NEXUS
TROŠKŪNŲ MIESTO URBANISTINĖ KONCEPCIJA
IR PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Studentė: Žydrūnė Česonytė
Darbo vadovė: Doc. dr. Dalia Dijokienė
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Studentė: Žydrūnė Česonytė
Darbo vadovė: Doc. dr. Dalia Dijokienė
ĮVADAS
TROŠKŪNŲ MIESTO ANALIZĖ
RĖMĖJŲ
For the " Išmanusis miestas X" competition, the selected area is the town of Troškūnai. The town's identity is shaped by natural elements such as parks, greenery, natural water bodies, and unique architecture. The main issue identified is the lack of a well-defined urban space with clear structures and naturally integrated green areas. A thorough analysis of the town, especially its central part, included in the cultural heritage zone, was conducted.
The area covers 13.85 hectares. Although it is not attractive to developers at present, it holds significant cultural value, particularly around the Troškūnai Bernardine Holy Trinity Church and Monastery Complex, which has become a hub for cultural activities over the past decade. The surrounding environment, however, needs proper management to match the site's cultural significance.
Objective and Tasks
The objective is to create an appealing and well-organized environment that enhances the attractiveness of Troškūnai’s cultural and creative spaces and ensures sustainable development while emphasizing its cultural and historical values. Key tasks include:
1.
Analyzing the current situation to identify values, problems, and opportunities.
2.
Studying similar projects and best practices.
3.
Developing a comprehensive concept for the entire area, guiding future detailed planning and implementation.
4.
Planning functional and aesthetic connections to create a seamless and safe movement system.
5.
Ensuring the planned environment aligns with sustainable development principles and appeals to both residents and visitors.
Historical and Architectural Significance
Troškūnai's historical part, dating from the late 17th century to the mid-20th century, features perimeter development with wooden and brick buildings. Notable areas include Independence Square with its residential-commercial buildings and Vilnius Street with single-story brick buildings featuring mansards and mezzanines.
Proposals
The project aims to create a cultural and entertainment center with temporary accommodation services. It includes plans for a green alley connecting the main street with a historically significant pilgrimage street, pedestrian paths, public spaces, rest areas, children’s playgrounds, a café, and short-term accommodation cottages. This complex will promote cultural life and tourism, contributing to economic growth and fostering community spirit.
The goal is to create an integrated complex of spaces that addresses the town's lack of functional areas, enhances cultural life, and promotes the expansion of green spaces and ecological balance in the town.
Konkursui „Išmanusis Miestas VII“ pasirinkta Troškūnų miesto teritorija. Troškūnų miesto
identitetą formuoja gamtiniai elementai – parkai, želdynai, natūralūs vandens telkiniai ir unikali architektūra. Didžiausia išskiriama problema yra nesuformuota miesto erdvė, trūksta aiškių struktūrų ir natūraliai integruotų žaliųjų zonų. Buvo atlikta viso miesto Troškūnų miesto analizė, ypatingą dėmesį skiriant centrinei daliai, kuri yra įtraukta į kultūros paveldo zoną.
Koncepcijos idėja pateikiama ne tik centrinei miesto daliai, idėją būtų galima pritaikyti visos miesto teritorijos sutvarkymui.
Miesto centrinei daliai taip pat trūksta jungčių, kurios padėtų miesto centrą suvokti ne kaip pavienes gatves su savo funkcijomis, o kaip vientisą teritoriją. Koncepcijos esmė yra natūralumo
integracija ir trikampių elementų naudojimas, siekiant sukurti harmoningą ir patrauklią aplinką, kurioje natūralūs elementai derėtų su architektūriniais sprendimais, taip pagerinant bendrą miesto estetiką ir funkcionalumą.
Teritorijos plotas yra labai nemažas, apie 13.85 ha. Nors ši apibrėžta nekilnojamojo kultūros paveldo teritorija nėra rajono centre, ji yra svarbioje vietoje tarp Anykščių miesto ir Panevėžio miesto. Šiuo metu ji nėra patraukli vystytojams. Vis dėlto, teritorija išsiskiria savo kultūrinėmis veiklomis: festivaliai, pradėti rengti Troškūnų Bernardinų Šv. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno komplekso teritorijoje, per pastarąjį dešimtmetį išsiplėtė iki tarptautinio lygmens. Pačiame vienuolyne vyksta įvairios edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, jaunimo stovyklos, profesionalūs muzikos ir dailės plenerai, koncertai. Ši teritorija tapo ne tik sakralinė, bet ir garsėja kūrybinėmis veiklomis. Tačiau aplinka aplink šią teritoriją, nors ir dar nepaliesta, transliuoja grėsmę apie netinkamą tvarkymą.
