- Bendžaminas Disraelis
„Sėkmė - ryžtingumo kūrinys.“
- Bendžaminas Disraelis
„Sėkmė - ryžtingumo kūrinys.“
Jei nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs, sako išminčiai. Prancūzijos architektai Anne Lacaton ir Jeanas-Philippe’as Vassalis daugiau kaip 30 metų nuo sekliai plėtojo tvarią architektūrą. Nusižiūrėję šiltnamiuose naudojamą technologiją, jie kūrė ekologiškus pastatus ir reguliuojamą mikrokli matą juose, pasitelkę dienos šviesą, saulės šilumą, šešėlio vėsą, natūralią ventiliaciją ir gerą sandarumą. Kai daugelis nenorėjo nė girdėti apie energinį efektyvumą, jie ragino statyti taupiai ir propagavo kuklią prabangą. Jie dešimtmečius skatino negriauti senų pastatų, bet transformuoti ir naudoti pakartotinai, akcentuoti ne formą, o erdves žmonių gyvenimui.
Šiuo metu tvari architektūra tapo ir mada, ir naujove. Bet atnaujinta ir tvariai pastatyta dar nedaug. Trans formuoti senus pastatus, kad jie taptų draugiški žmogui ir aplinkai, reikia daug laiko ir didelių investicijų. Laikotarpio iššūkiai reikalauja priimti sprendimus neatidėliojant, saugoti žmonių svei katą ir taupyti energijos resursus.
Bet valstybės NT valdytojai vengia realių sprendimų ir investicijų, tad biudžetinės įstaigos rungtyniauja, kas sutaupys daugiau elektros, patalpose išjungus liftus, oro kondicionierius, net apšvietimą, o darbuotojai siun čiami dirbti iš namų. Neinvestuojama, energinis efektyvumas nepadidintas – energija vartojama kitur, o ne taupo ma, valstybė tik permeta savo išlaidas žmonėms. Žaidimas yra bevertis šalia realių energijos taupymo projektų.
Naujų mokyklų pastatai išsiskiria projektavimo ir inžinerijos naujo vėmis: veikia šiuolaikiškos šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, drėkinimo ir dezinfekavimo sistemos. Tokia tvariai sukurta aplinka ugdo naują jaunosios kartos požiūrį.
GRAND EMILY VIEŠBUČIO CENTRE — VIETINIO KRAŠTOVAIZDŽIO UŽUOMINOS IR KABANČIO PLATANO IDĖJOS SIMBOLIKA
STARTUOJA NAUJAS STUCTUM PROJEKTAS TINKLALAIDĖ DNA+
BALTIJOS JŪROS GYVŪNŲ REABILITACIJOS CENTRAS DARNIAI ĮSILIEJA Į NATŪRALŲ NERINGOS KRAŠTOVAIZDĮ
ASMENYBĖS. PARYŽIAUS
ARCHITEKTAI ANNE LACATON IR JEANAS-PHILIPPE VASSALIS: TAUPUMAS IR KUKLI PRABANGA
MODERNAUS NAMO KOKYBĖS DNR: MUMS REIKIA ŠVIESOS, O NE ŠVIESTUVŲ
MODERNUS DAUGIABUTIS NAMAS: TVARUS IR IŠMANUS
PRAKTIŠKA IR ELEGANTIŠKA – MEDŽIO APDAILOS SPRENDIMAI, NAUDOJAMI MEKSIKOS NAMUOSE 86
NAUJA TARPTAUTINĖ MOKYKLA ATVĖRĖ DURIS: AMERIKIETIŠKA DVASIA, ĮKVEPIANTI IR TVARI APLINKA
TELTONIKOS TECHNOLOGIJŲ CENTRAS – ŽALIA I NOVACIJŲ SALA MOLĖTUOSE
METINĖJE INFRASTRUKTŪROS KONFERENCIJOJE – TILTŲ STATYMO IR PROJEKTAVIMO PROFESIONALAI PAVYZDŽIAI
NAUJOS ERDVĖS STATYBOS INŽINERIJOJE: KURIAMI TVARŪS IR IŠMANŪS PASTATAI
LAPLANDIJA - MAGIŠKA VIETA PASAULIO PAKRAŠTYJE: LEDO KARALYSTĖ, NAKVYNĖ PAUKŠČIŲ ROJUJE IR ĮSPŪDINGAS ŠVIESŲ ŠOU
DIZAINERĖ
Neringa Ratkutė dizainere@structum.lt +370 620 61 793
Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt
Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.
DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt
REDAKTORĖ Vida Danilevičiūtė Černiauskienė vida@structum.lt
REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Vaiva Didžiulytė vaiva@structum.lt
TEKSTŲ AUTORIAI Irena Dirgėlienė, Giedrė Linden
NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Unsplash.com, Pexels.com , Adobe stock
PARDAVIMŲ VADOVĖ Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt
FINANSININKAS Marijus Guoga
KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA Sandra Balžekaitė www.kalbosredaktore.lt
© UAB „STRUCTUM projektai“, 2022 © STRUCTUM, 2022
tik atvėręs savo duris, naujasis viešbutis „Grand Emily“ tapo populiaraus „Emily“ kurorto dalimi, įsikūrusio Vynykų miestelyje netoli Lvivo. Tiesa, dėmesio centre atsidūrė ir daugiausia dėmesio sulaukė ypač didelės apimties instaliacija su pakabintu platanu viešbučio atrijuje.
Kabantis masyvus medis driekiasi žemyn per visus penkis aukštus. Jo organiškas siluetas sukuria kontrastą su ritmine sienų geometrija, horizontaliomis grindų linijomis, vertikalių lentų sienų danga ir įstrižų linijų metaliniais laiptų turėklais. Viešbučio svečiai salėje gali patogiai įsi taisyti ant apskrito odinio pufo ir patirti nepakartojamą emocinę patirtį, panirti į apmąstymus, žvelgdami tiesiai į medžio šaknis.
Projektą kūrusių „YOD Group“ architektų komanda tikina, kad idėja apie masyvų sietyną atrijuje buvo iš karto atmesta. Pasak jų, medis reiškia ryšį su tradicijomis ir šeimos vertybėmis, augimą ir vystymą si, tvirtą pagrindą ir lanksčias šakas. Jis jungia žemę ir erdvę. Prieš pakabinimą platanas buvo kruopščiai išvalytas, iš džiovintas ir stabilizuotas. Jo forma buvo atspausdinta 3D formatu, kad vizualizaci jose būtų būtent šis medis.
Architektai sąmoningai savo projektuose nekuria nuotraukų zonų, kad išvengtų per didelio dekoratyvumo. Vietoj to jie ieško ir panaudoja kelias išties unikalias idėjas, kurios dera su bendra vietos koncepcija.
Tokie sprendimai traukia akį ir tampa na tūraliais fototaškais. Iš skirtingų „Grand Emily“ viešbučio aukštų galima pamatyti penkias skirtingas platanamedžio dalis, todėl viešbučio svečiai vienu metu gauna penkias neįprastas nuotraukų zonas.
Projekto kūrėjai pabrėžia, kad interjere siekta sukurti vizualinį lengvumą ir papa sakoti apie ryto vėją, sklindantį ežero pa viršiumi ir šukuojantį nendres. Šią emociją stengtasi perteikti per lentų struktūrą, naudotą salės sienų dangai. Kiekviena lenta yra pritvirtinta prie judančio grio velio.
Centrinė salė su atrijumi patenka į poilsio zoną. Poilsio erdvėje rikiuojasi dvi terasos – į grindis įleistos kvadratinės zonos su sofomis aplink koloną. Kolonos viduje yra integruoti stiklu apsaugoti židiniai.
Pasirinkti šviesūs blyškūs atspalviai ir natūralios medžiagos. Interjeras atspin di vietinę gamtą ir aplinkinį kraštovaizdį. Architektai tai pavadino „Terroir“ dizainu. XX amžiaus pradžios amerikiečių dizaino klasikas Frankas Lloydas Wrightas įtvirtino organiškos architektūros idėją. Tai skel bia, kad pastatas turi atitikti savo gam tinį kontekstą ir susilieti su aplinka. „YOD Group“ architektai laikosi „terroir“ dizaino idėjų.
„Mes pasiskoliname terminą iš vyno pra monės. „Terroir“ reiškia sudėtingus aplin kos veiksnius, turinčius įtakos unikaliam vyno charakteriui. Vynas turėtų kitokį pobūdį, jei šis vynmedis būtų augęs kitoje vietoje. Visai taip yra dėl mūsų dizaino. Jis atspindi vietinį kontekstą ir aktualus tik ten, kur buvo sukurtas. Tokie interjerai re zonuoja su aplinka ir ją pratęsia. Žmogus tokioje vietoje jaučiasi atsipalaidavęs ir natūralus, nes yra ir visos struktūros elementas“, – komentuoja dizaineris Vo lodymyras Nepiyvoda.
„YOD Group“ istorija prasidėjo 2004 me tais, kai studijos įkūrėjas Volodymyras Nepyivoda ir meno vadovas Dmytro Bo nesko nusprendė sujungti savo idėjas ir patirtį ir subūrė talentingus architektus ir dizainerius į vieną komandą. Šiandien daugiausia architektai dirba komercinio dizaino sferoje ir kuria projektus svetin gumo sektoriuje: viešbučiuose, restora nuose, kavinėse ir baruose.
Imdamiesi bet kokio naujo projekto, kūrė jai siekia tapti patikimu partneriu, puikiai išmanančiu restoranų verslą ir sugeban čiu atspindėti kliento viziją.
Šiandien „YOD Group“ portfelyje yra ge riausi restoranai, laimėję prestižiniuose konkursuose. Tokie interjerų projektai kaip „GOST“, „FIRST Casino Odesa“, „Nor mal“, „BAO“ – neabejotinai paliks neišdil domą įspūdį.
Parengta pagal užsienio spaudą
architektūros premija daugybę kartų buvo įteikta įspūdingų, šokiruojančių, žėrinčių projektų kūrėjams. Bet 2020 metais šis aukščiausias architektūros apdovanojimas atiteko Prancūzijos architektams Anne Lacaton ir Jeanui-Philippe’ui Vassaliui, kurių filosofinė ašis – taupumas ir kukli prabanga.
Autorius: Vida Danilevičiūtė Černiauskienė J.-P. Vassalis ir A. Lacaton bendrą karjerą kuria daugiau kaip 30 metų. Jų darbuose pagrindinis dėmesys skiriamas taupiai, pigiai statybai ir esamų statinių renovavimui. Jų požiūris į architektūrą pamažu formavosi nuo profesinės veiklos pradžios: architektūros jėga – ne tik forma ar medžiagos, jos prasmė – kuriama erdvė žmonių gyvenimui. Taip pat jiems itin svarbus pakartotinis panaudojimas ir renovavimas kaip tam tikros filosofijos pagrindas. Jiedu jau du dešimtmečius kovoja su esamų pastatų griovimu ir ragina: „Niekada negriaukite, niekada nenaikinkite – visada papildykite, transformuokite ir naudokite pakartotinai.“
J.-P. Vassalis (1954) – prancūzų architektas ir akademikas, gimė Kasablankoje, Prancūzijos Maroke. 1980 metais jis Prancūzijoje baigė Na cionalinę Bordo architektūros ir kraštovaizdžio mokyklą. Po studijų penkerius metus dirbo ar chitektu Nigeryje, Vakarų Afrikoje.
A. Lacaton (1955) – prancūzų architektė ir peda gogė, gimė Pietvakarių Prancūzijoje, Saint-Par doux-la-Rivière regione. Ji taip pat baigė archi tektūros studijas Nacionalinėje Bordo archi tektūros ir kraštovaizdžio mokykloje, kur 1984 metais įgijo miesto planavimo magistro laipsnį. Anne ir Jeanas-Philippe’as susipažino aštun tojo dešimtmečio pabaigoje per architektūros studijas Bordo. Vėliau A. Lacaton dažnai lan kydavosi Nigeryje, kai ten dirbo J.-P.Vassalis. Nigeryje jie sukūrė savo architektūros doktriną, kai didelę įtaką jų suvokimui padarė šios dyku mų šalies kraštovaizdžio grožis, nuolankiai pri imamas nepriteklius, negausių gamtos išteklių taupymas.
1987 metais architektai įkūrė bendrą studi ją „Lacaton & Vassal“. Iš pradžioje jie dirbo Bordo mieste, o vėliau persikėlė į Paryžių, kur gyvena ir dirba iki šiol. Jie visada drąsiai kūrė naujus pastatus ir transformavo esamas erdves. Projektuoja privačius ir socialinius būstus, kultūros ir akademines institucijas, planuoja viešąsias erdves ir miestus. Jų architektūra atspindi socialinio teisingumo propagavimą ir įkūnija tvarumą, pirmenybę teikiant erdvės kūrimui ir ekonomiškų bei ekologiškų medžiagų naudojimui.
Šių architektų akademinė karjera taip pat trun ka ne vieną dešimtmetį. J.-P. Vassalis dėstė tokiose institucijose kaip Versalio architektū ros mokykla, Berlyno technikos universitetas
ir Vaizduojamojo meno universitetas, Nacio nalinė Bordo architektūros ir kraštovaizdžio mokykla, Šveicarijos federalinis technologijos institutas Lozanoje ir kt. A. Lacaton dirbo Madrido aukštojoje technikos architektūros mokykloje, Delfto technologijos universitete Nyderlanduose, Niurnbergo technikos uni versitete Vokietijoje, Peterio Behrenso menų mokykloje Diuseldorfe, Lozanos federaliniame technologijos institute, Floridos universitete, taip pat Niujorko, Ciuricho ir Harvardo dizaino mokyklose. Savo studentams ji dėsto ideologi nį ir socialinį-politinį požiūrį į architektūrą.
Architektų studija „Lacaton & Vassal“ yra pelniusi daugybę tarptautinių ir Prancūzijos apdovanojimų.
„Nigeris yra viena skurdžiausių pasaulio šalių, o žmonės ten tokie neįtikėtini, tokie dosnūs, beveik viską daro neturėdami nieko, nuolat ieško išteklių, bet jie kupini optimizmo, kupini poezijos ir išradingumo. Tai tikrai buvo antroji architektūros mokykla.“
Nigeryje, Niamėjaus valstijoje, J.-P. Vassalis ir A. Lacaton pastatė savo pirmąjį bendrą projektą –šiaudinę trobelę, sukonstruotą iš vietinių krūmų šakų, kurios pasirodė stebėtinai neilgalaikės ir sugriuvo nuo vėjo per dvejus metus. Tada jauni architektai pažadėjo niekada negriauti to, ką galima išsaugoti, o deramai sutvarkyti tai, kas yra, papildyti oriam gyvenimui būtina kuklia pra banga ir suteikti pastatui naujų galimybių.
