IM8 - Kultūros paskirties objektas Raseinių centrinėje dalyje

KONKURSO „IŠMANUSIS MIESTAS VIII“

EMOCIJŲ MUZIEJUS RASEINIUOSE KULTŪROS PASKIRTIES OBJEKTAS RASEINIŲ SAV., RASEINIŲ M. CENTRINĖJE DALYJE

PROJEKTO AIKŠKINAMASIS RAŠTAS

Vilnius Tech Atliko: Evelina Četyrkovska Vadovas: prof. Gintaras Čaikauskas

Vilnius, 2022

Turinys Turinys 1. ĮVADAS ………………………………………………………………………………………..05

2. TIRIAMOJI DALIS …………………………………………………………………………....55

3. IŠVADOS ...................................................................................................................................57

4. PROJEKTINĖ DALIS ……………………………………….....…………………………...…71

5. PASIRINKTŲ RĖMEJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROEJKTĖ APRAŠYMAS ………………………………………………………………………………………………..72

6. SUMAŽINTI PLANŠETAI .......................................................................................................73

7. LITERATŪROS IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS……………………………………………….....81

1.Įvadas Projektui pasirinktą Raseinių sav., Raseinių m. centrinė dalys. Pasirinkta būtent šį teritoriją, nes jos būklė yra pakankamai įdomi, po potencialas neatskleistas. Teritorija yra vakarų Lietuvoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento. Projektuojamo sklypo padėtis yra šalią svarbiausių miesto atžvilgių soc.-ekonominių taškų- autobusų stoties, pardotuvės, Raseinių r. Aplynkinės teismo.

Raseinių miestas neturi kitų Lietuvos miesto atžvilgių savo traukos objekto arba jų grupės. Todėl buvo nuspresta sukūrti Raseinių miestui „vizitinė kortelė“, kuri ragintu aplankytį miestą bei taptų traukos centrų rajone. Kombinacijai urbanizuotą teritoriją + miesto centras buvo pasirnktas projektuoti kultūros paskirties objektas.

Projektuojamas objektas –kultūros paskirties, muziejus Raseinių miesto centrė. Būtent šį paskirtis labiausiai atskleidžią architektūrą kaip meno formą. Sekiant sukūrti miestui unikalų objektą, pasirinktą projektuotį muziejų kuris atspindėtų architektūros kvintesenciją. Pagal savo prigimtį architektūra yra menas, kuris kaip ir kitos meno formos siekia paliesti ne protą, o žmogaus emocinę egzistenciją.

Architektūra nuo kitų meno formų skiriasi tuo, jog turi ilgalaikę įtaką aplinkai, kurioje egzistuoja žmogus. Muzikantas gali groti sau, tapytojas – tapyti, jų kūrybos impulsas gali būti savęs patenkinimas, o rezultatai yra lengvai naikinami, išjungiami, pamirštami. Architektūra išsiskiria tuo, jog formuoja aplinką, kurioje gyvena pats svarbiausias vartotojas – žmogus. Santykis tarp žmogaus ir architektūros užsimezgė jau žmonijos pradžioje. Minėtas santykis daugiausia pasireikšdavo instinktu, kai norėdamas save apsaugoti žmogus slėpėsi nuo išorinio pasaulio. Progresuojant žmogui keitėsi jo poreikiai ir aplinkos suvokimas. Poreikiai tapo ne vien fiziologiniai, bet ir estetiniai, kultūriniai, dvasiniai.

Architektūra yra įtraukta į žmogaus sąmonę ir pasąmonę, žmogaus gyvenimą ir bet koks „susitikimas“ su ja kelia emocinę patirtį – stiprią ar silpną, teigiamą ar neigiamą. Būtent todėl projektuojamas objektas Raseinių miesto centrė yra emocijų muziejus.

Tyrimo objektas Tyrimo objektas – santykis tarp architektūros ir emocijų. Architektūra veikia žmogaus emocijas per tam tikrus stimulus – išorinio pasaulio dirgiklius, apdorojamus per regą, klausą, lytėjimą. Daugiausia dėmesio yra skiriama vizualiam vertinimui, nes būtent jis suteikia išbaigtą architektūros patirtį.

Kiekvienas žmogus, gebantis vizualiai apdoroti erdvę, vertina ją skirtingai, tai priklauso nuo subjekto suvokimo patirties. Tačiau tam tikri architektūriniai scenarijai sukelia panašaus diapazono emocijas.

Siekiant suprasti santykį tarp architektūros ir žmogaus emocijų, baigiamajame magistro darbe bus analizuojama kaip architektūra sukuria emociją.

Problematika, aktualumas Temos aktualumas slypi architektūros esmėje – sukurti tinkamą aplinką žmogui, kuri tenkintų jo fiziologinius, estetinius, sociokultūrinius, dvasinius poreikius. Dauguma žymių architektų, mąstytojų bandė atrasti projektavimo principus, kurie tam tikru būdu veiktų žmogaus emocijas. Taip atsirado dauguma skirtingų architektūrinių teorijų, kuriomis siekiama sukurti tinkamą aplinką žmogui. Norint patenkinti žmogaus poreikius, daug dėmesio sutelkta į fiziologinius poreikius, sukurta daug standartų, normų. Architektai kūrimo procese daug dėmesio atkreipia į architektūrinio objekto koncepciją, minties raišką ir nepakankamai susitelkia į emocinę patirtį. Galų gale, ne koncepcijos mintys ir tikslai veikia žmogaus emocinę būseną, o rezultatas.

Darbo tikslai ir uždaviniai Atrasti architektūros emocijų formavimo kodą per architektūros formavimo įrankius.

Pagrindiniai uždaviniai 1. Paaiškinti temos aktualumą, jos tyrimo objektą bei esmę architektūroje; 2. Suprasti, kas yra emocija; 3. Suprasti emocijų reiškinį architektūros lauke; 4. Nagrinėti architektūrinius įrankius; 5. Atrasti architektūros emocijų formavimo kodą; 6. Padaryti tiriamosios dalies išvadas.

Darbo metodika •

Susipažinti su darbo tema;

•

Suprasti, kas yra emocija; išskirti, kokiu mechanizmo pagrindu žmogus jaučia emociją, kai architektūra daro įtaką;

•

Ištirti emocijas, kurias subjektas gali patirti, kai vertina vizualiai;

•

Išskirti architektūrinius įrankius, per kuriuos architektūra veikia žmogaus emocijas;

•

Išsamiai nagrinėti architektūrinius įrankius, atskleisti jų santykį su architektūra bei įtaką žmogaus emocijoms;

•

Atliktį tyrimus kiekvienam architektūriniam įrankiui;

•

Remiantis tyrimo rezultatais sukurti savo architektūros emocijų formavimo kodą;

•

Pateikti bendras išvadas.

Tyrimai Siekiant atrasti principus, kuriais architektūra daro įtaką žmogaus emocijoms, buvo atlikti tyrimai.

Kiekvienas tyrimas atliktas nagrinėjant tam tikrą architektūrinį įrankį. Iš viso buvo atlikti 6 tyrimai: •

Tyrimas nr. 1.1 – Išorinės formos ir erdvės santykio poveikis žmogaus emocijoms;

•

Tyrimas nr. 1.2 – Vidinės formos ir erdvės santykio (plano) poveikis žmogaus emocijoms;

•

Tyrimas nr. 2.1 – Mastelio ir išorinio tūrio santykio poveikis žmogaus emocijoms;

•

Tyrimas nr. 2.2 – Mastelio ir proporcijų santykis su erdve tarp plokštumų ir jos poveikis žmogaus emocinei būsenai;

•

Tyrimas nr. 3.1 – Natūralios šviesos ir šešėlio santykio įtaka žmogaus emocinei būsenai;

•

Tyrimas nr. 3.2 – Dirbtinio apšvietimo, kelvinų galios įtaka žmogaus emocinei būsenai;

•

Tyrimas nr. 4 – Medžiagos įtaka žmogaus emocinei būsenai per vidinę erdvę;

•

Tyrimas nr. 5 – Rašto ir formų santykio poveikis žmogaus emocijoms per išorinį objekto vertinimą;

•

Tyrimas nr. 6 – Šviesių ir sudėtingų spalvų įtaka žmogaus emocinei būsenai per vidinę erdvę;

Tyrimai atliekami naudojant maketavimą arba kompiuterinę grafiką. Buvo siekta gauti kuo tikslesnius atsakymus. Tyrimuose, kur buvo naudojama 3D grafika, subjektai vertino erdvę su VR akiniais, kad būtų įvertinta išbaigta įrankio patirtis (pav. nr.1). Taip pat subjektai vertino erdvės per maketus (pav.nr.2) . Siekiant kuo objektyvesnių išvadų buvo sukurta emocijų vertinimo sistema, kuri bus aprašyta toliau.

Pav.nr.1 VR-akiniai, autoriaus nuotrauka

Pav.nr.2 Maketų stebėjimas, autoriaus nuotrauka

Taip pat siekiant kuo objektyvesnių išvadų buvo sukurta emocijų vertinimo sistema, kuri bus aprašyta toliau. Emocijos vertinimo sistemoje yra tam tikri emocijos tipai, kurie bus vertinami per tam tikros patirtos emocijos procentą (pav. nr. 3).

Pav. nr.3 Emociju vertinimo sistema, autoriaus pav.

Visi tyrimų rezultatai bei išvados išplaukia iš apklausos, kurioje dalyvavo keturi subjektai. Siekiant kuo objektyvesnių išvadų, buvo pasirinkti įvairių amžiaus grupių bei profesijų žmonės. Subjektai pateikti lentelėje:

Lytis

Amžius

Profesija

Mot.

17

Moksleivė

Vyr.

30

Verslininkas

Mot.

45

Pediatras

Vyr.

55

Architektas

Lentelė nr.1.

Pagrindinės sąvokos: Suvokimo patirtis – socialinis, kultūrinis, dvasinis, gyvenimiškas žmogaus patirties kontekstas; Žmogus – subjektas, vertintojas, vartotojas; Emocinė būsena – emocijų buvimo būdas, emocija savo ilgalaikiame pavidale.

2 TIRIAMOJI DALIS Kas yra emocija?

Emocija yra žmogaus prigimtinė bei išskirtinė savybė. Ji iki galo yra nesuprantama, sunkiai valdoma, bet vis dėlto gyvenanti žmoguje. Žodį emocija supranta kiekvienas žmogus – suaugęs ir vaikas, kuriam nebuvo išaiškinta emocijos prigimtis; supranta ir psichiškai sveikas žmogus bei turintis sutrikimų. Visi supranta, kas yra emocija, jaučia impulso įtaką mintims, elgesiui, kūnui. Tačiau kiekvienas žmogus jaučia emociją skirtingai, tai priklauso nuo žmogaus suvokimo patirties. Suvokimo patirtį galima apibūdinti kaip žmogaus sąmonės ir pasąmonės kontekstą. Suvokimo patirtis priklauso nuo socialinio gyvenimo patirties, gyvenimo patirties, kultūrinio aspekto bei žinių. Siekiant apibrėžti emocijų esmę, semiotiniu būdu buvo atlikta apklausa. Apklausoje subjektai turėjo vienu arba keliais žodžiais atsakyti, su kuo asocijuojasi emocija. Rezultatai pateikti toliau: forma, siela, jausmas, žmogus, psichologija, jausmas, jausmas, būsena, įvykis, jausmas. Apibendrinant galima teigti, kad žmogus supranta emociją kaip jausmą. Toks intuityvus kolektyvinis mąstymas iš dalies yra teisingas. Emocija yra glaudžiai susijusi su jausmais, tačiau negalima teigti, kad tai yra tas pats. Jausmai yra išgyvenimai, susiję su žmogaus poreikiais – dvasiniais, socialiniais, fiziologiniais. Pavyzdžiui, alkio, nuovargio jausmas, humoro jausmas, nerimo jausmas. Palyginti su emocijomis, jausmai yra labiau nuolatinės būsenos.

Esminis skirtumas tarp jausmų ir emocijų yra tas, kad jausmai išgyvenami sąmoningai, o emocijos pasireiškia pasąmoningai, bet sąmoningai suprantamos. Apibrėžti kas yra emocija, jos kilmę bei

egzistenciją bandė daugelis psichologų, mokslininkų bei filosofų. Taip atsirado daugelis teorijų, kurias galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: fiziologinės, neurologinės ir kognityvinės.

•

Fiziologinės teorijos teigia, kad emocijas sukelia kūno reakcijos.

•

Neurologinės teorijos teigia, kad smegenų veikla sukelia emocines reakcijas.

•

Kognityvinės teorijos teigia, kad mintys ir kita psichinė veikla atlieka esminį vaidmenį formuojant emocijas.

Siekiant suprasti žmogaus emocijų prasmę santykyje su architektūra, toliau emocija bus nagrinėjama sąmonės ir pasąmonės lygmenyse, santykyje tarp dirgiklių ir emocijos, o ne jos impulsuose bei cheminėje struktūroje. Kognityvinės teorijos pradininkas R. Lazarusas teigia, kad prieš patiriant emociją pirmiausia reikia dirgiklio, kurį žmogus vertins sąmoningai arba pasąmoningai.

D. Kahnemanas savo knygoje „Lėtas ir greitas mąstymas“ atskleidžia sąmonės ir pasąmonės mechanizmus bei jų santykį su emocine patirtimi. Autorius knygoje išskiria du veikėjus, t. y. dvi kognityvines sistemas. Toliau iš knygos „Lėtas ir greitas mąstymas“ bus aprašomi kognityviniai mechanizmai, susiję su žmogaus emocijų formavimu.

Kognityviniai mechanizmai pagal D. Kahneman Knygoje „Lėtas ir greitas mąstymas“ autorius per dvi sistemas atskleidė sąmoningą ir pasąmoningą žmogaus smegenų elgesį, reakcijas, impulsus. Kad būtų lengviau suprasti apie kokią sistemą yra kalbama, D. Kahnemanas išskyrė sistemą 1 ir sistemą 2: •

1 sistema: veikia automatiškai ir labai greitai, beveik be jokių pastangų; Atsako už impulsus, staigius sprendimus, emocijas, intuiciją.

•

2 sistema: pabrėžia dėmesį, reikalingą sąmoningoms protinėms pastangoms, įskaitant sudėtingus skaičiavimus; Atsako už savikontrolę, kontroliuoja mintis bei elgesį.

Kol esame budrūs veikia abi sistemos: pirmoji yra automatinė, o antroji – patogiu minimalių pastangų režimu. Kai viskas vyksta sklandžiai, 2 sistema priima 1 sistemos pasiūlymus su nedideliais pakeitimais arba be jų. Paprastai žmogus elgiasi pagal savo norus, ir tai paprastai yra visiškai priimtina.

2 sistema pradeda veikti, kai aptinkamas įvykis, pažeidžiantis aplinkinio pasaulio modelį vaizduojant 1 sistemą. Dažniausiai 1 sistema puikiai atlieka savo funkcijas, tačiau jai būdingi iškraipymai ir

sisteminės klaidos, ypač prastai išmanomos logika ir statistika. Nors atrodo, kad sistema 2 apibrėžia žmogaus pasaulio suvokimą, tikras pagrindinis veikėjas yra sistema 1. Geriausiai tai parodo pav. nr. 4.

Pav.nr.4 Müller-Lyer iluzija

Sistema 2 žino, kad linijos yra vienodo ilgio, tačiau sistema 1 priešinasi jai ir vis tiek mato skirtingo ilgio linijas. Analizės metu bus gilinamasi būtent į sistemą 1, jos mechanizmus bei informacijos apdorojimo procesus. Tokiu būdu bus suprasta, kokie impulsai gali sukelti tam tikras emocijas.

