IM8 - Industrinio turizmo centras Pakruojyje, PetrašIūnų dolomito karjeras

STRUCTUM „IŠMANUSIS MIESTAS VIII“

BIOKLIMATINĖ ARCHITEKTŪRA INDUSTRINIO TURIZMO CENTRAS PAKRUOJYJE PETRAŠIŪNŲ DOLOMITO KARJERAS Aiškinamas raštas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas Architektūros fakultetas V kurso studentė Agnė Antanavičiūtė Vadovas: doc. Sigitas Kuncevičius

Vilnius, 2022

TURINYS ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS...........................................................................................1 ĮVADAS..........................................................................................................................5 1.1 Temos problematika ir aktualumas..........................................................................5 1.2 Tyrimo objektas........................................................................................................6 1.3 Darbo tikslas.............................................................................................................6 1.4 Darbo uždaviniai.......................................................................................................6 1.5 Tyrimo metodai.........................................................................................................7 2. TIRIAMOJI DALIS........................................................................................................7 2.1 Natūralaus vėsinimo ir vėdinimo pagrindai..............................................................7 2.2 Natūralaus vėdinimo ir vėsinimo privalumai.................................................................................................................8 2.2.1

Istorinė raida iki šių dienų............................................................................8

2.2.2

Tvarus dizainas ir komfortas.......................................................................12

2.2.3

Komfortas ir patalpų oro kokybė................................................................12

2.2.4

Socialinės problemos..................................................................................13

2.2.5

Pasyvaus vėdinimo poreikis žmogui...........................................................14

2.2.6

Natūrali ventiliacija – pamokos iš gamtos..................................................17

2.3 Natūralaus vėdinimo varomosios jėgos..................................................................18 2.3.1

Vėjo sukeliama natūrali ventiliacija............................................................18

2.3.2

Plūdrumo sukeliama natūrali ventiliacija....................................................18

2.3.3

Kombinuota, vėjo ir plūdrumo, sukeliama natūrali ventiliacija..................23

2.3.4

Plūdrumo veikimas be vėjo.........................................................................25

2.4 Natūralaus vėdinimo procesai visuomeniniuose pastatuose..................................26 2.4.1

Torent tyrimų centras..................................................................................27

2.4.2

Fredericho Lanchesterio biblioteka.............................................................28

2.4.3

Contact teatras.............................................................................................30

2.4.4

Birmingemo biblioteka...............................................................................32

2.5 Tiriamosios dalies apibendrinimai..........................................................................34 3. ANALITINĖ – TIRIAMOJI DALIS............................................................................36 3.1 Bendrieji duomenys................................................................................................37 3.2 Gamtinė situacija.....................................................................................................38 3.3 Užstatymas..............................................................................................................39 3.4 Infrastruktūra...........................................................................................................40

3.5 Reljefas....................................................................................................................41 3.6 Sklypo teritorijos fotofiksacijos ir tyrimas vietoje..................................................42 3.7 Bendrosios skyriaus išvados...................................................................................44 4. PROJEKTINĖ DALIS..................................................................................................45 4.1 Projektuojamo objekto vizija..................................................................................45 4.2 Sklypo plano sprendiniai.........................................................................................46 4.3 Pastato formos paieškos..........................................................................................49 4.4 Bioklimatinių principų veikimas meninėje architektūros išraiškoje......................50 4.5 Funkcija ir ryšiai.....................................................................................................53 4.6 Fasadai....................................................................................................................55 4.7 Interjeras..................................................................................................................56 4.8 Konstrukcinis sprendimas.......................................................................................57 4.9 Gaisrinė sauga ir evakuacija...................................................................................59 4.10 Programa..............................................................................................................59 5. PROJEKTINĖS DALIES IŠVADOS...........................................................................62 6. NAUDOJAMŲ REMĖJŲ PRODUKTŲ APRAŠYMAS.............................................63 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS........................................................................................66

1 pav. Vėjo bokštų – gaudyklių nuotrauka Jade, Irane. Aut.: S. Mc Dowall, 2010 m................8 2 pav. Iliustracijoje vaizduojamas vėjo bokštų veikimo principas. Papildomam vėsinimui naudojamas požeminis vandens kanalas. Sudaryta autoriaus. ..................................................9 3 pav. Corps de Logis centrinio atrijaus nuotrauka. Aut.: Gryffindor, 2012.............................9 4 pav. Vėdinimo schemos iliustracija. Sudaryta autoriaus........................................................9 5 pav. Vienakryptis vėjo bokštas, Kairo mieste. Aut.: Fathy, 1986 m.................................... 10 6 pav. Vienakrypčio vėjo bokšto veikimo principo schema. Sudaryta autoriaus.....................10 7 pav. Daugiakrypčio vėjo bokšto pjūvio schema. Sudaryta autoriaus....................................11 8 pav. Parlamento rūmų vėdinimo schema, Londono mieste. Aut.: D. Boswell, 1844 m........11 9 pav. Apklausos grafinis atvaizdavimas. Sudaryta autoriaus.................................................14 10 pav. Apklausos grafinis atvaizdavimas. Sudaryta autoriaus................................................15 11 pav. Apklausos grafinis atvaizdavimas. Sudaryta autoriaus................................................15 12 pav. Apklausos grafinis atvaizdavimas. Sudaryta autoriaus................................................16 13a pav. Kryžminė ventiliacija su ventiliacinėmis angomis priešingose pastato pusėse..........18 13b pav. – Vienpusis vėdinimas su vėdinimo angomis toje pačioje pastato pusėje. Sudaryta autoriaus....................................................................................................................................18 14 pav. Kataro universitetas. Kataro universitetas. Aut.: Qatar university, 2011 m.................19 15 pav. Kataro universitetas. Aut.: Qatar university, 2011 m...................................................20 16 pav. Ziono nacionalinio parko lankytojų centras. Aut.: K. Lea, 2010 m.............................20 17 pav. Ziono naconalinio parko lankytojų centro vėdinimo schema. Sudaryta autoriaus......21 18 pav. Kensingtono kriketo aikštyno pastatas.

Aut.: Architects Ove Arup & Partners, 2007 m………………………………………………21 19 pav. Kensingtono kriketo aikštyno pastato vėdinimo schema. Sudaryta autoriaus.............21 20 pav. Zenit koncertų salės centrinėje Prancūzijoje stogo konsolės vaizdas. Aut.: Architects

By Foster + Partners, 2009 m....................................................................................................22 1

21 pav. Zenit koncertų salė. Aut.: Architects By Foster + Partners, 2009 m............................22 22 pav. Venturi efekto veikimo principo schema. h- skysčio arba dujų pakilimo aukštis vamzdelyje; v – srauto greitis pasirinktame taške; P – slėgis; A – skersmuo.

Aut.: nežinomas........................................................................................................................23 23a pav. Vėjo sukeliamas pagalbinis vėdinimo efektas. Vaizduojama oro cirkuliacija esant priešvėjinei oro įleidimo angai ir pavėjuj įrengtai šilto oro iš patalpos išleidimo angai.

Sudaryta autoriaus.....................................................................................................................23 23b pav. Vėjo sukeliamo pasipriešinimo efekto situacijos schema, kai angos yra išdėstytos atvirkščiai kairėje esančiam variantui. Sudaryta autoriaus.......................................................23 24 pav. City Council House 2 pastato vaizdas. Aut.: D. Snape, 2006......................................24 25 pav. City Council House 2 pastato saulės šildomų kaminų vaizdas.

Aut.: D. Snape, 2006.................................................................................................................24 26 pav. Vėdinimo schemos iliustracija. Šviežias oras į pastatą įtraukiamas per vertikalias ertmes. Į visus pastato aukštus tiekimas grindų lygyje. Sušilęs oras kyla ir yra pašalinamas per kaminus, kurių viršuje įrengtos vėjo turbinos ištraukiamo oro judėjimui pagreitinti. Sudaryta autoriaus....................................................................................................................................25 27 pav. Torent tyrimų centras. Aut.: Architects Abhigra, 2007 m...........................................27 28 pav. Torent tyrimų centro 1 aukšto planas su gretimybėmis.

Aut.: Architects Abhigra, 2007 m.............................................................................................27 29 pav. Torrent tyrimų centro vėdinimo schema, vaizduojama pastato plane. Sudaryta autoriaus....................................................................................................................................28 30 pav. Torrent tyrimų centro vedinimo schema, vaizduojame pastato pjūvyje. Sudaryta autoriaus....................................................................................................................................28 31 pav. Fredericho lančesterio biblioteka. Aut.: J. Osley, 2016 m...........................................28 32 pav. Oro tiekimo į bibliotekos pastatą per požeminį aukštą schema. Sudaryta autoriaus...29 33 pav. Oro išleidimo iš bibliotekos pastato per ventiliacinius kaminus schema. Sudaryta autoriaus....................................................................................................................................29 2

34 pav. Kontakt teatras. Aut.: A. Stock, 2010 m....................................................................30 35 pav. Oro tiekimo į pastatą per tam skirtas angas, esančias po sėdimosiomis tribūnomis schema. Aut. : Studio Technical Synthesis, 2010 m.................................................................31 36 pav. H-pot kaminų schema, kuriais šiltas oras kildamas į salės viršų yra išleidžiamas iš pastato schema. Aut.: Studio Technical Synthesis, 2010 m......................................................31 37 pav. Pavaizduotas H-pot kamino pjūvis, kuriame vaizduojamas pašalinamo oro judėjimo principas. Aut.: Studio Technical Synthesis, 2010 m...............................................................32 38 pav. Birmingemo biblioteka. Aut.: Architects Mecanoo, 2013 m.......................................32 39 pav. Birmingemo bibliotekos pjūvis. Aut.: Architects Mecanoo, 2013...............................33 40 pav. Birmingemo bibliotekos oro judėjimo pastate schema. Sudaryta autoriaus................34 41 pav. Sklypo lokacija Pakruojo miesto atžvilgiu. Sudaryta autoriaus...................................36 42 pav. Ištrauka iš Pakruojo rajono bendrojo plano..................................................................37 43 pav. Urbanistinis kontekstas – gamtinės analizės schema M 1:25000. Sudaryta autoriaus....................................................................................................................................38 44 pav. Urbanistinis kontekstas – užstatymo analizė M 1:25000. Sudaryta autoriaus. Sudaryta autoriaus....................................................................................................................................39 45 pav. Urbanistinis kontekstas – infrastruktūra M 1:25000. Sudaryta autoriaus....................40 46 pav. Urbanistinis kontekstas – reljefas M 1:5000. Sudaryta autoriaus...............................41 47 pav. Pjūviai M 1:5000. Sudaryta autoriaus.........................................................................41 48 pav. Fotofiksacijų lokacijų schema. Sudaryta autoriaus......................................................42 49 pav. Fotofiksacija A. Ištrauka iš Google maps....................................................................42 50 pav. Fotofiksacija B. Ištrauka iš Google maps.....................................................................43 51 pav. Fotofiksacija C. Ištrauka iš Google maps....................................................................43 52 pav. Pastato vaizdas iš paukščio skrydžio. Sudaryta autoriaus............................................45 53 pav. Sklypo sutvarkymo planas M 1:2000. Sudaryta autoriaus...........................................47 3

54 pav. Sklypo sutvarkymo planas M 1:500. Sudaryta autoriaus.............................................47 55 pav. Projektuojamų lauko erdvių vizualizacija. Sudaryta autoriaus....................................48 56 pav. Projektuojamų lauko erdvių vizualizacija. Sudaryta autoriaus....................................48 57 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema Nr. 1. Sudaryta autoriaus......................49 58 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema Nr. 2. Sudaryta autoriaus......................49 59 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema nr. 4. Sudaryta autoriaus.......................50 60 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema Nr. 3. Sudaryta autoriaus......................50 61 pav. Vėsinimo ir vėdinimo schema dienos metu vasaros sezonu. Sudaryta autoriaus........51 62 pav. Vėsinimo ir vėdinimo schema nakties metu vasaros sezonu. Sudaryta autoriaus.......51 63 pav. Vėsinimo ir vėdinimo schema žiemos metu. Sudaryta autoriaus.................................52 64 pav. Lietaus surinkimo schema. Sudaryta autoriaus............................................................52 65 pav. -1 aukšto planas. Sudaryta autoriaus............................................................................53 66 pav. 1 aukšto planas. Sudaryta autoriaus.............................................................................54 67 pav. Fasadas tarp ašių S-A. Sudaryta autoriaus...................................................................55 68 pav. Fasadas tarp ašių 1-6. Sudaryta autoriaus....................................................................55 69 pav. Pastato vaizdas pietinės pusės. Sudaryta autoriaus......................................................56 70 pav. Pastato vaizdas nuo stogo erdvės. Sudaryta autoriaus.................................................56 71 pav. Interjero vaizdas. Sudaryta autoriaus...........................................................................57 72 pav. A-A pjūvis. Sudaryta autoriaus....................................................................................57 73 pav. B-B pjūvis. Sudaryta autoriaus.....................................................................................58 74 pav. C-C pjūvis. Sudaryta autoriaus.....................................................................................58 75 pav. Trapecinio bokšto pjūvis. Sudaryta autoriaus..............................................................58

4

ĮVADAS Bioklimatinė architektūra yra vienas iš svarbiausių ir aktualių reiškinių XXI a. architektūrinio projektavimo reiškinių. Nors nuolatos girdime, kad būtina plėtoti glaudų ryšį tarp gamtos ir architektūros, energetiniu požiūriu dauguma pastatų vis dar yra nepakankamai tvarūs. Pagrindinė bioklimatinės architektūros samprata ir taisyklė – rasti tokį ryšį tarp vyraujančio klimato, gamtinės aplinkos ir architektūros, kad visi šie minėti aspektai galėtų darniai egzistuoti ir papildyti vieni kitus. Siekiamas galutinis bioklimatinės architektūros tikslas – saugus, patogus, tvarus, aplinkai nekenkiantis, bet prie jos išsaugojimo, biologinės įvairovės praturtinimo prisidedantis pastatas. Jau nuo 7-to dešimtmečio yra keliami energetikos ir tvarios architektūros klausimai. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau dėmesio skiriama dalykams, kurie liudija pastato, kaip tvarios esaties potencialą. Žmogus ėmė atsigręžti į tai, kas yra patvirtinta laiko – tradicinius, bioklimatiniais principais besivadovaujančius architektūros projektavimo įgyvendinimus. Tai dalykai, kurie architektūros projektavimą ima kelti į kitą moralės ir globalių problemų sprendimo lygį, ieškant galimybių jas spręsti šiandienos pasaulyje.

Bioklimatinė architektūra - tai plati tema, apimanti daugybę aspektų, tad kaip pagrindinis tyrimo objektas šiame darbe yra išskiriama natūrali konvekcija – natūralaus vėdinimo bei vėsinimo principai, rūšys, socialinės problemos, atsirandančios dėl vėdinimo stokos, pritaikymas šiuolaikiniame projektavime. Toliau šiame darbe bus nagrinėjami visi išvardinti aspektai, siekiant suprasti bei susisteminti informaciją, kuri gali padėti sukurti tvarų, aplinkai palankų, energetiškai taupų objektą.

1.1 Temos problematika ir aktualumas Skaičiuojama, kad šiandien miestuose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų.

