Biržai

TURINYS 1. TIRIAMOJI DALIS............................................................................................3 1.1. Biržų teritorijos analizė...............................................................................3 1.1.1. Istorinė analizė..........................................................................................3 1.1.2. Urbanistinė-istorinė analizė......................................................................4 1.1.3. Amatų vystymasis.....................................................................................5 1.1.4. Apibendrinimas.........................................................................................7 1.2. Renovuojamo objekto esamos būklės analizė...........................................8 1.2.1. Projektuojamos teritorijos fotofiksacija....................................................8 1.2.2. Renovuojamų objektų vertinimas.............................................................9 1.3. Analogų studija..........................................................................................10 1.3.1. „Forge“, Londonas, „Emrys“ architektai................................................10 1.3.2. „Kearny Point“, Naujasis Džersis, WXY architektūra + miesto dizainas ir „Studios architecture“..............................................................................11 1.3.3. „F“ stotis, Paryžius, „Wilmotte & Associés“.........................................12 1.3.4. „Arctic Treehouse“ viešbutis, Suomija, studija „Puisto“..................... 13 1.3.5. „Twin Cabins“ nameliai Patagonijos Anduose, Argentina, „Estudio Forma“.........................................................................................................14 1.3.6. Apibendrinimas.......................................................................................15 1.4. Teritorijos problematika ir projekto tikslas...........................................16 1.5. Renovuojamo (konversijos) objekto programa......................................16 2. GRAFINĖ/PROJEKTAVIMO DALIS...........................................................17 2.1. Vietos (sklypo) analizė...............................................................................17 2.2. Projektuojamų pastatų ir teritorijos funkcinė, erdvinė idėja...............20 2.3. Situacijos schema.......................................................................................21 2.4. Projektuojamos teritorijos sprendinių aprašymai.................................21 2.5. Ekologinė situacija.....................................................................................21 2.6. Projektuojamų pastatų inžinerinių ir konstrukcinių sprendinių aprašymai...................................................................................................21 2.7. Projektuojamų statinių funkcinis zonavimas..........................................22 2.8. Sklypo bendrieji rodikliai.........................................................................22 2.9. Teritorijos, kurioje yra projektuojamų pastatų sklypas, planas..........23 2.10. Aukštų planų schemos, funkcinė schema, pjūviai.............................24 2.11. Vizualizacijos.........................................................................................31 3. LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................33 2

1. TIRIAMOJI DALIS 1.1. BIRŽŲ TERITORIJOS ANALIZĖ 1.1.1. ISTORINĖ ANALIZĖ Biržai, vienas seniausių Lietuvos miestų, skaičiuoja jau penktą savo istorijos šimtmetį. Miestas įsikūręs tarp dviejų upių – Apaščios ir Agluonos bei dviejų ežerų – Širvėnos ir Kilučių. Tai buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kurio puošmena ir praeities atspindys – bastioninės tvirtovės rūmai (1 pav.). Šiame mieste XIX a. vid. pėdsaką paliko ir grafai Tiškevičiai. Miestą puošia Šv. Jono krikštytojo (2 pav.) bei Evangelikų reformatų bažnyčios (3 pav.)

1587 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais – Rotušė ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis (5 pav.). Į miestą vedė du vartai – Vilniaus ir Žemaitijos. 1589 m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės. XVII a. pradžioje iš Trakų atsikėlė karaimų. Per karus su Švedija 1625 m. bei 1657 m. miestas nuniokotas, sugriauta Biržų pilis. 1661–1662 m. architektas T. Krel-Spinovskis Biržus perplanavo ir padidino, o XVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi Biržai atstatyti.

Dabartinio miesto teritorijoje gyventa jau neolite, prieš 5000 metų. Biržų apylinkėse buvo gyventa sėlių genčių. Rašytiniuose šaltiniuose Biržų vardas pirmą kartą buvo paminėtas 1455 m.

Tais metais Lietuvos ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis išdavė dovanojimo raštą Radvilai Astikaičiui, kuriame minimi Biržai.

1704 m. švedų generolui Levenhauptui sugriovus tvirtovę, o patiems jos gynėjams – miestą (6 pav.), Biržai, kaip ir visa Lietuvos valstybė po šio smūgio taip ir nebeatsigavo. Po Šiaurės karo sekęs badas ir maro epidemija, nestabili valstybės ir paties miesto juridinė padėtis (Biržai perėjo į Nesvyžiaus atšakos Radvilų priklausomybę), ekonominis nualinto krašto nuosmukis sukliudė verslo, prekybos vystymąsi ir tai turėjo įtakos paties miesto augimui. 1735 m. Biržuose buvo vos 95 kiemai . XVII a. pab. buvęs Biržų gyventojų skaičius pasiektas tik po šimto metų – 1797 m. mieste buvo 218 kiemų.

Biržai kaip miestelis pirmą kartą paminėti 1520 m. Jame buvo 53 namai. Nuo 1547 m. tapo Biržų kunigaikštystės centru. XVI a. per Biržus ėjo strateginis prekybos kelias iš Rygos į Vilnių.

Miestas turėjo privilegiją, kuri vertė sustoti visus keliaujančios iš Rygos į Vilnių. 1586–1589 m. pastatyta mūrinė Biržų pilis – Radvilų rezidencija (inicijavo K. Radvila-Perkūnas). 1587 m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – Širvėnos ežeras (4 pav.)

1804 m. miestas įkeistas Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. Astrave jie pasistatydino rezidenciją – dvaro rūmus. 1863 m. sukilimo metu prie Biržų vyko Biržų kautynės. 1865 m. Rusijos valdžios pastangomis pastatyta cerkvė. 1919 m. gegužės mėn. bolševikų užimtus Biržus išvadavo Joniškėlio partizanų būrys. Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. 1921 m. iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis ŠiauliaiPasvalys.

Pav. 1. Biržų pilis

Pav. 2. Šv. Jono krikštytojo bažnyčia

Pav. 5. Biržų miesto įtvirtinimai 1612 m. Tomo Makovskio graviūroje

Pav. 3. Biržų evangelikų reformatų bažnyčia

Pav. 4. Širvėnos ežeras 3

Pav. 6. Biržų miesto įtvirtinimai po 1704 m.

Nacių okupacijos metu 1941 m. Astrave sušaudyta apie 3000 žmonių, daugiausiai žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. dėl Biržų vyko permainingi mūšiai tarp Raudonosios armijos ir Vokietijos kariuomenės. Buvo sugriauta 70 % pastatų ir visas miesto centras. 1941 m. ir 1944– 1952 m. į TSRS ištremta 214 miesto gyventojų. Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai.

1.1.2. URBANISTINĖ-ISTORINĖ ANALIZĖ Sprendžiant iš XVII a. pr. Tomo Makovskio ir 1662 m. T. Krell-Spinovskio graviūrų, Biržų miestas buvo statomas planingai, pagal iš anksto sudarytą planą: pastatai buvo statomi kvartalais, tiesios gatvės kirtosi stačiais kampais (7 pav.). Miesto centre, tarp Pilies ir Rotušės suplanuota keturkampė turgaus aikštė. Pastatai mediniai, vienaaukščiai, jie statomi fasadais į gatvę.

Po XVIII a. pr. vykusių karų, netekus gynybinės reikšmės miesto sienai, gyventojai ėmė kurtis už jos ribų. Atsiranda gatvė „prie dirvono“, šalia tvirtovės pylimų, kur anksčiau nebuvo galima statyti namų – dabartinė Vytauto g. Miestas ima plėstis ir už Apaščios upės, kur anksčiau Kristupo Radvilos įsakymu buvo tik gyventojų daržai. Atsirado dabartinės Malūno (Nadmostowa), Kilučių (Pozagumienna), Kelmynės (Krzywa), J. Janonio g (Przywilenska). Už Agluonos upės miestas nesiplėtė, nes ten buvo Biržų dvaro žemė (dab. Dvaro g.)

Biržų miesto veidas kardinaliai ėmė keistis, nuo XIX a. vidurio, kai Biržų valdą perpirko grafai Tiškevičiai ir 1844 m. įkūrė Tiškevičių majoratą. Astrave jie pasistatydino rezidenciją – dvaro rūmus, o pačiame mieste – katalikų, evangelikų reformatų, liuteronų bažnyčias, pravoslavų cerkvę, ligoninę bei kitus mūrinius, miesto įvaizdį formuojančius pastatus.

Pav. 7. Biržų miesto įtvirtinimai 1661–1662 m. T. Krell-Spinowskio Biržų miesto plane Senųjų Biržų – prie tvirtovės, iš dviejų pusių upių ir iš trečiosios pusės – ežero apsaugoto, kvartalinę gatvių sistemą išsaugojusio miesto vaizdas pasikeitė XX a., nuo 1922 m. pradėjus įgyvendinti Biržų miesto generalinį planą (8 pav.). Buvusi Dirvono gatvė sujungta su Vilniaus keliu ir pavadinta Vytauto gatve tapo pagrindine miesto gatve, o senoji Vilniaus gatvė liko nuošalyje.

