URBANISTINĖ IR ARCHITEKTŪRINĖ TERITORIJOS ANALIZĖ

URBANISTINĖ IR ARCHITEKTŪRINĖ TERITORIJOS ANALIZĖ

Gargždai Lietuvos kontekste

Gargždų miestas įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos regione, dešiniajame Minijos upės krante. Į pietus nuo magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (A1).

Tai – Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras ir didžiausia gyvenvietė (miestas) savivaldybėje (14500 gyventojų). Dėl palankios geografinės padėties (18 km nuo uostamiesčio ir didžiausio Vakarų Lietuvos miesto Klaipėdos, lokacijos centrinėje Lietuvos dalyje), svarbių infrastruktūros objektų (Klaipėdos jūrų uosto, magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (A1), geležinkelio), savivaldybė yra viena patraukliausių Lietuvoje investicijoms ir gyvenimui (galima teigti vadovaujantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskutinių penkerių metų rengtu „Lietuvos savivaldybių indeksu“) .

Klaipėdos rajonas yra sparčiausiai gyventojų skaičiumi auganti savivaldybė Lietuvoje, čia veikia stambios pramonės įmonės, savivaldybių reitinguose Gargždai dažniausiai yra lyderiai arba dalinasi pirmosiomis pozicijomis vertinant įvairiais pozityviais kriterijais. Todėl kuriamas šios savivaldybės centro urbanistinio ir architektūrinio atgaivinimo projektas ir išmanaus miesto strategija turi visas galimybes realiai būti įgyvendinta.

Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos padėties mieste vertinimas

Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorija patenka į miesto centro ir centro prieigų zoną. Miesto centrui „slenkantis“ iš rytinės dalies į vakarinę pusę (Dariaus ir Girėno gatvėje įsikūrus „Maxima“, už jos „Norfa“ prekybos centrui, plečiantis kitai socialinei infrastruktūrai) teritorija iš esmės tampa miesto centru. Šiaurės rytuose teritorija ribojasi su svarbiais miesto infrastruktūros objektais – turgumi, kultūros centru, pietinėje ir pietrytinėje pusėse - su individualių gyvenamųjų namų kvartalais. Vakaruose - su neurbanizuota teritorija, nuo kurios skiria Dariaus ir Girėno gatvė. Ten numatoma daugiabučių gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų statyba. Šiaurėje - iš vakarų į rytus driekiasi Klaipėdos gatvė krašto kelias KK228 - viena pagrindinių miesto arterijų, jungianti Dauparus ir Vėžaičius, šia gatve atvykstama iš vakarinio ir rytinio įvažiavimų į miestą. Šiaurės kryptimi veda Kretingos plento g. krašto kelias KK216, jungiantis Gargždus ir Kretingą, už sankryžos, greta kvartalo jis tampa Dariaus ir Girėno gatve. Tai - šiaurinis įvažiavimas iš automagistralės į Gargždus. Į projekto teritoriją patenka Gargždų autobusų stotis – pagrindinis viešojo tarpmiestinio susisiekimo centras mieste.

18

15 PAV. Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos padėtis mieste. Schemai pasinaudota facebook puslapio „Kiti Gargždai“ publikuota panoramine nuotrauka.

19

16 PAV. Gargždų miesto schema.

20

Gargždų miesto istorinė raida

Sudarant ir aprašant istorinės raidos schemas remtasi Gargždų krašto muziejaus istorine, kartografine medžiaga bei dr. Mato Cirtauto tiriamuoju darbu „Gargždų miesto centrinės dalies erdvinio karkaso tvarkymo ir formavimo meniniai principai. 2007 m.“

XIII-XVI a.

Gargždų apylinkės gyvenamos nuo Žalvario amžiaus. Rašytiniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 metais. Iš to laikotarpio žinoma, jog būta pilies kairiajame Minijos upės krante. Gyvenvietė tik XV a. persikėlė į dešinįjį Minijos krantą, kur dabar įsikūręs Gargždų miestas.

17 PAV. Gargždų raidos XIII – XVI a. schema.

XVI - XVIII a.

