TIRIAMOJI DALIS
1.1. Augalų panaudojimo architektūroje istorinė raida
Augmenija architektūroje, arba žaliųjų sienų, stogų, ar net visų pastato dalių naudojimas, gali būti siejamas su senaisiais kultūriniais stiliais tokiais kaip antikiniai sodai ir kiemai, kurie buvo naudojami graikų ir romėnų civilizacijose. Šie sodai buvo ne tik estetiškai patrauklūs, bet taip pat turėjo šilumos izoliacijos ir vėsinimo privalumų. (Viritopia, 2023)
Tačiau bendrai imant, žaliųjų pastatų architektūra prasidėjo 20-ame amžiuje su modernistinės architektūros judėjimais, tokiais kaip funkcionalizmas ir brutalizmas, kurie akcentavo natūralias medžiagas ir susiliejimą su gamta, ar gamtos elementų panaudojimą. Vėliau architektai pradėjo ieškoti kaip įtraukti augalus į statinius, tam, kad sumažinti energijos sąnaudas, gerinti oro kokybę ir kurti draugišką aplinką. (Viritopia, 2023)
Pastaruoju metu augalai naudojami ne tik kaip dekoratyvinis elementas, bet kaip pagrindinis pastato komponentas, kuris padeda sumažinti dujų išsiskyrimą, palieka mažesnį CO2 pėdsaką, skatina darnų miesto vystymąsi.
Šiuolaikinės žaliųjų pastatų technologijos leidžia augalus naudoti įvairiuose pastato aspektuose, įskaitant žaliuosius stogus, sienas, vidines sienas, terasas.
1.2. Žaliųjų sienų panaudojimo architektūroje raida
Žaliosios sienos galima teigti, kad buvo pradėtos naudoti jau senovės Babilone. Kur 600 m. Prieš Kr. Pasak legendos, karalius pastatėAmitį savo žmonai, imigravusiai iš žemės, pilnos žalumos, didžiulio kabančio sodo. Kol kas tiesioginių šio pasaulio stebuklo egzistavimo įrodymų nėra, tačiau, remiantis istoriniais įrašais, tai pirmasis pastatas su įmontuota laistymo sistema. Nuo rūmų sienų viršaus per sodus, puošusius rūmų terasas, tekėjo šaltinio vanduo, taip aprūpindamas visus augalus reikiama drėgme.( FloraURBANICA, 2021)
8
1pav. Iliustracija kaip galėtų atrodyti Semiramis kabantys sodai. Tai iliustruoja XVI a. II pusės olandų tapytojo graviūra (FloraURBANICA, 2021)
1930-aisiais Ilinojaus universiteto kraštovaizdžio architektūros profesorius Stanley Hartas White‘as sukūrė pirmąją žaliųjų sienų sistemą. Jis išbandė prototipus savo kieme Ilinojaus valstijoje, Urbane. 1938m. Jis užpatentavo savo išradimą pavadinimu „Botaninės plytos“, kurios yra tiesiog augalai, kuriuos galima pastatyti iki bet kokio aukščio, siekiant kraštovaizdžio efekto, vertikalių paviršių, padengtų žydinčiais vynmedžiais, vijokliais ar pan. (FloraURBANICA, 2021)
1.3. Žaliųjų stogų panaudojimo architektūroje raida
2 pav. Stanley Hart White žaliosios sienos eskizas.
Pirmieji žalieji stogai taip pat pradėti naudoti senovės laikais, o šis stilius tapo plačiai žinomas ir populiarus viduramžiais Europoje. Pavyzdžiui, vikingai naudojo žaliuosius stogus Skandinavijoje, statinius jie statė iš durpių plytų. Kai vikingai jas naudojo, ant šios organinės medžiagos natūraliai augo žolė, todėl augmenija įsiliejo į pastato kompoziciją. Tačiau nėra įrodymų, kad šie ankstyvieji žalieji stogai buvo sukurti tyčia. Galimai tai buvo tiesiog gamtos darbas. Taip pat žaliuosius stogus
9
naudojo ir senovės Romoje bei kitose Europos šalyse. Seniausias žaliasis stogas yra Torre Guinigi
Lucca, Italijoje. Bokštinis pastatas buvo pastatytas 1384m. Niekas tiksliai nežino kada 7 ąžuolai buvo pasodinti ant Bokšto stogo. (Growup, 2018)
3 pav. Žaliasis stogas Skandinavijoje. 4 pav. Torre Guinigi Lucca, Italijoje.
1.4. Istorinės raidos išvados
Istorinė žaliųjų elementų panaudojimo architektūroje raida rodo, kaip šie elementai tapo neatsiejama architektūros dalimi, turinčią ne tik estetinį bet ir tvarų, ekologinį poveikį architektūrai. Galima daryti išvadą, kad žaliųjų elementų panaudojimas architektūroje turi gilias šaknis istorijoje, kurios pagrindu šiandieninės tvarios architektūros tendencijos toliau vystosi.
1.5. Žalieji fasadai
5 pav.Augalų integracijos į fasadą būdai (Richard L. Hindle, 2012)
Žaliųjų fasadų sistemose dažniausiai augalai yra dirvoje. Nepaisant to, dirvožemio plotai gali būti išdėstyti arba ant žemės, arba tarpiniuose lygiuose arba ant stogų.
10
Modulinės grotelių sistemos:
Tai trimatė plokščių sistema, pagaminta iš suvirintos plieninės vielos, kuri palaiko augalą.
Plokštės sujungiamos taip, kad padengtų didelius plotus arba suformuotų kreives, formas. Kadangi jie pagaminti iš šių medžiagų, jie gali būti perdirbti. (Richard L. Hindle, 2012)
Tinklinės sistemos:
Tokios sistemos labiau tinka greičiau augantiems augalams su tankesne lapija. Tačiau, abiem atvejais naudojamos medžiagos yra didelio tempimo plieniniai lynai. (Richard L. Hindle, 2012)
1.6. Gyvosios sienos
Gyvų sienų sistemas apima iš anksto apželdinti moduliai, kurie tvirtinami prie konstrukcinės sienos arba laisvai stovinčio rėmo. Šios plokštės gali išlaikyti daugiau nei tinklinės ar modulinės sistemos. Pavyzdžiui, gali išlaikyti žemės dangas, daugiametes gėles, žemus krūmus. (Case Studies in Constuction Materials, 2021)
11
6 pav. gyvosios sienos (Case Studies in Constuction Materials, 2021)
Kalbant apie šių sienų priežiūrą, tai dažniausiai būna įmontuota automatizuota laistymo sistema. Šias sienas galima puikiai pritaikyti ir interjere.
Hidroponinės sienos:
Tai sienos naudojančios vandens recirkuliaciją, kad vanduo būtų tiekiamas tiesiai į augalo šaknis.
„Hidroponika“- tai augalų auginimo būdas, kai naudojama yra ne dirva, o pvz. Vanduo. Tai lengva sistema, duodanti didelį augimą ir mažesnius išlaidų poreikius. Ši sistema nėra pati geriausia, nes atsiranda vandens tiekimo sistemos sugedimo galimybė, tuo pačiu galima ir augalų mirtis. (Richard L. Hindle, 2012)
Modulinės žaliosios sienos:
Tai sprendimas, kuris leidžia augalus auginti ant specialių modulių. Ši inovacija yra išskirtinė dėl savo estetinės pusės, nes moduliai gali būti įvairių formų, dydžių, spalvų. Taip pat šios sienos gali būti kuriamos su pažangių technologijų sprendimais, pavyzdžiui, automatiniu laistymu, šviesos reguliavimu ar net stebėjimo sistemomis. (Richard L. Hindle, 2012)
7 pav. Modulinės žaliosios sienos pavyzdys (Case Studies in Constuction Materials, 2021)
12
1.7. Stiprybės, galimybės, silpnybės
Stiprybės Galimybės Silpnybės
1. Žalieji elementai suteikia erdvėms ir pastatui natūralumo, originalumo
2. Augalai ant sienų gerina oro kokybę, absorbuodami kenksmingas medžiagas ir išskirdami deguonį.
3. Žaliosios sienos ar stogai gali būti naudingi mažinant triukšmo lygį, todėl žaliosios sienos gali prisidėti prie geresnės garso izoliacijos.
4. Augalų sluoksnis ant fasadų ar stogo padeda reguliuoti pastato temperatūrą ir taip taupoma energija.
5. Augalai gali veikti kaip šešėlio reguliavimo įrankis taip apsisaugant nuo perteklinės saulės šilumos.
6. Augalai gali veikti kaip natūralus oro vėdinimo elementas, ypač jeigu tarp augalų
8. Žaliąsias sienas galima papildyti naujomis technologijomis, tokiomis kaip automatizuotas laistymas taip palengvinant žaliųjų sienų priežiūrą ir panaudojant lietaus išteklius.
