Neringa - Kopų miškas

Page 1

SPA KOPŲ MIŠKAS VILNIUS 2024
NIDOS

TURINYS

1. SUMMARY IN ENGLISH

2. PROJEKTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, DARBO SUDĖTIS

3. DARBO METODIKA, LITERATŪROS ANALIZĖ

4. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ/ TEISINĖS BAZĖS IR GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ ANALIZĖ

5. FUNKCINĖ, ERDVINĖ IR ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA, DARNIOS IR TVARIOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS

6. TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDIMAI

7. KONSTRUKCIJOS

8. INŽINERINĖS SISTEMOS; ŽALIŲJŲ (TVARIŲJŲ) SPRENDINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS; OBJEKTO APRŪPINIMAS ENERGIJA

9. PROJEKTUOJAMO PASTATO, PASTATŲ, PASTATO DALIES PAGRINDINIAI RODIKLIAI, ENERGETINIAI IR KITI SKAIČIAVIMAI;

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

1. SUMMARY IN ENGLISH

The Curonian Spit, a wisp of land between the Baltic Sea and the Curonian Lagoon, boasts a unique charm. Quaint wooden houses dot the landscape, a testament to the region’s cultural heritage. But beneath this beauty lies a hidden story – a relentless battle against the ever-shifting sands. Centuries ago, these sands weren’t the enemy. Instead, they cradled vibrant villages where fishermen thrived. However, a combination of forces conspired against them. A shift in climate brought stronger winds and fiercer waves, eroding the coastline. Deforestation, fueled by human needs, stripped the land of its protective cover. This left the dunes vulnerable, free to be whipped into a frenzy by the wind and sent marauding across the landscape.

The consequences were devastating. Villages were swallowed whole, houses buried beneath mountains of sand. The once-fertile land became a barren wasteland. The text doesn’t mention any specific tragedies, but the silence speaks volumes. We can imagine the fear that gripped these communities, the constant uncertainty of whether their homes would be the next victims. Despite the despair, the human spirit persevered. Faced with a relentless foe, villagers didn’t succumb. Instead, they adapted. They developed a unique style of construction, building houses that could be easily disassembled and reassembled on higher ground. This allowed them to move as the sands dictated, a testament to their resilience.

Today, a new chapter unfolds on the Curonian Spit. A new development is taking root, inspired by the region’s history. The architecture echoes the traditional wooden houses, yet incorporates elements that mirror the shifting sands. This is a deliberate choice, a way to acknowledge the past while building a sustainable future.

Inspired by both the surrounding nature and an existing, unfinished modular restaurant on-site, this architectural concept prioritizes harmony. The restaurant’s innovative structure, with identical square modules and pyramid roofs, exemplifies how buildings can integrate with the pine forest.

Modularity, echoing Japanese “Metabolism” style, is key. New buildings will be constructed from reconfigurable modules, allowing for easy adaptation. Natural light is maximized by extending and opening pyramid-shaped roofs. Careful consideration is given to minimizing the visual impact on the forest. Buildings will be scaled and positioned to blend seamlessly. To cater to diverse preferences, a variety of restaurants with distinct styles and cuisines are proposed.

The Nida Spa incorporates both large volumes for core wellness functions and smaller, secluded cabins nestled within the trees for relaxation.

The overall design evokes a sense of connection to the past, referencing the image of sand-covered villages emerging from dunes. This creates a semantic link to the past while establishing a new identity.

This concept fosters a harmonious interplay between nature, functionality, and aesthetics, aiming to create a unique and inviting destination that respects its surroundings and celebrates the beauty of the Nida landscape. The result is a development that is both respectful and innovative. It’s a reminder that while nature can be a formidable opponent, humans can learn to coexist with it, drawing lessons from the past to forge a path forward.

2.

PROJEKTO

TIKSLAS, UŽDAVINIAI, DARBO SUDĖTIS

Projekto vieta Neringos raojne, Nidos mieste esanti teritorija. Pagrindinis tikslas sukurti jūros terapijos centrą su maitinimo patalpomios, kurios darniai įsilietų į bendrą kurorto infrastruktūrą ir ją papildytų. Komplekse būtų šios funkcinės zonos

• “Maisto korto” zona

• Kavinė

• Restoranas

• Vaikų žaidimų parkas

• Indvidualios spa zonos

• Jūros terapijos spą su 20+m ilgio baseinu

• Sporto salė

3.DARBO METODIKA, LITERATŪROS ANALIZĖ

Pradedant nagrinėti esamą teritoriją akivaizdu, kad Kuršių Nerija ne tik Lietuvoje žinoma dėl savo ypatingos gamtinės aplinkos. Taigi svarbiausia čia bus pagarbiai elgtis su gamta. Iš pradžių buvo atliktas tyrimas apie šios vietovės architektūrą, be unikalių smulkaus mąstelio medinukų, akį patraukė architektūros ir gamtos dermė per kitą prizmę,- tai užpustyti kaimai.