Jungtinių Tautų teigimu, yra prognozuojama, kad iki 2050 metų tas skaičius gali išaugti iki dviejų trečdalių didesnis (United Nations [UN], 2019). Didelis miesto gyventojų skaičius lemia ir didėjantį bendros pirminės energijos suvartojimą, o tai tampa viena pagrindinių priežasčių, skatinančių sutelkti dėmesį į tvarios architektūros ir pastatų projektavimą. Nuo istorinių laikų pastogė žmogui buvo ir yra kaip vienas iš pirminių žmogaus išgyvenimo poreikį tenkinančių aspektų. Tačiau žvelgiant į šių dienų kontekstą svarbu atkreipti dėmesį, kad projektuojant būtinas ne tik stogas virš galvos, tačiau ir apskritai visa koncepcija turi būti išplėsta iki galimybės užtikrinti sveiką bei patogią aplinką ir gebėti mažinti energijos suvartojimą. Šiuo metu šiuos dalykus sprendžia įrengiamos šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo (toliau ŠVOK) technologijos. Keliant vis aukštesnius standartus technologijų 5

ir projektavimo sritims, tikimasi pasiekti aukštesnio komforto standartų. Šie poreikiai, kartu su išaugusiu suvokimu, kad yra būtina gerinti energijos vartojimo efektyvumą savo ruožtu lėmė vis sudėtingesnių, ambicingesnių pastatų projektavimą. O tai atsako į klausimą, kodėl ŠVOK yra plačiai aptarinėjamas kaip bene svarbiausias tyrimų objektas architektūros, projektavimo ir statybos srityse. Taip pat svarbu pastebėti, kad atradus iškastinį kurą ir pradėjus kurti naujas statybines medžiagas, visa statybų pramonė labai atitolo nuo ekologijos, tapo mažiau priklausoma nuo pasyvių energijos taupymo metodų. Vis labiau pastatai tampa priklausomi nuo vartojamos energijos, kuri padeda užtikrinti palankias šildymo, vėsinimo bei vėdinimo sąlygas pastatuose. Itin didelis iškastinio kuro naudojimas ėmė kelti vis daugiau aplinkos ir sveikos problemų, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu. Šios sąlygos paskatino architektus tapti labiau jautriais, atkreipiant dėmesį į aplinkos bei klimato kintamuosius, kurie ir yra pagrindiniai pastato projektavimo veiksniai, užtikrinantys reikiamą šilumos komfortą ir energijos sąnaudų sumažinimą.

1.2 Tyrimo objektas Šio darbo tyrimo objektas – natūralią konvekciją sukuriantys pastatai, išskiriant pagrindines architektūrines ir technologines priemones, skirtas projektuoti tokio tipo objektams. Taip pat bus nagrinėjama istorinė tokio tipo pastatų raida, siekiant išanalizuoti kokios yra pagrindinės ir nekintamos priemonės, tokios kaip vėjo, saulės bokštai, kurie gali būti ir yra pritaikomos šiuolaikiniame pasaulyje.

1.3 Darbo tikslas Darbo tikslas – išnagrinėti natūralios konvekcijos veikimo principus, istorinę raidą, pritaikymą pastatų projektavime bei pasiūlyti modernios meninės išraiškos architektūrinį objektą, kuris naudodamas natūralaus vėsinimo ir vėdinimo principus prisidėtų prie tvarios architektūros įgyvendinimo bei aplinkos ir sunaudojamos energijos taupymo.

1.4 Darbo uždaviniai 1. Apžvelgti istorinę bioklimatinės architektūros, susijusios su natūraliu vėdinimo bei vėsinimu, raidą; 2. Paaiškinti temos aktualumą; 3. Pristatyti pagrindinius natūralios konvekcijos veikimo principus bei rūšis; 4.

Apžvelgti, kokios yra galimybės bei problemos, projektuojant natūralios konvekcijos principus atitinkantį pastatą šiandienos pasaulyje;

5. Suprojektuoti natūralų vėdinimą bei vėsinimą turintį objektą Lietuvoje.

6

1.5 Darbo metodika Šiame darbe bus taikomi mokslinės literatūros šaltiniai, tikslinių objektų analizė, apklausos metodas, aiškinantis pagrindinius natūralios ventiliacijos ir vėsinimo veikimo principus, poveikį žmogaus sveikatai, psichologiniai būsenai pastate bei projektavimo klaidas, taip pat architektūrinės formos bei kompozicijos paiešką modelių fizinio maketavimo priemonėmis.

2. TIRIAMOJI DALIS 2.1 Natūralaus vėsinimo ir vėdinimo pagrindai Prieš pradedant išsamiau nagrinėti temą, naudinga pristatyti keletą ventiliacijos apibrėžčių. Visų pirmiausia vėdinimas gali būti apibrėžtas kaip oro judėjimas per pastatą bei oro cirkuliacija vidinėse jo dalyse (Krarti, 2018). Pagrindiniai du ventiliacijos tikslai yra tokie: •

Užtikrinti gerą patalpų oro kokybę bei pašalinti ore esančius teršalus, taip pat įskaitant ir anglies dioksidą, kvapus, drėgmės perteklių, tam tikras kietąsias daleles ar bet kokias kitas medžiagas, kurios gali turėti neigiamą poveikį žmogui ar pastatui.

•

Užtikrinti šilumos komfortą žmonėms. Tai atliekama dirbant kartu su šildymo ir (arba) oro kondicionavimo sistemomis, kurios gali būti naudojamos vėdinimo bei šilumos srautams kontroliuoti patalpose, tokiu būdu užtikrinant pageidaujamą šiluminį komfortą.

Vėdinimo sistemos, naudojamos nurodytiems tikslams pasiekti, skirstomos į tris kategorijas (Atkinson, Chartier & passoa, 2009): •

Mechaninį (aktyvų) vėdinimą, kai tiekiamas ir ištraukiamas oras cirkuliuojantis patalpose yra pasiekiamas naudojant ventiliatorius, siurblius ar kitus mechaniškai varomus įrenginius.

•

Natūralų (pasyvų) vedinimą, kai oras per pastatus yra varomas skirtingais slėgiais, kuriuos sukelia vėjas, veikiantis išorinį pastato paviršių ir (arba) dėl plūdrumo jėgų, atsirandančių dėl oro temperatūrų tarp vidinių erdvių ir išorinės pastato aplinkos (plūdrumo veikiama ventiliacija). Natūralus vėsinimas ir vėdinimas naudoja energiją, gaunamą kartu su architektūriniais pastato komponentai (kaminai, dvigubi fasadų elementai ir kita), o ne mechaniniais įrenginiais, skirtais šilumai išsklaidyti. Pasyvus vėsinimas yra pastato projektavimo metodas, kurio pagrindinis dėmesys yra skiriamas

7

šilumos padidėjimo valdymui ir šilumos išskaidymui pastate, siekiant pagerinti patalpų šiluminį komfortą, sunaudojant mažai energijos arba visai jos nesunaudojant.

•

Hibridinį (mišraus režimo) vėdinimą, kai oro srautai valdomi sąmoningai derinant natūralias ir mechanines priemones.

Toliau darbe dėmesys sutelkiamas į natūralius vėdinimo ir vėsinimo principus, ypač į plūdrumo – kamino veikimo principą, kuris bus aptartas tolimesniuose skyriuose.

2.2 Natūralaus vėdinimo ir vėsinimo privalumai 2.2.1

Istorinė raida iki šių dienų

Prieš atsirandant ŠVOK sistemoms, visi pastatai buvo vėdinami natūraliomis priemonėmis.

Vieni labiausiai klasikinių pavyzdžių yra randami tradicinėje centrinės Azijos bei Artimųjų Rytų architektūroje, kuri itin daug dėmesio skiria projektavimui prisitaikant prie esamų klimatinių sąlygų. Tradicinė vietinė šių regionų architektūra pasižymi racionaliomis ir labai realistiškomis sprendimų priemonėmis, skirtoms vietinėms aplinkos problemoms spręsti, o tam, dažniausiai, yra pasitelkiami - vėjo bokštai (pavyzdys pateikiamas 1 paveiksle), kurie šiandien jau yra tapę įprastu pastatų architektūriniu bruožu. Vėjo gaudyklė buvo sukurta remiantis tradiciniu persų architektūros įtaisu, kuris buvo naudojamas sukurti natūraliam pastato vėdinimui. Toks išskirtinis dizainas užtikrina, kad vėją būtų galima pagauti ir panaudoti nepriklausomai nuo jo krypties. Aprašytas sprendinys taip pat yra derinamas su kitais pastato komponentais. 2 paveiksle pavaizduotas vandens kelias, kuris skirtas sudaryti palankias sąlygas gyvenamiesiems namams projektuoti net esant itin sausam ir karštam klimatui.

1 pav. Vėjo bokštų – gaudyklių nuotrauka Jade, Irane.

Aut.: S. Mc Dowall, 2010 m.

8

2 paveiksle vaizduojamas vėjo bokštas yra padalintas iš vidaus. Tokiu būdu yra užtikrinamas šilto ir šalto oro išleidimo bei įleidimo srautas, neleidžiant jiems susikirsti. Taip pat, kaip matoma 2 paveiksle, yra pavaizduota galimybė panaudoti antrinį oro srauto aušinimą naudojant

Šilto oro srovės

požeminį vandens kanalą.

2 pav. Iliustracijoje vaizduojamas vėjo bokštų veikimo principas.

Papildomam vėsinimui naudojamas požeminis vandens kanalas.

Sudaryta autoriaus.

3 paveiksle matome Corps de logis pastate esančio centrinio atrijaus nuotrauką. 4 paveiksle pavaizduota vėdinimo schemos iliustracija. Tiekiamas vėsus oras iš rūsio į centrinį atrijų.

Kildamas per pastatą oras sušyla. Papildomi vėdinimo kaminai, esantys pastato šonuose, padeda jį vėdinti plūdrumu.

4 pav . Vėdinimo schemos iliustracija (sudaryta autoriaus)

3 pav. Corps de Logis centrinio atrijaus nuotrauka. Aut.: Gryffindor, 2012

Kiti plačiai paplitę ir sėkmingi pavyzdžiai taip pat yra randami artimųjų rytų, Pakistano, ir Indijos architektūroje, kurioje matomas itin ryškus tradicinės persų architektūros poveikis šiems regionams. Yra daug skirtingų vėjo gaudyklių tipų, kurių formos ir funkcijos priklauso nuo regiono, kuriame yra projektuojama, klimato sąlygų. Labiausiai paplitę vienakrypčiai ir daugiakrypčiai vėjo bokštai, kaip ir bet kuriame sausame ir karštame klimate gausu dykumų.

9

Tokiuose kraštuose yra didelis temperatūrų skirtumas tarpo dienos ir nakties, tad vėjo gaudyklės tampa būtinos, kad namuose būtų palaikoma palanki oro temperatūra.

Vėjo bokštai gali būti skirstomi į: •

vienakryčiai vėjo bokštai – tokiais vadinamas velenas, kaip pavaizduota 5 paveiksle, iškilęs virš pastato, kurio anga nukreipta į vyraujantį vėją ir, dažniausiai, pastatytą šiaurinėje pastato dalyje. Pagrindinė jo funkcija – sulaikyti vėsų orą ir nukreipti jį į pastato vidų, kaip pavaizduota 6 pav. schemoje. Gaudyklės dydį lemia išorinė oro temperatūra. Jei oro temperatūra yra aukšta, reikia mažesnio dydžio, o jei ji yra žema, pirmenybė teikiama didesniam dydžiui.

6 pav . Vienakrypčio vėjo bokšto veikimo principo schema.

Sudaryta autoriaus.

5 pav . Vienakryptis vėjo bokštas, Kairo mieste. Aut.: Fathy, 1986 m.

•

Daugiakrypčiai vėjo bokštai (angl. badgir). Tai kelių krypčių vėjo gaudyklės, kurios viršuje turi keturias angas, skirtas sugauti vėjo srautus, nepriklausomai iš kurios pusės jis pučia. Oro cirkuliaciją, sklindančią iš daugiakrypčio vėjo bokšto galima sureguliuoti atidarant arba uždarant vieną ar kelias angas. Bokšto planas gali būti įvairių formų, tačiau dažniausiai naudojamas kvadratinis planas. Dažniausiai toks vėjo bokštas yra padalintas pertvaromis, kurios atitinkamai išdėstomos įstrižai viena per kitą palei bokšto angą, kaip pavaizduota 7 paveiksle (Taheri & Fraser, 2021).

Tokiu principu veikia ir kaminas. Tai natūrali kryžminė vėdinimo sistema, pagerinanti pastato šiluminę būklę nenaudojant elektros energijos ar iškastinio kuro. Taip veikia kamino principo ventiliacinė sistema. Tokia sistema dar vadinama siurbimo efektu, ištraukia orą iš 10

pastato patalpų vidaus vėjo krypties link (pavėjuj). Toks procesas veikia ir kaip pasyvaus vėdinimo sistema, atvėsinanti vidaus patalpas. Išsiurbimo efekto efektyvumas priklauso nuo vėjo krypties bei intensyvumo, kamino konstrukcijos bei oro tankio ir temperatūrų skirtumo sukeliamų oro judėjimo srautų - apie tai plačiau bus kalbama 2.3 skyriuje „Natūralaus vėdinimo varomosios jėgos“. Dauguma eksperimentų įrodo, kad stipresnis oro judėjimo našumas sukuriamas į vėjo pusę nukreipiant oro paėmimo angą. Tai yra, kai ji tiesiogiai susiduria su vėjo srove ir šių dviejų elementų susidūrimo laipsnis lygus 0.

7 pav. Daugiakrypčio vėjo bokšto pjūvio schema Sudaryta autoriaus.

Vienas europietiškų kamino ventiliacijos pavyzdžių – Londono parlamento laikinieji rūmai. Pastato ventiliacines ir vėdinimo problemas išsprendė Dr. Reidas. Buvo panaudotas kamino įsiurbimo efektas. Kaip pavaizduota 8 paveiksle, oras būdavo sugaunamas per kaminą vėjo pagalba. įleidžiamas per salės lubas, o leisdamasis atvėsdavo. Esant poreikiui kamino apačioje būdavo naudojamos ledo kapsulės, skirtos dar labiau atvėsinti patalpas arba atvirkščiai, šalto sezono metu - kaitinamas.

8 pav . Parlamento rūmų vėdinimo schema, Londono mieste. Aut.: D. Boswell, 1844 m.

11

2.2.2 Tvarus dizainas ir komfortas, projektuojant pastatus su natūraliu vėsinimu bei vėdinimu Nuo aštunto dešimtmečio, kuomet atsirado terminas nesveiko pastato sindromas (angl. sick building syndrome), imta garsiai kalbėti apie priemones šiai problemai spręsti. Energijos suvartojimas šiandien kelia dar didesnį susirūpinimą nei, kad buvo aštuntajame dešimtmetyje.

Tai atspindi dabartinė energijos politika ir įstatymų leidimai. Kaip pavyzdį galima pateikti 2008 metais Jungtinės Karalystės Parlamento išleistą aktą, kuriuo buvo nustatytas įsipareigojimas imtis priemonių, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 80% iki 2050 metų. Taip pat, dar 2021 metais Europos parlamentas (EP) patvirtino naująjį klimato teisės aktą, kuriuo įteisino Europos žaliojo kurso politinius įsipareigojimus. Šiuo aktu EP įsipareigoja iki 2050 metų užtikrinti neutralų poveikį klimatui – kad būtų išmetama į aplinką ne daugiau išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau - ŠESD) nei jų surenkama ar absorbuojama. ES taip pat sieks, kad po 2050 metų Europos Sąjungos teritorijoje būtų pašalinama iš aplinkos daugiau ŠESD nei jų išmetama (European Parliament [EP], 2021) Pastatai šiuo metu sunaudoja apie 40 % ES pirminės energijos, kuri yra su sunaudojama visame pasaulyje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugiau nei pusę šio suvartojimo galima priskirti šildymui, vėdinimui ir oro kondicionavimui, todėl natūraliai ateina suvokimas, kad atsigręžimas į praeities architektūrines struktūras, kurios naudojo natūralų vėdinimą gali tapti pagrindine technologija šiam rodikliui sumažinti. Šiandienos pasaulyje jau naudojamos natūralaus vėdinimo architektūrinės technologijos, kuriomis įrodyta, kad tai yra priemonė, padedanti sumažinti suvartojamos energijos kiekį pastate. Kaip vieną iš pavyzdžių verta paminėti Lanchesterio biblioteką, kuri pavaizduota 31 paveiksle, priklausančia Koventrio universitetui, Jungtinėje Karalystėje. Buvo apskaičiuota, kad šis pastatas sunaudoja mažiau nei pusę lygiaverčio pastato energijos (Painter, Cook, & Lomas, 2007). Kitas pavyzdys, kuriame naudotas mišraus tipo vėdinimo sistema – CH2 biurų pastatas, Melburne, kuri vaizduojama 24 paveiksle. Už savo sprendimus pastatas buvo apdovanotas 6 „Žaliosiomis žvaigždėmis“ (angl. Green Star Awards), už pasaulyje pirmaujantį tvarų pastato dizainą.

