IM9 – M.K. Čiurlionio meno mokykla

Summary

The topic of the project:

The topic: "Connecting architecture: art school in Druskininkai".

Connections in architecture can be understood directly or metaphorically. This document –examines the relationship between children, art, fine arts, culture and nature. More specifically, a children's art school is being designed in Druskininkai, where children learn the secrets of art. This paperexploresthedifferentconnectionsusedinarchitecture.Drawingonhistoricaland contemporary examples, it explores how architects have used connections to create structure, define space and express meaning. Exploring the role of connections in architecture aims to deepen understanding of this important component of architectural design and contribute to the ongoing discourse on the importance of connections in the built environment.

Conclusions of the project:

1. The goal of the project is to create an expressive and integrated architectural object that would connect nature with the parts of the building and emphasize the visual connections characteristic of the territory.

2. The art school is designed to connect the pedestrian path with the facility, and it becomes like an extension of the urban pathway, as people can walk on the green roof terrace of the facility and watch the horizon of the lakes.

3. The designed art school has a partially closed, partially open and partially semi-closedsemi-open configuration in order to give students and staff a sense of privacy, but allow city guests and park visitors to observe the artistic processes of the students.

4. The main concept is to create a cultural and artistic horizontal attraction of the city of Druskininkai, which would become not only a simple school, but also a center of attraction for all culture and art, stimulating interest in art and allowing to see the artworks of today's artists and students.

5. The volume concept of the art school consists of one single-story volume with an internal outdoorarea,whichsymbolizestheconnectionwiththeclosedspaceoftheschool.Thisareaisprivate and is for students and guests of the building only.

6. The shape and volume of the building is formed based on the influence of the natural environment, such as the shore of Vijūnėlė pond and the existing paths, since these elements influenced the connections and shape of the building, which gives plasticity.

7. Through the designed object, the visual connections characteristic of the territory are emphasized. This facility uses architectural solutions that combine natural elements with building parts.

8. The green roof terrace of the integrated architectural expression of the School of Art forms an urban extension of the existing pedestrian path. From this point, visitors can survey the horizon of the lakes. Also, people can easily climb up to the terrace and enjoy the views.

9. The semi-open design of the building gives staff and students a sense of privacy and allows them to see the artistic processes from the outside, as parts of the structure are partially open, semiclosed and even closed.

10. In order to ensure a harmonious relationship between the building and the surrounding outdoor areas, various planes were included in the project. This also resulted in a welcoming and comfortable indoor space.

11. The connections of the building, which are plastic in form and interact with the natural environment, run along the shore of the Vijūnelė pond and along the existing paths

1. ĮVADAS

1.1 Tema

Analizuojama tema : „Jungianti architektūra: meno mokykla Druskininkuose“. Jungtys architektūroje gali būti suprantamos tiesiogiai arba metaforiškai. Šis baigiamasis darbas nagrinėja vaiko, meno, dailės, kultūros ir gamtos ryšį. Konkrečiau – projektuojama vaikų meno mokykla Druskininkuose, kurioje vaikai mokosi dailės paslapčių. Šiame darbe tyrinėjamos skirtingos jungtys, naudojamos architektūroje.Atsižvelgiant į istorinius iršiuolaikinius pavyzdžius, yratyrinėjama, kaip architektai naudojo jungtis, kad kurtų struktūrą, apibrėžtų erdvę ir išreikštų prasmę. Tiriant jungčių vaidmenį architektūroje, siekiamagilinti suvokimą apie šį svarbų architektūrinio dizaino komponentą ir prisidėti prie tęstinio diskurso apie jungčių svarbą pastatų aplinkoje.

1.2 Tyrimo problematika, aktualumas

Tyrime nagrinėjama, kaip architektūriniai, gamtos, jusliniai ir nematyti, bet jaučiami ryšiai atveria visuomenei meninės kūrybos procesą. Analizuojamame sklype pastatų nėra. Sklypas yra ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, šalia Kultūros paveldo teritorijos – istorinės Druskininkų miesto dalies, V.K.Jonyno galerijos ir Čiurlionio memorialinio muziejaus. Meno mokykla projektuojama tokioje jautrioje,kūrybai palankiojeerdvėje,kadjos architektūrinėraiška turi harmoningai derėti su gamtiniu kontekstu

Suprasti ryšius architektūroje svarbu dėl daugelio priežasčių, nes jie turi didelę įtaką bendram pastato dizainui ir funkcijoms. Sujungdami įvairius pastato elementus, architektai ir inžinieriai gali užtikrinti, kad pastatai atlaikytų išorines jėgas, tokias kaip vėjas, žemės drebėjimai ir kitos stichinės nelaimės. Antra, jungtys taip pat gali turėti didelės įtakos bendrai pastato estetikai. Atidžiai apsvarstę jungčių dizainą ir išdėstymą, architektai gali sukurti vizualinį ritmą ir pusiausvyrą pastatuose bei išreikšti numatytą prasmę ir funkciją. Galiausiai, jungtys gali padėti išspręsti filosofinius architektūros klausimus, pavyzdžiui, kaip subalansuoti formą ir funkciją, kaip sukurti reikšmingas jungtis tarp pastato ir jo aplinkos, kaip įtraukti kultūrinį ir istorinį kontekstą į architektūrinį dizainą.

Tirdami skirtingas jungtis architektūroje, jų įvairias funkcijas ir implikacijas, architektai gali giliau suprasti jungčių vaidmenį formuojant statytą aplinką ir formuojant mūsų patirtis, susijusias su erdve ir vieta.

1.3 Darbo tikslai ir uždaviniai

Darbo tikslas yra pateikti architektūrinį sprendinį: sujungti ir įtraukti visuomenę į meno kūrybą ir gamtą, integruoti suprojektuotą M. K. Čiurlionio meno mokyklą į supančią gamtinę aplinką (vandens telkiniai, miškas) ir ją papildyti, bet jos neslopinti bei urbanistiškai sujungti kitus svarbius architektūrinius objektus Druskininkuose.

Darbo uždaviniai yra pateikti architektūrines priemones, kurios padėtų sukurti saugią, įkvepiančią aplinką kūrybai, vaiko vystymuisi ir jo aplinkos pasaulėžiūros plėtrai bei argumentuoti meno kūrybos procesų svarbą žmogaus psichikai, taip pat išnagrinėti meno mokyklų struktūrą, įvardyti teigiamus ir neigiamus aspektus.

1.4 Pagrindinės sąvokos

Jungianti architektūra – visa tai, kas jungia pastatus, bendruomenes, kultūras matomoje ir nematomoje erdvėje.

Gamta – fizinis pasaulis, susidedantis iš įvairių gyvūnų, augalų ir natūralūs kraštovaizdžio.

„Gamta apima visa, kas egzistuoja – biotinę (gyvąją) ir abiotinę (fizinę) aplinką“.

Meno mokykla – papildomo meninio ugdymo mokykla, bendrojo lavinimo mokykla su meninio ugdymo specializacija.

Dailė – menas.

Vaikas – augantis žmogus, kurio amžiaus tarpsnis – iki 18 metų.

2.

TIRIAMOJI DALIS

2.1 Analitinė dalis

2.1.1 Jungiančios architektūros samprata

2.1.1.1 Kas yra jungianti architektūra?

Jungianti architektūra yra architektūros filosofija, kurios tikslas – sukurti tvarias ir bendras erdvestarppastatų,teritorijųirgyventojų.Taiapimanetikfizinę,betiremocinę,socialinęirkultūrinę jungtis. Ši filosofija atkreipia dėmesį į tai, kaip architektūra gali sukurti tarpusavyje susijusias ir integruotas vietas, kurios atitinka vietos gyventojų kultūros poreikius. Tai kartu yra ir atsakomybė už aplinkosaugą ir tvarumą bei siekis sukurti darnią bendruomenę ir gyvenimo aplinką.

Jungiamosios architektūros filosofija orientuota į tvarių bendruomeninių erdvių, vienijančių pastatus, teritorijas ir gyventojus, kūrimą. Ši filosofija neapsiriboja fiziniu ryšiu; ji taip pat apima emocinius, socialinius ir kultūrinius ryšius. Pagrindinis šios filosofijos tikslas yra sukurti tarpusavyje susijusias ir harmoningas vietas, kurios atitiktų bendruomenės kultūrinius poreikius. Be to, ji apima atsakomybę už aplinkos apsaugą ir tvarumo skatinimą, siekiant sukurti tvarią bendruomenę ir gyvenamąją aplinką.

Vientisumo, ryšio ir vienybės sąvokos yra persipynusios ir viena nuo kitos priklausomos.

Bendravimas yra esminis bet kokių santykių aspektas, kuris yra jų pamato pagrindas. Kontakto tarp asmenų užmezgimas – esminis dalykas kuriant ryšį, kuris savo ruožtu yra vienybės kertinis akmuo. Šiomis sąvokomis apibrėžiamas santykis tarp individų ir grupių.

„Ryšio“ sąvoka apima visapusį esamos aplinkos, tiek materialios, tiek nematerialios, pažinimą. Šis suvokimas reikalauja sutelkti dėmesį į dabartį, atsiriboti nuo rūpesčių dėl praeities ir ateities bei įsitvirtinti dabartyje. Ši praktika leidžia užmegzti visišką ryšį su aplinkiniais, didinant dėmesingumą ir savo emocijų, minčių bei fizinių pojūčių suvokimą. Visiškai buvimas akimirkoje leidžia mums pasiekti ramybės ir vidinės harmonijos jausmą, kuris neįmanomas, kai žmogus yra užsiėmęs rūpesčiais, kamuojamas sąžinės graužaties ar blaškymosi.

Visiško ryšio su dabartine akimirka pasiekimas leidžia tarsi atsijungti nuo praeities ir ateities bei susitelkti į dabartį. Įsitraukimas į šią praktiką įgalina visiškai pasinerti į savo aplinką ir mus supančius žmones. Tai taip pat padeda mums būti pastabesniems, dėmesingesniems ir suvokti savo mintis, emocijas ir fizinius pojūčius. Būdami dabartinėje akimirkoje galime patirti ramybės ir vidinės ramybės jausmą, kuris nepasiekiamas, kai esame stresinėje būsenoje.

Ryškiausias istorinės architektūros stilius, ko gero, yra vienodos formos ir gamtos bruožų neturinčių pastatų Modernizmo epochoje šis architektūrinis bruožas buvo ypač akcentuojamas ir iškeltas į pastatų projektavimo priešakį. Santykiai ir proporcijos yra esminiai elementai, norint suvokti universalius architektūrinės kompozicijos modelius. Išnagrinėjus šiuos pagrindinius

principus, galima suprasti, kaip architektai savo projektuose kuria harmoniją ir pusiausvyrą. Santykių ir proporcijų naudojimas leidžia architektams sukurti estetiškai patrauklias ir funkcionalias erdves, optimizuojančias gyventojų patirtį. Šie principai buvo taikomi per visą istoriją, nuo senovės civilizacijų iki šių dienų, ir tebėra kertinis architektūrinio dizaino akmuo.

Jungiamojoje architektūroje gausu ypatumų, bet bene įdomiausia iš visų yra organinė architektūra. Tokia architektūra akcentuoja gamtoje randamas formas ir raštus, sukuria harmonijos tarp žmogaus ir jo aplinkos jausmą. Organinė architektūra yra daugiau nei tik statybos stilius – tai idėja, pabrėžianti į sveikatingumą orientuotų gyvenamųjų erdvių vertę ir pagarbą natūraliai aplinkai.

Šis požiūris buvo daugelio ambicingų projektų, kuriuose kūrybiškai derinami žmonės ir gamta, pradžia. Taika ir pusiausvyra visame pasaulyje gali būti įgyvendinta, jei bus laikomasi strateginio požiūrio į dizainą.Mes siekiamepanaikinti atotrūkį tarpžmogaussukurtų konstrukcijųirjų natūralios aplinkos, kad jie abu taptų vieningi ir vienas nuo kito priklausomi.

Kūrimo procese dažnai nepaisoma gilaus žmogaus ir gamtos ryšio. Tai aplaidumas, kurio niekada nereikėtų ignoruoti. Aplinkos puoselėjimas yra svarbiausias dalykas, užtikrinantis tiek psichinę, tiek fizinę būtybių gerovę. Be jo jų ateitis atrodo gana niūri. Akivaizdu, kad, norėdami išsaugotibiologinęįvairovę,turimeatsižvelgtinetikįaplinką.Taippatreikėtųatsižvelgtiįrekreacinę veiklą ir kultūros paveldą.

Kurdami bet kokią architektūrą turėtume atsižvelgti į pojūčius – kaip galime sukurti abipusius naudingus santykius tarp žmonių ir jų aplinkos? Architektūra turėtų stengtis skatinti supratimą tarp žmonių ir jų aplinkos, didinant sąmoningumą aplinkui. Tai ne tik reiškia, kad erdvės atrodo gražiai; tai tikro ir prasmingo ryšio kūrimas. Žmonės iš prigimties yra glaudžiai susiję su savo natūralia aplinka. Tačiau mūsų šiuolaikiniame, vis labiau industrializuotame gyvenime šis ryšys greitai nyksta.

Mes turime tai sugrąžinti ir panaikinti atotrūkį tarp savęs ir gamtos.

Supriešinant vienijančią architektūrą su skiriančia architektūra, patiriamas skirtumo jausmas. Neretai pastebimas aplinkos disbalansas, kai nauja architektūra pradeda dominuoti prieš esamas, nusistovėjusias struktūras. Naujos konstrukcijos gali lengvai užgožti ir nukonkuruoti jau esamas.

Galvojant apie aplinką, galima įtraukti miesto zonas, kurios susikūrė savo unikalias ekosistemas, tačiau jos vis dar yra stipriai paveiktos žmogaus veiklos. Natūrali aplinka, priešingai, reiškia nežmogiškus pasaulio elementus, įskaitant orą, vandenį, dirvožemį ir gyvus organizmus, kurie egzistuoja be žmogaus įsikišimo. Ši aplinka yra gyvybiškai svarbi žmogaus išlikimui ir bendrai gerovei, nes ji suteikia būtinų išteklių, tokių kaip maistas, vanduo ir oras. Nepaisant savo svarbos, natūrali aplinka susiduria su rimta grėsme dėl žmogaus veiksmų, tokių kaip miškų naikinimas, tarša ir klimato kaita. Būtina imtis reikiamų priemonių, kad ši aplinka būtų apsaugota ir išsaugota ateinančioms kartoms.

2.1.1.2. „Jungimo“ būdai

Architektūriškai sujungti A su B galima įvairiais būdais, tiesiogiai – per gamtą, urbanistiką, statinius; netiesiogiai – per kultūrą, tradicijas, implikacijas, koncepcijas. Jungtys per kultūrą skatina stiprinti socialinius santykius ir kurti visavertę, sveiką miesto aplinką. Architektūra kaip jungiantis elementas sukuria stiprų identiteto ženklą. Taip pat verta paminėti, kad architektūra gali sujungti ne tik fiziškai, bet irsukurti erdves, kurioseorganiškai susiburiabendruomenės,kuriostokiu būdutampa „jungtimi“.

