IM8 - Pakruojis, miesto sporto bazės atnaujinimas ir plėtra by STRUCTUM

STRUCTUM KONKURSAS „IŠMANUSIS MIESTAS VIII“

KABANTIS KRANTAS PAKRUOJIS, MIESTO SPORTO BAZĖS ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Grupė: ARfau-17 Studentas: Rokas Šimbrotas Vadovas: Lada Markejevaitė

Vilnius, 2022

TURINYS 

ĮVADAS



DARBO SUDĖTIS



TIRIAMOSIOS DALIES ĮVADAS



TIRIAMOJI DALIS



ANALOGŲ STUDIJA



MENINIS TYRIMAS



TIRIAMOSIOS DALIES ŠALTINIAI



ANALOGU ŠALTINIAI



PROJEKTINĖ DALIS



PARTNERIŲ PRODUKTŲ INTEGRACIJA Į PROJEKTĄ



PLANŠETAS

ĮVADAS Projekto vietai pasirinkta teritorija, esanti Pakruojo mieste, šiaurinėje Lietuvos dalyje, Šiaulių apskrityje. Miestas yra savivaldybės centras. Pagal 2020 metų duomenis čia gyvena 4351 gyventojai. Apylinkėse daugiausia dominuoja lygumos, miškų nėra daug. Į šiaurės rytus ir pietryčius nedaug nuo mesto nutolusiuose karjeruose kasamas dolomitas – viena didžiausių rajono pramonės šakų. Į meistą lankytojus traukia Pakruojo dvaras ir jo sodyba, neseniai restauruota medinė Pakruojo sinagoga, pasižyminti dydžiu ir puošnumu, taip pat ir kasmetinės šventės bei renginiai. Sportas mieste taip pat turi vaidmenį – rytiniame miesto pakraštyje išsidėstę stadionas, mažoji futbolo aikštė ir BMX dviračių trasa. Viena iš ryškiausiaia pastebimų problemų mieste – tai tolygus gyventojų skaičiaus kritimas per pastaruosius 20 metų ir bendras gyventojų senėjimas. Mieste lankantis kaip svečiui, jaučiamas savoriškas sąstingis – gyvybės ir laisvalaikio trūkumas. Ši ramuma turi savito grožio, bet laiką panorus praleisti aktyviau – reikia laukti kasmetinių švenčių ar renginių. Aktyvesniam laiko praleidimui, gyvibingumo įkvėpimui būtų galima pasitelkti judėjimą – sportą, kuris mieste jau turi dalinai išplėtotą rolę. Būtų logiška tai kas jau pradėta, plėtoti toliau. Projektas ir jo koncepcija rengiami žemės sklypų P. Mašioto g. 14 ir Stadiono g. 2 – BMX ir miesto stadiono bei mažosios futbolo aikštės teritorijose. Šiuo metu objektai yra senyvos būklės, taip pat tarp jų trūksta jungties, kadangi juos skiria Kruojos upė.

DARBO SUDĖTIS Darbas susideda iš tiriamosios ir projektinės dalių: Tiriamojoje dalyje nagrinėjama magistro baigiamojo darbo temos problematika, tema labiau apibrėžiama ir sukonkretinama. Renkama, analizuojama ir susisteminama informacija aktuali baigiamojo darbo temai naudojantis literatūros ir kitais šaltiniais. Analizuojama: 

Istorija;



Principai;



Pritaikymas praktikoje.

Priedo prie temos tyrimo, analizuojami aktualūs ir tos temos tipologiją atitinkantys architektūros objektų analogai. Analogų analizėje peržvelgiama: 



Socialiniai aspektai: 

Objekto paskirtis;



Socialinė svarba;

Urbanistiniai aspektai: 

Objekto vieta urbanistiniame kontekste;



Objekto ryšio su aplinka pobūdis;

Architektūriniai – meniniai aspektai: o Objekto funkcinis sprendimas: 

Sklypo planas;



Pastato plano struktūra;

o Objekto meninis sprendimas: 4



Kompoziciniai sprendiniai;



Stiliniai ypatumai;



Semantiškumas;

o Objekto materialinė struktūra: 

Medžiagos ir konstrukcijos

Projektinėje dalyje vykdoma daugiaaspektė pasirinktos objekto vietos tyrimų analizė. Tiriamas pasirinktas sklypas ir jo aplinkinės teritorijos: atitikimas paskirčiai, gamtinių ir dirbtinių elementų ypatumai, teritorijos vizualinės charakteristikos, paveldosauginiai ir gamtosauginiai ar kiti specialieji reikalavimai jei tokie yra. Ištyrus teritoriją rengiami keli konceptualūs galimi projekto variantai. Taip pat sudaroma preliminari projekto programa. Iš kelių variantų vėliau išsirenkamas vienas ir toliau vystomas, jam parengiant pilnos apimties konceptualų projektinį pasiūlymą. TIRIAMOSIOS DALIES ĮVADAS Pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema – kabanti architektūra – gana abstrakti, reikalaujanti sukonkretinimo ir iš idėjinės ir iš funkcinės / paskirties pusių. Kabanti – tai veikiama žemės gravitacijos jėgų, taip pat įtempimo. Taip galima apibrėžti kabančią architektūrą kaip vantines ir tentines struktūras, jų panaudojimą architektūrą. Iš to formuojama konkreti tema – „Kabanti architektūra: tentinės ir vantinės struktūros ir jų pritaikymas“. Temą apibrėžia ir pasirinktos teritorijos kontekstas. Stadionas, futbolo aikštė, dviračių trasa – tai sporto objektai kuriuose galima taikyti lengvas, organiškas struktūras, bei principus. Pėsčiųjų jungties per upę poreikis tą padiktuoja papildomai – reikalinga lengva ir naturalaus gamtos darinio neužgožianti struktūra.

Temos sąvokos: Kabėti – ką nors laikyti ar pritvirtinti viršutine dalimi; laikytis ore erdvėje. Architektūra – meno šaka: žmogaus aplinkos erdvės formavimas, statinių bei jų kompleksų ar ansamblių projektavimas ir statyba; pastato kompozicija. Tentinė – nuo angliško žodžio „tent“ – pastogė pagaminta iš tekstilės ar panašios medžiagos, laikoma ant polių ir lynų; taip pat nuo angliško žodžio „tension“ – tempimas, įtampa. Vantinė – vantas – lyno pavidalo konstrukcinis elementas; kabamosios konstrukcijos ar stiebo atotampa. Struktūra – sudėtinio objekto ar sistemos sandara; daikto dalių tarpusavio išsidėstymas ir ryšys. Pritaikymas – panaudojimas praktikoje; priderinimas. Suformuotos temos apibrėžtis: Kadangi projektuojama sporto ir laisvalaikio paskirties teritorijoje, o struktūra ir tipas apibrėžtas temos „Kabanti architektūra: tentinės ir vantinės struktūros ir jų pritaikymas“, bus gilinamasi ir nagrinėjama minėtų struktūrų panaudojimas sporto ir visuomeniniuose objektuose. Taip pat bus atsižvelgta ir į kompozicines tentinių ir vantinių struktūrų pritaikymo galimybes, jų istorija. Taip bandoma apsibrėžti kokių funkcijų ir paskirčių įvedimas padėtų siekiant sukurti naują lokalų visuomeninį traukos centrą.

TIRIAMOJI DALIS Struktūras gali veikti dvi pagrindinės jėgos: gniuždymas ir tempimas. Didžioji dalis pastatų visame pasaulyje buvo ir yra statomi pagrinde atsižvelgiant į gniuždymą ir su juo susijusius principus. Kitaip tariant – ir išorinės sienos su pamatais ir stogas ir grindys laikosi ir stovi veikiami gniuždymo. Iš dalies kartu su gniuždymu juos veikia ir tempimas, taip išgaunant lenkimą, bet gniuždymas vis tiek lieka pirmoje vietoje. Vis dėlto, vadovaujantis tempimo jėgų principais taip pat galima sukurti struktūras ir statinius. Skirtingai nei medžiagoms naudojamoms atlaikyti gniuždimą, tempimui naudojamos medžiagos yra daug kartų lengvesnės, bet visai neatsparios gniuždymui. Išimčių yra – plienas ir metalas apskritai yra gana atsparus abiems jėgoms, bet tuo pačiu yra ir viena sunkiausių ir brangiausių medžiagų. Konstrukcijas, kurios veikia įdarbinant tempimo jėgą galima apibendrintai įvardinti kaip tentines ir vantines. Tentinis – nuo angliško žodžio „tent“ reiškiančio palapinę. Pačią palapinę galima apibūdinti kaip iš šakų ar audeklo pastatytą laikiną būstą. Istorija Galima daryti prielaidą, jog tentinė architektūra buvo viena pirmųjų žmogaus atrastų statybos būdų siekiant susikurti prieglobstį nuo gamtos. Seniausi iš atrastų tokių būstų – palapinių struktūrų liekanos kurių amžius siekia apie 40 000 metų. Jos buvo rastos Sibire, Laplandijoje bei Aliaskoje. Šių vietovių gyventojai buvo išskirtinai klajokliai ir medžiotojai, kuriems reikėjo dažnai keisti gyvenamas vietas, tad reikėjo namų kuriuos galėtų pasiimti kartu su savimi. Šios palapinės buvo statomos iš medžiojamų gyvūnų odos ir kailių, ir didesnių kaulų arba medžio stiebų. Pirmųjų rastų austo audinio palapinių amžius siekia apie 30 000 metų.

Tobuliausia forma gamtoje yra apskritimas. Tą suprato ir palapines statę protėviai. Statant apskritas palapines jie išgaudavo kūgio formos tūrį, kuris efektyviausiai atlaikydavo vėją bei lietų iš išorės ir tolygiai paskirstydavo šilumą iš vidaus. Šį palapinės tipą ištobulino Amerikos čiabuviai, viršutinėje dalyje pridėdami atlapus specialiai išleisti kurenamo laužo dūmams. Taip pat jie pridėjo papildomas vidines sienas pagal palapinės perimetrą, taip sukuriant savotišką

1. Amerikos indėnų statytos kūgio formos palapinės

apšiltinąmąjį sluoksnį.

2. Juodoji Beduinų palapinė

Kompoziciškai artimiausios šiandieninėms tentinėms struktūroms tikriausiai būtų Beduinų juodosios palapinės. Savo pavadinimą jos gavo dėl juodos avių vilnos iš kurios buvo austas palapinių audinys. Šių palapinių struktūra kaip ir tentinių konstrukcijų, susideda iš vertikalių stiebų, ant jų kabinamų virvių ir ant jų dengiamo

audeklo. Denginio svoris virvėmis perduodamas į stiebus, papildomai sutvirtintus su ištemptomis virvėmis įbestomis į žemę, taip gaunant palyginti stabilią konstrukciją. Jurtas taip pat galima laikyti ankstyvosiomis tentinėmis struktūromis, nors jose buvo naudojama ir daugiau standžių elementų. Kad užtikrinti stabilumą ir išgauti daugiau naudingo pločio bei aukščio, jurtose naudojamos medžio rėmo sienos. Šis rėmas gaminamas pakartotinai sutvirtinant stiebus tinkliuko raštu – vieną stačiu kampu kitam.

