TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDINIAI

Siekiama judėti. takų vientisumo, kad jų sistema nesibaigtų ir srautai galėtų nenutrūkstamai

Prie projektuojamų visuomeninių pastatų, mokymo įstaigų ir daugiabučių gyvenamųjų namų numatoma įrengti dviračių saugojimo stogines, vietas projektuojamuose požeminėse aikštelėse ar bent prirakinimo rėmus, kur dviratininkas galėtų ilgesniam laikui saugiai palikti savo transporto priemonę. Įrengiami skvereliai ne tik kaip kraštovaizdžio sistemos dalis ir veiklų erdvės, tačiau ir kaip pėsčiųjų poilsio zonos, kur ilgesnes distancijas keliaujantis žmogus (ypač tėvai su mažais vaikais ir senjorai) galėtų prisėsti pailsėti (detaliau rašyta ankstesniame skyriuje).

Jei neįmanoma rasti alternatyvos automobiliui, skatinamas elektromobilių naudojimas, stovėjimo aikštelėse ir požeminėse saugyklose įrengiant jų aprūpinimo elektros energija sistemą, specialiose šioms transporto priemonėms numatomose vietose.

ŽALIŲJŲ (TVARIŲJŲ) SPRENDINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS „Žalių kiemų“ vizija

48 PAV.

schema. „Žaliųjų kiemų“ išdėstymo

Kadangi Klaipėdos rajono savivaldybė jau turi VDA Urbanistikos, architektūros ir dizaino instituto parengtą „Gargždų miesto daugiabučių gyvenamųjų namų grupių kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) mokslinę metodiką ir technologijų taikymo rekomendacijas“, kuriomis vadovaujantis renovacijos procesas Gargždų mieste yra prasidėjęs, nutarta šiame darbe nesigilinti į daugiabučių namų atnaujinimą. Plačiau apžvelgiama ir sprendiniai siūlomi kiemų ir mikrorajono aplinkos atnaujinimui, kuris, šio projekto autoriaus manymu, yra labai reikalingas.

Nepatraukli gyvenamosios vietos aplinka dažnai kelia didžiausią disonansą. Prieš 3-5 dešimtmečius projektuotos automobilių stovėjimo aikštelės neatitinka dabartinių automobilių kiekių ir poreikių, nėra pritaikytos populiarėjantiems elektromobiliams. Dabar kiemuose aptinkamos prieš keletą dešimtmečių pastatytų vaikų žaidimų aikštelių „liekanos“, skalbinių džiovinimo stovai, takelių fragmentai, suirusi, gamtos pasiglemžta danga, neprižiūrimos smėlio dėžės, dažnai tapusios pavojingų parazitų kolonijomis... Nors kai kurios daugiabučiuose gyvenančių kaimynų bendruomenės ir imasi privačios iniciatyvos gerinti aplinką, jiems reikalingi profesionalūs

46

sprendimai ir finansinė parama. Todėl šiame projekte siūloma į kvartalo kiemų atnaujinimą pažvelgti kompleksiškai – atnaujinimo sprendinius siūlant pritaikyti daugumoje kiemų. Grafine forma pateikiamas ir aprašomas vieno kiemo principinis sutvarkymo pavyzdys, kurio metodika taikytina ir kitiems kiemams. (Įvažiavimų kiekiai, stovėjimo vietų kiekiai ir kiti detalūs sprendiniai turi būti tikslinami ir gali būti keičiami pagal poreikius).

49 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės ir „žaliojo kiemo“ pjūvis. Principinė schema (viršuje).

50 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės „žaliojo kiemo“ aksonometrinis vaizdas (apačioje). •

Automobilių parkavimui siūloma įrengti pusiau prapučiamas požemines aikšteles daugiabučių

kiemų teritorijose. Automobilių stovėjimo aikštelė įgilinama apie 3,5 metro, aikštelės stogas pakeliamas apie 2 m nuo dabartinio žemės lygio. Centrinė aikštelės stogo dalis – lygi plokštuma, iš šonų – lengvo nuolydžio šlaitas, nesunkiai įveikiamas mažiems vaikams ir senjorams.

• Aikštelės stogas apželdinamas natūralia veja. Kiemas įgauna paįvairintą reljefą. Ant apželdinto stogo galima įrengti vaikų žaidimo aikštelę, pasisėdėjimų kampelį kaimynams, badmintono, teniso, mini futbolo aikšteles ir kita, ko pagal savo poreikius pageidautų gyventojai. Į aikštelę patenkama ir iš jos išvykstama pro automobilių įvažiavimą, greta kurio įrengiamas specialus takas pėstiesiems ir dviratininkams.

