IM9 – Nuolatinės ramybės oazė

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS

ARCHITEKTŪROS KATEDRA

NUOLATINĖS RAMYBĖS OAZĖ

AN OASIS OF CONSTANT PEACE

Aiškinamasis raštas

Studentė: Gerinta Laniauskaitė

Vadovas: Prof. Gintaras Čaikauskas

Vilnius, 2023

SANTRAUKA

Projektuojamas nuolatinės ramybės centras Druskininkuose. Šiomis dienomis daug žmonių jaučia nuolatinį bėgimą, pervargimą, beprasmybę. Jie yra pasimetę, ieškantys apčiuopiamo ar neapčiuopiamo dalyko, kuris įkvėptų, nuramintų ir priimtų juos tokius, kokie yra. Leistų atrasti kiekvieno žmogaus talentus ir suteiktų gilesnį suvokimą KAS AŠ? Todėl akivaizdu, kad žmonės ieško vidinės ramybės, ryšio su aukštesniuoju aš Todėl projektuojamas centras, kur žmonės galėtų nurimti, atsipalaiduoti ir pajausti gamtą.

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti pastatą, kuris paveiktų žmonių emocijas, mintis ir elgesį, sukurtų bendruomeniškumą. Pagerintų žmogaus fizinę ir emocinę būklę. Todėl, kuriamos trys pagrindinės tipologijos – muzikos salė, terapijos centras ir sakrali erdvė.

SUMMARY

A permanent peace center is being designed in Druskininkai. These days, many people feel constantly on the run, overworked, meaningless. They are lost, searching for something tangible or intangible to inspire, reassure and accept them as they are. It would allow you to find every talent and give you a deeper understanding of WHO AM I? Therefore, it is obvious that people are looking for inner peace, connection with the higher self. Therefore, a center is being designed where people can calm down, hold and feel nature.

The main goal of the project is to create a building that will affect people's emotions, thoughts and yours, creating community. It would improve a person's physical and emotional experience. Therefore, three main typologies are created - a music hall, a therapy center and a sacred space.

1.1 TERITORIJOS ANALIZĖ

Tinkamiausios vietos iš kurių buvo renkamasis sklypas buvo, miškingos teritorijos ir teritorijos šalia upės. Kadangi upės slėnis gamtiškai išsidėstęs prie istorinio miesto centro, buvo pagalvota, kad neuroarchitektūros temai geriau tiktų vieta, kuri yra šiek tiek izoliuota nuo centro ir pagrindinių srautų, tai pabrėždama nenuspėjamos gamtos ir žmogaus ryšį.

1.1.1 SUSISIEKIMAS

Druskininkuose veikia autobusų stotis, tačiau ateityje numatoma ją perkelti į kitą vietą, taip pat yra aerodromas, kažkada veikė ir geležinkelio stotis, bet šiuo metu ji nugriauta. Pagal savivaldybės ribas driekiasi magistralinis kelias vedantis į Vilnių ir Gardiną. Pačiame mieste yra C ir B kategorijos gatvės, todėl eismas nėra labai intensyvus. Pasirinktas sklypas išsidėsto šalia infrastruktūros ašies, kuri jungia autobusų stotį su miesto istoriniu centru.

1.1.2 ERDVINIS KANALAS

Galima sakyti, kad Druskininkų miestui būdinga linijinė sistema. Schemoje matosi, koks yra pagrindinis erdvinis kanalas nuo pasirinkto sklypo iki pagrindinės miesto aikštės. Yra pagrindinė transporto ašis, kuri apjungia autobusų stotį ir veda link miesto centro.

1.1.3 FUNKCINĖS ZONOS

Žvelgiant į sklypo gretimybes, matoma, kad aplinkui sklypą išsidėsčiusios miškingos teritorijos, mišką sudaro pušys. Netoliese yra Druskininkų kempingas, kuris veikia vasaros sezono metu.

Galima sakyti, kad aplinkinės funkcijos yra labai skirtingos pradedant gyvenamąją ir baigiant transporto paskirties pastatu – autobusų stotimi. Šiaurinė sklypo dalis yra aktyvesne palyginus su pietine, kur ir yra išsidėstęs pasirinktas sklypas.

