IM9 – Vietoženklis Molėtuose

D U B U O

gyvenimui ir darbui Molėtuose

UNIVERSITETAS: Vilnius Tech

STUDENTAS: Vytautas Jarutis

DARBO

VADOVAS: doc. dr. Arnoldas Gabrėnas

KATEGORIJA: studentai

SAVIVALDYBĖ, TERITORIJA: Molėtai /1

Kultūrinės ir pramoginės paskirties centras

“D U B U O” – siūlomas naujas vietoženklis Molėtuose, Pastovio ež. pakrantėje, adr. Vilniaus g. 2. Idėja kilo, ieškant vandens ir architektūros sąsajų, eksperimentuojant su forma. Dubuo - sklidinas vandens, stovintis prie vandens lyg laivo pirmagalis pasiruošęs išplaukti. Tūris sudalintas horizontalėmis, taip pabrėžiant vientisumą, tarsi laivo bortai sukalti iš lentų. Horizontalės prasišviečia per sudalintus tarpus, įleisdamos į vidaus patalpas išsklaidytą dienos šviesą. Pastato konstrukcinė sistema – monolitinės perdangos, besilaikančios ant biomorfiškų lifto šachtų ir centrinio panduso cilindro. Tūris iki pusės iškištas virš vandens, inkaruotas ant polių. Pastatas projektuojamas penkių aukštų su eksploatuojamu stogu-terasa. Pirmame aukšte projektuojamas tik paskirstomasis holas su liftais ir centriniu atviru pandusu, kurio centre stovi 15 metrų aukščio skulptūra. Antras aukštas – ofisai su bendradarbystės erdvėmis, susitikimų kambariais, poilsio zonomis. Projektuojama 100 darbo vietų. Trečias – penktas aukštai –gyvenamoji zona. Projektuojami dviejų tipų butai: šeimoms su vaikais (75 m² ploto) ir poroms (65 m² ploto). Penktame aukšte, pastato kampuose projektuojamos bendros susitikimų ir pramogų zonos vaikams ir suaugusiems. Ant stogo užlipama pandusu. Stogas apželdinamas, terasuojamas, įrengiamos bendro naudojimo poilsio zonos. Pastatas dėka išplanavimo ir fasado apdailos pilnai apšviečiamas išsklaidytos saulės šviesos, nes atitvaros yra stiklinės, apgaubtos išorėje medinių horizontalių apdailinių dailylenčių su tarpais, praleidžiančiais šviesą žaliuzių principu. Centrinis cilindras veikia kaip šviesos tunelis. Pastatas atitinka universalaus dizaino išplanavimo principus. Į visas pastato patalpas pritaikyta patekti neįgaliesiems liftais ir centriniu pandusu.

"D U B U O" - new landmark is proposed in Molėtai, on the coast of Pastovis lake, adr. Vilniaus st. 2. The idea came from searching for connections between water and architecture, experimenting with a form. A bowl is a stream of water, standing by the water like the prow of a ship ready to set sail. The volume is divided horizontally, thus emphasizing the integrity, as if the sides of a ship were forged from planks. The horizontals shine allowing diffused daylight into the interior spaces through the divided spaces. The structural system of the building is monolithic ceilings resting on biomorphic elevator shafts and a central ramp cylinder. The volume protrudes halfway above the water, anchored on stilts. The building is designed to have five floors with the exploatable roof-terrace. On the first floor, only a distribution hall with elevators and a central open ramp is being designed with the 15-meter-high sculpture in the center. Second floor - offices with co-working spaces, meeting rooms, rest areas. 100 seats for jobs are planned. The third to fifth floor is the living area. Two types of apartments are being designed: for families with children (75 m² area) and for couples (65 m² area). Common meeting and entertainment areas for children and adults are designed on the fifth floor, in the corners of the building. A ramp is used to climb onto the roof. The roof is greened, terraced, communal recreation areas are installed. Thanks to the layout and facade decoration, the building is fully illuminated by diffused sunlight, as the partitions are made of glass, surrounded on the outside by wooden horizontal decorative panels with gaps that transmit light on the principle of blinds. The central cylinder acts as a light tunnel. The building complies with the planning principles of universal design. All premises of the building are adapted to access disabled people with elevators and a central ramp.

1.1. PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Molėtai – ežerų kraštas, apipintas legendomis su gilia istorija ir nuostabia gamta. Vystomą teritoriją galima būtų įvardinti kaip miesto pakraštį, kuriame laipsniškai pereinama nuo smulkaus sodybinio užstatymo prie gamtos: ant kalvelės augančio miško ir klonyje raibuliuojančio ežero. Vieta ypatinga ir istoriškai, pro čia į miestelį buvo atvykstama prekybiniu traktu iš Daugpilio, Utenos. Čia kalvelėje prie kelio palaidoti II pasaulinio karo metais žuvę vokiečių kariai. Šiuo metu teritorijoje sutelpa kelios funkcijos: esama autobusų stotis, teritorija prie ežero naudojama kaip miesto paplūdimys, miškelyje ant kalvelės išsidėstę UAB „Molėtų vanduo“ pastatai.

Vizija – išskirtinės architektūros pastatas, darniai įsiliejantis į gamtinį ir urbanistinį Molėtų audinį, tampantis naujuoju miesto ženklu.

Tikslas – sukurti naują vietoženklį Molėtams, derantį prie gamtos iraplinkinio užstatymo, kuriame būtų gera gyventi ir dirbti.

Uždaviniai:

1. Ištirti esamą situaciją, gamtinį bei urbanistinį kontekstą.

2. Sugeneruoti idėją vietovės vystymui su nauju išskirtinės architektūros pastatu.

3. Parengti teritorijos vystymo projektinius pasiūlymus.

Lietuvos kaip tolygiai urbanistiškai besivystančios šalies vizija ateityje, matyt, keisis. Dėl didesnės kapitalo ir žmogiškųjų išteklių koncentracijos didžiuosiuose miestuose atotrūkis tarp regionų ir didžiųjų miestų plėtros didės. Tačiau regioniniai miestai ir miesteliai, turėdami gerai išvystytą infrastruktūrą išliks patrauklūs žmonėms, kuriantiems savo verslus, dirbantiems nuotoliu iš namų, vertinantiems ramybę ir švarią aplinką kaip pirmas arba antras būstas. Lietuva, mano manymu, gali sekti Norvegijos pavyzdžiu, kur gyvenama ir dirbama didžiuosiuose miestuose, bet užmiestyje turima sodybą ar nediduką namelį savaitgalio poilsiui ir atostogoms. Tokia perpsektyva leistų darniai vystyti urbanistinę plėtrą Lietuvoje, efektyviai koncentruojant investicijas bei atiduodant grąžą regionams.

Miestai turėtų kurti sveikesnę aplinką tiek žmonėms, tiek gamtai. Triukšmo, užterštumo mažinimas, efektyvus išteklių panaudojimas, darnus judrumas bei žmogiškam masteliui artima architektūra harmoningai įsiliejanti į gamtinę aplinką turėtų būti pagrindiniai ateities miestų kūrimo prioritetai.

Darbo metodika. Siekiant atlikti vietos analizę, taikomas fenomenologinis šaltinių ir literatūros analizės tyrimų metodas. Daugiaaspektė analogų analizė atliekama pagal iš anksto išskirtus kokybinius atrankos ir vertinimo kriterijus. Apibendrinimų formulavimui taikomi palyginimo ir sintezės metodai. Projektuojamos vietos analizė atliekama taikant meninius urbanistinės analizės metodus, išskiriant projektuojamai vietai būdingus gamtinius, urbanistinius ir architektūrinius kompozicinius principus, kurių pagrindu vėliau būtų galima suformuluoti projektuojamo objekto koncepciją.

Tyrimo prieiga – vandens ir architektūros santykis.