3. Jurtos surinkimo schema kurioje matoma statinio struktūra

Tentinės struktūros atliko milžinišką vaidmenį ir laivyboje. Burės, kurių dėka vėjas buvo įveiklintas laivams stumti į priekį, veikia pagal tą patį konstrukcinį principą – lengvas audinys lynais ar virvėmis pritvirtintas prie standaus stiebo. Burės buvo ir vienas iš įkvėpimų panaudoti tentinę struktūrą architektūriniams tikslams dar senovės Romos Imperijos laikais. Pavadintas Velarium, tai buvo uždangalas nuo saulės ir lietaus naudotas Romos Koliziejuje. Savo išvaizda ir paskirtimi jis labai panašus į šiandieninių didžiųjų sporto arenų stogo dangą. Manoma, kad jį sukonstravo, valdė ir prižiūrėjo buvę jūreiviai, patyrę ir suprantantys burių veikimo ir valdymo ypatumus. Velarium susidėjo iš stiebų išdėstytų palei koliziejaus pastato viršaus perimetrą. Ant stiebų buvo tvirtintos virvės, kuriomis buvo 9

valdomas ant jų uždengtas audeklas, tad Koliziejaus stogas buvo ne stacionarus, o išskleidžiamas priklausomai nuo poreikių. Pilnai išskleistas, jis galėjo uždengti visą žiūrovams skirtą plotą, o arena kurioje vykdavo veiksmas likdavo po atviru dangumi.

4. Romos Koliziejus su Velarium danga

5. Modernus šiuolaikinis stadionas Brazilijoje

Vantinės struktūros kildinamos nuo žodžio vantas – kabamosios konstrukcijos ar stiebo atotampa. Taigi šios struktūros, kaip ir tentinės, vadovaujasi tempimo jėgos principais. Šiose konstrukcijose didesnis dėmesys skiriamas patiems lynams ir jų tempimui, kitaip nei tentinėse, kur labiau orientuojamasi į denginį ir išgaunamus tūrius. Dėl šios priežasties vantinės struktūros pagrinde taikomos tiltų statybose. Svarbu paminėti, kad tokius tiltus galima išskirti į kabamuosius ir vantinius. Nors abiejuose tipuose lynai atlieka pagrindinį vaidmenį, jų veikimas šiek tiek skiriasi. Tokie tiltai leido per vandenį ar tarpeklius sujungti iki tol dar neregėtus atstumus, bet jų pritaikymas palyginus nėra toks senas. Jie pradėti naudoti išradus plieninius lynus XIX amžiuje, kurie pasižymėjo ypač dideliu tvirtumu. Be išvardintų pritaikymo būdų, į tentines ir vantines struktūras iki XX amžiaus vidurio nebuvo žiūrima plačiau. Vieni svarbiausių asmenų prisidėję prie šių struktūrų vystymo buvo Horst Berger ir Frei Otto. Horst Berger – vokiečių kilmės konstrukcijų inžinierius dirbantis su lengvosiomis tentinėmis struktūromis jas pritaikant nuolatiniam naudojimui. Vienas svarbiausių jo darbų – Tarptautinio Denverio oro uosto stogas. 10

Frei Otto galima laikyti tikru moderniosios tentinės architektūros tėvu. Jis taip pat buvo vokiečių kilmės inžinierius ir architektas. Jo svarba slypi atliktuose eksperimentuose ir studijose kuriomis siekta perprasti tentinių ir membraninių struktūrų principus. Frei Otto tyrinėjo muilo burbulus ir jiems būdingą savybę išlaikyti pusiausvyros padėtį užimant minimalų reikiamą plotą tarp išorės kraštinių. Taip pat jis eksperimentavo maketuodamas. Architekto tyrimai buvo ne be pagrindo – jo studijuotos struktūros buvo pritaikytos pastatų, stadionų ir pavilijonų projektuose, o išgaunamos organiškos ir lengvos formos kontrastavo su iki tol statytais taisyklingų formų tūriais. Frei Otto darbai tapo tentinės architektūros pagrindu. Taip pat galima paminėti ir Vladimirą G. Šuchovą – rusų kilmės inžinierių, mokslininką ir architektą. Jo darbai susiję su inžinerinių struktūrų analizėmis vedusiomis link įvairių naujų, įskaitant ir modernios tentinės, atsiradimą ir jų apskaičiavimus. Svarbu pabrėžti, jog visų šių naujų struktūrų ir technikų atsiradimą lėmė po industrinės revoliucijos sekę nauji mokslo išradimai ir spartėjantis technologijų vystymasis. Struktūrų tipai Nors jų veikimo principas toks pat – vadovaujamasi tempimo jėgomis – tentines ir vantines struktūras galima išskirti į keletą tipų. Tentines struktūras galima padalinti į 4 tipus, pagal tai kaip jos formuojamos ir jų laikančiuosius elementus. Prieš tai, taip pat svarbu paminėti, jog tentinių struktūrų paviršius dar vadinamas membrana, o ši išskiriama į du tipus: antiklastinę ir sinklastinę.

Antiklastinę membraną galima apibūdinti kaip tokį paviršių, kuris suformuojamas tempimo jėgoms veikiant priešingomis viena kitai

6. Antiklastinės membranos paviršiaus pavyzdys

kryptimis. Taip išgaunama jėgų veikimo krypčių išklotinė, kurioje priešingų krypčių jėgos atsveria viena kitą ir tarp jų susiformuoja pusiausvyra. Sinklastinė membrana – tai paviršius formuojamas tempimo jėgoms veikiant ta pačia kryptimi. Tokios membranos

7. Sinklastinės membranos paviršiaus pavizdys

išgaunamos nauodojantis oro spaudimu – paprasčiausias to pavyzdys yra pripučiamas oro balionas. Toliau bus nagrinėjama antiklastinio tipo membranų struktūros. Antiklastinio tipo struktūros dar gali būti vadinamos balninėmis (anglų kalboje saddle), dėl savo formos, kuri labai panaši į žirgo balną. Taigi šias struktūras daliname į tipus: Pirmojo tipo – paprastoji balninė struktūra. Jos principu formuojamos ir visos kitos likusios struktūros. Paprastoji balninė membrana išgaunama turint du priešingose kriptyse išdėstytus laikančiuosius ir inkarinius taškus. Tarp jų pakabinta medžiaga, laikančiųjų taškų yra tempiama į viršų, o inkarinių – į apačią, taip išgaunant jėgų pusiausvyrą, kuri išlaiko medžiagą ore.

8. Balninės struktūros schema

9. Frei Otto projektuotas pavilijonas

Antrojo tipo – keterinė arba briauninė struktūra. Ji išgaunama balninės struktūros principu, tik šiuo atveju papildomai atsiranda briaunos, kurios veikia vietoje inkarinių arba laikančiųjų taškų ir leidžia sujungti kelias balnines struktūras. Tokiu būdu sukuriama banguotos formos ir pasikartojančių tūrių struktūra.

10. Keterinės struktūros schema

11. Frei Otto projektuotas šokių pavilijonas

Trečiojo tipo – arkinė struktūra. Tokio tipo struktūra išgaunama, kaip nusako jos pavadinimas, pasitelkiant arkinius elementus. Ši konstrukcija susideda iš dažniausiai per jos skersmenį einanšios arkos, kuri atlieka laikančiosios briaunos ar taškų funkciją. Ant arkos uždengiama arba kabinama medžiaga, kurios apatinė dalis įtempiama inkariniais taškais. Arkinėms struktūroms būdinga viršutinė kupra, neretai primenanti stuburą.

13. Arkinės struktūros schema

12. Frei Otto projektuota įėjimo arka

Ketvirtojo tipo – stiebinė struktūra. Šiose struktūrose medžiagą ore įtemptą išlaiko įprasti inkariniai taškai, o laikančiųjų taškų funkciją atlieka prie stiebo ar kolonos pritvirtinti lynai (vantai), jungiantys viršutinę medžiagos dalį. Patys stiebai gali būti laikomi papildomų įtemptų lynų pagalba arba tiesiog su pamatais, tik tokiu atveju pamatai turi būti gilūs ir masyvūs, kad atlaikytų ir stiebo it jo laikomos įtemptos medžiagos apkrovas. Stiebinio tipo tentinės struktūros leidžia uždengti didelius plotus.

15. Stiebinės struktūros schema

14. Miuncheno Olimpinio stadiono danga

Nors čia išskiriamos 4 tipų tentinės struktūros, praktikoje dažniausiai naudojama kelių tipų junginiai, kurie vienas kitą papildo. Vantinės struktūros dažniausisi naudojamos tiltuose, bet gali būti pritaikomos ir pastatuose, kur reikiama uždengti didelius plotus erdvės. Tikri vantiniai tiltai nuo kabančiųjų skiriasi tuo jog visi juose panaudoti lynai (vantai) yra tvirtinami tiesiai prie juos laikančių stiebų ar kolonų viename gale ir prie šių lynų laikomo elemento – dažniausiai tilto plokštumos – kitame. Visas svoris per tempiamus lynus perduodamas į stiebus, o per šiuos, juos veikiant jau gniuždomaja jėga, į žemę.

Kabančiuose tiltuose naudojami pirminiai ir antriniai lynai. Pirminius lynus laiko stiebai, kolonos arba bokštai, o šių lynų galai yra inkaruojami į žemę vienoje ir kitoje tilto pusėse. Nuo pirminių lynų kabinami antriniai ant kurių ir laikosi visa tilto plokštuma. Esminiai skirtumai tarp kabančių ir vantinių tiltų – tai kaip panaudojami patys lynai. Vienu atveju jie išsiriami į pirminius ir antrinius, o antru visi atlieka tą pačią funkciją.

17. Vantinio tilto schema

16. Kabančio tilto schema

Struktūrų taikymas šiandienoje Šiandieną tentinės struktūros dažniausiai naudojamos sporto paskirties objektuose, kur egzistuoja didžiulis poreikis uždengti plačias ir dideles erdves tokias kaip stadionai, arenos ar aikštės. Taip pat jos pritaikomos pavilijonuose ir meninėse instaliacijose. Vis dėlto jų panaudojimas lyginant su įprastomis struktūromis išlieka nedidelis. Kiek kitokia situacija su vantinių struktūrų panaudojimu, ypač tiltuose jei šie turi jungti didesnius atstumus – vantinės struktūros čia bus naudojamos dažniau. Patys lynai, naudojami tiek tentinių struktūrų tinkluose, tiek tiltuose, dažniausiai būna pagaminti iš plieno ir naudojami jau nuo XIX amžiaus, o štai tentinių struktūrų medžiagos, šiandieninių technologijų dėka sukuriamos daug kartų patvaresnės nei anksčiau ir audinį paverčiančios ilgalaikiu. Galima išskirti tris pagrindines 15

naudojamas audinių medžiagas. Teflonas arba PTFE – tiksliau, teflonu padengtas stiklo pluošto audinys. Iš visų medžiagų ši yra brangiausia, bet tuo pačiu ir ilgaamžiškiausia, atspari saulės UV spinduliams. Silikonu padengtas stiklo pluošto audinys beveik nesiskiria nuo teflono. Abu jie atsparūs purvui ir dulkėms, kurie be didelio vargo nuplaunami tiesiog vandeniu, taip pat jie nekaupia drėgmės, nepelyja. Abi šios medžiagos gali gyvuoti apie 25 su virš metų. Pigesnis variantas yra PVC pedengtas poliesteris. Jis turi daug panašumų su minėtais audiniais, tik jo esminis skirtumas yra tai, jog jis neatsparus saulės UV spinduliams ir nepraleidžia šviesos, tad jo gyvavimo trukmė sutrumpėja.