Sukurti patrauklią ir tinkamai sutvarkytą aplinką, kuri sustiprintų Troškūnų kultūrinės ir kūrybinės veiklos erdvių patrauklumą bei užtikrintų darnią teritorijos plėtrą, išlaikant ir pabrėžiant jos kultūrinę ir istorines vertybes.
Išanalizuoti esamą Troškūnų miesto teritorijos situaciją, išskirti vertybes, identifikuoti problemas ir atrasti galimybes, kaip jas išspręsti.
Išnagrinėti panašios problematikos projektus ir literatūros šaltinius, siekiant rasti geriausias praktikas.
Sukurti visos teritorijos sutvarkymo koncepciją, kurią būtų galima naudoti kaip užduotį būsimam detaliam planavimui ir įgyvendinimui.
Planuoti funkcines ir estetiškas jungtis, kurios leistų lengvai, saugiai ir nepertraukiamai judėti po teritoriją, apjungiant įvairių funkcijų erdves
į vientisą sistemą.
Užtikrinti, kad planuojama aplinka atitiktų darnaus vystymosi principus ir būtų patraukli tiek vietiniams gyventojams, tiek lankytojams.
Troškūnų miesto istorinė dalis yra reikšmingas kultūros paveldo objektas, datuojamas nuo XVII a. pabaigos iki XX a. vidurio. Šiai teritorijai, užimančiai 13,85 ha plotą, būdingi saviti urbanistiniai ir architektūriniai bruožai, kurių išsaugojimas yra svarbus regiono istorinei ir kultūrinei tapatybei. Užstatymo tipologija atspindi Troškūnų miesto raidos ir gyventojų gyvenimo būdo ypatumus per kelis šimtmečius.
Perimetrinis Užstatymas ir Architektūriniai Bruožai
Vyraujantis Troškūnų miesto istorinės dalies užstatymo tipas yra perimetrinis. Šis užstatymas susiformavo XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje. Jis apima nedidelius sklypus, išdėstytus palei gatvės liniją, kur pastatai dažnai blokuojami vienas prie kito arba paliekami siauri praėjimai tarp jų.
Perimetriniam užstatymui būdingas vieno aukšto medinių ir mūrinių pastatų išdėstymas su pastogėmis, mansardomis ir mezoninais. Fasadai dažniausiai yra apkalti lentelėmis, o mūriniai pastatai - tinkuoti. Stogai dvišlaičiai, dengti skardos lakštų danga, kas buvo būdinga to meto statyboms. Troškūnų miesto centrinėje dalyje, ypač Nepriklausomybės aikštėje, gyvenamiejiprekybiniai pastatai išsidėstę palei centrinę gatvę, tuo tarpu ūkiniai pastatai dažniausiai randasi sklypo gilumoje, prie šalutinės gatvės – Žemaitės gatvės.
Troškūnų miesto istorinėje dalyje dominuoja sodybinis užstatymas. Šio tipo užstatymui būdinga gyvenamųjų ir ūkinių pastatų sugrupavimas viename sklype. Gyvenamieji namai statomi ilguoju arba galiniu fasadu palei gatvės liniją arba atitraukiami nuo jos. Ūkiniai pastatai dažniausiai statomi sklypo gale arba prijungiami prie gyvenamojo namo. Mediniai gyvenamieji pastatai dažniausiai turi dvišlaičius arba pusvalminius stogus, taip pat uždaras verandas, kurios suteikia pastatams funkcionalumo ir estetikos.
Troškūnų miesto istorinėje dalyje esantys pastatai turi tam tikrus bendrus architektūrinius bruožus, kurie yra charakteringi šiam regionui ir laikotarpiui. Vyrauja vieno aukšto pastatai su medinėmis arba mūrinėmis konstrukcijomis. Mediniai pastatai dažniausiai apkalti lentelėmis, o mūriniai - tinkuoti.
