Anykščių rajonas – Troškūnų miesto urbanistinė koncepcija

Page 1

NEXUS

TROŠKŪNŲ MIESTO URBANISTINĖ KONCEPCIJA

IR PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Studentė: Žydrūnė Česonytė

Darbo vadovė: Doc. dr. Dalia Dijokienė

TURINYS

ĮVADAS

LITERATŪROS IR PROJEKTŲ STUDIJA

TROŠKŪNŲ MIESTO ANALIZĖ

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

RĖMĖJŲ

PRODUKCIJA

02

SUMMARY

For the " Išmanusis miestas X" competition, the selected area is the town of Troškūnai. The town's identity is shaped by natural elements such as parks, greenery, natural water bodies, and unique architecture. The main issue identified is the lack of a well-defined urban space with clear structures and naturally integrated green areas. A thorough analysis of the town, especially its central part, included in the cultural heritage zone, was conducted.

Challenges and Expectations

The area covers 13.85 hectares. Although it is not attractive to developers at present, it holds significant cultural value, particularly around the Troškūnai Bernardine Holy Trinity Church and Monastery Complex, which has become a hub for cultural activities over the past decade. The surrounding environment, however, needs proper management to match the site's cultural significance.

Objective and Tasks

The objective is to create an appealing and well-organized environment that enhances the attractiveness of Troškūnai’s cultural and creative spaces and ensures sustainable development while emphasizing its cultural and historical values. Key tasks include:

1.

Analyzing the current situation to identify values, problems, and opportunities.

2.

Studying similar projects and best practices.

3.

Developing a comprehensive concept for the entire area, guiding future detailed planning and implementation.

4.

Planning functional and aesthetic connections to create a seamless and safe movement system.

5.

Ensuring the planned environment aligns with sustainable development principles and appeals to both residents and visitors.

Historical and Architectural Significance

Troškūnai's historical part, dating from the late 17th century to the mid-20th century, features perimeter development with wooden and brick buildings. Notable areas include Independence Square with its residential-commercial buildings and Vilnius Street with single-story brick buildings featuring mansards and mezzanines.

Proposals

and Projects

The project aims to create a cultural and entertainment center with temporary accommodation services. It includes plans for a green alley connecting the main street with a historically significant pilgrimage street, pedestrian paths, public spaces, rest areas, children’s playgrounds, a café, and short-term accommodation cottages. This complex will promote cultural life and tourism, contributing to economic growth and fostering community spirit.

The goal is to create an integrated complex of spaces that addresses the town's lack of functional areas, enhances cultural life, and promotes the expansion of green spaces and ecological balance in the town.

03

ĮVADAS

Konkursui „Išmanusis Miestas VII“ pasirinkta Troškūnų miesto teritorija. Troškūnų miesto

identitetą formuoja gamtiniai elementai – parkai, želdynai, natūralūs vandens telkiniai ir unikali architektūra. Didžiausia išskiriama problema yra nesuformuota miesto erdvė, trūksta aiškių struktūrų ir natūraliai integruotų žaliųjų zonų. Buvo atlikta viso miesto Troškūnų miesto analizė, ypatingą dėmesį skiriant centrinei daliai, kuri yra įtraukta į kultūros paveldo zoną.

Koncepcijos idėja pateikiama ne tik centrinei miesto daliai, idėją būtų galima pritaikyti visos miesto teritorijos sutvarkymui.

Miesto centrinei daliai taip pat trūksta jungčių, kurios padėtų miesto centrą suvokti ne kaip pavienes gatves su savo funkcijomis, o kaip vientisą teritoriją. Koncepcijos esmė yra natūralumo

integracija ir trikampių elementų naudojimas, siekiant sukurti harmoningą ir patrauklią aplinką, kurioje natūralūs elementai derėtų su architektūriniais sprendimais, taip pagerinant bendrą miesto estetiką ir funkcionalumą.

TERITORIJOS PROBLEMATIKA IR LŪKESČIAI

Teritorijos plotas yra labai nemažas, apie 13.85 ha. Nors ši apibrėžta nekilnojamojo kultūros paveldo teritorija nėra rajono centre, ji yra svarbioje vietoje tarp Anykščių miesto ir Panevėžio miesto. Šiuo metu ji nėra patraukli vystytojams. Vis dėlto, teritorija išsiskiria savo kultūrinėmis veiklomis: festivaliai, pradėti rengti Troškūnų Bernardinų Šv. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno komplekso teritorijoje, per pastarąjį dešimtmetį išsiplėtė iki tarptautinio lygmens. Pačiame vienuolyne vyksta įvairios edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, jaunimo stovyklos, profesionalūs muzikos ir dailės plenerai, koncertai. Ši teritorija tapo ne tik sakralinė, bet ir garsėja kūrybinėmis veiklomis. Tačiau aplinka aplink šią teritoriją, nors ir dar nepaliesta, transliuoja grėsmę apie netinkamą tvarkymą.

