IM9 – Pulsas (Skaudvilė)

Page 1

S K A U D V I L Ė 2 0 2 3
P A D Ū K S I S
|
|
DOC. DR. DALIA DIJOKIENĖ | DOC. SAULIUS MOTIEKA
PULSAS
KAROLINA ANDRULYTĖ
AURELIJA GRINKEVIČIŪTĖ
JOGILĖ STANCELYTĖ
02

ĮVADAS

TIKSLAS

UŽDAVINIAI

PROJEKTŲ APŽVALGA

LITERATŪROS ANALIZĖ

ANALOGŲ STUDIJA

URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

TERITORIJOS PADĖTIS ŠALIES ATŽVILGIU IR MIESTE

TERITORIJOS ISTORINĖ - URBANISTINĖ RAIDA

KULTŪROS PAVELDAS

GAMTINĖS SĄLYGOS

SUSISIEKIMO SISTEMA

ESAMA IR ISTORINĖ SKLYPŲ STRUKTŪRA

DOMINUOJANČIO MORFOTIPO NUSTATYMAS

ESAMŲ STATINIŲ VERTINIMAS

URBANISTINIŲ ERDVIŲ SISTEMOS VERTINIMAS

KOMPOZICINIŲ YPATUMŲ VERTINIMAS

SOCIALINIS KONTEKSTAS

SUVESTINĖ ANALIZĖS SCHEMA

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

KONCEPCIJOS SCHEMOS

KONCEPCIJOS MODELIS

KONCEPCIJOS BRĖŽINYS

KONCEPCIJOS ERDVINIS VAIZDAS

URBANISTINIO PROJEKTO DETALIZACIJA

RĖMĖJŲ PRITAIKYMAS PROJEKTE

APIBENDRINIMAS

TURINYS 03

Šiame aiškinamajame rašte aptariamas „Išmanusis miestas IX” konkursui pasirinktos Skaudvilės miesto aikštės regeneracijos situacijos projektas.

Aptariama teritorija yra išsidėsčiusi miesto centrinėje dalyje į kurią veda keturi keliai. Teritorija ribojasi su svarbesnėmis Tauragės, Upynos, Malūno, Kelmės, Vilniaus ir smulkesnėmis gatvėmis. Pažymėtina, kad centrinė rajono vieta reiškia, kad ji apima arba yra netoli įvairių gyvybiškai svarbių miesto objektų, įskaitant bažnyčią, specialiąją mokyklą, parduotuves, seniūnijos, gaisrinę ir turgaus aikštę. Svarbu paminėti, jog aplink gausu ir gyvenamųjų vienbučių namų.

Nagrinėjamos teritorijos problematika apima keletą aspektų. Šiuo metu analizuojama situacija yra nesuvaldyta, nesuformuotos erdvės, kurios neturi aiškios struktūros. Erdvės miesto širdyje neįveiklintos ir nepritraukia lankytojų, todėl neišnaudojamas tikrasis šios teritorijos potencialias. Egzistuoja tokios problemos kaip kultūrinių objektų trūkumas, erdvių nepritaikymas laisvalaikiui, trukdžių keliančios automobilių stovėjimo aikštelės, urbanistinis tinklas neatskleidžia miesto tikrojo vaizdo.

Projektavimo proceso metu skyrėme laiko apsilankymui Skaudvilėje ir bendravimui su vietos gyventojais bei miesto atstovais, siekiant suprasti jų norus, rūpesčius ir lūkesčius, teritorijos (ir miesto) silpnąsias ir stipriąsias vietas. Išgirdus atsakymus, paaiškėjo, jog gyventojams labiausiai trūksta erdvių veikti - kultūros ir pramogų objektų ar patalpų šioms veikloms. Taip pat gyventojai pasigedo „gyvybės” miesto širdyje - turgaus aikštėje, žaliųjų erdvių.

Dėl šių priežasčių gvildenant idėjas ir projektuojant buvo stengiamasi įkvėpti minėtosios gyvybės, sukurti priežasčių žmonėms užsukti į Skaudvilę ir joje užsibūti, naujai nupiešti jos veidą. Nuspręsta į centro teritoriją įtraukti daugiau viešųjų žaliųjų erdvių, sutvarkyti prieigas, įdiegti naujas funkcijas.