Toliau bus aprašyti keletas mechanizmų, kurie daro įtaką emocinei būsenai bei jų santykiui su dirgikliais.

1. Asociatyvus mechanizmas Pagal D. Kahneman, emocijos, jausmai, idėjos yra mazgai didžiuliame tinkle, vadinama asociatyvia atmintimi, kur kiekvienas mazgas yra prijungtas prie daugelio kitų. Asociatyvų mechanizmą aktyvuoja sistema 1, dažniausiai šio mechanizmo asociacijos sukelia ideomotorinis efektas. Ideomotorinis efektas veikia dirgiklio vertinimo, kai daroma įtaka veiksmams, pagrindu. Yra įvairių tipų ryšių: •

priežastys siejamos su padariniais, pvz.: virusas → liga;

•

objektai, turintys savybių, pvz.: laimas → žalias;

•

objektai su kategorijomis, kurioms jie priklauso, pvz.: obuolys → vaisiai.

Asociatyvus mechanizmas sukelia asociacijas natūraliai, be jokių pastangų ir turi įtakos objekto vizualiniam vertinimui. Galiausiai tai turi poveikį emociniam potyriui. Pavyzdžiui, vienam žmogui fasadas, pavaizduotas pav. nr. 5, asocijuosis su tvarka ir suteiks tokias emocijas kaip ramybė. Tačiau kitam žmogui toks fasadas gali kelti asociaciją su kalėjimu ir suteikti labiau neigiamas emocijas.

Pav. nr. 5. São José dos Campos medicinos fakultetas, (KAAN Architecten + UrbSP Arquitetura)

Asociatyvus mechanizmas taip pat yra siejamas su žmogaus instinktais. Taip galima paaiškinti žmogaus sentimentus tam tikroms medžiagoms arba formoms. Pavyzdžiui, žmogus, linkęs prie medinių interjerų ir fasadų kartais negali paaiškinti, kodėl jam tokiose patalpose gerai. Tai tikriausiai susiję, kadangi mediena susijusi su gamta, kuri yra kaip konstanta – tobula, pilna harmonijos. Apibendrinant, asociatyvus mechanizmas veikia žmogaus emocijas per asociacijas, o tos asociacijos sukelia ideomotorinį efektą, kuris yra trijų rūšių.

2. Pažinimo lengvumas ir susikaupimas (kognityvinis lengvumas ir susikaupimas) Pažinimas yra protinis gebėjimas. Kai kalbama apie pažinimo lankstumą, turima mintyje, kad tai protinis gebėjimas pereiti nuo vienos minties prie kitos, taip pat galvoti apie kelis dalykus tuo pačiu metu. Autorius pastebėjo, kad dvi sistemos veikia dviejose skirtingose pažinimo būsenose.

D. Kahnemam išskyrė dvi pažinimo būsenas: •

Pažintinio lengvumo būsena būdinga sistemai 1, pasireiškia gera nuotaika, paviršutinišku mąstymu, pasitikėjimu savo nuojautomis.

•

Pažintinio susikaupimo būsena būdinga sistemai 2, pasireiškia stresu, susikaupimu, budresniu ir įtaresniu mąstymu.

Žmogus, esantis pažintinio lengvumo būsenoje labiau atkreipia dėmesį į savo intuiciją ir tampa kūrybiškesnis, nei žmogus, esantis pažintinio susikaupimo būsenoje. Tačiau pažintinio susikaupimo būsenoje žmogus linkęs daryti mažiau klaidų. Kartojimas atskleidžia pažinimo lengvumą ir paguodžiamą pažinimo jausmą, pvz., anksčiau matytą žodį lengviau suvokti ir būtent šis lengvumas sukelia pažinimo jausmą. Šią prisiminimų iliuziją aktyvuoja pažinimo lengvumo būsena. Tai paaiškina, kodėl ritmiškai pasikartojantis elementas architektūroje sukelia vertintojui daugiau teigiamų emocijų.

Pažintinio lengvumo būsena architektūroje gali būti sukeliama pasikartojančiais elementais, ažūru arba atsikartojančių vizualinių sprendimų kompleksu.

3. Skubių išvadų mechanizmas Skubių išvadų mechanizmas yra žmogui natūralus, nes daugiausia laiko veikia sistema 1. Būtent ji greitai daro išvadas atsižvelgdama į kontekstą. Tokia konteksto įtaka bei sistemos 1 greitos išvados pastebimos pav. nr. 6.

Pav. nr. 6 Daniel Kahneman, „Mąstymas, greitas ir lėtas“, 2011

Dauguma žmonių perskaito kairįjį kaip „A B C“, o dešinįjį kaip „12 13 14“, nors simboliai viduryje abiejuose blokuose yra vienodi, o buvo galima juos taip pat gerai perskaityti kaip „A 13 C“ arba „12 B 14“. Kontekstas padeda nustatyti kiekvieno elemento aiškinimą. Į galvą atėjo vienintelis aiškinimas ir net negalvota apie neaiškumą. Sistema 1 neseka nei alternatyvų, kurių ji turėjo atsisakyti, nei paties jų egzistavimo fakto. Sąmoningos abejonės neįtrauktos į 1 sistemos repertuarą; joms reikia tuo pat metu laikyti savo galvoje nesuderinamas interpretacijas, o tai reikalauja protinių pastangų. 2 sistema yra atsakinga už netikrumą ir abejones. Todėl tas pats objektas įvairiame kontekste yra vertinamas skirtingai. Tai paaiškina, kodėl architektūroje ypač svarbi konteksto analizė, ji tarsi įrankis, kurio pagalba architektas gali perteikti žinutę vertintojui.

4. Halo efektas Polinkis gerai arba blogai suvokti žmoguje viską, įskaitant tai, ko nematėte, vadinamas halo efektu. Tai vienas būdų, kaip sistema 1 sukuria supančio pasaulio idėją, ją supaprastina ir padaro logiškesnę, nei yra iš tikrųjų. Halo efekte labai svarbus pirmasis įspūdis, tai geriausiai įrodo Salamono Asho tyrimas: tam tikrai žmonių grupei buvo pristatytas Alanas ir Benas (tokiu būdu, kuris pavaizduotas toliau).

Alanas: protingas ↔ darbštus ↔ užsispyręs ↔ pavydus.

Benas: pavydus ↔ užsispyręs ↔ darbštus ↔ protingas. Įdomu, kad apklausoje „Koks veikėjas jiems labiau patinka“, 30 % daugiau žiūrovų simpatijų turėjo Alanas. Tai paaiškina, kodėl pirmas įspūdis yra itin svarbus. Pirmas įspūdis yra svarbus ir

architektūroje, todėl norint sukelti teigiamą bendrą emocinį kontekstą, ypatingas dėmesys skiriamas fasadams, įėjimams, holui arba recepcijai.

Emocijų rūšys Žmogus supranta, kad jaučia emociją. Be to, supranta ir kokią emociją jaučia, nors ne visada gali ją apibūdinti. Taip primityviai emocijos yra suskirstomos į geras ir blogas, o tiksliau – į neigiamas ir teigiamas. Žmogus, gyvenantis socialioje aplinkoje, vis dėlto neapibūdina savo emocijų kaip teigiamų ir neigiamų, o naudoja tikslesnius savo būsenos apibrėžimus: džiaugsmas, baimė, pyktis ir t. t. Tokie emocijos apibūdinimai buvo nustatyti psichologų, kurie bandė atskleisti skirtingus žmonių patiriamų emocijų tipus. Atsirado kelios skirtingos teorijos, siekiančios suskirstyti ir paaiškinti žmonių jaučiamas emocijas. Psichologas Robertas Plučikas (Robert Plutchik) sukūrė „emocijų ratą“, veikiantį panašiai kaip spalvų ratas. Emocijas galima derinti, kad susidarytų skirtingi jausmai, panašiai kaip spalvas galima maišyti, kad susidarytų kiti atspalviai. Pav. nr. 7 yra parodytas pagrindinių R. Plutčiko išskirtų emocijos ratas, kuriame yra aštuonios pagrindinės emocijos.

Pav.nr.7. R. Plutčik emocijų ratas (infografikas)

Siekiant sukurti emocijų klasifikaciją savo tyrimams buvo sukurtas emocijų ratas (pav. nr. 8). Emocijų ratas buvo sukurtas remiantis R. Plutčiko pagrindinėmis emocijomis bei principu, kad kaimyninių emocijų maišymas sukuria naują emociją, pvz.: džiaugsmas + nustebimas = euforija. Be to, emocijos rate yra išdėstytos priešingų poveikių principu. Džiaugsmas yra priešingas liūdesiui, o baimė yra priešinga agresijai. Emocijos rate preliminariai yra skaidomos į teigiamas ir neigiamas bei pasyvius ir aktyvius afektus. Žmogus patirdamas aktyvų afektą yra fiziologiškai suaktyvintas, įtrauktas. Patyrus pasyvų afektą, žmogus yra fiziologiškai ramus arba neįtrauktas į tam tikrą vertinimą. Primityviai afektus galima apibendrinti kaip įdomius ir neįdomius. Siekiant kuo aiškesnių tyrimo rezultatų buvo nuspręsta naudoti toliau išvardintas emocijas: džiaugsmas (D), ramybė (R), baimė (B), pasibjaurėjimas (P), liūdesys (L), budrumas (Bb), agresija (A), nustebimas (N).

Pav. nr. 8. Emociju ratas, Autoriaus pav.

Emocija architektūroje Architektūra kaip menas veikia žmogaus suvokimą, protą, kūną, gyvenimo būdą. Nėra abejonės, kad žmogus jaučia, pastebi architektūrą. Šios sudėtingos grandinės pirmapradis impulsas yra emocija. Ji pirmiausia atsiranda „susitikime“ su architektūra. Tą supratus daugelis žymių architektų savo kūriniuose pasinaudoja emocija kaip būdu objekto paskirties žinutės perteikimui. Pavyzdžiui, Le Corbusier koplyčios Notre-Dame-du-Haut projekte per statinio formą, langų išdėstymą bei medžiagą (pav. nr. 9, pav. nr. 10, pav. nr. 11) puikiai perteikta sakralumo žinutė. Architektas sukūrė meditacinę erdvę, kurioje žmogus jaučia euforiją, ramybę bei norą susijungti su savimi, savo išgyvenimais.

Pav.nr. 9; Pav. nr.10; Pav. Nr.11 Notre-Dame-du Haut koplyčia, Le Corbusier

Be to, Danielis Libeskind projektuodamas Berlyno žydų muziejaus rekonstrukciją didelį dėmesį skyrė tam, kokią žinutė nori perteikti vartotojui per jo emocijas. Architektas norėjo, kad žiūrovas taptų ne tik statinio stebėtoju, bet ir veikėju, kuris per santykį su architektūrą jaustų tai, ko nėra – materialiai jaustų tuštumą. D. Libeskindas naudodamas statinio mastelį, fasadų medžiagiškumą, formą bei siaurus langus sukelia vertintojui tokias emocijas kaip baimę, liūdesį, nustebimą, bet tuo pat metu gali kai kuriems sukelti ir pasibjaurėjimą (pav. nr. 12, pav. nr. 13, pav. nr. 14.) . Toks priešingų emocijų potyris puikiai perteikia architekto koduotą žinutę.

Pav.nr.12; Pav.nr. 13; Pav.nr.14 Berlino žydų muziejus, Daniel Libeskindas

Architektūra veikia žmogaus emocijas, tačiau kiekvienas žmogus jaučia subjektyviai. Tas pats objektas vienam gali sukelti teigiamų, o kitam netgi priešingų emocijų. Tai priklauso nuo subjekto suvokimo patirties, žmogus per savo socialinę, dvasinę, kultūrinę patirtį vertina viską, kas daro įtaką jo gyvenimui. Siekiant suprasti kaip architektūra veikia žmogaus emocijas, pirmiausia reikia įžvelgti architektūros prigimtį. Architektūra yra materiali, pagrindinis architektūros tikslas yra formuoti aplinką žmogui. Jam yra sukuriama aplinka, struktūra, kokybė bei erdvė. Nors negalime apčiuopti erdvės, tai yra materiali struktūra – tarsi garai, turinti savo audinį, paskirtį bei charakterį. Erdvės ir formos santykis yra raktas, kai norima suprasti architektūros poveikį žmogaus emocijoms. Erdvė tūrio formavime nėra šalutinis rezultatas, tai esminga. Architektai formuoja vidines, co-erdves bei išorines erdves, kurios per tam tikrus elementus suteikia subjektui emocijas. Šie elementai dažniausiai išplaukia iš kompozicijos principų, juos galima išskirti į pirmaeilius, tarpinius ir antraeilius. Pirmaeiliai būtų forma, mastelis ir proporcija – jie tiesiogiai susiję su tūrio formavimu bei formuoja erdvę. Tai realumo rodikliai, nepriklausantys nuo fotonų skaičiaus, galime pajausti juos be šviesos. Nuo pirmaeilių įrankių labiausiai priklauso žmogaus emocijos. Galima teigti, kad pirmaeiliai architektūriniai įrankiai yra svarbiausi emocijos patyrimo atžvilgiu bei architektūros kūryboje. Tarpinis architektūros įrankis yra šviesa, o labiausiai – natūrali šviesa. Dėl šviesos mes galime vizualiai apdoroti tam tikrą formą, objektą, erdvę. Be to, tam tikros šviesos manipuliacijos gali pakeisti pačios formos suvokimą, o tai turės įtakos žmogaus emocijai. Antraeiliai įrankiai taip pat turi įtakos objekto formos suvokimui, bet dažniausiai papildomai suteikia erdvei atmosferą. Antraeiliai įrankiai – spalva, raštas, medžiaga. Jie gali objektui suteikti charakterio, atmosferos. Nagrinėjant architektūros poveikį žmogaus emocijoms aiškiai suprantama, kad vizualinis apdorojimas yra labai privilegijuotas. Toliau per vizualinį subjekto vertinimą bus nagrinėjami kiekvienas iš išvardintų pirmaeilių, tarpinių bei antraeilių architektūros įrankių.

Forma Forma yra platus terminas, turintis nemažai prasmių įvairiose srityse. Dizaino žodynuose galima rasti tolimesnį formos apibūdinimą: forma – morfologinė ir tūrinė-erdvinė objekto struktūrinė organizacija, atsirandanti dėl esminės medžiagos transformacijos. Atsižvelgiant į tai, jog daugumoje šaltinių forma apibrėžiama kaip tūrinė-erdvinė struktūra, galima teigti, kad forma yra trimatė. Vertinant formą objektyviai ir be konteksto, galima teigti, kad jos reikšmė yra suteikti tam tikram objektui fizinę prigimtį. Forma egzistuoja tik trečioje dimensijoje, kur negali egzistuoti be erdvės. Galima teigti, kad forma yra materiali ir sukuria erdvę. Taip atsiranda formos ir erdvės santykis, pavyzdžiui, dvi lygiagrečios plokštumos tarp savęs formuoja erdvę, kurią galima apibūdinti kaip pusiau uždarą. Tokia erdvė taip pat turi savo konfigūraciją, nes erdvės charakteris tarp plokštumų ir už jų ribų yra skirtingas (pav. nr. 15). Erdvės konfigūracija bei jos charakteris nebūtinai turi būti formuojami tikslaus tūrio ribose, nes tam tikro objekto padėtis erdvėje jau santykiauja su ja (pav. nr. 16).

