STRUCTUM 2023 RUGSĖJIS

WWW.STRUCTUM.LT

ai um k un hill

c is ėt hur l a C

g n Nu nsto W

i

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

u ap r y

ik

i

iš ai

na

u

s to do

ga

ė yb lim

s.

2023 / RUGSĖJIS

SERTIFIKUOTOS PERTVAROS, KURIOMIS GALI PASITIKETI IR ATSIPALAIDUOTI TYLIAI

BI

P U SIS

U

NIES

MAS

UG

A

Dėl ekonominių sumetimų daugelis gipskartonio pertvarų pastatuose įrengtos iš tipinio gipskartonio plokščių atitinkamai suteikia mažiau garso izoliacijos ir komforto gyvenant ar dirbant vidaus erdvėse.

O jei tai būtų sertifikuota pertvaros sistema, kuri suteikia daug daugiau garso izoliacijos ir komforto, tačiau už nedidelę kainą? Galite pasirinkti SINIAT sertifikuotą gipskartonio sistemą su EXPERT plokšte ir išoriniame pertvaros sluoksnyje – smūgiams atsparią ir garsą izoliuojančią plokštę SINIAT TYLI.

AT SINIAT sistemos parametrai**: EXPERT 12,5 mm + TYLI 12,5 mm storio plokštės iš abiejų pertvarinės sienos pusių Rw=63 dB, EI=90, Hmaks*=6500 mm.

Sistemos pavadinimas: SINIAT NIDA Siena 125A75 / EXPERT + TYLI ant 75 mm pločio metalo profilių karkaso konstrukcijos ir SINIAT NIDA Siena 150A100 / EXPERT + TYLI ant 100 mm pločio metalo profilių karkaso konstrukcijos. *kai atstumas tarp metalo profilių kas 600 mm **galioja naudojant tik SINIAT NIDA sertifikuotos sistemos gaminius (profiliai, plokštės, glaistai, tvirtinimo elementai ir aksesuarai).

PIRMOSIOS RINKOJE SERTIFIKUOTOS GIPSKARTONIO SISTEMOS PAŽENKLINTOS C

S PA R

Grafito pilkos spalvos „Etherea“ su „nanoe™ X“ technologija Stilinga oro kondicionierių serija pavers jūsų namų erdvę švaresne ir jaukesne

A+++ Oro kokybė „nanoe™ X“ technologija, kuriai naudojami gamtoje randami hidroksilo radikalai, užtikrina švaresnį orą ir geresnę patalpų aplinką.

Išmanusis valdymas

Integruotas „Wi-Fi“ ryšys. Išplėstinis valdymas naudojant išmanųjį telefoną.

Suderinamumas su „Google Assistant“ ir „Amazon Alexa“.

Didelis efektyvumas

Šildymo ir vėsinimo energetinis efektyvumas atitinka aukščiausią klasę – iki A+++.

Didžiausias komfortas Kuriant elegantišką dizainą panaudotos naujosios „Aerowings 2.0“ mentės – jos tęsiasi nuo vieno krašto iki kito, kad užtikrintų tinkamą oro srautą. Itin tylus veikimas.

Patvirtinta, kad „nanoe™ X“ technologija saugo nuo SARS-CoV-2

aircon.panasonic.lt

Naujas dizainas Naujas dizainas – tai stilingas grafito pilkos, sidabrinės ar matinės baltos spalvos monolitas.

SARS-CoV-2 virusas: sustabdė 99,9 %. Bandymą atliko TEXCELL (Prancūzija) naudodama miglą, prisotintą SARS-CoV-2 viruso tirpalo. Ji buvo nukreipta į „nanoe™ X“ generatorių 45 l dėžėje.

Bandymas truko 2 valandas. „nanoe™ X“ eksploatacinės savybės realioje gyvenamojoje aplinkoje gali skirtis.

* „Google“, „Android“, „Google Play“ ir „Google Home“ yra „Google LLC“ prekių ženklai. „Amazon“, „Alexa“ ir su jais susiję logotipai yra „Amazon.com, Inc.“ ar jos antrinių įmonių prekių ženklai. Balso asistentų paslaugų prieinamumas priklauso nuo šalies ir kalbos.

Naujosios „Aquarea“ L kartos šilumos siurblys

R290

NATŪRALUS ŠALTNEŠIS

Revoliucija dizaino, efektyvumo, ryšio ir tvarumo srityse Komfortas ištisus metus „Aquarea“ šilumos siurbliai pasirūpina visais namo šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens poreikiais.

Ekologiška ateitis „Aquarea“ L kartos šilumos siurblyje oras– vanduo naudojamas natūralus šaltnešis R290, kurio GWP* vertė yra 3. *Potencialus poveikis pasauliniam atšilimui (angl. Global warming potential)

Aukštas efektyvumas Inovatyvus šilumos siurblys, turintis hidraulinę jungtį tarp vidinio ir lauko blokų („hydraulic split“) ir išlaikantis 75 °C paduodamo vandens srauto temperatūrą net kai lauko temperatūra nukrenta iki -10 °C, ir veikiantis iki –25 °C aplinkos temperatūros.

Darnūs namai Kompaktiško dizaino šilumos siurblys puikiai dera vidaus ir lauko erdvėse. Kadangi veikia tyliai, netrikdys namų ramybės.

Išmanusis valdymas „Wi-Fi“ ryšys užtikrina išmanųjį valdymą, išsamią stebėseną ir priežiūrą.

aircon.panasonic.lt

86 6

DAVIDAS ADJAYE: ARCHITEKTŪRA -TAI SOCIALINIS AKTAS

100

MONIST: VIEŠBUTIS NORINTIEMS SULĖTĖTI

110

41

24

IŠMANUSIS MIESTAS 10

42

SEIMO RŪMUOSE ATIDARYTAS JUBILIEJINIS DEŠIMTASIS PROJEKTAS IŠMANUSIS MIESTAS

60

STRUCTUM METINĖJE ARCHITEKTŪROS KONFERENCIJOJE -- KVEPIANTYS PROJEKTAI IR ARCHITEKTŪROS RIBŲ PAIEŠKOS

MANO NAMAI – MANO SANATORIJA

LENKTYNĖS Į DANGŲ: MODULINĖ STATYBA IŠ ALTERNATYVOS VIRSTA NAUJU STANDARTU

114 VAIKŲ VIZIJA: DŽIAUGSMINGAS YOUNG V&A

NAUJASIS SKANSENAS: OAZĖ VILNIAUS CENTRE

122

MIŠKAS TARSI ŽENGIA Į NAUJĄJĮ POLICIJOS PASTATĄ VILNIUJE

132

VMG LIGNUM CONSTRUCTION TAMPA TVARIOS STATYBOS MEDŽIAGŲ EPICENTRU

138

KAS NUTINKA, KAI ŠVIESA ATIMA NAKTIES DANGŲ

76 IŠSAUGOTI AR GRIAUTI? VERČIAU PAKEISTI!

65

NAUJOJI VILNIAUS KONGRESŲ RŪMŲ SALĖ: ERDVĖ, KURIOJE VIEŠPATAUJA MUZIKA

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už nuotraukų, kurias užsakovas pateikė kaip savo archyvo nuotraukas, autorystę.

Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info.

VYR. REDAKTORĖ Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

TEKSTŲ AUTORIAI Neda Žvybienė Rosita Rastauskienė Akvilė Lesauskaitė-Hu Violeta Bartaškaitė Vaiva Didžiulytė Jokūbas Baltrukonis

PARDAVIMŲ VADOVĖ Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Adobe stock Unsplash Getty Images Freepick

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA Sandra Balžekaitė www.kalbosredaktore.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2023 © STRUCTUM, 2023

2023 / nr. 09 | Žurnalas platinamas nemokamai | ISSN 2335-2108

DAVIDAS ADJAYE:

ARCHITEKTŪRA – TAI SOCIALINIS AKTAS Architektas vizionierius Davidas Adjaye garsėja netradiciniu požiūriu ir kiekvienu savo projektu praplečia architektūros ribas.

Jis nesiliauja stebinęs pasaulio savo ryžtu transformuoti architektūrinį kraštovaizdį ir unikalia „socialinio akto“ perspektyva.

Davidas Adjaye gimė 1966 m.

Tanzanijoje diplomatų šeimoje ir didžiąją dalį vaikystės praleido keliaudamas iš šalies į šalį, kol galiausiai jo šeima apsistojo Jungtinės Karalystės sostinėje.

Londono aukštosiose mokyklose įgijęs įvairiapusį išsilavinimą, iš pradžių Adjaye dirbo kaip laisvai samdomas architektas Pritzkerio architektūros premijos laureatų britų architekto Davido Chipperfieldo ir portugalų architekto Edvardo Souto de Mouros biuruose, tačiau 2000-aisiais nusprendė įkurti savo studiją – „Adjaye Associates“.

Vieną po kito atidaręs biurus Londone, Ganos sostinėje Akroje ir Niujorke, Davidas Adjaye plėtoja savo veiklą kurdamas išskirtinius projektus. Rezidencinis pastatas istoriniame Šugar Hilio (Sugar Hill) rajone Manhatane (Niujorkas), Libano prabagos prekių ženklo „Aïshti“ fondo 6

kompleksas Beirute, meno centras „Ruby City“ San Antonijuje ir pirmasis Ganos nacionalinis paviljonas Venecijos meno bienalėje 2019 m. – vos keletas iš jo įstabių kūrinių.

Architekto kūrybos filosofijai neabejotinai didelę įtaką padarė tėvo karjera, auklėjimas ir tvirtas ryšys su jauniausiu broliu, negalinčiu vaikščioti, todėl leidžiančiu dienas neįgaliojo vežimėlyje. Kūrėjas nuolat pabrėžia architektūros socialinę atsakomybę: nors jo projektuoti pastatai be galo įvairūs ir skirtingi, kiekvienas jų yra priderintas prie aplinkos, funkcionalus ir įtraukus, ugdo visuomenės toleranciją.

Davido Adjaye aistra – ne vien architektūra. Jis apskritai atsidavęs menui. Daugiau kaip dešimt metų fotografavęs Afrikos sostines, 2011 m. kūrėjas išleido septynių tomų studiją „Adjaye Afrikos architektūra: fotografinė did-

miesčių architektūros apžvalga“ (Adjaye Africa Architecture: A Photographic Survey of Metropolitan Architecture). Jis yra ir dar kelių knygų autorius ir bendraautoris.

Architektas yra pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų Karališkojo britų architektūros instituto (RIBA) aukso medalį ir karalienės Elžbietos II ordiną už nuopelnus kultūrai.

Marga Davido Adjaye kūrybinė kelionė neabejotinai bus įrašyta į architektūros istorijos puslapius kaip reiškinys, padaręs didžiulį poveikį pasaulinei architektūrai. Inovatoriškumu ir unikalia vizija užburianti jo kūryba visame pasaulyje telkia bendruomenę. Šie nepaprasto dizaino pastatai – ne tik įspūdingos cemento struktūros: jie praturtina žmogaus patirtį per transformuojančią architektūros galią.

Nuotr.: Chris Schwagga, RIBA

Akvilė Lesauskaitė-Hu

7

Nobelio taikos centras Osle, Norvegijoje

8

Nuotr.: Johannes Granseth

ARCHITEKTŪRA

ARCHITEKTŪRA

Šiuolaikinio meno muziejus Denveryje, JAV.

Nuotr.: Nic Lehoux, RIBA

TALENTO VEIDRODIS – VIEŠOSIOS PASKIRTIES PASTATAI Kad ir ką kurtų – mažmeninės prekybos kompleksų ar privatų gyvenamąjį namą, talentingasis Adjaye meistriškai žaidžia medžiagomis ir šviesos kontrastais. Vis dėlto pasaulinio pripažinimo jis sulaukė pradėjęs kurti didelio masto viešosios paskirties pastatus, tokius kaip Nobelio taikos centras Osle, Norvegijoje, ir Šiuolaikinio meno muziejus Denveryje, JAV.

9

ARCHITEKTŪRA

Nuotr.: Smitoso instituto archyvo

LŪŽIO TAŠKAS Reikšmingas karjeros lūžis įvyko 2009 m., kai Adjaye buvo patikėta suprojektuoti Smitsono (Smithsonian) instituto Nacionalinį afroamerikiečių istorijos ir kultūros muziejų Vašingtone, JAV. Šie prestižiniai užsakymai įtvirtino jo, kaip architektūros vunderkindo, statusą industrijoje.

10

ARCHITEKTŪRA

11

KARŪNA NEPASITURINTIEMS 2015 m. sukurtas mišrios paskirties pastatas Manhatano salos istoriniame rajone Šugar Hilyje (Harlemas) įkūnija naują įperkamo būsto koncepciją. Tai – unikali vieta, kurioje po vienu stogu telpa muziejaus erdvės, bendruomenės patalpos, biurai ir butai nepasiturintiems. Konkursą paskelbusi Brodvėjaus būstų bendruomenė siekė rajone eilėmis išdėstytų namų aplinką papildyti modernaus dizaino pastatu. Adjaye architektų komanda pateikė įspūdingą sprendinį: tekstūrinių plokščių pastatas vainikuoja 23 metrų pagrindą ir ties devintuoju aukštu susitraukia, kad vienoje pusėje būtų sukurta trijų metrų terasa, o kitoje – konsolė. Pagerbiant turtingą Harlemo kultūrą ir istoriją, pastato fasado apdailai panaudotos dažytos rausvo atspalvio grafito plokštės, sukuriančios ornamentų įspūdį.

12

Nuotr.: Leonid Furmansky, RIBA

ARCHITEKTŪRA

Nuotr.: RIBA

ARCHITEKTŪRA

MENAS IR PREKYBA Aïshti fondas 2015 m. Libano sostinėje Beirute pakvietė į kitokį iššūkį: sujungti du iš pažiūros prieštaringus pasaulius – aukštąjį meną ir apsipirkinėjimą. Šiame Adjaye mišrios paskirties komplekse ant jūros kranto rasite visko: aukštosios mados butikų ir meno galerijų, kuruojamą knygyną ir SPA saloną, kavinių, restoranų ir netgi barą ant stogo. Plati pajūrio promenada buvo sukurta nusausinus žemę ir pritaikius lankytojus užsukti masinančią žaismingą, tarsi banguojančią kraštovaizdžio architektūrą.

13

ARCHITEKTŪRA

RUBINO MIESTAS Kitoje Atlanto pusėje, San Antonijuje, Teksase, 2019 m. gimė „Rubino miestas" – „Ruby City“. Šis 1300 kv. m šiuolaikinio meno centras sumanytas kaip spiralė: įėjęs lankytojas juda aukštyn per galerijos sales ir leidžiasi žemyn, į vestibiulį ir aikštę. Muziejaus fasado apdailai pasirinktas sodriai raudonas Meksikoje pagamintas surenkamas betonas. Palei žemę betonas yra poliruotas, kad praeiviai jį liesdami neužsigautų. Viršuje betoninė siena yra grubi, aštri, vainikuojama raudono stiklo langų. Dėl šių architektūrinių sprendinių muziejus atrodo tarsi stūksanti, saulėje žibanti raudona uola, aštriu kampu nuskelta ir nugludinta žmogaus.

14

Nuotr.: Dror Baldinger

ARCHITEKTŪRA

15

ABRAOMO ŠEIMOS NAMAI Vienas naujausių ir kone reikšmingiausių Adjaye projektų – šiemet Abu Dabyje baigti Abraomo šeimos namai (Abrahamic)– atskleidžia dar vieną architekto talentą: kurti religines šventoves.

Kas būtų galėjęs pamanyti, kad 21 a. būtent menas ir architektūra suburs religijas po vienu stogu... Tiesa, katalikų prieštaringai vertinamu popiežiaus Pranciškaus ir Al Azharo didžiojo imamo Ahmado al Tayebo pasirašyto dokumento apie žmonijos brolybę pagrindu.

Abraomo šeimos namuose telpa mečetė, sinagoga ir bažnyčia. Šią lankytiną vietą sudaro trys atskiri kubiniai pastatai plokščiais stogais. Kiekvienas pastatas yra vienodo tūrio, tačiau skiriasi dizainu ir kiemų dydžiais. „Stengėmės kiekvienam iš maldos namų suteikti unikalią architektūrą sekdami tikėjimo tradicijomis ir motyvais“, – sako architektas.

Imamo Al-Tayebo mečetė

Nuotr.: Adjaye Associates

ARCHITEKTŪRA

ARCHITEKTŪRA

Mozės ben Maimono sinagoga

Šventojo Pranciškaus bažnyčia

ARCHITEKTŪRA

18

ARCHITEKTŪRA

Nuotr.: Dror Baldinger

Šv. Pranciškaus bažnyčia iš tolo pastebima dėl savo įspūdingo Omano kalkakmenio kolonų fasado. Šviesa krikščionims – dieviškumo simbolis. Turėdamas tai minty, architektas siekė sustiprinti ryto saulės šviesą, krintančią į vidų, tad bažnyčią suplanavo iš rytų į vakarus.

Viduje nuo lubų dramatiškai žemyn krintanti linijinė medinių lentjuosčių instaliacija – tai jausmus sukelianti aliuzija į išganymą ir atpirkimą. Šviesa bažnyčioje pasklinda pro aštuoniakampį sietyną ir nušviečia kitus bažnyčios dizaino elementus: geometrinius suolus, suformuotus iš tradicinio tvirto ąžuolo, ir minimalistinį centrinį kryžių, dedikuotą visiems maldininkams.

19

ARCHITEKTŪRA

20

ARCHITEKTŪRA

Nuotr.: Dror Baldinger

Mozės Beno Maimono sinagogos, orientuotos į šventąjį

Jeruzalės miestą, fasadas suformuotas iš trijų sluoksnių V formos kolonų, įkvėptų palmių lapų, dažnai randamų ant sukų – tradicinių namelių, statomų per žydų šventę Sukotą. „Kiekvienoje pastato pusėje esančiose kolonose yra septyni taškai, liečiantys žemę, ir aštuoni taškai, liečiantys sofitą. Septynetas yra žmogaus simbolis, o štai aštuonetas simbollizuoja Dievą, esantį aukščiau“, – paaiškina „Adjaye Associates“.

Iš bronzinio tinklelio sukurta priedanga, nuo centrinio stoglangio besidriekianti žemyn, atkartoja palapinę primenančią sukų struktūrą, jau naudotą eksterjere. Sinagoga suprojektuota taip, kad nevaržytų judėjimo ir būtų galima keisti sėdimų vietų planą atsižvelgiant į kongregaciją. Viduje, žinoma, yra ir tradicinė mikva – ritualiniam panardinimui naudojama vonia.

21

Nuotr.: Dror Baldinger

ARCHITEKTŪRA

22

ARCHITEKTŪRA

Imamo Al-Tayebo mečetė išsiskiria septy-

niomis pailgomis arkomis iš kiekvienos eksterjero pusės. Tai – duoklė septynetui, skaičiui, kuris islame yra simboliškas ir itin reikšmingas. Į Meką orientuotos mečetės sienose yra daugiau kaip 470 plokščių, sukurtų iš subtilių grotelių.

Jos sudaro didžiulio masto mašrabiją (liaudies architektūros elementą) – vieną iš labiausiai žavinčių ir įsimintiniausių islamo architektūros elementų. „Manau, kad architektūra turėtų stengtis puoselėti tokį pasaulį, kokiame norime gyventi. Pasaulį, kuriame esame atviri kitiems, tolerantiški, ir nuolat siekiame augti ir tobulėti, – savo dizaino filosofija dalinasi Adjaye. – Mano, kaip architekto, tikslas – sukurti pastatą, kuris paneigtų hierarchinius visuomenės skirtumus ir praturtintų žmogaus gyvenimą.Tikimės, kad šie pastatai, kuriuose Dievą garbina ir pamaldas laiko net trijų skirtingų religijų atstovai, įkvėps visų tikėjimų ir gyvenimo takų žmones taikiai sugyventi ir perduoti šias idėjas ateinančioms kartoms.“

23

24

Rosita Rastauskienė

ARCHITEKTŪRA

Šių metų liepos 1-ąją lankytojams duris atvėręs „Young V&A“ (toliau – YV&A) – tai atjaunintas ir sumodernintas Viktorijos ir Alberto vaikystės muziejus (V&A Museum of Childhood) antrą šimtmetį įpusėjusiame pastate Rytų Londone, Betnal Gryne (Bethnal Green).

Muziejaus rekonstrukcija truko trejus metus. Buvo įrengtos trys naujos galerijos, kelios erdvios dirbtuvės ir mokomosios studijos, specialiai pastatyta 515 kv. m parodų galerija, taip pat nauja parduotuvė ir kavinė.

Projektą padėjo kurti daugiau kaip 22 000 vaikų (nuo kūdikių iki paauglių), jų tėvų ir mokytojų, taip pat specialiųjų poreikių ar negalią turinčio jaunimo bendruomenių narių.

26

ARCHITEKTŪRA

Naujajame muziejuje unikaliais ir išradingais būdais demonstruojama apie 2000 V&A kolekcijų eksponatų iš viso pasaulio – nuo 2300 m. pr. m. e. datuojamo Sirijos barškučio, japonų samurajų šarvų iki šių dienų baldų, mados, keramikos, tapybos, grafikos ir plakatų, skulptūros ir kt. Greta filmų ir televizijos personažų, tokių kaip Frankenšteino pabaisa, kiaulytė Pepa, vėžliukai nindzės, varliukas Kermitas, Barbė, pokemonai, Kempiniukas Plačiakelnis ir Supermenas, eksponuojami žymiausių menininkų, dizainerių ir pokyčių kūrėjų, tarp jų Gretos Thunberg, Christopherio Ofilio, Bridget Riley, Virgilo Abloho, Keitho Haringo, Issey Miyake ir Davido Hockney, darbai. Be to, anksčiau V&A vaikystės muzie-

juje eksponuoti daiktai, kaip 13 a. marionečių teatras, lėlių nameliai, istoriniai žaislai ir pliušiniai meškiukai, rodomi naujais įdomiais būdais.

Nors eksponatai surinkti iš viso pasaulio, YV&A – pirmasis Jungtinėje Karalystėje (JK) vien tik jaunajai kartai skirtas muziejus, kuriame dėmesys sutelktas į nacionalines kolekcijas.

Tikimasi, kad stebėjimų, kaip vaikai mokosi, žaidžia ir patiria pasaulį, įkvėptas nemokamas naujasis muziejus, kupinas kiekviename žingsnyje rimtos pramogos ir žaismingo mokymosi, taps kultūriniu ir edukaciniu židiniu visos šalies mokykloms.

Prie naujojo muziejaus gimimo prisidėjo daug žinomų JK verslo kompanijų, rekonstrukcija iš viso kainavo 13 mln. svarų sterlingų.

27

ARCHITEKTŪRA

28

ARCHITEKTŪRA

„Young V&A“ – glaudaus lyderių bendradarbiavimo rezultatas Viktorijos laikų pastato išsaugojimo ir erdvių perplanavimo pritaikant jas specialiems judėjimo poreikiams bei naujų žemutinių erdvių įrengimo darbams vadovavo architektūros bendrovė „De Matos Ryan“, garsėjanti paprastais, bet išradingais šiuolaikiniais sprendiniais ir integracijomis į dažnai istoriškai ar kultūriškai jautrią aplinką – nuo kraštovaizdžio iki interjero ir parodų dizaino. Visapusiškai siekianti tvarumo „De Matos Ryan“ yra pelniusi daugybę apdovanojimų, tarp jų RIBA ir „Civic Trust“.

Lankytojų patirtinius sprendinius, muziejaus išvaizdą ir galerijas, bendradarbiaudama su auditorija ir ekspertais, naujus V&A kolekcijų eksponavimo būdus kūrė bendrovė „AOC architecture“, plačiausiai žinoma dėl savo visuomeninių pastatų, kultūros ir švietimo įstaigų erdvių pertvarkymo. Jos projektai buvo įvertinti įvairiais apdovanojimais, tarp jų RIBA ir „New London Awards“, skiriamais už aukštos kokybės tvarius ir žmonių sveikatą tausojančius projektus.

Tiek „De Matos Ryan“, tiek „AOC architecture“ visais YV&A projekto etapais didžiausią dėmesį skyrė bendravimui su vaikais, jų tėvais ir mokytojais. Būtent iš pokalbių su jais siekiant muziejų paversti išskirtine erdve, žadinančia ateities kartų vaizduotę ir skatinančia vaikų kūrybingumą, buvo išrutuliota „džiaugsmingiausio pasaulyje muziejaus“ koncepcija.

Likus 10 mėnesių iki muziejaus rekonstrukcijos, buvo atidaryta „Open Studio“ – bandymų laboratorija, kurioje bendruomenė galėjo viešai nagrinėti architektų siūlymus.

Taip buvo sukurta muziejaus spalvų paletė, lankytojų valdomos instaliacijos ir netgi atrinktas ekspozicijų turinys.

Tvariai ir iš esmės Pirmiausia buvo kruopščiai nuvalytas YV&A unikalus 1872 m. iš Pietų Kensingtono į Betnal Gryną perkeltas paveldo pastatas ir atskleista jo Viktorijos laikų architektūra. Nebeliko anksčiau čia buvusių parduotuvės ir kavinės, nes jos trukdė tyrinėti unikalias marmurines mozaikines grindis. Buvo atidengti originalūs langai, taip pat pagrindinis linijinis stoglangis, todėl pastatą užplūdo natūrali šviesa.

Pertvarkius pastatą pagerėjo jo akustinės savybės. Dėl garso absorbcijos ir geresnio akustinio atskyrimo tuo pat metu muziejaus erdvėse gali vykti įvairios veiklos.

Buvo pagalvota ir apie CO2 emisijos mažinimą – sumontuotos išmaniosios vėdinimo sistemos, mažai energijos naudojantys automatinio valdymo šviestuvai, patobulinta temperatūros kontrolė – vasarą pastatas bus vėdinamas per stoglangius, žiemą šildomas ne radiatoriais, o kur kas pažangesnėmis šildymo plokštėmis. Taip pat buvo sudaryta galimybė ateityje įrengti saulės modulius.

Rekonstruojant muziejų buvo nuosekliai laikomasi tvarumo principo. Senosios muziejaus vitrinos buvo pertvarkytos ir pritaikytos naujoms ekspozicijoms. Mediena iš ankstesnių saugyklų, net senų spintų durelės, pakartotinai panaudotos naujiems ekspoziciniams stalams, o pastato mūro nuolaužos – naujiems stalviršiams.

Renkantis naujas konstrukcijas pirmenybė buvo teikiama mažo CO2 kiekio ir natūralioms medžiagoms, tokioms kaip kanapių pluošto plokštės. Plastiko pakylos ir suolai sukurti iš perdirbtų jogurto indelių.

29

ARCHITEKTŪRA

Permąstyta erdvė Laikantis koncepcijos „pastatas kaip mokymo priemonė“, pirminė 5200 kv. m ploto muziejaus architektūra buvo papildyta kruopščiai apgalvotomis, pabrėžtinai moderniomis intervencijomis.

Viena iš jų – per daugiau kaip 40 seminarų su vietos moksleiviais sumanyti ir muziejaus optinių žaislų kolekcijos įkvėpti įspūdingi laiptai pagrindinės salės pabaigoje. Laiptų magiją aktyvina žmonių judėjimas aplink jų veidrodinę šerdį, kurioje jie ir nepaprasta muziejaus ketaus architektūra atsispindi naujoje šviesoje.

Laiptų apačioje įrengta nauja kavinė. Fojė yra patogi vežimėlių stovėjimo aikštelė ir didelė parduotuvė su papildomomis sėdynėmis bei nišomis prie langų.

Iš pagrindų permąsčius lankytojų srautų cirkuliaciją muziejuje, pirmame aukšte pakako vietos ne tik skaityklai, bet ir naujai 515 kv. m ploto atvirai erdvei, skirtai laikinoms parodoms. Įėjimo į pastatą akimirką sustiprina automatinės stumdomos stiklinės durys per visą aukštį. Atskleisdamos aiškų pagrindinės salės vaizdą, jos tiesiog traukia žengti į fojė.

30

ARCHITEKTŪRA

Pietinė pastato pusė buvo struktūriškai pakeista, kad joje būtų galima sukurti dideles puikiai natūraliai šviesai pasiekiamas studijas įvairioms reikmėms – nuo mokymo iki bendruomenės renginių. Aiškų matomumą tarp aukštų užtikrina naujos stiklinės arkinės angos. Jos sujungia visas muziejaus erdves, ir mokymosi procesas tiesiogiai susiejamas su ekspozicija. Į visus atvirus galerijos aukštų tūrius buvo įterpta daug figūrinių aptvarų ir žaismingų vertikalių elementų. Taip buvo sukurta įvairių patirčių fragmentų ir kartu išlaikyti vizualiniai ryšiai visame pastate. Didelėmis raidėmis užrašyti galerijų pavadinimai „Play“, „Imagine“, „Design“ leidžia lankytojams iš pirmo žvilgsnio perprasti muziejaus ekspozicijų esmę.

Galerijos suprojektuotos taip, kad ir eksponatai būtų saugūs, ir lankytojai galėtų juos iš arti apžiūrėti, tuo pat metu bendraudami su kitais interesantais. Analoginės interaktyvios priemonės su skaitmeninėmis technologijomis, sensorinės medžiagos ir įtraukiančios instaliacijos skatina vaikus ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir juos liesti, su jais žaisti.

31

ARCHITEKTŪRA

Žaidimų galerijoje „Play“ – sensoriniai potyriai Šios pietinėje pastato pusėje esančios salės ekspozicija įkvėpta būdų, kuriais kūdikiai ir maži vaikai susipažįsta su pasauliu, – visa kas grįsta sensorika. Eksponatai išdėstyti vaikų akių lygyje, kad tyrinėdami erdvę jie galėtų atrasti spalvas, tekstūras ir formas. Bendravimo ir kalbėjimo įgūdžius mažiesiems ugdyti padeda per visą salę nusidriekusi abėcėlė. Vaivorykštės vitrinose daiktai rodomi pagal spalvas. Statybų zonoje įrengta didelė marmuro aikštelė lavina vaikų konstravimo įgūdžius, o vaizduotės žaidimų aikštelėje jie gali smagiai krauti laužus ar statyti namus.

Arkadoje supažindinama su stalo ir vaizdo žaidimų kūrimo istorija bei procesais, veikia naujas interaktyvusis „Minecraft“. Čia yra ir žaidimų erdvė dar nevaikščiojantiems vaikams, jų jutiminė patirtis didinama lytėjimo medžiagomis. Žaisti ir bendrauti skatina minkštos tekstūrinės grindys, sienos ir lubos.

32

ARCHITEKTŪRA

33

ARCHITEKTŪRA

Galerijoje „Design“ – projektavimo procesas Pirmajame aukšte esanti dizaino galerija skirta vyresniems vaikams. Čia demonstruojami naujų laikų eksponatai ir pasakojama, kaip daiktai projektuojami, gaminami ir naudojami, taip pat kaip dizainas gali pakeisti pasaulį.

Kūrybinėse dirbtuvėse dizaineriai supažindina vaikus su įvairiais dizaino procesais, kartu ugdydami kritinį mąstymą, diegdami idėjų kūrimo ir problemų sprendimo įgūdžius. Šios įtraukios salės erdves apibrėžia tvirtos restauruotos ąžuolinės grindys ir regeneruotos medienos konstrukcijos. Ekspozicijose, įkvėptose dizaino studijos darbo stalų, rodomi šiuolaikiniai objektai, kiti eksponatai demonstruojami aplink galeriją esančiose vitrinose. Kanapių plokštėmis dengtoje studijoje, kurioje reziduoja vis kitas dizaineris, įrengti vitrininiai langai ir stumdomosios durys, kad būtų galima užsiimti ir suplanuota, ir spontaniška bendra veikla.

34

„Imagine“ – kūrybinę vaizduotę lavinančių erdvių seka Šiaurinėje pastato pusėje esančioje galerijoje kuriama įvairi atmosfera, intymumas ir akustika.

Centrinė šios salės struktūra – „The Stage“ („Scena"): raudona ovali spektaklių erdvė su pakyla. Čia vyksta kasdienė muziejaus programa, pavyzdžiui, spektakliai ir skaitymai. Tačiau vaikai ir patys gali kurti spektaklius – tam juos skatina kostiumų skrynia ir interaktyvios šešėlių teatro lėlės. Šioje galerijoje yra ir daugiau erdvių, žadinančių kūrybinę raišką per spektaklius, pasakojimus, bendruomenę. Vaikai gali kurti savo istorijas, įkvėpti kolekcijų eksponatų, tarp jų natūralaus dydžio karo žirgo Džojaus ir originalaus Christopherio Reeve'o dėvėto Supermeno kostiumo.

Naujoje fotografo Rehano Jamilo kartu su Mile Endo bendruomenės projekto jaunimu kuruojamoje ekspozicijoje „This Is Me" („Tai aš") eksponuojami į kūrybą pasinėrusių vietos vaikų portretai.

Naujoji nuotraukų serija pristatoma kartu su garsių kūrėjų, kaip Chila Kumari Singh Burman, Quentinas Blake'as, Kennethas Branagh'as, Dapas Adeola.

Linda McCartney, autoportretais ir interaktyvia autoportretų kūrimo stotele.

Naujosiose erdvėse dėmesį prikausto ir daugiau kaip 100 lėlių namelių instaliacija. Įsijautę į tvyrančią atmosferą, mažieji lankytojai visais savo pojūčiais patiria ir išgyvena šį kūrinį.

35

KONKURSAS

CO - WORKING CO – LIVING

NAUJAS BŪDAS DIRBTI IR GYVENTI

Jau ir į Lietuvą atvyksta pasaulinė tendencija gyventi co-living, co-working tipo erdvėse, kuriose vos išėjęs iš savo namų, nešinas kompiuteriu gali nužingsniuoti į čia pat pastate esančią bendradarbystės erdvę.

Nuomotis co-working, co-living būstą renkasi jauni profesionalai, laisvai samdomi specialistai, dirbantys nuotoliniu būdu, studentai. Tokio tipo erdvės įsikuria miestuose, kurortuose, tad tampa patrauklios ir įmonėms, mėgstančioms organizuoti workation – darbo atostogas.

Kaip turi atrodyti erdvė, kuriai tenka iššūkis suartinti gyvenimą ir darbą, bet kartu tarp jų išlaikyti pusiausvyrą? Kokie patalpų patogumai yra svarbūs šio naujo gyvenimo būdo gerbėjams?

Kokios inovatyvios technologijos tokiose erdvėse turi ateitį? Žurnalas STRUCTUM kviečia ieškoti atsakymų konkurse CO-WORKING, CO-LIVING ERDVĖ.

Konkurso metu architektūros ir interjero dizaino talentai ieškos idėjų, kaip ateityje turi atrodyti tobula erdvė gyvenimui ir darbui. Kokios inovacijos, tvarūs sprendimai čia turi būti įgyvendinti, kokiu išplanavimu ir estetika tokios patalpos turi pasižymėti.

Dalyvių sukurtas vizijas vertins kompetentingų architektų komisija.

Konkurso laikotarpis: 2023 m. rugsėjis - 2024 m. sausis.

Registruokitės į konkursą: projektai@structum.lt

Mykolo Riomerio universiteto psichologijos mokslų daktaras Šiuolaikiniame pasaulyje bendradarbystės erdvės ne tik leidžia lengviau pasiekti bendraminčius bei bendradarbiauti vykdant pasirinktas veiklas, bet tuo pačiu ir sudaro galimybę atskirti darbo, pramogų bei poilsio erdves, taip padidinant veiklų efektyvumą. Be to, tinkamai pasirinkta erdvė gali ir panaikinti priklausomybę nuo transporto.

Tokiose erdvėse itin svarbu įvertinti žmonių įvairovę: dalis mėgsta veikti kartu su kitais, o dalis pirmenybę teikia individualiam darbui; dalis mėgsta dirbti su muzika, o dalis - tyloje; dalis mėgsta po ranka nuolat turėti telefoną su naujausiais pranešimais, o dalis mieliau dirba kambaryje be panašių blaškymų (ir gal kaip tik dėl to ieško alternatyvos darbui iš namų). Tad tobuloje erdvėje kiekvienas žmogus turėtų rasti vietą sau. Juolab kad net to paties žmogaus poreikiai gali kisti.

Konkurso dalyviams linkėčiau nepamiršti, kad estetika yra labai svarbus veiksnys, turintis realų poveikį erdvės gyventojų gerovei, bet vis dėlto jis nėra vienintelis.

Aušra SIAURUSAITYTĖNEKROŠIENĖ VDA Architektūros katedros vedėja, docentė Bendradarbystės erdvių co-working, co-living funkcijų dermė šiuo atveju taikosi prie naujos gyvenimo dinamikos. Sėkmingo projekto atveju tokios erdvės yra lanksčios, dinamiškos, multifunkcinės ir įkvepiančios.

Tai - socialinė platforma, net savotiška bendruomenė, atsirandanti mezgant ryšius, dalijantis informacija, bendradarbiaujant.

Svarbiausia akcentas jose - geras darbo ir gyvenimo bei privačios ir visuomeninės erdvės balansas.

Dalyviams linkiu tiesiog mėgautis kūryba.

Donatas DROMANTAS Bendradarbystės erdvės (co-working) „AltSpace“ įkūrėjas ir bendrasavininkis.

Drauge su „Baltic Asset Management" išvystė dvi „Chapters" co-living erdves. Šiuo metu konsultuoja vystomą didžiausią Baltijos šalyse co-living kompleksą „Atlas".

Atsakymas apie bendradarbystės erdvių populiarumą užkoduotas jau pačiame pavadinime - co-working, co-living. Šiose erdvėse formuojasi bendruomenės jausmas, kuris supaprastina galimybę socializuotis, rasti kolegų bendriems projektams ar tiesiog susirasti naujų draugų. Tai labiausiai žavi ieškančius įkvepiančios bendruomenės ir naujų patirčių naujame mieste.

Co-working, co-living projektuose svarbiausia yra aktyvi ir įtraukianti bendruomenė, lanksčios nuomos sąlygos ir patogumas. Nuo kokybiškai suplanuotos ir įrengtos darbo ar gyvenimo vietos - iki laisvalaikio veiklų pasirinkimo projekte.

Konkurso dalyviams linkiu rasti balansą tarp dizaino ir patalpų funcionalumo.

Ugnius LATVYS

Povilas ŽAKAUSKAS

„Baltic Asset Management“ generalinis direktorius

Architektas, architektūros studijos HEIMA bendraįkūrėjas

Prieš 15 metų niekas nesuprato, kaip galima dalintis dviračiais, o šiandien jau įprasta dalintis ne tik dviračiais, bet ir paspirtukais ar automobiliais. Kol kas lietuviai butą vis dar mieliau nori turėti nuosavą. Ši tendencija mūsų visuomenėje labai stipri. Bet viskas keičiasi gerąja kryptimi. Orientuojamės į Vakarų Europos šalis, tad perimame ir šių šalių požiūrį į NT – vis daugiau žmonių renkasi ne butą, o gyvenimo būdą būti nepriklausomais. Panaši situacija yra ir su co-working – darbuotojai nori lankstumo, kitokio požiūrio į darbo erdvę. Tereikia verslų plėtotojams aktyviai atliepti šiuolaikinį visuomenės požiūrį į gyvenimo ir darbo aplinką, nes judame labai teisinga kryptimi.

Svarbiausias akcentas yra bendruomeniškumas, nes auditorija renkasi ne būstą, o gyvenimo būdą ir nori būti bendruomenės

Šiuolaikinis pasaulis vis labiau jaučia poreikį sugrįžti į gyvą bendravimą. O iš ten atsiranda daug idėjų, minčių, savęs pačio spalvų.

Buvimas bendro gyvenimo namų tinkle leidžia pamatyti skirtingų gyvenimo scenarijų po vienu stogu. Jauniems žmonėms, studentams tai yra ypač gera naujo etapo pradžia.

Iš tokių erdvių svarbu ir pasiimti tai, ką jos gali duoti. Interjeras tėra tik bendradarbystės erdvių viršelis ar iliustracija, bet turinį kiekvienas žmogus išsineša savo. Jis gali būti platus ir įvairus – kiekvienas atranda savo.

Konkurso dalyviams palinkėčiau pažvelgti plačiau į erdvę, ne tik į erdvės vizualinį kūrimą. Pabandyti pačiam pabūti ir mintyse padalyvauti bendradarbystės erdvės gyvenime. Nebijoti savo įvairių idėjų ar minčių – nepasirinktos mintys kartais labai duoda gerą startą naujoms.

Rytis MIKULIONIS Architektas, architektūros studijos „Plazma“ vadovas Bendro gyvenimo ir darbo erdvės suteikia bendruomeniškumo ir asmeninio tobulėjimo galimybes. Taip pat svarbūs kainos ir patogumo aspektai.

Co-working, co-living erdvėse bendraujama, komunikuojama su panašių interesų grupių žmonėmis. Paprastai čia vienoje vietoje sutelkiama daug skirtingų patrauklių veiklų ir funkcijų: sporto salės, skalbyklos, virtuvės, terasos ir pan.

Konkurso dalyviams linkiu nustebinti save ir atrasti kažką naujo.

KOMISIJA

Arvydas KUZINAS

dalimi. Kuo daugiau veiklų, tuo greičiau pavyksta integruotis į stiprią bendruomenę.

Kitas svarbus aspektas – vieta. Sėkmingiausi co-working, co-living projektai kuriasi miestų centrinėse lokacijose. Taip yra dėl elementarios priežasties – pagrindinė auditorija yra jaunieji profesionalai ir studentai, kuriems labai aktualu gyventi ten, kur galima mėgautis miesto teikiamomis naudomis.

Konkurso dalyviams linkiu pagalvoti apie tai, kaip gyvensime dar bent po dešimties metų. NT visada buvo traktuojamas kaip konservatyvus produktas ir nebūdavo daug improvizacijų, bet pastarieji metai rodo, kad ne tik visuomenė išsako lūkesčius naujovėms, bet ir patys plėtotojai imasi naujų atradimų.

