Šakiai - spalvų patirtinis muziejus ir parkas Šakiuose

STRUCTUM „IŠMANUSIS MIESTAS X“

SPALVAARCHITEKTŪROJE.

ŠAKIŲ PATIRTINIS MUZIEJUS.

Aiškinamasis raštas

ĮVADAS

Spalvos yra neatsiejama architektūros dalis. Pasak Le Corbusier: „Spalva architektūroje nėra papildoma detalė, tai esminė jos dalis; ji turi galimybę ne tik keisti erdvės suvokimą, bet ir perteikti emocines žinutes“ (1931). Iš tikrųjų spalva yra galinga detalė, naudojama architektūriniuose kūriniuose.

Tyrinėjant spalvos vaidmenį architektūroje iškyla klausimai: Kaip spalvos yra naudojamos tam tikrose kūriniuose? Kaip jos yra išrenkamos? Kaip spalvos veikia žmogaus suvokimą? Koks yra jų poveikis erdvėms ir tūriams?

Pradžioje svarbu išsiaiškinti, kaip per laikus kito spalvos naudojimo ir pasirinkimo aspektai. Analizuojant spalvos vaidmenį per istorijos prizmę galima atskleisti simbolinius ir kultūrinius aspektus skirtingose civilizacijose irepochose. Svarbuįvertinti netikpraeities,bet ir dabartiestendencijas.Tyrime bus nagrinėjamos naujausios spalvų taikymo tendencijos, įtraukiant pažangias technologijas, suteikiančius architektams bei dizaineriams neįprastas galimybes eksperimentuoti su spalvomis šiuolaikiniame pasaulyje.

Šis tyrimas siekia atskleisti, kaip spalvos yra neatskiriama ir svarbi architektūros dalis.

Darbo tema

Spalva architektūroje: Patyriminis muziejus Šakiuose.

Tyrimo objektas

Spalvos architektūros kūriniuose. Tyrime nagrinėjamas spalvų naudojimas skirtingose epochose ir mūsų dienomis, spalvos prigimtis ir fizinės savybės, spalvų suvokimas ir poveikis žmogaus psichologijai, spalvų poveikis erdvėms ir tūriams.

Tyrimo problematika ir aktualumas

Spalvų naudojimas architektūroje yra sudėtingas ir daugiamatis reiškinys, reikalaujantis gilaus supratimo apie spalvų psichologiją, estetiką, technologijas ir kultūrinį kontekstą. Tyrimas siekia atsakyti į šiuosklausimus, suteikiant architektamsir dizaineriamsinformaciją,reikalingą efektyviai irprasmingai taikyti spalvas savo darbuose.

Darbo tikslas

Išnagrinėti spalvos vaidmenį architektūroje ir poveikį kiek žmogui, tiek aplinkai, išanalizuoti

įvairius literatūros šaltinius gaunant supratimą apie spalvas ir spalvas architektūroje, parengti analogų studiją ir suprojektuoti spalvų muziejų, kuriame bus kuriami skirtingi pojūčiai spalvos paglba bei rodomas poveikis architektūriniams ir ne architektūriniams objektams.

Darbo uždaviniai

1. Išgryninti sąvokas, susijusias su spalvos ir spalvos architektūroje temomis;

2. Išanalizuoti spalvos architektūroje istorinę raidą;

3. Atrasti pastatų tipologiją, kurioje spalvos naudojamos itin atidžiai;

4. Susipažinti su spalvos fizinėmis savybėmis ir spalvų teoriją;

5. Sužinoti, kaip žmogaus smegenyse gaunama informacija apie spalvas;

6. Apžvelgti skirtingų spalvų psichologinį poveikį žmogui;

7. Atrasti tinkamą spalvų pritaikymą pagal jų psichologinį poveikį;

8. Susipažinti su spalvos poveikiu architektūriniam objektui;

9. Įvardinti analogų pasirinkimo kriterijus tyrimui atlikti;

10. Atlikti analogų tyrimą;

11. Išgryninti svarbiausius spalvos pasirinkimo kriterijus projektuojam objektui;

12. Atlikti vietos tyrimų analizę;

13. Parengti spalvų muziejaus Šakiuose projektą, naudojant spalvos pasirinkimo atrastus principus.

Darbo metodika

1. Atliekama literatūros šaltinių, straipsnių ir mokslinių darbų apžvalga;

2. Parengiama analogų tyrimų studija;

3. Atliekamas pasirinktos teritorijos ir sklypo empiriniai, ekologiniai, fotofiksacijų, vietos apmatavimų tyrimai;

4. Atliekamas projektavimas.

1. TIRIAMOJI DALIS

1.1 SPALVOS ARCHITEKTŪROJE ISTORINĖS RAIDOSANALIZĖ

Spalvos yra neatsiejama architektūros dalis, kuri skirtingais tikslais buvo naudojama nuo senų laikų. Senovės graikų ir romėnų architektūra buvo turtingą spalvų (pav. 1), kurios turėjo savo paskirtį.Architektūros teorijos ir istorinės epochos keitė požiūrį į spalvų naudojimą statybose. Klasikinė architektūra, kuri dažnai akcentavo formos ir medžiagosgrynumą,kontrastavosi su Renesanso tendencija, kai buvo grįžtama prie antikinės Graikijos ir Romos idealų, kuriuose spalva turėjo reikšmingą vaidmenį. Kaip teigia

Vincent J. Bruno savo darbe „Greek Color Theory and the Four Elements“, „senovės graikų architektūroje spalvos buvo ne paprastas dekoras, bet gyvybingumo ir prasmingumo šaltinis, atspindintis tiek kultūrines, tiek religines vertes“ (Bruno, 2000) Spalvos vaidmuo

architektūroje priklauso nuo daugelių aspektų. Mūsų dienomis spalvos pasirinkimo galimybės yra plačios.

pav. 1 Senovės architektūroje naudojamų spalvų pavyzdys (theclassicalscroll.wordpress.com)

Atspalvių pasirinkimas būsimam arba esamam remontuojamam pastatui reikalauja profesinio įvertinimo.

Atsižvelgiant į praeitį galima įžvelgti įvairias spalvų pasirinkimo tendencijas ir suprasti, kas gali lemti spalvinius sprendinius šiuolaikiniame pasaulyje.

1.1.1 Spalvų naudojimas senovės Graikijos architektūroje

Senovės Graikija pasižymi ne tik filosofija, mokslais ir vaizduojamaisiais menais, bet ir didinga architektūra. VI amžiuje prieš Kristų senovės Graikijoje pradėjo atsirasti pirmųjų šventyklų ir gyvenamųjų namų architektūra. Senovės graikų architektūroje spalvos vaidmuo buvo esminis ir labai skirtingas nuo šiuolaikinės suvokimo, kad graikų statiniai atrodė balti. Senovės Graikijos archietktūroje buvo naudojamos ryškios spalvos, kurios turėjo estetinę bei simbolinę reikšmę. Buvomanoma ilgą laiką, jog senovės graikų ir romėnų architektūra turėjo mažai spalvų, tačiau daryti tyrimai. Tyrimai, kurie parodė, kad senovės graikų ir romėnų architektūra buvo spalvota, buvo atlikti naudojant įvairias modernias mokslines technikas.Vienas iš svarbiausių įvykių šioje srityje buvo paroda „Chroma:Ancient

Sculpture in Color“,kuri vykoThe MetropolitanMuseum ofArt (The Met) 2022–2023m. Šioje parodoje buvo atskleista spalvinga senovės graikų ir romėnų skulptūrų praeitis ir pristatyti n.auji atradimai apie išlikusias spalvas meno kūriniuose The Met kolekcijoje (metmuseum.org, 2022)

Pagal Vincent J. Bruno tyrimą „Greek Color Theory and the Four Elements“ (2000, University of Massachusetts), senovės graikai suprato spalvas kaip keturias pagrindinius elementus – žemė, oras, ugnis ir vanduo, kas pasižymėjo pastatų išraiškoje. Marmuras buvo dažomas įvairiomis spalvomis, tokiomis kaip mėlyna, raudona ir žalia, suteikiant pastatams ryškumą ir vizualinį patrauklumą

Mark Fullerton savo knygoje „GreekArt“ (2000, Cambridge UniversityPress.) teigia, kad spalvų naudojimas buvo svarbus ne tik dėl estetinio patrauklumo, bet ir dėl religinių bei kultūrinių simbolinių prasmių. Pavyzdžiui, raudona spalva dažnai buvo susijusi su aistra, o mėlyna – su dangumi ir vandeniu.

Senovės graikai spalvomis dekoruodavo skulptūras ir reljefus, suteikdami jiems gyvybės, realistiškumo, puošnumo

Senovės graikų architektūra buvo kur kas spalvingesnė nei dažnai manoma. Spalvų naudojimas buvo susijęs ne tik su estetika, bet ir su religiniais, kultūriniais bei simboliniais aspektais, kurie buvo svarbūs graikų visuomenėje.

1.1.2 Spalvų naudojimas senovės RomosArchitektūroje

Romos kultūra buvo paveikta

senovės graikų, o tai atsispindėjo meno kūriniuose, architektūroje ir moksle.

Romos teisinė sistema, architektūra ir inžinerija taip pat buvo išskirtiniai šios civilizacijos bruožai. Spalvų naudojimas

romėnų architektūroje buvo ne tik estetinis, bet ir turėjo socialinę, politinę ir kultūrinę reikšmę.

Romėnų šventyklose, forumuose ir kituose visuomeniniuose pastatuose dažnai vyravo ryškios spalvos. Kaip

pav. 2 Joninio orderio detalė. Nuotrauka Giovanni Dall’Orto (heclassicalscroll.wordpress.com)

Diane Favro knygoje „The Urban Image ofAugustan Rome“, šios spalvos buvo ne tik dekoratyvios, taip pat simbolizavo galią ir klestėjimą. Dažnai buvo naudojamos raudonos, geltonos ir mėlynos spalvos,

gautos iš natūralių dažiklių. Panašiai kaip senovės graikų architektūroje, spalvų reikšmė buvo glaudžiai susijusi su kultūra bei religija, tačiau su laiku atsirasdavo ir politinis kontekstas. Graikai daugiausia

dėmesio skyrė harmonijai ir natūralizmui. Tuo tarpu romėnai priešingai naudojo platesnį spalvų spektrą ir ryškesnes spalvas, simbolizuojančias galią, turtus ir valdžios jėgą.

Vienas ryškiausiu senovės Romos

statinys yra Panteonas (pav.) Nors daugelis

šiuolaikinių lankytojų mato Panteoną kaip

pastatą, kurio išorė ir vidaus erdvės dominuoja

baltos marmuro spalvos, istoriniai šaltiniai ir atlikta mokslinė analizė leidžia manyti, kad originaliai šis pastatas galėjo turėti daugiau spalvų.

Panteono išorės kolonos, kurios dabar matomos kaip šviesaus granito ar marmuro, pradžioje galėjo būti dažytos ryškiomis

spalvomis. Taip pat manoma, kad stogo konstrukcijos ir kiti išorės elementai galėjo turėti spalvotus akcentus. Viduje, kupolas, ypač apatinė jo dalis, galėjo turėti dekoratyvines juostas ar ornamentus, kurie taip pat galėjo būti spalvoti (M. Cartwright, 2018).

Panteonas buvo vienas pirmųjų pastatų, kur interjeras buvo įspūdingesnis už išorę.

Interjere iki šiol yra daugiauišlikusiųspalvųnei išorėje.

pav. 3 Panteonas 1836. Jacob Alt piešinys. (archdaily.com)

pav. 4 Panteono interjeras (archdaily.com)

1.1.3 Spalvų naudojimas senovės Egipto architektūroje

Senovės egiptiečiai papuošdavo savo gyvenamąsias vietas, sodus, rūmų interjerus ir kapines nuostabiaismeno darbais,išreikšdami padėką dievamsuž jų malones.Šie kūriniai pasižymėjoryškiomis, akį traukiančiomis spalvomis, kurios dar labiau išryškino jų meno darbų reikšmę ir grožį.

Karnako šventyklos spalvos

buvo gaunamos iš natūralių mineralų ir buvo naudojamoskaipdažai antiškaltų reljefų ir inkrustacijos statulose bei kituose dekoratyviniuose elementuose. Naudotos technologijos užtikrino šių spalvų ilgaamžiškumą, daugelis jų, nors ir išblukusios per tūkstantmečius, matomos ir šiandien.

