IM8 - Musninkų centrinės aikštės teritorijos atnaujinimas by STRUCTUM

MUSNINKŲ CENTRINĖS AIKŠTĖS TERITORIJOS ATNAUJINIMAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

„Ilgiausias stalas Lietuvoje“

Komanda: Ieva Davulytė Ugnė Žemaitytė Marija Adelė Matiukaitė Gabrielius Makuška Justas Žilys Ugnė Grikinytė Antonio John Meschino

2022, Vilnius

Stalo ilgį matuojame ne vien metrais, bet ir tuo, kokią visuomenės dalį ši struktūra gali apjungti.

Įvadas

1. Esama padėtis

2. Konteksto analizė

3. Poreikių analizė

4. Įkvėpimo šaltiniai

5. Inovatyvūs ir tvarūs sprendimai

6. Apie: „Ilgiausias stalas Lietuvoje“

7. Ekonominė projekto analizė

8. Partneriai

Literatūros šaltiniai

Įvadas

Metodika

Nagrinėjama teritorija yra Alfonso Petrulio aikštė, esanti Musninkų miestelyje, Širvintų seniūnijoje. Aikštė, kaip ir miestelis, yra neužgožiantys gamtos, o ją atskleidžiantys per natūraliausią formą, o tai aplinkai suteikia ramybę. Samanomis nuklota dalis aikštės yra unikali ir to nereikėtų keisti. Gamtos dominavimas aikštėje greičiausiai nebuvo iš anksto apgalvotas, sąmoningas pasirinkimas, tačiau tai leido erdvei vystytis natūraliai. Noras gamtos neužgožti, o ją atskleisti – priežastis, kodėl pasirinkome būtent Musninkus.

Projektą pradėjome vietovės analize – apsilankėme Musninkų miestelyje bei jo apylinkėse. Svarbu buvo suprasti ne tik projekto teritorijos problematiką, bet ir platesnį kontekstą – kokios viešosios erdvės miestelyje jau yra ir kokiai erdvei yra didžiausias poreikis. Apklausėme miestelio vietinius gyventojus, savivaldybės atstovus. Kad geriau suprastume visas bendruomenės grupes, darėme dirbtuves, kuriose kiekvienas narys įsigilino, nagrinėjo ir atstovavo skirtingą grupę. Tai leido neiškelti vienų grupių poreikių aukščiau kitų, ir erdvę kurti visai bendruomenei. Gryninant projekto viziją nagrinėjome pasaulinius, jau įgyvendintus projektus ir vadovavomės geriausiomis praktikomis. Įsitikinome, kad projektas atitiktų reglamentus. Mums buvo svarbu, kad ne tik projekto idėja, bet ir įgyvendinimas būtų tvarūs, todėl ieškojome inovatyvių sprendimų, nagrinėdami naujausius mokslinius bei industrinius atradimus bei tendencijas.

Mūsų komanda iš kitų išskiria, nes visi septyni komandos nariai yra skirtingų disciplinų atstovai. Architektūra, filosofija, politikos mokslai, verslas, medicina, finansai bei aplinkosauga – visos šios sritys leido į projektą pažvelgti labai skirtingomis akimis, išgirsti įvairias patirtis. Tikime, kad tai leido išvystyti visapusiškai apgalvotą, ne tendencijomis, o nesenstančiomis idėjomis grįstą ir maksimaliai patirti erdvę leidžiančią koncepciją. Mus veda ne stilistinės dogmos, o didelis noras kurti dar nenagrinėtų tipų erdves bei atmosferas. Tokias, kurios suteiktų galimybę išgyventi naujus potyrius ir pažvelgti į save, savo gyvenimo būdą iš naujų perspektyvų. Kurdami taip pat siekiame išlaikyti visalypį vientisumą istoriniame, visuomeniniame bei geografiniame kontekstuose. Pritariame F. L. Wright minčiai, kad pasiekus vientisumą architektūroje, darome didelę paslaugą savo moralinei prigimčiai.

1. Esama padėtis Šiaurinė teritorijos dalis.

Pietinė teritorijos dalis.

Musninkų centrinės aikštės viduryje esantis pašto pastatas (raudonas apskritimas sklypo plane) dalija teritoriją į dvi dalis. Šiauriau nuo pašto esančią teritorijos pusę apibūdina fizinis artumas Švenčiausiosios Trejybės Bažnyčiai. Šiai pusei suteiktas musninkiečio, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vasario 16-os akto signataro, kunigo Alfonso Petrulio vardas.

Su Alfonso Petrulio aikšte kontrastuoja kitoje pašto pastato pusėje esanti teritorija. Ją nusako čia esančios utilitaristinės paskirties objektai: stotelė, viešasis lauko tualetas ir šulinys (šis nepatenka į projekto sklypą). Pasak sutiktų vietinių ir miestelio seniūnės, savaitgaliais šioje pusėje vyksta neformalus turgus iš aikštelėje sustojusių automobilių bagažinių. Už stotelės (kaip matoma nuotraukoje) yra miškelis, kuriame yra

Pagrindinė šios pusės vizualinė savybė – Arkangelui Mykolui skirtas paminklas. Ši pusė atlieka reprezentacinę, „traukos centro“ funkciją: čia rengiamos miestelio šventės, koncertai, įrengta vaikų žaidimų aikštelė.

Šioje pusėje miškelis išsiskiria iš likusiosios teritorijos tuo, kad čia žemė nėra padengta vien tik žole, bet ir samanomis.

viešasis tualetas bei praėjimas į Parko gatvę, esančią kitoje teritorijos pusėje.

