Neringa - Nidos krantinės rekonstrukcija

KRANTAS

NIDOS KRANTINES REKONSTRUKCIJA

2024

Vilnius

VILNIUS TECH

Architekturos fakultetas

Studentas: Rytis Cikanavicius

Vadovas: Dalia Dijokiene

PROJECT SUMMARY

Project Title: Nida Quay Reconstruction I KRANTAS I

Location: Nida Lagoon Shoreline, Neringa Municipality

Territory Size: ~14 hectares of land and the lagoon area in front of Nida

Current Situation:

Almost the entire Nida quay is largely composed of a shared pedestrian and cycling path paved with tiles. The pathways are visually unappealing and do not meet contemporary aesthetic and architectural standards. The structures are worn out, and the path widths are insufficient for the volume of visitors. The sloping concrete surface leading into the lagoon poses safety concerns, and there is no separation between cyclists and pedestrians. The quay lacks infrastructure for boats, well-designed green areas, and local attraction points.

Project Objective:

The objective of the lagoon quay reconstruction project is to create an interactive, long-lasting, and sustainable environment that that would provide a qualitative boost to the resort's and city's infrastructure, increase the quay's appeal for both local residents and tourists by creating new attraction points distributed throughout the quay area. To create an environment that is interesting, attractive, and usable all year round.

Project Concept:

The project is developed according to the "less is more" principle. It includes only what is attractive, interesting, safe, and practically usable. Special attention is given to the surrounding nature, light, sound, spaces, and the city's cultural layers. The design is flexible and adaptable to changing needs. Sustainable and long-lasting materials, including recycled materials are used.

Project elements:

• Pedestrian and Cycling Paths. The pedestrian and cycling flows are separated by a green strip with resting areas and newly planted coniferous trees. The quay path is elevated above the water, slightly "floating" over it. This allows the path to remain walkable even during waves, and also in winter. This way the ice will "not climb" onto the shore, making the path usable during cold seasons. The edge of the path above the water is illuminated with LED strips, at night creating an attractive and memorable view from the lagoon.

• Water Attraction Points. Several attractions are planned on the water near the quay: a sports island, an interactive technology and arts space, a morning pavilion, a site for theater and music performances (on a variable buoyancy stage), an expanded fishermen's wharf with a fish market, a multifunctional recreational complex, and modular home islands.

• Sports Island. Planned near the existing Neringa sports school in the southern part of the territory. The island will be located between existing moles, featuring a multifunctional sports area with tennis courts, basketball courts, a skate park, a beach area, and a port for sports boats. The beach area faces the southern Parnidis dune, while the port protects from wind and waves from the east.

• Interactive Technology and Arts Space. Place, where man will feel as a viewer. Located in the central part of the city, this space will exhibit artworks on the water, where nature (sun position, fog, precipitation, wind, temperature, etc.) creates a unique impression, enhanced by laser and sound shows.

• Morning Pavilion. Situated at the longest mole in Nida, this open space for tranquility and meditation on the water is designed for sunrise viewings and strengthening the connection between humans and nature.

• Interdisciplinary Water Space. A variable buoyancy platform in the water, and another part - on the shore. Located in the northern part of the territory, the venue is inspired by the natural environment of the Curonian Lagoon. It will be a place for interdisciplinary arts and local performers' shows.

• Expanded Fishermen's Wharf. The project aims to increase boat docking spaces and include a fresh fish market building, creating more convenient and attractive conditions for both tourists and fishermen. This part of the project is targeted to revethe historical spirit of Nida's fishing village.

• Multifunctional Floating Complex. An innovative and sustainable floating experimental complex in the lagoon, connected to the quay by a bridge. The complex integrates hotel, restaurant, spa, and coworking spaces, with flexibility to expand according to current needs. Its position can be easily changed as the complex is based on floating pontoons. The buildings are organic in form, inspired by the natural silhouettes of the Neringa dunes, with some parts covered in sand to remind of the buried Agila village. The area and green roofs are abundantly planted with mountain pines and other dune plants. The roofs have open sections for sunlight to enter inner courtyards or rooms, creating cozy and enclosed oases. All room windows face views of the Curonian Lagoon and dunes.

• Modular Island Houses. Fully autonomous holiday/escape houses independent of the shore. Designed for the "wind-catchers" community. They can be moved to any part of the lagoon. With a central island-pier surrounded by smaller modules for the purpose of living spaces, saunas, BBQ areas, cafés, or tree islands.

• Observation Deck on Urbo Hill. Near the Nida lighthouse, the observation deck has become enclosed due to overgrown trees, blocking views of the lagoon and sea. With modern navigation equipment replacing old lighthouse lamps, the buildings have become redundant. However, they remain visible from

afar, and the observation decks offer excellent sky views. A temporary pavilion is proposed here, providing a quiet retreat during the day or a stargazing spot at night. The pavilion will be a semi-spherical, openstructured, wooden form that subtly contrasts with the lighthouse, highlighting its importance and distinctiveness (wood vs. masonry, temporary vs. permanent).

Materials and Technologies:

The project uses sustainable and long-lasting materials suitable for the Nida environment - wood, stone, glued wood structures, and where necessary, concrete with various additives. All devices and equipment will be energyefficient and of high-efficiency class. Building walls will be made of structural wood with durable burned wood finishes, high-energy-class windows with solar factors to reduce cooling needs in summer. Heating will use efficient heat pumps (air-to-water and water-to-water).

Sustainability:

• Solar panels and rainwater collection systems will be installed on building roofs.

• Recycled materials will be used wherever possible.

Į VADAS

Viešosios žalios erdvės, skverai ir parkai - tai vietos, kurių kūrimas, atnaujinimas ir pritaikymas miesto gyventojų poreikiams yra esminis veiksnys užtikrinantis bendruomenės gerovę ir miesto aplinkos kokybę. Tai ypač aktualu saugomose teritorijose, kurortiniuose miestuose. Jų efektyvus projektavimas ir priežiūra ne tik pagerina gyvenimo standartus, bet ir skatina socialinį saveikavimą, stiprina bendruomeninius ryšius ir prisideda prie miesto estetinio ir ekologinio patrauklumo. Siekiant ilgalaikės socialinės, ekologinės ir ekonominės naudos, skverai ir viešos erdvės turi būti projektuojamos ir prižiūrimos atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir aplinkos apsaugos principus.

Nidos - unikalus kurortinis Lietuvos miestas, esantis unikalioje geografinėje vietoje, su unikaliu gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu bei turintis didelį, bet neišnaudotą reakreacinį potencialą

Nors pati Nida pritraukia daug turistų vasaros sezono metu, tačiau kitais metų sezonais ar esant blogam orui poilsiautojų skaičius mažėja kartais, kadangi trūksta veiklų, o ir esamos sukoncentruotos keliuose taškuose, bei esant sezono pikui negeba patenkinti poreikių. Pati Nidos krantinė yra nusidėvėjusios gelžbetoninės konstrukcijos, skurdi ir neatliepianti nūdienos technologinių ir architektūrinės išraiškos sprendimų bei šiuolaikinio žmogaus poreikių, netenkina lankytojų srautų poreikių. Krantinėje neužtikrinamas saugumas, nėra atskirti dviratininkų ir pėsčiųjų srautai. Nepakankama infrastruktūra laiveliams. Trūksta kokybiškai įrengtų žaliųjų zonų

TIKSLAS

Darbo tikslas - marių krantinės Nidoje atnaujinimas, siekiant sukurti ilgalaikę ir tvarią aplinką, kuri teiktų kokybinį impulsą kurortui, neapsiribojant vien krantinės dangos ir žalių zonų atnaujinimu, bet praturtintų visą miesto infrastruktūrą ir padidintų patrauklumą tiek vietos gyventojams, tiek turistams.

Urbanistinė koncepcija:

- šiaurinės dalies miesto teritorijos (Purvynė ir Skruzdynė) sustiprina šios miesto dalies patrauklumą ir nepriklausomumą nuo centrinės dalies, taip mažinant žmonių antplūdį centriniame miesto rajone;

- epizodinės veiklos: planuojamos laikinos scenos ant vandens, meno instaliacijos ir kitos veiklos visoje krantinės zonoje nuo Purvynės iki centrinės miesto dalies, taip padarant visą krantinės teritoriją atraktyvia;

- pietinė dalis: prie sporto mokyklos numatoma koncentruoti ir išplėsti sporto pramogų zoną, įrengiant sporto aikšteles, riedučių parką, sportinių laivų uostą ir pliažą

Erdvių išdėstymas ir funkcijų diferenciacija:

- kiekviena krantinės dalis turi specifinę funkciją, siekiant užtikrinti maksimalų patrauklumą įvairioms žmonių grupėms; - interaktyvios zonos: poilsio, aktyvios veiklos ir interaktyvios zonos, skirtos visiems gyventojams ir svečiams.

Naujų erdvių kūrimas ir jų patrauklumas:

- kuriamos erdvės ir infrastruktūros, praplečiančios kurorto koncepciją ir stiprinančios jau esamą miestelio struktūrą;

- planuojami nauji traukos objektai, išdėstyti visoje krantinės zonoje; plati ir patogi krantinė pėstiesiems ir nemotorinėms transporto priemonėms, patraukli vietos gyventojams ir turistams;

- įrengiamos poilsio vietos, aktyvios veiklos zonos, interaktyvios instaliacijos ir apžvalgos taškai, leidžiantys mėgautis gamta ir miesto panorama.

Sezoniškumo eliminavimas:

- planuojamos veiklos ir infrastruktūros, tinkamos naudoti visais metų laikais, siekiant eliminuoti sezoniškumo poveikį;

- įvairios veiklos, skirtos tiek vietos gyventojams, tiek turistams, padedančios spręsti miesto užimtumo problemas.

Tvarumo principai:

- maksimaliai saugoma gamta, racionaliai naudojami resursai ir siekiama minimalaus poveikio aplinkai;

- siekiama tenkinti dabartinių kartų poreikius, išsaugant galimybes būsimoms kartoms;

- krantinės rekonstrukcija turi teikti kokybinę naudą Nidos miestui ir visai Neringai, kuriant naujas erdves ir infrastrukt ū ras, naudingas p ė stiesiems, dviratininkams, vietos gyventojams ir kurorto svečiams.

METODIKA

Darbo metodika:

- terotorijos analizė ir įvertinimas: teritorijos problematika, atsižvelgiant į vietovės biologiją, klimatą, topografiją, istoriją, kultūrą ir esamą infrastruktūrą;

- stebėjimo metodu buvo renkama informacija apie vietinių bei atvykstančių elgesį, teritorijoje, bendraujant su jais buvo įsiklausoma į jų poreikius, norus;

- diskusijos su savivaldybės darbuotojais, atsakingais už projekto įgyvendinimą;

- literatūros analizė bei tipologiškai bei konceptualiai panašių objektų studiją;

- gautos informacijos susisteminimas;

- projektuojamos teritorijos funkcinio zonavimo plano sudarymas;

- krantinės atnaujinimo pasiūlymo pateikimas;

- naujų traukos objektų sukūrimo ir įveiklinimo sukūrimas;

- siūlomų sprendinių vizualizacijų pateikimas.

ANALIZ Ė

Projekto autoriaus schema

Nida - gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje, šalia kelio Nr.167 Smiltynė–Nida. Piečiausia Lietuvos gyvenvietė Kuršių Nerijoje. Administracinis Neringos savivaldyb ė s centras. Kurortin ė gyvenviet ė , kiekvien ą vasar ą sulaukianti apie 200–300 tūkst. (per metus Neringą aplanko apie 700 tūkst.) turistų  – daug iš Lietuvos bei vakarų Europos, ypač Vokietijos. Nuo Nidos iki Klaipėdos (Smiltynės naujosios perkėlos) yra nutiestas Neringos dviračių takas.

Nidoje yra daug poilsio ir nakvyn ė s nam ų , vie š bu č i ų , kempingas. Prie mari ų yra uostas, val č i ų prieplauka, jachtų klubas. Į šiaurės rytus nuo Nidos gyvenvietės yra oro uostas.

SITUACIJA

Nagrinėjama teritorija yra prie Kuršių marių pakrantės, rytinėje Nidos miesto dalyje. Dalis nagrinėjamos teritorijos apima Urbo kalno dalį su švyturiu. Pakrantės ilgis - beveik 2,20 km, teritorijos plotas - 40ha. Didžioji dalis nagrinėjamos teritorijos patenka į saugomą kultūros vertybių teritoriją - Nidos gyvenvietė (unikalus Nr. 17098). Vertingųjų savybių pobūdis - architektūrinis (retas), kraštovaizdžio ir urbanistinis (svarbus). Kultūros paveldo objekto teritoriją supa Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo" (Žin., 1991, Nr. 13-332) vertingiausiam gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti bei tausojamai naudoti. Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu. Tai neabejotinai vertingiausia Lietuvos saugoma teritorija. 2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Jis skirtas išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas Agilos – Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, užpustytus senuosius dirvožemius, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą Kuršių nerijos augaliją, taip pat miškus su sengirės fragmentais, gyvūniją; išsaugoti savitą kultūros paveldą, iš jo autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūrinius sluoksnius, memorialines vietas, puoselėti būdingas medinės architektūros tradicijas.

Projekto autoriaus schema (Nidos gyvenvietėje saugomos teritorijos)

ISTORIJA

Neringos miestas, įsteigtas 1961.11.15 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo šsaku, pagal gyventojų skaičių šiandien yra mažiausia savivaldybė. Taip pat ilgiausias miestas, besitęsiantis iš šiaurės į pietus 45km. Gan didelėje 89,8 kv.km teritorijoje urbanizuota gyvenamosios, komercinės, visuomeninės paskirties, inžinierinės infrastruktūros žemė užima 586 hektarų plotą Ši teritorija priklauso keturioms, iki XXa. vidurio, savarankiškai besivysčiusioms gyvenvietėms - Juodkrantei, Pervalkai, Preilai ir Nidai, bei buvusiam kopų prižiūrėtojo viensėdžiui Alksnynei. Neringos savivaldybės ribose atsidūrė ir kadaise smėlio užpustytos gyvenvietės: Nagliai (dar vadinti Agila) ir Karvaičiai. Neringa - tą įrodo ir miestui įvardinti pasirinktas pavadinimas - Lietuvoje dažnai siejama su visa Kuršių nerija, nors iš tiesų užima tik dalį pusiasalio. Bet šiaurinės pusiasalio dalies nagrinėjimas skyrium nuo pietinės, kalbant apie laikotarpį iki Antrojo pasaulinio karo, turi pagrindą. Grobšto ragas Kuršių nerijoje jau nuo viduramžių yra administracinė riba: iš pradžių ji skyrė Vokiečičų ordino Karaliaučiaus ir Klaipėdos komtūrijų, vėliau - Žiokų valsčiaus Rasytės seniūnijos ir Klaipėdos valsčiaus teritorijas, tarpukariu Lietuvos ir Vokietijos valstybinė siena.