Gatvinis kaimas greta svarbaus prekybinio kelio išsivystė į linijinės struktūros gyvenvietę. Dvarvietė - atokiau nuo gyvenvietės. Miestelis - dešinėje Minijos pusėje. Aikštė ir katalikų bažnyčia gyvenvietės centre - vienoje gatvėje, atokiau nuo dvaro.

18 PAV. Gargždų raidos XVI – XVIII a. schema.

21

XVIII - XIX a. XX a. I pusė

Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą Prasidėjus dvarų parceliavimui suardoma dvaro sodybos struktūra. 1939 m. per miestą nutiesiamas Žemaičių plentas, pagrindine miesto magistrale tampa Klaipėdos gatvė. schema.

Gyvenvietė stipriai nukentėjo nuo 1786 metų gaisro. Todėl po jo buvo iš esmės atstatyta, pertvarkant struktūrą. Arčiau dvaro sodybos pastatyta katalikų bažnyčia, miestelis tapo radialinės formos, kurio centre - stačiakampės formos aikštė. Buvo nutiestas naujas kelias į Klaipėdą, dvaras susiliejo su miesteliu. Gargždai – pasienio miestas su Prūsija.

19 PAV. Gargždų raidos XVIII – XIX a.

Gargždai praranda pasienio miesto statusą.

20 PAV. Gargždų raidos XX a. I pusės schema.

22

XX a. II pusė - XXI a. III deš.

Gargždai ženkliai išaugo plečiantis pramonei XX a. 7-8 dešimtmečiais. Tuomet miesto centras rekonstruotas sunaikinant didžiąją dalį senosios planinės struktūros. Užstatoma šiaurinė ir vakarinė aikštės dalys, miesto pietvakariuose atsiranda pramoninė zona, auga ne tik daugiabučių, bet ir privačių namų kvartalai. 1990 metais pastatoma nauja katalikų bažnyčia, XXI a. pradžioje auga pramoninė teritorija ir privačių namų kvartalai, nekeičiant esamos struktūros rekonstruojamas miesto centras.

21 PAV. Gargždų raidos XX a. I pusė – XXI a. III deš. schema.

Nors Gargždai priskiriami prie seniausių Lietuvos miestų, iki mūsų dienų išliko tik maža dalis senosios miesto urbanistinės struktūros (tik seniausia Kvietinių gatvė). Nedėkinga miesto istorija lėmė, kad miestas degė gaisrų ir karų metu. Šiandien matomas Gargždų urbanistinis audinys – iš esmės XX a. II pusės planavimo ir perplanavimo rezultatas. Seniausi miesto pastatai mena tik XX a. pradžią.

Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos istorinės raidos vertinimas

Kaip jau minėta ankstesnėse šios bylos dalyse, Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorija yra viena naujausių miesto dalių, susiformavusi iš esmės iki tol neurbanizuotoje arba mažai urbanizuotoje teritorijoje. Tik pati šiaurinė teritorijos dalis patenka į ankstesniuose istorijos etapuose užstatytą zoną.

Vykdant statybas įamžinta didelė dalis teritorijos formavimosi istorijos. Kai kurių svarbių projektui vietų atsiradimas vertas trumpos apžvalgos.

23

22 PAV. „Pirmos vidurinės“ (dab. „Minijos“ progimnazijos) mokyklos statybos. XX a. 7 deš. (Minijos progimnazijos mokyklos muziejaus nuotraukos).

23 PAV. Daugiabučių gyvenamųjų namų statybos. XX a. 9 deš. (facebook puslapių „Kiti Gargždai“ ir „Gargždai united“ medžiaga).

24 PAV. „Trečios vidurinės“ (dab. „Vaivorykštės gimnazijos“) statybos ir atidarymo šventė. XX a. 9 deš. („Vaivorykštės“ gimnazijos muziejaus nuotraukos).