9. Žalieji elementai gali būti naudojami įvairių paskirčių pastatuose.
10. Atliekami tyrimai apie augalų panaudojimą pastatuose gali suteikti galimybę šiai sričiai dar labiau ištobulėti ateityje.
11. Šiais laikais skiriamas labai didelis
susidomėjimas aplinkos poveikiu sveikatai, todėl žaliosios sienos gali tapti itin populiarios dėl savo gerųjų savybių žmogui.
12. Bene didžiausia silpnybė žaliosioms sienoms yra ta, kad juos dažniausiai reikia prižiūrėti ir skirti tam laiko. Kartais nepakankama priežiūra lemia augalų mirtį, išnykimą.
13. Pradžioje augalų sprendimai fasade gali reikalauti žymiai didesnių išlaidų nei paprasti sprendimai.
14. Žaliosios sienos ar stogai išssunkina konstrukcijas, todėl pastatas tampa dar brangesnis ir reikalauja papildomų sprendimų.
13
ir pastato sienos yra oro tarpas.
7. Sumažina CO2 pėdsaką.
1 lent. Stiprybės, galimybės, silpnybės
Temperatūros svyravimų reguliavimas:
Šiuo metu ypač urbanizuotose teritorijose, didėjant statybos sektoriui, nepamirštant ir automobilių yra vis didesnis taršos lygis. Oras miestuose darosi vis daugiau užterštas, todėl miestams ir juose gyvenantiems žmonėms yra daromas didžiulis poveikis. Pastatai, kurie padengti, pavyzdžiui, betoniniais paviršiais yra sudaryti iš didelės dalies neatspindinčių ir vandeniui atsparių statybinių medžiagų, o tai reiškia, kad jie linkę apsorbuoti nemažą kiekį krintančių spindulių, todėl išskiria daug šilumos.Atvirkščiai, pastatai padengti augalais ir drėgmę sulaikančiais dirvožemiais naudoja absorbuotos spinduliuotės dalį ir tokiu būdu išskiria vandens garus, kurie vėsina jų apylinkėse esantį orą. Vasaros metu augalai orą vėsina, žiemos metu jie izoliuoja šiltą orą, todėl yra sumažinamas ir šilumos nuostolis (Sciencedirect, 2022)
Šešėlio reguliavimas:
Augalai veikia kaip sluoksnis - barjeras, apsaugantis pastatą nuo perteklinės šilumos prasiskverbimo. Tokiu būdu apsaugomos ir pastato konstrukcijos, nuo plėtimosi ir susitraukimo, dėl ko ilgainiui atsiranda lūžiai, įtrūkimai, bendri gedimai. (Sciencedirect, 2022)
Apsauga nuo triukšmo:
Augmenija daugelį metų buvo naudojama kaip triukšmo sugėrimo įrankis.Augalai ant fasado yra linkę sugerti ir išsklaidyti garso bangas, taip palaipsniui sumažinamas miesto triukšmo ir garso perdavimas per pastato sienas ir taip sušvelninamas garsas viduje. Kitaip tariant, augalai veikia kaip izoliacinė medžiaga nuo lauko triukšmo ir vibracijos. (Sciencedirect, 2022)
14
Gerinama oro kokybė:
Augalų paviršiaus plotas dažnu atveju yra gana didelis, dėl to didelė oro dulkių dalelių dalis yra išfiltruojama. Dulkių dalelės yra surenkamos ant lapų paviršiaus, o lietaus metu nuplaunamos.
Taigi, augalai išfiltruoja blogąsias oro daleles ir taip gerina oro kokybę. (Sciencedirect, 2022)
Mažinamas CO2 pėdsakas:
Augalai pašalina iš oro anglies dvideginį ir išskiria deguonį į aplinką. Įrodyta, kad 20 m2 siena
sugeria tokį patį anglies kiekį kaip vidutinio dydžio medis. (Sciencedirect, 2022)
15. LEED kreditai
Įrengus žalių sienų sistemą galima uždirbti papildomų LEED kreditų. LEED svarbu, kad pastatai nebūtų kenksmingi aplinkai, būtų tvarūs. LEED apima šias kategorijas:
• Tvarumas
• Vandens perdirbimas, panaudojimas
• Energija ir atmosfera
• Medžiagos ir ištekliai
• Patalpų aplinkos kokybė
• Inovacijos
1.8. Augalų rūšys ir savybės
Augalų variacijų pastatų apželdinimui yra gana daug, tačiau labai priklauso, kokiame klimate statomas pastatas, ar augalams nereiks kęsti temperatūrų svyravimų ir pnš. Toliau aptarsiu augalus, kurie gali prisitaikyti prie temperatūros svyravimų ir taip išgyventi ir žiemos ir vasaros laikotarpiu
Vijokliniai augalai:
Polygonum (Fallopia) aubertii: šis vijoklinis augalas yra gana populiarus, bet gali būti ir šiek tiek agresyvus dėl savo ypač greito augimo. Taip pat šį augalą reiktų dažnokai genėti, nes jis greitai apima didelius plotus. (LiveWall, 2023)
15
8 pav. Polygonum (Fallopia) aubertii
Jasmine nudiflorum: šis auga ilgais kabančiais ūgliais. Gali būti auginamas kaip krūmas arba kaip vijoklinis augalas pastatams. Vasarą šis augalas dažnai atrodo nepastebimas - sudaro tankius, žalius plotus su pakibusia augmenija. Žiemos laikotarpiu gali pasirodyti ryškios gėlės. (LiveWall, 2023)
Euonymus fortunei: Lėtai augantis krūminis augalas, kurį lengva prižiūrėti. Tai puikus pasirinkimas mažiems fasadų apželdinimo projektams. Dėl neagresyvaus augimo nėra didelės pastato žalos rizikos. Taip pat šio vijoklinio augalo yra keli pasirinkimai, ir šviesių lapų, ir tamsių, ryškių. (LiveWall, 2023)
11 pav. Euonymus fortunei rūšis „Emerald Gaiety“
16
9 pav. Jasmine nudiflorum vasaros laiku.
10 pav. Jasmine nudiflorum žiemos laiku
Celastrus orbiculatus: energingas, sveikas augalas, rudenį skleidžiantis geltonus lapus ir dažnai naudojamas intensyviam apželdinimui, nes reikia mažiau genėti. Žiemą šis augalas suteiks net ir maisto paukščiams dėl savo užaugintų vaisių. (LiveWall, 2023)
12 pav. Celastrus orbiculatus rudens laikotarpiu ir augalo vaisiai.
Sodininkystės žolės:
Įvairių rūšių žolės daugiausiai naudojamos modulinėms gyvosioms sienoms, išskirsiu kelias augalų variacijas galimas pastato apželdinimo panaudojimui:
Sarcococca confuca: tai mažas krūminis visžalis su blizgiais lapais ir kvapniais žiedais žiemos pabaigoje ir uogomis vasarą. (Pritchard&Pritchard, 2023)
13 pav. Sarcococca confuca
Fatsia japonica: augalas turi blizgius į figą panašius lapus su mažais baltais žiedais atsirandančiais rudenį.( Pritchard&Pritchard, 2023)
17
14 pav. Fatsia japonica
Asplenium scolopendrium: tai mums gerai žinomas papartis, kuris gali būti ir visžalis ir pusžalis.
Paparčiai puikiai tinka naudoti žaliosioms sienoms. (Pritchard&Pritchard, 2023)
15 pav.Asplenium scolopendrium
Mahonia aquifolium: šis krūmas turi blizgią, tamsiai žalią ir šiek tiek spygliuotą lapiją. Pavasarį skleidžia geltonus žiedus, po kurių išauga juodos uogos.
16 pav. Mahonia aquifolium
Hedera helix variegata: tai paprastoji gebenė ir jų rūšių yra daug. Jos yra draugiškos laukinei gamtai ir suteikia paukščiams maistą ir prieglobstį žiemą. Tai universalus augalas, kuris laipioja
18
arba kabo. Vėlyvą rudenį pasirodo mažos, suapvalintos žalsvų žiedų kekės, po kurių atsiranda juodos uogos. (Pritchard&Pritchard, 2023)
Gyvatvorės:
17 pav. Hedera helix variegata
Įvairios gyvatvorės priklausomai nuo koncepcijos tinka pastatų apželdinimui, tik labai svarbu atidžiai apsvarstyti jų tvirtinimą ir priežiūrą.