Dvišlaičiai stogai dengti skardos lakštų danga, kas užtikrino ilgaamžiškumą ir atsparumą oro sąlygoms. Gyvenamieji pastatai dažnai turi uždaras verandas ir kuklią drožybą fasaduose, suteikiančią pastatams jaukumo ir individualumo Ūkinės paskirties pastatai dažniausiai statomi sklypo gale arba prijungiami prie gyvenamojo namo, suteikiant maksimalų funkcionalumą ir efektyvumą.
Nepriklausomybės aikštė yra išskirtinė miesto dalis, kurioje vyrauja gyvenamosios-prekybinės funkcijos pastatai, blokuojami prie centrinės gatvės, o gilumoje esantys ūkiniai pastatai išsidėstę prie šalutinės Žemaitės gatvės. Šis užstatymo tipas padeda sukurti kompaktišką ir funkcionalią miesto erdvę, tinkamą tiek gyvenimui, tiek prekybai.
Vilniaus gatvė pasižymi perimetriniu užstatymu su vieno aukšto mūriniais pastatais, turinčiais mansardas ir mezoninus. Tokia struktūra suteikia gatvei vientisumo ir istorinės autentiškumo jausmą.
Dariaus ir Girėno, Traupio, Vytauto, Žemaitės, J. Basanavičiaus, Miško, Juostos gatvės turi komponentinį užstatymą, kurį sudaro tiek gyvenamieji, tiek prekybiniai pastatai, taip pat religinės ir bendruomeninės paskirties statiniai, kaip sinagoga ir bažnyčia su vienuolyno statiniais.
Troškūnų miesto istorinės dalies užstatymas atspindi turtingą ir įvairialypę miesto raidą nuo XVII a. pabaigos iki XX a. vidurio. Vyraujantis perimetrinis ir sodybinis užstatymas, medinių ir mūrinių pastatų architektūriniai bruožai, taip pat specifinės teritorijos ypatybės sudaro vientisą ir unikalų miesto audinį, kuris yra svarbus kultūrinės atminties ir regioninio identiteto komponentas.
Zaraysko istorinio centro atnaujinimas, ZARAYSK,
Šį analogą pasirinkau dėl miesto istorinės centrinės dalies atnaujinimo.
Architektai: Michailas Khaikinas
Plotas: 34000 m²
Metai: 2019 m
Nuotraukos: Kirilas Umrikhinas
Projekto vadovas: Michailas Khaikinas
Projekto vadovas: Valerijus Lobanovas
Planavimo ir urbanistinės plėtros koncepcija: Peteris Gordejevas
Architektūrinė koncepcija: Petras Gordejevas, Igoris Čirkinas, Pavelas Prišinas, Ivanas
Okhapkinas, Aleksandras Pchelincevas
Architektūrinis projektas: Ivanas Okhapkinas, Anna Anisimova, Anna Geraimovich, Nikita
Permyakov, Zakhar Smirnov, Alexandra Nikulnikova, Kirilas Traktirov, Roman Broskov, Jekaterina Makarova
Statyba: Vagan Asatryan
Projekto konsultacija: Elizaveta Ebner
2016 metų Zaraysko miesto transformacija - tai programa, kurios tikslas buvo pritraukti verslą į regioną ir atnaujinti miestų struktūrą. Daug dėmesio buvo skirta istorinių pastatų restauracijai ir gatvių rekonstrukcijai. Krasnoarmeyskaya gatvės rekonstrukcija, vadovaujant kelių geriausių Rusijos architektų, buvo vienas iš svarbiausių projektų. Į miesto atnaujinimą buvo investuota 300 mln. rublių, o rekonstrukcijos metu padidėjo nekilnojamojo turto paklausa. Aikštės ir gatvės buvo sujungtos, sudarant erdvę miesto centrui vystytis ir pilnai pasinaudoti turistų traukos objektais, pavyzdžiui, Viduramžių stiliaus vandens bokstu. Šis projektas taip pat sumažino eismo triukampio plotą ir padėjo sukurti vieningą pėsčiųjų maršrutą miesto centre.
( https://www.archdaily.com/961586/zaraysk-renovation-of-historical-center-mikhail-khaikin/609c37e2f91c81d5f7000016-zaraysk-renovation-of-historical-center-mikhail-khaikin-image )
Zaraysko istorinio centro atnaujinimas, ZARAYSK, RUSIJA
Šį analogą pasirinkau dėl miesto istorinės centrinės dalies atnaujinimo.