1.1.4 AKTYVIOS/ PASYVIOS ZONOS

Matoma, kad projektuojamas sklypas patenka į pasyvią zoną, kai tuo tarpu šiaurinė dalis yra

pakankamai aktyvi. Todėl šis sklypas arba galėtų tapti tarpiniu variantu, apjungiantis pasyvią ir aktyvią zonas, arba įsilieti į pasyvią zoną. Žiūrint iš neuroarchitektūros pusės, būtų prasminga sukurti harmoniją šiame sklype.

Žvelgiant į istoriją, anksčiau dabartinis sklypas neegzistavo, tai buvo viena didelė miško masė. Tada atsirado transporto poreikis ir toje vietoje mišką padalino ir atsirado transporto jungtis. Šis įskilimas tapo infrastruktūros grandimi, kuri jungė geležinkelį ir autobusų stotį su istoriniu miesto centru.

1.2 SKLYPO ANALIZĖ

Sklypo plotas: 35947,45 m2

Projektuojamo pastato numatomas plotas: +/- 2000 m2

Yra du atskiri sklypai, kurie jungiasi tarpusavyje, todėl šioje teritorijoje galima

traktuoti tai kaip vieną nedalomą vienetą. Kadangi sklypo plotas yra labai didelis, o norimo pastato plotas palyginus ganėtinai mažas, reikia surasti tinkamą vietą sklype.

1.2.1 UŽSTATYMO POZICIJA

Galimi projektuojamo tūrio išdėstymo variantai sklype :

1. Pirmas užstatymo variantas. Pastato tūris numatomas sklypo kairiame krašte, lygiuotas per centrą. Tokiu atveju, tūris pasislepia tarp miško ir yra matomas tik priėjus arčiau. Erdvė iš abiejų pastato pusių pasiskirto tolygiai.

2. Antras užstatymo variantas. Pastato tūris numatomas sklypo kairiajame krašte, lygiuotas arčiau patekimo. Tokiu atveju, tūris yra geriau matomas, tačiau lieka daug erdvės šiaurinėje sklypo dalyje.

3. Trečias užstatymo variantas. Pastato tūris numatomas sklypo kairiajame krašte, lygiuotas tolimiausioje sklypo dalyje. Tokiu atveju, pastatą sunku pamatyti, jis tarsi pasislepia miške, susiformuoja didelė erdvė prieš pastatą.

4. Ketvirtas užstatymo variantas. Pastato tūris išilgėja per visą sklypą, jis orientuotas kairiajame sklypo krašte. Tokiu atveju, tūris geriau pastebimas dėl savo ilgumo, kuriama miško ir pastato išklotinė.

Dešinėje (rytinėje) sklypo dalyje eina ESO dujų linija, todėl visais variantais pastato tūris numatomas prie kairėje (vakarinėje) sklypo dalyje.

1.2.2 MASĖS SANTYKIS

Sklypas yra išsidėstęs tarp miškų, todėl nesinori nei per daug išsišokančio tūrio, nei pernelyg užgožto miško. Pernelyg kuklus tūris gali pasimesti miško apsuptyje ir tapti nematomu, tuo tarpu per daug užgožiantis pastatas gali atrodyti antikūniu šioje gamtinėje aplinkoje.

Teritorija yra ganėtinai lygi. Vietomis sklype yra susiformavę šlaitai.

1.2.4 UŽSTATYMO FORMOS RELJEFE VARIACIJOS

Kadangi reljefas yra pakankamai lygus, nesinori sklype daug intervencijos.

1. Vienas iš galimų variantų yra turėti žemą tūrį ant reljefo, nebandant išsiskirti iš aplinkos, o labiau pasislėpti miške.

2. Kitas galimas variantas, tai pabandyti tūrį įgilinti reljefe, kad matytųsi tik tūrio siluetas, taip būtų visiškai susiliejama su mišku.

