IM9 - Luokesų ežero pažintinės rekreacijos centras by STRUCTUM

STRUCTUM KONKURSAS „IŠMANUSIS MIESTAS IX“

„REKREACINĖ ARCHITEKTŪRA. LUOKESŲ EŽERO PAŽINTINĖS REKREACIJOS CENTRAS“

„RECREATIONAL ARCHITECTURE. LAKE LUOKESAI RECREATIONAL COGNITIVE CENTER “

Vilnius, 2023

Grupė: ARfau-18

Studentas: Rokas Šimbrotas

Vadovas: doc. Linas Naujokaitis

2 TURINYS  ĮVADAS 3  DARBO SUDĖTIS 4  TIRIAMOSIOS DALIES ĮVADAS 6 o Temos žodinės sąvokos 6 o Suformuotos temos ir tiriamosios dalies apibrėžtis 7  TIRIAMOJI DALIS 8 o Rekreacijos istorija 8 o Rekreacija Lietuvoje 13 o Rekreacijos tipai ir būdai 18 o Luokesų ežero polinės gyvenvietės 25 o Polinės gyvenvietės Europoje 30 o Polinės gyvenietės šiandieną 46 o Išvados 50  ANALOGŲ STUDIJA 51 o 1. Blue Lagoon SPA and hotel, Islandija 51 o 2. Konstancos ežero polinės gyvenvietės muziejus, Vokietija 54 o 3. Saunaravintola Kiulu, Suomija 58 o 4. Am Kaiserstrand Bathhouse, Austrija 60 o 5. Amberton SPA Druskininkai, Lietuva 63 o 6. Karlshamn Cold Bath House, Švedija 66 o Analogų apibendrinimas 70  PROJEKTINĖ DALIS 71 o Situacijos analizė 71 o Objekto idėja 82 o Objekto kompozicija 84

3 o Objekto programa 86 o Principinės konstrukcijos 96 o Vandentiekis ir nuotekų valymas 97 o Medžiagiškumas 97  PROJEKTO BRĖŽINIAI 99  VIZUALIZACIJOS 103  PARTNERIŲ PROUKTŲ INTEGRACIJA Į PROJEKTĄ 106  SUMAŽINTAS PLANŠETAS 108  TIRIAMOSIOS DALIES ŠALTINIAI 109  ANALOGŲ ŠALTINIAI 109  PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS 110

ĮVADAS

Projekto vietai iš pradžių pasirinkta teritorija – pagal STRUCTUM vykdomą kasmetinį konkursą

„Išmanusis miestas“. Iš pateiktų galimų teritorijų išsirinkta vieta Molėtų mieste, rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje. Molėtų miestas taip pat yra ir Molėtų rajono savivaldybės centras. Pagal 2021 metų duomenis Molėtų mieste gyveno 5782 gyventojai. Atidžiau panagrinėjus konkurso teritoriją ir jos gretimybes Molėtų mieste ir šalia jo, pasirinkta nauja teritorija, nuo miesto nutolusi apie 1,3 km – Luokesų ežero rytinė dalis. Ši teritorija pasirinkta dėl joje esančio unikalaus

archeologinio objekto Lietuvoje – polinės gyvenvietės. Taip pat teritorija yra patogioje vietoje

šalia miesto ir magistralinio kelio, patenka į naująjį Molėtų miesto bendrąjį planą ir yra palanki vystyti iš rekreacinės pusės.

Molėtų rajonas žymus dėl savo vaizdingos gamtos. Čia gausu ežerų ir kalvų, o miškai užima 28 % savivaldybės teritorijos – daugiausia pušynai. Į savivaldybės teritoriją įeina dviejų regioninių

parkų dalys – Labanoro ir Asvejos regioniniai parkai.

Gamtos įvairovė ir gausa veikia kaip pagrindiniai Molėtų rajono traukos šaltiniai. Rajone taip pat

gausu kaimo turizmo sodybų, bei yra įsikūręs unikalus objektas – Lietuvos Etnokosmologijos muziejus. Molėtų rajonas pagal naująjį Lietuvos bendrajį planą vystomas orientuojantis į

rekreaciją – Molėtų miestui numatytas prioritetas, siekiant kurortinės teritorijos statuso.

Šiuo metu, žvelgiant iš rekreacijos pusės ir pastebimų problemų, Molėtų rajonui, bei miestui

būdingas sezoniškumas – daugiausia lankytojų sulaukiama šiltuoju metų laiku. Taip pat, nors

Molėtų rajone traukos objektų – girių, ežerų, kaimo turizmo sodybų, muziejų ir kitų – yra gausa, pačiame Molėtų mieste traukos centrų trūksta. Pats miestas veikia labiau kaip stotelė pakeliui,

keliaujant į rajone esančius traukos objektus.

Atsižvelgiant į rajono bei miesto poreikius, galima daryti išvadą, jog mieste ar greta jo galėtų

atsirasti išskirtinis rekreacinio tipo objektas, orientuotas į jau esamas rajono stiprybes jas dar

labiau įtvirtinant ir tuo pačiu padedantis spręsti silpnesnes jo puses.

DARBO SUDĖTIS

Darbas susideda iš tiriamosios ir projektinės dalių:

Tiriamojoje dalyje nagrinėjama magistro baigiamojo darbo temos problematika, tema labiau

apibrėžiama ir sukonkretinama. Renkama, analizuojama ir susisteminama informacija aktuali

baigiamojo darbo temai naudojantis literatūros ir kitais šaltiniais.

Analizuojama:

 Istorija;

 Rekreacija Lietuvoje;

 Rekreacijos tipai ir būdai;

 Polinės gyvenvietės;

Priedo prie temos tyrimo, analizuojami aktualūs ir tos temos tipologiją atitinkantys architektūros

objektų analogai.

Analogų analizėje peržvelgiama:

 Socialiniai aspektai:

 Objekto paskirtis;

 Socialinė svarba;

 Urbanistiniai aspektai:

 Objekto vieta urbanistiniame kontekste;

 Objekto ryšio su aplinka pobūdis;

 Architektūriniai – meniniai aspektai:

o Objekto funkcinis sprendimas:

 Sklypo planas;

 Pastato plano struktūra;

o Objekto meninis sprendimas:

o Objekto materialinė struktūra:

 Medžiagos ir konstrukcijos

Projektinėje dalyje vykdoma daugiaaspektė pasirinktos objekto vietos tyrimų analizė. Tiriamas pasirinktas sklypas ir jo aplinkinės teritorijos: atitikimas paskirčiai, gamtinių ir dirbtinių elementų ypatumai, teritorijos vizualinės charakteristikos, paveldosauginiai ir gamtosauginiai ar kiti specialieji reikalavimai jei tokie yra. Ištyrus teritoriją toliau rengiamas ir vystomas konkretus objektas, jam parengiant pilnos apimties konceptualų projektinį pasiūlymą.

TIRIAMOSIOS DALIES ĮVADAS

Pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema – „Rekreacinė architektūra“.

Rekreaciją plačiuoju terminu galima apibūdinti kaip poilsinę, turizmo ir laisvalaikio praleidimo

atliekamą funkciją ir tai kas susiję su ja. Rekreacija gali būti ir aktyvi ir pasyvi, o būdų kaip

praleisti laisvalaikį taip pat daugiau nei keletas. Tai reikalauja temos konkretizavimo kuris

priklauso nuo to koks bus tikrasis planuojamas objektas bei jo kontekstas – kokia bus jo

paskirtis, kur jis rasis, kokia aplinka jį įtakos.

Taigi, baigiamojo darbo temą apibrėžia pasirinkta vietovė ir joje projektuojamas kompleksas –

Luokesų ežero pažintinės rekreacijos centras. Kadangi planuojama teritorija ir kompleksas bus

šalia unikalaus Lietuvai archeologinio objekto – polinės gyvenvietės – bus nagrinėjama šių

gyvenviečių ant vandens specifika. Luokesų ežero polinė gyvenvietė veiks kaip pagrindinis

idėjos ir kūrybos šaltinis. Taip pat nagrinėjama kas yra rekreacija kaip reiškinys, kokie jos tipai, kaip ją galima apibūdinti.

Temos žodinės sąvokos:

Rekreacinė – nuo lotyniško žodžio recreatio – atkūrimas arba pasveikimas. Skirta aktyviam arba

pasyviam poilsiui, atgauti sveikatai ir jėgoms.

Architektūra – meno šaka: žmogaus aplinkos erdvės formavimas, statinių bei jų kompleksų ar ansamblių projektavimas ir statyba; pastato kompozicija.

Luokesai – ežeras Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, už 1,5 km į pietus nuo Molėtų miesto.

Ežeras – natūralus vandens telkinys sausumos paviršiaus įdubime.

Pažinitinis – padedantis pažinti, plečiantis akiratį ir žinias.

Centras – šiuo atveju, vieta kur kas nors sutelkta, vieta kur sukoncentruota veikla arba jos valdymas.

Suformuotos temos ir tiriamosios dalies apibrėžtis:

Projektas bus rekreacinio tipo, tad tiriamojoje dalyje pirmiausia bus nagrinėjama kokie galimi

rekreacijos būdai ir tipai – kuo jie skiriasi, kuo gali būti panašūs, kokie sprendiniai jiems būdingi. Bus atsižvelgta ir į rekreacijos kaip veiklos istoriją.

Pagal konkretizuotą temos pavadinimą, taip pat bus nagrinėjama polinių gyvenviečių bendroji specifika, bei jų pavyzdžiai Europoje.

TIRIAMOJI DALIS

Rekreaciją kitaip galima įvardinti kaip poilsį arba veiklą atliekamą laisvu nuo darbo metu. Tai

užima svarbią poziciją žmogaus gyvenime – darbas be sustojimų greičiau ar vėliau išsękintų

žmogų, kas atsilieptų tiek jo fizinei, tiek psichinei sveikatai, o tai paveiktų ir jo produktyvumą. Iš

kitos pusės, vien poilsis taip pat ilgainiui gali paveikti gyvenimo kokybę. Tad egzistuoja svarbus

balansas tarp darbo ir rekreacijos – veiklos kuri nesusijusi su darbu, kurios metu atgaunamos

jėgos arba išliejama susikaupusi energija, pasineriama į mėgstamus užsiėmimus arba jie naujai

atrandami. Pilnavertės rekreacijos metu egzistuoja daugybė galimybių žmogui tobulėti – ar tai

būtų fiziškos jėgos ir sveikata, ar naujų žinių pasisėmimas, ar tiesiog turimų įgūdžių lavinimas.

Taip pat galima pridurti, kad kartais rekreacinė veikla gali virsti darbu, arba atvirkščiai – darbas

kartais gali pavirsti į rekreaciją. Tai gali priklausyti nuo to, iš kokios pusės žiūrima ir suvokiama konkreti veikla, nuo individualių poreikių ar įpročių pasikeitimo, bei tam įtakos gali turėti ir kaip

viena ar kita veikla suvokiama priklausant nuo istorinio laikmečio.

Bendrai tariant, gilinantis į rekreacijos temą, ji tampa kompleksiška, kas nebūtinai pastebima iš pirmo žvilgsnio. Toliau tiriamojoje dalyje bus peržvelgiama kaip kito rekreacijos suvokimas laikui bėgant, bei kuo ji kompleksiška ir tai bus bandoma susisteminti.

Rekreacijos istorija

Rekreacijos istorijos pradžią sunku tiksliai nustatyti. Archeologiniai tyrinėjimai ir atradimai parodo tai, jog rekreacija egzistavo dar primityviose visuomenėse, bet manoma, kad jos suvokimas skyrėsi nuo šiandieninio, o atliekama funkcija turėjo kitokią prasmę nei vien poilsis po darbų. Žaidimai ir sportas dažniausiai imituodavo karus ir kovas, tuo pačiu ir mokinantys augančias kartas atitinkamų įgudžių. Muzika ir pirmieji muzikiniai instrumentai pirmiausia atliko

ritualinę ar religinę funkciją, tapyba ir dirbinių dekoravimas galimai atliko tam tikrą aplinkos ir gyvenimo įvykių dokumentavimą. Rekreacija ir darbas buvo persipynę tarpusavyje – sportas,

kuryba, mokymasis ir vaikų žaidimai, veikė

kaip fizinio ir dvasinio ugdymo, bei

kasdienio gyvenimo dalis.

Bėgant laikui ir žmonijai tobulėjant –

pereinant iš klajokliško į sėslų gyvenimo

būdą – darbų pasiskirstymas ir funkcijos

lėmė skirtingų visuomenės grupių

atsiradimą. Ilgainiui įsivyravo dirbančiųjų tai yra žemesniųjų ir valdančiųjų - aukštesniųjų klasės.

Poilsis ir darbas ėmė atsiskirti vienas nuo kito.

Senovės Egipto, Babilono ir Izraelio kultūrose galima įžvelgti pirminių rekreacinių veiklų

atsiradimą. Besivystant civilizacijoms sportas tapo svarbia išsilavinimo dalimi: imtynės, gimnastika, svorių kilnojimas, kardų ir iečių įvaldimas atliko ne vien fizinio lavinimo, kovinės

parengties, bet ir rekreacijos funkciją – ėmė rastis pirmosios sporto varžybos ir rungtynės.

Muzika ir šokiai įgavo ne vien religinę, bet ir pramoginę reikšmę. Seniau išgyvenimui būtina

medžioklė tapo vienu iš aukštesniųjų klasių laisvalaikio praleidimo būdų. Taip pat ėmė rastis ir pirmieji rekreacinės paskirties parkai ir sodai. Vienas iš žymesnių to pavyzdžių – kabantieji

Babilono sodai egzistavę apie 600 m. prieš Kristų.

Graviūra, XIX a.

1 Lasko urvų piešiniai Prancūzijoje 2. Kabantieji Babilono sodai.

Senovės Graikijoje mokslas, menas, ir sportas laikyti svarbiausiais piliečių (tuo metu laisvų ir galinčių balsuoti vyrų) tikslais. Įgytos žinios ir fiziniai bei meniniai sugebėjimai būdavo demonstuojami per įvairias šventes, kurios sudarydava apie 70 dienų per metus. Vaikai nuo mažens buvo ugdomi lavinant jų fizinius ir meninius gebėjimus. Bėgant laikui sporto, muzikos ir kiti šventiniai renginiai kuriuose vykdavo rungtynės tarp visų galinčių ir norinčiųjų, vis labiau virto į pasirodymus žiūrovams. Kadangi meistriškumo lygis kilo, kai kurie ruošdavosi savo pasirodymams visus metus. Tą turime ir šiandieną – profesionalus sportas laikomas profesija, o rungtynės vyksta atskirai tarp profesionalų ir tarp paprastų mėgėjų

Panaši rekreacijos kultūra vystėsi ir senovės Romoje. Šventės gimė iš religinių dievų garbinimų ir pergalių karo žygiuose. Romėnai planuodavo miestus juose numatydami viešasias pirtis, parkus, sodus, stadionus ir amfiteatrus. Augant daugumos gyventojų turtui, daugumą darbų atlikdavo vergai, tad paprasti gyventojai turėjo vis daugiau laisvo laiko. Apie 345 metais, per metus Romoje būdavo apie 200 šventinių dienų. Skirtingai nei graikai, romėnai labiau mėgo būti žiūrovais kuriuos reikia linksminti, o tai vyko pačių gyventojų sąskaita. Palaipsniui įsigalėjo vis žiauresnių pasirodymų formos. Tam buvo pastatytas ir Romos Koliziejus. Manoma, kad besaikis visuomenės šventimas buvo viena iš lemiamų Romos imperijos žlugimo priežasčių.

