IM9 – Emocinė meno centrų architektūra istoriniame kontekste

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS

ARCHITEKTŪROS KATEDRA

Toma Tamošiūnaitė

EMOCINĖ MENO CENTRŲ ARCHITEKTŪRA ISTORINIAME KONTEKSTE

EMOTIONAL ART CENTER ARCHITECTURE IN HISTORICAL CONTEXT

Baigiamasis magistro darbas

Architektūros studijų programa, valstybinis kodas 6011PX004

Architektūros specializacija

Architektūros studijų kryptis

Vilnius, 2023

Summary

Based on theoretical analysis and analogical research, the main design principles are expressed in a historical context. When designing a new architectural object, consideration is given to the territory's past and current situation, identifying local issues, needs, and possibilities. The art center is designed as a backdrop for the remains of the former Merkinė Manor buildings. It also highlights the interpretation of the manor house, emphasizing the importance of the relationship between the past and the present.The main volumes and pathways of the art center symbolize the 1991 plan of Merkinė Manor, interpreting the location of former residential houses in the northern part of the territory.

The designed art center consists of one underground level and three above-ground levels. The main entrance to the building is located on the underground level, accessible from the western part of the site. The interior and exterior spaces of the architectural object can be divided into five categories:

 Artist workshops with an observation terrace.

 Historical exhibition space.Gallery of shadow and light compositions.

 Café with a library and additional outdoor space on the first floor.

 Enclosed commercial spaces for souvenirs, street food, and markets.

These main spaces are connected through a central area in the middle of the building (the core), which houses the administration, cloakroom, and exhibition space.

An open event space is being designed in place of Merkinė Manor. An amphitheater is integratedintotheterrain, andthestageisdesignedonaglassfloorthroughwhichtheremaining architectural elements, such as tiles and remnants of columns, are visible.

The volumes of the designed art center are characterized by conventional geometric shapes and a sense of monumentality. The facade materials include concrete, wood, glass, and metal, used for cladding, window frames, and decorative elements. Concrete symbolizes monumentality and the significance of the past. Wood is chosen for its adaptation to the natural landscape of the territory. The composition of concrete and glass symbolizes the relationship between the past and the present.

The interior spaces of the designed building are neutral and bright. Stone tiles are used for the flooring, while the walls are envisioned to be made of exposed concrete and glass. Decorative elements made of metal and wood are incorporated into the interior design.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Architektūros fakultetas

Architektūros katedra

ISBN ISSN

Egz. sk.

Vientisosios studijų Architektūros programos magistro baigiamasis darbas (projektas)

Pavadinimas Emocinė meno centrų architektūra istoriniame kontekste.

Autorius Toma Tamošiūnaitė

Vadovas Saulius Pamerneckis

Kalba: lietuvių

Anotacija

Šiomis dienomis unikalūs ir paslaptingi kultūros paveldo objektai sukelia didelį žmonių susidomėjimą ir norą tyrinėti. Susirūpinimas istoriniais pastatais skatina žmones interpretuoti ir atkurti apleistą teritoriją. Kultūros paveldo objektų integravimas į gyvenvietę prisideda prie vietos identiteto ir bendruomenės stiprinimo. Kultūriniai paminklai, istoriniai pastatai suteikia unikalumo, prisideda prie teritorijos charakterio formavimo ir sukuria estetišką, vizualiai patrauklią aplinką. Šiuolaikinės architektūros objektų įtraukimas į istorinį kontekstą gali tapti priemone, pritraukiančia vietinius gyventojus ir turistus, kurie domisi istorija, menu ir kultūros vertybėmis. Baigiamajame magistro darbe tyrinėjamas kultūros paveldo objektų nykimas ir šiuolaikinės architektūros objektų integravimas į istorinį kontekstą, sukuriant praeities ir dabarties santykį. Remiantis atlikta teorine ir analogų analize suprojektuotas meno centras Pavlovo respublikos teritorijoje, pateikiamos išvados ir siūlymai.

Prasminiai žodžiai: šiuolaikinė architektūra, meninė raiška, emocinis santykis, istorinis kontekstas,kultūrospaveldoobjektas,menocentras, Pavlovorespublika.

Vilnius Gediminas Technical University

Faculty of Architecture

Department of Architecture

ISBN ISSN

Copies No

Integrated Studies Architecture study programme Master’s Thesis

Title Emotional Architecture of Art Centers in historical context.

Author Toma Tamošiūnaitė

Academic supervisor

Saulius Pamerneckis

Language: Lithuanian

Annotation

In today's world, unique and mysterious cultural heritage sites generate significant interest among people, sparking a desire for exploration. Concern for historical buildings motivates individuals to interpret and restore abandoned areas. The integration of cultural heritage sites into residential areas contributes to local identity and community strengthening. Cultural monuments and historical buildings add uniqueness, shape the character of the territory, and create an aesthetically pleasing, visually attractive environment. The inclusion of contemporary architectural structures in the historical context can serve as a means to attract local residents and tourists interested in history, art, and cultural values.

The thesis explores the vanishing of cultural heritage objects and the integration of contemporary architectural structures into the historical context, establishing a connection between the past and the present. Based on the conducted theoretical and analogical analysis, an art center has been designed for the territory of Pavlov Republic, accompanied by conclusions and recommendations.

Keywords:conteporary architecture, artistic expression, emotional relationship, historical context,objectofculturalheritage,artcenter, Pavlovorespublic.

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1.6 pav. SEMC tūrio virsmas: a) buvęs pastato perimetras; b) nauja tūrio kompozicija (IMPLMNT architects, 2017)...................................................................................................18

1.7 pav. Kino teatro Garsas pokytis: a) esama padėtis; b) naujas menų centras (IMPLMNT architects, 2017).......................................................................................................................19

1.8 pav. Kino teatro Garsas ir naujo menų centro palyginimas: a) buvęs kino teatro pastatas; b) naujo menų centro statybos (LRT, 2021) (nuotrauka autorės).............................................19

1.9 pav. Architektūros integravimo į aplinką pavyzdys. Bendruomenės centras, Nigerijoje (

1.11 pav.

1.14 pav.

ir šešėlio susiformavimas. Kraštovaizdžio muziejus, Meksikoje : a) pjūvis; b) atvira erdvė; c) uždara erdvė (Archilovers, 2006)

1.15 pav. Dirbtinė ir natūrali šviesa erdvėse. Žmogaus kūno muziejus, Prancūzijoje: a) dirbtinė

1.23 pav. Skirtingų erdvių šviesos ir šešėlio kompozicija: a) daugiau šešėlio erdvėje; b) daugiau šviesos erdvėje (nuotraukos autorės)..........................................................................31

1.24 pav. Erdvė su plyšiu viršuje: a) šviesos koncentracija; b) šešėlio koncentracija (nuotraukos autorės).................................................................................................................31

1.25 pav. Erdvė su plyšiu šoninėse plokštumose: a) šviesa iš priekio; b) šviesa iš šono (nuotraukos autorės).................................................................................................................32

1.26 pav. Atvira erdvė: a) šviesa erdvėje; b) šešėlis erdvėje (nuotraukos autorės, 2022) 32

1.27 pav. Atvira erdvė su tekstūra: a) šviesa erdvėje; b) šešėlis

1.29 pav. Skaidri, raudono atspalvio erdvė: a) šešėlis iš šono; b) šešėlis iš priekio (nuotraukos autorės).....................................................................................................................................34

1.30 pav. Skaidri, mėlyno atspalvio erdvė: a) šešėlis iš šono; b) šešėlis iš priekio (nuotraukos autorės).....................................................................................................................................34

2.1. pav. Lankytojų centras pietų Danijoje (ArchDaily, 2022).................................................36

2.2

2.3 pav. Lankytojų centro planas (ArchDaily, 2022)

2.4 pav. Lankytojų centro fasadai ir pjūvis: a) pietinis fasadas; b) pjūvis per vidines erdves; c) pjūvis per reljefą (ArchDaily, 2022).........................................................................................38

2.5 pav.

ir kraštovaizdžio integravimas; b) svečių namų integravimas (ArchDaily, 2014) 55

2.35 pav. Paviljono svečių namų integravimas (ArchDaily, 2014).........................................56

2.36 pav. Paviljono interjeras ir konstrukcija: a) vidinės erdvės; b) vaizdas į gamtinį kontekstą; c) konstrukcinė schema (ArchDaily, 2014).............................................................56

3.1 pav. Sklypo vieta Šalčininkų rajone (Šalčininkų rajono savivaldybė, 2010)....................59

3.2 pav. Merkinės dvaro sodybos teritorijos pastatų schema (Kultūros vertybių registras, 2011).........................................................................................................................................60

3.3 pav. Merkinės dvaro rūmų liekanos: a) pagrindinis fasadas; b) sienų ir kolonų liekanos; c) plytelių liekanos (nuotraukos autorės) 61

3.4 pav. Ledainės esama būklė (nuotrauka autorės)................................................................61

3.5 pav. Arklidžių esama būklė: a) vakarinis fasadas; b) rytinis fasadas (nuotraukos autorės)

3.6 pav. Oficinos esama būklė (nuotrauka autorės) 61

3.7 pav. Neogotikiniai vartai: a) vartai prieš 1939 m.; b) esama būklė (Vojedovskaitė, 1991) (nuotrauka autorės)...................................................................................................................62

3.8 pav. Teritorijos priešais rūmus sutvarkymas (nuotrauka autorės).....................................63

3.9 pav. Teritorijos palyginimas skirtingu laikotarpiu: a) 1901 metų planas; b) 2012 metais teritorijos priešais rūmus sutvarkymas (Smilgevičiūtė, 1991) (Nemunienė, 2011) 64

3.10 pav. Rekreacijos plėtros teritorija. Ištrauka iš bendrojo plano (Šalčininkų rajono

3.11 pav. Susisiekimo schema. Ištrauka iš bendrojo plano (Šalčininkų rajono savivaldybė, 2010).........................................................................................................................................66

4.7 pav. II varianto sklypo plano ir funkciniai sprendiniai (sudaryta autorės).........................76

4.8 pav. II varianto teritorijos pjūviai: a) pjūvis priešais vartus (šiaurinė pusė); b) pjūvis už vartų (šiaurinė pusė); c) pjūvis priešais bokštą – ledainę ir arklides (rytinė pusė); d) pjūvis priešais rūmus (pietinė pusė); e) pjūvis (vakarinė pusė) (sudaryta autorės).............................77

4.9 pav. Naujų ir senų takų sutvarkymo schema (sudaryta autorės) 80

4.10 pav. Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) sprendiniai (sudaryta autorės) ..........................81

4.11 pav. 1901 m. dvaro sodybos plano ir projektuojamų tūrių schema (sudaryta autorės) 82

4.12 pav. Merkinės

ĮVADAS

Temos problematika

Laikui bėgant kultūros paveldo objektų situacija vis blogėja, atsiranda rizika pasiekti avarinę būklę, dėl kurios pastatas gali prarasti funkcionalumą. Todėl šiuolaikinė architektūra tampa priemone, papildanti, išsauganti ar atnaujinanti istorinius objektus. Nauji pastatai yra integruojami į aplinkos kontekstą arba naudojama senosios architektūros interpretacija. Svarbu atsižvelgti į kultūrosvertybių išsaugojimo reikalavimus bei meninės raiškosgalimybes istorinio paveldo apsaugos zonoje.

Temos aktualumas

Yra daug skirtingų šiuolaikinės meninės raiškos architektūroje būdų, kurių pasirinkimas priklauso nuo santykio su aplinka. Šiuo metu tampa vis aktualesnis praeities ir dabarties ryšys architektūroje.

Tyrimo objektas

Tiriami šiuolaikinės architektūros projektavimo principai, prisitaikant prie istorinio konteksto ir natūralaus kraštovaizdžio.

Tyrimo tikslas

Atlikus literatūros šaltinių, architektūros analogų tyrimų analizę, suprojektuoti architektūrinį objektą, atsižvelgiant į kultūros paveldo vertybių, esančių pasirinktoje teritorijoje, reikšmingumą.

Tyrimo uždaviniai:

 atlikti literatūros šaltinių, kuriuose nagrinėjami šiuolaikinės meninės raiškos architektūroje variantai istoriniame kontekste, analizę;

 atlikti pasirinktos architektūros analizę;

 atlikti meninį tyrimą, kurio gauti rezultatai yra pritaikomi tolesnei temos analizei ir projektavimui;

 atlikti pasirinktos vietos analizę;

 suprojektuoti architektūrinį objektą, prisitaikant prie istorinio konteksto.

Tiriamojo darbo metodai:

 literatūros šaltinių, susijusių su kultūros paveldo vertybėmis bei šiuolaikinės architektūros projektavimu istoriniame kontekste, tyrimas;

 analogų tyrimų analizė;

 meninis tyrimas, remiantis temos problematika;

 objekto vietos tyrimų analizė;

 projektuojamo objekto galimybių tyrimas, pirminės koncepcijos variantų parinkimas;

 architektūrinio projekto rengimas.

Darbo struktūros aprašymas

Tiriamąjį darbą sudaro įvadas, dvi pagrindinės dalys, analogų tyrimų analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, paveikslų sąrašas. Darbo apimtis – 85 puslapių teksto be priedų

1. TIRIAMOJI DALIS

1.1. Meno centrų architektūra istoriniame kontekste

1.1.1. Praeities ir dabarties santykis architektūroje

Architektūrinė raiška yra priklausoma nuo tam tikrų vidinių ir išorinių veiksnių. Vienas iš pagrindinių lemiančių dalykų yra santykis su aplinka. Istorinis kontekstas daro įtaką pastato medžiagiškumui, spalvoms, tūrių formai ir kompozicijai bei funkciniams sprendiniams.

Projektuojant pastatus istorinėje aplinkoje, kurioje yra išlikusių kultūros paveldo objektų arba teritorija yra gamtinių objektų apsaugos zonoje, svarbu išlaikyti, pabrėžti praeities aktualumą. Šiuolaikinėje architektūroje išryškinamas istorijos autentiškumas, jos pradžios, pabaigos arba dabarties pasakojimas, kuriam nereikia žodžių, viskas matoma ir juntama per naują architektūrą arba senosios architektūros interpretaciją. Kuriant šiuolaikinę architektūrą istorinėje aplinkoje, tampa svarbūs erdviniai ir vizualiniai ryšiai (Oržikauskas, 2013).

Dažniausia istorinėje aplinkoje projektuojama šiuolaikinės architektūros tipologija yra kultūros paskirties pastatai – daugiafunkciniai meno centrai, muziejai, parodų galerijos ir kiti pastatai, kurie suteikia paveldo objektams pridėtinę vertę.

Vienas iš pavyzdžių, perteikiantis praeities ir dabarties glaudų santykį yra Akropolio muziejus (žr. į 1.1 pav.), kurio koncepcija yra paremta išlikusio Partenono architektūra (Han, 2021) Viršutinė pastato galerijos dalis yra suprojektuota taip, kad lankytojai galėtų apeiti ir stebėti eksponatus ne tik viduje, bet ir išorėje. Pasirinktas stiklinis fasadas suteikia galimybę matyti istoriškai svarbią Partenono šventyklą.

1.1 pav. Akropolio naujojo muziejaus koncepcija (Tschumi Architects, 2009)

Šiuolaikinei architektūrai, išlikusių paveldo objektų teritorijoje, galioja tam tikri projektavimo principai. Pastatai nėra išsiskiriantys iš aplinkos, pasirenkami nedominuojantys

fasadai arba jų išvis nėra – architektūra yra įgilinama į žemę. Taip yra pabrėžiamas istorinio konteksto svarbumas. Nauji statiniai padeda pritraukti lankytojus ilgesniam laikui, suteikiant žmogui galimybę pereiti ne tik per emocinį istorijos pasakojimą, bet ir kiekvieną kultūros pastato erdvę, skirtą poilsiui, meno kūrinių ekspozicijoms, socialiniams bei moksliniams seminarams.

Paveldo objektai yra saugomi dėl jų unikalaus stiliaus, medžiagiškumo bei istorijos. Jų autentiškumo išlaikymas svarbus, todėl rekonstrukcija ar paprastasis remontas yra vienas iš būdų prailginti pastato gyvavimą (Blagojevic, & Tufegdzin, 2016) Stengiamasi išsaugoti originalius architektūrinius elementus, medžiagas, tekstūras bei dekoratyvines detales, todėl jų atstatymas yra ribojamas ir reikalauja atsargumo bei atsakomybės.

Dėl šių priežasčių nauja architektūra tampa priemone, kuri ne tik pabrėžia istorinę aplinką, bet ir ją apsaugo. Paveldo objektų eksterjere arba vidinėse erdvėse pasirenkamas stiklas (žr. į

1.2 pav.) kaip dvigubas fasadas Senosios architektūros elementai yra neprieinami, apsaugoti nuo papildomo aplinkos veiksnių poveikio, tuo pačiu metu yra matomi. Tokiu būdu perteikiamas senosios architektūros nesustabdomas nykimas, laikinumas, jaučiamas laiko

bėgimas, kuris paveikia žmogų emociškai.

