Darbo metodika
Projekte taikoma literatūros šaltinių apžvalga, analogiškų projektų studija, daugiaaspektė objekto vietos tyrimų analizė bei architektūrinės formos paieška maketavimo būdu. Atliekama apklausa apie požeminės erdvės poveikį žmogui.
14
1. TIRIAMOJI DALIS
1.1 Tradicinė liaudies architektūra
Bioklimatiniai pastatai projektuojami atsižvelgiant į tradicines pastatų kultūros ypatybes ir tradicinius projektavimo metodus. Tradiciniai statybos būdai gali suteikti žinių apie ekologinę architektūrą bei perduoti ir plėtoti projektuojamų pastatų pagarbos gamtai koncepciją.
Cruz’as ir kiti autoriai teigia, kad liaudies architektūros pastatai atsirado dėl geros liaudies statybos praktikos ir tradicinių socialinių bei technologinių žinių, kurios buvo įgytos ilgainiui su patirtimi. Liaudiesarchitektūra,autoriųteigimu, yraneabejotinaibioklimatinė,kurikiloiš empirizmo ir mūsų protėvių sukurtų statybos taisyklių. Tai atsirado tuo metu, kai nebuvo technologijos, atitinkančios ŠVOK sistemos poreikius bei apšvietimo, todėl buvo sukurta ekologiška ir efektyvi statyba, kuri buvo optimizuota pastato supančioje aplinkoje, panaudojant vietines medžiagas. Liaudies pastatuose naudojami paprasti projektavimo būdai ir technikos, kurios užtikrina komfortą tiek žiemą, tiek vasarą (Cruz et al., 2011).
1 pav. Namas Mončikės kalvose, Portugalijoje: perspektyvinis vaizdas, pjūvis ir planas (Pereira cit. iš Cruz et al., 2011)
Vienas iš tokių pavyzdžių yrapastatai Alentežoregione,Portugalijoje, kuriebuvostatomi eilėmis siaurose gatvėse sukuriant didesnius šešėlius tarp pastatų. Storos sienos buvo dažomos baltai, norint padidinti šiluminę inerciją ir sumažinti saulės spindulių absorbciją.
Tuo tarpu šiaurinėse šalyse namai statomi su šlaitiniais stogais, tam, kad krituliai ant jų ilgai neužsibūtų. Tai yra pavyzdžiai, kaip šiluminį komfortą galima pagerinti labai paprastais natūraliais būdais, kurie nesudaro papildomų energijos sąnaudų (Cruz et al., 2011).
15
1.1.1 Požeminė Irano liaudies architektūra
Apžvelgdami tradicinę Irano architektūrą, galime rasti vienus iš pirmųjų bioklimatinio projektavimo įrodymų. Viena svarbiausių Irano liaudies architektūros strategijų, susijusių su gyventojų aplinkos būklės gerinimu, yra architektūra žemėje. Šis tradicinis sprendimas ne tik mažino energijos suvartojimą, bet ir tenkino gyventojų šildymo bei vėsinimo poreikius (Safaee, 2009)
Siekdami prisitaikyti prie gamtos, Irano vietiniai architektai įvairiame karšto, sauso ir pusiau sausringo Irano klimate sukūrė daug naujovių. Vandens rezervuarai ir ledo talpyklos žemėje yra vieni iš pirmųjų architektūrospavyzdžių, suformuotų remiantis bioklimatiniais veiksniais (žr.2 pav., 3pav.) (Safaee, 2009).
16
2 pav. Požeminiai vandens rezervuarai, skirti laikyti lietaus vandeniui (Safaee, 2009).
3 pav. Požeminės talpyklos, skirtos laikyti ledui vasaros metu (Safaee, 2009).
4 pav. Shavadan elementai (Vaezizadeh & Kazemzade, 2013)
Kitas tvarios bioklimatinės architektūros pavyzdys vadinamas Shavadan Shavadan yra pasyvaus dizaino, mažai energijos sueikvojantis projektavimo metodas Chuzestano regione, ypač Dezfulo ir Šuštaro miestuose. Šiuo metodu pastatai buvo statomi 5-12 metrų gylyje po žeme ir tai leido gyventojams užtikrinti klimato komfortą vidaus erdvėse (Safaee, 2009) Atsižvelgiant į norimas žmogaus komfortui reikalingas oro sąlygas, kurios šiltuoju ir šaltuoju metų laiku yra apie 20-23 laipsnius šilumos, šiose požeminėse erdvėse apšvietimas ir vėdinimas buvo projektuojami pasitelkiant aplinkai nekenksmingus elementus (žr. 4 pav.). Shavadan pastatai turi vertikalius kanalus, vadinamus Si-Sara, per kuriuos netiesioginė šviesa patenka į patalpų vidų. Šie kanalai taip pat naudojami oro ventiliacijai. Pro juos natūraliai į viršų kylantis šiltas oras pasišalina iš patalpų (žr. 5 pav.) (Vaezizadeh & Kazemzade, 2013).
6 pav. Meimando kaimo vaizdas Irane (Vaezizadeh & Kazemzade, 2013)
Dar vienas pavyzdys Irane - Dirvožemio kalvos. Tai pastatai, atsiradę maždaug prieš dvylika tūkstančių metų, padengti dirvožemiu istoriniame Meimando kaime, Kermano provincijoje, netoli Šahre Babako miesto. Visi šio kaimo pastatai, primenantys gyvūnų urvus, yra suprojektuoti dalinai po žeme, o grunto sluoksnis ant stogų veikia kaip natūrali izoliacija. Temperatūros svyravimai ir
17
5 pav. Natūralus Shavadan apšvietimas ir vėdinimas (Vaezizadeh & Kazemzade, 2013)
šilumos mainai tarp pastato vidaus ir išorės dieną bei naktį šiuose pastatuose yra labai nedideli. Tai padeda efektyviau šildyti bei vėsinti vidaus patalpas, o pastatai tampa atsparūs vėjui, lietui bei ugniai (Vaezizadeh & Kazemzade, 2013).
1.1.2 Požeminiai Kapadokijos miestai Turkijoje
Kapadokija yra vienas iš unikalių regionų, kurio žemėse slepiasi vieni didžiausių požeminių miestų pasaulyje. Visame Kapadokijos regione rasta tunelinių miestų ir gyvenviečių, datuojamų maždaug prieš 5 000 metų. Urvų sistema išsiplėtusi daugiau nei 7 kilometrus po Žemės paviršiumi ir turi 11 lygių, kuriuose kažkada gyveno net apie 20 000 žmonių. Archeologai, istorikai ir geofizikai, tyrinėję šį regioną teigia, kad šios sistemos buvo naudojamos ne tik pasislėpti nuo karų, bet ir apsisaugoti nuo stichinių nelaimių. 11 lygių apėmė gyvenamuosius rajonus, bažnyčias, kapus, arklides, virtuves, vonios kambarius, šulinius, šulinių rezervuarus, ventiliacijos šachtas ir vandens tunelius (Gillan, 2014).
7 pav. Požeminio Kapadokijos miesto vidaus organizacija senovėje (Alkaff et al., 2016)
Šis architektūros pavyzdys turi daug svarbių ir ypatingų vietinės architektūros bruožų, kurie analizuojami energijos taupymo, ekonominio efektyvumo ir suderinamumo su gamtos dizaino atžvilgiu. Uolėta regiono žemė turi didelį poveikį liaudies architektūrai. Kapadokijos liaudies architektūros statyboje naudojamos tradicinės medžiagos – vulkaninės kilmės uolienos, nes jos dera su aplinka ir jas lengva transportuoti. Tradicinių medžiagų naudojimas taip pat taupo energijos išteklius.
Norėdami liaudiškuose pastatuose sumažinti oro taršą, kurią dažniausiai sukeldavo šildymui ar maisto ruošimui naudojamos molinės krosnies dūmai, Kapadokijos miesto gyventojai panaudojo natūralaus vėdinimo sprendinius. Svarbi šių tradicinių pastatų ventiliacijos dalis yra efektyvūs kaminai, taigi krosnies dūmai lengvai pašalinami iš patalpų (žr. 8 pav.) (Ozata, 2015)
18
Uoloje esančiuose pastatuose langai buvo projektuojami su pasvirimu iš vidaus į išorę, kad šviesa būtų efektyviai prieinama. Šis lango dizainas leidžia suteikti daugiau šviesos pastato viduje, o minimalus išorinis lango paviršius neleidžia patekti šaltam orui.
Kitasbendras šių pastatų bruožas – akmeninės sofos priešais langus.Projektuojant sofas siekiama, kad šalia langų esanti vieta būtų labiau apšviesta ir saulės šviesa būtų efektyviau išnaudojama svetainės erdvėje (žr. 9 pav.) (Ozata, 2015).
9 pav. Natūralaus apšvietimo
Kapadokijos pastate (Ozata, 2015)
1.1.3 Požeminis Petros miestas Jordanijoje
Karštoje dykumos teritorijoje įsikūrusiame istoriniame Petros mieste, Jordanijoje 1812 m. buvo aptikta požeminė gyvenamoji struktūra, atsiradusi maždaug VI a. prieš Kristų. Alkaff’as ir kiti autoriai teigia, kad tokios struktūros tikslas buvo sumažinti staigių potvynių poveikį gyventojams ir kaupti lietaus vandenį ilgalaikiams sausrų laikotarpiams (Alkaff et al., 2016)
19
8 pav. Tradicinio Kapadokijos miesto pastato uoloje pjūvio schema ir kamino detalė (Ozata, 2015)
sprendimai tradiciniame
10 pav. Požeminis Petros miestas su vandens kaupimo funkcija (Alkaff et al., 2016)
Petros miesto gyventojai slėnį pavertė unikaliomis erdvėmis, kurios buvo suformuotos iš rausvai rudų ir gelsvų smiltainio uolų, daugelis erdvių viršijo net 50 metrų aukštį. Gamta ir antropogeninės jėgosjau2 000metųstengiasi atlaikyti šiąunikaliąsmiltainiobei kalkakmenioarchitektūrą(Paradise, 2011)
1.2 Požeminių pastatų projektavimo privalumai ir galimybės
1.2.1 Vizualinis jautrių kontekstų išsaugojimas
Požeminės konstrukcijos suteikia galimybę sukurti išorines formas, kurias sunku ir galbūt net neįmanoma pasiekti įprastuose pastatuose. Nors antžeminės struktūros gali būti suprojektuotos taip, kad atitiktų natūralias formas ir jas atspindėtų, jos fiziškai yra kraštovaizdyje, o tai aiškiai atskiria žmogaus sukurtą struktūrą nuo natūralios aplinkos. Iš dalies arba visiškai pastatant pastatą po žemės paviršiumi, galima paslėpti pastato tūrį, jo ribas ir tai leidžia beveik visiškai pasiekti pastato ir gamtos formų integraciją. Požeminė architektūra gali ne tik sukurti natūralesnį architektūros vaizdą, bet ir suteikti galimybę išdėstyti pakankamai dideles struktūras jautrioje aplinkoje, nepažeidžiant vietovės mastelio, atviros erdvės ar charakterio (Carmody & Sterling, 1984) Pastato projektavimas žemėje gali išsaugoti istorinius vietos bruožus. Projektuojant mažiau pastebimą požeminę struktūrą galima išsaugoti jautrių kraštovaizdžių gamtinę vertę (Alkaff et al., 2016). Nathan’o Marsh’o Pusey’o biblioteka Harvard’ o universitete Kembridže, Masačiusetso valstijoje, yra vienas iš nepastebimos architektūros istorinėje aplinkoje pavyzdys (žr. 11 pav.) (Carmody & Sterling, 1984).
20
11 pav. Nathan’o Marsh’o Pusey’o biblioteka Harvard’o universitete Kembridže, Masačiusetse (Hugh Stubbins and Associates iš Carmody & Sterling, 1984)
1.2.2 Žemės reljefo panaudojimo galimybės
Skirtingai nei antžeminiams pastatams, netolygus reljefas neturi įtakos požeminių pastatų statybai.Atvirkščiai,pastataipo žemegalibūtistatomiantstačiųpaviršių (UndergroundConstruction, 2006) ir taip puikiai išnaudoti žemės nelygumus. Požeminis pastatas, pastatytas šlaite, aiškiai matomas vienoje pusėje, o kitoje – yra visiškai po žeme. Atviroje vietoje susidaro atpažįstamas pastato tūris, šioje vietoje galima patekti į pastatą. Pavyzdžiui, nacionalinis meno ugdymo centras Reston Virdžinijos valstijoje, JAV yra nuožulnaus reljefo vietoje, taigi žiūrint iš vienos pusės atrodo kaip įprastas pastatas, nors yra žemesnis už kitų pastatų antžeminį lygį (žr. 12 pav.) (Carmody & Sterling, 1984).
12 pav. Nacionalinis meno ugdymo centras Reston Virdžinijos valstijoje, JAV (Benham Group cit. iš Carmody & Sterling, 1984)
21
1.2.3 Ekologiškumo pranašumas
Požeminiai namai gali jautriai susilieti su natūraliu kraštovaizdžiu ir minimaliai poveiki vietos ekologiją. Pastatas netik dera antžeminėje aplinkoje,bet ir puikiai užtikrina, kadlaukinei gamtai būtų palikta didžiausia biologinė buveinė (Underground Construction, 2006).
1.3 Požeminių pastatų efektyvumas
Vienas didžiausių požeminės architektūros privalumų yra energijos vartojimo efektyvumas. Žemės paviršiaus temperatūra išlieka stabili, todėl požeminių pastatų aprūpinimui naudojama geoterminė energija ir šilumos mainai. Vasarą tokio tipo pastatas išlieka vėsus, o žiemą šiltas, todėl sutaupoma net apie 80 % energijos sąnaudų. Į pastatų aprūpinimą įtraukiant saulės kolektorių sistemą ar kitus energijos šaltinius, energijos suvartojimas gali būti sumažintas iki nulio (Underground Construction, 2006).
1.3.1 Požeminių pastatų atsparumas klimatui ir aplinkos veiksniams
Požeminispastatas,palygintisuįprastais,yraunikaliaisaugigyvenimoaplinkastichiniųnelaimių atžvilgiu. Tvirta žeme apsupa požeminių pastatų konstrukciją ir maksimaliai apsaugo juos nuo stipraus vėjo, krušos, žaibų ar kitų stichinių nelaimių. Kadangi požeminiai pastatai visada turi ribotą prieinamumą, saugumas tampa dar visapusiškesnis. Tai galimybė bet kokius įrankius, daiktus laikyti saugiai ir geriau izoliuoti nuo paviršiaus, pavyzdžiui, maistą, kurą, meno kūrinius, rankraščius ir pan.