Pav. nr. 15 Tuštumos eskizas. Romanas Schereris

Pav. nr. 16 Tuštumos eskizas. Romanas Schereris

Galima teigti, kad tūrių išdėstymas erdvėje yra svarbesnis nei jo morfologinės savybės. Tokį formos ir erdvės santykį galima suprasti per pozityvo ir negatyvo teoriją, kur erdvė yra nagrinėjama kaip materija, o materija kaip erdvė. Minėtas santykis buvo nagrinėjamas per maketus, pav. nr. 17 yra parodytas tam tikras tūris, o pav. nr. 18 materialiai parodyta erdvė, kurią tūris pav. nr. 17 formuoja. Tai patvirtina teiginį, kad tūrių išdėstymas erdvėje yra svarbesnis nei jo morfologinės savybės.

Pav. nr. 17 Tūris, autoriaus nuotrauka

Pav. nr.18 Erdvė, rodoma materialiai, autoriaus nuotrauka

Nagrinėjant formos poveikį žmogaus emocinei būsenai, toliau bus tiriama kaip fiziniai objektai veikia žmogaus būseną. Atskleidžiamas formos ir erdvės santykio su subjektu pirmapradiškumas, o ne kvestionuojama egzistencinė erdvės prigimtis. Forma veikia žmogaus emocinę būseną per subjekto vizualinį suvokimą bei jo suvokimo patirtį. XX a. viduryje ir šio amžiaus pabaigoje dekonstruktyvistai (dekonstruktyvizmas – lingvistinis judėjimas) tyrinėjo kas lemia objekto suvokimą. Jie manė, kad subjekto suvokimą lemia jo mintys, žinios ir kultūrinė aplinka. Žmogaus objekto suvokimo klasifikatoriais buvo protiniai veiksniai, o ne vizualinis vertinimas. Šis dekonstruktyvizmo judėjimas tapo postmodernistinės architektūros pagrindu, nes laikosi požiūrio, kad kalba ir simbolizmas yra esminiai architektūros elementai. Šiuolaikinis (kitaip vadinamas ortodoksiniu požiūriu), kurio pastaruosius du dešimtmečius laikosi filosofai ir psichologai, teigia, kad objekto suvokimas ir kalba nėra tas pats, o objekto suvokimas nevyksta akimirksniu. Žmogus pirmiausia suvokia, tada mąsto, o tik tada konceptualizuoja arba išreiškia mintis. Svarbu atskirti šiuos du objektų suvokimo būdus.

Architektūros postmodernistai savo architektūrinėms koncepcijoms įprasminti naudoja simbolizmą. Šiuolaikinis požiūris nereikalauja tiek daug simbolikos, alegorijos, daug svarbiau yra erdvės galia ir pirmumas (pav. nr. 19).

Pav. nr. 19 Autorius: TMD STUDIO LTD

Pragmatiškai nagrinėjant formos ir erdvės santykio poveikį žmogaus emocinei būsenai, galima išskirti du pagrindinius formos suvokimus – išorinį ir vidinį. Išorinis ir vidinis formos vizualinis vertinimas nėra vienodas, vidinė forma yra suprantama kaip objekto erdvė, o išorinė yra vadinama tūriu. Išorinis objekto tūris dažniausiai susideda iš mums įprastų formų – kubo, piramidės, cilindro, sferos, konuso (pav. nr. 20).

Pav. nr. 20 Pagrindinių formų maketai, autoriaus nuotrauka

Kiti tūriai atsiranda keičiant įprastų formų proporcijas arba taikant kitas manipuliacijas, dėl to yra sukuriamas platus įvairių tūrių laukas. Tyrime nr. 1.1 „Išorinės formos ir erdvės santykio poveikis

žmogaus emocijoms“ bus nagrinėjama kokias emocijas sukelia tam tikras tūris. Tyrimui buvo išrinkti tam tikri kompoziciniai principai – statika-dinamika, simetriškai-asimetriškai, geometriškai-plastiškai.

Tyrimas atliktas naudojant maketavimą ir ankščiau minėtų žmonių apklausą. Pasirinkti nesudėtingi tūriai, kad būtų ištirtas priemonės poveikis žmogaus emocijoms priminiame lygmenyje. Pirmiausia buvo tyrinėjama, kokias emocijas sukelia statiškas bei pusiau statiškas tūriai (pav. nr. 21).

Pav. nr. 21 Statiška ir pusiau statiška, autoriaus nuotrauka

Toliau buvo stebima kokias emocijas sukelia statiškas tūris palyginti su dinamišku (pav. nr. 22).

Statiškam tūriui buvo pasirinkta nesudėtinga forma – vertikalus stačiakampis, dažnai matomas miesto kontekste daugiabučio arba dangoraižio pavidalais. Dinamiškam tūriui pirminis stačiakampis įgavo judėjimo iliuzijos.

Pav. nr.22 Statiška ir dinamiška, autoriaus nuotrauka

Ištyrus statiškos, pusiau dinamiškos ir dinamiškos formų poveikį žmogui, toliau buvo tiriamas simetriškas tūris su asimetrišku (pav. nr. 23). Tūriai yra skirtingi savo santykyje su erdve. Pirmas simetriškas tūris neformuoja skirtingų charakterio erdvių, o asimetriškas tūris formuoja skirtingas charakterio erdves.

Pav. nr.23 Simetriškas ir asimetirškas turis, autoriaus nuotrauka

Toliau buvo tiriamas sudėtingas dinamiškas ir asimetriškas geometrinis tūris, palyginti su sudėtingu simetrišku ir dinamišku tūriu, turinčiu plastiškas formas (pav. nr. 24).

Pav. nr.24 Geometrinis tūris ir plastiškų elementų turintis tūris, autoriaus nuotrauka

Tyrimui buvo naudojamas diferencijavimo metodas, kad būtų gauti kuo objektyvesni atsakymai.

Pirmiausia tūriai buvo rodomi atskirai ir subjektai žymėjo kokias emocijas patiria. Tuomet priešingi kompoziciniu principu tūriai buvo padėti vienas šalia kito (kaip ankstesnėse nuotraukose), ir vėl klausta, kokias emocijas sukelia vienas ir kitas tūris. Tyrimo rezultatai pateikti toliau (pav. nr. 25).

Pav. nr. 25 Tyrimo 1.1 rezultatai, autoriaus pav.

Remiantis tyrimo rezultatais buvo padarytos išvados, kad statiškas tūris daugiausia sukelia ramybės emociją, pusiau dinamiškas baimės emociją, o dinamiškas – budrumo. Statiško, pusiau dinamiško ir dinamiško tūrio atveju, daugiausia žiūrovams patiko dinamiškas tūris. Nagrinėjant simetrišką ir asimetrišką tūrį, daugiausia ramybės emocijų patirta stebint simetrišką tūrį, o budrumo emociją sukėlė asimetriškas tūris, papildomai formuojantis skirtingo charakterio erdves. Antras variantas labiausiai patiko žiūrovui. Paskutiniame tūrių tyrime sudėtingas asimetriškas dinamiškas geometrinis tūris labiausiai sukelia ramybės emociją, o sudėtingas simetriškas dinamiškas tūris su plastiškomis formomis sukelia džiaugsmą. Be to, minėtas tūris labiausiai patiko žiūrovui. Apibendrinant išvadas galima teigti, kad geometriniai simetriški bei statiški tūriai yra linkę sukelti ramybės emociją, o dinamiški ir asimetriški tūriai sukelia budrumo emociją. Plastiški tūriai skatina vertintoją patirti džiaugsmą. *Reikia atsižvelgti, kad tyrimo objektyvumas priklauso nuo sukurtų formų bei tiriamų žmonių kiekio ir jų suvokimo patirties. Negalime laikyti šio tyrimo visiškai objektyviu.

Architektūrinė forma yra suprantama kaip žmogaus kontekste subjektyviai apdorotas tūris per vizualinį vertinimą. Esant santykyje su forma, t. y. jos viduje, žmogus subjektyviai apdoroja erdvę santykyje su ankščiau matyta forma. Vidinė forma architektūroje dar suprantama kaip planas. Vidinė erdvė sudaro išorinio tūrio plokštumas, jos taip pat gali būti geometrinės arba plastiškos ir skirtingai veikti žmogaus emocinę būseną. Tyrime nr. 1.2 „Vidinės formos ir erdvės santykio (plano) poveikis žmogaus emocijoms“ bus tiriama kokias emocijas sukelia tam tikro plano konfigūracijos. Pirmiausia buvo tiriama mums įprasta vidinė erdvė, kur visi kampai yra 90 °(pav. nr. 26 pirma nuotrauka). Toliau subjektai vertino plastiško tūrio erdvę, kur galima identifikuoti grindis, lubas (pav. nr. 26 antra nuotrauka). Paskutinė tiriama erdvė buvo geometrinės konfigūracijos su įvairiais kampais, tačiau galima identifikuoti grindis ir lubas.

Pav.nr. 26 Vidinės erdvės tyrimo maketai, autoriaus nuotrauka

Subjektai per VR akinius vertino kiekvieną erdvę atskirai ir ne daugiau nei 30 sekundžių tam, kad atsakymas būtų impulsyvesnis, neapgalvotas. Dėl to tyrimo rezultatai yra artimesni tiesai. Apklausos rezultatai pavaizduoti toliau (pav. nr. 27).

Pav. nr.27 Tyrimo 1.2 rezultatai, autoriaus pav.

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad mums įprastos „taisyklingos“ erdvės sukelia raminančias emocijas, bet taip pat yra nuobodžios. O kitokios erdvės – plastiškos arba chaotiškos geometrinės – mums neįprastos bei sukelia džiaugsmą ir agresiją. Agresija yra patiriama erdvėje, kur visi kampai yra skirtingo laipsnio, o džiaugsmas – plastiško tūrio erdvėje. *Reikia atsižvelgti, kad tyrimo objektyvumas priklauso nuo sukurtų formų bei tiriamų žmonių kiekio ir jų suvokimo patirties. Negalime laikyti šio tyrimo visiškai objektyviu.

Proporcija ir mastelis Jei architektūrinę formą vertintume autonomiškai, jos geometrija yra jos morfologinė savybė.

Toks objektyvus tūrio geometrijos ir parametrų suvokimas dar vadinimas formaliu. Objektas, savo geometrija ir parametrais vertinamas subjekto vizualiniu suvokimu, turi reliatyvumą, t. y. vertinamas erdvėje. Žmogui vertinant bet kokį tūrį, erdvėje atsiranda mastelis, taip forma įgauna reliatyvumą.

Kanadiečių architektas Percy E. Nobsas teigia, kad mastelis ir proporcija turi glaudų ryšį, pasireiškiantį visose architektūrinėse sistemose. Architektas pabrėžia, kad proporcijos yra atsakingos už objekto detales ir fragmentus, o mastelis už vizualinį objekto vertinimą. Santykį tarp mastelio ir proporcijų galima apibūdinti taip.: mastelis apibrėžia objekto dydį, dažniausiai matuojamą per tam tikrą konstantą, pavyzdžiui, per žmogaus mastelį. Proporcija apibrėžia vienos objekto dalies ar jų grupės santykį su objekto visuma.

Proporcijos Proporcijos yra svarbi formos sudarymo dalis. Proporcijos (lot. proportio) – tam tikros objekto dalies ar jo grupės santykis su objekto visuma. Gamtoje kiekvienai klasei yra būdingi vizualiniai proporcijos santykiai, kuriuos mes suvokiame kaip konstantą. Pavyzdžiui, žmogaus galva sudaro maždaug 1/8 žmogaus ūgio, o atstumas tarp ištiestų rankų yra lygus kūno aukščiui. Jau senovės Graikijoje kuriant architektūrą buvo bandyta rasti tobulas proporcijas, kad pastatas suteiktų vizualinę harmoniją. Remtasi gamtoje randamais santykiais, kur A:B= B:(A+B), taip pat pagrindinėmis geometrinėmis figūromis, tokiomis kaip kvadratas, apskritimas ir trikampis. Klasikinė graikų ir romėnų architektūra buvo apsėsta siekimo suderinti visas dalis pagal nustatytas proporcijas, tikint, kad naudojant šiuos natūraliai egzistuojančius santykius pastatas bus maksimaliai harmonišas ir atspindės dievišką esmę. Vėliau dauguma architektų tyrinėjo proporcijų kvintesenciją bei jų poveikį architektūrinei raiškai. Atsirado daugybė teorijų apie proporcijų ir tūrio santykį – aukso pjūvis, klasikinis orderis, Renesanso teorija, modulor, ken. Proporcijų poveikis objekto tūriui yra akivaizdus, taip keisdami pirminio tūrio-kubo proporcijas gauname stačiakampį gretasienį. Jos kartu su masteliu veikia vizualinį objekto vertinimą.

Mastelis Tam tikrą erdvę arba formą subjektas vertina savo kūnu, tai reiškia, kad matuoja tam tikrą objektą per savo proporcijas. Žiūrėdamas į siaurą koridorių, žmogus savo kūnu matuoja ar koridoriaus ploto pakaks, kad pro jį praeitų. Analogiškai žmogus vertina angos aukštį pagal tai ar teks pasilenkti, kad praeitų. Taip pat įvertinamas pakopų aukštis ir reikalingas pastangų kiekis, kad atstumas būtų įveiktas.

Galima teigti, kad subjektas savo kūnu matuoja mastelį. Žmogaus antropologija atlieka neatskiriamą

vaidmenį vizualiniame erdvės vertinime. Architektūroje mastelis turi tiesioginę įtaką erdvės formavimui. Subjekto ir erdvės mastelio santykis veikia žmogaus pojūtį erdvėje bei jo emocinę būseną.

Nagrinėjant subjekto ir erdvės mastelio santykį galima išskirti du pagrindinius mastelio suvokimus – išorinį ir vidinį. Išorinis ir vidinis masteliai nėra vienodi, vidinės erdvės yra mažesnės bei dažniausiai yra padalintos į tam tikras patalpas. Natūralu, kad išorinio tūrio mastelis yra didesnis nei vidinė erdvė bei santykiauja su aplinka, kurioje yra kontekstas. Dažniausiai materialus aplinkos kontekstas yra suprantamas kaip gamtinis arba urbanistinis. Objektas arba statinys, esantis gamtiniame kontekste sąveikauja su gamta. Jei pastato tūris išsiskiria savo masteliu nuo konteksto, tūris dažniausiai sukelia neigiamas emocijas ideomotorinio efekto pagrindu: Gamtinis kontekstas → natūralumas, harmonija; Pastatas gamtiniame kontekste → įsiveržimas į harmoniją.

Toks asociatyvaus mechanizmo poveikis lemia, kad gamtiniame kontekste mažesnio mastelio tūris yra priimtinesnis nei didelio. Tam, kad didelis tūris sklandžiai santykiautų su gamtiniu kontekstu yra naudojami kiti architektūriniai įrankiai, kurie vizualiai susmulkina objekto mastelį (pvz., fasadas iš dailylenčių, jo vertikalios linijos tarsi skaido pastato tūrį bei savo medžiagiškumu socializuoja pastatą su gamta). Urbanistinis kontekstas turi savo mastelį, pavyzdžiui, vienbučių-dvibučių gyvenamųjų namų kvartalas yra smulkesnio mastelio nei miesto centras su dangoraižiais. Naujos modernistinės ideologijos koncentravosi į apgyvendinimą bei darbo vietų kūrimą vis didėjančiam žmonių skaičiui miestuose (pav. nr. 28). Įsigalėjus naujoms technologijoms tinkamas žmogui mastelis palaipsniui nyko.