Vanduo – labiausia paplitęs Žemėje elementas, kuris nusileidžia iš debesų kaip lietus, sudaro upelius, ežerus ir jūras ir yra pagrindinė visų gyvųjų organizmų sudedamoji dalis1. Be vandens gyvybė Žemėje nebūtų įmanoma. Vanduo nėra statiškas. Veikiamas fizinių jėgų, jis keičia savo formas ir įgyja naujus pavidalus. Vanduo skysčio pavidalu užpildo tuštumą. Veikiamas nuolydžio vanduo teka, gravitacijos – sudaro sūkurius, vėjo – banguoja. Žemesnėje už 0 C° temperatūroje vanduo užšąla ir virsta kristaline forma – ledu. Pasiekęs 100 laipsnių C° temperatūrą vanduo užverda ir virsta garais. Gamtoje veikiamas skirtingų temperatūros ir slėgio režimų vanduo garuoja, kondensuojasi virsdamas rūku, atmosferoje kaupiasi debesų pavidalais, atvėsę vandens garai iš debesų iškrenta lietaus ar sniego pavidalu.

Koks gali būti vandens ir architektūros santykis? Kaip jį būtų galima tyrinėti?

Žvelgiant į istoriją, žmogus kūrė būstą, siekdamas apsisaugoti nuo nepalankių klimato sąlygų: šalčio, vėjo, kritulių. Vanduo buvo būtina išgyvenimo sąlyga, todėl vanduo buvo vienas iš faktorių skatinęs urbanistikos, architektūros, utilitarios statybos ir inžinerijos plėtotę, skirtą žmonijos pažangai2. Geriamojo vandens poreikis ir galimybė keliauti vandens keliais skatino gyvenviečių ir miestų kūrimąsi arčiau gėlo vandens šaltinių ir vandens susisiekimo mazgų. Galimybė keliauti vandens keliais paskatino laivybos, navigacijos statinių plėtrą (uostai, švyturiai, laivų statyklos, sandėliai ir pan.). Žemdirbystės plėtra įtakojo irigacinių įrenginių statybos pažangą (užtvankos, kanalai ir pan.). Vandens poreikis maisto gamybai ir higienai gyvenamajame būste skatino vandentiekio plėtotę (akvedukai, šuliniai, gręžiniai, vandens pompos ir kita). Paraleliai nuo Semiramidės kabančių sodų Babilone (VI a. pr. Kr.), užmiesčio vilų Romos imperijoje (I-IV a.), Alhambros rūmų Ispanijoje (XIV a.) iki Versalio rūmų Prancūzijoje (XVII a.) vanduo pritaikytas kaip estetinis rekreacinis elementas žmogaus gyvenamoje aplinkoje (vandens baseinai, kaskados, fontanai ir pan.). Modernizmo laikotarpiu utilitari vandens pritaikymo funkcija architektūroje pasitraukia į antrą planą, užleisdama vietą meninei vandens interpretacijai. 1935 m. Franko Lloydo Wrighto suprojektuotas gyvenamasis namas ant vandens Fallingwater savo horizontaliai sukomponuotais tūriais tarsi pabrėžia vandens kritimo kaskadas,

organiškai įsiliedamas į jį supančią aplinką3. Pasak tyrinėtojų horizontali linija „būdinga tiems, kurie derinasi prie kosmoso, kurie mato savo atspindį visuose daiktuose aplink ir pačiame savyje – tai kontūras jūros, suliejančios begales milijonų vandens lašų į vieną okeaną“ (C. Lancaster, 1956)4. Yra žinoma, kad Frankui Lloydui Wrightui imponavo Rytų architektūros tradicija, kurioje dominuoja horizontalios linijos kaip priešprieša Vakaruose vyraujančiam vertikalumui. Vakarietiškojo modernizmo viena iš svarbiausių figūrų Le Corbusier amorfišką gamtą su vandens telkiniais urbanistiniame kraštovaizdyje laikė chaosu, kurią žmogus turėtų racionalizuoti suteikdamas jai tvarkingas ir griežtas geometrines formas5. Le Corbusier idėjų įtaka lėmė, kad modernizmo principais kuriami miestai po II Pasaulinio Karo, tiek Vakarų pasaulyje, tiek sovietiniame Rytų bloke paneigė ilgametes amorfiškų, kompaktiškų miestų, prisitaikančių prie reljefo ir gamtinio kraštovaizdžio kūrimo tradicijas ir pradėjo kurti laisvo planavimo miestus, atribotus nuo gamtos ir vandens telkinių. Upės buvo „įkalinamos“ gelžbetonio krantinėmis, tiesinamos, kanalizuojamos, naudojamos tik pramonės reikmėms ir visiškai atribojamos nuo miesto gyventojų. Tačiau XX a. pabaigoje architektai vėl atsigręžia į vandenį, suvokdami vandens teikiamą pridėtinę vertę architektūrai, kurią vaizdžiai apibūdino dar XVII a. Versalio rūmų architektas André Le Nôtre: „Vandenys, kurie kraštovaizdžiui yra tas pats, kas veidrodžiai būstui, akys – žmogaus veidui, sukelia didingas emocijas, kai jie gilūs ir platūs, neramius jausmus, panašius į baimę, kai jie putoja ar drumsčiasi. Tamsa, būdinga pavasariui ar stovinčiam vandeniui, sukelia liūdesį. Nėra beveik jokios aplinkos, kurios efektų negalima padidinti ar sumažinti pasitelkus vandenį, nėra jokios emocijos, kurios jis neįstengtų įkvėpti, sustingdyti ar nuraminti.“6 Stiklo panaudojimas architektūroje sustiprino pastato peršviečiamumo, skaidrumo įspūdį, kuris siejasi su vandens skaidrumo savybe. Mies van der Rohe suprojektuota vila Edith Farnsworth (1951 m.) ir Philip Johnson stiklo namas (ang. “The Glass House”), pastatytas 1949 m. yra puikūs skaidrių gyvenamųjų namų pavyzdžiai, kuriuose pasak Philip Johnson: “Nėra nieko, ką modernus žmogus turėtų slėpti nuo kitų”7 . Betono panaudojimas architektūroje XX a. 6-8 deš. iššaukė brutalizmo stiliaus proveržį tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Brutalistinė estetika stipriai kontrastavo gamtiniame kraštovaizdyje, tačiau Louis Kahnui pavyko suvaldyti betono brutalumą, jį pastatant ant vandens8 (National Assembly Building of Bangladesh, 1961). Dėl šios savybės Louis Kahn yra pagrįstai laikomas „nuramintos architektūros“9 pradininku. Tadao Ando, pratęsdamas savo pirmtakų tradiciją, 2004 m. suprojektuoja modernaus meno galeriją buv. NATO karinėje bazėje Vokietijoje vad. „Langen Foundation“, pademonstruodamas, kad kietų medžiagų (betono, stiklo, plieno) ir griežtų geometrinių formų santykis su veidrodiniu, absorbuojančiu ir atspindinčiu vandens paviršiumi

3 Thomas Schielke, When Droplets Create Space: A Look at Liquid Architecture // ArchDaily. Prieiga internete: <https://www.archdaily.com/795388/when-droplets-create-space-a-look-at-liquidarchitecture?ad_source=myarchdaily&ad_medium=bookmark-show&ad_content=current-user> [žr. 2022-10-14]

4 Cit. pagal Almantas Samalavičius, Idėjos ir struktūros architektūros istorijoje, -V.: Kultūros barai, 2004, p. 170

5 Frampton Kenneth, A critical history of modern architecture, - London, Thames and Hudson, 1980, p. 155

6 Cit. pagal Almantas Samalavičius, Idėjos ir struktūros architektūros istorijoje, -V.: Kultūros barai, 2004, p. 165

7 Frampton Kenneth, A critical history of modern architecture, - London, Thames and Hudson, 1980, p. 240

8 National Assembly Building of Bangladesh // Architectuul. Prieiga internete: <https://architectuul.com/architecture/nationalassembly-building-of-bangladesh> [žr. 2022-10-14]

9 Theories and Manifestoes of Contemporary Architecture, ed. by Charles Jencks and Karl Kropf, UK: Bookcraft, 1997, p. 236

sukelia metafizinius pojūčius, nuteikia mąstyti ir medituoti10. Tokiu būdu šiuolaikinė architektūra priartėja prie emocinio, patyriminio santykio su vandeniu.