Teritorijų planavimo teisinės bazės ir nagrinėjamai teritorijai galiojančių reglamentų aprašymas. Siekiant darnaus teritorijos vystymo, kuris apimtų žemės naudojimo prioritetus, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą, Musninkų teritorijos planavimas turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įsakymą. Kadangi į Musninkų sklypą įeina teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tokios kaip viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zona (535 m2), kelių apsaugos zona (595 m2), elektros tinklų apsaugos zona (62 m2), kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zona (2361 m2), vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zona (249 m2), šioms teritorijoms galioja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

Žemės sklypo planai

Žemės sklypo planas

Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija, patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu, nusako žemės naudojimo paskirtį. Musninkų teritorijos atveju, ji apima tris suformuotus sklypus, kurie turi skirtingas naudojimo paskirtis. Žemės sklypo Nr 4400– 5603–0290 naudojimo būdas yra atskirųjų želdynų teritorijos, tad jam galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas” (toliau – Tvarkos aprašas). Žemės sklypo Nr. 4400–5603– 0301 naudojimo būdas: bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos), bei atskirųjų želdynų teritorijos. Jam dalinai galioja minėtas Tvarkos aprašas. Žemės sklypo Nr. 4400–5603–0312 (Vilniaus g. 5, Musninkai) naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos

2. Konteksto analizė

Širvintų rajono savivaldybė yra Lietuvos pietryčiuose, 50 km nuo Vilniaus šalia automagistralės Vilnius–Ryga. Savivaldybė ribojasi su Vilniaus, Kaišiadorių, Jonavos, Ukmergės, Molėtų rajonų ir Elektrėnų savivaldybėmis.

Musninkų miestelis įsikūręs šalia strategiškai svarbių magistralių: 1. A1 jungiančios Vilnių, Kauną, Klaipėdą 2. A2 jungiančios Vilnių ir Panevėžį

Širvintų rajono savivaldybė

Musninkų miestelis įsikūręs Musninkų Seniūnijoje, Širvintų rajono savivaldybėje. Musninkų miestelis yra Musninkų seniūnijos centras, kuri yra išsidėsčiusi Širvintų rajono centre ir pietvakariuose. Musninkų miestelis nuo Širvintų savivaldybės centro – Širvintų – nutolęs 13 km į pietvakarius ir per 7 km į vakarus nuo Kernavės. Musninkų seniūniją sudaro 52 kaimai, seniūnija užima 5 461 ha žemės ploto, iš kurio didžiąją dalį užima žemės ūkio paskirties plotai (74%), miškai (13%).

Valstybinės reikšmės keliai

Tai miesteliui suteikia išskirtinių privalumų - miestelį paprasta pasiekti mašina, galima užsukti važiuojant pro šalį. Tai patrauklu turistams, dviratininkams, keliaujančioms šeimoms bei visiems kitiems, kuriems reikia stotelės kelionės metu.

Istoriškai Musninkų lokacija vaidino svarbų vaidmenį – pravažiuojantys srautai tapo svarbia prekybos miestelio turgaus dalimi. Upės Musės atkarpa nuo Musninkų iki Čiobiškio – itin mėgstama baidarių sporto entuziastų.

Musninkų miestelis

Infrastruktūros analyzė

Vizualinė Širvintų topografinė analizė

rajono

bei

Musninkų

miestelio

2km Lietuvos topografinis žemėlapis (pažymėta: Širvintų rajonas)

Lietuvos topografinis žemėlapis (pažymėta: Musninkų centrinė aikštė)

Kraštovaizdis ir upės Musės reikšmė.

500m

Šalia Musninkų tekanti upė Musė – tai vienas didesnių Neries intakų, esantis dešinėje. Musios baseinas labai antropogenizuotas (pakeistas žmonių veiklos): miškai dengia tik 13% jo ploto, kanalizuota apie 52% visų intakų. Nepaisant to, apylinkėse esanti augmenija – itin ryški vietovės identiteto dalis, kurią norisi pabrėžti ir išsaugoti.

Manoma, kad nuo šios upės pavadinimo ir kildinamas Musninkų miestelio pavadinimas. Tiesa, pačios upės vardo sąsaja su vabzdžiu muse yra abejotina – svarstomas ryšis su žodžiais musti („tirštėti verdant, suvirti“), su-musti („sušusti, patižti, apipūti“), musos („pelėsiai“), musyti („trauktis mūsais, gliaumyti“).

Istoriškai upė Musė buvo lygiavertė regiono sudedamoji dalis, formavusi krašto veidą, vietos gyventojų įpročius, buvo naudojama pagal jų poreikius (turimas omeny intakų kanalizavimas).

Musninkiečiai svarbia laiko legendą apie Barborą Radvilaitę, bandžiusią karieta važiuoti per upę Musę pavasarinio potvynio metu. Pagauta srovės kunigaikštytė ėmė melstis savo globėjai šventajai Barborai, jos maldos buvo išgirstos ir ši sėkmingai išvairavo į krantą. Atsidėkodama, Barbora Radvilaitė aukštoje terasoje virš Musės upės Šv. Barboros garbei pastatė medinę koplytėlę; jos vietoje pastatyta dabartinė mūrinė koplyčia – itin svarbus miestelio simbolis.

Musninkų miestelis istorinėje perspektyvoje

1874

1927-1940

1915

1940-1944

Musninkų miestelis istorinėje perspektyvoje

Musninkų istorija prasideda padavimuose. Pasak vieno iš jų, įvedus Lietuvoje krikščionybę ir išgriovus centrinę senosios lietuvių tikybos šventyklą Vilniuje, krivių krivaitis atsikėlė į Musninkus (vietoj Kernavės). Pagal istoriniuose šaltiniuose interpretuojamą informaciją istorikai spėja, kad XIV a. kovų su kryžiuočiais laikotarpiu Musninkai tiekė maistą Kernavės piliai.