2.2.3

Komfortas ir patalpų oro kokybė

Komforto suvokimas uždaroje erdvėje yra labai subjektyvus dalykas. Ne visais atvejais pastatuose yra užtikrinamas reikalingas vėdinimo greitis. Naivu tikėtis, kad visi pastato gyventojai ar lankytojai bus 100% patenkinti esama patalpų oro kokybe ir komfortu.

Dažniausias tokių problemų sprendimas – padidinamas vėdinimo greitis, patalpų viduje, dėl 12

ko yra sukeliama oro recirkuliacija, o to paties oro naudojimas patalpose pateikiamas kaip „šviežias“ oras. Tokių faktų pateikimas yra dar viena priežastis, būtina atkreipti dėmesį į natūralaus vėdinimo naudą. Natūralaus vėdinimo sistemos tiekia gryną orą, o ne recirkuliuoja vidinį ir tuo pačiu užtikrina tvirtą ryšį su išorine aplinka.

Pastato ir išorinės aplinkos ryšys taip pat turi holistinės psichologinės naudos jo gyventojams ar lankytojams, o tai savo ruožtu taip pat kelia naudos patalpų oro kokybės ir komforto suvokimui. Jau senai iškelta hipoteze, kad žmogaus turi įgimtą polinkį ryšiui su gamta. Yra daugybė straipsnių, patvirtinančių, šią hipotezę miesto aplinkos kontekste, pažymint, kad ryšys su natūralia estetika turi išmatuojamą teigiamą psichologinį poveikį žmogui, dėl ko pagerėja kūrybiškumas ir gebėjimas spręsti problemas. Panašiai yra kalbama ir apie natūralaus apšvietimo pastatuose poveikį žmogaus cirkadiniam ritmui. Natūralaus vėdinimo sistemos dažnai veikia kartu su natūraliu apšvietimu – centriniu atriju. Kaip pavyzdį ir vėl galima paminėti Lanchesterio biblioteką, Koventrio universitete. Atrijus čia veikia kaip natūralios vėdinimo sistemos dalis ir šviesos šaltinis.

2.2.4 Socialinės problemos Vidaus oro kokybė - tai oro kokybė pastatuose, statiniuose ir aplink juos. Tai itin svarbus momentas, kai kalbame apie pastatų gyventojų ar lankytojų sveikatą bei komfortą. Natūraliai kyla klausimas: kaip oro kokybė veikia žmones? Dėl oro taršos žmonės patiria neigiamą poveikį savo sveikatai. Sveikatą gali pabloginti nepakankamas lauko oro tiekimas į patalpas arba dėl netinkamos šildymo, vėsinimo bei drėgmės sąlygos. Ilgalaikis oro taršos poveikis apima širdies ligas, plaučių vėžį, įvairias kvėpavimo takų ligas, tokias kaip emfizema. Įkvepiamas netinkamas oras taip pat gali sukelti ilgalaikę žalą žmonių nervams, smegenims, inkstams, kepenims ir kitiems organams (Lee, Choi & Jang, 2021).

Patalpų taršos šaltiniai, išskiriantys dujas ar tam tikras nuodingas daleles į orą, yra pagrindinė oro kokybės problemų priežastis. Dėl netinkamo vėdinimo gali padidėti patalpų teršalų lygis, nes neįnešama pakankamai lauko oro, kuris „atskiedžia“ išmetamų teršalų kiekius ar padeda juos pašalinti iš patalpų. Aukšta temperatūra ar netinkamas drėgmės lygis taip pat gali padidinti kai kurių teršalų koncentraciją.

Teršalų šaltinių gali būti labai įvairių.. Tai gali būti tokie šaltiniai kaip tabako gaminiai, įvairios statybinės medžiagos ar baldai (sugedusi asbesto turinti izoliacinė medžiaga, naujai sumontuota grindų danga, apmušalai, kilimai ir kita).

13

2.2.5

Pasyvaus vėdinimo poreikis žmogui

Mes žinome, kad architektūra ir žmogus yra be galo glaudžiai susiję dalykai. Didžiąją dalį savo gyvenimo mes praleidžiame pastatuose, tačiau ar jie yra pakankamai tinkami būti eksploatuojami? Kokia tikimybė, kad dėl to gali kentėti žmogaus fizine ar net psichologinė būsena? Į šiuos klausimus buvo pamėginta atsakyti atlikus apklausą apie natūralios ventiliacijos svarbą žmogui jo darbo ar kitose visuomeninėse patalpose, laikino apgyvendinimo (viešbučių, nakvynės namų ir kt.) patalpose. Apklausoje dalyvavo asmenys, kurių darbo vietos yra biuruose ar kitokio pobūdžio erdvėse, tačiau ne namuose. Visi iki vieno apklausos dalyvių pripažino turintys poreikį būti nuolatos gerai vėdinamose patalpose. Į klausimą, pavaizduota 9 paveiksle, „Ar jums svarbu, kad darbo aplinkoje patalpos būtų reguliariai vėdinamos“, respondentai turėjo galimybę rinktis iš šių atsakymų: •

„Taip, tačiau tenka ir dienos metu papildomai atsidaryti langus“

•

„Taip, nakties metu patalpos būna pakankamai vėdinamos“

•

„Ne, nesvarbu“

9 pav. Apklausos, atsakant į klausimą „Ar jums svarbu, kad darbo aplinkoje patalpos būtų reguliariai vėdinamos“ grafinis atvaizdavimas. Sudaryta autoriaus

Iš apklausoje dalyvavusių 47 žmonių, daugiau nei 95 % atsakiusiųjų pasirinko pirmą atsakymo variantą. Pasirinkusių variantą ,,Ne, nesvarbu” nebuvo. Peršasi natūrali išvada, kad didžiojoje dalyje esamų komercinės – biurų paskirties objektų viduje vėdinimo bei vėsinimo procesai nėra pakankami, kad būtų užtikrinamas patalpose esančių žmonių komfortas. Taip pat dėl to yra sunaudojama daugiau energijos pastato šildymo kaina.

14

10 pav. Apklausos, atsakant į klausimą „Kaip dažnai tenka jausti, kad jūsų darbinėje aplinkoje patalpos nėra pakankamai vėdinamos ir yra jaučiamas slogus oras?“ grafinis atvaizdavimas. Sudaryta autoriaus

11 pav. Apklausos, atsakant į klausimą „Kokie sveikatos pakitimai tai buvo?“ grafinis atvaizdavimas.

Sudaryta autoriaus

Taip pat kalbant apie nesveiko pastato sindromą, kaip yra matoma 10 paveiksle, apklausos dalyviai turėjo galimybę atsakyti ar kada yra jautę sveikatos sutrikimus, kurie pasireiškė vienokiais arba kitokiais simptomais. Pagal apklausos rezultatus galime matyti, kad didžiajai daliai žmonių rečiau ar dažniau tenka dirbti netinkamai vėdinamosiose patalpose. Pasirinkusių skirtingus atsakymus į klausimą „Kokie sveikatos pakitimai tai buvo?“ procentinė dalis yra matoma 11 paveiksle.

Nors gyvename moderniame amžiuje, tačiau net ir šiandien susiduriame su netinkamų vėdinimo sistemų įrengimu tiek gyvenamosiose, tiek visuomeninėse, komercinėse patalpose.

Viena didžiausių problemų, su kuriomis yra susiduriama Lietuvos klimato zonoje, langų atidarymas žiemos metu. Tai parodė ir apklausos rezultatai, kurie yra matomi 12 paveiksle.

Tai reikalauja papildomu lėšų dėl padidėjusių šildymo sąnaudų. 96 % apklausoje dalyvavusių 15

žmonių atsakymai patvirtina teiginį dėl atsirandančio poreikio atidarinėti langus ir žiemos metu. Šiuo metu yra nemažai informacijos apie tai, kad vėdinimo ir vėsinimo sąnaudos yra išaugusios stipriausiai, lyginant jas su kitomis energijos sunaudojimui pastato tinkamam mikroklimatui užtikrinti reikalingais resursais.

Bendrai visa fizinė, psichologinė pastato gyventojų ar lankytojų būsena bei produktyvumas yra tiesiogiai susijęs su patalpų oro kokybe bei šiluminiu komfortu. Tai, kaip žmonės suvokia patalpų aplinką gali turėti įtakos tam, kaip jie vertina savo gerovę ir pasitenkinimą sukurtai aplinkai, o tai reiškia, kad dažnai darbuotojų išreikštas pasitenkinimo lygis yra tiesiogiai susijęs su jų produktyvumu ir turi įtakos bendram jų pasitenkinimui darbu.

12 pav. Apklausos, atsakant į klausimą „Ar mėgstate atidaryti ;angus žiemos metu gyvenamosiose arba darbo patalpose?“ grafinis atvaizdavimas. Sudaryta autoriaus atvaizdavimas) Be to, tyrimai rodo, kad žmonės geba prisitaikyti prie temperatūros, tačiau negeba

prisitaikyti prie tinkamo oro kokybės poreikio. Tokiu būdu yra pabrėžiamas dar didesnis poreikis gryno oro ir mažesnės recirkuliacijos pastatų vidaus aplinkoje (Heidari, Sahebzadeh & Dalvand, 2017).

Apibendrinant apklausos duomenis galima teigti, kad pastatuose esančių gyventojų ar lankytojų poreikis būti nuolatos tinkamai ir pasyviai vėdinamose patalpose yra didelis ir beveik nenuginčijamas. Taip pat matome, kad ne visada jos yra tinkamai vėdinamos. Ilgoje laiko perspektyvoje tai gali turėti kenksmingų padarinių, neigiamai veikti žmogaus fizinę ar psichologinę būseną. Svarbu pabrėžti ir tai, kad esant netinkamam mikroklimatui pastato viduje yra naudojamos papildomos rankinės priemonės, tokios kaip langų atidarymas, tam kad būtų patenkinami pirminiai žmogaus poreikiai, o to pasekmė - suvartojamas per didelis energijos kiekis pastato eksploatavimo periodu bei išaugusios priežiūros paslaugų sąskaitos.

16

2.2.6

Natūrali ventiliacija – pamokos iš gamtos

Daugelis gyvūnų ir augalų yra sukūrę pažangias fizines struktūras ir tam tikrus veiklos įgūdžius, kurie įkvėpė daugybę architektūrinio dizaino naujovių. Kaip natūralios ventiliacijos pastatuose ikoniškos figūros yra laikomi termitų lizdai. Jau seniai jie yra tiriami dėl sukuriamos ventiliacijos ir termoreguliacijos. Jų lizdų struktūra palaiko stabilią temperatūrą ištisus metus ir leidžia CO2 keistis su išmetamo oro kaita. Šios savaime temperatūrą ir vėdinimo procesus palaikančios struktūros buvo pagrindinė motyvacija kuriant ekologiškus pastatus.

Tam, kad milijonai termitų galėtų gyventi lizdo bazinėse kamerose, CO2 privalo būti išmestas į atmosferą. Tai daugiausiai pasiekiama keičiantis dujoms per milimetro dydžio išorines angas, išorinėse lizdo sienelėse. Termitai dažnai atidaro ir uždaro šias angas, reaguodami į lizde susikaupusį CO2 kiekį ir vietinį vėją, vyraujantį išorėje (Singh, Muljadi, Raeini, Jost, Blunt, Theralauz & Degond, 2019).

Mechanizmai, kuriais termitų lizdai užtikrina veiksmingą vėdinimą ir kontroliuoja lizdo temperatūrą, buvo plačiai tyrinėti ir praeityje. Šie mechanizmai apima temperatūros valdomą konvekcinės srovės vėdinimą, pasyviąją difuziją, išorinį vėjo srautą, metabolinę šilumą, garavimo aušinimą arba bet kurio iš šių būdų derinimą (Singh et. Al., 2019).

Micko Pearco, kartu su Arup Associates inžinieriais sukurtas pastatas Zimbabvėje yra tik vienas tvarios architektūros, pasisėmusios idėjos iš gamtos, pavyzdys. Tai pastatas, sunaudojantis ženkliai mažiau energijos. Eastgate centras yra didžiausias prekybos kompleksų centras šalyje. Pagrindinis skiriamasis bruožas – naudojamas toks pat šildymo bei vėsinimo, vėdinimo principas kaip ir aukščiau aptartuose termitų lizduose. Tai nemenkas žygdarbis, suprojektuoti pastatą, kurį būtų galima eksploatuoti be mechaninių kondicionavimo ir šildymo priemonių (Pacey, 2020).

Kompleksą sudaro du pastatai, sujungti tiltais, o jungianti erdvė – dengta stikliniu stogu, kuri palikta atvira vyraujančiams vėjams. Įrengti ventiliatoriai gryną orą įsiurbia iš atrijaus.

Traukdami pučia jį į viršų per tuščiavidurius tarpus po grindimis ir iš ten į kiekvieną biurų aukštą per grindjuostėse esančias ventiliacijos angas. Kai oras kyla ir šyla, yra ištraukiamas per 48 apvalius mūrinius kaminus.

Vėsiomis vasaros naktimis ventiliatoriai septynis kartus per valandą įsiurbia ir oro srautus paleidžia į pastatą, kad atvėsintų tuščiavidures grindis. Tuo tarpu dieną mažesnio dydžio ventiliatoriai du kartus per valandą vėl traukdami orą pučią jį per pastatą. Žiemos metu oras pūsdamas per grindis yra sušildomas, tuščiavidurėse grindyse įrengtais šildytuvais.

17

Eastgate pastato savininkai sutaupė 3,5 milijono JAV dolerių, kurių būtų prireikę oro kondicionierių įrengimui. Taip pat buvo apskaičiuota, kad pastatas sunaudoja 10 procentų įprasto savo pastato dydžiui aprūpinti reikalingos energijos (Pacey, 2020).

2.3 Natūralaus vėdinimo varomosios jėgos 2.3.1

Vėjo sukeliama natūrali ventiliacija

Natūralus vėdinimas gali būti sukeltas vėjo, plūdrumo arba abiejų derinimo būdu.

Paveiksluose 13a ir 13b atspindima vėjo vėdinamos patalpos schema esant kryžminiam ir vienpusiui vėdinimui . Pilkos spalvos rodyklės nurodo slėgio pasiskirstymą patalpos atžvilgiu, esant išoriniam vėjui. Vėjas padidina slėgį priešvėjinėje pusėje (pavaizduota rodyklėmis, kurios veda į patalpą) bei sumažina pavėjuj (pavaizduota rodyklėmis, nukreiptomis nuo pastato). Žinoma, tikslūs slėgio pokyčiai pirmiausia priklauso nuo pastato geometrijos, vėjo krypties bei jo greičio, kurie savo ruožtu gali skirtis, priklausomai nuo reljefo ar kitų pastatų

13a pav. Kryžminė ventiliacija su ventiliacinėmis angomis priešingose pastato pusėse. (Sudaryta autoriaus)

13b pav. Vienpusis vėdinimas su vėdinimo angomis toje pačioje pastato.

(Sudaryta autoriaus)

artumo bei aukščio virš žemės lygio. Tokie slėgio skirtumai oro srautus gali nukreipti per pastatą, tai vadinama kryžmine ventiliacija, kuri matoma 13a paveiksle arba sukelti oro patekimą į erdvę ir iš jos išeiti per tą pačią pusę, o tai yra vadinama vienpuse ventiliacija, pavaizduota 13b paveikse.