( https://www.archdaily.com/961586/zaraysk-renovation-of-historical-center-mikhail-khaikin/609c37e2f91c81d5f7000016-zaraysk-renovation-of-historical-center-mikhail-khaikin-image )
Centrinių aikščių rekonstrukcija, KOPRIVNICA,
Šį analogą pasirinkau dėl miesto istorinės centrinės dalies atnaujinimo.
KVADRATAS
Architektai: NFO
Plotas: 15000 m²
Metai: 2023 m
Nuotraukos: Zoran Bakić , bosnić+dorotić , Filip Ružić
Gamintojai: Eurobeton doo , Miha projekt doo , Mramor-comerce doo , VIAS doo
Pagrindiniai architektai: Maja Bencetić, Frane Dumandžić, Kata Marunica, Nenad Ravnić, Andrea Šandrk, Roko Šarić, Karla Tavić, Filip Vidović
Žaibo Projektas : Lipapromet doo
Fontano projektas: Aquachem doo
Centrinė Koprivnicos teritorija pasikeitė į tris atskiras zonas: Ban Jelačić aikštę, plačią medžiais apsodintą gatvė, kurioje vyksta sezoniniai renginiai; Turgaus aikštė – pėsčiųjų ir dviračių eismo mazgas; ir pagrindinė Zrinskio aikštė, sankryža, kurią riboja žalias miesto parkas ir įvairūs statiniai.
( https://www.archdaily.com/1009985/reconstruction-of-central-squares-in-koprivnica-nfo-doo?ad_source=search&ad_medium=projects_tab?ad_source=myad_bookmarks&ad_medium=bookmark-open )
PADĖTIS VALSTYBĖJE:
Troškūnai yra rytinėje Lietuvos dalyje, Aukštaitijoje.
PADĖTIS RAJONE:
Troškūnai yra Aukštaitijoje, už 18 km į vakarus nuo Anykščių. Miestas yra apsuptas gamtos grožio, tarp miesto ir kaimo, tekančių upelių ir miškų.
PADĖTIS SAVIVALDYBĖJE:
Troškūnai priklauso Utenos apskrityje bei Anykščių rajono savivaldybei. Ši teritorija papuošta upėmis, miškais ir pievomis, suteikiantis miestui natūralumo ir ramybės.
Krašto ke ias (121)
Pagr m es o ke ia
Rajonin ai kel ai
Ge ežinkel s
Troškūnų miesto r ba
Ge ežinkel o s otis
Bažnyčia
Parkai
Mokykla
Urbanizuota ter torija
Nagrinė ama ter tori a
Pramon nė ter tor ja
Senamiestis
Analizuojama teritorija yra centrinėje miesto dalyje. Ji apima svarbias miesto gatves ir kultūrinius objektus, tokius kaip
Troškūnų Bernardinų Šv. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno
komplekso teritorija. Teritorija taip pat turi istorinę vertę ir yra susijusi su miesto kultūrinio paveldo palikimu.
Panevežys
XVII a. vidurio retrospektyvinė gyvenvietės plano schema.
Užstatytos teritorijos ribos sąlygiškos
Panevežys
Anykščiai
Panevežys
Kupiškis
XVIII - XIX a. sandūros retrospektyvinė miestelio plano schema. Užstatytos teritorijos ribos ir aikštės forma sąlygiškos
XVII a. pabaigos retrospektyvinė miestelio plano schema.
Užstatytos teritorijos ribos ir aikštės vieta bei formasąlygiškos 1 - kaimavietė, 2 - bažnyčia su vienuolynu, 3 - turgaus aikštė
Viešintos
Anykščiai
Troškūnų valsčius minimas nuo 1512 m. (Vilniaus sinodo aktais). Vietovė, paminėta kaip pirmoji prie Vilniaus, galbūt ne dabartinis miestelis,
bet XVII-XVIII a. išaugo į gyvenvietę. 1696 m. bernardinai pastatė bažnyčią ir vienuolyną, kuris vėliau virto gimnazija. Čia mokėsi Eliziejus Liutkevičius, vėliau tapęs dailininku ir sukilėlių vadu.
