KOMANDOS NARIAI: Arūnas Proberkas, Artūras Mažeika
BIRŽŲ MIESTO CENTRINĖJE DALYJE ESANČIO APLEISTO PRAMONINIO RAJONO SU PRIEIGOMIS (NUO RESPUBLIKOS IKI KĘSTUČIO GATVIŲ) KONCEPCIJA
2020
TURINYS
1. PROJEKTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, DARBO SUDĖTIS; 2. DARBO METODIKA, LITERATŪROS, ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ; 3. TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS; 4. TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA, DARNIOS IR TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS; 5. TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDIMAI; 6. ŽALIŲJŲ (TVARIŲJŲ) SPRENDINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS; 7. PROJEKTO EKONOMINIAI RODIKLIAI, PLANUOJAMOS PRELIMINARIOS INVESTICIJOS; 8. PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS; 9. LITERATŪROS SĄRAŠAS; 10. SUMAŽINTAS PLANŠETAS.
2
1. PROJEKTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, DARBO SUDĖTIS Projekto tikslas Parengti Biržų miesto centrinėje dalyje esančio apleisto pramoninio rajono (buvusios pieno perdirbimo įmonės teritorijos) su prieigomis plėtros koncepciją. Uždaviniai 1 Poreikių išpildymas. Biržų miesto apleistą teritoriją pritaikyti šiandienos ir ateities poreikiams; 2 Išmanumas. Panaudojant išmaniųjų inžinerinių, architektūrinių technologijų ir sprendinių potencialą pagerinti miesto aplinką, miestiečiams skirtas paslaugas; 3 Darnumas. Atnaujinti Biržų miesto centrinėje dalyje esančio apleisto pramoninio rajono teritoriją vadovaujantis darniosios plėtros principais ir nusistovėjusia gerąja praktika; 4 Tarpdiscipliniškumas. Skirtingų disciplinų suderinimas ieškant visapusiškai motyvuotų, integruotų ir realistiškų pasiūlymų. Darbo sudėtis Konkursinį darbą sudaro: -analitinė-tiriamoji dalis, -projektinė dalis. Analitinė- tiriamoji dalis susideda iš metodinės literatūros nagrinėjimo, esamos būklės analizės, teritorijai galiojančių reglamentų aprašymo. Projektinę dalį sudaro teritorijos funkcinė - erdvinė idėja, transporto ir pėsčiųjų srautų sprendiniai, tvarumo, darnumo principų įgyvendinimas, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, naudojamų produktų ir medžiagų aprašymas. 2. DARBO METODIKA, LITERATŪROS, ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Visame darbe taikoma metodika – nuo principų pereinama prie sprendinių, nuo smulkesnio mastelio palaipsniui pereinama prie stambesnio. Tokiu būdu pradedant nuo teisinių reglamentų ir teritorijos reikšmės miesto atžvilgiu nagrinėjimo pereinama prie sklypo analizės. Projektinėje dalyje pagal analitinėje-tiriamojoje dalyje gautas išvadas suformuojama teritorijos koncepcija, detalizuojamas kvartalas, o užbaigiama detalėmis ir medžiagų aprašymu.
3
Urbanistinė analizė BIRŽŲ MIESTO ERDVINIS MODELIS Biržų centrinė dalis išsidėsčiusi išskirtinėje gamtinėje situacijoje - tarp dviejų upių (Agluonos ir Apaščios), o šiaurinė pusė ribojasi su Širvėnos ežeru. Žalių viešųjų erdvių vystymas ir įtraukimas į miesto audinį yra vienas pagrindinių dabartinės urbanistikos uždavinių. Esama Biržų miesto viešųjų erdvių sistema - linijinė. Šiuo metu yra aktyvi viena Vytauto gatvė su piliavietės kompleksu. Atsižvelgiant į esamą gamtinę situaciją, sistema galėtų būti ne linijinė, o tinklinė. Taip formuojant erdves būtų įtrauktos upių ir ežerų pakrantės, išnaudojant esamus Biržų miesto gamtinius resursus. Siūlomą Biržų miesto viešųjų erdvių modelį, papildytų du Vytauto gatvei lygiagretūs žalių erdvių kanalai palei Agluonos ir Apaščios upes. Šios trys erdvių sistemos jungiamos skersiniais ryšiais, kurie nustatomi pagal: pėsčiųjų srautus, svarbius objektus, bei pėsčiomis nesunkiai įveikiamą atstumą. Projektuojama teritorija išsidėsčiusi Agluonos upės pakrantėje, o per teritorijoje esančią apleistą pramoninę zoną yra galimybė kurti ryšį su Vytauto gatve (rytinėje pusėje) ir gyvenamuoju rajonu (vakarinėje pusėje). Upės pakrantės žaliųjų erdvių ir kuriamų jungčių sankirta yra potencialus urbanistinis mazgas - galimas multifunkcinis kompleksas, pritraukiantis vietos bendruomenę ir miesto svečius.
