Kretinga - Kretingos miesto želdynų tvarkymas

IŠMANUSIS MIESTAS 10

KRETINGOS MIESTO ŽELDYNŲ

TVARKYMAS

Integralaus ir darnaus kraštovaizdžio formavimo

Kretingos mieste projektas

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Projekto rengėjas/kūrybinė grupė: Jonas Abromas & Petras Grecevičius

Kretinga, 2024

Įvadas.

1. Projekto tikslas, uždaviniai, darbo sudėtis.

2. Darbo metodika, literatūros analizė.

3. Esamos būklės analizė ir vertinimas.

4. Teisinės bazės ir galiojančių reglamentų analizė.

5. Funkcinė, erdvinė ir architektūrinė idėja, darnios ir tvarios koncepcijos aprašymas Svarbiausi (bendrieji) Kretingos miesto želdynų tvarkymo sprendinių principai.

6. Ekologiniai poreikiai ir reikalavimai, stiprinantys teritorijos estetinį ir rekreacinį potencialą.

7. KAI KURIE ŽELDYNŲ TVARKYMO DETALIEJI SPRENDINIAI

8. Projekto partneriai.

9. Summary.

KOMENTARAS: Šiuo projektu dėl laiko ir išteklių stygiaus neįmanoma išspręsti visų Kretingos miesto želdynų tvarkymo problemų. Tai galimybė naujai pažvelgti į miesto želdynų funkcijas, integralumą, darnios sistemos sukūrimą rengiant detalų, socialiai ir ekonomiškai pagrįstą tvarkymo planą.

ĮVADAS

Prognozuoti ateitį, o ne bėgti iš paskos ir spręsti problemą!

TRUMPA PLANUOJAMOS TERITORIJOS CHARAKTERISTIKA

Vienas mažiausių Lietuvoje ir vienas įdomiausių ne tik Vakarų Lietuvoje, bet ir visoje respublikoje Kretingos rajonas pasižymi pozityviais bruožais, kurie iškart atkreipia dėmesį: Kretingos rajone viena didžiausių Klaipėdos apskrityje kultūrinių vertybių sankaupos vietų; Kretingos rajonas yra arti didžiųjų rekreacijos ir turizmo traukos centrų Vakarų Lietuvoje – Palangos kurorto, bei Klaipėdos miesto ir sietinas su šių teritorijų kompleksiniais daugialypiais ūkinės veiklos produktais, bei daro jiems įtaką, kaip užnugaris. Gamtiniai ištekliai, ypač kraštovaizdžiai ir vandens telkinių tinklas yra palankūs rekreacinės veiklos plėtrai. Per Kretingos rajoną eina istoriniai ir šiuolaikiniai tranzitiniai turizmo koridoriai. Kretingos rajono miesteliai sudaro savitą urbanistinį tinklą. Kretingos miesto urbanistinis savitumas sąlygotas urbanistinės struktūros paveldo išsaugojimu.

Miestas išsidėstęs rajono pietvakarių dalyje prie Vilniaus - Klaipėdos geležinkelio Į Kretingą sueina keliai iš Šiaulių, Palangos, Gargždų. Per Kretingą teka Akmenos upė. Kretingos miestas užima 1500 ha ploto teritoriją. Dėl savo turimų parkų ir kitų žaliųjų erdvių kiekio, kurie užima išties ne ir mažą miesto dalies plotą, Kretinga yra žalias miestas. Pagrindiniai miesto želdynų sistemos elementai sudaryti iš parkų, aikščių, žaliųjų jungčių, apsauginių želdinių, rekreaciniųvisuomeninių teritorijų bei rekreacinių vietovių su teminiais parkais. Šios želdynų teritorijos, bendro naudojimo erdvės bei rekreacinės vietovės į vieną sistemą apjungiamos žaliosiomis jungtimis, gatvėmis, dviračių ir pėsčiųjų takais.

1 pav. Kretingos miesto bendrasis planas, kurio sprendiniai įtakoja Želdynų sistemos formavimą

2 pav. Planuojama teritorija Kretingos miesto plane STRUCTUM projektui pasiūlyta teritorija

3 pav. Jau įrengtas Jauryklos parkas. http://kretingosturizmas.info/lt/lankytinosvietos/parkai-sodai/1410-jauryklos-parkas

Planavimo pagrindas

Kretingos mieste yra neatskiriama nuo upių, upelių ir tvenkinių sistemos. Akmenos upė su įtekančiais į ją upeliukais - Dupulčiu, Pastaunyku, Jaurykla ir yra tas žaliųjų plotų karkasas, apie kurį, apjungiant upelių slėnius ir šlaitus ir šalia įkurtus parkus, turime nepakartojamą bendramiestinių želdinių sistemą, kuri gražiai tarnauja tiek gyventojų poilsiui, tiek ir pėsčiųjų ir dviratininkų ryšiams tarp gyvenamų vietų, centro, visuomeninių objektų ir darboviečių. Esami želdynai papildyti įjungiant Jauryklos upelio slėnį, esamas žydų kapines ir miesto sportinį kompleksą iki želdinių, juosiančių esamus kolektyvinius sodus. Toliau miesto žalieji plotai pereina į miško parkų ir apsauginių želdinių sistemą, kuri susijungia su gamtiniu karkasu.