Tyrimo naujumas. Tema nėra plačiai ištyrinėta Lietuvoje. Apie metafizinę vandens architektūroje sampratą yra rašęs kultūrologas, menotyrininkas Almantas Samalavičius (2004). Pasaulyje klimato įtaką architektūrinei meninei raiškai analizavo Jonathan Hill (2012). Šiuolaikinės architektūros santykį su vandeniu per charakteringus pavyzdžius atskleidė Joachim Fischer (2008). Bendruosius architektūros patyrimo aspektus bene pirmasis yra nagrinėjęs danų architektas ir urbanistas Steen Eiler Rasmussen. Jis 1959 m. išleidžia knygą „Expierencing architecture“11 (liet. „Patirti architektūrą“), kurioje apsvarsto kaip forma, tūris, mastelis, proporcijos, ritmika, tekstūra, apšvietimas, spalva veikia žmogų, jo savijautą, orientaciją, erdvės suvokimą. Kitas skandinavų architektas suomis Juhani Pallasmaa, veikale „The Eyes of the Skin. Architecture and the senses“12 susikoncentravo į klausimą, kaip mūsų pojūčiai (rega, lytėjimas) padeda suvokti architektūrą, teigdamas, kad architektūra yra tarpininkas tarp pasaulio ir mūsų suvokimo13

1.3. ANALOGŲ STUDIJA

Siekiant išsiaiškinti kaip šiuolaikinėmis architektūrinėmis meninėmis priemonėmis gali būti kuriamas emocijomis ir patyrimu grindžiamas santykis su vandeniu tiesiogine ir semantine prasmėmis, šiame skyriuje analizuojami penki analogai, kurių atrankai taikomi šie kriterijai:

• LAIKMETIS / Postmodernizmas

• PAVIENIS OBJEKTAS

• MENINĖS SĄSAJOS SU VANDENS SEMANTIKA

• KONTEKSTAS / natūralios gamtinės sąlygos, genius loci

Vieta: Kastrup, Danija

Metai: 2013

Architektai: 3XN

Bendras plotas: 10 000 m²

10 Water, wasser, eau, ed. by Joachim Fischer, Tandem Verlag, 2008, p. 31

11 Rasmussen Eiler Steen, Experiencing architecture, -N.Y, 1959

12 Pallasmaa Juhani, The Eyes of the Skin. Architecture and the senses, -John Wiley and Sons, 2005

13 Juhani Pallasmaa: "Architecture Is a Mediation Between the World and Our Minds" // ArchDaily. Prieiga internete: https://www.archdaily.com/895039/juhani-pallasmaa-architecture-is-a-mediation-between-the-world-and-our-minds [žr. 2022-1215]

1. Akvariumas “The Blue planet”

Šaltinis:

https://images.adsttc.com/media/images/5254/b84f/e8e4/4eff/0200/0706/newsletter/07_07

2_Blaa_Planet_175_H.jpg?1381283888

Didžiausias Europoje akvariumas “The Blue Planet” (bendras plotas 10 000 m2) įkurtas Kopenhagos Kastrup priemiestyje (8 km nuo miesto centro), įlankos pakrantėje, kur susijungia Baltijos ir Šiaurės jūros Objektas matomas kaip vietoženklis, atvykstant ilgiausiu Europoje tiltu iš Malmės ar leidžiantis lėktuvu į netoliese esantį oro uostą Tiek pats pastatas, įėjimas į jį, tiek vidaus ekspozicija siūlo lankytojams jausmingą ir žavingą gyvenimo vandenyje ir po vandeniu patirtį14 . “The Blue Planet” komponuojamas erdvėje maksimaliai priartinant pastatą prie vandens ir atsigręžiant į vandenį, greta esantį ilgiausią Europoje tiltą bei prieplaukoje prišvartuotų burvalčių bures Santykis su greta esančiu užstatymu antraeilis, mažai reikšmingas. Pastatas vertikaliai nedominuoja erdvėje.

14 The Blue Planet / 3XN // ArchDaily. Prieiga internete: <https://www.archdaily.com/702330/the-blue-planet-slash-3xn> [žr. 202210-19]

2. Koncertų salė “Elbphilharmonie Hamburg”

1 pav. „The Blue planet“, Kastrup, Danija, 2013, arch. 3XN. Fotografija Adam Mõrk

Vieta: Hamburgas, Vokietija

Metai: 2016

Architektai: Herzog & de Meuron

Bendras plotas: 120 000 m²

Šaltinis: https://images.adsttc.com/media/images/585b/ed91/e58e/ce95/3e00/01c4/slidesho w/c_iwan_baan_18.jpg?1482419593

Koncertų salė “Elbphilharmonie” suprojektuota rekonstruojant buvusį kavos pupelių sandėlį Hamburgo centrinėje dalyje, uosto teritororijoje prie Elbės upės. Rekonstruotas pastatas su anstatu (120 000 m2) tapo naujuoju Hamburgo vietoženkliu. Pasak autorių Herzog & de Meuron: Elbphilharmonie žymi vietą, apie kurią dauguma Hamburgo žmonių žino, bet niekada nepastebėjo. Dabar jis turi tapti nauju socialinio, kultūrinio ir kasdienio gyvenimo centru Hamburgo žmonėms ir lankytojams iš viso pasaulio. <...> Pernelyg dažnai atsiranda naujas kultūros centras, skirtas privilegijuotiesiems. Norint, kad naujoji filharmonija taptų tikrai visuomenės traukos objektu, būtina sukurti ne tik patrauklią architektūrą, bet ir patrauklų miesto panaudojimo derinį.“15 “Elbphilharmonie” pastatas, iškilęs virš buvusio sandėlio, tapo tūrine dominante erdvėje, kompoziciškai reaguojant į Elbės upę, greta esantį uosto pramoninį užstatymą ir Hamburgo senamiesčio bažnyčių smailes.

15 Elbphilharmonie Hamburg // Herzog & de Meuron. Prieiga internete: <https://www.herzogdemeuron.com/index/projects/complete-works/226-250/230-elbphilharmonie-hamburg.html> [žr. 2022-1021]

2 pav. „Elbphilharmonie“, Hamburgas, Vokietija, 2016, arch. Herzog & de Meuron Fotografija Iwan Baan

Vieta: Yusuhara, Japonija

Metai: 2011

Architektai: Kengo Kuma & Associates

Bendras plotas: 14 736 m²

Šaltinis: https://i.pinimg.com/originals/37/d8/97/37d8978c55564919fba65ed4f4eb5934.jpg

“Yusuhara Wooden Bridge Museum” suprojektuotas kaip tiltas per kalnų kelią, sujungiantis viešbutį su SPA kompleksu, kuris pastatytas ant ištekančio kalnų upelio (žr. 5.28

3. Muziejus “Yusuhara Wooden Bridge Museum”

3 pav. “Yusuhara Wooden Bridge Museum”, Yusuhara, Japonija, 2011, arch. Kengo Kuma & Associates. Fot. Takumi Ota

pav.). Pastatas išsprendė ne tik jungties tarp viešbučio ir SPA komplekso problemą, bet tapo menininkų iš viso pasaulio traukos vieta, kaip teigia autorius Kengo Kuma: „... tapo jungtimi tarp skirtingų kultūrų“16 . Muziejus, menininkų rezidencijos “Wooden Bridge” įkurtas kalnuotoje teritorijoje vietinės reikšmės kelių sankryžoje 2 km nuo mažo miestelio, turinčio per 3 tūkst. gyventojų, Yusuhara. Objektas (kartu su viešbučiu ir SPA) nors yra per 15 000 m² bendro ploto, nėra dominuojantis erdvėje, matomas kaip tiltas per kelią.

