IM9 – Kūrybinės dirbtuvės ir meninikų rezidencijos Onixti

1. SUMMARY IN ENGLISH

The topic of the project: Emotional architecture : Art workshops and residencies in Anykščiai

Emotions in architecture can be described in various ways. The whole document analyses how buildings can call out different emotions To be more specific, art buildings, galleries and museums are mostly designed in neutral ways to give more attention to the exhibits. By taking that in mind, I trying to achieve this goal by taking into account context, surrounded building and future inhabitants, artists or visitors.

Anykščiai is a city in north – eastern Lithuania which recently attracts more and more tourists with its entertainment and recreational zones: forests, water and majestic boulders. The given site territory manor is extremely important for the development of the city. It was once a magnificent place where all of the aristocrats lived and helped the city to develop further.

According to historical study conducted by one Lithuanian architect, we can say that the given territory of the ancient manor was like a resort where the great nobleman went there to relax. By

this research, I wish to give a new meaning for this site nowadays

The focus of my idea is the revival of abandoned territory throughout and artistic, historical prism. In order to revived the historical space for a second life, I want to create a place that encourages local people to visit it more often. The goal of the project is to organize territory in several parts: artist ‘s residences, creative workshop building and the third zone - festival meadow.

The site is unique because of its number of trees. Half of the area is covered with a forest. Evaluating the environment, I don‘t want to make any big interventions there. I rather enhance the nature because Anykščiai is very well known by its creation. Thus, people are mostly coming to this city to get some relax and peace of mind. Taking into account the natural context, I designed the main workshop building next to the already existing buildings.

I scattered the small – scale residences throughout the forest. In this way. In this way, artists will be able to get some rest, breathe fresh air and the forest will me damaged as little as possible. Several pathways will be formed in order to make a forest park accessible for local people. Community building (art workshops) functions as a center, a connecting point and works as an extension of the existing arts incubator. The territory has an expressive terrain which I tried to emphasize it with my design. The axes of cultural heritage buildings are used for the contour of the shape, so the new architecture seems to blend into the environment. In this form, the building creates a journey from the top of the terrain and leads to the existing building terrace. The green roof helps to save the local fauna, attracts more insects, birds and etc. Insect houses could be placed on the top of the roof to get more BREEAM points of sustainability aspects. Almost no changes are made to the intended location of the festival meadow - it provides beauty as it is and gives freedom to the artist to organize the space according to the typology of events.

The main points of the project:

• The project idea is started with a big attention to its surroundings and nature The territory has an expressive terrain which I tried to emphasize it with my design. Therefore, forest is seen as great value that residences do not overshadow the beauty of nature, but flow into it. As many three as possible are saved

• The historical part is playing a big role here A long time ago the site territory wealth territory which possibly functioned as a resort. My goal is to refresh and revived the territory and remind people where the city began to build from.

• The shape of the architecture both residencies and workshops are built in the similar architectural language.

• The volume and height of the buildings do not exceed and overcome the existing heritage buildings on the site. Newly designed buildings respectfully stand nearby.

• The construction part of the architecture is playing a big role in design and counts as an architectural details, etc.: timber roof, hidden columns and huge terrace with a slope adapted to disabled people

• Great attention is paid to the human journey and the feeling of the building when a person experiences it.

SANTRAUKA

Projekto tema: Emocinė architektūra: Meno dirbtuvės ir rezidencijos Anykščiuose. Emocijas architektūroje galima apibūdinti įvairiai. Visame dokumente analizuojama, kaip pastatai gali sukelti skirtingas emocijas. Kalbant konkrečiau, meno pastatai, galerijos ir muziejai

dažniausiai kuriami neutralūs. Skiriama daugiau dėmesio eksponatams. Atsižvelgdama į teritorijos kontekstą, šiame projekte galvoju apie neryškios architektūros kūrimą, kuri padėtų atspindėti jau esantį ir susiformavusį vizualinį, gamtinį, kultūrinį bei istorinį kontekstą. Tokiu

būdu sukuriamas pastatas, kuris padeda pajausti teigiamą vietos emociją.

Anykščiai – miestas šiaurės – rytų Lietuvoje, kuris pastaruoju metu pritraukia vis daugiau turistų savo rekreacinėmis zonomis: miškais, upėmis bei didingų riedulių vietovėmis.

Analizuojamos teritorijos istorinis kontekstas yra ypač svarbus jo tolimesnei raidai – kadaise tai buvo didinga vieta, kurioje galimai apsistodavo dauguma aristokratų, kunigaikščių. Jie padėjo miestui vystytis. Tai buvo miesto atsiradimo centro taškas, kuris šiuo metu yra nelaikomas tokiu – teritorija yra miesto pakraštyje. Mano užduotis yra suteikti buvusiai dvaro teritorijai naują reikšmę, ją atgaivinti.

Mano idėjos pagrindinis akcentas – apleistos teritorijos atgaivinimas per meninę, istorinę prizmę. Siekdama to, noriu sukurti palankią miesto vietą, į kurią norėtų užsukti kuo daugiau lankytojų. Projekto tikslas – sutvarkyti teritoriją į kelias dalis : menininkų rezidencijas, kūrybinių dirbtuvių pastatą ir trečiąją zoną- festivalio pievą.

Sklypas unikalus savo miško teritorijos ir augalijos kiekio, mažai urbanizuoto konteksto.

Vertindama aplinką, šiame projekte vengiu didelių intervencijų apaugusio miško zonoje.

Miškai ir žaluma yra Anykščių pasididžiavimas dėl kurio žmonės atvyksta įsikvėpti, pailsėti ir nusiraminti. Aš priimu tai kaip teigiamą teritorijos savybę, todėl pagrindinį kūrybinių

dirbtuvių pastatą projektuoju šalia esamų kultūros paveldo pastatų, tarsi apjungdama juos visus Praplėčiau meno inkubatoriaus erdves, sukurdama daugiau vietų menininkams dirbti

Nedidelio mastelio rezidencijos su gyvenamąja funkcija išbarstau miške – tokiu būdu sukuriama rami aplinka menininkams pailsėti, o prireikus- ateiti į studiją darbuotis. Kūrybinių dirbtuvių pastatas veikia kaip centras, jungties taškas Dėl teritorijos išraiškingo reljefo, pastatas veikia kaip tiltas ir pereinamasis pažinimo takas, kuriuo lankytojas gali apžvelgti teritoriją ir pajausti vyraujančią emociją. Pastato formai išgauti naudotos esamos kultūros paveldo ašys, todėl atsiranda jausmas, kad pastatas įsilieja į aplinką. Toki būdu pastatas veda nuo aukščiausio reljefo taško iki žemiausio, esantį meno inkubatoriaus terasos įėjimą.

Apželdintas stogas padeda išsaugoti vietinę fauną, pritraukia daugiau vabzdžių, paukščių, bičių. Numatyta festivalių pievos zona nekečiama – suteikiama laisvės menininkams

organizuotis erdvę patiems pagal renginių tipologiją.

2. ĮVADAS

Kartais atrodo, kad emocijos valdo mūsų gyvenimus. Mokslininkai mano, kad emocijų išgyvenimas gali būti labai subjektyvus dalykas. Mes turime užsidėję skirtingas etiketes bei prasmes visoms emocijoms tokioms kaip pyktis, liūdesys, džiaugsmas. Mes priimame sprendimus, kai esame laimingi, pikti, liūdintys, nuobodžiaujantys ar nusivylę. Emocijos

įtakoja mūsų vienokius ar kitokius poelgius. Pati emocija tiesiogiai nėra susijusi su architektūra, bet jos išraiška gali įtakoti tai, kaip mes jaučiamės, kokius potyrius išgyvename. Žvelgiant iš meninės, kultūrinės ir architektūrinės pusės, kuriose susipina ne vien tik fiziniai

planiniai elementai, tačiau ir pats jausmas ar jo ištakos, emocijos būtis atsiskleidžia per savo architektūrinę išraišką ar jos prisiminimus. Norint pasiekti ne vien fizinę architektūros raišką, tereikia pasitelkti vizualinę, jutiminę ,klausos ar sakralinę pagalbą. Galvojant ne vien tik apie funkcines erdves, o naudojant ir kontekstualumą bei istorinį vietos paveldą, galima sukurti

emocijoms pavaldų architektūrinį objektą, kuris atskleistų visų žmogaus vidinių jausmų harmoniją.

Aristotelis savo rašto darbuose teigė, kad „Emocijos yra visi tie jausmas, kuris įtakoja žmogaus vertinimus bei veiksmus. Po to juos lydi skausmas arba malonumas“.

Tyrimo problema – Kas yra svarbu kuriant architektūrinį objektą, kuris atspindi ir skleidžia tam tikrą emociją?

Tyrimo objektas – Emocijos išraiška menininkų rezidencijos projektavimo procese

Tyrimo tikslas – Išnagrinėti emocijos išraiškas šiuolaikinėje meninėje architektūros raiškoje ir suprojektuoti menininkų rezidenciją Anykščiuose pritaikant emocijos tematiką.

Uždaviniai tikslui pasiekti:

1. Išsiaiškinti temos sąvokas ir su ja susijusių terminų apibrėžtis

2. Išanalizuoti, kaip emocija atsispindi psichologijoje

3. Kultūros ir emocijos persipynimas

4. Emocijos išraiška prisiminimuose ir išgyvenimuose

Tyrimo eiga

Pirmiausia laikas skiriamas tiriamajai daliai, kuri dalinama į analitinę ir projektuojamą.

Analitinėje dalyje aprašoma emocijos meninė, psichologinė raiška ir įtaka individo gyvenime

Tema perteikiama, analizuojant knygas, mokslinius straipsnius. Analogai padeda vystyti ir

aiškinti jau realizuotus pavyzdžius, kurie turi emocinę išraišką juose. Projektuojama dalis prasideda nuo urbanistinės analizės

3. TIRIAMOJI DALIS

2.1. Analitinė dalis

3.1.1. Emocijos

Tradiciškai daugelį metų architektūros praktikoje labiausiai vyravo estetinė

pastato pusė, tačiau pastaraisiais metais, kūrėjai pradėjo atsižvelgti ne vien tik į vizualinę pusę, bet ir į kitus individo pojūčius, tokius kaip garsą, lytėjimą ar kitus. Laikui bėgant kūrėjai suprato, kad geras dizainas turi atspindėti daugia-jutiminę žmogaus prigimtį. (Spence, 2020)

Šiame darbe emocija apžvelgiama kaip vienas iš pagrindinių dalykų projektavimo praktikoje.

2.1.1.1. Sąvokos ir jas žyminčių terminų apibrėžtys

Emocija – tiesioginis aplinkos reiškinių ir situacijų išgyvenimas . Jos susijusios su fiziologinių poreikių patenkinimu arba nepatenkinimu. Emocijoms priskiriami ir išgyvenimai, susiję su pojūčiai. (Bagdonas, 2019)

Kultūra (lot. cultura – ugdymas, garbinimas) – visa tai, kas sukurta fiziniu ir protiniu visuomenės darbu. Darbą sudaro materialinės ir dvasinės visuomenės vertybės ( Keinys, 2012)

Psichologija (iš graik. kalbos siela + mokslas) - socialinis mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, psichikos faktus, nustatantis dėsnius ir kuriantis jų aiškinimo sistemas. ( Lapė, 2002)

Patirtis- praktika paremtas aplinkos jutiminis pažinimas.

