STRUCTUM 2024 Balandis

Būtent dėl to matome pasaulį ne juodą ir baltą.

Celerie Kemble

Susipažinkite su mūsų

naujuoju šilumos siurbliu

„EHS Mono R290

Atraskite dar vieną produktą komfortui namuose sukurti

Pristatome naujausią „Samsung“ EHS šilumos siurblių gamą. „EHS Mono R290“ – tai šildymo sprendinys komfortiškam namų mikroklimatui palaikyti. Šie šilumos siurbliai gali būti 5, 8, 12 ir 16 kW galios. „EHS Mono R290“ šaltnešio R290 globalaus atšilimo potencialo (GWP) skaičius, palyginti su kitų šilumos siurblių šaltnešiais, yra mažesnis – tik 3. Kartu su žemo GWP skaičiaus šaltnešiu šilumos siurblys „EHS Mono R290“ gali užtikrinti šildymo tikslams tiekiamą termofikato temperatūrą iki 75 °C*. Ši šildymo sistema tinkama ir naujos statybos, ir renovuotuose pastatuose.

* Termofikato temperatūra pasiekiama, kai lauko temperatūra yra -10–35 °C. Galutinis rezultatas gali skirtis priklausomai nuo naudojimo sąlygų.

samsung-climatesolutions.com

Vėsu. Visur „WindFree™ “ . Jokių šaltų oro gūsių.

„WindFree™“ technologija vėsina orą be nemalonių šalto oro gūsių*. Išmanusis dirbtinis intelektas analizuoja, kaip naudojatės savo namų aplinka, ir pritaiko mikroklimatą bet kuriame kambaryje**. Taip sukuriama tobula patalpų aplinka, kurioje jausitės komfortiškai.

** Sieninis oro kondicionierius „WindFree™“ su funkcija „AI Auto Comfort“ gali analizuoti jūsų namų oro sąlygas ir naudojimo įpročius, o tada automatiškai sureguliuoti temperatūrą. Reikia „Wi-Fi“ ryšio ir programėlės „SmartThings“ paskyros. samsung-climatesolutions.com

* ASHRAE (angl. TheAmerican Societyof Heating, Refrigerating, andAir-Conditioning Engineers – Amerikos šildymo, šaldymo ir oro kondicionavimo inžinierių draugija) „ramų orą“ apibrėžia kaip oro sroves, judančias mažesniu nei 0,15 m/s greičiu, be šalto skersvėjo.

Perspausdinti

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

VYR. REDAKTORĖ Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt

VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

TEKSTŲ AUTORĖS Neda Žvybienė Rosita Rastauskienė Violeta Bartaškaitė Akvilė Lesauskaitė-Hu Eva Kovas Vaiva Didžiulytė

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Adobe stock Unsplash Getty Images Freepick

PARDAVIMŲ VADOVĖ

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

„STRUCTUM“ PROJEKTŲ KALBOS REDAKTORĖ Sandra Balžekaitė

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2024

© STRUCTUM, 2024

VANDUO PRIIMA DRĄSIUS

ARCHITEKTŪROS STUDIJOS MAST DIREKTORIUS IR

BENDRAKŪRIS MARSHALLAS BLECHERIS , DANIJOJE ŠAKNIS ĮLEIDĘS JAUNAS AUSTRALŲ

ARCHITEKTAS, SUSITELKĖ Į MODERNIUS, APLINKĄ

TAUSOJANČIUS STATINIUS ANT VANDENS. ŠIANDIEN JO

VADOVAUJAMA STUDIJA VISAME PASAULYJE GARSĖJA

ĮSPŪDINGAIS „PLŪDURIUOJANČIAIS“ PROJEKTAIS

DANIJOJE, NYDERLANDUOSE, NORVEGIJOJE, ITALIJOJE, PORTUGALIJOJE, MALDYVUOSE. APIE SAVO KŪRYBINĘ

AISTRĄ IR JOS PRIEŽASTIS ARCHITEKTAS

KALBA PER IŠSKIRTINĮ INTERVIU STRUCTUM .

Neda Žvybienė

Nedos Žvybienės nuotr.

„Atvykęs studijuoti į Daniją, pirmais metais gyvenau šeštojo dešimtmečio medinėje motorinėje valtyje, paverstoje būstu. Tada turbūt pirmą kartą rimtai susimąsčiau apie pastatų ant vandens idėją. Pamenu, labai patiko gyventi taip arti vandens, kiekvieną rytą plaukiodavau. Per dvejus metus ketinu sau pasistatyti plūduriuojantį namą. Jame bus pritaikyti mano patikrinti statybų ir inžinerijos metodai, – sako M. Blecheris, į Vilnių atvykęs „STRUCTUM projektų“ kvietimu skaityti pranešimo kasmetėje konferencijoje. – Danijoje labai populiaru gyventi ant vandens – valtyse, laivuose, nameliuose. Tik bėda, kad uostuose nėra vietos visiems norintiems. Architektūros studija MAST bando maksimaliai panaudoti gyvenimui ant vandens ne itin populiarias įlankas, užtvankas, kanalus.“

MIESTAI ATSIGRĘŽIA Į VANDENS

TELKINIUS

M. Blecheris teigia visada žavėjęsis ant vandens įsikūrusiomis bendruomenėmis. Tačiau jos sunkiai susiburia, o sunaikinti jas galima labai lengvai. Vienas iš liūdnai pagarsėjusių pavyzdžių – „Ma'dan“ bendruomenė, gyvenusi Pietų Irako pelkėse plūduriuojančiuose nendrių nameliuose mudhif

Per 1991 m. sukilimą Saddamas Husseinas nusausino unikalias pelkes ir tokiu būdu privertė žmones iš jų pasitraukti. Laimė, civilizuotas pasaulis eina kitu keliu – stengiasi gyvenamosiose vietovėse išsaugoti tvarią architektūrą ir biologinę įvairovę.

„Kopenhagoje daugiau kaip prieš 20 metų pradėta intensyviai įsisavinti uosto rajoną. Tai yra didžiausia viešoji miesto erdvė, labai svarbu, kaip mes ją panaudosime“, – sako architektas, kartu su partneriu Kopenhagos uosto laivų statyklos teritorijoje įkūręs studiją MAST ir nuo mažų projektų pradėjęs drąsiai ieškoti savo meninės raiškos.

„Neturėjome užsakovų, tačiau braižėme ir bandėme suprasti, kaip būtų galima pratęsti miesto pramogas vandenyje. Pirmasis projektas buvo labai kuklus – maždaug 25 kv. m plaukiojanti platforma, pagaminta iš medinių sijų su centre įsodintu medžiu. Tai buvo mažas eksperimentas, jo nė plaukiojančia sala nepavadinsi. Stebėjome, kas įvyks. Iš pradžių miesto valdžia idėją vertino skeptiškai, bet kai tai tapo rajono atrakcija, ledai pajudėjo. Gavome užsakymą pagaminti 12 tokių pat salų.“

PRAMINTI NAUJI KELIAI

„Nepatikėsite, tačiau didžiausias iššūkis statybose ant vandens – taisyklės, nuostatai, įstatai (juokiasi). Kiekviena šalis, kartais net miestas turi skirtingus reikalavimus statyboms ant vandens. Dauguma įstatymų ganėtinai painūs, ypač kai koncepcijos yra neįprastos. Reikia labai daug laiko ir kantrybės prisitaikyti, derinti, sukti galvą, kaip atsigabenti medžiagas, ar įmanoma plėtoti infrastruktūrą. Ir visada susiduri su valdžios institucijomis, kurios prie to nepripratusios, nesupranta, ką darai. Tam tikra prasme tai privalumas, nes pramini naują kelią.“

Architektas juokauja, kad net plūduriuojančio namo statyba ir inžinerija, palyginti su dokumentacija, yra paprastesnės. „Bet aš į tai žiūriu kaip į galimybę, nesiskundžiu. Juk ant vandens gali pastatyti tai, ko negalėtum įgyvendinti ant žemės“, –sako M. Blecheris.

KUO MAŽIAU ŽALOS APLINKAI

Didėjant miestų potvynių rizikai smarkiai padidėjo ir susidomėjimas statybomis ant vandens, ypač Danijoje ir Nyderlanduose, kur studija MAST įgyvendina ne vieną projektą. „Gyvenimas ant vandens suteikia galimybę judėti, – teigia M. Blecheris. – Jeigu namas nebenaudojamas, gali jį nuvilkti, išardyti ir perdirbti. Kita vertus, kažkaip ypatingai tvariau gyventi ant vandens nei sausumoje nepavyktų, nes namai ant vandens statomi panašiai, statyboms naudojamos panašios medžiagos.“

Architektas pateikia ir pavyzdį –vieną iš naujausių MAST projektų Roterdame (Nyderlandai), kur stingant nebrangių būstų ir žemės jiems statyti nuspręsta daugiabučiams skirti apleistą prieplauką. Kelių aukštų namai renčiami laivų statykloje – ant vandens. Kai visas kvartalas bus baigtas, jis bus nutemptas į jam skirtą vietą. Tikėtina, kad po 20 metų namai vėl pajudės iš vietos, nes bus pasibaigusi prieplaukos nuomos sutartis. Net jeigu namus tektų perdirbti, gamtai nebus padaryta tiek žalos, kiek griaunant pastatus ant žemės.

M. Blecheris pripažįsta, kad dauguma tvarių medžiagų nepigios, tačiau jis vis tiek ieško tvaresnių alternatyvų savo projektams: perdirbto stiklo, kuo mažiau chemikalais apdorotos tvirtos medienos. Štai

Norvegijoje statomam laikinos nuomos namų kvartalui ant vandens neseniai pasiūlė sumontuoti saulės baterijas. Jis neatmeta galimybės, kad klientams pasiūlys ir visiškai nuo centralizuoto energijos tiekimo atsietų namų – vadinamųjų offgrid’ų

TECHNOLOGIJŲ PRITAIKYMAS

M. Blecherio teigimu, plūduriuojančio namo pagrindo sistemą įkvėpė sena gabiono, vielinio tinklo krepšio, prikrauto akmenų ar kitokio balasto, konstrukcija. Tik namų ant vandens atveju moduliai yra užpildomi vietos kilmės perdirbta plūdria medžiaga, kuri atlaiko bet kokios ant viršaus pastatytos konstrukcijos svorį. Tai suteikia unikalų pranašumą – plūduriavimą galima bet kuriuo metu reguliuoti, vos tik namas pasunkėja dėl baldų ar kitų daiktų. „Manome, kad naudojant tokias sistemas kaip mūsų ateityje būtų galima organiškai plėtoti dideles vandens bendruomenes“, – sako architektas.

Daug ką stebina ir MAST gebėjimas apželdinti plaukiojančias salas. M. Blecheris ir tai paaiškina paprastai: jie visada renkasi vietos augalus, kurie jau prisitaikę prie vandens ir klimato. Pavyzdžiui, vienas iš žinomiausių projektų – plaukiojančios „Kopenhagos salos“ apželdintos vietos pakrančių pušimis, kurios yra atsparios druskingam vandeniui ir turi plačias mažas šaknis.

Prieš perkeldamas savo projektus į vandenį, architektas atlieka daugybę tyrimų, tarp jų vandens kokybės, ir neapsieina be batimetrinių (vandens telkinio gylio) duomenų. Jei ne šie tyrimai, kažin ar būtų pavykę įgyvendinti projektą Pietų Portugalijoje, kur šimtus metų vietos gyventojai garino druską iš užliejamos Atlanto vandenyno lagūnos. Daugiau kaip 20 pastarųjų metų rajonas buvo apleistas, jame karaliavo žolės ir flamingai. Artimiausiu metu apleistoje vietoje, atsižvelgiant į unikalią ekosistemą, bus pastatyta apie 100 būstų ant vandens, netgi suprojektuotas nedidelis pastatas valgomosios druskos gamybai atgaivinti.

Dabar MAST žvilgsnis krypsta dar toliau – į Singapūrą ir Malaiziją, kur formuojami dideli miestai ant vandens.

Pristatome įspūdingiausių projektų aštuonetuką.

Platforma C, Kristianija, Danija

Daug rankų darbo pareikalavusi platforma yra mažiau kaip per 100 m nuo judraus Torvegadės kelio, tačiau ant tiltelio atsidūręs miestietis pasijunta tarsi kitame pasaulyje. Nuo platformos galima paleisti baidares, nusileisti į vandenį paplaukioti, stebėti paukščius ar tiesiog bendrauti. C formos plūduriuojanti platforma pagaminta iš 900 m vienodo dydžio daniško ąžuolo lentjuosčių, suformuotų kaip pusapvalis suoliukas aukštu atlošu, saugančiu nuo vėjo. Visa konstrukcija –modulinė ir prireikus gali būti papildoma naujais elementais.

Filipo Hucko nuotr.

MAST archyvo nuotr.

Segratės miesto pietinė ežero pakrantė, Milano provincija, Italija

Segratės savivaldybės pageidavimu MAST studija suprojektavo pietinės Idroskalo ežero pakrantės rekreacinę zoną. Žemė aplink ežerą labai brangi, tačiau tik dalis pakrantės naudota poilsio tikslams. Maždaug kilometro ilgio ruožas jau daug metų buvo sunkiai prieinamas dėl pramonės liekanų, išsikerojusios augmenijos ir netoliese esančio smėlio karjero. Vienas iš architektams tekusių iššūkių – ežero vandens lygio svyravimai: priklausomai nuo gruntinio vandens lygio ir kritulių žiemos metu jis gali pakilti ir nuslūgti apie du metrus. Miesto valdžia pageidavo, kad ežeras taptų nauju centriniu parku, jungiančiu aplinkinius rajonus. MAST pasiūlė palei ežerą per visą perimetrą pristatyti namų, sujungtų viešu taku ir salų grandine ežero krašte. Pastatuose palei išsišakojusį medinį taką bus įrengtas SPA, restoranas ir kelios valčių nuomos stotys. SPA ir valčių nuomos stotys suprojektuotos ant plūduriuojančių pontonų. Yra netgi vieta renginiams: scenai prie ežero vietos nebuvo, tad nedidelis paaukštintas amfiteatras

suformuotas ežero viduryje. Į jį galima patekti iš skirtingų ežero pusių valtimis. Prie ežero dugno ribotu spinduliu prišvartuotos dreifuojančios mažesnės salos turėtų tapti unikalia vieta piknikams ir privatiems renginiams. Ant ežero krašto

įsikurs restoranas, iš kurio atsivers salų panorama. Visi pastatai bus iš surenkamųjų medinių konstrukcijų ir apkalti vietine mediena. Ją numatyta palikti beveik neapdorotą, kad laikui bėgant šiek tiek išbluktų ir savo tonais susilietų su natūralia aplinka.

Kopenhagos salos, uosto teritorija, Danija

Kopenhagoje architektai ir dizaineriai nuolat ieško būdų nenaudojamai miesto erdvei įveiklinti. M. Blecherio suprojektuotos salos tapo nauju erdvės archetipu sostinės pramoniniame uosto rajone. Vietos augmenija apželdintos salos vasarą gali būti išsklaidytos atokesnėse uosto vietose, kad miestiečiai jas galėtų pasiekti valtimis, baidarėmis. Prireikus salos gali būti sujungtos į plaukiojantį parką, lengviau pasiekiamą iš sausumos. Be to, jos į sparčiai atgyjantį uostą sugrąžina laukinę gamtą. Projektuojant salų tvirtinimo elementus, atsižvelgta į paukščių, vabzdžių, jūrų dumblių, žuvų ir moliuskų buveines. Projekte naudotos tvarios perdirbtos medžiagos: mediena, stiklas, plastikas. Salos pastatytos rankomis valčių statybos aikštelėse naudojant tradicines medinių valčių statybos technologijas. Už visus šiuos „Kopenhagos salų“ sprendinius MAST pelnė tarptautinį Taipėjaus viešosios erdvės ir socialinio dizaino apdovanojimą, tapo Londono dizaino muziejaus įsteigto „Beazley“ dizaino prizo finalininkais, pateko ir į Danijos dizaino prizo rinkimų finalą. Ateityje architektai planuoja uoste sumontuoti dar daugiau salų, jos bus skirtos maudynėms, pirtims, buriuotojų kavinėmis ir net midijų fermai.

Dyppezone, maudynių vieta Kopenhagos uoste, Danija

Tai vonia, pagaminta iš aštuonių pasikartojančių plūduriuojančių medinių modulių, supančių nedidelę saugią plaukiojimo zoną. Baseino dugnas reguliuojamas, jį galima pakelti ir nuleisti priklausomai nuo sezono ir poreikių. Tokiu būdu vonia gali būti naudojama kaip vaikų baseinas vasarą ir kaip šalto vandens vonia žiemą. Priešingai nei nuolatinės maudymosi zonos Kopenhagos uoste, atvira vonia yra mobilus įrenginys, ją lengvai galima perkelti į kitą vietą. Ji gali būti įrengta jau esamose maudymosi zonose arba kartu su kitais įrenginiais tapti pakrantės pirties dalimi. „Dyppezone“ gali nemokamai naudotis visi Kopenhagos gyventojai, pageidaujantys patogių ir saugių maudynių uoste.

Filipo Hucko nuotr.

MAST archyvo nuotr.

Viešoji garinė pirtis, Kopenhagos uostas, Danija Neatsiejama skandinaviškos kultūros dalis –nemokama pirtis miesto gyventojams ir svečiams. Pirties erdvė su dideliu panoraminiu langu į uosto teritoriją skirta 15 žmonių, greta įrengtas nedidelis persirengimo kambarys su saugykla ir medinė terasa su išėjimu į baseiną. Plaukiojanti pirtis pastatyta naudojant aplinkai draugiškas medžiagas, tarp jų ir kryžminio laminavimo medieną (CLT), medienos pluošto izoliaciją. Pirtyje integruota elektrinio šildymo sistema. Pirtis suprojektuota kaip modulinis kilnojamasis objektas, ją lengva pergabenti į kitą vietą vilkiku. M. Blecheris sako norįs pirtį pritaikyti neįgaliesiems – kad jie galėtų maudytis specialiuose neperšlampamuose vežimėliuose.

Gabriele Gualdi nuotr.

MAST archyvo nuotr.

KBHØ1, sala Kopenhagoje, Danija

Maža, vos 25 kv. m, platforma, kurios centre auga 6 metrų liepa, –viena pirmųjų M. Blecherio sukurtų salų, pagamintų rankomis pasitelkus tradicines danų medienos technologijas.

Architektas salą kūrė galvodamas apie viešosios erdvės pagyvinimą: žvejybą, kepsnio ruošimą ant grotelių, žiemos maudynes arba tiesiog žvaigždžių stebėjimą danguje. Salos platforma sumontuota iš perdirbtos vietinės medienos, konstrukciją palaiko perdirbtų plastikinių butelių tinklas. Būtent tokios salos išgarsino M. Blecherį ir suteikė jam galimybę dirbti tarptautinėje rinkoje.

Žemė ant vandens, gyvenamųjų namų rajonas Dabartiniai statybų ant vandens sprendiniai su polistirenu užpildytais betoniniais pamatais, plastikiniai pontonai yra sunkiai transportuojami ir labai netvarūs, padengti kenksmingais aplinkai dažais. MAST siekia, kad jų plūduriuojančių pastatų statybos sistema būtų lankstesnė ir tvaresnė nei tradiciniai metodai. Architektų sukurta sistema susideda iš modulinių konteinerių, kuriuos galima pripildyti įvairių plūduriavimo elementų. Pagaminti iš perdirbto plastiko, plokšti moduliai lengvai transportuojami ir surenkami įvairiomis konfigūracijomis, kad atitiktų įvairių tipų pastatus. Jie lengvi ir tinka mažesnėms konstrukcijoms. Patys architektai modulius siūlo užpildyti perdirbtais plūdurais, plūdėmis iš žvejybos pramonės arba senais plastikiniais buteliais. Kitas privalumas – plūduriuojančius modulius galima nesunkiai sureguliuoti, papildyti, jei didėja pastato svoris arba keičiasi svorio balansas

namo viduje. Atlikę tam tikras studi jas, MAST tikisi, kad plūdėse esan čios nišos paskatins moliuskų ir jūrų dumblių augimą bei suteiks buveines uostų žuvims ir vėžiagyviams. „Vėjuotą naktį tokiame name gali jausti bangavimą, bet gal tai atrakci jos dalis“, – pajuokauja M. Blecheris ir tuoj pat priduria, kad didelio ban gavimo zonose namai ant vandens nestatomi. Tokie namai neišbandyti ir upėse, kurios žiemą užšąla.

Plūduriuojanti vila, Maldyvai

Brangios ir aplinką niokojančios melioracijos alternatyva Indijos vandenyno salų valstybėje. Kita vertus, tai nepakartojama patirtis turistams. Didėjant turistų srautams, Maldyvuose pastaraisiais metais daugėja melioracijos projektų, nes trūksta žemės naujoms statyboms. Prabangių kurortų statyba naikina koralų rifus, keičia vandenyno sroves. Daug suaugusių medžių, tarp jų ir palmių, persodinami iš kitų salų. MAST plaukiojanti vila galės prisišvartuoti netoli kranto nepakenkdama koraliniams rifams, tad nesukels gamtai įprastinės, tradicinei statybų praktikai būdingos žalos. Apskaičiuota, kad vila, iš kurios atsivers vandens platybių vaizdai, darys minimalų poveikį jūrų ekosistemai. MAST vila sudaryta iš dviejų miegamųjų, vonios kambarių ir svetainės. Vidiniame kieme suformuota žalia veja, o banguotas stogas atstoja terasą. Elektros energiją generuoja saulės baterijos, name įrengti nuotekų valymo ir karšto vandens ruošimo įrenginiai. Į 115 kv. m vilą įmanoma patekti tik valtele arba irklente. Vilos statyba numatyta kitais metais.

SILWAMULWAS:

bendrystės oazė dykynėje

Nokos (Nokha) dykumos regione Radžastane, Indijoje, žalumos gaiva sušvitęs užeiti kviečia naujas bendruomenės centras. Iš paukščio skrydžio stilizuotą kablelį primenantis jo siluetas – tarsi simbolis, kad čionykščiai gyventojai užverčia vieną savo istorijos puslapį ir atverčia kitą. Kur kas turiningesnį.

ndijos interjero ir apdailos sprendinių „iki raktų“ rinkos lyderė Mumbajaus įmonė „Padam Interiors“, turinti biurų visoje šalyje, 2016 m. nusprendė nauju statiniu įamžinti savo įkūrėjo Padmaramji Kularios atminimą. Atlikusi 144 Radžastano rajono kaimelių mokyklų ir bendruomeninių patalpų tyrimus, įmonė priėjo išvadą, kad šioje vietovėje, kuriai priklauso ir Nokos dykuma, reikia bendruomenės centro visoms amžiaus grupėms. Tais pačiais metais buvo paskelbtas tokio centro Nokos dykumoje projekto konkursas. Konkursą laimėjo Mumbajaus architektų bendrovės „Sanjay Puri Architects“ projektas „Silwa-Mulwas“.

Daugiau kaip 300 tarptautinių apdovanojimų pelniusi, į žurnalų „Archdaily“ ir „Architizer New York“ geriausiųjų pasaulio architektų sąrašus įtraukta „Sanjay Puri Architects“ nuolat skina laurus pasauliniuose gyvenamųjų būstų ir interjero konkursuose, vienas iš jos bendrakūrių ir vadovų Sanjay Puri dažnai ir pats kviečiamas į tarptautinių konkursų komisijų narius, jis pirmasis iš Indijos architektų dalyvavo ir „World Architecture Festival“ (WAF), prestižinių architektų ir dizainerių apdovanojimų, žiuri darbe. „Sanjay Puri Architects“ filosofijos esmė –kontekstualūs bei tvarūs dizaino sprendimai ir konceptualių erdvių kūrimas taikant naujas dizaino kryptis. Projekto „Silwa-Mulwas“ įgyvendinimo darbai prasidėjo 2022 m. balandį ir truko iki 2024 m. vasario.

Racionaliai suplanuota erdvė

Platus „Silwa-Mulwas“ kreivinis tūris kyla iš šiaurės rytų kampo ir sklypo šiaurės vakarų kampe suformuoja kilpą, taip sukurdamas į šiaurę orientuotą atvirą kiemą. Visas sklypo plotas –3962,4 kv. m, spiralinio pastato plotas – tik 2743,2 kv. m, tačiau sukuriamas tokio pat ploto dviejų skirtingų nuolydžių žalias stogas, kurį galima naudoti kaip poilsio ir susirinkimų vietą, atveriančią dykumos kraštovaizdį. Be to, spiralinis pastatas šiaurinėje pusėje suformuoja 8229,6 kv. m atvirą auditoriją, ir taip visa naudingoji atvira erdvė kone keturis kartus viršija sklypo plotą.

Kiti ypatingi sprendiniai

Po žaliu stogu, žemesnėje rytinėje pusėje, įrengtas nedidelis muziejus, o aukštesnėje vakarinėje pusėje – vaikų skaitmeninė biblioteka. Pietinę pusę gaubia žole apaugęs žemės pylimas. Taip sumažinamas šilumos patekimas į pastatą. Tai labai aktualu dykumoje – čia net aštuonis mėnesius per metus įprasta temperatūra yra 35–40 °C. Pastato formos sukurtame atvirame kieme yra amfiteatras, jame įrengta erdvė muzikos pasirodymams, pokalbiams ir socialiniam bendravimui.

Kiaušinio formos biblioteka aptraukta natūralaus smiltainio ekranais, pagamintais pagal Radžastano tradicinę architektūrą, tam panaudotas akmuo iš artimiausių apylinkių. Šie ekranai mažina šilumos pritekėjimą ir visą dieną džiugina skirtingais šešėlių raštais. Biblioteka atvira visoms regiono kaimo mokykloms, dauguma jų, beje, neturi savo bibliotekų. Muziejus apšviečiamas netiesiogiai, per žalio stogo bermose esančias išbetonuotas įdubas.

Tvaru ir apgalvota

Žalias stogas, akmeniniai ekranai, į šiaurę nukreiptas kiemas ir žolės berma pietinėje pastato pusėje sumažina šilumos pritekėjimą, todėl erdvės tampa energiškai efektyvios. Dar daugiau tvarumo pastatui suteikia lietaus vandens surinkimo ir perdirbimo sistemos, taip pat panaudotos regionui būdingos statybinės medžiagos ir vietos darbo jėga – amatininkai bei samdomi darbuotojai.

Siekiant palengvinti didelių susibūrimų organizavimą, šiaurinėje pusėje prie įėjimo įrengtas linijinis visuomeninės paskirties pastatas. Jame yra kavinė, tualetai, parduotuvės, o šalia – automobilių stovėjimo aikštelė.

KAS GRIEŠ

PIRMUOJU SMUIKU?

Šiais laikais kuriant interjerą pirmuoju smuiku griežia mūsų norai, pomėgiai ir įspūdžiai. Vietos, žmonės, daiktai, kurie atpalaiduoja ir teikia džiaugsmo, – bet kas gali tapti įkvėpimo šaltiniu. Tačiau kad ir kokio stiliaus interjerą pasirinktume, daugiau komforto visada suteiks naujų technologijų inspiruoti sprendiniai.

1 Kryptinis šviestuvėlis PLUS AND LIGHT, JUNG, jung.lt 2 Rudojo ąžuolo plokštė CLEAF LMDP S185 Quercia; 3 Akustinė tašelių plokštė 2340, TERMOPALAS, termopalas.lt 4 Jungiklis LS 1912

VONIOS ERDVĖ

1 Vonios kambario dažai EASY CARE KITCHEN&BATHROOM, AKZO NOBEL BALTICS, sadolin.lt

2 Asimetrinė vonia NERINGA, KYMA, kyma.lt

3 Jungiklis iš vienasluoksnio saugaus stiklo A CREATION, šampano spalva, JUNG, jung.lt

PASITINKANT ŠILTĄJĮ SEZONĄ, INTERJERE – GAMTOS

ĮKVĖPTI SPALVŲ, RAŠTŲ IR DEKORO MOTYVAI

Kiekvienais metais interjero dizaino pasaulis keičiasi, atnešdamas šviežumo ir gyvybingumo pojūtį į jūsų namus. Su naujausiomis namų dekoro tendencijomis supažindina interjero namų „Mone Home“ įkūrėja Simona .

KOKIOS SPALVOS IR RAŠTAI DOMINUOJA ŠĮ SEZONĄ?

Šiame sezone ieškoma išskirtinumo. Juo natūraliai tampa gamtos motyvai. Spalvų paletėje dominuoja šiltos, jaukios ir išskirtinės spalvos: nuo ramios ir šiltos terakotos, subtilios rudos, pastelinės geltonos iki prislopintos rožinės ir kiek drąsesnių žalių atspalvių. Taip pat prognozuojama, kad visų dėmesį interjere trauks išskirtiniai raštai, tokie kaip gėlių ornamentai ir abstrakčios linijos. Jie suteiks kambariui gyvybingumo ir šviežumo.

Simonos teigimu, šių metų namų interjere vyrauja šilti ir jaukūs spalvų deriniai bei gamtos motyvai. Pasaulinės interjero tendencijos grąžina šiuolaikinį žmogų į gamtą, tačiau netikėti interjero sprendiniai bei tinkamai parinktos spalvos neleis prarasti ir modernumo.

KAIP ATNAUJINTI TERASĄ AR BALKONĄ?

Atnaujinti terasą ar balkoną gali būti smagus ir kūrybiškas procesas. Mažesni interjero elementai, kaip naujos sėdėjimo pagalvėlės, medinis stalas ar minkštas kilimas, gali sukurti jaukumo pripildytą atmosferą lauke. Jeigu norisi didesnių pokyčių, verta pagalvoti apie tokius interjero elementus kaip tinkamai parinkti terasos baldų komplektai arba dekoratyviniai augalai, kurie suteikia terasai ar balkonui kardinaliai naują veidą. Siekiant sukurti vietą, kurioje malonu leisti laiką ir atsipalaiduoti, svarbu atkreipti dėmesį į praktiškumą ir stilių, svarbiausia – patogumas.

KOKIOS INTERJERO DETALĖS BUS POPULIARIOS ŠĮ SEZONĄ?

Šį sezoną toliau dominuos minimalistiniai ir natūralūs elementai. Natūralūs medžio, augalų ir ratano detalių deriniai taps madingi kuriant jaukų ir gyvybingą interjerą. Taip pat prognozuojama, kad tekstūrų kontrastai, kaip metalai ir minkštas audinys, taps ypač populiarūs stengiantis erdvei suteikti gyvybingumo ir charakterio. Žinoma, vaikantis tendencijų svarbu nepamiršti autentiškumo ir savito stiliaus. Vis dažniau pamatysime šį sezoną veidrodžių, jie bus skirti ne tik savo atspindžiui jame pamatyti, bet ir erdvėms papuošti, optiškai padidinti. Į populiarumo viršūnę užkops ir tamsi mediena, ji bus drąsiai integruojama į įvairius baldus. Nebus pamiršti ir baldai, pagaminti iš įvairių perdirbtų medžiagų ir atsižvelgiant į poveikį gamtai.

KOKIE INTERJERO ELEMENTAI GALI PADĖTI ĮKVĖPTI NAMAMS GAIVOS PO ŠALTOJO SEZONO?

Verta atkreipti dėmesį į natūralių elementų integravimą į interjerą. Šviesūs ir gaivių spalvų aksesuarai, kaip pagalvėlės, kilimai arba paveikslai, gali suteikti jūsų erdvei šilumos ir gyvybingumo. Vienas lengviausių būdų įkvėpti gaivos namams po žiemos sezono – vazos, pripildytos žydinčių gėlių. Taip pat ir kiti augaliniai elementai gali suteikti jūsų namams žavesio ir gaivumo.

KO VERTĖTŲ VENGTI SAVO

NAMŲ INTERJERE?

Vertėtų vengti pernelyg formalių interjero sprendimų. Vietoj jų rinkitės natūralius ir šiltus elementus, kurie suteiks jūsų namams jaukumo ir gyvybingumo. Siekiant išvengti pernelyg didelio preciziškumo ar paprastumo, taip pat verta atkreipti dėmesį į primityvius arba prabangius detalių derinius. Nepamirškite, kad „mažiau yra daugiau“. Nesirinkite tik gražių baldų savo namams, nepamirškite atkreipti dėmesio ir į jų funkcionalumą.

KONFERENCIJA

Tvarumo būtinybė

kasdienybėje: kaip tvarumas keičia statybų sektorių

Dr. Andrius Buska

UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas

Dainius

Prakapavičius

MB „WoodOn“ vadovas

Paloma Hernaiz ir Jaime Oliver OHLAB įkūrėjai, architektai

Rolandas Kuprys

„Panasonic Heating & Cooling Solutions”

komunikacijos vadovas Baltijos šalims

Jean-Marc

Moulin

„Hydro“ tvarumo

direktorius Šarūnas

Miknevičius

„Schneider Electric“

pardavimų inžinierius

2024.05.30 10:00 val.

MULTIKINO (PC OZAS), Ozo g. 18, Vilnius

Informacija ir registracija: konferencijos@structum.lt

Skalūno ir kvarcito plytelių kolekcija

STOUNLINE – gamtos dalelė Jūsų namams. Tinkamos tiek interjerui, tiek fasadui, šios plytelės išsiskiria linijiniu raštu ir neribotomis dizaino galimybėmis.

Didelis šios kolekcijos privalumas – siūlių ir plytelių spalva. Siūlių dydį renkatės patys, todėl vietos fantazijai atskleisti nepristigsite.

Natūralaus akmens plytelių kolekcija

RIO GRANDE sukurta vėdinamųjų fasadų apdailai. Skeltas plytelių reljefas, vertikaliai pozicionuojamų, siaurų, persidengiančių plytelių raštas primena daugybę metus kauptą istoriją. Iš anksto paruoštos skylutės plytelėms tvirtinti, todėl apdaila įrengiama greitai ir itin paprastai.

KVIEČIAME DALYVAUTI PROJEKTE!

Registracija: structum.lt/ismanusis-miestas

Daugiau informcijos: ismanusismiestas@structum.lt, +370 611 17962

PRIZINIS

PROJEKTO PARTNERIAI:

PARGINDINIAI PARTNERIAI:

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

FONDAS

MAŽEIKIŲ RAJONE ATSIRAS NAUJAS TRAUKOS OBJEKTAS

KONKURSO DALYVĖS: Julija Naradauskaitė ir Violeta Kaminskaja

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: Rimolių piliakalnio ir Mildos slėnio pritaikymas turizmo poreikiams, Mažeikių rajonas

Mildos slėnis ir Rimolių piliakalnis –neatrastas Mažeikių rajono perlas. Projekto „Išmanusis miestas“ profesionalių komanda – Julija ir Violeta – nori šią teritoriją paversti traukos vieta Mažeikių rajono gyventojams ir svečiams.

Rimolių piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete, Užpilis, Kulšėnai – piliakalnis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Rimolių kaimo. Netoli Rimolių piliakalnio esančiame Mildos slėnyje yra ir Gyvasis šaltinis, kuris, pasak vietinių žmonių, gydantis visas ligas.

„Norime padaryti traukos zoną, į kurią žmonės norėtų važiuoti nors ir 3 valandas, kad galėtų pamatyti Mildos slėnį. Norisi sukurti tinkamus privažiavimus, patogias stovėjimo aikšteles, apšvietimą, tiltą per Varduvos upę, pastoges Gyvojo vandens šaltiniui ir žmonėms. Panaudoti vietovės tautosaką ir atkurti ją per mažąją architektūrą. Sukurti pažintinį taką, vedantį per istorijos elementus.

Pagrindinis dėmesys būtų pritaikyti erdves taip, kad jos būtų patogios ir žmonėms, turintiems negalią“, –sako komanda.

Julija jau anksčiau dalyvavo projekte „Išmanusis miestas“, tad įgyta patirtis paskatino grįžti į projektą.

„Dalyvavau projekte „Išmanusis miestas 8“. Ir tada, ir dabar pasirinkau nuostabias gamtos vietas, kuriose norisi kuo mažiau žmogaus įsikišimo. Norisi išlaikyti susiliejimo su gamta atmosferą“, – pasakoja Julija.

Komanda tikisi sukurti objektus taip, kad šie darniai įsilietų į aplinkinį kraštovaizdį, jo netrikdytų ir išsaugotų natūralias gamtos vertybes.

„Taip pat labai svarbu atsižvelgti į nūdienos žmonių poreikius ir per atnaujintą erdvę teikti naudą visuomenei“, – teigia komanda.

ATNAUJINAMI KRETINGOS

MIESTO ŽELDYNAI : IŠSKIRTINIS

DĖMESYS DAUGIABUČIŲ NAMŲ

TERITORIJOMS

KONKURSO DALYVIAI: doc. dr. Jonas Abromas, prof. dr. Petras Grecevičius

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: Kretingos miesto želdynų darnos projektas

Kretinga – miestas Lietuvos vakaruose, Klaipėdos apskrityje, rajono centras. Dėl savo turimų parkų ir kitų žaliųjų erdvių kiekio, kurie užima išties nemažą miesto dalies plotą, Kretinga yra žalias miestas.

Šiuo metu Kretingos mieste medžiai ir krūmai sodinami atsitiktinai, stichiškai, dažnai vietoj nupjautų didelių ir brandžių medžių atsodinami

kur kas jaunesni. Dėl to Kretinga tikisi miesto želdynų tvarkymo plano, kuriame būtų įvertinti esami želdynai, suformuluotos jų tvarkymo gairės, iškeltos problemos ir pasiūlyti galimi jų sprendimo būdai. Šio tikslo ėmėsi doc. dr. Jonas Abromas, prof. dr. Petras Grecevičius.

„Kretingos miestą pažįstame iš anksčiau mūsų rengtų projektų. Miestas yra Lietuvos pajūrio regione, mes taip pat gyvename netoliese. Tai projektas, kurio sėkmė priklauso nuo gero tiesioginio planuojamos aplinkos pažinimo. Kretinga išsidėsčiusi įspūdingoje gamtinėje aplinkoje ir turi gerą potencialą savitai želdynų sistemai sukurti. Miestas yra svarbus piligriminio turizmo centras, reprezentuojantis mūsų kultūros vertybes. Daug miesto gyventojų dirba Klaipėdoje ir Palangoje, o vakarop grįžta į Kretingą. Želdynai yra labai svarbi gyventojų rekreacinės aplinkos sudedamoji“, – sako projekto dalyviai.

Kituose pasaulio regionuose miestų želdynų formavimo sprendiniuose galima pastebėti daug naujovių, gerų idėjų, kurias komanda planuoja

pritaikyti Kretingos miesto žaliosiose erdvėse.

„Be abejo, gero rezultato galima tikėtis tik planuojant kompleksiškai, atidžiai įvertinant įvairius gamtinius, estetinius, socialinius faktorius. Planuojame į planavimo procesą įtraukti vietos bendruomenę, pasitelkti diskusijai miesto intelektualųjį potencialą.