4
Pagrindinės viešosios erdvės - aikštės, skverai, gatvės Žaliosios viešosios erdvės Projektuojama teritorija Agluonos upės pakrantės žalių erdvių ir pėsčiųjų ryšio sankirta - potencialus urbanistinis mazgas Svarbesni pastatai - objektai
5
URBANISTINĖ APLINKA Dėl susiklosčiusios istorinės situacijos nagrinėjama teritorija ilgą laiką nebuvo integruota į miesto audinį. Teritoriją supo du ryškūs miesto barjerai: geležinkelis ir upė. Todėl ši zona buvo sunkiai pasiekiama ir naudojama pramonės paskirčiai. Iš 1990 m. Biržų miesto plano matyti, kaip kairėje Agluonos upės pusėje vystomas stačiakampio gatvių tinklo užstatymas nutrūksta ties buvusiu geležinkeliu ir vientisas urbanistinis sprendimas netęsiamas iki upės. Konvertuojant industrines teritorijas, vystant upės pakrantes, o geležinkelio zoną pavertus parku, aplink teritoriją nebelieka barjerų. Apleista miesto dalis įgauna didelį potencialą.
1990m Biržų miesto planas
Schematizuotos miesto struktūros
6
AGLUONOS IR APASČIOS UPIŲ ERDVINIAI KANALAI Išnagrinėję Agluonos ir Apaščios upių pakrančių užstatymą pastebėjome, kad natūraliai susiformavo skirtingas abiejų upių užstatymo charakteris. Palei Apaščios upę gatvelės ir pastatai reaguoja į upės vingius, pasisuka pagal upės ašį. Tuo tarpu palei Agluonos upę išsidėstę pastatai atitinka ortogonalų urbanistinį tinklą. Šis bruožas kuria abiejų krantinių savitumą, kurį reikėtų išlaikyti ir projektuojant naujus pastatus.
Agluonos upės krantinių ortogonalaus užstatymo principai ir santykis su upe: Pastatų eilė ir upės vingis formuoja pakrantės erdvę
L formos pastatas kuria kiemo erdvę atvertą į upę
Prastumti pastatų tūriai pagal upės vingį
Prastumtos pastato dalys atkartoja upės vingį
Upės erdvinio kanalo riba Upė
7
KVARTALINĖ STRUKTŪRA
Nagrinėjama Agluonos upės atkarpos ir gretimos urbanistinės aplinkos kvartalinė struktūra. Iš analizės matome, kad projektuojamoje teritorijoje esamas užstatymas nėra aiškiai suformuotas, užkerta gatves ir pėsčiųjų ryšius.
Kvartalų smulkėjimas link urbanistinio mazgo
Artėjant link miesto centro ar urbanistinio mazgo būdingas kvartalų smulkėjimas. Todėl planuojamoje teritorijoje esantį kvartalą reikėtų skaidyti viešosiomis erdvėmis, kuriant prioritetą pėstiesiems.
Kvartalas Projektuojamos teritorijos riba
8
MORFOLOGINĖ STRUKTŪRA
Projektuojama teritorija įsiterpusi tarp labai skirtingų užstatymo tipų. Rytinėje dalyje vyrauja perimetrinis užstatymas, šiaurinėje, pietinėje - sodybinis, vakarinėje - industrinis. Projektuojamas kvartalas elementų dydžiais, architektūrinėmis detalėmis turėtų įsilieti į urbanistinį kontekstą bei būti aiškiai identifikuojamas, kaip šiuolaikinis vientisos architektūrinės išraiškos kompleksas.
Sodybinis užstatymas Perimetrinis užstatymas Industrinis Pavieniai pastatai Projektuojamos teritorijos riba
9
KOMPOZICINĖ ANALIZĖ
Nustatomos gretimybėse, esančios dominantės: bažnyčios, išskirtinės architektūros, ar lengvai atpažįstami pastatai, kurie kuria vietos identitetą. Iš nagrinėjamos teritorijos atveriamas vaizdas ne tik į šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, bet ir į industrinius pastatus: kaminus, silosus, kurie sustiprina šios teritorijos charakterį.
Dominantės Struktūrinė ašis Vizualinė ašis
10
FUNKCINĖ ANALIZĖ
g. u to Vyt a
Ro
tuš ės
g.
Išskirtinis Biržų centrinės dalies bruožas - didelė funkcijų įvairovė. Tai lemia Rotušės ir Vytauto gatvių gyvybingumą. Tolstant nuo centro vyrauja monofunkcinės teritorijos: gyvenamoji, industrinė.
Funkciškai aktyvios gatvės
Kitas savitas bruožas - paslaugų funkcijos smulkus mastelis. Kuomet paslaugos funkcija yra integruojama sodybinio pastato pirmame aukšte ar daugiabučių pirmi aukštai sudalinami į daug mažų ląstelių.
