Gegužė

Jei jūsų svajonės jūsų negąsdina, jos yra per mažos.

Richard Branson

„WindFree™“ technologija vėsina orą be nemalonių šalto oro gūsių*. Išmanusis dirbtinis intelektas analizuoja, kaip naudojatės savo namų aplinka, ir pritaiko mikroklimatą bet kuriame kambaryje**. Taip sukuriama tobula patalpų aplinka, kurioje jausitės komfortiškai.

* ASHRAE (angl. TheAmerican Societyof Heating, Refrigerating, andAir-Conditioning Engineers – Amerikos šildymo, šaldymo ir oro kondicionavimo inžinierių draugija) „ramų orą“ apibrėžia kaip oro sroves, judančias mažesniu nei 0,15 m/s greičiu, be šalto skersvėjo. ** Sieninis oro kondicionierius „WindFree™“ su funkcija „AI Auto Comfort“ gali analizuoti jūsų namų oro sąlygas ir naudojimo įpročius, o tada automatiškai sureguliuoti temperatūrą. Reikia „Wi-Fi“ ryšio ir programėlės „SmartThings“ paskyros. samsung-climatesolutions.com

OBELU – tai daugiau nei namai. Tai ramybės, kokybės, patogumo ir tvarumo derinys. www.obelu.lt

Namų architektūrinis sprendimas – tarsi autoriaus parašas, atskleidžiantis individualumą ir viziją. Neįprasti fasado elementai, įdomios formos ir netikėti sprendimai sukuria nepakartojamą įvaizdį, kuris traukia žvilgsnius ir žadina smalsumą.

Namuose naudojamos pažangios technologijos, užtikrinančios komfortą ir funkcionalumą, o energiją taupančios technologijos padeda sumažinti poveikį aplinkai.

KURIA

AUKSO MEDALIS ECOVADIS TVARUMO

REITINGO APDOVANOJIMUOSE

Tai strategija, kuri pasiteisina, nes 2024 m. Geberit buvo apdovanotas aukso medaliu „EcoVadis“ tvarumo reitingo apdovanojimuose. „EcoVadis“ kasmet sudaro įmonių tvarumo reitingą ir vertina daugiau nei 125 000 įmonių 175 šalyse poveikio aplinkai, darbo ir žmogaus teisių, etikos ir tvarių pirkimų srityse.

Aukso medalis suteikia Geberit vietą tarp 5% geriausiai „EcoVadis“ įvertintų įmonių visose pramonės šakose ir šalyse. Šis apdovanojimas

klientams ir tiekėjams aiškiai parodo, kad Geberit turi išsamią, sistemingą ir veiksmingą tvarumo valdymo sistemą.

MIESTUS IŠGELBĖTI

GALI TIK GAMTA

DUBAJUS STATO MANGROVIŲ SIENĄ

36 IŠMANUSIS MIESTAS 10

58 PROJEKTAS NAMAS X

70

RESTA 2024

PARODOJE – DISKUSIJA APIE TVARUMĄ IR MEDINĘ STATYBĄ

74

UŽ TVARUMO PĖDSAKĄ KIEKVIENUOSE NAMUOSE!

96

NAUJAS GYVENIMAS NURAŠYTOSE MIESTO ERDVĖSE

104

UPĖ, MIESTAS, DEBESYS IR TOLIAI

110

DUONOS KALNAS: KŪRYBINIS MANIFESTAS VILNIAUS KALVOSE

102

reVINGIS: NAUJAS LAPAS PRAMONINIO RAJONO ISTORIJOJE

124

MODERNI MOKSLO BAZĖ VISŲ MŪSŲ LABUI

MĖLYNASIS

URBANIZMAS: MIESTAI ANT BANGOS

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už užsakovo pateiktų nuotraukų autorystę.

Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

VYR. REDAKTORĖ Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt

VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

TEMŲ AUTORĖS Neda Žvybienė Rosita Rastauskienė Violeta Bartaškaitė Eva Kovas

Vaiva Didžiulytė Akvilė Lesauskaitė-Hu

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Adobe stock Unsplash Freepick

Viršelyje panaudotos Freepick iliustracijos

PARDAVIMŲ VADOVĖ Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

„STRUCTUM“ PROJEKTŲ KALBOS REDAKTORĖ Sandra Balžekaitė

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2024 © STRUCTUM, 2024

DOLETA M10 SLIM – YPAČ PLONO PROFILIO PRASILENKIANČIOS DURYS

Tai vienintelės pasaulyje tokio sprendinio prasilenkiančios durys, pasižyminčios ypač plonu, bet šiltu profiliu. Medinės ir kaustytos aliuminiu.

Ši sistema išsiskiria nestandartiniais sprendiniais: plokštuma iš lauko ir vidaus su ypač plonu profiliu, kurio skerspjūvio aukštis siekia vos 66 mm, sąvaros vieta – 54 mm; išskirtinis plokštumos iš lauko ir vidaus sprendimas sulieja itin ploną rėmą su bendra erdve, taip sukuriama didesnė erdvė viduje ir atsiveria kraštovaizdis pro langą;

šiuo nestandartiniu sprendiniu išgaunama itin aukšta šiluminė vertė (Uw) – 0,7 W/m²K.

Doleta M10 SLIM prasilenkiančios durys gali būti gaminamos su paslėpta automatika ir vitrinos dalyje stiklo paketą integruojant į staktą. Šie sprendiniai suteikia modernumo ir išskirtinumo bei harmoningai įsilieja į architektūrinius sumanymus.

Caryn Leigh nuotr.

MIESTUS IŠGELBĖTI GALI TIK GAMTA

PASAULINĖS VANDENS TARYBOS (ANGL. WORLD WATER COUNCIL)

PROGNOZĖMIS, JAU 2030 M. MIESTUOSE GYVENS DU TREČDALIAI ŽMONIJOS, IR DĖL TO KILS DAR DIDESNIŲ KLIMATO KAITOS IŠŠŪKIŲ.

„MIESTŲ INFRASTRUKTŪRA TAM NEPARUOŠTA, DEJA, DAUGELIS Į TAI

ŽIŪRI PRO PIRŠTUS. TAČIAU KLIMATO KRIZĘ PAJUS VISI“, – ĮSPĖJA

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪROS LYDERĖ, KLIMATO KAITOS

AKTYVISTĖ IR HARVARDO UNIVERSITETO DIZAINO MOKYKLOS

PROFESORĖ MARTHA SCHWARTZ, NESENIAI PER VIEŠNAGĘ VILNIUJE

DAVUSI IŠSKIRTINĮ INTERVIU ŽURNALUI „STRUCTUM“, IR RAGINA YPAČ DAUG DĖMESIO SKIRTI VIEŠŲJŲ ERDVIŲ KRAŠTOVAIZDŽIUI.

Neda Žvybienė

Beigelių darželio fenomenas

M. Schwartz iš pradžių ketino studijuoti vaizduojamuosius menus, tačiau Harvardo universiteto dizaino mokykloje draugė pakvietė apsilankyti kraštovaizdžio architektų grupėje – ir gyvenimas pasuko kita vaga. „Visa mano giminė – architektai. Kai tėčiui pasakiau, kad noriu studijuoti kraštovaizdžio architektūrą, jis mane pašiepė, esą kiekvienas kvailys galįs pasodinti medį. Tačiau aš neatsisakiau savo planų. Tik nutariau niekam apie juos nebepasakoti. Tačiau aiškiai žinojau, ką noriu daryti. Ir iki šiol taip yra“, – pasakoja M. Schwartz, į JAV emigravusių litvakų vaikaitė, ir pabrėžia kraštovaizdžio architekto profesijos svarbą ateities miestams.

M. Schwartz karjerą pradėjo nė pati to nesuvokusi – kai 1979 m. prie savo namų Bostone sukūrė Beigelių darželį. „Su tuomečiu savo vyru architektu Peteriu Walkeriu nuolat ginčydavomės, kaip turėtų atrodyti prieš mūsų namą esantis darželis. Kartą vyrui išvykus į komandiruotę nusprendžiau imtis iniciatyvos. Pagrindinėmis priemonėmis tapo akvariumams skirtas purpurinis žvyras, panašaus atspalvio augalai ir beigeliai“, – prisimena M. Schwartz. Ji apkarpė gyvatvorę, susodino gėles, nubarstė takelį purpuriniu žvyru ir išdėliojo ant jo riestainius. M. Schwartz draugas foto-

grafas, sužavėtas menininko Marcelio Duchampo dadaizmo idėjų asociacijų keliančio beigelių darželio, padarė keletą nuotraukų, o M. Schwartz nusiuntė jas ASLA (angl. American Society of Landscape Architects – Amerikos kraštovaizdžio architektų draugija) žurnalo redakcijai, kartu pridėjusi ir savo manifestą, kuriame, pasitelkusi beigelius kaip tinkamą kraštovaizdžio medžiagą, nes jie „nebrangūs, labai demokratiški, jų nereikia laistyti, gali būti pavėsyje“, kritikavo to meto kraštovaizdžio architektūros atstovus dėl kūrybingumo ir intelektinio gyvybingumo stygiaus. „Tais laikais kraštovaizdžio architektūroje dominavo nuobodūs vyrai, besistengiantys būti pasamdyti. Jiems itin svarbus buvo žodis tinkamas, bet ką gi jis reiškia? Jeigu aptardami kūrybą vartojame žodį tinkamas, vadinasi, jau kažkas negerai“, – paaiškina savo manifesto esmę M. Schwartz.

ASLA žurnalas ne tik išspausdino jos straipsnį, bet ir Beigelių darželio nuotrauka papuošė viršelį! Ir dėl to kilo didžiulė audra – kai kurie skaitytojai nutraukė žurnalo prenumeratą, o redaktorius Grady Clay buvo atleistas. Vis dėlto buvo ir tokių, kuriems M. Schwartz idėja pasirodė fantastiška. „Nenumačiau Beigelių darželio efekto, tačiau supratau: kaip architektė galiu nuveikti daugiau nei kaip menininkė“, – pasakoja

M. Schwartz, ne tik padariusi svarbų profesinį posūkį, bet ir drauge su savo architektūros įmonės „Martha Schwartz Partners“ komanda nuolat demonstruojanti vis kitokias kraštovaizdžio dizaino galimybes.

Aplinka atspindi bendruomenes

M. Schwartz žodžiais, vargu ar ji galėtų trumpai apibūdinti savo kūrybos filosofiją. „Visada dirbu dėl naujų idėjų. Kažkas mane stumia į priekį – turbūt smalsumas, domėjimasis aplinka, atidumas, pastabumas“, – sako ji ir teigia siekianti atspindėti žmonių požiūrį į aplinką. Vienas pirmųjų jos, kaip kraštovaizdžio architektės, kūrinių – geodezinį gaublį garbinančių paauksuotų varlių eskadrilė „Rio“ prekybos centro kieme Atlantoje (JAV). O Bylefeldo meno muziejaus (Vokietija) lauko ekspozicijai ji pasitelkė naivų, nerafinuotą sodo dekorą, kuriuo žmonės JAV ir Vokietijoje puošia savo sodus: malūnėlius, akmenėlius, gyvūnų skulptūras, net padangas su pelargonijomis centre. „Norėjau parodyti žmonėms, kokie jie. Jeigu nori sulaukti susidomėjimo savo kūriniu, jame turi būti tai, ką žmonės galėtų analizuoti. Kurdama kraštovaizdį, net jeigu ir panaudoju žaismingų elementų, nemąstau vien apie žaidimą. Visada siekiu, kad mano projektas taptų bendruomenės dalimi. Pirmiausia kaupiu informaciją apie vietos žmonių pomėgius, jų gyvenimo būdą, visa tai transformuoju ir perteikiu kūryboje“, – pasakoja M. Schwartz.

„Dirbti ne taip, kaip visi, yra puiku, net jeigu ir nedaug uždirbi. Ko gero, ir neuždirbsime [juokiasi], tačiau „Martha Schwartz Partners“ gyvuoja palyginti ilgai, klientai į mus kreipiasi. Norint suformuoti ateities miesto kraštovaizdį nepakanka vien estetikos – reikia moksliniais tyrimais pagrįstų išmanių, tvarių sprendimų. Be to, privalu suvokti miestą kaip teritoriją su statiniais“, – teigia M. Schwartz ir sako nesuprantanti kai kurių architektų požiūrio į kraštovaizdį kaip į laisvo ploto tarp pastatų apželdinimą. Dėl to nuolat kyla sunkumų.

„Kas gi atsakingas už miestą, kaip valdininkus pasiekti savo argumentais? Kartais atrodo, kad verčiau kalbėtis ne su architektais ar merais, o su miestų planuotojais. Kraštovaizdžio architektams geriau būti matomiems viešai, ir ne dėl to, kad gautų

M. Schwartz archyvo nuotr.

daugiau darbo. Kalba eina apie planetos išsaugojimą. Sutinku, architektai visame pasaulyje stengiasi mažinti CO2 emisiją, deja, realybė liūdna: klimato kaita neišvengiama“, –sako M. Schwartz.

Pokyčiai skuba pamažu

„Baltijos šalims daugiau galimybių prisitaikyti prie klimato kaitos nei Viduržemio jūros pakrantės gyventojams, tačiau šilumos ir šalčio bangų išvengti niekam nepavyks. Jos neigiamai veiks miestus, žemės ūkį, žmonių sveikatą“, – įspėja M. Schwartz. Prasta oro ir vandens kokybė, pasak jos, išprovokuos daugiau kvėpavimo takų ir širdies ligų, tikėtina, kad ims plisti naujų formų užkrečiamos ligos. Stresą patirs augalai ir gyvūnai.

„Nebeturime ryšio su gamta ir niekas nemoko, kaip jį atkurti. Harvardo dizaino mokykloje tiesiog stūmiau paskaitų ciklą apie klimato kaitą. Tačiau be gamtos, kurios dalimi esame, negalime judėti pirmyn“, –teigia kraštovaizdžio architektė.

Londone, Niujorke ir Šanchajuje biurus įsteigusi „Martha Schwartz Partners“ pastaruosius aštuonerius metus itin daug dėmesio skiria priemonėms klimato atšilimui mažinti.

M. Schwartz teigimu, ypač daug projektų jos įmonė įgyvendina Kinijoje, Saudo Arabijoje, nes šių šalių miestuose jau dabar itin svarbu pritaikyti aplinką prie klimato pokyčių ir apsaugoti nuo karščio bei vandens trūkumo. Pavyzdžiui, šiuo metu komanda susitelkusi į tarptautinio oro uosto Saudo Arabijoje projektą: ieško naujų, šiuolaikiškų karščiui atsparių ir saulės spindulius atspindinčių bei sulaikančių medžiagų, kartu su architektais kuria sprendinius, užtikrinančius komfortą ne tik patalpose, bet ir išorėje.

„Martha Schwartz Partners“ įkūrėjos nuomone, Artimųjų Rytų šalyse, siekiant sumažinti visuotinį atšilimą, vis dažniau bus naudojami saulės geoinžinerijos metodai, pavyzdžiui, į stratosferą įpurškiama sulfatinių aerozolių. Jie atspindi saulės šviesą, plūstančią į Žemę, ir taip sumažina vidutinę žemės paviršiaus temperatūrą.

Išeičių yra, tačiau laiko neliko

Norint sumažinti klimato poveikį miestams, reikia kuo įvairiausių sprendimų: nuo ažūrinių trinkelių gatvėse, saulės šviesą atspindinčių šaligatvių klojimo, miškų zonų plėtros

iki viešojo transporto ir perdirbamų statybinių medžiagų vaidmens didinimo. M. Schwartz kartu su partneriais atliktų tyrimų duomenimis, 49 proc. miestų erdvės sudaro gatvės ir šaligatviai, o 29 proc. –vietos automobiliams. Miestuose trūksta atvirų erdvių ir žaliųjų zonų, nors būtent pastarosios yra gyvybiškai svarbios ne tik žmonėms – visoms gyvoms būtybėms. Šios zonos – kaip natūralūs filtrai, jos efektyviai sugeria anglies dioksidą iš atmosferos, taip pat yra įvairių rūšių augalų ir gyvūnų buveinės, atliekančios lemiamą vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę. O štai atviros erdvės užtikrina natūralų oro ir paviršių vėsinimą. Kraštovaizdžio architektės teigimu, ateities miestai neįsivaizduojami be lietaus sodų (žydinčiais daugiamečiais augalais apsodintų namų stogų, važiuojamųjų gatvės dalių ar šaligatvių), kurie lietaus vandens sugeria 30 proc. daugiau nei tradicinė veja ar trinkelių šaligatviai.

Norint optimizuoti lietaus nuotekų panaudojimą miestuose, patartina derinti pilkąją ir žaliąją infrastruktūras. Pilkoji infrastruktūra – tai tradicinė lietaus nuotekų infrastruktūra, kaip latakai, kanalizacija, nuotekų vamzdžiai. Žalioji infrastruktūra atkartoja gamtą ir fiksuoja lietaus vandenį ten, kur jis iškrinta. Prie šios infrastruktūros priskiriama vandeniui pralaidi danga, minėtieji lietaus sodai, medžių lajos, infiltracinės drenažo sistemos, žalieji stogai, statinės arba cisternos lietaus vandens surinkti. Tai padeda bendruomenėms planuoti lietaus nuotekų valdymą ir eksploatavimo sąnaudas. Musoniniuose Pietryčių Kinijos regionuose jau statomi miestai –kempinės (angl. sponge city). Tai naujas miestų planavimo modelis, kuriame siekiama potvynius suvaldyti ne vien drenažo sistemomis, bet ir natūralia žaliąja infrastruktūra, surenkančia, kaupiančia ir valančia vandenį. Surinktas lietaus vanduo reikalui esant naudojamas žemei drėkinti, o išvalytas – net buityje. Didėjant susirūpinimui dėl klimato krizės, visame pasaulyje stengiamasi atkurti miškus. Jie sodinami net ten, kur jų anksčiau nebuvo. Kai kuriuose pasaulio miestuose naudojamas garsaus japonų ekologo Miyawaki miškų metodas, įgalinantis greičiau nei įprastiniu būdu atkurti miškus. Tam naudojami vietos rūšių augalai: juos tankiai susodinus, sukuriama konku-

rencija dėl vandens, saulės šviesos ir erdvės, dėl to sodinukai auga iki 10 kartų greičiau nei įprastai. Taikant šį metodą, reikia įdėti daug pastangų, ypač pirmaisiais metais: dirvožemis turi būti atnaujintas, papildytas organinėmis medžiagomis ir mulčiuojamas, tankiai susodinti augalai – laistomi ir ravimi. Dar vienas sprendinys klimato iššūkiams atremti – miesto linijiniai miškai. Tinkamai įrengtose miesto gatvėse jie mažina oro temperatūrą, triukšmą, taršą, suteikia pavėsį, o kai kuriais atvejais reguliuoja automobilių srautą ir greitį. Be to, kuo mažiau miestuose automobilių – tuo mažesnė CO2 emisija ir oro tarša, mažiau kelių eismo įvykių. M. Schwartz ir jos komandos atliktų mokslinių tyrimų išvadomis, iki 2035 m. JAV ženkliai sumažės nuosavų automobilių, o laisvos automobilių stovėjimo vietos bus panaudojamos žaliosioms zonoms kurti. Automobilių mažinimo miestuose idėja palaikoma ir Europoje – pavyzdžiui, Barselonoje, Birmingame, Briuselyje, Gente. Įsitraukė į šį judėjimą ir Nyderlandų sostinė Amsterdamas: iki 2025 m. čia ketinama panaikinti 11 200 automobilių stovėjimo vietų ir panaudoti šią erdvę šaligatviams, dviračių takams platinti, medžiams sodinti ir dviračių saugykloms įrengti. Kai kurios gatvės bus susiaurintos, automobilių eismas jomis užblokuotas, miestas apskritai išduos mažiau leidimų automobiliams statyti. Iki 2030 m. Amsterdamas uždraus visas dujomis ir dyzelinu varomas transporto priemones.

Helsinkyje jau dabar statomame Kalasatamos gyvenamųjų namų rajone automobilių stovėjimo aikštelių nėra ir skatinama dalytis dviračiais, automobiliais, taksi. Miesto valdžia siekia iki 2025 m. pasiūlyti tokias patrauklias susisiekimo alternatyvas, kad žmonės nebejaustų poreikio mieste turėti automobilį. Kaip ir daugelis kitų miestų, Helsinkis gerina dviračių takų tinklą ir susisiekimą traukiniais.

M. Schwartz teigimu, savo sukauptas mokslines ir tyrimų žinias ji perduoda visiems savo klientams, nes dauguma nė nenutuokia, su kokiu klimato kaitos poveikiu žmonija susidurs per artimiausius 50 metų ir koks pavojus kils visoms investicijoms. „Martha Schwartz Partners“ konkrečiais projektais ragina žmones pasiruošti drastiškai klimato kaitai.

Pristatome penkis iš daugelio M. Schwartz įmonės projektų.

Verslo kvartalo „Business Stadium“ promenada, Vilnius, Lietuva

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ plėtojamame 6,6 ha verslo kvartale ketvirtadalis ploto skirta viešosioms erdvėms. „Įkvėpti Gedimino pilies bokšto vaizdo ir kalvotos vietovės, lygumoje atkartojome bangavimą. Jis kviečia sustoti ir prisėsti ant suoliuko“, –trumpai pristato projektą M. Schwartz. Viešojoje erdvėje suformuotos kalvelės medžiams, vandens kaskados, unikalūs apšvietimo sprendiniai, tarp jų ir aukšti stiklo pluošto šviestuvai, suformuotose kalvelėse pasodinti jau paaugę medžiai bei žemaūgiai augalai su individualiomis apšvietimo ir nuotekų sistemomis suteikia promenadai jaukumo, čia malonu vaikštinėti. Lietaus sodai rudenį ir pavasarį sugeria vandens perteklių, saulėtais mėnesiais suteikia pavėsį, o žvarbiomis dienomis užstoja vėją. Vieta, kurioje kadaise plytėjo apleistas futbolo stadionas, tapo patrauklia pasivaikščiojimų ir atokvėpio erdve. M. Schwartz nuomone, projektas atspindi Vilniaus bendruomeniškumo ir ryšio su gamta poreikį.

Norberto Tukaj („Martha Schwartz Partners“ archyvo) nuotr.

Mesos meno centras, Arizona, JAV

Pagrindinė kraštovaizdžio dizaino tema – „Šešėlių judėjimas“. Meno centro teritorijoje susipina medžių, pastatų ir objektų šešėliai. Ilgos, vingiuotos medžių ir kaktusų linijos juda pirmyn ir atgal, mesdamos ant žemės skirtingų formų šešėlius, pavymui ant grindinio driekiasi spalvotų apsauginių stiklo stogelių ir sienelių siluetai. Spalvoto stiklo konstrukcijose sumontuoti rūko purkštukai vėsina aplinką karštomis dienomis. Palei vakarinę šešėlių tako pusę tyvuliuoja riedulių pilnas dirbtinis vandens telkinys. Jis primena regionui būdingus staigius potvynius, tačiau jo užduotis – vėsinti ir drėkinti orą, kai to reikia lankytojams. Bevaikštinėdami po spalvotų šešėlių ir vandens karaliją, lankytojai dar nė neperžengę meno centro slenksčio patiria meninių išgyvenimų.

Clement Gullaume („Martha Schwartz Partners“ archyvo) nuotr.

Respublikos aikštė, Paryžius, Prancūzija

Prieš pertvarką Place de la République supo keliai, jais zujo turistiniai autobusai, taksi, dviratininkai, automobiliai. Maždaug 114 tūkst. žmonių kasdien kirsdavo intensyvaus metro eismo žiedą. Aikštė buvo net ne aikštė – tiesiog triukšminga, purvina vieta užterštoje ir pavojingoje eismo sankryžoje. Net aikštės centre stovinti Prancūzijos Respublikos personifikacijos – Marijanos skulptūra buvo nuterliota grafičiais.

Rekonstrukcijos metu žiedinė sankryža virto pėsčiųjų zona – jiems buvo skirta 70 proc. aikštės (3,4 ha) ir aplinkinių kelių.

„Respublikos aikštė yra virš metro stoties su daugybe įėjimų, todėl turėjome atsižvelgti į struktūrinį svorį ir prisitaikyti. Perkėlėme autobusų stoteles arčiau metro stoties, t. y. atitolinome nuo Marianos skulptūros, ir taip sukūrėme atvirą erdvę“, – pasakoja apie projekto iššūkius ir sprendinius M. Schwartz.

Esplanadoje pasodinti 97 medžiai, išsaugoti 154, buvę aplink aikštę. Dauguma jų klevai, tačiau yra 18 gledičijų ir laukinė vyšnia, simbolizuojanti pasaulietiškumą.

Aikštė išklota skirtingo dydžio ir spalvų grindinio plokštėmis. Didelės plokštės aikštės centre suteikia pločio perspektyvą, vidutinės ir mažesnės plokštės ženklina šiaurinį ir pietinį šaligatvius. Šešėlyje esančios aikštės dalys išklotos tamsesnėmis plokštėmis, kad sugertų saulės spindulius, o atviroms centrinėms zonoms parinktos šviesesnės plokštės, atspindinčios šviesą. Savaitgaliais aikštė sklandžiai transformuojama į turgų ar koncerto sceną, o žiemą – į čiuožyklą. Pertvarkyta Respublikos aikštė yra didžiausia pėstiesiems skirta aikštė Paryžiuje.

Šiaurinė Vienos ligoninė, Austrija

Pirmą kartą Austrijoje kraštovaizdžio sodas buvo integruotas į ligoninės sveikatinimo koncepciją: sukurti mobilumo, reabilitacijos ir terapijos sodai, taip pat įvairaus ilgio vaikščiojimo takai. Atsižvelgdami į mobilumo laipsnį ir nuotaiką, pacientai gali pasirinkti, kaip nori leisti laiką lauke.

Suformuotos trys pagrindinės zonos: parko, viešosios aikštės ir ligonių atgabenimo privačiomis transporto priemonėmis bei greitosios pagalbos tarnybos automobiliais. Kiekviena iš jų susieta su žaluma. Pagrindinis jungiamasis terapinių sodų ir pievų elementas – lietaus sodai. Plačios laukinių gėlių pievų juostos kaitaliojamos su tvarkingai nupjauta veja, keturi citrusinių vaisių šiltnamiai sujungti su ligoninės korpusais. Parke įrengta treniruoklių zona darbuotojams ir pacientams, taip pat vaikų žaidimų aikštelė. Aikštelių ir takų plytelių raštai rodo kryptį pėstiesiems į lauko kavinę, teritoriją priešais viešbučio ir konferencijų centrą, pagrindinį ligoninės įėjimą.

Hertha Humaus („Martha Schwartz Partners“ archyvo) nuotr.

Rudolph Steiner („Martha Schwartz Partners“ archyvo) nuotr.

Dzigongo Dongsingsi

krantinė, Sičuano provincija, Kinija Kurdama šio kraštovaizdžio koncepciją, M. Schwartz komanda sėmėsi įkvėpimo iš Fusi (Fuxi) upės vingių ir Drakonų valčių lenktynių, vieno iš pagrindinių šio regiono renginių, simbolio drakono. Palei promenadą kartojamas dinozauro šonkaulių skulptūrinis elementas primena, kad šios provincijos teritorijoje buvo aptikta daugybė dinozaurų fosilijų.

Promenada suskirstyta keliais lygiais – kad per potvynių sezoną būtų galima patekti iš žemesnių terasų į aukštesnes. Žemesnės terasos skirtos žibintų festivaliams. Siauri promenados takai galiausiai virsta parkeliais ir aikštėmis, kur žmonės gali susirinkti ir stebėti šou ant vandens. Aukščiausios promenados terasos sujungtos laipteliais ir rampomis.

Greta krantinės įveistas parkas tarsi kempinė kaupia ir filtruoja subtropinių musoninių liūčių vandenį, o tada pagal poreikį tiekia kriokliams palei promenadą. Šitaip sujungus miestą su upe, pagyvinta krantinė ir suteikta patogi poilsio erdvė šeimoms.

Ažūriniai gaminiai klimato kaitos kamuojamiems miestams

Nepuoselėkime iliuzijų – klimato kaita neabejotinai daro poveikį aplinkai. Nors Baltijos šalių (kol kas) nealina ekstremalūs potvyniai ar ilgalaikės sausros, jau dabar turime derinti žaliuosius plotus ir šaligatvius, kad danga geriau sugertų vandenį, augalai valytų orą ir saugotų mus gatvėse nuo perkaitimo. Atsiliepdama į tokių klimato kaitos aktyvistų kaip Martha Schwartz raginimus, „Betono mozaika“ jau kelerius metus rinkai siūlo tvaresnės dangos sprendinius – ažūrinius gaminius ir šviesą atspindinčias dangas.

2019 m. pasirodęs ažūrinis gaminys „Eco Line“ nebuvo vienintelis rinkoje gaminys su ertmėmis, tačiau jis vis dėlto buvo kitoks ir vienintelis leido „DO Architects“ komandai įgyvendinti savo tikslus. Kartu su „Betono mozaika“ architektai sukūrė produktą ne tik su 6 proc. didesnėmis ertmėmis, bet ir atlaikantį transporto apkrovas. Architektų požiūriu, betono gaminiais dengti keliai subtiliai sufleruoja, jog transporto srauto čia nelaukiama, o danga su žole aiškiai rodo, kad pirmenybė teikiama pėsčiajam, dviračiui, ramybei. Antra vertus, jeigu reikia, „Eco Line“ klotas kelias gali virsti automobilių eismo gatve.

Dėl savo akivaizdžiai patrauklių savybių – itin gero kritulių sugeriamumo, galimybės užsėti žole – produktas netruko išpopuliarėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos erdvėse, tapti populiaria danga tiek privačiuose kiemuose, tiek visuomeninės paskirties objektuose. Sutiktas su skeptiška gaidele – „Ar tikrai čia augs žolė?“, –produktas šiuo metu atitinka visus įmanomus lūkesčius. Funkcionali žalia danga – kaip tik tai, ko ir reikia

šiuolaikiškai miestų plėtrai siekiant teigiamo poveikio klimato kaitai.

ATSPINDINTI DANGA? NIEKADA NEGIRDĖTA?

Tik ne „Betono mozaikos“ komandai! Kartu su kita talentingų architektų komanda – „PuPa“ dirbant prie Vaidilos aikštės rekonstrukcijos projekto Klaipėdoje, buvo svarstomi ne tik matmenys ir produktai, bet ir dangos spalvos. Nes vien spalvos pasirinkimu galima padaryti įtaką viso projekto ekonominiams ir tvarumo aspektams. Vaidilos aikštės rekonstrukcijos projektui pasirinkta balta spalva, kuria tviska Skandinavijos viešosios erdvės ir aikštės. Ji tarsi simbolizuoja naują pradžią, kartu teikdama ir ekonominės naudos, –tamsiuoju paros metu atspindi lempų šviesą, tad apšvietimui nebūtina naudoti itin stiprių lempų. Karštą vasaros dieną balta danga atspindi saulės spindulius, taigi mažiau įkaista jos paviršius. Nieko nuostabaus, kad rekonstruota aikštė iškart tapo mėgstama miestiečių vieta: balta, švari, jauki erdvė ir fontanas – tobula!

ATEITIES SPRENDIMAI?

JAU PAKELIUI!

Vienas didžiųjų Europos kraštovaizdžio produktų gamintojų siūlo naują sprendinį – trisluoksnį gaminį, kurio apatinis sluoksnis, membrana neleidžia pasišalinti sukauptam lietaus vandeniui. Jis arba atiduodamas greta esantiems augalams, arba vėsina dangą. Deja, šis sprendinys tinkamas tik šalnų ir šalčių retai matančiai pietų zonai.

Daugėja kraštovaizdžio projektų, kuriuose įveiklinamas lietaus vanduo. Tikėtina, neilgai trukus tai taps įprastu ir būtinu sprendiniu kuriant miestų kraštovaizdį.

Laidūs betono gaminiai, becementė produkcija ir CO2 kiekio valdymas – tai dar vos keli iš novatoriškų betono produktų sprendimų. Tikime, kad itin lankstūs ir plačiai pritaikomi produktai – tiek privačių kiemų, tiek viešųjų erdvių ateities dangos medžiagos, padėsiančios suvaldyti klimato kaitą.

www.betonomozaika.lt

Patikimas krovimas privatiems namams

Schneider Charger

Patikimas, tvarus bei išmanus elektromobilio krovimas su Schneider Charge. Įkrovimo stotelę galima valdyti nuotoliniu būdu naudojantis išmaniojo telefono programėle, o kartu su apkrovos valdymo sistema elektromobilį leidžia įkrauti be perkrovos ir energijos tiekimo sutrikimo.

Sužinokite daugiau:

DUBAJUSSTATO MANGROVIŲ SIENĄ

Planetai šylant be perstojo kyla jūros lygis, dėl to pakrantėse ir žemumose įsikūrusioms bendruomenėms vis labiau didėja rizika netekti savo namų. Dubajus, siekiantis iki 2040 m. tapti vienu atspariausių klimato kaitai miestų pasaulyje, imasi dar neregėtos pakrančių atkūrimo iniciatyvos: keliasdešimties kilometrų ruože įveisti mangroves.

Dubajaus mangrovės – dar vienas stulbinamas šio didžiausio Jungtinių Arabų Emyratų miesto architektūros bendrovės URB projektas. Vedami neatidėliotino poreikio ieškoti novatoriškų ir tvarių pasaulinių aplinkosaugos problemų sprendimų, šįkart tvarių miestų architektai nusprendė įrodyti, kad būtent mangrovės –atogrąžų vandenynų ir jūrų pakrančių ekosistemos, sudarytos iš medžių ir krūmų, – gali išsaugoti pakrančių biologinę įvairovę ir užkirsti kelią tokiems klimato kaitos padariniams kaip erozija ir jūros lygio kilimas.

Ambicingame projekte numatyta 72 km pakrantės ruože suformuoti daugiau kaip 100 mln. medžių ekosistemas. Kūrėjų nuomone, tai bus svarbus žingsnis tvarios miestų plėtros link, nes kartu ekologiškesnės taps ir miesto erdvės.

URB generalinio direktoriaus Baharasho Bagheriano teigimu, Dubajaus mangrovės bus urbanistinių ir aplinkosauginių inovacijų dermės pavyzdys viso pasaulio miestams. Tai kur kas daugiau nei pakrančių atkūrimas ar stiprinimas – šis projektas nustatys miestams pasaulinį planetos ir žmonių poreikių derinimo standartą.

Kodėl būtent mangrovės?

Mangrovės yra pirmoji pakrančių apsaugos linija. Jos veikia kaip natūralūs barjerai – sugeria audrų bangų energiją ir taip apsaugo vidaus teritorijas nuo potvynių bei erozijos. Deja, dėl miestų ir akvakultūros plėtros, o kartu ir taršos, mangrovės sparčiai nyksta, todėl pakrančių regionai tampa vis labiau pažeidžiami kylančio jūros lygio, menksta jūrų biologinė įvairovė ir mažėja žuvų išteklių, milijonai nuo jų priklausomų žmonių praranda pagrindinį savo maisto ir uždarbio šaltinį.

