VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS: Austėja Onaitytė, Ugnė Vaičekauskaitė by STRUCTUM

VGTU KOMANDA I AUSTĖJA ONAITYTĖ IR UGNĖ VAIČEKAUSKAITĖ

TURINYS „FLOW“

TURINYS

01 02 03 04

ĮVADAS ĮVADAS TIKSLAS UŽDAVINIAI

04 04 04

LITERATŪROS APŽVALGA ANALOGŲ STUDIJA SCHELLE 2030 SUZHOU CREEK PETRŽALKA MASTERPLAN WEAVING JUNATIE MIELES SOCIAL HOUSING CINEMA ALESIA

05 09 11 15 19 21 23

PALANGOS MIESTO ANALIZĖ PADĖTIS ISTORIJA URBANISTINĖ RAIDA KULTŪROS VERTYBĖS GAMTINĖ SITUACIJA TOPOGRAFIJA PASTATŲ FUNKCIJOS AUKŠTINGUMAS KVARTALŲ STRUKTŪRA MORFOTIPAI KOMPOZICINIAI YPATUMAI IŠKLOTINĖS

27 28 33 36 37 38 39 40 41 42 43 44

06 07 08

ERDVIŲ SISTEMOS VERTINIMAS RYŠIAI IŠVADOS

45 46 47

URBANISTINĖ KONCEPCIJA 51 53 55 56 57 58 59 60 61 62 65

URBANISTINĖ KONCEPCIJA ERDVIŲ SCHEMA RYŠIŲ SCHEMA SUSISIEKIMO SCHEMA FUNKCIJŲ SCHEMA KONCEPCINIS BRĖŽINYS ESAMA SITUACIJA SIŪLOMA SITUACIJA ANALOGAI 3D VAIZDAI VIZUALIZACIJOS

ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI PAGRINDINIS BRĖŽINYS VIEŠBUČIŲ KOMPLEKSAS KINO TEATRAS „NAGLIS“

69 71 79

REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMINIAI SUMAŽINTAS PLANŠETAS

101 * PAPILDOMAI PATEIKIAMAS PRIEDAS SU MASTELYJE ESANČIAIS BRĖŽINIAIS

ĮVADAS „FLOW“

ĮVADAS Įvadas. Konkursui „Išmanusis Miestas VII“ pasirinkta Palangos miesto savivaldybės pateikta teritorija – Rąžės upelio prieigų sutvarkymas. Palangos miesto identitetą formuoja gamtiniai elementai – Rąžės upelis, parkai, želdynai bei želdiniai. Didžiausia išskiriama problema yra upės pakrantė - nesuformuota jos erdvė bei želdiniai. Analizė buvo atlikta teritorijai nuo S. Daukanto gatvės iki Klaipėdos plento. Koncepcijos idėja pateikiama nuo Vytauto gatvės iki Klaipėdos plento, tačiau idėją, kaip užduotį, būtų galimą pritaikyti visos upės krantinių sutvarkymui. Detalizacija pateikiama centrinės miesto dalies – kvartalas esantis Vytauto gatvės ir Ronžės gatvės sankirtoje bei šalia tekančios upės krantinė. Miesto centrinė dalis, o ypač J. Basanavičiaus gatvė, yra gausi funkcijų bei veiksmo, tačiau nesutvarkytos bei nesuformuotos upės krantinės erdvės, chaotiškas, neužbaigtas užstatymas stipriai gadina bendro miesto centro vaizdą. Miesto centrinei daliai taip pat trūksta jungčių, kurios padėtų miesto centrą suvokti ne kaip pavienes gatves su savo funkcijomis, o kaip vientisą teritoriją. Tikslas. Pagrindinis mūsų koncepcijos tikslas – sukurti multifunkcines, patrauklias erdves miesto gyventojams bei svečiams. Orientuojamės į jau esamų erdvių suformavimą, jų kokybės gerinimą, Rąžės upelio prieigų sutvarkymą. Norime sukurti patogią infrastruktūrą visiems miesto dalyviams, tiek judantiems pėsčiomis, tiek važiuojantiems dviračiais, automobiliais ar kitomis transporto priemonėmis. Didelį dėmesį atkreipiame ir į vizualines jungtis, norint pabrėžti ir jau esamas miesto dominantes, kurios kuria miesto identitetą. Siekiame įveiksminti visa krantinę, sujungti erdves į vieną bendrą sistemą, kur pagrindinį vaidmenį atliktų ne pastatai, o erdvės pritaikytos gyventi, dirbti bei ilsėtis. Uždaviniai. • Išanalizuoti esamą situaciją, išskirti miesto vertybes, identifikuoti problemas bei atrasti galimybes kaip jas išspręsti. • Išnagrinėti panašios problematikos projektus bei literatūros šaltinius. • Sukurti dalies krantinės sutvarkymo koncepciją, kurią vėliau, kaip užduotį, būtų galima panaudoti likusios krantinės sutvarkymui. • Sukurti jungtį, kuria būtų galima lengvai, saugiai bei nepertraukiamai judėti krantine. O taip pat, kuri apjungtų įvairių funkcijų erdves į vientisą sistemą. • Pateikti miesto centrinės dalies fragmento detalizaciją.

Viešųjų erdvių ir jų kokybės svarba Nepaslaptis, kad pastatų planavimas daro didelę įtaką žmonių gyvenimui ir viešųjų erdvių formavimuisi, todėl labai svarbu apgalvoti kiekvieną sprendinį planuojant miestus bei jų viešąsias erdves. Tiek parinkus tinkamas medžiagas ir spalvas, tiek priimant planavimo sprendinius yra kuriamas miesto identitetas, nuotaika. Tai daro tiesioginę įtaką ten gyvenantiems žmonėms bei jų veikloms. Viešosios erdvės bei jų pritaikymas sukuria tiek „veikiančius“, tiek „neveikiančius“ miestus. Miestas, kuriame yra neišvystytos viešos erdvės, žmonės nori likti patalpose priešais televizorių, balkone, ar kitose panašiose privačiose lauko erdvėse, tokie miestai laikomi „neveikiančiais“. Tačiau ten, kur galima pamatyti besiburiuojančius žmonės tarp pastatų, miesto erdvėse, ten, kur erdvės yra suformuotos, pritaikytos visų tipų žmonėms ir kviečiančios naudoti, miestas yra gyvas. Įveiksminus viešąsias erdves, pagerėja fizinės sąlygos, padvigubėja pėsčiųjų skaičius, pailgėja vidutinis lauke praleistas laikas, pradeda klestėti socialinis gyvenimas.Norint efektyviai planuoti ir valdyti viešąsias erdves, svarbu suprasti jų vaidmenį žmonių gyvenimuose ir kodėl kai kurios erdvės yra naudojamos, o kai kurios ignoruojamos. Viešosioms erdvėms vieta parenkama įvertinus tai, kokia funkcija ten bus vykdoma. Prieš projektuojant erdvę yra įvertinama, ar ta erdvė galės tenkinti žmonių poreikius. Dažnai kuriamos aikštės komerciniams tikslams, kai erdvė tarnauja komercinėms įmonėms. Parkams savo formą dažnai padiktuoja praeitis, jos dažnai atlieka miesto reprezentacinę funkciją. Viešosios erdvės naudojimasis dažnai būna apgalvoto plano rezultatas, tai gali būti pauzė maršrute iki pagrindini tikslo arba padaryta pertrauka, kuri yra nuoroda į kažkokį objektą. Dauguma žmonių eina į viešumą dėl viešųjų erdvių, kuriose galėtų pavalgyti priešpiečius saulėtoje vietoje, pailsėti, paskaityti knygą ar panašiai, todėl viešosios erdvės tampa žmonių traukos objektai. Viešosios erdvės taip pat suteikia žmonėms galimybę užmegzti ryšį su kitais žmonėmis.