Išvados 

Tentinės struktūros žmonių buvo naudojamos jau gilioje senovėje, statant palapines ar laikinus būstus, vėliau laivyboje. Tačiau vystantis civilizacijoms ir žmonėms tampant sėslesniems, tokios struktūros buvo išstumtos ilgaamžiškesnių ir patvaresniu pastatų dėka.



Iki XX amžiaus vidurio į tentines struktūras nebuvo žiūrima plačiau – jos atlikdavo laikinų ar pagalbinių statinių vaidmenį. Po antro jo pasaulinio karo ėmus sparčiau vystytis statybų technologijoms ir atsiradus poreikiui lengvoms bei greitai pastatomoms konstrukcijoms, tentinės stuktūros buvo atrastos iš naujo dėka Frei Otto tyrimų.



Kitaip nei tentinės – modernios vantinės struktūros buvo pradėtos naudoti anksčiau, o jų pagrindinis pritaikymas buvo tiltų statyboje. Jos atlieka svarbų vaidmenį ir vėliau atsiradusiose tentinėse struktūrose, kadangi iš jš formuojamas lynų tinklas ant kurio dengiami audiniai.



Tentines struktūras galima skirstyti į 4 tipus: balninę, keterinę arba briauninę, arkinę ir stiebinę. Visos jos veikia tuo pačiu principu – skiriasi tik laikantieji elementai ir jų pozicija. Praktikoje dažniausiai naudojami kelių tipų junginiai.



Šiandieninės technologijos leidžia sukurti ilgaamžes ir aplinkos poveikiams atsparias medžiagas. Iš jų sukurtos struktūros dažniausiai naudojamos sporto paskirties, laisvalaikio ar meniniuose objektuose.

ANALOGŲ STUDIJA Nr. 1 Maison de l'écriture, Fondation Jan Michalski Rašytojų Namai, Jano Michalskio Fondas, Montrichter, Šveicarija, 2014 metai 18. Rašytojų namai

Architektai: Bureau d’architecture Mangeat-Wahlen Pagal architektus: „... rašytojų namus galima apibūdinti kaip mažą miestelį. Aplink pastatų grupę – vasaros stovyklą ir koplyčią, kurie ten jau stovėjo, buvo apjungti ir sutvirtinti, mes išdėstėme šviesias bei lengvas trobeles, kurios tarsi kabo medžiuose“. „... miesto planas nubraižytas dviemis kryptimis. Viena iš jų einanti išilgai ir atitinkanti žemės formą, o kita – sakralinė geografija pagal kurią stovi koplyčia. Aplink – trobelės „pakeltomis kojomis“, kad nemindžiotų sodo. Vienumą ir ramybę mėgstantys rašytojai ten ras gyvenimo ir darbo vietas“. Socialiniai aspektai: Objekto paskirtis: Prieš pastatant dabartinį pastatų kompleksą, jo vietoje veikė koplyčia ir vasaros stovykla, iki kol jie buvo apleisti. Atsiradus naujiems savininkams, koplyčia ir gretima buvęs pastatas, buvo nugriauti dėl prastos būklės. Taip atsirado vietos naujam pastatų kompleksui, kuris išlaikė senųjų pastatų išdėstymo struktųrą. Naujasis pastatų kompleksas susideda iš bibliotekos, kuri stovi senosios stovyklos pastato 18

vietoje ir auditorijos, stovinčios senosios koplyčios vietoje, kurioje dabar taip pat vyksta parodos ir renginiai. Objektas atlieka visuomeninę paskirtį. Socialinė svarba: Pastatų komplekse įsikūręs Jano Michalskio Fondas, kurio užduotis – skatiniti literatūros kūrybą ir teikti paramą rašytojams. Čia vyksta parodos ir kultūriniai renginiai, biblioteka yra atvira visuomenei – „Tai vieta kur susirenka rašytojai, menininkai ir likusi visuomenė“. Urbanistiniai aspektai: Objekto vieta urbanistiniame kontekste:

19. Objekto vieta ir prienamumas

Rašytojų namai pastatyti šalia Montrichter kaimo, vakarų Švecarijoje, nutolusiame apie 115 km nuo sostinės Berno. Netoli gyvenvietės yra traukinių stotis, pagerinanti 19

prieinamumą. Taip pat išdėstytos kelios autobusų stotelės, įskaitant ir vieną prie nagrinėjamo pastato. Kaime ir apylinkėse, pagal 2019 metų duomenis, gyvena 966 gyventojai. Rašytojų namai veikia kaip vietos biblioteka ir traukos centras, bet objektas neapsiriboja tik Montrichter gyvenviete – jame vyksta renginiai ir parodos literatūros temomis, sutraukiantys dalyvius ne vien iš šalies, bet ir iš užsienio, taip pat čia atvyksta apsistoti rašytojai ieškantys ramybės. Objekto ryšio su aplinka pobūdis:

20. Objekto matomumas

Rašytojų namai kiek nutolę į šiaurę nuo kaimo, įsikūrę Juros kalnų papėdėje. Iš komplekso atsiveria vaizdas į slėnį pietryčiuose ir į gyvenvietę pietuose. Kompleksas matomas iš slėnio ir dalinai matomas iš kaimo dėl reljefo ir užstatymo padėties. Gretima erdvė aplink Rašytojų namus neužstatyta – aplink laukai skirti ūkininkavimui. Tai, jog kompleksas kiek nutolęs nuo kaimo, pabrėžia objekto savarankiškumą – net jei šalia nebūtų jokios gyvenvietės, Rašytojų namai funkcionuotų taip pat kaip ir dabar.

21. Gretimos gyvenvietės ir Rašytojų namų santykis: raudona – kaimas; geltona – Rašytojų namai

Architektūriniai – meniniai aspektai: Objekto funkcinis sprendimas: Sklypo planas: Objektas užima didžiają dalį sklypo. Kadangi jis randasi gana atviroje erdvėje, be jokio gretimo užstatymo, vizualiai sunku įvardinit kur prasideda ir kur baigiasi objekto teritorija. Šiek tiek apibrėžtumo suteikia į šiaurę prasidedantis miškingas plotas ir intensyvesnis reljefo kilimas į kalną, bei vakarinėje ir šiaurės vakarų pusėse esantis kelias. Į kompleksą patenkama iš vakarinėje pusėje esančio kelio.

22. Objekto sklypo planas

Pastato plano struktūra: Arčiau patekimo į teritoriją, vakarinėje komplekso pusėje randasi biblioteka ir jos administracinės patalpos. Biblioteka užima visus penkis pastato aukštus, požeminiuose aukštuose dominuoja pagalbinės patalpos ir saugyklos. Auditorijos 22

pastatas susideda iš pirmame aukšte esančio holo iš kurio kylama į antrame aukšte esančią salęrenginiams. Ši erdvė prilygsta keturiems bibliotekos aukštams. Iš holo taip pat leidžiamasi į auditoriją, esančią požeminiame aukšte. Lankytojų srautai paskirstomi tarp šių dviejų tūrių, neprarandant bibliotekos funkcionalumo vykstant renginiams. „Nameliai medžiuose“ jungiasi tik prie skliauto. Kad užtikrinti ramybę ten apsistojusiems rašytojams, teisioginio ryšio su kitomis, lankytojams prieinamomis patalpomis nėra.

23. Pirmo aukšto planas

Objekto meninis sprendimas: Kompoziciniai sprendiniai: Objektas susideda iš dviejų stačiakampio formos tūrių – auditorijos ir bibliotekos – kurie susijungia požeminiame lygije. Žemės lygije juos skiria tarp jų esantis grįstas kiemelis. Ore jie vėl susijungia, tik šį kartą struktūriškai. Juos apjungia monolitins 23

skliautas – vienas iš ryškiausių viso komplekso elementų. Skliautas laikosi ant daugybės vertikalių polių. Jame suformuotos kiaurymės praleidžia šviesą ir tuo pačiu veikia kaip simbolinė miško lajos interpretacija. Poliai prilaikantys šią lają tuo pačiu veikia ir kaip medžių stiebai, taip dar labiau pabrėždami miško simbolizmo idėją. Su šiuo sprendiniu siejasi ir dar viena, ne mažiau svarbi, idėja. Pietinėje komplekso pusėje ant sklaiuto iš apačios pakabinti „ Nameliai medžiuose“. Šios nedidelės struktūros veikia kaip laikinas apgyvendinimas rašytojams. Nameliai į žemę remiasi tik laiptais kuriais į juos užlipama, o visa kita laikosi ant lynų pritvirtintų prie viršuje esančio skliauto. Stiliniai ypatumai: Bibliotekos ir auditorijos pastatų pagrindinės statybos ir išorės apdailos medžiaga – betonas, taip pat naudojamas ir skliaute bei poliuose. Tai suteiktų objektui monolitiškumo ir skulptūriškumo, bet tą slopina

24. Pastato vaizdas iš pietryčių pusės

daugybė skaidymų fasaduose ir kiaurymės skliaute. Viduje daug medžio, bei atkartojama kabančių namelių medžiuose struktūrų lynai.

25. Bibliotekos interjeras

Semantiškumas: Pagrindinė objekto paskirtis – biblioteka – kurią galima supaprastintai apibūdinti kaip ramybės, tylos, apmąstymų, mokimosi, vienumos ir vaizduotės erdvę / vietą. Pastatas tai perteikia per savo radimosi vietą, per kompozicinę įdėją ir per medžiagiškumą. Kiek nutolęs nuo gretimos gyvenvietės, kalno papėdėje, jis simbolizuoja mišką. Betonas išorėje suteikia monolitiškumo ir monotonijos, o viduje vyraujantis medis – pradinė knygų žaliava. Kabančios struktūros skirtos rašytojams, simbolizuoja pakilumo ir sklendimo jausmą atsirandantį pasinėrus į kūrybą. Objekto materialinė struktūra: Medžiagos ir konstrukcijos: Pastate dominuoja betono, monolito konstrukcijos. Medžiaga naudojama ir kaip apdaila. Ją papildo medis bei plienas. Du pagrindiniai tūriai jungiasi po žeme, o visą kompleksą dengia monolitinis skliautas paremtas ant polių. Nuo šio skliauto, ant plieno lynų, pakabinti rašytojų „nameliai medžiuose“.