Jausmas (angl.sentiment.) vieningai apibūdinamas kaip pastovus žmogaus emocinis santykis, nukreiptas į svarbius jam reikšmingus dalykus. Jausmas taip pati gali būti traktuojamas kaip

pažintinę idėją, kuri sieja ypatingai organizuotas emocijas. (McDougall, 1933)

Nuotaika – būdingiausias ir plačiausiai pripažįstamas foninis emocinis išgyvenimas. Žodynuose apibūdinama kaip ilgokai trunkanti, pastovi ar mažo intensyvumo psichinė

būsena, kuri yra teigiama arba neigiama. ( Viliūnas, 1997)

Afektinė atmosfera – šnekamojoje kalboje vadinama tiesiog atmosfera vadinama nuotaika, situacija ar jutiminės savybės, kurias sukelia erdvės

Išgyvenimas- tai yra emocinis fonas, kurį patiriame, vedami įvairių patirčių.

2.1.1.2. Emocijų išraiška psichologijoje Emocijos yra viena iš psichologijos nagrinėjamų temų. Šiuo atveju, ši mokslo šaka labai svarbi, nes ji nagrinėja, kodėl žmonės elgiasi vienaip ar kitaip, įtakojami kažkokių konkrečių veiksnių. Ją pasitelkus, galime įtakoti ar kontroliuoti žmogaus būseną – pozityviai ar negatyviai. Ši mokslo šaka tyrinėja sudėtingus socialinius individų ryšius, kultūros ar meno įtaką mūsų gyvenime ir kitus mentalinius aspektus, kuriems paaiškinti nėra matematinių formulių.

Pagal bendruosius psichologijos dėsnius (Bliumas, 2002) emocija analizuojama

pasitelkiant bendruosius žmonių elgsenos ir patyrimų bruožus. Emocijai indikuoti, psichologijos specialistai naudoja spalvų terapiją. Šiame poskyryje bus aprašoma spalva kaip

psichologinio mokslo efektas, jų įvairovė ir kaip jos veikia.

Spalvų psichologija pirmiausiai minima Egiptiečių laikais, kai jie tyrinėjo

skirtingų spalvų poveikį žmonių nuotaikai. Jie atrado, kad gali jas panaudoti holistinei

medicinai vystyti. Egiptiečių žodis „iwn“, reiškiantis spalvą, gali būti verčiamas kaip polinkis, charakteris ar gamta. Nuo tų laikų žmonija žinojo, kad yra glaudžiai susijusi su asmenybe.

Vėliau, spalvų tyrinėjimus perėmė romėnai, graikai ir senovės Kinijos meistrai. 1810 m. Europoje vieną pirmųjų rašto darbų parašė vokietis Johan Wolfgang von Goethe, kuriame analizavo spalvų prigimtį ir funkciją. Kadangi tai nebuvo moksliškai ištirta, tuo metu jo teorijos buvo atmestos. Šiuolaikinė psichologija tobulėjo ir jos lyderiu ilgainiui tapo šveicaras

Carl Jung, kuris teigė, jog „Spalvos yra gimtoji pasąmonės kalba“. Jo eksperimentų ir teorinių žinių pagalba, buvo pristatyta meno terapijos samprata. Jos metu žmogus gali laisvai išreikšti savo jausmus ir greičiau atsigauti nuo jį kamuojančių traumų. ( Intro Books, 2019)

Psichiatras teigia, kad yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad mūsų smegenys yra susietos su tam tikromis spalvomis dėl mūsų evoliucinio šališkumo ir asmeninių teigiamų ar neigiamų asociacijų, kurias galime turėti su ta spalva. Kaip pavyzdį jis pateikia mėlyną, žalią ar raudoną, kurios primena mums švarų ar ramų vandenį, sveikus pasėjas ar maistą.

Dešimto dešimtmečio pabaigoje Jung išskyrė pagrindines spalvas su keturiomis psichinėmis funkcijomis – mąstymu, jausmu, pojūčiu ir intuicija. (žr. pav 1) Jo manymu, šios keturios spalvų paletė, kitaip vadinama spalvų ratu yra pagrįsta empiriniais stebėjimais, gautais iš alchemiko Paul Mann tyrimų. Spalvų siejimas su emocija buvo priskirtas pasitelkiant literatūros, religijos bei mitologijos atvejų tyrimais. Psichiatras empirinius tyrimus atliko nagrinėdamas du šaltinius, iš kurių vienas buvo jis pats, o kitas analizuojami asmenys.

Psichologijos veiklos praktikose pastaruoju metu daug specialistų pradeda

taikyti dailės terapiją. Psichologė Agnė Tarbejevaitė teigia, kad tokia veikla padeda pacientams suvokti ir išreikšti savo emocijas, išsilieti ar pradėti dalintis save kankinančiomis problemomis. Gydytojos teigimu, spalva yra pojūtis, kurį žmogui formuoja specifinė smegenų vaizdinio jutimo bei suvokimo dalis. ( Moderatorius, 2016) Spalva yra šviesos energijos forma, kuri akimis siunčia signalus į mūsų smegenis. Kai spalvos šviesa patenka į akies tinklainę, šviesos bangos ilgiai paverčiami elektriniais impulsais, kurie perduodami smegenų pagumburiui, kuris yra atsakingas už emocijų valdymą ir kūno endokrininę sistemą. ( Intro Books, 2019)

Piešiant žmonės atsipalaiduoja, tačiau jų kūryboje atsispindi tik tos akimirkos emocija, kurią sukelia prisiminimai, asociacijos ar žmogaus charakteris. Terapijos metu atlikti kūriniai vertinami labai subtiliai, nes autoriaus darbas atspindi emocinę būseną tik kūrybos metu.

3.1.2. Emocijos forma

Emocijos forma gali būti dvejopa : viena fizinė, kuri gali būti išreikšta savo geometrine forma, tekstūra, o kita – forma, vadinama atmosfera, kuria apibūdinama vietos aura. Nors Peter Zumthor savo 2003-ųjų metų paskaitoje atmosferą apibūdina kaip nesenstančią vizualinių savybių kulminacija, labai svarbu suprasti, kad abi emocijos formos yra neatsiejamos viena nuo kitos. Toliau poskyriuose detaliau aprašomi veiksniai, kurie yra svarbūs emocingai formai bei tam tikrai atmosferai išgauti.

2.1.2.1. Spalvų išraiškos

Nors spalvų suvokimas gali būti vertinamas labai subjektyviai, kai kurios spalvos turi visuotinę ir globalią reikšmę. Kaip pavyzdžiui šiltos spalvos sukurią jaukumo ir komforto jausmą, o atvirkščiai – šaltos spalvos – rimtumą ir orumą.

Spalva yra svarbi interjero architektūros konfigūracijos ir gyventojų gerovės

savybė, į kurią reikia atsižvelgti projektavimo stadijoje. Visai nesenai, D. Jonauskaite atliko

tyrimą, kuriame buvo testuojami 6225 dalyviai iš 55 šalių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti kaip geltonas atspalvio asociacijos suprantamos geografiškai, klimato logiškai ir sezoniškai.

Dalyviai, gyvenantys toliau nuo pusiaujo, lietingesnio klimato šalyse , geltoną spalvą sieja su džiaugsmu. Mėlyna spalva dažnu atveju buvo suvokiama kaip atsipalaidavimo ir ramybės simbolis. (Jonauskaite, 2019)

Literatūroje nėra labai daug pavyzdžių kai modernizmo architektai iš ansto yra nusistatę spalvų paletę savo objekto interjerui. Le Corbusier atvejis vertas dėmėsio ne vien dėl to, kad turi indėlį šiuolaikinei architektūrinei meno raiškai, bet taip pat ir dėl jo spalvų derinimo kriterijaus asmeninėse nuostatose. (Le Corbusier, 1932; In Le Corbusier and Rüegg, 1997) Modernizmo architektas argumentavo savo spalvų konceptą trimis punktais :

1) Spalva keičia formą;

2) Spalva klasifikuoja objektus;

3) Spalva fiziologiškai veikia mus ir stipriai įtakoja mūsų silpnąsias psichologines spragas.

Dirbtinė šviesa

Ne veltui šviesos tonas patalpose renkamas pagal jų funkciją. Kelvino temperatūros vienetai leidžia išsirinkti šviesos tipą, kuri labiausiai tiks konkrečiai patalpai. (pav.3)

Atlikti tyrimai rodo, kad daugumai žmonių, maloniausia yra šilta balta spalva. Ši spalva turi geltoną atspalvį . Standartinės lemputės, halogeninės lemputės leidžia sukurti šios tipo atspalvį, kuris yra lygus 3000 kelvinų. Šio tipo šviesa dažniausiai naudojama

kambariuose, kuriuose norima jaustis patogiai – svetainė, miegamasis ar vaikų kambariai.

Dienos šviesa, kuri yra švariai balta, t.y. daugiau nei 3000 kelvinų, yra labiausiai

tinkama namų ūkyje – patalpose, kuriuose gaminamas maistas, plaunami, džiovinami rūbai, sanitariniai mazgai ar vonios kambariai.

Šalta spalva skaitina aktyvumą, todėl ji daugiausia naudojama biuruose. Tai

šaltos baltos spalvos šviesos šaltinis. Ši spalva padeda žmogui išlikti susikaupusiam ir produktyviam. Tokių šaltos, mėlyną atspalvį turinčios šviesos spektras naudingas

komercinėms patalpoms, darbo kambariams, pramonės salėms ar rūsiams.

2.1.2.2. Erdvės supratimas

Erdvė yra architektūros pagrindas. Projektuodami architektai nuolat galvoja apie supančią architektūrinę erdvę, bando ją išanalizuoti bei atrasti slypinčius pranešimus

aplinkoje. Toks suvokimas padeda suprasti, kokia turi būti erdvės principai ar koncepcija aktualioje vietoje.

Vėliau, iškyla klausimas, taigi kaip ta erdvė yra suvokiama ir konceptualizuojama?

Ji yra naudojama formuoti tam tikrą atmosferą ir sukurti tam tikrą aplinką, kurioje individas

jaustų vienokią ar kitokią emociją.

Šiame poskyryje bus aprašoma erdvės fizinė forma, kuri turi konkrečias savybes

kaip plotis, aukštis mastelis, geometrija, tekstūra ar kt.

Aukštis

Kai kalba eina apie erdvę, dažnas iš mūsų paminės, kad aukštoms luboms jie

teiks pirmenybę nei žemoms. Nauji neurovizualiniai darbai rodo, kad patalpos su aukštomis

lubomis mus skatina tyrinėti ir domėtis, aukštis siejamas su psichologiniu laisvės jausmu.

pav. 3 Šviesos temperatūros spektras

Norėdami išsiaiškinti, ar lubų aukštis turi įtakos žmogaus mąstymui, rinkodaros mokslininkai Meryers-Levy ir Rui Zhu, pradėjo eksperimentą. Jame dalyvavo 20 žmonių, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes skirtinguose kambariuose – vieną su 3m aukščio lubomis, o kitus su 2.4m aukščio lubomis. Tyrimas parodė, kad aukštų lubų kambaryje dalyviai mąstė abstrakčiau, laisviau, palyginti su žemų lubų grupės dalyviais.