Didžiulis Dubajaus mangrovių tinklas ne tik saugos nuo besikėsinančios į pakrantę jūros, bet ir taps buveine daugybės rūšių florai ir faunai, didins žuvų išteklius. Tankus medžių šaknų tinklas veiks kaip vandens filtras – sulaikys teršalus ir dumblą, palaikys pakrančių jūros vandens skaidrumą ir kokybę. Be to, mangrovės yra vienas veiksmingiausių anglies dvideginio absorbentų planetoje – jos jį sugeria daug greičiau nei atogrąžų miškai.

Apskaičiuota, kad vienas medis sugeria maždaug 12,3 kg CO2 per metus, vadinasi, visi Dubajaus mangrovių medžiai kasmet sekvestruos 1,23 mln. tonų CO2, t. y. tiek, kiek kasmet jo išmeta daugiau kaip 260 tūkst. benzinu varomų automobilių. Jau vien dėl šios ypatybės, labai svarbios stabdant klimato kaitą, mangrovių plėtra laikytina pasauliniu aplinkosaugos prioritetu.

Mangrovės, kaip įvairių rūšių žuvų, vėžiagyvių ir kitų jūrų organizmų veisimosi vietos, daro didelę įtaką gretimų jūrų ekosistemų, tarp jų koralinių rifų ir jūrų žolių sąžalynų, produktyvumui. Šis glaudus ryšys labai svarbus plėtojant pakrančių bendruomenių ekonomiką.

Projekto užmojai

Šiuo metu ruošiamasi tyrimams, kurie reikalingi projektui įgyvendinti. Šešiose pasirinktose zonose bus sukurta socialinė, aplinkosaugos ir laisvalaikio infrastruktūra – nuo paplūdimio sporto įrenginių, bėgimo ir dviračių takų iki laukinės gamtos buveinių. Kiekviena zona demonstruos, kaip įvairūs infrastruktūros elementai gali būti harmoningai derinami su mangrovių kūrimo darbais, –tai bus daugiafunkciai pakrančių kraštovaizdžiai, teikiantys ekologinės, rekreacinės ir estetinės naudos. Dubajaus mangrovių projektas –vienas iš inovatyviausių projektų aplinkosaugos srityje. Jis bus įgyvendinamas pasitelkus pažangias technologijas – miškų atkūrimą dronais, nuotraukas iš palydovo ir dirbtinio intelekto (DI) atliekamą mangrovių būklės analizę. Taip realiuoju laiku bus gaunamos tikslios įžvalgos apie projekto ekologinį poveikį, adaptyvias valdymo strategijas ekosistemų sveikatai ir atsparumui optimizuoti. Dronai, pritaikyti apsodinti didelius plotus, užtikrins, kad mangrovės būtų formuojamos būtent tose vietose, kur jos labiausiai suvešės. Iš palydovo siunčiami vaizdai leis iki

smulkmenų ištyrinėti mangroves, stebėti plėtros rezultatus ir nustatyti teritorijas, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio. Didžiulis DI apdorotas aplinkos duomenų kiekis įgalins numatyti rezultatus, mobilizuoti atkūrimo pastangas, užtikrinti veiksmingą ir tvarią projekto įgyvendinimo strategiją.

Tvaru ir žalia

Dubajaus mangrovės ne tik atliks aplinkosauginę funkciją, labai prisidės prie pakrančių bendruomenių socialinės ir ekonominės gerovės (skatins žvejybos, akvakultūros ūkių, statybų plėtrą), bet ir trauks gamtos įspūdžių ieškančius turistus: siūlant unikalią su gamta susijusią patirtį, bus laikomasi ekologinio turizmo praktikos, padedančios išsaugoti natūralias buveines.

Projektui numatyta ir edukacinė misija: mangrovių lankytojų centras švies vietos bendruomenę ir turistus

aplinkosaugos klausimais, supažindins su mūsų planetai kylančiais iššūkiais. Kartu su botanikos muziejumi ir gamtos rezervato apsaugos centru bus sukurta mokslinių tyrimų, švietimo ir propagavimo platforma, skatinanti miesto gyventojus ir turistus rūpintis aplinkosauga.

Dubajaus mangrovių projektas ne tik nustatys naujus ekologinio turizmo standartus, bet ir sukūręs 10 tūkst. ekologinio turizmo darbo vietų įrodys, kad aplinkos apsaugą galima suderinti su ekonomikos augimu. Toks strategiškas požiūris į tvarų turizmą – kaip į ekologinės apsaugos ir ekonomikos plėtros derinį – suteiks vertingų įžvalgų gamtosaugos ir turizmo projektų kūrėjams visame pasaulyje. Kartu šiuo projektu bus įrodyta, kad atkurti mangroves yra gyvybiškai svarbus ir viso pasaulio miestams pasiekiamas tikslas, užtikrinantis ateitį būsimoms kartoms.

Mads Birgens

COBE architektas, Urbanistikos departamento vadovas

Poé Matteo George

„Scandurra Studio“ direktorius

Jean-Marc Moulin

„Hydro“ tvarumo direktorius

Lukas Rekevičius

Architektas, architektūros studijos

„Aketuri architektai“ įkūrėjas ir partneris

Dr. Andrius Buska

UAB „Rockwool“ techninis vadovas

Šarūnas

Miknevičius

„Schneider Electric“ pardavimų inžinierius

Dainius Prakapavičius

MB „WoodOn“ vadovas

Rolandas Kuprys „Panasonic Heating & Cooling Solutions“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims

Pasi Turpeenniemi „Ruukki“ produktų, paslaugų ir marketingo vadovas

2024.05.30 10:00 val. MULTIKINO (PC OZAS), Ozo g. 18, Vilnius

ŠIMTAMETĖ ISTORIJA

PRIKELTA TĘSINIUI

Įsikūręs pačioje UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio širdyje, viešbutis PACAI puikiai atkartoja vietos XVII a. baroko didybę ir papildo ją šiuolaikišku požiūriu. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje didingumu garsėjęs pastatas buvo prikeltas aistringų vietos architektų ir dizainerių komandos pastangų dėka. Puošnus barokinis dvaras išgyveno pakylėtus LDK laikus, Rusijos carų valdžią, Napoleono įėjimą į Vilnių ir sovietmetį iki jam atgimstant. Turtingi istoriniai elementai yra meistriškai sumaišyti su šiuolaikiniu dizainu, kad būtų parodyti švelnūs, gilūs tonai ir elegantiškos medžiagos, paryškinančios klasikinį konstrukcijos stilių. 5+ žvaigždučių viešbutyje yra 104 kambariai ir apartamentai, jaukus restoranas ir baras bei World SPA Awards kelis metus iš eilės išrinktas geriausiu viešbučio SPA. Čia svečiai susipažįsta su pastato istorija, žavisi architektūriniais ir interjero dizaino sprendimais, mėgaujasi meno ar sveikos gyvensenos renginiais, ragauja lietuviškais ingredientais praturtintus pasaulio virtuvės skonius. SPA kviečia pasinerti įsensorinę kelionę aplink Lietuvą per penkis kūno pojūčius. Visos dienos istorijos nugula baltuose viešbučio PACAI karališko dydžio lovų pataluose, kad rytojus kiltų su nauja energija judėti ir kurti. hotelpacai.com

Tarptautiniuose Surface Magazine Travel Awards apdovanotas viešbutis PACAI miesto svečiams pristato turtingą Lietuvos praeitį per šiuolaikišką dizainą.

Kretingos miesto želdynų tvarkymas

Kretingos savivaldybės pastato rekonstrukcija

Kamerinių renginių erdvės sutvarkymas

Kretingos miesto riboženklis

KRETINGOS r.

KLAIPĖDA

NERINGA

MAŽEIKIŲ r.

Gintaro įlanka

Nidos krantinės skveras

Nidos SPA

Klaipėdos energijos teritorija

Klaipėdos žaliakelis

Kuršių marių krantas Smiltynėje

Melnragės ir Girulių paplūdimių prieigos

Mažeikių miesto pritaikymas turizmo ir kultūros poreikiams

Rimolių piliakalnio ir Mildos slėnio pritaikymas turizmo poreikiams

Didžlaukio aukštapelkės durpyno pažintinio edukacinio tako pritaikymas turizmo poreikiams

Žemaičio aikštė

Dubysos slėnis

Modernus piligrimystės centras

Šakių tvenkinio parkas ir autobusų stotis

Dviračių tinklas Šakių miesto teritorijoje

Šakių vandentiekio bokštas

RASEINIŲ r.

Rietavo dvarvietės teritorija

Rekreacinė teritorija tarp Vingio gatvės ir Vatušių kaimo

VŠĮ „Veiklus Rietavas“ teritorija

Kalvarijos turgavietės sutvarkymas

Poilsio ir laisvalaikio zonos įrengimas

Kalvarijos pietinės miesto dalies kompleksinis sutvarkymas

RIETAVAS

ŠAKIŲ r.

KALVARIJA

A. Vienuolio muziejaus parkas

Troškūnų miesto istorinės dalies urbanistinė vizija

Kėdainių miesto Babėnų šilas

Babėnų tvenkinys

KĖDAINIŲ r.

KAIŠIADORIŲ r.

Pažintinis takas

tarp Maisiejūnų ir Lašinių piliakalnių su keltu per Strėvą

Rekreacinė teritorija miesto pietinėje dalyje

Šeimyniškėlių piliakalnio aktualinimas ir muziejaus edukacinio centro atnaujinimas

Mineralinio vandens biuvetė Anykščių m. centriniame parke

ANYKŠČIŲ r.

Vilniaus istorinis centras

Medinės Šnipiškės

Sporto, sveikatingumo ir rekreacijos kompleksas Nemenčinėje

Žaslių ežero pakrantės sutvarkymas ir pritaikymas aktyvaus poilsio bei miestelio renginių organizavimo poreikiams

Bendruomenės namai Kasmiškių k., Sudervės sen.

Švenčionių gatvės architektūrinė vizija

VILNIUS

VILNIAUS r.

PRIZINIS FONDAS

PROJEKTO PARTNERIAI

PAGRINDINIAI PARTNERIAI

INFORMACINIAI PARTNERIAI

MINTIMIS DALINASI

IŠMANUSIS

MIESTAS 10

PROJEKTO KOMISIJOS

NARIAI

Kęstutis

Vanagas

Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius

Keletą pastarųjų dešimtmečių vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo, laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Šį modelį sparčiai keičia „15 minučių miesto“ koncepcija. Tokiame mieste gerai išvystyta paslaugų ir mobilumo infrastruktūra, aukštos kokybės būsto projektai ir puoselėjamos viešosios erdvės sudaro sąlygas patogesniam, įdomesniam bei sveikesniam gyvenimui. Kartu tai didina miesto tvarumą ir skatina jame aktyvesnius socialinius, ekonominius bei kultūrinius procesus.

Fokke Moerel

MVRDV partnerė, architektė

Atviras ir veržlus mąstymas yra esminis, kai kuriame ir keičiame aplinką. Turime protingai naudoti resursus ir erdvę, kartu kurti žmonėms tinkamas gyventi vietas. Miestai keičiasi į žalesnius, tačiau tai vyksta per lėtai. Į automobilių pašalinimą iš miestų turėtų būti atsižvelgiama daug rimčiau. Dabar skiriama daug dėmesio tvarumui, tačiau apsiribojama mažo masto ir mažo poveikio projektais. Mes, architektai, turėtume skirti daugiau dėmesio pažangiam miestų tankinimui, transformacijai, viešosioms erdvėms. Bet kokia tvarumo intervencija vis dar lemia kainos padidėjimą, o tai nepadeda. Tad iki šiol pavyzdinius tvarumo projektus matome tik mažo masto ir privačiu lygmeniu. Valstybiniu ir komerciniu lygmeniu turėtų skubiai atsirasti noras vadovautis naujais standartais. Turėtų būti kuriami visapusiškai tvarių projektų pavyzdžiai.

Asta Rokickienė

Architektė, Aplinkos ministerijos

Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė

Ateities miestas – universalus, pasiekiamas ir saugus kiekvienam. Manau, ateities miestai bus tvaresni, žalesni ir labiau persipynę su technologijomis, turintys patogią, greitą ir pakankamą prieigą prie žaliųjų viešųjų erdvių, paslaugų ir automatizuotų technologijų. Tvarumas bus bet kurio miesto varomoji jėga. Miestai yra sudėtingos sistemos, jungiančios bendruomenes ir aplinką į gyvą, nuolat kintančią būseną. Tai yra socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai centrai, įsitvirtinę juos supančiuose regionuose. Nepaisant šių bendrumų, kiekvienas miestas ir miestelis yra unikalus, turintis išskirtines savybes, kurias formavo istorija, geografija, gyventojai bei socialinės ir politinės sistemos. Kai kurie miestai susiduria su visuomenės senėjimu arba mažėja jų gyventojų skaičius, o kiti miestai plečiasi. Menkstantis ekonomikos sektorius gali smarkiai paveikti kai kurių miestų ekonomiką, o kiti miestai gali tapti ekonominių inovacijų magnetais, pritraukiančiais jaunus specialistus iš visos ES. Atitinkamai poveikis aplinkai gali labai stipriai skirtis. Tad problemos, su kuriomis miestai susiduria, labai skiriasi ir jos visos yra svarbios kuriant ateities miestus.

Marshal Blecher

Architektas, architektūros studijos „Mast“ direktorius, bendrakūris

Mūsų ateities miesto vizija yra susieta su gamtos elementais. Užuot statę gynybinius užtvarus, kad apsigintų nuo potvynių ir jūros lygio kilimo, manome, kad architektai ir planuotojai turi dirbti su vandeniu, jog sukurtų atsparesnius miestus, bet taip pat produktyvesnius ir malonesnius gyventi miestus.

Artūras Blotnys

UAB „Miesto plėtra“ vyriausiasis architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys.

Ateities miestą matau kaip viziją, kurioje ankstesnių kartų kūrėjų palikimas nuolat pildomas kruopščiai pamatuotomis naujausiomis technologijomis ir inovacijomis.

„KLAIPĖDOS ENERGIJOS“

TERITORIJOJE –

NAUJŲ ERDVIŲ

IR PAVELDO

OBJEKTŲ

HARMONIJA

KONKURSO DALYVĖS:

Agneta Butkutė, Aistė Pakamorytė

KOMANDOS PAVADINIMAS: A.A.

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: AB „Klaipėdos energija“ teritorija

DARBO VADOVAS: prof. Gintaras Čaikauskas

AB „Klaipėdos energija“ – teritorija, kurios potencialas dar nėra iki galo atrastas. Ši teritorija, esanti pačioje Klaipėdos širdyje, laukia, kol bus įveiklinta.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentės Agneta Butkutė ir Aistė Pakamorytė nusprendė pabandyti prikelti šią teritoriją naujam gyvenimui, nes mano, kad ji turi daug potencialo prisidėti prie aktyvaus Klaipėdos miesto kūrimo. „Pasirinktoje teritorijoje planuojame suprojektuoti naujus gyvenamuosius, administracinius bei

kultūrinius objektus, kurių pirmuose aukštuose būtų komercinės paskirties patalpos, prieinamos vietos gyventojams ir visuomenei. Objektus, patenkančius į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, ketiname pritaikyti naujai kultūrinei paskirčiai, vykdysime konversiją, kuri harmoningai išsaugo paveldą ir kartu sukuria naują teritorijos identitetą“, – sako projekto „Išmanusis miestas“ projekto dalyvės.

Pasak studenčių komandos, viešųjų erdvių formavimas tampa vis labiau pabrėžiamu poreikiu miesto planavime.

„Sėkmingas viešųjų erdvių įgyvendinimas nulemiamas pagrindinio faktoriaus – žmonių poreikių. Erdvės gali būti kietosios, minkštosios ar mišrios, bet nesvarbu, koks jų pobūdis,– svarbiausia, kad jose žmogus gali pabėgti nuo spartaus gyvenimo tempo“, – sako projekto dalyvės.

Tado

Grabio nuotr.

KĖDAINIŠKIUS SUSIBURTI KVIES NAUJA LAISVALAIKIO ERDVĖ

KONKURSO DALYVĖS: Deimantė Tarėlaitė, Dominyka Norbontaitė, Gustė Pilsudskytė, Medeinė Sinkevičiūtė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Babėnų tvenkinys

DARBO VADOVAS: Nerijus Stanionis

Babėnų karjeras – karjero tvenkinys Kėdainių rajone, Kėdainių miesto šiauriniame pakraštyje, 5 km į šiaurę nuo miesto centro. Ši miesto teritorija turi neišnaudotą gamtinį potencialą, kuris nėra iki galo pritaikytas miesto gyventojų ir svečių poreikiams.

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Architektūros katedros studentės Deimantė Tarėlaitė, Dominyka Norbontaitė, Gustė Pilsudskytė, Medeinė Sinkevičiūtė pasirinko Babėnų tvenkinio teritoriją, nes tai yra unikali aplinka gamtos apsuptyje, ilgainiui tapusi ypatinga žmonių susirinkimo, poilsio vieta.

Pasak projekte „Išmanusis miestas“ dalyvaujančios komandos, pagrindinė teritorijos komplikacija yra ta, kad aplinka nėra sutvarkyta ir neatitinka visuomenės poreikių.

„Norime atrasti sprendimus, kurie pagerintų teritorijos funkcionalumą, užtikrintų patogumą ir jaukumą vietos lankytojams. Tai apimtų tinkamų pėsčiųjų ir dviračių takų, sėdimų vietų įrengimą, funkcionalių viešųjų erdvių, kuriose galėtų vykti kultūriniai

renginiai, laisvalaikio ir edukacinės veiklos, kūrimą. Svarbu ir nuolatinė aplinkos priežiūra bei švara, kad teritorija taptų malonia ir saugia aplinka kiekvienam lankytojui. Norime sukurti gyvybingą ir jaukią vietą, kuri atitiktų visuomenės poreikius bei prisidėtų prie bendruomenės gerovės“, – sako komanda.

Studentės pabrėžia, kad planuojant darnias ir gyventojams palankias erdves svarbiausia atsižvelgti į bendruomenės aspektą.

„Šiuolaikiniam žmogui bendravimas, santykis su kitais žmonėmis yra vienas pagrindinių poreikių, tad ir viešosios miestų ar rajonų erdvės turi būti pritaikytos bendrystei, susibūrimams. Manome, kad tai ir turi būti pagrindinė gyventojams skirtų erdvių paskirtis“, – nurodo studentės.

VŠĮ „VEIKLUS RIETAVAS“ TERITORIJOJE –

ATEITIES IR DABARTIES SINERGIJA

KONKURSO DALYVĖS:

Gabija Griciūtė ir

Gabrielė Karžinauskaitė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: VŠĮ „Veiklus Rietavas“

DARBO VADOVAS: doc. Sigitas Kuncevičius

Rietavas – miestas Lietuvos šiaurės vakaruose. 19 a. Rietavas tapo svarbiu švietimo centru, o ilgainiui ir vienu pažangiausių to meto miestų. Čia nutiesta pirmoji telefono linija Lietuvoje, pastatyta pirmoji elektrinė Lietuvoje ir įžiebtos pirmosios elektros lemputės.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studen-

tės, projekto „Išmanusis miestas“ dalyvės Gabija Griciūtė ir Gabrielė Karžinauskaitė, pasirinko Rietavo miesto buvusios Žemaitijos kolegijos teritoriją, kur šiuo metu vystoma VšĮ „Veiklus Rietavas“ veikla. „Nuoširdžiai trokštame suteikti šiai teritorijai naują identitetą, leisiantį Rietavui tapti išties aktyviam. Mūsų dėmesys krypsta į tai, kaip architektūra gali puoselėti bendruomeniškumą, todėl pasirinkome šį objektą, kuriame matome potencialą tapti ne tik kultūros, bet ir neformaliojo švietimo, pramogų, poilsio bei darbo epicentru“, – sako projekto dalyvės.

Studenčių užmojis šioje teritorijoje – sukurti įspūdingą praeities ir dabarties sinergiją sujungiant istorinės Rietavo miesto tapatybės gijas su šiuolaikinėmis infrastruktūros inovacijomis.

Pagrindinė komandos misija – atgaivinti ir pagerinti istorinio Rietavo dvaro sodo viziją.

„Tai nėra tiesiog dar vienas so-

das, tai bus gyvos, kvėpuojančios erdvės, kuriose galės atsiskleisti visi gyventojų poreikiai. Mes planuojame sukurti inovatyvias bendruomenės erdves, skirtas kintančioms veikloms – nuo kultūros ir meno iki edukacijos ir sporto. Šioje teritorijoje norime kurti įvairiapusišką aplinką, kur kiekvienas gyventojas galės atrasti tai, kas jo gyvenime yra svarbu“, – nurodo projekto dalyvės. Pasak Gabijos ir Gabrielės, miestui ar rajonui siekiant kurti darnias ir gyventojams palankias erdves, esminis akcentas turėtų būti ne tik infrastruktūros kokybė, bet ir visuomenės dalyvavimas bei jų poreikių įgyvendinimo įvairiapusiškumas. Tai reiškia, kad reikia kurstyti ir puoselėti ne tik fizinę aplinką, bet ir socialinį audinį, sukuriant vietą, kurioje kiekvienas gali jaustis įtrauktas, saugus ir išgirstas. Tai ne tik miesto planavimo, bet ir bendruomenės formavimo menas, kuriame svarbiausias faktorius yra vidinė žmogaus savijauta.

VŠĮ

„Veiklus Rietavas“ archyvo nuotr.

AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ –NEATRASTAS GINTARAS ŠALIA

DANĖS UPĖS

KONKURSO DALYVIAI: Emilija Balčiūtė ir Nojus Stepšys

KOMANDOS PAVADINIMAS: Sinergija

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: AB „Klaipėdos energija“

DARBO VADOVAS: doc. dr. Arnoldas Gabrėnas

AB „Klaipėdos energija“ – viena seniausių Lietuvos energetikos įmonių, išaugusi ant Danės kranto. Šią teritoriją planuojama atnaujinti išplečiant šios teritorijos panaudojimo galimybes visuomeninės paskirties užstatymo, bendrojo naudojimo erdvių ir atskirųjų želdynų plėtrai.

AB „Klaipėdos energija“ teritorijos atnaujinimo ėmėsi studentai Emilija Balčiūtė ir Nojus Stepšys – jie planuoja elektrinės ir kitų teritorijoje esančių pastatų konversijas.

„Pasirinkome šią teritoriją dėl išskirtinio elektrinės pastato. Teritorija yra šalia senamiesčio, prie Danės upės, todėl matome rekreacinės veiklos potencialą“, – pasakoja komanda.

Šiuo metu AB „Klaipėdos energija“ teritorijoje beveik nėra želdinių, dominuoja kietos dangos. Danės kran-

tinės vystymas yra būtinas siekiant sukurti žaliąsias jungtis palei upę. Aplink teritoriją nėra dviračių takų, nedaug automobilių statymo vietų.

„Svarbiausia investicijos, tačiau taip pat darnioms erdvėms kurti ypatingą svarbą turi komunikacija su vietos gyventojais. Tai yra pagrindinė suinteresuotų asmenų grupė, kuri turėtų būti supažindinta su galimybėmis pakelti vietos architektūrinę ar materialinę vertę. Savo sprendiniais siekiame pristatyti viziją, kuri sudomintų vietos gyventojus ir paskatintų juos raginti savo vietines politines jėgas ieškoti finansinių resursų gyvenamosios vietos dvasios išsaugojimui ir plėtojimui“, – sako studentai.

KONKURSO DALYVĖS:

Karina Petkevič, Gustė Sinkevičiūtė, Greta Daukševič ir Kotryna Suboč

KOMANDOS PAVADINIMAS: AQUA TERRA

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Žaslių ežero pakrantės sutvarkymas ir pritaikymas aktyvaus poilsio bei miestelio renginių

DARBO VADOVĖ: Vilija Daugėlaitė

ŽASLIAI – NEAPDIRBTAS DEIMANTAS KAIŠIADORIŲ RAJONE

Žaslių ežero pakrantė – vieta, kurią jau spėjo pamėgti ne tik žasliečiai, bet ir miestelio svečiai. Čia vyksta miestelio šventės, tradicinis bėgimas aplink ežerą, yra nedidelis paplūdimys. Nepaisant vietos populiarumo, pakrantė nėra visiškai pritaikyta gyventojų ir miestelio svečių lankymui.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studenčių komanda „Aqua Terra“, kurią sudaro Karina Petkevič, Gustė Sinkevičiūtė, Greta Daukševič ir Kotryna Suboč, dėmesį patraukė Kaišiadoryse esanti Žaslių ežero pakrantė.

„Šalia šio vandens telkinio žmonės mėgsta praleisti laisvalaikį, dėl to svarbu pritaikyti tokią erdvę lankytojams, kad jie galėtų saugiai mėgautis vandens pramogomis, pasivaikščiojimu pakrante. Ši vieta svarbi miesto

gyventojams, nes čia vyksta miestelio šventės, tradicinis bėgimas aplink ežerą, yra paplūdimys, o sezono metu nuomojami vandens dviračiai. Ežero pakrantė ne tik pritraukia miestiečių dėmesį, bet ir sulaukia nemažai svečių iš kitų miestų“, – pastebi komanda.

Šioje vietovėje studentės planuoja įrengti daugiafunkcę prieplauką, kurioje būtų galima nuomotis tam tikras vandens transporto priemones, saugiai įlipti į vandenį.

„Kadangi ši vieta skirta vandens pramogoms, įrengsime patalpą gelbėtojams. Taip pat bus erdvių, skirtų pasisėdėti, pailsėti. Mūsų nuomone, kuriant naujas erdves, svarbiausia yra išgirsti gyventojų norus ir atsižvelgti į jų pageidavimus“, – teigia komanda.

KONKURSO DALYVIS: Nedas Lynykas

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Vilniaus r. Kasmiškių k. bendruomenės namai

DARBO VADOVAS: Marius Lukošiūnas

KTU, architektūros laboratorija „Kiemelis“

NAUJI BENDRUOMENĖS NAMAI VILNIAUS RAJONE TRAUKS APSILANKYTI

Augant Vilniaus rajono gyventojų skaičiui, atsiranda viešųjų erdvių ir pastatų poreikis. Tokį poreikį jaučia ir Rastinėnų bendruomenė, nes aplinkinėse teritorijose trūksta socialinės infrastruktūros bei erdvių, tinkamų aktyviam ir pasyviam laisvalaikiui. Tiek žemės sklypas, tiek pats pastatas šiuo metu yra nenaudojami. Kauno technologijos universiteto studentas, architektūros laboratorijos „Kiemelis“ narys Nedas Lynykas, pasirinko Vilniaus rajone esančio Kasmiškių kaimo bendruomenės namus.

„Kadaise tai buvo kaimelio žmonių susibūrimo vieta. Dabartinė pastato

būklė yra kritinė, todėl nei šokiai, nei bendros veiklos nevyksta taip dažnai, kaip galėtų“, – sako Nedas. Siekiant teritorijos ir pastato pritaikymo naujam funkcionavimui, pagrindinis iššūkis būtų integruoti ją į aplinkinių kaimų gyvenimą pritaikant pastatą bendruomenės naudojimui.

„Stengiamės sukurti kuo prieinamesnę kiekvienam gyventojui erčią, „Žalianamio“ aplinka stengsimės iš tolo sudominti ir pritraukti įvairaus amžiaus gyventojus bei aplinkinius, o patekus į vidų erdvė leis ją modifikuoti bei laisvai tekėti ja“, – sako projekto „Išmanusis miestas“ dalyvis.

PIETINĖ KALVARIJOS MIESTO DALIS ATGIMS NAUJOMIS SPALVOMIS

Pietinėje Kalvarijos miesto dalyje vyrauja daugiaaukščiai gyvenamieji namai, tačiau yra apleistų ir griūvančių pastatų, neprižiūrėtų teritorijų. Projekto „Išmanusis miestas“ dalyvės yra pasiryžusios atnaujinti šią Kalvarijos miesto dalį ir prikelti ją naujam gyvenimui.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studenčių komandos „Design LAB“ narės Ugnė Vasiliauskaitė, Evelina Stankevič, Meda Pudzinskaitė, Eglė Povilaitytė pasirinko teritoriją pietvakarinėje Kalvarijos miesto dalyje, Dariaus ir Girėno g. 1A. „Pasirinkome būtent šio miesto teritoriją, nes dalis mūsų komandos narių dažnai lankosi Kalvarijoje, yra susipažinę su apylinkėmis ir žino, kokie pokyčiai būtų pravartūs. Mūsų tikslas – šią vietovę transformuoti į gyvybingą, draugišką ir aktyvų miesto centrą, kuris suteiktų daug naudos ir praturtintų gyventojų bei atvykstančių svečių patirtį lankantis Kalvarijos mieste. Tikimės, kad projekto įgyvendinimas padės atnaujinti ne tik vietovę, bet ir sustiprins ryšį tarp jos ir vietos gyventojų, kurio šiuo metu trūksta“, – sako komandos narės. Vienas iš svarbesnių pokyčių, kuriuos planuoja komandos narės, yra stadiono atnaujinimas.

„Stadiono tribūnų likvidavimas leistų lanksčiau naudoti erdvę, organizuoti sporto ir kultūros renginius, o mobilios žiūrovų tribūnos pasiūlytų daugiau galimybių renginių, kurie skatintų kultūros plėtrą, organizavimui. Taip pat norime atnaujinti šalia esančią paplūdimio zoną prie Šešupės ir žmonėms sukurti palankias sąlygas

KONKURSO DALYVĖS: Ugnė Vasiliauskaitė, Evelina Stankevič, Meda Pudzinskaitė, Eglė Povilaitytė

KOMANDOS PAVADINIMAS: Design LAB

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Kalvarijos pietinės miesto dalies kompleksinis sutvarkymas

DARBO VADOVĖ: Vilija Daugėlaitė

mėgautis vandens pramogomis. Planuojame poilsio ir laisvalaikio zonas, skirtas įvairaus amžiaus grupių asmenims, atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius. Projekte numatyti sanitariniai mazgai ir vandens stotelės. Tai – svarbūs infrastruktūros elementai, užtikrinantys komfortą naudojantis teritorija. Takai, apšvietimas, vaizdo kameros ir želdiniai suteiks saugią, patogią ir estetišką teritorijos aplinką. Po pokyčių numatyta teritorija taps organiška aplinkinių teritorijų dalimi. Šios inovacijos leis harmoningai integruoti šią teritoriją į jau egzistuojančią miesto aplinką“, – sako jos.

Projekto dalyvės tiki, kad atnaujintos vietovės integracija su aplinkinėmis teritorijomis stiprins vietos bendruomenės jausmą, o įvairių funkcijų teritorijų sąveika sukurs gyvybingą ir įvairiapusišką miesto erdvę.

„Miesto ar rajono širdis yra gyventojai. Tik jiems esant vietovė gali klestėti. Mūsų manymu, įtraukiant gyventojus į planavimo ir vystymo procesą, galima geriau suprasti jų poreikius ir lūkesčius bei užtikrinti, kad kuriamos erdvės atspindėtų vietos kultūrą, istoriją ir vertybes. Taip pat svarbu atsižvelgti į darnaus vystymosi principus, įskaitant ekologinį, socialinį ir ekonominį tvarumą. Tai reiškia, kad kuriamos erdvės turėtų būti aplinkai draugiškos, skatinti sveiką gyvenseną, užtikrinti socialumą ir ekonominį klestėjimą“, – sako komanda.

ŠILUVA PILIGRIMUS KVIES

APSISTOTI IŠSKIRTINĖJE ERDVĖJE

KONKURSO DALYVĖ: Agna Petkevičiūtė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Šiluva – vartai į šventovę

DARBO VADOVAI: doc. Raimund Stupak, lekt. Ignas Uogintas

Šiluva – ypatingas, nors ir nedidelis, miestelis. Čia gyvuoja aktyvi vietos bendruomenė, puoselėjama piligrimų kultūra. Jame gyvena vos 500 gyventojų, tačiau kiekvienais metais užplūsta tūkstančiai lankytojų, turistų bei piligrimų. Tai yra vieta, kurioje, kaip sakoma, apsireiškė Švč. Mergelė Marija, tai vienas iš religinių centrų.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto studentės Agnos Petkevičiūtės, būtent tokia ypatinga vieta kviečia kurti ypatingą architektūrą ypatingiems žmonėms.

„Manau, kad tokią nuostabaus kraštovaizdžio teritoriją reikia panaudoti ir pritaikyti jos bendruomenei bei vietos poreikiams kuo tinkamiau. Išanalizavus Šiluvos istorinį socialinį, ekonominį, urbanistinį bei architektūrinį kontekstą ir pabendravus su vietos gyventojais, išryškėjo poreikis urbanistiniu lygmeniu gerinti susisiekimo infrastruktūrą, kurti pėsčiųjų bei dviračių takų tinklus, sujungiančius Šiluvos rekreacinius objektus, sklype esančią gatvę perkelti labiau į pietus.

Taip pat išryškėjo poreikis stiprinti žaliąsias erdves, pritaikyti teritoriją specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Svarbus akcentas kompoziciniams mazgams ir vizualiniams koridoriams – ypač svarbu pasirodė sukurti vartus, kurie tarsi „kviestų“ lankytoją sustoti ir apsižvalgyti bei pabūti ilgiau. Būtent tokioje vietoje ir galėtų atsirasti piligrimų bei vietos bendruomenės centras,

suteikiantis erdves dirbti, ugdyti ir ugdytis, leisti laisvalaikį turiningai. Žinoma, svarbu nepamiršti ir laikinojo apgyvendinimo erdvių piligrimams ar turistams“, – sako projekto „Išmanusis miestas“ dalyvė.

Agna sako, kad darnaus miesto ar miestelio kūrime pirmiausia turi būti darni komunikacija.

„Komunikacija yra priemonė, kuri įgalina suprasti bendruomenės poreikius ir norus. Taip pat komunikacija tiek su savimi, tiek su užsakovais, savivaldybių atstovais, kitais partneriais yra tai, kas veda kūrybiniame kelyje.

Ypač svarbu yra įsiklausyti ir tinkamai iškomunikuoti idėją, pristatyti ir paaiškinti žodžiu ar raštu, kodėl sprendimai yra tokio pobūdžio, kokio jie yra, ir kodėl jie naudingi žmogui ar bendruomenei. Lygiai taip pat yra svarbu kurti erdves, kuriose komunikacija ir bendradarbiavimas būtų dar labiau skatinamas, kur architektūra ar kraštovaizdžiu, kaip komunikacinėmis priemonėmis, kuriamos jaukios, malonios, privačios, bet ir atviros kviečiančios apsilankyti erdvės“, –nurodo projekto dalyvė.

