IM19 – Kultūros pažinimo centras

KULTŪROS PAŽINIMO CENTRAS

CULTURAL AWARENESS CENTER

Aiškinamasis raštas

Vilnius, 2023

SANTRAUKA

Projektuojamas kultūros pažinimo centras pratęsia Europos geografinio centro vietovės svarbą Teritorija svarbi, visų pirma, dėl čia esančio Bernotų piliakalnio Visų antra, dėl šalia esančio Bernotų alkakalnio. O projektuojamas pastatas tampa trečiu vienodo svarbumo lankytinu objektu, kurisdarniai sukuriavizualiniusryšiustarpšiostrijulės Būtentšisprojektas skirtassukurtitrūkstamai vietovės daliai, kuri skatintų lankytoją ne tik apsilankyti vietovėje trumpam sustojimui ar pasivaikščiojimui, bet likti visai dienai, kurią galima praleisti muziejuje-galerijoje, renginiuose ar ekskursijose bei kūrybinėse dirbtuvėse.

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti pastatą, savo menine išraiška perteikiantį vietovės, kurioje projektuojama, svarbą ir sukuriantį nekasdienišką emocinį patyrimą lankytojui. Kadangi vienas iš stipriausių emocijos patyrimo momentų architektūroje yra pirmasis įspūdis, nuspręsta, kad pagrindinė meninė raiškos priemonė projekte turi būti pastato forma ir jo eksterjeras, dėl unikalaus vietovės reljefo matomi iš toli.

SUMMARY

The projected cultural awareness center extends the importance of the geographical center of Europe. The area is important, first of all, because of the Bernotai mound located here. Second of all, because of the nearby Bernotai Alkakalnis. And the projected building becomes a third attraction of equal importance, which harmoniously creates visual connections between this trio. This project is intended to create a missing part of the area, which would encourage the visitor not only to visit the area for a short stop or walk, but to stay for the whole day, which can be spent in the museumgallery, events or excursions and creative workshops.

The main goal of the project is to create a building that, through its artistic expression, conveys the importance of the area where it is designed and creates an extraordinary emotional experience for the visitor. Since one of the strongest emotional moments in architecture is the first impression, it was decided that the main artistic means of expression in the project should be the shape of the building and its exterior, visible from afar due to the unique relief of the area.

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

ĮVADAS

Pasirinkta teritorija Girijos kaime, Vilniaus rajone (žr. 1 2 pav.). Nors iš pirmo žvilgsnio vietovė neatrodo didelė ar reikšminga, nes nėra urbanizuota ar aktyviai lankoma, tačiau iš tiesų šios vietovės reikšmė siekia Europinį lygį. Tai yra geografinis Europos žemyno centras.

Per visą žmonijos istoriją, buvo nustatytas ne vienas geografinis Europos centras (žr. į raudonus taškus 1 1 pav., čia pavaizduoti ne visi nustatyti geografiniai centrai, bet keletas žinomiausių). Nustatytos vietovės dažnai skyrėsi nustatymo laikotarpiu (vadinasi, Europa turėjo vis kitokias ribas) arba geografinio centro nustatymo metodu. Lietuvoje esantis centras nustatytas patikimiausiu ir naujausiu metodu: gravitacijos centrų metodu. Būtent todėl tik Lietuvoje esantis taškas buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą.

Tačiau kodėl vietovė nėra ypatingai populiari ir aktyvi?

Taip jau nutiko, kad geografinis Europos centras yra gamtinėje apsuptyje, užmiestyje, kur funkciškaijaučiamasveiklosstygius.Apylinkėseyratikkelinedidelikaimai,poralankytinųgamtinių vietovių, ir golfo centras. Žmonės, atvykstantys pasižvalgyti, dažnai neturi preteksto čia pasilikti ilgiau, nes nėra numatyta daugiau veiklų, išskyrus trumpą savarankišką pasivaikščiojimą iki Europos centro taško. Todėl būsimu projektu yra siūloma numatyti architektūrinį objektą, kuris skatintų

0.1 pav. Nagrinėjama teritorija Europos kontekste (sudaryta autorės)

turizmą, edukaciją, sukurtų trumpalaikių ir ilgalaikių veiklų lankytojams, tokiu būdu siekiant įprasminti vietovės reikšmę.