2.3.2

Plūdrumo sukeliama natūrali ventiliacija

Plūdrumo, arba kitaip, vadinamasis kamino efektas - tai toks procesas, kuris priklauso nuo oro cirkuliacijos ir temperatūrų skirtumo. Slėgio skirtumai (kamino slėgis), lemiantis tokio tipo vėdinimo srautą, visų pirma priklauso nuo temperatūros skirtumo tarp vidinės ir išorinės aplinkos (didesnis skirtumas lemia didesnį kamino efekto srautą). Pagrindinis akcentas įskiriamas temperatūrų skirtumo ir tankio sukeliamomss reakcijoms – karšto oro kylimui ir vėsaus oro polinkiui leistis. Nuo kamino vėdinimo principų priklausanti konstrukcija valdoma leidžiant karštam orui pakilti patalpose (ar tam skirtuose įrenginiuose) ir ištraukiant jį per 18

patalpų viršuje esančias angas. Tokiu būdu šiltą orą galima pakeisti vėsesniu oru, įleidžiant jį per apačioje esančias angas. Projektuotojo darbo rezultatas šiame procese yra architektūriškai ir technologiškai darnus pastatas, kuriame būtų maksimaliai išnaudojamas oro judėjimas bei įsiskverbimas, apimantis karšto oro pakilimo spartinimą. Tam projektuojama ilga vertikali erdvė, kertanti pastato dalį ar dalis, tai gali būti tokie elementai, kaip – dvigubas fasadas, saulės kaminai, vėjo bokštai ir kita. Taip pat itin svarbus pakankamas vėsaus oro tiekimas į pastatą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad patalpoje, kurioje vykdomi natūralios ventiliacijos procesai, egzistuoja aukštis, kuriame slėgis pastate yra lygus slėgiui pastatą supančiai aplinkai. Toks reiškinys yra įvardijamas kaip „neutralaus slėgio lygis“ (Passe & Battaglia, 2015). Ventiliacijos angos, esančios žemiau „neutralaus slėgio lygio“, veikia kaip vėsaus oro įleidimo angos. Tam gali būti papildomai projektuojami užtemdyti kiemai, tam skirtos erdvės, rūsiai ir kt. Minimą slėgio lygį viršijančios angos veikia kaip karšto oro ištraukimo vietos.

Išraiškingas pavyzdys yra Kataro universitetas, Kataro sostinėje Dohoje, kurio iliustracijos pateikiamos 14 ir 15 paveiksluose. Pagrindinė architektūrinė pastato išraiška – vėjo bokštai.

Projektuojant natūralaus vėdinimo idėja buvo akcentuojama kaip stipri vietinės, tradicinės architektūros išraiška. Nors aplinkinis kontekstas pilnas labiau europietiško stiliaus architektūros, projektuojant šį pastatą svarbus išsikeltas tikslas buvo tvarus, aplinką ir energiją tausojantis objektas. Pastate yra gausybė vėjo gaudyklių – bokštų, kurie išdėstyti skirtinguose pastato lygiuose tam, kad būtų maksimaliai racionaliai išnaudota galimybė sugauti vėją.

Bokštai turi keturias atviras puses, tokiu būdu yra galimybė užfiksuoti, pagauti vėją, nepriklausomai nuo jo krypties kitimo. Viršuje bokštai padengti perforuotomis sienelėmis, kurios papildomai sukuria Venturi efektą. Bendrai visą tvarią idėją siekta pateikti kaip stiprią

14 pav. Kataro universitetas. Aut.: Qatar university, 2011 m.

19

fizinę aplinką studentams, simboliškai sukuriant bendruomenišką centrą, prisidedanti prie visuotinės tvarumo idėjos.

15 pav. Kataro universitetas.

Aut.: Qatar university, 2011 m.

Labai svarbus momentas, kad net ir vakarų regionuose, vis labiau yra suvokiama tokių įrenginių svarba. Tai yra mažinti išmetamų dujų emisijos kiekį, bendrą pastatų energijos suvartojimą, naudojant natūraliai ventiliacijai sukelti skirtas architektūrines formas bei technologijas. Kadangi jau senai kalbama apie vėjo gaudyklių naudą gerinant oro judėjimą pastato viduje bei galimybę mažinti ar palaikyti palankią temperatūrą patalpose, ši idėja patraukė ir vakarų architektų dėmesį, kurie sugebėjo panaudoti tradicinę arabų vėjo gaudyklės koncepciją. Formą ir funkciją panaudodami projektuodami modernius medinius pastatus.

Pagrindinis tikslas buvo – išvengti bet kokios galimybės naudoti modernių mechaninių prietaisų. Vienas tokių pavyzdžių – Lankytojų centro pastatas Ziono nacionaliniame parke,

16 pav. Ziono nacionalinio parko lankytojų centras. Aut.: K. Lea, 2010 m.

20

Jungtinėse Amerikos valstijose, kurio iliustracija pateikiama 16 paveiksle. Šis centras yra sėkmingas energijos taupymą skatinančių technologijų, tokių kaip vėjo gaudyklės, pritaikymo pavyzdys, iliustruotas 17 paveiksle.

17 pav. Ziono naconalinio parko lankytojų centro vėdinimo schema.

Sudaryta autoriaus.

Dar vienas, tačiau gerokai modernesnis tokio principo veikimo architektūrinis objektas – Kensingtono kriketo aikštynas, Barbadose, vaizduojamas 18 paveiksle, kurį sukūrė Arup Associates ir Saint-Etienne Metropole Zenith Rhone – Alpes Foster architektūros įmonė. Idėjų pasisemta iš arabiškų kraštų kultūros. Tai šiuolaikinė ir moderni vėjo gaudyklių interpretacija.

Pagrindinė didelio, burės formos stogo dizaino koncepcija – užfiksuoti, tai yra pagauti vyraujantį šoninį vėją ir paskleisti jį po pastatą, kaip vaizduojama schemoje, esančioje 19 paveiksle.

18 pav. Kensingtono kriketo aikštyno pastatas. Aut.: Architects Ove Arup & Partners, 2007 m.

19 pav. Kensingtono kriketo aikštyno pastato vėdinimo schema. Sudaryta autoriaus

Verta aptarti ir koncertų salės, centrinėje pietų Prancūzijoje – Zenit architektūrinę išraišką 20 ir 21 pav.. Pastato išskirtinė konsolinė stogo konstrukcija buvo sukurta reaguojant į išsamius aerodinaminius tyrimus. Stogas suskurtas taip, kad veiktų kaip itin efektyvus vėjo 21

kaušelis, nukreipiantis sugautus vėjo judėjimo srautus ir natūraliai pagreitintų jo judėjimą per pastatą. Tokiu būdu pastate sutaupoma energija, kuri būtų reikalinga sunaudoti mechaninėms priemonėms. Karštu ir sausu laikotarpiu, vėsios oro srovės efektyviai veikia naktį, siekiant pilnai atvėsinti objektą iki sekančios dienos. Oro srautas per pastatą gali judėti bet kuria kryptimi, kas leidžia išnaudoti visų krypčių vėjo srautais, ypač labiausiai vyraujančius,

20 pav. Zenit koncertų salės centrinėje Prancūzijoje stogo konsolės vaizdas. Aut.: Architects By Foster + Partners, 2009 m.

21 pav. Zenit koncertų salė. Aut.: Architects By Foster + Partners, 2009 m

pučiančius iš pietinių bei šiaurinių pasaulio krypčių.

Moksliškai kamino efektas yra sukeliamas Venturi efekto pagalba. Jis sukelia oro greičio pagreitį, kai oras pereina iš plataus skerspjūvio ploto į plonesnio skersmens plotą. Plonėjimo vietose susidaro neigiamo slėgio zona, kuri ir veikia kaip siurblys, padedantis ištraukti orą iš 22

šalia esančios ertmės, kaip vaizduojama 22 paveiksle. Kitaip tariant karštas oras pereina pro susiaurėjimą išsiplečia ir atvėsta. Panašus principas taikoms ir rytų kraštuose, architektūroje naudojant perforuotas sieneles. Architektai šį efektą gali panaudoti projektuodami pastatus su natūralia ventiliacija (Jarzabaska, Pawlowski & Niedostatkiewicz, 2021). Toks principas gali būti taikomas projektuojant didelio ploto zonose, gamtinėje aplinkoje ar specialiai projektuojamose pastatų grupėse taip, kad būtų sukuriamas gaudomo vėjo pagreitis, kuris reikalingas greitesniam ir efektyvesniam vėdinimui sukurti. Kaip ir aiškinant apie kamino efektą, Venturi efektas gali būti sukeliamas įrengiant stoglangius, angas pastato šonuose, ventiliacijos kanalus ar tam skirtus vamzdžius.

22 pav. Venturi efekto veikimo principo schema – h- skysčio arba dujų pakilimo aukštis vamzdelyje; v – srauto greitis pasirinktame taške; P – slėgis; A – skersmuo. Aut.: nežinomas

2.3.3

Kombinuota, vėjo ir plūdrumo, sukeliama natūrali ventiliacija

23a pav. – vėjo sukeliamas pagalbinis vėdinimo efektas. Vaizduojama oro cirkuliacija esant priešvėjinei oro įleidimo angai ir pavėjuj įrengtai šilto oro iš patalpos išleidimo angai.

Sudaryta autoriaus.

23b pav. Vėjo sukeliamo pasipriešinimo efekto situacijos schema, kai angos yra išdėstytos atvirkščiai kairėje esančiam variantui.

Sudaryta autoriaus.

Apibendrinant, nei vėjo, nei plūdrumo (kamino) efekto sukelta natūrali ventiliacija neveikia viena be kitos. Oro srautą per pastatą ir lems būtent šių dviejų procesų derinys. Iš 23

esmės galima teigti, kad priklausomai nuo ventiliacijos šachtų, kaminų (ir kt.) vietų pastate, vėjo krypties ir temperatūros pasiskirstymo pastate, vėjas gali padėti arba priešingai, pakenkti natūraliam plūdrumo procesui. Šis reiškinys atspindimas pavaizduotose schemose, esančiose 23a ir 23b paveiksluose. Iliustracijose vaizduojama kaip pastato erdvės vėdinimas priklauso nuo išorėje veikiančio vėjo krypties.

Paveikslėlyje pavaizduota vėjo ir kamino efekto tarpusavio bendravimo principinė schema, pažymėta numeriu 23a. Darni šių dalykų sandūra vyksta tada, kai oro įleidimo anga yra priešvėjinėje pusėje, o šiltas oras išleidžiamas per angas, įrengtas pavėjuj. Tokiu būdu ventiliacinis srautas patalpose padidėja. Kitas atvejis vaizduojamas schemoje 23b esančiame paveiksle, kai situacija angų ir vėjo krypties santykiu yra atvirkštinė 23a variantui. Tai yra, kai oro įleidimo anga yra pavėjinėje pusėje, o oro išleidimo priešvėjinėje dalyje. Tokiu atveju susidaro situacija, trukdanti vykti natūraliam kamino efekto procesui. Oras pastate užsilaiko ir ventiliaciniai procesai ima kelti diskomfortą pastato gyventojams, sukeliamas nesveiko pastato sindromas.

Kaip pavyzdį pastato, kuris teisingai išnaudodamas natūralios ventiliacijos derinimo principus efektyviai vykdo šiuos procesus, yra jau ankščiau tekste minėtas City Council

25 pav. City Council House 2 pastato saulės šildomų kaminų vaizdas. Aut.: D. Snape, 2006

24 pav. City Council House 2 pastato vaizdas. Aut.: D. Snape, 2006

24

House 2 (CCH2) pastatas, Melburne, vaizduojamas 24 ir 25 paveiksluose. Pastatas suprojektuotas taip, kad gaudomas vėjas padėtų plūdrumui. Šviežias oras per kaminus yra įtraukiamas į pastatą, kurie savo ruožtu yra įrengti per visus pastato aukštus. Kaip yra matoma 26 paveiksle, oras vėsdamas leidžiasi ir per ertmes kiekviename aukšte patenka į patalpas.

Sušilęs oras ištraukiamas per saulės šildomus kaminus, matomus 26 paveiksle. Toks principas

26 pav. Vėdinimo schemos iliustracija. Šviežias oras į pastatą įtraukiamas per vertikalias ertmes. Į visus pastato aukštus tiekimas grindų lygyje. Sušilęs oras kyla ir yra pašalinamas per kaminus, kurių viršuje įrengtos vėjo turbinos ištraukiamo oro judėjimui pagreitinti. Sudaryta autoriaus

taip pat padeda pastatui natūraliai vėsti ir vėdintis visos nakties metu.

Labai svarbu, kad pastatų projektuose, derinant daugiu nei vieną pasyvaus aušinimo įrenginį ar principą, projektuotojai atsižvelgtų į pasyvaus aušinimo strategijas viso projektavimo proceso metu. Tam specialiai integruotas dizainas, be abejonės, sukurs vėsinimo strategijas, turinčias tiesioginę reikšmę ir poveikį bendrai pastato formai, visai architektūriniai išraiškai – planams, funkciniams ryšiams ir kt.

2.3.4

Plūdrumo veikimas be vėjo

Natūralu, kad vėjas iš prigimties yra nepastovus, galime numatyti tik vyraujančias vėjo kryptis. Kaip minėta ankščiau, vėjo sukeliami vėdinimo procesai priklauso nuo daugelio dalyku, tokių kaip vėjo kryptis, greitis, ventiliacinių angų padėties vėjo atžvilgiu bei aplinkinių gamtinių elementų, gretimų pastatų. Verta apsvarstyti vieną blogiausių scenarijų, kai nėra vėjo, kuris padeda pagreitinti vėdinimo procesus patalpose. Tokiu atveju pastatas turi būti suprojektuotas taip, kad veiktų savarankiškai tik kamino – plūdrumo efekto principu.

25

Galbūt galima teigti, kad dalis, toliau skyriuose nagrinėjamų atveju, ir buvo projektuoti būtent taip, kad būtų išvengta vėjo nepastovumo sukeliamų problemų. Tai reiškia, kad pastato vėdinimo ir vėsinimo procesai vyksta natūraliai tik kamino efekto pagalba.

Surinkta informacija natūraliai kelia diskusija apie tai, kaip svarbu yra teisingai suprojektuotas pastatas veikiamas natūralių ventiliacijos principų tam, kad nekiltų neigiamų padarynių dėl netinkamo projektavimo.

2.4 Natūralaus vėdinimo problematika visuomeninės paskirties pastatuose Toliau šiame skyriuje apžvelgsime visuomeninės paskirties architektūrinių objektų atvejus, kurių pagrindinė išraiška atsispindi per natūralios ventiliacijos veikimui sukurtas funkcines ir technine erdves, architektūrinius elementus. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas tiems objektams, kuriems būdingos išraiškingos vertikaliosios erdvės, apimančiomis kelis aukštus, tokiais kaip ventiliaciniai kaminai, atrijai, dvigubų fasadų kompozicijos, vėjo bokštai, saulės kaminai, ar kitais elementais, skirtais vėjo srautų greičiui didinti.

Pirmiausia trumpai verta aptarti atrijaus, kaip objekto, skirto plūdrumo efektui didinti, priemonę. Pagrindinis tokio objekto veikimo principas atvaizduojamas paveiksle nr. 4. Atrijus veikia kaip erdvė, kurioje kaupiasi šiltas oras. Toje vietoje ima kisti oro tankis, ko pasekmė valdomi ventiliaciniai procesai kamino būdu.

Jeigu atrijus yra įstiklintas, oras taip pat gali būti papildomai išoriškai prišildomas saulės pagalba, o tai dar labiau padidina oro slėgį, reikalingą oro srautams judinti per pastatą. Iš esmės visi pastatai, turintys atrijus turi ir didesnę tikimybę padidinti ventiliacinius srautus savo viduje ir yra energetiškai efektyvesni už tuos pastatus, kurie jo neturi (Stavridou, 2015).

Tokia architektūrine priemone sujungus pastato aukštus gauname dar sudėtingesnę sistemą, kuri taip pat pradeda apimti ir tam tikrus oro srautų grįžtamuosius ryšius tarp aukštų.

26

2.4.1

Torent tyrimų centras

Architektas/ai: Nimish Patel ir Parul Zaveri Vieta: Ahmedabad, Indija Realizavimo data: 2000 m.

27 pav. Torent tyrimų centras. Aut.: Architects Abhigra, 2007 m.