Paslaugų įmonių išsidėstymas sodybiniame ir gyvenamajame daugiabutyje pastate
Projektuojamoje teritorijoje svarbu išlaikyti šias savybes, kurti multifunkcinį kompleksą pritaikytą smulkiajam verslui. Gyvenamoji Komercinė Administracinė Visuomeninė Industrinė
11
VERTINGI ESAMI PASTATAI Nagrinėjamoje teritorijoje siūloma nugriauti menkos vertės ir prastos būklės sovietmečio laikotarpiu statytus pastatus. Siūloma išsaugoti senesnius pastatus (1912 metų statybos), kurie yra vertingi fasado detalėmis, konstrukcijomis, tūrių išsidėstymu formuojant urbanistinį kraštovaizdį. Šių pastatų rekonstravimas ir integravimas į bendrą kompleksą, stiprintų erdvių identitetą, kurtų skirtingų kartų architektūros sintezę.
1
Kepykla (1912m)
2
3
1
2
12
3
SandÄ—lis (1912m)
3
13
VERTINGI ESAMI PASTATAI 1. Siūloma saugoti Kepyklos pastato fasado mūro sienas. 2. Saugomas pastato tūris, fasadai. 3. Saugomas pirmo aukšto akmens mūro išorinės sienos. 4. Saugomos pastato plano proporcijos. 5. Saugomos pastato tūrio proporcijos. 6. Išsaugomas pastato medinių konstrukcijų karkasas. 7. Išsaugomas pastato medinių konstrukcijų karkasas.
4
Butelių gamybos cechas (1912m)
4
5
5 7
Sandėlis (1912m)
6
5
14
6
7
15
3. TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS Galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, į kuriuos patenka nagrinėjama teritorija: Kompleksiniai: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas Panevėžio apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas Biržų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas Biržų miesto bendrasis planas Specialieji: Biržų miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas Biržų rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas Panevėžio apskrities miškų tvarkymo schema Biržų rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema Panevėžio apskrities nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas Biržų ir Rinkuškių aglomeracijos nuotekų ir vandentiekio tinklų specialusis planas Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Biržų mieste specialusis planas Biržų rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas Biržų rajono savivaldybės teritorijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas Išsamesnė teritorijų planavimo dokumentų analizė - Biržų bendrasis planas Į nagrinėjamą teritoriją patenka: Saugomos teritorijos - Biržų regioninio parko teritorija Nekilnojamo kultūros paveldo teritorijos ir objektai - Biržų istorinė dalis - Biržų senojo miesto vieta Gamtinis karkasas - Migracijos koridoriaus riba - Vidinio stabilizavimo arealo riba Funkcinės zonos - Pv Pramonės ir sandėliavimo - Vidutinio užstatymo intensyvumo paslaugų zona - Ži Bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona - Intensyviai naudojamų želdynų zona - Že Bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona - Ekstensyviai naudojamų želdynų zona - Vandenų zona - Bendro naudojimo vandens telkiniai
Gamtinio karkaso teritorijų planavimo kryptys - SP Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos (šiuo metu užstatyta teritorija) - M3 Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (upės pakrantė) Pramonės, verslui skirtos teritorijos - Verslo - paslaugų įmonių statybai skirtos teritorijos Kitos teritorijos ar objektai - Planuojamas dviračių takas
16
Nagrinėjama teritorija - ištrauka iš Biržų miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, į kurių teritoriją patenka nagrinėjama teritorija: - Biržų senojo miesto vieta (kodas 3219) - Biržų istorinė dalis (kodas 17073) Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, esantys šalia nagrinėjamos teritorijos: - Siaurojo geležinkelio kompleksas (kodas 21898) - Siaurojo geležinkelio komplekso Biržų stotis (kodas 21902) - Siaurojo geležinkelio komplekso Biržų stoties pirmas prekių sandėlis (kodas 21903) - Siaurojo geležinkelio komplekso Biržų stoties bagažinė (kodas 21906) - Siaurojo geležinkelio komplekso Biržų stoties vandens bokštas (kodas 21905) - Siaurojo geležinkelio komplekso Biržų stoties depo pastatas (kodas 21904)
Biržų senojo miesto vieta (kodas 3219)
Biržų istorinė dalis (kodas 17073)
BP reglamentuose užduoti du skirtingi teritorijos scenarijai: urbanizuojama (verslo ir paslaugų) ir gamtinė zona (Agluonos upė ir jos pakrantės). Projektuojamas kompleksas iš esmės turi apjungti abu skirtingus scenarijus į vientisą ir darnų sprendinį, neužgožti ir darniai įsilieti į ir taip pažeisto gamtinio karkaso teritoriją. Nors nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Biržų senojo miesto vietos (kodas 3219) vertingose savybėse nėra būdingų urbanistinių ir architektūrinių savybių, o Biržų istorinė dalis (kodas 17073) neapima teritorijos zonos kurioje numatoma naujų pastatų statyba. planuojame atsižvelgti į gretimybes bei, mūsų vertinimu, vertingus projektuojamos teritorijos elementus. Formuojant naują urbanistinį kompleksą planavimo prioritetai bus būdingas aplinkai tūrių mastelis, erdvių dydis, dvišlaičiai stogai ir konstrukciniai sprendimai, esamos teritorijos bei aplinkos vertingų objektų respektavimas.