Ilgus šimtmečius dabartinė Neringos teritorija buvo kitoje politinėje ir kultūrinėje sistemoje, nei didelė dalis šiandieninės Lietuvos.Vokiečių ordinui XIIIa.. įsitvirtinant Prūsijoje, nerija atsidūrė tarp dviejų ordino pilių - Klaipėdos ir Karaliaučiaus. Iki tol atlikusi komunikacijos tilto tarp sembų ir žemaičių genčių funkciją, dabar ji tapo ordino riterių valdų Prūsijoje ir Kurše bei Livonijos jungtimi. Toks nerijos vaidmuo regione bus nulėmės ir tai, kad nuslopus karinei įtampai tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės neriją pirmieji apgyvendino į pietus žmonės iš Kuršo, save vadinę kuršininkais arba kuršiais, o kitapus marių gyvenusių Prūsijos lietuvių vėliau vadinti kopininkais. Kuršių nerijos gyvenviečių plėtotei didžiausią įtaką turėjo keli veiksniai. Vienas jų, kad pusiasalis buvo trumpiausiais ir saugiausias sausumos kelias susisiekti Kuršiui ir Livonijai su likusia Europa. Šiandiena naudojamas plentas buvo nutiestas tik XXa. pradžioje. Iki tol kelias nuo Kranto iki Rasytės ėjo pamariu, o nuo Rasytės iki Smiltynės - arčiau jūros. Kelis šimtmenčius būtent šiuo keliu turėjo keliauti norėjusieji iš Sankt Peterburgo, Revelio (Talino), Narvos, Tartu, ar Rygos pasiekti Karaliaučių, Elbingą, Gdanską, o iš ten kitus Europos miestus arba atvirkčiai.

Kita svarbi gyvenviečių plėtojimosi ypatybė - nuolatinė priklausomybė nuo specifinių gamtos sąlygų. Išskyrus nedidelį plotelį palei Rasytę ir kai kur atsidengiančias pievas, Kuršių nerijos dirvožemiai menkai tiko žemdirbystei ar gyvulininkystei, tad tarp jūros ir marių negausiems vietos gyvenantojams žvejyba buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Taip pat užfiksuota, jog jau XVIa. vėjo pustomas keliaujantis smėlis kėlė grėsmę gyventojų sodyboms ir pievoms, ilgainiui versdavo palikti savo namus, keltis iš vienos vietos į kitą

Dar 1859 m. tarnybiniame pranešime sakoma, kad Nidos šiaurinėje dalyje kopa užpustė dar daugiau miško ir kad smėlį būtų galima sulaikyti sodinant žoles, bet to niekas nedaro, todėl kaimas esąs dideliame pavojuje. 1874 m. pagaliau pavyko sutramdyti Urbo kalną Čia pirmą kartą buvo panaudotos kalnapušės. Tais pačiais metais buvo pastatytas Nidos švyturys. XIX a. viduryje Nidoje kartu su Skruzdyne ir Purvyne gyveno 407 žmonės (47 ūkiai), o 1895 m. - jau 701 žmogus. „Aš nežinau, ar kada nors atsiras poetas, kuris įstengs aprašyti besitraukiančiųjų iš savo namų paskutinį žvilgsnį į jų buvusį gyvenimą, jų klajones su vargana manta, ieškant naujos vietos, naujo kaimo statybai.“ (L. Passarge, 1868 m.)

Žvejų gyvenvietės buvo įsikūrusios pamaryje – parabolinių kopų šlaitai teikė jų namams prieglobstį ir saugojo nuo uraganinių vakarų vėjų, o prie marių buvo nemažai puikių ganykloms tinkamų pievų, čia užteko žuvies. Senosios kopos buvo apaugusios medžiais ir jokio pavojaus nekėlė. Vis dėlto tam, kad einant į jūrą, kaskart nereikėtų lipti per stačią kopą, kaimai kūrėsi prie gilių tarpkopių. Būtent per kopų slėnius pirmiausia ir veržėsi nuo jūros atkeliavusio naujojo smėlio masės. 1869 m. kilo didžiulis gaisras, po kurio beliko tik keli namai, bažnyčia ir mokykla. Iki tol be jokios tvarkos statyti namai buvo atstatyti gražiai eilėmis pagal kažkieno nubraižytą planą. Tiesios, vienodos gatvės buvo viena pirmųjų modernizmo apraiškų žvejų kaimelyje. Iki šiol tai matome Naglių ir Lotmiško gatvėse. XIX a. pabaigoje Nida ėmė dar labiau gražėti ir keistis, nes čia pradėjo lankytis vasarotojai. Trečias veiksnys gyvenviečių plėtrą skatinęs veiksnys buvo industrializacija, kuri reiškėsi per industrinę gintaro kasybą telkinyje Kuršių marių ruože ties Juodkrante. Juodkrantėje veikusi kasykla, buvo viena astambiausių visoje Rytų Prūsijoje industrinės gamybos įmonių. Gintaras buvo realizuojamas ne tik Pietų ir Rytų Europoje, bet ir Rytų bei Pietryčių Azijoje. Iš kitos pusės, industrializacijos paveiktas gyvenimo

būdas į Kuršių neriją skverbėsi lėtai, tad netrukus žvejų kaimai tapo prieglobsčiu ieškojusiems užuovėjos nuo civilizacijos, pramonės ir pažangos.Pirmieji šį prieglobstį atrado pavieniai Karaliaučiaus menų akademijos tapytojai, vėliau virtęs į nuolatos Kurčių nerijon atvykstančių menininkų būrelį. Vėliau, XIXa. antroje pusėje svarbiausiu traukos objektu tapo Juodkrantė, kurios žvejų gyvenimo rutiną pagyvino apie 1880m. įkurtas pirmo rango klimato ir jūros kurortas. Dar 1859 m. tarnybiniame pranešime sakoma, kad Nidos šiaurinėje dalyje kopa užpustė dar daugiau miško ir kad smėlį būtų galima sulaikyti sodinant žoles, bet to niekas nedaro, todėl kaimas esąs dideliame pavojuje. Tačiau apželdinimo darbai įsibėgėjo ir Nida išliko iki mūsų dienų. 1874 m. pagaliau pavyko sutramdyti Urbo kalną Čia pirmą kartą buvo panaudotos kalnapušės. Tais pačiais metais lyg naujų, saugių laikų simbolis buvo pastatytas Nidos švyturys. XIX a. viduryje Nidoje kartu su Skruzdyne ir Purvyne gyveno 407 žmonės (47 ūkiai), o 1895 m. - jau 701 žmogus.

Projekto autoriaus schema (buvusios Nidos gyvenviečių teritorijos)

IŠVADA: krantinės teritorija driekiasi per visą miestą. Einant galima aiškiai pamatyti istorinį Nidos vystymasi ir buvusius senuosius kaimus - Atragio (Lomiškių ir Naglių g.), Nidos (nuo Jūratės vilos iki istorinių Kuršių kapinių), Skruzdynės bei Purvynės. Visas šias teritorijas aiškiai atskiria želdynai. Betoninė krantinė nepatogi naudojimui nei pėstiesiems, nei transportui, ji nepatogi ir laivybai bei priėjimui prie marių

SAUGOMOS TERITORIJOS

Ištrauka iš interaktyvaus NATURA 2000 žemėlapio (https://biomon.lt/maps/index.php/view/map?

repository=apsaugtikslwfs&project=apsaugos_tikslai_wfs&bbox=304874.60961395944,6130356.708062215,317640.49582662084,6138142.85528 7397 )

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST), Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Funkcinio prioriteto zona Ekologinės apsaugos prioriteto zona. Teritorijos steigimo tikslas:

• Alka (Alca torda). (Lietuvoje retkarčiais pastebimas pajūryje)

• Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris)

• Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). (Lietuvoje dažniau aptinkamas vakarinėje dalyje, ypač kuršių nerijoje ir pajūryje. Kitur retas. Lietuvoje kasmet peri 400-600 porų)

• Lygutė (Lullula arborea). (Lietuvoje lygutė dažnesnė pietinėje dalyje, tačiau šių paukščių mažėja)

• Mažasis kiras (Larus minutus). (Lietuvoje reta rūšis, dažnesnė tik migracijų metu)

• Migruojantys paukščiai.

• Nuodėgulė (Melanitta fusca) (Per migraciją užklysta į Lietuvos pajūrį)

• Upinė žuvėdra (Sterna hirundo). (Lietuvoje - dažna)

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST), Kuršių marios. Funkcinio prioriteto zona. Ekologinės apsaugos prioriteto zona. Teritorijos steigimo tikslas:

• 1130 Upių žiotys

• 1150 Lagūnos

• Baltijos lašiša (Lietuvoje kaip ir Baltijos jūros regione lašišų populiacija buvo stipriai paveikta intensyvios žvejybos, mažėjančių nerštaviečių plotų ir didėjančio užterštumo. 2018 m., atnaujinus Lietuvos raudonąją knygą, ši rūšis buvo pripažinta atkurta ir dėl to iš naujo nebeįtraukta)

• Kartuolė. (Lietuvoj dažna žuvis. Paplitusi Lietuvos ežeruose ir upėse)

• Kirtiklis. (Lietuvoje dažna žuvis, paplitusi upeliuose, ežeruose)

• Ožka. (Lietuvoje ožkos dažnos, gausiausiai paplitusios Kuršių mariose)

• Perpelė (Perpelė buvo įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, tačiau šiuo metu populiacija Kuršių mariose atkurta[2]. Aplinkiniuose vandenyse perpelės vis dar yra ties išnykimo riba)

• Salatis. (Lietuvoje paplitusi upėse, dažna žvejų mėgėjų gaudoma žuvis)

• Upinė nėgė (Lietuvoje paplitusi nepatvenktose upėse. Praeivė)

JUDUMAS

Viešasis transportas. Krantinės bei švyturio teritorija yra lengvai pasiekiama tiek gyvenantiems Nidoje, tiek atvykstantiems iš kitų Neringos miestelių ar žemyninės dalies - autobusų stotis yra pačiame miesto centre, o nuo jos iki krantinės apie 80m, iki švyturio apie 900m pėsčiomis einant pušynu. Švyturys gali būti pasiekiamas iš Taikos g. (nuo autobusų sustojimo yra apie 350m).

Pagrindinės gatvės, visuomeninis eismas. Projekto autoriaus schema

Automobiliai. Kadangi Nida yra kurortinis miestas išsidėstęs prie marių kranto, visas teritorijas yra patogu pasiekti pėsčiomis,o atvykstantiems automobiliu yra numatyti miesto pakavimo zonos, iš kurių patogu pėsčiomis pasiekti tiek vieną, tiek kitą teritoriją. Tačiau sezono metu, parkavimo zonų trūksta.

Dviračių takai. Projekto autoriaus schema

KURŠIŲ MARIOS

BALTIJOS JŪRA

KURŠIŲ MARIOS

BALTIJOS JŪRA

Nemotorinės transporto priemonės. Prie marių, esamoje krantinėje, įrengta atskira Pajūrio dviračių trasos pietinė dalis, taip pat Europos dviračių takų tinklo „EuroVelo“ maršruto EV 10 „Hanzos žiedas“ ir Europos dviračių trasos R1 dalis. Dviračiais nesudėtinga pasiekti pajūrį ir aplankyti įdomiausias bei vaizdingiausias Nidoje esančias vietas.

BALTIJOS JŪRA

KURŠIŲ MARIOS

Pėsčiųjų takai. Projekto autoriaus schema

Pėsčiųjų takai. Takų tinklas yra puikiai išvystytas norint pasiekti visas vaizdingas ar įdomiausias Nidos vietas. Prieškaryje padarytas pėsčiųjų takų žemėlapis rodo, jog būtent per Urbo kalną ėjo pagrindiniai takai, skirti pėstiesiems. Senieji akmeniniai, lentiniai takai arba paprasti miško takeliai sovietmečiu buvo „pagerinti“ betoniniu, asfaltu ir stipriai pablogino estetinę kalno išvaizdą IŠVADA: Nidoje patogu vaikščioti ar naudotis nemotorinėmis transporto priemonėmis, tačiau srautai yra susimaišę ir tai kelia diskomfortą visiems naudotojams, ypač pėstiesiems. Dviratis yra transporto priemonė ir jų keliai turėtų būti aiškiai atskirti nuo pėsčiųjų zono, o srautų susikirtimo vietose labai aiškiai apibrėžti pirmumo teises ir prioritetas turėtų būti patogus, saugus pėsčiųjų judėjimas.

BALTIJOS JŪRA

Transporto srautai Nidoje. Projekto autoriaus schema

KURŠIŲ MARIOS

RELJEFAS

Nida įsikūrusi labai išraiškingo charakterio teritorijoje. Prisišliejus prie marių, slepiasi nuo

Reljefas Nidoje. Projekto autoriaus schema

Urbo kalnas yra arčiausiai Nidos gyvenvietės esanti kopa, nuo kurios atsiveriantys puikūs vaizdai buvo reikšmingi ir kuriant kurortą XX a. pradžioje. Kurorto trauka buvo ir tebėra jūra, o gyvenvietės išsidėstę prie marių, tad atvykstantiems poilsiautojams buvo tiesiami vaizdingi takai nuo namų iki jūros. Kalnas yra intensyviai lankomas – juo einama prie jūros arba pažiūrėti gražių vaizdų, aplankyti švyturį

IŠVADA: kadangi dalis nagrinėjamos teritorijos yra žemiausioje vietoje (prie marių), kita dalis vienoje iš aukščiausių (Urbo kalnas), tai siūloma teritorijas zonuoti, atskiriant jų naudojimo pobūdį, pritaikant kiekvienai indvidualiai atskiras veiklas.

Angių kalnas

Urbo kalnas

BALTIJOS JŪRA

KURŠIŲ MARIOS

Žalieji plotai. Projekto autoriaus schema

Hidrografija. Nida įsikūrusi Kuršių nerijoje, iš vakarinės pusės skalauja Baltijos jūra, iš rytinės - Kuršių marios. Kitokių vandens telkinių nėra. Kuršių marios palei krantą negilios. Želdynai. Vienas iš svarbiausių augalijos pobūdį įtakojančių aplinkos veiksnių – vanduo. Pajūrio smėlynuose augantys augalai yra puikiai prisitaikę prie sausrų. Kai kurie iš jų turi ilgas bei labai šakotas šaknis, kuriomis yra pasiekiami giliau esantys drėgni sluoksniai. Užimamu plotu ir biomase šaknys dažnai daug kartų viršija antžeminę dalį. Galinga šaknų sistema pajūrio augalams ne tik padeda atsilaikyti prieš stiprius vėjus; jose augalai kaupia maisto ir vandens atsargas. XIX amžiuje Kuršių nerijos pustomoms kopoms sutvirtinti, buvo sodinamos kalninės pušys (Pinus mugo). Bemiškėms kopoms užželiant natūraliai, pilkųjų kopų bendrijose palaipsniui formuojasi kerpinis pušynas (Cladonio-Pinetum). Kerpės ir samanos šviesiame pušyne sukuria ištisinius kilimus, gausiai auga smiltyninė viksva (Carex arenaria) bei dar išlikę pilkųjų kopų augalai: kalninė austėja, smiltyninis šepetukas, skėtinė vanagė ir kiti. Vėlesnėse miško formavimosi stadijose įsigali lanksčioji šluotsmilgė (Deschampsia flexuosa), įvairios miško samanos ir žoliniai augalai – formuojasi šluotsmilginis pušynas (Pinetum deschampsiosum). Šių tipų pušynai nėra ilgalaikiai. Palaipsniui kaupiantis puvenoms ir randantis trąšesniems dirvožemiams, šluotsmilginį pušyną pakeičia mėlyninis pušynas.

