VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS: Aistis Stalaučinskas by STRUCTUM

STRUCTUM KONKURSAS „IŠMANUSIS MIESTAS VII“

„ŠUOLIS“ SPORTO IR SVEIKATINGUMO CENTRO PROJEKTAS IR URBANISTINĖ KONCEPCIJA IŠMANIAJAM SPORTO KURORTUI

IGNALINA. LIETUVOS ŽIEMOS SPORTO CENTRO TERITORIJA AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Architektūros fakulteto V kurso studentas

AISTIS STALAUČINSKAS VADOVAS: doc. Linas Naujokaitis Vilnius, 2021 m.

TURINYS:

1. Įvadas

2. Tiriamosios dalies įvadas

3. Tiriamoji dalis (ikiprojektiniai tyrimai)

4. Socialinis užsakymas

104;

5. Urbanistinė koncepcija

108;

6. Projektuojamo objekto programa ir pirminės vizijos

117;

7. Projektuojamo objekto – sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ aiškinamasis raštas

130;

8. Projekto ekonominiai rodikliai, planuojamos preliminarios investicijos

164;

9. Išvados ir siūlymai

166.

10. Atsiliepimai apie projektavimo procesą

168.

11. Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas

175.

12. Sumažinti planšetai

184.

13. Literatūros ir paveikslų sąrašas

186.

1. ĮVADAS Projektui pasirinktas Ignalinos miestas, įsikūręs Šiaurės Rytų Lietuvoje, Utenos regione, greta Aukštaitijos nacionalinio parko. Kurortas yra Ignalinos rajono savivaldybės administracinis centras ir didžiausia gyvenvietė (miestas) savivaldybėje (4836 gyventojų). Ignalinos krašto turtas – išskirtinė aplinka: brandžiais pušynais apaugusios kalvos, žemumose telkšantys tyro vandens ežerai ir ežeriukai, tarp jų vingiuojantys upeliai, natūralios pelkės... Unikali gamta – retų ir saugomų rūšių buveinės, įvairiausiomis gyvybės formomis turtingos ekosistemos, teikiančios atgaivą žmonėms, išvargintiems miesto triukšmo ir intensyvaus gyvenimo tempo, pasiilgusiems gryno oro ir ramybės. Todėl Ignalinos kraštas mėgstamas ir gausiai lankomas svečių, čia atvykstančių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Nepaisant patrauklių gamtinių sąlygų Ignalina susiduria su iššūkiais, būdingais atokesniems Lietuvos regionams – emigracija, socialine atskirtimi, gyventojų senėjimu... Reikalingas proveržis, kuris miestui leistų suklestėti, atsinaujinti ir savo unikalia tapatybe atsiskleisti iš naujo – tapti IŠMANIUOJU SPORTO KURORTU. Urbanistinė koncepcija bei sporto ir sveikatingumo centro projektas kuriamas Lietuvos žiemos sporto centro teritorijai, kurios atgimimas suvokiamas kaip pirmasis žingsnis Ignalinai tampant tarptautinės reikšmės kurortu, galinčiu pasiūlyti ne tik gražią gamtą, tačiau ir išskirtinės kokybės paslaugas. Į šį projektą žvelgiama ne lokaliai, o globaliai analizuojant temos „Sporto ir sveikatingumo centrų architektūra“ problematiką. Tokiu būdu siekiama atrasti principus ir pasiūlyti būdą, kaip skatinti visuomenės fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną bei įnešti daugiau tvarumo į profesionalųjį sportą. Tema suvokiama kaip daugiasluoksnis, skirtingų veiksnių sąlygojamas reiškinys, reikalaujantis visapusiško žvilgsnio tiek tiriant, tiek projektuojant. Architektūra suvokiama kaip menas, savo galia jungiantis dangų, žemę ir vandenis – tris visatos stichijas. Iš gamtos ir architektūros jėgos kylanti energija teikia amžinybės pojūtį – dvasinę ir fizinę stiprybę, svarbią ir reikalingą negandų ir išbandymų kamuojamai visuomenei. Todėl sporto ir sveikatingumo centras savo tūrine – erdvine kompozicija įkūnija šuolio alegoriją. Kompleksas projektuojamas kaip Vilkakalnio kalno tąsa, vietoženklis ir tarptautinės reikšmės traukos centras. Tai naujo Ignalinos miesto raidos etapo – ambicijos transformuotis į išmanųjį sporto kurortą simbolis.

1.2 PROJEKTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI Projekto tikslas – sukurti sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ projektą, į Lietuvos žiemos sporto centro teritoriją žvelgiant plačiau ir kartu pasiūlant urbanistinę koncepciją teritorijai. Projekte žvelgiama į keletą svarbiausių aspektų: •

Ignalinos, kaip sporto kurorto tapatybę, užkoduotą miesto istorijoje, dabartyje ir ateities perspektyvoje,

siekiant

ją

atskleisti

išryškinti

urbanistinėje

koncepcijoje

architektūriniuose sprendiniuose; •

Jautrioje gamtinėje aplinkoje esančių urbanistinių struktūrų tobulinimą ir papildymą, kuriant vientisą miesto audinį;

•

Išskirtinių gamtinių sąlygų (gamtinės aplinkos (miško ir ežero) ir išraiškingo reljefo) tvarų idėjinį ir funkcinį panaudojimą;

•

Tvarų esamų urbanistinių ir gamtinių viešųjų erdvių kokybės gerinimą ir naujų formavimą;

•

Naujų funkcijų ir veiklų zonų sukūrimą teritorijai suteikiant platesnį veiklų scenarijų;

•

Architektūros kaip idėjų meno, jungiančio istoriją ir ateitį, semantinę galią;

•

Siekį architektūriniais sprendiniais atnaujinti Ignalinos miestovaizdį, sukuriant dominantę, kaip miesto ženklą ir traukos centrą.

Uždaviniai: •

Surinkti teorinę medžiagą apie sporto ir sveikatingumo centrų architektūrą;

•

Atlikti tipologiškai panašių projektų studiją;

•

Išryškinti sporto ir sveikatingumo architektūrai būdingas savybes;

•

Susisteminti sukauptą informaciją, argumentuoti vietos ir sklypo pasirinkimą praktiniam sporto ir sveikatingumo centro projektavimui;

•

Atlikti išsamią Lietuvos žiemos sporto centro teritorijos analizę vietą vertinant miesto, šalies ir tarptautiniame kontekste;

•

Baigus analitinį darbą pateikti išvadas, kuriomis remiantis bus vykdoma tolesnė projektavimo eiga;

•

Sukurti urbanistinę koncepciją: esamų ir naujai formuojamų sporto ir poilsio erdvių tinklą, formuojant naują arba transformuojant esamą užstatymą;

•

Sukurti sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ projektą, kompleksą suvokiant kaip naujo Ignalinos raidos etapo – transformacijos į išmanųjį sporto kurortą ženklą;

•

Urbanistinės koncepcijos rengimo ir komplekso projektavimo proceso eigą ir sprendinius aprašyti;

•

Pateikti projekto išvadas ir siūlymus.

1.3 DARBO METODIKA IR SUDĖTIS Darbas sudarytas iš dalių, kurių parengimui taikoma skirtinga metodika: 1. Įvadas. 2. Tiriamosios dalies įvadas. 3. Tiriamoji dalis (ikiprojektiniai tyrimai). Šioje dalyje analizuojama literatūra, keliami tipologiniai klausimai, renkama su tema susijusi mokslinė informacija, atliekami analogiškų projektų, pasirinktos vietos ir sklypo tyrimai, nagrinėjami aktualūs dokumentai. Šioje dalyje autorius atlieka tyrėjo vaidmenį. Ši dalis atliekama aiškinamojo rašto forma, pateikiant reikalingą grafinę ir tekstinę informaciją. Šią dalį sudaro: •

Analitinė šaltinių apžvalga ir kt. atlikti temos tyrimai;

•

Tyrimai projektavimui pasirinktoje vietoje.

Tiriamojoje dalyje autorius atlieka tyrėjo vaidmenį. Projektinė dalis: pilnos apimties konceptualus projektinis pasiūlymas: 4. Socialinis užsakymas; 5. Urbanistinė koncepcija; 6. Projektuojamo objekto programa ir pirminės vizijos; 7. Projektuojamo objekto – sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ aiškinamasis raštas; 5

8. Projekto ekonominiai rodikliai, planuojamos preliminarios investicijos; 9. Išvados ir siūlymai. Projektinėje dalyje aprašomi urbanistinės koncepcijos sprendiniai ir siūlymai, vizijos ieškojimai. Sudaroma projektuojamo objekto programa. Kuriami alternatyvūs pirminiai projekto variantai, kurių idėjiniu pagrindu dirbama tolesnėje darbo dalyje. Tobulinama ir vystoma pasirinkta projekto vizija, sprendžiami svarbiausi architektūriniai klausimai, pateikiama visa reikalaujama grafinė bei tekstinė medžiaga, sprendiniai detaliai aprašomi aiškinamajame rašte. Projektinėje dalyje autorius atlieka kūrėjo vaidmenį. Priedai: 10. Atsiliepimai apie projektą. 11. Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas; 12. Sumažinti planšetai; 13. Literatūros ir paveikslų sąrašas.

2. TIRIAMOSIOS DALIES ĮVADAS Sporto ir sveikatingumo centrų architektūra Istoriškai susiklosčiusi Lietuvos žiemos sporto centro teritorijos tapatybė įkvėpė tyrimų laukui pasirinkti temą „Sporto ir sveikatingumo centrų architektūra“. Tokiu būdu į Lietuvos žiemos sporto centrui būdingą problematiką siekiama pažvelgti giliau, įvertinant istoriją, globalius veiksnius, tarptautinę praktiką ir nacionalinius ypatumus. 2.1 Temos aktualumas Paslaptinga sporto galia, teikianti energiją, sveikatą ir grožį bei kurianti ryšį su dvasiniu pasauliu, nuo seniausių laikų buvo svarbi formuojantis civilizacijoms ir vystantis kultūroms. Dabartinėje Prancūzijoje esančiuose Lasko urvuose aptinkami vieni pirmųjų istorikams žinomų piešinių sporto tematika – vaizduojami bėgikų siluetai mena, kad jau ankstyvojo paleolito laikotarpiu, kuriuo datuojama žmonijos pradžia, sportas buvo svarbus kaip dievų garbinimo, karybos bei medžioklės ritualas. Nenuginčijama sporto svarba senovės civilizacijų, kuriose susiformavo iki šiol populiarių 6

sporto šakų pradmenys, vystymuisi. 776 m. pr. Kr. surengtos pirmosios olimpinės žaidynės Senovės Graikijoje pradėjo naują sporto raidos etapą – žaidynės tapo masiniu reiškiniu, traukusiu minias polių gyventojų gėrėtis kūno kultūra ir garbinti dievus. Pagoniškąją tradiciją vakarų civilizacijoje keičiant krikščioniškajai kultūrai sportas palengva atsiskyrė nuo religinių ritualų, tačiau iki pat mūsų dienų išliko svarbus fizinės energijos ir emocinio susikaupimo šaltinis. Vienas pagrindinių istorinių faktų, įkvėpusių ieškoti artimesnės sporto ir sveikatingumo jungties XXI amžiaus architektūroje – sportinės veiklos vyksmas kartu su sveikatingumo procedūromis termose – viešosiose pirtyse, kur greta sveikatingumo procedūrų vykdavo ir treniruočių procesas, o taip pat plati visuomeninė veikla – diskusijos, edukacija ar net prekyba. Tokia tradicija praktikuota Senovės Romoje, kurios ištakos slypi Senovės Graikijos kultūroje, o ši daugelį sveikatingumo tradicijų perėmė iš Senovės Egipto. Didelė kultūrinė sporto reikšmė, istorinės sąsajos su rekreacija, sveikatingumu, pramogomis ir netgi religija skatina ieškoti galimybių grįžti prie šaknų šiandieniniame kontekste. XXI amžiuje svarbiausi poreikiai nepakito – reikalinga tiek dvasinė, tiek fizinė sveikata, kuriai pasiekti nūdienos žmogus skiria daug pastangų. Didelio populiarumo susilaukia sporto klubai, turintys nuolatinius lankytojus, praktikuojančius reguliarias treniruotes, paklausios ir sveikatingumo procedūros, kurių įvairovei plečiantis auga ištisi kurortai. Siekiant ženklesnės dalies visuomenės įsitraukimo į reguliarią sportinę veiklą reikalingas naujas sporto ir sveikatingumo architektūros santykis. Žmonės toliau ieško gyvenimo prasmės, ugdo gebėjimus pozityviai mąstyti, atsakymus į egzistencinius klausimus bando rasti konsultuodamiesi su psichologais ar užsiimdami religinėmis praktikomis. Ieškoma autentiško ryšio su aplinka, vidinės darnos ir ramybės, siekiama gyventi tvariai. Tai ypač aktualu tampa siaučiant pandemijai ir visuomenę purtant negandoms. Greta mėgėjiško ir toliau didelė profesionalaus sporto svarba – tiek tradicinės, tiek mažiau įprastos sporto šakos traukia žiūrovus ir sportininkus, plečiasi ir atsinaujina sporto mokyklų tinklas, statomos arenos, stadionai ir kitos treniruočių bei varžybų erdvės, olimpinės žaidynės išlieka vienu pagrindinių pasaulinio masto renginių. Nors pasaulį daugiau nei metus sukausčiusi pandemija palietė ir šią sritį, randami nauji būdai ir sprendimai kaip grįžti į normalias vėžes. Šių veiksnių veikiamam architektui tenka ypatingas uždavinys sukurti tinkamas sąlygas aktyvios, veržlios ir ieškančios asmenybės tobulėjimui bei tvariam ne tik mėgėjiško, tačiau ir profesionalaus sporto vystymuisi, kad dėl geresnių trumpalaikių rezultatų nebūtų aukojama ilgalaikė atleto sveika-

ta. Naujų iššūkių, amžinų ieškojimų ir nekintančių fundamentalių vertybių sąveika pateikia naujus uždavinius bei lūkesčius architektui, taip skatindama architektūros raidą.

2.2 Pagrindinės temos sąvokos (Tema: SPORTO IR SVEIKATINGUMO CENTRŲ ARCHITEKTŪRA) Sportas [angl. sport]: 1. fizinių pratimų, individualių, porinių ir komandinių žaidimų varžybų, mokomųjų pratybų ir treniruočių organizavimo ir vykdymo sistema; fizinio lavinimo priemonė ir metodas (Bendorienė ir kt., 2004); 2. visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą (Lietuvos Respublikos sporto įstatymas, 2021). Sveikatingumas [angl. wellness (arba healthcare)]: 1. subalansuotas fizinis aktyvumas, sveikos mitybos ir tinkamo poilsio įgūdžių lavinimas, taip pat – savo minčių ir emocijų pažinimas, mokymasis palaikyti darnius santykius su aplinka (Žaromskytė, n.d.); 2. rūpintis žmonių sveikatingumu (Keinys ir kt., 2000). Centras [lot. centrum]: vieta, kurioje sukoncentruota veikla arba valdymas (Bendorienė ir kt., 2004). Architektūra [lot. architectura < gr. architektonike – statybos menas]: 1. meno šaka; erdvinės žmogaus aplinkos formavimas, statinių ir jų kompleksų projektavimas bei statyba (Bendorienė ir kt., 2004); 2. pastato kompozicija, meninis pobūdis (Bendorienė ir kt., 2004); 3. funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas (Lietuvos Respublikos architektūros įstatymas, 2017). 2.3 Tipologinė temos apibrėžtis Tema „Sporto ir sveikatingumo centrų architektūra“ gilinamasi į keletą skirtingų funkcinių pastatų tipų. Siekiama vienomis funkcijomis papildyti kitas taip sukuriant universalų centrą, kuriuo naudotis galėtų kuo didesnė visuomenės dalis. Pagrindinis tipas – sporto statiniai, - nusako, jog esminis dėmuo yra sporto statinių architektūra, skirta profesionaliai ir mėgėjiškai veiklai. Tačiau siekiant propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir į sportinę veiklą skatinat įsitraukti platesnį ratą žmonių vien šios funkcijos nepakanka. Todėl antrasis darbo temos dėmuo yra sveikatingumas, savo prigimtimi artimas sportui, tačiau turintis glaudesnį ryšį su pramogomis ir rekreacija. Tokiu būdu norima sudominti didesnę dalį visuomenės, o kartu grįžti prie Senovės Romos termų tradicijos, kur sporto ir sveikatingumo funkcijos buvo suvokiamos kaip vientisas procesas. Greta analizuojamų pagrindinių 8

funkcijų temoje svarbios ir ją papildančios: viešbučiai (apgyvendinimo funkcija aktuali siekiant didesnės traukos ir ilgesnio lankymosi laiko), restoranai ir maitinimo įstaigos (sudarant maitinimo sąlygas ne tik centro lankytojams, bet ir tikslą apsilankyti centre, o esant poreikiui - pavalgyti), muziejai (ilgametės sportinės veiklos tradicijos yra turtingos savos patirties, kuria verta dalytis), prekybinės paskirties pastatai (suvokiant tam tikrų rūšių prekybinės veiklos perspektyvą ir poreikį tokiame centre) ir kitos, ne taip plačiai išreikštos funkcijos, kurių atsiradimas centrui suteiktų universalumo, naujumo, įdomumo. Tipologinė apibrėžtis, rodanti platų temos suvokimą, reikalauja išsamaus ir įvairiapusiško tyrimo analitiniame darbe.

3. TIRIAMOJI DALIS 3.1 SPORTAS IR SVEIKATINGUMAS. ISTORINĖS RAIDOS, ŠIŲ DIENŲ AKTUALIJŲ IR LITERATŪROS APŽVALGA 3.1.1 Istorinės ištakos Žmogaus sportinės veiklos pirmykštės apraiškos randamos jau ankstyvojo paleolito laikotarpiu. Šiame laikotarpyje fiksuojami ir pirmieji žmonės, todėl galima teigti, jog sportas nuo pat pradžių vystėsi kartu su žmonija. Tiesa, pirmykščio žmogaus kasdienėje veikloje reikėjo didelės ištvermės ir fizinių jėgų, kurios formuodavosi natūraliai atliekant kasdienius darbus, todėl atskiriems pratimams nebuvo tokio poreikio, visa veikla buvo grindžiama fizine ištverme, kurios reikėjo norint išlikti ir išgyventi laukinėmis sąlygomis. Vasaros laikotarpiu bėgimas, žiemos laikotarpiu – slidinėjimas buvo ne tiek sporto (kaip dabar) šakos, o neatsiejama medžioklės dalis. Pirmųjų slidžių apraiškas istorikai datuoja 6000 – 5000 m. pr. Kr. dabartinėje Rusijoje, Kinijoje bei Skandinavijoje randamais artefaktais. 2 PAV. Plaukikų urvo tapyba. ~8000 m. pr. Kr. (Šaltinis www.wikiwand.com )

Bėgti ar slidinėti reikėjo ne savo malonumui, o norint pasiekti išgyvenimui svarbų tikslą – dažniausiai norint sumedžioti žvėrį (medžiota ne tik dėl mėsos, bet ir dėl kailio, kaulų ir kt.). Tačiau dabartiniame Egipte, Plaukikų urvuose, aptinkami piešiniai ne tik medžioklės, bet ir grynojo sporto – plaukimo, pirmykščio kultūrizmo tematika pasakoja, kad pirmieji sportiniai pratimai, bent kiek primenantys dabartinių atletų judesius, buvo susiję su dievų garbinimo ritualais. Šie ritualai reikalavo tam tikros disciplinos, reguliaraus pasikartojimo, visos bendruomenės įsitraukimo, todėl laikytini dar viena veikla, iš kurios išsivystė dabartinis sportas. Sveikatingumo procedūros taip pat turi gilias pirmykštes šaknis. Archeologai aptinka pirmuosius į pirtis panašius pastatus, siekiančius 4000 m. pr. Kr. Akivaizdu, kad pirties reikšmė buvo didelė ne tik siekiant apvalyti savo kūną ir nusiprausti, tačiau ir bendruomenės susibūrimams, apeiginėms procedūroms atlikti. Atletikos tėvynė – Senovės Graikija, kurioje užgimė dauguma iki šiol populiarių sporto šakų. Čia randami ir pirmieji sporto statinių pavyzdžiai, sukurti masinėms sporto šventėms, iš kurių išsivystė olimpinių žaidynių tradicija. Olimpinės žaidynės buvo rengiamos galingiausio Olimpo dievo Dzeuso garbei nuo 776 m. prieš mūsų erą iki 394 mūsų eros metų (Ruzginas, (n. d.)). V a. pr. Kr. Šioms žaidynėms (Olimpijoje) buvo pastatytas stadionas, kurio arenos ilgis siekė 200 metrų (Dičius, 2007). Tribūnos buvo natūralūs Krono kalno pietiniai šlaitai, jose sutilpdavo iki 40000 žiūrovų (Dičius, 2007). Panašūs stadionai įrengti Delfuose, Atėnuose ir kituose svarbiuose Graikijos miestuose plėtojo sporto tradiciją antikinėje kultūroje. Pirmieji stadionai buvo skirti bėgikams, juose buvo sužymėti lygiagretūs bėgimo takai (Ruzginas, (n. d.)). Žodis „stadijas“, iš kurio ir išsivystė stadiono sąvoka, reiškė ilgio matavimo vienetą, kuris prilygo 195 metrams. Marmurinis Olimpijos stadionas – seniausia sporto arena, kurioje vyko olimpinės žaidynės. Jis pastatytas IV a. pr. Kr. architekto Leonido (Ruzginas, (n. d.)). Tų laikų Romoje stadionas buvo kitokio tipo ir formos negu antikinėje Graikijoje (Dičius, 2007). Stadijus Romoje, pastatytas prie Palatino kalno, buvo uždara erdvė, apsupta galerijų, kurios priminė rūmų kompleksą (Dičius, 2007). Senovės romėnai išplėtė stadiono, kaip daugiafunkcinio komplekso sampratą, stadionus statė miestuose. Iki šių dienų išlikęs Romos koliziejus, kaip vienas didžiausių senųjų sporto kompleksų, menančių ilgametę tradiciją tęsiančią sporto architektūros raidą, buvo susietas ir su brutalia „pramoga“ – gladiatorių kautynėmis. Antikos kultūroje slypi ne tik dabartinio sporto, tačiau ir sveikatingumo šaknys, savo prigimtimi ir forma ne daug pakitusios iki mūsų dienų. Senovės Romoje stovėjo termų kompleksai, kurių skai10

čiuojama net 11. Termų tradiciją romėnai perėmė iš graikų, pas kuriuos ši tradicija atkeliavo iš senovės Egipto. Tai dideli viešųjų pirčių kompleksai, su daugybe patalpų ir kiemų, skirtų kūno kultūros pratyboms, švietimui, mokslui, susirinkimams, prekybai (Dičius, 2007). Vienos garsiausių - Karakulų termų pagrindinis pastatas buvo įkurtas kartu su sodų erdvėmis, poilsio terasomis, žaidimų aikštelėmis. Šiose termose vien tik maudytis, sportuoti, atlikti kitas vandens procedūras vienu metu galėjo iki 1200 žmonių (Dičius, 2007). Šis istorinis faktas byloja, jog sportas ir sveikatingumas iš prigimties yra artimi tiek architektūrine tipologija, tiek idėjine savastimi.

3 PAV. Karakulos termos (dabartinis vaizdas). (Šaltinis www.johnhendersontravel.com ) 3.1.2 Olimpinės tradicijos atgaivinimas Galima teigti, jog atsisakius olimpinių žaidynių tradicijos (394 metais) visuotinis dėmesys sportui ir fiziniam aktyvumui kiek sumenko. Atsiejus sportą nuo pagoniškosios religijos reikėjo susiformuoti naujoms tradicijoms. Tame ilgame 1500 metų periode rasime įvairaus sporto ir visuomeninių pramogų apraiškų, tačiau nerasime visuotinio susidomėjimo atletine veikla. Viduramžių Europoje sportas didele dalimi buvo aukštuomenės privilegija ar pramoga, universitetų studentų, kilmingo jauni11

mo veiklos objektas, o valstiečiams fizinio krūvio ir taip netrūko dirbant žemės ūkyje. Jėgos lavinimas buvo svarbus pasiruošimo karybai elementas, o rengiami riterių turnyrai ir valdovų medžioklės turėjo nemenkas sąsajas su sportu. Praėjo ne vienas amžius ir net epocha, kol besivystanti Europos visuomenė pradėjo aktyviau domėtis sportine veikla. Atkuriant visuotinį susidomėjimą sportu lemiamą žingsnį žengė baronas Pierre‘o de Coubertino, kurio iniciatyva buvo sušauktas pirmasis tarptautinio lygmens olimpinis kongresas. Į kongresą atvyko 13 šalių delegatai ir 21 šalies stebėtojai (Ruzginas, (n. d.)). Nutarus atkurti olimpinių žaidynių tradiciją, pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko Atėnuose, 1896 metais ir nuo to laiko vyksta kas ketverius metus. 4 PAV. Olimpinės žaidynės Atėnuose, 1896 metais.

(Šaltinis

www.ltok.lt )

Susidomėjimas sportine veikla, o ypatingai olimpinėmis žaidynėmis augo. Šioms tendencijoms pasitarnavo populiarėjanti spauda, radijo atsiradimas. Sporto architektūra įgavo naują pagreitį. Augant architektūros pasiekimams, tobulėjant konstrukcijoms ir atsirandant naujiems architektūros stiliams Europoje išdygo arenų ir stadionų tinklas. 1908 m. anglai specialiai Londone vykusioms olimpinėms žaidynėms pastatė 60 tūkst. vietų „White City“ stadioną, kurį sujungė su dviračių treku bei plaukimo baseinu (Ruzginas, (n. d.)). 1914 m. Europoje buvo šeši stadionai, talpinantys per 50 tūkst. žiūrovų, o JAV tokių buvo aštuoniolika. Dabar Europoje yra per 60 stadionų, kuriuose gali sutilpti daugiau kaip po 50 tūkst. žiūrovų. Didžiausiame – „Camp Nou“ Barselonoje – gali susėsti beveik 100 tūkst. futbolo gerbėjų. (Ruzginas, (n. d.)) 12

Nuo 1924 metų rengiamos žiemos sporto šakų olimpinės žaidynės, pakeitusios iki tol rengtas Šiaurės žaidynes. Taip žiemos sporto šakos tapo pilnavertiškai pripažįstama sportinės veiklos dalimi. Tokių tendencijų įtakojamoje Europoje plėtėsi ir žiemos sporto centrų infrastruktūra, populiarėjo žiemos sportas. Nuo 1992 metų į olimpinę darbotvarkę įtraukti ir atletai su negalia – greta olimpinių žaidynių rengiamos ir parolimpinės, taip sportas tampa visuotiniu reiškiniu, jungiančiu skirtingus viso pasaulio žmones ir vienijančiu tautas.