0.2 pav. Nagrinėjamos teritorijos schema (sudaryta autorės)

1. VIETOS ANALIZĖ

1.1. Teritorijos analizė

1.1.1. Susisiekimas ir funkcinė įvairovė

Pasirinktas sklypas yra Girijos kaimo pakraštyje (žr. 1.1 pav.). Adresas: Golfo g. 6, Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus raj. Visai šalia, šiauriau, yra Bernotų kaimo gyvenvietė, labiau į rytus – Radžiulių kaimas, o į pietus – Purnuškių kaimas. Visos šios gyvenvietės pasiekiamos važiuojant Molėtų plentu iš Vilniaus į Molėtus arba atvirkščiai.

Nors sklypas tiesiogiai ir nesiglaudžia prie vietovės reikšmingiausios gatvės – Molėtų plento – teritorija vis tiek yra matoma nuo šios gatvės (žr. 1.2 pav.). Tai naudinga, žinant teritorijos reikšmingumą. O už jos netoliese įsikūręs Europos centro golfo klubas. Funkciškai vietovė nėra labai

1 pav. Girijos kaimo susisiekimo brėžinys ir schema (sudaryta autorės)

aktyvi, nes be jau paminėtų lankytinų taškų ir šalia esančio piliakalnio su papiliu (bus nagrinėjama vėliau), daugiau veiklų artimoje aplinkoje nėra.

Be to, gatvių tinklas aplink teritoriją nėra kokybiškai išvystytas, nes negausiai urbanizuotos teritorijos nėra labai dažnai lankomos žmonių, tad ir poreikis vystyti gatvių infrastruktūrą mažas. Šalia sklypo esanti automobilių stovėjimo aikštelė taip pat minimalaus dydžio.

1.1.2. Meteorologinis aspektas

Kita svarbi tema yra gamtinė aplinka ir veiksniai. Pradedant nuo meteorologijos analizės, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje vyrauja pietiniai ir vakariniai vėjai. Vasarą dominuoja vakarų vėjai, o žiemą – pietų, pietvakarių. Kaip tik iš šių pusių teritoriją supa tankus Girijos miškas (žr. 1.4 pav.), tad vėjo padariniai neturėtų būti stipriai jaučiami.

O kalbant apie saulės kelią skirtingų sezonų metu, svarbu įsidėmėti, kad būtina atkreipti dėmesį į teritorijoje ir šalia jos esančius medžių masyvus ir reljefą, nes jie kuria šešėlius ir daro reikšmingą įtaką šviesai sklype.

1.1.3. Gamtinė aplinka

Sklypo apylinkės pasižymi labiaugamtinėmis neiurbanizuotomisteritorijomis (žr. 1.4pav.).

Vakarinę ir pietinę Girijos kaimo puses supa tankus Girijos miškas, šiaurinėje pusėję driekiasi didelis

Girijos ežeras ir tik rytinėje pusėje šiek tiek labiau dominuoja urbanizuotos teritorijos. Pačiame Girijos kaime driekiasi daug pievų, todėl čia ir yra įsikūręs golfo klubas. Pastarajam aplinka yra labai palanki. O pievų apsuptyje išsidėsto daug nedidelių bevardžių ežerėlių, pelkių ir upių, ištekančių iš Girijos ežero.

Labai svarbūs yra du pagrindiniai gamtiniai lankytini objektai nagrinėjamoje vietovėje: Bernotų piliakalnis ir Bernotų alkakalnis.

Bernotų piliakalnis su pylimu, gyvenvietės liekanos ir kapinynas yra šalia pasirinkto sklypo, kitapus gatvės. Bernotų piliakalnis – vienas seniausių piliakalnių Lietuvoje (datuojamas maždaug I a.). Tai pailga, apie 12 m aukščio natūrali kalva, ant kurios, tikėtina, stovėjusi gynybinė pilis (žr. 1.3

1.2 pav. Sklypo matomumas nuo Molėtų plento: a) matomumas važiuojant iš Molėtų pusės; b) matomumas važiuojant iš Vilniaus pusės (pagal Google žemėlapiai)

pav.). Piliakalnis apjuostas Girijos ežeru, iš jo ištekančio upelio slėniu bei apsauginiu grioviu, kas itin būdinga gynybiniams statiniams.