Yra penki pagrindiniai žmonių poreikiai viešosiose erdvėse: komfortas, poilsis, pasyvus bendravimas su aplinka, aktyvus bendravimas su aplinka ir reprezentatyvumas. Projektuojant viešąją erdvę svarbu ištirti žmonių poreikius ne tik todėl, kad jie paaiškina vietų naudojimo specifiką, bet ir todėl, kad naudojimas yra svarbus viešosios erdvės sėkmei. Vietos, kurios neatitinka žmonių poreikių arba neatlieka svarbių žmonėms funkcijų, bus neišnaudojamos, nesėkmingos ir apleistos. Pėsčiųjų takai yra labai svarbūs žmonių gyvenime, jie turėtų būti projektuojami paprasti, nuoseklūs ir neribojantys judėjimo, taip pat geros kokybės. Pėsčiųjų takų paviršius kuria darnų ryšį su aplinka, pavyzdžiui su pagrindinėmis sankryžomis ir taip sustiprina erdvės charakterį ir tapatybę. Pėsčiųjų takai turėtų būti lygūs ir neslidūs, o svarbiausiose sankryžose turėtų būti numatyti bortelių nuolydžiai. Reikėtų vengti apsauginių turėklų ir didelių peraukštėjimų, nes įvairūs barjerai, kurie riboja judėjimą, siunčia pranešimą, kad pėstieji yra mažiau svarbūs nei automobiliai, taip sumažindami centro patrauklumą. Suoliukai ir jų dizainas, apšvietimas, ženklai turėtų būti integruoti, kad išvengtume fizinės ir vizualinės netvarkos. Plačiuose pėsčiųjų takuose turi būti numatytos sėdimosios vietos, kurios kviestų žmones pailsėti, pabūti ir taip padidinti centro gyvybingumą. Jie turėtų būti įrengti ten, kur atsiveria įdomus vaizdas, o ypač vietose, kuriose daug pėsčiųjų, mažai saulės, vėjo ir lietaus. Medžių sodinimas žymiai padidina centro patrauklumą ir įveiksmina pėsčiųjų takus. Jie turėtų būti pakankamai arti vienas kito ir pakankamai dideli, kad būtų sukurtas pavėsis pėsčiųjų take, išskyrus vietas, kur yra vėsus klimatas. Medžius reikėtų pasirinkti taip, kad žiemą saulės spinduliai galėtų persiskverbti, išskyrus karšto klimato vietoves. Taip pat medžiai, kurie keičia spalvą pagal sezoną, padidina centro išskirtinumą ir patrauklumą.

LITERATŪROS APŽVALGA „FLOW“

LITERATŪROS APŽVALGA Urbansitinės erdvės precedentai Pasaulyje jau yra labai gerai funkcionuojančių urbanistinės atviros erdvės pavyzdžių, todėl visiškai neturėtų būti gėda ar nepatogu nagrinėti tuos pavyzdžius ir taikyti jų projektavimo principus. Istorija gali ne vien įkvėpti projektą ir jį pateisinti – istorija gali tapti veiksminga komunikacijos priemone. T.y aiškindama projekto ketinimą, projektuotojas gali formuoti jau atpažįstamą įvaizdį, pažįstamą jaukią aplinką, kuri paaiškina pasiūlymo tikslą. Projektavimo procese istoriniai urbanistinės erdvės modeliai gali nurodyti ir formalius, ir konceptualius pagrindinius principus, tačiau labai svarbu ne tiesiog kopijuoti, o bent jau „pakreipti mąstymą ar požiūrį 45 laipsnių kampu“ ir atrasti kažką unikalaus. Stevenas Petersonas, remdamasis daugybe pavyzdžių, apibūdino fizines savybes, kurios atskiria erdvę nuo nesuformuotos erdvės. Jis apibūdina erdvę kaip tariamai įmanomą turį, o nesuformuotą erdvė – kaip tariamai neįmanomą tūrį. Erdvę galima išmatuoti – ji turi nustatytas aiškias ribas ir iš esmės ji yra baigtinė, uždara, statiška, tačiau turi nuoseklią kompoziciją. O nesuformuota erdvė yra beformė, besitęsianti ir neturinti aiškių fizinių ribų ar formos. Atvira erdvė mieste suteikia būtiną galimybę pabėgti nuo spūsčių, tačiau ji neturi būti neapibrėžta ir fiziškai išsklaidyta. Buvo pastebėta, šiuolaikinis mietas iš tikrųjų turi daugiau atviros erdvės negu jam reikia, t.y. erdvės, kuri pernelyg atvira, kad ji būtų suprasta kai erdvė ir kuri dažnai nutolusi nuo miesto gyvenimo ritmo. Klasikinės atviros urbanistinės erdvė, kuriomis visi žavimės, iš tiesų yra uždaros erdvės. Tradicinis miestas buvo kuriamas aplink aiškiai apibrėžtą tarpusavyje susijusių gatvių ir aikščių tinklą, kur erdvė tarp pastatų buvo nė mažiau svarbi nei patys pastatai.

Aikštė turbūt buvo pirmoji urbanistinės erdvės struktūrizavimo forma, o gatvė tapo aikštės pratęsimu, kai tik periferijoje buvo pastatyta namų. Ši tradicinė struktūrizavimo sistema lėmė tai kad buvo nedaug neužbaigtų sistemos dalių arba pastatų, kurie nebuvo integruoti į visą stuktūrą. Safdie‘is dabartinę mūsų padėtį apibūdina taip: „Problema yra ta, kad reikia surasti sistemą, bendrą vardiklį, kuris suteiktų galimybę kiekvienam iš architektų dirbti tam tikroje miesto dalyje taip, kad kiekvieno jų darbo rezultatas būtų pridėtinis ir papildytų visumą“. Tradicinėse aikštėse suteikia socialinę ir kultūrinę prasmę bei vizualinį centrą dažniausiai kuria svarbūs, išskirtiniai pastatai, tokie kaip bažnyčia, tačiau žmonėms tenka svarbiausias vaidmuo pagyvinant viešąsias aikštes. Teigiama, kad jei erdvė gali pritraukti pakankamai veiklos, jos projektas beveik neabejotinai bus laikomas sėkmingu. Norint įvertinti erdvę platesniame kontekste, reikia atsižvelgti į du veiksnius: 1) erdvės reikšmę, remiantis jos naudojimu ir paskirtimi, kurios lemia psichologiniai ir socialiniai asmens poreikiai, 2) tam tikros erdvės ar erdvių grupės ir jų regioninių ypatumų, įskaitant istoriją ir vietos tradicijas santykį. Kokybinį vertinimą, ar erdvė suprojektuota tinkamai, lemia jos funkcinė reikšmė ir tai, ar jos fizinė forma tenkina socialinius poreikius. Galima teigti, kad jei nekreipiama dėmesio į žogiškuosius veiksnius, erdvė yra prarandama. Projektuotojas turėtų išnagrinėti kuo daugiau pavyzdžių, kad suprastų, kai erdvė pritaikoma prie aplinkos ir kaip ji atlieka savo funkciją. Svarbiausi veiksniai kuriant kietąją erdvę yra jos įrėminimas, paviršius ir svarbūs akcentai. Minkštosios erdvės projektavimą lemia gamtos elementų kaip simbolių ar kaip kontrasto panaudojimas.

Tvarus miestas Žaliojo miesto prioritetai: Aplinkos kokybė, tvari ekonomika, miestas visiems, žalioji statyba. Kuriant žaliąjį, tvarų miestą labai svarbus yra visos bendruomenės įsitraukimas. O taip pat, svarbu sukurti miestą su žaliosiomis jungtimis, kur prioritetai teikiami darniam judėjimu bei eko-inovacijoms. Priemonės, kuriomis galima miestą pavesti tvariu bei išmaniu: • Gerinant žaliųjų erdvių kokybę. • Skatinant keliauti pėsčiomis ir dviračiais. • Mažinant oro taršą. • Transporto elekrifikavimas. • Tvarumu pagrįsti statymos procesai. • Žaliųjų stogų, atvirųjų vandens telkinių naudojimas. Mieste būtų galima naudoti tiek vandeniui laidžias takų dangas, tiek vandeniui laidžią asfalto dangą. Taip pat svarbu nuolat naujinti miestą, Jį saudoti, atkurti, o taip pat sukurti vis naujus elementus.