Iki 1422 m. žinoma, jog Musninkų dvaras priklausė Kristinui Astikui-Astikevičiui, vienam iš žymiausiųjų Vytauto bajorų. Po jo mirties senieji Musninkai (tada jau buvo atsiskyrę Senieji ir Naujieji Musninkai) perėjo jo sūnui Baltramiejui. Po Astikavičių, Musninkai priklausė Radviloms. Šiuo periodu žinoma, kad į Musninkų dvarą dažnai atvykdavo ir čia viešėdavo garsioji Brabora Radvilaitė, kuri vėliau tapo karaliaus Žygimanto Augusto žmona. 1561 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas leido Jeronimui Seniavskiui (žmona – Ežbieta Radvilaitė) kurti miestą, rengti turgus, laikyti smukles.

Musninkų dvaras

Po Radvilų, XVII a. Musninkus perėmė Kiškos. Ona Kiškienė Musninkus paveldėjo iš tėvo Jono Radvilos. kurių giminė anot istorinių šaltinių išnyko dar 1653 m.

Musninkų dvaras

Musninkų miestelis istorinėje perspektyvoje

1920 m. Musninkuose ir jų apylinkėse vyko aršios lietuvių ir lenkų kovos (dalis vadinamųjų Širvintų-Giedraičių kautynių, kartais vadinamų Širvintų-Giedraičių-Musninkų kautynėmis).

1940-1953 m. Musninkuose ir apylinkėse vyko ginkluotas pasipriešinimas okupantams. Musninkų valsčiuje porą šimtų vyrų sutelkė partizanų vadas Jonas Misiūnas (Žalias Velnias). Viena pirmųjų susikūrė DKA (Didžiosios kovos apygarda). 1941 m. rugsėjo 5 d. nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Pivonijos šile prie Ukmergės nužudyta apie 180 Musninkų valsčiaus žydų. 1944 m. liepą Musninkų valsčiuje J. Misiūnas (slapyvardis Žalias velnias) ėmė telkti lietuvių partizanus, jie du kartus užėmė miestelį ir išlaisvino suimtuosius. Nuo 1945 m. apylinkėse kovojo Didžiosios kovos apygardos A rinktinės 1-asis batalionas. 1940–41 ir 1944–53 metais sovietų valdžia uždarė į lagerius arba ištrėmė daugiau kaip 40 Musninkų gyventojų. Svarbi Musninkų istorinio identiteto dalis yra Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Vasario 16-osios signataras, kunigas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas ir visuomeninkas Alfonsas Petrulis. Signataras mirė Musninkuose, ir yra čia palaidos. Jo garbei pavadinta miestelio gimnazija ir centrinė miestelio aikštė.

Paminklas Musninkų valsčiaus savanoriams

Pagrindiniai Musninkų miestelio architektūriniai ir bendruomeniniai objektai.

Pagrindiniai Musninkų apylinkių registruoti “turistiniai objektai”/

5 1 4

7 8 9

11 12

1. Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia, esanti greta Alfonso Petrulio aikštės. 2. Savivaldybės ir pašto pastatas, esantis priešingoje aikštės pusėje nuo bažnyčios. 3. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija, turinti atnaujintą sporto aikštyną. 4. Tvenkinys su greta esančia poilsio zona-pavėsine. 5. Musninkų bažnyčios varpinė 6. Musninkų senosios kapinės 7. Buvusi Musninkų vaistinė 8. Parduotuvė 9. Alfonso Petrulio aikštė 10. Centrinės aikštės tęsinys 11. Kavinė 12. Kebabinė 13. Barboros Radvilaitės Koplytėlė 14. Musninkų vandens malūnas 15. Musninkų senosios žydų kapinės

Pakalbinę vietinius ir pasikonsultavę su savivalda supratome, kad nepriklausomai nuo miestelyje išsidėsčiusių įdomių objektų, nėra nieko, kas juos tarpusavyje vienytų. Šalia bažnyčios esanti Alfonso Petrulio garbei pavadinta aikštė pasirodė kaip pagrindindinė vieta, turinti geografinio centro potencialo, tik ir laukianti jos išryškinimo. Bendraudami su vietos gyventojais ir savivaldybe supratome, kad čia taip pat nėra bendruomenę buriančio taško; miestelis neturi jo istoriją ir identitetą vienijančio naratyvo.

3. Poreikių analizė Pokalbis su seniūnija. Kaip esminį projekto lūkestį Širvintų rajono savivaldybės investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja įvardijo aikštės reprezentatyvumą. Kadangi tai svarbi vieta tiek vietiniams gyventojams, tiek pravažiuojantiems pro šalį ir užsukantiems miestelio lankytojams, savivaldybė akcentavo aikštės patrauklumą turistams. Anot jos, tai yra tiek pat svarbu, kiek aikštės funkcionalumas ir jaukumas musninkiečiams. Pabrėžta, kad privalu atsižvelgti į visas gyventojų bei lankytojų grupes: senjorus, jaunas šeimas su mažais vaikais, miestelio jaunimą, dirbančiuosius bei turistus. Savivaldybės atstovė išskyrė ir istoriją kaip aikštei svarbų elementą. Musninkų istorijos kontekste, anot jos, svarbiausi yra Musninkų dvaras bei miestelyje gyvenusi žydų bendruomenė, iš čia kilęs Alfonsas Petrulis. Projekto teritorijoje svarbus yra ir turgavietės elementas. Musninkų turgus turi gilias tradicijas, nuo seno traukė pirklius bei pirkėjus, tad turgavietė yra svarbi miestelio dalis. Kadangi turgus vyksta tik savaitgaliais, svarbu tai, kad ši erdvė likusiomis savaitės dienomis būtų funkcionali ir naudojama vietinių gyventojų bei turistų. Taip pat aptarėme ir kitus viešųjų erdvių planus Musninkuose. Planuojama atnaujinti netoliese aikštės esančią tvenkinio teritoriją, sutvarkant krantinę, tobulinant pavėsines bei kitas poilsiui skirtas zonas.

