ŠVENTOSIOS GAMTINIS-MENINIS REZERVATAS 2021 birželis kūrybinė grupė m-pjūvis
Tikslas: Atskleisti Šventąją, kaip unikalios gamtinės terpės įvairovę, veik rezervato, bei istorinę LDK situaciją link uosto. Šventoji kaip miestelis ir Šventoji kaip upė, suvokiama kaip fantastinių, legendinių ir žinoma perspektyvinių patirčių aplinka, kurioje žiūrovas pakviečiamas į archaines, šiuolaikines ir ateities vizijų perspektyvas. Koncepcija paremta gamtos filosofijos principais. Projektuojama apytiksliai 27 ha plote. Siekiama sukurti išskirtą, uždarą, tarsi iš archainių laikų užsilikusio, laukinės gamtos vienetą ir "netyčia" atrasto, bei paskelbtą rezervatu. Teritorija papildoma Lietuvos pajūriui būdinga augmenija (kalnapušės, pušys, kadagiai, daug miskantų, zundų ir kt..), kai kur formuojamas reljefo nelygumas gamtinėm ir žaliomis architektūrinėmis priemonėmis (pvz. tarsi ola - Gintaro kambarys) Tai beveik 3km Šventosios upės takas, persipinantis su su naujai projektuojamais 12 km pėsčiųjų teritorijos takų ir įrengtų medinių pakrančių, kurių vingiuose atrandami unikalūs gamtiniai - kultūriniai sekretai. Užburiantis kelionė prasideda ir startas yra objektas Nr.1 - Šventosios gamtinio-menininio rezervado lankytojų centras (su restoranėliu, skaitykla, kūrybinėmis erdvėmis, bei mokslininkų ir menininkų 7 rezidencijomis skliauto aukštuose); į rezervatą lankytojas keliauja skulptūromis-totemais ženklintomis (numatyta 88 įženklinimai) alėjomis (Nr.2); toliau Nr.3 - paslaptis! toliau Nr.4 ir 5 - sukamieji tiltai "Žalčiaakiai" varsto kelią per vandenį....Neabejotinai tai taptų romantikų pamėgta vieta, nes panaudota geltona spalva atspindėtų ir atlieptų mėnulio šviesą. Pasukti jie leistų praplaukti aukštesniems laivams, taipogi galima atrakcija - vakarienė pasuktame tilte (kaip būna ore) Nr.6 Kopa - šešėlių teatras. Tai ažūrinė konstrukcija (klijuotos medienos arkos), kuri Šventosios kraštovaizdyje primins pajūrio kopą. Šešėlių teatro paskirtis - įvairūs renginiai. Ažūras dengs lankytojus nuo tiesioginių saulės spindulių, o atvira erdvė leis mėgautis gamtos gaiva. Šios ažūriškos kopos viduje žais šešėliai, primenantys vėjo supustytą kopų smėlio raštą. Nr.7 Apžvalgos bokštas "Dangaus pušynas" ir Gintaro kambarys. Reljefinė architektūra sudaro kopos siluetą, kuri tampa pakylėta saulėlydžių stebėjomo vieta. Pro ją į dangų stiebiasi apžvalgos bokštas, tarsi augalas, sudarytas iš trijų cilindų, kuriuos formuoja spirališkai aukštėjantys pušų kamienai. Plačiausiame cilindre įrengti laipteliai ir keltuvas pakyla į 37m aukštį. Visas bokšto aukštis - 47 m. (būtų aukščiausias Lietuvojeiš apžvalgos bokštų), aukštesnis nei Šventosios švyturys, bet gerokai žemesnis nei bažnyčios boktas. O bokštu leidžiantis, taip, kaip leidžiasi sakai, patekę po architektūrine kopa, randame! - Gintaro kambarį. Pro stambių pušinių kolonų mišką patektume į meninę-architektūrinę instaliacija, gintarine šviesa užlieta amorfinė erdvė, 1000m2 salė, kurioje šiuolaikinėmis priemonėmis (VR akiniai, halogramos, 3d optika ir kt.) būtų pasakojama gintaro kelio istorija. Rodomi būtų ir tikri artefakai, galima parodų, paskaitų ir koncertų erdvė.