O Bernotų alkakalnis patenka į projektuojamo sklypo ribas. Alkakalnis – kalva su alku, paprastai natūralus žemės pakilimas, susijęs su

–

Tad ne tik Bernotų piliakalnis, bet ir

ikikrikščioniškąja (paprastai – baltų) religija ir mitologija. Alkakalnis

viena gausiausių šventviečių rūšių.

šis

1 4 pav. Girijos kaimo gamtinių elementų brėžinys ir schema (sudaryta autorės)

1 3 pav. Bernotų piliakalnis: a) praeities vizija; b) dabarties nuotrauka (Lazdynas, 2009)

kalnas išlieka svarbiu gamtiniu objektu, bylojančiu apie unikalią vietovės istoriją. Be to, šis kalnas laikomas ir buvusiu papiliu – įtvirtinta piliakalnio papėdės gyvenviete.

1.1.4. Saugomi objektai

Bernotųpiliakalnioirpapilio teritorijanuo 1997metų yrasaugoma(žr. 3.7pav.),ji priklauso nekilnojamo kultūros paveldo registrui. Saugomą kompleksą sudaro:

1. Bernotų piliakalnio su papiliu ir gyvenviete piliakalnis.

2. Bernotų piliakalnio su papiliu ir gyvenviete papilys.

3. Bernotų piliakalnio su papiliu ir gyvenviete gyvenvietė.

Kultūros paveldo objektai saugomi pagal LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (2005), LR saugomų teritorijų įstatymą (2001), LR teritorijų planavimo įstatymą (2004). Kas liečia būtent Bernotų piliakalnio ir papilio teritoriją, svarbiausiuose reglamentuose rašoma, kad

1 5 pav. Girijos kaimo paveldo objektų brėžinys ir schema (sudaryta autorės)

yra draudžiamabet kaip gadinti, griauti,keisti ar sukelti rizikąreljefo ir gamtinėsaplinkos tojevietoje pokyčiams.

Nekilnojamos kultūros vertybių teritoriją supa vizualinės apsaugos pozonis. Vizualinės apsaugos pozonįs yraužkultūrospaveldo objektoteritorijos arapsaugos nuofiziniopoveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

Tad pusė pasirinkto sklypo (šiaurinė dalis) patenka į saugomą teritoriją, o kita pusė (pietinė dalis) – į vizualinės apsaugos pozonio teritoriją.

Kultūros paveldo registro dokumentuose taip pat yra apibrėžiama saugoma gamtinio kraštovaizdžio zona (žr. 1.6 pav ), į kurią projektuojant taipogi reikėtų atsižvelgti.

Darvienassvarbusnetolieseesantissaugomasobjektas yraGirijoskraštovaizdžiodraustinis. Draustinio paskirtis: saugoti geografinio Europos centro apylinkių kraštovaizdį, Europos Bendrijos svarbos miškų buveinių tipus

1.1.5. Teritorijos paskirtis

Vilniaus rajono kraštovaizdžio specialiajame žemėlapyje (žr. 1.7 pav.) yra aiškiai numatoma teritorijos vizija. Visų pirma, ji yra labai arti rekomenduojamos turistinės krypties, kuri eina šiek tiek

1 6 pav. Bernotų piliakalnio, Bernotų senkapio teritorijų ir saugomo gamtinio kraštovaizdžio zonos planas (Biekšaitė, 1993)

šiauriau nuo pasirinkto sklypo. O visų antra, reikšmingi yra sklypo teritorijos spalviniai kodai, nusakantys, kokios paskirties objektai gali atsirasti šioje teritorijoje.

Vilniaus kraštovaizdžio specialiojo žemėlapio aktualiausios reikšmės:

1.2. Sklypo analizė

1.2.1. Reljefas

Reljefas – labai svarbus aspektas šioje teritorijoje, nes jo pokytis yra ryškus. Aukščiausia sklypo vieta siekia 165 m aukštį, o žemiausia yra artima 155 m. Tad sklype matomas 10 – ties metrų skirtumas (žr. 1 9 – 1.10 pav.)

