Klaipėdos m. sav. - Melnragės ir Girulių paplūdimių prieigos

“STRUCTUM“

KONKURSAS „IŠMANUSIS MIESTAS 10“

MELNRAGĖS IR GIRULIŲ PAPLŪDIMIŲ PRIEIGOS

The territory chosen for the competition "STRUCTUM - SMART CITY 10" is 4 accesses to Melnragė and Giruliai beaches. The area is important for local residents and visiting holidaymakers, having great potential. However, this potential is not used, accesses are managed irrationally, there is a lack of complex planning, a common architectural-urbanistic vision, and the integrity. The goal is to protect, not to destroy, not to overshadow the existing landscape, to emphasize and supplement it with architectural means.

The scope of the selected territory is extremely large. Therefore, the goal of our work is to propose solutions, the basic concept, in an extremely abstract way, without detailing the solutions too much to the level of detailed planning. In subsequent stages, each of the four areas should be analyzed and designed in separate projects or even few substage projects.

After a detailed analysis of the territories and planning documents, we came to the main conclusion: all 4 approaches lack identity, differentiation. Each access is almost identical to the next one, without a clear direction, rather randomly and chaotically. There is no integrated architectural idea, expression that would create the spirit of the place, be recognizable, symbolic, and identify the beaches of this part of the coast.

We chose 4 different directions for the main idea of organizing the territories, giving each path/access a code name that reflects the concept of the path and the content of the functions:

o Access to Giruliai beach (territory no. 1) is the "Nature Discovery Trail"

o Beach for the disabled (territory no. 2) dedicated as "Sports and rehabilitation track"

o Melnragė 2nd beach (territory no. 3) - "Path of experiences"

o Melnragė center (territory no. 4) - "Resort Promenade"

"Nature Discovery Trail". This access could be used for immediate exploration of coastal nature. Nearby camps, nature schools, and an educational trail would work in synergy to complement this function. It is the only area near which there is a train station (therefore, it is particularly convenient for organizing schoolchildren's educational activities and summer camps). It is proposed to install an educational interactive trail, which would be crowned by a seasonal village of wigwams on the seashore, to promote the "bare foot living" leisure lifestyle.

Installations created by sustainable architecture from natural materials found locally ("bird nests", shelters for education from branches, stone "gardens", to which visitors of the trail, campers and everyone else who wants to contribute their creativity, etc.).

"Sports and rehabilitation track". The main problem with the accesses is the brutal asphalt parking lot, which occupies a huge area, torn from the sensitive natural environment. It is proposed to redesign the parking space, introducing water absorbent coverings, supplementing it with greenery, grouping cars in groups instead of all in one mass. Based on global practice, we propose to provide the disabled beach with exceptional quality and adaptation for people with disabilities, maximizing accessibility. MOBI-MAT or similar mat systems providing direct access to the water, sand roller rentals are offered. All facilities, surfaces, small architecture are adapted for the disabled.

"Path of experiences". This access ends at the Melnragė rescue station with a seaside sauna. This prompted us to differentiate this path as an experience journey. The existing functions can be supplemented in order to experience the sea through the sensory system: sight, hearing, touch, taste, smell.

The seaside sauna can be adapted to today's needs. Additionally, temporary structures are offered - saunas that would be intended for more individual sessions. Impelemnted in small volume, a little far from the Melnragė II rescue station and the main sauna.

It is proposed to install a reflexological (Kneipp) path. Holistic health improvement according to Sebastian Kneip is based on a system of 5 elements: water therapy, movement therapy, herbal therapy, harmony therapy, healthy diet.

Walking barefoot on various surfaces puts pressure on the active points in the feet, which are directly connected to the organs in the body. Different materials for creating a path can be found in the design environment (fine/coarse stones, sand, sticks, crushed stone, pine cones, etc.), thus creating sustainable solutions. Instruments played by the sea wind, listening pipes are designed for auditory experiences.

"Resort Promenade". The development concept of this area is based on the synthesis of three key elements: SQUARE - PROMENADE - VERTICAL ACCENT (climbingobservation tower).

SQUARE. It is proposed to reconstruct and give a new quality to the square in the city centre (currently used as a bus turning circle). This square is very important for the center of Melnragė, many social functions gather around it: Klaipėda m. the municipality's Imanuelis Kant public library, Klaipėda children's leisure center, main bus stops, nearby is the largest

shopping. The current state of the square is extremely poor, the content of the square is unclear, it has no concept. Cars are parked quite chaotically nearby. It is proposed to dedicate this space exclusively to pedestrians. By forming a space - a square - in the place of the existing roundabout with greenery. It is necessary to physically create a barrier to protect the area used by pedestrians. For this purpose, the stone motif is chosen as a very characteristic element of this coastal area.

The public space is like an introduction - a gate - to the seaside promenade leading towards the tower.

PROMENADE. The section of Audros St. from the square to the beach has the rudiments of a resort promenade. There are several cafes here, during the season there are temporary structures - shops, vacationers walk along the street towards the main Melnragė beach. However, the mentioned track is not identified as a resort area. Streets and pavements are worn, do not have the expression characteristic of resorts, the construction on both sides of the street is quite spontaneous, the architecture of the temporary buildings is primitive, unremarkable, there are a number of empty plots interspersed, the commercial function is disturbed, the urban structure is unclear.

It is proposed to develop the street for the pedestrians. Great attention should be paid to artificial lighting, thus helping to create a cozy atmosphere in the evening, at night. More commercial buildings (some of the seasonal, temporary, some of them working all-yearround) should be added to the perimeter of the promenade.

TOWER. We offer an elevated accent - an observation tower with an integrated climbing wall for training climbers. This domint would be perceived as an allusion to a White Lighthouse, that was once built in Melnragė.

ĮVADAS

Konkursui „STRUCTUM – IŠMANUSIS MIESTAS 10“ pasirinkta teritorija – Melnragės ir Girulių paplūdimių prieigos.

Teritorija svarbi vietos gyventojams ir atvykstantiems poilsiautojams. Turinti didelį potencialą. Tačiau šis potencialas nėra išnaudotas, prieigos tvarkomos neracionaliai, trūksta kompleksinio planavimo, bendros architektūrinės-urbanistinės vizijos, integralumo. Gausūs rekreaciniai ištekliai nepakankamai išnaudojami, trūksta kokybinio faktoriaus.

Tikimės atskleisti Melnragės – Girulių ruožo kurortinį potencialą, tokiu būdu užtikrinti teritorijos plėtros galimybes, sinergiškai papildyti Klaipėdos ne tik kaip uostamiesčio, o kaip miesto, turinčio stiprų reikšmingą gamtinį – rekreacinį karkasą, įvaizdį. Tuo būdu stiprinant ir pabrėžiant Klaipėdos – kaip didmiesčio prie jūros, statusą. Sprendiniai turėtų prielaidas būti realiai įgyvendinami, nereikalaujantys nepagrįstai didelių investicijų. Viešosios erdvės turėtų būti formuojamos pritaikant įvairių interesų gausai, koncentruojant paslaugas. Tikslas – saugoti, neardyti, neužgožti esančio kraštovaizdžio, architektūrinėmis priemonėmis jį pabrėžti, papildyti.