Pastato tūrį apsprendė funkcija – pastatas kaip jungtis ir Kungo Kuma architektų pasirinktas tradicinis konstrukcinis sprendinys – deginto kedro (sugi) balkiai dedami vienas ant kito kaip medinės kaladėlės, kurios paremdamos viena kitą sudaro patvarų karkasą, paremtą ant vienos kolonos. Toks architektūrinis sprendinys primena laivą, kuris tarsi įplaukia į kalnų upę

Pagrindinis patekimas į “Yusuhara Wooden Bridge Museum” pastatą yra rytinėje pusėje, laiptais, kuriais pakylama į ekspozicinę salę. Ekspozicinė salė yra komplekso cirkuliacinis centras, kurios pietinėje pusėje yra suprojektuoti svečių kambariai. Iš ekspozicijų salės stiklintu pasažu patenkama į rytuose esantį viešbutį, įstiklinta galerija-tiltu pereinama į vakarinėje dalyje esantį SPA kompleksą, į kurį nusileidžiama žemyn liftu

“Yusuhara Wooden Bridge Museum” pastato-tilto konstrukcijoje panaudotas tradicinis Japonijoje ir Kinijoje tūkstantmečius naudotas „to-kyo“ (kvadratinių medinių rėmų) statybos metodas, kurį kūrybingai derindami Kengo Kuma & Associates architektai sugebėjo išgauti į kalnų upę įplaukiančio laivo formą pastato išorėje, o atkartodami apverstu principu tą pačią konstrukciją stogo denginiui, architektai sukūrė apversto laivo įspūdį pastato viduje Pasak

16 KENGO KUMA AND ASSOCIATES 隈研吾建築都市設計事務所 YUSUHARA WOODEN BRIDGE MUSEUM // Divisare. Prieiga internete: <https://divisare.com/projects/310486-kengo-kuma-and-associates-takumi-ota-yusuhara-wooden-bridge-museum> [žr. 2022-11-21]

projekto autorių Kengo Kuma & Associates: “Projektu buvo siekiama vienu architektūriniu darbu „sujungti“ įvairių problemų sprendimą – vietinės kultūros atgaivinimą, urbanistinį dizainą, karkasinės konstrukcijos techniką, natūralių medžiagų pritaikymą tradiciniu būdu nauja menine išraiška.”17

Vieta: Sinthian, Senegalas

Metai: 2015

Architektai: Toshiko Mori

Bendras plotas: 1 048 m²

Šaltinis: https://divisareres.cloudinary.com/images/c_limit,f_auto,h_2000,q_auto,w_3000/v1/project_images/5005971/2.Thread-building-byToshiko-Mori-Architect_-2015.-Photo-Iwan-Baan/toshiko-mori-iwan-baan-thread-artist-residency-and-cultural-center.jpg

Kodiniu pavadinimu GIJA (ang. Thread), JAV gyvenančios japonų kilmės architektės

Toshiko Mori suprojektuotas naujasis kultūros centras ir menininkų rezidencija atokiame

Senegalo Sinthian regione netoli Malio sienos. Regionas vis dar laikomas nesaugiu dėl pasikartojančių karinių konfliktų tarp vietinių genčių. Projektas buvo įgyvendintas bendradarbiaujant su vietos bendruomene, statybai panaudotos vietinės medžiagos (molis, bambukas, šiaudai). Pasak projekto autorės Toshiko Mori: „Tikimasi, kad naujasis kultūros

17 Yusuhara Wooden Bridge Museum // Kengo Kuma & Associates. Prieiga internete: <https://kkaa.co.jp/en/project/yusuharawooden-bridge-museum/> [žr. 2022-11-21]

4. Kultūros centras “New Artist Residency In Senegal”

4 pav „Thread

New Artist Residency In Senegal”, Sinthian, Senegalas, 2015, arch. Toshiko Mori. Fot. Iwan Baan.

centras suburs vietos bendruomenę, pritrauks menininkus iš viso pasaulio ir per muziką, meną bus pasiekta ramybė regione.“18

„Thread – New Artist Residency In Senegal” pastatas suprojektuotas Sinthian gyvenvietės centrinėje dalyje. Pastato tūris nėra dominuojantis erdvėje, nekonkuruoja su mečečių minaretais. Dėka panaudotų tradicinių medžiagų ir plastiškų formų, pastatas darniai įsilieja į aplinką atitikdamas ir formuodamas genius loci

Pastato tūrinė-erdvinė kompozicija prisitaikydama prie vietos konteksto, klimato sąlygų formuoja šiuolaikišką architektūrą, kurios pagrindinis, tūrį formuojantis elementas yra banguojantis stogas, tarsi gija apsivydamas aštuoniuke suformuoja du vidinius elipsės formos kiemus.

Vieta: Birštonas, Lietuva

Metai: 2015

Architektai: “Formos perspektyva”

Bendras plotas: 266 m²

18 Thread Artists’ Residences & Cultural Center Sinthian, Senegal // Toshiko Mori Architect. Prieiga internete: <https://tmarch.com/thread> [žr. 2022-11-22]

5. Paviljonas “Druskupis”

Šaltinis: https://www.lietuvoskurortai.lt/data/tourism_objects/large/img_0129.jpg

Birštono miesto parke pastatytas mineralinio vandens garinimo bokštas "Druskupis" yra sveikatinimui skirtas statinys - paviljonas, kaip teigiama: „Tai – vienintelė vieta Lietuvoje, kur šiltuoju metu atvirame ore galima išmėginti "jūros oro" inhaliacijas. <...> Sveikatos specialistai tvirtina, kad smulkučiai druskingo vandens lašeliai, sklindantys net 50–80 m spinduliu aplink bokštą, padeda pasveikti nuo kvėpavimo ligų ar jų išvengti, maža to, lygina ir skaistina odą. Šviesos terapija padeda atsipalaiduoti, nurimti. Lankytojai teigia, kad nežinia kodėl čia norisi pabūti ilgiau. Net ir paskubomis užsukus apžiūrėti "Druskupio", buvimas jame pavirsta meditacija.“19 Objektas patrauklus įvairaus amžiaus lankytojams, nes leidžia prisiliesti ir pajusti gydančias čiurlenančio ir garuojančio vandens savybes: „Vaikams čia taip pat nenuobodu. Kol suaugusieji stebi raminamai čiurlenantį vandenį, mažieji noriai šmirinėja po įvairias angas ir labirintus primenančius druskų galerijas. <...> Vanduo garuoja veikiamas tik gamtos stichijų –saulės ir vėjo.“20

19 Mineralinio vandens garinimo bokštas // Lietuvos kurortai. Prieiga internete: <https://www.lietuvoskurortai.lt/lankytinosvietos/mineralinio-vandens-garinimo-bokstas/> [žr. 2022-12-05]

20 Ten pat

5 pav. Paviljonas „Druskupis“, Birštonas, Lietuva, 2015, arch. „Formos perspektyva“.

APIBENDRINIMAS. Išanalizavus pasirinktus analogus pasaulyje ir Lietuvoje, matyti, kad hidromorfiški tūrio pavidalai yra įkvėpti aplinkos konteksto, kurioje projektuojamas pastatas: sūkurys („The Blue Planet“), ledo karūna („Elbphilharmonie Hamburg“), laivas („Yusuhara Wooden Bridge Museum”), vandens srovė – rinktuvas („Thread – New Artist Residency In Senegal”), vandens garinimo bokštas („Druskupis“). Pastato tūris, išplanavimas, naudojamos medžiagos nekontrastuoja su aplinka, bet ją praturtina ir papildo suteikdamos lankytojams išskirtines sąlyčio su vandens pavidalais patirtis. Vanduo į pastatą įleidžiamas tiek tiesiogine fizine forma (vandens baseinai „The Blue Planet“, surinkto lietaus atviri latakai („Thread – New Artist Residency In Senegal”), sienomis varvantis, garuojantis vanduo „Druskupis“), tiek abstrakčia, asociatyvine forma, panaudojant banguojančio, raibuliuojančio vandens pavidalus primenančias medžiagas ir faktūras (banguojančio tonuoto stiklo fasadai, banguojančio stiklo vitrinos, raibuliuojantį vandenį primenančios akustinės gipso plokštės „Elbphilharmonie Hamburg“ ar tradicine senovės Kinijoje ir Japonijoje naudota „to-kio“ medžio balkių tarpusavio jungimo technologija, kuri suformuoja išlenkto ar apversto laivo karkasą „Yusuhara Wooden Bridge Museum”).