1 7 pav. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano fragmentas (Sinkevičius, 2014)

1 8 pav. Trijų kalvų vizualinis ryšys: a) žiūrint nuo geografinio centro kalvos; b) žiūrint nuo Bernotų piliakalnio (autorės nuotraukos)

Be to, reikšmingos yra susiformavusios kalvos. Sklype jos yra dvi: kalnas, ant kurio yra geografinis Europos centras, Bernotų alkakalnis, o už sklypo ribų yra ir trečia – piliakalnis. Šios trys

kalvos kuria aiškius vizualinius ryšius tarpusavyje (žr. 1 8 pav.).

1.2.2. Užstatymas

Užstatymas galimas tik U1 ir U6 zonoje, kurios sudaro maždaug trečdalį visos sklypo teritorijos ir yra sklypo gilumoje, apsupta medžių ir vandens telkinių. Sklype šiuo metu stovi du neseniai renovuoti mediniai, tradicinės Lietuvos statybos pastatai, akmuo, žymintis geografinį Europoscentrą,skulptūrageografinioEuroposcentrogarbeibeikryžiusant alkakalnio (žr.1.11 pav.).

Be to, tarp sklypo ribų ir šalia esančios Golfo gatvės yra nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė.

1 9 pav. Sklypo reljefo brėžinys (sudaryta autorės)

1 9 pav. Sklypo reljefo pjūvis (pagal experience. arcgis)

1 10 pav. Sklype esančių objektų fotografijos: a) automobilių stovėjimo aikštelė; b) pastatai; c) vėliavos, skulptūra bei akmuo; d) kryžius and Bernotų alkakalnio (autorės nuotraukos)

1.2.3. Susisiekimas

Nors sklypas yra gerai pasiekiamas, būtent teritorija, kurioje gali būti užstatymas, pasiekimas yra šiek tiek komplikuotas. Bernotų alkakalnis prie pat gatvės, todėl jau iš toliau yra gerai matomas ir patogiai pasiekiamas, o geografinio centro kalnas ne tik slepiasi už Bernotų alkakalnio, bet taip pat yra pasislėpęs ir už tankios medžių zonos. Tad gal būt sklype esantis pastatas galėtų turėti ryškų arba aukštą orientyrą, matomą iš toli?

Sklype yra esamų kelių ir takelių, kurie yra prasmingi, todėl pravartu jų pozicijos be rimtos priežasties nekeisti tolimesniuose projekto etapuose.

1.2.4. Gamta

Suvestiniame brėžinyje (žr. 1.12 pav.) matyti, kad pačioje sklypo teritorijoje reikšmingiausias yra reljefas, o aplink sklypą reikšmingi gausios medžių zonos bei vandens telkiniai, kurie telkiasi beveik iš visų sklypo pusių. Gražus aplinkinis kraštovaizdis sukuria puikius apžvalgos taškus iš sklypo teritorijos, ypač – kur aukštesnis reljefas.

1.3. Vietos tyrimo apibendrinimas

• Teritorijos reikšmingumas (Geografinio centro lokacija, Bernotų piliakalnis ir alkakalnis šalia)diktuoja,kadkuriamaarchitektūrašiojevietovėjeturitaiatspindėtiirneužgožtivietovės unikaliausių savybių: reljefo, gamtinių ir jau sklype esančių objektų.

• Kadangi apylinkės yra negausiai urbanizuotos, svarbu sukurti patrauklų pastatą, pagrįstai pritrauksiantį net ir toli gyvenančius lankytojus.

• Svarbu įvertinti taškus, iš kurių teritorija matoma iš toli.

• Kadangi teritorijoje ir jos apylinkėse funkcinė įvairovė yra skurdi, projektuojamame pastate ar pastatų komplekse turėtų atsirasti ne vienas būdas praleisti laisvalaikį.

• Kadangi teritorija turi įdomią istoriją (kadaise buvusios gyvenvietės liekanos ir šalia esantis kapinynas rodo anksčiau čia vykusį intensyvų gyvenimą), reikėtų numatyti, kaip ji bus eksponuojama ir įprasminama - pabrėžiama.