Manome, jog ypač svarbus aspektas yra sinergija, kompleksiškumas šių dedamųjųatsižvelgimas į erdvių lankytojų poreikius (puikios architektūrinės idėjos gali ir likti tik idėjomis, jeigu jos nėra aktualios vietos bendruomenei bei atvykstantiems lankytojams, taigi svarbu vengti visuotinių “trendų” ir pan.), konteksto įvertinimas, integralumas, tvarūs sprendimai, sezoniškumo eliminavimas, kokybinis faktorius (ilgaamžiškumas, paprastas eksploatavimas, ilgaamžės medžiagos).

Teritorijos planavimas išskiriamas į tokius etapus:

1. Parengiamasis etapas – esamos būklės analizė.

2. Analogų studija.

3. Sprendinių konkretizavimas – galutinės koncepcijos parengimas.

Pasirinktos teritorijos apimtis itin didelė. Todėl mūsų darbo tikslas – itin abstrakčiai pasiūlyti sprendinius, pagrindinę koncepciją, per daug nedetalizuojant sprendinių iki detaliojo planavimo lygmens. Vėlesniuose etapuose kiekviena iš keturių teritorijų turėtų būti analizuojama ir projektuojama atskirais projektais, detaliuojant iki techninio projekto lygmens.

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Svarbu tai, jog Melnragė nuo 1946 metų yra Klaipėdos miesto dalimi. Išskirtinė ir jos geografinė padėtis – tai lengviausiai pasiekiami paplūdimiai, atvažiavus automobiliu automagistrale A1. Taip pat yra unikali ir paplūdimių lokacija pajūrio juostos atžvilgiu –

Melnragės ir Girulių paplūdimiai yra Lietuvai priklausančio pajūrio ruožo viduryje (beveik identiškas atstumas yra tiek iki Latvijos, tiek iki Kaliningrado srities).

Melnragės paplūdimiai – vieninteliai paplūdimiai Lietuvoje, pasiekiami geležinkeliu.

Taip pat planuojamos teritorijos yra šalia rekreaciniu požiūriu svarbaus kelio A13, jungiančio Klaipėdą-Palangą-Šventąją.

Projekto autorių schema

Iš rytų pusės teritorijas supa Melnragės miškas. Skirtingai nuo I-osios Melnragės (pietinės), projektuojamos teritorijos pasižymi platesniu gamtiniu karkasu, ramesne, menkiau urbanizuota aplinka. Melnragėje veikia apie dešimtį viešbučių ir svečių namų, galima išsinuomoti namelius, kambarius ar butus privačiame sektoriuje, veikia kelios parduotuvės, bei kavinės. Čia taip pat yra pasivaikščiojimų ir dviračių takas, kuriuo galima pasiekti Girulius bei vieną pagrindinių Lietuvos pajūrio kurortų – Palangą. Planuojamos teritorijos vos per 10-15 min. iš miesto centro pasiekiamos automobiliu, dviračiu arba autobusu. Todėl yra labai mėgiamos ne tik atvykstančių poilsiautojų, bet ir vietinių melnragiškių bei klaipėdiečių. Paplūdimys mėgiamas aktyvaus poilsio ir sporto entuziastų: čia įrengti treniruokliai, rankinio, tinklinio, smėlio krepšinio aikštelės, erdvės vaikams, yra dušai ir persirengimo kabinos. Be to, II Melnragės paplūdimys pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms. Paplūdimiui suteiktas Mėlynosios vėliavos įvertinimas, reiškiantis ypatingą dėmesį ekologijai, gamtai ir poilsiautojams.

Šiuo metu galioja 2021 metais parengtas Klaipėdos miesto bendrasis planas (patvirtintas b2021 m. rugsėjo 30 d . sprendimu Nr. T2-191 "Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo ptavirtinimo" ). Klaipėdos miesto BP koncepcijoje nubrėžtos bendrosios plėtros kryptys skaičiuojamam laikotarpiui iki 2050 metų. BP sprendiniai konkretizuojami vadovaujantis šiomis kryptimis ir planuojant įgyvendinimo laikotarpį iki 2030 m. Projektuojamas teritorijas apimantys probleminiai arealai, pažymėti bendrojo plano aiškinamajme rašte:

- Nepakankamai efektyviai išnaudojamas rekreacinis potencialas Baltijos jūros pakrantėje Melnragės–Girulių ruože. Pakrantėse apsiribojama siauru rekreacinių paslaugų „paketu“ (maudymasis, ramus poilsis), nevystomos kitos rekreacinės veiklos, viešoji rekreacinė infrastruktūra. Turi įtaką Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo nuostatos. Atsiranda kurortinių teritorijų statuso mieste nagrinėjimo poreikis.

- Blogėjanti krantų ir paplūdimių būklė Melnragės–Girulių ruože (nesprendžiamos kranto erozijos problemos). Ruože nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki pagrindinio pėsčiųjų tako į Melnragės paplūdimį itin sparčiai blogėja paplūdimių būklės rodikliai (smėlio sąnašų kiekis, paplūdimio morfometriniai parametrai). Kadangi kranto linija akivaizdžiai pasistūmėjo į žemyninę dalį, taip prarandama reikšminga dalis paplūdimių bei apsauginio paplūdimio kopagūbrio ploto. Turi įtaką Pajūrio juostos fizinei apimčiai, Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo, Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių specialiesiems planams, teisės aktų, reglamentuojančių saugomų bei gamtinio karkaso teritorijų tvarkymą ir naudojimą reikalavimams.

