VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS: Agnė Antanavičiūtė, Ieva Augustinaitė, Greta Kišūnaitė, I

SENOSIOS LIGONINĖS IR BUVUSIOS GAISRINĖS TERITORIJOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS

KOMANDA

Indrė Meidutė

Greta Kišūnaitė

Ieva Augustinaitė

Agnė Antanavičiūtė

Senoji ligoninės teritorija jau kuris laikas stovi neliečiama, dalis pastatų yra avarinės būklės. Teritorija yra pačiame miesto centre, o dabartinė pastatų išvaizda ir būklė gadina bendrą miestovaizdį, nesuteikdama jokios pridėtinės vertės. Teritorijoje esantys ir kultūros paveldui priklausantys pastatai yra didelė miesto vertybė, tad jie turėtų būti iš naujo atgaivinti, pritaikyti kasdieniam gyventojų ir miesto svečių naudojimui.

Išmaniajame mieste gausu saugių, savivaldybės poreikius atitinkančių rekreacinių, bendro naudojimo erdvių. Tai miestas, kuriame galima rasti: įvairovę kultūrinių objektų, laisvalaikio centrų, žaliųjų ir rekreacinių erdvių, pėsčiųjų ir dviračių takų ar kitų traukos objektų, kuriuose tiek turistai, tiek vietiniai gyventojai galėtų turiningai leisti savo laiką. Tokios vietos taip pat kuria ir miesto visuomeniškumą, bendruomeniškumą. Išmanus miestas pasižymi išvystyta infrastruktūra, sudaromos galimybės kurtis verslams, kuriamos naujos darbo vietos, dirbama su bendromis miesto socialinėmis problemomis.

Bendrai Anykščių miestas pasižymi itin išvystytu turizmu, tačiau kalbant konkrečiau apie miesto centrinę dalį – joje gausu neišvystytų bei neišreikštų viešosioms rekreacinėms erdvėms potencialą turinčių vietų, kurios bendrai praturtintų miesto gyvenimą, įneštų naujų vėjų vietiniams gyventojams.

Dalis kultūros objektų, kurie nėra įveiklinti taip pat turėtų būti darniai įtraukti į bendrą miesto kultūrinį gyvenimą.

Teritorijoje mus labiausiai sudomino kultūros paveldo departamento saugomi vertingi objektai. Juos įveiklinus, rekonstravus ir atlikus jiems remontą, būtų galima sukurti darnias, į bendrą kurltūrinį miesto gyvenimą įsipinančias rekreacines erdves miesto gyventojams bei turistams. Sutvarkytos erdvės, atnaujinti kultūros paveldui priklausantys statiniai prisidėtų prie miesto identiteto kūrimo bei ekonomikos augimo.

Pagrindiniai mūsų komandos tikslai – išsaugoti ir įveiklinti svarbiausius į kultūros paveldą įtrauktus objektus ir juos apjungti viešosiomis jau esamomis bei naujai kuriamomis erdvėmis.

Siekiame apleistą ligoninės ir gaisrinės teritoriją prikelti naujam gyvenimui, sukurti naują traukos centrą mieste. Tai taptų viena pagrindinių traukos vietų į miestą atvykstantiems turistams. Teritorija turi ne tik kultūrinį, bet ir ekonominį potencialą.

Išlaikant dalies pastatų autentiką sieksime sukurti naują turizmo ašį bei centrą: piligrimystės centrą bei spa kompleksą su konferencijų salėmis ir laikinu apgyvendinimu tiems, kurie trokšta pabėgti iš didmiesčių į ramią, gamtos apsuptą teritoriją, šalia Šventosios upės.

TURINYS 01. ĮVADAS

-PROBLEMATIKA -TIKSLAI -UŽDAVINIAI

02.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

05.

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

-VYSTYMO MODELIS -VYSTYMO SCHEMOS -KONCEPCIJA -TERITORIJOS PJŪVIAI -KONCEPCIJOS 3D VAIZDAS -VIZUALIZACIJOS

LITERATŪROS IR ANALOGŲ STUDIJA -LITERATŪROS STUDIJA -ANALOGŲ STUDIJA

03.

04.

URBANISTINĖ IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ -PADĖTIS LIETUVOJE -ISTORIJOS ANALIZĖ -NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS VERTYBĖS -SUSISIEKIMAS -GAMTINĖ ANALIZĖ -RELJEFO YPATUMAI -STRAVA ŽEMĖLAPIS -SKLYPŲ STRUKTŪROS -ESAMO UŽSTATYMO YPATUMAI -UŽSTATYMO MORFOTIPAI -SKLYPŲ STRUKTŪRA -FUNKCIJOS -MORFOTIPAI -AUKŠTINGUMAS -KOMPOZICINIAI YPATUMAI -ERDVIŲ TINKLAS -VERTYBĖS -PROBLEMOS -IŠVADINĖ SCHEMA -ESAMŲ PASTATŲ VERTINIMAS

06.

-OBJEKTAS: BENDRUOMENĖS CENTRAS -OBJEKTAS: TECH PARKAS -OBJEKTAS: SPA KOMPLEKSAS -OBJEKTAS: PILIGRIMYSTĖS CENTRAS

PRIEDAI -PLANČETAS

01

02

ĮVADAS

LITERATŪROS IR ANALOGŲ STUDIJA PROBLEMATIKA

Planuojant urbanistinę - architektūrinę intervenciją šioje teritorijoje yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad miestas yra išlaikęs pagrindinių istorinių gatvių ašis, kurios turėtų būti laikomos vertybėmis. Akcentuojant šia mintį, yra logiška ieškoti senųjų gatvių arba kvartalų struktūros atstatymo galimybių integruojant šiuolaikinius ir būsimus žmonių poreikius. Taigi, būtų palanku taikyti urbanistinės rekonstrukcijos principus šioje miesto dalyje, kadangi tai sukurtų istorines, kultūrines ir turizmo erdves, kurios atgaivintų miesto centrinę dalį esamame urbanistiniame audinyje.

PROJEKTO TIKSLAS Tikslas – sukurti toki miestą, kuriame žmogus būtų prioritetas. Miestas su viešomis, pritaikytomis žmogaus laisvalaikio praleidimui erdvėmis, saugiu ir patogiu gatvių tinklu bei su rekonstruotais bei atnaujintais svarbiais savo funkcija ar paveldo pastatais. Pagrindinis tikslas – įveiklinti apleistas senosios ligoninės ir miesto gaisrinės teritorijas ir jas apjungti viešųjų erdvių sistemomis, kuriose žmogus jaustųsi saugus ir galėtų aktyviai praleisti laisvalaikį ar pailsėti. Taip atnaujintas miestas ne tik sukurtų patrauklią aplinką miesto gyventojams bet ir turistams.

UŽDAVINIAI Išanalizuoti teritorijos keliamas problemas miesto urbanistiniam audiniui ir jų sprendimo būdus; Išnagrinėti panašių problemų turinčius užsienio analogus; Parengti pasirinktos teritorijos ir jos prieigų plėtrą bei rekonstrukciją, suformuojant naujus ryšius, erdves, kurie apjungtų miesto centrą

02 Støberikvarteret Architektai: Effect Architects Lokacija: Ribe, Danija Data: 2017

Ribe - seniausias Danijos miestas, kuris pasižymi savo iškilusiais katedros bokštais, plokščiame kraštovaizdyje. Pats miestas pastatytas apsuptas pelkių ir upių, tai apriboja miesto plėtimasi. Todėl Ribe miestelis yra tankiai apgyvendintas.

Ribės senamiestis pakankamai tankus , išlikęs iki šių dienų.

Mažaaukščiai pastatai sukuria patogius ir jaukius ryšius judėjimui. Taip pat išsilaikęs medžiagiškumas iki šių dienų. Visi šie dalykai išsaugo istorinio centro pojūčius.