Automobilių stovėjimo aikštelė projektuojama pagal ateities poreikius – visos stovėjimo vietos pritaikytos elektromobiliams. Į požeminį garažą tiekiama tik ekologiška elektros energija, pagaminta saulės kolektorių pagalba, ant daugiabučių stogų. Esant jos pertekliui

47

elektra kaupiama akumuliatoriuose ir taip patenkinamas išaugęs elektros energijos poreikis tuo metu, kai kraunama didesnė dalis elektromobilių.

51 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės - „žaliojo kiemo“ - stogo principinė schema (vaizdas į stogą kiemą iš viršutinio kampo). • Greta pagrindinės – automobilių parkavimo funkcijos požeminis garažas tarnauja ir kaip dviračių bei vaikiškų vežimėlių saugykla.

Automobilių saugykla dienos metu apšviečiama natūralia šviesa, tamsiuoju paros metu –naudojant ekologišką elektros energiją, pagamintą ant daugiabučių stogų. dengiamos vandeniui laidžia danga;

Automobilių saugyklos grindys

Lietaus ar sniego tirpsmo metu į aikštelę patekęs vanduo surenkamas drenažo sistemos, išvalomas, kaupiamas požeminėse saugyklose, o sausros metu naudojamas augalų ir vejos laistymui.

Įvažiavimai į aikštelę nuo pašalinių žmonių ir gyvūnų apsaugomi ažūriniais automatiniais vartais, kurie atidaromi tik tuomet, kai atvykstama ir išvykstama.

52 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės išplanavimo principinė schema (vaizdas į požeminę aikštelę iš viršutinio kampo).

48

Požeminės aikštelės stogas –kiemas laikomas gelžbetonio kolonų ir santvarų sistemos, kuri laiko gelžbetonio plokštes ir virš jų įrengiamą augalinį sluoksnį. Gelžbetonis siūlomas dėl ilgaamžiškumo, atsparumo drėgmei ir korozijai, pakantumo nepalankiam mikroklimatui.

53 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės - „žaliojo kiemo“ – stogo konstrukcinės sistemos principinė schema (vaizdas į požeminę aikštelę iš viršutinio kampo). • Tos automobilių stovėjimo aikštelės, kurios buvo anksčiau įrengtos išorinėje kvartalinės struktūros – kiemo dalyje, paliekamos vadovaujantis tvarumo principu ir vertinant augantį automobilių stovėjimo vietų poreikį.

Įrengiant aikšteles nukastas augalinis sluoksnis naudotinas to paties kiemo sutvarkymui, o giliau iškastas žvyras ir smėlis (kuris aptinkamas Gargždų mieste), bus naudojamas visos teritorijos sutvarkymui tiesiant naujas gatves, takus, „Minijos mokslo slėnio“ statybose ir kitur.

49

54 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės stogo plano principinė schema (kairėje) ir požeminio aukšto plano schema (dešinėje).

Hidrogeoterminė jėgainė – vietoje deginamojo kuro katilinės

Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais (pateikiami žemiau) teigtina, kad Vakarų Lietuvos regionas turtingas palyginus nedideliame gylyje aptinkamais geoterminio vandens sluoksniais, iš kurių patenkantis karštas vanduo gali būti naudojamas būstų šildymui, aprūpinimui karštu vandeniu ir rekreacijai. Todėl projektuojamą teritoriją siūloma aprūpinti šiluma iš Žemės gelmių remiantis jau atliktais moksliniais tyrimais ir diegiant pačias naujausias technologijas, kurios leistų išgauti energiją be didelių nuostolių. Ši teritorija būtų pirmoji Lietuvoje pilnai

aprūpinama termovandens energija

(bandomoji geoterminė stotis įrengta Klaipėdoje, tačiau dėl politinių sprendimų neišnaudoja savo potencialo). Taip ne tik būtų taupomi gamtos ištekliai, plėtojami nauji pigios energijos įsisavinimo būdai, tačiau ir investuojama į Lietuvos geologijos ir kitų mokslų raidą, kurių pasiekimai leistų Lietuvai žengti didelį žingsnį į priekį atsinaujinančios energetikos srityje.

55 PAV. Lietuvos šilumos srautas. Milivatai kvadratiniame metre. (Šliaupa, S., 2009, Lietuvos hidrogeoterminiai ištekliai (straipsnis), Lietuvos geologijos akiračiai, nr. 3-4: 11-19 p.) Vakarų Lietuvoje išgręžtuose gręžiniuose buvo nustatytas 70-80, kai kur netgi 90-100 mW/m2 geoterminis potencialas (Šliaupa, 2009).