3.1.3 Sportas ir sveikatingumas Lietuvoje Sporto apraiškų būta dar senovės baltų buityje ir darbe (Stonkus, 2016). Apie pirmykštį sportą (bei sveikatingumą) jau rašyta šio darbo skyriuje 3.1.1 „Istorinės ištakos“. Išskirtinių žinių apie sportinę veiklą tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tiek Abiejų Tautų Respublikoje išliko mažai. Kunigaikščių medžioklės, laikytinos ne tiek sportine, kiek politine „pramoga“, tačiau turi šių laikų sportinei veiklai būdingų bruožų. Rusijos imperijoje, kuriai Lietuva priklausė daugiau nei šimtą metų, taipogi sportuota mažai. Lietuvos sporto istorija prasideda beveik lygiagrečiai su nepriklausomybės atkūrimu 1918 metais. Visą Lietuvos sporto istoriją galima išskirti į tris etapus: 1) 1918-1940 metai: Iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Vokietijos, Rusijos sugrįžę lietuviai ėmė steigti sporto organizacijas ir populiarinti įvairias sporto šakas atkurtoje Lietuvos valstybėje. 1919 metais buvo įkurta Lietuvos Sporto sąjunga. Lietuvoje populiarėjo krepšinis, futbolas, tenisas, plaukimas, taip pat žiemos slidžių, čiuožinėjimo, rogučių sportas ir kitos sporto šakos. Statant naujas mokyklas didelis dėmesys skirtas stadionams ir sporto salėms. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys specialiai krepšinio varžyboms – Kauno sporto halė (1939) (Stonkus, 2016). Vyko skirtingų amžiaus grupių įvairių sporto šakų čempionatai ir varžybos. Lietuva suskirstyta į 7 sporto apygardas: Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės, Marijampolės ir Klaipėdos. Priimtas Kūno kultūros įstatymas. Sportas tapo visuotinio populiarumo susilaukusiu reiškiniu. Garsiausi Lietuvos sporto pasiekimai – 1939 metais Kaune vykęs Europos krepšinio čempionatas, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalės 1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionatuose laimint aukso medalius. 13

2) 1940 – 1990 metai: Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą sportas išliko populiarus ir svarbus, įgavo ir politinę, pasipriešinimo represiniam rėžimui prasmę. 1944 metais įkurta Kauno „Žalgirio“ sporto draugija, kurios pagrindu pradėjo veikti krepšinio klubas, ne kartą nugalėjęs Maskvos CSKA, šios rungtynės būdavo vienu ryškiausių legalios manifestacijos reiškiniu, suburdavusios pilną sporto halę ir didžiąją dalį Lietuvos sukaustydavusios prie televizijos ekranų. Statant naujas mokyklas buvo įrengiami futbolo stadionai ir sporto salės, plėtėsi sporto šakų spektras ir sportinė šalies infrastruktūra. Lietuviai atstovavo Sovietų Sąjungai čempionatuose ir olimpiadose (su ja iškovojo ne vieną medalį). Vieni žymiausių sporto statinių – Vilniaus sporto rūmai, Vilniaus „Žalgirio“ stadionas ir kt.

3) 1990-2020: Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sportas buvo vienas svarbiausių integracijos į Vakarų pasaulį įrankių. Lietuva jau 1992 metų vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo du svarbius medalius – disko metikas Romas Urbartas laimėjo auksą, o Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi buvusią SSRS, tapo bronzos laimėtoja. Sportas vystėsi persiorientuodamas į laisvąją rinką ir integruodamasis į tarptautinę bendruomenę. Lietuvos atstovai dalyvauja įvairiose tarptautinių formatų varžybose. Šiandien Lietuvoje praktikuojamos labai skirtingos sporto šakos, veikia tūkstančiai sporto klubų, rungtynės neretai sulaukia tarptautinio dėmesio. Lietuvos architektūros istorijoje didelį pėdsaką paliko 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui sukurta nauja arenų infrastruktūra. 2004 metais baigta statyti „Siemens“ arena Vilniuje (projekto autoriai „Jungtinės architektų dirbtuvės“), 2007 metais Šiaulių arena (arch. Eugenijus Miliūnas), 2008 metais Panevėžio „Cido“ arena (arch. Saulius Mikštas), 2011 metais Kauno „Žalgirio“ arena (arch. Eugenijus Miliūnas), 2011 metais Klaipėdos „Švyturio“ arena (arch. UAB „Miestprojektas“ ir UAB „Forma“). Ši arenų infrastruktūra naudojama ne tik sportiniams, bet ir kultūriniams renginiams, įvairiems projektams ir iniciatyvoms. Išplėtota ir kitų sporto šakų infrastruktūra. Savo sporto architektūros laimėjimais Lietuva prilygsta ar net lenkia okupacijos nepatyrusias Europos valstybes. Vienas didžiausių iššūkių – nacionalinio futbolo stadiono neturėjimas – tai didelė problema, kylanti iš interesų grupių kovų ir įsisenėjusių politinės sistemos bėdų. Šis klausimas turės būti išspręstas per artimiausią dešimtmetį.

Tuo tarpu sveikatingumo kultūros pradžia Lietuvoje kur kas senesnė. Kaip ir visame pasaulyje, ji mena laikus prieš mūsų erą. Pirtis lietuvių pagoniškoje kultūroje mitologizuota. Pirmasis apie dievų garbei kūrenamą pirtį užsimena Petras Dusburgietis (Balsys, n.d.). 1326 metų „Prūsijos žemės kronikoje“ jis rašo: „Iš pagarbos savo dievams kurie ne kurie kasdien maudosi pirtyje, kiti pirties tiesiog kęste nekenčia“ (Balsys, n.d.). Pirtys mena ir politinius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykius. Lietuvos televizijos laidoje „Istorijos detektyvai“ pasakojama, kad kunigaikščiui Jogailai, sudarant Krėvos sutartį, atvykę lenkų ponai, turėję patikrinti, ar kunigaikštis esąs tikrai žmogus. Kad nepaliktų abejonių, Jogaila turėjęs su svečiais eiti į pirtį ir išsklaidyti tvyrojusias legendas. Sveikatingumas ir rekreacija sportinę veiklą „aplenkė“ ir visuotinio paplitimo prasme. Gydomieji šaltiniai Stakliškėse ir Birštone pradėti naudoti jau XVIII a. viduryje. Tuo metu rimtai susidomėta ir sveikatingumu. Tačiau pirmuosius dešimtmečius nebuvo nei reikalingos infrastruktūros kurortuose, nei reikalingos praktikos, o sau tokią prabangą leisti galėjo tik ponai. Didžiausias proveržis pasiektas atkūrus Lietuvos valstybę. Tuo laiku daugiausiai investuota į Birštoną ir Palangą, kaip pagrindinius valstybės kurortus, kuriuose būrėsi aukštuomenė, tačiau po truputį turizmas ir sveikatingumo paslaugos tapo prieinamos ir vidurinės klasės atstovams. Gydymas pasitelkiant mineralinį vandenį, kūną atpalaiduojant masažais ir terapijomis plito, į Lietuvos kurortus važiuodavo užsieniečiai, čia mėgavęsi natūralia gamta ir kokybiškomis paslaugomis. Greta sveikatingumo virė ir kultūrinis gyvenimas, plėtojosi pramogų industrija. Lietuvos kaimas toliau išlaikė ir plėtojo pirties tradicijas. Būtent tarpukariu pirtis tapo dar labiau paplitusiu namų „sveikatingumo centru“ dažno ūkininko sodyboje. Toliau išliko ir net ryškėjo regioniniai skirtumai, tiek pirties technologine prasme, tiek „pirtinimosi“ subtilybėmis. Valstybės progresą visose srityse nutraukė okupacija, tremtys ir karai. Okupuotoje pokarinėje Lietuvoje visuomeninė sveikatingumo infrastruktūra pradėta kurti iš naujo. Nepaisant to, anot J. Tutlytės, rekreacinė kurortų architektūra yra viena ryškiausių kūrybos sričių bendrame sovietmečio Lietuvos architektūros kontekste. Kuriant įsivaizduojamai „tobulą“ komunistinę Sovietų Sąjungos visuomenę, poilsio sistemos formavimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Sukurtas savotiškas poilsio ir rekreacijos fenomenas, kaip reta, išgryninta veiklos sfera. Rekreacinė architektūra, kurortų statybos tapo socialistinės valstybės priemone visuotinai poilsio strategijai skleisti. Nepaisant to, kad rekreacinės ir turistinės aplinkos formuotos normatyvinių dokumentų ir tipinių projektų pagrindu, nemaža dalis poilsio namų Lietuvos kurortuose statyti pagal individualius, originalius projektus. (Tutlytė, 2011) 15

Lietuvos okupacijos metais toliau plėtoti Palangos ir Birštono kurortai, greta kurių atsirado ir trečias – Druskininkai, didesnio dėmesio susilaukė ir Neringa. Ypatingas dėmesys poilsio sistemos organizavimui šalyje buvo grindžiamas valstybiniu rūpesčiu darbuotojų sveikata, kuris ypač aktyviai propaguotas XX a. 7-8 dešimtmetyje (Tutlytė, 2011). Įvairių lygių ir lygmenų sveikatingumo centrų – profilaktoriumų sistema buvo vystoma neskaičiuojant resursų ir neieškant ekonominės grąžos. Tai leido sukurti savotišką „burbulą“, kuris be ekonominio pagrindimo buvo plėtojamas. Didesni gamybiniai kolektyvai įsirengdavo savo centrus, tuo tarpu tarybinis „elitas“ sau kūrėsi privačius dvarus, neprotingai didelius namus, kuriuose dažnas pasistatydavo ne tik pirtį, bet ir baseiną. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę laukė nelengvas kelias sveikatingumo ir rekreacijos sferų persiorientavimui į rinkos ekonomiką. Šį procesą apsunkino pusiau legalus turto privatizavimas. Kurį laiką po nepriklausomybės atkūrimo merdėję kurortai ėmė plėstis kylant ekonomikai. Ypatingai ryškūs pokyčiai įvyko po 2000-ųjų metų prasidedant ekonominio klestėjimo metams, dar vienas rimtas postūmis įvyko Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, 2004 metais. Atnaujinta ištisų Lietuvos kurortų infrastruktūra. Valstybei tvarkant viešąsias erdves, o verslui investuojant į konkrečių poilsio ir sveikatingumo centrų plėtrą Palanga, Druskininkai, Birštonas, Nida ir kiti kurortiniai miestai tapo aukšto lygio vakarietiškos kultūros centrais, kuriuose dominuoja kokybiška, naujausias tendencijas atitinkanti architektūra. Sėkmingi pavyzdžiai įkvepia – ir daugiau turtingoje gamtoje įsikūrusių Lietuvos miestų gali tapti patraukliais kurortais, traukiančiais ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių turistus ir sportininkus. 3.1.4 Dabarties tendencijos ir ateities perspektyvos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje teigiama, jog įvairūs fizinio aktyvumo tyrimai rodo vis prastėjančią fizinio aktyvumo situaciją pasaulyje: remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 80 proc. vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo kiekio (ne mažiau valandos vidutinio arba didelio intensyvumo fizinės veiklos kasdien). Europos Sąjungos gyventojai tampa vis pasyvesni: kaip rodo 2017 metais atlikto „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai, niekada nesportuojančių ir nesimankštinančių asmenų dalis per keturis metus išaugo 4 proc.; Lietuvoje taip pat padaugėjo fiziškai pasyvių gyventojų – nuo 46 proc. 2013 metais iki 51 proc. 2017 metais, tuo mūsų šalis lenkia ES šalių vidurkį (46 proc.). Maždaug du trečdaliai Europos Sąjungos gyventojų per dieną sėdėdami praleidžia nuo 2,5 iki 8,5 valandų, o didžiausią dalį asmenų, sėdint praleidžiančių apie 5,5 valandos per dieną, 16

sudaro 15–24 metų amžiaus jaunimas. 2016 metais Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau 60 minučių kasdien) yra apie 10 proc. Lietuvos vaikų. Fizinio aktyvumo stygius atsispindi vaikų fizinio pajėgumo rezultatuose: Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad per pastaruosius 20 metų blogėjo Lietuvos mokinių beveik visų fizinių ypatybių lygis, o ypač – ištvermės rodikliai, atspindintys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą; tokie rezultatai įspėja apie ateityje padidėsiantį kiekį asmenų, sergančių širdies–kraujagyslių ligomis, nuo kurių mirtingumas ir šiuo metu yra didžiausias, o tuo pačiu ir apie didėsiančią ekonominę naštą valstybei (gydymo išlaidoms). (LR Sveikatos apsaugos ministerijos informacija, (n. d.)) Statistika, rodanti prastėjančias fizinio aktyvumo tendencijas, verčia permąstyti žmonių įtraukimo į sportinę veiklą būdus ir priemones. Todėl šiuo darbu siekiama priminti naują tvarumo sampratą, atsietą nuo populiariosios ekonominės sąvokos, susiejant ją su tvariu požiūriu į žmogų, kaip fizinę ir dvasinę būtybę, kurios sveikata ir emocinė gerovė turėtų būti pagrindinis prioritetas. Pats tvariausias sprendimas ne retai yra grįžimas prie paprastų, šimtmečiais patikrintų ir patikimų dalykų, dažnai pateiktų tik kitokia, mūsų dienų visuomenei priimtina forma. Tai ypatingai svarbu mąstant apie aktyvesnį visuomenės įtraukimą į mėgėjišką sportą. Atsigręžiant į antikinę ir senovės Romos tradiciją turi būti mėginama architektūros priemonėmis ieškoti galimybių kiek įmanoma labiau ištrinti ribą, akcentuojamą tarp sportininko „profesionalo“ ir „neprofesionalo“, taip pat naujomis priemonėmis panaikinti ribą tarp sporto ir sveikatingumo, juos vėl sujungiant ir taip pelnant didesnį visuomenės dėmesį. Todėl darbe bus siekiama tipologinės įvairovės, jungiant skirtingas funkcijas, jas papildant novatoriškomis idėjomis ir sukuriant plačios aprėpties centrą. Jaunas šių dienų žmogus yra išrankus ir išlepintas, todėl jį pritraukti sportuoti galima tik sukuriant įdomią, netipinę architektūrą, kurios kokybė būtų argumentas nesėdėti prie kompiuterio, o laisvą valandą skirti sportui. Gamta yra bene didžiausia žmogui poveikį daranti jėga, todėl teisingas asmenybės nukreipimas į ją gali būti netikėtai sėkmingas. Tvarumas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip rinkodaros nuvalkiotas, šiandien dažnai be priežasties ir didesnės argumentacijos naudojamas terminas. Todėl visų pirma svarbu grąžinti šiam terminui pirminį pradą, kalbantį apie kertinius principus, užkoduotus šiame žodyje bei jais vadovaujantis pažvelgti į sporto ir sveikatingumo architektūrą ir svarbiausius jos uždavinius mūsų dienų visuomenėje bei ateities kartoms.

Vadovaujantis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ žodis „tvarus“ visų pirma sietinas su tvirtumu (žinojimu) (Keinys ir kt., 2000). Tiesa, papildant angliškojo žodžio sustainability vertimą būtina pridėti sąvoką „darna“, kuri sietina su susiderinimu, pagarbiu įsiliejimu į aplinką (Keinys ir kt., 2000). Tvirtas susiderinimas su aplinka – senas, kaip žmonija siekis, būdingas senovės kartų žmonėms, tyrinėjusiems aplinką ir save natūraliai laikiusiems neatsiejama gamtos dalimi. Darnos ieškojo visos kartos ir, tik todėl, kad išmintingi žmonės nenustojo tyrinėti savęs ir gamtos, toliau gilinosi ir siekė aukštumų, atsirado platus, visa apimantis mokslas, kurio dėka pasaulis vystosi ir savo intelektine pažanga auga toliau. Gyvendami XXI amžiuje dažniausiai esame įpratę žodį „tvarus“ girdėti gamybos, statybos, vartojimo kontekste, tačiau tai tėra tik paviršutiniška, labiausiai išpopuliarinta šio plataus termino reikšmė. Sparti technologinė pažanga net ir vadovaujantis tvarios gamybos principais nėra vien tik teigiamai vertintinas procesas, dalis šio proceso veiksnių sukuria naujas problemas ir visuomenę paverčia eksperimento, kurio baigtis neaiški, dalimi. Anot Le Corbusier, architektūros esmė yra harmonijoje. Sakoma, kad veidas gražus, kai yra sumodeliuotas tiksliai ir kai bruožų išdėstymas rodo proporcijas, kurias jaučiame kaip harmoningas, nes jos sukelia mumyse, pranokdamos mūsų pojūčius, atgarsį, tam tikrą harmonijos pagrindą, kuris pradeda vibruoti (Le Corbusier, 1923). Todėl harmonijos paieškos principą taikydami plačiame kontekste, per architektūrą galime rasti kelią, vedantį į didesnę harmoniją žmogaus santykyje su savimi pačiu bei aplinka, kurį grąžinę į pirmapradį būvį išspręstume daugumą problemų. Tai turėtų būti ašis, kuri sutelkia žmogų, tobulai suderintą su gamta ir galbūt – su pasauliu, tai organizuojanti ašis, kuri turėtų būti ta pati, į kurią lygiuojasi visi reiškiniai ar gamtos objektai; ta ašis skatina mus mąstyti apie vienovę, pripažįstant laisvos valios kilmę (Le Corbusier, 1923). Pastebėtinas neatsiejamas ryšys tarp gamtos pažinimo ir tvarumo – mokydami žmones gyventi ekologiškai, privalome sudaryti jiems sąlygas atrasti ir pažinti gamtą, joje sportuoti ir leisti laisvalaikį. Todėl dideliu iššūkiu tvarumo egzaminui tampa gebėjimas atrasti tinkamo sąlyčio su gamta formą ir būdą, pagarbiai į ją įsiliejant, tačiau neužgožiant ir nesunaikinat to, kas natūraliai susiformavo per šimtmečius. Tvarumo kontekste vertinamas ne vien tik pavienis žmogus, tačiau ir žmonių bendruomenės, kurių išsaugojimui ir stiprinimui turėtume skirti didesnį dėmesį. Tai akcentuojama ir „Europos žaliojo kurso“ principuose, kuriuose aiškiai nurodoma žiedinės ekonomikos svarba ir esamų bendruomenių išsaugojimo, kaip palankios terpės, prioritetai. 18

Todėl ieškant sporto ir sveikatingumo centro

projektavimui skirtos vietos žvilgsnis krypsta į gamta turtingus Lietuvos regionus, kuriuose vis dar susiduriama su emigracijos, nedarbo, skurdo problemomis. Siekiama, kad kuriama architektūra prisidėtų prie ekonominio atokių Lietuvos regionų klestėjimo atsakingai naudojant juose esančius gamtos išteklius, sukuriant orias sąlygas profesionalų ir mėgėjų sportininkų veiklai ir taip formuojant naujus traukos centrus, kurie regionams kurtų pridėtinę vertę ir neštų ekonominę naudą. Tvarumo principas šiame darbe yra aktualus ir labai svarbus, grindžiamas ne tik įprastinėmis šios sąvokos normomis, tačiau apimantis gilesnę problematiką, kurios sprendimui didelę įtaką turi ir architektūra. Todėl nepaisant šių dienų iššūkių, ateities perspektyvos motyvuoja veikti, kurti naują architektūrą ir jos kokybės dėka įtikinti žmogų laisvą laiką leisti fiziškai aktyviai. 3.1.5 Ar profesionalus sportas susijęs su sveika gyvensena? Plėtojant tvarumo idėją svarbu aptarti profesionalaus sporto, kaip nevienareikšmiškai dėl poveikio žmogaus sveikatai vertinamos veiklos, problematiką. Kartu su 1992-ųjų Lietuvos vyrų krepšinio rinktine olimpinę bronzą iškovojęs Sergejus Jovaiša teigia, jog profesionalai sąmoningai negalvoja sportuojantys savo sveikatos „sąskaita“, be to, mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas treniruočių procesas ženkliai mažina šią riziką (Juknonytė, 2017). Tačiau dažnai faktai rodo priešingai. Domantės Juknonytės straipsnyje pats atletas pripažįsta, jog profesionalo karjera jo sveikatai paliko neigiamų pėdsakų. Anot S. Jovaišos, jo kartos sportininkai susiduria su sveikatos problemomis, kurios laikui bėgant išryškėja dėl nesubalansuotų treniruočių proceso, anuometinės informacijos stokos, o galbūt ir pačių atletų primityvaus požiūrio į sveikatą. Dažnam atliktos klubų, peties ar kelių sąnarių keitimo operacijos, išlikusios kūno deformacijos. „Buvo padaryta klaidų: rungtynių metu skausmus psichologiškai užblokuodavai, traumuotas kūno dalis susiverždavai elastiniu bintu arba gaudavai nuskausminamųjų“, – apie tuometinę sveikatos priežiūrą kalba S. Jovaiša. (Juknonytė, 2017) Tuo tarpu LSMU Kauno klinikų gydytojas ortopedas – traumatologas prof. dr. Rimtautas Gudas nurodo, jog šiuolaikinė sporto medicina gali kontroliuoti sportininko karjerą, kad ji praeitų be neigiamų pasekmių sveikatai, tačiau tai nėra paprastas procesas. Anot gydytojo, svarbu nuolatos kontroliuoti sportininko sveikatos būklę, įvertinti asmenines galimybes. Profesionaliame sporte pasireiškia ne tik fizinių, bet ir stresinių traumų rizika. Anot olimpinio prizininko Edvino Krungolco, jis karjeros metu nepatyrė sunkių fizinių traumų, tačiau dėl įtampos ir 19

intensyvių treniruočių penkiakovininkui teko išgyventi stresinės traumos padarinius ir net turėti dėl to įvykusią operaciją. Atletų sveikatai riziką kelia ne tik pati sportinė veikla ir iš jos kylančios neigiamos pasekmės fizinei ar psichologinei gerovei. Pernelyg dideliais kiekiais naudojami preaparatai ar maisto papildai, ypatingai išplitę XXI amžiaus sporto pasaulyje, kurių šalutinis poveikis organizmui dar tik analizuojamas. Kitas svarbus veiksnys, lemiantis atleto sveikatą, yra jo gyvenimo būdas baigus sportininko karjerą. Po karjeros baigimo vartojamo maisto, (ne)praktikuojamų žalingų įpročių faktorius lemia tolesnę gyvenimo raidą. Todėl negalime išskirti sportininkų, kaip bene trumpiausiai gyvenančios žmonių grupės. Esama daug pavyzdžių, kai buvę profesionalūs sportininkai pasiekė garbingą amžių. Keletas pavyzdžių (lietuviai dalyvavę olimpinėse žaidynėse ir/arba Europos čempionatuose): Vytautas Norkus (1921-2014, 93 metai, krepšininkas), Vytautas Budriūnas (1908-2003, 95 metai, krepšininkas), Stasys Janušauskas (1902-1996, 94 metai, futbolininkas), Adolfas Akelaitis (19102007, 97 metai, lengvoji atletika). Ilgai gyvenę olimpiniai pasaulio čempionai: Georges Miez (1904 – 1999, 95 metai, atletinė gimnastika, 8 olimpinių medalių prizininkas, iš jų 4 aukso), Edoardo Mangerotti (1919-2012, 95 metai, fektavimosi sportas, 6 olimpiniai aukso, 5 sidabro, 2 bronzos medaliai, 13 kartų pasaulio čempionas), James Brendon Connolly (1968-1957, 89 metai, lengvoji atletika, 1 olimpinis auksas, 1 olimpinis sidabras, 1 olimpinė bronza). Šiame diskurse svarbus ir visuomenės požiūris. 2020 metų spalio 9-12 dienomis socialiniame tinkle „Facebook“ atlikus apklausą nustatyta, kad net 90,2 proc. respondentų mano, jog profesionalus sportas yra susijęs su sveika gyvensena. Ir tik 2,17 proc. apklaustųjų teigia, jog profesionalus sportas nėra susijęs su sveika gyvensena (likusieji 2,17 proc. teigia nežinantys, o 5,5 proc. pasirinko atsakymą „nei taip, nei ne“).

5 PAV. Apklausa: ar profesionalus sportas yra susijęs (apklausoje dalyvavo 98 žmonės). (Atliko Aistis Stalaučinskas (2020-10-09).

Ar profesionalus sportas yra susijęs su sveika gyvensena? Taip

Neži nau; 5,50%

Nežinau

Nei taip, nei ne

Nei taip, nei ne; 2,17%

Ne; 2,17%

Ta i p; 90,20%

Remdamiesi skirtingais duomenimis negalime vienašališkai teigti, ar profesionalus sportas tikrai nėra žalingas sveikatai. Šioje situacijoje nemenką vaidmenį vaidina pačių atletų asmeninis faktorius, gyvenimo būdas ir kasdieniai pasirinkimai. Įvairios sportininkų patirtys įkvepia permąstyti sporto architektūros misiją, kadangi kuriamo objekto sprendiniai gali lemti profesionalaus atleto fizinę ir psichologinę sveikatą, tinkamą pasirengimą rungtims. Būtent todėl temoje atsiranda sveikatingumas, kaip papildinys, leidžiantis ne tik mėgėjams, bet ir profesionaliems sportininkams kasdienėje rutinoje atsikratyti streso, treniruočių procesą užbaigiant 21

panirus į SPA procedūras, o sportinio veiksmo eigoje esant užtikrintiems dėl savo veiksmų naudos sveikatai. 3.1 Tiriamosios dalies „SPORTAS IR SVEIKATINGUMAS. ISTORINĖS RAIDOS, ŠIŲ DIENŲ AKTUALIJŲ IR LITERATŪROS APŽVALGA“ išvados: •

Sporto ir sveikatingumo architektūra savo prigimtimi turi labai artimas sąsajas, užkoduotas nuo pirmykščių laikų. Sustiprinus šių dviejų sričių tipologinius sąryšius galima pasiekti naują architektūrinės kokybės proveržį;

•

Siekiant, kad profesionalus sportas būtų tvarus reiškinys, nedarantis šalutinės žalos atletų sveikatai, dera didesnį dėmesį skirti ne tik pačiai sporto kompleksų architektūros kokybei, bet ir vietos parinkimui, vertinant atletikos ir rekreacijos savybę būti jungiančia grandimi tarp žmogaus ir gamtos;

•

Vertinant sporto istorijos raidą, svarbu pabrėžti, kad sportas kaip socialinis reiškinys turi populiarumo „bangos“ dėsnį, todėl tvarūs principai ir prigimtinės vertybės, užkoduotos architektūroje, yra „raktas“ į visuomenės ugdymo sėkmę;

•

Žmonių sveikata – vienas pagrindinių prioritetų, į kuriuos dera investuoti, siekiant didinti socialinę gerovę ir išvengti didesnių valstybės ir žmogaus išlaidų ateityje (sunkių ligų, kilusių dėl menko fizinio aktyvumo, gydymas), todėl šios temos plėtojimas yra netasiejama „tvarumo strategijų“ sudėtinė dalis.

3.2 Daugiaaspektė analogų studija Atliekant daugiaaspektę analogų tyrimų analizę norima atskleisti platų temos aktualumą, skirtingų požiūrio taškų egzistavimą, įvairialypes sąsajas su tvarumu ir ekologija. Analizuojami kitų pasaulio valstybių ir Lietuvos architektūros pavyzdžiai, nevengiama tirti objektus, kuriuose dominuoja tik viena paskirtis (aiškiai dominuoja sportas ar sveikatingumas). Taip siekiama plataus temos supratimo, svarbaus atliekant šį daugiasluoksnį darbą.