Esančioje nagrinėjamoje teritorijoje šiuo metu yra plieno gamykla, kurią planuojama griauti. Toks kvartalas sukuria unikalią galimybę sukurti įdomią ir išskirtinę miesto dalį. Naujų kvartalų plėtra pritaikyta istorinio centro mastui, gatvėms, struktūrai, charakteriui, medžiagiškumui. Tai modernus sprendimas sujungiantis senamiestį ir nacionalinio parko kraštovaizdį.

Naudojamos medžiagos projekte sukuria modernaus miesto įvaizdį, bet ir išsaugo senamiesčio tapatumą. Anykščių miesto centre taip pat norima atsižvelgti į senamiesčio užstatymą, dvasią, kartu pritaikant modernius sprendimus.

02 From Nesbyen to Nesfjella Architektai: Schauman-Nordgren Lokacija: Nesbyen, Norway Data: 2017

Nesfjella yra Halingdalio viduryje Norvegijoje. Teritorija garsėja ištisus metus veikiančiomis lauko laisvalaikio ir pramoginėmis sporto šakomis bei renginiais vietinės bendruomenės iniciatyvomis, nes yra unikali padėtis formuoti užsiėmimus kalnų, laisvalaikio ir lauko erdvėse. Šiuolaikinės tendencijos ir ateities prognozės rodo, kad mūsų darbinis gyvenimas ir gyvenimo būdas atskleidžia mažiau apribojimų, daugiau lankstumo ir didesnės laisvės ieškoti laisvalaikio ir kasdienio gyvenimo suderinimo. Šiandien žmonės siekia į gyvenimo būdą orientuotų laisvalaikio ir gyvenimo būdo darbo vietų, todėl gyvybingas Nesbyeno centras yra natūrali vieta susitikti vietos gyventojams, namelių savininkams, lankytojams ir turistams. Kaimo ir jo miesto erdvių mastas; aikštė, takai ir susitikimų vietos yra patrauklios ir proporcingos žmogaus veiklai.

Nes vizija grindžiama esamų savybių nustatymu, prioritetų nustatymu, sujungimu, tobulinimuir papildymu. Remiantis keliais aiškiais planavimo principais, daugybė esančių „Nesbyen“ savybių bus atskleistos, sustiprintos ir sujungtos į darnią bendruomenę ir visų metų atrakcionų tinklą.

02 GATVĖS, VIEŠOSIOS ERDVĖS, GATVIŲ FORMANTAI Mark Sheppard ESSENTIALS OF URBAN DESIGN 2015 Apeliaciniai centrai yra sudaryti iš kviečiančių gatvių ir erdvių. Įsitraukianti, patogi ir saugi viešoji aplinka traukia lankytojus.

Knygoje rėmemės šiais aspektais siekiant sukurti visapusiškas naujas miesto dominantes senosios ligoninės ir gaisrinės teritorijose bei viešas erdves. Įsimintinos erdvės. Miesto įspūdį sustiprina įsimenamos gatvės ir erdvės. Kiekvienas etapas turėtų būti savitas, kad prisidėtų prie įsimenamos ir įskaitomos vietos. Gatvės charakteriui įtakos turi įvairūs veiksniai, įskaitant plotį, šalia esančių pastatų aukštį, tai, kaip ji padalinta į skirtingas naudojimo zonas, medžius, baldus, apšvietimą ir pan.

Aktyvūs frontai. Pastatai gali keliais būdais prisidėti prie visuomenės patrauklumo. Svarbiausia, kad jie turėtų aktyvius fasadus – fasadus, kurie žmonėms iš išorės suteikia galimybę pamatyti, kas yra pastato viduje. Tai daugiausia pasiekiama langais ir durimis. Į gatvę patenkantys naudojimo būdai dar labiau prisideda prie gatvės saugumo ir interesų. Tačiau šią veiklą reikia valdyti, kad netrukdytų pėsčiųjų takams.

Miesto drama. Gatvių ir viešųjų erdvių tinklą centre galima sukonfigūruoti taip, kad būtų sukurta įsimintina patirtis. Pirmenybė turi būti teikiama viešosios erdvės formai, kai pastatai yra išdėstyti ir suprojektuoti taip, kad sustiprintų gatvių ir atvirų erdvių apibrėžimą. Bet kurios gatvės, ilgesnės už vieną kvartalą forma turėtų būti sukurta siekiant sukurti „miesto dramą“ – erdvinius efektus, sukeliančius netikėtumo, žavėjiimosi, baimės jausmą ir panašiai. Kiekviena gatvė turėtų būti suplanuota kaip erdvių sekvencija, o kiekviena atvira erdvė – kaip atvykimo sekos kulminacija. Pvz.: gatvės ir erdvės, kurios subtiliai susiaurintos link pilietinio pastato ir paminklų, padidina jų matomumą, sukuria baimės jausmą ir pan.

02 VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TIPAI Rob Krier URBAN SPACE 1975

Viešosios erdvės mieste yra neatsiejama miesto urbanistinės struktūros dalis. Miestų teorijoje viešoji erdvė dažniausiai traktuojama kaip vienas iš svarbiausių urbanistinės struktūros dėmenų, apimančių neužstatytas (atviras), statinių apribotas (uždaras) ir žaliąsias (kintančias) miesto erdves.

Mastelis. Šiuos urbanistinių erdvių tipus papildo ir meninę išraišką suteikia mastelis. Nuo erdvės mastelio priklauso erdvės išraiška. Proporcijos gali kisti, tačiau mastelis yra pagrindinis erdvės elementas, suteikiantis erdvei identitetą. Kvadratinio tipo urbanistinės erdvės suvokimo priklausomybė nuo mastelio pavaizduota.

Erdvių tipologija. Urbanistinių erdvių tipologiją pagal R. Krier galima suskirstyti į dvi dalis: planinius erdvių tipus ir tūrinę erdvių išraišką. Pagal erdvines formas ir jų darinius urbanistinės erdvės pagal planinę struktūrą skirstomos į tris pagrindinius tipus: erdves, sudarytas kvadrato pagrindu, apskritimo pagrindu ir trikampio pagrindu.

Erdvių formantai – pastatai. Urbanistines erdves apibrėžia urbanistinių erdvių formantai (pastatai, statiniai. Gamtiniai objektai). Pastatais formuojamos urbanistinės erdvės remiasi trimis(kvadrato, apskritimo, trikampio) erdvių tipais, tačiau siekiant išgauti unikalesnę erdvės išraišką, erdvės yra transformuojamos, tačiau tai išlieka plokštuminis dalykas. Erdvės unikalumą suformuoja aplinkiniai pastatai, jų tūriai, siluetai.

Skirtingi pastatų aukščiai, tūriai, leidžia sukurti skirtingus erdvės pojūčius tame pačiame erdvės tipe.

02 PAGRINDINIAI ELEMENTAI, VEIKIANTYS IR KURIANTYSDARNIĄ MIESTO STRUKTŪRĄ Kevin Lynch THE IMAGE OF THE CITY, 1960 Lynch knygoje išskyręs 5 elementus, sako, jog jie turi veikti kaip visuma, kad atskleistų integruotą miesto įvaizdį. Tai yra bendras elementas, sujungtas kaip ryškus ir tankus vaizdas, orkestravimas. Rajonus gali sudaryti mazgai, apibrėžti briaunomis, prasiskverbti per kelius ir dominuoti orientyrais.

Tokie deriniai gali gali sustiprinti vienas kitą, rezonuoti taip, kad padidintų vienas kito galią, arba gali prieštarauti ir sunaikinti save. Kuriant vystymo koncepciją buvo atsižvelgta į autoriaus miestų tyrimus, siekiant sukurti visapusiškai įdomų ir gražų miestą.