Nr. 1 perkamiausi priglaistomi ventiliacijos difuzoriai Lietuvoje

Priglaistomi gipsiniai „Ergovent“ ventiliacijos difuzoriai – puikus pasirinkimas ieškantiems ilgalaikio ir tvaraus sprendimo savo namams. Priglaistyti difuzoriai dažomi tokia pat spalva kaip ir lubos, todėl tarsi susilieja su jomis – jokių sujungimų ar atsikišimų, gipsinės lubos atrodo švariai, moderniai ir estetiškai! „Ergovent“ difuzoriai ne tik suteikia luboms vientisumo įspūdį, bet ir nesudaro sąlygų kauptis dulkėms.

www.ergovent.lt

PRIZINIS FONDAS

KVIEČIAME DALYVAUTI PROJEKTE! Registracija: structum.lt/ismanusis-miestas Daugiau informcijos: ismanusismiestas@structum.lt, +370 611 17962

PROJEKTO PARTNERIAI:

PARGINDINIAI PARTNERIAI:

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

IŠMANUSIS MIESTAS

SEIMO RŪMUOSE ATIDARYTAS JUBILIEJINIS DEŠIMTASIS PROJEKTAS IŠMANUSIS MIESTAS Rugsėjo 27-ąją startavo STRUCTUM organizuojamas nacionalinis architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkursas „Išmanusis miestas 10“. Jau dešimtus metus iš eilės projektas „Išmanusis miestas“ kuria platformą, kurioje susitinka Lietuvos savivaldybės ir geriausi architektūros, inžinerijos, statybos profesionalai bei jaunieji, aukštosiose mokslo įstaigose besimokantys studentai. Šių metų konkurso šūkis – „Išmanusis miestas – kuriame miestus rytojaus visuomenei“. Konkurso dalyviai kviečiami kurti projektus, remiantis darnaus miesto principais, derančiais su inovatyviomis technologijomis, ekologiškumu, taršos mažinimu ir energinių resursų taupymu.

Svarbiausias projekto tikslas – sukurti žmogaus poreikius atitinkančias miesto koncepcijas, pasitelkiant Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų komandas ir Lietuvos architektūros, urbanistikos, kraštovaizdžio, miestų planavimo profesionalus. Geriausi ir išmaniausi konkurso projektai ne tik turės galimybę būti įgyvendinti Lietuvos rajonų savivaldybėse, bet ir pasidalys įspūdingą prizinį fondą – net 15 tūkst. eurų. „Malonu jus visus matyti tokį saulėtą rugsėjį, kokio dar turbūt nematėme. Tai ypatingi mūsų projektui metai – dešimtieji. Jie prabėgo sparčiai. Apie bėgančių metų prasmę byloja sukurti projektai, dalyvavę dalyviai, savivaldybės. Šiemet fiksuojame rekordinį skaičių savivaldybių – net 13! Jos priėmė mūsų iššūkį keisti savo neįveiklintas teritorijas.

Džiaugiamės, kad kasmet projektas „Išmanusis miestas“ auga ir plečiasi: daugėja projektuotojų, savivaldybių skaičius ir bendras visuomenės susidomėjimas šiuo projektu“, – sakė projekto sumanytoja, STRUCTUM vadovė Ignė Dutova.

Konkurso atidaryme – politikai ir pasižymėję architektai Oficialioje atidarymo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seime susi42

būrė ne tik konkurso organizatoriai, bet ir jame dalyvaujančių savivaldybių merai ir atstovai, partneriai ir kiti garbūs svečiai: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, vidaus reikalų ministrė Sigita Ščajevienė, Seimo narys ir atidarymo renginio globėjas Antanas Čepononis. Specialų renginį moderavo ir savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla.

Seimo narys A. Čepononis dėkojo

renginio organizatoriams už idėją, kuri užgimė prieš dešimt metų ir šiandien prisideda prie tvaresnių ateities miestų kūrimo. „Dėkoju tiems, kurie bendram darbui telks šias trylika savivaldybių. Pati idėja yra nežmoniškai gera, nes idėjas siūlo tiek projektuotojai studentai, tiek ir profesionalai. Yra savivaldybių, kurios šiame projekte dalyvauja jau ketvirtą kartą, tačiau esmė yra nedalyvauti, o pasiūlytas idėjas įgyvendinti“, – sakė A. Čepononis.

Aplinkos ministras S. Gentvilas savo kalboje džiaugėsi, kad STRUC-

IŠMANUSIS MIESTAS

planus, skirtus pagerinti miestų gyvenamąją aplinką“, – pabrėžė vidaus reikalų viceministrė S. Ščajevienė.

Kultūros viceministrė D. Urbanavičienė akcentavo, kad projekto „Išmanusis miestas“ kūrėjai nepamirštų išsaugoti miestų dvasios i autentikos. „Džiaugiuosi galėdama dalyvauti šio unikalaus Lietuvos mastu projekto atidaryme. Ši iniciatyva jau dešimtmetį ne tik keičia savivaldybių veidus, identitetą bei gyvenimo kokybę, prisideda prie tvaresnių miesto sprendimų ir sprendžia socialines miestų problemas. Džiugu, kad kasmet projekte dalyvauja vis daugiau savivaldybių. Šis faktas iliustruoja, kad projektas aktualus, svarbus ir reikalingas“, – sakė kultūros viceministrė D. Urbanavičienė.

Susisiekimo viceministrė L. Maskaliovienė savo kalboje sakė, kad nekantrauja išvysti būsimus projektus ir projektą „Išmanusis miestas“ vadino unikalia ir gražia idėja. „Dešimt metų yra nei daug, nei mažai. Kai miestai švenčia šimtmečius, dešimt metų yra trumpas laikas, bet kai kalbame apie technologijas,

jos sensta greičiau, nei mes pagalvojame. Ši graži idėja vienija verslo, mokslo, viešojo sektoriaus atstovus ir leidžia įveiklinti idėjas miesto darnumui ir gyventojams“, – džiaugėsi susisiekimo viceministrė L. Maskaliovienė.

Profesorius dr. Mykolas Simas Poškus savo pranešime „Žmonės nesikeičia, bet tvarumui tai nėra kliūtis“ kvietė nelikti abejingiems tvarumo idėjoms. „Esu aplinkos psichologas ir man patinka architektai, todėl pamėginsiu jus įkvėpti naujiems projektams.

„Miestų kūrimas prasideda žmonių galvoje.“ Simonas Gentvilas Aplinkos ministras

Nuotr.: Edvinas Sinkevičius

TUM sukūrė tradiciją burtis savivaldos atstovams ir projektuotojams dėl tikslo kurti išmanią, tvarią ir modernią Lietuvą. „Miestų kūrimas prasideda žmonių galvoje. Šis projektas daugiausia kalba apie miestus, ne apie kaimo vietoves. Atkūrus nepriklausomybę daug mūsų miestų išgyveno „išsausėjimą“ ir pastarąjį dešimtmetį dauguma miestų atgijo, atgaivino savo centrus. Tai dėl kultūrinio identiteto, savivaldybių, kurios sugebėjo įkvėpti nekilnojamojo turto vystytojus. Tai platforma, kur mes galime ieškoti modernių vizijų miestams“, – įsitikinęs aplinkos ministras S. Gentvilas.

Savo kalboje vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė išreiškė viltį, kad ateityje šiame projekte dalyvaus visos šalies savivaldybės. „Džiugu, kad šiame projekte jungiasi vis daugiau savivaldybių. Pernai buvo devynios, o šiemet jau trylika.

Tikiu, kad tada, kai švęsime šio projekto dvidešimtmetį, įsitraukusios bus visos Lietuvos savivaldybės.

Visus konkurso dalyvius vienija bendra idėja – įgyvendinti savivaldybių

43

IŠMANUSIS MIESTAS

Ši mokslo sritis atsirado maždaug 7-ajame dešimtmetyje, bet tyrimai apie tai, kaip aplinka veikia žmogų, apie oro kokybę patalpose ir panašius dalykus prasidėjo tik pastaraisiais dešimtmečiais. Iš karto po to prasidėjo išsamūs tyrimai, kaip žmogus veikia aplinką“, – savo kalbą pradėjo profesorius M. S. Poškus.

Rekordinis dalyvaujančių savivaldybių skaičius Dešimtus metus iš eilės vykstančiame konkurse „Išmanusis miestas“ dalyvauja rekordinis Lietuvos savivaldybių skaičius – trylika: Anykščių rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kėdainių rajono, Kretingos rajono, Klaipėdos, Mažeikių rajono, Neringos, Raseinių rajono, Rietavo, Šakių rajono, Vilniaus ir Vilniaus rajono.

Dalyvaujančios savivaldybės atidarymo renginio metu pristatė savo vizijas, tikslus ir teritorijas, kurioms konkurso dalyviai turės sukurti novatoriškus ir tvarius sprendimus, orientuotus į tvarią miestų plėtrą. Pateiktos savivaldybių teritorijos itin skirtingos: jų istorija, poreikiai ir galimybės skiriasi tiek architektūriniais, tiek urbanistiniais ar kraštovaizdžio sprendimais.

Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis kartu su vyriausiąja miesto architekte Daiva Gasiūniene džiaugėsi, kad Anykščių mieste jau matoma nemažai pokyčių, inicijuotų būtent STRUCTUM „Išmaniojo

44

miesto“ projektų. Šiemet jie teikia keturias teritorijas: A. Vienuolio muziejaus parkas, Troškūnų miesto istorinės dalies urbanistinė vizija, Šeimyniškėlių piliakalnio aktualinimas ir prie jo esančio muziejaus edukacinio centro atnaujinimas, teritorija šalia įrengto mineralinio vandens gręžinio.

Klaipėdos savivaldybė projekte „Išmanusis miestas“ dalyvauja pirmą kartą. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus džiaugiasi Klaipėdoje įgyvendintais pokyčiais, tačiau savivaldybė neketina sustoti ties baigtais projektais. Klaipėdos savivaldybė projektui pateikė keturias teritorijas: „Klaipėdos energijos“ teritorija, Klaipėdos žaliakelis, Kuršių marių krantas Smiltynėje, Melnragės ir Girulių paplūdimių prieigos.

Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas džiaugiasi, kad Kalvarijose pastaraisiais metais buvo atliktas ne vienas svarbus projektas, kuris padeda miestą padaryti dar patrauklesnį kalvarijiečiams ir čia norintiems įsikurti naujakuriams. Kalvarijos savivaldybė projekte „Išmanusis miestas“ dalyvauja pirmą kartą ir teikia tris miesto teritorijas: Kalvarijos pietinės miesto dalies kompleksinis sutvarkymas, Kalvarijos turgavietės sutvarkymas, poilsio ir laisvalaikio zonos įrengimas.

Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis nurodo, kad Rietave daugėja urbanistinių pokyčių ir daug

dėmesio kreipiama į infrastruktūros plėtrą ir turizmo skatinimą. Rietavo savivaldybė projektui „Išmanusis miestas“ teikia tris teritorijas: Rietavo dvarvietės teritoriją, rekreacinę teritoriją tarp vingio gatvės ir Vatušių kaimo, VšĮ „Veiklus Rietavas“ teritoriją.

Kaišiadorių rajono meras Šarūnas Čėsna įvardijo rekreacinių bei aktyvaus poilsio zonų poreikį mieste.

Projekto dalyvius jis kviečia kurti viešųjų erdvių sutvarkymo ir aktyvaus poilsio infrastruktūros projektus miesto teritorijoje. Šiais metais Kaišiadorys kviečia kurti projektus trims rajono teritorijoms: rekreacinei teritorijai Kaišiadorių miesto pietinėje dalyje, Žaslių ežero pakrantei, pažintiniam takui tarp Maisiejūnų ir Lašinių piliakalnio su keltu per Strėvą. Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius nurodo, kad projekto „Išmanusis miestas“ dalyviai galėtų vizualiai pakeisti Šakių rajono urbanistinį veidą arba padidintų turizmo plėtros potencialą. Šakių rajono savivaldybė kviečia kurti projektus trims teritorijoms: Šakių tvenkinio parkas ir autobusų stotis, nenaudojamas vandens bokštas, dviračių takų tinklas Šakių mieste.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Gaurilavičienė nurodo, kad viena iš savivaldybės skatinamų krypčių yra tvarumas, tai ir paskatino prisijungti prie projekto „Išmanusis miestas 10“. Šiemet Mažeikių rajonas kviečia kurti projektus trims teritorijoms: Didžlaukio aukštapelkės durpyno pažintinio edukacinio tako pritaikymas turizmo poreikiams, Rimolių piliakalnio ir Mildos slėnio pritaikymas turizmo poreikiams, Mažeikių miesto pritaikymas turizmo ir kultūros poreikiams.

Neringos savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis sako, kad vienas iš Neringos savivaldybės tikslų – sumažinti sezoniškumo skirtumus, kuriant žiemos sąlygoms pritaikytą rekreacinę infrastruktūrą. Neringos savivaldybė projektui „Išmanusis miestas“ teikia tris teritorijas: Nidos SPA, Nidos krantinės skverą ir Gintaro įlanką.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas pabrėžia, kad savivaldybė siekia, jog mieste ir jo rajone būtų sudaromos sąlygos kokybiškų paslaugų plėtrai, taip formuojant esamų

IŠMANUSIS MIESTAS

rajono gyventojų aukštesnę gyvenimo kokybę. Raseinių rajono savivaldybė kviečia kurti projektus trims teritorijoms: Šiluva – vartai į šventovę, Ariogala – dainų slėnio pritaikymas rekreacijai, Raseiniai – Žemaičio aikštės atnaujinimas.

Vilniaus rajono administracijos direktorius Vladislav Kondratovič džiaugiasi puikiais praėjusių metų dalyvavimo projekte „Išmanusis miestas“ rezultatais. Savivaldybė sulaukė daugybės projektų, o vieną iš jų greitu metu planuoja įgyvendinti realybėje. Šiemet Vilniaus rajono savivaldybė teikia tris teritorijas: Sporto, sveikatingumo ir

tvarkymas, Kretingos savivaldybės pastato rekonstrukcija, kamerinių renginių erdvės sutvarkymas, Kretingos miesto riboženklis.

Sėkmingam vizijų išpildymui – naujausi technologiniai ir dizaino sprendimai Projektą „Išmanusis miestas“ globoja Lietuvos Respublikos aplinkos, vidaus, kultūros ir susisiekimo ministerijos. Prie sėkmingos architektūrinės ir urbanistinės projektų integracijos prisidės ir STRUCTUM partneriai, kurie dalyviams parengė inovatyvius sprendimus, skirtus įgyvendinti dalyvių teikiamus projektus.

Ši iniciatyva jau dešimtmetį keičia savivaldybių veidus, identitetą bei gyvenimo kokybę, prisideda prie tvaresnių miesto sprendimų ir sprendžia socialines miestų problemas.“ rekreacijos kompleksą Nemenčinėje, Švenčionių gatvės architektūrinę viziją, bendruomenės namus Kasmiškių kaime, Sudervės seniūnijoje.

Vilniaus savivaldybės administracijos atstovės Jolita Noreikienė ir Vikita Osadčaja sako, kad kultūros paveldas – šiuolaikinio gyvenimo dalis, ir tikisi kūrybiško, inovatyvaus ir su paveldosaugos reikalavimais subalansuoto kompleksinio požiūrio į urbanistines kultūros paveldo teritorijas. Vilniaus savivaldybė kviečia kurti dviem teritorijoms: Vilniaus istoriniam centras ir medinės Šnipiškės.

Kėdainių rajono savivaldybė šiemet kviečia kurti projektus dviem teritorijoms: Kėdainių miesto Babėnų šilui ir Babėnų tvenkiniui.

Babėnų šilas yra mėgstama gyventojų ir miesto svečių laisvalaikio praleidimo vieta, tačiau gamtinis potencialas nėra iki galo pritaikytas miesto gyventojų ir svečių poreikiams.

Kretingos rajono savivaldybė tikisi, kad projekto „Išmanusis miestas 10“ dalyviai padės sėkmingai įgyvendinti naujus miesto planus.

Kretingos rajono savivaldybė projekto dalyviams teikia keturias teritorijas: Kretingos miesto želdynų

Daina Urbanavičienė Kultūros viceministrė

Naujausius taikomus sprendimus, technologijas ir gaminius, padėsiančius dalyviams išpildyti savo kuriamas vizijas, pristatys tokie projekto partneriai kaip „SCHOMBURG BALTIC“, „ARTECHNIKA“, „BAREMA RYTAI“, „YIT LIETUVA“, „SCENOS TECHNINIS SERVISAS“, „BAUMIT“, „BETONO MOZAIKA“, „HYDRO BUILDING SYSTEMS LITHUANIA“, „PERCUSSION PLAY BALTICS“, „SCHNEIDER ELECTRIC“, „ETERNIT BALTIC“, „BOLLE MODULAR“, „BIPA“, „BY & N“, „ENEFIT“, „PANASONIC HEATING & COOLING SOLUTIONS“, „GEOPARTNERIS“.

Kviečiame jau dabar registruotis architektus, urbanistus, kraštovaizdžio, infrastruktūros, miestų planavimo specialistus ir pristatyti savo vizijas konkurse „Išmanusis miestas 10“.

Daugiau informacijos ir registracija el. paštu ismanusismiestas@structum.lt arba telefonu + 370 611 17 962 Renginio partneriai: „Coffee spells“.

45

KONKURSAS

46

IŠMANUSIS MIESTAS

Vilniaus miesto meras VALDAS BENKUNSKAS

Vilniaus prioritetų sąrašas kasmet pildosi: siekia tapti dinamišku ir tvariu miestu Vilnius yra miestas, turintis gausią istoriją, seną architektūrą ir kultūrinį paveldą. Vilnius garsėja savo daugybe bažnyčių, muziejų, meno galerijų ir kavinių. Tai taip pat yra vienas iš Baltijos šalių politinių, ekonominių ir švietimo centrų. Miestas yra žinomas dėl savo gražios senamiesčio dalies, kuri yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vilnius taip pat yra jaunimo ir kultūrinio gyvenimo centras su daugybe renginių ir festivalių.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas patikina, kad Vilniaus miesto savivaldybė atvira, inovatyvi, nuolat eksperimentuojanti ir tvariai besivystanti. Šiai vizijai pasiekti savivaldybė išsikėlė tris tikslus: gyvenimo kokybė, nepriklausomai nuo rajono, miesto kompleksinė transformacija pagal individualius poreikius, gamta paremti ir gamtinę aplinką puoselėjantys sprendimai sveikam ir kokybiškam gyvenimui mieste. „Mums svarbi koncentruoto, sąmoningai augančio miesto vizija: siekiame koordinuotai spręsti miesto plėtros problemą, įveiklinant infrastruktūros įstatymą bei stiprinant santykius su kaimyninėmis savivaldybėmis. Vilniuje siekiame visapusiškai ir kompleksiškai kelti gyvenimo kokybę toliau nuo centro esančiuose rajonuose, sąmoningai valdyti miesto augimą bei saugoti Vilniaus, kaip miesto, turinčio daug žaliųjų erdvių, išskirtinumą, plėsti ir gerinti žaliąją infrastruktūrą, vykdant daugiabučių renovaciją, plečiant bemotorių priemonių infrastruktūrą bei būtinųjų socialinių paslaugų urbanistinį atnaujinimą. Be to, planuojame didinti naujų NT objektų integraciją bei koordinuoti jų plėtrą neprioritetinėse teritorijose“, – apie pokyčius pasakoja Vilniaus miesto meras.

Vilniaus miesto savivaldybės nuveiktų darbų sąrašas ilgas. Svarbu įvardyti keletą projektų, pastebimų ir matomų miestiečiams. Pirmiausia, tai žmonėms pritaikyta Neries krantinė. Šiais metais pabaigtas kairiosios Neries krantinės etapas tarp Žvėryno ir Baltojo tiltų. Iki 2025 m. planuojama sutvarkyti ir beveik 2 kilometrų ilgio krantinės atkarpą nuo Brolių Vileišių skvero iki Žaliojo tilto.

Dideli pokyčiai vyksta ir dešiniajame Neries krante. Dangoraižių rajono viziją architektai ėmė kurti prieš 60 metų. Šiuo metu ši vieta sparčiai keičiasi. Verslo investicijos į šią teritoriją siekia ne vieną milijoną eurų. Miesto urbanistinį veidą stipriai pakeitė ir Paupio bei Šiaurės miestelio atnaujinimas ir esminiai šių rajonų pokyčiai. Įsibėgėjo ir pramoninių zonų konversijos. Buvę Vilniaus fabrikai virsta biurais, komercinėmis patalpomis.

Kitas svarbus tiek miesto veidą, tiek miestiečių gyvenimo būdą keičiantis sprendimas – visame mieste atsiranda daug viešųjų erdvių ir visiems atvirų sporto aikštynų, sporto zonų, treniruoklių. Per pastaruosius metus įrengtas ir atidarytas Japoniškas sodas, Drakono pieva, Vingrių skveras, Neries senvagės slėnis, baigiamas Kaukysos skveras. Pati naujausia viešoji erdvė – Perkūnkiemio

bendruomenės lauktas skveras.

Savivaldybė daug dėmesio skiria tradicinei judumo infrastruktūrai, viešojo transporto ir logistikos sistemos tobulinimui Vilniaus mieste, tvaraus judumo principų tolesniam diegimui ir multimodalumo skatinimui.

Vilniaus miesto savivaldybė projektui „Išmanusis miestas 10“ siūlė dvi teritorijas – tai Vilniaus istorinis centras, kuris apima net 352 ha, ir medinės Šnipiškės (75 ha). Pirmuoju atveju veikla Vilniaus istoriniame centre yra ribojama kultūros paveldo apsaugą nustatančių tarptautinių konvencijų, nacionalinių teisės aktų bei reglamentų. Tikimasi, kad dalyviai pasiūlys kūrybišką, inovatyvų ir su paveldosaugos reikalavimais subalansuotą kompleksinį požiūrį į urbanistinę kultūros paveldo teritoriją. Šnipiškėse sparčiai daugėja gyventojų, statomi nauji daugiabučiai namai, kuriasi jaunos šeimos. Tai kelia daug iššūkių siekiant išsaugoti vietos unikalumą ir užtikrinti kokybišką gyventi aplinką su viešosiomis erdvėmis, mokyklomis, darželiais, kita reikia infrastruktūra. Todėl Šnipiškių seniūnijoje esanti teritorija turi unikalią galimybę tapti medinės architektūros eksperimentų poligonu, kuriame darniai dera istorinė ir nauja medinė architektūra.

47

IŠMANUSIS MIESTAS

Kaišiadorių miesto tikslas – skatinti gyvenvietės patrauklumą ir gerinti infrastuktūrą Kaišiadorys – tai regioninis administracinis ir kultūrinis centras, garsėjantis savo istorine paveldo verte, gražia gamta ir ypatingu miesto gerbėjų bendruomenės dvasingumu. Kaišiadorys taip pat yra svarbus žemės ūkio ir pramonės centras regione. Tai miestas, kuriame dera praeitis ir dabartis. Būtent jis gyvenimo kokybe ir galimybėmis patraukia tiek turistus, tiek gyventojus.

Esama Kaišiadorių miesto urbanistinė struktūra ir jos specifika lemia ir tolesnę nuoseklią miesto ir erdvinio bei funkcinio plėtros modelio vystymo tendenciją, tad miesto urbanistinė struktūra plėtojama pagal jau susiklosčiusį užstatymo modelį. „Kaišiadorys planuojami kaip monocentrinis miestas, kurio linijinis ištęstas centras sujungia abi miesto puses skirtingose geležinkelio pusėse. Tačiau šalia miesto esančiose tankiai užstatytose gyvenamosiose teritorijose planuojami papildomi aptarnavimo centrai, užtikrinsiantys teritorijų gyvybingumą. Kuriama rišli patrauklių ir saugių viešųjų erdvių sistema, jungianti skirtingas miesto dalis. Miesto vidinė plėtra numatoma taip, kad suformuojamas aiškus jos struktūrinis karkasas tobulinant jau esamą. Išlaikomas nedidelio miesto identitetas. Nu48

matomas modelis orientuotas į gyventojų teisėtų lūkesčių išpildymą vykdant maksimalią įmanomą plėtrą“, – sako Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna.

Pasak jo, vienas iš svarbių pastaraisiais metais įgyvendintų projektų – Kaišiadorių miesto stadiono statyba. Šios statybos suteikė Kaišiadorių miestui naujų rekreacinės ir sportinės veiklos galimybių, taip pat prisidėjo prie sveikos gyvensenos skatinimo ir vystymosi.

Buvusio kino teatro pastato pritaikymas vietos bendruomenės, verslo ir jaunimo poreikiams kaip bendruomenės traukos centras suteikė naujų galimybių miestui ir jo gyventojams.

Kaišiadorių rajono savivaldybė kelia ambicingus tikslus, todėl šiuo metu vyksta įvairūs parengiamieji darbai, skirti Kaišiadorių muziejaus statyboms. Šis projektas reikalauja kūrybiš-

kumo, inovacijų ir šiuolaikinio dizaino sprendimų. Projekto įgyvendinimas, be abejo, darys įtaką urbanistiniam veidui ir papuoš miestą bei paveiks ne tik kultūrą ir švietimą, bet ir bendrai visuomenę ir aplinką. Jau pradėta ir artimiausioje ateityje bus plėtojama ir kuriama miesto apželdinimo vizija, kuri suteiks įvairios naudos miestui ir jo gyventojams, padės nustatyti tikslus ir gaires dėl miesto erdvių planavimo, augalų pasirinkimo, ekologinio tvarumo ir estetikos, aplinkos gerinimo.

2024 metais Kaišiadorys taps Lietuvos kultūros sostine Jau kurį laiką Kaišiadorių rajone vyksta gatvių apšvietimo atnaujinimo darbai, kurių metu seni natrio šviestuvai keičiami į naujus LED šviestuvus su naujomis atramomis. Vykdomas vandentiekio infrastruktūros modernizavimo projektas. Įgyvendinami įvairūs atliekų rūšiavimo projektai. Š. Čėsna pabrėžia, kad konkursas „Išmanusis miestas 10“ gali būti puiki proga pažvelgti į savo miestą, miesto apylinkes, rajoną kitomis akimis ir praplėsti supratimą apie jo teritorijas bei potencialą. „Tikimės, kad gauti pasiūlymai leis pamatyti savo miestą kitaip, atrasti nepastebėtas vietas ir teritorijų galimybes. Konkursas labai šiuolaikiškas ir, kaip rodo buvusių konkursų metu pateikti darbai, savivaldybėms pateikiamos šiuolaikiškos, novatoriškos ir veiksmingos idėjos, kurios gali prisidėti prie rajono vystymosi“, – teigia Kaišiadorių rajono savivaldybės meras.

Nuotr.: Andrejaus Tomenko

Kaišiadorių rajono meras ŠARŪNAS ČĖSNA

IŠMANUSIS MIESTAS

Kalvarija plečia modernaus urbanistinio miesto viziją Kalvarija yra vienas iš Lietuvos rajonų, įsikūręs pietinėje šalies dalyje, netoli Lenkijos sienos. Ši teritorija garsėja unikaliu kultūriniu ir istoriniu paveldu.

Būtent čia rasite daug gamtos grožiu garsėjančių vietų, pritraukiančių gamtos entuziastus ir turistus.

Nuotr.: Irmantas Šalaševičius

Kalvarijos savivaldybės urbanistinė vizija – patraukli gyvenamoji aplinka kalvarijiečiams ir čia norintiems įsikurti naujakuriams. Urbanistinis modernus miestas, kuriame sutvarkytos pamirštos ir apleistos erdvės, dera tarpusavyje, atliepia įvairių amžiaus grupių gyventojų poreikius.

Pasak Kalvarijos savivaldybės mero Nerijaus Šidlausko, svarbiausi projektai pastaraisiais metais – „Kompleksinis Kalvarijos miesto centrinės dalies sutvarkymas“, projektas „Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas Kalvarijos mieste“, projektas „Kalvarijos miesto Laisvės gatvės rekonstrukcija“.

Pastaruoju metu savivaldybė deda daug pastangų, kad įgyvendintų išsikeltus tikslus. Šiuo metu įgyvendinami projektai: kompleksinių paslaugų šeimai teikimas, gerovės konsultantų modelio diegimas, Kalvarijos savivaldybės kultūros centro modernizavimas ir pri-

taikymas bendruomenės poreikiams (VIP), Kultūros jungia žmones (LT–RU) programa.

Labai svarbi Kalvarijos savivaldybės skatinama sritis – turizmas. Šiuo metu savivaldybės administracija yra pateikusi du projektinius pasiūlymus Marijampolės regiono plėtros tarybai dėl vaizdingojo Kačergų kalno (Liubavo seniūnijoje) pritaikymo lankytojams.

Siekiama sukurti lankytojams patogią infrastruktūrą, įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, pėsčiųjų taką, serpantininius laiptus, apžvalgos bokštą, apžvalgos aikšteles, atokvėpio vietas su mažosios architektūros elementais ir biotualetu.

Kitas svarbus projektas – poilsiavietės / kempingo prie Orijos ežero įrengimas, išasfaltuojant atkarpą iki automobilių statymo vietos ir pačią aikštelę, įrengiant lauko žaidimus, persirengimo kabinas, lauko kepsnines, WC, vandens čiuožyklą.

„Su tarptautiniais partneriais dalyvaujame ir esame pateikę paraiškas „Interreg“ VI projekte „Lygių galimybių suteikimas pažeidžiamoms grupėms iš Kalvarijos ir Suchovolės savivaldybių“ (LT–PL). Įgyvendinant projektą planuojama įsigyti 2 elektromobilius (mini autobusiukus, pritaikytus žmonėms su negalia (socialinis taksi) ir įrengti įkrovimo stotelę“, – pasakoja N. Šidlauskas.

Meras pabrėžia, kad siekdama priartėti prie tvaresnio gyvenimo būdo savivaldybė artimiausioje ateityje planuoja pasiūlyti gyventojams socialinius taksi elektromobilius, plėsti želdinių plotus, gerinti infrastruktūrą bei susisiekimą mieste.

Dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas 10“ Kalvarijų savivaldybė žino, kad tai puiki galimybė gauti profesionalius vizualinius pasiūlymus ir idėjas konkrečioms nesutvarkytoms, neišnaudotoms vietoms mieste, kurios prisidėtų prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos ir patogesnės infrastruktūros sukūrimo bei būtų tinkamai išnaudotos tenkinant gyventojų poreikius.

Kalvarijos meras NERIJUS ŠIDLAUSKAS

49

IŠMANUSIS MIESTAS

Kėdainiai – didžiausias potencialas slypi senamiestyje Kėdainių miestas įsikūręs Vidurio Lietuvoje, Šiaulių apskrityje.

Tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų, turinčių gausų kultūrinį ir istorinį paveldą. Miestas garsėja savo gražiais barokiniais pastatais, senamiesčiu ir istoriniais paminklais. Kėdainiai taip pat yra svarbus regioninis pramonės ir verslo centras.

Kėdainių miesto meras Valentinas Tamulis atkreipia dėmesį, kad vertingiausia miesto dalis yra senamiestis ir būtent čia tikslingai turi būti formuojama urbanistinė miesto ašis, apie kurią turėtų būti kuriama visa Kėdainių miesto struktūra.

Dėl šios priežasties Kėdainių miesto savivaldybė, skirdama didžiulį dėmesį aplinkai, 2018 metais užbaigė Didžiosios Rinkos aikštės sutvarkymo projektą. 2019–2022 metais suprojektavo ir jau iš dalies įrengė pėsčiųjų dviračių taką palei Nevėžį nuo Respublikos g. iki Skongalio g. Šiuo metu architektūros skyrius rekomenduoja parengti projektą ir sutvarkyti Radvilų gatvę Kėdainių senamiestyje. Tai galėtų būti projektas, turintis įtakos Kėdainių miesto urbanistikai. „Kėdainių rajono savivaldybė kiekvienais metais įgyvendina projektus, kuriais siekiama gerinti rajono gyventojų gyvenimo kokybę ir aplinką, teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, užtikrinant darnų viso rajono vystymąsi bei Kėdainių krašto bendruomenės

Kėdainių rajono meras VALENTINAS TAMULIS

50

poreikių ir interesų tenkinimą“, – komentuoja V. Tamulis.

Meras patikina, kad šiuo metu miesto laukia dideli ir svarbūs projektai: miesto viešosios inžinerinės infrastruktūros, svarbios verslui, atnaujinimas ir plėtra (LEZ gatvių rekonstravimas ir paviršinio vandens bei lietaus nuotekų sistemos atnaujinimas); lopšelių-darželių „Varpelis“ ir „Vyturėlis“ pastatų energinio efektyvumo didinimas; Kultūros centro rekonstrukcija, Šviesiosios gimnazijos modernizavimas, darnaus judumo priemonių plėtra, įrengiant dviračių takus, modernizuojant viešojo transporto sistemą ir dar daugiau. „Siekdami strateginiuose dokumentuose užsibrėžtų tikslų, darbus planuojame, efektyviai naudodami materialiuosius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad Kėdainių rajonas taptų patrauklus tiek gyventojams gyventi ir dirbti, tiek šalies ir užsienio verslui kurtis bei plėstis. Dedame daug pastangų viešosios infrastruktūros priežiūrai, modernizavimui ir plėtrai užtikrinti, ypatingą dėmesį skirdami Kėdainių

kaip e. miesto koncepcijos įgyvendinimui“, – teigia Kėdainių miesto meras.

Kėdainių rajono savivaldybė siekia integruoti technologijas ir tvarumo principus į savo infrastruktūrą, paslaugas ir politiką, kad optimizuotų išteklių naudojimą, sumažintų atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bei pagerintų savo piliečių gyvenimo kokybę.

Siekiant gyventojus priartinti prie tvaresnio gyvenimo būdo, planuojama modernizuoti viešąjį transportą ir jo infrastruktūrą, didinti viešųjų pastatų energinį efektyvumą, juos modernizuojant, plėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulės, vėjo energija, plėtrą ir kt.

Savivaldybė yra dalyvavusi viename iš ankstesnių „Išmaniojo miesto“ projektų. „Įgijome patirties, kontaktų. Turime ambicingų tikslų ir siekiame pačių geriausių sprendimų planuojamiems projektams. Pagrindinis savivaldybės lūkestis šių metų projektui „Išmanusis miestas 10“ – kitoks žvilgsnis į kėdainiečiams įprastus objektus, inovatyvūs bei tvarūs, naujausias e. technologijas inkorporuojantys sprendiniai ir progresyvios idėjos, kaip miestą paversti dar patrauklesne vieta gyventi, dirbti bei pramogauti“, – patikina V. Tamulis.

IŠMANUSIS MIESTAS

Klaipėdos miesto meras ARVYDAS VAITKUS

Klaipėda plečia jūrinio miesto suvokimą Klaipėda – atviras, perspektyvus ir spartų pagreitį plėtroje įgaunantis miestas Lietuvos vakaruose. Trečias pagal dydį Lietuvos miestas pasižymi neužšąlančiu uostu, kuris sujungia mūsų šalį su Skandinavija, Vidurio bei Rytų Europa ir kitais taškais iš tisus metus.

Nors Klaipėda neretai minima dažniau dėl uostamiesčio charakteristikų, savivaldybė išsikėlė viziją plėsti jūrinio miesto suvokimą, pabrėžiant Klaipėdos išskirtinumą, kad tai vienintelis miestas Lietuvoje, turintis upę su žiotimis, marias ir jūrą.

Pastaraisiais metais miesto savivaldybė gali džiaugtis pasiektais puikiais rezultatais rekonstrukcijos kontekste.

Klaipėdoje buvo įvykdyti dideli ir laiko reikalaujantys svarbūs projektai, kurie efektyviai keičia urbanistinį miesto veidą. Pasak miesto mero Arvydo Vaitkaus, svarbiausi savivaldos projektai buvo Danės upės krantinių įveiklinimas ir sutvarkymas, prieigų prie Kuršių marių sukūrimas ties Danės upės žiotimis,

Klaipėdos piliavietės sutvarkymas ir pilies atstatymas, „Memelio miesto“ teritorijos prie marių konversija, Šv. Jono bažnyčios atstatymas bei Melnragės parko ir tako virš kopagūbrio įrengimas. Minimi projektai įgyvendinti siekiant patenkinti klaipėdiečių ir miesto svečių laisvalaikio, pramogų poreikį. Be kita ko, minėtų projektų įgyvendinimas, pasak A. Vaitkaus, yra pradmuo siekiant sukurti miesto prie vandens įvaizdį Baltijos jūros regione, turint omenyje ir kitus šalia esančius uostamiesčius: Gdanską, Malmę, Rygą ir Taliną.

Vis dėlto Klaipėdos miesto savivaldybė neketina sustoti ties baigtais projektais, planuose yra pietinio pocentrio prie Kuršių marių išvystymas. Šis, pa-

sak mero, taptų prieiga prie vandens, visų pirma, pietinės miesto dalies gyventojams. Šio projekto tikslas – sukurti rekreacines erdves, atverti Kuršių nerijos kraštovaizdžio grožį, kad jis nebūtų iš visų pusių užgožtas uosto infrastruktūros objektų.

Siekiant papildyti ir pagerinti miesto gyventojų kasdienybę, šio miesto savivaldybė nusiteikusi išsikelti ambicingus tikslus. Meras A. Vaitkus dalijasi, kad tvarumo plėtros veikla nukreipta į klaipėdiečius, kuriems svarbi ekologiška, patogi, į viešąsias erdves kviečianti aplinka, atvirų jūros ir marių pakrančių gyvenimo ritmo pajauta. Paklaustas, kas paskatino dalyvauti projekte „Išmanusis miestas 10“, A. Vaitkus dalijasi: „Projekte paskatino dalyvauti novatoriškas požiūris į sprendinių teritorijose paiešką, nes suformuotos architektūros, dizaino, kraštovaizdžio specialistų ir inžinerijos specialistų komandos veda diskusiją tarpdisciplininėje plotmėje, kas skatina originalumą ir unikalumą.“ 51

IŠMANUSIS MIESTAS

Mažeikių rajonas išsidėstęs Šiaurės Vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje. Teritorija išsiskiria gražia gamta ir komfortiškam gyventojų laisvalaikiui pritaikyta aplinka.

Rajonas taip pat žinomas dėl išplėtotos pramonės, ypač naftos perdirbimo. Čia darniai susijungia gamta ir pramonė, todėl jo gyventojai gali mėgautis gamtos grožiu ir sėkmingai išnaudoti ekonominį potencialą. „Mažeikių rajono savivaldybės urbanistinė vizija – atviras, saugus, ekonomiškai klestintis ir potencialus, tvarus ir su augančia gyvenimo aplinkos kokybe rajonas, kuriame ne tik klesti pramonė, bet yra sukurta saugi ir sveika socialinė aplinka, sutvarkytos poilsio zonos. Artimiausi planai: darnaus judumo priemonių įgyvendinimas, kvartalinė renovacija ir jos teritorijų žalinimas, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, pėsčiųjų ir dviračių takų tinklų plėtra“, – sako Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė. Įgyvendinti pastarųjų metų projektai, kurie labiausiai keitė Mažeikius, – gatvių ir kelių infrastruktūros gerinimas. Miestui ypač reikšminga buvo gatvių infrastruktūros rekonstrukcija, pagerinusi susisiekimą tiek tarp dviejų miesto dalių, padalytų geležinkelio, tiek tarp pramonės ir laisvalaikio praleidimo zonų. Kaimiškosiose seniūnijose atnaujinami ir remontuojami keliai ir gatvės, tvarkoma gyvenamųjų vietovių infrastruktūra.

Taip pat įgyvendinama daug kitų svar-

Mažeikių rajono merė RŪTA MATULAITIENĖ 52

bių projektų: „Mažeikių rajono nakvynės namų modernizavimas“, „Mažeikių miesto stadiono, esančio Sedos g. 57, atnaujinimas“, sporto ir pramogų centro statybos, „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Mažeikių mieste ir rajone“, „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Mažeikių mieste“. Pagal projektą „Mažeikių rajono savivaldybės saulės fotoelektrinė“ planuojama įrengti 495 kW galios saulės elektrinę Mažeikių r., Viekšnių sen., Pakalupio k., Kuršėnų kel. 185.

R. Matulaitienė atkreipė dėmesį, kad pastartuoju metu Savivaldybė deda daug pastangų, jog būtų gerinama rajono plėtra ir susisiekimas. Atnaujinami ir tiesiami nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimo tinklai, remontuojamos gatvės, įrengtos žiedinės sankryžos, automobilių stovėjimo vietos gatvėse ir prie mokyklų su saugiomis mokinių įlaipinimo / išlaipinimo vietomis, viešojo susisiekimo stotelės, sujungtos sporto ir laisvalaikio zonos, Pavenčių g. ir Juodpelkio parko takai.

Ne mažiau svarbi Mažeikių rajono savivaldybės skatinama kryptis – tvarumas. Siekiama rajono gyventojus priartinti prie tvaresnio gyvenimo būdo: patvirtintas Mažeikių rajono savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas iki 2030 metų, taip pat Mažeikių miesto kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa, numatyta didinti elektrinių automobilių įkrovimo stotelių skaičių. „Skatiname beatliekį gyvenimo būdą ir tinkamą atliekų tvarkymą namų ūkiuose, todėl numatomas stambiųjų atliekų ir jų paruošimo toliau perdirbti bei nebenaudojamų daiktų pritaikymo pakartotinai naudoti centro įkūrimas. Plėtojama žalioji infrastruktūra rajono teritorijoje, planuojama rengti Mažeikių miesto želdinių ir jų tvarkymo planą ir jo sprendinių įgyvendinimą“, – pasakoja R. Matulaitienė.

Mažeikių rajono savivaldybė siekia, kad gyventojai turėtų darbo vietas ir galėtų užsidirbti, gyventų saugioje ir sveikoje socialinėje aplinkoje – gautų kokybiškas ir lengvai pasiekiamas medicinos ir socialines paslaugas, galėtų ilsėtis sutvarkytose ir laisvalaikiui, poilsiui bei turizmui pritaikytose viešosiose erdvėse, rekreacinėse zonose.

Dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas 10“ Mažeikių rajono savivaldybė tikisi, kad dalyviai sukurs įdomius, originalius, inovatyvius ir realius – galimus įgyvendinti – projektus pasiūlytoms teritorijoms sutvarkyti. „Lauksime pasiūlymų ir geriausius bandysime įgyvendinti. Tai priklausys nuo turimų lėšų ir savivaldybės, projekto autorių bei potencialių rėmėjų bendradarbiavimo“, – sako Mažeikių rajono merė.