17
4. TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA, DARNIOS IR TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS
Parodos g.
Dvaro g.
Projektuojamoje teritorijoje išskiriamos trys zonos: parkas, pastatų kompleksas su aikščių erdvėmis ir Parodos, Dvaro gatvės. Pagal analizėje gautas išvadas nustatoma tinkamiausia vieta pastatų komplekso išdėstymui. Šioje vietoje kompleksas lengviausiai pasiekiamas iš senamiesčio, gyvenamojo rajono vakarinėje upės pusėje. Patogus priėjimas bei privažiavimas iš Dvaro ir Parodos gatvių. Kompleksui pritaikomi dalis senų pastatų, o nauji pastatai projektuojami nugriaunamo nevertingo užstatymo zonoje. Planuojamoje teritorijoje užstatymas koncentruotas vienoje vietoje, likusioje zonoje numatomas parkas, minimaliai veikiant esamą gamtinę aplinką. Parodos ir Dvaro gatvės Dabartinė šių gatvių būklė yra prasta - susidėvėjusi asfalto danga, trūksta šaligatvių. Todėl siūlome suremontuoti važiuojamosios dalies asfalto dangą ir atnaujinti bei pratęsti betono trinkelių šaligatvius. Gatvių išklotines papildyti medžių grupelėmis, kurios pridengtų vizualinę taršą: dagalinę ir prekybos angarus. Plačiau transporto sprendiniai aprašyti 5 dalyje: Transporto ir pėsčiųjų srautų sprendimai.
18
Parkas Projektuojant parką, siekiama išsaugoti natūralias Agluonos upės pakrantes ir gamtinę aplinką. Todėl parko sprendiniai minimalūs - išdėstomi takai ir keletas sustojimo, pasėdėjimo vietų. Upės šlaite projektuojamas natūralus mini amfiteatras, kuris galėtų būti naudojamas ir renginiams, ir poilsiui. Numatyti du surenkami paviljonai, suteikiantys galimybę pasislėpti nuo lietaus ar saulės. Siūloma žaidimų, sporto aikštelė suteikianti parkui daugiau funkcijų. Parke sodinami tik vietinėje aplinkoje augantys augalai, kad nebūtų sugriaunamas gamtos natūralumas ir nepažeista vietinė ekosistema.
19
Pastatų kompleksas 1 - esma situacija; griaunami nevertingi, prastos būklės pastatai ir jų dalys.
1
2 - Išsaugomi 1912m. pastatų vertingi elementai. Atkuriami istoriniai tūriai, proporcijos. Atidengiamos išraiškingos išlikusios pastatų karkasinės konstrukcijos. Identifikuojamos esamos struktūrinės ašys, formuojančios stačiakampio tinklo pastatų išdėstymą.
2
3 - Pratęsiamas ašių tinklas - naujais pastatų tūriais ir karkasinių konstrukcijų moduliais formuojamos komplekso erdvės: aikštė, skveras. Kuriama vientisa urbanistinė struktūra.
3
4 - Tūriai suskaidomi formuojant lokalias erdves. Karkasinėse sistemose išdėstomi multifunkciniai moduliai. Modulių ir pastatų dydžiai atitinka gretimoje aplinkoje, esančio užstatymo mastelį.
4
5 - Kompoziciją užbaigia du aikštės akcentai - dominantės, sustiprinančios komplekso identitetą.
5 21
3
2
1
4 5 12
6
9 7
9 11
8 9
10 13
14
15
Projektuojama pastatų struktūra formuoja aikštės, skvero erdves. Kad erdvės būtų gyvybingos svarbu užtikrinti viešas, skirtingas funkcijas pritraukiančias lankytojų. Todėl kuriamas multifunkcinis kompleksas suskaidytas į nedidelius segmentus, kuriuose galėtų įsikurti skirtingos paslaugų įmonės, veikti visuomeninės, administracinės bei komercinės paskirties funkcijos. Planuojama struktūra yra lanksti - vienas nuomininkas pagal poreikį galėtų išsinuomoti vieną ar kelis apjungtus segmentus. Rekonstruojamuose istoriniuose pastatuose siūloma palikti atviras erdves, kurių funkcija būtų lengvai transformuojama į renginių, koncertų, vietos bendruomenės švenčių sales. Karkasinėse sistemose projektuojami moduliai būtų pritaikyti apgyvendinimui. Kuriama patraukli vieta apsistoti miesto svečiams. Renkantis nuomininkus prioritetas turėtų būtų skiriamas kūrybinėms, mokslinėms veikloms skatinančioms technologijas, išmanumą bei funkcijoms, įtraukiančioms kuo didesnę bendruomenės dalį.