Miestai tapo didesni, aukštesni. Didžiulės užstatytos teritorijos sukūrė aplinką, kuri neigiamai veikia žmogaus psichologinę būseną, nes žmonėms būdingas horizontalusis regėjimas. Žmogaus matymo kampas svyruoja nuo 50 iki 55°(iki penkių aukštų), todėl subjektui yra sudėtinga vertinti aukštybinius tūrius. Didelis aukštybinių pastatų tankumas naikina vizualiai ieškomą horizonto liniją, tai veikia žmogaus pasąmonę (pav. nr. 29). Tokiu atveju subjektui yra sunku vertinti erdvę, jis yra pasimetęs, tai neigiamai veikia žmogaus psichologinę būseną.

Pav. nr.28 Hong kongas, Nuotraukos autorius K.Provost

Pav. nr.29 William g. New York.

.

Urbanistinį kontekstą galima atskleisti ir kaip aplinkos foną. Projektuojamo tūrio mastelis gali atitikti urbanistinį kontekstą, arba atvirkščiai – tapti jo dominante. Urbanistinio konteksto dominantė yra sukuriama, kad pabrėžtų objekto arba vietovės svarbą (pvz. didelio mastelio bažnyčios). Tokiu principu vadovavosi diktatoriai, kurie sąmoningai išnaudojo architektūros poveikį žmogaus emocijoms. Jie sukeldavo baimės ir menkumo jausmą naudodami monumentalaus masto architektūrą. Siekiant suprasti žmogaus ir mastelio santykį emocinei būsenai, toliau bus tiriamas pats santykis neatsižvelgiant į tūrio kontekstą. Masto pojūtį per haptinį grįžtamąjį ryšį sukuria kūnas. Remiantis Aloiso Regalio (1858– 1905) ir jo estetinio modelio teorijomis, yra trys pagrindiniai erdvės mastai: •

Artimas/mažas: toks mastelis leidžia suprasti objekto geometriją, kai galima paimti visą objektą, jį suvokti, pasukti. Taip sudaromas protinis objekto žemėlapis ir jį suprasti daug lengviau nei tuo atveju, kai yra suvokiamos tik atskiros pastato dalys.

•

Vidutinis: šis mastelis leidžia perskaityti objektą per tam tikrą laiką. Tokiu atveju tekstūra ir aiškumas yra svarbūs, nes leidžia subjektui suprasti erdvės visumą. Subjektas dalinai sudaro visumos žemėlapį.

•

Tolimas/didelis: toks mastelis yra sunkiausiai perskaitomas, subjektui trūksta optinio miklumo, kad suprastų formas. Virš horizonto linijos esantys objektai žmogui yra sunkiai suprantami.

Kreivos formos nustoja būti veiksmingos, nes jos peržengia žmogaus kūno mastą ir subjektas negali sudaryti visumos protinio žemėlapio.

Apibendrinat žmogaus ir išorinio tūrio mastelio santykį galima teigti, kad mastelis veikia žmogaus emocinę būseną. Mažesnis arba vidutinis mastelis, kuris įeina į žmogaus horizontalaus regėjimo lauką, sukuria teigiamą poveikį žmogaus emocinei būsenai. Vidutinis ir didelis mastelis yra didesnis nei žmogaus horizontalaus regėjimo laukas, dėl to vizualiai vertinamas sunkiau. Dėl minėtų priežasčių žmogus jaučiasi geriau mažaaukščių objektų kontekste nei didelių, o ypač aukštybinių objektų kontekste. Siekiant patvirtinti tokios teorijos tikrumą, buvo atliktas tyrimas nr. 2.1 „Mastelio ir išorinio tūrio santykio poveikis žmogaus emocijoms“. Tyrime buvo tiriamas žmogaus santykis su skirtingų mastelių tūriais. Tyrimui buvo pasirinkti du vertikalūs stačiakampiai, kuriuos tarpusavyje formuoja coerdvė. Pasirinktas būtent toks tūris, kad būtų gauti kuo objektyvesni rezultatai, kai tiriamas mastelio poveikis pirminiuose tūrio formavimo principuose (pav. nr. 30).

Pav. nr. 30 Nagrinėjami tūrio masteliai, autoriaus nuotrauka.

Subjektai vertino tą patį modelį keisdami savo padėtį. Ankščiau vertintojai buvo perspėti, kad turi atsižvelgti būtent į emociją, sukeltą tūrio mastelių. Kiekvienas modelio vertinimas vyko ne ilgiau minutės, kad subjektai galėtų pakeisti savo poziciją bei padarytų greitas išvadas apie emocijas, kurias sukelia objekto vertinimas iš tam tikros perspektyvos. Tyrimo rezultatai pavaizduoti toliau (pav. nr.

31).

Pav. nr. 3.1 Tyrimo nr. 2.1 rezultatai

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad esant santykyje su labai monumentalia, didelio mastelio forma, žmogus jaučia baimę. Tūris, lygus žmogaus aukščiui, daugiausia sukelia liūdesio emocijas, o visiškai suprantamas ir skaitomas tūris sukelia džiaugsmo emociją. *Reikia atsižvelgti, kad tyrimo objektyvumas priklauso nuo sukurtų aplinkybių bei tiriamų žmonių kiekio ir jų suvokimo patirties. Negalime laikyti šio tyrimo visiškai objektyviu.

Vidinių erdvių mastelis labiausiai sąveikauja su žmogumi. Esant objekto viduje, žmogaus judesys, matymo laukas priklauso ne tik nuo erdvės konfigūracijos, bet ir nuo mastelio. V. V. Šilinas savo knygoje ,,Architektūros psichologija“ teigia, kad vizualinis emocinis erdvės vertinimas vyksta per vizualiai apčiuopiamus erdvės stimulus ir subjekto suvokimo patirtį. Jo knygoje nagrinėjamas mažo ir didelio mastelių erdvių poveikis žmogaus psicho-emocinei būsenai: •

Mažo masto ir uždaros erdvės turi įtaką tokiems elgesio faktoriams kaip bendravimo artumas. Jose subjektui būdinga emocinės ramybės būsena. Tai gali lemti erdvės vertinimas žmogaus regos lauke. Vizualiai apdorojant visą arba iš dalies visą erdvę, žmogus pasąmoningai jaučia erdvės kontrolę.

•

Didelio masto ir atviros erdvės yra palankios fizinei veiklai, sportui, darbui. Jose subjektui būdingas aktyvumas arba euforijos jausmas. Žmogus vizualiai apdorodamas tokio masto erdvę pasąmoningai turi ribų stoką, tai lemia diskomforto impulsus, kurie pasireiškia žmogaus būsenoje, pavyzdžiui, budrume.

Tokios teorijos tikrumą geriausiai parodo R. Aoun tyrimas, kuriame neuro-ausinės (ang. Neuroheadset) matuoja smegenų bangas ir tokiu būdu aptinka skirtingo laipsnio emocijas pagal žmogaus smegenų vibracijas. Savo tyrime architektas analizuoja architektūrinių įrankių poveikį subjekto emocinei būsenai. Viename iš tyrimo aspektų architektas analizuoja būtent vidinio mastelio poveikį, o tiksliau – patalpos lubų aukščio įtaką žmogaus emocijoms. Tyrimas vyko Katalonijos pažangiosios architektūros institute, kur neuro-ausinėmis buvo matuojamos dviejų subjektų būsenos. Pirmiausiai buvo tiriama subjektų emocinė būsena aukštoje patalpoje, kur lubų aukštis yra 10 m. Tokioje patalpoje subjektai daugiausia patyrė susidomėjimo jausmą, taip pat patyrė ramybę. Toliau žmonių emocijos buvo tiriamos žemesnio aukščio patalpoje, lubų aukštis – 3,5 m. Tokioje patalpoje tiriami žmonės daugiausia patyrė susižavėjimą, tačiau patyrė ir stresą (pav. nr. 32).

Pav.nr.32 R. Aoun tyrimo rezultatai, autorius: R. Aoun

Apibendrinant R. Aoun tyrimo rezultatus galima daryti šias išvadas – aukštose patalpose žmogus linkęs patirti susidomėjimo jausmą (tai patvirtina V. V. Šilino teorija – didelio masto ir atviros erdvės skatina aktyvumą). Tačiau išvados apie žemo aukščio patalpas tik iš dalies sutampa su V. V. Šilino teorija, teigiančia, kad mažo masto ir uždaros erdvės skatina ramybės būseną. Pasak R. Aoun tyrimo, mažaaukštėse patalpose esantis žmogus linkęs patirti susižavėjimą arba stresą. Reikia atsižvelgti į tyrimo rezultatų objektyvumą, kuriam įtaką daro dalyvavusių žmonių kiekis, jų amžiaus grupė bei suvokimo patirtis. Galima teigti, kad V. V. Šilino teorija objektyviai yra teisinga. Siekiant suprasti ar žmogaus horizontalus regėjimas turi įtakos emocinei patirčiai tam tikro aukščio erdvėje, buvo padarytas tyrimas nr. 2.2 „Mastelio ir proporcijų santykis su erdve tarp plokštumų ir jos poveikis žmogaus emocinei būsenai“. Tyrimo metu buvo nagrinėjamos žmogaus horizontinių regos savybių poveikis subjekto emocijoms. Buvo naudojamos dvi plokštumos, subjektai vertino erdvę vertikaliai ir horizontaliai. Tai daryta tam, kad iš dalies būtų atkartota vidinė erdvės konfigūracija, kuri padėtų suprasti, kokias emocijas sukelia vertikali aukšta bei žema erdvė (pav. nr. 33). Analogiškai su horizontaliomis plokštumomis (pav. nr. 34) norima suprasti ar horizontali aukšta bei žema erdvė sukelia skirtingas emocijas, ar labiau veikia vidinės erdvės mastas, o ne jos proporcija.

Pav. nr.33 Vertikalios plokštumos, autoriaus nuotrauka

Pav. nr.34 Horizontalios plokštumos, autoriaus nuotrauka

Subjektai vertino kiekvieną erdvę atskirai ir ne daugiau nei 30 sekundžių tam, kad atsakymas būtų impulsyvesnis, neapgalvotas. Taip tyrimo rezultatai yra artimesni tiesai. Apklausos rezultatai apibendrinti toliau (pav. nr. 35).

Pav. nr.35 Tyrimo 2.2 rezultatai, autoriaus pav.

Apibendrinant tyrimo rezultatus buvo padaryta išvada, kad žmogaus emocijai erdvėje įtaką turi erdvės proporcijos ir mastas. Tarp dviejų vertikalių, kurios yra arčiau viena kitos, subjektai patyrė baimę, o tarp dviejų vertikalių plokštumų, kurios yra toliau viena kitos, daugiausia patyrė budrumą. Horizontalių plokštumų atveju, liūdesį sukėlė arti esančios plokštumos, o ramybės emociją – horizontalios plokštumos, esančios toliau viena nuo kitos. *Reikia atsižvelgti, kad tyrimo objektyvumas priklauso nuo sukurtų aplinkybių, bei tiriamų žmonių kiekio ir jų suvokimo patirties. Negalime laikyti šio tyrimo visiškai objektyviu.

Apibendrinant mastelio poveikį žmogaus emocijoms buvo nustatyta, kad subjektas vizualiai vertina erdves bei objektus per savo kūną. Toks haptinis grįžtamasis ryšis tiesiogiai veikia žmogaus pojūtį bei emocijas. Materialūs objektai ir jų sukuriamos erdvės veikia žmogaus emocijas – tiek vidų, tiek išorę. Mastelio poveikio subjekto emocijoms analizės metu buvo nustatyta, kad žmogus turi horizontalų regėjimą, kurio kampas svyruoja nuo 50° iki 55°, tai atitinka penkių aukštų pastatą. Dėl to horizontalios erdvės skatina stebėtoją patirti ramybę, o vertikalios – erdvės budrumą. Šviesa, šešėlis, apšvietimas Fotonų srautas, sukuriantis vizualiai apdorojamą realybę, dar suprantamas kaip šviesa. Šviesa – ,,<...> visur esantis reiškinys, žinomas mums savo poveikiu, bet jo esmė toli gražu nesuvokiama. Todėl jis simboliškai laikomas nematerialumo, sielos, dieviškojo prado, gyvenimo, laimės atitikmeniu“ (Becker 1995; 274). Šviesa yra ne tik sąlyga, dėl kurios mes vizualiai apdorojame formą ir erdvę, bet ir priemonė, kuri sukuria objektui ir erdvei ,,<...> meditacinę, metafizinę raišką; kompozicinė priemonė, išryškinanti tekstūras, faktūras, ažūrinius, trasparentinius darinius, formą“ (K. Lupeikis 2012; 03). Šviesa veikia žmogaus emocinę būseną ne tik per jo vizualinio suvokimo vertinimą, bet ir per antropologines savybes. Trimatėje erdvėje šviesa egzistuoja kartu su savo kontrastu – šešėliu.

Dažniausiai šie du reiškiniai yra priklausomi vienas nuo kito, turi tam tikrą santykį. Vizualinis tūrio apdorojimas yra įmanomas per ši santykį – žmogaus smegenys aptinka tūrį per šviesos ir šešėlio ryšį.

Taip figūra dvimatėje dimesijoje įgauna tūrines savybes, nors yra vaizduojama dvimatėje dimensijoje (pav. nr. 36).

Pav. nr. 36 Figūra ir forma, autoriaus pav.

Analogiškai subjektas skaito erdvę, pavyzdžiui, vidinė patalpos konfigūracija yra apdorojama dėl šviesos, o jos mastas ir proporcijos per šešėlį. Šviesa architektūroje egzistuoja kaip natūralus reiškinys, bet kartu ir kaip dirbtinis. Natūrali šviesa, skirtingai nei dirbtinis apšvietimas, yra labiau savarankiškas kaip architektūrinė priemonė. Tai reiškia, kad šviesa yra gamtinis reiškinys, priklausomas nuo kosminio kūno – Saulės. Planeta Žemė – kūnas, kuriame egzistuoja mūsų aplinka, jis turi sąryšį su Saule. Žemė juda aplink Saulę, todėl mes turime dieną ir naktį. Šios dvi būsenos labiausiai išsiskiria savo šviesos kiekiu arba fotonų srauto kiekiu. Taip stebint šviesą galima atrasti jos charakterį, dienos metu ji yra aktyvi, o vakare – ramesnė. Šviesos šešėlio ryšis atskleidžia Žemės ir Saulės santykį per nuolat kintamą šešelio poziciją. Architektas, suprantantis tokią natūralaus apšvietimo prigimtį, gali tuo manipuliuoti savo kūryboje. Šviesa per transparentinius darinius patenka į tūrio vidų, kur labiausiai veikia žmogaus emocinę būseną. Įdomu tai, kad šviesos savybė nuolat keisti savo padėtį įtraukia kompozicijai ketvirtos dimensijos (laiko, judėjimo) savybes (pav. nr. 37).

Pav. nr. 37 Šviesos judėjimas, autoriaus pav.

Kompozicinės šviesos manipuliacijos veikia žmogaus emocinę būseną per vizualinį suvokimą ir jo antropologiją. Dažniausiai dienos metu žmogus yra aktyvus, o nakties metu jis yra ramybės būsenoje, todėl manoma, kad apšviesta erdvė aktyvuoja žmogų, o silpniau apšviesta – ramina. Taip pat apšviesta erdvė gali būti nuobodi, nes žmogus ją kontroliuoja, o silpniau apšviesta erdvė įtraukia stebėtoją į tyrinėjimą, skatina susidomėti, kas vyksta neapšviestoje materijoje. Architektas R. Aoun savo tyrime per neuro-ausines stebėjo kokias emocijas žmogui sukelia tamsi bei natūraliai apšviesta erdvės.