Iki šių dienų išliko bauginančios istorijos apie užpustytus kaimus. Tai tikrai nepaprastos istorijos, kurių atgarsiai yra dar visai netolimoje praeityje. Būtina žinoti, kad Kuršių nerijoje yra du kopų formavimosi laikotarpiai – prieš 5000 -3000 metų neriją suraižė senosios parabolinės kopos, kurių prieglobstyje įsikūrė žvejai ir XVII – XiX a. supustytos naujos kopos, atnešusios daug nelaimių. Kur ir kada tiksliai prasidėjo naujųjų kopų kelionė, pasakyti sunku, tačiau nuo XVI a. jūros atnešami smėlio kiekiai didėjo – išilgai pakrantės susiformavo nedidelis smėlio pakilimas, kuris ilgainiui ėmė augti. Pasiekęs 30 – 40 metrų aukštį jis buvo pagautas uraganinio vėjo ir išjudintas taip, kad nebebuvo įmanoma jo sustabdyti. Slinkdamas smėlis pasirinkdavo lengvesnį kelią, kur nebuvo medžių, kur vietos gyventojai buvo pasidarę ganyklas. Per laisvus plotus smiltys greičiausiai pasiekė senąsias parabolines kopas ir pirmiausia užnešė slėnius tarp jų. Senas ir naujas smėlis susimaišė ir įgijo milžinišką griaunamą jėgą. Taip kažkada žvejams prieglobstį ir užuovėją suteikusios senosios kopos tapo nuolat grasinančiu pavojumi.

Kopų judėjimo pradžia neabejotinai susijusi su XVI a. datuojamu mažuoju ledynmečiu, stipriai pakeitusiu Baltijos jūros pakrančių klimato sąlygas. Sustiprėję vėjai sukėlė bangavimą, padidėjo jūros srovės nešami smėlio srautai, atkeliaujantys iš ardomo Sambijos pusiasalio. Smėlio kalnai kaupėsi ant jūros kranto, kol, pasiekę kritinį aukštį, pradėjo judėti pirmyn.

Ir štai čia būtent žmonių veiklos padariniai pagreitino šį procesą. Miško kirtimas ganykloms, gyvulių ištrypti plotai, dirbamų laukų didinimas, medienos naudojimas statybai ir anglių gamybai, karai ir jų reikmėms naudojami gamtiniai ištekliai suardė ištisinius miško plotus ir sukūrė kopoms laisvą praėjimą.

Naujosios kopos judėjo labai nevienodai, nes jų kelias buvo nelygus. Pakeliui sutikusios senąsias parabolines kopas, užpildavo jų slėnius ir apeidavo aukštus gūbrius. Ties miško lopinėliais neilgam sustodavo, o kur pasipriešinimo nerasdavo, keliaudavo greičiausiai.

Nors kopos gali keliauti, nereikia galvoti, kad kopa juda visa. Pustomi yra tik paviršiniai smėlio sluoksniai - jei vėjas pasigauna didesnius smėlio kiekius nuo jūros, kopa pradeda augti. Jei vėjas nurimsta ir kopos „nepamaitina“ naujai nuo jūros atneštu smėliu, naujoji kopa pamažu keliauja tolyn, o sutiktą kliūtį tiesiog „perlipa“, palikusi ją beveik nepaliestą. Kopai praslinkus, medžių kamienai stūksodavo kaip paminklai, o kai kuriose vietose vėl buvo atpustytos prieš tai palaidotos kapinės – mėtydavosi kaulai, šukės, karstų liekanos. Kuo vėjas stipresnis, tuo greičiau buvo į marias nunešamas smėlis. Jei vėjas nelabai stiprus, kopa užauga didesnė.

Pirmieji užpustymai datuojami XVI a. pabaigoje, tačiau didžioji tragedija nerijos kaimų gyventojams vyko nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio: beveik visų kaimų gyventojai, gelbėdamiesi nuo smėlio, turėjo ieškoti naujų vietų savo gyvenimui. Visas kaimas, su visais namais, gyvuliais ir kitu turtu persikeldavo po kelis kilometrus marių įlankos link. Kai kuriems kaimams keltis teko net keletą kartų, bet, vienaip ar kitaip, išliko ne visi. Žemėlapyje daugiau nebėra nei vieno iš keturių Naglių, nei dvejų Lotmiškių, Karvaičių, nebėra ir Gausutės, Prėdinės, Kuncų ir Naumiesčio.

Skirtingai nei kitų gamtos stichijų – uraganų, cunamių, ugnikalnių išsiveržimų – sunaikintų gyvenviečių, Kuršių nerijos kaimų ir slėnių laukė lėtai šliaužiančių smėlynų nešama pražūtis. Kartais kaimas merdėdavo dešimtmečiais: po kiekvienos stipresnės audros žmonės atkasinėdavo savo ūkius ir naujai statydavo tvoras smėliui pristabdyti.

Galiausiai vis dėlto tekdavo išsikraustyti į saugesnę vietą, palikus tik greitai užpustomus buvusių pastatų pamatus. Kaip vyko kraustymasis, informacijos nėra. Matyt mažai kam rūpėjo paprastų žvejų likimas, tad nebuvo verta aprašinėti. Rytų Prūsijos valdžiai buvo svarbiausia, kad funkcionuotų pašto kelias.

