Neringa - SPA centras Nidoje

STRUCTUM „IŠMANUSIS MIESTAS 10“

SPA

CENTRAS NIDOJE

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Architektūros fakultetas

Izabelė Seliavaitė

Darbo vadovas: doc. dr. Arnoldas Gabrėnas

Vilnius, 2024

ENGLISH SUMMARY

Chosen place for the SPA center is provided in a natural context that is extremely sensitive for Lithuania, so the design of the building aims to blend harmoniously into the surrounding context, creating as little visual noise as possible. In the designed facility, spaces are provided for maintaining the visual connection between people and nature, as well as lowlit spaces that create a feeling of intimacy and calmness.

The idea for the proposed project came from an analysis of minimalism in architecture. The volume is formed from basic geometric shapes: the scroll and rectangle. In order to avoid dominating nature, the rectangle is buried underground and an outdoor swimming pool is formed on top of the rectangle‘s outline, where the clients can enjoy being outdoors.

ĮVADAS

Darbo tema

Minimalizmas architektūroje: SPA centras Nidoje.

Temos aktualumas ir problematika

Šiuolaikiniame pasaulyje minimalizmas yra vienas iš populiariausių architektūros stilių. Šis stilius pasirenkamas vis dažniau, kuomet siekiama harmonijos, balanso, vientisumo arba aplinkoje esančio architektūrinių išraiškų įvairovės kuriamo architektūrinio triukšmo bei

elementų pertekliaus mažinimo. Paprasta bei tyli, švari bei santūri aplinka teigiamai veikia

žmogaus emocinę būseną: padeda sumažinti stresą, sutelkti dėmesį, atsipalaiduoti, surasti vidinę harmoniją.

Tačiau šis architektūrinis stilius turi ir trūkumų. Minimalizmo architektūra dažnai yra brangesnė, kadangi objektams siekiama naudoti kokybiškas medžiagas, kurti, nors ir funkcionalias, tačiau dideles erdves. Taip pat šio stiliaus architektūros objektų tipologija dažnai nėra lengvai suvokiama iš objekto išorės, kadangi siekiama paprastumo, vengiama detalių, kas sukelia tam tikrą ženklų trūkumą, apsunkina pastato tipologijos suvokimą

Tyrimo objektas

Minimalizmas architektūroje. Tyrime nagrinėjama minimalizmo ištakos, vertybės bei tikslai, raiškos priemonės, šiuolaikinės galimybės, aptariama stiliui išreikšta kritika Analizuojami minimalistinės raiškos architektūroje objektai.

Darbo tikslas

Darbo tikslas yra atlikti minimalizmo architektūroje teorinę literatūros analizę, analogų studiją, teritorijos analizę ir suprojektuoti SPA centrą. Siekiama, kad architektūrinis projektas atspindėtų teorinę dalį.

Darbo uždaviniai

• Išnagrinėti svarbiausių sąvokų sampratą;

• Atlikti minimalizmo architektūroje analizę;

• Atlikti analogų studiją;

• Atlikti objekto vietos analizę;

• Parengti projekto funkcinę programą ir pateikti architektūrinę koncepciją;

• Suprojektuoti minimalizmo architektūroje SPA centrą Nidoje.

Darbo metodai

• Literatūros šaltinių studija – darbe remiamasi literatūros šaltinių ir analogų studija;

• Empiriniai tyrimai – tyrimai sklypo vietoje, fotofiksacija;

• Variantinis projektavimas – projektinių pasiūlymų paieška.

1. SĄVOKOS

Minimalizmas – pagal Česlovą Kalendą (n. d.), tai „(lot. minimalis – mažiausias), teorinis požiūris arba pažiūrų į žmogaus gyvenimo ir veiklos atvejus sistema, kai keliami maži, menki reikalavimai savo ar kitų žmonių gyvensenai, vartosenai, kūrybai ar elgesiui. Minimalizmas susijęs su žmogaus laisvės, moralės, apsisprendimo, pasirinkimo ir tam tikrų veiksmų ar strategijų praktinio įgyvendinimo klausimais. Iš asmens pavadinimo pagal pažiūrų sistemą –minimalistas, pridėjus priesagą -inis, gaunamas dabar paplitęs vedinis minimalistinis: minimalistinė gyvensena, minimalistinis dizainas, minimalistinė architektūra ir kita. Šie terminai atliepia žmonių pastangas taupyti medžiagas, vietą, laiką, lėšas ir minimaliomis priemonėmis tenkinti savo poreikius.”

Minimalizmas – pagal tarptautinių žodžių žodyną (n. d.) „tai XX amžiaus II pusės modernistinės dailės kryptis; būdinga racionalumas, maksimaliai supaprastintos (dažnai geometrizuotos) formos, objekto struktūros išryškinimas.“

Modernizmas – pagal Lijaną Šatavičiūtę (n. d.), tai „XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus sąjūdis dailėje, architektūroje, literatūroje, muzikoje; šio laikotarpio meno krypčių visuma. Būdinga naujumo ir originalumo siekis, tradicijų neigimas, naujoviška stilistika, meno sričių ir rūšių specifikos paieškos. Akcentuota antinatūralizmas, individualus braižas, dėmesys autonominei meno formai, neigta tikrovės vaizdavimo funkcija. Subjektyviais raiškos būdais stengtasi perteikti pakitusio pasaulio žmogaus egzistencijos problemas. Modernizmą skatino

XIX a. antros pusės pokyčiai visuomeniniame gyvenime, mokslo ir technikos laimėjimai, naujos idėjos, pramonės ir miestų plėtra. <...>“

2. MINIMALIZMAS ARCHITEKTŪROJE

„Mažiau yra daugiau“ – taip savo architektūros išraišką apibūdino vokiečių architektas Ludwig Mies van der Rohe (Rohe & Blaser, 1986) . Ši citata atspindi minimalizmo, kaip stiliaus pagrindinį tikslą – kurti naudojant kuo mažiau elementų ir priemonių. Architekto frazė yra aktuali ne tik architektūroje: taip pat kitose menų kryptyse ir žmonių gyvenimuose. Mažesnis įrankių naudojimas leidžia pasiekti tai, kas nėra pasiekiama didesniu jų kiekiu: harmonijos, balanso, tylos ir vientisumo. Elementų gausa apriboja tam tikrų efektų architektūroje pasiekimą, dažniausiai skleidžia triukšmą, kuria chaotiškumą.

2.1 Minimalizmo architektūroje ištakos

2.1.1 Architektūra iki XX amžiaus

Minimalizmo architektūroje bruožai nėra tik pastarųjų dešimtmečių atsiradimas. Senųjų civilizacijų architektūros paveldas atskleidžia harmoningumo suvokimą, jo siekimą, kas gali būti siejamas su minimalizmo tikslais bei reikšmėmis. Kritikai mano, jog tobulumas, taisyklingumas senosiose civilizacijose yra susijęs su amžinųjų vertybių bei idealų paieška per paprastas ir tobulas formas bei idealių miestų geometrines struktūras (Lupeikis, 2007).

Megalitiniai statiniai

Megalitiniai statiniai, tokie kaip

1 pav. Stounhendžas (George Steinmetz, n. d.)

Didysis sudužęs Bretanės menhyras ir Stounhendžas (žr. 1 pav.), gali būti laikomi ankstyviausiais šiai dienai žinomais pavyzdžiais, kurie turi minimalistinės raiškos bruožus. Nors jų paskirtis nėra iki galo aiški, manoma, jog megalitiniai statiniai buvo susiję su religinėmis apeigomis ar astrologiniais tyrinėjimais. Minėtų megalitinių statinių paprastos, lakoniškos formos beveik be dekoro ir puošybos elementų gali būti siejamos su minimalizmo raiška, tačiau objektai neturi raiškaus geometriškumo (Lupeikis, 2007).

Senovės Egiptas

Apie 3100 m. pr. Kr. Senovės

Egipto civilizacijoje buvo kuriami paprastos raiškos, harmoningi

objektai. Civilizacija ne tik sukūrė didingą materialinę kultūrą, tačiau išplėtojo ir estetiškumo jausmą.

Estetiškumo pažiūrų raida buvo rasta įamžinta tekstuose, kaip ir ant šventyklų, piramidžių, rūmų sienų.

2 pav. Kafrė piramidė (Francisco Anzola, 2008)

Andrijauskas (1996) teigia, jog Senovės Egipto estetinės pažiūros yra susijusios su mitologija, religiniais ritualais, faraonų ir mirusiųjų kultu. Civilizacijos menui būdingas simbolizmas, ryšys su mirusiųjų pasauliu, statiniai dažnai monumentalūs. Senovės Egipto pažiūros pilnos mitologinės simbolikos, kosmogoninių ir teologinių idėjų, kurios atsispindi ir civilizacijos architektūroje – piramidėse (žr. 2 pav.). Manoma, jog Senovės Egipte simetrija, idealios proporcijos, harmonija galėjo būti siejamos su amžinybe. Šios estetinės priemonės buvo taikomos piramidėse, kadangi šių objektų paskirtis – faraonų laidojimo namai Be to, jog piramidės yra pirminės geometrinės figūros formos, jos yra orientuotos į pasaulio šalis ir piramidžių proporcijos paremtos aukso pjūvio principais. Šios estetinės vertybės yra sietinos su minimalizmo architektūroje raiška.

Senovės Graikija

Mokslininkai ir tyrėjai teigia, jog Senovės Graikijos kultūra plėtojosi veikiama senovės Egipto ir Artimųjų rytų civilizacijų idėjų, atradimų. Daug garsių filosofų, meninkų ir mokslininkų vyko mokytis į minėtas vietoves (Andrijauskas, 1996).

Graikų mene grožio sąvoka buvo interpretuojama įvairiai, tačiau Sokratas, senovės Graikijos filosofas, grožį siejo su funkcionalumu. Šis aspektas jam siejosi su racionalumu, aiškumu, harmonijos principais (Andrijauskas, 1996).

3 pav. Partenono planas (Sylvester Rosa Koehler, 2012)

Istorikai pripažįsta, jog „<...> geometrinis menas yra graikiškas <...>“ (Boardman 1998, p. 29). Geometrinis periodas, Senovės Graikijos architektūroje, priskiriamas IX – VIII a. pr. Kr.

Architektūra Graikijoje pasižymėjo minimalizmo vertybėmis: grynų formų naudojimas, švarumas, paprastumas ir monumentalumas. Kretoje namai buvo statomi kubo formos, plokščiu stogu. Klasikinio periodo šventyklų eksterjeruose matomas linijų tikslumas, statinio dalių darna. Partenone naudota griežta geometrija, monumentalumas, tačiau kontūro išlinkimai plane suteikia formai naujumo, individualumo (žr. 3 pav.). Griežta geometrija būdinga ir Senovės Graikijos viešiesiems pastatams: teismo rūmams, tarybos posėdžių salėms, stojoms ir pan.

Paprastumas architektūroje reiškėsi medžiagiškumu: graikus tenkino pastatai iš plytų ar akmens, dažnai be jokio dekoro elementų (Lupeikis, 2007)

Romos imperija

Romos imperijos statybos menas buvo perimtas iš Senovės Graikijos civilizacijos, tačiau romėnai įvedė savo griežtas taisykles. Architektūros paprastumas, griežtumas, geometrizavimas ryškėja Romos imperijos miestų planavime ir architektūriniuose objektuose, tokiuose kaip Koliziejus, Panteonas. Abu objektai yra griežtų geometrinių formų. Romos Panteono išorė paprasta, netgi skurdi, o vidus – priešingai su daugybe detalių. Objekto eksterjere labai ryški rotondos ir portiko konfrontacija (žr. 5 pav.). Koliziejus turi minimalizmo bruožų ir ne tik planinėje struktūroje, o taip pat jie atsiskleidžia objekto eksterjere (žr. 4 pav.) (Lupeikis, 2007, p. 30).

4 pav. Koliziejaus eksterjeras (Giovanni Battista Piranesi, 1757)

5 pav. Panteono eksterjeras (Steven Zucker, n. d.)

Viduramžiai

Ankstyvaisiais viduramžiais romaniškosios epochos sakraliniai pastatai praranda asketiškumą. Šventovės ėmė turtėti, kas

6 pav. Fontenay abatija (Marc Ryckaert, 2017)

atsispindėjo interjeruose, jų dekoratyvume, potraukyje į žemiškąjį gyvenimą. Andrijauskas (1996) teigia, jog pereinamuoju laiku iš romanikos į gotiką, kyla cistersų ordino judėjimas, kaip reakcija į vertybių pokyčius vienuolynuose, kurio šalininkai pabrėžė paprastumo, „skurdumo“ siekį. Tokiu būdu buvo mėginama atgaivinti žmogaus intymų kontaktą su Dievu. Šventojo Bernardo veikla turėjo didelę įtaką to meto pasaulėžiūrai, kuri paveikė visas meno sritis, taip pat ir architektūrinę raišką. Paprastumas yra išreiškiamas Fontenay abatijos architektūroje, pastatytoje šventojo Bernardo gyvenamuoju laikotarpiu (žr. 6 pav.). Tačiau šis paprastumo vyravimas nebuvo ilgas – greitai vėl atgimė puošnumas, formavosi gotikinės estetikos principai (Andrijauskas, 1996, p. 355-357).

Klasicizmas

7 pav. Vilniaus katedra (1783 m.)

Arch. Laurynas Stuoka - Gucevičius (Vasilij Sadovnik, 1847)

Nuo ankstyvųjų viduramžių iki klasicizmo architektūroje nebuvo vertinamas racionalumas, funkcionalumas bei paprastumas, o priešingai – buvo siekiama puošnumo, dekoratyvumo. Tačiau klasicizmo architektūros stilius grąžino harmoniją, paprastumą ir griežtumą. Išsivystęs XVII a. Prancūzijoje stilius perteikė antikinę architektūros viziją, papildydamas ją racionalumu. Laurynas Stuoka-Gucevičius, klasicizmo architektūros atstovas, teigė, jog pastato darną atskleidžia ne papuošimai, o pastato santykis su visuma. Vienas architekto klasicizmo stiliaus pavyzdžių – Vilniaus katedra (žr. 7 pav.). Architektas akcentavo ir geometrinius santykius architektūroje. Dėl tokių pažiūrų klasicizmo atstovai yra artimi minimalistinės architektūros pozicijai (Lupeikis, 2007, p. 33).

2.1.2 Japonų kultūros įtaka

Kritikai teigia, jog dzen filosofija yra viena esminių minimalizmo architektūroje atsiradimo priežasčių. Chronologiškai, maždaug tuo pačiu metu, kai Europoje susikūrė cistersų judėjimas, Japonijoje sklido dzen idėjos. Filosofinės dzen ištakos siejamos su Indija, vėliau idėjos įsigalėjo

Kinijoje ir XII a. jos sklido Japonijoje, tarp budistų vienuolių. Japoniškasis dzen kilo iš japoniško kinų termino chan tarimo, kuris atsirado iš sanskrito žodžio Dhyana, reiškiančio meditaciją, sąmonės koncentraciją. Budistų vienuoliai sėmėsi žinių Kinijoje ir grįžę į tėvynę jas adaptavo. Priešingai nei Indijoje, Japonijoje dzen mokymas yra artimas kasdieniam gyvenimui, todėl jis turi stipresnę įtaką (Andrijauskas, 2001, p. 122-123)

Daugelis dzen estetikos bruožų atsiranda iš svarbiausių dzen pasaulėžiūros postulatų, nebūties bei tuštumos sampratos. Dzen estetikoje neišsakymas, užuomina aiškinama kaip natūralus kūrybos rezultatas. Menininkas, kaip ir būtis, turi būti neišsakomas: jo kūrybos rezultatas neturi visko atsiskleisti. Menininkas privalo išreikšti savo mintis bei idėjas užuominomis, naudojant kuo mažiau meninių išraiškos priemonių. Dailės kūrinių perkrovimą, daugiažodžiavimą literatūrinėse formose dzen estetikos šalininkai smerkia. Jie teigia, jog kūriniuose visada turi likti vietos vaizduotei, minčiai, kūrybinei dvasiai, kad būtų užpildyta tai, kas nėra atskleista (Andrijauskas, 2001, p. 150-151).

Dzenbudistinių idealų estetiniai principai darė pastebimą įtaką japonų menui. Shin‘ichi

Himatsu knygoje Dzen ir vaizduojamieji menai (1971) išskyrė septynias pagrindines dzen meno savybes: asimetriją, paprastumą, didingumą, natūralumą, subtilumą, neprieraišumą ir rimtį (Himatsu, 1971, p. 29).

8 pav. Arbatos namo interjeras (Periplus Editions (HK) Ltd, 2019)

Paprastumas yra aukštinamas dzen meno formomis. Menininkai įžvelgia savitą faktūrų ir natūralių tonų žavesį net paprasčiausiose medžiagose. Šie bruožai būdingi arbatos ceremonijos namo interjerui ir asketiškoms sausųjų sodų kompozicijoms (žr 8 pav.) Paprastumas dažniausiai reiškia nedirbtinumą, natūralų medžiagų funkcionalumą ir gali būti siejamas su daugiaspalviškumo ir margumo vengimu, nesuvaržymu, laisvumu (Andrijauskas, 2001, p. 155-156).

Dzen menas išsiskiria ir savo asketišku didingumu. Šis aspektas tiesiogiai atspindi dzenbudizmo išpažinėjų idealus, kuria pasiryžę išdidžiai kęsti negandas, likimo smūgius. Menininkai vengia griežto apibrėžtumo, prisirišimo prie daiktų, siekia improvizuoti (Andrijauskas, 2001, p. 156-157).

Dzen estetika veikia ir architektūrą. Vienuolynų kompleksų architektūra paprastėja, asketiškėja. Pabrėžiamas išorės bei vidaus paprastumas, dekoro atsisakymas, konstrukcijų ir medžio grožio ryškinimas. Vienodas dėmesys skiriamas tiek sakralinėms, tiek pasaulietinėms erdvėms (Andrijauskas, 2001, p. 166).