1.2 pav. Senos ir naujos architektūros jungtis (ArchDaily, 2015)

Stiklo panaudojimas architektūroje išlaiko praeities autentiškumą, kiekviena istorinio pastato eksterjero ir interjero detalė išlieka matoma ir nepažeista (žr. į 1.3 pav.). Šiuo atveju

nauja architektūra nustato žmonių judėjimo kryptį, taip išlaikomas nuoseklus istorijos pasakojimas.

Taip pat projektuojant išlieka noras išsaugoti natūraliai susiformavusią gamtą – reljefą, upes, pelkių sistemą, medžių masyvus, kurie yra ekosistemos dalis. Istorinis kraštovaizdis yra vienas iš svarbiausių unikalių, savitų objektų, kuris yra teritorijos palikimas identiteto struktūros dalis. Objektai yra neigiamai veikiami gamtinių sąlygų – karščio, šalčio, lietaus, sniego ir vėjo (Piekienė, 2014) Šių veiksnių poveikis yra nesustabdomas, tačiau yra būdas nors kiek sustabdyti bendrą žalą kultūros paveldo objektams. Keičiant žmonių požiūrį ir stabdant kenksmingas gamtai veiklas, mažinant oro taršą, galima pagerinti arba dalinai sustabdyti išorinius aplinkos veiksnius, kurie blogina istorinių, gamtinių objektų būklę.

Šiuolaikinės architektūros, kuri projektuojama istoriniame gamtos kontekste, tikslas

nepažeisti, o tik apsaugoti, praturtinti ir pabrėžti natūralų kraštovaizdį (Jakaitis, 2022) Naujų pastatų integravimas į gamtinę aplinką sustiprina poreikį saugoti, prižiūrėti teritoriją.

Senos irnaujos architektūroskompozicijasimbolizuojapraeities irdabarties pereinamumą, taip architektūra suformuoja stipresnį ryšį su žmogumi. Šiuolaikinė architektūra pritraukia dėmesį naujovėmis ir skatina smalsumą, o praeities istorija sukelia gerus ir blogus prisiminimus, kurie žmogų priverčia susimąstyti apie greitai bėgantį laiką ir suvokti nesustabdomą socialinio, kultūrinio, ekonominio bei naujų technologijų veikiamą gyvenimo kaitą.

1.3 pav. Muziejaus Kinijoje stiklinis fasadas (ArchDaily, 2015)

1.1.2. Istorinės architektūros ir žmogaus ryšys

Žmogui architektūra visada bus vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime, kuris simbolizuoja ramybę, saugumą ir pastovumą, pradedant nuo pastogės poreikio (žr. į 1.4 pav.), kuris padarė įtaką architektūros atsiradimui.

Taip pat žmogaus gyvenimas yra neatsiejamas nuo kultūros bei meno todėl atsiranda glaudus ryšys su istoriniais paveldo pastatais, kurie perteikia ilgaamžiškumą bei pasaulio tobulėjimo eigą, sukelia smalsumą, kas paskatino tam tikrus sprendimus. Architektūros laikinumas atspindi iržmogaus gyvenimonepastovumą,kuristamtikrumetupaveikiažmogaus mąstymą, vertybes ir požiūrį į pasaulį. Dėl šios priežasties istoriškai unikalūs, išsilaikę objektai nepraranda vertės.

Kultūros paveldo objektams būdinga labai bloga arba avarinė būklė. Pastatuose, kuriuose visdaratliekamatamtikrafunkcija,lankosiirdirbažmonės,reikalingasproblemossprendimas. Dėl šios situacijos dažnai iškeliamas klausimas – ar verta išlaikyti pastatą, ar jį rekonstruoti, ar paskutinis, bet visuomenei dažnai nepriimtinas variantas griauti.

Istorinės architektūros būklės, kuri yra priklausoma nuo žmogiškųjų veiksnių, gerinimo sprendiniuspriimaatsakingųinstitucijųspecialistai (Jakaitis,2020) Todėl,nepriklausomainuo kitų žmonių vertybių, įsitikinimų ir noro išlaikyti praeities prisiminimus, dažnai priimami sprendimai netenkina visuomenės. Organizuojami piketai, kurių metu išsakomas nepasitenkinimas susiklosčiusia situacija. Vienas iš pavyzdžių, karantino metu įvykęs piketas (žr. į 1.5 pav.), kuriame buvo pasisakoma prieš kino teatro Garsas, Panevėžio kultūros simbolio, griovimą ir Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybą.

1.4 pav. Architektūros poreikis žmogui (Pinterest, 2022)

1.5 pav. Piketas Panevėžyje (Jūsų Panevėžys, 2021)

Žmonių organizuojami piketai parodo, kad kultūrinių paveldo objektų istorinė reikšmė dažnai yra aktualesnė ir svarbesnė už šiuolaikinę architektūrą. Didžiausias pasipriešinimas kyla iš žmonių, kurie gyveno ir lankėsi istoriniame pastate tuo metu, kai pastatas dar buvo naujos statybos. Tuo laikotarpiu nebuvo avarinės būklės, kuri galėtų kelti grėsmę pastato lankytojams ir darbuotojams (Glemža, 2002).

Natūraliai kylantis pyktis ir pasipriešinimas kultūros paveldo vertybių griovimui, išryškina žmogaus emocinį pažeidžiamumą, nenorą susitaikyti su kintančiomis gyvenimo sąlygomis. Prisirišimas prie praeities yra nepakeičiama gyvenimo dalis, dėl to, projektuojant šiuolaikinę architektūrą, atsižvelgiama į istorinio pastato tūrį, kontūrą ar buvusią funkciją. Šie aspektai sukelia anksčiau buvusios situacijos prisiminimus, kurie visada išlieka svarbūs lankytojams.

Naujojo SEMC projekte taip pat atsižvelgiama į istorinį buvusio kino teatro Garsas kontekstą. Naujosios architektūros tūrio kompozicijoje (žr. į 1.6 b pav.) atsižvelgiama į buvusio pastato pagrindinio įėjimo vietą (žr. į 1.7 a pav.). Tūris susiaurinamas ir išlieka buvusio pastato vietoje (žr. į 1.6 a pav.). Suprojektuotas įėjimas pro menų centro vidurį (žr. į 1.7 b pav.), išlaikoma ta pati žmonių judėjimo kryptis.

a b 1.6 pav. SEMC tūrio virsmas: a) buvęs pastato perimetras; b) nauja tūrio kompozicija (IMPLMNT architects, 2017)

Pastato tūris, jo suskaidymas ir medžiagiškumas išlieka panašus (žr. į 1.8 a ir b pav.), minimalistinis, eksterjerui naudojamas betonas ir stiklas. Langų pastate yra labai mažai, keli vertikalūs, einantys per visą aukštį ir pirmame aukšte numatytos vitrinos, todėl didžioji dalis natūralaus saulės apšvietimo gaunama per stogą.

1.7 pav. Kino teatro Garsas pokytis: a) dabartinė padėtis; b) naujas menų centras (IMPLMNT architects, 2017)

1.8 pav. Kino teatro Garsas ir naujo menų centro palyginimas: a) buvęs kino teatro pastatas (LRT, 2021); b) naujo menų centro statybos (nuotrauka autorės)

Šis projektas yra vienas iš architektūros pavyzdžių, kai kultūros paveldo objektas pasiekia avarinę būklę ir reikalingas griovimas. Šiuolaikinė architektūra tampa istorinio paveldo simboliu, užpildančiu tuščią, bet emociškai svarbią miesto gyventojams vietą.

1.1.3. Būdingi architektūrinės raiškos principai istoriniame kontekste

Projektuojant šiuolaikinius pastatus istoriniamekontekstereikialaikytis tam tikrų principų. Vienas iš svarbiausių aspektų išlieka architektūros santykis su aplinka (Kamičaitytė-Virbašienė ir Gražulevičiūtė-Vileniškė, 2011). Atsižvelgiama į teritorijos praeitį ir jos situaciją. Aplinkos analizė, padeda nustatyti vietos problematiką, galimybes ir poreikius.

Projektavimas istorinėje aplinkoje yra labai atsakingas darbas, kurio metu yra atsižvelgiama į artimiausią aplinką, urbanizuotą ar gamtinę teritoriją, jos unikalumą (Lupeikis,

2012). Vienas iš svarbiausių aspektų tampa vietinių gyventojų ar iš kitur atvykstančių lankytojų požiūris, vertybės bei emocinis santykis su aplinka.

1.1.3.1. Architektūros integravimas į aplinką

Šiuolaikinė architektūra, kuri dėl santykio su istoriniu kontekstu integruojama į aplinką.

Pastatas virsta kaip fonas kitiems pastatams arba kraštovaizdžiui, tampa nematomu (Gage, 1999). Tokia meninė raiška yra būdinga situacijose kai norima išlaikyti seną architektūrą ar natūraliai susiformavusį kraštovaizdį dėmesio centre

Kompozicinio pastato santykio su istorine aplinka pavyzdys:

Mastelis ir forma

Pastato aukštis yra nedidelis, dalinai požeminis arba visiškai po žeme, tokiu būdu dėmesys yra išlaikomas architektūros objektui. Tūris yra integruojamas į aplinką (žr. į 1.9 pav.), pritaikomas prie pastato proporcijų projektuojant po žeme (dažniausiai pirminės geometrinės formos). Taip pat naudojamos organiškos formos, kurios pilnai prisitaiko prie reljefo.

Dažniausiai pastato fasadai nedominuoja arba jų išvis nėra, pagrindinė architektūrinė išraiška pastebima tik pastato vidinėse erdvėse.

Eksterjero medžiagiškumas

Eksterjere naudojamos medžiagos yra natūralios, vietinės arba skaidrios (žr. į 1.10 pav.). Pastato integracijai į kraštovaizdį, pasirenkamas žalias stogas, kai kurios išorinės sienos skaidrios, stiklinės, pro kurias matomas dangus arba istoriškai svarbūs objektai. Fasado apdailos skaidymas minimalus, neutralus aplinkai.

1.9 pav. Architektūros integravimo į aplinką pavyzdys. Bendruomenės centras, Nigerijoje (Behance, 2013)

1.10 pav. Architektūros integravimo į aplinką pavyzdys. Bendruomenės centras, Nigerijoje (Behance, 2013)

Interjero medžiagiškumas

Interjerui taip pat pasirenkamos natūralios, neutralios, vienalytės medžiagos – mediena, bambukas,betonasbei stiklas.Medienainterjeruisuteikiajaukumopojūtį, betonas yra tradicinė medžiaga, kuri nukreipia žmogaus dėmesį į erdvėje esančius objektus (eksponuojamus meno kūrinius ar kitus, norimus pabrėžti objektus).

Spalviniai sprendimai

Eksterjere ir interjere dažniausiai naudojamos natūralios medžiagų spalvos, neišsiskiriančios iš aplinkos. Pasirinkti tam tikri atspalviai suteikia žmogui ramybę, koncentraciją į vidinę erdvę arba išorėje esančią aplinką.

1.1.3.2. Lygiavertė architektūra aplinkai

Nauja architektūra projektuojama lygiavertė kitiems pastatams arba gamtai, kai norima pratęsti kultūros paveldo objekto istoriją, užpildyti tam tikras istoriniame kontekste esamas tuščias, neišnaudotas vietas. Šiuo atveju dažnai naudojama istorinių pastatų ar gamtos objektų interpretacija (Jakovlevas-Mateckis ir Kostinaitė, 2006)

Kompozicinio pastato santykio su istorine aplinka pavyzdys:

Mastelis ir forma

Pastato dydis, tūrių proporcija bei kompozicija priklauso nuo teritorijoje esamų kultūros paveldo objektų. Šiuolaikinė architektūra projektuojama tame pačiame lygyje, yra matoma ir įvertinama dar nebūnant pastato viduje. Forma prisitaikanti prie gamtos, istorinių pastatų situacijos ir neišsiskirianti iš aplinkos (žr. į 1.11 pav.) Šiuolaikinė architektūra lyginant su istoriniaisobjektaistampalygiavertė,formuojanti nuosekliąirneišsiskiriančiąkompoziciją,tuo pačiu metu praturtina ir kraštovaizdį.

1.11 pav. Lygiavertės architektūros aplinkai pavyzdys. Mokslo muziejus Kinijoje (ArchDaily, 2018)

Eksterjero medžiagiškumas

Pastato integracijai į aplinkos kontekstą, pasirenkamos teritorijai būdingos ir tinkamos medžiagos.

Interjero medžiagiškumas

Interjerui naudojamos aplinkai būdingos, natūralios, tradicinės medžiagos. Veidrodinė apdaila pasirenkama tuo atveju, kai norima pabrėžti tam tikrus gamtinius motyvus

Spalviniai sprendimai

Spalvos, naudojamos lygiavertei šiuolaikinei architektūrai, yra pasirenkamos neutralios aplinkos kontekstui.

1.1.3.3. Architektūra - ženklas

Jeiguprojektuojamoje istorinėjeaplinkojenėraišlikusiųsenų pastatų, otik jų prisiminimai, nauja architektūra, remiantis praeities kontekstu, tampa kaip ženklas ar simbolis, ryškiai išsiskiriantis iš aplinkos (Pimentel Biscaia, & Marques, 2022).

Kompozicinio pastato santykio su istorine aplinka pavyzdys:

Mastelis ir forma

Tūrio proporcijos bei kompozicija yra nebūtinai priklausoma nuo anksčiau stovėjusių istorinių pastatų. Šiuolaikinė architektūra gali būti ir memorialinis simbolis, kuris kaip architektūrinis paminklasgali būti skirtasdėl gamtiniųsąlygų įvykusiųstichiniųkatastrofų, kitų nelaimių vietos paminėjimui arba praeityje buvusio stiliaus laikotarpio pabrėžimui (žr. į 1.12 pav.). Todėl nauja architektūra yra monumentali, kurios tikslas žmogui sukelti tam tikrą emociją. Tūris pasirenkamas aiškių geometrinių formų. Jų jungčiai naudojamas stiklas, kuris tam tikru paros metu pranyksta erdvėje ir matomi išlieka tik betoniniai tūriai.

1.12 pav. Architektūros – ženklo pavyzdys. Interpretacijos centras Portugalijoje (Room Diseno, 2021)

Eksterjero medžiagiškumas

Eksterjere naudojamos pagrindinės medžiagos yra natūralios, nepermatomos ir skaidrios. Fasado architektūriniai elementai ir sudalinimas yra minimalus, bet išsiskiriantis iš aplinkos.

Interjero medžiagiškumas

Interjerui naudojamos neutralios, vienspalvės medžiagos, kurių paskirtis yra pabrėžti vidinėse erdvėse esančius istorinius prisiminimus bei eksponatus.

Spalviniai sprendimai

Eksterjere dažniausiai naudojamos kelios skirtingos spalvos, kurių kontrastas atkreipia žmogaus dėmesį ir sukelia smalsumą. Naudojami atspalviai žmogui sukelia susidomėjimą, emocinį atvirų ir vidinių erdvių poveikį.

1.2. Skirtingų erdvių emocinis poveikis žmogui

Architektūrines erdves papildomai formuoja kompozicinės priemonės – šviesa ir šešėlis, spalva bei medžiagiškumas (Lupeikis, 2012). Šie meninės raiškos būdai yra priklausomi vienas nuo kito. Spalva daro įtaką šviesos ir šešėlio kontrasto pojūčiui erdvėje, kuris sukoncentruoja žmogaus dėmesį į tam tikrą vietą. O nuo medžiagiškumo priklauso spalvos vientisumas bei skaidrumas, dėl kurio paveikiama psichologinė būsena.

1.2.1.

Šviesos

ir šešėlio kompozicija architektūroje

Šviesos ir šešėlio kompozicija (žr. į 1.13 pav.) yra viena iš pagrindinių išraiškos priemonių, kuri padeda žmogui suvokti erdvę, jos tūrį, medžiagiškumą ir spalvą. Natūralus ir dirbtinis architektūros apšvietimas veikia emociškai – skirtinga šviesos patekimo į erdvę kryptis sukuria vis kitokį jausmą, natūraliai nukreipiama dėmesio koncentracija.

Egzistuojančios architektūrinės erdvės nėra matomos ir juntamos be apšvietimo. Šviesos ir šešėlio sąveika yra kontrastinga ir nepastovi, todėl skirtingu paros metu ar dėl gamtinių sąlygų erdvės yra suvokiamos vis kitaip (ArchDaily, 2016) Todėl šviesos ir šešėlio santykis yra privaloma architektūros struktūros dalis. Taip pastatas įgauna veiksmingą meninę išraišką.

1.13 pav. Šviesos ir šešėlio kompozicija (80 Level, 2020)

1.2.1.1. Šviesa ir šešėlis erdvėse po žeme

Šiuolaikiniai kultūros paskirties pastatai, kurie yra projektuojami po žeme dėl istorinio konteksto turi unikalius šviesos ir šešėlio kompozicijos sprendinius. Tokioje situacijoje architektūra dažniausiai skaidoma į kelis, skirtingas erdves formuojančius tūrius.