Literatūros šaltiniai: R. Trancik “Atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos” M. Carmona ir S. Tiesdell „Urban Design Reader“

ANALOGŲ STUDIJA

ANALOGŲ STUDIJA Schelle 2030

SCHELLE 2030 Vieta: Belgija, Antverpenas Metai: 2017-2018 Komanda: Palmbout Urban Landscapes Užsakovai: Schelle savivaldybė Miestelio Schelle centre yra neužstatyti įvairūs žemės sklypai, o viešojoje erdvėje trūksta kokybiško išplanavimo. Istorinę miestelio struktūrą stipriai paveikė paveldo naikinimas per Antrąjį pasaulinį karą ir per didelės infrastruktūros statyba. Schelle savivaldybės užsakymu buvo suprojektuota erdvinė struktūra, kuri vėl suteikia Schelle miesteliui identitetą. Tvarkoma upės krantinė įsilieja į miesto šerdį, struktūrai suteikiamas aiškus kontekstas, kuriamos viešosios erdvės naujiems ir esamiems objektams. Suteikiamas pagrindas kokybiškam miestelio centro tankinimui, užtikrinama tvari vandens sistema.

ANALOGŲ STUDIJA Suzhou creek

SUZHOU CREEK Vieta: Šanchajus, Kinija Metai: baigta 2016m rugsėjis Komanda: Sasaki Užsakovai: Šanchajaus Jing’an miesto planavimo biuras Sudžou upelis istoriškai buvo vienas iš gyvybiškai svarbiausių Šanchajaus vandens kelių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kenčia nuo taršos ir nepriežiūros. Naujame plane architektai jungia du miesto rajonus, besiribojančius su upeliu, kuris anksčiau ne jungė, bet atskyrė šias teritorijas. Atlikus pakeitimus, atsiranda galimybės naujam užstatymui ir viešosioms erdvėms kurti. Naujinama krantinė įrengiant funkcijas, siekiant pašalinti fizinius bei socialinius miesto urbanistinio audinio trūkumus. Matydami galimybę atskleisti Sudžou upelio potencialą, autoriai daugiausia dėmesio skyrė Šanchajaus pakrantės išplėtimui į miesto kvartalus, esančius šalia upelio. Šis Sudžou užutekio melioravimas viešam naudojimui sukuria miesto / kultūros vandens telkinį, kurį apibūdina rekreacinės pakrantės ir gyvybingas miesto vaizdas. Prieinamumas, vizualinis ryšys ir potvynių kontrolė yra vertinami holistiškai, siekiant pasiūlyti įvairius funkcinius, tačiau elegantiškus sprendimus, kaip išspręsti sudėtingą upelio infrastruktūrą (6pav.). Izoliuoti mikrorajonai yra atgaivinami ir stiprinant susisiekimą su netoliese esančiomis vietomis, tokiomis kaip Šanchajaus centrinė geležinkelio stotis, kuri yra strategiškai integruota į dizainą kaip kritinis miesto transporto „inkaras“ (4pav.) bei M50 meno rajonas (5pav.) Vengdami išankstinės upelio, kaip tiesiog linijinio darinio, idėjos, Sasaki planas vandens kelio išskirtinumą pertvarko į daugelį miesto mazgų ir parkų epizodų, kurie įtvirtina ritmingus upelio momentus ir suvienija istoriškai

ANALOGŲ STUDIJA Suzhou creek

SHUZOU CREEK suskirstytus rajonus priešingose upelio pusėse (1pav.). Priešingi upelio krantai siūlo vienas kitam skirtingus vaizdus, sukuria erdvinių patirčių įvairovę ir savitą tapatumą (7pav.). Parkai yra nutolę ne daugiau kaip 500 metrų atstumu vienas nuo kito, kuriant miesto seniai trokštamą labiau į bendruomenę orientuotą atvirą erdvę, taip leidžiant upeliui dinamiškai bendrauti su aplinkiniais rajonais. Šiuose rajonuose unikali Šanchajaus architektūra ir sudėtingi pėsčiųjų tinklai yra išsaugoti atliekant minimalias strategines intervencijas, kurios paverčia jas naujomis mišraus naudojimo paskirties vietomis, išlaikant esamą pobūdį. Istorinių sandėlių paskirtis keičiama į kultūros objektų, siekiant dar labiau sustiprinti meno funkciją. Kuriami miesto vartai į aplinkinius kvartalus pietuose (2pav.), miesto mazgas - svarbi naujojo upės kranto koridoriaus jungtis tarp esamų parkų šiaurėje ir pietuose (3pav.).

ANALOGŲ STUDIJA Petržalka Masterplan

PETRŽALKA Vieta: Bratislava, Slovakija Metai: 2014 Komanda: Marko & Placemakers + GutGut + LABAK Užsakovai: Bratislavos miestas Petržalka yra sudėtingas miesto mechanizmas, išgyvenęs nenuspėjamą evoliuciją. Jos gyventojai sudaro aktyvią ir atsakingą bendruomenę, jautrią bet kokiems pokyčiams. Infrastruktūros pertvarkymas visame mieste ir tramvajaus-traukinių linijos, einančios per Petržalkos šerdį, įvedimas, suteikia galimybę integruoti esamas želdynus į apibrėžtą natūralų miesto parką, išreiškiant žaliuosius ryšius. Šis laikui bėgant organiškai išsivystęs reiškinys tapo išeitimi, kuri, kaip pagrindinį vietos gyventojų ir lankytojų iš visos Bratislavos, turtą, leidžia apibrėžti dosnų žalią “koridorių”, pagrįstą vaizdingumu. Pasiūlyme nustatomas planas, kuris palaipsniui leidžia keisti centrinę miesto ašį į žalią darinį, pritvirtintą prie naujos tramvajaus vėžės. Naujosios tramvajaus stotelės natūraliai taps traukos centrais ir vietomis, kuriose galima teikti paslaugas. Aplink šiuos mazgus, bus galima plėtoti nuolatinį kraštovaizdžio pasakojimą. Pasiūlymas grindžiamas šiais žingsniais: • Erdvinis ir funkcinis inventorius ir išsami esamos teritorijos analizė tiek miesto, tiek socialiniu aspektu • Teritorijos išvalymas, pašalinant vizualiai kliudančius kraštovaizdžio elementus, genint medžius, kad būtų galima saugiai nutiesti parką.

ANALOGŲ STUDIJA Petržalka Masterplan

PETRŽALKA • Vaizdingų erdvių su diferencijuotu charakteriu kūrimas. Parko apibrėžimas ir Chorvátsky upelio įterpimas, kad susidarytų vingiuojantis judėjimas išilgai ašies. Erdvinė hierarchija ir integracija su aplinkine žaliąja infrastruktūra. • Naujos plėtros, nustatytos vietiniame plane, įvertinimas ir pasiūlymas dėl papildomo vystymo ir jo integravimo į žaliosios infrastruktūros hierarchiją. Žaliųjų „kambarių“ ir „membranų“ kūrimas. • Transporto priemonių infrastruktūros išilgai ašies mažinimas ir optimizavimas bei kryžminis kelių sujungimas su aplinkkeliu. • Veiksmingas esamo viešojo transporto tinklo panaudojimas, kuris jungia vietovę ir integruoja ją į siūlomą traukinių-tramvajų liniją. • Optimalus naujos tramvajaus-traukinių linijos įvedimas ir stotelių, kurios sukurs pagrindinius traukos centrus, vystymas.