2.1. VIETOS PAIEŠKA

Rytų Lietuvos regione esanti Aukštaičių aukštuma yra laikoma ežeringiausiu Lietuvos regionu (žr. 6.1 pav.): ežerai užima daugiau kaip 6 proc. jos ploto (Sėlių ir Utenos kalvynuose –iki 10 proc.)21. Jie sudaro Dysnų–Drūkšių, Sartų–Avilio, Galuonų–Lakajų, Asvejos–Arino ir Sudervės–Vilnojos ežerynus. Aukštumoje yra didžiausias (Drūkšiai), giliausias (Tauragnas) ir ilgiausias (Asveja) Lietuvos ežerai (žr. 6.2 pav.). Gausu pelkių. Nors čia įkurtas pirmasis Lietuvoje nacionalinis parkas, 1974 m., tačiau kurorto statusą turinčių vietovių su reikiama gydomąja infrastruktūra nesama.

21 Aukštaičių aukštuma // Visuotinė lietuvių aenciklopedija. Prieiga internete: <https://www.vle.lt/straipsnis/aukstaiciu-aukstuma/ > [žr. 2022-12-09]

6.1 pav. Aukštaičių aukštuma – ežeringiausias Lietuvos regionas Šaltinis: sudaryta autoriaus

Nuo 2006 m. Lietuvoje įvesta nauja kurortinės teritorijos statusą turinčios vietovės kategorija. Kurortinės teritorijos statusas nagrinėjamame Aukštaičių aukštumos regione yra suteiktas Zarasų miestui ir Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijoms. Molėtų rajono savivaldybės administracija, viešame tinklalapyje, deklaruoja, kadsiekia tapti kurortine teritorija22 (žr. 6.3 pav.). Kadangi kurortinės teritorijos statusą gali turėti tik tos vietovės, kuriose yra gausu gamtinių rekreacinių išteklių (miškų, ežerų, upių ir pan.), jose turi būti gerai išvystyta poilsinė, apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūrą, todėl patyriminio muziejaus įkūrimui pasirenkamos kurortinės teritorijos ar kurortinės teritorijos statuso siekiančios teritorijos regione.

Siekiant parinkti patyriminiam vandens muziejui tinkamą vietą, atliekama lyginamoji trijų miestų Molėtų, Ignalinos ir Zarasų analizė, pagal tris kriterijus (žr. 6.4 pav.):

1. Pasiekiamumas (val. ir min.) apskaičiuojamas įvertinus vidutinę atvykimo trukmę iš didžiųjų Lietuvos miestų

Šiaulių, Panevėžio) ir Daugpilio.

6.3 pav. Kurortinės teritorijos ir kurortinės teritorijos statuso siekiančios teritorijos regione

Šaltinis: sudaryta autoriaus

22 Molėtai siekia kurortinės teritorijos statuso // InfoMolėtai. Prieiga internete: <https://www.infomoletai.lt/naujienos/moletaisiekia-kurortines-teritorijos-statuso/> [žr. 2022-12-12]

(Vilniaus, Kauno,

6.2 pav. Didžiausias, giliausias ir ilgiausias ežerai Lietuvoje

2. Ežeringumas (proc.), apskaičiuojamas, įvertinant miesto bendrojo ploto santykį su vandens telkinių plotu mieste.

3. Kranto linijos ilgio ir miesto ploto santykis (proc.), atvaizduojamas schemomis (žr. 6.5 pav.)

MOLĖTAI

* reikšmė apskaičiuojama įvertinus vidutinę atvykimo trukmę iš didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio) ir Daugpilio.

Atlikus analizę, matome, kad pasiekiamumo rodiklis Molėtų atveju yra geriausias, kas reiškia, kad Molėtai yra geriausioje susisiekimo požiūriu situacijoje, lyginant su Zarasais (antroje vietoje) ir Ignalina (blogiausias rodiklis).

Ežeringumo požiūriu geriausioje pozicijoje yra Zarasai, kur ežeringumas siekia net 30 proc., Molėtai atsiduria antroje vietoje (7,5 proc.), Ignalina – blogiausia pozicija (6,7 proc.). Kranto linijos ilgio ir miesto ploto santykio požiūriu, geriausioje pozicijoje yra Molėtai, nes per Molėtus teka

Siesarties upė, kuri sujungia lyg grandine tris ežerus (Pastovį, Pastovėlį ir Promislavą), miestas išsidėstęs abiejose upės ir ežerų pusėse, turi gerai išvystytą priekrančių rekreacinę infrastruktūrą (žr. 6.5 pav.).

Šaltinis:

Priartėjus prie Molėtų miesto, ieškoma potencialiai tinkančios vietos, įkurti patyriminį vandens muziejų pagal tris kriterijus: prieiga prie vandens / matomumas vizualinėse perspektyvose / neužstatytos ar konversinės teritorijos. Išskiriamos potencialiai tinkančios aštuonios teritorijos mieste (žr. 6.6 pav.), kurios įvertinamos pagal išskirtus vertinimo kriterijus (žr. 6.7 pav.).

6.5 pav. Kranto linijos ilgio ir miesto ploto santykis: Molėtų, Ignalinos ir Zarasų atvejai.

sudaryta autoriaus

6.4 pav. Lyginamoji trijų miestų Molėtų, Ignalinos ir Zarasų analizė Šaltinis: sudaryta autoriaus

ATRANKOS KRITERIJAI:

• Arčiau vandens

• Matomumas vizualinėse parspektyvose

• Neužstatytos / konversinės teritorijos

6.6 pav. Potencialių teritorijų įkurti patyriminį vandens muziejų Molėtuose

atranka

Šaltinis: sudaryta autoriaus

POTENCIALIŲ TERITORIJŲ VERTINIMO KRITERIJAI

GAMTINIAI ASPEKTAI

SĄLYTIS SU VANDENIU RELJEFAS

ribojasi išraiškingas / gamtiškas

šalia

mažai išraiškingas / gamtiškas

nesiriboja išraiškingas / urbanizuotas

mažai išraiškingas / urbanizuotas

DIRBTINIAI ASPEKTAI

UŽSTATYMAS (faktas ir kokybe) TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ JUNGTYS

užstatytas

neužstatytas

išvystytos transporto ir pėsčiųjų jungtys

išvystytos tik pėsčiųjų jungtys

išvystytos tik transporto jungtys

neišvystytos jungtys

INŽINERINIAI TINKLAI SPEC. ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

išvystyti inžineriniai tinklai

iš dalies išvystyti inžineriniai tinklai

neišvystyti inžineriniai tinklai

VIZUALINĖS CHARAKTERISTIKOS

galioja spec. žemės naudojimo sąlygos

negalioja spec. žemės naudojimo sąlygos

sklypas matomas vizualinėje perspektyvoje

iš sklypo atsiveria vizualinės perspektyvos

sklypo apžvelgiamumas ribotas

APLINKOSAUGINIAI / PAVELDOSAUGINIAI ASPEKTAI

teritorijoje yra vertingi istoriniai / kultūriniai objektai

teritorija ribojasi su vertingais istoriniais / kultūriniais objektais

teritorijoje yra vertingi gamtiniai elementai

teritorija ribojasi su vertingais gamtiniais elementais

6.7 pav. Potencialių teritorijų vertinimo kriterijai Šaltinis: sudaryta autoriaus

Įvertinus potencialias teritorijas pagal pasirinktus kriterijus (žr. 6.8 pav.), paaiškėjo, kad labiausia tinkančios teritorijos įkurti patyriminį vandens muziejų yra ketvirtu ir penktu numeriu pažymėtos teritorijos Molėtų mieste (žr. 6.6 pav.). Potencialių teritorijų reitingas nuo 1 iki 8 išsidėsto sekančiai (1 vieta – geriausia, 8 – blogiausia):