Brandžiausi mėlyniniai pušynai (Vaccinio myrtilli-Pinetum) veši ant senųjų parabolinių kopų ties Juodkrante ir Nida. Šiuose miškuose auga paprastosios pušys (Pinus sylvestris), kurių amžius siekia apie 200 metų. Miško paklotę dengia tankūs mėlynių (Vaccinium myrtillus) sąžalynai su pramaišiui įsiterpusiais bruknienojais ir vešlia samanų danga. Šiuose miškuose gausu įvairių žolynų: auga pievinis kupolis (Melampyrum pratense), plaukuotasis kiškiagrikis (Luzula pilosa), kukli miškų orchidėja – šliaužiančioji sidabriukė (Goodyera repens), visi kriaušlapių (Pyrola) genties atstovai, dvilapė medutė (Maianthemum bifolium) bei miškinė septynikė (Trientalis europaea) ir daugelis kitų. Būtent šiuose miškuose auga reta Lietuvai rūšis – šiaurinė linėja (Linnaea borealis). Kuršių nerijoje auga 21 augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Iš jų aštuonios augalų rūšys yra ties išnykimo riba esančios rūšys, kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones. Dešimt augalų rūšių, kurios yra labai

pažeidžiamos. Jų populiacijų skaičius (ir individų gausumas jose) sparčiai mažėja. Septynios nerijoje augančios augalų rūšys, yra retos dėl savo biologinių ypatybių. Pajūrinės zundos (Eryngium maritimum) nepastebėti neįmanoma. Deja, šiuo dekoratyviu, anksčiau krantų usnimi vadintu, kopų augalu, neeikvojant jėgų paieškoms, galima grožėtis tik Kuršių nerijoje. Ne veltui pajūrinė zunda yra Kuršių nerijos nacionalinio parko simbolis. Šis daugiametis žolinis augalas 1962 metais buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir norint jį išsaugoti, reikia aktyvios apsaugos ir specialių priemonių IŠVADA: miestą supa vertingi ir seni miškai, labai daug saugomų augalų, kurie auga išskirtinai šioje zonoje.

SVARBIOS IR ĮDOMIOS VIETOS

Esami svarbiausi objektai Nidoje. Projekto autoriaus schema

Mieste yra keletas sporto aikščių, didžioji jų yra lauko teniso aikštelės, kadangi sezono metu, nemaža dalis poilsiautojų mėgsta ir moka žaisti lauko tenisą. Kiekvienais metais sezono metu vyksta teniso turnyrai. Pagal užimtumą matome, jog aikštelių nepakanka. Krepšinio aikštelių taip pat nėra daug. Matome jog tiek vietiniams, o ypatingai atvykusiems svečiams, nėra didelio pasirinkimo aktyviam poilsiui. Trūksta kokybiškų treniruoklių aikštelės/-ių. Ypatingai trūksta vandens sporto veiklų (buriavimas, jėgos aitvarai, winginimas, kajakinimas ir pan. Marių pakrantės zona visiškai tučia ir nepritaikyta šioms veikloms, Taip pat gyvenvietės zonoje, pakrantėje, trūksta veiklos, traukos taškų. Vieninteliai traukos taškai - vėtrungių ekspozicija, knygų namelis, paminklas V.Kernagiui, regykla-molas.Vienintelis iš šių objektų - regykla-molas, yra įdomus nuolatos, bet kuriuo metų laiku.

IŠVADA: miesto teritorijoje trūksta sporto aikštynų, ypač atraktyvios būtų prie marių. Taip pat nėra jokių vandens pramogoms sukurtų vietų išskyrus laivybą (burinius ir motorinius laivus). Bet "pamiršti" vėjo gaudytojai - jiems vienintelė vieta jūra, arba bandymai ieškotis patogios vietos. Atsižvelgiant į vyraujančių vėjų kryptį ir stiprumą, marių gylį pakrantėje būtų labai patogu miesto zonoje, marių pakrantėje padaryti patogių vietų pasikelti jėgos aitvarus, burlentes wingus. Tai būtų labai atraktyvus vaizdas vaikšiojantiems pakrante, ne tik aktyviai sportuojantiems.

STIPRYB

ĖS

1. Kultūrinės tradicijos, vietovės dvasia (Genius Loci), atspindintys buvusios ž vej ų , vandens bendruomenės gyvenseną

2. Unikali vieta Lietuvoje, kurorto statusą turintis miestas.

3. Turi tiesioginį priėjimą prie marių ir jūros. Vandens keliai.

4. Gamtiniu atžvilgiu - tai išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio pavyzdys, atspindintis harmoningą gamtos ir ž mogaus samb ū v į , pasi ž ymintis gamtos ir kultūros vertybių gausa. Tai jūros, vėjo ir ž mogaus veiklos s ą veikoje susidar ę s ir tebesiformuojantis kultūrinis kraštovaizdis.

5. Daug lankytinų vaizdingų vietų.

6. Išsaugota senoji urbanistinė struktūra, senieji pastatai, takai.

SILPNYBĖS

1. Sezoniškumas.

2. Daug apribojimų turinti teritorija.

3. Sudėtingas patekimas (tik keltu).

4. Nepakankamas vandens transporto ir vandens turizmo galimybių panaudojimas.

5. Sporto įrenginių ir aikštelių trūkumas.

6. Automobilių parkavimo vietų trūkumas sezono metu

GALIMYBĖS

1. Atnaujinus marių krantinę bei plečiant reikalingą infrastruktūrą ant vandens, galima sumažinti sezoniškumą, praplėsti siūlomų veiklų sąrašą.

2. Apjungus aplinkinius esamus lankytinus objektus ir sąrašą papildžius naujais objektais galima sukurti didelį potencialią turinčią reakreacinę infrastruktūrą.

3. Naujai integruojamos veiklos programa didina lankytojų srautą ištisus metus bei praplečia esamas galimybes.

4. Vietinių gyventojų gyvenimo kokybės bei darbo rinkos gerinimas.

5. Investuotoj ų pritraukimas, ma žų j ų versl ų skatinimas, alternatyvios veiklos plėtra.

GRĖSMĖS

1. Greta rusijos sienos.

2. Maža vandens dinamika Kuršių mariose.

3. Projektai reikalaujantys didelių investicijųiššūkis miestui.

4. Sudėtingi statybos darbai.

KONCEPTUALIAI

PANA Š I Ų

OBJEKT Ų STUDIJA

MAST / Land on water / Kopengaha, Danija

Danų architektūros studija MAST sukūrė naują plūduriuojančių pastatų statybos sistemą „Land on Water“, kurios pagrindas yra moduliniai, lengvai transportuojami ir su skirtingais plūduriavimo elementais užpildomi moduliai, pagaminti iš perdirbto armuoto plastiko. Projektas plėtotas kartu su Hubert Rhomberg ir studija Fragile. Moduliai gali būti pritaikyti įvairiems pastatų tipams. Sistema siūlo tvarų ir labai lankstų sprendimą statant beveik bet ką ant vandens: nuo plūduriuojančių namų iki plūduriuojančių stovyklaviečių ir pirčių „Land on Water“ siūlo daugybę pranašumų lyginant su rinkoje esančiomis tipinėmis sistemomis. Plūdės medžiagą galima lengvai pakoreguoti ar papildyti, jei pastato svoris padidėja arba svorio pusiausvyra pasikeičia. „Land on Water“ taip pat skirta skatinti biologinę įvairovę. Plūdėse numatytos nišos turėtų skatinti moliuskų ir dumblių augimą bei suteikti gyvenamąją erdvę žuvims ir vėžiagyviams. Šis projektas yra alternatyva dideliems plūduriuojančių miestų vizijoms, kaip pavyzdžiui, BIG projektuoto „Oceanix City“.

Oceanix, BIG ir Samoo, bendradarbiaudami su UN-Habitat ir Busano miesto administracija, kuria pirmąjį tokio tipo klimato kaitai atsparų plūduriuojantį miestą – "Oceanix Busan". Šis projektas, planuojamas prie Pietų Korėjos, skirtas parodyti, kaip galima spręsti potvynių ir kylančio jūros lygio problemas. Projekto Oceanix Busan idėja – tai tvari miesto plėtra į jūrą ant plūduriuojančių platformų, turinčių įvairias gyvenimo, mokslinių tyrimų ir turizmo zonas bei visą tam reikalingq infrastruktūrą, galinčią prisitaikyti prie jūros lygio kilimo. Plūduriuojanti infrastruktūra taip pat yra puikus būdas sukurti naują žemę pakrančių miestams, ieškantiems tvarių būdų plėstis ir negalinčių to daryti esamoje teritorijoje. Oceanix, BIG ir jų partneriai dizainą pritaikė būtent Busanui, atkartodami miesto ypatybes, kad jis derėtų prie esamos architektūros bei kultūros. Plėtra sudaryta iš serijos susijusių rajonų: pradžioje ji apims tris platformas, kuriose gyvens 12 000 gyventojų, tačiau ilgainiui planuojama išplėsti iki daugiau nei 20 platformų. Kiekvienas 30 000–40 000 kvadratinių metrų rajonas bus universalaus naudojimo, tačiau suprojektuotas, atsižvelgiant į specifines paskirtis ir funkcijas, t.y. viena platforma gyvenimui, viena tyrimams ir viena – lankytojų apgyvendinimui.

Gyvenamoji platforma siūlys įvairias būsto galimybes, pirmenybę teikiant prieinamumui, jaukioms alėjoms su vietinių maisto tiekėjų ir parduotuvių kioskeliais. Tyrimų platformoje planuojamas jūrinių tyrimų centras su naujomis žaliąją ekonomiką skatinančiomis darbo vietomis tokiuose sektoriuose kaip buveinių atkūrimo centrai, "maker" erdvės ir bendrabučiai. Turizmo platformoje bus ekologiški nakvynės namai, ekologiški restoranai ir kitos lankytojams patrauklios įstaigos.

Plūduriuojančias platformas sujungs tiltai su sankirtomis, o plėtros dėmesys bus skiriamas vėjui atspariems žemiems pastatams, vidinėms terasoms ir lauko gyvenimui, o taip pat dideliems sodams ir šiltnamiams, skirtiems auginti maistą Oceanix Busan bus suprojektuotas taip, kad pagamintų 100 procentų energijos, reikalingos veiklai, ir turėtų vietines vandens valymo, perdirbimo ir miesto žemdirbystės sistemas.

Plėtra bus vykdoma Busano šiauriniame uoste, o pirmasis etapas apims 6,3 hektaro plotą. Statyba prasidėjo 2023 metais.

1998 m. pirmą kartą buvo iškelta idėja sukurti kultūros rajoną Honkonge. 2006 m. pripažinus, kad menai ir kultūra yra gyvybiškai svarbi bet kurio pasaulinio lygio miesto ekonominės ir socialinės struktūros dalis bei pasitarusi su vietos meno bendruomene ir susijusiomis šalimis, pradėtas vystyti "West Kowloon Cultural District" projektas, kuris šiuo metu yra laikomas vienu didžiausių ir reikšmingiausių kultūros projektų pasaulyje. Jame susilieja menas, švietimas, atvira erdvė, viešbučių, biurų ir gyvenamųjų namų bei mažmeninės prekybos, maitinimo ir pramogų patalpos.

Buvusioje laivų statykloje sukurtas parkas, kuris tapo vieta naujiems kultūros centrams, įskaitant Xiqu centrą, Lyric teatrą ir M+ kultūrinį centrą, kurį suprojektavo Herzog & de Meuron.

Planavimo tikslas buvo sukurti aplinką, kuri vienu metu sujungtų lankytojus su aplinkinių rajonų kultūrine veikla, tuo pačiu metu suteikdama vietą pramogoms ir atsipalaidavimui. Kultūrinės atrakcijos apima didelio masto lauko skulptūrų sodus ir instaliacijas, yra sukurtos lauko scenos muzikai, šokiui ir teatrui. Architektai į parko peizažą įtraukė topografinius pokyčius, dviračių takus ir pavėsinių zonas, skatinant natūralų balansą tarp pramogų ir kultūrinės veiklos. Veikdamos kaip pėsčiųjų praplėtimo ašys, pagrindinės alėjos eina per rajono centrą, o kultūros bulvaras sujungia tris lauko įstaigas. Šios lauko vietos apima Menų paviljoną, skirtą nedidelių ekspozicijų erdvei, lauko sceną, "black box" tipo teatrą bei du didelius pievos plotus, skirtus lauko festivaliams ir koncertams.