3. Trečias variantas pabandyti sukurti tokį tūrį, kuris išlįstų iš reljefo, būtų ir šiek tiek įgilintas ir truputį iškilęs, šiuo atveju būtų prisitaikyta prie reljefo pernelyg jo nekeičiant.

4. Ir paskutinis variantas, turėti du tūrius, kurie tarpusavyje turi bendrą jungtį ir taip pat iškyla iš reljefo per daug jo nekeičiant.

1.2.5 SAULĖS PADĖTIS

VASAROS LAIKAS VIDURDIENĮ

ŽIEMOS LAIKAS VIDURDIENĮ

1.2.6 VIETOS ANALIZĖS IŠVADOS:

1. Matoma, kad iš užstatymo pozicijos, kad tinkamiausia vieta projektuoti pastatą yra vakarinė sklypo dalis, nes ESO dujų trasa driekiasi visoje sklypo rytinėje dalyje. Priklausomai, ką siekiama atskleisti per architektūrą, galima pasirinkti sklypo kraštines ar centrinę dalį būsimam pastatui. Patekimas į sklypą numatomas nuo gatvės iš pietų pusės.

2. Kalbant apie masės santykį, tai akivaizdu, jog šioje teritorijoje miškas tampa itin didele mase, palyginus su kita aplinka, jis tarsi dominuoja. Todėl reikia nuspręsti, ar įsilieti į mišką, ar bandyti išsiskirti iš jo. Mano nuomone, reiktų atrasti variantą, kuris pabrėžtų miško svarbą, bet tuo pačiu ir išryškintų pastato tūrį.

3. Kadangi sklypo topografija yra ganėtinai lygi, daryti dideles intervencijas šiuo atžvilgiu nebūtų geras sprendimas. Tinkamas variantas galėtų būti, tiesiog įsilieti į turimą reljefą, jo pernelyg nedarkant.

4. Užstatymo forma gali būti įvairi, tačiau, mano nuomone, labiausiai tinkantis sprendimas šiai teritorijai yra tūris, kuris susilieja su reljefu ir iš jo išlenda. Taip pabrėžiamas pats tūris kaip šios vietos dominantė, bet tuo pačiu įsiliejama į mišką ir išsaugomas esamas reljefas.

5. Kadangi sklypas stovi tarp dviejų miškų masių, matoma, kad didžioji dalis sklypo visada bus šešėlyje, todėl reikia tinkamai pagalvoti apie architektūrinius sprendinius, kurie leistų užtikrinti tinkamą insoliaciją pastate.

ATSIŽVELGUS Į VISUS IŠANALIZUOTUS KRITERIJUS, GALIMA PASIŪLYTI

1.3 EKSPERIMENTINIS PROEJKTAVIMAS

Johann Wolfgang von Goethe yra pasakęs, kad muzika yra sklandi architektūra, o architektūra sustingusi muzika.

Kadangi neuroarchitektūra yra glaudžiai susijusi su pojūčiais, buvo pasirinktas vienas pojūtis (klausa) ir atliktas eksperimentas, kaip natos penklinėje sukuria linijinę ir taškinę kompoziciją. Muzika galima interpretuoti kaip procesą, kurio metu klausytojui sukeliama emocija, nes klausydamasis muzikos jis sukuria vizualines interpretacijas.

Todėl buvo pasirinktos skirtingų emocijų dainos, taip buvo galima palyginti kokias kompozicijas sukuria skirtingos melodijos.

1. Dancing in The Moonlight Atlieka dainininkas King Harvest.

2. Everybody Wants to Rule The World. Atlieka grupė Tears for Fears.

3. Zombie. Atlieka grupė Cranberries.

Sukurta linijinė ir taškinė šių dainų kompozicija leido pažvelgti į muzikos raštą (natas) tiek erdviškai, tiek iš įvairių projekcijų.