Analogas nr. 1: COPENHILL / AMAGER BAKKE Architektai: BIG (Bjerke Ingels Group) Vieta: Kopenhaga, Danija Suprojektuotas: 2012 m. Įgyvendintas: 2019 m. Informacijos šaltiniai: www.big.dk, www.domusweb.it, www.archdaily.com Apdovanojimai: 2020 DESIGN EDUCATES AWARD, 2020 ARCHDAILY BUILDING OF THE YEAR AWARD, 2019 SCANDINAVIAN GREEN ROOF AWARD, 2015 P/A PROGRESSIVE ARCHITECTURE AWARDS CITATION, 2012 AR MIPIM FUTURE PROJECTS AWARDS SPECIAL AWARD

6 PAV. Esamas pastato vaizdas. (Šaltinis www.big.dk)

Analogo pasirinkimo motyvas: Platus projekto rengėjų požiūris į užduotį – ne tik suprojektuoti atliekų deginimo jėgainę, bet ir sukurti pastatą kaip traukos centrą miesto gyventojams ir svečiams, skirtą sportuoti, leisti laisvalaikį, lavinti žinias ir propaguoti sveiką, ekologišką gyvenseną. Projektas kalba apie naują požiūrį – architektūrą kaip ekologijos mokytoją – elektrinę, kaip energijos tiekėją miestui ir galimybę šiukšles paversti švarios energijos šaltiniu, ant tokios jėgainės stogo galima įrengti laisvalaikio parką, nes technologija yra švari ir į aplinką kenksmingos medžiagos nepatenka. Mokslo ir rekreacijos centras, viešosios erdvės laisvalaikiui, slidinėjimo, trasa sukurta vadovaujantis ekologinės vizijos ir ambicijos svarba, naujos dominantės poreikiu lygaus reljefo teritorijoje. A. SOCIALINIAI ASPEKTAI A.1. – objekto paskirtis Mišrios paskirties objektas. Pagrindinė paskirtis ir tikslas dėl kurio buvo kuriamas objektas – gamybinė. Šioje vietoje turėjo atsirasti tipinė atliekų perdirbimo jėgainė, tačiau projekto autorių dėka sugalvota idėja neapsiriboti viena paskirtimi leido sukurti išskirtinį architektūrinį kūrinį, sulaukusį įvertinimo – tarptautinės bendruomenės susidomėjimą pritraukė idėja pastato stogą panaudoti sporto 24

paskirčiai čia įrengiant slidinėjimo trasą, kopinėjimo sienelę bei visuomeninės paskirties objektus – apžvalgos aikštelę, lankytojų centrą ir maitinimo paskirties objektą – kavinę. Objekte rasime ir administracinės paskirties patalpų. Sujungus iš prigimties skirtingas paskirtis sukurtas išskirtinis objektas. A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas) Vietoženklis (angl. landmark). Tarptautinės reikšmės objektas. Tarptautinės bendruomenės dėmesį pritraukęs objektas, gausiai lankomas ne tik miesto gyventojų, tačiau ir užsienio turistų, sulaukęs pasaulinės reikšmės įvertinimų bei viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio. 7 PAV. Copenhill urbanistiniame Kopenhagos kontekste. (Šaltinis www.domusweb.it)

B. URBANISTINIAI ASPEKTAI B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas) Objektas patenka į pramoninę Kopenhagos centro prieigų zoną, todėl šiai zonai suteikia įvairovės ir daugiau patrauklumo savo funkcija. B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas)

Objektas yra vietos dominantė tiek plano kontūru (morfotipui), tiek tūriu, tiek siluetu, aiškiai matomas ir iš vandens, ir iš miesto pusės, tačiau dėl apželdinto stogo ir fasadui panaudotų masyvių aliuminio „plytų“ bei stiklo vitrinų kompozicijos atspindi aplinką, susilieja su dangaus spalvomis ir nekuria kontrastingo vaizdinio. 8 PAV. Copenhill sklypo planas. (Šaltinis www.domusweb.it)

9 PAV. Pastato pjūvis su technologinefunkcine schema. (Šaltinis www.domusweb.it )

C. ARCHITEKTŪRINIAI – MENINIAI ASPEKTAI C.1. – Objekto funkcinis sprendimas c.1.1. – sklypo planas

Objektas užima tik dalį sklypo, likusioje teritorijoje – automobilių stovėjimo aikštelė, skirta lankytojams, jėgainės darbuotojams ir jėgainės eksploatavimui. Gretimai stovi anksčiau pastatyti pramoniniai pastatai. c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.) Didžiąją dalį vidinės pastato struktūros sudaro jėgainės erdvė, kurioje išdėstytos atliekų deginimo įrenginių sistemos. Pietvakarinėje, į miestą orientuotoje pastato pusėje – 11 aukštų administracinė dalis, pačioje aukščiausioje vietoje – kavinė. Kaip minėta anksčiau, funkcijoje aktyviai dalyvauja visas stogas, kuriame įrengtas parkas – laisvalaikio erdvės – slidinėjimo trasos. C.2. – Objekto meninis sprendimas c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai Būdinga atviroji kompozicija – dinamiška, asimetriška, gamtiška – pastatas tarsi kalnas išauga iš lygaus reljefo ir tampa svarbia dominante. 10 PAV. Pastato koncepcinė – idėjinė schema. (Šaltinis www.big.dk) c.2.2. – stilistiniai ypatumai COPENHILL / AMAGER BAKKE pasižymi netipine stilistika.

Stambų

pastato

mastelį

skaido

humaniškumo suteikia metriškoji fasadų kompozicija, sudaryta iš fasadui panaudotų masyvių aliuminio „plytų“ bei stiklo, didelę reikšmę pastato stiliui suteikia „žaliasis“ stogas, suliejantis jį su aplinka, miestui suteikiantis ne „dar vieną juodą stogą“, o daugiau jaukios žalumos ir erdvės. 11 PAV. Fasado vaizdas iš žmogaus akių lygio. (Šaltinis www.big.dk ) 27

c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai Savo idėjine prigimtimi COPENHILL / AMAGER BAKKE moko žmogų ryšio su gamta, atsakingo vartojimo, leidžia suvokti, jog mokslo pažanga suteikia galimybę šiukšlių deginimo gamyklos oro taršą sumažinti iki tokio lygio, kad ant jėgainės stogo galėtų vykti aktyvus gyvenimas. Kita vertus, jėgainė įkūnija dvi energijos sampratas – tą, kuri gaminama pastate ir atsirandančią žmonėms sportuojant ant to pastato stogo. Jėgainė pakeitė seną šiluminę elektrinę – atnaujinta deginimo technologija ir visapusiškai kita išraiška kalba apie naują XXI a. architektūros ir technologijos sąveikos svarbą – švari technologija nebereikalauja užtverti jėgainės teritorijos nuo visuomenės, didina galimybę visuomenei suprasti, kaip gaminama energija, kalba apie naują demokratiškos ir atviros architektūros etapą. C.3. – Objekto materialinė struktūra c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos) Architektūrinę pastato išraišką formuoja aliuminiu dengti monolitiniai „blokai“, persipinantys su tokių pat matmenų langais ir kartu kuriantys ritmišką fasadų žaismą, išorėje pranykstantį Kopenhagos siluetui susiliejant su dangumi, o viduje kurdami jaukią gamyklos vidaus nuotaiką. „Žaliasis stogas“ – toji išskirtinė objekto

„vizitinė

kortelė“,

organiškai įsiliejanti į aplinką. 12 PAV. Pastato vidaus vaizdas, konstrukcinė sistema (Šaltinis www.big.dk)

Pastatas sukonstruotas iš nerūdijančio plieno struktūrinių elementų. c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu) Inžinerinio – techninio aprūpinimo sprendiniai turėjo didelę įtaką architektūrinei kompozicijai, nes nuo jų priklausė jėgainės funkcionalumas ir veikimo efektyvumas. 28

Analogas nr. 2: SPA kompleksas THERMAS VALS Architektas: Peter Zumthor Vieta: Vals, Canton Graubunden, Šveicarija Suprojektuota: 1993 m. Pastatyta: 1996 m. Informacijos šaltiniai: www.architravel.com www.archdaily.com www.en.wikiarquitectura.com www.einnemee.files.wordpress.com

13 PAV. Objekto vaizdas iš slėnio pusės (Šaltinis www.architravel.com) Analogo pasirinkimo motyvas: Išskirtinis architektūrinių sprendimų jautrumas įsiliejant į gamtinę aplinką tiek tūrine, tiek medžiagine, tiek funkcine prasme, vietinių išteklių naudojimas architektūroje pradedant medžiagomis, baigiant šilto vandens versmėmis.

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI A.1. – objekto paskirtis Vandens pramogų ir sveikatingumo centras, SPA. (SPA - (lot. sanitas per aqua; sanus per aqua; solus per aqua – „sveikata per vandenį“) – įvairios sveikatinimo ir grožio procedūrų paslaugos (hidroterapija, masažai) teikiamos SPA centruose, kurortuose („SPA paslaugos sąvoka“, SPA asociacija, prieiga per internetą: www.spalietuva.lt ) A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas) Tarptautinės traukos objektas, garsinantis šalį, kuriantis teigiamą įvaizdį ir ekonominę vertę pritraukiamais turistų srautais. B. URBANISTINIAI ASPEKTAI B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas) Šveicarijoje, kalnų miestelio pakraštyje įsikūręs SPA kompleksas fiziškai įsilieja į kalnus taip suvokiamas kaip labiau gamtinė nei urbanizuota terpė. Objektas patenka į tolimosios periferijos zoną urbanistinėje miestelio struktūroje. B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis

(kompozicinės

organizacijos aspektas) Daugeliu aspektų objektas išnyksta kalnų šlaite kaip natūraliai

susiformavusi

gamtinės

visumos dalis. Stogas, ant kurio

augdama

žolė

pratęsia

slėnį, rodo apie ypatingai jautrų ir pagarbų autorių idėjinį santykį su aplinka. 14 PAV. Objekto vaizdas nuo kalno, matomas žalias stogas. (Šaltinis www.architravel.com)

C. ARCHITEKTŪRINIAI – MENINIAI ASPEKTAI C.1. – Objekto funkcinis sprendimas c.1.1. – sklypo planas Objektas pastatytas kalnuotoje teritorijoje, kuriai būdingas aukščių skirtumas (aukščių skirtumas 32 metrai). Nuo kalno pusės pastato stogas susilieja su slėniu dėka to, kad stogas yra apželdintas veja ir yra tame pačiame lygyje, susilieja su kalno šlaitu tiek fiziškai, tiek vizualiai. Į objektą patenkama požeminiu tuneliu iš viešbučio arba iš miestelio pusės antžeminiu įėjimu, greta objekto yra 1970 metais pastatytas viešbutis.

15 PAV. Pastato pjūvis. (Šaltinis www.architravel.com).

c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.) Plano struktūra primena uolą ar kalnakasių urvą. Tokia idėja remiantis sukurta baseinų, saunų ir kitų erdvių sistema, sudaranti savotišką planinę struktūrą, kurioje žmogus gali pajusti Žemės gelmių jėgą ir paslaptingai sklindančią šviesą pro pastato plyšius. Sąmoningai planinė struktūra primena labirintą, į kurį pasinėręs lankytojas gali pamiršti rūpesčius ir kasdienybės reikalus.

16 PAV. Pastato plano struktūra. (Šaltinis www.einnemee.files.wordpress.com).

C.2. – Objekto meninis sprendimas c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai Objektui būdingas niuansinis prisitaikymas tiek prie gamtinių sąlygų, tiek prie urbanistinio konteksto, tiek dėl santūrių formų, tiek dėl interjere ir eksterjere naudojamos vienintelės medžiagos – akmens, kuris būdingas kalnų miestelių statyboje.

17 PAV. Pastato struktūra, kompozicija, medžiagiškumas, judėjimas pastate (Šaltinis www.einnemee.files.wordpress.com). 33

c.2.2. – stilistiniai ypatumai Kuklumu, santūrumu ir grynumu objektas patraukia dėmesį, įtraukia pasąmonę. Tikri ir tvarūs dalykai – akmuo, šviesa ir vanduo pastate kuria jausmą, vaizdą ir grožį. 18 PAV. Šviesa ir akmuo interjere. (Šaltinis www.en.wikiarquitectura.com). c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai Poveikį daro ramybė, kuria spinduliuoja šis Peter Zumthor kūrinys. Natūralių priemonių pagalba kuriama harmoninga erdvė.

19 PAV. Šviesa ir akmuo interjere. (Šaltinis www.en.wikiarquitectura.com).

20 PAV. Vaizdas iš lauko (Šaltinis www.en.wikiarquitectura.com). C.3. – Objekto materialinė struktūra c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos) Sienos sukurtos iš betono ir padengtos gneiso akmens mase, tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Sienų struktūra – (žr. 12 pav.): akmuo – armatūros tinklelis – izoliacija – betonas.

21 PAV. Pastato struktūra, kompozicija, medžiagiškumas, judėjimas pastate (Šaltinis www.einnem ee.files.word press.com).

c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu) Inžinerinis aprūpinimas susietas su gamtiniu karšto vandens srovių judėjimu. Daugiau informacijos 11 pav.

22 PAV. (viršuje) Objekto interjero vaizdas (Šaltinis www.archdaily.com)

23 PAV. (kairėje) Objekto vaizdas iš vidinės lauko erdvės (Šaltinis www.archdaily.com)

25PAV. Objekto vaizdas iš vidinės lauko erdvės (Šaltinis www.archdaily.com)

Analogas nr. 3: HOLMENKOLLEN ŠUOLIO SLIDĖMIS TRAMPLINAS Architektai: JDS Architects, Julien De Smedt Vieta: Holmenkollen, Oslas, Norvegija Suprojektuota: 2007 m. Pastatyta: 2011 m. Informacijos šaltiniai: www.archdaily.com www.en.wikiarquitectura.com

26 PAV. (viršuje) Objekto vaizdas iš žmogaus akių lygio (Šaltinis www.en.wikiarquitectura.com) Analogo pasirinkimo motyvas: Kompleksinis požiūris kuriant šį trampliną – išspręstos ir sujungtos visos svarbiausios funkcijos: sukurtas tramplinas, ne varžybų metu naudojamas kaip apžvalgos bokštas, tramplino žiūrovų tribūnos, į šią formą įkomponuotas lankytojų centras, muziejus, techninės patalpos sportininkams, viskas idėjiškai vientisa ir pagrįsta. 38

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI A.1. – objekto paskirtis Šuolio slidėmis tramplinas su žiūrovų tribūnomis ir idėjiškai kompleksą papildančiomis patalpomis. Sporto paskirties atvirasis statinys. A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas) Objektas yra tarptautinės reikšmės, tęsiantis anksčiau čia dešimtmečius stovėjusio senojo tramplino idėją ir tradiciją. Šiandien čia vyksta Europos čempionatai, treniruojasi olimpiečiai ne tik iš Norvegijos, bet ir iš kitų Europos valstybių. B. URBANISTINIAI ASPEKTAI B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas) 27 PAV. Objekto vaizdas aplinkiniame kontekste. (Šaltinis www.en.wikiarquitectura.com) Objektas pastatytas Oslo artimajame priemiestyje. Patenka į vieną labiausiai išvystytų urbanistinių šalies struktūrų. B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas) Objektas praturtina santūrų Oslo priemiesčių urbanistinį kontekstą, viena vertus savo masteliu stipriai kontrastuodamas su aplinka, kita vertus praturtindamas ją naujomis formomis, kurių šioje vietoje trūko. Objektas yra dominantė tiek tūrinės, tiek planinės, tiek idėjinės raiškos aspektu.

C. ARCHITEKTŪRINIAI – MENINIAI ASPEKTAI C.1. – Objekto funkcinis sprendimas c.1.1. – sklypo planas

28 PAV. Sklypo sutvarkymo planas. (Šaltinis www.archdaily.com)

Objektas iš visų pusių apsuptas gatvių, kuriomis yra nesunkiai pasiekiamas. Tai svarbu buvo tiek jo statyboje, tiek eksploatuojant objektą. Iš šiaurinės pusės – didelė aikštelė, skirta lankytojams. Sklype išsaugota didelė dalis gamtinės aplinkos – tai spygliuočiai medžiai. Aplink trampliną ir žiūrovų tribūnas įrengti takai, kuriantys ryšius su visomis sklypo vietomis ir aplinkiniais pastatais.

29 PAV. Sklypo ir statinio pjūvis. (Šaltinis www.archdaily.com) c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.) Šį objektą galima laikyti atviruoju sporto statiniu. Jo struktūrą geriausiai nusako pjūvio schema (24 pav.). Atviroje erdvėje – tramplinas, apačioje, įžemintos į reljefą – tribūnos. Po tramplinu įrengtas lankytojų centras – muziejus ir atletų treniruočių salės. 40

C.2. – Objekto meninis sprendimas c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai Objektas išsiskiria savo ekspresyvumu. Dinamiška kompozicija lemia objekto išskirtinumą. 30 PAV. Objekto vaizdas. (Šaltinis www.en.wikiarquitectura.com)

c.2.2. – stilistiniai ypatumai Savo forma statinys primena fjordą, asocijuojasi su mitologinio herojaus slibino vaizdiniu. c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai Objekto stilistika kalba apie sporto veržlumą ir kuriančią galią, apie olimpinę dvasią, kuri yra „aukščiau už viską“. C.3. – Objekto materialinė struktūra c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos) Pagrindinės medžiagos – plienas, betonas ir stiklas. 97 metrų ilgio ir 58 metrų aukščio tramplinas sveria 1200 tonų. Tokio svorio statinys veikiamas vėjo gali išsilaikyti tik pritaikant itin tvirtus konstrukcinius sprendinius.

31 PAV. Konstrukciniai sprendiniai. (Šaltinis www.en.wikiarquitectura.com)

Objekto struktūra sukurta iš plieninių santvarų. Siekiant maksimaliai išvengti vėjo poveikio, tramplino konstrukcijos dengtos stiklu. Taip sulaikomi statiniui pavojingi oro srautai. c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu) Objekto kompoziciją įtakoja sportinės veiklos technika. Inžineriniai – techniniai sprendiniai priderinti prie funkcinių – meninių sprendinių.

Analogas nr. 4: VILNIUS SPA - ANYKŠČIAI Architektai: SP Architektų Grupė Vieta: Anykščiai, Lietuva Suprojektuotas: 2012 m. Įgyvendintas: 2014 m. Informacijos šaltiniai: www.archdaily.com http://www.sp-architektai.com www.archiforma.lt

32 PAV. Vilnius SPA – Anykščiai vaizdas iš miško pusės. (Šaltinis www.archdaily.com)

Analogo pasirinkimo motyvas: Jautrūs architektūriniai sprendiniai kuria jaukų santykį su gamta, senąja ir naująja komplekso dalimis. Gamtinių formų, spalvų ir faktūrų stilizavimas ir pritaikymas prie aplinkos sudaro jautrų, šiltą ir raminamą įspūdį.

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI A.1. – objekto paskirtis Poilsio, rekreacinės ir sveikatingumo paskirties pastatas. A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas) Regioninės reikšmės objektas, kurio architektūrinė kokybė stipriai prisideda prie Anykščių kaip kurorto įvaizdžio formavimo. B. URBANISTINIAI ASPEKTAI B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas) Objektas pastatytas neurbanizuotoje gamtinėje aplinkoje – greta Anykščių šilelio ir Šventosios upės vingio. Patenka į tolimosios miesto periferijos zoną. Vieta reikšmingai prisideda prie objekto funkcijos – gamta, tyla ir ramybė papildo rekreacinę pastato paskirtį. B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas) Dėl pasirinktų sprendimų rekonstruojant ir išplečiant kompleksą objektas darniai įsilieja į aplinką, neužgožia vertingos ir patrauklios gamtos. C. ARCHITEKTŪRINIAI – MENINIAI ASPEKTAI 33 PAV. Vilnius SPA – Anykščiai sklypo

planas.

(Šaltinis

www.archdaily.com) C.1.

–

Objekto

funkcinis

sprendimas c.1.1. – sklypo planas Vilnius SPA – Anykščiai komplekso prieigos sukurtos taip, kad lankytojai galėtų kokybiškai mėgautis poilsiu. Įrengta nedidelė dviračių ir automobilių parkavimo teritorija, sudarytos sąlygos komplekso techniniam aptarnavimui – darbuotojams ir aprūpinimui. Sklypo plane didelis dėmesys skiriamas perėjimui tarp komplekso ir laukinės gamtos.

34 PAV. Vilnius SPA – Anykščiai komplekso plano struktūra. (Šaltinis www.archdaily.com) c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.) Kompleksas susideda iš dviejų dalių: rekonstruoto viešbučio „Šilelis“ korpuso (2558 m2) ir naujai suprojektuoto gydomųjų baseinų ir pirčių pastato (1442 m2). Komplekso dalis jungia stiklinė galerija. Pagrindinė viešbučio funkcija bei struktūra nepakito ir po rekonstrukcijos – pirmame aukšte – bendrosios erdvės, aptarnavimo bei maitinimo patalpos. Ovalo planinės formos SPA komplekso erdvėje dominuoja didžioji baseinų erdvė, smulkesnėse patalpose – pirtys, persirengimo kambariai, masažų ir treniruoklių salės. C.2. – Objekto meninis sprendimas c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai

Dviejų komplekso pastatų tarpusavio sąveika nekelia disonanso, kadangi jų formos pranyksta gamtinėje aplinkoje, o fasaduose dominuojančios tamsios spalvos leidžia vizualiai susijungti su mišku.

35 PAV. Vilnius SPA – Anykščiai komplekso vaizdas iš miško pusės. (Šaltinis www.archdaily.com) c.2.2. – stilistiniai ypatumai Viešbučio pastatui būdingos taisyklingos geometrinės formos, o SPA kompleksas pasižymi organiškomis gamtinėmis formomis, kurių idėjinis pradas – pušies kankorėžio motyvas. 36 PAV. Vilnius SPA – Anykščiai komplekso vaizdas iš miško pusės. (Šaltinis www.archdaily.com) c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai Komplekso architektūra kaip ir pagrindinė jo funkcija – raminanti. Siekiama lankytojui ir stebėtojui teikti ramybę, poilsį, atsipalaidavimą, tam įtaką daro forma, spalva, fasadų ir interjero medžiaginiai sprendimai, aplinkinis kontekstas.

C.3. – Objekto materialinė struktūra c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos) 37 PAV. Vilnius SPA – Anykščiai gydomųjų baseinų ir pirčių pastato

konstrukty-

vinė schema. (Šaltinis www.archdaily.com)

38 PAV. Vilnius SPA – Anykščiai gydomųjų baseinų ir pirčių pastato konstrukcijų vaizdas statybos metu.

(Šaltinis

www.archdaily.com)

39 PAV. Viešbučio „Šilelis“ korpuso vaizdas iki rekonstrukcijos. Matomas konstrukcinis pastato principas. (Šaltinis www.archdaily.com)

Buvusio viešbučio „Šilelis“ konstrukcinė sistema sudaryta iš gelžbetonio plokščių ir plytų mūro sienų. Gydomųjų baseinų ir pirčių pastato konstrukcijos – metalinės. Naudojamos medžiagos fasadams – tinkas (senojo pastato rekonstrukcijai) ir skarda (naujojo pastato „žvynų“ dengimui). c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu) Inžinerinis – techninis aprūpinimas šalutinės įtakos architektūrinei kompozicijai neturi, nes buvo sprendžiamas lygiagrečiai su projektiniais pasiūlymais.

Analogas nr. 5: ŽIRMŪNŲ MANIEŽAS (Lengvosios atletikos maniežo Žirmūnų g. 1h, Vilniuje konkursinis darbas) Architektai: Audriaus Ambraso architektų biuras Vieta: Vilnius, Lietuva Suprojektuotas: 2020 m. Informacijos šaltinis: www.architektusajunga.lt Aprašymas parengtas remiantis aiškinamuoju raštu.

40 PAV. Žirmūnų lengvosios atletikos maniežas. Konkursiniai siūlymai. A. Ambraso Architektų biuras. (Šaltinis www.architektusajunga.lt) Analogo pasirinkimo motyvas: Projekto autorių siekis įkūnyti „natūralų grožį“ architektūroje, mėginimas plastiškus tūrius įlieti į teritorijoje susijungiančią gamtinę ir urbanizuotą aplinką, siūlymas naudoti natūralią medieną kaip pagrindinę statybinę medžiagą, urbanistiniai ir estetinis sprendiniai.

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI A.1. – objekto paskirtis Uždarasis sporto paskirties statinys. A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas) Tai būtų svarbiausias sostinės maniežas – nacionalinės reikšmės objektas. 41 PAV. Urbanistinė idėja. Žirmūnų lengvosios atletikos maniežas. Konkursiniai siūlymai. A. Ambraso Architektų biuras. (Šaltinis www.architektusajunga.lt)

B. URBANISTINIAI ASPEKTAI B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas) Tuskulėnų parkas yra Vilniaus miesto centro prieigų teritorijoje. Šioje vietoje susijungia skirtingas morfotipas ir gamtinės neurbanizuotos miesto erdvės. B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas) Suskaidyto silueto terasuotą Žirmūnų maniežą siekiama darniai sulieti su aplinka – stengiamasi neužgožti Antakalnio kalvų ir gretimų kultūros paveldo objektų. Pastato architektūrinę išraišką lėmė aplinkinis kontekstas ir įvairių sporto šakų specifiniai erdvės reikalavimai bei sportininkų judėjimo trajektorijos. Pastato viršutinė altitudė virš Žirmūnų gatvės lygio pakyla 10 metrų. Komplekso aukštingumu siekiama demonstruoti pagarbų santykį su greta esančiu Tuskulėnų parku.

42 PAV. Vaizdas iš upės pusės. Žirmūnų lengvosios atletikos maniežas. Konkursiniai siūlymai. A. Ambraso Architektų biuras. (Šaltinis www.architektusajunga.lt) C. ARCHITEKTŪRINIAI – MENINIAI ASPEKTAI C.1. – Objekto funkcinis sprendimas c.1.1. – sklypo planas ir c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.) Kompleksas sudarytas iš dviejų antžeminių aukštų – vienas aukštas Žirmūnų gatvės lygyje (101.00 alt.), kitas – pusrūsio aukštas – esamo dviračių ir pėsčiųjų tako, ties rytine sklypo kraštine, lygyje (96.00 alt.). Pagrindinės maniežo ir apšilimo erdvių salės numatomos pusrūsio aukšte. Stengiamasi funkciškai išnaudoti terasas – suformuojami du įėjimai, kurie sujungtų Žirmūnų gatvės lygį su dviračių taku palei upę ir esant poreikiui leistų skaidyti lankytojų srautus kasdien bei renginių metu. Centriniu holu sujungiant du pastato tūrius sprendžiamas patogus funkcijų ir srautų valdymas kasdien ir renginių metu.

Centrinis įėjimas planuojamas nuo Žirmūnų gatvės. Anot autorių, dviejų tūrių sandūra intuityviai įtraukia žvilgsnį ir žmonių srautus. Antras – reprezentatyvus ir lengvai identifikuojamas įėjimas projektuojamas nuo dviračių ir pėsčiųjų tako pusės. Dviejų tūrių sandūroje formuojamas centrinis pastato holas.

43 PAV. Maniežo kasdienio naudojimo scenarijus. Konkursiniai siūlymai. A. Ambraso Architektų biuras. (Šaltinis www.architektusajunga.lt) 44 PAV. Maniežo naudojimo renginių metu scenarijus. Konkursiniai siūlymai. A. Ambraso Architektų

biuras.