Projektuojant atsižvelgta tiek į viso miesto problematiką, tiek į lokalias problemas, tokias kaip urbanistinio tinklo neveiksnumas, žaliųjų erdvių, ryšių, veiklų ar patalpų stoka. Sprendiniais buvo siekiama ne tik pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, bet ir kviesti kitus patirti Skaudvilę.

04
ĮVADAS

Urban Regeneration in Europe

Chris Couch | 2003

Daugelyje senų Europos miestų vietovių vyksta radikalus ekonominės bazės pertvarkymas ir joms taikomos atkūrimo strategijos. Didelis politinis susidomėjimas miestų regeneravimu, kaip miesto politikos elementu, ir į įvairius miestų centrus investuojamos didelės viešųjų pinigų sumos. Šioje knygoje pateikiamas lyginamasis miestų regeneravimo procesas Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Belgijoje ir Vokietijoje, ir JK. Joje nagrinėjami veiksniai, darantys įtaką šiems procesams, taip pat jų įgyvendinimo pasekmės.

Situational Urbanism

Otto Paans, Ralf Pasel | 2014

Modernistinių miestų zonų transformavimas, kad šios atitiktų šiuolaikinius poreikius, yra vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria pokario Europos miestai. Nors šie transformacijos procesai yra labai sudėtingi, jie sukuria daugybę galimybių pasinaudoti esama mikroekonomika, kultūrų įvairove ir erdvinėmis struktūromis. Situacinė urbanistika yra adaptyvi metodika, identifikuojanti naujus būdus, kaip elgtis su modernistinėmis miesto zonomis. Siekiant sintezuoti gatvėje išgyventą patirtį su ilgalaikio planavimo poreikiu, šis dizaino metodas vienu metu sprendžia erdvinius, socialinius ekonominius ir kultūrinius klausimus. Dėl to atsiranda įvairių novatoriškų ir universalių projektavimo strategijų, susijusių su pokario urbanistika. Knygoje apjungiama taikytina erdvinė teoriją, novatoriški analitiniai metodai ir išsamus lanksčių projektavimo metodų rinkinys, skirtas miesto vietovėms transformuoti, apimant visą mastą nuo individualaus namo iki kvartalo iki kaimynystės. Knygoje taip pat rašoma apie miestų regeneraciją, transformaciją, kuri pritaikoma prie esamos situacijos. Veikale pateikiama nemažai realių pavyzdžių kaip įveiklinti / atgaivinti nenaudojamas ar apleistas erdves, pastatus. Detalizuotame pavyzdyje parodoma kaip galima kurti multifunkcines zonas pasitelkiant įvairius principus.

Senamiesčių regeneracija. Architektūros harmonizavimo problema

Vytautas Jurkštas | 1994

Urbanistikos paveldo apsauga – palyginti naujas procesas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Prasidėjusios diskusijos dėl urbanistikos paveldo apsaugos tęsėsi visą amžių, kol XXI a. pradžioje, kintant ir bendrai paveldo sampratai, suformuluota istorinio miesto kraštovaizdžio prieiga (angl. Historic Urban Landscape, sutrumpintai HUL), skatinanti žvelgti į istorinį urbanistikos paveldą holistiškai ir kartu atsisakyti muziejinimo ir „saugojimo po stikliniu gaubtu“. Urbanistikos paveldo apsaugos tendencijų pokyčiai buvo matomi ir Lietuvoje, tiesa, kartais įgaudami specifines formas, susijusias su sociopolitine situacija, todėl šioje publikacijoje siekiama glaustai apžvelgti Lietuvos urbanistikos paveldo apsaugos kaitos tendencijas nuo apsaugos sistemų atsiradimo tarpukariu iki šiandienos, aptariant ne tik parengtus projektus, bet ir atliktus tyrimus, paskelbtas publikacijas, atskleidžiančius urbanistikos paveldo ir jo apsaugos sampratos kaitą.

LITERATŪROS ANALIZĖ
05

NORTHAMPTON MARKET SQUARE & EMPORIUM WAY

Tai neveikianti turgaus aikštė, esanti miesto centre, saugomoje miesto dalyje, šalia bažnyčios ir rotušės. Projekto autoriai išanalizavo jau esančią situaciją, kas veikia aikštės perimetriniuose pastatuose. Kuo skiriasi nuo daugumos projektų, tai kad šiame aplinkinis užstatymas nėra keičiamas, nėra griaunama ar statoma, projektuojama tik aikštės erdvė. Šioje aikštėje yra bandoma įvesti scenarijų, kuriame veiktų daugybė skirtingų veiklų, skirti joms zonas atskiriant mažosios architektūros elementais, grindiniu.