1925-1926 m. M. Samulėnas parengė dviejų teritorijų planus tolimesnei miesto plėtrai į pietvakarius ir vakarus (9 pav.). Beveik visi planuose numatyti sklypai buvo skirti vienbučiams namas statyti. Iki 1928 m. miesto teritorija labai išsiplėtė, bet palyginus su senąja dalimi atrodė nykiai: buvo pristatyta nedidelių, medinių namukų, neįrengtos suplanuotos gatvės.

1965 m. sudarytas Biržų tikrosios būklės planas (10 pav.), pagal kurį matyti, kad užstatyta teritorija gerokai padidėjo ir sutankėjo. 1967-1969 m. Biržai tyrinėti kultūros paveldo požiūriu.

Nustatyta, kad nepaisant daugelio praradimų, miestas yra vertingas urbanistikos paveldo objektas. 1969 m. jam suteiktas vietos reikšmės urbanistikos paminklo statusas, nustatytos vertingos teritorijos ribos, saugotini plano ir užstatymo elementai. 2002 m. Biržai buvo pakartotinai tyrinėti kultūros paveldo požiūriu. Konstatuota, kad vertingos teritorijos ribos nepasikeitė, bet senosios miesto dalies vaizdas gerokai pasikeitė. Nepaisant to, ankstesnis Biržų statusas nepakeistas, o vietos reikšmės urbanistikos paminklas perkvalifikuotas į valstybės reikšmės kultūros vertybę (Miškinis 2009).

4

Pav. 8. Biržų miesto generalinis planas, 1922 m.

Pav. 10. 1965 m. miesto tikrosios būklės planas 1.1.3. AMATŲ VYSTYMASIS Amatininkystė yra neatsiejama Biržų miesto bei visos Lietuvos istorijos dalis. Tai ir kultūrinis, ir istorinis, ir pasaulinis paveldas, šalies bei miesto tapatybės dalis. Amatininkystė buvo svarbi valstybės socialinės, ekonominės, politinės struktūros dalis, o amatininkai, sudarydami atskirą socialinį visuomenės sluoksnį, dalyvavo kuriant miestą, taigi turėjo įtakos miesto raidai.

Lietuvos mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Kėdainiai, Biržai ir kt. vystėsi jungtiniai cechai, kuriuos sudarydavo įvairių tautybių ir specialybių kalviai ir kiti jiems artimi (savo darbų pobūdžiu giminingi) amatininkai. Kartais jie ir gyveno susibūrę į kaimynystę, vienoje gatvėje arba kuriame nors miesto kvartale. Be to, cechai turėdavo ir tam tikrą religinę reikšmę: vienijo tos pačios konfesijos amatininkus, kartu dalyvavo mišiose ir įvairiose religinėse šventėse.

Prireikus jie privalėjo vykdyti ir karinę funkciją, pirmiausiai susijusią su miesto gynyba. Cechai buvo ir amatų mokyklos (čia išskirtinis mokytojas – cecho meistras). Cechai atliko amatininkų darbo ir elgesio priežiūros funkcijas.

Pav. 9. 1925-1926 m. Samulėno vakarinės teritorijos planas

Raida. Amatininkų veikla Biržuose minima apie 1558-1563 m. Tuo metu buvo planuojama miesto plėtra, pagal kurią turėjo būti naujai kuriami, plečiami ar rekonstruojami prekybos ir amatų centrai. 1610 m. dėl maro epidemijos Biržuose trūko amatininkų, todėl miesto taryba nutarė kviesti kitų regionų žmones. 1631 m. atsikraustė amatininkų iš Bauskės. 1619-1630 m.

5

veikė popieriaus dirbtuvė. 1686 m. Biržuose buvo patvirtinti 8 jungtiniai cechai: pirklių, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių ir kalvių, aludarių, kepėjų, degtindarių ir skerdėjų, stalių, mūrininkų, dailidžių ir račių, audėjų ir verpėjų; paskelbti cechų nuostatai. Pvz., šaltkalvių ir kalvių cechui priklausė peilių gamintojai, ginklų kalėjai (kardininkai), katiliai ir kiti amatininkai. 1741 m. mūrininkui J. Tomratui leista dvaro žemėje (rūmų teritorijoje) pastatydinti plytinę ir degti plytas 1750 m. sudarytas Biržų kunigaikštystės inventorius, kuriame buvo paminėti miesto gyventojai, o tarp jų kartu ir amatininkai, tokie kaip: siuvėjai, dažytojai, stikliai, katiliai, dailidės, batsiuviai, puodžiai, staliai, kepurininkai, auksakaliai, kirpėjai, audėjai, kalviai, odininkai. Iš viso surašyta 40 amatinkų, tačiau spėjama, kad tai ne visi, nes daugumos žydų verslai nenurodyti. Nuo 1790 m. mieste įsikūrė nemažai vokiečių, kurie susibūrė į cechą, o 1792 m. susidarė vokiečių amatų draugija. 1805 m. vėl buvo surašytas miesto inventorius, kuriame galima rasti ir amatinkų: mūrininkai, batsiuviai, dailidės, kalviai, kailiadirbiai, siuvėjai ir t.t. 1861 m. duomenimis užsiminta, jog mieste būta alaus ir vyno daryklos, o pagal 1865 m. duomenis veikė trys odų dirbtuvės ir buvo apie keliasdešimt amatininkų. 1868 m. Biržų miestelis buvo detaliai aprašytas: jame buvo 2689 gyventojai, iš kurių 363-amatininkai. 1912 m. duomenimis mieste veikė alaus darykla, penki vėjo ir vienas garo malūnas, odų dirbtuvė. 1926 m. buvo pastatyta pieninė, o 1969 m. pradėjo veikti konservų gamykla (Miškinis 2009).

dekoruotų alegorinėmis scenomis – mūro siena einančiu liūtu, simbolizuojančiu ramybę ir saugumą. Dirbtuvėse buvo rasti herbinių koklių fragmentai su Liudvikos Karolinos Radvilaitės inicialais. Aptikta koklio matrica yra įrodymas, jog šioje vietoje buvo gaminti kokliai pilies rūmams ir kitiems pastatams. Taip pat rasti indai (14 pav.) – lėkštės, ąsočiai, puodeliai, puodynės. Gausūs keramikos pavyzdžiai byloja, jog senųjų biržiečių buityje XVII a. 2-oje pusėje vyravo puikios kokybės moliniai indai ir kokliai.

Biržų alus. Nuo seniausių laikų Biržai ir jo apylinkės garsėjo aludariais. Viena iš seniausių alaus daryklų Lietuvoje, įkurta dar 1686 m. Liudvikos Karolinos Radvilaitės nurodymu – „Biržų alus“. Pirma alus Biržų krašte buvo verdamas 8 amatininkų cechuose, kol pastebėta, kad tai ypač pelningas verslas, tad buvo įsteigtas bravoras. Šis daug kartų keitė savininkus, o iki 1923 m. jį valdė paskutinis Tiškevičių kartos atstovas Petras Variakojis (15 pav.). Su krašto aludarystės tradicijomis galima susipažinti Biržų krašto muziejuje – „Sėla“.

Šiuo metu Biržų vardą daugelį metų garsina rajono įmonės, AB ,,Siūlas“ (tekstilės gaminių gamyba), UAB „Biržų duona” (duonos, konditerijos gaminiai), UAB „Biržų alus“ (alaus gamyba), Čygo-Kalkio TŪB ,,Rinkuškiai“ (alaus gamyba), UAB ,,Tyla“ (medienos gaminių gamyba), UAB ,,Agaras“ (mėsos ir jos produktų gamyba) ir t.t.

Norint susipažinti su Biržų krašto amatais, dabar tai galima padaryti Biržų krašto muziejuje – „Sėla“, įsikūrusiame Biržų pilyje. Etnografijos ekspozicijoje pristatoma šio krašto XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios etnografija ir etnokultūra. Ekspozicijoje valstiečių, amatininkų pagaminti namų apyvokos daiktai, mediniai, moliniai indai bei fabrikinė produkcija. Biržiečio keramiko Napoleono Taseckio gaminti moliniai indai (virdulys, ąsotis, vazonas, vazos dangtis ir kt.). XIX a. pabaigos - XX a. pradžios sakralinės medžio skulptūros ir geležinių kryžių kolekcija. Senųjų liaudies muzikos instrumentų (skudučių, daudyčių, ragų) rinkiniai. Fabrikinių muzikos instrumentų rinkinys. Moters aprangos, galvos dangos rinkiniai (kepurėlės, nuometėliai, nuometai ar jų puošybos fragmentai, fabrikinės kašmyro ir šilko skaros, iš fabrikinių nėrinių, dirbtinių gėlių pasiūti papuošalai, valstiečių didžiosios skaros, austos iš vilnonių siūlų įvairiose Biržų apskrities vietose). Kraitinių baldų (11 pav.), (kraitinės skrynios, kuparai, stalai, suolai, kėdės, spintos), audinių (12 pav.), (lovatiesės, gūnios, rankšluosčiai, paklodės, staltiesės, pagalvių užvalkalai, grindų takai, datuojami XIX a. pab. - XX a. vid.) rinkiniai. Atskirose erdvėse demonstruojamas kalvystės amatas.

