ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
ISTORIJA
XIII–XIV a. Strateginėje vietoje 1252 m. pastatoma pilis. Miestas kuriasi saloje, ribojamoje senosios ir naujosios Danės atšakų.
1660 m. Miestas praranda daug žemių dėl pilies gynybinių įtvirtinimų statybos. Miestas sparčiai plečiasi, skirdamas senąją Danės vagą.
XVII a. Užpilama senoji Danės vaga.
1840 m. Miesto plėtrą pietų kryptimi riboja pilies gynybiniai įtvirtinimai, todėl jis plečiasi
šiaurės kryptimi, dešiniajame Danės krante.
1942 m. Danės krantinės ir pilies teritorijos prieigos naudojamos pramonei. Buvo užpilti gynybiniai įtvirtinimai.
Dabar - Piliavietės teritorija konvertuojama iš pramoninės į mišrią centro.
4
XIII-XIV 1840 1942 Dabar 1660 XVIII
Vanduo
Pilis
Miesto gynybiniai įtvirtinimai
Gatvės
Viešosios erdvės
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
GAMTINĖS SĄLYGOS
Klaipėdos miestas įsikūręs vakarų Lietuvoje pajūrio žemumoje. Baltijos pakrantėje vyrauja
žemumos ir lygus reljefas
Miesto teritorijoje esantys želdynai nesudaro aiškios sistemos, yra chaotiškai išsidėstę
Danės upė teka pro miesto centrinę dalį
Šiuo metu Danės upė nėra aktyvus miesto struktūrinis elementas. Sumažėjus Danės uosto reikšmei sunyko ir jos kaip kompo icinės ašies vaidmuo
Želdynų trūkumas: Sklype beveik nėra želdinių, dominuoja kietos dangos, todėl teritorija
neturi daug žaliosios erdvės
Danės krantinė: Ši ona reikalauja vystymo, siekiant sukurti žaliąsias jungtis palei upę ir pagerinti bendrą aplinkos kokybę
Viešosios erdvės: Teritorija riboja ir atskiria pagrindinius miesto želdynus, tokius kaip
Skulptūrų ir Malūnų parkus bei Danės skverą.
Danės upės potvyniai labai smarkiai priklauso nuo iškritusio lietaus kiekio, dėl ko potvyniai gali kilti bet kuriuo metų laiku.
5
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
ERDVIŲ SISTEMA
Sklypai išsidėstę netvarkingai, yra netaisyklingos formos ir nevienodų dydžių. Yra daug nesuformuotų sklypų.
Sovietmečiu pakeistas gatvių tinklas ir jų kategorijos pakeitė istorinio Vitės priemiesčio urbanistinę struktūrą, atskyrė piliavietę nuo istorinio senamiesčio branduolio.
Senamiesčio teritorija neturi aiškiai suvokiamų fizinių ribų, dauguma kvartalų yra per stambūs miesto centrinei daliai
Kvartalų struktūros supaprastinimas
6
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
TERITORIJOS IDENTITETAS
Senoji elektrinė ilgą laiką buvo vienas iš pagrindinių miesto infrastruktūros objektų, teikusių energiją pramonės įmonėms ir gyventojams. Šis istorinis paveldas yra svarbi teritorijos identiteto dalis, kurią siekiama išsaugoti ir integruoti į naujai sukurtą miesto erdvę.
Esami pastatai teritorijoje yra normalios būklės, gali būti transformuoti ir įveiklinti. Pastatai yra centrinėje sklypo dalyje ir sudaro didžiąją dalį teritorijos struktūros.
Teritorijoje ir šalia analizuojamos teritorijos dominuoja konversinis užstatymas.
Sklype leidžiamos gyvenamosios, komercinės ir želdynų funkcijos, kurios gali būti vystomos atsižvelgiant į miesto poreikius ir bendrąjį planą.
7
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
KOMPOZICINIAI YPATUMAI
Įvertinus miesto reljefą plačiau, nustatomi masinės apžvalgos taškai.
Išskiriami:
1. Bendramiestiniai apžvalgos taškai.
2. Lokalios apžvalgos taškai.
3. Bendramiestiniai apžvalgos taskai „iš vidaus į išorę". Saugotinas objektas - senamiestis.
Mūsų teritorija galima pamatyti iš kelių apžvalgos taškų, Išskyrėm pagrindinės gatvės, kurios yra šalia mūsų teritorijos, erdvinį kanalą, kuris nesuformuotas iki galo, ašys suformuoja kompozicinius centrus.
8
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA
Gyvena tiek jauni žmonės, studentai, tiek ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie daugiau linkę į ramų gyvenimo būdą. Miesto gyventojai turi įvairius socialinius poreikius, pradedant būsto poreikiu ir baigiant socialinio saugumo užtikrinimu.
Mieste veikia įvairios kultūrinės organizacijos, muziejai, meno galerijos. Yra nemažai mokyklų, ligoninių, bibliotekų, prekybos centrų, viešbučių ir kitų viešųjų įstaigų. Šalia daug komercinių pastatų.