24

25 PAV. Gargždų katilinė (J. Janonio g. 38) daugiabučių fone. (Facebook puslapio „Gargždai united“ medžiaga). Analizuojama ir vėlesnėse dalyse detalizuojama teritorija ypatinga tuo, jog ilgą laiką buvo keli šimtai metrų nuo pasienio su Prūsija. Tai reiškia – iš esmės netoli ribos su kita kultūra ir civilizacija. Šis faktas – užmiršta teritorijos identiteto detalė. Ilgą laiką analizuojama erdvė buvo tolimas Gargždų užmiestis. Ūkininkų vadintas „Užpelke“ . Paradoksalu, jog vykstant masinei daugiabučių statybai čia atsirado Melioratorių gatvė ir dalyje teritorijos apsigyveno melioratorių šeimos. Kita didelė dalis butų priklausė kooperatyvo nariams. Čia įsikūrė legendinė parduotuvė „Pempininkai“ – prabangiausia sovietiniuose Gargžduose. Šios kultūrinės istorijos nuotrupos skatina pagarbiai žvelgti į teritoriją kaip laikmečio atspindį ir gerbiant praeitį stengtis išsaugoti įdomias kultūros istorijos detales jas interpretuojant šių dienų kontekste.

Gamtinių sąlygų vertinimas

Hidrografija/reljefas/želdynai

Gargždai su Minija ir vandeniu glaudžiai susiję nuo pat savo atsiradimo iki šių dienų. Miestas įsikūręs dešiniajame Minijos upės krante, miesto apylinkės išmargintos smulkių upelių ir senvagių. Išraiškingas upės ir jos senslėnio kraštovaizdis miestui suteikia ypatingą charakterį. Minija ir jos pakrantės – retų, tarptautiniu mastu saugomų gyvūnų ir augalų rūšių buveinė bei nerštavietės migruojančioms žuvims, saugomoms Minijos ichliologinio draustinio. Upė ir jos slėniai - svarbūs rekreacijai ir turizmui. Palei Minijos upę driekiasi “žalioji juosta” - natūrali želdynų sistema, turtinga

25

gamtine įvairove. Į šią sistemą darniai įsilieja virš šlaito tarsi “pereinamoji zona” tarp miesto ir gamtos esantis Gargždų parkas, kiek tolėliau į pietus - senosios žydų kapinės bei pavieniai medžių gojeliai.

Piečiausioje Gargždų dalyje telkšo vandeningi karjerai, atsiradę kasant žvyrą ir smėlį silikatinių plytų ir betono gamybai nuo XX a. VI dešimtmečio ir eksploatuojami iki šiol. Šiandien karjerai svarbūs ir rekreacijai, be to jų vandeniu aprūpinamos netoliese įsikūrusios sodų bendrijos. Greta karjerų gausu miškelių ir pavienių medžių, galinčių sudaryti bendrą želdynų sistemą.

Gargždų miestas turtingas parkais ir medžių gojeliais ne tik greta vandens telkinių –Klaipėdos gatvėje yra kaštonų alėja bei žalioji juosta, kurioje auga kalninės pušys, skirianti judrią gatvę nuo individualių gyvenamųjų namų kvartalo. Parkeliai tarp „Minijos“ progimnazijos ir vaikų darželio “Gintarėlis” bei „Vaivorykštės“ gimnazijos parkelis su lauko treniruoklais, eglynas tarp Vingio ir Paupio gatvių, skveras greta atminimo paminklo žydų žudynių vietoje, senosios miesto kapinės, Laugalių parkas su amfiteatru ir lauko treniruokliais... Daugelyje miesto gatvių auga brandūs medžiai.

26 PAV. Gargždų miesto ir apylinkių reljefo schema.

26

27 PAV. Gargždų miesto ir apylinkių reljefo pjūviai. www.maps.lt duomenimis). (Pjūviai parengti naudojantis portalo

Gargždai įsikūrę 40-10 metrų virš jūros lygio. Reljefas - palengva nuožulnėjantis iš vakarų į rytus, kur priešais Minijos upės slėnį staigiai leidžiasi (apie 20 metrų), taip suformuodamas statų šlaitą. Iš šiaurės į pietus – kiek statesnis (skirtumas apie 10 metrų). Išraiškingiausios reljefo vietos neskaitant Minijos slėnio yra šios: erdvė tarp Minijos progimnazijos ir Vaivorykštės gimnazijos, ten matomas Gargždams nebūdingas 6 metrų aukščio perkritimas bei Kvietinių ir Žemaitės gatvių sankryža, kurioje reljefas tiek iš šiaurės į pietus, tiek iš vakarų į rytus yra staigiai nuožulnus 5 metrais.