• Teritorijoje ir jos apylinkėse daug saugomų gamtinių zonų (nekilnojamos kultūros vertybės teritorija, vizualinės apsaugos zona, saugomo gamtinio kraštovaizdžio zona, Girijos kraštovaizdžio draustinio zona), tad būtina atsižvelgti į jų apsaugos reikalavimus, o projektiniais pasiūlymais stengtis vertingąsias gamtines savybes pabrėžti, o ne užgožti.

pav. Pasirinkto sklypo suvestinis brėžinys (sudaryta autorės)

• Užstatymo ribos labai aiškios, tad jų nevalia pažeisti. Nebent būtų teikiami siūlymai, kurių įgyvendinimas arba neįgyvendinimas nedarytų reikšmingos įtakos likusiai projekto daliai.

• Sklypeesančiosarchitektūrinėsirkraštovaizdžiodirbtinėsstruktūrosyravertingosirlogiškos, tad jų išsaugojimas taip pat svarbus.

• Būtina išlaikyti reljefo koncepciją (trijų kalnų vizualinį ryšį).

• Kadangi užstatoma teritorija yra sunkiai pasiekiama ir matoma, reikėtų sugalvoti būdą, kaip žmogų pritraukti į šią vietą iš toli. Tai gali būti vizualinis orientyras arba kitos priemonės.

2. Eksperimentinis projektavimas

Pirmajame projektavimo etape buvo paruoštos 3 skirtingos vizijos, turinčios skirtingas išraiškas ir perteikiančias skirtingą emociją eksterjero įvaizdžiu.

Vienijantys visų vizijų bruožai: visur stengtasi išlaikyti tikrajame geografiniame centre esantį akmenį bei sklype esančio paminklo lokaciją. Taip pat, patekimai į vietovę irgi nėra keičiami, tik sutvarkomi ir integruojami į naują sistemą.

2.1. Vizija 1

Pirmoji vizija (žr. 1.13 pav.) jungia 3-is viešąsias erdves: tikrojo geografinio centro vietą, paminklo vietą bei erdvę prie esamų medinių pastatų. Šių trijų erdvių jungtis tampa savotišku pažinimokeliu,kurisįsiterpiaįgamtinęteritoriją.Pastataiįgamtospusęapželdinami,stogaisuliejami su esamu reljefo lygiu, o statinių dirbtinumas labiausiai jaučiamas sklypo viduryje, ties „pažinimo taku“. Kuriama viešoji erdvė tarp tolygiai žemėjančių pastatų tūrių tampa įtrūkio/ plyšio gamtinėje aplinkoje simboliu. O pastatų stogai tampa puikiais apžvalgos bokštais.

1.12 pav. Pirmos projekto vizijos schemos (sudaryta autorės)

2.2. Vizija 2

Antroji vizija (žr. 1.14 pav.) kardinaliai skiriasi nuo pirmosios savo plastiškumu. Čia taip pat dominuoja 3 pagrindinės viešosios erdvės, tačiau viena – reprezentacinė – yra vizualiai atskira nuo kitų. Olikusios dvi –geografinio Europos centroakmenszonairpaminklo geografiniam Europos centrui zona – vizualiai yra susiję. Nors plane tai atskiros aikštės, tačiau tūriai iškyla taip, kad monumentai vienas kitą matytų, būtų sukurtas kelias tarp jų. O plastiškos formos, įsiliejančios į reljefą, leidžia lankytojui užlipti ant stogo ir iš aukštai apžvelgti apylinkes.

13 pav. Antros projekto vizijos schemos (sudaryta autorės)

2.3. Vizija 3

Trečioji vizija (žr. 1.15 pav.) taip pat iš plastiškų formų, tačiau teritorijos mintis – kita. Čia centru tampa tikrasis Europos geografinis centras. Jis integruojamas į pastato vidinį kiemelį. Uždarumas sukuria paslaptingumo jausmą. Šioje uždaroje lauko erdvėje atsiranda pagrindinis sklypo elementas – akmuo. Kitos dvi viešosios erdvės – paminklo ir reprezentacinės erdvės zonos – visiškai atviros.