Lietuvos nuosėdinėje dangoje, slūgsančioje ant kristalinio pamato uolienų yra milžiniški šilto vandens ištekliai, kurių esamomis technologijomis negalima racionaliai naudoti elektrai gaminti (nors technologiškai tai įmanoma), tačiau galima centralizuotai tiekti šilumą ir kaštą vandenį (Diliūnas ir kt., 2004).

50

56 PAV. Supaprastintas Lietuvos geologinis pjūvis. Mėlyni – pagrindiniai geoterminiai vandeningieji

sluoksniai. (Šliaupa, S., 2009, Lietuvos hidrogeoterminiai ištekliai (straipsnis), Lietuvos geologijos akiračiai, nr. 3-4: 11-19 p.)

Geoterminiai ištekliai svarbūs ne tik tiesioginiam šilumos tiekimui. Jie gali būti kompleksiškai naudojami ir kitose srityse: gydyklose, spa centruose, ūkio ir pramonės srityse (Šliaupa, 2009).

Tokios energijos gavyba leistų atsisakyti deginamojo kuro katilinių. Gamtinės dujos yra neatsinaujinantis išteklis, o „biokuras“ gaminamas iš medienos, jo transportavimui naudojami vilkikai, miesto centre esanti jėgainė kelia triukšmą, nes į katilus „biokuras“ tiekiamas siurbliais, jį deginant išmetami dideli kiekiai CO2. Todėl siūloma atsisakyti J. Janonio g. 38 esančios katilinės. Dalyje jos įrengti termovandens pumpavimo, tiekimo ir perskirstymo į butus stotį – geoterminę katilinę, kurioje, iš žemės gelmių išgautas karštas vanduo būtų tiekiamas gyventojams. Likusias katilinės erdves planuojama panaudoti rekreacinėms ir edukacinėms reikmėms technologiją ir katilinės konversijos projektą – architektūrinės dalies aprašyme). (plačiau apie

Ateityje siūloma tokiu pačiu principu (įvertinus naujos sistemos efektyvumą) atsisakyti ir kitos, teritorijoje esančios biokuro katilinės, jos vietoje pažengus technologiniams sprendimams įrengti ne tik katilinę, bet ir geoterminę elektrinę arba pastatą kitaip pritaikant bendruomenės reikmėms.

Kiti žalieji (tvarieji) sprendiniai

Siekiama, kad miestas energija apsirūpintų pats.

Ant esamų ir naujai projektuojamų pastatų stogų planuojama įrengti saulės kolektorių sistemas, kurios gamintų elektros energiją butams. Miesto apšvietimo sistemai numatomi tokie šviestuvai, kuriuose yra įmontuotas saulės kolektorius, jį pilnai aprūpinantis energija. Miesto apšvietimo sistema bus valdoma išmaniųjų technologijų. Miesto teritorijos atnaujinimo metu demontuotų pastatų detales (blokus, perdangas, plytas ir kt.) numatoma naudoti antrą kartą: jei elementų stovis leis – įrengiant požemines aikšteles ar statant naujus pastatus, jei ne – perdirbant ir naudojant landšafto tvarkymo, gatvių ir takų tiesimo darbuose.

Projekto įgyvendinimo metu nebus nukirstas nei vienas medis. Siekiama išsaugoti visus esamus medžius dabartinėse vietose. Išimtiniais atvejais medžiai bus perkeliami į kitas vietas. Ligoti, apleisti ar pažeisti želdiniai bus „gydomi“, siekiant kad augalai vėl atsigautų ir džiugintų žaluma bei gamintų deguonį.

51

Želdynų sistemoje gyvūnų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys. Planuojama įrengti inkilus paukščių perėjimui, paukščius maitinti žiemos metu. Prižiūrint gėlynus, veją ir takus atsisakoma naudoti kenksmingas chemines medžiagas, kurios naikina gyvąją gamtą ir yra kenksmingos žmogui.

Parenkant medžiagas ir gaminius projekte pirmenybė teikiama pagamintiems iš antrinių žaliavų bei vietos rinkoje. Taip rodomas ekologiško mąstymo pavyzdys ir siekiama skatinti Lietuvos gamintojus.

Projektuojamos teritorijos ekologiški ir tvarūs sprendiniai, akivaizdžiai matomi ir ranka galimi paliesti kiekvienam žmogui yra geriausia atsakingo piliečio ugdymo priemonė.

52