Projektuojami ir numatomi atlikti darbai turi atitikti 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.D1-209 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašo“ reikalavimus ir vėlesnius aprašo patikslinimus.

Siekiant sukurti patrauklią teritoriją gamtos pažinimui ir rekreacijai Kretingos miesto teritorijoje numatoma:

1. vadovautis gerąja tarptautine praktika;

2. remtis regiono kultūrinio kraštovaizdžio tradicija;

3. tęsti gerąsias Kretingos miesto želdynų tvarkymo tradicijas ir inciatyvas.

1. PROJEKTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, DARBO SUDĖTIS

Projektu siekiama spręsti vietovės ekologinės būklės problemą, nes teritorijoje yra saugomų augalų rūšių, kurių radaviečių plotai mažėja (šalmuotosios gegužraibės, vaistinio kietagrūdžio), taip pat saugomų nykstančių gyvūnų rūšių (didysis auksinukas, juodasis apolonas, griežlė, tulžys), taigi reikia pagerinti šių rūšių išlikimo sąlygas (pvz., kraštovaizdžio elementų, svarbių konkrečių rūšių migracijai, suformavimas ar atnaujinimas, esamų želdynų, želdinių grupių tvarkymas, želdinių sveikumo išsaugojimas). Taip pat reikalinga gerinti kraštovaizdžio vertybių būklę, įskaitant estetinės vietovės būklės gerinimą, atveriant vaizdingas Akmenos upės pakrantes Kretingos miesto gyventojams Tuo pačiu būtina sudaryti galimybę visuomenei pažinti ir naudoti kraštovaizdį, pateikti informaciją apie vertybes vietovėje.

Pagrindiniai želdynų tvarkymo uždaviniai nagrinėjamoje teritorijoje yra:

1. Akmenos upės krantinių Kretingos mieste rekreacinės funkcijos sustiprinimas; 2. Gamtinės aplinkos išryškinimas, užtikrinant ekologiškai svarbios vietovės apsaugą. Siekiant išsaugoti teritorijos vertybes, veiklos uždaviniams įgyvendinti bus vykdomos tokiais būdais, kad nebūtų bloginamos fizinės rekreacinės kraštovaizdžio savybės, nebūtų naikinamas kraštovaizdžio estetinis potencialas, tvarkomoje teritorijoje nebus statomi su rekreacija nesusiję pastatai ir įrenginiai, bus formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra, išsaugant gamtinę aplinką, natūralų kraštovaizdį. Planuojami įrengti tik pėsčiųjų ir dviračių eismui skirti takai, iš kurių daugiausia bus gruntinė danga. Šiuo projektu pateikiami konceptualūs sprendiniai, t.y. savotiška teritorijos erdvinio planavimo vizija. Detalesni kraštovaizdžio tyrimai teritorijoje turi būti atliekami vykdant detalius atskirų segmentų projektus. O taip pat ir nustatyti priemones, skirtas išsaugoti teritorijos gamtines bei kultūrines vertybes

2. DARBO METODIKA, LITERATŪROS ANALIZĖ

Projekto tikslams pasiekti naudojamas sisteminės analizės metodas. Atlikti vizualiniai ir kameraliniai teritorijos esamos būklės tyrimai ir panaudojimo rekreacijai galimybių vertinimas. Įvertinta teritorijos insoliacija, želdinių tipas ir būklė, mikroklimato charakteris. Nustatant atskirų teritorijos vietovių tinkamumą atitinkamoms rekreacinėms veikloms, vertintas reljefas, gruntinio ir paviršinio vandenų lygis, užmirkimas. Naujos veiklos planuotos naudojant originalią modeliavimo metodiką (3 pav.).

4 pav. Rekreacinių veiklų miesto želdynuose scenarijų modeliavimo metodinės schemos (Grecevičius, 1997)

Nustatant rekreacinių veiklų prioritetus, analizuotos visos Kretingos miesto viešosios erdvės, jų plėtros potencialas, bendruoju planu numatyti sprendiniai. Atkreiptas dėmesys į miesto intelektualųjį potencialą, baltų kultūrą puoselėjančius menininkus, kurie gali būti geru pagrindu miesto kultūrinio kraštovaizdžio identiteto stiprinimui.

3. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR VERTINIMAS

Kretingos miesto želdynų teritorija šiuo metu tik dalinai pritaikyta gyventojų poilsio, rekreaciniams poreikiams – trūksta didesnės vertės sumedėjusių augalų, poilsio aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų, neišnaudojamas vaizdingų Akmenos upės pakrančių potencialas. Esamos būklės tyrimas parodė, kad dabartinis teritorijos naudojimas, ekologinė būklė žmonių gyvenimo kokybei nėra palanki. Daugiaaukščių gyvenamųjų namų kiemuose ir prieigose gausu stichiškai išmintų takų, degraduotų plotų. Todėl pirmiausia teritorijos naudojimo koncepcija orientuojama į miesto želdynų praturtinimą gausesniu vietinės augalijos asortimentu, ekologinės būklės pagerinimą ir ilgalaikį stabilumą. Tuo pačiu pagerinamos gyventojų rekreacijos sąlygos. Kadangi šių tikslų pasiekti vien elementariomis teritorijos sanitarinio valymo priemonėmis neužtenka, siūlomas visas kompleksas kraštovaizdžio sisteminio formavimo priemonių. Atsižvelgiant į tai kad miesto turimų lėšų kiekis ribotas, siūlome priemones paskirstyti etapais. Prioritetiniu projekto elementu turėtų būti želdynų sistemos detalaus plano parengimas.

Želdynų pobūdis ir būklė

Gyvenamosios ir rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų teritorijose tvarkymą lemia numatytų rekreacinių funkcijų poreikis. Turi būti užtikrinamas šių teritorijų prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sąlygos, negalima bloginti fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių, galima formuoti tik minimalią rekreacinę infrastruktūrą, išsaugant gamtinę aplinką, natūralų kraštovaizdį.

Šiuo metu nagrinėjama želdynų teritorija Kretingos miesto ribose yra praradusi natūralią kraštovaizdžio struktūrą, neužtikrinamas ekologinės sistemos vientisumas, teritorija nepritaikyta poilsiui ir laisvalaikio praleidimui, neišnaudojamas Akmenos upės rekreacinis potencialas. Rekreacijai pritaikyta Kretingos miesto želdynų teritorija padėtų spręsti ir įvairias socialines–ekonomines problemas: padidintų vietovės patrauklumą gyventi ir kurti verslą, skatintų bendruomeniškumą ir mažintų socialinę atskirtį, mažintų visuomenės sveikatos sutrikimų apimtis.

Ekologinė vietovės svarba

Miestą kertanti Akmenos upė yra svarbus gamtinio karkaso elementas. Ypatingai svarbus ir Tenžės upės slėnis supantis miestą iš vakarų. Visi smulkieji upeliai įtaka į Akmenos upę iš rytų savotiškai padedantys švaraus oro srautams patekti į miesto centrinę dalį.

Vietovės kraštovaizdžio vertybės

Vizualinių teritorijos tyrimų metu nustatyta, kad Kretingos miesto želdynų vaizdai neįspūdingi, labai menkai veikia lankytojus. Rekreaciniam naudojimui tinkami tik Jauryklos ir Padvarių parkai. Žmonių priėjimas prie Akmenos upės vandens labai ribotas. Savaiminiai krantų želdiniai vietomis dengia vaizdus į upės vandenis. Vietomis patogiausių pėsčiųjų takų jungčių įrengimą apriboja privatūs sklypai.

4. TEISINĖS BAZĖS IR GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ ANALIZĖ

Teisės aktai reglamentuojantys projektuojamas veiklas planuojamoje teritorijoje:

 Europos kraštovaizdžio konvencija.

 Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacijos CM/Rec (2008 m. vasario 6 d.) 3 dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių.

 Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas

 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-19 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-209.

 Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015−2020 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015−2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“.

 Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktai:

 Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1719 „Dėl Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.



Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-62 „Dėl Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento patvirtinimo“.

 Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 „Dėl Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

 Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673.

 Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“.

 Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktai.

 Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

 Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo“.

 Gamtinio karkaso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 „Dėl Gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“.

 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“.

 Kretingos miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai. 2008 m.

 Bendrųjų buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, kuriuose pateikiamos būtinos rūšių apsaugos priemonės, reglamentuota blogėjimo ir rūšių reikšmingo trikdymo prevencija.

 Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038.

 Rekomendacijų paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašui, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. AV-83; 22);

 Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433.

 Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352.