Naujas neurologijos tyrimas, kuriam vadovavo mokslininkas Vartanian, tyrė dalyvius, kuriems buvo duota 200 paveiksliukų su kambarių vaizdais. Puse nuotraukų vaizdavo kambarius su aukštomis lubomis. (Jaffe, 2015)

Nustatyta, kad smegenų veikla suaktyvėja ties aukštų lubų vaizdais. Kairiojo šono žievės storis padidėja, ir suaktyvėja vizualinis erdvinis tyrinėmis. (Pav.4)

Ventiliacija

Pastaraisiais dešimtmečiais architektai savo kūryboje vis dažniau ima atsižvelgti į pojūčiu - garsą, lytėjimą, uoslę. Pastarasis siejamas su ventiliacija.

Pasitaiko tokių atvejų, kai koncentraciją išblaško kvapai, kurie atsiranda iš netinkamai ventiliuojamų patalpų, taigi ventiliacija ne tik apsaugo nuo neigiamų emocijų, bet taip pat ir saugo sveikatą.

Mastelis

Mastelis yra svarbus emocijai, kai šnekama ne vien tik apie interjerą. Pagal J.

Gehl, komforto ir gerovės miesto patirtis yra glaudžiai susijusi su tuo, kaip miesto struktūra ir miesto erdvė dera su žmogaus kūnu, jo pojūčiais ir atitinkamais erdvės išdėstymo mastais.

Sveikas miestas atitinka žmogaus mastelį, kuriame jis nesunkiai susigaudo. Visuomenės

pav. 4

Smegenys tyrimo metu

sveikatos ryšys priklauso ir nuo infrastruktūros - daugelis tyrimų rodo, kad augalai padeda mažinant depresijos, astmos ir širdies ligas.

Geometrija

„Mes formuojame savo pastatus, o vėliau pastatai formuoja mus“, – svarstė Winstonas Churchillis 1943 m., svarstydamas bombos nuniokotų Bendruomenių rūmų remontą.

Vizualinė forma turi didelę reikšmę mūsų objekto pažinime. Pagal Vinkielman, Schwarz ir Nowak , vizualiniai veiksniai apima simetriją, kontrastą, objekto formos sudėtingumą ir suvokimo sklandumą. Pastarasis susijęs su pažanga ir sėkmingo bei sklandaus pažinimo stimulu. Pastatas turi būti lengvai skaitomas, bet tuo pačiu - įdomus. Pastebima, kad

pav. 5 Įvairios architektūrinės formos

pirmenybe, simpatija ir pastato vizualinė išraiška yra glaudžiai susiję tarpusavyje.

(Reber,2004) Tyrimai rodo, kad neatsižvelgiant į praktinę pusę, žmones vizualiai traukia apvalūs kontūrai nei kampiniai.

Mokslininkai atliko tyrimą, kuriame buvo lyginamos žmonių (ekspertų ir mokinių) reakcijos įvairiose architektūrinėse erdvėse. (Reber, Shwarz, Winkelman, 2004) Erdvės sukurtos taip, kad būtų neutralios, o dėmesys nukreiptas į geometriją - balta spalva, be kitų objektų, išskyrus vieną kėdę. Keturias erdvės sudarė pagrindiniai erdvių tipai - kvadratinė simetriška erdvė, apvalaus kupolo erdvė, aštrių briaunų erdvė ir lentų formų erdvė su užapvalintais lygiais paviršiais. (pav. 5 )

Eksperimento metu, dalyviai ištyrė kiekvieną erdvė ir užpilde klausimyną apie savo patirtį pagal aukščiausią pirmenybės lygį, efektyvumo, vizualinės išraiškos grožį, saugumą ir malonumą. Rezultatai parodė, kad susidomėjimą sukelia vingiuotos formos erdvė (Shemesh, 2015). Erdvės kreivumas buvo pripažintas įtakingu, tačiau grožio ir saugumo suvokimą dalyviai vertino skirtingai. (pav.6)

Tekstūra

pav 6 Dalyvių (ekspertų ir mokinių) rezultatai

Emocinių ir fizinių jausmų sankirtos sritis akademijų kalboje žinoma kaip

įkūnytas pažinimas. Galvodami apie kaž kurią akimirką, mes prisimename dalykus, kuriuos

matėme ar lietėme, užuodėme. Užuodus ką nors gero ar išgirdus konkrečius garsus, kūne

sužadinamos tam tikros emocijos, kurios sukelia prisiminimus. Praktika rodo, kad kūdikiai

naudoja savo pojūčius, kad suprastų ir pažintų juos supantį pasaulį. Lietimas yra pirmas jausmas, kurį pradedame suvokti, todėl medžiagos parinkimas yra be galo reikšmingas, norint iššaukti emocinę išraišką architektūroje.

Vizualinė tekstūra gali paskatinti reikšmingas reakcijas. Lygi tekstūra gali

perteikti ramybės pojūtį, o netaisyklingas geometrinis raštas gali jaustis dinamiškesnis.

Lytėjimo jausmas mums padeda susipažinti ir pajausti medžiagą, todėl metalas gali jaustis šaltai, o kiliminė ar minkšta danga gali jaustis šilta ir patogi. Supratimas, kad

šviesa sąveikauja su tekstūruotu paviršiumi, suteikia

daugiau gilumo dizainui. Blizgios tekstūros, tokios kaip

marmurinės plytelės, šilkas, metaliniai elementai atspindi

šviesą, todėl erdvė atrodo sterilesnė, švaresnė ir šviesesnė.

Priešingai, natūralios medžiagos, kaip mediena, akmuo

sukuria patrauklesnes erdves.

Skirtingos medžiagos gali būti naudojamos kaip būdas atkreipti dėmesį. Vienas iš

pavyzdžių yra Palazzo Medici Florencijoje, kur pereinama nuo grubiausios iki švelniausios tekstūros viršuje. Konstrukcija atrodo aukštesnė, kai žvilgsnis nukrypsta į viršų ir aiškiai apibrėžia pastato formą. (pav.7)

2.1.2.3. Konteksto svarba

„Buvo laikas, kai patyriau architektūrą apie tai negalvodamas. Kartais beveik jaučiu rankoje tam tikrą durų rankeną, metalo gabalą, panašų į šaukšto nugarėlę. Paimdavau jį

į rankas, kai įeidavau į savo tetos sodą. Ta durų rankena man vis dar atrodo kaip ypatingas skirtingų nuotaikų ir kvapų įvedimo į žodį ženklas. Prisimenu žvyro garsą po kojomis, švelnų

pav. 7 Palazzo Medici

vaškuotų ąžuolinių laiptų blizgesį, girdžiu, kaip už manęs užsidaro sunkios lauko durys, kai einu tamsiu koridoriumi ir įeinu į virtuvę, vienintelį tikrai ryškiai apšviestą kambarį namas.

Tokie prisiminimai apima giliausią architektūrinę patirtį, kokią tik žinau. Jie yra architektūrinės atmosferos ir vaizdų, kuriuos tyrinėju savo, kaip architekto, darbe, rezervuarai.“ (Peter.Z. 2005, Thinking Architecture)

Kalbant apie kontekstą, ar tai būtų vietos kontekstas, ar istorinis, ar kultūrinis, emocija žaidžia labai svarbų vaidmenį. Emocija išreikšta materialine savo būsena gali palikti individui vaizdinius atsiminimus, apie kuriuos kalbėjo garsus architektas Peter Zumthor.

Vietos pajautimas ir konteksto svarba gali suteikti daugiau žinučių. Architektūra jaudina ir sukelia jausmus jei ji yra tinkamai įsiterpusi į kontekstą. Norint geriau suprasti kontekstą, verta įsigilinti į bendruomenės ir teritorijos istoriją – dažnu atveju tai būna raktas į emocinę sėkmę bei išgyvenimus.

3.1.3.

Emocijos

fenomenas architektūroje

Šiame poskyryje bus aptariami būdai, kokie būdai ir technikos naudojamos išgauti ir išprovokuoti žmogaus jausmus ar emociją tam tikruose pastatuose. Nagrinėjant emocijos sampratą realiame lygmenyje, natūralu, kad jausmo, išgyvenimo, emocijos klausimai keliami ne tik gamtoje, kurioje vyrauja ramybe ir nuolatinė kaita, bet ir visuomeniniuose pastatuose. Jie gali ne tik atlikti savo funkciją, bet ir iššaukti kažkokią emocinę būseną, kuri verstų susimąstyti. Analizuojant architektūrinę kalbą ir emocinę atmosferą pastatuose, gilinamasi į visuomenines : muziejų, koncertų salių ir sakralių pastatų tipologijas. Minima gyvenamųjų ir edukacinių pastatų svarba gerai emocinei savijautai.

2.1.4.1. Muziejai

Menas ir kultūra yra neatsiejami nuo emocijos. Eidami į muziejus, mes dažnu atveju išeiname įsikvėpę, atsipalaidavę. Kultūra mums duoda tai, kas neapčiuopiama, Muziejų pastatai padeda perteikti kultūros vertybes ir sustiprina emocinį jausmą žmonėms. Neretai lankytojai, atėję į parodas, lieka sužavėti erdvių, kuriuose galėjo pasivaikščioti.

Muziejų architektūra dažnai tarnauja kaip dramatiškais vizualinis miesto traukos taškas, kuriame lankytojai ateina praleisti laiką, patirti naujų patirčių.

Visi muziejai sukelia emocija: tai kas pristatoma parodoje, gali įtakoti, tai ką

lankytojai mąstys, prisimins ir darys - dėl to, kaip jautėsi tai patirdami.

Muziejai siekia paveikti lankytojus nuo 16a. savo ekspozicijų mastu, išradingumu ir egzotiškumu. Šios emocinės reakcijos buvo pagrindas ir variklis, kuriuos muziejai vadovavosi rengdami ir materializuodami įvairias parodas. Šiuolaikiniai muziejai ir toliau

skatina užmegzti emocinius ryšius su lankytojais per kruopščiai kuruojamas parodas.

Pastaruoju metu, architektūrinė išraiška taip pat sparčiai pradeda įsitraukti, kuriant emocinį

efektą žmonėms. Dažnai žmonės važiuoja aplankyti ne parodos, bet muziejaus kaip objekto.

Pats pastatas pasakoja istoriją ir yra suprojektuotas taip, kad išsauktų įvairius jausmus

lankytojui. Tai pasitelkiama per tūrinę išraišką, kontekstą, spalvą, erdvių išdėstymą ir panašiai.

pav. 8 Žydų muziejus

Vienas iš pavyzdžių, kuriose emocijos yra įtraukiamos ne vien į parodos dizainą, bet ir architektūrinę formą - Žydų muziejus Berlyne. Tai pasiekiama sukuriant erdves, kuriose jaučiamas jutimų nepriteklius : šaltos, tuščios ir beveik visiškai tamsios vietos, kuriose lankytojai kviečiami išgyventi – patirti tai, ką žydai savo metu patyrė. Muziejuje yra daugybė labirintinių išplanavimų, kurios laikinai trikdo lankytojų orientaciją – tai lyg sukuria nežinios jausmą. Tokiais atvejais, vizito metu, lankytojas skatinamas išjausti ir iššaukti niūrią emociją. Emocijos muziejuje gali būti materializuojamos ir sukuriamos erdvės, kuriose individai skatinami susimastyti ir reflektuoti tai, kas susiję su jų išgyvenimais. (pav.8)

2.1.4.2. Koncertų salės

Koncertų salėms emocinę atmosfera yra svarbus kriterijus. Žmonės ten ateina gerai praleisti laiką, kurio metu, aura žaidžia pagrindinį vaidmenį.