Požeminė architektūra pranašesnė dėl ugniai atsparių konstrukcijų, nes ją gaubia dirvožemio sluoksnis. Dirvožemį galima apdoroti kaip natūraliai ugniai atsparią medžiagą silicio pagrindu, o projektuojant kompleksinius projektus po žeme, vienintelė terpė tarp gretimų pastatų tampa gruntas. Kadangi dirvožemyje nėra jokių degių medžiagų, tai gali veiksmingai užkirsti kelią bet kokių gaisrų plitimui (Alkaff et al., 2016).
1.3.2 Šiluminės žemės energijos naudingumo savybės
Būdami didžiąja dalimi apsupti žeme, požeminiai pastatai įgyja privalumų iš žemės šiluminės masės ir taip yra taupoma energija. Taip pat dirvožemio šiluminės savybės gali būti traktuojamos kaip šiluminis rezervuaras, reguliuojantis vidaus temperatūrą.
Passive Annual Heat Storage (toliau – PAHS) (liet. Pasyvaus metinio šilumos kaupimo) atradėjas, John’as Hait’as 1983 m. susiejo požeminį pastatą su atitinkamu termodinamikos principu, pagal kurį šiluma visada teka iš šiltesnės sistemos į vėsesnę. Vasarą šiluma lėtai įsigeria į dirvožemį ir žiemą
22
grąžinama į žemės paviršių nuo žemės paviršiaus iki 6 m gylio po žeme, kaip parodyta 13 paveikslėlyje (Alkaff et al., 2016).
13 pav. Termodinamikos principo schema (Alkaff et al., 2016)
Ši PAHS koncepcija naudoja žemę, kad padėtų kontroliuoti pastato mikroklimatą. Nuo pastato kontaktinio paviršiaus ploto su žeme ir konstrukcijos įsiterpimo į žemę gylio priklauso, kiek šilumos bus perduota pastatui. Kuo didesnis kontaktinio paviršiaus plotas, tuo daugiau požeminis pastatas įgis
šilumos energijos
Taip pat požeminio pastato projektavimo tipologija rodo akivaizdžią gylio žemiau žemės paviršiaus ir pastato kontaktinio paviršiaus ploto su žeme įtaką šilumos energijai išgauti Architektūros dėstytojas Akubue’as Jideofor’as Anselm’as atliko šiluminės energijos analizę, skirtą požeminiam pastatui, kuriam daugiausia įtakos turi jo projektavimo tipologija. Anselm’o tyrime apskaičiuojamas šiluminio srauto modelis skirtingose žemės pastatų tipologijose, kartu tiriant skirtingą žemės PAHS poveikį fasado konstrukcijoms vasaros metu (žr. 13 pav.) (Alkaff et al., 2016).
14 pav. Pasyvaus vėsinimo poveikis žemės pastatų vidaus erdvei vasaros metu: a) pastato su fasadu tipologija; b) atrijaus tipologija (Anselm cit. iš Alkaff et al., 2016)
23
Šis tyrimas rodo, kad pastato su fasadu tipologijos konstrukcijos išorinis plotas apie 50 % tiesiogiai liečiasi su žemės mase ir natūraliai išlaiko vėsesnę vidaus temperatūrą nei lauke. Tuo tarpu atrijaus tipologijoje - su žemės mase liečiasi 80 % projektuojamo išorės ploto ir tai įrodo dar geresnį temperatūros pasiskirstymą. Vadinasi, atrijaus tipologijos požeminiai pastatai užtikrina geresnes vidaus sąlygas tiek vasarą, tiek žiemą (Alkaff et al., 2016).
1.3.3 Efektyvi garso izoliacija
Papildomas pastatą supančios žemės pranašumas yra efektyvi garso izoliacija. Požeminės erdvės gali būti visiškai izoliuotos nuo išorinių triukšmo šaltinių, sukuriant ramią ir tylią aplinką. (Carmody & Sterling, 1984). Dirvožemis, dengiantis požeminius pastatus, labai efektyviai apsaugo pastato vidinę erdvę nuo vibracijos arba bet kokio ore sklindančio triukšmo perdavimo, kuris gali pakenkti žmonių veiklos produktyvumui ar poilsiui. Be to, žemės izoliaciniai privalumai gali padėti sumažinti, pavyzdžiui, technologinių įrenginių ar sistemų nepageidaujamą triukšmą aplinkoje (Alkaff et al., 2016).
1.3.4
Požeminiai namai turi mažesnį paviršiaus plotą, todėl sunaudojama mažiau energijos suvartojamos statybinių medžiagų gaminimui ir transportavimui. Taip pat dėl mažesnio išorės poveikio medžiagoms požeminiams pastatams reikia mažiau priežiūros, o statyboje iškastos medžiagos gali būti panaudojamos statybos procese (Underground Construction, 2006).
1.4 Požeminių pastatų trūkumai
1.4.1 Neigiamas psichologinis poveikis
Požeminių pastatų išorinė forma ir pobūdis yra labai svarbūs jų įvaizdžiui ir visuomenės pripažinimui. Skirtingai nuo įprastų pastatų, kuriant požeminės architektūros eksterjerą reikia atsižvelgti į kai kurias neigiamas psichologines reakcijas.
Viena iš pagrindinių problemų, susijusių su požeminiais pastatais, yra jutimų trūkumas. Psichologinių problemų gali kilti dėl išoriniųdirgiklių sumažėjimo. Tai labiausiai pasireiškiamažose, uždarose erdvėse, kurios turi mažesnį kontaktą su išorine aplinka. Prasta reakcija į požeminio pastato aplinką siejama su nerimu, įtampa, depresija ir kitomis psichikos sveikatos problemomis Tačiau išorinių dirgiklių sumažėjimas ne visada yra neigiamas. Tai gali sukurti produktyvesnę darbo aplinką ir sumažinti stresą chaotiškoje aplinkoje (Carmody & Sterling, 1984).
Pati sąvoka požemis turi giliai įsišaknijusį neigiamą įvaizdį visuomenės psichologiniame suvokime. Vietoj žodžių po žeme požeminę struktūrą siūloma įvardyti saugoma žeme, žaliuoju stogu
24
Efektyvus medžiagų panaudojimas
ar kitais su ekologiniu gyvenimu susijusiais terminais. Siekiant įveikti psichologinį barjerą, siūloma projektuoti užtikrinant šiuos kelis aspektus:
• Šviesos pakankamumas
• Natūralus ir atviras vaizdas
• Vėdinimas ir patalpų kokybė
• Įėjimo strategija ir evakuacijos kelias
• Struktūros stabilumas (Alkaff et al., 2016)
1.4.2 Natūralios šviesos trūkumas
Natūralios šviesos trūkumas yra viena iš dažniausiai minimų neigiamų požeminės erdvės savybių. Prieigaprienatūralios šviesos yrasvarbi bet kokio pastato gyventojams irnaudotojams.Jausmas,kurį sukelia dienos šviesa, jos kintamumas ir kontaktas su išoriniu pasauliu užtikrina žmonių komfortą ir sveikatą. Buvo iškelta teorija, kad horizontalus dienos šviesos prieinamumas yra artimesnis įprastiems pastatams, todėl yra geresnis už viršutinių šaltinių dienos apšvietimą. Tačiau mokslinis tyrimas, atliktas su studentų grupėmis parodė, kad erdvės su stoglangiais dažniausiai pasirenkamos kaip geriausiai apšviestos (Carmody & Sterling, 1984).
1.4.3 Pastato atpažinimo ir orientavimosi problemos
Projektuojant požeminio pastato eksterjerą kyla poreikis aiškiai suprasti pastato dydį, vietą ir įėjimą. Dauguma įprastų pastatų turi apibrėžtas ribas, juntamą tūrį ir aiškų įėjimą, todėl juos galima lengvai atpažinti kaip objektą ir apibūdinti kaip konkrečią vietą. Požeminis pastatas gali nepateikti šių vaizdinių užuominų, ypač jei jis yra visiškai žemėje ir yra mažai veikiamas paviršiaus. Vadinasi, nustatant požeminės konstrukcijos išorinę formą ir pobūdį reikia atsižvelgti į pastato atpažinimo bei orientacijos problemas.
Pavyzdžiui, užstatytoje teritorijoje po aikšte esančią konstrukciją, kuri yra apsupta pastatų, greičiausiai bus lengva apibūdinti, nes gretimi pastatai aiškiai apibrėžia vietą. Tačiau atviresnėje vietoje su mažiau aiškių ribų erdvė virš požeminės konstrukcijos ir aplink ją turi būti kruopščiai suplanuota, kad atspindėtų vietos pojūtį ir aiškiai nurodytų įėjimą į pastatą.
Nors įėjimas, apšvietimas ir interjero dizainas prisideda prie pastato įvaizdžio, išorės forma yra vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikėtų apgalvoti, kadangi požeminio pastato išorinis profilis bus mažesnis ir paprastai mažiau matomas nei panašaus dydžio antžeminės konstrukcijos (Carmody & Sterling, 1984).
25
1.5 Požeminės architektūros projektavimo metodai
Įvairių psichologinių, orientacijos irįvaizdžio problemųdėmesyssutelkiamasį kelis pagrindinius pastato projektavimo elementus. Tai yra išorinio vaizdo apibrėžimas, įėjimo dizainas, natūralios šviesos ir išorinio vaizdo užtikrinimas bei interjero dizainas. Yra keletas metodų, kurie sėkmingai išsprendė šios architektūros projektavimą.
1.5.1 Patekimo į pastatą projektavimo metodai
Siekiant sumažinti neigiamus jausmus, susijusius su patekimu į požeminį pastatą, naudojami keli pagrindiniai metodai. Labiausiai paplitęs metodas yra sukurti įėjimą, panašų į įprasto pastato įėjimą. Šis įėjimas projektuojamas žemės lygyje, kad nereikėtų nusileisti dideliais laiptais pastato išorėje ar viduje, kadangi nusileidimas dažnai turi neigiamų asociacijų, o kilimas – pozityvus. Pavyzdžiui, istoriškai dideli visuomeniniai pastatai buvo projektuojami su dideliais išoriniais laiptais, vedančiais į pagrindinį įėjimą antrajame pastato lygyje. Požeminio pastato atveju pakilimą iki pagrindinio įėjimo suplanuoti sudėtinga arba neįmanoma. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis požeminės konstrukcijos gali būti suprojektuojamos nuožulnioje vietoje (žr. 15 a pav.). Panašaus tipo įėjimas be nusileidimo galimas plokščioje vietoje aukštesniame lygyje (žr. 15 b pav.). Įėjimas gali atsirasti aukštesnio lygio antžeminiame lygyje išsikišusiame tūryje (žr. 15 c pav.) (Carmody & Sterling, 1984).
26
a b c
15 pav. Įėjimo į požeminį pastatą projektavimo būdai: a) nuožulniame sklype į požeminius aukštus galima patekti žemesniame reljefo lygyje; b) lygioje vietoje esančioje konstrukcijoje įėjimą galima įvesti aukštesniame pastato lygyje; c) antžeminio lygio tūrio dalis gali suteikti išorinį pastato vaizdą ir tarnauti kaip įėjimas į požeminį pastatą; d) į visiškai požeminę konstrukciją lygioje vietoje galima patekti pradedant leistis į kiemą už pastato ribų (Carmody & Sterling, 1984)
Taigi kai kurios įėjimo projektavimo problemos išsprendžiamos, kai pagrindinis įėjimas planuojamas kaip įprastame pastate Norint išlaikyti žemą pastato profilį, įėjimui sukurti galima panaudoti kiemą,kai nusileidimas prasidedaužpastato ribų viršutiniamepastato lygyje(žr.15 d pav.). Šis metodas išlaiko daugelį įprasto įėjimo savybių, neigiamas asociacijos iš dalies kompensuojamos, nes didelėje lauko erdvėje nusileidimas vyksta laipsniškai (Carmody & Sterling, 1984).
1.5.2 Natūralios šviesos ir išorinio vaizdo projektavimo metodai
Natūralios šviesos ir išorinio vaizdo trūkumas tiek psichologiniu, tiek fiziologiniu požiūriu yra didžiausias rūpestis, susijęs su požemine erdve. Nors architektai naudoja daugybę technikų, yra tik keli pagrindiniai būdai, kaip suteikti natūralią šviesą ir išorinį vaizdą požeminėse erdvėse.
Vidaus erdvėms nuožulnioje arba plokščioje vietoje natūralią šviesą ir vaizdą galima suteikti sukuriant vidinius kiemus. Jei pastatas kelių aukštų ir reikia gilesnio kiemo, jis taip pat turi būti didesnio ploto, kad saulės šviesa pasiektų kiemo grindis ir sukurtų vaizdą į lauką. Vaizdas į vidinį kiemą paprastai yra ribotesnis nei vaizdas įprasto pastato eksterjere, todėl vidinio kiemo kraštovaizdžio dizainas yra labai svarbus.
Lygiose vietose stoglangių naudojimas yra įprastas būdas natūraliai apšviesti bent jau viršutinį požeminės konstrukcijos lygį. Horizontaliai įstiklinti stoglangiai suteikia daugiau natūralios šviesos nei vertikaliai įstiklinti langai, tačiau tokios pat galimybės matyti išorinius lauko vaizdus nėra, todėl vien stoglangiai negali būti laikomi tinkamu įprastų langų pakaitalu.
Kiemuose galima naudoti nuožulnius langus, kurie suteiks natūralios šviesos iš viršaus ir leis matyti išorinį vaizdą. Šio tipo langai efektyviai naudojami Williamson Hall požeminiuose biuruose, Minesotos universitete (žr. 16 pav.).
27
d
16 pav. Nuožulnūs langai suteikia natūralią šviesą ir vaizdą Williamson Hall požeminiuose biuruose, Minesotos universitete Mineapolyje: a) eksterjero vaizdas antžeminiame lygyje; b) vaizdas iš viršaus (Schalliol cit. iš McKnight, 2019)
Didėjant supratimui apie požeminių pastatų pranašumus, siekdami sustiprinti natūralios šviesos ir vaizdo efektą be langų, architektai eksperimentavo su įvairiomis optinėmis technikomis Pavyzdžiui, veidrodžiai gali būti naudojami norint sustiprinti šviesą ir išorinį vaizdą, atspindint į patalpų erdves vaizdus, kurių nėra šalia lango. Ši technika buvo naudojama Walker Community bibliotekoje Mineapolyje (žr. 18 pav.) Gilesnėse erdvėse galima naudoti sudėtingesnę, veidrodžių ir lęšių pagalba veikiančią, periskopo sistemą arba heliostatus, surenkančius saulės šviesą. Šios įvairios optinės technologijos gali suteikti didesnį visų požeminių pastatų projektavimo lankstumą ir leisti šviesai ir vaizdui patekti į gilias požemines erdves (Carmody & Sterling, 1984).