18 pav. Gyvatvorė pritaikyta pastate
1.9. Augalų tvirtinimas ir integravimas pastatui
Montavimo ir priežiūros procesai yra bene svarbiausi žaliųjų elementų etapai. Kad projektas būtų sėkmingas reiktų iš anksto suprasti ir įvertinti, kad augalams reiks atskirų konstrukcijų, nuolatinės priežiūros.
Gyvųjų sienų atveju augalai auga moduliuose pas augintoją ir vežami į vietą tik tada, kai augalai visiškai užauga. Toliau rėmai tvirtinami prie esamo pastato, sudedami reikiami mazgai, įvedama laistymo sistema. (Case Studies in Constuction Materials, 2021)
19
1.10. Žalieji fasadai: tvirtinimas ir integravimas
Žali fasadai gali būti greta sienų, arba paliekant 8-46 cm nuo sienos paviršiaus, naudojant tvirtinimo spaustukus arba „atskiruosius“ laikiklius. Grotelių gylis apsaugo pastato paviršių nuo įvairių veiksnių. Lynų galuose būna sumontuotos sagtys priveržimui ar koregavimui, kurių reikalauja beaugdamas augalas.
Yra kelios technikos montuoti žaliuosius fasadus, toliau aptarsiu keletą jų:
Metalinių grotelių technika. Tai bene paprasčiausias konstrukcijos tipas, susidedantis iš metalinės juostos, kuri yra pritvirtinama prie sienos paliekant 30mm tarpą. Šis tarpas neleidžia šaknims liesti sienos ir leidžia pačiai sienai išlikti sausai arba išdžiūti, leidžiant per ją tekėti orui. Šis būdas turi trūkūmą, kad gali kilti drėgmės susidarymo problemų, bet jos visada gali būti išsprendžiamos esant reikalui. Vijokliniai augalai gali būti skirtingi tarpusavyje, yra rūšių, kurios priglunda prie paviršiaus be jokios atramos, o kitos susiriečia per stiebą, lapus ar net per spyglius. (Case Studies in Constuction Materials, 2021)
19 pav. Metalinių grotelių technika (Archdaily, 2023)
Nerūdijančio plieno rėmo technologija. Ši technika yra gana panaši į prieš tai aprašytą, išskyrus, kad siena nebelaiko apkrovos. Visą žaliojo fasado apkrovą paima nerūdijančio plieno karkasas, o fasadas veikia tik kaip stabilizuojanti atrama. Metalinis karkasas turi atskirus įtvirtinimus, kurie ir laiko jų apkrovas. (Case Studies in Constuction Materials, 2021)
20
20 pav. Nerūdijančio plieno rėmo technologija
Kombinuota technika. Tai technika, kuri leidžia pasiekti pilną augimą augalams. Čia gali būti žymiai daugiau augalų, nes čia panaudotas substratas ar žemės augalams sodinti.Augalai pasodinami tam tikruose konteineriuose su substrato užpildu, talpyklos yra izoliuotos ir jeigu reikia per jas gali eiti šilumos įranga, kad būtų išvengta užšąlimo. Talpyklose taip pat gali būti įrengta laistymo/tręšimo sistema, kuri automatiškai gali stebėti augalo būklę ir pasirūpinti augalu. Sistemų tarnavimo laikas gali siekti 15-30 metų, todėl yra gana patrauklus būdas pasirūpinti esančiais augalais. Šio būdo trūkumas gali būti tas, kad ne visus augalus galima taip laikyti, todėl reiktų atsižvelgti į augalų savybes. (Case Studies in Constuction Materials, 2021)
Švarus vanduo
Vožtuvas
Vandens šaltinis
trąšos
Trąšų padavimas
21 pav. Laistymo ir tręšimo schema (sudaryta autorės)
Į augalų talpyklas
Į augalų talpyklas
Į augalų talpyklas
Svarbu paminėti, kad pirmosioms dvejoms technikoms laistymo sistemos nereikia, nes augalai yra įsišakniję į žemę. Tačiau, kombinuota technika yra sudėtingesnė ir reikalauja daugiau priežiūros. Visi šie variantai turi ir trūkumų ir gerų savybių, todėl reiktų rinktis tą, kuris atrodo tinkamiausia
1.11. Gyvosios sienos: tvirtinimas ir integravimas
Šių sienų montavimo procesas skiriasi atsižvelgiant į skirtingų sienų tipus. Labiausiai paplitusios sienų klasifikacijos yra laisvos terpės sistemos, kilimėlių tipo sistemos ir struktūrinės terpės. Čia
21
taip pat yra įrengti laistymo purkštukai, kurie pasirūpina augalų išgyvenimu.Augalas dažniausiai stovi „maišeliuose“ arba „lentynose“.
22 pav. Gyvųjų sienų struktūra (FassadenGrun, 2023)
Šios sienos reikalauja nemažai priežiūros, todėl reiktų tai įsivertinti. Pavasarį, prieš pradedant augti augalams, reiktų išimti kai kuriuos modulius patikrinimui ar sienoje nėra drėgmės. Taip pat kai kuriuos augalus reikia genėti, ypaš daugiamečius, o senesnius augalus reiktų pašalinti. Kitaip tariant, viskas priklauso kokie augalai ten pasodinti ir kiek priežiūros jiems reikia. Yra augalų kurių persodinti ar kažkaip ypatingai rūpintis nereikia, pvz. Sukulentai. (Archdaily, 2023)
Šalto sezono metu rekomenduojama vienmečius augalus pašalinti ir visą laistymo sistemą išjungti, kad būtų išvengta užšąlimo.
Kilimėlio tipo sistemose augalai įrengiami kišenėse ir pritvirtinti prie vandeniui atsparaus pagrindo. Kilimėlis yra nuolat drėgnas, todėl pasirūpina augalų gyvenimu. Metalinis rėmas yra tvirtinamas prie sienos ir padaromas oro tarpas, todėl gaunamas ir vėsinimo efektas. (Archdaily, 2023)
23 pav. Kilimėlio tipo sistema
22
Struktūrinės sistemos. Populiariausias ir turbūt efektyviausias būdas, kurio ilgaamžiškumas siekia
10-15 metų. Paprastai viską sudaro iš anksto pasodintos plokštės ir atvežtos į vietą, tada prijungiamos prie konstrukcinės bei laistymo sistemos.Augalų augimas čia gali būti horizontalus, vėliau juos galima montuoti vertikaliai. Geras dalykas yra tas, kad plokštės sulaiko vandenį ir mineralus, todėl joms nereikia daug priežiūros ir laiko, o jeigu kilo problemų ir augalai žuvo, plokštes galima lengvai nuimti ir pakeisti. (Archdaily, 2023)
1.12. Išvados
Augalų rūšių ir būdų juos pritaikyti pastato apželdinimui yra daug, tačiau labai daug priklauso nuo klimato, kuriame augs augalai, taip pat nuo vietos, tai yra, ar gaus daug saulės ar mažai. Prieš renkantis augalus reiktų tiksliai įvertinti projekto situaciją ir vietą, kad augalai tarnautų kuo ilgiau. Taip pat svarbu paminėti, kad augalai turėtų būti prižiūrimi visus metus.
1.13. Analogai
Šioje analogų dalyje bus atlikta analogų tyrimų analizė pastatų, kuriuose architektūrinei idėjai buvo pasitelkta augalų energija. Pagrindiniai nagrinėjami aspektai bus šie:
1. Socialinė svarba
2. Kompoziciniai aspektai;
3. Objekto vieta urbanistiniame kontekste;
4. Objekto meniniai sprendiniai;
5. Objekto medžiagiškumo sprendiniai;
23
Bendra charakteristika
Vieta: Dusseldorf, Vokietija
Metai: 2020m.
Autorius: Ingenhoven
architects
Paskirtis: Komercinis pastatas
Plotas: 41370 m2
KO-BOGEN II, Vokietija
24 pav. Projekto vizualizacija (Arhdaily, 2021)
Socialinė svarba: Pastatas suprojektuotas Diuseldorfo centre, šalia greitkelio, žiūrint į pastato paskirtį, kuri yra darbo ir komercinė šis pastatas tampa gana svarbus miesto centro objektas.
Atsižvelgiant į fasado sprendimus, sukuriama nauja žalioji miesto širdis.
Kompoziniai aspektai: Pastatas savo forma reaguoja į šalia esančius svarbius statinius –Dreischeibenhaus (1960) ir Schauspielhaus (1970), jis tampa lengvas ir šiuolaikiškas atsakas į šiuos du istorinius pastatus, bet nekonkuruojantis su jais. (Archdaily, 2021)
Dreischeibenhaus (1960) Schauspielhaus (1970)
24
Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Objektas suprojektuotas urbanizuotoje teritorijoje tarp svarbių istoriškai pastatų, todėl turi gana didelį ryšį su jais. Šalia pastatų driekiasi didelio svarbumo keliai, aplink vyksta didelis eismas.