(Šaltinis www.architektusaju nga.lt) Renginių lankytojai

metu patenka

per centrinį įėjimą iš Žirmūnų

g.,

iš

centrinio atviro holo 52

juda į maniežo balkoną su tribūnomis, o esant reikalui nusileidžiama laiptais iš balkono į maniežą. Sportininkai ir personalas patenka pro reprezentacinį įėjimą nuo upės pusės, užsiregistruoja, persirengia, apšyla ir eina rungtis manieže - viskas vyksta viename lygyje. Kasdieniam naudojimui abu įėjimai veikia lygiavertiškai - į rūbines galima patekti tiek iš Žirmūnų g., tiek nuo upės pusės. Sukurti papildomi patalpų funkcijų transformavimo sprendimai: •

manieže - transformuojamas balkonas - jame antras virš 200 m bėgimo takelis, kurį galima pervarkyti į tribūnas renginių metu, ir laiptai kardio treniruotėms;

•

apšilimo erdvėje - tarp aukštuminių metimų ir rutulio stūmimo sektorių telpa net 2 teniso kortai.

Galimi apšilimo erdvės scenarijai:

45 PAV. Galimi apšilimo erdvės scenarijai. Konkursiniai siūlymai. A. Ambraso Architektų biuras. (Šaltinis www.architektusajunga.lt) C.2. – Objekto meninis sprendimas c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai Projektuojamas dviejų lygiaverčių tūrių pastatas, vienas tūris – stačiakampis, kitas – užapvalintais kampais. Pastato tūriai kompaktiški, įsiliejantys į aplinką bei pranykstantys Neries krantinės reljefe.

46 PAV. Objekto maketas su aplinka. Konkursiniai siūlymai. A. Ambraso Architektų biuras. (Šaltinis www.architektusajunga.lt) c.2.2. – stilistiniai ypatumai Pastato stilistiką kuria tūrių ryšys su aplinka, įsiliejimas į reljefą ir urbanistinį kontekstą bei medžiagiškumas. Siekiama lengvo, demokratiško, laisvės ir grožio teikiančio stiliaus. Medienos dominavimas stiklo atžvilgiu fasaduose kuria jaukų, šiltą ir aplinkai draugišką įvaizdį, natūralios šviesos gausus naudojimas interjere teikia lengvumo ir kokybės pastato vidinių erdvių stilistikai. c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai Maniežo sprendiniai kalba apie erą, kurioje dominuoja ekologija ir tvarumas architektūroje. Pastatas paveikus ne įmantriomis formomis ar prabangių medžiagų panaudojimu, o kukliu įsiliejimu į aplinką, kurio dėka vengiama vizualinio triukšmo, siekiama pajusti aplinką, į ją įsiklausyti, atrasti tai, kas sukurta anksčiau. C.3. – Objekto materialinė struktūra c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos)

47 PAV. Siūlomas pastato medžiagiškumas. Konkursiniai siūlymai. A. Ambraso Architektų biuras. (Šaltinis www.architektusajunga.lt) A Vertikalūs termiškai apdorotos pušies tašai B Praretintas medinių tašų ažūras langų zonoje C Dekoratyvinės horizontalios aliuminio profilio juostos D Baltos spalvos stogo danga - PVC membrana E Aliuminio kasetės F Fasadinė aliuminio stiklo konstrukcija 48 PAV. Maniežo pagrindinės salės konstrukcijos. Konkursiniai siūlymai. A. Ambraso Architektų biuras. (Šaltinis www.architektusajunga.lt)

49 PAV. Maniežo pagrindinės salės stogo konstrukcijos veikimo principas. Konkursiniai siūlymai. A. Ambraso Architektų biuras. (Šaltinis www.architektusajunga.lt)

50 PAV. Maniežo treniruočių salės konstrukcinės schemos. Konkursiniai siūlymai. A. Ambraso Architektų biuras. (Šaltinis www.architektusajunga.lt)

c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu) Inžinerinis – techninis aprūpinimas šalutinės įtakos architektūrinei kompozicijai neturi, nes sprendžiamas lygiagrečiai su projektiniais pasiūlymais.

Analogas nr. 6: SPORTO KOMPLEKSAS „VILNIUS BEACON“ Architektai: Daniel Libeskind architektų biuras Vieta: Liepkalnis, Vilnius, Lietuva Suprojektuotas: 2014 m. Neįgyvendintas Informacijos šaltiniai: 15min.lt Analogo pasirinkimo motyvas: Tarptautinio lygmens architektų sukurtas žiemos sporto kompleksas Lietuvoje, išnaudojant Lietuvai nebūdingą kalnuotą reljefą, aptinkamą tik kai kuriose šalies vietose. Įdomūs ir netikėti formos ieškojimai, mėginant prisiderinti prie aplinkos. Tinkamas mastelis. Ir, nors objektas nėra įgyvendintas, jis yra naudingas kaip galimybių studija idėjiniam panašios tipologijos plėtojimui darbe. 51 PAV. Komplekso vaizdas

iš

viršaus.

Projektiniai pasiūlymai. Libeskind

D. Architektų

biuras. www.15min.lt)

(Šaltinis

52 PAV. Komplekso vaizdas iš šono. Projektiniai pasiūlymai. D. Libeskind Architektų biuras. (Šaltinis www.15min.lt) A. SOCIALINIAI ASPEKTAI

A.1. – objekto paskirtis Sporto ir sveikatingumo centras – sporto paskirties statinys, kuriame numatoma veikla tiek „po stogu“, tiek lauke. A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas) Tai būtų vienas iš keleto slidinėjimo centrų Lietuvoje, todėl savo socialine svarba tikrai būtų nacionalinio lygmens, o galbūt galėtų siekti ir tarptautinį lygmenį dėl garsaus architektų biuro ir ne itin dažnos pramogos pasiūlos šiame regione. B. URBANISTINIAI ASPEKTAI B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas) Objektas patenka į miesto tolimąją periferiją – parkų ir laisvalaikio teritoriją. B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas) Objektas į aplinką įsilieja kontrasto principu. Savo formomis papildo kalvotos teritorijos siluetą, bet jo neužgožia. C. ARCHITEKTŪRINIAI – MENINIAI ASPEKTAI C.1. – Objekto funkcinis sprendimas c.1.1. – sklypo planas 58

Kadangi parengta tik pirmoji projekto stadija „projektiniai pasiūlymai“, sklypo sutvarkymo sprendiniai nėra galutinai detalizuoti. Tačiau vizijoje matomas ne tik pastato artimiausių prieigų sutvarkymas, tačiau paties slidinėjimo parko skaidymas į aiškias zonas. Planuojamas privažiavimas iš Liepkalnio gatvės ir Minsko plento, automobilių stovėjimo aikštelės išdėstomos iš šios (pietvakarinės) pusės. Šiaurės rytinėje dalyje – slidinėjimo trasa, kuri yra pagrindinis traukos objektas. 53 PAV. Komplekso vaizdas iš viršaus. Maketas. Projektiniai pasiūlymai. D. Libeskind Architektų biuras. (Šaltinis www.15min.lt)

c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.) Pastato plano struktūra nedetalizuota. Tačiau pastatą sudaro keletas tūrių, atliekančių skirtingas funkcijas. Greta slidžių nuomos punkto suplanuoti dar du pastatai – po 600 m2 ploto restoranai ir meno erdvė. Tūrius jungia kolonada su praėjimu tarp pastatų. Centrinėje dalyje – arena. Pagrindinis pastatas suprojektuotas iš trijų aukštų. Pirmame planuojama įrengti Regioninio parko informacijos centrą, o visą likusią erdvę ištisus metus planuojama naudoti renginiams ir konferencijoms. Antrame – nedidelė užkandinė su atvira terasa, iš kurios galima patekti tiesiai į rytinį šlaitą. Viršutiniame aukšte numatytas restoranas.

54 PAV. Komplekso vaizdas iš viršaus. Projektiniai pasiūlymai. D. Libeskind Architektų biuras. (Šaltinis www.15min.lt)

C.2. – Objekto meninis sprendimas c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai Kompozicijai būdinga D. Libeskind propaguojama dinamika. Kompleksą sudaro keturi skirtingi tūriniai vienetai. c.2.2. – stilistiniai ypatumai Stiliui būdinga dinamika, fasadai vingiuoti, išsidriekę palei šlaitą ir kalvotą natūralų reljefą. c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai Šis projektas, kaip ir kiti D. Libeskind kūriniai, susilaukia nevienareikšmiško vertinimo tiek iš architektų bendruomenės, tiek iš visuomenės. Tačiau žvelgdami į projektinius pasiūlymus galime matyti veržlumo, energijos, kurią teikia formos ir kompozicija, idėjinių požymių.

55 PAV. Komplekso vaizdas vasarą. Projektiniai pasiūlymai. D. Libeskind Architektų biuras. (Šaltinis www.15min.lt)

C.3. – Objekto materialinė struktūra c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos) Medžio, metalo, stiklo ir betono kompozicija. Konstrukcijoms siūlyta naudoti plienines konstrukcijas. c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu) Ši dalis nėra sprendžiama, kadangi pateikti tik projektiniai pasiūlymai.

56 PAV. Komplekso vaizdas iš viršaus. Projektiniai pasiūlymai. D. Libeskind Architektų biuras. (Šaltinis www.15min.lt)

Analogas nr. 7: SLIDINĖJIMO CENTRAS AUSTRIJOJE Architektai: Driendl Galzigbahn architektų biuras Vieta: St. Anthon kaimas, Insbrukas, Austrija Suprojektuotas: 2006 m. Pastatytas: 2007 m. Informacijos šaltiniai: www.archdaily.com Analogo pasirinkimo motyvas: Siekiant sukurti naują keltuvų sistemą norėta sujungti architektūros, konstrukcijos ir technologijos sritis į visumą, kad būtų pasiektas ne tik geras techninis sprendimas, bet ir estetiškai patrauklus, įsiliejantis į aplinką architektūrinis vaizdas. Tokios vienybės ir estetikos siekis yra sektinas pavyzdys.

PAV.

Slidinėjimo

centras (taškas A (pagal paveikslėlį 53). (Šaltinis www.archdaily.com)

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI

A.1. – objekto paskirtis Slidinėjimo centras ir kalnų keltuvų sistema. A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas) 63

Tarptautinės traukos kurorto objektas, tad naujas centras sudaro sąlygas patogiau jaustis turistams, kuria teigiamą šalies įvaizdį. B. URBANISTINIAI ASPEKTAI B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas). Slidinėjimo centro sistema sudaryta iš keleto centrųkeltuvų terminalų. Naujieji centrai yra miestelyje, integrali miestelio struktūros dalis, papildanti miestelio centrą (aptariamas A objektas). B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas) Medžiaginiais sprendimais ir architektūros išraiškos stilistika slidinėjimo centras įsilieja į Alpių gamtinį vaizdinį.

PAV.

Slidinėjimo

centras

(A).

(Šaltinis

www.archdaily.com) C. ARCHITEKTŪRINIAI – MENINIAI ASPEKTAI C.1. – Objekto funkcinis sprendimas c.1.1. – sklypo planas Sklypo plane atsispindi specifinis objektų tikslas ir paskirtis – aptarnauti kalnų slidininkus bei techninė lynų sukimosi mechanizmo, kuriuo juda kalnų keltuvai, paskirtis. Tai matosi pagal centrų (A ir B) išdėstymą ir struktūrą miestelyje.

59 PAV. Slidinėjimo centras (A) ir jo ryšys su aukštutiniu kalno tašku (viršuje). (Šaltinis www.archdaily.com)

60 PAV. Slidinėjimo centras (A) iš miestelio pusės. (Šaltinis Google Street View). c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.) Iš miestelio patenkama per pirmą aukštą ir kylama į antrą aukštą, kur yra bilietų kasos, krautuvėlė, turizmo informacijos centras, biurai, parduotuvės, tualetai. Pirmame aukšte ir rūsyje lieka svarbios techninės aptarnavimo patalpos. Trečiame aukšte – apžvalgos erdvės laukimo salės ir įlaipinimo į keltuvus erdvė. 65

Pastate telpa ir kėlimo mechanizmai, papildantys bendrą kompoziciją ir konstrukcinius sprendinius.

61 PAV. Pjūvis ir pastato struktūra (Šaltinis www.archdaily.com). C.2. – Objekto meninis sprendimas c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai Meninis – kompozicinis sprendimas spręstas lygiagrečiai su konstrukcine – technine užduotimi, teikiant pirmenybę pastato išvaizdai, todėl pavyko pasiekti aukštos meninės vertės rezultatą ir į vientisą sistemą susijungiantį kompozicinį sprendimą. Lenkta stogo forma tinka prie gamtinės aplinkos ir senosios kalnų architektūros, savo forma ir įvaizdžiu praturtina kraštovaizdį. c.2.2. – stilistiniai ypatumai Skaidri ir „nieko neslepianti“ architektūra atspindi XXI amžiaus principus ir poreikius. Stiklo, plieno, betono medžiagos sukuria architektūrą, kuri griežtai atsisako tuščiavidurio ir beprasmio estetinio performavimo mados. Blaivi medžiaga, tačiau jausminga savo deriniu. Naujos bazinės stoties forma tiesiogiai išsivysto iš transportavimo funkcijos, kurią ji turi atlikti. c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai 66

Dailiai minimalistiškai piešiama judesių eiga. Keltuvai patenka į pastatą, o milžiniškas ratas veda jį į tašką, kuris leidžia svečiams įvažiuoti ant žemės. Kajutė pasisuka priešinga kryptimi: keleiviai pakeliami kartu su „kalnų gondola“ ir per stiklinę erdvę ore plūduriuoja virš kaimo stogo peizažo iki Galcigo (kalno). Keleivis per lyną užkariauja erdvę, pradedant vidine, paskui išorine, kol erdvės ribos išnyksta. Viršutinė keltuvų sistemos dalis sukurta taip, kad keleiviui nereikėtų persėsti užkilus į kalną. C.3. – Objekto materialinė struktūra c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos) Kėbulas susideda iš masyvaus betoninio pjedestalo, kuris plaukia į dvi sienas (šiaurę ir pietus) ir yra dengtas stiklu. Ši apsauginė struktūra nuo oro sąlygų yra sukomponuota per visą stotį ir jam nereikia jokių kontaktinių taškų - dėl naujai pastatytos apvalių strypų atraminės konstrukcijos, tam tikros erdvės santvaros (išdėstytos trikampėmis sąntvaromis), kuri atiduoda stogo jėgą į gelžbetoninę konstrukciją. Betono pjedestalo masė sukuria atsvarą traukos lynui dėl didėjančio nuolydžio. Panaudotos

medžiagos:

betonas,

stiklas ir plienas.

c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu) Inžineriniai techniniai sprendiniai spręsti kartu su architektūrinėmis užduotimis ir sudaro vientisą pastato struktūrą ir kompozicinę darną. 62 PAV. Įėjimas į centrą. (Šaltinis www.archdaily.com).

Analogas nr. 8: „Nordic Campra“ LYGUMŲ SLIDINĖJIMO CENTRAS ŠVEICARIJOJE Architektai: Durisch+Noli Architetti architektų biuras Vieta: Olivone, Šveicarija Pastatytas: 2019 m. Informacijos šaltiniai: www.archdaily.com 63 PAV. „Nordic Campra“ slidinėjimo centras. (Šaltinis www.archdaily.com).

Analogo pasirinkimo motyvas: Centras sukurtas vadovaujantis gilia vietos sporto tradicija, ekologišku požiūriu į statybą ir tausojančiu požiūriu į gamtą. Vienas pagrindinių lygumų slidinėjimo centrų Austrijoje, traukiantis tūkstančius turistų. A. SOCIALINIAI ASPEKTAI

A.1. – objekto paskirtis Mišri paskirtis: lygumų slidinėjimo centras, restoranas ir viešbutis. A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas)

Kampros lyguma yra nacionalinės svarbos gamtinis arealas, saugomas federaliniu lygmeniu. Nuo aštuntojo dešimtmečio centro struktūra išsiplėtė iš originalios „Simano“ slidinėjimo klubo pastogės, aplink kurią laikui bėgant atsirado daugybė laikinų statinių. Šis centras – tarptautinius turistų srautus pritraukiančio kurorto reikšminga dalis.

64 PAV. „Nordic Campra“ slidinėjimo centras. Sklypo planas. (Šaltinis www.archdaily.com). B. URBANISTINIAI ASPEKTAI B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas). Centras sukurtas išskirtiniame gamtiniame kontekste, kur nėra intensyvaus užstatymo, tik keletas laikinų slidinėjimo centro statinių. B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas) Aplinkinės teritorijos pagerinimas yra vienas pagrindinių projekto tikslų, dėl kurio statytas naujas pastatas, pabrėžiant gamtos esmę ir mėginant kurti natūralią sąveiką su kraštovaizdžiu. Naujas pastatas, pastatytas taip, kad užtikrintų minimalią intervenciją į gamtą ir savo sandara pasakotų ekologinę idėją.

C. ARCHITEKTŪRINIAI – MENINIAI ASPEKTAI C.1. – Objekto funkcinis sprendimas c.1.1. – sklypo planas 69

Slidinėjimo centras statytas teritorijoje, kurioje anksčiau stovėjo kiti pastatai, todėl jo atsiradimas nesunaikino gamtinės aplinkos, svarbios ir vertingos šiame kurorte. Sklypas sutvarkytas įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, poilsio zonas,

siekiant

sukurti

jungtį tarp gamtos ir architektūros. 65 PAV. „Nordic Campra“ slidinėjimo centras. Aukštų planai. (Šaltinis www.archdaily.com).

c.1.2. – pastato plano struktūra

(zonavimas,

ryšiai, srautai ir kt.) Išnaudojamas

natūralus

reljefo kontrastas įrengiant aptarnavimo

centrą

pusrūsyje. Cokolis išlenda iš žemės ir sukuria didelę restorano terasą, kurios laipteliai leidžiasi tiesiai į automobilių stovėjimo aikštelę, padalijant pagrindinį įėjimą. Konstrukcija remiasi į betoninį pagrindą. Pirmame aukšte yra registratūra, baras, virtuvės ir dvi restoranų bei užkandinių zonos, kurias modulinių ir kilnojamų sienų sistemos dėka galima išdėstyti sudarant didelę erdvę. Tam įrengti specialūs įrenginiai. Visi

kambariai yra išdėstyti pagal įprastą ir tikslų modulį, optimizuojant įvairių tipų komunalinių paslaugų valdymą, aiškiai, bet lanksčiai atskiriant „kokybę“ ir „kiekį“. C.2. – Objekto meninis sprendimas c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai; c.2.2. – stilistiniai ypatumai Santūrus minimalizmas žavi savo paprastumu. Taip architektūra tarsi ištirpsta gamtos apsuptyje. „Švari“ estetika kuria ramybę ir įkvėpimą. 66 PAV. „Nordic Campra“ slidinėjimo centras. (Šaltinis www.archdaily.com). C.3. – Objekto materialinė struktūra c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos) Pastatas išsiskiria erdviniu moduliškumu ir struktūriniu racionalumu, sukurtu aplink 4,6 metro pločio kambario modulį. Ši sistema leidžia

itin

racionalizuoti

konstrukciją,

sumažinus kelis pagrindinius elementus, kurie sudaro

atraminę

dirbtuvėse

konstrukciją,

greitai

surenkamus

vietoje.

Medienos naudojimas kaip statybinė medžiaga garantuoja puikias aplinkos ir energetines savybes,

pagerindamas

bendrą

naujosios

gyvenvietės tvarumą. Sausą konstrukciją galima lengvai išardyti, o medieną utilizuoti ir pakartotinai naudoti be ekologinių padarinių. c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu) Stogas išnaudojamas saulės fotovoltiniams elementams, kurie gamina elektros energiją, yra vandens surinkimo sistema. Inžineriniai techniniai sprendiniai spręsti kartu su architektūrinėmis užduotimis ir sudaro vientisą struktūrą.

67 PAV. „Nordic Campra“ slidinėjimo centras. Pjūvis. (Šaltinis www.archdaily.com).

3.2 Tiriamosios dalies „Daugiaaspektė analogų tyrimų analizė“ tarpinės išvados: •

Sporto ir sveikatingumo architektūra yra svarbi valstybės, o ypač atskirų jos regionų ekonominiam vystymuisi, žinomumo ir teigiamo įvaizdžio stiprinimui, gyvenimo kokybės gerinimui;

•

Ši architektūros sritis turi plačias tipologinės apimties galimybes, suteikiančias architektui daug laisvės pačiam nusistatyti kūrybinės veiklos ribas;

•

Šiuolaikinės architektūros tendencijos skatina grįžti prie ištakų – ieškoti kuo artimesnio santykio su gamtine aplinka ne tik medžagine išraiška, bet ir materialiniais sprendimais, jų tvarumo prasme;

•

Žmogų traukia tai, kas jam artima iš prigimtinio ryšio su gamta – karštosios Žemės gelmių versmės, grynas oras, žalio miško peizažai ir tyras vanduo yra didžiausios vertybės dėl kurių atradimo džiaugsmo turi būti kuriama architektūra greta gamtos.

3.1 ir 3.2 Tiriamųjų dalių bendrosios išvados •

Renkantis sklypą projektuojamam sporto ir sveikatingumo centrui didžiausias dėmesys bus skiriamas gamtiniam vietos išskirtinumui, kuris leistų sudaryti sąlygas kiek įmanoma labiau atskleisti natūralios gamtos grožį, išskirtinumą ir ne kiekvienam žmogui atrastus gamtos turtus;

•

Vadovaujantis tvarumo principu bus vengiama primityvios intervencijos į nepaliestą gamtą, todėl renkant vietą kuriamam objektui didelis dėmesys skiriamas ne tik sklypo gamtiniam išskirtinumui, tačiau ir esamai infrastruktūrai, todėl sporto ir sveikatingumo centrą projektuoti norima teritorijoje, kuri yra žinoma, lankoma ir kitokiais būdais eksploatuojama jau dabar;

•

Sudarant projektuojamo objekto programą svarbiu prioritetu tampa objekto universalumas – siekiant pritraukti įvairių sporto šakų sportininkų ir gerbėjų srautus, skirtingais prioritetais besivadovaujančius turistus. Taip norima užtikrinti centro funkcionavimą ištisus metus;

•

Siekiant, kad kuriama architektūra tarnautų Lietuvos ekonominiam vystymuisi, reprezentuotų mūsų šalį užsienio svečiams ir sudarytų ekonominio augimo prielaidas skurdesniems Lietuvos regionams numatoma sporto ir sveikatingumo centro vietą rinktis vadovaujantis darnios regionų plėtros principais.

3.3 VIETOS IR TERITORIJOS PASIRINKIMAS. Savo požiūriui atskleisti ir idėjoms realizuoti pasirinkau Ignalinos miestą. •

Urbanistinė koncepcija kuriama visai Lietuvos žiemos sporto centro teritorijai.

•

Sporto ir sveikatingumo centro projektui pasirinkta vakarinė Šiekščio ežero pakrantė (schemose pažymėta raudonai).

Šį pasirinkimą įtakojo keletas veiksnių: •

Patraukli gamtinė aplinka;

•

Patogus susisiekimas tiek visuomeniniu transportu (traukiniai, autobusai), tiek automobilių keliais;

•

Prasti socialiniai – ekonominiai vietovės rodikliai, rodantys investicijų būtinybę ir svarbą mieste (a) remiantis Lietuvos Bendruoju Planu (Lietuva 2030) Šiaurės Rytų – Rytų Lietuvos regionas išskiriamas kaip prasčiausiais ekonominiais – socialiniais rodikliais pasižyminti Lietuvos dalis; b) remiantis 2019 m. Lietuvos Laisvosios rinkos instituto parengtu Lietuvos Savivaldybių indeksu, kuriame Ignalinos rajono savivaldybė užėmė paskutinę vietą – liko 54-oje vietoje įvairiais aspektais vertinant mažąsias 54 savivaldybes).

Lietuvos žiemos sporto centro (LŽSC) teritorija pasirinkta vadovaujantis šiais argumentais: •

Tvarumo principas projektuojant (vertinant esamą infrastruktūrą ir jos potencialą);

•

Tarptautinė teritorijos reikšmė (čia jau dabar rengiamos tarptautinės įvairių sporto šakų varžybos, treniruojasi stipriausi Lietuvos žiemos sporto atletai);

•

Teritorijos universalumas skirtingoms sporto šakoms (teritorija naudojasi: Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija, Lietuvos biatlono federacija, Lietuvos orientavimosi sporto federacija, Lietuvos dviračių sporto federacija, čia treniruojasi įvairių šakų Lietuvos ir Europos sportininkai);

•

Tinkamas Šiekščio ežero mastelis;

•

Išskirtinis reljefas (ypač tinkamas kalnų slidinėjimo rungtims);

•

Reljefo, miškų ir kitų gamtinių sąlygų įtakojamas teritorijos uždarumas tuo pačiu jai esant mieste.

68 PAV. Lietuvos žiemos sporto centro teritorija Ignalinos miesto kontekste bei sporto ir sveikatingumo centro projektavimui pasirinktas sklypas. Schema.

69 PAV. Projektavimui pasirinkto sklypo su prieigomis schema. Raudona – nominali sklypo riba, raudona brūkšninė – ežero dalis, pasirinkta projektavimui.

3.4 DAUGIAASPEKTĖ VIETOVĖS, TERITORIJOS IR SKLYPO ANALIZĖ 3.4.1 Ignalina Lietuvos kontekste

69 PAV. Ignalinos geografinė – strateginė padėtis. Ignalinos miestas įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos regione, į rytus nuo Aukštaitijos nacionalinio parko. Miestą į dvi dalis dalina geležinkelis, jungiantis Vilnių ir Daugpilį (paskutinė stotelė Lietuvoje – Turmantas), per miestą driekiasi krašto kelias Vilnius – Zarasai (KK102), čia baigiasi kelias Molėtai – Kaltanėnai – Ignalina (KK114). Tai – Ignalinos rajono savivaldybės administracinis centras ir didžiausia gyvenvietė (miestas) savivaldybėje (4836 gyventojų). Dėl turtingos gamtinės aplinkos (telkšančių ežerų ir ošiančių miškų, kurių didelė dalis – pušynai), greta Ignalinos esančio Aukštaitijos nacionalinio parko, patogaus pasiekiamumo traukiniu, automobiliu ar autobusu savivaldybė yra patraukli aktyviam turizmui ir laisvalaikio praleidimui gamtoje. Nepaisant patrauklių gamtinių sąlygų miestą (ir kraštą) stipriai palietė demografinės problemos, kurių didelę dalį įtakoja verslo investicijų ir patrauklių darbo vietų stoka, kraštui būdingas turizmo 76

sezoniškumas, kuomet dauguma poilsiautojų čia lankosi šiltuoju metų laiku, turizmo traukos centrų, kuriančių ekonominę naudą, stoka. Šias problemas Ignalinos miestas gali spręsti plėsdamas savo kaip kurorto paslaugų infrastruktūrą, atnaujindamas esamus ir kurdamas naujus traukos centrus, kurių svarbiausias mieste – tarptautiniu lygiu žinomas ir įvairių sporto šakų atstovų naudojamas Lietuvos žiemos sporto centras, kurį atnaujinus galima sukurti šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį tarptautinės reikšmės sporto ir sveikatingumo traukos centrą. Ignalinos klestėjimui gali pasitarnauti ne tik Lietuvos turizmo rinka – miestas įsikūręs tik 16 km nuo sienos su Baltarusija ir tik 45 km nuo Latvijos sienos, todėl yra potencialus traukos centras turistų srautams (bei sporto mėgėjams ir profesionalams) iš kaimyninių valstybių, ypač artimiausių pasienio miestų – Daugpilio (Latvija), Breslaujos (Baltarusija) ir kt. 3.4.2 Bendroji informacija apie teritoriją ir projektavimui pasirinktą sklypą

70 PAV. Projektui pasirinkto sklypo ir teritorijos schema.

Sklypas: Plotas: 5,7 ha; Perimetras: 1250 metrų; Aukščių perkritimas: 45 metrai. Visa LŽSC teritorija: Plotas: 19 ha; Perimetras: ~26000 metrų; Aukščių perkritimas 60 metrų. Teritorijos ribos schemose nurodomos sąlyginai. Vystant koncepciją ar rutuliojant idėjas jos gali būti peržengtos.