Muziejuose arba meno centruose kiekviena erdvė turi skirtingą tikslą, emociją, o eksponuojami kūriniai ar istoriniai objektai tampa dėmesio centre. Erdvių pojūtį formuoja šviesos patekimo ir šešėlio susiformavimo kryptis ir vieta.

Vienas iš pavyzdžių yra kraštovaizdžio muziejus Meksikoje, čia pastebimi keli erdvių tipai (žr. į 1.14 b ir c pav.). Pagrindinės didelės erdvės, po atviru dangumi, šviesa patenka pilnai, šešėlis formuojasi priklausomai nuo saulės pasisukimo. Kitos erdvės turi koncentruotą saulės patekimą,šešėlis iš karto susiformuojanepriklausomainuosaulės, eksponuojami menokūriniai yra tiesiogiai po saule, o lankytojų judėjimas vyksta šešėlyje (žr. į 1.14 a pav.). Paskutinis erdvės tipas

natūrali saulė nepatenka į patalpą, šiai erdvei formuoti naudojami dirbtiniai šviesos šaltiniai arba sienose numatomi plyšiai, kurie yra papildomi meninės išraiškos architektūriniai elementai.

1.14 pav. Šviesos ir šešėlio susiformavimas. Kraštovaizdžio muziejus Meksikoje : a) pjūvis; b) atvira erdvė; c) uždara erdvė (Archilovers, 2006)

1.2.1.2. Šviesa ir šešėlis erdvėse virš žemės lygio

Šiuolaikinėje architektūroje, kuri yra projektuojama virš žemės lygio istoriniame kontekste, taikomi kitokie šviesos ir šešėlio kompozicijos principai. Tikslas – suformuoti šviesią, ramią bei švarią erdvę. Pastatų tūris dažniausiai pasirenkamas vientisas, kurio išraiška fasaduose yra minimali, prisitaikanti prie teritorijos kraštovaizdžio.

Kultūros paskirties pastatuose erdvės turi identiškus sprendinius ir tikslą

erdvę paversti matomą ir jaučiamą ne tik vidinėse erdvėse, bet ir iš aplinkos konteksto. Dėmesys yra suteikiamas gamtos objektams, kuriuos ekspozicinės erdvės tik papildo. Natūraliai apšviestose erdvėse beveik nesusiformuoja šešėlis. Panašūs šviesos integravimo į pastatą principai naudojami žmogaus kūno muziejuje, esančiame Prancūzijoje (Etherington, 2013). Tamsiu paros metu erdvėms naudojamas dirbtinis apšvietimas (žr. į 1.15 a pav.), kuris architektūrą paverčia dominuojančiu objektu, kol natūralus kraštovaizdis nėra matomas ir jaučiamas.

Visos erdvės yra organiškos, prisitaikiusios prie reljefo ir šviesos – saulė pro stiklinius fasadus patenka iš visų pusių (žr. 1.15 b ir c pav.).

1.15 pav. Dirbtinė ir natūrali šviesa erdvėse. Žmogaus kūno muziejus Prancūzijoje: a) dirbtinė šviesa erdvėse; b) tūrio formavimas; c) natūrali šviesa erdvėse (Dezeen, 2013)

1.2.2. Spalviniai sprendiniai architektūroje

Spalva yra viena iš pagrindinių emocijas veikiančių meninės raiškos priemonių. Kiekviena spalva daro įtaką žmogaus psichologinei pusiausvyrai ir reakcijai į aplinką – bendravimui, nuotaikai, kūno elgesenai Visos atskiros spalvos atkreipia dėmesį, sukelia tam tikrą reakciją ir emociją bei turi simbolinę reikšmę.

Spalva architektūroje yra papildoma priemonė formuojant erdvę (Gage, 1999). Taip pabrėžiamos geometrinės formos, smulkesnės architektūrinės detalės.

Iki šiol minimalistinėjearchitektūrojeišliekasvarbus erdvės formavimas pritaikant spalvos ir šviesos bendrą sąveiką. Balta, monochrominės spalvos naudojamos kaip fonas šviesos ir šešėlio kompozicijai pabrėžti (Jakovlevas-Mateckis ir Kostinaitė, 2006). Šį erdvių formavimo principą architektūros raiškoje naudoja Japonijos architektas Tadao Ando (žr. į 1.16 pav.).

Šiuolaikinė architektūra, esanti po žeme, yra visiškai atsiribojusi nuo išorinio pasaulio, todėl erdvių formavimas yra visiškai nepriklausomas. Remiantis istoriniu kontekstu, jo autentiškumu, nauja architektūra yra integruojama į aplinką, pasirenkami neutralūs projektavimo principai. Spalva yra vienas iš pagrindinių raiškos būdų, kuris paveikia žmogaus emocinę būseną reikiama kryptimi.

Architektūros interjerui pasirenkami monochrominiai atspalviai, kurie nuslopina emocijas, žmogaus dėmesys krypsta į patalpoje esančius objektus, eksponuojamus meno kūrinius. Toks raiškos principas sukuria optinę iliuziją – žmogus ir jo mintys lieka vieni, jos yra veikiamos tik

1.16 pav. Neutralių spalvų ir šviesos harmonija. Architekto Tadao Ando kūryba (IMA, 2019)

1.2.2.1. Spalvos erdvėse po žeme

erdvėje esančių eksponatų (žr. į 1.17 pav.). Taip pat erdvės balansui palaikyti naudojamos natūralių medžiagų spalvos, kurios sukuria ramybės, švelnumo bei šilumos pojūtį. Spalvos ir šviesos sąveikos metu išgaunami tamsūs šilti atspalviai, simbolizuojantys gyvybę bei stabilumą.

1.2.2.2.

Spalvų pasirinkimas erdvėse, kurios matomos iš išorės, yra pritaikomas prie aplinkos konteksto. Norint išlaikyti vientisumą bei santykį su aplinka, pasirenkami šviesūs, šilti atspalviai, kurie žmogui simbolizuoja svetingumą. Erdvės, kuriose įtraukiamas natūralus kraštovaizdis, suteikia papildomų spalvų paletę. Mėlyna (vanduo arba dangus) ( žr. į 1.18 a pav.) – simbolizuoja ramybę ir protą, o žalia (medžiai, žolė ir kiti augalai) (žr. į 1.18 b pav.) –tylą, gamtos ryšį, viltį bei jaunystę.

1.17 pav. Spalvos ekspozicijoje. Chichu meno muziejus Japonijoje (Puxiang, 2019)

Spalvos erdvėse virš žemės lygio

a b

1.18 pav. Natūralios gamtos spalvos: a) meno muziejus Kinijoje (ArchDaily, 2018); b) operos ir baleto teatras, Norvegijoje (nuotrauka autorės)

1.2.3. Medžiagiškumas architektūroje

Medžiagiškumas yra viena iš svarbiausių kompozicijos priemonių, formuojančių architektūrinę erdvę. Medžiagos yra naudojamos pastato konstrukcijoms bei dekoratyvinei apdailai, kuri yra tarsi architektūros apvalkalas ar oda. Natūralių, vietinių ar tradicinių produktų pasirinkimas suteikia pridėtinės vertės pastatui, nes yra naudojamos artimos vietovės ir daug sąnaudų nereikalaujančios statybinės medžiagos.

Nuo istorinio konteksto priklausomai architektūrai dažniausiai naudojamos viena kitai kontrastingos medžiagos – betonas bei stiklas.

Betonas yra nepermatomas, sunkus, dažnai naudojamas pastatams, įgilintiems į žemę, taip sumažinamas šalčio ir lietaus poveikis architektūros objektui. Ši medžiaga simbolizuoja ilgaamžiškumą, monumentalumą. Betonas yra viena iš dažniausių statybinių medžiagų, ji yra visiškai neutrali, neatkreipianti žmogaus dėmesio.

Stiklas gali būti skaidrus, matinis arba veidrodinis, bet istoriniame kontekste dažniausiai naudojamas visiškai permatomas stiklas, kuris sukuria ryšį su istorine aplinka, praeitimi (žr. į 1.19 pav.) ir kraštovaizdžiu. Stiklinės pertvaros, interjere padidina erdvę, priklausomai nuo situacijos, gali būti kaip apsauginis elementas senajai architektūrai ir kultūros paskirties pastatuose eksponuojamiems kūriniams.

1.19 pav. Medžiagiškumas. Istorinio pastato parodų centras Bahreine (Dezeen, 2019)

1.2.3.1. Medžiagiškumas erdvėse po žeme

Architektūros objektų po žeme projektavimas savaime reikalauja specifinių medžiagų. Erdvė turi būti neutrali, monumentali, skirta nesumenkinti istorinio konteksto, o jį pabrėžti.

Betonas – viena iš pagrindinių medžiagų, atliekančių konstrukcinę ir meninę funkciją. Ši medžiaga yra naudojama minimaliai apdorota, jai būdingas neutralus sudalinimas. Esant erdvėje, kurioje vyrauja betoninės sienos, lubos ar grindys, žmogaus dėmesys natūraliai nukreipiamas į kitas architektūros kompozicines detales ar objektus.

Metalas – naudojamas smulkesnėms architektūros detalėms, kurios pabrėžia unikalias erdvės vietas Metalinės detalės, ant kurių po kiek laiko susidaro rūdys, simbolizuoja laikinumą ir pažeidžiamumą.

Žalias stogas – pastato išorėje naudojama natūrali žolės danga, kuri skirta integracijai į kraštovaizdį. Tokiu būdu susiformuoja senos ir naujos architektūros visuma, kuri sukuria artimą, emociškai reikalingą ryšį su žmogumi.

1.2.3.2. Medžiagiškumas erdvėse virš žemės lygio

Šiuolaikinei architektūrai, turinčiai atspindėti istoriškai svarbią aplinką virš žemės lygio, daugiausiai naudojamos visiškai skaidrios arba veidrodinės medžiagos.

Skaidrus stiklas – medžiaga, suteikianti galimybę iš vidinių erdvių matyti išorę ir atvirkščiai. Jeigu nauja architektūra tampa istorinio paveldo interpretacija, skaidri pertvara suformuoja dvigubą fasadą, kuris perteikia praeities ir dabarties santykį.

Veidrodinis fasadas – apdaila, kuri pasirenkama norint akcentuoti istorinius arba gamtos motyvus. Žiūrint į veidrodį, ne tik matomas svarbaus objekto ir teritorijos atspindys, tuo pačiu metu žmogus tampa struktūros dalimi (žr. į 1.20 pav.)

1.20 pav. Atspindys architektūroje. Lankytojų centras Ispanijoje (ArchDaily, 2013)

1.2.4. Skirtingų erdvių sąveika su žmogumi

Erdvės kultūros paskirties pastatuose dažnai būna neutralios, artimos lankytojams. Tačiau erdvės gali būti naudojamos ir nemalonioms ar nuostatoms išreikšti, sutrikdyti, skatinti pokyčius

Erdves formuoja ne tik medžiagiškumas, spalvos, apšvietimas, bet ir jose esantys objektai. Gražūs ir pozityvūs dalykai neskatina pokyčių gyvenime. Žinomas grafičio menininkas Banksy savo kūrybą išreiškia ekspresyviai, dažnai sukuriamos negatyvios, šokiruojančios, verčiančios susimąstyti instaliacijos. Banksy savo meną pateikia provokuojančiai, taip sustiprindamas žmogaus reakciją į norimus socialinius, kultūrinius pokyčius visuomenėje

Vienas iš neįprastų, laikinų projektų yra Dismaland (žr. į 1.21 pav.), kuriame pateikiama aplinka yra bauginanti, pašiepianti masinio turizmo pasaulyje problemą (Pimentel Biscaia, & Marques, 2022).

1.21 pav. Laikina ekspozicija Dismaland Anglijoje (ELLE, 2015)

Vidinėse erdvėse pateikiami eksponatai yra nesusiję tarpusavyje, simbolizuojantys sąmyšį, nykimą ir nelaimingus atsitikimus (žr. į 1.22 pav.).

1.22 pav. Laikinos ekspozicijos Dismaland vidinė erdvė (Dazed & Confused Magazine, 2015)

Atliktas skirtingų šviesos ir šešėlio kompozicijų sąveikos erdvėje tyrimas

Tyrimo objektas – erdvės, skirtos meno centrams, galerijoms bei muziejams. Tyrimui pasirenkama pirminė geometrinė forma – kubas. Suformuoti septyni tūriai, kurie skiriasi atspalviu, medžiaga, plokštumų suskaidymu (žr. į 1.23 a ir b pav.).

1.23 pav. Skirtingų erdvių šviesos ir šešėlio kompozicija: a) daugiau šešėlio erdvėje; b) daugiau šviesos erdvėje (nuotraukos autorės)

1.Forma yrauždara, su angaviršuje,skirtašviesos patekimui (žr.į1.24airb pav.) Šviesos šaltinio patekimas yra koncentruotas į vieną vietą. Šioje erdvėje dominuoja šešėlis, sukuriamas susikaupimo, ramybės pojūtis. Tokia erdvė galėtų būti pritaikyta eksponatui ar unikaliai vietai, kuri natūraliai pritraukia lankytojų dėmesį.

1.24 pav. Erdvė su plyšiu viršuje: a) šviesos koncentracija; b) šešėlio koncentracija (nuotraukos autorės)

2. Forma yra uždara, su plyšiais šoninėse plokštumose, skirta šviesos patekimui į vidinę erdvę (žr. į 1.25 a ir b pav.). Šviesos šaltinio patekimas koncentruojasi trijose plokštumose, susiformuoja įrėminimo optinė iliuzija. Šioje erdvėje dominuoja šešėlis, kuris krenta aiškiai ir tiesia linija dėl aštrios formos plyšių, medžiagos vientisumo ir monochrominio atspalvio. Ši erdvė pritaikyta eksponavimui vienoje plokštumoje.

a b

1.25 pav. Erdvė su plyšiu šoninėse plokštumose: a) šviesa iš priekio; b) šviesa iš šono (nuotraukos autorės)

3. Forma yra atvira, be viršutinės plokštumos, šviesa į erdvę patenka pilnai, be papildomų apribojimų (žr. į 1.26 a ir b pav.). Šviesos šaltinio patekimas yra koncentruotas į visą plotą. Šioje erdvėje dominuoja šviesos šaltinis, sukuriamas laisvės pojūtis bei santykis su išoriniu pasauliu. Tokia erdvė gali būti pritaikyta pastato vidiniame kieme su gamtos objektais ar skulptūrų eksponavimui. a b

1.26 pav. Atvira erdvė: a) šviesa erdvėje; b) šešėlis erdvėje (nuotraukos autorės)

4. Forma yra atvira, be viršutinės plokštumos, šviesa į erdvę patenka pilnai (žr. į 1.27 a ir b pav.). Šviesos šaltinio patekimas yra koncentruotas į visą plotą. Dėl pasirinktos medžiagos tekstūros, krentantis šešėlis suminkštėja. Sukuriamas švelnumo pojūtis. Tokia erdvė gali būti pritaikyta poilsio erdvėms.

1.27 pav. Atvira erdvė su tekstūra: a) šviesa erdvėje; b) šešėlis erdvėje (nuotraukos autorės)

5. Forma yra uždara, visiškai skaidri, be papildomo atspalvio (žr. į 1.28 a ir bpav.). Šviesos šaltinis pilnai patenka ir užpildo erdvę. Šiame tūryje dominuoja šviesa, sukuriamas tiesioginis ryšys su aplinka. Tokia erdvė gali būti pritaikyta pastato eksterjerui ir interjerui. Pastato išorėje naudojama skaidri medžiaga suteikia galimybę eksponatus matyti ne tik iš vidaus. O interjere skaidrios pertvaros gali būti naudojamos istorinių ar gamtos objektų apsaugojimui.

1.28 pav. Skaidri erdvė: a) šešėlis iš šono; b) šešėlis iš priekio (nuotraukos autorės)

6. Forma yra uždara, visiškai skaidri, su raudonu atspalviu (žr. į 1.29 a ir b pav.). Šviesos šaltinis pilnai patenka ir užpildo erdvę. Šioje erdvėje dominuojanti spalva suaktyvina žmogaus emocijas – pyktį, aistrą, ilgesį bei drąsą Patalpa yra specifiškai pritaikoma akcentuoti joje esančius objektus. Raudona yra intensyvi ir viena iš labiausiai patraukiančių dėmesį spalvų Todėlšierdvė galibūtipritaikomakaro,nelaimingųatsitikimų,skaudžiosistorijospasakojimui.

1.29 pav. Skaidri, raudono atspalvio erdvė: a) šešėlis iš šono; b) šešėlis iš priekio (nuotraukos autorės)

7. Forma yra uždara, visiškai skaidri, su mėlynu atspalviu (žr. į 1.30 a ir b pav.). Šviesos šaltinis pilnai patenka ir užpildo erdvę. Šioje erdvėje dominuojanti spalva simbolizuoja mokslą, stabilumą, ramybę, gamtos objektus (dangų, vandenį). Mėlyna spalva žmogui suteikia ramybę, susikaupimą, sulėtina širdies ritmą ir kvėpavimą. Dėl šios priežasties ši erdvė idealiausiai tinka pozityvių, šiuolaikinių technologijų meno kūrinių eksponavimui bei kultūros pastato lankytojų poilsiui.