Po Romos žlugimo sekė viduramžiai ir su jais išplitusi krikščionybė. Bažnyčia susiformavo kaip nauja, kultūrą ir pažangą diktuojanti institucija. Dauguma rekreacinių veiklų tapo oficialiai

uždraustomis arba apribotomis. Veiklos kurios liko neuždraustos arba vyko nepaisant draudimų,

3. Romos Koliziejus

tarp kilmingųjų ir žemesniųjų klasių ženkliai skyrėsi. Kilmingieji galėdavo medžioti, mėgautis muzika, užsiimti sportu, žaisdavo stalo žaidimus. Paprasti gyventojai taip pat galėdavo pasimėgauti laisvu laiku, nors jo, palyginus su romėnais, turėjo daug mažiau. Renesanso epochos pradžia vėl leido gyventojams kiek lengviau atsikvėpti. Atsinaujinęs susidomėjimas menais ir filosofija pakeitė prieš tai vyravusį požiūrį į gyvenimą, bei sumažino bažnyčios daromą įtaką.

Keliaujant laiku toliau, seka industrinė revoliucija. Masinė produkcija ir kai kurių darbų mechanizavimas lėmė darbo laiko sutrumpėjimą. Atsinaujino paprastų gyventojų susidomėjimas sportu, atletika, teatro pasirodymais ir kita. Ėmė kūrtis parkai siekiant išsaugoti naturalią gamtą ir tuo pačiu suteikiant didesnę įvairovę pasyvesniems rekreacijos būdams – žygiams, gamtos objektų lankymams. XIX amžiuje pradedamas įvairių organizacijų, siekusių užtikrinti kokybiškos ir saugios rekreacinės veiklos buvimą, kūrimasis. Buvo suvoktas ryšys tarp veiklos stokos ir nusikalstamumo išaugimo, ypač tarp jaunimo. Parkų, žaidimų aikštelių įvedimas padėjo spręsti vaikų užimtumo ir ugdymo problemas. XIX – XX amžiuje pradėjo formuotis rekreacijos suvokimas kokį turime šiandieną.

4. Rekreacijos raidos schema

Rekreacija Lietuvoje

Kurortas – iš vokiečių kalbos Kurort. ( Kur – išgydyti + Ort – vieta ). Tai vieta skirta atgauti

jėgoms ir pailsėti. Kitaip tariant, rekreacija tai poilsio ir sveikatos atgavimo veikla arba veiksmas, o kurortas – galima tos veiklos vieta. Siekiant apžvelgti kaip rekreacija vystėsi Lietuvoje, galima atsigręžti į jos kurortus ir panagrinėti juos.

Pagal 2022 metų duomenis Lietuvoje yra keturi kurortai: Druskininkų, Birštono, Neringos ir Palangos. Taip pat papildomai išskiriamos penkios kurortinės teritorijos: Anykščių, Ignalinos, Kauno rajono, Trakų ir Zarasų.

Druskininkai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimi 1636 m. nors dabartinio miesto teritoija buvo apgyvendinta žymiai seniau. Manoma, kad jau XIII amžiuje vietiniai gyventojai žinojo apie

ten esančius mineralinius šaltinius ir jų gydomuosius poveikius. Druskininkų kurorto įkurimu

laikomi 1794 metai, pagal ATR karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio įsakymą. 1830

metais pradėtas tyrinėti šaltinių vanduo. Tyrimu metu nustatyta, jog šaltinių vandenyje gausu chloridų, kurie lemia gydomąjį vandens poveikį. 1837 metais Rusijos imperatorius Nikalojus I.

patvirtino kurorto įrengimo projektą. Tai tapo kertiniu gyvenvietės plėtros tašku. Greitai po kurorto patvirtinimo, Druskininkuose atsirado pirmosios sanatorijos, pastatyti maldos namai.

Pradžioje gydyklos ir sanatorijos statytos iš medžio tačiau jas niokojo gaisrai arba potvyniai. XIX

amžiaus viduryje gyvenvietę nusiaubę gaisrai nesustabdė jos plėtros – 1893 metais suteiktos miesto teisės. 1896 pastatyti mūriniai gydyklų rūmai išlikę iki šiandienos. XIX amžiaus pabaigoje

– XX pradžioje, Druskininkų miestas kaip reikiant klestėjo. Statėsi sanatorijos ir vasarnamiai, vasarų praleisti žmonės atvykdavo iš Vilniaus, Varšuvos, Maskvos, Peterburgo ir Gardino, rengti koncertai ir šokiai. Rusijos imperijoje Druskininkų kurortas buvo trečias pagal populiarumą.

Tarpukariu metais pradeda populiarėti sveika gyvensena. Dreuskininkuose imta taikyti

naturalius gamtos veiksnius gydomiesiems tikslams. Tam įtakos turėjo gydytojos Eugenijos

Levickos įkurtas parkas, kuriame terapijai naudota saulė, oro temperatūra, vandens jėgos.

Parko veiklą vėliau tesė ir plėtė Karolis Dineika. TSRS laikais pastatytos ir iki šiandien išlikusios

Druskininkų sanatorijos: „Eglės“, „Lietuvos“, „Vilniaus“ ir kitos.

XXI amžiaus pradžioje Druskininkai išgyveno krizę, tačiau dėka investicijų ir renovuojamos infrastruktūros, bei naujai atsidarančių traukos centrų – naujai atidarytas vandens parkas ir sniego arena – miestas vėl gausiai traukia turistus ne tik iš Lietuvos bet ir iš užsienio.

Birštono gyvenvietė minima XIV amžiaus pabaigoje. Tuo metu ji atliko ginybinę funciją – ten stovėjo medinė pilis priklausiusi ginybinei Panemunės pilių sistemai, saugojusiai nuo kryžiuočių

antpuolių. Dingus kryžiučių keliamai grėsmei, Birštono vietovė tapo LDK valdovų ir diduomenės medžioklės plotu, buvo įsikūręs dvaras. Šalia dvaro kūrėsi ir Birštono miestelis, kuris vystėsi iki

XVII amžiaus, kol jį pralenkė greta augantys Prienai. Miestelis nemenkai nukentėjo per krašte

vykusius karus. Birštono kaip kurorto pradžią galima laikyti 1846 metus, kuomet buvo pradėti

tirti ten esantys druskingi šaltiniai. 1854 metais buvo pasirašytas oficialus leidimas steigti

Birštono kurortą. Miestelyje ėmė kurtis gydyklos, statėsi vilos ir vasarnamiai. Po Pirmojo

pasaulinio karo Birštonas liko stipriai nukentėjęs. Tolesniu kurorto vystymu užsiėmė Lietuvos

Raudonasis kryžius – kurortas modernizuotas, pastatytos purvo gydyklos, poliklinika, kūrėsi ir statėsi sanatorijos. Šiuo metu Birštone veikia sporto, sporto ir sveikatingumo centrai, irklavimo

centras, sanatorijos, taip pat yra ir slidinėjimo trasa.

5. Druskininkų gydyklų rūmai

Šie du Lietuvos kurortai – Druskininkai ir Birštonas – pasižymi dėl savo mineralinio vandens ir jo gydomųjų savybių, bei ten taikomos balneologijos principų. Abu kurortai vystėsi panašiu principu – nuo seno gyvenvietės žinotos dėl savo šaltinių vandens, o juos moksliškai ištyrus ir patvirtinus vandens naudą sveikatai imta kurti gydomosios ir poilsinės paskirties įstaigos, kurias vėliau papildė ir fiziškai aktyvi rekreacinė veikla. Miestai buvo plėtoti orientuojantis į jų stipriąją ir unikalią pusę, kas lemia ir šiandieninį jų klestėjimą.

Neringos kaip kurorto pradžią galima laikyti XIX amžiaus pabaigą ir XX amžiaus pradžią, kuomet ji ėmė garsėti kaip mėgstama vokiečių meninkų poilsio vieta. 1867 metais Nidoje buvo pastatytas Hermano Blodės viešbutis, kuris išlikęs iki šių dienų. Iki tol Neringos vietovė buvo vargana, labiau žinoma dėl žvejybos ir ja besiverčiančių žvejų kaimelių. Nuo XX amžiaus čia pradėti statyti viešbučiai, mūrinės vilos. Kitaip nei Druskininkų ar Birštono kurortai, į kuriuos žmones traukė sveikatinimasis naturaliu mineraliniu vandeniu ir kitos gydomosios prcedūros, Neringos trauką formavo jos unikalus kraštovazdis – girios, smėlio kopos, baltijos jūros paplūdimiai. Be jų, šiuo metu Neringoje populiarios išvykos laivais, vystomas vandens sportas, palei visą vietovę nusidriekę dviračių ir pėsčiųjų takai.

6. Birštono purvo ir vandens gydyklos pastatas, statytas 1927 m.

Palangos teritorijoje pirmieji gyventojai dauojami dar III tūkst. pr. Kr. Istorijoje Palanga atliko svarbų vaidmenį kaip prekybos ir laivybos uostas. Kurortas Palangoje ėmė sparčiai vystytis XIX amžiaus pradžioje, kuomet jos valdymą perėmė grafų Tiškevičių giminė. Jie rūpinosi miesto atstatymu po pro jį praūžusių karų. Buvo statomos vilos, gerinama miesto infrastruktūra, inicijuotas sveikatinimosi įstaigų kūrimasis. Žymusis Palangos jūros tiltas taip pat pastatytas grafų iniciatyva, tik iš pradžių veikė kaip krovininių laivų prieplauka. Bėgant laikui tilto vieta pasidarė per sekli ir nuo tada tiltas naudojamas pramoginėms reikmėms. XX amžiaus pradžioje

pradėtos kurti sanatorijos, gydimo įstaigos, vėliau pastatytas kurhauzas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Palangoje buvusios vilos ir sanatorijos buvo privatizuojamos, kūrėsi pramogų centrai.

Palangos kurortą galima laikyti kaip tam tikrą derinį tarp Druskininkų ar Birštono ir Neringos.

Kaip ir Druskininkuose bei Birštone, Palangoje gausu sanatorijų, taikomas gydimas vandeniu, purvu ir oru – balneologija. Tuo pačiu

Palanga pasižymi ir savo paplūdimiu bei gražia gamta kurie lygiai taip pat vilioja lankytojus.

7. Hermano Blodės viešbutis, dabr veikiantis kaip muziejus 8. Palangos Kurhauzas

Apibendrinant, Lietuvos kurortuose dominuoja sveikatinimosi funkcijas atliekantys rekreaciniai centrai ir objektai – sanatorijos, vilos, viešbučiai. Nors juos papildo ir sporto centrai kaip

pavyzdžiui sniego arena Druskininkuose, tačiau pagrindinė kurortų atsiradimo ir vystymosi priežastis, žvelgiant į istoriją, buvo gydomųjų centrų kūrimasis ir plėtra. Čia galima išskirti

Neringą, kadangi joje rekreacija labiau orientuota į gamtinius išteklius – jūrą, paplūdimius, gražų gamtovaizdį ir palei jį besidriekiančius pėsčiųjų ir dviračių takus. Taigi galima teigti, kad rekreacija Neringos kurorte aktyvesnė lyginant su kitais Lietuvos kurortais.

Rekreacijos tipai ir būdai

Pirmiausia reikia paminėti, jog rekreacijos kaip veiklos apibrėžimas ir tai kaip jos terminas vartojamas šnekamojoje kalboje kartais gali sukelti sumaištį. Moksliškai rekreacija apibūdinama kaip aktyvus arba pasyvus ilsėjimasis ne darbo metu, taip pat gydimasis ir sveikatinimasis.

Šnekamojoje kalboje minint rekreaciją, dažniausiai įvardijama aktyvi laisvalaikio veikla tokia kaip sportas, keliavimas pėsčiomis ar dviračiais, plaukiojimas, bei lankymasis SPA centruose ar sanatorijose. Kitaip tariant, rekreacija suprantama kaip tai, kada atliekant kokią nors laivalaikio veiklą, fizinis kūno judėjimas arba fizinės sveikatos gerinimas yra pagrinidinė arba didžioji tos veiklos dalis. Tačiau tai nebūtinai įtraukia veiklas kurios pagal mokslišką apibūdinimą yra pasyvi rekreacija. Siekiant aiškumo, praverstų schematinis rekreacijos pavaizdavimas, išskiriant ir sistemizuojant kokios veiklos priklauso vienam ar kitam galimam tipui.

Kaip minima moksliškame rekreacijos apibūdinime, ją sudaro aktyvi ir pasyvi veikla. Tai taip pat gali būti painu, nes kai kurios veiklos gali būti atliekamos tiek aktyviai, tiek pasyviai, o yra ir tokių kurias sunku priskirti vienai ar kitai pusei. Taigi vienas pirmųjų žingsnių galėtų būti trečiojo –tarpinio tipo, jungiančio aktyvią ir pasyvią veiklą, įvardyjimas.

9. Rekreacijos tipų schema

Fiziškai aktyvios veiklos tipui apibendrintai galima priskirti sportą. Tai gali būti sporto ar fitneso klubai ir įvairios sporto šakos kurios gali apimti įvairias terpes – tiek ant žemės, tiek vandenyje ir netgi ore. Egzistuoja daugybė konkrečių sportinių užsiėmimų ir žaidimų, kurie gali būti tiek individualūs tiek komandiniai. Bendrai, didžiąją dalį jų galima laikyti fiziškai aktyviais, nors, kaip ir visur, yra ir išimčių – pavyzdžiui šachmatai yra laikoma sportu, tačiau kaip fiziškai aktyvią veiklą, šachamtų žaidimą įsivaizduoti sunku.

Tokias veiklas kaip žygiai pėstute ar plaukiojimas baidarėmis, taip pat norėtūsi priskirti prie fiziškai aktyvių, tačiau kitaip nei konkreti sportinė veikla, žygiai ar panašūs užsiėmimai, nebūtinai gali būti tik aktyvūs ir reikalaujantys didelių fizinių pastangų – juos atlikti galima ir ramiai, atsipalaidavus

Galiausiai reikia paminėti ir tai jog sportas gali būti tiek mėgėjiškas tiek profesionalus.

Rekreacijai labiau priskiriamas mėgėjiškas sportas – kai juo užsiimantys nepaskiria sportiniai

veiklai visos darbo dienos, priešingai nei profesionalūs sportininkai – kuomet konkreti sportinė veikla tampa jų darbu, o tai jau nebelaikoma rekreacija. Kaip pavyzdys – plaukiojimas baseine:

žmogaus apsilankymą baseine po darbo dienos, ar tai būtų atsipalaidavimui ar fizinės formos palaikymui, galima laikyti rekreacine veikla. Sportininkų, paskiriančių plaukimui didesnę dalį savo laiko ir dalyvaujančių plaukimo varžybose kur specialus pasirengimas būtinas, veiklos priskyrimas tai pačiai rekreacijai gali būti klaidingas.

Fiziškai pasyvios veiklos tipui galima išskirti daugiau konkrečių užsiėmimų rūšių. Pasyvi veikla, kaip priešingybė aktyviai, gali apimti didesnį veiklų spektrą. Pati akivaizdžiausia pasyvi veikla –tiesiog poilsis, kuris gali nereikalauti beveik jokių fizinių pastangų. Visgi, nagrinėjant giliau, galima pastebėti, kad poilsyje atsiranda ryšiai tarp galimų fiziškai aktyvių ir pasyvių veiklų.