Biržų puodžiai. Iš istorinių šaltinių žinoma, jog Biržuose XVII a. buvo bent dvi puodžių dirbtuvės. Archeologinių tyrimų metu rastas ištisas puodžiaus dirbtuvių kompleksas – gyvenamasis pastatas, keramikos degimo krosnis, ūkio pastatas – dirbtuvė ir buvusi džiovykla.

Kokliai ir indai puodžiaus dirbtuvėje buvo gaminti XVII a. pab.–XVIII a. pr. Daugiausia rasta puodyninių ir plokštinių koklių (13 pav.), ornamentuotų augaliniais ir geometriniais ornamentais, koklių su heraldiniais motyvais – liūtais, kurie laiko Gdansko herbą, bei koklių,

Pav. 14. Indų komplektas, XVII a. II p., Biržų krašto muziejus „Sėla“ Pav. 11. Skrynia, XVII a. I p., Biržų krašto muziejus „Sėla“ Pav. 13. Plokštinis koklis su Liudvikos Karolinos Radvilaitės inicialais, 1682 m., Biržų krašto muziejus „Sėla“

Pav. 12. Staltiesė, Biržų krašto muziejus „Sėla“ Pav. 15. Prie Biržų alaus daryklos, P. Variakojis su svečiais ir darbininkais, XX a. IV dešimtmetis.

6

1.1.4. APIBENDRINIMAS • • • • • • •

• • •

• • •

• • • • •

Išnagrinėjus Biržų miesto istoriją galima teigti, jog: Biržai vienas iš seniausių Lietuvos miestų.

Dabartinio miesto teritorijoje pradėta, kurtis prieš 5000 metų.

Biržų kaip valdos kūrimo užuomazgos datuojamos 1455 metais, kuomet rašytiniuose šaltiniuose miesto vardas pirmą kartą buvo paminėtas.

1520 m. Biržai minimi kaip miestelis, kuriame užfiksuota keliasdešimt gyvenviečių.

XVI a. per Biržus ėjo strateginis prekybos kelias iš Rygos į Vilnių, todėl miestas turėjo privilegiją, kuri vertė sustoti keliaujančiuosius šiuo maršrutu.

1587 m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – Širvėnos ežeras.

XVI a. pabaigoje pastatyta mūrinė Biržų pilis ir evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais – Rotušė ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis.

Karai, gaisrai, epidemijos, ekonominiai nuosmukiai trukdė miestelio sėkmingam vystymuisi.

Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. 1921 m. iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis Šiauliai-Pasvalys.

Didžiausias smūgis Biržams buvo 1940, 1941 ir 1944 m. Masinių trėmimų ir šaudymų, metu iš Biržų dingo didelė dalis miesto tradicijas ir mentalitetą saugojusių inteligentijos, verslo žmonių ir amatininkų, bei trečdalis miesto gyventojų – žydų.

Biržų miestas buvo statomas planingai, pagal iš anksto sudarytą planą: pastatai buvo statomi kvartalais, tiesios gatvės kirtosi stačiais kampais.

Po XVIII a. pr. vykusių karų, netekus gynybinės reikšmės miesto sienai, gyventojai ėmė kurtis už jos ribų; atsiranda naujų gatvių, plečiasi miesto teritorija.

Biržų miestas kardinaliai ėmė keistis, nuo XIX a. vidurio, kai Biržų valdą perpirko grafai Tiškevičiai ir 1844 m. įkūrė Tiškevičių majoratą. Astrave jie pasistatydino rezidenciją – dvaro rūmus, o pačiame mieste – katalikų, evangelikų reformatų, liuteronų bažnyčias, pravoslavų cerkvę, ligoninę bei kitus mūrinius, miesto įvaizdį formuojančius pastatus.

Iki 1928 m. miesto teritorija labai išsiplėtė, bet palyginus su senąja dalimi atrodė nykiai: buvo pristatyta nedidelių, medinių namukų, neįrengtos suplanuotos gatvės.

Pagal 1965 m. sudarytą Biržų tikrosios būklės planą (10 pav.) galima matyti, kad užstatyta teritorija gerokai padidėjo ir sutankėjo.

1969 m. Biržams suteiktas vietos reikšmės urbanistikos paminklo statusas, nustatytos vertingos teritorijos ribos, saugotini plano ir užstatymo elementai.

2002 m. Biržai kaip vietos reikšmės urbanistikos paminklas perkvalifikuotas į valstybės reikšmės kultūros vertybę.

Amatininkystė tai ir kultūrinis, ir istorinis, ir pasaulinis paveldas, šalies bei miesto tapatybės dalis. Ji buvo svarbi valstybės socialinės, ekonominės, politinės struktūros dalis.

• Lietuvos mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Kėdainiai, Biržai ir kt. vystėsi jungtiniai cechai, kuriuos sudarydavo įvairių tautybių ir specialybių kalviai ir kiti jiems artimi (savo darbų pobūdžiu giminingi) amatininkai.

• Amatininkų veikla Biržuose minima XVI a. antroje pusėje.

• XVI a. pradžioje mieste jau veikė popieriaus dirbtuvė.

• 1686 m. Biržuose buvo patvirtinti 8 jungtiniai cechai: pirklių, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių ir kalvių, aludarių, kepėjų, degtindarių ir skerdėjų, stalių, mūrininkų, dailidžių ir račių, audėjų ir verpėjų; paskelbti cechų nuostatai.

• 1741 m. dvaro žemėje (rūmų teritorijoje) buvo pastatyta plytinė.

• 1861 m. duomenimis užsiminta, jog mieste būta alaus ir vyno daryklos, o pagal 1865 m. duomenis veikė trys odų dirbtuvės ir buvo apie keliasdešimt amatininkų.

• 1926 m. buvo pastatyta pieninė, o 1969 m. pradėjo veikti konservų gamykla.

• Norint susipažinti su Biržų krašto amatais, dabar tai galima padaryti Biržų krašto muziejuje – „Sėla“, įsikūrusiame Biržų pilyje. Etnografijos ekspozicijoje pristatoma šio krašto XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios etnografija ir etnokultūra.

• Gausūs keramikos pavyzdžiai, rasti archeologinių tyrimų metu, byloja, jog senųjų biržiečių buityje XVII a. 2-oje pusėje vyravo puikios kokybės moliniai indai ir kokliai.

• Nuo seniausių laikų Biržai ir jo apylinkės garsėjo aludariais. Viena iš seniausių alaus daryklų Lietuvoje, įkurta dar 1686 m. Liudvikos Karolinos Radvilaitės nurodymu – „Biržų alus“.

7

1.2. RENOVUOJAMO OBJEKTO ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 1.2.1. PROJEKTUOJAMOS TERITORIJOS FOTOFIKSACIJA

1.

2.

5.

6.

7.

8.

10.

11.

12.

9.

3.

4.

8

8.

1.

11.

7.

12.

3.

6. 4. 10.

9.

Taip pat pastebėta, jog kai kurie pastatai įdomesni naudotomis statybinėmis medžiagomis, pvz., akmenimis arba retesnėmis raudonomis plytomis sukonstruotos išorinės sienos.

3. Dalis objektų įdomesni savo architektūriniu-kompoziciniu aspektu dėl buvusių gamyklinių funkcijų. Kiti objektai, ypač iš medžio konstrukcijų nedaug kuo išsiskiria savo kompozicine struktūra.

4. Vertinant pastatus techniniu-ekonominiu aspektu, galima daryti išvadas, jog kai kurių pastatų būklė bloga ir jų rekonstravimo galimybės abejotinos tiek technine, tiek finansine prasme. Kitų pastatų būklė geresnė, todėl nuspręsta juos palikti, pagal galimybes išsaugant didesnę dalį konstrukcijų arba palieknat tik išorines sienas ir formuojant naujas konstrukcijas. Tokiu būdu siekiama neištrinti teritorijos industrinės praeities.

Paliekami objektų fragmentai:

5. 2.

Griaunami pastatai

Pav. 16. Fotofiksacijos žemėlapis 1.2.2. RENOVUOJAMŲ OBJEKTŲ VERTINIMAS Vertinimo kriterijai: 1.

2.

3.

4.

Istorinis-kultūrinis Istorinis-architektūrinis Architektūrinis-kompozicinis Techninis-ekonominis

1. Vertinant renovuojamus objektus istoriniu-kulltūriniu aspektu, matyti jog tai buvusi pramoninė teritorija. Tokios teritorijos šiomis dienomis įgauna vis didesnę reikšmę, nes jos pasakoja senosios industrijos istoriją. Atlikus visų Biržų istorinį tyrimą, išsiaiškinta jog šioje teritorijoje ilgą laiką nesiformavo gyvenvietes ar kiti svarbesni architektūriniai paminklai. Tai lėmė teritorijos vieta – kitoje pusėje Agluonos upės. Miestelis pradžioje formavosi tik ribojamas dviejų upių Agluonos ir Apasčios. Nagrinėjamos teritorijos kūrimosi užuomazgos datuojamos 1922 m. Tuo metu sudarytame miesto generaliniame plane, matomos pavienės gyvenvietės teritorijoje. 1926 m. jau buvo pastatyta pieninė.