04

Sukurti patrauklią ir tinkamai sutvarkytą aplinką, kuri sustiprintų Troškūnų kultūrinės ir kūrybinės veiklos erdvių patrauklumą bei užtikrintų darnią teritorijos plėtrą, išlaikant ir pabrėžiant jos kultūrinę ir istorines vertybes.

UŽDAVINIAI

Išanalizuoti esamą Troškūnų miesto teritorijos situaciją, išskirti vertybes, identifikuoti problemas ir atrasti galimybes, kaip jas išspręsti.

Išnagrinėti panašios problematikos projektus ir literatūros šaltinius, siekiant rasti geriausias praktikas.

Sukurti visos teritorijos sutvarkymo koncepciją, kurią būtų galima naudoti kaip užduotį būsimam detaliam planavimui ir įgyvendinimui.

Planuoti funkcines ir estetiškas jungtis, kurios leistų lengvai, saugiai ir nepertraukiamai judėti po teritoriją, apjungiant įvairių funkcijų erdves

į vientisą sistemą.

Užtikrinti, kad planuojama aplinka atitiktų darnaus vystymosi principus ir būtų patraukli tiek vietiniams gyventojams, tiek lankytojams.

TIKSLAS
05 Esama Troškūnų miesto situacija (Geoportal.lt)

Troškūnų miesto istorinė dalis yra reikšmingas kultūros paveldo objektas, datuojamas nuo XVII a. pabaigos iki XX a. vidurio. Šiai teritorijai, užimančiai 13,85 ha plotą, būdingi saviti urbanistiniai ir architektūriniai bruožai, kurių išsaugojimas yra svarbus regiono istorinei ir kultūrinei tapatybei. Užstatymo tipologija atspindi Troškūnų miesto raidos ir gyventojų gyvenimo būdo ypatumus per kelis šimtmečius.

LITERATŪROS ANALIZĖ

Perimetrinis Užstatymas ir Architektūriniai Bruožai

Vyraujantis Troškūnų miesto istorinės dalies užstatymo tipas yra perimetrinis. Šis užstatymas susiformavo XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje. Jis apima nedidelius sklypus, išdėstytus palei gatvės liniją, kur pastatai dažnai blokuojami vienas prie kito arba paliekami siauri praėjimai tarp jų.

Perimetriniam užstatymui būdingas vieno aukšto medinių ir mūrinių pastatų išdėstymas su pastogėmis, mansardomis ir mezoninais. Fasadai dažniausiai yra apkalti lentelėmis, o mūriniai pastatai - tinkuoti. Stogai dvišlaičiai, dengti skardos lakštų danga, kas buvo būdinga to meto statyboms. Troškūnų miesto centrinėje dalyje, ypač Nepriklausomybės aikštėje, gyvenamiejiprekybiniai pastatai išsidėstę palei centrinę gatvę, tuo tarpu ūkiniai pastatai dažniausiai randasi sklypo gilumoje, prie šalutinės gatvės – Žemaitės gatvės.

06

Troškūnų miesto istorinėje dalyje dominuoja sodybinis užstatymas. Šio tipo užstatymui būdinga gyvenamųjų ir ūkinių pastatų sugrupavimas viename sklype. Gyvenamieji namai statomi ilguoju arba galiniu fasadu palei gatvės liniją arba atitraukiami nuo jos. Ūkiniai pastatai dažniausiai statomi sklypo gale arba prijungiami prie gyvenamojo namo. Mediniai gyvenamieji pastatai dažniausiai turi dvišlaičius arba pusvalminius stogus, taip pat uždaras verandas, kurios suteikia pastatams funkcionalumo ir estetikos.

Troškūnų miesto istorinėje dalyje esantys pastatai turi tam tikrus bendrus architektūrinius bruožus, kurie yra charakteringi šiam regionui ir laikotarpiui. Vyrauja vieno aukšto pastatai su medinėmis arba mūrinėmis konstrukcijomis. Mediniai pastatai dažniausiai apkalti lentelėmis, o mūriniai - tinkuoti.