Turintys vaikų vietiniai išskyrė aplinkos saugumą ir jos pritaikymą žaidimams. Jaunimas išsakė poreikį erdvei, kurioje galėtų leisti vakarus su draugais, taip pat pabūti vieni ramioje aplinkoje, pajusti supančią gamtą. Musninkiečiams labai svarbūs bendruomenės užsiėmimai. Jie didžiuojasi anksčiau miestelyje vykusiomis sporto šventėmis, atvykstančiais atlikėjais bei gražėjančiu miesteliu. Gyventojai noriai ir aktyviai naudojasi miestelyje jau esančiomis viešosiomis bendruomenės erdvėmis – sporto aikštynu prie gimnazijos, tvenkinio teritorijoje esančia pavėsine. Visa tai rodo, jog viešos, į bendruomenę orientuotos erdvės yra svarbi ir reikalinga kasdienybės dalis.

Pokalbis su vietiniais gyventojais.

Išvada.

Kadangi projekte teikiame svarbą bendruomenei, apsilankymo Musninkuose metu kalbinome vietinius gyventojus. Paklausus, ko jie tikisi iš aikštės, dauguma pabrėžė svarbą to, kad aikštėje būtų gera ir jauku leisti laiką su draugais ar šeima.

Tiek savivaldybė, tiek vietiniai gyventojai svarbiausiais lūkesčiais aikštei įvardijo bendruomenei skirtą erdvę bei miestelio reprezentaciją. Aikštė, anot jų, turėtų būti patraukli tiek musninkiečiams (kaip vieta kasdieniam laisvalaikiui, renginiams bei turgui), tiek miestelio svečiams. Jų manymu, ši erdvė galėtų tapti vienu iš apylinkių traukos taškų.

4. Įkvėpimo šaltiniai Ryue Nishizawa – Fukita Pavilion.

Anne Holtrop – Trail House.

Dvi švelniai besiliečiančios išlenktos plokštumos sudaro organiškos formos tūrį, kurio visi keturi kampai susiliečia ir tokiu būdu sukelia nesvarumo jausmą. Individas tarsi tampa priklausomas ne nuo pastogės, o nuo paviljoną supančios gamtos. Kitaip tariant, tai architektūra, kurioje galima „pasislėpti“, susitapatinti su supančia gamta. Musninkų centrinėje aikštėje projektuojamas stalas taip pat kontrastuoja su supančia gamta daugeliu aspektų: lengvumu, glotnumu, spalva. Tačiau tas kontrastas leidžia dar labiau atkreipti dėmesį į aplink esančios gamtos ypatybes.

Trail House – tai namas, kurio planas buvo sukurtas naudojantis esamų takų fragmentais. Ši struktūra yra tokios pat formos kaip takas – ji vinguriuoja pagal kraštovaizdį. Mūsų projekte esami takai yra išsaugomi ir pabrėžiami. Norime, kad gyventojų suformuota aikštės struktūra formuotų šios vietos ateitį.

Junya Ishigami – Impossibly Thin Table.

Sou Fujimoto – Serpentine Pavilion.

Kaip apibūdina pats architektas, šis paviljonas tai laukas-struktūra, kuri skatina žmones tyrinėti kraštovaizdį iš įvairiausių perspektyvų. Šis projektas įkvepia kurti laisvą architektūrą, kuri skatina atradimus, bendravimą bei įvairiausius nuotykius. Musninkų stalas taip pat yra laisva struktūra, tarsi beformė. Tokia organiška, jog ją nagrinėjant galima atrasti daugybę netikėtumų bei pažvelgti į Musninkus iš įvairiausių kampų.

„Neįmanomai plonas stalas“ – tai itin plona horizontali plokštuma, paremta keturiomis kojomis. Analizuojant šio projekto planą, išoriniai metalo plokštės kraštai primena kambario sienas, o lėkščių bei vazonų kompozicija – baldus išsidėsčiusius kambaryje. Vakarienė ant stalo priklauso nuo tikslios visų stalo elementų padėties: jei vienas iš jų pajudėtų, plonas stalviršis susvyruotų, o vakarienė sugriūtų. Šis projektas įkvėpė stalo, kaip „lizdo“ konceptui. Musninkų stalas taip pat neša didžią bendruomeniškumo atsakomybę.

5. Projekto tvarūs ir inovatyvūs sprendimai

Nors vėjo energija yra atsinaujinanti ir eksploatacijos metu neišmetanti emisijų, tai tik viena medalio pusė. Mentės – vienos iš svarbiausių vėjo turbinų komponenčių – pagamintos iš kompozicinės medžiagos šiuo metu laikomos netinkamomis perdirbti. Artėjant pirmosios bangos (2000-2005 m.) komercinių vėjo turbinų įrenginių eksploatavimo pabaigai, menčių šalinimo problema tik pradeda ryškėti kaip dar viena grėsmė ateičiai.

Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2050 m. visame pasaulyje bus 43 milijonai tonų vėjo turbinų menčių atliekų. Sukurtos tam, kad atlaikytų uraganinius vėjus, mentės negali būti lengvai sutraiškytos, perdirbtos ar panaudotos iš naujo. Dauguma menčių yra pagamintos iš polimerinio kompozito, daugiausia sustiprinto stiklo pluoštu, kai kuriais anglies pluoštais ir hibridiniu stiklo pluošto bei anglies pluošto deriniu. Skaičiuojama, kad iki 2022-ųjų vidutiniškai Europoje kasmet nebenaudojami tampa 3800 vnt. menčių. Turint omenyje, kad 1 MW jėgainėse yra 10 tonų kompozicinių neperdirbamų medžiagų, tai ekvivalentu 50 tūkstančių tonų atliekų per metus. Europos Sąjungoje, kuri griežtai reglamentuoja į sąvartynus galinčias patekti medžiagas, kai kurios mentės deginamos krosnyse, kuriose gaminamas cementas arba elektros energija. Tačiau šių menčių energijos kiekis yra silpnas ir netolygus, o degantis stiklo pluoštas išskiria teršalus. Alternatyva vėjo jėgainių menčių perdirbimui – jų pritaikymas kitiems tikslams: vaikų žaidimų aikštelių įrangai, lauko baldams, suolams, pavėsinėms, tiltams ir pan.