Teritorijos, kurioms pagal apibendrintus BP sprendinius, privaloma parengti žemesnio (vietovės) lygmens teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius planus M 1:1000 ar M 1:2000 su DP reglamentais arba detaliuosius planus M 1:500, M 1:1000 ar M 1:2000): - Numatomai kurortinei vietovei Melnragė-Giruliai, kur būtina urbanizuoti tam tikrus teritorinius fragmentus suteikiant joms įprastą kurortinės vietovės įvaizdį (kas labai svarbu modernizuojant šių Klaipėdos nuo seno kurortinių vietovių urbanistinį identitetą), urbanistinės plėtros interesai paliečia ir patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso ir pajūrio juostos teritorijas. Minimali nagrinėjama teritorinė apimtis – 11.4

Pirmosios Melnragės I; 11.5 Pirmosios Melnragės II; 11.6 Pirmosios Melnragės III; 11.7

Antrosios Melnragės; 11.8 Girulių Pakalnės; 11.9 Girulių Kalno I; 11.10 Girulių Kalno II ir 11.12 Šiaurės tvirtovės Nagrinėjami rajonai. BP pagrindiniame brėžinyje pavaizduota

kurortinės teritorijos Melnragė-Giruliai riba yra preliminari ir nustato didžiausią galimą šios kurortinės teritorijos dydį. Teisės aktų nustatyta tvarka tvirtinant tikslią kurortinės teritorijos ribą, įvertinus visuomenės sveikatos reikalavimus tokioms teritorijoms, greta esančią infrastruktūrą ir kitus svarbius veiksnius, ši teritorija gali būti nustatoma mažesnė nei pavaizduota BP pagrindiniame brėžinyje. Kol kurortinė teritorija Melnragė-Giruliai teisės aktų nustatyta tvarka nebus patvirtinta, sąlygos dėl kurortinėms teritorijoms taikomų visuomenės sveikatos ir kt. reikalavimų negali būti keliamos. Rengiant kurortinės vietovės Melnragė-Giruliai vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, teritorijų, nurodytų kaip specializuotų kompleksų zona ribos turi būti tikslinamos atlikus: - Pajūrio juostos reikalavimų įvertinimą; Europinės svarbos buveinių teritorijų įvertinimą; Gamtinio karkaso teritorijų potencialo vertinimą; Medynų inventorizaciją; Kitus, reikalingus su gamtos išsaugojimu susijusius tyrimus, kurie yra nurodomi specialiose planavimo sąlygose. Numatomai kurortinei vietovei Melnragė-Giruliai vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas turi būti rengiamas architektūrinio konkurso būdu, išrinktos urbanistinės idėjos, pateiktos teritorijos vystymo koncepcijoje, pagrindu.

BP sprendiniuose numatoma paslaugų sferos plėtra:

- Pocentriuose (Miesto rajonų centro zona): - Esamuose modernizuojamuose (plečiamuose) pocentriuose miesto aplinkos gerinimui reglamentuota galimybė ateityje vykdyti teritorijų ir objektų modernizavimą, numatant visuomeninės ir/ ar komercinės paskirties objektų teritorijas, smulkų verslą taip pat vidutiniams verslo objektams; Naujai formuojamuose pocentriuose pagal konkrečias funkcinių zonų reikšmes įvertinant galimą užstatymo charakterį pirmenybė teikiama vidutiniams ir stambiems verslo objektams;

- Paslaugų zonoje: Visose teritorijose, atitinkančiose konkrečias funkcinės zonos reikšmes pagal galimą užstatymo charakterį pirmenybė teikiama vidutiniams ir stambiems verslo objektams, taip pat ir smulkiam verslui ir amatams, viešosioms paslaugoms plėtoti.

- Specializuotų kompleksų zonose: Esamų monofunkcinių zonų įvaizdžiui gerinti, numatant visuomeninės ir/ar komercinės paskirties objektų teritorijas, smulkųjį verslą:

1-ojoje teritorijoje numatyta paslaugų zona:

Ištrauka iš galiojančo Klaipėdos miesto bendrojo plano

Ištrauka iš galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano

2-ojoje teritorijoje numatoma paslaugų zona, specializuotų kompleksų zona:

Ištrauka iš galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano

3-ojoje teritorijoje dominuoja vidutinio užstatymo intensyvumo zonos, paslaugų zona, specializuotų kompleksų zona:

Ištrauka iš galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano

4-tojoje teritorijoje dominuoja miesto dalies (rajonų) centro zona, vidutinio ir mažo užstatymo intensyvumo zonos, paslaugų zona;

Visose keturiose teritorijose esantys miškai -valstybinės reikšmės. Visų projektuojamų teritorijų dalis patenka į pajūrio juostos teritoriją.

Ištrauka iš galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano

Pajūrio ruožas tarp Klaipėdos ir Palangos XVI-XX amžiais buvo tankiai gyvenama teritorija, kuri formavosi keletą šimtmečių. XV amžiuje buvo susirūpinta gyvenviečių steigimu, nes reikėjo užtikrinti Pajūrio pašto kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą Rygos link, funkcionavimą ir apsaugą. Šis kelias ordinui buvo labai svarbus, todėl pakelėje buvo steigiamos karčemos, kurdinami gyventojai. XV amžiuje jau minimos Nemirsetos ir Kalotės karčemos. Jose keleiviai ne tik pernakvodavo, pavalgydavo, pasikeisdavo arklius, bet karčemos buvo ir savotiški prekybiniai centrai.

Melnragės gyvenvietė pradėjo formuotis XVI a. Pradžioje. Pirmiausiai sodybų pavidalu. Jos daugiausiai buvo išsidėsčiusios vienkiemiais. Vėliau sodybų vietose kūrėsi kaimai. Kaip galima pastebėti iš 1540 m. (pirmojo šiame krašte) gyventojų surašymo, daugumą gyventojų tuomet sudarė kuršių kilmės žmonės. Įsikūrusieji prie pat jūros daugiausiai vertėsi žvejyba, gyvenusieji atokiau vertėsi ir tradiciniais verslais - žemdirbyste, gyvulininkyste, augalininkyste.

Melnragė nuo seno buvo žvejų kaimas. Sprendžiant pagal daugelį ženklų, Melnragė ypač suklestėjo lietuviškuoju Klaipėdos krašto periodu 1923-1939 m. Šis kaimas nuo seno vertėsi žvejyba ir šiek tiek žemdirbyste, o 1933 m. jam suteiktos kurortinės gyvenvietės teisės, turtingi miestiečiai čia pasistatė vilas.

Pokariu Melnragė irgi klestėjo, bet visai kitaip. Čia buvo pradėti statyti žvejų kolūkio tipiniai namai, Melnragės peizažo tikrai nepaįvairinę ir nepapuošę.

Vietovės pavadinimas kilęs iš latvių kalbos žodžio melns – juodas, ragas – įprastas sausumos kyšulio pavadinimas Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje. Pavadinimą suteikė čia gyvenę kuršininkai. Manoma, kad mišku apaugusi pakrantė iš jūros žvelgiant atrodė tamsi, todėl vietiniai žvejai, čia minimi jau XIII a. dokumentuose, ją ir pavadinę „Juoduoju ragu“.

Tarp 1-osios ir 2-osios teritorijų yra saugomas Luizės sanatorijos pastatų kompleksas (un.k. 32750, reikšmingumo lygmuo - vietinis) bei 3 XX a.pr. vilos (reikšmingumo lygmuoregioninis). Taip pat saugoma XIX a.pab. Girulių geležinkelio stotis (un.k. 32565, reikšmingumo lygmuo - vietinis).