Nuotr.: Gediminas Janka

Mažeikių siekis – tapti ekonomiškai klestinčiu ir patraukliu rajonu

IŠMANUSIS MIESTAS

Kretingos rajono meras ANTANAS KALNIUS

Kretinga koja kojon keliauja praeities kūrėjų nubrėžta kryptimi tvarumo link

Nuotr.: Irmantas Šalaševičius

Kretinga – vienas seniausių ir žaliausių Lietuvos miestų. Dar XIII amžiuje šaltiniuose minimas Vakarų Lietuvos miestas yra urbanistikos paminklas, išsiskiriantis net tik unikaliais istorinio paveldo objektais, bet ir savo žaliaisiais miesto parkais, kuriuose nesunku pastebėti tiek dvarišką, tiek natūralų gamtovaizdį. Pasak dabartinio Kretingos mero Antano Kalniaus, vienas pagrindinių miesto tikslų, kalbant apie jo ateitį ir plėtrą, yra išsaugoti žalumą ir nenuklysti nuo praeities kūrėjų nubrėžtos krypties, vedančios į išmaniojo ir žalio miesto ateitį. Šiais metais miestui švenčiant 770-ąjį jubiliejų, Kretingos rajono savivaldybė inicijavo ir suorganizavo akciją „Gimtadienį švenčiančiai Kretingai – 770 naujų medžių ir žydinčių krūmų“. Kretingiškiai buvo kviečiami padovanoti savo miestui išskirtinę dovaną drauge sodinant 770 naujų medžių ir žydinčių krūmų. Į šią žalią akciją įsitraukė šimtai miesto gyventojų, naujais augalais buvo papuošti miesto parkai ir įkurtas naujas ąžuolynas. Akivaizdus Kretingos gyventojų įsitraukimas įrodo, kad miesto savivaldos bei gyventojų vertybės tos pačios. Pasak miesto mero, žaliojo Kretingos rūbo plėtra šiandien yra aktuali ne tik savivaldai, bet ir bendruomenei, o tokios akcijos kaip „Gim-

tadienį švenčiančiai Kretingai – 770 naujų medžių ir žydinčių krūmų“ turėtų tapti išskirtine miesto tradicija.

Mieste netrūksta ir daugiau projektų, dėl kurių miestas tampa vis patrauklesnis. Vienas iš jų – sėkmingai įgyvendinta centrinės Vilniaus gatvės rekonstrukcija. Su šia sėkminga realizacija neketinama sustoti, savivaldybės planuose yra atnaujinti ir kitas miesto širdyje esančias gatveles, pertvarkyti centrinę Rotušės aikštę ir kita.

Kretingos meras A. Kalnius dalijasi ambicingomis vizijomis, skirtomis miestui: „Kretinga šiandien puoselėja ir dar vieną ambicingą viziją – atverti gyventojams ir miesto svečiams Akmenos upės pakrantę nuo Kretingos dva-

ro iki Birutės gatvės tilto.“ Minima miesto erdvė, kuri yra visai netoliese centro, yra neišnaudota bei visuomenei sunkiai prieinama. Sėkmingai įgyvendinus rekonstrukcijos idėją, pasak A. Kalniaus, Kretingos miestas pasikeistų neatpažįstamai.

Dalydamasis sėkmingais Kretingos miesto naujinimo ir plėtros rezultatais, A. Kalnius pabrėžia, kad minėti projektai yra tik dalis puoselėjamų naujų planų Kretingai, ir tikisi, kad sėkmingai juos įgyvendinti padės projekto „Išmanusis miestas 10“ dalyviai. „Kartu tikimės naujų idėjų ir drąsių sprendimų miestui, šiandien dar neišnaudojusiam viso savo turimo potencialo“, – sako A. Kalnius.

53

IŠMANUSIS MIESTAS

Rietavas plečia inovatyvaus ir darnaus miesto idėją Rietavas yra įsikūręs vakarinėje Lietuvos dalyje, Telšių apskrityje. Ši vieta garsėja gamtos grožiu, ežerų gausa ir miškais. Rietavas taip pat turi istorinės ir kultūrinės vertės objektų, įtrauktų į kultūros paveldo sąrašą.

Savivaldybės keliama vizija Rietavo miestui – istorines Oginskių inovacijas puoselėjanti, patraukli ir saugi erdvė darbui, gyvenimui ir poilsiui su išplėtota socialine, darnia ir tvaria viešąja infrastruktūra, efektyviais ir socialiai atsakingais verslais, sveika gyvenamąja aplinka ir išskirtiniu kraštovaizdžiu, socialiai atsakingais ir inovatyviais žmonėmis, atvira bendradarbiauti visuomene.

Pasak Rietavo miesto mero Antano Černeckio, svarbiausias projektas, pakeitęs miesto urbanistinį veidą, – Rietavo miesto viešųjų erdvių kompleksinis sutvarkymas: Rietavo mieste įrengtos vaikų žaidimų aikštelės – A. Ašmanto, Ryto, L. Ivinskio gatvėse ir poilsio zonoje prie Jūros upės. Įrengta lauko treniruoklių parko teritorijoje, jėgos treniruoklių prie Rietavo atviro jaunimo centro. Pastatytas Rietavo Lauryno Ivinskio sporto salės priestatas, įrengtas sporto kompleksas. Atlikti kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo darbai Jūros upės atkar54

poje mieste. Sutvarkyta apleista 8 000 m2 teritorija L. Ivinskio g. 16 Rietave.

Sukurta nauja viešoji poilsio ir laisvalaikio erdvė prie Jūros upės. Rietavo parke įrengta diskgolfo aikštė. Sutvarkyta teritorija šalia Rietavo kunigaikščių Oginskių dvarvietės. Įrengta lauko teniso ir krepšinio aikštelė kunigaikščių Oginskių dvarvietės teritorijoje. Sutvarkytas miesto skveras. Įrengtas miesto žemės ūkio produktų turgelis. „Iš šio projekto ryškiausią įtaką keičiant Rietavo miesto urbanistinį veidą turėjo sutvarkytas Rietavo miesto skveras, kuris šiuo metu džiugina miesto gyventojus ir lankytojus. Skvere rekonstruotas šviečiantis ir muzikuojantis fontanas, įrengta poilsio ir informacinių zonų“, – pastebi A. Černeckis.

Rietave daugėja urbanistinių pokyčių, šiuo metu atliekamas Rietavo lopšelio-darželio modernizavimas ir vykdoma bendruomeninių apgyvendinimo ir užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Rietavo savivaldybėje (grupiniai gyvenimo namai).

Ateityje laukia dar didesni pokyčiai: didžioji dalis projektų planuojami pagal Telšių regiono funkcinės zonos „Turizmas, kultūra ir verslas“ strategijos įgyvendinimo veiksmų planą. Keletas kitų planuojamų įgyvendinti projektų.

Daug dėmesio kreipiama į infrastruktūros plėtrą ir turizmo skatinimą: planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, atgaivinti Rietavo dvaro sodybos (parko) rytinio kvartalo rekreacines zonas, aktualizuoti Nacionalinio M. K. Čiurlionio kelio maršrutą Rietave, kurti regioninio bendradarbystės ir verslumo kompetencijų stiprinimo infrastruktūrą. „Pagrindinės ir svarbiausios problemos yra transporto taršos mažinimas ir energetinio efektyvumo didinimas. Naudojant atsinaujinančius energijos išteklius būtų galima ne tik sumažinti gyventojams, verslams išlaidas, bet ir tausoti aplinką. Vienas iš savivaldybės strateginių plėtros plano uždavinių – vystyti viešąją energetinę infrastruktūrą, skatinti atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos gamybą ir vartojimą. Siekiant sumažinti oro taršą ir triukšmą Rietavo mieste būtinas vakarinis aplinkkelis nuo krašto kelio Mažeikiai–Tauragė (kelio numeris 164)“, – pasakoja meras.

Dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas 10“ Rietavo savivaldybė tikisi, kad Rietavo mieste būtų pritrauktos veiklos, kurios būtų įdomios, patrauklios, inovatyvios tiek miesto gyventojams, tiek lankytojams. Tikimasi, kad pasiūlytos idėjos bus įdomios, patrauklios ir naudingos miesto plėtrai.

Nuotr.: Juratė Diksaitytė

Rietavo meras ANTANAS ČERNECKIS

IŠMANUSIS MIESTAS

Šakių miesto urbanistinė vizija: siekiama tvarumo ir geresnės gyvenimo kokybės Šakiai – miestas, esantis Pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, žinomas ir kaip Zanavykijos sostinė. Tai ne tik miestas, bet ir urbanistinis paminklas su unikaliu keturkampio aikštės išdėstymo planu viduryje.

Kaip pasakoja Šakių meras Raimondas Januševičius, pats miestas pripažintas urbanistiniu paminklu dėl savo radialinio išdėstymo plano su keturkampe aikšte viduryje.

Nuotr.: Šakių TVIC archyvas

Viduryje miesto telkšo Šakių tvenkinys, kurio rytiniame ir šiauriniame krantuose galima mėgautis parku. Nepaprastai svarbu paminėti, kad 2020 metais Šakiai buvo įtraukti į Pasaulinės oro kokybės ataskaitos sąrašą, kuriame pateikti 10 švariausiu oru pasižymintys miestai pasaulyje. „Šis pripažinimas skatina Šakių miestą tobulinti gamtinio ir ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, kuris ne tik užtikrintų aplinkos sveikumą, bet ir tinkamą gyvenimo sąlygų palaikymą. Be to, miestas siekia sukurti vietinį susisiekimo tinklą, kuris būtų suderintas su draugiškomis aplinkai transporto priemonėmis ir infrastruktūra“, – teigia meras.

Pastaraisiais metais, nors ryškių projektų mieste nebuvo, pastebimi nežymūs pokyčiai. Siesarties upės pakrantė atnaujinama kartu įrengiant sporto aikšteles su reikalingu inventoriumi – tai suteikė dinamiškumo ir spalvingu-

mo miesto apylinkėms. Lingio parke įrengtas riedutininkų kalnelis, o ežero pakrantėje sutvarkyta mažoji architektūra. Šie projektai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip Šakiai keičiasi, atsinaujina ir tampa patrauklesni žmonėms.

R. Januševičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nevykdomi projektai, kurie galėtų vizualiai pakeisti Šakių rajono urbanistinį veidą arba padidintų turizmo plėtros potencialą. Tad labai svarbu atlikti išsamias galimybių studijas ir tyrimus, siekiant gauti profesionalias įžvalgas, kad ateityje būtų įgyvendinami tokie projektai, kurie pridėtų vertės visam Šakių rajonui. „Per artimiausius metus numatoma Šakių autobusų stoties rekonstrukcija su orientacija į platesnius visuomenės poreikius. Taip pat bus optimizuoti ir pritaikyti dviračių takai, kad jie patenkintų gyventojų bei miesto svečių poreikius. Taip pat bus atnaujintas Šakių „Varpo“ moky-

klos stadionas, kad atitiktų respublikinių varžybų standartus. Šis stadionas bus pritaikytas futbolo ir lengvosios atletikos sportui, atsižvelgiant į miestelėnų poreikius. Be to, vieni iš didžiausių numatomų projektų yra pramoginio-krovininio-keleivinio uosto įrengimas Gelgaudiškyje ir LEZ zonos sutvarkymas. Šie projektai atspindi mūsų siekį stiprinti regiono infrastruktūrą ir sukurti patrauklesnę aplinką savo gyventojams ir lankytojams“, – pasakoja meras.

Beveik visi planuojami projektai atspindi tvarumo kontekstą, kuris šiuo laikotarpiu tampa vis aktualesnis. Mieste įrengiami dviračių takai ne tik mažina aplinkos taršą, skatina aktyvų žmonių judėjimą, bet ir sveiką gyvenseną.

Taip pat jau yra parengtas viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas iki 2030 metų. Be to, Šakių miesto ateities planuose numatyta nustatyti mažos taršos zonas miestuose planą.

Dalyvavimas projekte „Išmanusis miestas 10“ atskleidžia Šakių norą tapti patraukliu gyvenimo, darbo ir poilsio centru. „Mes siekiame išryškinti mūsų miesto išskirtinumą ir stiprinti turizmo potencialą Zanavykijoje. Norime, kad Šakiai nebūtų tik tarpinė stotelė keliaujant iš Zyplių dvaro į Gelgaudiškio dvarą. Tad mums labai svarbios jaunų žmonių ir profesionalų įžvalgos dėl dabartinės miesto situacijos ir iššūkių. Tik taip galėsime judėti tikslia kryptimi ir turėti potencialą vystyti miesto infrastruktūrą toliau, atsižvelgiant į mūsų gyventojų poreikius ir lūkesčius“, – pabrėžia R. Januševičius.

Šakių rajono meras RAIMONDAS JANUŠEVIČIUS 55

IŠMANUSIS MIESTAS

Kuršių nerija siekia išsaugoti gyvenvietės savitumą ir gerinti aplinkos kokybę tybos leidimo gavimo link viešbučio „Ma-

„Siekiame išlaikyti Kuršių nerijos gyvenviečių savitumą, gerindami gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos kokybę. Išsaugoti atskirų kultūros paveldo objektų identitetą ir vertingas jų savybes. Neringa yra viena labiausiai saugomų teritorijų Lietuvoje. Visas Kuršių nerijos pusiasalis jau daugiau nei du dešimtmečius turi UNESCO pasaulio paveldo vietovės statusą. Esame išskirtiniai tuo, kad Neringos savivaldybės ribos visiškai sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko ribomis, tad iššūkių vystant kurortinę infrastruktūrą netrūksta“, – pasakoja Neringos meras Darius Jasaitis.

Pasak mero, esamas teritorijos vystymo galimybes apibrėžia teritorijų planavimo dokumentai. „Visi vieningai sutariame, kad turime saugoti išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę bei ją sudarančius elementus. Turime vadovautis tvaraus vystymo gairėmis, bet kartu nepamiršti, kad kurortinės paslaugos ir architektūra Kuršių nerijoje yra neatsiejama jos istorinio kultūros paveldo dalis ir išskirtinės visuotinės vertės interesams neprieštarauja“, – sako pašnekovas.

Didžiausias pokytis stebimas buvu-

Neringos meras DARIUS JASAITIS 56

sioje Nidos šiaurinėje komunalinėje ūkinėje teritorijoje, kuri šiandien tampa patrauklia vietove gyventi ir ilsėtis. XX amžiaus antroje pusėje šioje teritorijoje pastatytus komunalinius-ūkinius pastatus nuosekliai keičia investicijos – buvę sandėliai ir gamybiniai objektai virsta kurortinės architektūros statiniais.

Neringos miesto savivaldybė siekia gauti leidimą inovatyvios automobilių saugyklos Nidoje statyboms. Suplanuota dviejų lygių automobilių saugykla su saulės jėgaine. Ši saugykla svarbi sprendžiant darnaus judumo problemas – siekiant mažinti automobilių judėjimą Nidoje. Šiuo metu rekonstruojamas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ – čia bus įrengta 500 vietų žiūrovų salė (vietoje 286), kurią transformavus atsiras galimybė organizuoti didelius renginius su 3 000 stovimų vietų.

D. Jasaitis patikina, kad aktyvaus laisvalaikio gerbėjai jau nekantriai laukia uždaro sporto komplekso, kuriame būtų galima visus metus žaisti tenisą, padelį ar kitaip aktyviai leisti laisvalaikį. „Galima sakyti, kad finišo tiesiojoje sta-

rina Nida“ su komercinėmis patalpomis projektas. Dėl privačių investicijų pokyčių sulauks buvusio Žuvininkystės ūkio Nidoje teritorija. Statybas norima pradėti dar šiais metais, o baigti 2026-aisiais“, – projektiniais planais dalijasi meras.

Vienas iš Neringos savivaldybės tikslų – sumažinti sezoniškumo skirtumus, kuriant žiemos sąlygoms pritaikytą rekreacinę infrastruktūrą. Prie sezoniškumo mažinimo neabejotinai prisidėtų Jūros terapijos centro atsiradimas.

Didžiausia problema, su kuria šiandien susiduria Neringa ir jau žengiamas žingsnis ją sprendžiant, – automobilių statymo klausimas. Mero tikinimu, prioritetas Neringoje turi būti teikiamas vandens ir dviračių transportui, nuosekliai integruojant jį į europinius susisiekimo tinklus. Neringa tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, kuri pradėjo mažinti vienkartinio plastiko vartojimą, – siekiame keisti ne tik savo, bet ir kurorto svečių įpročius.

Savivaldybė ir jai pavaldžios įstaigos siekia tapti pavyzdžiu panaudojant atsinaujinančios energijos išteklius. Šiandien visų mūsų dėmesio reikalauja krantotvarkos klausimai. „Svarbu atsiminti, kad Kuršių nerija, jos UNESCO saugomas kultūrinis kraštovaizdis yra gamtos ir žmogaus kūrinys, o XIX amžiuje pradėti kraštovaizdžio apsaugos ir sutvirtinimo darbai tęsiami iki šių dienų. Gamtos stichijos Kuršių nerijai kelia nuolatinį pavojų, o čia gyvenantys ir net besiilsintys žmonės visuomet pirmenybę turi teikti aplinkos tausojimui“, – sako D. Jasaitis.

Nuotr.: A.Kundrotas

Kuršių nerija yra unikali sausumos juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių Lietuvoje. Vietovė garsėja savo nuostabiu gamtos grožiu, smėlio kopomis, pelkėmis ir miesteliais, todėl yra pamėgta turistų vieta, kurioje galima mėgautis paplūdimiais, aktyviu laisvalaikio praleidimu. Ši vieta taip pat yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl jos unikalios gamtinės ir kultūrinės vertės.

IŠMANUSIS MIESTAS

Vilniaus rajono meras ROBERT DUCHNEVIČ

Vilniaus rajono tikslai apima novatorišką vystymąsi ir turizmo plėtrą 30 mln. eurų vertės „Urban HUB“ staVilniaus rajonas yra miškinga ir gamtos grožiu apdovanota teritorija, kurioje yra daug ežerų, miškų takų ir gamtinių rezervatų. Vilniaus rajonas taip pat žinomas dėl savo istorinių miestelių, kuriuose galima pamatyti įvairių architektūrinių stilių pastatų ir paminklų. Tai yra rajonas, kuriame susilieja gamta, kultūra ir istorija. „Žmonės renkasi gyventi ten, kur jie gali visavertiškai realizuoti savo poreikius – patogiai ir greitai nuvykti į darbą, gauti švietimo, socialines, gydymo paslaugas, pramogauti bei rasti vietą poilsiui. Vystysime rajone lokalius šiuolaikiškus aktyvaus gyvenimo centrus, išlaikydami prioritetą sodybiniam mažaaukščių namų statymui, poilsio, pažintinio turizmo vietoms“, – apie prioritetus kalba Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

Vilniaus rajono savivaldybės keliama urbanistinė vizija – subalansuotas, ekologiškas ir novatoriškas rajonas. Savivaldybės prioritetų sąraše – užtikrinti rajono moksleiviams modernią, saugią ir malonią aplinką. „Labai svarbus įgyvendintas projektas – lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ Pagiriuose modernizavimas. Tai atspin-

dys, kaip turi būti keičiama architektūra. Projektas pelnė ne vieną apdovanojimą. Modernizuotos Mickūnų gimnazijos patalpos – atnaujinta infrastruktūra, edukacinės erdvės. Nemenčinės mieste bus atvertos gyventojų ir svečių ilgai lauktos viešos erdvės. Daug pokyčių į savivaldybės veiklą įnešė Europos geografinio centro sutvarkymo projektas“, – teigia R. Duchnevič.

Vilniaus rajone naujai įgyvendinamų projektų netrūksta. Didžiojoje Riešėje vyksta daugiau kaip 3 mln. eurų kainuojančio vaikų lopšelio-darželio statybos. Vykdoma Mozūriškių dvaro rekonstrukcija, tvarkomas parko kraštovaizdis. Organizuojama Skaidiškių sporto komplekso statyba. Modernizuojamas gatvių apšvietimas. Rekonstruojama Rudaminos tradicinė ūkininkų turgavietė. Avižieniuose prasidėjo

tybos. Verslai kursis moderniose erdvėse, gyventojai naudosis sporto, kavinių, parduotuvių paslaugomis.

Vilniaus rajono savivaldybė siekia plėtoti aplinką, kuri būtų tvari ir draugiška gamtai. „Daug dėmesio skiriame bendro naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijų formavimui gyvenvietėse. Vilniaus rajonas yra ne tik savo teritorijos, bet ir sostinės plaučiai. Saugosime žaliųjų plotų teritorijas. Rajonas labiau vystosi sostinės prieigose, tad turime stiprinti lokalius centrus ir užtikrinti subalansuotą socialinę, ekonominę ir ekologinę urbanizaciją, atsisakyti chaotiškos, „išsidriekusios“. Aplinkosauginėmis iniciatyvomis siekiame ugdyti žmonių sąmoningumą dėl atliekų tvarkymo, vykdome vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektus, daugiabučių namų objektų remontus“, – sako Vilniaus rajono meras.

R. Duchnevič pabrėžia, kad dalyvavimą projekte „Išmanusis miestas 10“ paskatino praėjusių metų projektas. „Pamatėme, kaip galima prikelti Vilniaus rajono teritorijas į naują lygį bei pritraukti daugiau dėmesio. Tai prisidės prie ekonomikos ir turizmo vystymo Vilniaus rajone“, – teigia pašnekovas.

57

IŠMANUSIS MIESTAS

Raseiniai – modernus piligrimystės centras, patrauklus gyventi, investuoti ir svečiuotis Raseiniai – miestas Lietuvos vidurio vakarinėje dalyje, Kauno apskrityje. Tai miestas, įsikūręs visai šalia pagrindinės Lietuvos automagistralės, todėl yra laikomas itin patogiu susisiekimo prasme. Raseinių rajonas garsėja savo gamtos grožiu ir miesto kultūrine veikla. Raseiniai yra laikomi istorine Žemaitijos sostine, todėl čia yra išlikę nemažai istorinės reikšmės paminklų ir unikalių architektūros kūrinių.

Raseinių meras Arvydas Nekrošius atkreipia dėmesį, kad turint omenyje Raseinių urbanistinę viziją siekiama, jog Raseinių mieste būtų sudaromos sąlygos kokybiškų būtinų pirmaeilių ir antraeilių poreikių paslaugų plėtrai, taip formuojant esamų miesto gyventojų ir žmonių, gyvenančių miesto periferijoje, aukštesnę gyvenimo kokybę. Didinant miesto, kaip urbanistinio centro, patrauklumą, pritraukiami nauji potencialūs miesto gyventojai, svečiai, investuotojai.

Per pastarąjį dešimtmetį Raseinių mieste buvo įgyvendinti net keli svarbūs ir reikšmingi projektai: autobusų stotis, du pagrindiniai miesto parkai (Maironio ir Rasupio) bei Nepriklausomybės gynėjų aikštė. Tačiau vienas reikšmingiausių įgyvendintų projektų – tai rekonstruota turgaus aikštė.

58

„Prieš pradedant įgyvendinti šį projektą tai buvo aptverta, izoliuota erdvė visai šalia miesto centro. Šioje teritorijoje turėjome senus, pavojingus ir susidėvėjusius pastatus, kurie buvo naudojami vos vieną kartą per savaitę. Po rekonstrukcijos tai tapo nauja, atvira kultūrinė ir socialinė erdvė miesto širdyje, kur nuolat vyksta ne tik prekybos procesas, bet ir veikia kavinė, čia organizuojami meniniai ir pramoginiai renginiai“, – pasakoja A. Nekrošius.

Pasak jo, artimiausiu metu Raseinių rajonas yra numatęs įgyvendinti kelis pagrindinius projektus. Pats svarbiausias ir prioritetiniu laikomas – tai miesto centre esančio Kultūros centro rekonstrukcijos užbaigimas. Šiuo metu būtent jam skiriamos visos lėšos ir dėmesys, o vėliau planuojama atnaujinti centrinę Žemaičio aikštę ir Prabaudos

parką. Pradedami svarstymai ir dėl naujo Atviro jaunimo centro pastato statybos. Nekantraujama greitu metu patvirtinti ir naująjį bendrąjį miesto planą, kuris padės suformuoti ateities teritorijų funkcines plėtros kryptis ir suplanuoti miesto teritorijos urbanistinę struktūrą, socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą.

Raseinių rajono savivaldybė, planuodama bet kokį architektūrinį urbanistikos objektą, stengiasi nepamiršti ir pritaikyti tvaraus miesto principus.

Ant viešųjų įstaigų pastatų montuojamos saulės elektrinės, planuojama įsigyti ne vieną elektra varomą viešojo transporto priemonę, prie naujai atgimstančių miesto objektų kuriamos elektros įkrovimo stotelės, nuolat investuojama į energiją taupančią gatvių apšvietimo infrastruktūrą. „Atsižvelgdami į tai, kad Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje ateityje numatoma įgyvendinti nemažai svarbių viešųjų erdvių rekonstrukcijos projektų, nusprendėme dalyvauti konkurse „Išmanusis miestas 10“. Jau turėjome naudingos patirties šioje srityje, nes Raseiniai dalyvavo konkurse „Išmanusis miestas 8“. Tuomet sulaukėme tikrai vertingų pasiūlymų ir architektūrinių idėjų, net patekusių tarp populiariausių 10 idėjų to meto vertinimuose. Tad ir šiemet tikimės sulaukti vizijų, kurios bus inovatyvios, atskleis naują požiūrį į Raseinių miesto veidą, o savivalda turės galimybę jas įgyvendinti realybėje“, – pabrėžia Raseinių miesto meras.

Nuotr.: Andrejaus Tomenko

Raseinių rajono meras ARVYDAS NEKROŠIUS

IŠMANUSIS MIESTAS

Anykščiuose puoselėjamas istorinis palikimas Anykščiai – Lietuvai ir jos kultūrai svarbus miestas, kurio istorija siekia net XV amžiaus vidurį. Kaip ir daugelis Lietuvos miestų, Anykščiai smarkiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu, o pokariu diegiama sovietų planavimo tradicija ėmė radikaliai keisti miesto išvaizdą ir charakterį.

Didelė dalis istorinio Anykščių centro ir jo viešųjų erdvių pakeista neatpažįstamai, tačiau dalis vertingos miesto struktūros ir erdvių bei žydų istorinės ir kultūrinės miestelio atminties išliko.

Per pastaruosius trisdešimt metų buvo įgyvendinti daugelis projektų, skirtų Anykščių ir centro istorinės dalies atkūrimui, regeneravimui bei įprasminimui. Anykščių miesto savivaldybė turi aiškią vienijančią viziją ir nuoseklius sprendinius – gamtos ir kultūros paveldo derinys, sujungtas su šiuolaikiška integralia architektūrine raiška.

Anykščių miesto urbanistinė vizija – kryptinga, nuosekli ir kokybiška miesto urbanistinė plėtotė, užtikrinanti Anykščių viešųjų erdvių gyvybingumą, jų ryšių tęstinumą ir atskleidžianti spalvingą ir sudėtingą vietos istoriją.

Anykščių meras Kęstutis Tubis atkreipia dėmesį, kad labai svarbus pastarųjų metų projektas, pakeitęs Anykščių urbanistinį veidą, – apleistos teritorijos ir pastatų Tilto gatvėje konversijos, sukuriant vietinių produktų prekyvietę, socialinio ir bendruomeninio verslo ir paslaugų klasterio infrastruktūros, autobusų stoties prieigų viešųjų erdvių sutvarkymo ir turizmo informacijos centro reikmėms naudojamo buvusio prekybos paviljono pritaikymo vietos bendruomenės ir lankytojų aptarnavimui projektas.

„Šis projektas išties suteikė daug naudos miestui urbanistiniu aspektu, gerai išspręsta urbanistinė dalis. Vietos jaukumą sukuria erdvės tarp pastatų, jaukios takelių, gatvelių jungtys, žaliosios jungtys, humaniška mažoji architektūra. Išryškėja gražus erdvių atradimas per tūrių, proporcijų ir santykio žaismą, pavykusi erdvinė kompozicija. Įvertinant tai, kad Anykščių miestui yra svarbus kultūrinis, literatūrinis palikimas. Tokiu principu suformuota labai svarbi teritorijos kompozicinė ašis, jungianti A. Baranausko klėtelę ir Šventosios upės pakrantę. Naujai suprojektuotus ir rekonstruotus pastatus ir statinius jungia kompozicinė ašis, į ją orientuojami ir pagrindiniai įėjimai, judėjimo srautai ir lankomi objektai“, – pasakoja K. Tubis.

Pasak jo, šiuo metu rengiamas labai svarbus projektas – Kultūros parko, esančio Anykščių miesto centrinėje dalyje, infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektas. Planuojama ieškoti geriausio architektūrinio vizualinio sprendimo mineralinio vandens biuvetei svarbiausiame miesto parke. Mūsų Anykščiams šiandien reikalinga ir normali autobusų stotis, ir galbūt net ne vienas parkas.

„Svarbiausia ir didžiausia nauda miestui – gerai išspręsta urbanistika, gerai suplanuotas miestas. Jei gerai išspręsta urbanistinė dalis, architektūra gali būti beveik bet kokia: moderni, betoninė, stiklinė, santūri, provokuojanti, auksinė. Juk tai tik detalė. O miesto jaukumą kuria erdvės tarp pastatų, gatvės, šaligatviai, jų įvaizdis. Žinoma, kokybinėmis intervencijomis, nes istorija turi išlikti lengvai skaitoma ir pagrindinis tikslas yra užtikrinti kultūros tęstinumą. Aukštos kokybės architektūrai, ypač istorinėse vietose, turi būti skiriamas deramas dėmesys“, – sako Anykščių vyr. architektė Daiva Gasiūnienė.

Anykščių miesto savivaldybė supranta, kad viena iš svarbių temų – želdynų apsauga, jų plėtimas, kitaip – siekis sukurti žalius ir ekologiškus Anykščius. „Labai svarbu ir pastatų energinio efektyvumo didinimas“, – sako Anykščių miesto meras. „Dalyvauti projekte „Išmanusis miestas 10“ paskatino nuolatinis Anykščių siekis turėti nuoseklią planavimo filosofiją, identiteto išsaugojimo svarba, gamtinės aplinkos integravimo svarba, nuolatinis geros architektūros ieškojimas, siekis vietos verslą įtraukti į Anykščių temą, tikėjimas inovatyvių projektų sėkme“, – sako K. Tubis.

Anykščių rajoono meras KĘSTUTIS TUBIS 59

STRUCTUM METINĖJE ARCHITEKTŪROS KONFERENCIJOJE – ĮKVEPIANTYS PROJEKTAI IR ARCHITEKTŪROS RIBŲ PAIEŠKOS Rugsėjo 7 d. sostinėje įvyko žurnalo STRUCTUM organizuojama metinė architektūros konferencija „Pasaulinio lygio architektūra – naujos kasdienybės formos, įrodančios, kad nieko nėra neįmanomo“.

Rudens sezono pradžioje įkvėpimo naujiems projektams pasisemti susirinko pilna salė architektūros kūrėjų ir entuziastų.

Vilniuje, kino teatre „Multikino Ozas“, vykusioje konferencijoje dalyvavo devyni pranešėjai, tarp jų – žymūs Lietuvos ir pasaulio architektai. Šioje konferencijoje savo įžvalgas pristatė danų architektūros įmonės „PLH Arkitekter“ architektas Steenas Enrico Andersenas, lietuvių architektų studijos ALITUDES architektė Gerda Antanaitytė ir studijos HITO architektė Sigita Kundrotaitė-Savickė.

Konferencijoje pranešimus skaitė produktus ir paslaugas modernios architektūros projektams teikiančių žinomų Lietuvos ir pasaulio įmonių atstovai: Arnoldas Minelga („Schneider Electric“ pardavimo inžinierius, elektromobilių krovimo produktų ekspertas), Rimantas Staknevičius („WICONA Hydro Building Systems Lithuania“ Baltijos šalių vadovas), Justas Grigelionis (KINGSPAN Baltijos šalių pardavimo vadovas), Viktoras Mostovojus („Koderus“ gamybos direktorius), Emilia Cichocka („Corian® Design“ Baltijos šalių pardavimo vadovė) ir Jurgis Ulčinas (UAB „Argilla“ vadovas).

60

Luko Varanausko

Jokūbas Baltrukonis

Konferencijos moderatorius Marius Dirgėla

Arnoldas Minelga

Rimantas Staknevičius

Emilia Cichocka Jurgis Ulčinas

Justas Grigelionis

Pirmasis į konferencijos dalyvius kreipėsi „Schneider Electric“ ekspertas Arnoldas Minelga. Jo pranešimo tema – „Inovatyvi elektromobilių krovimo infrastruktūra pastatuose“. Pranešėjas kvietė susipažinti su elektromobilių infrastruktūros inovacijų naujovėmis ir akcentavo, kaip svarbu šią pastatų infrastruktūros sritį valdyti kompleksiškai A. Minelga taip pat papasakojo apie elektromobilių įkrovimo stoteles pastatuose ir su tuo susijusius iššūkius, pasidalijo savo patirtimi, kaip naujausios technologijos keičia tvarumo sampratą ir padeda optimizuoti elektros suvartojimą Iš „Schneider Electric“ eksperto pranešimų estafeę perėmė „WICONA Hydro Building Systems Lithuania“ Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius. Jo pranešimo tema – „WICONA moduliniai sprendimai pastatams, formuojantiems miestų identitetą“ Jis pristatė modernius Europos pastatus, kurių fasaduose panaudoti WICONA moduliniai sprendiniai. Pranešėjo teigimu, anksčiau ar vėliau prie tokių sprendinių neabejotinai pereis didelė statybų pramonės dalis.

Tiesioginiu vaizdo ryšio tiltu iš Varšuvos prisijungė Emilia Cichocka („Corian®Design“ Baltijos šalių pardavimo vadovė). Jos pranešimo tema – „Formų sudėtingumas ir formos monolitiškumas – „Corian® Design“ kaip atsakas į didžiausius dizaino iššūkius“.

Jau daug kartų STRUCTUM konferencijose dalyvavusi ekspertė E. Cichocka pristatė naujus „Corian®Design“ paviršius ir jų pritaikymo galimybes. Ji atskleidė, kad naujieji „Corian®Design“ paviršiai gali būti lengvai pritaikomi bet kokios paskirties objektuose Šioje konferencijoje projektuotojai turėjo galimybę susipažinti su plataus spektro ir įvairių medžiagų bei jų savybių fasadų sistemų galimybėmis.

Jurgio Ulčino (UAB „Argilla“ vadovas) pranešimo tema – „Kaip aprengsime fasadus?“. Keramikos ekspertų įmonei vadovaujantis J. Ulčinas pristatė, kaip atrodys modernaus netolimos ateities namo fasadai ir kokios naujausios technologijos jau pasiekė Lietuvą.

Konferenciją tęsė Justas Grigelionis (KINGSPAN Baltijos šalių pardavimo vadovas) pranešimu „Naujos galimybės šiuolaikinėje architektūroje – daugiasluoksnės plokštė“. Būtent apie daugiasluoksnes plokštes vis daugiau kalbama fasadų rinkoje. J. Grigelionis pristatė šios fasadų technologijos naujoves ir privalumus. Štai kokie šiuolaikiniai KINGSPAN daugiasluoksnių fasado plokščių naudojimo akcentai: jos nebėra skirtos tik pramonės pastatams, yra trys pagrindiniai produktai (moduliniai fasadai, „Dri-Design“ kasetės ir „Karrier“ sistema), suteikiamas visapusiškas KINGSPAN techninis palaikymas Fasadų temą konferencijoje tęsė Viktoras Mostovojus („Koderus“ gamybos direktorius): jis pristatė „Koderus“ 2in1 sistemą. Pasak pranešėjo, ji itin plačiai šiuo metu aptarinėjama tarp architektų ir vystytojų. Ši sistema – tai termoizoliacinė plokštė, tuo pat metu atliekanti ir apdailos, ir apšiltinimo funkciją.

Tai iš tikrųjų iki šiol neregėtos galimybės, nes tokios plokštės itin greitai sumontuojamos, jos ilgaamžės ir atsparios atmosferos poveikiui, neturi šalčio tiltų, padeda dvigubai greičiau atlikti montavimo darbus ir, svarbiausia, atrodo estetiškai Konferencijai pasiekus kulminaciją, atėjo metas savo pranešimus pristatyti architektams. Pirmoji apie savo projektą kalbėjo iš Klaipėdos atvykusi architektūros studijos ALTITUDES architektė Gerda Antanaitytė. Jos pranešimo tema – „Klaipėdos dujų fabriko konversija“.

Architektė pristatė pirmąjį, jau baigiamą, Klaipėdos dujų fabriko konversijos projekto etapą – senovinių automobilių muziejų Ji kalbėjo apie kylančius iššūkius rengiant projektą ir derinant jį su griežtomis paveldosaugos taisyklėmis. G. Antanaitytė taip pat kalbėjo apie šio projekto užsakovo toleranciją ir sakė šio projekto metu išmokusi dėl geresnio rezultato įsiklausyti į alternatyvias nuomones.

Muziejaus centre įrengtas specialus liftas, kuriame bus keičiamos senovinių automobilių ekspozicijos. Šis pranešimas tiesiog prikaustė susirinkusiųjų dėmesį.

61

Viktoras Mostovojus

G. Antanaitytę pakeitė kolegė iš Kauno architektūros studijos HITO – architektė Sigita Kundrotaitė-Savickė. Ji pristatė savo ir partnerių kurtą projektą NEMUNO 7 – senos žemkasės-laivo projektą, jau du sezonus prie Kauno, ant Nemuno kranto, skleidžiantį kultūrą ir keičiantį požiūrį į architektūrą.

Architektė, kalbėdama apie šį projektą, iškėlė retorinį klausimą: „Ar tai yra architektūra?“. Regis, vis dėlto tai architektūra – šis projektas buvo įvertintas ne vienuose architektūros apdovanojimuose Konferencijos pabaigoje pasirodė svečias iš užsienio – žymios danų architektų studijos PLH ARKITEKTER

Steenas Enrico Andersena

Gerda Antanaitytė

Renginio kava: „Coffee Spells“

Sigita Kundrotaitė-Savickė

62

architektas Steenas Enrico Andersenas. Jis yra pagrindinis Vilniuje 2015 metais pastatyto verslo centro „K29“ ir šiuo metu Vilniuje bei Kaune statomų URBAN HUB miestelių architektūrinių sprendinių autorius.

Daniška architektūra randa savo terpę Lietuvoje. Patyręs danų architektas kalbėjo apie savo įspūdingiausius įgyvendintus ir planuojamus įgyvendinti objektus.

Jis pabrėžė atvirų erdvių svarbą ir pastatų „atidavimą miestui“ tam, kad verslo centrai ir gamybiniai pastatai po darbo valandų būtų atviri miestiečiams ir ten vyktų įvairios veiklos.

S. E. Andersenas, jau beveik 10 metų kuriantis objektų projektus Lietuvoje, sakė matantis milžiniškų užsakovų ir miesto planuotojų požiūrio pokyčių.

Sekite informaciją apie artėjančias STRUCTUM konferencijas!

KONFERENCIJA

KONFERENCIJOS PRANEŠĖJAI IR TEMOS: Christina SEILERN Šveicarijos-Austrijos architektė, „Studio Seilern Architects“ įkūrėja

2023.10.24 10:00 val.

MULTIKINO (PC OZAS) Ozo g. 18, Vilnius

TEMA: Light & Reflection | „Šviesa ir atspindžiai“

James Norman FERGUSON Architektas, „Senojo miesto architektai“ bendraįkūrėjas, Lietuvos architektų sąjungos ir Restauratorių sąjungos narys TEMA: „Fabriko „Pergalė“ konversija į šiuolaikinę mokyklą Vilniaus senamiestyje“

Gilma Teodora GYLYTĖ Architektė, studijos „DO ARCHITECTS“ bendraįkūrėja TEMA: „Šv.Jokūbo kvartalo pokyčių istorijos“

Aurimas SASNAUSKAS Architektas, architektūros ir interjero dizaino studijos A2SM vadovas TEMA: „Lelijos“ transformacijos“

PASTATŲ KONVERSIJA IR REKONSTRUKCIJA:

KAIP IŠSAUGOMA ISTORIJA IR KURIAMAS NAUJAS IDENTITETAS

NAUJOJI KONGRESŲ ERDVĖ, RŪMŲ KURIOJE SALĖ: VIEŠPATAUJA MUZIKA

GENERALINIS RANGOVAS: „Eltalis“ SUBRANGOVAS: „Infes“ REKONSTRUKCIJOS ARCHITEKTAI: Arūnas Latakas ir Vytenis Navickas PROJEKTUOTOJAS: UAB ,,Neostata“

Interjero dizaineriai: Marius Mateika ir Indrė Ankudavičienė

AKUSTIKOS SPECIALISTAI: „Akustika plius“ (Viktoras Mekas ir Gintarė Privedienė),

pagrindinis akustikos konsultantas prof. habil. dr. Wolfgangas Ahnertas (Vokietija)

SCENOS IR APŠVIETIMO ĮRANGA: „Sonus Exsertus“

Nuotr.: M. Mateikos archyvo (fotografas Leonas Garbačauskas)

VILNIAUS KONGRESŲ RŪMŲ ARCHITEKTAS: Edmundas Stasiulis

ARCHITEKTŪRA

Atšventus Naujuosius metus, Vilniuje simfoninės bei akustinės muzikos gerbėjams duris atvers rekonstruota Kongresų rūmų salė ir prasidės nesibaigianti šventė akims, o pirmiausia – ausims. Ši nepaprastai įspūdingo interjero erdvė, išsiskirianti akustiniais, apšvietimo ir kitokiais technologiniais sprendiniais, jau dabar tituluojama geriausios akustikos koncertine sale Baltijos šalyse.

Poreikis rekonstruoti Kongresų rūmus brendo jau seniai, ir pagaliau Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis rekonstrukcija buvo pradėta. Naująja Kongresų rūmų sale buvo baigtas pirmasis rekonstrukcijos etapas. „Salės kokybė buvo nepatenkinama: nebuvo ventiliacijos, apšvietimo įranga labai įkaitindavo aplinką, pakildavo temperatūra scenoje. Žiūrovų kėdės buvo labai nusidėvėjusios, akustika prasta, nes trūko erdvės tūrio. Orkestras skambėjo per garsiai, ypač parteryje, todėl žiūrovai negirdėjo skambėjimo visumos“, – vardija Kongresų rūmų salės rekonstrukcijos priežastis Stasys Pancekauskas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas.

Rekonstrukcijos užsakovas – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Kuriant viziją dalyvavo orkestro vadovas, orkestro meno vadovas. Po viešųjų pirkimų buvo suformuota projektavimo komanda. „Norėjome, kad akustiką kurtų ir kuruotų lietuviai, todėl ir buvo pasirinkta „Akustika plius“, su jais konsultavomės ir prieš projektavimą.