5. FUNKCINĖ, ERDVINĖ IR ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA. ATSKIRŲJŲ

ŽELDYNŲ TVARKYMO ZONOS

Svarbiausi (bendrieji) Kretingos miesto želdynų tvarkymo sprendinių principai:

1. Partnerystės, lygių galimybių principu vadovaujamasi siekiant mažinti socialinius ir estetinius skirtumus tarp miesto centro, gyvenamųjų kvartalų ir priemiestinės teritorijų želdynų;

2. Atsakomybės principu vadovaujamasi siekiant mažinti neigiamą pagrindinių ūkio šakų poveikį miesto aplinkai želdinių pagalba;

3. Ekologinio efektyvumo principu vadovaujamasi siekiant efektyviau naudoti gamtos išteklius.

4. Lankstumo principu vadovaujantis plėtros prioritetai, tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės turi būti derinami ir tikslinami atsižvelgiant į sparčiai kintančias miesto išorės ir vidaus sąlygas;

5. Subalansuotos plėtros ir nuoseklios raidos principu vadovaujamasi siekiant saugoti kraštovaizdžio, biologinę įvairovę, kultūros vertybes. Želdynų transformacijos turi būti nuoseklios ir neturi mažinti jų vertės bei naikinti vertės požymių.

Miesto teritorijoje išskiriami želdynų tipai:

1. Intensyvaus masinio lankymo;

2. Ekstensyvaus lankymo;

3. Riboto (epizodinio) lankymo;

Projektu siekiama sukurti savito kultūrinio kraštovaizdžio miesto želdynų sistemą.

Formuojama trijų žaliųjų reprezentacinių židinių sistema, kuri apjungiama apjungiama tarpusavyje žaliaisiais koridoriais. Trasos tarp židinių užpildomos savitais terpės elementais.

Siūloma rekreacinių takų sistema palei Akmenos/Dangės upės rytinį ir vakarinį krantus, numatomi nusileidimai prie upės, poilsio/apžvalgos aikštelės prie vandens. Upės šlaitų želdiniai tvarkomi landšaftinio kirtimo metodu, atveriant gražiausius, dabar nematomus vaizdus.

Siūlome formuoti tris tematiniai želdynų ir rekreacinių paslaugų žaliose erdvėse židinius.

5 pav Kretingos miesto želdynų sistemos modelis:A, B, C – formuojami tematiniai želdynų ir rekreacinių paslaugų žaliose erdvėse židiniai ( A – Padvarių mazgas; B – Dupulčio mazgas; C –Jauryklos mazgas); Akmenos upės žaliasis migracinis koridorius; priemiestinių želdynų žaliasis žiedas; Tenžės slėnio ekologinis koridorius; Plungės – Palangos žalioji trasa; Kretingos – Klaipėdos žalioji trasa;

Miesto želdynuose vyrauja baltų kultūros ženklai! Visoje šiaurinėje trasoje išdėstomi tematiniai baltų kultūrą atspindintys įrenginiai, nuosekliai įjungiant pietinėje pusėje esančius kultūros paveldo objektus.

6 pav. Veiklų organizavimo įrangos analogai

6. EKOLOGINIAI POREIKIAI IR REIKALAVIMAI, STIPRINANTYS

TERITORIJOS ESTETINĮ IR REKREACINĮ POTENCIALĄ

Ekologinės būklės gerinimo priemonėmis siekiama:

 Pagerinti rūšių išlikimo sąlygas (retų rūšių, vietinės augalijos ir gyvūnijos saugojimas, invazinių rūšių naikinimas, kraštovaizdžio elementų, svarbių konkrečių rūšių migracijai, suformavimas ar atnaujinimas, esamų želdynų, želdinių grupių tvarkymas, želdinių sveikumo išsaugojimas.

Teritorijoje esančių gamtinio karkaso teritorijų želdiniai turėtų būti gausinami didinant gamtinės aplinkos ekologinį, rekreacinį pilnavertiškumą ir estetinį patrauklumą. Ypatingas dėmesys skiriamas apsauginės ir ekologinės paskirties želdynų formavimui

Želdynų tvarkymo sprendiniai turi būti pagrįsti žiniomis apie teritoriją, įvertinantys ekologinius poreikius ir reikalavimus, stiprinantys estetinį potencialą, ekonomiškai racionalūs, atspindintys vietovės svarbą urbanizuotos teritorijos erdvinėje struktūroje; suformuluojami pasiūlymai, sudarantys sąlygas visuomenei pažinti ir geriau suprasti vietovės gamtinę ir kultūrinę vertę; naudoti teritoriją gamtosauginio švietimo propagavimui.

7 pav. Siūlomi kai kurie rekreacinės įrangos elementai

Miesto želdynų tvarkymas turėtų būti vykdomas laikantis tokių principų:

Prieinamumas ir supratimas. Kultūros paveldo interpretavimo paskirtis – padėti suprasti kultūros paveldo ženklų vertę, skatinti visuomenę suvokti, jog juos reikia saugoti ir įsitraukti į tokią veiklą. Informacijos šaltiniai. Interpretuojamo ir įvairiems visuomenės sluoksniams pristatomo kultūros paveldo reikšmė, nustatoma remiantis moksliniais, taikomaisiais tyrimais arba gyva kultūrine tradicija, turi būti aiškiai apibrėžta ir kruopščiai dokumentuojama.