Pateikiamas funkcijų išdėstymo pasiūlymas: 1 - biblioteka su kavine pirmame aukšte, 2 - kirpykla, 3 - bendra viso komplekso virtuvė, 4-parduotuvė, 5, 6 - bendradarbystės erdvė (angl. coworking), 7 - turgus, 8 - parduotuvė, 9 - poilsio nameliai, 10 - kino salė, 11 - renginių salė, 12 - transformuojama erdvė, 13 - baseinas, 14 - lauko terasa, 15 - baras. 22
5. TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDIMAI P2
P1
.
sg
odo
Par
.
ro g
Dva
s Re bl
pu
P5 s
iko g.
P3
P4 G
im
Ro
tu
na
cij
os
šė
s
g.
g.
Į planuojamą teritoriją numatytas įvažiavimas iš Parodos ir Dvaro gatvių. Siūloma gatves sujungti, užbaigiant formuoti sodybinių pastatų kvartalą. Parodos g. užbaigiama žiedine sankryža, kuri padės sumažinti transporto greitį ties vienu iš pėsčiųjų patekimų į kompleksą. Parodos ir Dvaro g. jungiančioje gatvelėje numatoma komplekso lankytojų 15 vietų automobilių stovėjimo aikštelė (P1). Kita automobilių stovėjimo aikštelė (P2) numatyta palei industrinę teritoriją. Šioje aikštelėje suprojektuotos 22 automobilių stovėjimo vietos. Aikštelė skirta komplekso darbuotojams ir komplekse apsistojantiems lankytojams. Gyventojams norintiems atvykti į parką automobiliu iš kitų pusių, siūlome pasinaudoti esamomis miesto automobilių stovėjimo aikštelėmis Rotušės, Gimnazijos gatvėse (P3, P4) arba esant poreikiui įrengti parkavimą palei Respublikos gatvę (P5). Komplekso viduje prioritetas skiriamas pėstiesiems, todėl į komplekso erdves numatoma galimybė įvažiuoti tik gaisriniam automobiliui.
23
P gy ėsč ve iųj na ų r m yš oj ys o ra iš jo no
dos
o Par
g.
.
ro g
Dva
s Re
Ro
bl
pu
tu
s
iko g. G
im
na
cij
os
šė
s
g.
g.
Projektuojant parką ir pastatų kompleksą kuriami patogūs pėsčiųjų ryšiai ir prieigos į tvarkomą teritoriją. Nustatomi esami miesto pėsčiųjų srautai, kurie pratęsiami į tvarkomą teritoriją. Pagrindiniai patekimai į projektuojamo komplekso erdves veda iš Dvaro g., Parodos g. ir vakarinėje pusėje esančio gyvenamojo rajono. Patekimai į parką numatomi iš Respublikos g., Gimnazijos g., Rotušės g. ir Dvaro g. Parke takai dėstomi palei upės pakrantes ir sujungiami naujai projektuojamu pėsčiųjų tiltu. Tiltas sukuria galimybę organizuoti judėjimą ratu bei jungia istorinę miesto dalį su projektuojamu kompleksu.
24
6. ŽALIŲJŲ (TVARIŲJŲ) SPRENDINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS Darnios architektūros urbanizuotoje aplinkoje bedrieji principai Darnus projektavimas: - Aplinkosauginių priemonių nustatymas visam projektuojamo objekto gyvavimo laikotarpiui; - Aplinkosauginių priemonių ir jų taikymo nustatymas medžiaginių, energetinių ir teritorinių erdvinių ištelkių naudojimo srityse; - Projektinių sprendimų efektyvumo vertinimas ekonominiu, ergonominiu, sociokultūriniu ir estetiniu požiūriu. Darni statyba: - Aplinkosauginių priemonių integracija visuose statybos ciklo etapuose; - Efektyvus medžiaginių, energetinių ir teritorinių erdvinių išteklių naudojimas antropoekosistemų talpumo ribose; - Santykio su fizine, socialine, kultūrine ir vizualine aplinka optimizavimas. Urbanizuotos aplinkos valdymas: - Aplinkos tapatumo kūrimas ir palaikymas; - Miesto drėkos ir kompaktiškumo pusiausvyra; - Socialinės įvairovės sanglaudos ir gyvybingumo palaikymas; - Ilgalaikio ekonominio gyvybingumo užtikrinimas; - Išteklių tausojimas ir ekologinių sąlygų gerinimas. Tvarios architektūros bruožai, atsispindintys projekte Efektyvus erdvės išnaudojimas Vienas pagrindinių projekto vystymo privalumų - etapiškumas. Projektas lengvai gali būti vystomas etapais įvertinus, koks yra poreikis. Taip pat modulinėse struktūrose galima įrengti arba išmontuoti papildomus patalpų modulius, juos perkeliant į kitą vietą, taip efektyviai didinant ar mažinant naudojamą plotą. Saulė
