“ŠIRVIŲ BRYDĖ” ŠIRVINTŲ MIESTO TERITORIJA PALEI ŠIRVINTOS UPĖS PAKRANTĘ NUO TOTORIŲ G IKI ZIBALŲ G AIŠKINAMASIS RAŠTAS Sandra Kanapeckaitė Dalia Lukoševičienė
2022, VILNIUS
2
TURINYS ĮVADAS
3
Problematika ir aktualumas Projekto tikslai, uždaviniai Darbo metodika ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
4
Objektas Teritorijos ypatumai Istorija Širvintos miesto legenda LITERATŪROS IR ANALOGŲ ANALIZĖ
5
TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA,
12
DARNIOS IR TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDIMAI
13
ŽALIŲJŲ (TVARIŲJŲ) SPRENDINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS
14
IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE
15
APRAŠYMAS LITERATŪROS SĄRAŠAS
15
SUMMARY
17
SUMAŽINTI PLANŠETAI
18
3
ĮVADAS Problematika ir aktualumas Pasirinkta Širvintų miesto teritorija nuo Totorių g. (Širvintos upės užtvankos) palei Širvintos upės pakrantę iki Zibalų g. tilto. Upės pakrantė šioje teritorijoje yra nenaudojama, upė teka sąlyginai natūralia vaga. Tai natūralios gamtos teritorija mieste. Mieste, kur kitos viešos erdvės sutvarkytos steriliai, taikant „pilkosios“ infrastruktūros principus, nepaliekant natūralių gamtos buveinių.
Projekto tikslai, uždaviniai Projekto tikslai –įveiklinti apleistą Širvintų miesto erdvę ir paversti ją daugiafunkcine žaliąja infrastruktūra, išplėsti miesto žaliosios zonos naudojimo kryptį miestas kur gamta yra strateginis turtas, prieinamas kiekvienam Upės žemupys gali tapti mėgstamu kasdienos maršrutu palei upę. Šiuo metu šį maršrutą renkasi žvejai ir vaikai. Jie su upe, vandeniu, yra ‘užmezgę ryšius‘. Šią galimybę reikia išryškinti, atskleisti ir kitoms gyventojų grupėms. Projekto uždavinis - vadovaujantis darnos, tvarumo ir išmanumo principais pateikti teritorijos sutvarkymo viziją
Darbo metodika Darbas pradedamas analize, kurios metu gilinamasi į nagrinėjamos teritorijos kontekstą, atliekama teritorijos funkcinė analizė, galimybių studija. Parengtas teritorijos galimybių studijų rezultatas aptariamas su savivaldybės atstovais. Šiuo pagrindu pasiūlomą teritorijos sutvarkymo - įveiklinimo vizija
4
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Objektas Širvintų miesto teritorija nuo Totorių g. (Širvintos upės užtvankos) palei Širvintos
upės pakrantę iki Zibalų g. tilto. Šioje teritorijoje į Širvintos upę įteka Beržės upelis. Nuo
šios teritorijos (Totorių g.) į priešingą pusė yra suformuotos Širvintos upės marios.
Aplink marias yra išvystyta susisiekimo, laisvalaikio, pramogų infrastruktūra. Yra įrengti pėsčiųjų takai, pėsčiųjų toltas per marias, poilsio ir laisvalaikio zonos. Nuo Zibalų g. Širvintos upė toliau teka per Širvintų kaimo teritoriją. Teritoriją iš šiaurės rytų ir pietvakarių
puses
yra
apstatyta
gyvenamaisiais
namais:
kairysis
krantas
-
mažaaukščiais namais, dešinysis – daugiaaukščiais namais. Teritorijos ypatumai Upės pakrantė šioje teritorijoje yra nenaudojama, upė teka sąlyginai natūralia vaga. Pakrantė apaugusi medžiais ir krūmais. Kairysis upės vagos krantas lėkštas, užliejamas pavasario potvynių metu, dešinysis status. Širvintos upės vandens lygis teoriškai kinta daugiau nei 3 metrus- žemiausias vandens lygis 104.89m, aukščiausias 108.14m. Pasirinkta natūralios gamtos teritorija, kur dar galima stebėti tobulas gamtos savireguliacijos funkcijos. Reikalinga infrastruktūra gamtos stebėjimui (patogi visiems bendruomenes nariams), neardant/netrikdant esamų gamtos procesų. Upės žemupys gali tapti mėgstamu kasdienos maršrutu palei upę. Šiuo metu šį maršrutą renkasi žvejai ir vaikai. Jie su upe, vandeniu, yra ‘užmezgę ryšius‘. Šią galimybę reikia išryškinti, atskleisti ir kitoms gyventojų grupėms.