Kaip ir didžiojoje pasaulio dalyje, Indijoje taip pat yra skiriamas didelis dėmesys energiją taupančių pastatų projektavimui. Torrent tyrimų centro pastatas Ahmedabad mieste, Indijoje , vaizduojamame 27 paveiksle, buvo paskelbtas kaip unikalus architektūros pavyzdys, kuris jautriai reaguoja į klimatui palankaus dizaino projektavimą su integruota pasyvaus aušinimo pastate sistema (Palacios, 2007).

Visas kompleksas skirtas daugybei farmacijai skirtų tyrimų laboratorijų bei aptarnaujančių korpusų. Pastatą sudaro penki 3-5 aukštų laboratorijų blokai ir vienas administracinis blokas, kurie bendrai užima 22 000 m2 ploto, iš kurių apie 3200 m2 užima natūralaus vėdinimo kaminai. Pastato planas yra apskirtos spinduliuojančios formos, kuriame kiekviena laboratorijų bloko sekcija veikia kaip atskiras vienetas, o bendra sistema yra pasiekiama koridorine pastato vidaus infrastruktūra, matoma 28 paveiksle.

28 pav. Torrent tyrimų centro 1 aukšto planas su gretimybėmis. Aut.: Architects Abhigra, 2007 m.

27

Pastate naudojamas pasyvus, žemyn nukreipto garavimo aušinimo procesas. Visi šie sprendimai, atsispindintys Torren tyrimų centro pastato architektūriniuose sprendiniuose. Tai yra bandymas rasti šiuolaikinių technologinių ir architektūrinių sprendimų, pagrįstų tradicinėmis žiniomis ir išmintimi. Nuo pat koncepcijos pradžios architektai Nimish Patel ir Parul Zaveri siekė, kad šis pastatas dienos metu sunaudotų kuo mažesnį kiekį elektros energijos. Vėsus oras gaudomas vėjo bokštų principu, kuris apjungia visus pastato aukštus.

Centrinis vėjo bokštas užfiksuoja vėjo sroves. Dėl slėgio kaitos, atvėsęs oras leidžiasi žemyn, patekdamas į visus aukštus, o sušilęs išleidžiamas per ventiliacijos kaminus, išdėstytus pastato plano perimetre, kaip vaizduojama schemose, pažymėtose numeriai 29 ir 30.

30 pav. Torrent tyrimų centro vedinimo schema, vaizduojame pastato pjūvyje. Sudaryta autoriaus.

29 pav. Torrent tyrimų centro vėdinimo schema, vaizduojama pastato plane. Sudaryta autoriaus.

2.4.2 Fredericho Lančesterio biblioteka Architektas: Short and associates Vieta: Coventris, Jungtinė Karalystė Realizavimo data: 2000 m.

31 pav. Fredericho lančesterio biblioteka. Aut.: J. Osley, 2016 m.

28

32 pav. Oro tiekimo į bibliotekos pastatą per požeminį aukštą schema. Sudaryta autoriaus

33 pav. Oro išleidimo iš bibliotekos pastato per ventiliacinius kaminus schem. Sudarytas autoriaus.

Fredericho Lančesterio bibliotekos pastatas yra vienas pirmųjų gilaus plano, kelių aukštų, natūraliai kondicionuojamo, vėsinamo pastato pavyzdys Europoje. Architektūrinė pastato išraiška atsispindi 31 paveiksle. Biblioteka, esanti Koventrio universitete, Jungtinėje karalystėje, vienas ryškesnių architektūrinių objektų, kurių forma yra itin išraiškinga dėl suprojektuotų natūralios ventiliacijos kaminų. Natūralaus oro kondicionavimas pasiekiamas taikant paprastus principus, tačiau čia naudojami fizikiniai principai yra sudėtingi. Kaip parodyta schemoje nr. 32, šviežias oras į pastatą patenka per požeminį aukštą, kuris yra sujungtas su vadinamais šviesos šuliniais, kertančiais visus keturis pastato aukštus bei rūsį. Šiluma, kuri susikaupia nuo pastato lankytojų, gausos kompiuterinės įrangos bei šilumos kiekio, gaunamo iš natūralaus apšvietimo, susidaro plūdrumas, dėl kurio šiltas oras kyla į viršų ir yra pašalinamas per perimetru išdėstytus vėdinimo kanalus, kurie apima visus vėdinamus aukštus, kaip pavaizduota 33 paveiksle.

Pradinėje pastato koncepcijoje vėsaus oro įleidimo bei šilto oro išleidimo kaminai buvo suprojektuoti taip, kad prie kiekvieno kamino būtų pilnai apjungti visi pastato aukštai. Tačiau modeliuojant pastatą buvo atlikti išsamūs tyrimai, kurie rėmėsi kompiuterinių skysčių dinamika. To dėka dar ankstyvoje stadijoje buvo nustatyta galima „atvirkštinių srautų“ problema (Yang, 2012). Tai reiškia, kad į viršutinius aukštus patekęs oras ima recirkuliuoti – atsiranda atgalinis oro srautas, kuris vyksta per ventiliacinius kanalus, ko pasekmė slogus ir

29

aukštesnės temperatūros oras paskutiniuose pastato aukštuose. Padarytos išvados lėmė, kad viršutiniai aukštai buvo atskirti nuo bendrų ventiliacijos kaminų ir jiems suprojektuoti atskiri.

Bendrai visa pastato architektūrinė idėja buvo sukurti ne tik išskirtinį dizainą, kurio funkciniai sprendiniai pilnai atitiktų keliamus universiteto bibliotekos reikalavimus, bet taip pat ir gebėti taupyti suvartojamą energiją. Be abejonės prie to stipriai prisidėjo sukurta natūralaus vėdinimo sistema, tačiau nemažai įtakos turėjo ir suprojektuoti natūralios šviesos šaltiniai, kurių dėka mažinama priklausomybė nuo dirbtinai generuojamos. Tokią funkciją kartu atlieka ir 6,5 m2 ploto kvadratinės formos vėdinimo kanalai. Nors jie užima nemažai vietos, tačiau buvo prieita bendro sutarimo bei išskaičiavimo, kuris lėmė išvadas, kad jų nauda aplinkai gerokai viršija bet kokį aktyvios erdvės praradimą.

2.4.3

Contact teatras

Architektas: Alan Short Vieta: Mančesteris, Anglija Realizavimo data: 1999 m.

34 pav. Kontakt teatras. Aut.: A. Stock, 2010 m.

Pirmasis Contact teatro pastatas šioje vietoje atsirado dar 1963 metais, tačiau tai buvo paprasto stačiakampio plano pastatas su 17m pločio scena. Tačiau 1993 metais bendrovė, kuriai priklausė pastatas, nusprendė, kad funkcionaliai pastatas neturi jokios išraiškingos architektūrinės formos, jo nesimato nuo greta esančios pagrindinės Oksfordo gatvės. Taip pat išaugus teatro populiarumui ėmė stygti vietos viduje, reikėjo imtis priemonių, kurios turėjo pagerinti teatro funkcionalumą ir kaip vieną svarbiausių siekių – bendrovė išskyrė galimybę sumažinti finansines ir eksploatacines mechaninio vėdinimo ir vėsinimo išlaidas. Taip pat 30

buvo nustatyta, kad esama pastato vėdinimo sistema kelia per didelį triukšmą, o taip pat dėl nepakankamai geros vėdinimo sistemos renginių metu salės temperatūra pakildavo iki pradinės nevėdintų patalpų temperatūros, kas tapdavo dideliu diskomfortu tiek aktoriams, tiek ir žiūrovams Paveiksle nr. 34 pavaizduotas Kontakt teatro pastatas, Mančesteryje jau po rekonstrukcijos. Pagrindiniai skiriamieji architektūriniai objekto elementai – „H-pot“ kaminai, skirti pagerinti kamino efekto ventiliaciniams procesams pastato viduje. Žemiau esančioje paveiksle nr. 35, pavaizduotas natūralios ventiliacijos veikimas. Vėsus oras yra įleidžiamas per pagrindinio teatro salėje įrengtas angas, esančias po sėdimosiomis tribūnomis, keturiose skirtingose auditorijos dalyse. Pastato valdymo sistema valdo oro įleidimo sklendes, kad galėtų kontroliuoti į kiekvieną sekciją patenkančio oro pasiskirstymą. Oro takai prieš patekdami į auditoriją yra pasukti 90 laipsnių kampu. Tokia angų pozicija padeda sumažinti netikėtus vėjo gūsius bei sumažina išorinį triukšmą. o sušilęs yra išleidžiamas per „H-pot“ kaminus, patalpos viršuje, kaip vaizduojama 36 pav.. Įvairiuose moksliniuose darbuose yra gausu pagrįstos informacijos, kad tokios formos ventiliaciniais kaminai veikia geriau nei įprasti kryžminio skerspjūvio. H formos skerspjūvis sumažina tikimybę atsirasti recirkuliacijai, kurį sukelia vėjo slėgis, sukeldamas neigiamą slėgį kitoms vėjo kryptims, kaip vaizduojama 37 paveiksle.

35 pav. Oro tiekimo į pastatą per tam skirtas angas, esančias po sėdimosiomis tribūnomis schema. Aut. : Studio Technical Synthesis, 2010 m.

36 pav. H-pot kaminų, kuriais šiltas oras kildamas į salės viršų yra išleidžiamas iš pastato schema. Aut.: Studio Technical Synthesis, 2010 m.

31

37 pav. Pavaizduotas H-pot kamino pjūvis, kuriame vaizduojamas pašalinamo oro judėjimo principas. Aut.: Studio Technical Synthesis, 2010 m.

2.4.4

Birmingemo biblioteka

Architektas: Francine Houben Vieta: Birmingemas, Jungtinė Karalystė Realizavimo data: 2013 m.

Pirmiausia verta paminėti, kad biblioteka užima svarbią vietą Šimtmečio aikštėje, esančios greta senosios centrinės bibliotekos. Pastatas užpildo tuštumą, kurią ankščiau užėmė automobilių stovėjimo aikštelė, buvusi šiaurinio aikštės krašto viduryje.

Išoriškai bibliotekos tūris, pavaizduotas 38 paveiksle, yra padalintas, į stiklinių dėžių tūrius, kurie palaipsniui mažėja, kol yra pasiekiama pastato viršūnė. Į įgilintų ir išsikišusių fasadinių struktūrų sukuriamos plokštumos, kuriose įkomponuota daugybė viešų žaliųjų terasų.

38 pav. Birmingemo biblioteka. Aut.: Architects Mecanoo, 2013 m.

32

Anot architektės, kintantys bibliotekos tūriai tarsi padeda darniai įsilieti tarp kaimyninių pastatų ir pačios aikštės masteliškumo. Atitinkamai didžiausio išsikišusio tūrio parapeto linija yra beveik lygiagrečiai suprojektuota greta esančio Baskervilio namo linijai.

Pastato pjūvyje matoma (39 Pav.), kad fojė erdvė yra suprojektuota dviaukštė, kuri nuolatos pripildoma natūralios šviesos. Projektuotas vertikalias erdves, architektė, įvardina kaip „kelią į žinias“, kurios nėra atskleidžiamas iš karto, tačiau su kitimu, kylant į pastato viršų.

39 pav. Birmingemo bibliotekos pjūvis. Aut.: Architects Mecanoo, 2013

Suprojektuota pastato vertikali erdvė veikia ne tik kaip kompozicinis ir koncepcinis architektūrinis elementas. Ši erdvė veikia kaip viena iš dedamųjų pastate suprojektuotos modernios vėdinimo sistemos dalių. Pastatą nuo pirmo iki paskutinio aukšto kerta didelė erdvė, kurią galima priskirti atrijui. Jos lubose įrengta valdoma sklendė, skirta išleisti šiltam orui. Pastato viduje vyksta natūralūs konvekciniai procesai, skirti pastatui vėsinti ir šildyti.

Kylantis oras šyla, o atšalęs vėl ima leistis. Tokiu būdu maišydamasis aprūpina visą pastato erdvę. Šiame objekte kartu su natūraliais procesais yra naudojami ir mechaniniai sprendimai, skirti pagreitinti oro cirkuliacijai ir plūdrumo procesui viduje 40 Paveiksle yra matomi šalto ir šilto oro judėjimo srautai. Pagrindinė fojė veikia ne tik kaip reprezentacinė pastato erdvė, tačiau ir kaip natūralaus vėsaus oro srauto gaudyklė. Čia užfiksuotas oras kyla į viršutinius aukštus, o sušilęs yra išleidžiamas per atrijaus sklendes pastato viršuje.

33

40 pav. Birmingemo bibliotekos oro judėjimo pastate schema. Sudaryta autoriaus

2.6 Tiriamosios dalies apibendrinimai Apibendrinant galima teigti, kad visumoje bioklimatinė architektūra tai glaudaus ryšio su gamtos ištekliais ir žmogiškųjų struktūrų, tokių kaip pastatai, samplaika, reikalinga natūraliai veikti struktūroms, priklausomoms nuo vyraujančio klimato, gamtinės aplinkos, taip, kad visi aukščiau įvardinti elementai galėtų darniai egzistuoti ir papildyti vieni kitus įvairiu ir daugialypiu požiūriu.

Toliau analizuojant bendrą pasauline problematiką, susietą su energijos pertekliaus naudojimu ir tvarumo nebuvimu architektūroje, peršasi mintis, kad mechaninės kondicionavimo sistemos privertė architektus pamesti kūrybinę laisvę, tapti labiau konservatyviems ir galbūt netgi tingiems. Tokių priemonių atsiradimas ėmė versti kūrėjus kurti pagal formalias, iš anksto numatytas koncepcijas, kurios iš esmės apipintos dideliu kiekiu biurokratijos ir kitų priemonių, menkinančių norą labiau atsižvelgti į „natūralią aplinką“. Žvelgiant į praeities perspektyvas, randami dideli kiekiai tradicinės architektūros ir jos elementų, kurie visais laikais padėdavo taupyti energiją, sukurdami pasyvaus vėdinimo, vėsinimo, šildymo galimybes. Architektai turėtų projektuoti pastatus, kurių kuriamų objektų architektūrinėms išraiškoms didesnę įtaką turėtų ryšys su natūraliai gamtoje vykstančiais procesais, o ne įnoringos ir konservatyvios skulptūrinės formos. Šiai dienai pastatai sunaudoją dešimtinis procentų skaičiuojamus energijos kiekius, suvartojamus žemėje, būtent pastarųjų eksploatavimui. Atradus iškastinį kurą žmonės ėmėsi lengviausių priemonių aprūpinti pastatams, tačiau šiandien, turėdami dideles globalias ekologines problemas privaloma kuo daugiau dėmesio skirti natūraliems metodams, kurie visų pirmiausia padėtų 34

pastatus aprūpinti reikiama energiją, bei taupytų didelius jos suvartojimus dėl mechaninių priežasčių.

Darbe buvo aptarti pagrindiniai ventiliacijos veikimo poreikiai, kurie išskiriami į du: •

1-ajį, kuris užtikrina gerą patalpų oro kokybę bei pašalina esamus teršalus

•

2-ajį, kuris užtikrina šilumos komfortą patalpų viduje.

Aptartos 3 vėdinimo kategorijos: mechaninis, natūralus bei hibridinis. Atlikus analizę ir aptarus visas galimas galimybes prieita prie išvados, kad natūralus vėdinimas išlieka labiausiai priimtinas žmogui, kaip pagrindiniam pastato vartotojui, taip pat tai puiki alternatyva ekonominiu atžvilgiu. Taip pat aptarti senoviniai vėdinimo metodai, tokie kaip vienakrypčiai ar daugiakrypčiai vėjo bokštai, veikiantys kamino siurbimo ir venturi metodo principais pastatuose sukuria tinkamo greičio vėdinimo, oro cirkuliacijos procesą. Aptartos socialinės problemos privedė prie išvadų, kad natūralūs vėdinimo procesai yra būtini pastato gyventojams ir lankytojams. Priklausomai nuo tinkamai vėdinamų patalpų gali kisti jų psichologinė ar net fizinė būsena.