Tačiau žinoma, kad kai kurie kaimai persikėlinėjo pagal valdininkų sukurtą planą, į tiksliai sužymėtus sklypus su pavardėmis. Tačiau dažniausiai persikėlimą organizuodavo pati kaimo bendruomenė, kurią galima vadinti savitarpio pagalbos bendruomene – Kuršių nerijoje be kaimyno ar kito kaimo gyventojo pagalbos nebuvo įmanoma išgyventi. Galima tik įsivaizduoti, kaip tai vyko.

Manoma, kad užpustoma šeima persikeldavo pas vieną iš kaimynų. Tuo tarpu vyrai iš anksto parinktoje vietoje išlygindavo žemę, paruošdavo ją naujai namo statybai. Tada ardydavo savąją trobą, kuri būdavo pastatyta specialiu būdu, be vinių, suneriant lentas taip, kad būtų galima pastatą lengvai išardyti ir vėl surinkti. Kurėnais perveždavo lentas į naują vietą ir jas sustatydavo. Galbūt pirmiausia pasistatydavo laikiną pašiūrę, persikeldavo ten su rakandais ir gyvendavo ten, kol būdavo perkeltas namas. Juk šeimininkės turėjo pasirūpinti prie statybų dirbančiais vyrais. Jų buitis buvo labai skurdi.

Kopininkų namai nebuvo sandarūs – smėlis prasibraudavo pro plyšelius ir užpildydavo patalpas, girgždėdavo net tarp dantų. Susikaupęs lauke, smėlis lauždavo sienas ir stogus. Po didesnės audros, išėjus į kiemą, kildavo tas pats klausimas – likti ar jau kraustytis? Nėra žinoma, ar būta tokio atvejo, kad namas būtų užpustytas su visais žmonėmis, bet tai buvo ilgas baimės ir laukimo laikas. Net ir didžiausi užsispyrėliai galų gale išsikraustydavo, išardydavo namą, palikdami pamatus ir nereikalingus daiktus, kuriuos greitai prarydavo artėjantys smėlynai.

Užpustytų kaimų skaičiavimas gali būti įvairus – kiek kartų teko palikti gyvenamą vietą ir keltis kitur, kiek kaimų persikėlė ir neišliko net jų pavadinimai, o kiek pavadinimų išliko. Šiame sąraše yra dvi Nidos, dvi Pilkopos, Šarkuva.

Juodkrantė vos spėjo būti išgelbėta. Pirmoji jos gyvenvietė buvo įsikūrusi pajūryje, tačiau XVII a. visai sunyko. O naujoji pamaryje išliko toje pačioje vietoje, kur įsikūrė.

Ši unikali istorija iš dallies įkvėpė ir namų tūrių koncepcija, iš stilobatinės dalies kyšantys gyvenamųjų korpusų tūriai.

4. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ/ TEISINĖS BAZĖS IR GALIO-

JANČIŲ REGLAMENTŲ ANALIZĖ

Nagrinėjama teritorija yra patogioje Nidos gyvenvietės vietoje – Nidos pajūrio rekreacinėje zonoje, rekreacinio miško apsuptyje. Planuojama teritorija yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Teritorijoje gamtos ir kultūros paveldo objektų nėra. Planuojama teritorija nepatenka į „Natura 2000“ teritorijas. Nagrinėjama teritorija susideda iš dviejų sklypų, tarp kurių nėra jokių pastebimų barjerų. Aplink auga vidutinio tankumo pušynas, supantis iš šiaurės, rytų ir pietų pusių. Vos už 50 metrų vakarų kryptimi ošia Baltijos jūra. Ties pietų ir vakarų kraštinėmis nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, iš kurių vienas veda link jūros, kitas link Nidos centro. Sklypų plėtrai yra patvirtintas Detalusis planas. Pagal jame galiojančius reglamentus vakarinė teritorija skirta maitinimo veiklai, o rytinė – visuomeninei paskirčiai – Jūros terapijos centrui. Pastarojoje zonoje auga vešlus pušynas, todėl verta kiek įmanoma labiau išsaugoti esamus medžius juos integruojant į projektą. Vakarinėje zonoje stovi nebaigti statyti pastatai: 1 aukšto maitinimo paskirties pastatas –valgykla (bendras plotas – 1890,95 m2 ; užstatytas plotas – 2493 m2 ) bei 1 aukšto paslaugų paskirties pastatas – viešasis tualetas. Šiaurės rytinėje planuojamos teritorijos dalyje yra esama automobilių stovėjimo aikštelė.