Taigi, galima teigti, jog renovuojami objektai istoriniu—kultūriniu aspektu, kaip visuomeniniai architektūriniai paminklai didelės reikšmės neturi, tačiau turi reikšmę kaip industrinis paveldas.

2. Istoriniu-architektūriniu aspektu teritorijoje daugelis pastatų neturi itin didelės reikšmės.

Kai kurie pastatai medinių konstrukcijų ir beveik apgriuvę. Dalis pastatų yra įdomesni savo struktūra, kaip pramoniai gamykliniai pastatai. Dėl to nuspręsta kai kuriuos pastatus išsaugoti, vienur paliekant tik išorines sienas, kitur išsaugant didesnę dalį konstrukcijų.

9

1.3 ANALOGŲ STUDIJA. 1.3.1. „FORGE“, LONDONAS, „EMRYS“ ARCHITEKTAI Buvusiose metalo dirbtuvėse „Forge“ , esančiose pietiniame „Isle of Dogs“ salos pakraštyje, dabar įsikūrusi JK labdaros organizacija „Craft Central“, remianti amatininkus. Originalus „Forge“ pastatas buvo pastatytas 1860 m. kaip komplekso, kuriame buvo svarbių metalo dirbtuvių, skirtų vietinei laivų statybos pramonei, dalis. Po to, kai didžioji dalis laivų statybos darbų persikėlė į Clyde upę, pastatas buvo naudojamas kaip plieno gamykla statant geležinkelio tiltus. Tačiau nuo šeštojo dešimtmečio pastatas stovėjo tuščias. Kiti pastatai, kurie buvo komplekso dalis, buvo sugriauti ir pakeisti gyvenamųjų namų kvartalais.

2005 m. buvo atlikti restauravimo darbai, pakeistas stogas ir langai. Po dešimtmečio, vis dar tuščias pastatas buvo parduotas „Threadneedle Properties“ ir netrukus Amatų taryba atrado jį kaip idealią naują vietą organizacijos būstinei. Tačiau tai buvo keblus reikalas: ne tik išorinių konstrukcijų, bet ir vidinių konstrukcijų – sijų, kolonų ir pan. negalima buvo ardyti ir keisti.

Nors tai skamba kaip nemažas apribojimas, tai, ką sukūrė „Emrys Architects“ - kuriant „iSpace Interiors“ dizainą - stebėtinai sėkmingas pavyzdys. „Mes sugalvojome struktūros idėją struktūroje“, - aiškina projekto architektė Catriona Jones. „Mums patinka galvoti apie dizainą kaip apie du laivus sausame doke.“ Pastato struktūrą sudaro atskira dviejų aukštų medinė konstrukcija, kuri, neliesdama originalaus pastato, išlaiko savo paveldo vertę ir vientisumą, tuo pačiu leisdama naujai naudoti šiuolaikiškai milžinišką vidinę erdvę (17 pav.). Konstrukcija suteikia daugybę savarankiškų studijų, posėdžių kambarių ir leidžia pastato priekyje įrengti viso aukščio parodų ir renginių erdvę. Iš beržo faneros su plieninėmis atramomis ir klijuotomis sijomis pagamintuose blokuose yra šiek tiek daugiau nei 30 įvairaus dydžio studijų (iš viso yra 67 studijos) per du aukštus (18 pav.). Šių blokų dydis suteikia pakankamai vietos patogiai vaikščioti aplink juos, kad vartotojai galėtų įsitraukti į senesnę struktūrą ir įvertinti ją kaip ir naują. Priekinėje pastato dalyje mediniai studijos blokai nusileidžia žemyn iki grindų lygio, taip primenantys kruizinio laivo laivagalį (19 pav.).

Pav. 18. Forge, pjūvis

Pav. 20. Forge, 1 a. planas

Pav. 19. Forge, interjeras

Pav. 21. Forge, 2 a. planas

„Craft Central“ studijos yra išnuomojamos įvairiems gamintojams, amatininkams ir vietinėms įmonėms - stiklo graviūroms, lankų gamintojams, akinių gamintojams. Taip pat „Forge“ siūlo bendras darbo vietas kūrybingiems profesionalams, kurie nori kažkur dirbti retkarčiais, o ne įsipareigoti visą darbo dieną studijoms. Pastatas tarnauja kaip centras bendruomenei, kuriame rengiamos dirbtuvės, parodos ir mugės, įtraukiančios visuomenę į amatus ir kūrybą. „Dalis mūsų labdaros tikslo yra sudominti visuomenę amatais“, - aiškina organizacijos pirmininkė Sue Webb. Sparčiai didėjant gyvenamųjų vietovių gyventojų skaičiui, organizuotojai įžvelgia savo projekto potencialą.

Pav. 17. a.

Forge, eksterjeras b. Forge, interjeras

Pav. 22. Forge, interjeras 10

1.3.2. „KEARNY POINT“, NAUJASIS DŽERSIS, WXY ARCHITEKTŪRA + MIESTO DIZAINAS IR „STUDIOS ARCHITECTURE“ „Kearny Point“ tai plataus masto istorinės laivų gamyklos Kearny mieste, Naujajame Džersyje, pertvarka. Gamykla randasi šalia upės, Naujojo Džersio mieste, netoli Manheteno. Kadaise įsikūrusi federalinė laivų statybos ir sausųjų dokų įmonė - „Kearny Point“ - buvo viena produktyviausių laivų gamyklų per du pasaulinius karus, kurioje dirbo maždaug 30 000 kasdienių darbuotojų. Septintajame dešimtmetyje nekilnojamojo turto ir perdirbimo įmonė „Hugo Neu“ įsigijo 53 ha teritoriją ir dešimtmečius ją naudojo kaip sandėlių ir perdirbimo vietą.

Tačiau 2012 m. regioną ištiko niokojantis uraganas „Sandy“, o visa teritorija buvo užtvindyta. „Hugo Neu“ patarė nugriauti visus likusius laivų gamyklos pastatus, tačiau vietoj to įsitvirtino nauja vizija ir dabar ji virsta klestinčiu XXI amžiaus darbo vietų centru. Iš viso numatyta, kad „Kearny Point“ projektas vėl suaktyvins 186 000 kv.m. pramoninės erdvės.

Pav. 23. Kearny point

Pav. 24. Kearny point, interjeras

Pav. 25. Kearny point

Pav. 26. Kearny point, interjeras

„WXY“ architektūra + Miesto dizainas buvo pavesta dirbti kartu su „Studios Architecture“, formuojant pagrindinę teritorijos koncepciją, taip pat pristatyti vieną iš pirmųjų pastatų – „78 pastatą“, kaip bendrą kūrybinių įmonių centrą. Keturių aukštų, 19 510 kv.m., „78 pastatas“, kadaise buvęs federaliniu laivų statybos objektu, atidarytas 2016 m. pabaigoje. Pastate įrengtos lanksčios biurų erdvės, skirtos įvairiems kūrybiniams verslams, pradedant amatininkų ir siuvėjų gamintojais, baigiant spausdintuvais ir filmų kūrėjais. „WXY“ atidžiai dirbo su istorine teritorijos infrastruktūra. „Labiausiai rezonansinės ir, manau, įdomios projektavimo idėjos yra susijusios su laivų gamyklų statybinių konstrukcijų istorine paskirtimi ir galimybėmis, be to, šiurkštūs surenkamieji pastatai yra teritorijos kontekstas“, aiškina Claire Weisz, „Projektuojant iš tikrųjų panaudojama tai, kas yra, įskaitant senas geležinkelio linijas.“ „78 pastate“ senieji krovininiai liftai buvo paversti dvigubo aukščio studijos blokais. „WXY“ ir „Hugo Neu“ mano, kad pertvarkyta teritorija Naujajame Džersyje patogi vieta su turtingu pramoniniu palikimu ir dizainu, kuriame originali plyta sumaišoma su šiuolaikiniu stiklu ir plienu - bus labai patraukli naujiems nuomininkams. „WXY“ projekte siekiama atkreipti dėmesį į „viešosios sąsajos“ elementus, kurie apima pastato išdėstymą, pėsčiųjų cirkuliaciją, transporto priemonių ir logistikos kelius, priėjimą prie kranto, taip pat objektų ryšį su jo kontekstu. „Žaliųjų“ pastatų ypatybės taip pat bus įgyvendintos siekiant sumažinti komplekso poveikį aplinkai.

Po „78“ pastato, „Kearny Point“ antrasis etapas apims daugiau nei 10 ha naujos viešosios žaliosios erdvės, o „100 pastatas“, „54“ pastatas ir jėgainė bus pertvarkyti į „Studios Architecture“ kūrybines darbo vietas. „Hugo Neu“, skirtingai nei kai kurie kūrėjai, daugiausia dėmesio skiria investicijoms į įmones, palaikančias ekonominį, socialinį ir aplinkos teisingumą bei tvarumą. „Jei požiūris į „Kearny Point“ lems naują šio krašto perspektyvą, tai bus ryšys su federalinės laivų gamyklos istorija kaip galimybių švyturiu, ypač moterims ir juodaodėms amerikietėms, kurios čia turėjo aukštos kvalifikacijos darbus“, - komentuoja Weisz. „Šiandien, jei projektas paskatins naują augimą smulkiajam verslui ir pradedantiesiems, vertinantiems ne tik dizainą, bet ir buvimą atnaujintoje pramoninėje vietoje, projekto vizija bus įvykdyta“.