26 pav. Ko Bogen II vieta urbanistiniame kontekste (Archdaily, 2021)
Objekto meniniai sprendiniai: Tūris kurtas toks, kad įsilietų į aplinką, bet nebūtų per ryškus ir paslėptų aplinkinius pastatus. Čia sprendžiamas apželdinimo klausimas, derinama ekologija, ekonomika, inovacijos ir tvarumas.
Objekto medžiagiškumo sprendiniai: Pastate naudojamas Skroblas. Jis buvo sąmoningai pasirinktas, kaip vietinė kietmedžio rūšis, kuri žiemą gali išlaikyti savo lapus. Įtrauktos gyvatvorės į projektą, pastatą padaro išskirtinį, o taip pat želdiniai gerina ir miesto mikroklimatą - slopina triukšmą, palaiko biologinę įvairovę, apsaugo nuo saulės pertekliaus. Ši gamtos integraciją į pastatą siūlo šiuolaikinį miesto atsaką į klimato kaitą. (Archdaily, 2021)
25
27 pav. Pjūvyje matomas gyvatvorių tvirtinimas pastato fasade (Archdaily, 2021)
SKAMBLINGSBANKEN Visitor Center/CEBRA
Bendra charakteristika
Vieta: Sjolund, Danija
Metai: 2021m.
Autorius: CEBRA
Paskirtis: Lankytojų centras
Plotas: 500m2
28 pav. Projekto fotofiksacija (Archdaily, 2022)
Socialinė svarba: Ši vieta gana svarbi Danijos miestui istoriškai, todėl lankytojų centras yra arhitektūrinis priminimas apie miesto įvykius. Skamblingsbanken užima bene pirmą vietą Danijos istorijoje - tai tapo diskusijų apie demokratiją, moterų balsavimo teisę vieta.Anksčiau miestelis dėl savo kalvuoto kraštovaizdžio buvo natūrali užuoveja ir susibūrimo vieta, todėl čia vykdavo daug susibūrimų ir švenčių. Centras suprojektuotas kaip natūrali ir neatsiejama kalvuoto kraštovaizdžio dalis, todėl susilieja su aplinka bei savo architektūrine išraiška kviečia apsilankyti.
Kompoziciniai aspektai: Pastatas randasi unikalioje vietoje. Šis kraštovaizdis susiformavo per paskutinį ledynmetį. Čia dominuoja kalvos ir didelės pievos, todėl tankaus užstatymo čia nėra.
26
Pastatas randasi gana atokioje vietoje be miesto šurmulio. Lankytojų centras susilieja su kraštovaizdžio formomis ir sudaro bendrą vieningą kraštovaizdį. (Archdaily, 2022)
29 pav. Lankytojų centro aplinkos fotofiksacija (Archdaily, 2022)
Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Pastatas suprojektuotas ryškioje gamtinėje, atokioje vietoje. Šalia nėra reikšmingų kelių ir didelio eismo.
Objekto meniniai sprendiniai: „Lankytojų centras - tai ledyninio kraštovaizdžio architektūrinė interpretacija.“ Kontekstas buvo pagrindinis ir bene vienintelis įkvėpėjas kūriniui sukurti. Pastatas tampa tarsi švelnus intarpas ir atrodo lyg nauja suformuota vietos kalva.
Objekto medžiagiškumo sprendiniai: Interjerui būdingos vietinės medžiagos - mediena, teraco su lauko akmeninimis ir ramūs, žemiški spalvų tonai. Kuriant pastatą buvo bendradarbiaujama su biologe Mette Keseler iš šios savivaldybės ir buvo sukurtas specialus žolės mišinys, pagrįstas vietinėmis rūšimis ir paskleistas ant pastato ir aplink jį. Mišinys sudaro geras sąlygas vietinėms vaistažolėms augti, o kartu projektas remia ir nuolatinę unikalios vietos gamtos ir biologinės įvairovės plėtrą.
30 pav. Pjūvio vaizdai (Archdaily, 2022)
27
Opera parkas/Cobe
Bendra charakteristika
Vieta: Kopenhaga, Danija
Metai: 2023m.
Autorius: Cobe
Paskirtis: Parkas, rekreacinė vieta
Plotas: 21500 m2
31 pav. Projekto fotofiksacija (Archdaily, 2023)
Socialinė svarba: Vieta, kurioje stovi pastatas yra buvusi pramoninė sala Kopenhagos vidiniame uoste. Šalia Danijos karališkosios operos beveik prieš 20 metų čia buvo tik žalia veja. Dabar čia atkurtas kraštovaizdis, kuriamos vietos žmonių susibūrimui ir laiko praleidimui. (Archdaily, 2023)
Kompoziciniai aspektai: Sklypo viduryje esanti kavinė su parkavimo vietomis kurta atsižvelgiant į gamtos motyvus. Lenktos formos, „plaukiojantis stogas“ ir šiltnamio architektūrą atkartojantis pastatas primena kraštovaizdžio dizainą. Pastatas tarsi sujungia kraštovaizdį ir dizainą į vieną.
32 pav. Sklypo plano schema (Archdaily, 2023)
Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Parkas pastatytas tankiai apstatytoje zonoje, todėl parku siekiama įvesti žaliąją jungtį veikiančią ištisus metus.
28
Objekto meniniai sprendiniai: Trijų futbolo aikščių ploto parką sudaro 6 sodai iš įvairių pasaulio vietų: ŠiaurėsAmerikos miškas, Danijos ąžuolų sodas, Šiaurės miškas, Rytų sodas,Anglų sodas ir subtropinis sodas, esantis šiltnamyje. Centrinis šiltnamis su kavine suprojektuotas taip, kad atskleistų gamtos formas, organiškų, lenktų formų stogas bei fasadas įsilieja į aplinką.
Objekto medžiagiškumo sprendiniai: Šiltnamio žalieji stogai sulaiko ir atitolina lietaus vandens išleidimą į vietą, taip pat yra ir maisto šaltinis parko faunai. Parkui parinktos medžiagos yra tvirtos ir visiškai perdirbamos. (Archdaily, 2023)
33 pav. Parko šiltnamio - kavinės pjūvis (Archdaily, 2023)
Chongqing Taoyuanju bendruomenės centras/ VectorArchitects
Bendra charakteristika
Vieta: Kinija
Metai: 2015 m.
Autorius:VectorArchitects
Paskirtis: Bendruomenės centras
Plotas: 10000 m2
34 pav. Projekto fotofiksacija (Archdaily, 2015)
Socialinė svarba. Bendruomenės centras yra Čongčingo Taoyuan parko kalnuose. Šie kalnai yra gana svarbūs gamtine prasme, todėl objektas šioje vietoje įgauna didelę reikšmę.
Kompoziciniai aspektai. Pagrindinė pastato mintis yra apjungti pastatą su esamu išraiškingu reljefu ir susilieti su gamta.Apželdinti elementai padeda pačiam tūriui dar labiau susilieti su aplinka
29
ir taip išgaunamas dar ryškesnis rezultatas. Kadangi čia susiduria keli tūriai, nes pastatas paskirstytas į kelias funkcijas, tai vientisas stogas sujungia tuos tūrius į vieną. Tūriai svyruoja žemyn ir aukšyn reaguodami į reljefą.
Objekto vieta urbanistiniame kontekste. Pastatas yra gamtinėje aplinkoje, kalnų papėdėje. Tačiau visai netoliese yra ir urbanizuota teritorija, kuri nuo objekto vietos puikiai matoma. Taigi, pastatas nėra visai atitolęs nuo miesto, tačiau turi minimalią atskirtį.
35 pav. Situacijos vieta (Archdaily, 2015)
Objekto meniniai sprendiniai. Pastatu siekiama padaryti įspūdį, kad jis susilieja su esama aplinka, todėl tūriškai jis daugiau prisitaiko prie esamo reljefo, aukštingumo. Taip pat visi trys tūriai turi savo atriumą, kuris ineša į pastatą daug šviesos ir gilias erdves.Angos, langai ir koridoriai tarsi padaro ribą tarp interjero ir eksterjero. Taigi, visų erdvių sujungimas su dangumi, kalnais, medžiais, saulės šviesa ilgainiui sukuria gyvą dirbtinės struktūros ir natūralaus kraštovaizdžio santykį.
Objekto medžiagiškumo sprendiniai. Pastate dominuoja trys medžiagos ar elementai- medis, betonas, žalieji elementai (žaliosios sienos, stogai). Visi trys elementai sukuria darną tarpusavyje ir savotišką kontrastą.