5 elementai. Lynchas fizinę miesto vaizdo formą apibendrino į penkis elementus: takus, kraštus, rajonus, mazgus ir orientyrus. Orientyrai yra stebėtojams nepriklausantys ataskaitos taškai, kuriuos galima apibrėžti kaip paprastus fizinius elementus, kurie gali labai skirtis. Išskirtinumas yra pagrindinė fizinė orientyrų savybė, sukurianti erdvės dominavimą dėl kontrasto su aplinkiniais elementais, paverčiant juos unikaliais ar įsimenančiais miesto kontekste.

Keliai. Miesto erdvėje pagrindiniai elementai yra keliai.

Tipiški erdviniai personažai, unikalios fasado dekoracijos yra naudingos tam tikro kelio įvaizdžiui sustiprinti. Pirmiausia, kelias turi būti atpažįstamas, o paskui – jo tęstinumas. Be to, takai, turintys aiškią ir žinomą kilmę ir paskirties vietas, turi stipresnę tapatybę ir padeda susieti miestą.

Miesto vaizdas. Tinkamai suplanuotas aplinkos vaizdas pagerins žmonių saugumo jausmą ir padės užmegzti harmoningus ryšius tarp išorinio pasaulio ir jų pačių. Aplinkos įvaizdžius galima analizuoti trimmis komponentais: tapatumo, struktūros ir prasmės. Pirmiausia, tapatybė apibrėžia objekto identifikavimą, kuris reiškia jo atskyrimą nuo kitų dalykų. Antra, vaizdas turi apimti objekto erdvinį arba modelio santykį su stebėtoju ir kitais objektais. Galiausiai, šis objektas turi turėti tam tikrą prasmę stebėtojui – tiek praktinį, tiek emocinį. Išvaizdus miestas turėtų būti gerai suformuotas, savitas ir puikus. Net kasdienis žmonių gyvenimas taip pat gali būti iš naujo apibrėžtas ir suteikti visiškai naujas reikšmes.

03 URBANISTINĖ IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ

Anykščių miestas yra šiaurės rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos, Anykščių kalvagūbryje (95–112 m virš jūros lygio). Miestas yra prie Šventosios ir Anykštos upių santakos. Per miestą praeina Aukštaitijos siaurasis geležinkelis. Gegužės-spalio mėnesiais organizuojami reguliarūs turistiniai ir edukaciniai reisai iš Anykščių geležinkelio stoties. Šalia jos – veikiantis didžiausias Lietuvoje siauruko tiltas.

03 TERITORIJOS PADĖTIS MIESTE

Šalia miesto centro, pagrindinio kelio šone įsikūrusi autobusų stotis.

Iš rytų į vakarus driekiasi pagrindinis tranzitinis kelias, pažymėtas 120 numeriu, nurodantis pagrindines kryptis į artimiausius miestus – Ukmergę bei Svedasus. Viena pagrindinių miestą kertančių ir aptarnaujančių gatvių – Vilniaus gatvė, kuri pagal kategoriją priskiriama C kategorijai, tačiau dėl istoriškai susiformavusios reikšmės miestui bei greta įsikūrusių paslaugų bei prekybos centrų yra naudojama ir sunkiajam transportui. Pagrindinės Vienuolio bei žemesnės klasės Vilniaus gatvės turi po vieną eismo juostą.

Visa centrinė miesto dalis yra lengvai pasiekiama pagrindinėmis bei šalutinėmis miesto gatvėmis.

03 ISTORIJA (I)

Dabartinio Anykščių miesto užuomazga galejo atsirasti Mindaugo valdymo metais ar po jo mirties. Manoma, kad ant Šeiminiškėlių - Vorutos piliakalnio galėjo būti pastatyta pilis, o šalia jos gyvenvietė. Tačiau pilis su gyvenviete galėjo būti stipriai nuniokotos aie 1435 m.. kai ordino ir Švitrigailos kariuomenės puolė Anykščių žemės. Tačiau jau 1440 m. rašytiniuose šaltiniuose Anykščiai paminėti pirmą kartą. Žemėlapyje pavaizduotos pirmosios pagrindinės gatvės tamsiai ruda spalva, šviesiai ruda spalva pažymėta buvusi Šaltupio upelio tekėjimo vaga. Užbrūkšniuotas plotas mini

03 ISTORIJA (II)

Pirmoji Šv. apaštalo evangelisto Mato titulo bažnyčia buvo pastatyta 1442 - 1452 m. Tad, XV a. antroje pusėje Anykščių gyvenvietė jau galėjo būti išaugusi ir virtusi miesteliu.

Bažnyčios įsteigimas ir jos padėtis tikriausiai turėjo reikšmės prekybos centro su turgaus aikšte vietai. Pirmą kartą aikštė buvo paminėta 1514 m.

1514m. miestelis tuo metu išsidėstė abipus Šventosios upės, tačiau pagrindinis centras vis tiek liko dešinysis krantas. Žemėlapyje pavaizduotos pirmosios pagrindinės gatvės tamsiai ruda spalva, šviesiai ruda spalva pažymėta buvusi Šaltupio upelio tekėjimo vaga. Užbrūkšniuotas plotas mini išsiplėtusią gyvenvietės teritoriją, O juodas kvadratas žymi pirmąją

03 ISTORIJA (III)

Atrodo, kad XVI a. antrosios pusės pasikeitimai centre neturėjo didesnio poveikio Anykščių plano radiatinei formai. Vietoje vienos aikštės atsirado dvi. Naujoji aikštė buvo trikampė arba tracepinė. O senoji aikštė ilgainiui neteko ūkinės reikšmės. Beveik nėra duomenų apie miestelio pastatus iki XVI a. vidurio, negalima realiai spręsti apie Anykščių užstatymo pokyčius po gaisro. Susidarius naujai aikštei, dalis reikšmingų funkciniu požiūriu pastatų turbūt liko ankstesnėje vietoje, o kiti jau buvo statomi į rytus nuo jos. Žemėlapyje pavaizduotos pirmosios pagrindinės gatvės tamsiai ruda spalva, šviesiai ruda spalva pažymėta buvusi Šaltupio upelio tekėjimo vaga. Užbrūkšniuotas plotas mini išsiplėtusią gyvenvietės teritoriją, O juodas kvadratas žymi pirmąją bažnyčią. Rudas punktyras - išnykusi gatvė.

03 ISTORIJA (IV)

Miestelio centrą sudaro 5 pagrindinės gatvės: Bažnyčios g., Didžioji g., Įvažiavimo g., Naujoji žydų g. ir kelias per Šventosios upę į centrinę turgaus aikštę. Nesant autentiškų duomenų apie miestelio planą prieš rekonstrukciją, nevisai aišku, kurios gatvės buvo naujos, o kurios buvo naujai nutiestos ar tik pakeista kryptis. Pertvarkant gatvių trasas pagal stačiakampį planą, prie jų priderinta centrinė aikštė,kuri palikta ankstesnėje vietoje, bet išplėsta į šiaurę. Žemėlapyje pavaizduotos pagrindinės gatvės tamsiai ruda spalva, šviesiai ruda spalva pažymėta buvusi Šaltupio upelio tekėjimo vaga. Juodasstačiakampis žymi bažnyčią

03 NEKILNOJAMO KULTŪROS PAVELDO VERTYBIŲ SCHEMA Anykščių miesto istorinė dalis datuojama XVI a. II p.– XX a. pr. Tai saugoma mišraus plano struktūra, gatvių tinklas, vyraujantis užstatymas 1–2a. mediniai namai. Anykščių rajono nekilnojamasis kultūros paveldas pasižymi gausa, tipologine įvairove ir ryškia istorine kultūrine verte.

Miesto istorinėje dalyje yra daugybė kultūros paveldo vertybių, dalis jų yra apleistos ir reikalauja išsaugojimo pritaikant visuomeninėms reikmėms.