Šalia 4-osios teritorijos yra Baltijos jūroje nuskendusio laivo vieta (un.k. 30313). Medinio laivo liekanos yra paplūdimio zonoje, jūra kartais po audrų nuplauna viršutinį smėlio sluoksnį ir atidengia laivo liekanas. Projekto autorių schema

JUDUMAS

Visos teritorijos yra puikiai pasiekiamos viešuoju transportu - miesto autobusais. Brėžinyje matome, jog visos teritorijos pilnai pasiekiamos 500m spinduliu nuo stotelių. Teritorija nr.1 pasiekiama traukiniu. Beveik užbaigtas teritorijų apjungimas rekreacinėmis dviračių trasomis. Taip pat šalia kiekvienos teritorijos yra viešos automobilių parkavimo aikštelės. Taip pat pakankmai išvystyti pėsčiųjų takai. Visos teritorijos susisiekia ir einant pajūriu.

Projekto autorių schema

GAMTINIS KARKASAS

Teritorijas nr.1,2 ir 3 supa rekreacinės paskirties želdynai, kiek tolėliau matome valstybinės reikšmės rekreacinių miškų masyvus. Šalia teritorijos nr.3 yra saugom kertinė miško buveinė. Teritorija nr.4 yra labiau urbanizuotoje aplinkoje, tačiau ir čia netoliese yra rekreacinės paskirties želdynai.

Projekto autorių schema

Ištrauka iš portalo žemėlapio https://biomon.lt/maps/index.php/view/map/?repository=apsaugtikslwfs&project=apsaugos_tikslai_wfs

Esamos padėties fotofiksacijose matyti, kokia gausa architektūrinių priemonių panaudota skirtingose prieigose į paplūdimius. Didelė įvairovė formų, mažosios architektūros elementų, gerbūvio elementų, medžiagų, dangų, turinio. Trūksta sistemiškumo, aiškios architektūrinės minties.

Sea Park by Substance. Saulkrasti, Latvija, 2014 m.

Saulkrasti yra apie 3000 gyventojų turintis miestas centrinėje Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Rygos, ant Rygos įlankos kranto, prie keturių upelių žiočių.

Buvo ieškoma nišos tarp kitų pakrantės miestelių, kaip sukurti išskirtinumą ir trauką būtent šiai vietovei. Buvo nuspręsta daugiausia dėmesio skirti turizmui, poilsiui bei įvairiems kasmet organizuojamiems pramoginiams renginiams. Didelis tokių renginių pliusas – erdvios vietos prie pat jūros, kur be sporto ir kultūrinės veiklos galima mėgautis romantiška nuotaika, jūros ir saulėlydžio peizažu. Dėl to gimė idėja sutvarkyti centrinę paplūdimio teritorijos dalį ir sukurti Jūros parką.

Parkas buvo sukurtas siekiant sujungti centrinę Saulkrastų dalį su paplūdimiu.

„Substance“ architektas Arnis Dimins akcentavo gerai žinomos medžiagos interpretaciją ir atmosferos kūrimą per fizinius dizaino elementus. Projekto teritorija yra Rygos įlankos paplūdimyje ir apima 10 020 kvadratinių metrų. Aikštelę sudaro pirminiai ir antriniai kopų pylimai, tarp kopų yra vos lygi teritorija. Būnant visai arti jūros, tuo pačiu ir miško, galima mėgautis saulėlydžio kraštovaizdžiu, miško kvapu ir raminančia nuotaika. Spręsdami jūros ir smėlio problemas, „Substance“ architektai pasirinko dirbti su medžiu, aiškiomis linijomis ir daugybe poilsio, pramogų ir sporto zonų.

McCulloch Avenue Boardwalk by Site Office Parks, Melburnas, Australija, 2016 m.

Kartais geriausia kraštovaizdžio architektūra atsiranda įtakota akivazdžiai paprastų priežasčių: tiesiog formuojant natūralią aplinką, drąsiai reiškiant idėjas, lengvu pėdsaku prisiliečiant prie aplinkos. McCulloch Avenue Boardwalk tai pasiekia elegancija. Sukurtas naudojant nedidelį biudžetą, dizainas pabrėžia subtilią svetainės topografiją, taip pat patenkina intensyvaus pėsčiųjų srauto poveikį. Jis įkomponuoja kelią, bet leidžia kraštovaizdžiui dominuoti, o medžiagos prisideda prie vietos jausmo ir atradimų. Tai, kas galėjo būti paprastas lentų takas per kopą, tapo patirtine kelione, kuri apdovanoja vartotoją pasididžiavimo ir malonumo jausmu.

Esbjerg paplūdimio promenada, Nathan Romero Arkitekter, Esbjergas, Danija, 2011 m.

Promenados lentų takas sujungia paplūdimį su Hjertingu. Paplūdimys, kuris visada buvo atskirtas žema atramine medine siena ir apsauginiais akmenimis, dabar tapo prieinamas.

Promenada skirta betarpiškam socialiniam bendravimui, mankštai ir žaidimams, bet ir apmąstymams: septynių šimtų metrų ilgio kėdė, iš kurios vėl galima pamatyti horizontą.

Promenadoje tyrinėjamos archetipinės jūros ir tvirtos žemės susitikimo galimybės. Įlanka, pusiasalis arba prieplauka, sala. Tai sudaro projekto „infrastruktūrinį rėmą“ su tokiais elementais kaip plaukiojanti prieplauka, vandenyno baseinas, buriavimo klubas ir pati promenada.

Palei promenadą suprojektuota lengvesnių įsikišimų, atsitiktinių stulpų ir stulpų grupuočių, šiek tiek augmenijos ar medžių: jie fiksuoja elementų stiprumą ir kaitą, potvynių judesius, kartais derinant grynai praktiškus tikslus su plastiškumu ar meniškumu.

Atsveriant nepaprastą horizonto buvimą, šie elementai naudojami pertraukti ir paįvairinti, lokaliai segmentuoti ilgą promenados perimetrą.

Kai kurios stulpų kompozicijos papildytos laipiojimo rankenomis, kitos tampa oficialių paplūdimio tinklinio bei teniso žaidimų tinklo stulpais. Kai leidžia oras, tarp stulpų pakabinami hamakai, kurie tampa nepaprastai populiarūs tarp lankytojų. Šios stulpų sankaupos kviečia išeiti iš promenados ir žengti smėliu.

Plaukiojantis prieplauka. Su šia konstrukcija promenada siekia jūrą ir palieka tvirtą žemę.

Priklausomai nuo potvynių ir atoslūgių, jis tampa sala arba poilsio deniu, gulinčiu ant smėlio. Vasaros mėnesiais prieplaukoje daug veiksmo: degintis, šokinėti į vandenį, apmąstyti jūros krantą.

Vandenyno baseinas: veidrodis smėlyje. Įlanką primenantis jūros baseinas atveria rankas į jūrą.