Sieksime suformuluoti pasiūlymus, kaip planingai, o ne stichiškai atnaujinti viešąsias erdves, sodinant naujus dekoratyvinius augalus mieste, dėmesį skiriant sodinamų želdinių išvaizdai, kokybei, aplinkos estetikai, kad naujai pasodinti augalai mieste gyvuotų, žaliuotų ir džiugintų dar daugelį metų ne vieną miestiečių kartą. Išskirtinį dėmesį skirsime daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų želdinių formavimo darnai, rekreacinės vertės didinimui“, – planais dalijasi profesionalai.

Pasak dalyvių, norint kurti darnias ir gyventojams palankias erdves, svarbiausia išsamios žinios apie esamą erdvių būklę, problemas, konfliktus, darnios plėtros poreikius ir galimybes, bendruomenės įtraukimas į kūrimo procesą, miesto erdvių sociologinis ir architektūrinis modeliavimas, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai bei kokybiškos aplinkos būklės profesionalus palaikymas.

KONKURSO DALYVIAI: „FORMA“ Saulius Mikštas, Gaudrė Mikštienė, Rapolas Bėčius, Ernestas Prusaitis

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: Melnragės–Girulių paplūdimių prieigos, Klaipėda

Melnragė ir Giruliai – Klaipėdos miesto dalys, esančios į šiaurę nuo miesto centro ir Kuršių marių sąlajos su Baltijos jūra, kurios pakrante driekiasi Melnragės–Girulių paplūdimys – viena populiariausių pajūrio lankytinų vietų. Architektų biuro „FORMA“ komanda, kurią sudaro architektas, įmonės vadovas Saulius Mikštas, architektai Gaudrė Mikštienė, Rapolas Bėčius, Ernestas Prusaitis, pasiūlys viziją, kaip atnaujinti klaipėdiečių pamėgtų paplūdimių prieigas.

„Teritorija svarbi vietos gyventojams ir atvykstantiems poilsiautojams. Turinti didelį potencialą. Tačiau šis potencialas nėra išnaudotas, prieigos tvarkomos neracionaliai, trūksta kompleksinio planavimo, bendros architektūrinės-urbanistinės vizijos, integralumo. Gausūs rekreaciniai ištekliai nepakankamai išnaudojami, trūksta kokybinio faktoriaus“, – sako komanda.

„Forma“ architektai tikisi atskleisti Melnragės–Girulių ruožo kurortinį potencialą, tokiu būdu užtikrinti teritorijos plėtros galimybes, sinergiškai papildyti Klaipėdos ne tik kaip uostamiesčio, o kaip miesto, turinčio stiprų reikšmingą gamtinį – rekreacinį karkasą, įvaizdį. Tuo būdu stiprinant ir pabrėžiant Klaipėdos, kaip didmiesčio prie jūros, statusą.

„Sprendiniai turėtų prielaidas būti realiai įgyvendinami, nerei-

kalaujantys nepagrįstai didelių investicijų. Viešosios erdvės turėtų būti formuojamos pritaikant įvairių interesų gausai, koncentruojant paslaugas. Tikslas – saugoti, neardyti, neužgožti esančio kraštovaizdžio, architektūrinėmis priemonėmis jį pabrėžti, papildyti“, – nurodo profesionalai.

„Forma“ architektai praėjusiais metais projekte „Išmanusis miestas 9“ dalyvavo su Jurbarko karjero projektu ir laimėjo trečią vietą profesionalų kategorijoje.

„Įgijome naudingos patirties, turėjome galimybę išreikšti platesnio masto architektūrines idėjas (kasdienėje profesinėje veikloje dažniau susiduriame su „žemiškesnėmis“ užduotimis ir proziškesniais projektavimo objektais). Po konkurso vykome į Jurbarką pristatyti projektą visuomenei, matome galimybę šį konkursinį projektą įgyvendinti“, – sako komanda.

Pasak profesionalų, mieste ar rajone kuriant darnias ir gyventojams palankias erdves svarbu sinergija ir kompleksiškumas, kuris atsiranda atsižvelgiant į erdvių lankytojų poreikius (puikios architektūrinės idėjos gali ir likti tik idėjomis, jeigu jos nėra aktualios vietos bendruomenei bei atvykstantiems lankytojams, taigi svarbu vengti visuotinių trendų ir pan.), įvertinant kontekstą, integralumą, priimant tvarius sprendimus, eliminuojant sezoniškumą ir kokybę.

Anželikos Jalmokaitės nuotr.

STRUCTUM

Konferencijos moderatorius –Lietuvos architektų sąjungos projektų direktorius Marius Dirgėla.

KONFERENCIJOJE –

moderniausios statybų technologijos ir išskirtiniai pranešėjai

Balandžio 11 d. Vilniuje vyko kasmetė žurnalo

STRUCTUM organizuojama konferencija apie pažangiausių technologijų pritaikymą statybų sektoriuje, miestų architektūros kodus ir į tvarumą orientuotus sprendimus „Miestai ir statybų technologijos“.

Vaiva Didžiulytė

Justės Saulytės nuotr.

Konferencijoje apie miestų veidus kardinaliai keičiančias statybų inovacijas kalbėjo Lietuvos, Latvijos ir Danijos statybų sektoriaus lyderiai, drąsiai žengiantys koja kojon su statybinėmis inžinerinėmis inovacijomis. Koks miestas yra šiandien? Kokį mes jį įsivaizduojame ateityje? Kokiais sprendimais galime prisidėti prie tvaresnių miestų statybos, atitinkančių šiuolaikinio žmogaus lūkesčius? Tai – tik dalelė aptartų klausimų, o išvada – viena: akivaizdu, kad šiandien statybų sektoriaus įmonės nebeturi kito pasirinkimo, kaip tik atrasti ir priimti naujausias tendencijas bei inovacijas, nes nuolat besikeičiančioje rinkoje išlieka tik konkurencingieji.

Pirmasis pranešėjas – „Schneider Electric“ pardavimų inžinierius Arnoldas Minelga savo pranešime „Pas-

„Schneider Electric“ pardavimų inžinierius Arnoldas Minelga

UAB „ACO Nordic“ pardavimų vadybininkas Mindaugas Mikštas

„Somfy“ produktų verslo plėtotojas Dainis Rimšāns

tatų vaidmuo elektromobilumo vystyme“ akcentavo šiandienius pastatų statybos iššūkius, su kuriais susiduriama planuojant ir diegiant elektromobilumo infrastruktūrą. Kaip galimybę išspręsti galios paskirstymo problemą pastatuose A. Minelga pristatė „Schneider Electric“ diegiamas elektromobilių įkrovimo stoteles „EVlink Pro AC“. „Mobilumas keičiasi. Viena iš pagrindinių mobilumo tendencijų yra elektrifikacija. Anksčiau ar vėliau mes vis tiek visi turėsime persėsti į elektrines transporto priemones“, – sakė „Schneider Electric“ atstovas.

Antrasis pranešėjas – Mindaugas Mikštas, UAB „ACO Nordic“ pardavimų vadybininkas, konferencijos dalyviams pristatė batų valymo groteles, jų dizaino ir eksploatavimo galimybes. M. Mikšto pristatyta tema

išties išskirtinė: „ACO miesto erdvėse – dėmesys pastatų ir erdvių reprezentatyvumui“. Retas pirmiausia pagalvoja apie batų valymo sistemas, tačiau šių sprendinių svarba yra itin didelė, jų reikia ir individualiuose namuose, ir visuomeniniuose pastatuose. Turint tokią sistemą nereikia taip dažnai valyti grindų, taupomas vanduo ir tausojamas grindų paviršius, lietingomis dienomis išvengiama tiek drėgmės ant grindų, tiek potencialių traumų. Pranešėjas pristatė inovatyvias laukui ir patalpoms skirtas varines batų valymo sistemas: nuo specialiai tam skirtų kilimėlių su individualiu užrašu iki batų valymo sprendinių intensyvioms zonoms.

Architektūros

M. Mikštas atkreipė dėmesį į dažniausias klaidas renkantis batų valymo sistemas ir pasidalijo naudingais patarimais, kaip jų išvengti. Konferencijos klausytojų dėmesio ir klausimų sulaukė įmonės atstovo pristatyti ACO vandens surinkimo sprendiniai miesto erdvėms.

„Somfy“ produktų verslo vystytojas Dainis Rimšanas į konferenciją atvyko pristatyti ypač aktualios temos „Dinaminis apšvietimas: prisitaikymas prie pastatų tvarumo“. Uždarose patalpose žmogus praleidžia vidutiniškai iki 90 proc. savo gyvenimo, ir tai skatina architektus bei namų statytojus, siekiančius užtikrinti darbuotojams emocinį komfortą, ieškoti efektyvių sprendimų saulės šviesos kontrolei. Ekspertas plačiau supažindino su „Somfy“ siūlomomis šviesos valdymo galimybėmis šiuolaikiniuose pastatuose ir tvariais sprendiniais, leidžiančiais taupyti energiją ir palikti mažesnį CO2 pėdsaką. D. Rimšano konferencijoje pristatytų tyrimų duomenimis, tinkama šviesos kontrolė skatina produktyvumą, susikaupimą, gerina mokymosi procesus ir emocinę būklę, net sumažina tikimybę susirgti tam tikromis ligomis.

Ketvirtasis į sceną žengė JUNG Vilnius techninio skyriaus vadovas Artūras Kriukovas. Jo pranešimo tema – „Išmanus miestas, išmanus butas – kur bus žmogus?“. A. Kriukovas auditorijai pristatė „JUNG Vilnius“ inovacijas ir išmanius sprendinius, keičiančius ne tik asmeninių, bet ir visuomeninių erdvių tvarumo sampratą. „Miestas yra neatsiejamas nuo žmogaus, o žmogus – nuo gamtos, saulės ir šviesos. Apšvietimas yra labai svarbus kiekvienų patalpų elementas, bet yra ir kita medalio pusė – kai saulės būna per daug“, –sakė pranešėjas ir plačiau pristatė inovatyvius žaliuzių sprendinius, kurie sukuria komfortišką aplinką saulės pernelyg apšviestoje patalpoje.

Konferencijos dalyviai turėjo išskirtinę progą pamatyti ir išgirsti į Lietuvą atvykusį ne vieną apdovanojimą pelniusį Kopenhagoje gyvenantį australų architektą, architektūros studijos MAST direktorių ir bendrakūrį Marshallą Blecherį, žymų „plūduriuojančios“ architektūros kūrėją.

M. Blecheris konferencijos dalyviams pristatė savo viziją apie darnesnę ir tvaresnę miestų ateitį, kuri iš dalies siejama su gyvenimu ant vandens. Savo pranešime „Plūduriuojanti architektūra – potencialas miestų plėtrai“ jis plačiau aptarė miestams kilusias grėsmes ir jas įveikti padedančius inovatyvius sprendimus – skatinti tvarių pastatų sistemų ir biologinės įvairovės kūrimą miestuose. Architektas konferencijos dalyviams pristatė savo kūrinius – ne tik tarptautinį Taipėjaus viešosios erdvės dizaino apdovanojimą pelniusias Kopenhagos „Plaukiojančias salas“, patekusias ir tarp Londono dizaino muziejaus įsteigtos „Beazley“ dizaino premijos finalininkų, bet ir savo būsimą projektą – Maldyvuose kuriamas vilas ant vandens.

Scenoje pasirodė ir ateities miestų vizionieriumi laikomas Kopenhagos ateities studijų instituto asocijuotasis partneris, Šiaurės ministrų tarybos narys, URBAN AGENDA direktorius ir įkūrėjas Nikolajus Sveistrupas. Jis kalbėjo tema „Atsinaujinantys ateities miestai“. Kopenhagos ateities studijų institute miestų plėtros sričiai vadovaujantis ekspertas konferencijoje pasidalijo naudingomis įžvalgomis, kaip ateityje turėtų vykti darnių miestų plėtra ir transformacija. Jis atkreipė dėmesį, kad ateities miestai bus didesni ir kompleksiškesni, todėl 21 a. iškils daugybė pasaulinių iššūkių. Prognozuojama, kad 2050 m. pasaulyje gyvens apie 10 mlrd. žmonių, iš jų apie 70 proc. – miestuose.

Paskutinis ant scenos žengė žinomas Lietuvos architektas, architektūros studijos „Architektūros linija“ įkūrėjas prof. Gintaras Čaikauskas. Svečias pirmą kartą viešai papasakojo apie būsimus Lietuvos radijo ir televizijos namus, kuriuose didelis dėmesys bus skiriamas LRT dirbančio žmogaus darbo ir rekreacinei aplinkai. Pasak architekto, šis projektas darniai įsilieja į miesto urbanistinį vaizdą. Projektuojant naująją LRT būstinę didelis dėmesys buvo skiriamas žaliosios aplinkos išsaugojimui ir dedamos pastangos priderinti ją prie esamų želdynų. „Mes visada reaguojame į kontekstą. Dėl to viena iš mano paslapčių, kurią norėčiau išduoti, – kiekvienas miestas ar šalis turi konkretų savo kodą. Jeigu architektui pavyks perprasti tą kodą, šis taps viena iš jo sėkmės priežasčių“, – įžvalgomis dalijosi architektas.

URBAN AGENDA direktorius ir įkūrėjas Nikolaj Sveistrup

„JUNG Vilnius“ Techninio skyriaus vadovas Artūras Kriukovas

studijos MAST direktorius ir bendrakūris Marshall Blecher

Architektūros studijos

„Architektūros linija“ įkūrėjas prof. Gintaras Čaikauskas

TVARUMO IR DIZAINO SINERGIJA

PURUS lyderio pozicija Šiaurės šalių rinkoje yra santechnikos produktų patikimumo, naujovių ir geriausio klientų aptarnavimo rezultatas. Pagrindinės kompanijos produktų sritys – patalpų nuotekų sistemos ir nerūdijančio plieno sanitariniai gaminiai, skirti vonios kambariams, virtuvėms ir viešosioms patalpoms.

DELABIE, Europoje pirmaujanti vandens valdymo ir sanitarinės įrangos gamintoja siūlo novatoriškus, higieniškus ir tvarius sprendimus viešosiose ir komercinės paskirties patalpose.

DELABIE derina komfortą ir estetiką. Produktai sukurti skirtingoms kartoms ir pritaikyti kiekvienam. Naudojant DELABIE sprendimus, vandens taupymas gali siekti iki 90 proc.

PROJEKTAS

SUKURKITE ateities namo viziją, PAMATYKITE savo projektą žurnale ir LAIMĖKITE rėmėjų įsteigtų prizų!

KONKURSO TRUKMĖ: 2024 m. vasaris – 2024 m. liepa

Daugiau informacijos tel. +370 626 36 493; projektai@structum.lt

Architektų studijos

„Studija Lapė“ vadovas

TOMAS LAPĖ

Namai yra apie tai, kuo žmogus tapo pradėjęs savo kelią šioje žemėje, kuo gali ir kuo norėtų būti.

Projektuojant namus mus veikia begalė veiksnių, o vertinant, matyt, visada maloniausia įžvelgti šios dienos konteksto akimirką.

Architektės, architektūros studijos „IN DOT Studio“ įkūrėjos ENRIKA RIAUKAITĖ IR

VIDA GIEDRA SAVINSKE

Namai visų pirma yra pojūtis. Atsakymas į šiuolaikinio žmogaus keliamus reikalavimus, kompromisas tarp poreikių ir konteksto. Namai – tai erdvė, kurioje žmogus jaučiasi savimi, o ne projekto autoriaus ambicijų įkaitu. Namai – filmas, kurio pagrindinis aktorius – žmogus, architektas šiuo atveju lieka tik scenografu.

Studijos „Architektūros linija“ projektų vadovas, architektas, VILNIUS TECH Architektūros katedros profesorius GINTARAS ČAIKAUSKAS Man, kaip ir kiekvienam žmogui, žodis „namai“ pirmiausia yra asmeninio pasaulio simbolis, suteikiantis pagrindą saugiai egzistencijai, buities rutinai, emociniam bei fiziniam poilsiui. Kita vertus, vykdant kliento užsakymą, tai yra reali galimybė atsirasti unikaliam architektūros meno kūriniui, atspindinčiam tiek būsimo šeimininko, tiek ir paties architekto individualybę.

Architektė, architektūros ir interjero studijos

„Prusta“ direktorė

IEVA PRUNSKAITĖ

Namai man yra erdvė, kurioje žmogus jaučiasi gerai. O žmonės juk yra skirtingi, tad ir namai, kuriuose jie jaustųsi komfortiškai, gali būti visiškai skirtingi. Vieniems reikia juos raminančių, harmonizuojančių erdvių, kitiems kaip tik reikia, kad aplinka juos stimuliuotų, skatintų veikti. Vieni ramybę patiria švariose, neapkrautose erdvėse, kiti mėgsta pasinerti į jaukias smulkmenas, detales. Tad tikrai nėra ir negali būti sprendimo tobuliems namams sukurti, tačiau tikiu, kad yra keli esminiai elementai, be kurių neįmanoma sukurti kokybiškų namų interjero, – erdvės, kurioje žmogus jaustųsi gerai.

KONKURSO DALYVĖ:

Kamila Barčaitytė

Tel. + 370 651 59 003

ka.instudija@gmail.com

VIZIJA

Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai siejamas su minimalizmu ir funkcionalumu. Kartu žmonės siekia erdvių, kuriose būtų patogu ir jauku. Inovacijos taip pat tampa svarbiu veiksniu siekiant kurti naujas, efektyvias sprendimų sistemas. Tai yra modernaus gyvenimo esminiai bruožai, kuriuos galima integruoti į įvairias aplinkas – nuo namų iki biurų ar viešbučių – siekiant sukurti harmoningą ir efektyvią gyvenamąją ar darbo erdvę.

Partnerių produktai

DEXTERA. Projekte pasirinkta stilingo dizaino, funkcionali ir ilgaamžė

DEXTERA aliuminio konstrukcijos pergolė PRIME su integruota LED

sistema. Mobilus lamelių stogas, atidaromas automatiniu būdu, leidžia kontroliuoti saulės patekimą į poilsio zoną. Pergolės šonuose integruoti ZIIP roletai apsaugo nuo šoninio vėjo, suteikia daugiau privatumo.Projekte integruotos DEXTERA fasado žaliuzės – tai viena veiksmingiausių saulės kontrolės sistemų. Jos efektyviai reguliuoja šviesą ir temperatūrą vidaus erdvėje. Fasado žaliuzės, valdomos automatiniu būdu, puikiai dera prie pastato dizaino ir suteikia modernų akcentą.

AKZONOBEL. Minimalistinis interjeras yra ne tik modernus, bet ir funkcionalus gyvenamojoje erdvėje. „AkzoNobel“, žinomas dėl aukštos kokybės dažų ir apdailos produktų, siūlo puikią alternatyvą siekiant sukurti tokį interjerą. Sienoms ir luboms dažyti buvo pasi-

rinktas „Sadolin Ambiance Royal“ produktas (spalvos kodas T2–F9.06.81). Be to, „Sadolin Ambiance“ produktai pasižymi aukštu kokybės standartu, ilgaamžiškumu ir lengvu priežiūros būdu.

BRASA. Virtuvės salai, stalviršiui panaudotos DEKTON bromo spalvos akmens plokštės. Salos fasadui – DEKTON SLIM bromo spalvos kartu su aliumininiu juodos spalvos profiliu P–18J. Virtuvės fasadui naudojama „HAWA

Concepta III“ įvažiuojamųjų durų sistema: durys atsidaro nuo paspaudimo. Tokia sistema suteikia galimybę paslėpti tam tikrus buitinius daiktus, suteikiant virtuvei estetišką vaizdą. Taip pat miegamajame, drabužinės zonoje, naudojama MODUS WAKI-IN drabužių sistema, leidžianti sukurti pagal savo poreikius individualų sprendimą.

GROHE. Virtuvėje buvo parinktas „GROHE ESSENCE Single-Lever Sink Mixer“ (30270000) maišytuvas. Jo ergonomiškas vienos rankenos dizainas patogus ir lengvai naudojamas. „GROHE SilkMove“ technologija užtikrina sklandų ir tylų maišymą, leisdama tiksliai nustatyti vandens temperatūrą ir srovę. Taip pat virtuvėje buvo panaudota „GROHE K700U Stainless Steel“ plautuvė. Vonios kambariuose buvo panaudota „GROHE Atrio grofito“ spalvos kolekcija.

GEBERIT. Vonios kambariuose buvo panaudota „Geberit One“ serijos sanitarinė įranga. Ji pasirinkta dėl stiliaus ir funkcionalumo. „Geberit One“ praustuvai (pasirinktas 120 cm pločio ir 1,3 cm keraminės briaunos aukščio baldinis praustuvas su spintele) išsiskiria horizontalaus nuotako sifonu ir integruota plaukų bei nešvarumų gaudykle. „Geberit One“ serijos WC puodas turi montavimo aukščio keitimo galimybę. Vandeniui nuleisti pasirinktas „Sigma 01“ mygtukas –puikus pasirinkimas minimalistiniam

interjerui dėl jo patogaus naudojimo ir išskirtinio dizaino.

JUNG. Naudota JUNG gamintojo LS linija – aukštos kokybės, inovatyvi ir elegantiška. Ji apima įvairius elektros instaliacijų komponentus nuo jungiklių iki kištukinių lizdų. JUNG LS produktai taip pat žinomi dėl nuolatinio dėmesio inovacijoms ir technologinei pažangai, užtikrinantys efektyvų elektros energijos panaudojimą ir patogumą. Kartu su LS kolekcija buvo panaudota JUNG HOME sistema, kuri suteikia galimybę namus padaryti patogesnius ir išmanesnius.

PANASONIC. Projekte buvo pasitelkta „Panasonic“ AQUAREA K serijos oras–vanduo šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens ruošimo sistema. „Panasonic“ AQUAREA K serijos šildymo sistema ne tik efektyvi, bet ir aplinkai draugiška. K serijos šilumos siurbliai yra patikimi ir efektyvūs, veikia tyliai, taip pat gali būti lengvai valdomi išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik yra internetas.

BERRYALLOC. Grindų dangai panaudotas parketas „BerryAlloc Oak Naturel XL long 01 Albatre – White“: stilingo dizaino, aukštos kokybės, ilgaamžis ir funkcionalus. Šis parketas puikiai tinkamas naudoti šildomoms grindims, atsparus įbrėžimams ir smūgiams. Vonios ir svetainės erdvėje panaudotos ir plokštės „Federa Brushed allover“ (2 400 x 600 x 10,2 mm). Šios plokštės greitai montuojamos, atsparios vandeniui, yra ilgos eksploatavimo trukmės ir lengvai prižiūrimos.

LUCIDUS TECHNO. Siekiant sukurti jaukią, harmoningą ir kartu nepaprastą atmosferą, panaudotas išskirtinio dizaino toršeras „Karman Atmosphere Floor Lamp“. Virtuvės ir vonios erdvėms išrinkti šviestuvai „Folio Lighting OPAL 10L“ , suteikiantys galimybę sukurti šiuolaikišką ir efektyvų apšvietimą. Dar vienas apšvietimo sprendimas – panaudoti gamintojo ART pakabinamą šviestuvą „Arkoslight“. Jis gražiai papuošė pagrindinę namo erdvę virš valgomojo stalo.

KONKURSO DALYVĖS:

Dovilė Mackevičiūtė

STUDIJA

INTERJERO PASLAUGOS

Tel.: +370 618 44 411 info@interjeropaslaugos.lt

Ieva Mankauskė

STUDIJA

IEVOS INTERJERAI

tel.: +370 604 30 419 info@micasa.eu

VIZIJA

Mūsų projekto „Namas X“ vizija atskleidžia šiuolaikinį požiūrį į gyvenamąją erdvę, kurioje skoningas dizainas ir funkcionalumas derinami su išmaniųjų technologijų pritaikymu. Atsižvelgiant į konkurso sąlygas, namas atitinka XXI amžiaus svajonių namo koncepciją" yra funkcionalus, ergonomiškas ir tvarus.

„Namas X“ – tai vieta, kurioje funkcionalumo ir estetikos ribos yra išplėstos. Matome aukštą lubų erdvę su centriniais dizaino elementais, pavyzdžiui, pakabinama krosnele, suteikiančia šilumą ir vizualinį akcentą. Virtuvė ir valgomasis suprojektuoti šiuolaikiškai, su integruotais išmaniais įrenginiais, o miegamųjų ir vonios kambarių erdvėse derinama funkcionali elegancija su komfortu.

Partnerių produktai

PANASONIC. Šio namo projektui dėl išskirtinio komforto, efektyvumo ir sveiko oro namuose pasirinktas „Panasonic“ šilumos siurblys oras-oras „HZ Flagship“. Toks šildymo sprendimas taikomas kiekviename kambaryje. Šis šilumos siurblys taupo energiją ir yra specialiai pritaikytas mūsų šiaurietiškam klimatui – veikia net ir spaudžiant -35 °C šalčiui. Jis šildo arba vėsina, yra itin tylus ir užtikrina švaresnį orą patalpose – jame integruota „nanoe™ X“ technologija, slopinanti teršalus, tokius kaip žiedadulkės, tam tikri virusai ir bakterijos.

JUNG. Produktų linijos JUNG HOME ir JUNG SCHUKO® namo projekte pasirinktos dėl jų pažangių funkcijų,

modernaus dizaino ir aukštos kokybės. Produktų linijos JUNG SCHUKO® išmanieji jungikliai ir kištukiniai lizdai leidžia valdyti elektros įrangą nuotoliniu būdu per išmanųjį telefoną ar kitus įrenginius. Linija JUNG SCHUKO® atspindi modernius dizaino sprendimus ir aukštą kokybę. Šios JUNG produktų linijos į namo projektą įtrauktos dėl pažangių funkcijų, stiliaus ir galimybių pritaikyti jų produktus prie įvairių interjero dizaino sprendimų.

GROHE. Pasirinkti produktai: MINTA SMARTCONTROL SINK MIXER WITH SMARTCONTROL; K400 COMPOSITE SINK WITH DRAINER; ATRIO HOLDER; EUPHORIA COSMOPOLITAN STICK WALL HOLDER SET 1 SPRAY; RAINSHOWER AQUA CASCADE CEILING SHOWER COVER INCLUDING SPRAY FORMER; RAINSHOWER AQUA MONO CEILING SHOWER 1 SPRAY INCLUDING ROUGH-IN; F-DIGITAL DELUXE LIGHT SET; ALLURE SINGLE-LEVER SHOWER MIXER 1/2″ EXPOSED; ALLURE THREE-HOLE BASIN MIXER 1/2″ M-SIZE.

Visi šie produktai namo projektui pasirinkti dėl aukštos kokybės, stilingo dizaino, funkcinio dizaino sprendimų, patogumo ir naudingumo, kompleksiško pasirinkimo, nes GROHE siūlo plačią produktų liniją, kuri apima tiek vonios kambario, tiek virtuvės produktus, leidžiančius derinti ir suderinti interjero stilių visame name.

DEXTERA. Pasirinkti automatiniu būdu valdomi, tyliai veikiantys garažo vartai su nerūdijančio plieno detalėmis ir Lietuvos klimatui pritaikyta šilumos izoliacija. Roletai virtuvėje suteikia privatumą bei efektyviai užtikrina saulės ir natūralios šviesos

valdymą, pasirinktas audinys su šviesą atspindinčia danga PERLEX neleidžia patalpai prikaisti. DEXTERA siūlo bene tyliausiai veikiančius elektrinius karnizus rinkoje – tai išmanūs langų apdailos elementai namų komfortui užtikrinti. Vertikalios vonios žaliuzės – iš SCREEN audinio, atsparaus drėgmei ir nešvarumams. Šio tipo žaliuzės lengvai reguliuojamos, užtik-rina privatumą ir optiškai paaukština patalpą.

BRASA. Šis gamintojas, kurdamas furnitūrą ir priedus, ypač didelį dėmesį skiria funkcionalumui. Tai puikus pasirinkimas namo interjero projekte, ypač naudojant juos drabužinėje. Dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl funkcinio dizaino, nes BRASA produktų švarios linijos, elegantiški apvalkalai ir aukštos kokybės medžiagos puikiai dera su bet kokio interjero stiliaus estetika. BRASA furnitūra ir priedai yra žinomi dėl savo ilgaamžiškumo ir kokybės. Investuojant į šiuos produktus, galima būti tikriems, kad jie tarnaus ilgai ir patikimai.

AKZONOBEL. Šios gamintojos

Silver Shadow spalvos sienų ir Morning Snow lubų dažai namo projektui buvo pasirinkti dėl jų aukštos kokybės, elegantiško dizaino ir geros reputacijos. „AkzoNobel“ yra žinomas dėl savo aukštos kokybės dažų, kurie užtikrina ilgalaikį dangos kokybės išsaugojimą ir atsparumą. Dažai sukurti taikant specialią formulę, užtikrinančią geresnę sienų ir lubų apsaugą nuo dėmių, drėgmės ir kitų neigiamų veiksnių.

LUCIDUS TECHNO. Valgomojo zonai pasirinktas IL FANALE linijos „Madame 288.0” šviestuvas ME. Šis ypač elegantiškas šviestuvas pabrėžia interjero prabangą ir sukuria jaukų apšvietimą, tinkamą valgomosios erdvės atmosferai.

Virtuvės ir salono apšvietimui panaudotos KARMAN sistemos „Filomena". Šie išskirtinės išvaizdos šviestuvai pasirinkti dėl jų modernaus dizaino, kokybės ir funkcionalumo. Drabužinės erdvei pasirinktas gamintojo „Arkoslight" šviestuvas „Black foster Micro 48V" , skirtas bėginei sistemai. Bendram apšvietimui sukurti naudojami bėginės sistemos „Arkoslight Coco 48V" šviestuvai.

BERRY ALLOC. Vonios patalpai panaudotos plytelės „Stromboli Marble" – jų blizgus, veidrodinis pavir-

šius atspindi šviesą ir optiškai praplečia erdvę. Dėl šios savybės tokios plytelės puikiai mažoms patalpoms. Be to, „Stromboli Marble" yra atsparios drėgmei, jas lengva valyti. Apdailai panaudotos ir plytelės „Cement finish" – jų satininis blizgesys sukuria patalpoje švelnumo ir jaukumo įspūdį.

GEBERIT. „Geberit Sigma30" vandens nuleidimo mygtukas dviejų kiekių nuleidimo funkcijai, „Geberit iCon" pakabinamo WC puodo rinkinys, kompaktiškas ilgis, uždara forma, Rimfree, su WC puodų dangčiu ir „Geberit CleanLine60" dušo latako grotelės plonoms grindų dangoms produktai, buvo pasirinkti namo projektui dėl inovatyvių technologijų, aukštos kokybės medžiagų, elegantiško dizaino, funkcinių sprendimų, patogumo ir efektyvumo.

Dizainas, nepavaldus laikui

Berker jungiklių serijos – grožis, slypintis paprastume. Jungikliai su išmaniųjų įdėklų sistema užtikrina visų svarbių valdymo funkcijų kontrolę namuose.

Dizaino įvairovė suteikia galimybę įgyvendinti individualias architektūrines koncepcijas ir sudėlioti akcentus interjere.

BONSAI –KELIAS Į JŪSŲ

VIDINĘ

HARMONIJĄ

Kai kalbame apie Japonijos kultūrą, tokią savitą ir unikalią, pirmiausia prieš akis iškyla origamiai ir bonsai. Nors bonsų, nykštukinių medžių, pasodintų vazone, formavimo menas prieš 2000 metų gimė Kinijoje, būtent Tekančios saulės šalyje jis tapo puoselėjama tradicija. Auginti bonsus – tikrai ne raketų mokslas, pakaks esminių žinių apie reikiamą drėgmę, dirvą bei saulės šviesą ir apsispręsti, kokio augalo norite – kambarinio ar lauko. Nuo pat šio apsisprendimo akimirkos bonsų auginimas taps neapsakomu malonumu. Susikurta ramybės oaze, laiku tik sau.

KAMBARINIAI BONSAI

Kambaryje auginti labiausiai tinka tropinių arba subtropinių rūšių bonsai. Šiems medeliams dažnu atveju reikia nuolatinės šilumos, tad natūralu, kad jie veši būtent vidaus patalpose. Puikūs kambariniai bonsai yra Ligustrum, Syzygium, Zelkova ar Carmona

LAUKO BONSAI

Jei turite namą arba balkoną, galite laikyti savo bonsą lauke. Svarbiausia apsvarstyti, kokias sąlygas jam galite suteikti ir kurios rūšies medelis gali tarpti tokioje aplinkoje. Pati geriausia idėja – rinktis medį, kuris Lietuvos gamtoje auga natūraliai. Vienas geriausių pasirinkimų – pušys bonsai, palyginti atsparūs šalčiams.

BONSAI – MALONUMO DOVANA

Bonsas papuoš kiekvieną butą, namą ar darbo erdvę, todėl jis – viena puikiausių ne tik asmeninės, bet ir verslo dovanos idėjų. Apdovanotasis bonsu galės mėgautis ir jo išvaizda, ir pačiu priežiūros procesu. Jei būgštaujate, kad augalas gali neilgai tverti, rinkitės fikusą bonsą –jis palyginti nelepus, atsparus įvairioms nepalankioms sąlygoms.

Didelis audinių pasirinkimas. Specialūs akustiniai audiniai biurams ir namams. Šiuolaikiniai mechanizmai – elektriniai karnizai, elektrinės romanetės ir kt. Kūrybingi užuolaidų salono „Celestina“ dizaineriai, profesionalūs siuvimo meistrai, pasitelkę patirtį, įgūdžius, šiuolaikines medžiagas ir technologijas, įgyvendins sudėtingiausias Jūsų vizijas!

ARCHITEKTŪRA

MODERNŪS MIESTAI NUOLAT SPRENDŽIA SUDĖTINGĄ GALVOSŪKĮ:

KAIP UŽTIKRINTI TVARUMĄ, FUNKCIONALUMĄ IR GERINTI GYVENIMO

KOKYBĘ. VIENAS IŠ GALIMŲ SPRENDIMŲ – ATGAIVINTI MEDINĘ

ARCHITEKTŪRĄ. O GAL TAI TRUMPALAIKĖ MADA, KURIOS AKTUALUMAS IR POVEIKIS MAŽĖS STIPRĖJANT MIESTO APLINKOS IŠŠŪKIAMS?

Medinė architektūra – viena seniausių mūsų planetoje. Jos statybos metodai perduodami iš kartos į kartą. Dėl savo lankstumo medinės konstrukcijos atsparios žemės drebėjimams, ir tai visada buvo itin svarbu ten, kur jie kartojasi nuolat. Antra vertus, seniau mediniai namai buvo labai degūs, tad besiplečiančiuose miestuose juos ilgainiui išstūmė mūras ir betonas.

Sukūrus technologijas, įgalinusias patikimai apsaugoti medieną nuo gaisro rizikos, dabarties miestuose vis garsiau šnekama apie medinės architektūros naudą. Ji siejama ne tik su galimybe mažinti statybos sektoriaus sukeltą ekologinę naštą, bet ir su naujais būdais praturtinti miestų struktūrą inovatyviais, moduliniais objektais.

Tyrimų duomenimis, medinės struktūros suteikia šilumos bei komforto ir kartu gerina žmonių emocinę savijautą, gyvenimo kokybę, skatina darbo našumą ir kūrybiškumą. Graco (Austrija) technologijos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo išvadomis, darbuotojai, dirbantys medžiu apipavidalintuose biuruose, patiria mažesnį stresą, todėl miega geriau nei tie, kurie dirba tradicinėje mūro ir betono aplinkoje. Japonijoje atliktas tyrimas liudija, kad moksleiviai, besimokantys klasėse su mediniais interjero elementais, patiria mažiau streso ir labiau susikaupia. Taigi, skirtingose šalyse patvirtinama, kad medinės konstrukcijos teigiamai veikia žmogaus psichologinę bei fizinę būklę, ir tai dar vienas svarus argumentas atgaivinti miestuose medinę architektūrą.

NAUJOS GALIMYBĖS

Žmonija gausėja, skaičiuojama, kad šiame dešimtmetyje kasmet prireikia maždaug dviejų milijardų kvadratinių metrų naujo gyvenamosios paskirties ploto, tad naudoti medieną ne tik ekologiškai prasminga, bet ir būtina – atsižvelgiant į tai, kad nuo

Eva

Kovas

paskutinio praėjusio šimtmečio dešimtmečio iki šių dienų CO2 į atmosferą išmetama kone dvigubai daugiau, o statybos medžiagų gamybos pramonė atsako už maždaug 15 proc. visos tos emisijos.

Palyginti su tradicinėmis pastarųjų amžių statybinėmis medžiagomis, statant namus iš medienos, ne tik mažiau suvartojama energijos apdorojimo ir gamybos etapuose, bet ir mažinamas CO2 pėdsakas. Be to, mediena natūraliai reguliuoja drėgmę ir išlaiko šilumą, tad šildymo ir vėsinimo išlaidos yra iki 20 proc. mažesnės, palyginti su pastatais, kuriems statyti naudotos medžiagos iš neatsinaujinančios žaliavos. Ne mažiau svarbu ir tai, kad naujausios technologijos ir medžiagų mokslas leidžia sukurti dar patvaresnes ir ilgaamžiškesnes medines konstrukcijas. Pavyzdžiui, išradus klijuotą medieną (angl. Cross-Laminated Timber, CLT) galima statyti aukštesnius medinius pastatus, ir tai atveria naujų medinės miestų architektūros galimybių.

NAUJI IŠŠŪKIAI

Turime pažvelgti ir į kitą medalio pusę: medinės architektūros integracija į miesto plėtros strategiją sukelia ir iššūkių – pavyzdžiui, padidėja išlaidos gaisro, kenkėjų prevencijos ir drėgmės kontrolės sistemoms, prireikia papildomų efektyvių sprendinių. Pavyzdžiui, Švedijoje siekiant užtikrinti aukščiausią saugos lygį mediniuose pastatuose įrengiamos tik automatizuotos ugnies gesinimo sistemos.

Kitas iššūkis – medžiagų transportavimo išlaidos. Joms optimizuoti reikia inovatyvių tiekimo grandinės valdymo sprendinių. Vienas iš jų – naudotis vietos medienos tiekėjų paslaugomis: taip mažinami transportavimo kaštai, palaikoma tvari vietos ekonomikos plėtra. Toks principas ypač praktikuojamas Vokietijoje: pastarai-

siais metais čia itin skatinama naudoti regionines medžiagas.

Be efektyvių medienos tiekimo grandinių, medienos kaštus mažina tvari miškų ūkio politika. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse taikomos griežtos miškų tvarkymo praktikos ir inovatyvūs logistikos sprendimai užtikrina medienos tiekimo tvarumą ir ekonomiškumą, kartu mažinamas ir CO2 pėdsakas.

NAUJI ĮRANKIAI

Siekiant įgyvendinti minėtuosius inovatyvius sprendimus ir praktikas, lemiamas yra urbanistų ir architektų bendradarbiavimas. Taip užtikrinama, kad medinės architektūros integracija į miesto plėtrą būtų ne tik ekologiškai tvari, bet ir finansiškai įgyvendinama. Šiuolaikinė inžinerija ir skaitmeninės projektavimo technologijos, tokios kaip BIM (Building Information Modeling), įgalina projektuoti sudėtingas ir efektyvias medines konstrukcijas įveikiant tradicinės medinės statybos ribotumus. Taikant šias technologijas galima detaliai modeliuoti, analizuoti ir optimizuoti medines struktūras dar prieš pradedant statybos darbus, taip užtikrinant didesnį efektyvumą, tausojant išteklius ir mažinant atliekas.