Svarbūs objektai yra išsibarstę po visą miesto centrinę dalį. Svarbūs objektai tarpusavyje nėra apjungti, todėl būtų galima siūlyti viešųjų erdvių kūrimą, kurios apjungtų vertingus objektus ar jų teritorijas.

Kultūros paveldo išsaugojimą būtina vertinti kaip svarbią paskatą vietovės ekonominei plėtrai.

Vystymo tikslas - kultūros paveldo objektų sutvarkymas išryškinant dominuojančių kultūros paveldo objektų sąveiką su kitais kultūros paveldo objektais ir gamtine aplinka.

03 SUSISIEKIMO SCHEMA

Kadangi miestas nėra labai didelis, jame nėra viešojo transporto, o pagrindinis judėjimas vyksta automobiliais. Vienuolio, Baranausko bei Troškūnų gatvės, matomos schemoje, priklauso B kategorijos – krašto kelių kategorijai. Tai pagrindiniai susisiekimo keliai su greta esančiais miestais, bei pagrindinės tranzitinės gatvės miesto viduje. C kategorijos gatvei priklauso pagrindinė funkcinė ir kompozicinė vidinė miesto transporto gatvė – Vilniaus gatvė. Dėl greta jos įsikūrusių prekybos centrų ja taip pat važiuoja sunkusis transportas. Gatvė jungiasi su pagrindine tarpmiestine jungtimi – Vienuolio gatve. Pagrindinių gatvių tinklas išvystytas gana patogiai. Pagrindine problema, kad tranzitiniai maršrutai kerta miesto centrą.

Dviračių takas nusidriekęs palei upės pakrantę , pagrindiniai pėsčiųjų takai – parkuose bei skveruose. Bendrai Anykščių miesto dydis ir struktūra palanki susisiekimui pėsčiomis. Centrinėje dalyje išsidėstę traukos objektai palyginus patogiai ir greitai pasiekiami pėsčiomis. Visas centre esančias pasyvaus ir aktyvaus laisvalaikio erdves galima pasiekti tiek dviračiais tiek pėstute.

Visose gatvėse įrengti šaligatviai, skirti pėstiesiems.

03 ŽELDYNŲ STRUKTŪROS SCHEMA

Ypač saugomų teritorijų sistema Anykščių rajone apima 26,17% teritorijos.

Tai daugiau kaip du kartus viršija LR vidurkį. Tolimesnėje integruoto gamtos ir kultūros paveldo apsaugoje Anykščių rajone numatomos ypač saugomų teritorijų tinklo optimizavimo bei papildymo kryptys.

Gamtinių rekreacinių išteklių gausa Anykščių mieste kuria ypač palankias sąlygas poilsinio turizmo ir kurortinio gydymo vystymuisi, todėl didelį dėmesį būtų tikslinga skirti esamos poilsinės rekreacijos infrastruktūros atnaujinimui, gerinimui, bei jų plėtrai.

03 IŠVADINĖ ŽELDYNŲ STRUKTŪROS SCHEMA

Anykščių miesto želdynų struktūroje ryškiai dominuoja Šventosios upės krantinė, apie kurią susitelkę pagrindiniai miesto centrinės dalies želdynai. Tai sukuria linijinę želdynų sistemą. Ši sistema apjungia Okuličiūtės dvarelį ir Senosios ligoninės ir Gaisrinės teritorijas. Prie šios sistemos prisijungia Anykščių parkas iš šiaurės rytų ir iš pietvakarių - Anykščių dainų parkas. Želdynai, kurie yra pritaikyti rekreacijai yra koncentruoti už miesto centrinės dalies, o kiti centrinėje miesto dalyje esantys želdynai yra gan padriki, nesijungia į sistemą, nekuria žaliųjų ryšių. Šios želdinių grupės yra potencialios mieste. Jas vystant būtų galima sukurti naujas rekreacines poilsio erdves. Šios naujos želdynų grupės galėtų jungtis kartu su kultūros vertybių paveldo saugomais objektais ir jų teritorijomis ir taip pritraukti daugiau turistų Anykščių mieste.

03 TOPOGRAFIJOS SCHEMA

Anykščių miesto reljefas yra išskirtinis. Jam būdingi aukščių svyravimai.

Išraiškingiausios miesto vietos yra A. Baranausko sodyba bei bažnyčios teritorija, kurios yra ant vienų iš aukščiausių vietų mieste. Žemiausia vieta yra Šventosios upė ir jos pakrantė.

03 PJŪVIS PER NAGRINĖJAMĄ TERITORIJĄ

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ FUNKCINĖ NAUDOJIMO SCHEMA

03 SKLYPŲ STUKTŪRA: BUVUSIŲ SKLYPŲ SCHEMA

1891 metų suschemintas plano variantas, kuriame nėra didelių pokyčių , Po daugelio gaisrų Anykščių miestelio planinė struktūra nepasikeitė, išliko tos pačios pagrindinės gatvės. Sklypai dideli, ilgi, neproporcingai sudalinti, nėra aiškios struktūros. Miesto centre sklypai smulkesni, sustambėja tik toliau nuo miesto centro.

03 SKLYPŲ STUKTŪRA: ESAMŲ SKLYPŲ SCHEMA

03 TERITORIJOS FUNKCIJŲ SCHEMA

Anykščių miestas turi gana aiškiai susiformavusį miesto centrą, kuris remiasi šalia senamiesčio dalies.

Tai teritorija, kurioje gausiausiai susitelkusios mieste esančios komercines bei visuomenines paslaugas teikiančių funkcinių zonų teritorijos.

Centrinėje miesto dalyje galime aptikti tiek istoriškai susiformavusią miesto aikštę, kultūros namus, kitus svarbius visuomeninius objektus, kaip centrinė miesto biblioteka, bažnyčia ir kita.

Pasirinkta nagrinėjama miesto dalis taip pat yra ir miesto istorinė dalis, kur susitelkusios visos kultūros paveldo saugomos teritorijos bei objektai, išskyrus senąsias žydų kapines, kurios yra pietinėje miesto dalyje.

UŽSTATYMO MORFOTIPAI

03 UŽSTATYMO MORFOTIPŲ SCHEMA

UŽSTATYMO MORFOTIPAI

Anykščiuose dominuoja Sodybinis reguliarus užstatymas.

Sodybinis stichinis morfotipas dominuoja centrinėje miesto dalyje. Centrinę miesto dalį galima identifikuoti iš morfotipų gausos.Nors centre dominuoja sodybinio tipo užstatymas, galima pastebėti ir daug laisvo planavimo visuomeninių kompleksų. Pastebimi laisvo planavimo tipinių daugiaaukščių pastatų teritorijos centrinėje miesto dalyje, atsiradusių po 1967 metų. Šalia senosios - centrinės miesto dalies driekiasi didelis kompleksas pramoninės paskirties teritorijos - Anykščių vyno gamykla.

Neįsisavinta dalis pakrantės, šalia SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI bažnyčios ir ligoninės komplekso. Taip pat trūkstaNagrinėjamos teritorijos ribos teritoriją formuojančių objektų tur- Pastatai Užstatymo morfotipai gaus teritorijoje.