Jungimo būdų architektūroje yra įvairių, jie apima tiek fizinius, tiek simbolinius ryšius tarp pastatų, vietų ir žmonių (Johnson, 1997). Šie ryšio tipai apima fizinį, simbolinį, funkcinį ir socialinį ryšį Fizinės jungtys yra jungtys, kurios fiziškai sujungia pastato komponentus, tokius kaip mechaninės tvirtinimo detalės ir konstrukcines dalis. Šie sujungimo būdai garantuoja pastato stabilumą ir vientisumą. Tačiau simboliniai ryšiai yra ryšiai, turintys emocinį, socialinį ir kultūrinį poveikį. Jie jungia pastatus, vietas ir žmones, taip pat apima kultūrinius ir socialinius ryšius. Tai yra estetiškai patrauklūs vizualiniai elementai, tokie kaip vaizdai, formos ir spalvos, turinčios simbolinę reikšmęir reprezentuojantys vietąbei kultūrą (Alexanderirkt., 1977). Funkciniai ryšiai būtini pastato funkcionalumui ir komfortui užtikrinti. Tai apima transportavimo maršrutus, konstrukcines sistemas ir kitus praktinius ryšius, palengvinančius judėjimą ir patekimą į pastatą (Lynch, 1960). Socialiniai ryšiai palengvina ryšius tarp individų ir bendruomenių. Tai apima viešosios erdvės elementus, tokius kaip aikštės, parkai ir gatvės, kurie palengvina sąveiką ir dalijimąsi patirtimi (Alexander ir kt., 1977).

Architektūra gali sukurti ryšius tarp žmonių, erdvių ir aplinkos. Vienas iš pavyzdžių yra Absalono bendruomenės centras Kopenhagoje, kuris buvo konvertuotas iš bažnyčios pastato į spalvingą bendruomenės erdvę Kopenhagos gyventojams. Centro veiklos įvairovės unikalus konceptas, skatinantis socialinę veiklą, yra per maisto valgymą. Pavyzdžiui, dalijimasis maistu prie ilgo stalo su beveik 200 žmonių skatina bendruomenės sanglaudą ir taip sukuria bendruomenišką susijungimą (The Architecture of Social Interaction, 2020. Muziejai, galerijos ir paminklai pasakoja apie praeitį ir gali suteikti įžvalgos apie skirtingas kultūras, ugdydami mus ir skatindami supratimą bei toleranciją (Connecting People through Architecture and Lighting, 2017). Architektūra taip pat gali sukurti erdves, kurios palengvina socialinius ryšius tarp skirtingų kultūrų, todėl stiprėja ryšiai ir sukuriamas bendruomeniškumo jausmas. Tačiau norint, kad architektūra efektyviai sujungtų žmones, vietas ir aplinką, architektai turi suprasti bendruomenės poreikius tenkinančių erdvių kūrimo subtilybes. Tam reikia įtraukti skirtingų kultūrų žmones į projektavimo procesą ir atsižvelgti į jų poreikius bei pageidavimus (The Link Between Community and Architecture-Designing Building for the Communities, remiantis jų poreikiais, 2020). Be to, proceso metu ir po jo susidarančių statybų ir atliekų kiekis turėtų būti kuo mažesnis, o visas architektūros ir gamtos integracijos procesas turi būti kruopščiai suplanuotas, kad būtų gerbiama gamta (10 būdų, kaip galima derinti architektūrą ir gamtą

RTF, 2020). Galiausiai architektūra sujungia žmones, erdves ir aplinką, palengvindama erdvės naudojimą ir sąveiką. Sistemos turėtų būti sukurtos taip, kad būtų skatinama informacija ir veiksmai, naudingi kolektyvui (O'Reilly Media, Inc., 2020).

Architektai manipuliuoja erdve, kad užmegztų ryšį tarp žmonių ir juos supančios aplinkos per į žmogų orientuotą architektūrinį projektavimą; techniką, kuri pabrėžia žmonių reikšmę projektavimo procese. Optimizuojant moraliai pakeliančią žmonių ir pastatų sąveiką, ši metodika atsižvelgia į žmonių emocijas, elgesį, kontekstą ir poreikį pasiūlyti sprendimus keblioms situacijoms bei galimybėms. Šios rezoliucijos sukuria ryšius, padedančius žmonėms susisiekti su savo aplinka.

Siekdama pritaikyti patirtį kiekvienam atskiram vartotojui, Herstedlund bendruomenės centras buvo sukurtas Dorte Mandrup Arkitekter, kad būtų įtrauktos neprogramuotos zonos. Šis metodas leidžia modifikuoti struktūrą pagal vartotojų norus ir poreikius (The Architecture of Social Interaction, n.d.).

Integruojant netikėtus aplinkos ryšius tarp įvairių pastato naudojimo būdų, skirtingo amžiaus ir pomėgių asmenys gali naudotis centru vienu metu (The Architecture of Social Interaction, n.d.).

Kurdami konstrukcijas, architektai vaidina svarbų vaidmenį skatindami socialinę sanglaudą, gerindami prieinamumą, kurdami susitikimo vietas ir atsižvelgdami į jų aplinkos poveikį socialinei ir kultūrinei atmosferai (Issuu Architecture of the Between and Introduction to Architecture). Be to, architektai vertina nenumatytų susitikimų ir spontaniškų susibūrimų svarbą (The Architecture of SocialInteraction).Kurdamiempatiją,kritinįmąstymąirvertingąįžvalgą,architektaiturigaliąspręsti svarbias savo kūrybos problemas. Užuot kūrę miesto erdves, izoliuojančias asmenis nuo juos supančios aplinkos, architektai gali pasirinkti kurti projektus, kurie (sujungdami žmones) su gamta per architektūrą ir dizainą, įtraukdami sritis, kurios suteikia ryšio jausmą. Kurdami erdves, įkvepiančias žmonių sąveiką ir bendravimą, architektai gali paskatinti žmones bendrauti su savo aplinka (Architektūros įvadas, n.d.). Architektūra ir dizainas, kur atsižvelgiama į konkrečios vietos aplinką, gali paskatinti žmonių ir juos supančios aplinkos santykius (Alexander ir kt., 1977). Architektūra ir miesto dizainas gali atkurti ryšį su gamta, kuri yra gyvybiškai svarbi mūsų bendrai sveikatai ir laimei (Reconnecting People with Nature through Architecture and Design, n.d.).

Architektūriniai ryšiai irgi gali priklausyti nuo medžiagų ir statybos metodų derinio. Architektai naudoja daugybę medžiagų, kad galėtų išspręsti iškilusias problemas projektuojant ir perduoti kontekstines, įkvepiančias ir patirtines idėjas. Šios medžiagos yra pagrindinės priemonės kuriant pasakojimą per dizainą, skatinant geresnę aplinką ir užmezgant vertingus ryšius tarp skirtingų elementų. Nuodugniai susipažinę su medžiagomis, architektai gali geriau nuspręsti, kaip kurti struktūras ir sujungti skirtingus elementus (Medžiagų žinių svarba architektams – RTF, n.d.).

Statybines medžiagas renkasi inžinieriai, kurie pirmenybę teikia saugai, įvertindami pagrindines medžiagų savybes (ilgaamžiškumą, struktūrą ir svorį ir kt.). Šis svarstymas vaidina svarbų vaidmenį demonstruojant projektavimo procesą. Architektams žinios apie medžiagas irgi naudingos, nes jų

estetinių savybių supratimas leidžia kurti labiau pagrįstą projektą. Medžiagos lytėjimo ir vizualinės savybės vaidina labai svarbų vaidmenį nustatant bendrą pastato estetiką. Architektūriniai santykiai labai priklauso nuo spalvos ir tekstūros savybių, nes jie perduoda vizualinę dizaino kokybę per medžiagas. Todėl architektams, kurie turi naudoti statybos metodus ir medžiagas, labai svarbu suprasti medžiagų savybes, kad galėtų efektyviai įgyvendinti savo projektus.

2.1.1.3 Emocija architektūroje

Emocijos architektūroje yra svarbus faktorius, nes jos gali turėti įtakos žmonių sveikatai, gerovei ir elgesiui. Architektai gali naudoti įvairias formas, spalvas, šviesas, tekstūras ir erdves, kad sukurtųtamtikrąemocinęatmosferąirpoveikį(Porcaro&DeFelice,2019).Tačiausvarbuatsižvelgti į skirtingas žmonių emocines reakcijas ir poreikius, kad būtų užtikrintas teigiamas poveikis (Hasson & Greenberg, 2008). Spalvos ir apšvietimas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, formuojančių emocinę reakciją į vidines erdves (Lee & Cho, 2015). Sensoriškas patyrimas taip pat turi svarbų vaidmenį formuojant emocines reakcijas į architektūrą (Arslan, 2018). Tyrimai rodo, kad architektūra turi įtakos žmonių emocijoms (Holzer, 2016; Steemers, 2010; Bonaiuto, Fornara, Bonnes & Ercolani, 2002).

Emocinė architektūra yra didingas poetinės vaizduotės veiksmas, apimantis visą žmogaus kūną ir protą. Architektūros generuojamas emocijas lemia paties žmogaus individualios ir kultūrinės patirtys. Architektūrinių erdvių poveikių įvairovė yra plati, pradedant nuo mastelio, formų, spalvų, apšvietimo, medžiagų. Tradiciškai architektūroje, kad žmogus jaustų skirtingas emocijas, erdvių manipuliacija ir šviesos santykis su erdvėmis leidžia sukurti skirtingas emocijas, kuriomis galima diktuoti bendrą pastato nuotaiką. Erdvės platumas ir aukštis sukelia erdvumo ar prislėgtumo jausmą. Kryptingas judėjimas į tašką išryškina svarbumą ir sukuria norimą emocinę kulminaciją. Kuriant emocijas architektūroje didelę reikšmę turi spalvos. Ryškios, šviesios spalvos gali nuteikti žaismingai arba sudirginti. Tamsių tonų spalvos turi polinkį raminti. Skirtingos spalvos gali skirtingai paveikti, kaip žmogus jaučia erdves – vienos spalvos išryškina formas, kitos formą sugeria. Pastato medžiagiškumą galima pajausti ne vien regėjimu, bet ir per lietimą. Pastate skirtingos medžiagos naudojamos ne tik dėl estetikos, bet ir leidžia nuteikti žmogų reikiama linkme bei yra naudojamos kaip orientyras aplinkoje.

Projektuodami pastatus, architektai turi atsižvelgti į emocinį jų kuriamos architektūros poveikį dėl to, kad architektūra gali sukelti žmogaus emocijas (Apie erdvės fenomenologiją, n.d.).

Emocijos vaidina lemiamą vaidmenį architektūrą (Connection: How Architecture Affects One’s Emotions, n.d.). Medžiagos, konstrukcijos ir pastato konstrukcija vaidina svarbų vaidmenį formuojant jų kuriamos erdvės suvokimą. Architektai turi galimybę daryti įtaką žmonių emocijoms, atidžiai apsvarstydami konstrukcijos dizainą (The Influence of Architecture on Emotions, n.d.).

Pastato dizainas gali sukelti jo gyventojams įvairiausių emocijų (Apie erdvės fenomenologiją, n.d.).

Siekdami padidinti dvasinį ir psichinį konstrukcijos poveikį, architektai naudoja „vietos jausmo“ idėją (Apie erdvės fenomenologiją, n.d.). Naudojant įvairias formas, linijas ir spalvas pastato projekte, jis gali giliai paveikti ir interpretuoti emocijas (skirtingų emocijų architektūra (pastatai) gali išreikšti – RTF, n.d.). Žavu, kaip net paprasčiausios architektūrinės detalės gali sužadinti žmogaus emocijas. Architektai atidžiai apsvarsto jausmus, kuriuos gali perteikti pastatai, stengdamiesi sukurti tokią struktūrą, kuri sukeltų tinkamą emocinį atsaką. Labai svarbu, kad pastatas emociškai užmegztų ryšį su jo gyventojais, nes tai gali sukurti galingą ir ilgalaikį poveikį. Kai architektūra sėkmingai sukelia stiprias emocijas savo gyventojams, ji tampa poetiška ir transcendentinė.

Emocinio dizaino įtraukimas yra esminis komponentas gerinant pastatų naudotojų patirtį. Emociniodizaino tikslas – sukurti teigiamąvartotojo patirtį, sukeliant emocijasper dizainą. Emocinis dizainas turi užtikrinti, kad emocinė patirtis būtų nuosekli, ir taip sukurti teigiamas emocijas tarp vartotojų (Design for Emotion to Increase User Engagement, n.d.). Kad emocinis dizainas būtų sėkmingas, jis turi atsižvelgti į konkretų vartotoją ir jo emocinę reakciją . Projektavimo procesas prasideda nuo empatiško klausymosi ir klientų poreikių supratimo (Putting Some Emotion into Your Design – Plutchik's Wheel of Emotions, n.d.). Emocinis dizainas yra orientuotas į vartotojų emocijas ir joms įtakos turinčius veiksnius (Design for Emotion to Increase User Engagement, n.d.). Emocinio dizaino dėka objektai gali tapti reikšmingais individo tapatybės tęsiniais. Tai sukuria galingą pasąmonės efektą ir skatina gilesnį ryšį (Design for Emotion to Increase User Engagement, n.d.). Galiausiai emocinio poveikio svarba projektuojant yra labai svarbi siekiant užtikrinti geresnę vartotojo patirtį. Norint sukurti teigiamą emocinę vartotojo patirtį, būtina į projektavimo procesą integruoti emocijas.

Architektai taip pat gali naudoti architektūrines ypatybes, kad perteiktų dizaino istoriją, sukurdami emocinę kelionę vartotojui (On the Phenomenology of Space, n.d.). Medžiagiškumas, šviesa ir garsas yra architektūrinės savybės, kurias galima panaudoti toliau kuriant emocinę vartotojo patirtį (On the Phenomenology of Space, n.d.). Architektai taip pat turi pripažinti, kad emocijos yra esminis žmogaus sąmonės aspektas, kuris kuriant erdvę neturėtų būti ignoruojamas ar nesuprastas (Architecture Is a Deeply Emotional Experience, n.d.). Neurologijos mokslu pagrįsto dizaino įtraukimas gali suteikti naudos įtraukiant emocijas į architektūrą, o tai pagerina psichinę sveikatą ir bendrą vartotojų gerovę (Architecture Is a Deeply Emotional Experience, n.d.)(How Architecture Affects Your Emotions, n.d.). Architektai taip pat gali teikti pirmenybę pasaulio gerinimui, o ne tik erdvių kūrimui pagal nustatytą biudžetą, kad sukurtų prasmingus ir emociškai paveikius projektus (Emotional Marketing for Architects, n.d.). Galiausiai architektai tampa poetais, kuria erdves, kurios sukelia tokias teigiamas emocijas kaip ramybė, energija, pakilimas ir laimė. Jie pripažįsta intymių

santykių tarp asmenų ir jų fizinės aplinkos svarbą ir tai, kad architektūra yra labai emocinga patirtis (Inside the Rise of Emotional Design, n.d.).

2.1.1.4 M. Čiurlionio menas ir “filosofinės” jungtys

M. K. Čiurlionis (1875-1911) – iškilus lietuvių menininkas ir kompozitorius, visame pasaulyje žinomas dėl savo nepaprastų ir abstrakčių paveikslų bei muzikos kūrinių, padariusių neišdildomąįtakąLietuvos dailės istorijai irvisai pasauliomenoistorijai (Čiurlionio muziejus, 2023).