Literatūros apžvalgoje paprastai konstatuojama, kad turbinų mentės yra saugios naudoti viešosiose erdvėse. Tačiau tam reikalingos papildomos atsargumo priemonės, pvz. paviršiaus apdorojimas, kad vartotojai nesusižeistų į aštrius stiklo pluošto kampus ir kad medžiaga nesuirtų dėl UV spinduliuotės bei drėgmės poveikio. Taip pat pastebima, kad vėjo jėgainių menčių ar jų dalių pernaudojimas architektūroje dažniausiai yra atsitiktinis dėl jų specifinių matmenų. Vis dėlto tikimasi, kad pjaunant mentes į praktiškai tinkamus konstrukcinius elementus galimas pritaikymas bus įvairesnis. Tam reikalinga dviejų etapų procedūra. Pirma, mentės yra suskirstomos į daugkartinio naudojimo konstrukcinius elementus, pvz., plokštes (iš apvalkalų ir šlyties juostų) ir sijas (iš dangtelių). Antra, gauti elementai naudojami kito produkto gamybai. Tikslui sužinoti, ar projektas gali būti įgyvendintas naudojant antrinę kompozicinę medžiagą, buvo kreiptasi į „GP Renewables“ – vieną pirmųjų įmonių pasaulyje siūlančių architektūros sprendimus iš nebe ekspoltuojamų menčių. Įvertinę projekto brėžinius, šios įmonės ekspertų atsakymas buvo teigiamas. Darbo gale pateikti preliminarus samatos skaičiavimai.

1. Priekinis kraštas; 2. galinis kraštas; 3. Šlytis; 4. Sparno dangteliai; 5. Rišančiosios jungtys; 6. Apvalaklas

6. Apie: „Ilgiausias stalas Lietuvoje“

Apie projektą. Šiuo projektu siekiame įgalinti Alfonso Petrulio aikštę ir šalia esančią turgavietę atliepiant tiek vietos gyventojų, tiek potencialių Musninkų miestelio lankytojų poreikius. Šiomis dienomis yra priimtina, kad architektūra ir urbanizmas gali išlaisvinti ir įgalinti erdves bei jose sąveikaujančius žmones, o projektuotojų kuriamos vietos gali būti pritaikomos pagal pačių erdvių naudotojų poreikius ir norus. Keičiant erdves svarbu nepamesti jų identiteto, net priešingai – išryškinti tai, kas jau yra, bet galbūt neakcentuota. Tikėdami šiomis idėjomis, šiame projekte išsikeliame uždavinius, kuriais siekiame išspręsti vietovės problemas: – įgalinti miestelio centre esančią erdvę taip, kad ši tenkintų stiprios vietos bendruomenės poreikį burtis, leisti laiką drauge; – suteikti erdvei jaukumo, saugumo, žaismingumo ir pritaikyti dalį erdvės jaunoms šeimoms su vaikais;

– pritaikyti erdvę jaunimui, kad šis galėtų leisti laiką su draugais tiek dinamiškoje, tiek ramioje aplinkoje; – sudaryti sąlygas senjorų poilsiui ir bendravimui; – sukurti patogią erdvę savaitgaliais vykstančiam turgui, radikaliai nepakeičiant erdvės funkcijos likusiomis savaitės dienomis; – sukurti miestelio objektus ir istoriją vienijantį naratyvą, taip suformuojant vietiniams ir turistams patrauklų Musninkų identitetą; – paversti erdvę patrauklią turistams – funkcionalus instagrammable objektas – ilgiausias stalas Lietuvoje – miestelio centre; – išsaugoti ir išryškinti erdvėje esančią išskirtinę medžių ir samanų dermę. Visus šiuos uždavinius įgyvendiname sukurdami funkcionalų stalą, kuris kviečia jau esančią bendruomenę burtis į vieną vietą; stalas apjungia turgaus erdvę su Alfonso Petrulio aikšte.

Stalo konceptas.

Planologiniai sprendimai

Stalą pasirenkame kaip baldą, kuris kviečia burtis. Tai objektas, kurio veikimo principas – paviršius ir jį išlaikančios kojos – yra paprastas, todėl neįpareigojantis ir lengvai prisitaikantis prie kintančių žmonių poreikių.

Visų pirma, svarbu pabrėžti, jog projektuodami Musninkų viešąsias erdves, dėmesį itin kreipėme į esamos infrastruktūros išlaikymą. Projektas integruoja esamus žmonių išmintus takus, esamą stotelę, bei prisitaiko prie geografiškai svarbios Vilniaus gatvės judrumo.

Stalas yra visa ko centras: prie jo vyksta pokalbiai, prie jo valgoma ir dalinamasi maistu, jis tampa tinkamu paviršiumi įvairiausio pobūdžio žaidimams, prekystaliu prekybai, vieta poilsiui. Tai savo konstrukcija statiškas, ilgaamžiškumo siekiantis objektas, kurio funkcionalumas yra itin dinamiškas.

Stalas pakyla bei nusileidžia atsižvelgiant į pėsčiųjų poreikius: ties kiekviena intersekcija su esamu taku stalas nusileidžia iki žemės, tokiu būdu išlaikant gyventojams įprastus praėjimus. Stalas nusileidžia (iki iš 75cm į 50cm aukštį) taipogi tose vietose, kurios rodo didį potencialą prisėdimui. Baldas pakyla iki 2,5m aukšio tik vienoje vietoje – estradoje, kuri skirta miestelyje vykstantiems renginiams, ir tokiu būdu atlieka pastogės funkciją.