Pažangūs inžineriniai metodai ir skaitmeninis projektavimas atveria naujų galimybių tvariam ir inovatyviam medinės architektūros dizainui, leidžia įgyvendinti ambicingus išskirtinės estetikos ir funkcionalumo projektus.

Taigi, norint objektyviai įvertinti medinės architektūros perspektyvas, būtina gilintis į esminius statybų proceso veiksnius – nuo projektų įgyvendinimo greičio iki kokybės, saugumo ir vartotojų patirties. Toks požiūris suteikia gilesnį supratimą apie medienos vaidmenį šiuolaikiniame urbanistiniame audinyje, apie jos galimybes kaip tvarios ir inovatyvios statybinės medžiagos.

JAPONIJOS SUPERMEDIS: MEDIENA „OMEGA“

Pastaraisiais metais Japonijoje fiksuojamas ženklus medinės architektūros sektoriaus augimas. 2023 m. statybas kontroliuojančios šalies institucijos gavo net 36 paraiškas vidutinio ar didelio aukščio mediniams pastatams statyti – dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Medinės architektūros atgimimą Japonijoje puikiai iliustruoja šalies statybų bendrovės „Obayashi Corporation“ projektas „Port Plus“ – aukščiausias šalyje visiškai medinis pastatas, iškilęs Jokohamos mieste. Šis 44 m aukščio 11 aukštų biuro ir viešbučio kompleksas, iškėlęs naujus standartus tvarumo, inovacijų ir dizaino srityse, yra didelis žingsnis į atsakingesnę šalies urbanistinę plėtrą, grįstą atsinaujinančiais ištekliais ir siekiančią ženkliai sumažinti anglies dvideginio emisiją.

„Port Plus“ statybai panaudota kruopščiai atrinkta trijų sluoksnių mediena „Omega“, padengta specialia ugniai ir vandeniui atsparia danga. Ypač daug dėmesio skirta „Port Plus“ komplekso galimybėms atlaikyti žemės drebėjimus iki 7-ojo šindo (shindo) – aukščiausio seisminio lygio pagal Japonijos meteorologijos agentūros skalę.

„Obayashi Corporation“, įgyvendinusi savo „medžio viziją“, neabejotinai tapo Japonijos statybos sektoriaus lydere. Ji pademonstravo ne tik medinės architektūros galimybes, bet ir šalies politikos, skatinančios statybose naudoti medieną, svarbą: siekdama įgyvendinti nacionalinį įsipareigojimą iki 2050 m. užtikrinti nulinę naujų pastatų CO2 emisiją, Japonijos vyriausybė „Port Plus“ projektui skyrė 327,3 mln. jenų (apie 2 mln. eurų) subsidiją.

„Port Plus“ projektas, kuriam buvo sunaudota 1990 kub. m unikalios ugniai atsparios medienos „Omega“ (beje, daugiau kaip 70 proc. jos buvo išgauta Japonijos miškuose), parodė, kaip moderni statyba gali prisidėti ne tik prie vietos ekonomikos, bet ir prie ekologijos bei tvarumo.

„Obayashi Corporation“ atlikti tyrimai rodo, kad jų statiniai išmeta į atmosferą iki keturių kartų mažiau CO2 nei betono konstrukcijos ir perpus mažiau nei plieno konstrukcijos. Ir tai yra reikšminga atsvara iššūkiams, kurių kelia medinių pastatų statybos išlaidos.

ATSAKINGA MEDINĖ

ARCHITEKTŪRA PAGAL SHIGERU BANĄ

Vienas įspūdingiausių šiuolaikinės atsakingos architektūros pavyzdžių –„Swatch and Omega Campus“ projektas, kurį sukūrė garsus Japonijos architektas Shigeru Banas su savo komanda.

Bylyje (Šveicarija) įgyvendintas projektas demonstruoja, kaip inovatyvūs medinės architektūros sprendiniai gali būti pritaikyti komercinėms patalpoms. 46 778 kv. m ploto kompleksas, apimantis tris pastatus –„Swatch“ būstinę, „Omega“ gamyklą ir muziejų „Cité du Temps“, – tapo ne tik ambicingiausiu, bet ir vienu didžiausių hibridinės klijuotos (masinės) medienos projektų visame pasaulyje. Tai tarsi savotiškas manifestas, skatinantis šiuolaikinį statybos sektorių permąstyti savo įpročius ir sparčiau judėti tvarios bei atsakingos architektūros link.

„Swatch“ būstinė yra ne tik biuras, bet ir įmonės įsipareigojimo diegti inovacijas ir puoselėti tvarumą simbolis. Shigeru Bano pasiūlytos idėjos puikiai atspindi prekių ženklo

„Swatch“ dvasią – būti novatoriškiems, žaismingiems ir stengtis dėl ekologijos. Pastato konstrukcijoje naudojamos lanksčios medinės sijos sukuria unikalią išvaizdą, sukuriančią lengvumo įspūdį, ir tuo pat metu užtikrina patikimą tvirtumą. Šis projektas taip pat rodo, kaip mažinant CO2 pėdsaką ir skatinant atsinaujinančių išteklių naudojimą galima efektyviai integruoti tvarumo principus į didelio masto komercines struktūras.

„Swatch“ ir „Omega“ komplekso darbuotojai gali mėgautis ne tik aukščiausio lygio darbo sąlygomis, bet ir medinės architektūros estetika bei funkcionalumu. Būstinė yra žaisminga, inovatyvi ir provokuojanti. Pastato tinklelio formos stogo struktūrą sudaro 7700 unikalių medinių dalių, suprojektuotų naudojant specialią kompiuterinę programą, įgalinančią išvengti projektavimo klaidų ir padidinti statybos efektyvumą. Visos medinės dalys pagamintos 0,1 mm tikslumu.

Be medienos panaudojimo, šiame komplekse įdiegta ir daugiau ekologiškų sprendinių. Pavyzdžiui, pasitelkta geoterminė energija, įrengta saulės elektrinė ant stogo.

Shigeru Banas visais savo projektais siekia skatinti statybos sektorių atsakingai žvelgti į planetos ateitį ir žmonių gerovę.

PIRMASIS GYVENAMASIS

MEDINIS AMSTERDAMO PROJEKTAS

Elegantiškasis „HAUT Amsterdam“ Nyderlandų sostinės širdyje, prie Amstelio upės, –taip pat išskirtinis šiuolaikinės medinės architektūros pavyzdys. Tai ne tik vienas aukščiausių medinių pastatų pasaulyje, bet ir pirmasis objektas Nyderlanduose, įvertintas aukščiausios kategorijos tvarumo sertifikatu „BREEAM Outstanding“.

Projektas, kurį NT plėtotojas „Lingotto Development B.V.“ įgyvendino kartu su architektūros studija „Team V Architecture“ ir tarptautine projektavimo, inžinerijos ir architektūros įmone „Arup“, taip pat statybų bendrove „J.P. van Eesteren“, demonstruoja, kaip laikantis inovatyvaus požiūrio į medinę statybą, derinant estetiką, tvarumą ir funkcionalumą, galima sukurti sveiką ir įspūdingą gyvenamąją aplinką.

Nyderlanduose statybose dominuoja betonas ir plienas, medinis gyvenamasis aukštybinis pastatas – išskirtinė, taigi ir brangesnė alternatyva. Tačiau HAUT architektų įsitikinimu, padėtis netrukus pasikeis – reikia tik visam statybos sektoriui patikėti medinės architektūros teikiama nauda (trumpesnis statybos procesas, lengvesnės konstrukcijos, lengvesnis

įgyvendinimas ir t. t.) ir kuo dažniau kaip statybinę medžiagą naudoti medieną, taip galiausiai sumažinant tokių statybų išlaidas.

HAUT panaudota 2800 kub. m iš Austrijos miškuose užaugintos žaliavos pagamintų ir gamykloje pagal konkrečius matmenis jau paruoštų kryžminio laminavimo medienos (CLT) plokščių, taip užtikrinant statybvietėje greitą, švarų surinkimą ir mažą statybinių atliekų kiekį.

Šis projektas – tai puikiai išplėtota tvarumo strategija, ji apima saulės energijos panaudojimą, geoterminį vėsinimą, žemos temperatūros grindų šildymo ir vėsinimo sistemas, atsakingą lietaus vandens naudojimą pastato poreikiams. Be to, energiją generuoja ir pastato fasadai, įrengta moderni nuotekų surinkimo ir valymo sistema.

Nyderlanduose nėra patvirtintų aukštybinių medinių konstrukcijų statybos techninių reglamentų, tačiau projektavimo komanda techninei daliai ir saugumui ypač daug dėmesio skyrė savo iniciatyva.

Unikalų charakterį, išlaikant natūralios medienos estetiką ir šilumą, HAUT suteikia medinės lubos ir originalūs iškyšuliai – mediniai balkonai. Medinių konstrukcijų pastatas tapo netgi bendruomenės susibūrimo vieta – čia įveistas viešasis žiemos sodas, pavadintas „HAUT Hortus“. Jis išplečia greta esančio parko erdvę ir apima Inovacijų laboratoriją, kurioje pristatomos maisto, energetikos ir statybos naujovės.

The Guthrie Project nuotr.

INOVACIJŲ IR PALAIKYMO

SVARBA MEDINĖJE

ARCHITEKTŪROJE

„International House Sydney“ (IHS) –pirmasis pastatas Australijoje, pastatytas iš inžinerinės medienos. Jį suprojektavo „Tzannes Architect“. Projektas iš pat pradžių kėlė audringas diskusijas dėl pačios idėjos tinkamumo miestui ir praktinio įgyvendinimo, dėl gaisro, termitų grėsmių ir tradicinio betono, kaip patikimos statybinės medžiagos, atmetimo. Pradėtas projektuoti kaip potencialus betoninis statinys, IHS per keturis mėnesius perėjo nuo betono iki medienos ir atgal, kol galiausiai nusistovėjo ties visiškai medine konstrukcija. Architektai iš pat pradžių siekė, kad pastatas būtų visiškai medinis, tačiau tam reikėjo stipraus šios idėjos palaikymo. Ir tokio palaikymo buvo sulaukta, kai IHS susidomėjo NT plėtotoja „Lendlease“.

IHS, kaip ir anksčiau minėtieji projektai, liudija medienos privalumus: autentiškumą, konstrukcinį vientisumą ir estetinį išraiškingumą. Skirtingai nei daugelio kitų medinės konstrukcijos pastatų, IHS medinis „stuburas“ nėra paslėptas po apdailos sluoksniais, jis puikiai matomas ir išorėje, ir viduje. Vos įžengus į pastatą, pasitinka švelnus medienos kvapas. Fojė apdaila, sukurta perdirbus krantinių atramų medieną, rastą kasant pamatų duobę, suteikia interjerui autentiškumo ir istorijos pojūtį.

Projektuojant IHS reikėjo iš anksto gerai apgalvoti konstrukcijų gamybą, tiekimo grandinę ir komponentų transportavimą. Šiuos iššūkius kompensavo trumpesnis darbo laikas statybvietėje. Ji, beje, labiau priminė didžiules medienos apdirbimo dirbtuves, kuriose darbas darbą veja,

nebuvo betonavimo darbams įprastų stabčiojimų.

IHS pastatas – iš tų retų komercinių statinių, kurių estetika sukuria ypatingą atmosferą, skatinančią kūrybiškumą. Tai įrodo, kad tvarumas ir praktiškumas gali būti estetiški. Kad žmonės tokiose erdvėse jaučiasi vertinami ir saugūs. Įdiegus reikiamus pažangius gaisrinės inžinerijos sprendinius, pastato atsparumas ugniai buvo optimizuotas iki 90 minučių, nors mediena dega kontroliuojamai,

liepsna degimo proceso metu savaime izoliuojama anglėjant išoriniam sluoksniui.

Statant IHS daug dėmesio buvo skiriama aplinkosaugai, ir tai neliko nepastebėta: pastatas įvertintas šešiomis žvaigždutėmis „Green Star“. Tačiau kai kuriems kritikams net didžiausi privalumai buvo nė motais: jie nesiliovė baksnoję į konstrukcinės medienos transportavimo iš Europos į Australiją išlaidas ir šios statybų dalies poveikį aplinkai.

DIDŽIULIS PRIVALUMAS –STATYBŲ GREITIS

Britų Kolumbijos universiteto (UBC) teritorijoje iškilęs „Brock Commons Tallwood House“, tapęs namais daugiau nei 400 studentų, – dar vienas pavyzdys, kaip medinės konstrukcijos gali prisidėti prie tvarios miestų plėtros, pagerinti statybų proceso našumą, sumažinti poveikį aplinkai ir tapti estetiškai patraukliomis bei funkcionaliomis gyvenamosiomis erdvėmis.

Šis 18 aukštų hibridinės medienos pastatas pradėjo naują urbanistinės

architektūros etapą ir atvėrė naujų galimybių ieškantiems tvarių statybos sprendinių. Projekto ypatumas –neįtikėtinai greitas statybos procesas. Medinės konstrukcijos iškilo per rekordiškai trumpą laikotarpį, mažiau kaip per 70 dienų nuo pirmųjų gamykloje paruoštų elementų atgabenimo į statybvietę, arba net keturiais mėnesiais anksčiau nei įprastinės statybos atveju. Tai įrodo, kad medinės konstrukcijos ne tik ekologiškai draugiškesnės, bet ir gali ženkliai pagreitinti statybos procesus. „Brock Commons Tallwood House“ – tai

17 aukštų masinės medienos konstrukcijų su betoniniu podiumu ir dviem betoninių laiptų šachtomis. Pastato grindys pagamintos iš penkių sluoksnių kryžminio laminavimo medienos (CLT) plokščių, kurių pagrindas – klijuotos medienos (glulam) sijos.

Dar vienas ženklus projekto privalumas – teigiamas poveikis aplinkai dėl mažesnės CO2 emisijos. Tai ne tik įrodo medienos, kaip tvarios statybinės medžiagos, pranašumą – tai liudija, kad medinis pastatas gali atitikti „LEED Gold“ standartus.

Michael Elkan Naturallywood nuotr.

MEDIENOS ELEGANCIJA!

Aukštos kokybės medienos apdaila fasadams ir terasoms. Išskirtiniai naujausi interjero dizaino sprendiniai. Skydinių bei kryžmai klijuotos medienos (CLT) pastatų gamyba ir statyba.

Derindami meistriškumą su šiuolaikinėmis technologijomis, kad pasiektų ypač aukštų rezultatų, KEPIS žengia į ateitį su naujais ir inovatyviais, aplinkai nekenksmingais medienos gaminiais – ekologiškais ir atitinkančiais Europos Sąjungos sertifikavimo reikalavimus. Teikdami pirmenybę aplinkos išsaugojimui ir įsipareigoję laikytis tvarumo, KEPIS didžiuojasi galėdami prisidėti prie pasaulio rytdienos kūrimo ir skiria savo veiklą tiek verslo sektoriui, tiek privatiems klientams.

Tvirtas, mažas ir ilgaamžis: šiuolaikiškas namelis iš LP® plokščių

SmartSide®

Daugiafunkciai LP ® plokščių SmartSide® nameliai sodui ar kiemui – tai naujos kartos itin patvarūs statiniai, padėsiantys įvesti tvarką namuose.

Bendrovė „Timbela ir Ko“, 25 metus užsiimanti medinių gaminių sodui, namams, sodyboms gamyba ir mažmenine prekyba, pristato inovatyvaus, JAV patentuoto apdirbimo, medžio plokščių namelius. Jie itin tinka lietuviškam klimatui, nes yra atsparūs permainingiems orams – didelei drėgmei, krušai, stipriems vėjams ir karščio bangoms. Plokštės nebijo puvėsio, smūgių, kenkėjų ir yra lengvai montuojamos. Namelį galima surinkti greičiau nei per 12 valandų.

Pasitelktos inovatyvios technologijos

Renkantis tinkamas namelio dailylentes reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių, tačiau ilgaamžiškumas visada turėtų būti sąrašo viršuje. Bendrovės „Timbela ir Ko“ nuomone, amerikiečių kompanijos LP® patentuota plokščių

SmartSide® gamybos ir impregnavimo technologija SmartGuard® – viena iš pažangiausių karkasinių namelių rinkoje. LP® plokštės

SmartSide® kruopščiai apdorojamos net keliais apsauginiais komponentais: paruoštu cinko borato mišiniu, kuris sumažina kenkėjų atsiradimo galimybę, jūrine epoksidine derva, atsakinga už didesnį atsparumą smūgiams bei temperatūros svyravimams, ir vandeniui atspariu vašku. Siekiant išlaikyti visus išvardintus privalumus, ketvirtuoju sluoksniu tampa gruntuota medžio faktūros apsauginė plėvelė. Tokiu būdu suformuojama užtikrinta apsauga nuo drėgmės ir sukuriamas patvarus pagrindas dažų sukibimui. LP ® plokštėms

SmartSide® suteikiama net 15 metų garantija. Amerikiečių kompanija LP® jau daugiau nei 40 metų tobulina statybinių medžiagų apdirbimo technologijas, jų gaminamos plokštės

SmartSide® dažnai vadinamos naujosios kartos dailylentėmis.

Dera kiekviename kieme

Iš inovatyvių LP® plokščių SmartSide® pagaminti „Timbela ir Ko“ nameliai savo dydžiais lengvai pritaikomi nedideliame kieme, sode ar sodyboje. Daugiafunkciuose minimalistinio dizaino nameliuose galima patogiai ir tvarkingai laikyti svarbiausius sodo įrankius, dviračius, smulkią sodo techniką, vaikų žaislus, mažiau naudojamus daiktus.

Skirtingų konfigūracijų ir dydžių „Timbela ir Ko“ nameliai gaminami iš 10 mm storio LP® plokščių SmartSide®, iš kitų gamintojų plokščių išsiskiriančių atsparumu ne tik deformacijoms, bet ir drėgmei. SmartSide® pritvirtintos prie 60 mm medinio karkaso, kiekvienas namelis sukomplektuotas su LP® grindimis

ProStruct® ir bituminių čerpių stogo danga. Papildomai oro cirkuliacijai įrengtos ventiliacinės grotelės.

Visi modeliai parduodami su specialiai jiems parinktu dažų rinkiniu. Namelius galima valyti švelniu plovikliu, tik reikėtų vengti abrazyvinių medžiagų ar tirpiklių, kurie laikui bėgant gali pažeisti dažytą dailylenčių paviršių.

JŪRĖS MEDIS: sėkmė lydi nusprendusius veikti

Bendrovė „Jūrės medis“, viena didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos šalyse, švenčia 50 metų jubiliejų. Rinkos ir laiko išbandymai išaugino ir sustiprino įmonę. Šiandien ji didžiuojasi kompetentingais darbuotojais ir įvairiapusiškais projektais tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose.

„Jūrės medis“ nuolat investuoja į modernius sprendimus ir žaliąsias technologijas, robotizuotas stakles, šiemet baigė įdiegti beveik 1MW saulės elektrinę.

Jūrės kaime įsikūrusi gamykla puoselėja ilgaamžes medžio apdirbimo tradicijas – dar 1909 m. vokiečių pirklys Jūrėje pastatė pramoninę lentpjūvę, o 1974 m. toje pačioje vietoje pradėjo veikti klijuotos medienos konstrukcijų gamykla. Nuo to laiko bendrovė „Jūrės medis“ augo, mokėsi ir tobulėjo. Beveik 90 darbuotojų turinčios įmonės sėkmę lėmė lankstumas, gebėjimas įgyvendinti pačius sudėtingiausius projektus nuo mažiausio iki didžiausio. Prie ilgalaikės sėkmingos veiklos prisidėjo ir ilgamečiai darbuotojai – jų kompetencijos, žinios, praktinė patirtis ir profesionalumas.

Pagrindinė „Jūrės medis“ produkcija – klijuotos medienos tiesios ir lenktos statybinės konstrukcijos, klijuotos medienos sienojai, skirti klijuoto tąšo namams. Konstrukcijos gaminamos iš eglės, pušies ir impregnuotos prieš gamybą pušies žaliavos, kuri įsigijama iš atsakingai tvarkomų miškų. Įmonė turi patvirtintą EPD produkto poveikio aplinkai deklaraciją, kuri liudija medienos konstrukcijų pranašumus tvarumo ir ekologijos aspektais. Mediena, kaip tvari statybinė medžiaga, tampa vis paklausesnė, o tai skatina bendrovę ieškoti šiuolaikiškų sprendinių. „Jūrės medis“, kaip klijuotos medienos konstrukcijų gamintojas jausdamas nuolat augančią architektų, investuotojų ir rangovų motyvaciją pritaikyti žaliąsias statybines medžiagas, atsakingesnį savo santykio su supančia aplinka vertinimą, nusprendė pasiūlyti CLT gaminius Baltijos šalių rinkai. Tai būtinas ir savalaikis žingsnis ruošiantis Lietuvoje ateinančiais metais numatomam medinės statybos proveržiui. Matome daug konkrečių ketinimų panaudoti CLT numatomuose reikšminguose projektuose Lietuvoje, o kai kurie mažesni objektai įgyvendinami jau šiuo metu.

„Jūrės medis“ klijuotos medienos gaminius eksportuoja į Vakarų Europą, Skandinaviją, taip pat pasiekia net JAV, Katarą, Japoniją, Pietų Korėją ir Indijos vandenyno salas. Prieš ketverius metus Dubajuje vykusioje pasaulinėje parodoje EXPO 2020 Lietuvą reprezentavo medinis paviljonas, kurio konstrukcija išsiskiria įspūdingais klijuotos medienos elementais. Bendrovės gebėjimą įgyvendinti nestandartinius užsakovo reikalavimus patvirtina unikalūs darbai. Atskiro paminėjimo vertas Norvegijos pietuose esantis ypatingas statinys – aukščiausias pasaulyje medinis alpinizmo bokštas „Over“. Įspūdingos 48 metrų aukščio konstrukcijos gamyba buvo patikėta bendrovei „Jūrės medis“. Lietuvoje pagamintos klijuotos medienos konstrukcijos, kurių buvo apie 120 kub. m, o ilgiausia siekė apie 18 m, gabentos atskirais elementais į Norvegiją. Prie išskirtinių inžinerinių sprendinių ir organinių formų galima priskirti 273 metrų ilgio Guadalhorce pėsčiųjų tiltą Malagoje, pastatytą naudojant bendrovės „Jūrės medis“ klijuotos medienos produkciją.

SALTO KS:

laikui, lėšoms ir žmogiškiesiems resursams taupyti

VIS DAUGIAU DIDELIŲ ŠIUOLAIKIŠKŲ ĮMONIŲ

TAIKO HIBRIDINIO DARBO METODĄ, TAD SAVO

NAUJUOSE BIURUOSE DARBŲ VIETŲ ĮRENGIA MAŽIAU, NEI YRA DARBUOTOJŲ. VADINASI, NEBELIEKA DARBUOTOJŲ ASMENINIŲ DARBO

STALŲ – REIKIA ASMENDĖŽIŲ DARBUOTOJŲ ASMENINIAMS DAIKTAMS SUSIDĖTI.

Kiekviename dideliame biure būtina įeigos kontrolė. Nusprendus įrengti asmendėžes, reikia pasirūpinti ir jų apsauga. Standartinė įeigos kontrolės sistema užtikrina tik įėjimo į biurą ir išėjimo iš jo, vidaus patalpų durų kontrolę. Asmendėžių apsaugai kontroliuoti diegiama kita sistema, kuriai valdyti kartais reikia ir kito žmogaus.

Išmaniųjų sistemų profesionalai STENTRON siūlo inovatyvią įeigos kontrolės sistemą. SALTO KS. Ši unikali įeigos taškų valdymo ir biuro administravimo sistema – tai visiškai integruota išmaniųjų spynų valdymo per debesiją platforma, užtikrinanti patikimą darbuotojų ir svečių įeigos į biurą, taip pat parkavimo vietų kontrolę, lanksčią ir saugią prieigą prie visų biuro durų ir asmendėžių.

SALTO KS sukurta valdyti visus įmanomus įrenginius, susijusius su įeiga ir rakinimu. Sistemos „raktu“ gali būti

skaitmeninė kortelė, pakabutis, mobilusis telefonas, o per debesiją valdoma programinė įranga įgalina kontroliuoti visą judėjimą biure. Ja galima suteikti arba anuliuoti visas arba dalines įeigos teises grupėms ir pavieniams asmenims. Bet kuriuo metu pridėti, redaguoti ar atšaukti įeigos teises ir realiuoju laiku pakeisti įeigos planus. Visiškai valdyti tiek belaides išmaniąsias elektronines durų spynas, tiek laidinius skaitytuvus ir kontrolės įrenginius. Nusiųsti mobilųjį raktą į programėlę „Salto KS“. Realiuoju laiku stebėti įrenginių būklę ir judėjimą biure. Modernus biuras – ne vien šiuolaikiškos konstrukcijos, tvarios statybinės medžiagos ir inovatyvūs interjero, ŠVOK ir apšvietimo sprendiniai. Tai visų pirma sklandų darbą užtikrinanti išmanioji biuro administravimo sistema, daranti tvarką nuo pat biuro slenksčio.

TVARUMO BEIEŠKANT IŠMESTI NEGALIMA. PANAUDOTI

PASAULIO ŽINIASKLAIDA VIS

ŠOKIRUOJA KEISTAIS

IŠRADIMAIS: ŠTAI PIETŲ

AFRIKOJE SUKURTOS PLYTOS

IŠ ŽMONIŲ IŠMATŲ, O TOKIJO

UNIVERSITETO TYRĖJAI

KURIA PLYTAS IŠ MAISTO

ATLIEKŲ... GAL VIS DĖLTO

APTARKIME NE TOKIAS

DRASTIŠKAS STATYBINIŲ

MEDŽIAGŲ NAUJOVES.

Statybinių medžiagų pramonėje –įtampa: statybų daugėja, o drauge stiprėja ir spaudimas tradicines medžiagas keisti tvariomis. Nieko keista žinant, kad beveik 40 proc. viso CO2 kiekio į atmosferą išmeta statybų pramonė.

Žodis „tvaru“ tapo nebe mada, o būtinybe. Ekologiška statyba skatinama visame pasaulyje: prisiėmusios Paryžiaus sutarties įsipareigojimus, vis daugiau šalių siekia statyti nulinės anglies dvideginio emisijos pastatus. Tačiau anglies dvideginio kiekis – tik vienas iš tvarumo rodiklių. Aplinkai kenkia ir tradicinių statybos medžiagų gavyba karjeruose

bei kasyklose. Be to, daugelis šių medžiagų gaminamos naudojant neatsinaujinančių išteklių energiją. Naujų statybinių medžiagų kūrėjų laukia dar vienas iššūkis: jų išradimai turi būti ne tik tvarūs. Naujos medžiagos turi būti pažangesnės, tvirtesnės ir atsparesnės nei tradicinės.

VIETOJE MEDŽIO

Itin išpopuliarėjo natūralios medienos gaminys – laminuota mediena. Tvirtumu ir atsparumu vandeniui ji gerokai lenkia natūralią, gali varžytis su plienu ir betonu. Laminuota mediena gali atlaikyti net tokias konstrukcijas kaip sijos ir kolonos. Ji taip pat naudojama stogų ir grindų dangoms.

Violeta Bartaškaitė

Populiarėja ir popieriaus kompozitas richlitas, gaminamas iš makulatūros, suspaudžiamos į kietas, lygias plokštes, kurias galima apdoroti. Richlitas tvirtas kaip akmuo, tačiau paveikus apdorojimui kaip kietmedis: jį galima lengvai frezuoti, šlifuoti ir sujungti. Be to, jis atsparus vandeniui ir higieniškas.

Suomijos įmonė „Fiberwood“ iš medienos plaušų ir mechaninėje medienos pramonėje susidariusių atliekų sukūrė izoliacinius lakštus, kurie pasižymi natūraliomis medžių savybėmis ir turi oro kišenių, gerinančių izoliacines savybes. Naujieji lakštai – vis dėlto medienos gaminiai, tad jie taip pat neišskiria į aplinką CO2

Verta dėmesio ir idėja panaudoti medžių žievę, paprastai išmetamą į šiukšlyną, sudeginamą arba geriausiu atveju panaudojama mulčiui gaminti. Iš šios labai patvarios, ekonomiškos ir tvarios medžiagos jau gaminamos pastatų fasadų dailylentės ir stogų čerpės. Žievės dailylentės gali atlaikyti 75–100 metų be jokio dažymo, sandarinimo ar reguliarios priežiūros.

Kompanija „Metsä Group“ sukūrė fanerą „Kerto LVL“, tvirtumu artimą plienui. Įmonės teigimu, naudojant iš šios palyginti lengvos medžiagos pagamintas laikančiąsias konstrukcijas taupomos lėšos, mažėja fizinis krūvis statybininkams ir susidaro mažiau atliekų.

Dar viena puiki medžio alternatyva –bambukas. Ši tvirta kaip medis, tačiau lanksti žolė – viena tvariausių statybinių medžiagų. Statybos projektuose bambukas gali būti naudojamas įvairioms reikmėms: betonui tvirtinti, kaip pastolių, stogų bei kitų konstrukcijų detalės ir kt. Tai taip pat gera garso ir šilumos izoliacijos medžiaga, natūraliai atspari ugniai. Bambukai greitai auga, yra natūraliai skaidūs, ekonomiški ir sugeria daugiau anglies dvideginio nei medžiai. Kai kurios bambuko rūšys, pavyzdžiui, Moso, atsparios itin žemai temperatūrai. Ulaman Eco Retreat Indonezijoje pastatytas naudojant tvarias ir ekologiškas žemiškas medžiagas, rastas tiesiogiai vietoje ir artimiausioje aplinkoje. Dauguma konstrukcijų pagamintos iš bambuko, o visos išlenktos sienos žemės lygyje pastatytos iš "Rammed Earth" - natūralių medžiagų, tokių kaip žemė, smėlis, kalkės ir žvyras, mišinio, sukuriančio gražų sluoksniuotą koloritą.

BIOLOGINIŲ MEDŽIAGŲ BUMAS

Biologinės medžiagos gaminamos iš atsinaujinančių biologinių išteklių –augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų, t. y. to, ką galima vėl auginti. Biologinių medžiagų spektras itin didelis –nuo natūralių pluoštų iki biopolimerų. Šios medžiagos dažnai naudojamos vietoj tradicinių medžiagų, gaminamų naudojant neatsinaujinantį iškastinį kurą. Svarbūs atradimai biologiškai skaidžių medžiagų, tokių kaip gry-

biena, ligninas ir celiuliozė, srityje gali išlaisvinti mus iš plastiko ir sudėtingų perdirbimo procesų iššūkių.

Ypač daug vilčių dedama į grybieną (grybų miceles). Šiai palyginti nebrangiai biologiškai skaidžiai medžiagai būdinga ir kitų puikių savybių: ji puikiai sugeria garsą ir izoliuoja šilumą, yra labai atspari ugniai, pelėsiui ir vandeniui. Iš grybienos galima gaminti statybines medžiagas, tarp jų ir plytas, tvirtesnes už betoną, labiau izoliuotas nei stiklo pluoštas ir visiškai kompostuojamas.

Grybienos kompozitinių gaminių tankis – nuo 0,10 iki 0,39 g/cm3.

dytų invazinius kenkėjus ir pelėsius. Be to, jose nėra jokių kenksmingų cheminių medžiagų, juolab formaldehido, dažnai aptinkamo presuotos medienos gaminiuose.

Be grybienos, paminėtina ir bakterinė (mikrobinė) celiuliozė – tvari statybinė medžiaga iš mielių, mikroorganizmų ir bakterijų mišinio, naudotina sluoksniuotoms struktūroms kurti. Bakterinė celiuliozė yra biologiškai skaidoma, todėl neprisideda prie aplinkos taršos, ją lengva ir pigu gaminti.

Dar viena populiari statybinė biologinė medžiaga – standžiosios

Galima drąsiai teigti, kad jos pagrindo medžiagos yra lengvesnės, palyginti su medienos kompozitais. Norint pagerinti grybienos kompozitų mechanines savybes, dedama šiek tiek sintetinio kaučiuko, pavyzdžiui, stireno-butadieno gumos, arba natūralių tvirtiklių, kaip celiuliozės nanofibrilės. „Ecovative“, viena pirmųjų pasaulyje įmonių, auginančių grybieną statyboms, sukūrė ekologišką izoliacinę medžiagą, įpurškiamą tarp vidinės ir išorinės sienų. Ši medžiaga tyliai sau auga ir galop tampa tokia tvirta, kad sienoms nereikia jokios kitos laikančiosios konstrukcijos. Be to, izoliacijos koeficientas yra geresnis nei stiklo pluošto.

Kitas įdomus produktas – „Myco Board“ plokštė, išvaizda ir funkcinėmis savybėmis panaši į medžio drožlių plokštę, tačiau joje visiškai nėra medienos. Naujosios plokštės ne tik pigesnės, tvirtesnės ir lengvesnės nei tradicinės medžio drožlių plokštės, bet ir visiškai kompostuojamos, jas net galima modifikuoti, kad atbai-

putos iš kanapių, jūrų dumblių ir bambuko, naudojamos šilumai, terminiams barjerams ir grindims izoliuoti. Jos sugeria garsą, yra natūraliai atsparios karščiui ir drėgmei, nesukelia alergijų ir gerina vidaus oro kokybę.

BETONO LABIRINTAI

Tradicinis cementas ir iš jo pagamintas betonas, dėl taršos pelnę prastą reputaciją (vien cemento pramonė išskiria 8 proc. viso į atmosferą išmetamo CO2 kiekio), vis labiau speičiami į kampą. Jei norime sušvelninti klimato kaitą, cementą dekarbonizuoti būtina, tad vis daugiau įmonių varžosi bandydamos sukurti kuo tvaresnį cemento pakaitą. Vienos siūlo mažesnį anglies dvideginio pėdsaką paliekančių rišiklių, tokių kaip geopolimerai ar kalcio sulfoaliuminato cementas. Kitos siekia surinkti cemento gamybos metu išskiriamą anglies dvideginį ir panaudoti jį kaip kitų procesų žaliavą. Trečios sukasi iš padėties taikydamos tradicinę formulę.

Vis populiaresnis surenkamasis betonas – gamykloje pagal tikslius išmatavimus pagamintas betonas, naudojamas tokiose konstrukcijose kaip tiltai, pamatai, automobilių stovėjimo aikštelės, o kai kuriais atvejais – net ištisi pastatai. Numačius tikslų kiekį, mažiau susidaro ir atliekų gamybos proceso metu.

3D būdu spausdinamo betono technologija leidžia rangovams mažesnėmis laiko ir energijos sąnaudomis, taupant pinigus ir visiškai išvengiant atliekų suprojektuoti bet kokią formą.

Startuolis „Carbonaide“ išmąstė, kaip sumažinti cemento kiekį betonui gaminti. Išradėjų teigimu, jų technologija gali perpus sumažinti tradicinio portlandcemenčio CO2 emisiją.

JAV Vusterio (Worcester) politechnikos instituto mokslininkai į paprastą betoną įdėjo fermentą, kuris reaguoja su anglies dvideginį išskiriančiais kalcio karbonato kristalais, ir sukūrė biologinį betoną: tvirtesnį ir per vieną dieną „užsigydantį“ 1 mm įtrūkimus.

O štai Kolorado universiteto mokslininkų pasiūlytas betono „saviremonto“ būdas grįstas bakterijų fotosinteze: naujasis T biobetonas sudarytas iš cianobakterijų (melsvabakterių), želatinos ir smėlio mišinio, kuris reaguodamas su vandeniu plečiasi ir taip užpildo ertmes. Maža to, Kolorado universiteto Boulderio filialo mokslininkai biologiškai išaugino kalkakmenį, kurį naudojant cemento gamyba tampa neutrali ar net neigiama anglies dvideginio atžvilgiu. Idėją inspiravo koralai, išauginantys savo struktūras iš kalcio karbonato. Kalcio karbonatas yra ir pagrindinis biokalkakmenio komponentas.

Nyderlandų gamintoja „TU Delftas“ kuria betoną, galintį savaime regeneruotis ir „susilipdyti“ maždaug plauko storio įtrūkimus. Tokia galimybė įmanoma dėl betone esančių bakterijų.

University of Colorado Boulder

Londono imperatoriškojo koledžo magistrantūros studentai

Carolyn Tam, Hamza Oza, Matteo Maccario ir Saki Maruyama sukūrė „Finite“ – betono pakaitą iš organinių rišiklių ir dykumos smėlio. Statybose įprastai naudojamas smėlis –viena iš labiausiai eikvojamų kietųjų medžiagų pasaulyje, tai jau globali problema, o dykumos smėlis – lengvai prieinamas išteklius, tačiau jo negalima naudoti įprastame betone, nes smiltys yra pernelyg lygios, kad galėtų susijungti.

Svinburno universiteto specialistai sukūrė betoną be cemento. Šis betonas ekologiškas, su lakiaisiais pelenais ir geopolimeriniais kompozitais. Jis kietėja kambario temperatūroje, o tai reiškia, kad jo gamybos sąnaudos nėra didelės. Tačiau svarbiausia, kad naujasis betonas, palyginti su tradiciniu, yra net 400 kartų lankstesnis ir kartu toks pat stiprus. Geopolimerai ne tik padidina lenkimo koeficientą, bet ir pagerina atsparumą galimiems mikroįtrūkimams.

„DB Group“ taip pat sukūrė betoną, kuriame nėra cemento, tačiau jis vis tiek išlaiko savo tvirtumą ir jau yra sėkmingai naudojamas statybose. Palyginti su tradiciniais betono mišiniais, „Cemfree“ pavadintas gaminys į atmosferą išmeta net 80 proc. mažiau anglies dvideginio.

Pelenų betonas (ashcrete) – dar viena aplinkai draugiška betono alternatyva, kurią sudaro lakieji pelenai, dugno pelenai (šalutiniai anglies degimo produktai) ir cheminė medžiaga boratas. Pelenų betonas ne toks porėtas kaip įprastinis, todėl yra tvirtesnis, be to, atsparus rūgščiai, ugniai ir temperatūrų kaitai.

Medienos betonas (timbercrete) –ekologiška ir tvari statybinė medžiaga, pagaminta pjuvenas sumaišius su betonu. Pjuvenos pakeičia tuos betono komponentus, kuriems gaminti suvartojama daugiausia energijos. Medienos betonas lengvesnis už įprastą betoną, vadinasi, ir lengviau transportuojamas.

Daug vilčių dedama į kompanijos „Holcim“ betoną iš perdirbtų statybos atliekų ir iš tam tikrų dumblių rūšių gaminamus biokompozitinius cemento blokus. Rezultatas – mažai anglies išskirianti medžiaga, savybėmis panaši į įprastą cementą. Ji gali tapti viena iš tų, kurias naudojant pavyks pasiekti nulinę anglies dvideginio emisiją.