Jo paveikslai išsiskiria unikalia kompozicija ir meninėmis koncepcijomis, kurios susijusios su simbolika, filosofija ir mitologija. Jis panaudojo abstrakčias formas ir spalvas, perteikiančias gilias emocijas ir filosofines idėjas (Čiurlionio muziejus, 2023). Be to, Čiurlionis buvo gabus kompozitorius, palikęs unikalių savo išskirtiniu ir abstrakčiu stiliumi simfoninių ir fortepijoninių kūrinių (Čiurlionis, 2005). Jo meninį požiūrį ir idėjas lėmė filosofinė ir kultūrinė pasaulėžiūra. Bendras Čiurlionio meno stilius yra abstraktus ir filosofiškas, sukuriantis unikalų ir įkvepiantį požiūrį į meną ir kultūrą. Šiandien jis plačiai vertinamas kaip vienas žymiausių Lietuvos menininkų ir

kompozitorių, jo kūryba žavimasi ir studijuojama visame pasaulyje (Čiurlionis, 2005).

M.K. Čiurlionio meniškumas išaugo XX amžiaus sandūroje, kai neoromantizmas, simbolika ir art nouveau susiliejo kūrybiniu sprogimu. Šešerius metus, 1903–1909 m., Čiurlionis atsidėjo tapybai ir grafikai. Vasaros mėnesiais jis dirbdavo prie daugelio savo kūrinių atostogaudamas savo šeimos rezidencijoje Druskininkuose. Jo paveikslai garsėja mįslingomis temomis ir sukelia jaudinančius vaizdus. Pastebėtina, kad menininko kūryba yra stipriai paveikta Europos simbolikos, atspindi panašias idėjas, motyvus ir vaizdinius. Vis dėlto verta pastebėti, kad Čiurlionis buvo gana savarankiškas mąstytojas, sugebėjęs sukurti novatoriškus kūrinius, kurių visiškai savita plastinė forma nepaisė savo laikmečio meninėms konvencijoms. Tarp šių kūrinių yra tapybinės sonatos, preliudai ir fugos.

2.1 Meno mokyklų architektūrinės tendencijos

2.2.1.1.

Menas

Menas yra žmogaus kūrybinės raiškos forma, kuri yra ir estetinė, ir juslinė, ir yra neatsiejama žmonijos dvasinės kultūros dalis. Pirminės meno tradicijos kyla iš dešimties seniausių pasaulio civilizacijų, įskaitant Mesopotamiją, Persiją, Egiptą, Indiją, Kiniją, Graikiją, Romą, ikikolumbines civilizacijas, Afriką ir Okeaniją.

2.2.1.2.. Skirtingos meno sritys

Įvairių meno rūšių, patenkančių į skėtinį terminą „menai“, klasifikavimas gali būti gana sudėtingas. Meno mokyklos siūlomokiniams daugybę įvairių disciplinų, tokių kaip fotografija, šokis,

teatras, muzika, animacija ir kt. Kaip pažymi Brownas (2019), šios įvairios raiškos formos leidžia studentams ugdyti savo kūrybiškumą ir atskleisti jiems įvairias meno tradicijas. Dailės studijos ne tik suteikia studentams žinių apie įvairias meno formas, bet ir formuoja jų pasaulio suvokimą, teigia Davis (2018). Taylor (2017) pabrėžia, kad studentai įgyja įgūdžių kurti unikalius meno kūrinius ir tapti novatoriškais menininkais bei amatininkais

M. Čiurlionio kūryboje gausu dvasinių temų. „Ramybėje“ (žr. 1 paveikslą) jis naudoja alegoriją, kad pavaizduotų taiką kaip simbolį. Ši sala siejama ne su natūralia dvasine harmonija, o su ramybe, kuri atsiranda atsiribojant nuo aplinkos. Kai žmogus atsiriboja nuo audringo ir nuolat besikeičiančio pasaulio, jis gali visiškai susitelkti į savo slapčiausias mintis ir pasiekti tikrą dvasinės ramybės jausmą, susisiekdamas su savo tikruoju „aš“. Salos, iš prigimties atskirtos nuo triukšmingų didmiesčių, yra puikus taikios ir ramios aplinkos pavyzdys.

Taikos ir ramybės būsena yra tokia, kai išoriniai veiksniai neturi įtakos objektui. Kalbant apie individą, ramybė dažnai interpretuojama kaip atgaiva nuo aplinkos dirgiklių, atsiskyrimo nuo šurmulio ir judėjimo akimirka. Tai dažniausiai siejama su gamta, tyla ir vienatve. (Adamonytė V., 2021). Šio meno kūrinio interpretaciją galima pasiekti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, jei žmogus, gyvenęs visavertį gyvenimą be tuštumos jausmo, nagrinėtų salos paveikslą, jis greičiausiai suvoktų salą kaip savo paties atspindį. Sala taptų tarsi veidrodis, atspindintis žmogaus pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi. Kita vertus, jei žiūrovas yra nepatenkintas savo gyvenimu ir nukrypęs nuo kasdienės rutinos monotonijos, jo mintys gali būtiprieštaringos.Salagali pasirodyti reikli, tarsi kažko reikalaujanti iš žiūrovo. Paveikslo urvai gali sukelti nerimą. Tamsios erdvės gali būti suprantamos

01 pav. M.Čiurlionio „Ramybė“. 1904, Varšuva

kaip grėsmė žiūrovo harmonijos troškimui ir gali sumažinti tą mažą pasitikėjimą, kuris liko jo gyvenime.

2.2.1.3 Meno nauda vaiko sąmonės vystymui

Menas ir architektūra vaidina svarbų vaidmenį vaiko raidoje. Menais pagrįstas mokymasis palengvina vaikų asmeninį augimą, o architektūra gali palengvinti šį mokymosi procesą (8 Important Benefits of Art for Children That Everyone Should Know, n.d.). Menas stiprina vaiko sąmonę, o užsiėmimas menu gali pagerinti vaiko kritinio mąstymo įgūdžius, kūrybiškumą, naujoves ir bendrą gebėjimą atrasti naujų dalykų. Be to, menas padeda vaikams įgyti esminių atributų, būtinų individualiai sėkmei ir socialinei gerovei šiuolaikiniame pasaulyje (The Benefits of Art & Crafts for Kids, n.d.). Per meną „vaikai gali išmokti kūrybiškai išreikšti save“ ir įgyti teigiamą savęs įvaizdį. Be to, menu paremtas mokymasis gali suteikti vaikams galimybę pasireikšti emocinei išraiškai ir padėti ugdyti empatiją bei toleranciją kitiems. Tokiu būdu menas gali sustiprinti vaiko sąmonę ir asmeninį augimą (The Benefits of Art & Crafts for Kids, n.d.) Architektūra taip pat gali palengvinti vaikų mokymąsi menu. Gerai suplanuota mokymosi erdvė gali įkvėpti kūrybiškumą ir sustiprinti susikaupimą,otaibūtinanorintefektyviaimokytis.Architektūra galisudarytipalankiąaplinkąmenui rodyti, o tai gali paskatinti vaikus veiksmingiau vertinti meną ir juo užsiimti. Be to, natūralios šviesos ir medžiagų naudojimas architektūriniame projekte gali sukurti estetiškai patrauklią aplinką, kuri įkvepia kūrybiškumą ir smalsumą. Apskritai menas ir architektūra yra esminiai vaiko vystymosi komponentai ir atlieka lemiamą vaidmenį stiprinant vaiko sąmonę ir asmeninį augimą. Vaikystėje formuojasi žmogaus asmenybė. Kadangi vaiko psichika yra ypač jautri išoriniams poveikiams, specialiai vaikams buvo sukurtos įvairios technikos, tarp jų ir dailės terapija. Dailės terapija veikia natūraliai, nepastebimai ir švelniai, nes pati kūryba įjungia psichinį mechanizmą, kuris gali padėti gydyti sielą.Vadinasi, menas irjo refleksijayraoptimalus būdas ugdyti tapatybę.Piešimas yra pagrindinė vaiko kūrybinė išeitis ir saviraiškos priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad tai, kas nupiešta ant popieriaus, ne visada yra sąmoninga, būtina užtikrinti, kad piešimo procesas būtų nukreiptas tinkama linkme. Menas gali teigiamai paveikti vaiko sąmoningumo ugdymą. (pasmama.lt, 2019 m.)

Yra įvairių būdų, kuriais vaikai gali pasinaudoti dailės pamokose. Pirma, šios klasės gali sužadinti jų kūrybiškumą ir vaizduotę, kas yra esminiai veiksniai formuojant jų pasaulio suvokimą. Antra, menas gali palengvinti emocijų ir jausmų raišką ir suvokimą, taip įgalindamas vaikus labiau suderinti savo vidų. Trečia, šios pamokos gali sustiprinti kritinį mąstymą, kūrybiškus problemų sprendimoįgūdžius irskatinti originalumą.Beto, menas gali padėti vaikams įvertinti įvairias kultūras ir vertybes, o tai labai svarbu ugdant jų socialinį ir kultūrinį sąmoningumą. Be to, šios pamokos gali

būti vaikų malonumo šaltinis, leidžiantis jiems ugdytis savigarbą, skatinti bendrą gerovę ir suteikti kūrybinę erdvę, kurioje jie gali parodyti savo skirtingas idėjas ir pomėgius.

2.2.1.4 Šiuolaikinės meno mokyklos

Šiuolaikinio meno mokyklos garsėja novatoriškomis ir kūrybingomis erdvėmis, kuriose tradicinės meno formos derinamos su pažangiausiomis technologijomis (Smith, 2021). Tokių mokyklų dizainas atspindi šią pusiausvyrą, pirmenybę teikiant šiuolaikiniams elementams ir sukuriant patogias bei įkvepiančias sąlygas mokiniams mokytis (Johnson, 2020). Šios institucijos, akcentuodamos vaizduotės ir įgūdžių ugdymą, daro didelį poveikį vaikams (Brown, 2019). Meno mokyklos yra ne tik vieta, kur galima mokytis apie meną, bet ir sužinoti apie gyvenimą bei padėti pamatussėkmingaiateičiai(Davis,2018).Sutelkdamosdėmesįįindividualiustalentusirskatindamos meilę kūrybiškumui, jos atlieka lemiamą vaidmenį plėtojant bendruomenes, formuojant būsimus menininkus, novatorius ir šiandienos lyderius (Taylor, 2017).

Architektūros ir meno srityje didėja susidomėjimas projektuoti ir analizuoti pastatus kaip erdvinę, materialią ir kultūriškai reikšmingą aplinką. Šiuo tikslu Meno istorijos ir meno katedra suteikia studentams galimybes holistiškai studijuoti architektūros istoriją, urbanistiką ir meno istoriją (Architectural Studies

College Catalog, n.d.)(Art History (ARTH) < University of Pennsylvania, n.d.). Be to, departamentas siūlo ikiprofesionalų muziejų mokymą ir platų kursų spektrą, apimantį visus meno istorijos aspektus. Konkrečiai, katedra pabrėžia formalią ir ikonografinę analizę, taip pat kitų disciplinų, tokių kaip socialinė istorija, naudojimą, kad suprastų vaizdinius vaizdus (Department of Art History and Art < Case Western Reserve ..., n.d.)(Courses – Art History and Studio Art

Williams College, n.d.). Šiuolaikinės vaikų dailės mokyklos pastaraisiais metais taip pat tapo studijų objektu. Viename unikaliame išilginiame tyrime buvo nagrinėjama devynių vaikų vizualiojo meno patirtis dviejose Škotijos pradinėse mokyklose, suteikiant vertingos įžvalgos apie šiuolaikinių vaikų meno mokyklų dizaino elementus (Art in my world: Exploring the visual art experiences in ..., n.d.).

Be tradicinių meno ir architektūros studijų, šiuolaikinės architektūros mokyklos taip pat pradėjo tyrinėti garso vaidmenį architektūriniame projekte. Tačiau garso tyrimas architektūroje tebėra palyginti naujas ir dar nėra laikomas pagrindiniu daugelio architektūros programų komponentu (Senses of place: architectural design for the multisensory mind, n.d.). O muziejinis mokymasis tapo vis populiaresne meninio ugdymo srities tyrimų tema. Tyrėjai nustatė, kad pastoliai yra pagrindinis veiksnys, skatinantis mokymąsi muziejuje, ir pabrėžė, kaip svarbu suteikti studentams galimybių apsilankyti šiuolaikinio meno parodose ir renginiuose, kad jie geriau suprastų meną ir architektūrą (Museums as avenues of learning for children: a decade ..., n.d.)(Courses, n.d.).

Šiuolaikinės dailės mokyklose, tokiose kaip Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, dailės skyriaus mokiniai ir jų mokytoja Inga Talmantienė diskutavo, kad piešimas skatina geresnę

atmintį, dėmesį, lakiesnę vaizduotę, pasitikėjimą. Vaikai mokosi mąstyti piešimo, konstravimo ir skulptūros kūrimo metu. Taip yra todėl, kad būtent per šį procesą vaikai lavina savo vaizdinį, loginį mąstymą, kuris yra svarbus jų vystymuisi. Prieš pradėdamas ką nors piešti, vaikas pirmiausia turi suprasti, kaip tai padaryti mintyse, o paskui – fiziškai.

Piešimas skatina vaikų susidomėjimą. Tai liudija daugybė ekspertizių. Pavyzdžiui, vaikams buvo pristatytas augalas ir paprašyta jį apibūdinti. Kai kurie vaikai turėjo nupiešti augalą, kiti turėjo sutelkti dėmesį į objektą ir pasakoti vėliau. Vaikai, kurie piešė augalą, geriau suprato, iš ko jis pagamintas ir kaip jis atrodo; priešingai, vaikai, kurie tik stebėjo augalą ir jo nenupiešė, mažiau suprato augalo savybes. Vizuali, meninė raiška sustiprina vaiko susidomėjimą menu – vaikas dabar gali įvertinti jo grožį, idėjas ir pan.. Tai daroma ne tik piešiant, bet ir aktyviai dalyvaujant dailės parodose su mokytojais ar tėvais, diskutuojant apie meną. Dėl to vaikas didina savo dvasinį sąmoningumą, tampa jautresnis grožiui. Kai vaiko meno kūrinius atpažįsta mokytojai ar tėvai, tai padidina vaiko pasitikėjimą, nes vaiką džiugina jo darbo pripažinimas. Todėl ypač svarbu, kad vaikas pieštų taip, kaip jis nori ir kaip jaučiasi; nesvarbu, kaip tėvai ar mokytojai bandytų jį pataisyti, tai gali sukelti netinkamumo jausmą.

2.3 Analogų analizė

2.3.1

Vaikų darželis (02pav.) Guasrallamieste Italijoje, MarioCucinella architektų pastatytas 2015 m., yra tvarios architektūros pavyzdys, kuris specializuojasi vaikų mokyklos tematikoje.