5

1.1.4 Spalvų naudojimas Viduramžių architektūroje

Viduramžių architektūra apima daugybę stilių ir laikotarpių, nuo romaninio iki gotikinio. Viduramžių epochoje spalvos buvo naudojamos ne tik estetiniais tikslais, bet ir simbolinėms bei religinėms reikšmėms perteikti. Ryškiausia architektūrinė išraiška buvo kultūros paskirties architektūroje, pagrinde religinėje, tai yra bažmyčiuose. Bažnyčios paprastai buvo balintos ir ryškiai dažytos, ypač iš vidaus. Religinės scenos užpildydavo sienos, ypač aplink altorius, o ryškios spalvos ir paprastos geometrinės ar gėlių raštai praturtino architektūrinius elementus, tokius kaip lipdiniai, kolonos ir kapiteliai (J. Cannon, 2014, p. 19).

Viduramžių architektūroje spalvos ryškiai buvo naudojamos gotikinėse pastatuose, labiausiai interjeruose. Ryškiausi elem

pav. 6 Gotikinės bažnyčios interjeras. Nuotrauka Christopher Cascio

pav.

Karnako šventyklos interjero detalės. Augustino Žemaičio nuotrauka (augustinas.net)

entai bažnyčiose buvo vitražai ant langų (pav). Gotikos architektūros laikotarpiu didžiosiose katedrose vitražai buvo naudojami itin sparčiai. Stiklo meistrai nustatė, kad paslaptingos stiklo savybės yra ne tik meninis praktiškumas, bet ir pavyzdys, kaip išreikšti to laikotarpio religines ir dvasines ideologijas, kurias jie nuolat tobulino iki tobulo meno (C. Castio). Vitražai gotikinėse bažnyčiose buvo ne tik puošybos elementas, bet ir turėjo stiprią simbolinę reikšmę. Dažniausiai ant langų buvo vaizduojamos scenos, susijusios su biblijos epizodais arba veikėjais (pav.). Dienos metu veikiant tiesioginės saulės šviesos, langai su vitražais suteikia bažnyčios interjerui paslaptingo grožio, kuris sukelia dvasinės atmosferos pojūtį.

pav. 7 Saint Denis bazilika Prancūzijoje, Paryžiuje. Jules nuotrauka, 2015. (flickr.com)

1.1.5 Spalvų naudojimas Renesanso architektūroje

Renesanso architektūroje, priešingai nei viduramžių architektūroje, buvo naudojamos ryškios ir dažnai simbolinės spalvos, renesanso architektūroje vyravo santūresnė ir harmoningesnė spalvų paletė. Šis pokytis atspindėjo Renesanso laikų pusiausvyros, proporcijų ir integracijos su aplinka akcentus. Nors renesanso pastatų išorė paprastai būdavo santūresnių spalvų, interjeruose dažnai būdavo ryškios freskos ir paveikslai. Renesanso laikais iš naujo atrasti antikiniai tekstai ir griuvėsiai turėjo įtakos architektūros spalvų pasirinkimui. (J. Gage, 1993) Atsirado susižavėjimas graikų ir romėnų pastatais, nors tada dar buvo manyta, jog antikos architektūra nepasižymėjo spalvų įvairovę. Nepaisant nuomonės apie antikos architektūros spalvinius sprendinius ir natūralių spalvų pirmenybę pastatų eksterjere, Renesanso

architektai kūrė interjerus, atsižvelgiant į savo laikotarpį ir jie buvo įspūdingi, turintys daug elementų ir spalvų įvairovę.

PriešRenesansą svarbiausi buvo simboliniai pastatai,susiję su religinėmisreikmėmis. Renesanso laikotarpyje nemažas dėmėsis buvo skirtas ne tik bažnyčioms ir kultūros pastatams, bet ir gyvenamiesiems rezidencijoms.

1.1.6 Spalvų naudojimas Baroko architektūroje

Baroko architektūra (XII-XVIII a.) yra žinoma savo detalumu, ryškumu ir prabanga. Spalva baroko architektūroje buvo svarbi dekoratyvinė ir simbolinė priemonė, naudojama pastatams ir interjerams papildomai reikšmei suteikti. Vidinės sienos ir lubos dažnai buvo puošiamos freskomis, kuriose vyrauja ryškios spalvos. Šios freskos atvaizdavo religines, mitologines ar istorines scenas, naudodamossodriusatspalviusirdramatiškuskontrastus, siekiant sukurtijausmingą irdinamišką vaizdą. Baroko laikotarpiu plačiai naudotas auksas ir kitos blizgančios medžiagos, kurios simbolizavo prabangą ir galios demonstravimą.Aukso folija ir kiti metalo elementai buvo naudojami dekoravime, kad suteiktų pastatams ir interjerams prabangos ir iškilmingumo įspūdį. Baroko architektūroje buvo naudojamos sodrios ir prabangios spalvos, tokios kaip raudoną, žalią, mėlyną ir violetinę, auksinė. Šios spalvos buvo naudojamos tiek sienų apdailai, tiek baldams ir audiniams. Spalvos baroko architektūroje turėjo gilią simbolinę reikšmę, dažnai susijusią su religija ar monarchijos valdžia. Pavyzdžiui, mėlyna spalva gali simbolizuoti dangišką ar dvasinę sritį, o raudona – karališkąjį autoritetą ar aistrą.

pav. 8 Versalio rūmų interjeras. (Brief Guide to the History of Architectural Styles)

Vienas ryškių pavyzdžių baroko architektūros yra Versalio rūmai. Tony Spawforth knygoje „Versailles. A biography of a palace“ detaliai aprašo ne tik rūmų istoriją, bet ir architektūrą. Rūmų architektūra ir puošyba atspindi Prancūzijos monarchijos, ypač Liudviko XIV, didybę ir skonį. Versalio rūmų išorėje daugiausia vaizduojami klasikiniai baroko tonai. Jame

vyrauja prancūzų baroko architektūrai būdingi kreminiai atspalviai. Šios

spalvos papildo auksą, kuris puošia

daugelį išorės detalių. Auksas buvo svarbi detalė puošiant rūmų eksterjerą, ypač stogą, balkonųturėklusirstatulas. Aukso naudojimas simbolizuoja

valdžią, turtus ir šventas monarchijos teises. Versalio rūmų interjeras pasižymi sodriomis, ryškiomis spalvomis. Kambariuose vyrauja sodrios raudonos, mėlynos, žalios ir auksinės spalvos, atspindinčios prancūziško dvaro prabangą. Versalio lubas puošia spalvingi paveikslai ir freskos, kurie vaizduoja Liudviko XIV valdymo šventimo scenas (pav)

Versalio rūmų pavyzdys puikiai atspindi baroko laikotarpio spalvų naudojimo gausą. Pagrindinis aspektas, pagal kurį buvo renkami architektūros spalviniai sprendiniai, buvo simboliniai bei prabangą pažymintys.

1.1.7 Spalvų naudojimas Modernizmo architektūroje

Modernizmo laiku architektūroje pirmenybė buvo teikiama neutralioms spalvoms, tačiau su laiku atsirado tendencija naudoti spalvinius skcentus. Jeigu ankstesniuose epochose pagrindiniai spalvos architektūroje naudojimo aspektai buvo religiniai, kultūriniai bei noras parodyti prabangą ir galią, modernizmo laikais tai pasikeitė. Ši architektūros kryptis išryškino savitą požiūrį į spalvų naudojimą.

Modernistinėje architektūroje pirmenybė buvo teikiama formai, o ne spalvai. Dažniausiai buvo naudojamos achromatinės spalvos, tai yra balta, pilka arba juoda. Nors pagrindinės spalvos dažnai buvo neutralios, kartais buvo naudojamos ryškios akcentų spalvos, kad sukurtų kontrastą ir vizualinį susidomėjimą. Jomis buvo puošiami tokie elementai kaip durys, langų rėmai ar interjero elementai. Modernistų architektai į savo projektus dažnai įtraukdavo natūralias statybinių medžiagų spalvas. Atidengtas betonas, plienas ir stiklas buvo naudojami ne tik dėl jų konstrukcinių savybių, bet ir dėl estetinio patrauklumo, tai reiškia, kad svarbi tampa ne tik spalva, bet ir medžiagos, kurios dažniausiai turi neutralias, bet taip pat svarbias spalvas.

pav. 9 Versalio rūmai. Piešinys. (Brief Guide to the History of Architectural Styles)

Le Corbusier – prancūzų XX a. architektas, urbanistas, dizaineris, įdėjo didelį indelį į modernizmo laikų architektūros judėjimą. Ji tikėjo, kad spalva padeda organizuoti erdvinius efektus bei kurti norimą įspūdį erdvėse ir išorėje. Jis buvo parinkęs knygą, kurioje buvo surinktos spalvų paletės. Le Corbusier buvo pasakęs: "Spalva architektūroje yra tokia pat galinga priemonė kaip planas ir pjūvis“, tai reiškia, jog modernizmo laikotarpyje architektai pradėjo vertinti spalvą ne tik kaip prabangos ar dvasinės reikšmės ženklą, bet ir gilesnę jos prasmę. "Pavillon Le Corbusier" (pav.) yra svarbus architekto palikimo kūrinys, atspindintis jo "visuminio meno kūrinio" koncepciją.

pav. 10 Le Corbusier paviljonas. (fastcompany.com)

1.1.8 Spalvų

naudojimas Šiuolaikinėje architektūroje

XXI a. architektūroje spalvos naudojamos įvairiai ir naujoviškai, atspindint tiek technologinę pažangą, tiek besikeičiantį estetinį jautrumą.Architektai dažnai naudoja ryškias ir išraiškingas spalvas, norėdami padaryti ryškų vizualinį pareiškimą arba sukelti tam tikras emocines reakcijas. Medžiagų ir statybos technologijų pažanga leidžia naudoti platesnį ir tvaresnį spalvų spektrą. Yra svarbus integravimas į aplinką, kuris vertinamas pagal pastato svarbą ir paskirtį. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama psichologiniam spalvų poveikiui architektūrinėse erdvėse, darančiam įtaką nuotaikai ir elgesiui. Šis šiuolaikinis požiūris į spalvas yra daugialypis ir apima daugybę aspektų (Color and design, 2012).

Ankstesnėse epochose spalvos buvo naudojamos pagrinde pagal jų simboliką bei išskirtinumą, prabangą. Nuo XX amžiaus prasidėjo požiūrio į spalva architektūroje pokytis, kuris mūsų dienomis pasiekė platų spalvos pasirinkimo ir galimybių spektrą. Šiuolaikinė architektūra yra pilna įvairovės, nuo tūrinės erdvinės kompozicijos iki spalvų pasirinkimo aspektų. Stilistika šiuolaikinių pastatų ženkliai skiriasi. Jeigu anksčiau stiliuose galima buvo įžvelgti panašumų, dabartinėje situacijoje viskas priklauso nuo aplinkos, pastato tipologijos, užsakovo pageidavimų bei pačio projektuotojo asmenybės.

XXI amžiuje dažniausiai kuriama įspūdingą formą (pav. 12), spalvos vyrauja neutralios, tačiau yra ir drąsesnių spalvinių sprendinių sprendinių (pav. 11).

pav. 11 Tower C, Zaha Hadid architects (zaha-hadid.com)

pav. 12 Širvintų 70 (citynow.org)

1.2 SPALVOSARCHITEKTŪROJE ISTORINĖS RAIDOSANALIZĖ

pav. 13 Pastatų rūšys, kuriose svarbi spalvinė reikšmė pagal laikotarpį, (sudaryta autorės)

Daugiausiai dėmesio spalvoms per laikus buvo skiriama visuomeniniuose ir gyvenamosios paskirties pastatuose, kadangi spalvos

renkamos pagrinde pagal pastato idėją bei kūrėjo ir užsakovo poreikius, negu pagal griežtus viesuomenės reikalavimus.

lentelė 1 Spalvos naudojimo aspektai pagal laikotarpius. (sudaryta autorės)

Spalvos arxhitektūroje naudojimo priežastys

Laikotarpis

Senovės

Graikija

Medžiagų prienamumas

Simbolinė –religinė reikšmė

Kultūrinė reikšmė Prabanga

Estetika, kompozicija

Aplinkos kontekstas

Inovacijos ir technologijos Psichologija

Senovės

Roma

Senovės

Egiptas

Viduramžiai

Renesansas

Barokas

Šiuolaikinė

architektūra

1.3 SPALVOS ARCHITEKTŪROJE ISTORINĖS RAIDOS IŠVADOS

Spalvų architektūroje istorinė raida parodo, kaip spalva, pradėjusi nuo simbolinio ir estetinio vaidmens senovės laikais, tapo svarbiu architektūrinio dizaino elementu, atspindinčiu kultūrinį kontekstą, technologines inovacijas ir socialines vertybes. Tai įrodo, kad spalvos architektūroje yra daug daugiau nei tik dekoratyvinis elementas – jos yra esminė architektūrinės išraiškos ir žmogaus patirties dalis.