Potvynių metu jis susilieja su vandenynu, atoslūgių metu jūra atsitraukia, o baseinas sulaiko vandenį ir tampa veidrodžiu smėlyje. Tai leidžia maudytis ištisus metus bet kokiomis oro sąlygomis. Jis siūlo nuostabią maudymosi ramaus vandens prieglobstyje patirtį, net kai jūra aplink yra audringa. Danijoje vis labiau populiarėja maudynės žiemą. Prie baseino buvo įrengta rampa ir skirtingi gyliai, leidžiantys patekti neįgaliųjų vežimėliams, taip pat maudytis vaikams. Buriavimo klubas. Šiauriniame promenados gale, kai reljefas įgauna aukščio, suprojektuotas buriavimo klubas, pusiau įkastas į apželdintas kopas, tarsi įstrigęs laivas, kurio paaukštintas denis tampa natūralia promenados pabaiga. Ten renkasi banglentininkai, buriuotojai, žiemos mauduoliai ir naudojasi klubo teikiamomis funkcijomis, persirengimo kambariais, dirbtuvėmis ir viešąja pirtimi su panoraminiu langu į horizontą.

SPRENDINIAI

Visas keturias pasiūlytas teritorijas sunumeravome nuo esančios labiausiai gamtos apsuptyje ir mažiausiai urbanizuotos – Girulių paplūdimio (Nr.1) iki arčiausiai Klaipėdos centro esančio ketvirtojo įėjimo (Nr.4) – Melnragės centro.

Atlikus išsamias teritorijų ir planavimo dokumentų analizes priėjome pagrindinės išvados: paplūdimiai yra mėgiami vietos gvyentojų bei atvykstančių svečių, turi nemažai būtinosios infrastruktūros, neblogai išvystyta susisiekimo sistema tiek motorizuotu, tiek nemotorizuotu transportu. Tačiau visoms 4 prieigoms trūksta identiteto, diferenciacijos. Kiekviena prieiga beveik identiška sekančiai, vystoma „turim visko“ principu, tačiau tokiu būdu neturint aiškios krypties, ganėtinai padrikai ir chaotiškai. Nėra vientisos architektūrinės minties, išraiškos, kuri kurtų vietos dvasią, būtų atpažįstama, ženkliška, identifikuotų būtent šios pajūrio dalies paplūdimius.

Pagrindinei teritorijų sutvarkymo idėjai pasirinkome 4 skirtingas kryptis, kiekvienam takui/prieigai suteikiant kodinį pavadinimą, atspindintį tako koncepciją bei funkcijų turinį:

Girulių paplūdimio (teritorija nr.1) prieigos – tai „Gamtos pažinimo takas“

Neįgaliųjų paplūdimys (teritorija nr.2) – „Sporto ir reabilitacijos trasa“

Melnragės 2-asis paplūdimys (teritorija nr.3) – „Potyrių kelias“

Melnragės centras (teritorija nr.4) – “Kurorto promenada“

Visi projektui siūlomi statiniai, patenkantys į pajūrio juostą, projektuojami kaip laikini statiniai.

Projekto autorių schema

Teritorija nr.1 - Girulių paplūdimys. GAMTOS PAŽINIMO

Siūlome šias prieigas skirti betarpiškam pajūrio gamtos pažinimui. Šalia esančios stovyklos, gamtos mokyklos, pažintinis takas sinergiškai papildytų šią funkciją. Tai vienintelė teritorija, šalia kurios yra traukinių stotis (todėl ypač patogu moksleivių edukacinėms veikloms, vasaros stovykloms organizuoti). Siūloma įrengti pažintinį interaktyvų taką, kurį vainikuotų sezoninis vigvamų kaimelis pajūryje, propaguoti „bare foot living“ laisvalaikio gyvenimo būdą. Kaimyninėje Latvijoje matoma geroji praktika, kada veiklas pajūrio juostoje reglamentuoja vietos savivaldybės. Tokiu būdu kiekviena savivaldybė nustato savas taisykles stovyklavimui, palapinių statymui ir laužų kūrimui paplūdimiuose. (šaltinis https://eng.lsm.lv/article/society/environment/where-can-you-pitch-a-tent-in-latvia.a417115/ ). Taikant principą, jog geriau veiklas leisti kontroliuojamos tam tikrose prižiūrimose teritorijose, negu pilnai drausti, tokiu būdu iššaukiant nesankcionuotų laužaviečių įrengimus, nelegalių kempingų kūrimus.

Esamos padėties fotofiksacijos

Kempingas Latvijoje „Saules majas“

Pažintiniame take dominuotų pajūrio krašto gamtai, istorijai skirtos temos. Tvarios architektūros iš natūralių lokaliai randamų medžiagų sukurtos instaliacijos („paukščių lizdai“, pastogės edukacijoms iš šakų, akmenų „sodai“, prie kurių savo kūryba prisidėtų tako lankytojai, stovyklautojai ir visi kiti norintys).

Kitų kempingų pajūryje analogai

Siūlomų veiklų inspiracijos, analogai

Šalia paplūdimio jau yra įrengti sanmazgai ir kavinė „Medvėgalis“, todėl paplūdimyje papildomai galima numatyti nebent galimybę įrengti nedidelę sezoninę paplūdimio kavinę. Šalia stovėjimo aikštelės galėtų atsirasti taip pat sezoninė mini parduotuvė, suteikianti galimybę įsigyti lankytojams ir stovyklautojams būtiniausių prekių bei maisto produktų draugiškomis kainomis.

Parkavimo aikštelei pritaikyti vandeniui laidžią, aplinkai draugiškesnę dangą.

Automobilių parkavimo aikštelių su vandeniui laidžia danga analogai

Siūloma naudoti partnerio „Betono mozaika“ asortimente turimą dangą „ECO DOMINO“. Taip pat galima betoninių trinkelių dangų kombinacija, taip išvengiant monotoniškumo ir diferencijuojant aikštelės funkcijas per dangų piešinį. Komponuojami BETONO MOZAIKA gaminiai „Eco Domino“, „CUBA“, „ASTRA 8“ ir ‚GRANDE“.

„BETONO MOZAIKA“ gaminiai

Neįgaliųjų nuvedimo ir įspėjamieji paviršiai formuojami iš „PRIZMA 8L“ ir „PRIZMA 8D“ trinkelių.

Trinkelių spalva derinma prie kitų grindinio trinkelių.

„BETONO MOZAIKA“ gaminiai

Numatoma humanizuoti atraminių kopų sienelių dizainą, pasiūlyt prie bendros architektūrinės koncepcijos derančius sprendinius. Koncepcijai išreikšti siūloma naudoti RECKLI ar analogiškus 3D klojinius, kurių dėka betoninių konstrukcijų paviršius gali įgauti medžio lentų ar bet kokią kitą unikalią faktūrą.