Tyrimui pasirinktas objektas – Mies van der Rohe kūrybos paviljonas Barselonoje, kur neuroausinėmis matuojamos dviejų subjektų emocinės būsenos. Pirmiausia buvo tiriama subjektų būsena tamsioje patalpoje, kur subjektai labiausia patiria ramybę. Toliau buvo tiriama subjektų būsena natūraliai apšviestoje erdvėje – subjektai daugiausia patyrė ramybės būseną. Apibendrinant R. Aoun tyrimą, galima daryti tokias išvadas, jog tamsioje patalpoje žmogus linkęs patirti ramybę, o tai yra būdinga žmogaus antropologijai. Pagal R. Aoun tyrimą, natūraliai apšviestoje erdvėje žmogus taip pat yra linkęs patirti ramybės-atsipalaidavimo būseną. Tai galima argumentuoti subjekto vizualiniu vertinimu ir erdvės santykiu – žmogus jaučia komfortą erdvėje, kurią vizualiai apdoroja, nes ją supranta, kontroliuoja. Šviesos ir šešėlio santykis skirtingai veikia žmogaus emocinę būseną per kompozicines manipuliacijas, pavyzdžiui, tikėtina, kad šviesa, atsitrenkianti į plokštumą su trasparentiniais geometriniais raštais skatins subjekto pažinimo lengvumo būseną. Tai žadins patirti

ramybę arba džiaugsmą. Siekiant suprasti kaip per transparentinius darinius patenkanti natūrali šviesa veikia žmogaus emocijas, buvo padarytas tyrimas nr. 3.1 „Natūralios šviesos ir šešėlio santykio įtaka žmogaus emocinei būsenai“. Tyrimas papildomai apima toliau nagrinėjamą antraeilį architektūros įrankį – raštą. Tyrimui buvo pasirinkti keturi raštai, kuriais šviesa pateko į sumaketuotą erdvę. Raštai bei jų pasirinkimo motyvai išvardinti toliau: •

Ratas – nesudėtinga figūra, atkartoja taškinio apšvietimo konfigūraciją. Šviesa patenka į vidų per vieną šaltinį, siekiama suprasti, kokias emocijas sukelia pavienis šviesos šaltinis;

•

Ritmiškai pasikartojančios vertikalės – vertikalės yra nesudėtingos, geometrinės. Šviesa šiuo atveju patenka ritmiškai į vidų per keturis šaltinius. Buvo tiriama kaip ritmiškai patenkanti šviesą veikia žmogaus emocijas;

•

Chaotiškai išdėstyti įvairaus dydžio kvadratai – kvadratai yra nesudėtingi, geometriniai. Šiuo atveju šviesa chaotiškai patenka į vidų per keturis šaltinius. Siekiama suprasti ar chaotiškas šviesos pateikimas skirtingai veikia žmogaus emocijas, palyginus su pavieniu ir ritmišku.

•

Intensyviai chaotiškas raštas buvo kuriamas impulsyviai. Šviesa patenka į vidų per daugelį šaltinių. Buvo tiriama kaip žmogaus emocijas veikia itin chaotiškai patenkanti šviesa, kuri vizualiai atrodo kaip ažūras.

Pirmiausia buvo tiriamas tiesiogiai patenkančios šviesos poveikis žmogaus emocijoms.

Tiesioginė šviesa aiškiai apibrėžia šviesos ir šešėlio ribas, todėl jos patekimas į vidų atrodo švarus, stiprus bei elegantiškas. Tiesiogiai patenkanti šviesa turi stiprų, švarų bei griežtą charakterį. Tokių tiesioginės šviesos ypatumų įtaka subjekto emocijoms buvo tiriama per ankščiau minėtus raštus (pav. nr. 38).

Pav.nr. 38 Tiesioginės šviesos pateikimas per skirtingus transparentinius darinius, autoriaus nuotrauka

Toliau buvo tiriama išsklaidytos šviesos įtaka žmogaus emocijoms. Išsklaidyta šviesa, kitaip nei tiesioginė, ne taip tiesiai patenka per transparentinius darinius į maketo vidų. Tokia šviesa neturi griežtų ribų bei egzistuoja visose maketo plokštumose. Išsklaidyta šviesa turi labiau aktyvų bei

švelnų charakterį. Toks charakterio šviesos poveikis žmogaus emocijoms buvo tiriamas ankščiau minėtais transparentiniais raštais (pav. nr. 39).

Pav.nr. 39 Išsklaidytos šviesos pateikimas per skirtingus trasparentinius darinius, autoriaus nuotrauka

Jog susidarytų išbaigta vizualinė patirtis, subjektai vertino įrankį per maketus. Kiekviena situacija buvo rodoma ne ilgiau nei 30 sekundžių, kad tyrimo atsakymai būtų neapgalvoti. Taip tyrimo rezultatai yra artimesni tiesai. Apklausos rezultatai pateikti toliau (pav. nr. 40).

Pav. nr. 40 Tyrimo nr. 3.1 rezultatai, autoriaus pav.

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad tiesiogiai patenkanti šviesa ir išsklaidyta šviesa veikia žmogaus emocijas skirtingose amplitudėse. Tiesioginei šviesai yra būdingos neigiamos emocijos bei pasyvūs jų afektai, o kitokie – išsklaidytai šviesai. Jai buvo būdingos teigiamos emocijos bei aktyvūs afektai. Išsamiai nagrinėjant tyrimo rezultatus buvo pastebėta, kad raštas, kuriuo šviesa patenka, taip pat turi įtakos emocijoms. Tiesiogiai patenkančios šviesos atveju, šviesa, patenkanti per ratą, labiausiai sukėlė liūdesį. Įdomu tai, kad ramybę patyrė vertinant erdvę, kur šviesa patenka per ritmiškai pasikartojančias vertikales ir chaotiškai išdėstytus įvairaus dydžio kvadratus. Šviesa, patenkanti chaotišku būdu, sukėlė baimės emociją. Išsklaidytos šviesos atveju pastebėta, kad šviesa, patenkanti per vienintelę figūrą bei ritmiškai pasikartojančias vertikales, sukėlė nustebimo emociją.

Džiaugsmo emociją sukėlė chaotiškai išdėstyti kvadratai, o agresiją – itin intensyvus chaotiškas raštas. *Reikia atsižvelgti, kad tyrimo objektyvumas priklauso nuo sukurtų aplinkybių ir raštų, bei tiriamų žmonių kiekio ir jų suvokimo patirties. Negalime laikyti šio tyrimo visiškai objektyviu.

Dirbtinis apšvietimas, skirtingai nei natūralus, yra priklausomas nuo kūrėjo. Dirbtinės šviesos pasiskirtysmas erdvėje taip turi įtakos žmogaus emocinei būsenai. John Flynas savo tyrime nagrinėjo tam tikrus apšvietimo kriterijus bei kokias emocines būsenas jie sukelia. Tyrime buvo remiamasi tam tikrais apšvietimo kriterijais, tokiais kaip lubų/sienų akcentas, ryškus/blaškus ir pan. J. Flynas nustatė, kad silpnas lubų apšvietimas kartu su tam tikru sienų apšvietimu skatina ramybės-atsipalaidavimo būseną.

Ryškus lubų bei sienų apšvietimas sukuria erdvumo ir malonumo būseną. Silpnas apšvietimo lygis arba nedidelis apšvietimo perimetras sukuria intymią atmosferą. J. Flyno tyrimas parodė, kad žmones patiria subjektyvias emocines būsenas su įvairiais vidinės patalpos apšvietimo akcentais. Vidinis apšvietimas, panašiai kaip ir natūrali šviesa, nėra vienodas, jo intensyvumas gali būti skirtingas. Dirbtinio apšvietimo intensyvumas priklauso nuo kelvino matavimo vienetų, tai pasireiškia apšvietimo atspalvyje. Kuo mažesnė kelvinų vertė, tuo geltonesnė šviesa iš lempos. Šviesos intensyvumas tap pat turi įtakos žmogaus emocinei būsenai. Tyrime nr. 3. 2 „Dirbtinio apšvietimo, kelvinų galios įtaka žmogaus emocinei būsenai“ bus tiriama apšvietimo intensyvumo įtaka žmogaus emocijoms. Tyrimui buvo sumodeliuota erdvė, atrodanti įprastai, šiuo atveju – svetainė. Tam, kad subjektai vertintų tik apšvietimo intensyvumą, o ne spalvos poveikį, patalpos plokštumų, t. y. lubų, sienų ir grindų spalva yra vienoda – balta. Apšvietimo intensyvumas buvo tiriamas per šiltą šviesą, dienos šviesą bei šaltą šviesą (pav. nr. 41).

Pav. nr.41 Dirbtinio apšvietimo intensyvumas, autoriaus pav.

Apklausos metu subjektai vertino erdvę per virtualios realybės akinius. Kiekvienas subjektas vertino vizualizaciją 30 sekundžių, ir turėjo 20 sekundžių pasakyti, kokias emocijas patyrė. Toliau 10 sekundžių buvo rodomas juodas ekranas ir vėl atsirado vizualizacija, procesas pasikartojo. Tyrimo rezultatai pateikti toliau (pav. nr. 42).

Pav. nr.42 Tyrimo nr. 3.2 rezultatai, autoriaus pav.

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad šiltas apšvietimas skatina patirti ramybę, o budrumą patirti skatina dienos šviesos apšvietimas. Šalta šviesa sukelia liūdesio emociją. *Reikia atsižvelgti, kad tyrimo objektyvumas priklauso nuo pasirintos K (kelvinų) galios, bei tiriamų žmonių kiekio ir jų suvokimo patirties. Negalime laikyti šio tyrimo visiškai objektyviu.

Medžiaga kaip architektūros įrankis Materialus tūris, jo išorė bei vidus yra padarytas iš tam tikros medžiagos. Dėl to kiekvienas paviršius turi tekstūrą, nesvarbu, ar jis būtų lygus, ar plastiškas. Tekstūra, palyginti su spalva, gali sukelti tam tikrą emocinį impulsą ne tik per vizualinį suvokimą, bet ir per lytėjimą. Žmogaus suvokimo patirtis priklauso ir nuo lytėjimo patirties, sukelia tam tikras asociacijas. Pavyzdžiui, liečiant betoną jis dažniausiai yra šaltas, kietas ir labiau šiurkštus, vizualiniame vertinime gali sukelti brutalias asociacijas. Tekstūra pagal savo prigimtį turi spalvą, todėl tai irgi daro įtaką vizualiniam tekstūros vertinimui, pavyzdžiui, anksčiau minėtas betonas dažniausiai yra pilkos spalvos ir sukelia niūrumo, depresijos jausmą. Nagrinėjant tekstūros santykį su paviršiais pastebėta, jog pati tekstūra turi raštą, kuris daro įtaką vizualiniam tūrio apdorojimui. Jau ankščiau buvo minėta, kad raštas gali vizualiai

susmulkinti stambaus mastelio tūrį, išplatinti arba išaukštinti jo proporcijas. Tokį požiūrį J. J. Gibsonas išdėstė savo erdvės suvokimo teorijoje. Tekstūrą galima trakuoti kaip įrankį, kuris socializuoja architektūrą. Gamtiniame kontekste esantis objektas, kurio paviršius maksimaliai atkartoja kontekstą, sukelia daugiau teigiamų emocijų nei kontrastuodamas su gamta. Pavyzdžiui, pastatas, kurio fasadas yra apdailintas dailylentėmis ir esantis miške, labiau sąveikauja su supančia gamta, nes yra apdailintas natūralia tekstūra bei vertikalios dailylentės atkartoja vertikalų medžių charakterį. Toks sprendimas ideomotorinio efekto pagrindu sukelia vartotojui daugiau teigiamų emocijų. Nagrinėjant medžiagą kaip architektūrinę priemonę, išskiriama viena medžiaga, turinti itin stiprų poveikį architektūros formavimuisi – stiklas. Stiklas – vientisa amorfinė kieta medžiaga (Wikipedija), išsiskirianti savo transparentinėmis savybėmis. Būtent jos plačiai išnaudojamos architektūroje. Stiklas daugiausia naudojamas, kad natūrali šviesa būtų „įleista“ į patalpą. Kuo daugiaus natūralios šviesos, tuo geriau, nes tai teigiamai veikia žmogaus sveikatą bei fiziologinę ir emocinę būseną. Kaip jau buvo minėta, šviesai patenkant per stiklą galima tuo manipuliuoti kaip kintančiu kompozicijos įrankiu. Norint suprasti tekstūrų poveikį žmogaus emocijoms, daugiausia yra gilinamasi į vidines erdves, nes būtent jose žmogus yra labiausiai priklausomas nuo visų architektūrinių manipuliacijų. Tyrime nr. 4. „Medžiagos poveikis žmogaus emocijoms“ buvo išskirtos pagrindinės medžiagos, naudojamos architektūroje. Taip pasielgta, kad būtų suprasta, kokias emocines būsenas jos sukelia. Pagrindinės medžiagos buvo išskirtos į dvi kategorijas – natūralias bei dirbtines. Natūralios medžiagos yra tos, kurias žmogus skolinasi iš gamtos bei išlaiko natūralią jų struktūrą. Į pagrindines natūralias medžiagas patenka taranuotas gruntas, akmuo, mediena, samanos. Dirbtines medžiagas ir jų struktūrą sukūrė žmogus. Pagrindinės dirbtinės medžiagos yra šios: plytos, betonas, akmens masės plytelės, metalas.

Tirti medžiagą buvo pasirinkta vidinėje erdvėje, nes joje žmogus yra labiausiai priklausomas. Tekstūros buvo uždėtos ant sienų tam, kad subjektas vizualiai maksimaliai apdorotų tekstūrą. Lubos ir grindys yra nudažytos baltai tam, kad subjektas galėtų maksimaliai vertinti tekstūrą, o ne jos įtaką perspektyvai.

Papildomai yra suprojektuotas langas bei išdėstytos kedės. Tam, kad sukurta patalpa turėtų realistiškumo faktorių, buvo išdėstytos dvi kedės (pav. nr. 43).

Pav.nr. 43 Tiriamos natūralios ir dirbtinės medžiagos, autoriaus pav.

Visi penki subjektai vertino erdvę per VR akinius ir ne daugiau 30 sekundžių, toliau turėjo 20 sekundžių pasakymui, kokias emocijas patyrė. Toliau 10 sekundžių buvo rodomas juodas ekranas ir vėl atsirado vizualizacija, procesas pasikartojo. Tyrimo rezultatai pateikti toliau (pav. nr. 44).

Pav. nr. 44 Tyrimas nr.4 rezultatai, autoriaus pav.

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad natūralios medžiagos sukelia tokias emocijas kaip ramybė ir džiaugsmas, o dirbtinės medžiagos sukelia tokias emocijas kaip baimė bei liūdesys.

*Reikia atsižvelgti, kad tyrimo objektyvumas priklauso nuo pasirinktų medžiagų, bei tiriamų žmonių kiekio ir jų suvokimo patirties. Negalime laikyti šio tyrimo visiškai objektyviu.