1.4 SPALVOTYRA

1.4.1 Spalvos fizinės savybės

Šviesa yra elektromagnetinio spektro dalis, apimanti įvairių bangų ilgių spektrą, kurių kiekvienas suvokiamas kaip skirtinga spalva. Matoma šviesa, kurią mato žmogaus akis, užima nedidelę šio spektro dalį (pav. 13). Šviesos spalvą lemia jos bangos ilgis. Trumpesnės bangos atitinka mėlynąją spektro dalį, o ilgesnės - raudonąją. Pavyzdžiui, violetinės spalvos bangos ilgis yra trumpiausias, kurį žmonės gali matyti, o raudonos spalvos - ilgiausias. (pav. 14)

pav. 15 Elektromagnetinių bangų spektras (Light and Color in the Deep Sea)

pav. 14 Spektro elektromagnetinių bangų ilgis (iflscience.com)

1.4.2 Spalvų teorija

Spalvų teorija yra plati sritis, apimanti spalvų mokslą, meną ir psichologiją. Ji apima supratimą, kaip sukuriamos spalvos, kaip jos sąveikauja tarpusavyje. Turint spalvų teorijos supratimą

galima kurti harmoningus spalvų derinius, teisingai priskirti spalvas norimam objektui, suteikti siekiamą efektą.

Spalvų ratas (pav.17) yra pagrindinis įrankis spalvų teorijoje, naudojamas iliustruoti spalvų santykius. Jis paprastai apima pagrindines spalvas (raudona, geltona, mėlyna), antrines spalvas (žalia, oranžinė, violetinė), kurios gaunamos maišant pirimnes spalvas, ir tretines spalvas, gaunamas maišant pirmines ir antrines spalvas.

pav. 17 Spalvų ratas. (foxiad.lt)

Žmonės skirtingai suvokia ir apibūdina spalvas, priklausomai nuo smegenų ir akių sandaros, veikimo principo bei asmenybės savybių. Būtent tai nulėmė spalvų sistemos atsiradimą. 1886 metais Hermann von Helmholz atrado, kad visos spalvos turi bendrus požymius, tai yra spalvos tonas, šviesumas ir sodrumas (A. Jonaitis, 2009, p. 41). Taip pat spalvos yra dalinamos į chromatines (spalvų rate esančios spalvos) ir achromatines (balta, pilka, juoda). Chromatinės spalvos tuo tarpu yra dalinamos

į šiltas ir šaltas. Dar vienas spalvų susisteminimo būdas yra spalvų trikampis (pav.16) Jo principas yra panašus kaip ir spalvų rato, tačiau jo idėja susieta su tuo, kad spektro spalvos turi galus (A. Jonaitis, 2009, p. 55).

pav. 16 Spalvų trikampis. (A. Jonaitis, Spalvotyra, 2009)

Spalvų schemos pasirinkimas priklauso nuo dizaino tikslų, aplinkos konteksto ir norimo efekto žiūrovui ar vartotojui. Tinkamas spalvų derinys gali suteikti vizualinio patrauklumo, padėti perteikti

žinutę ar sukurti tam tikrą nuotaiką. Spalvų schemos apima ir fizines spalvos savybes, tai yra bangų ilgių susidūrimas, jų galimybė sugerti bangas.

1.5 SPALVOS PSICHOLOGIJA

Spalvų psichologija architektūroje yra svarbus

aspektas, kuris parodo kaip spalvos veikia žmogaus

suvokimą, emocijas, elgesį erdvėje ir architektūrinio

tūrio suvokimą Žmogus patiria tam tikrus pojūčius, dėl to, kad esame jautrūs tam tikriems dirgikliams (E.

Winters, 2007, p. 113). Reakcija į spalvas yra

daugialypė tema, kuriai įtakos turi mūsų jutiminis apdorojimas, psichologinės sąlygos ir kultūrinis

kontekstas. Spalvų pasirinkimui gali turėti įtakos asmeninė patirtis, kultūrinė aplinka ir visuomenė.

Todėl spalvų pasirinkimo pirmenybė gali labai skirtis

pav. 18 Iš Johann Wolfgang von Goethe darbo „spalvų teorija“, spalvų ratas.

tarp atskirų žmonių skirtingose kultūrose. Svarbu paminėti, jog jutiminiai pojūčiai gali skirtis ne tik dėl kultūrinių skirtumų, bet ir biologinių savybių, dažniausiai dėl amžiaus ir smegenų veikimo principo. Svarbuatkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie žmonės negali matyti visų spalvų spektro. Dar nuoXIX amžiaus pabaigos yra atlikta daugybėtyrimų, pavyzdžiui

Johann Wolfgang von Goethe, kurio darbas „Spalvų teorija“ pasirodė jau 1810 metais, kuriame tyrinėjo spalvų poveikį, sukūrė spalvos ratą (pav.) ir spalvos trikampį (vle.lt)

Šitame skyriuje bus nagrinėjami žmogaus smegenų spalvų suvokimo ypatumai, psichologinė reakcija į skirtingas spalvas ir jų pritaikymas architektūroje atsižvelgiant į spalvų suvokimo ypatumus.

1.5.1 Žmogaus smegenys ir spalva

Psichologas Lawrence E. Marks ypač daug dėmesio skyrė multisensorinei integracijai bei sensoriniųirkognityviniųprocesųsąveikai.Jo tyrimaiapimaįvairiusžmogausjutimo,įskaitantregėjimą. Jis teigia, kad visi mūsų pojūčiai turi bendrą kilmę – pradžioje buvo tik vienas pojūtis - lytėjimas. Regėjimas, klausa, skonis bei kiti pojūčiai išsivystė laikui bėgant, atsiskirdami vienas nuo kito ir evoliucionuodami į atskirus, savarankiškus pojūčius. (A. Lipps, E. Lupton, 2018, p. 356) Žmogaus rega yra daugialypis procesas. Pagrindinis įrankis, perduodantis informaciją į mūsų smegenis yra akys.

Žmogus mato spalvas dėl akies kūgines ir lazdelinės ląstelių, kurios yra atsakingos už spalvų matymą. Lazdelinės ląstelės yra atsakingos už juodai baltą spektrą, šviesos ir tamsos perdavimą, kūginės už raudonos, mėlynos ir žalios spalvų atpažinimą (pav.) (PANTONE)

pav. 19Akies sąndara, akies ląstelės, atsakingos už spalvos ir šviesos informacijos perdavimą (smorescience.com)

Mokslininkų atlikti skaičiavimai rodo, kad didžioji dauguma žmonių gali išskirti apie milijoną skirtingų spalvų. Ši įspūdinga spalvų įvairovė yra susijusi su faktu, kad sveikos žmogaus akys turi tris tipus kūginių ląstelių, kiekviena iš jų pajėgi atpažinti šimtą įvairių atspalvių. Todėl, derinant šių ląstelių sugebėjimus, gaunasi apie milijoną skirtingų spalvų kombinacijų.

Kiekvienas žmogus spalvas suvokia unikaliai. Kai kurie žmonės yra akli, todėl raudona ir žalia arba mėlyna ir geltona jiems atrodo panašios - tai priklauso nuo jų akių ypatumų. Be to, yra asmenų, kurie apskritai negali suvokti šviesos, taigi ir spalvų. Silpno regėjimo žmonėms ryškūs kontrastai tampa svarbia orientavimosi priemone. Apgalvotai naudojamos ryškios spalvos gali pasitarnauti kaip veiksmingi kelio žymekliai arba elementai, padedantys žmonėms lengviau suprasti ir įsiminti aplinką. (A. Lipps, E. Lupton, 2018, p. 352). Kultūros antropologai darė tyrimus, kurių rezultatai buvo tokie: 8% vyrų ir 0,5% moterų kenčia nuo spalvų aklumo problemų (A. Jonaitis, 2009, p. 8). Visuomeninės paskirties pastatams gali būti aktualu spalvas atrinkti tinkamas ne tik matantiems visą spalvų spektrą, bet ir žmonėms su spalvų neskyrimo problemomis.

„Matyti reiškia matyti spalvą“(M. Delong, B. Martinson, 2012, p. 4) – tai reiškia, kad spalva yra pagrindas, būtent spalva yra atsakinga už tai, kad mes matome pasaulį. Sodrumas, atspalviai, kontrastas,

refleksija, šviesa ir tamsa, kartais net garsai, šitų savybių derinys padeda atpažinti mus supantį pasaulį, jameesančiusobjektus, orą,erdves,tūrius,judėjimą. Kontrastaspadedaatskirtiobjektųirerdvių kampus, spalvos sodrumas ir reflekcija stirpina arba slopina reakcija ir pojūčius.

1.5.2 Įvairių spalvų psichologija

Raudona – yra jėgos ir nugalėtojų spalva. Ši spalva pasižymi kaip ryžtinga, energinga, o kai kuriais atvejais ir agresyvi. Ji glaudžiai susijusi su aistros, meilės ir įsipareigojimo emocijomis. Dažnai naudojama reklamoje ir įspėjamuosiuoseženkluose, raudona spalva turi stiprųvizualinį poveikį (S. Butkė,2018).AndrewJ.Elliotirjokolegų atliktityrimai parodė, kad raudona spalva gali sukelti patrauklumo ir geismo jausmą, todėl ji yra populiari romantiškoje aplinkoje. Tačiau ji taip pat gali sukelti įspėjamuosius signalus, nes yra siejama su pavojumi ar draudimu (2015)

Raudonos spalvos naudojimas aplinkoje turi būti atsargus, kadangi spalva gali sukelti tiek teigiamų, tiek neigiamų jausmų. Raudona atkreipia dėmesį ir gali užgožti kitus atspalvius, todėl geriausia ją naudoti ryškinant tam tikras detales.

Geltona – gyvybinga, ryški, asocijuojasi su saulės šviesa.

Dažniausiai sukelia teigiamas emocijas, laimės jausmą, gali pakelti nuotaiką. Geltona, panašiai kaip raudona, veikia greitai ir sparčiai sukelia emocijas. Šitos spalvos sukeliami jausmai, priešingai raudonai, yra dažniau teigiami. Šita spalva teigiamai veikia darbinę aplinką, nes skatina vegetacines funkcijas (A. Jonaitis, 2009, p. 13). Geltonos spalvos poveikis rečiau būna negatyvus, tačiau tokia tikimybė yra. Geltona gali skatinti impulsyvius sprendimus. Esant stresinei būklei, geltona gali neigiamai paveikti žmogaus moralinę sveikatą ir sukelti papildoma nerimą.

pav. 20 Raudona spalva. (PANTONE)

pav. 21 Geltona spalva. (PANTONE)

Įtraukiant geltoną spalvą į aplinką reikia įvertinti, kad šita spalva yra skatinanti, žadinanti spalva. Geltoną spalvą galima rinktis erdvėse, kurios yra šalia darbo ar aktyvių erdvių, pavyzdžiui pertraukai skirtoje aplinkoje. Pačioje darbo erdvėje reikia žiūrėti į darbo pobūdį, jeigu jis nesukelia stresinių situacijų, galima naudoti darbo zonoje.

Oranžinė – džiaugsmo ir energijos suteikianti spalva. Yra manoma, jog oranžinė yra sėkmės spalva. Kadangi tai yra raudonos (aistringos, ryškios) ir geltonos(šviesos,laimės)spalvų derinys, jiišdalies perima jų savybes, tačiau yra ramesnė nei raudona ir labiau veikianti nei geltona. Oranžinė spalva spinduliuoja šilumą ir laimę ir yra žinoma dėl savo aktyvaus ir jauninančio poveikio mūsų nuotaikai.

Yra manoma, jog šią spalvą dažniausiai renkasi žmonės, išgyvenę traumas, šokus ar operacijas. Be to ji tinka energingiems ir bendraujantiems žmonėms (A. Jonaitis, 2009, p. 15).

pav. 22 Oranžinė. (PANTONE)

Nerekomenduojama oranžine spalva dažyti didelius plotus patalpose, tačiau kaip akcentas ji gali būti naudojama ir sudaryti teigiamą poveikį žmogaus psichologinei būklei. Norint sukurti aktyvią ir nuotaiką keliančią atmosferą galima rinktisoranžiniusakcentusinterjere arba eksterjere.Oranžinė spalva ramiau veikia akisnei geltona,todėl šitame klausime jai galima skirti pirmenybę darbo erdvėje.