Švietimas neapsiriboja tik akademiniu meistriškumu, bet ir apima socialinius aspektus. Šiuolaikinių

švietimo įstaigų projektuotojai supranta socialinės mokinių sąveikos svarbą. Štai kodėl jie sukūrė erdves, esančias tarp klasių ir laboratorijų, kur vaikai gali sustoti ir bendrauti vieni su kitais (Kindergarten in Guastalla / Mario Cucinella Architects, n.d.). Architektai taip pat pasirūpino, kad šios zonos būtų suprojektuotos taip, kad būtų skatinamas vaikų žaidimas ir socialinė sąveika (Kindergarten in Guastalla / Mario Cucinella Architects, n.d.). Šiose srityseyra permatomi elementai, tokie kaip langai ir stiklinės sienos, leidžiantys vaikams stebėti kitų vaikų veiklą (Kindergarten in Guastalla / Mario Cucinella Architects, n.d.). Betty Williams įsteigė krikščionių motinų, tiek katalikių, tiek protestančių, netekusių savo vaiko, asociaciją. Ši organizacija pripažįsta, kad skausmas netekus vaiko yra vienodas bet kurioje sektoje ar religijoje (Mario Cucinella Architects: Creative Empathy, n.d.). Didelis vaikų mirčių skaičius per dieną ir kasmet yra žiauri gyvenimo realybė. Labai svarbu sudaryti vaikams tokią aplinką, kuri ugdytų jų akademinį vystymąsi ir socialinius įgūdžius. Kuriant darželį, ugdymo metodas ir filosofija yra esminiai aspektai kuriant aplinką, palaikančią mažų vaikų augimą ir vystymąsi. Iš esmės edukacinio projektavimo gairės įgyvendinamos įvairiais pastato projektavimo aspektais, įskaitant medžiagas ir jutimo parametrus, darželio formą ir organizaciją bei pačios mokyklos architektūrinius elementus (Guastalla Nursery by Mario Cucinella Architects, n.d.)(Kindergarten in Guastalla / Mario Cucinella Architects, n.d.). Šis darželis greičiausiai turi specifinį švietimo požiūrį ir filosofiją. Darželio dizainas atspindi edukacinį

Mario Cucinella Architects – Vaikų mokykla Gustaloje (angl. School in Guastalla)

02 pav. Mario Cucinella architektų suprojektuotas vaikų darželis Guastralloje

požiūrį ir filosofiją, orientuotą į puoselėjančios ir saugios aplinkos kūrimą jauniems mokiniams augti ir mokytis. Mokyklos erdvės yra sudėtingos, tačiau pažįstamos, todėl aplinka yra tinkama mokiniams ugdyti savo įgūdžius ir asmenybę. Mokyklos ugdymo metodas pabrėžia patogios ir palankios atmosferos kūrimą, kad mokiniai galėtų žengti pirmuosius žingsnius augimo link (Architect Mario Cucinella Puts His Sustainability Ethos into Practice, n.d.). Atsižvelgdami į šiuos švietimo aspektus, architektai gali sukurti erdves, kurios skatina mažų vaikų mokymąsi ir vystymąsi bei teigiamai prisideda prie jų bendruomenių.

Mokyklos architektūros komponentai, tokie kaip interjeras, medžiagiškumas, visi jusliniai suvokimai, susiję su šviesa, spalva, garsu, lytėjimo pasiūlymais, buvo sukurti atsižvelgiant į pedagoginę ir ugdymo perspektyvą, skatinančią vaiko augimą.

Aukšta izoliacija, gerai paskirstytas skaidrus paviršius, pažangių vandens surinkimo sistemų panaudojimas ir fotovoltinės sistemos įrengimas ant stogo – visa tai prisidės prie pastato gebėjimo sumažinti mechaninės įrangos naudojimą, kad būtų patenkinti mokyklos energijos poreikiai. Dėl to vaikai skatinami tyrinėti nepažįstamas, bet pažįstamas vietas, kurios leis jiems ugdyti savo talentus.

Netgizonos,jungiančios klasessulaboratorijomis,yraskirtoslinksmybėmsirsmalsumuikaip pagrindinėms savybėms: maršrutas apima zonas, kuriose yra daugiau žaidimo ir sąveikos, sustojimų, kurie yra skaidrūs, ir elementus, leidžiančius stebėti kitų vaikų veiklą ir patekti į ją.

Nuo pat interjero ženklų architektai taip pat sukūrė besitęsiančią už pastato ribų juslinę kelionę, apimančią esamus medžius ir konstrukciją, sukurdama saugomas teritorijas vaikams, pedagogams ir lankytojams. Taip pat verta paminėti, kad darželio pastato struktūra sudaryta iš atsinaujinančios medžiagos – medienos. Medienos naudojimas turi mažą poveikį aplinkai. Atraminė pastato konstrukcija yra pagaminta iš medienos karkaso. Tai yra ideali medžiaga pastato šilumos izoliacijai išlaikyti. Ši šilumos izoliacija bei lietaus vandens surinkimo ir fotovoltinės sistemos sumontavimas ant stogo leidžia sumažinti mechaninės įrangos naudojimą darželio energijos poreikiams

pav. Mario Cucinella darželio techninė aksonometrija

2.3.2 Aut Architektur und Tirol – „Bildingo“ pavilijonas (angl. The Bilding Pavilion)

„Bildong‘as“ – paviljoną primenančios dailės ir meno dirbtuvės, kurios yra ne tik puiki erdvė mokytis vaikams ir jaunimui, bet ir praturtina aplinkinį parką savo išskirtine architektūra. Išoriniai deniai ir stiklinės sienos nuo grindų iki lubų sujungia lenktą pastatą su aplinka, o viduje nuožulnios sienos ir grindys sukuria erdvių su įvairia atmosfera ir darbo galimybėmis tęstinumą.

04 pav. Pastato eksterjeras gamtos kontekste

Pastato konstrukcija suontuota iš klijuoto laminato karkaso ir monolitinio betono. Jo tarsi „sulankstyti“ išoriniai paviršiai yra padengti balto polimero lakštais, kurie yra suklijuoti, kad būtų sukurta vandeniui atspari membrana. Sienos, grindys ir lubos pagamintos iš eglės medienos, kuri paliekama neuždengta, kad būtų sukurtas vientisas interjeras, turintis natūralią išvaizdą, primenančią miškingą aplinką. Medinė konstrukcija susisiekia su parku ir kuria malonų įspūdį. Struktūros įėjimas yra Rapoldi parke, kuris palengvina energijos ir teigiamų emocijų mainus, skirtingai nei niūraus riedlenčių parko. Kampuotus paviršius pakeičia viso aukščio stiklas, per kurį patenka natūrali šviesa ir vaizdas. Įstiklintos vidinės sienos neleidžia užblokuoti šviesos ir vaizdo. Iš vieno visiškai skaidraus fasado atsiveria vaizdas į išorinį medinį paklotą, kurį riboja medžiai, o į lubas įmontuoti stoglangiai leidžia šviesai patekti į centrinę bendruomeninę erdvę. Paaukštintas stogelis yra pagrindinis įėjimas. Jis sukonstruotas taip, kadvienapusėparemtasiena,kuriojeyralangai, leidžiantys vizualiai susisiekti su supančia aplinka. Struktūroje vyksta kūrybiniai užsiėmimai ir seminarai, įskaitant tapybą, skulptūrą, architektūrą, madą ir skaitmeninę mediją. Jo vidinės erdvės skirtos skatinti vaikus piešti ir tapyti besiilsint ant medinių paviršių, kurie pamažu atskleis jų pastangas. Skaidri eksperimentinė erdvė atvira visiems, norintiems dalyvauti, žaisti su struktūra ir prie jos dirbti. Joje laukiami nemokami keliautojai, o prieiga prie jos nėra ribojama. Laikui bėgant pastatas turės daug takelių. Kadangi architektūra laikoma nuolat besikeičiančiu procesu, mes tai vertiname kaip tokį.

2.3.3 Estudio Carme Pinos – Dailės ir Meno centras (angl. Art and Design Center )

konstrukcijas. Siekiant suteikti jam išskirtinesnę ir skulptūriškesnę išvaizdą, kartu mažinant tūrį, į aikštę nukreipta pastato dalis padalinta į du besisukančius tūrius, sukuriančius skirtingus lygius.

Keramika, kuri dengian pastato išorę, ne tik padidina jo apimtį, bet ir saugo mokinius nuo intensyvios gatvės praeivių žvilgsnių. Todėl tai sukuria šviečiantį interjerą, kurį sudaro atviros erdvės su 11 000 kvadratinių metrų naudingo paviršiaus ploto. Tačiau išorė harmoningai susilieja su miesto kraštovaizdžiu, kuriame ji yra. Struktūra yra padalinta į tūrius ir fasadus, atsižvelgiant į aplinkines konstrukcijas. Siekiant suteikti pastatui išskirtinesnę ir skulptūriškesnę išvaizdą, kartu mažinant tūrį, į aikštę nukreipta pastato dalis padalinta į du besisukančius tūrius, sukuriančius skirtingus lygius.

09 pav. Pietinis fasadas

Singha D'Luck teatras Tailande, suprojektuotas A49, yra pavyzdinis levitacijos architektūros modelis.„Iliuzijos“yraįmontuotosįkonstrukciją,josyrakonstrukcijosprojektopagrindas.Sukurtoje A49 struktūroje yra keletas iliuzinių potyrių, įskaitant levitaciją, šešėlį, transformaciją ir padidinimą. Pastatus projektuojanti komandataippat atsižvelgiaį medžiagas, naudojamas kinetiniuosefasaduose, kurie yra deimantų formos, šie fasadai skirti iliustruoti tradicinius dekoratyvinius elementus.

Buvo ištirtos kelios iliuzijos technikos, siekiant įvairių stulbinančių efektų, o „levitacijos“

sąvoka buvo ypač diskutuojama ir nuodugnesnė. Meninė vizualinė meno išraiška sustiprina iliuziją, sunki teatro masė tarsi be vargo sklando virš žemės. Kad būtų pasiektas levitacijos efektas, keli komponentai, įskaitant šešėlius, pastato masę iš apačios ir tuščią erdvę ar tuštumą po mase, yra neatsiejami nuo projekto tikslo.

Paties kino teatro architektūrinis dizainas pirmiausia yra paprastas, panašus į „dėžutę“.

Architektai sukūrė dizainą, kuris, atrodo, slepia funkcines teatro erdves žemės lygyje kaip tuščią

2.3.4 Architects 49 – Singha D‘luck Kino teatras (angl. Singha D‘luck Cinematic Theatre )

10 pav. Kino teatro eksterjeras

11 pav. Pjūvis

erdvę arba tuštumą, kad „levituojanti“ dėžė būtų pastebimai pakelta aukščiau, o struktūrą užstoja veidrodinės plokštumos ant sienų ir lubų, kurios ją slepia ir atspindi aplinką bei dangų.

Kadangi pastato „dėžė“ yra 8,75 metro nuo pagrindinės konstrukcijos, plieninė konstrukcija

naudojama siekiant geriau įvertinti plūduriuojančios dėžės pagrindo atspindį, todėl teatro dydis ore yra 15x50x14 metrų. Žemiau atspindintis tvenkinys padidina aukščio po konstrukcija poveikį, o prie lubų montuojamas apšvietimas taip pat skatina stipresnį lubų gylio suvokimą esant prastam apšvietimui. Deimantų formos elementai iš sulankstytų aliuminio lakštų, reprezentuojantys tradicinį tajųmeną,naudojamikuriantkinetiniuskomponentus,tvirtinamusprieįtempimo trosų.Vėjuotądieną 30 000 auksinių deimantų gabalėlių sukuria blizgantį efektą, panašų į vandenyną, todėl lankytojai gali patirti vandens garsą.

12

2.3.5 ALA Architects – Oodi Helsinkio centrinė biblioteka (angl. Oodi Helsinki Central Library)Helsinkio Oodi biblioteką ir bendruomenės centrą (2018 m.) suprojektavo ALA Architects. Pirmame pastato aukšte yra kavinė, teatras, salė. Antrame aukšte įrengtos erdvės, skirtos lankytojų kūrybiniams ir socialiniams užsiėmimams. Čia yra konferencijų ir susitikimų erdvės, žaidimų kambariai, muzikos ir meno studija su dirbtuvėmis. Be to, yra grafikos ir gamybos laboratorija. Oodi biblioteka gavo „Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA)“ apdovanojimą už geriausią metų viešąją biblioteką. Socialinė pastato vertė leidžia mėgautis geriausiomis skaitymo sąlygomis, technologijomis, muzika ir kt. Meninė pastato raiška bibliotekos funkcijas suskirsto į tris skirtingus lygius. Aktyvus ir tarsi į vidinę erdvę besitęsiantis pirmas aukštas miesto aikštėje, „knygų

pav. Fasado elementas

13 pav. Bibliotekos interjeras

rojus“ viršutiniame lygyje ir uždaros tarpinės erdvės, kuriose yra patalpos papildomoms bibliotekos paslaugoms ir patalpoms. (Caballero, 2018 m. p.)

„Oodi“ yra Helsinkio centre, labai reikšmingoje vietoje: tiesiai priešais Suomijos parlamento laiptus, per Kansalaistori aikštę – viešoji erdė, kurią riboja pagrindinės pilietinės visuomenės institucijos. Oodi pozicija priešais Eduskuntatalo buvo pasirinkta kaip valdžios ir gyventojų santykių simbolis. Tai primena Suomijos bibliotekų įstatymo mandatą, kuriame teigiama, kad bibliotekos turėtų skatinti mokymąsi visą gyvenimą, aktyvų pilietiškumą, demokratiją ir žodžio laisvę.

14 pav. Bibliotekos eksterjeras iš paukščio skrydžio

Tai taip pat yra svarbi jungtis tarp bibliotekos ir aplinkos. Naujoji biblioteka taip pat yra Helsinkio kultūros rajono centre, šalia daugelio svarbių sostinės įstaigų.

Pastato dizainą įtakoja kontekstas ir bibliotekos programos paskirtis. Pagrindinė koncepcija yra trijų skirtingų struktūros lygių sąveika. Viešoji aikštė, esanti priešais pastatą, yra pastato viduje, tada susilieja su patalpų, skirtų susitikimams ir patirčiai, katalogu.

„Oodi“ pastatas buvo pastatytas naudojant medžiagas, kurių buvo daug, atsižvelgiant į vietos klimatą. Išorinis fasadas sudarytas iš 33 mm storio suomiškų eglių lentų, kurios eina į plačią kreivę, kuri tęsia pastatą į išorę, jungiančią vidaus ir išorės erdves, ir sukuria prieglobstį viešiesiems renginiams priešais pastatą. Viršutinės konstrukcijos stogas turėjo paviršių, skirtą didelei viešai terasai, iš kurios Helsinkio piliečiai galėjo tiesiogiai stebėti laiptus ir pagrindinį įėjimą į Suomijos parlamentą. Terasa padidina bibliotekos lankytojams prieinamą viešąją lauko erdvę, taip pat sukuria naują vietą žmonėms susiburti ir grožėtis žemiau esančiu miestu.

16 pav. Pjūvis

15 pav. Urbanistinis planas

2.4 Druskininkų miesto analizė

2.4.1. Padėtis valstybėjė

Druskininkai yra Lietuvos pietuose, 130 km nutolę nuo Vilniaus ir Kauno. Tai labiausiai į pietus nutolęs Lietuvos taškas. Iš pietų – siena su Baltarusija, iš vakarų – su Lenkija. (Druskininkų

Savivaldybė, 2023) Klimatas yra kontinentinis. Druskininkų miestas administraciškai priklauso Druskininkų miesto savivaldybei, kuri apima Druskininkų, Viečiūnų ir Leipagalių gyvenvietes.