Centrinėje sklypo dalyje yra pagrindiniai jėgainės pastatai, sklypo šonuose administraciniai ir pagalbiniai pastatai.
Ši teritorija istoriškai buvo pramoninė, su pagrindiniais elektrinės pastatais, kurie dabar yra pasenę ir reikalauja konversijos. Pramoninė veikla yra sumažėjusi, todėl teritorija turi didelį potencialą pereiti prie mišrios paskirties naudojimo.
9
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA
Klaipėdos mieste B1 kategorijos gatvės kertamos funkcinių zonų ribomis. Išilginės ir skersinės gatvės yra pagrindinės linijinio miesto plano dalys. Centrinėje dalyje automobilių srautą nukreiptų C1 gatvė, leisianti ramiam eismui.
Iš Klaipėdos autobusų stoties reguliariai kursuoja viešasis transportas miesto teritorijoje, priemiestyje ir tarp miestų. Pagrindinė viešojo transporto rūšis Klaipėdos mieste yra autobusai.
Danės gatvė šiuo metu neturi tęsinio ir nesijungia su Mokyklos gatvės tiltu, todėl transporto infrastruktūra yra nevisiškai išvystyta. Aplink teritoriją trūksta dviračių takų ir parkavimo vietų, kas apsunkina mobilumą ir transporto paslaugų prieinamumą.
Vystant teritoriją, yra svarbu sukurti tinkamą infrastruktūrą, įskaitant dviračių takus ir parkavimo vietas, siekiant pagerinti susisiekimą ir skatinti darnaus judumo sprendimus.
10
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
IŠVADOS
Teritorijos padėties mieste vertinimas
1 Nagrinėjama teritorija yra viena iš centrinių ir labiausiai pastebimų miesto vietų, turinčių didelę įtaką miesto ekonomikai ir plėtrai.
Teritorijos istorinės-urbanistinės raidos vertinimas
1 Sunaikintas gynybinis įtvirtinimas - pačia svarbiausia miesto dalį atidavė pramonei, labai pakito miesto vaizdas
2 Pasikeitė kvartalų dydžiai, jie tapo sustambinti
Gamtinių sąlygų vertinimas
1 Miesto gamtinis karkasas nesudaro bendros sistemos. Reikėtų formuoti žalia jungti kuri apjungtu abi upės kraštinės.
2 Išnaudojant palankią gamtinę situaciją, Danės upė būtų integruota į miesto gyvenimą.
Susisiekimo sistemos vertinimas
1Sovietmečiu pakeistas gatvių tinklas ir jų kategorijos pakeitė istorinio Vitės priemiesčio urbanistinę struktūrą, atskyrė piliavietę nuo istorinio senamiesčio branduolio.
Esamos sklypų struktūros vertinimas
1 Senamiesčio teritorija neturi aiškiai suvokiamų fizinių ribų, dauguma kvartalų yra per stambūs miesto centrinei daliai
Esamų statinių vertinimas
1 Teritorijoje ir šalia analizuojamos teritorijos dominuoja konversinis užstatymas.
2 Esami pastatai teritorijoje yra normalios būklės, gali būti transformuoti ir įveiklinti.
Kompozicinių ypatumų vertinimas
1 Galima pajusti miesto dinamiką ir energiją, kurią perteikia judančios linijos ir formas, atsispindinčios iš skirtingų apžvalgos taškų.
2 Dominantes gali turėti didelį poveikį rajono aplinkai ir vizualiniam įvaizdžiui, sukurdamos miesto kontekste unikalų ir įdomų kraštovaizdį. Taip elektrinė tapo nauju dešinės krantinės akcentu. Klaipėda su savo žemesniais ir aukštesniais gamyklų kaminais pabrėžė, kad jipramonės miestas.
Socialinė-ekonominė situacija
1 Socialinis uždavinys turėtų būti orientuotas į įvairaus amžiaus ir gyvenimo būdo grupių poreikius.
2 Socialinio uždavinio vertinimas turėtų atsižvelgti ir į ekonominę bei verslo plėtros pusę, siekiant užtikrinti, kad mieste būtų sukurtos palankios sąlygos tiek gyventojams, tiek ir verslui.
11
URBANISTINĖ IDĖJA
KONCEPCIJOS PAIEŠKOS
Vertybės:
Nagrinėjama teritorija yra viena iš centrinių ir labiausiai pastebimų miesto vietų, turinčių didelę įtaką miesto ekonomikai ir plėtrai.
Analizuojama krantinė išsidėstė link Danės upės.
Patraukli gamtinė situacija.
Matuosi miesto dominantė elektrinės kaminas.
Nagrinėjama teritorija turi didelį potencialą būti vystoma.
Problemos:
Neišnaudotas krantinės potencialas.
Sustambinta kvartalų struktūra.
Traukos objektų trukumas.
Galimybės
Humanizuoti gatves, pritaikyti pėstiesiems ir dviratininkams.