3D klojiniuose suformuotas betono paviršius. Analogai

Teritorija nr.2. Neįgaliųjų paplūdimys. „SPORTO IR REABILITACIJOS TRASA“

Esama padėtis. Pagrindinė prieigų problema – brutalus asfalto parkingas, užimantis milžinišką plotą, išlpėštas iš jautraus gamtinio karkaso. Siūloma parkingo erdvę perprojektuoti, įvedant vandeniui laidžias dangas, papildant apželdinimu, grupuojant automobilius grupėmis, o ne visus vienoje masėje. Stovėjimo aikštelės architektūriniai sprendiniai turėtų būti derinami su perspektyvoje planuojamo viešbučio – SPA centro architektūra ir koncepcija.

Didelis dėmesys skiriamas aikštelių apželdinimo sprendiniams, augalų kompozicijoms (derinamas horizontalus apželdinimas, akcentiniai želdiniai, foniniai želdiniai, krūmai, žoliniai augalai), planinei – erdvinei struktūrai, dangų piešiniui.

Gausiai apželdintų automobilių parkavimo aikštelių analogai

Neįgaliųjų paplūdimiui remiantis pasauline praktika siūlome suteikti išskirtinę visoje

Lietuvoje kokybę ir pritaikymą žmonėms su negalia, maksimalizuojant prieinamumą. Siūlomos

„MOBI-MAT“ ar analogiškos kilimėlių sistemos, suteikiančios betarpišką prieigą iki pat vandens, „sand roller“ priemonių nuomos galimybę („water front vacation rentals“).

Neįgaliesiems pritaikytos įrangos nuoma pajūryje

Prieigos prie jūros būtų skirtos sportui, reabilitacijai: numatomi treniruokliai, aikštelės sportui. Visi įrenginiai, dangos, mažoji architektūra pritaikyta neįgaliesiems. Porankių sistema, papildyta informacija brailio raštu.

Siūlomi gaminiai iš parnerio UAB „Percussion Play Baltics“ asortimento:

„Mobi-mat“ takų analogai

Taip pat labai plačios galimybės pritaikyti projekte įmonės „BIPA“ atstovaujamą prekės ženklą „TERMA“. Jų siūlomas itin platus spektras neįgaliesiems pritaikytų žaidimų aikštelių bei treniruoklių. „TERMA“ esminis principas – ne tik integruoti, bet tuo pačiu įtraukti visus.

„TERMA“ kolekcijos įrenginiai

Teritorija nr.3. Melnragės II-asis paplūdimys. „POTYRIŲ KELIAS“

Šios prieigos užsibaigia Melnragės gelbėjimo stotimi su pajūrio pirtimi. Tai pasufleravo šį kelią diferencijuoti kaip potyrių kelionę. Esamas funkcijas galima papildyti, siekiant patirti jūrą per sensorinę sistemą: regą, klausą, lytėjimą, skonį, uoslę.

Esamas gelbėjimo stoties pastatas gana neblogos būklės. Pajūrio pirtį minimaliai atnaujinus, modernizavus, galima pritaikyti šiandieniniams poreikiams. Taip pat papildomai siūlomi laikini statiniai – pirtys, kurios būtų skirtos labiau individualiems seansams. Nedidelio tūrio, šiek tiek nutolusios nuo Melnragės II-osios gelbėjimo stoties ir pagrindinės pirties.

Pirčių pajūryje analogai

Siūloma įrengti refleksologinį (Kneipo) taką. Sveikatinimas pagal Sebastianą Kneipą sustiprina visą organizmą, grūdina kūną ir sielą, stiprina imuninę sistemą. Holistinis sveikatos gerinimas pagal Sebastianą Kneipą remiasi 5 elementų sistema: vandens terapija, judėjimo

terapija, vaistažolių terapija, harmonijos terapija, sveika mityba.

Vaikštant basomis įvairiais paviršiais, pėdose spaudžiami esantys aktyvūs taškai, kurie tiesiogiai siejasi su kūne esančiais organais. Švelnių paviršių spaudimo jėga į šiuos taškus yra tolygesnė, vienodesnė, tad labiau aktyvinama centrinė nervų sistema – tai ramina, atpalaiduoja. Aštresnių paviršių spaudimo jėga į šiuos taškus yra skirtinga, todėl labiau veikiama širdies kraujagyslių sistema, stimuliuojamas, aktyvinamas organizmas. Skirtingos medžiagos

takui sukurti gali būti randamos projektuojamoje aplinkoje (smulkūs/stambūs akmenys, smėlis, pagaliukai, skalda, kankorėžiai ir pan.), tokiu būdu sukuriant tvarius sprendinius.

Potyriams per klausą projektuojami jūros vėjo grojami instrumentai, pasiklausymo vamzdžiai.

Itin plačiai gali būti pritaikomas „STRUCTUM išmaniojo miesto“ partnerio „Percussion play“ sūlomas asortimentas:

Refleksologinių takų analogai

Vėjo garso instrumentų analogai

Dar vienas labai svarbus, tačiau labiau funkcinis elementas, hidrotechninis statinys –valčių nuleidimo į vandenį vieta - slipas. Siūloma jį numatyti būtent šioje teritorijoje. Tokiu būdu jis galėtų tarnauti tek gelbėtojų, tiek žvejybos, tiek rekreaciniams tikslams (vandens motociklai, pramoginė laivyba, rekreacinis nardymas). Privažiavimas prie slipo galimas dalinai perplanuojant Melnragės gelbėjimo stoties prieigas. Valtys atvežamos priekabose, tad reikalinga didesnė manevravimo vieta su kieta danga. Slipas įrengiamas sutvirtinant gruntą, iš betoninių plokštumų su nuolydžiu. Siekiant apsaugoti nuo užnešimo smėliu, turi būti numatyti apsauginiai bangolaužiai (siūloma remtis Karklės pavyzdžiu ir bangolaužius formuoti iš didelių akmenų).

Analoginio objekto Karklėje fotofiksacijos

Slipai pasaulyje. Analogai

Teritorija nr.4. Melnragės centras. “KURORTO PROMENADA“

Daugeliu aspektų, ko gero, svarbiausia teritorija iš visų keturių. P.Lideikio – Audros gatvėmis Melnragė pasiekiama iš Klaipėdos centro.

Šios teritorijos vystymo koncepcija remiasi trijų kertinių elementų sinteze: AIKŠTĖ –PROMENADA – VERTIKALUSIS AKCENTAS (LAIPIOJIMO-APŽVALGOS BOKŠTAS).

Siūloma rekonstruoti ir suteikti naują kokybę erdvei (šiuo metu naudojama kaip autobusų apsisukimo žiedas) ties Molo / Audros g. Ši aikštė yra labai svarbi Melnragės centrui, apie ją buriasi daug socialinių funkcijų: Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras, stotelės, kuriose stoja iš/į miestą kursuojantys autobusai, netoliese yra didžiausias rajono prekybos centras bei vienintelė apgyvendinimo įstaiga, turinti viešbučio statusą (viešbutis „Morena“). Esama aikštės padėtis itin prasta: želdiniai palikti savieigai, bortai ir dangos nusidėvėję, aikštės turinys neaiškus, neturintis koncepcijos, atliekantis tik apsisukimo žiedo funkciją. Šalia ganėtinai chaotiškai parkuojami automobiliai.