26. Objekto maketas

Nr. 2 Jeddah sports hall Džidos sporto salė, Saudo Arabija, 1981 metai Architektai: Atelier Frei Otto Warmbronn ir Buro Rolph Gutbrod 27. Džidos sporto salė

Socialiniai aspektai: Objekto paskirtis: Džedos sporto salė priklauso Karaliaus Abdul-Azizio Universitetui. Salė atlieka keletą funkcijų. Be sporto renginių, salė veikia ir kaip renginių, diplomų įteikimo iškilmių vieta, bei kaip didelė paskaitų auditorija. Socialinė svarba: Objektas veikia kaip lokalus vietovės orientyras. Pridėtinės svarbos jam suteikia jo inovatyvus ir išsiskiriantis iš aplinkos stilius, bei garsus pastato architektas – Frei Otto. Urbanistiniai aspektai: Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Sporto salės pastatas randasi Džidos mieste, šalia Raudonosios jūros, vakarinėje Saudo Arabijos dalyje. Objektas yra į rytus nuo miesto centrinės dalies. Už maždaug 3 kilometrų nuo sporto salės randasi centrinė miesto traukinių stotis. Taip pat šalia yra autobusų stotelė. Sporto salė apsupta universitetui priklausančių fakultetų ir kitų mokslo paskirties pastatų. Universiteto teritorija apsupta gyvenamaisiais pastatais. 26

28. Objekto vieta ir prieinamumas

Objekto ryšio su aplinka pobūdis: Miesto dalis kurioje randasi objektas, neturi žymaus reljefo kitimų ir perkritimų, tad užstatymas aplink, stovi daugmaž tokiame pačiame lygyje, kaip ir sporto salė. Dauguma aplinkinių pastatų panašaus aukščio kaip ir negrinėjamas objektas, tad matomumas nei link, nei iš jo, kompoziciškai beveik nepasižymi. Pačią sporto salę ir aplinkinius pastatus skiria nemažas plotas tuščios erdvės skirtos pravažiavimui ir automobilių parkavimui. Ši erdvė, apart asfaltuotos dalies skirtos automobiliams, gana vešliai apželdinta, lyginant su kita atrimiausia aplinka.

Architektūriniai – meniniai aspektai: Objekto funkcinis sprendimas: Sklypo planas: Objekto sklypas neturi reikšmingų reljefo aukščių skirtumų ir didžioji dalis yra plokščia. Nemažą dalį sklypo užima vejos apželdinimas, taip pat vietos automobilių parkavimui. Pagrindinis patekimas į objektą ateina iš šiaurinės pusės, nors iš pietų taip pat veda siauresnis kelias, bei pėsčiųjų takas. Vis dėl to pirmenybė čia teikiama transporto prieinamumui. Tą lemia kontekstas – dėl geogafinės padėties, vidutinė metinė oro temperatūra mieste siekia apie +28oC, o žemiau +25oC nukrenta tik žiemos mėnesiais. Dėl karščio, pėsčiomis keliaujami tik nedideli atstumai, dažniau renkantis keliauti automobiliu.

29. Naginėjamo objekto sklypo ir aplinkinė situacija

Pastato plano struktūra: Į pastatą patenkama per tris įėjimus. Vienas randasi šiaurinėje pusėje, per pastato centrą, o likę du, veidrodiniu principu vienas kitam, rytų ir vakarų pusėse. Visa pastato plano ir erdvės struktūra simetriška tarp kairės ir dešinės pusių, šiaurinį įėjimą laikant kaip centrinę ašį. Objekto didžiąja dalį sudaro viena atvira salės erdvė. Joje randasi tribūnos esančios šiaurinėje ir pietinėje pusėse, ir tarp jų esanti sporto aikštelė. Po šiaurinės pusės tribūnomis įrengtos persirengimo ir pagalbinės patalpos, taip jas paslepiant ir kartu taupant vietą.

31. Pastato žemesniosios dalies planas

30. Pastato aukštesniosios dalies planas,

Objekto meninis sprendimas: Kompoziciniai sprendiniai: Sporto salės pastatas susideda tik iš vieno, netaisyklingos, organiškos formos, tūrio. Tai išskiria jį iš aplinkos, daugiausiai susidedančios iš stačiakampių ir monotoniškų pastatų. Tentinės konstrukcijos principu pastatyta salė atrodo kaip smėlio kopa ir įsipaišo į geografinį kontekstą. Be miestą supančių smėlynų, įtakojančių pastato idėją, dar viena pastato tūrio kompozicinė idėja kyla iš klajojančių beduinų palapinių, pasižyminčių savo plotu ir aukščiu, ir tuo pačiu lengvomis konstrukcijomis ir formomis. Tūryje išryškėja 8 stiebai ant kurių ir laikosi visas pastatas.

32. Beduinų palapinės – vienas iš pastato įkvėpimų

33. Šiaurės fasadas

34. Pietų fasadas

35. Pastato pjūvis

Stiliniai ypatumai: Tentinė konstrukcija dengta sunkaus poliesterio audiniu, padengtu PVC medžiaga. Denginys pasirinktas, kad atlaikytų didelį karštį ir beveik be perstojo kaitinančios saulės spindulius. Dangos medžiaga smėlio spalvos, kad atitiktų kontekstą ir nesudarytų stipraus kontrasto su aplinka, tad objektas įsilieja į jau esamą situaciją ir jaučiasi vientisas, atsižvelgiant į aplinkos spalviškumą. Struktūrinis tinklas, laikantis išorės audinio dangą, iš vidaus taip pat dengtas audiniu. Vidaus audinys lengvesnis nei išorinis ir tarp jų išlaikomas oro tarpas. Šis tarpas ventiliuojamas naturaliu būdu, taip sumažinant poreikį dirbtiniam oro kondicionavimui. Vienas iš neįprastumų – tai jog pastate nėra langų. Audinių medžiagos kuriomis apgaubtas pastatas yra peršviečiamos, tad naturali šviesa, nors ir netiesiogiai, vis tiek patenka į vidų, sulaikant šilumą lauke.

36. Vaizdas iš vidaus. Audiniai dalinai praleidžia saulės šviesą.

37. Sporto salės pastatas.

Semantiškumas: Pagrindinė objekto pasirtis – sporto salė, papildomai naudojama ir kaip auditorija ar šventinių renginių vieta. Tai aktyvi, judri – kitaip tariant – gyva erdvė. Tas perteikiama ir per pastato tūrio formą. Vidaus sprendiniai – tipiniai sporto paskirties pastatams: centrinėje dalyje randasi aikštelė, kuri iš dviejų pusių apsupta aukštėjančiomis tribūnomis. Objekto materialinė struktūra: Medžiagos ir konstrukcijos: Pagrindinės medžiagos naudojamos pastate – tentinis poliesterio audinys, kuris laikosi ant plieninio tinklo konstrukcijos. Ši plieno ir audinio struktūra kabo ant 8 plieno vamzdžio stiebų, suteikiančių visam pastatui formą.

38. Tentinė plieno tinklo konstrukcija.

Nr. 3 Yoyogi National Gymnasium Yoyogi Nacionalinis Stadionas, Japonija, 1964 metai Architektai: Kenzo Tange 39. Yoyogi Nacionalinis Stadionas

Socialiniai aspektai: Objekto paskirtis: Yoyogi Nacionalinis Stadionas pastatytas 1964 metų olimpinėms žaidynėms. Tuo metu pagrindinė numatyta paskirtis pastate buvo plaukimas ir nardymas. Šalia esančiame mažesniame pastate buvo numatyta krepšinio aikštelė. Šiuo metu abiejuose pastatuose vis dar vyksta sporto varžybos, bei kitokie kultūriniai renginiai. Socialinė svarba: Objektas veikia ir kaip lokalus, ir nacionalinis, ir tarptautinis traukos centras. Suprojektuotas olimpinėms žaidynėms, pastatas sulaukė tarptautinio pripažinimo kaip unikalus ir svarbus po karo atsigaunančios naujos Japonijos simbolis. Beveik prieš 60 metų pastatytas stadionas išlieka turistų traukos centru ir unikaliu pavyzdžiu kaip tradicinės japonų ir modernios vakarietiškos architektūros stilių junginys. Urbanistiniai aspektai: Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Yoyogi Nacionalinis Stadionas randasi šalia tuo pačiu vardu pavadinto parko, Shibuya rajone, netoli ekonominio Tokijo centro Shinjuku, Japonijoje. 34

Kadangi objektas miesto centre, prieinamumas prie jo tinkamai išvystytas: aplink kvartalą iš visų keturių pusių išsidėstę autobusų sustojimai, o už kilometro į vakarus yra ir miesto metro sustojimas. Į šiaurę esančiame parke gausu vietinių traukos objektų tokių kaip pavilijonai ar šventyklos. Pietinėje pusėje randasi daugiaaukščių pastatų komercinis kvartalas. Į rytus ir vakarus driekiasi mišrios paskirties užstatymai.

40. Objekto vieta ir prieinamumas mieste

Objekto ryšio su aplinka bobūdis: Dėl didelio užstatymo tankumo ir aukštingumo iš rytų, pietų bei vakarų pusių, bei gana tankaus apželdinimo parke iš šiaurinės pusės, objektas gerai matomas tik iš artimiausių aplinkinių pastatų ir gatvių. Nors parkas nuo stadiono atskirtas gana intensyvia gatve, juos abu jungia netoli esantys trys pėsčiųjų tiltai. Apželdinimas 35

aplink kompleksą veikia kaip dalinis parko ištęsimas į tankiai urbanizuotą miesto teritoriją.

41. Situacija aplink kompleksą.

Architektūriniai – meniniai aspektai: Objekto funkcinis sprendimas: Sklypo planas: Patekimas į sklypą galimas iš šiaurinės ir pietinęs pusių. Kadangi stadiono pastatas turi du tokius pačius pagrindinius įėjimus, taip pat ir priėjimai prie jų yra išreikšti panašiai vienodai, suteikiant jiems vienodą svarbumą. Priėjimas iš pietinės pusės kiek ilgesnis, kylantis reljefu į viršų. Šalia jo automobilių stovėjimo aikštelė, kurią nuo

pagrindinio pastato skiria kylantis reljefas ir ant jo esanti promenada. Priėjimas iš šiaurinės pusės trumpesnis ir platesnis. Rengiant projektą, dar viena stovėjimo aikštelė buvo numatyta sklypo vakarinėje pusėje. Šiandieną ją pakeitė kelios mažosios sporto aikštelės. Nacionalinis Stadionas randasi šiaurinėje sklypo dalyje, o mažasis krepšinio aikštės pastatas – sklypo pietvakarinėje dalyje. Juos skiria promenada kuri apeina stadiono pastatą iš pietinės ir rytinės pusių, bei akmens plytelėmis grįstas vidinis kiemas.

42. Sklypo planas pagal senesnį išplanavimą

Pastato plano struktūra: Nacionalinio Stadiono pastatas turi du pagrindinius įėjimus: rytų pusėje orientuotą į šiaurę ir vakarų pusėje orientuotą į pietus. Mažesnysis pastatas turi vieną pagrindinį įėjimą rytinėje pusėje orientuotą į šiaurę. Abiejuose pastatuose, įėjus iškarto patenkama į holą kuris be jokių atskyrimų įsilieja į bendrą ir pagrindinę, didžiają stadiono salę. Pastatų centruose randasi veiksmui ir sportui skirtos erdvės, kurios apsuptos aukštėjančiomis žiurovų tribūnomis.

