IM9 - Skaudvilės miesto centrinės dalies urbanistinė koncepcija

SKAUDVILĖS MIESTO CENTRINĖS DALIES URBANISTINĖ

KONCEPCIJA IR PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

Aiškinamasis raštas

VGTU komanda: Vidmantas Grigas Ąžuolas Gražulis Liudas Vervečka

Vadovai: Doc. dr. Dalia Dijokienė doc. Saulius Motieka

TURINYS

Įvadas

Tikslas

Uždaviniai

06. URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Socialinė/ekonominė/ekologinė programos Susisiekimas

Gamtinis miesto tinklas ir skersinė žalia jungtis

Koncepcija

Detalizuojamos teritorijos erdvinis vaizdas

Literatūros analizė

Detalizuojamos teritorijos pjūviai

1. Himna rajonas Švedijoje

2. Balerupo miesto centrinės dalies regeneracija

3. Guldborgsund Harbour city

4 The historic new, Odense

5 Hisaya-Odori viešosios erdvės ir parkas

6 Turgus po dideliu stogu Pekine

7 Zbraslavo aikštės projektas

Detalizuojamų teritorijų planas

Detalizuojamų teritorijų schemos

Padėtis Lietuvoje

Padėtis mieste

Istorinė raida

Susisiekimas

Socialinė ir ekonominė infrastruktūra

Reljefas

Gamtinių sąlygų vertinimas

Sklypų struktūra

Užstatymo tipai

Esamų statinių vertinimas

Erdvės sintaksės analizė

Miestovaizdis ir vietos identitetas

Sumažintas planšetas

Erdvių kokybė

Erdvės ir kompozicija

Išvadinė schema

Išvadinė 3D schema – pradiniai pasiūlymai

Konkursui pasirinktas Skaudvilės miestas, įsikūręs vakarų Lietuvoje, Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Žemaičių aukštumos pietinėse nuokalnėse. Miestas išsidėstęs daugiausia kairiajame Ančios upės krante. Miesto istorija yra sena, yra nemažai kultūrinio paveldo objektų ir teritorijų. Yra išlikęs istorinis gatvių tinklas, užstatymas, miesto aikštė bei istorinės bažnyčios Skaudvilės miesto identitetą formuoja centrinė aikštė ir gamtiniai elementai – Ančios upė, mieste esantis parkas, Skaudvilės atodanga, bei šalia miesto esantys Nosaičių, Ivangėnų, Karšuvos piliakalniai Analizė atlikta platesniu miesto mastu, o detalizuojama centrinė dalis Miesto centras yra gyvas tik tam tikruose taškuose – yra gausu veikiančių įstaigų, tačiau yra nemažai blogos kokybės pastatų, nesuformuotų erdvių, istorinė aikštė dalinai išnaudojama automobilių parkavimui. Miesto centrinė

dalis turi mažai išreikštų jungčių su likusia miesto dalimi, o pagrindinis įvažiavimas į miestą nuo Kryžkalnio – nėra pakankamai išreikštas, yra tuščių neišnaudotų edrvių, kurios tiktų miesto vartams.

TIKSLAS

Pagrindinis mūsų koncepcijos siekis yra sukurti multifunkcinę, patrauklią žmonėms centrinę miesto dalį. Kadangi Skaudvilė yra arti Kryžkalnio (pusiaukelė tarp Kauno ir Klaipėdos) ir yra pati išsidėsčiusi pakeliui į Tauragę, siekiame sukurti patrauklias erdves bei funkcijas, kurios kviestų bei papildytų

Tauragėje jau siūlomas funkcijas ir taip būtų sukurtas ekonomiškai patrauklus, gyventojams patogus

miestas, kuriame žmonės ne tik norėtų likti, bet ir kiti norėtų į čia atvykti Šiam tikslui įgyvendinti yra atsižvelgiama į esamą bei buvusį miesto audinį, jo istoriją, smulkumą, regeneruojama miesto centrinė dalis, įvedama naujų funkcijų, performuojami kvartalai, kuriami didelį potencialą turintys vertikalūs ryšiai, kertantys horizontalę uždarą aikštę Taip miesto centrinę dalį siekiame paversti gyvu, komerciniu, laisvalaikio traukos centru

UŽDAVINIAI

1. Išanalizuoti esamą situaciją, identifikuoti vietovės problemas ir privalumus.

2. Išnagrinėti panašios problematikos užsienio pavyzdžius.

3. Vystyti erdvių tinklą, kuris apjungtų miesto centrinę dalį su pakraščiais.

4. Formuoti miesto centrinę dalį.

5. Miesto centrinės dalies detalizacija.

miesto centrinės dalies situacija (geoportal.lt)

Esama Skaudvilės

APŽVALGA

Pagrindinė projekte analizuojamos temos – miesto centrinės dalies atgaivinimas, tvaraus ir išmanaus miesto kūrimas.