Du Suomijos Alto universiteto studentai lygino skirtingų salių akustiką ir kaip skirtingai akustika prisideda prie emocinio spektaklio poveikio. Pasirodo, kad sėdėjimas arčiau orkestro sukelia stipresnį emocinį atsaką negu tiems, kurie sėdi gale salės. Tai lemia akustika. Taip pat tyrimai atskleidė, kad lankytojai pajaučia didesnį emocinį atsaką stačiakampėse salėse. Vieni iš geriausių pavyzdžių – ViennaMusikverein,Amsterdam Concertgebouw,BerlinKonzerthausandPhilharmonie,ColognePhilharmonie,and Helsinkikoncertųsalės.

Taigi, gera akustika prisideda prie emocijos atsaką stiprinančių architektūros elementų.

2.1.4.3. Menininkų dirbtuvės

Menininkai dažnai dirba privačiose studijose, sukurtose taip, kad padėtų kuo geriau išnaudoti kiekvieną kūrybinį įkvėpimą. Nors aplinka yra svarbi, labiau aktualūs yra

veiksniai, kurie formuoją tą atmosferą. Kiekvienas, kuriantis verslo idėją, produktą ar sandorį, šiuo atveju skaitomas menininkas. Inovacijai ar naujovei sukurti, aplinka turi būti koncentruota ir neblaškanti.

Tyla yra pagrindinis prioritetas. Kai kurie žmonės mėgsta muziką, bet kitas, dirbantis šalia, nebūtinai turi mėgti tą patį muzikos stilių. Kaip ir koncertų salėse, izoliacija yra svarbus studijos erdvės aspektas, kuris apsaugo nuo per didelio triukšmo.

Tinkama šviesa, tarsi, raktas į sėkmę. Dažnai dirbantys uždaroje tamsioje erdvėje, žmonės linkę jaustis užgniaužti, pavargę. Jei natūralios šviesos nėra, tinkama lempų šviesa gali pakeisti ją.

Komfortas yra aktualus aspektas, tačiau kiekvienam asmeniui jis yra skirtingai suprantamas. Komfortas dažniausiai yra labiausiai pavykęs, kai jis kuriamas per praktikos prizmę.

Galerinė siena arba siena, kurioje matomas ar įžvelgiamas procesas yra patogus įrankis stebėti savo pasiekimus. Menininkų aplinkoje tai gali būti vertingas įrankis.

3.1.4. Analogai

Baigiamojo darbo tiriamojo darbo projektavimo daliai pasirinkau meninės paskirties objektą, kuris bus projektuojamas Anykščiuose. Senojo dvaro saugomoje teritorijoje bus kuriamas menininkų rezidencijos pastatas, menininkų dirbtuvės ir vystoma infrastruktūra, kuri prisidės prie žalių jungčių problematikos Anykščių mieste.

Šiame skyriuje bus atliekama daugiaaspektė analogų tyrimų analizė, kurioje objektai bus analizuojami išskiriant tris aspektų grupes: socialines, architektūrines bei urbanistines. Analogai parinkti pagal projektuojamos teritorijos bei pastato funkcinės paskirties aktualijas.

2.1.5.1. Žydų muziejus Berlyne

Arhitektas: David Libeskind

Vieta: Berlynas, Vokietija

Metai: 2001

Socialiniai aspektai

David Libeskind projektuotas

žydų muziejus eksponuoja socialinę, kultūrinę bei ekonominę Vokietijos žydų istoriją. Šiuo

objektu autorius išreiškia žydų kultūros

nebūvimo, tuštumos bei nepripažinimo ar baimės jausmus. Muziejus vaizduoja

Holokausto istoriją ir suteikia lankytojams

jutiminę patirtį. (pav.9)

Urbanistiniai aspektai

Sklype stovi du pastatai. Pirmasis

barokinio stiliaus žydų muziejus, pastatytas 1933 metais, o kitas postmodernioji abstrakcija – David

Libeskind žydų muziejus su ryškia emocine

išraiška. Kitoje kelio pusėje stovi meno muziejus. (pav. 10) Nors iš išorės matomi kaip du atskiri

tūriai, pastatai jungiasi vienas su kitu. Šis

sudėtingas ryšis tarsi paryškina to meto

prieštaringus ryšius.

pav. 10 Teritorija

pav. 9 Žydų muziejau eksterjeras

Objekto funkcinis sprendimas

Muziejau priestatas yra suskirstytas į

keturis aukštus, iš kurių pirmas ir antras aukštai skirti pastato erdvėms nagrinėti, o viršutiniai skirti nuolatinei galerijai, kurioje laikomi sukaupti žydų daiktai.

Iš pastato išorės atrodo, kad interjeras bus panašus į išorinį perimetrą, tačiau vidinės erdvės yra sudėtingos. Autoriaus sugalvota promenada veda

pav. 11 Formos koncepcija

žmones per galerijas ir aklavietes. (pav. 12) Aklavietės skirtos sustiprinti įkalinimo jausmąjose stovi instaliacijos, kurios sužadina lankytojų jausmus. Didelėje priestato dalyje nėra langų ir skiriasi materialumas.

pav. 12 Funkcinis erdvių išdėstymas

Objekto meninis sprendimas

Pastato forma sudaryta iš dviejų linijinių struktūrų: viena zigzaginė, kita tiesi. (pav.11) Ten, kur susikerta dvi linijos, atsiveria tuštuma, besitęsianti nuo žemės lygio ik stogo. Ši išraiškinga forma naudojama paaiškinti žydų gyvenimo periodą prieš holokaustą, jo metu ir po jo. Atriumo tipo erdvių tikslas - išreikšti nebuvimo ir tuštumos jausmą, kurį tuo metu patyrė žydų tauta.

Objekto materialinė struktūra

Konkurso metu, David Libeskind

apibūdo objektą kaip skaitomą tarp eilučių. Pastato materialinė išraiška yra zigzago formos, fasadas dengiamas titano - cinko apdaila. Kampuotos sienos ir netradicinė forma sukelia lankytojams nerimo bei disorientacijos jausmą.

Architektas: Sanders Pace

Vieta: Knoxville,Tennessee JAV

Metai: 2019

Šis analogas buvo pasirinktas dėl savo padėties ir funkcinės paskirties, kuri randasi miškingoje teritorijoje, šalia miesto. Panaši teritorija bei paskirtis pasirinkta ir mano projektiniams pasiūlymams. Sanders Pace atrado ir atgaivino seną rąstinių namelių sodybą, kurioje pastatai buvo kritinės būklės. Atgaivinę, jie pavertė sodybą meno kolonija.

Socialiniai aspektai

Projektas yra svarbus tuo, kad buvo vienas pirmųjų žingsnių miestelyje, kuris siekė apsaugoti nykstančius regiono istorinius ir kultūrinius miesto turtus. Nameliams atgaivinti ir juos pagerinti buvo pasitelkta vietos bendruomenė ir kiti tyrimai.

2.1.5.2. Loghaven menininkų residencijos, Niksvilis, JAV

pav. 14 Loghaven menininkų rezidencijos namelis

pav. 13 Žydų muziejau išorinė apdaila

Urbanistiniai aspektai

Loghaven menininkų rezidencijos yra Noksvilyje, netoli pietinio Tenesio upės kranto.

Teritorija yra apsupta miško, centras pasiekiamas per kelias minutes automobiliu. Teritorijos yra dėkinga savo gamtiniu kontekstu. ( pav.15)

pav. 15 Gyvenvietės planinė schema

Objekto funkcinis sprendimas

Prieš daugelį metų, 1935m., čia buvo kaimelis, kuriame žmonės įkūrė kelis

namelius nuomai, kad galėtų gauti papildomų lėšų pragyvenimui. Po kiek laiko, trobelės liko apleistos dėl jų šeimininkų mirties ir žemė atiteko nekilnojamo turto vystytojams. Aslan fondas, įsigilinęs į teritorijos istoriją, pripažino tai esančia kultūros paveldo dalimi. Po daug diskusijų, nuomojami nameliai buvo atrestauruoti ir pritaikyti menininkų rezidencijos. Funkcija išliko ta pati – gyvenamoji.

Objekto meninis sprendimas

Šlaitinio stogo namai dominuoja miesto istoriniame ir kultūriniame kontekste.

Architektai nedarė jokių drastiškų pokyčių, bet prisitaikė prie gamtos bei konteksto. Nameliai įsilieja ir neužgožia aplinkos. Naujai įmontuoti panoraminiai langai leidžia žvelgti į aplinką iš vidaus. (pav.17)

Objekto materialinė struktūra

Objekto materialinė struktūra nepakito. Pirminėje stadijoje buvo rasti rąstiniai nameliai, kurie pagal daromas išvadas buvo statyti iš miške esančių medžių. Rekonstrukcijos metu, buvo naudojamos vietinės medžiagos rezidencijoms atnaujinti.(pav.16)

Išvados

Emocijos motyvas šiuo atveju atskleidžiamas per vietos pajautimą, kultūros, socialinės bendruomenės įtraukimą. Emocija šiame objekte yra glaudžiai susijusi su šios vietos pradininkais ir savo istorija. Emocija buvo lyg monumentalus atspyris vietos aurai vystyti.

pav. 17 Vaizdas iš vidaus pav. 16 Prieš/po restauracijos

2.1.5.3. Arvo Part Centras, Estija

Architektas: Nieto Sobejano Arquitectos

Vieta: Lohusalu pusiasalis, Estija

Metai: 2010m. Estijoje, Baltijos pajūryje, 40 km nuo Talino įsikūręs minimalistinės muzikos kūrėjo Arvo Part centras. Šiuolaikiškas pastatas puikiai įsikomponuoja gamtos apsuptyje ir atskleidžia muzikos kompozitoriaus ryšį su gamta. (pav.19)

Socialiniai aspektai

pav. 18 Arvo Part centras

Kaip minimalistinės muzikos kūrėjas, Arvo Part daug įkvėpimo sėmėsi iš gamtos ir jos šaltinių. Muzikos kompozitoriaus archyvams bei kūrybai skirtas objektas

subtiliai įkomponuotas pušų apsuptyje prie Baltijos jūros. Objektas leidžia jo lankytojams

leidžia pajausti ir suprasti gamtos galią, atsipalaiduoti.