5
Istorija Dabartinėje teritorijos vietoje buvo gyvulių ganyklos bei miestelio gyventojų daržai. Širvintos miesto legenda Legenda pasakoja, kad Širvintų miesto vardas yra kilęs nuo Širvintos upės. Žiloje senovėje per miškų tankmę prie upės kelią pramynė briedžiai, širviais vadinami. Todėl ir upė buvo pavadinta Širvinta, nuo jos kilo ir miesto vardas. Širvintų miesto herbe šakotais ragais pasipuošusi briedžio galva, o kalavijas simbolizuoja kovas su priešais. LITERATŪROS IR ANALOGŲ ANALIZĖ Kas miestą paverčia išmaniu – išmanus, tolygu išmintingai tvarkomas. Kas daro viešąją erdvę gražią? Tam reikia „pamatyti kitomis akimis“ ir reikia naujų vertybių rinkinio, kad persvarstytume mūsų miestų esmę. Miestai tapo postindustriniai – kur nėra funkcinės kvartalų paskirties, miesto rajonai tampa mišrus – skirti ir darbui ir poilsiui ir gyvenimui. Miestai skirti gyventojams, ne industrijai.. Miesto pakraščiai sujungiami siūlant naujas hibridines gamtos erdves,
6
paskirtis ir estetiką. Taip jungiant žaliasis erdves taikoma
„paskirstyto miesto“
koncepciją - naikinamas epicentrinis, hierarchinis miesto viešosios erdvės pobūdis. Tai tarsi „išsuka gyvenimą“ į pakraščius.
Žalios erdvės priartėja prie gyvenamosios vietos, tampa pasiekiamos visiem gyventojams, Žaliųjų erdvių pasiekiamumas vienas iš pagrindinių šiuolaikinio miesto reikalavimų.PSO teigimu, tinkamų ir prieinamų gamtinių erdvių buvimas prisideda prie bendros sveikatos ir gerovės, o dabartinės COVID-19 krizės metu tapo būtinybe. Pandemijos metu, esant gyventojų judėjimo apribojimams tampa svarbus prieinamų žaliųjų erdvių tinklas arčiau namų. Miesto žaliųjų erdvių sujungimas gerina susisiekimą, mobilumą ir laisvalaikio erdvių prieinamumą bėgimui, važinėjimui dviračiu ir pan..Miesto upės pakrantė gali apjungti skirtingas gyventojų grupes, kurioms svarbus skirtingi pakrantės naudojimo aspektai: -
sveikatos išteklius,
-
gražų kraštovaizdį,
-
biologinės įvairovės vietą
-
kaip laisvalaikio, pramogų tinklo dalį,
-
kultūros eksponavimo vietą,
-
edukacijos vietą,
-
socialinės rizikos valdymą
-
galiausiai kaip ekosistemos tiekėją.
Tai svarbus šiuolaikinio miesto reikalavimas žalioms erdvėms- daugiafunkcionalumas, t.y. be aiškiai išreikštos (apribotos) funkcinės paskirties
Jungiant žaliasis erdves, didinamas žalios erdvės mastelis. Didelis žalių erdvių matmuo yra esminis ekologiniams aspektams ir prisitaikymui prie klimato kaitos.