Dėmesys aplinkai ir kontekstui. Želdynų vertingumo interpretavimas ir pristatymas turėtų skatinti materialiųjų ir nematerialiųjų verčių apsaugą jų natūralioje aplinkoje, kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose.

Autentiškumo išsaugojimas. Pagarba kultūros vietovių autentiškumui reiškiama atskleidžiant jų istorinio audinio reikšmę ir kultūrines vertybes, saugojant jas nuo neigiamo ardančios interpretuojamosios infrastruktūros poveikio, lankytojų spaudimo, netikslaus arba nepriimtino interpretavimo.

Tvarumo principas. Baltų kultūros paveldo interpretavimas ir pristatymas turi prisidėti prie Kretingos miesto ir regiono kultūrinio identiteto stiprinimo, skatinant visuomenės supratimą ir dalyvavimą Ventos slėnio rekreacinio komplekso kūrimo ir priežiūros darbuose.

7. KAI KURIE ŽELDYNŲ FORMAVIMO

IR TVARKYMO SPRENDINIAI

Gamtinio kraštovaizdžio apsauga. Želdinių tvarkymo sprendiniai

Svarbu išlaikyti teritorijos natūralumą, išsaugoti ir sudaryti sąlygas šioje teritorijoje paukščių buveinėms.

Išsaugoti ir tinkamai tvarkyti esamus geros būklės želdinius jų augimo vietose, prioritetą teikiant jau susiformavusių augalų priežiūrai, atnaujinimui, o ne naujų kūrimui.

Pagrindinės taikomos tvarkymo priemonės – genėjimas ir brandžių medžių apsauga.

Šalinti žuvusius, pavojingai takų trasose, prie gatvių, pasvirusius, ligų ir kenkėjų, puvinio stipriai pažeistus medžius. Esamus želdinius saugoti, iš jau esamų želdinių formuoti želdinių juostas, giraites, kurti žaliuosius vizualinius koridorius

7.1.Pav. Pomedžio sprendimai – krūmai, gėlės, žolės

7.2. Pav. Ekologiškas parkingo įrengimas

7.3. Pav. Daugiabučių kiemo tvarkymo fragmentas

7.4. Pav. Lietaus sodų kiemuose įrengimas. Lietaus vandens surinkimas ir naudojimas želdinių maitinimui.

7.5. Pav. Daržovių sodo įrengimas mokyklų teritorijose

7.6. Pav. Plaukiančių gėlynų įrengimas

7.7. pav. Teritorijoje esantys pažeisti, smarkiai pasvirę ir mažai gyvybingi medžiai pašalinami

Medžių genėjimo darbai atliekami ne tik siekiant pagerinti jų estetinę būklę, bet ir siekiant apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų. Lajų retinimas atliekamas išsaugant aukščiausias šakas ir viršūnę. Galima išskirti šiuos pagrindinius genėjimo tikslus: Pašalinti sausas, ligotas šakas; pakelti lają, kai palaipsniui nuo stiebo apačios išpjaunamos apatinės šakos; viršūnių pažeminimas, kai medžiai trukdo elektros laidams, ryšių oro linijoms, nudžiūvusi viršūnė. Geriausia genėti anksti pavasarį, kai augalas dar ramybės būsenos – tai pagrindinis genėjimas (kovo pradžioje), papildomas genėjimas galimas liepą.

Brandžių medžių apsauga – tai savo brandą pasiekusių medžių priežiūra ir saugojimas siekiant, pailginti jų gyvavimo amžių, skatinti jų gyvybingumą. Brandūs ir seni medžiai ne tik kultūros dalis, jie taip pat yra ir įvairios gyvūnijos buveinės. Atliekant įrengimo ir aplinkos tvarkymo darbus būtina apsaugoti medžių kamienus apjuosiant juos medine konstrukcija, suspaustą gruntą aplink medžių šaknis pakeičiant nauju arba augalo šaknis aeruoti, gerinant dirvožemio struktūrą ir kokybę.

Rekomenduojama augmenija:

Raudonasis ąžuolas

Raudonoji sedula.

Žilakrūmis.

Sidabrinis klevas

Tridyglė gledičija

Trapusis gluosnis.

Šeivamedis. Putinas

Vienapiestė gudobelė

Kanadinis cercis.

Šermukšniai, pvz. ,Dodong.

Dyglialapė mahonija

Juodoji pušis, Serbinė eglė ir kt.

Kalninis serbentas.

Japoninis puošmedis (nukritę lapai kvepia karamele).