Paminėtinos ir Šveicarijos startuolio CPC sukurtos anglies pluošto betono plokštės – tokios pat laikomosios galios kaip ir tradicinės gelžbetonio plokštės, tačiau penkis kartus plonesnės ir lengvesnės. Jos itin ilgaamžės, gali būti išardytos ir pakartotinai naudojamos arba visiškai perdirbamos. Joms pagaminti reikia iki 80 proc. mažiau medžiagų, į aplinką išskiriama iki 75 proc. mažiau anglies dvideginio.

Sukurtas netgi lankstomasis betonas su polimeriniu pluoštu. Skirtingai nei įprastas, kuris lengvai trūkinėja ar lūžta, naujasis betonas yra 500 kartų atsparesnis įtrūkimams ir efektyviau sugeria smūgius. Be to, tvaresnis.

nes, bet ir estetines betono savybes. Stiklo atliekos statybos projektuose taip pat gali būti naudojamos natūraliems užpildams, pavyzdžiui, smėliui, žvyrui ir skaldai imituoti.

Naudojamas statybose ir perdirbtas plienas. Jis tvirtas ir patvarus, tad gali būti toks pat naudingas kaip ir bet koks naujas statybinis plienas. Perdirbant plieną taupomi gamtos ištekliai, mažiau teršiama aplinka ir suvartojama net 75 proc. mažiau energijos nei gaminant jį iš žaliavos.

Iš sąvartynuose esančių organinių atliekų gaminama bioanglis. 90 proc. sudaryta iš anglies, neišskirianti CO2, priešingai – sugerianti jį iš atmosferos, ši medžiaga gali iš dalies

SĄVARTYNŲ LOBIAI

Vis labiau populiarėja ir tvari praktika perdirbti pramonines bei statybines atliekas. Medžiagos, kurios kadaise buvo laikomos niekam tikusiu šlamštu, dabar paverčiamos vertingais statybos komponentais. Pavyzdžiui, stiklas iš esmės nėra žalioji medžiaga, nes jo gamybos metu išsiskiria daug anglies dvideginio, orą teršia azoto oksidai. Žaliojo kurso sąlygas stiklas atitinka tik perdirbamas. Jį galima perdirbti daugybę kartų, ir šio proceso metu suvartojama mažiau energijos, nes perdirbamo stiklo lydymosi temperatūra yra daug žemesnė nei žaliavų, iš kurių jis buvo pagamintas. Perdirbamas stiklas gali būti paverčiamas putomis, kurios puikiai tinka šilumai izoliuoti, yra nedegios, atsparios drėgmei ir gerai absorbuoja garsą. Panaudotas betonui gaminti, jis pagerina ne tik funkci-

pakeisti betonui gaminti naudojamą cementą ir taip sumažinti betono gamybos metu išsiskiriančio anglies dvideginio kiekį. Sukurta ir technologija plytoms iš bioanglies ir plastiko atliekų gaminti.

Iš aliuminio atliekų gaunamas aliuminio putplastis. Šios plokštės formuojamos purškiant orą į išlydytą aliuminį. Oro burbuliukai stabilizuojasi ir sudaro putplasčio plokštes su intriguojančiais raštais bei sluoksniais. Tokiu būdu galima gaminti įvairaus tankio, formų ir permatomumo plokštes.

Iš panaudotų guminių padangų gaminamos izoliacinės medžiagos, iš suodžių, susidarančių deginant iškastinį kurą, – plytelės, o iš marmuro atliekų – dirbtinis skystasis granitas, purškiamas ant betono, plytų, akmens ir asfalto paviršių. Sustingęs jis tampa itin sandariu tvirtikliu.

j-k.com.cy

PLASTIKO METAMORFOZĖS

2021 m. pasaulio gyventojai sunaudojo 139 mln. tonų vienkartinio plastiko, didžioji jo dalis nusėdo sąvartynuose arba vandenyje. Laimė, didžiąją dalį plastiko jau galima perdirbti, ir bene daugiausia jis naudojamas statybose: iš jo gaminamos plokštės ir plytos.

„ByFusion“ sukūrė pirmąją statybinę medžiagą vien iš perdirbto plastiko – blokus ByBlocks, kurie gali būti naudojami vietoj betoninių blokelių ir idealiai tinka laikančiosioms sienoms, stoginėms, tvoroms, kraštovaizdžio elementams, akcentinėms sienoms ir baldams formuoti. Palyginti su betoniniais blokeliais, panaudoto plastiko blokų gamybos metu išsiskiria 41 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jie atsparūs vandeniui ir netrūkinėja esant aukštam slėgiui. Vienam „ByBlock“ blokui pagaminti reikia maždaug 11 kg plastiko, ir tai išties reikšminga mažinant sąvartynus.

Yra ir daugiau perdirbto plastiko panaudojimo statybose galimybių. Pavyzdžiui, iš plastikinių butelių gaminamos veltinį primenančios

hibridinės grindys „BottleFloor“ –visiškai neslidžios ir puikiai sugeriančios garsą. O štai „E3Design“ iš perdirbto plastiko sukūrė plytas OGEL, kurias galima sujungti nenaudojant jokio cemento skiedinio.

KITOKS MEDŽIAGŲNATŪRALIŲ PANAUDOJIMAS

Statybose naujai naudojamos ir natūralios medžiagos. Pavyzdžiui, išpopuliarėjo „Cob“ – dirvožemio, šiaudų, smėlio ir kalkakmenio mišinys, naudojamas kaip betono struktūrų pakaitas. Vis plačiau naudojama ir įvairių vertingų savybių turinti iš kamščiamedžio žievės, t. y. atsinaujinančios žaliavos, gaminama kamštiena: ji lengva, elastinga, nelaidi dujoms ir skysčiams, puikiai izoliuoja šilumą ir yra atspari pelėsiui.

Didėja ir lino pluošto paklausa. Statybose vis dažniau naudojamos linų plokštės. Linų plokščių paviršius gali būti lygus ir glotnus, panašus į medžio drožlių plokščių paviršių, be to, šios plokštės palyginti atsparios ugniai. Linų pluoštas naudojamas kaip cementinių, mineralinių kompozitų priedas izoliacinėms

savybėms pagerinti. Iš lino, kalkakmenio ir vandens pradėtas gaminti netgi linų betonas, puikiai subalansuojantis drėgmę.

Pastatų šilumos izoliacijai naudojama ir natūrali avių vilna – ilgaamžė, netoksinė, atspari pelėsiui. Avių vilnos izoliacija pardavinėjama ritiniais ir sluoksniais, panašiai kaip stiklo pluošto (stiklo vatos) izoliacija. Avių vilna gali sugerti daug drėgmės – net iki 30 proc. savo svorio, ir tuo pat metu išlaikyti šilumines savybes. Žiemą su ja bus šilčiau, o vasarą vėsiau. Vilna taip pat sugeria iš oro kenksmingas chemines medžiagas, kaip formaldehidas, azoto oksidas ir sieros dioksidas. Vilna naudojama netgi gaminant plytas.

Šiaudai, jei tik yra gerai apsaugoti nuo drėgmės, taip pat tinka izoliacijai. Nors šiaip jau jų šiluminė varža, palyginti su kitomis izoliacinėmis medžiagomis, nedidelė, šiaudų rulonų 450–500 mm storio „audinys“ šilumą sulaiko puikiai. Be to, šiaudai absorbuoja anglies dvideginį ir natūraliai suyra.

Į madą grįžo ir molis. Statybose populiarėja hidrokeramika – nauja sienų statybos technologija, kurią įdiegus sienos reaguoja į lauko temperatūrą. Pagamintos iš molio plokščių ir vandens kapsulių, jos sugeria vandenį ir atvėsina pastatą, t. y. veikia kaip vėsinimo įrenginys: gali sumažinti patalpų temperatūrą net 5 °C ir padidinti santykinę drėgmę. Pasirinkus hidrokeramines sienas, elektros energijos galima suvartoti iki 28 proc. mažiau nei naudojant tradicinius vėsinimo įrenginius. Molio produktas yra ir terakota – ekologiška, perdirbama, tvari, patvari, lengvai prižiūrima ir ugniai atspari medžiaga.

SAULĖS REIKALAI

Jau nebe tie laikai, kai saulės energijos buvo galima pasigaminti tik išrikiavus saulės baterijas ant stogo: dabar ją gali gaminti langai, fasadų elementai, stogų čerpės ir net balkonų turėklai. Štai pažiūrėjus į kompanijos „Mitrex“ gaminamus soliarinius fasadus nė minties nekiltų, kad šie granito, porceliano, plytų, medienos gaminiai yra ir saulės jėgainės. Kompanijos „Tesla“ gaminamos soliarinės stogo čerpės taip pat atrodo labai estetiškai, tačiau elektros energijos sąskaita jas naudojant dar patrauklesnė: net 40–60 proc. mažesnė nei anksčiau.

REVOLIUCINIAI SPRENDINIAI

Šiandien rinkoje yra ir tikrai revoliucinių statybinių medžiagų. Jau sukurtos teršalus sugeriančios plytos. Siūloma ir skaidri mediena – tokia pat tvirta kaip tradicinė, tik daug lengvesnė. Ji siūloma kaip plastiko ir stiklo alternatyva. Beje, už pastarąjį ji yra bent penkis kartus tvirtesnė ir lengvesnė, taip pat termiškai efektyvesnė.

Skaidri gali būti ne tik mediena, bet ir aliuminis, tiksliau, aliuminio pagrindo keramika – ilgaamžė, galinti atlaikyti iki 2100 ⁰C temperatūrą, atspari įbrėžimams, UV spinduliams, rūgštims, šarmams ir vandeniui.

Vis dažniau tradicinėms statybinėms medžiagoms sustiprinti naudojamas anglies pluoštas – 75 proc. len-

rekomenduojama naudoti sienų, stogo dangos ir paklotų sistemoms.

Dar viena inovatyvi statybinė medžiaga – „Insulated Concrete Forms“. Tai standi putplasčio izoliacija, įterpiama tarp dviejų betono sluoksnių. Taip izoliuotiems namams reikia maždaug 44 proc. mažiau energijos šildymui ir vėsinimui, be to, jie pasižymi puikia akustine izoliacija.

JAV Rensselaerio politechnikos instituto mokslininkai išrado plieno armatūros alternatyvą iš kanapių. Pasak kūrėjų, ji sumažina anglies dvideginio išmetimą statybos metu ir nerūdija.

gvesnis už geležį ir 30 proc. lengvesnis už aliuminį.

Mokslininkai pateikia vis naujų būdų panaudoti grafeną – dešimt kartų ir už plieną tvirtesnę unikalią nanomedžiagą, kuriai būdinga išskirtinių šiluminių, elektrinių ir optinių savybių. Rimtai svarstoma ir apie dirbtinio vorų šilko panaudojimą: jis yra net 340 kartų tvirtesnis už betoną ir puikiai tinka akustinėms statybinėms plytelėms gaminti. Jau sukurtas ir tvarus plienas – „Aeos A913“. 95 proc. jo sudaro perdirbtos medžiagos, o jam gaminti naudojama tik atsinaujinančių išteklių energija.

„Enviro Board“ pagamino ugniai atsparias plokštes iš magnio, pjuvenų ir pluoštinio audinio. Šios ypač tvirtos plokštės laikui bėgant neišsikraipo ir yra atsparios vandeniui, jas

Iš kanapių gaminamas ir betonas. Kanapių betono blokeliai yra lengvi ir lankstūs, taip pat puikiai veikia kaip izoliacinė medžiaga. Kanapės ne tik tvaresnės, bet ir neišskiria CO2, priešingai – jį net kaupia, tad jų gaminiai per eksploatavimo laikotarpį šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugeria daugiau, negu jų buvo išskirta gamybos proceso metu.

TOLIAU – TIK TVARIAU

Kitaip nė negalėtų būti. Jei žmonija nori išlikti, jai per maža šiltų ir tvirtų būstų – jie privalo būti ekologiški ir tvarūs. Statybinės medžiagos turi mažinti neigiamą poveikį aplinkai per visą savo gyvavimo ciklą – nuo gavybos ar gamybos iki šalinimo ar pakartotinio naudojimo. Taip, tai brangu. Bet kai ant kitos svarstyklių lėkštės padedame savo ir savo palikuonių, visos žmonijos ateitį – anekdotas, o ne kaina. Ar ne?

UNIKALŪS NAMAI, KURIUOSE VISI KVĖPUOJA PILNAIS PLAUČIAIS

KALKĖS – KAŽKAS, KAS TEPA IR DULKA? MOLIS – TIK ŽIEMĄ BROLIS? ANAIPTOL. TAI VISIŠKAI BE GARSO VEIKIANTI IR NIEKADA NEGENDANTI EFEKTYVI „REKUPERACINĖ“ SISTEMA, PRIPILDANTI KIEKVIENUS NAMUS GAIVAUS ORO. TAI VISA IŠSVAJOTO JAUKUMO POJŪČIŲ GAMA – NUO AKSOMINIO ŠVELNUMO IR ŠVAROS IKI ORIGINALIOS ESTETIKOS IR ŠILUMOS.

Kalkės ir molis – vienos iš pirmųjų žmonijos statybinių medžiagų. Ir ne šiaip sau jos nepraranda reikšmės jau tūkstančius metų – mūsų protėviai jų naudą gerai savijautai patyrė per pojūčius, o mes ją, pasitelkę modernius prietaisus, jau galime paaiškinti moksliškai. Kalkių ir molio tinkas reguliuoja patalpų drėgmę ir temperatūrą: kai drėgmės per daug – ją sugeria, kai trūksta – atkuria jos balansą, jei patalpoje karšta – vėsina, jei pernelyg vėsu – sukauptą šilumą grąžina. Maža to, ir viena, ir kita medžiaga absorbuoja anglies dvideginį ir kietąsias daleles, kuriose, be kita ko, yra ir ypač kenksmingų žmogui rūgščių.

Kalkėms būdinga ir antibakterinių, antivirusinių savybių. Dėl to, pavyzdžiui, Vokietijoje jomis buvo purškiamos patalpos per COVID-19 pandemiją siekiant sumažinti koronaviruso plitimą, jos naudojamos ir paukšty-

nuose, fermose siaučiant paukščių gripui. Ir kalkės, ir molis – natūralios medžiagos, todėl yra antistatinės ir nepritraukia dulkių.

Trumpai tariant, tiek kalkių, tiek molio tinku padengtos patalpos kvėpuoja, taip nepalikdamos nė menkiausios galimybės veistis pelėsiui, ir puoselėja pastatą bei jame gyvenančių žmonių sveikatą. Pastebėta, kad ypač reikšmingą teigiamą poveikį šios medžiagos daro sergantiesiems plaučių ir kvėpavimo ligomis, netgi malšina astmos priepuolius.

Senovės technologijos –nauja moderni patikrinta kokybė

Didžiausią patirtį Skandinavijos ir Baltijos šalyse sukaupęs natūralaus kalkių bei molio tinko ir kalkinių dažų gamintojas „UKU Pure Earth“, bendradarbiaudamas su Švedijos, Suo-

mijos ir Estijos universitetų mokslininkais, žingsnis po žingsnio tobulina savo produktus, kad jie būtų lengvai modeliuojami ir įgytų vis naujų aukščiausios kokybės savybių.

Visos „UKU Pure Earth“ molio ir kalkių apdailos medžiagos gaminamos remiantis senovės technologijomis ir pasitelkiant šiuolaikines žinias bei tyrimus – tik iš natūralių medžiagų, be jokių kenksmingų priedų. Visi gaminiai yra puikių šilumos ir garso izoliacinių savybių, palaiko temperatūros ir drėgmės balansą patalpose, neleidžia veistis pelėsiui. „UKU Pure Earth“ molio apdailos tinkas išbandytas pagal Vokietijos molio tinko standartą DIN 18947:2013-08 ir priklauso aukštesnei stiprumo klasei S II: jis neskilinėja, nebyra ir netrupa, yra tvirtas, stabilus, patvarus ir gali ilgai toks išlikti net intensyviai eksploatuojamose patalpose.

Įmonė „Natural Touch“, oficiali „UKU Pure Earth“ atstovė Lietuvoje, pristato naujausius natūralius gamintojo produktus ir kviečia keisti požiūrį į apdailos medžiagas – užuot svarsčius apie kainą, pirmiausia galvoti apie galutinį rezultatą ir gyvenimo kokybę, kurią suteikia tokie gaminiai.

„Tadelakt“: švelnus kaip šilkas, tvirtas kaip akmuo Ši tradicinė senovės marokiečių technika, tobulinta kone tūkstančius metų, naudojama ne tik vonių ir dušų kambariams, bet ir sienoms bei grindims apdailinti. „Tadelakt“ tinkas dengiamas remiantis senosiomis marokiečių technikomis, galiausiai panaudojant juodąjį muilą ir specialų nugludintą akmenį: sutraiškius kalkėse esančias smilteles, tinkas tampa kaip akmuo – 100 proc. atsparus vandeniui, tvirtas ir kartu švelnus, šiek tiek blizgus ir malonus liesti. Šią techniką marokiečiai vadina tinko masažavimu.

Kalkės – šarminė terpė, ant tokio tinko niekada neatsiras pelėsio, todėl ir valyti labai paprasta: nereikia jokių rūgštinių valiklių, pakanka sienas nuplauti tiesiog vandeniu su muilu ir nušluostyti. Rūgštinis valiklis ar valomoji priemonė su abrazyvinėmis dalelėmis pažeistų tinko paviršių, ir šis taptų nebeatsparus vandeniui.

Plytelės duše, kol dar nepaleistas vanduo, paprastai yra vėsios, o „Tadelakt“ tinkas spinduliuoja anksčiau sukauptą šilumą ir prie jo liestis labai malonu – tarsi prie saulės įšildyto akmens. Interjero dizaineriams toks tinkas kelia džiaugsmą ir dėl to, kad nereikia braižyti išklotinių bei skaičiuoti reikiamo plytelių kiekio. Ši tinko technika tinka ne tik patalpoms, bet ir baldams, net stalviršiams, tik šiuos reikia padengti specialiu apsauginiu ekologišku laku.

Tokia technika galima išgauti įvairių spalvų ir atspalvių, žaisti su šešėliais ir taip sukurti išskirtinį vaizdą. Nelieka jokių sujungimų, siūlių, sukuriama vientisa siena. Ji – tarsi akmens imitacija, nes laikui bėgant toks tinkas tik tvirtėja, kalkės grįžta į akmens būseną. Tinkamai prižiūrimas, „Tadelakt“ tinkas puošia patalpas 60–80 metų.

Kalkių marmorinas:

Venecijos meistrų patirtis

Labai švelnus, aksominis, tinkamas ir grindims, ir sienoms, – kalkių tinkas su marmuru, vadinamas marmorinu. Ypač ypatingas marmorinas grindims. Nors marmorino grindys vos poros milimetrų storio, jos puikiai kaupia šilumą. Ant tokių grindų basomis šilčiau stovėti nei ant plytelių. Jei grindys šildomos, kalkės sumažina energijos nuostolius, be to, žiemą greitai išnyksta ištirpusio batais at-

nešto sniego balos. Marmorinu dengtos grindys yra kietos, tačiau vaikščiok basas nors kiaurą dieną –atrodys, kad žengi minkštu kilimu. Kalkių marmorinu galima sukurti bet kokį norimą vaizdą – tolygų ar šešėliuotą. Išgauti įvairiausius raštus –nuo šviesiausių iki tamsiausių atspalvių. Galima eksperimentuoti, kiek tik norisi, – ant sienų, grindų ar lubų.

Yra ir molio marmorinas – molio tinkas su marmuru. Jis tvirtesnis ir ypač tinka komercinėse patalpose, kur vaikšto daug žmonių ir neretai prasilenkdami pečiais liečiasi prie sienų.

Ir kalkių, ir molio marmorinas yra švelnūs kaip aksomas, malonūs liesti. Marmorino tinkas gali būti ir matinis, ir blizgus. Galutinis rezultatas priklauso tik nuo kliento fantazijos ir meistro profesionalumo.

Kalkių dažai: netobulas tobulumas

Kalkių dažai kiekvienam suteikia galimybę pasijusti dekoratoriumi ir savo namuose susikurti jaukią šešėliuojančią aplinką – netobulą tobulumą, kurį japonai vadina wabi sabi. Šioje technikoje nėra taisyklių, galima dažyti, kaip tik šauna į galvą: į vieną pusę, į kitą ar į abi, o gal ir ratais. Ši technika – kaip žaidimas, ir visada bus sukurtas šešėliuojantis efektas. Nėra baimės suklysti, kaip dažant tradiciniais dažais. Laisvais mostais nelyginant dirigentas mosuoji teptuku į visas puses, ir išeina nuostabūs šešėliai. Nereikia bijoti – viską galima pataisyti. Jei kas nepatinka –dedi papildomą ploną sluoksnį labiau praskiestais dažais, ir viskas.

Kuo storesnis kalkinių dažų sluoksnis, tuo daugiau jis turi visų gerųjų savybių, būdingų kalkiniam tinkui. Dažai, kaip ir kalkinis tinkas, puikiai sugeria garsą ir yra lengvai modeliuojami. Jais padengta siena atrodo minkštesnė, lengvos faktūros, gražiai šešėliuota. Jeigu dažai pageležinami mentele, paviršius tampa šiek tiek blizgus. Galima didelė spalvų ir atspalvių gama.

Šiuolaikiniam žmogui svarbu gyventi ne tik sveikoje ir ekologiškoje, bet ir estetiškoje, jo grožio sampratą atitinkančioje aplinkoje. „Natural Touch“ Lietuvoje atstovaujamo „UKU Pure Earth“ vidaus apdailos medžiagomis savo namų viziją įgyvendins kiekvienas – net ir neįgijęs profesionalios apdailininko patirties.

spalvotas ir tobulas langų paviršius

Lietuvoje ilgai vyravo langų baltais rėmais tradicija, tačiau tendencijas ir įsitikinimus pamažu keičia technologijos. Unikali langų profilių spalvos technologija GEALAN-acrylcolor ® santūrumo šalininkams demonstruoja, kad spalvoti namų langai – ne ekstravagantiškumas ar brangi ir varginanti priežiūra. Priešingai – tai namo charakteris, išskirtinis vaizdas ir naujos kartos eksterjero dizainas.

GEALAN, viena iš Europos rinkos langų ir durų profilių gamintojų lyderių, nuolat kuria naujus sprendimus savo produktų konstrukcinėms savybėms ir dizainui gerinti. Ne mažiau nei produkcijos ilgaamžiškumas ir kokybė kompanijai svarbu tobulinti unikalią GEALAN-acrylcolor® technologiją ir atnaujinti spalvų paletę. Savo asortimente GEALAN turi 9 standartines ir daugiau kaip 50 nestandartinių spalvų variantų. Įvertinusi GEALAN-acrylcolor® technologijos privalumus, plastikinių ir medinių langų bei durų gamybos lyderė Lietuvoje MEGRAME® jau

ketvirtą dešimtmetį klientams gamina langus naudodama GEALAN profilių sistemas, kurios yra ne tik tvirtos, bet ir paklausių spalvų. Štai šiuo metu ypač populiarios metalo ir aliuminio efekto spalvos, o GEALAN yra vienintelė profilių sistemų tiekėja, siūlanti akrilu dengtus metalinių atspalvių paviršius.

Pasiteisinusi technologija

Spalvoti GEALAN-acrylcolor® profiliai gaminami koekstruzijos metodu: terminio proceso metu plonas akrilo sluoksnis užlydomas ant balto PVC pagrindo, ir du skirtingi komponentai

susijungia į vienalytę masę, o jos rezultatas – atmosferos poveikiui atsparus ypač lygus matinis spalvotas paviršius. Beje, itin lygus lango rėmo paviršius suteikia ne vien estetinį, bet ir fizinį privalumą: dulkės ar purvo dalelės nuo jo tiesiog nuslysta. Vienalytis rėmo paviršius nesilupa, neskilinėja, nešerpetoja. GEALAN-acrylcolor® technologijos langų nereikia nei dažyti, nei taip dažnai valyti.

Akrilo sluoksnis tvirtesnis už bet kokią lako ar dažų dangą, todėl langai, pagaminti su GEALAN-acrylcolor® technologija, yra atsparūs bet kokiam klimatui – nekeičia savybių net

ekstremaliomis oro sąlygomis. Kieto akrilo paviršiaus langų profiliai atsparūs įbrėžimams, o atsiradusius galima nesunkiai pašalinti, nes spalvos sluoksnis yra storesnis už bet kurį dažų ar lako, užneštų ant rėmo paviršiaus tradiciniu būdu, sluoksnį.

Parenkant pigmentus profilių spalvoms, GEALAN laboratorijose sprendžiamas ne tik spalvos patvarumo, bet ir jos įtakos langų stabilumui klausimas. Net tamsiausi profilių atspalviai optimizuoti taip, kad rėmo paviršius, kaitinamas saulės, įkaista ženkliai mažiau nei kiti tos pačios spalvos rinkoje žinomi paviršiai – laminuoti plėvele. Dėl to GEALANacrylcolor® langų rėmų temperatūrinės deformacijos gerokai mažesnės ir tokius langus reikia kur kas rečiau reguliuoti.

Daug metų kompanijos naudojama technologija GEALAN-acrylcolor® nuosekliai tobulinama. Nuolat auga gamybos procese naudojamų medžiagų ir įrankių kokybė, plečiamas spalvų asortimentas. GEALAN pardavė daugiau kaip 80 mln. metrų šių spalvotų profilių. Tai rodo didžiulį GEALAN-acrylcolor® pripažinimą tarp architektų, langų gamintojų ir galutinių vartotojų.

Stilingi modernūs langai prieinama kaina

Dėl glotnaus metalo efekto paviršiaus, kuris paprastai būdingas aliuminio langams, GEALAN-acrylcolor® profiliai itin mėgstami projektuotojų

ir architektų. Norint pabrėžti pastatų individualumą, naujiems daugiabučių gyvenamųjų namų ant vaizdingo Neries šlaito „ReVingis“ langams taip pat pasirinkti būtent GEALANacrylcolor® profiliai. Spalvoti langai išsiskiria estetiška išvaizda, minimalizmu, pasižymi aukščiausiomis šilumos bei garso izoliacijos savybėmis, būdingomis GEALAN plastikinių profilių langams.

Šiuo metu MEGRAME® siūlo skirtingų spalvų bei atspalvių GEALANacrylcolor® langų ir durų konstrukcijas įsigyti itin patraukliomis kainomis, atitinkančiomis standartinių laminuotų plėvelėmis langų kainą. Šias konstrukcijas MEGRAME® gamina iš GEALAN-KUBUS® ir GEALAN S 9000 sistemų profilių.

Itin šilti moderniai architektūrai pritaikyti A++ energinio naudingumo klasės plastikiniai langai MEGRAMEGEALAN-KUBUS® gaminami iš naujausios technologijos vokiško 6 kamerų, 100 mm pločio profilio su IKD® putomis. Palyginti su tradiciniais produktais, GEALAN-KUBUS® profiliai yra daug siauresni, jų rėmas yar vienodo matomo pločio, o varčia paslėpta rėme, todėl pastatų fasaduose galima projektuoti faktiškai

berėmio stiklo konstrukcijas. Šilumą taupantys A++ klasės langai MEGRAME® S 9000 ženkliai sumažina būsto šildymo išlaidas ir tinka energiją taupantiems – pasyviems namams. Abi langų konstrukcijos suteikia namams šiuolaikišką vaizdą, simetrijos ir harmonijos pojūtį, o jų šilumos perdavimo koeficientas U yra <= 0,8.

Svarstantiems, kaip GEALANacrylcolor® langai atrodytų po kelių dešimčių metų, geriausias pavyzdys – Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų centrinio pastato fasadas, paryškintas spalvotais langais. Praėjo 25 metai, o klinikose sumontuotos GEALAN S 3000 profilių sistemos dar nereikėjo keisti ir tamsiai raudoni plastikiniai GEALANacrylcolor® langai – tokios pat spalvos. Jie ne tik atkreipia dėmesį į kompleksą, bet ir daro nepakartojamo eksterjero įspūdį.

Su GEALAN-acrylcolor® langais išskirtinis gali atrodyti kiekvienas šiuolaikinis pastatas – reikia tik pasirinkti, kokiomis spalvomis norėtųsi įprasminti aplinką, pabrėžti namų charakterį, o konstrukcinėmis savybėmis ir langų ilgaamžiškumu jau pasirūpino GEALAN.

baltparma.lt

VISŲ

SILIKATINIAI

20 METŲ BLOKŲ IR PLYTŲ TIEKĖJAS VISOJE LIETUVOJE

VISUR STATYBOSE

BETONINIAI

BLOKELIAI IR PLYTOS

AKYTO BETONO BLOKELIAI

BLOKELIAI

RŪŠIŲ BLOKELIAI VIENOJE VIETOJE

Universalioji gilių latakų lietaus sistema

apvali priekinė dalis

Vienas latakas –

dvi galimybės

stačiakampė priekinė dalis

KATALOGAS

IR VIDEO www.ruukki.lt/lietus-Siba-Tech

* Siba Tech – registruotas, Ruukki Construction Oy priklausantis prekės ženklas.

Atstumas ne bėda: mobiliosios betono gamyklos

Šiuolaikinė statybų pramonė sparčiai tobulėja, siekdama efektyviau ir ekologiškiau spręsti statybų procesus. Vienas iš pastaruoju metu į Lietuvą atkeliavusių reikšmingiausių sprendimų yra mobiliosios betono gamyklos. Ši technologija, leidžianti gaminti betoną statybų aikštelėje, neabejotinai keičia tradicinę statybų pramonę.

Su šio sprendimo privalumais, taikymo galimybėmis ir ateities perspektyvomis supažindina UAB „Betono centras“ komercijos direktorius Simonas Vitkevičius.

UAB „Betono centras“ vieni iš pirmųjų Lietuvoje įsigijo austrų gamintojo SBM mobiliąsias betono gamyklas.

GREITIS IR EFEKTYVUMAS

Mobiliosios betono gamyklos leidžia vykdyti statybos darbus, nutolusius nuo miestų, pavyzdžiui, vėjo jėgainės, tiltai ar kiti infrastruktūriniai objektai. Taip betonavimo darbai vykdomi ne tik greičiau, bet ir sudaroma galimybė vykdyti didelius betonavimo darbus, kur reikia pateikti nepertraukiamą betono tiekimą iki 60–80 m3/val. Taip pat užtikrinama aukšta betono mišinių kokybė, nes sutrumpėja pristatymo laikas bei taupomi logistikos kaštai.

EKOLOGIJA

Vienas iš svarbiausių mobiliųjų betono gamyklų privalumų yra galimybė sumažinti CO2 emisijas, nes sutrumpinamas transportavimo atstumas iki objekto.

APIE ATLIKTUS PROJEKTUS

NNaudodama mobiliąją betono gamyklą 2023 metais UAB „Betono centras“ savo klientams padėjo įrengti 26 vėjo jėgainių pamatus Kelmės rajone. Šiems objektams reikėjo užtikrinti itin didelį, net 80 m3/val. betono tiekimą. Taip pat bendrovė sėkmingai prisidėjo prie Rūdininkų poligono kelių betonavimo darbų ir keleto kitų stambių infrastruktūros objektų.

„Esame vieni didžiausių prekinio betono gamintojų Lietuvoje. Per ilgametę darbo patirtį pastebėjome, kad neretai mūsų pagaminti betono mišiniai keliauja dešimtis ar net šimtus kilometrų iki statybų aikštelių. Ieškodami būtų, kaip spręsti logistikos keliamus iššūkius ir sutrumpinti transportavimo atstumus, laiką bei užtikrinti aukščiausią kokybę, nusprendėme įsigyti dvi mobiliąsias gamyklas, kurios būtų statomos prie pat objektų ir būtų skirtos jiems aptarnauti“, – pasakoja UAB „Betono centras“ atstovas.

OBJEKTAS: Mokslo ir inovacijų sklaidos centras, Nemuno sala, Kaunas

PLOTAS: 11,5 tūkst. kv. metrų UŽSAKOVAS: Kauno miesto savivaldybė

GENERALINIS RANGOVAS: „Autokausta“

ARCHITEKTAI: UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“, architektai Dominykas Kalmatavičius, Gintautas Natkevičius; „Smar Architecture studio PTY LTD“

STATINIO STATYBOS TECHNINĖ

PRIEŽIŪRA: MB 2

PASSIBUS ANTEIRE

Kauno Nemuno saloje baigiama įgyvendinti dar viena dešimtmetį brandinta ambicinga idėja: mėnuo kitas, ir duris čia atvers Mokslo ir inovacijų sklaidos centras labai asociatyviu pavadinimu „Mokslo sala“. Pasisėmęs mokslo žinių 140 eksponatų nuolatinėje naujojo centro ekspozicijoje, tikrai nė vienas neatsispirs pagundai bent virtualiai išskristi į kosmosą moderniausiame mūsų regione planetariume.

„Projektas visada buvo planuotas Nemuno saloje. Iš dalies dėl to kilo idėja Mokslo ir inovacijų sklaidos centrą (MISC) pavadinti „Mokslo sala“. Vieta buvo ir viena iš svarbių priežasčių, dėl kurių MISC projektą nuspręsta įgyvendinti Kaune“, –sako Aistė Lukaševičiūtė, Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.

„Mokslo salos“ idėja gimė 2016 m. Tais pačiais metais Kauno miesto savivaldybė surengė pirmąjį per savo istoriją tokio didelio masto tarptautinį architektų konkursą. Jame dalyvavo apie pusantro šimto dalyvių iš viso pasaulio, ir tai leido iš naujos perspektyvos pažvelgti į projektą ir jo lokaciją. Konkurse dalyvaujantiems architektams buvo keliama dvilypė užduotis: integruoti pastatą į Nemuno salos kraštovaizdį tuo pat metu sukuriant modernų miesto simbolį.

„Matydami rezultatą galime teigti, kad konkursą laimėjusiai australų architektų bendrovei „SMAR Architecture Studio PTY LTD“ kartu su lietuvių „Architektų biuru G. Natkevičius ir partneriai“ pavyko sukurti išskirtinį objektą. Tokios apimties ir kompleksiškumo projektui įgyvendinti buvo svarbu išrinkti didelių pajėgumų patyrusį rangovą. Ši atsakomybė buvo patikėta UAB „Autokausta“, – pasakoja A. Lukaševičiūtė.

Visa projekto vertė – 37,7 mln. Didžioji investicijų dalis teko pastato statyboms, 5,3 mln. eurų skirta nuolatinei ekspozicijai sukurti ir įrengti, 1,9 mln. eurų – virtualių projekcijų planetariumo įrangai įsigyti.

A. Lukaševičiūtės teigimu, „Mokslo sala“ – pirmasis tokio masto mokslo populiarinimo centras Lietuvoje, todėl jį kuriant kiekviename etape nuo pat architektų konkurso buvo būtinos tarptautinės konsultacijos. Šią atsakomybę iki pat planetariumo įrengimo prisiėmė Jungtinės Karalystės įmonė „Malcolm Reading Consultant“. Šiuo metu dar įrengiamam planetariumui komponentai ir programinė įranga tiekiama iš viso pasaulio.

Manto Zinkevičiaus (Kauno m. savivaldybės archyvo) nuotr.

Pirmieji kartai ir kiti iššūkiai

Daugiausia iššūkių sukėlė būtent pirmieji kartai – projekte yra net keletas sprendinių, kurių niekada niekam

Lietuvoje nėra tekę anksčiau įgyvendinti, todėl prireikė daug planavimo, pasirengimo ir laiko jiems realizuoti. Vieni sudėtingiausių ir netikėčiausių pastato sprendinių susiję su pagrindiniu pastato įėjimu: teko spręsti

nepaprastą konstrukcinį galvosūkį –kaip įrengti daugiau kaip 20 metrų skersmens apvalius amfiteatrinius laiptus, apsuptus lenktomis stiklo vitrinomis, o virš jų vos ant vienos sijos „pakabinti“ milžinišką diską. Disko konstrukcijos, kuriai „Alucobond“ veidrodinio efekto aliuminio kompozito kasetes tiekė „LR Group“, įrengimą kaip didžiausią iššūkį įvardija

ir „Mokslo salos“ generalinio rangovo –bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas. „Disko ir jį laikančių metalinių perdangos sijų svoris –apie 1000 tonų. Šią konstrukciją pagaminome, nudažėme ir sumontavome objekte patys. Prie didesnių iššūkių priskirtume ir kupolo formos planetariumo betonavimą“, – sako direktorius

J. Kriaučiūno teigimu, Kauno miesto savivaldybė – reiklus užsakovas, labai didelį dėmesį skiria statomo pastato kokybei, estetikai ir energiniam efektyvumui. Tačiau „Autokaustai“ pavyko suvaldyti tokio masto objekto statybos procesus.

„Turime nuosavas asfalto, betono ir metalo konstrukcijų gamyklas, jose ir buvo pagamintos visos laikančiosios pastato konstrukcijos. Be to, sukaupta patirtis ir profesionali įmonės specialistų komanda leido sėkmingai suvaldyti statybos procesus net ir 2022 m. smarkiai pašokus statybinių medžiagų kainoms“, –didžiuojasi J. Kriaučiūnas.

Edukaciniai miesto lūkesčiai „Kurdami „Mokslo salą“ pirmiausia puoselėjome tikslą padėti žmonėms suprasti technologinius ir socialinius pokyčius, skatinti visus, ypač vaikus ir jaunimą, domėtis mokslu ir technologijomis, vis plačiau aprėpiančiomis įvairias gyvenimo sritis – nuo ugdymo ir darbo rinkos iki kasdienių įpročių“, – sako Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Mokslo laimėjimai ir technologinės naujovės naujajame MISC bus pristatomi suprantamai ir patraukliai.

„Visus „Mokslo salos“ lankytojus –nuo jauniausio iki vyriausio – sieksime įtraukti į „išradėjo“ žaidimą, suteikti jiems patirtimi grįsto pažinimo galimybių. Ne mažiau svarbu, kad mokslas būtų suprantamas, todėl eksponatus pristatysime per

lankytojams žinomus pavyzdžius. Skatinsime prie kiekvieno eksponato kelti klausimų ir atrasti, kodėl taip yra, kaip šis klausimas yra sprendžiamas dabar ir kaip mokslas galėtų padėti šioje srityje“, – trumpai apibūdina nuolatinės ekspozicijos pagrindinį principą A. Palionis.

Nuolatinę „Mokslo salos“ ekspoziciją sudarys 140 eksponatų, susijusių su įvairiomis sritimis, tarp jų žmogaus kūnu ir sveikata, maistu, aplinka, atliekomis ir tarša, energija, transportu, komunikacija. Ekspozicijoje atskleidžiama, kaip žmogaus gyvenimą veikia jo aplinka ir plėtojamos technologijos, taip pat kaip pats žmogus veikia jį supančią aplinką. Kaip kasdieniai mūsų sprendimai – kokį maistą valgyti, kaip keliauti, kokią energiją vartoti –veikia miestą, šalį, pasaulį.

„Mokslo salos“ lankytojai taip pat turės galimybę pasinerti į kosmoso keliones bei dalyvauti interaktyviose pamokose moderniausiame Lietuvoje 8K vizualinės raiškos planetariume su 11 m skersmens kupolu.