Į ką galima atsižvelgti: Erdvės zonavimas; Aplinkinių pastatų panaudojimas pratęsti zonos funciją; Erdvės daugiafunkciškumas.

06 ANALOGŲ STUDIJA

GATVIŲ IR AIKŠČIŲ – PAGRINDINIŲ MIESTO ERDVIŲ – PERTVARKYMAS

Tikslas nuosekliai projektuojant turgaus gatvę ir prijungiant eismo struktūras bei elementus, siekiama atkurti vientisą „turgaus teritoriją“. Nuosekliai tvarkant ir atlaisvinant viešąją erdvę ir sumažinant ją iki kelių būtinų elementų tinkamose vietose, žmonėms suteikiama ir sukuriama erdvė miesto tankumo ribose.

Festivaliai, turgūs, demonstracijos ir koncertai – šiems renginiams reikalinga lanksčiai išnaudojama viešoji erdvė. Miestiečiai turgaus gatvę turėtų naudoti kaip sceną ir ją pagyvinti, išnaudoti įvairiomis veiklomis ir skirti dėmesio. Kaip kviečiantis gestas į miesto centrą, priešais senuosius miesto vartus pagrindinėse ašyse suplanuotos įvažiavimo situacijos miesto aikščių pavidalu.

Į ką galima atsižvelgti : Erdvių pritaikomumas įvairioms situacijoms; Erdvių „tekmė” per miestą, vieną gatvę; Turgaus erdvė atskirta, bet laisvai perkeliama kitur.

ANALOGŲ STUDIJA
07

CENTER STREET DISTRICT, SASAKI, BROOMFIELD, JAV

125 akrų plotas projektuojamas mišrus, į tranzitą orientuotas didesnio bendrojo plano centras. Projektavimo tikslai buvo sukurti lanksčią sistemą, pagal kurią per ateinančius dešimtmečius būtų galima įgyvendinti daugybę žemės naudojimo ir tankumo scenarijų. „Central Spine“ ir „Green Connector“ siekia susieti kvartalų traukos centrus ir jų grupes, šios jungtys susikerta rajono viduryje prie didelės svarbos „Center Street Plaza“, kur ūkininkų turgūs, koncertai ir kitos veiklos yra vykdomos kasdien.

Į ką atsižvelgti: Natūralių erdvinių sustojimų kūrimas; Jungčių kūrimas tarp objektų; Didesnės bendro naudojimo erdvės kūrimas, kuri gali būti transformuojama.

08 ANALOGŲ STUDIJA

WINGENE,

Projekte vykdoma rotušės regeneracija ir naujo laisvalaikio centro išvystymas, kuriamos viešosios erdvės. Konecentruojamasi ties miesto centro atkūrimu. Pagrindinis teritorijų suvaldymo įrankis - vieša erdvė. Jos jungia senas ir naujas struktūras, diktuoja tranzitinius kelius ir susijungia su nauju užstatymu.

Kuriamos 3 viešosios erdvės, kurios yra pagrindiniai akcentai, jos skirtingos ir tarnauja skirtingų funkcijų pastatams - bažnyčiai, prekybos centrui ir gyvenamiesiems pastatams.

Į ką atsižvelgti: Erdvės ir užstatymo santykio bei mastelio atitikimą; Naujų struktūrų vientisą įtraukimą; Svarbių darinių išsaugojimą.

BELGIUM KOMANDA: PALMBOUT 2016 M.
09 ANALOGŲ STUDIJA

Skaudvilė - miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės, kelių Ryga - Kaliningradas, Jurbarkas - Šilutė sankryžoje. Skaudvilė yra seniūnijos centras, kuriame yra 2 seniūnaitijos. Miestas įsikūręs prie Ančios upės, jo pakraščiais teka Inkstilas, Klupys ir Suvirkštė, yra Skaudvilės tvenkinys.