3.4.3 Fotofiksacijos iš sklypo 72 PAV. Projekto sklypo ir prieigų schema nuotraukoje. (Šaltinis www.booking.com )

73 PAV. Projekto sklypo ir prieigų schema nuotraukoje. (Šaltinis www.booking.com )

74 PAV. Projekto sklypo ir prieigų fotofiksacijos. (Įvairių šaltinių, kurie nurodyti eksplikacijoje, nuotraukos) 80

75 PAV. Projekto sklypo ir prieigų fotofiksacijos. (Įvairių šaltinių, kurie nurodyti eksplikacijoje, nuotraukos) 81

Eksplikacija: 71.1.

Vaizdas į Šiekščio ežerą nuo Vilkakalnio (autoriaus asmeninio archyvo nuotrauka).

71.2.

Lietuvos žiemos sporto centro lauko šaudykla (Ignalinos raj. sav. administracijos

pateikta nuotrauka). 71.3.

Vaizdas į Šiekščio ežerą nuo Vilkakalnio apžvalgos bokšto (autoriaus asme-

ninio archyvo nuotrauka). Pieva šiaurės rytinėje sklypo dalyje (Ignalinos raj. sav. administracijos

71.4. pateikta nuotrauka).

Riedučių trasa Šiekščio ežero pakrantėje (Ignalinos raj. sav. administra-

71.5.

cijos pateikta nuotrauka). Vaizdas į Vilkakalnį iš ežero pusės (Ignalinos raj. sav. administracijos

71.6. pateikta nuotrauka).

„Varžybų aptarnavimo pastatas“ (Ignalinos raj. sav. administracijos pa-

71.7. teikta nuotrauka).

„Varžybų aptarnavimo pastatas“ (Ignalinos raj. sav. administracijos pa-

71.8. teikta nuotrauka).

Vilkakalnio apžvalgos bokštas (Ignalinos raj. sav. turizmo informacijos

72.9. centro nuotrauka). 72.10.

Pastatai, esantys sklypo teritorijoje

72.11.

Vilkakalnio apžvalgos bokštas (Šaltinis: www.pamatyklietuvoje.lt ).

72.12.

Sklypo teritorija žvelgiant į varžybų aptarnavimo pastatą (Ignalinos raj. sav. administ-

racijos pateikta nuotrauka). 72.13.

Lietuvos žiemos sporto centro svečių namai (Šaltinis: www.lrimones.lt ).

72.14.

Lietuvos žiemos sporto centro svečių namai (Šaltinis: http://lzsc.lt ).

76 PAV. Schemoje vaizduojami fotofiksacijų žiūros taškai (sunumeruoti).

77, 78, 79, 80 PAV. Projekto vietos apžvalga žiemą (nuotraukos iš asmeninio archyvo, užfiksuotos lankantis Ignalinoje 2021-02-17):

81 PAV. Projekto sklypo schemoje vaizduojami esami statiniai (sunumeruoti).

3.4.4 Esamų statinių teritorijoje eksplikacija (sunumeruoti 81 pav.) ir vertinimas: •

Vilkakalnio apžvalgos bokštas (75.9 ir 75.11 pav.)

Metalo konstrukcijų apžvalgos bokštas, pastatytas 2009 metais yra patenkinamo stovio, kol kas dar eksploatuojamas. Tačiau statinio būklė blogėja, jau dabar pastebima korozijos paveiktų vietų, žymių surūdijimų ties svarbiais konstrukciniais mazgais. Vietomis korozijos stipriai paveikti turėklai. Apie tai – 82 pav. Vietos bendruomenės ir valdžios netenkina ne tik bokšto techninis stovis, tačiau ir per žemas aukštis (26 metrai). Tokio aukščio bokštas atveria tik nežymią dalį apylinkių vaizdų, jis tinkamai neiškyla virš medžių lajų (77, 78, 79, 80 pav.). Tyrimo metu nustatyta, kad bokštas gali būti demontuojamas. Statinys nėra saugotinas, abejotina jo meninė vertė, 88

atsižvelgiant į tai, kad šioje vietoje stovėjo legendinis šuolio slidėmis tramplinas (apie tai – tolesnėje tyrimų dalyje), vieta verta naujo architektūrinio žvilgsnio ir originalesnių idėjų. 82 PAV. Apžvalgos bokšto techninė būklė (nuotraukos iš asmeninio archyvo, užfiksuotos lankantis Ignalinoje 2021-02-17):

•

Lietuvos žiemos sporto centro svečių namų pastatų grupė (75.13, 75.14 pav.) Svečių namai, pastatyti prieš 60 metų neatitinka šiuolaikinių normų tiek turizmo, tiek sporto prasme, architektūra nereprezentuoja nei vietos, nei idėjos, apgyvendinimo sąlygos pretenduoja į žemiausią klasę, pastatai energetiškai neefektyvūs, nepritaikyti žmonėms su negalia. Menine verte ir ryšiu su gamtine aplinka ši pastatų grupė nepatraukli, neprisideda prie teritorijos vertės ir prestižo.

83 PAV. Esami svečių namai (nuotrauka iš asmeninio archyvo, užfiksuota lankantis Ignalinoje 2021-02-17) Lietuvos žiemos sporto centro pastatai: •

Nameliai (75.10 pav.) Čia stovėję „alytnamiai“ rekonstruoti, tačiau iš žiemos sporto centro atima prieigos prie vandens galimybę, neįsilieja į darnų teritorijos audinį;

•

Lauko šaudykla (74.2 pav.) Įrengta prieš dešimt metų, reikalauja atnaujinimo;

•

„Varžybų aptarnavimo pastatas“ (74.7, 74.8 pav.) Tai – moderniausias teritorijoje esantis objektas. Jo būklė labai gera. Naujose vizijose ir projektuose turėtų būti išsaugotas.

3.4.5 Teritorijos ir sklypo padėties mieste vertinimas

84 PAV. Teritorijos ir sklypo padėties mieste schema. Lietuvos žiemos sporto centro teritorija administracine prasme priklauso Ignalinos miestui. Hierarchine prasme teritoriją galima priskirti tolimajai miesto periferijai. Geležinkelio įtakojamą atskirtį nuo miesto centro dar labiau sustiprina kontrastingas reljefas – LŽSC teritoriją iš šiaurės – vakarų pusės nuo likusios miesto dalies atskiria brandžiu mišku apaugusi Vilkakalnio kalva, iškylanti net 204 metrus virš jūros lygio (aukščio altitudės tarp žemiausios ir aukščiausios skiriasi net iki 60 metrų). Iš rytinės pusės teritorija taip pat atskirta išraiškingo reljefo, čia ribojasi su Ažušilės kraštovaizdžio draustiniu. Šiaurėje – vienbučių gyvenamųjų namų ir sodų namelių kvartalas, pietuose – plyti Šiekščio ežeras, kurio pakrantės apaugusios miškais. Teritoriją su miesto centru jungia Turistų gatvė, iš kurios toliau atsišakoja Budrių gatvė, išsišakojanti į Bokšto ir Sporto gatves (abi šios gatvės yra analizuojamoje teritorijoje). Tačiau atstumai iki svarbiausių miesto 91

infrastrūktūros objektų įveikiami nesunkiai. Nuo stoties iki sklypo 1,2 km, panašus atstumas iki parduotuvių, kiek didesnis iki ligoninės, savivaldybės. 85 PAV. Vilkakalnio kalva žvelgiant iš miesto centro.

3.4.6 Istorinės raidos vertinimas Atliekant istorinės raidos vertinimą remtasi Ignalinos krašto muziejaus istorine, kartografine medžiaga, Kęstučio Čeponio, Aldonos Kruopytės, Bronislavo Cicėno memuarais, laikraščio „Mūsų Ignalina“ archyvu. Ledyno suformuoti miškingi Šiekščio ežero šlaitai ir slėniai, išsidėstę palei visą ežero pakrantę, mena pirmąsias Ignalinos apylinkėse aptinkamas gyvenvietes, apipintas padavimais ir legendomis dėl iki mūsų dienų išlikusių alkakalnių, apeiginių ir mitologinių akmenų. Tai liudija ir archeologiniai tyrinėjimai, atlikti šiame krašte. Archeologų radiniai leidžia teigti, kad žmonės šioje teritorijoje gyveno jau VII amžiuje, tačiau neabejojama, kad pirmieji gyventojai čia galėjo gyventi ir dar seniau. Glaudi šios vietos ir slidžių istorijos paralelė – pirmosios slidės siejamos su pirmykščiais elnių medžiotojais. Slidės buvo greita ir patogi susisiekimo priemonė gausiai apsnigtose miškingose teritorijose ne tik medžiojant, tačiau ir keliaujant. Tai – archajiškas susisiekimo įrankis, iš kurio išsivystė šiandien profesionaliai plėtojamas sportas. Šiame krašte slidės sietinos su pirmaisiais gyventojais – Nalšios žemių bendruomenėmis. Dabartinė Lietuvos žiemos sporto centro teritorija yra buvusio Budrių kaimo vietoje, kuris prie Ignalinos miesto prijungtas tik 1969 metais. Senąjį Budrių kaimą mena tik gatvės pavadinimas, išlikusi istorinė medžiaga ir žmonių atmintis. Įdomi ir Budrių vietovardžio etimologija – anot Kęstučio Čeponio, budriais vadinti sargybiniai, saugoję pelkėtose teritorijose esančias brastas nuo kryžiuočių. Tiek Budrių kaimas, tiek Ignalinos miestas dar XIX a. priklausė Vidiškių dvarui. Patį Ignalinos miesto atsiradimą ir spartesnį vystymąsi lėmė geležinkelio Sankt Peterburgas – Varšuva tiesimas. 1860 m. pro Ignalinos stotelę pravažiavo pirmasis traukinys, 1862 m. prasidėjo intensyvesnis eismas, kurio dėka gyvenvietė po truputį augo. 1920 m. Ignalinos apylinkės kartu su Vilniaus kraštu buvo okupuotos Lenkijos ir jos sudėtyje išliko iki 1939 metų. Šių apylinkių žmonės kentė polonizaciją, turėjo išgyventi Armijos Krajovos siaubimus, persekiojimus, diskriminaciją ir smurtą dėl lietuvybės. Tarpukariu Šiekščio ežero teritorija imta naudoti rekreacinėms reikmėms – čia vasaromis stovyklaudavo lenkų harceriai (skautai), atgauti jėgų atvykdavo ir lenkų ponai iš Varšuvos. Jie lietuviškam Šiekščio ežero pavadinimui suteikė pakaitalą - „Žaliojo“ vardą. Miestelis, esantis arti demarkacinės linijos, vystėsi ne taip sparčiai, o ir populiariu kurortu netapo, nes Lenkijoje tokių kurortinių vietovių būta ne viena. 1931 m. Ignalinoje gyveno 1535 gyventojai, 93

čia veikė dvejos sinagogos, katalikų koplyčia, turgus, septynmetė lenkų mokykla, vartotojų kooperatyvas, 15 parduotuvių, karinis pasienio dalinys. Tarpukariu augo Lietuvos kurortai, vystėsi poilsiavimo tradicijos. Deja, Ignalina buvo gili Lenkijos provincija, į kurią okupantai neinvestavo, o Lietuva tarpukariu jos išvystyti nesuspėjo. 1939 metais Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai Ignalina tapo Švenčionių apskrities valsčiaus centru. Nepriklausomos Lietuvos sudėtyje tarpukariu Ignalina neišbuvo nė metų – 1940 metų birželio 15 dieną kartu su visa valstybe buvo okupuota Sovietų Sąjungos. II pasaulinio karo metu Ignalina nebuvo sugriauta, miestas beveik nenukentėjo, tačiau trėmimų metu iš krašto į Sibirą ištremta apie 1500 lietuvių, o nacių okupacijos metais sunaikinta skaitlinga žydų bendruomenė (apie 800 žmonių). Pokario metų pėdsakai atsispindi ir Šiekščio ežero pakrantėse – čia kovojo tiek Lietuvos partizanų, tiek lenkų Armia Krajowa būriai. Miškuose palei ežerą buvo įrengtas ne vienas bunkeris, kurių fragmentus galima rasti iki šiol. Pokariu datuojama ir Lietuvos žiemos sporto centro atsiradimo pradžia. 1950 metais Ignalinai suteiktas miesto statusas, plėtėsi infrastruktūra. Miestas tapo Ignalinos rajono centru, tačiau prieš kitus rajonų centrus atrodė skurdžiai. Tik 1955 metais mieste pastatyti pirmieji mūriniai pastatai. Ignalina plėtėsi, vystėsi pramonė. XX a. VI - VII dešimtmečiais Ignalinoje ėmė vystytis maisto bei lengvoji pramonė. Mieste ir jo apylinkėse išaugo turizmas. Didelę ekonominę naudą kraštui teikė 1974 metais pradėta statyti ir iki 2009 metų veikusi Ignalinos atominė elektrinė, kurioje iki šiol (net ir po eksploatacijos pabaigos) dirba ne maža dalis krašto gyventojų. 86 PAV. Ignalinos šuolių slidėmis tramplino projekto fragmentas, situacijos planas. 1960 metai. (Ignalinos krašto muziejaus fondo medžiaga)

87 PAV. Ignalinos šuolių slidėmis tramplinas apie 1970 metus. (Šaltinis laikraštis „Mūsų Ignalina“, publikuota 2020-05-08).

1951 metais įkurta Lietuvos slidinėjimo federacija, slidinėjimo raidą koordinavo respublikinis Sporto komitetas. 1958 metais ignalinietis Bronius Šimkūnas ėmėsi iniciatyvos įkurti sporto bazę ir pirmąjį trampliną Ignalinoje. Dėl tinkamos geografinės padėties sporto bazę Ignalinoje nuspręsta įkuri tarp stačių kalvų prie Šiekščio ežero.

88 PAV. Ignalinos šuolių slidėmis tramplinas apie 1970 metus. (Šaltinis laikraštis „Mūsų Ignalina“, publikuota 2020-05-08)

Ignalinos sporto bazę statė ir finansavo „Nemuno“ sporto draugija. Suprojektuotas 30 m ilgio slidžių tramplinas, eksploatuotas panaudojant natūralų šlaitą. Miesto vadovams tereikėjo organizuoti trasoje buvusių medžių iškirtimą. Visus kitus darbus atliko slidinėjimo entuziastai. Vieni iš pirmųjų šuolininkų Ignalinoje buvo broliai Algirdas, Mindaugas ir Bronislovas Cicėnai, Pranas Basijokas ir Vygandas Krasauskas. 1962 m. pastatytas Ignalinos sporto bazės 50 m tramplinas su dviem starto aikštelėmis. Medinis tramplinas ant Vilkakalnio kalno buvo pats aukščiausias Lietuvos teritorijoje. Konstrukcija buvo medinė, sniegą turėdavo sunešti žmonės, neretai patys dalyviai. Čia vykdavo respublikinės varžybos. Šuoliai nuo tramplino siekdavo iki 60 metrų. 1965 m. šioje vietoje vyko pirmasis Lietuvos šuolių su slidėmis čempionatas. 1971 m. tramplinas buvo uždarytas, statinys paskelbtas avariniu, o 1978 m. nugriautas. Šis tramplinas iki šiol su nostalgija prisimenamas senųjų Ignalinos krašto gyventojų. Tad jo atgimimas toje pačioje vietoje padėtų atkurti ryšį tarp praeities, dabarties ir ateities. Ignalinoje veikė čiuožykla, vykdavo žirgų lenktynės, ledo ritulio varžybos. Lietuvoje buvo populiari dvikovė – šuoliai nuo tramplino ir šliuožimas trasoje. Algirdas Cicėnas du kartus tapo respublikos dvikovės čempionu. 1992 m. susijungus Ignalinos ir Respublikinei žiemos sporto bazėms, buvo įkurtas Lietuvos žiemos sporto centras. Per ketverius metus įrengta 7,5 km ilgio asfaltuota slidžių ir riedučių trasa. Nuo 1996 m. centre jau galėjo slidinėti ir kalnų slidinėjimo mėgėjai. Kalnų slidinėjimui skirtos trys nusileidimo trasos. Viena jų 160 m ilgio. Čia veikia keltuvai, slidinėjimo įrangos nuomos punktas. Sporto bazės klestėjimui didelę įtaką darė ilgos, šaltos ir snieguotos žiemos. Amžininkai teigia, jog vienais metais Ažušilės kalvose čempionatas buvo surengtas dar balandžio viduryje, kadangi tuo metu būta daug sniego. Šiandien viena ryškiausių problemų yra ne sniego stygius (kurį galima pasigaminti sniego patrankomis), tačiau ežero ledas, kuris dėl šiltesnių žiemų vis rečiau užšąla. 2006 – 2009 m. pertvarkytos kalnų slidinėjimo trasos: sumontuoti keltuvai, performuotos slidinėjimo trasos, nupirktos sniego gaminimo mašinos (sniego patrankos), slidinėjimo trasų aptarnavimo namukai. 2009 m. pradėtas vykdyti ir 2015 m. užbaigtas dar vienas Lietuvos žiemos sporto centro modernizavimo etapas, kurio metu pastatytas varžybų aptarnavimo pastatas, jame įrengta: 16 slidžių ruošimo kambarių, treniruoklių salė, persirengimo kambariai, pasitarimų ir konferencijų salės, pirtis su persirengimo kambariais, sporto įrangos laikymo garažai. Taip pat Sporto g. įrengta biatlono šaudykla, distancinio (lygumų) slidinėjimo 2 km. trasa su dirbtinio sniego gaminimo sistema ir apšvietimu nakties metu , nupirktos 5 sniego gaminimo mašinos. Šiandien buvusioje tramplino vietoje stovi Vilkakalnio apžvalgos bokštas.

89 PAV. Slidinėjimo trasų tvarkybos darbai. 2006 metai. (Ignalinos krašto muziejaus fondo medžiaga).

3.4.7 Gamtinių sąlygų vertinimas HIDROGRAFIJA / RELJEFAS / ŽELDYNAI Kaip ir visai Ignalinai, taip ir analizuojami teritorijai būdingos glaudžios sąsajos su vandeniu. Šiekščio ežeras, brandžiu mišku (kuriame dominuoja pušynai) apaugę jo šlaitai ir išraiškingas reljefas teritorijai suteikia ypatingą išskirtinumą ir galimybes vystyti su sportu ir rekreacija susietą veiklą. Analizuojamoje teritorijoje yra keletas miškingų plotų ir atskirų pavienių medžių, teritoriją miškas supa iš pietinės ir vakarinės pusių. Sklypas pietryčiuose ribojasi su ežero pakrante, šiaurinėje dalyje – su formuojamais Vilkakalnio gatvės kvartalais. Rytuose – su pelkėta pieva. Teritorijai būdingas išraiškingas aukščių perkritimas, kai skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios vietų yra net 60 metrų.

90 PAV. Sklypo plano schema. Nurodomos reljefo pjūvių vietos.

91 PAV. Sklypo reljefo pjūvių schemos. (www.maps.lt duomenys) 3.4.8 Esamos sklypo struktūros vertinimas, teritorijų planavimo teisinės bazės ir nagrinėjamai teritorijai galiojančių reglamentų aprašymas

92 PAV. Sklypo struktūros schema. Nurodomos esamos sklypų ribos (žalsvai). (Iš www.regia.lt) Projektavimui pasirinktą sklypą

sudaro

sklypai,

atskiri kuriuos

vadovaujantis

Lietuvos

Respublikos

teritorijų

planavimą reglamentuojančiais teisės aktais planuojama sujungti į vieną sklypą atliekant amalgamacijos procedūrą.

93 PAV. Ištrauka iš Ignalinos miesto bendrojo plano pagrindinio (reglamentų) brėžinio, nurodant sklypo, kuriame rengiamas projektas ribą. (UAB „Urbanistika“, vyr. architektas L. Naujokaitis, Projekto Vadovė A. Kažienė, šaltinis: www.ignalina.lt )

100

Projektiniai pasiūlymai bus rengiami vadovaujantis atliktais išsamiais tyrimais, analogų studija, miesto ir teritorijos analize, Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, atsižvelgus į Ignalinos miesto 2011 metų bendrojo plano sprendinius ir vertinant tai, kad 2014 metais pasikeitus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui, bendrojo plano sprendiniai bus keičiami, pasiūlant tam tikrus pakeitimus, kurie galėtų būti įgyvendinami ateityje rengiant bendrąjį planą. Pagal 2011 metų Ignalinos miesto bendrąjį planą sklypas patenka į šias zonas: uR1.1.1, uR1.1.2 (Ilgalaikio poilsio rekreacinės mažo užstatymo intensyvumo teritorijos); uR1.2 (Ilgalaikio poilsio rekreacinės vidutinio užstatymo intensyvumo teritorijos); nR2 (Trumpalaikio poilsio rekreacinės teritorijos); nE1 (Rekreacinės paskirties želdynai); Nm2.1 Miško parkai

94 PAV. Ištrauka iš Ignalinos miesto bendrojo plano pagrindinio (reglamentų) brėžinio, reglamentų lentelės. Aktualūs punktai pažymėti raudonai. (UAB „Urbanistika“, Vyr. Architektas L. Naujokaitis, Projekto Vadovė A. Kažienė, šaltinis: www.ignalina.lt ) 101

Kiti aktualūs dokumentai: • LR Teritorijų planavimo įstatymas; • LR Kelių įstatymas; • LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas; • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 "Visuomeninės paskirties statiniai"; • Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“; •ISO 21542:2011 (pastatų pritaikymo žmonėms su negalia standartas).

102

3.4 TYRIMŲ DALIES „DAUGIAASPEKTĖ VIETOS IR SKLYPO ANALIZĖ“ IŠVADOS •

Lietuvos žiemos sporto centro teritorija yra patraukli ir tinkama sporto ir sveikatingumo centro statyboms dėl savitos padėties mieste – gamtinių sąlygų sudarytos atskirties, tačiau humaniškų atstumų iki pagrindinių infrastruktūros objektų.

•

Išskirtinė gamtinė aplinka ir reljefas reikalauja itin kūrybiškų sprendimų, netradicinio požiūrio ir jautrumo projektuojant.

•

Vilkakalnio kalva yra labai tinkama vieta vietoženklio (landmark) projektavimui, kokiu įsivaizduojamas naujasis sporto ir sveikatingumo centras, stiprų semantinį krūvį kompleksui suteiktų šuolio slidėmis tramplino atstatymas toje pačioje vietoje, praėjus 43 metams po senojo tramplino demontavimo.

•

Skaudus Ignalinos miesto ir jo žmonių likimas praeityje šiandien įpareigoja grąžinti istorinę skolą ir sukurti kurortą, prilygstantį Palangai, Birštonui ar Druskininkams, tačiau savitą dėl išskirtinių žiemos sporto tradicijų. Išmanusis sporto kurortas – Ignalinos ateitis ir galimybė.

103

4. SOCIALINIS UŽSAKYMAS 95 PAV. Susitikimas su Ignalinos rajono savivaldybės meru Justu Rasiku (dešinėje) apžiūrint Lietuvos žiemos sporto centro teritoriją nuo Vilkakalnio apžvalgos bokšto 2020-09-21. (Asmeninio archyvo nuotrauka)

Renkantis projekto vietą susitikta su Ignalinos rajono savivaldybės meru Justu Rasiku ir savivaldybės administracijos darbuotojais, kartu apžiūrėta Lietuvos žiemos sporto centro teritorija, aptarta Ignalinos problematika, iššūkiai, galimybės ir lūkesčiai. Nutarta, kad sporto ir sveikatingumo centras, kuris galėtų sutraukti įvairaus sporto mėgėjus, profesionalus ir turizmą mėgstančius žmones į Ignaliną, galėtų stipriai prisidėti prie vietovės ekonominio proveržio. Išklausyti savivaldybės vadovų pageidavimai, iš jų sulaukta idėjinio pritarimo ir palaikymo. Rengiant projektą Ignalinoje, projekto sklype lankytasi tris kartus: 2020-09-21, 2021-02-17 ir 202103-27. Išvykų metu ir projektavimo proceso eigoje gyvai ir virtualiai bendrauta su Ignalinos rajono savivaldybės vadovais, sporto federacijų, eksploatuojančių šią teritoriją vadovais, centro administracija, potencialiais investuotojais ir ignaliniečiais. Jų atsiliepimai apie projektavimo procesą pridedami darbo pabaigoje. Šie susitikimai buvo svarbūs tiek rengiant urbanistinę koncepciją, tiek sudarant projekto programą, tiek priimant esminius sprendimus (buvo vertinamas sprendimų poreikis miestui ir sporto bendruomenei, diskutuojama). Savivaldybė ir sportininkai atliko užsakovo vaidmenį projekte, konsultavo specifinių žiemos sporto technologijų, miesto ypatumų klausimais.

104

96 PAV. Susitikimas su Ignalinos rajono savivaldybės ir LŽSC vadovais. 2021-03-27 (Asmeninio archyvo nuotrauka) Projekto užsakovai neribojo kūrybinės laisvės, leido atskleisti užmojus ir vizijas projekte.

5. IŠMANUSIS SPORTO KURORTAS. URBANISTINĖ KONCEPCIJA Šiuo darbu pateikiant urbanistinę koncepcija Lietuvos žiemos sporto centro teritorijai labiausiai koncentruojamasi į Vikakalnio kalvą, ant jos rengiant sporto ir sveikatingumo centro komplekso projektą, likusios teritorijos dalies sutvarkymui pateikiami konceptualūs siūlymai. 97 PAV. Esama teritorijos struktūra. Detalizuojama (apibrėžta raudonai) ir konceptualiai pateikiama teritorijos vizija (pažymėta juoda brūkšnine linija).