A. Lacaton ir J.-.P. Vassalis nuosekliai plėtojo tvarumo sąvoką, kad ji būtų suprantama kaip pusiausvyra tarp ekonominių, aplinkos ir soci alinių aplinkybių. Tai jie pasiekė įgyvendinę įvai rius projektus. Architektai pritaikė šiltnamiuose naudojamą technologiją siekdami sukurti ekologiškas sąlygas pastatuose. Toks namas suprojektuotas Prancūzijoje, Fluarako mieste: jame optimalus ir reguliuojamas mikroklimatas sukurtas naudojant natūralią dienos šviesą, saulės šilumą, derinant su natūralia ventiliacija, šešėliu ir gera izoliacija.
lauko klimatą. Taip sukuriama ir atmosfera, ir jausmas, o mes norėjome tai atnešti į architektūrą.“ANNE LACATON: Nuotr.: Lacaton & Vassal Nuotr.: Philippe Ruault
Tiek statydami naujus, tiek pertvarkydami senus pastatus, architektai gerbia esamą autentiką ir aplinką. Savo pastatuose jie sie kia užtikrinti žmogui fizinę ir emocinę gerovę. Sumaniai parinktos kuklios medžiagos leidžia nebrangiai pastatyti dideles gyvenamąsias patalpas. Jie suprojektavo daugybę pigių socialinių būstų – individualių gyvenamųjų namų ir butų daugiabučių pastatuose.
Bet J.-P. Vassalis ir A. Lacaton visada atmetė miestų planus griauti seną socialinį būstą, bet sutelkė dėmesį į jų atnaujinimą, pirmeny bę teikdami gyventojų sąlygoms pagerinti ir butų erdvėms padidinti.
Būsto projektuose – Paryžiaus kvartalo „Tour Bois le Prêtre“ ir Bordo trijų kvartalų „Grand Parc“ – atsisakę griovimo jie kruopščiai re konstravo esamus pastatus, pristatę erdvius priestatus. Tuo metu, kai visuomeniniai būs tai griaunami pakeičiant blizgančiais naujais pastatais, „Lacaton & Vassal“ nenuilstamai dirbo, kad išplėstų ir atnaujintų esamus pastatus su chirurgo tikslumu, pakeisdami tūkstančių žmonių gyvenimą. Tai pagarbus požiūris, atsižvelgiant į gyventojų valią.
Įspūdingiausias jų įgyvendintas renova cijos projektas kartu su Frédéricu Druotu ir Christophe’u Hutinu – projektas „Grand Parc“ Bordo mieste 2017 metais. Tai trys dau giaaukščiai namai, kuriuose yra 530 būstų. Architektai nusprendė renovacijos darbus atlikti neiškraustydami gyventojų, tad dideli būstų planavimo pakeitimai buvo neįmanomi. Pasiūlyta ne tik atnaujinti namų inžinerines komunikacijas, bet dar svarbiau – kiekvienam būstui suteikti daugiau papildomo ploto.
Architektai sukūrė universalią renovavimo for mulę: prie esamo namo fasado priglaudžiamas naujas savarankiškai ant savo pamatų sto vintis žiemos sodų blokas. Papildomo statinio elementai iš anksto pagaminami gamykloje iš surenkamųjų konstrukcijų. 3,8 metro gylio priestatai, pagaminti iš surenkamųjų modulių, transportuojami į statybos aikštelę ir kranu pakeliami į montavimo vietą. Išplėtus kiekvieno buto erdvę, jo kambariai sujungiami su žiemos sodais.
Gamykloje pagamintų elementų naudojimas leido statybas vykdyti labai greitai: vieno buto rekonstrukcija truko ne daugiau kaip dvi savai tes, įskaitant žiemos sodo įrengimą ir interjero atnaujinimą. Nedidelius buvusius butų langus pakeitė įstiklintos žiemos sodų sienos su stum domomis stiklo durimis, tad atsivėrė vaizdai į aplinką ir butus užplūdo dienos šviesa. Už naujo stiklo nuo grindų iki lubų įrengtos šiluminės užuolaidos suteikia papildomos izoliacijos. Kitoje pusėje sumontuotas lengvas fasadas iš skaidrių, gofruoto polikarbonato plokščių ir stiklo aliuminio rėmuose su šviesą atspindin čiomis užuolaidomis.
„Nuvažiavome ten, kur turėjo būti nugriauti pastatai, ir susitikome su šeimomis, kurios buvo prisirišusios prie savo namų, net jei sąlygos ne pačios geriausios. Jie priešinosi griovimui, nes norėjo likti su savo kaimynais.“JEANAS-PHILIPPE’AS VASSALIS: Nuotr.: Philippe Ruault Nuotr.: Philippe Ruault
„Nugriauti yra paprastas ir trumpalaikis sprendimas. Tai daugelio dalykų švaistymas – energijos švaistymas, medžiagos švaistymas ir istorijos švaistymas. Be to, tai turi labai neigiamą socialinį poveikį. Mums tai yra smurto aktas.“
Toks renovavimas padėjo išspręsti apšiltini mo, energijos taupymo ir saugumo iššūkius. Nekeičiant namo konstrukcijų ir vidaus pla navimo, butų plotas padidintas. Būstai at naujinti taupiai ir kartu pagerintos gyvenimo sąlygos.
Prancūzijos valstybė 2000 metais skirdavo 167 000 eurų kiekvienam butui nugriauti ir atstatyti. Bet J.-P. Vassalis ir A. Lacaton gin čijosi, kad už tokią sumą galima perplanuoti, išplėsti ir atnaujinti tris tokio pat dydžio bu tus. Ir jie tai įrodė ne viename projekte.
Kartu su F. Druotu jie visiškai pakeitė sep tintojo dešimtmečio 17 aukštų butų pastatą „Tour Bois le Prêtre“ šiauriniame Paryžiaus pakraštyje. Komanda nupjovė didžiąją dalį
storo fasado plokščių, jų vietoje įrengė bal konus ir didelius stumdomus langus, atvėrę daug natūralios šviesos. Pailgindami aukštus trimis metrais iš visų pusių jie tarsi apgaubė pastatą nauja stiklo danga – įstiklintais bal konais. Butai buvo padidinti, juose įrengta nauja santechnika, vonios kambariai, naujos vėdinimo ir elektros sistemos.
2019 metais renovavimo projektas „Grand Parc Bordeaux“ laimėjo ES apdovanojimą už šiuolaikinę architektūrą, jo architektų komanda Anne Lacaton, J.-P. Vassalis, F. Druotas ir Ch. Hutinas įvertinti „Mies van der Rohe“ didžiuoju prizu už radikalų gyventojų erdvės ir gyvenimo kokybės pagerinimą bei už ekonominių ir aplinkosauginių pragyveni mo išlaidų optimizavimą.
„Lacaton & Vassal“ laikosi to paties požiūrio ir atnaujindami kultūrinius projektus, sėkmingiau sias to pavyzdys – Paryžiaus Tokijo rūmai. Per kelerius metus iš 1930-ųjų ekspozicijos pastato apvalkalo iškilo žavi galerija su daugybe skirtin gų kambarių, todėl apsilankiusieji šioje šiuo laikinio meno galerijoje jaučiasi tarsi tyrinėję archeologinius kasinėjimus.
Diunkerke pokario laivų statybos gamykla tau piais sprendimais paversta meno centru. O kai „Lacaton & Vassal“ buvo pavesta pertvarkyti viešąją Bordo aikštę, architektai pareiškė, kad aikštė visiškai gera tokia, kokia yra. Jų požiū riu, aikštei tiesiog reikia naujo žvyro, apgenėti liepas ir šiek tiek modifikuoti eismą, kad būtų suteiktas naujas potencialas tam, kas jau buvo, o „viešuosius pinigus būtų geriau išleisti kitur“.
Nuo socialinių būstų iki šiuolaikinio meno cen trų – jie visada pradeda nuo įvertinimo, kas ten jau yra ir kaip būtų galima tai patobulinti naudo jant minimalius išteklius.
Už savo darbą A. Lacaton ir J.-P. Vassalis buvo paskelbti 2021 metais Pritzkerio premijos laure atais. Jų darbai atspindi demokratinę architek tūros dvasią. Savo idėjomis, požiūriu į profesiją ir sukurtais pastatais jie įrodė atsidavimą res tauruojančiai architektūrai.
Architektai A. Lacaton ir J.-P. Vassalis yra išsa kę, kad pastatai yra gražūs, kai juose žmonės jaučiasi gerai. Tikėdami, kad architektūra yra daugiau nei tik pastatai, per problemas, kurias jie sprendžia, ir įgyvendinamus pasiūlymus iliustruodami, kad geriausia architektūra gali būti nuolanki ir visada apgalvota, pagarbi ir atsakinga.
Tapatybė dažnai apibrėžiama pagal tai, kas mes esame, iš kur kilę ir kuria kryptimi pasi renkame keliauti. Šie trys svarbūs momentai apibūdina individualumą, o pasitelkiant di zainą yra paverčiami atmosfera, leidžiančia vartotojui suteikti individualumą kiekvienai erdvei.
Šis namas buvo projektuojamas laikantis kelių principų, pirmiausia rytietiškos ideolo gijos ir dėmesio energiniams elementams. Taip buvo sukurta namo tapatybė, iš prigim ties ieškanti harmonijos ir besistengianti atskleisti vietinių gyvenimo būdą.
Namo erdvėse norima atspindėti aistrą an tikvarui, tam tikrus elementus maišant su šiuolaikiniais baldais, stengiantis atitolti nuo galerijos vaizdinio.
metams interjero apdaila vystėsi atsižvelgiant į kylančius poreikius, bet visų pirma pagal patirtį ir naujausias tendencijas. Taip buvo sukurtas daug praktiškesnis dizainas, kuriuo skiriamas dėmesys namų gyventojų visapusei gerovei, derinant spalvas, jutimo patirtį, technologijas ir natūralias apdailos medžiagas, kuriančias sveiką aplinką. Meksika yra viena iš privilegijuočiausių šalių klimato ir įvairovės požiūriu, o kalbant apie interjero apdailos sprendimus šie aspektai atveria daug galimybių žaisti su medžiagų temperatūra, šviesos kokybe, vėjo srovėmis ir kt. Interjero dizainas yra esminis kiekvienos erdvės konformacijoje ir juo labiau derinant su medžiagomis, tokiomis kaip mediena, siekiant pasiūlyti pojūčius stimuliuojančių potyrių.
Taip pat buvo stengiamasi, kad energinė pu siausvyra, gauta derinant tokias disciplinas kaip fengšui, atsispindėtų visame dizaine. Tam ypatingas dėmesys buvo skiriamas matmenims, medžiagoms, vietai ir propor cijoms.
Šių sąlygų sugretinimas kėlė iššūkį sukurti namą, perteikiantį jaukų ir šiuolaikišką pojūtį, kurio tikslas – mėgautis ir gyventi tradiciniu meksikietišku būdu: su draugais ir šeima.
Erdvės buvo derinamos pagal daugybę principų, kurie lėmė ne tik architektūrinius grindų planus, bet ir kiekvienos erdvės me džiagiškumą. Fengšui standartai buvo įtrauk ti į įvairias formas, pavyzdžiui, pagrindinis įėjimas su Andalūzijos vietoves atspindinčiu fontanu, kuris jungiasi su terasa, kur magno lija nukreipia gyventoją į laiptus, o svetainėje dominuoja mediena.
Namo projekte išlaikomas ryšys su įspūdin gais jį supančiais vaizdais ir vidiniu kiemu per labai subtilius perėjimus. Šį ryšį padeda išlaikyti dideli langai ir atvira erdvė.
„APARTAMENTO D3“,
STUDIJA „T38
Meksikos šiaurėje ir pasienyje su JAV esanti Tichuana, sakoma, – miestas, nesilaikantis įprastų taisyklių.
Vietovė išsiskiria savo sudėtinga topografi ja, kurią daugiausia sudaro kalvos, neofici alios gyvenvietės, kurios dažniausiai buvo pastatytos savarankiškai, naudojant daug perdirbtų medžiagų. Vykstant nuolatinėms statyboms ir kaitai, miesto peizažas tapo atsitiktinių šlaitinių stogų raštų koliažu, pasi žyminčiu įvairiapusiu medžiagiškumu.
Kurdami šį projektą, architektai stengėsi sukurti draugiškesnius santykius su esama kaimynyste, atvaizduodami vietos tradici jas ir patį vaizdinį. Architektams buvo ypač svarbu palaikyti artimus santykius su vietos amatininkais, kurie dalijosi patirtimi ir padėjo iki galo ištobulinti projektą.
Šis vieno miegamojo butas išsiskiria L for mos grindimis, kurias juosia terasa. Nuo te rasos atsiveria įstabūs miesto vaizdai. Inter jere dominuoja skliautinės betoninės lubos, susikertančios su šlaitinėmis lubomis. Šis sprendimas vaizduoja masto ir proporcijų žaismą. Sienų apdailai, baldams naudojama mediena.
Tai dviejų aukštų kelių namų projektas, nuo kurių atsiveria geriausi Valje de Bravo ežero vaizdai.
Preciziškai parinktos statyboje ir apdailoje naudotos medžiagos kartu su funkcionaliu dizainu užtikrina, kad projektas puikiai de rėtų su gamta. Žalia stogo danga, vietinis akmuo ir fasado grotelės, pagamintos iš specialiai apdorotų medinių lentjuosčių, prisideda prie visiškos namo integracijos į vietinį kraštovaizdį.
Kompleksą juosiančiame kieme yra vandens telkinių ir augalijos, užtikrinančios tęstinumą su natūralia aplinka. Įėjus į vidų, privačios zonos užima apatinį aukštą, o viešesnės, socialinės zonos – viršutinį aukštą. Ryškiu akcentu tampa ąžuolo mediena, naudojama ant grindų, sienų ir lubų.
Iššūkis šiame projekte yra išsaugoti origina laus namo esmę, nes tai namas su dideliu centriniu kiemu ir tradiciniu kolonijinės namų valdos stiliumi, būdingu San Andželo namams. Siekdami šio rezultato, projekto kūrėjai galvojo apie tokias medžiagas kaip mediena, vulkaninis akmuo, stiklas, taip pat didžiulį dėmesį skyrė augalijai.
Pirmame aukšte yra svetainė-valgomasis, įsikūręs tarp sodo ir centrinio kiemo. Ly giai taip pat buvo galima žaisti su interjero atmosfera ir išore taip, kad sodas ir centrinė terasa taptų pagrindiniais akcentais. Aplink centrinį kiemą yra žaidimų kambarys, studija, svetainė, virtuvė ir skalbykla, iš kurių gali ma tiesiogiai patekti ir į centrinį kiemą. Šis projektas tampa idealiu tris komponentus – centrinį kiemą, sodą ir namų erdvę – vie nijančiu deriniu.