Dvišlaičiai stogai dengti skardos lakštų danga, kas užtikrino ilgaamžiškumą ir atsparumą oro sąlygoms. Gyvenamieji pastatai dažnai turi uždaras verandas ir kuklią drožybą fasaduose, suteikiančią pastatams jaukumo ir individualumo Ūkinės paskirties pastatai dažniausiai statomi sklypo gale arba prijungiami prie gyvenamojo namo, suteikiant maksimalų funkcionalumą ir efektyvumą.

Nepriklausomybės aikštė yra išskirtinė miesto dalis, kurioje vyrauja gyvenamosios-prekybinės funkcijos pastatai, blokuojami prie centrinės gatvės, o gilumoje esantys ūkiniai pastatai išsidėstę prie šalutinės Žemaitės gatvės. Šis užstatymo tipas padeda sukurti kompaktišką ir funkcionalią miesto erdvę, tinkamą tiek gyvenimui, tiek prekybai.

Vilniaus gatvė pasižymi perimetriniu užstatymu su vieno aukšto mūriniais pastatais, turinčiais mansardas ir mezoninus. Tokia struktūra suteikia gatvei vientisumo ir istorinės autentiškumo jausmą.

Dariaus ir Girėno, Traupio, Vytauto, Žemaitės, J. Basanavičiaus, Miško, Juostos gatvės turi komponentinį užstatymą, kurį sudaro tiek gyvenamieji, tiek prekybiniai pastatai, taip pat religinės ir bendruomeninės paskirties statiniai, kaip sinagoga ir bažnyčia su vienuolyno statiniais.

Troškūnų miesto istorinės dalies užstatymas atspindi turtingą ir įvairialypę miesto raidą nuo XVII a. pabaigos iki XX a. vidurio. Vyraujantis perimetrinis ir sodybinis užstatymas, medinių ir mūrinių pastatų architektūriniai bruožai, taip pat specifinės teritorijos ypatybės sudaro vientisą ir unikalų miesto audinį, kuris yra svarbus kultūrinės atminties ir regioninio identiteto komponentas.

07

ANALOGŲ STUDIJA

08

Zaraysko istorinio centro atnaujinimas, ZARAYSK,

RUSIJA

Šį analogą pasirinkau dėl miesto istorinės centrinės dalies atnaujinimo.

Architektai: Michailas Khaikinas

Plotas: 34000 m²

Metai: 2019 m

Nuotraukos: Kirilas Umrikhinas

Projekto vadovas: Michailas Khaikinas

Projekto vadovas: Valerijus Lobanovas

Planavimo ir urbanistinės plėtros koncepcija: Peteris Gordejevas

Architektūrinė koncepcija: Petras Gordejevas, Igoris Čirkinas, Pavelas Prišinas, Ivanas

Okhapkinas, Aleksandras Pchelincevas

Architektūrinis projektas: Ivanas Okhapkinas, Anna Anisimova, Anna Geraimovich, Nikita

Permyakov, Zakhar Smirnov, Alexandra Nikulnikova, Kirilas Traktirov, Roman Broskov, Jekaterina Makarova

Statyba: Vagan Asatryan

Projekto konsultacija: Elizaveta Ebner

2016 metų Zaraysko miesto transformacija - tai programa, kurios tikslas buvo pritraukti verslą į regioną ir atnaujinti miestų struktūrą. Daug dėmesio buvo skirta istorinių pastatų restauracijai ir gatvių rekonstrukcijai. Krasnoarmeyskaya gatvės rekonstrukcija, vadovaujant kelių geriausių Rusijos architektų, buvo vienas iš svarbiausių projektų. Į miesto atnaujinimą buvo investuota 300 mln. rublių, o rekonstrukcijos metu padidėjo nekilnojamojo turto paklausa. Aikštės ir gatvės buvo sujungtos, sudarant erdvę miesto centrui vystytis ir pilnai pasinaudoti turistų traukos objektais, pavyzdžiui, Viduramžių stiliaus vandens bokstu. Šis projektas taip pat sumažino eismo triukampio plotą ir padėjo sukurti vieningą pėsčiųjų maršrutą miesto centre.

( https://www.archdaily.com/961586/zaraysk-renovation-of-historical-center-mikhail-khaikin/609c37e2f91c81d5f7000016-zaraysk-renovation-of-historical-center-mikhail-khaikin-image )

09

Zaraysko istorinio centro atnaujinimas, ZARAYSK, RUSIJA

Šį analogą pasirinkau dėl miesto istorinės centrinės dalies atnaujinimo.

( https://www.archdaily.com/961586/zaraysk-renovation-of-historical-center-mikhail-khaikin/609c37e2f91c81d5f7000016-zaraysk-renovation-of-historical-center-mikhail-khaikin-image )

10

Centrinių aikščių rekonstrukcija, KOPRIVNICA,

KROATIJA

Šį analogą pasirinkau dėl miesto istorinės centrinės dalies atnaujinimo.