Savivaldybė yra daugiausia Dainavos lygumoje, pietuose yra Nemuno slėnio išplatėjimas, vadinamas

Raigardu. Pro savivaldybę iš pietų į šiaurę teka Nemunas, iš rytų – jo intakas Ratnyčėlė. Čia telkšo 49 Druskininkų savivaldybės ežerai. Druskininkų miestas yra pačiuose Lietuvos pietuose, Dzūkijoje, Alytaus apskrityje, 60 km į pietus nuo Alytaus, dešiniajame Nemuno upės krante, tarp miškų, ežerų, ir moreninių kalvų. Į Nemuną įteka Ratnyčia, kuri 2 km prateka pro kurorto rytinę dalį, iš pietų į šiaurę. Druskininkai yra tik 10 km nuo Baltarusijos sienos.

17 pav. Druskininkų miesto padėties valstybėje schema

2.4.2 Analizuojamos teritorijos vertinimas mieste

Analizuojama teritorija yra pietinėjė miesto dalyje. Dalis teritorijos patenka į istorinę miesto dalį

senamiestį. Druskinkų senamiestis išsidėstęs centrinėje miesto dalyje. Ratnyčėlės kairiajame krante ir Nemuno dešiniajame krante telkšo Druskonis. Urbanistikos paminklas. Teritorija išsiplėtusi aplink senąsias gydyklas kairiajame Ratnyčios krante.

18 pav. Analizuojamos teritorijos vertinimo mieste schema

2.4.3 Istorinė ir demografinė raida

Druskininkai pirmą kartą paminėti 1596 m. Lietuvos metrikoje. Rašoma, kad „šis kaimas buvo atiduotas ponui Voropajui“, tačiau, anot archeologinių šaltinių, prie Druskininkų gyventa dar akmens amžiuje. Manoma, kad oficiali Druskininkų kurorto įkūrimo data yra 1794 m. birželio 20 d.,

kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis dekretu suteikė

19 pav.

vietovei gydyklos statusą. Ištyrus ineralinį vandenį, moksliškai įrodžius jo gydomąsias savybes Druskininkams atsivėrė naujos perspektyvos. 1837 m. kurorto statybos projektą patvirtino Rusijos caras Nikolajus I, skyręs projektui 25 000 sidabro rublių paskolą. Pelkė nusausinta, o jos vietoje nutiestas Baltųjų smėlių prospektas. Teatras veikia vasarą. Atsidaro vienas pirmųjų fotografijos salonų Lietuvoje. Druskininkai – madinga vasaros poilsio vieta. Pagal populiarumą Rusijos imperijoje Druskininkai nusileido tik Krymo ir Kaukazo kurortams. Druskininkuose vasarodavo Peterburgo, Varšuvos, Gardino, Vilniaus aukštuomenė ir meno pasaulis. Tarpukariu Druskininkuose išpopuliarėjo sveikos gyvensenos principai Pastatyta pirmoji klinika. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Druskininkai išgyveno krizę, kai sustojo turistų srautai iš buvusios Sovietų Sąjungos. 2000 m. Druskininkų miestas pradėjo gaivinti kurortą, skatinti ir inicijuoti turistų traukos centrų kūrimą bei verslo plėtros paskatas. Pastatyti teniso kortai, įrengti boulingo takai. Jau 2003 metais po rekonstrukcijos atidaryta Druskininkų ligoninė. Per šį dešimtmetį buvo atnaujinta miesto infrastruktūra, privatizuoti ir atnaujinti viešbučiai, sanatorijos. 2006 m. atidarytas Vandens parkas, 2011 m. – žiemos pramogų centras „Snow Arena“, tais pačiais metais nutiestas naujas tiltas per

Nemuną. Po rekonstrukcijos 2012 m. atidarytas

Senojo vaistininko parkas ir Muzikinis fontanas. 2015 metais abi Nemuno pusės buvo sujungtos ekologišku funikulieriumi. (Mačiulis A., 2009)

1837 m. Gardino gubernijos architekto padėjėjas Fordonas parengė du dokumentus: „Gardino gubernijos Druskininkų mineralinių vandenų teritorijos planą“ ir „Mineralinių vandenų tiesimo prie Druskininkų kaimo planus, fasadus ir atkarpas“. Nors Druskininkų gatvių tinklo projektas dar neatrastas, istoriniai duomenysrodo,kad jisturėjo būti parengtas1838

m. Ankstyviausias žinomas miesto planas datuojamas 1880 m., kuriame pavaizduota miesto teritorija ir gatvių tinklas. A. Miškinio sukurta retrospektyvinė schema apima kaimo teritoriją. Miestelis buvo projektuojamas XVIII amžiaus pabaigoje iki XIX amžiaus pabaigos, vadovaujantis „Rusijos miestų“ planavimo principais ir dviejų nepanašių gatvių tinklo schemų – stačiakampio ir vėduoklinio – deriniu.

(Mačiulis A., 2009)

Urbanistikos istoriko teigimu, toks gatvių tinklo junginys gana savitas, tačiau kompoziciniu požiūriu nepakankamai profesionalus. Plane išryškėja dvi aikštės, skirtos bažnyčiai ir cerkvei statyti. Labiau išryškinta rombo formos aikštė, kurioje turėjo iškilti cerkvė ir kaip dominantė uždaryti penkių į aikštę atsiremiančių gatvių perspektyvas. Bažnyčios aikštė didesnė, tačiau pastatas matomas tik vienos iš septynių į aikštę sueinančių gatvių perspektyvoje. Iš viso buvo suplanuota 14 daugiausia keturkampių įvairaus dydžio kvartalų, tačiau derinantis prie Nemuno

Ratnyčėlės upelio

Druskonio ežero apribotos teritorijos, susidarė ir statybai mažiau patogūs du trikampiai bei trys trapeciniai kvartalai.

20 pav. Urbanistikos vertybių schema.

Vienoje iš aikščių pastatyta mūrinė katalikų „koplyčia“ . „Pastatas buvo beveik kvadratinio plano, laužyto stogo su bokšteliu viduryje“, fasaduose vyravo neogotikinės formos ir elementai. Iki 1850 m. baigtas mineralinių šaltinių pastatas ir paviljonas – medinis, gausiai medžio raižiniais puoštas žaismingas statinys. (Mačiulis A., 2009)

1915 m. besitraukianti rusų kariuomenė tiltą susprogdino, tačiau po poros mėnesių frontui sustojus pati jį ir atstatė. Tarpukariu tiltas buvo sudegintas ir nugriautas.

Iki 1914 m. pastatyta nemažai mūrinių ir medinių įvairios paskirties pastatų. Tarp jų ir vila „Linksma“ (23 pav.,). Vila, iškilusi Druskonio ežero šiaurės krante, išsiskyrė ne tik stilistika ir dinamišku siluetu, bet ir turėjo esminę

reikšmę miesto panoramai iš pietų pusės – nuo pagrindinio įvažiavimo –formuoti. Ji radikaliai pakeitė ankstesnį

šios dalies vaizdą, kuriame iki tol menkai ryškėjo nedidelė kukli bažnyčia.

21 pav. Mineralinių šaltinių pavilijonas

22 pav. Bažnyčia. L. Baranovskio XIX a. pabaigos – XX a. pradžios

23 pav. Villa „Linksma“

24 pav. Pasaulinio karo metais pastatytas

tiltas per Nemuną. Tarpukariu sudegintas ir nugriautas

1930 m. paskelbtas konkursas geriausiam kurorto sutvarkymo projektui. “Sprendžiant iš to meto miesto schemos, kurioje pažymėti tik pagrindiniai pastatai, kelios naujos vilos ir pensionatai iškilo pietinėje Jogailos gatvės pusėje. Tai buvo stamboki 2–3 aukštų kompleksai, o jų architektūra artima „Zakopanės stiliui“. Nepaisant naujų pastatų, Druskininkuose vyravo želdynai, taigi miestas neprarado kurortuibūdingospastatųirželdiniųproporcijosbeiatitinkamotradicinioįvaizdžio.Taiužtikrino gerą jo sąveiką su gamtine aplinka. “(Mačiulis A., 2009)

2.4.4 Gamtinė schema

Vijūnėlės tvenkinys suformuotas dirbtinai – sovietmečiu tvenkinio vietoje buvo pelkė. 1983 m. buvo nuspręsta pelkės vietoje iškasti tvenkinį. Jis sudarytas užtvenkus Vijūnėlės upelį. Užtvanka

25 pav. Miestelio dalies panorama iš pietų pusės

26 pav. Naujosios miesto dalies vaizdas iš lėktuvo.

šachtinė. 1989 m. buvo pastatyta valčių prieplauka.

2.4.5 Traukos objektai

Druskininkų miesto centre yra vienintelė gimnazija, kuri yra arti analizuojamos teritorijos.

Mieste dominuoja viešbučiai, SPA gydyklos. Druskininkai garsėja ne tik gydomaisiais vandenimis, bet ir architektūra.

27 pav. Gamtinė schema

2.4.6 Aukštingumas

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia . Antroji – Nemuno sanatorija Kvartaluose daugiausiai paplitę 2–4 aukštų pastatai. Aukštesni, 10–20 m. pastatai daugiausiai telkiasi šiaurės rytų nagrinėjamos teritorijos dalyje, kur yra Druskininkų miesto centras.

Nagrinėjamoje teritorijoje yra viena aiški vertikali dominantė

29 pav. Aukštingumo schema

2.4.7 Reljefas

Nagrinėjamoje teritorijoje reljefas nėra labai išraiškingas – gyvenamųjų namų kvartalų reljefas tolygus. Skirtumas reljefe matomas ties Ratnyčios upe bei pietinėje miesto dalyje.

30 pav. Reljefo schema

2.4.8 Potvyniai

Nagrinėjamoje teritorijoje potvynių rizika yra ties Nemuno ruožo pakrante bei ties Ratnyčios upės ruožu. Projektuojamoje teritorijoje potvynių rizikos nėra (žemėlapio informacija iš Aplinkos apsaugos agentūros potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio).

31 pav. Potvynių rizikos schema

2.4.9 Teritorijos naudojimo intensyvumas

Nagrinėjamoje teritorijoje daugiausiai ir dažniausiai žmonės bėgioja, važinėjasi dviračiais bei užsiima žiemos sportu Vijūnėlės tvenkinio ir Druskonių ežero teritorijose bei šalia esančiame miško parke.

32 pav. Bėgiojimo aktyvumo schema

33 pav. Žiemos sporto aktyvumo schema

2.4.10 Išklotinės

Nagrinėjamoje teritorijoje yra viena aiški vertikali dominantė

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Kvartaluose daugiausia paplitę 2–4 aukštų gyvenamieji pastatai.

Vijūnėlės tvenkinio išklotinėje matyti, jog aukštingumas kyla tiek nuo vakarinės, tiek nuo rytinės pusės miesto dominantės – bažnyčios link.

34 pav. Išklotinių schema

2.4.11 Teritorijos aplinkos foto fiksacijos

Nagrinėjamoje teritorijoje dominuoja suformuotas gamtinis karkasas, miškai, želdynai, Vijūnėlės tvenkinys ir Druskonio ežeras. Yra mažosios architektūros elementų.

37 pav. Fotofiksacija Nr. 2

38 pav. Fotokisacija Nr. 3

39 pav. Fotofiksacija Nr. 4

40 pav. Fotofiksacija Nr. 5

41 pav. Fotofiksacija Nr. 6 42 pav. Fotofiksacija Nr. 7

3. PROJEKTINĖ DALIS

3.1 Įvadas

Architektūra yra meno šaka, kuri sukuria ne tik fizinę aplinką, bet ir veikia mūsų gyvenimo kokybę, kultūrą bei tapatumą. Jungtys architektūroje, ypač projektuojant urbanistiškai integruotą organišką architektūrą, tampa išskirtiniu svarbos aspektu, kuris padeda sukurti vientisą ir harmoningą bendruomenės erdvę. Šiame įvade tyrinėjama tai, kaip jungtys gali tapti kultūriniais tilteliais ir kaip architektūra gali sujungti skirtingas bendruomenes.

Architektūra yra kultūros reiškinys, kurio tikslas – kurti žmonių patirtį. Urbanistiniu požiūriu pastatas turi gebėti integruotis į savo aplinką ir sukurti organiškus ryšius su kitais urbanistiniais objektais, pastatais, parkais. Tokiu būdu sukuriamas patogus ir harmoningas gyvenimo etapas. Todėl kuriant pastatus reikia atsižvelgti į kultūros elementus. Kultūra yra kaip mūsų žmogaus DNR, todėl architektūra turi žmones vienyti, o ne tik skaldyti. Projektuojant miesto erdves svarbu, kad pastatai jungtų patogias viešąsias erdves, kurios tarnauja kaip kultūros ir socialiniai centrai. Ši architektūra elegantiškai dera su aplinka. Todėl būtina atsižvelgti į esamas sąlygas, kad būtų lengva suprojektuoti patogų ir patvarų, nekenkiantį aplinkai pastatą. Be to, pastatai turi būti lankstūs ir pritaikomi prie kintančių miesto ir gyventojų poreikių. Architektūrinis ryšys yra pagrindinis elementas, leidžiantis pastatams susilieti su aplinka, kitais pastatais ir juose gyvenančiais ar juos naudojančiais žmonėmis.

Tai rafinuoto meninio dizaino, vieningai sujungiančio erdves, medžiagas ir funkcijas, rezultatas.

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad architektūros jungtys yra daug daugiau nei tik konstrukcinės sąsajos. Jos apima bendrą stilistiką, formų harmoniją, proporcijas ir erdvės organizavimą. Šios jungtys gali būti įgyvendintos įvairiais būdais, pradedant nuostruktūros elementų, tokių kaip kolonos, arkos ar sijos, iki detalesnių architektūrinių elementų (langų, durų).

Pati svarbiausia architektūrinė jungtis yra tarp pastato ir jo aplinkos. Tai gali būti pasiekiama naudojant tam tikrus dizaino principus, tokius kaip proporcingumas, fasadų suderinamumas, takų ir želdinių integracija. Architektūra turi atitikti ir gerbti aplinką, su kuria ji bendrauja, kartu pabrėžiant unikalumąirkultūrinįkontekstą.JautrigamtinėDruskininkųVijūnėlėstvenkinioaplinkabeisupantys medžiai diktuoja, kad projektuojamas pastatas turėtų darniai „įsipiešti“ į kontekstą – neišsišokant, o kaip tik jo nepakeičiant. Projektuojamas pastatas turėtų elegantiškai ir jautriai sujungti pastatą su gamtine flora per įvairiausius urbanistinius elementus.

Taip pat svarbu yra architektūros jungtys tarp paties pastato elementų. Tai apima ryšį tarp vidinės ir išorinės erdvės, klasės, lobratorijų, koridorių ir perėjimų, kurie sukuria patogų ir tęstinį judėjimą per pastatą mokiniams. Turi būti atsižvelgta, kaip mokinių srautai gali būti nukreipti, siekiant skatinti sąveiką ir bendravimą tarp žmonių. Jungianti architektūra turi sujungti mokinius, mokytojus į bendras erdves, kurios gali tapti vietomis atlikti įvairiausias menines veiklas, tokias kaip piešimas, tapymas, diskusijos apie meną ar meno istoriją.