Teritorijos darnaus rekreacinio naudojimo sprendiniai

Takai ir kiti aplinkos elementai želdynuose projektuojami taikant universaliojo dizaino principus, t.y. patogu ir saugu turi būti visiems teritorijos naudotojams.

Vietovės gamtinės ir kultūrinės vertės pažinimo sprendiniai. Teritorijos gamtosauginio švietimo propagavimo sprendiniai:

Vietovės gamtinės vertybės pristatomos žiniasklaidos priemonėmis ir informacinių stendų pagalba. Stenduose visuomenei pažinti ir geriau suprasti vietovės gamtinę ir kultūrinę vertę, naudoti teritoriją gamtosauginio švietimo, gamtos ir kultūros paveldo propagavimui.

- įkarpoje pavaizduojama, kaip teritorija jungiasi su tvarkomos teritorijos gretimybėje esančiais želdiniais, želdynais, takų sistemomis ir pan.

Įvertinami kiti specialieji reikalavimai kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose veiklos įgyvendinimui, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metais veiksmų plano patvirtinimo“ 3 priede.

Atliekų tvarkymas:

Poilsio aikštelėse prie pėsčiųjų tako pastatomos šiukšliadėžės.

Teritorijos tvarkymo metu susidariusios atliekos išvežamos specialaus transporto priemonėmis.

Kraštovaizdžio estetinio vertingumo (potencialo) pagerinimo sprendiniai: Atveriami vizualiniai ryšiai tarp atskirų svarbių kraštovaizdžio komponenčių, įrengiamos poilsio aikštelės, nuo kurių atsiveria panoraminiai vaizdai.

Visuomenės informavimas užtikrinamas informacinio stendo pagalba.

Smulkieji kraštovaizdžio architektūros objektai projektuojami pagal vieningą šiuolaikišką išgrynintų formų stilių.

Teritorijos prieigose pastatomi informaciniai stendai, kuriuose pristatomos vertybės: saugomos paukščių rūšys, smulkioji fauna, Akmenos upėje sutinkamos žuvys, kraštovaizdžio vertybės, retesnės augalų rūšys. Visuose stenduose pateikiamos teritorijos lankymo taisyklės.

Rekomenduojamos rengti želdynų tyrimų programos, rekreacinio naudojimo darnios plėtros ir ekologinio stabilumo planai

Siekiant užtikrinti projekto įgyvendintų sprendinių ilgalaikį stabilumą ateityje turi būti rengiamos priemonės, projektai. Rekomenduojamas toks Kretingos miesto želdynų aktyvios priežiūros vystymo priemonių eiliškumas:

1. Naujų želdynų teritorijų įsisavinimo prioritetinių darbų pagrindimas ir projekto parengimas.

2. Pėsčiųjų ryšių abipus Akmenos upės planas.

3. Rekreacinės infrastruktūros darnios plėtros programa.

4. Gyvenamųjų teritorijų žaliojo modernizavimo strategija

5. Lietaus ir gruntinio vandens racionalaus panaudojimo įrengiant ekologinius lietaus tvenkinius, tvarkant lietaus vandens surinkimą ir panaudojimą. Planus rengti turi tik kvalifikuoti kraštovaizdžio architektai.

Plano galimų sprendinių poveikio aplinkai vertinimas

Poveikis teritorijos gamtiniam karkasui:

 vykdant teritorijos tvarkymo darbus, ypatingas dėmesys skiriamas svarbiausių miesto gamtinio karkaso (Akmenos upės) migracinio koridoriaus vertybių išsaugojimui, pažeistų ruožų atstatymui, tiksliniam savito kraštovaizdžio ir rekreacijos koridoriaus suformavimui; tai ne tik užtikrins gamtinio karkaso stabilumą bet ir žymiai pagerins miestiečių gyvenimo ilgalaikę kokybę.

Poveikis kraštovaizdžiui:

 sprendinių realizavimas pakels Kretingos miesto kraštovaizdžio indeksą, padidins lankytojų srautus; išplėtota želdynų infrastruktūra pagerins ir tiesioginės gyventojų ir rekreantų bei lankytojų aplinkos, ir viso miesto aplinkos biologines – higienines, rekreacines, bei estetines savybes, mažins akustinės ir oro taršos diskomforto zonas, skatindama gyventojų mobilumą keliaujant pėsčiomis ir dviračiais;

Poveikis Kretingos miesto rekreacinei sistemai:

 prioritetine veikla Kretingos miesto ir jo prieigose esančių želdynų sistemos suformavimas bei rekreacinės, dviračių, pėsčiųjų takų tinklo sukūrimas teigiamai paveiks miestiečių rekreacijos galimybes;

 piligriminio turizmo plėtra;

 dviračių turizmo infrastruktūros plėtra.

 Rekreacinės jungtys su gretimomis teritorijomis (Palanga, Plunge, Klaipėda, Gargždais, Skuodu,...).