Užsienio konsultantų buvo ieškoma ilgai, juos pasirinko lietuviai akustikai“, – prisimena projekto pradžią Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas.

Rekonstrukcijos metu buvo pakeista absoliučiai viskas, liko tik senos sienos. „Mano galva, sėkmę lėmė ornamentika ir apšvietimas“, – mano S. Pancekauskas ir pabrėžia, kad interjero dizaineriai Marius Mateika ir Indrė Ankudavičienė sprendimus derino su architektais, užsakovu, akustikais.

Ar galime rekonstruotą salę gretinti su pasaulinio lygio salėmis? „Į šį klausimą atsakys laikas, negalime 66

spręsti šiandien, nes pagrojome tik vieną kartą. Akustika ženkliai pagerėjo ir atitinka simfoninei muzikai keliamus reikalavimus. Žiūrovai jausis komfortiškai – patogios kėdės, vietos neįgaliesiems, ventiliacija, sanitariniai mazgai atitinka STR“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas S. Pancekauskas.

Naujoji salė – kūrybinės laisvės ir darnaus bendradarbiavimo rezultatas „Mums buvo duota visiška kūrybinė laisvė akcentuojant, kad akustika čia yra svarbiausias dėmuo ir interjeras turi tarnauti pirmiausia ausiai, o tik paskui vaizdui. Buvo nurodytas vienintelis estetikos kriterijus – naujoji salė turėtų kelti aliuziją į klasikinę erdvę simfoniniam orkestrui“, – sako renovuotos Kongresų rūmų salės interjero dizaineris Marius Mateika. „Mums, autoriams – man ir Indrei Ankudavičienei, – svarbiausia užduotis buvo suvaldyti savo interjero idėjas, kad jos tarnautų simfoniniam orkestrui. Čia pirmu smuiku griežė akustikos profesionalai – Viktoras Mekas ir Gintarė Privedienė iš „Akustika plius“. Mes daugybę laiko praleidome kartu ieškodami tinkamų sprendimų. Nes tai, kas estetiška, nebūtinai yra tinkamas sprendinys akustiškai, ir atvirkščiai. Dar reikia paminėti, kad tai buvo ne projektuojama nauja salė, o rekonstruojama gana sudėtingos geometrinės formos ir riboto tūrio patalpa, kurios reinkarnacijai buvo keliami didžiuliai lūkesčiai siekiant sukurti geriausią akustinę erdvę, tinkamą simfoniniam orkestrui. Tad svarbi buvo kiekviena smulkiausia detalė. Užduotis tikrai panėšėjo į nesunešiojamas kurpaites, bet mes jas vis dėlto sunešiojome“, – džiaugiasi interjero dizaineris M. Mateika.

Pasak jo, vizijų būta tikrai daug.

Nemažai jų atsidūrė stalčiuose vos tik gavus akustikų pirminius vertinimus. „Mudu su Indre supratome, kad reikia persiorientuoti – radikaliai keisti mąstymą. Atidėjome į šalį visas konceptines vizijas ir susikoncentravome į detales. Stengėmės suvokti, kokie elementai reikalingi tinkamam garsui, ilgai konsultavomės su akustikais, vėl atlikome bandymus ir juos virtualiai testavome.

Akustika yra matematinė sporto šaka, tinkamiausią sprendimą galima apskaičiuoti. Taip gimė keli elementai: šiai erdvei tinkamo mastelio ir tinkamo pokrypio rombai,

ARCHITEKTŪRA

trikampiai bei smulkesnio chaotiško dalinimo vertikalios detalės. Ir tik tada, kai jau turėjome savo „lego“ elementus, pradėjome konstruoti interjerą. Viskas tapo kur kas paprasčiau ir aiškiau. Galėjome lengviau ir greičiau reaguoti į garso parametrų poreikius, keisti elementus vietomis, atlikti akustinius testus ir taip palaipsniui tiek akustiškai, tiek estetiškai artėti norimo rezultato link. Manau, ši formulė buvo teisingas pasirinkimas“, – pasakoja M. Mateika ir apibendrina: dabar salės erdvėje dominuoja itin didelio tankio gipso skydai, dengti medžio lukštu.

Interjero dizaineris tikisi, kad jųdviejų su I. Ankudavičiene sukurtas interjeras turės didelę reikšmę žiūrovų komfortui. „Visų pirma čia visi susirinks klausytis, o ne matyti, tad pirmiausia ir kūrėme komfortą ausims. Tačiau viską darėme, kad šioje salėje nebūtų „blogų“ sėdimų vietų, kiekviena žiūrovo vieta būtų dovana akims. Ir, žinoma, tikimės, kad žiūrovai naujojoje salėje pasijus pakylėti, juos apims sakraliai šventinė nuotaika“, – sako interjero dizaineris M. Mateika ir priduria, kad šis projektas išmokė jį su kūrybos partnere I. Ankudavičiene estetiką ne tik matyti, bet ir girdėti.

Akustikai turi įvertinti kiekvieną smulkmeną „Manyčiau, kaip renovuota, naujai atgimusi erdvė, šiuo metu Kongresų rūmų salė tikrai geriausia Baltijos šalyse“, – sako „Akustika plius“ vadovas Viktoras Mekas, drauge su kūrybos partnere Gintare Privediene parengęs renovuojamos Vilniaus kongresų rūmų salės akustinių sprendinių projektą ir jį įgyvendinęs.

Pasak V. Meko, jiedu su G. Privediene, beje, atskirai ir nesitarę, dar prieš kelerius metus kalbėjo, kad salės akustika pagerės tik padidinus erdvės tūrį. Vieno garsiausių pasaulyje akustikų – vokiečių prof. habil. dr. Wolfgango Ahnerto komanda, atlikusi nuodugnią analizę, 67

ARCHITEKTŪRA

68

ARCHITEKTŪRA

pateikė iš principo labai panašią išvadą: pirmiausia reikia mąstyti apie tūrio keitimą – lubų kėlimą. „Užsakovas turėjo labai aiškią viziją: jokio universalumo, jokio mobilumo, nes viskas, kas universalu, dažniausiai nėra tinkama niekam. Ši salė privalo būti ideali simfoninės ir akustinės muzikos koncertams“, – pasakoja V. Mekas ir priduria: dr. W. Ahnertas šiame projekte atliko labiau supervaizerio vaidmenį – kasdieniame procese nedalyvavo, revizavo skaičiavimus. „Tik sulaukę skaičiavimų ir sprendinių patvirtinimo, galėjome judėti toliau“, – sako akustikas.

Projektas buvo pradėtas nuo salės parametrų skaičiavimų – kokia ji turi būti, kad atitiktų užsakovo reikalavimus. „Pastatas rekonstruojamas, tad buvo daug ribojimų, naujai formuoti erdvės struktūrą. Negalėjome keisti erdvės proporcijų, sienų konfiguracijos, galėjome erdvę tik paaukštinti ir mąstyti apie sprendinius vidiniame tūryje“, – aiškina projektavimo aplinkybes V. Mekas.

Renovacijos rangovui ir architektams, deja, nepavyko ir gauti tiek tūrio, kiek buvo apskaičiuota: dėl miesto pastatų aukštingumo ribojimų pastatą buvo leista paaukštinti vos 6–9 metrais, o ne 20, kaip norėta. Su nemenkais iššūkiais, bet pakako puikiam rezultatui.

Salės viduje buvo išrinktas vadinamasis „wineyard“ išdėstymas – publikos išdėstymas aplink sceną terasomis. Tai suteikia ypatingą akustinį efektą, nes daug daugiau žmonių yra arti scenos ir gauna daug daugiau atspindžių nuo sienų nei anksčiau akustiniu požiūriu idealia laikytos „shoebox“ formos atveju. Kuo daugiau garso atspindžių, tuo lengviau žmogus užsimerkęs pasijunta lyg vidury orkestro, ne kažkur prieky, ne šone, o pačiame vyksmo centre, muzika jį apgaubia.

Būtent tai buvo nemažas iššūkis – sėdimų vietų išdėstymas terasomis yra sudėtingas architektūrine ir akustine prasme. Buvo atlikta daug vertinimų siekiant optimalaus scenos matomumo ir tiesioginio garso bei jo atspindžių nuo terasų plokštumų balanso. Be to, buvo būtina nesumažinti žiūrovų vietų skaičiaus ir nepadidinti rangos kaštų.

O tada jau prasidėjo bendras darbas su interjero dizaineriais M. Mateika ir I. Ankudavičiene. Interjero dizainerių idėja buvo salę sudėlioti kaip iš lego kaladėlių, užsakovai norėjo medžio,

69

ARCHITEKTŪRA

tad akustikai sumąstė visas salės sienas sudaryti iš tam tikrų ganėtinai šabloninių medinių segmentų, po kuriais būtų paslėptos didelio tankio ir didelės masės apdailinės plokštės. „Tokių medžiagų, kokias mes pratę vadinti akustinėmis, t. y. sugeriančiomis garsą, išvis nepanaudota: mums reikėjo kuo didesnės masės paviršių, kad patirtume kuo mažiau garso nuostolių, kad kuo mažiau garso sugertų apdaila, kuo daugiau jo būtų išsaugota erdvėje ir paskui gražiai išskaidyta“, – pasakoja V. Mekas.

Akustiko teigimu, svarbiausia – išsaugoti garsą salėje, nes tik taip sukuriamas erdviškumas (kuo ilgesnė aidėjimo trukmė, kurią šiuo atveju iš esmės lemia tūris ir garsą atspindinčios bei skaidančios arba garsą sugeriančios netradicinės medžiagos). Antra, turi būti gaunama garso šiluma. Ją turi pajusti žiūrovai savo vietose, tačiau svarbiausia – muzikantai, nes nuo jų susigrojimo, nuo jų susigirdėjimo priklauso, kokių emocijų klausytojams sukels jų atliekama muzika. „Tokį tikslą ir puoselėjome – sukurti jiems

70

įrankį, kuris padėtų atskleisti gražiausia, ką jie geba“, – sako V. Mekas.

Profesionaliai apšviesta scena, muzikantai girdimi ir matomi, o kėdės leidžia komfortabiliai stebėti pasirodymus scenoje Tuo pasirūpino šiemet savo veiklos dešimtmetį mininti scenos mechanizmų, apšvietimo ir įgarsinimo technologijų integravimo įmonė „Sonus Exsertus“, įdiegusi salės ir scenos apšvietimo, žiūrovinių kėdžių ir scenos kilnojamų platformų sprendinius. „Šioje salėje turėjome įrengti dviejų dalių apšvietimą“, – pasakoja įmonės vadovas Edmundas Žižys.

Pirmoji dalis – orkestro scenos apšvietimas. Koncertuojant ar repetuojant simfoniniam orkestrui, scena turi būti labai gera apšviesta. Ant partitūros negali kristi šešėlis, neturi ir nuo jos atsispindėjusi šviesa akinti atlikėjo. Apšvietimas turi būti koncentruotas būtent tik į sceną (išvengiant šešėlių į šonines sienas).

Geram rezultatui pasiekti apšvieti-

ARCHITEKTŪRA

mas turi būti valdomas, skirtingai nuo likusios salės dalies apšvietimo. „T. y. salėje šviesa užgęsta, lieka šviesti tik scena – ten, kur žiūrovas ir koncentruoja savo žvilgsnį koncerto metu“, – paaiškina E. Žižys. Į vadinamąjį scenos akustinį reflektorių buvo integruoti apie 150 dvigubo efekto – ir energiją taupančių, ir šilumos neskleidžiančių – LED šviesos šaltinio šviestuvų. Atskirai išspręstas ir dirigento apšvietimas. „Dirigento pozicija yra priešinga pozicija nei atlikėjų, todėl į dirigento stovą turi būti specialiu kampu nukreiptas bent vienas rimtesnis prožektorius“, – sako E. Žižys.

Taip pat salėje buvo suprojektuoti unikalūs sietynai – šviečiantys varvekliai, puošiantys interjerą. Kad įgyvendintume interjero dizainerio sumanymą, juos reikėjo pagal užsakymą suprojektuoti ir pagaminti.

Sietynai taip pat buvo integruoti į bendrą salės apšvietimo valdymo sistemą. Juose, kaip ir scenos akustiniame reflektoriuje, sumontuoti tvarūs, energiją taupantys ir nekaitinantys LED šviestuvai.

Taip pat „Sonus Exsertus“ absoliučiai visus apšvietimo įrenginius sujungė į vieną unifikuotą sistemą,

valdomą iš šviesos režisieriaus vietos arba iš tam tikrose užkulisių ir scenos vietose įmontuotų valdymo skydelių. Kai prasideda koncertas ir šviesų valdymą perima šviesos režisierius, visi kiti valdymo skydeliai tampa neaktyvūs, nes prioritetas teikiamas režisieriui: jis valdo apšvietimą renginiui prasidedant ar besibaigiant, sprendžia, kokiu intensyvumu, kokioje zonoje turi šviesti šviestuvai ir pan.

Formuojant kėdžių užsakymą buvo labai daug diskutuota ir derintasi su interjero dizaineriu bei užsakovu dėl spalvos, medžio lukšto pasirinkimo. Medžio lukštas turėjo būti toks pat kaip sienų ir grindų medžio lukštas. „Gamintojas lanksčiai bendradarbiavo, siuntėme ir teikėme nemažai gyvų pavyzdžių, ir galų gale išrinkome tą vienintelį tinkamą variantą, kuris ir buvo panaudotas“, – pasakoja įmonės vadovas. „Sonus Exsertus“ užsakymu ispanų gamintojas „Euro Seating“ pagamino kokybiškas kėdes. Jos aptrauktos aukščiausios kokybės aksomu, atspariu pumpuravimuisi ir dėvėjimuisi, o jų ergonomiški sėdimos dalies ir atlošo karkasai išlieti iš tvaraus, perdirbto polipropileno. Tokiu

būdu žmogus visą koncertą gali sėdėti patogiai, nes tiek kėdės atlošas, tiek sėdimoji dalis suformuoja ergonomišką padėtį. Taip pat šiose kėdėse integruoti šiuolaikiniai mechanizmai, todėl jos be trenksmo, iš lėto atsiverčia ir užsiverčia, žmogus prireikus gali tyliai ramiai išeiti koncerto metu. Kėdžių savybės buvo suderintos su salės akustiką projektavusiais specialistais ir atitinka jų nurodytus garso sugerties reikalavimus. „Viskas iki paskutinės detalės buvo derinta ir su interjero dizaineriu M. Mateika – nuo medžiagos parinkimo iki medžio lukšto atitikimo“, – sako E. Žižys.

Scenos platformos, ant kurių išsidėsto simfoninio orkestro muzikantai, turi būti pakeliamos, kad koncerto metu juos gerai matytų dirigentas, geriau būtų girdimi jų instrumentai arba stipresni instrumentai neužgožtų silpnesnio garso instrumentų atlikimo. Iš viso pagamintos ir sumontuotos aštuonios pakeliamos platformos Jos gali būti išdėstomos skirtingais lygiais pagal atitinkamą scenografijos poreikį. „Montuodami šias platformas susidūrėme su rimtais iššūkiais. Reikėjo jas integruoti į seno pastato perdangos konstrukcijas su labai limituota poscenine erdve ir netolygiais jos aukščiais“, – pasakoja E. Žižys. Šią užduotį „Sonus Exsertus“ įveikė suprojektavusi unikalų, kiekvienai platformai pritaikytą, karkasą. Taip pat teko pasukti galvą, kaip integruoti į jį variklius. „Mums pavyko – aštuonios šiuolaikiškos platformos buvo sklandžiai integruotos į senovinį palikimą ir uždengtos tokia pat grindų danga kaip ir stacionari scenos dalis“, – sako „Sonus Exsertus“ vadovas E. Žižys ir pabrėžia, kad Kongresų rūmų salė – per 10 įmonės veiklos metų toli gražu ne pirmas įgyvendintas projektas kultūrinėse erdvėse.

71

Kuo toliau, tuo vis daugiau aktualumą praradusių pastatų suteikiamos naujos funkcijos. Nuostabi Johno F. Kennedy oro uosto (JAV) terminalo konversija yra tik vienas iš daugybės sėkmingų bandymų suteikti tokiems pastatams naują gyvenimą. Šie kūrybiški projektai įgyvendinami, be abejo, laikantis tvarumo principų.

Jeigu mums rūpi, kaip gyvensime rytoj, kitaip nė negalėtų būti.

Neda Žvybienė

ARCHITEKTŪRA

1962 m. Johno F. Kennedy oro uoste pastatytas suomių kilmės amerikiečių architekto Eero Saarineno šedevras – oro bendrovės „Trans World Airlines“ (TWA) skrydžių centro terminalas iškart tapo architektūros ikona.

74

ARCHITEKTŪRA

Nuotr.: TWA Hotel

Naujajame viešbutyje kruopščiai išsaugota terminalo praėjusio amžiaus vidurio šlovė, įrengta 512 garso nepraleidžiančių kambarių su langais „Fabrica“ stiklo paketais nuo grindų iki lubų. Teigiama, kad šie stiklai – antri pagal storį pasaulyje.

Deja, 2001 m. dėl oro bendrovės finansinio nuosmukio terminalas buvo apleistas ir pamirštas.

Antrojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje kilo ildėja pakeisti terminalo paskirtį – didelėje jo erdvėje įrengti viešbutį skrydžių su persėdimais keleiviams.

Ir štai – 2019 m. pradžioje kultinis terminalas atgijo kaip viešbutis-butikas.

TWA terminalo transformacija į viešbutį su restoranais, parduotuvėmis ir milžinišku baseinu stogo terasoje truko dvejus metus ir kainavo 245 mln. dolerių. Šiame procese dalyvavo 22 vyriausybinės agentūros ir daugiau kaip 170 įmonių.

75

ARCHITEKTŪRA

Pasaulyje jau seniai, pavyzdžiui, apleistos gamyklos pertvarkomos į menininkų studijas ir gyvenamuosius loftus, naujam gyvenimui prikeliamos bažnyčių ir vienuolynų erdvės. Štai Belgijos laipiojimo sienomis entuziastai, parengę įtikinamą verslo projektą, suremontavo griūvančią bažnyčią Saint-Antoine de Padoue, ir dabar vienoje jos pusėje vyksta pamaldos, o kitoje tuo pat metu sienomis karstosi alpinizmo mėgėjai, jaunimas šnekučiuojasi kavinėje.

Nuostabios 13 a. dominikonų ankstyvosios gotikos bažnyčios Mastrichte (Nyderlandai) transformacijų istorija dar įspūdingesnė. Bažnyčia buvo ir sandėlis, ir bokso arena, ir automobilių salonas, dviračių garažas, kol ją aptiko ir jos potencialą įvertino „Merkx+Girod architects“. 2007 m. knygynu paversta bažnyčia laimėjo „Lensvelt de Architect Interior Prize“ ir iki šiol yra vadinama vienu gražiausių pasaulio knygynų. Po istorinėmis bažnyčios freskomis iš pramoninių plokščių ir juodo pieno konstrukcijų buvo suformuotos lentynos, primenančios milžinišką knygų spintą. Netikėtas minimalistinis sprendinys atkreipė ne tik architektų bendruomenės dėmesį – į knygyną tarsi į muziejų plūsta turistai. Knygynas tapo ir vietos bendruomenės kultūros erdve – čia vyksta diskusijos, seminarai, koncertai, parodos.

Vis dėlto daugiausia konversijų pastarąjį dešimtmetį patiria biurai.

Biurų ir viešbučių transformacijos metas Prieš keliolika metų Kanadoje pradėjus kristi naftos žaliavų kainoms, Kalgaris, šalies naftos ir dujų pramonės sostinė, patyrė didžiulį finansinį nuosmukį, nedarbo lygis smarkiai šoktelėjo, o biurų pastatų vertė nugarmėjo į prarają. Maždaug trečdalis biurų patalpų, apie 1,3 mln. kv. m ploto didmiesčio centre, liko nenaudojamos. Nors iš komercinės paskirties pastatų surenkama daugiau mokesčių, miesto valdžia nusprendė leisti tuščius biurus paversti mažiau apmokestinamomis gyvenamosiomis patalpomis, kad tik miestas išliktų gyvas ir patrauklus investuotojams.

Buvo iškeltas tikslas per dešimtmetį į gyvenamąsias patalpas perdaryti bent pusę nebenaudojamų biurų pastatų.

Kalgario atvejis – toli gražu ne vienintelis pasaulyje. Ir biurų konversijų vis daugės, nes per pandemiją prasidėjęs masinis biurų tuštėjimas tebesitęsia. Įpratę karantinų metu dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojai nebenori grįžti į biurus. Keičiasi ir įmonių vadovybės požiūris į darbuotojų galimybes ir poreikius dirbti iš bet kurios pasaulio vietos. Vis dažniau pageidaujami

76

Nuotr.: Adobe Stock

ARCHITEKTŪRA

77

ARCHITEKTŪRA

mažesni, tačiau modernesni, tvaresni biurai. Senus biurus lieka tik pritaikyti kitoms reikmėms.

Ypač jų konversijos patrauklios tankiai apgyventose vietovėse, kur kiekvienas laisvos žemės lopinėlis – aukso vertės: miestų centruose, pėsčiųjų rajonuose su išplėtota infrastruktūra.

JAV komercinio nekilnojamojo turto ekspertai skaičiuoja, kad šioje šalyje vidutinis pertvarkomų objektų amžius – 80 metų. Iki devintojo dešimtmečio iškilę pastatai sudaro 30 proc. visos JAV biurų rinkos, ir jie yra pagrindiniai kandidatai į konversijas.

Kad ir kaip keistai skambėtų, šiuolaikinius pastatus sudėtingiau pertvarkyti nei istorinius malūnus ar bažnyčias. Daugelis ištuštėjusių komercinių pastatų yra blokiniai septintojo ir aštuntojo dešimtmečių statiniai, neišvaizdūs nei iš išorės, nei iš vidaus: mažais langais, niūriais fasadais. Vis dėlto architektai išmąsto, kaip net ir jiems suteikti patrauklumo. Štai architektūros firma „Gensler“ Filadelfijoje (JAV) biurų pastatą pertvarkė į „Franklin Tower“ – daugiabutį su dviračių studija, treniruoklių centru ir kino teatru skirtinguose aukštuose per patį pastato centrą. Taip buvo panaudota gūdi erdvė pastato šerdyje. Buvo atnaujinta ir fasado estetika, padidintas energijos vartojimo efektyvumas. Devintojo dešimtmečio betoninės konstrukcijos buvo atnaujintos stiklu ir aliuminiu, o mažučiai nevarstomi langeliai pakeisti dideliais langais ir privačiais balkonais. „Gensler“ nuomone, pirmas neišvaizdžių biurų pastatų privalumas – jie dažniausiai yra paklausiuose miesto rajonuose, antra, paprastai jie yra aukštomis lubomis, o tai pirkėjai vertina ne mažiau nei patogią vietą.

Kita nekilnojamojo turto rinkos tendencija – patrauklumą praradusius viešbučius paversti bendro gyvenimo erdvėmis (coliving‘u). Ši išties puiki pigesnių gyvenamųjų patalpų alternatyva sparčiai populiarėja ne tik JAV ir Europoje, bet ir Azijoje. Jauni žmonės, ypač dar tik pradėję karjerą, nori gyventi ne tik patogiai, bet ir lanksčiai, jiems nepatinka susisaistyti ilgalaikių paskolų sutartimis – daug patraukliau gyventi su bendraminčiais, dirbti skirtinguose žemynuose.

Patinka colinvig‘as ir investuotojams: palyginti su viešbučiais, šio modelio eksploatacinės išlaidos daug mažesnės, reikia mažiau aptarnaujančio personalo, gaunamos stabilesnės pajamos.

78

Nepakeičiamų pastatų nėra Iš esmės galima pakeisti kone kiekvieno pastato paskirtį, tik anaiptol ne kiekvienu atveju tai apsimoka. Kad ir ten būtų, pasaulio architektai ir projektuotojai kasmet pasiūlo vis naujų konversijų idėjų įvairiausioms reikmėms. Štai Jungtinės Karalystės Vulverhamptono (Wolverhampton) universitetas įsigijo sunykusią alaus daryklą, o įmonė „ Associated Architects“ drauge su „Rodney Melville and Partners“ pavertė ją pavyzdinio architektūrinio dizaino pastatu, pretenduojančiu į šiųmetį Karališkojo britų architektūros instituto (RIBA) apdovanojimą „Reinvention Award“.

Pagal RIBA tvarumo reikalavimus, kiekvieno tokio pastato kūrėjai privalo įrodyti, kad po konversijos jo savybės pagerėjo, ir šio projekto autoriams pavyko tai padaryti. Naujojo universiteto pastato fasado apdaila – iš žalvario ir vario, taip siekta šiuolaikiškai atkartoti margų plytų mūrą, pabrėžiantį unikalų senosios alaus daryklos charakterį. Pro stiklinį stogą, imituojantį vandens rezervuarą, į pastatą patenka daug natūralios šviesos. Patalpose iš tamsiai pilkų monolitinių plokščių suformuotas tvirtas cokolis, greta tarsi atsvara griežtumui subtiliai išdėstytos šviesios faneros detalės.

Konversija gali būti tvari ne tik dėl panaudotų medžiagų, bet ir dėl sėkmingos pastato integracijos į aplinką. Vienas iš tokios integracijos pavyzdžių – Kopenhagos Jegersborgo (Jægersborg) vandens bokštas, apvali vandens talpykla su 12 kolonų.

Architektūros studija „Dorte Mandrup“ bokštą pertvarkė į būstus studentams. Taip bokštas buvo išlaikytas kaip vietos orientyras ir simbolinis rezervuaras. Tik išsikišę erkeriai ties gyvenamosiomis patalpomis, tarp ketvirtojo ir aštuntojo aukštų, pabrėžia naują pastato funkciją. Šiuo sprendiniu kiekvienam būstui garantuojamas maksimalus dienos šviesos srautas ir panoraminiai vaizdai.

Visiškai įsilieti į istorinį kraštovaizdį siekė ir vokiečių architektė Anja Klinger, Saksonijos miestelyje tvartą pavertusi gyvenamuoju namu. Iš išorės pastatas, dengtas dekoratyviniais klinkerio elementais ir senomis sąramomis, tebeatrodo kaip tvartas, tačiau viduje – apie 150 kv. m gyvenamosios erdvės, suskaidytos medinėmis konstrukcijomis su šilumos izoliacija. Architektės teigimu, ji lengvai galėtų gyvenamąjį plotą padidinti iki

400 kv. m, tačiau kol kas jai pakanka ir tiek, kiek yra, nes ji čia laikanti... malkas. Anjos Klinger tvarto architektūrinius ir energinius sprendinius jau apdovanojo KfW – Vokietijos valstybinio investicijų ir plėtros bankas.

Apgalvota pastato konversija gali sukelti ir socialinių pokyčių. Kalifornijos architektūros bendrovei KTGY kilo idėja: daugiau kaip pusė milijono JAV gyventojų yra benamiai, apie 35 proc. jų neturi galimybės nė permiegoti nakvynės namuose, o šalyje pastaraisiais metais buvo uždaryta per 5000 prekybos centrų – reikia šias apleistas patalpas perdaryti į mišrios paskirties laikino apgyvendinimo namus. Taip gimė projektas „Re-Habit“. Bendrovė siūlo nenaudojamas buvusių prekybos centrų patalpas paversti bendruomenės centrais su miegamosiomis patalpomis, valgyklomis, poilsio zonomis, prekybos vietomis, savarankiškumo mokymo centrais labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Centrai būtų perprojektuoti atsižvelgiant į tvarumo principus: fasaduose būtų integruojami saulės moduliai, ant stogų įrengiami sodai.

Bendrovės KTGY vizija jau susidomėjo Long Byčo miestas Pietų Kalifornijoje. Čia ketinama seną prekybos centrą mieste paversti moterų centru „The Lighthouse“ – užuovėja daugiau kaip 40 moterų su vaikais.

Tvarumas keičia mąstyseną Pasak tvarumo autoriteto architekto Carlo Elefante’o, ekologiškiausias pastatas yra jau pastatytas pastatas.

Ekspertų prognozėmis, ateinantį dešimtmetį 90 proc. nekilnojamojo turto plėtros bus sutelkta į esamų statinių atnaujinimą ir pakartotinį panaudojimą. Nes konversijos projektai yra greitesni, taupesni ir tvaresni nei naujų pastatų statyba.

Jie padeda investuotojams pasiekti daugelio organizacijų prioritetu tapusius individualius aplinkosauginius ir socialinius tikslus.

Pakartotinai naudojant esamas pastatų konstrukcijas mažinama CO2 emisija, naujų medžiagų gamybos sąnaudos, nereikia į statybvietes gabenti daugybės statybinių medžiagų, menksta sąvartynų atliekos. Konversija dažnai yra tvariau nei tiesiog tradiciškai išsaugoti istorinį pastatą. Projektuotojams nereikia naudoti autentiškų statybinių medžiagų, jie gali jas pakeisti perdirbtomis, naują planą derinti su veiksmingomis technologijomis.

Muzika veikia sąmonę ir pasąmonę, žadina ir skatina fantaziją, pagreitina asociacijų dinamiką, atgaivina prisiminimus.

Muzika grąžina gebėjimą džiaugtis ir padeda atsipalaiduoti.

Dėl kokybiškų ir ypatingų Percussion Play muzikos instrumentų garsų savybių sugrojus vos vieną tinkamą garsą atsiranda laisvės pojūtis, stimulas kūrybiškumui skleistis.

ESAME ORIGINALŪS! AR BŪSITE ORIGINALŪS JŪS?

PERCUSSION PLAY ATSTOVAS LIETUVOJE UAB PERCUSSION PLAY BALTICS Tel.: +37061619216 El.paštas: info@ppbaltics.com

percussionplaybaltics.com PercussionPlayBaltics youtube.com/@percussionplay

TEBŪNIE ŠVIESA SPORTO SALĖSE ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS ITIN AKTUALUS DIDELĖSE VIEŠOSIOS PASKIRTIES PATALPOSE, KUR ŠVIESA REIKALINGA VISĄ DARBO LAIKĄ.

Fabijoniškių gimnazijos sporto salė prieš apšvietimo rekonstrukciją.

Viena iš pasaulio bendrojo apšvietimo lyderių LEDVANCE paskaičiavo, kad sporto salėje pakeitus seno tipo šviestuvus naujais LED šviestuvais energijos sąnaudas galima sumažinti apie keturis kartus. LEDVANCE kartu su Sostinės krepšinio mokykla, kurios treniruotės vyksta net 100 darželių ir mokyklų sporto salėse, keletą metų įgyvendina apšvietimo atnaujinimo projektus. Abi organizacijas vienija bendras tikslas – pasiekti, kad vaikai ir suaugusieji galėtų sportuoti geresnėmis sąlygomis. LEDVANCE tiki, kad vis daugiau mokyklų ir privačių sporto salių, naudojančių senas apšvietimo technologijas, prisijungs prie projekto.

Fabijoniškių gimnazijos sporto salė po apšvietimo rekonstrukcijos.

NE VIEN TAUPUMAS LEDVANCE rūpi, kad vaikai ir suaugusieji galėtų užsiimti aktyvia veikla sporto salėse visus metus, kad mokiniai ne tik norėtų lankyti fizinio ugdymo pamokas, bet ir po jų užsiimtų fizine veikla. Gerai apšviestos ir sutvarkytos sporto salės – vienas iš reikšmingiausių jų motyvacijos veiksnių. Sostinės krepšinio mokyklos steigėjo Andriaus Čerškaus nuomone, sporto organizacijos kartu su bendrojo lavinimo mokyklomis turėtų ieškoti įvairių būdų, kaip mokinius pritraukti į sporto sales ne tik per kūno kultūros pamokas. „Visiems žinoma tiesa: sveikas kūnas – sveika siela. Fiziškai aktyvūs vaikai yra sveikesni, energingesni, – sako

A. Čerškus. – Tinkamas apšvietimas sporto salę daro kur kas patrauklesnę, prisideda prie sveikos gyvensenos ir aktyvumo puoselėjimo. Kalbant apie apšvietimą, svarbu tinkamas sąlygas sukurti ne tik vaikams, bet ir treneriams, mokytojams, kurie visą dieną praleidžia sporto salėje.“ „Mokyklos paprastai turi mažą biudžetą, jis riboja apšvietimo sistemos įrengimo galimybes. Tad ieškome optimalių techninių sprendinių, kurie ne tik sumažintų elektros energijos ir naujų šviestuvų įrengimo sąnaudas, bet ir užtikrintų komfortiškas sąlygas, higienos normų reikalavimus sportuojant mokyklų salėse“, – priduria LEDVANCE atstovybės Lietuvoje apšvietimo projektų vadovas Egidijus Bočys.

konkrečiomis sąlygomis apšvietimą, atitinkantį turimą biudžetą, ir pagerino europietiškos mokyklos sporto infrastruktūrą.

SALĖS ŠVIESTUVUS GALIMA NAUDOTI IR LAUKE

Šiemet LEDVANCE atnaujino dviejų Vilniaus mokyklų apšvietimą.

Dabar ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, kurie visą dieną praleidžia sporto salėje, sudarytos sveikatai palankesnės sąlygos.

PANAUDOJAMOS JAU ĮRENGTOS APŠVIETIMO LINIJOS Įrengdami Taikos progimnazijos sporto salės apšvietimą Vilniuje, LEDVANCE orientavosi į universalumą, nes čia propaguojamos įvairios sporto šakos, salėje treniruojasi ir Sostinės krepšinio mokyklos vaikai.

LEDVANCE specialistai, rengdami apšvietimo projektą, atskaitos tašku pasirinko nuo seno buvusias keturias apšvietimo linijas ir suprojek-

tavo jose 20 pailgų LED šviestuvų.

Visi šie šviestuvai yra sustiprintais korpusais, su apsauginėmis grotelėmis ir atlaiko kamuolio smūgius.

Tai, kad šviestuvai išlieka saugūs net į juos pataikius kamuoliu, patvirtina sertifikatas.

Vertinant šviesos parametrus, svarbu, kad ji sklistų tolygiai ir neakintų. Taikos progimnazijoje įrengti 2022 m. laidos LEDVANCE šviestuvai – kokybiški, saugūs, efektyvūs, generuojantys komfortišką 155 lm/W apšvietimą, reikliai testuoti specialiose laboratorijose ir sertifikuoti.

Gimnazijos vadovybė liko patenkinta LEDVANCE patirtimi ir patarimais, nes tai garantavo geriausią

Dar vienas LEDVANCE projektas – apšvietimo atnaujinimas dviejose Fabijoniškių gimnazijos sporto salėse Vilniuje. Didžiojoje gimnazijos sporto salėje seni šviestuvai ir prožektoriai buvo įrengti lubose ir ant lubų konstrukcijų. LEDVANCE pasiūlė prožektoriaus tipo LED šviestuvus su asimetrine lęšine optika. „Naujuosius LED šviestuvus orientavome horizontaliai žemės paviršiaus atžvilgiu, o senieji buvo sureguliuoti maždaug 60 laipsnių kampu. Šviestuvai buvo sumontuoti ne virš krepšinio aikštelės, o aikštelės kraštuose. Tokiu būdu sukūrėme komfortišką ir itin tolygų neutraliai baltą apšvietimą, kurio šviesa skatina aktyvumą“, – pasakoja E. Bočys.

Gimnazijoje įrengti LEDVANCE šviestuvai, kuriuos galima naudoti ir lauko sporto aikštynams apšviesti.

Prožektoriaus tipo šviestuvai leidžia išnaudoti esamas lubas – nereikia papildomų konstrukcijų.

Mažojoje Fabijoniškių gimnazijos sporto salėje, kur daugiausia treniruojasi imtynininkai, įrengti tokie pat šviestuvai kaip ir Taikos progimnazijoje: su apsauginėmis grotelėmis, sustiprintu korpusu, turintys atsparumo kamuolio smūgiams sertifikatą, tad mažojoje salėje saugiai galima žaisti ir kamuoliu.

Ilgas eksploatavimo laikas – tai pirmoji priežastis, dėl kurios verta rinktis LED apšvietimą. LED šviestuvai neturi toksiškų cheminių medžiagų ir yra perdirbami. Optimalus apšvietimas pagal užsakovų galimybes – tai tikslas, kurio vedami LEDVANCE ir toliau žada prisidėti prie apšvietimo gerinimo iniciatyvų viešosios paskirties pastatuose.

LEDVANCE siūlo didelį LED šviestuvų asortimentą, išmanius apšvietimo sprendimus, pažangias LED lemputes ir tradicinius šviesos šaltinius.

www.celestinatekstil.lt

renversa@gmail.com

Savanorių pr. 214, LT-50194 Kaunas

Mob. +370 698 48901

KONVERSIJA SU VAIZDUOTE Veiklos dvidešimtmetį šiemet švenčianti UAB „Tinkasas“, garsėjanti gebėjimu įgyvendinti sudėtingiausias interjero dizaino idėjas, baigė antrąjį K125.LT loftų Vilniuje įrengimo etapą.

Patyrusių architektų, interjero dizainerių ir apdailos meistrų komanda, atlikusi begalę įmantrių, net vienetinių, darbų, vėl stebina netikėtais sprendiniais ir dar sykį patvirtina, kad jai nieko nėra neįmanoma.

Pirmuoju etapu įrengusi loftus itin tvirtų konstrukcijų pastato, buvusios „Sigmos“ gamyklos, aštuntajame aukšte, dabar įmonė kviečia naujakurius į loftus septintajame ir devintajame aukštuose.

Iš pažiūros loftai nedideli, nuo 27 iki 60 kv. m, tačiau juose telpa ne tik būtinosios patalpos, miegamojo ir darbo zona, bet ir antresolės su sūkurine vonia. Ir dar lieka vietos svetainei!

Maži, jaukūs ir kartu erdvės pojūtį sukuriantys loftai – puiki proga jaunoms šeimoms, ieškančioms savo pirmųjų namų, ir jaunimui, visada norinčiam būti miesto šurmulio centre.

Taip pat investuotojams į nekilnojamąjį turtą nuomos tikslais.

UAB „TINKASAS“ – MES STATOME JŪSŲ ATEIČIAI.

STATYBA

MANO NAMAI – MANO SANATORIJA „TIKIU, KAD ARCHITEKTAI IR INTERJERO DIZAINERIAI VISUOMENĖS SVEIKATAI DARO DIDESNĘ ĮTAKĄ NEI MEDICINOS PROFESIONALAI“, – PAREIŠKĖ VIENA GARSIAUSIŲ ŠIUOLAIKINIŲ KANADOS ARCHITEKČIŲ LINDA KAFKA. NEDRĮSTAME PRIEŠTARAUTI. Violeta Bartaškaitė

Kiekvienos didžios civilizacijos rašytiniuose šaltiniuose galima rasti tekstų apie tai, kokie turėtų būti sveikatą puoselėjantys namai. Pavyzdžiui, senovės indai vadovavosi harmoningos architektūros mokymu Vastu šastra, kinai – fengšui, romėnai – trimis auksinėmis gero pastato taisyklėmis, lakoniškai nusakomomis trimis lotyniškais žodžiais: utilitas (komfortas, nauda), firmitas (sveikata), venustas (grožis). Šių taisyklių autorius – architektūros tėvu tituluojamas Vitruvijus, tvirtinęs, kad pagrindinis architekto tikslas – sukurti tokius namus, kuriuose žmonės būtų sveiki ir gerai jaustųsi. Šiais laikais, kai daugelis, o gal ir dauguma mūsų kone 90 proc. viso savo gyvenimo praleidžiame uždarose patalpose, pastatų poveikis sveikatai ir savijautai kaip niekad svarbus.

Jei uždarų patalpų oras užterštas, gali nei iš šio, nei iš to pradėti kamuoti peršalimą primenantys simptomai, vadinami nesveiko pastato sindromu.

Jei namas pastatytas iš sveikatai pavojingų medžiagų, padidėja tikimybė ne tik apsinuodyti ar įgyti alergiją, bet ir susirgti vėžiu. Ypač namuose, statytuose iki 2005 m., nes čia gali būti panaudota asbesto – medžiagos, kuri kone penkiais kartais padidina riziką susirgti plaučių vėžiu.

Jei namuose pernelyg mažai natūralios šviesos, gali prasidėti panikos priepuoliai, depresija, stresas ir psichologinės problemos.

Tai – vos dalelė neigiamos gyvenamo pastato įtakos mūsų sveikatai. Tačiau statybinių medžiagų technologijų pažanga, atsakingas architektų ir nekilnojamojo turto vystytojų požiūris šią situaciją keičia į gera.

Po Pirmojo pasaulinio karo plūstelėjusi modernizmo banga iškėlė ir sveikos gyvensenos, taip pat žmogaus grįžimo prie gamtos idėjas. Dėmesį sveikatai dar sustiprino ir tuo pat metu žmoniją nuniokojusios ispaniškojo gripo ir tuberkuliozės pandemijos. Pasaulio protai įsitraukė į vakcinų kūrybą. Savo „vaistą“ pasiūlė ir architektai: švarias, paprastas, tiesias modernios architektūros linijas – visišką priešingybę sunkioms ornamentinėms prieškario architektūros formoms.

86

Nuotr.: Adobe Stock

Pirmosios kregždės

STATYBA

87

STATYBA

Ne mažesnę svarbą modernistai teikė ir dienos šviesai (jiems atrodė, kad kuo jos viduje daugiau, tuo geriau), orui bei švarai. Jie iš tiesų pradėjo siekti gerinti savo projektuojamų namų gyventojų sveikatą.

Ryškiausi du tokios sveikatinimo architektūros pavyzdžiai stūkso Kalifornijoje: Lovello paplūdimio namas (Lovell Beach House), 1922–1926 m. sukurtas architekto Rudolpho Schindlerio, ir Lovello sveikatos namas (Lovell Health House) – jį 1927–1929 m. suprojektavo ir pastatė architektas Richardas Neutra, prisiekęs Sigmundo Freudo sekėjas, tikėjęs, kad sergantieji neuroze gali pasveikti gyvendami tinkamai pastatytuose namuose.

Abiejų namų užsakovas – ekscentriškas sveikatos guru Philipas Lovellas, išgarsėjęs ne tik savo vedamomis radijo laidomis, bet ir tais laikais šokiravusiu gyvenimo būdu: jis mėgo degintis nuogas, vartojo neapdorotą maistą, daug sportavo ir miegojo po atviru dangumi.