Padarę teritorijos visapusišką analyzę, supratome, kad Musninkų gyventojai mėgaujasi bendruomenės susibūrimais, koncertais bei turgaviete. Kitais žodžiais, gyventojai siekia bendruomenės artumo, tad Musninkų stalo projektas ir fokusuojasi ties bendruomeniškumo bei socialiai tvarios visuoumenės gdymu.

Kas liečia vegetaciją, projektas integruoja pilnai teritorijoje esantį landšaftą, ir taikosi prie jo. Stalas raizgosi aplink medžius, augalija taip pat daro didelę įtaką funkcinėms zonoms. Planuojame išsaugoti sveikus medžius teritorijoje bei papildomai apželdinti ribą tarp kelio ir aikštės (taip sukuriant tarsi permatomą, gyvą atskirtį nuo triukšmo.

P r o j e k t o

Musninkams siūlomas stalas tai tarsi sija: jis jungia dvi pašto pastato atskirtas erdves – erdvę prie autobusų stotelės, savaitgaliais virstančią turgaviete, ir Alfonso Petrulio aikštę. Pirmojoje erdvėje atsiranda galimybė atsisėsti ir atsigulti laukiant autobuso ar ilsintis tarp medžių, čia taip pat atsiranda didelis visa vienijantis prekystalis turgui – istoriškai svarbiai miestelio tradicijai. Antrojoje erdvėje stalas virsta žaidimų vieta vaikų fantazijai su galimybe čiuožti, ropoti, laipioti, šokinėti, toliau stalas virsta arka – atlikėjų pasirodymo vieta, šalia kurios stalas virsta suolu mėgautis pramogomis, bendrauti tarpusavyje ar tiesiog stebėti aplinką, na ir galiausiai tiesiog stalu, prie kurio galima burtis ir atsipūsti, esant poreikiui pabūti vienam. Taigi, daugybę funkcijų savyje talpinantis stalas apjungia skirtingas amžiaus grupes ir leidžia tenkinti jų poreikius neišskiriant bendruomenės, bet ją suburiant į vienį. Kuriamų keturių funkcinių zonų konkretizacija: I. Ramybė pamiškėje. Stalas šioje vietoje vinguriuoja aukštyn–žemyn, tokiu būdu formuodamas ištisą suoliuką su atramomis. Ši vieta intenciškai pasirinkta būtent ten kur teritorija augalija yra guviausia. Tai ramybės erdvė skirta prisėsti ar prigulti medžių paunksmėje. Vieta, kur gyventojai, bei lankytojai pagyvins savo ryšį su supančia gamta. II. Šurmulys turgavietėje. Stalas šioje vietoje šliejasi palei gatvę, nes tai – įprasta Musninkų turgaus lokacija. Tai vientisas stalas (su montuojamais skėčiais) kuris suteikia ilgą paviršių išsidėlioti produktus, skanauti, ar tiesiog prisėsti ir dalyvauti turgavietės šurmulyje. III. Vaikų fantazijos. Baldas šioje vietoje vinguriuoja, suteikdamas erdvės įvairiausioms vaikų fantazijos. Sukuriamas begalo platus žaidimų spektras: erdvės landžiojimui, laipiojimui, čiuožimui ir dar daugiau. Šioje erdvėje bus tikrai sužadintos vaikų bei jų tėvelių fantazijos. IV. Estrados Įspūdžiai. Tai Mūsninkų estrada, kuri apgaubia daugybę įmanomų funkcijų tokių kaip mokyklos pasirodymai, parapijos renginiai, miestelio festivaliai, parodų pristatymai, koncertai, bei pasisakymai. Tai erdvė pažindintis su kultūra bei vienas kitu.

Estetiniai sprendimai.

Stalo formą diktuoja jį supanti aplinka – tai erdvėse augantys medžiai ir šalia Musninkų tekanti upės Musės vaga. Viena vertus, šis baldas su jį supančia gamta kontrastuoja – plienas ir kompozitinė vėjų turbinų medžiaga byloja dirbtinumą, žmogaus indėlį, stalo paviršius yra lygus, neturintis tekstūros, savo spalva ir konstrukcija yra lengvas, švarus, todėl turintis savotiškos mistikos. Kita vertus, objektas susilieja ir netgi papildo gamtą – organiškai apjuosdamas ir aplenkiantis medžius, jis organiškai išryškina jų buvimą, netikėti nuolydžiai ir pakilimai, vingiuojanti forma primena Musės formą ir tėkmę, jis netikėtas, tačiau ilgaamžiškas ir nepajudinamas. Musninkų stalas gali tapti turistų traukos objektu, kadangi tai būtų ilgiausias stalas Lietuvoje. Jo ilgis siektų rekordinius 246 metrus.

Kartu, tai itin fotogeniškas objektas: ryškus, kontrastingas, gamtą bet kuriuo sezonu papildantis ir išryškinantis stalas. Šis baldas įspūdingas ne tik iš vietos, bet ir pakilus aukščiau su dronu. Tad neabejotinai Musninkų stalas taptų instagramiškas (angl. instagrammable) – tokiu objektu, kuris savo išvaizda būtų itin malonus akiai ir atrodytų puikiai nuotraukose socialiniuose tinkluose.

Galiausiai, ši vieta miestelio svečiams bei turistams taps patraukli dėl savo funkcionalumo. Pro šalį važiuojantys dviratininkai galės sustoti poilsiui ir atokvėpiui, čia piknikauti galės šeimos su vaikais, į miestelį žmones kvies įspūdingas savaitgaliais veikiantis turgus, erdvė taps patrauklia įvairiems festivaliams bei kitokio pobūdžio renginiams.