1. Vilniaus g. 2, nr. 4

2. Vilniaus g. 2A, nr. 5

3. Sporto g. (be adreso), nr. 8

4. Moletūno g. 21A, nr. 1

5. Labanoro g. 1A, Molėtų r., nr. 6

6. Vilniaus g. 91B, nr. 2

7. Sporto g. (be adreso), nr. 7

8. J. Janonio g. 34, nr. 3

Ketvirta teritorija, esanti adr. Vilniaus g. 2, Molėtai, turi tiesioginį sąlytį su vandeniu, penktoji, adr. Vilniaus g. 2A, Molėtai, tiesioginio sąlyčio su vandeniu neturi, nuo vandens ją skiria valstybinės reikšmės rekreacinio miško juosta. Tiek ketvirta, tiek penkta teritorijos yra išsidėsčiusios vaizdingame reljefe, žemėjančiame link ežero pusės, yra dalinai urbanizuotos, esama užstatymo. Penkta teritorija iš visų pusių apsupta miško, o ketvirta yra atvira lengvai apžvelgiama iš miesto ir kito ežero pusės, iš jos taip pat atsiveria vaizdingos perspektyvos į ežerą, mišką už ežero ir sodybinį naujosios Molėtų miesto dalies užstatymą. Abiejose teritorijose, tiek ketvirtoje, tiek penktoje yra gerai išvystytos transporto ir pėsčiųjų jungtys su senamiesčiu, gamtine miesto dalimi (miškais) ir naujamiesčiu. Teritorijos yra lengvai pasiekiamos atvykstant į miestą iš Utenos, Daugpilio ir Vilniaus per rytinį aplinkelį. Teritorijose yra gerai išvystyti inžineriniai elektros, vandentiekio ir nuotekų tinklai. Abi teritorijos, tiek ketvirta, tiek penkta patenka į trečiąją Molėtų vandenvietės apsaugos zoną. Ketvirta teritorija yra greta senųjų Molėtų miesto kapinių, už kurių ant kalvelės stovi miestelio dominantė – Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Abi teritorijos, tiek ketvirta, tiek penkta šiaurinėje pusėje ribojasi su II pasaulinio karo metu palaidotų vokiečių karių kapinių vieta. Vadovaujantis galiojančiu Molėtų miesto bendruoju planu23, ketvirtoji teritorija patenka į Miesto dalies (rajonų) centro funkcinę zoną, kurioje leistinas užstatymo tankis 50 proc., galimas užstatymo intensyvumas 1,2, didžiausias leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus – 16 metrų. Penkta teritorija patenka į inžinerinės infrastruktūros zoną, kurioje leistinas užstatymo tankis 50 proc., galimas užstatymo intensyvumas 0,25, didžiausias leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus – 12 metrų. Išvada – labiausia tinkanti teritorija įkurti patyriminį vandens muziejų Lietuvoje yra Molėtuose, adr, Vilniaus g. 2 esanti teritorija.

23 Pagrindinis brėžinys / Molėtų miesto bendrojo plano keitimas, 2019, rengėjas UAB „Atamis“. Prieiga internete: <https://map.tpdr.lt/tpdr-gis/index.jsp?action=tpdrPortal> [žr. 2022-12-14]

2.2. VIETOS ANALIZĖ IR KRITERIJŲ TOLIMESNIAM PROJEKTAVIMUI NUSTATYMAS

Pasak etimologų, Molėtų vietovardis greičiausia kilo nuo žodžio molis (molėtas –„molingas; molėtas laukas ar žemė; molio spalvos, rusvas“)24. Taigi, Molėtai galėjo iš pradžių reikšti „molingi laukai“ arba „molio spalvos laukai“ (žr. 6.9 pav.). Kai kurie kalbininkai Molėtų vardą kildina nuo seno žodžio molė, reiškiančio „molio žemė; malimas“25 .

Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmąkart paminėti 1387 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupijai aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga: „dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais.“26

6.9 pav. Molėtų riboženklis, fot. Jono Danausko, 1984 m.

Šaltinis:

https://foto.terpe.lt/inkelti/20131107/i50_1%20rib o%C5%BEenklis.JPG

Taigi, tuomet Molėtai tebuvo kaimas. 1492 m. Ldk Aleksandras patvirtino šį dovanojimą. Vilniaus vyskupams Molėtai priklausė iki XVIII a. pabaigos. Apie 1517 m. įsteigtas Molėtų dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos. 1522 m. pastatyta pirmoji medinė Molėtų bažnyčia, dab. Bažnyčios vietoje. XVI a. pradžioje įkurtas vyskupo dvaras, kaip manoma, pietiniame Siesarties upės krante prie Promislavo ež. 1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu. 1690 m. kaime buvo smuklė ir malūnas. 1731 m. sudarytas miestelio inventorinis surašymas, surašyti 23 sklypai (žr. 6.10 pav.). XVIII a. miestelyje daugėjo žydų tautybės gyventojų. 1728 m. pastatyta sinagoga, 1765 m. gyveno 170 žydų (žr. 6.13 pav.). Nuo XVIII a. antrosios pusės rinkosi turgūs, nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1783 m. (ir 1829 m., 1860 m., 1888 m., 1907 m., 1908 m., 1944 m., 1949 m.) miestelį siaubė gaisrai.

1907 m. pastatyta mūrinė dvibokštė dab. Šv.

6.10 pav. Molėtų retrospektyvinė plano schema pagal 1731 m. inventorių. 1-dvaro sodyba, 2bažnyčia. Sud. Algimantas Miškinis

Šaltinis: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, II knyga, sud. A. Miškinis, -V.: Savastis, 2005, p. 444

24 Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai, II tomas, sud. Bronius Kviklys, -USA, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1991, p. 42

25 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai, -K.: Terra Publica, 2010, p. 106

26 Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, II knyga, sud. A. Miškinis, -V.: Savastis, 2005, p. 444

Petro ir Povilo bažnyčia (žr. 6.11 pav.). 1914 pastatytas vandens malūnas (žr. 6.12 pav.).

6.11 pav. Molėtai senose fotografijose

Šaltinis: miestai.net

6.12 pav. Molėtai ir vanduo senose fotografijose Šaltinis: miestai.net

6.13 pav. Žydai Molėtuose Šaltinis: miestai.net

Nuo 1950 m. Molėtai – rajono centras, 1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. XX a.

7–9-ajame dešimtmetyje pastatyta gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, pramonė neplėtota27 .

Molėtų architektūrai būdinga smulkus mastelis, pasikartojanti tūrių ir fasado skaidymo elementų ritmika (žr. 6.14 pav.).

Molėtų kraštovaizdyje darniai persipina gamtiniai ir antropogeniniai elementai (žr. 6.17 pav.). Vanduo kaip urbanistiniame kraštovaizdyje taip ir žmogaus kūryboje bei buityje yra Molėtų genius loci ašis (žr. 6.15-6.16 pav.).

6.14 pav. Architektūrinė ritmika Molėtuose Šaltinis: miestai.net

6.15 pav. Vanduo Molėtuose – gamtinis elementas Šaltinis: miestai.net

6.16 pav. Vanduo Molėtuose – antropogeninis elementas Šaltinis: miestai.net

6.17 pav. Gamtiniai elementai nagrinėjamoje teritorijoje

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Nagrinėjama teritorija ribojasi su didžiausiu Pastovio ežeru Siesarties upės grandinės ežeruose Molėtų miesto teritorijoje. Ji yra tarsi pereinamoji zona tarp istorinės Molėtų miesto dalies –senamiesčio ir gamtos –valstybinės reikšmės rekreacinių miškų rytuose (žr. 6.18 pav.).

Susisiekimas tiek transportu, tiek pėsčiomis išskirtoje pereinamojoje zonoje yra gerai išvystytas (žr. 6.19 pav.). Teritorija yra prie pagrindinės Vilniaus g., vedančios į senamiestį. Aplink miesto ežerus Siesarties upės grandinėje yra įrengti pėsčiųjų takai su tiltais, jungiančiais senamiestį su naujamiesčiu ir gamtinėmis miesto teritorijomis (žr. 6.20 pav.).

Užstatymas, kvartalų formantai, susisiekimo koridoriai ir gamtinis kraštovaizdis formuoja vizualinius ryšius nagrinėjamoje teritorijoje, kur svarbiausia vizualinė ašis yra nagrinėjamos teritorijos ryšys su esama miesto vizualine dominante – bažnyčia (žr. 6.21 pav.)