Poveikis aplinkos apsaugos kokybei:

 sprendiniai palei vandens telkinius suformuoti atsparius poveikiui, taršai bei gebančius taršą absorbuoti želdinius ir vejas, numatytus specialiajame želdynų plane ir tiksliai nustatyti vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų ribas, nustatant tikslius kiekvienos teritorijos reglamentus teigiamai paveiks vandens kokybę atviruose telkiniuose;

 sprendinys kuriuo siūloma suformuoti Akmenos upės krantosaugos infrastruktūrą, leidžiančią užtikrinti krantų stabilumą bei antropogeninio poveikio stabilizavimą, turi iš esmės pagerinti svarbiausios upės reikšmę miestui.

APIBENDRINIMAS

 Želdynų (kraštovaizdžio architektūros) patirtimi žmonija naudojosi nuo seniausių laikų. Tokia patirtis padeda išvengti klaidų ir priimti geriausius sprendimus. Užsienio šalyse įgyvendintų projektų patirtis Lietuvoje turėtų būti naudojama atsižvelgiant į vietos tradicijas. Aklas madų vaikymasis niekada neduoda gero rezultato.

 Lietuvoje pasaulinės patirties sklaida ypatingai raiški dvarų kultūroje. Pastaruoju metu dažnai aklai naudojami užsienio kompanijų produktai, kurie niveliuoja aplinką. Kai kurie Kretingos dvaro parko sprendimai gali būti naudojami tvarkant kitus miesto želdynus.

 Želdynų formavimo tendencijos betarpiškai įtakojamos architektūros ir urbanistikos procesų, techninės revoliucijos rezultatų, klimato kaitos ir darnaus aplinkos naudojimo tikslų.

 Kretingos miesto želdynų sistemos ir jos dalių tvarkymo koncepcijos turi remtis ilgalaikės ateities prognozės matymu, o ne tik praeities problemų sprendimais. Želdynų tvarkymas neturėtų būti savitikslis, o orientuotas į kokybiškos gyvenimo aplinkos suformavimui.

 Centrinėje aikštėje vykdomą gėlynų tradiciją integruoti gyvenamuosiuose kvartaluose. Užtikrinti jų dekoratyvumą bei estetiškumą visais metų laikais.

POTENCIALŪS PROJEKTO PARTNERIAI

Projekto partnerių pasirinkimas priklausys nuo detalių sprendinių parengus techninius projektus. Čia pateikiamas preliminarus orientacinis pasirinkimas.

1 lentelė

Projekto partneris Įrenginys/ statinys

Bipa Lauko amfiteatras.

Multifunkcinės žaidimų aikštelės

Vieta/ paslaugų židinys

Rekreacinių paslaugų židiniai žaliosiose erdvėse

Naudojamas produktas ar paslauga

Multifunkcinės žaidimų aikštelės

UAB "BY & N" Centrinė aikštė, Lurdas Rekreacinių paslaugų židiniai žaliosiose erdvėse

Schomburg Baltic Stacionarūs sanmazgai. Rekreacinių paslaugų židiniai žaliosiose erdvėse

UAB „Eternit Baltic“ Amfiteatras Rekreacinių paslaugų židiniai žaliosiose erdvėse

LED dekoratyvinis apšvietims

Pastabos

Hidroizoliacija, grindų dangos

Stogo danga

Barema Rytai Pavėsinės. Poilsio aikštelės.

Betono mozaika Poilsio aikštelės, amfiteatras, treniruoklių aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės

ARTECHNIKA 1-7 rekreacinių paslaugų židiniai.

Rekreacinių paslaugų židiniai žaliosiose erdvėse

Rekreacinių paslaugų židiniai žaliosiose erdvėse

Rekreacinių paslaugų židiniai žaliosiose erdvėse

Žaliuzės, saulės kontrolės. apsaugos nuo saulės sistemos

Betono gaminiai poilsio aikštelėms, lauko laiptams, pažintiniam pakeltam takui,...

Apsaugos nuo vandalizmo sprendimai, teritorijos lankytojų saugos sistema.

Eco Domino Išmatavimai: 333x333x110 (mm)

Baumit Lauko amfiteatro scena. Stacionarūs sanmazgai. Pavėsinės.

Percussion Play Baltics Vaikų žaidimų aikštelės. Sporto aikštelės. Takai.

BOLLE

Modulor Vaikų žaidimų aikštelės. Sporto aikštelės.

Kai kurie naudoti šaltiniai

Pagal techninių projektų specifikacijas.

Rekreacinių paslaugų židiniai žaliosiose erdvėse

Statybinės medžiagos pagal objektų technines specifikacijas.

Lauko muzikos instrumentai, treniruokliai, vaikų žaidimų įranga

Suolai, smulkiosios architektūros objektai.