Nr.8 "Šventosios akiniai" - upenariumas. Tai į vientisą architektūrinę sandarą su Nr. 7 besijungiantis objektas, čia leidžiamės dar žemiau....ir ateinam į patalpą, kurioje, tarsi akinių du apskritimai (~d3m) žvelgia į Šventosios upės povandeninį pasaulį. Nr.9 Amfiteatras, tarsi krateris smėlynuose, galėtū būti patrauklia įvairių renginių vieta po atviru dangumi. Nr.10 "Ungurynas" Šventosios gamtinės įvairovės galerija. Tai 70 m ilgio, kintančio pločio (nuo 0 iki 9m) ir kintančio aukščio (nuo 0 iki 9m) augalų, žvėrių ir žuvų tipų pažinimo muziejukas ir gyva kūrybinė erdvė. Nr.11 "Ginarinis salynėlis" jaukiam pasibuvimui, tarsi suvertų karolių iš salelių ansamblis. Šiuo kūriniu
siekiama atskleisti lietuvių papročiuose ir senojoje pasaulėžiūroje išryškintą vandens svarbą. Tiesiogiai priartėti prie vandens ir atsiverti dar archainėse baltiškuose kalendorinėse šventėse minimai vandens švarinančiai ir šventai galiai. Net žmogaus kalbėjimas lyginamas su vandens tekėjimu, todėl upės pakrantėje plūduriuojantys salynai taps puikia vieta pokalbiams bei suartėjimui su šia stichija. Gintariniai salynėliai, menantys į krantą išmestą gintarą leis lankytojams atsipūsti po pasivaikščiojimų, įsiklausyti Šventosios upės čiurlenimo. Ir paskutinis galimas lankymo taškas, tai objektas Nr.12 - archainė observatorija (medinių stulpų ratas su archainiais baltiškais ženklais) Išsikeltos preambulėje vertybės kaip jaukumas, gamtiškumas, architektūriškumas ir šių dalių tarpusavio skambesys galėtų virsti išskirtinėmis visos Šventosios vertybėmis. Taigi, mistinis-surealistinis rezervatas, kuriame apsijungia tauriausios naujojo šiuolaikinio meno idėjos su architektūra ir žinoma ryškiausiai su gamta. Nors sprendžiamos teritorijos aplinkoje turime ganėtinai atsitiktinę ir savo gamtiniais porūšiais skurdžią aplinką, tačiau suprasdami iš esmės pajūrio gamtos subtilumą bei retumą, savo projektu, tai sustipriname, sodriname ir išpuoselėjame iki unikumo, kuris taptų neabejotinu ir išskirtiniu traukos tašku visoje Europoje. Tikimės darnaus ir sklandaus bendradarbiavimo su partneriais ir rėmėjais. Numatomas visų partnerių produktų įtraukimas į projektą Atsinaujinantys energijos šaltiniai: Dviejuose bokšto tūrio cilindruose numatytos vėjo jėgainė, kurios aprūpintų energija visą rezervatą. Ekonominė nauda: Sukurtas išskirtinis traukos taškas neabejotinai neštų finansinę naudą tiek pačiam rezervatui, tiek ir Šventąjai, bei Lietuvai.
AUGMENIJA Kalninė pūšis(lot. Pinus Mugo). Itin tanki, vešli ir plačiai išsikerojusi. Ši pušų rūšis gali užaugti iki 8 m aukščio. Padeda suvaldyti platų kraštovaizdį ir gali pasitarnauja kaip užuovėja. Baltažiedė robinija (lot. Robina Pseudoacacia). Atsparus ir ištvermingas augalas. Dirvožemiui beveik nereiklus augalas – gali augti nederlimngose, smėlingose, žveryngose žemėse. Robinija užauga nemaža, gali pasiekti 25 ar
net 30m aukštį. Balti žiedai susitelkę į kekespradeda žydėti gegužės gale ar birželio mėnesį. Medingi žiedai skleidžia kvapnųjį aromatą. Miškinis erškėtis(lot. Roas majalis). Augalas dirvai nereiklus, atsparus šalčiui, šviesomėgiai. Stiebai ploni, kiek svyrantys, rausvai rudi, blizgantys.Žydi gegužės-birželio mėnesiais, vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Vyšnia (lot. Prunus cerasus). Išsiskiria savo kasmetiniu be pertraukų derėjimu, nes yra atspari šalčiui ir ligoms. Žydi vėlai, kai būna praėjusios pavasarinės šalnos. Vaisiai desertinio skonio ir yra labiau saldūs nei rūgštūs. Argentinė kordelija(lot. Cortaderia selloana). Auga greta tankiais sąžalynais; aukštis iki 3-4 m. Lapai visžaliai, siauri ir ilgi (ilgis 1-2 m, plotis iki 1 cm). Žiedai susitelkę į tankią baltą šluotelę, kurios ilgis 20-40 cm. Ji būna įsitvrtinusi 2-3 m ilgio stiebo gale.Argentininė kortaderija greitai plinta, nereikli klimatinėms sąlygoms.