Spalva kaip architektūros įrankis Spalva yra ne paprastas fotonų dažnis, tai vizualiai apdorojama materija, turinti meninę, kultūrinę, simbolinę bei ezoterinę reikšmę. Be to, spalva veikia žmogaus emocinę, fiziologinę būseną bei gali kontroliuoti žmogaus elgesį. Štai eisme raudona spalva reiškia sustoti, o žalia – judėti. Dėl to spalva yra suprantama kaip neverbalinė bendravimo forma. Vis dėlto, spalvų poveikis žmogaus emocinei būsenai priklauso nuo subjekto suvokimo patirties, o tiksliau – nuo jo mentalinės bei fiziologinės bendros būsenos, asociacijų ir kultūrinio aspekto. Pavyzdžiui, daugelyje Vakarų šalių balta spalva simbolizuoja tyrumą ir nekaltumą, daugelyje Rytų šalių ji laikoma gedulo simboliu. Spalvos veikia ne tik subjekto būseną, bet daro įtaką ir vizualiniam geometrijos suvokimui. Tonas ir kontrastas turi įtakos akivaizdiems objektų matmenims ir formoms. Šviesi spalva tamsiame fone atrodo šviesesnė nei yra iš tikrujų. Tamsi spalva šviesiame fone atrodo dar tamsesnė (pav. 45.). Be to, šilti atspalviai vizualiai didina objekto plotą, kitaip nei šalti (pav. 46).

Pav.45. Autorius/Šaltinis: Architect-Us

Pav.46. Autorius/Šaltinis: Architect-Us

Nagrinėjant spalvas bei jų poveikį žmogaus emocinei būsenai, pirmiausia reikia atsižvelgti, kad jos yra skirstomos į šiltas bei šaltas spalvas. Šiltos spalvos laikomos stimuliuojančiomis, o šaltos – raminančiomis ir kartais net slopinančiomis. Spalva yra sudėtinga, todėl papildomai galima išskirti šviesius bei tamsius tonus. Šviesios šiltos spalvos skatina kūrybiškumą, džiaugsmą bei lengvumą. Tamsaus tono šiltos spalvos išreiškia stabilumą, galią bei gerovę. Šviesios šaltos spalvos stimuliuoja ramybės, atsipalaidavimo bei aiškumo jausmą. Tamsios šaltos spalvos išreiškia melancholiją, mistiką bei sunkumą. Šilta–šalta, šviesi–tamsi yra abstraktus visų spalvų apibrėžimas pagal jų savybes. Tokias savybes sukuria apie pusantro milijono atspalvių. Nagrinėjant spalvų poveikį

žmogaus emocinei būsenai bus remiamasi pagrindiniu spalvų rinkiniu. Nors negalima tiksliai suprasti kaip spalva paveiks kiekvieną asmenį, yra visuotinai pripažintų efektų ir asociacijų. Pavyzdžiui: •

Raudona – poveikis: jaudinantis, stimuliuojantis. Asociacijos: aistra, agresyvumas.

•

Oranžinė – poveikis: stimuliuojantis, džiuginantis. Asociacijos: energija, gyvybė.

•

Geltona – poveikis: džiuginantis. Asociacija: saulė, linksmybės.

•

Žalia – poveikis: atsitraukiantis, atsipalaiduojantis. Asociacija: gamta, gaivumas.

•

Mėlyna – poveikis: atsitraukiantis, atpalaiduojantis. Asociacija: ramybė, melancholija.

•

Violetinė – poveikis: užvaldantis. Asociacija: išskirtinumas, pasipūtęs.

•

Rožinė – poveikis: džiuginantis, romantiškas. Asociacija: saldus, intymus.

•

Ruda – poveikis: slopinantis. Asociacija: saugus, stabilus.

•

Balta – poveikis: neutralus. Asociacija: sterilumas, švarumas.

•

Pilka – poveikis: raminantis. Asociacija: neutralumas.

•

Juoda – poveikis: grėsmė. Asociacija: abstraktus, gilus.

Nagrinėjant spalvos poveikį žmogaus emocinei būsenai iškilo hipotezė, kad žmogaus emocijas veikia ne tiek pati spalva, kiek jos atspalvis. Manoma, kad gilesnės spalvos yra raminančios, o pastelinės arba ryškios – aktyvuojančios. Siekiant patikrinti hipotezę buvo atliktas tyrimas nr. 5 „Šviesių ir sudėtingų spalvų įtaka žmogaus emocinei būsenai“. Tyrimo metu spalvų atspalviai buvo tyrinėjami per vidinę erdvę, nes joje žmogus yra labiausiai priklausomas nuo spalvos. Tam, kad subjektai vertintų spalvą, sukurtos patalpos grindys ir lubos yra baltos. Siekiant gauti kuo objektyvesnius tyrimo rezultatus, apklausa vyksta virtuvės erdvėje (pav. nr. 47).

Pav.nr.47 Šilti ir šalti spalvu atspalviai, autoriaus pav.

Subjektai vertino erdvę per VR akinius ir ne daugiau 30 sekundžių, toliau turėjo 20 sekundžių pasakymui, kokias emocijas patyrė. Toliau 10 sekundžių buvo rodomas juodas ekranas ir vėl atsirado vizualizacija, procesas pasikartojo. Tyrimo rezultatai pateikti toliau (pav. nr. 48 ir pav. nr. 49).

Pav.nr.48 Šviesiu atspalviu tyrimo 5 rezultatai, autoriaus pav.

Pav.nr.49 Tamsus atspalviai tyrimo 5 rezultatai, autoriaus pav.

Apibendrinus tyrimo rezultatus buvo patvirtinta hipotezė, kad šviesios spalvos aktyvuoja, o gilios – ramina. Taip pat atlikus vizualinį tyrimo rezultatų vertinimą, buvo atrastas kiekvieno atspalvio charakteris emocijos ir tiriamų žmonių atžvilgių. *Reikia atsižvelgti, kad tyrimo objektyvumas priklauso nuo sukurtų aplinkybių bei pasirnktų atspalvių, bei tiriamų žmonių kiekio ir jų suvokimo patirties. Negalime laikyti šio tyrimo visiškai objektyviu.

Raštas, ritmas kaip architektūros projektavimo įrankis Raštas – pasikartojantis elementas, jis gali būti žmogaus kurtas arba išplaukiantis iš tam tikros medžiagos. Medžiagos raštas yra tarsi materialaus objekto sudedamoji dalys, jo savybės. Pavyzdžiui, medžio plokštė turi banguotą vertikalų arba horizontalų raštą (pav. nr. 50). Betonui būdingi charakteringi, chaotiškai išmėtyti taškai (pav. nr. 51). Tačiau medžiagos raštas ne tik sukelia emocijas, bet ir vizualiai nurodo medžiagos prigimtį.

Pav. nr.50 Medienos raštas

Pav.nr.51 Betono raštas

Kitaip nei žmogaus kurtas raštas, jis daro įtaką tūriui ir plokštumai, kurią subjektas suvokia vizualiai.

Raštas negali egzistuoti be ankščiau minėtų architektūrinių įrankių (formos, mastelio, spalvos, medžiagos). Raštas jiems sukuria charakterį, kuris turi įtakos žmogaus vizualiniam vertinimui.

Ankščiau buvo atliktas tyrimas nr. 3.1 „Natūralios šviesos ir šešėlio santykio įtaka žmogaus emocinei būsenai“, kur šviesa patekdavo į sumaketuotos erdvės vidų per transparentinį raštą. Negalime vertinti tyrimo nr 3.1 rezultatų kaip rašto poveikio žmogaus emocijoms, nes patenkanti šviesa tiesiogiai neatkartoja rašto. Subjektai šiuo atveju vertino šviesos ir šešėlio santykį su raštu, o ne patį raštą. Pats raštas (panašiai kaip ir spalva) veikia žmogų per jo suvokimo patirtį, o tiksliau – jo asociacijas bei kultūrinę prigimtį. Pavyzdžiui, ažurinis geometrinis raštas, būdingas arabiškoms kultūroms (pav. nr.

52) arba vertikalinis raštas vienam subjektui gali kelti asociacijas su kalėjimu, o kitam – su tvarka (pav. nr. 53).

Pav. nr.52 Arabiškas raštas

Pav.nr. 53 Vertikalus raštas

Raštas turį įtakos paties objekto arba erdvės suvokimui, pavyzdžiui, vertikalės išaukština objektą, o horizontalės išplatina. Taip pat rašto intesyvumas gali vizualiai sumenkinti tūrį arba padaryti jį vizualiai stambesnį. Raštas yra priklausomas nuo kompozicijos principų, todėl jis gali būti aritmetiškai atsikartojantis arba chaotiškas. Siekiant suprasti rašto santykį su žmogaus emocine būsena buvo atliktas tyrimas nr. 6 „Rašto ir tūrio santykio poveikis žmogaus emocijoms per išorinį objekto vertinimą“. Nors raštas architektūroje neegzistuoja savarankiškai, buvo nuspręsta, kad tyrime jis bus vertinamas per tūrį, nes raštas dažniausiai pastebimas būtent objekto tūryje (pvz., langų išdėstyme ant fasadų, fasadasplokštuma, langai-raštas) bei toks vertinimas yra objektyvesnis, kai siekiama suprasti rašto kaip architektūrinės priemonės poveikį žmogaus emocijoms. Tyrimui pasirinktas kubas (kaip tūris), ant kurio buvo matuojami toliau išvardinti raštai: vertikalus, horizontalus, asimetriškas, chaotiškas (pav. nr.

54).

Pav. nr.54 Rašto tyrimas, autoriaus pav.

Tam, kad tyrimo atsakymai būtų neapgalvoti, vertintojai stebėjo kiekvieno kubo nuotrauką ne ilgiau kaip 30 sekundžių. Taip tyrimo rezultatai yra artimesni tiesai. Apklausos rezultatai pateikti toliau (pav. nr. 55).

Pav. nr.55 Tyrimo nr.6 rezultatai, autoriaus pav.

Nagrinėjant tyrimo rezultatus buvo pastebėta, kad horizontalės vizualiai išaukština kubą bei sukelia ramybės ir džiaugsmo emocijas, vertikalės vizualiai išilgino kubą bei sukėlė ramybės emociją.

Budrumą sukėlė sudėtingas aritmetinis raštas, o agresiją – chaotiškas. Apibendrinant tyrimo rezultatus buvo padarytos šios išvados: sudėtingi raštai aktyvina žmogų, o labiau „švarūs“ – ramina. *Reikia atsižvelgti, kad tyrimo objektyvumas priklauso nuo formos ir pasirinktų raštų, bei tiriamų žmonių kiekio ir jų suvokimo patirties. Negalime laikyti šio tyrimo visiškai objektyviu.

3. IŠVADOS Šiame darbe daugiausiai dėmesio skiriamą vizualiniam architektūros suvokimui ir kokias emocijas sukelia tam tikri architektūriniai sprendimai. Negalime atskirti architektūra nuo žmogaus gyvenimo, jis daug laiko praleidžia užstatytoje aplinkoje. Akivaizdu, kad aplinka veikia į vartotojo ne tik fiziologinė bet ir emocinė būseną. Tam tikros erdvės raminą, kitas gali sukelti baimė tai viskas pabrėžia, kad architektūra sukelia emocijas. Siekiant geriau suprasti šį ryšį buvo atlikti tyrimai, kur per vizualinį subjekto vertinimą buvo tiriamą kokias emocijas sukelia pirmaeiliai, tarpiniai bei antraeiliai architektūros sudedamosios. Kiekvienam įrankiui buvo sugalvotas tyrimas per tam tikrą metodą, kur apklausos būdu buvo stebimą kokias emocijas sukelia tam tikra manipuliaciją. Apibendrinus visus tyrimus, atrastas savotiškas architektūros emocijų formavimo kodas (pav.nr.56 žr. kartu su pav.nr.57).

Negalime laikyti šios formulės, kaip universalaus architektūros emocijų formavimo kodo, tačiau tai atskleidžia architektūrinių įrankių santykį su žmogaus emocijomis. Nagrinėjant visų tyrimų rezultatus, matoma, kad beveik visas anksčiau išskirtas emocijas sukelia tarpinis architektūros įrankis- šviesa.

Toliau pirmaeiliai įrankiai bei antraeilis įrankis spalvą, o mažiausiai sukėlė medžiagą bei raštas.

Apibendrinus tyrimų rezultatus buvo padarytos šios išvados: Šviesą, o ypač natūrali yra raktas į žmogaus dvasinė organizaciją jo emociją. Šviesą architektūroje neegzistuoja be architektūrinės formos, kuri priklauso nuo proporcijų ir mastelio. Šie trys elementai yra ne tik pagrindiniai architektūros sudedamosios bet ir pagrindiniai emocijos formantai.

.

Pav.nr.80 Sutartiniai graf. Žym,formavimo autoriaus formulė, autoriaus pav.

Pav.nr.

56 Architektūros emociju nuotrauka

Pav.nr.57 Sutartiniai graf. žym., autoriaus pav

4. PROJEKTINĖ DALIS 4.1. Daugiakriterinė teritorijos ir sklypo analizė Projektuojamas sklypas yra vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento Pasirinktas būtent toks sklypas, nes jis yra urbanistinėje vietovėje.

Pav. nr. 58 sklypo padėtis, Lietuvoje, savivaldybėje ir mieste, autoriaus pav.

Projektuojamas sklypas miesto atžvilgių yra dviejų svarbių kelių susikirtime. Tai sudaro itin svarbų mazgą, tarp abiejų krypčių bei šiaurės-vakarų pusės parko, taip ši vietą urbanistiniame kontekste įgauna svarbą

Pav. nr.59 Projektuojamo sklypo ašys, autoriaus pav.

Soc.-ekonominiai aspektai Projektuojamas sklypas yra miesto centrinėje dalyje. 200m. aplink sklypą yra daugiausiai prekybos paskirties statinių bei administracinės paskirties statinių, jų daugiausiai yra šiaurės rytinėje pusėje. Taip pat šiaurinėje pusėje yra kelios maitinimo įstagos. Pastato pietineje dalyje yra autobusų stotis.

Pav. nr.60 socialinė- ekonominė analizė, autoriaus pav.

Susisiekimas, keliai.

Projketuojamas sklypas yra prie krašto kelio ir vietinės reikšmės kelio susikirtimo. Šie keliai yra labiausiai aktyvus. Taip pat rytinėje projektuojamo sklypo rytinėjė dalyje yra gatvės reikšmes keliai

Pav. nr.61 kelių infrasturktūros analizė, autoriaus pav.

Tūrinė erdvinė kompozcija Projektuojamo sklypo struktūrą buvo nagrinėjamą per tris esminės urbanistinio konteksto sudedamosios: keliai, pastatai bei viešasis erdvės. Kelių tinklas formuoja pakankamai didelius kvartalus. Matoma, kad projektuojamas sklypas yra šalia aukštesnės kategorijos kelio. Pastatams analogiškai kaip ir keliams būdinga geometrinė konfigūraciją. Pietrytinėje sklypo dalyje yra mažo ploto pastatai- gyvenamosios paskirties, o šiaurinėje ir šiaurės vakaru pusėje didesnio ploto ir komercinės paskirties pastatų yra ženkliai daugiau. Šiaurinėje pusėje pastatai formuoja perimetrą, skirtingai nuo pietrytinės ir šiaurės vakarų pusės, kur pastebimas laisvasis užstatymas.

Pav. nr.62 kelių, užstatymo, viešujų erdvių schemos, autoriaus pav.