KVADRATAS

Architektai: NFO

Plotas: 15000 m²

Metai: 2023 m

Nuotraukos: Zoran Bakić , bosnić+dorotić , Filip Ružić

Gamintojai: Eurobeton doo , Miha projekt doo , Mramor-comerce doo , VIAS doo

Pagrindiniai architektai: Maja Bencetić, Frane Dumandžić, Kata Marunica, Nenad Ravnić, Andrea Šandrk, Roko Šarić, Karla Tavić, Filip Vidović

Žaibo Projektas : Lipapromet doo

Fontano projektas: Aquachem doo

Centrinė Koprivnicos teritorija pasikeitė į tris atskiras zonas: Ban Jelačić aikštę, plačią medžiais apsodintą gatvė, kurioje vyksta sezoniniai renginiai; Turgaus aikštė – pėsčiųjų ir dviračių eismo mazgas; ir pagrindinė Zrinskio aikštė, sankryža, kurią riboja žalias miesto parkas ir įvairūs statiniai.

( https://www.archdaily.com/1009985/reconstruction-of-central-squares-in-koprivnica-nfo-doo?ad_source=search&ad_medium=projects_tab?ad_source=myad_bookmarks&ad_medium=bookmark-open )

11

URBANISTINĖ IR

ARCHITEKTŪRINĖ

ANALIZĖ

12

PADĖTIS VALSTYBĖJE:

Troškūnai yra rytinėje Lietuvos dalyje, Aukštaitijoje.

PADĖTIS RAJONE:

Troškūnai yra Aukštaitijoje, už 18 km į vakarus nuo Anykščių. Miestas yra apsuptas gamtos grožio, tarp miesto ir kaimo, tekančių upelių ir miškų.

PADĖTIS SAVIVALDYBĖJE:

Troškūnai priklauso Utenos apskrityje bei Anykščių rajono savivaldybei. Ši teritorija papuošta upėmis, miškais ir pievomis, suteikiantis miestui natūralumo ir ramybės.

13 PADĖTIS I URBANISTINE IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ
Klaipėda Šiauliai Kaunas Alytus Vilnius
Anykščiai Troškūnai Troškūnai Miestai Lietuvos kon ūras U enos apskrit s Anykšč ų rajonas Troškūnų sen ūn ja
Utena

Krašto ke ias (121)

Pagr m es o ke ia

Rajonin ai kel ai

Ge ežinkel s

Troškūnų miesto r ba

Ge ežinkel o s otis

Bažnyčia

Parkai

Mokykla

Urbanizuota ter torija

Nagrinė ama ter tori a

Pramon nė ter tor ja

Senamiestis

ANALIZUOJAMOS TERITORIJOS PADĖTIS MIESTE:

Analizuojama teritorija yra centrinėje miesto dalyje. Ji apima svarbias miesto gatves ir kultūrinius objektus, tokius kaip

Troškūnų Bernardinų Šv. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno

komplekso teritorija. Teritorija taip pat turi istorinę vertę ir yra susijusi su miesto kultūrinio paveldo palikimu.

14

Panevežys

XVII a. vidurio retrospektyvinė gyvenvietės plano schema.

Užstatytos teritorijos ribos sąlygiškos

Panevežys

Anykščiai

Panevežys

Kupiškis

XVIII - XIX a. sandūros retrospektyvinė miestelio plano schema. Užstatytos teritorijos ribos ir aikštės forma sąlygiškos

XVII a. pabaigos retrospektyvinė miestelio plano schema.

Užstatytos teritorijos ribos ir aikštės vieta bei formasąlygiškos 1 - kaimavietė, 2 - bažnyčia su vienuolynu, 3 - turgaus aikštė

Viešintos

Anykščiai

Anykščiai Dvaro sodyba Dvaro sodyba
Traupis Sudarė autorius Algimantas Miškinis.
1913 1930 1945 1963 1999 URBANISTINE IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ I ISTORINĖ RAIDA 16

Troškūnų valsčius minimas nuo 1512 m. (Vilniaus sinodo aktais). Vietovė, paminėta kaip pirmoji prie Vilniaus, galbūt ne dabartinis miestelis,

bet XVII-XVIII a. išaugo į gyvenvietę. 1696 m. bernardinai pastatė bažnyčią ir vienuolyną, kuris vėliau virto gimnazija. Čia mokėsi Eliziejus Liutkevičius, vėliau tapęs dailininku ir sukilėlių vadu.