Informacinius ir edukacinius užsiėmimus taipogi reikėtų priskirti prie fiziškai pasyvių veiklų. Tokių užsiėmimų metu didesnis dėmesys skiriamas protui ir domėjimuisi – naujų žinių įgijimui.

Nors atrodytų paradoksalu, jog žinių ir informacijos rinkimas gali būti laikomi rekreacija, tačiau

tai darant laisvu laiku ir be jokio spaudimo iš šalies, tokie rekreacijos būdai suteikia tam tikrą laisvės pojūtį – kai tai daroma dėl savęs ir neišsikeliant konkrečių tiklsų. Pavyzdžiui muziejų

lankymas nebūtinai reikš, kad jį lankantysis išmoks kažko naujo – didesnė tikimybė jog taip tiesiog įdomiau praleidžiamas laikas, pamatoma kas nors nauja ir neįprasta. Taipogi ir su literatūra ar filmais – jie gali būti tiek moksliniai, tiek skirti plačiajai auditorijai, literatūra gali būti grožinė. Laisvu laiku, kai nėra konkretaus nurodymo iš šalies, pasirinkimas čia priklauso individualiam asmeniui.

Meninius užsiėmimus ir kūrybą laisvu nuo darbo metu, taip pat galima priskirti pasyvioms veikloms, nors dalis jų gali būti persipynę ir su fiziškai aktyviomis veiklomis. Įprastai laikytina, kad tokios veiklos reikalauja didelio susikaupimo ir pastabumo, tačiau tai taip pat padeda atsipalaiduoti ar laikinai nekreipti dėmesio į kitus rūpesčius. Kaip ir su sportu, meninė veikla taip pat gali būti prrofesionali, kuomet jai paskiriamas ne laisvas laikas, o ji atlieka darbo funkciją –tai profesionalūs muzikantai, meninkai, skulporiai ar šokėjai. Tokiu atveju jų darbo veikla ir jos pademonstravimas ar eksponavimas tampa žiūrovų rekreacinės veiklos sudedamaja dalimi.

Galiausiai egzistuoja ir tokie veiklos būdai kai juose galima fiziškai aktyvi ir pasyvi veikla Tai labiau priklauso nuo individualaus asmens pasirinkimo arba veiklos pobūdžio, kuris kartais gali

būti aktyvus, o kartais pasyvus. Šiame rekreacijos tipe vyrauja subjektyvumas pagal kurį sunku priskirti vieną veiklą kaip aktyvią ar pasyvią.

Kultūriniai renginiai bendrai apima platų spektrą užsiėmimų: koncertai, spektakliai, šokiai, šventės, gyvas sporto varžybų stebėjimas, muzikiniai festivaliai ir t.t. Priklausant nuo konkretaus

renginio, individualus asmuo jame gali būti tiek pasyvus tiek aktyvus. Kaip pavyzdį galima

apibūdinti koncertinius renginius – priklausant nuo atlikėjų ir susirinkusių žiūrovų, renginys gali

būti aktyvus tik iš atlikėjo pusės, kuomet žiūrovai stebi pasirodymą pasyviai, arba renginys gali

būti kupinas šurmulio kuomet žiūrovai šoka pagal ritmą, taip konkrečiam renginiui suteikiant

aktyvumo. Sporto varžybos paprastai būna aktyvios iš vienos pusės ir pasyvios iš kitos –

sportininkai atlieka aktyvius veiksmus, o žiūrovai juos stebi pasyviai.

Sveikatinimasis – lankymasis sanatorijose ar SPA centruose, nors didžiaja dalimi yra labiau

pasyvi rekreacinė veikla, tačiau jos metu gali vykti ir aktyvia veikla laikomi užsiėmimai –

plaukiojimas, sportas ir t.t.

10. Schema vaizduojanti galimus rekreacijos būdus priklausant nuo rekreacijos tipų

Keliavimas ar turizmas, objektų lankymas – veiklos kurių aktyvumas ar pasyvumas priklauso nuo individualaus pasirinkimo. Čia galima priskirti, iš anksčiau minėto pavyzdžio, žygius pėstute, plaukimą baidarėmis ar kitus keliavimo būdus kurių intensyvumas lemiamas nuo konkrečios vietovės ir kokiu tempu bei kokį laiko tarpą norima judėti. Jei keliaujama pamatyti kažkokio neįprasto, unikalaus objekto ar traukos centro – tai gali būti tiek gamtinis, tiek kurtas žmogau –tuomet atsiranda ryšys su edukacine / informacine veikla. Jei kelionės tarpe apsistojama stovyklavietėje ar kitokio pobūdžio apgyvendinimo objekte – tai kuria ryšį su paprastu, tiesioginiu poisliu.

11. Schema vaizduojanti galimus tarpusavio ryšius tarp skirtingų rekreacijos tipų ir būdų

Bendrai tariant, tarp išskirtų trijų rekreacijos tipų – fiziškai aktyvios, pasyvios ir galimos tiek fiziškai aktyvios tiek pasyvios veiklų – gali atsirasti papildomi ryšiai, kuriuos sunku įvardinti objektyviai, kadangi jie patys priklauso nuo subjektyvaus individualaus asmens pasirinkimo ir supratimo apie konkrečią veiklą bei kaip jis ją atlieka: fiziškai aktyvios veiklos gali turėti ryšį su šokiu, kuris labiau priskiriamas menui; keliavimas ir turizmas, kurie gali būti fiziškai aktyvūs, gali įtraukti traukos centrų, parodų, išskirtinių objektų lankymą kas priskiriama pasyviai rekreaciniai veiklai; sveikatinimasis sanatorijose gali įtraukti ir tokias veiklas kaip plaukimą bei sportą; sportiniai renginiai, kuriuose galima dalyvauti ir kaip dalyviui ir kaip žiūrovui, gali būti didesnių švenčių dalis. Kadangi galima suskaičiuoti galybę rekreacinių veiklų ir užsiėmimų, pateikiama tik

keletas pavyzdžių kokie gali būti rekreacijos tipų ir tų veiklų tarpusavio ryšiai.

Žinant rekreacijos tipus galima išskirti ir tam tikrus jiems būdingus objektus ir erdves kuriuose

vyksta konkrečios rekreacinės veiklos. Kaip ir patys tipai bei jiems būdingi tarpusavio ryšiai ir persipynimai, taip ir jiems skirti objektai gali talpinti ne vieną, o kelias veiklas. Taipogi, neretai objektai būna pritaikomi rekreacijai, nors jų pirminė funkcija nebūtinai susijusi su laisvalaikiu, pavyzdžiui apleisti istoriniai pastatai, tokie kaip gamyklos ar sandėliai arba objektai nebeveikiantys pagal jų pagrindinę paskirtį. Neblogas to pavyzdys – Lukiškių kalėjimas.

12. Rekreacijos objektų schema

Pagal suformuluotą konkrečią darbo temą – „Luokesų ežero pažintinės rekreacijos centras“ –

galima apibendrinti, kad planuojamas rekreacijos objektas bus pasyvaus tipo. Pagrindinis

objekto rekreacijos būdas bus orientuotas į apgyvendinimą ir edukacinį / informacinį, bei turės dalinį ryšį su turizmu ir objektų lankymu – tarpiniu rekreacijos tipu tarp aktyvios ir pasyvios

veiklos. Planuojamas rekreacijos centras pagal rekreacijos objektų schemą (12 pav.) susidės iš objektų ir erdvių pakeičiant ar papildant jų pirminę funkciją:

 Naturaliais ištekliais paremtos vietovės, pritaikomos rekreacijai – vandens masės –ežerai (Luokesų ežeras);

Taip pat ir objektų ar erdvių kurių pirminė funkcija pritaikyta rekreacijai:

 Objektų suplanuotų pasyviai rekreacijai – muziejaus arba galerijos (polinės gyvenvietės radiniams eksponuoti), restorano arba maitinimo įstaigos ir viešbučio (apgyvendinimo)

Luokesų ežero polinės gyvenvietės

Polinės gyvenvietės – tai gyvenvietės statytos ant polių vėlyvajame Akmens amžiuje (Neolito laikotarpyje) ir Bronzos amžiaus pradžioje. Šios gyvenvietės statytos pelkingose vietovės, raistuose, ežerų seklumose ar vandens užliejamose pakrantėse. Polinės gyvenvietės pradėtos

tyrinėti XIX amžiaus viduryje, kai Ciuricho ežere nusekus vandeniui buvo pastebėta daugybė iš dugno kyšančių polių. Buvo iškelta hipotezė jog tai gali būti po vandeniu išsilaikiusios senovės gyvenvietės liekanos. Taip pradėti polinių gyvenviečių tyrinėjimai Europoje. Bendri šių

gyvenviečių bruožai: statyba ant iš medžio lentų ir stiebų ar rastų suręstų platformų, kurios

laikomos virš žemės arba vandens paviršiaus daugybės į žemę sukaltų vertikalių polių pagalba.

Visa gyvenvietė paprastai būdavo statoma ant vienos ar kelių didesnių platformų. Pastatai statyti ant tokių platformų paprastai turėdavo dvišlaičius stogus, o sienos galėjo būti tiek medinės, tiek molio, nors iki galo nėra ištirta, kaip ir kuo buvo dengiami stogai. Šiaudais dengti stogai kuriuos galima išvysti rekonstruotose polinėse gyvenvietėse šiuo metu yra tik spėjimas, o

ne patvirtintas faktas. Kad ir kaip bebūtų, tokia statyba turėjo būti gana greita ir lengva –

Luokesų ežero tyrinėjimo metu buvo atliktas bandymas, kurio metu trys ant platformos stovintys

žmonės 5 m ilgio ir 15 cm skersmens medžio polį sukalė į dugną, vos per 9 minutes.

Tolesniame aprašyme remiamasi Luokesų ežerą tyrinėjusių archeologų Zenono Baubonio ir Elenos Pranckėnaitės pateikiamais duomeninimis. Tyrinėjimai vyko nuo 2000 iki 2014 metų.

Luokesų ežero, Molėtuose, esančios polinės gyvenvietės aptiktos 2000 – ųjų metų vasarą, kai buvo ieškoma pagal senus pasakojimus ir legendas minimo tilto, vedusio per ežerą, liekanų.

Pirmoji polinė gyvenvietė buvo aptikta šiaurės rytinėje ežero dalyje, o antroji, aptikta praėjus metams – 2001, pietvakarinėje ežero dalyje. Gyvenviečių liekanos aptiktos 1,5 – 2 m gylije.

Pirmoji gyvenvietė, šiaurinėje pusėje, buvo stačiakampio formos, maždaug 60 m ilgio ir 40 m

pločio, o ją iš rytų ir šiaurės papildomai juosė dvi gynybinės tvoros, dalyje šiaurinės pusės būta ir trečios gynybinės tvoros – matomai ten galėjo vesti tiltas nuo kranto iki platformos arba būti patekimas į gyvenvietę. Pati platforma ant kurios stovėjo gyvenvietė galėjo būti maždaug 20 m

pločio ir 30 m ilgio. Manoma, kad ant jos stovėjo iki 10 pastatų, maždaug 4 – 5 m pločio ir 7 –10 m ilgio. Antroji polinė stuktūra, pietinėje pusėje, buvo kiek arčiau kranto ir kitaip nei pirmoji, manoma neatliko gyvenamosios funkcijos – dugne nebuvo aptikta jokių radinių rodančių jog čia buvo gyvenama. Manoma jog ji atliko prieplaukos funkciją ir sudarė bendrą kompleksą su pirmaja gyvenviete. Kaip ir šiaurinėje pusėje, pietinė struktūra turėjo platformą, apie 14 m ilgio ir

13. Polinės gyvenvietės Luokesų ežęre. 1 – pirmoji gyvenvietė, 2 – antroji gyvenvietė

12 m pločio, taip pat manoma jog buvęs tiltas jungęs struktūrą su krantu, bei ginybinę tvorą.

Luokesų ežero polinės struktūros datuojamos apie 625 – 535 m pr. Kr. Atliekant dugno

kasinėjimus gyvenvietėse rasta keramikinių indų, medinių įrankių, skulptūrėlių, pintų tinklų, taip pat gyvūnų kaulų, bei augintų maistinių augalų liekanų. Buvimas po vandeniu, izoliuotoje nuo deguonies terpėje, leido radiniams taip ilgai išsilaikyti nesuirus. Lietuvoje kol kas nėra rasta analogiškų polinių gyvenviečių.

14. Konstancos ežere, Vokietijoje rekonstruota polinė gyvenvietė 15. Luokesų ežere, po vandeniu aptiktos pilinės gyvenvietės liekanos

Sprendžiama, jog Luokesų ežere stovėjusios polinės gyvenvietės buvo konstruotos taip: į dugną buvo įkalami vertikalūs poliai, o ant jų viršutinės galūnės buvo maunami horizontalioje pozicijoje perpus perskelti rąstai arba lentos su juose pragremžtomis skylėmis – tokių lentų buvo rasta atliekant dugno tyrinėjimus. Šios konstrukcijos atliko karkaso vaidmenį. Papildomai jos galėjo būti sutvirtinamos naudojant virves – vynių tuo metu dar nebuvo. Toliau, ant horizontalių rąstų arba lentų buvo klojami papildomi rąstai, taip konstruojant platformą ant kurios ir buvo statoma gyvenvietė.

16. Polinės gyvenvietės konstrukcijos schema

Dėja šiuo metu esančios surinktos informacijos konkrečių Luokesų polinių

gyvenviečių tyrinėjimo metu nėra

pakankama norint parengti tikslias šių

gyvenviečių rekonstrukcijas – nors išžvalgytas didelis plotas ir gyvenvietės

lokalizuotos, bet gilesni kasinėjimai ir tyrimai atlikti tik mažame ir ribotame plote.

polius

17. Dailininko O. Talijūno eskizas kaip galėjo atrodyti Luokesų ežero pirmoji polinė gyvenvietė 18. Tyrinėjimų metu sudarytas pirmosios polinės gyvenvietės planas pagal rastus į dugną sukaltus

Polinės gyvenvietės Europoje

Didžiausia atrastų polinių gyvenviečių koncentracija yra išsidėsčiusi aplink Alpių kalnus. Pagal UNESCO pateikiamus duomenis, yra priskaičiuota 937 archeologinės polinių gyvenviečių vietos, iš kurių 111 įtrauktos į UNESCO saugomo pasaulio paveldo sąrašą. Daugiausia šių gyvenviečių yra Šveicarijoje – 56. Taip pat jų yra ir Italijoje – 19, Vokietijoje – 18, Prancūzijoje –11, Austrijoje – 5 ir Slovėnijoje – 2. Į UNESCO gyvenvietės įtrauktos dėl jų puikaus išsilaikymo, kurio dėka leidžiama pažvelgti į gilią praeitį – ankstyvųjų agrarinių visuomenių kūrimasį ir gyvenimo įpatumus ir juos tyrinėti. Beveik visos atrastos polinės gyvenvietės, tiksliau jų pamatai, kaip ir Luokesų ežere, yra po vandeniu, nemaža dalis jų sunkiai matomos ir dar sunkiau prieinamos paprastiems lankytojams.

UNESCO įtrauktos polinės gyvenvietės aplink Alpių kalnus

Vis dėlto, Europoje yra ir kelios archeologų rekonstruotos polinės gyvenvietės – jose sukurti muziejai po atviru dangumi.