Haiku poezija taip pat svarbi minimalizmo architektūroje formantė. Haiku poezijoje tuščios erdvės atitikmuo yra pauzė, tyla. (Andrijauskas, 2001, p. 150). Japonų haiku poezija yra esminis minimalizmo šaltinis, kadangi poetai visuomet atveria daugybę galimybių skaitytojų interpretacijai, vaizduotei. Kaip būdinga ir dzen estetikai, haiku autoriai neapkrauna savo kūrybos žodžiais. Vienas žinomiausių haiku pavyzdžių:

„Senas tvenkinys Varlė įšoka Pliaukšt!” Šio haiku autorius yra Basho. Savo kūryboje poetas užfiksavo gamtos esmę, erdvės ir begalybės sampratą, laikinumą ir universalumą. Haiku primena architektams, kada laikas sustoti, todėl poezija priverčia susimąstyti ir įsitikinti, ar architektūra nėra apkrauta (Yossef, 2014).

2.1.3 XX amžiaus menininkų ir

architektų įtaka

XX amžiuje daug veiksnių padarė įtaką minimalizmo kaip stiliaus susiformavimui. Pirmiausia tai XX amžiaus pradžios suprematizmas. Vienas labiausiai žinomų suprematizmo atstovų yra Ukrainos kilmės menininkas Kazimir Malevič. Jis paskelbė manifestą pavadinimu - Nuo kubizmo ir futurizmo prie suprematizmo: Naujasis realizmas tapyboje. 1915 metų futuristų parodoje eksponavo pirmąją suprematistinių kūrinių seriją (žr. 9 pav. ir 10 pav.) (Indriulaitis, n.d.).

Malevičiaus kūrybai būdinga paprastų geometrinių formų (tiesių linijų, kvadrato, skritulio) dėstymas grupėmis plokštumoje ir ryškūs, kontrastingi spalvų deriniai. Autorius tapybos kūrinių plokštumoje sukūrė trečiąją

dimensiją. Kūriniuose erdvė asimetriška, o judesys perteikiamas įstrižainėmis (Indriulaitis, n.d.).

Kitas meno stilius, kuris turėjo įtakos minimalizmo susiformavimui - De Stijl 1917 m. du olandų abstrakcionizmo pradininkai

9 pav. Suprematistinis paveikslas (Kazimir Malevič, 1915)

Piet Mondrian ir Theo van Doesburg įkūrė De Stijl judėjimą. Iš pradžių tai buvo žurnalas, kuriame menininkai propagavo savo idėjas apie meną ir abstrakciją, tačiau gana greitai tai tapo visaverčiu judėjimu. Šis judėjimas deklaravo

vizualinę kalbą, kurią sudarė tikslios geometrinės formos (daugiausiai tiesios linijos, kvadratai ir stačiakampiai) ir pagrindinės spalvos (žr. 11 pav. ir 12 pav.) (Wolfe, n.d.).

Šis judėjimas, kaip ir daugelis XX

10 pav. Juodasis kvadratas (Kazimir Malevič, 1913)

11 pav. Kompozicija VII (Theo van Doesburg)

amžiaus pradžios avangardinių meno judėjimų, buvo reakcija į Pirmojo pasaulinio karo baisumus. De Stijl yra utopinio pobūdžio, kadangi judėjimo nariai tikėjo, kad menas turi transformuojančią galią. Stilius buvo laikomas universalia vizualine kalba, kuri atitiko tai, ko menininkai norėjo moderniajai epochai – naujos, sudvasintos tvarkos. De Stijl menininkai ieškojo pasaulio harmoniją valdančių dėsnių ir norėjo juos atskleisti savo mene. Taigi jiems menas tapo priemone pasiekti socialinį ir dvasinį atpirkimą (Wolfe, n.d.)

XX amžiaus architektūros judėjimai taip pat yra svarbūs aspektai minimalizmo raidoje. Vienas svarbiausių - bauhauzo judėjimas.

Judėjimas siekė funkcionalumo, paprastumo, nereikalingų ornamentų atsisakymo, kas yra pagrindiniai minimalistinės filosofijos principai. Bauhauzo mokykla – novatoriškų minimalistinių idėjų ir eksperimentavimo nuolanki terpė, kuri galiausiai padarė įtaką architektūrinio projektavimo raidai. Bauhauzo stiliui būdingos griežtos geometrinės formos ir ne dekoratyvumas tapo pagrindais šiuolaikinio minimalizmo estetikai (GGI Insights, 2023).

12 pav. Kompozicija nr. IV su raudona, mėlyna, geltona (Piet Mondrian, 1929)

Bauhauzo filosofijos esmė – tikėjimas, kad forma turi priklausyti nuo funkcijos. Judėjimo atstovai siekė kurti ne tik estetiškus, tačiau ir praktiškus pastatus. Šis siekis paskatino novatoriškus dizaino sprendimus, tokius kaip atvirus aukštų planus ir lanksčias erdves, kurios gali prisitaikyti prie besikeičiančių naudotojų poreikių (GGI Insights, 2023)

Šiuolaikinio minimalizmo pradininku

architektūroje laikomas vokiečių architektas Ludwig Mies van der Rohe. Mies van der Rohe buvo bauhauzo

judėjimo įkūrėju. Architekto objektai buvo paprastų formų, juose naudojamas plienas, stiklas ir betonas (žr. 13 pav.)

Ludwig Mies van der Rohe architektūra nebuvo praeities kūrinių imitacija, jis nesirėmė socialinėmis idėjomis ar savo emocijomis: jo darbai buvo tarsi istorijos akimirka. Pats architektas teigė, jog erdvė, kurioje gyvename turi būti įkvepianti, ją reikia patirti (Venkatesh, 2017).

13 pav. Barselonos paviljonas

Arch. Ludwig Mies van der Rohe (Ashley Pomeroy, n.d.)

Vokiečių filosofas Immanuelis Kantas teigė, kad architektūros minimalizmas ir gyvenimo patirties filosofija yra tarpusavyje susiję dalykai. Tai reiškia, jog svarbu kas suvokiama bei jaučiama gyvenamojoje erdvėje. Mies van der Rohe buvo svarbi Kanto filosofinė pozicija, ji

atsispindi architekto minimalistiniuose objektuose. Architektas siekė erdvinio sklandumo ir tęstinumo iš išorės į vidų, kas sietina su gamtos ir gyvojo pasaulio harmonija (Venkatesh, 2017).

2.2 Minimalizmo vertybės ir tikslai

Minimalistinę raišką architektūroje formuoja šios vertybės: tyla, tuštuma, paprastumas, gyvenimas, lengvumas, skaidrumas, atvirumas, šviesumas, šiltumas, santūrumas, dvasingumas, esmingumas ir koncentracija. Paminėtos vertybės lemia tam tikrus minimalizmo architektūroje tikslus: su mažiau siekiama daugiau arba kitaippaprastomis priemonėmis siekiama tobulumo (Lupeikis, 2007, p. 59).

Minimalizmui architektūroje būdingas formos išgryninimas, apnuoginimas, suskurdinimas. Tokiu būdu yra siekiama absoliuto, harmonijos ar netgi sakralios pajautos. Minimalistinėje kūryboje eksploatuojama tylos, tuštumos idėja kartais yra labiau paveiki ir šokiruojanti žiūrovą bei naudotoją nei postmodernaus triukšmo modelis. Minimalios raiškos objektai – introvertiški, sukuriantys didesnį atstumą tarp objekto ir naudotojo, tuo užburiantys, hipnotizuojantys žiūrovą, visą jo dėmesį sukoncentruojantys ties grynomis, amžinomis vertybėmis (žr. 14 pav.) (Lupeikis, 2007, p. 59).

14 pav. Šv. Morico bažnyčios interjeras Arch. John Pawson (Hufton + Crow, n. d.)

15 pav. Adjustable forms įmonė

Arch. DLR Group (James Steinkamp, n. d.)

Minimalizmo idėją puikiai atspindi frazė: Mažiau yra daugiau. Kontrastas tarp mažiau ir daugiau kategorijų išplečia raiškos diapazonus: nors kūrinys yra paprastesnis priemonių ar įrankių prasme, jame sukuriama

daugiau harmonijos, asketiškumo, jis tampa turtingesnis erdvės bei turinio prasme (Lupeikis, 2007, p. 59).

Minimalizmo architektūrai būdingas forma seka funkciją principas. Tai pabrėžia objekto funkcionalumo svarbą, siekiama aiškaus architektūros panaudojimo. Minimalistinės architektūros projektavimo procese daugiausia dėmesio skiriama paprastumui ir efektyvumui (žr. 15 pav. ir 16 pav.). Tikslas – sukurti racionalią ir funkcionalią erdvę, naudojant tik būtinus elementus, nes mažiau yra daugiau (Kimanzi, 2023). Taip pat dažniausiai minimalizmo objektai yra atviro plano: tokiu būdu pasiekiamas racionalumas, tvarka ir ramybė (Frank, 2021).

16 pav. Cliffhanger namas

Arch. Joe Adsett Architects (Cam Murchison, n. d.)

Daugumoje minimalistinio stiliaus pastatų yra tiesių kampų kompozicija, apibrėžta švariomis linijomis, atitinkančiomis klasikines geometrines formas. Filosofijoje vengiama ornamentikos ir puošybos: pastato grožis slypi jo efektyvume, harmonijoje su aplinka. Drama minimalistinėje architektūroje kuriama derinant geometrines figūras ir eksperimentuojant su masteliais. Tikslas – sukurti veiksmingus, prasmingus ir paprastus dizainus bei kuo mažesnį erdvių sudėtingumą, nekurti beprasmio daugiažodžiavimo architektūroje (Frank, 2021).

Minimalizmo architektūrai svarbus ir kontekstas. Minimalizmo architektūros atstovai vertina gamtinį kontekstą: jie žavisi didelėmis, tuščiai atrodančiomis erdvėmis, kurias siekia susieti su savo architektūros objektu. Kultūrinis kontekstas irgi daro įtaką minimalistinės architektūros raiškai ir formai. Tikslas yra sutapatinti minimalistinę išraišką su dvasinėmis vertybėmis per religines tradicijas (Lupeikis, 2007, p. 84-85).

2.3 Minimalizmo architektūros raiškos priemonės 2.3.1 Šviesa

17 pav. Šviesos bažnyčia

Arch. Tadao Ando Architect & Associates (Naoya Fujii, n. d.)

„Architektūra negali egzistuoti be šviesos“ – taip teigė Dragana Vasilski (2016). Minimalizmo architektūroje natūrali šviesa dažniausiai į vidaus erdves nėra perduodama įprastais būdais, tačiau su ja siekiama eksperimentuoti: tai daroma kuriant unikalius architektūrinius elementus. Vienas tokių elementų yra sukurtas Šviesos bažnyčioje (žr. 17 pav.). Kuriami unikalūs elementai atspindi architektų siekius struktūrizuoti bei valdyti natūralios šviesos atspindžius (Vasilski, 2016). Apšvietimas vaidina svarbu vaidmenį – architektai naudoja natūralią šviesą kaip medžiagą. Apšvietimo išryškinamos erdvės formos padeda pasiekti išskirtinai sudėtingus efektus. Šviesų pagalba medžiagos transformacijos gebėjimas įgalina jos judesį, todėl per šviesos ir šešėlių žaismą medžiaga įgauna išraiškingą charakterį, tampa dinamiška. Minimalizmo architektūroje šviesa gali būti tapatinama su medžiaga arba kaip viena iš naujų medžiagų išryškinimo priemonių. Objektuose dažnai naudojama šalta balta šviesa, kuri yra skirta dirbtiniam dekoratyviam ir išsklaidytam apšvietimui (Nikolic & Vasilski, 2017). Šviesa minimalizmo architektūroje yra svarbi ir meniniu bei emociniu požiūriu. Ji veikia ne kaip šviesos šaltinis, bet kaip metafizinę ir meditacinę raišką sukuriantis veiksnys (Lupeikis, 2007, p. 97).

2.3.2 Šešėliai

Šešėlis – simboliškai traktuojamas

kaip kita gyvenimo pusė, būtina pusiausvyrai palaikyti. Tai efektyvi raiškos priemonė, tačiau, kaip ir saulės

18 pav. Nuo fasado krentantys šešėliai

Arch. Pitsou Kedem Architects (Amit Geron, n. d.)

šviesa, ji nėra pastovi ir kuria judesį ir specifinę emociją, dematerializuoja ir ardo tūrį (Lupeikis, 2007, p. 97).

Šešėliai – apšvietimo kontrastas. Jie taip pat kuria erdvinę transformaciją dėl ko taip pat yra svarbi minimalizmo architektūros dalis (žr. 18 pav.). Objektų masė yra pabrėžiama krentančių šviesos spindulių ant paviršių dėka, tačiau, pabrėžiama ir objektų tuštuma. Minimalizmo tikslas – atrasti pusiausvyrą, tinkamą santykį tarp ryškumo, šviesos ir masės. Minimalizmo architektūroje dažnai naudojama šalta balta šviesa, kuri yra skirta dirbtiniam dekoratyviam ir išsklaidytam apšvietimui (Nikolic & Vasilski, 2017).

Šviesa ir šešėlis sukuria žaismingą spalvų, tekstūros emocijų sąveiką. Kaip minėta anksčiau, šešėliai yra šviesos kontrastas, tačiau jis gali būti ir ryškus, ir neryškus, atsižvelgiant į siekiamą efektą. Tokia strategija gali tapti viena iš dizaino stipriųjų pusių (Vasilski, 2016).

2.3.3 Spalva

Minimalizmo architektūroje spalva ne dekoracija, bet formos kalba. Spalva gali pabrėžti

architektoniką ir geometrinės formos struktūrą (žr. 19 pav., 20 pav. ir 21 pav.). Kartais tai gali stipriai pakeisti

architektūrinės formos vaizdą ar erdvinę raišką. Spalva minimalizmo architektūroje naudojama kaip

priemonė, kuri padeda sulieti, paryškinti ar net pakeisti formą; gali paveikti ir emocionaliai (Lupeikis, 2007, p. 96).

19 pav. VAP namas

Arch. Ney Lima (Edgard César, n. d.)

Dragana Vasilski teigia, jog minimalistinėje architektūroje spalvų galimybės yra beribės. Taigi spalvos pritaikymas ir apdorojimas tampa esminiu dalyku. Daug suderintų spalvų minimalioje aplinkoje iššaukia gyvybingumo, energijos ir veržlumo jausmą. Minimalistinėje

architektūroje identitetui nustatyti per

20 pav. Vienbutis namas Jozefove

Arch. ZAG Architekci (ZAG Architekci, n. d.)

spalvą, komponentai gali būti nustatomi taip: balta spalva – kaip minimalizmo paprastumas, o chromatinės spalvos – kaip minimalizmo esmė (Vasilski, 2021).

Tapytojai naudojo baltą spalvą šviesai pavaizduoti, ją materializuoti. Architektūroje balta spalva nėra abstrakcija, ji yra saugus ir pakankamai efektyvus pagrindas norint išspręsti šviesos ar apšvietimo problemą: nukreipti šviesą, mesti

šešėlį, su juo santykiauti ar jį keisti. Baltos spalvos pritaikymas minimalistinėje architektūroje yra esminis dalykas (Vasilski, 2021).

21 pav. Thommy namas

Arch. Tadao Ando (Ruedi Walti, n. d.)

Chromatinė spalva minimalizmo architektūroje perima vizualinį dizaino dominavimą, kad šis taptų lengviau suprantamas. Monochrominės spalvos minimalistiniame dizaine ne traukia dėmesį, tačiau pabrėžia akcentus. Kadangi chromatinė spalva yra neutrali, tarp juodos, spalvų nebuvimo, ir baltos, visų spalvos sintezės, visas kitas spalvas galima panaudoti kaip detalę, siekiant sustiprinti minimalistinių linijų grynumą (Vasilski, 2021).

2.3.4 Medžiaga

Medžiaga architektūroje yra labai svarbi priemonė. Medžiagų savybės formuoja erdvę, kalbą, kuria autorius perduoda savo idėjas. Ji architektūroje gali būti sulyginama su autoriaus tapatybe, parašu. Dauguma minimalizmo architektūroje stilių praktikuojantys architektai tapo žinomi dėl savo idėjų skleidimo per medžiagas. Pavyzdžiui Alvar Alto savo kūryboje naudojo medį, o Luigi Nervi – gelžbetonį. Toks medžiagų pasirinkimas gali apibūdinti architektų vienokias ar kitokias vertybes. Wrightas per natūralias medžiagas savo darbuose jungė išorinį bei vidinį pasaulius, kas tvirtina autoriaus organinius principus bei siekį panaikinti ribą tarp gamtos ir architektūros, sukurti jų derėjimą, vienas kito papildymą. Ludwig Mies van der Rohe savo architektūros projektų struktūrai paryškinti naudojo plieną, kuris gali būti apibūdinamas kaip griežta medžiaga (Vasilski, 2013)

Medžiagos suvokimas mene yra susijęs su psichologija. Pats menas, kaip ir kūryba, taip pat yra psichologinis procesas. Psichologijos ir architektūros sąveika gali būti nagrinėjama per suvokimą bei pažinimą. Žmogus suvokia aplinką remdamasis informacijos gavimo pojūčiais –regėjimu, uosle, klausa, lytėjimu ir skoniu. Paprastai mokslininkai pabrėžia, kad architektūra

yra prieinama lytėjimo ir regos pojūčiams, kurie yra svarbiausi erdvės suvokimui. Tačiau neabejotina, jog architektūrai, kaip menui, kitaip nei kitiems menams, būdinga perteikti informaciją visais žmogaus pojūčiais. Architektūros suvokimą sąlygoja tam tikros materialinės savybės, kurios sustiprina jutiminę patirtį, t. y. siekia suteikti papildomos informacijos, jog suvokėjas galėtų patirti erdvę taip pat kaip jos autorius. Architektūra yra galimybė atskleisti erdvės, kurioje gyvename ar dirbame, sudėtingumą, todėl minimalizmo architektūros autoriai siūlo pragmatiškus sprendinius, kurie yra įvedami naujais medžiagų naudojimo būdais (Vasilski, 2013).