Urbanistiniai aspektai

Objektas pastatytas pusiasalyje, šalia Baltijos jūros, pušyne. Centras nėra aukštas, neužgožia gamtos, o atvirkščiai –įsilieja. Pasirinkta vieta yra už sostinės

šurmulio esančiame vasarnamių rajone gali būti

interpretuojama kaip išskirtinė, raginanti atrasti

akimirką greito rimto pasaulyje.

pav. 19 Arvo Part centras

Objekto funkcinis sprendimas

Meninio centro funkcinė schema atsiranda iš noro išsaugoti kiek įmanoma

daugiau medžių pastato integracijos metu. Objektas vidury pušyno stengiasi išsaugoti medžius, kurdamas mažus penkiakampius kiemelius , kurių dydžių bei padėties skirtumai

sukuria skirtingas erdvines sekas. Šios penkiakampės erdvės yra apsuptos oda ( fasadu ), kuris

sudaro vientisą vidinę atvirą erdvę. Pastatas neturi nei pradžios nei pabaigos, jis suvokiamas

kaip tęstinumas, tačiau keli elementai objektui duoda savitumą. Tai koplyčia ir apžvalgos bokštas. (pav.20)

pav. 20 Planinė struktūra

Objekto meninis sprendimas

Pastatas tarsi gyvas organizmas, kuris

atspindi tiek kompozitoriaus asmenybę, tiek įsilieja į aplinka, tiek pritraukia lankytojus savo subtilumu.

Nieto Sobejano pastato kūrimo eigoje siekė išanalizuoti kompozitoriaus kūrinius bei eskizus ir interpretuoti juos į savo išskirtine geometrinių raštų ir žaismingų sekų kalba. Kompozitoriaus muzika yra minimalistinė, kuri atsispindi objekto minimalaus elementų skaičiaus: permatoma stiklo virtina, pilko plieno ir medžio konstrukcija su dideliu apsauginiu stogu, pagamintu iš cinko. (pav. 21) 32m apžvalgos bokštas atveria vaizdą į Baltijos jūrą.

Objekto materialinė struktūra

Arvo Part centras atspindi supančios aplinkos atmosferą. Esančios pušys ir jų

išsaugojimas nulėmė pastato formą bei patalpų išdėstymą. Naudojamos kolonos pastato viduje tarsi atsispindi ir atkartoja aukštus medžių kamienus. Paliktas atviras planas ir panoraminiai langai, kurie dirba lyg pastato apvalkalas ir savo netaisyklingais kampais sukuria pastatui nežymias pertvaras. Vizualinių pertvarų pagalba pastatui suteikiamos skirtingos pereinamosios erdvės.

Išvados

Emocijos tema dedikuotame architektūros objekte atsiskleidžia per tokius faktorius kaip idėjos vystymas, kompozitoriaus siejimas su pastatu bei vietos pajautimas. Fiziškas pastato tūris ir realizacija puikiai įsilieja į tos vietos emocinį kontekstą. Tai leidžia lankytojui mėgautis aplinka ir ramybe. Objektas – subtilus. Tokiu vaizdavimo būdu prarastas laikas ir istorinė proskyna nugula objekto architektūrinėje išraiškoje gaudant esamus ryšius su supančia aplinka.

pav. 21 Arvo Part centro interjeras

2.1.5.4. Royal College of Arts, Jungtinė Karalystė

Architektas: Herzog & de Meuron

Vieta: Londonas, Jungtinė Karalystė

Metai: 2021

Pavyzdys buvo pasirinktas dėl

savo meninės funkcinės paskirties. Menų

universitetas ir jo erdvių paskirstymas gali

būti puiki atspirtis kūrybinėms dirbtuvėms

kurti. Visgi, universitetas yra aukšto lygio ir dirbtuvių išdėstymas yra patogus.

Socialiniai aspektai

Švedų architektai projektuodami

pastatą, užtikrino, kad būtų atgaivintas senai

uždarytas praėjimas tarp gatvių, kuris trukdė

bendruomenės cirkuliacijai. (pav.23)Dabar

pastatą pirmajame aukšte kerta praėjimas, nurodantis originalų šio Londono kvartalo

Viktorijos laikų tinklą.

Kitas pagerintas socialinis aspektas yra tai, kad pastatas suteikia erdvę keistis mintimis, augti ir tobulėti studijų srityje. Studijos ir tyrimų pastatai, dirbtuvės išplanuotos

taip, kad universitetas skatintų studentų dėstytojų ir darbuotojų bendradarbiavimą, skatinantį

mainus tarp RCA universiteto narių.

pav. 22 Royal Collage of Arts

pav. 23 Perėjimas

Urbanistiniai aspektai

Objektas randasi Battersea rajone, Londone, pietiniame Temzės upės krante. Istoriniai šaltiniai rodo, kad rajono raida prasideda nuo emalio dirbinių gamybos. Rajonas yra industrinis. Šiuo metu iš industrinio, kvartalas yra tapęs kūrybiniu, kuriame įsikūręs universitetas - Royal Collage of Arts.

Objekto funkcinis sprendimas

Objekto paskirtis – menų universitetas, kuriame skirta 15500 m2 erdvės studijoms, kūrybinėms dirbtuvėms bei tyrimų laboratorijoms.

Daugelį metų RCA universiteto pastatai buvo atskiri, pavieniai. Šis objektas

buvo statomas kaip lanksti platforma, kuri skirta įvairiems mokymo programoms poreikiams. Ten suteikiamos erdvės kurti, keistis ir augti. Pastato didžiąją dalį sudaro dirbtuvėms

priklausančios vidaus erdvės. Viršutiniuose aukštuose yra daugybė studijų, kurios yra mobilios, tad pastato vidinė struktūra - lanksti. Jo konstrukcija pagaminta iš betono, o erdvės sudaro konsolinių galerijų seriją.

Objekto meninis sprendimas

Pastato meninė idėja buvo įsiterpti ir apjungti visus fakultetus, kad studijų programos galėtų augti, bendrauti tarpusavyje. Siekiant paremti savo, kaip lankstaus pastato vaidmenį, architektai pasirinko paprastą ir tvirtą

materialumą, kuris prisitaiko ir įsilieja į rajono kontekstąindustrinį.

Pirmojo aukšto fasadas suformuotas iš plytų

su tekstūruotu flamandų sluoksniu, o atviros raštuotos

pav. 24 Plytų raštas

plytos užtikrina vėdinimą, kuris reikalingas pirmame aukšte išsidėsčiusioms dirbtuvės.

Viršutiniuose aukštuose, tų pačių plytų raštas apverstas. (pav.24)

Objekto materialinė struktūra

Projekto fizinė išraiškos reikalavimas buvo perteikti gyvybingumo ir tarptautiškumo jausmą. Architektūrinis objektas iliustruoja aktyvios veiklos scenas. Projektas

turėjo būti patrauklus ir įdomus savo išvaizda, kad pritrauktų platų spektrą absolventų iš įvairių socialinių ir kultūrinių sluoksnių.

Išvados

Analogas buvo analizuotas kaip pavyzdys menininkų dirbtuvėms kurti. Žiūrimas

kontekstas ir pastato pritaikymas jame. Atkreiptas dėmesys į socialinį bei istorinį kontekstą. Funkcinio išplanavimo aspektas padeda naudotojams dažniau susidurti, ko pasakoje

skirtingų studijų šakų studentai keičiasi savo mintimis ir susibendrauja. Tokia ir buvo šio objekto pirminė idėja.

3.2. Tyrimai vietose

Poskyryje išsamiai bus aprašoma teritorijos analizė, kuri vėliau įtakos projektinius pasiūlymus. Teritorijos analizė paremta konteksto svarba, istorine, gamtine vietos išraiška.

2.2.1. Teritorijos pasirinkimo motyvacija

Emocijų svarba priimant sprendimus, požiūrius ar reiškinius yra daug didesnė nei galvojame. Menui emocija yra svarbi, nes tai tam tikra prasme yra įkvėpimas ar atspyris, kuris galiausiai duoda teigiamą ar neigiamą rezultatą.

Praktikoje matoma, kad menininkų rezidencijos daugiausia yra projektuojamos

atokiau miesto centrų – ten galima labiau susikaupti, atsiriboti nuo pasaulio ir atsipalaiduoti, gyvenant gamtos apsuptyje.

Anykščių mieste esanti buvusi dvarvietės teritorija yra viena iš tokių, kuri yra miesto dalyje, bet ne centre. Nuo jos prasidėjo visa miesto plėtra. Ten gyvenę bajorai prisidėjo prie miesto bažnyčios kūrimo, kuri yra tik 3 min kelio automobiliu nuo dvarvietės kultūros paveldo pastatų.

Nepaisant garsių traukos taškų Anykščiuose kaip Puntuko akmuo, lajų takas, Baranausko šilelis ir kiti, dvaro teritorija įeina į vieną iš pagrindinių visuomeninių centrų, kurie leidžia orientuotis mieste. Anykščių žmonėms yra be galo svarbus miesto pajautimo laikas, nes miestas nėra didelis. Sutvarkius infrastruktūrą ir žaliąsias jungtis, tokius kaip

miško ir miesto parkus, skverus ir aikštes, Anykščių dvarvietės teritorija galėtų tapti nauju traukos tašku. Kadangi kultūra yra kaip pamatinis visuomenės gyvenimo būdas, dvaro

teritorijoje planuojama projektuoti papildomas menininkų rezidencijas bei dirbtuves ir festivalių pievą, kurioje menininkų veikla galėtų toliau klestėti bei plėstis.

pav. 25 Teritorijos ribos

3.2.1. Konteksto analizė

2.2.1.1. Teritorijos padėtis

Pasirinkta teritorija yra Anykščiuose, kuris

yra šiaurės rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje, Utenos apskrityje, 33km į vakarus nuo Utenos. (pav.26)

Pasirinkta teritorija ribojasi su Šventosios ir kertasi su Anykštos upėmis. (pav.27)

Dvaro teritorija yra svarbi tuo, kad dėl esamo

dvaro, miestas greičiau gavo miesto vardą. 15-16 a.

bajorai ir didikai vaidino svarbų vaidmenį miesto

raidoje - buvo pastatyta bažnyčia, nustatytos

klebono žemės, sparčiau vystėsi pastatai ir iškilo

tiltas.

2.2.1.2. Istorinė- urbanistinė raida

pav. 26 Padėties šalyje schema

pav. 27 Padėties mieste schema

Archeologiniai radiniai rodo pirmųjų gyventojų pėdsakus šaltiniuose 1440 metais, kai rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas kai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero

Anykščių dvaras atiduodamas valdyti Radvilai Astikaičiui.

1442-1452m. pastatyta pirma medinė Anykščių bažnyčia, miestas pradėjo

plėstis, bet 1566 miestas degė - gaisro metu sudegė ir bažnyčia. Vėliau gaisrai vis plėtojosi ir plėtojosi, o galiausiais 18a. kare su švedais sugriautas tiltas per Šventąją, kuris sulėtino miesto raidą.

18a. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą. Anykščiuose

atstatomas tiltas. Miestas sparčiai auga, nutiesiamas siaurukas Panevėžys- Saulėnai, įkuriama

hidroelektrinė, veikia kelios bažnyčios - Anykščiai tampa prekių miestų dėl savo gero susisiekimo ir patogios turgaus aikštės.

Kultūrai vystantis, vyriausybės nutarimu, Anykščiai 2012 metais Anykščiai išrinkti Lietuvos kultūros sostine.