ANALOGŲ STUDIJA Weaving Junatie

WEAVING JUNATIE Vieta: Helsinkis, Suomija Metai: 2019 Komanda: MANDAWORKS Užsakovai: Helsinkio miestas Junatie kelias yra viena iš svarbiausių eismo zonų Helsinkyje, kuris jungia keletą judriausių Suomijos miesto rajonų. Nuo pat pradžių pagrindinis Junatie pasiekimas buvo sujungti atskirtas teritorijas. Infrastruktūros ryšių plėtra, siekiant didesnės Helsinkio metropolinės zonos integracijos, tiesioginiame kontekste turėjo priešingą poveikį. Aplinkiniai rajonai palaipsniui atitrūko, sutelkiant dėmesį į automobiliams orientuotą aplinką, buvo kuriamos kliūtys pėstiesiems, mažinama viešosios erdvės kokybė. Dėl šių priežasčių siūloma vėl integruoti atskirtas teritorijas į darnų miesto kraštovaizdį. Pertvarkant prarastus ryšius tarp šiaurės ir pietų, sukuriama skirtingų funkcijų visuma. Ryšiai tarp rytų ir vakarų pagerinami pertvarkant tranzito sistemas, kad jose būtų specialus tvarus viešojo transporto koridorius, dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūra, atskirtos automobilių juostos. Norint iš naujo sujungti šiaurinę ir pietinę žaliąsias ir urbanistines struktūras, strateginiuose taškuose užmegzti nauji tvirti ryšiai, pridedant unikalių naujų viešųjų erdvių Junatie kelyje. Centrinis amfiteatras sukuria žaismingą ir patrauklią naują vietą rajono centre. Laikantis sąmoningo dizaino požiūrio, visame plote atsiranda ištisinis pynimas, kuriame daug dėmesio skiriama grindiniui, funkcijai, apšvietimui, sodininkystei ir lietaus vandens elementams.

ANALOGŲ STUDIJA Mieres Social Housing

MIERES SOCIAL HOUSING Vieta: Mieresas, Ispanija Metai: 2010 Komanda: Zigzag Arquitectura Viena iš įdomiausių savybių, kuri pastebima nuvykus į vietą, yra ta, kad, nors ir esate slėnyje, esančiame aukštesnėje aplinkinių kalnų dalyje, laukų ir pievų vaizdai - riboti. Projekto tikslas ir buvo atgauti vietos kokybę, paverčiant objektą ir miestu, ir kaimu. Norint pastatyti naują kintamo aukščio tūrį (nuo trijų iki septynių aukštų), kuriame būtų visa reikalinga gyvenamųjų namų programa, buvo būtina modeliuoti tvirtą tradicinį septynių skirtingų aukščių kvartalą. Likusi programos dalis (sandėliavimo patalpos, garažas ir patalpos) buvo suprojektuotos bendrame požeminiame rūsyje. Autoriai norėjo, kad pastatas įsilietų į aplinką, dėl to buvo naudojami išpjovimai tam tikrose vietose, kad atsivertų kalnų vaizdai. Kvartalo atvėrimas buvo dar vienas autorių prioritetų, norint išvengti vidinės “prarastos” erdvės, todėl ji paverčiama gyventojų socialinio susitikimo centru. Dalis butų erdvių yra nukreiptos į šią vidinę aikštę, todėl aktyviai veikia ir aplinkiniai fasadai. Įėjimas projektuotas “laužant” bloką dviejuose kampuose, kuriant įstrižumą.Sutvarkyti želdynai yra šiek tiek aukštesni, juose yra pirmojo aukšto butams skirtos išskirtinio naudojimo terasos, atskiriant jas nuo viešo naudojimo zonų. Erdvė pastatyta iš įvairaus poringumo betoninių blokų, žemų betoninių sienų, kurios tarnauja ir kaip augalų vaza, ir kaip suolas. Fasadai - dviejų tipų: viena vertus, miesto veidą apibūdinantis plienas grąžina labiau pramoninį ir kasybos Miereso miesto įvaizdį, buvusį pagrindinį ekonominį variklį. Antra - grįžimą į gamtą simbolizuoja mediniai vertikalūs profiliai, vertikaliu ritmu primenantys netoliese esančių kalnų miškus.

ANALOGŲ STUDIJA Cinema Alesia

CINEMA ALESIA Vieta: Paryžius, Prancūzija Metai: 2017 Komanda: Manuelle Gautrand Architecture „Manuelle Gautrand“ architektūra atnaujino kino teatrą „Alesia“ Boulevard Général Leclerc, Paryžiuje, su idėja visiškai pakeisti miesto kino įvaizdį, kviečiant visuomenę pereiti “tiesiai į vaizdą”. „Cinema Alesia“ - 1921m. iš gelžbetonio pastatyto pastato, kurioje yra viena didelė salė su 2800 vietų, istorija žymi naujovės evoliuciją. Per pastaruosius metus pastatas buvo ne kartą pertvarkytas ir tapo daugkartiniu kino teatru, o techninės patalpos ir projekcinė įranga buvo pritaikytos atsižvelgiant į filmų raidą. Šios pertvarkos paveikė fasadą, suteikdamos kinui naują tapatumą su neseniai atliktu „Manuelle Gautrand Architecture“ projektu. XXI a. Kinas leidžia mėgautis pažangiomis garso ir vaizdo sistemomis. Dėl savo dydžio „Cinema Alesia“ fasadas vaidina pagrindinį vaidmenį projekte: iš gatvės matomas daugiau nei 500 kv. metrų paviršiaus plotas: architektai suskaidė jį į dvylika vertikalių juostų, kurios zigzagiškai suformuoja stogą prie įėjimo, kviečiantį praeivius užeiti. Vidurinėje dalyje stiklinis fasadas yra padengtas LED juostomis, kurias galima animuoti įvairiais būdais. LED juostos taip pat vaidina svarbų saulės spindulių valdymą vidinėse patalpose vaidmenį ir suteikia fasadui ritmo, kurį įtvirtina metalinės plokštės, užbaigiančios fasado dangą viršuje ir šonuose.

PALANGOS MIESTO ANALIZĖ

(01) PADĖTIS VALSTYBĖJE: Palangos miestas yra vakarinėje Lietuvos dalyje, Baltijos jūros pakrantėje. Miestui būdingas jūrinis klimatas (vėjuota ir gana daug kritulių). Palanga

Telšiai Palanga

Šiauliai

Klaipėda

Plungė Kretinga

Panevėžys

Klaipėda Neringa Šilalė

(02) PADĖTIS RAJONE: Palangos miestas yra Žemaitijoje, prie Baltijos jūros (vakarinį miesto pakraštį skalauja Baltijos jūra, yra daug paplūdimių), 25km. į šiaurę nuo Klaipėdos miesto.

Šiauliai

Raseiniai

Kaunas Kaunas Marijampolė

Skuodas

Kretinga

Palanga

Oro uostas

Rąžė

(04) ANALIZUOJAMOS TERITORIJOS PADĖTIS MIESTE:

Klaipėda Vyta

uto

Klaipėdos rajonas

(03) PADĖTIS SAVIVALDYBĖJE: Palangos miestas administraciškai priklauso Palangos miesto savivaldybei, kuri apima Palangos, Šventosios ir Būtingės gyvenvietes. Palangos miestas nusidriekęs 24km. išilgai Baltijos jūros. Pačioje šiaurėje yra Būtingė, pietuose - Nemirseta, centre - Senoji Palanga. Pro miestą vakarų link teka Rąžės upelis, per kurį pastatyta net 10 tiltų ir tiltelių.

ipėd

reti

Kla

Šilutė ge

ĮK ė

Neringa

Rąž

os pl .

