sistemos.

Jono Birme nuotr.

MADICO. PLĖVELĖ, ATSPINDINTI ŠILUMĄ

FASADAI, TURINTYS CHARAKTERĮ

INHUS SURENKAMOJO GELŽBETONIO FASADAI – ŠIUOLAIKIŠKO DIZAINO GAMINIAI, KURIE SUTEIKIA GALIMYBĘ KLIENTAMS ĮGYVENDINTI ORIGINALIAUSIAS SAVO IDĖJAS.

INHUS – pastatų gamintojai, įgyvendinantys surenkamojo gelžbetonio pastatų konstrukcijų projektus Lietuvoje ir užsienyje. Kompanija nuolat tobulina procesus ir kuria bei taiko pažangius darbo įrankius, kurie padeda darbą atlikti greičiau, efektyviau ir išlaikant aukštą kokybę.

Unikalios išvaizdos, ėsdinti rūgštimi

Rūgštinti fasadai – naujas INHUS fasadų tipas. Rūgštinimo proceso metu fasadinis paviršius apdirbamas iš aplinkai draugiškos medžiagos pagaminta rūgštimi ir sukuriamas įvairių spalvų bei tekstūrų derinys. Parenkant skirtingus užpildus, išgaunami skirtingi betono raštai – pagal architekto ar užsakovo viziją. Rūgštimi ėsdinti fasadai sukuria unikalią tolygios spalvos tekstūrą, dėl to juos galima derinti su kitais surenkamojo gelžbetonio fasadiniais sprendiniais: plytomis, matricomis, 3D formomis. Dėl specifinės tekstūros ir grubesnio paviršiaus ant šių fasadų mažiau matomos karbonatinės apnašos.

Palyginti su kitokių tipų fasadais, rūgštintiems fasadams paprastai reikia mažiau priežiūros. Juos galima lengvai nuvalyti vandeniu ar specialiais gelžbetonio priežiūros produktais. Tokių fasadų nereikia perdažyti, tad eksploatavimo išlaidos, lyginant su dažytų ar tinkuotų fasadų priežiūra, yra mažesnės.

Rūgštimi ėsdinti fasadai universalūs, jie gali būti naudojami įvairių tipų pastatams: gyvenamiesiems ir komerciniams namams, daugiabučiams, jų fasadinėms arba vidinėms sienoms. INHUS projektas, naudojant rūgštintus fasadus, šiais metais bus įgyvendintas Londone.

Ilgaamžiai ir tvarūs

INHUS plytiniais fasadais papuošti „Naujojo Skanseno“, technologijų miestelio „Cyber City“ pastatai, verslo centras „Sand Offices“ Vilniuje ir „Europos Sodo“ daugiabučiai Kaune. Panaudojant kompanijos plytinius fasadus, iškilo pastatai Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje.

Surenkamojo gelžbetonio sienos su plytinio fasado apdaila leidžia pritaikyti fasado dizainą pagal individualius užsakovo poreikius ir architektūros stilių. Plytos gali būti dėliojamos raštais, gali būti kuriami 3D vaizdai pagal užsakovo viziją. Gaminant plytinius fasadus gamykloje griežčiau kontroliuojama kokybė, atliekų ir šiukšlių sukaupiama mažiau nei statybos aikštelėje.

Fasadų gamybos gamykloje procesas yra standartizuotas, taip užtikrinama aukšta kiekvieno gaminio kokybė. Dėl to montavimo procesas statybvietėje yra greitas ir efektyvus, fasadai montuojami jau su galutine apdaila, langais. Lyginant su statybos aikštelėje klijuojama fasado apdaila, darbas gamykloje vyksta gerokai sparčiau. Fasadai į statybos aikštelę atvežami visiškai baigti, ir tai mažina dulkių kiekį bei triukšmą statybvietėje.

Standartizuoti gamybos procesai, atrinktos gamybai naudojamos medžiagos užtikrina ilgą fasadų eksploatavimo trukmę: jie atsparesni oro sąlygoms, ugniai ir kitoms kenksmingoms medžiagoms. Dėl greitesnio montavimo proceso ir mažesnio priežiūros poreikio naudojant šiuos fasadus pastatai pastatomi greičiau nei statomi tradiciniu būdu.