1.30 pav. Skaidri, mėlyno atspalvio erdvė: a) šešėlis iš šono; b) šešėlis iš priekio (nuotraukos autorės)

1.2.5. Skirtingų erdvių sąveikos su žmogumi tyrimo išvados

Atlikus tyrimą išryškėja efektyvūs spalvos, medžiagos bei šviesos ir šešėlio kontrasto panaudojimo būdai, kurie formuoja erdves ir sukelia skirtingas žmogaus emocijas:

1.Dėlšviesos, neutralios spalvosirtaškinioplyšio plokštumoje panaudojimosusiformuoja erdvė, kurioje žmogaus dėmesys koncentruojamas į vieną vietą.

2. Dėl šviesos, neutralios spalvos ir išilginio plyšio plokštumoje panaudojimo susiformuoja erdvė, kurioje žmogaus dėmesys koncentruojamas į vieną plokštumą

3. Dėl šviesos, neutralios spalvos ir viršutinės plokštumos nebuvimo susiformuoja erdvė, kurioje žmogus pajaučia santykį su išoriniu pasauliu.

4. Dėl šviesos, neutralios spalvos, medžiagos struktūros ir viršutinės plokštumos nebuvimo susiformuoja erdvė, kurioje žmogus jaučia ramybę.

5. Dėl šviesos, neutralios spalvos ir skaidrios medžiagos panaudojimo susiformuoja erdvė, kurioje žmogus pajaučia tiesioginį ryšį su aplinka.

6. Dėl šviesos, intensyvios raudonos spalvos ir skaidrios medžiagos panaudojimo susiformuoja erdvė, kurioje žmogus išgyvena skaudžius prisiminimus ir liūdesį

7. Dėl šviesos, mėlynos, artimai gamtai, spalvos ir skaidrios medžiagos panaudojimo susiformuoja erdvė, kurioje žmogus pajaučia stabilumą ir ramybę

2. ANALITINĖ ŠALTINIŲ APŽVALGA

2.1. Lankytojų centras Danijoje

Architektai: CEBRA

Vieta: Danija

Metai: 2021

Šaltinis: ArchDaily, 2022

SOCIALINIAI ASPEKTAI

Statinio paskirtis – lankytojų centras.

Socialinėreikšmė. Šiuo pastatu yrapabrėžiamateritorijos istorinėsvarba (CEBRA,2016). Skamlingsbanken

kalnas, kuriame vyko pagrindiniai politiniai bei kultūriniai pietų Danijos susirinkimai (žr. į 2.1 pav.). Šio projekto pagrindinis tikslas yra atkurti, interpretuoti istorinę vietovę.

URBANISTINIAI ASPEKTAI

Pastato vieta urbanistiniame kontekste. Projekto vieta yra pietų Danijos gamtinėje istorinėje teritorijoje, kurioje yra išraiškingas reljefas, miškai bei Little Belt sąsiauris (žr. į 2.2 pav.).

Pastato santykis su aplinka. Išryškėja istorinės kontekstinės aplinkos įtaka, objektas tampa kaip fonas (nematomas) gamtai.

2.1 pav. Lankytojų centras pietų Danijoje (ArchDaily, 2022)

2.2 pav. Lankytojų centro kraštovaizdis (Dezeen, 2022)

ARCHITEKTŪRINIAI ASPEKTAI

Pastatofunkciniaisprendiniai. Lankytojųcentras yrapereinamaskraštovaizdžiopėsčiųjų takais. Todėl žmogus natūraliai yra nukreipiamas į esančias vidines patalpas (žr. į 2.3 pav.), kurios dar labiau pabrėžia teritorijos istorinę, kultūrinę reikšmę. Pastate yra edukacinė parodų salė, kavinė bei įvairių renginių vieta. Parodų erdvėje atsiveria LittleBelt sąsiaurio panoraminis vaizdas.

2.3 pav. Lankytojų centro planas (ArchDaily, 2022)

Pastato architektūrinė meninė raiška. Objekte yra naudojama istorinio kraštovaizdžio interpretacija (žr. į 2.4 a, b ir c pav.), pasirinktas organiškų formų planas. Čia išryškėja praeities ir dabarties pereinamumas, pastatas tampa kaip priemonė pabrėžti istorinės vietos svarbą. Taip pat iš kiekvienos erdvės atsiveria gamta Parodų erdvėje matomas Little Belt sąsiaurio panoraminis vaizdas.

ir pjūvis: a) pietinis fasadas; b) pjūvis per vidines erdves; c) pjūvis per reljefą (ArchDaily, 2022)

Pastato medžiagiškumas. Objektui naudojamos vietinės, natūralios statybinės medžiagos ir spalvos Eksterjere sienoms naudojama molio apdaila (žr. į 2.5 a pav.), o ant stogo pasodinta žolė, kuriai naudojama perdirbamų vietinių durpių trąša, dėl šios priežasties susidaro palankios sąlygos vietinėms vaistažolėms augti. Interjere naudojama mediena bei Teraco plytelės su lauko akmenimis apdaila (žr. į 2.5 b pav.).

Architektas: Tadao Ando

Vieta: Naoshima, Japonija

Metai: 2004

Šaltinis: Modern Architecture: A Visual Lexicon, 2017

SOCIALINIAI ASPEKTAI

Statinio paskirtis – meno muziejus.

2.4 pav. Lankytojų centro fasadai

2.5 pav. Lankytojų centro medžiagiškumas: a) eksterjeras; b) interjeras (ArchDaily, 2022)

2.2. Chichu meno muziejus Japonijoje

Socialinė reikšmė. Ši muziejaus struktūra ir idėja sustiprina ir pabrėžia žmogaus ir gamtos santykį. Natūralus Seto Inland jūros kraštovaizdis yra nepaliestas ir saugomas. Dėl gamtinės aplinkos konteksto ir saugojimo sąlygų pastato didžioji dalis yra įžeminta, taip išsaugomi unikalūs teritorijos panoraminiai vaizdai (žr. į 2.6 pav.).

URBANISTINIAI ASPEKTAI

Pastato vieta urbanistiniame kontekste. Objekto vieta yra Naoshimos saloje, Japonijoje. Čia matomi išraiškingi Seto Inland jūros krantai bei medžių masyvai.

Pastato santykis su aplinka. Muziejus visiškai prisitaikantis prie aplinkos gamtos, kuri išlieka pagrindinis lankytojų traukos objektas. Pastatas yra susiliejęs su teritorijos kraštovaizdžiu, didžioji statinio dalis yra matoma tik iš viršaus.

ARCHITEKTŪRINIAI ASPEKTAI

Pastato funkciniai sprendiniai. Didžioji dalis vidinių patalpų yra po žeme, kurios gauna natūralią šviesą iš dviejų vidinių kiemelių po atviru dangumi, kurie yra lygiakraščio trikampio ir kvadrato formos plano (žr. į 2.7 a, b ir c pav.). Muziejaus erdvės formuojamos iš pirminių geometrinių formų (tūrių), kurios natūraliai žmogaus dėmesį nukreipia į galerijose eksponuojamus Claude‘o Monet, Jameso Turrellio ir Walterio De Marios meno kūrinius. Dėl muziejaus plano sprendinių ir į kiekvieną patalpą patenkančios natūralios šviesos pamirštama, kad esama po žeme.

2.6 pav. Meno muziejus Japonijoje (Iwan Baan, 2016)

2.7 pav. Meno muziejaus planai ir pjūvis: a) pirmo aukšto planas; b) antro aukšto planas; c) trečio aukšto planas; d) pjūvis (Modern Architecture: A Visual Lexicon, 2017)

Pastato architektūrinė meninė raiška. Pastato architektūrinė išraiška perteikiama tik per vidines erdves, kurios yra po žeme (žr. į 2.7 d pav.), žmogus yra visiškai atribojamas nuo išorinio pasaulio, taip sustiprinama koncentracija į patalpose esančius kūrinius bei dangų. Sienose esantys plyšiai (žr. į 2.8 a ir b pav.) suprojektuoti dėl natūralios šviesos patekimo, pereinamos galerijų patalpos ir koridoriai vizualiai tampa neuždari ir erdvūs. Taip sustiprinama optinė iliuzija – buvimas virš žemės, o ne po žeme.

2.8 pav. Šviesa muziejaus architektūrinėje raiškoje: a) horizontalus plyšys; b) vertikalus plyšys (Rethinking The Future, 2017)

Pastato medžiagiškumas. Viena iš pagrindinių medžiagų yra betonas, kuris sukuria neutralias erdves, kurių poveikį sustiprina natūralus apšvietimas (žr. į 2.9 a pav.). Taip pat interjero detalėms naudojamas stiklas, plienas bei mediena (žr. į 2.9 b pav.), šios medžiagos yra natūralių, patrauklių žmogaus akiai atspalvių. Sukurta vidinė aplinka yra minimali, neekspresyvi, todėl visas dėmesys yra sutelkiamas į meno kūrinius, žmogaus emocinius potyrius.

2.9 pav. Meno muziejaus interjero medžiagiškumas ir architektūrinės detalės: a) natūralus apšvietimas; b) natūralus medžiagiškumas (Rethinking The Future, 2017)

2.3. Parodų centras Kinijoje

Architektas: TJAD

Vieta: Shenzhen, Kinija

Metai: 2020

Šaltinis: ArchDaily, 2020

SOCIALINIAI ASPEKTAI

Statinio paskirtis – parodų centras.

Socialinė reikšmė. Pastatas simbolizuoja Sham Chun upės ir pelkių sistemos ekologinį išlaikymą bei atkūrimą. Architektūra yra integruojama į aplinkos kraštovaizdį – iš tam tikrų stebėjimo vietų, pastatas tampa gamtos struktūros dalimi (žr. į 2.10 pav.) Parodų centras yra lyg triukšmo ir taršos izoliacija, kuri atskiria natūralų kraštovaizdį nuo intensyvaus eismo gatvių.

URBANISTINIAI ASPEKTAI

Pastato vieta urbanistiniame kontekste. Pastatas yra suprojektuotas kontrastingoje teritorijoje: tarp urbanizuotos ir gamtinės aplinkos (žr. į 2.11 pav.).

Pastato santykis su aplinka. Parodų centras yra visiškai prisitaikęs prie aplinkos gamtinio konteksto, tampa nematomas. Pastatas yra lyg barjeras nuo urbanizuotos teritorijos. Čia vyrauja tyla, švarus oras bei ramybė. Tačiau parodų centro žiedo formos apžvalgos platforma išlaiko artimą santykį su miestu, kurį galima pamatyti ir dieną, ir naktį.

2.10 pav. Parodų centras Kinijoje (ArchDaily, 2020)

ARCHITEKTŪRINIAI ASPEKTAI

Pastato funkciniai sprendiniai. Pagrindinis pastato įėjimas (1) yra iš gatvės pusės, kurį praėjus prieinama prie apskritimo formos atviros erdvės su baseinu (2 – The container of the sky), dėl kurio konstrukcijos atsispindi dangus. Virš šios erdvės, lipant spiraliniais laiptais, galima patekti į pagrindinį pastato akcentą – žiedo formos apžvalgos aikštelę Sky ring Iš čia matoma ne tik upė su pelkėmis, bet ir miestas aplinkui. Kita suformuota unikali erdvė – kupolo formos, skaidri parodų salė (5 – The container of landscape). Šioje vietoje atsispindi medžių šešėliai, upė bei pelkės, skirtingu paros metu, erdvė suteikia vis kitokią emocinę reakciją. Taip pat parodų centre yra kelios poilsio vietos – kavinė bei knygynas. Kraštovaizdžio reljefas išnaudojamas vingiuotiems pėsčiųjų takams Nine quad reeds, kurie suformuoja natūralaus judėjimo iliuziją per pelkes link upės kranto (žr. į 2.12 pav.).

2.12 pav. Parodų centro planas (ArchDaily, 2020)

Pastato architektūrinė meninė raiška. Pastato forma yra pritaikoma pagal sklypo ribą, tarp miesto ir gamtos. Įėjus į parodų centro vidines ir atvirą erdvę link upės kranto jaučiama

2.11 pav. Parodų centras urbanistiniame kontekste (ArchDaily, 2020)

atskirtis nuo miesto (žr. į 2.13 a pav.), o užlipus ant žiedo formos apžvalgos aikštelės (žr. į 2.13 b pav.) sugrąžinamas santykis su urbanizuota teritorija, matomi pastatai, gatvės bei aktyvus žmonių gyvenimas. Taip pat ši pastato struktūros dalis simbolizuoja gyvybę, natūralios, nepažeistos gamtos vertę.

2.13 pav. Parodų centro architektūrinė išraiška: a) fasadai; b) vaizdas iš viršaus (ArchDaily, 2020)

Centro pjūvyje (žr. į 2.14 pav.) matoma stiklinė parodų salė The container of landscape, kurios erdvė kinta priklausomai nuo oro sąlygų bei paros laiko. Taip pat išryškėja lauko erdvės Nine quad reeds laiptavimas per pelkyną, tokiu būdu palaipsniui yra pasiekiamas upės krantas. Vingiuota pėsčiųjų takų sistema simbolizuoja gamtos pastovų augimą ir judėjimą priklausomai nuo aplinkos veiksnių.

2.14 pav. Parodų centro pjūviai (ArchDaily, 2020)

Pastato medžiagiškumas. Laikantis pagrindinės idėjos, pastato eksterjeras yra visiškai prisitaikantis prie gamtinės aplinkos. Suprojektuotas žalias stogas, kuris susilieja su reljefu ir augalais. Naudojamos skaidrios, stiklinės bei veidrodinės konstrukcijos. Šios medžiagos atspindi natūralų kraštovaizdį, dangų bei miestą.

Pastato interjerui naudojamos skaidrios, natūralios, neutralių spalvų medžiagos

mediena, betonas, stiklas (žr. į 2.15 a ir b pav.). Parodų centro vidinės erdvės yra be papildomų architektūrinių elementų (ornamentų,skaidymų),taip sukuriamastylos, ramybės jausmas,kuris nukreipia žmogaus dėmesį į glaudų ryšį su gamta.

2.15 pav. Parodų centro medžiagiškumas: a) interjeras; b) eksterjeras (ArchDaily, 2020)

2.4.

Architektai: Sol89

Vieta: Ispanija

Metai: 2014

Šaltinis: ArchDaily, 2018

SOCIALINIAI ASPEKTAI

Statinio paskirtis – meno centras.

Socialinė reikšmė. Pastatas yra istorinis vienuolynas, kurio vidinės erdvės yra pritaikomos šiuolaikinei architektūrai, meno kūrinių eksponavimui bei kūrybai. Čia labai svarbus istorinis kontekstas, praeities bei dabarties santykis (žr. į 2.16 pav.)

URBANISTINIAI ASPEKTAI

Pastato vieta urbanistiniame kontekste. Pastatas yra Sevilijos mieste, Ispanijoje, urbanizuotoje teritorijoje, šalia nėra gamtos objektų (žr. į 2.17 pav.)

Pastato santykis su aplinka. Šiuolaikinė architektūra yra integruota į Madre de Dios vienuolyno vidinį kiemą ir erdves. Tiesioginio santykio su aplinka nėra.

Meno centras Ispanijoje

2.16 pav. Meno centro vidinis kiemas (ArchDaily, 2018)

2.17 pav. Vienuolyno vieta mieste (ArchDaily, 2018)

ARCHITEKTŪRINIAI ASPEKTAI

Pastato funkciniai sprendiniai. Senojo vienuolyno koridorius, kuris yra pusiau atviras, yra pritaikomas meno kūrinių eksponavimui (1). Vidinė koridoriaus siena su išsikišusiomis kolonomis yra panaudojama papildomoms patalpoms (5), pritaikytoms laikyti tam tikrai smulkiai įrangai ir baldams. Ekspozicijos erdvė yra matoma iš kvadratinio vidinio kiemelio, kurio praeities įvaizdį formuoja per du aukštus perimetru einanti arkada (6). Antrame aukšte yra papildoma erdvė skirta pristatymams bei seminarams (4) (žr. į 2.18 a ir b pav.). Pastate žmonių judėjimas vyksta ne ratu, o stačiu kampu – vakarinėje bei šiaurinėje pastato dalyje. a b

2.18 pav. Meno centro architektūriniai sprendiniai: a) planas ir pjūvis; b) funkcinė schema (ArchDaily, 2018) (EUmies Award, 2023)

Pastato architektūrinė meninė raiška. Architektūrinė instaliacija pastato interjere išryškina praeities svarbą ir jos pažeidžiamumą (žr. į 2.19 pav.). Vidinės vienuolyno erdvės yra

pastoviai kintančios, transformuojamos ekspozicijos,taippabrėžiamas ir senosios architektūros natūralus nykimas ir nesustabdomas pokytis.