1 14 pav. Trečios projekto vizijos schemos (sudaryta autorės)

3. PROJEKTINĖ DALIS

3.1. Projekto idėja

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti pastatą, savo menine išraiška perteikiantį vietovės, kurioje projektuojama, svarbą ir sukuriantį nekasdienišką emocinį patyrimą lankytojui. Kadangi vienas iš stipriausių emocijos patyrimo momentų architektūroje yra pirmasis įspūdis, nuspręsta, kad pagrindinė meninė raiškos priemonė projekte turi būti pastato forma ir jo eksterjeras, dėl unikalaus vietovės reljefo matomi iš toli.

Projektas tęsiamas vystant trečiąją viziją (žr. 2.3. skyrių). Pastarojoje svarbiausias yra centriškumo išryškinimas. Žinant, kad projektas vykdomas Europos geografiniame centre, siekiama, jog būsimas pastatas aiškiai perteiktų šią centro idėją.

3.2. Tūrinė – erdvinė kompozicija

Įvertinus teritorijoje išsidėsčiusių aikščių svarbą ir ryšį, buvo nuspręsta, kad intensyviausios teritorijos zonos turi būti būtent šiuose taškuose (žr. 3.1 pav.). Norint paskatinti lankytojus naudotis aikštės erdvėmis ir pritraukti prie vieno iš pagrindinių lankytinų objektų apylinkėse, pagrindinės programos veiklos formuojamos šalia šių aikščių.

3.1 pav. Esamos teritorijos situacijos schema (sudaryta autorės)

Taip sukuriami du atskiri tūriai, turintys bendrus vizualinius ryšius bei paliekantys vieną aiškų vizualinį ryšį tarp dviejų aikščių – atvirą taką. Kiekvienas tūris apriboja skirtingą aikštę (žr. 3.3 pav.)

Kadangi teritorija yra vizualinės apsaugos Bernotų piliakalnio pozonyje, svarbūs yra iš sklypo matomi taškai. Iš aikščių vietų nei Bernotų piliakalnis, nei alkakalnis nėra matomi dėl tankaus pušyno, esančio tarp kalvų. Tad nuspręsta lankytoją kilstelėti aukščiau ir pagrindinį pastatą pakelti pakankamai, kad pro viršutinių jo aukštų langus būtų galima stebėti dviejų istoriškai svarbių kalvų peizažą. Be to, tūris pirmame aukšte paliekamas vizualiai atviras - įstiklinamas, tokiu būdu neužkertant kelio kitiems vizualiniams ryšiams (žr. pav. 3.2)

3 3 pav. Aplink aikštes formuojamų tūrių schema (sudaryta autorės)

3 2 pav. Pastato tūrio schema (sudaryta autorės)

Pagrindinis pastato tūris suformuojaaiškią–trečiąją–kalvą,kurivizualiai siejasi su Bernotų alkakalniu bei piliakalniu (žr. pav. 4.4).

3.3. Sklypo ir teritorijos sutvarkymas

Sklypo dalis, kuri priklauso kultūros paveldui yra nekeičiama. Tačiau kitoje sklypo dalyje atliekami konkretūs sutvarkymo sprendiniai.

3 4 pav. Vizualinių teritorijos ryšių schema (sudaryta autorės)

3 5 pav. Projektuojamo tūrio bei aplinkos žaliųjų ryšių schema (sudaryta autorės)

Vienas jų yra reljefo performavimas pagal projektuojamus pastatus. Dalis patalpų yra perkeliamospožeme,stengiantisnesukurtiperdidelioarperaukštoužstatymosklype.Neintensyvaus užstatymo įspūdį padeda kurti neeksploatuojami žali stogai bei stogų nuleidimas iki žemės lygio. Šie sprendimai lemia darnų pastato ryšį su esančia aplinka (žr. pav. 3.5).