Pagal galiojantį Detalųjį planą galimi užstatymo rodikliai maitinimo paskirties daliai:

Užstatymo plotas – 3044,8m2

Bendras plotas – 7612 m2

Aukštų skaičius – 2+mansarda

Aukštis – 12m

Pagal galiojantį Detalųjį planą galimi užstatymo rodikliai visuomeninės paskirties daliai:

Užstatymo plotas – 2720,2m2

Bendras plotas – 6800 m2

Aukštų skaičius – 2+mansarda

Aukštis – 15m

Planuojamos teritorijos vakarinėje pusėje yra esamas pastatas (Nidos – Smiltynės pl. 9), kuris buvo suprojektuotas prieš 25-30 metų kaip visuomeninio maitinimo objektas (projekto autorė architektė Nijolė Piekautienė). Nors pastato užstatymo plotas ir nėra mažas, šis kompleksas, susidedantis iš atskirų „segmentų“,jautriai įsiterpęs į gamtinę aplinką, nesudaro vientiso masyvaus tūrio, užstatymui panaudojamos erdvės tarp esamų želdinių. Vieno aukšto su šlaitiniais stogais pastato architektūrinis sprendimas parinktas toks, kuris leidžia atskirais „segmentais“ multiplikuoti pastato struktūrą priklausomai nuo poreikio. Tai yra vienas iš privalumų, kuris gali tapti naujo užstatymo formavimo jūros terapijos centrui principu. Šiaurės pusėje numatyta sporto paskirties teritorija, papildanti anksčiau aprašytų sklypų veiklą laisvai prieinama kurorto svečiams ir komerciniams klientams. Šioje zonoje numatyti atviri teniso kortai, bei kitokio pobūdžio lauko sporto aikštynai. Kuriant bendrą teritorijos viziją svarbu įvertinti Nidos sezoniškumo problematiką, kai kurortas būna patrauklus ir gausiai lankomas šiltuoju metų laiku ir beveik apleistas, ištuštėjęs šaltuoju metu.

5. FUNKCINĖ, ERDVINĖ IR ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA,

DARNIOS IR TVARIOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS

Nepaisant to, kad Detaliajame plane skirtinguose sklypuose numatytos skirtingos funkcijos, jų fizinė gretimybė sufleruoja, kad architektūrinė raiška turėtų būti artima. Kuriant pastatų išvaizdą turėtų būti išlaikomas ansambliškumas ir kuriamas modernios architektūros ansamblis pušyne.

Ieškant architektūrinės idėjos atspirties tašku tapo esamas, bet nebaigtas statyti architektės N. Piekautienės restoranas viename iš sklypų. Nors šiuo metu pastatas apleistas, tačiau galima pastebėti inovatyvią (ypač turint omeny 90-ųjų architektūrinį kontekstą ir stiliaus sampratą) restorano struktūrą. Jį sudaro daug vienodo dydžio kvadratinių moduliukų su piramidės formos stogais. Toks architektūrinis pratimas leido pastatą vizualiai smulkinti jautriai įkomponuoti pušyno kontekste. Modulinis pastato struktūros skaidymas buvo ypač populiarus japonų architektūros „metabolizmo“ stiliuje, kuomet architektūra buvo kuriama iš pasikartojančių kompozicinių elementų.

Kuriant naują pastatų architektūrą atspirtimi ir įkvėpimo šaltiniu tapo esamo pastato moduliškumas. Nauji pastatai, projektuojami, galima sakyti rekonstruojant senojo restorano modulius perrenkant juos ir formuojant naujas kompozicijas tokiu būdu respektuojant „metabolizmo“ deklaruotą vertybę – lengvą kintamumą, transformaciją, galimybę panaudoti senas pastato dalis kuriant naujas struktūras. Tokiu būdu senasis pastatas fiziškai keičiamas, jo vertybes ir dvasią perkūnijant naujoje kokybėje. Trikampės formos piramidės konceptualiai praplatinamos, o jų viršus atveriamas, tokiu būdu padidinant jų plotą ir pro skylę stoge įleidžiant natūralią šviesą.

Vakarinėje teritorijos dalyje, kuri skirta maitinimo paskirties pastatams, projektuojami keli restoranų tūriai. Funkcija išskaidyta siekiant neformuoti vieno masyvaus tūrio, kuris išsiskirtų miško kontekste ir nejautriai įsilietų į aplinką. Restoranų tūriai galėtų turėti skirtingo stiliaus virtuves, orientuotas į skirtingą klientą. Vakarinėje sklypo pusėje numatytas „food court“ stiliaus maitinimo pastatas. Šiaurinėje sklypo dalyje, kur daugiausiai privatumo projektuojamas „haute cuisine“ tipo restoranas. Rytuose – vidutinio lygio maitinimo įstaiga – bistro, tratorija. Pirmame aukšte projektuojamos maitinimo paskirties patalpos, antrame aukšte numatoma trumpalaikio apgyvendinimo paskirtis. Vienas tūriukas – vieni apartamentai, skirti turistams arba personalo apgyvendinimui. Formuojami grupėmis su tarpais ir skirtingų aukščių, jie formuoja dinamišką siluetą ir savotišką miestelio ant stogo įvaizdį.