Atlikta analogų studija atskleidė kokios yra galimos natūralios ventiliacijos projektavimo galimybės bei problemos, išryškinančios ne tik pastatą kaip dominantę esamoje urbanistinėje aplinkoje bet ir kaip nepriklausomą architektūrinį vienetą.

35

3. ANALITINĖ – TIRIAMOJI DALIS Teritorijos ir sklypo daugiakriterė analizė Pasirinktas sklypas yra greta Pakruojo, nuo miesto centrinės dalies nutolęs per 2,8 kilometrus į Šiaurės Rytų pusę, kaip yra matoma 59 paveiksle. Šalia dolomito kasyba bei apdorojimu užsiimančios įmonės AB „Dolomitas“ teritorijos, kurioje vykdoma ūkinė veikla (dolomito kasyba). Aplinkinė teritorija nėra urbanizuota, o dėl dolomito karjero sklypas ir bendra tvarkoma teritorija patenka į išskirtinį gamtinį kontekstą turinčia aplinką.

Tikslas – parengti teritorijos sutvarkymo ir pritaikymo industriniam turizmui projektinius sprendinius, numatant pažintinio tako pagal iškastas dolomito karjero teritorijos ribas, įrengti apžvalgos aikšteles bei bokštą, sutvarkyti pakrančių prieigas, suprojektuoti industriniam turizmui pritaikytą objektą, kuris savo architektūrine koncepcija veiktų grindžiamas bioklimatiniaiss – natūralios konvekcijos pagrindais. Centre būtų vykdoma turizmui priklausoma edukacinė švietimo, pažinimo veikla, veiktų konferencijų salės bei parodų erdvės, būtų įtraukiami įvairaus amžiaus žmonės – nuo vaikų iki senyvo amžiaus. Šiuo metu sklypo ribose yra įrengta rekreacinė zona su maudykla, vaikų žaidimų bei krepšinio aikštele, tačiau plačiąja prasme potencialią turinti teritorija nėra pilnai išnaudojama, teritorija nėra patraukli ir neįveiklinta, nepritaikyta turizmo reikmėms. Parengtame išeksploatuotos teritorijos rekreacijos bendrajame plane buvo numatytas didelis kiekis priemonių, kurios įveiklintų turizmo ir rekreacijos poreikį teritorijoje. Todėl vystant tolimesnę

41 pav. Sklypo lokacija Pakruojo miesto atžvilgiu.

Sudaryta autoriaus.

36

koncepcijos viziją darbe turi būti įgyvendinami visi ankščiau minėti dalykai, pasitelkiant įvairias pastatų ir aplinkos projektavimo priemones.

Vertybės – atsižvelgti į esamą gamtinį kontekstą, nesukeliant vizualinės taršos esamai situacijai, o ją papildant integruoti projektuojamus objektus.

3.1 Bendrieji duomenys Prieš pardedant architektūrinės koncepcijos kūrimą – būtina esamos teritorijos daugialypė analizė. Tyrimo būdu atliekama artimiausio užstatymo analizė, nagrinėjama esama infrastruktūros struktūra, gamtiniai rodikliai bei bendrajame plane numatomi urbanistiniai teritorijos ir jos gretimybių siūlomi sprendiniai.

Pakruojo rajono bendrajame plane numatyta, kurio ištrauka matoma 60 paveiksle, kad analizuojama teritorija bei detalizuojamas sklypas patenka į rekreacijos ir numatomos pramogų zonos vystymo teritoriją. Greta analizuojamos teritorijos driekiasi pagrindinis krašto kelias Pakruojis – Linkuva. Šio kelio eigoje nuo Pakruojo miesto yra numatyta nekilnojamojo turto paveldo ir turizmo ašis, tačiau teritorija nėra tinkamai tam pritaikyta. Analizuojamojoje teritorijoje nėra išvystyta infrastruktūra – pėsčiųjų bei dviračių takų trūkumas.

42 pav. Ištrauka iš Pakruojo rajono bendrojo plano

37

3.2 Gamtinė situacija Analizuojama teritorija yra greta Petrašiūnų dolomito karjero pakruojo miesto teritorijos pašonėje. 61 paveiksle matoma, kad didžiąją dalį analizuojamos teritorijos užima dar veikiantis dolomito karjeras, kuriame vykdomi kasybos darbai. Pasirinktas sklypas yra greta jos. Iš Šiaurės, Rytų bei Pietvakarių pusių driekiasi pievos. Sklypas suformuotas abipus dviejų natūraliai atsiradusių Petrašiūnų tvenkinių, o iškart už jų matomas dolomito karjeras bei ūkinės paskirties miškų masyvai. Šiaurės rytų pusėje esantis tvenkinys dalinai pritaikytas rekreacijai – įrengtas paplūdimys, kuris taip pat patenka į detalizuojamos sklypo ribas.

Tolstant nuo sklypo į šiaurę matoma įrengta ir aktyviai naudojama krosinių motociklų trasa.

Dėl aplinkinio konteksto galima teikti, kad teritorija iš esmės pradėta vystyti aktyviai ir pasyviai rekreacijai, todėl turi itin didelį potencialą būti plėtojama.

43 pav. Urbanistinis kontekstas – gamtinės analizės schema M 1:25000. Sudaryta autoriaus.

38

3.3 Užstatymas Kaip matoma 62 paveiksle, Vakarinėje dalyje nuo detalizuojamo sklypo yra sodo paskirties sklypai, tačiau teritorija nėra urbanizuota, stovi keli mediniai sandėlio paskirties statiniai.

Didžioji dalis jų atrodo apliesti ir nenaudojami. Tuo tarpu kitoje pagrindinio kelio Pakruojis – Petrašiūnai kelio pusėje, nuo įvažiavimo link sklypo, yra kultūros paveldui priklausanti Akmenėlių palivaro sodyba su jai priklausančiais ūkinės paskirties statiniais.

Gerokai atokiau, kitoje Kruojos upės pusėje (Vakarinėje analizuojamos teritorijos dalyje), įsikūrusi sodybinės paskirties vienbučių Noreikonių gyvenvietė. Pietvakariuose prie pat Pakruojo miesto centro matoma Pakruojo dvaro sodybos ansamblis su jai priklausančiais 1 – 2 aukštų ūkinė paskirties statiniais.

Taigi bendrai analizuojama teritorija nėra smarkiai urbanizuota, o sklypo gretimybės pilnai gamtinės.

44 pav. Urbanistinis kontekstas – užstatymo analizė M 1:25000.

Sudaryta autoriaus. Sudaryta autoriaus

39

3.4 Infrastruktūra Teritorija yra atokiau nuo Pakruojo miesto, nuo miesto centrinės dalies nutolusi 2,8 kilometrus. Greta analizuojamos teritorijos nutiestas tik krašto B1 kategorijos kelias Pakruojis – Linkuva. Kaip matoma paveiksle Nr. 63, į teritoriją iš Vilniaus atvažiuojama per pietinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje esantį C1 kategorijos krašto kelią.

Teritorijoje nėra išvystyta pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Teritorija visiškai nepritaikyta turizmui. Greta sklypo ir į sklypą vedantis kelias yra vietinės reikšmės D1 - D2 kategorijos. Dauguma teritorijoje esančių keliukų yra dengti žvyru ir tiesiog natūraliai išvažinėti dėl dolomito karjero darbų metu naudojamo sunkiasvorio transporto.

62 pav. Urbanistinis kontekstas – teritorijos užstatymo schema M 1:25000

45 pav. Urbanistinis kontekstas – infrastruktūra M 1:25000. Sudaryta autoriaus

40

3.5 reljefas Bendrai analizuojama teritorija nepasižymi ryškia reljefo kaita, matoma 64 paveiksle.

Ryškiausiai reljefas kinta arčiau tvenkinių pakrančių, į tokią teritorija patenka ir analizuojamas sklypas. Didžiausias atstumas tarp žemės žemiausiame ir aukščiausiame taške esančių aukščių sklype – 7 metrai. Sklypas žemėja iš vakarų į rytus link tvenkinio pakrantės.

Atlikus papildomus sklypo pjūvius, matomus 65paveiksle, atsiskleidžia sklype esančio reljefo ypatumai. Žemiausia absoliutinė altitudė yra + 48.00 m, o aukščiausia +55.00 m.

46 pav. Urbanistinis kontekstas – reljefas M 1:5000. Sudaryta autoriaus.

47 pav. Pjūviai M 1:5000. Sudaryta autoriaus.

41

3.6 Sklypo teritorijos fotofiksacijos ir tyrimas vietoje Analizuojant teritoriją yra reikalingos vietos fotofiksacijos, padedančios konkrečiau įvertinti esamą situaciją ir jos gretimybes. Fotofiksacijose, pažymėtose numeriais 66, 67, 68, 69, matyti, kad sklypo bei jo gretimybių teritoriją yra itin gamtinio pobūdžio, nėra matyti urbanizuotų teritorijų plotai. Fotofiksacijose matoma Petrašiūnų tvenkinių ir pievų apsupta teritorija. Paveiksle 66 Pietinėje dalyje matoma dolomito karjero teritorijos dalis, esanti arčiausiai nuo detalizuojamo sklypo ribos, kurio lokacija yra kiek labiau į Šiaurę nuo karjero.

Fotofiksacijose taip pat yra matomas šiuo metu veikiantis Petrašiūnų tvenkinio paplūdimys, neasfaltuoti teritorijoje esantys keliai.

48 pav. Fotofiksacijų lokacijų schema. Sudaryta autoriaus.

49 pav. Fotofiksacija A. Ištrauka iš Google maps.

42

50 pav. Fotofiksacija B. Ištrauka iš Google maps.

51 pav. Fotofiksacija C. Ištrauka iš Google maps.

43

3.7 Bendrosios skyriaus išvados 1. Sklypas bendrajame Pakruojo rajono plane yra numatytas kaip urbanistinės turizmo ašies dedamoji dalis.

2. Sklypas yra apsuptas įvairios gamtinės aplinkos. Sklypą supa pievos, ūkinės paskirties miškų masyvai bei greta įsikūręs dolomito karjeras, todėl visa tai priskiriama prie teritorijos vertingųjų ir saugotinų savybių.

3. Gretima teritorija, šalia kurios suformuotas sklypas nėra urbanizuota.

4. Nėra išvystyta infrastruktūra, trūksta pėsčiųjų ir dviračių takų, bendro teritorijos pritaikymo turizmui, aktyviai ir pasyviai rekreacijai.

5. Bendrai teritorijoje reljefas nėra stipriai kintamas, tačiau detalizuojamo sklypo teritorijoje, kuris yra šalia tvenkinių reljefo kritimas gana ryškus, siekia 7 metrus.

44

4. PROJEKTINĖ DALIS 4.1 Projektuojamo objekto vizija Architektūra nėra tiesiogiai susijusi su sąvoka boklimatas, tačiau pastaraisiais metais ši sąvoka girdima vis dažniau, kuri architektūroje tiesiogiai siejama su tvarumu ir polinkiu prisitaikyti prie esamos aplinkos bei jos klimatinių sąlygų. Savo darbe analizuodama bioklimatinius ypatumus architektūrai atradau ryšį tarp natūralaus vėdinimo bei vėsinimo pastate ir tiesioginę architektūrinę pastatų elementų ar bendros formos kompozicijos, kuri pritaikoma tam, kad pastatas galėtų savaime natūraliai veikti vedamas abiejų ankščiau minėtų elementų be papildomų pilnai šias funkcijas atliekančių inžinerinių elektroninių ar kitų aplinką ar pastato vizualinę dalį teršiančių dalių. Darbe siekta ir ieškota kaip būtų galima moderniai integruoti pietų regionuose plačiai naudojamus „badhir“ arba kitaip vėjo ir saulės bokštus, kurie sava eiga veikiami išorinių gamtinių veiksnių, tokių kaip saulė ir vėjas vėsina ir vėdina pastatą. Taigi projekte kuriamas skirtingų lygių ir pandusų vidinės bei išorinės struktūros objektas, kurio pagrindinė architektūrinė kompozicinė dalis – trapeciniai tūriai, kurie veikia kaip tradiciniai vėjo bokštai, sukuriantys natūralios konvekcijos procesus. Šie elementai ryškiai išsiskiria pastato fasaduose. Trapeciniai tūriai pastatui suteikia inovatyvumo, netikėtai modernios ir išskirtinės kompozicinės ir meninės išraiškos, kuri matoma paveiksle Nr. 70.

52 pav. Pastato vaizdas iš paukščio skrydžio.

Sudaryta autoriaus.

45

Atskiri bokšteliai projektuojami skirtingoms patalpoms, kad visos pastato dalys būtų vienodai veikiamos vėsinimo ir vėdinimo ypatumų – natūralios konvekcijos ir patalpų viduje būtų nuolatos sukuriamas palankus mikroklimatas. Skirtingi jų dydžiai biloja apie skirtingą vidinių patalpų dydį, kas papildomai sukuria tiesioginį vidinių ir išorinių erdvių ryšį.

4.2 Sklypo plano sprendiniai Pagrindinis įėjimas ir įvažiavimas į sklypą projektuojamas Šiaurės Vakarų pusėje nuo pagrindinės gatvės. Šioje pusėje numatomas pagrindinis lankytojų srautas, kuris judės ne tik į pastato vidų, tačiau galės pradėti kelionę per žaliuosius eksploatuojamus stogus, kuriais lipant pasiekiama Šiaurės Rytų pusė, kurioje projektuojamas pagrindinis apžvalgos bokštas ir alėja iki pakrantės bei Petrašiūnų tvenkinio paplūdimio. Kaip minėta ankščiau, dėl potencialą turinčios teritorijos, projekte siektą integruoti ne tik gretutines pastato gretimybėse esančias erdves, tačiau ir didesnę teritoriją, apimant tvenkinių pakrantes ir dolomito karjero pakraščius.

Tokiu principu pilnai integruojant sklypo ir aplinkinę teritoriją, sukuriant patrauklų turistinį centrą su skirtingomis rekreacinėmis erdvėmis, kaip yra matoma 71 ir 72 paveiksluose. Greta pastato projektuojami sporto aikštynai su krepšinio aikštele, futbolo stadionu bei tinklinio aikštelėmis. Tvarkomos artimiausios pakrantės. Rytinėje dalyje paliekamas viešas paplūdimys, o šalia terasa, takai ir kitos viešos erdvės. Pietinėje dalyje projektuojamos pavėsinės, lieptai maudyklai ar galimybei vasaros metu laikyti ir turizmo reikmėms naudoti valčių, baidarių bei irklenčių nuomos punktą. Aplink visą pietinį tvenkinį kuriama rato sistema – pažintis takas, kuriame projektuojami papildomi apžvalgos bokšteliai, pavėsinės, tvarkomos tvenkinio pakrantės prieigos, vaizduojamos 73 ir 74 paveiksluose. Greta dolomito karjero palei ežero pakrantę projektuojamas apžvalgos takui priklausantis tiltas su papildomomis apžvalgos aikštelėmis lankytojams. Taigi rato principo sistema lankytojai galėtų aplankyti visą teritoriją, kuriose projektuojami skirtingi objektai ir erdvės sukuria vis kitokį, nuolatos kintamą ir patrauklų aplinkos bei jos erdvių vaizdą centro lankytojams.

46

53 pav. Sklypo sutvarkymo planas M 1:2000. Sudaryta autoriaus.

54 pav. Sklypo sutvarkymo planas M 1:500. Sudaryta autoriaus.

47

55 pav. Projektuojamų lauko erdvių vizualizacija.

Sudaryta autoriaus.

56 pav. Projektuojamų lauko erdvių vizualizacija.

Sudaryta autoriaus.

48

4.3 Pastato formos paieškos Pastato formos paieškos prasideda nuo gamtinio konteksto, reaguojant i esamą reljefą bei jį formuojant, kad monumentalios struktūros plastiškai įsilietų į gamtinį kontekstą. Kaip minėta ankščiau, pastato vidinė struktūra yra padūsuojama, tokia judėjimo išraiška atsispindi ir pastato išorinėje dalyje, sukuriant eksploatuojamą stogą – jį padūsuojant ir apželdinant, kaip yra atskleidžiama 75 ir 76 paveiksluose.