Sodybinis reguliarus užstatymas

Sodybinis stichinis užstatymas Laisvo planavimo daugiabučių užstatymas Visuomeninės paskirties kompleksų teritorijos Atskirai stovintys pastatai laisvo planavimo ligoninės teritorija laisvo planavimo gyvenamųjų daugiabučių ir visuomeninės paskirties objektų teritorija Inžinerinės ir inžinerinės inftastruktūros objektai

SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI

M 1:5000

Nagrinėjamos teritorijos ribos Pastatai Užstatymo morfotipai Sodybinis reguliarus užstatymas Sodybinis stichinis užstatymas Laisvo planavimo daugiabučių užstatymas Visuomeninės paskirties kompleksų teritorijos Atskirai stovintys pastatai laisvo planavimo ligoninės teritorija laisvo planavimo gyvenamųjų daugiabučių ir visuomeninės paskirties objektų teritorija Inžinerinės ir inžinerinės inftastruktūros objektai

M 1:5000

03 AUKŠTINGUMO UŽSTATYMO AUKŠTINGUMAS SCHEMA

Anykščiuose dominuoja mažaaukštis užstatymas (1-2 aukštai). Tiek centrinėje miesto dalyje, tiek ir už jos pilnai dominuoja tik mažaaukščiai pastatai.Centrinė miesto dalis pasižymi nežymiais paaukštėjimais, dažniausiai aukštingumas pasiekia 3-4 aukštus.Dešinysis upės krantas išsiskiria sovietinių daugiabučių kvartalais, kurių aukštingumas siekia 4 ir daugiau aukštų.

Aukščiausias miesto pastatas, kuris taip pat yra ir miesto vertikalinė dominantė - Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.

Bažnyčios bokštai gana gerai matomi visose miesto periferijose, Ypač nuo upės krantinių.

SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI

Nagrinėjamos teritorijos ribos Užstatymo aušktingumas, aukštų sk.

Dominuoja 1-2 aukštai Dominuoja 3-4 aukštai Dominuoja 4-5 aukštai Miesto vertikalinės dominantės

M 1:5000

SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI

Nagrinėjamos teritorijos ribos Užstatymo aušktingumas, aukštų sk.

Dominuoja 1-2 aukštai Dominuoja 3-4 aukštai Dominuoja 4-5 aukštai Miesto vertikalinės dominantės

M 1:5000

03 KOMPOZICINĖ SCHEMA

Pagrindiniai funkciniai ryšiai teritorijoje yra vedantys nuo aikštės ir šalia miesto bažnyčios. Kompozicinėje schemoje išryškėja pagrindiniai svarbūs kompoziciniai mazgai. Svarbiausia ašių susikirtimo vieta yra erdvė prieš bažnyčią. Į ją taip pat atveda ašis einanti per Šaltupio g. Ji formuoja potencialų žaliąjį ryšį, kuris apjungia miesto teritorijas tarp Anykščių vyno gamyklos ir šalia bažnyčios esančios upės. Šioje atkarpoje išryškėja potencialūs žalieji mazgai. Miesto aikštė taip pat yra labai charakteringas mazgas kadangi pagrindinės charakteringos ašys supa ją iš visų pusių. Trikampės formos erdvė prieš bažnyčią aiškiai dalinasi į dvi dalis, kuriose viena iš jų yra potenciali žalioji zona, kita erdvė tampa traukos centru į pagrindinę nagrinėjamą erdvę - kur šiuo metu yra senasis klebonijos pastatas.

03 VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMOS SCHEMA

Erdvės yra skirstomos į pirmaeiles, antraeiles bei trečiaeiles pagal svarbą erdves. Nagrinėjamoje teritorijoje vyrauja II-o svarbumo eilės.

Pagrindinės – pirmaeilės erdvės yra išsidėsčiusios teritorijos centrinėje dalyje – aikštės erdvė, erdvė prie bažnyčios bei turgaus vietos. Šios erdvės teritorijai yra prioritetinės, todėl joms itin svarbus tinkamas jų formavimas. Pirmaeilėms teritorijos erdvėms daugumoje vietų trūksta tinkamų erdvės formantų, kurie formuotų aiškias, žmogui suvokiamas erdves, bei padėtų išvystyti tinkamą, racionalų viešųjų erdvių tinklą. Labai didelė dalis nesuformuotų erdvių yra trečiaeilės pagal svarbą erdvės.

Jos teritorijoje daugiausia yra gyvenamuosiuose kvartaluose kur vyrauja sodybinis – 1-2a. užstatymas. Šios erdvės veda į šalia esančias, gamtines erdves.

03 ERDVINĖ - TŪRINĖ SCHEMOS

Lyginant tūrį ir erdves, matoma, kad nagrinėjamoje teritorijoje santykis yra gan panašus, bet dominuoja tūrinė struktūra. Bendrai teritorija užstatyta gana tankiai. Tankiausiai užstatyta Pietų, Rytų bei Pietryčių pusėse. Erdvinėje struktūroje dominuoja upės ir žaliųjų elementų sukuriamos erdvės. Anykščių mieste neaptinkama daug neišnaudojamų erdvių, visoms yra priskiriamos atitinkamos viešų ir privačių erdvių funkcijos.

03 VERTYBIŲ SCHEMA

GAMTINIS: 1. Anykščių miesto parkas; 2. Pakrantė; 3. Skveras; 4. Miesto aikštė.

5. Šventosios upė 6. Šaltupio upelis UŽSTATYMAS: 1. Anykščių miesto istorinė dalis: a) bažnyčia; b)Ligoninės pastatas; c) Rašytojos Bronės Buivydaitės namas; d) Anykščių sinagogos pastatas; e) Okuličiūtės dvarelis; f) Antano Baranausko Ir Antano Žukausko - Vienuolio sodyba g) Turgaus aikštė MIESTO IDENTITETAS: 1. A. Miestovaizdis (nuo apžvalgos aikštelės) 2.A. Miestovaizdis (nuo šiaurinio kelio) 3.A. Miestovaizdis (nuo turgaus)

VIZUALUS MIESTOVAIZDIS IR JO ĮTAKA KRAŠTOVAIZDŽIUI

Miesto siluetas uo apžvalgos aikštelės (google maps)

Kurklių g. siluetas (google maps)

Vilniaus g. siluetas (google maps)

Vilniaus g. siluetas (google maps)

Siluetas nuo Vilniaus g. žiūrint į šiaurę (google maps)

Siluetas nuo Kurklių g. žvelgiant į šiaurę (google maps)

03

PROBLEMŲ SCHEMA GAMTINĖS PROBLEMOS 1. Kvartale nesutvarkyta prieiga prie upės. Reiktų minėtas prieigas sutvarkyti, išvalyti nuo nereikalingų medžių, pritaikyti pėstiesiems pasitelkiant rekreacinius, mažosios architektūros objektus.

2. Šaltupio upelis pažymėtoje teritorijoje yra po žeme. Keičiant teritorijos užstatymą, būtina atkurti upelį iki pat Šventosios upės.

MIESTO IDENTITETO PROBLEMOS 1. Miesto pagrindinė aikštė. Šiuo metu jos paskirtis yra kaip skverelio, turi didelį plotą žalumos, tačiau neatitinka aikštės funkcijos. Šioje pažymėtoje teritorijoje galima įrengti laikinų architektūros statinių, stacionarius stendus įvairioms parodoms, taip ją įveiklinant.

2. Neišreikšta pagrindinių kelių sankirta. Sankryžą reiktų formuoti sukuriant naują užstatymą, kuris aiškiai nurodytų posūkį į pagrindines gatvę.

3. Nesutvarkyta aikštė prie Anykščių autobusų stoties. Reiktų sutvarkyti pėstiesiems vaikščioti skirtą dangą, įrengti suoliukus, tinkamą gatvės apšvietimą.

UŽSTATYMO PROBLEMOS 1. Nebaigtas formuoti kvartalas. Tai Urbanistinio potencialo turinti teritorija. Reikalinga sukurti vientisą užstatymą.

2. Nebaigtas formuoti perimetrinis gatvės užstatymas 3. Miesto turgus neturi identiteto, trūksta zonavimo, mažosios architektūros sprendinių 4. Nebaigtas formuoti perimetrinis gatvės užstatymas. Erdvę galima užpildyti rekreacine erdve vaikams.

KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI 1. Apleistas ligoninės pastatas 2. Apleista žydų sinagoga

IŠVADINĖ SCHEMA

03 IŠVADINĖ SCHEMA

IŠVADINĖ SCHEMA

Atlikus urbanistinę esamos situacijos miesto analizę, kaip problemas mieste galima išskirt: -trūkstami ryšiai, jungiantys centrinę miesto dalį su detalizuojama apleistos ligoninės teritorija.

-Teritorijoje gausu apleistų, avarinės būklės pastatų. Taip pat neįveiklinti kultūros paveldui priklausantys apleisti pastatai.

-Šaltinio gatvė mieste dalyvauja kaip ,,shared space” erdvė, tačiau joje trūksta rekreacinių erdvių.

-Nesuformuota dalis teritorijos, trūksta gatvių ir erdvių formantų.

Atsižvelgiant į problemas, tolimesniame etape siūlomi atitinkami sprendiniai: -Kuriami trūkstami ryšiai, kurie SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI Nagrinėjamos teritorijos ribos padėtų ligoninės teritorijai įsilieti į bendro miesto ur- Vandens telkiniai Dominantės banistinę Kiti svarbūs pastatai struktūrą.

Apleisti pastatai -Projektuojamas naujas užstatymas, 1 svarbumo erdvės 2 svarbumo erdvės kuriamos Minkštosios erdvės/parkai papildomos funkcijos, kurios atsižvel-Kvartalai giant į miesto gyventojų poreikius ir Istorinė miesto dalis Esamas užstatymas trūkumus, atsiradusius atlikus Trūkstamas užstatymas analizę, yra reikalingi miesto ben- Trūkstami ryšiai Svarbūs mazgai druomenškumui gyvinti.

-Naujos rekrecinės erdvės. Kuriamos naujos rekreacinės erdvės, kurios jungiasi jau su esamomis, taip sukuriamas bendras viešųjų erdvių tinklas mieste.

SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI Nagrinėjamos teritorijos ribos

M 1:5000

Vandens telkiniai Dominantės Kiti svarbūs pastatai Apleisti pastatai 1 svarbumo erdvės 2 svarbumo erdvės Minkštosios erdvės/parkai Kvartalai Istorinė miesto dalis Esamas užstatymas Trūkstamas užstatymas Trūkstami ryšiai Svarbūs mazgai

M 1:5000

03 ESAMŲ PASTATŲ VERTINIMAS

04 URBANISTINĖ KONCEPCIJA

04

VYSTOMO MODELIO SCHEMA Modelio dedamoji dalis yra dviejų pagrindinių traukos objektų ir ryšių kūrimas - išlaikomas esamas turistų traukos objektas - Anykščių vyno gamykla ir kuriamas naujas, pagal šiuolaikines tendencijas turizmui pritaikytas traukos objektų centras mieste. Pagrindinis traukos objektas mieste galėtų būti SPA sveikatingumo centras su konferencijų salėmis, viešbučiu bei bendruomenės centras.

Miestas vystomas jau užstatytose teritorijose, jas baigiant formuoti, įsisavinant esamas teritorijas, renkonstruojant apleistus svarbius pastatus.

Planuojama nauja turizmo, viena pagrindinių traukos centrų ašis. Ašis prasideda Anykščių vyno gamykla, prasikerta su SPA centru, bendruomenės centru ir baigiasi pakrantėje kuriamu pliažu/nauja rekreacine erdve pritaikytai poilsiui. Žalių erdvių sistema išlieka linijinė, kurią papildo želdynai ir parkai. Turizmo ašyse kuriama nauja rekreacinė erdvė, pritaikyta aktyviam laisvalaikiui kartu su lauko biblioteka.

Pagrindinė turizmo ašis išryškina pagrindinių traukos centrų idėją bei paverčiant Šaltinio g. aktyvia, bendruomenei pritaikyta viešąja gatve. Šaltinio g. išlaikoma A kategorijos, suprojektuota “shared space” principu.

Anykščių miesto centrinės dalies vystymo modelio sprendiniai pritrauktų naujų turistų srautų, kurie skatintų miesto ekonominį gyvenimą. Kuriami nauji traukos objektai, įveiklinami esami traukos objektai sukurtų įvairaus laisvalaikio praleidimo būdus, o sutvarkyta ir išvystyta želdynų sistema skatintų aktyvų gyvenimo būdą, įtrauktų gyventojus į miesto gyvenimą, skatintų socialinę sąveiką.

04 VYSTYMO SCHEMOS

MASĖ Nagrinėjamoje teritorijoje žymėjome vientisą masę ir pagal ją sprendėme, kuria kryptimi reikėtų pradėti judėti link konkrečių sprendimų.

MASĖ (FONINIS AUKŠTIS)

KVARTALAI Iš vientisos masės skirstėme kvartalus, bandėme įžvelgti naujų ryšių, tačiau pagrindinės ašys išliko tokios, kokios buvo, nes pamatėme, kad visi ryšiai teisingi, tik juos reikia sustiprinti.

I SVARBUMO KANALAS Schemoje pažymėtas I svarbumo kanalas su jau sudalintais kvartalais, kurie suformuoja erdves bei detalesnius kvartalus.

KVARTALAI

I SVARBUMO KANALAS

04 VYSTYMO SCHEMOS

II SVARBUMO KANALAI Shemoje pažymėti trys antraeiliai kanalai tai - gamtinis prie upės, istorinis kanalas, kuris praeina pro bažnyčia ir kerta viso komplekso erdves, bei trečias apatinis, kuris reprezentuoja komercinę ašį.

II SVARBUMO KANALAS

I SVARBUMO KANALAS + KONTEKSTAS Schemoje pažymėtas I svarbumo kanalas ir kontekstas su suprojektuotais pastatais ir kaip visos pagrindinės erdvės išsidėsto tarp pastatų.

FUNKCIJA Kuriamos naujos funkcijos papildančios miesto socialinę padėtį.

Bendruomenei skirtos erdvės ir pastati, rekreacijai ir poilsiui skirti pastatai, taip pat ir administracinės, komercinės bei darbo patalpos.

I SVARBUMO KANALAS + KONTEKSTAS

FUNKCIJA

04

VYSTYMO SCHEMOS RYŠIAI Schemoje pažymėti šviesia spalva takai yra pėsčiųjų, o tamsia spalva - dviračių. Taip išsidėstę takai gerina susiekimo sistemą ir tampa patogesni dviratininkams ir pėstiesiems, VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA Pagrindinis nagrinėjamos teritorijos erdvinis kanalas yra erdvė einanti nuo Šaltupio g. iki naujai projektuojamo kvartalo su SPA centru, bei rekreacinės paskirties pakrantės. Ši erdvė yra traktuojama kaip turistinė/kultūrinė erdvė.

Iš jos lengvai patenkama į visus naujai projektuojamus kompleksus – TECH. parką, piligrimų centrą bei bendruomenės centrą. Tai yra svarbi kompozicinė teritorijos ašis apjungianti visas funkcijas ir užsibaigianti gamtinėmis erdvėmis.

Kitos viešosios teritorijos erdvės yra projektuojamos taip, kad sudarytų racionalų, suvokiamą viešųjų erdvių tinklą. Yra lengva patekti iš vienos erdvės į kitą ir sistema yra logiškai suprantama.

Gamtinės erdvės vyrauja Šiaurinėje bei Šiaurės Vakarų dalyje, prie bažnyčios bei SPA centro.

Taip šioms vietoms sukuriamas natūralumo bei gamtos pojūtis, šios erdvės atsiskiria nuo visuomeninių bei komercinių erdvių.

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SCENARIJUS Nagrinėjamoje teritorijoje erdvės gana aiškiai atsiskiria pagal funkciją, vietomis yra persipynusios. Pagrindiniai funkciniai ryšiai teritorijoje yra vedantys nuo aikštės ir šalia miesto bažnyčios.