105

5.1 Ignalina - išmanusis sporto kurortas Žodį „išmanus“ šiandieninis pasaulis vartoja dažnai, jį pateikdamas skirtingomis formomis ir būdais, pačiose įvairiausiose situacijose. Neretai šis žodis skamba be priežasties taip devalvuojant jo vertę ir gelmėje užkoduotą paslaptingą reikšmę. Remiantis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ žodis „išmanus“ visų pirma sietinas su išmintimi (žinojimu) (Keinys ir kt., 2000). Naivu manyti, kad tik mūsų dienų žmogus yra išmanus. Kiekvienas laikmetis turėjo „išmaniuosius“ lyderius, savo erudicija pranokusius laiką ir vedusius pasaulį progreso ir pažangos keliu. Išmintis – senas, kaip žmonija siekis. Išminties ieškojo visos kartos ir, tik todėl, kad išmintingi žmonės nenustojo tobulėti, gilinosi ir siekė aukštumų, atsirado platus, visa apimantis mokslas, kurio dėka pasaulis vystosi ir savo intelektine pažanga auga toliau. Todėl šiandien, kai išmanumas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pernelyg įprastas ar net įkyrėjęs terminas, svarbu atsikratyti stereotipinių vaizdinių, išmanumo sampratą susiaurinančių iki naujausių telefonų, programų ar kitų XXI amžiaus „produktų“, iš kurių tik dalis pelnytai gali vadintis išmaniais. Svarbu suvokti, jog išmanumas yra platus reiškinys ar net gyvenimo filosofija, kurią pilnai perprasti reikia laiko ir brandos. Tyrinėjant sporto ir sveikatingumo centrų architektūros temą, gilinantis į istoriją, šios dienos aktualijas, atliekant Lietuvos žiemos sporto centro teritorijos analizę suvokta specifinė išmanumo samprata, išskirtinai tinkama projekto vietai ir teritorijai. Šiuo darbu mėginama akcentuoti išmanumo, kaip sveiko gyvenimo būdo sampratą. Ši samprata užkoduota žmogaus prigimtiniame ryšyje su gamta. Šiandien, po tūkstančių žmonijos vystymosi metų praktikuojama daugybė sveiko gyvenimo formų ir būdų, sporto šakų, sveikatinimo praktikų... Visas jas suvienija sporto ir sveikatingumo tematika, į kurią įsigilinus kuriama išmanaus sporto kurorto koncepcija ir gimsta sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ idėja. Rengiant šį projektą vadovaujamasi naujausiais ekologijos ir tvarumo principais, aprašytais Europos „Žaliajame kurse“ ir kituose tarptautiniuose dokumentuose. Išskirtinė Ignalinos gamta, gilios sporto tradicijos, Lietuvos žiemos sporto centro teritorija su savo infrastruktūra – puikus atspirties taškas miestui ieškant išskirtinės tapatybės ir nišos konkurencingoje kurortų rinkoje. Akivaizdu, kad sportas, o ypatingai žiemos sportas yra esminis dėmuo šioje išmanaus miesto strategijoje. Profesionalūs žiemos sporto šakų sportininkai ir mėgėjai iš Lietuvos bei kaimyninių 106

valstybių gali sudaryti labai rimtą klientų ratą Ignalinai. Tačiau žiemos sporto sezoniškumo specifika, ne itin skaitlinga Lietuvos profesionalų ir mėgėjų žiemos sportininkų bendruomenė tikriausiai negalėtų būti vienintelis kurorto paklausos šaltinis (kas iš dalies pastebėtina ir dabar). Todėl Ignaliną svarbu plėtoti kaip kuo universalesnį SPORTO KURORTĄ, kuriame būtų sudarytos galimybės laisvalaikį leisti tiek aktyviai, tiek pasyviai visus keturis metų laikus. Miestas galėtų pasiūlyti plačią infrastruktūrą visų pagrindinių sporto šakų profesionalams ir mėgėjams, taip pat pasyvų poilsį praktikuoti mėgstantiems turistams. Reikalingas sporto centrų, kuriuose treniruotis galėtų tiek žiemos sporto šakų atletai, tiek kitų sporto šakų profesionalai ir mėgėjai, tinklas, apgyvendinimo, pramogų ir kitokių paslaugų infrastruktūra, vizionieriškai išdėstyta mieste. Tam tikslui svarbu permąstyti viešųjų erdvių tinklą, jų scenarijų, užstatymo struktūrą, funkcinę ir erdvinę miesto idėją, sukuriant darnią ir tvarią koncepciją Ignalinai. Šiame projekte pateikiama urbanistinė koncepcija Lietuvos žiemos sporto centro teritorijai bei sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ projektas – tik pradžia Ignalinai transformuojantis į išmanųjį sporto kurortą. Ateityje visas miestas turi galimybę pasikeisti neatpažįstamai, nes dauguma sėkmės istorijų prasideda mažais žingsneliais atkakliai siekiant užsibrėžtų tikslų. Tam puikiai pasitarnauti turėtų ilgaamžė išmanumo samprata – sportas, kaip amžinas gyvybės, energijos ir atsinaujinimo šaltinis.

107

5.2 Teritorijos sutvarkymo idėja, darnios ir tvarios teritorijos koncepcijos aprašymas Urbanistine koncepcija siekiama idėjiškai ir funkciškai atnaujinti Lietuvos žiemos sporto centro teritoriją ir sustiprinti jos ryšį su Ignalinos miestu. Teritorija suprantama kaip vertinga miesto tapatybės dalis, suvokiant išraiškingą reljefą, ypatingas gamtines sąlygas ir Lietuvai išskirtinę teritorijos funkciją – žiemos sporto centrą. Sudėtingos struktūros teritorija šiandien sudaryta tarsi iš dviejų dalių – Vilkakalnio kalno su vakarine Šiekščio ežero pakrante (dabartine apžvalgos bokšto vieta) ir šiaurės – vakarinės LŽSC teritorijos su šaudykla, varžybų aptarnavimo centru, riedučių, slidinėjimo trasomis. Šį dvilypumą stengiamasi išnaudoti projekte. Tai sudaro sąlygas teritorijos vystymo scenarijus plėtoti jungčių ieškojimui pasitelkiant ežerą ir mišką ir tokiu būdu išnaudojant vietos unikalumą. Išplečiamos teritorijos ribos siekiant vientisos struktūros ir naujų galimybių.

98 PAV. Detalizuojama (raudona brūkšnine linija) ir konceptualiai pateikiama teritorijos vizija (pažymėta mėlyna brūkšnine linija).

108

Teritorijos sutvarkymo idėja

99 PAV. Urbanistinė koncepcija. Pagrindinis brėžinys. Vakarinėje Šiekščio ežero pakrantėje suprojektuotas sporto ir sveikatingumo centras „Šuolis“, kurio detalūs sprendiniai aprašomi kitoje šio darbo dalyje (7 skyriuje). Šis 15000 m2 daugiafunkcinis centras Lietuvos žiemos sporto centro teritoriją papildys naujomis pramogų, sveikatinimo, maitinimo, apgyvendinimo, žiemos sporto (kalnų slidinėjimas, šuolis slidėmis), edukacijos, renginių ir kitomis funkcijomis, kurios planuojamos tiek komplekso viduje, tiek lauke. Centras sukurtas aktyvų poilsį mėgstantiems poilsiautojams, atletams, tarptautinio lygio varžyboms bei renginiams, miesto šventėms, aktyviai kultūrinei, sportinei ir pramoginei veiklai. Tūrine – erdvine 109

kompozicija „Šuolis“ yra tarpmiestinė dominantė, aiškiai matoma atvykstant į Ignaliną iš visų pusių. Šis kompleksas atgaivins vakarinę Šiekščio ežero pakrantę, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo bene populiariausia susibūrimų ir pramogų vieta žiemos metu Ignalinoje. Įvertinus prastėjančią būklę siūloma demontuoti apžvalgos bokštą, kurį pakeisti siūloma komplekso „Šuolis“ sprendiniais. Detaliau apie projektą „Šuolis“ – 7 skyriuje.

100 PAV. Sporto ir sveikatingumo centras „Šuolis“. Visą Lietuvos žiemos sporto centro teritoriją siūloma atnaujinti iš esmės. Esamas užstatymas neformuoja erdvių, nėra funkcionalus, komplikuoja teritorijos struktūrą. Todėl siūloma demontuoti visus esamus pastatus, o varžybų aptarnavimo centrą rekonstruoti. Šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje esama šaudykla ir varžybų aptarnavimo centras rekonstruojami, sukuriant vieningą sporto bazę su profesionalams pritaikytu (ne pramoginiu) plaukimo baseinu, krepšinio sale, atnaujinta šaudykla ir administracinėmis patalpomis, kurios pritaikytos į teritoriją treniruotis atvykstantiems profesionaliems atletams bei sporto mėgėjams. Šią kompoziciją sudaro keturi vienodi kubo formos tūriai. Šiaurinėje teritorijos dalyje įrengiamos sniego saugyklos, bei sniego muziejus (trys tūriai, savo forma primenantys eskimų namelį iš ledo iglu). Čia saugomas sniegas, kuris gaminamas esant 110

tinkamoms klimatinėms sąlygoms ir saugomas. Sniegas naudojamas tuo metu, kai sąlygos slidinėjimui tinkamos, tačiau slidinėjimo trasose esamas sniego trūkumas. Šioje pastatų grupėje vienas iš pastatų skiriamas ir techninėms teritorijos aptarnavimo patalpoms bei inventoriaus sandėliavimui. Palei ežerą esantys „svečių namai“ (šiaurės vakarinėje dalyje) bei nameliai nupirkus privačius sklypus, esančius teritorijos viduryje, demontuojami. Atveriamos ežero prieigos visuomenei bei centro lankytojams. Įrengiamos maudyklos, pavėsinės, krantinės su gultais bei paplūdimiais. Taip siekiama atnaujinti seną miesto tradiciją – susibūrimus prie Šiekščio ežero.

Šiaurinėje pusėje esanti užpelkėjusi ežero dalis išvaloma durpes panaudojant teritorijos sutvarkymui. Išvalyta pelkė tampa ežero tąsa, čia įrengiama prieplauka taip sudarant galimybę iš 111

sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ atplaukti į šiaurinę ežero pakrantę, bei iš jos atplaukti į vakarinę (prie komplekso „Šuolis“). Įvertinus tai, jog Ignalinos kraštas turtingas ežerų ir pelkių gausa, šioje teritorijoje norima sudaryti geresnes galimybes žmonėms džiaugtis gamta (dabartinė pelkės vieta nenaudojama). Naujai formuojamame užstatyme galėtų atsirasti ir kitų funkcijų, vertinant besikeičiančius poreikius ir aplinkybes. Išsaugomos ir atnaujinamos esamos slidinėjimo trasos. Išsaugomi miško gojeliai. Teritorijoje įrengiamas skverų ir poilsio pavėsinių tinklas, taip visiems norintiems siekiant sudaryti sąlygas pramogauti ir leisti laiką šioje vietoje. 5.3 Transporto ir pėsčiųjų srautų sprendimai

102 PAV. Transporto ir pėsčiųjų srautų sprendimai. Jungties su miestu schema.

112

Siekiama sukurti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, kuriuo būtų sujungti Ignalinos mieste esantys ežerai. Šioje situacijoje aktualiausia yra pėsčiųjų – dviračių taku projektuojama jungtis tarp Gavio ir Šiekščio ežerų (geležinkelį kertant senąja pervaža) bei jungtis tarp komplekso „Šuolis“ ir miesto centro (geležinkelį kertant naująja pervaža). Šios jungtys svarbios siekiant sėkmingo teritorijos, o ypač komplekso „Šuolis“ funkcionavimo ir jo įtraukimo į miesto gyvenimą.

Palei takus įrengiami poilsio skverai, suoliukai. 113

Teritorijos viduje susisiekimas numatomas takais, slidinėjimo trasomis, ežeru (žiemos metu susiformavus saugiam ežero ledo sluoksniui – per ledą, o esant atviram vandeniui – valtimis), toje vietoje, kur užpelkėjusi ežero dalis išvaloma, per kanalą nutiesiami tilteliai. Lietuvos žiemos sporto centro teritorija dėl savo išraiškingo reljefo yra palanki vieta sukurti vieningą slidinėjimo trasų sistemą. Aplink visą ežerą numatyta įrengti slidinėjimo trasų žiedą. Taip pat aplink ežerą įrengiama keltuvų sistema, kuri tarnautų ne tik slidininkų aptarnavimui, bet veiktų visus keturis metų laikus ir pramoginiu tikslu keltų turistus virš medžių lajų, vasarą kviečiant turistus išvysti įspūdingus ežero vaizdus bei pamatyti Ignalinos miestą kitu kampu. Įrengiamas ir miško takas ilgiems pasivaikščiojimams gamtoje. Ignalinos mieste numatoma sukurti pačią ilgiausią Lietuvoje lygumų slidinėjimo trasų tinklą.

104 PAV. „Raudonoji“ kalnų slidinėjimo trasa, prasidedanti komplekso „Šuolis“ stoge. Iš projektuojamo komplekso „Šuolis“ prasideda ekstremali kalnų slidinėjimo trasa, kurios ilgis projektuojant patrigubintas (dabar 350 metrų) (lyginant su anksčiau šioje vietoje buvusia trasa). Stogu slidininkas leidžiasi ant ežero šlaito, o nuo šlaito nusileidžia ant vandens. Toks slidinėjimas dabar būtų įmanomas tik esant pakankamai šaltai žiemai ir susiformavus saugiam ledo sluoksniui. Todėl ežero dalis, vasaros sezono metu naudojama kaip prieplauka, slidinėjimui ir sniego gamybai palankiu metų laiku uždengiama, taip sukuriant sąlygas užsiimti kalnų slidinėjimo sportu net esant nepalankioms gamtinėms aplinkybėms. 114

105 PAV. Sezoniškumo iššūkio sprendimas sporto ir sveikatingumo centre „Šuolis“. „Raudonoji“ kalnų slidinėjimo trasa išsaugoma ir rytinėje ežero dalyje. Pietinėje ežero dalyje įrengiama ne tokia ekstremali „mėlynoji“ kalnų slidinėjimo trasa, prasidedanti tiek iš rytinės, tiek iš vakarinės ežero dalies. Biatlono trasa įrengiama aplink visą ežerą, ją naudojant ir vasaros treniruotėms, pasivaikščiojimo takams. Į sporto ir sveikatingumo centrą “Šuolis” atvykstama Bokšto gatve, įsukus nuo Budrių gatvės. Vadovaujantis gerąja Anykščių kurorto praktika (kuria vadovaujamasi prie “Lajų tako”), automobilių stovėjimo vietos įrengiamos palei Bokšto gatvę (taip įrengiama 500 automobilių stovėjimo vietų). Aikštelė, įrengiama greta komplekso “Šuolis” užbaigia Bokšto gatvę, joje – 150 automobilių stovėjimo vietų. Parenkamos vandeniui laidžios ir ekologiškos dangos, atsisakant varginančių (miestą primenančių) ir neekologiškų “tradicinių” asfalto dangų. Šiaurinėje žiemos sporto centro dalyje automobilių stovėjimui įrengiamos aikštelės palei visus naujai suprojektuotus pastatus, taip sukuriantt dar 250 vietų automobilių parkavimui. 5.4 Žaliųjų (tvariųjų) sprendinių, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas Teritorija išskirtinė – joje darnos ir tvarumo galima mokytis iš gamtos, tad svarbiausias uždavinys – išsaugoti unikalią vietą, sudaryti sąlygas jos tapatybei atsiskleisti kuo plačiau. Ant naujai projektuojamų pastatų stogų suprojektuotos saulės fotovoltines sistemos, kurios gamintų elektros energiją. Apšvietimo sistemai numatomi tokie šviestuvai, kuriuose yra įmontuotas fotovoltinis elementas, jį pilnai aprūpinantis energija. Fotovoltiniai elementai integruoti ir pastatų vitrinose. Miesto apšvietimo sistema bus valdoma išmaniųjų technologijų pagalba. 115

Teritorijos atnaujinimo metu demontuotų pastatų detales (blokus, perdangas, plytas ir kt.) numatoma naudoti antrą kartą – gatvių ir takų tiesimo darbuose. Siekiama išsaugoti visus esamus medžius dabartinėse vietose. (Išskyrus toje vietoje, kur projektuojamas „Šuolis“ – ten esami medžiai perkeliami į aikštelės ir gatvės prieigas). Ligoti, apleisti ar pažeisti želdiniai bus „gydomi“, siekiant kad augalai vėl atsigautų ir džiugintų žaluma bei gamintų deguonį. Želdynų sistemoje gyvūnų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys. Planuojama įrengti inkilus paukščių perėjimui, paukščius maitinti žiemos metu. Prižiūrint gėlynus, veją ir takus atsisakoma naudoti kenksmingas chemines medžiagas, kurios naikina gyvąją gamtą ir yra kenksmingos žmogui. Šiekščio ežeras žuvinamas prileidžiant vertingų žuvų mailiaus ir paaugintų žuvų, taip siekiama sukurti patrauklias sąlygas žūklei ir pritraukti žvejybos entuziastų, sudaryti sąlygas vaikams mokytis žūklės pagrindų. Parenkant medžiagas ir gaminius projekte pirmenybė teikiama pagamintiems iš antrinių žaliavų bei vietos rinkoje. Taip rodomas ekologiško mąstymo pavyzdys ir siekiama skatinti Lietuvos gamintojus. Projektuojamas urbanistinis kompleksas bus žiedinės ekonomikos variklis Ignalinos mieste. Projektuojamos teritorijos ekologiški ir tvarūs sprendiniai, akivaizdžiai matomi ir ranka galimi paliesti kiekvienam žmogui yra geriausia atsakingo piliečio ugdymo priemonė. Tačiau didžiausia išmanumo, tvarumo mokytoja – gamta, teikianti nemirtingumą ir stiprybę visiems, kurie stengiasi gyventi sveikai, tvariai ir darniai.

116

6. Projektuojamo objekto programa ir pirminės vizijos SPORTO IR SVEIKATINGUMO CENTRAS IGNALINOJE Nr.

Patalpų pavadinimas

Plotas (m2)

Kiekis

Suma

(vnt.)

užduotyje

Sporto ir pramogų centras Uždaras (po stogu) sporto ir pramogų centras 1.

Universali transformuojama

1400 m2

430 m2

800 m2

30 m2

240 m2

16 m2

64 m2

16 m2

32 m2

netradicinė salė (skirta renginiams, akrobatinėms treniruotėms, laipiojimo sienomis ir kitokio pobūdžio sporto treniruotėms, žaidimams ir kitokioms veikloms) 2.

Įvarių treniruoklių salė (erdvė) jėgos treniruotėms

Persirengimo kambariai su dušais ir tualetais, numatyta galimybė transformuoti ir skaidyti pagal poreikius (į persirengimo kambarius komandoms kai vyksta varžybos ar vyrų ir moterų persirengimui skirtus kambarius, kai vyksta pamokos/treniruotės)

Teisėjų patalpos su dušais ir tualetais

Medicininės pagalbos patalpos

117

Tualetai lankytojams

Pastabos

200 m2

Inventoriaus patalpos (salei ir sportininkams)

10.

Boulingo žaidimo erdvės

400 m2

10.1 Biliardo žaidimo erdvės

600 m2

Plotų suma patalpų pogrupyje: 3812 m2

Atviras sporto centras lauke 11.

Šuolio slidėmis tramplinas

su apžvalgos bokštu 12.

Atvira lauko renginių ir

treniruočių erdvė 13.

Kalnų ir lygumų slidinėjimo, ekstremalaus

sporto,

bi-

atlono trasos. Stogas – kalno tąsa. 14.

Ežero įtraukimo į sportines rungtis galimybė – vandens slidės, kiti būdai slidinėti ežero paviršiumi. Vandens paviršiaus

panaudojimas

nusileidimui slidėmis jam neužšalus. Lauko erdvių plotai neskaičiuojami prie vidaus patalpų plotų. Lankytojų centras 15.

Inventoriaus nuomos centras

200 m2

16.

Muziejaus ekspozicija (spor- 650 m2

650 m2

1050 m2

tas, Ignalina, gamta, istorija) 17.

Transformuojama seminarų 200 m2 +150 m2 ir konferencijų salė (su galimybe padalinti į keletą

118

mažų salių) su prieigomis susitikimams ir maitinimui. 18.

Techninės patalpos

19.

Tualetai lankytojams

50 m2

Plotų suma patalpų pogrupyje: 1792 m2

Sveikatingumo centras 20.

Įvairių

dydžių

Džiakuzi

formų

1000 m2

pramogų

baseinėliai, baseino erdvė 21.

Pirčių erdvė

(Sauna;

ingos

Lietuviška pirtis;

tys)

skirt- 120 m2 pir-

Turkiška pirtis) 22.

2 skirtingų 100 m2

Purvo vonios

rūšių 23.

Druskų kambariai

50 m2

Plotų suma patalpų pogrupyje: 1270 m2 Plotų suma patalpų grupėje: 2562 m2

Maisto gamybos ir maitinimo patalpos Virtuvė su pagalbinėmis patalpomis: 28.

Virtuvė

50 m2

29.

Šaltas cechas

10 m2

30.

Mėsos cechas

10 m2

31.

Žuvies cechas

10 m2

32.

Daržovių cechas

10 m2

33.

Stalo indų plovykla

12 m2

34.

Virtuvės

taros 12 m2

12 m2

8 m2

indų

plovykla 35. 119

Sausų produktų sandėlis

8 m2

36.

Daržovių sandėlis

8 m2

37.

Šaldytuvų patalpa

8 m2

38.

Virtuvės personalo rūbinė

12 m2

39.

Personalo dušai, tualetai

8 m2

40.

Valymo priemonių patalpa

6 m2

41.

Valgymo erdvė

60 m2

200 m2

42.

Valgymo erdvė

120 m2

240 m2

43.

Salotų baras

100 m2

44.

Pieno ir sulčių baras

80 m2

45.

Tualetai lankytojams Plotų suma patalpų grupėje: 1600 m2 Viešbutis

46.

Apratamentai

58 m2

812 m2

47.

Apartamentai

40 m2

800 m2

48.

Darbo patalpa ilgesniam

10 m2

150 m2

laikui apsistojusiam viešbučio lankytojui 49.

Recepcija ir bendras holas

100 m2

50.

Viešbučio administracija

50 m2

51.

Personalo patalpos

20 m2

40 m2

52.

Skalbykla

20 m2

53.

Sandėlis

20 m2

54.

Techninės patalpos

20 m2

40 m2

55.

Personalo dušai ir tualetai

8 m2

Plotų suma patalpų grupėje: 1912 m2 Administracinės patalpos 56.

Sporto federacijų patalpos

55 m2

110 m2

67.

Sporto ir sveikatingumo

22 m2

44 m2

centro administracija Plotų suma patalpų grupėje: 160 m2 Viso projektuojamo objekto numatoma patalpų ~15000 m2 plotų suma: 120

Projektuojamo objekto pirminės vizijos paieškos Remiantis tiriamosios dalies metu surinktais duomenimis, kuriuos analizuojant buvo gilinamasi į sporto ir sveikatingumo centrų architektūros problematiką, susipažinta su analogiškais projektais, atlikta vietos ir sklypo analizė ir sudaryta preliminari programa, buvo kuriamos pirminės projektuojamo objekto – sporto ir sveikatingumo centro Ignalinoje vizijos, pateikiant grafinę medžiagą ir architektūrinius ieškojimus aprašant komentaruose. Sprendžiant projektavimo užduotis didelis dėmesys skirtas vietos specifikai, ypatingai atsižvelgiant į kalnų ir lygumų slidinėjimo sportą, šuolio slidėmis tramplino poreikį. Šios sporto šakos jau koncepcijos stadijoje įtakojo architektūrinių formų ir kompozicijos raidą.

106 PAV. Teritorijos sutvarkymo schema (planas). (Joje – preliminarios, pirminėje stadijoje svarstytos projektavimui pasirinkto sklypo ribos ir pirminės idėjos). 121

Bendrai (visuose pirminiuose variantuose) buvo sprendžiamos problemos: 1) Galimybė saugiai slidinėti net tuo laiku, kai ežero paviršius nėra užšalęs ledu, tačiau oro temperatūra yra pakankama, kad būtų gaminamas sniegas. SIŪLOMAS SPRENDIMAS (ši idėja buvo pirminė, vėliau išsikristalizavo į kitokius sprendinius, kurie aprašyti ankstesniame skyriuje): Ežero vandenyje galvota pratęsti slidinėjimo trasą, iki kito ežero kranto trasos. Svarstyta echnologija: Esant nuo 5 iki -5OC temperatūrai slidinėjimo trasoje ant ežero paviršiaus ežero ledas užšaldomas dirbtiniu būdu iki saugaus 15 cm storio. Šiam tikslui pasiekti ežero vandens paviršiuje trasos distancijos ant vandens vietoje konstruojama nerūdijančio plieno konstrukcija, virš kurios tiesiama polikarbonato lakštais padengta trasa, su išdėstyta šaldymo įranga. Šiltuoju metų laiku ši trasa naudojama vandens slidžių sportui bei kitoms pramogoms. 2) Sezoniškumo specifika. Siūlomi sprendiniai, kurie leistų Lietuvos žiemos sporto centro teritorijai funkcionuoti visais metų laikais. Todėl viena keltuvų sistema įrengiama per ežerą ir mišką, kuris Ignalinos miesto Bendrajame plane įvardijamas kaip miško parkų teritorija, tačiau rengiamame naujame bendrajame plane paskirtis bus pakeista į miesto parkų. Ši keltuvų sistema tarnautų ne tik slidininkų, bet ir turizmo reikmėms, sukuriant išskirtinę pramogą į Ignaliną atvykstantiems turistams. 3) Ežero viduryje įrengiama pontoninė sala - statinys, kuris tarnautų ir vasaros, ir žiemos sporto bei turizmo pramogoms, jame veiktų kavinė ir turistų aptarnavimo centras. VIETOS, KURIOSE PROJEKTUOJAMA Į teritoriją žvelgiama kaip į visumą, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas ant Vilkakalnio esančiai teritorijai, ten kuriamas pagrindinis pastatas (94 pav. „Pagrindinio (detalizuojamo) pastato vieta).

122

107 PAV. Principinė – idėjinė teritorijos sutvarkymo schema.

123

124

125

126

127

128

Projektuojamo objekto pirminių vizijos paieškų išvados: •

Vizijos paieškos buvo pirminis etapas, kurio metu atsakyta į esminius filosofinius

klausimus, sudariusius sąlygas atrasti norimos erdvinės – tūrinės kompozicijos gaires, išgryninti projekto idėją, funkciją, įsiliejimo į aplinką faktorių ir kitus svarbius kriterijus (atrasta idėja aprašoma kitame skyriuje). •

Šio projekto rengimo metu naudotas tik sąlyginis variantinio projektavimo metodas.

Kur kas didesnę reikšmę turėjo filosofinė dimensija, iš kurios ir gimė detalizuojama architektūrinė kompozicija. Visa tai plačiau aprašoma skyriuje „7. PROJEKTAS „ŠUOLIS“. AIŠKINAMASIS RAŠTAS“.

129

7. PROJEKTAS „ŠUOLIS“. AIŠKINAMASIS RAŠTAS Šiame skyriuje aprašoma projekto idėja, tūrinės – erdvinės kompozicijos, architektūrinių sprendinių gimimas ir jų išpildymas projekte. 117 PAV. Sporto ir sveikatingumo kompleksas „Šuolis“ 7.1 IDĖJA IR KONCEPCIJA 7.1.1 Architektūrinė žinia: „Šuolio“ alegorija Šis darbas suvokiamas kaip galimybė perteikti savo požiūrį ir nešti žinią. Architektūra – tarsi tiltas, jungiantis istoriją ir tiesiantis kelią į ateitį. Architektui suteikta ypatinga galimybė – savo darbais pakylėti žmogaus sielą, kurti gražesnį pasaulį... Tad architektūros kaip žinios nešėjos misija šiame projekte užima ypatingą vietą. Siekiama, kad architektūra būtų proveržio, naujos energijos, dvasios pakylėjimo simbolis. Iš gamtos ir architektūros jėgos kylanti energija teikia amžinybės pojūtį – dvasinę ir fizinę stiprybę, svarbią ir reikalingą kiekvienam žmogui. Po ilgų ieškojimų ir eskizavimų nutarta, kad visą komplekso programą ir užmojus į vieną sujungia žodis ŠUOLIS, įvairiaprasmis simbolis, reiškiantis tiek plačią filosofinę ambiciją, tiek įkūnijantis labai konkretų šuolio slidėmis vaizdinį. Kartu tai – tvarumo ir išmanumo simbolis. 118 PAV. Idėjos virsmas į architektūrinę koncepciją.