6.18 pav. Pereinamoji zona tarp miesto ir gamtos, schema Šaltinis: sudaryta autoriaus

6.19 pav. Susisiekimas pereinamojoje zonoje, schema Šaltinis: sudaryta autoriaus

6.20 pav. Susisiekimas ir ryšiai nagrinėjamoje teritorijoje

Šaltinis: sudaryta autoriaus

pav. Vizualiniai ryšiai nagrinėjamoje teritorijoje Šaltinis: sudaryta autoriaus

1 PERSPEKTYVA

2 PERSPEKTYVA

3 PERSPEKTYVA

Nagrinėjama teritorija analizuojama per tris vizualines perspektyvas (žr. 6.21-6.22 pav.): pirma – atvykstant į miestą nuo Utenos, Daugpilio iš Rytinės g.; antra – iš pietinio Pastovio ež. kranto, trečia – iš Vilniaus g. pusės einant nuo bažnyčios. Pirmoje ir antroje perspektyvoje išryškėja nagrinėjamos teritorijos ryšys su esama miesto vizualine dominante – bažnyčia. Antroje perspektyvoje matomas gretimas sodybinis smulkaus mastelio užstatymas. Trečioje perspektyvoje matomas gamtinis miško ir ežero peizažas.

Atlikus nagrinėjamos teritorijos analizę trimis pjūviais (gamtiniu/urbanistiniu, susisiekimo, vizualinių ryšių), pateikiamos trys galimos projektavimo alternatyvos (žr. 6.23-6.25):

1. projektavimo alternatyva – dominuojantis tūris;

2. projektavimo alternatyva – nuosaikus tūris, prisitaikantis prie kraštovaizdžio;

3. projektavimo alternatyva – nuosaikių tūrių grupė.

6.22 pav. Vizualinės perspektyvos nagrinėjamoje teritorijoje Šaltinis: sudaryta autoriaus

6.23 pav. 1 projektavimo alternatyva – dominuojantis tūris

Šaltinis: sudaryta autoriaus

6.24 pav. 2 projektavimo alternatyva – nuosaikus tūris, prisitaikantis prie kraštovaizdžio Šaltinis: sudaryta autoriaus

6.25 pav. 3 projektavimo alternatyva – nuosaikių tūrių grupė

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Apibendrinimas. Atlikus lyginamąją vietos paieškos analizę, nustatyta, kad labiausia tinkanti teritorija įkurti naujam vietoženkliui Molėtuose, adr, Vilniaus g. 2 esanti teritorija. Molėtų kraštovaizdyje darniai persipina gamtiniai ir antropogeniniai elementai. Vanduo kaip urbanistiniame kraštovaizdyje taip ir žmogaus kūryboje bei buityje yra Molėtų genius loci ašis.

__________III. TEISINĖS BAZĖS IR GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS

Lietuvos Respublikos bendrajame plane Molėtai išskiriami kaip III lygmens a kategorijos –esamas palaikomas centras. Molėtai išsidėstę dviejų urbanistinės integracijos ašių – I lygmens

1C kategorijos (šalies vidinės urbanistinės integracijos) ir II lygmens regioninės jungties (urbanistinės integracijos ašis, integruojanti regionų dalis (jų centrus) ir susiejanti su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis) sankirtoje.

Galiojantis Molėtų miesto bendrasis planas išskiria ir siūlo stiprinti šias funkcines

zonas:

1. Vidutiniškai tankiai apgyvendinta miesto istorinė dalis su svarbiausiais miestui visuomeniniais objektais, komerciniais objektais.

2. Sovietmečiu suformuota vakarinė miesto dalis, daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, su socialine infrastruktūrą kurioje formuojasi naujasis miesto centras ir gyvena didžioji dalis miesto gyventojų.

3. Pramonės teritorijos (tarp jų šiuo metu yra neveikiančios įmonės teritorijoje tarp Statybininkų ir Vilniaus gatvių).

4. Miestą užpildantys ir jam žalumos suteikiantys sodybinio užstatymo gyvenamieji kvartalai, bendro naudojimo ir kitos gamtinės bei santykinai gamtinės teritorijos (miškai, parkai,

7 pav. Ištrauka iš LR teritorijos bendrojo plano brėžinio “Urbanistinis karkasas”

skverai, žaliosios jungtys, vandens telkiniai) formuojančios tarpusavyje besijungiančią, miesto teritorijoje ekologinio kompensavimo funkciją atliekančią gamtinio karkaso struktūrą.

Erdvinė kompozicija. Susiklosčiusi gatvių struktūra Molėtų mieste yra aiški radialinė (spindulinė), centru galima laikyti Vilniaus ir Inturkės gatvių sankryžą. Svarbiausios miesto kompozicinės ašys – Vilniaus gatvė, Inturkės gatvė. Pėstiesiems ir dviratininkams svarbi ašis –Siesarties upelio, Pastovio ir Pastovėlio, Promislavo ežerų pakrantėmis einantys takai.

Antraeilės, bet kompoziciškai taip pat svarbios yra ir Statybininkų, S.Dariaus ir S.Girėno, Ažubalių, Labanoro, Aplinkkelio gatvės. Svarbios ir pietine Siesarties upelio, Pastovio ir Pastovėlio ežerų puse einančios Sporto, Kreivoji ir Ąžuolų gatvės apjungiančios miesto pietrytinę dalį.

Svarbiausios dominantės - orientyrai mieste:

• centrinėje dalyje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, istoriniai žydų prekybiniai pastatai, savivaldybės pastatas, Molėtų Kultūros centras, Jaunimo aikštė.

• Naujojoje modernizmo laikų miesto dalyje – Molėtų ligoninės pastatas, prekybos centrų pastatai („Norfa“, „Iki“), dvi degalinės.

• Kanapelkos rajone ir Inturkės gatvės prieigose - prekybos centras „Maxima“ ir degalinė prie įvažiavimo į miestą nuo A14 kelio, mokyklos pastatas ir stadiono erdvė.

ir žaliųjų erdvių sistemos formavimas. Siekiant racionalaus žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių išsaugojimo ir naudojimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemės naudojimo teritorinės struktūros formavimo, gamtos ir nekilnojamo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo bei kraštovaizdžio planavimo kokybės gerinimo, numatomas natūralumą išlaikiusių teritorijų, visuomeninių erdvių, tame tarpe ir atskirųjų želdynų teritorijų sistemos vystymas, atnaujinimas ir palaikymas, jų apjungimas pėsčiųjų – dviračių takais, žaliųjų erdvių pritaikymas rekreacijai ir poilsiui. Molėtų miestas turi daug gyvybingų ir turinčių savo paskirtį visuomeninių erdvių – miesto centre Jaunimo aikštė, erdvėprieš Molėtų rajono savivaldybės pastatą,skulptūrų parkas, vasaros estrada, rekreacinio pobūdžio erdvės prie vandens telkinių pakrančių su pėsčiųjų takais Jaunimo, M. Apeikytės g., aplink visą Pastovio tvenkinį. Visuomenines erdves Molėtų mieste galima apjungti pėsčiųjų-dviračių takais, jos susisiekia palei Siesarties upelį, Pastovio ir Pastovėlio ežerus iš dalies įrengtais, gyventojų naudojamais takais. Šie takai galėtų apjungti Molėtūno malūno teritoriją (kultūros paveldo objektas) vakarinėje miesto dalyje, Promislavo ežero pakrantėmis susijungtų su galima rekreacijos zona Siesarties upelio pietiniame krante tarp Promislavo ir Pastovėlio ežerų, Vilniaus gatve, ten, kur ji kertasi su Siesarties upeliu. Toliau – M. Apeikytės gatve jungtųsi su stadionu ir sporto erdve prie Ąžuolų ir Kreivosios gatvių, mokyklos teritorija. Per Jaunimo gatvę ir Slėnio taką jungtųsi su istoriniu pagrindiniu miesto centru šiaurinėje Pastovėlio ežero pusėje. Dar toliau į rytus – abiem Pastovio ežero pusėmis einantys pėsčiųjų ir dviračių takai apjungtų kitus svarbius poilsio ir rekreacinės paskirties objektus – miesto paplūdimį, skulptūrų parką, vasaros estradą.