7
Širvintos upės vandens lygis teoriškai kinta daugiau nei 3 metrus. Kaip tokioje teritorijoje
sukurti
neužliejamus
dviratininkų
ir
pėsčiųjų
takus
be
pilkosios
infrastruktūros? Pekino Turenscape
Universiteto
kraštovaizdžio
architektūros
mokyklos
bei
įmonės
įkūrėjo prof. KongjianYu darbuose, pritaikyta jo sukurta ‘Miestas –
kempinė‘ koncepcija. Pagal šią koncepciją miestas nėra atskiriamas nuo vandens drenažiniais grioviais ar statant betonines krantines. Priešingai – vanduo integruojamas
į miestą, absorbuojamas miesto. Tai padeda ne tik spręsti potvynio-atoslūgio sukeliamus neigiamus padarinius, bet ir atkurti/ išsaugoti augalų ir gyvūnų buveines bei bioįvairovę ir sukurti tikrai gražias erdves žmonėms. Šioje konkrečioje teritorijoje galima pritaikyti šią koncepciją. Tai yra galimybė įgyti platesnį matymą, taikant žaliosios infrastruktūros principus ten, kur nėra būtina pilkoji infrastruktūra. Kinija, Projekto autorius - Turenscape
Kaip įgyvendinti projektą dideliu mastu ekonomiškai sąlyginai silpname regione? Nebrangus ir žemų technologijų metodai leidžia įgyvendinti projektą dideliu mastu. Laikui bėgant, laipsniškai analizuojant teritorijos priežiūros patirti, ekologų , kraštovaizdžio
specialistų
rekomendacijas
sukuriamas
reglamentas
aprašantis
8
konkrečios žaliosios erdvės priežiūrą. Pagrindinis reikalavimas šiuolaikinio/išmaniojo miesto žaliųjų erdvių priežiūrai – sukurti tvarias sąlygas visiems gamtos komponentams, taikant minimalią ir mechanizuotą priežiūrą. Sukuriamas nebrangus ir atsikartojantis procesas su įvairiomis projektavimo priemonėmis (kraštovaizdžio architektūros sprendimai). Išvados: Šiuolaikiniame –išmaniajame mieste turi būti kuriamas žalias karkas, t.y. žaliosios teritorijos jungiamos tarpusavyje sudarant didelio mastelio žaliąj1 erdvę -„žalią koridorių“. Tokia išmaniojo miesto žalioji erdvė: 1. Turi užtikrinti tvarias sąlygas visiems gamtos komponentams, taikant minimalią ir mechanizuotą priežiūrą. 2. Be aiškiai išreikštos (apribotos) funkcinės paskirties 3. Turi būti lengvai pasiekiama, švari ir saugi, 4. Užtikrinti tranzito funkciją Pasirenkamos kryptys
- kuriant pasirinktos teritorijos maršrutus atsižvelgti į
galimybę sujungti žaliasis erdves palei upe į vieną maršrutą, taip būtu taikoma „paskirstyto miesto“ koncepciją - naikinamas epicentrinis, hierarchinis miesto viešosios erdvės pobūdis. Siekti pirmiausiai atskleisti jau esamų teritorijos erdvių daugiasluoksnį potencialą, paprastais, tvariais sprendimais.
9
Sukurtas teritorijos priežiūros reglamentas. Ispanija, Cherona , projekto autoriusEMF
10
Prancūzija, Paryžius, Le grand parc de Saint-Ouen, projekto autorius - Agence Ter
Nyderlandai, Amsterdamas, Fluisterbos
11
Nyderlandai, Amsterdamas, Siegerpark
Nyderlandai, Amsterdamas, Sloterpark
12
TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA, DARNIOS IR TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS Pagrindinis darbas tvarkant teritoriją yra suformuoti reljefą taip, kad takų ir poilsio erdvių tinklas būtų neužliejamose plotuose, o pasyviai naudojami plotai būtų žemesniame aukštyje ir potvynių metu būtų užliejami. Intensyviai naudojami plotai įrengiami ant pylimų su tolygiai nuožulnėjančiais
šlaitas. Aukščiausia pylimo dalis įrengiama iš substrato mišinio, kurį sudaro 80 proc. sijotas žvyras be molio priemaišų ir 20 proc. vietinė žemė (humusinis dirvos sluoksnis). Visas pylimas apsėjamas specialiu šiam parkui ir šiai situacijai sukurtu žolių mišiniu. Tai yra tvirta ir žalia danga (žaliatakis), tinkama neintensyviems ar vidutinio intensyvumo pėsčiųjų srautams. Tokių takų tinklas tankiai išraizgytas po visą parką ir savo ornamentika primena pievoje ar rugiuose žvėrių išbraidytus takus – brydes. Vienur jie
yra siauri, kitur išplatėja, raizgosi ir vingiuoja per įvairias, skirtingo mikroklimato (skirtingas saulės apšviestumas, skirtingas skersvėjuotumas ir pan.) paūpio vietas. Tokių takų ir aikštelių funkcija yra neapibrėžta, nėra jokių aiškių nuorodų, ką žmonės ten turi veikti. Tai svarbi sąlyga sukurti daugiafunkcines parko erdves. Daugiafunkciškumas – viena iš dviejų pagrindinių parko erdvių savybių. Kita svarbi parko erdvių savybė, kurią galima būtų apibrėžti kaip harmoningumas. Užliejami plotai vienur suformuoja seklius kitur gilesnius reljefo pažemėjimus. Jie yra apsėti specialiu žolių ir žydinčių augalų mišiniu iš mažiausiai 40 skirtingų augalų rūšių, sutinkamų natūraliuose mažiau ir daugiau šlapiose Lietuvos pievose. Tai yra nuolat
žydintys, estetinį pasigėrėjimą teikiantys želdiniai. Čia kuriasi didelė įvairovė gyvių,
mezgasi ir įsitvirtina tvarūs tarpusavio ryšiai. Be žydinčių pievų ne mažiau svarbus yra kitas želdynų tipas – krūmynai. Esami krūmynai atnaujinami, genint senus, papildant naujais krūmais, įvedant papildomas rūšis. Dalį esamų krūmynų atsisakoma. Šių
želdynų pagalba sukuriami tokie kraštovaizdžio elementai kaip ‘vartai‘, ‘vidiniai kambariai‘ ir pan. Tai žadina parko lankytojų smalsumą, kūrybiškumą, teikia pavėsį. Krūmynai pritraukia papildomas grupes mikroorganizmų, grybų, gyvūnų, paukščių.