Autobusų stotis

žin

lis

Analizuojama teritorija yra pietinėje miesto dalyje. Dalis teritorijos patenka į istorinę miesto dalį. Teritoriją kerta trys miestui svarbios gatvės - Vytauto g., Kretingos g. bei Klaipėdos plentas. Taip pat, Teritorijoje yra Palangos miesto autobusų stotis.

PADĖTIS

VALSTYBĖJE, RAJONE, SAVIVALDYBĖJE, MIESTE

ISTORIJA

1938 m. gegužės 10 d. miestą nusiaubė didelis gaisras (04 ir 05 pav.), po kurio 1500 gyventojų liko be pastogės, sudegė Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia. Klebonijoje kilęs gaisras sunaikino beveik visą žydų gyvenamąjį kvartalą, kuris buvo rytinėje Vytauto gatvės dalyje nuo buvusios autobusų stoties (Kretingos g.) iki Žvejų gatvės. Tačiau keletas mūrinių pastatų išliko. Po gaisro parengtame A. Mačiulskio Palangos miesto atstatymo ir perplanavimo projekte (06 pav.), nustatyti mūrinės statybos kvartalai (Kretingos, Vytauto g. nuo Rąžės iki Jūratės g. ir Jūratės g. iki Malūno g.), atviros ir uždaros statybos sklypų dydžiai. Tai pat perplanuoti ir neišdegę miesto pakraščiai. „1938–1939 m. pastatyti vasarnamiai, gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai buvo lakoniškų besipinančių su tradicinėmis, formų, racionalaus planavimo“ (Miškinis 2007). Architektūroje be konstruktyvizmo ir funkcionalizmo buvo tęsiamos romantizmo idėjos. Tarpukaryje nuo jūros buvo matoma vila „Komoda“ (03 pav.), „Anapilio“ bokštelis bei Bažnyčia. 1938–1939 m. pastatyti vasarnamiai, gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai buvo lakoniškų besipinančių su tradicinėmis, formų, racionalaus planavimo. Ypatingą istorinę ir architektūrinę vertę turi išlikę istorizmo stiliaus kurortinės architektūros pavyzdžiai, kurie atspindi Palangos tiesioginį ryšį su kitais Europos pajūrio kurortais. Unikalūs, tik kurortams būdingi visuomeniniai pastatų pavyzdžiai – Kurhauzas (01 pav.), „Anapilis“, „Mahorta“ (02 pav.). „Komoda“ ir kiti, taip pat šiltosios maudyklės.

ISTORIJA PALANGA

ISTORIJA Giluminė lizdinė sistema praktiškai buvo diegiama planuojant Palangos kurorto poilsio gyvenvietę Vanagupę. Pagrindinė Vanagupės poilsio komplekso architektūros idėja buvo grindžiama „Senosios Palangos istorinių vilų urbanistinės struktūros analogu“, tai yra, vilos užėmė santykinai mažą intensyviai apželdinto sklypo dalį. Vadovautasi principu: skirtingai nuo miestų, kurorto pagrindinę planavimo struktūrą turi sudaryti ne užstatyti plotai, bet atvirų rekreacinių teritorijų karkasas. Planuojant Vanagupę, buvo numatyta derinti mažaaukščių ir daugiaaukščių pastatų statybą. „Daugiaaukščių pastatų statybos pagrįstumas aiškinamas, kad vien tik mažaaukštė statyba Palangos peizaže būtų nuobodi bei neekonomiška brangios pajūrio teritorijos aspektu, akcentuojamas kompaktiškumas ir skulptūriškumas“. Daugiaaukščiai pastatai statomi išvengiant statinių dominavimo virš pakrančių kopų žaliosios linijos, kad nebūtų trikdomas gamtinis kraštovaizdis, o originalios architektūros vertikalės turėjo būti matomos tam tikrose srityse. Sukurta „aukštyn lipanti“ kompozicija, atsverianti plokščią žemės paviršių Palangos zonoje ir gana monotonišką pušynų aukščio liniją. Ryškiausi pastatai – „Lino“ poilsio namai, plaukimo baseinas, poilsio namai „Žilvinas“, poilsio namai „Rugelis“, sanatorija „Žvorūnė“.

Bendroji Palangos pajūrio ilgalaikės plėtros koncepcija (Stauskas 1977)

Vanagupės architektūrinė koncepcija pagrįsta gamtos dominavimu žvelgiant nuo pajūrio (Stauskas 1968/2012)

PALANGOS MIESTO CENTRINĖS DALIES ANALIZĖ

URBANISTINĖ RAIDA

MIESTO CENTRINĖ DALIS

URBANISTINĖ RAIDA

XVI-XVII a.

Jau XVI a. buvo susidariusios dvi gyvenvietės: pietinė gyv. pietiniame Rąžės upės krante, o kita (senoji Palanga) - dabartinio Palangos miesto šiaurinėje dalyje, greta Naglio kalno, šalia Liepoja-Klaipėda kelio. Abi gyvenvietes skyrė smėlio užpustyti sklypai. Senosios palangos vietoje - žvejų ir žemdirbių gyvenvietė. Kita Palangos dalis suplanuota šiauriniame Rąžės krante, išplečiama pietinė Rąžės kranto dalis. Šioje dalyje numatyta prekybininkų ir amatininkų gyvenvietė. Paal Valakų reformos naudotus urbanistinius principus numatyta kompaktiška teritorija su stačiakampe aikšte bei dvi statmenos ir dvi lygiagrečios Liepoja-Klaipėda keliui gatvės.

XIX a.

XIX a. pirmoje pusėje buvo du Palangos struktūriniai vienetai: Linijinio pobūdžio “Senoji Palanga” ir šiek tiek išsitęsusi pietų-šiaurės kryptimis “Naujoji Palanga”. Valdant Tiškevičiams, radikaliai transformuotas bažnytkaimio siluetas: medinius žvejų namus keičia dekoratyvios vilos, plečiantis Palangai, nuo pagrindinės miestelį formuojančios ašies atsišakoja mažesnės gatvelės, kuriose kuriama kurorto poilsiautojus aptarnaujanti infrastruktūra. Pagal 1877m. sudarytą planą, kaimavietė (Senoji Palanga) struktūriškai nebuvo pakitusi, tik sodybos palei Liepojos-Klaipėdos kelią išsidėstė padrikai ir nesudarė ankstesnio tvarkingo ritmo. Kaimavietė ir miestelis sudarė vientisą kompleksą, neliko smėlingų neužstatytų sklypų. Naujoji Palanga pietinėje Rąžės pusėje prarado reguliarų pobūdį ir įgijo savaiminei raidai būdingą laisvą ir netaisyklingą planą.

XVIII a. vyduryje Palangos miestelis buvo raiškaus linijinio plano, todėl galima teigti, jog “XVI a. antroje pusėje išmatuoto stačiakampio plano dauguma elementų nesusidarė arba išnyko dėl menkos ūkinės veiklos.” (Miškinis 2007). Pagal 1779-1781m. sudarytą miestelio planą, kelias, jungiantis kaimavietę su miesteliu (dabar - Vytauto g.), buvo pagrindinė miestelio ašis, apie kurią formavosi gyvenvietė. XVIII a. pab. Palanga buvo reaguliaraus plano miestelis, tik jo pakraščiuose trobesiai stovėjo laisviau.

XVIII a.

XX a.

XX amžiuje Palangos raidą galima suskirstyti į tris etapus: iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios (1914m.), tarpukaris (1918–1939m.) ir po Antrojo pasaulinio karo (nuo 1945m.). XX amžiuje šiaurinė Rąžės upelio dalis prasiplėtė į vakarus, o aikštės vietoje pastatyta mūrinė bažnyčia – reikšminga Palangos dominantė. Daugiau pokyčių užfiksuota vasarvietėje (Pietinė Rąžės dalis), vakarinė vasarvietės dalis išsiplėtė labiau, iš dalies sudarydama taisyklingą gatvių tinklą. 1938 m. gaisras sunaikino šiaurinę miesto dalį, regtas miesto atstatymo projektas, perplanuoti neišdegę miesto pakraščiai. 1938m. sudarytas kurorto ribų planas kurortinei Palangos daliai skirta visa teritorija į pietus nuo Rąžės ir nemaža dalis šiaurinėje Rąžės upelio pusėje. dabartinis pagrindinių gatvių tinklas iš dalies išlikęs nuo XX a. pab.