Žalia – labiausiai asocijuojasi su gamta, natūralumu ir ramybe. Nors šiuolaikiniame pasaulyje žmogus vis toliau gyvena nuo gamtos, tačiau visada siekia į ją sugrįžti, kadangi gyvi organizmai yra neatskiriama gamtos dalis. Yra įrodyta, kad žalia spalva yra sveikiausia akims (A. Jonaitis, 2009, p. 22), ji yra rami ir viena iš pagrindiniu spalvų, kurią yra lengva suvokti ir atpažinti mūsų akims. Gamtoje žalia spalva vyrauja, gamtoje žmogus labiausiai atsipalaiduoja. Šitą spalvą galima laikyti ramia, malonia ir sveika. Naudoti žalią spalvą galima kaip pagrindinę ir ryškinant tam tikras detales. Gerai tinka derinti ją su natūraliais ir neutraliais atspalviais. pav. 23 Žalia spalva. (PANTONE)

Naudojant žalią spalva nereikia tokio atsargumo kaip su kitomis spalvomis, kadangi ji suteikia pagrinde teigiamas emocijas. Ji yra naudojama dažnai, kadangi dažniausiai aplinkoje, erdvėse, patalpose galima rasti gyvų augalų.

Mėlyna – asocijuojasi su vandeniu ir dangumi, nors nebūtinai jie yratikromėlynoatspalvio.Spalvasuteikiaramybėsirpasitikėjimojausmą, poveikis psichologinei sveikatai retai būna neigiamas. Retais atvejais tamsiai mėlyna su pilku atspalviu gali suteikti liūdesio jausmą. Mėlyna spalva yra šalta, ji yra giminystėje su juoda spalva, todėl žmogui gali kilti asociacijų su šešėliu (J. W. Goethe, Spalvų teorija, p. 311). Šita spalva žmogaus smegenų suvokime duoda nutolusio objekto jausmą.

Erdvėje esanti mėlyna spalva suteikia gilumos ir vėsumos jausmą. Kadangi mėlyna spalva dažniausiai asocijuojasi su gamtiniais reiškiniais, tokiaiskaip vanduoirdangus,ji yra arčiau gamtiniųspalvų,kurie pasąmonę veikia teigiamai, raminančiai. Tokią spalva tinka naudoti ramioje darbo aplinkoje, kur nereikia spartaus mąstymo ir greitų sprendimų.

Violetinė – raudonos (aktyvios) ir mėlynos (pasyvios) spalvų derinys. Susijungiant, raudona ir mėlyna spalvos neutralizuoja viena kitos poveikį ir gaunasi harmoninga violetinė spalva. Iki šiol violetinė spalva skaitosi kaippaslaptinga.Žmonėsją vertina skirtingai –vieni laikoją ramią, padedančią ramiemsapmąstymams, kiti laikoją liūdesioirsunkumospalva.

pav. 24 Mėlyna spalva. (PANTONE)

pav. 25 Violetinė spalva. (PANTONE)

Taip pat buvo atlikti bandymai, kurių metu paaiškėjo, jog violetinę labiausiai vertina neišsilavinę žmonės (A. Jonaitis, 2009, p. 13). Mus supančioje aplinkoje violetinė spalva kiek natūralioje, tik žmogaus sukurtoje aplinkoje atsiranda retai. Pačią spalvą derinti su kitomis spalvomis yra sunku, ne visada yra aišku kokia nuotaika yra kuriama. Violetinę spalvą geriausia naudoti yra siekiant sukurti ramią ir kviečiančią susimąstyti atmosferą erdvėje.

Rožinė –liginama suraudona spalva,tačiauyra švelnesnė irnesukeliaaštriosreakcijos.Ji mažina agresyvumą, neduoda kryptingos energijos. Rožinė dažnai naudojama psichoterapijos metu su senjorais, paaugliais ir šeimomis (A. Jonaitis, 2009, p. 12). Rožinė spalva asocijuojasi su moteriškumu, be to skaitosi romantikos ir meilės spalva. Daugumai girdėtas posakis „matyti pasaulį per rožinius akinius“

turi ne tik naivumo rodančią prasmę, bet ir reiškia, jog žmogus, apie kurį taip sakoma, yra ramesnis ir optimistiškas, kadangi nemato baisios realybės problemų ir koncentruojasi į gerus dalykus aplink save.

Rožinė spalva aplinkoje dažnai simbolizuoja vaikiškumą, moteriškumą,romantizuoja aplinką.Dažniausiai ji yra naudojama vaikams skirtose erdvėse, kas parodo meilę ir ramybę. Šita spalva tinka poilsiui skirtoje aplinkoje. Rožinė spalva būna naudojama net kalėjimuose, nes ja nudažytos kameros ramina kalinius ir naikina agresyvumą (A. Jonaitis, 2009, p. 15).

Ruda – artima raudonos spalvos, tačiau ji nėra ryški, nesukelia aitrių emocijų. Ruda yra artimesnė gamtai, asocijuojasi su medžiais, rudeniu. Ruda spalva yra šilta ir jauki. Ji laikoma tvirta ir patikima spalva. Dažniausiai rudą spalva mėgsta darbštūs, racionalūs žmonės (S. Butkė, 2018). Rudos spalvos atspalviai dažnai atsiranda interjeruose, kadangi ruda yra rami ir patikima spalva.

Ruda spalva dažnai atsiranda aplinkoje, ji yra naudojama dažnai tiek interjeruose, tiek eksterjeruose. Ruda yra solidi spalva, tinka aplinkoje, kur vyksta formalūs susirinkimai, ji nėra rėkianti ir neatkreipia dėmesio, todėl galima susikaupti ir koncentruotis ant kitų dalykų.

Juoda – neutrali tamsi spalva. Pagrindinės asociacijos yra su naktimi, šešėliu. Pagal spalvos fizikines savybes ji sugeria visas kitas spalvas, šviesą. Iki šiol ji skaitosi kaip elegantiška, natūrali. Jodą spalvą dažnai renkasi žmonės su ramiu, rimtu ir uždaru charakteriu (S. Butkė, 2018). Juoda dažnai atsiranda aplinkoje, ji, kaip ir balta spalva, dažniausiai naudojamos interjeruose ir eksterjeruose, kadangi jos yra pagrindinės

Juoda spalva lengva derinti su įvairiomis spalvomis.

)

pav. 26 Rožinė spalva. (PANTONE)

pav. 27 Ruda spalva. (PANTONE)

pav. 28 Juoda spalva. (PANTONE

Naudojant juoda spalva erdvėje reikia įvertinti, jog ji vizualiai gali sumažinti patalpą, priversti jaustis mažesnėje erdvėje, kas kartais gali sukelti nepatogumu.Stiprios reakcijos spalva nesukelia, tačiau yra tikimybė, kad ji asocijuosis su sunkumu, kartais liūdesio jausmu. Jeigu juoda spalva naudojama elementų ryškinimui, daiktuose, ji neutraliai veiks žmogų, gali net neutralizuoti prieš tai kilusias emocijas.

Balta – dar viena neutrali spalva,tačiauji yra ryški, atspindinti visų spalvų magnetines bangas. Balta spalva asocijuojasi su šviesa, nekaltumu, švarumu, dėl to yra plačiai naudojama vestuvėse nuo senų laikų skirtingose kultūrose . Šita spalva padeda priimti sprendimus, nedirgina ir skatina veikti, dažnai jaučiasi kaip naujovės ir pradžia. Balta simbolizuoja gėrį ir gyvybę, tačiau yra kultūros, pavyzdžiui, Kinijoje ir Japonijoje, balta spalva tai gedulo spalva (A. Jonaitis, 2009, p. 86). Nepaisant to, balta spalva nesukelia stiprių jausmų ir labiau asocijuojasi su teigiamais veiksniais.

pav. 29 Balta spalva. (PANTONE)

Balta spalva dažniausiai sutinkama žmogaus sukurtoje aplinkoje. Ji yra naudojama ir kaip pagrindinė, ir kaip antrinė spalva. Jeigu erdvėje didžioji dalisobjektųirpaviršiųnudažyti baltai,tai galisukelti nepatogumo jausmą, gali sukurti ligoninės atmosferą, kas asocijuojasi su ligomis. Balta spalva visada daugiau ar mažiau naudojama dirbtinėje aplinkoje.

1.5.3 Spalvų pritaikymas pagal jų suvokimą

Spalvų naudojimas architektūroje, pagrįstas spalvų psichologija, yra esminė projektavimo ir planavimo dalis. Spalvos pasirinkimas gali turėti didelės įtakos tiek pastato estetikai, tiek jame esančių žmonių savijautai. Ypač svarbus spalvų poveikis žmogui yra visuomeninės paskirtiespastatams, kadangi tiesiogiai susijęs su kultūra, edukacija ir dažniausiai turi itin ryškią moralinę prasmę visuomenei.

Spalvos pasirinkimas priklauso ne tik nuo konkrečios spalvos suvokimo, bet ir dėl noro sukurti tam tikrą efektą. Pavyzdžiui, Vasilijus Kandinskis savo meno kūriniuose tyrinėjo, kaip spalvos veikia žiūrovus. Jis nenaudojo kubizmui būdingų niūrių atspalvių, tokių kaip pilka, ruda ir juoda, ir vietoj to spalvą paverčia pagrindine savoišraiškospriemone.Taippadarydamas,Kandinskisišlaisvino tapybą nuo būtinybės atvaizduoti konkrečius objektus. Jo meno tikslas buvo per spalvas ir atspalvius sukurti emocijas, panašias į tas, kurias žmogui sukelia muzika, paverčiant tapybą į vizualinį atitikmenį

muzikinėms kompozicijoms. Tai reiškia, jog spalva suvokiama ne tik kaip emocija, ją galima suvokti kaip garsą arba net prisilietimą.

Spalvos darbo aplinkoje: Aplinkoje kur vyksta darbas geriausia naudoti neutralias spalvas su spalviniu akcentu.

Spalvos poilsio aplinkoje: Poilsio erdvėse galima naudoti spalvas drąsiau. Jeigu poilsio erdvė randasi darbovietėje, jai tiks energiją suteikiančios spalvos. Kalbant apie pilno fizinio poilsio erdves, geriausia naudoti gamtai artimas spalvas.

Spalvos edukacinėje aplinkoje: Spalvosmokymosi erdvėse priklauso nuo edukacijos pobūdžio. Spalvos edukacijos paskirties pastatuose gali būti naudojamos įvairios, kadangi yra galimybė skatinti produktyvumą, koncentraciją, komfortą, orientaciją erdvėje, kūrybiškumą, ramybę, priklausomai nuo edukacijos tikslo.

Spalvos gyvenamojoje aplinkoje: Gyvenamosios paskirties pastatuose spalvos gali būti naudojamos priklausomai nuo gyventojų. Rekomenduojama naudoti patogias, suteikiančias komfortą ir ramybę spalvas. Dažnai naudojamos neutralios spalvos.

1.6 SPALVŲ POVEIKIS ARCHITEKTŪRAI

Spalvos veikia ne tik žmogaus pasąmonę. Spalva yra fizinis reiškinys, kuris tiesiogiai veikia objektų fizinį suvokimą (jų dydį, formą, tekstūrą). Le Corbusier yra minėjęs, kad „architektūra yra išmoktas žaidimas, teisingas ir nuostabus, susidedantis iš formų, surinktų šviesoje“, o kadangi šviesa atspindi bangas nuo paviršių, galima teigti, jog spalva taip pat tiesiogiai veikia tūrį bei erdvę.

1.6.1 Spalvos poveikis tūriui

Tūris suvokiamas pagal kampus ir šešėlius. Spalva tiesiogiai veikia tūrio suvokimą, nes jos savybės gali paslėpti arba atvirkščiai atskleisti tūrį, pabrėžti jo formą. Priklausomai nuo tūrio idėjos, jo formą galima pabrėžti spalvomis, kurios sukuria kontrastą, arba padėti paslėpti formos tikslumus, naikinant šviesotamsos efektus.

pav. 30 Spalvos poveikis tūriui (sudaryta autorės)

1.6.2 Spalvos poveikis erdvei

Spalvos interjere naudojamos tiek nuotakai sukurti, tiek suteikti erdvei efektą, kuris pabrėžia detales, atskleidžia patalpos formą, dydį. Spalvos sodrumas, atspalviai, šviesa ir tamsa, refleksija, gali sukurti iliuzijas, iškraipyti patalpos formą ir jos dydį. Šviesios spalvos didina patalpą, suvokimui keisti gali būti naudojama šviesa, kadangi šviesios spalvos gali būti kontrastingos priklausomai nuo apšvietimo. Tamsios spalvos mažina patalpą, suteikia gilumo pojūtį. Jeigu plokštumose naudojamos kontrastingos spalvos, tai gali panaikinti patalpos formą, arba atvirkščiai pabrėžti jos natūralų dydį.