Miestas netoli magistralinių kelių A12, A1 ir Kryžkalnio, kas reiškia, jog į Skaudvilę nėra užsuka-

ma, dažnai ji tik pravažiuojama. Pro Skaudvilę eina Tauragės–Šiaulių plentas. Skaudvilė neturi autobusų stoties, tik stotelę centre, traukinių stoties taip pat nėra. Mieste yra betono, gelžbetonio gaminių bendrovė Ryšininkas, metalo apdirbimo bendrovė Suvirkšta. Šv. Kryžiaus, bažnyčios, paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, Skaudvilės gimnazija, specialioji mokykla, kultūros namai, seniūnijos pastatas, poilsio ir skulptūrų parkas, A. Čepausko dailės galerija, krašto muziejus ir

biblioteka. Netoli miesto yra Ančios kraštovaizdžio draustinis. Prie miesto yra Skaudvilės (Nosaičių) ir Ivangėnų piliakalniai, Vėluikių kapinynas.

Miestas laikomas urbanistikos paminklu, kurio centre - ilga turgaus aikštė. Aplink ją įsikūrę daugiausiai socialinės ir ekonominės infrastruktūros objektų, bet trūksta gyvasties.

TERITORIJOS PADĖTIS ŠALIES ATŽVILGIU IR MIESTE
URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 10
TERITORIJOS ISTORINĖ - URBANISTINĖ RAIDA URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 11

Skaudvilėje gausu kultūros paveldo objektų - tiek pats miesto senamiestis, tiek radialinė plano struktūra, tiek pavieniai objektai.

KULTŪROS PAVELDAS URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 12
URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KULTŪROS PAVELDAS 13

Skaudvilė – miestelis, kurio centrinėje dalyje gana lygus reljefas. Tolstant nuo miesto centro šiaurės ir pietų kryptimi, reljefas pamažu leidžiasi žemyn. Šiaurinėje Skaudvilės dalyje kraštovaizdį formuoja Inkstilo upės slėnis. Upė teka šiuo slėniu, prisidėdama prie aplinkinio reljefo formavimosi. Upelis įteka į šalia esantį Ančios ežerą. Vandens telkiniai suteikia vietovei natūralaus grožio. Miestelio aukščiausiu tašku galima laikyti Pietryčiuose esantį Nosaičių piliakalnį. Tai

palankiausia vieta apžvelgti miestelio panoramą. Nors pačioje miesto centrinėje dalyje žaliųjų erdvių ir vandens telkinių nėra daug, tačiau jie gausesni ir susitelkę pakraščiuose. Šiose miesto vietose gyventojams ir lankytojams yra daug galimybių lauko veiklai, poilsiui. Jie suteikia gaivų kontrastą užstatytoms miesto vietovėms ir prisideda prie bendro Skaudvilės grožio ir patrauklumo. Verta paminėti, kad mieste ir jo apylinkėse taip pat yra didelių žemės dalių, kurios lieka neu-

žstatytos arba saugomos. Šios teritorijos gali būti paliktos natūralios būklės arba paskirtos saugomomis zonomis, siekiant išsaugoti vietos ekosistemas, laukinę gamtą ar kultūros paveldą. Šalia Skaudvilės yra Ančios kraštovaizdžio draustinis, kuris dar labiau pagyvina kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.

GAMTINĖS SĄLYGOS URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 14

Skaudvilės miestą kerta 4 keliai - krašto Jurbarkas - Šilutė, rajono Tauragė - Nemakščiai. Daugiausiai vyrauja vietiniai keliai. Miestas netoli magistralinių kelių A12, A1. Galima teigti, jog miesto centras pasiekiamas gerai, bet gali kilti problemų norint pasiekti tam tikras vietas nutolusias teritorijas priemiesčiuose, kur infrastruktūra ne taip gerai išvystyta. Pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra beveik neišvystyta, nėra dviračių takų, daugelyje gatvių nėra šaligatvių, gal apsunkina gyventojų judėjimą.

Taip pat miestas turi tik 1 autobusų stotelę centre, susisiekimo traukiniais nėra. Skaudvilėje važinėja tik tarpmiestinis viešasis transportas.

Svarbiausios susisiekimo ašys mieste yra Tauragės, Kelmės, Upynos ir Vilniaus gatvės. Siekiant šį gatvių tinklą plėsti ir gerinti susisiekimą, siūloma kurti naujus ryšius, papildant esamus, ypač į pietinę miestelio pusę.

SUSISIEKIMO SISTEMA URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 15

Skaudvilės mieste sklypai yra netaisyklingos formos ir nevienodų dydžių, išsidėstę netvarkingai. Taip pat yra nesuformuotų sklypų, kurių teritorijose yra pastatų. Daug informacijos trūksta. Naujai užstatytose teritorijose ir pačiame centre galima pastebėti taisyklingų, struktūrizuotų sklypų.