Siūloma šią erdvę dedikuoti išskirtinai pėstiesiems. Esamo želdinių žiedo vietoje formuojant erdvę – skverą. Paliekant galimybę aplink epizodiškai manevruoti motoriniam transportui. Būtina fiziškai sukurti barjerą, kad apsaugoti pėsčiųjų naudojamą arealą. Šiam tikslui pasirenkamas akmens motyvas, kaip itin būdingas šios pajūrio zonos elementas.

Akmens motyvo panaudojimas viešųjų erdvių architektūroje. Analogai

Skvero dangai pasirinkti skelto akmens plokštės, atkartojančios akmenų motyvą. Siūlomas dekoratyvus į grindinį montuojamas apšvietimas, fontanas skvero centre, sukuriantis „rūko“ efektą.

Skvero dangos plokštėms siūlome naudoti įmonės „Betono mozaika“ siūlomą ROMPOX D1 dvikomponentį grindinio užpildą, tinkantį daugiakampėms plokštėms.

Viešoji erdvė yra kaip įžanga – vartai - į pajūrio promenadą, vedančią link bokšto. Gali būti naudojama ir epizodiniam poilsiui, pramogoms.

Aikštė. Projekto autorių vizualizacija

PROMENADA. Audros g.atkarpa nuo aikštės iki paplūdimio turi kurorto promenados užuomazgų. Čia įsikūrusi ne viena kavinė, sezono metu veikia laikini statiniai – prekybos vietos, gatve poilsiautojai keliauja link pagrindinio Melnragės paplūdimio.

Visgi minėta trasa nėra identifikuojama kaip kurortinė erdvė. Gatvės bei dangos neišskirtinės, nusidėvėjusios, „pilkos“, neturi kurortams būdingos išraiškos, užstatymas abipus gatvės gana savaimingas, laikinų pastatų architektūra primityvi, neženkliška, įsiterpia nemažai tuščių sklypų, komercinė funkcija padrika, neidentifikuojama kaip vienas audinys, urbanistinė

struktūra neaiški, gatvės apšvietimas primityvus, grynai funkcinis, betoninės bei metalinės atramos nusidėvėjusios. Kelio ženklais numatomas pirmumas pėsčiųjų eismui, automobiliams paliekant galimybę privažiuoti tik sklypų savininkams. Bet fiziškai gatvė identifikuojama kaip bet kuri kita motorizuoto eismo trasa.

Esamos padėties fotofiksacijos

Siūloma vystyti šios erdvės potencialą. Numatyti kurortų promenadoms būdingą dangą, turinčia individualų raštą, reljefą, šaligatvio dangos altitudę sutapdinti su kelio dangos altitude, tokiu būdu praplečiant promenados erdvę. Taip pat didelis dėmesys turėtų būti skiriamas dirbtiniam apšvietimui, taip padedant sukurti jaukią atmosferą vakaro, nakties metu.

Būtina numatyti laikinoms prekybos vietoms universalią unikalią architektūrinę

išraišką. Laikini statiniai galėtų būti modulinės sistemos, diferencijuojant modulius pagal reikiamą funkciją – maitinimas, prekyba, kitos paslaugos. Siekiant tvarumo siūloma apsvarstyti galimybę pakartotinai naudoti atitarnavusius jūrinius konteinerius („local sustainability“).

Promenados dangos išraiškos galimybės. Analogai

Laikinų statinių analogai

Promenados vaizdas ryto metu. Projekto autorių vizualizacija

BOKŠTAS. Sekant Klaipėdos miesto Bendrojo plano principais, Melnragės promenados (vizualinio kanalo) ašies aplinkoje siūlome aukštuminį akcentą - apžvalgos bokštą su integruota laipiojimo siena alpinistų treniruotėms. Aukštuminis akcentas siūlomas atitrauktas nuo pagrindinės vizualinio kanalo formantės - promenados išklotinės plokštumos. Promenada ir bokštas in corpore sudarytų urbanistinę kompoziciją, kaip numatyta bendrojo plano erdvinio identiteto esminėse nuostatose („Vizualiniai ryšiai gatvių ašyse tarp Baltijos jūros ir miesto“) Melnragės daliai.

Ištrauka iš Klaipėdos miesto bendrojo plano aiškinamojo rašto

Ištrauka iš Klaipėdos miesto bendrojo plano aiškinamojo rašto

Apžvalgos – alpinizmo bokštas tuo pačių tarsi aliuzija į Melnragėje, Šiaurinio molo gale

stovėjusį baltąjį švyturį, kuris, deja, neišliko ir neatkurtas, nor buvo itin mėgiamas, tikra vietos ikona. Baltasis švyturys vaizduojamas ir naujajame neoficialiame Melnragės herbe.

Baltasis švyturys Melnragės herbe, istorinėje ikonografijoje bei atviruke, skirtame Memeliui

bokštų analogai pasaulyje

Siūlomo bokšto architektūra deranti prie gamtovaizdžio, spalvinis apdailos sprendimas artimas kopų smėlio koloritui, tūris nedidelis, nedominuojantis aplinkoje, subtiliai papildantis panoramą. Bokšto – „švyturio“ viršus perforuotas, su dekoratyviu apšvietimu, vakare sukuriantis švytintį tikro švyturio įvaizdį.

Alpinizmo

Perforuotos plokštės su vakariniu apšvietimu fasade. Analogai

Bokštas pajūrio panoramoje. Projekto autorių vizualizacija

Bokšto vaizdas nuo paplūdimio. Projekto autorių vizualizacija

Bokšto – lokalios dominantės vaizdas iš promenados. Projekto autorių vizualizacija

Nepaisant skirtingos kiekvienos prieigos urbanistinės / gamtinės situacijos, turinio bei prigimties, siūlomi bendri architektūriniai sprendiniai. Būtina visose teritorijose naudoti tas pačias dominuojančias medžiagas, nuorodų elementus, mažosios architektūros objektus. Kiekvienos prieigos prie jūros suvokiamos kaip kompleksinio sprendinio dalis.

Akmenų motyvas naudojamas ne tik centrinės miesto dalies aikštėje, bet ir kaip mažosios architektūros elementų papildinys, gerbūvio elementas, komponuojant su nuorodomis, dangose, kompozicijose su augalais.

Akmenų panaudojimo gerbūvyje ir mažosios architektūros elementuose analogai Vietose, kuriose reikalinga numatyti atramines sienutes, siūloma naudoti RECKLI ar analogiškus 3D klojinius, kurių dėka betoninių konstrukcijų paviršius gali įgauti medžio lentų ar bet kokią kitą unikalią faktūrą.