Susisiekimo sistemos vertinimas

Gargždų mieste dominuoja lengvųjų automobilių transportas, keliantis oro taršos, triukšmo ir parkavimo problemas. Vienintelė viešojo transporto rūšis susisiekimui tarpmiestiniu ir rajoniniu lygmeniu - maršrutiniai autobusai. Stotelės mieste įrengtos tik pagrindinėse gatvėse. Dviračių takų sistema nesudaro vientiso tinklo, įrengti tik pavieniai jos fragmentai. Pėsčiųjų takai įrengti palei daugumą gatvių, tačiau jų būklė labai skirtinga.

Detaliau nagrinėjamoje ir detalizuojamoje teritorijoje susisiekimo sistema nėra iki galo išvystyta. Daugelis gatvių baigiasi akligatviais. Nusidėvėjusios dangos ir netvarkingas automobilių parkavimas dažnai sudaro prielaidas „ištrinti“ ribą tarp gatvės ir kelkraščio. Dažnai tai vyksta šaligatvio „sąskaita“. Taip apsunkinamas pėsčiųjų eismas ir rizikuojama žmonių saugumu. Dauguma pėsčiųjų takų prastos būklės, didelė dalis jų – be dangų, organiškai susiformavę, todėl projektuojant į tai bus atsižvelgta

Esamos sklypų struktūros vertinimas

27

28 PAV. Sklypų struktūra pietinėje Gargždų (Informacija iš www.regia.lt ) miesto dalyje. Žaliai pažymėtos

Teritorijoms šalia daugiabučių namų parengti ir Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti detalieji planai: 1. teritorijos dalies, esančios prie P. Cvirkos, Dariaus ir Girėno, Melioratorių ir J. Janonio gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas; 2. teritorijos dalies, esančios prie Melioratorių, Dariaus ir Girėno bei Pušų gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas; 3. teritorijos dalies, esančios prie Melioratorių, Dariaus ir Girėno bei Pušų gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas; 4. teritorijos dalies, esančios prie Klaipėdos, J. Janonio ir P. Cvirkos gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas. sklypų ribos.

Daugiabučių namų gyventojai nesiėmė iniciatyvos žemės sklypams įteisinti pagal parengtus dokumentus. Todėl kvartale dominuoja nesuformuoti valstybiniai sklypai. Esama pavienių sklypų, kurie nesudaro sistemos, o sukuriama dar daugiau problemų. Dideli valstybiniai sklypai nėra tinkamai prižiūrimi dėl keleto priežasčių – pilietinės iniciatyvos trūkumo iš gyventojų, lėšų trūkumo, administracinio pasimetimo tarp institucijų, kuomet pilnai nėra pasidalinama atsakomybėmis ir atsakomybių sritimis. Todėl sklypų sutvarkymui darbe bus skiriamas ypatingas dėmesys dalinant teritoriją į funkcines zonas – erdves skirtingoms tematikoms ir poreikiams.

28 29 PAV. Ryški sklypų sutvarkymo problematika analizuojamoje teritorijoje. (Fotografuota 2020-02-10).

Dominuojančio morfotipo ir planavimo principo nustatymas

Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas yra laisvo planavimo principais suformuota teritorija, šiaurinėje dalyje (palei P. Cvirkos g.) turinti perimetrinio užstatymo bruožų.