„Moulat“ namas, esantis „Amanali“ golfo klubo teritorijoje, paremtas statinio integra vimu į natūralų kraštovaizdį ir jo kontrastą su golfo aikštynui sukurtu dirbtiniu kraštovaiz džiu. Tai atviros erdvės ir uždaros erdvės, interjero ir eksterjero dvilypumą tyrinėjanti konstrukcija.
Vieno aukšto namas pastatytas ant raižytų akmenų rūsio, kurio fragmentai matyti ir pirmame aukšte. Vidaus erdvės pritaikytos reljefo topografijai. Namų erdvė padalyta į du korpusus, sujungtus dviem gigantiško mis betoninėmis sijomis, laikančiomis didelį struktūrinį medinį stogą su dideliais rėmais. Pagrindinėje namo erdvėje atsiveria gamtos vaizdai per didžiulius langus, tarsi vidinę er dvę paverčiant dengta terasa.
Anykščiai – išskirtinė Lietuvos kultūros vietovė, kurioje per du šimtmečius koncentravosi unikalūs gamtos, istorijos, kultūros ir meno ženklai. Taip šie gamtos ženklai tapo ir kultūros simboliais, o unikalūs Anykštijos gamtovaizdžiai – Lietuvos kul tūros sielovaizdžiais.
Pasak architektės Daivos Gasiūnienės, Anykščių miesto urbanistinė vizija, tai ir Anykščių istorijos įdarbinimas, identiteto stiprinimas. Tai ir miesto centro pertvarka ir revitalizacija. Tai ir nuosekli urbanistika, darni architektūra, tvari estetika. Tai ir naujo tipo kultūrinis kurortas. Lėtasis miestas, ramus, pėsčias miestas. Ekologiškas ir sveikas miestas. Atviras idėjoms, bendradarbiavimui ir tvarioms investicijoms miestas.
Svarbiausias projektas pastaraisiais metais, ryš kiausiai pakeitęs Anykščių miesto veidą, pasak pašnekovės, tai dar 2015 metais UAB „Metro architektūra“ architektų Pauliaus Kisielio, Juliaus Biliūno, Tautvilės Džiugytės, Irmos Javtokės ir Al gimanto Mačiulio parengtas techninis projektas, kuriame įkūnyta vizija sukurti patrauklią, repre zentacinę viešųjų erdvių ir šiuolaikinės architektū ros sintezę, suteikti miesto vartams atpažįstamą charakterį, pabrėžiantį visuomeninę, kultūrinę funkciją. Šis projektas įgyvendintas 2021 metų pabaigoje.
Anykščiuose pradėtas įgyvendinti nepaprasto svarbumo projektas – tai viešųjų erdvių perpla navimas, kuris paskatins kitu kampu pasižiūrėti į kvartalinę daugiabučių renovaciją, į bendruome nių poreikius, į aplinkos įvaizdžio reikšmę atskiro žmogaus gyvenimui, jo jausenai.
Visi svarbiausi tikslai tvaraus miesto vystymo link surašyti svarbiame susitarime – Anykščių urbanis tiniame memorandume. Stengiamasi sukurti tva rų, ekologišką ir sveiką, ramų, kokybišką, konku rencingą ir savitą kurortą, atitinkantį XXI amžiaus turizmo, laisvalaikio, mobilaus darbo ir sveikatini mo tendencijas bei kuo efektyviau panaudojantį vietines tradicijas, gamtinius bei žmogiškuosius išteklius.
„Dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas 9“ Anykščių savivaldybė žino, kad tai didžiulė pas kata nuolat judėti į priekį, siekti užsibrėžtų tikslų, matyti ir jausti pasaulio tendencijų pulsą. O svar biausia – matyti save tarp kitų, kitus pajusti savyje. Turime galvoje Anykščius. O kad projekto metu sugeneruotos idėjos būtų įgyvendintos, reikia la bai nedaug – tik ryžto“, – sako Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.
Molėtų rajone planuojamus ir įgyvendinamus žingsnius urbanistikos srityje lemia bendroji rajono vizija, suformuluota savivaldybės strateginiame plėtros plane: „Molėtų rajonas – tai viena patrau kliausių įveiklinto unikalaus gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio ir darnaus turizmo kurortinių terito rijų Lietuvoje. Tai puikių galimybių kraštas saugiai gyventi, mokytis, dirbti, tausojant aplinką, sąžinin gam verslui plėtoti, kūrybinėms iniciatyvoms ir net žvaigždėms pažinti. Tai pilietiškos, besimokančios ir sveikos bendruomenės namai.“ Iš ambicingos ra jono vizijos kyla ir savivaldybės misija – miesto gy ventojams kurti patogias, saugias, aukštos kokybės gyvenimo ir darbo sąlygas, gerinti gyvenimo ko kybę, skatinti verslo investicijas į ūkinę ir komercinę veiklą, nesusijusią su taršia gamyba, tokiai veiklai aptarnauti reikalingą socialinę, inžinerinę, susisieki mo ir kitą infrastruktūrą.
Įgyvendinti pastarųjų metų projektai, kurie labiau siai keitė Molėtus, buvo nukreipti būtent į strategi nio plano tikslus. Sukurta rekreacijos, poilsio, laisva laikio infrastruktūra – sutvarkyta didelė dalis per miestą besidriekiančių ežerų pakrančių, centrinė miesto aikštė, įrengta nauja vasaros estrada, dis kgolfo parkas, atnaujintas miesto stadionas, šalia jo įrengta universali daugiafunkcė aikštė, riedlen čių parkas, padelio kortai, ledo aikštelė, statomas ir šiais metais planuojamas užbaigti miesto basei nas. Visame rajone iš aplinkos pašalinti 58 apleisti vizualinės taršos objektai, sutvarkytos šių objektų teritorijos. Negana to, savivaldybė su gyventojų iniciatyva rengia ir įgyvendina kvartalų atnaujini mo projektus, kurie stipriai keičia miesto veidą.
Ne mažiau svarbi Molėtų rajono savivaldybės ska tinama kryptis – verslo investicijos. Siekiama, kad Molėtuose būtų kuriamos naujos ir plėtojamos esamos verslo įmonės. Ryškus pavyzdys – sparti „Verslo koridoriaus“ palei pietinį miesto aplinkke
lį plėtra. Čia kuriasi prekybos centrai, paslaugų įmonės, o didžiausia verslo investicija – baigiamas statyti „Teltonikos“ technologijų centras.
Pastaruoju metu savivaldybė taip pat deda daug pastangų, kad Molėtams būtų suteiktas kuror tinės teritorijos statusas, kuris, pasak Molėtų ra jono savivaldybės mero Sauliaus Jauneikos, jau yra akivaizdus, belieka įteisinti. „Molėtuose jau esame atlikę daug darbų, kad čia gyventojai ir svečiai švarioje, sveikoje ir gražioje aplinkoje ga lėtų turiningai ir aktyviai ilsėtis, leisti laisvalaikį, pramogauti. Tačiau dar yra ką veikti ir šioje srityje. Dalyvaudami „Išmaniojo miesto 9“ projekte no rime atkreipti dėmesį ir gauti įdomių pasiūlymų, urbanistinių sprendimų tolesnei miesto plėtrai rekreacijos ir turistinio potencialo didinimo srity je“, – sako S. Jauneika.
SAULIUS JAUNEIKA MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MERASTauragė garsėja ir tuo, kad mieste viešasis trans portas yra nemokamas ir važinėjama elektrobu sais. Maršrutai atnaujinami, įrengiamos viešojo transporto stotelės. Gyventojai skatinami naudotis viešuoju transportu ir vaikščioti pėsčiomis. Plečia ma žalioji infrastruktūra: atnaujinami ir tiesiami nauji dviračių, pėsčiųjų takai, plėtojamas elektro mobilių įkrovimo stotelių tinklas.
Tauragėje daugėja urbanistinių pokyčių: įrengiama daug atokvėpio aikštelių, kuriose gyventojai gali il sėtis, bendrauti, skatinamas bendruomeniškumas. Taip pat įrengtos 75 dviračių saugyklos ir jau nu matoma šio projekto plėtra.
Sukūrusi patogią infrastruktūrą dviračiams, pės tiesiems, savivaldybė nepamiršta ir socialinės įtraukties, tikslas – iki 2030 metų mieste esančią infrastruktūrą 100 proc. pritaikyti neįgaliesiems žmonėms.
Tauragė dažnai minima kaip viena žaliausių savi valdybių Lietuvoje. Šį siekį patvirtintina ir tai, kad Tauragė pateko tarp 100 Europos miestų, kurie pagal Europos Komisijos misiją „100 klimatui neu tralių ir išmaniųjų miestų“ iki 2030 metų sieks tapti poveikio klimatui nedarančiais miestais. Tai dar labiau skatins strateginį požiūrį į žalio ir išmaniojo miesto plėtrą.
„Tauragės savivaldybės tikslas yra labiau pritaikyti miestą žmonėms: siekiama darnios miesto plėtros, orientuojantis į gamtai draugiškus sprendimus ir diegiant darnaus judumo sprendimus, kad visi mieste galėtų judėti patogiai. Planuojama kurti Tau ragės miesto viešųjų erdvių standartą, kad miestas būtų plėtojamas nuosekliai, žaliai ir kokybiškai.“ –teigia Tauragės meras Dovydas Kaminskas.
Tauragėje aktyviai plėtojama atsinaujinanti ener getika – kuriami saulės parkai, rajone veikia vėjo jėgainių parkas, viešųjų įstaigų stogus dengia foto voltinės elektrinės, tiekiančios energiją pastatams. Visas savivaldybėje esantis apšvietimas atnaujintas naudojant LED lempas, tai apie 50 proc. sumaži no energijos poreikį, taip pat taupo ir finansines išlaidas.
Dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas 9“ Tau ragės savivaldybė tikisi tvarių ir gyventojams ver tingų sprendimų. Projekte Tauragė dalyvauja jau ne pirmą kartą ir žino, kad dalyvių pateiktos idėjos būna originalios, jų naudingumas yra pagrįstas, tad tikimasi, kad ir galės įgyvendinti pasiūlytas idėjas.
Jurbarko rajono savivaldybė gyvena dideliais po kyčiais įvairiose srityse. Savivaldybės teritorija yra labai įdomi, kaip ir jai keliama urbanistinė vizija. Pietinė savivaldybės teritorijos riba – Nemuno upė, tad ji atlieka svarbų vaidmenį, kuriant miesto viziją.
Jurbarkas siekia darnaus turizmo vystymosi, ke leivinio ir pramoninio uostų atnaujinimo, išplėsti mažųjų laivelių prieplaukas, įrengti Nemuno upės prieigas, susiejant jas su turistų lankomais objektais – Panemunės, Raudonės pilimis, Veliuonos, Sere džiaus piliakalniais.
Kita Jurbarko rajono dalis yra daugiausia agrarinė ir miškinga. Nemažoje dalyje yra „NATŪRA 2000“ teritorija, baigiamas rengti vėjo ir saulės elektrinių specialusis planas, kuris kompleksiškai numato spręsti alternatyvios energijos poreikį, nepažei džiant kraštovaizdžio ir saugomų teritorijų.
Artimiausiu metu numatyta įsisavinti rekreacinę teritoriją prie Kalnėnų karjero, taip pat pritaikyti bendruomenės ir atvykstančių svečių porei kiams buvusį darželio „Šaltinėlis“ pastatą, Jur barko Vytauto Didžiojo progimnazijos pastatą pritaikyti įvairesnėms veikloms, perplanuojant erdves.
„Pagrindinis Jurbarko rajono savivaldybės tikslas – įrengti daugiausia gyventojų turinčias daugia bučių namų vidines kvartalų erdves, kuo daugiau viešųjų erdvių žmonių bendrystei, nepamirštant želdynų. Mieste ir rajone norima įrengti elektros įkrovimo stoteles, taip pat skatinti pėsčiųjų ir dvi ratininkų judėjimą, nutiestais takais, kurie yra prie Nemuno, Mituvos bei Imsrės upių“, – sako Jurbar ko rajono meras Skirmantas Mockevičius.
Savivaldybė planuoja įsigyti ir elektrinių autobu sų, sujungsiančių Tauragės regiono savivaldybių miestus.
Pastaraisiais metais ryškiausiai Jurbarko rajono vei dą pakeitė kultūros paveldo objektų – Panemunės ir Raudonės pilies parkų pritaikymas lankyti. Greitu metu miesto veidą pakeis ir statoma nauja auto busų stotis. Jurbarko miesto pramoninis rajonas rengiamas investicijoms – šiuo metu įrengtas ap švietimas, įrenginėjama infrastruktūra – vandentie kio ir nuotekų tinklai, numatoma įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus.
Dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas“ Jurbarko rajono savivaldybė tikisi dar daugiau naujų žvilgsnių ir idėjų, kurios skatintų gyventojų įsitraukimą.
pagalbai verslui, medicinos sričiai. Galbūt kartelė keliama labai aukštai, bet neužsibrėždami ambi cingų tikslų ir nedirbdami nieko ir neturėtume“, – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Druskininkai yra ekologiškas kurortas, pasisakantis už tvarius sprendimus, ir tai įrodo ne vienas įgy vendintas projektas, saulės elektrinės, kasmet at naujinama dviračių takų infrastruktūra, ypatingas dėmesys skiriamas atliekoms perdirbti. Druskinin kai netgi pretenduoja pirmieji Lietuvoje turėti 100 proc. ekologišką viešąjį transportą.
RIČARDAS MALINAUSKAS DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS MERASPopuliariausias ištisus metus veikiantis Lietuvos ku rortas – Druskininkai – kasmet auga, modernėja ir užtikrintai laikosi sveikatinimo, poilsio ir išskirtinių pramogų sostinės vardo. Sėkmingam savivaldybės vystymuisi ypač svarbi aiški urbanistinė vizija, kurią Druskininkuose lemia išsikelti kurorto vystymo sie kiai ir esama gamtinė situacija.
Šiemet Druskininkų savivaldybė pasitvirtino 2021–2029 metų strateginės plėtros planą, su juo pa tvirtinta ir pagrindinė kurorto vizija „Druskininkai – Jūsų gyvenimo harmonijai“.
„Tam, kad sėkmingai įgyvendintume šią viziją, nustatėme du esminius prioritetus: siekti aukštos gyvenimo kokybės užtikrinimo bei darnios ir har moningos savivaldybės plėtros. Šiems prioritetams iškelti ambicingi tikslai, numatyta apie 50 įvairių priemonių, skirtų bendruomenei. Tarp jų – naujų kvalifikuotų specialistų pritraukimas; modernios švietimo paslaugų sistemos sukūrimas, jaunimo bendruomenės stiprinimas, išskirtinės ir kokybiškos kultūros plėtojimas. Be abejo, ne mažiau dėmesio bus skiriama darnaus ir tvaraus turizmo skatinimui,
Ir šiandien Druskininkai turi daug ambicingų tikslų bei tęsia unikalių projektų įgyvendinimą. Vienas to kių – Druskininkų kultūros ir kongresų rūmai – svar bus ne tik kurortui, bet ir visos Lietuvos kultūrinio turizmo vystymui. Rūmuose diegiamos šiuo metu pasaulyje moderniausios sistemos. Jie galės būti lengvai pritaikomi skirtingoms meno rūšims, įvai rios apimties renginiams.