28
a b
17 pav. Išorinio kiemo vaizdas atsispindi dideliame veidrodyje požeminės Walker Community bibliotekos Mineapolyje, Minesotoje, viduje (BRW Architects cit. iš Carmody & Sterling, 1984)
Išanalizavus požeminės erdvės trūkumus buvo nuspręsta atlikti tyrimą apklausos būdu ir labiau įvertinti požeminės architektūros poveikį žmogui. Tyrime buvo apklausti įvairaus amžiaus žmonės apie tai, kaip jie jaučiasi požeminėje erdvėje ir kas padėtų jiems joje pasijusti geriau.
Kadangi požeminė erdvė yra specifinė, neįprasta, nes nėra statoma antžeminiame lygyje, ne visi apklaustieji jaučiasi komfortiškai ir yra patenkinti gyvendami bei lankydamiesi tokios architektūros patalpose Iš apklausoje dalyvavusių 53 žmonių, 35% atsakiusiųjų teigia, kad požeminėje erdvėje jaučiasi prasčiau nei antžeminėje, 28% - sako, kad nesijaučia prasčiau, o 37% teigia, jog požeminėje erdvėje kartais jaučiasi prasčiau nei antžeminėje (žr. 19 pav.). Vadinasi, ne visuomet jausmas gali būti neigiamas, požeminė erdvė gali būti potenciali erdvė žmogaus veiklai. Didelė žmonių dalis atsakiusi „Kartais“, pasako, jog tai priklauso nuo daugybės aplinkybių ir požeminė erdvė gali būti sukurta taip, jog žmogus nesijaustų joje prasčiau nei įprastoje antžeminėje erdvėje.
29
1.1 Žmonių apklausa apie požeminę erdvę
Ar jaučiatės prasčiau požeminėje erdvėje nei antžeminėje?
18 pav. Atsakymų į klausimą „Ar jaučiatės prasčiau požeminėje erdvėje nei antžeminėje?
“ diagrama (sudaryta autorės)
Į klausimą „Kas sukelia požeminių patalpų nepatogumą?“ respondentai turėjo galimybę atsakyti variantais: „Natūralios šviesos trūkumas“, „Prastas patalpų vėdinimas“, „Mažas kontaktas su išorine aplinka“, „Pastato išorės vaizdo ir orientavimosi nebuvimas“. Pagrindinis požeminės erdvės nepatogumas yra natūralios šviesos trūkumas, kaip matome diagramoje (žr. 16 pav.), net 46% atsakiusiųjų pasirinko būtent šį variantą. Kiti mažiau svarbūs aspektai buvo „Prastas patalpų vėdinimas“ (22%) ir „Mažas kontaktas su išorine aplinka“ (24%). Anot apklausos rezultatų, mažiausiai įtakos turi pastato išorės vaizdo ir orientavimosi sumažėjimas (8%).
Kas sukelia požeminių patalpų nepatogumą?
Natūralios šviesos trūkumas
Prastas patalpų vėdinimas
Mažas kontaktas su išorine aplinka
Pastato išorės vaizdo ir orientavimosi sumažėjimas
19 pav. Atsakymų į klausimą „Kas sukelia požeminių patalpų nepatogumą?“ diagrama (sudaryta autorės)
Kaip pavaizduota 17 pav. didžioji dalis respondentų į klausimą „Ar būdami požeminėje erdvėje jaučiate sveikatos pablogėjimą (pvz.: nerimą, įtampą, depresiją ir pan.)?“ atsakė, jog sveikatos problemų nejaučia arba jaučia kartais, tik mažoji dalis, 21% atsakiusiųjų teigia, kad jaučia sveikatos
30
35% 28% 37%
Taip Ne Kartais 46% 22% 24% 8%
sutrikimus. Taigi, psichologinės sveikatos problemas iš esmės galima išspręsti, panaudojant tam tikrus projektavimo metodus ir pagerinti žmonių savijautą.
Ar būdami požeminėje erdvėje jaučiate sveikatos pablogėjimą (pvz.: nerimą, įtampą, depresiją ir pan.)?
20 pav. Atsakymų į klausimą „Ar būdami požeminėje erdvėje jaučiate sveikatos pablogėjimą (pvz.: nerimą, įtampą, depresiją ir pan.)?“ diagrama (sudaryta autorės)
49% apklausoje dalyvavusių žmonių nėra įsitikinę „Ar požeminė erdvė būtų tinkama darbo aplinka, padėtų atsiriboti nuo išorinių dirgiklių (pvz.: triukšmo, išorinių vaizdų ir pan.)“, o 34% tiki, kad požeminė erdvė tinkama produktyviam darbui. (žr. 18 pav.)
Ar požeminė erdvė būtų tinkama darbo aplinka, padėtų atsiriboti nuo išorinių dirgiklių (pvz.: triukšmo, išorinių vaizdų ir pan.)?
21 pav. Atsakymų į klausimą „Ar požeminė erdvė būtų tinkama darbo aplinka, padėtų atsiriboti nuo išorinių dirgiklių (pvz.: triukšmo, išorinių vaizdų ir pan.)?“ diagrama (sudaryta autorės)
Apklaustųjų nuomone, didesnis natūralios šviesos šaltinis ir atviresnis natūralus išorinis vaizdas yra pagrindiniai aspektai, kurie padėtų pagerinti požeminę erdvę. Tai parodė apklausos į klausimą
31
21% 40% 39%
Taip Ne Kartais 34% 17% 49%
Taip Ne Galbūt
„Kas padėtų pagerinti požeminės erdvės komfortiškumą?“ rezultatai. 21% žmonių dalis mano, jog efektyvūs interjero sprendiniai padėtų sukurti patrauklesnę požeminę erdvę, o aiškus išorinis pastato vaizdo projektavimas ar išreikštas įėjimas neturi didelės reikšmės (žr. 19 pav.)
Kas padėtų pagerinti požeminės erdvės komfortiškumą?
Didesnis natūralios šviesos šaltinis
Atviresnis natūralus išorinis vaizdas
Aiškus išorinis pastato vaizdas ar išreikštas įėjimas
Jaukus šviesus interjeras
22 pav. Atsakymų į klausimą „Kas padėtų pagerinti požeminės erdvės komfortiškumą?“ diagrama (sudaryta autorės)
Taigi, apibendrinant galima sakyti, jog ne visada žmonių reakciją į požeminę erdvę gali būti neigiama. Požeminė erdvė turi potencialo tarnauti žmogaus veiklai, jeigu bus išspręsti tam tikri jos trūkumai. Ryšys su išorine aplinka ir natūralios dienos šviesos apšvietimas yra neatsiejamas nuo bet kokios architektūros projektavimo. Svarbu tinkamai apšviesti požeminę erdvę, siekiant išvengti neigiamų tamsių patalpų pojūčių. Projektuojant požeminę erdvę galima pasitelkti įvairius projektavimo metodus. Tai gali būti vitrinos, atrijai ar dirbtinės šviesos sistemos, kurios atkuria natūralią dienos šviesą ir gamtos vaizdus. Tokios priemonės padėtų sukurti ryšį su išoriniu pasauliu ir pagerintų žmogaus psichologinę gerovę. Naudojant tinkamą apšvietimo dizainą ir ryškumą, galima sukurti jaukų ir šviesų interjerą. Taip pat geros oro kokybės ir tinkamos ventiliacijos sistemų požeminėje erdvėje užtikrinimas padėtų išlaikyti sveiką aplinką, kuri teigiamai paveiks žmogaus savijautą.
1.2 Pavyzdžiai iš gamtos – gyvūnai, gyvenantys po žeme
Urvai netik sukuriagyvūnams prieglobstį,bet irapsaugo nuoatšiauriųorosąlygų (Dumke,2022).
Gyvūnai gyvena po žeme, nes tai padeda jiems reguliuoti kūno temperatūrą. Dirvožemis labai gerai sulaiko šilumą bei drėgmę Jei oras lauke gyvūnams per karštas, jie pasislepia daug vėsesnėje žemėje
Be to, jie naudojasi žeme, kad neišsausėtų, iš dirvožemio arba augalų šaknų gauna vandens ir numalšina troškulį (Kidadl Team, 2023)
32
38% 32% 9% 21%
Urvai žemėje jau prieš 110 milijonų metų buvo kasami dinozaurų Vienas jų aptiktas pietrytinėje dabartinės Australijos pakrantėje. Tai seniausias žinomas dinozaurų urvas ir beveik identiškas pirmajam, kuris buvo rastas Montanos valstijoje, JAV 2006 m (Dumke, 2022) Šis panašumas rodo, kad kasimo elgesys buvo būdingas skirtingų rūšių dinozaurams skirtinguose Žemės pusrutuliuose ir truko milijonus metų net ir atšiaurioje poliarinėje aplinkoje (Down Under dinosaur burrow discovery provides climate change clues (w/ Video), 2009)
23 pav. Dinozauro urvo piešinys (Hays cit. iš Down Under dinosaur burrow discovery provides climate change clues (w/ Video), 2009)
„Šis tyrimas padedamums geriausuprasti ilgalaikius geologinius pokyčius irtai,kaip organizmai galėjo prisitaikyti, kai Žemė išgyveno visuotinio vėsimo ir atšilimo laikotarpius“, – sako paleontologas Anthony’as Martin’as, Emory universiteto aplinkos studijų vyresnysis dėstytojas, atradęs Australijos urvus Dinozauro urvo tyrėjai iškėlė hipotezę, kad šie urvai buvo skirti ne tik rūpintis savo jaunikliais, bet ir leisti kai kuriems dinozaurams išgyventi ekstremalioje aplinkoje, ypatingai išnykimo laikotarpyje (Down Under dinosaur burrow discovery provides climate change clues (w/ Video), 2009).
Dinozaurams išnykus lokiai yra didžiausi gyvūnai, gyvenantys po žeme. Dauguma rūšių žiemoja šiuose urvuose ilgai miegodami žiemos miegu. Urvai taip pat yra saugi vieta auginti jauniklius prieš supažindinant su pasauliu (Dumke, 2022).
33
Raguotoji
Zoologijos sodai dažnai pasirūpina gyvūnų apgyvendinimu ten, kur jie negali išgyventi vyraujančiame klimate. Zoologijos sodai naudoja šilumines lempas, kad gyvūnams būtų patogu gyventi. Pavyzdžiui, surikatos yra vienos iš labiausiai žinomų požeminių būtybių. Surikatos yra kilusios iš Afrikos savanos, todėl zoologijos sodų darbuotojai turi laikyti jas mažuose šiltuose aptvaruose, kad užtikrintų jų komfortą (Dumke, 2022).
34
24 pav. Baltoji lokė savo urve pavasarį (Valberg cit. iš Dumke, 2022)
barškuolė apleistus graužikų urvus naudoja norėdamos apsisaugoti nuo karšto bei vėsaus dykumos klimato kraštutinumų (Dumke, 2022)
25 pav. Raguotoji barškuolė dykumoje (Dale cit. iš Dumke, 2022)
26 pav. Surikatos zoologijos sode (Khristova cit. iš Dumke, 2022)
Kai kurie gyvūnai prisitaikė prie aplinkos sąlygų taip, kad jų kūnams išgyventi nereikia daug vandens, nes dykumojegali būti sunkurasti vandens šaltinius. Fenekinėslapės yravienaiš tokių rūšių. Tai vieni iš nedaugelio požeminių gyvūnų su didelėmis ausimis, kurios juos vėsina, o storas kailis šildo šaltomis dykumos naktimis. Karštą dieną lapės leidžia laiką miegodamos tuneliuose (Kidadl Team, 2023)
27 pav. Požeminio kurmio gyvenimo iliustracija (Jaeckel cit. iš Olkowski, 1999)
Prie požeminio gyvenimo būdo prisitaikę maži žinduoliai, kurmiai. Kumių namai yra patogiai išdėstyti poilsiui, saugumui, jauniklių auginimui ir požeminio gyvenimo būdui. Kurmio patino ir patelės susibūrimo vieta yra lizdas, dažniausiai suformuotas po didele kalva. Įvairiomis kryptimis kurmiai eina daugybe požeminių praėjimų, kurie suteikia jiems daug galimybių pabėgti ir glumina
35
priešus. Lizdai yra kurmių ir jų palikuonių žiemos būstai nuo rudens iki pavasario. Kurmio lizdas paprastai daromas ten, kur du ar trys praėjimai susikerta vienas su kitu. Čia sutelkti visi kurmių gyvenimo turtai, motina čia renka maistą dar prieš palikuoniams gimstant. Šis maistas randamas jų medžioklės plotuose, greta lizdo. Kurmiai kartais būna tik po paviršiumi, o kiti – kelių pėdų gylyje (Morwood, 1882)
1.3 Analogų studija
1.3.1 Sporto miestelis Kudžou, Kinijoje
28 pav. Quzhou Sports Campus projekto Kinijoje eksterjero vaizdas (MAD architektai cit. iš Quzhou Sports Campus, 2020)
Quzhou Sports Campus projektas Kinijoje - viena didžiausia pasaulyje žemės apsaugota architektūra. Kudžou yra kultūrinis miestas, turintis ilgą istoriją ir turtingą gamtos peizažą, kuriame net 71,5% žemės teritorijos yra padengta miškais, natūralūs šlaitais ir vešlia augmenija. MAD architektai sporto miestelio teritorijoje atsižvelgia ir maksimaliai gerbia esamas sklypo ypatybes, atkreipia dėmesį į miesto kultūrą, pastatų bei miesto ribų santykį. Projekto idėja yra sukurti sporto miestelį,kurisbūtųintegruotas į miestąirjo miestiečių kasdieninį gyvenimą(Quzhou Sports Campus, 2020)
36
29 pav. Sporto miestelio Kinijoje teritorijos planas (MAD architektai cit. iš Quzhou Sports Campus, 2020)
Projekto pastatai yra įterpti į žemę, todėl fasadas išnyksta reljefe, pastatas padengtas žaluma tampa pačiu kraštovaizdžiu. Projekto paviršiuje išgraviruojami kreivių kontūrai, kai kurie iš jų veikia kaip pėsčiųjų takai. Nuožulnus fasadas natūraliai yra nauja vieta miestiečiams užsiimti mankšta ir suteikia galimybę lipti į architektūrą. Veja padengti pastatai tampa nauja viešąją miesto žaliąją erdve, kur žmonės gali susirinkti ar atsipalaiduoti po sporto (Quzhou Sports Campus, 2020)
30 pav. Sporto miestelio Kinijoje interjero vaizdas (MAD architektai cit. iš Quzhou Sports Campus, 2020)
37
Formuodami bendrą pastato erdvę ir struktūrą architektai sukuria sekos ir ištisinės erdvės pojūtį, paslėpdami didžiulį, net 30 000 vietų stadioną po žeme. Tribūnos konstrukcijos tūris įsitraukia į kraštovaizdį taip,kad jos funkcijaišnyksta ir taipsukuriatobulątranscendentinęharmonijąsu aplinka. Sporto aikštelė ir parkas įsivaizduojami kaip vientisa struktūra, kurioje vingiuoti takai papildo nuožulnią žemę. Visame miestelyje yra kelios platformos, skirtos žmonėms mėgautis parko grožiu iš skirtingų perspektyvų. Tuo pačiu metu įvairių sporto objektų stoglangiai ne tik įneša natūralios šviesos į pastatų vidines erdves, bet ir tarnauja kaip alternatyvios apžvalgos vietos.