Medžiaga architektūroje turėtų būti parenkama pagal jos savybes. Medžiaga neturėtų būti naudojama kaip kitų medžiagų pakaitalas, nes tuomet medžiaga „apgauna“ stebėtoją (Vasilski, 2013).

Kiekvienos medžiagos tapatumas yra svarbus, kadangi medžiagos turi savo kalbą. Akmuo pabrėžia savo senovinę geologinę kilmę ir nepakeičiamą pastovumo simbolį, kaip plyta, kuri rodo tradicinį statybos būdą. Medis turi dvi egzistencijas: pirma, kaip augalas, kita – kaip žmogaus artefaktas. Gamtinės medžiagos kuria savo istoriją ir leidžia mūsų protui prasiskverbti po jų paviršiumi. Minimalizmo architektai, ieškodami esmės, per paprastumą iš naujo atranda paprastų medžiagų vertę, o technologijų pažanga praplečia medžiagų panaudojimo galimybes (Vasilski, 2013).

Susilietimo metu medžiagos žmonėms gali pasirodyti skirtingomis: šiurkščiomis arba intymiomis, gaivališkomis arba šaltomis, atgrasiomis arba žmogiškomis. Medžiagos tekstūra leidžia architektams projektuoti erdves pagal savo emocijas, idėją. Tadao Ando ir Kengo Kuma medžiagų tekstūros ypatybes naudojo kaip savo kūrybos leitmotyvą (Vasilski, 2013).

Medžiagos minimalizme yra naudojamos taip, kad atspindėtų pranešamos kalbos ir tylos balsą, leistų pajausti ką nors neapčiuopiamo. Jos sukuria estetinę patirtį, kuriai aprašyti žmogui sunku parinkti žodžius (Vasilski, 2013)

2.3.5 Vanduo

Vanduo architektūroje naudojamas nuo Mesopotamijos laikų. Senovės Egipte ant kapo sienų buvo išraižyti vandens tvenkiniai su žuvimis ir lotoso žiedais. Romos imperijoje tvenkiniai buvo svarbi Pompėjos vilų dalis. Bizantijoje vanduo yra gyvybės, sveikatos ir civilizacijos simbolis, kuris buvo svarbus romėnų kasdieniame gyvenime. Žmonėms vanduo buvo rojaus elementas, kuriame įsivaizdavo žydinčius sodus su keturiomis upėmis, vietovė su viešosiomis erdvėmis buvo naudojama kaip gydomosios vietos, manyta, jog jos gydys skausmą. Fontanai, kaip natūrali infrastruktūra, buvo naudojami kuriant viešąsias erdves, pavyzdžiui,

prabangias pirtis, kurios veikė kaip vieša interaktyvi erdvė Šiose erdvėse žmonės dalindavosi patirtimis, žiniomis, todėl vandens telkiniai ir įrenginiai simboliškai turi didelę vertę, gali būti įvardinami kaip vienijimo ir jungimo elementai (Sourabh & Srinivas, 2016).

Vanduo, kaip gamtinio konteksto dalis

daro įtaką architektūrai išoriškai, tačiau plačiai naudojamas ir kaip minimalizmo kompozicinė priemonė. Vanduo – gyvybės

šaltinis, vienas iš keturių pagrindinių elementų, simbolizuojantis pradžių pradžią (Lupeikis, 2007, p. 98).

Vanduo gali būti nejudantis, statiškas ir audringas, agresyvus ir dinamiškas. Vandens paviršiaus charakteristikos yra gana kontrastingos: stovėdamas jis lygus ir skaidrus, o aktyviai judant – banguotas ir chaotiškas (žr. 22 pav. ir 23 pav.). Pastarasis nėra būdingas minimalizmui, tačiau, judėjimas yra priverstinė vandens būklė, kurią sukelia išoriniai veiksniai. Pagrindinė vandens kaip medžiagos savybė – užpildyti, uždengti visas įmanomas ertmes ir sudaryti idealiai tolygią horizontalią plokštumą (Lupeikis, 2007, p. 98).

Vandens galia priskiriama jį apimančios architektūros dinamikai. Kita vandens kokybė yra jo galia nuraminti. Vanduo naudojamas architektūroje kai siekiama ramybės, susikaupimo, meditacijos nuotaikos. Į kompoziciją įtrauktas vanduo tarsi išvalo ir padidina erdvę (žr. 24 pav.) (Lupeikis, 2007, p. 98).

Emocinis santykis su vandeniu užsimezga tada, kai žmonės gali prie jo prisiartinti, tačiau neturėti kontakto su juo.

22 pav. Stone Court Villa

Arch. Marwan Al Sayed Incl. (Scott Frances, n. d.)

23 pav. Šviesa vandenyje

Arch. DGT Architects (Takuji Shimmura, 2015)

24 pav. In praise of Shadows

Arch. Pitsou Kedem Architects (Amit Geron, n. d.)

Žvelgiant iš minimalistinio požiūrio, bene svarbiausias emocinio santykio su vandeniu aspektas yra vandens ir žemės riba. Turėklai ar užtvarai užkerta kelią žmogaus ir vandens santykiui, jie tarytum atitolinami vienas nuo kito (Lupeikis, 2007, p. 100).

Minimalistinėje architektūroje vanduo gali būti taikomas nebūtinai savo skystojoje būsenoje. Kaip neatskiriama gamtos dalis, gali būti pritaikomas ir ledas ar sniegas. Vanduo yra universali priemonė, kuri padeda praturtinti architektūrą (Lupeikis, 2007, p. 98-99).

2.4 Minimalizmo architektūros kompozicija

2.4.1 Simetrija ir asimetrija

Menuose simetrija yra viena pagrindinių harmonizavimo priemonių. Simetrija yra siejama su gyvosiomis gamtos formomis. Šiuo principu yra pagrįsta augalų žiedų, vaisių, gyvūnų, kaip ir žmogaus sandaros. Be gamtos objektų, simetrijos principai daugiausiai vyravo senovės ir tradicinėje architektūroje: simetriškumas ir matematiniai išskaičiavimai atsispindi minėtose Egipto piramidėse bei helenistinėje architektūroje (Lupeikis, 2007, p. 106).

Tačiau tiek japonų dzen estetikoje, tiek XX amžiaus menuose, tokiuose kaip suprematizmas ir De Stijl vertinama asimetrija. Japonų grožio sampratai būdingas simetrijos ignoravimas, taisyklingų formų neigimas. Asimetriškumo sąvoka siejama su netaisyklingumu, pusiausvyros pažeidimu. Naudodami asimetriją menininkai siekia dinamikos, erdvės išlaisvinimo. Tačiau asimetriškumo aukštinimas nepanaikina harmonijos siekimo. Harmonija yra siejama su pirmaprade pasaulio būsena: viskas gamtoje paklūsta gamtos dėsniams (Andrijauskas, 2001, p. 155).

Nors minimalizmui būdingas geometriškumas, negalima būtų teigti, jog visa minimalizmo architektūra yra simetriška. Neretai objektuose architektai perteikia ir japonų tradicinį asimetrijos menuose siekimą (Lupeikis, 2007, p. 106).

2.4.2 Statika ir dinamika

Statika daugiausiai būdinga senųjų civilizacijų architektūrai. Jų monumentalumu siekta pabrėžti pastovumą, nekintamumą, todėl buvo naudojamos sunkios medžiagos. Statiškumu ypatingai pasižymi pirminės geometrinės formos, tokios kaip kubas bei stačiakampis gretasienis. Tačiau kompozicijoje viskas priklauso nuo figūrų padėties viena kitos atžvilgiu: pakeitus tarpusavio santykį, vienos figūros pasukimo kampą, kompozicija gali tapti dinamiška (Lupeikis, 2007, p. 111).

Dinamika ir daugiaplaniškumas yra pagrindinis motyvas XX a. mene. Minimalistinė architektūra dažnai nėra labai dinamiška, tačiau ir joje galima rasti dinamikos apraiškų. Dinamika minimalistiniuose objektuose reiškiasi per skaidrius ar ažūrinius medžiagų sluoksnius ir tekstūras. Tokie sluoksniai, su jų kuriamomis tarpinėmis erdvėmis ir šviečiančiomis arba permatomomis briaunomis, iššaukia judesį. Dažnai pasitaiko ir kinetinis judesys, kuris pasireiškia per judančias langines, užuolaidas ir pan. elementus (Lupeikis, 2007, p. 111).

2.4.3

Vientisumas

Profesorius Kęstutis Lupeikis (2007) mano, jog „vientisumas, arba vienovė – svarbiausia kompozicijos ypatybė“. Architektūrinėje kompozicijoje visi elementai turi būti apjungti, jie turi sudaryti visumą. Architektai stengiasi apjungti pastato eksterjerą su aplinką, o vidaus erdves –į meninę visumą. Toks siekis yra ypatingai aktualus minimalizmo architektūros objektams. Geometrinių dėsningumų, tokių kaip taisyklingos geometrinės formos, statūs kampai, išryškinimas padeda kompoziciją apjungti į vieną visumą (Lupeikis, 2007, p. 107).

Dragana Vasilski (2020) teigia, jog minimalizmo architektūros kompozicijos vientisumas, tęstinumas gali būti sukuriamas ir pasikartojamumu. Ritmingai kartojamas elementas kuria tvarkos jausmą. Pasikartojamumą naudojo Tadao Ando savo architektūros projektuose.

Intervalas taip pat gali apjungti kompozicijos elementus.

Vaizduojame mene intervalas –erdvės tarpas, muzikoje – laikas, o architektūroje – ir erdvės tarpas, ir laikas. Tarpas, laikas yra pagrindinė haiku poezijos priemonė, kuri naudojama ir minimalizmo architektūroje. Tuštuma padeda suvokti, apibrėžti tūrį, ji tampa jungiamuoju elementu (Vasilski, 2020).

25 pav. The Archipelago House

Arch. Tham & Videgård Arkitekter (Jonas Bjerre-Poulsen, n. d.)

2.5 Šiuolaikinė minimalizmo architektūra Šiuolaikinis minimalizmas nėra universalus, nors to buvo siekiama XX amžiuje. Šis stilius

yra paveikiamas skirtingų regionų tradicijų ar klimato skirtumų, susikuria atskiros jo pakraipos

Viena tokių – skandinaviškas minimalizmas (žr. 25 pav.). Tradicines XX amžiaus Europos minimalizmo architektūros medžiagas skandinaviškajame minimalizme pakeičia mediena

Regionui būdingoje minimalizmo architektūroje naudojamas medis, siekiant sukurti jaukumo bei šilumos jausmą pastatuose. Taip pat mediena interjero kaip ir eksterjero apdailoje

dažnai derinama su dideliu kiekiu stiklinių langų, siekiant sukurti didesnį ryšį su gamta (JDW Architects, 2020).

26 pav. Akashi namas. Šiuolaikinis japonų minimalizmas.

Japonijoje minimalizmas visada buvo kultūros dalis, tačiau šiuo metu šalyje jis yra evoliucionavęs: pastatuose imtos taikyti naujos technologijos ir medžiagos. Šiuolaikiniame japonų minimalizme atsiranda daugybė kiemų, atvirų erdvių, kaip pauzių tarp tūrių (žr. 26 pav.). Tokiu būdu kuriamas ryšys su ramybe, gamta (JDW Architects, 2020).

Arch. arbol (Yasunori Shimomura, n. d.)

Šiuolaikinėje architektūroje aktuali tvarumo tema. Architektai siekia sumažinti išskiriamą anglies dioksido kiekį naudodami natūralias, tvarias medžiagas, siekdami energijos vartojimo efektyvumo bei pasyvaus projektavimo principų (žr. 27 pav.) Šios strategijos imtos taikyti ir minimalizmo architektūroje, todėl atsirado nauja interpretacija – ekologiškasis minimalizmas (GGI Insights, 2023).

27 pav. Namas iš medžio, šieno ir kamštienos

Arch. LCA Architetti (Simone Bossi, n. d.)

Tvarumas minimalizmo architektūroje vadinamas ekologiškuoju minimalizmu Mokslininkai teigia, jog minimalizmo architektūra yra vienas geriausių būdų pasiekti efektyviausią energijos vartojimą ir saulės atsinaujinančios energijos gavimą. Minimalizmo architektūra tam puikiai tinka dėl savo geometriškumo, funkcionalizmo

bei linijinės struktūros. Ekologiškasis minimalizmas gali būti apibūdinamas kaip: paprastumo ir aplinką tausojančių praktikų apjungimas. Šis požiūris pabrėžia tvarių medžiagų, energijos vartojimo efektyvumo ir pasyvaus projektavimo principų naudojimą kuriant pastatus su minimaliu ekologiniu pėdsaku. Architektai, naudodami tvarias medžiagas, pavyzdžiui bambuką, perdirbta plieną ar pakartotinai naudojamą medį, gali sumažinti gamtos išteklių išeikvojimą ir atliekų kiekį. Architektai taiko pasyvaus projektavimo strategijas, pavyzdžiui, orientuoja pastatus taip, kad juose būtų kuo daugiau natūralios šviesos ir vėdinimo, taip pat naudoja aukštos kokybės langus, kad sumažintų dirbtinio šildymo ir vėsinimo poreikį (GGI Insights, 2023).

Ekologiško minimalizmo idėja – vienybė ir pagarba gamtai. Minimalizmo interpretacijoje aktyviai naudojamas reljefas. Sklandus kraštovaizdžio tekėjimas į vidaus erdves dėl plačių langų sukuria sąlygas poilsiui. Eksploatuojamas žaliasis stogas padeda susilieti su kraštovaizdžiu ir kompensuoja pašalintą augmeniją pastato vietoje (Minimalism, 2022).

2.6 Minimalizmo architektūra Lietuvoje

Lietuvos architektūros tradicijoms visais laikais didelę įtaką darė stiliai, kurie gimė skirtingose Europos šalyse (Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ar Suomijoje).

Lietuviškos architektūros stilius gali būti matomas gynybinės paskirties objektuose, pilyse kaip ir mediniuose sakralinės paskirties objektuose ar sodybiniuose namuose (Lupeikis, 2007, p. 73).

28 pav. Vilkaviškio autobusų stotis Arch. Gintaras Balčytis (Norbert Tukaj, n. d.)

Tačiau XX amžiaus politinės sąlygos neleido architektūrinėms idėjoms natūraliai evoliucionuoti bei integruoti pasaulyje sklindančias idėjas šalies architektūroje. Tik 7-ajame dešimtmetyje Lietuvoje ėmė rastis modernių statinių, tačiau XX amžiaus pabaigos architekto Arno Dineikos darbai jau atspindi minimalistinę raišką. Architektas formavo uždarus paviršius bei skulptūriškus profilius siekdamas monolitinių konstrukcijų bei formų vienybės. Algimantas Mačiulis teigia, jog formos vienovė yra esminis kompozicijos bruožas, o Vytauto Dičiaus nuomone – „gražiausias fasadas – be langų“ (Lupeikis, 2007, p. 74).

Šiuolaikinės Lietuvos architektūros kryptys išryškėjo XX amžiaus pradžioje, praėjus revoliuciniam periodui – pasikeitus politinėms bei ekonominėms sistemoms. Tuo laikotarpiu imta ieškoti naujo modernumo.

Aiškumas, grynumas, švara ir kitos vertybės

buvo tvirtinamos architektų susirinkimuose ir atsispindėjo architektų darbuose.

29 pav. Prokuratūrų pastatas Vilniuje

Arch. Kęstutis Lupeikis (Raimondas Urbakavičius, 2020)

Minimalistinės architektūros objektai buvo pripažinti metų projektais ir apdovanoti prizais. Tačiau dėl kainų įtakos, reguliavimo institucijų lankstumo stokos ir kitų apribojimų minimalizmas tarp Lietuvos architektų nebuvo naudojamas taip intensyviai, kaip to galima buvo tikėtis (Lupeikis, 2007, p. 75).

Lietuvos minimalistinėje architektūroje nėra plataus išraiškų ir koncepcijų spektro. Jai būdingas griežtumas ir tūrių geometrizavimas (žr. 28 pav., 29 pav. ir 30 pav.). Objektai dažniausiai yra kubo ar lygiagretainio formų, kurias nulemia funkcija ir taikomi ekonominiai apribojimai. Minimalizmas Lietuvos architektūros objektuose tarytum balansuoja su pragmatizmu, funkcionalizmu, purizmu ir brutalizmu. Paprastumas yra siejamas su utilitarizmu, o ne dvasiškumu ir erdvės įprasminimu (Lupeikis, 2007, p. 75-76).

Tipologiniu požiūriu, Lietuvoje minimalizmas reiškiasi skirtinguose pastatuose, kadangi minimalistinių objektų

30 pav. Dainavos namas

nėra iš esmės realizuojama daug. Minimalizmas gali būti aptinkamas gyvenamuosiuose bei rekreaciniuose pastatuose, taip pat viešbučiuose, administraciniuose pastatuose bei bankuose, prekybos centruose ir pramoniniuose pastatuose, automobilių salonuose bei sandėliuose. Toks paskirstymas paradoksaliai atspindi Lietuvos prioritetus (Lupeikis, 2007, p. 78).

Arch. G. Natkevičius ir partneriai (Lukas Mykolaitis, n. d.)