Xx Pav. Dainos „Dancing in the moonlight" taškinė kompozicija. Autorės sudaryta schema

Xx Pav. Dainos „Dancing in the moonlight"linijinė kompozicija. Autorės sudaryta schema

Xx Pav. Dainos „Everybody wants to rule the world" taškinė kompozicija. Autorės sudaryta schema

Xx Pav. Dainos „Everybody wants to rule the world" linijinė kompozicija. Autorės sudaryta schema

Xx Pav. Dainos „Zombie" taškinė kompozicija. Autorės sudaryta schema

Xx Pav. Dainos „Zombie" linijinė kompozicija. Autorės sudaryta schema

Eksperimento metu susiformavo ir pastato idėja. Žinoma, kad pastato vieta yra gamtinėje aplinkoje. Iš abiejų pusių esantis miškas tapo dominuojančiu ir inspiruojančiu objektu pastato kompozicijoje.

Kadangi šiai teritorijai būdingas ilgumas, pastato siluetas ir tūris kuriamas taip, kad atspindėtų organišką miško siluetą.

Sukurti keli variantai, kurie galėtų tapti pastato tūriu, kiekviena linijinė kompozicija buvo atlikta klausantis skirtingos muzikos, sukeliančios skirtingas emocijas.

Xx Pav. linijinės kompozicijos pagal skirtingas melodijas. Autorės sudaryta schema

Eksperimentinio projektavimo išvados:

1. Matoma, kad melodijos sukuria tiek statišką, tiek dinamišką kompoziciją.

2. Taškinė kompozicija labiau apibrėžia ritmiškumą ir gali įkvėpti sukurti pastato ritmiškumą bei metriškumą, remiantis dainoje matomu žingsniu.

3. Pasirinktų melodijų linijinės kompozicijos inspiravo kurti ilga tarsi stygą pastatą.

4. Šiuo atveju, linijinė kompozicija padiktavo pastato tūrį, kuris buvo kuriamas pagal muzikos ir miško siluetą.

1.4 PROJEKTINĖ DALIS

1.5.1 Bendrieji duomenys

Projektuojamas sklypas yra Gardino g. 5A. Sklypas išsidėstęs tarp dviejų miškų. Sklypo gretimybės – pavieniai gyvenamieji namai ir kempingas, labiausiai dominuoja miškingos teritorijos. Aplinkinis užstatymas dažniausiai vieno ar dviejų aukštų gyvenamieji pastatai. Sklype projektuojamas N.R.O. centras (Nuolatinės ramybės oazė). Pastatas susideda iš dviejų antžeminių dalių ir požeminio aukšto. Sklypo reljefas nėra itin išraiškingas, šiaurinėje dalyje reljefas šiek tiek pakyla.

Objekte numatoma pagrindinės trys erdvės. Muzikos erdvė, terapijos centras bei sakrali erdvė. Prie muzikos salės įrengiamos poilsio ir kavinės erdvės. Terapijos centre numatomos ir viešbučio patalpos bei bendros laisvalaikio erdvės. Sakrali erdvė, kuri gali būti tiesiog universalia erdve numatoma šiek tiek toliau kaip atskira pastato dalis, taip sustiprinamas ramybės ir sakralumo pojūtis. Todėl šio pastato programa įvardinama kaip nuolatinės ramybės oazė.

1.4 2 Projekto idėja

Pirminė idėja apima žmogų, gamtą ir pasaulį. Visa teritorija aplink sklypą traktuojama kaip styga, kurioje atsiranda suvirpėjimas ir ji išlinksta, išlinkimo vieta sujungia ir harmonizuoja ryšį tarp pasaulioiržmogaus.Sujungimasyrasuprantamaskaipgamta,kurisudėliojaviskąįsavovietas.Todėl pasiūlytas ilgas tūris tampa miško dalimi, kuris tampa šios vietos dominante, bet tuo pačiu įsilieja į miško masę, taip pastebimas tik pradinis ir galutinis pastato taškas.

Laikantis pirminės idėjos, buvo nuspręsta sukurti tūrį remiantis principu, kaip vizualiai atsispindi garsas. Todėl pastato tūris buvo kuriamas, remiantis muzikiniu eksperimentu, todėl pastato forma sukurta atsižvelgiant į šalia esantį mišką ir muziką. Muzika turi pauzes, miškas nėra ištisinė siena, todėl kuriamas pastatas įsilieja į gamtą, pabrėžiama tik sklandančio stogo linija.