Projekto architektūra tarsi žemės kraštovaizdis švelniai naikina ribas tarp vidinių patalpų ir lauko jautrioje teritorijoje. Architektūra, integruota reljefe, pranoksta praktiškumą, funkcionalumą ir išreiškia estetinį patrauklumą bei įkvepia gimti naujai miesto civilizacijai (Quzhou Sports Campus, 2020).
38
31 pav. Sporto miestelio Kinijoje interjero vaizdas (MAD architektai cit. iš Quzhou Sports Campus, 2020)
32
1.3.2 Amos Rex meno muziejus Helsinkyje, Suomijoje
eksterjeras: Lasipalatsi aikštė iš paukščio skrydžio (Huismanas cit. iš JKMM ARCHITECTS. AMOS REX, 2018)
2018m. JKMM Architects architektų sukurtas Amos Rex projektasyra meno muziejus Helsinkyje, Suomijoje. Nauju Amos Rex projektu tęsiamas labai vertinamo suomių filantropo, meno kolekcininko ir verslininko Amos’o Anderson’o meno muziejaus palikimas. Įsikūręs pačioje miesto širdyje, Amos Rex yra priešais XX a. 20-ojo dešimtmečio klasicistinį Parlamento pastatą ir Steven’o Holl’o suprojektuotą Kiasma muziejų. Įėjimas į Amos Rex yra per Lasipalatsi – išskirtinį XX a. 3-ojo dešimtmečio funkcionalistinį paviljoną, kuriame įsikūrę restoranai, parduotuvės, Bio Rex kino teatras ir atvira aikštė. Visos naujos Amos Rex galerijos erdvės yra po žeme. Šį radikalų požiūrį į pastato žemiau Lasipalatsi aikštės projektavimą lėmė istoriškai jautrus kaimyninių XIX a. neoklasikinių kareivinių kontekstas (JKMM ARCHITECTS. AMOS REX, 2018).
39
pav. Amos Rex muziejaus
33 pav. Amos Rex projekto eksterjeras (Rytky cit. iš JKMM ARCHITECTS. AMOS REX, 2018)
Kurdami projektą, architektai bendradarbiavo su miesto planuotojais, siekdami nustatyti, kaip Lasipalatsi aikštė išliks svarbia erdve Helsinkyje. Architektai suplanavo visuomenei vienintelį matomą Amos Rex stogą ir pavertė jį išraiškinga skulptūriškų stoglangių topografija. Jų švelniai besisukančios formos kuria miesto parko idėją ir įneša dienos šviesos į požemines parodų erdves (JKMM ARCHITECTS. AMOS REX, 2018).
34 pav. Pagrindinė Amos Rex muziejaus vidaus erdvė (Huismanas cit. iš JKMM ARCHITECTS. AMOS REX, 2018)
Architektai manė, kad lankytojams ypač svarbu pajusti vietos pojūtį, jaustis konkrečioje miesto vietoje net šešiais metrais po žeme. Todėl pagrindinėje galerijos erdvėje kruopčiai apgalvojo ir suprojektavo stoglangius, pro kuriuos matomi aukščiau esantys išoriniai vaizdai. Muziejaus didelių stoglangių konstrukcijaleido architektams suformuoti universalią2200m2 ekspozicijų salębekolonų (JKMM ARCHITECTS. AMOS REX, 2018).
40
35 pav. Projekto Amos Rex interjeras (Huismanas cit. iš JKMM ARCHITECTS. AMOS REX, 2018)
Asmo’as Jaaksi’as, JKMM Architecs įkūrėjas, vadovavęs Amos Rex projektui, sako:
„Architektūriniu požiūriu novatoriškų Suomijos XX a. ketvirtojo dešimtmečio pastatų – Lasipalatsi
integravimas į Amos Rex projektą buvo jaudinanti patirtis. Pridėję drąsų naują Lasipalatsi aikštės sluoksnį, jaučiame,kad susiejamepraeitį su dabartimi. Norėtume,kaddidžiąjąsavolaiko dalį taibūtų vientisa plėtra ir įdomi muziejaus erdvė “.
Muziejaus viduje nuo parodų salės nuožulniais laiptais kylama į Lasipalatsi fojė, kur lankytojai patenka į pastatą pro 1930-ųjų kino teatro Bio Rex duris. Tai sudaro harmoningą ryšį tarp naujų ir esamų pastatų (JKMM ARCHITECTS. AMOS REX, 2018).
36 pav. Amos Rex sklypo plano brėžinys (JKMM ARCHITECTS. AMOS REX, 2018)
41
–
42
37 pav. Amos Rex pjūvis (JKMM ARCHITECTS. AMOS REX, 2018)
38 pav. Amos Rex pirmo aukšto planas (JKMM ARCHITECTS. AMOS REX, 2018)
1.3.3 Lascaux IV urvų muziejus Prancūzijoje
39pav. Lascaux IV muziejaus eksterjeras (Boegly + Grazia cit. iš Lascaux IV / Snøhetta + Duncan Lewis Scape Architecture, 2017)
Tarptautinis urvų meno centras (Centre International d'Art Parietal) Montignac mieste, Prancūzijoje, kviečia lankytojus susipažinti su įtraukiančia edukacine priešistorinių Lascaux urvų patirtimi, kurie dėl savo istorinės reikšmės yra vieni geriausių žinomų paleolito laikotarpio meno pavyzdžių. 2017m. kurdami 8365 m² ploto apimantį projektą Snøhetta architektai bendradarbiavo su archeologų komanda, kad sukurtų holistinį muziejų su edukacinėmis erdvėmis. Lascaux IV yra centras, kuriame įdiegta naujausia patirtinio pasakojimo technologija, todėl lankytojams suteikiama galimybė atrasti urvus unikaliu būdu.
Lascaux IV urvų muziejus yra dviejų unikalių kraštovaizdžių sankirtoje: tarp tankiai miškingos, saugomos kalvos šlaito ir žemės ūkio Vézère slėnio. Architektai parodo, kad muziejus yra tarsi kraštovaizdžio pjūvis,kviečiantislankytojusįpriešistorėspasaulį. Muziejausmedžiagayramonolitas, primenantis apie supančią gamtą ir kalvoje įsitvirtinusius masyvius uolienų darinius, aplink besiformuojantį kraštovaizdį (Lascaux IV / Snøhetta + Duncan Lewis Scape Architecture, 2017)
43
Lankytojo patirtis yra kruopščiai ir nuosekliai apgalvota. Pradedant nuo fojė, lankytojai gali užkyla liftu ant stogo, kur jie gali mėgautis nuostabiu Montignac miesto ir Vézère slėnio panorama. Tada jie nusileidžia šlaitu link urvo faksimilės. Vingiuotas kelias per kraštovaizdį ir nusileidimas žemyn sukuria perėjimo per laiką ir erdvę potyrį, panašų į pirmųjų urvo atradėjų patirtį
1940 m. Išėję iš faksimilės, lankytojai patenka į pereinamąją erdvę - terasą, vadinamą urvo sodu. Ši terasa po urvo potyrio suteikia galimybę iš naujo prisitaikyti prie išorinio konteksto: santykio su dangumi, augalais ir tekančio vandens garsais (Lascaux IV / Snøhetta + Duncan Lewis Scape Architecture, 2017)
44
40 pav. Lascaux IV muziejaus planas (Snøhetta cit. iš Lascaux IV / Snøhetta + Duncan Lewis Scape Architecture, 2017)
41 pav. Lascaux IV muziejaus pjūvis (Snøhetta cit. iš Lascaux IV / Snøhetta + Duncan Lewis Scape Architecture, 2017)
Kaip įspūdingas, šiuolaikiškas Vezere slėnio kraštovaizdžio papildymas, Lascaux IV muziejus įrėmina naują vienų geriausių žinomų priešistorinio meno pavyzdžių patirtį ir siūlo gilius naujus būdus suprasti turtingą vietovės paveldą. Holistiškas centras sujungia paleolito meną su šiuolaikiniais požiūriais į erdvinį irpatirtinį pasakojimą (Lascaux IV / Snøhetta + Duncan Lewis Scape Architecture, 2017)
45
42 pav. Gamtos elementai (Boegly + Grazia cit. iš Lascaux IV / Snøhetta + Duncan Lewis Scape Architecture, 2017)
43 pav. Pastato integravimas tarp skirtingų kraštovaizdžių (Boegly + Grazia cit. iš Lascaux IV / Snøhetta + Duncan Lewis Scape Architecture, 2017)
1.3.4
Zaraso ežero Didžiosios salos mažajame slėnyje daugiafunkcė salė Kupolė išrinkta kaip geriausias 2021-ųjų metų rekreacinis statinys. Salę suprojektavo UAB Š. Kiaunės projektavimo studija - Šarūnas Kiaunė, Asta Kiaunienė, Ugnė Valatkevičiūtė, Vytis Obolevičius. Rekreacinės architektūros objektas pasižymi išskirtiniu ryšiu su aplinka. Tai gamtos kraštovaizdyje integruota požeminė estrados erdvė su pagalbinėmis patalpomis. Eksterjeras ir interjeras pasižymi išraiškos vienove (Raišutienė, 2022)
46
Daugiafunkcė salė Kupolė Zaraso ežero saloje
44 pav. Koncertų salės Kupolė Zaraso ežero saloje interjeras (Kiaunė cit. iš PARODA: “ARCHITEKTŪRA: KAUNAS 2021“. KONCERTŲ SALĖ ZARASO EŽERO SALOJE, 2021)
45 pav. Koncertų salė Kupolė gamtinėje aplinkoje (Kiaunė cit. iš PARODA: “ARCHITEKTŪRA: KAUNAS 2021“. KONCERTŲ SALĖ ZARASO EŽERO SALOJE, 2021)
Objektas atsiskleidžia savo unikalumu. Tai pastatas - skulptūra, originalus savo asketine forma jautriamegamtiniamekarkase.Minimalistinėsišraiškos,geometriškaigrynairnuosaikipastatoforma išnaudoja reljefo privalumus ir integruojasi teritorijoje. Architektūros dermė su aplinka absoliuti –nematoma,nedominuojanti, išnykstanti.Medžiagųgrynumas -taialiuzijaįbunkerį,kuriamaskevalas meno funkcijai be dekoro ir apdailos. Centrinis langas patalpos viršuje lyg Panteone sukuria erdvei iškilumo bei kilnumo. Nuosaikus ir grynas pastato interjeras - tarsi susikaupimas būsimai intelektualinei veiklai. Pilko betono ir žalio reljefo, užklojančio struktūrą, dermė atskleidžia puikų dialogą tarp pastato ir natūralios aplinkos (Raišutienė, 2022)
46 pav. Koncertų salės Kupolė vidaus erdvė (Kiaunė cit. iš PARODA: “ARCHITEKTŪRA: KAUNAS 2021“. KONCERTŲ SALĖ ZARASO EŽERO SALOJE, 2021)
„Multifunkcinė salė – tai „sala“ saloje. Šis darbas – tai puikus gamtinių vertybių respektavimas, kai tokio mastelio objektas jautrioje salos gamtinėje aplinkoje gali būti nematomas ir tinkamai atlikti savo funkciją. Pati pastato forma ir vidaus erdvė originali, architektūroje panaudotos natūralios medžiagos, betonas ir apželdintas stogas, derantys su aplinka. Suplanuota erdvinė struktūra atitinka pastato funkcinį panaudojimą.“ - teigia Jurgita Raišutienė pranešime spaudai (Raišutienė, 2022).
47
47 pav. Koncertų salės Kupolė reljefo pūvis (Š. Kiaunės projektavimo studija cit. iš DAUGIAU KAMERINĖS KULTŪROS: Į Zaraso salą nugrims betoninis estrados kupolas, 2017)
48 pav. Koncertų salės Kupolė planas bei pjūvis (Š. Kiaunės projektavimo studija cit. iš DAUGIAU KAMERINĖS KULTŪROS: Į Zaraso salą nugrims betoninis estrados kupolas, 2017)
1.3.5 Parodų salės centras Liudžou, Kinijoje
Šio XXA architektų sukurto projekto misija buvo suprojektuoti parodų salės centrą upės pakrantėje šalia viešojo parko. Atlikus vietos ir miesto konteksto tyrimą, buvo išsiaiškinta, kad antžeminis 3996 m² parodų salės tūris ir jo aukštumas teritorijoje sukels vizualinių nesutarimų, o
48
49 pav. Parodų centro Liudžou, Kinijoje vaizdas iš paukščio skrydžio (Zhan cit. iš Shuang, 2020)
viešasis parkas pakrantėje turėtų būti atviras ir nuoseklus erdvėje. Buvo manoma, kad parodų tūrio nepriklausomumas susilpnins parko viešumą, todėl koncepcinio projektavimo etape buvo apgalvota galimybė panaudoti požeminės architektūros projektavimo metodus. Architektūra žemėje buvo laikoma vienu iš galimų būdų sujungti parodų salę ir parką (Shuang, 2020).
49
50 pav. Parodų centro Liudžou, Kinijoje vidinio kiemo vaizdas (Zhan cit. iš Shuang, 2020)
51 pav. Parodų centro Liudžou, Kinijoje pjūviai (XAA cit. iš Shuang, 2020)
Siekdami suderinti parodų salės ir parko sukeltus nesutarimus architektūrinio projektavimo požiūriu, architektai pritaikė euklido geometrijos formą. Projekto tikslas – sukurti kuklią, paslaptingą ir įdomią vietą, kurioje parodų salė nesugadins parko viešumo tiek funkciniu, tiek savo apimties požiūriu.
Šviesa, sklindanti pro pastato plyšius iš vidinių erdvių gali suteikti turistams ypatingos patirties. Tai suteikia lankytojams užuominą apie nežinomą požeminę erdvę, kurią reikia ištirti.