Meteologinis sklypo potecialas potencialas

Sklypo šiauirnė pusė sutmapa su pagrindinė gatvė, kuri suteikia sklypo šiaurinėi pusei paradinės išvaizdos prioriteto. Šviesos judėjimas sklype rodo, ne tik per kokias pusės pateks saulė I projektuojamą pastatą, bet taip pat ir kur bus šešelis. Šiuo atvėju, į projektuojamą sklypą bevei nepatenką šešelio nuo grietymų pastataų, tačiau reikia ivertinti, kad sklype projektuojant išilgai šaurinės sklypo dalies, šešelis gali buti kintamas, bet pastovus.

Pav. nr.63 saulės ir vėjo judėjimo sklype schemos, autoriaus pav. .

]

Sklypo tyrimai vietoje Analizuojamoje teritorijoje ir sklype atliekamos fotofiksacijos, padedančios įvertinti esamą situaciją, aplinkinį užstatymą ir gretimybes, vyraujantį aukštingumą, nustatyti miestovaizdžio siluetų formavimosi kryptis.

Pav. nr. 64 svarbiausių grietimybių fotofiksacijos, google maps.

Teritorjos ir sklypo daugiakriterinės analizės išvados

Projektuojamas sklypas yra urbanistiniame kontekste, Raseinių miesto centrė. Gretimynis užstatymas yra mažaukstis pietrytinėjė ir pirtvakarinėjė pusėje dominuoja mažaaukšis užstatimas- gyvenamieji vienbučiai arba dviučiai namai. Šiaurės vakarų bei šiaurės rytų pusejė atsiranda trijų aukštų visuomeninės paskirties užstatymai. Viešasiais erdvės pagrindė yra tarpo pastatų išskiriamas tik parkas pagrindinio ir vietinės reikšmės kelio susikirtimė. Taip šita ašis yra įprasminamą.

4.2. BENDROJI SKLYPO DALIS Projketuojamo objekto urbanistinsi sprendimas Nagrinėjamas gretimų sklypų užstatymas pagrinde yra perimetrinis, todėl ten kur gatvės išklotinė yra dalinai suformuota iškeliami nauji tūriai. Projektuojamas sklypas reiklauja perimetrinio užstatymo, todėl ten yra iškeliamas stačiakampis tūris. sklypas miesto atžvilgių yra dviejų svarbių kelių susikirtime. Tai sudaro itin svarbų mazgą, tarp abiejų krypčių bei šiaurės-vakarų pusės parko. Tame mazge projektuojamas įėjimas, kuris turi tiesų ryšį su parkų. Projektuojamo sklypo pietvakarinėje pusėje planuojamas papildomas kelias skirtas pastato aptarnavimo automobilių pateikimui.

Projektuojamame tūryje sudaromas vidinis kiemas tam, kad atsirastų vidinė struktūra bei tūris atitiktų leistinus užstatymo rodyklius. Pailgi fasadai yra skaidomi reaguojant į šalią esamas viešasiais erdvės.

Skaidymai nepertraukią tūrio sturktūros. Šiaurės-rytinėjė pusėje prie pagrindinio kelio, pastato struktūra yra nutraukiamą, daromas intarpas, tam, kad aptarnauti objekto vidinį kiemą. Sukurtuose "iškarpuose" planuojamos pasirnktų emocijų ekspozicijos. Emocijų salės jungia intarpai kuriose numatomos erdvės stebėti išorės objektus. Projektuojame pastate emociju ekspozicijos eina priešingos ir viena po kitos. Emocijų ekspozicijų formoms pastatė yra projektuojami stogai, kurie per pastato eskterjera astkleidžia vidinės erdvės charakterį, bei suteikia interjerui tam tikros nuotaikos.

Pav. nr. 65. turio formavimo urabinstinės schemas, autorius pav.

Sklypo plano sprendiniai 10500 kv.m. sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninė paskirties objektų teritorijos. Šioje teritorijoje maksmialūs leistina pastato aukštis- 16.5m.

Transporto ir pėsčiųjų eismas: Sklypas yra strategiškai patrauklioje vietoje – miesto centrė prie parko bei autobusų stoties.

Teritorijoje yra gerai išvystyta transporto ir pėsčiųjų susisiekimo infrastruktūra.

Sklype planuojamąs įvažiavimas į dengtą parkingą, taip pat projektuojamas pandusas krovinimas automobiliams pastatą apatarnauti. Sklype naudojamos trys dangos, dviejų rušių trinkelės, bei šaligatvio plytelės. Lauko skulptūroms ekponuoti skirtos kitos dangos- betoninės plokštės.

Pav. nr. 66. Genplanis, autoriaus pav.

4.3. ARCHITEKTŪROS DALIS Projektuojamo pastato techninės charakteristikos Žemes sklypo plotas - 10500 m2 Sklypo užstatymo intesyvumas - 108 % Sklypo užstatymo tankumas - 41,29% Statinio paskirtis – kultūros paskierties statinys (muziejus) Statinio kategorija - ypatingasis statinys.

Statinio aukštingumas - 2 aukšto.

Bendras plotas- 11 407, 58 m² Užstatymo plotas-. 4 336, 53 m²

Architektūriniai sprendiniai Pastato kofiguraciją formuoją kvartalą, sudaro gatvės uždara išklotinės. Pastatas yra dviejų aukštų atitinkantis aplinkinį užstatymą. Vidinio kiemo viduje yra 22m. bokštas- jis neatitnką maksimaliai leistino aukštingumo rodyklį, tačiau jam tenkamas išmimtys nes veikai kaip teritorijos dominantė.

Pastato patalpų funkcinio ryšio bei zonavimo sprendiniai Požeminio automobilių parkaimo aukštė (-2 aukštas) planuojama požeminio automobilio parkavimo aikštelė. Auktše projektuojamų automobilio stovėjimo vietų skaičius-51. Bendras per du požeminio automobilio parkavimo lygių numatomas automobilių stovėjimo vietų- 90. Šis rodyklis atitinka STR 2.06.04:2014 30 lentelė. Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius 9.2 punktą kur 9.2

Muziejai, meno galerijos, parodų rūmai

1 vieta 40 m2 salės ploto

Lentelė nr.2

Aukšte taip pat yranumatomas techinių bei pagalbinių patalpų skyrius į kuri galimą patektį per parkingo erdvė, bei per pastato aptarnavimo skyrių. Taip pat aukšte numatomas holas su liftais ir laiptinė.

Pav. nr. 67 Požeminio automobilių parkaimo aukštas (-2 aukštas), autoriaus pav.

Rūsio aukštė (-1 aukštas) planuojama požeminio automobilio parkavimo aikštelė. Auktše projektuojamų automobilio stovėjimo vietų skaičius-38. Bendras per du požeminio automobilio

parkavimo lygių numatomas automobilių stovėjimo vietų- 90. Šis rodyklis atitinka STR 2.06.04:2014 30 lentelė. Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius 9.2 punktą kur 9.2

Muziejai, meno galerijos, parodų rūmai

1 vieta 40 m2 salės ploto

Lentelė nr.2

Aukšte taip pat numatomas muziejui skirtos pagalbinės patalpos t.y. karantino patalą, archyvai, inventorinė. Šios patalpos yra jungiamos su personalo patalpų skyriumi. Kiekvienoje personalo patalpoje yra rūbinė bei san mazgas. Su dušu. Taip pat aukšte numatomos pagalbinės patalpos skirtos šiukšlių sandėliavimui-išvežimui bei kitomis pagalibinėmis funkcijomis. Aukšte yra įėjimas, holas pagrindė laiptinė bei liftai. Taip pat aukšte numatomi žmonių srautą aptarnaujantys tualetai.

Pav. nr.68 Rūsio aukštas (-1 aukštas), autoriaus pav

Pirmame pastato aukšte yra pargindinims įejimas su tambūru. Yra benras holas kuriame numatoma recepciją, pagrindiniai liftai bei laiptinė. Pirmame aukšte Holo erdvėje projketuojama suvenyru pardotuvė- šalia jos vyr. Mot. Ir žn. San. mazgai bei moters ir vaiko kambarys. Pirmamae aukšte pirmoje pastato dalyje numatoma auditorija su jai skirtomis pagalbinėmis patalpomis- garso/dj patalpa, sandelys bei rūbinės skirtos lokaliems pasirodimams. Pietinėje aukto pusėje yra organizuojamas tarnybinis blokas kuris skirtas aptarnauti vakarinėje pusėje restoraną, muziejaus ekspozicija bei numatomo personalo persirengimo su san, mazgais patalpų skyrius. Restoranui aptarnauti skirto tokios patalpos kaip virtuvė su visomis pagalbinėmis patalpomis (šaldytuvas, sandelys, indų plovyklą) bei darbuuotoju persiringimo patalpos su dušais, papildomai yra daroma bendra personalo poilsio patalpą.

Toliau aukšte projektuojamos emocijų ekspozicinės salės.

Pav. nr,69 Pirmas aukštas, autoriaus pav

Antrame aukšte šiaurinėje dalyje numatomos administracinės patalpos bei dirbtuvių patalpą.Papildomai aukšte projektuojamos techninės ir pagalbinės patalpos objektą aptaranuti. Kitoje pastato dalyje numatoma antro aukšto ekspozicijos salė.

Pav. nr. 70 Antras aukštas, autoriaus pav

Sanitarinio buitinio darbuotojų aptarnavimo sprendiniai Patalpos darbuotojams projektuojamos ūkinėje zonoje, su atskiru įėjimu. Kiekviena darbotuojų patalpa turi san. mazgą, išpodi ir praustuva. Taip pat projtojamos bendros darnuotojų poilsio patalpas su langais.

Fasadai Fasadu spalva yra baltą. Fasadai yra dažomi baltų struktūrinių tinkų, virš jų yra dengiamos plokštės.

Tam tikri fasado turiam ta dengimos perforuotos plokštės

Pav. nr. 71 Fasadai, autoriaus pav

4.4. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA IR ŠILDYMAS Projektinė dokumentacija parengta vadovaujantis gaisrinės saugos esminiu reikalavimu, kad kilus gaisrui: -

Statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas;

-

Būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje;

-

Būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius;

-

Žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio ar būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis;

-

Pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos;

-

Ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti.

Pastato gaisrinės saugos dalyje apibrėžtiems tikslams vykdyti turi būti vadovaujamasi šalyje galiojančiais normatyviniais statybos techniniais dokumentais, kurių dalis pateikiama žemiau:

-

STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 72-3685);

-

STR 2.01.01 (2):1999 “Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga” (Žin., 2000, Nr. 17-424;

2002, Nr. 96-4233);

Patalpos paskirtis

Aukšto altitudė, matuojama Atstumas (m), kai patalpos tūris, V (tūkst. kub. nuo žemės paviršiaus m) altitudės, A (m) V≤5

Kultūros pastatas

6≥A≥0

paskirties

50 Lentelė nr. 3

Evakuacijos krypties (saugių sąlygų) ženklai turi būti fotoliuminescenciniai arba šviesiniai.

Fotoliuminescencinių ženklų skaistis nustatomas bandymais laboratorijoje: praėjus 10 minučių nuo ne mažesnio nei 1000 lx šviesos srauto stiprumo 5 minučių trukmės poveikio skaistis turi būti ne mažesnis nei 140 mcd/m2, praėjus 60 minučių – ne mažesnis nei 20 mcd/m2. Šviestuvai montuojami koridoriuose, evakuacinių kelių posūkių ir šakojimosi vietose, virš išėjimo durų į laiptines, į lauką taip, kad iš bet kurio ŠILDYMAS Projektuojamo pastato administracinėms patalpoms numatyti elektriniai šildymo prietaisai šaltajam sezonui. Pavasari ir rudeni (pereinamuoju laikotarpiu) patalpos šildomas kondicionavimo sistemomis.

Prekių sandėlis ir prekybos salė šildomos kondicionavimo sistema. Šildymo prietaisai – elektriniai radiatoriai. Radiatorių pastatymo vietą bei spalvą tikslinti darbo projekte. Keičiant patalpų išplanavimus ir suderinus su užsakovu, architektais, radiatorių montavimo vietos gali būti keičiamos.

VĖDINIMAS Šviežio oro tiekimui ir šalinimui iš parduotuvės, darbo, poilsio kambarių bei pagalbinių patalpų suprojektuota viena mechaninė oro tiekimo/šalinimo sistema su šilumos atgavimu R-1. Oro tiekimo agregatą sudaro: uždarymo sklendės su elektrine pavara tiekimo ir šalinimo pusėse, tiekiamo oro filtras

M-5 klasės, šalinamo oro filtras M-5, ventiliatoriai, elektrinis oro pašildytuvas, rotacinis šilumokaitis, triukšmo slopintuvai. Oro tiekimo kamera montuojama techninėje zonoje, lauke. Oro tiekimo ir ištraukimo ortakiai nuo kameros iki perėjimo per stogą į lauką ir nuo kameros iki perėjimo per sieną izoliuojami 50 mm storio akmens vatos izoliacija su aliuminio folija. Šviežias lauko oras imamas per oro paėmimo groteles. Oras šalinamas per oro šalinimo kaminėlį virš stogo. Oras tiekiamas ir šalinamas per oro tiekimo/šalinimo difuzorius. Oro tiekimo/šalinimo kamera su gamykline automatika veikimui pagal pastovų slėgį ortakyne.

5. PASIRINKTŲ RĖMEJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROEJKTĖ APRAŠYMAS Eksterjero landšaftui buvo pasirinktos „BetonoMoziaka“ plytelės –Plaza 6x2, šios plyelės yra įvairių spalvų bei tinka pėsčiųjų takams, lengviesiems automobiliams. Taip pat plytelės atitinka LST EN 1339:2003 standartą. Vitrinoms panaudori „Wicona“ WICTEC 50SG design profiliai, šie profiliai yra itin ploni, tai užtikriną estetišką vaizdą. Papildomai ,,Wicona“ profiliai 4 mm slėgio profilio iškyša iš išorinio stiklo, naudojant tradicinius IGU, arba visiškai viename lygyje su išoriniu stiklo paketo paviršiumi, nufrezuojant stiklą. Standartinė klijuojamos užuolaidinės sienos konstrukcija su išorinė išvaizda panaši į struktūrinio įstiklinimo išvaizdą Pakeičia klasikinės SG sistemos silikoninę jungtį, todėl nereikia klijuoti ir (arba) sandarinti, nereikia techninio patvirtinimo, pastovi išorinė vaizdo kokybė ir galimybė naudoti standartinius dvigubus arba trigubus IGU.Gamyba ir surinkimas tokie patys kaip standartinių WICTEC 50 užuolaidinė siena. Perdengimas ir saugus drenažas kryžminėje plokštumoje, be mechaninio stulpelių apdorojimo užtikrina išbandytą ir patikrintą nepralaidumą.

Nuosekli vidinės tarpinės išvaizda. Platus konstrukcinių profilių pasirinkimas, pasirinktinai integruotais sutvirtinimais, užtikrinančiais optimalias eksploatacines savybes. Fasado plokštems panaudotas „Barema rytai“ aliumininiai fasado dangteliai, šios įmonės fasadų dangteliai Aliuminiai fasadų dangteliai yra ilgaamžis sprendimas pastatui, nes gaminami iš patvaraus aliuminio, kuris tarnauja daug metų. Šiuos fasadų dangtelius galime pagaminti įvairaus dydžio, priklausomai nuo jūsų poreikio. Taip pat jie gali būti dažomi ir panoduojami.