Sklypo sprendiniai, susiję su vizualiniais ryšiais, apima ir pagal esantį reljefą formuojamą lauko amfiteatrą. Šioje vietoje be papildomų pakilimų galima patogiausiai apžvelgti istorines apylinkės kalvas (Bernotų piliakalnį bei alkakalnį), nes būtent iš čia medžiai vaizdo į kalvas nebeužstoja (žr. pav. 3.6)

O su patekimu į sklypą susiję sprendiniai apima teritorijoje kadaise buvusį tiltą (jį siūloma atstatyti) bei automobilių stovėjimo aikšteles. Viena jų (personalo) projektuojama šalia pastatų. O kita – pagrindinė – projektuojama šalia pagrindinės gatvės (Golfo g.). Čia jau yra įrengta automobilių

stovėjimo aikštelė, tačiau nedidelė. Siūloma ją praplėsti iki reikiamo automobilių vietų skaičiaus (žr. 3.6 pav.)

O pastato aptarnavimo zona projektuojama po žeme, norint išvengti vizualinės taršos šalia statinio

3 6 pav. Esminių sklypo sprendinių schema (sudaryta autorės)

3.4. Vidinė struktūra ir erdviniai sprendiniai

Projektuojamo pastato pagrindinė funkcija – kultūros pažinimo centras. Jį sudaro renginių erdvės, ekspozicinės muziejaus erdvės bei kūrybinių dirbtuvių patalpos. Pastarosios įkurdinamos šiek tiek atokiau nuo muziejaus bei renginių erdvių, tokiu būdu suteikiant lankytojams, atvykusiems su didesnėmis grupėmis, turėti edukacinius užsiėmimus ir ekskursijas privačiau ir atokiau nuo pagrindinio šurmulio (žr. 3.7 pav.).

3 7 pav. Pastatų erdvių zonavimas į pagrindines funkcines zonas: a) požeminiame aukšte yra renginių bei ūkinė zonos; b) pirmame aukšte yra kūrybinių dirbtuvių bei muziejaus erdvės; c) antrame ir trečiame aukštuose yra tik muziejaus erdvės (sudaryta autorės)

Pastatųplanai,kurįmanoma,kuriamiatviroplanoprincipu:kuriamosdidelėserdvės,kuriose atvirai išsidėsto skirtingų funkcijų zonos.

Pirmajame aukšte kuriamas pasažas, kuriuo būtų galima naudotis – pereiti per pastatą- visą parą. Iš jo yra pagrindiniai įėjimai į kūrybinių dirbtuvių erdves bei muziejų ir renginių erdvę.

Aukštu žemiau, po žeme, projektuojama salė, kurioje yra daugiau nei 200 sėdimų vietų. Renginių salės vieta labai simboliška – taškas, kuriame yra tikrasis Europos geografinis centras. O viršutinis – antras – aukštas su antresole skirtas ekspozicinėms erdvėms bei aplink esančio peizažo stebėjimui pro didžiulius langus.

3.5. Architektūriniai sprendiniai

Pastato eksterjere dominuojanti medžiaga – medis. Medinių tašelių tikslas – išlaikyti atvirą vaizdui į gamtą fasadą, tačiau vienu metu formuoti aiškų ir vientisą nuo žemės vizualiai pakilusį tūrį. Po mediniais tašeliais fasadas dengiamas stiklu bei stiklą imituojančiais paviršiais (žr. pav. 3.8).

3.8 pav. Fasado fragmentas (sudaryta autorės)

Viduje jaučiamas eksterjero tęstinumas, nes sienos išlaiko panašų įvaizdį kaip ir lauke

matoma stiklinė vitrina ir už jos esantys tašeliai. Tačiau interjere atsiranda papildoma dominuojanti medžiaga: betonas. Kadangi pastato karkasas sudarytas iš gelžbetonio konstrukcijų, medžiagos daugumoje vietų nuspręsta nemaskuoti.

3.6. Konstrukcinis sprendimas

Pastato karkasas sudarytas iš gelžbetonio konstrukcijų, kurios interjere paliekamos atviros. Svarbus momentas yra pirmame aukšte esantis konstrukcijų sprendimas (žr. 3.10. pav.): čia norint išvengti didelio kolonų kiekio, kuris trikdo vizualinę švarą, pasirinkta projektuoti 5 stambias pagrindines kolonas, kurios surenka visą jėgą iš viršutinių aukštų, pasitelkiant tiesias bei lenktas monolitines sijas (žr. 3 9 pav.). Pastarosios tampa išraiškinga interjero detale

3.9 pav. Pirmame aukšte panaudoto konstrukcinio sprendimo pavyzdys (autorius ir metai nežinomi)

3 10 pav. Projektuojamo pastato pirmo aukšto karkaso fragmentas (sudaryta autorės)

3.7. Statinio prieinamumas

Pastatas yra visapusiškai prieinamas neįgaliesiems:

• Šalia pagrindinio įėjimo projektuojamos dvi neįgaliųjų automobilių parkavimo vietos.