ESAMA IR ISTORINĖ SKLYPŲ STRUKTŪRA URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 16

Nagrinėjamame mieste vyrauja nereguliarus sodybinis užstatymas, kuris formuoja Skaudvilės charakterį. Pagrindinėse gatvėse vyrauja perimetrinis XX a. I p. užstatymas mūriniais, mediniais 1 a. su pastogėmis, mansardomis pastatais, taip pat 2 a. pastatais. Detalizuojamos teritorijos plote vyrauja tiek perimetrinis užstatymas, tiek sodybinio tipo, nėra vientiso užstatymo tipo, galima pastebėti ir atskirai stovinčių pastatų ir komponentinio užstatymo pavyzdžių. Todėl galima teigti, jog mieste tai kuria chaosą.

DOMINUOJANČIO MORFOTIPO NUSTATYMAS URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 17

Vertinant esamus statinius ir jų vertingąsias savybes, tokių objektų nėra daug. Visoje senamiesčio dalyje tik

11. Skaudvilėje yra gausu statinių, kurie formuoja urbanistinę struktūrą (miesto istorinėje dalyje) į kuriuos pravartu atsižvelgti projektuojant naują užstatymą.

ESAMŲ STATINIŲ VERTINIMAS URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 18

Miestelio erdvėse dominuoja bažnyčia su varpine, o jos atitikmuo yra evangelikų liuteronų bažnyčia, esanti priešingoje miesto centro pusėje. Tarp jų išryškėja du kompoziciniai elementai, kuriuos reikia toliau stiprinti formuojant grindinius.

Bažnyčios vaidina reikšmingą vaidmenį formuojant Skaudvilės centrinės vietovės vizualinį identitetą ir architektūrinį kraštovaizdį. Bažnyčia su varpine išsiskiria kaip ryškus orientyras, simbolizuojantis religinį ir kultūrinį miestelio paveldą. Jo architek-

tūrinis dizainas ir varpinės bokštas prisideda prie miesto panoramos ir sukuria vertikalumo pojūtį. Kitoje miesto centro pusėje evangelikų liuteronų bažnyčia yra dominuojančios bažnyčios atitikmuo. Atkreipdama dėmesį į kompozicinius elementus tarp bažnyčių ir stiprindama juos gerai suplanuotais grindiniais, Skaudvilė gali sukurti vientisą ir vizualiai patrauklią centrinę zoną.

URBANISTINIŲ ERDVIŲ SISTEMOS VERTINIMAS URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 19

Miestelio erdvėse dominuoja bažnyčia su varpine, o jos atitikmuo yra evangelikų liuteronų bažnyčia, esanti priešingoje miesto centro pusėje. Tarp jų išryškėja du kompoziciniai elementai, kuriuos reikia toliau stiprinti formuojant grindinius. Bažnyčios vaidina reikšmingą vaidmenį formuojant Skaudvilės centrinės vietovės vizualinį identitetą ir architektūrinį kraštovaizdį. Bažnyčia su varpine išsiskiria kaip ryškus orientyras, simbolizuojantis religinį ir kultūrinį miestelio paveldą. Jo architek-

tūrinis dizainas ir varpinės bokštas prisideda prie miesto panoramos ir sukuria vertikalumo pojūtį. Kitoje miesto centro pusėje evangelikų liuteronų bažnyčia yra dominuojančios bažnyčios atitikmuo. Atkreipdama dėmesį į kompozicinius elementus tarp bažnyčių ir stiprindama juos gerai suplanuotais grindiniais, Skaudvilė gali sukurti vientisą ir vizualiai patrauklią centrinę zoną.

URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 20
KOMPOZICINIŲ YPATUMŲ VERTINIMAS

Socialinė - ekonominė infrastruktūra Skaudvilėje gana išvystyta, vyrauja smulkusis verslas, kas būdinga mažesniems miestams. Visi pagrindiniai objektai išsidėstę miesto centre ar aplink jį. Svarbiausi objektai nagrinė- jamoje teritorijoje - Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia, Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia, gaisrinė, specialioji mokykla. Matoma, jog miestui trūksta kultūrinių objektų.