Pastato medžiagiškumas. Pastato interjere atvirai matomos senojo vienuolyno konstrukcijų bei dekoratyvinių architektūrinių elementų medžiagiškumas (žr. į 2.20, 2.21 a pav.).Sienos,grindys irlubos yrapaliktosautentiškos. Interjerenaudojamospagrindinėsnaujos medžiagos

stiklas ir metalas. Stiklinės pertvaros yra pritaikytos pagrindinėje meno kūrinių eksponavimo erdvėje – priešais išlikusias arkadas. Tokiu būdu yra nepažeidžiami istoriniai architektūriniai elementai, erdvė yra matoma iš vidinio kiemelio bei suteikiamas natūralus saulės apšvietimas. Metalas yra panaudojamas praėjimo angoms (žr. į 2.21 b pav.), ši medžiaga tampa ne tik apsauga nuo senų konstrukcijų nutrupėjimo, bet ir papildoma interjero detale. Vidinėse erdvėse stipriai jaučiamas praeities ir dabarties santykis bei suderinamumas

tai perteikia dvigubi fasadai ir skirtingų medžiagų sluoksniavimas ir permatomumas.

2.19 pav. Meno centro konstrukcinė schema (ArchDaily, 2018)

2 20 pav. Meno centro vidinė erdvė (ArchDaily, 2018)

2.21 pav. Meno centro medžiagiškumas: a) stiklas; b) metalas (ArchDaily, 2018)

2.5. Ugnikalnio memorialinis muziejus Kinijoje

Architektai: CAI Yongjie

Vieta: Sichuan, Kinija

Metai: 2013

Šaltinis: World Architects, 2015

SOCIALINIAI ASPEKTAI

Statinio paskirtis – memorialinis muziejus.

Socialinė reikšmė. Pastatas yra memorialinis kraštovaizdis (žr. į 2.22 pav.) su integruotu muziejumi. Ši architektūra skirta žemės drebėjimo metu mirusių, dingusių be žinios žmonių bei sugriuvusios miesto dalies paminėjimui.

2.22 pav. Memorialinio muziejaus kraštovaizdis (World Architects, 2015)

URBANISTINIAI ASPEKTAI

Pastato vieta urbanistiniame kontekste. Pastatas yra miesto teritorijoje, kalnuotoje bei miškingoje aplinkoje (žr. į 2.23 pav.).

Pastato santykis su aplinka. Pastatas yra neišsiskiriantis iš aplinkos, prisitaikantis prie kraštovaizdžio.

ARCHITEKTŪRINIAI ASPEKTAI

Pastato funkciniai sprendiniai. 2.24 pav. pateiktame sklypo plane išskiriamos keturios skirtingos memorialinio muziejaus vietos. 1 – po žemės drebėjimo sugriuvusios mokyklos pastatų griuvėsių vieta. Stadionas (6) paverstas memorialiniu kiemu, kuris skirtas privatiems paminėjimams ir renginiams. Mokyklos vartų vieta (5) tapo ir vienu iš įėjimų į memorialinį žemės drebėjimo muziejų. 3 – pagrindinis muziejaus pastatas, o 4 – priestatas. 2 – pagrindinė aikštė, kuri yra vienas iš pagrindinių žemės drebėjimo katastrofos simbolių.

2.23 pav. Memorialinio muziejaus vieta (China Daily, 2021)

2.24 pav. Memorialinio muziejaus sklypo planas (World Architects, 2015)

Pagrindiniame muziejaus pastate yra pagrindinis įėjimas (1) iš aikštės, kuris veda į didžiausias memorialines sales (3, 4). 5 – laikina parodų salė, 6, 10 – techninės patalpos, sandėliai, 7 – yra meldimosi erdvės, kurios yra ir pagrindiniame muziejaus pastate ir priestate. 8

erdvė su ekranais, 9 – salė, kuri skirta paminėti skaudžią patirtį po žemės drebėjimo. Administracinės patalpos išsidėsčiusios abiejuose pastatuose (2) (žr. į 2.25 pav.)

Pastato architektūrinė meninė raiška. Pastatas yra integruojamas į natūralų reljefą ir kraštovaizdį (žr. į 2.26 pav.). Pasirenkami nedominuojantys fasadai (žr. į 2.27 pav.). Stoge įrengiamilangainatūraliossaulėsšviesospatekimuiįvidineserdves.Pastatoišskaidymasįkelis tūrius simbolizuoja žemės drebėjimo pasekmes.

2.25 pav. Memorialinio muziejaus aukšto planas (World Architects, 2015)

2.26 pav. Memorialinio muziejaus pjūviai (World Architects, 2015)

Pastato medžiagiškumas. Dėl muziejaus integracijos į kraštovaizdį, pasodintos metasekvojos Dawn redwood, augančios iki šešiasdešimties metrų, taip pat suprojektuotas žalias stogas. Pastato išorinių sienų apdaila įrengta iš rusvų, surūdijusių plieninių fasadinių plokščių. Pėsčiųjų takai yra iš skirtingų atspalvių, aprūdijusių skalūno plytelių (žr. į 2.28 a ir b pav.) Pastato interjere naudojamas betonas ir metalinės konstrukcijos, kurios perteikia skaudžius žmonių prisiminimus, nelaimes.

2.6. Paviljonas Šveicarijoje

Architektas: Bjarke Ingels Group

Vieta: Šveicarija

Metai: Neįgyvendintas konkursas

Šaltinis: ArchDaily, 2014

2.27 pav. Memorialinio muziejaus meninė išraiška (World Architects, 2015)

2.28 pav. Memorialinio muziejaus medžiagiškumas: a) eksterjeras; b) interjeras (World Architects, 2015)

SOCIALINIAI ASPEKTAI

Statinio paskirtis – paviljonas.

Socialinė reikšmė. Pastatas yra istorinių dirbtuvių tęsinys. Paviljonas yra integruojamas į kraštovaizdį (žr. į 2.29 pav.). Naujos architektūros projektiniai sprendiniai sukuria jungtį su senais pastatais. Taip išlaikomas nenutrūkstamas istorijos pasakojimas lankytojams, kurie pabaigoje prieina pagrindinį, paveldo pastatą, nuo kurio prasidėjo įmonės Audemars Piguet prabangių laikrodžių gamybos veikla.

URBANISTINIAI ASPEKTAI

Pastato vieta urbanistiniame kontekste. Paviljonas yra urbanizuotoje teritorijoje ir istorinės aplinkos kontekste (žr. į 2.30 pav.)

Pastato santykis su aplinka. Paviljonas yra lyg šiuolaikinis istorinis tęsinys (priestatas), kuris atlieka lankytojų traukos funkciją. 1, 2 – istoriniai Audemars Piguet pastatai. Prie pagrindinio pastato yra numatytos naujo paviljono vieta, bei svečių namai (4).

2.29 pav. Paviljono teritorija (ArchDaily, 2014)

2.30 pav. Paviljono teritorijos situacija (ArchDaily, 2014)

ARCHITEKTŪRINIAI ASPEKTAI

Pastato funkciniai sprendiniai. Naujo pastato projekto užduotis buvo išlaikyti nuoseklią istorijos eigą, kuri reikalauja tikslios ekspozicijos ir laikrodžių dirbtuvių funkcinės sekos. Pasirinktas spiralės formos išplanavimas išsprendžia viena nuo kitos priklausomų darbo erdvių (3)problemą(žr.į2.32b pav.)–patalpos yranumatytosvienapriekitos,kadlaikrodžiųgamyba vyktų sklandžiai. Pastate išdėstytos ekspozicijos erdvės (2) yra šalia dirbtuvių, bet lankytojųirdarbuotojų srautaivyksta nepriklausomai vienas nuo kito. Lankytojai į pastatą įeina pro pagrindinį įėjimą (1), praeinamos parodos erdvės (2, 4), vėliau pasiekiama paviljono viduryje esanti unikalių eksponatų erdvė (5) bei lankytojų istorijos ir gamybos pažinimo kelias baigiasi praeinant pro pagrindinį istorinio paveldo pastatą, kuriame yra papildoma ekspozicija, administracinės patalpos (žr. į 2.31 ir 2.32 a pav.).

Lankytojams, atvykstantiems iš toli, suprojektuoti svečių namai yra šalia pagrindinio pastato.

2.31 pav. Paviljono funkcijos (ArchDaily, 2014)

Ekspozicija Lankytojų svečių namai Bendrosios patalpos Administracinės patalpos

a b

2.32 pav. Paviljono architektūriniai sprendiniai: a) pirmo aukšto planas (Style Park, 2015); b) funkciniai sprendiniai (ArchDaily, 2014)

Pastato architektūrinė meninė raiška. Paviljono paskirtis yra sujungti praeitį ir dabartį (senąją ir šiuolaikinę architektūrą).

Pagrindinis tikslas – pritraukti lankytojus į istoriškai svarbią laikrodžių gamyklą ir unikalių kūrinių ekspozicijas. Pastate vyrauja dvi pagrindinės funkcijos – dirbtuvių erdvės ir lankytojams skirtos parodų erdvės. Dėl pastato spiralės formos tūrio šios funkcijos yra viena prie kitos, bet nesikertančios. Tokiu būdu paviljone atsiranda srautai, kurie veikia nenutrūkstamai ir aktyviai (žr. į 2.33 a pav.). Pastatas yra integruojamas į reljefą (žr. į 2.33 b pav.) ir kraštovaizdį, taip pabrėžiamas istorinio pastato svarbumas.

Esamas pastatas tampa neatsiejama naujos struktūros dalimi. Žmonės eidami per ekspozicijų erdves pajaučia praeities ir dabarties pereinamumą. Judėjimas labirintu suteikia dar didesnį susidomėjimą paroda – smalsumas, nežinomybė kas laukia toliau.

2.33 pav. Paviljono sprendiniai: a) lankytojų judėjimo kryptis; b) integravimas į kraštovaizdį (ArchDaily, 2014)

Paviljono spiralinės formos tūrio, iškelto skirtingais lygiais (žr. į 2.34 a pav.) tikslas – gauti natūralų saulės apšvietimą bei skirtingose erdvėse turėti galimybę matyti ne tik eksponuojamus kūrinius, bet ir teritorijos kraštovaizdį. Taip pabrėžiamas santykis su praeities istorija bei santykis su gamtine aplinka.

2.34 pav. Paviljono sprendiniai: a) šviesos ir kraštovaizdžio integravimas; b) svečių namų integravimas (ArchDaily, 2014)

Svečių namai yra integruojami į kraštovaizdį kaip ir pagrindinis paviljono pastatas (žr. į

2.34 b ir 2.35 pav.), su vaizdu į gamtą. Suprojektuoti du lygiai, kurie neužstoja vienas kito.

a b

2.35 pav. Paviljono svečių namų integravimas (ArchDaily, 2014)

Pastato medžiagiškumas. Pastato fasadams naudojamas stiklas. Paviljono žalio stogo konstrukcijai naudojamas plienas su žalvariu, vidinėms pertvaroms naudojamos stiklinės pertvaros, o betonas – skirtas po žeme esančioms patalpoms. Pastato interjere naudojamos neutralios, natūralios medžiagos – mediena ir akmuo (žr. į 2.36 a, b ir c pav.)

2.36 pav. Paviljono interjeras ir konstrukcija: a) vidinės erdvės; b) vaizdas į gamtinį kontekstą; c) konstrukcinė schema (ArchDaily, 2014)

2.7. Analitinės šaltinių apžvalgos išvados

Analitinei šaltinių apžvalgai buvo pasirinkti architektūriniai kultūrinės paskirties objektai, kurie yra istoriškai svarbaus, saugomo kraštovaizdžio ar kultūros paveldo objektų teritorijoje. Kiekvienas iš šių pavyzdžių turi skirtingą šiuolaikinės architektūros meninę raišką, prisitaikant prie istorinio konteksto:

1. Naujaarchitektūra gali būti natūralauskraštovaizdžio interpretacija.Pastatas tampagamtos dalimi, sukuriamas emocinis ir fizinis praeities ir dabarties santykis.

2. Šiuolaikinėsarchitektūrosišraiškasukuriamatikpervidineserdves,pastatas yraįgilinamas

į žemę, taip kraštovaizdis iš akių lygio tampa nepakitęs. Jaučiamas atsiribojimas nuo išorinio pasaulio, matomas tik architektūros objekto interjeras ir dangus. Saulės ir šešėlių kompozicija, uždaros erdvės, žmogaus dėmesį sukoncentruoja į eksponuojamus meno kūrinius.

3. Architektūra, esanti tarp urbanizuotos iristorinės gamtinės aplinkos,gali būti kaip barjeras, apsaugantis žmogų nuo triukšmo, taršos ir nerimo. Miestas vis tiek yra matomas, bet per saugų atstumą. Pastatas susilieja su natūraliu kraštovaizdžiu.

4. Istoriniame pastate gali būti taikoma architektūrinė interjero instaliacija, kuri papildomomis architektūrinėmis detalėmis pabrėžia seno statinio unikalumą ir autentiškumą. Šiuolaikinis projektavimas suteikia naują funkciją ir gyvybę pastatui.

5. Šiuolaikinės architektūros objektai istoriniame kontekste gali būti monumentai, kurie suteikia teritorijai identitetą. Memorialinė architektūra tampa žmonių skaudžios patirties, liūdesio ir prisiminimų simboliu.

6. Naujas architektūros objektas gali būti ne tik integruojamas į reljefą, bet ir tapti istorinio paveldo priestatu. Jungtis suformuoja neišvengiamą judėjimą per senąjį pastatą. Taip pabrėžiama istorija ir jos tęsinys.

3. TYRIMAI VIETOSE

3.1. Sklypo pasirinkimo kriterijai

Meno centrų architektūros tikslas – pritraukti žmonių dėmesį ir jį išlaikyti, suteikiant teritorijos lankytojams ne tik kultūrinę, bet ir laisvalaikio veiklos galimybes. Todėl vienas iš svarbiausių sklypo pasirinkimo kriterijų yra esami objektai arba istoriškai žinoma vieta, pritraukianti žmonių srautą. Tokiu atveju, naujas kultūrinės paskirties objektas tampa kaip papildoma teritorijos vystymo priemone, išlaikanti lankytojus.

Dar vienas teritorijos pasirinkimo kriterijus – lengvas objekto prieinamumas. Svarbus išlieka ne tik vietinių gyventojų, bet ir iš kitų miestų atvykstančių lankytojų patogus susisiekimas. Vienas iš privalumų – vieta, kuri yra gerai matoma ir esanti prie pagrindinių transporto arterijų. Dėl šių aspektų sklypas yra lengviau pasiekiamas tarpmiestiniu viešuoju ar asmeniniu transportu.

Taip pat sklypo pasirinkimo kriterijus yra apleistos, istoriškai reikšmingos, potencialą turinčios vietos vystymo galimybė. Tokioje teritorijoje šiuolaikinė ir istorinė architektūra gali tapti ženklu ar identiteto simboliu. Teritorija gali tapti vietinių gyventojų pagrindine susirinkimų vieta ir iš kitur atvykstančių lankytojų traukos objektu.

Pasirinktas sklypas turi būti pakankamo ploto, kuriame galėtų būti integruojamas naujai projektuojamas objektas, neužgožiant teritorijoje esančių pastatų.

3.2. Pasirinkto sklypo analizė

Pasirinktas sklypas yra Merkinės kaime, Šalčininkų rajono šiaurės rytinėje dalyje (žr. į 3.1 pav.). Teritorija yra 40 kilometrų atstumu nuo Vilniaus miesto. Vieta lengvai pasiekiama važiuojant magistraliniu tarptautiniu keliu E85 Klaipėda – Kaunas – Vilnius, ir rajoniniu keliu

3937 Jašiūnai – Turgeliai – Tabariškės.

3.1 pav. Sklypo vieta Šalčininkų rajone (pagal Šalčininkų rajono savivaldybė, 2010)

3.3.

Pasirinktas sklypas yra Merkinės gyvenvietėje, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a. Maždaug 3 tūkstančių hektarų teritorijoje yra Merkinės dvaro sodyba, ši vieta XVIII a. tapo kunigo Povilo Ksavero Bžostovskio nuosavybe ir buvo pavadinta jo vardu.

Pavlovo (Paulavos) respublika – tuo metu buvusi vienintelė miniatiūrinė valstybė Europoje, turėjusi herbą, vėliavą, kariuomenę, seimą ir nuosavus pinigus. Lietuvos ir Lenkijos seimas oficialiai pripažino Pavlovo teritoriją ir patvirtinto šios respublikos konstituciją

Pavlovo respublikos teritorijos būklė yra avarinė. Šiuo metu yra išlikę tik kelių pastatų liekanos – rūmų, oficinos, arklidės, neogotikinių vartų bei ledainės (žr. į 3.2 pav.)