1698 m. pastatytas bernardinų vienuolynas, o 1789 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Po 1864 m. uždarymo vienuolynas buvo panaikintas, o pastatai perduoti kitoms reikmėms arba nusavinti. XX a. pradžioje bernardinų vienuolynai veikė tik Kaune ir Troškūnuose. 1929-1937 m. pranciškonai veikė Troškūnuose, įsteigdami prieglaudą.

Dvarininkas Leonas Vaina 1710 m. testamentu paliko Troškūnų ir kitų dvarų žemes giminėms. 1743 m. buvo 3 sodybos ir karčema. 1811 m. dvarą pardavė. XX a. pradžioje Stasys Montvila įkūrė mokyklą. Po Pirmojo pasaulinio karo dvaro rūmai buvo sugriauti.

Troškūnuose vyko sukilimai prieš rusų kariuomenę. 1918 m. Lietuva nepriklausoma, bet kariaujama su priešais. Pirmasis pasaulinis karas baigėsi, o kovoje už nepriklausomybę Troškūnuose žuvo šauliai. Po Antrojo pasaulinio karo miestas nyko, o 1959 m. gyventojų skaičius smuko.

Troškūnai tapo rajono centru, kūrėsi įstaigos ir gyvenvietės. Tarybų laikotarpiu čia įkurtos naujos institucijos. Kartu su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu kovojo partizanai, o kai kurie troškūniečiai žuvo arba buvo suimti. Po karo prasidėjus kolektyvizacijai, daugelis neteko žemių ir gyvulių. Troškūnuose buvo gyvenvietės, kurių bendruomenės gyveno ir veikė kartu, pasidalijusios į didesnes bendruomenes.

Bažnyčioje ir kitose erdvėse vyksta įvairios renginio, o vasarą čia groja muzika.

17 ISTORIJA I URBANISTINE IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ
18 URBANISTINE IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ I ISTORIJA
Vaizdas iš bažnyčios varpinės į Vytauto ir Vilniaus gatves apie 1925 - 1930 m. Prezindento Antano Smetonos gatvė, link Traupio, apie 1925 - 1930 m. Troškūnų miesto centras apie 1928 - 1930 m. Troškūnų miestelio aikštė XX a. I p.
19
STATINIAI I URBANISTINE IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ
ESAMI

Troškūnų miesto reljefas yra gana

įvairus, būdingas Lietuvos Aukštaičių aukštumoms. Miestas yra įsikūręs kalvotoje vietovėje, kurioje dominuoja

žemi kalnai ir kalvos, suteikiančios

kraštovaizdžiui dinamiškumo. Reljefą

papildo lėkštos ir plačios upių slėniai bei įvairaus dydžio ežerų duburiai, kurie sukuria natūralų vandens tėkmės tinklą. Miškai ir pievos ant kalvų ir šlaitų formuoja mozaikinį landšaftą, kuris yra ne tik estetiškai patrauklus, bet ir biologiškai turtingas. Tokia reljefo

įvairovė suteikia Troškūnams unikalų

geografinį charakterį, kuris traukia tiek vietos gyventojus, tiek lankytojus.

Krašto kel as

Pagr. miesto k

Gelež nke is

Nagr nėjama t

Troškūnų mie

94 - 98 m

89 - 94 m

m

84
75 - 79 m 20 URBANISTINE IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ I TOPOGRAFIJA 92 91 90 89 88 87 86 85 84 83 92 91 90 89 88 87 86 85 84 83 Topografinis pjūvis A-A Topografinis pjūvis B-B
- 89
79 - 84 m

Troškūnų miškai sudaro tankų masyvą su spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, turtingą biologine įvairove, įskaitant daugybę paukščių, žinduolių, roplių ir vabzdžių. Tai populiari vieta gyventojams ir lankytojams, ieškantiems ramybės.

Netoli Troškūnų teka kelios upės, praturtinančios kraštovaizdį ir ekosistemą bei svarbios rekreacijai. Netoliese esantys ežerai yra populiarios vietos žvejybai, plaukiojimui valtimis ir poilsiui.

Troškūnų apylinkėse gausu pievų ir laukų, kurie

suteikia atviro kraštovaizdžio pojūtį, yra svarbios buveinės augalams ir gyvūnams bei suteikia galimybes pėsčiųjų žygiams, dviračių sportui ir kitoms veikloms.

Mieste ir jo apylinkėse yra parkų ir rekreacinių erdvių, mėgstamų tiek vietiniams, tiek lankytojams, siūlančių piknikų vietas, vaikų žaidimų aikšteles ir sporto aikšteles.