30
36 pav. Betonas (Archdaily, 2015) 37 pav. Žalieji elementai ir medis (Archdaily, 2015)
Gardenhouse/MADArchitects
Bendra charakteristika
Vieta: Jungtinės Valstijos
Metai: 2020m.
Autorius: MADArchitects
Paskirtis: Mišri
Plotas: 4460m2
38 pav. Projekto vizualizacija (Archdaily, 2020)
Socialinė svarba: Tai gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatas gyvenamajame rajone.
Kompoziciniai aspektai: Siekiama sukurti tokį tūrį, kuris verstų pasijusti tarsi gamtos apsuptyje ir priverstų atsitraukti nuo miesto šurmulio. Dvišlaičiai tūriai tarsi iškelia erdvę aukščiau ir leidžia pasijusti tarsi kalvotoje vietoje, vidinis parkas su vandens detalėmis leidžia dar labiau atsitraukti, o žalieji fasadai priverčia ir praeivius pastebėti gamtos motyvus miesto šurmulyje.
Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Pastatas stovi urbanizuotoje vietovėje, šalia praeina didelio reikšmingumo gatvės, aplink vyksta eismas.
31
39 pav. Situacijos schema (Archdaily, 2020)
Objekto meniniai sprendiniai: Pastatui skirtingais tūriais ir medžiagomis siekiama sukurti kontrastuojančią išraišką. Gana svarbus aspektas yra judėjimas. Čia apjungiamos bendrosios erdvės, o privačios atskiriamos. Kiekvienas butas turi šlaitinio stogo tūrį. Vidinis kiemas apsuptas šių tūrių tampa dar reikšmingesnis nes visas judėjimas beveik vyksta aplink jį.
Objekto medžiagiškumo sprendiniai: Tūrius iš esmės sudaro du medžiagiškumo sprendiniai. Šaltos baltos spalvos plokštės ir gyvųjų sienų įtraukimas į pastatą. Gyvoji siena susidaro iš sausrai atsparių sukulentų ir vynmedžių. (Archdaily, 2020)
40 pav. Gyvoji siena (Archdaily, 2020)
41 pav. Bendras pastato medžiagiškumo vaizdas (Archdaily, 2020)
32
1.14. Piligrimų istorinė raida
Kadangi projektuojamas objektas bus skirtas piligrimams, gana svarbu suprasti jų istoriją ir esminius piligrimystės principus. Toliau trumpai aprašysiu ir panagrinėsiu piligrimų istorinę raidą.
Kalbėti apie piligrimystę tarp skirtingų kultūrų gali būti sunku, nes tai yra angliškas žodis, kuriam nėra vieno tobulo atitikmens, kai kuriose kalbose. Taip pat šio angliško žodžio reikšmė net skiriasi priklausomai nuo konteksto ir net konkrečioje religijoje, pavyzdžiui, Romos katalikybėje nėra vieno piligrimystės apibrėžimo. Romos katalikai per šimtmečius pripažino keliones į šventas vietas (šventoves) ir ritualų atlikimą tose vietose. Tačiau jie kalba ir apie kitas piligrimystės rūšis, tokias kaip vidinė piligrimystė, kurią praktikuoja vienuoliai, vienuolės, mistikai svarbą. Taip pat kalbama ir apie moralinę piligrimystę, kai žmonės (pasauliečiai ir tikintieji) kasdieniniame gyvenime praktikuoja paklusnumą Bažnyčios mokymui. Šioms trims rūšims būdingas judėjimas ir įsitraukimas į sakralumą, apima pojūčių, materialinės kultūros, žodinių ir tekstinių tradicijų sąveiką. Piligrimystė (peregrinatio) - tai kelionė, būvimas svetur, o „peregrinus“ reiškia keliauninką, klajūną. Piligrimystė visada yra individuali - tai individualaus asmens kelionė, net jei ir keliaujama grupėje. Piligriminė kelionė neįmanoma be dvasinio vienijimosi su Dievu ar bentjau troškimo vienytis. Galiausiai piligrimystė tai vidinė tikinčio asmens kelionė link Dievo į vietą, kuri laikoma šventa. (PILIGRIMAGE, 2018)
Populiariausi piligrimų kelionės tikslai buvo ir tebėra trys - Jeruzalė, Roma ir Šv. Jokūbo kapas Ispanijoje.
Seniausias laikotarpis:
Tiksliai nėra žinoma kada atsirado tradicija keliauti į šventąsias vietas, bet aišku, kad tai jau klestėjo senovės graikų civilizacijoje. Dažniausiai žmonės keliaudavo į šventyklas ten pasimelsti ir pabūti Dievo namuose. (Artuma, 2023)
Krikščionybės atsiradimas:
Pirmieji krikščionys buvo gana gerai susipažinę su pagonių piligrimine praktika, nes tai buvo neatsiejama Romos imperijos, kurioje atsirado krikščionybė, dalis. Pirmąjį piligrimą galima būtų vadinti patį Jėzų. Jėzaus Šeimos kelionė į Jeruzalę, aprašoma Evangelijoje dar nelabai skiriasi nuo kitų Rytų šalyse vykstančių kelionių į šventąsias vietas. Jėzus atskleidė, kad išorinę kelionę į šventovę turi lydėti ir vidinė kelionę Dievo link. Tikslas, kurį jis įvardijo - keliauti pas Tėvą, būti jo reikaluose - yra ir kiekvieno krikščionio piligrimo kelionės tikslas.
33
Imperatoriaus Konstantino motinos Elenos 326m.Atlikta piligrimysė į Palestiną ir jos sūnaus ten pastatytos bazilikos suteikė lemiamą impulsą ilgoje piligrimystės į Jėzaus gimtinę istorijoje. Jau po kelių metų krikščionių piligrimų buvo tiek daug, kad reikėjo organizuoti naujus piligrimų namus, ruošti jiems kitą infrastruktūrą jiems priimti. Piligrimų lankomų šventųjų vietų skaičius greitai ilgėjo: nuo vietų susijusių tik su Jėzaus gyvenimu iki vietų minimų Senajame Testamente, o netrukus buvo pradėta lankyti ir kankinių kapus.
Vakaruose išplito piligrimystė į Romą. Mieste pirmiausia buvo lankomi apaštalų ir kankinių kapai. Paskui buvo pradėta keliauti į Nolą pasimelsti prie šv. Felikso kapo, į Valensiją ir Saragosąaplankyti šv. Vincento, į Meridą - šv. Eulalijos. Galijoje, imperiniame Tūro mieste, minios ėmė ieškoti šv. Martyno kapo.Vietų kur buvo keliaujama atsirado labai daug ir skirtingose pasaulio vietose. Piligrimai ėmė lankyti ne tik mirusius, bet ir gyvus šventuosius, pvz Egipte lankė garsiuosius Egipto dykumų vienuolius. (Artuma, 2023)
Krikščionybė į piligrimystės sampratą atnešė ir naujų elementų tokių kaip naują piligrimystės formą - atgailos piligrimystę. Krikščionybėje nuodėmei gydyti ieškota visokiausių būdų, vaistų ar priešnuodžių. Todėl iškilo viena iš rūšių, tai piligrimystė į šventąsias vietas, prašant atleidimo už savo, ar kitų žmonių nuodėmes. (Artuma, 2023)
Viduramžiai:
Be abejo keliautojų atsirado ir šiais laikais - tiek pamaldumo, tiek atgailos tikslais. Sumenkus galimybėms lankyti Šventąją Žemę, vis didesnį vaidmenį ima vaidinti Roma - apaštalų Petro ir Pauliaus miestas. Piligrimų į Romą ėmė plūsti labai daug. Todėl ėmė kurtis piligrimų priėmimo struktūros, prieglaudos, ligoninės ir kapinės. Šių prieglaudų kūrimas liudija, kad Bažnyčia neužmiršo, jog Dievo gailestingumas turi reikštis ne vien dvasiškai, bet ir kūniškai. (Artuma, 2023)
42 pav. XX a. Maldininkai prieAušros vartų. (Artuma, 2023)
34
1.15. Piligrimystė Lietuvoje
Galima teigti, kad Lietuvoje tikintieji keliavo prie švento kapo jau XVI a. Pradžioje, o gal net ankščiau. XVI a. Pab. LDK jau galėjo pasigirti žymiu piligrimu - kelionę į Šventąja Žemę atlikusiu
Mikalojumi Kristupu Radvila Našlaitėliu, aplankiusiu ne tik Jėzų menančias vietas, bet ir Veneciją, Tripolį, Egiptą, Kretą, Siriją. XVII ir XVIII a. Išplito piligrimystė į vietas, kuriose buvo gerbiami Mergelės Marijos atvaizdai: į VilniausAušros vartus, Trakus, Šiluvą ir kitas šventoves. Stebuklų knyga, buvusi Šiluvos šventovėje, liudija apie piligrimų keliones ir patirtas malones. Piligrimystės metu patirto susitikimo su Dievu liudijimai, Bažnyčios hierarchų pateikti popiežiaus Pijaus VI dėmesiui, virto leidimu švęsti iki dabar populiarius Šilinių atlaidus Šiluvoje. Lietuvoje taip pat atsirado piligrimystė į Kryžių kalną nuo XIX a.Antros pusės. (Artuma, 2023)
43 pav. Piligrimystės vietos Lietuvoje (Artuma, 2023)
35
1.16. Pasaulietinė piligrimystė
Pasaulietinė piligrimystė savo prigimtimi gana panaši į religinę. Tiek religinės, tiek pasaulietinės piligrimystės turi stiprų psichologinį efektą, gydančią patirtį. Yra toks faktas, kad praėjus dešimtmečiui po I pasaulinio karo, Britų legionas suorganizavo piligrimystės kelionę. 11000 veteranų ir karo našlių buvo palydėti į mūšio laukus ir ten jie galėjo apžiūrėti apkasus, kur žuvo draugai ir jų mylimieji. Šia kelione buvo labiau siekiama gydyti trauminę patirtį, padėti susitaikyti su netektimis.