Saulė projekte gali būti naudojama tiek tiesioginiam šildymui - per langus, tiek elektros gamybai saulės baterijomis. Didžioji dalis langų orientuojama į rytus, kur teka upė, pietus ir vakarus. Šlaitiniuose stoguose įrengiami "Velux" stoglangiai, taip įleidžiant saulės šviesą kartu su šiluma į mansardinius aukštus. Saulės baterijoms galima išnauduti šlaitinius stogus pietinėje pusėje. Ant pagrindinio naujai statomo pastato stogo numatyta 200m2 stogo, kur galima įrengti saulės baterijas. Papildomai šį plotą galima praplėsti iki 1160m2 įrengiant baterijas ant modulinių karkasų, kurios galėtų nemažai prisidėti aprūpinant elektros energija modulinius namus, įrengiamus karkasinėje konstrukcijoje. Preliminariais skaičiavimais saulės baterijomis galima būtų pasiekti iki 116000 kWh per metus, tai būtų iki 40% visos reikalingos energijos naujai projektuojamam pastatų kompleksui. Vėsinimas Siekant sumažinti vidaus patalpų temperatūrą, projektuojamų modulių rėmų konstrukcijoje naudojamos žaliuzės RENSON AERO® LINE, o patys moduliai apsaugomi slankiojančiomis RENSON LOGGIA® SLIDING PANELS plokštėmis. Taip kontruoliuojamas vidaus patalpų tiesioginis apšviestumas saulės spinduliais ir vidaus temperatūra. Vidaus patalpų vėsinimui naudojama BALTIC MASTER kondicionavimo įranga. Moduliniams elementams naudojami Refra Split oro kondicionieriai, naujai projektuojamam korpusui ir renovuojamiems pastatams vėsinti naudojamos Refra VRF sistemos. Energijos taupymas Elektros energijos taupumą užtikrina Schneider Electric elektros įranga. Nekalbant apie visą elektros įrangą, energijos taupymą užtikrina Schneider Electric išmaniųjų skydų sistemos.
26
Lietaus vandens panaudojimas Lietaus vanduo kaupiamas infrilracijos rezervuaruose, jį panaudojant sklypo augalams laistyti ir nuotekų nuleidimo vandeniui tualetų bakeliuose. Vietinių medžiagų panaudojimas Medis - pagrindinis ir dažniausiai naudojamas atsinaujinantis gamtos išteklis statybose. Visų naujai projektuojamų pastatų pagrindiniai konstrukciniai elementai numatomi iš medžio. Interjero koncepcijoje numatoma dominuojanti apdaila - medis. Medis, kaip konstrukcinė medžiaga leis ne tik efektyviai panaudoti turimus išteklius ir vietinius medienos tiekėjus, tačiau leis sąlyginai greitai pastatyti pastatus, o pasibaigus jų gyvavimo laikui medieną perdirbti.
27
7. PROJEKTO EKONOMINIAI RODIKLIAI, PLANUOJAMOS PRELIMINARIOS INVESTICIJOS Lentelėje pateikiami esamos situacijos ir projektuojamo multifunkcinio komplekso pagrindiniai rodikliai. PAVADINIMAS
Mato vnt.
Esama situacija
Po rekonstrukcijos
Teritorijos plotas
m2
88 500
88 500
Teritorijos užstatymo intensyvumas
%
9,79
8,14
Teritorijos užstatymo tankis
%
8,31
9,04
Pastatų bendrasis plotas
m2
8666*
7200
Pastatais užstatomas plotas
m2
7354*
8000
Bendras pastatų tūris
m
44450*
38000
3
* Duomenys paimti iš NT Registrų centro.
Statybos kaina pagal šiuos rodiklius būtų nustatoma konkursuojant rangovus.
29
8. PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS Baltic Master, UAB Vidaus patalpų vėsinimui naudojama BALTIC MASTER kondicionavimo įranga. Moduliniams elementams naudojami Refra Split oro kondicionieriai, naujai projektuojamam korpusui ir renovuojamiems pastatams vėsinti naudojamos Refra VRF sistemos. - Refra VRF sistemos - Refra Split oro kondicionieriai
Barema rytai, UAB Naudojamos stacionarios žaliuzi atitvaros "Shutters Type TRAPEZ" moduliniuose elementuose, pirmuose aukštuose. Estetiškos išvaizdos metalinių žaliuzių fasadas reguliuoja pėsčiųjų srautus, taip pat blokuoja vizualinę taršą iš aplinkinių gamyklinių teritorijų.