1.4.2 Tūrinė – erdvinė kompozicija

1.4.3 Sklypo ir teritorijos sutvarkymas

Remiantis tuo, kad pasirinktas sklypas išsidėstęs gamtinėje aplinkoje, buvo nuspręsta sklype palikti daug laukinės gamtos ir žaliųjų plotų, projektuojami tik būtiniausi gaisriniai privažiavimai, ir pėsčiųjų takeliai. Važiuojamajai daliai parinkta sutankinta žolės danga, taip išlaikoma idėja, kad sklypas yra žalias.

Zona, kur atsiskiria muzikos salė nuo sakralios erdvės suintensyvėja, projektuojama daugiau takelių, kad žmonės turėtų daugiau erdvės, kur pavaikščioti ir atsipalaiduoti, pasigerėti esančia gamta.

Pietinėje sklypo dalyje numatomas įvažiavimas į požeminę automobilių aikštelę.

1.4.4 Vidinė struktūra ir erdviniai sprendimai

Rūsio aukštas

Rūsyje projektuojamos techninės patalpos, vandens, elektros ir šilumos įvadai. Didžiausią rūsio dalį užima požeminė automobilių aikštelė XX vietų. Patekimas į rūsio aukštą numatomas pietvakarinėje sklypo dalyje dvipuse rampa. Į rūsį taip pat galima patekti liftais bei laiptais

Pirmas aukštas

Pirmameaukšteprojektuojamamuzikos salė,šalianumatomasbaras/restoranas, laukimo erdvė, erdvi rūbinė. Taip aktorių bei režisierių patalpos, įrangos laikymo patalpos. Kitame korpuse projektuojamasviešbutis irterapijoserdvės,vidinėspoilsiozonosbeibiblioteka.Šaiuriniamekorpuse numatoma sakrali erdvė su techninėmis patalpomis. .

Antras aukštas

Antrame aukšte projektuojamos techninės patalpos ir ventkameros. .

1.4 5 Architektūriniai sprendiniai. Fasadai

Kadangipastatasstovigamtinėjeaplinkoje,tarpdviejųmiškų,fasadaiparinktitaip,kadpastatas nesudarytų ištisinės sienos įspūdžio, atsižvelgiant į tai, kad projektuojamas 300 m pastatas.

Stengiamasi pabrėžti šalia augančių pušų aukštumą, todėl numatomos vitrinos su vertikaliu padalinimu, ir tik dėl vitrinos aukščio, aukščiausiose pastato vietose numatomas horizontalus dalinimas. Vitrinoms parinktas šlifuotas stiklas, kad iš išorės fasadai atspindėtų šalia esantį mišką, o iš vidaus iliuminuotų šviesą. Muzikos salėje parenkamas storesnis šlifuotas stiklas, kad patektų mažiau saulės šviesos. Stogas apželdinamas samanomis, taip sukuriamos vaizdas, kad stogas sklando ore.

1.4.6 Konstrukcinis sprendimas

Pagrindinės kontrukcijos – kolonos, sijos, pertvaros gaminamos iš medžio. Perdangų ir sijų storis parenkamas atsižvelgiant į perdengiamą tarpatramį (300-1500 mm). Ten kur tarpatramiai dideli parenkamos ir platesnės kolonos 400x800 mm. Laikančių sienų, laiptinių ir lifįto šachtos storis 250 mm. Stogo konstrukcija susideda iš sijų 400x1500 mm. Stogas yra apželdinamas žole ir labai smulkiais augalais, randamais būtent šioje teritorijoje, kad būtų sukurtas vientisas, harmoningas vaizdas. Kadangi stogas yraapželdintas,taippat kontrukcijojenaudojamas filtruojamas lakštas, stogo gruntas, perforuota membrana ir atsparus vandens sluoksnis, numatomas 600 mm parapetas.Pastatas projektuojamas pagal A++ energinio naudingumo klasės keliamus reikalavimus.