Kiekvienas fasadas – pastato veidas. Tegul jis tampa Jūsų įspūdinga vizitine kortele!

Profiliuoti plieno lakštai lengvai priderinami kone prie kiekvieno architektūros stiliaus.

Nedegi ir atspari mados bei gamtos kaprizams, tokia fasadų apdaila bus ne tik dėmesį traukianti puošmena, bet ir patikima bei ilgaamžė Jūsų pastato konstrukcijų ir vidaus patalpų apsauga.

SUNKU ATSIKRATYTI ĮSISENĖJUSIŲ ĮPROČIŲ, TODĖL DAŽNAM VIS DAR YRA PROBLEMA IŠ NUOSAVO AUTOMOBILIO PERSĖSTI Į VIEŠĄJĮ TRANSPORTĄ. JUOLAB Į DYZELINIUS TRAUKINIUS – PERNELYG LĖTUS IR NE TOKIUS KOMFORTIŠKUS, KAIP NORĖTŲSI. IŠEITIS – VISIŠKAI ELEKTRIFIKUOTI GELEŽINKELIŲ TINKLĄ. KAIP TAI PAKEISTŲ MŪSŲ APLINKĄ IR KASDIENYBĘ?

Adobe

linijų. Daugiausia šioje srityje pasiekusi Italija – čia elektra varomi traukiniai kursuoja apie 70 proc. geležinkelių. Vokietijoje ir Prancūzijoje tokių yra apie 50 proc., Jungtinėje Karalystėje – tik apie 38 proc., o kai kur geležinkelių elektrifikacijos lygis nesiekia nė 10 proc.

situaciją keisti iš esmės: pereiti prie lengvojo elektrifikuoto geležinkelio sistemos – funkcionalaus dizaino, ekonomiškai perspektyvios ir suteikiančios daugiau privalumų viešajai erdvei, aplink stotis ir stoteles sukuriant žalumos zonas ir atidarant kavines bei parduotuves.

uo mažiau keliuose automobilių, tuo geresnė oro kokybė, tuo mažiau triukšmo ir CO2 atmosferoje. Tačiau 1000 automobilių vairuotojų, persėdusių į dyzelinius traukinius, globalaus atšilimo problemos neišspręs – reikia, kad sutelktinį keliavimo būdą rinktųsi visa žmonija, ypač miestų gyventojai, ir keliautų jie ne bet kuo, o moderniais elektriniais traukiniais. Deja, iki šiol elektrifikuota vos daugiau nei pusė Europos geležinkelio

Vis dėlto esama teigiamų poslinkių, ir nemenkų. O geras pavyzdys, kaip žinoma, užkrečia.

GELEŽINKELIS – IR MIESTO PUOŠMENA

Senas paaukštintas geležinkelis Pietų Korėjoje pernelyg triukšmingas, užgožia saulę greta jo esantiems namams ir trikdo gyventojų kasdienybę smarve bei vibracija. Prieš kelerius metus buvo nuspręsta

Pietų Korėjos geležinkelių tyrimų institutas (KRRI) kreipėsi į Nyderlandų architektūros ir projektavimo studiją ZJA. Korėjiečiams neabejotinai padarė įspūdį unikalus šios architektų, inžinierių ir mokslininkų komandos 2006 m. projektas – daugiau kaip 400 metrų ilgio elektrinių traukinių viadukas, jungiantis Beatričės kvartalą (Beatrixkwartier) moderniame Hagos finansinių įstaigų rajone su centrine miesto geležinkelio stotimi.

Metro variantas megapoliams pernelyg brangus, tad naujos Pietų Korėjos geležinkelių sistemos koncepcijos kūrėjams buvo iškelti ambicingi reikalavimai – nutiesti dvipusio eismo bėgių kelią virš žemės panaudojant kuo mažiau kolonų, kad nepablogėtų miestelėnų gyvenimo greta tokio geležinkelio kokybė.