1.7 ANALOGŲ TYRIMŲANALIZĖ

Šitame tiriamojo darbo skyriuje bus atlikta architektūrinių kūrinių analizė, kurioje pagrindinis orientavimosi vienetas yra spalva, jos poveikis tūriui, erdvei, žmogui.

Atlikus spalvos naudojimo architektūroje istorinės raidos analizę buvo išrinktos pastatų tipologijos, kurių projektavimo metu spalvos pasirinkimas yra itin svarbus. Bendrai pažvelgus į visų laikotarpių architektūros tipologijų pagal spalvų naudojimo svarbą, matome, jog vyrauja visuomeninės paskirties pastatai, dauguma kultūriniai pastatai. Įvertinus atliktas analizes buvo pasirinkta būtent šita, viseuomeninėkultūrinė, pastatų tipologija.

Spalva yra plati tema, kuri reikalauja daugybės aspektų įvertinimo. Kultūriniai pastatai būna įvairūs: muziejai, galerijos, teatrai, bibliotekos, religiniai, bendruomenės centrai ir kiti. Tam, kad atskleisti spalvų naudojimo ir savybių aspektus, reikia rinktis pastatų paskirtį, kuri leidžia tiek pastato tūrinėje, tiek estetinėje išraiškoje daugiau kūrybinės laisvės. Iš anksčiau išvardintų pastatų tipų, labiausiai tinka muziejai ir galerijos.

pav. 31 Spalvos efektas patalpoje (Architectural colour, p. 190)

Analogų atrankos kriterijai:

1. Šiuolaikinis XXI amžiaus pastatas

2. Kultūrinės paskirties statinys (muziejus arba galerija)

3. Padėtis mieste ir aplinka (vertinama skirtinga aplinką, tai yra miesto centro arba senamiesčio vieta, gamtinė aplinka arba gyvenamoji aplinka)

4. Spalvų reikšmė (koncepcinis spalvos aspektas)

5. Naudojamų spalvų įtaka (tūriui, erdvei, aplinkai, žmogui)

Analogų analizės kriterijai:

Urbanistiniai:

• Padėtis mieste (objekto svarbos pagal padėtį mieste įvertinimas, spalvų pasirinkimo laisvė atsižvelgiant į aplinką)

pav. 32 Pastato vieta miesto atžvilgiu. Miesto centre, miesto rajone, miesto periferijoje. (sudaryta autorės)

• Padėtis rajone (vertinamas objekto spalvinis santykis su artimų kvartalų pastatais, sudaroma vietovės išklotinė)

pav. 33 Artimos aplinkos išklotinės pavyzdys. (sudaryta autorės)

Architektūriniai:

• Padėtis sklype (apšvietos sklype vertinimas atsižvelgiant į pastato eksterjero spalviniuskompozicinius sprendinius)

pav. 34 Pastato apšvietimas dienos bėgyje. Didžiąją dienos dalį pastatas šešėlyje arba šviesoje. (sudaryta autorės)

• Pastato eksterjeras (vertinama eksterjero spalvų paletė, spalvų santykis ir poveikis tūrinei išraiškai, eksterjero spalvų psichologinis poveikis)

• Pastato interjeras (išgryninama spalvų paletė pastato vidaus erdvėse, spalvų ir erdvės santykis ir jų poveikis erdvei, interjero spalvų psichologinis poveikis pagal patalpos paskirtį)

1.7.1 CCM Music School

Bendros charakteristikos:

Vieta: Santo Tirso, Portugalija

Metai: 2020

Autoriai:Aurora Arquitectos

Paskirtis: Muzikos mokykla

Plotas: 3873 m2

Šitas pastatas yra jungiamoji dviejų mokyklos

blokų dalis. Juo siekiama pabrėžti esamų

pav. 35 CCM Music school (archdaily.com)

pastatų individualumą ir sukurti išskirtinę erdvę poilsiui ir įvairioms veikloms. Intarpas stiprina ryšį tarp dvejų klasių blokų.

Urbanistiniai aspektai:

• Padėtis mieste:

Areias - buvusi civilinė parapija Santo Tirso savivaldybėje, Portugalijoje, yra žinoma kaip istoriškai svarbi vieta.

Pastatas randasi miesto šiaurinėje dalyje, atskirtas nuo pagrindinių gatvių ir miesto centro. Be to aplink pagrinde yra gamta, todėl jo spalviniai sprendimai turi daugiau laisvės.

• Padėtis rajone:

Intarpas yra ryškiausias

pav. 38 Pastato ir aplinkos spalvos (nuotrauka: archdaily.com)

kvartale. Aplink esantys pastatai yra neutralūs arba su neryškiu šiltu atspalviu.

pav. 36 CCM Music school padėtis mieste (sudaryta autorės)

pav. 37 Kvartalo schema (sudaryta autorės) (nuotraukos: google maps street view)

pav. 39 Artimos aplinkos išklotinė (sudaryta autorės)

Architektūriniai aspektai:

• Padėtis sklype:

pav. 40 Pastato apšvietimo skirtingų paros laiku schema (sudaryta autorės)

Pastatas labiausiai saulės šviesos gauna ryte, tačiau likusią dienos dalį jis yra šešėlyje. Kadangi intarpo spalva yra geltona, jis vis tiek lieka ryškus ir pastebimas, tačiau pastatai, kuriuos jis jungia, atrodo tamsūs ir neišraiškingi.

• Spalvos eksterjere:

Naujo tūrio, jungiančio du pastatus, pagrindinė spalva geltona. Geltona, panašiai kaip raudona, veikia greitai ir sparčiai sukelia emocijas. Šita spalva teigiamai veikia darbinę aplinką, nes skatina vegetacines funkcijas, todėl tinka edukacijai.

pav. (archdaily.com)

Geltona spalva yra šviesi ir ryški. Prie šviesos tūrio briaunos atrodo kontrastingai, tokiu būdu ryškinama tūrinė išraiška

• Spalvos interjere:

Įeinant į pastatą pirmame aukšte vyrauja neutralios spalvos, tačiau

pav. 41 Pirminė forma geltonos spalvos (sudaryta autorės)

laiptinė ir antro bei trečio aukšto fojė nuspalvinti geltona bei oranžinė spalva. Oranžinė šituo atveju padeda šiek tiek nuraminti geltoną spalvą, kad jos poveikis išliktų teigiamas.

pav. 43 Pastato interjeras (nuotraukos, brėžiniai: archdaily.com)

1.7.2 CNAD Galerija, Cape Verde

Bendros charakteristikos:

Vieta: Mindelo, Carpe Verde

Metai: 2022

Autorius: Ramos CastellanoArquitectos

Paskirtis: Parodų galerija

Plotas: 1265 m2

pav. 44 CNAD galerija. (archdaily.com)

Dvigubai ventiliuojamas naujojo pastato fasadas užtikrina pasyvią vidaus temperatūros kontrolę be oro kondicionavimo, dangteliai gali suktis kaip persiana, leidžianti moduliuoti vidinę šviesą ir oro srautą. Energiją suteikia fotovoltinės plokštės.

Spalvos slepia muziką. Kiekviena spalva yra muzikinė nata. Panaudotas percepcinis sinestezijos fenomenas, todėl kaboverdiečių kompozitorius ir multiinstrumentalistas Vasco Martinsas buvo pakviestas dalyvauti ir parašė muziką už spalvų, kurios simbolizuoja salų muzikinėms tradicijoms bei perteikia vizualinį muzikinį džiaugsmą aikštei.

Urbanistiniai aspektai:

• Padėtis mieste:

Mindelas – uostamiestis Žaliajame Kyšulyje, šiaurinėje San Visentės salos dalyje. 70,6 tūkst. gyventojų. Miestą supa kalnai. Mindelo garsėja turtingu kultūriniu paveldu, ypač garsėja muzikos scena ir karnavalo šventėmis. Pastatas randasi netoli uosto, miesto senamiestyje, centrinėje dalyje

• Padėtis rajone:

pav. 45 Galerijos padėtis mieste (sudaryta autorės)

Kvartalo atžvilgiu pastatas randasi matomoje vietoje.

pav. 47 Rajono spalvų įvairovės schema (sudaryta autorės) (nuotrauka: archdaily.com)

pav. 46 Kvartalo schema (sudaryta autorės) (nuotrauka: archdaily.com)

pav. 48 Artimos apl.inkos išklotinė (sudaryta autorės)

Architektūriniai aspektai:

• Padėtis sklype:

pav. 49 Pastato apšvietimo skirtingų paros laiku schema (sudaryta autorės)

Mindelos saloje yra pakankamai ryškūs saulės spinduliai. Pastato fasadai gerai apšviesti visos dienos metu, kas padeda gerai suvokti fasadų spalvinius sprendinius.Aplinkinių pastatų šešėliai taip pat netrukdo pastato spalvoms suvokti.

• Pastato eksterjeras:

Pastato išorę puošia perdirbti statinių dangteliai. Be to spalvų išdėstymas turi gilesnę prasmę – jie sudaryti pagal muziką.

Aplinkoje dominuoja spalvingi, bet vienspalviai arba dvispalviai fasadai, todėl pastatas atkreipia į save dėmesį. Tokia spalvų gausa suteikia pastatui vaikiško žaismingumo. Daugybė

pav. 50 Pastato fasadas ir forma (sudaryta autorės) (fasado brėžinys: archdaily.com)

spalvų provokuoja žiūrovą įsižiūrėti į pastato fasadus. Ryškiausios yra geltonos, oranžinės bei mėlynos spalvos. Geltona ir oranžinė yra laimės bei džiaugsmo spalvos, kurios veikia žaismingai, o mėlyna tuo tarpu ramesnė.

Tokia spalvų gausa bei smulkios detalės tarsi ištirpina taisyklingą pastato tūrį, jo stačius kampus. Jis pasidaro kaip vientisas spalvota dėmė.

• Pastato interjeras:

Pagrindiniai spalviniai akcentai randasi poilsio bendrose patalpose. Parodų salėse vyrauja baltos bei šviesiai pilkos (betono) spalvos, kad netrukdytų meno kūriniams kurti reikiamą nuotaiką.

pav. 52 Interjero spalvos (sudaryta autorės)

pav. 51 Pastato eksterjero spalvų eksplikacija, reikšmė. (archdaily.com)

pav. 53 Interjero nuotraukos (archdaily.com)

Bendros charakteristikos:

Vieta: Paryžius, Prancūzija

Metai: 2006

Autoriai:Ateliers Jean Nouvel

Paskirtis: Parodų centras

Plotas: 76500 m2

1.7.3 Musee du Quai Branly

Muziejaus kompleksą sudaro keli pastatai, įskaitant multimedijos biblioteką ir sodą. Fasadas, nukreiptas į

Quai Branly, turi aukštą stiklo apkalą, todėl vidiniai sodai

išliks nepaprastai tylūs, nepaisant to, kad jie yra arti judrios gatvės. Šis permatomas stiklo gaubtas atveria pastato širdį, paliekant didelę dalį erdvės laisvos ir sutvarkytos, sukuriant radikalų miesto gestą.

Urbanistiniai aspektai:

• Padėtis mieste:

Mindelas – uostamiestis Žaliajame

Kyšulyje, šiaurinėje San Visentės salos dalyje. 70,6 tūkst. gyventojų. Miestą supa kalnai. Mindelo garsėja turtingu kultūriniu paveldu, ypač garsėja muzikos scena ir

pav. 54 Musee du Quai Branly (archdaily.com)

pav. 55 Musee du Quai Branly (archdaily.com)

pav. 56 Muziejaus padėtis mieste (sudaryta autorės)

karnavalo šventėmis. Pastatas randasi netoli uosto, miesto senamiestyje, centrinėje dalyje

• Padėtis rajone:

Pastato kaimynystėje esantys pastatai yra ramių pastelinių spalvų, kas leidžia sukurti tinkamas sąlygas parodyti muziejaus svarbą ir padaryti jį

išskirtinių, tačiau dėl didelio augalijos kiekio jo pagrindinės spalvas sunku tinkamai įvertinti iš žmogaus perspektyvos.

Architektūriniai aspektai:

pav. 58 Kvartalo schema (sudaryta autorės) (nuotraukos: google street maps)

pav. 57 Artimos aplinkos išklotinė (nuotraukos: google maps street view)

pav. 59 Artimos aplinkos schema (sudaryta autorės)

• Padėtis sklype:

pav. 60 Pastato apšvietimo skirtingų paros laiku schema (sudaryta autorės)

Pagrindinis pastato fasadas, kuris yra šiaurinėje pusėje, nėra gerai apšviestas visos dienos metu.