„Druskininkų stiprybė – unikalūs objektai, kurie kuria pridėtinę vertę ir kokybiškas, patrauklias sąlygas ne tik kurorto svečiams, bet ir vietinei bendruomenei. Nuo 2014 m. kartu su „Snow Arena“ įgyvendiname programą, kurios metu visi mūsų savivaldybės šeštų klasių mokiniai gauna nemokamas slidinėjimo pamokas. Esame vienin telis Lietuvos miestas, kuris ne tik turi tokį išskirtinį objektą, bet ir suteikia unikalią galimybę vaikams išmokti slidinėjimo pradžiamokslį. Druskininkiečių bendruomenei darbo dienomis Vandens parkas suteikia 15 proc. nuolaidą“ – sako meras R. Ma linauskas.
„Keliame sau itin ambicingus tikslus. Nuveikti dar bai jau parodė, kad niekada neiname lengviausiu keliu. Projekte „Išmanusis miestas“ dalyvaujame tikėdamiesi drąsių sprendimų, inovatyvaus po žiūrio, kuris padėtų atskleisti Druskininkų auten tiškumą, papildyti harmoningą plėtrą ir sudominti investuotojus“, – sako Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas.
„Mūsų siekis – įkomponuoti kultūrinių ir kūrybinių industrijų formas į turimas urbanistines teritorijas. Manome, kad kūrybinių ir kultūrinių industrijų tendencijos gali formuoti patrauklią investicinę ir gyvenamąją aplinką, leidžiančią pritraukti inves tuotojus bei kvalifikuotus specialistus, o ateityje sudaryti prielaidas socialiniam ir ekonominiam ra jono vystymuisi“, – teigia Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.
Pastaraisiais metais buvo įgyvendinti šie projektai, pakeitę viso rajono veidą: Jašiūnų dvaro rūmų pritaikymas lankyti, Šalčininkų miesto urbanistinės teritorijos sutvarkymas, kultūros paveldo objektų sutvarkymas ir pritaikymas lankyti, daugiabučių namų modernizavimas. Vis dėlto gyventojų aktyvu mo trūksta tiek kultūrinėse, tiek kūrybinėse veiklose.
Norėdami paskatinti visuomenės dalyvavimą laisvalaikio, sporto ir kultūros veiklose, įtraukti kuo įvairesnes visuomenės grupes, savivaldybė dalyvauja projekte „Išmanusis miestas“ ir tiki, kad profesionalų sugeneruotos idėjos ateityje bus re alizuotos. O tai leis išlaikyti kokybišką gyvenamąją aplinką, patrauklią tiek naujajai kartai, tiek esa miems gyventojams.
„Siekiame, kad mūsų miestas ir rajonas būtų pa trauklus turistams, taip pat sudarytų sąlygas for muotis kūrybingoms asmenybėms, stiprintų indi vidualias jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijas, integruojant kultūrinį ir kūrybinį turinį į Šalčininkų rajono urbanistinių teritorijų atnaujinimą. Esame atviri naujoms investicijoms ir naujam požiūriui į viešųjų erdvių formavimą.“ – sako Z. Palevič.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama strateginius tikslus, realizuoja įvairias veiklas, vystančias gyvenimo kokybės inf rastruktūrą bei viešųjų paslaugų prieinamumą. Vis dėlto vien infrastruktūros modernizavimas negali išspręsti kuriamų ir atnaujinamų objektų naudoji mo potencialo ir pritraukti į juos gyventojus.
Šalčininkų rajono savivaldybė kelia ambicingus tikslus – visus turimus urbanistinius ir / arba ne materialius, intelektinius, meninius produktus, kūrybinius ir kultūrinius objektus pritaikyti, aktuali zuoti, patobulinti ir atiduoti gyventojams naudoti, skatinti tolygų, aukštos vertės ir įvairių raiškos for mų laisvalaikio ir kultūros paslaugų prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms, pasinaudojant kūrybinių industrijų krypties iniciatyvomis.
Numatytas pasienio kelių su Lenkija infrastruk tūros gerinimas, planuojama dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra, naujų elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas. Vystomi Šeštokų seniūnijoje esantys du didžiausi pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypai Alytaus regione.
Vieni ryškiausių pastaraisiais metais užbaigų projektų – inovatyvus Laisvės kovų muziejus Laz dijų mieste ir Dzūkijos krašto švietėjo Motiejaus Gustaičio memorialinis namas. Taip pat komplek siškai sutvarkyta infrastruktūra Veisiejuose, viso ra jono mastu vykdomas viešųjų erdvių atnaujinimas ir pritaikymas gyventojų poreikiams.
Lazdijų rajono savivaldybė siekia plėtoti infrastruktū rą, kuri būtų draugiška gamtai, atlieptų gyventojų ir rajono svečių poreikius. Norima pabrėžti išskirtinę ra jono, kaip pasienio ir jotvingių krašto, tapatybę ir taip pristatyti rajoną Lietuvos ir užsienio rinkoms.
AUSMA MIŠKINIENĖ LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MERĖLazdijų rajono savivaldybės urbanistinė vizija – darni urbanizacija, užtikrinant ir stiprinant miesto, prie miesčių ir kaimo vietovių ryšius, tvarų vystymąsi bei sudarant sąlygas pasiekti aukštesnę gyvenimo koky bę. Lazdijų rajono savivaldybė dėl gamtinių išteklių ir jau tam tikros suformuotos infrastruktūros turi didelį potencialą rekreacijos ir turizmo veikloms.
Urbanistinė savivaldybės vizija dera su savivaldybės strateginės plėtros vizija – „Lazdijų rajonas – pasienio perlas, kur gamta ir tradicijos įkvepia darniai gyventi, inovatyviai dirbti, aktyviai poilsiauti“.
Lazdijų mieste jau pradėtas statyti modernus dau giafunkcis sporto centras, Veisiejų miestui siekiama kurortinės teritorijos statuso suteikimo. Planuojama tęsti savivaldybėje esančių ežerų pakrančių įveiklini mą.
Svarbus ir modernus hipodromas. Jis yra reikš mingas traukos objektas aktyviam laisvalaikiui bei sportiniam turizmui. Šiais metais hipodromo tribū nai suteiktas Anglijos karalienės Elžbietos II vardas.
„Dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas“ Laz dijų rajono savivaldybė tikisi, kad pasiūlyti spren diniai bus inovatyvūs, atitinkantys darnios ir tva rios plėtros principus bei sukurs sąlygas įveiklinti erdves, o ilgalaikėje perspektyvoje prisidės prie ekonominės aplinkos gerinimo, užimtumo didi nimo ar socialinių problemų sprendimo. Taip pat – atlieps lūkesčius viešųjų erdvių patrauklumo ir gyvenimo kokybės standartus ne tik regioniniu, bet ir tarptautiniu mastu, atsižvelgiant į išskirtinę krašto geografinę poziciją – Lazdijų rajonas yra trijų valstybių sandūroje“, – sako Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė.
Mažeikių rajonas įsikūręs Šiaurės Vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, prie Ventos upės. Savivaldybės terito rija teka Venta su intakais, telkšo šeši ežerai, žaliuo ja dideli miškai. Rajonas gali didžiuotis savo gam tos ir istoriniais paminklais. Visoje Mažeikių rajono savivaldybėje veikia daug įvairių pramonės įmonių, nuo svarbiausios šakos – naftos perdirbimo, taip pat metalo ir medienos apdirbimo iki maisto ir medicinos prekių gamybos bei statybos ir žemės ūkio sektorių.
Mažeikių rajono savivaldybės urbanistinė vizija – tvarus ir atviras, saugus ir įtraukus, ekonomiškai klestintis pramonės rajonas su augančia gyvenimo aplinkos kokybe, kuriame ne tik veikia stipri pramo nė, bet ir užtikrinta švari aplinka, sutvarkytos poilsio zonos, sukurta saugi socialinė aplinka.
„Savivaldybė išsikėlusi aukštus artimiausius pla nus: pramonės zonos vystymas, darnaus judumo priemonių įgyvendinimas, pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtra, kvartalinė renovacija, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtra, saulės elek trinių parko vystymas.”, - sako Mažeikių rajono sa vivaldybės meras Vidmantas Macevičius.
Pastaraisiais metais Mažeikiai pasikeitė, įgyvendi nus svarbius gatvių infrastruktūros projektus. Mies to veidą ryškiai pakeitė nauji projektai: viadukas virš geležinkelio pagerino susisiekimą tarp dviejų miesto dalių, padalytų geležinkelio; atlikta Paven čių g. ir Skuodo g. rekonstrukcija, atnaujinti pėsčių jų ir dviračių takai, sujungtos sporto ir laisvalaikio zonos, taip pat sujungti Pavenčių g. ir Juodpelkio parko takai. Kaimiškosiose seniūnijose tvarkomos gatvės ir keliai, įgyvendinami infrastruktūros pro jektai.
Siekiant tvaraus miesto kūrimo ir gyventojų pritrau kimo, savivaldybės tikslai orientuojami į pramonės zonos su užimtumu sukūrimą. Rajono savivaldybė išsikėlusi tikslą suaktyvinti naujų darbo vietų kūri mą, verslo plėtrą. Taip pat kuriant patogią gyventi aplinką gyventojų gerovei reikalingos sutvarkytos ir laisvalaikiui bei poilsiui pritaikytos viešosios erdvės, rekreacinės zonos.
Dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas 9“ Ma žeikių rajono savivaldybė tikisi, kad projekto daly viai sukurs įdomių, originalių projektų pasiūlytoms teritorijoms sutvarkyti ir juos bus galima realiai įgy vendinti.
Pastaraisiais metais Vilniaus rajono savivaldybė įgy vendino nemažai projektų, kurių metu atsinaujino miestelių ir kaimų veidas: Maišiagalos miestelyje buvo sutvarkyta ūkininkų turgavietė, baigti restau ruoti Houvalto dvaro rūmai, Pagiriuose pastatytas darželio „Pelėdžiukas“ priestatas, kurį savivaldybė įvardija kaip pirmąjį esminį pokytį Vilniaus rajono statybų sektoriuje, orientuotą į tvarų medžiagišku mą.
Vilniaus rajono savivaldybė yra žiedinė, kurios centras – Vilniaus miesto savivaldybė, o aplink vystomi perspektyviniai seniūnijų centrai, kuriuose ir numatomas reikšmingas urbanizacijos procesas. Jau 2009 metų bendrasis planas nustatė, kad ne išvengiamai kraštovaizdžio identitetas taps vis kos mopolitiškesnis, todėl ypač svarbu išsaugoti savitas Vilniaus krašto gyvenviečių ar ūkininkų sodybų er dvinio modelio tradicijas, istorinius jų architektūros bruožus.
Aplinkos patrauklumą savivaldybė numato kurti per rekreacinę infrastruktūrą gamtinio karkaso te ritorijose, išskirtinumą – per išsaugojamus kultūros paveldo kompleksus ir daugiafunkcį jų pritaikymą, o architektūrinio originalumo siekia socialinės (švie timo, religinės, kultūrinės, sporto, socialinių paslau gų) infrastruktūros objektuose.
Vilniaus rajono teritorijos vystymo bendrajame pla ne nustatytas pagrindinis tikslas yra darnus (tvarus) vystymas, grindžiamas trimis strateginiais tikslais:
1) gyventojų gyvenimo kokybės gerinimu, skati nant švietimą ir savišvietą, plėtojant socialinę – kul tūrinę bei techninę infrastruktūrą;
2) savivaldybės ekonominio augimo skatinimu, ūkinę veiklą teritoriškai diferencijuojant pagal te ritorinio potencialo ypatumus, taikant funkcinę konversiją bei pažangias technologijas, skatinant konkurencingumą;
3) aplinkos kokybės palaikymu, optimizuojant gamtonaudą, plėtojant aplinkosaugą ir išsaugant vertingąsias kraštovaizdžio savybes bei stiprinant kraštovaizdžio savitumą.
„Šis „Išmanusis miestas“ projektas yra puiki gali mybė savivaldai pasisemti modernių ir šiuolaikiškų idėjų, siekiant puoselėti savo gyvenviečių patrau klumą, gerinti ir kurti saugias, tvarias bei gražias erdves tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Neabejojame, kad investavimas į visuo menės poreikiams skirtas erdves yra reikšminga ir ilgalaikė investicija į pasitikėjimu ir tarpusavio pa laikymu grįstą bendradarbiavimą tarp savivaldos ir vietos gyventojų“, – sako Vilniaus rajono savivaldy bės merė Marija Rekst.
Easebaldai.lt | labas@easebaldai.lt
Vytenio g. 20, 03229, Vilnius
Tel. numeris: +370 5 2194836
El. paštas: labas@easebaldai.lt
DARBO LAIKAS
I-V: 10.00 - 19.00
VI: 10.00 - 17.00
VII: nedirbame
DOMUS GALERIJA
P. Lukšio g. 32, Vilnius
Tel.: +370 6 9421025
El. paštas: domus@easebaldai.lt
DARBO LAIKAS
I-V: 10.00 - 19.00
VI: 10.00 - 18.00
VII: nedirbame
HOLAS – NAMAI INTERJERUI SALONAS
Savanorių pr. 168, Kaunas
Tel. +370 6 6341109
El. paštas: kaunas@easebaldai.lt
DARBO LAIKAS
I-V: 10.00 - 19.00
VI: 10.00 - 16.00
VII: nedirbame
Po sunkaus pandeminio laikotarpio kelionių išsiilgę žmonės pasiryžę atsiimti prarastą laiką su kaupu. Kelionės tapo viena aktualiausių temų šiuolaikinio žmogaus kasdienybėje. Ne paslaptis, kad keliaujantys arba atitolti nuo kasdienybės norintys žmonės viešbučio kambarį traktuoja ne tik kaip vietą nakvynei, tačiau ir kaip ramybės bei komforto oazę. Tai gyvenamoji ir kartu atsipalaiduoti leidžianti erdvė, kurioje laikinas gyventojas nori pasijusti kaip namuose arba, atvirkščiai – sužadinti naujus pojūčius ir emocijas. Viešbučio erdvės turi sujungti estetiką, inovatyvumą, patogumą bei kokybiškai praleistą atokvėpiui arba darbui skirtą laiką.