Modulinių medinių rekreacinės įrangos elementų gamyba.

Klaipėdos apskrities susisiekimo sistema. Valstybiniai automobilių keliai. Transporto ir kelių tyrimų institutas. A. Domantas. Kaunas, 1999 (rankraštis).

Klaipėdos apskrities pasirengimo potvyniams ilgalaikė programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimas Nr. 897.

Klaipėdos regiono plėtros planas 2004-2006 metams. Klaipėda, 2003

Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, LR Ūkio ministerija. Vilnius, 2002

2002-2015 metų LR valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa, VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas. Kaunas, 2001

Lietuvos Respublikos bendrasis planas. UAB „Urbanistika“, 2020

Vakarų Lietuva 2020. Klaipėdos apskrities bendrasis planas. 2001

Klaipėdos apskrities bendrojo plano Koncepcija. „Atkulos projektai“ 2006

Ekogeologinių rekomendacijų žemėlapis. Lietuvos geologijos tarnyba

SUMMARY

The goal of the project is to improve the condition of the city's greenery (landscape) values, including the improvement of the aesthetic condition of the area, by opening the picturesque banks of the Akmena River to the residents of the city of Kretinga. At the same time, it is necessary to make it possible for the public to get to know and use the landscape, to provide information about the values in the area.

The main tasks of managing greenery in the considered area are:

1. Strengthening of the recreational function of Akmenas river embankments in the city of Kretinga; 2. Highlighting the natural environment, ensuring the protection of an ecologically important area. In order to preserve the values of the territory, activities to implement the tasks will be carried out in such a way that the physical recreational features of the landscape are not degraded, the aesthetic potential of the landscape is not destroyed, buildings and facilities not related to recreation will not be built in the managed territory, only minimal recreational infrastructure will be formed, preserving the natural environment, natural landscape. It is planned to install paths for pedestrian and bicycle traffic only, most of which will be unpaved.

This project presents conceptual solutions, i.e. a kind of vision of spatial planning of the territory. More detailed studies of the landscape in the territory must be carried out in the implementation of detailed projects of individual segments. And also to determine measures to preserve the natural and cultural values of the territory.

In order to create an attractive area for nature exploration and recreation in the territory of the city of Kretinga, the following is planned:

1. follow good international practice;

2. to rely on the tradition of the cultural landscape of the region;

3. to continue the good traditions and initiatives of Kretinga city green management.

Specific solutions for the formation and management of greenery in the planned territory are influenced by:

• Existing condition of greenery.

• Natural framework protection requirements.

• Residents' needs for recreational services in open green spaces.

• The need to strengthen the cultural identity of the area.

• The peculiarity and uniqueness of the natural and cultural landscape of the city of Kretinga.

It is necessary to include local communities in the process of planning and management of urban greenery (an analogue of Jauryklos community), to use the intellectual potential of the city for discussion.

Every green area of the city is managed in a planned manner, renovating public spaces, planting new decorative plants, paying attention to the appearance, quality, and aesthetics of the planted greenery. Particular attention is paid to the harmony of the formation of greenery in the territories of multi-apartment residential houses, and to the increase of the recreational value of the yards. During the development of the green system, short-term rest areas with all relevant infrastructure are planned - info stands, benches, bike racks, trash cans, toilets, etc. Rest areas are chosen in the most expressive, attractive places, in order to achieve aesthetic, psychological and intellectual satisfaction of the visitors.

The information stands provide information about the territory, its valid rules, natural values and characteristics, and introduce living objects of natural nature to be protected.

In places, natural accesses to the water of rivers and ponds are opened (i.e. grass 1-2 m in diameter

is constantly cut in the same places, like a green corridor to the water).

The natural diversity of vegetation is maintained and increased. Diseased, damaged and inferior plants are removed. The territory is complemented by a variety of evergreen plants and conifers, slow-growing shrubs.

Occasional tree planting groves are being formed in the southern area of Plungė road between the LIDL PC and the old waterworks tower.

A strip of trees/shrubs is installed to visually isolate the railway crossing the city.

Solutions for improving the ecological condition of greenery and the environment

Specific solutions for the formation of the natural framework in the territory by locating the territories of the natural framework in the planned territory of the city of Kretinga, following the model of the natural framework approved in the general plan of the city of Kretinga, establishing new structures of the natural framework - elements of the natural framework of local importance, which could not be evaluated in the city-level general plan due to the smallness of the scale.

During the preparation of this project, the following ecological protection zones were evaluated:

1. Coastal protection of surface water bodies of the city is regulated by special plans for establishing coastal protection belts and zones of surface water bodies.

2. Physical protection – physical protection zones of engineering networks and other infrastructure objects.

3. Sanitary protection - sanitary protection zones of industrial and communal objects, farm and infrastructure objects.