13
Pavieniai medžiai ir gojeliai – dar viena svarbi želdynų grupė, išplečianti galimybes
sukurti pilną skirtingo mikroklimato erdvių spektrą. Kaip ir krūmai jie čia yra svarbūs kaip žalios ‘užuolaidos‘, nes aplink parką yra vizualinių taršų. Medžiai yra namai ir maistas daugybei rūšių. Būtina parko teritoriją papildyti naujais medžiais, išsaugoti senus.
Išsaugant skirtingą drėgmės režimą, sukuriama visapusiška įvairovė. Tai ir sukuria harmoningos aplinkos atmosferą. Be žaliatakių, ten kur juos įrengti neįmanoma, yra įrengiami takai ant polių ar
pontonų. Persikėlimui per upę parinkti trijų tipų tiltai: įprasti tilteliai (per Beržės upelį), beždžionių tiltas ir tiltai-keltai. Beždžionių tiltas kartu yra svarbus meninis parko akcentas, o tiltai keltai – svarbūs ir kaip pramogą ir džiaugsmą teikiančios veiklos. Tačiau svarbiausia – visi šie mažosios architektūros elementai suteikia galimybę sukurti nepertraukiamą, žiedinę takų sistemą. TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDIMAI Į parką patenkama iš Totorių gatvės, Nepriklausomybės aikštės, Ukmergės
gatvės ir Kalnalio gatvės. Pietinėje upės kranto pusėje yra įrengta tanki žaliatakių sistema. Per Beržės upelį galima pereiti esamu taku su upelio vandens pralaida ir dviem
tilteliais. Iš pietinio į šiaurinį upės krantą galima pereiti beždžionių tiltu, suprojektuotu arčiau Zibolų gatvės, ir dviem tiltais keltais. Šiaurinį upės krantą sudaro status
šlaitas(arčiau Totorių gatvės) ir šlapynės. Čia dominuoja mediniai takai ant pontonų ar
polių. Takai įrengti ir skardžio viršuje ir apačioje šalia upės. Nepertraukiamų takų sistema sudaro žiedinius maršrutus, pasižyminčius skirtingais potyriais. Dviračiai parke naudojami kaip atvykimo/ išvykimo transporto priemonė. Parke įrengta nemažai dviračių
parkingų. Naujas automobilių parkingas projektuojamas teritorijoje ties Ukmergės ir Zibalų gatvių sankryža.
14
ŽALIŲJŲ (TVARIŲJŲ) SPRENDINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS Potvynių valdymui pritaikyta miesto kempinės koncepcija. Tai padeda ne tik spręsti potvynio-atoslūgio sukeliamus neigiamus padarinius, bet ir atkurti/ išsaugoti augalų ir gyvūnų buveines bei bioįvairovę ir sukurti tikrai gražias erdves žmonėms. Pagrindiniai parko takai žaliatakiai yra laidūs vandeniui, įrengti naudojant gamtinius Lietuvos resursus, yra apželdinti žole. Pagrindinis
parko
tvarkymo
darbas
yra
reljefo
performavimas.
Tam
nenaudojamas vežtinis gruntas. Viskas sukuriama iš esamų resursų. Intensyvios priežiūros reikalaujantys želdiniai parke sudaro itin nedidelį procentą parko teritorijos. Didžioji dalis želdinių yra gamtinio dizaino, ekstensyvios priežiūros.