2.7 Minimalizmo architektūros kontroversijos

Mažiau yra daugiau – Ludwig Mies van der Rohe frazė, kuri yra puikus minimalistinės architektūros apibrėžimas

Daugelis Mies van der Rohe bendraamžių kolegų pasisakė už nereikalingų daiktų panaikinimą, paprastumą ir švarumą.

Tačiau šis ideologinis veiksmas sulaukė ne tik palaikymo, bet ir neigiamos reakcijos. Ne visiems architektam harmonija, švara, tyla kėlė žavesį.

31 pav. Architekto Roberto Venturi suprojektuotas namas motinai (Dezeen, n. d.)

Robertas Venturi sukūrė savo atsaką perrašydamas knygą. Autorius nurodė, jog pagrindinis knygos įtakos šaltinis buvo Mies van der Rohe skambi frazė ir pateikė savo aštrų bet kartu ir žaismingą atsaką: Mažiau yra nuobodu (Keskeys, n.d.).

Venturi šis pasisakymas leido atsikratyti pančių ir projektuoti pastatus, kurie neatitiko manifesto taisyklių. Tolimesniuose savo darbuose Venturi sąmoningai prieštaravo Ludwig Mies van der Rohe manifestui. Name savo motinai Venturi pasirinko šlaitinį stogą vietoj plokščio, vietoj stiklinių sienų – storas, o priekinio fasado pagrindiniu akcentu tapo dekoratyvinė arka (žr. 31 pav.) (Keskeys, n.d.)

Tačiau praktikuojantys architektai Venturi skelbtą manifestą laiko nesėkme: jo pastatai atsiranda labiausiai kritikuojamų architektūros objektų sąrašuose. Kritikai teigia, jog pastatai pasižymi prastomis proporcijomis ir kičinėmis detalėmis (Keskeys, n.d.).

Kitas minimalizmo architektūros kritikos aspektas – per mažai vizualinio kompleksiškumo vidaus erdvėse neigiamai veikia vaikų vystymosi raidą. Nikos A. Salingaros tyrimą, apie pandemijos metu gimusių vaikų intelekto prilygstamumą Dauno sindromą turinčių vaikų intelektui, sieja su minimalizmu architektūroje. Architektūros teoretikas teigia, jog minimalistinė aplinka atima pojūčius ir neigiamai veikia pažintinį vystymąsi, kadangi vaikams reikia turtingos jutiminės aplinkos. Autorius teigia, jog ilgalaikis minimalistinės architektūros poveikis bus neigiamas, kadangi minimalistinė aplinka trikdo mūsų suvokimą ir gali kelti nerimą. Tačiau, architektūros teoretiko, Nikos A. Salingaros, nuomonei pagrįsti vis dar trūksta didesnio kiekio tyrimų bei įrodymų (Salingaros, 2021).

Šiandien minimalizmas vis dar yra kritikuojamas dėl savo šaltumo, tuštumo, dažnai yra lyginamas su ligoninių nejaukumu. Tačiau minimalizmas gali būti ir šiltas. Šilumos ir jaukumo

jausmui interjere gali būti naudojamas medis bei kitų medžiagų šiltesni atspalviai, kurie suteikia erdvėms jaukumo. Šaltos medžiagos, tokios kaip plienas ir betonas, taip pat gali būti naudojamos derinant jas su medžiu, maloniam kontrasto sukūrimui (Richardson, 2022).

2.8 Išvados

Atlikus literatūros šaltinių analizę apie minimalizmą architektūroje, prieitos tokios išvados:

• Paprastumas, geometriškumas architektūroje istorijos eigoje buvo siekiamas periodiškai. Pirmosios paprastumo apraiškos, pirminių geometrinių formų naudojimas pastebimos Senovės civilizacijų architektūroje.

• Japonų dzen filosofija yra artima minimalizmo ideologijai. Manoma, jog dzen filosofijos įtaka yra esminė minimalizmo atsiradimui.

• Minimalizmo architektūrai būdingas švarumas, tyla, harmonija. Tai siekiama geometriškumu, švariomis linijomis, paprastumu bei vengiant dekoratyvumo.

• Minimalizmo architektūrai būdingas racionalumas, geometriškumas, siekiama atviro plano.

• Pagrindinės minimalizmo raiškos priemonės – šviesa ir šešėlis, spalva ir medžiaga bei vanduo.

• Minimalizmas nėra vienodai išreiškiamas skirtingose šalyse ar regionuose. Minimalizmo architektūroje išraiška priklauso nuo vietinių architektūros tradicijų bei klimato.

• Šiuolaikinėje minimalizmo architektūroje naudojamos ne tik moderniųjų laikų betonas, plienas ir stiklas, bet vis daugiau architektai naudoja tvarias medžiagas ir taiko tvarius architektūrinius sprendinius.

• Lietuvoje minimalizmo architektūros objektams būdingas geometrinis griežtumas. Tai yra siejama su ekonomika ir siekiu racionaliai išnaudoti kuriamas erdves.

• Lietuvoje minimalizmą architektūroje sunku priskirti vienom ar kitom tipologinėm grupėm. Objektų nėra daug, todėl minimalizmo apraiškos pasitaiko įvairiose tipologijose.

• Minimalizmas yra kritikuojamas dėl šaltumo, tuštumo, tačiau tinkamos spalvos ir medžiagos gali paversti minimalistinį objektą priimtinesniu.

3. DAUGIAASPEKTĖ ANALOGŲ TYRIMŲ ANALIZĖ

3.1 Analogų pasirinkimo ir vertinimo kriterijai

Analogų analizei pasirinkti penki minimalizmo architektūroje bruožų turintys sveikatingumo centrai. Kiekvienas objektas analizuojamas išskiriant 3 aspektų grupes: socialines, urbanistines ir architektūrines. Kiekvienoje iš grupių išskiriami atskiri tyrimo aspektai, objekto struktūriniai elementai ir ypatumai.

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI:

A.1. – objekto paskirtis;

A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas).

B. URBANISTINIAI ASPEKTAI:

B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas);

B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas).

C. ARCHITEKTŪRINIAI – MENINIAI ASPEKTAI:

C.1. – objekto funkcinis sprendimas: C.1.1. – generalinis planas; C.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.).

C.2. – objekto meninis sprendimas: C.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai; C.2.2.–stiliniai ypatumai; C.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita.

C.3. – objekto materialinė struktūra: C.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos); C.3.2. –inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu)

Literatūros šaltiniai ir tiriami objektai parenkami vadovaujantis aktualumo, naujumo, originalumo bei problematiškumo principais. Taip pat studijuojama ne tik architektūros teorijos, bet ir gretimų mokslo krypčių (kultūrologijos, menotyros, filosofijos, sociologijos ir kt.)

literatūra, praplečianti mąstymo ribas, inspiruojanti gilesnį architektūros problemų supratimą, atverianti platesnius kūrybinės paieškos kelius.

3.2 Terminės vonios Valse

Autorius: Peter Zumthor

Vieta: Valsas, Šveicarija

Metai: 1996

SOCIALINIAI ASPEKTAI

• Objekto paskirtis

SPA ir sveikatingumo centras.

• Socialinė svarba (reikšmingumas)

32 pav. Terminių vonių Valse eksterjeras (Fabrice Fouillet, n. d.)

Terminės vonios Valse yra SPA ir sveikatingumo centras, įsikūręs Šveicarijos Alpėse. Objekto statymo tikslu tapo noras pritraukti didesnį klientų kiekį į viešbutį. Terminėse voniose yra įvairaus pobūdžio baseinų, saunų, garinių pirčių bei poilsio zonos. Šis objektas laikomas vienu žymiausių architekto Peterio Zumthoro darbų.

Už šį projektą autorius pelnė daugybę apdovanojimų ir pagyrimų. Terminės vonios iki šiol yra vienas įspūdingiausių bei keliančių emocijas minimalizmo architektūroje pavyzdžių.

URBANISTINIAI ASPEKTAI

• Objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas)

Objektas yra suprojektuotas nedideliame Šveicarijos Alpių turistiniame miestelyje. SPA ir sveikatingumo centras yra atokiau nuo centrinės miesto dalies, vietovėje, kuri yra apsupta gamtinės aplinkos: kalnų, miško ir netoliese tekančios upės (žr. 32 pav. ir 33 pav.).

33 pav. Objekto aplinka (sudaryta autorės)

• Objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas)

SPA ir sveikatingumo centras yra

įkomponuotas į kalno šlaitą, todėl daugiausiai tiesioginės saulės šviesos gauna pastato stogas, rytinis bei vakarinis fasadai. Pastatas orientuotas

taip, kad būtų galima išnaudoti slėnį užliejančią natūralią šviesą.

Pastato įkomponavimas į šlaitą padeda jam įsilieti į jį supančią gamtą, tarytum tapti jos dalimi. Įsiliejimu stiprinamas objekto bei aplinkos ryšys.

ARCHITEKTŪRINIAI

MENINIAI ASPEKTAI

Objekto funkcinis sprendimas:

• Generalinis planas

Patekimas į termines vonias

Valse nėra akivaizdus: nėra kelio

34 pav. Objekto patalpų išdėstymas pirmame aukšte (sudaryta autorės)

tiesioginiam privažiavimui, įėjimas nėra išryškinamas architektūriškai. Į objektą lankytojai patenka nuo viešbučio vedančiu taku.

• Pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.)

35 pav. Objekto patalpų išdėstymas antrame aukšte (sudaryta autorės)

Terminių vonių Valse pastatas yra dviejų aukštų. Pirmame aukšte įrengtos visos techninės patalpos, kurios reikalingos SPA centro veiklai, bei terapijos patalpos. Techninės patalpos nereikalauja natūralaus apšvietimo, o terapinės patalpos išdėstytos rytinėje pastato dalyje (žr. 34 pav.).

Antrame aukšte yra pagrindinės patalpos, tokios kaip saunos ir garinės pirtys, poilsio zonos, įskaitant vidaus ir lauko baseinus. Sausos patalpos išsidėsčiusios kaip ir pirmame aukšte, palei pietinį ir rytinį fasadus, suteikiant patalpoms saulės šviesos (žr. 35 pav.)

Kruopštus pagrindinės erdvės išdėstymas kuria cirkuliacijos kelią, kuris veda lankytojus į tam tikrus autoriaus iš anksto numatytus taškus, bet ir leidžia lankytojams tyrinėti erdves patiems.

Objekto meninis sprendimas:

• Kompozicinio sprendimo ypatumai

Pastato tūris atsuktas ilgąja kraštine į rytus, siekiant gauti daugiau saulės šviesos, kadangi iš vakarų tūris yra įkastas į kalno šlaitą.

Tūryje numatytos angos apšviečia terapijos patalpas pirmame aukšte bei poilsio patalpas antrajame pastato aukšte. Gilesnės pastato patalpos apšviečiamos angų stogo konstrukcijoje pagalba. Tokiu būdu natūraliai apšviečiamos visos pagrindinės patalpos: neapšviestos patalpos lieka techninės bei pagalbinės.

36 pav. Kurianti ryšį su gamta erdvė (Fabrice Fouillet, n. d.)

Nors objektas yra geometriškas, jo kompozicijai nėra būdinga simetrija. Antrojo aukšto kompozicija yra formuojama iš panašių ar netgi vienodų proporcijų tūrių. Toks giminingų elementų pasikartojimas kuria vientisumą objekte.

• Stiliniai ypatumai

Terminės vonios Valse yra minimalistinio stiliaus objektas. Objekte autorius siekia minimalizmo architektūros vertybių ir naudoja šviesą ir vandenį kaip pagrindines priemones. Pastato tūris yra suskaidomas plonais stiklo plyšiais, kas sukuria jausmą, lyg pastatas skiltų į geologines atodangas. Pro šiuos plyšius patenka saulės šviesa, kuri atsispindėdama nuo vandens sukuria didesnio ploto apšvietimą.

• Semantiškumo ir psichologinio veikimo aspektai

Pastatas skirtas lankytojams pasimėgauti ir iš naujo atrasti senovinius maudymosi privalumus. Architekto tikslas buvo paslaugų kokybė: maudymasis kaip patirtis bei ritualas. Šviesos ir šešėlių, atvirų ir uždarų erdvių ir linijinių elementų deriniai sukuria itin jausmingą ir atkuriančią patirtį. Minimaliai apšviestos, uždaros erdvės kuria intymumo, ramybės bei harmonijos pojūtį, o atviros erdvės kuria ryšio su gamta pojūtį (žr. 36 pav. ir 37 pav.). Lankytojams atmosfera atrodo mistiška bei meditatyvi.

Objekto materialinė struktūra

37 pav. Intymumo jausmą kurianti erdvė

(Fabrice Fouillet, n. d.)

• Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos)

Lubų planas yra padalintas tokiu būdu, kad kiekviena šachta, kurioje yra papildomas konstrukcijos, laikytų savo stogo dalį.

Projekto pagrindinė medžiaga – vietinėse kasyklose išgaunamas akmuo. Akmeninės patalpos buvo projektuojamos taip, kad nekonkuruotų su žmogaus kūnu, bet priešingai, glaustųsi prie žmogaus, leistų jam pajusti erdvę.

• Inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu)

Projekto techninės patalpos apima didelį plotą, jos visos suprojektuotos pirmame pastato aukšte. Kadangi objektas yra įkasamas į kalną, visos techninės patalpos išdėstomos po žeme.

3.3 Strøm SPA senajame Kvebeke

Autorius: Lemay Michaud įmonė

Vieta: Kvebekas, Kanada

Metai: 2018

Plotas: 2900 m2

SOCIALINIAI ASPEKTAI

• Objekto paskirtis

SPA centras

• Socialinė svarba (reikšmingumas)

Objekto teritorijoje buvo išsidėstęs uostas. Šis uostas tapo vienu svarbiausių veiksnių, lėmusių paties miesto plėtrą. Tačiau bėgant laikui ir patobulėjus technologijoms uostas tapo nebereikalingas ir buvo nugriautas Taigi sklypas yra senojoje, istorinėje Kvebeko miesto dalyje. Sukurtas tūris atliepia teritorijos istoriją, kadangi jis formuotas pagal prieš tai teritorijoje buvusių denių išdėstymą.

URBANISTINIAI ASPEKTAI

• Objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas)

Kvebeko senojoje miesto dalis – pakankamai urbanizuota teritorija (žr. 38 pav.) Tai lemia architektų dėstomas funkcijas. Architektai baseinus, saunas bei poilsio zonas suprojektavo su vaizdu į upę, kuri yra sklypo pietuose. Patekimai, persirengimo kambariai, virtuvė – viskas išsidėstę į urbanizuotos teritorijos atsuktą pusę, šiauriniame bei rytiniame korpusuose. Taigi visos su poilsiu susijusios funkcijos yra atokiau nuo urbanizuotų teritorijų.

38 pav. SPA centro situacijos planas (Lemay Michaud įmonė, 2018)

• Objekto ryšio su aplinka pobūdis

(kompozicinės organizacijos aspektas)

Kadangi objektas yra mieste, jis savo aukštesniais, didesnės masės tūriais užsiveria nuo jį supančios urbanistinės aplinkos iš šiaurės bei rytų (žr. 39 pav.). Tokiu būdu formuojama vidinė pastato erdvė, kurioje išdėstomos SPA centro baseinai bei lauko poilsio zonos. Vidinės poilsio zonų erdvės taip pat atsiveria į pietus, link upės. ARCHITEKTŪRINIAI MENINIAI

ASPEKTAI

Objekto funkcinis sprendimas:

• Generalinis planas

39 pav. Strøm SPA eksterjeras (Adrien Williams, n. d.)

Sklype tūriai dėstomi arčiau šiaurinės ribos, link urbanizuotos teritorijos, sukuriamas didesnis atstumas iki upės. Privažiavimas prie objekto numatytas iš šiaurės

• Pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.)

40 pav. Objekto zonavimas pirmame aukšte (sudaryta autorės)

SPA centras yra trijų aukštų: požeminis, pirmas ir antras. Pirmame aukšte prie patekimo į pastatą, pagrindiniuose, didžiausiuose tūriuose, dėstomos sausos patalpos: vestibiulis, persirengimo patalpos, restoranas bei terasa. Toliau nuo įėjimo pirmame aukšte taip pat yra lauko baseinai, poilsio patalpos kaip ir poilsio vietos lauke bei saunos (žr. 40 pav.)

41 pav. Objekto zonavimas požeminiame aukšte (sudaryta autorės)

Požeminiame aukšte suprojektuotas baseinas, sauna, poilsio ir paslaugų bei techninės patalpos (žr. 41 pav.).

Antrame aukšte yra poilsio zona bei paslaugų patalpos (žr. 42 pav.).

Pagrindinis susisiekimas tarp šlapių patalpų yra lauke.

Susisiekimą gerina išskaidyta objekto tūrių kompozicija.

Lauko erdvėse lankytojų srautai valdomi komponuojamų tūrių pagalba. Suformuojama daug galimybių judėjimui aplink tūrius.

Vidaus erdvėse, dėl labiau uždaro išplanavimo, judėjimas įgauna daugiau apribojimų: korpusus jungia koridorius.

Objekto meninis sprendimas:

• Kompozicinio sprendimo ypatumai

42 pav. Objekto zonavimas antrame aukšte (sudaryta autorės)

Nuo pat darbo pradžios architektai buvo įkvėpti Šventojo Lauryno upės skleidžiamos didybės bei jėgos. Projektuojant buvo atsižvelgiama į geografinę padėti ir su vieta susijusią istoriją, todėl tūrių išdėstymą įkvėpė senojo uosto krantinių, kadaise suformavusių krantus, pėdsakai. Siekiant sukurti patogesnį susisiekimą tarp pastato korpusų, tūriai buvo išskaidyti kas tapo asimetriška tūrių kompozicija.