Šiluvos piligrimų centro nuotr.

NIDOJE – IŠSKIRTINIS PROJEKTAS, SKATINSIANTIS TURIZMĄ

NERINGOJE IŠTISUS METUS

Nerija yra unikali Lietuvos teritorija gamtos ir istorijos prasme. Teritorija Kuršių nerijos nacionaliniame parke, skirta Nidos SPA kompleksui, yra unikali savo gamtine aplinka, tačiau apleista. Gyventojams svarbu išsaugoti esamą gamtinį potencialą ir pritaikyti lankymui, skatinti turizmą Neringoje ištisus metus. Pasak projekto „Išmanusis miestas“ dalyvių Algio Motūzos, Maksimo Zacharovo ir Dovilės Mackevičiūtės, Nidos SPA galėtų įsikurti itin jautrioje pajūrio zonoje, kurioje taikomi labai griežti apribojimai, nes ši teritorija yra UNESCO paveldo dalis.

„Vis dėlto pasirinkome Nidos SPA dėl to, kad tai yra savivaldybės vystomas projektas, kuris turi galimybę tapti realiu. Lietuvos pajūrio infrastruktūra, mūsų manymu, turi daugybę trūkumų. Nėra labai gerai pritaikyta lankymui, nes, nepaisant to, kad

KONKURSO DALYVIAI: Dovilė Mackevičiūtė, Algis Motuza, Maksimas Zacharovas

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: Nidos SPA

dviračių takų. Atsiliekame nuo kaimynų (pvz., latvių), kurie kur kas geriau išsprendę tas problemas, pavyzdžiui, Liepojoje. Šiame projekte stengiamės pasiūlyti sprendimus šioms problemoms spręsti.

Komanda nurodo, kad renkasi statyti naujas struktūras ir atnaujinti esamas, pasitelkusi ekologiškas medžiagas ir technologijas, kurios sumažintų anglies pėdsaką ir užtikrintų mažesnį poveikį aplinkai. Tai apima pasyvius namus, žaliuosius stogus ir geoterminį šildymą. Taip pat kurti unikalias, gamtos įkvėptas rekreacines erdves, pavyzdžiui, pasivaikščiojimo ir dviračių takų, meditacijos ir jogos zonų, lauko treniruoklių bei integruotų poilsio terasų, kurios skatintų aktyvų poilsį ir sveiką gyvenseną.

turime tik 99 km pajūrio, didelę jo dalį sudaro teritorijos, kuriose draudžiama veikla. Tačiau tose vietose, kur apribojimų mažiau, infrastruktūra yra labai padrika ir suspausta. Dėl didelės koncentracijos yra labai daug apribojimų, interesų konfliktų, biurokratinių kliūčių, užkertančių kelią idėjoms ar inovacijoms. Labai trūksta kokybiškos rekreacinės infrastruktūros, nėra daug kokybiškų žaidimų aikštelių, treniruoklių, WC, dušų, tvarkingų pasivaikščiojimo ir bėgiojimo bei

„Stengsimės panaudoti vietinę augaliją ne tik kraštovaizdžio dizaine, bet ir ant pastatų stogų. Taip bus reguliuojama pastato temperatūra, skatinama biologinė įvairovė ir sukuriama papildomų rekreacinių bei edukacinių zonų. Taip pat numatėme atsinaujinančios energijos šaltinius, kaip saulės baterijas ar vėjo jėgaines, kurios tiektų energiją parko infrastruktūrai ir sumažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Stengsimės užtikrinti, kad naujos ir atnaujintos erdvės būtų prieinamos kiekvienam lankytojui, įskaitant neįgalius asmenis, senyvus žmones ir šeimas su mažais vaikais, kad visi galėtų mėgautis parko teikiamomis galimybėmis“, – pasakoja komandos nariai.

VILNIAUS RAJONE PLANUOJAMAS NAUJAS SPORTO KOMPLEKSAS

KONKURSO DALYVIS: Jurgis Vaišvila

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: sporto, sveikatingumo ir rekreacijos kompleksas Nemenčinėje

Vilniaus rajono savivaldybė – viena sparčiausiai augančių Lietuvos savivaldybių. Dėl to Nemenčinės miesto pietrytinėje dalyje planuojamas sporto, sveikatingumo ir rekreacijos kompleksas, kuris pritrauktų rajono gyventojus.

Projekto „Išmanusis miestas“ dalyvio architekto Jurgio Vaišvilos sporto, sveikatingumo ir rekreacijos komplekso Nemenčinėje vizija grindžiama įsitikinimu, kad šis miestas yra Vilniaus palydovas miške ir gali tapti traukos centru sveikos gyvensenos entuziastams ir sportininkams.

„Nemenčinė, mano gimtoji vieta, yra mažas, bet ambicingas miestelis. Čia daugybė galimybių, tačiau yra ir iššūkių. Planuoju ne tik įgyvendinti reikalaujamus projekto uždavinius, bet ir sujungti miesto rytinę ir vakarinę dalis nauja gatve bei sukurti naują jungtį, jungiančią Neries krantus“, – pasakoja jis.

J. Vaišvila dalyvavo projekte „Išmanusis miestas 9“ kaip studentas.

„Patiko, kad gavome daug informacijos iš savivaldybės. Labai geri buvo profesionalų komentarai, jie padėjo patobulinti darbą. Ir labai patiko apdovanojimų šventė“, – sako projekto dalyvis.

Pasak architekto, yra kelios svarbios sąlygos, kurios padeda miestams sukurti darnias ir gyventojams palankias erdves.

„Pirma – tai glaudus bendravimas su miestelėnais. Jie geriausiai pažįsta miesto stipriąsias ir silpnąsias savybes. Gerųjų gal ne visada moka greitai atskleisti, bet apie problemas „bamba“ kiekvienas. Antra, projektuotojai ar jų komandos turi klausyti ir girdėti gyventojus, vietinį verslą, savivaldos ir administracijos darbuotojus. Ir visa tai įvertinus gali gimti tikrai sėkmingos ir bendruomenės poreikius atitinkančios erdvės“, – sako jis.

KLAIPĖDOJE

KURIAMOS NAUJOS

VIEŠOSIOS

PRIEIGOS PRIE

VANDENS

KONKURSO DALYVĖS: Orinta Klimašauskaitė ir

Raimonda Zakšauskienė

KOMANDOS PAVADINIMAS: ORRA

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: AB „Klaipėdos energijos“” teritorija

DARBO VADOVĖ: prof. dr. Dalia Dijokienė

Klaipėdos miesto plėtros procese pramonė buvo viena pagrindinių varomųjų jėgų, dariusių įtaką ekonominės, socialinės ir erdvinės aplinkos vystymuisi. Ši vieta įdomi savo sėkmės istorija, tačiau pati teritorija nepasiekiama, neprieinama dabartiniams Klaipėdos miesto gyventojams.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) universiteto studentės, projekto „Išmanusis miestas“ dalyvės Orinta Klimašauskaitė ir Raimonda Zakšauskienė, yra pasiryžusios naujam gyvenimui prikelti reikšmingą Klaipėdos miesto dalį.

„Norėtume atgaivinti „Klaipėdos energijos“ teritoriją. Tai yra pramonės teritorija miesto centre, prisidedanti prie bendro miesto silueto, turi saugotinų objektų, įsikūrusi tarp miesto parkų, netoliese yra senamiestis ir šalia teka Danės upė, taigi teritorija apsupta miestui svarbių elementų. O pati teritorija tai yra palikimas, turintis savo istoriją. Ir nors šiuo metu ji yra neprieinama, turi potencialą tapti patrauklia atvira erdve gyventojams bei ir miesto svečiams“, – sako komandos ORRA narės.

Projekto dalyvės sako, kad norėtų, jog teritorija būtų atverta gyventojams ir miesto svečiams.

„Sieksime, kad tai taptų dar vienu miesto traukos objektu, taip

pat mūsų tikslas yra daugiafunkciškumas, kad kiekvienas atrastų sau patinkančią erdvę“, – sako jos.

Komandos narės nurodo, kad kuriant naujas miesto erdves, jų nuomone, svarbiausia s dalykas –pačių miesto gyventojų norai ir iniciatyva.

„Mums svarbu išsiaiškinti žmonių gyvenimo būdą mieste, jų poreikius, norus. O vienas iš svarbiausių aspektų tas, kad patys gyventojai noriai įsitrauktų į idėjų paieškas ir sprendimų priėmimą“, – sako jos.

KAUNO ORO UOSTE NUMATOMI POKYČIAI

LEIS TAPTI VIENU SVARBIAUSIŲ ORO UOSTŲ BALTIJOS ŠALYSE

KONKURSO DALYVIAI: Yana Ivanova, Natalija Miknevičienė ir Artūr Vasilevski

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: Kauno oro uosto pietinė dalis –būsimas peronas su orlaivių aptarnavimo ir „cargo“ veiklai vykdyti reikalinga infrastruktūra

Lietuvos oro uostų veikla yra neatsiejama nuo įvairaus tipo infrastruktūros plėtros, todėl jiems kaip organizacijai labai svarbu ieškoti efektyviausių, inovatyviausių šios srities sprendimų, kurie gali būti integruoti į ateities projektus tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapuose praktiškai.

„JP architektūra“ komandos nariai,

architektai Yana Ivanova, Natalija Miknevičienė ir Artūr Vasilevski, parengė projektą, kuris leis išplėsti Kauno oro uosto teritoriją, skirtą orlaivių remontui, aptarnavimui (angliškai MRO) ir logistikai.

„Tai labai įdomus projektas, kuris leistų Kauno oro uostui tapti vienu ryškiausių ir didžiausių MRO centrų Europoje bei didžiausiu Baltijos šalyse. Šios teritorijos sinergija su netoliese esančia LEZ zona kuria didžiulį potencialą ne tik pačiam oro uostui, bet ir Kaunui. Tikimės, kad toliau vystant šį projektą Kauno oro uostas taps regioniniu lyderiu aviacijos srityje, bus sukurta daug aukštos kvalifikacijos darbo vietų bei ženkliai pagerinta vietinių gyventojų gerovė, bus paskatintas verslų augimas ir pritraukta užsienio investicijų“, –sako komandos nariai.

Architektai ketina ženkliai išplėsti pradėtą pietinę Kauno oro uosto dalį, joje numatydami įvairias su MRO, logistika ir oro uosto infrastruktūra susijusias funkcijas.

„Radome labai funkcionalų erdvės išdėstymo scenarijų, kuris puikiai atitinka griežčiausius oro uosto

saugumo standartus ir reikalavimus, puikiai tinka etapiškai plėtrai ir sukuria aiškią ir lengvai suprantamą šios dalies struktūrą. Mūsų pasiūlytas sprendimas taip pat palieka daug lankstumo skirtingam projekto vystymo tempui, leidžia pritraukti tiek stambius sektoriaus dalyvius, tiek smulkius investuotojus.

Taip pat suplanavome tokiai funkcijai būtiną infrastruktūrą – degalų talpyklas, paskirstymo zonas, muitų bei patikros punktus. Labai daug dėmesio skyrėme būsimų darbuotojų patogumui ir komfortui – numatėme miesto centrinėms erdvėms būdingas zonas rekreacijai, maisto turgelius, bendravimo ir susitikimo erdves“, – daugiau apie projektą pasakoja projekto „Išmanusis miestas“ komanda.

IŠSKIRTINIS POILSIO CENTRAS

Į NIDĄ KVIES IŠTISUS METUS

KONKURSO DALYVIS: Povilas Balčiūnas

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Nidos SPA

DARBO VADOVAS: doc. Sigitas Kuncevičius

Nida – lietuvių itin pamėgta atostogų kryptis. Nors Neringoje vasarą lankytojų netrūksta, šaltuoju metų laiku poilsiautojai vangiai renkasi šį kraštą. Dėl to Nidoje atsiras išskirtinis poilsio centras, kuris pailsėti siūlys ištisus metus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentas Povilas Balčiūnas sako, kad tankūs Nidos pušynai jam pačiam nuo mažens suteikdavo ramybės jausmą, o ir pačios kopos išties atrodė įspūdingos.

„Vasaromis su šeima važiuodavome į Nidą pailsėti, todėl ši teritorija man kelia sentimentų. Nidos festivaliai pritraukia daug lankytojų, tačiau dažniausiai jie vyksta šiltuoju sezono metu. Mano tikslas kuriant Nidos SPA yra sumažinti pačios Nidos sezoniškumą. Manau, kad poilsio paskirties pastatas padės šiam kurortui išlikti aktualiam visais metų laikais“, – sako projekto „Išmanusis miestas“ dalyvis.

Projektuodamas išskirtinį poilsio centrą dalyvis remsis bioklimatinės architektūros aspektais.

„Manau, tai suteiks pastatui ne tik tvarumo, bet ir išskirtinės architektūrinės raiškos“, – sako Povilas.

Projekto „Išmanusis miestas“ dalyvis sako, kad tik komunikacija su bendruomene ir viešųjų erdvių vystymas yra geras kelias užtikrinti darnumą mieste.

„Parkai, pėsčiųjų ir dviračių takai, taip pat patogios judėjimo kryptys gali padaryti miestą daug palankesnį jo gyventojams“, – nurodo projekto dalyvis.

NAUJUOSE BENDRUOMENĖS NAMUOSE –VIETOS KULTŪROS IR INOVACIJŲ SINERGIJA

KONKURSO DALYVĖ: Elžbieta Orlovska

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: bendruomenės namai Kasmiškių kaime, Vilniaus rajonas

DARBO VADOVĖ: Rasa Mazūrienė

Smarkiai augant Rastinėnų bendruomenės skaičiui atsiranda viešųjų erdvių ir pastatų poreikis. Siekiant teritorijos ir pastato pritaikymo naujam funkcionavimui, pagrindinis iššūkis būtų integruoti ją į aplinkinių kaimų gyvenimą pritaikant pastatą bendruomenės naudojimui.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentė Elžbieta Orlovska ėmėsi atnaujinti bendruomenės namus Kasmiškių kaime, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, nes siekia skatinti socialinį ryšį ir bendradarbiavimą tarp vietos gyventojų.

„Ši teritorija yra svarbi dėl savo potencialo stiprinti bendruomenės jausmą ir skatinti įvairias veiklas, taip prisidedant prie bendruomenės gerovės ir vystymosi. Atnaujinti bendruomenės namai sukurtų prieglobstį įvairioms veikloms, įskaitant kultūrinius renginius, sporto varžybas ir mokymus, kartu padėdami įtraukti jaunąją kartą ir stiprinti vietos bendruomenę“, – sako studentė.

Atjaunindama bendruomenės namus, Elžbieta ketina derinti modernius baldus su senoviniais daiktais, kurie atkreiptų dėmesį ir prisimintų

vietos istoriją bei kultūrą. Pasak studentės, šis stilius suteiktų erdvės patogumą ir funkcionalumą, kartu išryškindamas unikalumą ir vietos tapatumą.

„Nepaisant senovinių elementų, taip pat būtų svarbu integruoti modernias technologijas. Tai apimtų interneto prieigos taškų, išmaniosios įrangos ir kitų technologijų įdiegimą, kad bendruomenės namai būtų pasiekiami ir patogūs naudotis ne tik socialiniu, bet ir technologiniu požiūriu.

Kultūros ir tradicijų palaikymas turėtų būti svarbi dalis, kuri atnaujintų bendruomenės namų veiklą. Organizuojant kultūrinius renginius, pateikiant meno parodas ar muzikinius pasirodymus sujungiant senovinius elementus su šiuolaikinėmis tendencijomis, būtų skatinama įvairovė ir bendruomenės integracija.

Šie pokyčiai padėtų sukurti unikalų ir įdomų mišinį tarp senovinio ir modernaus, kuris atspindėtų ben-

druomenės paveldą ir tapatumą ir kartu suteiktų patogumą ir funkcionalumą“, – sako studentė.

Elžbieta nurodo, kad miestui ar rajonui, norinčiam kurti darnias ir gyventojams palankias erdves, svarbiausia yra įgyvendinti integruotą požiūrį, kuris apima keletą svarbių aspektų: tvarumą ir socialinę įtrauktį.

„Darni ir gyventojams palanki erdvė turi būti paremta tvarumo principais. Tai apima atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, efektyvų atliekų tvarkymą, aplinkos apsaugą ir žalumos plėtrą. Investicijos į tvarias infrastruktūras, tokią kaip dviračių takai, viešosios erdvės su sodininkyste ar parkais, yra svarbios siekiant sukurti ilgalaikes ir gyvybingas miesto erdves.

Kuriant miesto erdves, būtina užtikrinti socialinę įtrauktį ir lygybę. Tai reiškia, kad erdvės turi būti prieinamos visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, tautybės, lyties arba amžiaus. Atsižvelgimas į įvairių socialinių grupių poreikius ir jų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus yra labai svarbūs“, – sako studentė.

Tado Grabio nuotr.

KLAIPĖDOJE –MODERNI

PAVELDO TERITORIJOS

INTERPRETACIJA

KONKURSO DALYVĖS: Monika Litvinaitė, Kamilė Klimaitė, Norvilė Baublytė

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: AB „Klaipėdos energija“

DARBO VADOVĖ: doc. dr. Lada Markejevaitė

„Klaipėdos energijos“ teritorija ypatinga savo istorija ir gyvavimo laikotarpiu. Gamykla buvo pagrindinė vieta, kuri teikė didelei miesto daliai reikiamus energijos išteklius. Dabar, kai gamykla nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos, atėjo laikas ją rekonstruoti ir paversti atviru, mies-

tui ir lankytojams prieinamu traukos tašku, kuriame vėl pulsuotų energija. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentės Monika Litvinaitė, Kamilė Klimaitė, Norvilė Baublytė nori atnaujinti pagrindinius 5 kultūros paveldo pastatus, esančius „Klaipėdos energijos“ teritorijoje, juose kuriant daugiafunkces erdves, o didelėje teritorijoje vystyti naują infrastruktūrą.

„Įžvelgiame didelį potencialą pagrindiniame pastate – siūlome ją paversti kūrybos vieta, istorijos paminklu-muziejumi ir renginių erdve, kartu jautriai išsaugoti paveldą ir identitetą. Atveriant teritoriją žmonėms, ypač svarbi upės prieiga, todėl siūlome įrengti rekreacines ir komercines erdves ties Danės upe ir vystyti vietos ekonomiką.

Toks traukos centras aplink save puikiai integruoja gyvenamą ir administracinę funkciją ir išskaidant sklypo teritoriją į keturis kvartalus formuoti žmogiško mastelio aplinką su žalio-

siomis erdvėmis. Siekiame sename, autentiškame kūne sukurti kardinaliai skirtingą paskirtį, moderniai interpretuojant, išsaugant ir pakartotinai išnaudojant kuo daugiau esamų elementų. Net fasadų apdailą deriname prie Klaipėdos identiteto, raudonų plytų mūro“, – sako studentės.

Projekto „Išmanusis miestas“ dalyvės nurodo, kad miestui ypač svarbu prikelti ir transformuoti senąsias pramonės teritorijas ir išnaudoti jų potencialą šių dienų poreikiams.

„Teritorija patenka į miesto centrinę dalį ir viešųjų erdvių mazgą, todėl šioje teritorijoje labai svarbu sujungti atskirtas teritorijas ir integruoti Klaipėdos energijos teritoriją į vietinių žmonių gyvenimą. Miestui svarbu sukurti kokybiškas, inovatyvias, patogias ir ekologiškas teritorijas, kurios skatintų ne tik likti jaunuosius žmones gyventi mieste, bet ir pritrauktų kitų miestų žmones ne tik pažinti, bet ir pamilti Klaipėdos miestą“, – sako jos.

KAUNO

ORO UOSTE

PLANUOJAMOS

TVARIOMIS

PRAKTIKOMIS

GRĮSTOS NAUJOVĖS

KONKURSO DALYVIAI: Christopher Osei Kusi, Deborah Katwikirize, Rubatsirorwashe Matsongoni, Bright Adedoyin Festus, Alex Kirika

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Kauno oro uostas

Pagal Lietuvos aviacijos gaires bei AB Lietuvos oro uostai strateginį veiklos planą, Kauno oro uostas turi tapti vienu didžiausių regione orlaivių aptarnavimo centrų. Komanda „Sharpers“ siekia tobulinti pietinę Kauno oro uosto dalį, nes ji gali tapti pagrindiniu orlaivių aptarnavimo ir krovinių gabenimo veiklos centru. Šiuo metu teritorija nenaudojama, tačiau pavertus šią erdvę gyvybingu MRO ir krovinių centru bus ne tik optimizuotas žemės naudojimas, bet ir paskatintas ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas regione.

„Pasirinktoje teritorijoje planuojame įvesti reikšmingų pokyčių ir naujovių, skirtų orlaivių aptarnavimo ir krovinių gabenimo veiklai palaikyti. Tai įtraukia modernią infrastruktūrą, pavyzdžiui, angarus, krovinių terminalus ir techninės priežiūros patalpas, siekiant patenkinti augančią MRO paslaugų paklausą. Pasitelksime pažangias technologijas, skirtas efektyviam antžeminiam aptarnavimui, atsargų valdymui ir saugumui, siekiant supaprastinti operacijas ir padidinti saugą.

Savo projekte integruosime tvarią praktiką – ekologiškų pastatų projektavimą, atsinaujinančios energijos naudojimą ir atliekų tvarkymą, siekdami sumažinti poveikį aplinkai ir

skatinti ilgalaikį tvarumą. Gerinsime prieigą prie kelių, logistikos tinklų ir skaitmeninių ryšių sistemų, kad būtų palengvintas sklandus prekių ir personalo judėjimas. Taip pat stengsimės sukurti palankią verslo aplinką ir taip paskatinti pramonės suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, investicijas ir naujoves su aviacija susijusiuose sektoriuose“, – apie savo planus pasakoja komanda.

Pasak komandos, norint sukurti harmoningas ir gyventojams ar darbuotojams palankias erdves, reikia visapusiško požiūrio, pagal kurį pirmenybė teikiama bendruomenės poreikiams, pageidavimams ir siekiams.

„Reikia užtikrinti gerą ryšį per gerai suplanuotą infrastruktūrą, transporto tinklus ir skaitmenines paslaugas.

Taip pat skatinti įtrauktį palaikant įvairią kultūrinę veiklą, viešuosius patogumus ir bendruomenės įtraukimo iniciatyvas.

Labai svarbus tvarumo principų įgyvendinimas integruojant žaliąsias erdves, atsinaujinančius energijos šaltinius ir ekologišką praktiką į miestų plėtros projektus. Bendruomenės tapatybės ir priklausymo jausmas ugdomas išsaugant vietos paveldą, propaguojant meną ir kultūrą bei švenčiant bendruomenės pasiekimus“, – sako projekto dalyviai.

SUKURKITE ateities namo viziją, PAMATYKITE savo projektą žurnale ir LAIMĖKITE rėmėjų įsteigtų prizų!

KONKURSO TRUKMĖ: 2024 m. vasaris – 2024 m. liepa

Daugiau informacijos tel. +370 626 36 493; projektai@structum.lt

KONKURSO VERTINIMO KOMISIJA

Architektų studijos

„Studija Lapė“ vadovas

TOMAS LAPĖ

Namai yra apie tai, kuo žmogus tapo pradėjęs savo kelią šioje žemėje, kuo gali ir kuo norėtų būti.

Projektuojant namus mus veikia begalė veiksnių, o vertinant, matyt, visada maloniausia

įžvelgti šios dienos konteksto akimirką.

Architektės, architektūros studijos „IN DOT

Studio“ įkūrėjos ENRIKA RIAUKAITĖ IR

VIDA GIEDRA SAVINSKE

Namai visų pirma yra pojūtis. Atsakymas į šiuolaikinio žmogaus keliamus reikalavimus, kompromisas tarp poreikių ir konteksto. Namai – tai erdvė, kurioje žmogus jaučiasi savimi, o ne projekto autoriaus ambicijų įkaitu. Namai – filmas, kurio pagrindinis aktorius – žmogus, architektas šiuo atveju lieka tik scenografu.

Studijos „Architektūros linija“ projektų vadovas, architektas, VILNIUS TECH Architektūros katedros profesorius GINTARAS ČAIKAUSKAS Man, kaip ir kiekvienam žmogui, žodis „namai“ pirmiausia yra asmeninio pasaulio simbolis, suteikiantis pagrindą saugiai egzistencijai, buities rutinai, emociniam bei fiziniam poilsiui. Kita vertus, vykdant kliento užsakymą, tai yra reali galimybė atsirasti unikaliam architektūros meno kūriniui, atspindinčiam tiek būsimo šeimininko, tiek ir paties architekto individualybę.

Architektė, architektūros ir interjero studijos

„Prusta“ direktorė IEVA PRUNSKAITĖ

Namai man yra erdvė, kurioje žmogus jaučiasi gerai. O žmonės juk yra skirtingi, tad ir namai, kuriuose jie jaustųsi komfortiškai, gali būti visiškai skirtingi. Vieniems reikia juos raminančių, harmonizuojančių erdvių, kitiems kaip tik reikia, kad aplinka juos stimuliuotų, skatintų veikti. Vieni ramybę patiria švariose, neapkrautose erdvėse, kiti mėgsta pasinerti į jaukias smulkmenas, detales. Tad tikrai nėra ir negali būti sprendimo tobuliems namams sukurti, tačiau tikiu, kad yra keli esminiai elementai, be kurių neįmanoma sukurti kokybiškų namų interjero, – erdvės, kurioje žmogus jaustųsi gerai.

KONKURSO DALYVĖS: Architektės Indrė Žutautienė ir Vilija Austienė sprojektovizijos@gmail.com

VIZIJA

Ateities gyvenamasis namas kuriamas iš ekologiškų tvarių medžiagų ir šiuolaikinių technologijų. Lenktos banguotos linijos, abstrakti erdvė leidžia pasijusti gamtos dalimi ir įsilieti į aplinką. Modernus namų interjeras demonstruoja aukštos raiškos ir kūrybingumo lygį, kur puikiai dera modernūs baldai, apdailos medžiagos ir šiuolaikinės technologijos. Racionalus suplanavimas sukuria ergonomiškas erdves, kurios lengvai transformuojasi esant poreikiui. Išskirtinę namų aplinką kuria ramūs atspalviai ir natūralios medžiagos.

Partnerių produktai

PPANASONIC. Dėl maksimalaus komforto, efektyvumo, patikimumo ir mažų energijos sąnaudų namui šildyti, vėsinti ir buitiniam karštam vandeniui ruošti pasitelkti „Panasonic“ „oras–oras“ šilumos siurbliai ir kondicionieriai. Šildymui ir buitiniam karštam vandeniui ruošti pasirinkas AQUAREA L serijos „oras–vanduo“ šilumos siurblys. Papildomai sumontuota „Multi spilt“ oro kondicionavimo sistema, kuri išsiskiria ne tik malonaus gyventojams dušo tipo vėsinimu, bet ir integruota „nanoe™ X“ technologija, kuri nuslopina blogus kvapus, teršalus, tam tikrų tipų virusus ir bakterijas ir taip valo ir gerina oro kokybę patalpoje.

GROHE. Suprojektuotas erdvus vonios kambarys, kuriame didelė erdvė skirta skulptūriško stiliaus laisvai pastatomai „GROHE Essence“ serijos baltai voniai, prie kurios puikiai dera „GROHE Grandera“ maišytuvas. Maišytuvai vonios praustuvams pasirinkti iš „GROHE Allure Blilliant“ serijos dėl puikiai subalansuotų išorės proporcijų ir techniškai pažangios vidinės konstrukcijos. Lenktų formų duše panaudoti „GROHE Spa“ termostatai ir lubinė dušo sistema „Grohe Aquasymphony“. Virtuvėje panaudotas „GROHE Zedra SmartControl“ maišytuvas ir „Undermount“ virtuvės plautuvė.

GEBERIT. Vonios kambaryje pasirinktas „GEBERIT AquaClean Tuma Comfort“ WC puodas su apiplovimo funkcija, prie kurio derinamas „GEBERIT Sigma20“ vandens nuleidimo mygtukas dvejopo nuleidimo funkcijai. Modernų stilių kuria GEBERIT ONE vonios kambario spintelės, kurios yra universalios ir puikiai deri su GEBERIT ONE dubens formos praustuvu, kuris turi naujovišką „cleandrain“ vandens išleidimo įtaisą.

DEXTERA. Natūralios šviesos kontrolei namo interjere pasirinktos balto audinio vertikalios žaliuzės. Vertikalių žaliuzių SCREEN audinys patalpas išlaiko šviesias ir neleidžia spinduliams patekti į vidų. Vertikalių žaliuzių juostos yra platesnės nei horizontalių, todėl

efektyviau blokuojama saulės šviesa. Taip padedama sukontroliuoti ne tik saulės šviesą, bet ir suteikiamas visiškas privatumas. Žaliuzes itin lengva valdyti. Skirtingas audinių storis ir pralaidumas šviesai suteikia galimybę rinktis, ar norima visiškai užtemdyti šviesą, prasiskverbiančią pro juostas, ar įleisti šiek tiek šviesos per patį audinį, sukuriant šilumos spinduliavimą.

BRASA. Funkcionaliam ir išskirtiniam drabužinės dizainui sukurti „Brasa“ savo asortimente siūlo pasaulinės lyderės „Salice“ baldų furnitūrą. Ši italų gamintojo furnitūra, skirta drabužinėms, pasižymi elegancija, prabanga, detalėmis ir funkcionalumu. Aukščiausios kokybės asortimentas, įvairūs priedai ir unikalūs sprendimai ne tik papildo drabužines prabangia estetika, bet ir suteikia praktiško funkcionalumo. „Salice“ furnitūra gaminama pagal specialius matmenis, todėl išpildomi individualūs kliento lūkesčiai ir puikiai organizuojama drabužinė, užtikrinant visada tvarkingą erdvę.

AKZONOBEL. Norint sukurti erdvėms lengvą, paprastą, ramią ir romantišką nuotaiką, sienų paviršiams naudoti „Sadolin Ambiance“ neutralių atspalvių dažai, kuriuos pasiūlė

ir padėjo parinkti UAB „Akzo Nobel Baltics“. Neutralūs atspalviai puikiai išryškina kitas spalvas, pabrėžia lenktas sienų linijas, vizualiai gražiai žaidžia su baldų medžiagiškumu.

JUNG. Pastate įrengta „JUNG KNX“ išmanioji sistema, kuri vos vieno mygtuko paspaudimu valdo oro srautus, temperatūrą, kontroliuoja apšvietimą ir užuolaidas. JUNG apšvietimo valdymo sistema labai aktuali, nes interjere naudojami skirtingi apšvietimo būdai. Prie šios modernios sistemos puikiai deri metaliniai LS 990 serijos jungikliai.

LUCIDUS TECHNO Interjero apšvietimui pasirinkti naudoti aukštos kokybės LUCIDUS TECHNO apšvietimo sprendiniai. Šviestuvai leidžia užtikrinti reikalingą šviesos kiekį atitinkamose erdvėse. Svetainės, vonios ir drabužinės zonose – kokybišką ir išskirtinį apšvietimą kuria „Intra lighting“ gamintojo „LED Tracker“ šviestuvai, kuriuos lengva pritaikyti prie lenktų paviršių. Šis sprendimas leidžia labiau pabrėžti patalpose vyraujančias formas. Paslėptam apšvietimui naudotos to paties gamintojo „Edge Out Led“ juostos ir visa sistema, kuri nustebino savo išmanumu ir neribotomis galimybėmis.

BERRY ALLOC. Dėl aukštos kokybės, ilgaamžiškumo ir modernios estetikos ateities interjerui pasirinkta „BerryAlloc“ grindų danga. Prabangios vinilo plytelės „Spirit Pro Gluedown 55“ yra atsparios ne tik trinčiai, bet ir vandeniui, dėl to vientisa grindų danga sujungia visas namo funkcines zonas.

DOLETA. Langai išsiskiria nestandartiniu dizainu bei unikaliomis konstrukcinėmis savybėmis, harmoningai įsilieja į pastato visumą. Šių langų gamybai yra naudojamos natūralios ir ekologiškos medžiagos: stiklas, aliuminis.

KONKURSO DALYVĖ:

Aistė Levickytė AL interjerai aistelevickyte@gmail.com

VIZIJA

Šiuolaikinio žmogaus kasdienybė neatsiejama nuo greito gyvenimo tempo, pasiekiamo ir kintančio informacinio srauto bei inovatyvių išradimų pakeitimo dar naujesniais ir efektyvesniais. Dažnas, norintis pristabdyti greitai bėgantį laiką, pabūti su savimi ir mėgautis akimirka, renkasi laisvalaikio praleidimą gamtoje, bet neišsižada technologijų, kurios palengvina kasdienybę. Mano projekto „Namas X“ vizija –jungti tai, kas inovatyvu, ergonomiška, su tuo, ką gauname iš gamtos. Išmaniąsias technologijas derinti su tuo, kas yra virtę klasika. Rasti balansą tarp to, kas yra inovatyvu, kiekvieno ateitis, ko sukurti nereikia ir ką turime „čia ir dabar“.

Partnerių produktai

AKZONOBEL. Gamtos inspiruotam ir minimalistiniam interjerui nebūtinos lygios it stiklas sienos. „Sadolin Ambiance“ asortimentas žinomas dėl aukštos kokybės dažų. „HD Color“ užtikrins ryškias ir itin ilgai išliekančias spalvas metų metus. „Sadolin“ asortimente rasime nelygius sienų paviršius lengvai padengiančių gruntavimo dažų „Sadolin Bindo base“ ir tamsinamųjų dažų „Sadolin Ambiance Pearl“ (pasirinktas projekte spalvos kodas –T3-F4.07.76).

BERRYALLOC. Grindų dangai parinktas vandeniui atsparus inovatyvios „hydro+“ technologijos laminatas, atstumiantis vandenį „Epic Natural Ocean 8 V4“. Jis yra natūralaus atspalvio ir aukštos kokybės. Pasirinktas ir akmenukų rašto „Terrazzo Dark Grey“ (612 x 612 mm) laminatas. Vonios kambariuose ir virtuvėje sienų apdailai naudojamos vandeniui atsparios plokštės: „Concrete Nature Satin Finish“ (100 x 300 mm) ir „Concrete Nature Brushed“ (600 x 300 mm). Sienų plokštės sumontuojamos nepaliekant jokių matomų siūlių ir taip sukuriant vientisą, harmoningą erdvę.

BRASA. Šiame projekte virtuvės fasadui naudojama „Hawa Concepta III“ įvažiuojamų durų sistema, kuri suteikia erdvei elegantiškos minimalistinės estetikos. Ši sistema leidžia lengvai paslėpti daiktus ar virtuvinę įrangą, todėl erdvė tampa tvarkinga ir vizualiai patraukli. Tai sukuria atvirą, švarią aplinką, puikiai tinkamą tiek naudoti kasdien, tiek svečiams priimti.