Įdomus netipinių sprendinių objektas

Mokslo ir inovacijų centro statinio statybos techninę priežiūrą atliko MB 2 PASSIBUS ANTEIRE – inžinerinė konsultacinė įmonė, tokio pobūdžio paslaugas, tarp jų ir sutarčių, įgyvendinamų pagal tarptautines FIDIC sąlygas, teikianti nuo 2019 metų.

„Mokslo sala“ – išskirtinis ir įvairia-

lypis objektas. Jis mums buvo labai įdomus: modernus, bet ir susiliejantis su gamta, nestandartinėje vietoje miesto centre. Dėl jo konkuravome viešųjų pirkimų sistemoje, ir mums pavyko“, – sako Andrejus Ūdra, MB 2 PASSIBUS ANTEIRE techninės priežiūros grupės vadovas.

Pirmiausia A. Ūdra pabrėžia, kad tai yra ilgalaikis projektas, pradėtas 2020 m. rugsėjį. Objekte daug netipinių architektūrinių sprendinių, kaip jėgos grindys, kupolas, kompozitinės kolonos, išskirtinio išdėstymo erdvės ir t. t., tad teko itin atidžiai sekti, ar šie sprendiniai tinkamai įgyvendinami. Tam prireikė papildomo laiko ir naujų žinių.

Tačiau sunkumų, A. Ūdros teigimu, nekilo. „Atliekant komandinius darbus, labai svarbu laikytis technologinių procesų, operatyviai priimti reikiamus sprendimus, užtikrinti medžiagų kokybę. Mūsų komanda taip ir dirbo, todėl specifinių sunkumų nepatyrėme“, – apibendrina techninės priežiūros grupės vadovas.

Paklaustas, kaip vertina savo komandos darbą ir apskritai visą darbų procesą „Mokslo saloje“, A. Ūdra atsako: „Tikimės, kad mūsų darbą įvertins šiame pastate vyksiančių renginių ir edukacijų lankytojai. Pastato statybos darbų procesą vertiname kaip profesinį tobulėjimą skatinantį iššūkį – mūsų komanda įgijo naujos specifinės patirties, kuri padės mums sukurti dar didesnę pridėtinę vertę savo ateities klientams.“

Sudėtingos architektūros pastatui – atitinkamos aliuminio konstrukcijos

Aliuminio sistemas „Mokslo salos“ fasadui tiekė tarptautinė bendrovė „Aluprof“, o fasado konstrucijas suprojektavo, pagamino ir sumontavo bendrovės partneriai „Marx Vilnius“. „Aluprof“ Lietuvos, Latvijos ir Švedijos regiono vadovo Vaido Vičiaus teigimu, fasadui panaudota struktūrinio stiklinimo fasadinė sistema be išorinių dangtelių „Aluprof MB-SR50N EFEKT“. Durims parinktas ganėtinai neįprastas sistemos „Aluprof MB-86“ struktūrinio stiklinimo sprendinys: visi matomi rėmo ar varčios profiliai iš išorės uždengti stiklu. Projekte taip pat sumontuotos 4 m aukščio automatinės stumdomosios durys iš sistemos MB-70 DPA. Visi profiliai natūraliai anoduoto aliuminio spalvos, pagrindiniai fasado statiniai buvo tiekiami specialiai šiam projektui pritaikyto ilgio – 7,5 m.

„Aluprof“ jau daugiau kaip

70 metų tiekia įvairias aliuminio sistemas ir gali įvykdyti net sudėtingiausią užsakymą.

„Didžiausias mūsų pranašumas tas, kad didžiąją dalį medžiagų gaminame patys. Turime net savo aliuminio liejyklą, kurioje galima paruošti perdirbtą aliuminį ir ekstruduoti iš jo profilius. Labai daug esame investavę ne tik į modernias vertikalias miltelinio dažymo linijas, bet ir į sandėlius, todėl galime itin greitai pristatyti reikiamas medžiagas. Standartinės sistemos mūsų klientus Lietuvoje paprastai pasiekia per dvi savaites nuo užsakymo“, – sako V. Vičius. „Aluprof“ plėtoja veiklą ir kitose srityse: tiekia langų, durų, apsaugos nuo

saulės, apsauginių roletų ir net tinklelių nuo vabzdžių aliuminio sistemas.

„Specializuojamės ir priešgaisrinių aliuminio konstrukcijų srityje. Mūsų tyrimų ir inovacijų centre net pastatyta deginimo krosnis priešgaisrinių konstrukcijų bandymams atlikti. Praėjusiais metais pradėjome gaminti ir savo priešgaisrinius stiklus „GlassProf“, – pristato naują plėtros kryptį V. Vičius.

Aliuminio kompozito plokštė –meno objekte

„Mokslo salos“ puošmena – milžinišką metalo luitą, sklendžiantį ore, primenantis diskas, pasviręs virš pagrindinio įėjimo. Šią architektų viziją įgyvendinti padėjo Vokietijos įmonės „3A Composites GmhH“ aliuminio kompozito plokštės „ALUCOBOND® PLUS naturAL Line 401“. Jomis buvo sukurtas baigtinis disko vaizdas. „Šias itin dekoratyvias ir modernias plokštes architektai daugelyje šalių renkasi siekdami pastatams suteikti daugiau šiuolaikiškumo ir originalių formų“, –

pabrėžia plokščių išskirtinumą

Aurelija Malukaitė-Senkienė, ALUCOBOND atstovė Baltijos šalims.

Meno objektui panaudota ALUCOBOND® SZ20 sistema, skirta fasadams. Nestandartinį užsakymą nebuvo lengva įgyvendinti, teko daug ir atidžiai matuoti, neskubėti.

Pagamintos fasado kasetės sumautos viena į kitą ir pritvirtintos sraigtais. „Fasadui tenka mažesnė apkrova, tad nebūtinas masyvus pastato karkasas, todėl plokštės yra tinkamos šiuolaikiniams, modernių formų statiniams“, – komentuoja konstrukciją

A. Malukaitė-Senkienė.

Įspūdingam, tarsi vos su žeme besiliečiančiam, objektui lengvumo suteikia būtent ALUCOBOND® aliuminio kompozito medžiaga, kurios lygus laku dengtas paviršius švelniai atspindi šviesą. Smulkios tekstūros serijos „naturAL PURE“ aliuminio paviršiai skaido šviesą, skirtą „vaizdo iš arti efektui“ atkurti išlaikant lygaus aliuminio išvaizdą ir blizgesį iš toli.

„ALUCOBOND® naturAL“ medžiagoms būdingos tokios pat neprilygstamos savybės, kokiomis garsėja visi šio gamintojo produktai: plokštumas ir standumas, puikus formavimas, mažas svoris ir didelis atsparumas oro sąlygoms bei korozijai. Be to, paviršiai yra lengvai valomi ir prižiūrimi, skirtingai nuo kitų metalo lakštų.

ALUCOBOND® medžiagos itin tinkamos projektams, kuriems reikia aplinkai draugiškų medžiagų, yra visiškai perdirbamos. ALUCOBOND® fasado plokštės – ilgaamžės, gaminamos iš dviejų aukštos kokybės aliuminio lakštų bei plastikinio ar mineralinio užpildo ir padengiamos apsaugine poliesterio arba poliamido danga, kuri apsaugo jas nuo subraižymo, pramoninės taršos pažeidimų, neigiamo mikrobiologinio poveikio.

Tokioje vietoje reikia aktyvios hidroizoliacijos

Nemuno saloje statomo Kauno mokslo ir inovacijų centro hidroizoliacija kėlė nemažai iššūkių. Įvertinus potvynių riziką ir aukštą gruntinio vandens lygį, buvo pasirinkti pasiūlymai, kuriuos pateikė UAB „SCHOMBURG Baltic“ – ilgametę patirtį sukaupusi Vokietijos bendrovės „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ patronuojamoji įmonė Baltijos šalyse.

„Mūsų įmonė visais atvejais gali pasiūlyti ne tik patikimų ir patvarių, bet ir tvarių, laiką bei lėšas taupančių sprendinių“, – teigia Gytis Jonas Vitkus, UAB „SCHOMBURG Baltic“ vadovas.

Pasak jo, įmonė rangovams tiekia tik savo patronuojančiosios bendrovės gaminamus hidroizoliacinius produktus bei jų sistemas ir konsultuoja, kaip tinkamai tai naudoti. Prireikus įmonės specialistai gali projektuotojams pasiūlyti ir konkrečių naujų sprendimų.

„Įvertinę sudėtingas Kauno mokslo ir inovacijų centro lokacijos sąlygas –kasmečių sezoninių potvynių riziką ir aukštą gruntinio vandens lygį, rangovai ir užsakovai nusprendė pasikliauti mūsų didele patirtimi, įgyta dirbant daugelyje kitų panašių objektų“, –sako „SCHOMBURG Baltic“ vadovas G. J. Vitkus.

Buvo pasirinktas „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ gaminamas miltelių pavidalo kristalinis betono priedas BETOCRETE-CP-360-WP, skirtas aktyviai hidroizoliacijai sukurti. Papildytas šiuo priedu, betonas pirmiausia įgyja savybę atstumti vandenį (hidrofobinis efektas), o tada užtikrinamas iki 0,4 mm dydžio trūkių apauginimas kristalais. Taip suformuojamas tvarus ir vandeniui nelaidus betonas.

„Naudojant BETOCRETE-CP360-WP papildoma hidroizoliacija neprivaloma, dėl to sumažėja išlaidos, kone dvigubai pagreitėja darbas, mažiau išleidžiama priežiūrai ir remontui, taupomas laikas“, – vardija G. J. Vitkus kristalinio betono priedo privalumus ir pabrėžia, kad jis tinka visur, kur betonas gali būti pažeistas ilgalaikio vandens skverbimosi: nuo rezervuarų ir talpyklų iki tunelių, liftų šachtų, požeminių automobilių aikštelių, pamatų ir kt.

KMIC panaudota ir daugiau kaip 1000 metrų termoplastinės besiplečiančios juostos AQUAFIN CJ6 betonavimo nutraukimo siūlėms sandarinti, taip pat silikoninis siūlių sandariklis ESCOSIL-2000.

Elektros tinklai įrengti pagal griežtą grafiką

„Mokslo salos“ vidaus ir lauko elektros tinklų montavimo darbai buvo patikėti UAB „Vatas“, nuo 1993 m. atliekančiai elektros tinklų montavimo ir projektavimo darbus komerciniame, visuomeniniame ir privačiame sektoriuose.

„Klientų pasitikėjimą pelnėme dėl gerai ir laiku atliekamų darbų“, –mano įmonės vadovas Olegas Voska.

Jo teigimu, įmonės profesionalai visada stengiasi jau projekto rengimo metu bendradarbiauti su projektuotojais, kad būtų optimaliai ir greitai išspręsti kylantys techniniai klausimai. Ne išimtis buvo ir šis objektas.

Įmonė sumontavo ir skirtingo dizaino šviestuvus, parinktus pagal patalpų paskirtį, apšviestumo reikalavimus ir architektų sumanymą.

Daugiausia iššūkių „Mokslo saloje“, pasak O. Voskos, kėlė darbų planavimas. Juos reikėjo atlikti ne tik laiku, bet ir netrukdant visai objekto statybinių darbų eigai ir kitų inžinerinių sistemų montuotojams. Be to, kai kurioms projektinėms užduotims įgyvendinti teko ieškoti naujų techninių sprendimų, kad darbai būtų atlikti greičiau ir našiau.

„Su visomis užduotimis susitvarkėme laiku, neatsilikdami nuo bendro statybų grafiko“, – teigia O. Voska, pabrėžęs kad UAB „Vatas“ rūpinosi ir visos instaliacinės įrangos tiekimu.

Visos erdvės valdomos vieninga išmaniąja sistema

„Mokslo salos“ pastatui valdyti pasirinkta JUNG išmanioji sistema

KNX, suteikianti patogumą, saugumą ir ekonomiškumą bet kokio tipo objektui. Įdiegus pastato sistemą KNX, galima į vieningą tinklą sujungti ir centralizuotai valdyti visas pastato inžinerines sistemas ir daugybę multimedijų funkcijų.

JUNG sistemos KNX funkcija „Smart-Metering“ įgalina lengvai vizualizuoti energijos vartojimą ir duomenų apdorojimą. Konkrečių komponentų funkcijos priklauso nuo jų užprogramavimo, kurį bet kada galima keisti. Pastato valdytojui tai labai patogu, nes sistema pritaikoma prie jo individualių poreikių. „Įdiegus JUNG išmaniąją sistemą KNX jungikliu arba telefonu galima patogiai valdyti apšvietimą ir šildymo sistemą. Išmaniosios sistemos gali būti pritaikytos ir didžiulėje, ir mažoje erdvėje, jų funkcionalumas visais atvejais išlieka toks pat geras“, – teigia jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

JUNG KNX galima bet kuriuo paros metu valdyti apšvietimą skirtingose patalpose, reguliuoti tinkamą mikroklimatą užtikrinančius įrenginius (vėdinimo ir šildymo, užuolaidų ir vidaus bei lauko žaliuzių sistemas), nusistatyti patalpos

temperatūrą pagal savo poreikius. Tai taip pat patikima saugos sistema, suteikianti galimybę imituoti buvimą pastate ir stebėti patalpas per išmanųjį įrenginį. Dar vienas svarbus pranašumas tas, kad visą garso ir vaizdo, interneto įrangą galima sujungti į vieną sistemą ir skirtingose patalpose transliuoti skirtingo garso lygio muziką ar garsinę informaciją.

Visi šie JUNG KNX teikiami pranašumai, be abejo, padės „Mokslo salos“ komandai siekti užsibrėžtų ambicingų tikslų – tapti lankomiausiu mokslo ir inovacijų sklaidos centru visose Baltijos šalyse.

Keraminės santechnikos prioritetai – universalus dizainas ir funkcionalumas

„Mokslo salos“ poilsio ir higienos patalpose sumontuota nepriekaištingos vokiškos kokybės sinonimu tapusi keraminė santechnika „Duravit“. Skirtingas kompanijos santechnikos gaminių linijas vienija minimalistiniai dizaino sprendiniai, spalvos ir funkcionalumas, tad pagal lankytojų poreikius parinkti produktai iš kelių gerai žinomų kolekcijų.

„Duravit“ unitazai „ME by Starck“ sklandžiai įsikomponuoja į tualeto patalpas ir akcentuoja maksimalų patogumą. Viešiesiems tualetams šie unitazai pasirinkti dėl puikios higienos, lėtai nusileidžiančių dangčių ir lengvo valymo. Rimless unitazo dubuo neturi įprasto nuplovimo lanko, todėl nešvarumams ir nuosėdoms nebėra kur slėptis, o novato-

riška ir galinga nuplovimo sistema švariai išplauna dubenį. Optimali vandenį taupanti nuplovimo technologija ir lengvas valymas itin svarbu tualetuose, kuriuose per dieną apsilanko šimtai žmonių.

Tos pačios, „Duravit“ ir dizainerio Philippe‘o Starcko sukurtos, santechnikos linijos „ME by Starck“ pisuarai „Mokslo salai“ parinkti dėl modernių suapvalintų pisuaro linijų, lengvo valymo ir nedidelio vandens suvartojimo. Apskaičiuota, kad vienam nuplovimui reikia mažiau kaip 0,5 litro vandens. Minėtosios „Duravit“ linijos pisuaruose taip pat yra patentuota „Duravit Rimless®“ nuplovimo technologija.

„Mokslo salos“ lankytojai rankas plausis „Vero Air“ praustuvuose. Ši linija – „Duravit“ asortimento klasika, sukurta norint sujungti nesenstantį stačiakampio formos dizainą su

funkcionalumu. Žmonių su negalia higienos kambariuose sumontuota funkcionali „Starck 3“ keraminė santechnika – patogi, taupanti vietą, paprastai prižiūrima.

Bendrovė „Duravit“ puoselėja gilias tradicijas, orientuotas į inovacijas, dizainą ir kokybę. Ilgametė keraminės santechnikos gamybos patirtis leidžia suprasti, ko pageidauja vartotojas, ir diktuoti dizaino tendencijas bei sprendinius.

„Mokslo salos“ fasadui apšiltinti panaudotos OC PAROC nedegios, puikiai šilumą izoliuojančios, šarmams atsparios ir vandens garams laidžios akmens vatos plokštės „PAROC Linio 10“, išlaikančios savo savybes net labai drėgnoje aplinkoje (RH 98 %): naudojant šias plokštes, išvengiama drėgmės kaupimosi ir galimo neigiamo jos poveikio pastato konstrukcijoms.

Prie „Mokslo salos“ apšvietimo ir išmaniojo valdymo sprendimų prisidėjo ir daugiau kaip 30 metų Lietuvoje sėkmingai veiklą plėtojanti įmonė ARDENA.

TVARUMAS YRA GARANTIJA, KAD TURĖSIME ATEITĮ

DARNIOS MIESTŲ PLĖTROS IR STATYBŲ BENDROVĖS „YIT LIETUVA“ PROJEKTUOSE

TVARUMAS TAPO NEATSIEJAMA

VEIKLOS DALIMI. JIS PRASIDEDA

NUO APLINKOS VERTINIMO, PRIEŠ ĮSIGYJANT ĮMONEI SKLYPĄ, IR TĘSIASI ŽMONĖMS ĮSIKŪRUS PASTATUOSE. „YIT LIETUVA“

SAKO, KAD TVARUMUI PABAIGOS IR NEGALI BŪTI, GILĖJANTI

KLIMATO KRIZĖ VERČIA

NUOLAT STEBĖTI BEI KEISTI ŽEMĖS IŠTEKLIŲ VARTOJIMO IR GYVENSENOS ĮPROČIUS.

Pastatai, Europos Komisijos skaičiavimais, suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio efektą skeliančių dujų emisijos. Tik tvaresni ir aplinkai draugiški statiniai gali sumažinti įtaką klimato kaitai ir užtikrinti patogesnį bei taupesnį žmonių gyvenimą juose. „YIT Lietuva“ vadovaujasi ESG (angl. Environmental, Social & Governance) grįsta strategija –savo veikloje akcentuoja aplinkos apsaugą ir socialinę atsakomybę, kuria valdysenos kriterijus. Darnios plėtros tikslai bendrovėje susipina ir veikia tarsi vienas organizmas.

Draugiška aplinka prasideda nuo vertinimo

Kiekviename naujame projekte „YIT Lietuva“ komanda atidžiai įvertina įsigyto žemės sklypo lokaciją,

jos tipą ir besiribojančias teritorijas, kurios gali priklausyti, pavyzdžiui, „Natura 2000“ – specialių saugomų teritorijų tinklui. Padedant ekologams, vertinama dirvožemio kokybė, želdynų, paukščių ir gyvūnų buveinių išsaugojimo būdai. Biologinės įvairovės išsaugojimas yra viena iš pagrindinių bendrovės tvarumo strategijų. Projektuojant pastatus, visada atsižvelgiama į natūralios vietos augmenijos ir medžių išsaugojimą.

Pasitelkus taksonomijos, ES taikomos tvarios ekonominės veikos klasifikavimo principus, analizėmis bei skaičiavimais aiškinamasi, kaip būsimas pastatas adaptuosis aplinkoje, kokias statybines medžiagas jam tikslingiausia pasirinkti. Statyboms siekiama naudoti kuo tvaresnes medžiagas, kurių gamybos metu suvartojama mažiau energijos ir išsiskiria mažiau CO2

„YIT Lietuva“ komanda, ieškodama aplinkai draugiškų statybinių medžiagų, vadovaujasi poveikio aplinkai deklaracija – EPD, kuri kol

kas yra patikimiausia, norint įvertinti produkto tvarumą. Kai kurie tiekėjai tvarių medžiagų duomenis yra patalpinę duomenų bazėse, kuriomis naudojantis galima iš anksto įvertinti kiekvieno produkto šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Komanda taip pat lygina alternatyvas, kas geriau konkrečiam projektui, galbūt yra galimybė projekte panaudoti dalį perdirbtų medžiagų. Tariamasi su konstrukcijų inžinieriais ir tiekėjais bei vertinamos pateiktos gaminių EPD deklaracijos ir skaičiuojamas bendras projekto CO2 emisijų kiekis. Vertinami surenkamųjų konstrukcijų privalumai – kaštų, laiko taupymo ir saugojimo vietos.

Ruošiantis statyboms, taip pat svarbu numatyti infrastruktūros indėlį į tvarumo populiarinimą.

„YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto veiklą plėtoja pagal 15 minučių miesto koncepciją ir siekia, kad būsimieji gyvenamųjų kvartalų gyventojai gyventų didmiesčio ritmu, tačiau kelionėms mieste rinktųsi viešąjį transportą, dviračius ar elektromobilius, o įvairios paslaugos ir pramogos jiems ranka būtų pasiekiamos iš gyvenamosios vietos.

Atsakingai pasirinkti statybos sprendimai

Dar ankstyvojoje stadijoje, vos pradėjusi plėtoti projektą, „YIT Lietuva“ komanda atlieka CO2 emisijos skaičiavimus. Svarbu išsiaiškinti tendencijas, kokios konstrukcijos pastatas bus tvaresnis, draugiškesnis aplinkai. „Jeigu pastate numatyta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, ji generuos nemažą dalį visų pastato CO2 emisijų, – sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas. – Statybų procese CO2 emisijos dalis tenka ne vien medžiagoms, bet ir statybos metu naudojamam transportui, įrankiams, statybų aikštelės resursams –elektrai bei šildymui.“

Rengiant techninį pastato projektą galutinai paaiškėja konkretūs sprendiniai ir medžiagos, kurios bus naudojamos. Tendencijos rodo, kad daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria pastatų gelžbetoninės horizontaliosios konstrukcijos –perdangos ir laiptasijės, tad ieškoma tvaresnių jų sprendinių. „Dėl žalesnių gaminių nuolat diskutuojame su gelžbetonio gamintojais. Mūsų paieškos duoda rezultatų, – tęsia K. Vanagas. – Naujausiame

„YIT Lietuva“ Piliamiesčio projekte Kaune pirmą kartą montuojamos žaliosios perdangų plokštės bei laiptasijės, kurių gamybos metu CO2 kie-

kis buvo sumažintas 10–25 procentais.“ Apskaičiuota, kad minėtosios konstrukcijos šiame pastate padės sutaupyti beveik 7 tonas CO2

„YIT Lietuva“ statybų proceso CO2 emisijas skaičiuoja savo iniciatyva. Mums, kaip vystytojams, tai aktualu, –teigia „YIT Lietuva“ vadovas. – Ateityje planuojame vertinti ir pastato eksploatacijos CO2 pėdsaką. Praėjus 25–30 metų, dalis pastato elementų paprastai būna pakeista, o panaudotas medžiagas keičiant naujomis į aplinką taip pat išskiriama anglies dioksido. Jo pėdsaką taip pat pradedame vertinti.“

Projektuojant pastatus, konstrukcijas bei inžinerines sistemas tebesivadovaujama Statybos normų „Statybinės klimatologijos“ dalyje pateiktais klimato duomenims, tačiau šie duomenys, „YIT Lietuva“ stebėjimais, nebeatitinka realybės dėl ženklių klimato pokyčių. „YIT Lietuva“ drauge su partneriais rengia klimato kaitos rizikų planą, kuris padės nustatyti, kurios rizikos YIT bus reikšmingos taksonomiją atitinkančiuose procesuose, o kurios – ne. Reikšmingos rizikos turės būti įvertinamos konkretaus statybos projekto atveju.

Būtinybė dalintis ir taupyti

„Išrūšiuojame apie 57 proc. statybinių atliekų, bet mūsų tikslas, atsižvelgiant į ES Taksonomijos reglamentą, išrūšiuoti gerokai daugiau –per 70 proc., – sako „YIT Lietuva“ vadovas K. Vanagas. – Esame pradėję pilotinį statybinių atliekų tvarkymo projektą. Kuriame bendrą tvarką, kaip išrūšiuoti daugiau kaip 10 grupių skirtingų atliekų. Jau

šiais metais nauja atliekų rūšiavimo tvarka bus taikoma bendrovės infrastruktūros, būsto bei rangos objektuose.“

K. Vanago žodžiais, nuo 2019 m. bendrovė perka ir savo veikloje naudoja tik žaliąją sertifikuotą elektros energiją. Kadangi statybvietėse jos suvartojama nemažai, ieškoma būdų taupyti, pavyzdžiui, bokštiniai kranai ir statybininkų vagonėliai parenkami atsižvelgiant į energijos suvartojimą. Statybvietėse naudojamas tik žemos įtampos apšvietimas. Darbuotojai skatinami dalintis rečiau naudojamais įrenginiais ir rūšiuoti atliekas. Jau daugiau kaip penkerius metus visam statybos priežiūros procesui bendrovėje vis rečiau naudojami popieriniai dokumentai ir brėžiniai. Įprastinėmis priemonėmis tapo skaitmeninės statybos sprendimai.

Tvarumas – vienas iš „YIT Lietuva“ strategijos prioritetų, todėl praėjusių metų rudenį įmonė buvo sertifikuota pagal energijos valdymo ISO 50001 standartą ir tapo viena iš pirmųjų tokį įvertinimą pelniusių įmonių Lietuvos statybų sektoriuje. Sertifikatas tapo verslo brandos įrodymu, jis padeda bendrovės viduje sistemiškai vertinti ir kontroliuoti energijos vartojimą. Vadovaudamasi šiuo standartu, „YIT Lietuva“ įsipareigoja kasmet didinti energinių sąnaudų efektyvumą, o tai yra atsakomybė ir kryptinga bei sėkminga tvarumo politikos įgyvendinimo dalis.

SVENCELĖS SALOS: SVAJONIŲ IDILĖ

KATERIS – TOKS PAT ĮPRASTAS

KAIP DVIRATIS. MARIŲ

BANGA NUOSAVAME KIEME

IR KVAPĄ GNIAUŽIANTIS

KRAŠTOVAIZDIS. TAI NE

DIRBTINIO INTELEKTO, O ATKAKLIŲ ŽMONIŲ SVAJONIŲ

KŪRINYS – „SVENCELĖS SALOS“. JOSE PRADĖTAS JAU

KETVIRTAS STATYBŲ ETAPAS.

„Anksčiau Svencelėje kelias baigdavosi, o dabar jis čia prasideda“, –sako projekto „Svencelės salos“ valdytojas Dainius Šatkus, kuriam prireikė kone dvidešimt metų, kad įgyvendintų ambicingą svajonę – pastatytų miestelį salose.

D. Šatkaus žodžiais, prieš ketvirtį amžiaus jo šeima pradėjo plėtoti nendrių apdirbimo verslą. Svencelės pamaryje pjaudavo nendres, jas apdirbdavo ir sandėliuodavo. Vėliau D. Šatkus Nyderlanduose mokėsi stogdengystės amato ir susižavėjo olandų gyvenvietėmis, sujungtomis kanalais. „Pamatėme gražių pavyzdžių ir sumanėme juos parvežti į Lietuvą, – prisimena projekto pradžią D. Šatkus. –Supratome, kad Svencelės kraštovaizdis – ne ūkinei veiklai plėtoti.“

Tuo metu Svencelės kaimas nepriminė rekreacinės zonos. Tačiau net stovėdamas nendrėmis apaugusiame pamaryje galėjai suvokti įspūdingą regiono kraštovaizdžio potencialą – jūra, kopos, nendrynai, atviros pievos ir miškai. D. Šatkaus miestelio idėjos ašis buvo vandens kanalai. Jis norėjo, kad į miestelį būtų galima atplaukti laiveliais ir judėti vandens gatvėmis. Tam reikėjo iškasti kanalų ir įsileisti marių vandenį į gyvenamąją teritoriją.

Svencelės salų archyvo nuotr.

OBJEKTAS: gyvenamųjų namų kvartalų projektas „Svencelės salos“, Priekulės sen., Klaipėdos r.

PLĖTOTOJAS: UAB „Svencelės sala“

ARCHITEKTAI: DO ARCHITECTS, projekto architektūrinės dalies vadovė architektė Andrė Baldišiūtė, architektai Algimantas Neniškis, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Marija Steponavičiūtė, Gediminas Aismontas, Edvinas Skiestenis, Kasparas Žiliukas, Emilija Deksnytė, Ieva Marija Malinauskaitė

PROJEKTO PLĖTOTOJO ATSTOVAS: „SOLDS Real Estate“

D. Šatkus įsigijo 30 hektarų teritoriją ir pradėjo rengti ją konversijai. Kreipėsi į daug Lietuvos inžinierių, statytojų, tačiau visi kraipė galvas –ko gi jis čia nori. Metus šeima gyveno apklausomis ir lūkesčiais, kol galiausiai spaudoje akis užkliuvo už jaunos Nyderlanduose studijuojančios architektės Andrės Baldišiūtės interviu. D. Šatkus suprato: architektės ir jo požiūriai į aplinką, urbanistiką labai panašūs, ji gali padėti jam įgyvendinti projektą.

Lietuvoje tuo metu juo labiau nebuvo specialistų, turinčių gyvenviečių ant vandens statybos patirties, tad architektė A. Baldišiūtė konsultacijoms ir darbui pasikvietė kolegų iš Nyderlandų. Šie nedvejojo – sumanyti sprendiniai yra įgyvendinami. Penkerius metus vyko planavimo darbai, buvo tvirtinamas detalusis teritorijos planas, vyko poveikio aplinkai vertinimas. „Suplanavome ateities miestą, tačiau po 2009-ųjų krizės buvo nedrąsu investuoti. Į teritoriją įsileidome jėgos aitvarų entuziastus, jie ir prijaukino Svencelę“, –prisimena projekto raidą D. Šatkus. 2018 m. „Svencelės salų“ projektas pagaliau buvo pradėtas. Nuo infrastruktūros darbų – kanalų kasimo, kelių tiesimo. D. Šatkus neketino statyti dar vieno vasarnamių rajono: jo planai buvo kur kas ambicingesni – miestelis ant marių kranto, šeimos čia gyvena karta iš kartos.

„Jeigu nebūtume projekto įvaldę urbanistiškai, būtume pavirtę sezoniniu poilsio centru. Mūsų projektas pamažu įgyja miesto struktūrą, ir mes

tuo džiaugiamės. „Svencelės salų“ privalumas tas, kad uostas yra kiekviename kieme. Tačiau įgyvendinome dar tik 25 proc. iš to, ką esame sumanę“, – sako ketvirtą Svencelės salą statantis ir toliau idėjas plėtojantis D. Šatkus.

„Svencelės salose“ visi namai yra A++ energinės klasės, namų plotas – nuo 80 iki 160 kv. m, įrengtos erdvios terasos ir 4 km spraustasienės (špuntinės) krantinės. Svencelėje veikia uostas, degalinė, pastatyti keturi tiltai automobiliams įvažiuoti į salas. Kuriama ilgaamžė tvari infrastruktūra.

„Pradėjome projektuoti centrinę miestelio dalį, kurioje numatyta kilometro ilgio centrinė gatvė. Pirmieji namų aukštai skirti įvairioms viešosioms paslaugoms: viešbučiams, restoranams, SPA, galerijoms. Investicijos atėjo, dabar didžiausias iššūkis suvaldyti projektą“, – teigia D. Šatkus. Jau pradėtas ketvirtasis statybų etapas. Kiekviename iš jų statomi vis kitokios architektūros namai.

„Šis projektas buvo ilgai brandinta užsakovo svajonė“

Taip bendradarbiavimo su D. Šatkumi pradžią prisimena „Svencelės salų“ projekto architektūrinei daliai vadovaujanti Andrė Baldišiūtė, DO ARCHITECTS vyriausioji architektė.

Pasak jos, ten, kur dar dabar plėtojamas „Svencelės salų“ projektas, kadaise žaliavo užliejamos pievos, sovietmečiu toje vietoje stovėjo ančių ferma – apie 30 ūkinių pastatų, sandėlių, tyvuliavo tvenkiniai. Laikui bė-

gant fermos sunyko, tačiau graži gamta ir ryšys su mariomis priviliojo jėgos aitvarų aistruolius.

Projekto vizija, architektės teigimu, nuo pat jo plėtros pradžios iki šių dienų nėra pakitusi. Žemės ir vandens santykio reikšmė vis dar tokia pat didelė. Tik projektavimo pradžioje į sumanytus gyvenamuosius kvartalus tarp kanalų buvo žvelgiama nepatikliai.

„Visiems kilo klausimų dėl kintančio Kuršių marių vandens lygio. Tad kreipėmės į Nyderlandų vandens inžinerijos įmonę „Witteveen + Bos“, turinčią daug patirties vandens lygio vertinimo srityje. Po metų tyrimų pamatėme rezultatus: Kuršių mariose vanduo maksimaliai pakyla 70 cm, tad nėra tikimybės būti apsemtiems. Tai leido mums supaprastinti projekto įgyvendinimą“, – prisimena dvejones dėl statomų namų architektė.

Prieš konsultacijas su olandais buvo suplanuotos betoninės krantinės, tačiau 2008 m. krizė suteikė laiko pergalvoti projektą ir kai kuriuos sprendinius pakeisti. Pavyzdžiui, vietoj betoninių buvo sumontuotos spraustasienės plastikinės krantinės su mediniais intarpais.

Pagal pirminę koncepciją, viename iš kvartalų turėjo išdygti apvalūs namai „Rolling“, tačiau žmonės vis dėlto mieliau renkasi tradicinių formų namus, yra išduotas tik vienas

leidimas apvaliam namui statyti. Architektė pabrėžia, kad kiekvienoje iš salų statomi vis kitokios stilistikos būstai, bet visus juos vienija vaizdas į marias, vandens kanalai ir terasos, suteikiančios ir laisvės, ir privatumo. Kai kurie namai suprojektuoti su antro aukšto terasomis ir pirtelėmis jose. Prie kiekvieno namo yra prieplauka. Būstai pastatyti iš blokuotų vienbučių ir dvibučių segmentų. Dvigubo aukščio virtuvės ir svetainės sukuria erdvumo įspūdį palyginti kompaktiškuose trijų miegamųjų namuose. Plečiama ir „Svencelės salų“ infrastruktūra. Pirmiausia buvo atidarytas sezoninis restoranas, dabar jau yra mokykla ir viešbutis, bet tai toli gražu ne pabaiga. Vieniems „Svencelės salos“ tapo antraisiais, o kai kam – ir vieninteliais namais. „Svencelės projektas – kaip užkrečiamas virusas: jis plečiasi, gyventojai buriasi į bendruomenę ir tvarkosi. Kuo daugiau bus gyventojų, tuo daugiau atsiras paslaugų ir veiklos, nebūtinai susijusios su vandens sportu“, – tiki architektė. Labiausiai ji džiaugiasi šiame projekte puikiai išdėstyta erdve ir sąjunga su mariomis. Šie namai, jos teigimu, įrodo, kad galima turėti viską: nepriekaištingą architektūrą, erdvę ir kokybišką gyvenimą nuostabios gamtos apsuptyje. „Svencelės salų“ projektas – 2022–2023 m. ES šiuolaikinės architektū-

ros apdovanojimų „EU Mies van der Rohe“ infrastruktūros ir urbanistinės programos kategorijos nominantas ir 2023 m. Aplinkos ministerijos organizuojamų Nacionalinių Lietuvos architektūros apdovanojimų urbanistinių darbų kategorijos laureatas.

Natūrali mediena pabrėžia jungtį su gamta

„Šio unikalaus projekto pradiniame statybos etape buvo naudota aukštos kokybės džiovinta, kalibruota C24 konstrukcinė mediena. Jos savybės užtikrina pastatų stabilumą ir statybų metu išlaikomus tikslius matmenis. Mediena tinkama išlaikyti dideles apkrovas, todėl naudota karkasinių konstrukcijų statybai“, – pasakoja apie savo indėlį į projektą UAB „Medžio bitės“ komanda.

Projekto ryšys su gamta labai stiprus, tad visi medienos sprendiniai turėjo derėti su vyraujančia marių ir vėjo nuotaika. Naudojant tradicines statybines medžiagas, kaip šiaudai, medis, tradicijos buvo sujungtos su šiuolaikinių technologijų sprendiniais.

„Svencelės salų“ gyventojams architektai suprojektavo plačias terasas, kurioms reikėjo patikimos, kokybiškos, patvarios medienos.

„Pasiūlėme suomiškos kilmės impregnuotas terasines lentas bei terasų konstruktyvą – tašus, sriegiamus polius ir alyvą. Būtent iš toli-

miausių Suomijos kraštų tiekiama šiaurietiška mediena yra ideali žaliava terasoms – itin patvari, mažai šakota, stabili“, – sako „Medžio bičių“ atstovai.

Namų išorės ir vidaus apdailai naudotos termomedienos dailylentės. Termomediena – tai karščiu, garais ir vandeniu modifikuota mediena. Jos gamybos procesas visiškai ekologiškas, nenaudojama jokių chemikalų, todėl ji yra tvarus gaminys, nekenkiantis nei žmonėms, nei aplinkai. Ši mediena neprilygstama statiniuose netoli vandens, kur tenka atlaikyti didelius temperatūros ir drėgmės pokyčius, kaip ir šiuo atveju. Ji idealiai tinka pastatams apkalti, balkonams, tvoroms.

„Svencelės salų“ apdailos darbuose taip pat naudota deginta mediena – šiuo metu itin paklausi, dekoratyvi, stilinga. Specialiu būdu ugnies apdorota mediena įgyja estetišką vaizdą, padidėja jos atsparumas ir pailgėja eksploatavimo laikas. Nuo pat įkūrimo prieš devynerius metus UAB „Medžių bitės“ reputacija auginama puikia produktų pasiūla ir aukšta paslaugų kokybe visiems klientams.

Įmonė užsiima mažmenine ir didmenine prekyba plataus spektro medienos produktais. Pagal poreikį klientams teikia medienos impregnavimo, dažymo, specialaus apdirbimo, paketavimo bei pristatymo paslaugas.

Marių vanduo pakluso salų naujakuriams

„Pradėjus plėtoti projektą nuomojome statybos techniką, tvarkėme aplinką ir pakrantes. Ilgainiui įgijome užsakovo pasitikėjimą, stengėmės įsigilinti į ambicingus planus, todėl sėkmingai bendradarbiaujame ir šiandien“, – pasakoja UAB „Jakaita“ vadovas Darius Jakaitis apie įsitraukimą į urbanistinį projektą su vandens kanalų sistema ir gyvenamųjų namų salomis.

UAB „Jakaita“ ženkliai prisidėjo prie gyvenvietės ant marių kranto augimo: dalyvavo statant krantinių ir

namų pamatus, įrengiant vandens kanalus, tiesiant inžinerinius tinklus, sutvarkė rajono aplinką.

Darbai vyko etapais ir iššūkių būta ne vieno. Šalia marių gruntas smėlingas, gruntinis vanduo laikosi labai aukštai. Prieš įrengiant kanalus, liejant namų pamatus, tiesiant inžinerinius tinklus, teko taikyti techninius sprendimus gruntinio vandens lygiui sumažinti. Iš numatytų kanalų iškasta žemė buvo keliama į reikiamą aukštį ir formuojamos salos. Visas procesas atspindėjo tvarų požiūrį į aplinką, nes teritorijoje liko tas pats gruntas –nereikėjo nei išvežti, nei atvežti.