,,Viešųjų erdvių projektas‘‘ pateikia pagrindinius principus, kaip sukurti darnias erdves:

• bendruomenė žino geriausiai. Pradinis žingsnis norint gerinti viešąsias erdves – tai komunikacija su vietiniais, kurie geriausiai žino konkrečios vietos istoriją, kaip ji yra išnaudojama, kas ten yra vertingo ir ką galima tobulinti;

Danų architektas Jan Gehl siūlo šiuos pagrindinius gyvybingo miesto principus:

· akcentuojamas gyvybingumas viešosiose erdvėse;

· saugus miestas - išvystęs darnią struktūrą, su geriausiu visų reikalingų funkcijų pasiekiamumu;

· tvarus ir sveikas miestas - miestas, kuriame dominuoja pėstieji, o ne automobiliai.

• vietos scenarijus svarbiau už dizaino kūrimą. Vieta turi būti išanalizuota daugybe aspektų, ku rie bus priimtini ja besinaudojantiems miestiečiams - matant platesnį miesto kontekstą ir detales;

• vietos analizė, pasitelkiant stebėjimo metodą.

Įvairios idėjos vietos patobulinimui gali kilti stebint aplinką, skirtingu metu, kai ji naudojama skirtingoms veikloms.

• Vizijos kūrimas

Miesto centrinės dalies problematika

Kadangi šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose privatūs asmenys, įmonės gausiau kėlėsi į priemiesčius, miestų centrai ėmė tuštėti, atsirado daugiau nenaudojamų erdvių. R. Trancik knygoje

,,atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos‘‘ nurodo keturias priežastis, kodėl

miestuose yra prarandamos erdvės:

1 Žmonės vis dažniau renkasi keliavimą automobiliu net ir trumpiems atstumams, todėl didelė dalis

žemės yra skiriama automobiliams statyti

2 Modernizmo architektų buvęs požiūris į atviras erdves Modernizmo metu buvo orientuotasi į atskirai stovinčius pastatus, nepaisoma gatvės erdvės, miesto aikščių ir sodų

3. Įstaigų nenoras prisiimti atsakomybes už šalia jų esančias viešasias erdves.

4. Miesto branduolyje

Taip pat aktuali urbanistinės erdvės problema yra mažų miestelių pagrindinės gatvės apleidimas

Miestelių pagrindinėse gatvėse esančius pastatus galime matyti tuščius bei šalia jų esančias

viešasias erdves – nefunkcionuojančias. Anksčiau bendruomenės gyvenimo centru buvo pagrindinė miesto gatvė. Įvairi komercinė veikla pagrindinėje gatvėje bei buvimas arti gyvenamųjų kvartalų pagrindinę gatvę paversdavo žmonių traukos centru.

• Persipynimas.

Skirtingų funkcijų erdvių tarpusavio ryšys paskatins didesnį žmonių srautą pasirinkti būtent šią vietą

Kadangi geras urbanistinis projektavimas priklauso nuo to, kaip yra sujungiami pastatai su viešąja erdve, svarbiu urbanistinio projektavimo tipu galima įvardinti pastatus, kurie yra svarbiausi objektai miesto audinyje Šie pastatai, kurie dažnai yra dominantės, vizualiniai akcentai, turi būti gerai matomoje, atviroje erdvėje Tai gali būti ir vieni stovintys pastatai, ir sujungti su kitų pastatų dalimis Antrasis svarbus urbanistinės masės tipas – vyraujančio kvartalo nustatymas. Anot Leono Krierio, miesto kvartalų dydis, struktūra ir orientacija yra svarbiausi elementai viešųjų erdvių struktūroje. Dar vieną masės mieste tipą formuoja kryptį pabrėžiantys, užstatymą formuojantys pastatai, kurie yra besiskiriančių formų, dažnai - linijinės struktūros. Tokie pastatai gali būti specialiai suprojektuoti taip, kad išsiskirtų iš vyraujančio užstatymo, atgręžtų į bulvarą ar aikštę, kad nusakytų rajono ribą. Šie trys urbanistinės masės tipai projektuojant turi būti susieti, kad tuštumos sudarytų sujungtą erdvių tinklą.