SOCIALINĖ - EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 21

Miestą formuoja 4 pagrindinės ašys - keliai kurie atveda į aikštę Skaudvilės centre; taip pat neryški gamtinė ašis, kuri fragmentiškai eina nuo Skaudvilės tvenkinio į pietus. Pagrindinis miesto kompozicinis akcentas - netaisyklingos formos stačiakampė aikštė, kurioje kertasi pagrindinės ašys, vizualiniai ryšiai, tiesa dauguma erdvių aplink yra neapibrėžtų ir nesuformuotų. Esamos vizualinės jungtys iš mie-

sto centro gana silpnos, neišnaudojamas reljefas. Atlikus analizę pastebėta galimybė kurti ryšį į pietus, taip sustiprinant ir gamtinę ašį mieste, įvedant ir naujų funkcijų, traukos objektų. Taip pat matoma galimybė regzti naujų jungčių tinklą su kitomis miesto dalimis, taip papildant esamus ryšius ir užtikrinant sklandų judėjimą mieste; funkcijas išsidėsčiusias aplink miesto centrą jungti tarpusavyje, būtent per jį.

SUVESTINĖ ANALIZĖS SCHEMA URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 22
KONCEPCIJOS SCHEMOS URBANISTINĖ KONCEPCIJA 23
24 KONCEPCIJOS SCHEMOS URBANISTINĖ KONCEPCIJA
URBANISTINĖ KONCEPCIJA 25 KONCEPCIJOS SCHEMOS
KONCEPCIJOS MODELIS 26
URBANISTINĖ KONCEPCIJA KONCEPCIJOS BRĖŽINYS
KONCEPCIJOS ERDVINIS VAIZDAS URBANISTINĖ KONCEPCIJA 28
29
URBANISTINIO PROJEKTO DETALIZACIJA 30

Norint miesto centrą, turgaus aikštę padaryti patrauklesne erdve miesto gyventojams ir svečiams, kuriamas naujas įvaizdis. Projekte siūloma esamus pastatus atnaujinti, stayti naujus, aikštės erdvę įveiklinti, ją skaidyti, jog tenkintų visus gyventojų poreikius.

Turgaus aikštės teritorija įtraukiama į kuriamą žaliąją ašį taip įkvepiant gyvasties. Į teritorijos planavimą žiūrima laisvai, jog ši galėtų būti lengvai transformuojama ir tai būtų vykdoma etapais, kad Skaudviliečiai su pokyčiais apsiprastų pamažu. Norint išlaikyti miesto struktūrą ir formuoti erdves buvo projektuojami ir pastatai ar siūlomi atnaujinti esami, keičiant jų funkcijas. Aplink turgaus aikštę atsiranda naujų funkcijų: skaitykla / bibliotekėlė, baras, restoranas, kepyklėlė, patalpos Skaudviliečių smulkiajam verslui ir galerija / multifunkcė erdvė.

Projektuojant pastatų suplanavimus dėmesys buvo kreipiamas į erdvių lengvą transformavimą pagal poreikį, todėl siūlomos bendros erdvės neturi smulkesnių skaidymų ar siūlomų konkrečių baldų.

Vienas iš didžiausių iššūkių su kuriuo teko susidurtipasiūlyti tokį sprendimą, kad erdve galėtų naudotis visi į ją užsukę gyventojai ir svečiai. Todėl projekte pasirenkami tokie sprendimai, kurie nesukelia problemų judėti erdvėje. Atsiranda skirtingos dangos, dėliojamos pagal krašto [Žemaitijos] simbolius, žalieji plotai, atsisėdimai ir vandens motyvas, atkartojantis Ančios upės tėkmę. Tikslas buvo atnaujinti Skaudvilės miesto širdį, jog ji kviestų užsibūti.

URBANISTINIO PROJEKTO DETALIZACIJA 31
URBANISTINIO PROJEKTO DETALIZACIJA 32

Šiuo projektu norima sukurti erdvę, kuri sustiprina Skaudvilės miesto identitetą, sukuria reprezentatyvią erdvę skirtą bendruomenei, jos veikloms, šventėms, renginiams.

Aikštė yra formuojama senų ir naujai statomų pastatų, kurių funkcija koreliuoja su miesto problemomis ir privalumais. Projekte siūloma atnaujinti esamus vertingus pastatus, statyti naujus, užtvirtinančius aikštės perimetrą, o aikštės erdvę įveiklinti ją skaidant, zonuojant, kuriant žaismingą reljefą. Aikštės teritorija tampa viena iš Pulso ašies stop’sų, taip sukuriant erdvę, kuri veikia ne tik savo viduje, bet ir su visu miestu. Paliekami pastatai išlaiko savo funkciją ir formą, o naujuose statiniuose kuriamos erdvės ilgalaikei meno/ muziejaus ekspozicijai, smulkiajam verslui, darbui ne iš namų, jaunimo namams. Aikštės erdvė glaudžiai veikia kartu su vidaus erdvėmis pratęsiant šių funkciją ir veiklą į aikštę.