Visuomeninių

________________________________________________________IV. KONCEPCIJA

4.1. ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA

„DUBUO“ – sklidinas vandens, stovintis prie vandens lyg laivo pirmagalis pasiruošęs išplaukti.

Forma gimė, užšaldžius dubenyje vandenį.

Tūris sudalintas horizontalėmis, taip pabrėžiant vientisumą, tarsi laivo bortai sukalti iš lentų. Horizontalės prasišviečia per sudalintus tarpus, įleisdamos į vidaus patalpas išsklaidytą dienos šviesą.

Pastato konstrukcinė sistema – monolitinės perdangos, besilaikančios ant biomorfiškų lifto šachtų ir centrinio panduso cilindro.

Pastatas projektuojamas gamtinėje aplinkoje, vandens telkinio (Pastovio ežero) pakrantėje. Tūris iki pusės iškištas virš vandens, inkaruotas ant polių.

Pastatas projektuojamas penkių aukštų su eksploatuojamu stogu-terasa.

Pirmame aukšte projektuojamas tik paskirstomasis holas su liftais ir centriniu atviru pandusu, kurio centre stovi 15 metrų aukščio skulptūra.

Antras aukštas – ofisai su bendradarbystės erdvėmis, susitikimų kambariais, poilsio zonomis. Projektuojama 100 darbo vietų.

Trečias – penktas aukštai – gyvenamoji zona. Projektuojami dviejų tipų butai: šeimoms su vaikais (75 m² ploto) ir poroms (65 m² ploto), Penktame aukšte, pastato kampuose projektuojamos bendros susitikimų ir pramogų zonos vaikams ir suaugusiems.

Ant stogo užlipama pandusu. Stogas apželdinamas, terasuojamas, įrengiamos bendro naudojimo poilsio zonos.

Pastatas dėka išplanavimo ir fasado apdailos pilnai apšviečiamas išsklaidytos saulės šviesos, nes atitvaros yra stiklinės, apgaubtos išorėje medinių horizontalių apdailinių dailylenčių su tarpais, praleidžiančiais šviesą žaliuzių principu. Centrinis cilindras veikia kaip šviesos tunelis.

4.6. INSOLIACIJA IR CIRKULIACIJA

Pastatas atitinka universalaus dizaino išplanavimo principus. Į visas pastato patalpas pritaikyta patekti neįgaliesiems liftais ir centriniu pandusu. Projektuojamas panduso nuolydis yra 1:9.

4.7. BENDRIEJI RODIKLIAI

Pastato bendras plotas 3 480 m²

Pirmas aukštas 312 m²

Antras aukštas 576 m²

Trečias aukštas 770 m²

Ketvirtas aukštas 910 m²

Penktas aukštas 912 m²

Eksploatuojamas stogas 900 m²

4.8. EKONOMINIAI RODIKLIAI IR PLANUOJAMOS INVESTICIJOS

Investiciniai kaštai. Nors projektuojamam mišrios paskirties pastatui Molėtuose investicijos yra neapibrėžtos, planuojama, kad pasiūlytų architektūrinių sprendinių įgyvendinimui reiktų ne mažiau kaip 5 mln. Eur. Projektas galėtų būti įgyvendinamas viešosiomis lėšomis, pasitelkiant ES struktūrinių fondų paramą arba viešosios ir privačios partnerystės būdu. Investicijos planuojama generuos tiesioginį pelną, nes patalpas bus galima parduoti arba išnuomoti, todėl finansinė grynoji dabartinė vertė FGDV planuojama bus teigiama

Eksploataciniai kaštai. Projektuojamą pastatą planuojama pilnai ištisus metus aprūpinti saulės generuojama el. energija. Pastato šildymas žiemos sezono metu būtų vykdomas pasitelkiant elektros energiją naudojančią rekuperacinę vėdinimo sistemą su šilumogrąža. Vasaros sezono metu pastatas būtų natūraliai vėdinamas. Projektuojamas pastatas planuojama bus prijungtas prie centrinio vandentiekio sistemos. Nuotekos išleidžiamos į centrininį nuotakyną. Planuojama, kad pastato eksploataciniai kaštai bus minimalūs: tik už vandenį ir trūkstamą el. energiją žiemos sezono metu. Viešųjų erdvių, mažosios architektūros ir kraštovaizdžio sprendinių priežiūra planuojama reikalaus minimalių lėšų išlaikymui, nes bus panaudotos kokybiškos medžiagos bei gaminiai, kurie turės garantinį ir pogarantinio aptarnavimo laikotarpius. Želdynai bus automatizuotai laistomi surinktu lietaus vandeniu. Želdynai formuojami iš vietos klimatui atsparių daugiamečių augalų rūšių.

Turto likutinė vertė Naujos statybos pastatams yra taikomas 30 metų naudingo tarnavimo laikotarpis, vadovaujantis LR Ekonomikos ministerijos patvirtintais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvais, viršija ES taikomą kietųjų

infrastruktūrinių projektų ataskaitinį laikotarpį 15 metų, kuriam skaičiuojama investicinė likutinė vertė. Reiškia, kad projektuojamas pastatas naudingai tarnaus mažiausia 30 metų, nereikalaudamas papildomų reinvesticijų.

Ekonominis-socialinis naudingumas. Pagal ES investiciniams projektams taikomą kaštų-naudos metodiką FGDV vertė yra konvertuojama į ekonominę grynąją dabartinę vertę (EGDV) taikant konversijos koeficientus. Urbanistinės plėtros projektams yra taikomi šie konversijos koeficientai: vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimas (NT kainos padidėjimas nuo 0,5 iki 5 proc.); anglies dioksido(kaip šiltnamio efektąsukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas (centrinė vertė, t.). Prognozuojama, kad konvertuota projekto EGDV bus daugiau kaip 10 kartų didesnė už projekto investicinius kaštus. Įgyvendinti sprendiniai ženkliai prisidės prie Molėtų miesto patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimo, kas įtakos ne tik gyvenimo, poilsio ir darbo sąlygų pegerėjimą, bet ir NT kainų augimą vystomoje teritorijoje. Pritaikyti tvarieji darnaus judumo, pastatų energetiniai sprendiniai leis ženkliai mažinti CO2 emisiją bei kurti sveikesnę aplinką.

Vaizdo stebėjimo ir valdymo sistemos

Patekimo kontrolės sistemos

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos

4.9. NAUDOJAMI RĖMĖJŲ PRODUKTAI PROJEKTE

Saulės kontrolės sistemos

Grindinio trinkelės, bordiūrai, praaugančios žole trinkelės automobilių parkavimui Eco Domino

Patalpų dirbtinio apšvietimo sprendiniai

Nuotolinės ir montuojamos ant pastato stogo saulės energijos generavimo sistemos Elektromobilių įkrovimo stotelės

BIM projektavimas ir techninė priežiūra

Išmanieji lauko suolai ir stoginės, lauko treniruokliai, šviestuvai, mažoji architektūra. Pastato pamatų hidroizoliaciniai sprendiniai

Įgarsinimo, apšvietimo ir akustinių sistemų sprendiniai Geodezija, sąmatiniai skaičiavimai, pastato energetinis auditas, techninės priežiūros paslaugos

Išmaniosios elektroninės sistemos

Įstiklintų fasadų sistemos Wictec

Fasadų šiltinimo sistemos, dekoratyviniai tinkai ir dažai

Eksploatuojamos terasos ant pastato stogo įrengimo sprendiniai

Muzikinių

instrumentų po atviru dangumi įrengimas

Priešgaisriniai sprendimai ir sistemos

IŠVADOS

Projektas tiek finansiškai, tiek ekonominiu-socialiniu aspektu bus pelningas, t. y. generuos pelną bei sukurs ekonominę ir socialinę naudą Molėtų miestui, jo gyventojams, svečiams bei investuotojams. Todėl finansiškai yra gyvybingas. Vystytojui yra pelninga įgyvendinti šį projektą. Infrastruktūros išlaikymas bus minimalus ir nepareikalaus reinvesticijų mažiausia 15 metų po projekto įgyvendinimo.

VIZUALIZACIJA