Krantinėms įrengti naudotos Nyderlandų gamintojo konstrukcijos, kurių pagrindinė medžiaga – plastikas, tad iš pradžių būta nerimo, ar jos atlaikys lietuviško pavasario ledonešius. Nuramino projekto architektų su Nyderlandų vandens inžinieriais atliktų vandens lygio svyravimų tyrimų išvados, kad šioje Kuršių nerijos teritorijoje vanduo daugiau kaip 70 cm pakyla retai. Vis dėlto kai kurias kanalų vietas, D. Jakaičio teigimu, teko patobulinti. Sezonų kaita Svencelėje parodė, kad darbai atlikti tinkamai, rezultatas bus ilgaamžis. Kanalai baigiami įrengti, tad šiuo metu „Jakaita“ susitelkusi į kvartalo namų ir salų infrastruktūros statybą.

Projektas organiškai auga ir išryškina vertingiausias „Svencelės salų“ savybes. Naujieji kvartalo gyventojai, anot D. Jakaičio, atranda marių pakrančių gyvenimo potencialą.

UAB „Jakaita“ jau 15 metų specializuojasi statybos, technikos nuomos ir visų kasybos sprendimų srityse. Bendrovė siūlo skirtingų gamintojų techniką pagal užsakovo poreikius ir pagal individualius užsakymus atlieka įvairius darbus, tarp jų apželdinimo ir aplinkotvarkos. Konsultuoja, rengia darbų sąmatas, sudaro sutartis. Komandoje dirba tik ilgalaikę patirtį turintys specialistai, įmonei išduotas statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatas ir suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu.

Ryšys su gamta atsiveria per langus ir duris Naujai kanalų gyvenvietei ant vandens prie Kuršių marių UAB „Vudesta“ gamina ir montuoja langus bei stumdomąsias duris. Pasak įmonės komandos, „Svencelės salos“ – išskirtinis objektas, jame vanduo tarsi pagrindinės gatvės formuoja teritoriją į kvartalus salų pavidalu, todėl ir renkant kvartalo namams langus bei duris atsižvelgta į artimą būstų ryšį su vandeniu. Europinio tipo langai „Euro 88ALU“ projekte dera dėl išskirtinių savybių.

Medienos ruošiniai langams sukonstruoti iš klijuoto tašo, kurio susitraukimo ir plėtimosi deformacijos, palyginti su standartiniais langais, yra mažesnės, taip pat menkesnė plyšių ir įtrūkimų tikimybė. Langų išorė kaustyta aliuminiu – naudojami firmos BUG ALUTECHNIK aliuminio profiliai, patikimai saugantys medinį lango rėmą nuo aplinkos poveikio ir nereikalaujantys papildomos priežiūros. Tarp medienos ir aliuminio

konstrukcijos užtikrinama gera ventiliacija, todėl ant medžio rėmo nesikaupia drėgmė. Vidinė langų pusė padengta laku. Langams panaudoti dviejų kamerų (3 stiklų) stiklo paketai, padengti selektyvo danga, todėl vėjuotomis dienomis, kurios prie marių neretos, gerai sulaiko šilumą. Saugi ir patvari vokiečių gamintojos ROTO FRAK AG varstymo furnitūra su trimis papildomomis mikroventiliacijos pozicijomis garantuoja, kad patalpose visada cirkuliuos gaivus oras. Langai taip pat yra ypač didelio mechaninio patvarumo ir puikiai izoliuoja garsą.

Dar labiau namus su marių pakrančių gyvenimu sujungia „Vudestos“ pagamintos ir sumontuotos HS stumdomos durys, skirtos išėjimams į terasas ir vidinius kiemelius. Durų gamybai naudojami patikimi vokiečių gamintojo SIEGIENIA-AUBI apkaustai, apsaugantys nuo įsilaužimo ir patenkinantys patalpų vėdinimo poreikius. HS stumdomosios durys paprastai ir tyliai varstomos, jas visiškai saugu atidaryti pučiant stip-

riam vėjui nuo kanalų, nedaro joms įtakos ir netikėtas skersvėjis. Aukštos kokybės tarpinės suteikia durims ypatingą sandarumą, žemas slenkstis garantuoja, kad į terasą be vargo galima išvažiuoti su vežimėliu.

Daugiau nei 18 metų darbo patirtį sukaupusi įmonė tiki, kad jos gaminiai ir profesionalios paslaugos padės plėtojamos gyvenvietės žmonėms mėgautis ramybės ir aktyvumo balansu, kad langai ir durys taps ne tik architektūrinėmis detalėmis, bet ir simboliniu ryšiu su unikalia Svencelės gamta.

„Vudestos“ asortimentas itin platus –net 12 sistemų, kurios leidžia gaminti įvairių tipų, matmenų ir konfigūracijų europinius, skandinaviškus ir angliško tipo medinius langus. Tokia gaminių įvairovė suteikia galimybę lanksčiai reaguoti įgyvendinant individualius, specializuotus užsakymus. Įmonės produkcijai suteiktas Norvegijos durų ir langų kontrolės centro sertifikatas, patvirtinantis kad langų bei durų sandarumas ir oro pralaidumas atitinka aukščiausius reikalavimus.

Išskirtinę gyvenvietę prie Kuršių marių sieja stiprus ryšys su gamta ir vandeniu, todėl DO ARCHITECTS komanda nenorėjo šio išskirtinumo prarasti viešosiose erdvėse ir gatvelėse.

Architektų sumanymu, kvartalo gatvės turėjo būti gausiai apželdintos, o dalis važiuojamosios dalies dangos – sufleruoti vairuotojams

apie pėsčiųjų pirmenybę. Taip siekta suformuoti saugaus kvartalo jausmą, kai gatvės virsta kiemo dalimi, jose netrukdomi automobilių srauto gali žaisti vaikai. Dėl to reikėjo ypatingų trinkelių – jos turėjo būti tinkamos kloti į grindinį, išlaikyti transporto apkrovas, su ažūrinėmis ertmėmis, kuriose galima pasėti žolę.

Rinkoje tuo metu tokio produkto nebuvo, tad architektų ir įmonės „Betono mozaika“ bendromis pastangomis buvo sukurtos ažūrinės grindinio trinkelės „Eco line“: tvirtos, pritaikytos lengvojo transporto apkrovoms, jų tarpuose buvo galima sėti žolę ir paaugusią be vargo nupjauti žoliapjove.

„Eco Line“ – drenuojamasis gaminys, atveriantis 6 proc. daugiau ertmių negu tradiciniai ažūro gaminiai. Projekto kūrimo metu tai buvo vienintelis produktas, tinkamas transporto apkrovoms atlaikyti. Trinkelių tarpai užpildomi vidutinio sunkumo dirvožemiu ir į pasėjama žolių mišinių. „Betono mozaika“ yra išbandžiusi ir paruošusi klientams tinka-

miausią variantą – sausrai atsparų sėklų mišinį, tinkamą ir saulėkaitoje, ir šešėlyje išklotoms trinkelėms. Jeigu šeimininkai skiria pakankamai dėmesio išklotam plotui, kartais jį palaisto, žolė tarp trinkelių suveši maždaug per dvi savaites.

„Eco Line“ tapo vienu iš populiariausių „Betono mozaikos“ gaminių. Ne tik dėl išlaikytos tvarumo ir funkcionalumo pusiausvyros. Ažūrinės trinkelės į namų aplinką grąžina gamtą. Tarp šiuolaikiškų modernių pastatų jos dera lygiai taip pat gerai kaip ir laiko mačiusių kvartalų kie-

muose bei gatvelėse. Daug kas šias trinkeles naudoja automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, jos idealiai tinka kurortuose. Produktą pamėgo Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektai, jos gausiai naudojamos projektuojant viešąsias miesto ir privačias erdves. Ypač dažnai UAB „Betono mozaika“ ažūrines trinkeles į savo projektus pasitelkia latviai bei estai.

„Eco Line“ trinkelės gali būti spalvotos, daugiaspalvės ar natūralaus akmens faktūros. Jeigu nesinori ažūro tarpų apsėti žole, juos galima užpildyti skaldos ar žvyro mišiniu.

Ažūrinės trinkelės su žaluma –saugiam eismui

Su nendrių stogais atgyja pamario koloritas

Šešiolika plečiamo Svencelės gyvenamojo kvartalo namų bus nendriniais stogais. Siekiant saugumo ir ieškant ilgalaikių sprendinių, stogams pasirinktos Nyderlandų gamintojos dirbtinės nendrės iš polimerų. „Nendrė Vakarų Lietuvai šimtmečiais teikė kolorito, dėl asociacijų su tradicijomis ji pasirinkta ir prie marių“, – sako Marius Šatkus, UAB „Damava“ direktorius. Jo vadovaujama įmonė kloja ir dirbtinių, ir natūralių nendrių stogus, tad jam nesunku palyginti abu gaminius.

„Rinkoje atsirado keletas dirbtinių nendrių variantų, mes pasirinkome patį artimiausią natūraliam pakrančių augalui. Dirbtinės nendrės nedyla, netrupa, nepūva, yra atsparios UV, vadinasi, stogo spalva nesikeis“, – pasakoja apie naują produktą M. Šatkus.

Dirbtinis nendrių stogo struktūra bei išvaizda tokios pat kaip ir natūralaus. Gamintojai sukūrė spalvų gradientą, kurio negalima atskirti nuo tradicinių nendrių tonų. Dirbtinės nendrės yra išbandytos dėl gaisro pavojaus, jos yra saugesnės nei natūralios, todėl priimtinesnės tankiau apgyventuose rajonuose.

Plastikinėse nendrėse nesiveisia grybelis, jos išlaiko formą ir storį, koks buvo prieš klojant stogą. Polimeriniam stogui, kaip ir bet kuriam kitam kietos dangos stogui, nereikia daug priežiūros. Vasarą po tokio namo stogu vėsu, o žiemą – patogiai šilta. Po 3–4 metų dirbtinių nendrių stogas atrodo dar natūraliau, gamtiškos faktūros jam suteikia dulkės, nedidelis apsamanojimas. Pagrindiniai dirbtinės nendrių dangos privalumai, palyginti su natūralia danga, –ilgaamžiškumas, minimali priežiūra ir atsparumas ugniai.

M. Šatkus sako suprantantis, kad kiekvienas šeimininkas namus renkasi pagal savo skonį ir gyvenimo būdą, ne išimtis ir stogas – žmogus turi po juo jaustis saugus.

UAB „Damava“ jau 30 metų užsiima nendrinių stogų dengimu. Lietuvoje nendrinių stogų populiarumas auga po mažu, o tokiose šalyse kaip Nyderlandai, Vokietija, Danija, Belgija jie labai vertinami dėl tradicijų ir architektūrinės laisvės galimybių.

UAB „Doleta“ Svencelėje suprojektavo bei sumontavo medinius kaustytus aliuminiu langus ir vitrinas „Doleta Modern 10“.Vitrinos ir balkono durys sujungtos į vientisą U formos gaminį netaikant aliuminio profilių porinimo detalių, todėl atrodo, kad namai yra stiklinėmis sienomis, – pro tokius langus dar įspūdingiau atsiskleidžia išskirtinis Kuršių marių kraštovaizdis.

KLAIPĖDOJE IŠKILO MENO BANGA

Didelis įvykis visiems Lietuvos meno aistruoliams – po ilgos rekonstrukcijos gala koncertu atidarytas uostamiesčio Valstybinis muzikinis teatras.

Nusimetęs blankų sovietmečio apdarą, jis tapo moderniausiai įrengtu muzikiniu teatru mūsų šalyje ir siekia tokio pat titulo kūrybos srityje.

Emilio Šimkaus archyvo nuotr.

„Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, didžiausia Šiaurės Lietuvos kultūros institucija, sulig pastato statybų pradžia pradėjo didžiulį transformacijos kelią“, – sako Laima Vilimienė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) vadovė. Nors KVMT rekonstrukcijos projektas buvo parengtas dar 2015 m., taip jau sutapo, kad statybos prasidėjo tuo metu, kai L. Vilimienė pradėjo eiti vadovės pareigas, – prieš penkerius su puse metų.

Pasak vadovės, jai teko garbė nugriauti seną pastatą ir pradėti naujojo statybą: nugriautosios teat-

ro dalies vietoje buvo iškasta 12 m gylio pamatų duobė, virš jos ir iškilo naujas pastatas. Kaip senojo teatro prisiminimas liko tik keturių aukštų administracinio pastato kevalas iš Herkaus Manto gatvės pusės, viduje viskas taip pat buvo išgriauta.

Kone visi tie penkeri su puse rekonstrukcijos darbų metai, L. Vilimienės teigimu, buvo ėjimas per kliūtis. „Niekada nežinojome, kas ištiks. Pandemija, prasidėjęs karas, prastėjanti ekonominė situacija, infliacija – daugybė išorės veiksnių darė įtaką ir brangino projektą. Reikėjo ieškoti papildomo finansavimo, įrodinėti. Buvo force majeure, susijusių ir su vieta. Pastatas arti upės, čia suteka požeminiai šaltiniai ir upeliai, tad iškastoje pamatų duobėje vandens prisirinko kaip baseine. Reikėjo jį visą laiką pumpuoti, naudoti specialias sausinimo technologijas“, –pasakoja teatro vadovė.

Kai pastatas jau iškilo, staiga paaiškėjo, kad vienoje vietoje sunkiasi vanduo, teko kalti mikropolius, užlieti naują sluoksnį betono, injektuoti. Ir visa tai kainavo papildomai.

garsą. Beje, skydais padengtos ne tik sienos, bet ir lubos, už skydų yra draperijos, kurių padėtį taip pat galima keisti (užtraukti, atitraukti) ir tokiu būdu reguliuoti aidėjimo trukmę. Grindys specialiai izoliuotos, kad nepersiduotų vibracijos. Šoninėse patalpose numatyti sprendiniai vėdinimo sistemose, kad garsas nesklistų iš vienos patalpos į kitą, – sumontuoti specialūs akustiniai vožtuvai“, – tęsia KVMT vadovės pasakojimą jos pavaduotojas Naglis Stancikas.

Jis pamini ir daugiau ypatingų sprendinių. Didžiojoje salėje įrengti elektra valdomi liukai, salės akustinis kiautas – keičiant jų padėtį taip pat galima daryti poveikį aidėjimo trukmei.

OBJEKTAS: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija, Danės g. 19

UŽSAKOVAS: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro administracija

GENERALINIS RANGOVAS: „UAB „Infes“

PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖS

DALIES VADOVAS: „Studio GA“, Wolfgangas Gollwitzeris

PROJEKTUOTOJAI: UAB „Inžinerinė mintis“, vadovas Tomas Burokas, statinio projekto vadovo padėjėjas Mindaugas Rauckis

ARCHITEKTAI: UAB „Inžinerinė mintis“, architektai Nomeda Karolina Petniūnienė, Eimantas Pranevičius; „Studio GA“, architektai Mitsuhisa Matsunaga, Goda Visockaitė; MB „Urbanistinė architektūra“, architektai Laimonas Bogušas, Tomas Medzelas (dalies darbo projekto rengėjai, BIM koordinatoriai)

INTERJERO ARCHITEKTAI: „MAMA architects“, interjero architektai

Marius Mateika, Indrė Ankudavičienė, Audronė Pakalniškytė

AKUSTIKA: UAB „Akustika plius“, Viktoras Mekas, Gintarė Privedienė

STATINIO STATYBOS TECHNINĖ

PRIEŽIŪRA IR VALDYMAS: UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, FIDIC inžinierius Jonas Cilcius

„Tačiau šiuo metu šilta, gražu, visos grėsmės pašalintos ir trigubos apsaugos uždėtos“, – juokiasi L. Vilimienė.

Būta ir daugiau iššūkių. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad rekonstrukcijos projekte numatyta vėdinimo sistema apskaičiuota neatsižvelgus į didelių kūrybinių kolektyvų – baleto trupės, orkestro, choro – aktyvaus darbo poreikius per repeticijas rūsyje: kai aktyviai judama, dainuojama, iškvėpimai ir įkvėpimai yra intensyvesni. Reikėjo perprojektuoti ir labai svarbų didžiosios salės akustinį kiautą. „Kito tokio muzikinio teatro Lietuvoje nėra. Europoje taip pat labai mažai tokių statinių, tad mūsų specialistams turėti patirties buvo neįmanoma. Patirtis buvo įgyjama tiesiog darbo procese, bandant, bus ar nebus gerai“, – pasakoja vadovė. Rezultatas, jos nuomone, išėjo puikus.

MODERNIOS

TECHNOLOGIJOS IR LEITMOTYVAS

„12 m gylio rūsyje per du aukštus įrengtos repeticijų patalpos. Tokių Lietuvoje joks kitas teatras neturi. Čia sumontuoti skirtingų formų akustiniai skydai, kurie gali keisti garso kryptį. Atėjęs repetuoti, choras galės nusistatyti jam maloniausią, priimtiniausią

„Tai iš tikrųjų unikali ir sudėtinga sistema. Galbūt atskiri sprendiniai kur nors egzistuoja, tačiau akustinio kiauto – nėra, negali nei nusirašyti, nei pasižiūrėti, nei nusikopijuoti. Projektuotojams, inžinieriams ir rangovui tą sprendinį reikėjo tiesiog sukurti. Tai buvo labai sudėtinga, nes akustinis kiautas turėjo užtikrinti puikią akustiką, gražiai atrodyti, būti kompaktiškas ir kartu ganėtinai talpus, kad erdvėje tarp akustinio kiauto ir stogo denginio tilptų visa vėdinimo, dūmų šalinimo sistema. Išėjo toks sumuštinis, kad uodas turbūt neperskristų. Unikalu“, – giria akustinio kiauto autorius N. Stancikas ir priduria, kad teatre bus ir puiki įrašų studija su moderniausia technika.

„Labai graži didžioji salė, tikiu, jos ir akustika bus nuostabi. Interjero dizaineris Marius Mateika rado tikrai unikalų sprendimą, atliepiantį ir Klaipėdos krašto identitetą. Tai labai unikalus interjeras, tokio man neteko jokiame pasaulio teatre matyti – molis, dekoruotas bangos motyvais“, – žavisi direktorė.

Bangų motyvas yra ir KVMT logotipe, bangos „ritasi“ ir per visą naująjį pastatą.

„Norėjosi pabrėžti, kad tai teatras, įsikūręs mieste prie jūros. Sąsajos su logotipo bangomis ir jūra juntamos visame pastate. Išsaugota ir atnaujinta senoji kolonų salė sujungta su naujosios dalies vestibiulių erdvėmis, virstančiomis trijų aukštų holu su bangos formos laiptais. Bangos ar kopos leitmotyvą galima įžvelgti ir fasado, salės sferinio denginio formose, „banguoja“ net teatro lauko laiptai su terasa. Senoji pastato dalis mena sovietmetį, o naujoji – dinamiška,

„bioninių“ bangų formos“, – apie architektūrinį bangos leitmotyvą pasakoja Nomeda Karolina Petniūnienė, viena iš projekto architektų.

L. Vilimienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną KVMT išskirtinumą: čia bus ne teatrui privaloma švieslentė virš scenos, o ekranai žiūrovų kėdėse ir kiekvienas galės pasirinkti kalbą, kuria skaitys libretą. KVMT – vienintelis šalyje teatras, visiškai pritaikytas žmonėms su negalia, taip pat regėjimo: specialūs jutikliai suteiks galimybę orientuotis teatro erdvėje be palydovo, reikės tik telefone įsidiegti programėlę. Ši įranga atsisiųsta iš Amerikos, Lietuvoje tokios dar nėra.

IŠSKIRTINIS DĖMESYS TVARUMUI

Pasak N. Stanciko, kas liko sena teatre – apšiltinta, o kas nauja –pastatyta iš naujų medžiagų, taikant naujus sprendinius. Pastatas suprojektuotas kaip B energinės klasės, tačiau pagal sandarumo testus atitinka A. Visos pastato inžinerinės sistemos, visos technologijos, valdymo, ŠVOK sistemos naujoviškos. Apšvietimas – LED, tad taupoma energija. Bendrosiose erdvėse įrengti judesio

jutikliai, kad niekur be reikalo nedegtų šviesa, šviestuvai valdomi KNX sistema. Jutikliai yra net unitazų vandens nuleidimo sistemose ir muilo dozatoriuose. Beveik 9000 kv. m pastate viską taupyti būtina.

„Rekonstrukcija vyko beveik 10 metų, tad buvo labai didelė rizika pastatyti teatrą naują, bet jau kaip ir pasenusį. Pastatui tai gal ne taip gresia, tačiau įranga keičiasi greitai. Labai stengėmės įvykus technologiniam lūžiui pakoreguoti projektą. Antra vertus, vis dėlto esame teatras, tad turime atitikti tą funkciją: naudojame galingus variklius scenos formoms pakelti, scenos šviesos tiltams valdyti. Tačiau prietaisai naujoviški, suvartoja mažiau elektros energijos. Mes šiek tiek keitėme projekto technologinę dalį, nes pirminiame projekte buvo numatytas dar senoviškas scenos apšvietimas: halogeninės lempos, kaitriniai prožektoriai ir t. t. Perprojektavę įsigijome naujovišką LED apšvietimą. Taip pat projekcinę sistemą – turime tris labai pažangius lazerinius projektorius“, –pasakoja N. Stancikas.

Pasak jo, projektas didelės apimties, reikėjo įsigyti įvairiausios paskirties įrangos, baldų, tad skelbiant vie-

šuosius pirkimus buvo nustatomi kriterijai lakams, pakuotėms, pristatymo terminams ir laikui (turėjo būti pristatoma ne piko metu) ir kt. Pavyzdžiui, kėdžių tiekėjas turėjo griežtai laikytis sudedamųjų dalių padengimo, apmušalų reikalavimų. Skirtingų pirkimų reikalavimai buvo skirtingi, tačiau visada buvo skiriamas didelis dėmesys tvarumui.

ATEITIES VIZIJA

„Atėjau į teatrą puoselėdama tikslą kurti naują modernų teatrą plačiausia prasme: ir kaip pastatą, ir kaip naujo identiteto instituciją. Iškilmingos atidarymo šventės išvakarėse manau, kad įgyvendinome abu tikslus. Suformavome naują repertuarą (tai yra ilgas procesas), pakeitėme šiuolaikiškais ankstesnius vadybos ir administravimo įrankius. Mes norime atliepti šiandienę dvasią ir derėti su naujausiu, šiuolaikiškiausiu, gražiausiu teatro pastatu“, – pabrėžia L. Vilimienė. Klaipėdos valstybinį muzikos teatrą ji mato kaip lygiavertį Baltijos regiono miestų, tokių kaip Hamburgas, Kopenhaga, Rotenburgas, teatrų lygos narį: savito, išskirtinio veido ir kuriantį aukštos meninės kokybės intriguojantį repertuarą.

ARCHITEKTŪRINIS

GALVOSŪKIS: KĄ GRIAUTI, O KĄ – PALIKTI

„Senasis Klaipėdos muzikinio teatro pastatas buvo istorinei miesto daliai svetimas, neturintis nieko bendra su Klaipėdos krašto istorija. Tačiau vienas ryškiausių Lietuvos reprezentacinės architektūros ankstyvojo modernizmo pavyzdžių. Šis architekto Algimanto Mikėno 1963 m. suprojektuotas objektas miestiečių atmintyje tapo vienu iš Klaipėdos simbolių. Jis ir urbanistine, ir architektūrine prasme svarbus – tai centrinės miesto aikštės, Herkaus Manto ir Danės gatvių užstatymo išklotinės formantas ir dominantė“, – sako KVMT projektavusios UAB „Inžinerinė mintis“ architektė N. K. Petniūnienė.

Atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento reikalavimus, keliamus nekilnojamojo kultūros paveldo rekonstrukcijai, buvo priimtas sprendimas sujungti dvi alternatyvas: išsaugoti išskirtinių architektūrinių bruožų pokarinio laikotarpio pastato tipinę tūrinę ir erdvinę kompoziciją, ryškų funkcionalizmą, spalvinę gamą ir statyti naują priestatą su modernia žiūrovų sale bei jai funkcionuoti būtinomis patalpomis Danės gatvėje.

„Stengėmės išsaugoti vertingiausius bruožus: Naujamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą su vertikalia dominante – 10 aukštų bokštu ties sankryža ir keturių aukštų fligeliu išilgai H. Manto gatvės“, – pabrėžia architektė N. K. Petniūnienė. Teatro salės korpusas buvo nugriautas, jo vietoje suprojektuotas naujas salės tūris su rūsiais ir scenos patalpų techniniu bloku, erdviomis repeticijų studijomis, kostiumų ir dekoracijų saugyklomis. Pagrindiniai vestibiuliai, centrinis įėjimas orientuoti į senamiestį ir Danės skvero erdvę. H. Manto gatvės ir Danės gatvės fasado stilistika, architektūrinė išraiška, medžiagiškumas ir spalvinė gama buvo išsaugoti. Pasak architektės, eksterjero sprendiniai atspindi vieną iš Klaipėdos architektūros identiteto bruožų – naudotos raudono molio plytos, čerpės. Analogiškai derintos ir naujosios pastato dalies apdailos medžiagos – tinkas, fibrocementinės plokštės. Teatro projektas – išskirtinis, jame itin didelis dėmesys skirtas akustikai. Kad skirtingo žanro kūriniai skambėtų nepriekaištingai, prireikė atitinkamų sprendimų.

„Didžioji salė sukurta sudėtingos 3D formos, su specialiais laiptais,

sienų, lubų išgaubimais. Jai pagamintas unikalios formos akustinis kiautas, specialių medžiagų kėdės su ekranais kiekvienoje atkaltėje. Orkestro ložė kilojama, joje gali būti įrengtos ir žiūrovų vietos“, – komentuoja KVMT statinio projekto vadovas Tomas Burokas, UAB „Inžinerinė mintis“ direktorius

Jo nuomone, projektuojant įveiktas iššūkis ne sunaikinti, o darniai sujungti praeitį su ateitimi. „Buvome suvaržyti esamo užstatymo ir galiojančių Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, ribojančių aukštingumą, todėl po žeme – tokio pat dydžio pastatas kaip ir virš žemės. Todėl aukšti gruntiniai vandenys – jūros lygis. Danės upė – dar vienas iššūkis. Visu pastato perimetru suprojektuota vandeniui nepralaidi atitvarinė siena iš tarpusavyje susikertančių gręžtinių 88 cm skersmens polių. Vanduo „uždarytas“ srautinio injektavimo poliais. Dėl aukšto gruntinio vandens lygio rūsio zonoje įrengta armuota 50 cm storio jėgos grindų plokštė, inkaruota prie rūsio dugno ir atitvarinių šoninių polių. Dėl vietos stygiaus naujoji pastato dalis kone įsprausta į senąją. Teko priimti nestandartinį sprendimą – rūbinę įrengti matomiausioje vietoje“, – sako T. Burokas, KVMT statinio projekto vadovas.

Leono Garbačausko (KVMT archyvo) nuotr.

„ĮEINI – IR APANKI“

Taip atsako paprašytas apibūdinti naująjį KVMT interjerą „MAMA Architects“ vadovas interjero architektas Marius Mateika, drauge su kolegėmis Indre Ankudavičiene ir Audrone Pakalniškyte kūręs kone visus Klaipėdos muzikinio teatro interjero sprendinius.

„Indrė ir Audronė yra šio interjero bendraautorės. Tai, ką matote, yra jų lygiai tiek pat kiek ir mano“, – teigia M. Mateika ir atkreipia dėmesį, kad prie repeticijų salių ir Marių (mažosios) salės interjero sprendinių ženkliai prisidėjo Gintarė Privedienė iš įmonės „Akustika plius“.

Projektas, M. Mateikos teigimu, buvo kol kas turbūt sudėtingiausias iš tų, kuriuos teko įgyvendinti. „Visų pirma, tai ne naujas statinys, o gana sudėtingos geometrinės formos erdvės rekonstrukcija. Antra, tai yra erdvė, skirta daugiasluoksniam muzikos skambesiui, – vardija interjero architektas. – Kaip jau esu ne kartą sakęs, mes sukūrėme ne interjerą, o INSTRUMENTĄ daugiasluoksniam muzikos skambesiui. Ne smuiką, ne violončelę, t. y. ne kartotinį daiktą, o visiškai naują instrumentą. Jis bus vienintelis toks pasaulyje. Niekas niekada tokio instrumento nedarė, netestavo ir nederino – mes tiesiog

ėmėme ir darėme. Ir neturėjome privilegijos suklysti.“

M. Mateikai prieš rekonstrukciją

Klaipėdos muzikiniame teatre neteko lankytis, tad jis negalėtų palyginti, kaip ir kas pasikeitė. Tačiau renovuotas senojo teatro administracinis korpusas ir dalis viešųjų erdvių, jo akimis, palyginti statiški, paprastos stačiakampio formos, o štai naujosios dalies ir eksterjeras, ir interjeras yra labai plastiški ir dinamiški.

„Vienintelis mūsų išsaugotas vertingas interjero elementas – Kazimiero Simanonio sukurtas šviestuvas. Jis sudėtingas ir unikalus. Mes jį restauravome ir pagarbiai pakabinome į buvusią vietą, dabar visas interjeras tarsi šoka aplink šį kūrinį“, – džiaugiasi M. Mateika. Iš naujų sprendinių teatro vidaus erdvėse interjero architektas pirmiausia, be abejo, pamini „jau daug kartų apdainuotą“ molį. „Tai ypatinga medžiaga. Labai archetipiška. Lietuviui iki skausmo lietuviška. Džiugu, kad mums pavyko jį atrasti ir aktualizuoti – naujai, pateikiant moderniame interjere. Molio rasite beveik visose lankytojams prieinamose vietose. Pagrindinė salė bus vyšnia ant torto. Tai vientisas meno kūrinys iš molio, jį įgyvendino molio virtuozai Mantas Petravičius ir Karolis Didikas su savo didele komanda. Tai nuostabus, labai unikalus ir iki galo lietuviškas rezultatas“, – mano interjero dizaineris.

Neseniai visuomenėje furorą sukėlęs Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės interjeru, M. Mateika sako, kad Klaipėdos VMT interjero kūryba –jiems, „MAMA Architects“, pirmas tokio kalibro akustinis projektas. Visas procesas buvo kaip nesibaigiantys namų darbai.

„Padedant Viktorui [Mekui] ir Gintarei [Privedienei] teko išeiti akustikos pradžiamokslį, suvokti pagrindinius garso sklaidos niuansus. Pasitelkę įvairias akustines programas stebėjome, kaip kinta garso atspindžiai priklausomai nuo plokštumų, medžiagų atstumo. Tie pratimai mums padėjo suprasti, kaip sklinda garsas, kaip reikia jį nukreipti, skaidyti, koncentruoti, slopinti ir t. t.“, –pasakoja M. Mateika.

Daug unikalių interjero sprendimų teko priimti dėl žmonių su negalia, tačiau visų pirma – dėl geros akustikos, tad, jo manymu, interjero sprendiniai šiek tiek prisidėjo prie to, kad KVMT jau tituluojamas moderniausiu muzikiniu teatru Lietuvoje.

KIEKVIENAS GARSAS PAVIRSTA FORMA

„2015 m. pirmą kartą Lietuvoje gauname galimybę kompleksiškai kurti viso muzikinio teatro pastato garsinę koncepciją, po 9 metų – stovime įvykių epicentre, lieka suskaičiuotos dienos iki galutinių akustinių testų ir atidarymo šventės“, –apžvelgia savo įmonės indėlį į KVMT metamorfozę Viktoras Mekas, „Akustika plius“ vadovas.

V. Meko teigimu, šis projektas kartu su Vilniaus kongresų rūmų koncertų sale tapo jo komandai profesionalumo tramplinu. Kūrybinis kelias KVMT buvo labai emocionalus – nuo abejonių iki užtikrintumo, nuo nusivylimų iki pasididžiavimo.

„Iš patirties žinojome, kiek iššūkių supa kuriantį žmogų, todėl daug širdies įdėjome į repeticijų patalpas. Siekėme sukurti erdves – instrumentus, kurie leistų atsiskleisti menininkui ir kuriuos jis galėtų personalizuoti. Sprendiniai adaptyvūs – keičiamo kampo akustinės plokštės ir reguliuojama draperija“, – pasakoja V. Mekas.

Solistų, instrumentalistų, choro, jungtinių repeticijų salėse, garso įrašų studijoje pritaikyti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pasiteisinę sprendiniai. „Tikimės, jie taps mūzomis naujiems muzikos kūriniams“, –sako „Akustika plius“ vadovas.

Mažosios salės akustinio interjero kryptis – absoliuti koncentracija į atlikėją: svarbiausi – šnabždesiai scenoje, o triukšmas – sugeriamas. „Rezultatas – teatro „juodosios dėžės“ (black box) ir kamerinės

erdvės simbiozė. Pasiekti šį neutralumą, kai aplink tiek chaoso, – asmeninis iššūkis“, – teigia akustikas.

Didžiausių iššūkių erdvė – didžioji muzikinio teatro salė. Ji išgyveno maksimalią transformaciją – nuo Zahos Hadid inspiruotos geometrijos iki J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje patikrintų papjė mašė (paper mache) laužytų trikampių koncepcijos.

„Naujo įkvėpimo teko ieškoti ir vietoj nueinančių techninio projekto sprendinių. Su interjero architektu Mariumi sumąstėme naują interjero „akustikos rūbą“ – jo pagrindu tapo mūsų jau patikrinta laužytų trikampių akustinio kiauto ir architekto įpūsta autentiška molio tinko apdai-

los koncepcija. Natūraliai akustikai gyvybiškai svarbūs garso atspindžiai nuo paviršių gali paversti pragaru architekto darbą, tačiau trikampių geometrija leido lengviau rasti bendrus akustikos ir architektūros vardiklius“, – pasakoja V. Mekas.

Molio tinko idėja įgalino sukurti savitus, unikalius ir neatkartojamus raštus – lyg šlapio pajūrio smėlio. Tekstūra buvo kuriama atsižvelgiant į akustinius skaičiavimus, nurodant, koks turėtų būti molio storis bei raštų gylis ir tuo pat metu leidžiant molio menininkams su architektais improvizuoti. Taip kiekviena plokštuma tapo individualiu kūriniu, o jų visuma užtikrina švelnų garso atspindžių ošimą.

Frazė „muzikinis teatras“ slepia plačius tolius. Reikėjo įgalinti natūralią akustiką, prisitaikyti prie turinio. Tam pasirinkti unikalūs sprendiniai –lyg kriauklės atsiveriantys akustiniai liukai sienose ir lubose. Jų viduje sumontuotos garsą sugeriančios medžiagos leidžia keisti akustinį patalpos charakterį.

„Mes taip matome architektūrinę akustiką: kiekvienas garsas pavirsta forma, o grįžęs prisiliečia prie mūsų ir vėl tampa neapčiuopiamas ir mistiškas. „Kiekvienas garsas pavirsta į kūną, kol vėl tampa perregimas“, – cituoja kultūros kritikę R. Renevytę „Akustika plius“ vadovas ir dėkoja Evelinai, Jonui, Laimai, Nagliui, Dovydui, Martynui, Mantui, Juliui, Tomui, Linai, Ugnei, Mariui, Kristinai, Aušrinei, Wolfgangui.

Leono Garbačausko (KVMT archyvo) nuotr.

SCENOS TECHNOLOGIJOS IR IŠMANIOSIOS KĖDĖS

Įmonė „Scenos techninis servisas“ (StS) suprojektavo ir įdiegė didžiosios ir mažosios salių mechaniką: kilnojamąsias scenos platformas ir viršutinę mechanikos sistemą, taip pat didžiosios scenos uždangas ir jų valdymo sistemas. Iš viso pagamintos penkios unikalios scenos platformos ir besisukantis scenos ratas, bendras jų plotas – apie 250 kv. metrų. Viršutinius apšvietimo sofitus ir dekoracijų štangas kilnoja 40 greitaeigių keltuvų, kurių bendra keliamoji galia – 20 tonų. Įdiegta vieninga visų mechanizmų valdymo sistema. Tai unikalus vienetinis gaminys, atitinkantis aukščiausius SIL 3 saugos reikalavimus.

„Tokių kėdžių, kokias Klaipėdoje sumontavo įmonė StS, Lietuvoje dar niekur nėra!“ – didžiuojasi StS projektavimo skyriaus vadovas Julius Gružinskas.

KVMT didžiojoje salėje sumontuota 700 italų gamintojo „Aresline“ kėdžių. Standartinės šio modelio kėdės įrengtos virš orkestrinės duobės, jas nesudėtinga išmontuoti ir sandėliuoti, kai spektaklis vyksta su orkestru. Pagrindinės salės kėdės –su prailgintais atlošais. Dalis salės kėdžių gali būti išmontuojamos, taip atlaisvinant ir pritaikant numatytą erdvę neįgaliojo vežimėliui. Visų

kėdžių spalvos priderintos prie naujosios salės dizaino vizijos, be to, atitinka aukščiausius patogumo, akustikos ir priešgaisrinius reikalavimus.

„Įgyvendinant šį projektą didelis dėmesys buvo skiriamas detalėms, todėl rinkomės patikimą ir patyrusį partnerį iš Italijos“, – pasakoja J. Gružinskas.

Didžiosios salės kėdėse įdiegta italų gamintojo „Marconi“ informacinė libreto sistema. Ekranai integruoti kėdžių atlošų galinėse pusėse, o priekinėms eilėms skirti ekranai – ant priekyje esančių baliustradų. Ekranai jutikliniai, intuityviai valdomi, juose galima transliuoti ne tik libreto tekstą, bet ir kitų renginių

anonsus, aktualius pranešimus. Sistema sinchroniškai palaiko vertimus net aštuoniomis kalbomis. Duomenis į ekranus transliuoja teatro technikai per centrinį duomenų perdavimo tinklą, taip pat atskiruose ekranuose ar jų grupėse galima pateikti personalizuotą informaciją.

Dėl itin aukštų reikalavimų salės estetiniam vaizdui ekranai buvo visiškai integruoti į kėdes. „Tai buvo didžiausias iššūkis projektuotojams – į baldą turėjo būti įdiegta technologiškai sudėtinga sistema. Muzikinio teatro projektas mūsų komandai – puikiai įveiktas dizaino, kūrybiškumo ir technologijų iššūkis“, – sako J. Gružinskas.

Leono Garbačausko (KVMT archyvo) nuotr. MAMA Architects nuotr.