Tokie piligrimai keliauja atiduoti žuvusiesiems pagarbą ir savotiškai pranešti, kad jie nėra užmiršti, kad jų mirtis nebuvo pamiršta. Taigi, piligrimystė atranda savo vietą įvairiuose aspektuose, tai įvairiapusiška praktika. (Piligrimage, 2010)
1.17. Piligrimystei pritaikytų pastatų analogai
Šioje analogų dalyje bus atlikta analogų tyrimų analizė pastatų, kurie skirti piligrimų apgyvendinimui. Pagrindiniai nagrinėjami aspektai bus šie:
1. Socialinė svarba
2. Kompoziciniai aspektai;
3. Objekto vieta urbanistiniame kontekste;
4. Objekto funkciniai sprendiniai;
5. Objekto meniniai sprendiniai;
6. Objekto medžiagiškumo sprendiniai;
MONASTERY, PILIGRIMŲ CENTRAS
Bendra charakteristika
Vieta: Vengrija
Metai: 2015m.
Autorius: Tamas Nagy
Paskirtis: Bendruomenės centras
Plotas: 15523 m2
44 pav. Projekto fotofiksacija (Archdaily, 2015)
36
Socialinė svarba: Šis piligrimų centras yra Vengrijos šiaurės rytų regione, Matros kalnuose, netoli Matraverebely kaimo. Vieta jau beveik 900 metų lankoma piligrimų dėl šalia esančių šaltinių švento vandens. Daugelis keliaujančių tiki stebuklinga šio vandens galia. XVIII a. Prie šių šaltinių pastatyta bažnyčia ir vienuolynas.Apie 1930m. Įrengtas lauko altorius ir kulto vieta bei piligrimų bendrabutis. Projektas pradėtas vykdyti, kai Pranciškonų ordinas nusprendė išplėsti šį kompleksą, atnaujinti istorinius paminklus. (Archdaily, 2015)
Kompoziciniai aspektai: Daugelis elementų šiame objekte buvo restauruota arba vykdyta rekonstrukcija, bet naujas elementas kuris atsirado tai 300 m ilgio sparnas aplinkinio kalno papėdėje su žaliuoju stogu. Šį visą pastatą juosia atviras koridorius, apjuostas ilga šešėline medine konstrukcija.
Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Objektas stovi svarbioje istorinėje vietoje, piligrimų lankytinoje vietoje. Vieta yra išskirtinė savo kraštovaizdžiu ir gamtine apsuptimi, nes tai miškinga ir kalvota vietovė.
45 pav. Sklypo planas (Archdaily, 2015)
37
Objekto funkciniai sprendiniai: Pastatų kompleksą sudaro iš viso 7 elementai. Pirmasis, tai
atnaujinta baroko stiliaus bažnyčia ir vienuolynas. Viskas buvo rekonstruota ir suprojektuota atsižvelgiant į naujus standartus.Antrasis elementas tai po atviru dangumi esančios liturginės vietos Jos buvo rekonstruotos, suprojektuoti nauji suolai, altoriai, apšvietimas. Trečias elementas tai trečiajame dešimtmetyje pastatytas piligrimų namas. Jis buvo rekonstruotas ir perplanuotas. Jame yra 25 dviviečiai kambariai su vonios kambariais, restoranas ir terasa. Šalia vienuolyno yra biblioteka vienuoliams. Tolesni elementai, tai jau minėtas sparnas kalno papėdėje. Tai pastatas, kuriame yra didelis tualetų kompleksas lankytojams, daugiafunkcis kambarys skirtas 200 žmonių ir trys piligrimų bendrabučiai. Šiuose pastatuose patalpos skirtos 8-14 asmenų. (Archdaily, 2015)
46 pav. Naujai projektuojamo pastato planas (Archdaily, 2015)
Objekto meniniai sprendiniai: Pagrindinė meninė raiška, tai prisitaikymas prie gamtos ir įsiliejimas medžiaginiais ir tūriniais sprendiniais.
Objekto medžiagiškumo sprendiniai: Pagrindinės medžiagos, kurios naudojamos, tai medis ir akmuo. Medžiagos pasirinktos atsižvelgiant į gamtinį kontekstą.
38
47 pav. Medžiagiškumo sprendiniai (Archdaily, 2015)
Pilgrims house in Vastseliina/KAOSArchitects
Bendra charakteristika
Vieta: Estija
Metai: 2018 m.
Autorius: KAOSArchitects
Paskirtis: Svetingumo
architektūra
Plotas: 420m2
Socialinė svarba: Objekto vieta yra istoriškai svarbi, nes tai piligrimų praeinama vieta. Čia
keliautojas eidamas stačiais šlaitais, kuriuos išraižė Piusos upė ir Meeksi upelis, gali pasiekti pastatų kompleksą, kuriame yra XIV a. Vyskupų pilis, sena užeiga ir modernūs piligrimų namai.
Kompoziciniai aspektai: Koncepciją suformavo istorinė vieta, vaizdingas kraštovaizdis. Pastatas pastatytas ant šlaito ir suprojektuotas taip, kad nebūtų užblokuotas vaizdas į pilį
Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Objekto vieta atoki nuo centro, pastatas apsuptas gamtos, bei istorinių statinių tokių kaip pilis
39
48 pav. Projekto fotofiksacija (Archdaily, 2021)
49 pav. Objekto vieta (Archdaily, 2021)
Objekto funkciniai sprendiniai: Pirmame pastato aukšte įrengta terasa keliautojų atokvėpiui ir poilsiui, virtuvėlė su svetaine, tualetai, dušai, bei miegamasis kambarys skirtas trims žmonėms apgyvendinti.Antrajame aukšte atsiranda daugiau apgyvendinimo patalpų, techninės patalpos, maldos, atsiraukimo patalpos ir kt.
50 pav. 1 aukšto planas (Archdaily, 2021)
51 pav. 2 aukšto planas (Archdaily, 2021)
Objekto meniniai sprendiniai: Pagrindiniai meniniai sprendiniai pastate, tai prisitaikymas prie esamo kraštovaizdžio savo forma, bei atsižvelgimas į aplinkos pastatus, tai yra šalia esančią pilį ir medžiagiškumo prasme prisitaikymas prie jos.
Objekto medžiagiškumo sprendiniai: Fasado sprendimas atsirado siekiant prisitaikyti prie pilies raudonų plytų tonų, todėl fasadas yra rausvai rudos metalinės spalvos. Interjero prasme buvo bandoma prisitaikyti prie istorinės aplinkos, todėl čia atsirado viduramžių dvelksmas - aukšti kambariai ir durys, nišos, tinkuotos sienos. Bendra vienspalvė estetika leidžia senam ir modernumui susilieti vienas su kitu išryškindami bendrą aplinkos vaizdą.
40
Pilgrim‘s House/ Blancodelprim
Bendra charakteristika
Vieta: Ispanija
Metai: 2021 m.