57 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema Nr. 1. Sudaryta autoriaus.

58 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema Nr. 2. Sudaryta autoriaus.

49

Dėl gamtinės aplinkos, kurioje jokie urbanistiniai objektai nesukuria tiesioginių barjerų laisvai judėti vėjo srautams, šie motyvai išnaudojami projektuojant trapecinių formų vėjo bokštus, kurie atliktų pagrindinę natūralios konvekcijos pastate sukūrimo funkciją.

Derinant pagrindinius kompozicinius bokštų elementus bei pandusų sistema grįstą apželdinamą eksploatuojamą stogą, sukuriama dinamiška ir vizualiai nuolatos kintama erdvė, papildanti ne tik pastato , bet ir bendrai viso sklypo infrastruktūrą, kaip kad yra vaizduojama schemoje Nr. 78. Greta pastato , kaip papildomas visos struktūros elementas ir architektūrinio komplekso dalis , projektuojamas apžvalgos bokštas, kurio forma mena panašumus su trapeciniais tūriais.

59 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema Nr. 4.

Sudaryta autoriaus.

60 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema Nr. 3.

Sudaryta autoriaus.

4.4 Bioklimatinių principų veikimas meninėje architektūros išraiškoje Pagrindinės pastato meninės išraiškos elementai – trapeciniai bokštai, kurie kaip architektūrinės formos dizaino išraiška prisideda prie pastato vidaus oro gerinimo. Skirtingais

50

metų laikais pastato architektūriniai elementai padeda jam veikti skirtingai, tiesiogiai reaguojant į esamą lauko temperatūrą, dienos ir nakties metą ar metų laikų sezoniškumą.

Kaip rodoma 79 paveiksle, vasaros sezono metu pastatas nuolatos pasyviai vėdinamas, orą išleidžiant per trapecinių tūrių viršutinėse dalyse projektuojamas išmaniai termostatiniais įrenginiais valdomas ertmes, kurios pagal poreikį yra atidaromos arba uždaromos. Šviežias oras į pastatą nuolatos paduodamas per požeminius kanalus, į kuriuos patekdamas karštas oras atvėsta ir į pastatą yra įleidžiamas gaivesnis nei lauke, tokiu būdu sukuriant palankios ir pastovios temperatūros terpę ir mikroklimatą pastato lankytojams.

61 pav. Vėsinimo ir vėdinimo schema dienos metu vasaros sezonu. Sudaryta autoriaus.

Itin karštomis ir saulėtomis dienomis saulės kaitinami bokštai savo viduje sukuria Venturi efektą, kurio pagalba oras iš pastato yra ištraukiamas greičiau, dėl fizikiniais dėsniais grįstų šilto oro kilimo į viršų ypatumų.

62 pav. Vėsinimo ir vėdinimo schema nakties metu vasaros sezonu. Sudaryta autoriaus.

Tuo tarpu vasaros metu naktį, kaip rodoma 80 paveiksle, pastate išoriniai oro įleidimo kanalai uždaromi, tam, kad pastate nesusidarytų per žema temperatūra. ir oras nuolatos cirkuliuoja per bokštuose įrengtas ertmes, per kurias oras yra įleidžiamas ir išleidžiamas.

51

Technologija reaguoja į vyraujantį vėją, tokiu būdu leisdama orui pasyviai patekti ir išeiti iš pastato. Vėjo srautų pagaunami išeinančio šilto oro srautai yra greičiau ištraukiami, o tiesioginis vėjo srautas į bokštą įnešą šviežią ir vėsų nakties orą. Žiemos metu, panašiai kaip ir vasarą naktį pastatas nuolatos pasyviai vėdinamas per trapecinius bokštus, kaip demonstruojama 81 paveiksle. Priešvėjinės angos orą įleidžia, o į juos kylantis šiltas oras nuo pastato požeminio aukšto yra išleidžiamas per pavėjines angas.

63 pav. Vėsinimo ir vėdinimo schema žiemos metu.

Sudaryta autoriaus.

Geotermininis gręžinys skirtas naudoti nuolatinę žemėje susikaupusią temperatūrą šildymo bei papildomo vėsinimo apkrovoms kompensuoti.

Gaisro atvėju bokštai veikia kaip dūmų išleidimo iš pastato mechanizmai. Kylantis dūmai yra sukoncentruojami būtent juose ir atidarant liukus išleidžiami.

64 pav. Lietaus surinkimo schema. Sudaryta autoriaus.

82 paveiksle matoma, kad visas lietaus vanduo nuo pastato šlaitinių stogų yra surenkamas į požeminius rezervuarus ir filtruotas panaudojamas pastato eksploataciniams poreikiams įgyvendinti, tokiems kaip tualeto vandens poreikiams patenkinti, augalų laistymui ar kitiems.

52

Visas surinkto vandens perteklius išleidžiama į greta esantį tvenkinį, o panaudotas filtruojamas ir tvarkomas sklypo teritorijoje.

4.5 Funkcija ir ryšiai Turizmo centras projektuojamas atsižvelgiant į sklypą formuojančius teritorijoje esančius vizualinius ryšius, pagrindiniu fasadu atgręžiamas į dolomito karjerus bei Petrašiūnų tvenkinį, o pagrindinis įėjimas sukuriamas kaip tiesios ašies nuo pagrindinio privažiavimo tęsinys.

Turizmo centre projektuojamas didelis holas, kuris veikia kaip pagrindinė paskirstymo zona ir veda per visą pastatą vidinę struktūrą pandusų sistema per visus pusaukščius.

65 pav. -1 aukšto planas. Sudaryta autoriaus.

-1 aukšte, kaip yra matoma 83 paveiksle, projektuojamos visos techninės patalpos, ekspozicijų priėmimo, saugojimo bei paskirstymo patalpos, sunkiajam transportui privažiuoti skirta rampa virtuvės bei administracijos personalo persirengimo patalpos. Didelę dalį 53

požeminio aukšto sudaro daugiau nei 1000 m2 multifunkcinė, transformuojama ekspozicijų erdvė taip pat edukacinės salės, skirtos vaikų ir suaugusių užimtumui. Pagrindiniai šviesos srautai patenka nuo didelio atrijaus, kuris projektuojamas nuo nulinio aukšto bei trapecinius bokštus, kurių dalis projektuojama per visus aukštus, kad būtų pasiekimas požeminis aukštas, o pastate išlaikoma pasyvi ir nuolat vykdoma natūrali konvekcija.

66 pav. 1 aukšto planas. Sudaryta autoriaus.

Aukšte, kuris nuo nulinio lygio kyla iki +3.00 metrų, matomą 84 paveiksle, projektuojant pandusų sistemą sukuriamos išskirtinės ir skirtingą funkciją turinčios erdvės bei patalpos.

54

Įėjimas formuojamas +3.00 lygyje. Čia projektuojamos didžiosios konferencijų salės, administracinės patalpos, recepciją, holas bei sanmazgai. Žemesniame - +2.00 lygyje kuriama atvira restorano erdvė, baras bei virtuvės patalpos ir tarnybinė laiptinė. +1.00 lygyje projektuojama erdvi ir atvira ekspozicijų erdvė, skaitykla, edukacinė klasė. Toliau pandusai leidžiamasi iki +-0.00 lygio, kuriame yra dar vienas patekimas į pastatą ir tiesioginis ryšys su apžvalgos bokštu. Išėjus iš pastato per lauko erdvę tiesiai patenkama į bokštą arba projektuojamas lauko erdves.

4.6 Fasadai Pastato fasadų medžiagiškumui išreikšti naudojamos dolomito akmens plytos. Grafiškai fasadai vaizduojami 85 ir 86 paveiksluose. Taip pastato tūriai įgauna monumentalią išraišką, tačiau tokiu būdu išlaikomas reikalingas griežtumas greta gamtinių elementų, išskiriant pastatą iš žalios aplinkos konteksto. Dolomito fasadai naudojami taip pat tiesiogiai integruojant esamos aplinkos industrinį kontekstą. Žvelgiant į apželdintus stogus dolomitiniai fasadai ir bokštai tarsi išaugančios akmeninės kalvos sukuria dinamišką ir patrauklią meninę išraišką.

67 pav. Fasdas tarp ašių S-A. Sudaryta autoriaus.

68 pav. Fasdas tarp ašių 1-6. Sudaryta autoriaus.

55

69 pav. Pastato vaizdas pietinės pusės. Sudaryta autoriaus

70 pav. Pastato vaizdas nuo stogo erdvės. Sudaryta autoriaus

4.7 Interjeras Pagrindiniu centro interjero elementu kaip ir eksterjere tampa trapeciniai bokštai, kurių dalis per visus aukštus leidžiasi iki -1 aukšto. Pagrindine interjere naudojama medžiaga taip pat yra naudojamos dolomito plytos, kuriomis išryškinami bokštai bei betonas, kuris nekontrastuodamas derinamas greta dolomitinių fasadų, sukuriant vientisą interjero vaizdą, matomą 89 paveiksle.

56

71 pav. Interjero vaizdas. Sudaryta autoriaus

4.8 Konstrukcinis sprendimas Projektuojamo pastato konstrukcinė sistema atsiskleidžoa pjūviu vaizduose, esančiuose 90, 91 bei 92 paveiksluose. Konstrukcinė sistema sudaryta iš monolitinio gelžbetonio perdangų, sienų, kolonų, sijų bei santvarų. Pamatai įrengiami iš gręžtinių gelžbetoninių polių, sujungtų rostverku. Laikančios kolonos apvalios – 500 mm diametro. Perdangų ir denginių storis parenkamas atsižvelgiant į perdengiamą tarpatramį. Didesniems tarpatramiams naudojamos sijos bei santvaros. Laikančių sienų storis 300 mm. Laiptų maršai taip pat gelžbetoniniai.

72 pav. A-A pjūvis. Sudaryta autoriaus

57

73 pav. B-B pjūvis. Sudaryta autoriaus

74 pav. C-C pjūvis. Sudaryta autoriaus

Sudedamoji konstrukcinė sistema detalizuotai matoma 93 paveiksle. Kamino išilginis pjūvyje demonstruojama ir santarvinė stogo konstrukcija. Taip pat detaliau matomos išmaniai reguliuojamos bokšto oro įleidimo ir išleidimo angos, skirtos natūralios konvekcijos pastate valdymui.

75 pav. Trapecinio bokšto pjūvis. Sudaryta autoriaus

58

4.9 Gaisrinė sauga ir evakuacija Turistų centre kiekviename aukšte projektuojami evakuaciniai išėjimai į evakuacines laiptines su tiesioginiu išėjimu į lauką arba ant pastato stogo. Patalpų durys projektuojamos evakuacijos kryptimi. Evakuaciniuose keliuose esančios durys ir – priešgaisrinės. Laiptų maršų plotis ne mažesni nei 1200 mm, neįskaitant turėklų. Laipų nuolydis 1:2. Koridorių plotis ne siauresnis nei 1500 mm. Žmonių su negalia evakuacijai yra numatytos saugos salelės, esančios visuose pastato aukštuose (išskyrus tuose, kur evakuacija vyksta tiesiai į lauką). Saugos zona įrengiama taip, kad neblokuotų evakuacijos kelio ar durų varčios krypties.

4.10 Programa PIRMO AUKŠTO PATALPŲ EKSPLIKACIJA 1.1

TAMBŪRAS

31 M2

1.2

RECEPCIJA

63 M2

1.3

MOT. WC

21.50 M2

1.4

VYR. WC

20.80 M2

1.5

NEĮGALIŲJŲ WC

4.70 M2

1.6

KORIDORIUS

16.30 M2

1.7

ADMIN. VIRTUVĖS PATALPA

16.60 M2

1.8

KORIDORIUS

44.70 M2

1.9

ADMIN. KABINETAS

16.50 M2

1.10 ADMIN. KABINETAS

11.20 M2

1.11 ADMIN. KABINETAS

16.20 M2

1.12 APSAUGA

7.80 M2

1.13 LIFTO HOLAS

6.40 M2

1.14 KONF. SALĖS PAGALBINĖ PATALPA

7.50M2

1.15 RŪBINĖ

93.00 M2

1.16 LAIPTINĖ

21.00M2

1.17 KONFERENCIJŲ SALĖ

207.00 M2

1.18 HOLAS

160.00 M2

1.19 KONFERENCIJŲ SALĖ

438.00 M2

1.20 KONF. SALĖS PAGALBINĖ PATALPA

18.70 M2

1.21 LAIPTINĖ

21.00 M2 59

1.22 RESTORANO VALGYMO ERDVĖ

281.00 M2

1.23 BARAS

25.00 M2

1.24 VIRTUVĖS SANDĖLIUKAS

5.00 M2

1.25 VIRTUVĖS SANDĖLIUKAS

7.50 M2

1.26 VIRTUVĖS SANDĖLIUKAS

7.00 M2

1.27 ŠVARIŲ INDŲ ERDVĖ

6.70 M2

1.28 INDŲ PLOVYKLA

6.80 M2

1.29 VIRTUVĖ

85.00 M2

1.30 KORIDORIUS

43.00 M2

1.31 EDUKACINĖ SALĖ

50.00 M2

1.32 SKAITYKLOS PAGALBINĖ PATALPA

14.00 M2

1.33 LAIPTINĖ

24.00 M2

1.34 SKAITYKLA

100.40M2

1.35 UŽDARAS SKAITYKLOS KABINETAS

40.50 M2

1.36 ATVIRA EKSPOZICIJŲ ERDVĖ

332.00 M2

1.37 LAIPTINĖ

18.00 M2

1.38 NEĮGALIŲJŲ WC

8.70 M2

1.39 MOT. WC

3.00 M2

1.40 VYR. WC

3.00 M2

1.41 KORIDORIUS

8.00 M2

VISO:

2308.50 M2

-1 AUKŠO PATALPŲ EKSPLIKACIJA 1.1 TECH. PRIVAŽIAVIMAS

309.00 M2

1.2

RAMPA

67.00 M2

1.3

VIRTUVĖS TECH. PATALPA

57.00 M2

1.4

KORIDORIUS

16.80 M2

1.5

RESTORANO MOTERŲ DARBUOTOJŲ PERSIRENGIMO PATALPA

16.50 M2

1.6

DUŠAI

6.00 M2

1.7

WC

3.60 M2

1.8

RESTORANO VYTŲ DARBUOTOJŲ

1.9

PERSIRENGIMO PATALPA

12.80 M2

DUŠAI

4.20 M2 60

1.10 WC

6.90 M2

1.11 LAIPTINĖ

21.00 M2

1.12 TECH. PATALPA

96.00 M2

1.13 TECH. PATALPA

105.00 M2

1.14 TECH. PATALPA

74.00 M2

1.15 KORIDORIUS

140.00 M2

1.16 EKSPONATŲ PRIEMIMO/IŠSIUNTIMO PATALPA

84.00 M2

1.17 SANDĖLYS

74.00 M2

1.18 RESTORANO VIRTUVĖS SANDĖLYS

87.00 M2

1.19 NAUJŲ PARODŲ SAUGYKLA

79.00 M2

1.20 LAIPTINĖ

21.00 M2

1.21 ADMIN. MOT. DARBUOTOJŲ 184.00 M2

PERSIRENGIMO PATALPA 1.22 ADMIN. DARBUOTOJŲ WC

3.10 M2

1.23 ADMIN. DARBUOTOJŲ DUŠAI

6.80 M2

1.24 ADMIN. VYR. DARBUOTOJŲ 22.00 M2

PERSIRENGIMO PATALPA 1.25 ADMIN. DARBUOTOJŲ WC

3.10 M2

1.26 ADMIN. DARBUOTOJŲ DUŠAI

5.70 M2

1.27 TECH. PATALPA

51.20 M2

1.28 SKAITYKLOS ARCHYVAS

59.40 M2

1.29 LAIPTINĖ

21.20 M2

1.30 MOT. WC

9.20 M2

1.31 VYR. WC

20.00 M2

1.32 NEĮGALIŲJŲ WC

8.10 M2

1.33 EDUKACINIS KABINETAS

48.90 M2

1.34 LAIPTINĖ

25.00 M2

1.35 EDUKACINIŲ VEIKLŲ VAIKAMS KABINETAS

61.00 M2

1.36 EDUKACINIŲ PASKAITŲ SALĖ

34.00 M2

1.37 INVENTORIAUS PATALPA

20.00 M2

1.38 KEIČIAMŲ EKSPOZICIJŲ ERDVĖ

1138.20 M2

1.39 KORIDORIUS

68.00 M2

VISO:

2976.20 M2

61

5. PROJEKTINĖS DALIES IŠVADOS 1. Išanalizavus bioklimatinės architektūros veikimo principus ir išsigryninus, kaip svarbiausią elementą – natūralios konvekcijos procesą, kuris yra sukeliamas pasirinkus atitinkamus architektūrinius pastato kompozicinius elementus, tokius kaip saulės ar vėjo bokštai, dvigubas fasadas ir kita, buvo suprojektuotas industrinio turizmo centras. Pagrindine viso pastato kompozicine ir menine išraiška tampa trapeciniai tūriai – bokštai, kurie kartu su pagalbinėmis geoterminio gręžinio ir išoriniais oro į pastatą įleidimo kanalais pilnai geba vėdinti ir vėsinti pastatą, sukuriant jame nuolatos ir pasyviai cirkuliuojantį gryno oro srautą.