Teritorijos schemoje1 – 6pažymėti statiniai yraPavlovo respublikos gyvavimolaikotarpio pastatai, o 7 – 13 pažymėti išlikę arba jau nugriauti pastatai po Merkinės dvaro sodybos laikotarpio.

1

Dvaro rūmai;

2 – Išlikusi dalis oficinos pastato;

3 – Arklidės;

4

Bokštas

ledainė

5 – Koplytėlė (esanti už dvaro teritorijos ribų, netoli įvažiavimo vartų);

6

Neogotikiniai įvažiavimo vartai;

7 – Veršidė (buvęs ūkinės paskirties pastatas, nugriautas 2012 metais);

8 – Sandėlis (buvęs sandėliavimo paskirties pastatas, nugriautas 2012 metais);

Istorinė, kultūrinė sklypo analizė

9 – Dirbtuvės, garažai (esamas pastatas);

10

Sandėlis (esamas pastatas);

11 – Benzino kolonėlė (esamas pastatas);

12

Vandens bokštas (esamas statinys);

13 – Transformatorinė.

Merkinės dvaro klasicizmo stiliaus rūmai (žr. į 3.3 a pav.) stovi lygiagrečiai keliui, pagrindinis sodybos pastatas buvo dviejų aukštų stačiakampio formos plano II pasaulinio karo metu, antrame aukšte gyvenusios vienuolės degindavo žvakes. Spėjama, kad tokiu būdu galėjo užsidegtipastatostogas, kaslėmėtolesnįrūmųnykimą.Dabartinėbūklė–išlikępastatokampai, pagrindinio įėjimo laiptai, kolonų liekanos bei grindų danga – plytelės (žr. į 3.3 b ir c pav.).

3.2 pav. Merkinės dvaro sodybos teritorijos pastatų schema (Kultūros vertybių registras, 2011)

ledainė (žr. į 3.4 pav.) yra rytinėje sklypo dalyje, trijų aukštų bei aštuoniakampio formos plano pastatas. Bokštas statytas apie XIX a. I p.. šis pastatas buvo rekonstruotas 2018 metais, atkurti architektūriniai elementai, išvalyta 3 metrų gylio duobė, skirta ledui laikyti.

Bokštas

Arklidės su kalve (žr. į 3.5 a ir b pav.) – simetriško U raidės formos plano pastatas, esantis arčiau kelio.

3.3 pav. Merkinės dvaro rūmų liekanos: a) pagrindinis fasadas; b) sienų ir kolonų liekanos; c) plytelių liekanos (nuotraukos autorės)

3.4 pav. Ledainės būklė (nuotrauka autorės)

3.5 pav. Arklidžių būklė: a) vakarinis fasadas; b) rytinis fasadas (nuotraukos autorės)

Paskutinis išlikęs pastatas – oficina (žr. į 3.6 pav.), kuri yra šiaurės vakarinėje sklypo dalyje, priešais arklides. Oficina statyta apie XIX a. I p., turi klasicizmo stiliaus bruožų, išlikusi tik pietinė pastato dalis.

Įvažiavimo į dvaro sodybą neogotikiniai vartai (žr. į 3.7 a pav.) yra tiesiai priešais rūmus, pagal praeities vaizdą pro vartus jaučiamas Merkinės dvaro sodybos milžiniškas plotas. Esama situacija – vartai (žr. į 3.7 b pav.) yra už dabartinio kelio.

Paradinė Merkinės dvaro sodybos teritorijos dalis buvo suplanuota ašinės simetrijos principu

įvažiavimas pro arklides su kalve statmenai nukreipė į pagrindinius rūmus. Vienas iš būdingų elementų buvo išcentruotas apvažiavimo ratas su gėlynu. Pavlovo respublikos teritorija buvo sudalinta į skirtingas zonas – parką su tvenkinių ir kanalų sistema, pavėsinėmis ir tilteliais, sodus bei daržus.

Dabartinė sklypo sutvarkymo situacija – suprojektuoti platūs pėsčiųjų takai, vedantys link išlikusių pastatų liekanų, priešais rūmus esantis apskritimo formos takas simbolizuoja praeityje buvusį įvažiavimą į dvarą (žr. į 3.8 pav.). Viduryje pastatytas paminklas, skirtas Pavlovo respublikos prezidentui ir savininkui – Povilui Ksaverui Bžostovskiui.

3.6 pav. Oficinos būklė (nuotrauka autorės)

3.7 pav. Neogotikiniai vartai: a) vartai prieš 1939 m. (Vojedovskaitė, 1991); b) vartų būklė (nuotrauka autorės)

Sutartiniai žymėjimai

1 – gyvenamosios paskirties pastatai;

2 – ūkinė ir gamybinė zona;

3 – sėjomainos laukai;

4

parkas;

5 – įvažiavimo vartai;

6

koplytstulpis;

7 – esamas kelias;

8 – suprojektuoti pėsčiųjų takai

3.8 pav. Teritorijos priešais rūmus sutvarkymas (nuotrauka autorės)

Pateikiamaanksčiau(2012metais)tvarkytosMerkinėsdvarosodybosteritorija,pagal1901 metų planą (žr. į 3.9 a ir b pav.). Išlaikomos buvusios, pagrindinės ašys. Pirmoji ašis –įvažiavimo į dvarą, antroji – takas nuo buvusios oficinos ir ūkinių, gamybos paskirties pastatų.

pagal pagrindines ašis;

3.9 pav. Teritorijos palyginimas skirtingu laikotarpiu: a) 1901 metų planas (pagal Smilgevičiūtė, 1991); b) 2012 metais teritorijos priešais rūmus sutvarkymas (pagal Nemunienė, 2011)

3.4. Teritorija Šalčininkų rajono bendrajame plane

Pagal Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, Pavlovo respublika patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių sankaupos ir rekreacijos plėtros teritoriją (žr. į 3.10 pav.)

Rekreacijos plėtros teritorija: Merkinės – Krokšlių (Merkio);

Rekreacinis funkcinis prioritetas: Mišraus pritaikymo;

Prioritetinė rekreacijos rūšis /

kitos vystytinos rekreacijos rūšys: Pažintinė / poilsis gamtoje, pramoginė

Į teritoriją patenka Merkio vandens turizmo ir Merkio auto turizmo trasa

Kultūros paveldo erdvinis karkasas – dominuoja valstybės istorijos paveldas (Merkinės dvaro sodybos komplekso liekanos). Šioje teritorijoje labai svarbi kultūros vertybių buveinių apsauga. Taip pat teritorija patenka į Merkio ichtiologinio draustinio apsaugos zoną.

a b

Sutartiniai ženklai

Nekilnojamųjų kultūros vertybių sankaupos

Architektūrinis, inžinerinis, istorinis, sakralinis ir kt. paveldas (statiniai, statinių kompleksai, ansambliai)

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos

Dominuoja valstybės istorijos paveldas

Rekreacijos plėtros teritorijos

4 – Merkio auto turizmo trasa

Merkio vandens turizmo trasos

Merkio ichtiologinis draustinis

,,Pavlovo respublika‘‘

3.5. Pasiekiamumo ir susisiekimo analizė

3.10 pav. Rekreacijos plėtros teritorija. Ištrauka iš bendrojo plano (pagal Šalčininkų rajono savivaldybė, 2010)

Pavlovo respublikos susisiekimas yra gerai išvystytas (žr. į 3.11 pav.). Teritorija lengvai pasiekiama magistraliniais tarptautiniais bei rajoniniais keliais. Pagal Šalčininkų rajono savivaldybės bendrąjį planą, numatoma naujo magistralinio kelio realizacija po 2015 metų

vietoj krašto kelio Nr. 176 Pričiupiai – Jašiūnai ir rajoninio kelio 3937

Jašiūnai – Turgeliai – Tabariškės.

Sutartiniai ženklai

Esami magistraliniai tarptautiniai keliai

Nauji magistraliniai keliai

Krašto keliai

Nauji krašto keliai

Esami rajoniniai keliai

Nauji rajoniniai keliai

Miestų, gyvenviečių gatvės

Vietiniai keliai

Vykdomos ar numatomos esamų kelių rekonstrukcijos

Vidutinis metinis paros transporto srautas

Kelių numeriai

Vietinių autobusų maršrutų trasos

Pagrindinės autobusų stotys, pagrindinės autobusų stotelės

Esamos degalinės

Rekomenduojamos degalinės

Magistralinio geležinkelio linijos

Sklypo vieta

3.11 pav. Susisiekimo schema. Ištrauka iš bendrojo plano (pagal Šalčininkų rajono savivaldybė, 2010)

Taip pat šalia Merkinės dvaro sodybos sklypo yra vietinių autobusų maršrutų trasos su pagrindine autobusų stotimi ir pagrindinėmis autobusų stotelėmis. Teritorija yra lengvai pasiekiama ne tik viešuoju transportu, bet ir asmeniniu transportu – kelių susikirtimo vietose yra esamos ir planuojamos degalinės.

Pusiaukelėje, šalia Jašiūnų kaimo, yra magistralinio geležinkelio linija, kuri kertasi su nauju magistraliniu keliu bei vietinių autobusų maršrutų trasa. Istorinės vietos lankytojams patogu ir lengva toliau keliauti viešuoju transportu.

3.6. Aplinkos užstatymo analizė

Pateikiama Pavlovo respublikos teritorijos aplinkos užstatymo schema (žr. į 3.17 pav.). Žaliaspalvapažymėti gyvenamosios paskirties objektai, kurieišsidėstęMerkinėskaimošiaurės vakarų dalyje, kitoje Merkio upės pusėje. Gyvenamieji namų planavimas yra visiškai laisvas, atstumas tarp pastatų yra skirtingas. Didesnė namų koncentracija yra aplink Viršutinę gatvę iki rajoninio kelio 3937 Jašiūnai – Turgeliai – Tabariškės. Kitų gyvenamųjų pastatų išsidėstymas yra palei Upės gatvę, kitoje rajoninio kelio pusėje.

Violetine spalva pažymėti pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatai, kurių sklypai ribojasi su pasirinkta teritorija. Viename iš sklypų yra operatorinė, dirbtuvės, garažas bei vandentiekio bokštas, o kitame sklype yra sandėlis.

Sutartiniai ženklai

Merkio upė

Gyvenamosios paskirties objektai

Pramonės ir sandėliavimo paskirties

objektai

Keliai ir gyvenviečių gatvės

Sklypo riba

Pėsčiųjų takai

Dvaro komplekso liekanos

3.7. Gamtinio karkaso analizė (reljefas, želdynai, vandens telkiniai, apsaugos zonos)

Merkinės dvaro sodybos teritorijoje yra pakankamai miško masyvų (žr. į 3.13 pav.). Didžioji dalis medžių yra palei Merkio upę. Taip pat rožine spalva pažymėtame plote draudžiamas miško įveisimas. Ši apibrėžta teritorija apima Merkio upės ir Merkio ichtiologinio draustinio apsaugos zoną bei Pavlovo respublikos komplekso (kultūros vertybių) teritoriją, išskyrus jau užstatytą plotą, kuriame yra išlikusios istorinių pastatų liekanos

Sutartiniai ženklai

Merkio upė

Gyvenamosios paskirties objektai

Pramonės ir sandėliavimo paskirties

objektai

Keliai ir gyvenviečių gatvės

Sklypo riba

Pėsčiųjų takai

Dvaro komplekso liekanos

Medžių masyvai

Plotai, kur miško įveisimas draudžiamas

3.13 pav. Gamtinio karkaso schema (sudaryta autorės)

3.12 pav. Aplinkos užstatymo schema (sudaryta autorės)

3.8. Sklypo nuotraukos

Aplankius pasirinktą teritoriją, užfiksuotos nuotraukos (žr. į 3.14 – 3.24 pav.) iš skirtingų sklypo vietų. Pateikiama dabartinė kultūros paveldo objektų situacija.

3.14 pav. Vaizdas nuo ledainės šiaurės vakarų kryptimi (nuotrauka autorės)

3.15 pav. Vaizdas nuo stovėjimo aikštelės, pietų kryptimi (nuotrauka autorės)

3.16 pav. Vaizdas nuo stovėjimo aikštelės, vakarų kryptimi (nuotrauka autorės)

3.17 pav. Vaizdas nuo stovėjimo aikštelės, šiaurės kryptimi (nuotrauka autorės)

3.18 pav. Vaizdas nuo rajoninio kelio priešais įsukimą į teritoriją (nuotrauka autorės)

3.19 pav. Vaizdas nuo rajoninio kelio priešais neužstatytą šiaurinę sklypo dalį (nuotrauka autorės)

3.20 pav. Vaizdas nuo rajoninio kelio pietų kryptimi (nuotrauka autorės)

3.21 pav. Vaizdas nuo rajoninio kelio šiaurės kryptimi (nuotrauka autorės)

3.22 pav. Vaizdas nuo rajoninio kelio, priešais centrinį rūmų įvažiavimą (nuotrauka autorės)

3.23 pav. Vaizdas nuo rajoninio kelio pietryčių kryptimi (nuotrauka autorės)

3.24 pav. Pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatai (nuotrauka autorės)

4. PROJEKTINĖ DALIS

Remiantis tiriamąja dalimi ir analitine šaltinių apžvalga, pateikiami idėjiniai variantai ir sudaroma preliminari projektuojamo objekto programa. Pritaikant naują architektūrą prie istorinio konteksto aplinkos, pateikiamos pirmųjų variantų idėjos ir jų palyginimas.

4.1. Variantinis projektavimas

4.1.1. I variantas

Meno centras istorinėje Pavlovo respublikos vietoje yra integruojamas į aplinką (žr. į 4.1 pav.)–dalistūrių yraįgilinamaįžemę,okitos yraskaidrios.Kultūrospaveldovertybiųliekanos išlieka matomos nepriklausomai nuo naujai projektuojamo komplekso.

Kultūros paveldo

Skaidrios erdvės (ekspozicinės, poilsio ir kitos bendrosios) numatytos priešais istorinius pastatuspagaljųkontūrą.Kitoserdvės,skirtostechninėmspatalpoms,dirbtuvėms,konferencijų salėms yra po žeme. Tokiu projektavimo principu (žr. į 4.2 pav.) išlaikomas glaudus praeities ir dabarties santykis.

4.1 pav. I varianto kultūros paveldo ir naujo meno centro santykio schema (sudaryta autorės, 2022)

4.2 pav. I varianto tūrių išdėstymo schema (sudaryta autorės)

objektų liekanos Projektuojamas meno centras

4.3 pav. I varianto sklypo plano ir funkciniai sprendiniai (sudaryta autorės)

I varianto projektiniai sprendiniai

Meno centro architektūrinė išraiška ir funkciniai sprendiniai (žr. į 4.3 ir 4.4 a, b, c, d ir e pav.) yra pritaikomi prie istorinio konteksto. Išlaikoma centrinė ašis priešais rūmus ir neogotikinius įvažiavimo vartus – projektuojamas pėsčiųjų takas.

Skaidrūs tūriai priešais buvusios oficinos ir arklidžių liekanas – meno dirbtuvės bei ekspozicijų erdvė. Atviroje erdvėje po žeme numatomas daugiafunkcinis pritaikymas –renginių, koncertų, filmų po atviru dangumi organizavimas. Salės, skirtos seminarams ar vietinių gyventojų bendruomenės susitikimams, techninės patalpos yra projektuojamos pilnai po žeme.

Prie išlikusių įvažiavimo vartų numatoma apžvalgos aikštelė, nuo kurios matoma visa Merkinės dvaro sodybos teritorija su kraštovaizdžiu – Merkio upe ir medžių masyvais.

4.4 pav. I varianto teritorijos pjūviai: a) pjūvis priešais vartus (šiaurinė pusė); b) pjūvis už vartų (šiaurinė pusė);

c) pjūvis priešais bokštą

ledainę ir arklides (rytinė pusė); d) pjūvis priešais rūmus (pietinė pusė); e) pjūvis (vakarinė pusė) (sudaryta autorės)

4.1.2. II variantas

Meno centras istorinėje Pavlovo respublikos vietoje yra visiškai integruojamas į kraštovaizdį (žr. į 4.5 pav.) – erdvės yra įgilinamos į žemę, atviros, uždaros arba dalinai atviros su švieslangiais. Projektuojamas meno centras yra matomas iš viršaus, bet architektūrinė išraiška labiau perteikiama vidinėmis erdvėmis. Merkinės dvaro sodybos išlikę objektai yra neužstojami vietos lankytojams, nauja architektūra yra nematoma.

4.5 pav. II varianto kultūros paveldo ir naujo meno centro santykio schema (sudaryta autorės, 2022)

Meno centras yra pereinamas po žeme. Ekspozicinės, poilsio ir kitos bendrosios erdvės yra atviros arba su švieslangiais. Tūrių iškėlimas reljefe suteikia papildomą architektūrinę meninę išraišką kraštovaizdyje bei atsiranda natūralios šviesos bei šešėlio kompozicija erdvėse.