Liudžou miesto parodų salė yra miesto viešoji erdvė, kuri teigiamai veikia aplinką. Tikimasi, kad ji gali prisitaikyti prie bet kokių būsimos miesto plėtros pokyčių (Shuang, 2020)
50
52 pav. Parodų centro Liudžou, Kinijoje vaizdas kraštovaizdyje (Zhan cit. iš Shuang, 2020)
53 pav. Parodų centro Liudžou, Kinijoje įėjimas į vidinį kiemą (Zhan cit. iš Shuang, 2020)
1.3.6 NCaved rezidencija Serifos saloje, Graikijoje
54 pav. NCaved rezidencijos projekto eksterjeras (Voumbakis cit. iš González, 2021)
Kadangi atviroje vietovėje veikė stiprūs šiaurės vėjai, NCaved rezidencijos pastato projektą buvo nuspręsta projektuoti žemėje, vietovėje esančiame šlaite. Natūralus apšvietimas, ventiliacija, vidiniai kiemeliai, akmeniniai fasadai, apželdint plokšti stogai, tinkama izoliacija, taip pat energiją taupančios stiklo plokštės papildo puikias NCaved pastato bioklimatines savybes.
360 m² rezidencija suskirstyta į tris aukštus: miegamųjų, svetainės ir svečių patalpas. Pirmieji du vidinėse erdvėse planuojami kartu, o svečių namai yra atskiri. Tris lygius išorėje jungia požeminiai laiptai, vedantys į pagrindinį įėjimą viršutinėje pastato dalyje (González, 2021)
55 pav. NCaved rezidencijos projekto pjūvis (Mold Architects cit. iš González, 2021)
51
Griežta geometrija, išilginės akmens sienos išryškina vidaus ir išorės erdves. Jas sudaro vertikalios ribos, kurios nukreipia žvilgsnį į vandenyną (žr. 58 pav.) Pastato priekyje yra atviras vaizdas į rytus, o galiniai langai įrėmina vidinius sodus, pagerina oro srautą ir leidžia dienos šviesai patekti į būstą.
52
56 pav. NCaved rezidencijos projekto aukštų planai (Mold Architects cit. iš González, 2021)
57 pav. NCaved rezidencijos projekto vaizdas į vandenyną (Voumbakis cit. iš González, 2021)
Namo gyvenamosios erdvės tūris yra visiškai paslėptas po žeme, o nuožulnus stogas suprojektuotas su daugybę kiemų ir atvirų terasų, kurios leidžia šviesai ir orui pasiekti požemines patalpas bei atsiverti vaizdams iš gyvenamųjų erdvių. „Šlaitui pritaikėme stačiakampį tinklą, kad sukurtume trimatę šachmatų lentą iš tuštumų, kurios talpina ir tuo pačiu izoliuoja gyvenamąsias patalpas“, – aiškino NCaved rezidencijos projekto architektai (Griffiths, 2021)
53
58 pav. NCaved rezidencijos projekto vaizdas iš viršaus (Yerolymbos cit. iš González, 2021)
59 pav. NCaved rezidencijos projekto vaizdas nuo pagrindinio įėjimo laiptų (Yerolymbos cit. iš González, 2021)
Namas iš abiejų pusių yra apsuptas akmeninėmis sienomis, kurios tęsiasi per visą pastato ilgį ir vizualiai sujungia skirtingus lygius bei nukreipia vaizdą į horizontą. Išoriniai laiptai, išdėstyti šalia vienos iš akmeninių sienų, jungia tris lygius ir suteikia prieigą prie pagrindinio įėjimo (Griffiths, 2021).
1.4 Skyriaus išvados
Apibendrinant galima teigti, kad bioklimatinė architektūra visgi sukuria plačias galimybes veikti žmogaus bei gamtos harmonijos labui ir pasiekti aukštų šiuolaikinės architektūros rezultatų, nekeičiant ir kitaip nepaveikiant svarbių gamtinių, kultūrinių ar istorinių projektuojamų vietų kontekstų. Bioklimatinė architektūra žemės energijos aspektu projektuojama natūraliais būdais, naudotų jau prieš tūkstančius metų pirmuosiuose būstuose, todėl sprendžia daugybe šiandieninių ekologinių problemų, atsirandančių dėl gausaus energijos suvartojimo mechaniniu būdu. Bioklimatinės architektūros principų naudą įrodo ne tik patys pirmieji, senovės laikų tradicinės liaudies architektūros projektavimo metodai įvairiuose Žemės kraštuose bet ir seniausi, gamtoje randami pavyzdžiai, tokie kaip dinozaurų urvai, jau prieš milijonus metų natūraliai gamtoje vykę procesai. Šie pavyzdžiai atsiradę iš poreikio prisitaikyti prie kintančio Žemės klimato ir išgyventi, išnaudojant prieinamus žemės energijos privalumus.
Nors aukščiau aptarti funkciniai, psichologiniai, fiziologiniai poveikiai yra požeminės erdvės trūkumai, galima atsižvelgti į daugybę modifikuojančių veiksnių. Daugelį neigiamų padarinių galima sumažinti ir kompensuoti pasirinkus tinkamus požeminės architektūros projektavimo metodus. Kaip rodo daugelis tyrime analizuotų architektūros pavyzdžių, kompetentingi architektai intuityviai reaguoja į erdvių po žeme kūrimą ir savo architektūra puikiai atranda gamtos ir žmogaus veiklos darnumą.
54
2. DAUGIAASPEKTĖ VIETOS TYRIMŲ ANALIZĖ
2.1 Projekto teritorija ir jos paskirtis
Baigiamojo darbo tiriamosios dalies rezultatuose galima matyti, kad daugelis analogiškų požeminiųpastatųbuvoprojektuotiistoriškaijautriuosekontekstuose,norintišsaugotiarchitektūrines erdves ar natūralius gamtos peizažus. Atsižvelgiant į tai, projekto objektu pasirinkta Menininkų rezidencija ONIXTI, projektuojama istorinėje ir kultūrinėje vietoje, Anykščių senosios dvarvietės teritorijoje, Anykščių miesto šiaurinėje dalyje.
Kadangi šioje teritorijoje jau yra požeminis pastatas - menų inkubatorius - menų studija (žr. 61 pav., 62 pav.), suprojektuota plečiant patalpų plotą menų veiklai, buvo apgalvota ir toliau vystyti menininkų veiklą projektuojant patalpas po žeme. Tokiu sprendimu siekiama išlaikyti vietos istorinį ir kultūrinį tęstinumą, palaikyti pagarbų požiūrį susiklosčiusiam erdviniam kontekstui, esamam istoriniam palikimui bei vykdomoms veikloms.
Projekto tikslas - suplanuoti teritoriją iš kelių dalių: festivalių pievos, menininkų rezidencijų su gyvenamąja erdve, kūrybinių dirbtuvių erdvės, plėtoti teritoriją naujomis jautriomis erdvėmis, kurios suteiktų pridėtinės vertės dvarvietės įvaizdžiui.
Didžioji teritorijos dalis yra neurbanizuota ir infrastruktūros neužimta teritorija. Čia įsikūręs Anykščių regioninio parkolankytojų centras, Anykščių menų inkubatorius -menųstudijairAnykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė. Teritorijos plotas apie 33 ha (IŠMANUSIS MIESTAS IX. Anykščiai, n.d.) Teritoriją šiaurės vakaruose riboja Šventosios upė, iš šiaurės rytų – geležinkelis, iš pietryčių –J. Biliūno gatvė, iš pietvakarių – J. Jablonskio gatvė.
60 pav. Nagrinėjamos teritorijos vieta Anykščių miesto atžvilgiu (sudaryta autorės)
55
56
61 pav. Anykščių menų inkubatorius – menų studija (UAB ,,Panprojektas“ cit. iš Anykščių menų inkubatorius – menų studija, 2014)
62 pav. Anykščių menų inkubatorius – menų studija (UAB ,,Panprojektas“ cit. iš Anykščių menų inkubatorius – menų studija, 2014)
2.2 Gamtinių elementų ypatumai
2.2.1 Vandens telkiniai
Šiaurės vakaruose teritorija ribojasi su Šventosiosupe. Teritoriją dalina į Šventosios upę įtekantis Anykštos upelis. Teritorijoje yra pelkių.
Kadangi teritorija yra vandeninga, projektuojant buvo nuspręsta atsižvelgti į potvynių tikimybę. Išanalizavus upių potvynių grėsmę, didelės tikimybės (10%) upės potvynis nenumatomas projektuojamose teritorijose. Vidutinės tikimybės (1%) bei mažos tikimybės (0,1%) upės potvyniai užima tik nedidelę projektuojamų teritorijų dalį. Tose vietose reljefą galima būtų koreguoti arba atitraukti pastatus nuo upės potvynių tikimybės ribų (žr. 63 pav.).
63 pav. Potvynių tikimybė nagrinėjamoje teritorijoje (sudaryta autorės pagal potvyniai.aplinka.lt/map)
2.2.2 Reljefas
Reljefas projektuojamoje teritorijoje yra gana lygus. Išraiškingas reljefas atsiskleidžia Anykščių dvarvietės teritorijoje, kairiajame Anykštos upelio krante, kuriame stovi senieji Anykščių mokyklos pastatai. Šioje vietoje projektuojamas kūrybinių dirbtuvių erdvių pastatas bei festivalių pieva. Kitoje Anykštos upelio pusėje reljefas tolygesnis, čia bus projektuojamos menininkų rezidencijos.
57
2.2.3 Želdiniai
Neurbanizuotojeteritorijojedaugiausiaiplotoužimagamta-miškai,želdiniai,upės,pelkės,pieva. Festivalių pieva yra atvira lauko erdvė, kurioje nėra želdinių, tuo tarpu menininkų rezidencijoms skirta erdvė yra medžių apsuptyje, o kūrybinių erdvių pastato teritorija turi keletą medžių
58
64 pav. Reljefo žemėlapis nagrinėjamoje teritorijoje (sudaryta autorės pagal topographic-map.com)
65 pav. Gamtinė situacija nagrinėjamoje teritorijoje (sudaryta autorės pagal arcgis.com)
66 pav. Valstybinės miškų tarnybos duomenys nagrinėjamoje teritorijoje (sudaryta autorės pagal regia.lt)
Didelę įtaką saulės energijos intensyvumui turi klimatinės sąlygos. Meteorologiniai stebėjimai rodo, kad saulėtų dienų skaičius Lietuvoje pasiskirstęs nevienodai. Daugiausia saulėtų valandų per metus Nidoje – 1900, mažiausia – rytiniame šalies pakraštyje – 1650. Anykščiai patenka į 1700-1750 kWh/m2 zoną (Saulės energijos potencialas Europoje ir Lietuvoje, 2012)
Insoliacija projektuojamiems pastatams yra užtikrinama, nes šioje teritorijoje nėra aukštybinių pastatų, kurie užstotų saulės šviesą bei nėra staigių reljefo pokyčių.
2.3.1
Teritorija ribojasi su pirmosios reikšmės keliu - autostrada (J. Biliūno g.). Šiuo keliu nuo Anykščių miesto centre esančio skvero prasideda regioninis dviračių takas, kuris veda iki menų inkubatoriaus
menų studijos pagrindinio įvažiavimo.
59
2.2.4 Insoliacija
2.3 Dirbtinių elementų ypatumai
Transportas ir pėsčiųjų komunikacijos
–
Svarbus pėsčiųjų - dviračių takas yra įrengtas Šventosios upės pakrantėje, kuris perkelia per Anykštos upę ir yra potenciali vieta patekimui į Anykščių dvarvietės teritoriją. Šis sutvarkytas takas palei Šventosios upę apima svarbias Anykščių miesto lankytinas vietas, tačiau pėsčiųjų takai dvaro teritorijoje nėra pakankamai išvystyti.
67 pav. Infrastruktūros schema (sudaryta autorės pagal openstreetmap.org)
2.3.2 Inžinerinės įrangos komunikacijos
Inžinerinės komunikacijos pasiekiamos iš teritoriją ribojančių pagrindinių inžinerinių statiniųkelių. Daugelis komunikacijų buvo atvestos projektuojant menų inkubatoriaus - studijos pastatą. Nuo jo komunikacijas galima būtų pravesti naujam kūrybinių dirbtuvių pastatui. Rezidencijų kompleksui inžineriniai tinklai būtų jungiami nuo pagrindinio kelio, Obelų g.
60
61
68 pav. ESO elektros ir dujų tinklai nagrinėjamoje teritorijoje (sudaryta autorės pagal regia.lt)
69 pav. Sutikimai valstybinėje žemėje tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus nagrinėjamoje teritorijoje (sudaryta autorės pagal regia.lt)
2.3.3 Aplinkinis užstatymas
Didžiąją dalį teritorijos užima miškingi plotai, tačiau kaip matome Anykščių rajono Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinyje projektuojamas teritorijas numatoma urbanizuoti (ANYKŠČIŲ
RAJONO BENDRASIS PLANAS, 2016) Tiek nagrinėjamoje teritorijoje, tiek už jos ribų vyrauja nuosavų vienbučių gyvenamųjų namų užstatymas, tačiau projektuojamų pastatų teritorijose užstatymo nėra.
70 pav. LR teritorijos apskaitytų valstybinės žemės plotų duomenys nagrinėjamoje teritorijoje (sudaryta autorės pagal geoportal.lt)
62
71 pav. Anykščių rajono Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinys (ANYKŠČIŲ RAJONO
BENDRASIS PLANAS, 2016)
2.4 Teritorijos vizualinės charakteristikos
2.4.1 Artimi apžvalgos taškai
Anykščių rajono „Kraštovaizdžio, rekreacijos ir turizmo plėtros brėžinyje“ J. Biliūno gatvė žymima kaip vaizdingo kelio atkarpa. O Šventoji upė patenka į nacionalinę vandens turizmo trasą.
2.4.2 Tolimi apžvalgos taškai
72 pav. Anykščių rajono Kraštovaizdžio, rekreacijos ir turizmo plėtros brėžinys (ANYKŠČIŲ
RAJONO BENDRASIS PLANAS, 2016)
63
Anykščių dvarvietės teritorija patenka į tolimo apžvalgos taško lauką šalia Pagojės tvenkinio, Kūniškių, Anykčių r. sav., tai matosi Anykščių rajono Kraštovaizdžio, rekreacijos ir turizmo plėtros brėžinyje (ANYKŠČIŲ RAJONO BENDRASIS PLANAS, 2016)
2.5 Anykščių dvarvietės istorinė raida
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Anykščiai (Anykščių dvarvietė) minimi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio rašte, kurį parašė 1440 liepos 22 d. istorinėje Lietuvos valdovų sostinėje Trakuose. Rašte kalbama apie ypatingos svarbos karališką dvarą. Tai vienas iš pirmųjų vainikuoto kunigaikščio dekretų. Taip pat ši data laikoma miesto įkūrimo data. 1516 m. Anykščiams suteikiamos miesto teises.