Žymiausia rekonstruota poline gyvenviete yra laikoma polinė gyvenvietė Konstancos ežere, Vokietijoje, miestelyje pavadinimu Unteruhldingen. Pirmosios rekonstruotos struktūros atsirado

1922 metais, tada ir buvo įkurtas šios gyvenvietės muziejus. Muziejuje rekonstruotos net

. Į

keletas skirtingų laikotarpių polinių gyvenviečių, kurios apjungtos pėsčiųjų tiltais. Šis polinės

gyvenvietės muziejus analizuojamas plačiau kaip analogas.

Italijoje taip pat yra polinės gyvenvietės muziejus su šalia atstatytu nedideliu to laikotarpio kaimeliu. Šis muziejus yra šalia Ledro ežero, ir tokiu pačiu pavadinto miestelio, šiaurinėje Italijos

dalyje. Ežeras iš visų pusių yra apsuptas kalnų. Šalia muziejaus esanti archeologinė polinės gyvenvietės teritorija įtraukata į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl ten išsilaikiusių polių gausos.

20. Ledro ežero polinės gyvenvietės muziejus:

1 – muziejaus vieta, 2 –šalia esantis miestelis

Gyvenvietė buvo atrasta 1929 metais, kai netoliese pastatytoje hidroelektrinėje pradėtas

naudoti vanduo iš Ledro ežero. Šiek tiek nuslūgus ežero vandens lygiui, buvo pastebėti iš ežero

dugno kyšantys mediniai poliai, kurie pagal tyrimus datuojami Bronzos amžiaus laikotarpiui. Per tolesnius archeologinius tyrinėjimus, buvo atrasta net apie 10000 polių, bei įvairių gyvenvietei būdingų archeologinių radinių. Visi radiniai buvo kaupti greta pastatytame konteineryje, kuris vėliau transformuotas į visavertį Ledro ežero polinės gyvenvietės muziejų.

Šalia muziejaus esanti rekonstruota polinė gyvenvietė remiasi vietos radiniais tačiau jos išplanavimas, dydis ir pastatų kiekis labiau atlieka bendrą supažindinimo funkciją, o nėra tiksli archeologinės gyvenvietės kopija. Kitaip nei muziejuje šalia Konstancos ežero, Vokietijoje, kur

didžioji gyvenvietės dalis stovi vandenyje, šiame muziejuje rekonstruota gyvenvietė yra

sausumoje, ant kranto, nors vienas iš pastatų stovi ežero užliejamoje dalyje.

21. Ledro ežero polinės gyvenvietės rekonstrukcija, bendroji gyvenvietės platforma

Gyvenvietės kompleksą sudaro 4 pastatai. Trys iš jų stovi ant bendros platformos, dalinai laikomos polių ir dalinai reljefo, nes ji pastatyta ant nedidelio šlaito. Ketvirtasis pastatas, stovi atokiau nuo bendros platformos, arčiau ežero kranto kurį kartais užlieja vanduo. Šis pastatas buvo pirmasis iš rekonstruotos gyvenvietės. Link jo nuo bendros platformos veda takas ir nedidelis tiltelis ant polių. Nors Ledro ežero gyvenvietės rekonstrukcija ne ant vandens, o sausumoje, manoma jog tai taip pat buvo įprasta tam laikmečiui.

22. Muziejaus išdėstymas:

1 – rekonstruota bendroji platforma su 3 pastatais,

2 – atokiau, ežero užliejamoje vietoje rekonstruotas pastatas,

3 – Muziejaus pastatas

Visai netoli, į šiaurę nuo Ledro ežero apie 25 km nutolusi dar rekonstruota polinė gyvenvietė ir muziejus. Taip pat įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, ši archeologinė gyvenvietės teritorija yra

šalia nedidelio miestelio Fiavè, šiaurės Italijoje. Vadinama tuo pačiu vardu kaip ir miestelis, Fiavè gyvenvietė buvo prie ežero, kuris iki šių dienų neišsilaikė, bet pavirto į durpyną.

23. Fiavè polinės gyvenvietės vieta:

1 – rekonstruota polinė gyvenvietė,

2 – archeologinė gyvenvietės vieta,

3 – muziejaus pastatas,

4 – Fiavè miestelis

Ši polinė gyvenvietė taip pat turi savo muziejaus pastatą su eksponatais, tačiau jis stovi daug toliau, pačiame Fiavè miestelyje, apie 1.6 km į šiaurę. Gyvenvietė buvo atrasta dar 1853 metais, bet jų svarba pripažinta tik 1920. Intensyviai teritorija pradėta tirti praėjus dar 50 metų – 1970 ir 1980. Reikia paminėti ir tai, jog aplink buvusį ežerą atrasta ne vienas, bet keletas skirtingose vietose ir skirtingų laikotarpių polinių gyvenviečių kompleksai. Seniausia datuojama vėlyvajam

Neolito laikotarpiui, apie 3600 m. pr. Kr., o vėlyviausia – Bronzos amžiui, apie 1300 m. pr. Kr.

Šios gyvenvietės buvo statytos tiek virš vandens, tiek ant ežero kranto, tiek sausumoje.

24. Archeologinė Fiavè polinės gyvenvietės vieta

2021 metais šalia archeologinės vietovės atvertas, naujai pastatytas Fiavè archeologinis

gamtos parkas. Jį sudaro eksponuojami išlikę buvusios gyvenvietės poliai, bei naujai pastatyta polinės gyvenvietės rekonstrukcija ant vandens telkinio kranto. Rekonstruotą gyvenvietę sudaro

5 pastatai, kurių dalis pilnai stovi vandenyje, o dalis pusiau ant kranto. Čia bendros platformos

nėra – kiekvienas pastatas stovi ant savo individualių polių, o susisiekimas vyksta per tarp jų esantį lieptą, taip pat ant polių. Gyvenvietę iš vandens pusės juosia tvora – galimai tai

žvejybiniai įrengimai, o ne pilnavertis gynybinis įtvirtinimas, nes tvora susideda iš retai sukaltų

polių su pakankamai dideliais tarpais, bei turėtų būti iš sausumos pusės. Atidžiau pažvelgus į tai

kaip sukonstruotos pačių namų platformos, galima pastebėti keistas konstrukcijas – nėra aišku

ar jos tokios buvo ir senojoje gyvenvietėje ar tai visgi klaida, kas rodytų kad gyvenvietė nėra

rekonstruota kaip įmanoma tiksliau, bet labiau dėl atmosferos - buvusios vietos auros

perteikimo paprastam lankytojui. Pastatuose eksponuojamas atkurtas jų vidus su įvairiais

kasdieniniais to laikmečio įnagiais

25. Rekonstruota Fiavè gyvenvietė

Dar vieną rekonstruotos polinės gyvenvietės pavyzdį galima rasti Šiaurės Makedonijoje. Šalia

rytinio Ohrido ežero kranto įrengtas polinės gyvenvietės muziejus. Muziejus nutolęs nuo

artimiausio miestelio apie 2.3 km. Gyvenvietė datuojama apie 1200 m. pr. Kr. Ir yra laikoma viena didžiausių atrastų polinių gyvenviečių.

26. Ohrido ežero polinės gyvenvietės vieta:

1 – polinės gyvenvietės muziejus,

2 – miestelis Peštani

Archeologiniai vietos tyrinėjimai vyko 1997 ir 2005 metais, kuomet buvo atrastas didžiulis kompleksas, kaip spėjama užėmęs apie 8500 m2. Ohrido ežero polinės gyvenvietės muziejus pradėjo veikti 2008, kuomet pastatyta ir gyvenvietės rekonstrukcija. Šalia taip pat stovi senovės romėnų gynybinio įtvirtinimo rekonstrukcija kuriame įsikūrusi muziejaus administracija.

Visa gyvenvietės rekonstrukcija stovi ant vienos didelės bendros platformos vandenyje, kurią su krantu jungia tiltas. Ant platformos stovi 24 pastatai, visi šlaitiniais stogais. Ant platformos matyti ir keletas apskritų pastatų – nėra aišku ar tai buvo būdinga šiai gyvenvietei, ar tai vis dėlto yra spėjimas ir mėginimas perteikti priešistorės atmosferą. Prieš tai nagrinėtose gyvenviečių rekonstrukcijose apvalių statinių nebuvo.

Šiame muziejuje taip pat siūlomi nardymo užsiėmimai, kurių metu lankytojai kartu su muziejaus

darbuotojais gali iš arti susipažinti su po vandeniu esančiomis polinės gyvenvietės liekanomis.

27. Ohrido ežero polinės gyvenvietės rekonstrukcija

28. Polinių gyvenviečių retrospektyva

29. Polinėms gyvenvietėms būdingi bendrieji elementai

Pagal archeologinių tyrimų metu sužymėtų polių planą ir išnagrinėjus rekonstruotų

polinių gyvenviečių pavyzdžius Europoje, galima pabandyti atkurti, kaip galimai atrodė

Luokesų ežero pirmoji polinė gyvenvietė

30. Luokesų ežero polinės gyvenvietės schema 1

Gana akivaizdžiai galima matyti dalį taisyklingo stačiakampio šiaurinėje gyvenvietės

dalyje. Kadangi toliau nuo jo eina pusapskritimio formos įtvirtinimas, galima daryti

spėjimą, kad stačiakampis čia buvo kaip bendra platforma. Ši forma pietinėje pusėje

praranda aiškiai matomas briaunas, tad taip pat galima spėti, kad platforma nebuvo visiškai taisyklinga.

31. Luokesų ežero polinės gyvenvietės schema 2

Akivaizdžiai matomi ir nuo gyvenvietės nutolę gynybiniai įtvirtinimai, taip pat sudarantys geometriškai taisyklingas formas ir briaunas.

32. Luokesų ežero polinės gyvenvietės schema 3

Sunkiausia spėti dėl ant platformos stovėjusių pastatų vietos ir dydžio. Kai kur polių

išdėstymas gyvenvietės vietoje sudaro taisyklingas briaunas, kurios galėtų simbolizuoti

ten buvusių pastatų sienas. Visgi gyvenvietėje yra ir daug pavienių arba sugrupuotų, bet taisyklingų formų neformuojančių polių.

33 Luokesų ežero polinės gyvenvietės schema 4

Pagal sudarytas gyvenvietės schemas ir atrinkus galimų pastatų vietas, galima

pabandyti sumodeliuoti, kaip atrodė Luokesų ežero polinė gyvenvietė.

34 Luokesų ežero polinės gyvenvietės schema 5. Atrinktos galimos pastatų vietos

35. Pagal schemas sumodeliuota Luokesų ežero polinė gyvenvietė. Vaizdas iš pietryčių 36. Pagal schemas sumodeliuota Luokesų ežero polinė gyvenvietė. Vaizdas iš pietvakarių

37. Pagal schemas sumodeliuota Luokesų ežero polinė gyvenvietė. Vaizdas iš viršaus 38. Pagal schemas sumodeliuota Luokesų ežero polinė gyvenvietė. Vaizdas perspektyvoje

Polinės gyvenvietės šiandieną

Nagrinėjant šiandieninius gyvenviečių ant vandens pavyzdžius, žymiausią iš jų būtų galima

laikyti Venecija. Nors miestas ėmė kurtis kiek vėliau nei Akmens ar Bronzos amžiaus

laikotarpyje, jis sėkmingai tebegyvuoja iki šių dienų ir kasmet traukia milijonus lankytojų.

Venecija ėmė kurtis ir plėstis Romos imperijos žlugimo metu – apie 5 amžių. Šiandieninės

Italijos teritoriją užplūdus barbarams, viena iš besigelbstinčių žlugusios imperijos gyventojų

bėgimo ir prieglobsčio vieta tapo būtent Venecija. Jau tuomet ten gyvavo nedidelės

gyvenvietės, bet augant pabėgelių skaičiui miestas ėmė sparčiai plėstis dėl išaugusio ploto stokos. Buvimas vandenyje, toli nuo kranto sąlygojo sunkų miesto pasiekiamumą priešiškai nusiteikusioms jėgoms.

Kadangi miestas kūrėsi ir vystėsi daug vėliau nei pirmosios polinės gyvenvietės Bronzos amžiuje, pastatai stovėję ant vandens kaip ir pati jų polių konstrukcija buvo daug sunkesni ir sudėtingesni, norint išlaikyti žymiai didesnį jų svorį. Vis dėl to galima įžvelgti panašumų su ankstyvosiomis polinėmis gyvenvietėmis, bent jau pirmuose dviejuose apatiniuose konstrukcijos sluoksniuose. Pirma į dugną buvo kalami poliai, kol buvo pasiekiamas kieto molio sluoksnis į kurį jię ir buvo įtvirtinami. Ant šių vertikalių polių buvo dedamos horizontalios lentos. Skirtumas tas jog ši platforma iš lentų taip pat buvo po vandeniu. Kaip išnagrinėta anksčiau, medžio

buvimas po vandeniu, terpėje be oro, leidžia jam išsilaikyti nesuirus žymiai ilgiau nei ore – kai

kurių venecijos pastatų mediniai poliai senesni nei 1000 metų.

39. Venecija

Papildomai, šios medinės konstrukcijos yra sūriame vandenyje, tad bėgant laikui šis medis tam tikra praseme suakmenėjo ir tapo stebintinai kietas. Poliai buvo kalami vienas prie pat kito,

nepaliekant tarpų, kitaip nei anktyvosiose polinėse gyvenvietėse.

Toliau prasideda konstrukcijos sluoksniai kurių senosiose polinėse gyvenvietėse nebuvo. Šių

sudėtingesnių konstrukcijų prireikė norint išlaikyti žymiai didesnį pastatų svorį. Ant horizontalių

lentų platformų buvo klojamos plytos, akmenys arba kalkakmenis – visa tai taip pat po vandeniu. Suformuojama tam tikra pamatų siena kurios išorinėje pusėje buvo vanduo, o vidinė

buvo užpildoma žemėmis. Galiausiai, ant pamatų ir supiltų žemių viršaus buvo formuojama kieta

platforma kuri galėjo būti tiek pastatų grindys tiek

lauko erdvių danga.

41. Venecijos pastatų pamatų schema:

1 – poliai sukalti į kieto molio sluoksnį,

2 – vertikalių lentų platforma,

3 – akmens arba plytų mūras,

4 – vandens lygis,

5 – žemės vidinėje pamatų pusėje,

6 – kieta platforma / grindys,

7 – pastato siena

40. Venecijoje kalti medžio poliai ir piešinys vaizduojantis kalimo procesą

Vienu iš artesnių gyvuojančiu analogų senosioms polinėms gyvenvietėms būtų galima laikyti, kad ir kaip tai liūdnai nuskambėtų, Makoko rajono lūšnynus Lagose, Nigerijos sostinėje. Dar vadinamo Afrikos Venecija, didesnioji dalis šio rajono stovi vandenyje, ant medinių polių.

Didžioji dalis rajono užstatymo nelegalus – ten atsiradęs dėl vargingų ir prastų gyvenimo sąlygų ir vietos stokos. Gyventojai negalėdami įpirkti tikrų namų, statosi nedideles lūšnas ten kur randa ploto. Vietos valdžia taip pat prisideda prie problemos, kadangi neretai vietos gyventojai išstūmiami iš jų gyvenamų vietų, griaunant jų namus ir ten statant privačius arba valstybinius

objektus, patiems gyventojams nesuteikiant jokių kompensacijų ar vietų kur persikelti. Dėl šios priežasties gyventojai nerizikuoja ir statosi tik minimalius, kuo pigesnius ir netvirtus būstus, nes nėra tikri ar vėl bus priversti išsikelti.