Be to, architektūriniai ryšiai gali pasitarnauti ir kaip simbolinės prasmės perteikimas. Jie gali atspindėti vietos kultūrinę ir istorinę svarbą, skatinti bendruomenės tapatinimąsi su aplinka. Tai galima pasiekti naudojant architektūrines detales, ornamentus ar dekoratyvinius elementus. Todėl šiame darbe projektuojamame meno mokyklos pastate planuojama suprojektuoti naują stiklinę užuolaidinęsieną,kuriatspindėsdangaus,tvenkiniovandensiraugmenijos vaizdą.Šiogamtosvaizdo atspindys fasado stikluose sukurs gamtos ir architektūros vienovę. Pastatas atrodys kaip ten buvęs jau seniai, nes atspindės esamą gamtą, taip „sujungdamas“ gamtą su pastatu. Tinkamai suprojektuotos ir įgyvendintos architektūrinės jungtys gali sukurti išbaigtą, darnią ir prasmingą architektūrinę kompoziciją. Jos gali ne tik suteikti vizualinį patrauklumą, bet ir gerinti gyvenimo kokybę, skatinti socialinę sąveiką, inovacijas ir darnią bendruomenės plėtrą.

Svarbu suprasti, kad architektūros jungtys nėra tik statinių elementai, kurie stovi vieni šalia kito. Iš esmės jie atspindi bendruomenės, kultūros ir aplinkos sąveiką. Sumanus architektas turėtų turėti galimybę integruoti šias sąveikas į savo dizainą. Labai svarbu atsiminti, kad santykiai tarp architektūrinių jungčių nuolat kinta.

Kultūrinę integraciją ir bendruomenės vientisumą gali įkūnyti architektūra per dizainą ir kultūrą. Ji taip pat gali skatinti keitimąsi idėjomis, dialogą, bendradarbiavimą. Architektai turėtų būti pasirengę dalyvauti socialinėse, ekonominėse ir kultūrinėse transformacijose per architektūrinį projektavimą – viskas tarpusavyje susiję. Pagaliau architektūrines jungtis galima vertinti kaip meno formą, kuriant bendrą naratyvą ir prasmingą patirtį. Jos gali suformuoti naują požiūrį į miesto erdves, skatinti žmones pažvelgti į aplinką kitaip ir skleisti estetiką bei kūrybiškumą. Architektūra gali sujungti praeitį su ateitimi,įtraukti vietos bendruomenęį projektavimo procesąirkurti ilgalaikęvertę, skatinančią darnią ir gyvybingą miesto raidą.

Projektuojamas pastatas – vaikų meno mokykla, besilenkianti gamtos grožiui ir švelniai prisilietusi prie ežero kranto. Ši mokykla bus daugiau nei tik pastatas – ji taps organiška jungtimi tarp šviesos, formų ir vaizdinių, kurie įkvėps vaikus išreikšti savo kūrybingumą ir ugdyt meno talentus.

Joje kiekviena detalė bus sukurta su gilia mintimi ir meile, kad būtų užtikrinta tinkama sąveika su gamta ir aplinka.

Ši vaikų meno mokykla puoselės ryšį su gamta iš pat pradžių. Ji įsikurs įžiūrint ryškias architektūrines jungtis tarp pastato ir ežero. Pastato forma ir fasadai harmoningai derės su natūralia aplinka, o dideli langai leis vaikams mėgautis nuostabiais ežero vaizdais ir gaiviais natūralios šviesos srautais. Šios jungtys bus ne tik vizualinės, bet ir emocinės, leidžiančios vaikams jausti artimumą su gamta ir skatinsiantys kūrybiškumą.

Vaikų meno mokykloje svarbios bus ir architektūrinės jungtys tarp patalpų. Jos skatins sklandų ir malonų judėjimą tarp klasės, meno studijos, bibliotekos ir kitų erdvių. Platus koridorius taps erdve, kurioje jaunieji menininkai galės ne tik judėti, bet ir bendrauti, keistis idėjomis ir kartu

ugdyti savo meninį potencialą. Taip pat bus įgyvendintos tinkamos akustinės jungtys, kad būtų užtikrintas ramybės ir koncentracijos lygis, reikalingas kūrybiniam procesui.

Be to, ši vaikų meno mokykla skatins jungtis su aplinkine bendruomene. Jos architektūrinis dizainas ir erdvės bus subtiliai įtrauktos į miesto kontekstą ir bendruomenės gyvenimą. Šis pastatas taps ne tik vieta, kur vaikai įgys meno žinių, bet ir socialinio susitikimų centru, kur kūrybinė energija skleisis per įvairius renginius, parodas ir bendrus projektus su vietos bendruomenės nariais.

Vaikų meno mokykla bus simbolis sąveikos tarp architektūros ir gamtos, tarp kūrybiškumo ir aplinkos sąmoningumo. Ji taps neatskiriama ežero kranto peizažo dalimi, kurią papildys elegantiškos ir subtilios formos. Šis pastatas bus išraiškingas architektūros kūrinys, atspindintis mūsų įsipareigojimą ugdant vaikų meno suvokimą, kūrybingumą ir prisirišimą prie gamtos.

3.2 Eksperimentai/meninis tyrimas

45 pav. Mediniai tūriai kontekste

pav. 3D aksonometriniai tūriai

pav. Eksperimentas iš klijų, tinko ir audinių

3.3 Variantinis projektavimas

3.3.1

Pirmas variantas 51 pav. Aiškinamoji diagrama

52 pav. Meninio tyrimo eskizai

53 pav. Pirmo varianto maketas kontekste

54 pav. Pirmo varianto vizualizacijos

3.3.2 Antras variantas

56 pav. Aiškinamoji diagrama

57 pav. Planas su kontesktu (ne mastelyje)

58 pav. Maketas kontekste

59 pav. 3D pastato vaizdas iš paukščio skrydžio

3.3.3 Variantų apibendrinimas

Pirmasis variantas organiškai, bet lyg skulptūra levituoja ir pratęsia pastatą į gamtą, antrasis

užgožia aplinką, ją ne papildo, o būtent atskiria. Todėl bus projektuojama tarpinis variantas tarp pirmojo ir antrojo, kuris organiškiau sujungs pastatą su aplinka.

60 pav. Pastato vizualizacijos

61 pav. Maketas iš kartono

65 pav. Maketas su stogu

64 pav. Antrojo aukšto planas makete

63 pav. Pirmojo aukšto planas makete

68 pav. Eskizinis pirmojo aukšto planas

69 pav. Eskizinis antrojo aukšto planas

3.4 Aiškinamasis raštas

3.4.1 Tikslas ir idėja

Projektuojamas sklypas, numatytas statybai, yra formuojamas Druskininkuose, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto. Sklypas pakankamai ramioje vietoje, tinkamoje dailės mokymo procesui vykdyti, juo labiau, kad greta įsikūrę V. K. Jonyno galerija bei Čiurlionio memorialinis muziejus. Pradėtu rengti detaliuoju planu, be kitų sprendinių, numatyta suformuoti 0,28 ha ploto žemės sklypą Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos Vytauto Kazimiero Jonyno Dailės skyriaus (toliau

Mokykla) naujo pastato statybai. (Išmanusis miestas IX, 2022) Be to, iki sklypo yra nutiesti visi požeminiai inžineriniai tinklai, būtini tokio pastato statybos įgyvendinimui. Sklypas nepatenka į saugomas teritorijas.

70 pav. Eskizinis finalinis maketas iš kartono

Šiuo metu dailės skyrius yra įsikūręs buvusioje lopšelio-darželio teritorijoje, kuri nėra ideali tokiam ugdymo procesui vykdyti. Analizuojamame sklype pastatų nėra. Sklypas pasiekiamas iš visų pusių, yra ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, greta – istorinės kultūrinės vietovės: istorinė Druskininkų miesto dalis, V.K. Jonyno galerija ir Čiurlionio memorialas muziejus. Šioje jautrioje, kūrybai palankioje vietovėje negalima statyti tipiškų mokyklų. Dėl to būsimo pastato architektūrinio projekto vizualinė išraiška turi būti vienetinė ir subtiliai susilieti su aplinka.

Tikslas – parengti Mokyklos architektūrinius pasiūlymus kartu pateikiant ir pastato išorės bei vidaus vizualizacijas. Architektūriniai pasiūlymai privalo išreikšti visų edukacinių erdvių išdėstymo koncepciją, kuri būtų siūloma įvairių vaizduojamosios dailės sričių mokymo užsiėmimams organizuoti. Pasiūlymuose pateikiami ne tik patalpų (erdvių), skirtų edukaciniams užsiėmimams, bet ir patalpų (erdvių) parodoms bei įvairaus pobūdžio renginiams organizavimo funkciniai ir architektūriniai sprendimai. Edukacijos galimybės numatytos ne tik pastato viduje, bet ir aplinkoje (lauko erdvėse), taikant šiuolaikinius mokymo metodus, atveriant visuomenei meno kūrybos procesus. Pastato architektūrinė išraiška privalo būti unikali ir subtiliai derėti prie gamtinės aplinkos

Išvados:

1. Būsimas pastatas turi subtiliai susilieti su aplinka ir išreikšti edukacinių erdvių išdėstymo koncepciją, įtraukiant vaizduojamosios dailės sričių mokymo užsiėmimus. Tai apima tiek vidaus patalpas, skirtas mokymui, tiek erdves parodoms ir renginiams organizuoti.

2. Edukaciniai užsiemimai turi vykti ne tik pastato viduje, bet ir lauko erdvėse, siekiant atverti meno kūrybos procesus visuomenei ir taikant šiuolaikinius mokymo metodus.

3. Pastato architektūrinė išraiška turi būti unikali ir subtiliai derėti prie gamtinės aplinkos, sujungiant estetiką su funkcionalumu.

3.4.2 Menos mokyklos architektūrinė koncepcija

Visa apimanti projektuojamo objekto koncepcija – panaudoti urbanistinius ir architektūrinius sprendimus, sujungti gamtą su pastato dalimis, pabrėžti teritorijai būdingus vizualinius ryšius, sukurti išraiškingą ir vientisą architektūrinį objektą. Meno mokyklos architektūrinė organiška bei plastiška išraiška yra projektuojama taip, kad susijungtų su jau esamu ir naudojamu pesčiųjų taku. Objektas tampa lyg urbanistinio tako tęsiniu, tad žmogus gali užlipti ant žalio objekto stogo terasos ir vaikšioti ant jo ar stebėti ežerų horizontą bei nusileisti žemyn kitu taku ir tokiu būdu susijungti su objektu net

neužėjęs į jo vidų. Šių erdvių sąveika paryškina vizualinį ryšį, einantį per teritoriją link Vijūnelės

tvenkinio, tad tarp pastato ir jo natūralios aplinkos susidaro ryšys. Meno mokykla yra projektuojama

iš dalies uždara, iš dalies atvira ir iš dalies pusiau uždaros pusiau atviros konfigūracijos Tai ne tik suteiks mokiniams ir darbuotojams privatumo, bet leis aplinkiniams, miesto svečiams ir parko lankytojams stebėti vaikų meninius procesus iš šalies

Pagrindinė koncepcija, įkvėpusi pastato dizainą, buvo sukurti kultūrinę ir meninę horizontinę Druskininkų miesto dominantę, kuri turėtų daugiafunkcinės dailės mokyklos paskirtį bei kurtų vidaus ir išorės viešąsias erdves. Tai turi būti ne tik paprasta mokykla, bet ir visas kultūros ir meno traukos centras Druskininkuose, kuris taptų šiuolaiškiška meno erdve, skatinančia domėjimąsi menu bei suteikiančiu galimybę pamatyti šių dienų meninkų ir studentų meno kūrinius. Ši mokykla turi prisitaikyti prie gamtinės aplinkos ir bendruomenės. Dailės mokyla yra projektuojama pakankamai intriguojanti, kad svečiai ar tėveliai galėtų stebėti jaunųjų talentų kūrybinius procesus.

Meno mokyklos tūrio koncepciją sudaro vienas vieno aukšto tūris, kurį skiria vidinė lauko zona. Šis vidinis lauko kiemas tarnauja kaip simbolinis sujungimas su uždara mokyklos erdve. Ši zona yra privati, ir ją galima patekti tik mokiniams bei pastato svečiams. Pastatas nėra atskirtas atskirais tūriais, bet suprojektuotas naudojant skirtingas plokštumas, kurios leidžia sukurti vientisumą su lauko viešosiomis erdvėmis, o viduje – jaukią erdvę, kuri lyg “įsispraustų” į jo vidų. Verta pamintėti, kad pastato tūris yra suformuotas gamtinės aplinkos (Vijūnėlės tvenkinio kranto, esamu takų), nes šie elementai pasiūlė plastiškas pastato jungtis bei formą.

3.4.3 Meno mokyklos formavimas

Eksperimentavimoetape buvoatrastos organiškos bei plastiškos formos,kuriosprojektavimo eigoje sudarė gamtines jungtis. Užlipti ant pastato galima per tris vietas. Kiekviena vieta yra taškas, nuo kuriuo pastato reljiefas kyla nuo 0 iki 4m su 6% nuolydžiu. Pastato konsutrukcija pakyla nuo žemės. Tokiu būdu lyg surišamos visos jo dalys. Formos, kurios atsirado kaip pastato takai, yra paremtos jau esamų viešųjų erdvių kanalais. Pastato erdvė uždara, po žeme ir po taku suprojektuota fotografijos studija ir slėptuvė. Kadangi tai yra viešasis pastatas, erdvė, į kurią būtų galima susiburti mokiniams, pastato darbuotojams, jeigu iškiltų nelaimė, nuo kurios reikėtų priedangos, yra būtina.

3.4.4 Meno mokyklos integralumas urbanistiniame audinyje

Projektuojama meno mokykla tarnauja kaip žaliųjų viešųjų erdvių dalis tarp Vijūnėlės tvenkinio, V.K. Jonyno galerijos, Čiurlionio muziejaus bei Druskinnkų gimnazijos. Neurbanizuotoje teritorijoje yra sukuriama aiški architektūrinė horizontoli dominatė. Naudojant mažosios architektūros elementus bei takus yra formuojamos naujos jungtys tarp V. K. Jonyno galerijos, Čiurlionio memorialinio muziejaus ir Druskininkų gimnazijos. Šios jungtys yra svarbios urbanistiniame audinyje, nes iš šių taškų ateis pagrindiniai pastato naudotojai.

Išvados:

1. Suprojektuota meno mokykla planuojama kaip žaliųjų viešųjų erdvių dalis, esanti tarp Vijūnėlės tvenkinio, V.K.Jonyno galerija, Čiurlionio muziejus ir Druskininkų gimnazijos.

2. Neurbanizuotoje teritorijoje sukuriamas aiškus architektūrinis horizontalus dominuojantis elementas.

3. Mažosios architektūros elementai ir takai formuoja naujus ryšius tarp V.K.Jonyno galerijos, Čiurlionio memorialinio muziejaus ir Druskininkų gimnazijos.

4. Šios jungtys yra svarbios miesto struktūrai, nes pagrindiniai pastato naudotojai bus iš šių taškų.

3.4.5 Sklypo sutvarkymo sprendiniai

Formuojamo sklypo komponentai yra neatskiriama bendro objekto projekto dalis. Lauko erdvių organiškas „pulsavimas-išplatėjimas“ yra susijęs su keliu,kuris veda iki meno mokyklos ir nuo jos. Šis organiškas išdėstymas nesąmoningai sukuria žmogaus kelionės iki meno mokyklos pojūtį, kadjisai yraten, kurturibūti. Taip pat organiškumaspadeda nuteikti, kuriakryptimi eiti meno mokyklos link. Pagrindinis patekimas į objekto sklypą yra iš šiaurinės pusės ir orientuotas į tai, kad būtų pasiekiamas moksleiviams pėsčiomis vos per porą minučių. Erdvė prieš patenkant į meno mokyklą yra svarbus momentas. Ši tarpinė erdvė leidžia suvokti erdvių dinamiškumą prieš įeinat į pastato vidų.