Dvarvietės teritorijoje archeologinių tyrimų metu rasti radiniai datuojami XVI-XIX a., tai keramikos, koklių fragmentai, tarp kurių XVI a. neglazūruoto koklio dalis su nenustatytos priklausomybės herbu bei raidėmis K.T., taip pat kitų koklių fragmentai puošti augaliniu ar geometriniu ornamentu, glazūruoti žalia spalva. Tarp dvarvietės radinių yra ir 1556 m. Žygimanto Augusto lietuviškas denaras.
Anykščių dvaras plačiai aprašytas 1773 m. inventoriuje, Algirdo Baliulio straipsnyje: „Į dvarą buvo įvažiuojama iš miesto pusės per tiltą, esantį ant Anykštos upės. Už tilto buvo trijų stulpų
lentininiai vartai su varteliais, dengtais gontais: ant stogelio buvo dvi skardinės vėjarodės. Už vartų,
64
73 pav. Senosios mokyklos pastatai (Anykščių dvaras, 2020)
kairėje pusėje stovėjo neseniai statytas gyvenamas namas, dengtas gontais, su keturių kolonų portiku ir gonkomis, prie namo buvo pristatyta koplyčia. Kairėje pusėje, už koplyčios, ir sodelio, stovėjo dviejų aukštų salka, dengta skiedromis, aplink galerija arba prieklėtis, su turėklais. Priešais salką stovėjo gontais dengtas trijų durų sandėlis su prieklėčiu. Toliau, už sandėlio, buvo ratinė ir dvi arklidės po vienu šiaudiniu stogu. Prie arklidžių stovėjo kampu pastatyta pašiūrė, kuri jungėsi su šiaudais dengta daržine. Šalia tos daržinės buvo šiaudais dengtas svirnas. Prie to svirno trijų stulpų vartai su varteliais, dengti gontais, virš stogelio – dvi skardinės vėjarodės...“ (Baliulis, 1992)
„Po 1831 m. sukilimo dvaras pateko valstybės žinion. 1864–1874 m. jo teritorijoje pastatyta mūrinė stačiatikių cerkvė. Dvaro pastatai sunyko,, greičiausiai, XIX a. pabaigoje. Dvarvietės teritorijoje buvusiuose pastatuose nuo 1806 m. veikė Anykščių pradžios mokykla, vėliau, nuo 1920 m. – progimnazija. Šioje mokykloje mokėsi ir dirbo būsimasis lietuvių literatūros klasikas A.Vienuolis–Žukauskas,rašytojasJonas Biliūnas,profesorius archeologas PetrasTarasenka Apie buvusį dvarą dar primena čia augantys seni klevai, liepos.“ – rašoma knygoje Lietuvos dvarai : enciklopedinis žinynas : 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis (Semaškaitė, 2010)
65
74 pav. 1938 m. pasodintas ąžuolas (Anykščių dvaras, 2020)
Tautvydas Kontrimavičius, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus
kuratorius, pabrėžia Anykščių unikalumą. Anykščių vietovė pirmą kartą minima kaip karališkasis dvaras, gyvavęs iki carinės rusijos imperijos laikų. Lietuvos didysis kunigaikštis įkūrė Anykščių dvarą ir tik po to pradėjo kurtis visas Anykščių miestelis, parapija ir t.t. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro gyventojai - valstiečiai dirbo kunigaikščiui, todėl jie buvo vadinami karališkaisiais valstiečiais.
Anykščiai visuomet buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos seniūnijos centras, o dvaras buvo pagrindinė seniūnijos administravimo ir valdymo įstaiga. Pasak archeologo Doc. Dr. Gintauto Zabielos, archeologiniai tyrimai rodo, jog iki 18 a. pabaigos, kaip ir daugelio Lietuvos dvarų, Anykščių dvaras ir jo pastatai buvo mediniai. Anykščių dvarvietės teritorijoje buvo dvaro pastatų kompleksas su daugybe statinių: ūkiniais pastatais, oficinomis, ginkline ir pan. Radiniai būdingi dvarvietei: monetų keramika, koklinė krosnis, 16 a. kokliai, buities įrankiai, stiklo fragmentai. Kadangi karališkas dvaras turėjo medinius trobesius, o ne mūrinius pastatus, jis neišliko. Dvaras carinės rusijos laikotarpiu (XIX a.) kurį laiką veikė, o vėliau savaime sunyko (Lingys, 2020).
pastatai pietrytinėje dalyje. Vaizdas iš šiaurės pusės (Mikulėnas, 2011 cit. iš Kultūros vertybių registras. Kpd.lt)
66
75 pav. Anykščių dvarvietės
76 pav. Valstybės saugomi objektai ir teritorijos. Anykščių rajono Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinys (ANYKŠČIŲ RAJONO BENDRASIS PLANAS, 2016)
Anykščių dvarvietės teritorija patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo objekto teritoriją, joje saugomi du kultūros paveldo objektai - Anykščių mokyklos pastatai, kuriuose šiuo metu įsikūręs Anykščių menų inkubatoriaus-menų studija ir Anykščių regioninio parko lankytojų centras.
Anykščių dvarvietės bei Anykščių mokyklos pastatų komplekso vertingosios savybės yra aprašytos Kultūros vertybių registre:
77 pav. Anykščių dvarvietės vertingosios savybės (Kultūros vertybių registras. kpd.lt)
Anykščių mokyklos pastatų kompleksą sudaro:
1. Anykščių mokyklos pastatų komplekso pirmas pastatas (44426);
2. Anykščių mokyklos pastatų komplekso antras pastatas (44427); (Kultūros vertybių registras. Kpd.lt)
67
2.6 Paveldosauginiai, gamtosauginiai reikalavimai
68
78 pav. Anykščių mokyklos pastatų komplekso vertingosios savybės (Kultūros vertybių registras. kpd.lt)
79 pav. Mokyklos pastatų kompleksas iš rytų pusės (Žemaitis, 2019 cit. iš Kultūros vertybių registras. kpd.lt)
80 pav. Mokyklos pastatų kompleksas iš šiaurinės pusės (Vilkas, 2019 cit. iš Kultūros vertybių registras. kpd.lt)
Projektuojant svarbu atsižvelgti, jog nagrinėjama teritorija patenka į Anykščių regioninį parką, Šimonių girią ir Šventosios upės vidurupio teritoriją.
2.7 Teritorijos tyrimai vietoje
Norint geriau ir visapusiškiau susipažinti su esama situacija, buvo atlikta tikslesnis teritorijos tyrimas vietoje. Buvo fiksuojama ir vertinama išvystytos ir papildomo sutvarkymo reikalaujančios vietos. Atvykus į teritoriją buvo jaučiama itin gamtinė dvarvietės aplinka – teritorijoje vyrauja pievos ir upės, nedidelis aplinkinis užstatymas: sodybiniai sklypai, vieno aukšto sandėliai. Šiuo metu į rezidencijoms skirtą teritoriją nėra galimybės patekti, ūkinis privažiavimas su žvyro danga (žr. 82 pav.), daug kur nėra reikalingų takelių. Prie pagrindinio įvažiavimo istoriniai mokyklos pastatai su akmenimis grįsta danga, mediniai pastatai su akmeniniais cokoliais bei langinėmis sukuria savo laikų atmosferą.
69
81 pav. Saugomų teritorijų kadastras (STK) (geoportal.lt)
70
82 pav. Menų inkubatoriaus - menų studijos pastatas nuo pagrindinio įvažiavimo (autorės nuotrauka)
83 pav. Anykštos upė nuo menų inkubatoriaus - menų studijos stogo (autorės nuotrauka)
84 pav. Esamas ūkinis privažiavimas (autorės nuotrauka)
Ties privažiavimu nuo miesto centro, Obelų g. šiuo metu įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat pėsčiųjų – dviračių takas, vedantis prie Šventosios upės. Nors šalia stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų – dviračių tako yra tiltas per Anykštos upę į Anykščių dvarvietės teritoriją, čia takeliai nesutvarkyti.
85 pav. Automobilių stovėjimo aikštelė Obelų gatvėje su šalia matomu pėsčiųjų - dviračių taku (autorės nuotrauka)
71
72
86 pav. Tiltas per Anykštos upę, vedantis į miesto centrą (autorės nuotrauka)
87 pav. Pėsčiųjų - dviračių takas, vedantis prie Šventosios upės (autorės nuotrauka)
88 pav. Vieta, skirta kūrybinių dirbtuvių pastatui (autorės nuotrauka)
2.8 Skyriaus išvados
Anykščių menininkų rezidencijos ONIXTI teritorija yra tinkama vieta bioklimatiniais principais paremtam požeminės architektūros projektui. Gamtinė Anykščių dvarvietės teritorija, apsupta upių ir upelių, prašosi jautrios, aplinkoje prisitaikančios architektūros. Teritorija ypatinga dėl savo istorinio ir kultūrinio palikimo, patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo teritoriją, apima saugotinus objektus, todėl aplinkoje prisitaikantys sprendiniai yra itin svarbūs naujoje architektūroje.
Esamas požeminio menų inkubatoriaus - menų studijos pastato projektas yra įrodymas, kaip požeminė architektūra dera aplinkoje, nesukuria papildomo užstatymo, didelių pastatų tūrių ir puikiai sukuria kūrybines erdves, skirtas menininkų kūrybai. Taigi tai patvirtina, kad požeminė architektūra gali būti sukurta ir naudojama meno veiklai.
Teritorija yra lankoma miesto gyventojų ir turistų, menų inkubatorius – menų studija kuria kūrybingą bendruomenę, teikdami įvairias paslaugas, tačiau teritorija reikalauja papildomo infrastruktūros sutvarkymo, pritaikymo didesnių renginių naudojimui, įrengiant pėsčiųjų takus bei tiltus.
73
3. PROJEKTINĖ DALIS
3.1 Projekto vizija
Anykščių dvarvietės teritorija užima svarbią kultūrinę paskirtį Anykščių menų inkubatorius –menų studija plėsdama savo veiklą menininkų rezidencijomis ir papildomomis kūrybinėmis erdvėmis gali tapti miesto traukos centru netikmiesto gyventojams, bet irmiesto svečiams.YpatingaAnykščių menininkų rezidencijos teritorija turi daug potencialo plėsti kultūrinį miesto gyvenimą, kadangi ši vietaturi išskirtinį miestoistorinį palikimą.Kaip minimarašytiniuosešaltiniuose, čiakažkadastovėjo Anykščių dvaras, padėjęs pamatus Anykščių miesto kūrimui, taigi ši teritorija yra istorinis miesto centras.
Kuriant menininkų rezidencijos ONIXTI projektą, labai svarbu suderinti meno veiklą su istoriniu palikimu bei išskirtiniu Anykščiu gamtos kraštovaizdžiu. Atsižvelgiant į tai, siūloma natūraliai gamtoje deranti architektūra, kuri mažiausiai paveiktų teritoriją ir galėtų apsirūpinti bei veikti be papildomų inžinerinių ar kitų aplinką teršiančių įrenginių. Bioklimatinės architektūros principais paremtu projektu kuriamas inovatyvus žemėje integruotas objektas, užtikrinantis šios vietos vizualinį bei kultūrinį vientisumą
74
89 pav. Projekto vizualizacija (sudaryta autorės)
3.2 Architektūrinės idėjos paaiškinimas ir pagrindimas
Pagrindinė idėja įkvėpta gyvūnų gyvenančių po žeme gyvenimo būdo, nagrinėto tiriamojoje dalyje. Kurmio tvirtovė (ang. fortress) - kurmio lizdo vieta tunelinėje sistemoje veikia kaip prieglobstis naudojamas kaupti maistui, miegojimui ir jauniklių auginimui potvynių metu, taip pat padeda izoliuoti lizdą nuo žemos temperatūros. Ši kurmio tvirtovė, formuojanti kalveles žemės paviršiuje tapo pagrindine projekto inspiracija, kuriant menininkų rezidencijas, į kurias atvykę menininkai, galėtų pajusti kūrybinę laisvę organiškos struktūros erdvėje
90 pav. Menininkų rezidencijos projekto idėjos eskizinis piešinys (sudaryta autorės)
3.3 Teritorijos
Pagrindiniam patekimui į teritoriją išlaikomas esamas įvažiavimas į Anykščių menų inkubatoriųmenų studija iš J. Biliūno g. Atvykus čia galima nusileisti iki požeminio menų inkubatoriaus pastato ir šalia naujai projektuojamo kūrybinių dirbtuvių pastato Čia numatoma pagrindinė lankytojų paskirstomoji erdvė bei pagrindinis numatomo srauto (tarp menininkų rezidencijų ir kūrybinių dirbtuvių erdvių) tiltas per Anykštos upe. Šalia naujo kūrybinių dirbtuvių pastato planuojama terasa restoranui ir amfiteatras su mobiliais staliukais
75
91 pav. Kurmio lizdas (Pinterest.com)
ir sklypo sutvarkymo sprendiniai
Aptarnaujamojo transporto privažiavimas prie virtuvės, pagalbinių techninių patalpų, taip pat esant poreikiui atvežti medžiagų, įrankių bei kitų priemonių, skirtų kūrybinėms dirbtuvėms, numatomas iš dvaro g , asfaltuojant esamą privažiavimą su žvyro danga. Privažiavimas projektuojamas iki 9 m ilgio krovininiam sunkvežimiui su panduso nusileidimu ir galimybe apsisukti esamoje ūkinio privažiavimo aikštelėje. Šią aikštelę prie ūkinių dvarvietės teritorijos pastatų planuojama plėsti ir įrengti papildomas automobilių stovėjimo aikšteles.
Kitas privažiavimas projektuojamas iš miesto centro pusės, Obelų g. Menininkų rezidencijų teritorijoje projektuojama automobilių apžvalgos aikštelė, skirta menininkams, gyvenantiems rezidencijose. Šioje vietoje planuojamas tiltelis per esamą upelį, suteikiant galimybę pasiekti menininkų erdves
Papildomam pasiekiamumui ir ryšiams projektuojami pasivaikščiojimo takai nuo menininkų rezidencijų link miesto centro ir J. Biliūno gatvės.
92 pav. Sklypo planas (sudaryta autorės)
76
Rezidencijų teritorijoje planuojama bendra erdvė menininkų susitikimams, poilsiui, žaidimams. Erdvėje planuojamas periferinis amfiteatras, upės motyvo vandens telkinys su galimybe erdvę išnaudoti vaikų žaidimo aikštelėms, muzikiniams instrumentams ar treniruokliams pagal poreikį.