Būtent Ph. Lovellas pasiūlė architektui R. Schindleriui parašyti kelis straipsnius apie sveikatos, dekoro ir architektūros santykį. Juose architektas tikino: ateities namų ir žmonių drabužių sąsajos su gamta bus stipresnės. Gyvenamosios patalpos priartės prie žemės, o sodas taps neatsiejama interjero dalimi. Vidų nuo išorės skirs vos kelios plonos ir mobilios sienos. Visi kambariai bus organiškos būsto dalys, nebe atskiros kamarėlės, mažos dėžutės.

Tiesą sakant, Rh. Schindlerio idėjos nebuvo originalios. Jis, beje, kaip ir R. Neutra, į Ameriką atvyko iš Vienos, o Europoje, konkrečiai Vokietijoje, dar 19 a. antrojoje pusėje buvo prasidėjęs socialinis „Lebensreform“ („gyvenimo reformos“) judėjimas: be kita ko, jo dalyviai aktyviai propagavo ekologiją ir organinę žemdirbystę, vegetarizmą ir natūrizmą, susilaikymą nuo alkoholio ir tabako.

Sveikos gyvensenos idėjos atsispindi ir Nyderlandų architektūroje – pirmojoje „Open Air“ mokykloje Amsterdame (1927, architektas Janas Duikeris) ir „Zonnestraal“ sanatorijoje Hilversiume (1928, architektai J. Duikeris ir Bernardas Bijvoetas).

Vis dėlto bene garsiausias šios architektūros krypties pavyzdys Europoje – Alvaro Aalto Suomijoje suprojektuota „Paimio“ tuberkuliozės sanatorija (1933). Ant jos stogo buvo įrengta didžiulė terasa, iš kurios atsivėrė akimis neaprėpiamų miškų panorama. Architektas teigė, kad tokie 88

vaizdai padeda ligoniams greičiau gyti. Jo argumentai buvo tokie įtikinami, kad sunkūs ligoniai iš palatų čia kasdien buvo atgabenami su visomis lovomis. Kiti tuo tarpu priimdavo saulės vonias kiekviename aukšte įrengtuose specialiuose saulės balkonuose.

Devintajame–dešimtajame dešimtmečiuose į sveikatą stiprinančių namų kūrybą pasinėrė sutuoktinių pora – architektai, menininkai ir filosofai Madeline Gins su Shusaku Arakawa. Siekdami pagrįsti savo „atkeičiamo likimo“ (Reversible destiny) teoriją, jie sukūrė visą seriją eksperimentinių architektūros struktūrų, kurios turėjo sustabdyti senėjimą ir galiausiai netgi nugalėti mirtį. Menininkų įsitikinimu, nestabili ir nenuspėjama tų statinių aplinka – su koridorių labirintais, nelygiomis grindimis, kuriomis įmanoma vaikščioti tik įsitvėrus vertikalių strypų, – turėjo stiprinti imuninę sistemą ir ilginti gyvenimą, nes žmogus juk priverstas aktyviai veikti net ir norėdamas atlikti paprasčiausią užduotį.

Išliko menininkų suprojektuota vila „Bioscleave House“ Niujorke, tebestovi ir apartamentai „Reversible Destiny“ Tokijuje, o S. Arakawa 2010-aisiais, M. Gins 2014-aisiais iškeliavo į amžinybę, taip ir neįrodę savo teorijos teisingumo.

Mūsų dienų akimis Nūdienos mokslininkų skaičiavimais, žmogus negali gyventi ilgiau kaip 125 metus. Tačiau akivaizdu: vidutinė žmonių gyvenimo trukmė vis ilgėja. Ne vien dėl sveikatos sistemos patobulinimų ir medicinos išradimų – prie to nemenkai prisideda ir namai, kuriuose gyvename.

Sveikatai palankūs namai – tai pirmiausia iš nekenksmingų medžiagų pastatyti ir įrengti namai, pilni natūralios šviesos, gerai vėdinami ir drėkinami. Bet ar tiek ir pakanka, kad gyventume ilgai, sveikai ir laimingai? Šių metų rugpjūtį buvusi ilgametė IKEA partnerė tyrimų ir dizaino laboratorija SPACE 10 paskelbė „Sveiko namo“ ataskaitą. Joje pagrindinis dėmesys skiriamas trims sritims: kaip namai turėtų mus apsaugoti nuo žalos, leisti atsigauti kūnui bei mintims ir padėtų kokybiškai gyventi skirtingais amžiaus etapais. Išskirta 10 svarbiausių ateities namų poveikio sveikatai krypčių: klimatas (būtina atsižvelgti į besikeičiančią temperatūrą, drėgmę ir išlaikyti saugią aplinką); tarša (oras ir vanduo turi būti apsaugoti nuo užteršimo); privatumas ir saugumas; po-

ilsis (visais penkiais pojūčiais); mityba (tinkama virtuvė); higiena; sportas; bendruomeniškumas, senėjimas (sąlygos esant poreikiui lengvai konfigūruoti erdvę ir baldus – būtinos); harmonija (namas pritaikytas visiems).

Visa tai, ataskaitos rengėjų įsitikinimu, labai svarbu, nes po 30 metų beveik 70 proc. žmonijos gyvens miestuose. Žmonija, pagaliau susivokusi, kokį pavojų kelia planetai kelia savo neatsakingu vartojimu, susitelkė į tvarumą. Jo principai neaplenkė ir namų statybos. Ypač daug dėmesio skiriama statybinių medžiagų poveikiui aplinkai. Skatinama kaip statybines medžiagas naudoti šiaudus, medį, molį – kad vėliau visa tai būtų galima ramia širdimi grąžinti į gamtą.

Vis dėlto sveikų namų, sveiko miesto pagrindu bent jau šiuo metu laikoma mediena. Sukūrus sluoksniuotas medienos plokštes, 2009-aisiais Londone buvo pastatytas pirmas medinis daugiabutis „Murray Grove“, ir Europoje prasidėjo medinių daugiabučių statybos era.

Sveiki namai taip pat neatsiejami nuo atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, žaliojo vandenilio ir kt. panaudojimo tiek namų eksterjere, tiek interjere.

Daugiau gamtos ir užuominų Regis, einame teisingu keliu. Būstai statomi iš tvaresnių medžiagų, tampa vis šviesesni, geriau vėdinami, centrinės nuotekų sistemos – jau savaime suprantamas dalykas, šalia namų dygsta parkai ir skverai. Apgalvotai renkamės interjerą, pirmenybę teikdami akiai mieloms ir stresą malšinančioms spalvoms.

Iš mokslinių tyrimų, įrodžiusių, jog dizainas gali daryti itin didelį teigiamą poveikį žmonių sveikatai ir psichikai, išsirutuliojo salutogeninis, arba sveikatinimo, dizainas. Tai tarsi architektūros, neuromokslo ir psichologijos sintezė. Salutogenezė tiria sveikatos, o ne ligų priežastis, jos tikslas – aiškintis, kokie faktoriai teigiamai veikia savijautą, ir padėti visiems žmonėms, nesvarbu, sveiki jie ar ligoniai, stiprinti sveikatą tiesiog gyvenant ar dirbant jai palankiuose pastatuose.

Vienas populiariausių salutogeninio dizaino metodų – biofilinis dizainas, grįstas įgimtu žmogaus ryšiu su gamta. Pagal šį metodą, augalai, natūralios medžiagos, akvariumai su žuvytėmis, gamtos motyvai (paveikslai, freskos, biomorfiniai raštai), gamtos garsai namuose – ne puošmena ar įgeidis, o būtinybė.

STATYBA

Daugybe tyrimų patvirtinta: salutogeninio ir biofilinio dizainų principais įrengti namai iš tiesų gali sveikatinti.

Tokioje aplinkoje sumažėja kortizolio (streso hormono) kiekis organizme, gerėja kognityvinės funkcijos (gebėjimas mokytis ir susikaupti), mažėja kraujospūdis, didėja produktyvumas, retėja panikos atakos ir t. t.

Ant bangos ir „nudge“, arba „pasirinkimo“, architektūra – kai žmogaus elgesys keičiamas ne draudimais, o užuominomis, įterpiant į aplinką tam tikrų elementų, kurie verčia priimti sveikatinančius sprendimus. Pavyzdžiui, įrengiamas didelis balkonas ar veranda, kur jauku ir malonu susiburti šeimai ar draugams. Koridoriuje pastatomas suoliukas – subtili užuomina, kad batus reikia nusiauti čia, neskleisti iš lauko atsineštų bakterijų po visą butą. Reguliuojamo aukščio darbo stalas nebyliai primena, kad nesveika ištisas valandas sėdėti prie kompiuterio – reikia periodiškai atsistoti. O štai pilnais plaučiais kvėpuoti turime nuolat.

Duokite šviežio oro!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo vidaus oro teršalų sukeltų ligų kasmet miršta apie 4,3 mln. žmonių. Statybinės medžia-

gos, baldai ir kiti namuose esantys daiktai (net kūno priežiūros priemonės) gali išskirti į orą toksinų – kenksmingų lakiųjų organinių junginių (LOJ). Kvėpuodami tokiu oru, galime pajusti akių, nosies ir gerklės dirginimą, kentėti galvos skausmus ir dusulį. Ilgainiui tokiomis sąlygomis gali išsivystyti astma, kvėpavimo takų ir širdies ligos, vėžys. Naujesniuose pastatuose įrengtos ŠVOK ar rekuperacijos sistemos, todėl oras nuolat filtruojamas. O ką daryti, jei pastatas senesnis?

Paprasčiausia – kuo dažniau vėdinti patalpas atidarius langus. Atsisakyti vinilinių tapetų. Nedažyti sienų dažais, kurie nepatikrinti dėl LOJ. Įsigyti orą valančių augalų, kaip trijuostė sansevjera, bambukinė palmė, stambialapis elastinis fikusas, filodendras, dracena, vėzdūnė, kuokštinis chlorofitas.

Kiti būdai pareikalaus daugiau išlaidų. Pavyzdžiui, baldai be formaldehidu apdorotos medienos ir čiužiniai, pagaminti be orą teršiančių chemikalų.

Vienas didžiausių uždarų patalpų oro teršalų – pelėsis. Tyrimų duomenimis, net 36 proc. Europos pastatų yra pažeisti pelėsio ir vandens. Nenaikinamas pelėsis aiškiai gadina paviršių, ant kurio auga, bet gali ir ne-

pastebėtas kauptis sienose bei kiliminėje dangoje net ir gerai prižiūrimuose namuose. Vis dėlto labiausiai jis tikėtinas drėgname vonios kambaryje, tad čia vertėtų įmontuoti ventiliatorių ir kaskart prausiantis būtinai jį naudoti. Dar geriau ventiliatorius su drėgmės jutikliu – kad automatiškai įsijungtų, jei patalpoje susikauptų pernelyg daug drėgmės.

Stipriai namų orą teršia ir netinkama grindų danga. Plytelėms klijuoti gali būti panaudoti toksinų išskiriantys klijai. Medinės grindys gali būti dengtos sveikatai kenksmingais dažais arba laku. Laminuotų medžio plaušo grindyse gali būti formaldehido. Ekspertai balsuoja už bambuko grindis – jos natūralios, patvarios, be cheminių priedų ir LOJ. Miegamajame labiausiai tinka medinės (ne medienos plaušo) grindys arba linoleumas – ir vienos, ir kitas pagaminti iš natūralių medžiagų, yra lengvai valomi. Linoleumas – natūraliai antibakterinis ir antistatinis, tad jį prižiūrėti dar lengviau nei medines grindis.

Kiliminė danga išvis nepatartina, nes joje apstu cheminių medžiagų, kurios daug metų išskiria toksinus.

Kaskart, kai ja žengiame, kartu su dulkėmis į orą pakyla ir jie.

89

STATYBA

Beje, dulkės taip pat mus neigiamai veikia: per kvėpavimo takus, per odą ir per burną, kai imame maistą nešvariomis rankomis. Skaičiuojama, kad suaugęs žmogus per dieną „suvalgo“ apie 100 mg, o vaikas – apie 200 mg dulkių. Šis kiekis tiesiogiai sietinas su sveikata, nes dulkėse gali būti virusų, bakterijų, alergenų, statybinių ir cheminių medžiagų, audinių, dažų, švino dalelių ir kt. Šiuo atveju padės kokybiškas oro valytuvas. Pasiūla milžiniška – nuo paprasčiausiai sugeriančių dulkes iki išmaniųjų, jonizuojamųjų (naikinančių virusus), su UV-C lempomis (iš ultravioletinių spindulių tik C spinduliai dezinfekuoja orą, vandenį ir neporėtus paviršius), antibakterinių ir visapusiškai valančių orą. Svarbu, kad neutralizuotų ir LOJ, kurių, kaip jau minėta, gali išskirti kone visi namuose esantys daiktai ir priemonės, nuo dantų pastos iki sienų dažų, ir sukelti įvairių sveikatos problemų, nuo paprastos alergijos iki sunkiai išgydomo vėžio.

Pravers namuose ir oro taršos monitorius: jis, beje, gali būti skirtas ne tik vidaus patalpoms. Yra monitorių, įspėjančių, kad reikėtų uždaryti langus dėl lauke padidėjusios oro taršos.

Taip pat būtina įsirengti ne tik gaisro, bet ir anglies monoksido detektorius. Nes smalkės bekvapės, o jų išskiria ne tik dujinės viryklės, bet ir vandens šildytuvai. Jei patalpos vėdinamos netinkamai, šios dujos kaupiasi ir tampa mirtinai pavojingos.

Užuot drėkinus, kai kuriose patalpose gali prireikti orą ir sausinti, nes drėgmės lygiui pakilus iki 60 proc. pradeda aktyviai daugintis dulkių erkutės ir dėl to stipriai padidėja astmos priepuolių rizika.

90

Atsakingi virtuvės reikalai Sveikatinimo iniciatyvos nepraeina veltui – vis daugiau žmonių nusprendžia gyventi sveikai, taigi patys ruoštis ir maistą. Tas judėjimas jau paveikė ir virtuvės dizainą, net imtas vartoti terminas „sveikatinimo virtuvė“. Kaip ją siūloma įrengti?

Virtuvės „darbo zona“ turėtų būti tarp plautuvės ir viryklės – kad nereikėtų daug judėti plaunant, pjaustant, kepant ar verdant.

Keičiasi požiūris į darbastalius. Patariama vengti sunkiai valomų ir porėtų paviršių. Tad granitą, kitokį natūralų akmenį keičia lengvai valomi plieno, kvarco ar dirbtinio lieto akmens „Corian“ paviršiai. Beje, bendrovė „Sharklet“ pasiūlė pirmą pasaulyje paviršių su raštu, kurio struktūra neleidžia daugintis bakterijoms, nes jos tiesiog negali prie paviršiaus prikibti. Šis paviršius neapdorotas nei antibiotikais, nei kokiomis nors kitomis specialiomis cheminėmis medžiagomis.

Virtuvėje būtinas gartraukis, arba garų surinktuvas, kitaip gaminant maistą kenksmingų medžiagų kiekis ore gali iki 10 kartų viršyti leistinas oro taršos normas. Tos dalelytės ore, beje, išlieka kelias valandas. Tad jau verčiau įsigyti naujos kartos gartraukį. Pavyzdžiui, „Falmec“ garų surinktuvą su specialia „E.ion“ sistema, kuri į aplinką išskiria jonų, ne tik malšinančių nemalonius kvapus, bet ir naikinančių, bakterijas, virusus, erkutes, sporas ir kt.

Aktualu sveikatai ir maisto atliekos.

Jų kiekį namuose galima sumažinti įsigijus į plautuvę montuojamą maisto atliekų smulkintuvą. Vis labiau po-

puliarėja ir kompostavimo idėjos. Štai Taivano kompanija „Biovessel“ sukūrė uždarose patalpose naudojamą sistemą, kurioje dirva ir sliekai maisto likučius paverčia kompostu be jokių papildomų technologijų ir nemalonaus kvapo.

Dujinę viryklę, jei įmanoma, reikėtų pakeisti elektrine. Jei tokios galimybės nėra, būtina ventiliacija ir HEPA oro filtras. Orkaitę verčiau rinktis su garų funkcija, kad būtų galima pasiruošti sveikesnių patiekalų. Perteklinį vartojimą sumažinsime naudodami indukcinę kaitlentę su galimybe nustatyti suvartotinos energijos kiekį ir indaplovę su automatiniu dozatoriumi. Šaldytuvą rekomenduojama rinktis tokį, kuriame tilptų daug šviežių daržovių. Ypač tinka su prancūziškomis durimis (šaldiklis įrengtas apačioje): tokiu būdu vaisių ir daržovių stalčiai bus akių lygyje, vadinasi, mums visada bus primenama, ką turime vartoti.

Dar geriau įsigyti išmanųjį šaldytuvą su trimis vaizdo kameromis viduje: tokiu atveju ir per telefoną žinosime ne tik kokių produktų lentynose yra, bet ir kiek jie galioja, ką galima iš jų pagaminti. O štai šaldiklyje su smūginio šaldymo funkcija užšaldytuose maisto produktuose išliks maksimalus kiekis maistingųjų medžiagų, vakuuminiame stalčiuje laikomi produktai ilgiau bus tinkami vartoti.

Ne mažiau svarbu ir skatinti virtuvėje bendravimą, tad būtinas stalas, prie kurio galėtų susirinkti visa šeima. Tyrimais patvirtinta, kad tai itin pozityviai veikia savijautą. Tvirtėja ne tik ryšiai – gaminamas sveikesnis maistas, mažėja nutukimo tikimybė, stiprėja vaikų pasitikėjimas savimi.

STATYBA

Žinoma, būtina sekti ir vandens kokybę. Kad ir kas būtų deklaruojama, vis dėlto pravartu įsigyti filtrų ir filtruoti ne tik virtuvės, bet ir vonios vandenį, nes per jį, kad ir kur jis tekėtų, plinta įvairios bakterijos, galinčios sukelti ne tik virškinimo ir vaisingumo sutrikimų, bet ir dar rimtesnių negalavimų. Rekomenduojama reguliariai tirti vandens kokybę ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Bakterijų plitimą mažina ir vis labiau populiarėjantys sensoriniai vandens maišytuvai.

Beje, skalbimo priemonių likučiai pašluostėse, kaip ir drabužių audiniuose, gali sukelti alergiją, tad pravartu įsigyti skalbyklę su specialiais jutikliais, nustatančiais skalbinių audinių sudėtį, nešvarumo lygį bei svorį ir pagal tai dozuojančiais vandenį, minkštiklį ir skalbiklį. Jau sukurta net speciali technologija sintetiniuose audiniuose esančioms mikroplastiko dalelėms filtruoti.

pančio paklotinio paviršiaus spinduliuotės intensyvumas, oro judėjimas) ir asmeninių faktorių, kaip medžiagų apykaitos greitis ir drabužių teikiama terminė apsauga. Akivaizdu: šiltėjant vasaroms mums tikrai didele problema tampa perkaitimas – karščio bangos kasmet Europoje nusineša tūkstančių žmonių gyvybes.

Terminį komfortą padeda palaikyti pirmiausia tinkamas langų išdėstymas, tinkama pastato ir buto termoizoliacija, be abejo, tinkamai įrengta ŠVOK sistema. Arba naujos kartos kondicionierius.

Nuo triukšmo taršos saugo akustinės medžiagos ir konstrukcijos: užuolaidos, kilimai, lovos ir sofos, medžiaginės įtempiamos lubos, modulinės perforuotos lubų plokštės ar akustinės sienų plokštės. Taip pat rekomenduojama nuo gyvenamųjų ir mokymuisi skirtų patalpų atskirti tokius triukšmo šaltinius kaip skalbyklė ar indaplovė.

Namuose turi būti jauku

Statistika liudija: žmonija nori gyventi sveikiau. JAV nacionalinės virtuvės ir vonios asociacijos duomenimis, pastaraisiais metais smarkiai padidėjo oro valymo įrenginių, sensorinių vandens maišytuvų ir antibakterinės sienų dangos poreikis. Vis paklausesnės hidroterapinės dušo galvutės, siekiant išvengti traumų ieškoma dušo kabinų be slenksčio ir t. t.

Prasminga erdvę su aiškia orientacija, racionaliu paskirstymu ir maksimaliu saugumu akcentuoja ir Sevilijos universiteto Sveikos architektūros ir miestų tyrimų grupė, sudariusi

Turime omeny ne minkštą sofą ir židinį, o terminį ir akustinį komfortą. Jei temperatūra ir garsas nėra subalansuoti, ilgainiui apima apatija, tampa sunku susikaupti, kamuoja bloga nuotaika, nemiga, galvos skausmai, net pažeidžiama klausa.

Paprastai kalbant, terminis komfortas – kai namie nei per karšta, nei per šalta. Žmogaus terminis komfortas priklauso nuo objektyvių veiksnių (oro temperatūra ir drėgmė, trumpabangės saulės ir ilgabangės žmogų su-

Kas toliau?

sveikatai palankių pastatų kontrolės indikatorių sąrašą. Jame, be prasmingos erdvės, tarp pagrindinių veiksnių nurodoma atmosferos jonizacija – švariame ore vyrauja neigiamo krūvio jonai, tačiau miestų orą dažniausiai sudaro vien teigiamo krūvio jonai, sukeliantys diskomfortą, stresą, nuovargį, todėl namuose būtinos jonizuojamosios priemonės. Kitas svarbus veiksnys – žmogaus sveikatai kenksmingos radono dujos. Iš esmės jų yra visur, tiek dirvožemyje, tiek vandenyje, ypač daug granite, todėl svarbu jas aptikti ir izoliuoti.

Dar vienas veiksnys – elektromagnetinė tarša, kurią kelia išmanieji namų įrenginiai, juos patartina laikyti atokiau nuo poilsio zonų.

Akivaizdu – architektūros aprėptis šiais laikais kur kas didesnė, ji turi atsižvelgti ir į aplinkos, kognityvinius, fiziologinius bei psichologinius aspektus. Visos uždaros patalpos, kuriose leidžiame laiką, veikia mūsų savijautą, tačiau labiausiai ją veikia mūsų namai. Deja, blogai įgyvendintos architektūrinės idėjos ne tik smukdo mūsų kūrybingumą ir produktyvumą – jos daro neigiamą poveikį ir mūsų sveikatai.

Vertinant būstą, vis dar populiaru pirmiausia pabrėžti, kokioje prestižinėje vietoje jis yra, koks erdvus. Poveikis jame gyvenančių žmonių sveikatai ir aplinkai, socialinė ir ekonominė nauda lieka antrame plane. Tačiau sveikatai palankus namas – tai toli gražu ne vieta ir ne dydis. Ir ne vien tokie parametrai kaip temperatūra ar drėgmės lygis. Tai – kūrinys, gimęs iš holistinio požiūrio.

91

www.baremarytai.lt

Dideli langai, pripildantys namus šviesos, – puiku, jie daro teigiamą įtaką mūsų savijautai. Tačiau dydis – vos vienas iš komforto rodiklių. Ir anaiptol nereiškia aukščiausios kokybės. Tikrai geri sveikų namų langai pagaminti iš tvarių medžiagų, saugo šilumą, yra estetiški ir išmaniai valdomi.

Bendrovės „P. Varkojis ir Ko“, jau beveik 30 metų į savo produkciją diegiančios naujausias technologijas, langai ne tik saugo nuo išorės triukšmo, UV spindulių bei taupo energiją, bet ir gali būti valdomi per atstumą – kaip ir visa kita namų įranga, prijungta prie vieningos namų valdymo sistemos. „P. Varkojis ir Ko“ novatoriško dizaino A++ energinės klasės išmanieji langai gali būti įvairių matmenų ir konfigūracijos, tik mediniai arba mediniai, kaustyti aliuminiu.

Technologijos atveria daug galimybių „P. Varkojis ir Ko“ ir padeda atrasti medienos privalumus ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių žmonėms, kartu sudarydamas galimybę naujausiomis technologijomis kurti komfortišką, saugią ir sveikatingą namų ir darbo aplinką.

Galimybė varstyti langus per atstumą jau nebestebina. Šiandienės technologijos leidžia langus, kaip, beje, ir duris, valdyti ne pavieniui, atskirai, o kaip vieningos pastato valdymo sistemos elementus.

Išmaniuosius medinius bendrovės „P. Varkojis ir Ko“ langus, kaip ir išmaniąsias stumdomąsias medines lauko duris, galima integruoti į išmaniojo namo valdy-

mo sistemą ir per jutiklius nuolat juos stebėti ir valdyti: užrakinti ir atrakinti, atidaryti ir uždaryti, be to, bet kokiu paros metu iškart informuojama, kad kažkas įėjo ar mėgina laužtis į namus.

Jutikliai leidžia naudoti automatizuotas išmaniojo namo funkcijas, užtikrinančias maksimalų komfortą, – pavyzdžiui, natūraliai ir taupant energiją vėsinti patalpas reikiamu momentu, net ir naktį, atidarant ir uždarant langus. Jeigu išmaniojo namo valdymo sistemoje įdiegta valdymo balsu programa, langus ir stumdomąsias duris galima lengvai valdyti balsu, nenaudojant nei išmaniojo telefono, nei mygtukų.

Visi bendrovės „P. Varkojis ir Ko“ profesionalų įgyvendinti išmanieji projektai – tai sėkmės istorija ir naujų standartų privalumų, tvarių ir išmanių pastatų plėtros galimybių demonstracija, leidžianti jau dabar kurti gyvenimą sveikuose ateities namuose.

Išskirtiniai visi „P. Varkojo ir Ko“ gaminiai Bendrovės produkcijos asortimente – ne tik išmanieji mediniai langai, bet ir įvairiausios durys. Laukui skirtos stumdomosios su HS sistema, skandinaviškos, medinės europrofilio. Terasoms –

w w w. v a r k o j i s . c o m

iki 6 metrų pločio medinės vitrininės stumdomosios arba sulankstomos (armonikinės). Vidaus patalpoms gaminamos įsprūdinės durys iš pušies, uosio, juodalksnio medienos. Bendrovė turimomis staklėmis gali pagaminti ne tik standartinių matmenų ir dizaino duris, bet ir įgyvendinti sudėtingiausius individualius užsakymus. Lygiai kaip ir iš išskirtinės kokybės natūralios medienos pagaminti įvairaus architektūrinio dizaino langines pagal užsakovo poreikius. „P. Varkojis ir Ko“ gamina ir dailylentes fasadams bei terasoms, taip pat fasadines sistemas: naudojant „Gutman Lara“ aliuminio sistemą, visi varstomi elementai – ir langai, ir lauko durys, ir stumdomosios sistemos – sujungiami į vieną bloką.

Dar viena bendrovės gamybos kryptis – modernaus, klasikinio, skandinaviško ar japoniško stiliaus išskirtinės kokybės lovos iš natūralios juodalksnio medienos, įvairių atspalvių, su papildomais aksesuarais (staliuku, atkalte, patalynės dėže).

Labai populiarūs ir bendrovės iš eglės medienos gaminami mediniai karkasiniai sodo nameliai įvairaus storio sienomis: jie lengvai surenkami ir tinkami gyventi net žiemą.

Kiekvienas fasadas – pastato veidas. Tegul jis tampa Jūsų įspūdinga vizitine kortele!

Profiliuoti plieno lakštai lengvai priderinami kone prie kiekvieno architektūros stiliaus.

Nedegi ir atspari mados bei gamtos kaprizams, tokia fasadų apdaila bus ne tik dėmesį traukianti puošmena, bet ir patikima bei ilgaamžė Jūsų pastato konstrukcijų ir vidaus patalpų apsauga.

V. Putvinskio g. 12-1

LT-47412 Kaunas

Tel. +370 686 38 522

info@infantas.lt

SVEIKAS NAMAS NEĮSIVAIZDUOJAMAS BE SVEIKO MIKROKLIMATO Oro apykaita namuose yra esminis žmogaus sveikatos užtikrinimo elementas.

Kvėpavimui kiekvienas per parą sunaudojame vidutiniškai 7,5 tūkstančių litrų oro, nuo kurio priklauso mūsų savijauta, protinė veikla ir energingumas. Prieš kelis dešimtmečius pradėjus statyti sandaresnius pastatus, atsirado naujas reiškinys – „sergančio namo sindromas“, išryškinęs tinkamo vėdinimo ir oro cirkuliacijos namuose svarbą. Nevėdinant patalpų, žmogus patiria padidėjusį nuovargį, savijautos suprastėjimą, nemigą, alergines reakcijas ir turi prastesnį imunitetą prieš virusus. Be kokybiško vėdinimo, kenčia ne tik žmogus, bet ir pats namas. Dėl prastos ventiliacijos drėgnose erdvėse, buitinėje technikoje, patalpų kampuose ar siauruose plyšiuose atsiranda pelėsis, kuris ne tik toliau kenkia žmonių, ypač vaikų sveikatai, bet ir skleidžia nemalonų kvapą, gadina sienų, grindų ir lubų paviršius. Kaip to išvengti?

VEIKSMINGAS VĖDINIMAS Mechaninė ventiliacija yra efektyviausias uždarų erdvių vėdinimo būdas, ypatingai kai jis atlieka savo funkciją pagal kintamus poreikius. KOMFOVENT įrenginiuose, mechaninis vėdinimas atliekamas su energiškai efektyviais ventiliatoriais ir šilumogrąžiu, kurie veikia kartu su specialiais jutikliais, reaguojančiais į temperatūrą ir

drėgmę, ore esantį CO2 kiekį ir oro kokybę pagal kvapus ir užterštumą. KOMFOVENT įrenginiai geba automatiškai koreguoti jutikliais sekamus oro kokybės parametrus bei vėdinimo intensyvumą iš patalpų šalindami netinkamą orą, o į vidų efektyviai tiekdami švarų. Įrenginio automatikos savaitinis grafikas komfortišką vėdinimą leidžia konfigūruoti pagal vartotojo gyvenimo ritmą. Tokios funkcijos kaip „Atostogos“ ar „Minimalus“ leidžia taupyti elektros energiją kai nieko nėra namuose.

Pasaulio sveikatos organizacija patalpų vėdinimą COVID-19 pandemijos metu nurodė kaip vieną esminių būdų apsisaugant nuo užsikrėtimų. Tai ženkliai sumažina virusų, alergenų ir mikroorganizmų sklaidą ore, nes užterštas oras keičiamas švariu, o žmogaus organizmui palanki 40-60 % oro drėgmė sulaiko viruso plitimą uždaroje erdvėje.

ORO DRĖGMĖS VALDYMAS Natūraliai, oro drėgmė yra kitas svarbus faktorius. Jis turi stiprų poveikį žmogaus kasdieniam komfortui, miego kokybei ir organizmo gynybai prieš virusus. Tai svarbus mūsų mikroklimato parametras.

Veiksmingą patalpų oro drėgmės valdymą užtikrina pažangiausi entalpiniai rotaciniai šilumogrąžiai. Jų drėgmės regeneravimo ir sulaikymo efektyvumas siekia

net 90 %, dėl ko žiemos metu nebereikalingi drėkintuvai išsausėjusiam orui, o vasarą esant drėgnam orui lauke sumažinamos patalpų kondicionavimo sąnaudos iki 1,5 karto.

ORO FILTRAVIMAS Oro tyrumui didžiulę svarbą turi ir sistemos filtrai, kurie sulaiko kietąsias PM 10, PM 2,5 ir pačias pavojingiausias PM 1 grupės daleles, t.y. bakterijas, suodžius, dulkių erkučių alergenus ar smogo daleles, kurios per kvėpavimo takus gali patekti ir į kraujotakos sistemą. KOMFOVENT skiria didžiulį dėmesį savo įrenginiuose naudojamiems oro filtrams. Jie yra vieni efektyviausių rinkoje su dideliu filtravimo plotu ir ilgu tarnavimo laiku. Tiekiamo oro filtravimui naudojami 1 µm (mikrometro) dydžio daleles sulaikantys ePM1 60 %, o šalinamo oro – 10 µm (mikrometrų) daleles sulaikantys ePM10 50 % klasės filtrai.

KOMFOVENT filtrai ilgaamžiški ir sukelia labai mažą pasipriešinimą, taip prisidedant prie elektros energijos sąnaudų mažinimo, o renkantis filtrą su aktyvuota anglimi naikinami ir nemalonūs užteršto lauko oro kvapai. Visa tai tiesiogiai veikia kiekvieno žmogaus jauseną. Kai jis taip glaudžiai susijęs su savo aplinkos oro kokybe nesunku teigti, kad tai svarbiausia sveiko gyvenimo namuose dalis. www.komfovent.com

YAKIWOOD jaukiems ir tvariems namams UGNIMI GRŪDINTAS IR NATŪRALIAI IŠSAUGOTAS MEDIENOS GROŽIS FASADAMS, TERASOMS, TVOROMS IR INTERJERAMS. GARANTUOTAS AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS REZULTATAS, UŽTIKRINANTIS EFEKTYVIĄ MEDIENOS APSAUGĄ IR ILGAAMŽIŠKUMĄ.

Išskirtinė technologija Mediena apdirbama remiantis šimtmečius gyvuojančia japonų technologija „Yakisugi“.

Pirmą kartą deginta mediena buvo panaudota siekiant nuo žalingo jūros poveikio apsaugoti Naošimos saloje statomą tradicinį žvejų miestelį.

Tai visiškai natūralus būdas, padedantis išsaugoti medieną be chemikalų ir dažų. Iš pradžių deginamas medienos išorinis sluoksnis, vėliau lentos šukuojamos, sausai nuvalomos ir padengiamos natūraliu aliejumi.

Ilgiau eksploatuojama, pigiau atnaujinama Dėl išskirtinės technologijos mediena tampa mažiau laidi vandeniui, ugniai, UV spinduliams, puvimui, įtrūkimams, jos nepuola vabzdžiai ir graužikai. Ji atsparesnė buitinėms dėmėms.

Palyginti su tradiciniu būdu apdirbta mediena, deginta mediena yra ilgaamžiškesnė – jos išvaizda nekinta ištisus dešimtmečius.

Tinkamai prižiūrimos ugnimi grūdintos medienos eksploatavimo laikas – 80–90 metų, o tradicines medines dailylentes tenka keisti jau po 20–40 metų.

Maži atnaujinimo kaštai – nereikia mechaniniu būdu nuvalyti peralyvuojamos medienos paviršiaus, pakanka jį nuplauti vandeniu.

Unikali estetinė išvaizda Gamybai naudojama eglė, pušis ir maumedis, taip pat ypatinga „Accoya®“ mediena.

Medienos raštai – išskirtiniai, vienodų nerasite. „Yakisugi“ technika leidžia išgauti skirtingų žemės spalvų medieną. Pasirinkimas beveik neribotas: nuo tamsios anglies, grafito ar vakaro pilkų, rusvo gintaro iki balintos kavos atspalvių.

Medienos spalvas ir faktūras galima individualizuoti pagal užsakovo norus ir viziją.

Deginta mediena draugiška aplinkai Medienos deginimo procesas daro minimalią įtaką gamtai.

Gamyboje naudojami sveikatai nekenksmingi aliejai.

Pasibaigus medienos eksploatavimo laikui, ją galima perdirbti be žalos aplinkai.

Rašykite: info@yakiwood.eu Atvykite: Neries g. 4, Domeikavos k., Kauno r.

Susisiekime: +370 675 64 733

99

MONIST: VIEŠBUTIS NORINTIEMS SULĖTĖTI

Nuotr.: Ieva Saudargaitė, Laimonas Ciūnys

Netoli Palangos bažnyčios duris atvėrė naujas SPA VILNIUS viešbutis „Monist“. Monizmo – visų dalykų vienovės – filosofija grįstos koncepcijos erdvėse kviečiama holistiškai pažvelgti į poilsį ir suteikti atgaivą savo kūnui, protui ir sielai. Būtent šaltuoju metų sezonu.

OBJEKTAS: viešbutis „Monist“, Vytauto g. 88A, Palanga UŽSAKOVAS: SPA VILNIUS įmonių grupė GENERALINIS RANGOVAS: EIKA ARCHITEKTAI: „ARCHARTELĖ ir partneriai”, projekto vadovas architektas Henrikas Štaudė, architektai Dagnė Urbonaitė, Augustas Minkauskas, Gabija Valiaugaitė

INTERJERO DIZAINERĖS: Indrė Sangus ir Greta

Valikonė, „YES.design.architecture“

Nuotr.: viešbučio „Monist“ archyvo (fotografas

Norber t Tukaj)

INTERJERO ARCHITEKTĖ: Gintė Parmeneckienė

101

STATYBA

„Visi SPA VILNIUS viešbučiai orientuoti į sveikatinimą ir poilsį, geresnę lankytojo savijautą, tačiau matėme, kad nemažai daliai žmonių trūksta laiko pabūti su savimi, paskaityti knygą, paklausyti tylos, pažiūrėti į lietų pro langą ir šiek tiek atsiriboti nuo įvairių darbinių reikalų, terminų, elementarios buities, reklamų ir atrakcijų, kurios mus persekioja su mūsų leidimu ir be jo“, – sako SPA VILNIUS įmonių grupės vadovas Rokas Navickas. Štai tokiam klientui, pasak R. Navicko, ir skirtas naujasis SPA VILNIUS viešbutis „Monist“ Palangoje. „Mes kaip puikią vietą norime pasiūlyti būtent nesezoninę Palangą, tuo metu įgyjančią daug romantinio žavesio“, – pabrėžia SPA VILNIUS įmonių grupės vadovas.

Naujasis viešbutis nedidelis, vos dviejų aukštų – iš viso 30 kambarių.

Jis yra Ražės upės, bažnyčios ir Kurhauzo trikampyje, šiek tiek žemiau Vytauto gatvės lygio. Jį supa želdiniai, todėl ir vasaromis jis bus atribotas nuo judrios J. Basanavičiaus gatvės aplinkos. „Žmonėms suteikėme privatumo pojūtį, galimybę atsiriboti nuo triukšmo bei kitų žmonių problemų ir tuo pat metu būti pačiame Palangos centre“, – sako R. Navickas ir priduria, kad visų bendrųjų erdvių langai išeina į vidinį kiemą. Tai dar labiau sustiprina įspūdį, kad esi ne miesto centre, o kokioje nors atokioje vietovėje.

Nėra nereikalingo triukšmo ir viešbučio vidaus erdvėje: visos spalvos, naudojamos medžiagos, patalpų išdėstymas kuria ramybės pojūtį ir jaukumą.

Konceptuali „Monist“ interjero ašis – modernios formos metalo židinys iki pat lubų. „Tai ne tik šilumos, bet ir žmonių traukos elementas, nes ugnis mūsų protėviams visada reiškė kvietimą susiburti. Židinys labai gražiai susieja mūsų senąją kultūrą su užmiesčio vilos interjero dvasia“, – sako SPA VILNIUS grupių vadovas.

Pasak jo, norėjosi sukurti sofistifikuotą kompleksišką vietą, alsuojančią paprastumu ir lengvumu. „Tai buvo uždavinys, yra ir bus uždavinys – nesugriauti tos ramybės, kurią sukūrėme“, – pabrėžia R. Navickas.

KVANTINĖ MECHANIKA IR NATŪRALUMO PRABANGA

Viešbučio pastato architektas Henrikas Štaudė sako šį pastatą projektavęs rekolekcijoms, kaip apmąstymų 102

ir susikaupimo vietą. Nors iš ankstesnio savininko pastatą perėmė SPA VILNIUS, jo paskirtis faktiškai liko panaši – apgaubti ramybės aura.

Pasak architekto, Palangos centre priimta statyti namus prie gatvės ir ryškesnius, tik visi už jų esantys ūkiniai pastatai yra medžio apdailos, ramesni. „Kaip tapyboje – pirmas ir antras planas. Mes pastatui pasirinkome antrą planą – ramų. Todėl ir jo fasadas toks – lenktas, su dviguba apdaila, pajūrio miško rūke spalvos.

Siekėme, kad jis ne uždarytų, o sudarytų įspūdį, suteiktų erdvės. Vertikalios fasado žaliuzės pridengia viešbučio gyventojus nuo triukšmingos Basanavičiaus gatvės aplinkos“, – pastato idėją aiškina H. Štaudė.

Pasak architekto, šią idėją suformavo labai užstatyta aplinka. Pastatas neturi aiškaus fasado – jis visą laiką kinta, nes vertikalių žaliuzių ritmas keičia jo spalvą, atsiranda šešėlių, sutemus pro žaliuzes pasirodo apšviestos lodžijos ir suteikia fasadui gylio. Tuo pat metu ir fasado spalva keičiasi: vienokia ji su šešėliu, kitokia – apšviesta. „Fasadas visą laiką kinta. Man tai truputį panašu į kvantinės mechanikos neapibrėžtumo teoriją, kai negalima prognozuoti vieno reiškinio.

Taip ir šitas pastatas: dieną jis toks ramus, pridengiantis, o vakare atvirkščiai – tampa ažūrinis, kviečiantis, lengvas“, – sako H. Štaudė.

Interjero architektė Gintė Pamerneckienė prie projekto prisidėjo SPA VILNIUS kvietimu – jai buvo

patikėta parengti viešbučio „Monist“ vidaus erdvių projektą. „Vidaus erdvę reikėjo perplanuoti, nes pastatas buvo projektuotas pagal kitokią koncepciją, jame buvo nemažai kambarių su mini virtuvėlėmis.

Tarėmės su užsakovu, kiek ir kokio dydžių kambarių, apartamentų galėtų būti pagal jo poreikius ir erdvių išdėstymo galimybes. Bendras erdves – recepciją, holą ir restoraną – taip pat reikėjo perplanuoti. Didelė erdvė, susiliejanti su antro aukšto galerija, čia jau buvo iš pat pradžių, tačiau dabar ją galima padalyti slankiojamosiomis stiklinėmis pertvaromis, yra ir kitų naujų sprendinių. Be to, rūsyje nekeičiant pastato konstrukcijų buvo įrengtas mini SPA centriukas – pirtis su sūkuriniu baseinėliu“, – vardija interjero architektė svarbiausius projektinius iššūkius.

Apdailos ir net nuotaikos koncepciją, pasak G. Parmeneckienės, darniai kūrė visa kūrybinė grupė. Būtent iš viešbučio koncepcijos ir mąstant apie tikslinę viešbučio svečių auditoriją išsirutuliojo ir židinio, kaip jaukių vakarinių susirinkimų vietos, idėja.

Ypač G. Parmeneckienė džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu su interjero koncepciją kūrusiomis ir įgyvendinusiomis „YES.design.architecture“ interjero dizainerėmis Indre Sangus ir Greta Valikone.