Instagramiškumas – tai šiuolaikinei architektūrai bei dizainui svarbus estetinis bruožas, leidžiantis užtikrinti darbų populiarumą virtualioje erdvėje. Tam pasitelkiamas spalvinis kontrastas, medžiagos dirbtinumas, autentiška atmosfera ir netikėtumas, patrauklus apšvietimas ir įdomus rakursas. Tad estetiškas ir dinamiškas baldas pagrindinėje miestelio aikštėje padėtų išgarsinti Musninkų vardą ir susilauktų daugybės lankytojų, norinčių įsiamžinti šalia. 42

7. Ekonominė projekto analizė Projekto biudžeto įvertinimas. Ekonominės analizės metu buvo svarbu atsakyti į klausimą, kokios investicijos būtų optimaliausios Musninkų centrinės aikštės dydžio (~ 4395 m2) teritorijos pokyčiams. Tam buvo sudaryta palyginamoji grupė, skirta parkų bei aikščių renovacijų projektams, kurie buvo įgyvendinti ar pradėti per paskutinius 5 metus. Tokiu būdu tikėtasi iš grupės projektų išskirti tinkamą projekto vertė per kv. metrą daugiklio išraišką, kurią padauginus iš Musninkų centrinės aikštės dydžio būtų rastas projekto biudžetas. Visgi, atlikus šią pirminę palyginamąją analizę suprasta, kad projekto vertė per kv. metrą nėra tinkamas būdas įvertinti Musninkų centrinės aikštės projekto biudžetą, todėl nuspręsta analizę išplėsti: 1) variacija tarp gautų daugiklių yra pernelyg didelė, kad būtų galima išskirti aiškią tendenciją, todėl į analizę reikalinga įtraukti naują palyginamąjį daugiklį – projekto vertė per gyventojų skaičių; 2) pirminė palyginamoji grupė yra sudaryta iš projektų Lietuvos didmiesčiuose, tačiau Musninkų projektui įvertinti reikalingas pavyzdys iš mažesnių šalies centrų – todėl į analizę įtrauktas Širvintų miesto centrinės aikštės įrengimo projektas.

Iš atliktos analizės galima daryti išvadą, jog daugiklis projekto vertė per gyventojų skaičių turi daugiau aiškinamosios galios nei projekto vertė per kv. metrą. Pavyzdžiui, lyginant Vilniaus projektus matoma centro–periferijos tendencija. Kitaip tariant, projektai išsirikiuoja pagal artumą miesto centrui, o daugiklis mažėja tolstant nuo centro. Šią tendenciją patvirtina kitų miestų projektai. Atsižvelgus į šią išvadą, Musninkų centrinės aikštės renovacijos projekto biudžetui įvertinti buvo naudojamas projekto vertės per gyventojų skaičiu daugiklis, o kaip bazė šiam rodikliui rasti buvo pasitelktas 2020-ųjų metų III ketvirtį baigtas Širvintų miesto centrinės aikštės projektas. Šis konkretus pavyzdys projekto biudžetui įvertinti tinka ne tik dėl to, jog tai yra Lietuvos periferijoje esantis miestas, bet ir todėl, kad Musninkai priklauso Širvintų miesto savivaldybei. Analizės rezultatas – Musninkų centrinės aikštės rekonstrukcijos biudžetas turėtų būti vertinamas 144,758 eurais.

Projekto samata. Projekto sąmatą siekta įvertinti pagal tai, kokia žaliava būtų naudojama projektuojamiems lauko baldams gaminti. Pirmuoju scenarijumi vertinta projekto sąmata, kai baldai gaminami iš plieno. Antruoju – kai baldai gaminami iš specialiai šiam projektui pritaikytų ir apdorotų nebeksploatuojamų vėjo turbinų menčių medžiagos. Tokiu būdu siekta ne tik sudaryti pasirinkimo variantus sprendimų priėmėjams, tačiau ir palyginti konvencinės žaliavos sprendimą su nekonvenciniu – kompozicinės medžiagos iš vėjo turbinų menčių – kuris šiuo atveju yra ir pigesnis.

Partneriai * Terra Modus. Kad įgyvendintumėme projektą kuo tiksliau, labai praverstų viešųjų erdvių 3D matavimai ir modeliavimas, kuriuos teikia įmonė Terra Modus. Galimai reikėtų ir infrastruktūros skaitmenizavimo paslaugų. * Darom.lt tiekia labai daug projektui reikalingų įrankių, tokių kaip: vaikų žaidimų aikštelių įranga, vandens kolonėlės ir geryklėlės, suoliukai bei įspėjamieji paviršiai neregiams. Šiukšeledžės ir šviestuvai (jau įtraukti į projekto samatą) išsirinkti iš UAB “Naujieji ženklai” katalogų. *

LG teikia aukštos kokybės elektroniką ir įvairią aparatūrą, kuri

bus naudojama miestelio koncertų bei įvairiausių pasirodymų metu. Kalbame apie mikrofonus bei garso įrangą bei apšvietimą. * UAB “Scenos techninis servisas” paslaugos būtų pasitelktos įrengti scenos apšvietimą ir elektronikai, reikalinga atlikti pasirodymus. * Į baldą integruotu apšvietimu pasirūpinti galėtų UAB “Selteka” (BIOWNLIGHT), projektuojanti išmanius LED šviestuvus. * Projektavimo paslaugos, kurios yra itin svarbios šiame kompleksiniame projekte būtų atliktos UAB “Projektai ir Co” komados. * Teritorijos prieigomis ir vandens nutekėjimo sistemomis pasirūpintų UAB “Betono mozaika”. * BAREMA Rytai teikia projektui reikalingas informacines lenteles. * Artechnikos saugumo sprendimai būtų integruoti projekte naudojant vaizdo stebėjimo įrangą (kameras), bei perimetro apsaugos sistemas. * Maitinimo ir energijos stebėjimo sistemą įrengtų UAB “Schneider Electric Lietuva”.