3.4 Bioklimatinių principų veikimas meninėje architektūros raiškoje
3.4.1 Pasyvus žemės energijos šildymas ir vėsinimas
Projektuojami pastatai apsupti žeme natūraliu būdu pasisavina energiją iš žemės šiluminės energijos ir taip pagerina šiluminį komfortą bei sumažina energijos sąnaudas. Pastato sienos besiribojančios su žeme ir papildomas dirvožemio sluoksnis ant stogų veikia kaip natūrali šilumos izoliacija.Dėl žemėsšiluminiųsavybiųtemperatūrossvyravimaiiršilumosmainaitarppastatovidaus ir išorės pastatuose yra labai nedideli. Dirvožemis reguliuoja pastatų vidaus temperatūrą pagal termodinamikos principą - šiluma visada teka iš šiltesnės vietos į vėsesnę. Taigi, vasaros metu žemė vėsina pastatą, o žiemą - išlaiko šilumą. Papildomai projekte siūloma galimybė įrengti geoterminės energijos sistemą ir išnaudoti atsinaujinančios žemės energijos privalumus
77
93 pav. Bendros erdvės vizualizacija (sudaryta autorės)
3.4.2 Apšvietimas ir pasyvus vėdinimas
Natūralus apšvietimas veikia kartu su natūraliu vėdinimu. Maksimalus natūralus apšvietimas dienos metu pasiekiamas orientuojant rezidencijų vitrinas į pietus, pietryčius bei pietvakarius, kūrybinių dirbtuvių pastato eksterjeras projektuojamas pietvakariuose. Papildomai šviesai suteikti patalposenumatomi stoglangiai. Stoglangiai dėl savounikalios padėties praleis net tris kartusdaugiau dienos šviesos nei įprasti langai. Efektyvus natūralios šviesos srautas pagerins produktyvumą menininko darbo aplinkoje, užtikrins komfortą bei gerą sveikatos būklę. Stoglangių panaudojimas leisefektyviaisumažintienergijossuvartojimąreikalingądirbtiniamapšvietimuibeišildymui. Žiemą, kai saulė leidžiasi greičiau, jie leidžia maksimaliai išnaudoti ribotas saulės šviesos valandas, o atėjus vasarai gali niekuomet nereikėti įjungti dirbtinio apšvietimo.
95 pav. Natūralaus apšvietimo schema (sudaryta autorės)
Natūralus vėdinimas užtikrinamas per stoglangius pagrindinėje rezidencijų ir kūrybinių dirbtuvių erdvėse, atskiruose kambariuose bei kūrybinių dirbtuvių patalpose. Stoglangiai gali būti atidaromi bei uždaromi elektroniniu būdu, todėl skatina natūralų oro vėdinimą patalpose, kuomet šiltas oras natūraliai kyla iš apatinės patalpos vietos į patalpos viršų ir yra pašalinamas pro stoglangį į lauką.
78
94 pav. Pasyvaus šildymo schema (sudaryta autorės)
3.4.3 Atsparumas klimatui ir aplinkos veiksniams
Žemė maksimaliai apsaugo požeminių pastatų konstrukcijas nuo stipraus vėjo, lietaus, krušos, žaibų ir kitų stichinių nelaimių. Pastatus dengianti žemė yra nedegi medžiaga, todėl apsaugo nuo didesnių ugnies nelaimių.
Dirvožemis žemiau antžeminio lygio efektyviai apsaugo pastato vidinę erdvę nuo pašalinio triukšmo. Rezidencijos projektuojamos su žemėje integruotais kiemeliais, kurie sukuria užuovėją ir ramią menininkų aplinką. Vidiniai kiemeliai projektuojami žemiau antžeminio lygio riboja menininkų darbą nuo išorinių dirgiklių. Toks sprendimas mažina stresą, skatina kūrybiškumą ir sukuria produktyvesnę rezidencijų darbo aplinką.
79
96 pav. Pasyvaus vėdinimo schema (sudaryta autorės)
97 pav. Atsparumo aplinkos veiksniams schema (sudaryta autorės)
3.4.4 Medžiagiškumas
Projekto konstrukcijai ir fasadams numatomos natūralios medžiagos, kurios mažina energijos suvartojimą ir labiau prisitaiko gamtinėje aplinkoje. Rezidencijų fasadams naudojamos medinės dailylentės, suteikiančios papildomų natūralios gamtos pojūčių.
Kūrybinių dirbtuvių pastato fasado apdailos medžiaga - betonas su tekstūra. Tokia medžiaga parenkama atsižvelgiant į esamą menų inkubatoriaus – menų studijos pastato fasadą. Kadangi jam naudotas betonas, siekiama kurti vienalytę fasadų struktūrą derinant tas pačias medžiagas.
80
98 pav. Projekto vizualizacija (sudaryta autorės)
99 pav. Kūrybinių dirbtuvių pastato fasadas (sudaryta autorės)
Interjero dizainui parenkamos šviesios ir raminančias spalvos. Siekiant sukurti malonų ir jaukų interjerą, panaudojamos tinkamos tekstūros ir medžiagos. Rusvi, gelsvi, žalsvi žemės spalvų tonai sustiprina gamtos jausmą, o šviesūs ir šilti atspalviai pagerina požeminės erdvės atmosferą.
Menininkų rezidencijų interjerui numatoma natūralumu dvelkianti marokietiška Tadelakt technika. Tadelakt sukuria išskirti dizainą, natūralių atspalvių, mineralų, pigmentų ir spalvų paletę ir norima jautrumą architektūrai. Interjere kuriama rami aplinka, kurioje menininkai gali dirbti susikaupę, jausdami ryšį su gamta. Tadelakt technikos interjeras yra unikalus rankų darbas, kuriantis organišką aplinką menininkams
3.4.5 Ekologiškumas
Apželdinti stogai grynina rezidencijų ir kūrybinių dirbtuvių teritorijų orą, mažina triukšmo taršą, gerina lietaus vandens nuotėkį bei vandens kokybę, todėl prisideda prie bendro ekologiškumo Be to, karštomis vasaros dienomis žaliasis stogas vėsina vidaus patalpų temperatūrą, sumažina pastatų energijos suvartojimą, šildymo irorokondicionavimo poreikį Apželdinti pastatų stogai netik sugeria saulės spinduliuotę, bet ir mažiausiai kenkia gamtai, paliekant didžiausia plotą natūraliai biologinei buveinei.
81
100 pav. Rezidencijos interjero vizualizacija (sudaryta autorės)
82
101 pav. Apželdinimo schema (sudaryta autorės)
102 pav. Perteklinio lietaus vandens panaudojimo schema (sudaryta autorės)
3.5 Vizualinis suderinamumas su gamta
103 pav. Kūrybinių dirbtuvių pastato vizualizacija (sudaryta autorės)
Projekte vizualiai paslepiami rezidencijų pastatų tūriai ir ribos - pastato ir gamtos formų integracija žmogaus sukurta struktūra visiškai įsilieja natūralioje aplinkoje. Natūralus architektūros vaizdas jautrioje aplinkoje, minimaliai keičiant vietos mastelį, atvirą erdvę ir vietovės charakterį. nepastebima architektūra istorinėje aplinkoje, išsaugomi unikalūs istoriniai vietos bruožai, jautrus Anykščių dvarvietės kraštovaizdis, gamtinė vertė. Teritorijai būdingi šlaitai ir reljefas panaudojami naujos architektūros kompozicijoje.
3.6
Projektu išsprendžiamas pastato atpažinimas ir orientacija, kuriuos sunku sukurti požeminėje nematomoje struktūroje. Rezidencijų ir kūrybinių dirbtuvių suformuotos kalvos leidžia atpažinti ir atskirti šių požeminių pastatų vietą ir lankytojams orientuotis aplinkoje Požeminė erdvė suplanuota taip, kad atspindėtų vietą ir aiškiai nurodytų įėjimus į pastatus.
1 tipo rezidencija 1-2 asmenims
2 tipo rezidencija 1-2 asmenims
3 tipo rezidencija 2-3 asmenims
4 tipo rezidencija 3-4 asmenims
5 tipo rezidencija 4-6 asmenims
104 pav. Menininkų rezidencijų tipų schema (sudaryta autorės)
83
Orientavimasis
3.7 Vidinė struktūra
Menininkų rezidencijų tikslas – sukurti meninę bendruomenę, kurioje menininkai galėtų susirinkti ir pasinerti į kūrybinę veiklą. Tam menininkams kuriamas didelis universalių erdvių pasirinkimas. Kūrybinis darbas gali būti atliekamas atskirose studijose su galimybe susiburti didesnėjeerdvėje konferencijomsirdemonstracijoms. Tačiaujeimenininkainoripabūtivisiškai vieni ir pasinerti į savo veiklą, menininkas gali apsigyventi savo privačioje rezidencijoje
Menininkų rezidencijų plano struktūra susidaro iš skirtingų tipų gyvenamųjų ir kūrybai skirtų būstų. Rezidencijos skiriasi savo plotu ir miegamųjų kambarių skaičiumi. Vienose rezidencijose gali apsigyventi žmonių grupės iki 6 asmenų, o kai kurios skirtos tik vienam arba dviem asmenims.
Menininkai gali gyventi ir dirbti savo individualiose rezidencijose, kuriose yra suplanuoti darbo zonos, darbo kambariai. Jeigu žmonių grupė yra didesnė, menininkai nori eksponuoti savo darbus ar susirinkti konferencijai, jie tai gali padaryti kūrybinių dirbtuvių pastate.
Holas
Restoranas su virtuve
Meno darbų parduotuvė
Konferencijų/paskaitų salė
Galerija
Kūrybinės dirbtuvės
Personalo patalpa
Pagalbinės patalpos
105 pav. Kūrybinių dirbtuvių pastato vidinių erdvių schema (sudaryta autorės)
84
Kūrybinių dirbtuvių pastato plano struktūra susideda iš kūrybinių dirbtuvių erdvių, atviros galerijos erdvės, restorano su virtuve, konferencijų/paskaitų salės, meno darbų parduotuvės bei pagalbinių patalpų, kurias sudaro san. mazgai, priemonių sandėlis, virtuvės personalo persirengimo patalpa su san. mazgu, virtuvės sandėliai bei techninės patalpos. Holas ir koridoriai išnaudojami registratūrai, užrakinamoms spintelėms, skirtoms lankytojams bei poilsio erdvėms.
3.8 Konstrukcinis sprendimas
Pastatų konstrukcijai numatoma panaudoti tradicinį Katalonijos skliautų statybos metodą. Tai molinių plytų laikančioji struktūra, kai plytos paprastai klojamos ant paruoštos medžio konstrukcijos. Šis metodas ne tik sukuria organiškas stogo formas, bet ir apsaugo pastatą savo šiluminėmis savybėmis.
Lenktų paviršių kūrimui galima panaudoti 3D modeliavimo programas, tokias kaip Rhino, kurios palengvina projektavimo bei statybos darbą. Tokios konstrukcijos panaudojimo pavyzdys yra Maya Somaiya biblioteka, sukurta Sameep Padora & Associates architektų (žr. 94 pav.)
85
106 pav. Maya Somaiya bibliotekos pjūvis (Castro, 2020)
107 pav. Maya Somaiya bibliotekos konstrukcinio paaiškinimo schema (Castro, 2020)
Molio plytų konstrukcija yra viena iš seniausių statybos technologijų. Ši sistema efektyvus konstrukcinis sprendimas, nes leidžia statyti be kolonų, plokščių, dideliais tarpatramiais. Be to, molis - ekologiška, tvirta medžiaga, lengvai randama ir prieinama Lietuvoje. Statant pastatus iš molio sunaudojamamažiau energijos, kadangi molis turisavybęišlaikyti šilumąbei laidumą,todėl užtikrina vidaus erdvių mikroklimatą. Molio struktūros pastatas sukurs sveiką, žmogaus organizmui bei aplinkai palankią erdvę
108 pav. Architektūrinės detalės pjūvis (sudaryta autorės)
Rezidencijoms ir kūrybinėms dirbtuvėms projektuojami apvalūs asimetriški stoglangiai. Rėmas - lengvas aliuminio profilis, dažomas balta spalva, su išgaubtais stiklo paketais. Viršutinė stoglangio dalis – varstoma. Aliuminiorėmo stoglangis stabilus iratsparusdideliems temperatūrossvyravimams.
3.9 Bendrieji duomenys
Menininkų rezidencijų teritorija - 23217 m2
Kūrybinių dirbtuvių teritorija - 2812 m2
Festivalių pieva – 20200 m2
Menininkų rezidencijų patalpų plotas – 2053,27 m2
Kūrybinių dirbtuvių pastato patalpų plotas – 1344,59 m2
Bendras projekto plotas – 3397,86 m2
86
3.10 Programa
Menininkų rezidencijų patalpos:
87
88
Kūrybinių dirbtuvių patalpos:
Bioklimatinė architektūra yra meninės raiškos ir projektavimo principų rinkinys, kuris yra orientuotas į kuriamos aplinkos tvarumą ir efektyvumą, atsižvelgiant į gamtos sąlygas. Šioje architektūros kryptyje svarbu suvokti architektūrą kaip integralų objektą, kuriuo siekiama sumažinti energijos suvartojimą ir neigiamą poveikį aplinkai.
Bioklimatinė architektūra remiasi įvairiais principais ir projektavimo metodais, kurie apima orientacijos pasirinkimą, natūralios šviesos ir šilumos panaudojimą, vėdinimą, kad sumažintų energetinę priklausomybę nuo išorinės energijos tiekimo.
Yra daugybę bioklimatinės architektūros pavyzdžių, atsiradusių iš poreikio prisitaikyti prie kintančio klimato, kai buvo naudojami prieinami žemės energijos resursai. Tai apima pirmuosius tradicinės architektūros pavyzdžius bei seniausius gamtoje vykusius procesus.
Požeminė architektūra, panaudojanti žemės energiją, projektuojama siekiant maksimaliai sumažinti energijos suvartojimą natūraliais būdais, projekte panaudojami bioklimatinės architektūros principai, tokie kaip pasyvus žemės energijos šildymas ir vėsinimas, pasyvus natūralus apšvietimas beipasyvusvėdinimas,integracijaaplinkoje,kuriantaplinkaiatsparųpastatą.Visataikuriaharmoniją tarp žmogaus veiklos ir supančios gamtos bei padeda spręsti visuotines aplinkosaugos problemas.
Nors projektuojama požeminė erdvė turi savų trūkumų, susijusiu su žmonių psichologine sveikata, neigiamus pojūčius galima išspręsti tinkamai suprojektuojant erdvę. Yra nemažai projektavimo metodų, kurie padeda požeminėje erdvėje sukurti jaukią ir malonią aplinką žmogui.