1698 m. pastatytas bernardinų vienuolynas, o 1789 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Po 1864 m. uždarymo vienuolynas buvo panaikintas, o pastatai perduoti kitoms reikmėms arba nusavinti. XX a. pradžioje bernardinų vienuolynai veikė tik Kaune ir Troškūnuose. 1929-1937 m. pranciškonai veikė Troškūnuose, įsteigdami prieglaudą.
Dvarininkas Leonas Vaina 1710 m. testamentu paliko Troškūnų ir kitų dvarų žemes giminėms. 1743 m. buvo 3 sodybos ir karčema. 1811 m. dvarą pardavė. XX a. pradžioje Stasys Montvila įkūrė mokyklą. Po Pirmojo pasaulinio karo dvaro rūmai buvo sugriauti.
Troškūnuose vyko sukilimai prieš rusų kariuomenę. 1918 m. Lietuva nepriklausoma, bet kariaujama su priešais. Pirmasis pasaulinis karas baigėsi, o kovoje už nepriklausomybę Troškūnuose žuvo šauliai. Po Antrojo pasaulinio karo miestas nyko, o 1959 m. gyventojų skaičius smuko.
Troškūnai tapo rajono centru, kūrėsi įstaigos ir gyvenvietės. Tarybų laikotarpiu čia įkurtos naujos institucijos. Kartu su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu kovojo partizanai, o kai kurie troškūniečiai žuvo arba buvo suimti. Po karo prasidėjus kolektyvizacijai, daugelis neteko žemių ir gyvulių. Troškūnuose buvo gyvenvietės, kurių bendruomenės gyveno ir veikė kartu, pasidalijusios į didesnes bendruomenes.
Bažnyčioje ir kitose erdvėse vyksta įvairios renginio, o vasarą čia groja muzika.
Troškūnų miesto reljefas yra gana
įvairus, būdingas Lietuvos Aukštaičių aukštumoms. Miestas yra įsikūręs kalvotoje vietovėje, kurioje dominuoja
žemi kalnai ir kalvos, suteikiančios
kraštovaizdžiui dinamiškumo. Reljefą
papildo lėkštos ir plačios upių slėniai bei įvairaus dydžio ežerų duburiai, kurie sukuria natūralų vandens tėkmės tinklą. Miškai ir pievos ant kalvų ir šlaitų formuoja mozaikinį landšaftą, kuris yra ne tik estetiškai patrauklus, bet ir biologiškai turtingas. Tokia reljefo
įvairovė suteikia Troškūnams unikalų
geografinį charakterį, kuris traukia tiek vietos gyventojus, tiek lankytojus.
Krašto kel as
Pagr. miesto k
Gelež nke is
Nagr nėjama t
Troškūnų mie
94 - 98 m
89 - 94 m
m
Troškūnų miškai sudaro tankų masyvą su spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, turtingą biologine įvairove, įskaitant daugybę paukščių, žinduolių, roplių ir vabzdžių. Tai populiari vieta gyventojams ir lankytojams, ieškantiems ramybės.
Netoli Troškūnų teka kelios upės, praturtinančios kraštovaizdį ir ekosistemą bei svarbios rekreacijai. Netoliese esantys ežerai yra populiarios vietos žvejybai, plaukiojimui valtimis ir poilsiui.
Troškūnų apylinkėse gausu pievų ir laukų, kurie
suteikia atviro kraštovaizdžio pojūtį, yra svarbios buveinės augalams ir gyvūnams bei suteikia galimybes pėsčiųjų žygiams, dviračių sportui ir kitoms veikloms.
Mieste ir jo apylinkėse yra parkų ir rekreacinių erdvių, mėgstamų tiek vietiniams, tiek lankytojams, siūlančių piknikų vietas, vaikų žaidimų aikšteles ir sporto aikšteles.
Kraš o ke ias (121)
Pagr m esto keliai
Troškūnų m esto r ba
Ku tūros pave do teri or ja
Upės
Vandens telkin ai
Parkai
Pavienia masyvai
Didžiaus
Troškūnų susisiekimo sistema yra
vidutiniškai išvystyta, užtikrinanti ryšį su aplinkinėmis vietovėmis. Miestą kerta regioniniai keliai, jungiantys jį su Anykščiais ir kitais svarbiais rajono centrais. Viešojo transporto paslaugas teikia autobusai, kursuojantys pagal nustatytus tvarkaraščius ir aptarnaujantys vietos
gyventojus bei lankytojus. Tačiau dviračių takų beveik nėra, o pėsčiųjų
takai ne visur yra įrengti patogiai, todėl pėsčiųjų ir dviratininkų
judėjimas yra ribotas ir reikalauja tolesnio tobulinimo.