Atlikus mokslinius tyrimus, pasirinktos 15 metrų aukščio kolonos, išdėstytos ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu viena nuo kitos. Visos konstrukcijos – kuo plonesnės ir lengvesnės, visą geležinkelio trasą dengia stogas, kad žiemos metu nekiltų problemų dėl sniego. ZJA teko atsižvelgti ir į geležinkelio estetiką, taip pat užtikrinti tvarumą ir lengvą priežiūrą. Geležinkelis buvo suprojektuotas ant Y formos kolonų, kurios tarsi iškeltos rankos laiko dviejų juostų geležinkelio plienines konstrukcijas. Kad geležinkelio tarpatramiai laikui bėgant nesideformuotų, ZJA pasi-

rinko hibridinę konstrukciją – atramines kolonas ir X formos plienines santvaras. Šis plieninis tinklas su iš anksto įtemptais plieniniais lynais užtikrina viaduko standumą, vizualų lengvumą ir skaidrumą. Stikliniame geležinkelio stoge numatyti saulės elementai, generuojantys saulės energiją traukiniams varyti ir geležinkeliui, jo stogui bei apatinei viaduko daliai apšviesti, organiško dizaino linijoms išryškinti.

Pasak ZJA partnerio architekto Robo Torsingo, studija sukūrė elektrinių traukinių liniją, lengviau įgyvendinamą nei metro ir užtikrinančią greitesnes keliones nei autobusais didesniam keleivių srautui bei mažesnę aplinkos taršą.

„Mūsų geležinkelis ekonomiškai perspektyvus, elegantiškas, tvarus ir novatoriškas. Jis atrodo kaip pynė, dideliame aukštyje vingiuojanti per didmiestį ir paliekanti apačioje vietos pėstiesiems ir žaliosioms erdvėms“, –teigia R. Torsingas.

Vertinant inžinerijos, funkcionalumo, estetikos ir urbanistikos aspektais, šis geležinkelis yra ne tik aukščiausios kokybės, bet ir vienas šiuolaikiškiausių projektų. Jeigu geležinkelio testai atitiks korėjiečių lūkesčius, tokios modernios elektrifikuotos geležinkelio linijos bus tiesiamos visuose Pietų Korėjos megapoliuose.

Siekiant patikrinti šio lengvojo geležinkelio tvirtumą ir stabilumą, neseniai buvo atliktas 40 metrų konstrukcijos trapiausių vietų atsparumo testas. Paaiškėjo, kad naujojo geležinkelio konstrukcijos kartu su vagonais gali atlaikyti 430 tonų krovinį, 80 metrų per sekundę stiprumo vėją ir žemės drebėjimą iki 6,5 balo pagal Richterio skalę.

Studijos ZJA Pietų Korėjai sukurta elektrinio geležinkelio sistemos koncepcija 2023 m. pelnė prestižinį tarptautinį apdovanojimą „The World Architecture News“ (WAN) „Ateities transporto“ kategorijoje.

EUROPA RENKASI GREITĮ IR TVARUMĄ

Prieš porą metų Vokietijoje maršrutu Leipcigas–Kemnicas buvo išbandytas bendrovės „Alstom“ akumuliatorinis traukinys. Šiais metais Vokietijos rytuose jau kursuos vienuolika tokio tipo traukinių. Optimaliomis sąlygomis tokio traukinio akumuliatorių reikia įkrauti kas 150 kilometrų. Europos Komisijos duomenimis, Prancūzijoje iki šių metų pabaigos bus elektrifikuota dalis tarptautinio geležinkelio, vedančio į Šveicariją, taip pat ruožas tarp Paryžiaus ir Trua. Viešojo transporto patrauklumą plačiai reklamuoja Prancūzijos miestas Monpeljė, jo gyventojai antrus metus miesto traukiniais važinėja nemokamai. Tokiu pat būdu jau ketvirtus metus gyventojus kelionių įpročius skatina keisti ir Liuksemburgas. Vokietija taiko nuolaidas elektrinių traukinių bilietams, o italai rengia pinigines traukinių bilietų loterijas. Į geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą metamos didžiulės investicijos, tad į naujų geležinkelio modelių ir transporto priemonių kūrimą įsitraukia daugybė Europos koncernų, architektūros ir inžinerijos įmonių.