Požeminė erdvė turi daugybe privalumų, susijusių su energijos taupymu, žmogaus saugumu, aplinkos apsauga ir atsparumu, efektyviu žemės ploto panaudojimu. Požeminė architektūra padeda išsaugoti svarbius gamtinius, kultūrinius ar istorinius projektuojamų vietų kontekstus.
Taigi, pasinaudodami bioklimatinės architektūros principų projektavimu galime išlaikyti šiuolaikinės architektūros meninę raiškos vertę kartu padedant išsaugoti gamtą. Požeminės architektūros idėja leidžia meninės raiškos priemonėmis pasiekti energetiškai efektyvių principų, o neribota erdvė tampa nauja tvarios ir originalios architektūros forma
89
IŠVADOS IR SIŪLYMAI
4. NAUDOJAMI REMĖJŲ PRODUKTAI
Betono mozaika
Menininkų rezidencijoje projektuojamoms automobilių aikštelės stovėjimo vietoms naudojamos Eko Domino (333x333x110 mm) trinkelės iš Betono mozaikos Šių trinkelių gaminys sukurtas su ertmėmis augti vejai, todėl prisideda prie bendro projekto ekologiškumo, mažinant poveikį aplinkai. Parenkamos natūralios trinkelių spalvos derančios gamtoje.
Eko Domino trinkelių pavyzdys (betonomozaika.lt)
Schomburg Baltic
Požeminiai pastatai reikalauja tvarių bei kokybiškų izoliacijos sprendimų apsisaugoti nuo drėgmės ir gruntinio vandens. SCHOMBURG kristalinė betono hidroizoliacija užtikrina efektyvų hidroizoliacijos sprendimą vandeningoje menininkų rezidencijos teritorijoje, požeminėje rezidencijų erdvėje. SCHOMBURG betonas patenka į betono plyšius ir formuoja kristalus, kurie yra nepralaidūs vandeniui. Šis savaime užgyjantis betonas atsparus išlieka ilgus metus, todėl sumažina pastato priežiūros išlaidas.
90
Selteka
Požeminė architektūra tik nedidele dalimi ribojasi su išore, todėl itin svarbu užtikrinti natūralią dienos šviesą. Projekte menininkų darbo aplinkoje produktyvumą pagerina BIOWN light apšvietimo sistema, kuri sukurta atsižvelgiant į žmogaus natūralų cirkadinį ritmą. BIOWN light šviestuvai dinamiškai keičia šviesos spalvinę temperatūrą bei intensyvumą per visą dienos laiką.
PercussionPlay
Rezidencijų projekte planuojamoje bendroje erdvėje integruojami muzikiniai lauko instrumentai, pasirinkti iš PercussionPlay. Lauko instrumentai kuria žaismingą ir įdomią poilsio bei susitikimų vietą, ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. PercussionPlay instrumentai gaminami iš ilgaamžiškų medžiagų, tokių kaip nerūdijantis plienas, aliuminio, kietmedžio. Šie instrumentai suburia visuomenę, skatina kūrybiškumą bei stiprina santykį su gamta.
91
Lauko instrumento pavyzdys (percussionplay.com)
WICONA
Menininkų rezidencijų ir kūrybinių dirbtuvių fasadams naudojamos WICONA aliuminio vitrinos. WICONA – kuria daugiafunkcines aliuminio sistemas, prisitaikančias prie aplinkos. Tai itin svarbu projektuojant bioklimatinę architektūrą. WICONA aliuminio vitrinos gaminamos su apsauga nuo saulės, ugnies bei triukšmo.
VEESLA
Bioklimatinė architektūra yra viena iš mažiausiai teršiančių gamtą, nes sprendžia pastatų aprūpinimą naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Šiuo atveju, požeminė architektūra turi galimybę geriau panaudoti šilumines žemės energijos savybes. Šilumą rezidencijose užtikrintų
VEESLA efektyvūs ir ekologiški šilumos siurbliai, kurie sumažins šildymo išlaidas bei energijos suvartojimą.
Naujieji ženklai
Lauko įranganumatomaiš UAB Naujieji ženklai Menininkųrezidencijųtakųsistemoje įrengiami suoliukai su USB jungtimis bei apšvietimu, bendroje erdvėje kuriama vaikų žaidimo erdvė su plačiu dangų bei žaidimų kompleksų asortimento pasirinkimu.
92
Scenos techninis servisas
Scenos techninis servisas aprūpina pastatus garso sistemomis, tokiomis technologijomis kaip Įtraukiantis garsas, sukuriantis erdvinio garso patirtį. Šios sistemos panaudojamos kūrybinių dirbtuvių patalpose suteikiant plačias lanksčias galimybes menininkų darbui.
Technologijos pavyzdys (UAB Scenos techninis servisas)
Scenos techninis servisas suteikiakūrybinių dirbtuvių pastateesančiai konferencijų - parodų salei universalumo siūlydami automatizuotą žiūrovų kėdžių sistemą Šios kėdės gali transformuoti salę iš sėdimų vietų į stovimą erdvę ir taip transformuoti bei padidinti patalpos plotą
Technologijos pavyzdys (UAB Scenos techninis servisas)
93
Projekte numatomi VELUX apvalūs stoglangiai plokščiam stogui. Išskirtinio dizaino, trijų stiklų stiklo paketai užtikrina geras šilumines bei garso izoliacines savybes, suteikia vidaus erdvėms natūralią dienos šviesą. Šio gaminio dizaine paslėpiama laikančioji stiklo paketo konstrukcija, todėl užtikrinamas geresnis šviesos patekimas į patalpą. VELUX stoglangiai atsparūs aplinkos veiksniams: stiklo paketo struktūra atlaiko ne tik nepalankias oro sąlygas, bet ir žmogaus svorį.
Apvalūs stoglangiai (vinduerfortak.no/lt)
Fogo
Saugumą pastatuose užtikrina priešgaisrinės sistemos bei sprendimai iš Fogo. Tai apima dūmų šalinimą, priešgaisrinių angų sandarinimą, evakuacinius prietaisus, priešgaisrines užuolaidas, inžinerinių komunikacijų ir įrenginių apsaugą nuo ugnies ir kt.
94 Velux
Shneider Electric
Shneider Electric aprūpina projektuojamą automobilių stovėjimo aikštelę Evlink įkrovimo stotelėmis elektrinėms transporto priemonėms.
Etex group (Equitone)
Kūrybinių dirbtuvių fasadui panaudojamos EQUITONE (lunara) plokštės. Cemento pluošto plokštės paviršius išsiskiria atsitiktine tekstūra ir skirtingais atspalviais suteikiant pastato fasadui natūralumo bei autentiškumo. Plokštės atsparios šalčiui, nedegios, izoliuoja garsą taip pat dengiamos hidrofobine medžiaga, todėl yra atsparios vandeniui.
EQUITONE (lunara)
)
95
plokštės pavyzdys (equitone.com
LITERATŪROS SĄRAŠAS
Alkaff, S. A., Sim, S.C., Efzan, M. N. E. (2016). A review of underground building towards thermal energy efficiency and sustainable development. Renewable and Sustainable Energy Reviews, 60, 692-713, https://doi.org/10.1016/j.rser.2015.12.085.
Anykščių dvaras. (2020, October 25). Vikipedija
https://lt.wikipedia.org/wiki/Anyk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3_dvaras
Anykščių menų inkubatorius – menų studija. (2014). Archmap:
http://archmap.lt/lt/objektai/anyksciu-menu-inkubatorius-menu-studija/
ANYKŠČIŲ RAJONO BENDRASIS PLANAS. (2016). Anykščių rajono savivaldybė:
https://www.anyksciai.lt/turinys/teritoriju-planavimas/anyksciu-rajono-bendrasis-planas/295 Baliulis, A. (1992). Anykščiai XV-XVIII a. In V. Račkaitis, & A. Verbickas, Anykščiai istorijoje, literatūroje, atsiminimuose (p. 51-69). Mintis.
Carmody, J., Sterling, R. (1984). Design Considerations for Underground Buildings. University of Minnesota, Twin Cities, 8, 352-362 https://www.semanticscholar.org/paper/DesignConsiderations-for-Underground-Buildings-ShelterPusey/493bd17a32d0edb182c1f494dcf4ff4efb20169c.
Cruz, N. S., Torres, M. I. M., Silva, J. A. R. M. da. (2011). Bioclimatic Architecture Potential in Buildings Durability and in their Thermal and Environmental Performance. International Conference on Durability of Building Materials and Components (p. 8). XII DBMC.
DAUGIAU KAMERINĖS KULTŪROS: Į Zaraso salą nugrims betoninis estrados kupolas. (2017 m. August 9 d.). Pilotas. https://pilotas.lt/2017/08/09/architektura/daugiau-kamerines-kulturosi-zaraso-sala-nugrims-betoninis-estrados-kupolas/
Down Under dinosaur burrow discovery provides climate change clues (w/ Video). (2009 m. July 10 d.). Phys https://phys.org/news/2009-07-dinosaur-burrow-discovery-climate-clues.html
Dumke, K. (2022, October 14). Burrow. National Giografic. National Geographic Society.
https://education.nationalgeographic.org/resource/burrow/ European Commission. (2022, February 12). Developments and Forecasts on Continuing Urbanisation. Knowledge4Policy.
https://knowledge4policy.ec.europa.eu/foresight/topic/continuingurbanisation/developments-and-forecasts-on-continuing-urbanisation_en
Gillan, J. (2014, December 28). Massive 5,000-year-old underground city uncovered in Cappadocia, Turkey. Ancient Origins. https://www.ancient-origins.net/news-historyarchaeology/massive-5000-year-old-underground-city-uncovered-cappadocia-turkey002507
96
González, M. F. (2021, January 18). Ncaved House / MOLD Architects. ArchDaily
https://www.archdaily.com/955138/ncaved-house-mold-architects
Griffiths, A. (2021, February 16). Mold Architects embeds cave-like house in hillside overlooking the Mediterranean Sea. Dezeen. https://www.dezeen.com/2021/02/16/mold-architects-cavehouse-terraces-infinity-pool-mediterranean-sea/#/
Increasing Efficiency of Building Systems and Technologies. (2015). In Quadrennial Technology
Review: An Assessment of Energy Technologies and Research Opportunities (p. 144). U.S. Department of Energy https://doi.org/10.2172/1223604.
IŠMANUSIS MIESTAS IX. Anykščiai. (n.d.). STRUCTUM. https://structum.lt/imiestas/ismanusismiestas-ix/
JKMM ARCHITECTS. AMOS REX. (2018, November 5). DIVISARE
https://divisare.com/projects/399841-jkmm-architects-angel-gil-tuomas-uusheimo-mikahuisman-hannu-rytky-amos-rex
Kidadl Team. (2023, January 24). Incredible Animals That Live Underground And Their Survival Skills. Kidadl https://kidadl.com/facts/incredible-animals-that-live-underground-and-theirsurvival-skills
Lascaux IV / Snøhetta + Duncan Lewis Scape Architecture. (2017, April 3). ArchDaily.
https://www.archdaily.com/868408/lascaux-iv-snohetta-plus-casson-mann
Lingys, J. (Režisierius). (2020). Anykščių dvaras ir miestelis (Dokumentinis filmas).
McKnight , J. (2019, Novermber 19). Unsung architecture in the American Midwest spotlighted in new book. Dezeen. https://www.dezeen.com/2019/11/19/midwest-architecture-journeysbook-zach-mortice/
Morwood, V. S. (1882). Chapter XIII. Miners of the soil. In Facts and phases of animal life, and the claims of animals to humane treatment (pp. 128-138). University of Oxford.
Olkowski, H. (1999). Much Ado About Moles. Fine Gardening
https://www.finegardening.com/article/much-ado-about-moles
Ozata, S. (2015). Ecological Approaches from Past to Present: Traditional Architecture of Cappadocia Region. IACSIT International Journal of Engineering and Technology, 7(4), 294-298, https://doi.org/10.7763/IJET.2015.V7.807.
Paradise, T. R. (2011). Architecture and Deterioration in Petra: Issues, Trends, and Warnings. In Tourism and Architectural Heritage Management in Petra, Jordan (pp. 87, (Chapter 3)). Springer. https://doi.org/10.1007/978-1-4614-1481-0_3.
PARODA: “ARCHITEKTŪRA: KAUNAS 2021“. KONCERTŲ SALĖ ZARASO EŽERO SALOJE. (2021). laskaunas. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius.
https://www.laskaunas.lt/paroda2021/koncertu-sale-zaraso-ezero-saloje/
97
Quzhou Sports Campus. (2020, August 3). Architizer https://architizer.com/projects/quzhou-sportscampus/
Raišutienė, J. (2022, Rugsėjo 8 d.). Zaraso ežero Didžiosios salos mažajame slėnyje šių metų gegužę atidaryta multifunkcinė salė „Kupolė“ – geriausias 2021-ųjų rekreacinis statinys. Zarasai. Zarasų rajono savivaldybė https://www.zarasai.lt/naujiena_zaraso-ezerodidziosios-salos-mazajame-slenyje-siu-metu-geguze-atidaryta-multifunkcine-sale-kupole geriausias-2021-uju-rekreacinis-statinys_13346
Safaee, M. M. (2009). SHAVADAN; The Sustainable Architecture in the city of Dezful in Iran.
12th International Conference of the Associated Research Centers for Urban Underground Space. http://www.cectd.ir/Article/40/en/Shavadan-The-Sustainable-Architecture-in-theCity-of-Dezful-in-Iran
Saulės energijos potencialas Europoje ir Lietuvoje. (2012, Balandžio 3 d.). Žalia idėja.
https://zaliaideja.wordpress.com/2012/04/03/saules-energijos-potencialas-europoje-irlietuvoje/
Semaškaitė, I. (2010). Anykščiai. Esantis Lietuvos dvarai : enciklopedinis žinynas : 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis (p. 512). Vilnius: Algimantas.
Shuang, H. (2020, September 4). Urban Development Exhibition Hall of Liuzhou / XAA. ArchDaily.
https://www.archdaily.com/946925/urban-development-exhibition-hall-of-liuzhouxaa?ad_medium=gallery&fbclid=IwAR3aJthj7bOZwtClzCtPae7APGOJcTW_mGxbimzfltti P4CNXwNqC3qRTns
Underground Construction. (2006, October 9). Sustainable Build.
https://sustainablebuild.co.uk/constructionunderground/#comments
Vaezizadeh, F., Kazemzade, M. (2013). INVESTIGATING
DIFFERENT STRATEGIES FOR
LIGHT AND VENTILATION PROVISION IN VERNACULAR UNDERGROUND. Technical and Physical Problems of Engineering, 5(4), 63-71.
98