Naujai projektuojamų pastatų tūriai ir architektūra jautriai reaguoja į Skaudvilės istoriją ir aplinkinį kontekstą. Kuriami tūriai skaidomi pagal mieste pastebėtą proporciją, fasadai skaidomi tokiomis proporcijomis, kurios neiškris iš konteksto.

Skaudvilės aikštės danga ir skaidymas kuriamas pagal Žemaitiškus raštus naudotus audiniuose. Toks skaidymas yra ne tik žaismingas, bet ir raštiškai suzonuoja didelę erdvę. Aikštėje esanti mažoji architektūra yra šių raštų dalis išnaudojant jau esantį reljefą. Naudojantis išraiškingu Skaudvilės reljefu pagal Ančios upės motyvą yra kuriamas tekančio vandens motyvas. Projekto tikslas yra pritraukti jau esančias veiklas Skaudvilės mieste į jo širdį.

URBANISTINIO PROJEKTO DETALIZACIJA 33
URBANISTINIO PROJEKTO DETALIZACIJA 34

Siūlomas Skaudvilės teritorinis projektas orientuotas į išplėtotų rekreacinių erdvių poreikį ir bendruomenės įsitraukimą mieste. Šiuo metu aplink istorinį centrą trūksta gerai prižiūrimų želdynų ir rekreacinių objektų, o tai riboja galimybes visuomeninei veiklai ir bendruomenės susibūrimams. Projektas akcentuoja pietinės miesto dalies plėtrą ir aktyvinimą, kuri siūlo didelį augimo ir bendruomenės plėtros potencialą. Efektyviai išnaudodama turimą erdvę, Skaudvilė gali sukurti gyvybingą ir įtraukią aplinką, tenkinančią įvairius gyventojų poreikius ir interesus. Siūlomas teritorinis projektas suskirstytas į tris atskiras zonas: reprezentacinę, aktyvaus poilsio ir pasyviojo poilsio. Kiekviena zona tarnauja tam tikram tikslui ir prisideda prie bendros atgaivinto ir patrauklaus miesto centro vizijos. Reprezentacinė zona veikia kaip vartai į visą teritoriją. Jis lankytojus pasitinka per daugiafunkcio centro pastato suformuotą arką. Ši sritis ne tik suteikia praktinių patogumų, tokių kaip kavinė, informacijos centras ir administracinės patalpos, bet ir yra bendruomenės sąveikos centras. Be to, į šią zoną integruota dalis bendruomenės centro tūrio, sukuriant tam skirtas erdves darbui ir bendradarbiavimui pritraukti į miestelį jaunimą ir verslininkus. Aktyvios rekreacijos zona skirta fiziniam aktyvumui skatinti ir aktyvaus laisvalaikio praleidimui. Tai apima sporto aikšteles ir įvairias sporto bei laisvalaikio pramogas. Šios zonos akcentas yra bendruomenės centras, kuris yra centrinis bendravimo, renginių organizavimo ir bendruomenės ryšių puoselėjimo centras. Jis siūlo įvairias erdves įvairioms amžiaus grupėms ir pomėgiams, skatina įtrauktį ir bendruomenės įsitraukimą. Pasyviojo poilsio zona suteikia ramią ir kūrybingą erdvę gyventojams atsipalaiduoti ir užsiimti menine veikla. Kūrybinės dirbtuvės steigiamos siekiant paskatinti meninę raišką ir suteikti galimybę mokytis bei bendradarbiauti. Be to, kuriami bendruomenės sodai, leidžiantys žmonėms susiburti ir auginti augalus, skatinantys aplinkosaugos jausmą ir bendruomenės įsitraukimą.