• Stiliniai ypatumai

SPA komplekso tūriai – geometrinė kompozicija. Tiek eksterjere, tiek interjere siekiama ramybės, tylos, paprastumo Tai pasiekiama naudojant skirtingus natūralios šviesos apšvietimo lygius, derinant juos ir su dirbtiniu apšvietimu, eksperimentuojant su erdvių dydžiais bei nenaudojant dekoratyvių elementų.

43 pav. Minimalaus apšvietimo interjero erdvė

(Adrien Williams, n. d.)

• Semantiškumo ir psichologinio veikimo aspektai

Interjere medžiagų, apšvietimo bei

nedideliu detalių kiekiu kuriama

ramybė, tyla. Erdvėse

eksperimentuojama su skirtingu

natūralaus apšvietimo kiekiu: kai

kuriose erdvėse nėra natūralaus

apšvietimo, kitose jis minimalus, tačiau

yra erdvių ir pilnai apšviečiamų saulės

šviesa (žr. 43 pav.).

Objekto materialinė struktūra

44 pav. Spa centro eksterjeras (Adrien Williams, n. d.)

• Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos)

SPA centro eksterjeras bei interjeras yra sujungiami, kadangi naudojamos tos pačios medžiagos: akmuo, plienas, stiklas ir betonas (žr. 44 pav.). Architektai siekė sukurti tamsų eksterjerą bei interjerą, dėl susiejimo su aplinkiniu kraštovaizdžiu ir kadangi įkvėpti istorijos

Toks medžiagų parinkimas prisideda prie kuriamo ramybės jausmo .

3.4 Albos terminiai šaltiniai ir SPA

Autorius: Hayball

Vieta: Fingalas, Australija

Metai: 2022

SOCIALINIAI ASPEKTAI

• Objekto paskirtis

Sveikatingumo ir SPA centras.

• Socialinė svarba (reikšmingumas)

45 pav. Albos terminių šaltinių ir SPA komplekso vaizdas iš viršaus (Hayball, n. d.)

Pastatas suprojektuotas buvusioje žaliojo pleišto teritorijoje, įsiterpęs į tretinių kopų kraštovaizdį (žr. 45 pav.) SPA centras siūlo įvairių paslaugų, kurios tinkamos atsipalaidavimui, spektrą.

URBANISTINIAI ASPEKTAI

• Objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas)

Sklypas yra netoli urbanizuotos teritorijos, tačiau, aplinkoje – gamta. Gamtinis kontekstas leidžia tūriui atsiverti, dėstyti privatumo, ramybės reikalaujančias patalpas skirtingose pusėse

• Objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas)

Objektas įsilieja į esamą kraštovaizdį, kadangi architektai nenori jo darkyti. Tūris projektuojamas atokiau nuo pagrindinio privažiavimo.

ARCHITEKTŪRINIAI MENINIAI ASPEKTAI

Objekto funkcinis sprendimas:

• Generalinis planas

SPA centras yra išdėstomas arčiau sklypo šiaurinės dalies. Patekimas prie pastato yra iš pietinės sklypo pusės. Sklype numatoma automobilių stovėjimo aikštelė, kuri suprojektuota arčiau SPA centro, vakarinėje sklypo dalyje. Patekimas į pastatą numatomas prie automobilių stovėjimo aikštelės. Numatomas ir techninis privažiavimas, kuris suprojektuotas taip pat iš

pietinės pusės. Be SPA centro, sklypo rytinėje pusėje yra gamykla ir sodybos. Viešosios paskirties baseinų zonos dėstomos sklypo šiaurėje, atokiau nuo pagrindinio kelio tačiau arčiau gamtos (žr. 46 pav.)

46 pav. Sklypo planas (Hayball, n. d.)

• Pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.)

Pirmame pastato aukšte yra vestibiulis, techninės ir administracijos patalpos bei persirengimo patalpos, kurių vienos skirtos prieš centro siūlomas grožio bei gydymo paslaugas, kitos - vandens sveikatinimo zonai. Iš šlapiai zonai skirtų persirengimo patalpų tiesiogiai patenkama į baseinų erdves (žr. 47 pav.)

Viešoji ir privati pastato erdvės yra atskiriamos spiraliniais laiptais, kurie yra įrengti prie patekimo į pastatą (žr. 48 pav.)

Antrajame pastato aukšte, vienas iš korpusų yra paslaugų, kitas – restorano. Paslaugų

korpuse yra poilsio erdvės, paslaugų kabinetai bei patekimas į

privačius baseinus. Į restorano

korpusą patenkama liftu arba iš viešųjų baseinų zonos, pakilimo

laiptais nėra numatyta, tokiu būdu zonos atskiriamos.

Trečiajame aukšte –geoterminiai baseinai, druskų vonių kambariai bei privatūs baseinai. Privačios paslaugos projektuojamos

atokiau nuo viešųjų, siekiant sutelkti didesnę ramybę lankytojams ir apsunkinti erdvių prieinamumą.

Objekto meninis sprendimas:

• Kompozicinio sprendimo ypatumai

Architektai siekė išnaudoti natūralų

47 pav. Pirmo aukšto planas (Hayball, n.d.)

48 pav. SPA centro interjeras. Spiraliniai laiptai (Hayball, n. d.)

žemės nuolydį – objektas iškyla iš švelnaus reljefo bangavimo. Lenktos betoninės sienos išreiškia formos grynumą, apibrėžia erdves ir kerta kraštovaizdį, sukurdamos įgilintus kiemus ir kurdamos šviesos bei šešėlių galimybes.

Pastato planas yra gana uždaras. Tačiau tai gali būti paaiškinama tuo, jog didžioji dalis funkcijų, susijusių su vandeniu yra lauke, o viduje paliktos daugiausiai SPA paslaugų patalpos, kurioms reikalingas privatumas, bei pagalbinės patalpos.

• Stiliniai ypatumai

Minimalizmo siekiama eksterjere bei interjere. Tai atsiskleidžia per pasirinktas medžiagas, pastato tūrį, kuriuo siekiama susilieti su kraštovaizdžiu. Interjere visur naudojamos prigimtinės formos.

Vandens su žmogumi santykis palaikomas visuose pastato etapuose – pradedant nuo patekimo į pastatą, baigiant lauke išdėstomais privačiais bei viešais baseinais. Vanduo lankytojui yra matomas beveik visose erdvėse.

• Semantiškumo ir psichologinio veikimo aspektai

49 pav. Natūralus apšvietimas interjere

(Willem Dirk Du Toit, n. d.)

Tiek pastato interjeru, tiek pastato eksterjeru siekiama ramybės, tylos, harmonijos. Interjere tai daroma natūralaus apšvietimo, ramių tonų spalvų bei medžiagų naudojimu. Eksterjere harmonija pasiekiama susiliejimu su kraštovaizdžiu, kaip ir natūralios šviesos žaismu ir eksperimentavimu su dydžiais (žr. 49 pav.). Interjere naudojamų natūralių, lytėjimui malonių medžiagų bei ramių spalvų paletės dėka sustiprinamas ryšis tarp eksterjero bei interjero.

Objekto materialinė struktūra

• Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos)

Pagrindinė objekto medžiaga –neapdorotas betonas. Ši medžiaga tampa pagrindine priemone vietovės organiškumui prasismelkti ir apjungti pastatą su kraštovaizdį. Briaunota fasado tekstūra, bronzinis stiklas ir metalinė apdaila suteikia elementui tvirtumo ir pasireikšti nedidelei intervencijai tarp natūralios aplinkos.

50 pav. Albos SPA komplekso eksterjeras (Hayball, n. d.)

Pastato eksterjeras yra pakankamai šviesus, susiliejimui su jį supančiu kraštovaizdžiu, o interjerui parenkamos tamsesnės spalvos. Jų dėka ryškinamas natūralus apšvietimo patekimas į pastatą.

Eksterjerui suteikiamas dinamiškumas langų angų kuriamu ritmu, kaip ir pusiau permatomos medžiagos pagalba (žr. 50 pav.)

• Inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu)

Didžioji dalis vandens paslaugų yra lauke, todėl tai padeda išvengti didelio kiekio techninio aprūpinimo patalpų pagrindiniame pastate Tačiau techninio aprūpinimo patalpos yra numatytos prie aptarnavimo privažiavimo, todėl lankytojų judėjimo bei techninio aprūpinimo srautai nesimaišo.

3.5 Vanke Xi An klubas

Autorius: GAD

Vieta: Yuxi, Kinija

Metai: 2021

Plotas: 4740 m2

SOCIALINIAI ASPEKTAI

• Objekto paskirtis

Sveikatingumo ir rekreacijos centras. Numatytos skirtingos rekreacinės erdvės, pritaikytos skirtingiems žmonių poilsio poreikiams. Objekte numatoma baseinas, jogos salė, treniruoklių salė, biblioteka, meno galerija ir kavinė.

51 pav. Pastato eksterjeras (Qiwen, n. d.)

• Socialinė svarba (reikšmingumas)

Vanke Xi An klubas yra pastatytas šalia Fuksiano ežero kranto, Yuxi mieste, Yunnan provincijoje. Iš vietovės atsiveria aplinkinių gretimybių vaizdas bei kalnuotas kraštovaizdis (žr. 51 pav.). Projekte išnaudojamos topografinės vietovės ypatybės su dideliais aukščio skirtumais, o vanduo ant pastato stogo leidžia objektui susilieti su gamta, atkartojant Fuksiano ežerą tolumoje.

ARCHITEKTŪRINIAI MENINIAI ASPEKTAI

Objekto funkcinis sprendimas:

• Generalinis planas

Rekreacijos centras pastatytas ant nuožulnaus kalvos šlaito. Patekimas į pastatą yra arčiau urbanizuotos aplinkos. Prie Vanke Xi An klubo pastato lankytojai patenka medine rampa, kuri apjuosia visą pastatą. Į statinį lankytojai įeina pasinaudojant centriniais laiptais, kurie dalina stogą į dvi simetriškas dalis.

52 pav. Objekto planas (GAD, n. d.)

• Pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.)

Objekte suprojektuotos kelios modulinės dėžės formos erdvės, kurios naudojamos siekiant paslėpti technines funkcijas ir atlikti ribų nustatymo ir srauto nukreipimo funkciją. Kiekviena funkcija turi vis kitokią formą, o SPA, sporto, pramogų, skaitymo ir meno parodų funkcijos susilieja viena su kita. Tokiu būdu pasiekiama išbaigta erdvės naudojimo patirtis. Dauguma objekto pertvarų – stiklinės, kuriomis stiprinamas ryšys tarp skirtingų objekte esančių funkcijų.

Erdvė yra dalinama į dvi dalis. Vienoje baseinas, treniruoklių salė, jogos kambarys ir meno galerija, o kitoje – biblioteka, kelios poilsio erdvės ir biuras. Abi veda į daugiafunkcę erdvę, suprojektuotą taip, kad priklausomai nuo svečių poreikių, ją galima paversti bet kokia patalpa – oficialia ar neoficialia (žr. 52 pav.)

Objekto meninis sprendimas:

• Kompozicinio sprendimo ypatumai

Aukštas yra išdėstytas šachmatiškai ir atkartoja

sklypo, kuriame stovi, kontūrus. Projekte pastato įrengtos socialinės erdvės tęsiasi žemyn į natūralų kraštovaizdį, Fuksiano ežero link.

Objekte taikomas atviras planas leidžia kompozicijai pasireikšti vidaus erdvėse. Pertvaros, kurios daugiausiai naudojamos techninėms patalpoms uždengti, formuoja kompoziciją. Kompozicijoje naudojami elementai yra panašūs, dažniausiai stačiakampio formos, jie kuria dinamiką, kuri atsispindi ne tik plane bet yra matoma ir ant objekto stogo plokštumos atsirandančių įdubimų, augalų dėka (žr. 53 pav.).

• Stiliniai ypatumai

53 pav. Aksonometrija (GAD, n. d.)

54 pav. Patekimas į pastatą (Qiwen n. d.)

Objekto stogas unikalus – jame yra vandens telkinys ir stoglangiai, kurie yra skirti medžių augimui Rekreacijos centre skirtingais sprendiniais stiprinamas ryšys su aplink esančia gamta. Įrengiama stiklinė užuolaidinė sieną, kurios pagalba šiltas vėjas patenka į vidų ir saulė atsispindi nuo ežero paviršiaus. Interjere suprojektuotos terasos, kurios padeda formuoti atvirą ir šviesią erdvinę struktūrą.

• Semantiškumo ir psichologinio veikimo aspektai

Vanduo prie patekimo į pastatą kuria ryšį su į pastatą įeinančiu

žmogumi, kviečia lankytoją į vidų

(žr. 54 pav.) Lankytojai, eidami

žemyn rekreacinio objekto laiptais, jaučiasi lyg įžengtų į tyrą ežerą.

Toks elementas prie įėjimo kuria harmonijos, tylos bei ramybės jausmą.

Teigiamą poveikį turi yra objekto įsiliejimas į gamtą. Didelis langų

55 pav. Vaizdas iš rekreacijos centro (Qiwen, n. d.)

kiekis ir gamtos elementai interjere padeda žmogui nuolatos palaikyti ryšį su natūralia teritorijos aplinka (žr. 55 pav.)

Objekto materialinė struktūra:

• Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos)

Objekto sąsajos su gamta paryškinimui, naudojama stiklinė užuolaidinė siena. Interjerui taip pat parenkama minimalistinė estetika, kuri padeda sutelkti dėmesį į lauko vaizdus. Interjere spalvų paletė neutrali, santūri.

• Inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu)

Techninės patalpos integruojamos į bendras erdves. Jos komponuojamos siekiant suzonuoti pagrindinę erdvę: uždari tūriai padeda paskirstyti judėjimo srautus. Taigi galima teigti, jog GAD architektai technines patalpas naudoja kaip įrankį kompozicijai atvirame plane sukurti.

3.6 Andrum SPA

Autorius: Blasberg Andreasson Arkitekter, Johan Sundberg arkitektur

Vieta: Höör, Švedija

Metai: 2018

Plotas: 875 m2

SOCIALINIAI ASPEKTAI

• Objekto paskirtis

SPA centras. Papildo esamą kompleksą sklype naujomis funkcijomis.

• Socialinė svarba (reikšmingumas)

56 pav. Andrum Spa eksterjeras (Peo Olsson, n. d.)

Vietovės istorija siekia XVII amžiaus pabaigą. XX amžiaus pabaigoje sodyba buvo renovuota ir pastaruosius dešimtmečius ji naudojama kaip Švedijos bažnyčios administruojamas konferencijų centras.

URBANISTINIAI ASPEKTAI

• Objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas)

Pastatų kompleksas yra urbanizuotoje teritorijoje, prie pat Höör miestelio centro Pastatas yra komplekso dalis. Dėl šios priežasties patekimas į pastatą yra iš artimesnės kitiems komplekso objektams pusės – rytų. Funkcijos objekte dėstomos siekiant palaikyti lankytojų ryšį su gamta bei suteikti jiems privatumo.

• Objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas)

Siekiant suteikti daugiau privatumo SPA centro lankytojams, objektas yra įkasamas į nuokalnę (žr. 56 pav.). Objektui parenkama vieta arčiau gamtos, atokiau nuo viešbučio bei pakankamai judrios gatvės

ARCHITEKTŪRINIAI MENINIAI ASPEKTAI

Objekto funkcinis sprendimas:

• Generalinis planas

SPA centras yra komplekso dalis. Be šio

objekto sklype yra viešbutis, restoranas bei koplyčia (žr. 57 pav.) Pastatas dėstomas rytinėje sklypo dalyje, o iš šiaurinės pusės numatytas privažiavimas aptarnavimui. Iš

objekte numatytos terasos yra galimas patekimas į parką pietų pusėje.

• Pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.)

Patekimas į SPA centrą yra iš rytų pusės. Rytų pusėje dėstomos visos pagalbinės paskirties erdvės, vakarų pusėje lankytojams skirtose erdvėse – SPA funkcijos.

57 pav. Sklypo planas (Johan Sundberg arkitektur, n. d.)

Objektas yra trijų aukštų. Objektas gali būti apibūdintas kaip atviro plano, kadangi numatyta daug atvirų erdvių bei pirmajame požeminiame aukšte yra dviejų aukštų erdvės.

Pirmajame aukšte yra vestibiulis, daiktų laikymo spintelės, terapijos patalpa bei poilsio erdvė (žr. 58 pav.). Požeminiame aukšte dėstomos šlapios kaip ir sausos patalpos. Čia lankytojams įrengtos persirengimo patalpos, sauna, poilsio erdvės ir dar patalpos terapijai (žr. 59 pav.) Dar vienu lygiu žemiau – techninės patalpos. Prie jų prieinama nuo nužemėjusio reljefo lygio.

Pastato kompozicija yra padalinama į dvi zonas: patekimo bei pagalbinių patalpų ir SPA. SPA zona yra išdėstoma gamtinėje pusėje, pastato vakaruose. Pagalbinės patalpos išdėstomos rytuose.

58 pav. Pirmo aukšto planas (Johan Sundberg arkitektur, n. d.)

Objekto meninis sprendimas:

• Kompozicinio sprendimo ypatumai

Pastato tūriui pasirenkama pirminė forma –stačiakampis gretasienis. Siekiant subordinuoti esamiems pastatams, kaip ir suteikti privatumo lankytojų poilsiui, pastatas yra įkasamas į nuokalnę rytine dalimi. Lauko baseinas išdėstomas objekto pietinėje pusėje, siekiant gauti daugiau saulės šviesos.

• Stiliniai ypatumai

Objektas yra skandinaviškojo minimalizmo bruožų, kas būdinga objekto lokacijai. Interjere naudojamas medis, siekiant suteikti šilumos bei sąryšio su gamta (žr. 60 pav.) Eksterjere bei interjere harmonijos, tylos, švaros pojūtis kuriamas per pasikartojimus, metrą.