UŽSTATYMO PERIODIZACIJA PAGAL TERITORIJOJE DOMINUOJANTĮ UŽSTATYMĄ

UŽSTATYMAS IKI 1940m UŽSTATYMAS IKI 1960m UŽSTATYMAS PO 1960m

UŽSTATYMO PERIODIZACIJA PAGAL TERITORIJOJE UŽSTATYMO PERIODIZACIJA DOMINUOJANTĮ UŽSTATYMĄ PAGAL TERITORIJOJE

DOMINUOJANTĮ UŽSTATYMĄ UŽSTATYMAS IKI 1940m UŽSTATYMAS IKI 1960m UŽSTATYMAS MPO 1960m 1:20 000

URBANISTINĖ RAIDA

MIESTO CENTRINĖ DALIS

KULTŪROS VERTYBĖS

Palangos miesto dentrinė dlis pasižymi dideliu nekilnojamų kultūros vertybių sąrašu. Centrinėje dalyje yra trys pagrindinės vertingos teritorijos - Palangos miesto istorinė dalis, Palangos senojo miesto vieta ir Palangos dvaro sodybos teritorija.

Dekoratyvinė skulptūra "Jūratė ir Kastytis"

Palangos autobusų stotis

Vlado Jurgučio mokykla

Pagrindinės miesto dominantės, išsidėsčiusios Vytauto gatvės ašyje, taip pat priklauso saugotinų pastatų sąrašui: Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kompleksas ir Palangos kurhauzo pastatas. Palangoje gausu tiek saugomų pastatų, tačiau labiausiai Palangos miestas išsiskiria vilų gausa: jos suteikia Palangai kurorto identitetą.

Palangos kurhauzo pastatas

Palangos vaistinė

Šiltųjų maudyklių pastatas

Palangos piliakalnis su gyvenviete Palangos senovės gyvenvietė II, vad. Pietų gyvenviete

Palangos miestas turi tikrai daug želdinių. Dauguma jų - privačiuose sklypuose. Masyvai vyrauja ties Klaipėdos plentu bei Birutės parke. Daugiausiai nesuformuotų želdinių yra ties Rąžės upės krantinėmis. Pavieniai želdiniai ar miesto želdynai, suformuoti, ir yra Palangos istorinėje dalyje - centre, prie pagrindinių traukos objektų ar ties pagrindinėmis gatvėmis (medžių alėjos). Pastebėta, jog želdiniai nesudaro vienos sistemos, tačiau sutvarkius upės pakrantes ir suformavus tose vietose želdynus, galima juos būtų apjungti į vientisą darinį.

GAMTINĖ SITUACIJA. ŽELDYNAI MIESTO CENTRINĖ DALIS

TOPOGRAFIJA

Nagrinėjamos teritorijos reljefas nėra labai išraiškingas - gyvenamųjų kvartalų reljefas tolygus, didžiausias skirtumas matosi ties upe - žemiausia dalis nagrinėjamos teritorijos šiaurės vakaruose, kur upė žemėjant teka link jūros. Reljefas tolygiai kyla Palangos miesto šiaurę bei į pietų pusę - Birutės parko link.

Nagrinėjamoje teritorijoje gausu gyvenamosios paskirties objektų, juose dažniausiai kuriasi ir komercija - tiek parduotuvės, tiek kambarių nuoma. Be jų - yra ir keli dideli viešbučiai. Didesni komerciniai pastatai telkiasi ties pagrindinėmis gatvėmis. Pastebėta, jog trūksta traukos objektų nagrinėjamos teritorijos šiaurės rytų dalyje - ties Klaipėdos plentu.

PASTATŲ FUNKCIJOS MIESTO CENTRINĖ DALIS

AUKŠTINGUMAS

Nagrinėjamoje teritorijoje yra viena aiški vertikali dominantė - Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia (59.95m.). Antroji - gyvenamosios paskirties objektas / apartamentai (~30m.). Kvartaluose daugiausiai paplitę 2-4 aukštų pastatai. aukštesni, 10-20m. pastatai daugiausiai telkiasi šiaurės vakarų nagrinėjamos teritorijos dalyje, kur yra Palangos miesto centras - istorinė dalis

Analizuojamoje teritorijoje nėra aiškiai suformuotos kvartalinės struktūros. Erdvės ir masės santykis neidentifikuoja miesto centrinės, istorinės dalies. Pagal esamą užstatymą kvartalai užkerta kelią miesto erdvinei sistemai turėti ryšius su Rąžės upės krantine.

KVARTALŲ STRUKTŪRA MIESTO CENTRINĖ DALIS

MORFOTIPAI

Nagrinėjamoje teritorijoje dominuoja sodybinis užstatymas. Sodybinis užstatymas miesto centre nekuria miesto identiteto. Miesto centre esančiam užstatymui trūksta savitumo. Taip pat, galima pastebėti, kad atsiranda nemažai laisvai stovinčių, pavienių pastatų, kurie organiškai neįsipina į miesto urbanistinį audinį.

Yra suformuotos lokalios pavienės erdvės, tačiau nėra bendros miesto erdvių tvarkymo koncepcijos. Miesto centras suvokiamas kaip pavienė gatvė, bet ne teritorija. Dominuoja Basanavičiaus gatvė tiek su aiškiai išreikštu perimetriniu užstatymu, tiek funkcijomis. Tarp dominančių (svarbiausių teritorijos objektų - bažnyčios, kurhauzo) trūksta vizualinių bei funkcinių ryšių, arba jie nėra pakankamai išreikšti. Teritorijoje matomos kelios kompozicinės ašys, tačiau atsiradus pavieniams objektams, jų tęsiniai nebėra formuojami. Svarbių gatvių susikirtimo vietose matomos galimų kompozicinių mazgų vietos (šalia Rąžės upės).

KOMPOZICINIAI YPATUMAI MIESTO CENTRINĖ DALIS

IŠKLOTINĖS Nagrinėjamoje teritorijoje yra viena aiški vertikali dominantė - Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia (59.95m.). Antroji - gyvenamosios paskirties objektas / apartamentai (~30m.). Kvartaluose daugiausiai paplitę 2-4 aukštų pastatai. Rąžės upės išklotinėje matyti, jog aukštingumas kyla tiek nuo vakarinės, tiek nuo rytinės pusės link miesto dominantės bažnyčios.

Vertinant kokybinį išbaigtumą, teritorijoje pastebimos dominuojančios nesuformuotos erdvės. Labiausiai probleminė vieta - Rąžės upės pakrantė. Analizuojamoje teritorijoje pastebimas viešųjų urbanistinių erdvių trūkumas, o esamos - nepakankamai išraiškingos, todėl neidentifikuojama bendro naudojimo erdvių sistema.

ERDVIŲ SISTEMOS VERTINIMAS MIESTO CENTRINĖ DALIS

RYŠIAI

1 Esamas mazgas su dviem traukos objektais - kurhauzu ir bažnyčia 2 ir 3 Galimi nauji svarbūs kompoziciniai mazgai, svarbių gatvių susikirtimo vietose. 1) Pratęsiama komercinė ašis nuo Basanavičiaus gatvės, tvarkomos upės krantinės, kuriami lokalūs centrai. Ačis baigiasi nauju traukos centru prie Klaipėdos plento. 2) Ašis eina per J. Simpsono ir Ronžės gatves, baigiasi traukos centru ties Klaipėdos plentu. Nuo Birutės alėjos ateina žalioji ašis, ji kuria ramią ir saugią aplinką, su lokaliais centrais (skverais ir pan), užsibaigia traukos centru prie Klaipėdos plento, kur būtų tvarkomos upės krantinės. Žalioji ašis - nuo pietuose esančio sporto komplekso, kuriamos žaliosios erdvės, ašis baigiasi ties kitu sporto kompleksu šiaurinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje - Palangos baseinu.