URBANISTINIO PROJEKTO DETALIZACIJA 35

RĖMĖJŲ PRITAIKYMAS PROJEKTE

36

This explanatory note discusses the design proposal for the regeneration of Skaudvilė town center, which has been selected for the “Išmanusis miestas IX” competition. The chosen area is situated in the central part of the town and is accessible from four different roads. It is surrounded by major streets like Tauragė, Upynos, Malūno, Kelmė, Vilniaus, as well as smaller streets. Notably, the central location of the area means it encompasses or is in close proximity to various vital town facilities, including a church, a special school, shops, the municipality building, a fire station, and a market square. Additionally, it is worth mentioning that the adjacent area consists of residential single-family houses. This explanatory note discusses the design proposal for the regeneration of Skaudvilė town center, which has been selected for the “Išmanusis miestas IX” competition. The chosen area is situated in the central part of the town and is accessible from four different roads. It is surrounded by major streets like Tauragė, Upynos, Malūno, Kelmė, and Vilniaus, as well as smaller streets. Notably, the central location of the area means it encompasses or is in close proximity to various vital town facilities, including a church, a special school, shops, the municipality building, a fire station, and a market square. Additionally, it is worth mentioning that the adjacent area consists of residential single-family houses. The issues pertaining to the area in question encompass several aspects. Currently, the situation lacks proper management, with underdeveloped spaces that lack a cohesive structure. The central spaces of the city are not open and fail to attract visitors, resulting in the area’s true potential being underutilized. Challenges include the absence of cultural amenities and leisure spaces, parking areas causing disturbances, and an urban network that fails to accurately depict the city’s essence. Throughout the design process, our approach involved visiting Skaudvilė and engaging with local residents and city representatives to understand their desires, concerns, and expectations. We also sought to identify the chosen area’s (and the city’s) weaknesses and strengths. Based on the feedback received, it became evident that the residents primarily require spaces that facilitate cultural and entertainment activities. They also expressed a longing for a vibrant atmosphere in the heart of the city, including a revitalized market square and more green spaces. Consequently, our design endeavors aimed to infuse vitality into the town, offering compelling reasons for people to visit and linger in Skaudvilė while reimagining its overall character. We made the decision to incorporate additional public green spaces within the central territory, enhance accessibility, and introduce new functionalities. The design process took into consideration both city-wide concerns and local issues, such as the lack of activity within the urban network, scarcity of green spaces, connectivity challenges, and insufficient amenities. The proposed solutions were intended to enhance residents’ quality of life and entice others to explore the area.

The town of Skaudvilė is shaped by four main axes - roads that lead to the square in the center of Skaudvilė, as well as a less defined natural axis that partially extends from the Skaudvilė pond towards the south. The main compositional accent of the town is an irregularly shaped rectangular square where the main axes intersect and visually connect, although most of the spaces around it are undefined and unformed. The existing visual connections from the town center are relatively weak, and the available relief is underutilized. Through analysis, it has been identified that there is an opportunity to create a connection towards the south, thereby strengthening the natural axis within the town and introducing new functions and attractions. There is also potential to establish a network of new connections with other parts of the town, supplementing existing connections and ensuring smooth movement within the town by connecting functions dispersed around the town center. Elaborating on this, the four main axes that converge at the town square play a crucial role in defining the urban structure of Skaudvilė. These axes serve as important routes that guide people into the heart of the town and create a sense of direction and orientation. They contribute to the overall circulation and accessibility of the town. The natural axis, originating from the Skaudvilė pond and extending towards the south, has the potential to become a significant element in the town’s composition. By developing and enhancing this axis, the town can establish a stronger connection with the surrounding natural landscape and create a more integrated and cohesive urban fabric. This could involve the introduction of green spaces, walking paths, and recreational amenities that complement the natural beauty of the area. The central square, with its irregular shape, serves as a focal point and gathering space for the community. However, the surrounding areas lack definition and proper design. By reimagining and shaping these spaces, the town can create a more coherent and visually appealing environment. Introducing well-defined pathways, landscaping elements, and public amenities can enhance the overall aesthetic quality and functionality of the square and its surroundings. Furthermore, the analysis suggests the opportunity to establish new connections and linkages with other parts of the town, enhancing accessibility and promoting a seamless flow of movement. By strategically placing functions and activities around the town center, it becomes a hub that facilitates connections between different areas and encourages a vibrant and interconnected urban experience. Overall, the proposed territorial project aims to optimize the urban structure of Skaudvilė by capitalizing on its existing axes, strengthening the natural axis, and creating a more defined and connected town center. The project envisions a harmonious blend of natural and built elements, promoting accessibility, community engagement, and a sense of place within the town.

37 SUMMARY

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.