LITERATŪROS ŠALTINIAI

,,Revitalising city centres‘‘ 2016; 4,5,12-15 psl.

R. Trancik ,,Atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos’’ 1986; 28-29, 53-54, 68-69, 106, 115-117 psl.

esančių buvusių pramonės, sandėliavimo objektų apleidimas.

03. ANALOGŲ STUDIJA

1. HIMNA RAJONAS ŠVEDIJOJE

MIESTO CENTRINĖS DALIES REGENERACIJA

VIEŠOSIOS ERDVĖS IR PARKAS

DIDELIU STOGU PEKINE

7. ZBRASLAVO AIKŠTĖS PROJEKTAS

Klientas: Zbraslavo miesto savivaldybė

Vieta: Zbraslavas, Čekija

Architektai: Elpida Roidou

Metai: 2023

Analogo pasirinkimo priežastis: Zbraslavo aikštė šiuo metu didelė ir neapibrėžta. Jai reikia įvesti žmogaus mastelį ir geriau apibrėžti pagrindinę aikštę, o aplink ją gali atsiskleisti ir apsivynioti įvairios veiklos ir žalios kišenės. Aikštė pateisina miesto ir didmiesčio išdėstymo lūkesčius, kuriuose gali tilpti dideli renginiai, tuo pačiu metu ji reaguoja į vietinį Zbraslavo charakterį ir papildo jo istorinį ir griežtą charakterį.

Projektas siūlo atskleisti aikštės tvirtą identitetą ir funkcionalų sprendimą, kuris gali sudominti vietos gyventojus ir suteikti jiems bendrumo jausmą. Kvadrato formos aikštė yra neproporcinga aplinkinių fasadų aukščiui, todėl susidaro nepavydėtina erdvė, kuriai trūksta funkcionalumo ir grožio. Esamas kraštovaizdis yra prastai suprojektuotas ir prižiūrimas, o daugybė kliūčių nutraukia srautą ir sumažina prieinamumą. Eismo sprendimas yra išspręstas aplink aikštę ir apima dvikrypčius kelius autobusams ir automobiliams. Įstrižinė jungtis skirta pėsčiųjų patekimui, tačiau ja taip pat gali naudotis aptarnaujantysis transportas, ruošiantis įvairiems renginiams aikštėje.

Teritorijos tarp įvairių veiklų zonų yra apželdintos įvairių rūšių želdynais ir augmenija. Pasirinktų dirvožemio ir krūmų tipų įvairovė ir diferenciacija sustiprina estetinį organinio modelio buvimą, tuo pačiu sukurdama miesto biologinę įvairovę ir atsparumą. Siekiama, kad kraštovaizdis būtų mažai priežiūros reikalaujantis, kad jis būtų tvirtas ir atitiktų Zbraslavo klimatą bei jo ryškią gamtą.

04.

MIESTINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ

PADĖTIS LIETUVOJE

Skaudvilė – miestas, esantis vakarų Lietuvoje, Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Žemaitijoje, Žemaičių

aukštumos pietinėse nuokalnėse, 26 km. į šiaurės rytus nuo

Tauragės Skaudvilė yra 10 km nutolusi nuo Kryžkalnio

autobusų stoties (pusiaukelė tarp Kauno ir Klaipėdos) 9 km

atstumu nutolę Lybiškiai, per kuriuos eina tarpmiestinis

geležinkelis. Pro miestą teka upė Ančia. Pro Skaudvilę eina

Tauragės – Šiaulių plentas; plentas į Jurbarką. Miestas

išsidėstęs daugiausia kairiajame Ančios krante

PADĖTIS MIESTE

Skaudvilės miestas – urbanistikos paminklas, šis išdėstymas byloja nepaprastą miestelio praeitį. Skaudvilėje nuo 1862 m. kiekvieną antradienį

vykdavo garsūs visoje Žemaitijoje turgūs, miestui prekyba buvo tas impulsas

leidęs jai augti (dėl to nuspręsta miesto herbe pavaizduoti svertuvą, kuriuo turguose buvo sveriamos prekės) Kadangi iš pat pradžių aikštės nebuvo, o

turgūs kaip ir kitose vietovėse – būrėsi gatvėje priešais bažnyčią, todėl palaipsniui gatvė išplatėjo ir formavosi į aikštę. 1975 m. užtvenkus upę