IŠVADOS. Sutvarkytos lokalios pavienės erdvės, tačiau nėra bendros miesto erdvių funkcinės koncepcijos. Matomos kelios kompozicinės ašys, tačiau atsiradus pavieniams objektams, jų tęsiniai nebėra formuojami. Neišvystyti vizualiniai/funkciniai ryšiai su Rąžės upe. Rąžės upės krantinės, pagal jos pritaikymo pobūdį, ngalima tipologizuoti kaip, pvz. krantinė - gatvė; krantinė - miesto parkas; krantinė - aikštė.

IŠVADINIS BRĖŽINYS

MIESTO CENTRINĖ DALIS

IŠVADOS

VERTYBĖS

PROBLEMOS

GALIMYBĖS

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

SOCIALINĖ PROGRAMA

EKONOMINĖ PROGRAMA

EKOLOGINĖ PROGRAMA

Pagrindinis socialinės programos tikslas kurti, darnią aplinką, kuri tenkintų tiek senyvo, tiek jauno amžiaus žmonių poreikius. Naujai kuriamos/performojuomos esamos erdvės pasipildytų funkcijomis, taip užtikrinant visų visuomenės grupių poreikių išpildymą. Naujai projektuojamas nenutrūkstantis pėsčiųjų/dviračių takas palei upę, nuo Klaipėdos plento link jūros, užtikrintų saugų judėjimą. Palei jį, keičiant upės puses, išsidėsto naujos funkcijos, arba „surenkamos“ ir tobulinamos esamos. Pradedant nauju apartamentų kompleksu prie Klaipėdos plento, tęsiant aktyvaus poilsio parku, keičiant krantinę link naujos bibliotekos, į pasyvaus poilsio parką terasas, tiesiant taką per Kino teatrą su lauko erdve, kur žmonės galėtų mėgautis tiek lauko teikiamomis galimybėmis, tiek naujų pastatų funkcijomis - meno centru (kuris pritaikomas laisvalaikiui, todėl ir žiemos metu žmonės galėtų jame rinktis leisti laiką, kadangi šaltuoju metu nėra didelio pasirinkimo veikloms lauko erdvėse) dviračių punktu, kino erdve, kavinėmis ir panašiai. Taip pat, pabrėžiama erdvė prie bažnyčios - kuriamas memorialinis skveras, atveriantis vizualines ašis nuo kurhauzo, kur būtų galimybė vykti įvairiems renginiams. Naujai kuriamose erdvėse projektuojamos poilsio ir vaikų zonos. Ši visa funkcinė įvairovė užtikrintų nuolat veikiančias erdves.

Projektu yra siekiama išplėsti esamas miesto funkcijas bei papildyti miestą naujomis. Kadangi miestas yra kurortas, esantis prie jūros, žmonės atvyksta visais metų laikais. Projekte įvedėme naujų funkcijų bei patobulinome esamas, kurios sustiprintų miesto identitetą. Svarbiausia ašis – upė bei jos krantinės: jas įveiksminome įvairiomis veiklomis, kurios teiktų miestui ir ekonominę naudą. Skatiname ir smulkųjį lietuvių verslą, dėl to kuriamose erdvėse (paviljonuose bei krantinėje projektuojamose stoginėse) galėtų įsikurti prekybininkai. Taip pat, kuriamas bulvaras, kuriam suteikiama labiau komercinė-gyvenamoji funkcija, t.y. pirmuose aukštuose yra galimybė įsirengti, pavyzdžiui, amatininkų parduotuvėlėms, ofisams ir panašiai. Kitas ekonominės programos aspektas – siūlome investicijas į atsinaujinančią energiją, kuri atneštų ne tik ekologinės, bet ir ekonominės naudos, pavyzdžiui, saulės baterijų taikymas miesto apšvietimui, ant pastatų stogų įrengiant saulės kolektorius. Siūlome naujai projektuojamų pastatų apšvietimui taikyti atsinaujinančią energiją, pavyzdžiui – centre kuriamam naujam viešbučių kompleksui, dalį saulės sukuriamos energijos naudoti apšviesti viešbučio vidinę erdvę.

Kuriant miesto koncepciją, kaip išmanaus miesto idėją, didelį dėmesį skyrėme tiek pastatų, tiek naujai kuriamų erdvių tvarumui bei ekologiškumui. Viešosios erdvės formuojamos balansuojant mažosios architektūros bei žaliųjų erdvių ir pėsčiųjų-dviračių takų darnų santykį. Naujai kuriamiems pastatams siūlome eksploatuojamus stogus su želdiniais, todėl yra panaudojamas surenkamas lietaus vanduo. Viešbučių kompleksas siūlomas ir su saulės kolektoriais ant stogo, kad save galėtų aprūpinti energija. Nagrinėjamose miesto centro teritorijose numatomos atskirųjų želdynų zonos. APLINKOSAUGINIS ASPEKTAS Projektuojant centrinės dalies kvartalą, esamas struktūras (neatliekančias jokios funkcijos) keičiame naujomis taikant aukštos architektūros ir landšafto standartus, o jei yra galimybė rekonstruoti ar modernizuoti – tai ir skatiname. Gerinamas susisiekimas pėstiesiems ir dviratininkams. Sprendžiant automobilių stovėjimo aikštelių trūkumo klausimą, jas projektuojame pastatų požeminiuose aukštuose. Šie sprendimai sumažintų ir triukšmo, ir oro taršą. Sprendiniuose, kaip buvo minėta, kuriamos naujos tiek aktyvaus, tiek pasyvaus laisvalaikio žaliosios zonos.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA „FLOW“

KONCEPCIJA TIKSLAI: 1. Urbanistiškai kurti ir gerinti Palangos miesto viešąsias erdves bei jų prieigas; suformuoti užstatymą, užbaigiant pilnas gatvių išklotines; saugoti gamtos ir kultūros išteklius; 2. Projektuojant išsaugoti kuo daugiau esamo užstatymo, rekonstruoti esamus pastatus įveiklinant ir suformuojant jų erdves. 3. Suteikti Rąžės upei reprezentatyvumo, patrauklumo ir funkcinės įvairovės, užtikrinti saugų judėjimą krantinių erdvėse. IDĖJA: Pagrindinis tikslas - Rąžės upės krantinių sutvarkymas. Pasiūlymuose ryšiais jungiamos upės krantinės, kuriamos vizualinės ašys. Krantinė naujinama įrengiant įvairias funkcijas, siekiant pašalinti fizinius bei socialinius miesto urbanistinio audinio trūkumus. Pagrindinė idėja - keičiant krantinių puses, keičiasi erdvių charakteris. Atkuriamas istorinis pėsčiųjų ryšys pro kurhauzą link bažnyčios. Vytauto gatvės prieigose (kairėje) atkuriamas taškinis užstatymas su žaliomis erdvėmis, istoriškai būdingas čia stovėjusioms miesto viloms; dešinėje - išlaikomas ir pratęsiamas istorinis užstatymo pulsavimas.