42. Makoko lušnynai Lagose, Nigerijoje

Šie būstai nedideli, statomi ant medinių polių. Sienos ir stogai surenčiami iš to kas randama –

plastiko, medžio plokščių, šiaudų, skardos, plievelių ir kt. Susisiekimas šiame rajone iš dalies

panašus į Venecijos – keliaujama pesčiomis arba vandens transportu. Pastatai stovi taip arti

vienas kito, jog paprastų lentų užtenka nutiesti trumpus tiltus, o vandens transportas čia gali būti

tik nedidelės irkluojamos arba motorinės valtys. Vis dėl to skirtumas tarp šios ir senųjų polinių

gyvenviečių yra tai, jog, kitaip nei senosiose, ši gyvenvietė formuojasi dėl vietos ir būstų

trūkumo, o ne dėl kokių nors strateginių priežasčių.

43. Susisiekimas Makoko lūšnynuose

Išvados

 Žvelgiant kaip rekreacija ir jos supratimas vystėsi kartu su žmonija, galima teigti, jog toks rekreacijos suvokimas kokį turime šiandieną ėmė formuotis industrinės revoliucijos metu, kuomet paprastiems žmonėms atsirado daugiau laisvo laiko. Iki to rekreacija buvo arba persipynusi su kasdieniu gyvenimu arba buvo laikoma kaip švaistomas ir neproduktyvus laikas.

 Nagrinėjant rekreaciją Lietuvoje, atsigręžta į jos kurortus. Matoma, jog vienas pirmųjų rekreacijos būdų buvo pasyvus ir orientuotas į sveikatingumą. Tam pasitelkti unikalūs ir naturalūs vietos ištekliai tokie kaip mineralinis ar jūros vanduo, gamta, grynas oras ir saulė.

 Nagrinėjant rekreaciją kaip veiksmą, galima išskirti tris jos tipus: pasyvią, aktyvią ir tarpinę tarp jų. Nemažai veiklų gali būti persipynusios tarpusavyje. Tai kokia rekreacija gali būti vystoma priklauso ir nuo vietos.

 Nagrinėjant pasirinktą teritoriją Luokesų ežere, Molėtuose, prieinama išvada jog ten potencialu vystyti pasyvią rekreacinę veiklą. Tą diktuoja tiek teritoriją supanti gamtinė aplinka tiek unikalus objektas esantis joje – polinės gyvenvietės liekanos.

 Luokesų polinė gyvenvietė veikia kaip pagrindinis planuojamo rekreacinio komplekso idėjos ir įkvėpimo šaltinis. Nagrinėjant archeologinių tyrimų metu surinktą medžiagą ir rekonstruotas polines gyvenvietes Europoje, galima susidarryti vaizdą kaip galėjo atrodyti

Luokesų ežere buvusi gyvenvietė.

 Planuojamo objekto buvimas ežere grindžiamas pagal nagrinėtus polinių gyvenviečių

pavyzdžius.

ANALOGŲ STUDIJA

1. Blue Lagoon SPA and hotel, Islandija

Architektai: BASALT Architects

44. Mėlynosios lagūnos SPA ir viešbutis

Objekto pagrindinė paskirtis – sveikatinimasis, pasyvi rekreacija ir apgyvendinimas. Šiuo

objektu norėta kaip įmanoma įtaikingiau lankytojams perteikti Islandijos gamtos unikalumą ir

formuoti ryšį su aplinka. SPA veikia kaip turistų ir nuolatinių lankytojų traukos centras.

SPA kompleksas nutolęs nuo artimiausios

gyvenvietės 6,5 km. Šalia stovi nedidelis

žvejybos miestelis –Grindavik. Visai šalia

SPA yra geoterminė jėgainė. Objektas yra

natūralioje aplinkoje – daugiausia jį supa

suakmenėjusi ir apsamanojusi prieš

maždaug 750 metų ten tekėsjusi lava.

45. Objekto vieta: viršuje – SPA centras, apačioje – Grindavik miestelis

46. Objekto sklypo išplanavimas: 1 – automobilių stovėjimo aikštelės, 2 – pesčiųjų takas nuo aikštelių iki komplekso, 3 – SPA kompleksas, 4 – vandens telkinys

Objektas yra šalia atviro vandens telkinio maitinamo požeminiu, geoterminėmiu jūros vandeniu.

Patekimas į kompleksą yra iš rytų ir šiaurės vakarų pusių. Pats SPA ir viešbučio komplekso pastatas tiesiogiai ribojasi su vandens telkiniu, supant jį iš šiaurės ir vakarų pusių. Pagrindinis veiksmas komplekse vyksta vandens telkinyje ir aplink jį.

Pastatas išplanuotas taip, kad apgyvendinimas – viešbučio korpusas – būtų kuo toliau nuo viešos erdvės aplink vandens telkinį. Papildomai viešbučio apartametus nuo viešos erdvės skiria SPA patalpos. Maitinimo patalpos – restoranai – išdėstyti šalia vestibiulio tad yra iš karto

lengvai pasiekiami. Vestibiulis taip pat jungia viešbučio ir SPA korpusus. Objekte taip pat yra ir nedidelė erdvė skirta sportui, tačiau didžioji komplekso dalis skirta pasyviai rekreacijai. Pagal nagrinėtus rekreacijos tipus, komplekse galima fizižkai aktyvi ir pasyvi veiklos.

Pastato išplanavimą formą diktuoja jo gamtinė vietovė – prisitaikoma prie jį supančių vandens telkinių bei uolienų. Pats pastatas yra šiek tiek įleistas į žemę, todėl tiesiogine prasme įsilieja į unikalią aplinką. Komplekso architektūra minimalistinio stiliaus

Pagrindinė naudojama medžiaga yra betonas. Papildomai apdailai naudojami medis, perforuotas metalas, bei skirtingų tektūrų ir raštų betonas. Medžio įtraukimas suteikia pastatui vizualinės šilumos.

Analogas pasirinktas dėl jo ryšio su rekreacine veikla, vandeniu ir dėl jį supančios unikalios aplinkos.

47. SPA ir viešbučio išplanavimo schema 48. Pastato medžiagiškumas

Muziejus rekonstruotas pagal archeologų tyrinėjimų metu surinktą informaciją.

Pagrindinė objekto paskirtis – muziejus. Šis muziejus unikalus savo tematika – jis vaizduoja polinę gyvenvietę ir kaip joje virė gyvenimas prieš maždaug 3000 metų. Muziejus veikia kaip edukacinis ir pažintinis traukos centras.

Objektas yra kaimo gyvenvietėje pavadinimu Unteruhldingen, kuri priskiriama prie greta esančio miestelio. Kaime dominuoja mažo intensyvumo užstatymas, daugiausia sodybos ir vilos, kurios per daug neužgožia muziejaus

komplekso. Muziejus yra nestipriai urbanizuotoje aplinkoje. Šalia objekto taip pat yra ir natūralios gamtos elementų – Konstancos ežeras, bei natūralios augmenijos plotas į šiaurę nuo komplekso.

–

2. Konstancos ežero polinės gyvenvietės muziejus, Vokietija 49. Konstancos ežero polinės gyvenvietės muziejus 50. Objekto vieta: 1 muziejus, 2 –Unteruhldingen kaimas, 3 - UhldingenMühlhofen miestelis

51. Muziejaus komplekso išdėstymas:

1 – pirmoji rekonstruota gyvenvietė,

2 – antroji rekonstruota gyvenvietė,

3 – trečioji gyvenvietė,

4 – akmens amžiaus ir neolito gyvenvietės,

5 – tyrimams skirti poliniai pastatai,

6 – muziejaus administraciniai pastatai

Didžioji dalis muziejaus stovi ant vandens, taip kaip, manoma, stovėjo originalios gyvenvietės.

Muziejus įkurtas 1922 metais kuomet buvo rekonstruota pirmoji gyvenvietė pietinėje komplekso dalyje. Namai pastatyti prieš 100 metų vis dar stovi, nors jiems ir atliekama reguliari priežiūra. Ši gyvenvietė perteikia akmens amžiaus laikotapį. Joje rodomi edukaciniai filmai apie polines gyvenvietes. Aukščiau pirmosios gyvenvietės vėliau buvo rekonstruota nauja, bronzos amžių vaizduojanti gyvenvietė. Joje lankytojai supažindinami su to laikmečio įrankių rekonstrukcijomis.

Šiaurinėje muziejaus dalyje rekonstruotoje gevenvietėje lankytojai supažindinami su polinių namų interjerais kurie nuolat atnaujinami pagal naujus archeologinius radinius ir tyrimus. Taip pat čia yra ir papildomos informacinės lentos ir stendai. Šiaurės rytinėje dalyje stovi neolito ir akmens amžiaus gyvenviečių rekonstrukcijos kuriose demonstruojamas įprastinis to laikotarpio gyvenimas. Rytinėje komplekso dalyje stovi rekonstruoti poliniai pastatai, kurie naudojami stebėjimams ir tyrimams kaip laikas ir orų permainos veikė tokio tipo pastatus. Galiausiai, pietinėje muziejaus dalyje, ant žemės stovi įprasti pastatai, kuriuose taip pat eksponuojami kasinėjimų radiniai, bei veikia administracinės patalpos.

Objekto meninius ir architektūrinius sprendinius tiesiogiai įtakoja archeologiniai tyrimai pagal

kuriuos bandoma kuo tiksliau rekonstuoti gyvenvietes. Pastatai nedideli, vieno aukšto, šlaitiniais stogais. Papuošimai ir dekoracijos atkurti kiek galima remiantis radiniais

Naudojamos medžiagos taip pat atspindi muziejaus vaizduojamą laikmetį. Dominuoja natūraliai apdirbtas medis, taip pat naudojamas molis kai kurių pastatų sienoms, bei nendrės ar šiaudai kaip stogų danga.

Analogas pasirinktas kaip rekonstruotos polinės gyvenvietės muziejaus pavyzdys – tai kas galėtų atsirasti ir Luokesų ežere, jei būtų nuspręsta rekonstruoti ten ęsančias polines

gyvenvietes.

52. Atstatytose gyvenvietėse atsispindintis medžiagiškumas ir pastatų papuošimai

Architektai: Studio Puisto

Pagrindinė objekto paskirtis – rekreacinė. Orientuojamasi į pasyvią rekreacinę veiklą –

maitinimą, sveikatinimasi, bei plaukiojimą laivais. Objektas veikia kaip visus metus veikiantis

traukos centras šalia jo apsistojantiems turistams ir vietovės lankytojams.

Objektas yra netoli miesto pavadinimu Ähtäri – nutolęs nuo jo apie 7,5 km. Greta objekto yra ir daugiau traukos centrų – viešbučiai, svečių namai, golfo klubas bei zoologijos sodas.

Didžiausias traukos objektas yra ežeras prie kurio kranto ir yra įsikūrę minėti traukos centrai, bei

nagrinėjamas kompleksas.

Aplinka, neskaitant ežero, yra

gana natūrali, daugiausia

spygliuočių miškai.

3. Saunaravintola Kiulu, Suomija 53. Saunaravintola Kiulu 54. Objekto vieta: 1 –nagrinėjamas objektas, 2 –miestas Ähtäri

Objektas, orientuotas į ežerą vakaruose, prieinamas iš rytų pusės Link jo veda afaltuotas kelias ir pėsčiųjų takas einantis palei ežero pakrantę. Sklypą iš šiaurinės ir vakarinės pusių riboja

ežeras. Šalia objekto nėra jokių automobilių stovėjimo vietų, galimai dėl to jog jų yra daug greta

kitų netoli esančių traukos centrų.

Pastatas išplanuotas taip pat orientuojantis

į ežerą vakaruose. Restoraną nuo pirčių

skiria pagalbinės ir persirengimo patalpos.

Lauko terasa tesiasi iki pat vandens ir veikia kaip jungtis tarp ežero ir pirčių bei

restorano. Pati terasa, kuri įrengta ir ant pastato stogo, gali būti pritaikoma įvariems

renginiams. Erdvės skirtos pasyviai

rekreacijai, nors ant terasos gali vykti ir aktyvūs renginiai.

55. Aplink objektą išsidėstę kiti traukos centrai 56. Objekto sklypas

Pastatas veikia kaip ežero kranto tąsa. Terasa formuoja pastato šlaitą kuris tesiasi beveik iki pat vandens paviršiaus. Iš rytinės pusės šį šlaitą įrėmina stati vertikali siena per visą pastato aukštį, kuri veikia kaip atskirtis nuo toliau rytuose esančio kelio.

Objektas gana harmoningai įsilieja į gamtinę aplinką. Tą padaryti padeda ir pastato

medžiagiškumas – gausiai naudojamas medis. Pastato interjere be medžio dar naudojamos raudonos plytos. Tamsios ir žemiškos medžio lentų spalvos sukuria šiltą ir jaukią atmosferą.

Analogas pasirinktas kaip pavyzdys rekreacinio objekto, kurį tiesiogiai įtakoja greta esantis

ežeras ir tai kokias veiklas būtų galima tokioje vietoje vystyti.

Architektai: Lang+Schwaerzler

Objekto pagrindinė paskirtis – maitiimo su papildomomis erdvėmis, kurios leidžia patogų priėjimą prie vandes ir plaukiojimą. Objektas

priklauso šalia esančiam viešbučiui ir veikia

kaip traukos centras svečiams, vietos

gyventojams ir aplinkiniams, pro šalį keliaujanriems turistams.

4. Am Kaiserstrand Bathhouse, Austrija 57. Pastato tūrį formuojanti terasa. 58. Am Kaiserstrand Bathhouse

Objektas yra ant pietinio Konstancos ežero kranto, priklausančio Austrijai, savivaldybėje

vadinamoje Lochau. Aplinkinė vietovė urbanizuota – užstatyta vidutinio ir nedidelio intensyvumo

gyvenamaisiais bei visuomeninias pastatais. Šalia yra laivų prieplauka, traukinių stotis, papludimys ir viešbutis kuriam priklauso šis objektas. Objektas turi gerą pasiekiamumą ir atlieka vietinio traukos centro vaidmenį, nes artimu atstumu nėra kitų rekreacinių objektų. Objektas yra tam tikra viešbučio intervencija į Konstancos ežerą iš kurios atsiveria vaizdai į aplink esančius vandenis, gyvenvietes ir toliau už jų – kalnus.

59. Objekto aplinka:

1 – objekto vieta,

2 – viešbutis,

3 – laivų prieplauka,

4 – traukinių stotis

Pats objektas neturi savo atskiro sklypo ir, nors priklauso šalia esančiam viešbučiui, yra laisvai prieinamas visiems. Žvelgiant plačiau, viešbučio pastatas yra rytinėje komplekso dalyje kaip ir patekimas į jį, ir veikia kaip atskirtis nuo už jo esančios gatvės bei traukinių bėgių. Tarp ežero kranto ir viešbučio pastato įterptos viešos žaliosios erdvės kuriose galima organizuoti renginius, o už jų palei ežerą veda pėsčiųjų ir dviračių takas. Šalia esantį krantą galima išskirti į dvi dalis –

kietąją ir minkštąją. Kietoji dalis šiauriau veikia ir kaip terasa ir kaip molas. Minkštoji dalis atlieka

papludymio funkciją. Galiausiai prieinama prie nagrinėjamo objekto kuris jau yra vandenyje.