ITALIJOS KOZIRIS –TRIBRIDINIAI TRAUKINIAI

Kitaip tariant, trijų sistemų „Hitachi Rail“ traukiniai „Masaccio“: jie varomi elektros energija, tačiau neelektrifikuotuose geležinkelio ruožuose gali naudoti dyzeliną arba akumuliatoriaus energiją. Šis savaime įsikrauna, kai kelionės metu naudojama elektros energija, be to, jame kaupiama ir stabdymo metu išskiriama energija, taip mažinant traukinio keliamą triukšmą ir aplinkos taršą. Naujieji tribridai, palyginti su įprastais dyzeliniais traukiniais, suvartoja 50 procentų mažiau degalų ir mažiau išmeta į aplinką CO2, todėl jie gali reikšmingai pakeisti visą Europos geležinkelių sistemą.

Tarp miestų ir miestelių Italijos Sicilijos, Sardinijos, Toskanos, Kalabrijos ir Venecijos regionuose jau kursuoja dvidešimt „Hitachi Rail“ naujosios kartos traukinių „Masaccio“. Jie gali pasiekti iki 160 km per valandą greitį ir naudodami vien baterijų energiją nuvažiuoti maždaug 16 kilometrų – kol kas, nes netrukus pasirodysiantis patobulintas modelis jau galės tokiu būdu įveikti ir beveik šimtą kilometrų. Traukinių vagonai pagaminti iš perdirbtų medžiagų ir

yra lengvesni nei tradiciniai traukiniai, todėl ne taip apkraunami geležinkelio bėgiai. Mašinisto kabinoje įdiegta išmani sistema parenka optimalų važiavimo greitį, taip taupoma suvartojama energija. Kiekviename 3–4 vagonų traukinyje gali tilpti iki 300 keleivių.

Projektas vis plečiamas, numatyta, kad ilgainiui visoje Italijoje keleivius gabens iš viso 135 „Hitachi Rail“ tribridai. Projekto vertė – 1,23 mlrd. eurų.

„Hitachi Rail“ žvelgia dar toliau: iki 2030 m. ji ketina rinkai pasiūlyti vien akumuliatoriaus energija varomą traukinį, modernizuoti senuosius savo modelius – atnaujinti juos tvaresnėmis medžiagomis ir saulės baterijomis. Skaičiuojama, kad taip galima patenkinti apie 70 proc. energijos poreikių ir CO2 emisiją sumažinti maždaug 7000 tonų per metus.

Novatoriškas technologijas plėtoja ir kiti traukinių gamintojai. Praėjusią vasarą Kanadoje, o rudenį – ir Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemėse pradėjo kursuoti traukiniai, varomi vandeniliu. Europos Komisijos nuomone, vandeniliu varomi keleiviniai ir krovininiai traukiniai ypač praverstų sunkiai elektrifikuojamose geležinkelio tinklo dalyse.

PASAULYJE TOP 9

Gabalėlis dangaus namuose

Išmaniųjų namų produktų lyderė „Nanoleaf“ pristatė naujieną - išmaniąsias modulines lubų apšvietimo plokštes „Skylight“. Tereikia instaliuoti vieną jų, o visas kitas galima pritvirtinti vieną su kitą išdėliojant pageidaujamu raštu ant lubų. Ant vienų lubų tokių plokščių gali būti iki 100 vnt.

„Skylight“ skleidžia švelnų ir natūralų apšvietimą, kurio spaalvas galima susireguliuoti kaip tik nori. Galima pasirinkti ir pageidaujamas temas, pavyzdžiui, „Švelnus lietus“ arba „Saulės dušas“. Plokštes galima užstatyti taip, kad ryte jos pažadintų imituodamos švelnius rytinė saulės spindulius, o vakare padėtų greičiau užmigti žvaigždėto dangaus mirgėjimu.

Kiekviena plokštė(30 x 30 cm) skleidžia 1400 liumenus, ji tarnauja 25 000 valandų. Kontroliuoti jas galima tiek su išmaniąja „Nanoleaf“ programėle, tiek su kita pasirinkta išmaniųjų namų sistema ar paprasčiausiu jungikliu.