Autorius: Blancodelprim
Paskirtis: Svetingumo architektūra
Socialinė svarba: Pastatas stovi šalia garsiojo piligrimų maršruto Santjago de Kompostelą. Zegama miestas, kuris užsakė šį projektą yra Camino de Santjago kelyje, angliškai vadinamajame, Šv. Jokūbo keliu, kuris nuo viduramžių yra svarbus krikščionių piligrimystės kelias. Šis pastatas apgyvendina piligrimus keliaujančius bene populiariausios kelionės kryptimi, todėl pastato svarba yra didelė. (Dezeen, 2021)
41
52 pav. Interjero vaizdas (Archdaily, 2021)
53 pav. Projekto fotofiksacija (Dezeen, 2021)
Kompoziciniai aspektai: Šie nakvynės namai buvo skirti apgyvendinti iki 12 piligrimų dviejuose
bendrabučiuose, įrengtuose per du aukštus aukštesnėje pastato dalyje. Pastatas reaguoja į šlaito būvimą, todėl jo stogas kyla viena kryptimi, tačiau tai ne tik dėl šlaito, o ir dėl funkcionalumoaukštesnėje dalyje buvo norima sutalpinti apsigyvenančius piligrimus.
Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Pastatas stovi svarbioje piligrimų kelionės vietoje. Taip pat kas liečia vietą - tai šalia kalnų esanti vieta, todėl tai gamtine prasme ryški aplinka.
Objekto funkciniai sprendiniai: Pastato centre yra atvira svetainė ir valgomasis, o greta virtuvė ir prausimosi zona.Abiejuose virtuvės pusėse įrengti du tualetai. Priečingose centrinės erdvės pusėje yra du bendrabučiai su šešiomis dviaukštėmis lovomis kiekviename kambaryje. Į viršutinį kambarį galima patekti mediniais laiptais besitęsiančiais išilgai galinės sienos.
54 pav. 1 aukšto planas (Dezeen, 2021)
55 pav. 2 aukšto planas (Dezeen, 2021)
Objekto meniniai sprendiniai: Pagrindiniai meniniai sprendiniai tai tūrio forma bei vietinių medžiagų panaudojimas, tvarumas.
42
Objekto medžiagiškumo sprendiniai: Pastatas įrengtas šalia vietinio medienos muziejaus, todėl jis pastatytas iš vietinės radiata pušies medienos. Medienos ir medžio drožlių plokščių medžiagų paletė suteikia erdvėms šiltą ir jaukią atmosferą. Mediena eksterjere atsiskleidžia irgi gana paprastai, bet tuo pačiu ir prisitaiko prie esančios aplinkos ir savotiškai susilieja su ja.
Meditation Chapel/ Lee Eunseok
Bendra charakteristika
Vieta: Korėja
Metai: 2023m.
Autorius: Lee Eunseok, Lee Eunseok+Atelier
KOMA
Paskirtis: Bažnyčios, bendruomenės centras
56 pav. Medžiagiškumą atspindinti fotofiksacija (Dezeen, 2021)
57 pav. Projekto fotofiksacija (Archdaily, 2023)
Socialinė svarba: Projektas kilo iš prašymo sukurti erdvę žmonėms, kuriems reikia atsitraukimo ir ramybės. Tuo pačiu pastatas skirtas ir keliautojams, kurie traukiasi iš miesto ir ieško savų atsakymų į gyvenimo klausimus.
Kompoziciniai aspektai: Tūris iš pažiūros gana paprastas, viena pakelta dėžutė. Tačiau ji reiškia atsiskyrimą nuo pasaulietinio gyvenimo, ji sukuria erdvę per minimalias formas. Visos erdvės ten turi savo funkcijas ir prasmes. Jos visos bene skirtos meditacijai ir susikaupimui.
43
Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Objektas stovi gamtinėje struktūroje, kalno papėdėje su vaizdu tiesiai į jūrą.
Objekto funkciniai sprendiniai: Pastato erdvės yra beveik visos skirtos susikaupimui ir maldai, tačiau yra atskirti tam tikri elementai - šviesa, jūra, dangus, vitražai, garsas. Čia kiekvienas ras savo vietą kur nori pabūti, ką pamatyti, ir į ką susitelkti.
58 pav. Paaiškinamoji planinė struktūra (Archdaily, 2023)
Objekto meniniai sprendiniai: Turbūt daugiau meninių sprendimų galima rasti viduje. Išorė santūri, paprasta, tačiau kviečianti žmogų ir aiškiai parodanti kam pastatas skirtas. Viduje - daug motyvų, kurių iš pirmo žvilgsnio galbūt nesuprastum, bet tai patyręs viską iš karto suvoki. Viskas orientuota į meditaciją, erdvę, skirtingą jų panaudojimą. Pavyzdžiui, pirmame aukšte yra erdvė kur iš angų sklinda šviesa, kitame gale yra didelis langas su vaizdu į jūrą, dar kitur yra tiesiog tusčia siena arba vargonai, kur galima susitelkti į garsą. Pakilus aukščiau yra vieta kur galima susitelkti į dangų.
44
Objekto medžiagiškumo sprendiniai: Pastate viskas išspręsta minimaliai. Betono motyvai, vietomis vitražai, kurie labiau atspindi gamtos imitaciją, nei tikėjimą.
pav. Vitražo ir betono elementai (Archdaily, 2023)
Lookout Point Espinazo del Diablo/HHFArchitects
Bendra charakteristika
Vieta: Meksika
Metai: 2010m.
Autorius: HHF
Architects
Paskirtis: Instaliacija, struktūra
Socialinė svarba: La Ruta del Peregrino (piligrimų kelias) driekiasi 117 kilometrų. Maždaug du milijonai žmonių kiekvienais metais dalyvauja šiame religiniame reiškinyje iš skirtingų Meksiko valstijų. Ši religinė kelione vyksta nuo XVII a. ir yra tarsi apsivalymo ritualas. Šis objektas yra tikrai svarbus piligrimų bendruomenei, nes sudaro geresnes sąlygas keliauti. (Dezeen, 2011)
45
59
60 pav. Projekto fotofiksacija (Dezeen, 2011)
Kompoziciniai aspektai: Kiekvieną formos orientyrą sukūrė skirtingas dizaineris, kur norima atkreipti dėmesį ne tik į religinę kelionę, bet pasigrožėti nepaprasta vieta, gamtos stebuklu.
Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Objektas stovi piligrimų praeinamame kelyje, tai svarbus kelias ir svarbus objektas.
Objekto funkciniai sprendiniai: Patekęs prie objekto galima pasivaikščioti žemės lygyje tarp skirtingų formų ir vaizdų, tada galima kilti laiptais į viršų ir suvokti visą gamtos vaizdą, kuris atsiveria iš viršaus.
AModernist Church Set in Stone: The Story Behind the Temppeliaukio Kirkko in Helsinki, Finland
Bendra charakteristika
Vieta: Suomija
Metai: 1969
Autoriai: Timo ir Tuomo
Suomalainen
Paskirtis: Bažnyčia
62 pav. Objekto fotofiksacija (Archdaily,2023)
46
61 pav. Planinė struktūra (Dezeen, 2011)
Socialinė svarba: Bažnyčia šiandien vertinama kaip vienas mėgstamiausių Helsinkio paminklų.Atlieka dvejopą paskirtį: yra Toolo gyventojų garbinimo vieta ir dėl įspūdingų akustinių savybių vertinama kaip koncertų vieta. Ši savybė pasiekiama dėl uolų, kuriose pastatas suprojektuotas. (Archdaily, 2023)
Kompoziciniai aspektai: Objektas savo kompozicija išskirtinis: suprojektuotas uolose. Įėjus į pastatą jautiesi kaip požemyje, tačiau gaivumo ir švelnumo suteikia didelis stiklinis stogas, kuris leidžia pasklisti šviesai į vidų.
Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Objektas stovi miesto centro dalyje, todėl yra dažnai lankomas.
Objekto funkciniai sprendiniai: Pastatą sudaro viena didelė erdvė, kuri skirta maldai, arba koncertams.
Objekto meniniai sprendiniai: Pagrindinis meninis sprendimas yra didelis kupolinis stogas, įnešantis natūralios šviesos į pagrindinę bažnyčios erdvę. Stiklo forma skiriasi, kad būtų sukurtas perėjimas nuo griežtos geometrinės kupolo formos prie laisvos svyruojančios uolų sienų formos. Virš altoriaus išauga stoglangis, įnešdamas dar daugiau šviesos į šią ritualų vietą. (Archdaily, 2023)
63 pav. Objekto fotofiksacija (Archdaily,2023)
Objekto medžiagiškumo sprendiniai: Sienoms sukrautos didelės granitinės uolienos, išgautos toje pačioje vietoje, kad būtų sukurta 13 metrų aukščio erdvė. Pastatas savo medžiagiškumu pabrėžia gamtos elementus ir jų ryšį su žeme.