59 pav. Požeminio aukšto planas (Johan Sundberg arkitektur, n. d.)

60 pav. Objekto interjeras (Peo Olsson, n. d.)

• Semantiškumo ir psichologinio veikimo aspektai

Atviras plane objekte leidžia lankytojams pastoviai palaikyti ryšį su gamta. Toks ryšis leidžia atsipalaiduoti, nurimti, pajusti objekto tylą, ramybę. Įvairios procedūros su vandeniu padeda patirti didesnį emocijų spektrą. Objekto materialinė struktūra

• Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos)

Pastato dizainas yra pagrįstas jutiminiais įspūdžiais – šviesa, kvapu, skoniu, akustika ir lytėjimu. Architektų pasirinktos medžiagos – betonas, natūralus akmuo, medis ir stiklas. Kiek įmanoma daugiau išsaugotos jų plikos formos. Medis naudojamas objekte itin akcentuojamu lankytojų ir gamtos ryšio palaikymui, kurį dar labiau stiprina vaizdas, matomas pro objekte naudojamus langus. Medis interjerą paverčia šiltu, jaukiu, naudojamas kaip ir būdinga minimalistinio stiliaus objektams Skandinavijoje.

• Inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu)

Didžioji dalis objekto techninių patalpų –išdėstomos antrajame požeminiame aukšte (žr. 61 pav.). Priėjimui techninių patalpų naudojamas atskiras

įėjimas į pastatą, formuojamas kitas takelis, tokiu būdu nesimaišo lankytojų bei aptarnavimo keliai.

61 pav. Techninio aukšto planas (Johan Sundberg arkitektur, 2018)

3.7 Apibendrinimas

Apibendrinimui padaroma 1 lentelė, kurioje aptariami šie aspektai: urbanistinė/gamtinė

situacija, pastato tūrio forma, santykis su reljefu, plano pobūdis bei medžiagos.

1 lentelė. Analogų palyginimas

Terminės vonios Valse

Urbanistinė/ gamtinė situacija

Pastato tūrio forma

Pastatas atokiau nuo miesto centro, apsuptas gamtos

Geometriškas. Stačiakampio gretasienio formos

Santykis su reljefu

Plano pobūdis

Pastatas įkasamas į kalną

Strøm Spa senajame Kvebeke

Šalia urbanizuotos aplinkos, tačiau ir prie gamtos objekto - upės

Geometrinių figūrų, stačiakampių gretasienių kompozicija

Sklype nėra reljefo nelygumų, tačiau po žemė dėstomos lankytojams skirtos patalpos

Pusiau atviras

Medžiagos Vietinis natūralus akmuo, betonas

Albos terminiai šaltiniai ir SPA

Gamtinėje aplinkoje

Vanke Xi An Andrum SPA

Netoli ežero Kompleksas gamtinėje aplinkoje

Organinės formos Stogo planas ovalo formos

Tūrio forma pasirenkama susiliejimui su reljefu

Pusiau uždaras Pusiau uždaras

Plienas, natūralus akmuo, stiklas, betonas

Atlikus analogų analizę prieitos tokios išvados:

Betonas, metalas, akmuo, stiklas

Pastatas yra ant nuokalnės, turi ryšį su apatine bei viršutine nuokalnės dalimis

Geometriškas. Stačiakampio gretasienio formos

Pastatas įkasamas į reljefą

Atviras Atviras

Stiklas, plienas, akmuo

Betonas, medis, stiklas, natūralus akmuo

• Pasirinkti minimalistinės architektūros objektai visi yra gamtinėje aplinkoje ar netoli gamtos objektų. Tai pabrėžia gamtos ir žmogaus sąveikos svarbą: žmogui lengviau atsipalaiduoti gamtos aplinkoje.

• Naudojant vitrininius langus, projektuojant erdves lauke kuriamas ryšys su gamta. Šis ryšys padeda lankytojams atsipalaiduoti, nusiraminti.

• Vanduo, natūralus gamtos elementas, gali būti naudojamas kaip žmogų į pastatą traukianti, kviečianti priemonė.

• Natūralus, tačiau išskaidytas, apšvietimas kuria intymumo, ramybės jausmą analizuotuose objektuose.

• Natūralios ar specifinės objektui parinktos medžiagos leidžia lankytojams pajusti architekto sumanymą, patirti specifinę objektu kuriamą emociją.

• Skirtingi erdvių dydžiai, atvirumo ir uždarumo bei apšvietimo lygiai kuria skirtingas emocijas. Analizuotuose objektuose naudojamos skirtingų dydžių, uždarumo bei apšvietimo lygių erdvės.

• Atviras planas leidžia architektams mėginti įvairius komponavimo būdus. Uždaros erdvės tokiuose planuose ne tik atlieka savo pirminę paskirtį, tačiau dažnai tampa ir žmonių srautų valdymo priemone.

• Atviras planas leidžia lankytojams daugiau santykiauti su pastatu ir jį supančia aplinka. Uždaresni planai tarytum sumažina lankytojų jausmų patyrimo spektrą.

4. TIRIAMOSIOS DALIES APIBENDRINIMAS

Išnagrinėjus minimalizmo architektūroje temą, paaiškėjo, jog paprastumo bei harmonijos pasireiškimas, kas yra vienos svarbiausių minimalizmo vertybių, menuose yra natūralus dalykas, kuris architektūros istorijos eigoje, skirtingais laikotarpiais bei skirtingose kultūrose, ne kartą būdavo atrandamas ar prisimenamas. Modernusis paprastumo siekis, minimalizmo pasireiškimas menuose, gali būti siejamas su XX amžiaus karais, kurie įnešė daug chaotiškumo, netvarkos į žmonių gyvenimus, kadangi tuomet menuose ėmė reikštis noras atrasti tylą bei harmoniją, racionalizuoti esamus išteklius Šiais laikais minimalizmas architektūroje yra siejamas su paskutiniais dešimtmečiais aktualizuotu tvarumu – siekiama kuo mažiau teršti aplinką, kas daroma racionaliai išnaudojant medžiagas. Minimalizmas padeda neteršti aplinkos ne tik medžiagiškai, tačiau ir vizualiai – stiliaus pastatų raiška dažnai yra tarsi atokvėpis tarp miestuose esamo ir vis dar atsirandančio skirtingos architektūrinės raiškos keliamo triukšmo. Minimalizmo architektūrai yra būdinga tyla, tvarka, asketiškumas. Architektai tai išgauna siekdami maksimalaus rezultato naudojant priemonių minimumą. Dažnai pasitelkiamos ne materialios priemonės, kaip šviesa ir jos žaismas su šešėliu, jų sąveikos keliamos emocijos, dinamiškumas, ar nepastovios, tačiau natūralios, kaip vanduo savo visose būsenose. Iš materialių priemonių taip pat siekiama išgauti daugiau: jos dažnai lemia semantišką objekto suvokimą ar net emocijų proveržį.

Minimalizmo architektūra neturi tiksliai nustatytų taisyklių. Ji gali būti kitokia, skirtinga priklausomai nuo vietos tradicijų, konteksto, autoriaus siekių ir ribojama teisinių reglamentų ar objektui skiriamo finansavimo. Minimalizmo architektūroje gali būti taikomos įvairios kompozicijos harmonizavimo priemonės, kurios nebūtinai pasireiškia pastato eksterjere. Dėl minimalizmo architektūrai būdingo atviro plano, interjere taip pat pritaikomos kompozicijos harmonizavimo priemonės. Dažnai vidaus erdvėms būdingas asimetriškumas, kuris yra perimamas iš japonų tradicinio grožio mene sampratos.

Nagrinėtuose minimalizmo architektūros pavyzdžiuose pastebėta, jog objektai dažnai santykiauja su gamta: pastatai dažnai atsiranda prie gamtos objektų, susitapatina su vietove įsiliedami į teritorijos reljefo pokyčius arba atsako į kontekstą medžiagiškai. Toks santykis leidžia žmonėms atsipalaiduoti, mėgautis tiek architektūros objekto, tiek gamtos kuriama ramybe, dvasine harmonija.

5. DAUGIAASPEKTĖ VIETOS TYRIMŲ ANALIZĖ

5.1 Vietos ir sklypo pasirinkimas

Pasirinktas sklypas yra vakarinėje Lietuvos dalyje. Jis priklauso Klaipėdos apskrityje

esančiai Neringos savivaldybei (žr. 62 pav.). Pasirinktas sklypas yra Nidos miesto pietvakarinėje dalyje, šalia centrinio Nidos paplūdimio. Sklypas apima laisvą valstybinę žemę ties pastatais, adresu Nidos-Smiltynės pl. 9, Neringa, miškų ūkio paskirties, rekreacinių miškų

naudojimo būdo žemės sklypą. Iš visų pusių teritoriją supa miškų ūkio paskirties žemės sklypai, pietvakarinėje pusėje yra komercinės paskirties objektų žemės sklypas.

62 pav. Sklypo padėtis Lietuvoje bei apskrityje (Sudaryta autorės)

Nida yra kurortinė gyvenvietė, kiekvieną vasarą sulaukianti apie 200 – 300 tūkst. turistų. Daugelis turistų yra iš Lietuvos ir vakarų Europos.

Projektuojamas visuomeninis objektas – SPA centras. Objektui pasirinkta ši teritorija, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu pajūrio teritorija turi didelį rekreacijos vystymo potencialą ir rekreacinės infrastruktūros plėtra, kuri nepriklauso nuo sezonų ir didintų trauką, yra prioretizuojama. Pajūrio klimatas bei ištekliai yra naudingi sveikatinimui, kas taip pat pagrindžia vietą SPA centrui pasirinkimą.

5.2 Teritorijos istorinė – urbanistinė raida

Vasilijus Safronovas (2020) teigia, jog Neringos miestas buvo įsteigtas 1961 m. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsakymu. Tačiau Kuršių nerijoje esantis Grobšto ragas jau nuo viduramžių yra administracinė riba: pirma ji skyrė Vokiečių ordino

Karaliaučiaus ir Klaipėdos komtūrijų, vėliau – Žiokų valsčiaus Rasytės seniūnijos ir Klaipėdos

valsčiaus teritorijas, o XIX a. tapo Fišhauzeno ir Klaipėdos apskričių riba, galiausiai tarpukariu buvo Lietuvos ir Vokietijos valstybės siena.

Dabartinė Neringos teritorija buvo kitoje politinėje ir kultūrinėje sistemoje nei didelė

šiandieninės Lietuvos dalis. XIII a. vokiečių ordinui įsitvirtinant Prūsijoje, nerija atsidūrė tarp

dviejų ordinų pilių – Klaipėdos ir Karaliaučiaus. Toks teritorijos išsidėstymas nulėmė tai, jog

nuslopus karinei įtampai tarp

Vokiečių ordino ir Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės neriją

pirmieji apgyvendino į pietus

kėlęsi žmonės iš Kuršo, kurie save vadino kuršininkais, o iš kitos

pusės marių kėlėsi Prūsijos

lietuviai, kurie vėliau save vadino kopininkais (Safronovas, 2020).

Kuršių nerijos

gyvenviečių plėtimuisi įtaką

turėjo keli veiksniai. Pirmiausia, pusiasalis buvo trumpiausias bei saugiausias kelias Kuršo bei

Livonijos susisiekimui su likusia

Europa. Antras veiksnys –gyventojų nuolatinė

priklausomybė nuo specifinių

gamtos sąlygų: Kuršių nerijos dirvožemiai netiko žemdirbystei ar gyvulininkystei, todėl žvejyba tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Jau nuo XVI a. vėjo pustomas smėlis kėlė grėsmę gyventojams. Gyventojai buvo priversti palikti savo namus ir keltis į kitą vietą. Trečiasis veiksnys, kuris paskatino gyvenviečių plėtotę – industrializacija. Ji pasireiškė per gintaro kasybą telkinyje Kuršių marių ruože. Tačiau industrializacija prie gyvenviečių plėtotės prisidėjo ir kitaip: žvejų kaimai tapo prieglobsčiu nuo civilizacijos, pramonės ir pažangos (Safronovas, 2020).

63 pav. Esamų ir užpustytų Kuršių nerijos kaimų lokalizacijos kaitos schema (Vasilijus Safronovas, 2020)

Seniausioji Nida buvo

prie Grobšto įlankos, dabartinėje Kaliningrado srityje. Čia Nida plėtojosi

išilgai marių. XVI a. antroje

pusėje gyvenvietė ėmė mažėti

dėl pustomo smėlio, o apie 1675 m. ji buvo perkelta

šiauriau (žr. 63 pav.).

Dabartinėje vietoje Nida buvo

įkurta 1732 m. XIX a. Nidos

miestas porą kartų buvo

niokojamas gaisrų. Siekiant

64 pav. Ištrauka iš 1933-1940 m. Lietuvos topografinio žemėlapio

išvengti gaisrų pasikartojimo, namai buvo atstatomi atokiau vienas nuo kito (Safronovas, 2020).

Lietuvos topografinio žemėlapio (1933-1940 m.) ištraukoje matoma, jog teritorijoje nebuvo pastatų (žr. 64 pav.).

5.3 Gamtinės sąlygos

65 pav. Gamtinių sąlygų schema (Sudaryta autorės)

Pasirinkta teritorija yra apsupta įvairių gamtos objektų. Vakaruose nuo sklypo yra Baltijos jūra, kas yra vienas iš esminių pagrindimų jūrinio SPA centro įrengimui teritorijoje.

Rytuose nuo sklypo yra marios. Kopos yra vakaruose nuo sklypo, kaip ir pietuose. Didžioji teritorijos dalis yra užimama želdynais (žr. 65 pav.)

5.4 Susisiekimo sistema

66 pav. Susisiekimo sistemos schema (Sudaryta autorės)

Susisiekimas Nidoje yra pakankamai išvystytas. Nors projektuojamo objekto teritorija ir nėra prie miesto centro, ji gali būti lengvai pasiekiama. Prie pasirinktos teritorijos yra išvystytas dviračių takų tinklas, kaip ir numatyta galimybė teritoriją pasiekti pėstiesiems bei automobiliu. Prie pat sklypo yra nutiesti III kategorijos krašto kelias ir IV kategorijos rajoninis kelias (žr. 66 pav.).

5.5 Užstatymas

67 pav. Neringos užstatymo pastatais intensyvumo žemėlapis (Registrų centras, 2023)

68 pav. Pastatų išsidėstymo Neringoje pagal sienų medžiagas žemėlapis (Registrų centras, 2023)

Neringai nėra būdingas tankus užstatymas. Užstatymo intensyvumo žemėlapis rodo, jog tankiausiai užstatyta Nidos teritorija yra centras, o teritorija arčiau Baltijos jūros nėra intensyviai užstatyta (žr. 67 pav.)

Sienų medžiagų žemėlapis rodo, jog Nidoje populiariausios medžiagos sienų apdailai yra plytos, rąstai bei medis su karkasu (žr. 68 pav.).

5.6 Teritorijos problematika

Analizuojama teritorija yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke, tačiau teritorijoje gamtos ir kultūros paveldo objektų nėra. Sklypas yra patogioje Nidos gyvenvietės vietoje –Nidos pajūrio rekreacinėje zonoje, rekreacinio miško apsuptyje (žr. 69 pav.)

Pietvakarinė planuojamos teritorijos dalis užstatyta. Laisvoje valstybinėje žemėje stovi nebaigti statyti pastatai: 1 aukšto maitinimo paskirties pastatas – valgykla (bendras plotas –1890,95 m2; užstatytas plotas – 2493 m2) ir 1 aukšto paslaugų paskirties pastatas – viešasis tualetas. Šiaurės rytinėje planuojamos teritorijos dalyje yra esama automobilių stovėjimo aikštelė.

Tikimasi, jog sklypo įveiklinimas išnaudos teritorijos gamtinį potencialą, padės sumažinti kurorto sezoniškumą, išplės paslaugų įvairovę.

69 pav. Analizuojamos teritorijos schema (Structum, 2023)

5.7 Vietos fotofiksacijos

70 pav. Neapaugusi medžiais erdvė teritorijoje (Sudaryta autorės)

Sklypas yra miškingoje teritorijoje, tačiau vienas iš sklypo ypatumų – neapaugusi medžiais erdvė sklypo šiaurinėje dalyje, kurios vienoje pusėje yra dirbtinai užpiltas smėlis, tokiu būdu suformuota sporto aikštelė, o kitoje – pieva (žr. 70 pav.)

71 pav. Takai aplink analizuojamą teritoriją (Sudaryta autorės)

72 pav. Esamas užstatymas analizuojamoje teritorijoje (Sudaryta autorės)

Teritorija aplink sklypą yra sutvarkyta, dviračiams skirti takai yra užasfaltuotim o pietinėje pusėje esantis takas išklotas trinkelėmis. Automobilių stovėjimo aikštelė taip pat pakliūna į nagrinėjamą teritoriją (žr. 71 pav.).

Sklype yra prieš 25-30 metų nebaigta statyti visuomeninio maitinimo objektas (žr. 72 pav.). Šiuo metu joje yra įrengta tapybos studija. Medinės pastato konstrukcijos šiek tiek susidevėjusios, neatrodo lyg būtų pakankamai patvarios.

5.8 Vietos tyrimo analizės išvados

Atlikus daugiaaspektę vietos tyrimų analizę prieitos tokios išvados:

• Teritorija yra gana atokiai nuo Nidos miesto centro. Tačiau sklypas yra strategiškai geroje vietoje: šalia sklypo ribų yra pagrindiniai vietovės keliai, iki jūros vedantis takas.

• Šiuo metu dviračių takų tinklas nėra labai išvystytas, tačiau numatytas dviračių takų tinklas turėtų būti patogus pasiekti įvairiems Nidos taškams.