• Pastato eksterjeras:

Pastato išorėje vyrauja šilti, natūralūs atspalviai, natūrali žaluma.

Šiltu spalvų kaitaliojimas suteikia jausmą, lyg aplink ruduo. Pagrinde tai yra smėlio, raudonųjų plytų, švelnios rudos spalvos.

Sunku įvertinti spalvos poveikį pastato tūrinei raiškai, kadangi tūris nėra vientisas, yra daugybė detalių.

Kuriamas natūralumo poveikis, kadangi yra natralios augalijos žalumos spalvos bei rudens atspalviai, kurie vyrauja pagal jų kiekį pastato eksterjere.

• Pastato interjeras:

pav. 61 Eksterjero spalvos (sudaryta autorės) (nuotraukos: google maps street view)

Interjero spalvų paletė atkartoja spalvas eksterjere. Ekspozicijoms, kurios nuolat randasi vietoje, pritaikytos pastato koncepcinės spalvos, tačiau kintamųjų ekspozicijų erdvėse spalvos lieka neutralios.

pav. 62 Pastato interjeras (archdaily.com)

Bendros charakteristikos:

Vieta: Billund, Danija

Metai: 2017

Autoriai: Bjarke Ingels Group

Paskirtis: Muziejus

Plotas: 12000 m2 LEGO kaladėlių žaislų mastas perkeltas į architektūrinį mastą su LEGO House, sudarant didžiules

pav. 63 LEGO House (archdaily.com)

1.7.4 LEGO House

parodų erdves ir viešąsias aikštes, kurios įkūnija kultūrą ir vertybes, kurios yra visos LEGO patirties pagrindas.

Urbanistiniai aspektai:

• Padėtis mieste:

Bilundas yra miestas Jutlandijoje, Danijoje, pirmiausia žinomas kaip „Lego Group“ pagrindinės būstinės namai. 2023 m. jame gyvena apie 7 049 gyventojai. Miestas yra mažai urbanizuotas, didžioji dalis jo yra miškai ir laukai.

64 LEGO House padėtis mieste (sudaryta

Pastatas randasi ne pačiame miesto centre, tačiau netoli oro uosto, kas yra miesto vartai turistams, todėl jo spalvinė išraiška turi svarbią reikšmę.

• Padėtis rajone:

Pastatas randasi tarp gyvenamųjų ir paslaugų pastatų, todėl jo spalvinė išraiška turėtų būti ramesnė, tačiau jo funkcijai neutralios spalvos netinka.

pav. 65 Kvartalo schema (sudaryta autorės) (nuotraukos: google maps street view)

Nors pastatas turi nemažai spalvotų elementų, jų nesimato iš žmogaus akių lygio ir jo neutrali balta spalva gerai įsilieja į aplinką.

pav. 66 Kvartalo išklotinė (sudaryta autorės) (nuotraukos: google maps street view)

pav. 67 Kvartalo išklotinės schema (sudaryta autorės)

pav.

autorės)

Architektūriniai aspektai:

• Padėtis sklype:

pav. 68 Pastato apšvietimo skirtingų paros laiku schema (sudaryta autorės)

Pastatas yra gerai apšvietas dienos eigoje, kitų pastatų šešėliai neuždengia fasadų.

• Pastato eksterjeras:

Pastato eksterjere iš žmogaus akių lygio vyrauja balta, iš aksonometrinio pastato vaizdo vyrauja spalvingos terasos, kurios yra geltonos, žalios, raudonos ir mėlynos spalvos. Šitos spalvos kartu veikia žaismingai ir puikiai perduoda LEGO House funkcinę prasmę.

Eksterjero spalvos tiksliai perduoda pastato funkciją, tačiau iš žmogaus akių lygio to nesimato. Tai yra geras sprendimas, kadangi pastatas randasi tarp gyvenamųjų rajonų, bet nepraranda žaismingumo idėjos, kadangi lankytojai gali patekti į spalvingas terasas.

pav. 69 Pastato eksterjero spalvos (sudaryta autorės) (nuotraukos: archdaily.com)

• Pastato interjeras:

Spalvų žaismingumas išlaikomas ir pastato interjere. Pagrindinė pastato funkcija – visiems žinomų LEGO kaladėlių eksponatų ekspozicija

pav. 70 Pastato interjero spalvos (nuotraukos, brėžiniai: archdaily.com)

1.7.5 Young Disabled Moduls

Bendros charakteristikos:

Vieta: Zaragoza, Ispanija

Metai: 2011

Autoriai: G///bang

Paskirtis: Jaunimo sveikatos pagalbos

centras

Plotas: 12000 m2

pav. 71 Young Disabled Moduls (architizer.com)

Pastatas skirtas jaunųjų žmonių pagalbai su emocinėmis, elgesio sutrikimais. Pastato forma stačiakampė, fasadas yra paprastas, be konsolės, bet formuoja kiemą į šiaurę, kuris suteikia saulės šviesą. Stogas, panašus į pjautuvo dantį su įvairiais nuolydžiais, atspindi įvairias pastato funkcijas: ramybės zonose nuolydis yra 60 %, o aktyvesnėse vietose - iki 240 %. Medicinos personalo ir slaugytojų erdvės yra su plokščiais stogais. Fasadas ir stogas padengti raudona cinkuota skarda.

Anksčiau tokie centrai buvo slėpti nuo visuomenės, bet dabar raudona spalva simbolizuoja matomumą ir socialinę integraciją, taip pabrėžiant

svečiavimosi ir svetingumo svarbą žmonėms su psichikos sutrikimais.

Urbanistiniai aspektai:

• Padėtis mieste:

Saragosa – miestas, įsikūręsAragono regione

šiaurės rytų Ispanijoje. TaiAragono autonominės

bendruomenės sostinė ir penktas pagal dydį

Ispanijos miestas. Miestas garsėja turtinga istorija, kultūra ir architektūra, įkvėpta įvairių laikotarpių ir kultūrų.

Pastatas randasi už miesto ribų, mažai

užstatytoje aplinkoje.

• Padėtis rajone:

Kvartalą, kuriame yra analizuojamas pastatas, aplink yra pievos, teritorija yra mažai urbanizuota, pastatai aplink nėra ryškūs. Nors pastatas yra toliau nuo pagrindinės gatvės, jis yra pastebimas dėl

išraiškingos formos stogų bei ryškiai raudonos spalvos

pav. 72 YDM padėtis mieste (sudaryta autorės)

pav. 73 Padėtis kvartale (sudaryta autorės)

pav. 74 Artimos aplinkos vaizdas ir spalvos. (nuotrauka: google maps street view)

Architektūriniai aspektai:

• Padėtis sklype:

pav. 75 Pastato apšvietimo skirtingų paros laiku schema (sudaryta autorės)

Kadangi teritorija yra mažai urbanizuota ir aplinkoje yra pievos, nėra miškų, aukštos augalijos, pastatas yra gerai apšviestas visos dienos metu, todėl jo spalvos poveikis gali būti vertinamas ir pastebimas nuo ryto iki vakaro.

• Pastato eksterjeras:

Pastato eksterjere naudojama viena spalva tiek stogų, tiek fasadų apdailai. Toks sprendimas duoda tūriui vientisumo. Pagrindinė fasado spalva – raudona. Raudona pasižymi ryškumu bei stipriu poveikiu žmogaus suvokimui. Centras skirtas jaunimo, paauglių fizinė ir psichologinės būklės gerinimui. Kaip aiškina patys autoriai: „Hospital, „hospitare“ lotyniškai reiškia „priimti kaip svečią“, o kartu su kongregacijos ir jos įkūrėjo vertybėmis „svetingumą tarp žmonių, turinčių psichikos negalią“ ir „pacientų integravimą į visuomenę kiek įmanoma“. kur pagrindiniai tikslai... Raudona spalva yra simbolis, kuris daro juos matomus... kuris atima iš mūsų išankstinį nusistatymą... kuris pabrėžia socialinį darbą... daro mus seksualesnius! Medžiaga... visos šios

„scenos“ forma turėjo būti kilniai sumodeliuota!“ (Young Disabled Moduls, architizer.com). Tai reiškia, kad projektuotojai siekia atkreipti dėmesį ne tik į pastatą, bet ir į jo funkciją, kuri yra svarbi šiuolaikinėje visuomenėje.

Vertinant pastato siluetą sunku nepastebėti aštrių, išraiškingų formų, kurios yra matomos iš skirtingų taškų. Toks formos sprendinys pabrėžia ne tik patalpų funkciją pagal jų aktyvumą, ką teigia autoriai, bet ir pačios spalvos suvokimą, kadangi raudona asocijuojasi su aštriais kampais bei dinamika.

pav. 77 Pastato išklotinė (sudaryta autorės)

pav. 76 Pastato aksonometrinis vaizdas (archdaily.com)

• Pastato interjeras:

Pastato interjere pagrindinė naudojama spalva yra balta. Ji yra neutrali, nesuteikia stipriu emocijų. Pastato eksterjeras yra ryškus, gali sukelti įvairių pojūčių, kiek teigiamų, tiek neigiamų, o neutrali spalva interjere tos pojūčius panaikina, suteikiant galimybę susikoncertuoti į pastato funkcijos vykdymą.

pav. 78 Pastato interjeras (architizer.com)

1.7.6 Le Luciole koncertų salė

Bendros charakteristikos:

Vieta: Alençon, France

Metai: 2008

Autoriai: MoussafirArchitectesAssociés

Paskirtis: Koncertų salė

Plotas: 1274 m2

pav. 79 Le Luciole (archtizer.com)

Le Luciole koncertų salė yra Alencon miestui svarbus pastatas, kadangi kuria teritorijos identitetą. Pastato forma yra du cilindrai, kurie puikiai veikia esamai viduje salės interjerui, suteikia galimybę sukurti įdomią vidaus erdvę, padeda išspręsti akustikos klausimus. Pastato stogai vakare vaizduoja projekcijas, kurios kuriamos pagal sklindančią viduje muziką.

Urbanistiniai aspektai:

• Padėtis mieste:

Alansonas yra miestas Normandijoje, Prancūzijoje, Žemutinės Normandijos regiono sostinė. Mieste gyvena apie 30 000 žmonių. Pastatas randasi toliau nuo miesto centro

pav. 80 Le Luciole padėtis meiste (sudaryta autorės)

• Padėtis rajone:

81 Padėtis

Vietovėje, kurioje yra analizuojama koncertų salė, yra daug komercinių pastatų, tai yra prekybos centrų, kurie pagal plotą ženkliai didesni nei Le Luciole. Tokioje aplinkoje sunku paryškinti pastatą pakankamai, kad jis atkreiptų į save dėmesį. Pagrindinė prekybos centrų bei šalia koncertų salės esančiame parodų centro spalva yra pilka.Apart neutralios pilkos, prekybos centrai turi spalvingus akcentus: mėlynos, geltonos ir raudonos spalvos.

82

pav.

kvartale (sudaryta autorės) (nuotraukos: goosle maps street view)

pav.

Pastato ir artimos aplinkos išklotinė (sudaryta autorės)

Architektūriniai aspektai:

• Padėtis sklype:

pav. 83 Pastato apšvietimo skirtingų paros laiku schema (sudaryta autorės)

Iki vakaro pastatas nėra gerai apšviestas, kadangi šalia esantis parodų centras yra aukštesnis ir užstoja saulę. Nors pastatas pagrindinę dienos dalį būna šešėlyje, vakaras yra svarbesnė dienos dalis, kadangi koncertai būna dažniausiai vakare.

• Pastato eksterjeras:

Pagal autorių viziją, pastatas lyg atkartoja skraidančius debesis dienos metu. Pati koncepcija pastato siejasi su gamtiniais motyvais. Mėlyna spalva dažnai siejama su dangumi. Galima teigti, kad pastato fasadų konceptas atskleidžia mėlynos spalvos psichologiją.

Pastato tūrinė kompozicija yra minimalistinė, du cilindrai. Mėlyna spalva labiausiai tinka organiškoms, apvalioms formoms. Cilindrai turi apvalumu, kas dar kartą pabrėžia mėlynos spalvos suvokimo ypatumus.

pav. 84 Pastato eksterjero nuotrauka (archdialy.com)

• Pastato interjeras:

pav. 85 Pastato interjeras (nuotraukos, brėžinys: archdaily.com)

Koncertų salės interjero pagrindinė spalva violetinė. Violetinė yra rami, harmoninga spalva, nes tai yra rimtos mėlynos ir aistringos raudonos spalvos derinys. Naudojant violetinę spalvą interjere kuriama paslaptinga, kūrybišką nuotaiką, kas tinka pastato funkcijai.