DEXTERA. Projekte pasirinktos juodos spalvos DEXTERA fasado žaliuzės, valdomos elektros varikliu, integruotu į bendrą „Išmaniojo namo“ sistemą. Šio tipo žaliuzės leidžia kontroliuoti šviesos patekimą į patalpas ir norimu kampu reguliuoti spindulių kryptį. Fasado žaliuzės – ilgaamžiškas gaminys, aliuminio lamelės atsparios įvairioms oro sąlygoms, nes yra nudažytos aukštos kokybės dažais, apsaugančiais aliuminio lameles nuo vandens, drėgmės, įvairios oro temperatūros ar intensyvių saulės spindulių sukeliamų pažeidimų.

GEBERIT. Vonios kambariuose pasirinkti „Geberit AquaClean Alba“ WC puodai su apiplovimo funkcija. WC puoduose integruotas „WhirlSpray“ analinis purkštukas, kuris užtikrina ypač švelnų odai apiplovimą vandeniu, „TurboFlush“ vandens nuleidimo technologija. WC puodai sumontuoti su „Duofix Sigma“ 12 cm potinkiniais rėmais, dėl kurių vandens nuleidimui sunaudojama tik 4/2 litro vandens. Efektyviam ir funkcionaliam vandens nuleidimui pasirinktas bekontaktis, minimalistinių formų „Sigma 80“ vandens nuleidimo mygtukas.

GROHE. Vonios kambariuose parinkti „Grohe Spa Atrio“ kolekcijos maišytuvai. Prie vonios dubens ant žemės pastatomas maišytuvas „Atrio Single - Lever Bath Mixer, Floor mounted“. Praustuvui – maišytuvas „Atrio SingleLever Basin Mixa 1/2’’ XL-size“. Panaudota „Groththerm Smart Control Thermostat For Concealed Installation With 3 Valves“ dušo sistema. Pasirinkta dušo galva „Rainshower Cosmopolitan 400“. Vonios kambaryje – aptakių

formų vonios dubuo „Essence Bathtub“, suteikiantis interjerui organiškumo ir subtilumo. Virtuvės saloje pasirinktas įmontuojamas virtuvinis praustuvas „K7004 Cosposite Sink Granite Black“ bei „Grohe Blue Home U-Spout Starter Kit“ maišytuvas, kuris teikia filtruotą, atvėsintą, negazuotą ar gazuotą vandenį. „Grohe Blue Home“ maišytuvą patogu valdyti išmaniojo telefono programėle.

PANASONIC. Projekte parinkta „Aquarea K“ serijos „oras–vanduo“ aplinkai draugiška novatoriška, mažai elektros energijos naudojanti ir itin naši šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens ruošimo sistema. Šie modeliai idealiai tinka naujiems ir gerai izoliuotiems namams. Galima valdyti išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Kaip ir vidaus įranga, lauko blokas yra ne tik funkcionalus, bet ir gražaus dizaino, derančio prie aplinkos ir architektūros.

LUCIDUS TECHNO. Šis projektas minimalistinis ir organiškas, todėl ir

šviestuvai parinkti aiškių, paprastų formų. Interjere galima aptikti nemažai užapvalintų kampų, todėl buvo svarbu rasti ir tinkamą apšvietimą. Lubose naudojami „Intra Lighting“ „Tracker RI (Goes with the flow)“ LED profiliai, kuriais dar labiau galima paryškinti lubų apvalumus ar sukurti įdomesnį lubų apšvietimo sprendimą. Taip pat darbo kambaryje naudojamas „Intra Lighting Wave“ profilis, kurį galima padaryti norimos formos. Darbo stalams apšviesti naudojami „Intra Lighting“ minimalistinių formų stalo šviestuvai „Vitka Table Thin Line“. Virš virtuvės salos to paties dizaino „Intra Lighting“ „Vitka Suspended“ nuleistas nuo lubų vieno profilio šviestuvas. Virš valgomojo stalo parinktas artimesnis gamtos formoms akcentinis „Luceplan ILLAN“ dimeriuojamas šviestuvas. Apšviesti dekoratyvinei televizoriaus sienai parinkti kryptiniai „Supermodular Medard“ šviestuvai. Vonios kambariams veidrodžio apšvietimui parinkti „Intra Lighting“ „Lysabel S Vertical“ šviestuvai. Visame namo interjere naudojami „Arkoslight Swap serijos montuojami ant lubų šviestuvai.

JUNG. Panaudota „Jung LS 990“ serija. Jai būdingos griežtos linijos bei kokybiškos medžiagos. Platus funkcijų spektras leidžia įgyvendinti sudėtingas technines ir architektūrines idėjas. Kartu su „LS 990“ kolekcija panaudota „KNX sistema“, kuri sujungia ir valdo visus elektrinius namų prietaisus. Su šiuo inžinerinių sistemų valdymu yra ne tik patogiau, bet ir taupiau bei saugiau.

DOLETA. Projekte naudojamos

„Doleta M10 SLIM“ – vienintelės, pasaulyje turinčios tokį sprendimą, ypač plono rėmo prasilenkiančios durys. Medinės durys kaustytos aliuminiu. Ši sistema išsiskiria nestandartiniais sprendiniais:

• rėmo skerspjūvio aukštis siekia tik 66 mm, sąvaros vieta – 54 mm;

• itin plono rėmo langai sumažina atskirtį tarp už lango matomo vaizdo ir tarp vidaus, taip optiškai sukuriant ir praplečiant erdvę interjere bei leidžiant erdvėms susilieti;

• dėl nestandartinio sprendinio išgaunama itin aukšta šiluminė vertė

– Uw vertė – 0,7 W/m²K.

Šie sprendiniai suteikia interjerui modernumo, išskirtinumo bei harmoningumo su aplinka.

KONKURSO DALYVĖ:

Gabija Čepeliauskaitė gabi.interjerodizainas@gmail.com +370 691 75539

VIZIJA

Projekto idėja – ekologiško gyvenimo puoselėjimas išlaikant šiuolaikiškumą. Eksterjeras projektuojamas sujungiant subiltų minimalizmą ir natūralius elementus. Fasadai padengti medžiagomis, skatinančiomis fotosintezę, sugeriančiomis anglies dioksidą, išskiriančiomis deguonį.

Projekte integruotos išmaniosios sistemos, užtikrinančios namų funkcionalumą, bei produktai, prisidedantys prie interjero visumos ir suteikiantys gyventojams komfortą.

Partnerių produktai

PANASONIC. Išmaniajame name pasirinktas „Panasonic“ AQUAREA K serijos šilumos siurblys „oras–vanduo“. Inovatyvus šildymo ir šaldymo sprendimas yra efektyvus, patikimas, stilingas ir draugiškas aplinkai. Projekte šis šilumos siurblys naudojamas namams šildyti, vėsinti ir buitiniam karštam vandeniui ruošti. Namuose ši sistema bus jungiama prie grindinio šildymo tiek dėl estetinio vaizdo, tiek dėl praktiškumo.

JUNG. Siekiant sukurti išmanesnį ir patogų namų valdymo sprendimą, įrengiama JUNG KNX LS TOUCH linija. KNX sistemoje taip pat integruojami išmanieji termostatai su temperatūros jutikliais, leidžiančiais stebėti ir valdyti kambario temperatūrą išmaniaisiais įrenginiais. Projekte numatyti JUNG LS 990 serijos sieniniai jungikliai. Virtuvės zonoje įrengiami išmanieji JUNG SCHUKO® serijos LS 990 kištukiniai lizdai su USB jungtimis ir greitosios įkrovos funkcija „JUNG Quick Charge“.

GROHE. Vonios kambaryje pasirinktas GROHE „Allure“ praustuvo maišytuvas (montuojamas ant grindų) dėl elegantiško dizaino ir nesudėtingo funkcionalumo. Jį papildo „Atrio“ priedai: rankšluosčio džiovintuvas (laikiklis), tualeto ritinėlio laikiklis ir šepetys. Dušo zonai pasirinkti „Atrio“ termostatinis dušo maišytuvas ir prabangų lietaus efektą suteikiantis „Rainshower F Series“ dušas. Prie jų derinamas panašaus dizaino rankinis dušas „Euphoria 110“, turintis net 3 purškimo funkcijas.

Virtuvės zonoje panaudotas „Blue Home“ ištraukiamas maišytuvas, per kurį filtruotas vanduo tiekiamas mygtuko paspaudimu. Pasirinkta GROHE plautuvė K700 (granito juoda spalva), klijuojama po stalviršiu.

GEBERIT. Vonios zonoje taip pat panaudota nemažai GEBERIT produktų dėl praktiškumo. „Geberit Sigma70“ dvejopo vandens nuleidimo mygtukas yra idealus pasirinkimas ekologiškiems vonios kambariams. Naudojamos dvi „Geberit One“ spintelės praustuvams su stalčiais (505.074.00.2*). „Geberit iCon“ pakabinamo unitazo rinkinys su „Rimfree“ technologija ir unitazo dangčiu, jis yra uždaros formos, todėl jį lengviau valyti ir prižiūrėti. Modernų vonios kambarį papildo „Geberit CleanLine20“ (160 cm) dušo latako grotelės.

DEXTERA. Dėl gana aukštų patalpų pasirinkta įdiegti elektrinius užuolaidų karnizus svetainės ir miegamojo zonose. Šiuos karnizus paprasta valdyti, jie veikia tyliai, o užuolaidos juda sklandžiai. Karnizo sistemą galima integruoti į išmaniąsias namų sistemas ir patogiai valdyti.

Kai kuriose namo zonose pasirinkta naudoti klasikinį langų dekoro elementą – medines žaliuzes su 25 mm pločio juostomis. Šios žaliuzės gaminamos iš natūralios medienos ir yra draugiškos aplinkai.

BRASA. Į projektą įtrauktas laisvai pernešamas grindų šviestuvas „Roxxane Leggera“ – universali, aukš-

tos kokybės grindų lempa, sukurta Ruperto Koppo ir priklausanti „Nimbus“ prekės ženklui. Ši lempa išsiskiria belaidžiu dizainu, todėl puikiai tinka tiek viduje, tiek lauke. Įkraunama baterija leidžia naudoti šviestuvą iki 100 valandų be elektros lizdo. Interjero minimalizmui išlaikyti numatomos sulankstomos „HAWA Concepta III“ durys, kad svetainėje būtų galima paslėpti spinteles ir išlaikyti minimalistiniam dizainui būdingas švarias linijas.

AKZONOBEL. „Sadolin“ dažai yra patikimi, lengvai valomi, ilgaamžiai ir puikiai tinka namų interjero projektams. Dėl šių priežasčių pasirinkta „Sadolin Easy Care Kitchen & Bathroom“ kolekcija virtuvės ir vonios sienoms dažyti. Virtuvėje naudojama matinė spalva – ON.00.86, o vonioje „Sadolin Maxi Aqua“ glaistas ir dažai

(F6.04.63). Kitoms patalpų sienoms naudojami visiškai matiniai dažai „Sadolin Ambiance Royal“ (ON.00.86). Lubų dažymui pasirinktas tas pats produktas „Sadolin Ambiance Royal“, tik kita spalva – JN.00.87.

LUCIDUS TECHNO. „Intra Lighting“ gamintojo COVE RV paslėpta LED juosta naudojama po lentynomis, spintai apšviesti ir lubų nišoms, suteikiant jaukų dekoratyvų apšvietimą. Šviestuvas virš virtuvės salos „Gramm S“ (SOP), 1 660 mm ilgio, skirtas vienai iš pagrindinių gaminimo zonų funkcionaliai apšviesti. Taip pat pasirinkti IVELA gamintojo RA 8 SOFT DIXIT LED įleidžiami šviestuvai. BRICK LED plokštė yra naudojama dekoratyviniam apšvietimui ir tinkama montuoti ant sienų be matomo aliuminio rėmo. CAPRICORN – įleidžiamas profilis, naudojamas eksterjerui su LED juosta, suteikia akcentą namo fasadams, apšviečia laiptus bei augalus.

Vienoje iš pagrindinių namo erdvių –valgomojo zonoje virš stalo numatytas „Arkoslight“ gamintojo ART pakabinamas šviestuvas. Virtuvės, koridoriaus zonoms pasirinktas MODULAR LIGHTING INSTRUMENTS linijinis modulis – „Pista Linear Light Track 48V LED“. Prie jo komplektuojama „Pista“ bėgių 48 V sistema bei kryptiniai šviestuvai.

BERRY ALLOC Valgomojo, svetainės ir kitų kambarių grindų danga iš HPF „Grand Avenue“ kolekcijos, dekoras – „La Fayette“. HPF – tai aukšto slėgio laminuotos lentos. Jos yra tvirtesnės nei įprastos laminato grindys ir laikomos stipriausiomis laminato grindimis rinkoje. Vonios patalpose ir koridoriuose naudotos vinilinės plytelės iš „Pure Click 55“ kolekcijos, parinktas dekoras – „Urban St. Greige“. Plytelių dizainas tiksliai atkuria akmens tekstūrą, reljefą ir išlaiko natūralių medžiagų estetiką.

DOLETA. DOLETA M10 SLIM yra unikalaus dizaino medinės, prasilenkiančios durys su ypač plono aliuminio rėmu, kurios taip pat gali būti su paslėpta automatika.

Šias duris pasirinkta naudoti svetainės, valgomojo, taip pat ir koridoriaus – tambūro zonose, nes iš šių vietų patenkama į terasos zoną. Durų dizainas suteikia modernų įvaizdį dėl savo griežtų, tikslių linijų bei stačių aliuminio profilio kampų. Durys pasirinktos 2–3 varčių, taip suteikiant patogesnį perėjimą ir užtikrinant natūralios šviesos patekimą.

Partnerių produktai

KONKURSO DALYVĖS:

Saulė Baronaitė ir Justina Nagula saule.baronaite@gmail.com ir vectorrenders@gmail.com

VIZIJA

Mūsų „Namas X“ – tai būstas šiuolaikiniam žmogui, norinčiam mėgautis privataus namo privalumais, tačiau nenorintiems atsisakyti socialinio gyvenimo, patogumų, lengvai pasiekiamų pramogų ir paslaugų – viso to, ką gali suteikti būstas miesto centre. Pastatas integruojamas į K. Donelaičio gatvės perimetrinį užstatymą Kauno centre, paliekant esamą perėjimą į vidinį kiemą per bromą. Namas skirtas žmogui, kuris gyvena vienas arba su pora, neturi vaikų, retai gamina namuose, mėgsta šiuolaikines technologijas ir inovatyvumą, tačiau vertina ir laiko patikrintus, vintažinius dizaino elementus. Pirmame aukšte planuojama darbo erdvė bei svečių sanitarinis mazgas. Antrame aukšte – svetainė su lauko terasa, virtuve ir vonios kambariu. Trečiame aukšte privati erdvė – miegamasis ir skaitymo kampas. Projekte naudojamos praktiškos šiuolaikinės technologijos, tokios kaip JUNG KNX sistema, kuri sujungia visas namo multimedijų funkcijas į vieną tinklą. Minimalizmo virtuvėje padeda pasiekti nematoma indukcinė kaitlentė bei „Grohe Red Duo“ maišytuvas, atstojantis virdulį.

AKZONOBEL.Projekte naudojami „Sadolin Ambience Diamond“ sienų dažai yra itin lengvai plaunami ir atsparūs dažnam valymui. Šie dažai beveik neturi kvapo, tad nesukelia kvėpavimo takų sutrikimų ir nekenkia aplinkai, todėl jautrūs šio namo gyventojai tikrai nejaus net ir neseniai nudažytų sienų kvapo. Unikali technologija riebalus ir nešvarumus paverčia lašeliais, kurie neįsiskverbia į dažą – lieka ant jo paviršiaus, todėl ypač lengvai nuvalomi. Šie dažai yra atsparūs drėgmei ir pelėsiui, todėl besikeičiantys orai nėra bėda, o projekto pasirinkimu tapusi atvira virtuvė tampa lengvai prižiūrima.

BERRY ALOC. Produktai garsėja itin aukšta kokybe bei patvarumu įbrėžimams, grindys pasižymi puikia akustika, yra ypač lengvos, todėl net ir į patį viršutinį objekto aukštą lengvai pristatomos. Lengvas montavimas ir garsų sugėrimas puikiai išsprendžia objekto atvirumo klausimą. Name projektuojamas grindų šildymas, tad šis gamintojas – puikus pasirinkimas dėl šilumos išlaikymo ir tolygaus jo pasiskirstymo. Projekto pasirinkimas – vinilinės, „Spirit“ kolekcijos, „Palmer Natural“ grindys.

BRASA. Objekte naudojamos „DM Silver brushed“ sienų apdailos plokštės, pasirinktos dėl tvarumo ir atsparumo požymių. Ant trečio aukšto, virš laiptų, lubų naudojama veidrodinė MS 20 x 20 „flex Silver“ plokštė padidintos erdvės ir tęstinumo įspūdžiui sukurti. BRASA pasižymi itin kokybiška baldų furnitūra ir detalėmis, tad projekto virtuvėje naudojamas švelniai

išvažiuojantis atliekų rūšiavimo stalčius ir daugiafunkcis stalčius, skirtas duonai ir vaisiams saugoti, sulaikantis kvapus ir išlaikantis maistinę vertę. Virtuvėje naudojamas GOLA profilis, susiliejantis su nerūdijančiojo plieno virtuvės fasadais, sukuriantis vientisą ir tikslią virtuvės formą, o geresniam stalviršio apšvietimui į lentyną įmontuojamas LED šviestuvas.

DEXTERA. Gamintojas tobulina savo audinių kolekcijas ne tik visiškai saulei ir UV spinduliams nepralaidžiomis medžiagomis, bet ir inovatyviomis naujienomis – antivirusiniais ir antibakteriniais audiniais, kurie tikrai sukurs saugią aplinką namuose, padės išvengti alergijos ir blogos savijautos. Projekte naudojami kabantys roletai, pusiau pralaidžios medžiagos ir taip vasaros metu reikalingas apsauginis tinklelis nuo vabzdžių. Gamintojo siūlomi tinkleliai ypatingi tuo, kad yra beveik nepastebimi, lengvai pritvirtinami prie bet kokio tipo langų, o platus pasirinkimas leidžia rinktis, ar reikėtų apsisaugoti nuo uodų, ar nuo žiedadulkių.

GEBERIT. Lengvam vonios kambario dizainui išpildyti naudojama „Gebereit GEO“ dušo sienelė bei nerūdijančiojo plieno „CleanLine60“ dušo latako grotelės, tinkančios net ir labai mažam vonios kambariui. Taip pat vonios kambaryje naudojamas „Geberit Sigma30“ vandens nuleidimo mygtukas ir inovatyvus „AquaClean Sela“ pakabinamas WC puodas su apiplovimo funkcija, turintis atskirą, moterims skirtą, bidė purkštuką. Budintis minėto produkto apšvietimas suteikia dar daugiau patogumo naktiniam gyvenimui.

GROHE. Vonios kambaryje naudojami produktai iš naujosios „Allure“ kolekcijos, savo organiška estetika, plonomis detalėmis bei tikslumu, su ryškiomis sienų patalpos spalvomis sukuria griežtą, bet lengvą ir harmoningą vonios kambario stilistiką. Ant grindų montuojamas praustuvo maišytuvas puikiai dera prie pasirinkto praustuvo: puikiai atitaikyta vandens srovė ir galingumas neleidžia vandeniui taškytis į kitas puses. Duše naudojamas potinkinis „Concealed Smartcontrol“ termostatas, pasižymintis lengvu vandens pajungimu bei reguliavimu. Virtuvėje esanti K700 serijos, aliuminio spalvos, plautuvė pasirinkta dėl minimalaus ir švaraus dizaino, o šalia jos

naudojamas „Grohe RED DUO“ maišytuvas, turintis vandens šildytuvą ir filtrą, „SilkMove“ technologijos būdu vandenį priverčiantis bėgti tyliai ir sklandžiai.

JUNG. Išmanieji namai, pasitelkiant JUNG HOME sistemą, dar nebuvo taip lengvai įrengiami ir naudojami. Projekte naudojamas LS ZERO termostatas, jungiklių bei kištukinių lizdų dizainas, į sieną įmontuojamas taip, kad su jos paviršiumi sudarytų lygią plokštumą, nepaisant to, kokia medžiaga siena ar baldas yra dengiamas. Puikiai tinka įleisti į mūrą, gipso kartoną, vonioje esančias drėgnas sienas ar į bet kokią baldinę plokštę, o pasirinktas nerūdijančiojo plieno medžiagiškumas puikiai tampa interjero detale.

DOLETA. Doleta gamina išskirtinai plono profilio langus. Kuo plonesnis profilis tuo ilgaamžiškesnis langas, nes atlaiko daugiau varstymų, estetiškiau atrodo bei leidžia patekti daugiau šviesos į patalpas. Aukščiausia langų šilumos izoliacija, kuri sukuria maksimalų energijos taupymą.

LUCIDUS TECHNO. Projekto stilistika reikalauja išskirtinio dizaino ir medžiagų šviestuvų, tad projekte naudojami LUCIDUS TECHNO teikiami produktai, pasižymintys ilgaamžiškumu. Bene visame projekte naudo-

jama „Faro“ prekės ženklo produkcija: pakabinami WHIZZ mėlynos spalvos šviestuvai miegamajame, MARISOL šviestuvas virš valgomojo stalo; FRESH į lubas įleidžiami šviestuvai, GALA sieniniai šviestuvai vonios kambaryje; PERLA chromo spalvos smulkūs sieniniai šviestuvai laiptinės dalyje; STAN terakotos spalvos lubiniai cilindro formos šviestuvai pirmame ir antrame aukštuose; KOI balti įleidžiami šviestuvai miegamajame; ZILE toršeras miegamajame ir stalinis šviestuvas darbo zonoje. Terasose SLV prekės ženklo sieniniai šviestuvai PHOTONI.

PANASONIC. Naujausia technologija, į lubas montuojamas, „Panasonic“ siūlomas šiuolaikinis, tyliai veikiantis ir lengvai montuojamas „nanoe™“ generatorius „air-e“, dezodoruoja ir slopina tam tikras bakterijas, virusus, pelėsį, žiedadulkes ir alergenus, kad būtų geresnė patalpų oro kokybė. Šis įrenginys yra kompaktiškas ir mažai pastebimas, jam nereikia papildomos techninės priežiūros, tačiau šiame projekte naudojama įranga suteikia tiek daug. Šiandieniame suprantančiame sveikatos svarbą pasaulyje mums rūpi fizinis aktyvumas, mums rūpi tai, ką valgome, ir mums rūpi tai, kuo kvėpuojame. Tam šis prietaisas ir skirtas – geresnei oro kokybei suteikti žmogui, daug laiko leidžiančiam uždarose patalpose.

KONKURSO DALYVĖ: Rūta Lopetė ruta.lopete@gmail.com

VIZIJA

Projektuojant namą gamtos apsuptyje, buvo siekta sukurti aiškų ir lakonišką suplanavimą bei harmoningą ir ilgaamžį interjerą, kuris subtiliai sąveikautų su aplinka ir skatintų tvarų gyvenimo būdą.

Pasirinktos pagrindinės medžiagos, tokios kaip medis, mikrocementas ir nerūdijantysis plienas, ne tik suteikia šilumos ir solidumo pojūtį, bet ir yra ilgaamžės bei ekologiškos, prisidedančios prie aplinkos tvarumo. Stiklo naudojimas dideliuose langų plotuose maksimaliai išnaudoja natūralią šviesą ir sukuria vizualinį ryšį su lauko aplinka, kartu išlaiko aukštą energijos efektyvumą.

Pagrindinės erdvės suplanavimas yra orientuotas į židinio dominavimą, kuris tampa svarbiu šio projekto simboliu. Šis sąmoningas pasirinkimas siejamas su noru sukurti tvarią, jaukią ir socialiai aktyvią aplinką, skatinančią gyventi kokybišką ir prasmingą gyvenimą. Projekte naudojamos pažangios technologijos, – šilumos siurblys, saulės elektrinė, namų sistemų valdymas išmaniaisiais įrenginiais skatina sąmoningą aplinkos išteklių naudojimą.

Partnerių produktai

JUNG. Projekte planuojama „Jung Home“ sistema, kuri padės valdyti namų funkcijas, kurti scenarijus ir stebėti energijos vartojimą, siekiant sukurti patogų ir efektyvų gyvenimo būdą. Išlaikant lakonišką interjero koncepciją, pasirinkti „LS Zero“ serijos nerūdijančiojo plieno jungikliai, kištukiniai lizdai ir kiti reikalingi elementai. Šeimininkų vonios kambarys yra atskirtas nuo miegamojo stikline pertvara, kuri leidžia miegamojo erdvei atrodyti didesnei ir atviresnei, taip pat suteikia galimybę mėgautis kompoziciškai patraukliai suplanuota erdve, kuri sukuria ypatingą atmosferą. Norint užtikrinti privatumą, įdiegta JUNG išmaniojo stiklo sistema, kuri, esant poreikiui, užmatina stiklą.

GROHE. Projektui, kuriame nerūdijantysis plienas yra svarbus elementas, vonios kambariams atitinkamai parenkami tokio padengimo „Grohe Atrio“ serijos santechnikos įrenginiai. Virtuvės dizainui numatoma „Grohe K700“ plautuvė ir „Grohe Essence“ serijos maišytuvas.

GEBERIT. Projektui parenkami „Geberit ICon“ pakabinami WC puodai ir „Geberit Sigma“ vandens nuleidimo mygtukai, montuojami lygiai su paviršiumi.

DEXTERA. Langams uždengti pasirenkamos DEXTERA medinės 50 mm juostų pločio žaliuzės, valdomos integruotu elektriniu varikliu „Montion CM-06“ su integruota įkraunama baterija bei „bluetooth“ nuotoliniu valdymu. Iš natūralios medienos pagamintos žaliuzės yra draugiškos aplinkai, svarbu siekiantiems apsaugoti savo namus nuo dirbtinių medžiagų sukeliamų alergijų. Šviesos išskaidymas namuose – net nepakeliant žaliuzių galima reguliuoti juostelių pakilimo kampą ir šviesą nukreipti į patalpos centrą, grindis ar lubas. Medinės žaliuzės yra ne tik praktiškas, bet ir estetiškai patrauklus sprendimas namams gamtos apsuptyje. Jos taip pat padeda reguliuoti vidinę temperatūrą, veikdamos kaip papildoma izoliacija nuo karščio vasaros metu ir šalčio žiemos laikotarpiu. Tai gali padėti sumažinti energijos sąnaudas šildymui ir vėsinimui.

BRASA. Projekte numatoma įrengti daug uždarų spintų ir lentynų, siekiant sukurti tvarkingą ir švarų interjerą. „Hawa Concepta 50“ įvažiuojamų durų sistema idealiai tinka šiam tikslui įgyvendinti. Numatoma naudoti šią sistemą virtuvėje ir TV sienos zonose, kur ji puikiai įsilieja.

AKZONOBEL rekomenduoja pagrindinių erdvių sienoms pasirinkti „Morning Snow“ spalvą iš „Sadolin Ambiance“ spalvų kolekcijos. „Morning Snow“ yra šviesus baltos spalvos atspalvis, kuris pasižymi subtiliu ir švariu charakteriu. Ši spalva ne tik padidina erdvių šviesumą, bet ir suteikia šilumos bei jaukumo jausmą namuose. „Sadolin Ambiance Morning Snow“ spalva jūsų interjerą pavers elegantišku ir šviesiu, o kartu išlaikys raminančią ir neutralios aplinkos atmosferą, kuri tinka tiek klasikiniam, tiek moderniam interjerui. Šis atspalvis puikiai dera su įvairiais kitų spalvų akcentais, leidžiant kurti įvairiapusius ir individualizuotus dizaino sprendimus.

LUCIDUS TECHNO. Siekiant išlaikyti minimalistinę patalpų estetiką, projek-

tui pasirenkami „ArkosLight“ lubiniai mažo diametro šviestuvai „Lens Light Trimless“. Šie šviestuvai ne tik pabrėš erdvės modernumą, bet ir suteiks subtilią šviesą, neapkraunant lubų.

BERRY ALLOC. Siekiant išsaugoti harmoniją su gamtos aplinka, projektui numatyta plačiai naudoti medžio elementus. Grindims parenkamas kokybiškas „BerryAlloc“ parketas, kuris atspindės natūralų ir šiltą pojūtį patalpose. „Oak Authentique Silex“ atspalvio parketas subtiliai atitiks miško gamtos spalvas ir tekstūras.

DOLETA. Minimalistiniai langų rėmai pastatams suteikia išskirtinį dizainą, unikalumą ir išskirtinumą. Pasirinkti langų rėmai organiškai susilieja su

fasado plokštuma, yra minimalistiniai ir kartu dvelkiantys paprasta estetika. Langai pasižymi puikiomis ilgaamžiškumo charakteristikomis, aukščiausiomis šilumos ir garso izoliacijos, vėjo bei vandens (ne)pralaidumo savybėmis.

PANASONIC. Projektui parenkamas

„Panasonic New Aquarea L Generation“ šildymo siurblys, kuris išsiskiria dideliu energijos efektyvumu ir mažomis energijos sąnaudomis, taip pat inovatyvia technologija ir patikimumu, užtikrinančiu ilgalaikį naudojimą bei aukštą komfortą. Kondicionavimui parenkama estetiškai patraukli, minimalistinio dizaino „Panasonic“ kanalinė oro kondicionavimo sistema „Multi Split“ principu, kuri idealiai tinka sukuriant modernų ir švarų interjerą.

RESTA 2024 PARODOJE –DISKUSIJA APIE TVARUMĄ IR

MEDINĘ STATYBĄ

Vilniaus parodų rūmuose „Litexpo“ įvyko statybų verslo ir baldų paroda „RESTA 2024“. Kaip ir kasmet, žurnalas STRUCTUM šioje parodoje dalyvavo su novatoriško dizaino stendu. Šiemet jis buvo skirtas vertikalių ateities miestų, pastatytų naudojant tvarias, aplinkai draugiškas medžiagas, gamtos integraciją bei atspindinčių technologijų siūlomas galimybes, sampratai.

Justino Auškelio nuotr.

Šių metų STRUCTUM stendas

tapo žaliuojančia oaze parodos svečiams, nešančia tvarumo, mažesnio vartojimo ir daugkartinio panaudojimo idėjas. Konstrukcijoje panaudota mediena ir kiekvienas ją puošiantis žiedas tarsi pasakojo savo istoriją apie tvarią ir darnią miestų plėtrą ir gamtos grožį.

Miestų pažeidžiamumas klimato kaitos kontekste Jau ne vienus metus kalbama, kad miestai, turintys didelį gyventojų tankį ir išvystytą infrastruktūrą, tampa ypač pažeidžiami tam tikrų klimato kaitos padarinių ir kitų aplinkos veiksnių, tokių kaip karščio bangos, staigūs potvyniai, tarša, triukšmas ir dirvožemio tarša. Verta paminėti, kad karščio bangos laikomos vienu iš svarbiausių klimato kaitos padarinių, turinčių labai neigiamą poveikį miestų gyventojams. Didelis temperatūros padidėjimas gali sukelti sveikatos problemų, ypač senyviems žmonėms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms, taip pat padidinti oro kondicionierių

naudojimą, kas dar labiau didina energijos vartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį.

Dėl šių grėsmių miestų gyventojams ir dalyvaujantiesiems miestų planavime ir infrastruktūros kūrime būtina ieškoti sprendimų, padedančių susidoroti su iššūkiais. Tai apima urbanistinės plėtros planavimą, kuris atsižvelgia į klimato kaitos poveikį, infrastruktūros gerinimą, siekiant sumažinti pavojų nuo potvynių, tvarios transporto sistemos plėtrą, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir t. t.

Žinoma, Europos valstybės neužsimerkia prieš kylančias grėsmes: skaičiuojama, kad daugiau nei 100 miestų šiuo metu mažiausiai 70 proc. elektros energijos gauna iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, vandens, geoterminės energijos, saulės ir vėjo. Į šių miestų sąrašą patenka Reikjavikas Islandijoje, kur didžiąją miesto dalį maitina geoterminė ir hidroelektrinė, Bazelis, Šveicarijoje – 100 proc. atsinaujinančios energijos gaunama iš miesto energijos tiekimo įmonės.

Diskusijos epicentre –medinė architektūra

Medinė architektūra – vienas dažniausiai keliamų tvarumo kelių kalbant apie miestų plėtrą. Vilniaus miesto medinė architektūra yra vertinga tiek Europos, tiek Lietuvos paveldo kontekste, o Medines Šnipiškes drąsiai galime vadinti istoriniu Vilniaus mikrorajonu. Šiandien sparčiai augantis ir besivystantis Šnipiškių rajonas ne tik atrandamas vis daugiau vilniečių, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė turi parengusi strategiją, kaip prikelti šį rajoną naujam gyvenimui, kartu išsaugant jo autentiką. Šiais metais Vilnius su medinių Šnipiškių teritorija dalyvauja ir projekte „Išmanusis miestas 10“.

Į STRUCTUM diskusiją buvo pakviesti kompetentingi architektūros, statybos ir politikos sričių atstovai, kurie dalijosi įžvalgomis apie tvarių ateities miestų vystymą. Diskusijoje dalyvavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, architektas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas, architektas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis, Anykščių rajono vyr. architektė

Daiva Gasiūnienė, „ENEFIT Lietuva“ vadovas Vytenis Koryzna, „Garant ProTech“ direktorius Ignas Urbonas, Vilniaus miesto architektės patarėja visuomenės dalyvavimo plėtroje klausimais Beatričė Umbrasaitė. Diskusiją moderavo Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras S. Gentvilas sako, kad tvarumo klausimu labai svarbi ir miestų, savivaldos lyderystė.

„Mums patiems reikia susitvarkyti su vandentiekos sistema. Ne Europos Sąjungai, o mums patiems reikia, kad Vilniaus gyventojai kvėpuotų švariu oru. Ne Europos Sąjungai reikia, kad vyktų sklandi pastatų renovacija“, –sako ministras.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas A. Pliučas sako, kad plečiant miestus reikia labai gerai pasverti, ar mums reikalinga plėtra į išorę, nes galbūt pakaktų esamas struktūras patankinti arba paaukštinti.

„Senamiesčiai anksčiau buvo statomi prie pagrindinių transporto

arterijų, upių, kad būtų patogu išvežti prekes, gauti gaminius. Turgus visuomet būdavo miesto centre ir kiekvienas stengdavosi gyventi aplink jį, labai neišsiplėsti, o kai jau priversdavo, kildavo į viršų arba plėsdavosi po truputį. Manau, kad tuo pačiu būtų galima vadovautis ir šiandien“, –sako architektas A. Pliučas.

Medinė architektūra – vienas dažniausiai keliamų tvarumo būdų kalbant apie miestų plėtrą. 19-ojoje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaus Lietuvos architektų sąjunga su projektu „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“. Architektas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas G. Balčytis yra šios idėjos autorius.