DAUGIAFUNKCĖ TEATRO

ERDVĖ SUSKAMBĖS NAUJAI „Šiuolaikinės teatro scenos technologijos neapsiriboja vien šviesų ar garso sprendiniais, jos aprėpia daug ir įvairios įrangos, kuri leidžia teatrui realizuoti išskirtinius kūrybinius sumanymus“, – apie techninio projekto mastą ir sudėtingumą kalba Virginijus Remeika, vadovaujantis KVMT specializuotas scenos mechanikos, daugiafunkces apšvietimo ir audiovizualines sistemas tiekusiai, projektavusiai ir montavusiai UAB „Propoint LT“ – įvairiausių televizijos transliacijų bei scenos technologinės įrangos sistemų sprendimų, jų integracijos, apšvietimo įrangos, vaizdo, garso įrangos pardavimo, montavimo, derinimo, techninės priežiūros, konsultavimo ir individualių sprendimų įgyvendinimo įmonei. KVMT daug darbų UAB „Propoint LT“ atliko kartu su StS diegdama scenos mechanikos technologijų vieningą valdymą. Teko pasirūpinti kilnojamosiomis scenos platformomis, įskaitant orkestrinę. Sumontuoti vadinamąją viršutinę kilnojamąją mechanikos sistemą: didžiosios scenos uždangas, akustines uždangas, apšvietimo įrangos tvirtinimo konstrukcijas. Taip pat įrengti daug dekoracijų keltuvų, kitų įrenginių. Teatro vadovybės pageidavimu visa scenos apšvietimo įranga – su šviesos diodais (LED). Taip ne tik sumažinti apšvietimo priežiūros kaštai, padidintas energinis efektyvumas, bet ir supaprastintas bei pagreitintas apšvietimo organizavimas. Trys nauji didelės galios ir aukštos raiškos lazeriniai projektoriai su 98 proc. Rec.2020 spalvų erdvės aprėptimi padės teatrui įgyvendinti įspūdingus scenografijos scenarijus. Kad solistams, režisieriams, choristams, scenos darbuotojams būtų patogu dirbti repeticijų ir spektaklių metu, įdiegta daugiafunkcė scenos audiovizualinė sistema. Pavyzdžiui,

kartais choras ar solistai negali tiesiogiai matyti dirigento, o šiuolaikinė vaizdo transliavimo įranga suteiks jiems galimybę be juntamo vėlavimo matyti jį ekrane.

Scenos technologijų sistemų integravimo darbus „Propoint LT“ atliko abiejose teatro salėse ir repeticijų patalpose. Didžiojoje salėje į dalį fiksuotų ir nuimamų kėdžių atlošų, o kai kur ir prieš kėdes (baliustradose) integruoti informacinės sistemos ekranai. Mažojoje salėje dauguma kėdžių sumontuotos ant sustumiamos 8 pakopų tribūnos.

Abiejose salėse numatyta vietų neįgaliesiems. Didžiosios scenos parteryje sumontuota garso indukcinė kilpa, skirta žmonėms su klausos aparatais.

KVAPĄ GNIAUŽIANČIĄ ERDVĘ

DARNIAI PAPILDO BALDAI

Darbo vietų, pasitarimų kambarių, virtuvių, siuvėjų darbo vietų, repeticijų salių, grimerinių, poilsio ir bendrųjų erdvių, taip pat svečių kambarių baldų sprendiniais rūpinosi „NARBUTAS Lietuva“ komanda.

Bendrosioms erdvėms parinkti užsienio tiekėjų QUINTI, DEBEREN ir SOFTLINE minkštieji baldai. Prie įvairių kolekcijų grakščių linijų, aptakaus bei itin komfortabilaus dizaino krėslų priderinti italų gamintojo PEDRALI kavos staliukai IKON. Pagal architektų viziją, visos erdvės turėjo išlaikyti monochrominių atspalvių vientisumą, todėl visi baldai yra žemės atspalvių.

Darbo vietoms parinkti minimalistinio dizaino ir modernios klasikos darbo stalai NARBUTAS NOVA U su gintarinio ąžuolo melaminu ir išskirtinio patogumo darbo kėdės EVA. Pasitarimų kambariui pagal užsakovo poreikius pritaikytas ir pagamintas posėdžių stalas NARBUTAS AIR, prie jo priderintos minimalistinio silueto kėdės MOON. Tokios kėdės kartu su prekių ženklo NARBUTAS minkšta-

suoliais yra ir repeticijų salėse.

„Kiekviena detalė apgalvota, visur išlaikytas medžiagiškumas. Baldai turėjo nepastebimai įsilieti į šią kvapą gniaužiančią erdvę“, – sako

„NARBUTAS Lietuva“ marketingo projektų vadovė Laura Šakinė.

Jos teigimu, siekiant maksimalaus galutinio rezultato, svarbiausia buvo atvira ir aiški komunikacija su klientais ir architektais.

Pavyzdžiui, siuvėjų darbo stalai pagaminti pagal jų išsakytas pastabas: aukštis, spintelių išdėstymas ir stalviršio dydis pritaikyti prie specifinio darbo pobūdžio. Grimerinių baldai taip pat pagaminti pagal specialius brėžinius. Tai nestandartiniai baldai, tad siekiant 100 proc. įgyvendinti viziją ir užtikrinti kokybę buvo sukurti keli prototipai, kol buvo rastas tinkamiausias sprendimas. “

Darbas su viešaisiais projektais, L. Šakinės teigimu, – neabejotinai išskirtinis. Tokiems projektams įgyvendinti reikia itin profesionalių žinių ir patirties, be to, svarbu užtikrinti ne tik aukščiausios kokybės baldus, bet ir geriausios kainos santykį.

„Labai džiaugiamės, kad per daugelį metų „NARBUTAS Lietuva“ komandos sukaupta patirtis, produktų asortimentas ir gamykla Ukmergėje leidžia atitikti visus šiuos kriterijus ir suteikia galimybę dirbti su tokiais išskirtiniais valstybinio masto projektais kaip šis“, – sako L. Šakinė.

Naglio Stanciko nuotr.

ĮVERTINTI POKYČIAI IR

ĮGYVENDINTOS UŽDUOTYS

„Lietuvoje rekonstruotas ne vienas teatras, tačiau naujo statyba – vis dar retas reiškinys“, – sako KVMT rekonstrukcijos FIDIC inžinieriaus ir statybos valdymo funkcijas bei statinio statybos techninę priežiūrą atlikusios bendrovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ vadovas Jonas Cilcius. Jo teigimu, teatro rekonstrukcijos projektas buvo pristatytas prieš aštuonerius metus, tad per tą laiką įvyko nemažai technologinių pokyčių, kurie pakoregavo projektą. Jį įgyvendinant teko ieškoti sprendimų ir techniniu bei finansiniu požiūriu vertinti naujus darbus. Projektas susidėjo iš dviejų dalių: naujo priestato statybos ir senojo pastato rekonstrukcijos. Vietoje nugriauto senojo pastato dalies iškilo dvigubai didesnis modernus statinys, kuris ne tik 17 m stiebiasi į viršų, bet ir 12 m leidžiasi į žemę. Būtent tie du pastato aukštai žemiau Danės upės lygio ir kėlė iššūkių dėl vandeningo grunto. Įrengus priestato pamatus, grindų plokštę ir baigus konstruktyvo montavimo darbus, tapo aišku, kad tik nauji kardinalūs sprendiniai padės suvaldyti požeminius vandenis. Tam rangovas turėjo grindų plokštę papildomai stiprinti mikropoliais.

Bendrovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ vadovo teigimu, rekonstruojamos pastato dalies iššūkiai buvo įveikiami kompleksiniu darbu su projektuotojais ir užsakovu. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į pajūrio vėjus ieškota išeities, kaip tinkamai įrengti lauko terasą su stogu. Viena iš atsakingiausių užduočių tapo muzikinio teatro akustikos kokybės reikalavimų įgyvendinimas. Didžiajai teatro salei buvo sukurtas

rankų darbo unikalios formos molinis akustinis kiautas. Jis buvo numatytas kaip interjero dalis, tačiau turėjo būti tam tikrų akustinių parametrų, todėl teko didžiulė atsakomybė valdyti ir prižiūrėti projektą, kad viskas būtų įgyvendinta taip, kaip sumodeliuota. Akustinius sprendinius prižiūrėti reikėjo ir kitose teatro patalpose –orkestro repeticijų, įrašų.

Šis didžiulės apimties darbas – vienas iš daugelio 25 metus gyvuojančios inžinerinės konsultacinės įmonės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ projektų. Įmonė teikia kompleksiškas profesionalias inžinerines paslaugas, nuolat plėtoja veiklą energetikos, aplinkosaugos, planavimo, projektavimo, statybų techninės priežiūros ir valdymo bei kitose statybų inžinerinio konsultavimo srityse.

IŠMANUS IR TAUPUS APŠVIETIMAS

Nuo šiol Klaipėdos muzikiniame teatre apšvietimas valdomas išmaniai – išmaniųjų namų ekspertai „Būsto automatika“ atliko apšvietimo sistemos automatizavimo darbus. Nauja KNX protokolu veikianti apšvietimo valdymo sistema sumažins energijos sąnaudas ir taps gerokai patogesnė, nei buvo prieš pastato renovaciją.

„Apšvietimo sistemos automatizavimas įdiegtas abiejuose korpusuose: ne tik renovuotame, bet ir naujose patalpose. Pastato administratoriui sukurta valdymo aplikacija, per kurią jis gali valdyti visą apšvietimą, keisti apšvietimo scenas ar zonas

priklausomai nuo renginio tipo: pavyzdžiui, per repeticijas vieno mygtuko paspaudimu paleidžiama vienokia apšvietimo scena, prieš pasirodymą – kita, taip pat yra scenų, pritaikytų kitokio formato renginiams. Didžiausias pliusas, kad scenas kurti ir koreguoti gali pati teatro komanda ir pritaikyti ateityje prie savo pakitusių poreikių ar pasikeitusio patalpų išdėstymo“, – sako Alius Paulionka, bendrovės „Būsto automatika“ vadovas.

„Būsto automatikos“ komanda teigia, kad įgyvendinamuose projektuose niekada nemato problemų – tik situacijas, kurias reikia išspręsti. KVMT atidarymo data buvo numatyta iš anksto, tad sistemos paleidimas jokiu būdu negalėjo vėluoti, teko griežtai laikytis darbų terminų. Nepaisant trumpo darbo termino, sistemą pavyko paleisti laiku ir viskas veikia puikiai.

„Klaipėdos muzikiniame teatre labai spaudė laikas, nes erdvė darbams suteikta paskutiniams. Mūsų įmonė jau 10 metų diegia išmanius sprendimus individualiems ir visuomeniniams pastatams, viešbučiams, biurams, gamykloms. Esame tie, į kuriuos kreipiamasi, kai reikia išspręsti sudėtingiausius klausimus“, – sako A. Paulionka.

Leono Garbačausko (KVMT archyvo) nuotr.

PRECIZIŠKI TEATRO

MIKROKLIMATO SPRENDIMAI

Kiekvieno muzikinio teatro aplinka pasąmoningai sufleruoja, jog tai jautri erdvė su taisyklėmis ir tiksliais reikalavimais, kad vykstantys renginiai paliktų kuo gilesnį įspūdį. Vidaus klimato kontrolė ir akustiniai sprendiniai gali sukurti erdvę, idealiai pritaikytą konkrečiai paskirčiai. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra nepaprastos paskirties objektas, kuriame KOMFOVENT vėdinimo sistema atlieka ne vieną užduotį.

Į KVMT renginius susirenka daug įvairaus amžiaus lankytojų, patalpų oro apykaita jiems užtikrina malonią atmosferą ir komfortą. Vėdinimo sistemą sudaro efektyvūs vėdinimo įrenginiai, kurių bendras našumas siekia 95 000 m³/h. Sistemoje pritaikyti įvairūs energinio naudingumo sprendiniai. Žmonių kiekis teatre kasdien kinta, todėl erdvės pagal poreikį vėdinamos su kintamo oro srauto sklendėmis VAV, atsižvelgiant į oro kokybės jutiklių nustatomą CO2 kiekį. Alergenais, bakterijomis ir CO2 dalelėmis užterštas oras pakeičiamas švariu. Jį išvalo ilgaamžiai ePM1 60 % klasės filtrai, sulaikantys net 1 mikrometro dydžio daleles.

Kita svarbi mikroklimato valdymo dalis yra oro drėgnis. Teatre šalinamo oro drėgmę visais metų laikais į vidų grąžina vėdinimo įrenginiai „KOMFOVENT Verso Pro“ su entalpijos technologija. Oro užterštumas ir nuokrypiai į pernelyg sausą

ar drėgną orą daro įtaką atlikėjų savijautai ir komfortui pasirodymų metu. Palaikant optimalų oro drėgnį teatre nedirginamos akys ir oda, lengviau susikaupti ir likti dėmesingiems. 45–55 proc. drėgnumo oras slopina bakterijų sklaidą lašeliniu būdu, o sausame ore jos plinta daug lengviau.

Ypač tylus vėdinimo sistemos veikimas atitinka griežtus teatro akustinius standartus. „Verso Pro“ įrenginių aukštų izoliacinių savybių korpu-

sai sertifikuoti „Eurovent“. Sistema su papildomais garso slopinimo elementais veikia visiškai netrikdydama renginių lankytojų, orkestro ir pasirodymų atlikėjų. Išmanūs KOMFOVENT sprendiniai garantuoja žmogui subalansuotą mikroklimatą ir draugišką aplinką.

VISAIS ATŽVILGIAIS

SUBALANSUOTAS PRIEŠGAISRINIS REZERVUARAS

UAB „ViaCon Baltic“ pagamino ir į KVMT pristatė priešgaisrinį rezervuarą.

Plieninis spirališkai gofruotas rezervuaras „Helcor DN3200, L23700“, susidedantis iš dviejų segmentų (vieno segmento ilgis –11 850 mm, visas tūris – 190 kub. m), iš vidaus ir iš išorės padengtas polimerine „TrenchcoatTM“ danga.

„ViaCon Baltic“ jau šešerius metus Lietuvoje gamina ir tiekia funkcionalius, inovatyvius, tvarius aukštos kokybės sprendinius. Rezervuarai nedidelio svorio, nesudėtingos konstrukcijos, optimalios formos, iš itin patvarios ir perdirbamos medžiagos – plieno. Taip užtikrinama maža gaminių kaina, greitas ir nebrangus montavimas, o svarbiausia – itin maža CO2 emisija. Tai liudija patvirtinta rezervuarų Produkto poveikio aplinkai deklaracija (EPD).

Naglio Stanciko nuotr.

SVARBIAUSIA BUVO

SUVALDYTI GRUNTINĮ

VANDENĮ

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro požeminės dalies hidroizoliacijos sprendinius pasiūlė ir reikiamus produktus tiekė UAB „SCHOMBURG

Baltic“, atsakingai įgyvendinanti kiekvieną jai patikėtą projektą, teikianti konsultacijas dėl tiekiamų produktų, o jei reikia –padedanti projektuotojams rasti tinkamiausią hidroizoliacijos sprendimą.

Pasak įmonės vadovo Gyčio Jono Vitkaus, nenuostabu, kad pajūrio miesto objekte, ir dar prie pat upės, svarbiausia buvo susitvarkyti su aukštu gruntinio vandens lygiu.

„Įvertinę visas aplinkybes, pasiūlėme užsakovui ir rangovui mūsų patronuojančiosios bendrovės „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ gaminamą kristalinį betono priedą BETOCRETECP-360-WP. Esame naudoję šį produktą daugybėje objektų, tad buvome tikri, kad jis nenuvils“, – sako „SCHOMBURG Baltic“ vadovas G. J. Vitkus.

Miltelių pavidalo BETOCRETECP-360-WP, skirtas aktyviai hidroizoliacijai sukurti, visada suformuoja tvarų ir vandeniui

nelaidų betoną. Papildytas šiuo priedu, betonas įgyja savybę atstumti vandenį ir „užsigydyti“ iki 0,4 mm dydžio trūkius – šie apauga kristalais.

„SCHOMBURG Baltic“ vadovo teigimu, BETOCRETECP-360-WP tinka visais atvejais, kai betonas gali būti pažeistas ilgalaikio vandens skverbimosi. Kristalinis betono priedas gali būti naudojamas statant rezervuarus ir talpyklas, užtvankas, tunelius, įrengiant garažų perdangas, monolitines konstrukcijas, požemines automobilių aikšteles, pamatus ir kt.

„Naudojant BETOCRETECP-360-WP neprivaloma papildoma hidroizoliacija“, – pabrėžia vieną iš kristalinio betono priedo privalumų G. J. Vitkus. Dėl to, pasak jo, sumažėja sąmata, pagreitėja darbas, o svarbiausia – mažiau pinigų ateityje išleidžiama statinio priežiūrai ir remontui.

UAB „SCHOMBURG Baltic“, būdama Vokietijos bendrovės „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ patronuojamąja įmone Baltijos šalyse, visais atvejais rangovams tiekia tik savo patronuojančiosios bendrovės gaminamus hidroizoliacinius produktus ir jų sistemas.

„LT PROJECT komanda, įrengdama akustines erdves, siekė įgyvendinti akustikos specialistų iškeltus tikslus sukurti komfortišką ir funkcionalią aplinką emocinei žiūrovų, solistų bei muzikos instrumentų komunikacijai“, – apie darbą šiame projekte pasakoja LT PROJECT rangos padalinio vadovė Lina Lašinskienė.

Bendrojo naudojimo patalpų apšvietimo sprendinius teikė ir produktus tiekė UAB „Energy Green“: KVMT holams ir koridoriams pasirinkti priglaistomi šviestuvai su skirtingą atmosferą (nuo žaismingos iki dramatiškos) kuriančiomis optikomis ir linijiniai paslėpti šviestuvai, o didžiajai salei – kraipomi keičiamo šviesos kampo prožektoriai.

UAB „Keraplast“ KVMT įrengė tiek garsą izoliuojančius, tiek kasdieniam vėdinimui ir natūraliam apšvietimui skirtus stiklinius švieslangius, taip pat pagamino dūmų ir šilumos ištraukiamosios ventiliacijos liukus „Orivent“: priklausomai nuo teatro erdvių jie yra arba su šviesą praleidžiančiais kupolais, arba aklini, eliminuojantys triukšmą (R'w – 44 dB) ir šviesą.

KVMT įdiegta bendrovės PROMAT dūmų šalinimo kanalų su plokštėmis sistema PROMADUCT®-500: šios sistemos dūmų šalinimo kanalai gali būti įvairių dydžių bei formų ir taupo aukštį, tad tinka praktiškai visur, ypač požeminėse automobilių saugyklose.

Projekte panaudotos „Aliplast“ aliuminio profilių sistemos „MC Wall passive“, „Genesis I+“, „Econoline“ ir priešgaisrinė sistema FR90, visoms sistemoms suteiktas BREEAM sertifikatas, patvirtinantis, kad jos atitinka aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro fasadui buvo panaudotos unikalios „Terracota“ spalvos portugalų gamintojo „alubuild“ plokštės, kurių tiekimu pasirūpino oficialusis gamintojo atstovas Lietuvoje „Fasadų gama“.

„ACORIS“ SAVITARNOS SISTEMOS PALENGVINA APGYVENDINIMO IR PRAMOGŲ VERSLĄ

SAVITARNOS PROGRAMINĖ IR APARATŪRINĖ ĮRANGA AUTOMATIZUOJA DARBĄ SU KLIENTAIS IR JĮ GEROKAI PASPARTINA. VIETOJ MONOTONIŠKŲ VEIKSMŲ APTARNAUJANTIS PERSONALAS GALI ATLIKTI PRASMINGESNES UŽDUOTIS, O KLIENTAI GAUNA INDIVIDUALIZUOTAS PASLAUGAS.

Pasaulyje plečiasi informacinių technologijų panaudojimas, atsiranda naujų verslo modelių, žmonės vis daugiau laiko ir lėšų skiria laisvalaikiui bei pramogoms, todėl savitarna įgyja vis didesnį populiarumą. Savitarnos esmė – patogumas: klientai visą informaciją apie teikiamas paslaugas randa internete, išsirenka norimas paslaugas, rezervuoja jiems tinkamą laiką, apmoka paslaugas el. priemonėmis, patvirtinimui gauna QR ar PIN kodą ir su juo savarankiškai keliauja į viešbučio kambarį, automobilių stovėjimo aikštelę, naudojasi dviračiu, baidare ar teniso aikštele.

Įprastai nakvynę viešbutyje ar sodyboje užsisakiusiems, butą ar namelį gamtos prieglobstyje išsinuomojusiems svečiams reikia perduoti raktus

ir paskui juos atsiimti. Tai varginantis procesas ir klientams, ir paslaugos teikėjams. Savitarnos sistemos tai atlieka automatiškai, sumontavus elektronines spynas, rakinamas ne tik mechaniniu raktu, bet ir elektroniniu būdu – panaudojus PIN ar QR kodą, elektroninę kortelę ar tiesiog priglaudus telefoną prie užrakto. Elektroninės spynos gali būti montuojamos ir į naujo pastato užraktus, ir į įprastas seno pastato spynas. Įėjimams ir įvažiavimams valdyti nuotoliniu būdu naudojami modernūs ryšio kanalai –Bluetooth, WiFi, LoRaWan, 4G ir 5G.

Didėjantį savitarnos sistemų populiarumą lemia abipusė nauda – ir klientams, ir paslaugų teikėjams. Klientams savitarna itin patogi, nes jie gali išsirinkti laisvas paslaugas,

jas užsisakyti, į rezervuotas patalpas atvykti bet kuriuo paros laiku. Norint pramogauti gamtoje, klientui nereikia pirkti įrangos (dviračio ar baidarės), jos vežtis į poilsio vietą –reikia ją tik išsinuomoti naudojantis programėle. Paslaugų teikėjams, naudojantiems savitarną, supaprastėja verslo administravimas, išsiplečia reklamos kanalai, nereikia tiesiogiai bendrauti su klientais rezervuojant laisvą paslaugų laiką, priimant pinigus, perduodant klientams apartamentų raktus ar laisvalaikio įrangą, kontroliuojant jų grąžinimą. Savitarnos sistemos didina pajamas ir verslo pelningumą.

Plačiau apie savitarnų sistemų galimybes ir naudas: www.acoris.lt/ kategorija/savitarnos-sistemos/

SAVARANKIŠKAS, BET NE ATSISKYRĖLIS

Namas, kuriame sumontuotos autonominės inžinerinės sistemos, t. y. vadinamasis offgrid’as, nebūtinai turi stūksoti atokioje vietovėje. Didėjant centralizuoto elektros energijos tiekimo kaštams, brangstant vandeniui, būsto šildymui ir net atliekų tvarkymo paslaugoms, vis daugiau žmonių nusprendžia ieškoti pigesnių namo išlaikymo alternatyvų ne tik gyvenvietėje, bet ir dideliame mieste.

Neda Žvybienė

Italai, graikai ar ispanai, lepinami šiltesnio klimato ir saulėtų dienų, autonominių namų privalumais naudojasi dažniau nei lietuviai. Tačiau nepriklausomybė nuo tinklų – ne tik nuosava saulės elekrinė ant stogo. Namo vandentiekio ir nuotekų sistemos taip pat turi būti autonominės, jo gyventojams reikia pasirūpinti ir savarankišku atliekų rūšiavimu. Maža to, namas ir viduje turi būti toks pat modernus: pažangūs konstrukciniai ir inžineriniai sprendiniai leidžia taupyti, saugoti gamtą ir komfortiškai gyventi ištisus metus.

Susikurti visišką autonomiją nėra nei paprasta, nei pigu, tačiau norint, kaip žinome, viskas įmanoma.

Su saule ir vėju

Saulės elektrinė ant namo stogo –kaip jau minėta, tik pirmas žingsnis į nepriklausomybę. Nepanaudotą saulės energiją, t. y. jos perteklių, tenka saugoti namo savininkui. ES statistika rodo, kad saulėtais mėnesiais gyventojai buityje suvartoja iki 40 proc. pasigamintos saulės energijos. Likusią energiją jie turi kaupti didelės talpos baterijose. Dažniausiai pasirenkamos ličio jonų baterijos, nes jų ne tik talpa didesnė, bet ir eksploatavimo trukmė ilgesnė, palyginti nedidelė kaina. Tinkamai laikomos ir iki 80 proc. užpildomos ličio jonų baterijos gali būti eksploatuojamos 3–12 metų priklausomai nuo konkretaus modelio.

Mūsų šalyje norint įsirengti saulės elektros energijos kaupimo įrenginius galima tikėtis finansinės pagalbos. Viena iš sąlygų, keliamų paramos prašytojui, – baterijose turi būti kaupiama ne mažiau kaip 75 proc. visos pagaminamos elektros energijos. Parama teikiama per Lietuvos energetikos agentūros skelbiamus ir ES finansuojamus projektus.

Kaupiant energiją įgyjama nemažai privalumų: tolygiau funkcionuoja namų elektros tinklas, užtikrinamas nuolatinis energijos tiekimas net ir neturint prieigos prie centralizuoto elektros tinklo. Dar vienas pliusas – galimybė kurti autonominį išmanųjį tinklą.

Lietuvoje kaupti energiją net ir nedideliais kiekiais verta tiems, kurie yra atokiau įsigiję vasarnamius ar sodybas savaitgaliams leisti. Tačiau jei svarstoma apie tokią sistemą nuolatiniame gyvenamajame būste, neišvengiamai reikės baterijų, kurios galėtų reikiamą elektros energiją saugoti bent keturis mėnesius. Ekonominiu požiūriu tokio projekto kaštai sugrįžta toli gražu ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Atsinaujinančių išteklių energijos gamybą įmanoma diversifikuoti derinant saulės ir vėjo jėgainių darbą: kol lietuviškas dangus apniukęs, elektros energiją gamina vėjas, o nušvitus saulei ima veikti saulės elektrinė. Šie įrenginiai montuojami skirtingose erdvėse, tad vienas kitam netrukdo, lieka tik įvertinti, kaip abi jėgainės atrodys namų teritorijoje, ar kaimynams netrukdys vibracijos.

Skysti reikalai

Kondensacinės vandens rinkimo sistemos ore esančią drėgmę pavers geriamuoju vandeniu, tačiau kiek jo bus, priklauso nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės. Jei santykinė oro drėgmė nesiekia 30 proc., o aplinkos temperatūra žemesnė nei 18 °C, vandens surenkama labai mažai. Tam tikrais metų laikais Lietuvoje pravarčiau surinkti lietaus vandenį stogo latakais ir vamzdžiais į įvairias talpyklas, užuot naudojus kondensacines sistemas.

Geriausia, jei netoli namo yra vandens telkinys ar šulinys. Antra vertus, reikia nepamiršti, kad ir šaltinio vanduo gali būti užterštas. Apie tai gali įspėti net šaltinio tėkmė. Jeigu ji nėra tolygi ištisus metus, vis sustiprėja ar susilpnėja, tai gali reikšti ne tik vandens lygio svyravimus, bet ir užteršimo tikimybę. Rekomenduojama visada stebėti šaltinio tėkmę vasaros pabaigoje ir rudenį. Paprastai šiais sezonais požeminio vandens lygis yra žemiausias, todėl nesunku nuspėti tėkmės svyravimus ištisus metus. Projektuojant vandens tiekimą iš šaltinių, ežerų ar upių svarbu atsižvelgti į statybos teisės reglamentus, kurie numato, kokį kiekį vandens galima panaudoti.

Šulinys su saulės energijos varomu siurbliu arba gravitacinė vandentiekio sistema – dar pora svarstytinų sprendimų aprūpinti namus vandeniu. Trečias būdas – šalia namų pastatyti arba į žemę įkasti cisternas ir reguliariai jas pripildyti vandens. Tačiau atsivežtas arba tiesiai į cisterną iš aplinkos surinktas vanduo netinkamas buitiniam vartojimui, jame gali būti šiukšlių ar teršalų. Namuose vartojamą vandenį reikia chemiškai apdoroti, filtruoti, dezinfekuoti UV filtrais, nudruskinti. Beje, visas anksčiau išvardytąsias vandens kaupimo sistemas galima derinti. Pavyzdžiui, šaltinio vanduo gali tikti gerti ir valgiui ruošti, o lietaus –augalams kieme laistyti.

Off–grid reiškia, kad namas atsietas ir nuo miesto kanalizacijos sistemų, kurios veda į nuotekų valymo įrenginius. Jei panaudotas vanduo neturės kur nutekėti, jis gali patekti į aplinką ir padaryti daug žalos. Vadinamasis pilkasis vanduo – dušų, vonios, kriauklių ir skalbyklės nuotekos – yra ne toks kenksmingas kaip juodasis – tualeto nuotekos. Pilkąjį vandenį prieš vamzdžiais grąžinant į gilesnius žemės sluoksnius reikia mažiau apdoroti (bet vis tiek tai padaryti privalu). Tualeto nuotekas reikia apdoroti labai kruopščiai, tam tinka kompostavimo tualetai (nuotekos su organinėmis medžiagomis sukuria kompostą) ir biotualetai. Kartu teks naudoti biologiškai skaidomus valymo produktus ir tualeto įrangą, gerinančią sistemos saugą bei tvarumą. Pavyzdžiui, anaerobinį nuotekų valymo įrenginį – požeminį kelių sekcijų rezervuarą, vadinamą septiku.

OFF–GRID REIŠKIA, KAD NAMAS ATSIETAS

IR NUO MIESTO KANALIZACIJOS SISTEMŲ, KURIOS VEDA Į NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIUS. JEI PANAUDOTAS VANDUO NETURĖS KUR NUTEKĖTI, JIS

GALI PATEKTI Į

APLINKĄ IR PADARYTI

DAUG ŽALOS.

Maisto atliekoms kompostuoti galima įsigyti specialių įrenginių, kurie maisto atliekas kompostu paverčia per parą. Tokį kompostą per žiemą galima kaupti plastikiniuose maišuose, o atėjus pavasariui išberti ant vejos, po vaiskrūmiais ar kitose augmenijos vietose.

Taupo net patalpų išdėstymas

Autonominės sistemos nėra pigios, tad taupyti juo labiau būtina. Mažiau energijos vartojantys prietaisai, vandenį taupantys maišytuvai, dušo galvutės – taip, kaipgi be jų! Tačiau prie pasyvaus taupymo ženkliai prisideda ir tinkami namo išorės bei vidaus sprendiniai.

Štai Kanados Kvebeko provincijoje, Bromonte, Mont Geilo (Mont Gale) kalnų papėdėje, trijų aukštų energiją taupantį namą pasistatyti sumaniusi šeima pirmiausia kreipėsi į architektų biurą „L’Abri“. Kad būtų pasiektos norimos eksploatacinės savybės, architektai pasiūlė dvigubo tašo sienas, trijų stiklų paketų langus. Abu sprendiniai padeda išsaugoti namuose daugiau šilumos. Pietinėje namo pusėje buvo suprojektuoti didesni langai, kad viduje kuo ilgiau vyrautų natūrali šviesa. Centrinis dvigubo aukščio kambarys – namo šerdis. Jame didžiąją dienos dalį būna natūralus apšvietimas, nes iš antrojo aukšto skirtingų pusių suprojektuoti nedideli langai, gaudantys saulės spindulius ir šilumą. Šiaurėje namo dalyje įrengtų miegamųjų langai gerokai mažesni, tačiau per juos matomas su namu besiribojantis miškas. Naudos iš šios ribos taip pat yra, nes medžiai užstoja atšiaurų vėją. Namo terasą nuo saulės iš dalies apsaugo pavėsinės, jos reguliuoja ir namo vidaus patalpų temperatūrą. Žemiausiame namo aukšte, kurio nereikia daug šildyti, nes dalis pastato nuo vėjo pasislepia uolėtoje kalvoje, įrengtas garažas, kuris kartu praverčia ir kaip dirbtuvės.

Namo šeimininkai į statybas žiūrėjo labai atsakingai ir atidžiai rinkosi tvarias statybines medžiagas, tokias kaip spygliuočių dailylentės, deginta kedro mediena, celiuliozės izoliacija, iškastiniai akmenys. Stogui pasirinkti dažyto plieno lakštai, atsparūs korozijai ir UV spinduliams.

Kiekvieno taupaus ir tvaraus namo statyba reikalauja didesnio pasiruošimo, tačiau įgytas pranašumas visus kaštus atlygina su kaupu, reikia tik kantrybės.

INVESTICIJA Į TVARIĄ ENERGIJĄ

„Dabar geriausias laikas ir saulės elektrinei įsirengti, ir turimos galiai padidinti, nes saulės elektrinės įrangos kainos mažiausios per visą Lietuvos saulės energetikos istoriją, vadinasi, paramos kompensuojama dalis – didžiausia“, – teigia į bendrovę „Ventelis“ atsinaujinančių išteklių energetikos specialistus subūręs Tomas Didonis ir vardija kitus saulės elektrinės privalumus.

2022 m. pabaigos – 2023 m. pradžios energetikos krizė privertė žmones suvokti, kad jiems tiekiamos elektros kaina priklauso ne tik nuo permainingos gamtos – ją veikia ir pasaulyje vykstantys nenuspėjami ekonominiai bei politiniai reiškiniai. Gyvenant su elektrine ant stogo, nereikia piktintis augančiomis energijos kainomis, galima nors kasdien stebėti, kiek energijos suvartojama, skaičiuoti, kiek elektrinė jos generuoja, ir reikalui esant kreiptis dėl turimos saulės elektrinės galios padidinimo.

IR VERSLAS, IR GYVENTOJAI

SAULĖS ELEKTRINĖMS GAUS

PARAMĄ

Iš viso šiemet gyventojams saulės elektrinėms įsirengti skirta 85 mln. eurų, 12 mln. eurų iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje numatytų lėšų buvo išgraibstyti akimirksniu. Susidomėjimas parama rodo, kad kvietimui ruoštis reikia iš anksto.

Minėtąsias lėšas skirsto Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Svarstant paraiškas kreipiamas dėmesys, kuriame Lietuvos regione yra gyventojo nuosavybės teise valdomas elektros vartojimo objektas. Paramos dydis priklauso nuo to, ar įsirengiama nauja saulės elektrinė, ar didinama esamos elektrinės galia. Išmokos dydis įsigyjant ir įsirengiant naują saulės elektrinę –323,01 euro už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios, o didinant jau esamos saulės elektrinės galingumą – 243,20 euro už 1 kW saulės

elektrinės įrengtosios galios. Remiama galia – iki 10 kW. Projektą reikia įgyvendinti per 9 mėnesius.

Gauti finansavimą saulės elektrinei įsirengti ant namo stogo gali ir daugiabučio gyventojai, tik su tokiu sprendimu turi sutikti bent pusė daugiabučio gyventojų.

Pasak T. Didonio, jau metus įgyvendinama ir priemonė, skirta juridiniams asmenims – labai mažoms ir mažoms įmonėms, ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms. Lietuvos energetikos agentūros iniciatyva jiems teikiama parama mažos galios (iki 500 kW) saulės elektrinėms įsirengti ir viename, ir keliuose nekilnojamojo turto objektuose. Projektui įgyvendinti skirta 67 mln. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšų.

„Ne tik parama, bet ir kritusios saulės elektrinių kainos dabar didina jų atsiperkamumą. Gyventojui saulės elektrinė gali atsipirkti ir per kiek

daugiau nei metus. 10 kW galios saulės elektrinės įrengimas gyventojui dabar kainuotų nuo 5500 iki 7500 eurų priklausomai nuo pasirinktų saulės modulių ir kitų saulės elektrinei reikalingų komponentų. APVA parama šią investiciją sumažina iki 2270–4270 eurų“, – paaiškina bendrovės „Ventelis“ vadovas.

Pasak jo, greitą saulės elektrinės atsiperkamumą lemia ne tik atpigusi įranga, bet ir dėl valstybės reguliuojamos kainos dalies padidėjimo šoktelėjusios elektros kainos. Kuo jos didesnės, tuo saulės elektrinė atsiperka greičiau.

AKTUALU PAGEIDAUJANTIEMS

ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO STOTELĖMS

Bendrovės „Ventelis“ vadovas atkreipia dėmesį, kad individualių ir daugiabučių namų gyventojai, įmonės, daugiabučių namų bendrijos, administratoriai ir įgaliotieji atstovai, apšvietimo tinklų valdytojai gali kreiptis dėl paramos elektromobilių įkrovimo stotelėms įsirengti. Privatiems asmenims kompensuojama iki

22 kW, juridiniams – iki 44 kW galios. „Statistikos duomenimis, per pastaruosius 20 mėnesių grynųjų elektromobilių ir hibridų mūsų šalyje skaičius padvigubėjo – praėjusių metų pabaigoje jų buvo registruota apie

18 tūkst., tad elektromobilių stotelių poreikis tik didės“, – teigia T. Didonis. Lietuvos energetikos agentūra teikia iki 60–80 proc. fiksuoto įkainio dydžio paramą elektromobilių įkrovi-

mo stotelėms daugiabučiuose įrengti. Individualių namų ir sodų savininkams teikiama parama iki 40 proc., juridiniams asmenims – iki 30 proc., apšvietimo tinklų valdytojams – iki 50 proc. fiksuoto įkainio dydžio parama. T. y. nuo 500 iki 2660 eurų. Parama galioja iki šių metų rugsėjo.

NUSPRENDUS KREIPTIS

PARAMOS PADĖS

PROFESIONALAI

Apsisprendus, kad saulės elektrinės ar elektromobilių stotelės įrengimas domina, reikia kreiptis į profesionalus. Patikima ir profesionali yra bendrovės „Ventelis“ komanda – elektrikai ir inžinieriai, įgiję aukštos kategorijos, iki 110 kV, kvalifikacijas, VERT montavimo bei eksploatavimo atestacijas ir nuolat keliantys kvalifikaciją

inverterių gamintojų kursuose. Didžiausias „Ventelio“ pranašumas tas, kad jo specialistai projektą įgyvendina nuo pradžios iki galo: atlieka profesionalią elektros energijos vartojimo analizę, įvertina vartojamas galias, o tada pataria, kokios galios elektrinės reikėtų tiek suvartojant. Gavę kliento sutikimą, parengia techninį projektą ESO, jį suderina ir sumontuoja saulės elektrinę.

Bendrovė „Ventelis“ turi visą savo įrangą – keltukų, poliakalių ir t. t., todėl atlikdama darbus nešvaisto laiko veltui laukdama patogaus momento įrangai išsinuomoti. Per daugelį metų įgyta patirtis leidžia darbuotojams be vargo sumontuoti ir 3 kW saulės elektrinę ant paprasto stogo, ir 3 MW antžeminį saulės parką su įkaltais poliais.

NAUJŲJŲ VEJOS

ROBOTŲ ERA: REVOLIUCIJA VEJOS PRIEŽIŪROS SRITYJE

Vejos priežiūra – tai darbas, dažnai keliantis iššūkius ir reikalaujantis daug laiko bei pastangų. Tačiau ši problema tapo labai lengvai išsprendžiama pasirodžius vejos robotams. Šie inovatyvūs įrenginiai lengvina vejos priežiūrą ir leidžia džiaugtis puikiai prižiūrėtu kiemu be didelio vargo ir pastangų. Oficiali STIHL importuotoja Lietuvoje Mocevičiaus firma „Ginalas“ pristato STIHL naujos kartos, modernius vejos robotus, kurie suteikia neįtikėtiną patirtį.

Naujos kartos linijoje yra šeši robotai, kurių kiekvienas turi naują prekės ženklo Disc Cut pjovimo sistemą, kurios pjovimo plotis yra 28. Prietaisai tinka įvairaus dydžio vejoms: iMOW® 5 plotams iki 1500 m², iMOW® 6 vejoms iki 3000 m² ir iMOW® 7 iki 5000 m² plotui padengti. Yra dvi kiekvieno iš šių trijų iMOW® modelių versijos – standartinis ir EVO, jie yra skirtingų spalvų, be to, EVO modeliai veikia didesniu greičiu ir gali įveikti įkalnes iki 45, palaiko 4G ryšį bei turi LED matricą. Naujieji vejos robotai, jau seniai nebe naujiena – tai yra realus šiuolaikinis sprendimas. Jie išpildo visas pagrindines vejos priežiūros funkcijas – pjauna žolę, tręšia visiškai automatizuotai. Tai reiškia, kad galite mėgautis puikiai prižiūrėta veja, tuo pačiu sutaupydami laiko ir energijos.