Betono mozaika, UAB Betono mozaikos gaminiai naudojami didžiajai daliai susisiekimo infrastruktūros: Pagrindinės aikštės grindinys (Grindinio trinkelė, natūralus akmuo 501), Pagrindinams pėsčiųjų takams naudojamas (dekoratyvinių akmenukų mišinys su Rompox-Profi-Deko). Eternit Baltic, UAB Tiek naujai projektuojamiems, tiek esamų pastatų rekonstruojamų dalių fasadams naudojamos Equitone fasadinės plokštės. Esamų pastatų rekonstravimui - Equitone Tectiva TE20, naujų pastatų apdailai Equitone Tectiva TE10. Projekte numatoma plokštes naudoti ne tik fasadams, bet ir stogams, kaip viršutinį apdailinį sluoksnį, montuojamą ant karkaso, virš hidroizoliacijos.
Hexing Electrical, UAB Naudojant išmaniuosius Hexing skaitiklius, galima visiškai automatizuoti komunalinių išteklių duomenų apdorojimą. Tai labai aktualu būtent šiam objektui, kuriame numatyta daug ir įvairių funkcijų, kurios gali būti arba apjungiamos, arba atskiriamos pagal poreikį. Kadangi pastatas lengvai skaidomas į atskirus korpusus, įrengus skaitiklių sistemą, galima stebėti tiek atskiro korpuso, tiek kelių korpusų, tiek viso pastato vartojimo duomenis.
30
Hydro Building Systems Lithuania, UAB Projekte numatoma nemažai skaidrios fasadų sistemos numatomos iš WICONA WICTEC 50SG profilių. Tai suteikia fasadams lengvumo ir vientisumo, nekonkuruojama su esamų pastatų išraiškingomis fasadų tekstūromis.
IMI Hydronic Engineering, UAB Siekant optimalaus ir sklandaus pastatų komplekso inžinerinių sistemų funkcionavimo, naudojami IMI Hydronic Engineering produktai. Numatomos funkcijos kaip slėgio valdymas nenaudojant papildomos energijos, slėgio valdymas kompresoriais arba siurbliais. Užtikrintas slėgio palaikymas ir kokybiškas vanduo – tai pagrindiniai reikalavimai, keliami sklandžiam ir nepertraukiamam vandens šildymo, saulės energijos ir vėsinimo sistemų darbui. Šildymo ir vėdinimo sistemose numatomi automatiniai oro šalinimo prietaisai, automatiniai oro ir nuosėdų atskirtuvai, Zeparo išsiplėtimo indai. Isort Tiek lauke tiek viduje naudojami buitinių atliekų konteineriai iš ISORT. Lauke, prie pagrindinių patekimo į teritoriją taškų, numatomi modernūs FORMATO VERDE gamintojo požeminiai buitinių atliekų konteineriai. Teritorijos vidinėse erdvėse, šalia žmonių poilsio vietų numatomos to pačio gamintojo kompaktiškos šiukšliadėžės. Interjere naudojamos gamintojo AUWEKO šliukšliadėžės.
Jung Vilnius, UAB Projekte naudojama Jung KNX sistema. Kadangi projektuojamas multifunkcinis pastatų kompleksas, numataoma KNX sistema atskiriems pastatų "blokams" ar korpusams. Su šia sistema bus galima stebėti ir valdyti ne tik pagrindinių korpusų, bet ir modulių mikroklimatą. Ypatingai svarbu, nes kiekvieno modulio naudotojas gali savo aplinką reguliuoti individualiai: šviesų scenarijai, temperatūra, žaliuzi padėtis. Nors mikrokilamatas reguliuojamas atskiruose korpusuose ir moduliuose atskirai, KNX sistema gali būti panaudojama ir bendroms viso komplekso funkcijoms: energijos vartojimo monitoringas, lauko apšvietimo scenarijai, apsaugos kameros ir signalizacija. Naujai projektuojamuose pastatuose naudojama "LS 990" serijos jungikliai. Renovuojamuose pastatuose numatoma naudoti "LS 1912", kurie yra įkvėpti XXa. 3 dešimtetyje kurtų jungiklių, o taip pat simboliškai sutampa ir su šių pastatų pastatymo metais - 1912 m. 31
Renson Projektuojamų modulių rėmų konstrukcijoje naudojamos žaliuzės AERO® LINE, o patys moduliai apsaugomi slankiojančiomis LOGGIA® SLIDING PANELS plokštėmis.
Ronesa, UAB Agluonos pakrantėje naujai projektuojamų želdynų įrengimo metu, dėl augalų parinkimo, jų apšvietimo ir priežiūros, konsultuojamasi su Roneta specialistais. Schneider Electric Lietuva, UAB Elektros energijos taupumą užtikrina Schneider Electric elektros įranga. Nekalbant apie visą elektros įrangą, energijos taupymą užtikrina Schneider Electric išmaniųjų skydų sistemos. SCHOMBURG Baltic, UAB Schomburg gaminiai - hidroizoliacija, projekte naudojama esamų pastatų sienų renovacijai, taip pat ir baseino įrengimui, kuris numatomas po esamos daržinės karakasu.
Schomburg hidroizoliacija naudojama baseino įrengimui, kuris numatomas po esamos daržinės karakasu.