„Architektai yra jungiamoji grandis tarp miestiečių ir užsakovų, savivaldos. Abiem pusėms reikia pagalbos, kurią suteikti gali architektai. Dabar skatiname statyti medinius namus, bet tos medienos reikia iš kažkur gauti. Jeigu kirsime medžius ir statysime namus, ar ilgam to medžio užteks. Viena vertus, medis – atsinaujinantis šaltinis. Kita vertus, dabar jau yra statybinių medžiagų, pagamintų iš įvairių medienos atliekų. Dabar visos medienos atliekos, kuriomis kūrenamos elektrinės, gali tapti puikiomis statybinėmis medžiagomis“, – sakė G. Balčytis. Anykščiai yra vienas iš medinių miestų pavyzdžių Lietuvoje.

Anykščių rajono vyr. architektė D. Gasiūnienė atskleidė, kokiais plėtros principais vadovaujasi miestas.

„Anykščiuose gamta iš mados neišėjo ir neišeis niekada. Dėl to 2018 metais politikų sprendimu priimtas strateginis planas, kurio apibrėžtis yra ta, kad siekiame lėtojo miesto statuso. Gamtos ir kultūros paveldas visada buvo pirmas prioritetas miesto planavime“, – apie Anykščių plėtros principus sakė D. Gasiūnienė.

Vilniaus miesto architekto patarėja visuomenės dalyvavimo plėtroje klausimais B. Umbrasaitė pasakojo apie medinių Šnipiškių plėtros planus.

„Vyr. architektės matymu, tai galėtų būti vieta, kur galėtų skleistis moderni medinė architektūra, kurios Vilniuje ir visoje Lietuvoje neturime tiek daug“, – sakė B. Umbrasaitė.

„Garant ProTech“ direktorius I. Urbonas pabrėžia, kad kalbant apie medinius statinius ir medinių miestų atgimimą pirmiausia reikia kalbėti apie priešgaisrinės sistemos įvedimą ir pritaikymą.

„Kalbant apie medinę statybą, reikia suprasti, kad medis įsiplieskia labai greitai. Per kelias minutes medinis daugiabutis gali įsidegti taip, kad jo užgesinti nepavyks. Jau projekto lygmeniu reikia aiškiai suprasti, kokias gaisro sistemas naudosime, kokias gaisro gesinimo sistemas pasirinksime“, – sako I. Urbonas.

„ENEFIT Lietuva“ ypatingą dėmesį skiria tvarumui ir žaliąją energiją siūlo tiek buitiniam vartotojui, tiek

verslui. Įmonės vadovas V. Koryzna paneigia mitą, kad sovietmečiu elektros energija nieko nekainavo.

„Elektra tikrai kainavo, daug kainavo ir dar dabar mokame už sovietmečiu pagaminą kilovatvalandę. Lyginant saulės ir vėjo kilovatvalandės kainą su branduoline energija, reikėtų lyginti visą kaštų struktūrą“, – sakė V. Koryzna.

STRUCTUM stende –pakartotinai naudota mediena ir augalija Statybų sektorius ir miestų plėtra kelia didelę taršą, palieka didelį CO2 pėdsaką. Vedamas tvarumo sampratos žurnalas STRUCTUM paruošė „RESTA 2024“ parodos lankytojams novatorišką stendą, kuriame pakartotinai panaudota praėjusių metų stendo medinė konstrukcija.

Parodos dalyvių akis džiugino naujomis idėjomis apipinta, 5 metrų aukščio konstrukcija, pagaminta iš 3 kub. m grynos medienos, kuri buvo dekoruota žaliais ir žydinčiais gyvais augalais. Stendą papildė minimalistiniai staliukai ir prie žemiškų spalvų derantys melsvos spalvos minkštieji pufai, skirti diskusijos dalyviams bei stendą aplankiusiems parodos svečiams prisėsti.

STRUCTUM komanda dėkoja įmonėms, prisidėjusioms prie nuostabaus stendo sukūrimo: „Jūrės medis“, „ISKU baldai“, „Narbutas Lietuva“, „Augalų centras“ ir Rytis Koveckis, pastoliai „Akmas“.

UŽ TVARUMO PĖDSAKĄ KIEKVIENUOSE NAMUOSE!

Žmonija susivokė: jai

gyvybiškai būtina

sumažinti planetoje vykstančių ekologinių katastrofų poveikį. Į nuolatines naujų tvarių sprendinių paieškas įsitraukė ir interjero medžiagų gamintojai.

Neda Žvybienė

Pastangas puoselėti gamtą ir stabdyti klimato kaitą liudija ir per šiemetę Milano dizaino savaitę pristatyti menininkų, dizainerių, mokslininkų darbai. Ne vieną įdomų sprendinį pasiūlė tvarių medžiagų kūrybos estafetę perimanti jaunoji karta.

Pavyzdžiui, Lozanos (Šveicarija) meno ir dizaino universiteto komanda iš medienos atliekų pagamino biologiškai skaidžią celiuliozės kempinę. Sukurtų prototipų universalumas ir tvirtumas patikrintas eksperimentais: paaiškėjo, kad celiuliozės kempinė gali būti tvari alternatyva minkštųjų baldų gamyboje. Dizainerė iš Singapūro Faezah Shaharuddin siekia išrasti vis naujų anglies dvideginio sekvestracijos balduose būdų. Milano dizaino savaitėje ji pristatė perdirbtos medienos baldų apdailos tekstilę, apdorotą preparatu COzTERRA, kuris suteikia galimybę iš oro sugerti anglies dvideginį. Dizaino laboratorija „Studio 8“ pasišovė būti naudingais tarpininkais statybinių atliekų cikle – iš stiklo, plytų, plytelių ir cemento atliekų sukūrė apdailos plokštes pastatams. Peru gyvenanti dizainerė Katherine Lopez dėmesį sutelkė į saulėgrąžų sėklų lukštų perdirbimą: jos kolekcijoje „Solio“ lukštai virto minkštą odą primenančia medžiaga. O ispanų studija „Alvaro Catalan de Ocon“ pademonstravo, kaip nuo kelionės į sąvartyną išgelbėti PET plastiką: pagamino iš jo šviestuvų šerdis ir lempučių lizdus.

Atsakomybę už aplinką ir ilgalaikį projektavimo sprendimų poveikį prisiima ne tik Milano dizaino savaitės dalyviai. Vis daugiau ir didelių įmonių pasitelkia menininkus bei mokslininkus, kad pasiūlytų tvarių medžiagų, alternatyvių sprendimų interjerui.

Pristatome kelis iš daugelio pastaruoju metu itin didelį susidomėjimą keliančių tvarių medžiagų projektus.

Hufton + Crow („Lapitec“ archyvo) nuotr.

Tvirčiausia, kas galėjo nutikti

Kurdama uolėtoje Vakarų Vankuverio (Kanada) pakrantėje iškilusio modernaus namo „Liminal House“ interjerą, architektų studija „McLeod Bovell Modern Houses“ plačiai panaudojo Italijoje patentuotą dirbtinį granito akmenį „Lapitec“. Ši medžiaga nėra metų naujovė, tačiau dėl tvaraus gamybos proceso ir puikių fizinių savybių daugelis architektų noriai ją integruoja į savo projektus.

„Lapitec“ lydomas iš skirtingų mineralų mišinių pasirinktinai, pavyzdžiui, anortito (anorthite), volastonito (wollastonite), mulito (mullite), albito (albite), hematito (hematite) ir kitų, nenaudojama jokių dervų ir naftos produktų. Dar daugiau tvarumo šiam dirbtiniam akmeniui suteikia patentuotas mineralinis komponentas „Biorite®“. Medžiagos „Lapitec“ gamybos procesui išduoti iš viso net 25 patentai. Šio dirbtinio granito akmens paviršius neporėtas, todėl jis atsparus bet kokioms oro sąlygoms, šalčiui ir karščiui, temperatūros svyravimams, UV spinduliams ir korozijai, pelėsiui ir bakterijoms, nebijo nei sūraus, nei chloruoto vandens, yra lengvai valomas. Dėl šių puikių fizinių savybių ir gamtinės estetikos „Lapitec“ tinkamas ir viduje, ir išorėje: vėdinamiesiems fasadams ir stogams, horizontaliems ir vertikaliems vidaus patalpų ir terasų paviršiams, svetainės stalams ir virtuvės stalviršiams, net baseinams ir jachtų interjerui.

„Liminal House“ šeimininkams, siekiantiems išlaikyti glaudų namo ryšį su gamta, labai patiko lydyto akmens faktūra, antra vertus, imponavo ir kitos savybės, ypač atsparumas atšiaurioms klimato sąlygoms, todėl jis panaudotas visoms namo vidaus grindims ir virtuvės apdailai.

Visos namo grindys, kurioms tenka UV spindulių ir druskų iš Ramiojo vandenyno, – tai didelės 12 mm storio „Lapitec“ plokštės. Virtuvėje šeimininkai pageidavo spalvomis sukurtos santūrios, bet jaukios atmosferos, todėl architektai pasiūlė tvirtą konstrukciją su nuosaikiais geometriniais elementais. Ilgoje virtuvės saloje „Lapitec“ stalviršis iškyla tiesiai iš grindų ir kontrastuoja su mediniais paviršiais bei taburetėmis.

Tvarūs sena ir nauja deriniai

Jeano Prouvè fasadų sistemoms būdingi apskriti langai, nepakartojama Piero Portaluppi tekstūrų kalba, gatvės menas ir grafičiai, kosmoso eros optinė dermė, šiuolaikinis dizainas ir pokario Milano stilius –daug nuostabių dalykų įkvėpė „Carlo Donati Studio“ projektą, pavadintą „Time Capsule“, 20 a. pradžios pastate intensyviai renovuojamame Milano Breros rajone.

Franco Chimenti („Antrax IT“ archyvo) nuotr.

„Time Capsule“ – ne tik burgundiško vyno ir žalios, putojančio vyno „Perlino“ rožinės, Sacharos nakties spalvų, geometrinių raštų, riešutmedžio sienų ir nendrių fragmentų, nedidelių apskritų ar ovalių variu profiliuotų angų dermė: pirmiausia tai naujų medžiagų ir perdirbtų jų pirmtakių samplaika.

Visos namo grindys išklotos aplinkai draugiška medžiaga – travertinu, vienu iš aukščiausios kokybės natūralių akmenų, žavinčių faktūra ir unikaliu raštu. Šio kalkakmenio paviršiui būdingi natūralūs įdubimai ir grioveliai. Šiltų jaukių spalvų travertino grindų plokštės akcentuoja minimalistinę miegamojo erdvę ir susieja ją su vonios kambariais, spalvos pabrėžia stiprų moters ir vyro, kaip poros, ryšį. Travertinas naudojamas ir kaip dekoratyvinis elementas, šiuo atveju jis derinamas su marmuro, keramikos ir porceliano plokštėmis.

Kitas tvarus „Time Capsule“ interjero sprendinys – vonios kambaryje horizontaliai sumontuoti dizainerių Matteo Thuno ir Antonio Rodriguezo iš 100 proc. perdirbto aliuminio profilių sukurti baltos matinės spalvos „Antrax IT“ T serijos radiatoriai, atstojantys lentyną, ant kurios patogu džiauti rankšluosčius ir pasidėti daiktus. Beje, „Antrax IT“ T silueto radiatoriai gaminami kelių dydžių, jie gali būti ne tik kabinami ant sienos, bet ir pastatomi ant grindų T siluetas, dizainerių teigimu, yra apgalvotas ir apskaičiuotas siekiant, kad šiluma kuo tolygiau pasklistų patalpoje. Šių radiatorių yra vandeninių ir elektrinių, pastarieji ypač taupo elektros energiją.

Tarp svajonės ir prisiminimų

Įkvėpta 19 a. šveicarų ir prancūzų architekto Le Corbusier kelionių po Italiją eskizų, „Studio SMIT“ tapetų ir paveikslų gamintojai „Spaghetti Wall“ sukūrė Italijos kraštovaizdžio sienų tapetų kolekciją „Grand Tour“. Piešiniai žadina vaizduotę ir kviečia pasidairyti po Romos imperijos griuvėsius, Toskanos renesanso bažnyčias, Salentą, antikos Etrūriją ir Karniją. Tarp tikrovės ir atminties, tarp intymios kraštovaizdžio idėjos ir jo kolektyvinės esmės – taip „Spaghetti Wall“ apibūdina savo vieną iš naujausių didelės raiškos tapetų kolekcijų ir ją įsigijusiesiems suteikia galimybę piešinius panaudoti ir kaip širmas arba paveikslus.

„Spaghetti Wall“ siekia, kad jos klientais galėtų būti ir sergantieji alergijomis bei kvėpavimo takų ligomis, todėl visi piešiniai spausdinami ant puikiai dažus sugeriančios ekologiškos neaustinės tekstilinės dangos, pagamintos iš tvarios augalinės celiuliozės (FSC). Piešiniai spalvinami tik bekvapiais vandens ir latekso pagrindo dažais – netoksiškais ir nesukeliančiais alergijos, todėl tinkamais net medicinos įstaigoms ir vaikų darželiams. Panaudota danga lengvai kompostuojama.

Spaghetti Wall archyvo nuotr.

Tarsi dailylentės

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „Ceramiche Refin“ sukūrė medinių dailylenčių kolekciją. Tačiau iš tiesų kolekcija „Cortina“ – tai keraminės plytelės ir plokštės, sukurtos išanalizavus Alpių namelių medienos

faktūras ir maumedžių, eglių, pušų medienos raštus stulbinamai tiksliai atkartojus dekoratyvinės keramikos paviršiuose.

Gamintojų teigimu, savo naujosios kolekcijos faktūras jie sukūrė ištyrinėję medienos pluoštus, be to, atsižvelgę į klientų pageidavimus savo

namuose turėti tvarias grindis, primenančias Šiaurės Italijos kalnų namelių estetiką, įskaitant ir visas laiko žymes, paliktas medienoje. Gebėjimas keramikos paviršiais atpasakoti skirtingus medienos gyvavimo etapus, pavyzdžiui, atvaizduoti lietaus nugludintą ar saulės

Ceramiche Refin nuotr.

išblukintą medieną, tapo „Cortina“ kolekcijos išskirtinumu.

Palyginti su kitomis statyboje ir architektūroje naudojamomis medžiagomis, keramika yra ypač tvari ir saugi. „Cortina“ plokštės ir plytelės gaminamos iš smėlio ir molio mišinio, išgaunamo tausojant aplinką. Plytelės neišskiria jokių LOJ (lakiųjų organinių junginių) net ir veikiamos aukštos temperatūros ar tiesioginių saulės spindulių, jose nėra ir kitokių toksinių medžiagų, cheminių priedų. Būdamos išskirtinio šilumos laidumo, plytelės kartu su grindinio arba sieninio šildymo sistema taupo energiją.

Italų įmonės „Ceramiche Refin“ gaminių ir gamybos procesų ekologiškumą bei tvarumą patvirtina tarptautiniai aplinkosaugos sertifikatai.

PUIKUS SKONIS TIESIAI IŠ MAIŠYTUVO!

FILTRUOTAS IR ATVĖSINTAS NEGAZUOTAS, SILPNAI ARBA STIPRIAI GAZUOTAS VANDUO

+ Tvarumas: daugiau jokių plastiko butelių

+ Filtruotas vanduo tieisiai iš virtuvės maišytuvo

+ Nuostabus skonis: atvėstintas tyras arba gazuotas

+ Patogumas ir saugumas

Sužinokite daugiau: blue.grohe.lt

PARTHOS Akustika, funkcionalumas,

tvarumas.

TI modulinės namų sistemos –

pasirinkimo laisvė kiekvienam

„PIR LIETUVA“ KONCENTRUOJASI Į NAUJAS STATYBŲ TECHNOLOGIJAS IR JAS PRITAIKO TI (ANGL. TIME INNOVATION)

MODULINĖMS NAMŲ SISTEMOMS. TI MODULINĖS SISTEMOS – TAI UNIKALI NAMŲ STATYBA, KURIOS VIENI DIDŽIAUSIŲ PRIVALUMŲ – FUNKCIONALUMAS IR EFEKTYVUMAS. ŠIOS INOVATYVIOS SISTEMOS – PUIKI GALIMYBĖ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ASMENINIAMS POREIKIAMS PRITAIKYTI PATRAUKLIA KAINA.

GREITIS

Unikali TI modulinių sistemų savybė – greitas montavimas ir mobilumas. Visos konstrukcijos sukurtos taip, kad būtų surenkamos greitai, lengvai ir be profesionalios darbo jėgos, vadovaujantis detaliai parengtomis surinkimo instrukcijomis.

INOVATYVUMAS

Išskirtinio dizaino TI moduliniams namams statyti naudojama unikali inovatyvi technologija, ilgai kurta ir nuolat tobulinama bendradarbiaujant su inžinieriais ir architektais.

ATEITIES SPRENDIMAI

Į TI modulines sistemas galima lengvai integruoti pažangias technologijas: pritaikyti energiją taupančią, automatizavimo, išmaniąją sistemas ir kitus sprendinius, gerinančius būsto funkcionalumą ir suteikiančius galimybę efektyviau vartoti energiją.

PRITAIKYMAS

TI moduliniai pastatai gali būti laikinas arba ilgalaikis būsto sprendimas. Daugiafunkcės TI sistemų galimybės leidžia modeliuoti įvairios paskirties pastatus – visuomeninius (komercinės paskirties patalpas, kareivines, ligonines, mokyklas, darželius), gyvenamuosius (namus, socialinius būstus, laikino apgyvendinimo patalpas) ir inžinerinius statinius.

SOCIALINIO BŪSTO SPRENDINYS

Daugiafunkciai moduliniai statiniai atveria naujų gyvenamojo būsto kūrimo galimybių. TI modulinės sistemos gali būti puikus sprendimas socialinių būstų trūkumui spręsti. Moduliniai namai gali būti laikinojo būsto programos dalimi – tapti prieglobsčiu žmonėms, laikinai neturintiems gyvenamosios vietos.

GAMTOSAUGA IR TVARUMAS

TI sistemos žengia svarbų žingsnį link būsto pramonės transformacijos į inovatyvesnę ir tvarią ateitį. Vienas didžiausių tokių modulinių namų pranašumų yra lankstumas – jie tinkami įvairiems projektams, nuo nedidelių vasarnamių iki kokybiškų A++ gyvenamųjų namų. Ne mažiau svarbu ir aplinkai draugiškas šio tipo namų statybos procesas, per kurį statybvietėje susidaro minimalus atliekų kiekis. TI moduliniai namai, suteikiantys unikalią galimybę individualizuoti ir efektyviai statyti būstus – tai būstų statybos pramonės ateitis.

DALI PRO 2 IoT biurus ir namus paverčia

Naudojant išmaniųjų apšvietimo sistemų gamintojos „Inventronics“ (anksčiau garsėjusios kaip OSRAM) sukurtą modernią šviesos valdymo sistemą

DALI PRO 2 IoT, namų ar biuro erdvės tampa patrauklesnės ir lengviau pritaikomos individualiems poreikiams.

DALI PRO 2 IoT – tai indėlis į tvarų apšvietimą. Sertifikuota belaidė technologija, turinti išmaniąją sąsają su vartotoju, atitinka visus šiandienius profesionalaus ir efektyvaus apšvietimo valdymo reikalavimus.

Šios išmaniosios apšvietimo sistemos veikimas grįstas Wi-Fi ryšiu, todėl jos įdiegimo procesas modernus, greitas ir nesudėtingas, lengvai įveikiamas kiekvienam pratusiam elektros prietaisus valdyti išmaniuoju telefonu. Reikia tik atsisiųsti OSRAM programėlę ir užprogramuoti norimas namų ar biuro apšvietimo funkcijas – pavyzdžiui, kad šviestuvai įsijungtų numatytu režimu, reikiamu laiku, apšvietimas būtų atitinkamo intensyvumo ir netgi šviesos atspalvio.

Tiek nustatymus keisti, tiek apšvietimo įrenginius stebėti galima ir per atstumą, nebūnant vietoje, – reikia tik interneto prieigos ir OSRAM debesijos prenumeratos.

DALI PRO 2 IoT ir kitus išmanius, inovatyvius apšvietimo sprendinius, padedančius taupyti energiją, prisidėti prie darnios plėtros ir tvarios aplinkos, Jums mielai pristatys UAB VIVID Light – gamintojo „Inventronics“ oficialusis partneris Lietuvoje.

www.lyfio.eu

+370 616 15085

info@lyfio.eu

Agronomijos g.45, Kaunas

Ilgaamžiai moduliniai namai

Pirmieji A++ klasės moduliniai namai Lietuvoje

Namas per 6 mėnesius

ROCKWOOL Group verslo strategijos pagrindas – tvarumas

Enriching modern living

Handprint Seven externally developed product handprint metrics to measure positive value creation of our products

Footprint Eight Group-level sustainability goals including two science-based targets

ROCKWOOL akmens vatos gaminiai – natūraliai ilgaamžiai ir tvarūs, laikui bėgant išlaikantys savo formą ir izoliacines savybes. Gamybos žaliavų – akmens gamtoje gausu, tačiau mes siekiame visomis išgalėmis prisidėti prie tvarių miestų plėtros, todėl vienas iš kertinių mūsų tikslų – darnios plėtros iššūkius paversti verslo galimybėmis, kurti inovatyvius produktus, kurie spręstų neatidėliotinas šiuolaikinės visuomenės problemas.

Pagal tvarumo rodiklius esame viena iš pirmaujančių statybinių medžiagų gamybos įmonių pasaulyje.

Mūsų pažangos gairės – vienuolika pasaulio klimatui ir žmonėms itin svarbių tvarumo tikslų pagal Jungtines Tautas. Įsipareigojame* juos pasiekti iki 2030 m. prioritetą teikdami energiškai efektyvesnių pastatų ir pramonės kūrimo, energijos ir vandens taupymo, CO2 emisijos ir triukšmo mažinimo, darbo vietų kūrimo vietos bendruomenėse sritims. Mūsų varomoji jėga – siekis prisidėti prie tvaresnio, saugesnio, komfortiškesnio gyvenimo kūrimo ateities kartoms!

*Plačiau skaitykite ROCKWOOL Group 2023 m. tvarumo ataskaitoje: https://www.rockwool.com/group/about-us/sustainability/sustainability-report-2023/ PEACE,JUSTICE ANDSTRONG INSTITUTIONS

Tvirtas, mažas ir ilgaamžis: šiuolaikiškas namelis iš LP® plokščių

SmartSide®

Daugiafunkciai LP® plokščių SmartSide ® nameliai sodui ar kiemui – tai naujos kartos itin patvarūs statiniai, padėsiantys įvesti tvarką namuose.

Bendrovė „Timbela ir Ko“, 25 metus užsiimanti medinių gaminių sodui, namams, sodyboms gamyba ir mažmenine prekyba, pristato inovatyvaus, JAV patentuoto apdirbimo, medžio plokščių namelius. Jie itin tinka lietuviškam klimatui, nes yra atsparūs permainingiems orams –didelei drėgmei, krušai, stipriems vėjams ir karščio bangoms. Plokštės nebijo puvėsio, smūgių, kenkėjų ir yra lengvai montuojamos. Namelį galima surinkti greičiau nei per 12 valandų.

Pasitelktos inovatyvios technologijos

Renkantis tinkamas namelio dailylentes reikia

atsižvelgti į daugybę veiksnių, tačiau ilgaamžiškumas visada turėtų būti sąrašo viršuje. Bendrovės „Timbela ir Ko“ nuomone, amerikiečių kompanijos LP® patentuota plokščių SmartSide® gamybos ir impregnavimo technologija SmartGuard® – viena iš pažangiausių karkasinių namelių rinkoje. LP® plokštės SmartSide ®kruopščiai apdorojamos net keliais apsauginiais komponentais: paruoštu cinko borato mišiniu, kuris sumažina kenkėjų atsiradimo galimybę, jūrine epoksidine derva, atsakinga už didesnį atsparumą smūgiams bei temperatūros svyravimams, ir vandeniui atspariu vašku. Siekiant išlaikyti visus išvardintus privalumus, ketvirtuoju sluoksniu tampa gruntuota medžio faktūros apsauginė plėvelė. Tokiu būdu suformuojama užtikrinta apsauga nuo drėgmės ir sukuriamas patvarus pagrindas dažų sukibimui. LP® plokštėms SmartSide ® suteikiama net 15 metų garantija. Amerikiečių kompanija LP® jau daugiau nei 40 metų tobulina statybinių medžiagų apdirbimo technologijas, jų gaminamos plokštės SmartSide ®dažnai vadinamos naujosios kartos dailylentėmis.

Dera kiekviename kieme

Iš inovatyvių LP® plokščių SmartSide ® pagaminti „Timbela ir Ko“ nameliai savo dydžiais lengvai pritaikomi nedideliame kieme, sode ar sodyboje. Daugiafunkciuose minimalistinio dizaino nameliuose galima patogiai ir tvarkingai laikyti svarbiausius sodo įrankius, dviračius, smulkią sodo techniką, vaikų žaislus, mažiau naudojamus daiktus.

Skirtingų konfigūracijų ir dydžių „Timbela ir Ko“ nameliai gaminami iš 10 mm storio LP® plokščių SmartSide ® , iš kitų gamintojų plokščių išsiskiriančių atsparumu ne tik deformacijoms, bet ir drėgmei. SmartSide® pritvirtintos prie 60 mm medinio karkaso, kiekvienas namelis sukomplektuotas su LP® grindimis

ProStruct® ir bituminių čerpių stogo danga. Papildomai oro cirkuliacijai įrengtos ventiliacinės grotelės.

Visi modeliai parduodami su specialiai jiems parinktu dažų rinkiniu. Namelius galima valyti švelniu plovikliu, tik reikėtų vengti abrazyvinių medžiagų ar tirpiklių, kurie laikui bėgant gali pažeisti dažytą dailylenčių paviršių.

„Ortakių gamyba“: nuo estetiško standarto iki netipinio sprendimo

Nestandartiniai matmenys – ne kliūtis plastikinių stačiakampių ortakių gamyboje. Bendrovė „Ortakių gamyba“ iš aukštos kokybės vokiško PP-H plastiko gali pagaminti ne tik įvairiausių matmenų ortakius, bet ir jų alkūnes, jungtis, triukšmo slopintuvus bei kitas fasonines dalis, kurių negali pasiūlyti standartinių cinkuotos skardos ortakių gamintojai.

Pažangus plastikas

Bendrovės „Ortakių gamyba“ ortakiams gaminti naudojamas plastikas SIMONA® PP-H ypač atsparus cheminiam poveikiui ir korozijai, UV spinduliams, nebijo šalutinio atmosferos poveikio. SIMONA® PP-H puikus tempiamasis stipris, šis plastikas, palyginti su kitomis polipropileno medžiagomis, yra ženkliai tvirtesnis, atsparesnis smūgiams ir deformacijai. SIMONA® PP-H

ortakiugamyba.lt

išlaiko išskirtinį plokštumą ir matmenų stabilumą gamybos ir apdirbimo metu, taip pat išsiskiria ilgalaikiu patvarumu įvairiose terpėse. Be to, iš šio plastiko pagaminti ortakiai yra estetiški ir lengvai valomi.

Individualūs sprendimai

Siekiant supaprastinti inžinerinių sistemų integravimą į pastatų konstrukcijas, galima suprojektuoti skirtingų sekcijų ir dydžių ortakius.

Pasitelkus 3D technologiją, gali būti naujai suprojektuoti stačiakampiai ortakiai, perbraižytas ar patobulintas esamo projekto ortakių asortimentas. Pagal poreikį visi pagaminti ortakiai gali būti izoliuojami. Produkcija pristatoma į nurodytą vietą.

Didžiulės panaudojimo galimybės

Dėl itin gerų termoplastiko, kaip medžiagos, savybių stačiakampius plastikinius

ortakius ir jų fasonines dalis galima patogiai naudoti įvairiose reguliariai vėdintinose erdvėse – nuo baseinų, ligoninių, farmacijos ar chemijos pramonės įstaigų iki maisto pramonei, gyvulininkystei, žemdirbystei skirtų patalpų. Ortakiai, be kita ko, gali būti montuojami ir grunte. Juos lengva montuoti objektuose, nes ekstruzijos būdu nesudėtinga suformuoti atšaką, įpjovą ar pagaminti tam tikrą detalę vietoje.

1928 m. pastatyta geležinkelio stotis, kurios atidaryme dalyvavo ir Ispanijos karalius, ir Prancūzijos prezidentas, ilgai stovėjo apleista, kol galiausiai tapo prabangiu viešbučiu „Canfranc Estación Hotel“. Pastato fasadas liko nepakeistas

stock.adobe.com

stthomasdevelopments.com

(Kanada) virš 1880 m. pastatytų šešių raudonų plytų kotedžų po konversijos iškilo spindintis šešių aukštų stiklinis biurų bokštas

NAUJAS GYVENIMAS NURAŠYTOSE MIESTO ERDVĖSE

Violeta Bartaškaitė

Toronte

Garsios architektūros kompanijos MVRDV įkūrėjas olandų architektas Winy Maas – aistringas konversijos šalininkas. Pasak jo, „dėl daugelio ekologinių priežasčių, tarp jų žemės ir energijos naudojimo, esamos infrastruktūros, geriau kurti intensyvesnę aplinką, užuot toliau plėtusis į priemiesčius“. Vienas iš puikių MVRDV projektų šioje srityje – seno apleisto prekybos centro Eindhovene konversija į patrauklų kultūros kvartalą „Heuvel“

ŠIANDIEN KARJERĄ PRADEDANTYS ARCHITEKTAI, UŽUOT PROJEKTAVĘ NAUJUS

PASTATUS, REGIS, DAUGIAU LAIKO LEIS

MĖGINDAMI PRIKELTI SENUS – KAD SUTEIKTŲ

NAUJĄ GYVENIMĄ JAU NURAŠYTOMS MIESTO

ERDVĖMS. PRITAIKYTI SENAS STRUKTŪRAS

ŠIUOLAIKINIAMS POREIKIAMS YRA TAUPU, TVARU IR LIUDIJA ŽMOGAUS KŪRYBINGUMĄ.

Hamburge (Vokietija) sandėlis virto Elbės filharmonija („Elbphilharmonie Hamburg“), be to, įrengti 45 privatūs apartamentai, taip pat yra restoranų, SPA centrų ir panoraminė miesto aikštė

Thies R��tzk e nuotr., elbphilharmonie.de

Mokslinių rinkos tyrimų bendrovės „Transparency Market Research“ skaičiavimais, iki 2025-ųjų statybinių atliekų kiekis pasaulyje pasieks 2,2 mlrd. tonų per metus. Turint omeny, kad statybų pramonė praryja 40 proc. pasaulinės energijos bei resursų ir statybos CO2 pėdsakas aplinkoje taip pat tebėra erzinamai ryškus, nors ir kaip šiuolaikiniai architektai bei inžinieriai nertųsi iš kailio kurdami anglies dvideginio į atmosferą neišmetančius statinius, prognozės, švelniai tariant, ne itin džiuginančios. Prie šios nieko gero mums nežadančios perspektyvos prisideda ir griaunami seni pastatai. Tačiau jiems griauti eikvojamą energiją ir neigiamą poveikį aplinkai griovimo metu galima sumažinti dviem būdais: arba griaunant surinktas jų medžiagas, konstrukcijas perdirbti, arba pastatus, užuot griovus, konvertuoti, t. y. pritaikyti naujai paskirčiai, kad jie ir toliau būtų tinkami naudoti.

JAV Aplinkos apsaugos agentūros teigimu, net efektyviai energiją naudojančiam naujam pastatui reikia apie keliasdešimt metų, kol jis sutaupys tiek energijos, kiek jos buvo išeikvota jo vietoje buvusiam pastatui nugriauti, todėl verčiau atgaivinti jau esamą negyvą pastatą ir paversti jį funkcionaliomis, gyvybingomis, tvariomis erdvėmis. Šiandien pasaulyje maždaug du iš trijų svarbių statybos projektų – pastatų konversija ar renovacija. Ekspertai prognozuoja, kad neilgtrukus esamų statinių konversija ir renovacija sudarys 90 proc. nekilnojamojo turto plėtros projektų.

Mvrdv.com

KAS YRA KONVERSIJA?

Pirmiausia vertėtų paminėti, kad tai, ką pas mus, Lietuvoje, įprasta vadinti pastatų konversija, užsienyje labiau žinoma kaip adaptive reuse – adaptyvus, arba pritaikomasis, pakartotinis panaudojimas. Ši koncepcija ėmė populiarėti 20 a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai sustiprėjo pastatų išsaugojimo ir aplinkosaugos judėjimai, pradėta reaguoti į sparčiai didėjančias energijos sąnaudas. Žmonės suprato: naujiems pastatams reikia naujų iškastinių žaliavų, naujų medžiagų ir konstrukcijų, tad verčiau išsaugoti senus pastatus. Literatūroje gausu termino „konversija“ interpretacijų – taip įvardijamas ir remontas, ir perprojektavimas, ir perdirbimas, ir pakeitimas. Kartu architektūros moksle bei praktikoje vartojami ir kiti terminai: „renovacija“, „restauracija“, „išsaugojimas“, „konservavimas“, „atnaujinimas“, „pertvarkymas“, „modernizavimas“, „priežiūra“.

Jeigu žvelgtume konceptualiau, konversija suprantama kaip praktinė intervencija į sukurtą aplinką. Pavyzdžiui, architektai Bie Plevoets ir Koenraadas Van Cleempoelis konversiją apibrėžia kaip „darbą su esamais pastatais“. Matematikė ir interjero architektė Liliane Wong, knygos „Adaptive Reuse: Extending the Lives of Buildings“ (liet. „Adaptyvus pakartotinis naudojimas: pastatų gyvavimo trukmės pratęsimas“) autorė, tai apibūdina kaip „nenaudojamo ar nepakankamai naudojamo pastato pavertimą tokiu, kuris vėl būtų naudojamas“ pakartotinai panaudojus „ne tik esamas konstrukcijas, bet ir medžiagas, atlikus transformacines intervencijas, pratęsus kultūrinius reiškinius per pastatytą infrastruktūrą ir ryšius, per laiko ir erdvės audinį bei atminties išsaugojimą“. Tokie ir panašūs teiginiai leidžia daryti prielaidą, kad konversijos praktika nepriklauso nuo architektūros objekto tipo, jo dydžio,

Honkongo kultūros centras „Tai Kwun“, atidarytas 2018 m., suteikė naują gyvenimą 16 istorinių policijos ir teismų pastatų. Lankytojai gali čia lankyti koncertus ir meno parodas, gurkšnoti kokteilius kalėjime, kuriame kadaise kalėjo Vietnamo Demokratinės Respublikos prezidentas Hồ Chí Minhas

Istorinė Šv. Juozapo seserijos mokykla ir greta buvusi 19 a. prancūzų ligoninė Tel Avive virto prabangiu viešbučiu „Jaffa“. Išskirtinis jo architektūros elementas – kasinėjimų metu aptikti 18 a. senovinis kiemas ir bastiono siena

pobūdžio, buvusios funkcijos ir paveldo statuso. Konversija suvokiama kaip įsikišimo į pastatytą aplinką sinonimas. Į ją žvelgiama kaip į ilgalaikį transformacijos procesą. Nors konversija dažniausiai siejama su naujos gyvybės suteikimu architektūriškai reikšmingam istoriniam pastatui, iš esmės šis terminas tinka visų laisvų, nenaudojamų, nepakankamai naudojamų, uždarytų ir apleistų pastatų perdarymui į tvariau ir naudingiau panaudojamus apibūdinti.