Literatūra

Šaltiniai

Jankevičienė, Algė. Musninkų bažnyčia, Švč. Trejybės bažnyčia. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 293-294.

https://www.sirvintos.lt/lt/projektai/ivykdyti-projektai/sirvintu-miesto-centrines-aikstes-irengimas/3326

Masteika, Romas. Baltosios gulbės legenda: [apie Musninkų bažnyčią, p. 162-164]. – Iliustr. // Kaimų istorijos. – Vilnius, 1995. – T. 1, p. 162-164.

https://gp-renewables.energy/wp-content/uploads/2020/12/urban-architecture-from-recycled-wind-blades.pdf

Musninkų bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija: nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m : monografija. – Vilnius, 2000. – T. 3, p. 29-30. Kviklys, Bronius. Musninkai. Musninkų apylinkės. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 520-522.

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0921344920307114

Musninkai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 646.

https://www.designboom.com/architecture/ryue-nishizawa-places-fukita-pavilion-amongstthe-trees-11-11-2013/

Lesčius, Vytautas. Mūšis dėl Širvintų. – Iliustr., žml./ Vytautas Lesčius, Arvydas Anušauskas // Kovų istorijos: XX amžius. – Vilnius, 2008. – T. 2, p. 63-65

https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/verslas-pranesa/vejo-energetikos-sektoriaus-dalyviai-aktyviais-veiksmais-siekia-visisko-vejo-elektriniu-perdirbimo-ar-antrinio-panaudojimo.d?id=88813855

https://www.archdaily.com/384289/serpentine-pavilion-sou-fujimoto

Musninkai. – Iliustr. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass), 1959. – T. 19, p. 417-418.

https://www.archdaily.com/57846/trail-house-anne-holtrop

Kviklys, Bronius. Musninkai. Musninkų apylinkės. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 520-522.

https://www.archdaily.com/904732/architecture-from-someones-imagination-is-not-enough-interview-with-junya-ishigami/5bd34213f197cc1727000022-architecture-from-someones-imagination-is-not-enough-interview-with-junya-ishigami-photo

Abromavičius, Stanislovas. Musninkų partizanai. // Abromavičius, Stanislovas. Žalio Velnio takais. – Kaunas [i. e. Kaišiadorys], 1995. – P. 48-49.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Mus%C4%97_(up%C4%97)

Alekna, Viktoras. Ūžė žalia giria: sovietų prievarta ir laisvės kovos Širvintų rajone 19401953 m. – Vilnius,1999. – 486, [2] p., [12] iliustr. lap. Didžiosios kovos apygarda: [apie apygardos kūrimasį Musninkų valsčiuje, p. 324]. – Iliustr. // Lietuvos partizanai 1944-1953 m. – Kaunas, 1996, p. 324-344.

https://di-a.de/en/articles-news/designedforinsta-how-instagrammability-influences-architecture/ https://structum.lt/straipsnis/r-lukoseviciutes-daudienes-svajone-issipilde-sirvintu-rajone-ne-minutes-nesigailejo-del-savo-sprendimo/ https://www.valstietis.lt/benduomenes/garsiuju-radvilu-gimines-lopsyje/92812 https://www.vilnijosvartai.lt/vietoves/musninku-seniunija/ https://www.vle.lt/straipsnis/musninkai/

Summary This project addresses our imagination as well as the unconscious human closeness to nature. Musninkai table acts as an endless tie connecting different realities: the dream-like and the real, the urban and the natural, the calm and the noisy, the local and the unknown. The main focus of the project is social sustainability: designing ways to contribute to healthy relationships within the Musninkai society. Therefore, the name “The Longest Table in Lithuania” is not meant to reflect the record length of the table but rather to accentuate the fact that this structure is welcoming and appealing to everyone - the locals and the visitors. That is, the table creates a unifying space through which various groups of the community can engage in unexpected ways and strengthen their attachment.

We see the personal sense of the space as a key to trustful and healthy social ties. Thus, to this space we add an object enabling the everyday activities to be done in a united way. Musninkai table creates and unites four different atmospheres, emphasized as essential by the locals and the municipality. The atmospheres include a peaceful rest sheltered by the trees; an authentic Musninkai market buzz; children’s playfulness and fantasies; and sensations created from performances on the stage (from small performances to regional festivals). All of these different atmospheres are interconnected by one and main – table function.

The aesthetic image of this structure was inspired by the river Musė which is of great geographical and historical importance to Musninkai town and has been forming the routine of the inhabitants for ages. The form of the table is just like a river – organic, fluid-like, and full of surprises. Such almost formless structure invites people to participate and experience the town from the angles and perspectives which have never been discovered before. Important to mention that the structure is significantly thin (6 to 9 mm) and light looking, which gives the project a dream-like, mystical look. This way the table follows the vegetational patterns of the area and helps to display the forest-like nature in the square. The fluid-like form and the weightless body wakes up our imagination and helps to perceive the space more personally but gently, without any harsh intervention.

narrative that would connect and symbolize the vigorous history of Musninkai. Our project Musninkai table enables a subtle tie of the past, the present, the future. Moreover, being contrastive and instagrammable, this object would help spread the word about the town and its history around social media attracting more traffic to the area.

While spending time in the town, we saw how much history is coded into the buildings and spaces of the town. However, there was no all-unifying

By focusing locally, we also tried to look into a bigger picture which is sustainability in the face of the climate crisis. We learned that an increasing number of wind turbines are aging and being no longer used, their parts such as blades cannot be recycled, and end up in the landfill. However, the material from which they are made is very durable and is perfect for an outside furniture. After contacting one of the distributors - GP Renewables in Poland - we confirmed that this is not only more sustainable but also more cost effective than using steel. All in all, the project “The Longest Table in Lithuania” encourages the growth of a healthy and sustainable society, attracts tourists and contributes to making Musninkai and exemplary urban redevelopment for other Lithuanian towns and cities.