I. Sangus sako su bendraautore G. Valikone iš užsakovo gavusios užduotį sukurti harmoningą, svečių nevarginančią aplinką. „Ieškojome tos harmonijos ir

STATYBA

balanso per medžiagų natūralumą, ryškių kontrastų nebuvimą. Daug naudojome raminančių žalių atspalvių. Ir išėjo harmoningas, mūsų pajūrio gamtai net spalvomis artimas kūrinys. Jo brėžinius mums kūrė Gintė“, – pasakoja I. Sangus.

Pasak jos, interjero sprendiniai dalytini į viešų erdvių ir kambarių sprendinius. „Viešbutis nedidelis, tad ir kambariai maži ir jaukūs. Laikėmės principo, kad juose turi būti kuo mažiau daiktų, tačiau visi tie, kurių viešbutyje prireikia“, – sako interjero dizainerė.

I. Sangus teigimu, jos su bendraautore nenorėjusios priblokšti viešbučio svečių ekstravagantiškomis detalėmis, tviskančia prabanga. Čia wow įspūdis kuriamas per kokybę ir natūralumą. „95 proc. medžiagų yra visiškai natūralios. Jei, pavyzdžiui, ant sienos matote medieną, tai ir yra tikras medienos masyvas, medžio faneruotė. Jei grindys restorane atrodo akmeninės, tai ir yra tikras akmuo travertinas. Baro akmuo – irgi ne kokios nors plytelės, o tikras marmuras arba granitas. Židinys – ne iš plieno lakštų, o iš tikro metalo.

Minkšti baldai restorane aptraukti ne odos imitacija, o tikra oda. Jei baldai aptraukti audiniu, tai jame yra lino. Užuolaidos taip pat iš lino, aišku, ne šimtu procentų, nes svarbu ir išvaizda. Būtent natūralumas ir yra „Monist“ prabanga“, –

pabrėžia I. Sangus.

Viešbučio ramybės aura kuriama ir spalvomis – žalios ir natūralaus ąžuolo spalvos deriniai atkartojami per kambarius, per viešas erdves, per restoraną. Visur tie patys tonai.

Uoga ant torto – SPA erdvė rūsyje. Labai nedidelė, vos vienas kitas didesnis gultas, sūkurinis mini baseinas, pirtis. „Skirtingai nuo viešbučio patalpų, SPA rūsys visiškai tamsus. Norėjome sukurti nežinomybės įspūdį: įeini – ir pasijunti kaip kosmose, vien žvaigždėtas dangus lubose ir mėnulis. Tu plūduriuoji sūkuriniame baseinėlyje, o į tave žiūri mėnulis.

Pajunti harmoniją su savimi. Nes tamsios erdvės sukuria intymumą, privatumą, tu gali pasislėpti, tavęs niekas čia nemato.“ Trys pirmajame viešbučio aukšte esantys SPA procedūrų kambariai jau kitokie, nes jų ir paskirtis kita – čia atliekamos įvairios atpalaiduojamosios ir grožio procedūros.

Viena iš darbo įrengiant šį viešbutį ypatybių – reikėjo greitai priimti nestandartinius sprendimus.

Vos ne vietoje teko pergalvoti ir jau sukurtus sprendinius, nes, pavyzdžiui, nėra tinkamų medžiagų arba jų nespėjama pristatyti iki tam tikro termino. Būtinybė keisti sprendinius suteikė drąsos peržengti standartinį mąstymą: pavyzdžiui, taip viešose erdvėse atsirado ne margas, kaip rekomenduojama, o vientisas žalias kilimas. Ir tai, pasirodo, buvo tas tinkamiausias sprendinys.

103

STATYBA

VIEŠBUČIO LUBOS NE TIK DAILIAI ATRODO, BET IR SUGERIA GARSĄ

Įmonė „Brilliance" (UAB „Briliantinės lubos“) viešbutyje „Monist“ pasirūpino beveik visomis lubomis – kambariuose, koridoriuose, SPA zonoje...

Tik techninėse patalpose ir virtuvėje jų nereikėjo įrengti.

Visos „Monist“ lubos – tik iš vokiečių gaminamų medžiagų. Kambariuose – A+ klase sertifikuota plėvelė BAUF, koridoriuose ir pagrindinėje salėje – degumo sertifikatu Bs1d0 įvertinta plėvelė TEQTUM, nes šioms patalpoms keliami aukšti priešgaisrinės saugos reikalavimai. Kartu su dizaineriais buvo atrinkta ir specialiai užsakyta spalvota plėvelė, pagal atspalvius puikiai deranti prie viso interjero. SPA zonos lubos – juodo akustinio audinio DESCOR PREMIUM su apšvietimu per visą perimetrą, taip pat su žvaigždutėmis per visas lubas. Toks buvo dizainerių sumanymas – ne tik sukurti atmosferą, bet ir sugerti garsą, kad SPA zonoje būtų kuo patogiau.

Kiekviename numeryje įrengta niša su dekoratyviniu apšvietimu užuolaidoms, kai kuriuose kambariuose ji išlenkta pagal sienų formą.

Kiekviename vonios kambaryje palei dušo zoną įrengtas dekoratyvinis apšvietimas. „Šios patalpos drėgnos, tad naudojome specialų profilį su sandariu ekranu“, – sako „Brilliance“ įkūrėjas ir pardavimų 104

vadovas Dmitrij Čukanov. Įmontuojamiems šviestuvams įrengti buvo naudojama speciali technologija: pagal dizainerių sumanymą, jie turėjo atrodyti kaip sumontuoti gipso kartono plokštėje, tad buvo klijuojami sutvirtinimo žiedai, kad šviestuvų nebūtų matyti. Įmonė taip pat sumontavo visus priešgaisrinius jutiklius ant lubų, judesio jutiklius vonios kambariuose, kad būtų galima automatiškai įjungti šviesą.

Teko ir nepaprasta užduotis – ant įtempiamųjų lubų kambariuose sumontuoti 1,8 metro ilgio visiškai metalinius naktinius šviestuvus, sveriančius po daugiau nei 10 kilogramų, o pagrindinėje salėje – ypatingą viešbučio puošmeną maždaug aštuonių metrų aukščio židinį su kaminu. Įtempiamosios lubos jį puikiai atlaiko.

Dizainerių prašymu buvo įrengta šešėlinė sienos siūlė, taip pat šešėlinės siūlės per visą lubų perimetrą.

Liukso numeriuose lubos įrengtos ne tik kelių lygių, bet ir skirtingose plokštumose arba sujungtos su masyviais baldų elementais. „Brilliance“ pardavimų vadovo teigimu, įmonės naudojama technologija leidžia įgyvendinti visus dizainerių ir architektų pageidavimus dėl lubų dizaino ir konstrukcijų.

Užsakovui buvo svarbu, kad medžiagos atitiktų Europos standartus, taikomus tokio tipo objektams, taip pat

būtų atitinkamų spalvų ir akustinių savybių. Labai aukšti reikalavimai buvo keliami ir baigtų lubų išvaizdai. „Mums pavyko įvykdyti visus techninius užsakovo reikalavimus nekeičiant išvaizdos, lubos atrodo tarsi tobulai nudažytas gipso kartono plokščių paviršius. Be to, mūsų medžiagoms suteikiama 25 metų garantija, tiek laiko jų nereikės ir perdažyti“, – sako D. Čukanov. Įtempiamosiose lubose taip pat buvo įmontuoti specialūs apžiūros liukai, skirti prieiti prie komunikacijų eksploatuojant patalpą. „Tai visiškai naujas produktas mūsų nišoje, jis ne taip seniai sukurtas, mes dabar jį aktyviai naudojame. Įrengus jį, lengva pakeisti rekuperatoriaus filtrus ar atlikti remonto darbus. Liukas gali būti įrėmintas šviesos linija ir naudojamas kaip pagrindinis apšvietimas“, – sako D. Čukanov. Įmonė pagamino ir specialios konstrukcijos vėdinimo groteles įmontuotiems oro kondicionieriams.

Oro kondicionieriai yra kiekviename kambaryje, jų apdailai naudotos specialios lubų konstrukcijos. SPA zonoje įmonė, naudodama pačios pagamintus sutvirtinimus, sumontavo šviestuvus – žvaigždes.

1500 kv. m įtempiamųjų lubų buvo įrengta per pusantro mėnesio. Standartinių gipso kartono lubų įrengimo darbai būtų trukę dvigubai ilgiau ir darbų kaina būtų buvusi mažiausiai pusantro karto didesnė.

STATYBA

VIEŠBUČIO INTERJERE – IŠSKIRTINIAI RANKŲ DARBO GAMINIAI

Į darnų komandinį viešbučio „Monist“ įrengimo darbą įsitraukė ir UAB „GLab LT“, daugiau nei aštuonerius metus užsiimanti šviestuvų gamyba ir nestandartinio apšvietimo projektų įgyvendinimu (nuo nestandartinio projekto parengimo, įrangos parinkimo iki projekto įgyvendinimo).

Nestandartinių idėjų „GLab LT“ netrūko ir viešbutyje „Monist“. Pagal sutartį „GLab LT“ turėjo pagaminti kambariams pakabinamus vienetinius, rankų darbo šviestuvus.

Interjero kūrėjos sumanė, kad šviestuvai turi būti sendinto metalo. „Unikalu buvo tai, kad metalą reikėjo ne dažyti, o sendinti, kad jis būtų juosvas. 21 a. tuos procesus gali paskubinti, bet turi atsirinkti tinkamas medžiagas. Rodai vieną, kitą pavyzdį, kad viskas vyktų pagal interjero kūrėjų vizijas“, – pasakoja įmonės „GLab LT“ vadovas Gediminas Zakarevičius.

Dizainerėms jo įmonės pagaminti šviestuvai taip patiko, kad kambariai buvo papildyti ir sendinto metalo toršerais.

G. Zakarevičius džiaugiasi, kad pavyko įveikti šį iššūkį – pagaminti sendintą metalą, ir dar savo jėgomis.

Anksčiau įmonė parengdavo šviestuvų brėžinius ir kreipdavosi dėl šviestuvų korpusų gamybos į metalo dirbinių gamintojus. Tačiau neapsikentęs vis didėjančių tokių paslaugų kainų, be to, nerimaudamas dėl informacijos apie vienetinių gaminių konstrukcijas nutekėjimo, G. Zakare-

vičius su kolegomis atidarė savo metalo dirbtuves – ne masinės gamybos, o vienetinių, rankų darbo metalo dirbinių. „Kadangi su kolegomis meistraujame jau seniai, nusprendėme – reikia įkurti savo metalo dirbtuves. Ir čia štai tas lydinys išlindo“, – pasakoja G. Zakarevičius. „Tas lydinys“ – tai viešbučio „Monist“ jaukumo simbolis, originalus židinys pagal interjero kūrėjų viziją, visiškai nepanašus į mums įprastus, tradicinius. Ir pirmas dirbinys „GLab LT“ metalo dirbtuvėse. „Jis ne visai pagal mūsų profilį, bet apšvietimo jame yra, – šypsosi G. Zakarevičius. – Kaip pirmas gami-

nys, manau, labai puikiai pavyko.“ Tačiau „GLab LT“ darbai viešbutyje „Monist“ ir židinio pagaminimu nesibaigė.

Papildomai teko sukomplektuoti rūsyje esančios SPA zonos mėnulio sienos LED apšvietimą, parinkti šviestuvus, kad būtų gautas žvaigždėto dangaus efektas lubose. Tada virš viešbučio baro buvo padaryti tokie pat šviestuvai kaip ir kambariuose. „Dizainerės skambina ir sako: „Mums vis dar negana“, – juokiasi G. Zakarevičius ir pabrėžia: tai buvo komandinis darbas. Užsakovai, architektai, generalinis rangovas, darbus atlikusios įmonės – visi stengėsi dėl rezultato ir draugiškai bendravo.

„Projektas išėjo gražus“, – džiaugiasi ženkliai prie tokio rezultato prisidėjusios įmonės „GLab LT“ vadovas.

Pasak G. Zakarevičiaus, „GLab LT“ visada atlieka užsakymus pagal užsakovo norus ir poreikius. „Kiekvieną kartą stengiuosi, kad rezultatas ne tik atitiktų kliento lūkesčius, bet ir juos pranoktų“, – sako jis ir priduria, kad projektai netiražuojami – pagal tuos pačius brėžinius negaminama kitam užsakovui.

Paklaustas, ar norėtų imtis masinės gamybos, „GLab LT“ vadovas sako: „Jei staklės keptų vieną šviestuvą po kito, manyje turbūt kažkas dingtų. Iššūkių gal ir būtų, bet tai nebūtų kaskart nauja ir taip įdomu. Regis, jau tiek esu padaręs, bet tik susiduriu su įdomesniu projektu – ir nuneša mintys, kaip padaryti, kad į gaminį būtų malonu žiūrėti.“ 105

STATYBA

KRAŠTOVAIZDŽIUI – JŪROS IR PASTATO BANGAS ATKARTOJANTIS TUJOS IR RODODENDRO DUETAS

Jaukų ir ramybę puoselėjantį viešbučio „Monist“ kraštovaizdį sukūrė „Viržių medelyno“ tandemas – vadovė Eglė Sūnilaitienė ir Vaida Vaitkutė-Eidimtienė. „Viržių medelynas“ gyvuoja jau 21 metus, tačiau ir iki jo dar buvo nueitas netrumpas kūrybinis kelias.

106

„Žinių ir praktikos sėmėmės 15 metų dirbdami Vokietijos medelynuose. Vėliau nusprendėme įsteigti savo medelyną. Dabar patys auginame dekoratyvinius augalus 5 hektarų plote. Siūlome projektavimo ir apželdinimo paslaugas“, – pasakoja „Viržių medelyno“ įkūrėjas Arūnas Sūnilaitis.

Viešbučio „Monist“ užsakovų reikalavimai buvo tokie: aplinka turi būti graži ne sezono metu, lengvai

prižiūrima ir derėti prie kurorto aplinkos. Nes tokia yra šio viešbučio koncepcija – suteikti svečiams galimybę ramiai ir neskubant pasimėgauti jūra pasibaigus vasaros sezonui, derinant darbą nuotoliu su atpalaiduojančiu poilsiu ir sveikatinimo procedūromis.

Iš užsakovo reikalavimo ir šaltuoju metų laiku išsaugoti aplinkos grožį gimė idėja sodinti visžalius augalus.

Kitus idėjos aspektus inspiravo tai,

STATYBA

kad viešbutis yra Palangoje, jo pastatas yra bangos formos ir netoliese ošia jūra. Taip buvo nuspręsta augalais atkartoti pastato linijas, tuo pat metu pabrėžiant, kad viešbutis yra prie jūros.

Pagrindiniu augalu buvo pasirinkta mūsų šalyje nepelnytai primiršta didžioji tuja ‚Aurescens‘. Iš šių tujų buvo suformuotos bangos, rutuliai ir kūgiai. Taip pat tujų gyvatvorės probleminėms vietoms pridengti. Šios gyvatvorės atskyrė viešbutį nuo Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių, tapo gyva triukšmo siena.

Paklausta, kodėl nenaudojo dabar tokio populiaraus tarpinio kukmedžio, E. Sūnilaitienė pradeda vardyti pasirinktosios tujos pranašumus: „Jis būtų pernelyg statiškas, be to, yra lepus. Didžioji tuja

‚Aurescens‘ ne tik atspari ligoms, lengvai formuojama, bet ir ypatingos išvaizdos – pavasarį ji išleidžia gelsvus ūglius, kurie suteikia jai išskirtinumo pirmosios žolės žaliame fone, o paskui tampa šviesiai žalia. Be to, šios tujos pajėgios konkuruoti su netoliese augančių didelių senų liepų šaknų sistema.“ Pastaroji savybė ir nulėmė galutinį pasirinkimą.

Didžiosioms tujoms draugiją palaikyti buvo išrinkti fantastiško grožio rododendrų hibridai ‚Hachman’s Charmant‘ ir aukštaūgiai amerikiniai rododendrai ‚Catawbiense Grandiflorum‘. „Jie suminkština pastato ir aplinkos formą, be to, žydėjimo laikotarpiu suteikia spalvų aplinkai“, – paaiškina savo sprendimą viešbučio „Monist“ teritorijos apželdinimo idėją kūrusi E. Sūnilaitienė.

107

Šią vasarą Vilniuje vyko svarbiausias ir didžiausias renginys per Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istoriją – NATO viršūnių susitikimas. Tokio lygio konferencijoms keliami konkretūs technologinės įrangos reikalavimai, kuriuos privalu įvykdyti, – t. y. turi būti garantuotas tam tikras kiekis vaizdo ekranų, garso kolonėlių, apšvietimo prietaisų.

Inžinierių sumanytam projektui įgyvendinti reikėjo standartinių aliuminio santvarų ir ypač didelėms apkrovoms skirtų projektinių modulinių metalo santvarų, kai kurias konstrukcijas įmonė turėjo ir pasigaminti. Buvo vasara – renginių sezonas, tad didžioji dalis StS turimų santvarų buvo naudojamos koncertuose, festivaliuose, standartinių konstrukcijų nebuvo pakankamai.

Tačiau įmonė rado išeitį: išsinuomojo trūkstamą santvarų kiekį iš partnerių Ukrainoje ir atsigabeno į Lietuvą. Iš viso – net 8 vilkikus krovinio, arba 500 metrų santvarų.

Nepaprasta užduotis buvo ir visa tai sumontuoti pastate. Įprastai montuojant scenos konstrukcijas, neriboja stogas ir sienos. Šiuo atveju teko laviruoti tarp ribojančių paties pastato konstrukcijų ir kitų inžinerinių sistemų. Buvo naudojama Paprastai visa ši įranga sukabinama salės viršuje. Tačiau Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO paviljonai nebuvo tam pritaikyti ir jų stogo konstrukcijos negalėjo išlaikyti tokių apkrovų.

Kaip LITEXPO sukabinti visą reikiamą technologinę įrangą, jei jos svorio nelaiko paviljono stogas? Šią užduotį teko spręsti techninio renginių aptarnavimo paslaugas teikiančiai įmonei „Scenos techninis servisas“ (StS). „Inžinerinę problemą mūsų komanda išsprendė – radome būdą, kaip nepristatant papildomų kolonų konferencijų salėse sumontuoti konstruktyvą, laikantį reikiamą apkrovą, be to, estetiškai įsiliejantį į interjerą“, – sako StS generalinis direktorius Laurynas Paškevičius.

Kai nėra galimybės apkrauti stogo, įprastai konstrukcijos įrengiamos ant kolonų. Tačiau dviejose pagrindinėse salėse, kuriose vyko konferencijos, nebuvo galima to padaryti – buvo keliami aukšti reikalavimai ir šių salių interjerui, estetiniam vaizdui, reikėjo palikti galimybę pagal numatytą planą sustatyti baldus.

Be to, teko atsižvelgti į kitas pastato inžinerines sistemas. „Mūsų inžinieriai suprojektavo konstruktyvą technologinėms sistemoms sukabinti. Dėl laiko stygiaus buvo pasirinktas hibridinis konstruktyvo modelis: metalo konstrukcijos, montuojamos kaip neatsiejama pastato dalis, ir aliuminio santvarų konstrukcijos, plačiai naudojamos renginių industrijoje. Metalo konstrukcijos buvo tvirtinamos prie gelžbetonio kolonų ir vizualiai susiliejo

su stogo konstrukcijomis, tačiau į jas nesirėmė. Šias konstrukcijas suprojektavome taip, kad numatytose paviljono pozicijose reikiamame aukštyje turėtume pakabos taškus numatytai apkrovai. Renginių industrijoje naudojamos aliuminio ir metalo santvaros ant jų buvo taip sukabintos ir išdėstytos, kad apšvietimo, įgarsinimo, vertimo, stebėjimo, ekranų ir kita technologinė įranga būtų įrengta geometriškai būtent ten, kur to reikėjo“, – pasakoja apie inžinerinį iššūkį L. Paškevičius.

nemažai įrengimų konstrukcijoms pakelti į nustatytą vietą. Kai kur sunkias konstrukcijas reikėjo perkelti per vėdinimo vamzdžius jų nesugadinant. Dėl šių apribojimų kai kurios dalys buvo gaminamos vietoje. „Tokios konstrukcijos mums nėra naujiena, per vasarą pastatome apie dvidešimt scenų, net ir nestandartinių, projektuojamų pagal kliento poreikį. Tačiau šitas projektas neabejotinai tapo didžiausiu mūsų šios vasaros iššūkiu“, – sako StS generalinis direktorius Laurynas Paškevičius.

Neda Žvybienė

110

Nuotr.: freepik.com

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pranašauja, kad modulinių daugiaaukščių namų statybų vertė iki 2030 m. Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gali būti per 120 mlrd. eurų.

Jei šios prognozės pasitvirtins, daugelyje šalių iš esmės pasikeis statybos metodai ir bus suvaldytos būstų rinkos krizės.

STATYBA

Prieš trejus metus pats aukščiausias modulinis gyvenamasis pastatas iškilo Singapūre, tačiau nepraėjus nė dvejiems metams modulinio pastato aukščio rekordą pagerino amerikiečiai, o šiemet jis jau priklauso britams. Tačiau Singapūras žada revanšą: į padebesius kopia du 56 aukštų dvyniai dangoraižiai iš surenkamų tūrinių konstrukcijų. Technologijos tobulėja, ekonominiai poreikiai spaudžia, žmonių mąstymas keičiasi, ir modulinių dangoraižių statyba pritraukia vis daugiau investicijų.

Modulinė statyba nėra nauja koncepcija. Ji atsirado 20 a. pradžioje kaip greito ir įperkamo būsto sprendimas. Laikui bėgant modulinių konstrukcijų technologijos, medžiagos ir statybų metodai vis tobulėja, tačiau per pastaruosius trejus metus būta ir nuosmukių bei nusivylimų: Europoje uždaryti modulinių statybų verslai, generaliniai rangovai su architektais įsivėlė į ginčus ir ieškinius dėl neįgyvendinamų dangoraižių idėjų Niujorke, Kanadoje dėl ekonominio netikrumo visame pasaulyje ir Toronto nekilnojamojo turto rinkoje buvo atšauktas projektas „Google Sidewalk Labs Quay“.

Modulinių pastatų verslo atstovai ironizuoja: kiekviena modulinio namo sėkmė sulaukia šiek tiek dėmesio, o kiekviena nesėkmė – didžiulio triukšmo. Todėl daugiau nesėkmių šio verslo atstovai nebegali sau leisti.

kurti. „Vision Modular Systems“ gamykla Bedforde, greta Londono, gamino butų modulius, šie tik visiškai sukomplektuoti, net su virtuve ir vonios kambariais, buvo vežami į vietą.

Palyginti su tradiciniais statybos metodais, tokia modulinės konstrukcijos gamyba, montavimas ir gabenimas leido sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį 40 proc. Be to, modulių gamybą gamykloje koordinuoti buvo lengviau nei darbus atviroje statybvietėje. Į aukščiausius modulinius gyvenamuosius namus pretenduoja ir amerikiečių statybų bendrovės „FullStack Modular“ statinys B2 Niujorke.

Šis 32 aukštų ir 363 butų gyvenamasis namas paneigia nuostatą, kad modulinės konstrukcijos namai nuobodūs, visi butai vienodi. Pastate yra ir 45 kv. m ploto butų, ir didesnių – ieškantiems gyvenamosios vietos su trimis miegamaisiais. Dangoraižio butai yra 23 skirtingų išdėstymų. Moduliai su sanitariniais mazgais, elektros instaliacija surinkti gamykloje, atvežti į statybvietę ir kranu pakelti į reikiamą padėtį. Statybvietėje buvo įrengiami tik liftai ir koridoriai.

Pastato statytojai pabrėžia, kad naudojant surenkamąsias konstrukcijas, palyginti su tradicine statyba, net iki 90 proc. sumažėjo statybinių

Sėkmės formulė statytojų akimis Šlovės spinduliuose šiuo metu maudosi Pietų Londone stovintis aukščiausias pasaulyje modulinis gyvenamasis pastatas „Ten Degrees Croydon“: 135 m aukščio, 546 apartamentų kūrinys – du bokštai, vienas 38, kitas 44 aukštų. Dangoraižį pastatė „Tide Construction“ ir „Vision Modular Systems“, o suprojektavo HTA. Visas projektas nuo pirmojo koncepcijos eskizo iki leidimo pastatą eksploatuoti buvo įgyvendintas per 39 mėnesius – dvigubai greičiau nei taikant tradicinius statybos metodus.

Projekto autorių požiūriu, sėkmę lėmė iš anksto apgalvotas, nuoseklus ir gerai organizuotas visų statybos grandinių darbas. Taip ne tik buvo sutaupyta laiko, bet ir garantuota kokybė. Projektuojant ir konstruojant buvo naudojamos įvairios modernios technologijos, tarp jų virtualios realybės ir 3D – prototipams greitai su111

STATYBA

atliekų, buvo sutaupyta beveik 70 proc. energijos. Statybininkai dirbo modulių viduje, todėl jiems buvo nesvarbios oro sąlygos ir darbo dideliame aukštyje patiriama rizika. „FullStack Modular“ tiki, kad jų sėkmės raktas – siekis keisti statybų rinką pasitelkus inovacijas. Bendrovė nuolat ieško būdų gamybai optimizuoti, jai geriau sustyguoti, nes visi tradiciniai statybų procesai nėra pakankamai organizuoti, ypač neefektyvus darbo organizavimas pagal amatus.

Singapūre į aukštybes besistiebiančiuose dviejuose „The Clement Canopy“ moduliniuose bokštuose yra 505 apartamentai. Keturiasdešimties aukštų pastato gamyba vyko dviem etapais: Senajaus mieste, Malaizijoje, buvo surenkamos modulinės konstrukcijos, o Vakarų Singapūre, Tuase, – atliekami techniniai ir architektūriniai darbai, tokie kaip vandentiekio, elektros, plytelių klojimas, dažymas, hidroizoliacija. Tada moduliai buvo gabenami į vietą ir tvirtinami. Statytojų teigimu, tai buvo iššūkis – reikėjo derinti muitinės procedūras, technines, skaitmenines ir estetines dviejų šalių žinias. Savo sėkme jie laiko išskirtinį projekto dizainą, kuris itin patiko būsto pirkėjams.

Ambicingiausias Singapūro modulinės statybos projektas šiuo metu pačiame darbų įkarštyje. Gyvenamasis dangoraižis „Avenue South Residences“ – 56 aukštai, du bokštai ir pretenzija į patį aukščiausią modulinį pastatą pasaulyje – turėtų būti visiškai baigtas per trejus metus. Visi butai dviejų šimtų metrų aukščio elegantiškame aštrių linijų dangoraižyje su ritmiškai išdėstytomis į dangų žvelgiančiomis terasomis jau išparduoti. Statytojai didžiuojasi, kad kiekvienas dangoraižio modulis beveik 80 proc. baigtas gamykloje.

Projekto sėkmės paslaptis, pasak jo valdytojų, – tai kokybiškos statybinės medžiagos ir atsakingi pastato architektai bei projektuotojai.

Kur link skubėsime toliau?

Naujos statybinės medžiagos, skaitmeninės technologijos gerina projektavimo galimybes, gamybos tikslumą bei produktyvumą ir lengvina logistiką. NT vystytojų teigimu, moduliniai būstai nebėra pigus prastos kokybės gyvenamasis plotas iš bėdos. Jie tvarūs ir estetiški.

Moduliniai surenkamieji namai jau įsitvirtino Japonijoje ir Skandinavi112

jos šalyse – Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Jie skinasi kelią į NT rinkas net Jungtinėje Karalystėje, kur 1968 m. sugriuvo modulinis pastatas, ir JAV, kur pokario metais modulinė statyba atrodė nepriimtina. Nieko keisto – skaičiuojama, kad modulinės konstrukcijos Europos ir JAV rinkose gali kasmet sutaupyti per 20 mlrd. eurų. Tiesa, kai kurių statytojų teigimu, modulinė statyba vos šiek tiek pigesnė, kiti atsargiai svarsto, kad ji pigesnė gal 20 proc.

Tvirtai tikintys modulinės statybos ateitimi skaičiuoja kitaip – ne tik namo gamybos ir statybos sąnaudas, bet ir viso gyvenimo jame eksploatacines išlaidas.

Ar taps modulinių namų statyba prioritetinė, lems du svarbūs veiksniai – nekilnojamojo turto paklausa ir kvalifikuota modulinės statybos darbo jėga už adekvatų užmokestį.

naujoviškas įrankis leidžia rangovams, inžinieriams ir architektams įvertinti kiekvieną konstrukcijos aspektą, užtikrina efektyvesnį modulinių konstrukcijų gamyklų ir statybvietėje dirbančių brigadų ryšį.

Modulinė statyba neįsivaizduojama ir be papildytos realybės (AR). Ši technologija suteikia statybų vykdytojams ir suinteresuotosioms šalims galimybę sekti modulinę statybą realiu laiku fiziškai nebūnant statomo objekto vietoje. Naudodami AR įrenginį, statybos partneriai gali aptarti projekto eigą, gauti įžvalgų ir koordinuoti specialistų darbą, taip pat supažindinti su aktualia projekto informacija investuotojus.

Visos išvardytosios technologijos taip pat suteikia galimybę koordinuoti net kelis projektus tuo pat metu.

Nekintančios tendencijos

Tik iš pažiūros atrodo paprasta išnaudoti visas modulinių konstrukcijų galimybes ir padidinti našumą. Tam reikia kruopščiai optimizuoti medžiagų pasirinkimą, įskaitant tinkamiausias 2D plokštes (skydus), 3D modulių ir hibridinio dizainų derinį.

Tenka įveikti vis naujus iššūkius projektavimo, gamybos, technologijų, logistikos ir surinkimo srityse. Daug lemia ir specialistų gebėjimas dirbti tokių statybų rinkoje. Daugelyje šalių modulinės konstrukcijos vis dar vertinamos kaip išskirtinės, antra vertus, yra rimtų ženklų, kad statybose bręsta didelių pokyčių.

Modulinės statybos privalumai – didesnis darbo našumas nepriklausomai nuo įtemptų statybos grafikų, paprastesnė logistika, mažesnė vagysčių ir vandalizmo rizika, geresnė statybinių medžiagų apsauga nuo prastų oro sąlygų. Be to, automatizuotai gaminant modulius gamykloje garantuojama geresnė kokybė, griežtesnė jos priežiūra. Kita vertus, tokioms statyboms reikia didesnio pradinio kapitalo, įvairiapusiškesnio inžinerinio projektavimo. Be to, sunku daryti pakeitimų gamybos proceso metu. Trūksta ir inžinierių bei dizainerių, įsisavinusių modulinių statybų specifiką. Modulinius namus gali būti sunkiau ir renovuoti.

Nepaisant šių trūkumų, modulinei statybai pavyko atsikratyti pigumo ir prastos kokybės etiketės investuotojų akyse. Konkurencija šioje statybų verslo srityje vis didėja, tačiau kas laimės, dar sunku pasakyti.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų prognozėmis, sparčiausiai modulinių pastatų paklausa didės sveikatos priežiūros, švietimo ir apgyvendinimo paslaugų srityse. Norėdami pritaikyti modulinę statybą savo projektuose, statybos specialistai turėtų apskaičiuoti investicijų grąžą ir įvertinti numatomą atsipirkimo laiką.

Kiti svarbūs aspektai – dizainas ir naujausios technologijos.

Visuomenės poreikiai keičiasi, tad statybos turi būti siejamos ne vien su našumu, bet ir su individualizuotomis dizaino tendencijomis, technologijų naujovėmis. Modulinė statyba neatsiejama nuo aukštos kokybės medžiagų, tokių kaip kryžmai klijuota mediena (CLT), laminuota faneros mediena (LVL), ypač mažo šilumos laidumo aerogelio termoizoliacija, tvarios perdirbtos medžiagos, išradingi, netgi ekstravagantiški dizaino sprendiniai.

Tarp aktualiausių modulinių statybų įrankių išlieka pastato informacinis modeliavimas (BIM). Jis suteikia gamintojui daug vertingos informacijos apie projektavimą, gamybą, statybą ir netgi eksploatavimo bei priežiūros procesus. BIM modelio duomenys yra naudingi užsakant medžiagas, parenkant sandėliavimo vietas ir transportą, kuriuo moduliai bus gabenami į objektą.

Ne mažiau svarbi ir 3D lazerinio skenavimo technologija, įgalinanti kurti skaitmeninį fizinių ir eksploatacinių pastato savybių vaizdą. Šis

Naujieji nugalėtojai

BOLLE pirmenybę teikia kokybei ir taupymui Vokietijos „BOLLE Holding“ narė bendrovė „Bolle Modular“ Lietuvoje siūlo įvairios paskirties modulinių ir konteinerinių pastatų projektavimo, gamybos, statybos bei nuomos paslaugas. Laiką taupantys statybos sprendiniai puikiai tinka biurams, švietimo įstaigoms, ligoninių pastatams ir gyvenamiesiems namams.

MODULINIAI SPRENDINIAI BOLLE grupės įmonės jau daugiau nei 50 metų kaip tvarią įprastinės statybos alternatyvą stato ir parduoda modulinius pastatus – pažangiausius serijinės gamybos sprendinius: greitai įgyvendinamus, patikimus ir visada atitinkančius laiko dvasią. Bendrovė kelia didelius reikalavimus savo produktų ir paslaugų kokybei, todėl yra pripažinta, vertinama dėl kompetencijos ir sparčiai plečiasi.

Dabar „Bolle Holding“ yra viena iš modulinių pastatų statytojų lyderių Vokietijoje.

BOLLE individualius statybos sprendinius kuria savo itin modernioje gamykloje Telgte, Vestfalijoje. Nepriklausomai nuo oro sąlygų čia paruošti patalpų moduliai statybvietėje surenkami tiksliai ir švariai. Dėl to ženkliai sutrumpėja statybos laikas ir garantuojama tiksli jos baigimo data.

Efektyvi gamyba: moduliai iki 90 proc. paruošiami gamykloje, dėl to iki 70 proc. sutrumpėja statybų laikas vietoje. Tokiu būdu nebelieka ir su oro sąlygomis susijusio statybų vėlavimo.

Greitas surinkimas: modulinį pastatą į statybvietę atveža ir kokybiškai, patikimai sumontuoja patyrę profesionalai. Taip darbai statybvietėje trunka ne ilgiau kaip 6–12 savaičių.

Statybos fizika: šiuolaikinis modulinis pastatas fizinėmis savybėmis nė kiek nenusileidžia tradicinės statybos pastatui. Jokių kompromisų priešgaisrinės saugos, garso izoliacijos, šilumos apsaugos ar vidaus higienos srityse.

Rūpestis ekosistema: tvarumas ir BOLLE pastatų naudotojų sveikata yra kompanijos prioritetas, naudojamos tik kruopščiai patikrintos medžiagos. Moduliniai namai lengvai prijungiami prie atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės (fotovoltinių) jėgainių ir kt.

KONTEINERIŲ SPRENDINIAI BOLLE konteinerių patalpų panaudojimo galimybės įvairios – nuo laikinai įkurdintų laboratorijų, bendrovių biurų, gamybos cechų, apsaugos postų iki ilgesniam laikui moduliniuose biuro konteineriuose įrengtų darželių, mokyklų, ligoninių, bibliotekų. Be toliau vardijamų

w w w. b o l l e . l t

konteinerių tipų, bendrovė prekiauja jūriniais ir sanitariniais konteineriais.

Gyvenamieji konteineriai: sujungti gyvenamieji konteineriniai pastatai gali būti iki trijų aukštų. Pagal kliento pageidavimą jie aprūpinami praėjimo koridoriais, laiptų aikštelėmis ir sanitariniais mazgais. Papildomai gali būti tiekiami baldai, šviestuvai ir kiti gyvenimo reikmėms būtini daiktai.

Biuro konteineriai: vienas biuro konteinerio modulis gali būti 15–18 kv. m ploto. Užsakovo pageidavimu keli biuro konteineriai gali būti sujungti į vieną patalpą, įrengti oro kondicionieriai. Konteinerių termoizoliacija – aukštos kokybės, todėl nereikės suvartoti daug energijos patalpoms šildyti.

Buitiniai konteineriai: konteinerių patalpose įrengtas visus elektros saugos reikalavimus atitinkantis elektros įvadas, automatinių saugiklių skydas, dienos šviesos šviestuvai, elektros kištukiniai lizdai. Galima įvairi papildoma įranga – kondicionieriai, ventiliatoriai, šildytuvai, lentynos, baldai, buitinė technika.

OBJEKTAS: „Naujasis Skansenas“, VI etapas, Šnipiškės, Vilnius UŽSAKOVAS / VYSTYTOJAS: UAB „YIT Lietuva būstas“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „YIT Lietuva“ ARCHITEKTAI: UAB „JP Architektūra", projekto vadovas architektas Algirdas Kaušpėdas; studija „Processoffice“, architektas Vytautas Biekša; „Vilniaus architektūros studija“, architektas Algimantas Pliučas

114

Nuotr.: YIT Lietuva archyvo

STATYBA

STATYBA

NAUJASIS SKANSENAS OAZĖ VILNIAUS CENTRE Naujuoju sostinės centru vadinamame Šnipiškių rajone darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ atgaivino senąjį vietovės pavadinimą ir baigia didžiulio urbanistinio projekto „Naujasis Skansenas“ darbus.

Kvartale šiuo metu stovi devyni namai. Planuojama pastatyti dar septynis naujus daugiabučius.

3,41 ha „Naujojo Skanseno“ teritoriją sudarys 16 daugiabučių gyvenamųjų namų ir du verslo centrai.

Modernų kvartalą patikėta projektuoti trims architektų komandoms.

115

STATYBA

UAB „JP Architektūra", projekto vadovas architektas Algirdas Kaušpėdas, ir studija „Processoffice“, architektas Vytautas Biekša, projektavo gyvenamąsias erdves. Teritorijoje esančių ir iškilsiančių verslo centrų autorius – „Vilniaus architektūros studijos“ architektas Algimantas Pliučas. „Naujasis Skansenas“ sujungia aktualiausius urbanistinius principus: bendruomeniškumą, žalumą ir žmonėms bei jų sveikatai palankią aplinką“, – trumpai visą projektą apibūdina architektas Algirdas Kaušpėdas.

Gyvenimas miesto ritmu Architektai ir projekto vystytojai siekė, kad naujasis gyvenamasis kvartalas skatintų namų gyventojus bendrauti, tvariai judėti ir džiaugtis įvairių veiklų kaimynyste. Tam specialiai sukurtas bėgimo takas kvartalo viduje. Kiemuose daug žalumos, skirtingos aikštelės mankštintis ir žaisti.

Pasak NT vystytojo „YIT Lietuva“, kvartalas kuriamas 15 minučių miesto koncepcija. Iš jo galima greitai pasiekti Vilniaus senamiestį, Sakurų parką, prekybos centrus, biurus. Nuo pat „Naujojo Skanseno“ iki miesto 116

centro nutiesta dviračių trasa. Tai skatina gyventojus rinktis dviračius. „Vyksta principinė kova už pėsčiųjų miestą, miesto humanizavimą, kur visas reikalingas paslaugas galima pasiekti pėsčiomis arba dviračiu“, – sutinka A. Kaušpėdas. „Naujojo Skanseno“ daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelės – požeminės, yra visos sąlygos laikyti dviračius saugyklose.

Bendrovė „Mosta“ kokybiškai ir greitai atliko požeminių automobilių stovėjimo aikštelių monolitinių konstrukcijų įrengimo darbus. Įrengus požemines automobilių stovėjimo aikšteles, pro butų langus gyventojai mato augmeniją, žaidimo aikšteles, suoliukus. A. Kaušpėdas įsitikinęs, kad tvarumo tendencijos keis miestą, netrukus vietoj milžiniškų automobilių stovėjimo aikštelių visi statytojai turės galimybę įrengti žaliuojančius parkus. Jaukūs žali vidiniai kiemeliai sujungs kvartalus.

Namai plačiomis akimis Savo stilistika kvartalas primena Skandinaviją. Jis – funkcionalus, šiuolaikiškas, estetiškas, atliktas ko-

kybiškomis medžiagomis. Kiekvienas namas tarsi aurą turi savo vardą: „Nugalėtojams“, „Energingiems“, „Sumaniems“, „Aktyviems“, „Stilingiems“.

Daugiabučiai yra šešių aukštų, juose įrengti 1–4 kambarių butai.

Viršutinių ir pirmųjų aukštų gyventojai turi terasas, kituose aukštuose įrengti erdvūs balkonai. Viršutinių aukštų gyventojams atsiveria vaizdinga Vilniaus finansų centro Konstitucijos prospekte ir Šeškinės miškų panorama. Dideli langai tarsi atvertos akys įsileidžia į namus daug šviesos. „YIT Lietuva“ pabrėžia funkcionalų butų išdėstymą. A. Kaušpėdo žodžiais, būste, kuriame praleidžiama vis daugiau laiko, žmogus turi jaustis patogiai ir jaukiai, atskirti darbo ir poilsio erdves. Būtent to ir siekta projektuojant namus. „Kovidas pakoregavo žmonių gyvenimo būdą. Anksčiau vyravo tendencija būstams trauktis, – pastebi A. Kaušpėdas. – Dabar žmonės nori daug ką susigrąžinti atgal į namus, būstas įgijo išskirtinę reikšmę, o investavimas į jo kokybę tapo vienu teisingiausių sprendimų.“

STATYBA

Išmanumo ir taupumo ypatumai Kvartalo statyba vyko greitai, kokybiškai ir tvariai. Daugiabučių namų išorės sienų konstrukcijos yra iš surenkamų trisluoksnių stambiaplokščių gelžbetoninių elementų su izoliaciniu sluoksniu. Fasadų apdailoje derinamos rusvos ir gelsvos klinkerio plytelės su atviro betono ir tekstūruoto betono plokštumomis. Įrengiant viešąsias erdves, vidaus kiemus ir automobilių stovėjimo aikštelių zonas pasirinkti UAB „Betono mozaika“ gatvės ir vejos bordiūrai, danga suformuota iš išskirtinio elegantiško gaminio „Dito“ – tai vienos spalvos, bet skirtingų tekstūrų produktas, kuriantis jaukią ir estetišką aplinką.

Daugiabučiai priskiriami A+ energinio naudingumo klasei. Juose įrengti efektyvią eksploataciją ir tvarumą užtikrinantys inžineriniai sprendiniai – pažangi grindinio šildymo sistema, leidžianti reguliuoti kiekvieno kambario oro temperatūrą, taip pat individuali kiekvieno buto vėdinimo sistema su iš karto įrengtais rekuperatoriais. Gyventojai vėdinimą ir šildymą reguliuoja naudodamiesi išmaniosiomis buto valdymo planšetėmis.