Toks pats stilistinis principas pritaikomas kuriant Nidos Spa architektūrą. Stambiuosiuose tūriuose numatyta pagrindinės sveikatingumo centro funkcijos – sporto salė, baseino zona, konferencijų salė. Pagrindinis pastatas projektuojamas, kad juo galima būtų naudotis nepriklausomai nuo sezono – visos funkcijos po vienu stogu. Teritorijoje be jau minėtų tūriu projektuojami ir smulkesni – laisvai miške stovintys namukai. Juose numatoma rekreacinė funkcija klientams, pageidaujantiems daugiau nuošalumo ir privatumo. Pirmame aukšte – pirtis, sūkurinė vonia, antrame aukšte poilsio ir masažo kambariai. Antro aukšto medinė ažūrinė apdaila dienos metu sumažina perkaitimo riziką – veikia kaip saulės kontrolė, esant poreikiui gali atsidaryti langinių principu. Tokiu atveju iš antro aukšto arčiau jūros esančiuose tūriuose galima stebėti fantastiškus saulėlydžius ir gerėtis Baltijos jūros vaizdais

Bendras vaizdas – virš stilobatų kyšančių stogelių ansamblis stilistiškai primena virš kopų kyšančių užpustytų kaimų vaizdą. Tokiu būdu kuriamas semantinis ryšis su praeitimi kuriant naują kokybę.

PASKIRTIS (1A) APGYVENDINIMO PASKIRTIS (2A) APGYVENDINIMO PASKIRTIS (1A) SPORTO SALĖ (1A)
DVIEJŲ NUMERIŲ SPA DVIEJŲ NUMERIŲ SPA DVIEJŲ NUMERIŲ SPA VIENO NUMERIO SPA VIENO NUMERIO SPA KONFERENCIJŲ CENTRAS
MAITNIMO
BASEINAS (1A)
APGYVENDINIMO PASKIRTIS (2A)
MAITNIMO PASKIRTIS (1A)

6. TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDIMAI;

Automobiliai

Kadangi sklypas yra labai jautrioje vietoje, šalia jūros. Tiesioginio patekimo iki numerių nėra. Automobilių stovėjimas organizuojamas G.D.Kuverto gatvės. Techniniam aptarnavimui yra numatyta sukietintos dangos, kuriomis įprastai naudosis pėstieji, tačiau, gales naudotis ir automobiliai, sunkvežimiai.

Pėstieji

Pėsčiųjų takai sklype glaudžiai integruojami į esamą takų sistemą, sklype tvorų nėra, tačiau labiau privačiose zonose srautai psichologiškai reguliuojami želdynų atitvaromis.

Žmonės su negalia

Takai suprojektuoti taip, kad žmonės su negalia galėtų laisvai judėti nuo gatvių iki pastatų. Šioje trasoje prieš pėsčiųjų takų ir šaligatvių susikirtimą su gatvių, privažiavimų ir pravažiavimų važiuojamąja dalimi, suprojektuoti sutapdinti su važiuojamąja dalimi bortai ir nuožulnūs paviršiai/pandusai, kurių nuolydis ne didesnis 1:12 (8.3%). Numatyti įspėjamieji ir vedimo paviršiai naujuose ir esamuose takuose.

7. KONSTRUKCIJOS

Pastatas konstruojamas iš medinių konstrukcijų. Ant medinių kolonų konstruojama stilobatinė dalis. Ant jo, kaip atskiri elementai projektuojami tūriai, kuriuose bus gyvenamos patalpos. Norint eksponuoti medines pastato konstrukcijas, pagal galimybes jos yra atidengiamos.

8. INŽINERINĖS SISTEMOS; ŽALIŲJŲ (TVARIŲJŲ) SPREND

INIŲ, ATSINAUJINANČIŲ

ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS; OBJEKTO APRŪPINIMAS ENERGIJA

Pastatui numatomas geoterminis šildymas, jis įrengiamas statybos metu šalia pastato. Saulės kontrolė užtikrinama koncoliškai iškištu stogu bei pozicija atsižvelgiant į pasaulio šalis. Siekiant estetinės darnos, pastatui numatoma nutolusi saulės elektrinė. Augalų priežiūrai siūlomos inovatyvios technologijos. Dirvožemyje integruotos kokybės matavimo sistemos bei pogruntinė irigacija tausojanti vandenį. Lietaus krituliai, surinkti pastato horizontaliosiose plokštumose, naudojami želdinių laistymui. Dalis lietaus vandens nuo šaligatvių suteka į pažemintas žaliųjų zonų dalis, ten dalis vandens susigeria į žemę, kita dalis nuteka į nuotekų tinklus. Vanduo ir drėgmė viešojoje erdvėje mažina „karščio salos“ efektą, gerina mikroklimatą, drėkina orą.

Pastate numatytas lietaus vandens surinkimas ir jo naudojimas pastato reikmėms su galimybe sumažinti vandens vartojimą, lyginant su bazinėmis vertėmis. Projektuojami vandenį taupantys maišytuvai, pisuarai, virtuvės maišytuvai, dušo galvutės, etc. Numatyta atskirų zonų vandens suvartojimo apskaita. Projektuojamos vandens nuotėkio aptikimo sistemos, atpažįstančios didelius vandens nuotėkius. Numatyti srauto reguliavimo įtaisai, reguliuojantys vandens tiekimą į kiekvieną WC zoną ar įrenginį, mažinantys vandens švaistymą.