Kraš o ke ias (121)

Pagr m esto keliai

Troškūnų m esto r ba

Ku tūros pave do teri or ja

Upės

Vandens telkin ai

Parkai

Pavienia masyvai

Didžiaus

21
SĄLYGOS I URBANISTINE IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ
GAMTINĖS
pav en ai masyva

Troškūnų susisiekimo sistema yra

vidutiniškai išvystyta, užtikrinanti ryšį su aplinkinėmis vietovėmis. Miestą kerta regioniniai keliai, jungiantys jį su Anykščiais ir kitais svarbiais rajono centrais. Viešojo transporto paslaugas teikia autobusai, kursuojantys pagal nustatytus tvarkaraščius ir aptarnaujantys vietos

gyventojus bei lankytojus. Tačiau dviračių takų beveik nėra, o pėsčiųjų

takai ne visur yra įrengti patogiai, todėl pėsčiųjų ir dviratininkų

judėjimas yra ribotas ir reikalauja tolesnio tobulinimo.

Krašto ke ias (121)

Pagr. m esto keliai

Rajonin ai kel a

Pėsč ųjų taka

Geležinkel s

Troškūnų m esto r ba

Autobusų stote ės

Geležinkel o stotis

22 SUSISIEKIMO SISTEMOS I URBANISTINE IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ

Krašto kelias (121)

Pagr. miesto keliai

Rajoniniai keliai

Nagrinėjama teritorija

Gatvės

Parkai

Kapinės

Apželdintos viešos erdvės

Potencialios viešos erdvės

Statiniai

23
IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ
VIEŠŲ ERDVIŲ TIPAI I URBANISTINE

Pagr. miesto keliai

Rajoniniai keliai

Nagrinėjama teritori

Charakteringi mazg

Dominantės

Kapinės

Suformuotos viešos

Nesuformuotos vieš

24
IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ I VIEŠOS URBANISTINĖS ERDVĖS
URBANISTINE
Krašto kelias (121)

Troškūnų miestelio struktūroje buvo pastebėtas unikalus akcentas –trikampiniai fragmentai. Parkai, gatvės ir kiti miesto elementai sudaro daugybę trikampių formų, kurios suteikia miestui išskirtinį ir atpažįstamą išplanavimą.

25 URBANISTINE IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ I KOMPOZICINĖS SCHEMOS

VIENUOLYNAS

PILIGRIMŲKELIAS

Užstatymo struktūra - miestelyje yra per didelis kvartalas, kuriame trūksta jungties tarp dviejų pagrindinių gatvių. Ši problema apsunkina susisiekimą ir miestelio struktūrinį vientisumą.

Troškūnų miestelio viena svarbiausių istorinių vertybių yra perimetrinis užstatymas, kuris suteikia miestui unikalų charakterį ir struktūrą. Šia idėja

buvo siekiama ne tik išsaugoti šį istorinį bruožą, bet ir pratęsti jį, taip užtikrinant, kad miestelio architektūrinis paveldas būtų išlaikytas ir harmoningai integruotas į ateities plėtros planus.

26 URBANISTINE IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ I KOMPOZICINĖS SCHEMOS

Vertybės:

Troškūnų miestas pradėjo formuotis apie XVII a. ir 1885m. įgavo miesto statusą, todėl labai svarbu išsaugoti vietovės istorinį išskirtinumą.

Analizuojamoje vietovėje galima pastebėti išlikusius radialinio miesto planavimo principus - trikampio formos aikštes.

Nagrinėjama teritorija patenka į kultūros paveldo teritoriją.

Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolynas yra subūrusi stiprią bendruomenę, kuri organizuoja daug kultūrinių renginių.

Tai yra unikali vertybė, kad į Troškūnus važiuoja siaurojo geležinkelio siurukas.

Išraiškingas teritorijos reljefas apsuptas želdinių masyvais, suteikia Troškūnų vietovei dar didesnio žavesio.

Miestas nedidelis, visas lankytinas vietas galima pamatyti vaikščiojant pėškomis.

Apribojimai:

Nagrinėjamas Troškūnų kvartalai yra tik dalinai suformuoti, dalis jų yra dideli.

Nagrinėjama teritorija patenka į kultūros paveldo teritoriją, kas gali apsunkinti naujos statybos procesą.

Išraiškingas reljefas, prie kurio reikia prisitaikyti.

Galimybės:

Teritorijų reorganizacija: Galima kurti ar pertvarkyti teritorijas siekiant efektyviau panaudoti turimus resursus ir pagerinti gyvenimo kokybę mieste.