Pav. 27. Kearny point 11

1.3.3. „F“ STOTIS, PARYŽIUS, „WILMOTTE & ASSOCIÉS“ Traukinių saugyklos tai vieni iš devynioliktojo amžiaus Europos pramonės revoliucijos architektūrinių palikimų. Orientyrai (pvz., Londono „King's Cross“, Paryžiaus „F“ stotis) parodantys, kaip pramoninės gamybos pažanga formavo architektūrą, transportą ir miesto vaizdus, buvo įamžinti paveiksluose, tokiuose kaip „Monet’s Gare St-Lazare“ (1877 m). „F“ stotis, naujas pavadinimas, suteiktas atnaujintam Halės Freyssinet traukinių depui pietryčiuose Paryžiuje. Projekte transformuotas buvęs perkrovimo sandėlys, kurį 1927 m. suprojektavo inžinierius Eugène Freyssinet. Šiam istoriniam pastatui reikėjo suteikti naujos energijos, nutraukti jo izoliaciją įtraukiant du viešus praėjimus per jį, numatant 3000 darbo vietas ir įvedant naujus reikšmingus architektūros elementus. Prancūzų architektūros firmos „Wilmotte & Associés“ ir „2BDM Architectes“ suprojektuota ir transformuota „F“ stotis atidaryta 2017 m. birželio mėnesį.

Stotis „F“, kurios ilgis, plotis yra 310 metrų ir 58 metrai, susideda iš trijų lygiagrečių navų, turinčių lieknas įtemptas betono arkas. Suprojektuota kaip inkubatoriaus erdvė su universiteto miestelio pojūčiu, „F“ stotis dalinasi į tris atskiras dalis, kurių kiekviena užima 34 034 kv.m.

Pirmąją sudaro 370 žmonių auditorija, posėdžių salės, renginių erdvės, kartu veikianti kavinė ir visa gamybinė erdvė, vadinama „Tech Lab“, kur galima pasiekti 3D spausdintuvus, lazerinius pjaustytuvus ir dirbtuves. Antra pastato dalis yra pagrindinė darbo vieta pradedantiesiems, turinti maždaug 3 000 stalų. Tuo tarpu trečiajame skyriuje ketinama įrengti plataus masto, visą parą veikiantį restoraną, atvirą visuomenei.

Pav. 29. „F“ stotis

Pav. 30. „F“ stotis, interjeras

Pav. 31. „F“ stotis, pjūvis

2012 m. pastatas buvo įtrauktas į istorinio paminklo sąrašą – dėl inovatyvios betono dengimo technologijos laikančioji konstrukcija yra ypač lengva. Projektas pagerbia didžiąją dalį originalios architektūros, išlaikant, restauruojant ir eksponuojant visus betoninius konstrukcinius elementus. Pritaikant pramoninį paveldą gabenimo konteineriai atnaujinami kaip modernios posėdžių salių erdvės. Šis projektas yra prancūzų telekomunikacijų magnato Xaviero Nielio, pasirinkusio šią vietą dėl idėjos sukurti centrą daugybei pradenančiųjų verslininkų, amatininkų ir pan. visame Paryžiuje ir platesniame regione. Tačiau ambicijos nesibaigia darbo vieta: prisijungimas prie vietinės viešosios erdvės ir jos tobulinimas buvo pagrindinė projekto dalis. Pavyzdžiui buvo įrengta esplanada šiaurinėje pastato pusėje ir pakopinis sodas į pietus su naujais šaligatviais pėstiesiems ir parduotuvėmis, kurios turėtų pritraukti vietos gyventojus ir skatinti mainus su 3000 pradedančiaisiais darbuotojais. Viena komplekso dalis apgyvendinama panašiai kaip universiteto miestelyje, taip verslininkai ir amatininkai turi galimybę gyventi šalia savo darbo erdvės, bei bendradarbiauti.

Pav. 32. „F“ stotis, planas

Pav. 33. „F“ stotis, schema

Pav. 28. „F“ stotis

.

Pav. 34. „F“ stotis, schema 12

1.3.4. „ARCTIC TREEHOUSE“ VIEŠBUTIS, SUOMIJA, STUDIJA „PUISTO“ „Arctic TreeHouse“ viešbučio projektas prasidėjo nuo koncepcijos kuri buvo parengta glaudžiai bendradarbiaujant su klientu. Nakvynės idėjos įkvėpimas - nustatyti statų natūralų nuolydį - kilo iš Šiaurės šalių gamtos ir kultūros. Pradėjo formuotis vizija: maži individualūs apgyvendinimo pastatai, išsidėstę gamtoje, jų dvasia išryškina vietovės ypatybes. „Arctic TreeHouse“ viešbučio blokai išdėstyti gamtoje ant polių tarp uolų ir medžių.

Pastatai iš dengtų medinių konstrukcijų. Laukinės gamtos ir saugios, į lizdą panašios erdvės kontrastas buvo visos konstrukcijos pagrindas. Interjero dizaine naudojamos minkštos, šiltos medžiagos, medis pabrėžia lizdą primenančią atmosferą. Ekologiškas panaudotų medžiagų ir techninio sprendimo pėdsakas turėjo didelę įtaką kiekviename planavimo ir statybos proceso etape. Žalias stogas kompensuoja pastato augmenijos vertę, kuri buvo prarasta dėl statybų.

Mediena viduje sukuria jaukią aplinką, sveiką vidaus orą ir malonią akustiką.

Gyvenamosios patalpos buvo surinktos dirbtuvių viduje, iki vidinių paviršių ir pritvirtintų baldų, ir pakeliamos ant polių tiesiai iš sunkvežimio. Tik prisijungimas prie infrastruktūros tinklo ir didelis lango montavimas buvo atlikti vietoje. Sudėtingos detalės tapo įmanomos konstruktorių žiniomis ir priežiūra. Durys tarsi susiliejo su sienos plokštuma, o langų rėmus pavyko visiškai paslėpti. Pradėjus realų pastato projektą buvo pastatytas prototipas, leidžiantis išstudijuoti pasirinktus sprendimus ir metodus. Projektas buvo nepaprastai greitas. Planavimas buvo pradėtas 2015 m. rugpjūčio mėn., prototipas buvo paruoštas 2015 m. gruodžio mėn., visi pastatai stovėjo ant polių ir buvo pilnai įrengti 2016 m. lapkritį. Aiški kliento vizija, statybininkų kompetencija ir lankstumas bei sklandus visų šalių bendradarbiavimas įgalino griežtą grafiką.

Pagrindinis pastatas stovi ant šlaito ir atrodo, kad susilieja su apylinkių gamta. Augmenija tarp polių auga arti pastato, verčianti jį įsitraukti į dialogą su supančia Arkties aplinka. Pastatas yra tarsi penkiakampė snaigė. Atvykęs į pastatą lankytojas pirmiausia pateks į uždarą lauko erdvę. Šioje pastato dalyje taip pat yra tualetai ir rūbinė. Šalia rūbinės yra laiptai į galeriją, kurioje yra kabinetai ir posėdžių salės. Į aukšto atviro plano fojė pastato viduryje patenkama per prieangį.

Pagrindinis fojė yra įspūdingas plieninis židinys. Žvelgiant iš vestibiulio, visą statinį galima suvokti iš pirmo žvilgsnio. Priekyje yra restorano zona, kairėje holas, ir privati posėdžių salė.

Dešinėje yra registratūra ir baras. Už registratūros stalo yra virtuvė ir pastato techninė įranga.

Virtuvėje konstrukcija yra betoninė, tačiau kitos pastato konstrukcijos iš medžio. Lubos ir sienos yra sukonstruotos iš medienos, kuri yra apmušta vietoje dailylentėmis, iš vidaus ir išorės.

Visi viešųjų erdvių sienų ir lubų paviršiai yra iš tamsintos medienos, kuri kartu su alyvuoto ąžuolo parketo grindimis yra raminantis fonas. Registratūroje apdaila tokia pati kaip ir apgyvendinimo patalpose, tam kad sukurti vieningą pojūtį. Medienos naudojimas suteikia vidiniams paviršiams jaukumo, gerai veikia garsą ir užtikrina sveiką patalpų orą pastatuose.

Dekorui buvo palankūs mediniai baldai ir tekstilė bei kilimai, buvo naudojamos gyvūnų odos, oda ir vilna. Patvarumas ir sveikatos aspektai buvo pagrindinis veiksnys visame statybų procese.

Restorano zonos pirštų galuose yra terasos, kurios yra neoficiali riba tarp žmonių ir supančios gamtos.