Architecture

Workshop / Lindis Lodge / Naujoji Zealandija

Atokiame Naujosios Zelandijos lediniame slėnyje architektai pristatė savo požiūrį į penkių kambarių ir prabangios pirties projektą Statinio architektūra įkvėpta didingų ledyno peizažų ir plyšinės morenos, likusios po ledyno atsitraukimo prieš 10 000 metų Šiuo projektu siekta integruoti pastatą į aplinką, kad jis taptų vietovės dalimi. Pastatas tarsi sukuria naują dirvožemį, pridedantį naują "rėvos" sluoksnį esamai morenai. Lindis Lodge lankytojo patirtis yra tarytum tarp dviejų sluoksnių - ekskavuoto ir įleisto "naujojo žemės" sluoksnio morenoje, po žemomis juodomis lubomis, ir kito - lengvo - pinto medžio lamelių, įsitaisiusių prie upės kranto. Virš jų - į aplinką įsiliejantis apsauginis stogas, sukuriantis naują ir vaizdingą topografiją Vieta ir tvarumas. Statinys pastatytas ekstremalaus klimato zonoje, kur vasarą temperatūra siekia 35°C ir daugiau, o žiemą nukrenta iki -16°C. Atoki vieta yra aprūpinta vienfaziu elektros tiekimu, todėl jai numatytas atsarginis generatorius. Šildymas ir karštas vanduo tiekiami geoterminio šilumos siurblio sistemų, o efektyvūs LPG dujiniai kondensaciniai katilai užtikrina atsarginę šildymo galimybę Vanduo filtruojamas iš gręžinio ir lietaus vandens surinkimo sistemos, o fekalas išleidžiami į biologiškai suyrantį vietos nuotekų valymo įrenginį. Stogo konstrukcija turi oro sandarumo membraną ir R6.0 izoliacijos sluoksnį. Abu fasadai aprūpinti žemo emisijos koeficiento dvigubo stiklo paketais ir termiškai atskirtais langų rėmais upės pusėje. Rekuperatoriai su šilumos atgavimo funkcija užtikrina šviežio oro tiekimą

i29 / Plaukiojantis namas / Amsterdamas, Olandija

i29 architektų plūduriuojantis namas yra dalis Schoonschip - naujo 46ių plūduriuojančių namų kvartalo, skirto sukurti Europos tvariausią "plūduriuojančią" bendruomenę. Remiantis Space&Matter miesto planu, daugiau nei 100 gyventojų įsikūrė ir atgaivino neveikiančio kanalo teritoriją, taip sukurdami gyvenimą ant vandens. Ši vieta turi stiprią pramoninę praeitį, tačiau šiandien ji yra viena greičiausiai besikeičiančių Amsterdamo miesto dalių, besitransformuojančių į daugiafunkcinę gyvenamąją teritoriją. Naujasis plūduriuojantis kvartalas yra skirtas būti miesto ekosistema, integruota į jo struktūrą: visiškai išnaudojant aplinkos energiją ir vandenį vartojimui ir pakartotiniam vartojimui, perdirbant maistines medžiagas ir minimalizuojant atliekas bei sukuriant erdvę natūraliai biologinei įvairovei. Objektas yra energetiškai savarankiškas, jam taikomi žiedinės statybos principai, todėl jis puikiai tarnauja kaip tvaraus gyvenimo pavyzdys. Išmani prieplauka sujungia 46 plūduriuojančių namų ūkius tarpusavyje ir su krantine. Virš vandens yra "socialinės" jungtys - erdvės - kur žmonės susitinka, o apačioje, po vandeniu, yra jungtys su visomis energijos, atliekų ir vandens linijomis, prijungtomis prie kiekvieno namų ūkio. Per išmanųjį tinklą ir kiekvieno vandens sklypo ribas atskiras namas gali būti unikalus tiek architektūroje, tiek ir interjere. Visi gyventojai gali pasirinkti savo pageidaujamą architektą ir sprendinį. Naudojant apgalvotus ir protingus sprendimus namas gali būti taupantis energiją, ekologiškas ir pastatytas su mažu pėdsaku. Tvarumas dar labiau auga dėl gyvenimo išmaniame plūduriuojančio kvartalo tinkle. Energija gali būti dar vertingesnė, kai ja yra dalijamasi.

unarchitecte / Plūduriuojančios dangaus salos

Ypatinga konstrukcija – pontoninis tiltas – tai tiltas, plūduriuojantis vandens paviršiuje. Paprastai be didelių povandeninių stacionarių komponentų. Dauguma jų yra skirti laikinai naudoti, daugiausia žmonėms pereiti vandens kliūtis. 2021m. A8 dizaino centras, atstovaujantis Chengdu Wide Horizon Real Estate Development Co., Ltd., užsakė pas"unarchitecte" acrchitektus suprojektuoti pontoninį tiltą, kuriuo buvo siekiama sujungti Luxelakes Water City LUXES salos maisto gatvę C9 ir meno kūrinį „Chengdu Vaivorykštės trobelė“, sukurtą japonų menininko Tsuneo Sekiguchi, tarp kurių tiesios linijos atstumas didesnis nei 70 metrų. Dizainui buvo keliamas reikalavimas kūrybiško, tačiau pigaus sprendimo, naujų formų ir medžiagų išbandymo, dešimties metų gyvavimo ciklo ir vėlesnio išmontavimo galimybės. Be griežto biudžeto kontrolės, architektai turėjo spręsti daugybę klausimų, tokių kaip pontoninio tilto dizaino formų gausa, papildomos funkcijos, skirtos ne tik pereiti tiltą, būdai susidoroti su besikeičiančiu vandens lygiu. Visas projektavimo procesas vyko maždaug trimis etapais, kurių metu koncepcija buvo nuolat tobulinama ir optimizuojama, o kiekvienas žingsnis vaidino reikšmingą vaidmenį siekiant galutinio užbaigimo.

Siekiant kuo labiau sumažinti statybos išlaidas ir patenkinti vandens ploto dydį, dviejų pagrindinių salų mastai buvo dar sumažinti ir pakeista jų padėtis bei tekstūra. Be to, sumažinta vandens lygį supanti hidrofobinė zona. Taip pat buvo pridėta plūduriuojanti sala, varoma rankinėmis propelerinėmis sistemomis, besilaikanti kaip mobilioji plūduriuojanti sala.

Salose buvo įrengtos žvejybos, pikniko, poilsio ir pan. erdvės, sujungtos su apšvietimo, laistymo įtaisais ir kt.

"Plūduriuojančios Dangaus salos" projekto architektų tikslas, kad šios dirbtinės plūduriuojančios salos galėtų įsilieti į dangų ir ežerą naujomis formomis, sukurdamos esamų salų visumą įsiliejant į nuostabų kraštovaizdį, bei sukeliant žmonėms ypatingą smagumą einant jomis, apjungiant praktiškumą ir dizainą

Yuji Yamazaki Architecture / Kudadoo / Maldivai, privati sala

Maldyvai turi žemiausią vidutinį žemės lygį iš visų pasaulio tautų, kas sąlyoja vienus gražiausių paplūdimių pasaulyje. Tačiau dėl to Maldyvų gyventojai taip pat yra jautrūs jūros lygio pokyčiams. Pagrindinė atsakomybė už globalų CO2 mažinimą atmosferoje tenka kelioms didelėms ekonomikoms, visgi pasiekti anglies neutralumą šioje mažoje salų valstybėje turėtų būti įkvėpimas tvariam vystymuisi didesnėse šalyse. Gali būti, kad pasaulyje nėra geresnės vietos parodyti tvaraus turizmo ateitį. Unikalu tai, kad Maldyvų salyną žmogus pirmiausia atranda iš dangaus, kas suteikia lankytojams įspūdį apie visą salos architektūrą. Todėl tradiciškai saulės panelės Maldyvuose yra paslėptos diskretiškose vietose ir atlieka tik funkcinį vaidmenį, bet Kudadoo atvirkščiai - saulės baterijų stogas yra aiškiai matomas bei tampa šios vietovės ikona. Arhitektų siekis buvo integruoti saulės sistemą į bendrą dizaino koncepciją Saulės

koncepcija turėtų būti tokia pat informatyvi ir įtikinanti kaip ir produktyvi. Iš pirmo žvilgsnio lankytojai gali įvertinti saulės stogo dydį ir suprasti jo santykį su jį aptarnaujančio kurorto mastu. Artėjant arčiau, pastato dizainas atskleidžia geometriją, kuri ne tik maksimaliai padidina elektros gamybą dėl kampo, bet ir sumažina elektros suvartojimą leidžiant saulės šviesai patekti pro tarpelius tarp panelių, taip sumažinant dirbtinio apšvietimo poreikį dienos metu. Sistema gamina 320kWp elektros energijos, kurios pakanka valdyti visą salą be dyzelinio kuro. Planuota, kad dėl eliminavus dyzelinio kuro importą, pradinė investicija į saulės sistemą turėtų atsipirkti per 5 metus. Tai puikus pavyzdys kitoms šalims, turinčiomis panašias klimato sąlygas. Architektūriniu požiūriu, vėjas, šešėlis ir vaizdas buvo pagrindiniai projekto dizaino elementai šioje tropinėje aplinkoje. Tipinės vilos ar viešosios erdvės turi atidaromus viso aukščio langus, strategiškai išdėstytus priešingose sienose, taip skatinant natūralią oro ventiliaciją. Daugiau nei 50% visų vandens vilų privačių lauko terasų suprojektuotos taip, kad iškylančių stogų, skėčių ir tentų pagalba turėtų bent 5 valandas pavėsio per dieną. Vėjas, šešėlis ir vaizdas sukuria komfortą gamtoje. Tai yra tai, ko dauguma svečių ieško tropinėje aplinkoje.

Kudadoo aplinkos dizainas įkvėptas to, kas buvo ten anksčiau. Pagrindinė augalų struktūra ir vietinių augalų paletė buvo išlaikyti nepakitę. Visos svečių apgyvendinimo vietos įrengtos smėlio lagūnoje, siekiant išsaugoti augmeniją. Buvo įdiegtas ekosisteminis ryšys su esamomis salomis regione. Architektų svarbiausia misijos dalis buvo kuo mažiau keisti aplinką

Friday

SA / Floating House / Alqueva, Portugal

Modulinis

Romantiška dviejų asmenų išvyka arba mobilūs namai viduryje ežero visai šeimai ar draugų grupei. Galimybės beveik neribotosfiksuotas 6 metrų plotis ir nuo 10 iki18 metrų ilgis. Nesvarbu, ar norisi jaukaus studijos tipo būsto, ar pilnai įrengtų trijų miegamųjų namo su dviem vonios kambariais. Gamtos laisvė tiesiog prie jūsų durų slenksčio.

Mobilumas

Su dviem mažais pakabinamaisiais varikliais, galite mėgautis kelione vidutiniu 3 mazgų greičiu ir kasdien pabusti vis kitoje vietoje.

Transportabilumas

Modulinis namo dizainas reiškia, kad visos jo dalys, įskaitant įrangą ir baldus, gali būti lengvai sutalpintos į du standartinius konteinerius ir gabenamos beveik visur pasaulyje.

Ekologiškumas

Sukurtas iš aplinkai mažai įtakos turinčių medžiagų ir technologijų, mažinančių anglies pėdsaką ir energijos poreikius. Turi kompaktišką aktyvintojo dumblo nuotekų valymo įrenginį

Autonomija

Kai įkrautas, namas yra savarankiškas bent septynias dienas. Jis pagamina iki 80% metinių energijos poreikių (daugiau nei šešis mėnesius - 100%).

Gyvenimas ir laisvalaikis

Plūduriuojantis namas yra pilnai įrengtas kasdieniniam naudojimui: su virtuve, šilumos siurbliu ir kintamosios srovės generatoriumi, kepsnine ant viršutinės terasos saulėtoms dienoms ir vyno rūsiu bei granulių krosnele, kad galima būtų šiltai leisti dienas ir šaltuoju metu. Įtraukti patogumai garantuoja puikią patirtį. Nesvarbu, ar namas naudojamas kaip bazė įvairioms veikloms, tokioms kaip buriavimas, irklavimas, vandens slidinėjimas ar žvejyba, ar tiesiog kaip sala poilsiui.

Snohheta / Morild Light Project Reconnecting the city to the waterfront / Skien, Norway

Skien miestelis yra tarsi sandūra tarp miesto ir šalies, vandens ir kraštovaizdžio, pramonės ir prekybos. Jis yra Telemarko kanalo ir Skien upės, įtekančios į fiordą, santakoje todėl turi reikšmingą XIV amžiaus prekybos centro istoriją Bandydama iš naujo apibrėžti miestelį po pramoninės praeities, Skieno savivaldybė 1996 m. sukūrė miesto planą, kuriame įvardijo esminį tikslą - vėl prijungti miestą prie krantinės ir sugrąžinti žmones į miesto centrą Buvo surengtas apšvietimo instaliacijos konkursas, su užduotimi pabrėžti perėjimą tarp miesto ir jo krantinė. Dalyvauti pakviesta ir Snøhetta, 1998 m. laimėjusi užduotį. Įgyvendinimui buvo pasirinktas Telemarko kanalas kaip Telemark 1000 metų jubiliejaus vieta. Šviesos dizaino projektas atskleidžia Skien miestelio, kaip prekybos centro, istorijos interpretaciją, o Telemarko kanalas kaip pagrindinę krovinių gabenimo infrastruktūrą. Keturiolika nedidelių šviesos dizaino projektų išryškina miestelio istoriją, centrinę ašį, upę ir vandens lygio pokyčius, matomus kanalo šliuze.

Šviesos elementai suskirstyti į kategorijas „Miesto plėtra ir industrializmas“, „Orientyrai“, „Ašis nuo Skieno bažnyčios iki Tollbodeno“ ir „Infrastruktūra“. Jie subtiliai apšviesti tokiu būdu vizualiai ir mintimis padarant juos labiau matomais instaliacijos lankytojams. Daugelis elementų, kurie nematomi aiškiai dienos šviesoje, naktį tampa svarbiais pasakojimais apie Skieno miesto istoriją. Siekiant geriau išryškinti konkrečius apšviestus objektus, miestui būdinga apšvietimo schema taip pat yra pritemdoma. Elementų, susijusių su vandeniu ir perėjimu tarp miesto ir kanalo, akcentavimas puikiai sustiprina jų specifinę tapatybę, o taip pat sukuria saugią ir gražią Skien naktinę atmosferą

Snohetta / The Norwegian Wild Reindeer Pavilion / Hjerkinn, Norway

Apžvalgos vieta Snøhetta (dar norvegiškai žinoma kaip Tverrfjellhytta) yra Dovrefjell-Sunndalsfjella nacionalinio parko pakraštyje, su vaizdu į Snøhetta kalną. Vasaros mėnesiais pats pastatas yra atviras visuomenei ir kartu yra Norvegijos laukinių elnių fondo stebėjimo paviljonas bei fondo švietimo programų centras.

Dovrefjell kalnai užima unikalią vietą norvegų sąmonėje ir istorijoje. Čia gyvena paskutinės Europos laukinių šiaurės elnių bandos. Tai kartu ir natūrali daugelio retų augalų ir gyvūnų buveinė. Tačiau ilga keliautojų, medžioklės, kalnakasybos ir karinės veiklos istorija paliko pėdsakus kraštovaizdyje, todėl jį reikėjo saugoti ir saugoti. Taip buvo sukurtas projektas, kuriuo siekta kuo labiau sumažinti įsikišimą į gamtą ir maksimaliai pagerinti lankytojų patirtį Projektuojant gamtai ir natūraliam gyvenimui buvo suteiktas prioritetas. Paviljonas sukurtas taip, kad ištvertų ir atlaikytų atšiaurų klimatą. Didelis dėmesys buvo skiriamas medžiagų kokybei ir ilgaamžiškumui, tuo pačiu užtikrinant, kad pastatas gerai įsilietų į kraštovaizdį nepaisant oro veiksnių. Tvirtas stačiakampis neapdoroto plieno rėmas sudaro pastogę, o platus stiklo fasadas pakviečia gamtą į paviljoną, suteikdamas lankytojams jausmą buvimo su gamta vienybėje. Ekologišku mediniu interjeru gamta įnešama į erdvę ir suteikia prieglobstį lankytojams, besimėgaujantiems įspūdingu vaizdu. Medinė šerdis yra tarsi uolos ar ledo formos, ardomos gamtos jėgų, tokių kaip vėjas ar tekantis vanduo. Banguotos interjero formos tęsiasi iki pastato galo. Rezultatai pasiekti derinant naujas technologijas ir tradicinį meistriškumą. Medinė šerdis pagaminta naudojant didelio masto CNC frezą, suformuotą pagal skaitmeninius 3D modelius. Prieš ją sumontuojant naudotos tradicines rąstinės statybos technologijas. Centre įrengtas židinys leidžia lankytojams mėgautis kvapą gniaužiančia gamta ir retkarčiais praeinančiai šiaurės elniais.