Pav. nr. 72 pasirinkti remėjai projektė, autoriaus pav

Interjero apšvietimui pasirinktos įmonės “Selteka” BIOWNLIGHT technologija, tiksliai atkartojanti natūralią dienos šviesą (cirkadinį ritmą), uždarose patalpose sukuria žmonėms draugiškas darbo ir poilsio sąlygas, pagerindama ne tik žmogaus darbingumą, bet ir fizinę jo savijautą. Objektui pasirinkti įmonės “PP Baltic” betono grindys, nes jos turi padidintą paviršiaus atsparūmą dėvįjimuisi, taip pat padidinta atasparūmą deformacijai. Sumažinama plastinių susitraukimo deformacijų metų atsirandančių įtrūkimų galimybė. Stoglaniai buvo pasirinktas “Velux” plokščio stogo langai lygiu stiklu. lygaus stiklo viršutinė dalis pasižymi kritikų įvertinta elegantiška nuo krašto iki krašto besitęsiančia konstrukcija bei puikiomis techninėmis charakteristikomis. Tinka stogams su 2–15° nuolydžiu. Grūdintas, oro sąlygoms atsparus išorinis stiklas patikimai tarnauja bet kokiu oru ir užtikrina ramybę. Šių langų dėka projektuojamo pastato holas

Pav. nr. 73 pasirinkti remėjai projektė, autoriaus pav

6. SUMAŽINTI PLANŠETAI

Pav. nr. 74 sumažintas planšetas, autoriaus pav

7. LITERATŪROS IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1. Barwell, I. (1986). Kaip menas išreiškia emocijas? The Journal of Aesthetics and Art Critisism; 2. V. Šilinas, „Architektūros Psichologija“; 3. Francis D.K. Ching. Form, Space, and Order; 4. ARK Architects, neuromokslas šiuolakinės architektūros įrankis, https://arkarchitects.com/neuroscience-a-tool-for-modern-architecture-arkarchitects/?fbclid=IwAR0LipMra8bFETi2hmMOo8myPjwdDLHS9HrBw9lMpGcyHgy31Kc09 MvfXnI 5. Utssav Gupta, Dizainas, skirtas patirtei: neuromokslas ir architektūra yra labai svarbi verslui, https://ark-architects.com/neuroscience-a-tool-for-modern-architecture-arkarchitects/?fbclid=IwAR0LipMra8bFETi2hmMOo8myPjwdDLHS9HrBw9lMpGcyHgy31Kc09 MvfXnI 6. Isabella Bower, Richard Tucker, Sukurtos aplinkos projektavimo įtaka emocijoms, matuojamai naudojant neurofiziologinius koreliacinius rodiklius ir subjektyvius rodiklius: sisteminga apžvalga, https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S027249441930012X?fbclid=IwAR3CR9YX CyKVRLtquZ0tuxIYAoubtk0oDKeQUlSl5ZhfMnNzi-eq5T8MQnA 7. TMD STUDIO LTD, Erdvinis suvokimas ir architektūra, https://medium.com/studiotmd/spatial-perception-and-architecture-4f8ab99eeb41 8. Christele Harrouk, Masto psichologija: žmonės, pastati ir miestai, https://www.archdaily.com/950321/psychology-of-scale-people-buildings-andcities?fbclid=IwAR37WRetp1HbWhQudskyF5CanPRoamt0jZYnAmt2HQnQZhrZZeXku3b8sM 9. Gio Valle, Proporcija ir mastelis architektūroje, https://www.yourownarchitect.com/proportionand-scale-in-

architecture/?fbclid=IwAR3WUA6fEge2R3g6nmfM7gDaKdvXc8_Eh3lQYrTyZW9oUw7HQ BTmohHRU1c 10. Formos derinimo priemonės: mastas, https://olymp.in/news/11-sredstva-garmonizacii-formymasshtabnost/160?fbclid=IwAR0JsBSUpFBTU6CAhZb1b3bViJ1OI_wUKX1eWDx4MMmQnPjp6PLc6zudS4 11. Elisabetta Canepa, Valter Scelsi, Anna Fassio, Laura Avanzino, Giovanna Lagravinese et Carlo Chiorri, Atmosferos: Jausti architektūra per emocijas https://journals.openedition.org/ambiances/2907 12. ProArt, Apšvietimas architektūroje, https://art-grea.ru/lighting-in-architecture-part1.html?fbclid=IwAR2Dn8Gi7yGHOZgPjZCjuswhntMO-xGhsxC9weHd4tWbaEAQO_5V8OK8iI 13. Architecturever, Architektūros psichologija ir jos poveikis žmogui, https://architecturever.com/2020/09/25/psychology-of-architecture-and-its-effects-onhumans/?fbclid=IwAR38C6lfegFhUE7xbHkoVozepP3HiK7WEEQiM7fU6hZU65kUdLkfgN8 wLX8 14. Carl Gibson, Architektūros psichologija, http://cre8ivethings.com/03/1332?fbclid=IwAR1NvnY40BcHEt1OwNccfJa5hMXFzo94rPTc5 M6PCypRvibq3HMrjme9qR4 15. ArtSabbia, Vizualus suvokimas architektūroje http://artsabbia.by/vizualnoe-vospriyatie-varxitekture/?fbclid=IwAR3aNPbstSL0_uFlICv0TdE2_MRUlLu6HxIjm_XNQ5dzGSNEWS2lC Bsouu0 16. Peter Hettich, Rytojaus architektura https://www.peterhettich.com/wpcontent/uploads/2018/01/The-architecture-of-tomorrow_PeterHettich_20171113.pdf?fbclid=IwAR3WhZgoJxu61VpWCjaC0xoRR9RciwFVpakGq8Q9HRh8Avje2GpQ3cyFMw

17. Psichologinis erdvės suvokimas, http://www.architecture-student.com/tag/psychological-spaceperception/?fbclid=IwAR38C6lfegFhUE7xbHkoVozepP3HiK7WEEQiM7fU6hZU65kUdLkfg N8wLX8 18. Roman Scherer, Tuštumos teorija, https://schpeckle.com/solid-voidtheory/?fbclid=IwAR3D92bGclLO7L7VM-zhILe_kX8pgPg67hoZlDkM8TrJ_iL2Jc5i4F2TtTg 19. Architect-US, Spalva ir architektura, https://www.architect-us.com/blog/2016/09/color-andarchitecture2/?fbclid=IwAR1Xkst10Rf1JH2lYibXbATIHxnWlXUM7AwD6Hvop_3rAiuAzSJYM4MMe4 s 20. Kęstutis Lupeikis, Kompozicinės priemonės šiuolaikėje minimalistinėje architektūroje, file:///C:/Users/Ewelina/Downloads/4772-Article%20Text-10374-1-10-20180816.pdf 21. Bryn Farnsworth, Kaip išmatuoti emocijas ir jausmus, https://imotions.com/blog/differencefeelings-emotions/?fbclid=IwAR2Dn8Gi7yGHOZgPjZCjuswhntMOxGhsxC9weHd4tWbaEAQO_5V8-OK8iI 22. Jonathan Glancey, Emocinė stayba, https://www.bbc.com/culture/article/20140130-canbuildings-be-emotional 23. Alejandro Galvez-Pol, Emocionalios erdvės reprezentacijos skiriasi priklausomai nuo žmonių afekto ir interocepcinio jautrumo, https://www.nature.com/articles/s41598-021-950819?fbclid=IwAR0qbwOM7rcQyDWBlSEmt4uGy6tMdv3zbDeZfrbUleFGT-9sypSAdPjgpYo 24. Isabella Bower, Richardas Tucker, Peteris G. Enticott, Sukurtos aplinkos projektavimo įtaka emocijoms, matuojamai naudojant neurofiziologinius koreliacinius rodiklius ir subjektyvius rodiklius: sisteminga apžvalga https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S027249441930012X?fbclid=IwAR2xQvzM nwuaIPmqzpekNy5AOO_4VkppjprqDy9yGFOTH0lvxwCj4s4_-5E

25. Mynewlab, Architektūros mokslas: kaip dizainas veikia mūsų savijautą https://www.mynewlab.com/blog/the-science-of-architecture-how-design-affects-the-way-wefeel/?fbclid=IwAR28aKnQZ1r5XkBn2yigGuoP_ueKTs9kUkck-_Xcpe5jpHld6JOjB9TkHJE 26. DonallyArchitects, Tekstūra ir raštas, https://donnallyarchitects.com/texture-andpattern/?fbclid=IwAR3ap7wwPcbbfUaxJsVM8FOZozS2n2m1tfrfAu7Odd48h_iTZYmFhX8lJ LY 27. Siobhan Rockvastle, Marlyne Andersen, Žmonių suvokimas apie šviesos kompoziciją architektūroje. http://www.ibpsa.org/proceedings/BS2015/p2326.pdf?fbclid=IwAR3MBcTi2thWJE3bQNCmA IyKieRaOqIMM9RcEZNmTB2Y5OnX7vQGm9ws2j8

Nauduoti paveikslėliai

1. VR-akiniai, autoriaus nuotrauka; 2. Maketų stebėjimas, autoriaus nuotrauka; 3. Emociju vertinimo Sistema, autoriaus pav.; 4. Müller-Lyer iluzija , https://www.illusionsindex.org/ir/mueller-lyer 5. São José dos Campos medicinos fakultetas, (KAAN Architecten + UrbSP Arquitetura), https://www.archdaily.com/874868/kaan-architecten-reveals-plans-for-new-medical-campus-insao-paulo 6. Daniel Kahneman, „Mąstymas, greitas ir lėtas“, 2011 https://blogs.worldbank.org/developmenttalk/do-social-factors-determine-who-we-are-wellchoice-sets-we-have 7. R. Plutchik emocijų ratas (infografikas) http://rokiskis.popo.lt/2018/06/27/48-pagrindinesemocijos-ir-robert-plutchik-emociju-ratas/ 8. Emociju ratas, autoriaus pav.; 9. Notre-Dame-du Haut koplyčia, Le Corbusier, https://www.pinterest.com/pin/342132902928183011/ 10. Notre-Dame-du Haut koplyčia, Le Corbusier, https://www.inexhibit.com/mymuseum/notredame-du-haut-le-corbusier-ronchamp-chapel/ 11. Notre-Dame-du Haut koplyčia, Le Corbusier, https://experiencingarchitecture.com/2011/03/24/light-church-in-ronchamp/ 12. Berlino žydų muziejus, Daniel Libeskindas, https://www.archdaily.com/91273/ad-classicsjewish-museum-berlin-daniel-libeskind 13. Berlino žydų muziejus, Daniel Libeskindas, https://www.arch2o.com/jewish-museum-berlinstudio-libeskind/

14. Berlino žydų muziejus, Daniel Libeskindas, https://www.arch2o.com/jewish-museum-berlinstudio-libeskind/ 15. Tuštumos eskizas. Romanas Schereris, https://schpeckle.com/solid-void-theory/ 16. Tuštumos eskizas. Romanas Schereris, https://schpeckle.com/solid-void-theory/ 17. Tūris, autoriaus nuotrauka; 18. Erdvė, rodoma materialiai, autoriaus nuotrauka; 19. Autorius: TMD STUDIO LTD, https://medium.com/studiotmd/spatial-perception-andarchitecture-4f8ab99eeb41 20. Pagrindinių formų maketai, autoriaus nuotrauka; 21. Statiška ir pusiau statiška, autoriaus nuotrauka; 22. Statiška ir dinamiška, autoriaus nuotrauka; 23. Simetriškas ir asimetriškas turis, autoriaus nuotrauka; 24. Geometrinis tūris ir plastiškų element turintis tūris, autoriaus nuotrauka; 25. Tyrimo 1.1 rezultatai, autoriaus pav.; 26. Vidinės erdvės tyrimo maketai, autoriaus nuotrauka; 27. Tyrimo 1.2 rezultatai, autoriaus nuotrauka; 28. Hong kongas, nuotraukos autorius K. Provost, https://www.archdaily.com/950321/psychologyof-scale-people-buildings-and-cities 29. William g. New York, https://commons.wikimedia.org/wiki/File:William_Street,_Financial_District,_New_York_City _5_crop.JPG 30. Nagrinėjami tūrio masteliai, autoriaus nuotrauka; 31. Tyrimo nr.2.1 rezultatai; 32. R. Aoun tyrimo rezultatai, autorius: R. Aoun, http://www.richardaoun.com/emotionaldesign.html

33. Vertikalios plokštumos, autoriaus nuotrauka; 34. Horizontalios plokštumos, autoriaus nuotrauka; 35. Tyrimo 2.2 rezultatai, autoriaus pav.; 36. Figūra ir forma, autoriaus pav.; 37. Šviesos judėjimas, autoriaus pav.; 38. Tesioginės šviesos pateikimas per skirtingus transparentinius darinius, autoriaus nuotrauka; 39. Išsklaidytos šviesos pateikimas per skirtingus transparentinius darinius, autoriaus nuotrauka; 40. Tyrimo nr. 3.1 rezultatai, autoriaus pav.; 41. Dirbtinio apšvietimo intensyvumas, autoriaus pav.; 42. Tyrimo 3.2 rezultatai, autoriaus pav.; 43. Tiriamos natūralio ir dirbtinės medžiagos, autoriaus pav.; 44. Tyrimas nr.4 rezultatais, autoriaus pav.; 45. Autorius/Šaltinis: Architect-Us; https://www.architect-us.com/blog/2016/09/color-andarchitecture2/?fbclid=IwAR3Bar9zUE2XsqzUHugHJ6Ocfnll45yz5kBm6osbt3vDCj221msM_OA3hV0 46. Autorius/Šaltinis: Architect-Us; https://www.architect-us.com/blog/2016/09/color-andarchitecture2/?fbclid=IwAR3Bar9zUE2XsqzUHugHJ6Ocfnll45yz5kBm6osbt3vDCj221msM_OA3hV0 47. Šilti ir šalti spalvu atspalviai, autoriaus pav.; 48. Šviesiu atspalviu tyrimo 5 rezultatais, autoriaus pav.; 49. Tamsus atspalviu tyrimo 5 rezultatais, autoriaus pav.; 50. Medienos raštas, https://www.dreamstime.com/stock-illustration-seamless-pattern-woodtexture-wooden-background-vector-illustration-image87904038 51. Betono raštas, https://www.istockphoto.com/photo/seamless-grey-concrete-wall-patterngm627984868-111338161

52. Arabiškas raštas, https://www.istockphoto.com/photos/arabic-pattern 53. Vertikalus raštas, http://www.somethinkodd.com/oddthinking/wp-content/uploads/2006/03/ 54. Rašto tyrimas, autoriaus pav.; 55. Tyrimo nr. 6 rezultatai, autoriaus pav.; 56. Architektūros emociju formavimo formulė, autoriaus pav.; 57. Sutrtiniai graf. žym., autoriaus pav.

58. Sklypo padėtis, autoriaus pav.; 59. Projektuojamo sklypo ašis, autoriaus pav.

60. Socialinė-ekonominė analizė, autoriaus pav.; 61. Kelių infrastrauktūros analizė, autoriaus pav.; 62. Kelių, užstatymo, erdvių schemos, autoriaus pav,; 63. Saulės ir vėjo sklype schemos, autoriaus pav.; 64. Svarbiausių grietymibių fotofiksacijos, google maps.; 65. Turio formavimo schemos, autoriaus pav.; 66. Genplanis, autoriaus pav.; 67. Požeminio automobilių parkavimo aukštas, autoriaus pav,; 68. Rūsio aukštas, autoriaus pav.; 69. Pirmas aukštas, autoriaus pav.; 70. Antras aukštas, autoriaus pav.; 71. Fasadai, autoriaus pav.; 72. Pasirnkti remėjai projektė, autoriaus pav.; 73. Pasirinkti remėjai projektė, autoriaus pav.; 74. Symažintas planšeto vaizdas, autoriaus pav.