43. Pagrinidnio pastato aukšto planas

Visa pagrindinė erdvė ir didžiajame, ir mažajame pastatuose, neturi nė vienos laikančiosios kolonos ar pertvaros kurios kaip nors šią erdvę pertrauktų ar skaidytų. Visa tai dėka pagrindinio pastato elemento – stogo, suprojektuoto pagal tentinių ir vantinių konstrukcijų principus, taip leidžiant uždengti erdvius plotus ir nereikalaujant didelio skaičio atramų. Pačios sporto aikštelės ir baseinai yra dviejais aukštais

žemiau nei pagrindiniai įėjimai ir žiurovų tribūnos, tad po šiomis tribūnomis įrengtos.pagalbinės, persirengimo ir personalo patalpos. Taip sumaniai išsaugojamas pagrindinės erdvės vientisumas ir nuo lankytojų akių paslepiama tai kas jų nedomina.

44. Pastato skersinis pjūvis ir fasadas

Objekto meninis sprendimas: Kompoziciniai sprendiniai: Objektas susideda iš dviejų pastatų, kuriuos kiekvieną sudaro vienas vientisas netaisyklingos formos tūris. Šie du tūriai išgaunami tentinės konstrukcijos principu suprojektuotais kabančiais stogais kurie yra viso komplekso pažiba. Žiūrint iš viršaus, abu pastatai yra netaisyklingo, iškreipto apskritimo formos, bet tarpusavyje jie šiek tiek skiriasi. Mažasis pastatas išgaunamas paimant vieną iš apskritimo taškų ir jį ištempiant į išorinę pusę. Didysis pastatas taip pat išgaunamas tuo pačiu principu, tik vietoje vieno taško ištempiant du, vieną nuo kito esančius priešingose pusėse. Taip linija formuojanti apskritimą iš begalinės tampą į tiesiog 39

lenktą atkarpą turinčią du galus. Priešinguose galuose nei tie kurie ištempiami į išorę, atsiranda kolonos ant kurių kabo stogai. Šios organiškos stogų struktūros papildo lenktas išorines sienas. Naturalių, gravitacijos ir tempimo jėgų suformuoti pastatų linkiai sukuria išskirtinius siluetus, bei suteikia pastatams dinamiškumo ir gyvybės pojutį.

45. Komplekso vaizdas iš oro.

Stiliniai ypatumai: Kompleksas statytas pagal modernistinį stilių. Tai stsispindi jo medžiagiškume ir vientisame monolitiniame tūryje. Vis dėl to jį papildo ir tradicinei japonų architektūrai būdingas elementas – stogas ir jam suteikiama svarba bei išraiška. Tradiciniams japoniškiems pastatams, ypač pagodoms ir šventykloms būdingi dideli ir platūs stogų karnizai, kurie dėl savo mastelio suteikdavo savo dengiamiems pastatams lengvumo jausmą. Šis savotiškas lengvumas ir plastiškumas, dėka stogų, jaučiamas ir komplekso pastatuose. Vidinė erdvė lygiai taip pat išlaiko šį jausmą, nes jos neskaido jokios pertvaros ar kolonos. Toks koks pastatas matomas išorėje, toks taip

pat yra ir viduje. Pastatą beveik per visą jo perimetrą juosiantys langai, leidžia šviesai laisvai įsiskverbti į vidų ir be trukdžių apšviesti visą pagrindinę erdvę.

46. Vaizdas iš pastato vidaus

Semantiškumas: Funkcionuojantis kaip sporto ir renginių kompleksas, šį jausmą jis perduoda ir per savo mastelį, išsiskyrimą iš aplinkinių pastatų ir užtatymo, bei per savo organiškas ir dinamiškas formas. Kaip ir daugumos sporto statinių, vidaus sprendiniai pagrindinei erdvei yra tipiniai tik čia dominuoja viena nepertraukta erdvė. Objekto materialinė struktūra: Medžiagos ir konstrukcijos: Medžiagiškumas atspindi to laiko modernizmo stilių – pagrindinės naudojamos medžiagos: betonas, plienas ir stiklas, kurie atsiskleidžia tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Pastatas projektuotas tentinės ir vantinės konstrukcijų principu. Tarp dviejų kolonų, 41

didžiojo pastato atveju, nutiesiami du plieniniai lynai, lyg būtų konstruojamas vantinis tiltas. Nuo šių dviejų pagrindinių lynų kabinami antriniai, kurie keliauja į šonines, pusapskritimio forma lenktas sienas, sudarančias pagrindinį pastato perimetrą. Lynai nėra įtempiami kad sudarytų visiškai tiesią liniją, o paliekami laisvai kaboti, veikiami gravitacijos. Taip suformuojamas naturalus įlinkimas konstrukcijose. Ant šių lynų dengiamas stogas ir pastatas tampa vientisu, dinamišku tūriu.

47. Pastato pagrindinių konstrukcijų aksonometrinis vaizdas

Nr. 4 Millennium Dome Tūkstantmečio Kupolas, Jungtinė Karalystė, 1999 metai Architektai: Richard Rogers, Populous

48. Tūkstantmečio Kupolas

Socialiniai aspektai: Objekto paskirtis: Tūkstantmečio kupolas projektuotas kaip lanksti, daugiafunkcinė erdvė skirta renginiams ir parodoms. Pirminė objekto idėja buvo naujojo tūkstantmečio pradžios paminėjimas. Šiuo metu kupolas ir toliau funkcionuoja – ten vyksta koncertai, parodos, sporto ir kiti renginiai. Socialinė svarba: Kaip vieną svarbiausių kupolo idėjų reikėtų laikyti naujojo 21 amžiaus pradžios paminėjimo renginį, dėl kurio ir buvo suprojektuotas visas objektas. Deja, nors pats pastatas buvo įspūdingas ir jo pastatymas kainavo pigiau nei buvo numatyta, pati šventė ir pirmieji ten vykę renginiai buvo nevykę, o tai kiek pagadino ir pačio kupolo įvaizdį. Vis dėlto, bėgant laikui objekto svarba niekur nedingo – kas met jis sulaukia apie 6 mln. lankytojų, jame toliau organizuojami ir vyksta renginiai.

Urbanistiniai aspektai: Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Tūkstantmečio Kupolas randasi Grinvičo pusiasalyje, dešiniajame Temzės upės krante, netoli centrinio Londono, Jungtinėje Karalystėje. Prie pat kupolo yra miesto metro sustojimas ir autobusų terminalas, tad objektas lengvai pasiekiamas viešuoju transportu. Šalia yra nedidelė prieplauka, o kitoje upės pusėje ir oro uostas. Palei upę taip pat įrengti ir dviračių takai. Erdvė ir užstatymas pusiasalyje vis dar tebevystomi, tad šiuo metu aplinka iš pietinės objekto pusės kiek chaotiška, dar neturinti darnaus tarpusavio ryšio ir struktūros. Kitoje upės pusėje erdvės labiau išvystytos ir išbaigtos.

49. Objekto situacija mieste

Objekto ryšio su aplinka pobūdis: Objektas pastatytas pačiame pusiasalio krašte, tad jį iš trijų pusių – rytų, šiaurės ir vakarų – apsupa Temzės upė. Taip objektas išrysškėja ir yra lengvai matomas nuo priešingo upės kranto. Pats kupolas tampa kaip savotiška miesto apžvalgos aikštele 270o kampu. Ant pačio kupolo viršaus taip pat įrengta tikra apžvalgos aikštelė nuo žemės pakilusi apie 50 metrų. Iš pietinės pusės nuo likusio pusiasalio objektą skiria automobilių stovėjimo aikštelės, keliai ir mažai įveiklinti apželdinti plotai. Stipraus ryšio su Grinvičo pusiasalio kupolas deja neturi.

50. Objekto aplinka

Architektūriniai – meniniai aspektai: Objekto funkcinis sprendimas: Sklypo planas: Kupolas pastatytas šiaurinėje teritorijos dalyje. Dėl pusiasalio formos ir pastato padėties, patekimas į sklypą galimas tik iš pietinės pusės. Visą pastatą supa mažai 45

naudojamas kelias, daugiau reikalingas pagalbiniam transportui, bet tokiu būdu ir savotiškai atskirdamas pastatą. Pagrindinis patekimas į pastatą randasi iš pietryčių pusės. Čia pat yra ir nedidelė, netaisyklingos formos pusiasalio aikštė, taip išryškinanti pagrindinį įėjimą. Šalia aikštės pastatyta metro stotis ir autobusų terminalas nuo kurio link pagrindinio kupolo įėjimo per aikštę veda dengtas pesčiųjų takas. Toliau į pietus driekiasi stovėjimo aikštelės.

51. Objekto teritorijos zonavimas

Pastato plano struktūra: Pastato planas yra taisyklingos apskritimo formos. Originaliame projekte buvo numatyta, kad po kupolu įsikurs atskiri pavilijonai ir parodų erdvės, o centre buvo atvira erdvė įvairiems renginiams. Pagalbinės patalpos numatytos apskritimo kraštuose. 2007 metais Tūkstantmečio Kupolas buvo performuotas ir pervadintas į O2 areną. Nuo tada jo centre įsikūrė nuolatinė renginių arena su žiurovų tribūnomis.

Dabar čia vyksta krepšinio varžybos, koncertai. Ši arena apsupta mažomis parduotuvių erdvėmis ir pastatas tapo daug panašesnis į įprastus didžiuosius prekybos ir pramogų centrus. Dabar jo planas susideda iš ilgo koridoriaus, kurio abiejose pusėse išdėliotos parduotuvės ir salonai, tad didžioji atvira erdvė pagal originalų projektą tapo prarasta.

53. Senojo projekto funkcinis išdėliojimas

52. Performuoto pastato funkcinis išplanavimas

Objekto meninis sprendimas: Kompoziciniai sprendiniai: Objektas susideda iš vieno tūrio. Kupolas nėra visiškai taisyklingos formos, yra kiek suplotas ir labiau primena milžinišką lietsargį. Kadangi projektas rengtas naujojo amžiaus pradžios paminėjimui, jame buvo numatyta turėti keletą parodų erdvių skirtingomis temomis, kurios veiktų ištisus metus. Dėl to buvo nuspręsta visa tai uždengti po vienu tūriu, kuris šias erdves apsaugotų nuo skirtingų orų poveikio ir jas apjungtų. Didelė įkvėpimo dalis atėjo iš dangaus ir kosmoso – tai pagal ką skaičiuojamas laiko bėgimas ir su tuo susijęs atėjęs naujas 21 amžius. Pastato skersmuo – 365 metrai – tiesiogiai atspindi metų dienas, o 12 kolonų ant kurių laikosi pakabinta kupolo konstrukcija atspindi 12 mėnesių bei 12 žvaigždynų. Pats kupolas simbolizuoja dangaus skliautą. Objekto tūris dėl savo formos įgauna dinamiškumo, futurizmo pojutį, taip pabrėžiant įžengimą į naują amžių, kupiną tolesnių atradimų.