Snohetta / Knubben Reimagining a 1930s harbour bath / Arendal, Norway

Snøhetta pasiūlius rekonstruoti garbingą uosto vonią Knubben Arendalyje, Norvegijoje, nuvalyti 1930-ųjų architektūriniai brėžiniai. Ikoninis objektas atgaivinamas kaip dovana miestui jo 300 metų jubiliejui 2023 m. Pradžioje architekto Ketil Ugland suprojektuotas objektas Arendal naudotas nardymo varžyboms, plaukimo mokymams ir kitoms vandens pramogoms. 1947 m. uosto pirtis uždarė duris, o septintajame dešimtmetyje vėl buvo pradėta naudoti, tačiau šį kartą kaip džiazo klubas. Knubbenas buvo mažas, bet elegantiškas modernizmo dvasios pavyzdys. Tačiau 1980 m. Norvegijos ginkluotosios pajėgos nardymo platformą nugriovė 2018 m. Snøhetta buvo pavesta atgaivinti objektą. Naujasis Knubben yra interpretuojamas kaip architektūrinis atsakas į praeitį, išsaugant reikalingas įamžinti svarbias dalis, ir pabrėžiant, kad Arendalis tapo miesto vieta tiek nacionalinei, tiek tarptautinei auditorijai. Nors pradinė idėja buvo sugrąžinti uosto pirtį į pradinę šlovę, eigoje tapo aišku, kad objektą reikės iš esmės modernizuoti, kad sala taptų ne tik vandens pramogų, bet daugiafunkcine vieta. Todėl naujoji Knubben dalis iškyla kaip ant plieninių polių paremta konstrukcija, dar labiau praplėsianti salos erdves ir galimybes.

Naujasis Knubben yra žmogaus sukurtas statinys, kurio architektūra semiasi įkvėpimo iš formų, randamų Norvegijos pakrantėje esančiose salelėse ir skrodžiuose. Jis bus panašus į akmens luitą, suformuotą paskutiniojo ledynmečio laikotarpiu, kuriam būdingos nutrintos formos. Kad reljefas būtų pavaizduotas kuo tiksliau, konstrukcija sudaryta iš horizontalių sluoksnių, kurie seka žemėlapio kontūrines linijas.

Kadangi Knubben yra tvirtas ir galintis atlaikyti nusidėvėjimą, jis bus gyvybinga susitikimų vieta, kurią galima naudoti ištisus metus. Šalia skulptūrinio amfiteatro bus įrengta scena po atviru dangumi, sukurianti aplinką visų rūšių pasirodymams. Be to, Knubben bus įrengtos uždaros erdvės ir restoranams, ir koncertams. Tai bus socialinė susitikimų vieta, kuri suteiks jūros artumo pojūtį ir taps daugybės veiklų bei patirčių fonas.

Snohetta / La Croisette Revamping the Cannes Boulevard / Cannes, France

Kartu su vietiniu prancūzų partneriu Atelier d'Urbanité Rolandu Castro ir inžinierių firma WSP, Snøhetta laimėjo architektūrinį konkursą modernizavimui Boulevard de La Croisette, esančio Kanuose. Laimėjusiu pasiūlymu „Spotlight“ siekiama atnaujinti Croisette, sugrąžinant jos prestižą ir eleganciją šiai visame pasaulyje garsiai krantinės promenadai. 2,6 km ilgio bulvaras, einantis nuo Palais des Festivals, palei Kanų įlanką link Cap de la Croisette, garsus pasaulyje tarptautiniu kino festivaliu, vykstančiu kiekvieną gegužės mėnesį. Dabartinis dizainas datuojamas nuo 1960 m., tačiau Croisette kilmė yra nuo 1800-ųjų pabaigos, kai lordas Broughamas pirmą kartą atskleidė Kanų įlankos grožį ir vėliau ten apsigyveno. Laikui bėgant Croisette smarkiai pasikeitė iš kadaise buvosio vaizdingo pakrantės maršruto, į šurmuliuojantį bulvarą, esantį šiandien. Jis išsiskiria rūmais, prabangiomis parduotuvėmis ir saugomais pastatais miesto pusėje, o pajūryje – įvairiais paplūdimiais – nuo viešųjų paplūdimių iki išskirtiniausių, sujungtų su rūmais.

Snøhetta siekia pagarbiai remtis didžiule Croisette sėkme, atnaujinant bulvarą padaryti jį žalesnį, atviresnį ir prieinamesnį, suteikti naujų patogumų ir komforto. Atsižvelgiant į Croisette apskritimo formą, pasiūlyme pabrėžiamas reguliarus laiptų, vedančių į paplūdimius ir žvelgiančių į Viduržemio jūrą, kartojimas, taip sukuriant viliojantį ir emocinį ritmą Naujas grindinys veikia kaip naujas miesto raudonasis kilimas ir atspindi senąjį Suquet rajoną bei ryškią raudoną spalvą iš netoliese esančio Massif de l'Estérel. Tai sukuria turtingą ir spindinčią krantinę, kuri sugrąžina legendinės paskirties vietos prestižą „Prožektorių“ serija yra skirta išryškinti pagrindines lankytinas vietas – rūmus, paplūdimio prieigas, festivalių rūmus. Jie kuria mažas aikšteles, susiejančias subtilias auksines detales su subtiliais raudonojo granito niuansais, paryškinančiais Croisette prabangą, vertą pasaulinės reputacijos.

Snøhetta taip pat sukūrė nestandartinių miesto baldų kolekciją, įskaitant suolus, apšvietimą ir pavesines, skirtas specialiai Croisette. Pavėsinės ir apšvietimas, paveikti Kanų Art Déco istorijos, yra išdėstyti visoje krantinėje, kad padidintų šešėlių plotus ir pagerintų lankytojų gerovę. Pagal užsakymą pagaminti baldai sukuria asmeninę ir atpažįstamą La Croisette objektų kalbą. Virš bulvaro nestandartiniai apšvietimo stulpai išlenkti skirtingu aukščiu ir skirtingomis kryptimis, kad sukurtų patogias ir saugias apšvietimo sąlygas tose vietose, kur reikia mėgautis bulvaru tiek dieną, tiek naktį Ilgi betoniniai suolai suteikia galimybę susiburti ir džiaugtis vaizdu į vandenį, o dėl laipsniško nuolydžio gali būti naudojami labai įvairiai. Dėl savo išdėstymo jie natūraliai atskiria pėsčiųjų srautą nuo transporto priemonių srauto. Mažesni betoniniai suolai dedami tuo pačiu principu ir yra suprojektuojami moduliais, kad būtų galima lanksčiau juos išdėstyti situacijose, kai yra mažiau vietos arba reikia kitokios konfigūracijos, kartu padidinant promenados saugumą

Projektas kuria ambicingą ir holistinę aplinkosaugos strategiją, didindamas augmenijos kiekį palei promenadą su rūšimis, kruopščiai atrinktomis iš Viduržemio jūros paletės dėl jų atsparumo klimatui ir jų turtingumo. Šis naujas augalijos sluoksnis taip pat padės sustiprinti Croisette biologinę įvairovę. Be patobulintų želdinių, pasiūlymui užbaigti bus pristatytos naujos vandens savybės, taip siekiant atnaujinti promenadą Pasiūlyme taip pat dėmesys sutelkiamas į ekologiško pėsčiųjų ir dviratininkų judumo didinimą, sukuriant visuotinai prieinamą promenadą, formuojančią naujus būdus mėgautis Croisette, pristatant unikalių savybių, skatinančių socialinę sąveiką ir kuriant originalią patirtį. Projektu siekiama teigiamai paveikti visuomenės saugumą kartu pertvarkant ir eismo juostas.

Snohetta / West End Waterfront Master Plan / Vancouver, British Columbia, Canada

Snøhetta užsiima Vankuverio West End krantinės pervaizdavimu; labai mėgstamas 80 akrų parkas su ištisiniu pajūrio žaliuoju keliu, plačiais paplūdimiais ir dviračių takais, iš kurių atsiveria Anglijos įlankos ir Sališo jūros vaizdai. Ankstyvas dialogas su bendruomene, vietinėmis suinteresuotosiomis šalimis ir Pirmųjų Tautų atstovybe leido dekolonizuoti ir susitaikyti, kad būtų galima nustatyti parko projektavimo procesą ir jo naudojimą ateityje.

Kartu su partneriu PFS Studio sukūrtos trys strategijos – „Seed“, „Weave“ ir „Carve“, kurios skiriasi savo požiūriu į programų paskirstymą, įsitraukimą į krantinę ir ekologinį atkūrimą Šiuo metu visuomenė vertina šiuos metodus, kurie bus tobulinami ir derinami kitame planavimo proceso etape. Galutinis parko pastatymas yra sumanytas kaip 30 metų projektas

designed by VEGA

landskab

/ Hvidovre Beach Park / Copenhagen / Denmark

VEGA paprašė danų menininkės Karin Lorentzen sukurti betoninę sieną paplūdymyje. Rezultatas - įdomus ir žaismingas kraštovaizdžio elementas. Hvidovre Strandpark yra unikalus miesto paplūdimys Kopenhagos miesto zonoje, kurį galima lengvai pasiekti dviračiu ir viešuoju transportu. Hvidovre savivaldybė norėjo atnaujinti ir išplėsti paplūdimį, kad jame galėtų lankytis daugiau svečių. Tačiau Hvidovre paplūdimio zona buvo sąvartynas ir buvo naudojamas per pastaruosius 100 metų, pirmiausia sukurtas išmetant atliekas, o vėliau pridėjus dirvožemio ir paplūdimio smėlio. Dėl senojo paplūdimio orientacijos susikaupė daug jūros dumblių, o jūra išplovė atvežtinį smėlį, todėl sąvartyno medžiagos buvo plaunamos į vandenį. Naująjį projektą sudarė smėlio ploto išplėtimas, naujo tako per pievą išdėstymas ir naujas betoninis kraštas tarp smėlio ploto ir už jos esančio žaliojo sąvartyno. Įgyvendinus naują projektą, paplūdimys buvo išplėstas taip, kad smėlio plotas driekiasi per visą pakrantę tarp Hvidovre uosto ir nedidelio kanalo „Mørtelrenden“ ir gali jau priimti dar daugiau lankytoj ų . Naujasis betoninis kra š tas – tai poetinis elementas, naujoje formoje interpretuojantis gamtos ypatybes, o taip pat ir pragmatiškas elementas, sprendžiantis žole apaugusios pievos apsaugą nuo išplovimo ir erozijos dėl jūros vandens. Projektas atliktas remiantis apskaičiuotais įvertinus galimus vandens lygio pakilimus taip, kad betoninės sienos elementai atlaikytų kasdieninius vandens svyravimus bei galėtų atlaikyti jūros lygio kilimą ir ekstremalių oro sąlygų atveju. Betoninis kraštas sukuria aiškią ribą, tačiau meno kūrinys taip pat sujungia paplūdimį ir pievą į vientisą menišką paplūdimio parką, nes atraminė siena yra suformuota į gražų ir šiai vietai būdingą kraštovaizdžio elementą.

Substance / Sea Park / Saulkrasti, Latvia

Saulkrasti miestas ieškojo savo išskirtinumo tarp pajūrio miestelių ir nusprendė daugiausia dėmesio skirti turizmui, poilsiui bei įvairiems kasmet organizuojamiems pramoginiams renginiams. Didelis tokių renginių pliusas – erdvios vietos prie pat jūros, kur be sporto ir kultūrinės veiklos galima mėgautis romantiška nuotaika, jūros ir saulėlydžio peizažu. Dėl to gimė idėja sutvarkyti centrinę paplūdimio teritorijos dalį ir sukurti Jūros parką. Projekto teritorija susideda iš pirminių ir antrinių kopų pylimų, o teritorija tarp kopų yra lygi.

Pagrindinis dizaino elementas – medinis pėsčiųjų tiltas ir tako konstrukcija, apimanti visą teritoriją. Medinės lentos vertikaliai yra sutvirtintos su lentų storį atitinkančiais plyšiais, kad po pėsčiųjų tilteliais nesusidarytų "dykumų kalvų". Tokiu būdu medinis pėsčiųjų tiltas tampa savotiška matrica, kurioje gali būti integruotos visos parko mažosios architektūros formos –suoliukai, gultai, dviračių laikiklis ir šiukšliadėžės, taip pat pagamintos iš medžio.

Jūra būna įvairi – nuo visiškai ramios ir tylios iki triukšmingos ir audringos bei neabejotinai pavojingos. Todėl medinių pėsčiųjų tiltelių išėjimo taškai buvo sukurti kaip pleištai nuo jūros bangų, panašūs į istorinius įtvirtinimus, suprojektuoti aštriais, į išorę nukreiptais kampais. Trikampio forma pasirinkta kaip pagrindinis naujojo zonavimo elementas, kaip geriausia geometrinė forma, apsauganti nuo išorinio poveikio. Parke naudojamas tik medžio elementai. Be pėsčiųjų lieptelių, yra grįstos aikštės iš apvalios medienos dangos. Metaliniai elementai naudojami tik apšvietimui ir treniruoklių įrangai. Jūros parke yra dvi paplūdimio tinklinio aikštelės su nedidelėmis, dviejų lygių terasomis, lauko treniruoklių zona, paplūdimio dušai, gimnastikos priemonės ir vaikų žaidimų aikštelės.

SPRENDINIAI

Ar įmanomas tvarus ir ilgalaikis Nidos krantinės atnaujinimo projekto įgyvendinimas, suteikiant miestui, kaip kurortui, kokybinį impulsą, bet apsiribojant tik krantinės dangos, žalių zonų atnaujinimu? Greičiausiai NE, neįmanomas

Tvarios aplinkos kūrimas, tai aplinkos kūrimas, kuomet maksimaliai saugant gamtą, racionaliai naudojant resursus ir paliekant minimalų poveikį aplinkai, siekiama tenkinti dabartinių kartų poreikius, išsaugant galimybes būsimoms kartoms tenkinti savuosius. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kokią kokybinę įtaką krantinės rekonstrukcija padarys Nidos miestui ir visai Neringai. Būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar šis projektas kuria naujas erdves, kurios būtų naudingos visiems – pėstiesiems, dviratininkams, vietiniams gyvenantojams ir kurorto svečiams. Šiandien architektūra laikoma gera, kuri organiškai įsilieja į miesto audinį ir jos neiškreipia, kuri reaguoja į aplinką ir skirtingų žmonių grupių poreikius. Tad šis statinys, labiau erdvė, turėtų būti „įdomi“, „intriguojanti“, "įtraukianti", "nepamirštama". Todėl rekonstruojant krantinę, turime spręsti ne tik dangos bei žalių zonų atnaujinimo klausimą, bet iš esmės iškelti klausimą, ką dar galima būtų padaryti, kad visa krantinė ir šalia esančios teritorijos taptų traukos objektu ne tik tada kai pajūryje prastas oras, bet net šviečiant saulei, kai žmonėms būtų sudėtinga pasirinkti - eiti prie jūros, ar puikiai leisti laiką prie marių? Labai svarbus aspektas parenkant projektinius sprendiniusmaksimalus sezoniškumo eliminavimas.