Tokiu projektavimo principu (žr. į 4.6 pav.) išlaikomas glaudus praeities ir dabarties santykis –žmonių judėjimo kryptis istorinėje vietoje lieka nepakitusi, nėra barjerų, kurie ribotų prieinamumą prie istorinių objektų liekanų.

Lankytojai turi dvi galimybes:

 vaikščioti po Pavlovo respublikos teritoriją virš žemės lygio, kai dėmesys nukreipiamas tik į istorinius objektus;

 vaikščioti naujame meno centre, kuriame dėmesys sukoncentruojamas į dangų, ekspozicijas arba į paties žmogaus būseną;

 tuo pačiu metu vaikščioti per atvirą istorinę aplinką ir per meno centro erdves, taip jaučiamas praeities ir dabarties pereinamumas.

4.6 pav. II varianto tūrių išdėstymo schema (sudaryta autorės)

Kultūros paveldo objektų liekanos Projektuojamas meno centras

4.7 pav. II varianto sklypo plano ir funkciniai sprendiniai (sudaryta autorės)

II varianto projektiniai sprendiniai

Meno centro architektūrinė išraiška ir funkciniai sprendiniai (žr. į 4.7 ir 4.8 a, b, c, d ir e pav.) yra pritaikomi prie istorinio konteksto. Išlaikoma centrinė ašis priešais rūmus ir neogotikinius įvažiavimo vartus – projektuojamas pėsčiųjų takas.

Meno dirbtuvių, konferencijų salės, techninės patalpos bei ekspozicijų erdvės yra po žeme. Atviroje erdvėje, įgilintoje į reljefą, numatomas daugiafunkcinis pritaikymas – renginių, koncertų, filmų po atviru dangumi organizavimas. Tūrių integravimas į reljefą nesumažina naudingo teritorijos ploto, meno centro lankytojų judėjimas galimas ir virš naujai projektuojamo komplekso.

Prie išlikusių įvažiavimo vartų numatoma apžvalgos aikštelė, nuo kurios matoma visa Merkinės dvaro sodybos teritorija su kraštovaizdžiu – Merkio upe ir medžių masyvais.

4.8 pav. II varianto teritorijos pjūviai: a) pjūvis priešais vartus (šiaurinė pusė); b) pjūvis už vartų (šiaurinė pusė);

c) pjūvis priešais bokštą

ledainę ir arklides (rytinė pusė); d) pjūvis priešais rūmus (pietinė pusė); e) pjūvis (vakarinė pusė) (sudaryta autorės, 2022)

4.1.3. Variantų palyginimas

Abiejų variantų idėjos tikslas – naujos architektūros integravimas į istoriškai svarbią, saugomą aplinką. Tūrių forma, medžiagiškumas bei įgilinimas neužstoja senosios architektūros, taip sustiprinamas žmogaus santykis su praeitimi. Tuo pačiu metu naujai projektuojamas objektas pritraukia lankytojų dėmesį ilgesniam laikui (žr. 1 lentelę)

1 lentelė. Variantų palyginimas (sudaryta autorės, 2022)

I variantas II variantas Stiprybės  Kultūros paveldo objektai matomi iš ekspozicinių erdvių ir meno dirbtuvių (santykis su praeitimi)

 Meno centro erdvės matomos žemės lygyje iš išorės

 Skaidri meno centro erdvių dalis integruojama į kraštovaizdį

 Skaidrūs tūriai yra neišlikusių pastatų interpretacija

 Pėsčiųjų takas, padalinantis sklypo teritoriją į dvi dalis leidžia organizuoti prekybos, mugių, gatvės maisto renginius

 Apžvalgos aikštelė skirta visos teritorijos matymui, fotosesijoms

 Išsaugoma didžioji dalis teritorijos ploto virš žemės lygio

 Vidinės erdvės sutelkia dėmesį į eksponuojamus kūrinius ir žmogaus emocinę būseną (atotrūkis nuo išorinio pasaulio)

 Uždaros erdvės su saulės ir šešėlio sąveika suteikia papildomą architektūrinę išraišką

 Nauja architektūra neturi jokių vizualinių barjerų istoriniam kontekstui

 Pėsčiųjų takas, padalinantis sklypo teritoriją į dvi dalis leidžia organizuoti prekybos, mugių, gatvės maisto renginius

 Apžvalgos aikštelė skirta visos teritorijos matymui, fotosesijoms

Silpnybės  Ribotos meno kurinių ekspozicijos galimybės

 Dalis kultūros paveldo objektų yra užstojamos dėl vidinių patalpų išplanavimo

4.2. Preliminari projektuojamo objekto programa

 Istorinė aplinka nėra matoma vidinėse meno centro erdvėse

 Natūralios šviesos trūkumas

Projektuojamo objekto programai didelę įtaką turi istorinis kontekstas – Pavlovo respublikos teritorija. Ši vieta sulaukia lankytojų, kurie pabūna trumpą laiką. Dėl šios priežasties projektuojamas meno centras suteikia galimybę žmonėms ne tik pavaikščioti ir nusifotografuoti prie istorinių objektų liekanų.

Projektuojamas pėsčiųjų takas per rūmų ir išlikusių vartų centrinę ašį, taip atkuriama senoji Merkinės dvaro sodybos vizualinė išraiška, kuri žmonių judėjimą nukreipia per teritorijos centrą (nuo rūmų iki apžvalgos aikštelės). Pėsčiųjų takas suformuoja atvirą erdvę, pritaikytą žmonių srautui ir vietai prekybai, lauko ekspozicijai iš abiejų pusių.

Projektuojamos dirbtuvės, meno kūrinių ir Pavlovo respublikos istorinių objektų ekspozicinės erdvės. Numatoma atvira, įgilinta į reljefą aikštė, skirta įvairiems kultūriniams

renginiams (koncertams, pokalbiams, kinui po atviru dangumi), skirtiems ne tik vietiniams gyventojams.

Projektuojamos atskiros konferencijų (universalios) erdvės skirtos Merkinės kaimo bendruomenės narių ir nevietinių lankytojų renginiams, seminarams bei kitai veiklai (žr. 2 lentelę)

2 lentelė. Preliminarios pagrindinių patalpų programos orientaciniai plotai (sudaryta autorės, 2022)

Atvira erdvė skirta renginiams ir kinui po atviru dangumi

Meno dirbtuvės

Apžvalgos aikštelė

Ekspozicijų erdvė

Konferencijų universali salė

Požeminė dalis - techninės patalpos, inžinerinių tinklų įvadai

Administracinės paskirties patalpos

Ekspozicinės erdvės koridoriai ir holas

m2

m2

m2

m2

m2

m2

m2

4.3. Aiškinamasis raštas

Bendrieji duomenys

Statinio vieta – Merkinės dvaro sodyba, Pavlovo respublika, Viršutinė g. 4A, Merkinės k., Turgelių sen., Šalčininkų r.

Statinio pagrindinė paskirtis – (7.10) kultūros paskirtis.

Statinio papildomos paskirtys – (7.5) maitinimo paskirtis, (7.3) prekybos paskirtis.

Apsaugos zona – sklypas patenka į Merkio ichtiologinio draustinio ir Kultūros paveldo objektų apsaugos zoną.

Aplinkinis užstatymas – aplink projektuojamą pastatą išsidėstę Pavlovo respublikos išlikusios kultūros paveldo objektų liekanos.

4.3.1. Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) sprendiniai

Į projektuojamo architektūrinio objekto teritoriją galima patekti iš magistralinio kelio 3937 Jašiūnai – Turgeliai – Tabariškės, pasukus į Viršutinę gatvę. Pateikiami sklypo sutvarkymo (sklypo plano) sprendiniai (žr. į 4.10 pav.)

Projektuojami trys privažiavimai iš asfaltbetonio dangos. 9 – techninis privažiavimas, 8 –pagrindinė stovėjimo aikštelė lengviesiems automobiliams ir autobusams , 10 – stovėjimo aikštelė lengviesiems automobiliams. Tarp stovėjimo vietų sodinami medžiai.

Projektuojami nauji pėsčiųjų ir dviračių takai patogesniam susisiekimui. Pagrindinis takas jungiasi su senu taku, vedančiu iki Merkinės dvaro liekanų (5) ir Merkio upės (žr. į 4.9 pav.)

Taip pat numatomi takeliai patogesniam priėjimui prie oficinos ir arklidžių liekanų (3, 4).

4.9 pav. Naujų ir senų takų sutvarkymo schema (sudaryta autorės)

Projektuojamas ne didesnis nei 5% nuolydis link pastato, numatomi pandusai. Aplink architektūrinio objekto tūrius projektuojami mediniai, akmens masės plytelių takeliai ir mediniai, betoniniai suoliukai.

4.10 pav. Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) sprendiniai (sudaryta autorės)

Pagrindinis įėjimas į pastatą projektuojamas iš vakarinės teritorijos pusės. Iš rytinės, pietinės dalies patekimas į pastatą numatomas einant pėsčiųjų takais arba biblioteką.

Projektuojamo architektūrinio objekto lauko erdvėje numatoma kavinė (14), biblioteka po atviru dangumi (15) ir vidiniai kiemeliai skirti ekspozicijai (12, 13). Merkinės dvaro liekanų vietoje projektuojama atvira renginių erdvė (11).

4.3.2. Architektūrinė – meninė idėja

Remiantis teorine dalimi ir analogų analize, išreikšti pagrindiniai projektavimo principai istoriniame kontekste. Projektuojant naują architektūrinį objektą, atsižvelgiama į teritorijos praeitį ir dabartinę situaciją, nustatoma vietos problematika, poreikiai ir galimybės. Meno centras projektuojamas kaip fonas buvusio Merkinės sodybos pastatų liekanoms. Taip pat išryškėja dvaro rūmų interpretacija, pabrėžiamas praeities ir dabarties santykio svarbumas.

Meno centro pagrindiniai tūriai ir takai simbolizuoja 1991 m. Merkinės sodybos planą (žr. 4.11 pav.), interpretuojama šiaurinėje teritorijos dalyje buvusi gyvenamųjų

namų vieta.

4.11 pav. 1901 m. dvaro sodybos plano ir projektuojamų tūrių schema (sudaryta autorės)

Naujo architektūrinio objekto projektavimo principai – meno centras yra dalinai po žeme, tokiu būdu akcentuojami ir pabrėžiami Kultūros paveldo objektai. Architektūrinė raiška –pagrindiniai tūriai yra kvadrato formos plano, stogų kompozicija interpretuoja Merkinės dvaro rūmų siluetą (žr. į 4.12 pav.).

Naujo architektūrinio objekto aukštis prisitaikantis prie reljefo. Pavlovo respublikos simboliu (ženklu) tampa apžvalgos aikštelė (žr. į 4.13 pav.), kuri akivaizdžiai išsiskiria iš bendros tūrių kompozicijos. Iš šios vietos matomas visas Merkinės dvaro sodybos išlikęs kompleksas bei Merkio upė.

4.12 pav. Merkinės dvaro rūmų šiaurinis fasadas (Vojedovskaitė, 1991)

4.13 pav. Meno centro tūrių kompozicija (sudaryta autorės)

4.3.3. Objekto funkcinis planas ir ryšiai

Projektuojamas meno centras yra požeminio (žr. į 4.16 pav.) ir 3 antžeminių aukštų (žr. į 4.17 pav.). Pagrindinis įėjimas į pastatą yra iš vakarinės teritorijos dalies požeminiame aukšte (žr. 4.16 pav.). Architektūrinio objekto vidaus ir lauko erdves galima suskirstyti į penkias kategorijas (žr. į 4.14 ir 4.15 pav.) – menininkų dirbtuvės su apžvalgos aikštele, istorinė ekspozicijų erdvė, šešėlio ir šviesos kompozicijos galerija, kavinė su biblioteka su papildoma lauko erdve pirmame aukšte ir prekybos uždaros erdvės (suvenyrai, gatvės maistas, mugės). Pagrindines erdves jungia viduryje pastato esanti bendra erdvė (branduolys), kurioje yra administracija, rūbinė ir ekspozicija.

4.14 pav. Funkcinė aukštų schema (sudaryta autorės)

4.15 pav. Bendra funkcinė schema (sudaryta autorės)

4.16 pav. Požeminio aukšto planas (sudaryta autorės)

4.17 pav. Pirmo, antro ir trečio aukšto planai (sudaryta autorės)

Merkinės dvaro rūmų vietoje projektuojama atvira renginių erdvė (žr. 4.18 pav.).

Amfiteatras integruotas į reljefą, scena yra projektuojama ant stiklinio pagrindo per kurį matosi išlikę architektūriniai elementai – plytelės ir kolonų liekanos.

4.3.4. Fasado ir interjero sprendiniai Projektuojamo meno centro tūriai yra įprastų geometrinių formų ir monumentalūs (žr. į 4.19 pav.). Fasado medžiagiškumas – betonas, mediena, stiklas ir metalas, skirti apskardinimui, langų rėmams bei dekoratyviniams elementams. Betonas simbolizuoja monumentalumą, praeities svarbumą. Mediena pasirinkta dėl prisitaikymo prie natūralaus teritorijos kraštovaizdžio. Betono ir stiklo kompozicija simbolizuoja praeities ir dabarties santykį (žr. į 4.20 ir 4.21 pav.).

4.18 pav. Buvusio dvaro planas. Renginių erdvė (sudaryta autorės)

4.19 pav. Fasadai (sudaryta autorės)

4.20 pav. Vakarinio fasado vizualizacija (sudaryta autorės)

Projektuojamo pastato vidinės erdvės yra neutralios, šviesios. Interjerui naudojamos akmensmasės plytelės (grindųdangai),sienos numatomos betoninės irstiklinės,dekoratyviniai elementai iš metalo ir medienos (žr. į 4.22 – 4.24 pav. ).

4.21 pav. Apžvalgos aikštelės vizualizacija (sudaryta autorės)

4.22 pav. Bendros erdvės vizualizacija (sudaryta autorės)

Vidinių kiemelių po atviru dangumi interjeras numatomas iš betono (žr. į 4.25 pav. ).

Vienspalvė, vieno medžiagiškumo erdvė koncentruoja žmogaus dėmesį tik į ekspoziciją ir dangų.

4.23 pav. Bibliotekos vizualizacija (sudaryta autorės)

4.24 pav. Istorinės ekspozicijų erdvės vizualizacija (sudaryta autorės)

Renginių erdvė projektuojama iš stiklinių ir metalinių konstrukcijų, amfiteatras yra medinis, įsiliejantis į natūralų reljefą (žr. į 4.26 pav.).

4.3.5.

Konstrukcijos. Pagrindinė pastato konstrukcija yra gelžbetoninės kolonos ir laikančios sienos, besiribojančios su gruntu. Numatomos gelžbetoninės perdangos. Stoglangiai virš požeminio aukšto projektuojami iš plieninių ir stiklinių konstrukcijų. Šiaurinėje pastato pusėje

įrengiamas betoninis pandusas, kuris integruojamas į reljefą, įrengiami pamatai.

4.25 pav. Vidinio kiemelio vizualizacija (sudaryta autorės)

4.26 pav. Renginių erdvės vizualizacija (sudaryta autorės)

Objekto konstrukciniai ir inžineriniai sprendiniai

Inžineriniai sprendiniai. Techninės patalpos projektuojamos architektūrinio objekto požeminiame aukšte prie išorinės sienos, kuri ribojasi su gruntu. Numatomas vandens įvado mazgas, elektros skydinė, vent. kameros.

Šildymo, vėdinimo sistema. Šildymo sistemai naudojami šilumos siurbliai. Visi inžineriniai įrenginiai numatomi požeminiame pastato aukšte. Architektūriniame objekte numatoma automatinė vėdinimo sistema.

Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų sistema. Įrengiama vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų sistemos, kurios prijungiamos prie artimiausių tinklų šulinių.

Atliekų šalinimas. Atliekos rūšiuojamos ir laikomos konteineriuose, kurie yra pirmame aukšte prie techninio privažiavimo. Šiukšlės vežamos nedarbo metu.

Pastato ir jo prieigų pritaikymas žmonėms su negalia. Pastato sklypo sutvarkymo, architektūriniai sprendiniai yra pritaikyti žmonėms su negalia, lauko erdvėse numatyti ne didesnis nuolydis nei 5%, įrengiami įspėjamieji paviršiai, pandusai santykiu 1:12, ne ilgesni nei 9 m. Įrengiami dvigubi turėklai.

4.3.6. Bendrieji statinio rodikliai

Sklypo plotas – 16,2558 ha.

Projektuojamo pastato antžeminis plotas – 941,49 m2

Projektuojamo pastato požeminis plotas – 3084,58 m2 .

Projektuojamo pastato bendras plotas – 4026,07 m2

Projektuojamo pastato užstatymo plotas – 3301,27 m2

Parkavimo vietų skaičius – naujų 31 vnt., senų 11 vnt.

4.4. Projektinės dalies išvados

1. Atlikus sklypo analizę, išsiaiškinus teritorijos problematiką, apsaugos zonas bei keliamus lūkesčius, sukuriama naujo architektūrinio objekto koncepcija. Pastatas yra prisitaikantis prie kraštovaizdžio ir istorinio konteksto.