60. Objekto sklypas:

1 – nagrinėjamas objektas,

2 – kranto terasa / molas,

3 – papludimys,

4 – pėsčiųjų ir dviračių takas,

5 – viešbučio žaliosios erdvės,

6 – viešbučio pastatas, 7 – patekimas į kompleksą

Pastato išplanavimas paprastas ir minimalistinis – funkcijos suskirstytos į stačiakampio formų

ervdes. Daugiau nei pusę ploto skiriama terasai kuri įrengta ir ant restorano stogo. Terasa

orientuota į pietų pusę ir yra apšviešiama per visą dienos laikotarpį. Nuo terasos taip pat veda

laiptai kuriais galima nusileisti į vandenį. Restorano erdvę nuo persirengimo patalpų ir dušinių

skiria virtuvė ir pagalbinės patalpos.

Pastato tūris atspindi jo išplanavimą

– kaip ir vidinės erdvės, tūris yra

stačiakampis. Išorinės sienos gali

atsiverti arba užsidaryti priklausant nuo oro sąlygų. Objektas stovi

vandenyje, laikomas ant gelžbetoninių polių.

61. Pastato išplanavimas

Apart polių, visas pastatas yra iš medžio, tiek išorėje, tiek viduje. Šiltos medžio spalvos suteikia

minimalistiniui tūriui šilumos.

Analogas pasirinktas kaip modernios, rekreacijai skirtos struktūros ant vandens pavyzdys

Architektai: Arches

Objekto paskirtis – apgyvendinimas ir sveikatinimas. Orientuojamasi į pasyvią rekreaciją.

Objektas yra pirmasis 5 žvaigždučių sveikatingumo centras Druskininkuose ir papildo gausiai

vystomą rekreaciją šiame kurorte, traukdamas kasmet ten besilankačius reguliarius lankytojus ir svečius iš užsienio.

5. Amberton SPA Druskininkai, Lietuva 62. Objekto tūris ir medžiagiškumas 63. Amberton SPA Druskininkai

Objektas yra Druskininkų mieste, šalia dešiniojo Nemuno upės kranto. Į vakarus nuo objekto į

Nemuną įteka upė Ratnyčia, o šalia upų susikirtimo yra kelios nedidelės laivų prieplaukos.

Objektas lengvai pasiekiamas tiek pėsčiomis tiek transportu. Aplink yra ir daugiau rekreacinės paskirties įstaigų – sanatorijų, viešbučių ir restoranų. Aplinkinis užstatymas daugiausiai susideda iš atskirai stovinčių statinių. Nors gretima aplinka urbanizuota, tačiau ją taip pat galima laikyti žalia – yra daug parkų, pėsčiųjų takų, natūraliai augančių medžių, kurie formuoja erdves

nemažiau nei pats užstatymas. Objektas orientuotas į šiaurinę pusę ir ten tekantį Nemuną.

Objekto sklypas nedidelis. Pagrindinis patekimas

į objektą yra iš šiaurinės pusės. Sklypo

antžeminėje dalyje beveik nėra automobilių

stovėjimo vietų – didžioji dalis parkingo yra

požeminiame garaže. Pastatas užima daugiau nei pusę sklypo teritorijos. Dėl to sklype, apart

nedidelės vaikų žaidimo aikštelės, nėra rekreacinių lauko erdvių.

64. Objekto vieta: 1 – objektas, 2 – Druskininkų miesto centras 65. Objekto sklypas

Pastato funkcinis išplanavimas ganėtinai paprastas. Pirmame aukšte, rytinėje pusėje, yra

viešosios erdvės – SPA patalpos ir restoranas. Jas nuo apgyvendinimo patalpų vakarinėje

pastato pusėje skiria vestibiulis esantis pačiame pastato centre. Likę viršutiniai aukštai taip pat skirti apgyvendinimui.

Objektas susideda iš keleto suskaidytų netaisyklingų tūrių, kurie tarpusavyje jungiami vitrinomis, taip išlaikant šių tūrių atskirtį ir tuo pačiu įsileidžiant daugiau natūralios šviesos į interjerą.

Objekto skaidymas leidžia jam labiau įsilieti į aplinką, kurioje dominuoja mažesni masteliai, tiek gamtoje tiek užstatyme.Objekto medžiagose, eksterjere, dominuoja medis ir skardos danga. Medis kuria ryšį su naturalia aplinka ir istoriniu medinių vilų užstatymu mieste, bei suteikia

pastatui šilumos. Tai kuria kontrastą su skardos danga, kuri, nors šalta, sukuria prabangos ir modernumo atmosferą. Interjere dominuoja minkštos ir žemiškos spalvos, taip kuriant

atpalaiduojančią ir jaukią ervdę.

67. Pirmo aukšto planas 66. Viršutinio aukšto planas

Analogas pasirinktas kaip modernaus ir naujo SPA centro su apgyvendinimu, orientuotu į pasyvią

rekreaciją pavyzdys.

Architektai: White Arkitekter

Objekto pagrindinė paskirtis –pirtis. Orientuojamasi į pasyvią

rekreaciją ir sveikatingumą.

Objektas suteikia galimybę jo lankytojams patirti tradicija laikomu maudymasi šaltame jūros vandenyje, ypač

6. Karlshamn Cold Bath House, Švedija šaltuoju metų laiku. 68. Objekto tūrio skaidymas ir medžiagiškumas 69. Karlshamn Cold Bath House

70. Objekto vieta:

1 – nagrinėjamas objektas,

2 – baseino pastatas, 3 – sporto centras, 4 – gimnazija, 5 – laivų prieplauka

Objektas yra pietinėje Švedijos dalyje, šalia Baltijos jūros kranto, meste pavadinimu Karlshamn.

Nors nagrinėjamas objektas yra urbanizuotoje teritorijoje, jo gretimybėje daugiau naturalios aplinkos. Šalia yra baseinas ir plaukiojimo klubo pastatai, kiek toliau sporto centras su keliomis futbolo aikštėmis, gimnazija, bei laivų prieplauka. Miesto centras yra į šiaurės vakarus nuo objekto. Palei jūros krantą veda pėsčiųjų takas, o šalia greta esančio baseino yra automobilių stovėjimo aikštelė, tad objektas yra gana lengvai pasiekiamas.

Kadangi objektas yra vandenyje, nėra aiškių sklypo ribų, tad jo formavimas minimalus –patekimas formuojamas iš šiaurinės pusės be aiškaus erdvės apibrėžimo. Nuo kranto į objektą veda pėsčiųjų tiltas. Krantas šalia uolėtas ir akmenuotas, taigi tiesioginis priėjimas prie vandens gana sunkus, nors kiek toliau yra suformuotas nedidelis papludimys. Objektas orientuotas į pietus, kad gautų kuo daugiau saulės šviesos ir tuo pačiu iš jo atsivertų vaizdas į uolėtus krantus ir jūrą.

72. Objekto sklypas ir gretimybės: 1 –objektas, 2 – parkingas, 3 – plaukiojimo klubo namai, 4 – baseinas, 5 – papludimys

Pastato planas simetriškas pėsčiųjų tilto ašies atžvilgiu. Patekimas formuojamas iš šiaurinės

pusės, kaip ir pagalbinės patalpos, o pagrindinės patalpos orientuojamos į pietus

kur atsiveria gražiausi vaizdai ir gaunama

daugiausia saulės šviesos. Pirtys atskirtos į

vyrų ir moterų, jas papildomai skiriant terasos

erdve, kuri gali būti uždaroma ir kurioje galima

organizuoti renginius. Vyrų ir moterų pirtys

papildomai turi savo atskiras terasas ir nuo jų

iki vandens besileidžiančius laiptus kurie

palengvina vandens pasiekiamumą.

71. Pastato planas

Objektas stovi vandenyje ant polių. Jo forma plokščia, skaidoma į mažesnius skirtingų aukščių

tūrius, kurie mažėja nuo vidurinės dalies į šonus. Šie tūriai visiškai uždari nuo šiaurinės pusės ir

atsiveria į pietus. Pastatas formuoja ryšį su krantu – jo forma primena šalia esančias uolas, o buvimas virš vandens sukuria lengvumo jausmą, kuris veikia kaip ryšys su vandeniu ir natūralia gamta.

Be polių ant kurių stovi pastatas, medis sudaro

didžiąją dalį naudojamų medžiagų. Išorėje

naudojamos pilkos lentos rišasi su akmenuotu krantu. Viduje medžio spalva natūrali ir žemiška, kurianti šiltą atmosferą.

Analogas pasirinktas dėl jo situacijos panašumo į nagrinėjamą situaciją Molėtuose.

73. Pastato tūris primena šalia esančius uolėtus krantus 74. Objekto medžiagiškumas

Analogų apibendrinimas

Nors kai kurie nagrinėjami analogai skiriasi savo paskirtimi ir dėl to – funkciniu planavimu, jie visi vienaip ar kitaip skirti rekreacijai, tad galima apibendrinti jiems būdingus bendrus bruožus.

Išimtį galima daryti dėl Konstancos ežero polinės gyvenvietės muziejaus, kuris nors ir susijęs, bet papuola į edukacinį / informacinį rekreacijos būdą kitaip nei likę objektai kurie visi turi ryšį su sveikatingumu. Šis muziejaus analogas nagrinėtas kaip istorinis pavyzdys to kas galimai stovėjo ir Luokesų ežere. Likusiems objektams būdinga:

 Apgyvendinimo patalpos, viešbučiai, jeigu tai yra didesnio mastelio SPA kompleksai.

Viešbučio patalpos nuo SPA ir kitų viešų erdvių gali būti atskirti juos formuojant atskiruose korpusuose.

 Visuose sveikatingumo objektuose didelis dėmesys skiriamas vandeniui ir užsiėmimams jame. Tai gali būti tiek uždari baseinai, tiek atviri naturalūs telkiniai.

 Objektuose taip pat būdingos viešos erdvės kuriose gali būti organizuojami įvairūs renginiai – lauko arba dengtos terasos, salės.

 Objektam stovintiems vandenyje, būdinga plokščias horizontalus tūris kuris neužgožia vandens telkinio, bet kuria ryšį su jo paviršiumi.

 Visuose objektuose buvo dalinai arba pilnai naudojamas medis. Tai gali būti semantiškumo veiksnys – medis simbolizuoja natūralumą, bei kuria šiltą ir jaukią atmosferą. Taip pat, kaip matyti iš polinės gyvenvietės muziejaus pavyzdžio, medis yra viena seniausių statybos medžiagų ir kuria darnų ryšį su vandeniu.

PROJEKTINĖ DALIS. Situacijos analizė

Pasirinkta teritorija yra Molėtų savivaldybėje, nuo Molėtų miesto centro nutolusi apie 3 km. Ją sudaro Luokesų ežero rytinė dalis, kurią apibrėžia rytinis krantas šalia magistralinio kelio A14, didesnioji ežero sala priklausanti valstybei ir ežero krantas į šiaurę nuo jos.

Planuojama teritorija tiriama žiūrint iš savivaldybės konteksto, tada prisiartinama arčiau ir apžvelgiamos aplinkinės erdvės, objektai bei užstatymas Planuojama teritorija yra į pietus nuo Molėtų miesto, šiek tiek nutolusi nuo miesto administracinės ribos. Pietinėje Luokesų ežero dalyje yra Luokesos, o šiaurinėjė – Paluokesos kaimai. Savivaldybės atžvilgiu teritorija yra beveik pačiame jos centre. Kiek toliau į rytus nuo teritorijos prasideda Labanoro regioninio parko teritorija.

Pagal Molėtų savivaldybės rekreacinius planus teritorija patenka į gamtinį karkasą. Šalia esantis

Molėtų miestas įvardijamas kaip regioninės svarbos rekreacijos aptarnavimo centras. Į vakarus nuo teritorijos, ties vakariniu Luokesų ežero krantu veda tiek vietinės tiek nacionalinės svarbos

dviračių takas. Rajone daug kultūros paveldo objektų įskaitant ir pačiame Luokesų ežere esančias polines gyvenvietes. Bendrasis planas numato rekreacinių teritorijų plėtrą tolygiai visame rajone, nors šalia Luokesų ežero tokia teritorija nenumatyta. Teritorija patenka į didelio

rekreacinio arealo resursinio patencialo kategorijos zoną – ji apima rytinę rajono dalį kur

didžiausia ežerų ir natūralios gamtos

koncentracija. Tiesiogiai pro pasirinktą

teritoriją neveda jokios trasos, bei

nenumatytas joks rekreacijos vystymas, nors potencialas tą joje daryti yra itin

aukštas.

75. Pasirinktos teritorijos vieta Lietuvoje

Naujasis Molėtų miesto bendrasis planas apima didesnę teritoriją nei miesto administracinės

ribos. Į šią teritoriją kaip tik patenka pasirinkta rytinė Luokesų ežero dalis, kurioje planuojamas

rekreacinis objektas. Pagal bendrąjį planą matyti, kad pasirinktą vietą supa miškų ir miškingų

teritorijų, vandenų, ekstensyvaus užstatymo ir miesto dalies centro zonos. Taip pat matyti

nekilnojamojo kultūros paveldo teritorija žyminti polinės gyvenvietės vietą.

MOLĖTŲ RAJONE ESAMA IR VYSTOMA REKREACIJA

76. Molėtų rajono rekreacinio plano schema

Prisiartinus prie pasirinktos vietos arčiau, galima matyti, kad bendrajame miesto plane

numatytas pėsčiųjų tiltas vedantis nuo rytinio Luokesų ežero kranto link didesniosios ežero salos. Taip pat matyti, jog tiek rytiniame ežero krante, tiek didesniojoje saloje numatomos

pantoninės prieplaukos, tad galima spręsti jog ateityje ši vietovė gali būti vystoma rekreaciniais

tikslais. Papildomai rytiniame ežero krante matyti nedidelė teritorija skirta viešam bendrajam

naudojimui. Ežero saloje esanti erdvė pažymėta kaip miško teritorija. Pagal Regia puslapio

duomenis ši miško teritorija priskiriama III grupei – apsauginiams miškams

77. Molėtų miesto bendrojo plano keitimo pagrindinis brėžinys

Miesto atžvilgiu, nuo jo administracinės ribos iki rytiniame ežero krante esnčios aikštlės

keliausjant pagrindiniu keliu susidaro 1.3 km atstumas. Pasirinktą vietą nuo miesto skiria miško, ekstensyvaus ir mažo užstatymo gyvenamosios zonos, bei miesto dalies (rajonų) centro zona.

Galiausiai šalimais esančią miesto teritoriją apibrėžia pietinis miesto aplinkkelis. Atsižvelgus į tai

galima daryti išvadą jog pasirinkta teritorija yra lengvai pasiekiama automobiliu ar dviračiu, bet keliaujant pėsčiomis būtų užtrunkama ilgiau.

78. Molėtų miesto bendrojo plano fragmentas

Analizuojamą teritoriją pagrinde formuoja gamtiniai elementai. Didžiają dalį apibrėžia tankūs augmenijos masyvai – mišrūs lapuočių ir spygliuočių miškai. Kadangi teritorija yra ežere, čia taip pat daug atviros erdvės, kurią dalinai skaido dvi ežero salos, kaip ir krantai, apaugusios mišku Užstatymas aplinkui retas, mažaaukštis, gyvenamosios paskirties ir sodybinio tipo. Nuo kai kurių šių namų į ežerą veda nedideli liepteliai. Magistralinį kelią iš rytų nuo ežero užstoja kalva su tankiu miško masyvu, o nuo šio kelio kaip tik veda privažiavimas prie rytinio kranto. Iš ortorfotografinio vaizdo ežere ryškiai matosi jame esenčios seklumos, bei ant vienos iš jų esanti polinė gyvenvietė. Teritorijoje, apart ežero salų, nėra vizualinių orientyrų. Šalia yra dar du mažesni ežerai – į rytus, už magistralinio kelio yra ežeras Kirneilis, o į pietus – Luokesaitis.