įrengtas Skaudvilės tvenkinys. Netoli miesto yra Ančios kraštovaizdžio

draustinis Prie miesto yra Skaudvilės (Nosaičių) ir Ivangėnų piliakalniai

ISTORINĖ RAIDA

Skaudvilę juosiantys piliakalniai (Ivangėnų I ir II, Nosaičių) turėjo strateginę paskirtį. Teigiama, kad jie apšlakstyti mūsų protėvių krauju, kai XIII a. puldinėjo kryžiuočiai, apie juos sukurtos legendos ir padavimai. Spėjama, kad netoli Skaudvilės įsikūrusiame Ivangėnų kaime ant piliakalnio stovėjo galinga tvirtovė, susijusi su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais: Butigeidžiu, Butvydu, Vyteniu, Gediminu, Margiriu ir Karšuvos valdovu Alminu. Manoma, kad čia galėjo būti pagrindinė Karšuvos žemių, nusidriekusių nuo Dubysos iki Minijos, pilis, kurioje vyko nuožmūs mūšiai. Spėjama, kad XIII–XIV a. dabartinėje Skaudvilės teritorijoje buvo gyvenvietė kitu pavadinimu, bet XV a. pradžioje sunykusi. 1936 m. miesto centre rastas lobis, beveik 2 kg įvairių juvelyrinių dirbinių ir sidabro lydinių Spėjama, kad lobis siekia XIV a

Dabartinei Skaudvilei pradžią davė Skaudvilės dvaras, minimas nuo 1645 m. Tuomet gyvenvietė buvo linijinio plano ir kūrėsi pagal kelią vadinamą „laisvuoju vieškeliu“. Manoma, 18 a. viduryje buvo Skaudvilės kaimavietė (joje įsikūrė evangelikų liuteronų bendruomenė) ir dvaras 1750 m pastatyta bažnyčia Nuo 18 a pabaigos į Skaudvilę kėlėsi žydai, vykdavo prekymečiai, kurių metų prekeivių atvykdavo net iš Anglijos ir Švedijos. Kadangi iš pat pradžių aikštės nebuvo, o turgūs kaip ir kitose vietovėse – būrėsi gatvėje priešais bažnyčią, todėl palaipsniui gatvė išplatėjo ir formavosi į aikštę.

ISTORINĖ RAIDA

Miestas žymiai padidėjo, XX a pradžioje mieste gyveno jau apie 1500 gyventojų Plėtėsi prekyba ir

amatai Išryškėjo radialinis gatvių tinklas, keliai iš Jurbarko ir Šilalės apibrėžė aikštės ilgį Formavosi

įvairaus dydžio kvartalai, padriki ir nevienodo dydžio sklypai.

Turgus tapo vienu didžiausiu Žemaitijoje, išgrįsta akmenimis ir išlyginta aikštė, pradėti statyti mūriniai pastatai. Okupacijų metu miestas praktiškai nenukentėjo.

SUSISIEKIMAS

Miesto centras pasiekiamas pakankamai gerai, bet gali kilti problemų norint pasiekti tam tikras nutolusias vietas priemiesčiuose, kur infrastruktūra ne taip gerai išvystyta. Pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra beveik neišvystyta, nėra dviračių takų, daugelyje gatvių nėra šaligatvių. Miestas turi tik 1 autobusų stotelę centre, susisiekimo traukiniais nėra, o važinėja tik tarpmiestinis viešasis transportas.

SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA

Demografinės raidos histograma tarp 1846 m ir 2021 m

Socialinė - ekonominė infrastruktūra Skaudvilėje

gana išvystyta, vyrauja smulkusis verslas, kas būdinga mažesniems miestams Visi

pagrindiniai objektai išsidėstę miesto centre ar aplink jį.