Naujas žalias rekordas

nanoleaf.com

Žinia, jog tradiciniai statybos metodai stipriai prisideda prie taršos. JT Aplinkos apsaugos programoje teigiama, kad pastatų statybos ir priežiūros sąnaudos siekia apie 36 % globalios energijos ir išskiria 40 % viso anglies dvideginio kiekio pasaulyje. JAV veikianti nekilnojamo turto vystytoja „The Neutral Project“ skina kelią tvariai ir atsakingai statybai. Naujausias jų projektas – 32 aukštų „The Edison“ Milvokio mieste pretenduoja tapti aukščiausiu pastatu, pastatytu iš klijuotos medienos. Jame įsikurs 381 nuomojami apartamentai. Akivaizdu, kad „The Edison“ nustatys naujus, ultra aukštus standartus žalioje architektūroje, įskaitant pasyvaus namo kriterijus (t.y. itin mažo energijos suvartojimo statinys, kai energijos sunaudojama apie 80 % mažiau nei standartiniuose pastatuose), išmaniąsias šildymo ir ventiliavimo sistemas, žalią stogą ir kt. Numatoma, kad statybos prasidės šių metų pavasarį.

Teksase įsikūręs netradicinis ir itin eklektiškas jurtų, tipi palapinių ir priekabų viešbutis „El Cosmico“ netrukus pasipildys naujais įdomiais statiniais, kurie bus atspausdinti 3D spausdintuvais. Ostine (Teksaso valstija) įsikūręs startuolis „Icon“ sukūrė technologiją, leidžiančią statyti didžiules struktūras, o tiksliau, ištisus namus, su 3D spausdintuvu „Vulcan“ čia pat vietoje. 2022-aisiais šis spausdintuvas per 8 dienas atspausdino sienas 185 kv. metrų namui Ostine. Tam panaudota „Lavacrete“ medžiaga, kuri yra atspari vandeniui, ugniai, pelėsiui ir termitams. „Icon“ tvirtina, kad jų atspausdintos struktūros yra 350 % tvirtesnės nei reikalaujama statybos kodų ir gali ramiai atremti ne tik gaisrus, bet ir galingas audras. „Icon“ vadovas Jasonas Ballardas tiki, kad 3D statyba ir robotų panaudojimas statybose padės užbaigti globalią namų trūkumo krizę.

Su minuso ženkl Neutralūs anglies dvideginio išmetimui pastatai jau nebestebina. Kur kas įdomesnė naujiena - statiniai, kurie šalina ne tik savo pačių į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį, bet ir mažina išskiriamą kitų objektų. Vienas jų – šią vasarą duris atversiantis viešbutis „Populus“ Denveryje (Kolorado valstija, JAV). Tai padaryti padės ekoprogresyvi statyba, betonas su anglies dvideginio kiekiu ir pasirinktos perdirbtos arba vietoje išgautos medžiagos. Architektūros kompanijos „Studio Gang“ suprojektuotas pastatas neturi ir parkavimo aikštelės – norima, kad svečiai naudotųsi viešuoju transportu. Viešbučio vystytojas įsipareigojo apsodinti 5000 akrų mišku.

Violeta Bartaškaitė

3D viešbutis

theneutralproject.com

iconbuild.com

studiogang.com

carboncure.com

Žaliasis betonas

Betono gamyba yra viena iš pramoninės taršos lyderių. Kasmet dėl jos susidaro apie 7% visos šilumą sulaikančios anglies taršos. Startuolis „CarbonCure Technologies“ sugalvojo kaip kovoti su šia problema: jie įpurškia anglies dvideginį tiesiai į betoną. Čia jis reaguoja su kalcio jonais ir sudaro labai kietą medžiagą, vadinamą kaclio karbonatu, taip sumažindamas bendrą reikalingo betono kiekį ir sulaikydamas anglį, o ne išsiųsdamas ją į atmosferą. Startuolį finansiškai remia tokie gigantai kaip „Amazon“ ir „Microsoft“, o galutinis kompanijos išgaunamas betonas vadinamas „žaliuoju“. Australijos mokslininkai žengtelėjo dar toliau: jie vietoje įprasto smėlio betono gamyboje pradėjo naudoti kur kas tvaresnę medžiagą - panaudotus kavos tirščius.