15
RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS
Projekto
partnerio
ARTechnika
UAB
siūloma
techninė įranga, skirta naudoti projekte - vaizdo
stebėjimo įranga gamtos stebėjimui nuotoliniu būdu,
https://www.aritechnika.lt/gaminiai/vaizd apsaugai. o-stebejimo-ir-valdymo-sistemos/
Projekto partnerio HUAWEI siūloma įranga, skirta
https://www.huawei.com/en/tech4all/sto ries/austria-wetlands
naudoti
projekte
-
saules
baterijos
projekte
naudojamai elektros įrangai. Projekto partnerio Projektai ir Co, UAB paslaugos ieškant
inovatyvių
sprendimų
vandetvarkoje
-
pagrindinis darbas tvarkant teritoriją yra suformuoti reljefą taip, kad takų ir poilsio erdvių tinklas būtų neužliejamose plotuose, o pasyviai naudojami plotai būtų žemesniame aukštyje ir potvynių metu būtų
http://www.projektai.co/lt/
užliejami. Naudoti UAB „Terra Modus“ teritorijų, pastatų, kitų objektų matavimus naudojant lazerinio skenavimo ir
https://www.terramodus.lt/
fotogrametrijos metodus. Naudoti siūloma UAB Scenos Techninis Servisas siūlomus
https://sts.lt
sprendimus
paviljonui–scenai
projektuojamoje apžvalgos aikštelėje. Naudoti
projekte
Naujieji
ženklai
UAB
projektuojamus, gaminamus, tiekiamus iš mažosios
https://darom.lt/
architektūros elementus. lauko įrangą, suolus ir t.t.
LITERATŪROS SĄRAŠAS Straipsniai ir informacija internetinėse svetainėse : 1. https://youtu.be/yfr_YDxlv84 2. https://www.youtube.com/watch?v=6k7IWVJY8FA
16
3. http://www.emf.cat/en/projects/l/417-gironas-shore-pilot-project-pedreresmountain.html 4. https://www.saint-ouen.fr/services-infos-pratiques/environnement-etespaces-verts/118-le-grand-parc.html 5. https://landezine.com/saint-ouen-park-of-the-docks-by-agence-ter/ 6. https://www.youtube.com/watch?v=tChUckZU0x4 7. https://www.youtube.com/watch?v=JH96L4JxMyA 8. https://www.youtube.com/watch?v=3SH4NlqnLqk&list=PLHOeTnjM6Kuo4 68nDRoQHUD0bkSE6v-0J&index=17 9. https://www.studiobasta.be/projecten/openbaar/ijzerboomgaard
17
SUMMARY Pasirinkta Širvintų miesto teritorija nuo Totorių g. (Širvintos upės užtvankos) palei Širvintos upės pakrantę iki Zibalų g. tilto. Upės pakrantė šioje teritorijoje yra nenaudojama, upė teka sąlyginai natūralia vaga. Pakrantė apaugusi medžiais ir krūmais. Kairysis upės vagos krantas lėkštas, užliejamas pavasario potvynių metu, dešinysis status. Širvintos upės vandens lygis teoriškai kinta daugiau nei 3 metrus. Kitos Širvintų miesto viešos teritorijos sutvarkytos steriliai, taikant „pilkosios“ infrastruktūros principus, nepaliekant natūralių gamtos buveinių. Upės žemupys gali tapti mėgstamu kasdienos maršrutu palei upę. Šiuo metu šį maršrutą renkasi žvejai ir vaikai. Jie su upe, vandeniu, yra ‘užmezgę ryšius‘. Šią galimybę reikia išryškinti, atskleisti ir kitoms gyventojų grupėms. Projekto uždavinis - vadovaujantis darnos, tvarumo ir išmanumo principais pateikti teritorijos sutvarkymo viziją Atlikus teritorijos konteksto ir funkcinė analizė buvo pasirinktos kryptys -
sujungti pasirinktą teritorija su jau esančiom miesto žaliom teritorijos į bendrą maršrutą, sudarant didelio mastelio žalią erdvę -„žalią koridorių“ palei pakrantę;
-
siekti pirmiausiai atskleisti jau esamų teritorijos erdvių daugiasluoksnį potencialą, paprastais, tvariais sprendimais
Šio pagrindu pasiūlomą teritorijos sutvarkymo - įveiklinimo vizija.
18