Teritorijoje dominuoja traktuojamos komercinės erdvės. Jos apima didžiąją dalį teritorijos apart Šiaurinėje dalyje esančių SPA, bendruomenės centro bei bažnyčios. Šalia šių objektų yra traktuojama visuomeninė erdvė. Traktuojama religinė erdvė apima bažnyčios, bei parapijos teritoriją. Kultūrinė turistinė erdvė prasideda Šaltupio g. ir tęsiasi iki Piligrimų centro. Ji taip pat persipina ir eina per visuomeninę bei komercinę erdves, kadangi šiose vietose yra mišrios funkcijos pastatų. Šių erdvių scenarijus yra aiškiai suvokiamas, iš vienos erdvės yra lengva patekti į kitą, ir erdvės yra aiškiai suvokiamos pagal funkciją. Dauguma šių erdvių teritorijoje baigiasi dominantėmis arba svarbiais šiai teritorijai pastatais. Siekta, kad kiekvienas rajonas pasiektų centrinę miesto dalį erdviniu kanalu, kuriame būtų ir kitos funkcijos ir taip erdvės papildytų viena kitą.

RYŠIAI

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SCENARIJUS

04 URBANISTINĖ KONCEPCIJA Šiuo atveju į išmanų miestą žiūrima kaip į miestą, kuriame patogu ir gera gyventi ir pirmenybė yra teikiama žmogui.

Projektuojama atsižvelgiant į žmonių gerbūvį bei aplinkinę gamtinę aplinką.

Urbanistinis planavimas ir architektūra turi savo vaidmenį išmaniojo miesto gyvenime. Kuriami ryšiai, gerinantys susisiekimą tiek transportui, tiek pėstiesiems bei dviratininkams.Parkingai projektuojami kvartalų pakraščiuose ir taip kartu mažinamas automobilių srautas. Kuriamos naujos viešosios erdvės, gerinančios gyventojų gerbūvį.

Skatinančios bendravimą ir pasiūlančios įvairovę skirtingų veiklų. Buvusios gatvės, kuriose važinėjo automobiliai dabar yra skirtos žmonėms, jos yra saugios, jaukios. Projektuojama architektūra, kuri pritrauktų gyventojus ir pagerintų miesto ekonominę ir socialinę situaciją. Architektūrinė išraiška taptų miesto identiteto dalimi, įsimintini pastatai ir struktūros padėtų plėsti turizmą.

Renovuojami, rekonstruojami esami pastatai, naudojamos perdirbtos ir gamtai draugiškos medžiagos pastatų fasadams – visa tai padeda miestui tapti švaresniu, ekologiškesniu bei padeda labiau įsilieti į Anykščių miesto gamtos įvairovę. Taip pat projekte naudojamos naujausios technologijos, tokios kaip išmanieji elektros skaitikliai ir vėdinimo sistemos, kurios padeda taupyti energiją. Taip projektas priartina Anykščių miestą link išmanaus miesto vizijos.

04 TERITORIJOS PJŪVIAI

04 TERITORIJOS 3D VAIZDAS

04 VIZUALIZACIJOS

04 VIZUALIZACIJOS

05 ARCHITEKTŪROS DETALIZACIJOS

05

OBJEKTAS: BENDRUOMENĖS CENTRAS Projektuojamas bendruomenės centras yra svarbiausioje detalizuojamos teritorijos dalyje. Projektuojamas pastatas išsiskiria savo siluetu bei fasadais. Tai tampa nauja teritorijos dominante. Į bendruomenės centrą bus pritraukiamos viso amžiaus grupės. Tai sustiprins socialinį gyventojų tarpusavio ryšį Anykščiuose, o tai skatins dar įvairesnę laisvalaikio praleidimo veiklą.

Bendruomenės centro pastato architektūra yra moderni, tačiau siekiant sukurti ryšį tarp esamos senamiesčio struktūros, yra kuriami šlaitiniai stogai. Pastato struktūrai yra naudojama išsaugoma buvusio pastato dalis ligoninės teritorijoje(išsaugomos sienos nuo upės ir bažnyčios pusės, žr. Planų brėžiniuose). Didžioji dalis langų angų yra išsaugoma, dalis jų užmūrijama. Pastatas yra pratęsiamas ir kartu išsaugoma langų ritminės eilės. Siekiant vientisos ir ramios fasadų architektūros, langai uždengiami antru fasadu – medžio lentelėmis. Fasadų apdailai naudojamos medžio lentos, taip siekiant išsaugotį organiškumą, natūralumą bei ryšį su gamtine aplinka Anykščių mieste. Pastato kairiajame fasade suprojektuota lango anga.

Per ją atsiveria vaizdas į Anykščių bažnyčios bokštus. Prie to prisideda projektuojamas atviras atriumas su dideliu stoglangiu. Kartu į pastatą patenka daugiau natūralaus dienos apšvietimo, o bendruomenės centro lankytojai gali žavėtis nedideliais landšafto sprendimais pastato viduje: pasodintu medžiu i augalais.

Prie natūralaus dienos apšvietimo prisideda ir projektuojama didelė atvira stiklo siena. Ji taip pat atveria vaizdą į tech parką, senosios gaisrinės pastatą bei projektuojamą aikštę.

Bendruomenės centro išplanavime vyrauja aktyvios zonos. Pirmas aukštas skirtas vestibiuliui bei valgymo zonai. Į antrą aukštą patenkama laiptais, kurie taip pat yra ir erdvė poilsiui,darbui ir pan.(projektuojamas amfiteatras) bei liftu. Antrame aukšte pagrindinė erdvė yra paskirta multifunkcinei salei, kurioje gali vykti miesto koncertai, rodomi kino filmai ir pan.

Trečias aukštas skirtas darbo vietoms, konferencijų salėms bei bibliotekai. Kuriama aktyvi/ pasyvi zonos.

05

OBJEKTAS: TECH PARKAS Kvartale projektuojamas naujas Tech parkas, kuriuo siekiama pritraukti naujas ir įkurdinti senas įmones, stratuolius, kurie burtųsi į vieną technologijų ir inovacijų centrą. Tai taptų vienu iš naujai projektuojamų miesto traukos centrų. Visas kompleksas sudurtas tarsi iš skirtingų smulkesnio mastelio pastatų. Taip siekta ,kad mastelis būtų kiek galima artimesnis aplinkiniam kontekstui. Šlaitiniai stogai ir mediniai namų fasadai – viena iš Anykščių miesto identiteto elementų. Pirmuose aukštuose projektuoji plataus perimetro holai, kurie gebėtų priimti didesnį srautą žmonių. Rytinėje dalyje esančiuose korpusuose įrengiamos ir komercinės paskirties patalpos, kurios atsisuka į pėstiesiems projektuojamą alėją. Visuose pastatuose projektuojamos atviros bei uždaros darbo erdvės. Šiauriniame korpuse įrengiama didesniems renginiams skirta auditorija, valgykla.

Antruose aukštuose visi korpusai apjungiami laisvalaikio ir poilsio erdvėmis, koridoriais.

Ties antru aukštu visuose pastatų fasaduose montuojami mediniai tašeliai, kurie techniškai dalyvauja ir kaip papildoma apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių, įrengiami aliuminio fasadai, kad būtų galima išgauti kiek įmanoma didesnį langų perimetrą.

Rekonstruojamas senasis Anykščių gaisrinės pastatas. Paliekant esamo tūrio kontūrą – vidinės erdvės keičiamos į tinkamas meno muziejui įrengti. Pastato viduje projektuojamos didelės erdvės atviroms ekspozicijoms, mažesnės salės kitoms parodoms ar renginiams. Pirmas bei antras pastato aukštas veikia kaip parodų salės. Trečiame aukšte – ant stogo įrengiamas atvira terasa miestiečiams bei turistams.

Bokšto dalyje rekonstruojama laiptinė ir įrengiamas apžvalgos bokštelis.