Daugėja lankytinų vietų , muziejų, gamtos paminklų, parkų – miestas tampa patrauklus ir šiuo metu vadinamas kurortiniu miestu.

Dvarvietės istorija

Dvarvietės istorija yra reikšminga miestui tuo, kad joje lankydavosi bajorai ir didikai, kurie turėjo didelės įtakos miesto raidai. Dvaras labiausiai klestėjo 15-18a, o po

šiaurės karo, kai miestas buvo suniokotas, dvaro pozicija sumenksta. (žr. pav. 28 ) Jis atitenka valstybė žinion, o 19a jame esantys pastatai nebėra minimi rašytiniuose šaltiniuose.

2.2.1.3. Gamtinė situacija

Vanduo Teritoriją kerta Anykštos upė, o šiaurės vakarų taške ji įteka į Šventosios upę.

Upės šlaitas suteikia teritorijai išraiškingą reljefą. (pav.29)

pav. 29 Vandens šaltinių analizės schema

Želdiniai

Nagrinėjamoje teritorijoje yra gausu želdynų - puse sklypo apima miškinga teritorija, krūmynais. Netoli teritorijos įsikūręs Anykščių parkas, į kurį galima patekti einant Šventosios ir Anykštos pakrante. Teritoriją nuo miesto skiria Anykštos upė, per kurią tiltu patenkama į dvarą. Anykščiuose vyrauja miesto ir miško parkai, gausu želdinių, skverų, tačiau jie nėra sujungti tarpusavyje - trūksta jungčių. (pav.30)

pav. 30 Želdynų analizės schema

Reljefas

Nagrinėjamos miesto dalies reljefas yra išraiškingas. Matuojant nuo Jablonskio gatvės iki Anykštos upės, švelnus nuolydis siekia 10m, o nuo Dvaro g. nuolydis iki Anykštos upės yra status ir siekia 8m. (pav. 31)

pav. 31 Teritorijos reljefas

2.2.1.4. Susisiekimas

Mieste išvystyta transporto infrastruktūra, tačiau trūksta dviračių, pėsčiųjų takų teritorijoje. Šalia teritorijos nutiesta geležinkelio atkarpa. Sklypas ribojasi su J. Biliūno gatve, kuri yra pagrindinė transporto gatvė ir veda iki miestelio centro, pagrindinės turgaus aikštės, tilto. Vietinės reikšmės keliai užima didžiąją dalį aplink teritoriją esančio infrastruktūros. (pav. 32)

pav. 32 Susisiekimo analizės schema

2.2.1.5. Užstatymas

Analizuojamoje teritorijoje stovi du kultūros paveldo saugomi pastatai. Viename iš

jų įsikūręs Anykščių regioninio parko lankytojų centras, o kitame - Anykščių meno

inkubatorius. Nėra tankaus užstatymo. Truputį toliau, už sklypo ribos vyrauja laisvo

užstatymo tipo privatūs namai - dauguma su šlaitiniais stogais. Keli didesni pastatai -

provoslavų cerkvė teritorijoje ir šalia esanti Antano Vienuolio progimnazija.

pav 33 Užstatymo schema

2.2.1.6. Išvados

Analizuojamo sklypo teritoriją riboja įvairios tipologijos urbanistinė aplinka, krantinė ir gyvenamieji namai. Teritorija apsupta tankiu mišku, kuriam reikalinga infrastruktūra. Sklype stovi du kultūros paveldo saugomi objektai ir keli kiti pastatai.

Želdiniai teritoriją apsaugo nuo garso, vizualinės taršos. Teritorija yra atokiau miesto centro, todėl sumažinamas žmonių srautas. Netoli yra parkas, kurio infrastruktūrą galima pratęsti ir išnaudoti sklypą žaliųjų jungčių tąsos įgyvendinimui.

Remiantis kitų menininkų rezidencijų analogais, teritorija puikiai atitinka visus kriterijus, kurių reikalauja menininkų rezidencijų projektai.

Pasirinktos teritorijos projektiniai pasiūlymai ar idėjos galėtų padėti tapti didesniu traukos centru Anykščiams ir atgaivinti miestą bei pritraukti daugiau menininkų.

4. TIRIAMOJI DALIS

3.1.Meninis tyrimas

Projektavimo metu buvo naudotas meninis tyrimas kaip pagalbos įrankis suvaldyti ir pasisemti įkvėpimo buvusios Anykščių dvaro teritorijos masteliui suvaldyti. Meninio tyrimo pradžią galima traktuoti kaip Inovacijos architektūroje modulio darbą. Šio rudens modulio darbo tikslas buvo sukurti inovatyvią architektūrinę idėją, kuri būtų vystoma meninio tyrimo pagalba, ir galiausiai, būtų paversta į rezidencinės paskirties objektą.

Savo darbo pradžioje pasirinkau tyrinėti žuvies žvynus ir jų sandarą. Galiausiai priėjau prie žuvies žvynų funkcijos bei formos analizės. Proceso metu buvo gilinamasi, kokios inovacijos jau yra sukurtos, remiantis bioninės žuvies funkcija. Darbe tiriama žvynų

įtaka laminariniam - turbulenciniam perėjimui ribiniame sluoksnyje. Iš visų įgyvendintų bioninio dizaino pavyzdžių, turbinos dizaino analogas geriausiai atspindėjo kaip žvynų forma gali įtakoti energijos kaštų ir kūrimo procesą. Taigi, paėmus tą patį turbulencijos principą, kurio metu jėgos srautas silpnėja dėl "žvyno" formos, po juo kuriama unikali ir rami terpė.

Šiuo atveju, sklypo vieta numatyta paplūdimyje, kur vėjas vaidina svarbų vaidmenį, o pastato forma jį įveiklina. Rami terpė interpretuojama kaip unikali aplinka žmonėms gyventi ir kurtis.

Vandens gyvūnai sukūrė veiksmingas strategijas, kaip ilgą laiką sumažinti savo kūno pasipriešinimą. Šiame darbe tiriama žuvų žvynų įtaka laminariniam-turbulentiniam perėjimui ribiniame sluoksnyje. Biomimetinių žuvų žvynų masyvai tipiškai persidengiančiais išdėstymais dedami ant plokščios plokštės mažos turbulencijos laminariniame vandens kanale. Perėjimą prie turbulencijos sukelia kontroliuojamas TollmienSchlichting (TS) bangos sužadinimas. Nustatyta, kad TS bangą galima susilpninti plokštelėje esančiomis skalėmis, kurios generuoja srautinius dryžius. Dėl to perėjimo vieta pasroviui buvo žymiai atidėta 55%, palyginti su nekontroliuojamu etaloniniu atveju. Tai atitinka teorinį pasipriešinimo

sumažėjimą maždaug 27%. Taigi darome hipotezę, kad žuvų žvynai gali stabilizuoti laminarinį ribinį sluoksnį ir užkirsti kelią jam ankstyvam perėjimui, sumažinant trinties pasipriešinimą. Ši technika gali būti naudojama biologiškai įkvėptiems paviršiams kaip laminarinio srauto valdymo priemonė.

Meninio tyrimo metu buvo bandoma perteikti bioninės architektūros idėja, kai architektūra kuriama, pasitelkiant fizinius dėsnius, kurie remiasi gamtoje esančia gyvybe.

Sukurta gyvenvietė, gyvenamieji moduliai, tobulinta infrastruktūra bei visuomeninis pastatas.

Origami pagalba, buvo eksperimentuojama su galimomis žvynų interpretacijomis, kur galiausiai vienas iš jų buvo padidintas ir paverstas į gyvenamąjį namą, kuris susijungia į unikalią urbanistinę struktūrą. Išplanavimui naudojamas tos pačios formos trafaretas ir kuriama organinė vidaus planinė struktūra.

3.2.Variantinis projektavimas

PIRMAS VARIANTAS

Pirmo varianto opcijoje siekiama išnaudoti reljefą kaip sklypo teritorijos privalumą ir perkelti meninio tyrimo rezultatus į projektuojamą vietą. Tyrinėta žvynų forma modifikuojama ir ieškoma tinkanti organinė forma, kuri būtų tinkamai prisitaikiusi prie reljefo nuolydžio. Artėjant prie objekto, norima sukurti jausmą, kad objektas atsiranda įsilieja į reljefą, neužgoždamas šalia esančių pastatų. Sklype esanti gamta padeda susilieja su architektūriniu objektu. Šiuo variantu bandoma paįvarinti šlaitinių stogų suformuotą aplinką.

ANTRAS VARIANTAS

Antro varianto atsiradimą lemia gretimai esančių pastatų ašys. Skirtingai nei pirmajame, čia – siekiama išlaikyti du pagrindinius principus - vizualines ašis ir griežtą formą.

TREČIAS VARIANTAS Sudėjus pirmojo ir antrojo varianto pasiūlymus, gaunama forma, kuri orientuojasi į esančių pastatų ašis, kampus, taip pat susilieja su reljefu. Išlaikomi vizualūs ryšiai. Pastatas tampa kaip emociniu pažintiniu keliu, kuris veda jau į esantį meno

inkubatorių. Ši pastato forma apjungia jau esančius pastatus, sukuria centrinę erdvę ir praplečia menininkų erdves. Emocija šiame pastate perduodama nuo pat sklypo pradžios. Eidamas lankytojas, iškart jo nemato. O artėdamas, jis, tarsi, atsiveria. Formos išraišką labiausiai padeda kurti staigus reljefo skirtumas, kuris leidžia dalį pastato tupdyti po žeme, o kitą dalį –leisti lankytojams juo naudotis, pajausti ir pamatyti.

KETVIRTAS VARIANTAS Norint išlaikyti dalį intrigos bei pridėti papildomų erdvių, pastato forma nežymiai pakeliama. Taip formuojamas nuolydis, kuriuo lankytojai, galės vaikščioti. Pastato stogas tampa svarbiausia architektūrine detale, kuris veikia kaip pažintinis takas, kuriuo atsiveria jį supranti aplinka.

5 FINALINIS VARIANTAS

Toliau tobulinant visus variantus ir ieškant pačio tinkamiausio, stogo forma yra „įkerpama“ ir dalinama perpus. Tokiu būdu dalis pastato tampa eksploatuojama ir pritaikoma neįgaliųjų

nuolydžiams formuoti. Architektūrinė forma įsilieja į reljefo linkius ir veda tiesiai į meno inkubatoriaus terasą. Šiuo variantu gaunamas cokolinis aukštas, kurio dalis nugula po žeme,

pirmas aukštas – tuo pačiu lygiu, kuriuo ateinama nuo gretimai esančių pastatų ir žalias stogas, apaugęs šilokais. Žaluma leidžia labiau įsilieti į aplinką ir nenustelbti kultūros paveldo pastatų.

3.3. Aiškinamasis raštas

4.1.1. Idėja ir tikslas

Mano idėjos fokusas- apleistos architektūros atgaivinimas per meninę, istorinę prizmę, tam, kad galėtume prikelti istorinę erdvę antram gyvenimui ir paskatinti vietos gyventojus apsilankstyti dažniau. Projekto tikslas yra suplanuoti teritoriją iš kelių dalių : menininkų rezidencijos, kūrybinių dirbtuvių erdvės ir festivalių pieva.