Prioritetas vystant teritoriją yra skiriamas aktyvaus laisvalaikio leidimo galimybėmis, išplečiant veiklų, tinkamų vykdyti bei naudotis įvairiais metų laikais, sąrašą. Taip pat tikintis, jog bendruomenės užimtumo didinimas įtraukiant miestiečius ir svečius į įvairias veiklas, galėtų padėti spręsti problemas, su kuriomis susiduria miestas.

Veiklos, kurios galimos prie vandens / vandenyje

Siūloma formuoti naujų funkcijų spektrą, praplečiantį ir sustiprinantį jau esamą bei kuriamą kurortinio miesto koncepciją. Kuriami nauji lokalūs centrai, kurie bus traukos objektais visiems gyventojams ir svečiams. Jie išsidėstomi visoje krantinės zonojoje, nekoncentruojant visko ties senaja Nidos gyvenviete, taip suteikiant "svorį" ir atkreipiant dėmesį besiplečiančią miesto dalį (Purvynės teritorija). Pati krantinė - plati, patogi pėstiesiems ir nemotorinėmis transporto priemonėmis judantiems. Draugiška visiems. Saugi. Įrengtos poilsio vietos, aktyvios veiklos zonos bei interaktyvios ar dėmesį traukiančios zonos. Apžvalgos taškai leidžia pažvelgti tiek į vandenį nuo kranto, tiek iš vandens į kranto liniją, pamatyti saugomas teritorijas nuo vandens pusės. Funkcijų diferenciacija vystoma grupuojant jas pagal paskirtį. Šiaurinės teritorijos - "stiprina" ir didina tos teritorijos patrauklumą arba daro "nepriklausomą" nuo centrinės dalies, taip "nuimdamos" žmonių "antplūdį" centrinėje miesto dalyje. Visoje atkarpoje nuo Purvynės iki centrinės dalies planuojamos epizodinės veiklos, meno instaliacijos, laikinos scenos ant vandens ir pan. Pietinėje dalyje, prie sporto mokyklos numatoma koncentruoti ir išplėsti aktyvų pramogų/ sporto zoną įrengiant krepšinio, teniso, tinklinio, padelio aikšteles, riedučių parką, sportinių laivų uostą bei pliažą.

Visa teritorijos vystymo koncepcija grįsta principu, jog projektą galima nesunkiai skaidyti į etapus, o architektūriniai sprendiniai yra nesudėtingi, tvarūs ir nereikalaujantys didelių ekonominių investicijų bei laiko įgyvendinant projektą.

Kadangi projekto apimtis labai didelė, todėl šiame projektavimo etape komplekso architektūra nėra labai detalizuojama. Labiau akcentuojama urbanistinė koncepcija, bendra projekto idėja, siūlomi kompleksiniai teritorijos sprendiniai.

Detalizuojamos teritorijos

Sporto sala

Šio projekto tikslas - sukurti inovatyvų sporto kompleksą ant vandens, skirtą įvairioms sporto veikloms, įskaitant atviras teniso, krepšinio, pliažo tinklinio ir pliažo teniso aikšteles, riedučių parką, funkcinių treniruoklių zoną, vandens sporto bei pramogų zonas vienoje vietoje. Projektas siekia pritraukti atvykstančius sporto entuziastus, vietinius gyventojus bei išplėsti jau esamą infrastruktūrą naujomis sportinėms veikloms bei suteikti joms joms naują kokybę. Tikėtina, kad sporto sala taps populiaria sporto ir laisvalaikio vieta tiek vietos gyventojams, tiek turistams, skatinant aktyvų gyvenimo būdą ir platesnį vandens teikiamų galimybių panaudojimą Kuršių mariose.

Vieta: Kuršių marios, priešais Nidos sporto mokyklą; Bendras plotas: 26000 kv. m (kartu su uosto akvatorija).

Koncepcija: sala suprojektuota kaip multifunkcinė sporto erdvė, kuri gali būti lengvai pritaikoma ir plėtojama, o esant reikalui ir transportuojama, t.y. plukdoma į norimą vietą. Salos dizainas remiasi šiuolaikiniais tvarumo ir ekologiškumo principais, siekiant minimaliai paveikti aplinką ir išlaikyti Kuršių marių natūralų grožį.

Funkciniai ir erdviniai sprendimai:

- lauko teniso aikštelės: trys standartinio dydžio aikštelės su kieta danga;

- krepšinio aikštelės: trys pilno dydžio aikštės su kieta danga;

- pliažo tinklinio ir pliažo teniso aikštelės: du smėlio aikštynai, skirti abiems sporto šakoms; - riedučių parkas: šiuolaikiškai įrengta zona su rampomis, turėklais ir kitomis reikalingomis struktūromis, skirtas tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems riedutininkams;

- funkcinių treniruoklių zona: lauko treniruokliai su funkcinėms treniruotėms skirtais įrenginiais, įskaitant skersinius, paralelinius strypus ir laipiojimo sieneles, bėgimo takelių ir pan. (tiekėjas: Omnigym Lietuva); - pliažo zona: Parnidžio kopos pusėje esantis dirbtinis pliažas su tikro smėlio kopa ir būdingais Neringai augalais (kalnapušėm bei kitais kopų augalais) apsaugo sporto aikštyną nuo vėjų ir bangų, bei teikia vandens pramogas sportuojantiems; - sportinių jachtų (laivų) uostas: uostas skirtas sportinėms jachtoms ir mažiesiems laivams, suteikiantis papildomas galimybes vandens sporto mėgėjams (pvz. elektrinių banglenčių mėgėjams).

Autoriaus vizualizacija

Naudojamos medžiagos ir technologijos:

- pl ū duriuojan č ios platformos: betonin ė s, u ž tikrinan č ios saugum ą , stabilum ą ir ilgaamžiškumą;

- sporto aikštelių dangos: aukštos kokybės sintetinės dangos, skirtos intensyviam naudojimui, atsparios UV bei atmosferos poveikiui;

- siūlomi ekologiški sprendimai: saulės energijos panaudojimas apšvietimui ir kitiems energijos poreikiams, integruotos atliekų tvarkymo sistemos.

Tvarumo aspektai:

- minimalus poveikis aplinkai: konstrukcijos sukurtos taip, kad būtų lengvai sumontuojamos ir išmontuojamos, nepaliekant ilgalaikių pėdsakų gamtoje; - aplinkos apsauga: žaliųjų technologijų naudojimas, siekiant sumažinti anglies dioksido emisiją ir kitą poveikį aplinkai;

- vandens kokybės išsaugojimas: vietinės vandens valymo sistemos ir natūralūs filtravimo metodai, apsaugantys Kuršių marias nuo užteršimo.

Urbo kalno apžvalgos aikštelė / Švyturys

Šio projekto tikslas: sukurti laikiną paviljoną ant Urbo kalno prie Nidos švyturio, skirtą lankytojams dienos metu pabėgti į tylą kopos viršūnėje ar patogiai įsitaisius gultuose, klausytis ramios muzikos ir mėgautis unikaliu Kuršių nerijos nakties dangumi.

Vieta: Urbo kalnas viršūnė, apžvalgos aikštelėje (prie Nidos švyturio); Užimamas tūris: ~50 kub.m (vizualiai užimama erdvė);

Papildomai: lazerių instaliacija esamo švyturio viršuje.

Koncepcija: paviljonas projektuojamas kaip atvira, tačiau apsaugota nuo vėjų erdvė, dėl naudojamų medžiagų (natūralaus medžio) darniai įsilieja į supančią aplinką, minimalistinėm formom subtiliai kontrastuoja su esamu švyturio tūriu, taip pabrėždamas jo svarbą ir išskirtinumą (medis prieš mūrą, laikina - pastovu).

Autoriaus vizualizacija

Funkciniai ir erdviniai sprendimai: - paviliono viduje įrengtos sėdimos vietos, patogiam žvaigždžių/dangaus stebėjimui plika akimi. Centre esančioje kolonoje sumontuota reikalinga erdvinio garso aparatūra, kad nustatytu laiku grotų parinktą foninę muziką (tiekėjas UAB STS). Apšvietimo nei paviliono

viduje, nei išorėje nenumatoma todėl, kad būtų užtikrintas patogumas naktinio dangaus stebėjimui. Naudojama mediena: tvariai gaunamos ir apdorotos medienos konstrukcijos, lentos suteikiančios natūralumą ir jaukumą; - kadangi švyturys jau nebeatlieka savo pirminės funkcijos, tai jo viršuje siūloma sumontuoti galingą lazerinį projektorių, kurio projekcijos danguje ir mariose būtų matyti iš toli. Lazeris parenkamas iš UAB STS siūlomų gamintojų, pvz. KVANT SPECTRUM.

Tvarumo aspektai: - paviljonas suprojektuotas taip, kad būtų lengvai surenkamas ir išardomas, nedarant poveikio gamtai. Visos konstrukcijos ir apdailos medžiagos yra ekologiškos ir perdirbamos; - atliekų tvarkymas: Įrengtos atliekų rūšiavimo talpos, užtikrinančios švarą ir tvarką paviljono teritorijoje.

Autoriaus vizualizacija

Gamintojų nuotraukos

Interaktyvi technologijų ir gamtos menų erdvė

Projekto tikslas: sukurti interaktyvią ir patrauklią meno instaliacijų erdvę pačiame Nidos centre, priešais skverą, kuriame yra skulptūra Vytautui Kernagiui atminti. Šis projektas siekia pritraukti turistus ir vietos gyventojus, sujungiant meną, technologijas ir natūralią aplinką

Vieta: Nidos centras, priešais Vytauto Kernagio skverą, Kuršių mariose

Koncepcija: projektas remiasi šiuolaikinio meno ir technologijų integracija su natūraliu vandens bei gamtos aplinka. Šiuo atveju žmogus, šviesa, garsas, vėjas, vanduo ir šaltis kurs įspūdingus meninius pasirodymus. Menininkų sukurtos laikinos ar pastovios skulptūros ir instaliacijos bus montuojamos ant specialių atsparių povandeninių atramų, kuriant dinamišką ir įdomią erdvę tiek dieną, tiek naktį

Pagrindiniai architektūriniai elementai: - skulptūrų ir meno instaliacijų atramos: betoninės, metalinės arba medinės, ilgaamžės atramos, skirtos tiek laikinoms, tiek nuolatinėms skulptūroms ir meno instaliacijoms. Konstrukcijos pritaikytos atlaikyti vandens ir temperatūrinius svyravimus, vėją ir apledėjimą;

- apšvietimo, garso ir vandens rūko sistemos (tiekėjas UAB STS): tarp atramų montuojamos apšvietimo, fontanų ir vandens rūko sistemos, kurios sukuria magišką atmosferą vakaro ir nakties metu. Lazerinis projektorius montuojamas ant kranto, skirtas kurti įspūdingas lazerių projekcijas ant vandens ir instaliacijų marių pusėje; - audio sistema: stacionariai, beveik nepastebimai kaip meno instaliacijos elementai, sumontuota audio sistema, kuri leidžia sinchronizuoti garsą su šviesos ir vandens šou, sukuriančiu unikalų multisensorinį patyrimą

Naudojamos medžiagos ir technologijos:

- povandeninės atramos: plieninės ar betoninės ar medinės konstrukcijos, kurios atsparios atšiaurioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šaltis, vėjas ir vanduo;

- šiuolaikinės technologijos: aukštos kokybės apšvietimo, lazerių ir garso įranga, užtikrinanti efektyvų veikimą su mažu energijos suvartojimu;

- vandens efektų įranga: modernios fontanų ir rūko sistemos, kurios pritaikytos nuolatiniam naudojimui ir atsparios korozijai.

Tvarumo aspektai:

- sezoninė vietos adaptacija: tiek vasaros, tiek žiemos metu instaliacijos prisitaiko prie gamtinių sąlygų, leidžia vėjui, vandeniui ir šalčiui improvizuoti, sukurti unikalius, laikinius meno kūrinius.

Autoriaus schema

Tikėtina, kad Žmogaus ir Gamtos menų instaliacijų vieta taps svarbia kultūrine vieta, pritraukiančia tiek vietos gyventojus, tiek turistus. Vakariniai lazerių, garso ir vandens šou taps miesto traukos centru, o natūralūs žiemos efektai suteiks papildomą meninį aspektą.

ėliai sugeneruoti DI pagal autoriaus užduotį

Rytinis pavilionas ant vandens

Projekto tikslas: atvira, ramybės ir meditacijos erdvė ant vandens, skirta saulės pasitikimui bei stiprinti žmogaus ir gamtos ryšį

Vieta: Kuršių marios, priešais esamą vėtrungių ekspoziciją, prie esamo molo

Koncepcija: idėja kilo perskaičius seno Nidos gyventojo, Hermano Pipio papasakojimą apie įdomią Velykų šventės tradiciją: "ankstų Velykų rytą, dar tamsoje, jaunimas susirinkdavo į būrį, ir pasiėmę kibirus, eidavo prie jūros. Tą rytmetį vanduo jūroje įgydavo ypatingų savybių, gydė ligas ir jaunino odą. Keli drąsesni vaikinai brisdavo į vandenį ir visiems pripildydavo kibirus. Atgal grįžti reikdavo

Paveiksl

tylomis – nebuvo galima ištarti nei vieno žodžio. Visa šeima prausėsi šiuo stebuklingu vandeniu. O jaunimas tuo tarpu bėgdavo prie marių pažiūrėti, kaip saulė teka. Tą stebuklingą rytą saulė taip stipriai džiaugiasi Kristaus prisikėlimu, kad net šokinėja tekėdama. Aš pats mačiau, sakė mums Pipis, ji tikrai šokinėja." plūduriuojantis paviljonas, orientuotas į rytų pusę, sukurtas taip, kad būtų kuo paprastesnis ir natūralesnis, panaudojant natūralias medžiagas ir suteikiantis lankytojams pabūti su savimi ir pajusti tiesioginį ryšį su mariomis. Paviliono dizainas harmoningai dera marių

Pagrindiniai architekt

- plūduriuojantis pagrindas: plūdurams naudojams perdirbtas plastikas. Paviljonas įrengtas ant tvirto , lengvo rėmo, kuris pritvirtintas prie marių dugno, bet atotampų konstrukcija leidžia švelniai sūpuotis marių bangos, suteikiant ramybės ir harmonijos jausmą. Paviljonas yra minimalistinio dizaino, atviras, iš drėgmei atsparios medienos. Medienos panaudojimas suteikia natūralų ir estetinį vaizdą;

- orientacija: atviri įėjimai orientuoti į rytinę pusę, kad einant galima būtų matyti kylančios saulės apšviestą vandens taką, kuris tarsi pratesia medinį lieptą;

Tvarumo aspektai:

- ekologiškos medžiagos: naudojamos tvarios ir perdirbtos medžiagos, mažinančios poveikį aplinkai. Medis harmoningai dera su natūralia aplinka ir užtikrina konstrukcijos ilgaamžiškumą bei tvarumą;

- konstrukcijos įtaka aplinkai: plūduriuojantys elementai, minimaliai veikia vandens ekosistemą ir leidžia paviljonui harmoningai integruotis į natūralų peizažą

Tikėtina, kad plūduriuojantis paviljonas taps mėgstama lankytojų vieta, kur jie galės mėgautis ramybe, meditacija ir tiesioginiu ryšiu su Kuršių mariomis panašiai taip, kaip mėgavosi senieji kuršiai saulei tekant.