54. Objekto pjūvis

Stiliniai ypatumai: Originaliame projekte kupolo vidus buvo kurtas kaip viena didžiulė erdvė kurioje aplink centrą išsidėstę atskiri pavilijonai. Kupolas formuotas naudojant baltos spalvos teflono dangą ir plieninių lynų tinklą, taip suteikiant pastatui lengvumo pojutį. Teflono audinys praleidžia dienos šviesą, tad būnant pastato viduje susidaro įpūdis jog 48

esama lauko erdvėje. Dangą laikančios 12 plieninių kolonų savo išvaizda labai primena statybinius ar laivų prieplaukose naudojamus kranus. Tai, kartu sudėjus su naujoviška medžiaga stogo dangai, suteikia pastatui savotišką industrinę, pramoninę estetiką, kur didelis dėmesys skiriamas paprastumui ir funkcionalumui.

55. Pastato vidaus erdvė pagal originalų projektą

Semantiškumas: Pastatas rengtas kaip daugiafunkcinė ir lanksti renginių erdvė. Iš išorės tai atsispindi vientisu ir paprastu tūriu, dengiančiu jame vykstančius renginius. Iš vidaus erdvė taip pat buvo atvira, leidžianti joje arganizuoti daug skirtingų funkcijų, tačiau po performavimo ši erdvė buvo prarasta, ją iškeičiant į nuolatines ten stovinčias

komercines patalpas. Dabar iš vidaus pastatas save perteikia kaip paprastą, tipinį prekybos centrą.

56. Pastato aksonometrinis vaizdas su performuotomis nuolatinėmis patalpomis

Objekto materialinė struktūra: Medžiagos ir konstrukcijos: Pagrindinės medžiagos pastate – betonas naudotas pamatuose, plienas iš kurio pagamintos stogo konstrukcijos ir kolonos, ir teflono audinys dengiantis visą pastatą. Objektas projektuotas tentinės konstrukcijos principu. Visa jo stogo struktūra kabo tik ant 12 plieno kolonų ir dengia 100 000 m2 plotą.

Nr. 5 Ingalls Ice Rink Ingalls Ledo Čiuožykla, Niu Heivenas, Konektikutas, Jungtinės Amerikos Valstijos, 1958 metai Architektai: Eero Saarinen

57. Ingalls Ledo Čiuožykla

Socialiniai aspektai: Objekto paskirtis: Ledo čiuožykla projektuota Jeilio universitetui kaip jam priklausanti ledo ritulio arena. Tai pagrindinė objekto paskirtis, nors arenoje galima organizuoti ir kitus renginius. Socialinė svarba: Pastatas ir šiandieną funkcionuoja kaip universiteto ledo ritulio sporto centras. Jo statymo metu ledo ritulys dar nebuvo iki galo išsivystęs, tad bėgant laikui atsirado naujų reikalavimų kurių pastatas išpildyti negalėjo. Laimei 2007 metais ledo čiuožykla buvo renovuota, pristatant trūkstamas funkcijas, taip padedant objekto svarbai neišblėsti. Urbanistiniai aspektai: Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Ingalls Ledo čiuožykla randasi, Niu Heiveno mieste, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Objektas kiek nutolęs į šiaurinę pusę nuo miesto centro. Iš rytinės ir pietinės pusių pastatą supa mokslo paskirties pastatai – Jeilio universitetas ir Pauli Murray 51

koledžas. Iš vakarų čiuožyklą supa vienbučių gyvenamųjų namų užstatymas, o iš šiaurės – automobilių garažo pastatas ir už jo esantis apželdintas plotas. Objektas randasi urbanizuotoje teritorijoje, tad jo pasiekiamumas išvystytas – šalia yra autobusų stotelė, aplink įrengti pėsčiųjų takai, o už 1.5 km į pietus randasi traukinių sustojimas.

58. Objekto vieta mieste

Objekto ryšio su aplinka pobūdis: Pastatas iš aplinkos išsiskiria savo unikalia forma ir tūrio masteliu, bet dėl palyginus žemo savo aukščio, jis matomas tik iš arčiausių gatvių ir gretuminio užstatymo.

Reljefas ant kurio stovi pats pastatas yra ganėtinai lygus, nors į šiaurės – rytų pusę už objekto jis ima nežymiai kilti į viršų.

59. Objekto aplinka

Architektūriniai – meniniai aspektai: Objekto funkcinis sprendimas: Sklypo planas: Ledo čiuožykla randasi sklypo centre. Pagrindinis patekimas į teritoriją iš pietinės pusės yra pritaikytas pėstiesiems. Čia įrengtas ir pagrindinis įėjimas į pastatą. Papildomi patekimai galimi ir iš rytų bei vakarų pusių, bet jie pritaikyti automobiliams, tad pastatą iš šių pusių supa stovėjimo aikštelės. Pro rytinį įvažiavimą taip pat 53

patenka ir į šiaurinėje pusėje esantį garažą. Iš visų trijų minėtų pusių sklypą supa gatvės. Rytinėje ir vakarinėje sklypo dalyse jas dalinai užstoja želdynai. Iš pietų pusės gatvė, o tiksliau šaligatvis įsilieja į sklypą taip sukuriant jungtį tarp pastato įėjimo ir viešosios erdvės. Sklypo erdvės suplanuotos kompaktiškai.

60. Objekto sklypo planas

Pastato plano struktūra: Pastatas yra ovalo formos ir simetriško išplanavimo. Įėjimai į vidų randasi iš pietų ir šiaurės pusių, pro kuriuos iš karto patenkama į pagrindinę erdvę su įgilinta čiuožimo arena centre ir ją juosiančiomis tribūnomis. Pagalbinės patalpos paslėptos po tribūnomis. Renovuojant pastatą, vakarinėje jo dalyje, požeminiame lygyje buvo pristatytos trūkstamos pagalbinės ir sportininkų patalpos, taip pat personalo kambariai ir treniruoklių salė.

62. Pastato pirmo aukšto planas

61. Pastato pjūvis. Geltona zona žymi pagrindinę erdvę, mėlyna – pagalbines patalpas, raudona – naujas patalpas pristatytas renovuojant pastatą

Objekto meninis sprendimas: Kompoziciniai sprendiniai: Čiuožyklos pastatas susideda iš vieno tūrio. Ryškus pastato akcentas – lengtas organiškos formos stogas su kupra jo centre. Projektuojant pastatą buvo siekta pritraukti į jį ne tik ledo ritulio mėgėjus, bet ir paprastą publiką. Tam pasitelkta skulptūriška ir unikali savo aplinkoje forma, kuri sudomintų praeivius. Pagrindinis įėjimas orientuotas tiesiai į gatvę ir kviečia užeiti į vidų. Pagrindinė vidaus erdvė atkartoja pastato vienatūriškumą ir formą kuri matoma iš išorės – ji nepertraukta, neturi jokių suskaidymų kurie ją skaidytų. 55

Stiliniai ypatumai: Pastatas modernistinio stiliaus – jame dominuoja vientisas monolitinis tūris, nors pats stogas iš tikrųjų yra gana lengvas. Lauko šviesa patenka tik per pietinį ir šiaurinį įėjimus, tad arenai ir tribūnoms pasitelkiamas dirbtinis apšvietimas. Šilumos ir jaukumo vidinei erdvei suteikia ąžuolo lentomis iš vidaus dengta stogo konstrukcija.

Semantiškumas: Pastato paskirtį sporto veiklai perteikia jo organiška ir dinamiška forma bei siluetas. Iš vidaus pastato sprendiniai gana tipiški: arena apsupta žiurovų tribūnomis, talpinama vienoje didelėje, aktyvioje erdvėje.

63. Vaizdas iš vidaus

Objekto materialinė struktūra: Medžiagos ir konstrukcijos: Čiuožyklos pastate daugiausiai naudojamas betonas, taip pat aliuminis, stiklas ir medis. Pastato konstrukcija susideda iš dviejų betoninių sienų juosiančių jį išilgai ir betoninės arkos per centrą. Nuo šios arkos kabinamas aliuminio lynų tinklas, kuris jungiasi su sienomis. Ant tinklo dengiamas pastato stogas kurį iš vidaus sudaro 56

ąžuolo lentų, o iš išorės – aliuminio dangos struktūra. Kompoziciškai ir struktūriškai atsiveriantys pastato įėjimai įstiklinit, taip apsisaugant nuo gamtos elementų.

64. Pastato aksonometrinė schema

APIBENDRINIMAS Daugumoje peržvelgtų analogų galima išskirti jiems bendrus bruožus kuriuos suteikia tentinių ir vantinių struktūrų panaudojimas jų architektūroje. Jiems būdingos plačios ir atviros vidaus erdvės išgaunamos dėka galimybės uždengti jas jų neskaidant kolonomis ar pertvaromis. Taip pat dinamiškos ir organiškos formos tiek viduje tiek iš išorės, kurios išsiskiria iš aplinkos. Dėl galimybės išgauti plačias ir tuo pačiu uždengtas erdves, tentinės ir vantinės struktūros dažniausiai naudojamos sporto paskirties ar dideliems susibūrimams skirtuose objektuose. Galiausiai šie analogai, dėka tų pačių dinamiškų formų, gana aiškiai perteikia savo paskirtį – kuri paprastai taip pat judri ir gyvibinga.

MENINIS TYRIMAS SĄVOKOS „KABĖJIMAS“ APIBŪDINIMAS Pasirinktos temos pavadinimas - “Kabanti architektūra”. Pažvelgus į tai per tiesioginę prasmę, tai reiškia būti laikomam ore papildomų struktūrų pagalba, dažniausiai lynų. Struktūros yra veikiamos gravitacijos ir tempimo jėgų. Iš to išplaukia tikslesnis temos pavadinimas - “Kabanti architektūra: tentinės ir vantinės struktūros ir jų pritaikymas”. Pažvelgus į sąvoką “kabėjimas” iš meniškos pusės, tai galima apibūdinti kaip buvimą ore arba buvimą tarp žemės ir dangaus. Šis kabėjimas tarp žemės ir dangaus gali turėti ir dar simboliškesnę prasmę. Dangus paprastai simbolizuoja laisvę ir pokyčius. Jis grynas ir šviesus, nuolat kintantis ir judantis. Žemė tai dangaus priešingybė - ji simbolizuoja stabilumą. Ji pastovi, sunkiai pakeičiama, kieta, bet tuo pačiu ir užbaigta.

65. Schema. Kabėjimo reikšmė

Kaip pavyzdys analizuojamas menininko Konstanto Antono Nieuwenhuyso darbas Naujasis Babilonas. Jame galima įžvelgti nemažai panašumų tiek iš architektūrinės tiek iš idėjinės pusės. 1956 metais menininkui kyla pirmosios idėjos sukurti visiškai naują gyvenamąją struktūrą / miestą. Po Antrojo Pasaulinio Karo, 66. Konstantas Antonas Nieuwenhuysas

matydamas atstatomuose miestuose dominuojantį vienodumą ir monotoniją, Konstatntas pasigenda juose sielos. Jo supratimu aplinka kurioje gyvena žmogus įtakoja to žmogaus nuotaikas ir veiklą. Naujuosiuose statiniuose jis matė tik praktiškumą ir labai nedaug kūrybos. Tuo pačiu metu Konstantas sužino apie naują žmogaus konceptą - Homo Ludens - žmogus kuris visiškai laisvas, nevaržomas, siekiantis žaismingumo ir kurybos. Menininkas nusprendžia sukurti miestą kurio gyventojai ir būtų ši naujoji žmonių rūšis. Pagrindinė Naujojo Babilono idėja - tai gyvenimo ir kūrybos laisvė. Konstatntas šią struktūrą kuria susidedančią iš daugybės besijungiančių tarpusavyje miestų kurie pakelti virš žemės. Žemę jis palieka darbui ir transportui kuris Naujajame Babilone visiškai automatizuotas. Pagal jo mintį, žmonės yra išsilaisvinę iš darbo ir monotonijos, tad jiems taip pat nebereikia ir meno, nes jų gyvenimas be darbo savaime tampa kupinu kūrybos. Kitaip tariant - visi tampa savotiškais menininkais. Kad atitiktų naujųjų gyventojų poreikius, Naujasis Babilonas ir jo aplinka yra formuojama jame vykstančių veiklų ir gyvenimo. Jo struktūra nėra stacionari, bet nuolat kintanti ir judanti pagal kasdien besikeičiančias žmonių užgaidas.