2. Projektuojamas architektūrinis objektas padeda atkurti, sustiprinti žmogaus ir praeities santykį.

3. Pastato eksterjerui ir interjerui parenkamos neutralios, natūralios, vienspalvės, monumentalios medžiagos.

4.5. NAUDOJAMŲ REMĖJŲ PRODUKTŲ APRAŠYMAS

4.5.1. VELUX

Projekte numatomas plokščio stogo langų įrengimas, natūrali šviesa patenka į požeminiame aukšte esančias pagrindines bei ekspozicijų erdves. Pasirinktinaujos kartos Velux lygaus stiklo stogo langai su 2 kamerų stiklo paketu. Unikalus dizainas su plonu rėmu ir nematoma varčia suteikia maksimalią dienos šviesą ir gražų dizainą iš vidaus – net ir su įmontuota užuolaidėle ar markize. Markizės montuojamos pagrindinėje konstrukcijoje, tarp stiklo paketo ir išorinio stiklo, tad jos netrukdo dienos šviesos patekimui, dizainui ir vaizdui. Langai pasižymi puikiu energiniu efektyvumu, taip pat puikiai slopina lietaus, krušos ir kitų išorinių trikdžių garsą.

4.5.2. SELTEKA

Meno centre kai kurios erdvės yra uždaros, todėl pasirinkti išmanūs LED šviestuvai Biownlight Ši technologija tiksliai atkartoja natūralią dienos šviesą (cirkadinį ritmą), uždarose patalpose sukuria žmonėms draugiškas darbo ir poilsio sąlygas, pagerindama ne tik žmogaus darbingumą, bet ir fizinę jo savijautą.

4.5.3. BAREMA RYTAI

Projekte numatomi stikliniai fasadai, todėl reikalinga apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių. Pasirinktos Barema rytai fasadinės (lauko) žaliuzės. Viena iš efektyviausių priemonių, kuri sustabdo didžiąją dalį tiesioginių saulės spindulių. Dieną apsaugo patalpas nuo perkaitimo, o tai leidžia sumažinti kondicionavimo kaštus. Viduje esančių daiktų: baldų, sienų, kilimų, odos apmušalų, paviršius saugo nuo blukimo, o naktį – nuo ryškių miesto šviesų, trukdančių ramiai miegoti, bei sukuria patalpose jaukumo įvaizdį. Privalumai:

 Žaliuzes galima valyti įprastu dulkių siurbliu naudojant antgalį su šepetėliu arba dulkes pašalinti paprasčiausia šluoste. Valomos žaliuzės nepakeičia savo prekinės išvaizdos;

 Žaliuzės saugo nuo saulės kaitros, gamtos veiksnių poveikio, mažina kondicionavimo kaštus, sulaiko šilumą, pagražina interjerą. Jos dar gali būti su oro jutikliais, kurie automatiškai pasikelia arba nusileidžia priklausomai nuo oro sąlygų.

4.5.4.

BETONO MOZAIKA

Projekto interjere ir eksterjere naudojama pagrindinė medžiaga – betonas, kuris simbolizuoja teritorijos monumentalumą. Meno centre projektuojami betoniniai takai ir mažoji architektūra. Pasirinktos Betono mozaika plytelės, bordiūrai ir lietaus nutekėjimo loveliai.

Lauko erdvėms parenkamos skirtingos plytelės – Eco line, Hansa 8 Mega ir Hansa 7 Plus

Pasirinktas bordiūras – Veja 6x25

Pasirinktas lietaus nutekėjimo lovelis – Akva 8

4.5.5. WICONA (SELTEKA)

Projektenumatomi aliuminiai langai irdurys. Wicline serija yra geriausiasvariantassukurti sudėtingus ir estetiškus langų dizainus. Pasirinkti tamsiai pilkos spalvos rėmo langai Wicline 65 EVO, ši sistema atitinka aukštus šilumos ir garso izoliacijos standartus. Taip pat pasirinktos aliuminio profilio durys Wicstyle, kurios gali būti pritaikytos kiekvienam įėjimui į pastatą –atitinka priešgaisrinius, evakuacijos reikalavimus.

4.5.6. ARTECHNIKA

Pastatui, esančiam Kultūros paveldo objektų teritorijoje, labai svarbi apsauga nuo vandalizmo bei gaisro. Parenkamos Artechnika apsaugos sistemos.

Apsaugos nuo įsibrovimo sistema. Pastatų apsaugai yra siūloma Aritech prekinį ženklą turinti integruota apsaugos signalizacijos

įeigos kontrolės sistema ATS

Advanced (gamintojas Carrier Fire & Security), galinti atlikti tiek pastato apsaugos, tiek įeigos kontrolės, tiek ir pastato automatikos valdymo funkcijas. Integruotoji sistema jungiama į kompiuterinį tinklą (LAN), kuriame numatyta įdiegti valdymo ir grafinio sistemos būsenos atvaizdavimo daugelio darbo vietų programinės įrangos paketus, į vieningą sistemą apjungiančius ir gaisro signalizaciją bei vaizdo stebėjimo sistemą.

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Gaisro aptikimui patalpose siūlome

ARITECH adresuojamas 2000-osios serijos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas (gamintojas Carrier Fire & Security). Naujiems objektams siūlome 2X serijos sistemas, tačiau vis dar gaminama ir tiekiama senesnė FP1200/2000 serijos sistema. Į abi siūlomas sistemas galima jungti tiek šilumos, tiek optinius dūmų detektorius, rankinius gaisro pavojaus mygtukus, o tai pat papildomus įėjimų/išėjimų modulius bei gesinimo sistemos valdymo įrangą, leidžiančią be pagrindinės sistemos funkcijos – registruoti ir paskelbti gaisro pavojaus signalą

įrengti pastatų ventiliacijos, priešgaisrinių durų ir kitos pastato automatikos valdymą gaisro atveju. Kadangi aukštuose pastatuose gaisro metu labai aktuali evakuacijos problema, naudojant laisvai programuojamą logiką, galima sudaryti evakuacijos kelių paskelbimo, gaisrinių durų blokavimo algoritmus, priklausančius nuo gaisro kilimo vietos, tuo būdų valdant evakuacijos metu atsirandančius žmonių srautus ir sumažinant iki minimumo galimas spūstis ir panikos kilimą. Tai įmanoma dėl ypač lanksčios ir beveik neribotų galimų logikos, įdiegtos šios serijos pultuose.

Vaizdo stebėjimo ir valdymo sistemos. Objektų vaizdo stebėjimo sistema siūloma to paties gamintojo, kaip ir apsaugos signalizacijos – įeigos kontrolės sistemos bei gaisro signalizacijos, t.y. Carrier Fire & Security, kas užtikrina sistemos vientisumą ir vaizdo stebėjimo sistemos aparatinės įrangos suderinamumą protokoliniame lygmenyje su išvardintomis saugos sistemomis bei įgalina panaudoti vieningą integruojančią valdymo ir vizualizacijos programinę įrangą Advisor Management

Projekto lauko erdvės sutvarkymui svarbus apšvietimas ir mažoji architektūra. Pasirinkta

Naujieji ženklai produkcija.

4.5.7. NAUJIEJI ŽENKLAI

Šviestuvai. Parenkamas Citizen Clear šviestuvas su dideliu našumu. Geras produktyvumo ir sąnaudų santykis, puikus terminis valdymas, aliuminio korpusas nesulaiko

šilumos. Secondary Soft difuzorius, suteikiantis malonią ir kontroliuojamą šviesą. Montuojamas ant atramos nuo 3 iki 6 metrų aukščio, viršutinės dalies diametras 60 mm. Taip pat projekte numatomi įmontuoti į žemę Aquadown mega šviestuvai (nerūdijančio plieno apdaila).

Mažoji architektūra. Teritorijos sutvarkymui parenkami išmanieji suoliukai Woody. Woody parko suoliukas tiekiamas moduliais, kuriuos galima išdėstyti įvairiais linijiniais arba uždarais komplektais. Kai kuriuose variantuose pridedamos kitos funkcijos, pavyzdžiui, dviračių stovai. Taip pat yra USB įkrovimo galimybė. Įdomus ir praktiškas priedas - patvarus viso plieno staliukas, ant kurio galima pasidėti gėrimą, nešiojamąjį kompiuterį ar knygą; kontrastingų spalvų staliukas taip pat yra smagus akcentas. Vakare išryškėja dekoratyvinė LED lemputė.Apšvietimofunkcijągalimaįsigyti visuosemodeliuose. Taip pat į asortimentąįtraukta ir vaikiška versija kur sėdimoji dalis yra nuleista žemiau.

Medžiagiškumas. Cinkuoto plieno kojos apdorotos milteliniu būdu. Sėdynė ir atlošas pagaminti iš medinių lentų. Medinės lentos sujungtos nerūdijančio plieno strypais. Laisvai pastatomas, montuojamas ant paviršiaus arba įtvirtinamas po žeme.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

1. Šiuolaikinę meninę raišką architektūroje lemia santykis su aplinka. Nauji pastatai, projektuojami istorinėje teritorijoje, išlaiko, pabrėžia praeities autentiškumą. Dažniausiai naudojama architektūros integracija arba interpretacija.

2. Žmogaus gyvenimo kokybė yra priklausoma nuo kultūros ir meno, todėl santykis su kultūrospaveldoobjektaisvisadaišliekastiprus.Istorinispastatassimbolizuojailgaamžiškumą, tuo pačiu metu ir laikinumą. Žmogaus emocinis prisirišimas prie istorinio pastato, griovimo atveju, sukelia nepasitenkinimą ir norą maištauti. Dažnu atveju yra organizuojami piketai, išreiškiamas visuomenės nepasitenkinimas priimtais sprendimais.

3. Projektuojant naują architektūrą, atsižvelgiama į aplinkos praeitį ir dabartinę situaciją, nustatoma teritorijos problematika, poreikiai ir galimybės. Išryškėja pagrindiniai raiškos būdai: šiuolaikinėarchitektūra gali būti kaip fonas aplinkai, lygiavertis kitiems pastatams bei vietovėje išsiskiriantis ženklas.

4. Šviesa ir šešėlis, spalva ir medžiagiškumas yra kompozicinės meninės raiškos priemonės, priklausomos viena nuo kitos. Jų sąveikos metu formuojama architektūrinė erdvė. Šviesa ir šešėlis nusako, kur turi krypti žmogaus dėmesys, spalva veikia psichologinę būseną, o skaidrios ar nepermatomos medžiagos kontroliuoja erdvės dydžio suvokimą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Archdaily. (2018, balandžio 16 d.). Contemporary Art Space in the Former Convent of Madre de Dios / Sol89. Archdaily. https://www.archdaily.com/898907/contemporary-artspace-in-the-former-convent-of-madre-de-dios-sol89?ad_medium=gallery

Archdaily. (2016, lapkričio 24 d.). CEBRA to Design Green-Roofed, Underground Visitor Center in Southern Denmark Archdaily https://www.archdaily.com/800120/cebra-to-designgreen-roofed-underground-visitor-center-in-southerndenmark?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

Archdaily. (2020, gruodžio 25 d.). Shenzhen Maozhou River Hydrological Education Exhibition Hall / TJAD. Archdaily. https://www.archdaily.com/953924/shenzhen-maozhouriver-hydrological-education-exhibition-hall-tjad?ad_medium=gallery

Archdaily. (2022, sausio 26 d.). Skamlingsbanken Visitor Center / CEBRA. Archdaily.

https://www.archdaily.com/975768/skamlingsbanken-visitor-center-cebra

Baan, I. (2021). Chichu Art Museum, Naoshima – Tadao Ando. Iwan Baan.

https://iwan.com/portfolio/chichu-art-museum-tadao-ando-naoshima/#2133

BenesseArtSiteNaoshima. (2018). Chichu Art Museum BenesseArtSite https://benesseartsite.jp/en/art/chichu.html

Bergmann, K. (2015, gruodžio 2 d.). Striking a balance in the quiet valley Style Park

https://www.stylepark.com/en/news/striking-a-balance-in-the-quiet-valley

Blagojevic, M. R., & Tufegdzin, A. (2016). The new technology era requirements and sustainable. Energyand Buildings 115, 148-153. https://doi.org/10.1016/j.enbuild.2015.07.062 CEBRA. (2016). SKAMLINGSBANKEN. CEBRA.

https://cebraarchitecture.dk/project/skamlingsbanken/

Crook, L. (2022, vasario 8 d.). CEBRA disguises Skamlingsbanken Visitor Centre as "part of the overall landscape. Dezeen. https://www.dezeen.com/2022/02/08/cebraskamlingsbanken-visitor-centre-denmark/#/

Destination Trekantomradet. (2021). Skamlingsbanken is beautifully located overlooking the Lillebælt. Here you will find both a restaurant and monuments from the past Destination Trekantomradet. https://www.destinationtrekantomraadet.com/destinationtrekantomraadet/plan-your-trip/skamlingsbanken-beautiful-unique-nature-kolding-gdk650666 EUmies Award. (2023). Contemporary Art Space in the old Convent of Madre de Dios

EUmies Award. https://miesarch.com/work/611

Frearson, A. (2014, birželio 13 d.). Bjarke Ingels unveils spiralling museum for Swiss watchmaker. Nuskaityta iš Dezeen: https://www.dezeen.com/2014/06/13/big-bjarke-ingelsmuseum-swiss-watchmaker-audemars-piguet/

Gage, J. (1999). Color and meaning: art, science, and symbolism. Berkley and Los Angeles: University of California Press.

Glemža, J. R. (2002). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas. Vilnius: Vilniaus dailės akademija.

Han, J. (2021). Representational and Authentic: Sustainable Heritage Message through Architectural Experience in the Case of Bernard Tschumi’s Acropolis Museum, Athens. Sustainability (Basel, Switzerland), 13(20), 11369 https://doi.org/10.3390/su132011369

Jakaitis, J. (2020). The quality of the landscape architecture as a result of contemporary development trends and societal activism. Teka Komisji Urbanistyki I Architektury: Architektura Krajobrazu, 48, 351-363. https://doi.org/10.24425/tkuia.2020.135422

Jakaitis, J. (2022). Šiuolaikinė antropocentrinė mąstysena ir jos raidos tendencijos kraštovaizdžio architektūroje. Kraštovaizdžio architektūra, 1, 19-34.

Jakovlevas-Mateckis, K. ir Kostinaitė, L. (2006). Kai kurie minimalizmo aspektai šiuolaikinėje bibliotekų architektūroje. Urbanistika ir architektūra, 30(2), 97-104.

Japan Guide. (2018). Chichu Art Museum. Unique modern art museum Japan Guide

https://www.japan-guide.com/e/e5477.html

Jodidio, P. (2018). Chichu Art Museum Avaunt Magazine

https://avauntmagazine.com/chichu-art-museum/ Kamičaitytė-Virbašienė, J. ir Gražulevičiūtė-Vileniškė, I. (2011). Darnios pastatų architektūros genotipas ir fenotipas. Urbanistika ir architektūra, 35(2), 82-91.

https://doi.org/10.3846/tpa.2011.10

Koegel, E. (2015. gruodžio 15 d.). Earthquake Memorial in Sichuan World Architects

https://www.world-architects.com/en/architecture-news/reviews/earthquake-memorial-insichuan-1

Lupeikis, K. (2012). Kompozicinės priemonės šiuolaikinėje minimalistinėje architektūroje. Journal of architecture and urbanism, 36(2), 107–118.

https://doi.org/10.3846/20297955.2012.697720

Oržikauskas, G. (2013). Erdvinis naratyvas ir formos percepcija istorinės ir šiuolaikinės architektūros kompozicijoje. Mokslas – Lietuvos ateitis: K. Šešelgio skaitymai – 2013, 5(3), 289-295. https://doi.org/10.3846/mla.2013.47

Piekienė, N. (2014). Lietuvos (Kuršių nerija) ir Vega salyno (Norvegija) paveldo objektų apsaugos patirties analizė. Mokslas – Lietuvos ateitis: K. Šešelgio skaitymai – 2014, 6(3), 303309. https://doi.org/10.3846/mla.2014.42

Pimentel Biscaia, M. S., & Marques, L. (2022). Dystopian dark tourism: affective experiences in Dismaland. Tourism Geographies, 24(2-3), 306-325.

https://doi.org/10.1080/14616688.2020.1795710

Rethinking The Future. (2017). Chichu Art Museum by Tadao Ando: Art museum in the Earth Rethinking The Future

https://www.re-thinkingthefuture.com/2021/02/25/a3439chichu-art-museum-by-tadao-ando-art-museum-in-the-earth/

Stott, R. (2014). BIG Designs Spiralling Museum for Swiss Watchmaker Archdaily

https://www.archdaily.com/516245/audemars-piguet-museum-big

Zoesuen. (2017, spalio 11 d.). Chichu Art Museum, Naoshima, Japan. Modern Architecture: A Visual Lexicon https://visuallexicon.wordpress.com/2017/10/11/chichu-artmuseum-naoshima-japan/