Miesto reljefas yra būdingas Lietuvai – perkritimai nėra staigūs, nuo

žemiausio taško iki aukščiausio yra 35 m skirtumas, žemiausia vieta –

Ančios upės slėnis. Miesto centrinė dalis išsidėsčiusi kur reljefas yra

aukštėjantis, o aplink išsidėstę gyvenamieji kvartalai.

GAMTINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMAS

Šiaurinėje ir vakarinėje Skaudvilės miesto dalyje yra Ančios upė, kurią supa medžių masyvai Visame mieste yra gausu vandens

telkinių, kanalų. Pietvakarių pusėje, iškart už miesto administracinės

ribos yra Ančios kraštovaizdžio draustinis. Skaudvilės ąžuolas

(kamieno apimtis 4,45 m., aukštis – 30,5 m.) 2015 m. paskelbtas

valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu

Miesto riba

Urbanizuotos teritorijos

Vanduo

Ančios kraštovaizdžio draustinis

Skaudvilės ąžuolas

Skaudvilės atodanga

Medžių masyvai

Parkai

Pievos, dirbamos žemės

Aikštė

GAMTINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMAS SKLYPŲ STRUKTŪRA

Pagrindiniai gamtiniai traukos objektai yra šalia bažnyčios esantis parkas, naujai įkurtas šimtmečio parkas, Skaudvilės atodanga, šalia jos, už miesto ribos išsidėstę piliakalniai

Galima būtų geriau išnaudoti turimus gamtinius resursus, apjungiant juos į gamtinę sistemą

Skaudvilės mieste sklypai išsidėstę netvarkingai, yra netaisyklingos formos ir nevienodų dydžių. Yra daug nesuformuotų sklypų, kuriuose yra pastatų Naujai užstatytose teritorijose, naujuose gyvenamuosiuose kvartaluose ir pačiame centre galima pastebėti taisyklingų, struktūrizuotų sklypų.

UŽSTATYMO TIPAI ESAMŲ STATINIŲ VERTINIMAS

Skaudvilėje yra nemažai statinių, kurie formuoja urbanistinę struktūrą (daugiausia miesto istorinėje dalyje) ir į

Skaudvilės charakterį formuoja sodybinis, sodybinis-perimetrinis užstatymas. Centre nėra vientiso užstatymo tipo, galima pastebėti ir atskirai stovinčių pastatų ir sugrupuoto užstatymo pavyzdžių. Tai kuria chaosą centre.

kuriuos pravartu atsižvelgti projektuojant naują užstatymą

ERDVĖS SINTAKSĖS ANALIZĖ

Pasitelkus Space Syntax erdvinės struktūros tyrimo metodą buvo ištirta ir įvertinta Skaudvilės miesto centrinė dalis. Pagal atliktus analizės duomenis, jungiamumo žemėlapyje galima įžvelgti, jog susisiekimas šioje miesto dalyje išvystytas gana silpnai Išryškėja vos viena pagrindinė ašis, turinti didžiausią skaičių susikirtimų su kitomis miesto ašimis Gerai tai, jog toji pagrindinė ašis eina palei miesto centrą, tačiau daugelyje miesto kvartalų, ypač kraštiniuose, ašys baigiasi akligatviais ir niekur neveda

Išanalizavus miestą topologiniu spinduliu (10), galima pastebėti, jog situacija Skaudvilėje nėra kategoriškai vien prasta, labiau logiška bei paaiškinama. Išryškėja ašys, kurios supa miesto centrą bei kuriomis galima tiesiogiai tą centrą pasiekti – tokia struktūra yra natūrali Akivaizdžiai prasčiau integruota miesto gyvenamoji dalis Taip pat schemose galima įžvelgti aiškius perėjimus į gamtines Skaudvilės teritorijas, prie upės ir tvenkinio – ašys ten mažiau intensyvios, ramios Skaudvilė neturi vientiso tinklo, tačiau šiam miestui būdingas jo centrinės ašies, tarsi miesto širdies, stiprumas, ši vieta geriausiai išvystyta Miesto struktūroje galima įžvelgti neužbaigtumą, žmonėms gali tekti skirti daugiau laiko norint nukeliauti iš vieno taško į kitą