Fasadiniai meno muziejaus sprendiniai – aliuminio fasadas, dengti mediniais tašeliais, derinantis prie Tech parko architektūros, aplinkinio konteksto. Taip pat dėl šviesos nepralaidumo siekiama, kad parodų salėse nebūtų pilnai tiesioginių saulės spindulių.

Anykščių miesto centrinės dalies vystymo modelio sprendiniai pritrauktų naujų turistų srautų, kurie skatintų miesto ekonominį gyvenimą. Kuriami nauji traukos objektai, įveiklinami esami traukos objektai sukurtų įvairaus laisvalaikio praleidimo būdus, o sutvarkyta ir išvystyta želdynų sistema skatintų aktyvų gyvenimo būdą, įtrauktų gyventojus į miesto gyvenimą, skatintų socialinę sąveiką.

05

OBJEKTAS: SPA KOMPLEKSAS Kvartale projektuojamas naujas SPA kompleksas bei rekonstruojama senoji Anykščių ligoninė – ten projektuojama kavinė. Spa centras projektuojamas šalia naujos rekreacinės paskirties pakrantės. Ši miesto dalis turi daugiausiai gamtinio kraštovaizdžio, yra visai šalia upės, todėl tai yra ideali vieta SPA kompleksui. Visas SPA kompleksas yra suprojektuotas iš atskirų korpusų, tam, kad bendras komplekso užstatymo vaizdas atitiktų Anykščių miesto užstatymą – būtų smulkesnio mastelio pastatų. Šlaitiniai komplekso stogai bei mediniai pastato fasadai yra vienas iš Anykščių miesto identiteto elementų. Pirmuose komplekso aukštuose projektuojamos bendros erdvės, bei SPA paslaugų kabinetai. Šiauriausiame korpuse projektuojamas atskiras baseino ir pirčių zonos kompleksas. Pirmieji kompleksų aukštai susidaro iš vonių kambarių, masažų kabinetų, procedūrų kabinetų, poilsio erdvių ir t.t.

Pagrindinis SPA korpusas turi dideles bendras erdves – holą, valgymo zoną, iš kurios galima patekti į dalinai privatų, vidinį SPA kiemą. Visi šio komplekso korpusai yra apjungiami stiklinėmis galerijomis bei koridoriais. Tokia komplekso struktūra leidžia kurti jaukias erdves lauke.

Antruose komplekso aukštuose yra projektuojami gyvenamieji viešbučio kambariai. Šiauresni kompleksai turi didesnius apartamentus, talpinančius daugiau žmonių. Visų apartamentų langai yra gan dideli - taip siekiama, kad žmonės matytų kuo daugiau aplinkos ir gautų kuo daugiau natūralios šviesos. Taip yra taupoma energija.

Tam, kad nebūtų trikdomas privatumas, kur reikia, langus pridengia fasado apdaila – medinės dailylentės.

Rekonstruojama senoji Anykščių ligoninė. Paliekamos šio pastato kapitalinės sienos. Atsižvelgiant į aplinką, bei SPA kompleksą, yra keičiama stogo bei langų struktūra. Šiame pastate projektuojama kavinė, kuri yra prieinama tiek SPA klientams, tiek Anykščių gyventojams ar turistams. Ji yra tarsi jungiantis elementas tarp rekreacinės pakrantės bei SPA komplekso.

Fasadiniai SPA komplekso bei kavinės sprendiniai – Aliuminio fasadai dengti medine apdaila-dailylentėmis. Taip siekta sukurti kuo natūralesnę aplinką klientams, atvykusiems pailsėti. Natūrali medžiaga – medis, sukuria gamtos pojūtį, kuris SPA komplekse yra be galo svarbus.

Siekiant kaip įmanoma labiau taupyti elektros energiją – dideli SPA komplekso langai, kur reikia pridengti medinėmis dailylentėmis. Jos taip pat kompoziciškai apjungia pirmą ir antrą aukštus, sukurdamos vientisumo pojūtį. Į kiemo pusę, bei prie galerijų, fasadai yra uždaresni, taip kurdami jaukias erdves lauke. Pagrindinis korpusas turi daugiausiai stiklo, kadangi jame yra pagrindinės bendrosios erdvės, į kurias galima patekti iš kelių pastato vietų. Komplekso aplinkoje stengtasi palikti kuo daugiau natūralių elementų – veja, medžiai. Kur įmanoma, trinkelės yra ažūrinės. Aplinka šalia baseino yra visiškai žalia – ten daugiausiai vejos bei medžių. Tai leidžia esant baseino zonoje mėgautis vaizdu į gamtą.

Anykščių miesto centrinės dalies vystymo modelio sprendiniai pritrauktų naujų turistų srautų, kurie skatintų miesto ekonominį gyvenimą. Kuriami nauji traukos objektai, įveiklinami esami traukos objektai sukurtų įvairaus laisvalaikio praleidimo būdus, o sutvarkyta ir išvystyta želdynų sistema skatintų aktyvų gyvenimo būdą, įtrauktų gyventojus į miesto gyvenimą, skatintų socialinę sąveiką.

05

OBJEKTAS: PILIGRIMYSTĖS CENTRAS Kvartale projektuojamas naujas piligrimystės centras su rekonstruojama dabar esama parapija. Būtent šioje vietoje projektuojamas centras turės galimybę ir arčiausią priėjimą iki bažnyčios ir klebono namų, tai pat yra ašies dominantė. Pati komplekso forma kilo iš Anykščiuose vyraujančių mažiaaukščių šlaitinių pastatų ir gan paplitusio perimetrinio užstatymo. Perimetrinio užstatymo tipas buvo panaudotas sukurti vidinį privatų piligrimų kiemelį, kuriame visi nevaržomai galėtų mėgautis bendruomenės atmosfera.

Kiemelyje sukurtas amfiteatras renginiams, lauko piknikams, šventėms. Patį piligrimų centrą sudaro bendras holas su valgykla, apartamentų korpusais, kuriuose yra bendros erdvės pietauti, dirbti, administracijos korpusas bei parapija su maža koplytėle viduje. Taip pat visai piligrimų bendruomenei ir miestelio gyventojams yra įrengta konferencijų salė.

Rekonstruojamos parapijos viduje įsikuria koplytelė ir kelios erdvės darbui bei konferencijoms. Vidinis išlanavimas keičiasi, tačiau esamos išorės sienos bei stogo konstrukcija išlieka tokia pati, fasadai yra atidengiami nuo tinko ir paliekamos plytos, o stogo dangą keičia tamsiai pilkos čerpės.

Kadangi Anykščių miestelyje esantys namai yra mediniai su medine apdaila, kurioje pastebėjau, kad vyrauja horizontalus kalimas, būtent tai pritaikiau ir šiame projekte.

Termo medienos dailylentės puikiai prisitaiko prie įvairaus klimato bei keičia spalvą laikui bėgant, kas suteikia žavesio. Kiemelio fasadai yra skaidrūs, nes norisi, kad būtų susisiekimas tiek iš lauko į vidų, tiek iš vidaus į lauką. O antruose aukštuose didelius vitrininius langus uždengia horizontalus ažūras, sukurdamas gyventojams šiek tiek privatumo.

VISO KOMPLEKSO VAIZDAS

PILIGRIMYSTĖS CENTRO PAGRINDINIS FASADAS NUO BAŽNYČIOS PUSĖS

PILIGRIMYSTĖS CENTRO FASADAI IR PRIEIGOS Į VIDINĮ KIEMELĮ IŠ PARKELIO PUSĖS

ŠIAURĖS RYTŲ FASADAS

ŠIAURĖS PIETŲ FASADAS

PIRMO, ANTRO IR TREČIO AUKŠTO PLANAI

B-B PJŪVIS

A-A PJŪVIS

06 PRIEDAI