Nėra nieko pastovaus ar ilgalaikio. Naująjį Babiloną Konstantas perteikia per savo kurtus eskizus, maketus, skulptūras ir plano vaizdus.

67. Vienas iš Naujojo Babilono eskizų

68. Vienas iš Naujojo Babilono modelių

Siejant Konstanto darbą su “kabėjimo” sąvoka galima teigti tą patį žemės ir dangaus principą. Jis norėjo pabėgti nuo monotoniškos, pastovios architektūros ir pačio gyvenimo kuris vyksta ant žemės, tad Naująjį Babiloną jis projektavo virš žemės, kabantį ore kur judėjimas ir pokyčiai daug lengvesni. Grįžtant prie meninės ar perkeltinės “kabėjimo” sąvokos - tai būsena tarp laisvės ir pokyčių simbolizuojamų dangaus ir pastovumo bei stabilumo kuriuos perteikia žemė. Kabėjimas - tai nestabilumas, nepastovumas, laikinumas, buvimas tarp kitų būsenų. Norint tokią būseną perteikti konkrečiai, galima paieškoti kur nestabilumai vyksta pasaulyje šiuo metu. Viena iš tokių problemų - migrantų krizė rytų Europoje. 60

Į šią migrantų problemą pažvelgiama iš meninės ir filosofinės pusės. Jie paliko savo namus - stabilumą, pastovumą - ar dėl saugumo ar tiesiog ieškodami naujo geresnio gyvenimo - naujo stabilumo, naujo pastovumo. Keliaudami jie buvo

69. Laikinoji migrantų stovykla

laisvės ir pokyčių būsenoje. Tačiau jie susidūrė su bėda nebegalėdami pasiekti savo kelionės tikslo ir tuo pačiu negalėdami laisvai grįžti atgal. Taigi jie įstrigo tarp būsenų - neužtikrinti kaip baigsis jų kelionė, gyvendami nestabiliose ir laikinose sąlygose. Jų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, tad galima teigti, kad jie “kabėjimo” būsenoje. Išsiaiškinus kokia yra problema ir ką ji daugiausiai palietusi, dabar galima pažvelgti kokioje architektūroje gyvena migrantai ir kaip tai galima interpretuoti. Esant nestabiliose sąlygose, jų apgyvendinimas taip pat nepastovus - daugiausia tai laikino apgyvendinimo pastogės ir palapinės. Kadangi palapinės glaudžiai susijusios su tentinėmis ir vantinėmis struktūromis, dėmesys bus sutelktas į jas. “Kabėjimo” sąvoka perteikiama kuriant palapinių kompozicijas, jas fotografuojant, modeliuojant ir eskizuojant ranka. Pirmas darbas atliekamas fotografuojant apverstą palapinę. Tai simbolizuoja anksčiau minėtus apverstus aukštyn kojomis migrantų gyvenimus. Palapinė pakabinta ore ir apversta aukštyn kojom, taip sukuriant neįprastą reginį. Palapinę ore laikančios virvės pamažu atlaisvinamos ir atrišamos leidžiant jai susiglamžyti ir dalinai nukristi, toliau kuriant dar nestabilesnės struktūros vaizdą.

70. Kabančios apverstos palapinės fotografijos

Antras darbas atliekamas kompiuteriu modeliuojant kaip atrodytų gyvenamoji struktūra sudaryta iš palapinių. Jos idėja - tai kad gyventojai įstrigę nestabilioje ir laikinoje būsenoje ir ši būsena pati tampa pastovia. Ilgalaikis konglomeratas sudarytas iš elementų skirtų laikinam naudojimui.

71. Kompiuteriu modeliuota gyvenamoji struktūra

Modeliuojant kompiuteriu sukuriamas tam tikras tvarkingumas, tad sunku perteikti nestabilumą ir su juo susijusį chaotiškumą. Trečiam darbui pasitelkiamas piešimas ranka ir toliau tęsiama pastovaus nepastovumo idėja bei kaip tai atrodytų struktūriškai. Palapinės statomos viena ant kitos kuriant vertikaliąją struktūrą. Pasiekus didesnį aukštį į struktūrą įtraukiami ir kranai, kurių pagalba palapinės kabinamos dar aukščiau.

72. Palapinių konglomerato piešinys, 90x64 cm

Šiuo meniniu tyrimu bandoma apibūdinti menišką kabėjimo sampratą. Kabėjimas gali reikšti ne tik fizinę bet ir dvasinę / gyvenimo būseną. Tai gali būti nepastovumas ir neužtikrintumas. Bandoma tai perteikti naudojant kelis meninės raiškos būdus. Dalį tyrimo metu gautos informacijos ir išvadų galima panaudoti ir projekte. Nors pačiame tyrime nestabilumas ir nepastovumas labiau perteikiamas kaip neigiama būsena, tam įtakos turi ir pati problema iš kurios buvo semtasi idėjos. Nestabilumas ir nepastovumas gali būti suprasta ir kaip transformuojamos, prisitaikančios prie poreikių struktūros kurios gali atsirasti ir projektuojamame pastate.

TIRIAMOSIOS DALIES ŠALTINIAI: Work of Frei Otto / Ludwig Glaeser, Museum of Moder Art, 1972; Basic Structures for Engineers and Architects / Philip Garrison, Blackwell Publishing, 2005; The Design and Analysis of Tension Fabric Structures / Miriam Euni Son, Civil and Environmental Engineering University of California, 2007 The History of Tensile Architecture - Red Sky Shelters PTFE vs. ETFE Architectural Fabric - PFEIFER Structures (pfeifer-structures.com) Was the Colosseum Covered? The Story of the Velarium | Through Eternity Tours

ANALOGŲ ŠALTINIAI: 

Rašytojų Namai, Jano Michalskio Fondas, Montrichter: o Architecture and setting – Fondation Jan Michalski (fondationjanmichalski.com) o Maison de l’écriture - Mangeat Wahlen - architectes associés (mangeat-wahlen.ch)



Džidos sporto salė, Saudo Arabija: o Jeddah Architectural Guide|PB/03 | madeinjeddah o Archnet



Yoyogi Nacionalinis Stadionas, Japonija: o AD Classics: Yoyogi National Gymnasium / Kenzo Tange | ArchDaily o Yoyogi National Gymnasium | modernist architecture | Tange Associates (tangeweb.com) o Tokyo 6420 - A Digital Humanities Project



Tūkstantmečio Kupolas, Jungtinė Karalystė: o AD Classics: Millennium Dome / Richard Rogers (RSHP) | ArchDaily o Millennium Dome - O2 Arena - Data, Photos & Plans - WikiArquitectura o The Millennium Dome – Culture & Leisure – Projects – Rogers Stirk Harbour + Partners | RSHP (rsh-p.com)



Ingalls Ledo Čiuožykla, Niu Heivenas, Konektikutas, Jungtinės Amerikos Valstijos: o Ingalls Ice Rink - Data, Photos & Plans - WikiArquitectura o DAVID S. INGALLS HOCKEY RINK RENOVATION AND ADDITION, YALE UNIVERSITY by Kevin Roche John Dinkeloo and Associates Architizer o The World's Most Beautiful Hockey Rink Gets a Big Upgrade | WIRED o SYSTEM ANALYSIS ; INGALLS HOCKEY RINK - SAEEOL LEE (cargocollective.com)

PROJEKTINĖ DALIS SKLYPO IR SITUACIJOS ANALIZĖ Pasirinkta teritorija yra Pakruojo mieste. Ją sudaro aktyvaus laisvalaikio praleidimui skirtų funkcijų sklypai: mažasis futbolo stadiono su papildomomis sporto aikštelėmis vienoje Kruojos upės pusėje ir BMX dviračių trasos kitoje. Planuojama teritorija tiriama žiūrint iš miesto konteksto, vėliau prisiartinama arčiau prie jos ir aplinkinių erdvių bei užstatymo.

Planuojama teritorija randasi rytinėje miesto dalyje, prie pat miesto administracinės ribos. Į rytus už administracinės miesto ribos esantis užstatymas priklauso Pakruojo kaimui. Teritorija iš šiaurės, rytų ir vakarų apsupta gyvenamosios paskirties užstatumu. Iš pietų pusės ją riboja kelias ir už jų esanti pramoninė teritorija. Sklypus skiria Kruojos upė ir želdynai. Miesto centras randasi pietvakarinėje dalyje. Jame sukoncentruota ir didžioji dalis visuomeninių bei traukos objektų. Didžiąją dalį gyvenamosios miesto teritorijos nuo centro skiria Kruojos upė ir aplink ją susiformavusi žalioji erdvė. Pasirinkta teritorija tampa žaliosios erdvės praplėtimais aplinkinėje urbanizuotoje miesto teritorijoje.

Didžiąją dalį gyvenamosios miesto teritorijos nuo centro skiria Kruojos upė ir aplink ją susiformavusi žalioji erdvė. Pasirinkta teritorija formuoja savotiškus žaliosios erdvės ištesimus į urbanizuotą erdvę.

Analizuojamą teritoriją galima išskirti į tris užstatymo tipus: sodybinį, laisvo planavimo ir komponentinį. Sodybinis tipas sudaro didžiąją dalį užstatytos erdvės – jis supa pasirinktą teritoriją iš rytų ir vakarų pusių. Iš šiaurės teritorija ribojasi su laisvo planavimo išdėstymo daugiabučiais.

Kadangi pasirinkta teritorija skirta aktyviam laisvalaikiui lauke, ji sudaro didžiają dalį vietos viešosios erdvės. Ją įrėmina užstatymas iš rytų ir vakarų. Papildomai ją formuoja ir medžių bei augmenijos masyvai. Nemažai erdvės juosiančios upę nėra pilnai įveiklinta – ją kerta pėsčiųjų takai, bet ji pati mažai naudojama, apžėlusi aukštomis pievomis.