Emocija šiuo atveju pasireiškia per jungtį su esančia aplinka ir gretimais pastatais. Emocinė architektūra leidžia lankytojus praeiti sukurta terasa, pasimėgauti, atrasti kultūros paveldo pastatus ir unikalią teritoriją iš naujo. Gamta žaidžią pagrindinę rolę – ji, tarsi, padeda pastatui gyvuoti: reljefas diktuoja pastato formą, o atsiveriantys miško bei pievos vaizdai sukuria nepamirštamą ir atpalaiduojančią aplinką visiems esantiems ten.

Šiuo projektu, kūrybinių dirbtuvių pastatas veikia kaip centras, jungiantis taškas ir išplėtimas esančiam menų inkubatoriui. Šia organiška forma norima įveiklinti ir pabrėžti teritorijos reljefo grožį bei, tarsi, apjungti esamus pastatus. Pastatui projektuoti naudojamos esančios saugomų pastatų ašys, todėl nauja architektūra, tarsi, įsilieja į aplinką. Savo forma, pastatas sukuria kelionę nuo reljefo viršaus iki esamo inkubatoriaus terasos. Vitrinos atveria visą grožį į esamą aplinka ir kitoje Anykštos upės pusėje esantį mišką. Tiltu einant, miške išsidėsčiusios menininkų rezidencijos, kurios suteikia kiekvienam menininkui privatumo ir ramybės jausmą.

Miškas įkvėpia ir suteikia jėgų

žmonės gali pailsėti. Miške minimaliai sutvarkoma infrastruktūra ir sukuriamas miško parkas, kuriuo taip pat galės džiaugtis ir miesto gyventojai.

Festivalių pievos numatytoje vietoje nedaroma jokių pakitimų ir nesistengiama nieko pakeisti.

Pieva suteikia grožį ir duoda laisvės menininkam organizuotis erdvę pagal renginių tipologiją.

4.1.1. Objekto formavimas

Meninio tyrimo metu atrasta žuvies žvyno forma atvėrė kelią į organinės formos paieškas. Proceso metu idėja nusėdo per jungtį su gamta bei greta esančiais pastatais. Architektūriniame projekte viskas vientisa – viena funkcija sąveikauja su kita taip uždarydamos ratą.

Schemoje matoma, kaip meninio tyrimo metu atrasta žvyno forma gali būti modifikuojama ir naudojama didelę teritoriją suvaldyti. Buvusi dvaro teritorija tvarkoma pasitelkiant universalią trikampio formą, kuri perteikiama menininkų rezidencijoms sukurti bei festivalių pievai suorganizuoti. Kūrybinių dirbtuvių pastatas taip pat atsiradęs iš meninio tyrimų rezultatų, apjungia ir sukuria ypatingą emociją.

Uždarųjų pastato erdvių formuojamos pagal sienos perimetrą, norint užtikrinti menininkų studijoms gražų atsiveriantį vaizdą.

4.1.2. Objekto integralumas urbanistiniame audinyje

32 ha teritorijoje pastatai prisišlieja prie esamų pastatų ir uždaro kultūrinių pastatų grupę.

Sklypo teritorija yra nutolusi nuo miesto centro, todėl pastatas projektuojamas be didelio konteksto. Menininkų rezidencijos įtalpinamos į miško teritoriją, kuri šiuo metu yra apleista ir nesutvarkyta. Festivalių pievos zonoje didelių pakitimų nedaroma – sukuriamos kelios terasos, kurios atsiliepia į reljefo pokyčius.

4.1.3. Sklypo sutvarkymo sprendiniai

Darbo programoje numatyta projektuoti atskiras zonas festivalių pievai, menininkų

rezidencijos su gyvenamąja erdve ir kūrybinėms dirbtuvėms. Pagal tai skiriasi ir sklypo sutvarkymo sprendiniai. Visą teritoriją apjungia skaldos grįstos dangos. Teritorijoje

dominuoja vejos danga bei medžių masyvai. Terasinės medienos lentos naudojamos terasoms festivalių pievai ir miško parkeliui dengti. Automobilių stovėjimo vietoms naudojama skalda, granitas.

4.1.4. Objekto programa

Darbo programą sudaro kūrybinių dirbtuvių pastatas, pavienės menininkų rezidencijos ir festivalių pieva.

Kūrybinių dirbtuvių eksplikacija:

Menininkų rezidencijų eksplikacija :

4.1.5. Funkciniai- planiniai sprendiniai

Kūrybinių dirbtuvių pastato erdvės susiformavo pagal formą. Menininkų studijos sudėliotos pagal vitrinas, kad jiems dirbant atsivertų gražus buvusios dvarvietės vaizdas. Vidaus holo erdvės šviesos gauna iš įmontuotų stoglangių ir vitrinos į kiemelio pusę. Pagrindinė holo erdvė yra mobili. Joje numatomi renginiai, dirbtuvės ir edukacinės veiklos, kurioms reikia daugiau atviros erdvės. Teritorijoje nėra maitinimo įstaigos, todėl pastate numatoma kavinė / valgykla, prie kurios susiformuoja uždara erdvė. Kylant į pirmą aukštą, pasitinka ekspozicinė mobili erdvė, iš kurios galima patekti ant eksploatuojamo stogo – terasos.

4.1.6.

Fasadų sprendiniai

4.1.7. Interjero

sprendiniai

Interjero sprendimams naudojamas nešlifuotas betonas, kurį duoda laikančios sienos ir kolonos. Cokoliniame aukšte pakabinamos lubos, kurios pridengia inžinerines sistemas.

Pirmame aukšte stogas sukuria ypatingą vaizdą dėl savo konstrukcijos. Matosi mediniai balkiai ir kryžminė konstrukcija. Studijose naudojamos neutralios spalvos sienoms dažyti, kad menininkai turėtų ramią ir produktyvią aplinką, nesijaustų blaškomi.

4.1.8. Konstrukciniai sprendiniai

Projektuojami objektai iš išorės atrodo sąlyginai vientisi. Kūrybinių dirbtuvių pastatas susilieja su aplinka. Žaliam stogui naudojama medinė stogo konstrukcija, tačiau cokoliniam ir pirmųjų aukštų krūviui išlaikyti naudojamos monolitinės perdangos ir betonas. Pirmo aukšto svoris ir eksploatuojama terasa laikoma daugiausia ant kolonų su kapiteliais.

Kūrybinių dirbtuvių pastato pjūvis B-B

Kūrybinių dirbtuvių pastato pjūvos A-A

Medinis stogas. Mediena yra atsinaujinanti ir viena tvariausių statybos medžiagų, savyje

kaupianti didelius kiekius į aplinką išmetamo anglies dvideginio (CO2). Balkiai kryžiuojami

tarpusavyje – taip gaunamas stabilumas ir patvarumas. Medinio stogo konstrukcijos matosi interjero sprendiniuose, todėl tai ne tik konstrukcinis sprendimas, bet ir interjero detalė.

Stogas gaminamas iš eglės medienos. Ji būtų transportuojama iš arčiausiai esančios FSC sertifikuotos gamyklos, kad būtų užtikrinti tvarumo principai

Eksploatuojamas stogas, monolitinė perdanga Eksploatuojamo stogo ir kartu perdangos

mazge matoma, kad ties eksploatuojama terasa, apšiltinimas perkeliamas į vidinę pusę. Ant

viršaus dedamos terasinės medinės dailylentės. Ties perdanga matomos kapiteliai, kurie matosi nuo kolonų su kapiteliais. Pastate vengiamas kolonų tinklas, todėl norint išlaikyti dideles apkrovas, nuspręsta dėti kolonas su kapiteliai

Vitrinos. Architektūrinėje detalėje matoma, kad aliuminės vitrinos jungiasi su perdanga. Ties

perdanga dedamas apšiltinimas norint išvengti šalčio tiltų. Monolitinė padeda išlaikyti

apkrovas.

Perdangos

– pamato detalė. Pagrindiniam pastatui išlaikyti naudojami poliniai pamatai.

Pastato aksonometrija vaizdžiai ir išraiškingai parodo perdangų sluoksnius bei paaiškina kas

4.1.9. Žmonių su negalia poreikių tenkinimas

Projektuojamame objekte judėjimas vyksta šlaitu, todėl į visas patalpas įmanoma patekti

žmonėms su negalia. Nuolydžiai yra ne didesni kaip 2.5%. Durys, san. Mazgai ir praėjimai projektuojami taip, kad tenkintų ŽN reikalavimus.

4.1.10. Gaisrinė sauga

Evakuaciniai išėjimai numatomi tie per išėjimus, tiek per vitrinines dalis Lietuvos įstatyme nurodytu saugiu atstumu.

4.1.1. Pastato vizualizacijos

Bendras teritorijos vaizdas

Kūrybinių dirbtuvių pastatas

Įėjimas į kūrybinių dirbtuvių pastatą

Kūrybinių dirbtuvių pastatas

Kūrybinių dirbtuvių pastatas

4.1.2. Išvados ir siūlymai

1. Atlikus sklypo analizę išryškinti pagrindiniai poreikiai sklype – ryšys tarp gamtos ir miesto, infrastruktūros plėtimas, kuriamas miško parkas miesto gyventojams.

2. Atvykus į teritoriją, jaučiamas emocinis ryšys, kurį kuria aplinka ir supanti architektūra.

3. Reljefas išnaudojamas kaip teigiamas pagalvos įrankis, kuriant ir integruojant naujai projektuojamą pastatą

4. Emocija suvokiama kaip pažintinis takas, kelionė, į kurią kviečia eiti naujai projektuojamas pastatas.

5. Meninio tyrimo metu atrastos žvynų organinės formos išauga į pastatus, kurie kuria jaukią atmosferą.

6. Projekte detalizuojamas jautrus aplinkai, žmogui ir kitoms ekosistemoms variantas

7. Idėjos fokusas- apleistos architektūros atgaivinimas per meninę, istorinę prizmę, tam, kad galėtume prikelti istorinę erdvę antram gyvenimui ir paskatinti vietos gyventojus apsilankstyti dažniau

8. Naujas kūrybinių dirbtuvių pastatas kaip jungtis ir mazgas, kuris apjungia visus šalia esančius objektus bei praplečia esantį meno inkubatorių.

9. Menininkų rezidencijos statomos atokiau, sutvarkomas kita puse Anykštos esantis miškas. Kuriama patraukli erdvė tiek miesto gyventojams, tiek rezidencijų lankytojams.

10. Patalpos kuriamos aiškiai, atskiriant tam tikras funkcines zonas, bet paliekant galimybė judėti į vieną iš kitos.

11. Šiuolaikinis objektas yra neatsiejamas nuo tvarių sprendinių.

12. Konstruktyvui skiriama daug dėmesio, kuris galiausiai virsta akiai patraukliu vaizdu.

4.1.3. NAUDOJAMI REMĖJŲ PRODUKTAI

• BIOWN LIGHT

Projektuojamuose pastatuose yra naudojamas

išmanusis apšvietimas. Kūrybinėse dirbtuvėse yra gausu auditorijų, darbo erdvių, kurioms reikalingas toks apšvietimas, kuris atkartoja natūralią dienos

šviesą. Patalpose, kuriose vitrinų mažiau, apšvietimas yra svarbus elementas užtikrinti gerą žmogaus

savijautą : fizinę ir emocinę būklę. Projekte numatyta

įrengti išmanūs LED šviestuvai.