Kiekvienai patalpai suprojektuotos priverstinis mechaninis vėdinimas ir vėsinimas. Bendra sistema atitinka techninius parametrus kurie yra nurodyti Reglamento STR 2.05.01:2013 keliamiems pastatų (jo dalims), kurių energetinio naudingumo klasė A++. Kiekviena vėdinimo kamera, tiekianti lauko orą į patalpas turi filtrus (f7 klasės ar geresnius). Numatomas šviežio oro srautų modeliavimas pagal poreikį naudojant CO2 daviklius. Užtikrinama galimybė individualiai nusistatyti šiluminį komfortą nemažiau nei 50% atskirų darbuotojų zonų. Šiluminio komforto kontrolės sistema leidžia darbuotojams savo aplinkoje reguliuoti bent vieną iš šių sąlygų: temperatūrą, vėdinimo srautą ir drėgmę. Tekstilinis tinkliukas, sumontuojamas virš korpusų stogų, slepia vėdinimo ir kitus inžinerinius agregatus, netelpančius techninėse patalpose statinio viduje.

-

9. PROJEKTUOJAMO PASTATO, PASTATŲ, PASTATO

DALIES PAGRINDINIAI

RODIKLIAI, ENERGETINIAI IR KITI

SKAIČIAVIMAI;

Pastato plotas: Maitinimo paslaugų pastatų – 5978m2, SPA paslaugų pastatų – 5100m2

Pastato tūris: Maitinimo paslaugų pastatų – 15 768m3, SPA paslaugų pastatų – 18 200m3

Pastatų užstatymo plotas: Maitinimo paslaugų pastatų – 3044 m2, SPA paslaugų pastatų – 2720m2

Pastato aukštis: 12- 15m

Aukštų skaičius: 2

Projektuojamas pastatas atitinka A++ energinio naudingumo klasę. Rengiant techninį projektą bus atlikta energijos modeliavimo analizė, kurioje bus numatyta, kokiomis dar papildomomis priemonėmis bus sumažintas pastato energijos vartojimas bei įgyvendintos tvarumo priemonės, analizuojant nustatytas prielaidas ir pasyvias projektavimo technologijas. Projektiniuose pasiūlymuose ir pastato projekte siekiama BREAM, LEED ar kito lygiaverčio sertifikato arba laikomasi gerosios praktikos, pristatytos jų gairėse.

M.S.T MAPEI

Esamo pastato tyrimai, topografinės nuotraukos bei geologiniai tyrimai bus atliekami UAB Geopartneris.

PARTNERIŲ PRODUKCIJA

Esamo pastato tyrimai, topografinės nuotraukos bei geologiniai tyrimai bus atliekami UAB Geopartneris.

Interjere esančios mūro sienos yra tinkuojamos, glaistomos ir dažomos partnerio Tikkurila produkcija.

10.
10.3
GEOPARTNERIS UAB
10.
PARTNERIŲ PRODUKCIJA 10.2 VELVE
10.
PARTNERIŲ PRODUKCIJA 10.4 TIKKURILA

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.5 SCHOMBURG BALTIC

Visa teritorija yra šalia jūros, taigi gruntiniai vandenys labai aukštai. Norint užtikrinti kokybišką pastato eksplotavimą ir gerą mikroklimatą viduje būtina gera hidroizoliacija. Deja įprasti hidroizoliaciniai sprendimai yra labai imlūs laikui ir išlieka didelė rizika, žmogiškojo faktoriaus klaidoms, mikroplyšiams hidroizoliacijoje. Noredami to išvengti projekte naudojame kristalinį hidroizoliacinį priedą su plastifikavimo savybėmis BETOCRETE-CL-170-P. Šis priedas visa betono masę padaro nepralaidžia gruntiniams vandenims. Aprašymas

• Kristalinis priedas integruotai hidroizoliacijai.

• Skystis.

• Naujoviškos 2 iš 1 technologijos.

• Betono konstrukcijos kristalizacija.

• Siūlės užsitaisymas iki 0,5 mm.

• Plastifikuojantis poveikis.

• Sertifikuota pagal EN 934-2: T 2.

Sąnaudos:

1.75–2.25 % nuo CEM kiekio

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.6 ETERNIT BALTIC (EQUITONE)

Projektuojamo pastato pagrindinėse patalpose lubų lygyje reikia išvedžioti įvairias inžinerines trasas: ortakiai, silpnų srovių “kopečios” ir t.t norint tai uždengti, nestandartiškai panaudojama Equitone fasado medžiaga. Ši medžiaga mūsų atveju tarnauja kaip pakabinamos lubos, kurios paslepia visas inžinerines sistemas. EQUITONE [linea] yra unikali 3D formuota fasado medžiaga, skirta šviesos ir šešėlių žaismui. Plokštė yra homogeniška, dažyta masėje nepadengta dažų sluoksniu. EQUITONE [linea] turi linijinę tekstūrą, pabrėžiančią pluoštinio cemento natūralumą. Plokštės yra hidrofobuojamos, kad nesugertų vandens, todėl į jų vidų nepatenka drėgmė.

interjero luboms naudojamos fasadinės plokštės raštas.