47
64 pav. Objekto fotofiksacija (Archdaily,2023)
1.18. Analogų tyrimų analizės išvados
Atlikus analogų studiją galima daryti bent kelias išvadas. Kalbant apie analogus su augalų energijos aspektu, galima teigti, kad tokie pastatai gali būti ir urbanizuotoje aplinkoje ir gamtinėje, tai priklauso nuo sumanymo ir konteksto.Augalų parinkimas pastatams irgi yra labai svarbus, reikia atsižvelgti į vietą ir jos teikiamas galimybes ir naudas. Kalbant apie piligrimų analogus, galima sakyti, kad kiekvienas skirtas objektas gali būti individualus ir skirtingas, svarbu suprasti jų poreikius, kuo jie užsiima ir ko jie į objektą atvyksta. Piligrimams svarbu, kad būtų erdvės maldai, susikaupimui, meditacijai, todėl šios erdvės turėtų būti labiau apgalvotos ir išnagrinėtos.
1.19. Tiriamosios dalies išvados
1. Apžvelgus istorinę augalų panaudojimo architektūroje raidą, atradau, kad augalai pastatuose pradėti naudoti jau seniausiais laikais, netgi buvo mąstyta ir apie augalų laistymo sistemą. Taigi, senieji laikai buvo visko pradžia kodėl dabar mes vis labiau atrandame augalų gerąsias savybes pastatų panaudojime.
2. Įsigilinus į gyvųjų sienų ir žaliųjų fasadų savokas ir jų savybes supratau, kad šių elementų panaudojimo būdų yra daug, reikia tik atrasti, kurio tau reikia.
48
3. Išaanalizavus augalų stiprybes, silpnybes ir galimybes supratau, kad stiprybių augalų panaudojimas turi daugiausia, todėl tai yra geras būdas siekiant sukurti tvarų ir draugišką aplinkai pastatą.
4. Apžvelgus augalų rūšis ir savybes paaiškėjo, kad augalų, kuriuos galima naudoti pastatų eksterjere ar interjere yra nemažai. Kadangi analizavau tokius augalus, kurie gali išgyventi visus metus, jų radau mažiau, bet tai vistiek palyginus didelis pasirinkimas.
5. Augalų tvirtinimas gali būti skirstomas į daugelį būdų, todėl galima teigti, kad tinkamą būdą projektuojamam pastatui netūrėtų būti sunku surasti.
VIETOS TYRIMŲ ANALIZĖ
2.1. Vietos ir sklypo pasirinkimas
Pasirinktas sklypas yra vidurio Lietuvoje. Jis priklauso Kauno apskrityje esančiai Raseinių savivaldybei ir randasi Šiluvos miestelyje.
Raseinių rajono savivaldybės plėtros iki 2020 m. vizijoje akcentuota, jog Raseinių kraštasmodernus Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, patogus ir saugus gyventi, viliojantis svečiuotis, patrauklus investuoti.
Šiluva yra viena svarbiausių Lietuvos šventų vietų, tuo pačiu - piligrimų traukos centrų. Šiluvoje susikerta piligrimų kelio, pavadinto Jono Pauliaus II vardu, Raseinių ir Ariogalos krypčių atšakos.
65 pav. Pasirinkto sklypo padėtis Lietuvos, apskrities, savivaldybės ir rajono padėtyje. (sudaryta autorės)
49
2.2. Šiluvos istorinė raida
1457 m. pastatyta pirmoji Šiluvos bažnyčia, o pats miestelis minimas nuo 1517 m. Manoma, kad Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai pradėti švęsti būtent pastačius pirmąją bažnyčią. Žmones į Šiluvą traukė ne tik patys atlaidai, bet ir vis plačiau sklindanti žinia apie Marijos apsireiškimą Šiluvoje ir bažnyčioje kabantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Pasak bažnyčios šaltinių, 1608 ar 1612 metais piemenėliams Šiluvoje apsireiškė Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu ant rankų. Žmonės ėmė keliauti į Šiluvą kaip piligrimai, rengiamos procesijos - tai buvo pirmoji Vatikano pripažinta Marijos apsireiškimo vieta Europoje. XVII a. Šiluva gavo prekymečio, o 1738 m. - turgaus privilegiją. 1627 m. čia pastatyta nauja Šiluvos bažnyčia, vėliau atnaujinta ir perstatyta. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1775 m., o 1924 m. buvo pastatyta 1903 m. garsaus skulptoriaus ir architekto Antano Vivulskio (1877-1919 m.) suprojektuota koplyčia.
XV a. gyvenvietės schema
a. gyvenvietės schema
XVI-XVII a. gyvenvietės schema
1864 m. Miestelio būklė
66 pav. Istorinė miestelio raida (sudaryta autorės)
50
XVIII
Visas miestelis pradėjo kurtis aplink bažnyčios perimetrą. XV a. jau atsirado pirmosios gatvės vedančios link Tytuvėnų, Šiaulių, Šiaulėnų, Lyduvėnų ir Raseinių. Toliau XVI-XVII a. susiformavo rytinio kelio vingis. XVIII a. jau buvo pastatyta katalikų bažnyčia, koplyčia ir evangelikų reformatų kompleksas. XVIII a. viduryje susiformavo sklypai aplink bažnyčią ir šalia esančią aikštę, atsirado naujos kelių kryptys link Zbarų, Žaiginių. 1864m. Ir vėliau miestas pradėjo plėstis aplink visą pradinį spindulį ir susiformavo pagrindinė miesto struktūra.
2.3. Teritorijos ir gamtos užstatymo santykis
Iš esmės Šiluvos miestelį gaubia valstybinės reikšmės miškai, o pačiame miestelyje galima rasti pavienių miškų ar rekreacinių teritorijų. Taip pat svarbu paminėti, kad visa Šiluva ir gretimos teritorijos patenka į griežtai gamtiniu ir paveldosauginiu požiūriu reglamentuotą teritoriją.
67 pav. Gamtinė struktūra (sudaryta autorės)
51
2.4. Kultūros vertybių objektai
Į kultūros vertybių objektus ir teritorijas patenka istorinė šiluvos dalis- visas perimetras nuo kurio pradėjo formuotis Šiluvos miestelis. Toliau Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios kompleksas, Knygnešio Kazimiero Roseno gimtoji sodyba, Švč. Mergelės MarijosApsireiškimo koplyčios statinių kompleksas, Šiluvos šaulių namai irAntrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapinės.
52
68 pav. Kultūros vertybių objektai (sudaryta autorės)
2.5. Piligrimų kelias ir susisiekimo sistema
Piligrimų kelias eina per istoriškai susiformavusius kelius. Šis kelias eina visiškai prie pat projektuojamo sklypo, todėl piligrimai objektą matys praeidami. Piligrimai į čia ateina nuo Kauno, Vilkaviškio, Tytuvėnų, Šiaulių ar Krekenavos.
Per Šiluvą praeina krašto kelias vedantis į Raseinius, Tytuvėnus ar Radviliškį, rajoninis kelias vedantis į Žaiginys ir Laukuvėnus ir taip pat daug vietinės reikšmės kelių leidžiančių dar geriau susisiekti miestelio ribose.
69 pav. Susisiekimo schema (sudaryta autorės)
53
2.6. Reljefas
Reljefas Šiluvos miesto ribose kinta nuo 140 iki 160 metrų. Šiaurinėje miestelio dalyje yra žemiau (140m), o leidžiantis į Pietus Reljefas aukštėja.
Sklypo ribose reljefo pokytis yra nuo 160 iki 145 metrų. Tai reiškia kad sklype peraukštėjimas iš viso 15 metrų. Tai yra gana ryškus reljefas, todėl projektuojant pastatą reiktų atsižvelgti į šias sklypo savybes.
70 pav. Reljefo schema miestelio ribose (sudaryta autorės)
54
71 pav. Reljefo schema sklypo ribose (sudaryta autorės)
2.7. Aukštingumas Šiluvos mieste
Pastatų aukštingumas miestelyje nėra labai išsiskiriantis. Daugiausia mieste 1 aukšto ar 1 aukšto su mansarda pastatų, šiek tiek yra ir 2 aukštų ar 2 aukštų su mansarda.Aukščiausi ir dominuojantys pastatai miestelyje yra bažnyčios, kurios yra 3 aukštų ar daugiau.
55
72 pav.Aukštingumo Šiluvos mieste schema (sudaryta autorės)
2.8. Teritorijų naudojimo tipai Šiluvos mieste
Miestelio istorinėje dalyje yra centro teritorija, toje pačioje dalyje atsiranda pagrindinės miesto aikštės. Toliau į miesto teritoriją įsilieja vidutinio ir mažo užstatymo gyvenamosios teritorijos. Į miestą darniai įsilieja ir rekreacinės, želdynais apaugusios teritorijos. Miesto pakraščiuose daugiausia neužstatytų teritoijų.
56
73 pav. Teritorijų naudojimo tipai Šiluvoje (sudaryta autorės)