Pav. 35. „Arctic treehouse“ viešbutis, pjūvis

Pav. 36. „Arctic treehouse“ viešbutis, planas

Pav. 38. „Arctic treehouse“ viešbutis

Pav. 37. „Arctic treehouse“ viešbutis, teritorijos schema

Pav. 39. „Arctic treehouse“ viešbutis, interjeras

Pav. 40. „Arctic treehouse“ viešbutis 13

1.3.5. „TWIN CABINS“ NAMELIAI PATAGONIJOS ANDUOSE, ARGENTINA, „ESTUDIO FORMA“ „Twin cabins“ tai dviejų vienodų namų, įsikūrusių San Carlos de Bariloche rajone, Entre Cerros kaimynystėje, kurių kievieno kvadratūra po 65 m2, projektas. Patagonijos augmenijos apsupti namai stovi Cerro Ventana kalvos šlaite, žiūrėdami į Gutierrez ežerą ir Cerro Catedra šlaitus. Du tūriai remiami ant polių, leidžiant natūraliam dirvožemio apvalkalui laisvai gulėti apačioje, siekiant kuo mažiau paveikti mišką. Projektuojant buvo siekiama prisitaikyti prie konteksto: tiek pjūvio, tiek planų atžvilgiu forma atsiveria kraštovaizdžio link. Priekinis fasadas pratęsiamas į išorę, taip sukuriant patogų patekimą į pastatą ir papildomą vidinę erdvę.

Pastatai buvo surenkami dirbtuvėse ir vežami į vietą. Statyba buvo supaprastinta, o ištekliai maksimaliai panaudoti. Visas projektas buvo moduliuojamas pagal 1,12 m x 2,44 m OSB plokščių matmenis. Laikantis moduliškumo, vidaus apdailai buvo naudojamos fenolio tretinės plokštės, supjaustytos iki 20 cm. Kaip išorinė danga buvo naudojami juodi gofruoti lakštai, kuriuose juoda spalva žiemą padeda pasyviai generuoti šilumą. Konstruojant pastatus moduliniu būdu susitaupė ne tik laikas, bet ir medžiagos.

Pro langus sukuriama kryžminė ventiliacija, kaip pasyvi oro kondicionavimo priemonė. Didelis langas, nukreiptas į šiaurės vakarus su vaizdu į kalvas, yra sienos dematerializacijos rezultatas – langas link konstrukcijos skeleto, parodantis jo moduliškumą.

Projekto autoriai teigia, kad tvarumas ne tik matuojamas saulės baterijų skaičiumi, tai yra daug platesnis terminas, apimantis viską - nuo atsakingo gamtos išteklių naudojimo prie efektyvių statybos metodų, išvengiant atliekų išmetimo, taupant laiką ir pinigus, taip pat pasyvias energijos vartojimo efektyvumo priemones naudojant paprastus sprendimus, tokius kaip orientacija, kryžminė ventiliacija, išorinio apvalkalo spalva ir gera šilumos izoliacija.

Pav. 41. „Twin cabins“ nameliai Patagonijos Aanduose

Pav. 42. „Twin cabins“ nameliai Patagonijos Aanduose, schemos

Pav. 43. „Twin cabins“ nameliai Patagonijos Aanduose 14

1.3.6. APIBENDRINIMAS • Išnagrinėjus sėkmingai įvykdytus konversijos pavyzdžius nustatyta, kad senieji pramoniniai pastatai yra itin patrauklūs investicijoms, nes jų pertvarkymas turi daug pranašumų.

• Apleistos pramoninės teritorijos vėl prikeliamos naujam gyvenimui ir sukuriama naujos kokybės viešoji ir inžinerinė infrastruktūra. Dažniausiai formuojamos naujos darbo ar viešosios erdvės, gyvenamosios poilsines ar nuolatines patalpos.

• Išankstinė konvertuojamo pastato analizė, dėmesingas požiūris į pranašumus ir apribojimus leidžia gauti unikalius objektus ir išsaugoti architektūrinę bei urbanistinę aplinką.

• Sprendžiant apleistų gamybos ir pramonės pastatų konversijos galimybes, būtina nustatyti, koks konversijos tipas tinkamas konkrečiam statiniui. Skirtingi gamybos ir pramonės pastatai reikalauja skirtingų požiūrių į konversiją.

• Priimant konstrukcinius sprendimus dažniausiai siekiama išlaikyti buvusios gamyklos dvasią ir neardyti senųjų konstrukcijų, kurios dabartiniame kontekste yra kaip paveldas, liudijantis pramoninę istoriją.

• Buvusių gamyklų erdvinė struktūra leidžia efektyviai ir mobiliai išnaudoti erdvę, projektuojant modulinius blokus ar atviras erdves.

• Išnagrinėjus konversijos pavyzdžius matyti, kad didėja kūrybinių, darbo erdvių poreikis.

Taip pat dažnai kūrybinės dirbtuvės būna suderintos su komercine veikla, taip įvairūs gamintojai, amatininkai ir meistrai turi galimybę vietoje parduoti savo produkciją.

• Formuojant kūrybines erdves, neretai projektuojamos ir laikinosios apgyvendinimo galimybės.

• Visuomenė lankydamasi atvirose kūrybinėse dirbtuvėse ne tik turi galimybę įsigyti unikalius gaminius, bet ir domėtis įvairių amatininkų, meistrų ir kitų gamintojų veikla.

Tokiu būdu pamiršti amatai prikeliami vėl iš naujo.

15

1.4. TERITORIJOS PROBLEMATIKA IR PROJEKTO TIKSLAS Nagrinėjamoje teritorijoje yra apleistų gamybinių pastatų, kurių didžioji dalis priklauso AB „Pieno žvaigždės“. Teritorija yra gana takiai urbanizuotoje miesto dalyje, neturi privažiavimo nuo valstybinės reikšmės kelio Biržai–Rokiškis, be to, dalis teritorijos patenka į Biržų regioninio parko, Biržų senojo miesto vietos (3219) bei Biržų istorinės miesto dalies (17073) teritorijas. Didžiosios dalies pastatų būklė labai bloga ir jų rekonstravimo galimybės abejotinos tiek technine, tiek finansine prasme. Visi šie veiksniai kelia papildomų apribojimų galimai teritorijos plėtrai. Tačiau teritorija taip pat ribojasi ir su vaizdinga Agluonos upės pakrante bei joje esančiais želdynais.

Pagal Biržų miesto bendrąjį planą, patvirtintą Biržų r. savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-127 „Dėl Biržų miesto bendrojo plano patvirtinimo“, nagrinėjama teritorija priskirta pramonės ir sandėliavimo funkcinei zonai (vidutinio užstatymo intensyvumo paslaugų), bendrojo naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų funkcinei zonai (intensyviai ir ekstensyviai naudojamų želdynų) bei gyvenamajai funkcinei zonai (mišri gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo). Pagal šį teritorijų planavimo dokumentą, teritorijoje, kuri priskirta pramonės ir sandėliavimo funkcinei zonai, gali būti statomi gyventojams aptarnauti reikalingi prekybos ir paslaugų objektai, administracinės paskirties pastatai, kiti negyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nebūtų susijusi su taršia gamyba.

kiemas tampa nuolat kintančiu parduotuvių, kavinių, barų erdve ir pan. Taip pat numatoma įrengti visuomenines erdves, kad teritorija pritrauktų kuo daugiau visuomenės narių, pvz.: galerijas, ekspozicines zonas, edukacijos ir kūrybinių dirbtuvių erdves. Pagrindinis įėjimas į kompleksą, amatininkų erdvę numatomas iš šiaurinės pusės, dėl patogesnio privažiavimo. Iš pietinės pusės numatoma įrengti rekreacinę-poilsinę zoną, kadangi yra neišvystytas parkas. Dėl potvynio grėsmės takus planuojama įrengti ant polių. Kadangi teritorija arti miesto centro, tačiau neturi patogaus susisiekimo su juo, planuojama įrengti tiltą per upę, ten kur pėsčiųjų srautai numatomi didžiausi. Vystant rekreacines zonas išilgai upės, iš abiejų pusių numatoma įrengti takus pėstiesiems. Taip pat planuojama įrengti vaikų žaidimo aišteles, krepšinio aikšteles. Planuojant teritoriją vienas iš tikslų sukurti patogų susisiekimą bei naują miesto traukos centrą, kadangi dabartinėje situacijoje projektuojama pramoninė teritorija miesto gyventojų pamiršta. Taip pat svarbu teritorijoje gerinti infrastruktūrą bei susisiekimą, galvojama tvarkyti kelius su privažiavimais.

Atsižvelgiant į tai, kad teritorija yra miesto centre, ribojasi su vaizdinga Agluonos upės pakrante ir joje esančiais želdynais, projekto tikslas - pateikti šios teritorijos plėtros koncepciją, kurioje numatyta konversija į gyventojų aptarnavimo ir poilsio teritoriją, suformuojant racionalius pasiūlymus susisiekimo (transporto ir pėsčiųjų eismo) sistemai vystyti.

1.5. RENOVUOJAMO (KONVERSIJOS) OBJEKTO PROGRAMA Numatomą įrengti: • Amatų dribtuvių kompleksą, į kurį įeitų ne tik įvairios dirbtuvės, bet ir eksponavimo erdvės, maitinimo, pramogų-laisvalaikio zona, techninės patalpos.

• Paslaugų sektorių, komercinę zoną. Į ją įeitų parduotuvės, kurioje amatininkai turėtų galimybę parduoti savo produkciją, kavinės barai ir pan.

• Poilsinę-apgyvendinimo zoną, kuri būtų orientuota ne tik amatininkams, bet ir turistams.