Tendencijos nuolat kinta, nesvarbu, kur, tačiau reikia prisitaikyti prie žmonių gyvenimo pokyčių. Vestibiuliuose turėtų būti daug vietos kasdieniams ir oficialiems pokalbiams, darbui su nešiojamaisiais kompiuteriais, įvairiems įrenginiams prijungti. Ekstravagantiškesni įėjimo bruožai šiandienos besiformuojančioje viešbučių rinkoje yra didelės žalios sienos, vidaus sodai, nenuspėjami dizaino elementai...
Skirtingai nuo viešųjų viešbučio erdvių, kambariai projektuojami su šviesia ir ramia spalvų palete, kur lankytojai gali pailsėti nuo gyvenimo šurmulio. Įdiegiamos įvairios technologijos, išmanūs jungikliai ir sistemos, sukuriamas „namų“ jausmas, pridedant elementų, tokių kaip augalai. Spartėjanti interjero tendencija viešbučiuose – atsisakoma itin prabangių, perdėtų interjero elementų, paliekama tik tai, kas reikalinga ir tvaru. Interjere žaidžiama su spalvomis ir tekstūromis, siekiant jaukumu sukurti svečiams prabangą.
UAB BRASA. Viešbučio kambariuose naudojamas ant sienos tvirtinamas didinamasis kosmetinis veidrodėlis. Taip pat pagal individualų užsakymą gaminami veidrodžiai su apskritimo formos LED apšvietimu, kurie sukuria itin modernią vonios kambario atmosferą. Naudojama modulinė, minimalistinė dizaino profilių sistema drabužinėms STILI. Į vertikalų profilį integruojamas LED apšvietimas.
DUPONT. Vonios kambariuose – laisvai pastatoma ,,Corian® Delight 8430“ vonia sukuria prabangaus vonios kambario akcentą. Naudojami modernūs ir stilingi ,,Tiger Boston“ aksesuarai – juodas WC popieriaus laikiklis, kurį galima lengvai pritvirtinti prie norimos vietos ant sienos, ir juodos spalvos matinis WC šepetys.
GROHE. Viešbučio vonios kambariuose naudojamas išmanusis GROHE ,,Sensia Arena“ pakabinamas unitazas su bidė funkcija ir dar daugeliu kitų išmanių funkcijų – puikiai taupoma vieta nereikalaujant atskiro bidė. Taip pat naudojami dailūs „Atrio“ linijos maišytuvai – sieninis trijų skylių praustuvo maišytuvas (20 164 003 / DC3 / AL3) ir grindinis vonios maišytuvas (25 044 003 / DC3 / AL3). Pandemijai pakeitus mūsų įpročius liesti paviršius, puikiai tinka panaudoti infraraudonųjų spindulių nuleidimo mygtuką ,,Tectron Bau E“.
TOP SPYNOS. Viešbučio kambarių bei kitų erdvių durų rankenoms ir furnitūrai panaudoti dailūs JNF gamintojo produktai – IN.00.145.KN durų rankena, vonios kambario užraktas IN.04.345.B1 ir ,,Voyager“ sistema, kurią galima valdyti su telefono programėle. Viešbučio kambarių spintose – „mySafe“ seifų linijos ,,mySafe 430 Black EI“ seifas su elektronine spyna, kuris užtikrins svečio asmeninio turto saugumą ir nenuvils savo dizainu bei funkcijomis.
TORK. Viešbučio vestibiulyje rankų higiena pasirūpinta naudojant „Tork“ dezinfekantų stovą. Viešose viešbučio tualeto patalpose naudojami „Tork“ gamintojo ,,Image Design“ linijos produktai. Nerūdijančiojo plieno, prašmatnaus dizaino šiukšlių dėžė. „Tork Xpress® Multifold“ sulankstytų popierinių rankšluosčių dozatorius sumažina popierinių rankšluosčių sunaudojimą dozuodamas po vieną rankšluostį. „Tork“ odos priežiūros priemonių dozatorius su „Intuition™“ jutikliu užtikrina puikią rankų higieną visiems lankytojams.
TARKETT. Viešbučio kambaryje grindų dangai pasirinkta žavinga ąžuolo mediena ,,Heritage –Oak Chalk White“, kuri suteikia interjerui itin jaukią atmosferą.
GAJA DECOR. Viešbučio erdves puošia tiekėjo augalai, kurie suteikia erdvėms spalvų ir gyvybingumo. Tokie kaip hortenzijos (HRT0820), Berzelia Lanuginosa (LAN9103), Parvifolia (WPA0113-WPA0118).
UAB AUDIOTONAS. Bendroms erdvėms įmontuojami gamintojo lubiniai garsiakalbiai MC 6T. Numatytas ir AMC DMPA 240 muzikos grotuvas su stiprintuvu, skirtas viešoms vietoms, kur nuolat kasdien naudoti reikalinga kompaktiška, patikima ir lengvai valdoma garso sistema. Viešbučio kambariuose montuojami ,,Arylic WBC 65“ aukštos klasės lubiniai garsiakalbiai, turintys vidinį stiprintuvą, belaidį grotuvą, galima prijungti „Bluetooth“ ir valdyti per „Wi-fi“.
UAB JUNG VILNIUS. Kambariuose integruotas JUNG KNX kompaktiškas patalpos valdiklis, kuris tikrai nenuvils poilsiaujančių svečių. Invertuotas ekranas su apšviesta ekrano indikacija aiškiai įskaitomai parodo patalpos, lauko temperatūrą ir laiką. Patalpose – LS ZERO serijos elektros instaliacijos komponentai – jungikliai, kištukiniai lizdai ir išmanūs namų įrangos valdymo prietaisai. Prie lovų naudojama ,,Plug & Light“ LED šviestuvėliai, kurie skleidžia lengvai reguliuojamą šviesą pakreipti norima kryptimi.
ARSAN. Kambariuose nestandartiniai SilkStone medžiagos PAA praustuvai. Pasirinkti būtent dėl vienalytės „Silkstone“ medžiagos ir matinio paviršiaus, kas sukuria tvarkingą ir minimalistinį dizainą. Viešajame tualete apskritas veidrodis NAVARONE ,,EASY 07“ su LED apšvietimu ir ,,Laufen Palomba“ laisvai pastatomos dailios plautuvės.
AKMENSTATA. Vestibiulio grindų dangai ir registratūros baldo daliai naudojama „Cosentino" gamintojo „Dekton®“ plačiaformatės plytelės. „Kraftizen" kolekcijos, „Albarium" spalva puikiai dera prie kitų vestibiulio baldų. Viešajame tualete akcentinė siena iš natūralaus marmuro akmens „Calacatta viola“. Vonios kambariuose grindų dangai pasirinktos šviesios „Dekton®“ „Stonika Xgloss“ kolekcijos „Halo“ spalvos plokštės. Natūralaus marmuro „Pietra grey“ detalės naudojamos vestibiulyje, prie grindų esančiai apdailai, kuri dera prie erdvėse vyraujančio medžio akcentų
ANASTASIJA ČAPLINSKAJA-MICHEJEVA
Interjero dizainerė
anastasijachaplinskaja@gmail.com + 370 635 06021
Interjero konceptą lėmė viešbučio lokacija – Baltijos jūros pakraštys – išskirtinė gamta ir greitas oro pasikeitimas. Viešbutis yra skirtas poilsiautojams, kurie keliauja su savo augintiniais. Interjere matomas kontrasto medžiagų spalvų principas –šviesus registratūros holas pereina į aukštą ir tamsią registratūros zoną.
Registratūra: įeidamas į viešbučio holą patenki į pasiruošimo zoną, kur galima nusiplauti ir dezinfekuoti rankas, pagal poreikį nuvalyti augintinio letenėles. Kadangi viešbučio registratūra atvira visiems paplūdimio poilsiautojams, hole yra geriamojo vandens čiaupas ir kavos aparatai.
Registratūros zona tamsi, joje poilsiautojas jaučiasi kaip jūros gilumoje, pailsi nuo kaitros ir saulės. Pasirinkti patvarūs, ilgaamžiški apdailos sprendimai. Pagrindinis patalpos akcentas – banguotas, primenantis teatro dekoraciją akcentinis šviestuvas.
Apartamentai: pasirinkti apartamentai skirti keliautojams su katėmis. Pajūrio įkvėpimas juntamas ir čia. Kambario medžiagiškumas yra sodrių atspalvių, formos apskritos. Korpusiniai baldai prie įėjimo skirti gyvūno dienotvarkei: į apatinius stalčius įdėta kačių dėžutė, kurią katinas lengvai pasiekia per specialiai fasade padarytus apskritimus. Pagrindinis šių baldų akcentų tampa bėgimo ratas, kurį poilsiautojas naktį gali užrakinti. Minkštų baldų užvalkalai lengvai nuimami ir skalbiami, vengiama didelio kiekio tekstilės. Kambario apdailos medžiagos atsparios gyvūnų nagams. Apartamentai padalyti į tris zonas – valgymo, poilsio ir miego.
UAB BRASA. Viešbučio apartamentuose svarbu suplanuoti patogų daiktų sandėliavimą, tam tiko DRESS CODE spintų sprendimai. Pakabų skersinis su LED apšvietimu padeda greitai surasti reikalingus drabužius neįjungiant šviesos, o ištraukiami rėmai padeda tvarkingai sandėliuoti batus ir smulkias aprangos detales. Apartamentų darbo zonoje pakabintas veidrodis su galiniu LED apšvietimu, gaminamu pagal individualų projektą. Jo funkcija dvejopa – jis naudojamas ne tik dažymuisi, bet esant poreikiui ir kaip šviestuvas. Viešbučio registratūroje patogūs kavos staliukai pagaminti naudojant CUBE profilį, staliukai pagaminti pagal erdvei tinkamą proporciją ir dizainą.
DUPONT. „Corian®“ lieto akmens lankstumas padėjo įgyvendinti pagrindinį registratūros akcentą – bangos formos lubinį šviestuvą. Šviestuvui buvo pasirinkta „Cameo White“ spalva. Atitinkamai pagal šviestuvo medžiagiškumą lietas ir registratūros stalviršis, nes „Corian®“ lietas akmuo yra aukštos kokybės ir pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Jis puikiai tinka viešosiose erdvėse, ypač kur yra gyvūnų. Viešbučio hole, numatytoje kavos ir higienos zonoje, stalviršiams irgi pasirinktas lietas „Corian ®“ akmuo, nes jis gerai valomas ir atsparus drėgmei.
GROHE. Viešbučio apartamentams pasirinkta elegantiška „Grohe Essence“ kolekcija. Jos natūralios, grakščios linijos puikiai tinka prie bendro interjero koncepto. Visi prietaisai pasirinkti „Brushed Warm Sunset“ metalo atspalvio. Vonios kambario klozetas taip pat pasirinktas iš „Essence“ keramikos kolekcijos. Kadangi klozeto paviršius antibakterinis, jis tinka viešbutyje su gyvūnais, o minimalistinis dizainas puikiai dera prie kambario interjero.
TORK. Po pandemijos švaros ir dezinfekavimo klausimas viešosiose erdvėse liko labai svarbus, todėl viešbučio hole numatyta atskira švaros „sala“ korpusiniuose balduose prie įėjimo. Patogiame aukštyje pakabintas „Tork Xpress® Multifold“ popierinių rankšluosčių dozatorius kartu su „Tork“ odos priežiūros dozatoriumi. Po stalviršiu į spintelę statoma didelė 50 litrų „Tork“ šiukšliadėžė. Visa produkcija pasirinkta baltos spalvos, nes holo zona yra atskirta nuo registratūros erdvės spalva ir medžiagiškumu. Ant registratūros staliukų pastatomi „Tork Xpressnap“ elegantiški servetėlių dozatoriai, nes laundžo zonoje galima prisėsti su gėrimais. Apartamentuose, vonios zonoje naudojama Kompaktinė „Tork“ baltos spalvos šiukšliadėžė.
UAB AUDIOTONAS. Bendro naudojimo erdvių foniniai muzikai paleisti naudojamos pakabinamos AMC SL 30 juodos spalvos kolonėlės. Į registratūros baldus dedamas kompaktiškas garso stiprintuvas „AMC iAC 2X240“, leidžiantis reguliuoti holo ir recepcijos erdves. Šalia – dviejų zonų kontroliavimo „AMC MP22 Dual Media Player / Zone Mixer“ garso grotuvas. Holo laukimo zonoje pakabinti HELGI HP7520 75 colių informacijos ekranai, kur poilsiautojai gali matyti visą aktualią informaciją. Apartamentų vonioje irgi įrengta foninės muzikos sistema. Lubose sumontuotos minimalistinės AMC PC 3WP garso kolonėlės, pasižyminčios IP54 nuo drėgmės apsaugos klase, o „Acrylic A50+“ grotuvas valdomas belaidžiu tinklu, iškeltu į apartamentų poilsio zoną. Grotuvas prijungtas prie „online“ muzikos sistemų. Eksterjero fasadui apšviesti parinkti „MJL WW02“ lauko šviestuvai.
UAB JUNG VILNIUS. Apartamentams valdyti pasirinkta JUNG KNX centralizuota sistema, kurios programa įdiegiama į „JUNG Visu Pro“ išmanųjį serverį, kas padeda reguliuoti šviesos srautą, kambario temperatūrą bei užtamsinimą. Interjerui parinkti Le Corbusier spalvomis dažyti jungikliai LS 990 serijos, kas suteikia interjerui vientisumo jausmą.
ARSAN. Apartamentų vonios kambario dušo zonai pasirinktas nestandartinio dydžio akmens masės padėklas „Radaway Kyntos C/F“. Bendrai stilistikai išlaikyti pasirinktos elegantiškos minimalistinio dizaino dušo durys „RADAWAY Essenza Pro Gold“. Prausimosi zonos praustuvas „PAA Modo flow“ gaminamas pagal užsakymą iš „Silkstone“ medžiagos. Pasirinkta laisvai pastatoma vonia „PAA Bella“ yra ovalinės formos, kas tinka prie interjero užapvalintų formų. Vonios „Silkstone“ paviršius puikiai tinka dažnai naudoti, yra higieniškas, ilgiau išlaiko vandens šilumą ir yra lengvai prižiūrimas. Virš praustuvo ant sieninių spintelių montuojami apskritos formos „CERCHIO R“ veidrodžiai su LED apšvietimu iš priekio. Veidrodis yra aukštos kokybės, o LED apšvietimas taupo energiją.
AKMENSTATA. Kadangi interjero konceptas stipriai susietas su gamta, į apartamentus norėjosi įnešti patvarią natūralią apdailos medžiagą, todėl buvo pasirinktas „Akmestata“ natūralus akmuo. Jis ilgaamžis, atsparus, apartamentuose apsistojusio svečio gyvūnas nepadarys jam žalos. Virtuvės stalviršiui ir darbo staliuko apdailai pasirinktas granitas „”Alpinus”, nes jo raštas primena kopų peizažus. Granito paviršius apšviestas LED apšvietimu, sukuria šviesos blikų žaidimą kaip ant jūros vandens paviršiaus. Vonios sienų ir grindų apdailai naudojamos „Cosentino“ gamintojo „Dekton®“ plokštės. Jos yra atsparios įbrėžimams, smūgiams, karščiui, šalčiui ir drėgmei bei skysčiams, kurių vonios kambaryje gausu. Sienų apdailai parinkta švelnaus rašto „Dekton®“ plokštės iš „Kraftizen“ kolekcijos, spalva „Argentium“. Vonios grindų apdailai – „Dekton®“ plokštės iš „Stonika Xgloss“ kolekcijos, spalva „Khalo“.