30 PAV. Užstatymo tipų schema teritorijoje. Kvartalo kaimynystėje - šiaurinėje dalyje (teritorija tarp P. Cvirkos ir Klaipėdos gatvių) dominuoja taip pat laisvas planavimas, fragmentiškai turintis perimetrinio užstatymo bruožų (palei Klaipėdos g.). Pietryčiuose - kitapus Vingio gatvės - sodybinio užstatymo kvartalai, pietuose - kitapus Pušų gatvės - laisvo planavimo teritorija. Teritorijoje kitapus Dariaus ir Girėno gatvės užstatymas dar nesusiformavęs, tačiau pagal naujai formuojamo užstatymo fragmentus matoma, kad tai laisvo planavimo principais formuojama teritorija.

Teritorijos socialinės – kultūrinės sistemos vertinimas

29

Gargždų miesto centrinėje dalyje veikia keletas viešųjų ir privačių įstaigų: „Vaivorykštės“ gimnazija, „Minijos“ progimnazija, „Minijos“ progimnazijos pradinių klasių korpusas, „Gintarėlio“ ir „Saulutės“ darželiai, dvejos katilinės. Veikia maisto prekių parduotuvė „Pempininkai - Aibė“ ir kita „Aibė“ .

Teritorijoje yra kultūros paveldo saugomas objektas – Gargždų žydų žudynių vieta ir kapas.

31 PAV. Socialinės – kultūrinės sistemos schema.

Esamų statinių būklės vertinimas

Analizuojamoje projekto teritorijoje dominuoja XX a. 7-9 deš. pastatai: daugiabučiai gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai, stovi dvejos katilinės. tipinės statybos

“Senos statybos“ daugiabučiai namai yra energetiškai neefektyvūs, eikvojantys daug šilumos energijos, neatitinkantys orių sąlygų gyvenimui, nepuošiantys miesto kraštovaizdžio dėl blogo estetinio vaizdo. Daugumai jų reikalinga renovacija ne tik apšiltinant ir atnaujinant fasadą, bet iš esmės siekiant sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas, išspręsti daugiabučio sukuriamas socialines problemas – žmonių susvetimėjimą, valdišką požiūrį į aplinkos tvarkymą, sudaryti šeimininkišką atsakomybę. Teritorijoje esama ir naujos statybos daugiabučių namų, kurie statyti prieš dešimtmetį. Tokių namų yra keturi.

Visuomeniniai pastatai:

„Minijos“ progimnazija Pastatas veikia nuo 1965 metų, renovuotas ir atnaujintas apie 2015 metus, greta -

30 naujas

stadionas; Pradinių klasių korpusas - renovuotas ir atnaujintas apie 2010 metus, fasadas sukurtas žaismingas, spalviškai praturtinantis aplinką.

Katilinės:

pritaikytos biokurui ir gamtinėms dujoms kūrenti. pakankamai atskirtos želdynų, kelia triukšmo ir CO2 taršą. 34 PAV. Katilinė J. Janonio g.,

32 PAV. „Minijos“ progimnazija iš kiemo pusės. (Fotografuota 2020-02-

Nepuošia kraštovaizdžio, nėra

10). prie Vaivorykštės gimnazijos. (Fotografuota 2020-03-20).

31

Vaivorykštės gimnazija

pastatas veikia nuo 1988 metų, reikalingas atnaujinimas.

33 PAV. Vaivorykštės gimnazija iš parkelio pusės. (Fotografuota 202003-20).

Vaikų darželiai “Gintarėlis” ir

“Saulutė” renovuoti apie 2015 metus, sutvarkyta aplinka.

35 PAV. Vaikų darželis „Gintarėlis“ . (Fotografuota 2020-0320).

36 PAV. Gargždų autobusų stotis. Išorė ir vidus. (Fotografuota 2020-02-10). Gargždų autobusų stotis – labai prasto stovio tiek vidus, tiek išorė, visomis prasmėmis „nudėvėta“ teritorija, nereprezentatyvi, reikalaujanti greito atnaujinimo. Stotis neatitinka elementarių higienos sąlygų, o savo masteliu yra per maža aptarnaujamiems srautams.