Aplinkinis užstatymas ir medžių masyvai dalina teritoriją į keturis vizualinius sektorius. Trys iš jų kertasi ties BMX dviračių trasa. Iš čia matoma ir upės žalioji erdvė vedanti link miesto centro ir dviračių trasos ir futbolo stadiono teritorijos. Papildomas sektorius randasi futbolo stadiono pietinėje dalyje. Iš jo tiesiogiai matoma Pakruojo bažnyčia ir į miesta iš rytų vedantis kelias. Aplink nėra daug orientyrų. Pagrindiniais galima laikyti miesto bažnyčią ir vandens bokštą kurie dėl savo vertikalumo matomi iš toliau. Papildomai netoliese esantis pėsčiųjų tiltas matomas iš dviračių trasos. Tolumoje į rytus matomas Pakruojo dvaro malūnas ir dar toliau už jo esančios vėjo jėgainės

Iš pjūvių matoma atvira žaliosios linijos erdvė aplink upę ir toliau ją juosiantis užstatymas. Šiaurinėje pusėje jį sudaro aukštesni laisvo planavimo daugiabučiai, o iš pietų – žemesni vienbučiai gyvenamieji namai. Žiūrint į rytus, žaliosios linijos erdvė tampa atvira – toliau už jos matomi daugiausia tušti laukai. Žiūrint į miesto centro pusę vakaruose, pjūvio erdvė pilnai užpildoma. Matomas tas pats užstatymas, bet papildomai erdvė aplink upę apsupta tankaus medžių masyvo, o per jo viršų matomi toliau už jo esančios miesto bažnyčios bokštai.

Daugiausia vaizdų ir orientyrų atsiveria iš BMX dviračių trasos teritorijos. Iš čia galima matyti visus keturis orientyrus: vandens bokštą į pietus, Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios bokštus ir pėsčiųjų tiltą į vakarus, Pakruojo dvaro malūną ir vėjo jėgaines į rytus. Taip pat matomi ir planuojamą teritoriją sudarantys du sklypai atskirti Kruojos upės. Teritorija aiškiau apžvelgiama iš rytų pusės pėsčiųjų tako vedančio link Pakruojo dvaro teritorijos.

BMX dviračių trasos sklype, kairiajame Kruojos upės krante randasi dviračių trasa susidedenti iš įvairus aukščioir skersmens kalnelių ir įdubų, kurie išgauti iš supiltų žemių. Visa trasa yra iš suformuoto reljefo, apart trasos pradžios šiaurinėje dalyje, kuri išasfaltuota, o po šia dalimi įrengta nedidelė patalpa sandėliavimui. Trasa gana senos būklės, apaugusi žolėmis, bet vis dar naudojama. Asfaltuota dalis šiek tiek aptrupėjusi, po ja esantis sandėliukas atrodo apleistas. Kitame upės krante, futbolo ir sporto aikščių sklype be pagrindinio mažojo futbolo stadiono, kuris randasi sklypo pietinėje dalyje, taip pat yra ir tinklinio aikštelė, bei trys papildomos sporto aikštelės į šiaurę nuo stadiono. Viena iš jų dengta kietu paviršiumi ir atskirta skersai sklypo vedančiu taku nuo likusių dviejų aikštelių su vejos danga. Dengtų aikštelių ir stadiono danga senos būklės, apsitrynusi, išsikilnojusi, pro įtrūkimus auga žolės. Be stadiono ir aikštelių sklype taip pat randasi ir keli pastatai: senasis ir naujasis, skirti futbolo žaidėjams, persirengimui ir inventoriaus talpinimui. Senasis statytas iš plytų, o naujasis – modulinis, iš gofruoto metalo. Prie senojo pastato stovi ir keli pagalbiniai pastatai. Futbolo stadioną taip pat juosia žiūrovų tribūnos iš kurių viena dengta stogeliu. Statiniai šiame sklype pasenę, dalis beveik nebenaudojami.



Pasirinktą vietovę supa kelios gyvenamosios teritorijos.



Kadangi dauguma visuomeninės paskirties objektų randasi miesto centre, šalia planuojamos teritorijos jaučiamas jų trūkumas.



Šias teritorijas kerta upė ir žalioji erdvė kuri veda link miesto centro. Upė ir jos krantai veikia kaip vieni iš pagrindinių veiksnių idėjai vystyti.



Prie pasirinktos teritorijos trūksta jungties per upę.



Pagrindinės vystymui tinkamos erdvės atsiveria į miesto centrą pietvakarių pusėje ir į pietų pusėje esantį futbolo stadioną.



Vystymui perspektyvi ir teritorija į rytus, palei upę, link Pakruojo dvaro.

PRELIMINARI STATINIŲ IR FUNKCIJŲ PROGRAMA

Atsižvelgus į tai kokios yra planuojamos teritorijos reikmės – futbolo stadiono ir dviračių trasos sutvarkymas ir atnaujinimas, neužstatyto ploto įveiklinimas, bei jungties per Kruojos upę formavimas – planuojamos funkcijos kurios papildytų šią teritoriją ir kurių trūksta aplinkinėje vietovėje ar visame Pakruojo mieste. Kadangi pagrindinė abiejų sklypų paskirtis susijusi su sportu ir aktyviu laisvalaikiu, naujai planuojamos funkcijos išlieka tokios pat paskirties, o papildomai atsiranda erdvių skirtų poilsiui. Papildomai planuojamas baseino ir pirčių pastatas, naujos patalpos futbolo stadiono ir sporto aikščių administracijai bei sportininkų reikmėms, ir kino salės bei maitinimo paskirties pastatai skirti ramesniam laisvalaikio praleidimui, pailsėjimui. Taip pat atnaujinamos žiūrovų tribūnos, formuojamos naujos jungtys per teritoriją. Siekiama sukurti daugiau visuomeninių objektų kurie nebūtų susikoncentravę miesto centre. Kadangi planuojamos funkcijos reikalauja plačių erdvių bei uždangų ir norint išsaugoti jų atvirumą vengiant didelio suskaidymo, čia pasitarnaus tentinės ir vantinės struktūros – kabanti architektūra. Pasitelkus jas taip pat planuojama išgauti dinamiškas, iš aplinkos išsiskiriančias formas.

PIRMOJI IDĖJA – KABANTIS KRANTAS

IDĖJA Pagrindinė Kruojos kranto idėjos mintis – fizinių ir vizualinių jungčių persipynimas ties dešiniuoju Kruojos upės krantu ir naturalios gamtinės erdvės supančios upę – žaliosios linijos – ištęsimas į urbanizuotą teritoriją. Čia susikerta vizualiniai sporto aikščių ir dviračių trasos sektoriai iš kurių galima apžvelgti abu sklypus, bei žaliosios linijos sektorius iš kurio į vakarus matoma miesto bažnyčia, o į rytus Pakruojo dvaro malūnas. Taip pat kertasi ir naujai formuojamos fizinės jungtys – iš žaliosios linijos formuojama atšaka skirta apibrėžti sporto aikštėms iš rytų pusės ir statiniai įrėminantys sporto erdves iš šiaurės ir vakarų. Vieta kur susikerta visos šios jungtys atlieka pagrindinį vaidmenį – čia formuojama terasa skirta ir restorano ir kino pastato funkcijų ištęsimui į lauko erdvę. Norint pabrėžti statiniais formuojamą liniją ir jų santykį su žaliaja linija, jie būtų planuojami organiškų bei dinamiškų formų pasitelkiant tentines ir vantines struktūras.

SKLYPO PLANAS Sklype pagrindinis užstatymas formuojantis fizines sklypo ribas planuojamas šiaurinėje ir vakarinėje pusėse. Šalia upės esantis užstatymas priskiriamas ramesniam laisvalaikiui – čia planuojami kino ir restorano pastatai. Žemiau jų planuojamas baseino pastatas kuriame veikla artimesnė sportui ir aktyviam laisvalaikiui. Ties sklypo viduriu planuojams sportininkams skirtas administracinis pastatas taip pat talpinantis ir sporto aikštelėse naudojamą inventorių. Pastatai apjungiami bendros vientisos dangos per kurią taip pat veda pėsčiųjų takas leidžiantis pakilti ant pastatų viršaus. Iš rytinės pusės teritorija formuojama minkštesnėmis ribomis pasitelkiant augaliją ir šalia jos planuojant sporto aikšteles. Pagrindinis futbolo stadionas lieka savo vietoje ir yra apsupamas naujomis žiūrovų tribūnomis bei augalijos erdve iš pietinės pusės, siekiant suformuoti barjerą nuo toliau pietuose esančio kelio ir pramoninės teritorijos.

FUNKCINĖ SCHEMA Galima išskirti keturis planuojamus pastatus: kino salės pastatą ir kavinės / restorano pastatą kuriuos jungia bendra lauko terasa, baseino pastatą ir futbolo žaidėjams skirta administracinį pastatą.

3D VAIZDAI

ANTROJI IDĖJA – GRANDIS

IDĖJA Grandies idėja taip pat susijusi su jungtimis. Tai kaip simbolizmas abiejų Kruojos upės krantų sujungimui grandine. Šią grandinę sudaro atskiri segmentai kurie jungiasi vienas su kitu. Kiekvienas segmentas turi savą paskirtį ir persipina su gretimais segmentais kurių paskirtis skiriasi. Taip išgaunamos zonos kurios tolygiai pasiskirsto planuojamje teritorijoje. Šios zonos gaunamos trijų tipų: atvira aktyvi veikla, pasyvi veikla ir užstatytos zonos kuriose atsispindi jas supančių gretimų zonų charakteris.

SKLYPO PLANAS Sklypo teritorijoje funkcijos išdėstomos tolygiai, zonoms persimainant viena kitai. Atvira aktyvi dviračių trasos zona per upę jungiasi su užstatyta zona esančia kitame krante. Tarp jų esanti upė ir šalia jos esanti augmenija atlieka pasyvios zonos vaidmenį. Užstatytoje zonoje randasi kino ir restorano pastatas bei lauko terasa. Šią zoną įtakoja pasyvi upės zona ir žemiau į pietus esanti atvira sporto aikščių erdvė. Ties sklypo centru randasi baseino ir administracinis pastatas apsuptas sporto aikštelių iš šiaurinės pusės ir futbolo stadiono iš pietų. Žemiau stadiono esanti zona piečiausioje teritorijos dalyje tankiai užželdinama, taip atsiribojant nuo kelio ir pramoninės teritorijos į pietus nuo sklypo.

FUNKCINĖ SCHEMA Planuojamos funkcijos susitelkia dviejuose pagrindiniuose pastatuose: kino ir kavinės / restorano pastatas apjungiamas į vieną ir veikia kaip ramesnio pobūdžio laisvalaikiui skirtas objektas esantis šalia upės kranto. Antrame, didžiajame pastate planuojamas baseinas, su juo susijusios papildomos funkcijos bei prijungiamos administracinės stadiono ir atskiros sportininkų patalpos.

3D VAIZDAI

PARTNERIŲ PRODUKTŲ INTEGRACIJA Į PROJEKTĄ Į objektą integruojami pasirinkti partnerių siūlomi produktai: Nr. 1. 2. 3. 4. 5.

Partneris Selteka Schomburg Baltic Betono mozaika Schneider Electric ARTechnika

Pasirinkti produktai: Šviestuvai SL-B6-2765-1-S Baseinų hidroizoliacijos ir plytelių klojimo ir įrengimo sistema. Sistemai priklausantys atitinkami produktai Trinkelės Nida Plus Elektromobilių įkrovimo stotelės EVlink Parking Vaizdo stebėjimo įranga Bosch NDS-5704-F360LE Fixed dome 12MP 360º IP66 IR FLEXIDOME panoramic 5100i IR