GAJA DECOR. Registratūros zonos išraiškingu elementu tampa stabilizuoti augalai vazonuose, kas ne tik puošia, bet ir padeda apibrėžti poilsiautojų sėdėjimo vietas. Taip pat registratūros pagrindinė siena iš brutalaus akmens apdailos sušvelninama miško augalų apželdinimu, kas sukuria jūros uolos pojūtį.
TARKETT. Viešųjų erdvių ir apartamentų grindims pasirinktos novatoriškos „Tarkett“ grindų dangos. „Tarkett“ vinilinės grindų lentelės patvarios esant dideliems srautams ir padeda išspręsti akustikos klausimą. Papildomai apsaugai pasirinktos neslidžios „iD Insiration Century Down“ vinilinės modulinės lentelės. Švariai zonai prie registratūros parinkta 100 proc. perdirbama kiliminių plytelių kolekcija „Desso Serene“. Apartamentuose įrengtos vinilinės modulinės „iD Insiration – Variant Oak Light Grey“ grindų dangos.
TOP SPYNOS. Viešbučio apartamentams pasirinktos minimalistinės „Corona Maxima“ serijos rankenos. Kadangi poilsiautojas valymo metu norėtų apsaugoti savo asmeninius daiktus, apartamentų spintoje įrengtas „mySafe premium 350 EB“ seifas. Seifo viduje įrengtas LED apšvietimas, kas supaprastina jo naudojimą spintoje. Seifo korpuso spalva derinta prie spintos vidaus atspalvio.
Interjero dizainerė Interjero dizainerė
AKMENSTATA. Restorano erdvės sienoms parinktos didelio formato natūralios akmens plokštės: marmuras „Dreaming green” ir kvarcitas „Diamond white” . Marmuro plokštė ant sienos –natūralus gamtos paveikslas, apjungiantis vidaus ir lauko spalvas, bei sukuriantis gyvasties jausmą restorane. Ši siena tampa agrindiniu restorano interjero akcentu.
LIGITA STANKIENĖ
UAB BRASA. Vonios spintelių ir restorano lentynų konstrukcijos numatytos iš aliuminio profilių „CUBE”. Lenktos restorano lentynų konstrukcijų detales priderinamos prie „CUBE“ profilių. „CUBE“ profilių pagalba sukuriamos elegantiškos konstrukcijos, kurios dera prie bendrų interjero formų.
GAJA DECOR. Viešbučio kambariuose numatoma įkomponuoti stabilizuotas palmes „Phoenix Yuruguano trunk YPH/0220“. Restorano erdvėje sukuriamos kompozicijos iš „Green NIC 0104“, Green FFE 9103, „Green GIN 9105“. Parinktos gėlės ir jų kompozicijos nereikalauja daug priežiūros, atrodo natūraliai ir suteikia erdvėms gyvumo.
GROHE. Pasirinkta santechnika iš „Atrio“ kolekcijos. Virtuvės, vonios ir dušo maišytuvai, tualeto šepetys, tualetinio popieriaus laikiklis ir žiedas rankšluoščiams numatomi „brushed hard graphite” – šlifuoto grafito spalvos. Modernus išskirtinis ir vientisas dizainas puikiai dera su parinktomis viešbučio patalpų interjero detalių formomis.
VIZIJA
Šiuolaikinės visuomenės didžiausios problemos – nerimas, stresas, skubėjimas. Norėjosi sukurti viešbutį, kuris būtų priešingybė šiuolaikinėms problemoms ir kad čia žmogus pasijustų atsipalaidavęs bei saugus. Šio viešbučio koncepcija orientuota būtent į saugumo pojūtį. Statinio forma ir eksterjeras primena tvirtus akmenis, taip sukuriama sintezė su supančia gamtine aplinka. Visa tai žmogui kelia gerą emociją ir tai svarbu kuriant viešbutyje saugumo jausmą bei galimybę tapti gamtos dalimi. Netrukdomas kitų viešbučio gyventojų žmogus matys medžius, vandenį, kylančią ar besileidžiančią saulę. Pirmajame bloke suprojektuotos viešosios erdvės: recepcija, restoranas, SPA zona su dušinėmis ir tualetais. Taip pat šiame pastate išdėstytos darbuotojams skirtos erdvės – virtuvė, techninė patalpa. Antras blokas skirtas lankytojų restoranui. Likę blokai – viešbučių kambariai. Išorės pastatų eksterjero dizainas ir spalvos priešingybė vidaus interjerui – griežtas konstrukcijas čia pakeičia apvalios detalės ir aptakios formos. Viduje sukuriamas švelnumo ir atsipalaidavimo jausmas, bet tuo pačiu interjeras išlieka charakteringas ir drąsus.
DUPONT. Viešbučio erdvėse stalviršiams naudojama Corian® „Deep Titanium“ juodos spalvos dirbtinis akmuo. Dalis sienų dengiamos Corian® „Pebble Terrazzo“ danga, kuri įneša žaismingumo į patalpas. Viešbučio kambarių virtuvėlėse iš apačios montuojamos Corian® „Sparkling“ serijos plautuvės. Pasirinktos nerūdijančio plieno plautuvės – higieniškos ir lengvai prižiūrimos, be to stalviršio spalva pereina į plautuvę, sukurdama unikalią išvaizdą.
TOP SPYNOS. Patalpų durų rankenos - Colombo „ONE CC11 serijos juodos matinės spalvos. Pasirinktos švelnių formų minimalistinio ir švaraus dizaino, kuris siejasi su bendra interjero idėja. Drabužių spintoms naudojamos CORONA „Orbis R“ juodos spalvos rankenos – bumbulai. Jų forma atsikartoja kitose interjero detalėse.
TARKETT. Viešbučio kambariams parinkta NOBLE medinių grindų danga - „OAK BROOKLYN Big Block“ parketas. Parketo raštas tobulai dera su bendra interjero dinamika. Restorano pastato grindims naudojama iD Inspiration 55 „Breccia grey“ vinilinė modulinė grindų danga. Sukurta aplinkai, kurioje vyrauja vidutinis ir didelis judėjimas, todėl puikiai tinkama visuomeninėms viešbučio erdvėms.
TORK. Vonios kambariui pasirinktos dailių formų ir derančių spalvų „Tork“ 5 l šiukšliadėžės ir „Tork“ veido servetėlių dozatorius po kriauklėmis. Šiukšliadėžes sumontuotos prie unitazų lengvai prieinamoje vietoje. Švelnios formos ir spalva dera prie bendros interjero idėjos. Kambarių numerių virtuvės erdvėse, prie kriauklių svečių patogumui ir švaros išlaikymui bus pastatyti „Tork Xpress® Countertop“ sulankstytų popierinių rankšluosčių dozatoriai, kurie ne tik dera prie interjero dizaino, bet ir pagerina vaizdą ir higieną užuot paprasčiausiai palikus popierinių rankšluosčių stirtą. Restorano erdvėje klientai ant stalų ras „Tork Xpressnap Fit®“ stalo servetėlių dozatorius kurie dozuoja po vieną servetėlę, todėl palaikoma geresnė higiena.
UAB AUDIOTONAS. Patalpų lubose ir sienose įmontuoti Arylic „WBC65 wireless“ belaidžiai garsiakalbiai leis per programėles klausytis mėgstamos muzikos ir lengvai valdyti norimą garso toną. Garsiakalbių sistema pajungta ir prie televizoriaus, kas suteiks geresnę garso kokybę.
UAB JUNG VILNIUS. Viešbučio kambariuose naudojami funkcionalūs JUNG LS 990 serijos
LES COULEURS® „LE CORBUSIER” kolekcijos „32111 l’ocre rouge moyen” spalvos kištukiniai lizdai ir jungikliai su „4320E noir d‘ivoire“ spalvos rėmeliais, kurie savo griežtomis linijomis tinka prie sukurto minimalistinio interjero. Tos pačios kolekcijos kištukiniai lizdai pritaikomi ir voniose. Spalva parinkta „32030 bleu céruléen 31“, kuri tuo pačiu dera ir prie sienų dažų spalvos. Kiekvienas viešbučio numeris gali būti derinamas pagal skirtingas JUNG siūlomas spalvas, kadangi ši spalvų gama drąsi ir tinka prie kuriamo interjero idėjos. Prie įėjimo durų viešbučio kambaryje naudojamas viešbučio kortelinis jungiklis. Įstačius viešbučio kortelę, automatiškai bus įjungiamas kambario apšvietimas. Šalia įrengiami ir kambario blokai personalo paslaugų iškvietimui. Svečias gali nuspręsti, ar jo kambarys turėtų būti išvalytas, ar jis nenori būti trukdomas. Nuspaudus atitinkamą mygtuką viešbučio kambaryje, pastato išorėje šalia įėjimo įrengtame bloke personalui rodomas svečio pageidavimas.
ARSAN. Vonios patalpose naudojami juodos spalvos nestandartinių matmenų dušo padėklai iš „Radaway Teos C/F” kolekcijos. Šis akmens masės dušo padėklas pasižymi dideliu standumu ir atsparumu didesnei apkrovai, todėl puikiai tinka viešbučiams. Dušo sienelė „Radaway MODO" su spauda „Scissors“. Pasirinktas spaudos dizainas dera prie viešbučio detalių ir formų. Numatomi nestandartiniai „SilkStone“ baltos spalvos praustuvai. Virš praustuvų derinami ovalūs veidrodžiai „NOVARONE“ su LED apšvietimu 60x1300 dydžio. Veidrodžiai pasirenkami su šildymo kilimėliu, kad būtų galima greičiau ir patogiau naudoti, pašalinant rasojimą.
UAB BRASA. Viešbučio kambariuose naudojamos funkcionalios, vokiško prekės ženklo „Hafele“ spintų sistemos – „DressCode“. Apgalvotos sistemų detalės leis patogiai naudotis spinta, o suplanuota drabužių vieta išlaikys juos puikios formos. Pasirinkta baltos spalvos sistema, deranti su spintos dizainu, prie rėmų tvirtinami gaminami fasadai. Kruopščiai suprojektuota sistema funkcionalumu atitinka namuose rengiamas drabužines.
DUPONT. Restorano erdvėje įspūdį palieka vientisa baro konstrukcija, gaminama iš „Corian®“ dirbtinio akmens. Baras sujungiamas erdvėje ir taip sukuriamas besiūlis, vientisas įvaizdis. Baro stalviršiui ir cokoliui pasirinktas naujos kolekcijos SAND STORM dirbtinis akmuo, kuris atrodo itin elegantiškai, o fasado dekoras formuojamas iš SILVER GREY akmens. Ši medžiaga pasirenkama dėl savo malonios tekstūros, higieninių savybių ir galimybės paprastai ją atnaujinti.
ievalaurinaviciu@gmail.com
+ 370 690 84 922
Mus supanti aplinka tampa vis modernesnė, estetiškai švaresnė, tarsi baltas popieriaus lapas, subraižytas tvarkingais kvadratėliais...
Šiame projekte norėjau, nekonkuruodama su šiandien aktualiais interjero stiliais, jų formas „nuspalvinti“ tradicinio interjero stiliaus spalvomis ir tekstūromis. Tik įėjęs į patalpą svečias pasijunta esantis ne namie, o viešbučio kambaryje. Kambario interjere gausu dekoratyvių tekstūrų ir sprendimų, tačiau jų spalvų paletė yra šviesi ir suderinta tarpusavyje, kas suteikia lengvumo nuotaiką. Suprojektuoti šiuolaikiški kambario valdymo sprendimai: automatiniai roletai, viešbučio personalą informuojantys jungikliai, kambario temperatūros valdymo galimybė. Ši aplinka svečiui leis atsipalaiduoti nuo jam įprastos kasdienės buities ir jis galės mėgautis visais kambario patogumais ramiame Lietuvos kurorte.
GROHE. Vonios kambario interjere minimalistinės estetikos GROHE maišytuvai. ATRIO dizaino linijos potinkiniai maišytuvai yra pagrindiniai, subtilūs vonios aksesuarai. Funkcionali RAINSHOWER SMARTACTIVE 310 dušo galva, turinti dvi skirtingas purškimo galimybes, suteikia malonios patirties. Visi dušo maišytuvai ir aksesuarai – „supersteel“ spalvos ir PVD padengimo, kuris yra ne tik ilgaamžiška dizaino stiliaus prasme, tačiau ir itin atspari aplinkos poveikiui, kalkėms, ant tokio paviršiaus nesimato pirštų antspaudai.
TOP SPYNOS. Siekiant išlaikyti vientisą stilių, viešbučio interjere pasirenkamas gausią rankenų kolekciją turintis JNF durų furnitūros gamintojas. Viešbučio kambariuose numatomos kortele ir raktu atrakinamos durų rankenos JNF IN.27.101.E, TITANIUM GOLD spalvos. Įėjimui į vonios kambarį – stilingos SLIM ROUNDED JNF IN.00.532.Q.TG naujos kolekcijos rankenos. Analogiškos JNF IN.00.532.PQ.SF.TH rankenos renkamos bendrų erdvių dizaine ir taip išlaikomas vientisas, pasikartojantis stilius. Kambarių spintose sumontuoti stilingi ir kokybiški italų gamintojo TECHNOMAX TSE/0H seifai.
TORK. Pasirinktas „Tork“ sulankstyto tualetinio popieriaus dozatorius padės pasirūpinti, kad popieriaus svečiui nepritrūktų visos viešnagės metu. Dėl „Tork“ higieninių paketų maišelių dozatoriaus išvengiama nemalonių situacijų ir suteikiamas įspūdis, kad viskuo yra pasirūpinta. Moterys žino, kokia nauda yra sausinti veidą vienkartinėmis servetėlėmis, tuo pasirūpina kambaryje esantis „Tork“ veido servetėlių dozatorius. Restorano erdvėse servetėles laiko „Tork Xpressnap®“ servetėlių dozatorius, o rankų švarą palaikyti padės „Tork“ odos priežiūros priemonių dozatorius su „Intuition™“ jutikliu.