Oro uostas iš ateities

Jau 7 metus Saudo Arabijos dykumoje vystoma futuristinė giga (26 500 kv. km) urbanistinė erdvė Neom ir toliu stebina naujais projektais. Irano architektų kompanija „Kalbod Design“ pristatė savo Neom oro uosto viziją, išleisdama visą vizualizacijų seriją.

Numatoma, kad oro uostas bus kur kas daugiau nei vien vieta atvykti ar išvykti: čia įsikurs muziejai, galerijos ir parodų erdvės. Anot studijos, oro uostą sudarys savotiški mini miestukai, kurių kiekvienas turės savo unikalų mikroklimatą.

kalbodstudio.com

Vorų šilkas

Japonų „Riken centro“ mokslininkai sukūrė prietaisą, kuris verpia dirbtinį vorų šilką, savo sudėtimi praktiškai nesiskiriantį nuo natūralaus produkto.

Nauja dirbtinio šilko liauka sugebėjo atkurti sudėtingą molekulinę šilko struktūrą, atkartodama įvairius cheminius ir fizinius pokyčius, kurie natūraliai atsiranda voro šilko liaukoje. Tokia inovacija – didžiulis žingsnis tvarumo link, kuris gali stipriai paveikti kelias pramonės šakas. Vorų šilkas garsėja lankstumu ir stiprumu, o jo atsparumas tempimui prilygsta tokios paties diametro plienui. Be to, jis gali būti naudojamas medicinos reikmėms, nes yra biologiškai suderinamas, be to yra natūraliai yrantis. Deja, iki šiol nesugalvotas praktiškas būdas kaip išgauti didelius natūralaus vorų šilko kiekius, tad manoma, kad šis mokslininkų pasiekimas sukels tikrą perversmą.

Stebuklingi akiniai

Pasirenkite nerti į naujas patirtis su šviežiausiu, ką tik Las Vegase vykusioje prestižiškiausioje technologijų parodoje „Consumer Electronics Show“ (CES) pristatytu technologijos stebuklu – „Cellid“ akiniais. Lengvučiai, plonučiai – praktiškai nesiskiriantys nuo įprastų „normalių“ akinių, jie siūlo pasinerti į stulbinantį papildytos realybės pasaulį, suteikdami 60° matymo lauką, todėl vaizdai yra tokie aiškūs, kad regis, įžengėte į naują dimensiją. Jokių įprastų sunkių ir gremėzdiškų akinių – naujo produkto kūrėjas Satoshi Shiraga nė neabejoja, jog netrukus papildytos realybės akiniai taps tokiais pat įprastais kaip ir išmanieji telefonai.

Dažai vietoje jėgainės

Nors saulės jėgainės ir siūlo tvarų elektros pagaminimo būdą, šis sprendimas tinka ne visiems: kažkam nepatinka įrengimo kaštai, kažkam netinka tai, kaip tos jėgainės atrodo. Išeitis? Ypatingi soliariniai (arba fotovoltiniai) dažai. Jie atrodys kaip įprasti dažai, tik su milijardais šviesai jautrių detalių. Tokiais dažais išdažyta siena taptų tarsi slapta saulės baterija, generuojančią elektrą. Pirmas žingsnis jau žengtas: Buffalo universitetas sukūrė šviesai jautrią medžiagą, o Toronto universitetas sukūrė purškiamą medžiagą, kuri iš esmės sukuria soliarinį tapetą. Teliko sukurti technologiją, kurios dėka dažai pasiektų bent 10 % efektyvumą, kas reiškia, kad jie apie 10 % saulės spindulių paverstų elektra (šiuo metu jų efektyvumas tesiekia 8 %). Tačiau nė neabejojama, kad tai – tik laiko klausimas.

riken.jp

Fasado sprendimai įnoringam skoniui