Jungiamumo (connectivity) brėžinys

Nubraižytos ašinės linijos, kurios parodo judėjimo galimybes mieste

Integracija, kai radius – 10

VIZUALUS MIESTOVAIZDIS IR VIETOS IDENTITETAS

Istorinis užstatymas Sovietmečio užstatymas Istorinių ir dabartinių nuotraukų vietos

05. MIESTO CENTRO ANALIZĖ

ERDVIŲ KOKYBĖ

Geriausiai išsivysčiusios erdvės yra centrinėje miesto dalye Šioje dalyje matome, kad erdvėmis

lengva patekti iš vienos į kitą, susidaro aiški struktūra, tačiau judant iš miesto centro į pakraščius

sturktūros nebelieka

Gyvenamieji rajonai nepriklauso erdvių tinklui Dėl to gali

kilti problemų ir net gerai išsivystęs miesto centras gali

atrodyti nebe patraukliai vien dėl nepataugaus patekimo į jį.

Miesto administracinė riba Vanduo

Suformuota erdvė

Iš dalies suformuota erdvė

Nesuformuota erdvė

Suformuota Iš dalies Nesuformuota

ERDVĖS IR KOMPOZICIJA

Nors erdvių tinklas ir nėra tinkamai išsivystęs, tačiau jis atitinka urbanistikos pradmenis. Dauguma

ašių baigiasi dominantėmis. Formuojasi atraktyvūs mazgai. Pagrindinės erdvės yra miesto centrinėje

dalyje ir sudaro sistemą, o toliau einančios erdvės veda į gamtinius arba sporto kompleksus

Miesto administracinė riba

Vanduo

Pagrindinės erdvės

Dalinai suformuotos erdvės

Dominantės

Minkštos erdvės / parkai

Kvartalai

Charakteringas mazgas

Potencialiai charakteringas mazgas

Charakteringos ašys

Vizualios jungtys

IŠVADINĖ SCHEMA

Išanalizavus miesto centrinę dalį, pastebime, jog šalia yra gausu dalinai suformuotų viešųjų erdvių.

Miesto aikštė yra neišnaudojama, joje įkurta automobilių stovėjimo aikštelė, vietoje to, kad ji būtų

skirta žmonėms. Miesto centrinė dalis neturi pakankamai jungčių su likusia miesto dalimi, neišvystyta pietinė miesto dalis, trūksta miesto vartų. Neišvystyti ryšiai su toliau nuo mesto centro esančiais gamtiniais ir sportiniais objektais.

Miesto administracinė riba

Vanduo

Pagrindinės erdvės

Dalinai suformuotos erdvės

Dominantės

Minkštos erdvės / parkai

Kvartalai

Saugomos teritorijos

Suformuota erdvė

Iš dalies suformuota erdvė

Nesuformuota erdvė

Nosaičių piliakalnis

Išvadinis modelis

TAURAG

IŠVADINĖ 3D SCHEMA - PRADINIAI PASIŪLYMAI

Naujas užstatymas, formuojantis kvartalą

(jaunimo centras, administracija)