Didžiausias šiuolaikinio Afrikos meno muziejus „Zeitz MOCAA“ Keiptaune (Pietų Afrika) įkurtas buvusiame javų siloso komplekse

herzogdemeuron.com marriott.com

Apleistas

Niujorko Johno

F. Kennedy oro uosto terminalas

tapo butikiniu

viešbučiu TWA su didžiuliais garsui nepralaidžiais

langais nuo grindų iki lubų ir baseinu ant stogo

renovacija, – tai galimybė lanksčiai naudoti naujas, efektyvias statybines medžiagas, taip pagerinant pastato eksploatacines savybes ir sumažinant CO2 pėdsaką.

KONVERSIJA, PALYGINTI

SU RENOVACIJA

Renovacija – tai pažeistų ar pasenusių konstrukcijų atnaujinimas, minimalių pastato išorės pakeitimų praktika, perstatant ir atnaujinant vidų. Į renovaciją panašus istorinis išsaugojimas – jo atveju taip pat siekiama išsaugoti arba atkurti pastato istoriją, dažniausiai keičiamas vidus, o išorė išlaiko didumą originalios estetikos ir vientisumo. Stiprėjant statyboje ekologiškumo tendencijai, gali būti įdiegta energiją taupanti inžinerinė infrastruktūra. Toks požiūris idealiai tinka muziejams, nes pats pastatas gali tapti meno ar istorijos instaliacija.

Konversija – esamos pastato struktūros pritaikymas kitam tikslui. Vienas iš didžiausių konversijos pranašumų, palyginti su

Skiriamos kelios konversijos rūšys, tarp jų integracija – esama struktūra įkomponuojama į naują pastatą. Vienas iš puikių tokios konversijos pavyzdžių – Danijos Jegersborgo (Jaegersborg) vandens bokšto pavertimas studentų bendrabučiu Taip pat fasadizmas – kai pastato fasadas išsaugomas, o visa kita pakeičiama modernia struktūra. Šis procesas dar žinomas kaip fasadektomija. Istorijos puoselėtojams tai atrodo prastas sprendimas, tačiau šio metodo šalininkai mano, kad tai kur kas geriau, nei tiesiog ištrinti istorijos dalelę.

Gai būti ir infrastruktūros konversija – pasenusios ir nebenaudojamos infrastruktūros keitimas bendruomenei skirtais objektais. Vienas iš tokių pavyzdžių – buvusios Manha-

tano geležinkelio linijos „West Side Elevated Line“ perdarymas į pėsčiųjų taką „High Line“ su daugiau kaip 500 rūšių augalų ir medžių alėjomis, poilsio erdvėmis ir apžvalgos balkonais, maisto turgumi po atviru dangumi ir rampa neįgaliesiems.

KONVERSIJA – TVARIAU, TAUPIAU IR EFEKTYVIAU

Tvarumo sąvoka pirmą kartą buvo apibrėžta 1987 m. Jungtinių Tautų Brundtland ataskaitoje – kaip „plėtra, atitinkanti dabarties poreikius nepažeidžiant ateities kartų galimybės tenkinti savo poreikius“. Tačiau pastaruosius 30 metų vyksta tokia precedento neturinti plėtra, industrializacija ir taip auga planetos gyventojų skaičius, kad žala aplinkai ir ateities kartų gyvenimo kokybei, regis, gali tapti nebeatitaisoma. Nė kiek nestebina, kad tai skatina vadovautis vadinamuoju 3R principu: reduce, reuse, recycle – sumažinti, pakartotinai panaudoti, perdirbti.

Jens Markus Lindhe nuotr.

Viešbučio TWA archyvo nuotr.

Adobe Stock nuotr.

Kitaip tariant, mažiau pirkti naujų medžiagų, nenaikinti to, kas gali būti pakartotinai panaudojama pakeitus funkciją ar tikslą, perdirbti kiekvieną medžiagą, kuri gali būti panaudojama kitais tikslais, ir taip užtikrinti mažesnį atliekų kiekį. Statybose 3R metodas reiškia ir pastatų pakartotinį panaudojimą. Tyrimų duomenimis, pasirinkus konversiją, poveikis aplinkai gali būti sumažintas 20–41 proc. šešiose iš septynių neigiamo poveikio aplinkai kategorijų. Ypač didelis neigiamo poveikio sumažėjimas dėl konversijos fiksuojamas eutrofikacijos (cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus sukelto ekosistemos kitimo) kategorijoje. Smogo kategorijoje poveikis sumažėja 37 proc., iškastinio kuro – 34 proc., pasaulinio klimato atšilimo – 33 proc., aplinkos

heatherwick.com

Džino gamintoja „Bombay Sapphire“ nenaudojamą buvusią banknotų spaustuvę Laverstoke (Didžioji Britanija) pavertė modernia distiliavimo gamykla. Čia pastatyti du susieti šiltnamiai atogrąžų ir Viduržemio jūros augalams auginti

equilibrium.gucci.com

Italijoje senas sandėlis virto GUCCI meno laboratorija. Išorines pastato sienas puošiantys pasirašyti šiuolaikinių menininkų grafičiai išgarsino šį pastatą visame pasaulyje

rūgštėjimo – 29 proc., žmonių sveikatos – 20 proc. Skirtumo praktiškai nėra tik ozono kategorijoje. Tačiau ne tik dėl to pastatą konvertuoti yra kur kas naudingiau nei jį tiesiog nugriauti ir statyti naują. Griaunant pastatus į aplinką išmetamas juose susikaupęs CO2. Išlaikant ir naudojant esamus pastatus išvengiama didžiulės šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų emisijos. Taip konversija prisideda prie anglies dvideginio kiekio mažinimo tikslų.

Palyginti su nauja statyba, pailginus jau esamo statinio eksploatavimo trukmę, pritaikius jį naujai

zgf.com

„Google“ biuras Los Andžele įkurtas lėktuvų angare, kuris kadaise priklausė Howardui Hughesui ir kuriame buvo gaminami kariniai lėktuvai „The Spruce Goose“. Didžioji dalis medinės pastato išorės išsaugota, vidus sutvirtintas betonu ir plienu

paskirčiai sutaupoma medžiagų ir energijos, tuo pat metu sumažinant ir finansines išlaidas. Be to, sename pastate sukuriama nauja, moderni aplinka, dažnai kur kas tvaresnė nei renovacijos atveju, kur būtina laikytis istoriškumo principo: pasirinkus konversiją, architektų nesaisto reikalavimas naudoti tam tikrą istorinį laikotarpį atitinkančias statybines medžiagas – jie gali rinktis perdirbtas medžiagas ir efektyvias

sistemas. Konvertuojant pastatą taip pat sumažinamas ne tik atliekų kiekis, bet ir medžiagų į statybvietę ir iš jos transportavimo poreikis. Yra ir daugiau konversijos pranašumų. Vienas iš jų itin svarbus – nereikia ruošti sklypo naujai statybai. Maža to, daugelis apleistų pastatų dažniausiai yra strategiškai svarbiose ar logistiškai patogiose vietose. Apleisti jie stūkso kaip priekaištas municipalinei valdžiai

okudasanmiguel.com

Ispanijos Laneros (Llanera) mieste apleista Santa Barbaros bažnyčia tapo riedutininkų šventove: 2015 m. menininkas Okuda San Miguelis ją išpiešė, parinkęs riedutininkams tinkamą ikonografiją – kaukoles, nuogas moteris ir gyvūnus

ir jaukia miesto plėtros planus, o konvertuoti suteikia vietai naujos dinamikos. Jei pertvarkos projektas atliekamas išradingai, panaudojamas ne tik vietos potencialas – įtraukiama ir aplinkinė teritorija. Tinkamai suplanavus pastato konversiją, galima atgaivinti aplink esančius verslus arba atverti galimybių naujiems. Reikėtų įvertinti ir tai, kad senų pastatų konstrukcijos dažniausiai yra ypač tvirtos, juose panaudotos itin geros kokybės medžiagos. Pažeistos arba susidėvėjusios sienų pertvaros, grindys ir stogo čerpės gali būti pakartotinai panaudotos, pavyzdžiui, pamatams užpildyti. Esama ir tokių pastatų, kuriuose buvo naudojami akmuo ar marmuras – ypač brangios ir patvarios statybinės medžiagos. Kad ir kaip žiūrėtume, statinio konversija yra naudinga. Tai pigiau nei projektuoti ir statyti naują. Verslo konsultavimo ir audito bendrovės „Deloitte“ atlikta analizė atskleidė, kad konversijos projektai, palyginti su naujomis statybomis, kainuoja maždaug 16 proc. mažiau ir pastatomi 18 proc. greičiau. Senuose statiniuose jau yra kanalizacijos,

Antverpene (Belgija) buvusi gaisrinė tapo naujais Uosto administracijos namais. Jų architektūrinė kompozicija grįsta trimis pagrindiniais sprendmais: išlaikyti pagarbą senajam fasadui, suformuoti naują tūrį, „plaukiantį“ virš senojo pastato, ir įtraukti vertikalų elementą, nerealizuotą pirminiame pastato projekte

Seulo centre greitkelio atkarpa virto pėstiesiems skirtu 983 m ilgio parku, žavinčiu didžiausia Pietų Korėjoje augalų rūšių įvairove. Iš viso parke auga 24 tūkst. augalų

inžineriniai tinklai ir transporto jungtys, todėl sumažėja infrastruktūros kūrimo sąnaudos. Praktiški valdytojai turi galimybę planuoti konversiją keliais etapais, lėtai keisti pastatą. Vis daugiau miestų kuria skatinamąsias konversijų programas ir švelnina tam tikras taisykles bei reglamentus, susijusius su užstatymo tankiu, automobilių parkavimu, prieinamumu ir zonavimu. Dėl to lengviau ir greičiau gaunami statybos leidimai, sklandžiau vyksta statybos procesas. Miesto bendruomenės, nekilnojamojo turto investuotojai ir plėtotojai iš antram gyvenimui prikeltų pastatų gali gauti nemažai naudos. Senus gamybinius ir sandėliavimo pastatus pavertus stilingomis, paklausiomis industrinio pobūdžio kūrybinėmis biuro patalpomis, padidinama šio turto rinkos vertė.

IŠŠŪKIS, KURĮ VERTA PRIIMTI

Atgaivinti apleistus pastatus, suteikti jiems naują gyvenimą, naują prasmę ir naują funkciją – tikras projektavimo iššūkis, kūrybinis procesas su daugybe galimybių. Ir būdas išsaugoti istoriją. Seni pastatai saviti, turintys savo charakterį, unikalūs, juose patiriame tam tikrų emocijų. Skirtingai nei daugelis šiuolaikinių komercinių pastatų, jie mus traukia. Suteikiant naują paskirtį istoriškai vertingam pastatui, atgaivinama ir jo kultūrinė energija. Kitaip nei naujos statybos pastatams, konvertuotiems pastatams nereikia prisijaukinti bendruomenės – jie jau yra bendruomenės dalis. Be to, taip saugomas miesto struktūros paveldas, išlaikoma miesto architektūra. Konversija atgaivina pastato praeitį, ir ši tampa pastato ateitimi.

Mvrdv.com Adobe Stock nuotr.

Dažai, kurie tausoja būstą ateičiai

PUIKI KOKYBĖ, ILGA

EKSPLOATAVIMO TRUKMĖ, MINIMALUS POVEIKIS APLINKAI –TAI TRYS SVARBIAUSIOS TARPTAUTINIO PREKIŲ ŽENKLO „TIKKURILA“ VIDAUS IR IŠORĖS PAVIRŠIŲ DAŽŲ YPATYBĖS.

Pagrindinis bendrovės atsakomybės principas – padėti klientams, profesionaliems vartotojams ir pramonės atstovams pasirinkti praktiškus ir ekologiškai subalansuotus sprendimus. Tokį požiūrį lemia ilgametis įmonės tikslas siekti kuo didesnio tvarumo per visą dažų gyvavimo ciklą – nuo žaliavų parinkimo iki jo pateikimo galutiniam vartotojui. Mažos CO2 emisijos ir ilgaamžiai – tokie turi būti aplinkai draugiškam pastatui tinkami dažai, būtent į šias savybes ir orientuojasi prekių ženklo „Tikkurila“ dažų gamintojai, siekiantys būti tvarioms statyboms skirtų sprendimų iniciatoriais. Aplinkai draugiškas pastatas nebūtinai turi būti naujas – tvariau yra išsaugoti esamus pastatus pasirinkus tinkamą jų priežiūrą. Palaikydami šią idėją, „Tikkurila“ gamintojai siūlo produkciją, pailginančią pastatų eksploatavimo trukmę. Daugiau kaip 300 bendrovės gaminių pažymėti tarptautiniu ar nacionaliniu ekologiniu ženklu arba atitinka mažos emisijos klasę M1 (jai priskiriamos medžiagos, išskiriančios į atmosferą itin

mažai lakiųjų junginių). „Tikkurila“ asortimente yra ir išskirtinių produktų, kurie pailgina medinių terasų paviršių, medinių baldų ir atnaujinimo išsiilgusių namų fasadų eksploatavimo trukmę.

MEDINIAI FASADAI ATGYJA

FAKTŪROMIS IR SPALVOMIS „Tikkurila“ medinių fasadų dažai ir dažyvės yra universali namų eksterjero apdaila ir apsauga. Nepermatomi dažai mediniams fasadams ir lauko dailylentėms suteikia modernią išvaizdą. Pavyzdžiui, pusiau matiniai „Ultra Classic“ itin atsparūs atmosferos poveikiui. Jais padengtas medienos paviršius ilgai atrodo tarsi ką tik nudažytas. „Pika-Teho“ dažais padengtų medinių fasadų taip pat nereikia atnaujinti daugybę metų, nes aliejumi modifikuoti matiniai dažai gerai sukimba su naujais ar anksčiau dažytais mediniais paviršiais. Dažų

„Vinha“ privalumas – išryškintas natūralus medienos reljefas.

Pirmenybę teikiantiems gamtos faktūroms ir atspalviams rekomenduojamos permatomos dangos – spalvintos dažyvės, kurios, be kita ko, geriau nei nespalvintos apsaugo medinį fasadą nuo kenksmingo UV spindulių poveikio. Rąstiniams namams ypač tinka lauko medienos dažyvė „Valtti Plus Color“, kurios 17 proc. sudedamųjų dalių yra biologinės kilmės. „Valtti Color“ sukurta permainingam Šiaurės šalių klimatui. Jos spalvų paletėje „Valtti“ – visi gamtos tonai, žaviai susiliejantys su kraštovaizdžiu. Natūralių aliejų pagrindo perlamutrinė dažyvė „Valtti Arctic“ išryškina natūralų medienos grožį, o apšviesta sukuria šerkšno įspūdį.

BALDUS IR TERASAS

APSAUGO ALIEJAI

Kad ir koks Lietuvoje būtų oras, „Tikkurila“ lauko medienos aliejai išlaikys medinių terasų ir lauko baldų grožį daugybę metų. Itin patvarus biologinės kilmės medienos aliejus „Valtti Plus Terrace Oil“ saugo medieną nuo skilinėjimo, puvinių. Šis aliejus gaminamas juodos, pilkos ir rudos spalvų, o jame esantys specialūs pigmentai neleidžia spalvai išblukti ir saugo medieną nuo UV spindulių. Panašios sudėties ir apsaugos lauko medienos aliejumi „Valtti Plus Wood Oil“ galima lauko terasą nuspalvinti įvairiomis paletės „Valtti“ spalvomis. Reguliariai aliejuojant terasą ir lauko baldus ilgai išsaugomas nepriekaištingas rezultatas.

Naujosios „Aquarea“ L kartos šilumos siurblys

NATŪRALUS

ŠALTNEŠIS

Revoliucija dizaino, efektyvumo, ryšio ir tvarumo srityse

Komfortas ištisus metus

„Aquarea“ šilumos siurbliai pasirūpina visais namo šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens poreikiais.

Ekologiška ateitis

„Aquarea“ L kartos

šilumos siurblyje oras–vanduo naudojamas natūralus šaltnešis R290, kurio GWP* vertė yra 3.

*Potencialus poveikis pasauliniam atšilimui (angl. Global warming potential)

Aukštas efektyvumas

Inovatyvus šilumos siurblys, turintis hidraulinę jungtį tarp vidinio ir lauko blokų („hydraulic split“) ir išlaikantis

75 °C paduodamo vandens srauto temperatūrą net kai lauko temperatūra nukrenta iki -10 °C, ir veikiantis iki –25 °C aplinkos temperatūros.

Darnūs namai

Kompaktiško dizaino

šilumos siurblys puikiai dera vidaus ir lauko erdvėse. Kadangi veikia tyliai, netrikdys namų ramybės.

Išmanusis valdymas

„Wi-Fi“ ryšys užtikrina išmanųjį valdymą, išsamią stebėseną ir priežiūrą.

OBJEKTAS: Vilniaus TV bokšto antrasis rekonstrukcijos etapas, Karoliniškės, Vilnius

UŽSAKOVAS: Lietuvos radijo ir televizijos centras („Telecentras“)

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Infes“

ARCHITEKTAI: UAB „Plazma“, architektas Rytis Mikulionis

UPĖ, MIESTAS, DEBESYS IR TOLIAI

Vilniaus TV bokšte – net ketverios įkurtuvės. Antrojo bokšto rekonstrukcijos etapo pirmoji dalis įveikta: atidaryti prašmatnūs apartamentai, konferencijų salė ir bistro baras labai simboliniais –žvilgsnio trajektoriją čia apibūdinančiais pavadinimais. Nekantraujame sužinoti, kaip bus pavadinta netrukus 160 m aukštyje pradedama įrengti naujoji apžvalgos aikštelė stiklinėmis grindimis.

Dano Ruginio („Telecentro“ archyvo) nuotraukos

„Antrasis bokšto rekonstrukcijos etapas padalytas į dvi dalis. Per pirmąją dalį 67 aukšte įrengtas ir atidarytas baras „Toliai“, 68 aukšte – apartamentai ir konferencijų salė „Debesys“, 69 aukšte – suremontuotos techninės patalpos. Kitaip tariant, atnaujinta daugiau kaip 700 kv. m vidinių erdvių. Antroji rekonstrukcijos dalis užtruks iki metų pabaigos. Planuojama rekonstruoti restoraną „Paukščių takas“ 66 aukšte ir 65 aukštą – dar beveik 900 kv. m vidinių erdvių. Taigi, per antrąjį rekonstrukcijos etapą bus rekonstruota iš viso apie 1600 kv. m patalpų. Jau planuojami tolesni rekonstrukcijos etapai –TV bokšto pirmųjų aukštų ir bokšto aplinkos tvarkymo darbai“, – vardija Margarita Akelaitytė, Lietuvos radijo ir televizijos centro projektų vadovė, atsakinga už Vilniaus TV bokšto rekonstrukcijos projektą.

Bistro baras „Toliai“ TV bokšto viršutinėje taurėje, 67 aukšte, lankytojams atvertas balandį. Šiame aukšte taip pat įrengta ekrano zona privatiems renginiams ir edukacinėms programoms. Prie palangių sijų (struktūrinių žiedų) galima prisėsti taip pat patogiai kaip ir prie baro. Priešais barą įrengti laiptai, jais bus galima nusileisti į restoraną „Paukščių takas“, tačiau kol jame vyksta darbai,

laiptai yra uždengti. 67 aukšte taip pat veikia 2023-iaisiais atverta lauko terasa, čia galima išbandyti aukščio pramogą – pasivaikščioti TV bokšto taurės atbraila. Visas 67 aukštas yra atviro plano struktūros, palikta erdvės judėti aplink bokšto kamieną. 68 aukšte, be konferencijų salės „Debesys“, įrengti du dviviečiai apartamentai – „Upė“ ir „Miestas“. M. Akelaitytės teigimu, apartamentuose yra išskirtinių interjero sprendinių: specialiai pagamintos spintos pritaikytos prie banguojančių sienų, o lovoms išrinkta apskrita forma, be to, įdiegta automatizuota apšvietimo, užuolaidų ir kt. valdymo sistema, panaudotos tvarios natūralios medžiagos, tarp jų teraco (it. terrazzo) plytelės.

67 ir 68 aukštai lankytojams atverti pirmą kartą per visą TV bokšto istoriją. Anksčiau čia buvo techninės paskirties patalpos, tačiau jos jau kurį laiką stovėjo tuščios, po fasado remonto darbų nebebuvo nė pertvarų. Dabar abiejų aukštų patalpų planas pakeistas kardinaliai.

Įveiktas ir dar vienas iššūkis – atnaujintos visos TV bokšto inžinerinės sistemos. Neseniai pradėjo veikti modernizuotas liftas, pritaikytas naudoti gaisro atveju. Šiais metais planuojama pradėti ir antro lifto naujinimo darbus.

Šiuo metu rekonstrukcijos darbai sutelkti į restoraną „Paukščių takas“ 66 aukšte. Jau keičiami langai, bus plečiama besisukanti platforma ir sumontuota nauja virtuvės technologinė įranga, suteiksianti galimybę lankytojams pasiūlyti išskirtinį restorano valgiaraštį. Restoraną papuoš žinomo Lietuvos menininko kūrinys. Langus planuojama keisti ir 65 aukšte, be vidaus darbų, bus čia remontuojama ir aikštelė po taure.

„Tokios aikštelės 160 m aukštyje nerasite visoje Lietuvoje – jos grindys bus stiklinės!“ – atskleidžia sumanymą Vilniaus TV bokšto rekonstrukcijos projekto vadovė M. Akelaitytė.

Moderni mozaikinio betono grindų danga

Vienas ryškesnių naujojo TV bokšto bistro baro interjero akcentų – bendrosiose erdvėse įrengta „Mapei“ cementinių liejamųjų grindų sistema „Ultratop Terrazzo Effect“. Šią sistemą tiekė UAB „Velve M.S.T.“ –išskirtinis „Mapei“ statybinės chemijos atstovas Lietuvoje.

Naudojant dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistemą „Mapei Ultratop“ įrengta mozaikinio betono efekto („Ultratop Terrazzo Effect“) grindų sistema pagal architektų suformuotą užduotį.

Mozaikinio (teraco) betono grindims architektai pasirinko baltos spalvos mišinio „Ultratop White“ ir stambesnės frakcijos balto bei rusvo natūralaus akmens užpildų kombinaciją, puikiai derančią su kitomis interjero detalėmis ir baldais.

Siekiant stambesnės frakcijos užpildais sukurti vientisą raštą, „Ultratop“ sistemoje naudotas specialus epoksidinis rišiklis, užtikrinantis užpildų akmenukų struktūros vientisumą tiek dangą liejant, tiek eksploatuojant. Rišiklio naudojimas –unikali „Ultratop Terrazzo Effect“ grindų sistemos technologinė savybė.

Liejimo proceso pabaigoje dangos paviršius buvo padengtas specialiais apsauginiais sluoksniais, kad taptų itin atsparus vandeniui, nešvarumams, dėmėms ir supaprastėtų tokios dangos valymas bei kasdienė priežiūra.

Didžioji dalis „Mapei“ grindų sistemose naudojamų produktų yra ekologiški ir nekenksmingi aplinkai, tai patvirtina ypač vertinga dokumentacija – EPD (angl. Environmental Product Declarations). Šios produktų poveikio aplinkai deklaracijos grįstos produktų gyvavimo ciklo įvertinimu,

apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Toks sertifikavimas ypač aktualus šiais tvarios statybos laikais, kai į projektus vis dažniau įtraukiama sąlyga atitikti LEED V4 ir BREEAM reikalavimus.

UAB „Velve M.S.T.“ specialistai yra pasirengę konsultuoti projektuotojus, rangovus ir užsakovus visais klausimais, susijusiais su MAPEI statybinių sistemų parinkimu ir panaudojimo galimybėmis.

Pasirinkti tvarūs jungikliai ir kištukiniai lizdai

TV bokšto 67 ir 68 aukštuose sumontuoti vokiečių gamintojo JUNG, visame pasaulyje garsėjančio precizišku dėmesiu savo produkcijos kokybei, jungikliai ir kištukiniai lizdai. JUNG gaminiai jau daugiau kaip šimtą metų yra kokybės ir patikimumo etalonas. Pasak jungiklių ir protingų namų centro „JUNG Vilnius“ direktoriaus Raimundo Skurdenio, klientams imponuoja laikui nepavaldus subtilus JUNG gaminių dizainas ir didelė eksploatavimo trukmė – vis svarbesnis kriterijus pasauliui siekiant tvarumo.

JUNG produktai gaminami iš tvarių ir patvarių medžiagų, tarp jų duroplasto, kurį gaminant, palyginti su termoplastu, mažiau į atmosferą išmetama anglies dvideginio, mažiau suvartojama ir elektros energijos bei vandens. Eksploatavimo ciklo pabaigoje duroplastas gali būti dar kartą panaudojamas, pavyzdžiui, kaip užpildas. Perdirbimo ar šalinimo metu nesusidaro toksinių medžiagų, o irimo metu –mikroplastiko. „Žiediškumas – vienas svarbiausių JUNG verslo modelio kriterijų. Gamintoja siekia išsaugoti gyvybiškai svarbias ekosistemas ir

mažinti klimato kaitą, net tokiais mažais buities įrenginiais kaip elektros jungikliai prisidėti prie tvarumo“, – pabrėžia R. Skurdenis. TV bokšto naujosiose erdvėse pasirinkti LS 990 serijos juodos bei pilkos spalvos jungikliai ir kištukiniai lizdai nepriekaištingai įsilieja į interjerą. Pagaminti iš kokybiškų, aplinkai draugiškų medžiagų, paprastų elegantiškų linijų jungikliai siauru rėmeliu ir kištukiniai lizdai ne tik puikiai dera aplinkoje, bet ir yra itin funkcionalūs, juos naudojant galima lanksčiai įgyvendinti net ir sudėtingas architektūrines bei technines idėjas.

Esamus TV bokšto liftus komercinio-visuomeninio statinio poreikiams pritaikė jų gamintojas „Schindler“: pakeitė duris į priešgaisrines, atnaujino kabinų apdailą ir įrengė ekranus per visą kabinos sieną.

Viena iš prabangiausių naujųjų TV bokšto apartamentų detalių –išskirtiniai „Antoniolupi AGO85“ praustuvai, stebinantys ne tik neįprasta išlieta forma, bet ir dizaino galimybėmis – galima rinktis iš skirtingų „Antoniolupi“ spalvų ir tekstūrų.

CARTESIO / KOLEKCIJA

RIGATINO / PRAUSTUVAS

ESSENTIA / MAI

YTUVAS

AZIMUT / DUŠO MAI

YTUVAS

DUONOS KALNAS KŪRYBINIS

MANIFESTAS VILNIAUS KALVOSE

Gera žinia ieškantiems išskirtinio būsto: Vilniaus šlaituose baigtas įgyvendinti pirmasis individualių namų kvartalo „Duonos kalnas“ statybos etapas. Šis projektas –tarsi kūrybinis manifestas, atskleidžiantis asmenybės drąsą ir estetinį pojūtį.

Architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ („Bolds Property Partners“ archyvo) vizualizacijos

OBJEKTAS: išskirtinių individualių namų kvartalas „Duonos kalnas“, Duonos Kalno g., Fabijoniškės, Vilnius

UŽSAKOVAS: „BOLDS Property Partners“

ARCHITEKTAI: architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“, architektai Gintautas Natkevičius ir Dominykas Kalmatavičius

PROJEKTO PLĖTOTOJO ATSTOVAS: NU:MO

„Kartu su architektais galime pasiūlyti išskirtinį ir kartu racionalų individualų namą, kurio architektūra ir inžineriniai sprendimai bus ilgaamžiai. Tačiau ne mažiau svarbu ir kaimynai. Todėl statant „Duonos kalną“ būtina koncepcijos sąlyga buvo ne pavienis projektas, o namų kvartalas, kuriame labai svarbu visuma, iš anksto apgalvoti individualūs gyventojų ir visos bendruomenės poreikiai”, – sako „Duonos kalno“ projekto sumanytojų „Bolds Property Partners“ partneris Paulius Lavrukaitis, pabrėžęs, kad gero, kokybiško namo vizija susideda iš kelių aspektų, tarp jų aplinkos ir bendruomenės. „Lietuvos statybos sektoriuje daugėja investicijų į inovatyvią architektūrą. Atsisveikiname su vienodais, nuobodžiais pastatais ir sovietinės eros paveldu. Naujoji architektūra sujungia praeitį su dabartimi ir ateities vizijomis, suteikia aplinkai šviežumo ir atspindi šiuolaikines tendencijas. „Duonos kalnas“ yra šio teigiamo pokyčio pavyzdys“, – teigia kvartalo užsakovui atstovaujančios nekilnojamojo turto pardavimo ir valdymo komandos NU:MO projektų pardavimo vadovė Juliana Stanišauskienė. Vientisos architektūros individualių namų kvartalas „Duonos kalnas“ –tai apgalvotai suprojektuota betono, aliuminio ir medienos dermė, sklan-

džiai įsiliejanti į vietos kraštovaizdį. Universaliai išdėstytos A++ energinio naudingumo klasės būstų vidaus erdvės ypač funkcionalios ir atitinka daugumos šeimų poreikius. Namai parduodami be apdailos (neįrengti) arba įrengti iš dalies – numatoma, kad kiekvienas jų taps individualiu, originalumu ir įkvėpimu alsuojančiu statiniu. Namų langai pasukti taip, kad užtikrintų kiekvieno namo privatumą, tačiau leistų mėgautis kalvotos vietovės peizažu. Visuose būstuose įdiegtos geoterminio šildymo sistemos ir kiti tvarūs sprendiniai.

Erdviuose 8–13 arų sklypuose į architektūrinę visumą ir kraštovaizdį darniai įsilieja atraminės betono sienelės, laiptai ir kitos detalės. Bendrojo naudojimo teritorijoje bus įrengti automatiniai įvažiavimo vartai su automatine pavara, įėjimo varteliai su vaizdo telefonspyne. Numatyta apšviesti privažiavimo kelią iš betoninių trinkelių.

Kruopščiai sudėliota ir kvartalo urbanistinė schema. Nuo šlaitų, suteikiančių galimybę kūrybingai formuoti sklypų erdves, iki kvartalo želdinių – viskas suprojektuota taip, kad būtų išlaikytas bei pabrėžtas natūralus gamtos reljefas ir kartu sukurta funkcionali malonios estetikos gyvenamoji erdvė.

Kvartalas su architektūriniu charakteriu

„Suprojektuoti gyvenamųjų namų kvartalą nesunku. Iššūkis yra suprojektuoti jį taip, kad pastatai ir visa kvartalo aplinka turėtų charakterį, išlaikytų išskirtinumo ir racionalumo balansą, kurtų pridėtinę vertę, – sako architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ architektas Dominykas Kalmatavičius. – Išraiškingas „Duonos kalno“ sklypo reljefas ir gamtinis charakteris tapo ne tik atspirties tašku, praturtinančiu ir įkvepiančiu projektą, bet ir papildomu iššūkiu. Nuo pirmųjų eskizų norėjosi kurti skulptūriškų, bet tuo pat metu minimalistinių ir minkštų tūrių kompoziciją, kuri tarsi akmenys rieduliai organiškai nugultų reljefe.“

Architektai projektuodami stengėsi neperkrauti pastatų nereikalingomis detalėmis, nedaryti labai daug kompozicinių judesių

„Iš esmės pastatai – tai D formos tūris. Jis šiek tiek prasuktas: vienas aukštas žiūri į vieną pusę, o kitas –į kitą. Toks paprastas judesys sukuria įvairių rakursų – nors komponuojami identiškos architektūros pastatai, visas kvartalas neatrodo nuobodus. Atsiranda tam tikros intrigos. Mūsų nuomone, gryna, aiški forma geriausiai atsiskleidžia natūralioje aplinkoje, o kontrastas

pabrėžia ir žmogaus kūrinį, ir gamtos“, – teigia D. Kalmatavičius. „Duonos kalnas“ yra ne miške ar laukuose – tai palyginti sparčiai apgyvenama Vilniaus vieta, kurios kaimynystėje galima rasti įvairiausių formų, stilių pastatų, todėl kvartalo ramumas ir minties vientisumas, D. Kalmatavičiaus nuomone, išsiskiria, išlaiko solidumą ir kilsteli visos teritorijos vertę.

Kvartalas uždaras, privatus, tačiau tarp atskirų sklypų architektai vengė naudoti tvoras. „Pasirinkome neaukštas skroblų gyvatvores ir įvairius želdinius, kad išlaikytume žalią, gamtišką vietos charakterį, neįrėmintume erdvių. Lygiai taip pat ir pačius pastatus išdėstėme, pasukome taip, kad palyginti kompaktiškoje erdvėje kiekvienas ir pats turėtų privatumo ir nežiūrėtų tiesiai į artimiausią kaimyną“, – toliau vardija sprendinius architektas. Pastato vidus, jo žodžiais, – tai erdvės ir šviesa. Prioritetas teikiamas atvirais skulptūriškais laiptais su antru aukštu sujungtai didelei bendrai pirmojo aukšto erdvei – svetainei su valgomuoju ir virtuve. Suapvalintos sienos, pasak D. Kalmatavičiaus, suminkština bei akcentuoja erdvę ir netrukdo kitoje

namo pusėje racionaliai, patogiai išdėstyti kambarių. Kontrasto principu kuriama ir fasado išraiška – natūralios, faktūriškos medžiagos derinamos su kietomis, lygiomis ir atspindinčiomis. Pavyzdžiui, klasikinis fasado sprendinys –klinkerinės plytos pasuktos vertikaliai ir vienas iš jų įgilinant, kitas ištraukiant suformuotas reljefas.