Pagrindinė šio projekto viešųjų erdvių jungtis eina palei Rąžės upę - krantinėmis, ši erdvė apjungia visas krantinėse kuriamas funkcijas lyg „karoliukus užveriant ant vieno siūlo“. Kita svarbi ašis driekiasi Vytauto gatvės prieigose. Vienoje pusėje (rytinėje) kuriamas urbanizuotas užstatymas, kitoje (vakarinėje) taškinis užstatymas žalioje erdvėje. Taip pat, verta paminėti lygiagrečiai Vytauto gatvei kuriamą erdvinį kanalą, vedantį nuo gyvenamųjų kvartalų, per tvarkomą Ražės krantinę - terasas, ir toliau - bulvarą, kuris skaido pusiau kvartalą, dabar neatitinkančio, Palangai būdingo kvartalo dydžio. Jame telkiasi komercinė-gyvenamoji funkcija. Iš žaliosios koncertų salės erdvės kuriamas žaliasis kanalas, kuris pro „Naglio“ kino teatrą veda į krantinės erdvę. Visiškai žalią jungtį kuriame nuo vieno sporto komplekso pietuose, link Palangos baseino šiaurinėje nagrinėjamosios teritorijos dalyje, pakeliui kuriant žalias „kišenes“, būdingas Palangos miestui, jose planuojami skverai, poilsio erdvės bei memorialinis parkas.

ERDVIŲ SCHEMA KONCEPCIJA

ERDVIŲ SCHEMA

Svarbi ašis Vytauto gatvės prieigose. Rytinėje pusėje kuriamas urbanizuotas užstatymas, baigiama formuoti gatvės išklotinė, užbaigiamas istoriškai susiformavęs pulsavimas, kitoje (vakarinėje) - taškinis miesto vilų užstatymas žalioje erdvėje, atkuriant istoriškai svarbią vizualinę ašį nuo kurhauzo link bažnyčios.

Nagrinėjamoje teritorijoje yra trys tiltai - du skirti transportui ir pėstiesiems, vienas tik pėstiesiems. Naujai siūlome gerinti infrastruktūrą, sukuriant naujas jungtis per Rąžės upę: šeši pėsčiųjų/dviračių tiltai, kurie kuria naujus ryšius, įveiksmina krantines ir užtikrina nenutrūkstamą, saugų ir patogų judėjimą tarp jų.

RYŠIŲ SCHEMA KONCEPCIJA

SUSISIEKIMAS

Palangos centrinėje dalyje yra gerai išvystytas gatvių tinklas, todėl yra siūloma tik viena nauja „shared space“ gatvė - bulvaras, skaidanti kvartalą į mažesnius du, ir aptarnaujanti ten esančius pastatus. Šioje vietoje, siekiant sukurti nenutrūkstamą jungtį tarp krantinių per Vytauto gatvę, konvertuojama esamos gatvės (Vasario 16-osios) dalis į pėsčiųjų/dviračių jungtį. Nauji pėsčiųjų bei dviračių takai kuriami norint įveiksminti Rąžės upės krantines. Jie sudaro sistemą, kuri leidžia nenutrūkstamai judėti krantinėmis, lengvai pasiekti reikiamus taškus teritorijoje.

Centrinėje dalyje prie esamų funkcijų kuriamos naujos: Vytauto gatvės šiaurinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje - naujas užstatymas - administraciniai pastatai, gyvenamieji su pirmuose aukštuose integruota komercija. Šalia esamos ligoninės siūlomas sporto ir sveikatingumo kompleksas. Upės krantinėje išlaikoma visuomeninė funkcija, prie terasų - komercinės paskirties patalpos pirmuose aukštuose, administracinė - likusiuose. Taip pat, verta paminėti, kad projekte pateikiami siūlymai renovuoti Naglio kino teatrą, kurti naują viešbučių kompleksą prie dabar esančio (Kerpė), bei meno centrą, kuris veiktų kartu su lauko kino teatro erdve, o šiaurinis stiklinis jo fasadas turėtų galimybę išsiardyti, kad meno dirbtuvės veiktų tiek lauke tiek viduje. Prie kuriamo pagrindinio pėsčiųjų/dviračių tako projektuojami aktyvaus/pasyvaus poilsio parkai, biblioteka, dviračių saugyklos.

FUNKCIJOS KONCEPCIJA

KONCEPCIJOS BRĖŽINYS

KONCEPCINIS BRĖŽINYS

Dviračių takai Pėsčiųjų takai Pagrindinis takas Paviljonai Terasos Dominantės Žaliosios erdvės Esamas užstatymas Siūlomas užstatymas Griaunami pastatai

ESAMA SITUACIJA PALANGA

SIŪLOMA SITUACIJA

ANALOGAI

SIŪLOMAI TERITORIJAI

3D VAIZDAS

KRANTINĖS ERDVINIS VAIZDAS „FLOW“

KAVINĖS „RĄŽĖ“ ERDVINIS VAIZDAS

LAUKO KINO TEATRO VIZUALIZACIJA „FLOW“

KRANTINĖS TERASŲ VIZUALIZACIJA

ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI

Detalizavimui pasirinkti objektai - naujai kuriamas viešbučių kompleksas (dviejų pastatų) prie esamo Palangos viešbučio “Kerpė” ir renovuojamas žymus Palangos kino teatras “Naglis”.

PAGRINDINIS BRĖŽINYS „FLOW“

PAGRINDINIS BRĖŽINYS PAGRINDINIS BRĖŽINYS Raudonosios gatvių linijos Pėsčiųjų takai Pagrindinis pėsčiųjų ir dviračių takas Projektuojami pastatai Esami pastatai Terasos Griaunami pastatai Dominantės Žaliosios erdvės Kultūros paveldo vertybė Esami medžiai

M 1:500

VIEŠBUČIŲ KOMPLEKSO VIZUALIZACIJA NUO GATVĖS PUSĖS

VIEŠBUČIŲ KOMPLEKSAS DETALIZACIJA

VIEŠBUČIŲ KOMPLEKSAS Kadangi Palanga yra kurortas, yra poreikis trumpalaikei nuomai, todėl savo projekte siūlome plėsti esamą „Kerpės“ viešbutį, sukuriant naują viešbučių kompleksą. Kompleksas susideda iš dviejų tūrių, stovinčių visai šalia vienas prie kito, todėl susidaro jauki vidinė viešbučių erdvė, kurią naudotų viešbučio lauko kavinės. Yra galimybė pašaliniams žmonėms apriboti patekimą į kompleksą visą parą, taip sukuriant saugesnę erdvę viešbučių svečiams. Pirmuose aukštuose - restorano erdvė su virtuve bei darbuotojų patalpomis, įėjus - reprezentacinė registratūros erdvė su poilsio vietom, sanitariniais mazgais tiek restorano, tiek holo zonoj. Projektuojama neuždūmijama laiptinė abiejuose pastatuose, bei pagrindiniai - reprezentaciniai laiptai. Tiek miestą, tiek jo pastatus projektuojame pritaikytus visiems, todėl yra numatomas liftas bei sanitariniai mazgai, pritaikyti ir specialiųjų poreikių žmonėms. Per visus aukštus projektuojame ertmę, taip sukuriant erdvius holus. Kambariai projektuojami 2-3, kai kur - 4 vietų, erdvūs, įrengiant visus patogumus svečiams. Viešbučiai jungiasi tilteliu trečiame aukšte, kur iš vieno viešbučio koridoriaus galėtume patekti ant kito viešbučio eksploatuojamo stogo. Numatoma požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią galima patekti specialiu automobilių keltuvu. Požeminėje aikštelėje projektuojamos techninės patalpos bei skalbyklos.

TŪRIS

KURIAMA VIDINĖ JAUKI ERDVĖ

PABRĖŽIAMAS UŽSTATYMAS PRIE GATVĖS

FASADAMS SUTEIKIAMI SKIRTINGI CHARAKTERIAI: IŠORINIAI GRIEŽTI, VIDINIAI - BANGUOJANTYS

ERDVINIS VAIZDAS

VIEŠBUČIŲ KOMPLEKSAS

VIEŠBUČIŲ PLANAI 0 AUKŠTAS - AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖ

1 AUKŠTAS