Projekte siūlome naudoti projekto partnerio „BIPA“ modulinius originlaus dizainos lounge baldus, kolekcija „CityDesig“, modelis „Slice“, kurie gali būti įvairiai komponuojami. Taip pastaroji kolekcija gali būti derinama su „Sundecks-O“ kolekcija.

Derinant sprendinius prie esamos mažosios architektūros elementų, lokaliai siūloma į projektą įtraukti „BIPA“ atstovaujamo „StreetPark“ ženklo kolekciją „JURA“.

3D klojiniuose suformuotas betono paviršius. Analogai

Mobiliųjų telefonų įkrovimui siūloma naudoti „BIPA“ asortimente turimus PLATIO į grindinį bei lauko baldus montuojamus saulės elementus. Tai tvarus, nuo elektros tinklų nepriklausomas sprendimas.

Esamoms autobusų stotelėms modernizuoti siūlome galimybę pritaikyti SEEDia („BIPA“) išmaniuosius tvarkaraščių stulpus. Bei saulės energija maitinamas elektrinių paspirtukų ir dviračių pakrovimo stoteles.

Visose keturiose prieigose esantys mažosios architetktūros elementai (tokie kaip lauko baldai, treniruokliai, nuorodų stulpeliai ir pan.) galėtų turėti bendrą apjungiantį spalvinį sprendimą. Siūloma Melnragei būdinga mėlyna. Parenkamas konkretus RAL, kuris galėtų būti nurodytas visiems gamintojams.

Akcentinės spalvos panaudojimas mažosios architektūros elementuose. Analogai

Projekte tvarumo kriterijus sprendžiamas keliais aspektais:

- Siekiama, jog miestiečiai lokaliai komplekse rastų kuo platesnį aktualių paslaugų spektrą (SPA, aktyvaus laisvalaikio, apgyvendinimo galimybės – miestiečiams nereikia važiuoti 30100km, kad pasinaudotų kokybiškomis šiuolaikinėmis laisvalaikio leidimo galimybėmisbaseinu, vandenlenčių parku, kempingu, kavinėmis);

- Skatinimas atvykti į kompleksą netaršiomis transporto priemonėmis bei visuomeniniu transportu (patogios stotelių lokacijos, tinkama jų infrastruktūra, pakankamas maršruto dažnumas, saugus bei patogus dviračių bei paspirtukų parkingas, įkrovimo stotelės, remonto taškas).

- Vietinių medžiagų naudojimas komplekso statybai – mediena iš aplinkinių miškų, akmuos, skalda, pliažinis smėlis, atsijos – iš vietinių veikiančių karjerų; gerbūvyje naudojama daug betoninių trinkelių (taip pat natūralios kilmės medžiaga).

- Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas komplekse – saulės baterijos bei kolektoriai ant stogų, pastatai šildomi oras-oras šilumos siurbliais, atitinka A++ klasę, taigi nedidelės energijos vartojimo sąnaudos;

- “Prisitaikanti” architektūra – saugomi medžiai, gamtinis karkasas, kraštovaizdžio charakteris;

- Mažai energijos naudojantis LED apšvietimas;

- Vidaus ir lauko erdvių polifunkciškumas – taip pat tvarumą didinantis aspektas; tos pačios erdvės gali būti lengvai konvertuojamos, pritaikomos įvairioms skirtingoms veikloms, eliminuojant sezoniškumo faktorių;

- Gamtinių elementų adaptavimas, jų integravimas į planuojamą kompleksą, sinergiškas gamtos ir architektūros santykis.

Projektas gali būti lengvai skaidomas į etapus. Skaidymas etapais gali būti keliais variantais:

- Skaidant projekto dalis pagal prioritetą ir poveikį tolimesniam teritorijos vystymuisi: pvz. pirmiausia įrengiant didžiausią poveikį teritorijai turėsiančias teritorijas (Melnragės promendą, neįgaliųjų paplūdimio prieigas kartu su SPA kompleksu), kurie galimai pritrauktų ir privačias investicijas, būtų kaip katalizatorius tolimesniems projekto vystymosi etapams.

- Skaidant pagal teritorijas: pvz. pirma įrengiama šiuo metu labiausiai išvystyta, urbanizuota pietinė teritorija;

- Skaidant projekto dalis pagal turimų investicijų dydį: pvz. gali būti pirmiausia įrengiami mažiau investicijų reikalaujantys projekto elementai.

/ LITERATŪROS SĄRAŠAS

https://www.klaipeda.lt/lt/savivaldybe/administracija/miesto-bendrasis-planas/218/

https://lt.wikipedia.org/wiki/Melnrag%C4%97

https://welovelithuania.com/ii-melnrages-papludimys/#google_vignette

https://ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipedos-akvareles/klaipedos-akvareles-namai-ir-zmones-594-1733651

https://ve.lt/gyvenimas/kultura/istorijos-bangu-nuplauta-klaipedos-ikona

https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/melnragei-isskirtinis-herbas-1113086

https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2022/01/11/news/klaipedieciai-judina-uosto-tvarkytojus-ar-ne-laikasatstatyti-valstybes-simboli-baltaji-svyturi 22016142

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/visuomenei-atvertas-atnaujintas-siaurinis-molas-melnrageje/

https://www.regia.lt/map/regia2

https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

https://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=190:vejybins-ir-rekreacins-rangosiveimo-pajr-karkls-kaime-organizavimo-paslauga&catid=1:latest-news&Itemid=62&lang=en https://welovelithuania.com/giruliu-papludimys/#google_vignette

https://lt.wikipedia.org/wiki/Giruliai

https://klaipedatravel.lt/place/individualus-marsrutas-senosios-kurortines-gyvenvietes-melnrage-ir-giruliai/

https://landezine.com/sea-park-by-substance/

https://inhabitat.com/sustainable-keast-park-community-pavilion-is-the-ultimate-lawn-sports-haven-inaustralia/keast-park-community-pavilion-jackson-clements-burrows-13/

https://www.archilovers.com/projects/134644/esbjerg-beach-promenade-and-sailing-club.html

https://www.archdaily.com/604274/esbjerg-beach-promenade-and-sailing-club-nathan-romero-arkitekterspektrum-arkitekter

https://biomon.lt/maps/index.php/view/map/?repository=apsaugtikslwfs&project=apsaugos_tikslai_wfs https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

https://www.iisd.org/mission-and-goals/sustainable-development

https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/neigaliuju-papludimyje-kliuciu-ruozas-917403

https://klaipedossventes.lt/aitvaru-festivalis/

https://www.atviraklaipeda.lt/2020/11/24/giruliu-pusyne-poilsio-paslaugu-ansamblis/ https://eng.lsm.lv/article/society/environment/where-can-you-pitch-a-tent-in-latvia.a417115/