Vystoma sveikatos

Skaudvilės miesto „vartai“

Kuriama nauja dominantė

infrastruktūra – rekreacinė zona

KLAIPĖDA ŠIAULIAI KAUNAS VILNIUS

Pastatų renovacija

Turgus, smulkusis verslas

Reprezentacinė aikštė

Vystoma sveikatos

infrastruktūra – rekreacinė zona

Vertikali žalioji jungtis

JURBARKAS

SOCIALINĖ/EKONOMINĖ/EKOLOGINĖ PROGRAMOS

SOCIALINĖ PROGRAMA

Pagrindinis socialinės programos tikslas – kurti darnią aplinką, kuri tenkintų tiek senyvo, tiek jauno amžiaus žmonių poreikius. Naujai performojuomas centras pasipildytų naujomis funkcijomis, taip užtikrinant visų visuomenės grupių poreikių išpildymą Planuojamas jaunimo centras su naujai projektuojama erdve (aikšte prieš jį) galėtų tarnauti kaip nauja erdvė, skirta renginiams, mugėms ar koncertams Kuriamas vietoje plyno lauko centre parkelis ir skveras, ten galėtų vykti ir susirinkimai, ir burelių veikla, parodos ir kitos veiklos aktualios bendruomenės stiprinimui Naujai kuriamose erdvėse taip pat projektuojamos poilsio ir vaikų zonos Miesto funkcinė įvairovė užtikrintų nuolat veikiančias erdves. Taip pat multifunkcinis jaunimo centras pritaikomas laisvalaikiui, todėl žiemos metu jauno amžiaus žmonės galėtų jame rinktis leisti laiko, kadangi šaltuoju metu nėra didelio pasirinkimo veikloms lauko erdvėse. Čia galėtų būti tiek popamokinio mokymosi erdvės, tiek bendros susitikimų erdvės.

Kadangi Skaudvilėje žmonės mėgsta sportuoti, šalia pietinėje miesto dalyje siūlome įkurti daugiafunkcinį sporto aikštyną, kur sportuoti galėtų atvykti ir aplinkinių miestų gyventojai Kitas ekonominės programos aspektas – siūlome investicijas į atsinaujinančią energiją, kuri atneštų ne tik ekologinės naudos, bet ir ekonominės Tai galėtų būti saulės baterijų taikymas miesto apšvietimui, ant pastatų stogų galėtų būti įrengiami saulės kolektoriai

EKONOMINĖ PROGRAMA

Projektu yra siekiama išplėsti esamas miesto funkcijas bei papildyti miestą naujomis. Kadangi miestas yra netoli Kryžkalnio, pusiaukelės tarp Kauno ir Klaipėdos, projekte stengėmės kurti naujas funkcijas, kurios žmones trauktų ne tik likti Skaudvilėje, bet ir aplinkinių miestų gyventojus atvykti

dirbti į čia bei praleisti laiką. Siūlome skatinti kurtis smulkius verslus, taip būtų tęsiama prekyba centre, dėl kurios istoriškai miestas ir plėtėsi, buvo gyvas Taip pat galima būtų išnaudoti turtingą gamtinį Skaudvilės karkasą: siūlome plėsti pėsčiųjų, dviračių takus, kurti ryšį tarp miesto viešųjų

erdvių ir upės slėnio, Nosaičių piliakalnio

EKOLOGINĖ PROGRAMA

Kuriant išmanaus miesto idėją didelis dėmesys skiriamas pastatų ir viešųjų erdvių tvarumui ir jų ekologiškumui. Viešosios erdvės formuojamos atsižvelgiant į darnų žaliųjų erdvių ir pėsčiųjų takų bei mažosios architektūros elementų balansą. Naujai projektuojami pastatai kuriami su saulės kolektoriais ant stogo stengiantis sumažinti pastato energijos išteklius. Nagrinėjamose miesto centro teritorijose numatomos atskirųjų želdynų teritorijos. Formuojamas mieste gamtinio – ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, kuris padėtų užtikrinti aplinkos sveikumą, būtų susietas su priemiestyje esančiomis gamtinėmis teritorijomis. Miestas judant erdvių sistema nuolat iš vienos funkcijos pereina į kitą, kol galiausiai patekus į miesto pakraščius viskas apsijungia į gamtinį ratą. Sudarėme prielaidas esamos miesto biologinės įvairovės išsaugojimui ir gausinimui. Saugojam

gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius, juos įveiklinam. Išsaudojam ir įveisiam naujus

želdynus bei želdinius

SUSISIEKIMAS

Siekiant sustiprinti ryšį tarp Skaudvilės šiaurinės ir pietinės dalies yra projektuojami nauji

vertikalūs ryšiai tarp gyvenamųjų kvartalų Tokiu būdu siekiama pagrindinei miesto aikštei

suteikti aukštesnį lygmenį bendroje viešųjų erdvių sistemoje. Pagrindinis erdvės prioritetas

centre atiduodamas pestiesiems ir dviratininkams. Tam tinklas papildomai susmulkinamas

jungiant dominantes ir kultūros paveldo objektus.

Užtvankos pliažas

Sporto parkas

Vystoma miesto pietinė dalis su nauju užstatymu ir viešosiomis erdvėmis, kuri pritaikyta labiau

pėstiesiems ir aptarnaujančiam transportui. Kartu su pietinės dalies vystymu atsiranda galimybė

sumažinti miesto centro transporto srautus, perskirstant juos į naujai kuriamą pietinę gatvę, kurios dėka galima apvažiuoti miesto centrą.