79. Pasirinktos teritorijos aplinkos ir erdvės schema.

Pasirinktoje teritorijoje reljefas svyruoja tarp lygaus ir kalvoto. Dalis rytinio ežero kranto ribojasi su kalva, o kita dalis gana lygaus paviršiaus. Šis lygus reljefas tesiasi ir palei šiaurinį krantą ir varijuoja su nedidelėmis kalvelėmis. Keliaujant toliau į šiaurės vakarus reljefas ima statėti. Pietrytiniame krante reljefas taip pat šiek tiek statesnis. Didžiojoje ežero saloje reljefas lygus. Ši lyguma tesiasi ir po vandeniu, formuodama seklumą link šiaurinio kranto. Seklumos po vandeniu ribojasi su gana stačiais reljefo kritimais gilyn.

80. Pasirinktos teritorijos reljefo modelis

Pasirinktos teritorijos fotofiksacijos pagrinde darytos rytiniame ežero krante, kur yra esamas

privažiavimas nuo magistralinio kelio. Kadangi teritorija didelė, o jos didžiąją dalį užima ežeras,

kai kurios fotofiksacijos darytos iš oro, pasitelkus droną. Iš jų matyti aplinką formuojanti natūrali

gamta – salos, ežeras su seklumomis ir miškų masyvai

81. Teritorijos fotofiksacijos. * - nuotraukos iš oro. 82. Fotofiksacija 1*

83. Fotofiksacija 2* 84. Fotofiksacija 3*

85. Fotofiksacija 4* 86. Fotofiksacija 5*

87. Fotofiksacija 6 88. Fotofiksacija 7

89. Fotofiksacija 8

Pagrindinė objekto idėja remiasi senaja Luokesų ežero poline gyvenviete. Atsižvelgiant į atkurtų

polinių gyvenviečių pavyzdžius Europoje, susidaroma jų retrospektyva, kuria naudojantis

susikuriamas buvusios Luokesų ežero gyvenvietės vaizdas. Tuomet kuriama šios gyvenvietės

tąsa į šiandieną. Naudojami bendrieji principiniai polinių gyvenviečių elementai, juos pritaikant šiandienos reikmėms – taip kuriamas bendras objekto tūrinis įvaizdis.

Objekto idėja

90. Polinių gyvenviečių retrospektyvos schema

Išlaikomi būdingi pastatų tūriai ir formos, statoma ant polių ir platformų kuriuos jungia bendras

tiltas, kertantis objektą ir formuojantis pagrindinę judėjimo ašį. Gynybiniai įtvirtinimai šiandieną

praranda savo funkciją ir yra naudojami kaip apsauginiai atitvarai, bei atraminės sienelės.

91. Pagrindinės idėjos schema

Objekto kompozicija

Objektas projektuojamas prisitaikant prie jį supančios aplinkos, sąveikaujant su ja ir išnaudojant vietoje esančius privalumus. Objektas projektuojamas prie magistralinio kelio, tad gaunamas geras jo pasiekiamumas. Tuo pačiu tarp objekto ir kelio yra naturali kalva bei medžių masyvai, kurie išnaudojami kaip naturalūs triukšmo ir vaizdo barjerai. Stengiamasi juos išlaikyti ir koreguoti tik minimaliai. Kadangi projektuojama ant vandens, išnaudojamos ežere esančios seklumos, o tiltas jungiantis krantą su ežero sala formuojamas taip, kad tarp ežero seklumų būtų išlaikomas kuo mažesnis atstumas.

Objektas dalinamas į tris pagrindines funkcijas: pažinimo, maitinimo ir apgyvendinimo arba nakvynės. Pažinimo ir maitinimo funkcijos priskiriamos viešosioms ir yra prieinamos visiems

lankytojams, tad jos organizuojamos arčiau pagrindinės ašies ir yra labiau pastebimos.

Apgyvendinimas priskiriamas pusiau privačiai ir pusiau viešai funkcijai, todėl jos padėtis objekte

kiek toliau nuo pagrindinės ašies, bei papildomai išnaudojama esama kalva rytiniame ežero krante, kuri labiau užstoja nakvynės ir poilsio vietas nuo šalia esančio magistralinio kelio.

Molėtų bendrajame plane numatytas dviračių ir pėsčiųjų tiltas link didžiosios ežero salos veikia kaip pagrindinė judėjimo ašis aplink kurią dėstomos pagrindinės funkcijos. Pažinimo ir maitinimo – viešosios funkcijos – supa šią ašį iš abiejų pusių. Apgyvendinimas planuojamas toliau, taip jį atskiriant nuo intensyvesnio judėjimo ir tuo pačiu suteikiant tiesioginiį priėjimą prie maitinimo.

Tiesioginis patekimas į visas tris funkcijas planuojamas nuo rytinio kranto. Judėjimas tarp pačių

funkcijų planuojamas statmenai pagrindinei ašiai, taip sudarant laisvą pasiekiamumą nuo vienos iki kitos.

Objekto tūriai organizuojami nuo kranto link ežero. Krante ir ant jo ribos prasidedantys tūriai

planuojami kaip didžiausi ir aukščiausi. Judant link ežero ir vandens tūrių aukštis ir apimtis

mažėja, taip stengiantis neužgožti naturalios aplinkos ir išlaikyti su ja ryšį, panašiu principu kaip

šalia esanti kalva, kuri taip pat žemėja link ežero.

85 92.

Objekto kompozicinės idėjos schema

Objekto programa

Projektuojami aštuoni pastatai. Keturi iš jų sudaryti iš vientiso švaraus tūrio, du iš jų sudaryti iš

dviejų tūrių ir likę du – iš trijų. Iš viso komplekse galima išskirti 14 aiškių, skirtingų dydžių

dvišlaičių tūrių. Projektuojami šie pastatai:

1. Muziejus;

2. Restoranas;

3. Viešbutis 1;

4. Viešbutis 2;

5. Restoranas / baras;

6. Pirtys;

7. Rekreacinės įrangos nuomos pastatas;

8. Pagalbinis pastatas ( persirengimo kabinos ir viešieji tualetai )

Muziejus

Muziejus projektuojamas prasidedantis ant kranto ir tęsiamas į vandenį. Pastatas susideda iš

trijų tūrių, du iš jų viename lygije ir vienas 1.2 m žemiau. Tūriai sujungiami vitrinomis įstiklinta laiptine. Pastatas planuojamas dviejų aukštų.

Restoranas

Pagrinidinis restorano pastatas projektuojamas ties kranto ir vandens linija. Kaip ir muziejus, šis pastatas tęsiamas ant vandens paviršiaus. Pastatas formuojamas vieno švaraus tūrio, dviejų aukštų.

Viešbutis 1

Šiame viešbučio pastate be kambarių planuojama ir recpcija, administracija ir pagalbinės

viešbučio patalpos. Pastatas sudaromas iš dviejų tūrių sujungiamų įstiklinta laiptine. Didesnysis

tūris planuojamas dviejų aukštų su mansarda ir yra projektuojamas and kranto. Mažesnysis tūris yra dviejų aukštų ir planuojamas ant vandens.

Viešbutis 2

Antras viešbučio pastatas, kaip ir pirmasis, susideda iš dviejų tūrių jungiamų įstiklinta laiptine.

Pastatas planuojamas ant vandens. Abu tūriai yra vieno aukšto su mansardomis.

Restoranas / baras

Šis pastatas planuojamas kaip pagrindinio restorano pastato tęsinys, tik yra žemesniame komplekso lygyje ir vieno aukšto. Pastatas planuojamas ant vandens ir atsiveria tiek į krantą tiek į ežerą.

Pirtys

Pirčių pastatas planuojamas labiausiai nutolęs nuo kranto, ties ežero seklumos ir staigaus

gilėjimo linja. Pastatas susideda iš trijų tūrių – vieno didesnio ir dviejų mažesnių. Didesniajame planuojamas įėjimas į pastatą su persirengimo patalpomis. Du mažesni tūriai planuojami kaip dvi atskiros pirtys su poilsio pataplomis. Pastato tūriai dėstomi glaudžiai vienas kito.

Rekreacinės įrangos nuomos pastatas

Šis pastatas planuojamas šiauriausioje komplekso dalyje. Pastatas yra vieno tūrio ir vieno aukšto, jame planuojami vandens įrangos – valčių, baidarių, vandens dviračių ir nardymo inventoriaus sandėliai bei nuoma. Pastatas prasideda ant kranto ir tęsiamas į vandenį.

Pagalbinis pastatas ( persirengimo kabinos ir viešieji tualetai )

Pastatas planuojamas kaip fizinis barjeras tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir paplūdymio.

Jis projektuojamas ant kranto ir susideda iš vieno tūrio. Jo funkcijos pritaikomos šalia esančiam

paplūdymiui – planuojamos persirengimo kabinos, tualetai ir dušai.

Pastatų programa:

Nr. Patalpa Plotas (m2) MUZIEJUS Pirmas aukštas 1-1.1 Holas 70.04 1-1.2 Recepcija 16.55 1-1.3 Tambūras 5.80 1-1.4 Administracija 19.80 1-1.5 Saugykla 21.45 1-1.6 Koridorius 4.95 1-1.7 WC 2.88 1-1.8 WC 2.88 1-1.9 WC 7.82 1-1.10 Pagalbinė patalpa 7.43 1-1.11 Multifunkcinė salė 77.90 1-1.12 Laiptinė 28.04 1-1.13 Ekspozicijų salė 96.93 Antras aukštas 1-2.1 Koridorius 21.73 1-2.2 Ekspozicijų salė 97.24 1-2.3 Koridorius 4.95 1-2.4 WC 2.88 1-2.5 WC 2.88 1-2.6 WC 7.82

89 1-2.7 Pagalbinė patalpa 7.43 1-2.8 Mažoji salė 20.45 1-2.9 Ekspozicijų salė 44.11 1-2.10 Laiptinė 20.80 1-2.11 Ekspozicijų salė 89.37 Viso 710.17 RESTORANAS Pirmas aukštas 2-1.1 Holas 18.79 2-1.2 Tambūras 5.28 2-1.3 Restorano salė 32.38 2-1.4 Recepcija / baras 4.02 2-1.5 Koriddorius 4.55 2-1.6 WC 5.06 2-1.7 WC 5.06 2-1.8 Pagalbinė patalpa 8.00 2-1.9 Laiptinė 6.47 2-1.10 Virtuvė 35.64 2-1.11 Tambūras 4.18 2-1.12 Sandėlis 15.29 2-1.13 WC 3.68 Antras aukštas 2-2.1 Restorano salė 69.22 2-2.2 Laiptinė 10.44 2-2.3 Koridorius 6.30

90 2-2.4 Personalo kambarys 22.48 2-2.5 Mažoji virtuvė 10.13 2-2.6 Koridorius 3.68 2-2.7 Dušas 1.32 2-2.8 WC 4.14 Viso 276.11 VIŠBUTIS 1 Pirmas aukštas 3-1.1 Holas 38.03 3-1.2 Tambūras 7.00 3-1.3 Recepcija 6.49 3-1.4 Tambūras 4.35 3-1.5 Pagalbinė patalpa 4.35 3-1.6 Koridorius 12.40 3-1.7 Koridorius 12.60 3-1.8 Administracija 15.47 3-1.9 Pagalbinė patalpa 11.65 3-1.10 Pagalbinė patalpa 4.36 3-1.11 WC 4.08 3-1.12 WC 4.08 3-1.13 Laiptinė 22.59 3-1.14 Koridorius 13.02 3-1.15 Koridorius 3.16 3-1.16 Kambarys 16.20 3-1.17 WC 4.00

91 3-1.18 Koridorius 3.16 3-1.19 Kambarys 16.20 3-1.20 WC 4.00 3-1.21 Koridorius 3.06 3-1.22 Kambarys 18.15 3-1.23 WC 4.20 Antras aukštas 3-2.1 Koridorius 19.45 13-2.2 Koridorius 3.13 3-2.3 Kambarys 16.22 3-2.4 WC 4.50 3-2.5 Koridorius 6.42 3-2.6 Kambarys 18.29 3-2.7 WC 4.96 3-2.8 Koridorius 4.68 3-2.9 Kambarys 16.47 3-2.10 WC 4.07 3-2.11 Koridorius 7.42 3-2.12 Kambarys 17.68 3-2.13 WC 4.36 3-2.14 Laiptinė 10.94 3-2.15 Koridorius 13.02 3-2.16 Koridorius 3.16 3-2.17 Kambarys 16.20 3-2.18 WC 4.00

92 3-2.19 Koridorius 3.16 3-2.20 Kambarys 16.20 3-2.21 WC 4.00 3-2.22 Koridorius 3.06 3-2.23 Kambarys 18.15 3-2.24 WC 4.20 Mansarda 3-3.1 Koridorius 6.36 3-3.2 Koridorius 1.93 3-3.3 Kambarys 21.15 3-3.4 WC 5.70 3-3.5 Koridorius 3.92 3-3.6 Kambarys 24.35 3-3.7 WC 6.00 Viso 525.75 VIEŠBUTIS 2 Pirmas aukštas 4-1.1 Laiptinė 15.96 4-1.2 Koridorius 17.20 4-1.3 Koridorius 3.51 4-1.4 Kambarys 16.01 4-1.5 Kambarys 12.46 4-1.6 Kambarys 9.32 4-1.7 WC 4.04 4-1.8 Koridorius 2.57

93 4-1.9 Kambarys 16.07 4-1.10 Kambarys 12.85 4-1.11 Kambarys 12.46 4-1.12 WC 4.06 4-1.13 Pagalbinė patalpa 1.85 4-1.14 Koridorius 9.29 4-1.15 Pagalbinė patalpa 2.41 4-1.16 Koridorius 3.26 4-1.17 Kambarys 16.03 4-1.18 Kambarys 9.32 4-1.19 Kambarys 9.32 4-1.20 WC 4.08 4-1.21 Koridorius 7.83 4-1.22 Kambarys 16.14 4-1.23 Kambarys 9.62 4-1.24 Kambarys 9.44 4-1.25 WC 4.42 Mansarda 4-2.1 Laiptinė 9.01 4-2.2 Koridorius 11.81 4-2.3 Koridorius 4.00 4-2.4 Kambarys 10.56 4-2.5 Kambarys 9.24 4-2.6 WC 4.55 4-2.7 Koridorius 4.50

94 4-2.8 Kambarys 11.01 4-2.9 Kambarys 8.68 4-2.10 WC 4.00 4-2.11 Koridorius 13.32 4-2.12 Koridorius 1.32 4-2.13 Kambarys 11.17 4-2.14 Kambarys 9.54 4-2.15 WC 4.40 4-2.16 Koridorius 4.03 4-2.17 Kambarys 10.99 4-2.18 Kambarys 9.77 4-2.19 WC 4.51 Viso 375.93

/ BARAS Pirmas aukštas 5-1.1 Restorano salė 61.13 5-1.2 Tambūras 3.42 5-1.3 Baras 3.11 5-1.4 Baras 3.79 5-1.5 Koridorius 5.48 5-1.6 WC 4.18 5-1.7 WC 4.18 5-1.8 WC 3.26 5-1.9 Virtuvė 12.73 5-1.10 Sandėlis 3.60

RESTORANAS

REKREACINĖS ĮRANGOS NUOMA

95 Viso 104.88 PIRTYS Pirmas aukštas 6-1.1 Holas 10.86 6-1.2 Tambūras 3.82 6-1.3 Pagalbinė patalpa 5.50 6-1.4 Persirengimo patalpa 9.74 6-1.5 WC 3.49 6-1.6 Persirengimo patalpa 9.74 6-1.7 WC 3.49 6-1.8 Koridorius 14.41 6-1.9 Poilsio patalpa 16.84 6-1.10 Pagalbinė patalpa 2.60 6-1.11 Pirtis 12.90 6-1.12 Poilsio patalpa 16.84 6-1.13 Pagalbinė patalpa 2.60 6-1.14 Pirtis 12.90 Viso 125.73

Pirmas aukštas 7-1.1 Recepcija / administracija 22.30 7-1.2 Tambūras 3.82 7-1.3 Įrangos sandėlis 15.96 7-1.4 Sandėlis / pagalbinė patalpa 8.75 7-1.5 WC 4.25

Principinės konstrukcijos

Kompleksas planuojamas ant polinių pamatų, teik ant žemės tiek ant vandens. Kadangi

šiandieniniai pastatai daug masyvesni už senuosius Luokesų ežero polinės gyvenvietės

pastatus, jiems išlaikyti ant vandens naudojami gelžbetonio poliai, kurie kalami į gruntą kol

pasiekiamas jo kietasis sluoksnis. Platformos ir tiltai ant vandens statomi ant medinių polių.