UAB AUDIOTONAS. Viešbučio kambariuose įmontuoti - AMC PCR 5 lubiniai garsiakalbiai, vonios kambariuose – AMC PC 3WP aukštą apsaugos klasę turintys lubiniai garsiakalbiai. Juos valdyti pasirinktas Arylic S10 belaidis Multi-room muzikinis grotuvas. Grotuvo signalas patenka į dviejų kanalų garso stiprintuvą REVAMP2060T, kurio dėka galime turėti dvi garso zonas. Muzika visoje patalpoje bus ta pati, bet garsą bus galimą valdyti „Bluetooth“ ryšiu ar sieniniais valdikliais. Restorano erdvėje pasirenkami modernios estetikos AMC 05 ir VIVA 5 garsiakalbiai. „Live radio“ muzikinis grotuvas suteikia galimybę klausytis muzikos FM bangomis, internetiniu radiju ir medijos grotuvu. Dviejų kanalų AMP garso stiprintuvas sujungia visas garsiakalbių sistemas, o jų garsui reguliuoti naudojami baltos spalvos AMC garso reguliatoriai
UAB JUNG VILNIUS. Įėjęs į kambarį svečias atranda tolygiai su siena sumontuotą JUNG LS ZERO trijų dalių jungiklį, kuriame įstačius kortelę įsijungia apšvietimas bei komfortiška temperatūra. Nusimetęs paltą ir batus, svečias keliauja į pagrindinę kambario erdvę, kurioje pirmiausia atranda išmanų KNX termostatą ir dviejų mygtukų paspaudimu pasirenka kambario temperatūrą. Kitas mygtukas sukuria ramią kambario nuotaiką – nusileidžia naktiniai roletai, įsijungia televizorius, jame užprogramuota „Youtube“ platforma su ramia pianino muzika, kambaryje lieka šiltas LED apšvietimas. Kiekvienoje funkcinėje kambario vietoje numatomi dvigubi kištukiniai lizdai –buitiniams prietaisams, siurbliui, greito krovimo su A ir C tipo USB lizdais – darbo vietoje. Abiejose pusėse prie lovos įrengti išmanūs KNX jungikliai. Sniego baltumo matinis KNX termostatas įrengtas ir prie dušo kabinos.
ARSAN. Viešbučio vonios kambario estetika yra švari, dėl to pasirinktas vientiso dizaino „Radaway Teos F“ dušo padėklas. Jį dengia minimalistinio dizaino „Radaway Furo DWJ“ chromo spalvos dušo durys, kurios neužgožia erdvės. Kitas pagrindinę kambario viziją išpildantis gaminys – nestandartiniai „Silkstone“ praustuvai, kurie gali būti pritaikomi įvairių matmenų erdvėms ir yra vienatūrės formos. O galiausiai kambario koncepciją atitinkantis aksesuaras – veidrodis EASY ALU 04 su funkciniu LED apšvietimu, kuris įsijungia sensoriniu jungikliu ir gali būti dimeriuojamas.
GAJA DECOR. Vonios kambarys dekoruojamas stabilizuotomis, dvispalvėmis hortenzijomis –HRT2140, kurios suteikia kambariui gyvybingumo ir spalvomis papildo erdvę. Pasirinktas atspalvis arti natūralaus, kad ne imituotų, o atrodytų lyg šviežiai pamerktos gėlės. Bendrose erdvėse žalumos suteikia ir jas papildo didelės „Phoenix KPB/0200“ palmės, kurios tampa gyvu šios erdvės akcentu.
TARKETT. Kambariuose parenkama dinamiška ir dekoratyvi, individualiai gaminama „DESSO Axminster“ kiliminė danga. Ši danga yra ne tik puikus pasirinkimas, norint sukurti stilingą kambario dizainą, tačiau ir galimybė keisti rašto atspalvius, suteikia plačias galimybes žaisti su skirtingomis spalvomis skirtinguose kambariuose. Restorano grindys – klasikinio krepšio pynimo rašto parketas – NOBLE – OAK BROOKLYN BIG BLOCK, balinto ąžuolo spalvos. Ši danga suteikia restorano erdvei žaismingumo ir puikiai tinka prie interjero stilistikos ją papildydama ir išsiskirdama.
AKMENSTATA Prabangos jausmą kambariuose suteikia naktiniai staliukai, gaminami iš „Dekton®“ „Lucid“ kolekcijos „Lucid“ splavos presuoto akmens. Šios plokštės yra puikus pasirinkimas: atsparesnės aplinkos poveikiui nei natūralus baltas marmuras, nes būtent praktiškumas yra svarbi viešbučio projektavimo ypatybė. Vonios kambario akcentu tapo „Dekton®“ dirbtinio akmens plokštės iš „Liquid” kolekcijos – spalva „Liquid sky“, kurios ramiame interjere įneša dinamikos. Vonios grindims pasirinktas ramus – „Dekton®“„Industrial collection“ kolekcijos „Lunar“ spalvos gaminiai, kurie gali būti didelio formato, taip išvengiant perteklnių jungimo siūlių. Restorano grindys po langais ir aplink barą gaminamos iš natūralaus granito „Ice blue“. Tai yra kietas, natūralus akmuo, pasižymintis aukštu atsparumu, tačiau dėl savo dinamiško rašto gerai atrodys ir po 10 metų, atsiradus natūraliems įbrėžimams.
MONIKA
studija „MG Interjeras“ architektė
monikagudomskaite@gmail.com + 370 690
PENKIŲ ŽVAIGŽDUČIŲ VIEŠBUTIS ,,ARCH HOTEL“ GAMTOS APSUPTYJE
Siekiant sukurti aplinką, kurioje būtų galima pabėgti nuo kasdienių problemų, gyventi atostogų rimtu, viešbučio vidaus erdvės numatomos laisvo suplanavimo su funkciniais blokais. Pastato pirmame aukšte, per pagrindinį įėjimą patenkama į vestibiulio zoną. Interjero erdvė kuriama akcentiniu objektu ‒ įrėmintu, stikliniu lifto bloku, kuriame yra numatomas apželdinimas.
UAB BRASA. Projekte naudojami ovalios ir arkinės formos veidrodžiai, gaminami pagal specialų užsakymą. Apšvietimas numatomas iš priekio ir galo, WW šilta balta, 3000 K šviesos temperatūra. Veidrodis valdomas integruojamu sensoriniu jungikliu ir papildomai šildomas kilimėliu, kuris apsaugo nuo rasojimo. Naudojami veidrodžiai praplečia žvilgsnį ir kambario erdvės pojūtį, suteikia prabangos.
DUPONT. Šiame interjere pasirinktas ,,Corian® Solid Surface Sand Storm“ paviršius. Gaminamas vonios praustuvas, kavos staliukai ir registratūros stalas. Ši medžiaga pasirinkta dėl atsparumo įbrėžimams, karščiui ir chemikalams. Dėl jos baldai gaminami be matomų sujungimo linijų ir taip suformuojamas netradicinės formos registratūros stalas.
GROHE. Visame interjere naudojamos metalizuotos plokštės, todėl norint išlaikyti patalpų vientisumą sanitariniuose mazguose buvo naudojami prabangūs ,,GROHE Allure“ kolekcijos santechnikos prietaisai. Atspalvis, idealiai tinkantis bendroje stilistikoje, pasirinktas ,,Brushed Cool Sunrise“. Naudoti prietaisai: vonios maišytuvas, pastatomas ant grindų, ,,Allure single-Lever Bath Mixer 1/2, Floor Mounted“. Produkto numeris – 25222GN1, potinkinė dušo sistema ,,Rainshower Smart Active 310 Cube Head Shower Set 430 mm, 2 Sprays“. Produkto numeris –26479GN0 ir ,,Allure single-Lever Mixer With 2-Way Diverter“. Produkto numeris – 19315GN1, potinkinis praustuvo maišytuvas ,,Allure Three-Hole Basin Mixer 1/2 M Size“. Produkto numeris – 20193GN2.
TOP SPYNOS. Visose projekto duryse naudojamos „APRILE“ kolekcijos ,,LOBELIA R Polished Gold“ rankenos, kurios išsiskiria kokybe bei šiuolaikiškumu. Suapvalinta produkto forma pasižymi ergonomiškumu, lengvumu, o būtent tai yra vienas iš svarbiausių aspektų kuriant gyvenamąją erdvę.
TORK. Vestibiulyje naudojamas mobilus dezinfekantų stovas 511060, tinkantis viešoms erdvėms. Ši tema ypač visus palietė per COVID-19 pandemiją, kurios metu visi prisidėjo prie saugumo įvairiomis priemonėmis. Viešbučio kambario virtuvės zonoje, siekiant užtikrinti geresnę higieną ir mažesnį servetėlių sunaudojimą, naudojamas ,,Tork Xpressnap“ servetėlių dozatorius, kurio aptakios formos dizainas ir riešutmedžio atspalvis puikiai dera bendrame interjero fone.
UAB AUDIOTONAS. Visose viešbučio erdvėse ant sienų integruojami „Bluesound BSP125“ garsiakalbiai muzikai klausyti. Ši technika lengvai pritaikoma aukštose, visuomeninės paskirties patalpose. Garsiakalbiai išsiskiria kokybišku garsu, patogiu valdymu. Produkto dizainas minimalistinis, savo forma ir spalva nekontrastuoja su interjero detalėmis.
UAB JUNG VILNIUS. Interjere LS 990 jungikliai ir kištukiniai lizdai. Įrenginių forma, minimalistinis dizainas ir žalvario medžiagiškumas darniai įsikomponuoja bendroje estetikoje. Viena iš pagrindinių projekto koncepcijų – inovatyvumas, šiam tikslui išpildyti panaudojama JUNG KNX sistema, apjungianti inžinerinių įrenginių valdymą ir suteikianti viešbučiui išmanumo. Visi interjere naudojami prietaisai ir sistemos palaiko tarpusavio ryšį bei suteikia galimybę viešbučio lankytojams paprastai keisti savo kambario nustatymus tarsi būtų savo namuose.
ARSAN. Vienas iš pagrindinių kambario akcentų –atviroje erdvėje įkomponuota vonia. Naudojamas „SilkStone Paa Bella“ laisvai pastatomos vonios modelis. Šio modelio grakščios linijos, apskrita forma bei talpumas atspindi visus kokybiško produkto aspektus. Vonia yra ne tik estetiškai patraukli, bet ir praktiška dėl savo tvirtumo. Medžiaga išlaiko visas savo savybes, intensyviai naudojama yra atspari cheminiams ir mechaniniams pažeidimams.
TARKETT. Viešbučio kambariams pasirinktos ,,Desso“ kiliminės grindų plytelės su ,,SoundMaster“ akustiniu pagrindu. Visose patalpose naudojama kolekcijos ,,Natural Nuances“ spalva 9210, taip pat zonoms atskirti ir išskirtiniam dizainui pasirinktos ,,Flagstone“ kiliminė grindų danga – spalva 9514, ir taip suformuojamas atskiras kilimo įspūdis, šis dizainas atskleidžia natūralų akmens ir marmuro grožį ir sukuria švarų, estetinį vaizdą. Vestibiuliui naudojama ,,iD Inspiration 55“ vinilinė danga, sukurta komercinei aplinkai, kurioje vyksta didelis judėjimas. Pagrindinis atspalvis ,,Emperador Grey“, o laukiamojo zonos atskirtos ,,Emperador Green“ ratais, atkartojant visame interjere naudotas plastiškas linijas.
AKMENSTATA. Vienu pagrindiniu interjero akcentu tapo bendroje erdvėje suformuota virtuvės sala sujungta su valgomojo stalu. Tam pasirinktas natūralaus onikso „Verde persiano“ stalviršis. Oniksas yra pralaidus šviesai, todėl jį apšvietus
paslėptomis LED lemputėmis atsiskleistų švelni, nežemiška šviesa. Svetainės ir vestibiulio erdvėse projektuojamiems kavos staliukams pasirinktos „Cosentino“ gamintojo „Dekton®" plokštės, kurios pagamintos iš daugiau nei 20 mineralų, esančių gamtoje. Stalviršiams pasirinkta iš „Onirika” kolekcijos, „Daze" spalva. Vonios kambario grindų mozaika sudaryta iš „Dekton®“ plokščių elementų: „Natural“ kolekcijos - spalva „Laurent“, „Stonika Xgloss“ kolekcijos - spalva „Khalo“ ir „Onirika“ kolekcijos „Lucid“ ir „Morpheus“ spalvų. „Dekton®“ plokštės išsiskiria savo unikaliomis savybėmis: nulinis porėtumas, atsparumas įbrėžimams, karščiui, šalčiui, nesugeria skysčių. Plokštės yra lengvai prižiūrimos.
GAJA DECOR. Pagrindinis interjero motyvas yra ekonomiškumas ir natūralumas, todėl gamtos elementams įnešti interjere naudojami stabilizuoti augalai ir taip sukuriama harmonija. Augalų kompozicijos autentiškos, panaudojamos palmių, smilgų ir samanų variacijos.
Keraminės plytelės miegamajame? Kodėl gi ne?
Laikai, kai keraminės plytelės buvo laikomos medžiaga, skirta tik vonios kambariams ir prieškambariams, – jau praeityje. Šiandien jos drąsiai žengia į svetaines, tampa elegancijos sinonimu ir puikiai dera su bet kokio miegamojo interjeru.
Seniau tai buvo... pūkų ir pastelinių spalvų pasaulis. Ilgo plauko kilimai, gausybė pagalvėlių, sunkios užuolaidos – praėjusių dešimtmečių miegamieji skendėjo visa apimančiame minkštume. Miegamajame turi būti jauku, bet jaukumas – būtinai pūkuotas. O keraminės plytelės miegamajame? Nebūtinai.
O tada į sceną įžengė minimalizmas ir iš naujo apibrėžė tai, kaip šiuolaikinis dizainas suvokia atsipalaidavimą ir poilsį. „Daugiau“ iškeitė į „mažiau“, neatsisakydamas intymaus ir šilto charakterio. Kompozicijos pagrindu tapo plytelės. Ir tarp daugybės atsakymų į klausimus, ką naudoti miegamojo sienai, kaip dekoruoti miegamąjį, vis dažniau pasitaiko šis: keraminės plytelės.
Šalta kaip plytelė? Nėra nieko klaidingesnio Ši nuostabi medžiaga interjero įrengimo galimybes pakelia į visiškai naują lygmenį. Ir čia kalbama ne apie medieną imituojančią keramiką, kuri jau senokai rado savo vietą šiuolaikiniuose interjeruose, bet apie akmens grožį primenančias plyteles – nebūtinai pilkų atspalvių, nors tradicionalistai taip pat ras ką nors savo skoniui. Miegamasis, virtuvė, vonios kambarys? Vieta nėra svarbi. „Cerrad x La Mania Home“ keraminės plytelės yra visiškai naujas akmens masės veidas. Pilnas spalvų ir energijos.