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.7 BAREMA RYTAI

Nors visa antžeminė pastato dalis yra stiklinis fasadas, kursis užtikrina žmogaus ir gamtos ryšį, tačiau esant skirtingiems pastato naudojimo scenarijams, stiklinės vitrinas reikia užaklinti. Taigi čia naudojame integruotus fasado roletus. Roletas – specialus mechanizmas, tvirtinamas prie lango rėmo, sienos ar lubų, viršuje susivyniojantis į rulonėlį. Fasado roletai yra skirti išorinių stiklinių paviršių užtamsinimui, tiesioginių saulės spindulių nepatekimui į patalpos vidų. Jie užtikrina pastovias ir komfortabilias sąlygas patalpose esant saulės spinduliuotės poveikiui. Fasadų roletai sumažina kondicionavimo įrenginių panaudojimą mažindami pastato energijos suvartojimą. Tiesioginiai saulės spinduliai sulaikomi, tačiau šviesos į vidų patenka pakankamai, dėl to patalpoje esantys daiktai neblunka, o akinantys saulės spinduliai netrukdo dirbti kompiuteriu. Fasadiniai roletai gali būti pagaminti iš įvairių audinių: HIGH-T-TEX, Polyscreen, Screen. Šio tipo apsaugos priemonės nuo saulės poveikio pabrėžia pastato architektūrinį individualumą. Be to, kiekvienas pagal poreikį gali pasirinkti skirtingą fasadinių roletų valdymą: rankinį arba elektrinį.

Fasadinių roletų savybės:

Atsparumas ir ilgaamžiškumas

Fasado roletai gaminami iš aliuminio, stiklo ir plastiko mišinio – tai užtikrina roletų atsparumą. Aliumininė konstrukcija bei aukštos kokybės poliesteriniai audiniai, padengti PVC, užtikrina ilgą naudojimosi laiką Universalumas

Fasado roletai tinka visų rūšių plastikiniams bei mediniams langams. Roletai yra itin universalūs ir gali būti tvirtinami prie pat stiklo, ant sienos, nišoje, lubose, stogo languose, prie durų rėmų. Patogumas

Galimas valdymas rankiniu arba automatiniu būdu. Roletai yra kur kas lengviau montuojami bei prižiūrimi nei užuolaidos – jiems nuvalyti užtenka dulkių siurblio arba šlapio rankšluosčio.

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.8 BETONO MOZAIKA

Sklypo plane bus naudojami net keli Betono mozaikos gaminiai.

Pagrindiniai takai

Esant jautriai gamtiniai aplinkai, pagrindiniai takai kūriami kuo natūralesni, tam puikiai tinka Rompox-Profi-Deko ypač tvirtas skaldos surišėjas: skirtas ne baltiems akmenims. Tokiu būdu pasirinkus tinkamą skaldą ją surišus su šiuo produktu turėsime natūralų vaizdą, bet tuo pačiu danga bus tvirta, akmenukai nesinešios po teritoriją.

Apkrova:pėstieji ir lengvieji automobiliai

Savybės:Ypatingai stiprus, pralaidus vandeniui, idealiai tinkamas formuoti šaligatvius ir medžių šaknų apsaugą

Vietos, kur reikia privažiuoti transportui.

Vietose, kur reikalinga didensę apkrovą atlaikanti danga renkamės Eco Domino Išmatavimai: 333x333x110 (mm) Gaminio naudojimas:Privačių, viešųjų zonų ar landšafto sutvarkymui (parkingo zonos, sodai, parkai, pėsčiųjų takai, aikštės ir kita). Pritaikytas lengvojo transporto apkrovoms. Svarbu:Atveria net 73% ploto (arba net dvigubai daugiau, nei su įprastu gaminiu)

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.9 SHNEIDER ELECTRIC

Projekte naudojami šie Shneider produktai:

EVlink Pro AC įkrovimo sprendimai ir įkrovimo stotelės elektrinėms transporto priemonėms:

▪ EVlink Pro AC stotelės

- EVlink pastatų su krovimo stotelėmis apkrovos valdymo sistema LMS:

▪ EVlink Load Management System

- Sedna Design & Elements stilinga ir praktiška kištukinės instaliacijos serija.

- SpaceLogic KNX pastatų valdymo automatika ir sprendimai:

▪ Pastatų automatizavimo sistema „SpaceLogic KNX“

▪ “EcoStruxureTM Building Operation” Pastatų valdymo sistema

- ESMI Impresia aukštos kokybės išmanieji gaisro aptikimo gaminiai ir komponentai visiems poreikiams:

▪ „Esmi“ adresiniai komponentai, skirti ELC serijai EN 54

▪ Pastatų priešgaisrinė apsauga ESMI

▪ Esmi Fire Software programa

- PowerLogicTM PowerTag belaidė, nuotolinė apkrovos matavimo sistema:

▪ PowerLogicTM PowerTag belaidė apkrovos matavimo sistema

▪ “Power Monitoring Expert” Energijos valdymo programinė įranga

- Wiser elektros energijos mažinimo priemonė namams:

▪ Schneider Electric Wiser Energy app

VIZIJA

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.10 WICONA

Projektuojamame pastate visos išorinės antžeminės atitvaros yra Wicona vitrininė sistema, naudojamos stumdomų durų WICSLIDE 150 PS sistema. Ši sistema buvo pasirinkta dėl savo unikalios technologijos ir beslenkstės sistemos.