• Pėsčiųjų takų tinklas Nidoje yra gerai išvystytas. Galimas susisiekimas su skirtingais teritorijos taškais.

• Sklypo reljefas yra tolygus, be žymių pakitimų.

• Teritorija yra apsupta gamtinių objektų. Sklypas yra apsuptas miško, sklypo vakaruose išsidėsčiusios kopos ir už jų Baltijos jūra.

• Teritorijai nėra būdingas intensyvus užstatymas. Intensyviausias užstatymas yra Nidos centre.

• Teritorija aplink sklypą sutvarkyta, takeliai pritaikyti patogiam naudojimui.

6. PROJEKTINĖ DALIS

6.1 Variantinis projektavimas

6.1.1 Pirmoji idėja. Kompozicija

73 pav. Pirmos idėjos tūrio vaizdai iš viršaus (Sudaryta autorės)

Tūrio kompozicijai sukurti naudojamos minimalizmo architektūros tūriams būdingos pirminės geometrinės figūros (žr. 73 pav.). Tūryje ritiniai skiriami sausoms pastato funkcijoms, o stačiakampyje gretasienyje dėstomos šlapios patalpos bei techninės patalpos. Idėja kilo iš

minimalizmo tapybos darbų. Kadangi minimalizmo architektūroje atsiradimui įtakos turėjo ir XX amžiaus tapytojų idėjos, galima susieti ir abstrakčius minimalizmo tapybos darbus su architektūra.

Stačiakampio gretasienio tūris veikia kaip jungtis tarp atskirai dėstomų ritinių. Ši jungtis yra slepiama po žeme, kadangi buvo bandoma pastatui suteikti didesnio vizualinio suskaidymo.

74 pav. Pirmos idėjos schema (Sudaryta autorės)

Preliminari programa:

• Vestibiulis – 400 m2

• Restoranas – 400 m2

• Virtuvė – 200 m2

• Administracija – 300 m2

• Persirengimo patalpos – 500 m2

• Pirčių zona – 300 m2

• Baseinų zona – 1700 m2

• Paslaugų zona – 600 m2

• Poilsio erdvės – 500 m2

• Sūkurinių vonių zona – 150 m2

• Techninės patalpos – 700 m2

• Pagalbinės patalpos – 700 m2

Iš viso: 6450 m2

1 – Vestibiulis

2 – Administracija

3 – Restoranas

4 – Paslaugų zona

5 – Poilsio zona

6 – Techninės patalpos

7 – Persirengimo patalpos

8 – Virtuvė

9 – Šlapioji zona (baseinai, pirtys, sūkurinės vonios)

75 pav. Pirmos idėjos funkcinė schema (Sudaryta autorės)

76 pav. Pirmos idėjos pjūvis (Sudaryta autorės)

6.1.2 Antroji idėja. Ledo luitas

77 pav. Antros idėjos tūrio vaizdai (Sudaryta autorės)

Siekiant vientiso tūrio pasirinkta pirminė geometrinė figūra – stačiakampis gretasienis. Tūris paverčiamas, siekiant, kad jo dalis būtų slepiama po žeme.

Šlapios patalpos yra projektuojamos tūrio nuleistoje dalyje. Siekiant, jog būtų

palaikomas ryšis su tūrį supančia aplinka, formuojamas nuolydis.

Preliminari programa:

• Vestibiulis – 300 m2

• Restoranas – 300 m2

• Virtuvė – 200 m2

• Administracija – 200 m2

• Persirengimo patalpos – 400 m2

• Pirčių zona – 200 m2

• Baseinų zona – 800 m2

• Paslaugų zona – 500 m2

• Poilsio erdvės – 300 m2

• Sūkurinių vonių zona – 100 m2

• Techninės patalpos – 300 m2

• Pagalbinės patalpos – 700 m2

Iš viso: 4300 m2

1 – Vestibiulis

2 – Restoranas

3 – Paslaugų zona

4 – Persirengimo patalpos

5 – Šlapioji zona (baseinai, pirtys, sūkurinės vonios)

78 pav. Antros idėjos funkcinė schema (Sudaryta autorės)

79 pav. Antros idėjos pjūvis (Sudaryta autorės)

6.2 Projekto aiškinamasis raštas

6.2.1 Bendrieji duomenys

Planuojamas sklypas yra vakarinėje Nidos gyvenvietės dalyje, šalia centrinio Nidos paplūdimio. Sklypas apima laisvą valstybinę žemę. Iš visų pusių teritoriją supa miškų ūkio paskirties žemės sklypai, pietvakarinėje pusėje yra prieš 25-30 metų nebaigtas statyti maitinimo paskirties pastatas, iš šiaurės rytų pusės sklypas ribojasi su automobilių stovėjimo aikštele, šiaurėje sklypas ribojasi su G. D. Kuverto gatve. Pagal Nidos bendrąjį planą, projektuojama teritorija priskiriama rekreacijos funkcijai. Teritorijai leidžiamas objektų aukštingumas – 9 metrai.

Planuojama teritorija yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Teritorijoje gamtos ir kultūros paveldo objektų nėra. Planuojama teritorija nepatenka į „Natura 2000“ teritorijas.

Sklype projektuojamas rekreacinės paskirties objektas. Reljefas be žymių pokyčių, aukščiausia altitudė – 5,29, žemiausia – 4,72. Pastato nulinė altitudė – 5,25.

Objekte numatoma įrengti maitinimo, administracines, rekreacines erdves, aptarnaujančias, technines bei pagalbines patalpas. Pagrindinėse pastato erdvėse įrengiamos procedūrų bei vandens zonos.

6.2.2 Koncepcija

Pagrindinė idėja – sukurti pastatą, kuris įsilies į gamtinę Nidos aplinką. Ši idėja kilo iš atliktos vietos analizės ir išnagrinėjus minimalizmo architektūros teoriją. Vieta SPA centro projektavimui parinkta remiantis gamtinės ir susisiekimo tyrimų analizės išvadomis: pastatas projektuojamas atviroje erdvėje miško apsuptyje

80 pav. Esamos situacijos schema (Sudaryta autorės)

taip pat strategiškai patogioje vietoje atvykimui iki SPA centro (žr. 80 pav.). Objekto kryptis bei forma buvo diktuojama atviros erdvės miško apsuptyje.

Tūrio idėja - naudoti minimalizmui architektūroje būdingą geometriškumą ir formų paprastumą. Todėl

pasirenkamos pirminės geometrinės figūros: ritinys ir stačiakampis gretasienis. Šios figūros komponuojamos, išdėstant skirtingų parametrų ritinius, siekiama gauti asimetriją, balansą ir pusiausvyrą (žr. 81 pav.).

Kadangi siekiama neužgožti objektą supančios gamtos stačiakampis gretasienis yra įleidžiamas į žemę, o siekiant išryškinti jo kontūrą – užstatymo plotas yra užpilamas vandeniu, kuriam suteikiama lauko baseino funkcija (žr. 82 pav.). Vanduo ne tik pabrėžia požeminio aukšto kontūrą, tačiau kuria ir meditatyvumo, ramybės ir tylos nuotaiką bei tampa ženklu, pranešančiu apie objekto tipologiją.

6.2.3 Sklypo ir teritorijos sprendiniai

81 pav. Tūrio schema (Sudaryta autorės)

Kadangi pagrindinė idėja yra kuo natūraliau

82 pav. Tūrio teritorijoje schema (Sudaryta autorės)

įsilieti į gamtinę aplinką, siūloma dengti kietosiomis dangomis tik svarbiausius takus ir kelius. Projektuojamas pastatas yra netoli regioninio ir teritorinio kelių sankirtoje, todėl siūloma plėsti šių kelių sankirtoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, siekiant, kad ji taip pat aptarnautų automobiliais į SPA centrą atvykstančius lankytojus. Nuo esamos automobilių aikštelės yra numatytas kelias, kuris veda prie neįgaliųjų išlaipinimo aikštelės ir panduso, kuris numatytas techniniam pastato aptarnavimui. Esama automobilių stovėjimo aikštelė išplečiama: siūlomos 89 automobilių stovėjimo vietos.

Nidos gyvenvietėje yra išvystyta dviračių takų infrastruktūra, todėl numatoma, jog iki SPA centro bus lankytojų, kurie atvyksta ir dviračiais. Patogiam privažiavimui siūloma dengti kietąja danga ir takus, skirtus pasiekti dviračių stovėjimo aikštelę.

Neįgaliųjų išlaipinimo aikštelė yra numatoma prie pagrindinio įėjimo, jai naudojamos ažūrinės trinkelės, kurios susitapdina su augalija.

Pagrindinis įėjimas numatomas iš sklypo šiaurės rytų pusės. Pagrindinio įėjimo takas numatomas iš medinių lentų, kadangi siekiama perteikti pajūrio nuotaiką bei priversti prie jūrą, ne sezono metu, atstojančio objekto.

Nuo evakuacijai skirtų laiptų numatomi miško takai. Jie veda link G. D. Kuverto gatvės.

83 pav. Sklypo planas (Sudaryta autorės)

6.2.4 Architektūriniai sprendiniai

Projektuojamas Nidos SPA centras, kurio pagrindinė funkcija - sumažinti vietovės sezoniškumą, siūlant įvairias rekreacines bei terapines paslaugas. Patekimas į pastatą numatomas praeinant taku, kuris projektuojamas kertant lauko vandens baseiną. Prie įėjimo esantis vanduo kuria ramybės, harmonijos jausmą, suvokimą, jog įvyksta perėjimas į rekreacijos pastato erdves.

Viešosios objekto funkcijos yra dėstomos pagrindiniame, didžiausiame antžeminiame korpuse, kuris projektuojamas arčiausiai

gatvės Pagrindinio įėjimo korpuse numatoma atvira erdvė, kuri gali

būti pritaikoma skirtingiems poreikiams. Korpuse yra numatomi vitrininiai langai, siekiant išlaikyti ryšį su objektą supančia gamta, kuo mažiau pajusti perėjimą iš lauko. Į objektą atvykę lankytojai patenka į vestibiulį, iš kurio gali pereiti į restoraną, renginiui skirtą erdvę, ar nusileisti žemyn į persirengimui skirtas erdves.

Požeminiame aukšte iš persirengimo erdvės lankytojai gali

patekti į procedūrų patalpas arba per dušus pereiti į baseinų zoną. Baseinų erdvėje numatomi skirtingo gylio bei pobūdžio baseinai, siekiant kuo didesnio paslaugų spektro. Numatoma, jog šlapios patalpos būtų dėstomos šalia viena kitos ir būtų galimybė pereiti nekertant sausų zonų. Baseino erdvėje yra galimybė pandusais pakilti į pirčių zoną, o kilant dar aukščiau, išlipti į projektuojamą lauko baseino erdvę. Baseino erdvėje yra ir šuoliams numatytas baseinas, iki šokimo lieptelio pakilimas numatomas pandusu, tačiau pandusas neužsibaigia pasiekus lieptelį, jis tęsiasi iki višuje esančios apžvalgos bei poilsio erdvės. Šiuo pandusu taip pat yra galimybė pakilti iki lauko baseino erdvės. Darbuotojai nusileidę į požeminį aukštą pereina į darbuotojų persirengimo patalpas, kurios numatytos tarp virtuvės ir vandens zonos, o iš ten pasiskirsto į savo darbo vietas. Administracijos darbuotojai nusileidę į požeminį aukštą pereina tiesiai į savo kabinetus.

Požeminiame aukšte numatyta virtuvė, o maistas keliamas maisto keltuvais į pirmajame aukšte esantį restoraną. Pastato rytinėje dalyje numatomas privažiavimas prie pastato techninių bei pagalbinių patalpų.

Didžioji dalis techninių patalpų dėstoma prie baseinų zonos, tačiau numatomos ir kitos techninės patalpos, kurios išdėstomos prie evakuacinių laiptų.

Antrajame pastato aukšte numatoma poilsio bei apžvalgos erdvė, lauko erdvėje virš pirčių zonos taip pat numatyta poilsio erdvė.

84 pav. Požeminio aukšto funkcinė schema

(Sudaryta autorės)

86 pav. Pirmo aukšto funkcinė schema (Sudaryta autorės)

Poilsio erdvės

85 pav. Antro aukšto funkcinė schema (Sudaryta autorės)

6.2.5 Projekto programa

Pastatas atskiriamas į šlapias ir sausas zonas. Prie sausų zonų priskiriamos procedūrų patalpos, persirengimo kabinos, administracija, restoranas, vestibiulis, multifunkcė erdvė, techninės bei dalis pagalbinių patalpų Prie šlapių zonų priskiriamos baseinų erdvė, dušai, poilsio erdvės ir pirtys.

Vestibiulyje yra planuojama daug erdvės, kadangi manoma, jog tuo pačiu metu ten bus lankytojai ne tik atvykę į baseinų erdvę ar procedūrų patalpas, tačiau ir į pirmajame aukšte vykstantį renginį ar restoraną. Numatoma, jog pirmo aukšto erdvė gali būti transformuojama pagal poreikį: plečiama restorano erdvė arba pritaikoma objekte vykstančiam renginiui.

Nevykstant renginiams, pilnai restoranui pritaikytoje pagrindinio korpuso pietinėje erdvėje tilps 110 žmonių. Numatoma, jog užveriant multifunkcę erdvę nuo restorano, joje tilptų 85 žiūrovai.

Persirengimo erdvėje yra 44 persirengimo kabinos, iš kurių 7 yra pritaikytos neįgaliesiems, ir 900 spintelių Persirengimo kabinos skaičiuotos pagal vandens baseinų objekte plotą. Persirengimo erdvė yra numatyta kaip pasiskirstymo zona: persirengimo erdvė aptarnauja žmones, kurie eina į procedūrų zoną, ir žmones, kurie eina į baseinų zoną.

Procedūrų zonoje projektuojami 8 procedūrų kambariai, iš kurių 2 pritaikyti poroms skirtoms procedūroms. Numatomas toks procedūrų kambarių kiekis, kadangi prognozuojama, jog bus didelis susidomėjimas SPA centro siūlomomis su jūros ištekliais susijusiomis paslaugomis

Pirčių zonoje yra numatomi san. mazgai, tokiu būdu siekiama sumažinti kelią nuo lauko baseino ir pirčių zonos iki požeminiame aukšte esančių san. mazgų. Siekiant padidinti įvairovę, numatomos keturios pirtys. Kiekvienoje iš pirčių vienu metu gali būti iki 25 žmonių.

Administracijos darbuotojams skiriamos dvi patalpos. Numatoma, jog jose dirbs iki 6 žmonių. Tarp administracijos bei procedūrų zonų yra numatomas darbuotojų poilsio kambarys, skirtas šių dviejų zonų darbuotojams.

Detali projekto programa suskirstyta pagal aukštų planus ir pateikta lentelėse. Pastato bendras plotas – 12.321,65 m2.

Numeris Pavadinimas Plotas m2

-1.01 Persirengimo erdvė 1274,23 -1.02 Holas 262,08

-1.03

-1.04

-1.05

-1.06

-1.07

Druskų kambarys 79,38

Procedūrų kambarys poroms 30,09

Procedūrų kambarys poroms 26,23

Procedūrų kambarys 13,96

Procedūrų kambarys 13,96 -1.08

-1.09

-1.10

-1.11

Procedūrų kambarys 13,96

Procedūrų kambarys 13,96

Procedūrų kambarys 13,96

Procedūrų kambarys 13,96 -1.12

Sanitarinis mazgas 13,71

Sandėlis 40,13 -1.13

-1.14 Sanitarinis mazgas 16,66

-1.15

Darbuotojų poilsio kambarys 64,74

-1.16 Sanitarinis mazgas 28,92 -1.17

-1.18

Sanitarinis mazgas 23,73

Darbo kabinetas 20,10

-1.19 Darbo kabinetas 38,37

-1.20 Koridorius 37,28 -1.21 Koridorius 36,67 -1.22 Virtuvė 108,22 -1.23 Maisto sandėlis 69,28 -1.24

Darbuotojų poilsio kambarys 41,75 -1.25 Koridorius 22,33 -1.26 Darbuotojų persirengimo patalpa 32,08

-1.27 Darbuotojų persirengimo patalpa 32,08 -1.28 Dušai 23,69 -1.29 Dušai 23,69 -1.30 Sanitarinis mazgas 18,06 -1.31 Sanitarinis mazgas 18,05 -1.32 Dušai 79,99

Sanitarinis mazgas 50,22 -1.34 Sanitariniai mazgai 50,54 -1.35 Dušai 80,01 -1.36 Pirmoji pagalba 36,24 -1.37 Valymo priemonių patalpa 27,76 -1.38 Holas 238,65 -1.39 Plaukimo baseino erdvė 477,32 -1.40 Nardymo baseino erdvė 341,97 -1.41 Holas 293,93 -1.42 Jūros vandens baseino erdvė 325,27 -1.43 Baro erdvė 123,74 -1.44 Kneipo terapijos erdvė 262,44 -1.45 Sukūrinių vonių erdvė 262,18 -1.46 Baseinas „upelis“ 528,59 -1.47 Poilsio erdvė 320,05 -1.48 Tambūras 4,33 -1.49 Prižiūrėtojų patalpa 16,56 -1.50 Sanitarinis mazgas 30,46 -1.51 Sanitarinis mazgas 30,34 -1.52 Techninė patalpa 100,07

-1.53 Techninė patalpa 38,99

-1.54 Techninė patalpa 56,87 -1.55 Techninė patalpa 54,88

-1.56 Koridorius 70,90 -1.57 Techninė patalpa 62,84 IŠ VISO 6430,45

2 lentelė. Požeminio aukšto patalpų eksplikacija

Numeris Pavadinimas

Plotas m2

1.01 Lauko baseino erdvė 3796,93 1.02 Vestibiulis 684,61

1.03 Recepcija 27,08

1.04 Drabužinė 48,62

1.05 Sanitarinis mazgas 33,78

1.06 Sanitarinis mazgas 31,63

1.07 Multifunkcinė erdvė 134,74

1.08 Restoranas 193,36

1.09 Maisto keltuvai 17,33

1.10 Apsaugos patalpa 13,90

1.11 Lauko baras 61,94

1.12 Lauko sukūrinė vonia 116,91

1.13 Pirties prieškambarys 18,20 1.14 Sauna 27,50

1.15 Druskos sauna 27,75

1.16 Pirties prieškambarys 18,83

1.17 Sanitarinis mazgas 31,49

1.18 Sanitarinis mazgas 34,18

1.19 Pirties prieškambarys 16,79

1.20 Druskos garinė pirtis 26,94

1.21 Garinė pirtis 26,80

1.22 Pirties prieškambarys 24,68

1.23 Lauko sukūrinė vonia 116,91 IŠ VISO 5531,50

3 lentelė. Pirmo aukšto patalpų eksplikacija

Numeris Pavadinimas Plotas m2

2.01 Terasa 325,53

2.02 Poilsio erdvė 34,17 IŠ VISO 359,70

4 lentelė. Antro aukšto patalpų eksplikacija

6.2.6 Medžiagiškumas

Siekiant tęsti idėją kuo sklandžiau įsilieti į esamą Nidos gamtinę aplinką, pagrindinė medžiaga naudojama pastato fasadams - medinės dailylentės. Visų trijų korpusų fasadai yra skirtingi, tačiau vertikalus skaidymas bei medinių dailylenčių, kaip pagrindinės apdailos

medžiagos, naudojimas juos susieja. Medinės dailylentės yra projektuojamos atokiau nuo vandens, siekiant išvengti tiesioginio sąlyčio.