1.5.7 Struktūrinės ir inžinerinės sistemos

Pastato centrinėje dalyje, numatomas didelis stoglangis. Stengiantis išvengti didelės sniego apkrovos, stogas numatomas su dvigubo šildymo sistemomis. Sistema valdoma centraliai, ištirpęs sniegas, virtęs vandeniu, surenkamas į rezervuarus, kurie numatomi techninėse patalpose. Pastate įrengiamos techninės patalpos – šilumos punktas, vandens įvadas, elektros įvadas, ventiliatorinės, siurblinė, serverinė, ventkameros. Jungiamasi prie miesto inžinerinių tinklų. Techninės patalpos projektuojamos rūsio aukšte. Inžinerinės pastato sistemos projektuojamos pagal higienos normų nustatytus komforto ir mikroklimato reikalavimus.

1.5.8 Statinio prieinamumas ( neįgalieji ir priešgaisrinė sauga)

Pastatas projektuojamas pagal universalaus dizaino reikalavimus, kad neįgalieji galėtų patekti į visas patalpas ir saugiai evakuotis kilus gaisrui. Visuose aukštuose įrengiami liftai, projektuojami koridoriai – ne siauresni nei 1500 mm. Numatomi A ir B tipo neįgaliųjų sanitariniai mazgai. Visos sanitarinių mazgų durys yra ne siauresnės nei 1000 mm ir evakuacijos kryptimi į patalpų išorę. Lauke taip pat visi takeliai ir privažiavimai pritaikyti neįgaliesiems, požeminiame aukšte numatomos neįgaliųjų automobilių parkavimo vietos pagal poreikį.

1.5 REMĖJAI

Projekte naudojami keli Velux gaminami lankstūs šviesos tuneliai. Pastarieji reikalingi požeminiam aukštui apšviesti, įleisti šiek tiek natūralios šviesos iš lauko.

Projekte naudojami Biownlight šviestuvai. Šviestuvai

kabinami terapijos palatose:

Projekte naudojamos Betonomozaika klasikinės trinkelės aikštėms ir ryšiui tarp jų sukloti, taip pat naudojamos ažūrinės trinkelės automobilių stovėjimo vietose.

Projekte naudojami Schneider Electric belaidžiai energijos jutikliai bei gaisro davikliai.

Projekte stiklo paviršiai yra viena iš pagrindinių fasado medžiagų, tad langai tampa svarbia projekto dalimi.

Naudojami aliuminiai lango rėmai, gaminami Wicona.

Kadangi viena iš pagrindinių vidinių projektuojamo pastato erdvių yra scena, šioje projekto erdvėje – salėje –naudojami STS (Scenos techniniai sprendimai) garso sistema, apšvietimo sistema, salėje esančios žiūrovų kėdės, akustikos gerinimo priemonės.

Projekte naudojama Architechnika apsaugos nuo

įsibrovimo į vidines patalpas sistema, į patalpas, kuriose ribojamas žmonių patekimui naudojama magnetinė durų atrakinimo sistema.

Projekte naudomai Darom.lt urbanistiniai šviestuvai

Projekto interjere naudojamas dekoratyvinis Baumit tinkas.

Projekto interjere naudojami Veesla akumuliaciniai radiatoriai.

Projektui energetikos, pastatų bei infrastruktūros projektavimo paslaugas teikia Projektai Co

Kadangi pastato konstrukcija yra betoninė ir ši medžiaga dominuoja pastato interjere, projekte naudojami

Schmomburg betono priežiūros ir apsaugos priemonės kaip betono impregnantas, kristalinė izoliacija, plastifikatorius ir kt.

IŠVADA

Projektuojamas nuolatinės ramybės centras sukuria naują erdvę, kurioje žmonės gali pažinti save, praleisti laiką su šeima Taip pat daug dėmesio skiriama susitelkimui į save ir bendruomeniškumą. Šiuo pastatu norima sujungti tris pagrindinius gyvenimo elementus – žmonų, visatą ir gamtą.