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.11 STS

Projekte daugybė lauko zonų mažiems renginiams. Visus šiuos sprendimus įgyvendinti padės Scenos techninis servisas. Scenos techninis servisas –tai viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios siūlo kompleksinius objektų instaliacijų sprendimus.Atsižvelgdami į patalpą, jos ir užsakovo poreikius, renginių, vykstančių joje, tipus jie gali suprojektuoti būtent tai erdvei tinkančią įgarsinimo, apšvietimo, mechaninę, scenos ir video sistemas. Jos ne tik sąveikaus tarpusavyje, bet ir su kitomis pastato sistemomis (elektros, priešgaisrinėmis ir kt.). Scenos techninis servisas ne tik parengs integracinį projektą bet ir pasirūpins jo įgyvendinimu, instaliuos visą reikalingą įrangą, parengsime dokumentaciją ir apmokys personalą.

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.12 ARTECHNIKA

Visa teritorija yra nutolusi nuo miesto, taigi nakties metu žmonių srautas yra minimalus, norint užtikrinti teritorijos saugumą naudojamos saugos sistemos kurias teikia ARTECHNIKA. Saugumui užtikrinti naudojamos Predator PTZ Camera

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.13 ENEFIT

Šalia komplekso esančios automobilių stovėjimo aikštelės bus tiekiamos partnerio Enefit.

Visame projekte renkamasi niuansinis, paslėptas apšvietimas. Tam puikiai tinka uab BY and N tiekiami led šviestuvai.

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

Miško tankmėje bus integruotos sporto zonos, jose naudojama partnerių Omnigym produkcija.

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA 10.14 BY AND N UAB
10.15 OMNIGYM

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.16 BAUMIT

Siekiant natūralumo patalpų viduje visos sienos tinkuojamos baltos spalvos baumit lengvu tinku. Gerai reguliuoja drėgmės kiekį patalpų viduje, įskaitant ir tas patalpas, kuriose drėgmės yra daugiau. Dėl natūralios mikroporų struktūros greitai sugeria vandens garus ir taip pat greitai juos išskiria atgal į aplinką, taip išaikydamas malonią patalpos aplinką. Optimaliai tinka dirbti mechanizuotu būdu.

• Reguliuoja patalpos mikroklimatą

• Natūraliai baltos spalvos

• Sudėtyje nėra kenksmingų medžiagų

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.17 PERCUSSION PLAY BALTICS

Teritorijoje yra daugybė aikštelių, zonų kuriose vyks skirtingos veiklos, kelios tokios aikštelės bus naudojamos ir vaikų pramogoms. Šios aikštelės bus įrengtos naudojant Hexad Ensemble produktus. is tvirtas ir skambus komplektas, kaip ir visi kiti, atsparus bet kokiam orui ir aplinkai, labai grakštus bei dailus. Į šešeto ansamblį įeina 6 skirtingų tembrų muzikiniai instrumentai nuo vamzdinių varpelių iki varpo lyros. Visiems neabejotinai patiks klausytis skirtingų muzikos garsų skambančių nuo trečios oktavos Sol iki septintos oktavos Do.

Sensorinių garsų sodelis – atrakcija skirtingoms kartoms, priviliojanti ir gyventojus, ir jų svečius susitikti lauke ir pagroti bet kokiu metų laiku – neįmanoma ateiti į tokią vietą ir neįsitraukti su kitais į veiklą, eksperimentuojant su skirtingais garsais, sklindančiais iš instrumentų.

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.18 PANASONIC

Atsižvelgiant į tai, kad bus daug atskirų pastatų ir bendrą šildymo sistemą daryti neracionalu. Visi atskiri namukai bus šildomi naudonant partnerio Panasonic šilumos siurblius.

10. PARTNERIŲ PRODUKCIJA

10.19 BIPA

Šis pastatas bus aktyviai lankomas šeimų su mažais vaikais, taigi pavienėse vietose bus įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės. Siekiant, kad aikštelės būtų pritaikytos visiems, renkamės partnerių BIPA tiekiamas TERMA firmos vaikų žaidimų aikšteles pritaikytas ir vaikams su negalia.

Bolle modular

Kadangi projektas greičiausiai bus įgyvendinamas etapais, statybininkų reikmėms bei visoms medžiagoms sandėliuoti bus naudojama Bolle modular tiekiamos sistemos.

Dupont de Nemours international sarl.

Didžioji komplekso dalis pilna įvairių “šlapių” patalpų. Visi buitiniai paviršiai jose daromi iš partnerio tiekiamos Corian medžiagos.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.