Plauojant teritoriją pagrindinis tikslas buvo prisitaikyti prie esamos situacijos, bei vystyti susisiekimo sistemą. Atlikus istorinį tyrimą paaiškėjo, jog praeityje Biržuose verstasi amatininkyste, todėl nuspręsta šią tradicija tęsti ir įrengti amatininkų dirbtuvės, kurybines dirbtuves, bendradarbystės, dirbtuvių erdves. Komplekse esantys pastatai statyti skirtingu istoriniu laikotarpiu, todėl jiems būdinga ir įvairi fasadų architektūrinė išraiška. Dauguma pastatų avarinės būklės, nėra saugotinių pastatų. Numatoma visiškai nugriauti dalį pastatų, o iš likusių išsaugoti tam tikrus konstruktyvinus fragmentus. Projektuojama teritorija dalinama į tris dalis rekreacinę-poilsinę, komercinę bei edukacinę-visuomeninę, susijusę su amatų veikla.

Projekte numatoma apjungti gamybos, prekybos, kultūros (edukacijos) funkcijas. Atsižvelgiant į aplinkinę teritoriją, susisiekimą, šalia privažiavimų ir kitų netoliese esančių gamybinių pastatų projektuojamos darbo funkciją atitinkančios erdvės – amatininkų dirbtuvės, biurai, studijos.

Gamyba – aliuzija į pirminę komplekso funkciją. Tokiu būdu norima išryškinti, o ne išnaikinti prieš kelias dešimtis metų ten vykusio gamybos proceso pėdsakus. Komercinėje erdvėje vidinis

Pav. 44. Objektų koncepcijos schema

Pav. 45. Susisiekimo koncepcijos schema

16

2. GRAFINĖ/PROJEKTAVIMO DALIS 2.1. VIETOS (SKLYPO) ANALIZĖ `

17

18

19

Idėjinės schemos

2.2. PROJEKTUOJAMŲ PASTATŲ IR TERITORIJOS FUNKCINĖ, ERDVINĖ IDĖJA Atlikus vietos analizę, paaiškėjo, kad sklype trūksta jungčių tarp žaliųjų teritorijų, todėl nusprendėme nutiesti pėsčiųjų takus išilgai sklypo palei upę iš abiejų pusių. Kadangi didelė dalis teritorijos patenka į pelkėjimo zoną ir kas 10 metų yra potvynio rizika, takus siūlome montuoti ant polių. Taip pat tiltais apjungiame upe atskirtus žaliuosius plotus ir suteikiame patogų susisiekimą žmonėms iš centrinės miesto dalies. Įvažiavimai į sklypą formuojami šiaurinėje sklypo dalyje, tuo pačiu sutvarkius esamas gatves. Šiaurinėje ir rytinėje sklypo dalyse prie netoliese esamos kitos pramoninės teritorijos, įkuriamos mašinų stovėjimo aikštelės ir privažiavimai į garažus ir sandėliavimo patalpas.

Sklypo šiaurinėje dalyje numatomi amatų blokai su administracinėmis patalpomis. Taip pat įrengiama ekspozicijų erdvė, kurioje amatininkai ir menininkai gali demonstruoti savo darbus.

Sklypo vidurinėje dalyje įrengiami biurai, parduotuvės ir kavinė, kurie turėtų pritraukti apsistojusius poilsiautojus ir miesto lankytojus. Atvykę amatininkai turi galimybę apsistoti netoliese įkurtuose bendrabučiuose, o sklypo vakarinėje dalyje įrengtuose viešbučiuose gali įsikurti ir turistai.

Pastatų karkasui naudojamas gelžbetonis, sienų apdaila derinama su stiklu ir raudonų plytų mūru bei tamsia skarda. Pėsčiųjų takų danga iš termomedienos.

Viesbučių zonoje įkuriame vaikų žaidimų ir krepšinio aikšteles, o bendrabučių zonoje poilsines aikšteles. Amatų ir komercinėse zonose formuojame vidinį skverą su kavine ir restoranu.

Kadangi Biržų miestelis turi gana griežtą kvartalinę gatvių struktūrą, projektuojant stengėmės išlaikyti panašų pėsčiūjų takų tinklą. Formuojant tūrius atsisžvelgėme į esamų pastatų mastelį ir stengėmes neužgožti aplinkos dideliais tūriais.

20

2.3. SITUACIJOS SCHEMA Teritorijos vieta: Parodos g. 21, 21A, Dvaro g. 15, 21, 23, 32, 34 ir greta esančios teritorijos: Dvaro g., Parodos g., želdynai, esantys abipus Agluonos upės. Preliminarus nagrinėjamos teritorijos plotas – 9,0 ha. Dalis teritorijos užstatyta nenaudojamais pastatais, nuo teritorijos, užstatytos pastatais, iki Respublikos g. driekiasi Žemiečių parkas, teritorijos rytinėje dalyje – Agluonos upė su pakrantėmis.

Takų ir lauko terasų danga – temomedienos lentos. Žaidimų ir sporto aištelių danga poliuretano ir EPDM gumos granulių mišinys, tinkantis vaikų žaidimo ir sporto aikštelėms, suminkštinantis smūgį kritimo atveju, pagal ES nustatytus standartus (LST EN 1176). Poilsinių aištelių ir pagrindinio skvero danga – natūralaus akmens trinkelės (siūloma įmonė - „Betono mozaika“). Įvažiavimui į teritoriją projektuojama grindino trinkelių danga (siūloma įmonė „Betono mozaika“).

Automobilių stovėjimas numatomas sklypo ribose, rytinėje ir šiaurinėje dalyse. Buitinės atliekos bus surenkamos į suprojektuotus konteinerius (siūloma įmonė – „Isort“) rytinėje sklypo dalyje, šalia ūkinių privažiavimų.

2.5. EKOLOGINĖ SITUACIJA Sklypo ekologinė situacija atitinka gyvenamai ir komercinei aplinkai keliamus reikalavimus.

Sklype nėra susikaupusių šiukšlių ir aplinkai kenksmingų medžiagų.

Pagal Biržų miesto bendrąjį planą, patvirtintą Biržų r. savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-127 „Dėl Biržų miesto bendrojo plano patvirtinimo“, nagrinėjama teritorija priskirta atskirųjų želdynų funkcinei zonai (intensyviai ir ekstensyviai naudojamų želdynų).

Projekte pažeistą veją ir augalus numatoma atkurti ir atsodinti bei sutvarkyti aplinką. Į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių radviečių ar augimviečių sklype nėra.

Projektuojamo pastato poveikis aplinkai sumažinamas ribojant teršalų sklaidą, teršalų emisiją, statybos produktų, statinių įrangos ar jų inžinerinių sistemų, kurios išskiria teršalus, naudojimą.

Eksploatuojant pastatą numatoma rūšiuoti susidarančias atliekas, t. y. atskirti antrines žaliavas (popieriaus ir kartono, plastiko, stiklo, metalo atliekas), įskaitant pakuočių atliekas, pavojingas, elektros ir elektroninės įrangos, žaliąsias, didžiąsias, statybines atliekas. Antrines žaliavas rūšiuoti ir išmesti į antrinėms žaliavoms skirtus specialiuosius konteinerius.

2.6. PROJEKTUOJAMŲ PASTATŲ INŽINERINIŲ IR KONSTRUKCINIŲ SPRENDINIŲ APRAŠYMAI

Situacijos schema

2.4. PROJEKTUOJAMOS TERITORIJOS SPRENDINIŲ APRAŠYMAI Aplink pastatus yra įrengiama ~60 cm pločio nuogrinda ir takai su paviršiniu lietaus vandens nuvedimu nuo jų (latakų elementus siūloma naudoti iš „Betono mozaikos“). Lietaus surinkimas nuo stogų ir kietų dangų sprendžiamas sklypo ribose.

Pastačius pastatus ir nutiesus inžinerinius tinklus, sklypo aplinką numatoma sutvarkyti įrengiant termomedienos lentų dangos takelius, apželdinant veja, dekoratyviniais augalais pagal galiojančius teisės aktus, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų.

Projektuojamus pastatus numatoma aprūpinti buitiniu vandeniu prisijungus prie esamų inžinerinių tinklų. Buitinės nuotekos išleidžiamos į esamus buitinių nuotekų tinklus. Elektros tinklai prijungiami gatvėje esančioje apskaitos spintoje. Visos metalinės dalys normaliai nesančios po įtampa, bet galinčios atsirasti po ja dėl izoliacijos pažeidimo, numatomos įžemintos. Elektros montavimo darbams, vandens, elektros apskaitoms atlikti rekomduojame „Hexing Electrical“, „Schneider Electric“ įmones.

Ištraukiamas vėdinimas yra projektuojamas garažuose, techninėse ir sandėliavimo patalpose bei sanitarinėse patalpose, oro pritekėjimas į patalpas – mechaninis su rekuperacine sistema, bei su galimybe varstyti angas, siūloma įmonė – „Renson“. Išmetamų teršalų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje turi neviršyti normatyviniuose dokumentuose nustatytos koncentracijos ribinės vertės.

Pastatuose numatomas šilumos siurblys oras-vanduo. Planuojamas grindinis šildymas.