Autoriaus schema ir vizualizacija

Tarpdisciplininė erdvė ant vandens

Projekto tikslas: sukurti alternatyvią ir menišką renginių vietą ant vandens, skirta neoficialiems ir netradiciniams renginiams, įkvėptiems Kuršių marių natūralios aplinkos. Ši vieta papildys jau esamą oficialią renginių erdvę Nidos centre ir suteiks unikalią patirtį tiek atlikėjams, tiek žiūrovams.

asociatyvinės, pavyzdžiai

Vieta: už Skruzdynės, arčiau Purvynės teritorijos, Kuršių mariose

Koncepcija: kintamo plūdrumo scena, kurios konstrukcija leidžia lengvai prisitaikyti prie aplinkos sąlygų ir specifinių artistų pasirodymo pageidavimų

Pagrindiniai architektūriniai elementai: - scenos konstrukcija: plūduriuojanti scena gaminama iš betoninio pontoninio elemento arba galima panaudoti senos krovininės baržos korpusą, ją pritvirtinant prie keletos atramų vandenyje. Konstrukcija bus lengvai modifikuojama, kad atitiktų įvairius renginių poreikius; - dekoracijos ir technika: scenos dekoracijos, apšvietimo ir garso įranga bus montuojami pagal situaciją ir renginio specifiką, suteikiant galimybę kurti įvairius meninius sprendimus; - žiūrovų erdvė (sėdimos vietos): žiūrovams numatytos vietos ant kranto, išnaudojant natūralų šlaitą, kuris suteikia amfiteatrinį vaizdą ir leidžia patogiai stebėti renginį Žiūrovų

Autoriaus eskizas ir vizualizacijos

Nuotraukos

patogumui ir kranto apsaugai nuo vandens erozijos siūloma įrengti betonines sienutes dekoratyviai terasuojant kranto šlaitą Šios terasos ne tik apsaugos krantą, bet ir suteiks patogią erdvę žiūrovams.

Naudojamos medžiagos ir technologijos:

- dekoratyvinio betono sienelės krante, scenos / baržos tvirtinimo/ankeravimo vietos vandenyje. Reikalinga infrastruktūra (elektra) atvedama į krante esantį skydą iš kurio renginio metu technikai pajungia visą reikiamą įrangą;

- apšvietimo ir garso technika: mobili įranga, pritaikyta greitam montavimui ir demontavimui, užtikrinant aukštos kokybės garsą ir apšvietimą. Komplektuojama pagal renginio pobūdį

Tvarumo aspektas:

- dekoratyvinės betoninės sienutės padės apsaugoti krantą nuo erozijos ir užtikrinti patogumą žiūrovams.

Tikėtina, jog kintamo plūdrumo scena taps populiaria renginių vieta, pritrauks tiek vietinius meninkus, tiek iš užsienio menininkus unikliomis galimybėmis, o žiūrovams suteiks nepakartojamą

įspūdį. Skatins kultūrinę veiklą ir papildys Nidos miesto gyventojų, kaip "vandens žmonių" miestelio atmosferą.

Naujasis žvejų uostas (išplėtimas)

Projekto tikslas: išplėsti esamą žvejų prieplauką siekiant padidinti laivų laikymo vietų skaičių ir teritorijoje numatyti šviežios žuvies turgaus pastatą, šiaurinėje Purvynės dalyje. Taip suteikiant patogesnes bei patrauklesnes sąlygas tiek turistams, tiek žvejams. Projektu siekiama atgaivinti istorinę Nidos žvejų miestelio dvasią

Pagrindinė informacija:

- projektas: žvejų uostas su žuvies turgumi;

- vieta: šiaurinė Purvynės teritorija; - plotas (su uosto akvatorija): ~14300 kv. m

Koncepcija: uostas ir turgaus pastatas suprojektuoti taip, kad atspindėtų tradicinių žvejų kaimų architekt ū r ą ir atmosfer ą , integruojant š iuolaikinius patogumus ir infrastrukt ū r ą . Tai sukurs autentišką ir patrauklią vietą, kurioje vietiniai žvejai ir turistai galės susitikti, prekiauti ir mėgautis autentiška nidiškių kultūra.

Funkciniai ir erdviniai sprendimai:

- laivų laikymo vietos: plėtra apima naujų prieplaukų ir laivų stovėjimo viet ų į rengimas, kurios suteiks daugiau erdvės žvejams laikyti savo laivus;

-žuvies turgus: modernus, tačiau tradicijos įkvėptas žuvies turgus, kuriame ž vejai gal ė s tiesiogiai parduoti savo laimikį turistams ir vietiniams gyventojams;

Autoriaus eskizas ir vizualizacijos

- turgavietės infrastruktūra: prekybos paviljonai, šaldymo įranga ir apdorojimo vietos, užtikrinantys šviežią ir kokybišką produkciją;

- poilsio zonos: terasos ir poilsio erdvės su vaizdu į uostą, kur lankytojai galės stebėti žvejų darbą ir mėgautis Kuršių marių peizažu;

- turizmo infrastruktūra: informacinis centras, edukacinės erdvėsapie kuršių žvejybos tradicijas ir istoriją, suvenyrų parduotuvė ir kavinė

Naudojamos medžiagos ir technologijos:

- tradicijų įkvėptos medžiagos, būdingos regionui: mediena, akmuo ir plytos, kurios sudarys tradicinį, bet tvarų pastatų kompleksą;

- modernios technologijos: energiją taupantys apšvietimo sprendimai, saulės baterijos ir vandens valymo sistemos, užtikrinančios ekologiškumą ir efektyvumą

Tikimasi, kad naujasis uostas ir žuvies turgus taps svarbia traukos vieta, prisidės prie vietos ekonomikos augimo ir atgaivins Nidos, kaip tradicinio žvejų miestelio, dvasią. Tai ne tik pritrauks daugiau turistų, bet ir pagerins vietinių žvejų darbo sąlygas, stiprindamas bendruomenės ryšius ir išsaugodamas kultūrinį paveldą.

Multifunkcinių salų kompleksas / KOPOS

Projekto tikslas: sukurti inovatyvų ir tvarų plūduriuojantį ekspermentinį kompleksą Kuršių mariose. Kompleksas gali apjungti viešbučio, restorano, spa, bendradarbystės erdves bei kitas veiklas, būti nesudėtingai plečiamas pagal poreikį bei atlieptų šių dienų žmonijos poreikį bei tendencijas.

Projektu siekiama išnaudoti Kuršių marių potencialą ir pasiūlyti unikalią patirtį Nidoje. Multifunkcinis eksperimentinis kompleksas sudarytas iš keletos plūduriuojančių salų, kurias galima jungti tarpusavyje ar lengvai nuplukdytis į bet kurią kitą marių ar jūros vietą Pastatai išsiskiria moderniomis, organinėmis formomis, kurių yra įkvėptos natūralių Neringos kopų siluetų. Stogai yra medinių lentų tarsi užpustyti smėliu, taip kuriamas natūralaus kraštovaizdžio įspūdis bei primenama užpustyto Agilos kaimo istorija. Visa teritorija ir eksplotuojami stogai yra gausiai apželdinti kalninėmis pušimis bei kitais kopoms būdingais augalais. Šie stogai išsiskiria ne tik estetika, bet ir funkcionalumu – pro suformuotas angas dienos šviesa skverbiasi į vidinius kiemus bei tam tikras patalpas, kuriose sukuriamas šviesos ir šešėlių žaismas, užtikrinantis jaukumą ir ramią atmosferą. Vidiniai kiemai tampa ramybės oazėmis audros metu, kurios kviečia lankytojus atsipalaiduoti ir mėgautis ramybe žvelgiant į natūralų Kuršių nerijos peizažą

Pagrindinė informacija:

Projektas: plūduriuojantis multifunkcinis kompleksas

Vieta: Kuršių marios, Nida (priešais Purvynę);

Bendras plotas: ~ 5350 kv. m

Koncepcija: kompleksas suprojektuotas kaip modulinių struktūrų rinkinys, kuris gali būti lengvai pritaikomas ir plečiamas pagal poreikius. Pastatų tūriai primena kopas.

Funkciniai ir erdviniai sprendimai:

- viešbučio salos: aukštos klasės viešbutis su 45 kambariais, su panoraminiais vaizdais į Kuršių marias;

- restoranų sala: vieta kur ras vietos ir gurmaniškas restoranas, ir vietinė kavinukė siūlanti šviežios žuvies patiekalus ar tiesiog paprastus sumuštinius, kavą ir nepakartojamą vaizdą į Kuršių marias. Greta būtų įsikūrus ir bendradarbystės erdvė (co-working) su konferencijų salėmis, susitikimų kambariais ir greita interneto prieiga, skirta verslo renginiams ir darbui nuotoliniu būdu (kas Nidoje yra būtų labai aktualu ir populiaru);

- Spa centras: šiuolaikinis SPA su vidaus ir lauko baseinais, pirtimis, masažo kabinetais ir sveikatingumo programomis, veikiantis išrisus metus; Visos salos / erdvės apjungtos tiltu, su krantu taip pat jungia tiltas arba galima atplaukti į kompleksą vandens transporto priemone - tam yra vidinė prieplauka.

Naudojamos medžiagos ir technologijos: - plūduriuojančios platformos: aukštos kokybės betoniniai pontonai, ilgaamžiai, atsparūs ledui, užtikrinančios saugumą ir stabilumą, bei ilgalaikį naudojimą; - statybinės medžiagos: pastatų statybai siūloma naudoti klijuotos medienos konstrukcijas, tokias kaip CLT plokštes, kurios yra lengvos, greitai surenkamos, patvarios ir užtikrina darną su aplinka; - vietinio valymo įrenginiai, kurie leistų užtikrinti susidarančių nuotekų išvalymą; - saulės baterijos ant pastatų stogų ir energiją taupantys apšvietimo sprendimai.

Tvarumo aspektai:

- vandens valdymas: pilnai integruotos vandens valymo ir lietaus vandens surinkimo sistemos įgalinčios panaudoti vandnenį buitiniams poreikiams ir augalų laistymui; - biologinė įvairovė: kuriamos dirbtinės buveinės vandens gyvūnams ir paukščiams, siekiant prisidėti prie Kuršių marių ekosistemos išsaugojimo; - atliekų tvarkymas: efektyvios atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemos, minimaliai veikiant aplinką Tikėtina, kad kompleksas taps svarbia turizmo traukos vieta Kuršių mariose, skatins tvarų turizmą ir pasiūlys unikalias poilsio bei darbo erdves.

Modulinės plūduriuojančios salos / nameliai

Šiek tiek atokiau nuo multifunkcinės salos, siūloma ekspermentinis modulinių namelių-salų centras. Kiekviena iš šių salų yra sudaryta iš vieno pagrindinio plūduriuojančio elemento, prie kurio būtų kabinami atskiri namelių moduliai, formuojantys indvidualias salas. Šis modulinis dizainas leidžia lanksčiai plėsti salų struktūrą pagal poreikį

Kai kurie moduliai yra pritaikomi prieplaukų funkcijai, suteikiant galimybę gyventojams laikyti savo laivelius. Kiti moduliai gali būti gyvenamsios paskirties, plaukiojantys augalų augalų vazonai, pirtys, kavinukės ar buriavimo įrangos sandėliukai. Ši inovatyvi erdvės koncepcija suteikia unikalią galimybę pritaikyti koncepciją bet kurioje vandens telkinio vietoje nedarant žalos gamtai bei kranto audiniui.

Autoriaus vizualizacija

Krantinės sprendiniai

Projekto tikslas: modernizuoti Nidos krantinę, siekiant padidinti jos patrauklumą tiek vietos gyventojams, tiek turistams, kartu išsaugant unikalią Kuršių nerijos kraštovaizdžio ir kultūrinę vertę.

Vieta: Nida, Kuršių nerija Krantinės ilgis: ~2600 m, bendras plotas ~20800 kv.m

Koncepcija: yra kuriama harmoninga, estetiška ir funkcionali krantinės erdvė, kurioje aiškiai, žaliają juosta, atskirti dviračių ir pėsčiųjų takai. Žaliojoje juostoje numatyti suoliukai, įrengiami laipteliai nulipimui į vandenį. Takas pėstėsiems pakeltas virš vandens, ir su nedidele konsole po kuria įrengiamas apšvietimas. Taip esant bangoms, taku būtų įmanoma vaikšioti, nesušlampant. Žiemos metu taip pat ledas "neliptų" į krantą, takas būtų naudojamas ir šaltuoju metu.

Funkciniai ir erdviniai sprendimai:

- planuojami pėsčiųjų ir dviračių takai su poilsio zonomis, apžvalgos platformomis išsidėsčiusiom per visą krantinės ilgį; - numatytos poilsio zonos su suoleliais ir pavėsinėmis pėstiesiems; - numatyta vandens pramogų infrastruktūra, įskaitant laivelių prieplaukas, valčių nuomos punktus ir maudynių vietas;

- numatomos rekreacinės ir kultūrinės erdvės, tokios kaip lauko kavinukės, interaktyvių pramogų, sporto ir vaikų zonos.

Naudojamos medžiagos ir technologijos:

- natūralios ir vietinės medžiagos (medis, akmuo) krantinės apdailai, siekiant išlaikyti vietovės autentiškumą; - energiją taupantys sprendimai, įskaitant LED apšvietimą; - saugumui užtikrinti naudojamos stebėjimo kameros (UAB ARTechnika);

Tvarumo aspektai:

- krantinės stabilizavimas naudojant kiek įmanoma natūralias apsaugos priemones, tokias kaip augalų įtvirtinimai, siekiant sumažinti erozijos poveikį krantui; - biologinės įvairovės išsaugojimas, sodinant vietines augalų rūšis ir kuriant buveines paukščiams bei kitiems vietiniams gyvūnams.