Krašto ke ias (121)
Pagr. m esto keliai
Rajonin ai kel a
Pėsč ųjų taka
Geležinkel s
Troškūnų m esto r ba
Autobusų stote ės
Geležinkel o stotis
Krašto kelias (121)
Pagr. miesto keliai
Rajoniniai keliai
Nagrinėjama teritorija
Gatvės
Parkai
Kapinės
Apželdintos viešos erdvės
Potencialios viešos erdvės
Statiniai
Pagr. miesto keliai
Rajoniniai keliai
Nagrinėjama teritori
Charakteringi mazg
Dominantės
Kapinės
Suformuotos viešos
Nesuformuotos vieš
Troškūnų miestelio struktūroje buvo pastebėtas unikalus akcentas –trikampiniai fragmentai. Parkai, gatvės ir kiti miesto elementai sudaro daugybę trikampių formų, kurios suteikia miestui išskirtinį ir atpažįstamą išplanavimą.
Užstatymo struktūra - miestelyje yra per didelis kvartalas, kuriame trūksta jungties tarp dviejų pagrindinių gatvių. Ši problema apsunkina susisiekimą ir miestelio struktūrinį vientisumą.
Troškūnų miestelio viena svarbiausių istorinių vertybių yra perimetrinis užstatymas, kuris suteikia miestui unikalų charakterį ir struktūrą. Šia idėja
buvo siekiama ne tik išsaugoti šį istorinį bruožą, bet ir pratęsti jį, taip užtikrinant, kad miestelio architektūrinis paveldas būtų išlaikytas ir harmoningai integruotas į ateities plėtros planus.
Vertybės:
Troškūnų miestas pradėjo formuotis apie XVII a. ir 1885m. įgavo miesto statusą, todėl labai svarbu išsaugoti vietovės istorinį išskirtinumą.
Analizuojamoje vietovėje galima pastebėti išlikusius radialinio miesto planavimo principus - trikampio formos aikštes.
Nagrinėjama teritorija patenka į kultūros paveldo teritoriją.
Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolynas yra subūrusi stiprią bendruomenę, kuri organizuoja daug kultūrinių renginių.
Tai yra unikali vertybė, kad į Troškūnus važiuoja siaurojo geležinkelio siurukas.
Išraiškingas teritorijos reljefas apsuptas želdinių masyvais, suteikia Troškūnų vietovei dar didesnio žavesio.
Miestas nedidelis, visas lankytinas vietas galima pamatyti vaikščiojant pėškomis.
Apribojimai:
Nagrinėjamas Troškūnų kvartalai yra tik dalinai suformuoti, dalis jų yra dideli.
Nagrinėjama teritorija patenka į kultūros paveldo teritoriją, kas gali apsunkinti naujos statybos procesą.
Išraiškingas reljefas, prie kurio reikia prisitaikyti.
Galimybės:
Teritorijų reorganizacija: Galima kurti ar pertvarkyti teritorijas siekiant efektyviau panaudoti turimus resursus ir pagerinti gyvenimo kokybę mieste.
Nagrinėjamoje teritorijoje sukurti kultūros - paslaugų pastatą su laikino apgyvendinimo paslaugomis, nes bendruomenės organizuojamų renginių svečiams kol kas nėra galibymės Troškūnuose apsistoti.
Investicijos į infrastruktūrą, tokias kaip keliai, viešbučiai, prekybos centrai ir pramogų įstaigos, gali padidinti miesto patrauklumą ir gyventojų gerovę.
Troškūnų miestas gali siekti būti aplinkai draugiškesnis, skatinant tvarų urbanistinį vystymąsi, miesto žalumos prieaugį ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą.
Kultūros ir pramogų centro su laikino apgyvendinimo
paslaugomis kūrimo Troškūnuose
Poreikiai ir tikslai:
Troškūnų miestas garsėja savo bendruomeniškumu ir aktyvia kultūrine
veikla, tačiau susiduria su funkcinių erdvių stoka. Mieste trūksta pasirodymų bei maitinimo erdvių ir laikino apgyvendinimo patalpų,
kuriose renginių dalyviai ir svečiai galėtų pasilikti nakvynei. Šio projekto
tikslas – sukurti integruotą erdvių kompleksą, kuris patenkintų šiuos poreikius ir prisidėtų prie miesto kultūrinio gyvenimo stiprinimo.