Tokiu būdu pastate nuolatos yra palaikomas tinkamas mikroklimatas.

2. Taip pat projektuojant pastatą buvo atsižvelgta į aplinkį gamtinį kontekstą, monumentalius pastato tūrius suprojektuojant įsiliejančius į esamą ir projektuojamą reljefą.

Pastato vidinė bei išorinė kompozicija matomai padūsuojama, o stogas projektuojamas eksploatuojamas ir papildant esamą gamtinį kontekstą – apželdinamas.

3. Visa vidinė pastato funkcinė sistema leidžiantis ar kylant aukštais kinta, o interjere atsiskleidžiantys dolomito apdaila dekoruoti bokštai suteikia papildomos vizualinės raiškos bendrai pastato architektūriniai išraiškai, kuri matoma tiek pastato viduje, tiek ir išorėje.

4. Pastato fasadai dengiami dolomito plytomis. Dolomito fasadai naudojami tiesiogiai integruojant esamos aplinkos industrinį kontekstą į pastato architektūrinę ir meninę išraišką.

5. Atsižvelgiant į esamos situacijos analizę, kurioje buvo atskleisti teritoriniai trūkumai, sklype bei jo gretimybėse projektuojamas ne tik industrinio turizmo centras, tačiau taip pat numatomas ir pagrindinis apžvalgos bokštas, kurio architektūrinė išraiška tarsi trapecinių bokštų atkartojimas. Visoje analizuojamojoje teritorijoje – aplink Petrašiūnų tvenkinį numatomas turistinis takas, kurio gretose projektuojamos papildomos poilsio vietos su pavėsinėmis, apžvalgos bokšteliais bei tiltu, kuris driekiasi greta dolomito karjero.

7. Projektuojamas visuomeninis objektas yra traukos taškas, pabrėžiantis teritorijos svarbą ir tai, kad ji nėra įveiklinta, tačiau turinti itin didelį potencialą.

62

6. NAUDOJAMŲ REMĖJŲ PRODUKTŲ APRAŠYMAS

Betono mozaika, ROMEX Lauko takams numatomos Grande didelių matmenų plokštės, natūralaus akmens Silver tekstūros iš Betono mozaika. Plokščius matmenys yra 240x60x80 mm. Siūlėms surišti numatomas ROMPOX – D1 dvikomponentis epoksidinės dervos pagrindo grindinio siūlių rišiklis iš ROMEX, kad danga būtų sustiprinta ir ilgaamžė.

PP BALTIC

Betoniniam privažiavimo keliui – tarnybiniam įvažiavimui sutvirtinti, kuriuo važinės sunkusis transportas, panaudotas armatūros tinklas su polipropeleno fibra Crackstop Ultra iš PP BALTIC. Medžiaga yra ilgaamžė, kadangi yra atspari aplinkos veiksniams, o tai itin svarbu, kadangi didžioji dalis privažiavimo bus įrengta po atviru dangumi.

Automobilių aikštelei, projektuojamas pailgų betoninių juostų, besikaitaliojančių su sustiprintos vejos juostomis, sprendinys. Čia liekamiems betono gaminiams sustiprinti itin tiks jau minėti Polipropeno fibra, todėl numatoma ją panaudoti visai stovėjimo aikštelei įrengti.

VELUX

Pagrindiniai pastato kompoziciniai ir meniniai elementai – trapeciniai bokštai, kurie naudojami natūraliai konvekcijai sukurti, o taip pat ir gaisro atveju į juos būtų surenkami ir per juos išleidžiami dūmų, todėl šiam sprendimui taip pat reikalingi išmanūs sprendiniai, tam yra pasirenkami VELUX dūmų šalinimo sistemos.

63

ARTECHNIKA

Projektuojamą pastatą siekiama paversti kiek įmanoma labiau išmaniu ir save aprūpini bei kontroliuoti galinčiu pastatu, todėl siekiama surasti kiek galima daugiau išmanių priemonių, kurios galėtų objektą aptarnauti.

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos Priešgaisrinei patalpų apsaugai yra siūloma adresuojamoji analoginė 2000-osios serijos sistema (gamintojas UTC Fire & Security). Į sistemą galima jungti tiek šilumos, tiek optinius dūmų detektorius, rankinius gaisro pavojaus mygtukus, o tai pat papildomus įėjimų/išėjimų modulius bei gesinimo sistemos valdymo įrangą, leidžiančią be pagrindinės sistemos funkcijos – registruoti ir paskelbti gaisro pavojaus signalą – įrengti pastatų ventiliacijos, priešgaisrinių durų ir kitos pastato automatikos valdymą gaisro atveju. Kadangi aukštuminiuose pastatuose gaisro metu labai aktuali evakuacijos problema, naudojant laisvai programuojamą logiką, galima sudaryti evakuacijos kelių paskelbimo, gaisrinių durų blokavimo algoritmus, priklausančius nuo gaisro kilimo vietos, tuo būdų valdant evakuacijos metu atsirandančius žmonių srautus ir sumažinant iki minimumo galimas spūstis ir panikos kilimą. Tai įmanoma dėl ypač lanksčios ir beveik neribotų galimų logikos, įdiegtos šios serijos pultuose.

Vaizdo stebėjimo ir valdymo sistemos Objektų vaizdo stebėjimo sistema siūloma to paties gamintojo, kaip ir apsaugos signalizacijos – įeigos kontrolės sistemos bei gaisro signalizacijos, t.y. UTC Fire & Security, kas užtikrins sistemos vientisumą ir vaizdo stebėjimo sistemos aparatinės įrangos suderinamumą protokoliniame lygmenyje su išvardintomis saugos sistemomis bei įgalins panaudoti vieningą integruojančią valdymo ir vizualizacijos programinę įrangą Alliance. Taip būtų renkamasi ir to paties atstovo ryšio duomenų perdavimo sprendiniams.

SELTEKA

Selteka LED apšvietimo produkcija pasirenkama vidaus patalpų apšvietimui. Industrinio turizmo centre bus numatyta daug ekspozicinių salių bei skaityklos erdvės, tad yra būtinas

64

tinkamas apšvietimas, kuris uždarose patalpose sukurtų žmonėms draugiškas darbo ir poilsio sąlygas, pagerindama ne tik žmogaus darbingumą, bet ir fizinę jo savijautą.

TECHNONICOL

Projektuojamo objekto stogas yra pilnai eksploatuojamas, tad tam reikalingos atitinkamai patikimos medžiagos jo įrengimui, tam buvo pasirinkta apželdintų stogų sistema TN ROOF BRM CONCRETE GREEN. Šis gaminys turi dvisluoksnę prilydomąją bituminę dangą. Šiltinamajam sluoksniui numatytas ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), daug tvirtesnis už paprastą, o tai reiškia – galintis be jokių nesklandumų išlaikyti jam nuo grunto, augalų bei aktyvaus naudojimo tenkantį padidintą krūvį.

65

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Pfammatter U., 2014. Building for a changing culture and climate: world atlaso f sustainable architecture. Berlin, DOM Publisher.

2. Passe U., Battaglia F., 2015. Designing spaces for natural ventilation, An architect‘s guide.

Pirmas leidimas, New Yourk, Routledge.

3. Institute for systems engineering and informatics, 1990. Workshop on passive cooling.

Brussels, Luxembourg, Office for Official Publications of the Europien Communities. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/316753488_Workshop_on_passive_cooling#fullT extFileContent> 4. Arakelyan H. S., 2018. Sick Building Sindrome. Prieiga per internetą: < https://www.researchgate.net/publication/329643360_Sick_Building_Syndrome> 5. Avalos J., Villarreal R., Cardenas V., Romero A. C., 2021. Bioclimatic architecture.

Prieiga per internetą: < https://www.shsconferences.org/articles/shsconf/pdf/2021/13/shsconf_etltc2021_03002.pdf> 6. Brager G. S., de Dear R., 2000. A standard for natural ventilation. American Society of Heating, refrigerating and Air-Conditioning Engineers, Inc. Prieiga per internetą: <https://escholarship.org/uc/item/3f73w323> 7. Calautit J. K. S., Hughes B., Sofotasiou P., 2016. Design and optimisation of a novel passive cooling wind tower. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/306345989_Design_and_optimisation_of_a_novel _passive_cooling_wind_tower> 8. Dehghsni A. R., Soltani M., Raahemifar K., 2015. A new design of wind tower for passive ventilation in buildings to reduse energy consumption in wind region. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/267339581_A_new_design_of_wind_tower_for_p assive_ventilation_in_buildings_to_reduce_energy_consumption_in_windy_regions#fullText FileContent> 9. Eichner M., Ivanova Z., 2019. Bioclimatic architecture as the main part of green building.

Prieiga per internetą: <https://www.e3sconferences.org/articles/e3sconf/pdf/2019/17/e3sconf_tpacee2019_05015.pdf> 10. Escombe A. R., 2007. Natural ventilation for the prevention of airborne contagion.

Prieiga per internetą: <https://journals.plos.org/plosmedicine/article?id=10.1371/journal.pmed.0040068> 66

11. Esfehankalateh A. T., Farrokhzad M., Esfehankalateh F. T., Soflaei F., 2021. Bioclimatic passive design strategies of traditional houses in cold climates regions. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/355097367_Bioclimatic_passive_design_strategies _of_traditional_houses_in_cold_climate_regions> 12. Fitzgerald S., Woods A., 2007. Mixing ventilation can reduce energy costs. Prieiga per internetą: <http://www.eprg.group.cam.ac.uk/wpcontent/uploads/2008/12/fitzgerald.pdf> 13. Heidari A., Sahebzadeh S., Dalvand Z., 2017. Natural ventilation in Vernacular architecture of Sistan, Iran; Clasification and CFD study of compoud rooms. Prieiga per internetą: <https://pdfs.semanticscholar.org/3726/b85de65975f45593947a9b804e1c82dba88e.pdf?_ga= 2.223252755.987472174.1638635221-2067098836.1635085539> 14. Hooff T., Blocken B., AAnen L., Bronsema B., 2011. A venturi – shaped roof for wind – induced natural ventilation of building: Wind tunnel and CFD evaluation of different design configurations. Prieiga per internetą: < http://bronconsult.org/wp-content/uploads/2013/10/Aventuri-shaped-roof-for-wind-induced-natural-ventilation-of-buildings.pdf> 15. Jarzabaska R. A., Pawlowski K., Niedostatkiewicz M., 2021. Improvement of the chimney effect in stack ventilation. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/355067318_Improvement_of_the_Chimney_Effec t_in_Stack_Ventilation#fullTextFileContent> 16. Lapithis P., 2018. Bioclimatic architecture and Cyprus. Cyprus, Pantheon Cultural Association. Prieiga per internetą: <https://issuu.com/petroslapithis/docs/bioclimatic_architecture_and_cyprus> 17. Lomas K. J., 2007. Architectural design of an advenced naturally ventilated building form.

Prieiga per internetą: <https://www.judsonu.edu/uploadedFiles/__Judson_Public/Academics/Undergraduate/Archit ecture/Advanced%20Naturally%20Ventilated%20Architecture.pdf> 18. Mathur A., Rawat P., Purohit J. K., 2020. Passive cooling techniques in building: an overview. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/342466423_Passive_Cooling_Techniques_in_Buil dings_An_Overview> 19. Mishaal A. A., 2016. Passive cooling of a space by solar chimney. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/355081715_Passive_cooling_of_a_space_by_solar _chimney> 20. Moey L. K., Sing Y. H., Tail V. C., Go T. F., Sia Y. Y., 2021. Effect of opening size on wind – driven cross ventilation. Prieiga per internetą:

67

<https://www.researchgate.net/publication/354560999_Effect_of_Opening_Size_on_WindDriven_Cross_Ventilation#fullTextFileContent> 21. Nguyen A. T., 2017. Bioclimatism in architecture: An evolutionary perspective. Internation journal of design & nature and ecodynamics: 16-29. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/312013336_Bioclimatism_in_architecture_An_ev olutionary_perspective> 22. Nunez A., Garcia A. M., 2021. Effect of the passive natural ventilation on the bioaerosol in a small room. Madrid, Spain. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/355221397_Effect_of_the_passive_natural_ventila tion_on_the_bioaerosol_in_a_small_room#fullTextFileContent> 23. Ohba M., Lun I., 2010. Overview of natural cross – ventilation studies and the latest simulation design tools used in building ventilation – related research. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/233002507_Overview_of_natural_crossventilation_studies_and_the_latest_simulation_design_tools_used_in_building_ventilationrelated_research#fullTextFileContent> 24. Painter B., Cook M., Lomas K. J., 2007. Enviromental performance of a naturally ventilated city centre library. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/222838118_Environmental_performance_of_a_nat urally_ventilated_city_centre_library> 25. Sakhri N., Menni Y., Ameur H., Chamkha A. J., Kaid N., Bansafi M., Lorenzini G., Makinde O. D., 2020. Investigation of the natural ventilation of wind catcher with different geometries in arid region houses. Journal of mechanical engineering and sciences. Prieiga per internetą: < https://www.semanticscholar.org/paper/Investigation-of-the-natural-ventilation-of-wind-inSakhri-Menni/37db89b17596182de438124a4808bc68922ca539> 26. Stavridou A. D., 2015. Breathing architecture: conceptual architectural design based on the investigation into the natural ventilation of buildings. Prieiga per internetą: <https://reader.elsevier.com/reader/sd/pii/S209526351500014X?token=B6DE3B7CBD9D552 2493068C09E7C9017713AFECFAB8CE6300112017EE9106758C250FB73950FFC38A66A 15B84D5E7F28&originRegion=eu-west-1&originCreation=20211204193557> 27. Stouhi D., 2021. Back to basic: Natural ventilation and it‘s use in different context. Prieiga per internetą: < https://www.archdaily.com/963706/back-to-basics-natural-ventilation-and-itsuse-in-different-contexts> 28. Stouhi D., 2021. What is a Traditional Windcatcher? Prieiga per internetą: <https://www.archdaily.com/971216/what-is-a-traditional-windcatcher>

68

29. Thomas L., Baird G., 2006. Post – occupancy evaluation of passive downdraft evaporative cooling and air – conditioned buildings at Torrent Research Centre, Ahmedabad, India.

Prieiga per internetą: <https://www.archidev.org/IMG/pdf/Post_Occupancy_Evaluation_of_TRC_Paper_by_Thomas_Baird.pdf> 30. Valipour E., Oshrieh R., 2012. Survey of Traditional Wind Catcher of the Middle East.

Conference: International conference on sustainable design, engineering and construction.

Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/268467646_Survey_of_Traditional_Wind_Catcher s_of_the_Middle_East> 31. Walker A., 2016. Natural ventilation. National Renewable Energy Laboratory. Prieiga per internetą: < https://www.wbdg.org/resources/natural-ventilation?r=env_wall>

69