Tikimasi, kad atnaujinta Nidos krantinė taps svarbia traukos vieta, skatinančia bendruomenės veiklą ir tvarų vietovės vystymąsi, tuo pačiu išsaugant unikalų Kuršių nerijos kraštovaizdį ir kultūrą

Autoriaus schema

Krantinės pjūvis su poilsio zona

Krantinės pjūvis be poilsio zonos

Tvarumas

Vykdant Nidos krantinės rekonstrukciją, ypač svarbu pasirinkti tvarius sprendimus, naudoti ilgaamžes ir patvarias medžiagas, bei įtraukti ne tik vietos bendruomenę, bet ir kiek įmanoma daugiau suinteresuotų šalią bei atvykstančių poilsiautojų. Ši teritorija yra ypatingai svarbi visiems, todėl būtina atsižvelgti į tvarumo principus, net jei tai reikalauja didesnių pradinių investicijų

Tvarių sprendimų pagrindai:

Ilgaamžės Medžiagos:

- nors ilgaamžės ir tvarios medžiagos nėra pats pigiausias pasirinkimas, jos yra būtinos atsižvelgiant į vietovės ypatybes ir ilgaamžiškumo kriterijus. Krantinės takui naudojamas lietas betonas, pėsčiųjų ir dviratininkų dalims parinkta skirtinga spalva: gelsvo smėlio dviratininkams ir žalsva (samanų) pėstiesiems. Mažosios architektūros elementai juodi, balti arba medžio spalvos; Paslaugų ir infrastruktūros plėtra:

- siekiama užtikrinti, kad tiek vietiniai gyventojai, tiek svečiai rastų platų ir patogų paslaugų spektrą. Pasivaikščiojimo ir dviračių takai, sporto aikštynai, naujos prieplaukos ir uostas motoriniams bei buriniams laivams, išskirtos zonos jėgos aitvarų ir wing'ų bendruomenei, naujos paslaugos (SPA centras, viešbutis, darbo erdvė, pliažo zonos, interaktyvūs multimedijos šou) leis naudotis šiomis paslaugomis ne tik vasaros sezono metu, bet ir pailgins jų naudojimo laiką;

Skatinimas naudoti netaršias transporto priemones:

- įrengiant daugiau poilsio zonų ir siūlant veiklas bei atrakcijas numatytose zonose, skatinama atvykti į miestą netaršiomis transporto priemonėmis, o atvykus daugiau judėti pėsčiomis;

Atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimas:

- saulės baterijos, bangų kinetinės energijos generatoriai, šilumos siurbliai (vanduovanduo) ir pastatai, atitinkantys A++ arba pasyvių pastatų energinę klasę, prisideda prie tvarios energijos naudojimo;

Tausojanti architektūra:

- saugomi esami medžiai, gamtinis karkasas ir kraštovaizdžio charakteris. Pastatų vidaus erdvės lengvai transformuojamos ir pritaikomos įvairiems poreikiams, o plūduriuojančios platformos gali būti lengvai transportuojamos vandens keliu į bet kurią vietą;

Efektyvus elektros energijos panaudojimas:

-mažai energijos naudojantys elektros prietaisai ir LED apšvietimas užtikrina efektyvų ir taupų energijos vartojimą;

Perdirbtų medžiagų panaudojimas:

- platformų, plūdrumui užtikrinti, gamybai galima panaudoti perdirbtą plastiką, kas prisideda prie aplinkos taršos mažinimo ir medžiagų perdirbimo skatinimo.

Šių tvarumo principų įgyvendinimas užtikrintų, kad Nidos krantinės rekonstrukcija ne tik atitiks šiuolaikinius kokybės ir ilgaamžiškumo reikalavimus, bet ir taps pavyzdžiu, kaip galima sėkmingai derinti šiuolaikines technologijas ir modernią architektūrą saugomose teritorijose bei darną su gamta ir bendruomenės poreikiais.

Projekto techniniai rodikliai bei etapai

Bendras nagrinėjamos teritorijos plotas yra beveik 14ha. Iš jų krantinės teritorija užima beveik 11ha, švyturio teritorija - užima kitus 3ha.

Atskirų teritorijų / traukos taškų rodikliai:

Sporto salos plotas - 26000 kv.m (su sportininių jachtų uosto akvatorija),

Rekonstruojamos krantinės ilgis ~2600 m arba beveik 20800 kv.m

Laikino paviliono prie švyturio tūris ~50 kub.m

Meno instaliacijoms įrengiamų polių skaičius vandenyje - 76vnt.

Plūduriuojančiai scenai reikalingas polių skaičius - 10 vnt.

Naujo uosto plotas (esamo žvejų vietoje) - 14300 kv.m (su uosto akvatorija).

Rekreacinės paskirties salų plotas: viešbučio bendras plotas ~2700 kv.m, jame yra 45 kambariai ir 4 apartamentai.

Bendradarbystės erdvė kartu su maisto zona užima 1800 kv.m,

SPA pastatas 850 kv.m.

Modulinių salų - namelių dydžiai yra 40 kv.m. Priklausomai nuo poreikio gali padalintas į vienbučius ar dvibučius.

Nagrinėjama teritorija yra labai didelė. Tokio masto projekto įgyvendinimas palyginti mažame miestelyje, kur visa teritorija yra saugoma, saugomas kraštovaizdis, reljefas ir kt. iš karto pareikalautų didelių investicijų, viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo ir galbūt, naujų bendradarbiavimo formų kūrimo. Projekto įgyvendinimą siūloma vykdyti palaipsniui, t.y. etapais, tam, kad pradinės investicijos pradėtų generuoti grąžą ir matytūsi reali jų nauda bei tolimesnės galimybės, kurios padidintų privačių investuotojų susidomėjimą. Taip pat, viešinant plėtojamaos teritorijos viziją būtų pritraukiami naujo investuotojai.

Pirmuoju etapu siūloma atlikti visos krantinės rekonstrukcijos darbus, numatant visą reikalingą bei būtiną inžinierinės infrastruktūros dalies parengimą, kitų etapų tolimesniam vystymui. Šiame etape būtų atliekami šie darbai: keičiama ir naujai įrengiamos krantinės dangos, tilteliai, terasos, prieplaukų vietos. Įrengiami atskiri pėsčiųjų bei dviratinkų takai krantinėje, skiriamoji žalia juosta, bei numatomi pajungimo taškai mini prekybos vietoms (pvz.kavos kioskams, užkandinėms ir pan.). Į rengiamas ap š vietimas bei poilsio, atsis ė dimo vietos. Š iame etape taip pat rekomenduotina įrengti atnaujintas vaikų žaidimo aikšteles bei sporto įrenginius ant kranto. Taip pat įrengti visus reikalingas atramas/polius meno instaliacijų, scenos vietose, kad jas galima būtų jau naudoti. Lygiagrečiai galima vystyti švyturio zonos ir paviliono įrengimo darbus - atnaujinti taką į švyturį įrengiant apšvietimą naudojantį saulės energiją bei mažinantį apšvietimo taršą, sutvarkant pačią teritoriją aplink švyturį, atnaujinant takus, BBQ zonas, pasodinant naujus bei atnaujinant esamus želdinius.

Užbaigus šį etapą butų galima pradėti plėtoti sporto salos ir sportinių laivų uosto statybos (tiksliau būtų atplukdymo bei pajungimo) projektą. Plūduriuojanti "sala" su įrengtomis sporto aikštelėmis, apšvietimu, takais ir kita reikalinga infrastruktūra būtų atplukdyta orei Nidos sporto mokyklos ir pritvirtinta prie esamų molų. Užbaigiamieji darbai - pliažo bei sportinio uosto įrengimas, maitinimo vietų bei sanmazgų įrengimas, operatorių suradimas.

Sekantis etapas - Purvynės uosto statyba. Šiame etape būtų įrengiamas Purvynės uostas (dabartinėje žvejų uosto vietoje), taip išplečiant uosto pajėgumus / priimamų laivų kiekį

Paskutinis etapas - projekto "Salos" vystymas, kuriam būtų gauti visi reikalingi leidimai bei derinimai, pritraukti privatūs investuotojai. Toliau nuo kranto, Purvynės pusėje statomas ekspermentinis, plūduriuojantis, rekreacinės paskirties kompleksas (viešbutis su restoranu, SPA, privačių vilų/namelių zona, mažasis uostas).

SHOMBURG

Povandeninių konstrukcijų apsaugai nuo vandens naudojame

įmonės tiekiamus betono priedus. Krantinės konstrukcijoms apsaugoti ir siūlėms sandarinti naudojame siūlių sandarimo priemones.

TIKKURILA

Įmonės produkciją naudojame vidaus sienų, lubų dažymui, alyvas - terasoms ir mediniams elementams, dažyves - medinių fasado dažymui.

PERCUSSION PLAY BALTIC

Sporto salos pietinėje dalyje, kuri yra labiausiai nutolus nuo gyvenamosios miesto dalies yra puiki vieta lauko instrumentams. Nesvarbu ar tai bus tobula melodija, ar tiesiog bandymai, sklindantis garsai netrukdys poilsiautojų ramybės mieste, o sportuojantiems bus papildoma pramoga.

CORIAN

Įmonės produkcija naudojama organinių formų lauko elementų, toki ų kaip suolai ž i ū rov ų vietose gamybai, bei fasado elementams. Viduje panaudojami vonios patalpose, bei sienų dekoratyviems elementams bendrose erdvėse.

ARTECHNIKA

Visoje krantinės zonoje, apžvalgos aikšteleje prie švyrturio, pavilijonuose norint užtikrinti saugumą ir tvarką naudojamos saugos sistemos, kurias teikia ir montuoja ARTECHNIKA. Teritorijų stebėjimui naudojamos vaizdo kameros, o patalpoms papildomai apsaugin ė s gaisro apsaugos, perimetrin ė s

OMNIGYM

Sporto saloje naudojame šios įmonės tiekiamus naujos kartos funkcinius lauko treniruokius, kuriuos parenkame kitoje, darbo projekto stadijoje.

SCENOS TECHNINIS SERVISAS

Projektuojamose teritorijose kurti erdvin į gars ą , lazeri ų projekcijas, meninį apšvietimą naudojame įmonės tiekiama produkcija. Profesonali scenos technika, pakylos, apšvietimo ir įgarsinimo technika.

EQUITONE

Modulinių plūduriuojančių namelių fasadui galima naudoti Equitone gamintojo produktus kartu su degintos medienos gaminiais.

BETONO MOZAIKA

Teritorijoje skverų takai projektuojami iš smulkios dolomitinės skaldos. Jai suri š ti naudojame ROMPOX PROFI-DEKO surišėją. Dvirašių parkavimo vietose naudojame Eco Domino korėtas trinkeles, kurios užtikrins vandens pralaidumą ir savaiminę infiltraciją

PANASONIC

Modulinių plūduriuojančių namelių šildydymui bei vėsinimui naudojame Panasonic šildymo sistemą oras-oras Multisplit tipo

BOLLE.

Modulinių plūduriuojančių namelių gamyba pasirūpintų Baolle įmonė.

YAKIWOOD

Modulinių plūduriuojančių namelių fasadams, multifunkcinės paslaugų salos stogams, fasadams bei terasoms naudojame degintos medienos gaminius.

WICONA

Pastatuose maudojame Wicona Wictec 50 fasadinės sistemos profilius, Wicslide 160 stumdomų durų sistemą bei Wicline 75evo sistemos langus

BAUMIT

Pastatų šiltinimui naudojamos įmonės asortimente esančios išorės termoizoliacinės sistemos. Interjere naudojami vidaus glaistai, ypač aaktualūs drėgmės lygį reguliuojantys glaistai.

LEDLIFE

Takų apšvietimui naudojame parko tipo žemus LED šviestuvus, kad sumažinti teritorijos šviesos taršą. Pastatų viduje naudoje LED šviestuvus, kuriuos pagal atskirą interjero projektą parinksime darbo stadijoje.

1. https://nerija.lrv.lt/lt/apie-nacionalini-parka/

2. https://www.openstreetmap.org/#map=15/55.3085/21.0102

3. https://kvr.kpd.lt/ (Nida)

4. https://saugoma.lt/lt/teritorijos/draustiniai

5. https://neringa.lt

6. https://biomon.lt/maps/index.php/view/map? repository=apsaugtikslwfs&project=apsaugos_tikslai_wfs&bbox=304874.60 961395944,6130356.708062215,317640.49582662084,6138142.855287397

7. https://www.vle.lt/straipsnis/nida/

8. https://lt.wikipedia.org/wiki/Nida

9. https://www.nidos-gaiva.lt/neringos-istorija/

10. https://www.archdaily.com/991029/mast-designs-a-sustainable-modularsystem-for-building-floating-architecture? ad_source=search&ad_medium=projects_tab&ad_source=search&ad_mediu m=search_result_all

11. https://www.archdaily.com/search/all? q=BIG%20/%20Oceanix%20Busan%20/%20Piet ų %20Kor ė ja&ad_source=jv -header

12. https://www.archdaily.com/search/all?q=ACLA, %20Dennis%20Lau%20&%20Ng%20Chun%20Man%20Architects%20&%20 Engineers%20%20/%20%20West%20Kowloon,%20Hong%20Kong

13. https://architectureworkshop.co.nz/projects/ahuriri-valley-lindis-lodgeahuriri-valley/

14. https://i29.nl/projects/floating-home

15. https://architizer.com/blog/practice/details/floating-islands-of-sky/

16. https://archello.com/project/kudadoo-maldives-private-island 17. https://www.archdaily.com/776059/floating-house-friday-sa

18. https://www.snohetta.com/projects/morild-light-project 19. https://www.snohetta.com/projects/viewpoint-snohetta 20. https://www.dezeen.com/2021/08/16/snohetta-reimagines-norwegianharbour-bath-knubben-architecture/

21. https://www.designboom.com/architecture/snohetta-winning-proposalworld-famous-croisette-urban-red-carpet-cannes-spotlight-09-23-2022/ 22. https://www.snohetta.com/projects/west-end-waterfront-master-plan 23. https://landezine.com/hvidovre-beach-park-by-vega-landskab/ 24. https://landezine.com/sea-park-by-substance/ 25. https://landezine.com/hvidovre-beach-park-by-vega-landskab/ 26. https://landezine.com/sea-park-by-substance/

27. Statybin ė klimatologija RSN 156-94

28. Neringa. Architekt ū ros gidas / Lapas 2020m.

29. Miestai ir ž mon ė s. Jan Gehl / Lapas 2023m.

30. Kar šč iuojantis Niujorkas / Rem Koolhaas / Lapas 2022m.

31. https://www.lzpt.lt/zalieji-pastatai/

32. https://www.geoportal.lt/map/

KRANTAS