Nagrinėjamoje teritorijoje sukurti kultūros - paslaugų pastatą su laikino apgyvendinimo paslaugomis, nes bendruomenės organizuojamų renginių svečiams kol kas nėra galibymės Troškūnuose apsistoti.

Investicijos į infrastruktūrą, tokias kaip keliai, viešbučiai, prekybos centrai ir pramogų įstaigos, gali padidinti miesto patrauklumą ir gyventojų gerovę.

Troškūnų miestas gali siekti būti aplinkai draugiškesnis, skatinant tvarų urbanistinį vystymąsi, miesto žalumos prieaugį ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą.

27 URBANISTINE IR ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ I IŠVADOS

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Kultūros ir pramogų centro su laikino apgyvendinimo

paslaugomis kūrimo Troškūnuose

Poreikiai ir tikslai:

Troškūnų miestas garsėja savo bendruomeniškumu ir aktyvia kultūrine

veikla, tačiau susiduria su funkcinių erdvių stoka. Mieste trūksta pasirodymų bei maitinimo erdvių ir laikino apgyvendinimo patalpų,

kuriose renginių dalyviai ir svečiai galėtų pasilikti nakvynei. Šio projekto

tikslas – sukurti integruotą erdvių kompleksą, kuris patenkintų šiuos poreikius ir prisidėtų prie miesto kultūrinio gyvenimo stiprinimo.

28

LAISVALAIKIO ERDVĖS VIENUOLYNO

LANKYTOJIEMS

LAIKINO APGYVENDINIMOBŪSTAI

29
KAVINĖ
KULTŪROS IR RENGINIŲ CENTRAS
30 SKLYPO SCHEMA I URBANISTINĖ KONCEPCIJA
31 MAŽOJI ARCHITEKTŪRA I URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Tikslas: sukurti žaliąją alėją, kuri jungtų pagrindinę gatvę su piligrimine – istoriškai

reikšminga gatve. Ši alėja ne tik tarnautų kaip svarbus urbanistinis ryšys, bet ir

skatintų miesto gyventojų ir svečių socialinę sąveiką, siūlydama patrauklią ir funkcionalią viešąją erdvę.

Dizaino elementai: Alėja būtų apsodinta vietinėmis medžių ir krūmų rūšimis, sukuriant natūralų pavėsį ir estetiniu požiūriu patrauklią aplinką. Tai skatintų

ekologinę pusiausvyrą ir miesto žaliųjų plotų plėtrą.

Pėsčiųjų takai: Pėsčiųjų takai būtų iš natūralių medžiagų, tokių kaip akmenys arba ekologiškos plytelės, užtikrinant patogumą ir saugumą vaikštant. Takai galėtų būti vingiuoti, kad žmonės galėtų mėgautis žaliųjų zonų ramybe.

Viešosios erdvės: Poilsio Zonų Įrengimas: Alėjoje būtų įrengtos poilsio zonos su suoliukais, pavėsinėmis ir geriamojo vandens fontanais. Tai leistų žmonėms sustoti, pailsėti ir mėgautis aplinka.

Vaikų žaidimų aikštelės: Alėjoje galėtų būti įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, kurios skatintų šeimų lankymąsi ir ilgalaikį pasilikimą.

32 JUNGTIS TARP PAGRINDINĖS IR PILIGRIMINĖS GATVĖS I URBANISTINĖ KONCEPCIJA
33 MAŽOJI ARCHITEKTŪRA I URBANISTINĖ KONCEPCIJA
34 KAVINĖ I URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Kavinė Troškūnuose tarnautų kaip bendruomenės susibūrimo vieta, teikdama jaukią atmosferą vietos gyventojams ir renginių dalyviams. Ji teiktų

maitinimo paslaugas įvairių renginių metu, aptarnautų laikino apgyvendinimo svečius ir skatintų vietos ekonomiką, kurdama darbo vietas ir

naudodama vietinius produktus. Kavinė taip pat prisidėtų prie kultūrinio miesto gyvenimo, organizuodama renginius ir siūlydama vietinius

patiekalus bei gėrimus, taip pritraukdama turistus ir lankytojus.