Upės slėnis

Ivangėnų piliakalniai

Kultūros namai

Krašto muziejus

Šimtmečio parkas

Gatvės su šaligatviais Aptarnaujančiosios gatvės su šaligatviais

Pėsčiųjų takai Dviratininkų takai

Nosaičių piliakalnis

GAMTINIS MIESTO TINKLAS IR SKERSINĖ ŽALIOJI JUNGTIS

Išnaudojamas turtingas gamtinis Skaudvilės karkasas: plečiami pėsčiųjų, dviračių takai, kuriamas

ryšys tarp miesto viešųjų erdvių ir upės slėnio, Nosaičių piliakalnio Formuojamas mieste gamtinio –

ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, kuris padėtų užtikrinti aplinkos sveikumą, būtų susietas

su priemiestyje esančiomis gamtinėmis teritorijomis

Miesto centre kuriama vertikali žalioji jungtis Miestas judant

erdvių sistema nuolat iš vienos funkcijos pereina į kitą, kol

galiausiai patekus į miesto pakraščius viskas apsijungia į

gamtinį ratą

Miesto administracinė riba

Vanduo

Erdvės

Kvartalai

Saugomos teritorijos

Gamtinis tinklas

Nosaičių piliakalnis

KONCEPCIJA

Pagrindinis projekto tikslas – suformuoti centrine dalį taip, kad ji atitiktų šiandieninio žmogaus poreikius, būtų patraukli, funkcionuojanti, lengvai pasiekiama. Kadangi

centrinė dalis ribojasi su tranzitine gatve, siekta gatvę padaryti reprezentatyvią ir draugišką

pėstiesiems. Siūlome centrinę dalį išnaudoti labiau smulkiajam verslui, kultūrai. Vystomi ryšiai su toliau

nuo mesto centro esančiais gamtiniais ir sportiniais objektais. Taip miestas judant erdvių sistema nuolat iš vienos funkcijos pereina į kitą, kol galiausiai patekus į miesto pakraščius viskas apsijungia į gamtinį ratą. Vystoma miesto pietinė dalis su nauju užstatymu ir viešosiomis erdvėmis, skaidomi rytinės ir vakarinės miesto dalių kvartalai ir gerinamas susisiekimas su centru ir miesto žaliosiomis zonomis.

Siūlome rekonstruoti „maximos“ pastatą, įtraukiant ir šalia

esančius pastatus, juos rekonstruojant į uždarą turgaus erdvę, taip pat šalia įkurti turgaus pavilijoną, kur galėtų vykti labiau

tradicinė turgaus prekyba Taip pat siekiant pritraukti žmones, stojančius Kryžkalnyje (10 min. kelias iki Skaudvilės), kuriami

miesto vartai, šalia kuriamas parkas. Visos funkcijos

apsijungia bendromis viešosiomis erdvėmis.

Miesto administracinė riba

Vanduo

Pagrindinės erdvės

Antraeilės erdvės

Dominantės

Minkštos erdvės / parkai

Kvartalai

Saugomos teritorijos

Nosaičių piliakalnis

DETALIZUOJAMOS TERITORIJOS ERDVINIS VAIZDAS

Pjūvis A-A

Pjūvis B-B

DETALIZUOJAMOS TERITORIJOS

DETALIZUOJAMŲ TERITORIJŲ PLANAS

DETALIZUOJAMŲ TERITORIJŲ SCHEMOS

Judėjimo kanalų hierarchijos schema

Žaliosios jungties ir funkcijų schema

JAUNIMO CENTRAS, ADMINISTRACIJA

REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMINIAI

Naudojami

Naudojamos elektros instaliacijos produkcija

Apšvietimas

Naudojamos saulės elektrinės, kolektoriai

Naudojamos kietosios dangos Pastatų

fasado elementai Skvero ir parko elementai, suoleliai, šiukšlių dėžės

Naudojami vaikų žaidimo aikštelės elementai

Naudojami suoleliai, šiukšlių dėžės

Naudojami skambūs vaikų žaidimo lauko elementai šalia specialiosios mokyklos

fasado elementai

Naudojami mediniai fasadai