INTEGRUOTOS IŠMANIOSIOS SISTEMOS

STIHL „iMOW®“ galima sujungti su išmaniųjų namų sistemomis ir patogiai valdyti balsu.

Valdymo skydelis leidžia lengvai valdyti įrenginį paspaudus vos kelis

mygtukus. Intuityviam valdymo skydeliui papildomai padeda balso išvesties funkcija, robotas informuoja apie savo būseną lietuvių kalba. Valdymo skydelio LED juosta rodo roboto būseną, o priekinė LED juosta turi 3 skirtingus dienos šviesos rėžimus. EVO modeliai turi LED matricos ekraną iMOW STIHL viršuje, kuriame rodoma dabartinė būsena, pvz., besisukantis peilis pjaunant arba spyna, kai robotas užrakintas.

SU KIEKVIENU PJOVIMU VIS ARČIAU TOBULO REZULTATO

Vienas iš didžiausių naujųjų vejos robotų privalumų yra jų išmaniosios funkcijos. Daugelis iš jų gali būti valdomi per mobiliąsias aplikacijas, leidžiančias valdyti veją iš bet kurios vietos ir bet kuriuo metu. Tai suteikia didelį lankstumą ir kontrolę jūsų vejos priežiūros procese.

Naujųjų iMOW® STIHL modelių, kuriuos pristato širdis – 28 cm pločio pjovimo sistema. Trys laisvai besisukantys ašmenys užtikrina ypač švarų pjūvį net esant dideliam sukimosi greičiui, o reguliarus sukimosi krypties keitimas – ilgesnį ašmenų tarnavimo laiką.

Naudojantis „MY iMOW®“ programėle, vejos roboto pjovimo aukštį galima patogiai keisti nuo 20-60 mm. Tiesa, prireikus ašmenis keisti, tai gali padaryti tiek įgaliotas STIHL atstovas, tiek pats žoliapjovės savininkas savarankiškai, kadangi pakeitimui jokių papildomų įrankių neprireiks.

Be abejo, kad gausybė iMOW®

STIHL vejos pjovimo roboto funkcijų prisideda prie tobulo pjovimo rezultato. Vejos pjovimo robotas gali savarankiškai reguliuoti važiavimo greitį.

TINKA KIEKVIENAM SODUI

STIHL iMOW® robotas vejapjovė leidžia visiškai automatiškai prižiūrėti vidutinio dydžio, pačią reikliausią veją. Vejos pjovimo robote įmontuotas didelio našumo ličio jonų akumuliatorius, dėl kurio robotas gali nepertraukiamai dirbti ilgą laiką. Didelis 3-jų laisvai judančių Disc-Cut sistemos ašmenų greitis užtikrina, kad kiekvieną kartą mėgausitės estetiškai atrodančia veja.

Patikimas iMOW® STIHL vejos roboto veikimas efektyviai įveikia iki 40 proc. nuolydžius pjaunant šlaituose, tuo tarpu Imow stihl EVO – net iki 45 proc. Prie EVO modelių galima sukomplektuoti geresnio pravažumo rinkinį su ratais ir papildomais ašies svoriais, leidžiančiais įveikti šlaitus su 55 % nuolydžiu. iMOW® gali laisvai pjauti iki

1500 kv.m. vejos plotus. Pjovimo metu žolė yra mulčiuojama, o tai reiškia, kad susmulkina nupjauta žolė paverčiama veiksmingomis trąšomis ir grąžinta atgal į veją. Be to, naujieji vejos robotai taupo energiją ir yra draugiški aplinkai. Jie veikia su energiją taupančiais varikliais ir mažina ekologinį pėdsaką. Tai puikus pavyzdys, kaip technologija gali būti naudojama siekiant aplinkos tvarumo tikslų.

PATIKIMI IR SAUGŪS

Svarbu paminėti, kad naujieji vejos robotai yra saugūs tiek žmonėms, tiek augalams. Jie yra sukonstruoti taip, kad būtų keliama minimali rizika pažeisti vejoje augančius kitus augalus.

Roboto ultragarsiniai jutikliai ir dinaminis greitis užtikrina, kad kliūtys atpažįstamos ir žolė bus nupjauta arti jų. Robotas vejapjovė automatiškai keičia kryptį, kai tik paliečia objektą ar kliūtį. Sumanūs sukimosi manevrai užtikrina efektyvų pjovimą ribotose erdvėse. Pjaunant nelygią veją pokrypio jutikliai reguliuoja įrenginio greitį, kad visur būtų vienodas pjovimo rezultatas.

Naujos kartos iMOW® robotai vejapjovės taip pat sumaniai važiuoja atgal į savo įkrovimo stotį, derindami tiesioginę kelionę namo ir kelionę namo palei gido kabelį, todėl efektyviau išnaudojamas pjovimo laikas. Galbūt svarbiausia, naujieji vejos robotai leidžia mėgautis puikiai prižiūrėta veja be didelių pastangų. Tai leidžia savininkams mėgautis laisvalaikiu, tuo pačiu žinant, kad jų veja visada atrodys puikiai.

MY IMOW® PROGRAMĖLĖ

STIHL iMOW® galite bet kada valdyti naudodami „Bluetooth®“ arba „Wi-Fi“ per mobiliąją programėlę MY iMOW®. Programėlėje galite keisti roboto nustatymus, tokius kaip pjovimo aukštį, pjovimo laiką ar pjovimo planą. Jei reikia, per programėlę robotą vejapjovę galite paleisti ir rankiniu būdu. Lietaus jutiklio jautrumo nustatymas leidžia patiems nustatyti ar robotui bus leidžiama pjauti veją lyjant, ar pjauti tik esant sausai žolei.

Tiltai yra labai svarbios transporto tinklų grandys, jungiančios kelius, greitkelius ir geležinkelių sistemas, padedančios mažinti eismo spūstis. Tačiau kiekviena tokia jungtis –nuo paprasto pėsčiųjų tilto per upelį iki didžiulio kabančiojo tilto per įlanką – daro didelę įtaką ir mūsų pasaulio suvokimui, skatina bendruomenių augimą bei klestėjimą. Liudija žmogaus kūrybingumą ir gebėjimą įveikti kliūtis.

Neda Žvybienė

Adobe Stock nuotr.

Dvi milžiniškos rankos laiko Auksinį tiltą turistinų pamėgtame kurorte ant Ba Na kalvos Da Nang mieste Vietname.

TRADICINIŲ KONSTRUKCIJŲ INTERPRETACIJA

Vieni iš labiausiai paplitusių tradicinių tipų – sijiniai ir arkiniai tiltai.

Sijinio tilto (angl. Beam bridge) konstrukcija nesudėtinga – horizontalios sijos, besiremiančios į dvi atramas. Paprastai tokios konstrukcijos naudojamos, kai tarpatramiai trumpi. Vienas iš metalinių sijinių tiltų su šalitilčiais pavyzdžių – Užupio pėsčiųjų ir automobilių tiltas Vilniuje. Šis į mūsų šalies Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1901 m. pastatytas 19,3 m ilgio tiltas – įrodymas, kad tinkamai sukonstruoti tiltai šimtmečius jungia bendruomenes ir formuoja miesto charakterį.

Sijinį tiltą lengva statyti ir nesudėtinga prižiūrėti. Lenkiamieji tilto elementai perduoda atramoms vertikaliąsias apkrovas. Nors konstrukciniams elementams sunaudojama nemažai medžiagų, tokių tiltų gamyba, montavimas ir naudojimas laikomi pigiausiais. Vienintelis trūku-

mas – konstrukcijas tenka tobulinti, jei reikia suprojektuoti ilgą tiltą, turintį išlaikyti dideles apkrovas.

Romėnų akvedukai, kanalai su nuolydžiu vandeniui tiekti yra vieni žinomiausių arkinių tiltų pasaulyje. Jais į Romos imperijos sostinę per parą atitekėdavo apie milijoną kubinių metrų šviežio vandens. Arkinio tilto svoris ir apkrova perkeliami į abiejuose galuose esančias atramas, todėl tilto konstrukcija yra tvirta ir patvari. Arkiniai tiltai plačiai naudojami, tinka ir pėstiesiems, ir visų tipų autotransporto priemonėms, ir traukiniams, net šiais laikais gali būti panaudojami kaip vandentiekio elementai, visais laikais jie buvo ypač populiarūs seisminėse zonose. Tačiau jų statyba sudėtingesnė ir sunkesnė, jai reikia specialių įgūdžių ir medžiagų.

Šiuolaikinė arkinio tilto interpretacija yra ir medinis Gulou pėsčiųjų tiltas ekologinio turizmo kurorte Kinijoje. Tilto dizainu pagerbtos nykstančios vietos žvejybos tradicijos. „Šis projektas demonstruoja senovinių dengtų tiltų statybos tech-

niką“, – teigia 25 m ilgio ir 4 m aukščio tiltą suprojektavusios architektūros studijos LUO komanda. Arkinio tilto konstrukcija pritaikyta valtims judėti po tiltu, o mediena pasirinkta kaip tradicinė statybų medžiaga

Pietų Kinijoje. Nors tiltas arkos formos, labai mažai jo komponentų yra lenkti. Be trijų arkinių sijų, kurios sudaro apatinę tilto dalį, beveik visa konstrukcija pagaminta iš mažų pušies elementų. Smulkūs mediniai komponentai sujungti ir pritvirtinti prie trijų pagrindinių arkinių sijų. Tilto viršuje elementai sudaro stabilų trikampį ir taip sustiprina tilto konstrukciją. Į medinį tilto karkasą įmontuotos metalinės plokštės apsaugo medieną nuo lietaus ir užtikrina natūralų vandens nutekėjimą.

Abipus medinio tilto suprojektuoti platūs laiptai, o greta – mažesni, vedantys į apžvalgos taką tilto viršuje. Uždengtas tilto koridorius padidina visos konstrukcijos stabilumą ir apsaugo apačioje esančią arkinę medinę konstrukciją nuo permainingo oro.

Jin Weiqi (LUO archyvo) nuotr., pagal v2comnewswire.com informaciją

TILTAI INTENSYVIAM EISMUI SUVALDYTI

Arkinių tiltų pirmtakai viadukai, kadaise statyti tarpekliams, dideliems slėniams ar vandens telkiniams kirsti, dabar plačiai naudojami miestų eismui sureguliuoti. Pakanka 1–3 tarpatramių gatvei perdengti, kad būtų pagerintas susisiekimas mieste tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams – nukreipus į miesto pakraščius sunkųjį tranzitą.

Kitas būdas transporto eismo saugumui pagerinti, spūstims sumažinti –estakados. Jos dažniausiai statomos virš kelių ar geležinkelių, įrengiant kelių lygmenų sankryžą.

Vienas iš naujausių ir pastaruoju metu reikšmingiausių tiltų statybos projektų Lietuvoje – Klaipėdos Baltijos prospekto estakada. Rekonstruojant uostamiesčio Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinę sankryžą, buvo pastatyta dviejų atšakų estakada, iš viso 806 m ilgio, kiekvienos atšakos plotis – 11 m, o visas važiuojamosios dalies plotis – iki 20,7 metro. Siekiant padidinti žiedinės sankryžos pralaidumą, ji rekonstruota į trijų eismo juostų turbožiedinę sankryžą. Naujosios žiedinės sankryžos pirmoji ir antroji eismo juostos yra 4,05 m, o trečioji – 4,25 metro pločio. Eismo juostos atskirtos granitiniais kelio borteliais.

Baltijos prospekto dešinėje ir kairėje pusėse, Vilniaus plento kairėje pusėje ir Šilutės plento dešinės pusės pietinėje ir šiaurinėje dalyse

suprojektuoti pėsčiųjų ir dviratininkų takai, po žiedine sankryža sujungti požeminėmis perėjomis su neįgaliųjų keltuvais (liftais). Visas pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis – 1500 metrų.

Iš viso nutiesta per 50 tūkst. kv. m asfaltbetonio. Jis kuris buvo klojamas trimis sluoksniais, visas jo storis – nuo 26 iki 30 cm. Taip pat sunaudota daugiau kaip 19 tūkst. tonų dolomitinės skaldos, 11 500 kub. m betono, paklota daugiau kaip 7000 kv. m trinkelių dangos. Estakadų prieigose pastatyta 2166 kv. m atraminė siena iš surenkamų blokelių su armuotu gruntu. Tokia atraminių sienų sistema plačiai naudojama tiltų atramų, pralaidų ir tunelių galų atraminių sienų statyboje, nes yra lengvai įrengiama, ekonomiška, plačiai pritaikoma ir ilgaamžė. Įrengta ir 1392 kv. m triukšmą slopinančių sienučių.

Objektui apšviesti panaudota 12 600 m kabelių, sumontuota per 600 įvairių šviestuvų, 1600 m LED juostos estakadoms apšviesti.

Norint teritorijai suteikti daugiau dekoratyvumo ir gyvybingumo įvairiais metų laikais, žalioji zona po estakada buvo apželdinta tinkamų rūšių augalais. Iš viso jų estakados prieigose pasodinta 1283.

Klaipėdos miesto savivaldybės teigimu, atlikus minėtosios žiedinės sankryžos rekonstrukciją ir pastačius estakadą, užtikrintas nenutrūkstamas eismas Baltijos prospektu važiuojančiam transportui, pagerėjo eismo kokybė šiauriniame ir vakariniame įvažiavimuose per rytinį piką.

DIZAINO TRIUMFAS

Lengvi, tarsi pakibę tarp žemės ir dangaus, vedantys šimtus kilometrų horizonto linijos link, gluminantys konstrukcijų DNR – tokie tiltai statomi šiandien.

Konsolinio tilto (angl. Cantilever Bridge) konstrukcija naudota jau 19 a., tačiau modernios jo interpretacijos kuriamos iki šių dienų. Konsoliniai įtemptojo betono tiltai susideda iš gelžbetonio konsolių, sumontuotų

trumpais segmentais. Kiekvienas naujas segmentas įtemptas ankstesniojo sąskaita. Viena tilto dalis veikia tarsi atrama kitai daliai. Konsolinių tiltų tarpinės atramos statomos dideliais atstumais. Tokius tiltus galima montuoti etapais, todėl statyba yra paprastesnė ir efektyvesnė, tačiau brangesnė nei kitų tipų tiltų.

Vantinių tiltų (angl. Cable-Stayed Types of Bridges) konstrukcijos perdengiamų tarpatramių didumu nusi-

leidžia tik kabantiesiems tiltams. Šių konstrukcijų techninį veiksmingumą lemia įtempiamieji elementai (vantai), suteikiantys tiltui standumo. Vantai yra iš anksto įtempiami ir tvirtinami prie pilonų. Vantinių tiltų konstrukcijose nėra būtini inkariniai pamatai. Vantiniai tiltai tvirti, lankstūs, jų statyba ir priežiūra nėra labai brangi, tačiau jų konstrukcijos gali būti pažeidžiamos korozijos ir ekstremalių oro sąlygų. Ironiška, tačiau Latvi-

jos sostinėje Rygoje dar sovietmečiu per Dauguvą pastatytą Vanšu vantinį automobilių tiltą reikia saugoti ne tik nuo korozijos, bet ir nuo žmonių, kurie bando lipti vantais. Per pastarąjį dešimtmetį tokių atvejų buvo daugiau kaip 10, tad miesto valdžios sprendimu vantai buvo apvynioti spygliuota viela.

Godeoko tiltas Pietų Korėjoje laikomas ilgiausio tarpatramio betoniniu vantiniu tiltu pasaulyje, jo visas

ilgis – 1725 m. Korėjiečiai teigia, kad panaudoję tvarias statybų technologijas ir padidinę atstumus tarp pilonų apsaugojo Han upę nuo neigiamo statybos poveikio. Tam įgyvendinti prireikė ne vien itin tvirto betono ir vantų. Kiekviename statybos etape aikštelėje buvo naudojama didelio tikslumo GPS geodezinių matavimų sistema ir išmaniosios statybos technologijos. Tokiu būdu siekta sumažinti matavimo paklaidas ir pakoreguoti vantų įtempimą, kad reikiamoje vietoje būtų galima galutinai sumontuoti viršutinę tilto plokštę. Šitaip stengtasi užtikrinti tilto atsparumą stipriam vėjui ir žemės drebėjimams.

Vienos išraiškingiausių ir estetiškiausių – kabančiųjų tiltų (angl. Suspension Bridges) konstrukcijos. Tačiau kabančiųjų konstrukcijų trūkumas – didelis deformatyvumas, todėl jos dažniau naudojamos pėsčiųjų tiltams.

Kai kurių tiltų, net pasitelkus ilgiausią technologijų sąrašą ir inžinerines žinias, nepavyktų priskirti jokiam tipui.

Studijos „Margot Krasojević Architects“ pateiktas pėsčiųjų tilto per Ulanmulun (Wulanmulun) upę mieste-vaiduoklyje Ordose (Vidinė Mongolija, Kinija) projektinis pasiūlymas Besisukantis burių tiltas (angl. Revolving sail bridge) primena milžinišką laumžirgį. Tiltas sudarytas iš plūduriuojančio žiedinio rėmo – trijų išsiskleidžiančių takų atramos ir trigubos anglies pluošto burės, kurią pakelia ir nuleidžia rotatorius. Lanksčios konstrukcijos tiltą galima bet kada perkelti į norimą vietą – tada jis sulankstomas, jo dalys sudedamos viena į kitą. Tiltas gali būti švartuojamas palei krantinę arba pastatytas stacionariai. Pastaruoju atveju tiltą stabilizuoja kesoniniai pamatai, įleisti reikiamoje vietoje, ir devynių tonų inkarai. Lankstūs tilto pėsčiųjų takai prisitaiko prie skirtingų krantinių ir nusidriekia per upę atitinkamai išsiplėtę ar susilankstę. Hidraulinis pėsčiųjų takas atsiremia į prieplaukos krantinę, o pagrindinį tilto korpusą ant vandens išlaiko burė ir jos rotatorius. Konstrukcijai apvirsti neleidžia ir išlaikyta pėsčiųjų tako bei žiedinio rėmo svorio pusiausvyra, be to, žiediniame rėme sumontuotos aštuonios oro pagalvės, kurios stabilizuoja konstrukciją besisukant burei. Burės pagamintos iš lengvo aliuminio karkaso, padengto anglies pluoštu

sutvirtintu polimeru. Jos pakabintos ant balastinės kameros, hidrauliniu būdu valdomas greitintuvas šią suka, kol ji prisipildo vandens, kad būtų galima pasukti burę ir perkelti reikiamą taką. Kai tiltas naudojamas, burė nuleidžiama ir tampa sėdimų vietų stogine, kad žmonės bet kokiu oru galėtų mėgautis vaizdais. Prie pėsčiųjų tako įrengtos saulės baterijos, tiekiančios energiją trims elektros variklių generatoriams.

INDUSTRIJOS ATSPINDŽIAI

Sujungti arkiniai tiltai (angl. TiedArch Bridges), kuriuose naudojamos ir kabančiojo, ir arkinio tilto konstrukcijos, labai dažnai siejami su pramonės evoliucija. Vertikalūs lynai, kurie padeda išlaikyti tilto stabilumą, ir arkos, iškilusios virš jo, primena, kad svarbu ne tik ilgaamžė jo konstrukcija, bet ir nesenstantys estetiniai sprendiniai.

Saragosos (Ispanija) Trečiojo tūkstantmečio tiltas per Ebro upę buvo pastatytas po ilgų vietos diskusijų, kaip geriausia sujungti estetiką ir statybų technologijas. Šis tiltas – vienas didžiausių pasaulyje betoninių sujungtų arkinių tiltų, tačiau ispanai šią didžiulę konstrukcinę masę sugebėjo suformuoti taip, kad sukurtų itin lengvo statinio iliuziją. Tilto arkos tarpatramis yra 216 m, denis (dalis, kuria vyksta eismas) – 279 m ilgio, o svoris –24 tūkst. tonų. Tilto denis padalytas į šešias eismo juostas, du dviračių takus ir du stiklu dengtus takus, apsaugančius pėsčiuosius nuo lietaus. Iš gelžbetonio pagaminta arka, iškylanti virš eismo dalies 25 m, sušvelnina eismo ir vėjo gūsių sukeliamas vibracijas.

Vis dėlto pastaruoju metu tiltų statybos triumfu laikomas geležinkelio tilto per Činabo (Chenab) upę projektas. Geležinkelio inžinieriams turbūt nėra Žemėje didesnės natūralios kliūties nei Himalajų kalnų grandinė Šiaurės Indijoje, tačiau vis tiek buvo nuspręsta tiesti geležinkelio liniją per Džamu ir Kašmyro valstiją Himalajų papėdėje. Prognozuojama, kad tai bus brangiausia Indijos geležinkelių tinklo atkarpa, ji drieksis 64 374 km.

Tilto atidarymas kartą jau buvo atšauktas dėl sudėtingų geologinių sąlygų stačiuose šlaituose, laikančiuose arkų pamatus.

PRITAIKYTI IR IŠSAUGOTI –TAIP PAT IŠŠŪKIS

Būtent šį iššūkį teko įveikti Šveicarijos geležinkelio tilto „Sora Giuvna“ inžinieriams. Tilto ilgis – tik 200 m, tačiau jis buvo numatytas greta 19 a. plieninio santvarinio tilto (angl. Truss Bridges), priklausančio istoriniam Retijos geležinkelio maršrutui, įtrauktam į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. „Sora Giuvna“ sprendiniai turėjo nepakenkti ir neužgožti istorinio statinio, tad buvo pasirinktas minimalistinis liaunų geometrinių linijų dizainas, akcentuojantis kalnus. Minimalistinė koncepcija išlaikyta daugelyje tilto dalių, tokios yra ir V formos plieninės atramos ankštoje upės prieplaukoje. Pagalvota ir apie nesudėtingus būdus prieiti prie dalių, kurias per tilto eksploatavimo laiką reikės keisti, įskaitant guolius. Planuojama, kad tiltas bus eksploatuojamas 100 metų.

Santvariniai tiltai, kurių plieniniai arba betoniniai elementai suprojektuoti atlaikyti lenkimą ir gniuždymą, išpopuliarėjo 19 a., kai pagrindine transporto priemone tapo geležinkeliai, tačiau šiais laikais jie pritaikomi ir automobilių bei pėsčiųjų eismui.

Neseniai perstatytas santvarinis Volterdeilo (Walterdale) tiltas Edmontone (Albertos provincija,

Kanada) – visų laikų sudėtingiausias šio miesto infrastruktūros projektas. Jį parengė kanadiečių architektūros, kraštovaizdžio, apšvietimo projektavimo ir inžinerijos lyderis DIALOG. Vieno tarpatramio, dviejų arkų plieninė 206 m konstrukcija jungia Šiaurės Saskačevano upės krantus. Kiekvieną arkos briauną sudaro 21 plieninis segmentas, visų jų svoris siekia 125 tonas. Pėsčiųjų takas per tiltą sudarytas iš 25 plieninių segmentų, sumontuotų į 11 sekcijų. Tilto paklotas – plieninis karkasas, laikantis išlietą betoninį paklotą, padengtą asfaltu. Tiltą sudaro trys eismo juostos į šiaurę, šaligatvis į vakarus nuo važiuojamosios dalies ir atskirtas pėsčiųjų tiltas arba bendro naudojimo takas pėstiesiems ir dviratininkams rytuose. Pėsčiųjų takas ant tilto yra unikalus tuo, kad dalijasi rytine arka, bet yra atskirtas nuo eismo, todėl žmonėms patinka leisti laiką ant tilto. Suoliukai aukštais atlošais sumažina eismo triukšmą ir sušvelnina vyraujančius vėjus.

ATEITIES TILTAI – NE TIK

TILTAI

Sparčiai tobulėjant technologijoms ir medžiagoms, įvyko didelių tiltų projektavimo pokyčių. Anksčiau tiltų inžinieriai neturėjo įrankių ir

programinės įrangos tiksliems tiltų modeliams kurti ir išsamiai konstrukcijų analizei atlikti. Dabar jie gali naudoti naujus pažangius statybos metodus, medžiagas, įrankius ir programinę įrangą. Tiltams projektuoti ir statyti naudojamas MIDAS CIM modeliavimas ir BIM technologija įgalina gauti greitus ir tikslius rezultatus visais projekto etapais. Tiltams statyti panaudojamos civilinės inžinerijos srityje išrandamos naujos statybinės medžiagos. Viena iš inovatyviausių ir perspektyviausių – savaime atsikuriantis, t. y. savo įtrūkimus „užsigydantis“ betonas. Nuo stichinių nelaimių tiltų konstrukcinius elementus apsaugo itin elastinga armatūra iš formą „atsimenančio“ lydinio: įprasta plieninė armatūra betone dėl tempimo jėgos deformuojasi visam laikui, o šis itin elastingas lydinys grįžta į pradinę formą.

Ateities tiltai bus ir kur kas funkcionalesni. Daugeliui dar tikriausiai sunku įsivaizduoti ant tilto amfiteatrą, kavinę, iškylų sodus, krioklius ir interaktyvias meno instaliacijas, tačiau kai kam tai jau nebe fantazija: metai kiti, ir Vašingtone bus atidarytas 11-osios gatvės Tilto parkas –OMA suprojektuotas daugiafunkcis tiltas, kurio tikslas – suvienyti skirtingas JAV sostinės bendruomenes.

Konstrukcijų armavimas įtempiamaisiais lynais ir strypais

UAB „Delta Nova“ atliko Klaipėdos Baltijos prospekto–Šilutės pl ento estakadų virš transporto žiedo įtemptojo armavimo darbus. Generalinis rangova s – AB „Kauno tiltai“.

Socialiai atsakinga įmonė visada galvoja apie ateitį

DOLOMITO GAMINIAI SVARBŪS ĮVAIRIOSE PRAMONĖS ŠAKOSE, TAČIAU NE MAŽIAU SVARBU JO GAVYBOS

IR PRODUKTŲ GAMYBOS POVEIKIS APLINKAI. AB

DOLOMITAS, IŠGAUNANTI AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS

LIETUVIŠKĄ DOLOMITĄ IR APRŪPINANTI LIETUVOS

BEI UŽSIENIO RINKAS EUROPOS STANDARTUS

ATITINKANČIAIS GAMINIAIS, PUIKIAI SUPRANTA SAVO

ATSAKOMYBĘ, LAIKOSI APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ, ŽALIOJO KURSO IR TVARUMO PRINCIPŲ.

AB DOLOMITAS jau 60 metų atsakingai plėtoja dolomito gavybos ir jo produktų gamybos verslą Petrašiūnų kaimo apylinkėse Pakruojo rajone. Būtent čia, Šiaurės Lietuvoje, dolomito klodai slūgso arčiausiai žemės paviršiaus. Įmonės gaminama visų frakcijų plauta dolomito skalda, dolomito atsijos, dolomito atsijų ir skaldos mišiniai naudojami kelių ir aikštelių pagrindams įrengti, automobilių kelių asfaltbetonio mišiniams gaminti, o stiprių šarminių savybių dolomito milteliai, kalcio karbonato ir magnio junginys, – dirvožemio pH subalansuoti, kad augalai geriau įsisavintų maistingąsias medžiagas, svarbiausius mineralus ir augtų sveikesni, gausiau užderėtų.

„GASP Landscape“ (Gabija Petkūnaitė, Amedeo Ardolino, Simona Reičiūnaitė, Paulius Usevičius)

vizualizacijos STRUCTUM konkursui „Išmanusis miestas“

AB DOLOMITAS rūpinasi ir savo dolomito karjero aplinka – stengiasi ją tausoti ir išsaugoti. Laikydamasi griežčiausių Europos Sąjungos aplinkosaugos direktyvų ir mūsų valstybės reikalavimų šioje srityje, mažina susidarančių atliekų kiekį, efektyviai naudoja gamtos išteklius, diegia naujausias efektyvias ir aplinkai draugiškas technologijas, kad iki minimumo sumažintų gamybos poveikį karjerą supančiai gamtai.

Siekdama užbėgti už akių incidentams, galintiems padaryti neigiamą poveikį aplinkai, AB DOLOMITAS nuolat vykdo savo veiklos stebėseną: atlieka teršalų ir poveikio požeminiam vandeniui monitoringą pagal suderintą ir patvirtintą Aplinkos apsaugos agentūros monitoringo programą.

Tvirtu AB DOLOMITAS įsitikinimu, tik nuolat sekant situaciją, tobulinant technologijas, skatinant kiekvieną darbuotoją tausoti aplinką galima sumažinti pramoninės veiklos poveikį aplinkai ir žmogui.

AB DOLOMITAS veikla orientuota į žaliąjį kursą ir tvarumą. Bendrovė siekia, kad kuo didesnė dalis jos suvartojamos elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių išteklių. 2011 m. įmonės pastatytos vėjo jėgainės vidutiniškai per mėnesį pagamina daugiau kaip milijoną kilovatvalandžių žaliosios elektros energijos. Tai beveik ketvirtadalis Pakruojo rajone suvartojamos elektros energijos.

Tolimai ateičiai ruošiamasi jau šiandien

AB DOLOMITAS skaičiavimais, dolomito išteklių Petrašiūnų karjere pakaks dar 30 metų, tad jau 2011 m. su Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centru buvo parengtas specialusis planas „Dolomito kasybos telkinio Petrašiūnuose (Pakruojo rajone) teritorijos specialusis kraštovaizdžio tvarkymo planas rekreaciniam panaudojimui“. Vadovaudamasi šiuo planu, įmonė, vykdydama dolomito kasybą, tikslingai formuoja būsimojo vandens telkinio, numatyto karjero vietoje, kontūrus ir aplinkinį reljefą. Šie komponentai sudarys ateities rekreacinio komplekso pagrindą.

2022 m. STRUCTUM konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai „GASP Landscape“ parengė detalų rekreacinio komplekso „Dolomito parkas“ planą.

300 hektarų karjero plote pagrindinį vaidmenį atliks jau dabar formuojamas daugiau kaip penkių kilometrų ilgio dirbtinis ežeras – didžiausias vandens telkinys Pakruojo rajone. Naujasis ežeras ir jo pakrantės taps įvairios floros bei faunos buveine, todėl čia bus ribojama ūkinė veikla ir suvešės atsodintas miškas. Šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje numatyta motokroso trasa, atostogų namelių bei paplūdimių zonos, dolomito parkas, nuotykių miškas. Pietinėje, pietvakarinėje ir pietrytinėje būsimo vandens telkinio dalyse, pasyviose gamtos teritorijose, tarps bioįvairovė. Planuojamos čia ir nedidelės organiškų salų grupės nuožulniais krantais. Lankytojai, vaikštinėdami tarp salų vinguriuojančiais takais, grožėsis vietos flora ir fauna. Visoje teritorijoje bus suformuotas žiedinių takų tinklas, į jį bus integruoti jau esami miško ir pakrančių takai, karjero eksploatacijos keliai. Ant buvusio geležinkelio bėgių įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas vakaruose sujungs karjero paplūdimį ir Pakruojo dvarą.

AB DOLOMITAS karjeras taps rajono gyventojų mėgstama rekreacine zona, ir tai bus priminimas, kiek gali padaryti viena įmonė, atsakingai plėtojanti veiklą ir galvojanti apie ateities kartas.

PASAULYJE TOP 9

Gigantiškas duomenų centras

Technologijų gigantė „Oracle“ pasišovė sekti „Google“ ir „Amazon“ pėdomis – statyti gigantišką duomenų centrą. Tam ketinama išleisti apie 10 mlrd. JAV dolerių. „Mūsų statomas dirbtinio intelekto duomenų centras toks didelis, kad jame bus galima laisvai vieną paskui kitą išrikiuoti aštuonis „Boeing 747“, – pareiškė vyriausiasis kompanijos technologijų vadovas

Larry Ellisonas. – Per artimiausius 24 mėnesius pastatysime milžiniškas erdves.“ Dydis imponuoja, tačiau norinčiųjų statyti tokius centrus mažėja: entuziazmą slopina trikdžiai tiekimo grandinėje ir riboti energijos ištekliai.

Smėlio šviestuvai

Vokiečių dizaino studija „VOSDING Industrial Design“ trimačiu spausdintuvu iš smėlio sukūrė skulptūrinius minimalistinio dizaino šviestuvus „UP-Light“. Kompaktiškoji stalo šviestuvų versija yra su vienu šviesos šaltiniu, didesnioji turi ir šiek tiek kampuotą papildomą. Abiejų versijų šviestuvai yra cilindro formos, viršuje įgyjančios kūginį pavidalą, tik didesnis modelis sukurtas iš dviejų tokių sukryžiuotų formų. Šviestuvų smėlio korpusai yra rafinuotos grafito spalvos, tačiau juos lengvai galima perdažyti norimomis spalvomis. Giliai į korpusus įleistos elektros lemputės skleidžia itin jaukią, akių nedirginančią šviesą.

Elektrinis dangoraižis

Niujorke duris atvėrė pirmasis elektrinis dangoraižis – „The Alloy Block“. 44 aukštų statinio State Street 505 reikmėms nebus suvartojama nė lašelio iškastinio kuro. Dangoraižio projektuotojų ir projekto plėtotojų teigimu, pasiekti užsibrėžtą tikslą buvo palyginti nesunku. Reikėjo tik sumažinti elektros energijos kiekį, reikalingą pastatui funkcionuoti, o tada išrinkti įrangą, kuri nuolat tiektų energiją iš elektros tinklų. Sudėtingiausia buvo išmąstyti, kaip pašildyti 441 butui reikalingą vandens kiekį, tačiau galop išeitis buvo rasta: stipriau apšiltintos išorinės sienos ir sudėti trijų stiklų langai. Tokiu būdu sumažinus energijos sąnaudas pastatui šildyti, buvo galima padidinti energijos resursus karštam vandeniui tiekti.

AdobeStock.com

Į pagalbą skuba naujas statybų robotas Nyderlandų statybų startuolis „Monumental“ paskelbė surinkęs 25 mln. dolerių ir ketinąs juos išleisti darbo jėgos, kaštų ir tvarumo problemoms statybų pramonėje spręsti. Pirmasis startuolio projektas –dirbtinio intelekto valdomas robotas mūrininkas, testo metu sėkmingai sumūrijęs 15 metrų aukščio fasadą. Studijos rodo, kad robotai gali 50–60 proc. padidinti statybų našumą, tad startuolio gaminami net į tolimiausią kampą įsisprausti galintys nedidukai robotai su pažangiais jutikliais, kompiuteriais ir keltuvais sulaukia itin didelio susidomėjimo. Beje, startuolis šių robotų neparduoda – jis pats kaip subrangovas valdo išmaniuosius mūrininkus.

aoarchitects.com

alloyllc.com

monumental.co

vosding.de

Violeta Bartaškaitė

Netikėtas kultūros centras Berlyne

Berlyne duris atvėrė unikali kūrybinė erdvė „Reethaus“ itin impozantišku šiaudiniu stogu. Tai pirmasis iš daugybės baigiamų naujo miesto plėtros projekto „Flussbad“ statinių. Šį kūrybinį miestelį upės Šprė baseine sudarys senos ir naujos struktūros – nuo laukinių parkų iki biurų, restoranų ir viešbučių. „Reethaus“ bus šios erdvės širdis – čia ne tik vyks koncertai, bet ir bus plėtojama vietos bendruomenės kultūrinė veikla. Pastato architektė austrė Monika Gogl ir interjero dizaineris belgas Cédricu Etienne teigia dėmesį sutelkę į tekstūras, šviesą ir „emocinės ramybės galią“, nenorėję projektuoti tradicinės auditorijos ar meno centro. Tarp jų įkvėpimo šaltinių – ir japonų arbatos namai.

Naujas aukščiausias Amerikos pastatas

581 m aukščio statinys skambiu pavadinimu „Legendų bokštas“ turėtų iškilti ne dangoraižių sostinėje Niujorke ar kuriame nors kitame didmiestyje, o maždaug Vilniaus dydžio Oklahomos centre. Pastatas atspindės turtingą Oklahomos istoriją ir jos ateities ambicijas. Pastato plėtotojas teigia, kad „Legendų bokštas“ nebus tik pastatas, – tai augimo, naujovių ir futuristinio mąstymo architektūros bei urbanistikos srityse židinys. Jame taip pat numatyta gyvenamųjų apartamentų, restoranų, prabangus viešbutis „Hyatt“.

Trilijono vertės „Linija“

Saudo Arabija pradėjo vieną ambicingiausių per žmonijos istoriją miesto plėtros projektų. Futuristiniu miestu „Linija“ („The Line“), tapsiančiu megamiesto Neomo dalimi, siekiama iš naujo apibrėžti gyvenimą ir bendravimą miesto erdvėse. Šis nulinės CO2 emisijos linijinis metropolis drieksis dykuma 170 kilometrų ir bus išmani harmoniją su gamta kurianti į žmogų orientuota dizaino, išskirtinių technologijų ir tvarumo sintezė. Miestą planuojama pastatyti per 50 metų.

Revoliucinis asfaltas

Didžiosios Britanijos statybos medžiagų gamintoja „Aggregate Industries“ pasiūlė rinkai naujovišką asfaltą „Foamix Eco“. 92 proc. sudarytas iš perdirbtų medžiagų, papildytas biogeniniu bitumu ir dėl unikalios anglies surinkimo bei panaudojimo technologijos neišskiriantis anglies dvideginio, šis asfaltas gali būti gaminamas ir liejamas vietoje, be to, vienu 15 cm storio sluoksniu ir be jokio specialaus proceso. Tokia kelio danga – tikras žiedinės ekonomikos pavyzdys: čia ir statyba, ir medžiagų gamyba grįsta perdirbimu.

Mėlynasis stadionas

aoarchitects.com

Didžiosios Britanijos architektūros studija BDP Daliano įlankoje, Kinijoje, pristatė 63 tūkst. vietų stadioną „Suoyuwan Barracuda Bay“. Jis išsiskiria nuo pastato podiumo iki stogo vedančia fasadą juosiančia rampa su dviguba spirale. Stadiono fasadą puošia mėlyni geometriniai raštai, primenantys jūros bangas ir būtybes. Stadionas ypač įspūdingas naktį, kai prasideda dramatiškas LED šviesos šou.

neom.com

bdp.com

flussbad.com

aggregate.com

Tvirtos, lygios ir ilgaamžės pramoninės grindys

MADE TO TOUCH. SWITCH TO COLOUR.

GYVENIMAS YRA ĮVAIRIASPALVIS – TEREIKIA

PASINAUDOTI JUNG IR FSB SPRENDIMAIS

32080 ORANGE – VIENA IŠ 63 PALETĖS

LES COULEURS® LE CORBUSIER SPALVŲ

JUNG.GROUP/LC

KNX PATALPOS

LS TOUCH

MYGTUKAS LS 990

VALDIKLIS

DURŲ RANKENA FSB 1267