„Tokiu būdu išgaunamas raštas, primenantis medžio žievę ir kontrastuojantis su lygiomis vitrinų stiklo bei metalo plokštumomis, – paaiškina D. Kalmatavičius ir priduria: – Laukiame, kol projektas bus įgyvendintas, ir kartu džiaugiamės ambicingu bei reikliu užsakovu, nes tik esant užmojui, norui ir netipinei situacijai galima padaryti ką nors unikalaus.“

Fasado plytos – unikalios struktūros ir formos

Užsakovai ir architektai ieškojo tam tikros spalvos, specifinių matmenų ir paviršių fasado plytų. Projekto koncepciją atitiko ir fasadams išskirtinumo suteikė belgiškos „Wienerberger“ fasado plytos „TERCA Tolus Tan Grijs ECO RF“: šiek tiek grubios, nešlifuotos, matinės, unikalios struktūros ir suformuotos rankomis. Plytas pjaustant

skirtingų storių plytelėmis pavyko išgauti norimą 3D fasado vaizdą. TERCA apdailos plytos gali būti kuo įvairiausių spalvų – nuo tamsiai rudos iki šviesiai raudonos, nuo visų geltonos spalvos atspalvių iki baltos. Skirtingi plytų paviršiai atveria didelių galimybių statybų dizainui. Yra netgi specialių kampinių ir figūrinių plytų, kurios leidžia kurti originalius ne tik fasado, bet ir kitų išorės ar vidaus konstrukcijų sprendinius.

AB „Wienerberger“ atstovybės Lietuvoje nuomone, didelis TERCA plytų spalvų, paviršiaus tekstūrų ir formų asortimentas leido užsakovams išsirinkti idealų variantą. Vienas didžiausių pasaulyje keraminių medžiagų gamintojų „Wienerberger“ puoselėja tikslą tiekti rinkai efektyvias ir aplinkai nekenksmingas statybines medžiagas, todėl visa koncerno produkcija atitinka tarptautinius kokybės standartus. Lietuvos rinkai pristatomi šie „Wienerberger“ produktai: vėdinamųjų fasadų danga ARGETON, keraminės stogo čerpės KORAMIC, TONDACH ir TERREAL, klinkerio apdailiės plytos TERCA, klinkerio grindinio trinkelės PENTER, tuščiaviduriai keraminiai blokai ir sąramos POROTHERM.

Maksimalų komfortą garantuoja pažangi šiluminė izoliacija „Duonos kalno“ projekto namų fasadams šiltinti pasirinkta pažangi išorinė šiluminės izoliacijos sistema „Ceresit Ceretherm Ceramic“. Sukurta permainingo klimato zonų pastatams, ji išsiskiria patvarumu bei nesudėtinga priežiūra ir užtikrina būstuose maksimalų komfortą.

„Henkel“ valdomo prekių ženklo „Ceresit“ atstovo Lietuvoje Arūno

paviršiais. Tokių savybių jiems suteikia technologija „Fibre Force“ su specifine trimate matrica ir stiprinamaisiais plaušais. Eksploatavimo metu „Fibre Force“ matricos sutvirtintą skiedinį ne taip veikia sezoninė klimato kaita, jame atsiranda kur kas mažiau mikroįtrūkių. Stiprinamieji plaušai neleidžia plėstis jau anksčiau fasade atsiradusiems įtrūkiams.

Sistema „Ceresit Ceretherm Ceramic“ atitinka „Duonos kalno“

Mingailos teigimu, mūsų šalyje, kaip ir visoje ES, fasadus privalu šiltinti tik pagal europinius techninius standartus sertifikuotomis sistemomis. „Ceresit Ceretherm Ceramic“ būtent tokia sistema ir yra, tačiau didžiausias jos pranašumas, palyginti su kitomis sertifikuotomis sistemomis, – pažangūs klijavimo ir armavimo mišiniai, plastiškesni ir ženkliai tvirčiau sukimbantys su

projektui keliamus autentiško dizaino, kokybės bei ilgalaikės išvaizdos reikalavimus ir idealiai dera su aukštos kokybės belgiškomis fasado plytomis. Izoliacinei fasadų medžiagai klijuoti naudoti klijai „Ceresit CT83 Strong Fix“, gerai sukimbantys su mineraliniais pagrindais ir putų polistireno plokštėmis. Armavimo sluoksniui formuoti pasirinktas mišinys „Ceresit

CT85 Flex“, kuris dėl jau minėtojo specialių „Fibre Force“ pluoštų derinio padidina izoliacijos sistemos atsparumą pažeidimams, neleidžia susidaryti kapiliariniams plyšiams, yra plastiškas ir sunkiai paveikiamas smūgių. „Duonos kalno“ fasadų klinkeriui pritvirtinti naudoti itin geru sukibimu pasižymintys mikropluoštu armuoti plytelių klijai „Ceresit CM17 Super Flexible“, tinkami ir kritiniams paviršiams, pavyzdžiui, anhidridiniam pagrindui ar akytajam betonui. Šiems klijams būdinga tokių puikių savybių kaip stabilumas ant vertikalių paviršių, atsparumas šalčiui ir vandeniui. Kaip siūlių užpildas pasirinktas nešvarumams, pelėsiui bei kitiems grybeliams atsparus glaistas „Ceresit CE43 Grand’Elit ekstra“, kurio formulė „MicroProtect“ užtikrina ilgalaikę veiksmingą siūlių apsaugą ir nepriekaištingą klinkerio dangos išvaizdą.

Įspūdingas namų akcentas –nestandartiniai stiklo fasadai Namų fasadų stiklo konstrukcijų projektavimas, gamyba ir montavimas patikėti šioje srityje besispecializuojančiai įmonei „Tranela“.

„Mūsų komanda nedidelė, tačiau profesionali, visada įsiklausanti į užsakovo norus ir pageidavimus, visada ieškanti geriausio sprendimo“, – sako įmonės vadovas Raimondas Bartkevičius.

„Duonos kalnui“ išrinkta statinio ir skersinio tipo aliuminio ir stiklo fasado sistema ALUPROF MB-SR50N EFEKT: aliuminio profiliai, kiaurymės bei tvirtinamosios detalės suprojektuojami ir pagaminami gamykloje, statybos aikštelėje fasadas tik surenkamas. Stiklinimas –struktūrinio tipo: tarpai tarp stiklų užpildomi silikonu, stiklo prispaudimo dangteliai nenaudojami, todėl sukuriamas vientisos plokštumos vaizdas.

Įmonė taip pat suprojektavo pagrindines įėjimo duris bei langus iš ALUPROF MB-86N sistemos ir stumdomąsias duris į terasą iš ALUPROF MB-77HS sistemos. Stumdomosiose duryse įdiegta apsauga nuo įsibrovimo, apribota

galimybė jas atverti iš išorės. Maksimaliai langų ir durų šiluminei varžai pasiekti pasirinktos šilčiausios sistemų versijos SI.

Visos varstomos dalys į fasadą bus įmontuotos taip pat nenaudojant fasadinių dangtelių, kad būtų išlaikyta vientisa plokštuma.

Pagrindinis užsakovo pageidavimas, įmonės „Tranela“ vadovo teigimu, – užtikrinti skaidrios ir neskaidrios stiklo zonų estetinį tolygumą, vientisumą, kad būtų kuo vienodesnis atspindys. Sprendinius reikėjo derinti su stiklo paketų tiekėju. Buvo priimtas sprendimas neskaidrios perdanginės zonos stiklo paketo dažymo paviršių perkelti ant vidinio stiklo vidinės plokštumos, o tai turėjo įtakos konstrukciniams sprendiniams dėl susidarančios aukštesnės temperatūros stiklo paketo viduje.

Užtikrinti pastatų klinkerio ir stiklinio fasadų vientisumą bei tolygumą, sujungti jų dalis irgi nėra labai paprasta. Nors elementai atrodo tolygūs, dėl nestandartinių konstrukcijų buvo sudėtingesnių vietų. Kiekvieno namo lenktos formos ir lygaus fasado sandūros, fasado pabaigos elementai yra netipiniai ir pritaikyti tik šiam pastatui.

reVINGIS:

Vingio parko kaimynystėje, ant vaizdingo Neries šlaito, NT plėtotojo GALIO GROUP įgyvendinamas ambicingas pramoninės teritorijos konversijos projektas „reVINGIS“ –viena iš pirmųjų solidžių investicijų sostinės Vilkpėdės rajone. Ta proga nuostabios dovanos sulaukė ir visi gamtą mylintys vilniečiai – palei Nerį jiems nutiestas žaliatakis.

naujas lapas pramoninio rajono istorijoje

OBJEKTAS: Daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso „ReVINGIS“ kvartalas „River Space“, Eigulių g. 7, Vilnius

UŽSAKOVAS: UAB „Revingis2“ (GALIO GROUP)

GENERALINIS RANGOVAS: AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST)

STATYBOS DARBŲ VALDYTOJAS: AB „Panevėžio statybos trestas“

ARCHITEKTAI: AKETURI, vadovas architektas Lukas Rekevičius, architektės Milda Rekevičienė, Valdonė Mitkevičiūtė, kraštovaizdžio architektė Jūratė Usanova

INTERJERO ARCHITEKTAI: AKETURI

PROJEKTUOTOJAI: UAB „Viltekta“ (inžinerija, projekto vadyba), vadovas architektas Tomas Segalis; UAB „Komplegra“ (konstrukcijos), konstruktorius Kristupas Veteris

STATYBOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS VYKDYTOJAS: UAB „Konstrukcijos ir technologijos“

Neilgai trukus Vilniaus Vilkpėdės rajono veidas turėtų pasikeisti nebeatpažįstamai: čia ketinama įrengti apie 1400 naujų butų maždaug 3000 žmonių. Iš viso suplanuoti aštuoni naujų būstų projektai, šiuo metu įgyvendinami du, vienas iš jų – gyvenamasis kompleksas „reVINGIS“, buvusioje pramoninėje teritorijoje kuriama moderni gyvenamoji erdvė su patogiam judėjimui ir kokybiškam laisvalaikiui skirta infrastruktūra. Naująjį kompleksą sudarys 4 daugiabučių kvartalai, arba 14 gyvenamųjų korpusų, kuriuose bus įrengta apie 650 gyvenamųjų bei kitos paskirties patalpų. „Kartu su AKROPOLIS GROUP puoselėjame bendrą tikslą – atverti šią didelę teritoriją visuomenei, paversti modernia, funkcionalia ir autonomiška erdve, kuri tenkintų daugumą tiek vietos gyventojų, tiek visų miestiečių poreikių. Gyvenamųjų namų projektą įgyvendiname vaizdingiausioje sklypo dalyje, ant Neries upės kranto. Norėjome sukurti savotišką architektūros parką, todėl nusprendėme dirbti su pora architektų studijų – AKETURI ir „Cloud architektai“. Abi studijos projektavo po du kvartalus ir sukūrė didelę itin kokybiško būsto pasirinkimo įvairovę“, – pasakoja Nerijus Maknevičius, GALIO GROUP ir AKROPOLIS GROUP vadovas.

GALIO GROUP jau baigė pirmąjį „reVINGIO“ etapą „River Space“, čia keliasi per pusantro šimto naujakurių. Įsibėgėjo ir antrojo etapo „Park Space“ statybos.

„Darbai vyksta intensyviai, pagal suplanuotą grafiką, taip pat jau rengiamės trečiojo etapo statyboms. Kad miestiečiai kuo greičiau pajustų permainų vertę, lygiagrečiai su projekto „reVINGIS“ statybomis savo lėšomis atlikome ir apleistos Neries krantinės tvarkymo darbus. Išlaikydami natūralumą, palei upę nutiesėme žaliatakį – Bebrų taką, kuriuo galima sklandžiai pasiekti Vingio parką ir patogiai jį pereiti. Į studijos AKETURI suprojektuotą šios Neries krantinės atkarpos infrastruktūrą investuota 300 tūkst. eurų, ji perduota Vilniaus miesto savivaldybei“, – projekto detalėmis dalijasi N. Maknevičius ir atkreipia dėmesį, kad ne tiek daug sostinėje vietų, kur būtų galima įsigyti naujos statybos būstą šalia gražaus parko, prie pat upės ir tuo pat metu šalia centro. Jo teigimu, tai užtikrina ilgalaikę būsto vertę, o plėtotoją įpareigoja išlaikyti aukštą estetikos, tvarumo bei funkcionalumo kartelę, galvoti ne tik apie komplekso gyventojus, bet ir apie visus miestiečius.

KIEKVIENAS KVARTALAS – VIS KITOKIOS STILISTIKOS

„Daugiabučių namų projektui „reVINGIS“ pasirinkta unikali vieta, tad norėjosi maksimaliai atskleisti būsto ant Neries upės šlaito greta Vingio parko privalumus“, – sako vienas iš kvartalų „River Space“ ir „Park Space“ architektų – AKETURI vadovas Lukas Rekevičius.

Raudonų plytų fasadų su tamsiais antstatais namai „River Space“ kvartale jau baigti (beje, liko vos keletas laisvų butų), o kvartalo „Park Space“ statybų pabaiga numatyta 2025 m. pradžioje. Kvartalai skiriasi ne tik pavadinimais, bet ir architektūriniais sprendiniais, stilistika.

„Park Space“ sudarys šeši gyvenamieji korpusai, kuriuose bus 155 butai, 7 komercinės patalpos pirmuose aukštuose, dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis bei dviračių saugyklomis. Šio kvartalo fasadų apdaila – klinkeris ir čerpės su medienos intarpais, sumontuoti mediniai langai.

„Kai kurių kvartalo namų fasadai šlaitiniai, nes norėjome užtikrinti kuo daugiau šviesos ir aplinkinių parko

bei upės vaizdų kiekvieno buto gyventojams, – paaiškina sumanymą L. Rekevičius. – Suformuotas vidinis kiemas tampa saugia intymia erdve kvartalo bendruomenei.“

Butų vidinės erdvės išdėstytos skirtingai, yra pritaikytų neįgaliesiems. Kuo butas aukščiau, tuo jo plotas didesnis, viršutinių aukštų lubos itin aukštos, yra ir butų per du aukštus. Antra vertus, numatyta ir nedidelio ploto būstų, tačiau pirkėjui sudaroma galimybė įsigyti kelis mažesnius butus ir iš jų suformuoti vieną didelį. „Park Space“ kvartalo butai yra A+ energinio naudingumo klasės, jų šeimininkams palikta galimybė įsirengti kondicionierius. Visuose butuose yra terasos arba balkonai, nes, anot architekto, gyvenant prie Vingio parko tai tiesiog privalu.

BEBRŲ TAKAS – DOVANA PASIVAIKŠČIOJIMŲ MĖGĖJAMS

„Bebrų tako“ pavadinimas prilipo natūraliai, nes šioje Neries pakrantės atkarpoje seniai gyvena ir bando užtvankas ręsti bebrai. Pakrantė buvo labai sunkiai pereinama, krūminga, ankstyvą pavasarį čia aukštai pakildavo vanduo“, – prisimena AKETURI

architektė Milda Rekevičienė, drauge su kolegėmis Valdone Mitkevičiūte ir Jūrate Usanova projektavusi „reVINGIS“ žaliatakį.

M. Rekevičienės teigimu, šios Neries krantinės atkarpos tvarkymas buvo derinamas su Vilniaus miesto savivaldybe. „Visi sutarėme, kad atkarpa turi likti laukinė, tačiau pasiekiama ir miesto gyventojams, einantiems iš Vingio parko, ir „reVINGIS“ naujakuriams“, – sako architektė. Projekto „reVINGIS“ sutvarkyta atkarpa prasideda nuo „Park Space“ kvartalo ribos su vandenviete ir baigiasi kartu su ketvirtuoju kvartalu „Art Space“. Šlaitai šioje atkarpoje labai statūs, tad nusileisti į pakrantę ir užkopti į viršų įrengti patogūs laiptai su suoliukais pailsėti tarpinėse aikštelėse. Šlaito viršuje suformuotos dvi panoraminės poilsio aikštelės su suoliukais norintiems grožėtis vaizdu iš viršaus. Apačioje įrengti stendai su informacija apie šioje vietoje aptinkamus ir saugomus gyvūnus, vabzdžius, žuvis.

Žaliatakiui naudotos tik natūralios medžiagos, jokių kietų dangų, vien sutankinta skalda ir gruntas. Iš medienos sukonstruoti laiptai įsilieja į

Laimono Ciūnio (GALIO GROUP) nuotr.

šlaito augmeniją. Šlaitas apsodintas juodalksniais, baltalksniais, gudobelėmis, sedulomis, jo viršuje, palei taką ir aikšteles, šlama liepos, klevai, pušys, ievos ir putinai – vien vietos augalai, nėra jokių įvežtinių rūšių. Didžiausias žaliatakio įrengimo iššūkis, anot architektės, buvo siekis mandagiai įsiterpti į laukinę gamtą. Daugiausia dėmesio buvo skiriama tako trajektorijai, o ją teko rinkti pavasarį, pakilus upės vandeniui. „Braidėme su guminiais batais ir smaigstėme kuoliukus, bandydami nuspėti, kur vanduo nepasieks ir nenuplaus takelio. Stengėmės išsaugoti kiekvieną vertingą medį, tad kai kur takelis smagiai vinguriuoja“, – pasakoja M. Rekevičienė.

LANGAI STEBI NERIES UPĘ IR

DIDŽIAUSIĄ LIETUVOS PARKĄ

Projekto „reVINGIS“ kvartalo „River Space“ gyvenamųjų namų langai turėjo atitikti ne tik griežtus techninius stabilumo ir saugumo reikalavimus –jų konstrukcijoms kelti ir inovatyvumo bei ilgaamžiškumo kriterijai. Didžiausią langų gamybos patirtį Lietuvoje sukaupusi įmonė MEGRAME® pagamino ir keturiuose kvartalo korpusuose sumontavo beveik 3000 kv. m šilumą taupančių ir A++ klasės kriterijus atitinkančių itin aukštos kokybės plastikinių langų konstrukcijų, kurių šilumos laidumo koeficiento Uw vertė – 0,75 W/m²K.

Langų rėmams gamintoja pasirinko GEALAN S 9000 sistemos profilius, kurių išorinė pusė yra tamsios RAL 7021, o vidinė – baltos spalvos. Profilių paviršiaus spalva išgauta inovatyvios „GEALAN-acrylcolor®“ technologijos būdu – spalvoto akrilo sluoksnis neatsiejamai sulydytas su profilio

pagrindu. Tokie langų rėmai neblunka saulėje, spalvotas jų paviršius nesilupa ir nesisluoksniuoja, sunkiai braižosi ir nebijo nei speigo, nei kaitros. Išskirtinis GEALAN S 9000 profilių sistemos bruožas – stiklo paketas net 26 mm įgilintas į rėmą: tai kartu su papildoma sandarinimo tarpine padeda efektyviau sulaikyti šilumą viduje, o šaltį ir triukšmą palikti už namo sienų. Langų rėmai sustiprinti nestandartinės formos cinkuoto plieno armuote, kuri suteikia visai lango konstrukcijai ypač didelį stabilumą ir tvirtumą. Langams kaustyti panaudoti itin patvarūs vokiečių gamintojo „Gretsch-Unitas Group“ aukštos kokybės varstymo mechanizmai. Tokie griežtais techniniais stabilumo, saugumo, o svarbiausia –sandarumo testais patikrinti MEGRAME® langai yra ilgaamžiai, puikiai izoliuoja šilumą bei garsą ir savo estetiška išvaizda suteikia erdvės pojūtį kiekvienam būstui. Lygios juodai pilkos išorinės dalies spalvos langai harmoningai įsilieja į kvartalo daugiaaukščių fasadų vaizdą ir juos supančios gamtos žemišką koloritą. Balta vidaus spalva tarsi antrina būstų plano tikslui – į namus įsileisti kuo daugiau šviesos, atverti erdvės ir gamtos vaizdų pro langus.

ŽAIDIMŲ AIKŠTELĖ – TARSI

AKCENTAS GAMTOJE

Vaikų ir paauglių erdvių sprendinius kvartale „River Space“ patikėta įgyvendinti bendrovei „Fixman“. „Park Space“ etapo žaidimų aikštelės sprendiniai šiuo metu derinami.

„Architektai pageidavo, kad „River Space“ žaidimų aikštelės koloritas būtų artimas vietos gamtos spalvoms, todėl išrinkome impregnuotos, nedažytos tankios šiaurinės pušies medienos įrenginius. Pradėjus darbus aikštelei išrinkta liejama danga ir jos piešinys“, – pasakoja „Fixman“ vadovė Inga Liudvinavičienė.

Apie 170 kv. metrų ploto užimančioje kvartalo „River Space“ vaikų ir paauglių erdvėje sumontuoti suomių gamintojo „Lappset“ balansuoti ir laipioti skirti įrenginiai darniai įsilieja į aplinką. Jie neaukšti, minimalistinio dizaino, tad nedominuoja juos supančioje gamtoje. Jiems gaminti panaudota šiaurinės pušies mediena yra ypač tvirta, todėl puikiai tinka aktyviai veiklai po atviru dangumi. Be to, mediena vasarą neįkaista, ir tai itin svarbu siekiant, kad vaikai jaukiai jaustųsi žaidimų aikštelėse net karščiausiomis dienomis. Gamintojas „Lappset“ šiai medienai suteikia 15 metų garantiją.

„Žaidimų aikštelė buvo statoma ant perdangos, taigi, kasti gilyn galimybės nebuvo. Liejome betoninius pamatus ir rinkomės žaidimų įrangą, skirtą paviršiniam montavimui“, –

projekto iššūkius prisimena I. Liudvinavičienė.

Suomių gamintojos „Lappset“ žaidimų aikštelių įranga pasirinkta dėl aukštos kokybės ir ilgo eksploatavimo ciklo. Daugiau kaip 50 metų veiklą plėtojanti „Lappset“ tarptautinėje rinkoje gerai žinoma ne tik dėl medžiagų kokybės, bet ir dėl dizaino bei funkcionalumo sričių naujovių. Šis gamintojas yra pagrindinis „Fixman“ partneris Baltijos regione.

Profesionali jau aštuonioliktus veiklos metus skaičiuojančios „Fixman“ komanda kruopščiai parenka kiekvienai žaidimų ar lauko sporto aikštelei tinkamą įrangą,

kliento pageidavimu atlieka ir projektavimo darbus, sumontuoja įrangą bei esant poreikiui ją prižiūri. Visuose objektuose vaikų žaidimų aikštelės yra akredituojamos pirmosios patikros metu.

Bendrovė „Fixman“ įrodė, kad yra tikra žaidimų ekspertė Baltijos regione: ji ne tik aprūpina klientus estetiška, patvaria, kokybiška ir įtraukia vaikų žaidimų aikštelių įranga, bet ir gali pasiūlyti individualių sprendimų pagal unikalius kiekvieno projekto ir kliento poreikius – tokias galimybes jai suteikia didžiulė profesinė patirtis ir patikimų partnerių tinklas.

Laimono Ciūnio (GALIO GROUP) nuotr.

PROFESIONALAMS VISI

IŠŠŪKIAI

ĮVEIKIAMI

Pirmojo „reVINGIS“ etapo „River Space“ statyboms buvo pasirinkta viena žinomiausių ir labiausiai patyrusių rangovių – akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ (PST), sėkmingai įgyvendinusi daugybę įvairių viešojo ir privataus sektorių projektų – nuo olimpinius standartus atitinkančių baseinų iki kogeneracinių jėgainių.

„Džiaugiamės, kad mums buvo patikėta įgyvendinti ir šį projektą“, – sako projekto vadovas Tadas Jurkaitis. Pasak jo, šio projekto užsakovas kelia aukščiausius reikalavimus ir skiria dėmesio kiekvienai statybos proceso detalei, pirmenybę teikia laiko patikrintoms technologijoms ir

sprendiniams, užtikrinantiems objekto ilgaamžiškumą. Norimą kokybę ir numatytų terminų laikymąsi garantuoja nuolatinė abipusė komunikacija su užsakovu, kruopštus planavimas ir tinkami sprendimai.

„Taip pasiekiamas rezultatas, atitinkantis užsakovo, klientų ir mūsų pačių lūkesčius. Didžiuojamės galėdami prisidėti prie projekto, kuriame pridėtinė vertė – pavyzdžiui, sutvarkyta erdvė prie Neries upės, – sukurta ne tik kvartalo, bet ir viso Vilniaus miesto gyventojams“, – tęsia T. Jurkaitis.

Jo teigimu, palyginti didelę dalį darbų PST atlieka savo jėgomis. „Dėl to, beje, ir esame patrauklūs: mes nepriklausome nuo daugybės rangovų veiksmų ir galime nepertraukiamai siekti geriausių rezultatų. Žinoma, aukščiausius reikalavimus keliame ir savo partneriams, nes jų veikla tiesiogiai veikia ir mūsų rezultatus“, – sako PST atstovas.

Projektas „reVINGIS“ įgyvendinamas išskirtinėje miesto zonoje, tačiau PST, T. Jurkaičio teigimu, tai nesukelia didelių rūpesčių. Kaip ir kituose projektuose, taip ir šiame planuojama, organizuojama ir vykdoma veikla, sprendimai derinami su atitinkamomis institucijomis, laikomasi įstatymuose, norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Kaip ir kone kiekviename objekte, pasitaiko ir nenumatytų situacijų, tačiau per daugelį įmonės gyvavimo metų suburta stipri kompetentingų specialistų komanda greitai ir efektyviai jas išsprendžia.

„Atlikdami „reVINGIS“ kvartalo „River space“ statybos darbus, buvome susidūrę su darbo jėgos trūkumu, paslaugų ir medžiagų kainų svyravimais bei tiekimo grandinės sutrikimais. Tačiau mums pavyko operatyviai ir sėkmingai išspręsti problemas, įvykdyti savo įsipareigojimus užsakovui laiku ir užtikrinti aukštą darbų kokybę“, –teigia PST darbų vadovas T. Jurkaitis.

UŽTIKRINTOS SKLANDŽIOS KOMPLEKSINĖS PROJEKTAVIMO PASLAUGOS

Nuo pirminės stadijos industrinės teritorijos konversijoje dalyvavo ir viena iš pirmaujančių projektavimo paslaugų įmonių Lietuvoje „Viltekta“: rengė, viešino, tvirtino dviejų daugiabučių kvartalų – „River Space“ ir „Park Space“ – projektinius pasiūlymus, koregavo detalųjį planą. Parengė ir techninį projektą bei kvartalo „Park Space“ darbo projektą.

„Atlikome inžinerinių sistemų projektavimą, – apie darbų eigą pasakoja „Viltekta“ vadovas architektas Tomas Segalis. – Mūsų įmonei buvo keliamos atsakingos esminės užduotys: valdyti projektavimo procesą, vadovauti visoms projekto dalims, parengti vidaus ir lauko inžinerines dalis, būti atsakingiems už projekto parengimo terminus, suderinamumą ir kokybę. Statytojui projektavimo metu užtikri-

nome visus su projektavimu susijusių užduočių sprendimus.“

Visus darbus pavyko sėkmingai atlikti: šiuo metu vienas iš įmonės „Viltekta“ projektuotų „reVINGIS“ kvartalų, „River Space“, jau pastatytas, o „Park Space“ artėja statybų pabaigos link, jų bendras plotas –apie 38 tūkst. kv. m. Didžiausias iššūkis tokios didelės apimties projekte –sklandžiai įgyvendinti kompleksinius sprendimus, tiksliai įvertinti ir valdyti lygiagrečius projektus ir procesus.

Patikimo partnerio reputaciją pelniusi „Viltekta“ jau 30 metų teikia kompleksines projektavimo paslaugas. Ambicinga komanda įgyvendina unikalius ir reikšmingus biurų, valstybinių, visuomeninių, komercinių, sporto, transporto, paveldo pastatų projektus. Diegia naujas technologijas, projektavimo procese naudoja šiuolaikinę statinio informacinio modeliavimo technologiją (BIM), ypač

daug dėmesio skiria projektų kokybės kontrolei, ekologijai, laikosi nustatytų standartų. Būtent įgyvendinamos vis naujos užduotys ir iššūkiai padeda įmonei išlaikyti sėkmę.

Sklandų projekto „reVINGIS“ techninį įgyvendinimą užtikrina kompetentingi ir patyrę statybų techninės priežiūros įmonės UAB „Konstrukcijos ir technologijos“ specialistai.

Projekte „reVINGIS“ įrengti šeši keleiviniai liftai „Schindler 3000“, užtikrinantys naujausias žaliųjų pastatų tendencijas – gaminantys elektros energiją.

Laimono Ciūnio (GALIO GROUP) nuotr.

MODERNI MOKSLO BAZĖ VISŲ MŪSŲ LABUI

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Kaune – svarbus įvykis visai mūsų šalies visuomenei ir tarptautinei medicinos mokslininkų bendruomenei: čia įrengta moderni Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės infrastruktūra, suteikianti didžiulių galimybių ir studentams, ir naujų medicinos metodų bei technologijų kūrėjams.

riatrijos klinikos profesorė ir LSMU Senato pirmininkė. Pasak profesorės, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, daugėjant žmonių, vyresnių nei 65 metų, sveikatos priežiūros sistemai kyla rimtų iššūkių, nes kuo daugiau vyresnių žmonių – tuo didesnis sveikatos priežiūros, ypač ilgalaikės, taip pat slaugos ir reabilitacijos paslaugų poreikis. Deja, slaugos mokslo įrodymais grįstų sprendimų įgyvendinimas praktikoje iki šiol yra nepakankamas. Tikimasi, kad naujoji LSMU mokslo bazė padės užpildyti šią spragą.

„LSMU siekia, kad Slaugos fakulteto absolventai taptų aukštos profesinės kvalifikacijos specialistais ir dirbdami sveikatos priežiūros sistemoje diegtų naujausias mokslo žinias bei technologijas, gerintų pacientų priežiūros kokybę. Tam tikslui buvo būtina sukurti vientisą studijų ir mokslo infrastruktūrą, į kurią būtų integruota moderni mokslo bazė, atitinkanti šių laikų mokslo plėtros tendencijas bei poreikius ir sudaranti tinkamas sąlygas tyrėjams plėtoti aukščiausio lygio tiriamąją veiklą, tobulinti kompetencijas bei siekti mokslinės karjeros palaikant tarptautinį mobilumą ir taip sustiprinant tarptautinį Lietuvos mokslo konkurencingumą“, – Slaugos fakulteto mokslo bazės svarbą paaiškina jo dekanė dr. Jūratė Macijauskienė, Ge-

Didelės galimybės ir studentams, ir mokslininkams „LSMU prioritetas – kurti mokslu grįstus sprendimus klinikinei praktikai ir sveikatos priežiūros sričiai, o LSMU Slaugos fakultetas – vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę vykdyti slaugos mokslo krypties doktorantūrą“, – pabrėžia dr. J. Macijauskienė. Slaugos fakulteto mokslininkai tiria sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, kuria šiuolaikinius minimaliai invazinius prevencijos, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir slaugos metodus, interaktyvias technologijas, praplečiančias sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimybes. Norint užtikrinti atliktų mokslinių tyrimų aktualumą, kokybę, sklaidą ir praktinį pritaikomumą, bendradarbiaujama su skirtingų mokslo sričių tyrėjais, asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir užsienio institucijomis, taip pat daug dėmesio skiriama taikomiesiems slaugos mokslo tyrimams. Fakultete kuriamos ir tobulinamos metodikos aukšto meistriškumo sportininkų ir fiziškai aktyvių asmenų svei-

katos būklei įvertinti įvairių fizinių krūvių metu, atliekami moksliniai tyrimai traumų ir ligų, susijusių su fiziniu krūviu, profilaktikai, diagnostikai, gydymui ir reabilitacijai tobulinti.

Slaugos fakulteto dekanė neabejoja, kad naujoji infrastruktūra padės ženkliai suintensyvinti tarptautinę mokslinę veiklą: jau laukiama autoritetingų tyrėjų iš užsienio universitetų, didėja susidomėjimas podoktorantūros stažuotėmis slaugos, reabilitacijos ir sporto medicinos srityse.

Mokomosios auditorijos taip pat atviros ne tik Lietuvos piliečiams: šiuo metu 17 proc. Slaugos fakulteto studentų – atvykusieji iš užsienio.

Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės kūrimas finansuotas pagal Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos 1 ir 9 prioritetų priemones, taip pat LSMU ir kitomis lėšomis. Visa projekto vertė –apie 15 mln. eurų.

Slaugos fakulteto dekanės teigimu, įgyvendinant projektą būta išskirtinių iššūkių: keitėsi projektavimo ir techninės priežiūros paslaugų vykdytojai, netgi rangovas, tačiau galiausiai norimas rezultatas buvo pasiektas.

Aliaus Koroliovo (LSMU archyvo) nuotr.

Architektūriniai sprendiniai

ir jų iššūkiai

„Pastatas yra Kauno klinikų ansamblyje, todėl siekėme papildyti esamą architektūrinį audinį: ir prieš pradėdami pastatą projektuoti, ir jį projektuodami analizavome įvairiais laikotarpiais pastatytus aplinkinius pastatus. Ypač arčiausiai esantį Gražinos Janulytės-Bernotienės projektuotą savitos spalvos bibliotekos pastatą, išsiskiriantį iš senosios pirmojo klinikų komplekso architektūros“, –sako naująjį fakulteto pastatą projektavusios studijos „Dalis erdvės“ vadovas architektas Astijus Taujanskas. Vis dėlto didžiausią įtaką padarė trikampė sklypo forma ir jame dominuojančios statinių išdėstymo bei pagrindinių judėjimo kelių ašys. Atsižvelgus į tai, kad pastatas bus gerai matomas iš Liepų alėjos ir Sukilėlių prospekto, buvo pasirinkta aiški tūrio išraiška, pastato kampai suapvalinti. Fasado architektūros ypatybė –vertikalių langų nišų ritmai ir medžiagų spalvų kontrastas: masyvus horizontalus pagrindinio įėjimo baltos blizgios plokštės elementas tamsiai pilko klinkerio plytų fone pieti-

OBJEKTAS: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakulteto slaugos ir mokslo

bazės infrastruktūra, Eivenių g. 4, Kaunas

UŽSAKOVAS: LSMU

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Autokausta“

ARCHITEKTAI: studija „Dalis erdvės“, vadovas architektas Astijus Taujanskas, architektai

Giedrė Palevičiūtė, Rasa Paulauskaitė, Eglė

Gabrielė Andriuškevičiūtė, Dovilė Stankutė, Gabija Vinikaitė-Bačinskienė, Oner R. Karaosman

nėje pusėje įrengtos trys dar mažesnės auditorijos. Vienoje iš jų sumontuota akustinė transformuojama pertvara, kuria galima patalpą padalyti į du seminarų kambarius. Tarp seminarų kambarių, laiptinės ir rytinės amfiteatrinės auditorijos studentams suformuota individualaus mokymosi zona.

Antrasis aukštas skirtas Sporto medicinos klinikai. Čia įrengti mokomieji kabinetai. Yra ir sporto salė su persirengimo kambariais, dėstytojų kabinetai, seminarų kambariai, sporto traumų tyrimų laboratorija.

nėje dalyje ir šoninis įėjimas su baltos blizgios plokštės stogeliu bei vertikalia sienute – šiaurinėje. Pastato plokščio stogo viduryje įrengti dideli kupoliniai stoglangiai pripildo vidaus erdves natūralios šviesos. Po stoglangiais tarp aukštų esančiose perdangose įrengtos suapvalintos formos angos su stikliniais turėklais. Siauriausioje angos pusėje yra stiklinis panoraminis liftas.