1.7.7 Analogų tyrimų analizės apibendrinimas

Kritrerijai

Padėtis mieste

Padėtis rajone

Padėtis sklype Eksterjeras Interjeras Analogas

CCM Music school

CNAD Galerija

Musee du Quai Branly

LEGO House Young Disabled Moduls

Le Luciole

lentelė 2 Analogų tyrimų analizės apibendrinimo letntelė

1.7.8 Analogų tyrimų analizės išvados

1. Spalva yra svarbus architektūrinės išraiškos elementas, turintis didelį poveikį tiek pastato estetikai, tiek lankytojų patirčiai.

2. Spalvos gali sukurti unikalų ir atpažįstamą pastato identitetą, taip pat veikti emociniu lygmeniu, pavyzdžiui, skatindamos jaukumą ar energingumą.

3. Spalvų pasirinkimas dažnai siejamas su kultūrine ir istorine reikšme, atspindint vietos tradicijas ir simboliką.

4. Spalvos gali būti naudojamos funkciniams tikslams, pavyzdžiui, erdvių zonavimui ar orientacijai pastate, nuorodoms.

5. Spalva gali padėti ne tik sukelti tam tikrą reakciją, bet ir perteikti pastato funkcinę, koncepcinę reikšmes.

6. Ne visada apšvietimas padaro įtaka reakcijai į spalvą, tai priklauso nuo pasirinktų spalvų (kuo šviesesnė, ryškesnė spalva, tuo mažiau lemia apšvietimas jausmų perteikimui)

7. Pastato tūrinė išraiška ne visada keičiasi arba priklauso nuo spalvos.

8. Spalvos, perduodamos pastato koncepcija, eksterjere nebūtinai turi būti visada matomos, galima jas „paslėpti“ ir atverti tik iš tam tikrų taškų arba tik pastato lankytojams.

9. Didesnė spalvų pasirinkimo įvairovė priklauso nuo pastato funkcijos, aplinkos ir padėties mieste.

10. Dažnai spalvos, naudojamos išorėje, panašiai naudojamos ir viduje.

1.8 TIRIAMOSIOS DALIES IŠVADOS

• Atlikus spalvos naudojimo architektūroje istorinės raidos analizę paaiškėjo, kad spalvos pasirinkimo aspektai per laikus buvo glaudžiai susiję su kultūrinę, politinę aplinką, tačiau viskas pasikeitė XX amžiuje.

• Spalvinių sprendinių įvairovė prasidėjo ne tik dėl kultūrinių vertybių pokyčių dėka, bet ir technologijų progreso atsiradimo metu.

• Šiuolaikinėje architektūroje spalvų pasirinkimo galimybių yra daug, tai priklauso nuo daugelių aspektų, todėl galima teigti, jog XXI amžiuje projektavimas reikalauja daugiau žinių kitose sferose, ypač svarbu turėti suvokimą apie spalvų psichologiją, jos fizines savybes bei papildomo domėjimosi apie projektuojamo pastato paskirtį.

• Žmonės suvokia spalvas skirtingai, rengiant projektą reikia turėti omenyje, kad tikimybė išgauti norimą efektą priklausys ne tik nuo mums žinomo psichologinio vertinimo, bet ir gali suveikti žmogaus faktorius.

• Daug dėmesio skiriama žmonėms su judėjimo arba matymo negalia, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į spalvos neskiriančių žmonių suvokimą, kadangi dažnai spalvos ne tik padeda perteikti nuotaiką, bet ir turi perduoti tam tikrus signalus.

2. VIETOS TYRIMŲANALIZĖ

2.1 Pasirinktos teritorijos problematika

Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir 50 km į šiaurę nuo Marijampolės. Mieste gyvena apie 5000 žmonių (2020 m. duomenys).

Miesto plotas 1453 km2

Pasirinkta teritorija randasi miesto centrinėje dalyje, sklype yra parkas ir ežeras. Pačiame sklype

esančiame parke yra daug neprižiūrėtų medžių, trūksta infrastruktūros, sutvarkytų ir poilsiui pritaikytų zonų, tik vienas sutvarkytas krantas. Teritorija turi potencialo tapti traukos centru, tačiau dabartinė būklė netenkina to.

pav. 86

Lūkesčiai

Teritorija turi tapti traukos centru. Joje turi atsirasti funkcijų: interaktyvios pramogos, edukacija, kultūros objektai, sutvarkyta pėsčiųjų infrastruktūra, prieplauka, sutvarkyta gamta.

Atsižvelgiant į tai teritorijoje planuojamas spalvų patirtinis muziejus, nauja infrastruktūra, tiltas, parkas, lauko poilsio, edukacijos erdvės.

2.2 Teritorijos užstatymas

Didžioji miesto dalis yra užstatyta, tačiau vyrauja vienbučiai, todėl užstatymas nėra tankus. Žaliųjų plotų santykinai yra ženkliai mažiau nei urbanizuotos teritorijos.

pav. 87 Teritorijos užstatyams

2.3 Miesto gamta

Mieste yra nedaug žalumos palyginus su kitais Lietuvos miestai. Yra keli parkai pačiame miesto centre, didžioji dalis žaliųjų plotų yra pievos.

pav. 88 Gamtinis karkasas

2.4 Gyventojų tankis

Mieste yra apie 5000 gyventojų. Jų didžioji dalis gyvena daugiabučiu kvartale, kuris randasi

šiaurinėje miesto dalyje, netoli centrinės dalies.

pav. 89 Gyventojų tankis

2.5 Paslaugų prieinamumas

Mieste nėra daug visuomeninės paskirties pastatų. Komerciniai pastatai pagrinde yra parduotuvės, mažai kavinių ir restoranų. Stotis randasi prie pat pasirinktos projektuoti teritorijos.

pav. 90 Paslaugos mieste

2.6 Susisiekimas

Pagrindiniai pėsčiųjų srautai yra vakarinėje bei pietinėje sklypo dalyje. Šalia praeina vienintelis mieste dviračių takas. Nėra gerai sutvarkyti pėsčiųjų takai. Trūksta ryšių pačiame sklype patogiam judėjimui.

pav. 91 Susisiekimas

2.7 Pastatų aukštingumas

Mieste vyrauja vieno aukšto vienbučiai. 2-4 aukštų pastatai pagrinde yra negyvenamosios paskirties. Trūksta vizualinių akcentų.

pav. 92 Aukštingumas

2.8 Reljefas

Prie pat ežero, jo pakrantėje reljefas ženkliai žemėja, tačiau atsižvelgiant į teritorijos dydį reljefas nėra labai išraiškingas.

pav. 93 reljefas

Užstatymo galimybių sklype nėra daug. Pagrindinės vietos užstatymui randasi sklypo šiaurinėje dalyje. Tinkama vieta renkama atsižvelgiant į pagrindinius žmonių srautus ir apžvalgos taškų galimybes

2.9 Sklypo sutvarkymo schema

Sklype planuojamos aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonos, edukacinės lauko erdvės dvi prieplaukos, esamo parko sutvarkymas, automobilių stovėjimo aikštelė, esamo tilto atnaujinimas

pav. 94 Sklypo sutvarkymo schema

2.8 Teritorijos analizės išvados

1. Mieste matomai trūksta rekreacinių poilsio zonų.

2. Norint pritraukti daugiau lankytojų bei gyventojų, trūksta paslaugų, pramogų, kultūrinės veiklos.

3. Nepilnai sutvarkyti pėsčiųjų takai, kai kur jų nėra.

4. Nėra dviračių takų tinklo.

5. Trūksta vizualinių akcentų.

6. Miesto atžvilgiu pasirinkta teritorija yra svarbi.

3. PROJEKTINĖ DALIS

3.1 VARIANTINIS PROJEKTAVIMAS

Variantinio projektavimo metodu buvo atliekamos pirminio tūrio paieškos. Būsimas tūris turi atspindėti spalvų savybes, kiek fizines, tiek ir psichologines. Šitame etape buvo daromi eskizai naudojant keik fizines priemones, tokias kaip maketavimas ir piešimas, tiek kompiuterines, tokias kaip 3D modeliavimas. Paieškos metu buvo atsižvelgiama į spalvų kuriamas nuotaikas, tokiu būdu išgaunant tūrio savybes, aplinkos ypatumus ir spalvų fizinės prigimties efektus.

pav. 95 Eskizai (sudaryta autorės)

3.1.1 Pirmoji idėja

Dispersijos prizmė - įtaisas optinei spinduliuotei skaidyti erdvėje į skirtingo ilgio (monochromatines) bangas. Kadangi būsimas pastatas glaudžiai susijęs su spalvom, o jų psirinkimas yra didelis ir projektuojant pastatą, kuriame galima bus patirti visas spektro spalvas, dispersijos prizmė tinka pastato koncepcijai kurti.

pav. 96 Pirmos idėjos eskizai (sudaryta autorės)

Po įvairių bandymų su prizmių tūriais, buvo nuspręsta naudoti pati dispersijos procesą, tai yra momentui, kai baltas spindulys išskaidomas į daugybę spalvų.

pav. 97 Koncepcija

pav. 98Vizualizacijos

3.1.2 Antroji idėja

Spalvų teorija – svarbus aspektas kalbant apie spalvų pasirinkimą ir paraudojimą. Svarbiausios yra trys pirminės spalvos: raudona, geltona ir mėlyna. Kitos jų išvestinės – oranžinė, žalia ir violetinė. Spalvų rato koncepcijai pavaizduoti užtenka atkreipti dėmesį į šitas spalvas, tinkamos formos – ratas, šešiakampis.

pav. 99 Idėjos paieška

Renkamas tūris pagal susisiekimo ir apžvalgos galimybes sklype. Formuojama forma pagal vietovės ypatumus. Įtraukiamą gamta, bandoma kuo daugiau išsaugoti medžių.

pav. 100 Koncepcija

pav. 101 Vizualizacijos

3.2 PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS

3.2.1 Bendri duomenys

Projektuojamas sklypas yra Šakių mieste, Vasario 16-osios g. 2A. Sklypo bendras plotas yra

10.8 ha, iš kurių didelę dalį užima 1958 metais iškastas dirbtinis tvenkinys, suformuotas parkas. Vandens lygis ežere yra reguliuojamas, todėl neturi kilti problemų dėl potvynių. Šiuo metu parke yra

asfaltuotas takas, treniruoklių vieta ir sutvarkytas prie pėsčiųjų tako esantis paplūdimys.

Tvenkinio teritoriją yra pačiame miesto centre ir ribojasi su miesto autobusu stotimi. Sklypas yra strategiškai patogioje vietoje ir turi potencialo tapti miesto gyventojų ir turistų traukos centru. Planuojama teritorijoje įrengti edukacijos, aktyvaus laisvalaikio bei poilsio zonas, sutvarkyti esamą gamtinę situaciją ir komunikacijų sistemą parke.

Sklype projektuojamas

Spalvų patirtinis muziejus, kuris susideda iš 3 korpusų, sujungtų galerijomis. Muziejaus pastate numatomi 2 antžeminiai aukštai ir vienas požeminis. Sklypo reljefas nėra išraiškingas, kadangi

pav. 102 Sklypo esamą situacija

per visą beveik 600 m ilgį altitudės svyruoja nuo 50 iki 54. Projektuojamo pastato nulinė altitudė yra 52.

pav. 103 Pastato vizualizacijos

3.2.2 Projekto koncepcija

Pagrindinė tūrinė-erdvinė idėja yra balto spindulio dispersija per prizmes. Spalva yra glaudžiai susijusi su šviesa, kadangi spalvos prigimtis ir fizinės savybės priklauso nuo šviesos. Dažniausiai atliekant bandymus su šviesos dispersija naudojama trikampė prizmė, kuri yra projektuojamo pastato pagrindas. Pagrindinis vadinamas spindulys teritorijoje yra tiltas, jungiantis parko teritorija ir () gatvę.

Projektuojamas pastatas yra jungtis tarp miesto ir parko teritorijos. Be to muziejus sukuria vizualinį akcentą miesto centrinėje dalyje. Objektas pritraukia praeivių dėmesį ir kviečia ne tik atvykti į spalvų pasaulį, bet ir pasigrožėti parko gamtinių kraštovaizdžiu, susipažinti su naujomis parko erdvėmis, praleisti laisvalaikį.

1. Iškeliamas tūri

2. Nuleidžiami pastato kampai, formuojant šlaitą. Šlaitas padeda atskleisti pastato trikampio formą, kas pabrėžia pagrindinę koncepciją (trikampė dispersijos prizmė)

3. Pridedamos pagrindinės koncepcijos detalės. Tiltas tarnauja kaip šviesos spindulys, kuris praeinant per pastatą-prizmę išsiskleidžia į spalvas (šiuo atveju tai raudona, geltona ir mėlyna) ir praeinant per antrą prizmę įsilieja į gamtą,.