EKPLIKACIJA:

35 KAVINĖ I URBANISTINĖ KONCEPCIJA
2 3 A A B B C C 2 34 1 1 2750 1 7 1 0 KAVINĖ PATALPŲ
C-1 - Sa ė 286 m² C-2 - Virtuvė 75 m² C-3 - WC 56 m² Viso: 417 m²
36 KAVINĖ I URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Trumpalaikio apgyvendinimo namukų Troškūnuose tikslas yra suteikti patogią ir prieinamą nakvynę renginių dalyviams ir turistams, skatinti miesto

turizmą ir ekonomikos augimą, bei stiprinti bendruomenės dvasią, kuriant jaukią ir svetingą aplinką. Šie namukai bus patogiai įrengti ir integruoti į

miestą, leidžiant svečiams lengvai pasiekti kultūros ir pramogų centrą, kavinę ir Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčią bei taip pat suteikiant galimybę mėgautis gamtos zona prie vandens telkinio šalia Bernardinų vienuolyno.

37 TRUMPALAIKIO APGYVENDINIMO BŪSTAI I URBANISTINĖ KONCEPCIJA A-5 A-6 A-7 A-8 A-10 A-9 A-1 A-2 A-3 A-4 1 2 3 4 A A C B C B D D 1 2 3 4 29,50 1 7 , 1 0 B-6 B-4 B-5 B-8 B-7 B-1 B-2 B-3 1 2 3 4 A A C B C B D D 1 2 3 4 2350 1 7 , 1 0 B KORPUSAS PATALPŲ EKPLIKACIJA: B (1-6) - T pinis butas 41m² B-7 - Tech pata pa 10 m² B-8 - Koridorius 32,0 m² Viso: 283 m² A KORPUSAS PATALPŲ EKPLIKACIJA: A (1-8) - Tip nis butas 41m² A-9 - Tech patalpa 10 m² A-10 - Kor dor us 39 m² Viso: 377 m²
38 KULTŪROS IR PRAMOGŲ CENTRAS I URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Kultūros ir pramogų centras Troškūnuose bus svarbus miesto kultūrinio gyvenimo židinys, pritraukiantis gyventojus ir turistus į įvairius renginius, koncertus, parodas ir spektaklius. Daugiau nei 200 žiūrovų talpinanti koncertų salė, konferencijų salės, kabinetai ir parodų erdvė suteiks galimybes

kultūros ir meno vystymuisi, skatins bendruomeniškumą ir ekonominį augimą. Šis centras taps vieta, kurioje vietos gyventojai ir svečiai galės mėgautis aukštos kokybės kultūrinėmis patirtimis, stiprinti bendruomeninius ryšius ir prisidėti prie miesto gyvybingumo bei turizmo plėtros.

EKPLIKACIJA:

aukštas:

- Vestibiulis

- Parodų

-

-

39
KULTŪROS IR PRAMOGŲ CENTRAS PATALPŲ
patalpos 69 m²
WC 44 m²
Kab netai 44 m²
WC 41 m²
salės/kabinetai 140 m² D-24
D-25
52 m²
(26-27)
Šokių salės 140 m² D-28
26 m² D (29-31)
WC 41 m² Viso: 259 m² Bendras plotas: 1232 m² 11 2 1 2 3 4 5 8 A B 6 7 B C E D 8 E 1 2 3 6 7 4 5 D-17D-16 D-24 D-18 D-7 D-11 D-10 D-15 D-14 D-13 D-12 D-8 D-3 D-9 D-6 D-19 D-2 D-4 D-20 D-5 D-1 D-21 D-22 D-23 2 9 0 0 1200 2500 2105 1200 670 900 990 21, 10 2635 KULTŪROS IR PRAMOGŲ CENTRAS I URBANISTINĖ KONCEPCIJA 1 2 3 A A B B C C D D E E 1 2 3 D-31 D-30 D-29 D-28 D-25 D-27 D-26 12 00 2 9 0 0
Pirmas
D-1
76 m² D-2
erdvė 220 m² D-3
Rūbinė 25 m² D-4
Salė 290 m² D (5-8) - Tech
D (9-11) -
D (12-15) -
D (16-18) -
D (19-23) - Konferencijų
- Laiptinė 24 m² Viso: 973 m² Antras aukštas:
- Holas
D
-
- Kabinetas
-

„POWER kit“ maitinama nuo tiesiog n o elektros įvado arba saulės modul ų. Galime pasiūlyti įvairius estetinius ir konstrukcinius saulės modu ių sprendimus

Percussion Play

Žiūrovų stebėjimu Ku tūros centre be v ešose erdvėse suskurtose zonose

atomos aliuminio langų sistemos, der namos durys. V sos teritorijos apšvietimo sistemos. Saulės baterijos ant pastatų stogų. Laikino apgyvendinimo būstų fasado sprendiniai Visos teriritori os saugumui užtikr nti bus naudojamos kameros.
RĖMĖJŲ PRODUKCIJA
Ku tūros centro fasado sprendiniai.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.