Fakulteto rūsyje, be fakulteto pagalbinių-techninių patalpų, įrengta dalis Reabilitacijos klinikos: vandens procedūrų zona su patalpa mokomajai vertikaliajai voniai, mokomajam vandens takui, kitoms procedūroms. Šalia vandens zonos yra mokomosios patalpos, kurioms būtina tamsa: fizikinių veiksnių kabinetas, mokomasis smūginės bangos ir lazerio spindulio kabinetas, echokardiografijos kabinetas.

Pirmojo aukšto vakarinėje pusėje, virš vandens procedūrų zonos rūsyje, įrengta didžiausia Slaugos fakulteto amfiteatrinė auditorija, kurioje telpa daugiau kaip 100 žmonių. Antroji amfiteatrinė auditorija, kone perpus mažesnė, yra priešingoje –rytinėje pirmojo aukšto dalyje. Pieti-

Trečiasis aukštas skirtas likusioms Reabilitacijos klinikos patalpoms, tarp jų dėstytojų ir mokomiesiems kabinetams, ikiklinikinių pratybų patalpoms, neįgaliųjų reabilitacijos mokslinei praktinei laboratorijai. Aplink tarpaukštinę angą prie stiklinių turėklų sumontuoti stalviršiai su kėdėmis – studentų individualių užsiėmimų darbo vietos. Toks pat individualių darbo vietų modelis atkartojamas ketvirtajame pastato aukšte, kur įsikūrė fakulteto dekanatas ir Slaugos klinika su seminarų kambariais, klinikinės slaugos mokslinių tyrimų laboratorijomis ir kabinetais.

Didesnės laboratorijos ir mokymo patalpos suprojektuotos pietinėje pastato dalyje. Pastato energinio naudingumo klasė – B. Fakulteto teritorijoje įrengti suoleliai bendruomenės nariams, dviračių saugyklos ir kt. Generalinio rangovo UAB „Autokausta“ direktoriaus Juozo Kriaučiūno teigimu, didžiausi projektinių sprendinių iššūkiai – lifto išorinės sienelės iš lenkto stiklo, trečiojo ir ketvirtojo aukštų vidinėje erdvėje esančių atrijaus turėklų su parabolinės formos stiklais gamyba ir montavimas. Tokių formų stiklų gamyba, pasak J. Kriaučiūno, labai sudėtinga, todėl įmonės specialistai, prieš užsakydami gaminius, turėjo preciziškai atlikti esamų konstrukcijų 3D matavimus, milimetro tikslumu parengti stiklų gamybos brėžinius ir įvertinti stiklo tvirtinimo prie konstrukcijų niuansus.

Visose patalpose – modernūs apšvietimo sprendiniai

Beveik visus naujajame LSMU Slaugos fakulteto pastate sumontuotus šviestuvus tiekė UAB „BY & N LEDlife“.

Įmonės projektų vadovo Eivydo Remeikos teigimu, šiam projektui buvo keliami itin aukšti apšviestumo lygio ir tolygumo reikalavimai, siekta panaudojant optimalų šviestuvų kiekį įgyvendinti pažangiausius Europoje taikomus sprendinius.

„Šie modernūs sprendiniai ne tik efektyvūs, bet ir suteikia aplinkai išskirtinio žavesio. Visos patalpos apšviečiamos taip, kad šviesa pasiskirstytų tolygiai, nesukurdama šešėlių. Šie šviestuvai transformuoja erdvę ir sukuria įspūdingą atmosferą“, – teigia E. Remeika.

Pagal kiekvienos patalpos paskirtį parinkto dizaino šviestuvai puikiai dera prie modernios aplinkos. Kabinetuose vyrauja apskriti ir kvadratiniai interjero šviestuvai, o didesnėse erdvėse sumontuoti funkcionalūs linijinio tipo šviestuvai.

„BY & N LEDlife“ taip pat tiekė komponentus daugiau kaip kilometro ilgio LED apšvietimo juostai – nuo įleidžiamų iki kabančių sistemų.

„Mes, UAB „BY & N LEDlife“, visada siekiame naujus pastatus aprūpinti pažangiausiais LED šviestuvais, kurie ne tik tausotų gamtos išteklius, taupytų energiją, bet ir sukurtų įkvepiančią aplinką“, – sako E. Remeika.

Nuo gaisro patalpas saugo pažangi sistema

Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos projektavimo ir instaliavimo darbus LSMU Slaugos fakultete atliko bendrovė „Gaisro technika“. Pasirinkta žemo slėgio vandens rūko gesinimo sistema, išsiskirianti ženkliai didesniu gesinimo efektyvumu naudojant mažesnį vandens kiekį.

„Naudojant šią pažangią gaisro gesinimo sistemą, gaisro atveju padaroma mažesnė žala turtui, į gamtą patenka mažiau užteršto vandens ir taip prisidedama prie gamtos apsaugos rūsyje“, – vardija privalumus Eligijus Ramonas, bendrovės „Gaisro technika“ darbų vadovas.

Pasak jo, Slaugos fakultete būta iššūkių: mažas patalpų lubų aukštis ir jų konfigūracija apribojo gaisro gesinimo sistemų veiksmingumą, todėl bendrovės „Poliprojektas“ laboratorijoje, vienintelėje tokioje Baltijos šalyse, buvo atlikti tyrimai, išbandytos purkštukų veikimo savybės ir įvertinta kliūčių įtaka gesinimo efektyvumui. UAB „Gaisro technika“ – viena iš gaisro gesinimo sistemų projektavimo ir instaliavimo lyderių. Įmonė siūlo standartines ir pažangiausias pastatų gesinimo sistemas vandeniu, dujomis ir aerozoliu. Taip pat gali instaliuoti gesinimo sistemas pramonės įmonėms, turinčioms didesnės gaisro rizikos įrenginių – pavyzdžiui, virtuvės ar kepimo aliejuje.

„Vis daugiau klientų patiki įmonei „Gaisro technika“ atlikti visų gaisrinės saugos sistemų, apimančių gaisro gesinimo, gaisro aptikimo, dūmų šalinimo, viršslėgio ir automatizavimo sistemų projektavimo, instaliavimo bei priežiūros darbus, –teigia bendrovės „Gaisro technika“ vadovas Edvardas Charžauskas. –Tokiu būdu taupomas rangovų laikas ir lėšos aiškinantis darnų sistemų darbą ir dokumentų derinimą su institucijomis.“

Pasak „Alucobond“ atstovės Baltijos šalims Aurelijos Malukaitės-Senkienės, fasado viziją iki galo architektams įgyvendinti padėjo Vokietijos įmonės „3A Composites GmhH“ aliuminio kompozito plokštės „ALUCOBOND® PLUS 326 Black“.

Bærum Sports Park Norvegijoje – vienas iš gausybės objektų, kur sumontuota anodinė sistema nuo legionelių ir reguliariai imami vandens mėginiai situacijai kontroliuoti

LegioTerm® – efektyvus naujos kartos įrenginys kovoti su legionelėmis

LIETUVOJE VIS DAUGĖJA SUSIRGIMŲ LEGIONELIOZE IR, DEJA, MIRTIES NUO JOS ATVEJŲ. TAČIAU SPRENDIMAS, KAIP TO IŠVENGTI, YRA. LIETUVOS RINKĄ PASIEKĖ SKANDINAVŲ PATIKRINTA

IR PATVIRTINTA NAUJOVĖ – „LEGIOTERM®“ ĮRENGINIAI.

„LegioTerm®“ – tai norvegiški įrenginiai, skirti legionelėms ir kitoms bakterijoms šalinti iš vandens. Galime pamiršti populiarią, tačiau labai jau menkai veiksmingą vamzdynų terminę dezinfekciją, atliekamą ypač karštu vandeniu: pasirinkus

„LegioTerm®“ valymo metodą, legionelių atsiradimo rizika sumažinama iki minimumo, tiek pat sumažėja ir prevencinių priemonių kaštai.

KUR SLYPI POVEIKIO PRIEŽASTIS?

„LegioTerm®“ efektyvumo esmė – anodinės oksidacijos metodas, išrastas prieš 15 metų. Norvegijos įmonė „TermoRens AS“, prieš kelis dešimtmečius pradėjusi sėkmingą verslą nuo biologiškai suyrančių šildymo ir vandentiekio vamzdynų plovimo priemonių tokiu pat pavadinimu, prieš penkerius metus rinkai pristatė naujos kartos legionelių šalinimo įrangą „LegioTerm®“, kurios veikimas grįstas būtent anodinės oksidacijos metodu. Tai reiškia, kad bakterijos yra pašalinamos nenaudojant sunkiųjų metalų, cheminių priemonių, kitų biocidų.

PAPRASTA, SAUGU, ITIN

VEIKSMINGA IR PIGU

Skirtingai nuo populiariausių kovos su legionelėmis priemonių, anodinė oksidacija veikia prevenciškai: ant pagrindinio šalto vandens įvado sumontuotas „LegioTerm®“ įrenginys legioneles sunaikina dar nespėjusias patekti į pastato vandentiekio sistemą! Ši atgauna pirminį efektyvumą, sumažėja jos eksploatavimo sąnaudos, nes nebereikia periodiškai naudoti terminės dezinfekcijos ar brangių cheminių valymo priemonių.

„TermoRens AS“ vadovo Thore Andreasseno teigimu, „LegioTerm®“ įrenginių stebėjimai, atliekami pastaruosius penkerius metus daugiau kaip tūkstantyje pastatų, liudija, kad legionelės yra efektyviai naikinamos. Tai rodo reguliariai imamų legionelių mėginių rezultatai.

Norvegijoje investicija į „LegioTerm®“ įrenginius atsiperka vidutiniškai per dvejus metus. Be to, naujoji technologija nedaro jokio neigiamo poveikio vamzdynams ar šildymo prietaisams!

Inovatyvūs „LegioTerm“ įrenginiai ypač plačiai naudojami Skandinavijoje: ligoninėse, senjorų namuose, sanatorijose, SPA centruose, mokyklose, vaikų darželiuose, sporto centruose, biuruose, viešbučiuose, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Dauguma projektavimo įmonių, tarp jų „Caverion“, COWI, „Nor Consult“, „Sweco“, šiuos įrenginius savo projektuose numato kaip šiuo metu pačią efektyviausią kovos su legionelėmis priemonę.

Tačiau tai ne vienintelis išskirtinis inovatyvus „TermoRens AS“ produktas – įmonė gamina ir vamzdynų sistemos valymo skystį, efektyviai šalinantį rūdžių ir kalkių sankaupas, kurios trukdo perduoti šilumą bei šaltį šildymo ir vėsinimo sistemose, mažina vamzdynais cirkuliuojančio vandens debitą. Nuo vamzdžių sienelių pašalinus kalkes ir rūdis, legionelėms ženkliai pablogėja sąlygos veistis vamzdynuose. Daug metų daugybėje šalių naudojamo valymo skysčio ir gelio „TermoRens“ poveikio rezultatai patvirtina: jis netoksiškas, biologiškai suyrantis ir labai efektyvus.

Cheminių priemonių nenaudojančios legionelių šalinimo įrangos „LegioTerm®“ gamintojo „TermoRens AS“ oficialusis atstovas Baltijos šalyse – UAB „REC BalticVent“

MĖLYNASIS URBANIZMAS: MIESTAI

ANT

BANGOS

Mėlynasis urbanizmas – būdas harmoningai plėtoti miestus įtraukiant vandens telkinius – tampa nauju tvarių ateities miestų kūrybos standartu. Ar esamos miestų infrastruktūros ir planavimo praktikos atlaikys tokią paradigmos kaitą? Ir kokios strategijos bei sąlygos yra būtinos, kad mėlynasis urbanizmas iš vizijos taptų realybe?

Eva Kovas

Mėlynasis urbanizmas – tai reakcija į vis naujus miestų plėtros iššūkius, pirmiausia susijusius su vandens išteklių valdymu ir klimato kaita. Ši koncepcija grindžiama integracijos principu: vandens telkiniai, tokie kaip jūrų ar vandenynų pakrantės, upės, ežerai ir kanalai, yra laikomi būtina ir vertinga, o ne antraeile miestų struktūros dalimi ar plėtros barjeru. Mėlynojo urbanizmo strategijos skatina efektyvią vandens ekosistemų ir urbanistinės infrastruktūros sąveiką, įgalinančią sukurti sveikesnę, saugesnę ir žalesnę gyvenamąją aplinką.

Mėlynojo urbanizmo metodai, pavyzdžiui, lietaus vandens kaupimas, natūralios vandens filtravimo sistemos ir potvynių kontrolės priemonės, leidžia miestams lengviau įveikti potvynių, sausrų ir kitų ekstremalių gamtos reiškinių sukeliamas problemas. Į miesto planus integravus vandens ekosistemas, ne tik didėja biologinė įvairovė, bet ir atkuriamos natūralios buveinės. Aukštos kokybės, saugios ir prieinamos mėlynosios zonos gerina miestų įvaizdį, skatina turizmą, laisvalaikio veiklas ir suteikia naujų ekonomikos plėtros galimybių, teigiamai veikia tų miestų gyventojų psichiką ir fizinę sveikatą. Galop miestai tampa ne tiesiog gyvenamąja vieta, o tvarumo, kultūrinės įvairovės ir socialinės gerovės centrais.

Tokį rezultatą galima pasiekti tik glaudžiu tarpdisciplininiu bendradarbiavimu ir inovatyviomis bei novatoriškomis technologijomis. Įsipareigojus laikytis ilgalaikės miesto plėtros.

Mėlynojo urbanizmo koncepcija –tai holistinis požiūris į miestų planavimą, čia vandens išteklių valdymas ir aplinkos apsauga yra būtini miesto raidos elementai.

Mėlynojo urbanizmo iššūkiai

Siekiant sėkmingai integruoti vandens telkinius ir ekosistemas į miestų planavimą ir plėtrą, reikia įveikti daug sudėtingų iššūkių.

Vienas didžiausių – užtikrinti adekvačias investicijas ir tinkamą jų paskirstymą. Mėlynojo urbanizmo projektams įgyvendinti dažnu atveju reikia didelių pradinių investicijų – infrastruktūrai kurti, palaikyti ir valdyti. Finansavimo trūkumas gali sulėtinti ar net sustabdyti šių projektų įgyvendinimą.

Antra, mėlynojo urbanizmo projektams įgyvendinti reikia specifinių technologinių sprendimų ir inovacijų, taip pat išsamių duomenų apie vietos vandens ekosistemas. Jei informacijos, išmanymo ir technologijų trūksta, sunku kurti efektyvias ir tvarias vandens valdymo sistemas.

Trečia, mėlynojo urbanizmo projektų sėkmė priklauso nuo plačiosios visuomenės paramos ir bendruomenių įsitraukimo. Dažnas iššūkis –pasiekti bendrą skirtingų suinteresuotųjų šalių, t. y. vietos gyventojų, verslo subjektų ir politinių sprendimų priėmėjų, sutarimą dėl projekto prioritetų, dizaino ir poveikio.

Ketvirta, mėlynojo urbanizmo iniciatyvai gali kilti problemų dėl teisinių ir politinių aspektų, susijusių su žemės panaudojimu, aplinkosaugos regla-

mentavimu ir vandens išteklių valdymu. Tokius projektus įgyvendinti trukdo arba net jų kryptį pakeičia sudėtinga teisinė sistema ir silpna politinė valia.

Penkta, įvairių iššūkių mėlynojo urbanizmo projektams kelia ir klimato kaita, didinanti potvynių ir ekstremalių gamtos reiškinių tikimybę. Planuojant ir įgyvendinant mėlynojo urbanizmo projektus, būtina įvertinti klimato kaitos scenarijus, kad būtų galima užtikrinti objekto prisitaikymą prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.

Šešta, mėlynojo urbanizmo projektai ilgai planuojami, dar ilgiau įgyvendinami, tad jų atveju reikia prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir atlikti nuolatinę infrastruktūros priežiūrą, ekosistemų sveikatos stebėseną ir socialinio bei ekonominio poveikio analizę.

Mėlynasis urbanizmas gali būti pritaikytas skirtingose aplinkose, siekiant skirtingų tikslų: nuo prabangos ir inovacijų demonstravimo iki tvarumo ir klimato kaitos poveikio švelninimo. Tai įrodo, kad mėlynasis urbanizmas yra lanksti koncepcija, galinti prisidėti prie tvarios miestų ir salų plėtros visame pasaulyje.

Koncepcija turi potencialo tapti nauju tvariu miestų kūrimo standartu, tačiau dėl to turime iš esmės pakeisti požiūrį į miestų planavimą ir infrastruktūros plėtrą. Tai kompleksinis projektas, jis susijęs ir su ekologija, ir su sociumu, ir su ekonomika, daro didelę įtaką visuomenei. Jam įgyvendinti nepakanka idėjų – reikia konkrečių veiksmų.

Pirmiausia būtina pritaikyti mūsų dabartinę infrastruktūrą. Tai reiškia, kad turime kurti draugiškesnes vandens erdvėms koncepcijas ir integruoti tvarias technologijas, kaip lietaus vandens surinkimo sistemos arba ekologiški valymo įrenginiai.

Antra, mums reikia politinių ir teisinių priemonių, kurios skatintų ir remtų mėlynąjį urbanizmą. Tai gali būti įvairi viešojo ir privataus sektorių partnerystė, investicijos į tvarią miestų plėtrą arba net nauja politika, palaikanti tokias iniciatyvas.

Galop svarbu ir opinija. Būtina informuoti visuomenę apie mėlynojo urbanizmo privalumus ir įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, pavyzdžiui, per viešas diskusijas, švietimo programas arba net viešąsias menines iniciatyvas.

Mūsų ateitis priklauso nuo gebėjimo peržengti tradicines ribas ir sukurti ką nors nauja. Mėlynasis urbanizmas – vienas iš būdų tai padaryti. Dėl įvairių priežasčių.

Mėlynasis urbanizmas – kaip išlikimo strategija: Maldyvai Maldyvų archipelagas, susidedantis iš tūkstančių koralinių salų, priima mėlynąjį urbanizmą ne kaip pasirinkimą, o kaip būtinybę, gyvybės ir išlikimo strategiją. Šiame unikaliame krašte klimato kaitos keliami iššūkiai, kaip pakrančių erozija ir gėlo vandens išteklių trūkumas, skatina ir atitinkamas inovacijas. Maldyvai demonstruoja, kaip integruotos vandens surinkimo sistemos, koralų rifų atkūrimo projektai ir plaukiojančios saulės jėgainės gali padėti švelninti klimato kaitos poveikį, stiprinti jūrų ekosistemas.

Inovatyvūs prisitaikymo prie klimato kaitos sprendiniai, pavyzdžiui,

plaukiojantys gyvenamieji kvartalai, –Maldyvų atsakas į kylantį jūros lygį. Antra vertus, šie projektai ne tik demonstruoja, kaip galima prisitaikyti prie kintančių planetos klimato sąlygų išlaikant tvarumą ir natūralios aplinkos apsaugą, bet ir atveria naujų galimybių miestų ir turizmo plėtrai.

Maldyvuose skatinamas atsakingas požiūris į koralų rifus, netgi vykdoma šviečiamoji programa vietos bendruomenėms ir turistams. Tai rodo, kad formuojant atsakingą požiūrį į gamtos išteklių naudojimą vietos gyventojų gerovė ir aplinkos apsauga gali eiti išvien.

Pasaulinės šlovės architektas Shigeru Banas ir žinomas kraštovaizdžio dizaineris Michelis Desvigne Maldy-

vams pateikė naują mėlynojo urbanizmo standartą – inovacijų ir tvarumo simbiozę „Infinite Maldives“. Šiame penkių hektarų kurorte siekiama derinant tradicinius Maldyvų dizaino motyvus su moderniais tvarumo principais sukurti išskirtinę harmoningą gyvenimo erdvę.

Projektas pranoksta tradicinę gyvenamųjų kompleksų koncepciją. „Infinite Maldives“ – tai unikali gamtos ir architektūros sinergija, kur tvari statyba ir sąmoningas medžiagų pasirinkimas išryškina projekto ekologinę svarbą. Kiekviena iš 44 prabangių vilų su privačiu baseinu ir erdvia lauko poilsio zona – tarsi asmeninis rojaus kampelis. Sujungtos ilgu mediniu tiltu, vilos kartu sujungia ir bendruomenę.

Infinite Maldives projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į unikalią Maldyvų ekosistemą ir taikant pažangias tvarios statybos strategijas, mažinančias poveikį aplinkai. Vietos medienos ir kitų natūralių medžiagų naudojimas ne tik mažina CO2 pėdsaką, bet ir pabrėžia vietos kultūros bei gamtinių išteklių svarbą. Taikant surenkamosios statybos technologijas, mažinamas energijos vartojimas ir darbų atlikimo sąnaudos.

Tvariomis architektūros ir dizaino inovacijomis išsiskiriančiame projekte daug dėmesio skiriama SPA, sporto ir sveikatingumo centrams. Šios visiems komplekso gyventojams prieinamos paslaugos – naujo gyvenimo standarto sudedamosios dalys: jos skatina rūpintis sveikata, kurti harmoniją su gamta ir permąstyti tikrosios prabangos sampratą.

Šis projektas demonstruoja, kad inovacijos ir atsakomybė gamtai gali derėti su aukščiausios kokybės prabanga ir komfortu. Antra vertus, taip atkreipiamas pasaulio dėmesys į nedidelių gyvenamų salų pažeidžiamumą ir skatinama stiprinti įsipareigojimus mažinti išmetamųjų teršalų kiekį bei remti tvarią gyvenamųjų zonų plėtrą. Aktyvus Maldyvų dalyvavimas tarptautinėse diskusijose dėl klimato kaitos įrodo, kad net mažiausi pasaulio kampeliai gali tapti pavyzdžiu mūsų planetai siekiant tvarios ateities.

Shigeru Bano požiūris į „Infinite Maldives“ rodo, kad tvarumas yra ne tik žodis ar rinkodaros triukas – tai gyvenimo būdas, skatinantis sąveikauti su aplinka taip, kad būtų užtikrinta natūrali pusiausvyra ir bendruomenės gerovė. Šis projektas – tai siekis sukurti erdvę, kurioje bendruomenė nekenkdama aplinkai galėtų atsikvėpti ir atsinaujinti tiek fiziškai, tiek dvasiškai.

Michelio

Mėlynojo urbanizmo laboratorija: Dubajus

Prieš COP28 klimato konferenciją, vykusią 2023 m. pabaigoje Dubajuje, UNESCO Pasaulinė mokslo ir technologijų etikos komisija (COMEST) paskelbė revoliucinę klimato inžinerijos etikos ataskaitą apie naujųjų technologijų vaidmenį mažinant klimato kaitos poveikį. Ataskaitoje pristatoma ir naujausia Jungtinių Arabų Emyratų inovacija – ambicingas Dubajaus planas žengti milžinišką žingsnį mėlynojo urbanizmo link: iki 2028 m. pastatyti didžiausią dirbtinį rifą pasaulyje.

Dubajus, kurdamas savo, kaip prabangaus ir inovatyvaus miesto, įvaizdį, jau ne pirmą dešimtmetį laikosi mėlynojo urbanizmo strategijos. Milijonus turistų sutraukiančios jo dirbtinės salos ir kitos vandens atrakcijos yra tikri inžinerijos stebuklai, demonstruojantys, kaip mėlynasis urbanizmas gali būti naudojamas netradicinėje miestų plėtroje.

Pagrindines Dubajaus mėlynojo urbanizmo idėjas įkūnija Džumeiros palmė (Palm Jumeirah) – 2006 m. pirmuosius gyventojus priėmusi 5,72 kv. km ploto dirbtinė sala, net 78 km pratęsusi miesto pakrantę ir sukūrusi daug naujų galimybių ekonominei jo plėtrai. Unikali konfigūracija – 16 palmės „lapų“, prabangių gyvenamųjų rajonų, ir centrinė dalis,

kurioje sutelktos komercinės ir pramoginės paskirties erdvės, – suteikia išskirtinių gyvenimo ir rekreacijos galimybių, optimizuoja gyventojų bei turistų prieigą prie vandens ir padidina kranto linijos vertę.

Šis projektas pritraukė įspūdingų investicijų į nekilnojamąjį turtą ir turizmo sektorius, praturtino Dubajaus miestą ne tik papildoma pakrante, bet ir įvairiais aukštos klasės viešbučiais, prabangiais gyvenamųjų namų kompleksais, prekybos centrais ir tokiomis poilsio zonomis kaip vandens parkai.

Pasaulinė tvarių miestų kūrėja –Dubajaus urbanistų, kraštovaizdžio dizainerių ir architektų bendrovė URB žengė dar toliau: jos generalinio direktoriaus Baharasho Bagheriano pristatytoje Dubajaus dirbtinio rifo vizijoje nebėra ribų tarp jūros ir žemės. Čia siekiama ne tik tirti ir išsaugoti vandens ekosistemas, bet ir suteikti unikalių jūrų ekoturizmo potyrių.

Plūduriuojantys ekologiški būstai, kuriuose naudojama tik atsinaujinančių išteklių energija, – vos dalelė šio ambicingo projekto. Čia numatyta pastatyti ir bangų ūkių, kurie gamins žaliąją energiją sparčiai didėjančiai Dubajaus populiacijai. Planuojama, kad žaliajai ekonomikai plėtoti bus sukurta per 30 tūkst. naujų darbo vietų.

B. Bagherianas ypač akcentuoja miestų ir vandenynų simbiozės svarbą. Pasak jo, mūsų planetos sveikata neatsiejama nuo vandenynų būklės, o mėlynasis urbanizmas leidžia šiuos du pasaulius sujungti harmoningai ir tvariai. Atkurdami jūrų ekosistemas ir skatindami ekoturizmą, mes didiname ekonomikos plėtrą ir mažiname visuotinį atšilimą.

Į mokslinius tyrimus orientuoto Dubajaus dirbtinio rifo projekto efektyvumą ir tvarumą užtikrina technologinės inovacijos. Kiekvienas rifo segmentas kruopščiai suprojektuotas atsižvelgiant į jūrų ekosistemas, kurias jame bus siekiama atkurti arba sustiprinti. Pavyzdžiui, naudojamos specialios medžiagos, skatinančios koralų augimą ir teikiančios prieglobstį įvairių rūšių jūrų gyvūnams. Dubajaus dirbtinio rifo projektu tikimasi ne tik atkurti jūrų biologinę įvairovę, bet ir sustiprinti miesto pakrantes: sumažinti jų eroziją ir apsaugos jas nuo bangų mūšos poveikio.

Mėlynasis urbanizmas

Lietuvoje: taikymas ir perspektyvos

Baltijos jūros regione vykdomi tokie vandens ekonomikos projektai kaip jūros dumblių auginimas ir aukštos vertės jūros produktų gamyba rodo, kad ir mūsų šalyje jūros ištekliai gali būti naudojami tvarios plėtros aplinkosaugos tikslams.

Visoje Lietuvoje gausu vandens išteklių ir ilgų pakrančių, tad yra puikios sąlygos mėlynajam urbanizmui plėtoti, taip ženkliai prisidedant prie biologinės įvairovės apsaugos, potvynių rizikos mažinimo ir turistinių bei rekreacinių zonų plėtros. Lietuvoje skatintinas tvarus mobilumas, pavyzdžiui, efektyvesnis vandens transporto priemonių panaudojimas. Taip būtų gerinama ir gyventojų prieiga prie žaliųjų bei mėlynųjų erdvių,

reikšmingai į gera pasikeistų gyvenimo kokybė.

Puikūs mėlynojo urbanizmo taikymo Lietuvoje pavyzdžiai – Klaipėdos rajonas ir Kauno miestas.

Gyvenimas ant vandens

Klaipėdos rajone

Klaipėdos uostamiestis, kurio krantus skalauja Baltijos jūra, turi visas sąlygas plėtoti mėlynąjį urbanizmą –kurti naujas poilsio ir pramogų zonas jūros pakrantėje, integruoti inovatyvius vandens transporto sprendimus, kaip greitųjų katerių maršrutai tarp Klaipėdos ir kitų Baltijos regiono miestų, skatinti tvarų turizmą ir mobilumą.

Vis dėlto įspūdingiausias mėlynojo urbanizmo projektas yra ne Klaipėdos mieste, o rajone – tai gyvenamasis kompleksas Svencelės salos. Įgy-

vendindama verslininko Dainiaus Šatkaus sumanymą sukurti pirmąjį Lietuvoje miestelį ant vandens, šį kompleksą suprojektavo architektė Andrė Baldišiūtė. Bendrojo generalinio plano idėja buvo sukurta bendradarbiaujant su Nyderlandų architektais.

Projekto ašis – keturių kilometrų ilgio vandens kanalų sistema, suteikianti visiems gyventojams galimybę savo namų valdose mėgautis vandens teikiamais malonumais arba sėsti į asmeninį katerį ir plaukti savo reikalais.

„Svencelės salose“ sukurta gamtos ir modernios infrastruktūros sinergija atitinka aukščiausius šiuolaikinio komforto reikalavimus, iš šio gyvenamojo komplekso galima greitai pasiekti svarbiausius pajūrio ir pamario miestus.

Kauno projektai Nemuno saloje Įkvepianti mėlynosios urbanizacijos iniciatyva Kaune – Nemuno salos atgaivinimo projektas. Įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant architektams, urbanistams ir kraštovaizdžio dizaineriams, jis atspindi modernų požiūrį į miesto erdvės kūrimą. Čia vanduo traktuojamas kaip pagrindinis elementas, skatinantis naujos miesto architektūros ir gamtos sinergiją. Šiuo ambicingu projektu siekiama Nemuno salą transformuoti į kultūros, laisvalaikio ir rekreacijos epicentrą, tuo pat metu išlaikant ir puoselėjant natūralią gamtą. Saloje kuriama ekologiškai tvari infrastruktūra – įvairios pėsčiųjų ir dviračių takų sistemos, žaliosios poilsio zonos ir erdvės kultūriniams renginiams. Ypač didelis dėmesys skiriamas potvynių dinamikos integravimui į salos dizainą, leidžiant natūraliems vandens telkinio procesams organiškai formuoti ir keisti salos kraštovaizdį.

Nemuno sala Kauno gyventojų ir miesto svečių traukos vieta tapo jau daugiau kaip prieš dešimtmetį čia pastačius „Žalgirio“ areną. 2022 m. salos populiarumą dar labiau padidino

šalia arenos iškilęs plaukimo baseinas, atitinkantis aukščiausius standartus. Dar didesnį ažiotažą sukels baigiamas statyti „Mokslo salos“ muziejus, kurį suprojektavo F. Jerezo ir B. Perezo De Juano vadovaujama Ispanijos ir Australijos architektų studija „Smar Architecture Studio“ kartu su Lietuvos architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ architektais Gintautu Natkevičiumi ir Dominyku Kalmatavičiumi. Dėl inovatyvios mokslo ir edukacijos

koncepcijos muziejus vadinamas lietuvišku Varšuvos Koperniko muziejaus variantu.

Nemuno salos projektas – ilgalaikė investicija į Kauno miesto tvarumą ir gyvenimo kokybės gerinimą, jis įrodo, kad urbanistinė plėtra gali būti derinama su aplinkosaugos principais. Dar ne visos galimybės išnaudotos – galbūt toliau plėtojant projektą atsiras plaukiojančių restoranų, iškils naujų kultūros centrų.

archstudijos (Kauno m. savivaldybės archyvo) vizualizacijos

Paleko

M. K. Čiurlionio koncertų centras Šis nacionalinės reikšmės projektas, atspindintis holistinį požiūrį į urbanistiką, – jungtinis „Paleko archstudijos“ ir „Baltic Engineers“ kūrinys. Į subtilų Nemuno upės kontekstą integruojant naują statinio formą siekta pabrėžti Kauno, kaip istorinio ir kultūrinio miesto, vaidmenį. Sklypas, kuriame iškils būsimasis koncertų centras, yra užliejamoje teritorijoje, žemutinėje Nemuno kairiojo kranto dalyje. Siekiant minimizuoti potvynių keliamą pavojų, pasirinktos įvairios pasyvios apsaugos strategijos, kaip užtvaros, įėjimų ir įvažiavimų aukščio koregavimas. Išskirtinė ne tik architektūrinė pastato išraiška, bet ir skirtingų

miesto audinio elementų jungtis: koncertų centrui pusiasalyje išrinktas toks rakursas, kad jis ir simboliškai, ir fiziškai jungia senamiestį su Aleksoto rajonu, taip skatindamas bendruomeniškumą ir miesto erdvių integraciją. Ši vieta, konceptualiai priklausanti abiem krantams, tampa istorinės miesto dalies ir naujų erdvių tarpininke.

Architektūrinės Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro projekto koncepcijos pagrindas – natūralių medžiagų ir šiuolaikinių technologijų derinys, sukuriantis estetiškai patrauklią ir funkcionalią erdvę.

Didžiąją salę ir antrąjį salės tūrį gaubiantis skaidrus stiklas ne tik sukuria vizualinį lengvumą, bet ir suteikia gali-

mybę lankytojams pajusti aplinkos prigimtį ir regėti gamtos pokyčius. Koncerto centro atspindys vandenyje ir integruotas mažųjų laivų uostas pabrėžia Kauno, kaip upės miesto, identitetą.

Aikštė, jungianti koncertų centro pastatą su upės krantu, ir lauko amfiteatras sukuria papildomų galimybių kultūrinei ir socialinei veiklai, organiškai į miesto gyvenimą įtraukia upės kraštovaizdį. Funkcinis pastato išdėstymas, apimantis požemines erdves ir efektyvų logistikos bei eismo srautų valdymą, rodo, kad projektuojant buvo atsižvelgta į visus miesto gyvenimo aspektus, siekta užtikrinti, kad naujoji erdvė į miesto audinį įsilietų be trikdžių.

Kiekvienas fasadas – pastato veidas. Tegul jis tampa Jūsų įspūdinga vizitine kortele! Profiliuoti plieno lakštai lengvai priderinami kone prie kiekvieno architektūros stiliaus. Nedegi ir atspari mados bei gamtos kaprizams, tokia fasadų apdaila bus ne tik dėmesį traukianti puošmena, bet ir patikima bei ilgaamžė Jūsų pastato konstrukcijų ir vidaus patalpų apsauga.

ĮRENKITE ATEITIES FASADUS ŠIANDIEN

Pramonė generuoja 39 proc. visos anglies dvideginio emisijos. Todėl mūsų tikslas-iki 2025 m. perpus sumažinti išmetamų teršalų kiekį naudojant lengvai perdirbamus aukštos kokybės aliuminio langus, duris ir fasadus su EPD sertifikatais. Pristatydami rytojaus produktus, mes galime sumažinti emisijas parinkę tiekimo grandinę, pakavimą, transportą ir gamybos vietas. Mums svarbu kurti geresnę ateitį, o dirbdami kartu mes galime pasiekti daugiau.

ATEITIES STATYBA

Daugiau: www.wicona.lt