Tikslas: sukurti žaliąją alėją, kuri jungtų pagrindinę gatvę su piligrimine – istoriškai
reikšminga gatve. Ši alėja ne tik tarnautų kaip svarbus urbanistinis ryšys, bet ir
skatintų miesto gyventojų ir svečių socialinę sąveiką, siūlydama patrauklią ir funkcionalią viešąją erdvę.
Dizaino elementai: Alėja būtų apsodinta vietinėmis medžių ir krūmų rūšimis, sukuriant natūralų pavėsį ir estetiniu požiūriu patrauklią aplinką. Tai skatintų
ekologinę pusiausvyrą ir miesto žaliųjų plotų plėtrą.
Pėsčiųjų takai: Pėsčiųjų takai būtų iš natūralių medžiagų, tokių kaip akmenys arba ekologiškos plytelės, užtikrinant patogumą ir saugumą vaikštant. Takai galėtų būti vingiuoti, kad žmonės galėtų mėgautis žaliųjų zonų ramybe.
Viešosios erdvės: Poilsio Zonų Įrengimas: Alėjoje būtų įrengtos poilsio zonos su suoliukais, pavėsinėmis ir geriamojo vandens fontanais. Tai leistų žmonėms sustoti, pailsėti ir mėgautis aplinka.
Vaikų žaidimų aikštelės: Alėjoje galėtų būti įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, kurios skatintų šeimų lankymąsi ir ilgalaikį pasilikimą.
Kavinė Troškūnuose tarnautų kaip bendruomenės susibūrimo vieta, teikdama jaukią atmosferą vietos gyventojams ir renginių dalyviams. Ji teiktų
maitinimo paslaugas įvairių renginių metu, aptarnautų laikino apgyvendinimo svečius ir skatintų vietos ekonomiką, kurdama darbo vietas ir
naudodama vietinius produktus. Kavinė taip pat prisidėtų prie kultūrinio miesto gyvenimo, organizuodama renginius ir siūlydama vietinius
patiekalus bei gėrimus, taip pritraukdama turistus ir lankytojus.
EKPLIKACIJA:
Trumpalaikio apgyvendinimo namukų Troškūnuose tikslas yra suteikti patogią ir prieinamą nakvynę renginių dalyviams ir turistams, skatinti miesto
turizmą ir ekonomikos augimą, bei stiprinti bendruomenės dvasią, kuriant jaukią ir svetingą aplinką. Šie namukai bus patogiai įrengti ir integruoti į
miestą, leidžiant svečiams lengvai pasiekti kultūros ir pramogų centrą, kavinę ir Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčią bei taip pat suteikiant galimybę mėgautis gamtos zona prie vandens telkinio šalia Bernardinų vienuolyno.
Kultūros ir pramogų centras Troškūnuose bus svarbus miesto kultūrinio gyvenimo židinys, pritraukiantis gyventojus ir turistus į įvairius renginius, koncertus, parodas ir spektaklius. Daugiau nei 200 žiūrovų talpinanti koncertų salė, konferencijų salės, kabinetai ir parodų erdvė suteiks galimybes
kultūros ir meno vystymuisi, skatins bendruomeniškumą ir ekonominį augimą. Šis centras taps vieta, kurioje vietos gyventojai ir svečiai galės mėgautis aukštos kokybės kultūrinėmis patirtimis, stiprinti bendruomeninius ryšius ir prisidėti prie miesto gyvybingumo bei turizmo plėtros.
EKPLIKACIJA:
aukštas:
- Vestibiulis
- Parodų
-
-
„POWER kit“ maitinama nuo tiesiog n o elektros įvado arba saulės modul ų. Galime pasiūlyti įvairius estetinius ir konstrukcinius saulės modu ių sprendimus
Žiūrovų stebėjimu Ku tūros centre be v ešose erdvėse suskurtose zonose
atomos aliuminio langų sistemos, der namos durys. V sos teritorijos apšvietimo sistemos. Saulės baterijos ant pastatų stogų. Laikino apgyvendinimo būstų fasado sprendiniai Visos teriritori os saugumui užtikr nti bus naudojamos kameros.