Suformuoti reprezentatyvias erdvės.
Kurti naujas traukos erdvės ir objektus.
Kurti komercinės ir visuomeninės paskirties pastatus
Koncepcija
Pagrindinė mintis sukurti patrauklias erdvės gyventojams ir miesto lankytojams. Formuoti nepriklausoma rajoną šalia centro teritorijos. Vystyti jau esama teritorija, sukuriant jai naujas funkcijas. Projektuojami nauji keliai ir takai, siekiant sumažinti kvartalą. Numatomi nauji tiltai. Teritorija integruojama į miesto planinę erdvinę sistemą. Įvairių erdvių paskirčių naudojimas leis pritraukti naujus gyventojus. Krantinė turi būti įveiklinta kad atsirastų gyventojų ryšis su vandenių.
12
URBANISTINĖ IDĖJA
Projekto metu atlikti darbai
Sukurtas naujas sklypo planas kuris apima optimizuotą teritorijos panaudojimą ir infrastruktūros išdėstymą
Saugomi pastatai buvo pritaikyti naujoms funkcijoms tokioms kaip administracinės maitinimo ir kultūrinės erdvės. Tai leido išsaugoti istorinę vertę ir kartu suteikti pastatams naują gyvenimą
Teritorijoje buvo sukurta daugybė naujų erdvių įskaitant skverus įveiklintas upės krantinė ir poilsio zonas kurios pritaikytos įvairioms bendruomenės reikmėms
Sukurta daugybė vietų verslui įskaitant biurus parduotuves ir paslaugų centrus kurie padės pritraukti naujų investicijų ir suteiks gyventojams patogias paslaugas.
Šių veiksmų dėka projekto teritorija tapo patrauklia ir funkcionalia miesto dalimi kuri ne tik išlaiko savo istorinę reikšmę bet ir atitinka šiuolaikinius miesto plėtros poreikius.
Formuojamos naujos jungtys tarp krantinių; priėjimai prie vandens ir prieplaukos; takai veda į traukos objektus
Suskirstimas 5 zonas pagal paskirti
Daliname kvartalą į 4 funkcinės dalys. Atsižvelgiant į šalia esančius suformuotus kvartalus
13 Mišri zona;
Komercija pirmam aukšte;
Visuomeninia pastatai ir gyvenamieji
Visuomeniniai pastatai
Muzejus, turgus Gyvenamoji erdvė Sporto erdvė
FUNKCINĖ SCHEMA
Centrinėje sklypo dalyje numatyta didelė vieša erdvė su fontanu ir aikšte, skirta viešiems renginiams, susibūrimams ir laisvalaikiui. Ši erdvė taps pagrindiniu traukos centru visam rajonui.
Dešinėje nuo centrinės aikštės suplanuotas turgus su skveru, kuris suteiks galimybes vietos gyventojams ir lankytojams įsigyti šviežių produktų bei kitų prekių. Skveras šalia turgaus užtikrins malonią ir žalią aplinką.
Iš aikštės išeina savivaldybės pastatas, kuris bus centrinė administracinė institucija, užtikrinanti patogią prieigą prie viešųjų paslaugų.
Rytinėje pusėje suplanuota gyvenamoji zona su daugiabučiais namais. Prie pagrindinės gatvės pirmi daugiabučių aukštai numatyti komercinei veiklai, tokiu būdu integruojant prekybos ir paslaugų vietas tiesiai į gyvenamąją erdvę.
Dar kairiau rytinėje pusėje numatytos sporto aikštelės su sporto sale, kurios bus skirtos aktyviam laisvalaikiui ir sportinei veiklai. Šalia esantis parkelis natūraliai slopins triukšmą nuo netoliese esančio tilto, suteikdamos ramybės ir poilsio zoną.
14
SKLYPO PLANAS
Vakarinėje pusėje numatyta mišri zona, kurioje susipina gyvenamosios, komercinės ir administracinės funkcijos. Šioje dalyje daugiabučiai namai su kavinemis ir parduotuvėmis pirmuose aukštuose suteiks gyvybingumo ir patogumo gyventojams.
Palei pagrindinę gatvę suplanuoti ofisai, restoranai ir verslo zonos, kurios užtikrins patogią prieigą prie darbo vietų ir paslaugų, skatins ekonominį augimą.
Gyvenamojo kvartalo viduryje numatytas mažas parkelis, kuris suteiks vietos poilsiui ir susibūrimams. Parkelį sujungia alėja, vedanti į žalią laboratoriją – modernų pastatą, skirtą ekologiniams ir tvarumo tyrimams bei projektams.
Sklypo planas sukuria subalansuotą ir tvarią miesto dalį, kurioje integruojamos įvairios funkcijos – gyvenamoji, komercinė, administracinė ir viešoji. Toks išdėstymas užtikrina patogumą gyventojams, skatindamas socialinę sąveiką, ekonominį augimą ir bendruomenės gerovę.
15
Marija Gužytė, Aleksandra Kapyrina, Evelina Stempkovskaja
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