• Pastate visos durys yra mažiausiai 1-o metro pločio.

• Vestibiulyje įrengiami du liftai, iš kurių galima patekti į visus pastato lygius.

• Įrengiamas keltuvas į sceną neįgaliesiems.

• Pagrindiniuose pastato aukštuose įrengiami moterų ir vyrų san. mazgai, pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Su priešgaisrine sauga susiję sprendiniai apima apdailos ir išbėgimo kelių nelaimės atveju aspektus:

• Iš kiekvieno pastato aukšto numatomi evakuaciniai išėjimai gaisro atveju. Pirmame aukšte galima evakuacija tiesiogiai į lauką. Iš požeminio aukšto numatomi du evakuaciniai keliai: vienas per evakuacinę laiptinę, o kitas veda tiesiai į lauką po terasa. Antrame aukšte numatomas nedidelis lankytojų skaičius, todėl pakanka vieno evakuacinio kelio – per neuždūmijamą laiptinę.

• Pagrindinės pastate naudojamos medžiagos yra nedegios: stiklas, betonas.

3.8. Remėjai

Projekte naudojami keli Velux gaminami lankstūs

šviesos tuneliai. Pastarieji reikalingi požeminiam aukštui apšviesti, įleisti šiek tiek natūralios šviesos iš lauko.

Projekte naudojami Biownlight šviestuvai. Šviestuvai

kabinami darbo erdvėse: kūrybinių dirbtuvių, mokymosi patalpose.

Projekte naudojamos Betonomozaika klasikinės trinkelės aikštėms ir ryšiui tarp jų sukloti, taip pat naudojamos ažūrinės trinkelės automobilių stovėjimo vietose.

Projekte naudojami Schneider Electric belaidžiai energijos jutikliai bei gaisro davikliai.

Projekte stiklo paviršiai yra viena iš pagrindinių fasado medžiagų, tad langai tampa svarbia projekto dalimi. Naudojami aliuminiai lango rėmai, gaminami Wicona.

Kadangi viena iš pagrindinių vidinių projektuojamo pastato erdvių yra scena, šioje projekto erdvėje – salėje –naudojami STS (Scenos techniniai sprendimai) garso sistema, apšvietimo sistema, salėje esančios žiūrovų kėdės, akustikos gerinimo priemonės.

Projekte naudojama Architechnika apsaugos nuo įsibrovimo į vidines patalpas sistema, į patalpas, kuriose ribojamas žmonių skaičius (kūrybinių dirbtuvių klasės) patekimui naudojama magnetinė durų atrakinimo sistema.

Projekte naudomai Darom.lt urbanistiniai šviestuvai, kurie išsidėsto nuo Golfo gatvės iki projektuojamų statinių –kultūros pažinimo centro.

Projekto interjere naudojamas dekoratyvinis Baumit tinkas.

Projekto interjere naudojami Veesla akumuliaciniai radiatoriai.

Projektui energetikos, pastatų bei infrastruktūros

projektavimo paslaugas teikia Projektai Co

Kadangi pastato konstrukcija yra betoninė ir ši medžiaga dominuoja pastato interjere, projekte naudojami

Schmomburg betono priežiūros ir apsaugos priemonės kaip betono impregnantas, kristalinė izoliacija, plastifikatorius ir kt.

IŠVADA

Projektuojamas kultūros pažinimo centras pratęsia Europos geografinio centro vietovės svarbą Teritorija svarbi, visų pirma, dėl čia esančio Bernotų piliakalnio Visų antra, dėl šalia esančio Bernotų alkakalnio. O projektuojamas pastatas tampa trečiu vienodo svarbumo lankytinu objektu, kuris darniai sukuria vizualinius ryšius tarpusavyje turinčią trijulę