• VELUX

Kūrybinių dirbtuvių pastatuose projektuojami stoglangiai, kurie apšvies apačioje esančias erdves. Lankytojai, vaikščiodami ant terasos gales matyti, kas dedasi viduje.

• SCHOMBURG

Hidroizoliacija reikalinga visuose pastatuose. Šiame projekte naudojama betoninių paviršių izoliavimui.

• WICONA

Menininkų rezidencijos ir kūrybinių dirbtuvių objektų

pagrindinė fasado dalis- vitrina. Pastate naudojamos

aliuminės vitrinos, kurias rinkausi iš WICONA remėjų tinklapio.

• MIDA

Pastato apšiltinimui naudojama akmens vata iš MIDA. Šios apšiltinimo medžiagos yra nedegios, nelaidžios vandeniui, pagamintos iš bazaltinių kalnų uolienų su mažai fenolio turinčiu rišikliu.

• BAUMAT

Kūrybinių dirbtuvių interjeras minimalistinis, norima sukurti neautralią aplinką, naudojami Baumat šilto ir šviesaus atspalvio dažai.

• ARTECHNIKA

Inžinerinės sistemos. Projektuojamuose pastatuose atsižvelgiama ne tik į nuolydžius, kuriais neįgalieji su judėjimo negalia gales judėti, bet taip pat ir į kitas negalią turinčias žmoniū grupes. Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems klausos negalią –centre įrengiamos indukcinės kilpos (klausos kilpos)

• BETONO MOZAIKA

Naujai formuojamiems takams naudojamas sintetinės dervos pagrindo surišėjas – Rompox Profi – Deko.

• BAREMA RYTAI

Pastato vėdinimo sistemoms užtikrinti naudojamos vėdinimo ventiliacijos grotelės

• VEESLA

Pagal Lietuvos įstatymus, numatoma įrengti kelias el. įkrovimo stoteles su pažangiausiomis įkrovimo technologijomis.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

4.2. Knygos

Intro Books, (2019) Psichology of color, 8(22), nuoroda:

https://books.google.lt/books?id=C5nBDwAAQBAJ&lpg=PP1&hl=lt&pg=PT4#v=onepage& q&f=false

M Spence, C. (2020) Senses of place: architectural design for the multisensory mind. Cogn. Research 5, 46, nuoroda:

https://doi.org/10.1186/s41235-020-00243-4

Keinys S. (2012) Dabartinės Lietuviu Kalbos Žodynas. Septintas pataisytas ir papildytas leidimas ed. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas;

Bagdonas Albinas (2020) RB. Aiškinamasis Psichologijos Terminu Žodynas. Mokslo ir enciklopediju leidybos centras;

Viliūnas (1977). V Psichologija. Fmociniai išgyvenimai (p.48) 1977

4.3. Straipsniai

Khatri Anshika, (2010) How do textures change the emotions in space, Rethinking the Future

https://www.re-thinkingthefuture.com/architectural-community/a7577-how-do-textureschange-the-emotions-in-a-space/

Donnally Architects, LLC. ( Texture and Pattern | Surface Variety Visual and TactileDonnally Architects., nuoroda:

https://donnallyarchitects.com/texture-and-pattern/

Below The Extraordinarily Textured Surface of This Unique Polish Concert Hall. (2017)

Arhcdaily, online available at: https://www.archdaily.com/803431/below-the-extraordinarilytextured-surface-of-this-unique-polish-concert-hall-ckk-jordanki-fernandomenis?ad_source=search&ad_medium=search_result_articles

Avishag Shemesh, Ronen Talmon, Ofer Karp, Idan Amir, Moshe Bar & Yasha Jacob Grobman (2017) Affective response to architecture – investigating human reaction to spaces with different geometry, Architectural Science Review, 60:2, 116-125 , nuoroda:

https://doi.org/10.1080/00038628.2016.1266597

Ikeda, C. M. Herr, D. Holzer, S. Kaijima, M. J. Kim. M, A, Schnabel (eds.) (2015) Emerging Experience in Past, Present and Future of Digital Architecture, Proceedings of the 20th International Conference of the Association for Computer-Aided Architectural Design Research in Asia

http://papers.cumincad.org/data/works/att/caadria2015_081.content.pdf

Drenth. A. J. (2017) Thinking, Feeling, Sensing & Intuition: A Closer Look at Jung's Functions, nuoroda:

https://personalityjunkie.com/04/thinking-feeling-sensing-intuition-jung/

Remigijus Bliumas (2002), Bendroji psichologija, nuoroda: https://www.vle.lt/straipsnis/bendroji-psichologija/

D. Jonauskaite, A.M. Abdel-Khalek, A. Abu-Akel, A.S. Al-Rasheed, J.P. Antonietti

The sun is no fun without rain: physical environments affect how we feel about yellow across 55 countries

4.4. Internetiniai puslapiai

Tiia Ettala, Francesc Palomeras. Interview with Fuensanta Nieto and Enrique Sobejano: Architects and the secret hidden agenda. See https://www.finnisharchitecture.fi/2015/03/interview-with-fuensanta-nieto-andenrique-sobejano-architects-and-the-secret-hidden-agenda/

Libeskind & Nieto Sobejano in Dialogue, nuoroda: https://magaceen.com/en/interview/libeskind-nieto-sobejano/

Rafael Gomez-Moriana (2012)Quietly Brilliant: Nieto Sobejano Arquitectos, nuoroda: https://criticalista.com/2012/01/26/quietly-brilliant-nieto-sobejano-arquitectos/.

Donnally Architects, LLC. n.d. Texture and Pattern | Surface Variety Visual and TactileDonnally Architects., nuoroda: https://donnallyarchitects.com/texture-and-pattern/

Sağlar Onay, N. and Ricci, M.,(2012) Stone as a determinant of architectural identity in the Florence of Renaissance. A| Z ITU Journal of the Faculty of Architecture, 9(2), pp.121-134., nuoroda: https://www.u-architekten.de/projekte/fels-am-hang/

ArchDaily. (2017) Below The Extraordinarily Textured Surface of This Unique Polish Concert Hall, nuoroda: https://www.archdaily.com/803431/below-the-extraordinarilytextured-surface-of-this-unique-polish-concert-hall-ckk-jordanki-fernandomenis?ad_source=search&ad_medium=search_result_articles

Lempųmanija.Kaippasirinktitinkamąšviesosšaltinį?,nuoroda:

https://www.lempumanija.lt/straipsniai/kaip-pasirinkti-tinkama-spalvu-temperatura-sviesossaltiniuose/

Avishag Shemesh, Ronen Talmon, Ofer Karp, Idan Amir, Moshe Bar & Yasha Jacob Grobman ( 2017) Affective response to architecture – investigating human reaction to spaces with different geometry, nuoroda:

https://ronentalmon.com/wp-content/uploads/2019/03/Affective-response-to-architectureinvestigating-human-reaction-to-spaces-with-different-geometry.pdf

Jaffe Eric. (2015) Evidence. Why our brain loves high ceilings, nuoroda:

https://www.fastcompany.com/3043041/why-our-brains-love-high-ceilings

Rampton John (2016) How an Artist's Studio can be the perfect environment for enterpreneurial innovation., nuoroda:

https://medium.com/@johnrampton/how-an-artist-s-studio-can-be-the-perfect-environmentfor-entrepreneurial-innovation-810ccb675900

McPherson Angus (2016) Study explores the emotional impact of concert hall design. Limeleight, nuoroda:

https://limelightmagazine.com.au/news/study-explores-the-emotional-impact-of-concert-halldesign/

4.5. Paveiksliukai

1. Jung spalvų ketvirtis, nuoroda:

o

https://personalityjunkie.com/04/thinking-feeling-sensing-intuition-jung/

3. Alchemical spalvų ketvirtis, nuoroda:

o

https://personalityjunkie.com/04/thinking-feeling-sensing-intuition-jung/

3. Šviesos spalvų spekras, nuoroda:

o

https://www.lempumanija.lt/straipsniai/kaip-pasirinkti-tinkama-spalvu-temperaturasviesos-saltiniuose/

4. Smegenys tyrimo metu, nuoroda:

o https://www.fastcompany.com/3043041/why-our-brains-love-high-ceilings

5. Įvairios architektūros formos

o https://doi.org/10.1080/00038628.2016.1266597

6. Dalyvių (ekspertų ir mokinių) rezultatai

o http://papers.cumincad.org/data/works/att/caadria2015_081.content.pdf

7. Palazzo Medici

o https://www.re-thinkingthefuture.com/architectural-community/a7577-how-dotextures-change-the-emotions-in-a-space/

8. Žydų muziejus

o https://architectureau.com/articles/sensory-space-1/

9. Žydų muziejaus eksterjeras, nuoroda:

o https://architectureau.com/articles/sensory-space-1/

10. Teritorija, nuoroda:

o https://aiaseattle.submittable.com/gallery/47b9753d-6d09-41b9-abe7433687ac84d0/21378943/

11. Formos, nuoroda:

o https://issuu.com/margotshafran/docs/jewish_museum_berlin_analysis

12. Funkcinis erdvių išdėstymas, nuoroda:

o https://issuu.com/margotshafran/docs/jewish_museum_berlin_analysis

13. Žydų muziejau išorinė apdaila, nuoroda:

o https://issuu.com/margotshafran/docs/jewish_museum_berlin_analysis

14. Loghaven menininkų rezidencijos namelis

o https://www.sightestudio.com/loghaven

15. Gyvenvietės planinė schema, nuoroda:

o http://sanderspace.com/project/loghaven-cabin-community-artist-residency/

16. Vaizdas iš vidaus, nuoroda:

o http://sanderspace.com/project/loghaven-cabin-community-artist-residency/

17. Prieš/ po restauracijos, nuoroda:

o http://sanderspace.com/project/loghaven-cabin-community-artist-residency/

18. Arvo Part centras, nuoroda:

o

https://www.dezeen.com/2019/01/17/mies-van-der-rohe-awards-2019-shortlist/

18. Arvo part centras, nuoroda:

o https://miesarch.com/work/3920

19. Planinė struktūra, nuoroda:

o

https://miesarch.com/work/3920

20. Arvo Part centro interjeras, nuoroda: https://miesarch.com/work/3920

22. Royal Collage of Arts, nuoroda:

o https://www.archdaily.com/982410/royal-college-of-art-herzog-and-de-meuron

23. Perėjimas, nuoroda:

o https://www.archdaily.com/982410/royal-college-of-art-herzog-and-de-meuron

24. Plytų raštas, nuoroda:

o https://www.archdaily.com/982410/royal-college-of-art-herzog-and-de-meuron

25. Teritorijos ribos

26. Padėties šalyje schema

27. Padėties mieste schema

28. Dvarvietės raida

29. Vandens šaltinių analizės schema

30. Želdynų analizės schema

31. Teritorijos reljefas

32. Susisiekimo analizės schema

33. Užstatymo schema