130

119 PAV. Idėjos virsmas į architektūrinę koncepciją. 7.1.2 Jungtis tarp praeities ir ateities Ankstesniuose skyriuose aprašyta Ignalinos istorija glaudžiai susijusi su projekto vieta. Būtent šioje vietoje stovėjo medinis tramplinas, tapęs Ignalinos simboliu. Net ir praėjus daugiau nei 40 metų po tramplino demontavimo, Ignalinos krašto žmonės jį prisimena su nostalgija. Vietos žmonių pasakojimu, tramplinas sutraukdavęs šimtus žiūrovų varžybų metu. Šiekščio ežero pakrantė būdavo pilna žmonių (žr. ist. nuotr.), gyvenimas virdavo ir ant užšalusio ežero ledo. Vykdavo ne tik šuolio slidėmis stebėjimas – žmonės bendraudavo, linksmindavosi, vaišindavosi... 131

Būtent iš istorinio konteksto pažinimo kilo pagrindinė projekto idėja ir išsivystė koncepcija – šią pakrantę iš naujo prikelti aktyviam gyvenimui.

120 PAV. Ignalinos šuolių slidėmis tramplinas apie 1970 metus. Atkreiptinas dėmesys į susirinkusių žiūrovų gausumą. (Šaltinislaikraštis „Mūsų Ignalina“, publikuota 202005-08)

121 PAV. Naujai projektuojamas šuolio slidėmis tramplinas.

132

7.1.3 Trys stichijos: dangus, žemė ir vanduo Mėginimas pajausti vietą ir jos „pasakojamą“ legendą, skleidžiamą nuotaiką, istorinių, gamtinių, semantinių ir kitų veiksnių kuriamą ypatingą aurą ir jausmą būnant sklype atvedė prie trijų stichijų suvokimo. Dangus, žemė ir vanduo šioje vietoje susijungia kaip lygiaverčiai veiksniai, kuriantys nepakartojamą patirtį lankytojui. Šių stichijų sąveika buvo labai svarbi projektuojant.

122 PAV. Trijų stichijų jungtis projekte.

DANGUS: •

Dangų pajusti sudaryta galimybė kiekvienam, net ir tiems, kurie niekada nešoks slidėmis nuo Vilkakalnio tramplino. Lankytojas liftu arba laiptais gali patekti į apžvalgos bokštą, išvysti nepakartojamus vaizdus, pažvelgti į Lietuvą skrajūno akimis...

•

Šuolis slidėmis, skriejimas oru – galimybė žmogui akimirką pasijusti tarsi su sparnais. Šiandien ši sporto šaka populiarėja ne tik tarp profesionalų, bet ir mėgėjų tarpe.

•

Į dangų kylantis bokštas turi ir simbolinę prasmę – tai ryšio su Kūrėju simbolis, suvokiant, kad visa stiprybė ateina iš dangaus. Kartu tai – gyvas atminimo ženklas visiems, kurie buvo nukankinti kovose už lietuvybę. Bokštas primena ir Ignalinos legendą, pasakojančią apie šioje vietoje stovėjusią senovės lietuvių pilį.

133

123 PAV. Dangaus stichija, projekte išreikšta apžvalgos bokštu ir šuoliu slidėmis. ŽEMĖ: •

Žemė sujungia tiek kiekvienam architektūros objektui įprastas funkcijas, tiek išskirtinę šio komplekso misiją. Šiame komplekse riba tarp vandens, žemės ir dangaus išsitrina – slysdamas stoge prasidedančia kalnų slidinėjimo trasa lankytojas nejučiomis pereina į šlaitą, o iš jo ant vandens paviršiaus (apie technologinius sprendinius – žemiau).

•

Žemė – tai vieta, kur prasideda ryšys su dangumi.

VANDUO: •

Ignalinos kraštui vanduo yra gyvasties, tapatybės, kultūros ir stiprybės šaltinis.

•

Vanduo šiame projekte tampa gyvąja terpe sportinei, kultūrinei veiklai, gamtos pažinimui ir ryšio su kūrinija paieškai, dalis komplekso projektuojama ant vandens, čia įrengiant žiūrovų tribūnas ir lieptą – prieplauką.

134

124 PAV. Vandens stichija – neatsiejama „Šuolio“ idėjos ir funkcijos dalis. Vizualizacijoje – terasa su tribūnomis ir žiemos metu uždengiama prieplauka-paplūdimiu virš ežero.

125 PAV. Vandens stichija – neatsiejama „Šuolio“ idėjos ir funkcijos dalis. Vizualizacijoje – šuolio slidėmis nusileidimo trasa ant vandens ir prieplauka.

135

126 PAV. „Šuolis“ miesto ir gamtos fone. 7.1.4 Santykis su miestu Ankstesniuose tyrimuose akcentuotas Vilkakalnio kaip žaliojo miesto kalno, gamtinės dominantės ryšys su miestu, jo svarba miestovaizdžiui... Remiantis Ignalinos krašto gyventojų prisiminimais senasis tramplinas išraiškingai įsiliedavo į miesto paveikslą, tarytum simbolis pasitikdavo įvažiuojančius į miestą ir priminė apie Ignalinos kaip žiemos sporto kurorto idėją. Būtent todėl nauju architektūriniu štrichu atkuriama senoji idėja – sukurti miesto simbolį ir dominantę, kuri būtų matoma iš visų Ignalinos vietų ir lyg traukos centras iškiltų virš žalių pušų viršūnių.

136

127 PAV. „Šuolis“ – dominantė miesto audinyje.

128 PAV. „Šuolis“ – dominantė ir traukos centras.

Kita vertus, ši dominantė – netipinė. Jos tikslas nėra besąlygiškai dominuoti aplinkoje. Tam sąmoningai parinkta vertikalių termiškai apdorotų pušies tašų apdaila, suprantant, kad termomediena įgaus pilką atspalvį ir bokštui suteiks baltiškojo kuklumo, ne labai būdingo 137

globalizacijos paveiktai sostinės dangoraižių architektūrai, tačiau artimo ir savito Aukštaitijos nacionalinio parko paežerių architektūrai. 7.1.5 Santykis su Lietuvos apžvalgos bokštais Tai būtų vienas aukščiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje (už kurį aukštesnė – tik televizijos bokšto apžvalgos aikštelė). Žmogus, atsidūręs bokšto viršūnėje, pakiltų į 287 metrų aukštį virš jūros lygio. Bokšto aukštis – 89 metrai. Tai būtų bene dvigubai aukštesnis bokštas už Birštono (45 metrai) apžvalgos bokštą bei kitus Lietuvoje esančius apžvalgos bokštus. Toks aukštis pasirinktas dėl funkcinių reikalavimų tramplinui, atsižvelgiant į savivaldybės ir sporto federacijų prašymus, vertinant kraštovaizdžio grožį, siekiant sukurti ženklišką ir įdomų objektą.

129 PAV. Šuolių su slidėmis tramplinas su pakilimo ir apžvalgos bokštu ir slidinėjimo trasa, prasidedančia ant pastato stogo.. 138

7.2 BENDRIEJI STATINIŲ RODIKLIAI Tvarkomos teritorijos (sklypo) plotas: 5,7 ha. Tvarkomos teritorijos užstatymo intensyvumas: 26,3% Sklypo užstatymo tankis: 10,05% Bendrasis viso komplekso pastatų visų patalpų plotas: 15000 m2 Pastato tūris: 163680 m3 Didžiausias aukštis: 89 metrai (apžvalgos bokštas).

130 PAV. „Šuolis“, paskendęs rudens rūkuose.

139

7.3 FUNKCIJA 7.3.1 Sklypo plano sprendiniai

131 PAV. Stogo (kairėje) ir sklypo (dešinėje) planai.

140

Vakarinėje teritorijos dalyje priešais viršutinėje terasoje esantį pastatą įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė užbaigia Bokšto gatvę. Ši aikštelė suprojektuota vengiant tradicinių sprendinių. Siekta, kad automobilių stovėjimas ir atvykimas neužgožtų nei gamtinės aplinkos nei architektūros. Aikštelė savo forma pratęsia ir papildo architektūrinę komplekso idėją. Pasirinkta spalvoto dolomito danga niuanso principu išskiriant važiuojamąją dalį ir parkavimo vietas. Greta informacijos centro įrengiamos žaliosios stovėjimo vietos esant reikalui slidininkams privažiuoti prie pat pastato. Aikštelė apželdinama medžiais, kuriančiais natūralų šešėlį ir skaidančiais parkavimo zonas. Artimiausios komplekso prieigos dengiamos lieto betono danga, kuri yra tvari, estetiškai patraukli ir funkcionali. Iš artimiausių komplekso prieigų prasideda du svarbūs takai – į miestą (kairėje) ir į LŽSC teritoriją (dešinėje), čia prasideda ir slidinėjimo trasos. Lauke, vidinėje pagrindinio pastato dalyje – kiemelis, naudojamas kaip apžvalgos bokšto prieigos, lauko patekimas į slidinėjimo trasas, trampliną ir apžvalgos bokštą, arčiau pastato – lauko kavinė. Rytinė sklypo dalis – šlaitas ir ežero pakrantė – slidinėjimo trasa, atvirų renginių, koncertų ir pramogų erdvė, maudykla.

132 PAV. Pagrindinės pastato zonos žvelgiant iš viršaus.

Siekiant, kad kompleksas būtų pilnas gyvybės numatytos veiklos ir ant pastato stogo. Pastato stogas naudojamas apartamentų terasoms, kita dalis – slidinėjimo trasos pradžia. Platesnis paaiškinimas – schemoje. 141

133 PAV. Pagrindinės pastato zonos žvelgiant iš viršaus. 134

PAV.

Automobilių

stovėjimo

aikštelė priešais Sporto ir sveikatingumo centrą (dešinėje).

142

7.3.2 Planinė struktūra Kompleksas sudarytas iš trijų tūrių kompozicijos: ant vandens suprojektuoto amfiteatro, šuolio slidėmis tramplino struktūros ir pagrindinio komplekso pastato, prasidedančio kalno tąsa ir išaugančio į apžvalgos bokštą. Pagrindinis – I aukštas, kuriame susilieja skirtingos funkcijos, jungiančios pastato vidų ir išorę.

135 PAV. I aukšto funkcinė schema. Į pastatą patenkama iš aikštelės arba vidinio kiemelio. Iš aikštelės - du įėjimai – vienas pagrindinis, kitas – šoninis – patekimui į salę. Taip pat atviras praėjimas po stogu, kur įrengiamas inventoriaus nuomos punktas ir bilietų kasa, dviračių saugyklos. Pro čia galima patekti ir į salę. Pirmajame aukšte – lankytojų centras – muziejus, spa (vietoje išgaunamo mineralinio vandens sūkurinėmis voniomis), spa centras su persirengimo patalpomis, baseinu ir pirtimis, kavinė – baras, virtuvė, boulingo salė, universali įvairių renginių salė. Liftais arba laiptais patenkama į kitus aukštus.

143

137 PAV. Lankytojų centras I aukšte.

144

145

146

141

PAV.

aukšto funkcinė schema.

II aukšte – transformuojama konferencijų salė su prieigomis, skirtomis vaišėms bei pokalbiams konferencijų metu, greta jos įrengiami biliardo stalai. Iš antro aukšto galima patekti į lauko terasą, 147

joje organizuojami renginiai esant geram orui. Antrajame aukšte tęsiasi spa centras, čia suprojektuoti druskų kambariai, purvo vonios.

143 PAV. II aukšto lauko terasa. III aukštas – pagrindinės universalios transformuojamos salės prieigos ir salė. Salė sukurta įvairaus pobūdžio renginiams – didelėms konferencijoms, netradicinio sporto treniruotėms, akrobatikos pamokoms... Salės prieigose vykstant renginiams tiekiamas maitinimas, rengiami pobūviai. Trečiajame aukšte įrengiamos ir administracinės patalpos, skirtos sporto federacijoms bei centro administracijai.

144

PAV.

III

aukšto

funkcinė schema.

148

IV aukšte prasideda apartamentai, besitęsiantys iki pat VII aukšto. Apartamentai – su bendromis terasomis, skirtomis poilsiui bei aktyvioms veikloms. IV aukšte taip pat įrengiama jėgos treniruočių salė,

skirta

centro lankytojams – sportininkams

sporto mėgėjams. 146 PAV. IV aukšto

funk-

cinė schema.

149

148 PAV. IV aukšto terasa.

150

149 PAV. IV aukšto terasa iš viršaus. Dešinėje – laiptuoti apartamentai, besitęsiantys nuo IV iki VII aukšto. V aukšte tęsiasi apartamentai. Čia suprojektuota transformuojama konferencijų salė su prieigomis, administracinės bei buitinės patalpos. Iš V aukšto patenkama į didžiosios salės balkoną. VI aukštas skirtas apartamentams ir jėgos treniruočių salei. VII aukštas skirtas apartamentams ir administracinėms patalpoms. VIII aukštas suprojektuotas kaip patekimo į kalnų slidinėjimo trasą pradžia. Čia įrengta kavinė, parduotuvė, nuomos punktas. Į VIII aukšte prasidedančią kalnų slidinėjimo trasą galima patekti tiek per vidų, tiek per lauką. 150 PAV. Patekimas į kalnų slidinėjimo trasos pradžią, esančią VIII aukšte.

151

151 PAV. VIII aukšto funkcinė schema.

152

153 PAV. Pjūvis A-A

154 PAV. Pjūvis B-B

153

7. 4 Medžiagiškumas, fasadų raiška

155 PAV. Fasadų medžiagiškumas Kuriant projektą didžiausias dėmesys skirtas bendrai tūrinei – erdvinei kompozicijai, neišskiriant ir neakcentuojant kažkurio fasado, o kompleksą kuriant kaip vientisą darnų kūną. Apdailai naudojami vertikalūs termiškai apdorotos pušies tašai suteikia šilumos, jaukumo, medžiagiškai įprasmina senųjų medinių tramplinų idėją (nors konstrukcijos - plieno ir gelžbetonio). Mediena dominuoja išorinėje pastato raiškoje. Stiklinės vitrinos pastatui teikia šviesos, šviesos perteklius reguliuojamas žaliuzių pagalba. Medis – tvarumo architektūroje simbolis, artimas Ignalinai. 154

155

158 PAV. Vakarinis fasadas žmogaus akių lygyje. 7.5 TECHNOLOGINIAI YPATUMAI Didelę įtaką komplekso projektavimui turėjo žiemos sporto federacijų pateikti technologiniai reikalavimai. Ypač tramplino projektiniai duomenys. Nuspręsta trampliną projektuoti pagal Estijoje esančio Otepää tramplino projektinius parametrus. Vadovaujantis šių dienų normatyvais ir olimpiniais reikalavimais turi būti projektuojamas ne tik pats tramplinas, bet ir saugiam nusileidimui skirta nusileidimo trasa. Šią dalį nuspręsta iškelti virš vandens, po tramplinu sukuriant prieplauką su pastoge (taip išnaudojant nusileidimo trasą). Nusileidimui skirta tramplino dalis ne varžybų metu gali būti naudojama kaip tramplinas šuoliui į ežerą (nes ežero gylis toje vietoje siekia 25 metrus). 159 PAV. Tramplinas ir nusileidimas.

156

160, 161 PAV. Tramplinas ir nusileidimo schema (161PAV.).

Šuoliui slidėmis įsibėgėjama plieninių bėgių pagalba, kuriais teka vandens srovė (vasarą) ir suformuojamas ledo sluoksnis žiemą. Nusileidimo trasa – medinė, dengta specialia smūgius amortizuojančia danga. Tramplinas funkcionuoti gali visus metų laikus.

157

162 PAV. Otepää tramplino projektiniai duomenys.

158

Speciali stogo – kalnų slidinėjimo trasos danga. Pasirinkta danga – snowflex. Ši danga leidžia slidinėti lauke esant iki 10O C šilumos.

163 danga

PAV.

Snowflex

(šaltinis

snowflex.com).

7.6 KONSTRUKCINĖ SISTEMA Sporto ir sveikatingumo centro konstrukcinė sistema sudaryta iš dviejų tipų konstrukcinių elementų. Gelžbetoninės kolonos ir perdangos naudojamos viršutinėje terasoje suprojektuoto pastato konstrukcinei sistemai. Apžvalgos bokštą ir trampliną laiko metalo konstrukcijos. Pateikiama konstrukcijų aksonometrija.

159

160

165 PAV. Konstrukcinė sistema, matoma prieplauka iš vandens.

166

PAV.

Tramplino konstrukcinė sistema (vaizdas

paslėpus

viršutinę dalįnusileidimo trasą).

161

7.7 INŽINERINIAI SPRENDINIMAI Šildymas Projektuojamas pastatas yra Ignalinos rajone, Ignalinos mieste. Šalčiausio penkiadienio temperatūra -23oC, vidutinė metinė temperatūra Ignalinoje 6,7 o C. Vidutinė šildymo sezono trukmė – 225 paros per metus. Visuomeninės paskirties patalpoms numatoma vidutinė 20 o C temperatūra. Projektuojamo pastato energinio efektyvumo klasė yra A++. Numatoma įrengti geoterminį šildymą. Pastatui šildyti pasirinkta šildomų grindų sistema, nebus įrengiamas nei vienas radiatorius – estetiniais (dizaino) ir saugumo (lakstantys vaikai gali susižeisti) sumetimais. Geoterminis šildymas – tvarus ir inovatyvus sprendimas. Vėdinimas Patalpose įrengiamas centralizuotas mechaninis vėdinimas. Ventagregatai parenkami pagal tiekiamo ir šalinamo oro kiekius. Ventagregatai parenkami iš „Komfovent“ katalogo. Triukšmo ir vibracijos sklidimo mažinimo priemonės: •

Prie vėdinimo įrenginių montuojami triukšmo slopintuvai;

•

Ventiliatoriai su antivibracine pakaba;

•

Ventiliatoriai jungiami lanksčiosiomis jungtimis.

Oro kiekis nustatomas pagal STR2.09.022005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ esančią lentelę „Oro kiekio projektinės reikšmės“. Ortakių skersmuo parenkamas pagal apvalių ortakių parinkimo diagramą. Vandens tiekimo pastatui ir nuotekų nuvedimo sprendiniai Šaltas vanduo pastatui tiekiamas iš Ignalinos miesto vamzdynų. Šaltas vanduo naudojamas šilto vandens ruošimui tam įrengtais boileriais, kurie montuojami reikiamose patalpose. Nuotekos skirstomos į dvi grupes – buitines ir lietaus nuotekas. Lietaus nuotekos keliauja į specialias talpas ir naudojamos teritorijos aplinkai prižiūrėti, o buitinės nuotekos surenkamos nuotekų vamzdžiais, kurie prijungiami prie įmontuotų nuotekų stovų keliauja į miesto valymo įrenginių sistemas.

162

Elektros tiekimas Dalis elektros energijos pagaminama vietoje naudojant saulės elektrines, įmontuotas ant neeksploatuojamo stogo. Dalis elektros energijos pagaminama fotovoltinius elementus integravus fasadų vitrinose. Likęs poreikis patenkinamas elektrą į kompleksą tiekiant miesto elektros tinklais. 7.8 NEĮGALIŲJŲ POREIKIŲ TENKINIMAS Siekiant kompleksą pritaikyti žmonėms su negalia laikomasi STR bei ISO nurodytų normų, kiek tai įmanoma projektuojant netradicinėje aplinkoje. Įrengiami liftai, platūs koridoriai bei durys, specialūs tualetai, dušai ir kiti reikalingi įrengimai. 7.9 Priešgaisriniai reikalavimai Vadovaujantis statybų reglamentais parenkamos reikiamos medžiagos pastato išorės ir vidaus apdailai, įrengiamos evakuacinės laiptinės ir išėjimai. 7.10 Projektuojamo pastato išmanumas Nors projektuojamam kompleksui naudojamos inovatyvios medžiagos, jį kuriant vadovaujamasi naujausiais dokumentais ir pasaulinėmis praktikomis, svarbų vaidmenį atlieka išmaniosios technologijos, tačiau esminė išmanumo samprata užkoduota iš šuolio alegorijos gimstančioje tūrinėje – erdvinėje kompozicijoje, komplekso koncepcijoje ir idėjoje. Šiuo projektu norima pasakyti, kad tikrasis išmanumas gali būti gebėjimas atsigręžti į praeitį, iš jos semtis stiprybės ir įkvėpimo, tvarumo pirmiausia mokytis iš savo senelių ir prosenelių, gebėjusių tausoti gamtą ir išlaikyti darną su aplinka. Jų pastatyti įspūdingo dydžio mediniai tramplinai įkvepia ir įpareigoja jaunąją kartą atkurti tai, ką laiko tėkmė sunaikino ir tokiu būdu gražinti, puoselėti ir stiprinti Lietuvą. Regionų stiprinimas – vienas svarbiausių tvarios Lietuvos plėtros uždavinių ateinančiais dešimtmečiais.

163

8. PROJEKTO TECHNINIAI IR EKONOMINIAI RODIKLIAI, PLANUOJAMOS PRELIMINARIOS INVESTICIJOS Paviršinis visos nagrinėjamos teritorijos plotas: 19 ha, iš jų sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ teritorijos dalis – 5,7 ha. PROJEKTĄ PLANUOJAMA VYSTYTI 2 ETAPAIS: I etapas Sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ statybos BENDRIEJI STATINIŲ RODIKLIAI Tvarkomos teritorijos (sklypo) plotas: 5,7 ha Kietoji takų ir aikščių danga: 1,1 ha Tvarkomos teritorijos užstatymo intensyvumas: 26,3% Sklypo užstatymo tankis: 10,05% Bendrasis viso komplekso pastatų visų patalpų plotas: 15000 m2 Pastato tūris: 163680 m3 Didžiausias aukštis: 89 metrai (apžvalgos bokštas). Numatoma: 1)Techninio – darbo projekto rengimas (skiriami metai laiko); 2) Statybos darbai, kuriems atlikti skiriami trys metai laiko. Vilkakalnio apžvalgos bokšto demontavimas, viršutinės terasos paruošimas statyboms, ežero šlaito – slidinėjimo trasos tvarkymo darbai, esamų medžių iškėlimas, ežero pakrantės išvalymas ir pritaikymas statyboms, Bokšto gatvės rekonstrukcija, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas, sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ statybos visą kompleksą užbaigiant ir eksploatacijai paruošiant iki galo. I etapo bendra numatomos preliminarios sąmatos suma: 9 000 000 eurų. Finansavimas: 6000 000 eurų – privačių investuotojų lėšos, 3000 000 eurų – Ignalinos rajono savivaldybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamos lėšos.

164

Techninio – darbo projekto rengimo pradžia numatoma 2021 metų liepą. Statybos darbų pradžia: 2022 metų liepą. Komplekso eksploatacijos pradžia numatoma 2025 metų gruodį. II etapas Lietuvos žiemos sporto centro šiaurės – rytinės dalies sutvarkymas BENDRIEJI RODIKLIAI: Tvarkomos teritorijos (sklypo) plotas: 14,3 ha Kietoji takų ir aikščių danga: 1,5 ha Bendrasis viso komplekso pastatų visų patalpų plotas: 16000 m2 Iš jo: Nauja statyba: 13500 m2 Rekonstruojamas plotas: 2500 m2 Didžiausias aukštis: 16 metrų. Numatoma: 1) Projektinių siūlymų rengimas detalizuojant urbanistinę koncepciją (skiriama pusė metų laiko); 3) Privatizuotos žemės išpirkimas (skiriami 2 metai laiko); 4) Techninio – darbo projekto rengimas (skiriami metai laiko); 5) Statybos darbai – skiriami 3 metai laiko. Demontuojami statiniai, kurių atsisakoma, tvarkoma želdynų sistema, atveriama užpelkėjusi ežero dalis, vykdomi statybos darbai. II etapo bendra numatomos sąmatos suma: 9 000 000 eurų. Finansavimas: 6000 000 eurų – privačių investuotojų lėšos, 3000 000 eurų – Ignalinos rajono savivaldybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamos lėšos. Sutvarkytos teritorijos eksploatacijos pradžia numatoma 2028 metų gruodį.

165

9. Išvados ir siūlymai TEMOS IŠVADOS: •

Sporto ir sveikatingumo centrų architektūra – sena, žmoniją nuo pat atsiradimo lydinti tema, nepraradusi svarbos ir aktualumo per tūkstančius metų. Istorinė retrospektyva leidžia manyti, kad ši sritis vystydamasi ir plėtodamasi nepraras aktualumo ir ateityje.

•

Temos platumas ir daugiasluoksniškumas leidžia suvokti, kiek daug yra galimybių ir būdų puoselėti savo sveikatą, siekiant dvasinės ir fizinės darnos.

•

Tema įkvėpė ieškoti įvairialypių ryšių su istorija, dabartimi ir ateitimi ir šią nesibaigiančią jungtį tarp kartų ir amžių įprasminti architektūroje.

PROJEKTO IŠVADOS: •

Sporto ir sveikatingumo centras „Šuolis“ - naujo Ignalinos miesto raidos etapo – ambicijos transformuotis į išmanųjį sporto kurortą simbolis.

•

Projekto įgyvendinimas ženkliai prisidėtų prie Ignalinos miesto proveržio. Būtų sukurta nauja, patraukli, įdomi ir šiuolaikiška terpė renginiams, pramogoms ir sportui. Tokiu būdu išaugtų į kurortą atvykstančių žmonių srautai, ilgesniam laikui čia pasiliktų pravažiuojantys turistai. Funkcijų įvairovė užtikrintų skirtingų žmonių susidomėjimą sporto ir sveikatingumo centru.

•

Įgyvendinus projekto siūlymus Lietuvos žiemos sporto centro teritorija taptų patrauklesnė, būtų sudarytos geresnės sąlygos profesionalių sportininkų treniruotėms, apgyvendinimui bei aptarnavimui. Išaugtų sporto pasaulio susidomėjimas Lietuva.

•

Įrengus trampliną būtų atkurta šiandien Lietuvoje užmiršta šuolio slidėmis sporto šaka ir sudarytos tinkamos sąlygos profesionalų bei mėgėjų treniruotėms ir varžyboms.

166

•

Naujasis centras nostalgiškus vietinių gyventojų prisiminimus apie senąjį trampliną paverstų džiugia realybe, tarsi išsipildžiusia svajone. Išaugtų vietos žmonių pasididžiavimas Ignalina, noras čia gyventi ir kurti.

•

Slidinėjimo trasų sutvarkymas, tramplino, amfiteatro, apgyvendinimo apartamentų ir kitų funkcijų atsiradimas sudarytų tinkamas sąlygas šioje vietoje rengti skirtingų sporto šakų tarptautinio lygio varžybas.

•

Tiesiogiai centro atsiradimas sukurtų apie 50 naujų darbo vietų. Netiesiogine prasme šis skaičius būtų didesnis keletą kartų (viena gerai apmokama darbo vieta kuria dar keletą).

•

Lietuvos žiemos sporto centro teritorijos sutvarkymas sudarytų sąlygas ir paskatinimą kitoms investicijoms Ignalinoje įvairiose srityse, gerintų kurorto įvaizdį ir žinomumą.