Stiklas taip pat pakankamai gausiai naudojama medžiaga objekte Pagrindinio įėjimo korpuse 1,2 m pločio projektuojami vitrininiai langai. Visiems langams numatomi plieniniai rėmai. Aukščiausio tūrio poilsio bei apžvalgos erdvėje numatomi 0,3 m pločio langai.

Interjere pagrindinė naudojama medžiaga - betonas. Siekiant susieti išorę bei vidų, kaip ir suteikti interjerui šiek tiek šilumos, numatoma naudoti medines dailylentes ir sausose erdvėse bei pirčių zonoje.

6.2.7 Konstrukciniai sprendiniai

Pagrindinė projektuojamo SPA centro laikančioji sistema yra monolitinio gelžbetonio perdangų, sienų, kolonų, sijų konstrukcija. Numatomi pamatai iš gelžbetonio polių sujungtų rostverku. Numatomas kolonų skersmuo – 400 mm, požemyje esančių išorinių apšildintų sienų storis yra apie 500 mm, o dauguma vidaus sienų yra 250 mm storio.

6.2.8 Pastato inžineriniai sprendiniai

Pastato bei lauko baseino šildymui pasirinkta geoterminė šiluma, kadangi pajūryje yra geoterminio vandens išteklių. Didžioji pastato dalis yra po žeme, todėl svarbu įrengti tinkamą mikroklimatą užtikrinančią ventiliacinę sistemą. Šildymo siurbliui ir akumuliacinei talpai skirtos patalpos numatomos prie vandens zonos. Kadangi projektuojamas didelis lauko baseinas, vandens filtravimui bei kitam lauko baseino aptarnavimui numatomos kelios techninės patalpos, dėstomos palei lauko baseino kontūrą.

Kadangi vienas iš pastato korpusų yra numatomas su vitrininiais langais, pro kuriuos pastato vidų kaitins nuo vandens atsispindinti saulė, siekiama sumažinti vėsinimo poreikius, naudojamas išmanus langų šešėliavimas, kuris leidžia rankiniu būdu reguliuoti į pastato vidų patenkančios saulės šviesos kiekį.

Oras pastate bus šalinamas natūraliuoju bei mechaniniu būdu. Pastato vėdinimui numatoma įrengti rekuperacinę sistemą. Natūraliuoju būdu oras bus šalinamas per pagrindiniame korpuse esančius stoglangius; šiltas oras kils į viršų, o jam prisikaupus, jutiklių pagalba stoglangiai automatizuotai atsivers ir susikaupęs oras bus pašalinamas.

6.2.9 Žmonių su negalia poreikių sprendimai

Pastatas projektuojamas taip, kad atitiktų ti neįgaliems keliamus reikalavimus. Prie pastato yra numatoma neįgaliųjų išlaipinimo aikštelė. Visi praėjimai ir įėjimai atitinka neįgaliųjų vėžimėlių saugaus pločio reikalavimus. Visos pastate lankytojams numatytos erdvės yra

pasiekiamos vėžimėliu, judėjimui tarp objekto peraukštėjimų numatomi liftas ir pandusai

Lauko baseinas taip pat yra pritaikytas naudojimui žmonėms su negalia. Yra numatyti neįgaliesiems pritaikyti dušai, persirengimo kabinos ir san. mazgai Žmonių su negalia poreikių sprendimai pagrįsti statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“.

6.2.10 Priešgaisrinė sauga ir evakuacija

Projektuojant pastatą buvo remiamasi statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga.“ Evakuacijai iš pastato yra numatytos laiptinės, iš baseino erdvės taip pat galima patekti į lauką pandusais. Pastate numatomi evakuaciniai išėjimai, kurie atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Projektuojamos ne siauresnės kaip 1,2 m durys evakuacijai į lauko baseino erdves, patekimui prie evakuacinių laiptų bei iš pirmojo aukšto patalpų.

Pastate numatoma automatinė sprinklerinė gesinimo sistema, kuri atliktų ir gaisrinės signalizacijos vaidmenį.

6.2.11 Ekonominiai rodikliai

Siūlomo sklypo plotas – 2,01 ha

Užstatymo plotas – 8488,4 m2

Sklypo užstatymo tankis – 0,42

Bendras plotas – 12,321,65 m2

Pastato aukštis – 8,5 m

7. IŠVADOS

• Minimalizmas - tarsi atokvėpis tarp skirtingos architektūros objektų raiškos keliamo vizualinio triukšmo. Švarios linijos, geometriškumas, pasitelkiamos ne medžiagiškos raiškos priemonės kuria tylos ir harmonijos jausmą.

• Minimalizmo architektūros objektai dažnai turi santykį su gamta. Dažniausiai siekiama, jog objektas kuo organiškiau įsiterptų šalia gamtinių objektų: objektai skaidomi, naudojamos vietinės medžiagos, reaguojama į vietovės reljefą.

• Remiantis minimalizmo architektūros teorija bei vietos analize, suprojektuotas Nidos SPA centras, kuris lankytojams leidžia patirti tiek palaikomą ryšį su gamta, tiek kuriamą intymumo, ramybės jausmą požeminėse erdvėse.

• Projekte minimalistinė raiška išgaunama per paprastų geometrinių formų naudojimą, siekiama tylos, harmonijos. Medis prisideda prie šios nuotaikos kurimo, kas suteikia prasmės projektuojant minimalistinį SPA centrą. Vietovei artimų medžiagų panaudojimas fasaduose bei paprastos formos nekuria didelio vizualinio triukšmo, kas taip pat padeda žmogui atsipalaiduoti. Pastato įsiliejimas į reljefą tarytum leidžia jį suvokti kaip gamtinės aplinkos dalimi.

• Vanduo SPA centre naudojamas kaip medžiaga: jis formuoja horizontalią plokštumą, apibrėždamas objekto kontūrą.

• Galimybė prieiti prie vandens leidžia formuotis emociniam santykiui. Tai kuria asketišką, ramią aplinką.

• Geografinio išsidėstymo dėka yra galimybė eksploatuoti gamtinius išteklius projektuojamo SPA centro paslaugų įvairovei didinti. Šių resursų panaudojimas mažintų teritorijos sezoniškumą bei pritrauktų lankytojus Kuršių Nerijai

8. PARTNERIAI

Takams nuo evakuacinių laiptinių naudojamas ROMPOX – D7000. Surišėjas neleis takams užželti, tačiau paliks gamtišką aplinkos įvaizdį.

Trinkelėms surišti pasirenkamas ISATEC – FLEX-JOINT.

Iš BIPA siūlomo katalogo, pasirenkami RICCIO dviračių laikykliai. Pasirenkami jie dėl savo dydžio, kadangi nėra aukšti, laikykliai netaps vizualiniu akcentu.

Interjere naudojami linijiniai, apvalus LED life siūlomi LED šviestuvai ir evakuaciniai šviestuvai IP44. Takeliai prie pastato apšviečiami parko šviestuvais Y-65.

Pagrindinio pastato korpuso vitrininiams langams pasirenkamas WICONA WICTEC 50 SG sistema.

Projekte naudojama mechaniniam pastato ventiliacijai reikalinga sistema Pasirenkamas R410A rekuperatorius.

Pasirenkami Schomburg siūlomi hidroizoliaciniai sprendiniai. Dušuose ir san. mazguose naudojamos šios priemonės: ASO®-Unigrund, ASOCRET-HB-flex, SOLOCRET15, ASO®-EZ4-Plus, AQUAFIN®-2K/M, ASO®-Dichtband-2000, SOLOFLEX, ASO®Flexfuge ir ESCOSIL®-2000-UW. Hidroizoliacijai persirengimo zonoje naudojamos šios priemonės: ASO®-Unigrund, ASOCRET-HB-flex, SOLOCRET-15, ASO®-EZ2-Plus, AQUAFIN®-2K/M, ASO®-Dichtband-2000, SOLOFLEX, ASO®-Flexfuge ir ESCOSIL®2000-UW. Sausose pirtyse naudojamos priemonės: ASO®-Unigrund, ASOCRET-HB-flex, SOLOCRET-15, ASO®-EZ4-Plus, AQUAFIN®-2K/M, ASO®-Dichtband-2000, SOLOFLEX, HF05-Brillantfuge ir ESCOSIL®-2000-UW. Drėgnose pirtyse naudojamos: INDUFLOOR®-IB1240/1245, ASOCRET-HB-flex, SOLOCRET-15, ASO®-EZ4-Plus, ASOFLEX-AKB-Boden/Wand, ASO®-Dichtband-2000, ASODUR®-Design ir ESCOSIL®2000-UW. Plaukimo baseinams numatomos šios priemonės: INDUCRET®-BIS-0/2, ASOCRET-HB-flex, INDUCRET®-BIS-5/40, ASO®-EZ4-Plus, AQUAFIN®-2K/M, ASO®Dichtband-2000-S, ASO®-Dichtmanschette-Boden, SOLOFLEX, HF05-Brillantfuge ir ESCOSIL®-2000-UW

Projekte numatomi medinių dailylenčių fasadai. Pasirenkama Yakiwood siūloma graphite spalvos siūlomos dailylentės. Ugnimi grūdinta technologija pailgins medienos eksploatavimo laiką.

Projekte naudojamos Bosch DINION 3100i IR vaizdo stebėjimo kameros.

LITERATŪROS

SĄRAŠAS

Abdel, H. (2023). Alba Thermal Springs and Spa / Hayball. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.].

ArchDaily Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/1000296/alba-thermal-springsand-spa-hayball?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

Andrijauskas, A. (1996). Grožis ir menas. Vilnius: Dailės akademijos leidykla. Andrijauskas, A. (2001). Tradicinė japonų estetika ir menas. Vilnius: Vaga.

ArchDaily. (2009). The Therme Vals / Peter Zumthor. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.].

ArchDaily Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/13358/the-thermevals?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

Architects, J. (2020). Minimalism in architecture [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. JDW

Architects ltd Prieiga per internetą: https://jdwarchitects.co.uk/minimalism-in-architecture/ Boardman, J. (1998). Graikų menas. Vilnius: Paknio leidykla. Frank, S. (2021). Minimalism in Architecture [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. Medium Prieiga per internetą: https://stevie-frank.medium.com/minimalism-in-architecture7cb9e1282010

Himatsu, S. (1971). Zen and the Fine Art. Tokyo: Kodansha International Ltd. Indriulaitis, A. (n. d.). Kazimir Malevič. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. Visuotinė lietuvių enciklopedija Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/kazimir-malevic/ GGI Insights (2023). Minimalist Architecture: Beyond Aesthetics. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. Gray Group International Prieiga per internetą: https://www.graygroupintl.com/blog/minimalist-architecture Kalenda, Č. (n. d.). Minimalizmas. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. Visuotinė lietuvių enciklopedija Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/minimalizmas-1/ Keskeys, P. (n. d.). "Less Is More" vs. "Less Is a Bore": Whose Camp Are You In? [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. Architizer Prieiga per internetą: https://architizer.com/blog/practice/details/less-is-more-vs-less-is-a-bore/ Kimanzi, B. (2023). Minimalist Architecture: A Design Philosophy for a Simplified Life. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19d.]. Medium Prieiga per internetą: https://medium.com/@briankimanzi28/minimalist-architecture-a-design-philosophy-for-asimplified-life-3391145b421a

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (2019).Įsakymas dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo. [žiūrėta 2024 m. kovo 1 d.]. Prieiga

per internetą: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/dcb43cb3ffaf11e990d5d63c859a8aa7

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (1999). Įsakymas dėl reglamento STR

2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo. [žiūrėta 2024 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.96037/asr

Lupeikis, K. (2007). Minimalizmo galia. Vilnius: Technika. Mehra, P. (2023). GAD unifies a hill and a lake in the design of this wellness centre in China. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. STIR world Prieiga per internetą: https://www.stirworld.com/see-features-gad-unifies-a-hill-and-a-lake-in-the-design-of-thiswellness-centre-in-china

Minimalism. (2022). Eco Minimalism in architecture [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.].

Minimalism. Prieiga per internetą: https://www.minimalism.one/eco-minimalism-inarchitecture/

Neringos savivaldybė (n. d.). Nida. Neringos savivaldybė. [žiūrėta 2024 m. sausio 12 d.]. Prieiga per internetą: https://neringa.lt/teritoriju-planavimas-ir-statyba/bendrasisplanas/nida/731

Nikolic, M., & Vasilski, D. (2017). Minimalism in Contemporary Architecture as One of the Most Usable Aesthetically-Functional Patterns. Facta Universitatis. Architecture and Civil Engineering, 15(3), 333-345.

Paula, P. (2019). Strøm Spa Vieux-Québec / LEMAYMICHAUD Architecture Design [žiūrėta

2023 m. gruodžio 19 d.]. ArchDaily. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/929954/strom-spa-vieux-quebec-lemaymichaud-architecturedesign

Pintos, P. (2020). Andrum Spa / Johan Sundberg arkitektur. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. ArchDaily Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/934568/andrum-spa-johansundberg-arkitektur?ad_source=search&ad_medium=projects_tab Richardson, A. (2022). Is Less Really More? The Criticisms of Minimalist Design. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. Simple Dwelling Prieiga per internetą: https://simpledwelling.net/episodes/design-principles/is-less-really-more

Registrų centras (n. d.). Masinio vertinimo dokumentų paieška. Registrų centras. [žiūrėta 2024 m. sausio 12 d.] Prieiga per internetą: https://www.registrucentras.lt/ntr/vertinimas/masinis/masvert.php?src=1&sav=113&ver=58

Mies van der Rohe, L. & Blaser, W. (1986). Ludwig Mies van der Rohe: less is more. Zurich: Waser.

Safronovas, V. (2020). Nerija iki Neringos: trumpa gyvenviečių istorija. Iš M. Drėmaitė, M. Mankus, V. Migonytė-Petrulienė & V. Safronovas, Neringa: Architektūros gidas (p. 14-29). Vilnius: Lapas.

Salingaros, N. A. (2021). Modernist architecture melts our brains [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. The Critic. Prieiga per internetą: https://thecritic.co.uk/modernist-architecture-meltsour-brains/

Šatavičiūtė, L. (n. d.). Modernizmas. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. Visuotinė lietuvių enciklopedija Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/modernizmas/

Shuangyu, H. (2023). Vanke Xi An Club / gad [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. ArchDaily

Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/1005059/vanke-xi-an-clubgad?ad_medium=office_landing&ad_name=article

Sourabh, N., & Srinivas, D. (2016). Water as Element in Architecture. BEST: International Journal of Management, Information Technology and Engineering, 4(1), 49-60. Strøm Nordic Spa (n. d.). Old Quebec. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. STRØM NORDIC

SPA. Prieiga per internetą: https://www.stromspa.com/vieux-quebec/en/

Vasilski, D. (2013). Minimalism in architecture: Materials as an instrument of perception. Arhitektura i urbanizam(37), 3-27.

Vasilski, D. (2016). On Minimalism in Architecture - Space as Experience. Spatium, 36, 6166.

Vasilski, D. (2020). Sense of simplicity as a model of meaning in cultural landscape Case study: Minimalism in Architecture. Moscow: INION RAN.

Vasilski, D. (2021). Color as a Sign in Minimalist Architecture. Smolensk: Smolensk State University Press.

Venkatesh, S. S. (2017). Mies and Minimalism: A Perfect Coalescence. International Journal of Advanced Research, 1236-1239.

Wolfe, S. (n. d.). Art Movement: De Stijl. [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.]. Artland Magazine. Prieiga per internetą: https://magazine.artland.com/art-movement-de-stijl/ Yossef, M. N. (2014). Language of Minimalism in Architecture. Journal of Engineering and Applied Science, 61(5), p. 413-435.

Tarptautinių žodžių žodynas (n. d.). Minimalizmas reikšmė [žiūrėta 2023 m. gruodžio 19 d.].

Tarptautinių žodžių žodynas. Prieiga per internetą: https://tzz.lt/m/minimalizmas/

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

LENTELIŲ SĄRAŠAS

PRIEDAI

Šiaurės vakarų fasadas

Šiaurės rytų fasadas

Pirmo aukšto planas

Požeminio aukšto planas