Kvartale sumontuoti energiją taupantys LED šviestuvai, įrengti judesio davikliai. Teritorijos saugumą užtikrina vaizdo kameros. Liftų gamintojos „Schindler“ atstovai Lietuvoje įrengė penkis keleivinius liftus „Schindler 3000“, kurie užtikrina naujausias žaliųjų pastatų tendencijas – gamina elektros energiją. „Šis projektas yra populiarus pasirinkimas kokybiško ir patogioje lokacijoje esančio būsto Vilniuje ieškantiems gyventojams, todėl sparčiai tęsiame jo plėtrą“, – teigia „YIT Lietuva“.

Šio projekto plastikiniams langams gaminti pasirinkta technologiškai pažangi GEALAN S 9000 profilių sistema. Sistemos privalumas – šešios rėmų profilio kameros, 83 mm montavimo plotis, trys sandarinimo lygiai, galimybė panaudoti naujos kartos selektyvinį trijų stiklų ir 48 mm storio stiklo paketą su šiltais stiklo paketo rėmeliais. Į surenkamos trigubos gelžbetoninės plokštės apšiltinimo sluoksnį sumontuotų plastikinių langų konstrukcijų šilumos izoliacijos koeficientas U = 0,75 W/(m²K) atitinka energiją taupančio pasyvaus namo ir A++ klasės kriterijus.

Langų rėmai buvo sustiprinti nestandartinės formos cinkuoto plieno armuote, kuri suteikia visai lango konstrukcijai ypatingą stabilumą ir tvirtumą. Išskirtinis GEALAN S 9000 profilių sistemos bruožas yra net 26 mm stiklo paketo įgilinimas rėme – tai kartu su papildoma sandarinimo tarpine padeda efektyviau sulaikyti šilumą viduje, o šaltį ir triukšmą palikti už namo sienų.

Gyvenant judraus miesto centre ypač aktualu izoliuoti triukšmą, tad daugiabučių namų projekte „Naujasis Skansenas“ langų garso izoliacijos rodikliai itin aukšti: į gatvės pusę nukreiptų langų konstrukcijų garso izoliacija siekia net 43 dB, o į vidinius kiemus nukreiptų langų – 37 dB. Languose sumontuoti patikimi, aukštos kokybės G-U gamintojo varstymo mechanizmai. Įspūdingas ir šiam projektui pagamintų ir sumontuotų langų skaičius – 1820, visas jų plotas siekia beveik 8000 kv. m.

Modernūs, iš išorės elegantiškos tamsios „Schwarzbraun“ spalvos langai harmoningai įsilieja į bendrą pastatų vaizdą, o estetiška ir universali balta vidaus spalva tinka bet kokiam namų interjerui.

Kvartalo vystytojo pasirinkti aukščiausios kokybės ilgaamžiai MEGRAME® plastikiniai langai daug metų išliks patikimi ir džiugins „Naujojo Skanseno“ gyventojus.

Pasyvaus namo A++ kriterijus atitinkantys langai Langų gamintojai MEGRAME® neslepia, kad „Naujojo Skanseno“ vystytojas kėlė didelių reikalavimų.

Daugiabučiuose namuose sumontuoti langai privalėjo būti aukštos kokybės ir užtikrinti, kad būstai būtų šviesūs. Langų gamybos technologija turėjo būti inovatyvi, tiksli, konstrukcijos privalėjo būti ilgaamžės ir atitikti griežtus techninius stabilumo, saugumo, o svarbiausia – šilumos ir garso izoliacijos reikalavimus. Bendrovė teigia, kad MEGRAME® šilumą taupantys A++ energinės klasės langai atitiko visus keliamus reikalavimus.

117

STATYBA

montavimo kokybės, greičio ir saugos. Dirbame tiksliai, dvigubai greičiau nei kiti“, – sako bendrovės vadovas Giedrius Vaičaitis.

Jis prisipažįsta, kad apsilankęs objekte ir pats džiaugiasi, kokios čia patogios, šviesios ir modernios laiptinės. „Dėl savo savybių betonas pirmiausia siejamas su konstrukcijomis ir inžineriniais sprendimais, tačiau jį galima naudoti įvairiausioms idėjoms įgyvendinti, nes jis lengvai prižiūrimas ir ilgai eksploatuojamas“, – teigia G. Vaičaitis.

Bendrovės „Lorevitas“ vadovas neabejoja, kad jo įmonės lyderystė statybų, apdailos, remonto ir lauko darbų srityse, visapusiški ir kompleksiniai sprendimai iš vienų rankų ir toliau bus svarus argumentas „YIT Lietuva“ tęsti sėkmingą bendradarbiavimą.

Ilgaamžiai klinkerio fasadai Tvari ir kokybiška erdvė žaidimams ir sportui Bendrovė „Fixman“ kvartalui tiekė ir jame sumontavo vaikų žaidimų, sporto aikštelių įrangą, taip pat pasirūpino šių aikštelių ir bėgimo takų guminės liejamos dangos įrengimo darbais. „Vystytojai ir projektuotojai pageidavo aukščiausios kokybės, saugių, tvarių produktų, kuriems suteikiama ilgametė garantija. Atsižvelgta į skandinaviško stiliaus spalvų gamą, kuri derėtų prie bendro kvartalo stiliaus“, – sako 15 metų patirtį turinčios bendrovės „Fixman“ direktorė Lietuvoje Inga Liudvinavičienė.

Po konsultacijų pasirinkta bendrovės „Lappset“ žaidimų ir sporto įranga. Ši suomių gamintoja daugiau kaip 50 metų tarptautinėje rinkoje garsėja įvairių stilių gaminiais – nuo klasikinių medinių konstrukcijų iki patvarios plieno įrangos – ir yra viena iš lyderių tiek dėl medžiagų kokybės, ilgo gaminio gyvavimo ciklo (15–20 metų priklausomai nuo medžiagų), tiek dėl naujoviško dizaino ir funkcionalumo. „Visi įrenginiai atitinka saugumo reikalavimus: vaikų žaidimo aikštelės – saugumo standartą EN1176, sporto aikštelės – saugumo standartą EN16630. „Naujajame Skansene“ pasirinkta medinė linija. Vasarą mediena neįkaista, o žiemą būna ne tokia šalta. Idealu

118

žaisti ir sportuoti visus metus. Pasirinktos tarpusavyje derančios žaidimų aikštelių ir sporto įrangos serijos“, – sako I. Liudvinavičienė.

Aikštelėse atsižvelgta ir į skirtingo amžiaus vaikų poreikius. „Žaidimų aikštelėse įrenginiai nesikartoja, kiekvienoje aikštelėje yra kas nors naujo ir netikėto“, – pasakoja direktorė.

Visą kvartalą jungia bėgimo takas, kurį taip pat įrengė „Fixman“. I. Liudvinavičienės nuomone, „Naujojo Skanseno“ sporto aikštelės, žaidimų salelės, žalias plotas darniai sujungtas į bendrą erdvę. Kiemuose pastatyta įranga neužgožia gyventojams vaizdo, priešingai – gražiai įsilieja į aplinką. „Esame pasiruošę ir ateityje padėti įgyvendinti šio rajono gyventojų poreikius“, – sako I. Liudvinavičienė.

„Lorevitas“: „greitas ir kokybiškas darbas – mūsų išskirtinumas“ „Naujojo Skanseno“ daugiabučių laiptinėse vyrauja skandinaviškas paprastumas: sienos iš natūralaus betono, holų, koridorių, laiptų pakopos ir aikštelės – šlifuotas betonas.

Sumontuotos akustinės segmentinės pakabinamos lubos.

Statybų, apdailos, remonto ir lauko darbų bendrovė „Lorevitas“ namų laiptinėse atliko šlifuoto betono pakopų montavimą. „Mūsų įmonė su „YIT Lietuva“ dirba ne vienus metus.

Neabejoju, kad mus pasirinko dėl

Bendrovė „SPgrupe“, labiau žinoma kaip KLINKERA, „Naujojo Skanseno“ daugiabučiams padėjo tapti išskirtinių fasadų pastatais. Prie projekto dirbęs bendrovės Vilniaus padalinio vadovas Martynas Tamoševičius sako, kad iš fasadinių klinkerio plytelių

pasiūlos, kurią bendrovė pateikė architektams, projektavusiems daugiabučius, pasirinkta garsios vokiečių gamyklos FELDHAUS KLINKER produkcija. Užsakytos dviejų dydžių sodrios rudos spalvos molio plytelės. „Dviejų formų fasado plyteles buvo šiek tiek sudėtingiau pagaminti dėl trumpų terminų, – sako vadovas. – Nuo fasadinių plytelių pagaminimo iki pristatymo paprastai praeina keturi mėnesiai, tačiau šįkart teko suktis dvigubai greičiau.“ M. Tamoševičius neabejoja, kad užsakovų išsirinktos plytelės buvo teisingas sprendimas, nes FELDHAUS KLINKER gamykla – daugiau kaip 150 metų gyvuojantis šeimos verslas, tai klinkerio plytelių pradininkai Vokietijoje. Fasadinės klinkerio plytelės gamykloje gaminamos jau nuo 1981-ųjų, o 2000-aisiais buvo sukurta ir užpatentuota nauja kampinių klinkerio plytelių gamybos technologija. Beje, ir „Naujojo Skanseno“ daugiabučius puošia kampinės FELDHAUS KLINKER plytelės.

Vokiečių gamintojai patys kuria ir kitas technologijas, visa produkci-

ja – tik iš natūralaus molio mišinių.

Didžiulis dėmesys naujojoje šeimos gamykloje skiriamas žaliajam kursui.

Visam plytelių gamybos ir degimo procesui tiekiama energija iš atsinaujinančių šaltinių. Ant gamyklos stogų jau sumontuota 34 000 kv. m saulės kolektorių, kurių galia yra kiek daugiau nei 7 MW/p.

M. Tamoševičiaus teigimu, „Naujojo Skanseno“ pastatams pasirinktos sendinto tipo fasado plytelės yra tvirtos, jos mažai sugeria vandens, o tai garantuoja ne tik apsaugą nuo lietaus, bet ir puikų sukibimą su klijais. Klinkerio plytelės yra atsparios šalčiui, rūgštims, druskoms, vėjui ir saulei. Jomis padengtas fasadas sunkiai atskiriamas nuo tikrų plytų fasado. Atsparumo ugniai klasė – A1. „Man šis projektas atrodo įspūdingas. FELDHAUS KLINKER gamyklos vadovai taip pat yra matę šį projektą gyvai. Visi, kurie dirbome prie šio projekto, darbą atlikome puikiai“, – sako Martynas Tamoševičius.

119

SKONIO KELIONĖ RESTORANE EGO SPA restoranas Birštone užburia įvaizdžio ir patiekalų eklektika. Jo interjere stebina netikėtos „Art Deco“ ir „Memphis“ stilių jungtys, o restorano valgiaraštyje apetitą žadina patiekalai iš viso pasaulio – nuo Peru, Japonijos, Meksikos iki Italijos ir, žinoma, Lietuvos.

Restorano šefas Erikas Janerikas skiria didelį dėmesį detalėms ir kaskart stebina nuostabiomis improvizacijomis šiltų egzotinių kelionių prisiminimų tema. Jo patiekalai – tai visada kažkas taip pažįstama ir kartu labai neįprasta.

Spalio 20 dieną improvizacijų virtuozas Erikas Janerikas su savo komanda viešbučio svečiams surengs ypatingą degustacinę vakarienę – kelionę per pasaulį skonio receptoriais. Kiekvienos aplankytos šalies nuotaiką sukurti padės ir specialiai parinkta muzika, skambėsianti visą vakarą.

EGO SPA yra skirtingo dydžio erdvių konferencijoms, įmonių vakarėliams, vestuvėms, gimtadieniams rengti. Restorano šefas Erikas Janerikas su komanda pasistengs, kad kiekvienas renginys EGO SPA paliktų nuostabių neišdildomų įspūdžių.

EGO SPA palaiko tvarumo idėjas, todėl restorane per pusryčius svečiai neišvysta švediško stalo, liūdnai garsėjančio maisto švaistymu. Jie pakviečiami prie staliukų, o čia jiems pasiūlomi net trys sotūs, maistingi ir šviežiai paruošti patiekalai iš valgiaraščio ir taurė putojančių burbuliukų – dienai ypatingai pradėti.

MIŠKAS TARSI ŽENGIA Į NAUJĄJĮ POLICIJOS PASTATĄ VILNIUJE OBJEKTAS: Policijos komisariatas Vilniuje PROJEKTO PAVADINIMAS: „Administracinės paskirties pastatas Sietyno g. 24, Vilniuje, nauja statyba“ UŽSAKOVAS / VYSTYTOJAS: VšĮ Turto bankas GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Infes“ PROJEKTUOTOJAS: UAB ATAMIS PROJEKTO VADOVĖ: Ieva Puidokaitė PROJEKTO AUTORIUS: architektas

Gražvydas Sabaliauskas

ARCHITEKTAS: Almantas Bingelis KONSTRUKTORIAI: Jelena Čepulėnienė ir

Gražvydas Spudys, UAB „Statybų projektų ekspertizės centras“, Tomas Vitas

INŽINIERIAI: Diana Suruda, Vitalijus Štura FIDIC INŽINIERIUS: Jonas Cilcius,

UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“

STATYBŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA: UAB

„Statybų inžinerinės paslaugos“

Vilniaus Karoliniškių mikrorajone, visai šalia miško juostos ir prie tako į vadinamąjį kaklaraiščių tiltą, iškilo netradicinis pastatas – ilgas, siauras ir tviskantis stiklo fasadu.

Praeis mėnuo kitas, ir čia įsikurs keletas skirtingų policijos padalinių.

Pastato teritorijoje numatyta poilsio zonų miesto gyventojams ir svečiams, pirmajame pastato aukšte veiks vieša kavinė, o netoliese sužaliuos jau veisiamas miesto parkas.

„Policija dalį patalpų Vilniuje nuomojasi rinkoje. Siekiant optimizuoti valdomą turtą ir sutelkti skirtingose vietose dirbančias pajėgas, nuspręsta investuoti į naujo pastato statybą. Pastato statybos finansuojamos parduodant anksčiau policijai priklausiusį nebereikalingą valstybės turtą“, – sako projekto užsakovo VšĮ Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius ir priduria: įrengtas ir patvirtintas pastatas pereis Policijos žinion.

Pastatas suprojektuotas laikantis visų šiuolaikinių standartų, jo energinė klasė A++. Dalį energijos poreikio užtikrins ant pastato sumontuoti saulės moduliai. Suprojektuotos dviejų lygių požeminės aikštelės, jose, kaip ir prie pastato, bus elektromobilių įkrovimo stotelių. Atsižvelgiant į policijos poreikius, numatyta įvairių specialios paskirties patalpų, pareigūnams įrengti šviesūs ir ergonomiški kabinetai, taip pat bendrų darbo erdvių, vaikų kambarys, interesantų aptarnavimo zona.

Pastatas eksploatacijos metu bus vertinamas („BREAM in use“ sertifikatu). Laikantis visų galiojančių reikalavimų, pastatas pritaikytas neįgaliesiems. Pagal policijos pateiktus reikalavimus pastate bus užtikrintas kelių lygių saugumas. Aplinka ir pastatas bus stebimi vaizdo kameromis.

123

STATYBA

Atsižvelgiant į Vilniaus miesto gatvių standartą, prie pastato išasfaltuota Sietyno gatvė, įrengtas dviračių takas, dvi sankryžos. Čia taip pat suplanuotas apželdinimas – krūmai ir medžiai palei gatvę. Projektuojant pastatą taip pat stengtasi išsaugoti kuo daugiau žalumos, dėl to net keisti projektiniai sprendimai. „Pareigūnai prie pastato turės pievelę su medžiais. Čia galės būti organizuojami renginiai, leidžiamas laisvalaikis, pietaujama“, – pasakoja K. Vaitkevičius. Įgyvendinant projektą susidurta su dviem dideliais iššūkiais. Įrengiant pamatus aptikta daug gruntinio vandens, jam stabdyti pritaikyti išmanūs sprendimai, sumontuotos kvėpuojančios, bet vandeniui nelaidžios konstrukcijos, išgręžti net 926 pamatų poliai.

Dėl karo Ukrainoje pabrangus medžiagoms, įvedus sankcijas, statybų pradžioje tapo iššūkiu suvaldyti projekto kaštus, tačiau Turto bankas šį iššūkį sėkmingai įveikė.

Skaičiuojama, kad projekto vertė sieks 17 mln. eurų Statybas ketinama baigti gruodžio mėnesį, įkurtuvės planuojamos kitų metų sausį.

Statybų procesą stebėti įgalina BIM naujovės „Užsakovui Turto bankui buvo svarbu, kad pastato sprendiniai būtų ne tik šiuolaikiški, bet ir ilgaamžiai, užtikrintų sklandų pastato gyvavimą su minimalia reikalaujama priežiūra“, – sako naujojo policijos pastato projekto autorius – architektas Gražvydas Sabaliauskas. „Ir pastatas, ir jo teritorija turėjo atitikti užsakovo ir naudotojos – policijos lūkesčius bei poreikius.

Pastato struktūra ir ryšiai turėjo būti patogūs, sistemos – šiuolaikiškos, taupios ir išmanios, be to, projektavimo ir statybos procese privalu buvo taikyti BIM metodologiją“, – tęsia G. Sabaliausko pasakojimą projekto vadovė Ieva Puidokaitė.

Naujasis pastatas, be abejo, turėjo įsilieti ir į jau susiformavusią aplinką.

Antra vertus, kūrėjai puoselėjo norą šioje tikrai patrauklioje plėtrai vietoje duoti toną ir ateities statyboms.

Naujojo komisariato sklypas – vos keli metrai nuo miško, tad nenuostabu, kad didžiausią įtaką pastato

124

architektūrinei idėjai padarė medžiai. Stilizuotas medžių motyvas buvo naudojamas kuriant pastato tūrį ir fasadų išraišką.

Viso pastato pirmasis aukštas – tai stiklinis fasadas su vertikaliais elementais, simbolizuojančiais medžių kamienus. Viršutinė tūrio dalis – medžių lajų interpretacija. Pietrytinis ir šiaurrytinis fasadai – uždaresni, juose tarsi medžių lajos per tris aukštus eina langai. O štai pietvakarių ir šiaurės vakarų fasadai – aliuminio profilio vitrinų sistemos, kad į patalpas patektų kuo daugiau šviesos, nes šioje pusėje vešintis miškas užstoja šviesą.

Medžių lajų motyvą šioje dalyje atkartoja sutankinti vertikalūs elementai.

Dėl tokios fasadų ir tūrio išraiškos pastatas atrodo lengvesnis, dera prie aplinkos.

Naujasis pastatas yra A++ energinės klasės, ir tai tarp pastarojo metų objektų nėra jau toks išskirtinis atvejis. „Tačiau projektavimo metu buvo taikomas dinaminis modeliavimas 3D modeliavimo įrankiais, išanalizuojamos ir pagal objekto specifiką parenkamos optimalios inžinerinės sistemos, energiniu požiūriu patikrinami tūriniai, planiniai ir medžiagiškumo sprendiniai. Šis dinaminio modeliavimo procesas leido jau projektinių pasiūlymų stadijoje parinkti optimalius energinius sprendinius“, – sako I. Puidokaitė.

Pastatas kartu bus ir akustinė siena, kuri bent iš dalies sumažins triukšmo lygį keliuose aplinkiniuose vaikų darželiuose ir mokykloje.

Naujajame pastate įsikurs keletas skirtingų policijos padalinių, todėl buvo siekiama optimizuoti patalpų funkcijas – dalis jų numatytos sklandžiam bendram darbui (posėdžių, mokymų, pasitarimų salės, apklausos kambariai, ginklinė, persirengimo patalpos ir kt.). Taip pat reikėjo turėti omeny, kad kiekvieno policijos padalinio poreikiai priklauso nuo jų vykdomos veiklos, skiriasi saugumo reikalavimai patalpų fizinei apsaugai – pradedant atitvaromis, baigiant specifine įranga ir saugumą užtikrinančiomis sistemomis.

Vidaus erdvės suprojektuotos taip, kad miškas per stiklinį fasadą

tarsi žengtų į patį pastatą. Ypač tai bus juntama svarbiausioje reprezentacinėje erdvėje – pirmojo aukšto hole, iš kurio net per du pastato aukštus atsiveria nuostabus vaizdas į mišką. „Manau, ne vienas policijos komisariato lankytojas maloniai nustebs patekęs į gamtos pilną erdvę“, – sako G. Sabaliauskas.

Pirmame aukšte bus įrengta tiek darbuotojams, tiek lankytojams skirta valgykla-kavinė su dengta terasa. Šalia jos numatyta konferencijų salė ir saugaus eismo klasė vaikų edukacijai.

Nors tokio tipo pastatams tai ir neprivaloma, didžiosioms erdvėms (holui, posėdžių salėms) parinktos akustinės lubos, pasirūpinta patalpų garso izoliacija.

Tinkamą pastato funkcionavimą ir saugumą užtikrins keliasdešimt inžinerinių sistemų, sujungtų į vieningą pastato valdymo sistemą (BMS).

Teritorija aplink pastatą liks atvira visuomenei. Čia numatyta zonų poilsiui, ramiam pasisėdėjimui ar net pietums lauke, išsaugota dalis esamų želdynų ir sodinami nauji.

Taip pat rekonstruota nemaža dalis Sietyno gatvės, įrengta automobilių stovėjimo vietų, apšvietimas, pėsčiųjų ir dviračių takų. „Policija – nepaprastai dinamiška organizacija, jos struktūriniai padaliniai projektavimo metu ne kartą buvo reorganizuojami, dėl to vis teko keisti vidaus patalpų planą.

Paskutinė korekcija įvyko jau statybų metu“, – priduria G. Sabaliauskas.

Nuo pat projektinių pasiūlymų (S2) iki baigiamosios (S6) statybų stadijos taikytas BIM. S6 stadijai įgyvendinti šiuo metu išbandomas naujas įrankis, kai kamera 360 laipsnių kampu periodiškai fiksuoja statybų progresą tiek pastato išorėje, tiek viduje ir automatiškai sugretina realybės vaizdą su to paties rakurso vaizdu modelyje. BIM šiame projekte padėjo didžiąją dalį problemų numatyti iš anksto ir išspręsti jas virtualiai, ne statybos aikštelėje, tad neteko perdaryti atliktų darbų. Ne atsitiktinai šio pastato techninis projektas pripažintas geriausiu BIM projektu visuomeninių pastatų kategorijoje. Baigus objekto statybas planuojama kandidatuoti į geriausią realizuotą BIM projektą visuomeninių pastatų kategorijoje.

STATYBA

Nuo kompleksinių ŠVOK sprendinių iki vandens taupymo sistemos Šie metai jaunų, ambicingų, iššūkių nebijančių specialistų komandą subūrusiai UAB „Fazė“ ypač prasmingi – ji švenčia 10 metų veiklos sukaktį. „Per tą laikotarpį bendrovė vystėsi ir išaugo – buvo suformuoti savarankiški elektrotechnikos ir ŠVOK inžinerinių sistemų darbų padaliniai, todėl šiandien galime užsakovams pasiūlyti kompleksines inžinerinių sistemų diegimo paslaugas“, – sako Giedrius Valiukas, ŠVOK padalinio vadovas.

5-ajame policijos komisariate UAB „Fazė“ atliko šildymo, vėdinimo, vėsinimo, vidaus vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo darbus. Užsakovas pageidavo, kad tuo pat metu vienoje pastato dalyje patalpų būtų galima naudoti vėsinimo režimą, o kitoje –

šildymo režimą. Tuo tikslu pastate buvo įdiegta pažangi „AlpicAir“ kintamo šaltnešio srauto trivamzdė (VRF) vėsinimo ir šildymo sistema, ypač efektyvi energiniu požiūriu ir suteikianti vartotojui galimybę autonomiškai valdyti patalpos mikroklimatą pagal poreikį – tuo pat metu skirtingose pastato patalpose galima pasirinkti arba šildymo, arba vėsinimo režimą. Į šią sistemą per patalpos termostatinį valdiklį taip pat buvo integruotas konvektorių termostatinių pavarų ir vėdinimo sistemos kintamo oro srauto sklendžių (VAV) valdymas. Esant tokiai kompleksinei mikroklimato valdymo sistemai, kai vienu patalpos termostatiniu valdikliu vartotojas gali pasirinkti mikroklimato režimą patalpoje nepriklausomai nuo metų sezono, taupomi energiniai ištekliai ir užtikrinamos optimalios darbuotojų darbo sąlygos.

Kokybiškus A+ energinės klasės vėdinimo įrenginius objektui tiekė lietuvių prekių ženklo bendrovė UAB „Komfovent“, o sertifikatu „Eurovent“ įvertintą vėsinimo įrangą – prekių ženklui „AlpicAir“ atstovaujanti bendrovė UAB „BVT Partneriai“.

Siekiant užtikrinti vandentiekio sistemos ilgaamžiškumą, patikimumą ir tiekiamo vandens kokybę, buvo sumontuoti „KAN-therm Inox“ nerūdijančio plieno magistraliniai vamzdynai. Mažesnes vandens sąnaudas užtikrins pastate sumontuoti vandenį taupantys firmos „Oras“ vandens maišytuvai. „Vykdydami šį projektą glaudžiai bendradarbiavome su profesionalia generalinio rangovo UAB „Infes“ projekto valdymo komanda, kuri konstruktyviai sprendė objekto statybos metu kilusius iššūkius, todėl norime padėkoti už partneryste grįstą darbą ir pasitikėjimą mūsų bendrove“, – sako G. Valiukas.

125

STATYBA

Pažangiausiomis technologijomis suvaldyta potvynių rizika Užduotis pasirūpinti naujojo policijos komisariato teritorijos nuotekų sistema buvo patikėta INSI – UAB „Intelektualios sistemos“, daugiau kaip pusantro dešimtmečio plėtojančios veiklą įdėtinių detalių surenkamajam arba monolitiniam gelžbetoniui, lietaus nuotekų valymo įrenginių, infiltracinių-akumuliacinių lietaus nuotekų surinkimo sistemų, lietaus nuotekų nuvedimo sistemų – latakų ir trapų, atbulinių vožtuvų, siurblinių, vidaus ir lauko trapų, riebalų atskirtuvų – tiekimo ir technologinių sprendinių srityse.

Kasdien gvildendama naujų ir rekonstruojamų statinių nuotekų sistemų problemas, įmonė sukaupė didelę patirtį, todėl gali pateikti racionalių technologinių pasiūlymų ir išrinkti tinkamiausias medžiagas projektiniams sprendiniams įgyvendinti. Didelės techninio palaikymo galimybės leidžia įmonei operatyviai padėti projektuotojui išspręsti bet kokią dėl lauko nuotekų sistemos iškilusią problemą. INSI taip pat mielai dalijasi savo patirtimi per visuose Lietuvos miestuose rengiamus seminarus projektuotojams, architektams ir statytojams.

Visi INSI tiekiami įrenginiai yra sertifikuoti ir atitinka pačius aukščiausius tarptautinius kokybės reikalavimus. Įmonė taip pat atstovauja Lietuvoje tokiems pasaulinio lygio prekių ženklams kaip naftos ir riebalų gaudyklių gamintoja TECHNEAU SAS (Prancūzija), taškinių ir linijinių vandens nuvedimo sistemų, trapų ir latakų gamintoja „MEA Group GmbH“ (Vokietija), infiltracinių-akumuliacinių paviršinių nuotekų talpyklų gamintoja „FRÄNKISCHE Rohrwerke Gebr. Kirchner GmbH & Co. KG“ (Vokietija). „Verta paminėti, kad su savo partneriais TECHNEAU SAS rinkai galime pasiūlyti išskirtinį lietaus nuotekų valymo įrenginį, kuris iš lietaus nuotekų išskiria dulkes, žiedadulkes, sunkiuosius metalus ir padangų gumos likučius“, – pabrėžia UAB „Intelektualios sistemos“ projektų vadovas Martynas Gavelis. Tai yra įmanoma naudojant naująjį dekanterį su sukamojo principo tekėjimo sistema, kuri įgalina surinkti vandens paviršiuje plūduriuojančias šiukšles 126

ir prailgina vandens tėkmės kelią, taip užtikrindama maksimalaus kietųjų dalelių kiekio nusėdimą. Kietųjų dalelių kaupimo kamera, atskirta nuo sukamosios tėkmės, užtikrina, kad susikaupusios dalelės nepakils ir neištekės iš valyklos net esant itin dideliam srautui. „Didžiuojamės, kad kartu su partneriais „FRÄNKISCHE Rohrwerke Gebr. Kirchner GmbH & Co. KG“ galime vieninteliai pasiūlyti rinkai išskirtinį sprendinį lietaus nuotekų infiltracinių-akumuliacinių talpyklų eksploatacijai – d500 techninio aptarnavimo šulinius, leidžiančius patogiai iš viršaus prieiti prie sistemos perimetro“, – tęsia M. Gavelis ir pabrėžia, kad įmonės specialistai taip pat gali pateikti projektuotojams akumuliacinės sistemos plūdrumo gruntiniame vandenyje ir mechaninio talpyklos atsparumo skaičiavimus pagal naujausius meteorologinės stoties pateikiamus kritulių duomenis.

Naujajame policijos komisariato projekte buvo panaudota daug INSI tiekiamų produktų. „Mūsų koncepcija – lietaus nuotekas surinkti, išvalyti ir išleisti. Džiugu, kad užsakovas patikėjo šiame projekte lietaus nuotekų problematiką spręsti būtent mums“, – sako įmonės projektų vadovas M. Gavelis ir pabrėžia, kad INSI naujojo policijos komisariato teritorijoje pirmiausia išsprendė mūsų šalies sostinei itin aktualią problemą: sumontavo „MEA Group GmbH“ polimerbetonio latakus, linijiniu būdu renkančius lietaus nuotekas iš teritorijos. Surinktos nuotekos požeminiais vamzdynais transportuojamos į TECHNEAU SAS naftos produktų skirtuvą. Išvalytas lietaus nuotekų srautas išleidžiamas į požeminę „FRÄNKISCHE Rohrwerke Gebr. Kirchner GmbH & Co. KG“ infiltracinę-akumuliacinę talpyklą, intensyvaus lietaus atveju ir objekto teritoriją, ir miesto nuotekų tinklus apsaugančią nuo potvynių.

MŪSŲ KONCEPCIJA – LIETAUS NUOTEKAS SURINKTI, IŠVALYTI IR IŠLEISTI. DŽIUGU, KAD UŽSAKOVAS PATIKĖJO ŠIAME PROJEKTE LIETAUS NUOTEKŲ PROBLEMATIKĄ SPRĘSTI BŪTENT MUMS.“ M A R T Y N A S G AV E L I S

STATYBA

Inovatyvi hidroizoliacija patikimai saugo nuo visų netikėtumų Naujojo policijos komisariato pastato požeminės dalies grindų ant grunto ir sienų hidroizoliacija rūpinosi UAB „Mosas“, daugiau kaip 15 metų plėtojanti veiklą Lietuvos statybinių medžiagų rinkoje. Nuo pat įkūrimo įmonė prekiauja ir inovatyviomis hidroizoliacinėmis medžiagomis, kaip bentonitinis molis ir poliurėja.

Per tuos keliolika metų susiformavo stipri statybos inžinierių komanda, padedanti rangovams, užsakovams ir projektuotojams išspręsti klausimus, susijusius su antžeminių ir požeminių konstrukcijų hidroizoliacija, jos remontu ir gruntų sutankinimu bei stabilizavimu. Įmonės inžinieriai rūpinosi ir policijos komisariato pastato požeminės pastato dalies grindų ant grunto ir sienų detalių paruošimu, instruktavo rangovą bei subrangovus, dėl tinkamo medžiagų panaudojimo ir atliko darbų kokybės patikrą. Taip pat buvo sandarinamos požeminių komunikacijų jungtys, kertančios pastato požeminės dalies sienas.

Paprastai įmonė tiekia tik medžiagas, tačiau prireikus atvyksta į objektą instruktuoti. „Mes – kaip ugniagesiai. Iškviečia – ir vykstame į objektą tikrinti kokybės ar parodyti, kaip tinkamai įrengti vieną ar kitą mazgą“, – sako UAB „Mosas“ projektų vadovas Vytautas Tamošaitis. Prireikė konsultacijų vietoje ir naujojo policijos komisariato įrengimo atveju.

Pasak V. Tamošaičio, pas subrangovus, užsakovus ir projektuotojus dažniausiai tenka vykti dėl to, kad didelis informacijos kiekis rinkoje labai

trukdo atskirti tiesą nuo rinkodaros triukų. Pavyzdžiui, teigiama, kad hidrotechninis betonas su priedais gali būti naudojamas požeminėms konstrukcijoms kaip galutinis vandens barjeras, tačiau pagal projektavimo normas konstrukcijose gali būti platesni plyšiai, nei gali užsandarinti betono priedai. Tokiu būdu sandarintuose pastatuose pastaruoju metu kyla daug problemų dėl sienų bei perdangų remonto, ir galutinė sąskaita nelabai skiriasi nuo tos, kuri būtų įrengus brangesnį, bet išties patikimą hidroizoliacijos sluoksnį.

Išrinkę projektui tinkamus sprendinius pagal geologiją ir eksploatavimo intensyvumą, „Moso“ inžinieriai moko subrangovus, kaip dirbti su atrinktomis medžiagomis, o techniniams prižiūrėtojams parodo, kaip atskirti netinkamai įrengtas vietas.

Naujajame policijos komisariate buvo naudojama bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“, betono technologinių siūlių sandarinimo juosta „Waterstop RX 101 DH“ ir

„Contaflexactive ACF 165“, taip pat greitai kietėjantis mišinys protakams užtaisyti „Proquick“. „Voltex®“ hidroizoliacija, pakeitusi prilydomą bituminę izoliaciją, – vienintelė hidroizoliacija, kurią galima įrengti žiemos metu ant drėgnų paviršių, ir dėl to ši hidroizoliacija tampa pigiausia grindų ant sutankinto grunto hidroizoliacija rinkoje.

Kituose objektuose „Voltex®“ hidroizoliacija populiari ir dėl to, kad tai yra viena žaliausių hidroizoliacinių membranų, turinti EPD (produkto poveikio aplinkai deklaraciją), reikalingą rengiant pastatą LEED ir BREEAM įvertinimams. Už šios medžiagos naudojimą skiriama papildomų taškų. „Voltex®“ natrio bentonito kilimas yra puiki hidroizoliacija horizontaliems ir vertikaliems paviršiams, esantiems po žeme. Paprastai „Voltex®“ naudojamas po betono, įrengiamas ant atraminių sienučių, gręžtinių ar spraustinių polių, sekliųjų pamatų ar po jais. Naudojant Voltex®“, labai lengva sujungti išorinės rūsio sienos hidroizoliaciją su horizontalia rūsio grindų hidroizoliacija, kad būtų garantuotas vientisas, nepertraukiamas hidroizoliacijos sluoksnis, ko neįmanoma užtikrinti naudojant prilydomas arba tepamas hidroizoliacijas. Išbrinkęs molis užsandarina siūles bei sujungimus ir nepraleidžia vandens nei per tvirtinimo elementus, nei įvykus atsitiktiniam pažeidimui statybų metu.

Iš viso naujojo policijos komisariato pastato požeminėje dalyje buvo įrengta apie 3000 kv. m grindų ant grunto ir 1000 kv. m sienų. Darbai vyko sklandžiai, nekilo jokių keblumų.

127

STATYBA

Moderniausios aliuminio konstrukcijos garantuoja ypač didelį stiklo vitrinų ir langų sandarumą ir saugumą Aliuminio profilius langams ir stiklo vitrinoms gamino UAB „Aliplast Baltik“, veiklą plėtojanti kartu su Lenkijos bendrove „Aliplast Poland“, nuo pat veiklos pradžios 2002 m. išlaikančia aukščiausią savo gaminamų aliuminio profilių sistemų kokybę ir nuolat atnaujinančią asortimentą pažangiausiais gaminiais. Lenkų bendrovė priklauso 1984 m. įkurtam Belgijos koncernui „Aliplast“, statyboms skirtų aliuminio sistemų gamybos lyderiui Europos rinkoje. „Aliplast“ aliuminio profilių sistemos buvo sumontuotos ir naujajame policijos komisariate.

Langams pasirinkta „Genesis 75i+“ – labai gerų šilumos izoliacinių savybių aliuminio sistema moderniems langams ir vitrinoms. Rėmo Uf – nuo 0,76 W/m2K. Toks didelis sandarumas pasiekiamas įdiegiant į sistemą pažangiausias izoliacines medžiagas ir, be įprastinės centrinės tarpinės, naudojant papildomą šiluminę tarpinę. Modernią išvaizdą ir estetiką garantuoja galimybė rinktis iš įvairių profilių apdailos variantų. „Objekto langams taip pat buvo keliami itin aukšti atsparumo įsilaužimui reikalavimai“, – sako UAB „Alipast Baltic“ vadovas Karolis Kairys ir pabrėžia, kad „Genesis 75i+“ langai atitinka RC3 apsaugos nuo įgudusio, sunkiuosius įsilaužimo įrankius naudojančio įsilaužėlio reikalavimus pagal naujausią EN 1627:2011 standartą.

Taip pat objekte sumontuota fasadinė sistema „MC Wall pasive+“, naudojama norint užtikrinti geriausias šiuolaikinių paprastų ir sudėtingų atitvarų šilumines charakteristikas. „MC Passive+“ – vienos aukščiausių techninių parametrų aliuminio fasadų sistemų rinkoje. Jų atsparumas vėjo apkrovai – 3900 Pa pagal standartą PN-EN 13116:2004. Itin gerą šilumos perdavimo koeficientą (Uf nuo 0,61 W/m2K) leidžia pasiekti naujas izoliatorius, pagamintas iš inotyvių medžiagų. „MC Passive+“ atitinka visus energijos taupymo ir pasyviosios statybos poreikius. Šiuos aliuminio profilius galima lenkti, didelė jų spalvų pasiūla.

Visoms šiame objekte sumontuotoms sistemoms suteiktas tarptautinis „Cradle to Cradle“ sertifikatas. Į gaminio ir jo gamybos proceso 128

poveikio aplinkai aspektus orientuotas „Cradle to Cradle Certified™“ – visame pasaulyje pripažinta saugesnių ir tvaresnių sprendinių priemonė, sukurta žiedinei ekonomikai. Šiuo sertifikatu remiasi viso pasaulio dizaineriai, gamintojai ir prekių ženklai, kuriantys ir gaminantys teigiamą poveikį žmonėms ir planetai turinčias medžiagas ir priimantys atsakingus sprendimus dėl žaliųjų pirkimų.

Profesionaliems montuotojams sudėtingos stiklo konstrukcijos – tik iššūkis, ne problema Aukščiausios kokybės modernias fasado stiklo ir aliuminio konstrukcijas buvo patikėta sumontuoti UAB „Vitrum domus“ kartu su gamybine įmone UAB „Fortisima“. Jos jau dešimt metų atlieka aliuminio profilių sistemų – langų, durų, fasadų, vidaus pertvarų, žiemos sodų ir kitų aliuminio konstrukcijų – projektavimo, gamybos ir montavimo darbus, taip pat gamina ir montuoja berėmio stiklo pertvaras, stiklinius stogus, atlieka lifto šachtų, laiptų turėklų, balkonų stiklinimo darbus. Šį kartą įmonių profesionalams teko atlikti daug netipinių užduočių, nes objektas išties išskirtinis.

Pirmiausia reikėjo sumontuoti 14 metrų aukščio langus pietrytinėje ir šiaurrytinėje fasado pusėse.

Jie buvo suprojektuoti ne kaip fasadinės sistemos, o kaip langinių profilių sistemos. Pagrindinė užduotis buvo išspręsti tokio aukščio langų tvirtinimo mazgus ir temperatūrinį langų judėjimą ties tarpaukštinėmis perdangomis.

Sunkiausia techninė užduotis buvo atlikti projektavimo darbus, nes visi gamybiniai brėžiniai buvo paruošti be jokių tikslių matavimų objekte, viską projektuojant 3D modelyje (BIM).

Pasak „Vitrum domus“ vadovo Algio Špakausko, jų įmonei tokio tipo užsakymai nėra naujiena, yra tekę montuoti ne vieną stiklinį fasadą neatliekant matavimų objekte, tačiau šiuo atveju klaidų ir neatitikimų galimybė yra pakankamai didelė. Generalinis rangovas šiuo atveju prisiima atsakomybę, kad monolito ir mūro darbai bus atlikti tiksliai pagal projektą su minimaliomis paklaidomis. A. Špakausko nuomone, generalinis rangovas tai atliko puikiai ir profesionaliai.

Kadangi pastatas stovi vos per kelis metrus nuo miško juostos ir nebuvo galimybės judėti su jokia kėlimo technika, įmonės komandai teko visus darbus atlikti naudojantis fasadiniais pastoliais. Stiklo paketai buvo montuojami perduodant juos iš vidinės pastato pusės ant fasadinių pastolių.

Iš viso UAB „Vitrum domus“ šiame objekte sumontavo daugiau kaip 3000 kv. m aliuminio ir stiklo konstrukcijų. Pasak A. Špakausko, darbai turėjo būti atlikti greitai, nenukrypstant nuo ganėtinai įtempto darbų vykdymo grafiko, ir tai buvo iššūkis gamybai, nes visas konstrukcijas reikėjo pagaminti per labai trumpą laiką, taip pat montavimo darbus organizuoti dviem grandimis.

Vadovo nuomone, būtent tokie, netipiniai, projektai visapusiškai sujungia komandą: ji pajunta bendro darbo jėgą, įgyja naujos patirties ir drąsos įgyvendinti didelės apimties projektus.

STATYBA

Išmaniosios technologijos įgalina įrengti išskirtinį fasadą Naujojo policijos komisariato fasado aliuminio karkasą, apdailos medžiagas ir klijavimo sistemą taip pat tiekė UAB „Mosas“, atstovaujanti mūsų šalyje ne vienam iš pasaulinio lygio statybinių medžiagų gamintojų, garsėjančių aukščiausios kokybės inovatyvia produkcija, taip pat prekiaujanti apdailos medžiagomis savo salone „Stoun“. „Darbuojamės ir B2B, ir B2C segmentuose. Apdailos srityje gal vis dėlto dominuoja privatus sektorius arba individualių namų kvartalų vystytojai“, – trumpai apibūdina savo įmonės veiklos sritis „Moso“ direktorius Rimantas Bernotas ir priduria besidžiaugiantis, kad ir valstybinio sektoriaus pastatams išrenkama jo įmonės tiekiama išskirtinė produkcija.