•

Taip Ignalina žengtų pirmąjį žingsnį tapimo išmaniuoju sporto kurortu link.

•

Sportas ir sveikatingumas yra labai svarbu, tačiau tai – tik priemonė siekiant didžiojo tikslo – stiprios, sveikos ir klestinčios Lietuvos. Tokie architektūros objektai prisidėtų prie didžiojo tikslo – Lietuvos regionų suklestėjimo.

SIŪLYMAI: •

Siūloma plėtoti sporto ir sveikatingumo centrų tinklą Lietuvoje tvariai investuojant į regionus, taip kuriant naujas darbo vietas ir sudarant sąlygas turistams bei vietos žmonėms iš naujo atrasti Lietuvą.

•

Siūloma populiarinti žiemos sporto šakas didinant visuomenės norą daugiau laiko praleisti gryname ore net tuomet kai sąlygos tam iš pirmo žvilgsnio nėra patrauklios. Tokiu būdu galėtų išaugti visuomenės fizinis aktyvumas.

•

Siūloma ieškoti jungties tarp sporto ir sveikatingumo tokiu būdu sudarant sąlygas atletams sportuoti tvariai ir nepersitempti.

•

Sportas ir sveikatingumas – svarbi ir neatsiejama gyvenimo dalis kiekvienam išmaniajam miestui.

167

10. Atsiliepimai apie projektą. Kaip minėta ankstesniuose skyriuose, rengiant projektą bendrauta su Ignalinos rajono savivaldybės vadovais, sportininkais ir potencialiu investuotoju. Jų atsiliepimai apie projektą ir projekto rengimo procesą pridedami (žemiau) (savivaldybės raštai pasirašyti el. parašais).

168

169

170

171

172

173

174

11. Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas BAREMA RYTAI Naudojamos inovatyvios, estetiškos, ilgaamžės ir patikimos saulės kontrolės judamos sistemos sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ fasadams. Šios sistemos yra puiki apsauga nuo saulės ir išraiškinga architektūrinė detalė. Pasirinktas stačiakampis profilis. Dažoma spalva 7034 pagal RAL katalogą.

175

BETONO MOZAIKA Pagal specialų užsakymą sporto ir sveikatingumo centro prieigos dengiamos lieto betono danga. Vertinamas šios medžiagos tvarumas, paprastumas ir estetika. Bendradarbiaujant su šia įmone planuojama įsigyti išskirtinių medžiagų komplekso prieigų sutvarkymui – spalvoto dolomito dangos, kuria grindžiama automobilių stovėjimo aikštelė ir važiuojamoji dalis centro prieigose. Vertinamas inovatyvus įmonės požiūris, jauno kolektyvo veržlumas, atsakomybė ir patikimumas. Todėl su šia įmone planuojama bendradarbiauti itin glaudžiai.

Dalyje centro prieigų naudojama danga Rompox.

176

ETEX GROUP

EQUITONE [linea] yra unikali 3D formuota fasado medžiaga, skirta šviesos ir šešėlių žaismui. EQUITONE [linea] turi linijinę tekstūrą, pabrėžiančią pluoštinio cemento natūralumą. Besikeičiantis apšvietimo kampas kiekvieną akimirką fasado medžiagai suteikia skirtingą atspalvį. Dėl to pasirinkta ši kokybiška medžiaga informacijos centro ir salės prieigų sienoms, esančiomis lauke, po stogu bei luboms (kaip eksperimentinis variantas).

177

FOAMGLAS „Vanduo turi didžiulį poveikį pramoninių įrenginių ir pastatų ilgaamžiškumui. Suvokiama, kad vandens garai kelia realią riziką ir, kad vanduo gali atsirasti iš bet kur. Vanduo atsiradęs po lietaus, pakilęs vandens lygis, gruntinis vanduo… jis sunkiasi į vietas, į kurias neturėtų,“ – rašoma šios įmonės puslapyje. FOAMGLAS® izoliacija užtikrina visiškai vandeniui nepralaidų izoliacinį sluoksnį plokščiam stogui, o garų barjeras tampa net nereikalingas. Tokiu būdu pašalinamas stogo nuotėkio ar izoliacijos sudrėkimo pavojus. FOAMGLAS® pustiklis išlieka nepralaidus vandeniui per visą pastato eksploatacijos laikotarpį, tai idealus sprendimas, kai būtina išvengti vandens sukeliamos žalos. Taip ypač tinkamas sprendimas terasuotiems plokštiems stogams bei slidinėjimo trasos stogo izoliacijai. FOAMGLAS® putstikliu izoliuotos lubos, sienos ir grindys, visiškai neleidžia garams patekti iš vidaus ar išorės. FOAMGLAS® izoliacija yra visiškai nepralaidi vandens garams ir išlieka sausa nepaisant visų sąlygų. Šis pustiklis naudojamas visame pastate, o ypač spa centro dalyje, izoliuojant sluoksnius. Baseinų izoliacijai naudojamas gaminys – FOAMGLAS FLOOR plokštės. GEOPARTNERIS Lidar skenavimo sistemos puikiai tiks rengiant techninį darbo projektą ir ruošiantis sporto ir sveikatingumo centro komplekso statybai. Gebėjimas inovatyviai kaupti ir vertinti duomenis yra labai svarbus ir reikalingas skaitmeninio projektavimo amžiuje.

178

HYDRO BUILDING SYSTEMS Pastato fasadams naudojamas produktas - WICTEC 50A wood. Ši vitrinų sistema atitinka energinio naudingumo reikalavimus, keliamus A++ klasei, yra estetiška, tvari, gamybos technologija ir gamintojas patikrinti laiko.

179

PP BALTIC Polipropileno fibra Durus EasyFinish Polipropileno fibra Durus EasyFinish skirta betoninių grindų armavimui. Ji puikiai tinka grindų paviršiams, kurie yra įtrinami pabarstais (parkavimo aikštelės, sandėliai, garažai, kt.). Lyginant su analogiškais produktais, galima sumažinti numatytą kiekį polipropileno fibros viename kubiniame metre betono. Bus naudojama betonuojant centro prieigas. Polipropileno fibra Durus Polipropileno fibra Durus skirta pakeisti plačiai naudojamą plieninę fibrą bei armatūros tinklus siekiant atpiginti gelžbetonio armavimą bei pagerinti armavimo savybes. Galimi ilgiai nuo 30mm iki 55mm. Polipropileno fibra įmaišyta į betoną, puikiai pasiskirsto visame betono sluoksnyje ir sudaro 3D tinklą. Bus naudojama statybos metu atliekant betonavimo darbus. Mikrofibra Crackstop Mikrofibra Crackstop sumažina betono paviršiaus trūkinėjimą pirminėje betono stingimo stadijoje ir taip pat prailgina betoninių paviršių bei gaminių tarnavimo laiką. Galimi plaušelių ilgiai nuo 3 mm iki 19 mm. Labai nedidelis (0,6-0,9kg/m³ betono) pluošto kiekis gerokai pagerina betono gaminio savybes. Bus naudojama statybos metu atliekant betonavimo darbus. Polipropileno pluoštas Ignis Polipropileno pluoštas Ignis naudojamas siekiant padidinti gelžbetonio konstrukcijų atsparumą ugniai. Gaisro atveju polipropileno plaušeliai ištirpsta, betone atsiranda mikro kanalai, per kuriuos iš betono pašalinama drėgmė ir susidariusių garų slėgis, taip išvengiama betono sproginėjimo. Bus naudojama statybos metu atliekant betonavimo darbus.

180

SAMSUNG Siekiant komforto patalpose numatyta oro kondicionavimo sistema WIND FREE – 4 WAY CASETTE. Ši oro kondicionavimo sistema universali, estetiška. SCHNEIDER ELECTRIC KNX orų stotelė įrengiama ant viršutinio stogo, joje yra visi būtini jutikliai svarbiausiems meteorologiniams reiškiniams fiksuoti ir apibendrinti. Ši orų stotelė su integruota magistralės („Bus“) jungtimi naudojama įrengiant su oro sąlygomis susietą automatinį žaliuzių valdymą. „Google Assistant“, susieta su pažangiąja SCHNEIDER ELECTRIC technologija, kompleksui „Šuolis“ suteikia daugiau komforto. Balsu valdomas patalpų apšvietimas. Naudojamos naujausios KNX sistemos. Transliuojama gyva „miško muzika“ per išorės mikrofonus perduodama į vidaus erdves naudojant įgarsinimo sistemas spa centre. Patalpų valdikliai „F 40 KNX Room Controller“ įrengiami kiekvienuose apartamentuose. SCHNEIDER ELECTRIC sistemos – patikimos, kokybiškos ir ilgalaikės. SCHOMBURG BALTIC Naudojamos hidroizoliacinės medžiagos baseinų sistemos sprendiniuose AQUAFIN 2 K/M. SELTEKA Komplekso vidaus erdvių apšvietimui naudojama LED biodinaminė cirkadinė šviesos maišymo technologija BIOWNLIGHT bei šviestuvai SKYLIGHTER, kuriuose panaudota technologija BIOWNLIGHT. Šviesa – vienas esminių kokybiško gyvenimo šaltinių, tam reikalingas tinkamas apšvietimas visose patalpose. Tinkamas paros rėžimas, neišbalansuojant žmogaus smegenų ciklų, kokybiškas miegas ir sveika gyvensena – esminiai geros savijautos šaltiniai ir geriausia profilaktika nuo ligų. SKV ARKO Silikatinės plytos – tvari, kokybiška, patikima medžiaga, patikrinta laiko ir ne pačių palankiausių klimato sąlygų, todėl jos naudojamos komplekso statyboje mūrijant laikančias sienas ir pertvaras. Naudojamos pačios paprasčiausios plytos: 250x120x88 kaip patikima, ilgaamžė ir tvari medžiaga. STS Įrengiant daugiafunkcinę salę ir konferencijų sales naudojama STS įranga ir sprendimai. Naudojami: • 181

Viršutinė mašinerija, kėlimo mechanizmai (PROLYTE, WINWOOD, VERLINDE);

•

Aliuminio santvaros ant kurių kabinama apšvietimo, video ir kitų sistemų įranga;

•

Draperijos, užuolaidos salei;

•

Foninė įgarsinimo sistema (QSC). Kokybiška įranga - viena svarbių sąlygų sėkmingam salės funkcionavimui.

TECHNONICOL Stogo dangoms naudojamos šios gamintojo medžiagos: •

MIDA FIX TOP PV S5 (dengiamas neeksploatuojamas stogas);

Medžiagos, skirtos įrengti kokybišką bitumo-polimerinę stogo dangą, naudojant tik vieną sluoksnį. Tai žymiai palengvina ir pagreitina montavimą, kadangi klojamas tik vienas sluoksnis ir ypač aktualu didelio ploto stogams. Puikią stogo hidroizoliaciją užtikrina labai geras medžiagos storis – 5,2-5,5 mm. Stogo dangos hidroizoliacijos patikimumas dar labiau padidėja praplatintų – iki 120 mm išilginių užlaidų dėka. Plati spalvinė medžiagos pabarsto gama leis patenkinti įvairiausius reikalavimus dėl medžiagos spalvos. Vienasluoksnė stogo danga – tai ekonomiškas, greitas ir patogus sprendimas! Klojant galima naudoti automatinę suvirinimo įrangą. Terasoms naudojama danga, apatiniam sluoksniui įrengti - MIDA TECHNOELAST PV S5S. PAMATŲ IR ĮGILINTŲ KONSTRUKCIJŲ HIDROIZOLIACIJAI - MIDA TECHNOELAST PV S5S. Naudojamos kaip patikima ir ilgaamžė pamatų, rūsių ir kitų požeminių konstrukcijų hidroizoliacija. THERMAFLEX Vamzdyno izoliacijai naudojamas therma smart pro asortimentas. Šia technologija izoliuoti vamzdynai apsaugoti nuo kondensavimosi, pagerintas šiluminio laidumo koeficientas, produktai gaminami iš perdirbtų medžiagų. THERMAFLEX užtikrina saugų vamzdynų sistemos naudojimą. UAB TRAIDA Naudojami Suoliukai LP013 siekiant sukurti jaukias ir funkcionalias komplekso prieigas. Įrengiama treniruoklių sistema naudojant šiuos treniruoklius: 182

Treniruoklis SM101 Treniruoklis SM101-102 Treniruoklis SM103 Treniruoklis SM105 Treniruoklis SM106 Treniruoklis SM107 Treniruoklis SM108 Treniruoklis SM109 Treniruoklis SM114 Treniruoklis SM116 Treniruoklis SM125 Treniruoklis SM128 Treniruoklis SM129 Treniruoklis SM134 Treniruoklis SM135 VELUX Pagal specialų užsakymą gaminami Velux trys apvalūs stoglangiai su įmontuotais fotovoltiniais elementais.

12. Sumažinti planšetai 183

184

185

13. Literatūros ir paveikslų sąrašas. Knygos: •

Bendorienė, A., Bogušienė, V., Dagytė, E., Daržinskaitė, T., Grigas, G., Gudžinskas, Z., Jukna, F., Kinderys, A., Kurkulis, B., Kvietkauskas, V., Morkūnas, V., Mudėnienė, R., Skirmantas, P. 2004. Tarptautinių žodžių žodynas: Vilnius: Alma littera. 63, 123, 698 p.

•

Blažiūnas, G., Bučiūtė, N., Čaikauskas, G., Dičius, V., Kuncevičius, S., Markejevaitė, L., Mikštas, S., Palekas, R., Ziberkas, L. 2011. Pastatų tipologija. Pirmoji dalis: mokomoji knyga. (2-oji laida.) Vilnius: Technika. 177-199, 224-237 p.

•

Buxton, P. 2015. / Vertė: Banaitienė, N., Blažiūnas, G., Čaikauskas, G., Gabrėnas, A., Krūgelis, L., Lupeikis, K., Makutienė, D., Martinaitis, V., Mickaitis, M., Mikštas, M., Mozūriūnaitė, S., Navickienė, E., Nekrošius, L., Palekas, R., Petrušonis, V., Ruseckaitė, I., Skripkiūnas, G., Stauskis, G., Šukys, R., Valevičius, M. 2019. Metric Handbook: Planing and design data/ Architekto žinynas. Vilnius: Technika, 626-676 p.

•

Drėmaitė, M., Petrulis, V., Tutlytė, J. 2012. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. 185-203 p.

•

Keinys, S., Klimavičius, J., Paulauskas, J., Pikčilingis, J., Sližienė, N., Ulvydas, K., Vitkauskas, V. 2000. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 109, 794, 866 p.

•

Kruopytė, A., Ignalinoje…: nebaigtas gyvenimo ir mokyklos metraštis. Utenos spaustuvė, 1996. 133 p.

•

Le Corbusier, 1923./ Vertė: Galaunytė, A., Mikalauskaitė, N., 2019. Vers une architecture/ Architektūros link. Vilnius: Lapas. 8-15, 165 – 171 p.

Elektroninės knygos, leidiniai: •

Stonkus, S. 2016. Visuotinė Lietuvių Enciklopedija: Lietuvos sportas. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sportas-1/ ;

•

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENGVOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/maniezo-konkurso-darbai/

186

Teisės aktai: •

Lietuvos Respublikos Architektūros įstatymas: Lietuvos Respublikos Seimas. (Nuo 201706-19). Prieiga per internetą: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3658622050c911e78869ae36ddd5784f?jfwid=g0zrz4bb7 ;

•

Lietuvos Respublikos Sporto įstatymas: Lietuvos Respublikos Seimas. Suvestinė redakcija (nuo 2021-01-01). Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.23317

Straipsniai ir informacija internetinėse svetainėse: •

Balsys, R., (n.d.). Pirtis – XVI-XVII a. valstiečių „mažoji bažnyčia“. Prieiga per internetą: http://www.pirtiesbiciuliai.lt/Istorija/Kult-ra/Publikacijos-apie-pirt/Pirtis-XVI-XVII-avalstie-i-ma-oji-ba-ny-ia/ ;

•

Balwin, E., CopenHill: The Story of BIG's Iconic Waste-to-Energy Plant. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/925966/copenhill-the-story-of-bigs-iconic-waste-toenergy-plant;

•

(n. d.) Didžiausios Lietuvos arenos. Prieiga per internetą: http://www.topten.lt/didziausioslietuvos-arenos/

•

(n. d.) Cave of Swimmers, Egypt. Prieiga per internetą: https://africanrockart.britishmuseum.org/country/egypt/cave-of-swimmers/ ;

•

(n. d.) Fizinio aktyvumo situacija. Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/fizinio-aktyvumosituacija;

•

Galzigbahn, D., Basis Terminal Galzigbahn / Driendl Galzigbahn. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/400626/basis-terminal-galzigbahn-driendlgalzigbahn?ad_medium=gallery;

•

(n. d.) Holmenkollen Ski Jump. Prieiga per internetą: https://en.wikiarquitectura.com/building/holmenkollen-ski-jump/#;

•

Juknonytė, D. (2017). Profesionalus sportas – sveikatos sąskaita? Prieiga per internetą: http://www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt/2017/10/profesionalus-sportas-sveikatossaskaita/;

187

•

Lietuvos laisvosios rinkos institutas. (2019). Lietuvos savivaldybių indeksas. Prieiga per internetą: https://www.llri.lt/lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2019;

•

(2010) New Holmenkollen Beacon / JDS. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/67931/new-holmenkollen-beacon-jds;

•

Pintos, P., Nordic Ski Centre / Durisch + Nolli Architetti. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/932078/nordic-ski-centre-durisch-plus-nolli-architetti;

•

(n. d.) Pirčių istorija ir kilmė. Prieiga per internetą: https://sites.google.com/site/ievospirtys/home/pirciu-istorija;

•

Ruzginas, V., (n. d.) Įdomioji sporto istorija: kaip atsirado stadionai? Prieiga per internetą: https://www.ltok.lt/idomioji-sporto-istorija-kaip-atsirado-stadionai/ ;

•

(n. d.) Prehistoric Sites and Decorated Caves of the Vézère Valley. Prieiga per internetą: https://whc.unesco.org/en/list/85/;

•

(2015). Slidinėjimo centro Liepkalnyje projektą ketinama baigti iki 2016-ųjų vidurio. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/slidinejimo-centroliepkalnyje-projekta-ketinama-baigti-iki-2016-uju-vidurio-56-537794#_;

•

SP Architektų Grupė, (n. d.). Vilnius SPA - Anykščiai / SP Architektu Grupe. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/589699/vilnius-spa-anyksciai-sp-architektugrupe?ad_source=search&ad_medium=search_result_projects;

•

SP Architektų Grupė, (n. d.). Vilnius SPA - Anykščiai / SP Architektu Grupe. Prieiga per internetą: http://www.sp-architektai.com/spa-vilnius-anykiai ;

•

Trapikienė, G. (n. d.). SPA Vilnius – Anykščiai. Prieiga per internetą: http://archiforma.lt/?p=750 ;

•

Zumthor, P. (n. d.) The Therme Vals / Peter Zumthor. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/13358/the-therme-vals ;

•

Zumthor, P. (n. d.) The Thermas Vals. Prieiga per internetą: https://en.wikiarquitectura.com/building/thermas-vals/#

188

•

Žaromskytė, R. (n. d.) Sveikatingumas – būdas džiaugtis gyvenimu. Prieiga per internetą: https://lvjc.lt/straipsnis/sveikatingumas-budas-dziaugtis-gyvenimu/.

Kitos naudotos svetainės ir nuorodos: •

„BIG“ architektų biuro oficiali internetinė svetainė: (www.big.dk);

•

Ignalinos rajono savivaldybės oficiali internetinė svetainė: (https://www.ignalina.lt/);

•

Kultūros vertybių registras: (https://kvr.kpd.lt/);

•

Lietuvos statistikos departamento svetainė: (https://www.stat.gov.lt/en);

•

Olimpinių čempionų sąrašas: https://en.wikipedia.org/wiki/Lists_of_Olympic_medalists ;

•

Žemėlapių svetainė (www.regia.lt);

•

Žemėlapių svetainė (www.maps.lt);

•

Žemėlapių svetainė www.geoportal.lt)

Ignalinos krašto muziejaus pateikti informacijos šaltiniai: •

Čeponis, K., Budrių kaimas istorijos sūkuriuose. 2019-02-05

Lietuvos žiemos sporto centro pateiktos informacijos šaltiniai: •

Cicėnas, B., (n. d.) Lietuvos žiemos sporto centro vystymosi istorija. Lietuvos žiemos sporto centro informacinis fondas.

189

• Nume-

Šaltinis

Paveikslų sąrašas

Prieiga

ris

Projekto autoriaus sukurtos schemos ir nuotraukos

www.wikiwand.com

https://www.wikiwand.com/en/Cave_of_Swimmers

www.johnhendersontravel.

https://johnhendersontravel.com/the-baths-of-caracalla-but-

com

really-how-clean-were-the-ancient-romans/

www.ltok.lt

https://www.ltok.lt/idomioji-sporto-istorija-kaip-atsirado-

stadionai/ 5.

Apklausa, darbo autoriaus

https://www.facebook.com/photo?fbid=1464703370394002

atlikta socialiniame tinkle

&set=a.112323618965324

Facebook. 6.

www.big.dk

https://big.dk/#projects-arc

www.domusweb.it

10.

www.big.dk

https://big.dk/#projects-arc

11.

www.big.dk

https://big.dk/#projects-arc

12.

www.big.dk

https://big.dk/#projects-arc

13.

www.architravel.com

https://www.architravel.com/project/the-therme-vals/#jpcarousel-107951

14.

www.architravel.com

https://www.architravel.com/project/the-therme-vals/#jpcarousel-107951

15.

www.architravel.com

https://www.architravel.com/project/the-therme-vals/#jpcarousel-107951

16.

www.einnemee.files.wordp

www.einnemee.files.wordpress.com

ress.com 17. 190

www.einnemee.files.wordp

https://en.wikiarquitectura.com/building/thermas-vals/#

ress.com 18.

www.en.wikiarquitectura.c

https://en.wikiarquitectura.com/building/thermas-vals/#

om 19.

www.en.wikiarquitectura.c

https://en.wikiarquitectura.com/building/thermas-vals/#

om 20.

www.en.wikiarquitectura.c

https://en.wikiarquitectura.com/building/thermas-vals/#

om 21.

www.en.wikiarquitectura.c

https://en.wikiarquitectura.com/building/thermas-vals/#

om 22.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/13358/the-therme-vals

23.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/13358/the-therme-vals

24.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/13358/the-therme-vals

25.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/13358/the-therme-vals

26.

www.en.wikiarquitectura.com)

https://en.wikiarquitectura.com/building/holmenkoll en-ski-jump/#

27.

www.en.wikiarquitectura.com)

https://en.wikiarquitectura.com/building/holmenkoll en-ski-jump/#

28.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/67931/newholmenkollen-beacon-jds

29.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/67931/newholmenkollen-beacon-jds

30.

www.en.wikiarquitectura.com)

https://en.wikiarquitectura.com/building/holmenkoll en-ski-jump/#

31.

www.en.wikiarquitectura.com)

https://en.wikiarquitectura.com/building/holmenkoll en-ski-jump/#

32.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/589699/vilnius-spaanyksciai-sp-architektugrupe?ad_source=search&ad_medium=search_result_p rojects

33.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/589699/vilnius-spaanyksciai-sp-architektu-

191

grupe?ad_source=search&ad_medium=search_result_p rojects 33.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/589699/vilnius-spaanyksciai-sp-architektugrupe?ad_source=search&ad_medium=search_result_p rojects

34.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/589699/vilnius-spaanyksciai-sp-architektugrupe?ad_source=search&ad_medium=search_result_p rojects

35.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/589699/vilnius-spaanyksciai-sp-architektugrupe?ad_source=search&ad_medium=search_result_p rojects

36.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/589699/vilnius-spaanyksciai-sp-architektugrupe?ad_source=search&ad_medium=search_result_p rojects

37.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/589699/vilnius-spaanyksciai-sp-architektugrupe?ad_source=search&ad_medium=search_result_p rojects

38.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/589699/vilnius-spaanyksciai-sp-architektugrupe?ad_source=search&ad_medium=search_result_p

192

rojects

39.

www.archdaily.com

https://www.archdaily.com/589699/vilnius-spaanyksciai-sp-architektugrupe?ad_source=search&ad_medium=search_result_p rojects

40.

http://www.architektusajunga.lt/konk

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENG-

ursai/maniezo-konkurso-darbai/

VOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/m aniezo-konkurso-darbai/

41.

http://www.architektusajunga.lt/konk

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENG-

ursai/maniezo-konkurso-darbai/

VOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/m aniezo-konkurso-darbai/

42.

http://www.architektusajunga.lt/konk

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENG-

ursai/maniezo-konkurso-darbai/

VOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/m aniezo-konkurso-darbai/

193

43.

http://www.architektusajunga.lt/konk

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENG-

ursai/maniezo-konkurso-darbai/

VOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/m aniezo-konkurso-darbai/

44.

http://www.architektusajunga.lt/konk

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENG-

ursai/maniezo-konkurso-darbai/

VOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/m aniezo-konkurso-darbai/

45.

http://www.architektusajunga.lt/konk

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENG-

ursai/maniezo-konkurso-darbai/

VOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/m aniezo-konkurso-darbai/

46.

http://www.architektusajunga.lt/konk

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENG-

ursai/maniezo-konkurso-darbai/

VOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/m aniezo-konkurso-darbai/

194

47.

http://www.architektusajunga.lt/konk

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENG-

ursai/maniezo-konkurso-darbai/

VOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/m aniezo-konkurso-darbai/

48.

http://www.architektusajunga.lt/konk

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENG-

ursai/maniezo-konkurso-darbai/

VOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/m aniezo-konkurso-darbai/

49.

http://www.architektusajunga.lt/konk

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENG-

ursai/maniezo-konkurso-darbai/

VOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/m aniezo-konkurso-darbai/

50.

http://www.architektusajunga.lt/konk

Ambraso Architektų Biuras. 2020. LENG-

ursai/maniezo-konkurso-darbai/

VOSIOS ATLETIKOS MANIEŽO ŽIRMŪNŲ G. 1H, VILNIUJE PROJEKTO KONKURSAS: AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Prieiga per internetą: http://www.architektusajunga.lt/konkursai/m aniezo-konkurso-darbai/

195

50.

www.15min.lt

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/slidinejimocentro-liepkalnyje-projekta-ketinama-baigti-iki-2016-ujuvidurio-56-537794#_

51.

www.15min.lt

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/slidinejimocentro-liepkalnyje-projekta-ketinama-baigti-iki-2016-ujuvidurio-56-537794#_

52.

www.15min.lt

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/slidinejimocentro-liepkalnyje-projekta-ketinama-baigti-iki-2016-ujuvidurio-56-537794#_

53.

www.15min.lt

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/slidinejimocentro-liepkalnyje-projekta-ketinama-baigti-iki-2016-ujuvidurio-56-537794#_

54.

www.15min.lt

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/slidinejimocentro-liepkalnyje-projekta-ketinama-baigti-iki-2016-ujuvidurio-56-537794#_

55.

www.15min.lt

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/slidinejimocentro-liepkalnyje-projekta-ketinama-baigti-iki-2016-ujuvidurio-56-537794#_

56.

www.15min.lt

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/slidinejimocentro-liepkalnyje-projekta-ketinama-baigti-iki-2016-ujuvidurio-56-537794#_

56.

www.archdaily.com