Pietinis įėjimas yra šiek tiek atskirtas nuo pagrindio tako ir skirtas meno mokyklos kavinės lankytojams. Pietinis patekimas ant objekto viršaus, kuriuo galima pakilti pastato šlaitais link amfiteatrinės pakylos, atsiveria panoraminiu vaizdu į Vijūnėlės tvenkinį ir miškingą Druskininkų horizontą. Į stogo terasos amfiteatrą sueina visi trys reljefiniai takai ant pastato stogo, nes iš šio taško galima eiti keliais keliais. Vienas takas veda į pietus, kur suprojektuota meno kūrinių lauko ekspozicija bei vandens terasa su tinkline danga, kuri minikuoja lyg didelį hamaką, ant kurio galima

atsigulti ir lyg kabėti ore bei mėgautis vandens vaizdu. Kitas nusileidimas nuo amfiteatro orientuots į rytus, Druskinkų miesto centro, V. K. Jonyno galerijos ir Čiurlionio memorialinio muziejaus link. Taip pat yra nusileidimas pastatu į šiaurę Druskininkų „Ryto“ gimnazijos pusėn, iš kurios į meno mokyklą keliaus moksleiviai. Šie nusileidimai tampa architektūrine landšafto dalimi.

Sklypo teritorijoje esantiems pėsčiųjų takams įrengti naudojama natūralios medienos dailylentės ir betoninės trinkelės. Pėsčiųjų takai suprojektuoti iš natūralaus medžio, kuris laikui bėgant nubluks ir taps blyškus – labiau susilies su supančia gamta. Teritoriją supantis gamtinis karkasas yra papildytas naujai suformuotais gėlynais, o vidinė objekto lauko zona sąmoningai suprojektuota taip, kad sukurtų ovalios formos amfiteatrą, kurio viduryje suformuoti gėlynai. Sklypo terasos yra papildytos mažaisiais architektūros elementais – suoliukais, kurie organiškai įsilieją į takus, vedančius į meno mokyklą. Takas tampa neatsiejama objekto dalimi, jo tęsiniu.

3.4.6 Meno mokyklos programa

Objekto programą sudaro klasės: piešimo (4 kl.), tapybos (4 kl.), kompozicijos (1 kl.), skulptūros (1 kl.), animacijos (1 kl.), etnokultūros (1 kl.) dailės istorijos, meno biblioteka (1kl.) 2. Laboratorijos: tekstilės dizaino 3, mokytojų metodinis kabinetas 4, vaikų meno galerija (apšvietimas iš viršaus)/ parodų salė (su stumdomomis parodinėmis širmomis) 5, kūrybinės dirbtuvės/studija (patalpos plenero, master class lektoriams, dalyviams) 6, terasa (stogo) – lauko klasė 7, lauko klasės (2 vnt.) 8, pagalbinės patalpos: fondai, modelių kabinetas, sandėlis priemonėms (rėmai, drobės, popierius ir kt.), san. Mazgas, patalpos aptarnaujančiam personalui.

3.4.7 Funkciniai – planiniai sprendiniai

Vaikų meno mokykloje yra trys atskiri blokai: vienas skirtas ugdymui (klasėms), antras

socialinei erdvei, trečias – meno bibliotekai su buferine zona meno kūriniams demonstruoti.

Meno mokyklos centre yra edukacinis kvartalas, išsidėstęs šiaurės rytų ir pietryčių perimetru. Jo tikslas – sudaryti studentams idealias sąlygas mokytis įvairių meno formų, tokių kaip tapyba, skulptūra ir grafinis dizainas. Šio bloko klasės yra gerai įrengtos ir tenkina konkrečius kiekvienos meninės disciplinos poreikius. Aplinka skatina kūrybiškumo atmosferą, suteikdama mokiniams reikalingų įrankių ir išteklių, kad galėtų klestėti savo amato srityje.

Amfiteatro socialinė erdvė tarnauja kaip susitikimo taškas mokyklos bendruomenei ir bendrautivieniemssukitais.Mokiniai,mokytojaiirtėvaigalipanaudotišiąerdvędialogui,draugystei ir bendravimui. Ji taip pat gali būti naudojama įvairioms mokyklos funkcijoms, tokioms kaip ceremonijos, pristatymai ar meno parodos.

Meno biblioteka, turinti buferinę zoną, yra skirta meno kūrinių parodai. Ji specialiai sukurta tam, kad studentai, mokytojai ir lankytojai galėtų įvertinti, nagrinėti ir įgyti žinių iš įvairių meno kūrinių. Tarp dailės bibliotekos ir klasės zonos yra buferinė zona, sukurianti tarpinę erdvę, kurioje galima eksponuoti meną ir perteikti jo reikšmę.

Be to, meno mokyklos klasės įrengtos taip, kad apjuostų nuošalų kiemą. Šis kiemas yra klasė po atviru dangumi, kurioje mokiniai gali mmėgautis maloniu oru, turėdami privačią erdvę, kuri skiriasi nuo viešųjų erdvių. kiemas leidžia studentams ramiai dirbti ir mokytis, taip pat kurti meną lauke.

Mokyklos meno programa skirta tam, kad būtų sukurta aplinka, skatinanti mokinių kūrybiškumą, o programos išdėstymas ir struktūra yra specialiai pritaikyti šiam tikslui.

74 pav. Pirmo aukšto planas

75 pav. Antro aukšto planas su stogo elementais

3.4.8 Fasadų sprendiniai

Vaikų meno mokyklos išorės dizainas yra puikus supaprastinto dizaino ir supančios aplinkos derinys. Fasado sprendimams įtakos turėjo mokyklos pastato forma, todėl mokyklos teritorija buvo sujungta su aplinka. Mokyklos išorę puošia minimalistinę estetiką atitinkantis stiklo apvalkalas.

Stiklinės vitrinos naudojamos šildomoms patalpoms, pavyzdžiui, patalpoms apšiltinti. Šių

vitrinų izoliacija neapsiriboja tik šilumos izoliacija, bet ir prisideda prie modernios mokyklos išvaizdos. Be to, naudojant stiklines vitrinas, į vidų patenka natūrali šviesa, suteikianti malonią erdvę kūrybai tiek mokiniams, tiek mokytojams.

Fasado stogą saugantys tinkliniai turėklai atlieka dvejopą paskirtį: saugumo ir apsaugos Turėklai taip pat dera prie minimalistinės temos, todėl yra ne tik funkcionalūs, bet ir vizualiai malonūs.

Išskirtinis pastato bruožas – stikliniai fasadai, atspindintys supančią gamtą. Tai leidžia pastatui sklandžiai įsilieti į aplinką, išlaikant savo išskirtinumą. Kai saulės šviesa patenka į stiklą, ji atspindi natūralius elementus, tokius kaip medžiai, dangus ir vanduo, todėl sukuriami vizualiai patrauklūs efektai. Refleksijoje taip pat išryškinamas mokyklos ryšys su gamta, įkvepiantis kūrybiškumą ir aplinkosauginį sąmoningumą. Meno mokyklos eksterjeras tarnauja ir praktiniams, ir vizualiniams tikslams. Jis įkūnija minimalistinę temą, sklandžiai integruodamas betoną, stiklą ir supantį gamtos peizažą. 76

pav. Vakarinis fasadas 77 pav. Pietinis fasadas 78 pav. Rytinis fasadas

79 pav. A-A išilgas pjūvis per pastatą

80 pav. B-B pjūvis

3.4.9 Interjero sprendiniai

Dailės mokyklos interjero dizainas pasižymi atsidavimu minimalizmui ir paprastumui, vengiant perteklinių puošmenų. Konstrukcinė konfigūracija ir būdingas neapdoroto betono bruožas yra pagrindiniai interjero aspektai, suteikiantys erdvei vientisumo jausmą.

Vandens ir formos sąveika apima ne tik lauko erdves, bet ir vidų. Paprastos ir minimalistinės estetikos baldų ir šviestuvų pasirinkimas yra įprasta interjero dizaino praktika. Toks pasirinkimas sukuria aptakų ir praktišką interjero įvaizdį.

Ribatarp vidinės irišorinės erdvės yraganpastebimadėl įrėmintų vitrinų.Parodųerdvės, kuriose eksponuojami meno kūriniai, klasės, kavinė yra pro šalį einantiems pėstiesiems matomos erdvės.

Siekiant išlaikyti pastato konstrukcinę darną tiek viduje, tiek išorėje, sienos ir lubos pagamintos iš identiškų medžiagų. Be to, betoninės grindys suteikia natūralų erdvės pojūtį ir sustiprina jos stabilumą.

Meno mokyklos interjeras yra puiki iliustracija, kaip organiškas minimalizmas ir grynumas gali veikti kartu. Dizainas skatina ramią ir vaizduotės kupiną atmosferą, kuri skatina tiek mokytojus, tiek mokinius jaustis laisvai ir motyvuotis kurti geriausią savo darbą.

81 pav. Meno mokyklos interjeras (biblioteka)

3.4.10 Konstrukciniai sprendiniai

Meno mokyklos konstrukciniai ir techniniai sprendiniai pasižymi vientisumu išlaikant betono apdailą pastate. Vienas iš svarbiausių konstrukcinių elementų yra betono monolitinė perdanga. Ši perdanga yra apšiltinta ir suteikia reikiamą apšiltinimą vidui. Betono monolitinė perdanga yra laikoma betoninių kolonų, kurios išdėstytos strategiškai, kad išlaikytų mokyklos lenktą stogą. Be to, sienos, esančios uždarose erdvėse, taip pat palaiko lenkta stogą. Tai sukuria harmoningą visumą tarp sienųirstogokonstrukcijų.Šislenktasstogasgaliturėtiestetinęir praktinępaskirtį,suteikiantpastatui modernią ir unikalią išvaizdą, taip pat gali suteikti daugiau vietos viduje. Konstrukcinių ir techninių sprendimų dizainas remiasi praktiškumu ir ilgaamžiškumu. Betono apdaila ne tik suteikia pastatui vientisumo, bet taip pat yra tvirta ir atspari laikui. Šie sprendimai taip pat atitinka minimalizmo temą, išlaikant švarų ir funkcionalų dizainą. Meno mokyklos konstrukciniai ir techniniai sprendimai yra kruopščiai parinkti siekiant užtikrinti pastato stabilumą, šilumos izoliaciją ir ilgaamžiškumą. Šie sprendimai prisideda prie pastato vientisumo ir jo susijungimo su gamta.

82 pav. Architektūrinė detalė

3.4.11 Žmonių su negalia poreikių tenkinimas

Projektuojamoje meno mokykloje judėjimas vyksta pirmame aukšte, todėl visos patalpos bei koridoriai yra pritaikyti žmonėms su negalia. Patekti ant pastato stogo neįgalieji gali pirmame aukšte pastatytu liftu arba naudodamiesi pandusais pastato išorėje. Prie pandusų suprojektuoti turėklai Pastato durys, tualeto mazgai ir praėjimai yra suprojektuojami taip, kad atitiktų ŽN reikalavimus.

3.4.12 Gaisrinė sauga

Evakuaciniai išėjimai yra numatomi per pastato įėjimus, nes jie yra pirmame aukšte. Kiekviena pastato zona turi po du avarinius išėjimus (įskaitant išėjimus per vitrinines dalis). Antrame aukšte esantis korpusas turi du išėjimus tiesiai ant pastato stogo. Auditorija turi savo evakuacinį išėjimą į lauką užlipus laiptais aukštyn.

3.4.13 Pagrindiniai techniniai rodikliai

Tvarkomos teritorijos plotas – 3 000 m2

Užstatymo plotas – 2800 m2

Užstatymo intensyvumas – 0.05

Užstatymo tankis – 0.04

Bendras plotas – 3788 m2

Antžeminis plotas – 250 m2

Pastato aukštis (aukščausias taškas) – 8,5 m

3.4.14 Meno mokyklos vizualizacijos

83 pav. Eksterjero vizualizacija ateinant iš miesto centro pusės

3.4.15 Išvados

1. Projekto tikslas

sukurti išraiškingą ir vientisą architektūrinį objektą, kuris sujungtų gamtą su pastato dalimis ir pabrėžtų teritorijai būdingus vizualinius ryšius.

84 pav., Eksterjero vizualizacija

85 pav. Meno darbų lauko eksponavimo zonos vizualizacija

2. Meno mokykla yra projektuojama taip, kad sujungtų pėsčiųjų taką su objektu, ir tai tampa lyg urbanistinio tako tęsiniu, nes žmonės gali vaikščioti ant objekto žalio stogo terasos ir stebėti ežerų horizontą.

3. Projektuojama meno mokykla turi dalinai uždarą, dalinai atvirą ir dalinai pusiau uždarą-pusiau atvirą konfigūraciją, siekiant suteikti mokiniams ir darbuotojams privatumo jausmą, tačiau leisti miesto svečiams ir parko lankytojams stebėti ugdytinių meninius procesus.

4. Pagrindinė koncepcija yra sukurti kultūrinę ir meninę horizontinę Druskininkų miesto dominantę, kuri taptų ne tik paprasta mokykla, bet ir visos kultūros ir meno traukos centru, skatinančiu domėjimąsi menu ir leidžiančiu pamatyti šių dienų menininkų ir studentų meno kūrinius.

5. Meno mokyklos tūrio koncepciją sudaro vienas vieno aukšto tūris su vidine lauko zona, kuris simbolizuoja sujungimą su uždara mokyklos erdve. Ši zona yra privati ir skirta tik mokiniams bei pastato svečiams.

6. Pastato forma ir tūris yra suformuotas remiantis gamtinės aplinkos įtaka, tokia kaip Vijūnėlės tvenkinio krantas ir esami takai, kadangi šie elementai įtakojo pastato jungtis bei formą, suteikiančią plastiškumą.

7. Per suprojektuotą objektą akcentuojami teritorijai būdingi vizualiniai ryšiai. Šiame objekte panaudoti architektūriniai sprendimai, sujungiantys gamtos elementus su pastato dalimis.

8. Meno mokyklos integruotos architektūrinės išraiškos žalia stogo terasa sudaro urbanistinį esamo pėsčiųjų tako pratęsimą. Iš šio taško lankytojai gali apžvelgti ežerų horizontą. Be to, žmonės gali lengvai užlipti į terasą ir mėgautis vaizdais.

9. Pusiau atviras pastato dizainas suteikia darbuotojams ir studentams privatumo jausmą ir leidžia jiems pamatyti meninius procesus iš šalies, nes konstrukcijos dalys yra iš dalies atviros, pusiau uždaros ir net uždaros.

10. Siekiant užtikrinti darnų pastato ryšį su aplinkinėmis lauko zonomis, į projektą buvo įtrauktos įvairios plokštumos. Tai taip pat lėmė svetingą ir patogią patalpų erdvę.

11. Formos plastiškos ir sąveikaujančios su gamtine aplinka pastato jungtys eina Vijūnelės tvenkinio pakrante ir esamais takais.