Galimybės:

teritoriją galima „prikelti“ naujam gyvenimui, atnaujinant pastatus, kuriant šių dienų poreikius atitinkančias jų struktūras, koreguojant pastatų vizualinę kokybę ir išsprendžiant erdvių problematiką. 37 PAV. Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių teritorija iš viršaus. (Facebook puslapio „Gargždai united“ medžiaga)

32

38 PAV. Urbanistinių erdvių sistemos vertinimo schema (viršuje). 39 PAV. Kompozicinių ypatumų vertinimas (apačioje).

33

„Socialinis užsakymas“

Siekiant išgirsti bendruomenės poreikius lankantis Gargžduose buvo susitikta su LR Seimo nare Rasa Petrauskiene, Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoju Mindaugu Šunoku, vietos bendruomenės atstovais.

40 PAV. Sutikimas su LR Seimo nare aptariant teritorijos problemas realioje situacijoje. 2020-02-10. (M. Šunoko nuotrauka).

Nuspręsta pakviesti gyventojus socialiniame tinkle facebook komentaruose poreikius ir lūkesčius, į kuriuos bus atsižvelgiama rengiant projektą.

Į kvietimą atsiliepė 25 gyventojai.

Aktualiausios problemos ir poreikiai:

rašyti apie savo

1) vaikų žaidimo aikštelės; 2) naujos automobilių parkavimo vietos;

3) vaikų bei paauglių žaidimų erdvės, 4) sky parkas;

5) dviračių takai;

6) gėlynų – želdynų sistemos;

7) „žaliosios zonos“;

8) erdvės pramogoms ir poilsiui; 9) automobilių eismo sistemos (gatvių tinklo) tobulinimas; 10) apšvietimo sistemos tobulinimas.

34

Išvados:

Gargždų miesto pietinio daugiabučių kvartalo urbanistinis audinys yra iš esmės kontrastingas kitoms miesto dalims savo suformuotų ir nesuformuotų erdvių santykiu. Dėl šios priežasties teritorijai tenka išskirtinis kompozicinis vystymosi vaidmuo miesto formavimosi procese.

Pietinė daugiabučių gyvenamųjų namų teritorija atlieka dalies miesto centro bei miesto centro prieigų teritorijos vaidmenį. Vystantis miestui didžioji dalis tyrinėjamos zonos atnaujinta išmanumo principais turi galimybes savo svarba pranokti miesto centrą. „Jauna“ teritorijos istorija neleidžia tvirtai remtis praeities vertybėmis, tačiau suteikia daugiau laisvės kūrybai. Išlikę istoriniai kadrai iš statybų leidžia tiksliai atrasti svarbius praeities elementus ir gali būti svarus argumentas priimant sprendimus.

Minijos upės turtas - slėnio želdynai, parkas bei karjerai skatina ieškoti erdvinių ryšių su pietine ir rytine miesto teritorijomis ir plėtoti vidinę teritorijos želdynų sistemą siekiant sukurti bent iš dalies į Minijos „žaliąją juostą“ biologinės įvairovės prasme panašią želdynų sistemą regeneruojamoje urbanistinėje struktūroje.

Būtina stiprinti vidinius ir išorinius ryšius, skatinant sveiką gyvenseną planuojama projektuoti dviračių ir pėsčiųjų takų sistemas, kurios susijungtų į vientisą tinklą. Sprendžiant automobilių stovėjimo aikštelių problemą dera atsižvelgti ir į dviratininkų, riedlenčių, paspirtukų naudotojų, mamų su mažais vaikais ir kitų grupių poreikius.

Valstybinė žemė, apimanti didžiąją dalį teritorijos, suteikia galimybes sukurti vientisą urbanistinę sistemą. Dominuojantis laisvas planavimas čia turi būti peržiūrimas ir įvertinus (ne-)efektyvumo faktorių, siūlomos alternatyvos.

Vadovaujantis aplinkosauginiais ir sveikos gyvensenos principais būtina peržiūrėti galimas kvartalo aprūpinimo šiluma alternatyvas.

Kuriant išmanų miestą būtina ugdyti bendruomenės pilietiškumą ją įtraukiant į procesą dar projektavimo pradžioje ir dalinantis atsakomybėmis už tvarkomą teritoriją jos statybos bei eksploatavimo metu.

35