Naujojo policijos komisariato projektuotojai pasirinko didelių matmenų, 1600 x 3200 mm, kvarco (stiklo) keramikos plytelių gamyboje besispecializuojančios italų bendrovės „Infinity“ produkciją, gaminamą tik Italijoje ir tik iš 100 proc. natūralių žaliavų. Šios plytelės itin kokybiškos, nes jų gamyboje taikomos naujausios išmaniosios technologijos.

Pagrindinėms plokštumoms buvo naudojamos „Chianca di Ostuni“.

Jos gaminamos 6 mm, 12 mm arba 20 mm storio, nesugeria drėgmės, yra atsparios karščiui, įbrėžimams, trinčiai ir šalčiui. Kaip jau minėta, pagamintos iš kokybiškų žaliavų, todėl netoksiškos ir neišskiria mikrodalelių.

Kitos naujojo policijos komisariato fasado apdailai naudotos plytelės – „Pierre Bleue“. Jos gaminamos 6 mm arba 12 mm storio ir yra lygiai tokių pat puikių fizinių savybių kaip ir „Chianca di Ostuni“.

Ir „Chianca di Ostuni“, ir „Pierre Bleue“ – tai vientisa vertingo molio, kvarco ir kaolino su įvairiais priedais masė, supresuota 450 kg/kv. cm slėgiu ir išdegta aukštesnėje nei 1200 OC temperatūroje. Jų absorbcija – vos 0,05 proc., t. y. gerokai mažesnė už Europoje nustatyto standarto ISO 10545-3 ribas. Dėl to jos atsparios šalčiui, lenkiamiesiems terminiams ir mechaniniams smūgiams, cheminiams ir fiziniams pažeidimams.

Pasak „Moso“ vadovo R. Bernoto, pasaulyje „Infinity“ kvarco keramikos plytelės vis labiau vertinamos ne tik dėl lengvumo (mažiau nei 16 kg/kv. m), bet ir dėl galimybės klijuoti jas tiesiai ant sienų tiek viduje, tiek išorėje. Šios plytelės daugybę metų saugo pastatą nuo ekstremaliausių oro sąlygų neprarasdamos

savo pirminių savybių. Dar didesnis pliusas, kad tokių plytelių fasado nereikia prižiūrėti. Didelis spalvų ir apdailos asortimentas, didelis formatas, galima uždengti tarp pastato aukštų esantį tarpą.

Klijuojamiems fasadams naudojamos 6 mm storio „Infinity“ kvarco keramikos plytelės, taip sumažinamas visos sistemos svoris. Naudojama klijavimo sistema padidina fasado atsparumą vėjui. „Vis dėlto iššūkių yra – klijuojant plyteles reikia būti ypač atidiems“, – neslepia R. Bernotas.

Pasak jo, nemažai iššūkių teko įveikti ir šiame objekte plytelių klijavimo darbus atlikusiai įmonei. „Plytelės didelio formato, todėl jomis nėra paprasta operuoti, reikia tam tikrų įgūdžių. Jos buvo tvirtinamos naudojant klijavimo sistemą, todėl buvo labai svarbu išlaikyti klijavimo technologijos reikalavimus: oro temperatūrą, drėgmę“, – vardija „Moso“ vadovas.

Dar sudėtingiau, pasak jo, buvo tai, kad šiomis plytelėmis turėjo būti klijuojamos ir pastato prieigų nišų lubos. „Iššūkių tikrai buvo nemažai.

Svarbu, kad būtent tokios didelės ir plonos, vos 6 mm, plytelės leidžia su tais iššūkiais susidoroti“, – reziumuoja R. Bernotas.

129

STATYBA

Vientisa fasado apdaila – netipinė preciziška užduotis 5-ojo policijos komisariato fasado apšiltinimo ir apdailos darbus atliko jauna ambicinga UAB „Ruberis“, drąsiai pasitinkanti iššūkius ir sėkmingai įgyvendinanti įvairiausius užsakovų sumanymus. Ir šiame objekte užduotis buvo ne iš paprastųjų, tačiau įmonė sugebėjo ją atlikti taip, kaip buvo suplanavę projektuotojai.

Pastatas buvo apšiltintas nedegiomis poliuretano plokštėmis, sumontuoti nerūdijančio plieno kronšteinai.

Apdailai buvo naudojami UAB „Mosas“ tiekiami gaminiai – aliuminio karkasas ir italų gamintojos „Infinity“ didelių matmenų, bet labai plonos, vos 6 mm storio, apdailinės kvarco (stiklo) keramikos plytelės „Chianca di Ostuni“ ir „Pierre Bleue“. Jos buvo ne tvirtinamos smeigėmis, o klijuojamos. Tam naudota „Bostik“ klijavimo sistema „PanelTack™“, galinti sugerti vėjo apkrovas ir užtikrinti ilgalaikį paviršių sukibimą

130

ekstremaliomis sąlygomis. Šią sistemą taip pat tiekė „Mosas“. „Mums, fasadininkams, kaip tik tai ir buvo didžiausias šio projekto išskirtinumas – kad didelio formato plyteles reikės tvirtinti ne mechaniniu būdu, nes išoriškai jos turi atrodyti vientisos, be jokių tvirtinimų. Naujojo komisariato fasadas – išties netipinis fasadas.

Tiesą sakant, mums tai buvo vienas pirmųjų tokių objektų, kur ir sienų, ir lubų plokštės tvirtinamos nemechaniniu būdu“, – pasakoja UAB „Ruberis“ direktorius Povilas Kručkauskas.

Smeigės, pasak vadovo, buvo naudojamos tik nerūdijančio plieno kronšteinams tvirtinti, tačiau jie iš išorės nematomi, uždengti kvarco keramikos plytelėmis.

Nors „Ruberiui“ klijuoti fasadą, ir dar tokio dydžio plytelėmis, buvo nauja patirtis, visi iššūkiai buvo įveikti, projektuotojų užduotį įmonės komanda, glaudžiai bendradarbiaudama su medžiagų tiekėju „Mosu“, atliko kaip dera.

Sklandžią 5-ojo Vilniaus policijos komisariato statybos eigą užtikrina Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (Federation Internationale Des Ingenieurs-Conseils, FIDIC) inžinieriaus ir statybos techninės priežiūros paslaugas šiam objektui teikianti Jono Cilciaus vadovaujama UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, jau 24 metus plėtojanti veiklą statybų techninės priežiūros, statybų valdymo, statinių ir inžinerinių sistemų projektavimo, pastatų energijos vartojimo auditų ir kitose inžinerinio konsultavimo srityse.

„Structum“ inf.

OBJEKTAS: tvarių inžinerinės medienos gaminių gamykla „VMG Lignum construction“ PROJEKTO PAVADINIMAS: „Gamybinės paskirties pastato statybos rangos darbai, Ryto g. 6, Menčių k., Naujosios Akmenės kaimiškoji sen., Akmenės raj. sav.“ UŽSAKOVAS: UAB „Akmenės laisvoji ekonominė zona“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Kalvasta“ PROJEKTUOTOJAS: UAB „Neoforma“ PROJEKTO VADOVAS: Rimantas Bogdžiūnas

132

Nuotr.: VMG grupės ir statytojų archyvo

STATYBA

STATYBA

VMG LIGNUM CONSTRUCTION TAMPA TVARIOS STATYBOS MEDŽIAGŲ EPICENTRU Rugsėjį oficialiai atverta pirmoji Baltijos šalyse ir trečioji Europoje tvarių inžinerinės medienos gaminių gamykla VMG Lignum construction.

Tai trečiasis VMG grupės pramonės projektas, įgyvendintas Akmenės LEZ, tačiau pirmasis, kurį VMG grupė vysto kartu su partneriais – „Hanner“ ir „Baltic Industrial Fund II“. Bendra investicija į šį pramonės objektą siekia 100 mln. eurų.

133

STATYBA

AMBICINGI PLANAI Gamykloje gaminamas didelis tvariai statybai skirtų medienos konstrukcijų asortimentas: sluoksninė lukštų mediena (LVL), dvitėjinės sijos (I-joist), statybinės medienos drožlių plokštės. Šios statybinės medžiagos mechaninėmis savybėmis prilygsta gelžbetonio ir metalo konstrukcijoms, o nedidelis jų svoris ir kiti parametrai tinkami automatizuotai statybai. „VMG Lignum construction“ gamyklos metiniai gamybos pajėgumai – 120 tūkst. kubinių metrų LVL, 15 mln. tiesinių metrų dvitėjinių sijų ir 200 tūkst. kubinių metrų statybinių medienos drožlių plokščių. Ateityje gaminių asortimentą ketinama plėsti ir pasiūlyti išvystytą renovacijos sistemą. Kasmet planuojama pagaminti produkcijos už 150 mln. eurų. Produkcija bus realizuojama Skandinavijos, Šiaurės Amerikos, Australijos ir didžiosiose Europos šalių rinkose. „VMG Lignum construction“ bus sukurta per 200 naujų darbo vietų, iš kurių jau užpildyta per 150. Užimtumo prasme labai reikšmingi visi VMG grupės projektai – per trejus metus pastatytos trys gamyklos (be tvarių inžinerinės medienos gaminių gamyklos „VMG Lignum construction“, medienos drožlių plokščių gamykla ir korpusinių baldų perdirbimo gamykla), kurios keičia Naujosios Akmenės ir visos Šiaurės Vakarų Lietuvos regiono vaizdą. VMG grupė tampa vienu iš didžiausių darbdavių Lietuvoje. Įgyvendinusi investicinius projektus, VMG grupė iki 2025 m. Akmenės LEZ iš viso bus sukūrusi daugiau kaip 1000 naujų darbo vietų, o visa investicijų suma į gamybos ir tvarios energetikos infrastruktūrą sieks apie pusę milijardo eurų.

PRIORITETAS ŽALIAJAM KURSUI „VMG Lignum construction“ gamybinis pastatas su biuro patalpomis iš viso užima 29 000 kv. m ploto. Administracinių plotas – vos 400 kv. m, įskaitant ir sandėliavimo aikšteles aplink pastatą. Naujoje gamykloje yra integruotos moderniausios sistemos, užtikrinančios tvarų beatliekį gamybos procesą, kaip ir aplinkai draugišką šilumos gamybą nenaudojant iškastinio kuro. Visa „VMG Lignum construction“ suvartojama elektros energija yra iš atsinaujinančių šaltinių, taip užtikrinant strateginės VMG grupės atsinaujinančios energetikos krypties įgyvendinimą.

134

„VMG Lignum construction“ gamykloje gaminama inžinerinė mediena, lyginant su plieno ar betono konstrukcijomis, CO2 emisijas sumažins apie du kartus. Todėl šios žaliavos, aktyviai naudojamos statybų sektoriuje, užtikrins tvarumą ir realiai įtvirtins ES žaliojo kurso reikalavimus. ĮVEIKTI IŠŠŪKIAI Didžiausias iššūkis projektavimo, statybos procesuose buvo sustyguoti įvairių projekto komandų darbą. Netikslus net mažiausios sklendės sumontavimas galėjo sustabdyti visus procesus, todėl visos grandys turėjo veikti sinchroniškai. Iš VMG grupės komandos buvo paskirti geriausi profesionalai – kad visi darbai būtų atlikti laiku ir tinkamai. „VMG Lignum construction“ tvarių medienos produktų gamykla yra vienintelė Baltijos šalyse, apimanti sluoksninio lukšto medienos – LVL ir dvitėjinių sijų gamybą po vienu stogu. Gamykloje sumontuotos pažangiausios „Raute“, „Holtec“, „Globe“, „VMG Technics“ ir kitų kompanijų gamybos linijos. Visame procese ypatingas dėmesys skirtas linijų automatizavimui ir robotizuotoms vizualinio skanavimo sistemoms. Šios inovacijos leido išplėtoti efektyvią gamybą ir sukurti daugiau aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų.

Visa sluoksninės lukštų medienos (LVL) gamybos linija yra kompleksinė ir technologiškai kelianti iššūkių projektavimo ir statybos metu. Teko suskaičiuoti, kokybiškai suprojektuoti pamatus, stogo konstrukcijas, numatyti visas inžinerines dalis ir įvertinti, kokios apkrovos tenka laikančiosioms konstrukcijoms darbo metu (dulkių ištraukimas, elektra, šildymas). „VMG Lignum construction“ statybos projekte panaudotas didelis ben-

drovės „Betono mozaika“ gaminių asortimentas, įskaitant grindinio elementus, gatvės ir vejos bordiūrus, mažosios architektūros elementus. Produktai pasirinkti atsižvelgiant į projektuojamas dangų apkrovas ir transporto srauto intensyvumą. „Jei vertintume statinio architektūrą, pastatas nėra labai sudėtingas ar architektūriškai išraiškingas. Projektavimo pradžioje buvo sprendinių, kaip šį pastatą išskirti iš greta esančių pastatų. Vėliau, užsakovui persigalvojus, pastatas vizualiai nebeišsiskyrė, buvo palikta tik išraiškingesnė stoginė. Tačiau esmė yra ne išorė, o tai, kas slypi viduje. Nors pastatas yra nemažas (netoli 30 000 kv. m ir 310 000 kub. m), jame labai kompaktiškai ir racionaliai sutalpinta daug įvairių technologinių įrenginių, prie pastato ir gamybos poreikių pritaikant ir inžinerines pastato sistemas. Maksimalūs užsakovo poreikiai numatyti palyginti minimalaus dydžio pastate. Viena iš retai naudojamų, tačiau brangesnių ir išskirtinių technologijų VMG inžinerinės medienos gamykloje – tai gamybinės dalies vėsinimo sistema. Užuot pasirinkus plačiai naudojamus ir pigesnius vėsinimo įrenginius su freonu, buvo numatyti adiabatiniai vėsinimo įrenginiai, kurie vėsinimo funkciją atlieka vandeniu. Vėsinimo klausimu, jei neklystu, tai vienintelis galimas aplinką tausojantis sprendimas. Pastatas iš išorės paprastas, tačiau viduje jis sudėtingas „organizmas“ su daugybe skirtingų technologinių ir inžinerinių sistemų. Iššūkis buvo suderinti visas pastate esančias technologines ir inžinerines sistemas. Projektavimo ir statybos metu buvo visko, tačiau kartu su kompetentinga komanda iššūkius įveikti pavyko“, – sako projekto vadovas ir bendrovės „Neoforma“ direktorius Rimantas Bogdžiūnas.

STATYBA

DETALUS ĮRANGOS TIEKIMO PLANAS Prie „VMG Lignum construction“ svariai prisidėjo ir „Ramirent“ filialas Lietuvoje, priklausantis prancūzų nuomos kompanijai LOXAM. „Ramirent“ vadovo Eligijaus Baikausko teigimu, įmonė tiekė įrangą kone visoms statybų kompanijoms, dalyvavusioms projekte. „UAB „Kalvasta“ statybas pradėjo nuo plyno lauko, o įvairus įrangos asortimentas buvo pristatytas iš „Ramirent“, net statybviečių pradžiai reikalingi klojiniai“, – prisimena E. Baikauskas. Į statybvietes iš „Ramirent“ keliavo pastoliai, rankiniai įrankiai, sunkioji technika, statybiniai vagonėliai. Kai darbas persikėlė į patalpas, statybininkai buvo aprūpinti skirtingo tipo ir galingumo šildytuvais ir čia darbams atlikti reikiamais įrankiais. „Ramirent“ yra didžiausia statybinės įrangos nuomos kompanija Baltijos šalyse. Kompanijos nuomojami įrankiai ir technika – garsiausių pasaulyje gamintojų, tai didžiąja dalimi lemia sėkmingą bendradarbiavimą statybų versle. „Mus renkasi, nes turime didelį įrangos asortimentą, o tai yra labai svarbu norint užtikrinti sklandų įrangos tiekimą į statybvietes nuo pat darbo pradžios iki pabaigos, – sako E. Baikauskas. – Kitas svarbus faktorius – klientams asocijuojamės su saugiu darbu. Turime ISO kokybės standartų ir aplinkosaugos standarto sertifikatus. ISO standartas reiškia tiesioginę naudą klientams. Esame ekologiškai atsakinga įmonė, o nuoma skatina įrangą naudoti efektyviai ir tuo pat metu taupyti klientų kaštus.“ „Ramirent“ yra atestuotas IPAF (International Powered Access Federation) partneris, įsteigęs mokymo centrus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Centruose organizuojami IPAF kėlimo platformų operatorių kursai, darbuotojai mokomi saugiai eksploatuoti įvairių tipų statybinius keltuvus. „Svarbiausia, kad būtume visada šalia darbo procesų, kartu dalyvautume gamybiniuose susitikimuose, nes būtina numatyti iš anksto numatyti darbų etapus, paruošti įrangą, – apie darbą VMG gamyklos statybose kalba E. Baikauskas, kurio vadovaujama komanda dėl glaudesnio bendradarbiavimo Naujojoje Akmenėje yra įsteigę laikiną padalinį. – Jeigu įmonė atvažiuoja atlikti darbų, nesvarbu, kokie jie būtų – nuo aukštuminių užduočių iki

sienų ar stogų montavimo, – mūsų profesionalų komanda turi būti paruošusi reikalingą įrangą. Mes tai gebame padaryti, todėl darbai vyksta sklandžiai. Mes – paslaugų teikėjai, ir toks planavimas klientui – vienas iš būtinų darbų.“ GAISRO GESINIMO SISTEMOS – PROFESIONALŲ RANKOSE Automatines gaisro gesinimo sistemas naujojoje tvarių inžinerinės medienos gaminių gamykloje „VMG Lignum construction“ įrengė UAB „Amteka“. „Pagal projektą sumontavome automatinę gaisro gesinimo sistemą vandeniu, automatinę gesinimo sistemą dujomis ir automatinę gaisro gesinimo sistemą aerozoliais“, – vardija įmonės vadovas Andrejus Učvatovas.

Viskas įrengta pagal patalpų specifiką: serverinėje sumontuota automatinė gesinimo dujomis sistema, kurios veikimas grįstas chemine reakcija, mažinančia deguonies koncentraciją saugomoje patalpoje. Šiai gesinimo sistemai suveikus, nepadaroma žalos serverinėje esančiai įrangai. Elektros skydinėse įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema aerozoliais.

Atsižvelgiant į gamyklos technologijos specifiką, tam tikrose vietose sistemas reikėjo apsaugoti specialiais purkštukais, kurie suveikia prie aukštesnės nei įprasta temperatūros.

Pasak A. Učvatovo, darbo procese teko susidurti su iššūkiais dėl šoktelėjusių kainų ir dėl tiekėjų vėluojamos pristatyti įrangos, tačiau galiausiai sprendimai vis tiek buvo rasti. „Medienos gamybos įmonės mus renkasi, nes žino, kad visi darbai bus atlikti pagal aukščiausius standartus.

Be to, joms reikia specifinių technologijų gaisro gesinimo sistemų, kaip kibirkščių gesinimo sistema „GreCon“ ar kibirkščių aptikimo ir gesinimo sistema „Firefly“, o mūsų aukštos kvalifikacijos specialistai gali tokias suprojektuoti ir sumontuoti“, – sako A. Učvatovas ir pabrėžia, kad jų įmonė lygiai taip pat kokybiškai atlieka automatinių gaisro gesinimo sistemų montavimo darbus ir kitokios paskirties objektuose – nuo naftos perdirbimo produktų gamyklų iki kultūros paveldo pastatų. „Mūsų komandoje dirbantys atestuoti ir sertifikuoti stacionarių gaisro gesinimo sistemų specialistai ir darbų vadovai nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose ir kelia savo kvalifikaciją, didina žinių bagažą, todėl savo darbais jau seniai pelnėme užsakovų pasitikėjimą. Mus, kaip įmonę, dar labiau sustiprina profesionalių projektuotojų skyrius, tad net ir sudėtingiausi gaisro gesinimo sistemų įrengimo projektai mums yra ne iššūkis, o kasdienis mūsų darbas“, – sako „Amtekos“ vadovas.

135

STATYBA

DARBO SĖKMĘ LĖMĖ SUSIKLAU􀒀 SYMAS IR PASITIKĖJIMAS „VMG Lignum construction“ gamykloje, kaip ir ankstesniuose bendradarbiavimo su VMG etapuose, elektrotechnikos, gaisrinės saugos, pastato valdymo ir automatikos darbus atliko UAB „Voltas“. „Nuo konsultacijų su užsakovais, projektavimo iki montavimo, – pasakoja Julius Pozingis, bendrovės „Voltas“ komercijos direktorius. – Šios gamyklos elektros tiekimas – 30 kV įtampos. Pradėjome darbus nuo ESO skirstomojo punkto, įrengėme elektros įvadus į pastatą, sumontavome 30 kV, 0,4 kV skirstyklas, galios transformatorius. Iš skirstyklų elektra išvedžiota pastato poreikiams ir technologiniams įrengimams pajungti.“ Vėliau sekė darbai, susiję su apšvietimu, žaibosauga, įrengta gaisrinė signalizacija, atlikti automatikos darbai.

Gamybinės paskirties zonose įrengtas LED apšvietimas, sandėliavimo paskirties zonose – LED apšvietimas su būvio jutikliais. „Voltas“ yra stipri komanda, visada pateikianti užsakovams geriausius technologinius sprendinius“, – sako J. Pozingis. Įmonė sukaupusi didelę patirtį medienos apdirbimo pramonės srityje. „Technologinių procesų išmanymas, įgyvendinti projektai su pagrindiniais pasaulio medienos perdirbimo technologijų tiekėjais leidžia mums tinkamai įvertinti darbų kompleksiškumą ir tam reikalingus žmogiškuosius resursus. Siekdami užtikrinti efektyvų energinių resursų valdymą, klientams siūlome ne tik elektros montavimo paslaugas, bet ir pastatų energinių

136

resursų stebėjimo sprendinius. Ne išimtis ir „VMG Lignum construction“ gamykla, kurioje įdiegėme „Schneider Electric“ energinių resursų monitoringo sistemą. Visada ypač didelį dėmesį skiriame kokybei ir profesionalumui. Nuo 2012 m. mūsų kompanijoje įdiegtos ir persertifikuotos kokybės ISO 9001, aplinkos ISO 14001 ir darbuotojų saugos ir sveikatos ISO 45001 vadybos sistemos“, – vardija UAB „Voltas“ komercijos direktorius. „Rinka įvertino mūsų darbus. Sėkmingas projektas prasideda nuo planavimo ir abipusio pasitikėjimo, susiklausymo, – kalba apie bendradarbiavimą su gamykla J. Pozingis. – Tai yra lankstus užsakovas, jis padeda darbe išvengti bet kokių sutrikimų, montavimo problemų.“ Tiesa, montavimo iššūkių būta. Pagal sumanymą „Voltas“ turėjo pirmiausia atlikti pastato elektrifikaciją, o vėliau imtis technologinių procesų paleidimo, tačiau žiemą dėl pasikeitusių planų buvo padaryta pertrauka, todėl kiek vėliau visus išvardytuosius darbus teko atlikti tuo pat metu. „Buvo iššūkių ir su žmogiškaisiais resursais dėl karo Ukrainoje. Stigo trečiųjų šalių darbo jėgos“, – prisimena „Volto“ komercijos vadovas ir pabrėžia, kad „VMG Lignum construction“ visi sumontuoti produktai yra kokybiški. Jokių išvedžiojimų ir paieškų atlikti darbus pigiau nebuvo, nes šis užsakovas visada suinteresuotas gauti tik kokybiškas paslaugas ir produktus.

INOVATYVIOS MEDŽIAGOS IR PRODUKTAI „VMG Lignum construction“ gamykloje sumontuota Europos sanitarinių produktų lyderio „Geberit“ lietaus nuotekų sistema. „Lietaus vandeniui nuvesti nuo stogų panaudota HDPE vamzdynų sistema. HDPE – tai didelio tankio polietileno vamzdynai, jungtys ir laikiklių sistema, – paaiškina „Geberit“ projektų vadovas Vytautas Dinda. – Didelio tankio polietileno medžiagai, panaudotai vamzdynuose, būdinga daugybė teigiamų savybių: ji 100 proc. atspari UV spinduliams, todėl esant poreikiui gali būti sumontuota atviroje vietovėje ir būti eksploatuojama daug metų, nebijant, kad pakeis savo spalvą ar kitas fizines savybes. Šiai medžiagai būdingas itin aukštas atsparumas temperatūros

svyravimams (nuo - 40 iki +80 laipsnių Celsijaus), o tai labai svarbu statybų pramonės sektoriuje.“ Pasak V. Dindos, vamzdynai išsiskiria patvariais sujungimais. HDPE vamzdynai sujungiami tiesioginio virinimo būdu ir elektromovomis.

Dirbant pagal gamintojo numatytą technologiją ir su tam skirta įranga užtikrinamas jungčių sandarumas.

Jungčiai nereikia jokios cheminės medžiagos ir jokių klijų. Be to, gaminio medžiaga yra draugiška aplinkai, saugi naudoti ir montavimo, ir eksploatacijos metu. „VMG Lignum construction“ gamykloje sumontuota ir „Geberit“ vonios kambario produktų: „Geberit Selnova“ kolekcijos WC puodų, praustuvų, pisuarų, taip pat „Selnova Comfort“ gaminių žmonėms su negalia. „Geberit Selnova“ dizaino kolekcijai būdinga formų ir matmenų įvairovė, šios serijos WC puoduose, kaip ir daugelyje kitų „Geberit“ kolekcijų WC puodų, įdiegta bekrašio vandens nuplovimo technologija „Rimfree“. Ji užtikrina lengvą gaminių priežiūrą ir efektyvų vandens kiekio sunaudojimą.

Pasak V. Dindos, užsakovas kėlė aukštus reikalavimus tiekėjams, jų produktų patikimumui ir kokybei. Ilgametę patirtį turintys rangovai garantavo projekto sklandumą. Komandiniu darbu pavyko sėkmingai prisidėti prie projekto įgyvendinimo.

„Structum“ inf.

INŽINERIJA INŽINERIJA

138

INŽINERIJA

Nuotr.: Adobe Stock

Autorė: Rosita Rastauskienė

Ir žmonės, ir gyvūnai gyvena pagal smegenyse tiksintį vidinį laikrodį, arba cirkadinį ritmą, kurį reguliuoja šviesos srautas, patenkantis į akis. Anksčiau viskas buvo aišku: saulė patekėjo – prasidėjo budrumo laikas, saulė nusileido – laikas miegoti. Šiais laikais, kai dieną naktį, ypač didmiesčiuose, šviečia dirbtinė šviesa, mūsų vidinis laikrodis – jau nebe šveicariškas laikrodukas. Dėl perteklinio dirbtinės šviesos poveikio organizmas nebegali pagaminti pakankamai už miego ir budrumo ciklo reguliavimą atsakingo hormono melatonino, ir prasideda grandininė reakcija: mes jaučiamės mieguisti dieną ir kankinamės negalėdami užmigti naktį, jei tai kartojasi nuolat, silpsta mūsų imunitetas, nebeadekvačiai reaguojame į stresą, galop pašlyja visa organizmo veikla, nes melatoninui būdinga antioksidacinių savybių, jis palaiko normalų cholesterolio kiekį kraujyje ir sklandžią skydliaukės, kasos, kiaušidžių, sėklidžių bei antinksčių veiklą. Kai jo gamyba sutrinka, padidėja miego sutrikimų, depresijos, nutukimo, diabeto, širdies ligų ir vėžio, ypač krūties, prostatos, skrandžio ir plaučių, rizika.

Vidinio laikrodžio ritmas priklauso nuo šviesos, patenkančios į akis, intensyvumo bei bangos ilgio, tačiau tai nereiškia, kad ji turi būti ryški: naujausių tyrimų duomenimis, melatonino mūsų organizme gali sumažėti net ir dėl nedidelio intensyvumo šviesos, kurią skleidžia naktį apšviestas miesto dangus.

Tą dangaus švytėjimą sukelia automobilių, gatvių žibintų, apšviestų biurų, gamyklų, kitų miesto pastatų ir lauko reklamų elektros šviesos. Jos paverčia naktį diena žmonėms, kurie neina miegoti saulei nusileidus – dar ilgai dirba arba pramogauja.

Apskaičiuota, kad daugiau kaip 80 proc. žmonijos gyvena dangaus švytėjimo sąlygomis. Ir tai anaiptol ne taip medžiojama Šiaurės pašvaistė, o viena labiausiai paplitusių šviesos taršos rūšių.

139

INŽINERIJA

Be dangaus švytėjimo, skiriamos dar dvi šviesos taršos rūšys – akinimas ir pašalinė šviesa.

Dangaus švytėjimas – tai dangaus apšvietimo padidėjimas dėl vertikaliai aukštyn nukreiptos šviesos atspindžių ir lūžių, taip pat jos sklaidos apatiniuose atmosferos sluoksniuose. Jis gali sklisti dešimtis kilometrų nuo šviesos šaltinio, atimdamas galimybę grožėtis naktiniu dangumi ir atlikti tikslius astronominius stebėjimus. Tą dangaus švytėjimą virš šviesa užteršto miesto mes iš tolo pamatome naktį skrisdami lėktuvu ar tiesiog žvelgdami į nakties dangų iš neapšviestos vietovės.

Akinimas – tai didelį diskomfortą ir vaizdo išsiliejimą sukeliantis pernelyg didelis kontrastas tarp šviesos šaltinio ir aplink jį esančios tamsios zonos. Deja, tokios rūšies šviesos taršos pasitaiko ir tarp kelių žibintų, dėl to smarkiai padidėja nelaimingų atsitikimų rizika, nes ir vairuotojai, ir pėstieji pažvelgę į tokį žibintą kuriam laikui praranda gebėjimą aiškiai matyti kelią.

Pašalinė šviesa – tai nepageidaujama šviesa, įsibraunanti į „svetimą teritoriją“, pavyzdžiui, gatvių žibintų šviesa, pro langą krintanti į neapšviestą miegamąjį, ar kaimynų kiemo šviesa, trukdanti stebėti nakties dangų terasoje.

Daugiau kaip trečdalį šviesos taršos sukelia lauko apšvietimas, tačiau galimas ir atvirkštinis variantas – taršos šaltiniu gali būti ir šviesa, sklindanti pro langus iš pastato vidaus, atsispindinti nuo stiklinių fasadų, blizgių elementų patalpose.

Dažniausiai naudojamas ir bene geriausias būdas suvaldyti šviesos taršą – ekranuoti šviesos šaltinius.

Taip pat reikia turėti omeny šviesos bangos ilgį, kitaip tariant, šviesos spalvą. Amerikos medicinos asociacijos duomenimis, baltos šviesos miego ritmui daro penkis kartus didesnį poveikį nei įprastos gatvių lempos.

Kuo ryškesnis naktinis gyvenamųjų namų apšvietimas, tuo trumpiau miega, tuo labiau yra nepatenkinti miego kokybe jų gyventojai. Ilgainiui jie ima skųstis dideliu mieguistumu, sutrikusiu dienos ritmu ir nutukimu.

Vis dėlto labiausiai naktį miegą trikdo mėlyna šviesa. Deja, dalis lauko ir vidaus apšvietimui naudojamų šviesos diodų, kaip ir televizorių, kompiuterių ir kitų išmaniųjų prietaisų ekranai, skleidžia daug mėlynos šviesos.

140

Kaip suvaldyti apšvietimą būsto viduje Kad nesutrikdytume cirkadinio ritmo, dieną mums reikia ryškios saulės šviesos, naktį pakaktų ir tos, kurią skleidžia mėnulis. Deja, kaip naktį negalime išvengti šviesos taršos, taip ir dieną ne visada turime galimybę pasimėgauti saulės spinduliais. Kai kurie ir išvis dienas leidžiame uždarose patalpose. Nieko kito nebelieka, kaip tik reguliuoti savo vidinį laikrodį atitinkamais interjero sprendiniais ir tinkama dirbtine šviesa priklausomai nuo paros meto.

Kad ir kaip nesinorėtų sutikti, specialistų teigimu, šviesesnės erdvės ir lygios, minkštos medžiagos sukuria daug šviesos atspindžių, todėl gali padidinti šviesos taršą, o tamsios spalvos ir šiurkščios medžiagos šviesą sugeria, taigi šviesos taršą mažina.

Kambaryje, kuriame praleidžiame daugiausia laiko, vietoje užuolaidų patartina rinktis roletus, kad dieną būtų galima mėgautis natūralia šviesa.

Jei nesinori, kad saulės būtų per daug (taip irgi gali nutikti, jei kambarys pietinėje pusėje), tiks permatomi šviesą filtruojantys langų uždangalai.

Miegamajame rekomenduojama pakabinti vadinamąsias „blackout“ užuolaidas, pasiūtas iš saulės spinduliams nepralaidaus audinio. Beje, miegamąjį, kaip ir virtuvę, geriausia įsirengti rytinėje pusėje – taip kūnas reikalingiausiu paros metu gaus daugiausia šviesos, kuri tinkamai stimuliuos cirkadinį ritmą (rekomenduojama po 10 000 liuksų 30 minučių kas rytą). Kambarį, kuriame praleidžiame daugiausia laiko, bent dvi valandas turi pasiekti tiesioginė dienos šviesa.

Ryte organizmui šviesa būtina, kad jis nustotų gaminti melatoniną.

Vakare kūnui reikia neryškios, šiltos šviesos, kad kol ateis tamsa, organizmas pradėtų gaminti melatoniną.

Kitaip tariant, dirbtinė šviesa turi būti skirtingų spalvų ir skirtingos temperatūros. Pavyzdžiui, vakare labiausiai tiks oranžinės spalvos lemputės. Dar geriau rinktis spalvą keičiančias LED lemputes: šalta mėlynų atspalvių šviesa ryte budina, šilta oranžinė vakare migdo.

Užvis geriausia rinktis išmaniąsias apšvietimo sistemas: jos automatiškai perjungia šviesas iš nakties į dienos režimą ir atvirkščiai, reguliuoja jų intensyvumą, spalvą ir temperatūrą.

Be to, tokias sistemas galima valdyti balsu, valdikliu ar programėle.

Šviesos tarša – pasaulinė problema Tai akivaizdu peržvelgus Pasaulio naktinio dangaus apšvietimo atlasą (World Atlas of Artificial Sky Brightness), sukurtą pagal tūkstančius palydovo nuotraukų. Didžiuliai Šiaurės Amerikos, Europos, Artimųjų Rytų ir Azijos plotai naktį švyti šviesa, visiškoje tamsoje skendi tik atokiausi Žemės regionai – Sibiras, Sachara ir Amazonė. Ypač šviesa užteršti Singapūras, Kataras ir Kuveitas, mirga marga ir dalis JAV, Kanados. Ne ką atsilieka ir Europos šalys. Vis daugiau žmonių šviesos taršos žalą supranta ir imasi veiksmų, kurie padėtų susigrąžinti natūralų naktinį dangų. Į šį judėjimą įsitraukia ir valdžios institucijos. Pavyzdžiui, daugelis Amerikos valstijų priėmė teisės aktus dėl lauko apšvietimo kontrolės, o gamintojai sukūrė ir pagamino didelio efektyvumo šviesos šaltinius, kurie taupo energiją ir mažina šviesos taršą. Be to, žmonės raginami naktį užtraukti langų užuolaidas ir žaliuzes, kad šviesa liktų viduje, o

Vaizdo autoriai.: NASA Žemės observatorija/Goddard Space skrydžio centras/J. Stevensas / M. Romanas

Šviesos taršos rūšys

INŽINERIJA

Sudėtinis Žemės vaizdas be debesų naktį, sukurtas naudojant 2016 m. aplink Žemę skriejančių palydovų duomenis

lauko apšvietimą naudoti tik tada ir tik ten, kur reikia. Lauko žibintai turi būti tinkamai ekranuoti ir nukreipti šviesą žemyn, o ne į dangų. Šviesos taršą pasaulyje mažinti bei natūralų naktinį dangų išsaugoti siekia ir keletas organizacijų. Viena iš jų yra 1988 m. JAV įkurta Tarptautinė tamsaus dangaus asociacija (International Dark-Sky Association, IDA). Ji šviečia visuomenę ir sertifikuoja vietas, kur stengiamasi sumažinti šviesos skleidžiamą taršą. Šios ir kitų organizacijų pastangomis pasaulyje steigiami tamsaus dangaus rezervatai.

Tamsaus dangaus organizacijoms rūpi ir gyvūnai, nes dangaus švytėjimas neigiamai veikia ir jų elgseną – migracijos, budrumo ir miego įpročius, buveinių formavimą. Pavyzdžiui, nustatyta, kad jūros vėžliai ir paukščiai, migruojantys pagal mėnulio šviesą, dėl šviesos taršos susipainioja, pasiklysta ir dažnai žūsta. Žūsta ir vabzdžiai, skrendantys į dirbtinę šviesą, todėl paukščiai ir kiti vabzdžiaėdžiai netenka savo pagrindinio maisto.

Vokietijoje atliktų tyrimų duomenimis, dėl eismo triukšmo ir dirbtinio

naktinio apšvietimo paukščiai mieste tampa aktyvesni anksčiau nei natūraliose vietovėse – pabunda ir gieda net penkiomis valandomis anksčiau nei jų giminaičiai kaime. Šviesos tarša paveikia ir natūralias laukinės gamtos buveines.

Kad netrikdytų paukščių migracijos, prie šviesos taršos mažinimo prisijungę miestai jos metu išjungia pastatų apšvietimą. Atitinkamai į šviesos taršos apraiškas reagavo ir JAV Nacionalinių parkų tarnyba – ji tamsų naktinį dangų paskelbė savo prioritetu.

Lauko apšvietimas turi būti atsakingas IDA išskiria penkias tinkamo naktinio apšvietimo ypatybes.

Pirma, jis turi būti naudingas. Visa šviesa turi turėti aiškų tikslą, todėl prieš montuojant arba keičiant šviestuvą svarbu išsiaiškinti, ar tikrai čia reikia šviesos. Svarbu apsvarstyti, kaip šviesos naudojimas paveiks vietovę, jos laukinę gamtą ir aplinką.

Gal nuolatinio lauko apšvietimo poreikį sumažinti naudojant atspindinčius dažus arba savaime šviečian-

čius ženklus ir bordiūrų bei laiptų žymeklius?

Antra, apšvietimas turi būti tikslingas, t. y. šviesa turi būti nukreipta tik ten, kur jos reikia. Būtina naudoti ekranavimą ir atsargiai nukreipti šviesos pluoštą žemyn, stebėti, kad jis neišsilietų toliau, nei reikia.

Trečia, apšvietimas turi būti palyginti silpnas – ne stipresnis, nei būtina.

Geriausia – mažiausio reikiamo lygio.

Svarbu atkreipti dėmesį į paviršiaus sąlygas, nes kai kurie paviršiai šviesos į naktinį dangų gali atspindėti daugiau, nei buvo numatyta.

Ketvirta, apšvietimas turi būti kontroliuojamas. Šviesa turėtų būti naudojama tik tada, kai yra naudinga, todėl turi būti kontroliuojama valdikliais, pavyzdžiui, laikmačiais ar judesio jutikliais, kad būtų užtikrinta, jog ji bus prieinama, kai jos reikės, pritemdyta, kai įmanoma, ir išjungta, kai jos nereikės.

Penkta, apšvietimas turi būti šiltų spalvų. Trumpesnių bangų šviesa (mėlyno ir violetinio atspalvių) turi būti apribota iki minimumo. Ir apšviesti tą, ką reikia, kada reikia ir tiek, kiek reikia, ne daugiau.

141

IŠMANIOJI APŠVIETIMO SISTEMA – TAI VISADA OPTIMALI ŠVIESA JŪSŲ NAMUOSE! Pernelyg intensyvi šviesa akina ir alina. Jei šviesos per mažai – kyla nerimas, bjūra nuotaika ir vėlgi prastėja savijauta.

Išmaniosios apšvietimo sistemos – tai visada optimalus apšvietimas jūsų namuose!

Jei saulės per daug, dirbtinis apšvietimas automatiškai išsijungia, o natūralios šviesos perteklius slopinamas, pavyzdžiui, užtraukiant užuolaidas ar pritemdant žaliuzes. Kai natūralios šviesos srautas iš išorės nebepakankamas, dirbtinis apšvietimas automatiškai įsijungia ir, išlaikydamas patalpoje reikiamą šviesos balansą, intensyvėja priklausomai nuo natūralios šviesos mažėjimo. Be to, išmaniosiose apšvietimo sistemose įdiegta ne tik šviesos intensyvumo, bet ir jos temperatūros valdymo funkcija, todėl net ir tose uždarose patalpose, kurių nepasiekia natūrali šviesa, visą laiką galima palaikyti tą patį šviesos temperatūros kitimą per dieną ir jaustis lyg maloniai šiltą giedrą dieną lauke.

Daugiau kaip 100 metų pažangiausiais elektrotechnikos sprendiniais garsėjanti vokiečių gamintoja JUNG pristato naujos kartos skaitmeninę namų apšvietimo sistemą JUNG HOME, kuriai įdiegti reikia tik tradicinės elektros instaliacijos. Veikti ji ima iškart, be interneto ryšio ar serverio – pakanka parsisiųsti nemokamą JUNG HOME programėlę, ir ši visus komponentus akimirksniu susieja saugiu „Bluetooth Mesh“ ryšiu. Susiejus sistemą su virtualiaisiais asistentais „Amazon Alexa“, „Google Home“ ar ekosistema „SmartThings“, namų apšvietimą galima valdyti ir per nuotolį ar balsu.

JUNG HOME komponentai yra tokie pat kokybiški ir stilingi kaip visi JUNG prietaisai, nuo įprasto balto jungiklio iki net 63 „Les Couleurs Le Corbusier“ paletės spalvų.

JUNG HOME – tai ne tik didesnis komfortas, gera savijauta: sujungus visus šviesos šaltinius į bendrą tinklą, efektyviai vartojama energija ir proporcingai mažėja komunalinės išlaidos.

jung.lt

l e d l i fe . l t

KONKURSAS

144

DAUGIAU LAIKO SAU su smart2lock GRIFFWERK rankenomis

DISKRETIŠKI DURŲ UŽRAKTAI: GALIMYBĖ PABŪTI VIENAM TYLIU RANKENOS SPRAGTELĖJIMU

griffwerk.lt