3.2.3 Sklypo sprendiniai

Sklype yra natūralios gamtos gausa. Esamas sklype parkas sutvarkomas atsižvelgiant į pagrindinės idėjos ypatumus. Taku sistema formuojama spinduliais. Projektuojamas parkas skirstomas į kelias zonas: ramioji, aktyvioji ir vaikščiojimo.Aktyviojoje zonoje kuriamos erdvės tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pasyvaus poilsio zona skirta pasibuvimui prie vandens.

Pagrindinis kuriamas ryšys yra vaivorykštės tiltas, lydantis tiesiai į pastatą.Antras tiltas yra mažiau išraiškingas, tačiau taip pat svarbus. Jo kryptis lydi į šalimais sklypo esantį skverą. Sutvarkytame krante ir kitoje ežero pusėje yra galimybė priplaukti valtims.

pav. 104 Sklypo planas

pav. 105 Fontanas (sudaryta autorės)

pav. 106 Vaikų žaidimų aikštelė (sudaryta autorės)

3.2.4 Funkciniai ryšiai

pav. 107 Pastato vidaus ryšių schema

Pastate kuriamas judėjimas ratu. Tai yra patogus būdas nukreipti lankytojus per visą parodą, kad visos ekspozicijų erdvės būtų pasiektos. Ratas prasideda nuo pirmo aukšto pagrindinio įėjimo, lydi tiesiai per tris pastato tūrius, trečiame tūryje kyla į antrą aukštą, per kurį galiausiai grįžta į pirmo aukšto fojė, kuriame yra rūbinė.

3.2.4 Architektūriniai sprendiniai

pav. 108 Pirmo aukšto planas (sudaryta autorės)

Pirmame pastato tūryje yra sudėti visos reikalingos lankytojams ir darbuotojams patalpos. Antras ir trečias tūris skirti muziejaus ekspozicijų erdvėms.

pav. 109 Antro aukšto planas (sudaryta autorės)

pav. 110 Rūsio planas (sudaryta autorės)

3.2.5 Architektūrinė detalė

pav. 113 Detalizuojamos architektūrinės detalės planas (sudaryta autorės)

pav. 112 Detalizuojamos architektūrinės detalės fasadas. (sudaryta autorės

pav. 111 Stogo planas (sudaryta autorės)

Detalizuojama fasado detalė yra trikampis spalvotas tambūras. Spalvoti stiklai atskleidžia pastato paskirtį bei sukuria viduje įspūdingus pojūčius, tokiu būdu ruošiant lankytoją būsimiems potyriams.

pav. 114 Detalizuojamos architektūrinės detalės ekonometrinis vaizdas (sudaryta autorės)

3.2.7 Fasadų sprendiniai

Projektuojamo pastato fasadų apdaila yra

3.2.8 Interjero sprendiniai

Interjere naudojamos įvairios spalvos, priklausomai nuo patalpos. Yra 6 atskiroms spalvoms skirtos erdvės: raudonai, oranžinei, geltonai, melsvai, mėlynai ir žaliai. Erdvių forma priklauso nuo spalvos kuriamo psichologinio poveikio bei asociacijų su spalva. Pastato rūsyje yra unikali erdvė, kurioje spalvų poveikis perduodamas per šviesą. Šita ekspozicija yra kintanti. Pagrindinė naudojama medžiaga vidaus apdailai yra šlifuotas betonas šviesiai pilkos spalvos.

pav. 115 Ekspozicijų salė

pav. 116 Galerija

pav. 117 Spalvos ir šviesos erdvės

3.2.9 Konstrukcijų sprendiniai

Pastato konstrukcinė sistema susideda iš surenkamojo gelžbetonio (konstrukcija taip pat turi monolitinių detalių). Konstrukcijų iš gelžbetonio patikimumas, sauga ir tinkamumas eksploatuoti apskaičiuojamas dažniausiai tikimybiniais metodais. Tokia konstrukcija buvo parinkta siekiant stabilumo, didesnių tarpatramių bei patikimumo.

Pamatai: Pastato konstrukcijų pagrindas yra monolitinių polių pamatai (betono klasė C20/50) pamatai su rostverku. Suformuotas pamatų tinklas perduoda visą apkrovą nuo pastato konstrukcijos iki dirvožemio.Ant polių klojamas monolitinis rostverkas, kuris gaminamas iš tos pačios klasės betono (C20/50).

Kolonos: Pastato laikančios kolonos yra stačiakampio skerspjūvio, kurio briaunos yra 400 mm (aukštis 4000-13500 mm).

pav. 118 Galerija

Sienos: Sienos yra surenkamosios gelžbetonio.

pav. 120 Pastato konstrukcijų schema

pav. 119 Pastato pjūviai

3 Pastato programa

3.2.10 Pastato programa

Nepriklausomų ekspozicijų galerija

Šviesos ir spalvos ekspozicijų erdvė

Viso: 2130,78

3.2.11 Siūloma stoties renovacija

Miesto autobusų stotis yra prie pat tvenkinio sklypo. Ji yra renovuojama ir sujungiama su tvenkinio parku. Kadangi spalvų muziejus turi potencialo tapti traukos centru ir miesto simboliu, stoties išorės sprendiniai siejami su projektuojamu muziejumi. Fasado plokščių dalinimas ir LED šviesos pabrėžia šviesos spindulių dalinimą. Spalva parinkta fasadų apdailai kontrastuoja su muziejaus spalvomis.

Prie stoties projektuojama lauko kavinė tiek stoties, tiek parko lankytojams. Iš jos terasos atsiveria vaizdas į tvenkinį.

pav. 121 Autobusų stotis

pav. 122 Kavinė

IŠVADOS

1. Atlikus tiriamąją dalį paaiškėjo, kad spalvos architektūroje buvo naudojamos nuo senovės graikų laikų ir jau tada turėjo savo paskirtį. Skirtingais laikotarpiais spalvų paskirtis ir prasmė skiriasi, kadangi priklauso nuo tuo laiku gyvenusio žmogaus pasaulėžiūros ir žinių.

2. Spalva ir šviesa yra neatsiejamos dalys, tai parodo spalvų fizinės savybės, todėl norint sukurti tinkamą spalvos poveikį svarbu atkreipti dėmesį į apšvietimą tiek natūralų, tiek dirbtinį.

3. Spalvų psichologija pradėta tirti neseniai, tačiau jau yra pakankamai informacijos jų poveikiui nustatyti. Spalvų suvokimas priklauso ne tik nuo mūsų mintyse esančių asociacijų, bet ir nuo mūsų kūno biologinių ypatumų.

4. Projektavimo metu sukurtas patirtinis muziejus, atskleidžiantis spalvų savybes, suteikia galimybę lankytojams paties atverti sau spalvinių potyrių pasaulį ir pajausti visą emocijų spektrą.

5.

LITERATŪROS ŠALTINIAI

Le Corbusier (1987). The City of Tomorrow and Its Planning. Dover Publications Inc.

Koolhaas, R., Mendini,A., Foster, N. (2001). Colours. V+K Publishing.

Winters, E. (2007). Aesthetics and architecture. Continuum. psl 113

McLachlan, F. (2012).Architectural colour in the professional palette. Routlege.

Jonaitis, A. (2009). Spalvotyra. Terra Publica.

Taschen. (2006). Architectural theory from the renaissance to the present. Taschen.

Dent, A., & Sherr, L. (2014). Material innovation: architecture. Thames & Hudson.

Palmer, Stephen, E (1999). Vision science : photons to phenomenology. Research Gate. psl 95-99

Lipps, A., Lupton, E. (2018). The Senses: Design Beyond Vision. psl. 352-356

Jacobs, G.H., Nathans, J. (2009) Color Vision: How Our Eyes Reflect Primate Evolution. Scientific American. 300(4), 56–63

DeLong, M., Martinson, B. (2012). Color and design. Berg.

Gage, J. (1999). Color and Culture– Practice and Meaning fromAntiquity toAbstraction C.S. Graphics

INTERNETO ŠALTINIAI

Cesiulis, D. (2013) Spalva archiftektūroje. https://issuu.com/

Architecture Prints DrawingArt (2022, rugsėjo 2 d.) Color in ClassicalArchitecture … weren’t the buildings all white? https://theclassicalscroll.wordpress.com

Leoxx. (2021, rugsėjo 28 d.) Color and Texture Through the Eyes of Le Corbusier. https://leoxx.com/ Jung. Spalvų klaviatūros. https://www.jung.de/

Barley, L. Kandinsky’s Color Theory inArchitecture https://architizer.com/

Mark, J. J. (2017, sausio 8 d.). Color inAncient Egypt. https://www.worldhistory.org/

Pantone. How do we see color. https://www.pantone.com/

Sai SUdha, Ph. D. (2022, liepos 20 d.). How do we see color. https://www.smorescience.com/

Elliot, A. J. (2015, balandžio 2 d.). Color and psychological functioning: a review of theoretical and empirical work. https://www.frontiersin.org/

Butkė, S. (2018, rugsėjo 15 d.) Spalvų psichologija. https://minfo.lt/

The Psychology of Colors ant their meanings. https://www.colorpsychology.org/

Cartwright, M. (2018, balandžio 8 d.). Pantheon. https://www.worldhistory.org/

Foxiad. (2017, balandžio 6 d.). Spalvų parinkimo teorijos. https://foxiad.lt/

Budds, D. Le Corbusier Color Theories, Explained. https://www.fastcompany.com/

https://uetk.biip.lt/zemelapis/

https://architizer.com/projects/young-disabled-moduls/

https://archello.com/project/young-disabled-modules-and-workshop-pavilions

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

pav. 1 Senovės architektūroje naudojamų spalvų pavyzdys (theclassicalscroll.wordpress.com)............................

pav. 2 Joninio orderio detalė. Nuotrauka Giovanni Dall’Orto (heclassicalscroll.wordpress.com)

pav. 3 Panteonas 1836. JacobAlt piešinys. (archdaily.com)

pav. 5 Karnako šventyklos interjero detalės. Augustino Žemaičio nuotrauka (augustinas.net)

pav. 6 Gotikinės bažnyčios interjeras. Nuotrauka Christopher Cascio .................................................................

pav. 7 Saint Denis bazilika Prancūzijoje, Paryžiuje. Jules nuotrauka, 2015. (flickr.com) ....................................

pav. 8 Versalio rūmų interjeras. (Brief Guide to the History of Architectural Styles)

pav. 9 Versalio rūmai. Piešinys. (Brief Guide to the

pav. 10 Le Corbusier paviljonas. (fastcompany.com)

pav. 11 Tower C, Zaha Hadid architects (zaha-hadid.com)

pav. 12 Širvintų 70 (citynow.org)

pav. 13 Pastatų rūšys, kuriose svarbi spalvinė reikšmė pagal laikotarpį, (sudaryta autorės).................................

pav. 15 Elektromagnetinių bangų spektras

Akies sąndara, akies ląstelės, atsakingos už spalvos ir šviesos informacijos perdavimą

pav. 43 Pastato interjeras (nuotraukos, brėžiniai: archdaily.com)

pav. 44 CNAD galerija. (archdaily.com)..............................................................................................................

pav. 45 Galerijos padėtis mieste (sudaryta autorės).............................................................................................

pav. 46 Kvartalo schema (sudaryta autorės) (nuotrauka: archdaily.com)

pav. 47 Rajono spalvų įvairovės schema (sudaryta autorės) (nuotrauka: archdaily.com)

pav. 48 Artimos apl.inkos išklotinė (sudaryta autorės).........................................................................................

pav. 49 Pastato apšvietimo skirtingų paros laiku schema (sudaryta autorės)........................................................

pav. 50 Pastato fasadas ir forma (sudaryta autorės) (fasado brėžinys: archdaily.com)

pav. 51 Pastato eksterjero spalvų eksplikacija, reikšmė.

LENTELIŲ SĄRAŠAS

Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo aprašymas

1. Fasado ir vidaus patalpų apšvietimui naudojami produktai iš LEDlife. Fasadams apšviesti naudojamos LED juostos. Vidaus ekspozicijų salių apšvietimui naudojami LED panelės ir šviestuvai su galimybę keisti šviesos spalvas.

2. Betono trinkelėms užkolti naudojamas Ypač laidus/drenuojantis vandenį, pagrindo mišinys su „trass“ priedais ROMPOX® – TRASS-BED.

3. Fasado plokštėms tvirtinimui naudojami aliumininiai fasado dangteliai.

4. Grindų apsaugai naudojamos dangos SCHOMBURG.

5. Aktyviojoj sklypo zonoj planuojami treniruokliai OMNIGYM