32
SFS SFS medienos tvirtinimo detalės naudojamos projekto konstrukcijose. Kadangi pastatai numatomi iš klijuotos medienos sijų ir plokščių, kurios tuo pačių taps ir interjero elementais, todėl tvarkingos ir "švarios" medienos jungtys - esminis SFS privalumas.
Vieno iš renovuojamų pastatų interjero viualizacija. Naujai įrengiamo stogo medinėms konstrukcijoms numatoma naudoti SFS detales.
SKV, AB Silikatiniai Arko blokeliai naudojami renovuojamuose pastatuose mūrinėms atitvaroms ir pertvaroms. Mūras naudojamas šiose pastatuose, nes jų esama statybinė medžiaga - taip pat mūras. STS, UAB Projektuojamame komplekse numatoma ne viena multifunkcinė salė, kuriose numatomos ir scenos iš UAB "STS" konstrukcijų. TECHNONICOL Kadangi stogų apdailine medžiaga numatomos cementinės plokštės ant karkaso, po juo įrengiama stogo sistema „TN ROOF FIX“ Sistema pasižymi geromis eksploatacinėmis savybėmis ir ilgesniu tarnavimo laiku, todėl naudojama didesnės svarbos bei atsakingumo objektuose. Ši sistema plačiai taikoma greitai statomiems pastatams ir statiniams. Velux Lietuva, UAB Didžioji dalis langų orientuojama į rytus, kur teka upė, pietus ir vakarus. Šlaitiniuose stoguose įrengiami "Velux" stoglangiai, taip įleidžiant saulės šviesą kartu su šiluma į mansardinius aukštus.
33
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS Kamičaitytė-Virbašienė J.,Gražulevičiūtė -Vileniškė I., 2009m., "Darnios architektūros kūrimo urbanizuotoje aplinkoje prielaidos", https://journals.vgtu.lt/index.php/JAU/article/view/6374/5520 VRF systems, <https://refra.eu/booklets/VRF.pdf> Wall Mounted Split Air Conditioner P Series, https://refra.eu/booklets/PSeries.pdf Barema Rytai produktų katalogas, https://baremarytai.lt/wp-content/uploads/2018/07/Naujaskatalogas-Barema-Rytai.pdf Equitone planavimo ir pritaikymo vadovas, https://apps-equitone-com.etexwebplatform.com/ltLT/download/file/lt/35b6257373374ab88090a8330099cb7f/equitone_installation_guide_2017_ltpdf? rev=323c0ca3-10ad-45a2-b48c-258f2bbce3cd WICONA System data sheets, https://www.wicona.com/contentassets/7dd61832085d4999937f 9e41d9478823/system_data_sheets.pdf KNX. Išmanioji dailaus dizaino KNX įranga, https://downloads.jung.de/catalogue/pageflip/JUNG__LED-Universal_-_Tastdimmer_-_LIT/ Jungikliai gražiam interjerui, https://downloads.jung.de/catalogue/pageflip/JUNG_-_Hausprospekt__LT/ Brochure B2C Loggiawood, https://www.renson.eu/ Timber Construction Fasteners, <https://www.sfs.biz/sfs_download/media/general_media/down loadcenter/sfs_intec_mo_uk/timber_construction/Timber_Construction_Fasteners_brochure.pdf VELUX stogo langai, montavimo gaminiai, užuolaidėlės ir priedai, https://velcdn.azureedge.net/ ~/media/marketing/lt/brosiuros/velux%20%20brosura%20rw%20lt.pdf
34
41
42
43
KOMANDOS NARIAI: Arūnas Proberkas, Artūras Mažeika BIRŽŲ MIESTO SAVIVALDYBĖ, BIRŽŲ MIESTO CENTRINĖJE DALYJE ESANTIS APLEISTAS PRAMONINIS RAJONAS (BUVUSIOS PIENO PERDIRBIMO ĮMONĖS TERITORIJA) SU PRIEIGOMIS (NUO RESPUBLIKOS IKI KĘSTUČIO GATVIŲ)
AGLUONOS MULTIFUNKCINIS CENTRAS
Esma situacija; griaunami nevertingi, prastos būklės pastatai ir jų dalys.
Išsaugomi 1912 m. pastatų vertingi elementai. Identifikuojamos esamos struktūrinės ašys, formuojančios stačiakampio tinklo pastatų išdėstymą.
Pratęsiamas ašių tinklas - naujais pastatų tūriais ir karkasinių konstrukcijų moduliais.
Formuojamos komplekso erdvės: aikštė, skveras. Suskaidomi pastatų tūriai pagal gretimo užstatymo mastelį, karkasinėse sistemose išdėstomi multifunkciniai moduliai.
Kompoziciją užbaigia du aikštės akcentai - dominantės, sustiprinančios komplekso identitetą.
1A PLANAS
PLANUOJAMOS TERITORIJOS AKSONOMETRIJA
PJŪVIS PER PASTATŲ KOMPLEKSĄ
GSPublisherVersion 0.0.100.100
44