Pastatai planuojami iš medinių karkasinių konstrukcijų, taip palengvinant jų svorį ir tuo pačiu

išlaikant didesnį ryšį su gamta ir senaisiais poliniais pastatais, kurie taip pat buvo iš medžio.

96 7-1.6 Vandens įrangos sandėlis 36.88 Viso 91.96

PASTATAS ( PERSIRENGIMO KABINOS IR VIEŠIEJI TUALETAI ) Pirmas aukštas 8-1.1 Persirengimo kabinos 14.45 8-1.2 Prausykla 5.25 8-1.3 WC 3.85 8-1.4 WC 7.76 8-1.5 Dušas 2.60 8-1.6 Dušas 2.60 8-1.7 Persirengimo kabinos 14.45 8-1.8 WC 3.85 8-1.9 Prausykla 5.25 8-1.10 WC 7.98 Viso 68.04 BENDRAS KOMPLEKSO PLOTAS 2278.57

PAGALBINIS

Prieplaukos planuojamos ant pontonų, kadangi ežero vandens lygis gali svyruoti.

Vandentiekis ir nuotekų valymas

Planuojama vietinė komplekso

vandentiekio sistema. Vanduo iš gręžinio ar gręžinių tiekiamas apšiltintais

vamzdžiais esančiais virš vandens lygio ir paslėptais po pastatais ir platformomis.

Nuotekų valymas taip pat planuojamas

komplekse. Nuotekos filtruojamos,

dezinfekuojamos ir apdorojamos iki tokio

lygio, kad jas būtų galima naudoti

pakartotinai arba išleisti į aplinką, jai

nedarant žalos. Kaip to pavyzdys

naudojamas „EcoFloLife” kompanijos

sukurtas ant vandens plūduriuojančio pastato „WaterNest 100“ konceptas kuriame nuotekų

valymo įrenginiai įmontuojami pačiame pastate. Šiuos įrenginius išvalyti ir aptarnauti reikia tik

kas pusę metų, o valymo metu gaunamas vanduo gali būti dalinai panaudojamas antrą kartą

arba išleidžiamas į upes ar ežerus, priklausomai nuo situacijos. Dėl to komplekse gali būti

naudojami tik ekologiški plovikliai, muilai ir valymo priemonės.

Medžiagiškumas

Planuojamame objekte vyrauja medis. Tiek platformos tiek pastatų išorė projektuojami iš medžio. Platformos ant kurių vaikštoma planuojamos medžio lentų, o pastatų sienos apkalamos medžio dailylentėmis. Stogai taip pat planuojami su medžio dalylenčių apkala. Taip stengiamasi

išlaikyti ryšį su natūralia aplinka kuri supa kompleksą ir jos nenustelbti – teik su medžių

93. Polių principinė schema

masyvais, tiek su vandeniu. Be medžio objekte taip pat naudojamos stiklo konstrukcijos, pagrinde kaip jungiančioji medžiaga tarp medinių tūrių, kuri yra skaidri ir leidžianti tuos tūrius aiškiau atskirti. Papildomai naudojamas gelžbetonis, tačiau jis atlieka tik konstrukcinę funkciją –ant gelžbetonio polių stovi planuojami pastatai.

94. Objekto medžiagiškumo pavyzdys

99 PROJEKTO BRĖŽINIAI

95. Sklypo planas

100 96.

Pirmo aukšto planas

101

97. Antro aukšto planas

102

98. Komplekso fasadai ir pjūviai

VIZUALIZACIJOS

103

99. Vaizdas iš šiaurės rytų 100. Vaizdas iš rytų

104

101. Vaizdas iš pietvakarių 102. Vaizdas iš oro

105

103. Muziejaus interjeras

Į planuojamą objektą integruojami šių partnerių pasirinkti siūlomi produktai:

Nr. Partneris Produktas

(Barema rytai)

(Betono mozaika)

(Naujieji ženklai)

(Selteka)

(Shneider Electric)

(Velux)

( Wicona (Selteka))

Aliumininiai fasado dangteliai

„ROMPOX - D1“ grindinio siūlių užpildas; Plytelės „Plaza 6x4“; Trinkelės „Prizma 8B“

Lauko kėdės „BOHÉM“

Vidaus šviestuvai „SL-B6-2765-1-S“

Elektromobilių įkrovimo stotelės „EVlink™ Pro AC Metal“

Lakuotos pušies medienos GPL stoglangiai

Vitrinų sistema „WICTEC 50A”

106

INTEGRACIJA Į PROJEKTĄ

PARTNERIŲ PROUKTŲ

107

108

TIRIAMOSIOS DALIES ŠALTINIAI:

1. Early history of recreation and leisure. Jblearning. https://samples.jblearning.com/0763749591/49591_ch03_mclean.pdf

2. Recreation. Wikipedia. https://en.wikipedia.org/wiki/Recreation

3. Bell, S. (2008). „Design for Outdoor Recreation“ (Second edition). Taylor & Francis.

4. Hall, C. M. and Page, S. J. (2002). „The Geography of Tourism and Recreation –Environment, Place and Space“. Taylor & Francis e-Library

5. Pranckėnaitė, E. (2011). Wetland Settlements of the Baltic: a prehistoric perspective. Center of Underwater Archaeology

6. Prehistoric Pile Dwellings around the Alps. UNESCO. Prehistoric Pile Dwellings around the Alps - UNESCO World Heritage Centre

7. Lake Ledro Pile-dwelling Museum. Palafitteledro. The Museum – Museo delle Palafitte del Lago di Ledro (palafitteledro.it)

8. Hasse, M. (June 29, 2018). UNESCO Prehistoric Pile Dwellings in Trentino, Italy. Europeupclose UNESCO Prehistoric Pile Dwellings in Trentino, Italy - Europe Up Close

9. The Bay of Bones museum near Ohrid. Discovering Macedonia. The Bay of Bones museum near Ohrid - Discovering Macedonia

10.How was Venice built. All About Venice. How was Venice built? The extraordinary building technique of Venice. (allaboutvenice.com)

11.Jones, M. (2020, March 5) Nigeria housing: 'I live in a floating slum' in Lagos. BBC Nigeria housing: 'I live in a floating slum' in Lagos - BBC News

ANALOGŲ ŠALTINIAI:

1. ArchDaily. (July 22, 2022). The Retreat at Blue Lagoon Iceland / BASALT Architects. The Retreat at Blue Lagoon Iceland / BASALT Architects | ArchDaily

2. Basalt. The Retreat at Blue Lagoon BL Spa and Hotel + | basalt

109

3. Lake dwelling museum at lake of Constance. Lake dwelling museum at lake of constance (pfahlbauten.com)

4. Wolters, H. (1 October, 2019). Museum of Lake Dwellings on Lake Constance. Hunebedcentrum Museum of Lake Dwellings on Lake Constance - Het Hunebed Nieuwscafé (hunebednieuwscafe.nl)

5. Studio Puisto. Saunaravintola Kiulu. Saunaravintola Kiulu - Studio Puisto

6. ArchDaily. (August 10, 2021). Saunaravintola Kiulu Wellness / Studio Puisto Saunaravintola Kiulu Wellness / Studio Puisto | ArchDaily

7. ArchDaily. (June 09, 2017). Am Kaiserstrand Bathhouse / Lang+Schwaerzler Am Kaiserstrand Bathhouse / Lang+Schwaerzler | ArchDaily

8. Austria-Architects. Badehaus am Kaiserstrand. Badehaus am Kaiserstrand Lang + Schwärzler Architekturbüro (austria-architects.com)

9. ArchDaily. (October 05, 2021). Somnus Hotel & Spa / arches. Somnus Hotel & Spa / arches | ArchDaily

10.ArchDaily. (May 12, 2017). Karlshamn Cold Bath House / White Arkitekter. Karlshamn Cold Bath House / White Arkitekter | ArchDaily

11.White Arkitekter Karlshamns Kallbadhus Karlshamns Kallbadhus A new take on the bath house | White Arkitekter

PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS

1. Lasko urvų piešiniai Prancūzijoje;

2. Kabantieji Babilono sodai. Graviūra, XIX a.;

3. Romos Koliziejus;

4. Rekreacijos raidos schema;

5. Druskininkų gydyklų rūmai;

6. Birštono purvo ir vandens gydyklos pastatas, statytas 1927 m.

7. Hermano Blodės viešbutis, dabr veikiantis kaip muziejus;

110

8. Palangos Kurhauzas;

9. Rekreacijos tipų schema;

10.Schema vaizduojanti galimus rekreacijos būdus priklausant nuo rekreacijos tipų;

11.Schema vaizduojanti galimus tarpusavio ryšius tarp skirtingų rekreacijos tipų ir būdų;

12.Rekreacijos objektų schema;

13.Polinės gyvenvietės Luokesų ežęre;

14.Konstancos ežere, Vokietijoje rekonstruota polinė gyvenvietė;

15.Luokesų ežere, po vandeniu aptiktos pilinės gyvenvietės liekanos;

16.Polinės gyvenvietės konstrukcijos schema;

17.Dailininko O. Talijūno eskizas kaip galėjo atrodyti Luokesų ežero pirmoji polinė gyvenvietė;

18.Tyrinėjimų metu sudarytas pirmosios polinės gyvenvietės planas pagal rastus į dugną sukaltus polius;

19.Į UNESCO įtrauktos polinės gyvenvietės aplink Alpių kalnus;

20.Ledro ežero polinės gyvenvietės muziejus;

21.Ledro ežero polinės gyvenvietės rekonstrukcija, bendroji gyvenvietės platforma;

22.Muziejaus išdėstymas;

23.Fiavè polinės gyvenvietės vieta;

24.Archeologinė Fiavè polinės gyvenvietės vieta;

25.Rekonstruota Fiavè gyvenvietė;

26.Ohrido ežero polinės gyvenvietės vieta;

27.Ohrido ežero polinės gyvenvietės rekonstrukcija;

28.Polinių gyvenviečių retrospektyva;

29.Polinėms gyvenvietėms būdingi bendrieji elementai;

30.Luokesų ežero polinės gyvenvietės schema 1;

31.Luokesų ežero polinės gyvenvietės schema 2;

111

32.Luokesų ežero polinės gyvenvietės schema 3;

33.Luokesų ežero polinės gyvenvietės schema 4;

34.Luokesų ežero polinės gyvenvietės schema 5;

35.Pagal schemas sumodeliuota Luokesų ežero polinė gyvenvietė. Vaizdas iš pietryčių;

36.Pagal schemas sumodeliuota Luokesų ežero polinė gyvenvietė. Vaizdas iš pietvakarių;

37.Pagal schemas sumodeliuota Luokesų ežero polinė gyvenvietė. Vaizdas iš viršaus;

38.Pagal schemas sumodeliuota Luokesų ežero polinė gyvenvietė. Vaizdas perspektyvoje;

39.Venecija;

40.Venecijoje kalti medžio poliai ir piešinys vaizduojantis kalimo procesą;

41.Venecijos pastatų pamatų schema;

42.Makoko lušnynai Lagose, Nigerijoje;

43.Susisiekimas Makoko lūšnynuose;

44.Mėlynosios lagūnos SPA ir viešbutis;

45.Objekto vieta;

46.Objekto sklypo išplanavimas;

47.SPA ir viešbučio išplanavimo schema;

48.Pastato medžiagiškumas;

49.Konstancos ežero polinės gyvenvietės muziejus;

50.Objekto vieta;

51.Muziejaus komplekso išdėstymas;

52.Atstatytose gyvenvietėse atsispindintis medžiagiškumas ir pastatų papuošimai;

53.Saunaravintola Kiulu;

54.Objekto vieta;

55.Aplink objektą išsidėstę kiti traukos centrai;

56.Objekto sklypas;

57.Pastato tūrį formuojanti terasa;

112

58.Am Kaiserstrand Bathhouse;

59.Objekto aplinka;

60.Objekto sklypas;

61.Pastato išplanavimas;

62.Objekto tūris ir medžiagiškumas;

63.Amberton SPA Druskininkai;

64.Objekto vieta;

65.Objekto sklypas;

66.Pirmo aukšto planas;

67.Viršutinio aukšto planas;

68.Objekto tūrio skaidymas ir medžiagiškumas;

69.Karlshamn Cold Bath House;

70.Objekto vieta;

71.Objekto sklypas ir gretimybės;

72.Pastato planas;

73.Pastato tūris primena šalia esančius uolėtus krantus;

74.Objekto medžiagiškumas;

75.Pasirinktos teritorijos vieta Lietuvoje;

76.Molėtų rajono rekreacinio plano schema;

77.Molėtų miesto bendrojo plano keitimo pagrindinis brėžinys;

78.Molėtų miesto bendrojo plano fragmentas;

79.Pasirinktos teritorijos aplinkos ir erdvės schema;

80.Pasirinktos teritorijos reljefo modelis;

81.Teritorijos fotofiksacijos;

82.Fotofiksacija 1;

83.Fotofiksacija 2;

113

84.Fotofiksacija 3;

85.Fotofiksacija 4;

86.Fotofiksacija 5;

87.Fotofiksacija 6;

88.Fotofiksacija 7;

89.Fotofiksacija 8;

90.Polinių gyvenviečių retrospektyvos schema;

91.Pagrindinės idėjos schema;

92.Objekto kompozicinės idėjos schema;

93.Polių principinė schema;

94.Objekto medžiagiškumo pavyzdys;

95.Sklypo planas;

96.Pirmo aukšto planas;

97.Antro aukšto planas;

98.Komplekso fasadai ir pjūviai;

99.Vaizdas iš šiaurės rytų;

100. Vaizdas iš rytų;

101. Vaizdas iš pietvakarių;

102. Vaizdas iš oro;

103. Muziejaus interjeras.

114