21

Šildymo sistemų projektiniuose sprendiniuose pirmenybė teikiama tokiems šilumos šaltiniams, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, šilumos šaltinio naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia. Šildymo sistemų projektiniuose sprendiniuose pirmenybė teikiama šildymo sistemos reguliavimo įtaisams, apimantiems viso pastato patalpų šildymo reguliavimą, su termostatiniais šildymo prietaisų ventiliais ir patalpų arba išorės termostatu.

Pastatų pamatams numatomi gręžtiniai poliai, kurie įgilinami į laikantį gruntą nemažiau kaip 2000 mm. Poliai apjungiami monolitiniu juostiniu rostverku. Poliai ir rostverkas numatomi iš C20/25 XC2 betono, įrengiami nukasus esamo grunto dalį iki rostverkų apačios lygio. Pastato apsaugai nuo drėgmės numatomas drenažas ir horizontali hidroizoliacija iš prilydomos ruloninės dangos modifikuotos APP, armuoto stiklo pluoštu. Pamatai apšiltinami drėgmei atsparaus ekstrūdinio polistireninio putplasčio „STYRODUR 3035CS“ plokštėmis.

Amatų bloko pastato karkasui naudojamas gelžbetonis. Poilsinių pastatų ir bendrabučių laikančiosios sienos projektuojamos mūrinės iš blokelių. Sienos šiltinamos putplasčio Neoporo plokštėmis.

Stogui naudojama sistema „TN ROOF CONCRETE“ (įmonė - „Technonical“): sutapdintas tradicinis stogas: dviejų sluoksnių bituminė hidroizoliacija ir akmens vatos šilumos izoliacija ant betoninio pagrindo.

Projektuojama grindų konstrukcija – betoninė: ant sutankinto smėlio ir suplūktos skaldos dedamas armatūros tinklas Ø4S240/Ø4S240/150/150 ir liejamas betonas C8/10 δ=50 mm.

Klojama hidroizoliacija ir klojama kieta drėgmei atspari šilumos izoliacija (rekomenduojamas polistireninis putplastis EPS 150), δ=300 mm. Įrengiamas skiriamasis sluoksnis ir įrengiamas armuoto cemento smėlio skiedinio M200 sluoksnis δ=80 mm, armuotas Ø5S240/Ø5S240/150/150 tinklu.

Fasadų sistemoms numatoma naudoti WICTEC 50 (Stick system curtain wall) iš įmonės „Wicona“. Ši plieninių profilių sandari sistema ypač tinka norit sukurti industrinio dizaino pojūtį.

Patalpų vidaus apdailai naudojamos LR sertifikuotos apdailos medžiagos, atitinkančios galiojančius teisės aktus ir higienos normas. Higienos ir sandėliavimo patalpose, tambūro zonose, techninėse patalpose, garažuose – numatoma akmens masės plytelių grindų danga arba poliruotos betono grindys, gyvenamosiuose patalpose – parketlenčių danga. Sienų apdailai naudojamos keraminės plytelės, plaunami dažai bei paliekami senųjų pastatų mūriniai sienų fragmentai. Taip pat vidaus patalpose numatomos nematomų durų sistemos – „Argenta“, spalva derinama prie sienų apdailos (įmonė – „Renson“).

Architektūriniai pastatų sprendiniai projektuojami kompleksiškai sprendžiant fasadų kompoziciją, išlaikant vientisą architektūrinę stilistiką. Amatų centro, ofisų ir parduotuvių su restoranu pastatų fasadų apdailai gelžbetonio konstrukcijos derinamos su stiklo fasadų sistema, tamsia skarda ir raudonų plytų mūru. Poilsinių namų ir bendrabučių pastatų apdailai naudojamas raudonų plytų mūras.

2.7. PROJEKTUOJAMŲ STATINIŲ FUNKCINIS ZONAVIMAS Sklype projektuojamas amatų centras, kavinė, komercinės patalpos, ofisai, viešbučiai poilsiautojams ir bendrabučiai amatininkams. Taip pat sutvarkoma aplinka, įrengiamos žaidimų ir poilsinės aikštelės bei pasivaikščiojimo takai.

Amatų centro patalpas sudaro šiaurinėje pusėje esantis įėjimas-tambūras, vestibiulis, vertikaliosios jungtys, sanmazgai, ekspozicijų erdvė, plytų gamybos, metalo apdirbimo, medžio apdirbimo, statybos/mūrijimo, tekstilės, inovatyvių technologijų cechai. Antrame aukšte išsidėsčiusios administracinės patalpos ir sanmazgai, trečiame – pasitarimų kambarys, konferencijų salė, sanmzagai. Bendras plotas – 2087,85 m2.

Kavinės patalpas sudaro lankytojų bei baro zona, virtuvės zona, sandėliai, šaldikliai, sanmazgai ir pagalbinės patalpos. Bendras plotas – 282,15 m2. Komercinės patalpos susideda iš septynių parduotuvėms skirtų patalpų su sandėliukais ir sanmzagais. Bendras plotas – 298,16 m2. Ofisų pastate įrengti dvi biurų patalpos su joms skirtomis techninėmis, pagalbinėmis patalpomis ir sanmazgais. Bendras plotas – 355,37 m2.

Viešbučių zoną sudaro administracinis pastatas su recepcija ir aštuoniolika apartamentų.

Bendras plotas – 924,47 m2. Bendrabučių zonoje yra šeši dviviečiai kambariai ir šeši vienviečiai kambariai. Bendras plotas – 337,26 m2.

2.8. SKLYPO BENDRIEJI RODIKLIAI 1.

2.

3.

4.

5.

6.

Pavadinimas Sklypo plotas Užstatymo plotas Sklypo užstatymo intensyvumas Sklypo užstatymo tankumas Apželdintas sklypo plotas Automobilių stovėjimo vietų skaičius

Mato vienetas ha m² % % % vnt.

Kiekis 9,0 3976,93 4,76 4,42 90,03 86

Pastatų patalpoms yra numatomas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Pastatų atitvarinės konstrukcijos užtikrina norminę, garso izoliaciją, langai įrengiami su garso lygį mažinančiais stiklo paketais. Projektuojami vėdinimo sistemos įrengimai atitinkantys norminius reikalavimus garso lygiui.

22

2.9. TERITORIJOS, KURIOJE YRA PROJEKTUOJAMŲ PASTATŲ SKLYPAS, PLANAS

Sklypo planas

23

2.10. AUKŠTŲ PLANŲ SCHEMOS, FUNKCINĖ SCHEMA, PJŪVIAI

Funkcinė schema 24

25

26

27

28

29

30

2.11. VIZUALIZACIJOS

31

`

32

3. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Miškinis A. Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. Savastis. Vilnius. 2009.

2. Biržų alus. birzualus.lt Prieiga per internetą: http://birzualus.lt/bravoras/ [žiūrėta 2020 m. kovo 29 d.]

3. Biržų „Alaus kelias“: ir pamatyti, ir paragauti. delfi.lt Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/keliones/naujienos/birzu-alaus-kelias-ir-pamatyti-irparagauti.d?id=64792405 [žiūrėta 2020 m. kovo 29 d.]

4. Ką XVII a. gamino Biržų puodžiai? bkm.limis.lt Prieiga per internetą: https://bkm.limis.lt/virtualios-parodos [žiūrėta 2020 m. kovo 29 d.]

5. Biržų krašto muziejus. wikipedia.org Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Bir%C5%BE%C5%B3_kra%C5%A1to_muziejus [žiūrėta 2020 m. kovo 29 d.]

6. Biržai. wikipedia.org Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Bir%C5%BEai [žiūrėta 2020 m. kovo 29 d.]

7. Biržai. visitbirzai.lt Prieiga per internetą: http://www.visitbirzai.lt/lt/birzu_krastas [žiūrėta 2020 m. kovo 29 d.]

8. The new industry: former factories transform into modern makerspaces. designcurial.com Prieiga per internetą: http://www.designcurial.com/news/makingchange-repurposed-industrial-buildings-6213046/ [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.]

9. The Forge Offices and Exhibition Space / Emrys Architects. archdaily.com Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/922922/the-forge-offices-and-exhibition-spaceemrys-architects/ [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.]

10. WXY Transforms Former Shipyard into Innovation Hub in New Jersey. archdaily.com Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/796768/wxy-transforms-formershipyard-into-innovation-hub-in-new-jersey [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.]

11. Station F. architizer.com Prieiga per internetą: https://architizer.com/projects/station-f/ [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.]

12. Station F (Halle Freyssinet) - World's biggest startup campus. wilmotte.com Prieiga per internetą: http://www.wilmotte.com/en/project/411/Station-F-Halle-Freyssinet-Worldsbiggest-startup-campus [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.]

13. Butterfly Aviary / 3deluxe. archdaily.com Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/780979/butterfly-aviary-3deluxe [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.]

14. Arctic TreeHouse Hotel / Studio Puisto. archdaily.com Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/871023/arctic-treehouse-hotel-studio-puisto [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.]

15. Twin Cabins in the Patagonian Andes / Estudio forma. archdaily.com Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/926722/twin-cabins-in-the-patagonian-andesestudio-forma?ad_source=search&ad_medium=search_result_all [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.]

33