4. ŠALTINIAI

4.1 Literatūros sąrašas

Žurnalų straipsniai:

1. Arslan, A. (2018). The role of sensory experience in shaping emotional responses to architecture. Architecture and Culture, 6(1), 35-50.

2. Bonaiuto, M., Fornara, F., Bonnes, M., & Ercolani, A. P. (2002). Emotional responses to the urban environment: A review of research. Landscape and Urban Planning, 57(1), 1-24.

3. Hasson,U.,& Greenberg,D.(2008).Architecture andthesenses: Across-disciplinaryinquiry into the nature of embodied experiences. Emotion, Space and Society, 1(2), 129-144.

4. Holzer,D.M. (2016).Theemotionalimpact ofarchitecture: Areviewofthe literature.Journal of Architectural and Planning Research, 33(1), 38-54.

5. Lee, J. W., & Cho, Y. H. (2015). The effects of color and lighting on emotions in interior spaces. Journal of Interior Design, 40(1), 1-19.

6. Mačiulis, A. (2009). Druskininkų Miesto Planinės Erdvinės Kompozicijos Ypatumai. Town

, 33(1), 20–27.

7. Pickard, R. (2017). The emotional architecture of spaces: A case study of a psychiatric unit. Journal of Interior Design, 42(2), 1-18.

8. Porcaro,L.,& DeFelice,F.(2019).Emotions andarchitecture: Aninterdisciplinaryapproach. Frontiers in Psychology, 10, 1117.

Knygos:

9. Alexander, C. et al. (1977). A Pattern Language: Towns, Buildings, Construction. New York: Oxford University Press.

10. Johnson, B. (1997). Architecture: The Architecture of Community. Washington, DC: Island Press.

11. Lynch, K. (1960). The Image of the City. Cambridge, MA: MIT Press.

12. Steemers, K. (2010). Architecture and the emotions. Routledge. Internetiniai puslapiai:

13. 10 Ways Architecture and Nature can be combined - RTF | Rethinking The Future. (n.d.)

Retrieved May 17, 2023, from www.re-thinkingthefuture.com

14. Adamonytė V. (2021). Dievo ramybė. Bernardinai. Retrieved from https://www.bernardinai.lt/dievo-ramybe/

15. Abdel, H. (2022). Singha D’luck Cinematic Theatre / Architects 49. ArchDaily.

https://www.archdaily.com/952167/singha-dluck-cinematic-theatre-architects-49

16. Aermec. (n.d.) MEETING WITH THE ARCHITECT MARIO CUCINELLA – 25 March 2022. Retrieved May 17, 2023, from global.aermec.com

17. Archello. (n.d.)CHILDREN’S LAND|ARCòArchitetturaandCooperazione.Retrieved May 17, 2023, from archello.com/project/childrens-land

18. Architects and Engineers: Working Together to Design Structures - LessonTeachEngineering. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.teachengineering.org/lessons/view/cub_intro_lesson03

19. Architectural Studies - College Catalog. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from collegecatalog.uchicago.edu

20. Architecture Is a Deeply Emotional Experience. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.archdaily.com

21. Architecture of the In-Between - Issuu. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from issuu.com

22. Art History (ARTH) < University of Pennsylvania. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from catalog.upenn.edu/courses/arth/

23. Caballero, P. (2022). Oodi Helsinki Central Library / ALA Architects. ArchDaily https://www.archdaily.com/907675/oodi-helsinki-central-library-ala-architects

24. Čiurlionio muziejus (2021). M. K. Čiurlionis. Retrieved from https://www.ciurlionis.lt/en/mk-ciurlionis/.

25. Caballero, P. (2023). Escola Massana, Art and Design Center / Estudio Carme Pinós.

ArchDaily. https://www.archdaily.com/910633/escola-massana-art-and-design-centerestudio-carme-pinos

26. Connecting People through Architecture and Lighting. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from litawards.com/connecting-people-through-architecture/

27. Connection: How Architecture Affects One’s Emotions. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from eacco.ph

28. Courses - Art History and Studio Art - Williams College. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from art.williams.edu/courses/

29. Department ofArtHistoryandArt<Case Western Reserve ....(n.d.)RetrievedMay17, 2023, from bulletin.case.edu/arts-sciences/art-history-art/

30. Design for Emotion to Increase User Engagement. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.toptal.com

31. Designing for the Internet of Things by O'Reilly Media, Inc.. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.oreilly.com

32. Drivers of Emotions and Experiential Space Design. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.workdesign.com

33. Emotional Marketing for Architects. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from bizop.media/article/emotional-marketing-for-architects/

34. Expression of technique. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.britannica.com

35. How Architecture Affects Your Emotions. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.designblendz.com

36. Human-Centered Architecture: What is It and How It Makes a Difference. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from blog.dormakaba.com

37. Importance of material knowledge for Architects - RTF | Rethinking The Future. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.re-thinkingthefuture.com

38. Inside the Rise of Emotional Design. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.architecturaldigest.com/story/emotional-design

39. IntroductiontoArchitecture.(n.d.)RetrievedMay17,2023,fromopenoregon.pressbooks.pub

40. Meno Terapijos Nauda Vaikams. Pasmama.lt. (2019). Retrieved from https://pasmama.tv3.lt/straipsnis/meno-terapijos-nauda-vaikams-292

41. On the Phenomenology of Space. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.marialorenalehman.com

42. Putting Some Emotion into Your Design – Plutchik’s Wheel of Emotions. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.interaction-design.org

43. Reconnecting People with Nature through Architecture and Design | Smart Cities Dive. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.smartcitiesdive.com

44. Social Science Space. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.socialsciencespace.com

45. The Architecture of Social Interaction. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.archdaily.com

46. The different emotions architecture (buildings) can express - RTF | Rethinking The Future. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.re-thinkingthefuture.com

47. The Influence of Architecture on Emotions. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from www.prasoon.design/the-influence-of-architecture-on-emotions

48. The Link Between Community and Architecture- Designing Building for the Communities based on their Needs. (n.d.) Retrieved May 17, 2023, from insights.creatorsarchitects.com

4.2 Paveikslų sąrašas

01 pav., RAMYBĖ | M. K. Čiurlionis. (n.d.). https://ciurlionis.eu/paveikslas/ramybe/

02 pav., Mario Cucinella Architects. (n.d.). https://www.mcarchitects.it/en/projects/nursery-schoolthe-whale-guastalla

03 pav., Kindergarten in Guastalla | Mario Cucinella Architects - Arch2O.com. (2021, May 17).

Arch2O.com. https://www.arch2o.com/kindergarten-guastalla-mario-cucinella-architects/

04 pav., Caballero, P. (2023). Escola Massana, Art and Design Center / Estudio Carme Pinós.

ArchDaily. Prieigaperinternetą:https://www.archdaily.com/910633/escola-massana-art-and-designcenter-estudio-carme-pinos

05 pav., Caballero, P. (2023). Escola Massana, Art and Design Center / Estudio Carme Pinós.

ArchDaily. Prieigaperinternetą:https://www.archdaily.com/910633/escola-massana-art-and-designcenter-estudio-carme-pinos

06 pav., Caballero, P. (2023). Escola Massana, Art and Design Center / Estudio Carme Pinós.

ArchDaily. Prieigaperinternetą:https://www.archdaily.com/910633/escola-massana-art-and-designcenter-estudio-carme-pinos

07 pav., Caballero, P. (2023). Escola Massana, Art and Design Center / Estudio Carme Pinós.

ArchDaily Prieigaperinternetą:https://www.archdaily.com/910633/escola-massana-art-and-designcenter-estudio-carme-pinos

08 pav., Caballero, P. (2023). Escola Massana, Art and Design Center / Estudio Carme Pinós.

ArchDaily Prieigaperinternetą:https://www.archdaily.com/910633/escola-massana-art-and-designcenter-estudio-carme-pinos

09 pav., Caballero, P. (2023). Escola Massana, Art and Design Center / Estudio Carme Pinós.

ArchDaily. Prieigaperinternetą:https://www.archdaily.com/910633/escola-massana-art-and-designcenter-estudio-carme-pinos

10 pav., Abdel, H. (2022). Singha D’luck Cinematic Theatre / Architects

49. Prieiga per internetą:ArchDaily.https://www.archdaily.com/952167/singha-dluck-cinematic-theatre-architects49

11 pav., Abdel, H. (2022). Singha D’luck Cinematic Theatre / Architects

49. Prieiga per internetą:ArchDaily.https://www.archdaily.com/952167/singha-dluck-cinematic-theatre-architects49

12 pav., Abdel, H. (2022). Singha D’luck Cinematic Theatre / Architects

49. Prieiga per internetą:ArchDaily.https://www.archdaily.com/952167/singha-dluck-cinematic-theatre-architects49

13 pav., Helsinkio biblioteka: Caballero, P. (2022). Oodi Helsinki Central Library / ALA Architects.

ArchDaily. Prieigaperinternetą:https://www.archdaily.com/907675/oodi-helsinki-central-library-alaarchitects

14 pav., Caballero, P. (2022). Oodi Helsinki Central Library / ALA Architects. ArchDaily. Prieigaper

internetą:https://www.archdaily.com/907675/oodi-helsinki-central-library-ala-architects

15 pav., Caballero, P. (2022). Oodi Helsinki Central Library / ALA Architects. ArchDaily Prieigaper

internetą:https://www.archdaily.com/907675/oodi-helsinki-central-library-ala-architects

16 pav., Caballero, P. (2022). Oodi Helsinki Central Library / ALA Architects. ArchDaily Prieigaper

internetą:https://www.archdaily.com/907675/oodi-helsinki-central-library-ala-architects

17 pav., Druskininkų miesto padėties valstybėje schema sudaryta autorės;

18 pav., Analizuojamos teritorijos vertinimo mieste schema, sudaryta autorės;

19 pav., Suplanuoto miestelio retrospektyvinė schema. Prieiga per internetą: https://journals.vilniustech.lt/index.php/JAU/article/view/6334

20 pav., Urbanistikos vertybių schema. Prieiga per internetą: https://journals.vilniustech.lt/index.php/JAU/article/view/6334

21 pav., Miniaralinių šaltinių pavilijonas. Prieiga per internetą: https://journals.vilniustech.lt/index.php/JAU/article/view/6334

22 pav., Prieigaperinternetą: https://journals.vilniustech.lt/index.php/JAU/article/view/6334

23pav.,Vila “Linksma” tarpukariu. Prieiga per internetą: https://journals.vilniustech.lt/index.php/JAU/article/view/6334

24 pav., Pasaulinio karo metais pastatytas tiltas per Nemuną. Prieiga per internetą: https://journals.vilniustech.lt/index.php/JAU/article/view/6334

25 pav.,Miestelio dallies panorama iš pietų pusės (). Prieiga per internetą: https://journals.vilniustech.lt/index.php/JAU/article/view/6334

26 pav.,Naujosios miesto dallies vaizdas iš lėktuvo (apie 1935m.). Prieiga per internetą: https://journals.vilniustech.lt/index.php/JAU/article/view/6334

27 pav., Gamtinė schema, sudaryta autorės;

28 pav., Traukos objektų schema, sudaryta autorės;

29 pav., Aukštingumo schema, sudaryta autorės;

30 pav., Reljiefo schema, sudaryta autorės;

31 pav., Potvynių rizikos schema, sudaryta autorės;

32 pav., Bėgiojimo aktyvumo schema, sudaryta autorės;

33 pav., Žiemos sporto aktyvumo schema, sudaryta autorės;

34 pav., Išklotinių schema, sudaryta autorės;

35 pav., Teritorijos išklotinių plano schema, sudaryta autorės;

36 pav., Fotofiksacija nr. 1, sudaryta autorės;

37 pav., Fotofiksacija nr. 2, sudaryta autorės;

38 pav., Fotofiksacija nr. 3, sudaryta autorės;

39 pav., Fotofiksacija nr. 4, sudaryta autorės;

40 pav., Fotofiksacija nr. 5, sudaryta autorės;

41 pav., Fotofiksacija nr. 6, sudaryta autorės;

42 pav., Fotofiksacija nr. 7, sudaryta autorės;

43 pav., Eksperimentai iš popieriaus, sudaryta autorės;

44 pav., Eksperimentai iš medienios, sudaryta autorės;

45 pav., Mediniai tūriai kontekste, sudaryta autorės;

46 pav., 3D aksonometriniai tūriai, sudaryta autorės;

47 pav., Eksperimentas iš klijų, tinko ir audinių, sudaryta autorės;

48 pav., Eksperimentas iš balto molio formuojant urbantistiką, sudaryta autorės;

49 pav., Objekto eksperimentinis maketas su jungtimis, sudaryta autorės;

50 pav., Eksperimento eskizas, sudaryta autorės;

51 pav., Aiškinamoji diagrama, sudaryta autorės;

52 pav., Meninio tyrimo eskizai, sudaryta autorės;

53 pav., Pirmo variant mektas kontekste, sudaryta autorės;

54 pav., Pirmo variant vizualizacijos, sudaryta autorės;

55 pav., Eskizai, sudaryta autorės;

56 pav., Aiškinamoji diagrama, sudaryta autorės;

57 pav., Planas su kontekstu (ne mastelyje)sudaryta autorės;

58 pav., Maketas kontekste, sudaryta autorės;

59 pav., 3D pastato vaizdas iš paukščio skrydžio, sudaryta autorės;

60 pav., Pastato vizualizacijos, sudaryta autorės;

61 pav., Maketas iš kartono, sudaryta autorės;

62 pav., Formos paieška per maketavimą, sudaryta autorės;

63 pav., Pirmo aukšto planas makete, sudaryta autorės;

64 pav., Antro aukšto planas makete, sudaryta autorės;

65 pav., Maketas su stogu, sudaryta autorės;

66 pav., Eskizai, sudaryta autorės;

67 pav., Eskizai, sudaryta autorės;

68 pav., Eskizinis pirmo aukšto planas, sudaryta autorės;

69 pav., Eskizinis antro aukšto planas, sudaryta autorės;

70 pav., Eskizinis finalinis maketas iš kartono, sudaryta autorės;

71 pav., Teritorijos aksonometrinis vaizdas, sudaryta autorės;

72 pav., Situacijos schema, sudaryta autorės;

73 pav., Sklypo planas, sudaryta autorės;

74 pav., Pirmo aukšto planas, sudaryta autorės;

75 pav., Antro aukšto planas su stogo elementais, sudaryta autorės;

76 pav., Vakarinis fasadas, sudaryta autorės;

77 pav., Pietinis fasadas, sudaryta autorės;

78 pav., Rytinis fasadas, sudaryta autorės;

79 pav., A-A išilgas pjūvis per pastatą, sudaryta autorės;

80 pav., B-B pjūvis, sudaryta autorės;

81 pav., Meno mokyklos interjeras (biblioteka), sudaryta autorės;

82 pav., Architektūrinė detalė, sudaryta autorės;

83 pav., Eksterjiero vizualizacija ateinant iš miesto centro pusės, sudaryta autorės;

84 pav., Eksterjiero vizualizacija, sudaryta autorės;

85 pav., Meno darbų lauko eksponavimo zonos vizualizacija ,sudaryta autorės.

5. Rėmėjų produktai

Mokykloje bus naudojamos aliuminio konstrukcijos iš WICONA.

Lauko apšvietimas bus naudojamas iš darom.lt

Šilumos siurbliai iš Veesla.

Apsaugos sprendimai iš Artechnika.