Ne tokios akivaizdžios rudos ir smėlio spalvos Nors daug metų jos mielai naudojamos miegamuosiuose, be papildomų elementų joms gali pritrūkti charakterio ir modernumo akcento. Čia į pagalbą ateina „Brazilian Quartzite“ keraminės plytelės. Jose susilieja du, atrodytų, skirtingi pasauliai – energija ir atsipalaidavimas, nukeliantys mus į auksinius Brazilijos paplūdimius, kur laikas teka visai kitaip. Toks duetas – tai ideali sintezė miegamajam.
Kaip mes matome „Brazilian Quartzite“ ten, kur viešpatauja poilsis? „Amber“ atspalvio siena už galvūgalio, šviesios „Marmo Thassos“ grindys, kakavos ar šokolado atspalvių priedai...
Melsvuma... pilkuma... Mėlyna miegamajame? Žinoma! O kas, jei siena virs sodriu dangumi ir jūros žydryne? Neįmanoma? Tik ne su „Blue“ atspalvio „Brazilian Quartzite“. Tai – atsipalaidavimo ir neskubaus susimąstymo kupinos akimirkos prie jūros... „Blue“ kolekcija nuramina sudirgusius nervus, o tai juk labai svarbu miegamajame, tiesa?
Keraminių plytelių ir miegamojo draugystės nereikėtų bijoti jau vien dėl funkcionalumo. Ją įvertins kiekvienas, kurio dizaineriška vaizduotė paskatino rinktis itin madingą miegamojo ir vonios kambario derinį. Trys „Ceppo Nuovo“ kolekcijos atspalviai – „Silver“, „Graphite“ ir „Black“ – papuošti akmens ornamentu, kuris atrodo tarsi panardintas po stiklo sluoksniu. Stilinga ir rafinuota, bet nestokojanti energijos ir temperamento – kokia kolekcija, toks ir miegamasis!
Jūs taip pat nebeabejojate, kad keraminės plytelės miegamajame – tai šūvis į 10-uką?
Sužinokite daugiau www.lamania.cerrad.com
Pasakiškų, unikalių parketo raštų gausybė, kurių įvairovė ir galimybės neribotos.
Ar gėrėdamiesi parketo raštais kada nors pagalvojote, kad šis grožis neįveikiamas? Ši medinė grindų danga yra ypatingai atspari dilimui bei smūgiams. Tai vienintelė parketo rūšis turinti B degumo klasę, kurią užtikrina gilus impregnavimas.
Medienos žaliavos tik iš tvariai užaugintų miškų, pagaminta nenaudojant kenksmingų cheminių medžiagų (A+ emisija).
projektai šiemet švenčia dešimtmetį architektūros, urbanistikos ir statybų sektoriuje. Šia proga startavo naujas projektas – tinklalaidė apie šiuolaikinius miestus visais kampais – per urbanistiką, architektūrą, interjerą, technologijas ir daug daugiau. Spalio 20 dieną „Betono fabrike“ įvyko naujojo projekto atidarymo renginys, kuriame Lietuvos architektai, urbanistai, interjero dizaineriai pirmieji išvydo tinkalaidės DNA+ premjerą.
Miestai yra kompleksiški, sudėtingi ir nuolat besikeičiantys organizmai, kuriuos įvairiais būdais kuria daugybė rankų. DNA+ tinklalaidė pristato trijų pobūdžių turinį – įdomiausius architektūrinius ir interjero objektus iš arti, išskirtines architektų asmenybes, kurių portretus atskleis jų kurti projektai ir aktu aliausias šių dienų temas tiek Lietuvos, tiek užsienio kontekste, kurias gvildenti padės svečiai iš įvairių kūrybinių sričių.
DNA+ premjera subūrė žinomus šalies ar chitektus, urbanistus ir interjero dizainerius įkvepiančioje „Betono fabriko“ erdvėje. Pir moji sveikinimo žodį tarė STRUCTUM direk torė Ignė Dutova, kuri pasidžiaugė 10 metų nueitu keliu, sėkmingai vystomais projektais ir šiemet jų sąrašą papildančia naująja tin klalaide DNA+. Plačiau apie projektą pasako jo portalo Structum.lt redaktorius Jokūbas Baltrukonis ir tinklalaidės vedėja Agnė Ta mašauskaitė.
„Papasakoti apie statybų ir dizaino sek torių naujienas nebeužtenka tik teksto ir nuotraukų, mes turime visas galimybes in formaciją pateikti informatyvesniu ir labiau įtraukiančiu būdu. Tinklalaidėje parodysime įdomiausius Lietuvos ir užsienio kūrėjų dar bus, atskleisime niekur negirdėtas detales ir supažindinsime su už viso to stovinčiais veidais – žymiausiais Lietuvos ir užsienio šalių architektais“, – pasakojo J. Baltrukonis. – Negana to, stacionarių pokalbių formato epizoduose išgirsite interviu su svečiais, kurie kvies į diskusijas aktualiausiomis te momis“, – papildė J. Baltrukonis.
„STRUCTUM tinklalaidėje kalbėsime apie visus šiuolaikinio miesto komponentus – ur banistiką, architektūrą, interjerą, techno logijas, dizainą. Tačiau turbūt šio projekto esmė – parodyti, kaip auga ir tobulėja mūsų miestai, nepaliekant užnugaryje to, kas jau yra sukurta, nes tai labai svarbi plėtros dalis“, – papildė A. Tamašauskaitė. – Neat sitiktinai pirmajam epizodui pasirinkome „Betono fabriką“. Šis projektas parodo, kaip mūsų miestai gali keistis – organiškai, ne nubraukiant visų istorijos sluoksnių, o juos integruojant.“
Po įžanginių kalbų prasidėjo pirmojo epizodo premjera. Jame apie Vilkpėdės rajono viziją ir „Betono fabriko“ konversiją iš arti pasakoja DO ARCHITECTS atstovai Andrė Baldišiūtė ir Vadim Babij. Renginio metu pristatytas ir antrasis epizodas – naujojo Vilniaus stoties projekto „Green Connect“ vizija iš pirmų lūpų – „Zaha Hadid Architects“ direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už projekto dizainą ir įgyvendinimą, Ludovico Lombardi.
Pasibaigus oficialiai renginio daliai, renginio svečiai turėjo progą pabendrauti, pasimė gauti užkandžiais ir nealkoholinio vyno taure. Visus tinklalaidės DNA+ epizodus rasite por tale STRUCTUM.LT bei STRUCTUM „Youtube“ kanale, kur laukia dar labai daug įdomaus ir kokybiško turinio. Naujoji tinklalaidė – tarsi geresnių miestų kūrimo vadovas profesio nalams ir informatyvus langas į šiuolaikinę architektūrą, dizaino naujoves bei aktua liausias temas kiekvienam mieste gyvenan čiam žmogui.
Namai yra daugiau nei namo sienos, langai ir stogas, daugiau nei ply tos ar mediena. Kiekvienas nori me namų kaip saugios tvirtovės ir jaukios užuovėjos, kuri traukia sugrįžti iš bet kurios pasaulio vietos. Kiekvienas nu sipelnėme gero namo – suplanuoto taip apgalvotai, kad jo patogumas kasdien džiugintų maksimaliomis galimybėmis, pastatyto taip rūpestingai, kad jo koky bė daug metų išliktų nepriekaištinga, o dizainas nesenstantis. Taip pat svarbu, kad pasirinkta namui statyti vieta nenu viltų ir metams bėgant nekeltų problemų. Šiuolaikinės architektūros namas yra ne atsiejamas ir nuo technologijų pažangos bei buities inovacijų – jos taip pat turi būti ne tik patogiai suplanuotos, bet ir sude rintos bei lengvai valdomos.
Kaip suplanuoti, pasistatyti ir įsirengti modernų kokybišką namą? Nuo ko reikia pradėti? Ką būti na išmanyti? Kokių sprendimų svarbu nepamiršti: kas reikalinga, kas būtina ir kas tiesiog privalo būti šiuolaikiniuose kokybiškuose namuose, o ko vengti? Ar įmanoma turėti aukščiausios koky bės namą, neviršijant protingų finansinių galimy bių, metų metus nevargstant dėl statybų broko ar planavimo spragų ir nebijant namo išlaikymo išlaidų?
Naujasis STRUCTUM projektas – „Modernaus namo kokybės DNR“ – tai kokybiškos statybos ląstelės branduolyje užkoduota genetinė infor macija, kuri turi būti specialistų „atkoduota“ ir perduodama kitoms „ląstelėms“ – naujų namų statytojams. Šio projekto straipsnių ciklas ves ilgu keliu nuo pirmosios minties apie nuosavą namą, nuo jo vizijos nugludinimo, tik jam tinka mos ir nulemtos vietos pasirinkimo, per klaidžius projektavimo ir statybos takus iki plačių vidaus įrengimo galimybių ir interjero dizaino kūrimo. Šios „ląstelės branduolio“ misijos STRUCTUM projekte sutiko imtis architektas Tomas Lapė, kuris, dalyvaudamas straipsnių cikle, dalinasi žiniomis, paaiškindamas svarbiausius veiksmus bei sprendimus, panorus pasistatyti modernų kokybišką namą.
AUTORIUS: Vida Danilevičiūtė ČerniauskienėArchitektūrinis apšvietimas svarbus ne tik kultūros ir komerciniams pastatams, bet ir privatiems namams. Pasitelkus modernias technologijas, šviesos šaltinius ir pastato valdymo sistemas, funkcionalus ir estetiškas namo apšvietimas leidžia ne tik patenkinti būtinus poreikius, bet ir kurti nuotaiką. Interjere dirbtinė šviesa padeda orientuotis erdvėje ir patogiai dirbti, paryškina interjero elementus, nuotaikas ir gali prisiderinti prie žmogaus biologinio laikrodžio.
Kaip sako architektas Tomas Lapė, nėra ryškios takoskyros tarp komercinio pastato ir privataus gyvenamojo namo eksterjero apšvietimo. Architektūrinis apšvietimas iš skiria pastato privalumus, pritraukia daugiau dėmesio. Bendrasis užliejantis apšvietimas leidžia suvokti objekto vientisumą. O sie kiant pabrėžti individualias jo detales, pa ryškinamos tam tikros fasado vietos.
Esminė šviesos paskirtis – kad pamatytume daiktus ir susivoktume erdvėje. O pagrindi nis estetinis gero apšvietimo mato vienetas – gražu arba negražu – priklauso nuo to, ar matome šviestuvą, šviesos šaltinį, ar švie čiantį daiktą, t. y. namą arba architektūros elementą. Nemalonu žiūrėti į pačią šviesą, kaip ir į saulę. Šviesa atsispindi nuo kažko, kas tampa matoma. Todėl šviesos šaltiniai paslepiami, sudėliojami ant stogelių, para petų ir kitur, pačių prožektorių nesimato, bet matome sklindančią šviesą, kuri neakina nei kaimynų, nei praeivių.
Antra esminė apšvietimo paskirtis: funkcio nalus, būtinasis apšvietimas, kad būtų pato gu ir saugu grįžti namo, privažiuoti ir matyti, kur eiti ar važiuoti. Privataus namo kieme funkcinis apšvietimas reikalingas išryškinti vartus, įvažiavimą, vaikščiojimo takus, įėjimą į namą ar garažą ir kt., taip pat apšviečiama terasa, sodas, gėlynas, baseinas ir statiniai sklype.
Norint gerai jaustis aplinkoje, svarbu iš ryškinti tai, ką norime matyti ir kuo malonu grožėtis: gražų namo fasadą, mėgstamus augalus ar pan. Jaučiamės saugūs, nes atpažįstame tą pačią aplinką, kaip ir dieną. O terasoje svarbu ne tik estetinis, bet ir funkcinis apšvietimas, kad būtų patogu ne tik sėdėti, bet ir skaityti, valgyti, kažką dirbti, bendrauti. Iš terasos norime matyti ne tam są aplinkui, o apšviestą erdvę, gražiausias vietas sklype ištraukti iš tamsos ir matyti kaip dieną.
Dirbtinis apšvietimas kuria nuotaiką ir naują estetiką. Kaip sako architektas T. Lapė, di zaineriai sukuria kiemo šviestuvų, kurie yra meno kūriniai ir gali būti solistai apšvietimo projekte. Bet visi kiemo ir namo elementai apšviečiami paslėptais šviestuvais, kurie sudaro apšvietimo sistemą.
Ryški šviestuvų evoliucija paremta LED tech nologija, kuri yra pažangiausia pagal šviesos srauto intensyvumą ir sunaudojamą elektros energiją, be to, gali skleisti įvairaus spektro šviesą. Modernių šviestuvų gamintojai siūlo LED prožektorius, išsklaidytą ir koncentruotą šviesą skleidžiančius bei kitokius šviestuvus. LED technologijos taupo energiją ir leidžia pasiekti įvairiausius tikslus. Architektūrinio apšvietimo serijos šviestuvai gali būti inte gruojami, įleidžiami, priglaistomi, uždažomi ir tampa nematomi, jie skleidžia slystančią šviesą plokštumai apšviesti, išryškina archi tektūrinę erdvę, detales, tūrius.
„Mums reikia šviesos, bet ne šviestuvų. Vienas maloniausių apšvietimų – šviesa, slystanti per fasadą, per medžių kamienus kieme ar per akmenis prie tako – jie šviečia. O jeigu ant vejos pristatyta šviestuvų – pro langą matome lyg kapinių žvakeles kieme, jos akina, bet nematome erdvės, teritorijos ir daiktų. Svarbu, kad nebūtų matomi šviesos šaltiniai, bet matomi apšviesti daiktai“, – sako architektas T. Lapė.Nuotr.: Tomas Lapė Architektas Tomas Lapė
Suprojektuojamos kelios namo apšvietimo pakopos, įskaitant minimalų, būtinąjį ap švietimą, kurio užtenka saugiai pereiti taku per kiemą į kitą pastatą, žvalgytis ar jaukiai pasėdėti kieme.
Sulaukę svečių šeimininkai gali įjungti mak simalaus apšvietimo planą: nušvinta namo fasadas, architektūrinės detalės, visi kiemo statiniai ir daiktai. Šis apšvietimas supro jektuojamas taip, kad jį galima naudoti tik prireikus, o ne kasdien.
Architektas sako, kad projektuojant koky bišką apšvietimą jam nenaudojami saulės baterijomis maitinami šviestuvai, nes jie netinkami integruoti į bendrąją namo ap švietimo sistemą ir dažnai nedera prie bendros estetikos: jie neturi valdymo, jų intensyvumas nereguliuojamas ir net nepro gnozuojamas, nes priklausomai nuo saulės intensyvumo jie gali neįsikrauti energijos ir reikiamai neapšviesti.
Apšvietimas integruojamas į bendrą namo projektą. T. Lapė pripažįsta, kad apšvietimo sistema, jos integravimas ir šviestuvai yra santykinai brangi investicija ir sudaro ne menką namo biudžeto dalį. Be to, apšvietimo sprendimai paprastai pasirenkami projekto kūrimo pabaigoje ir apsiribojama raciona liais sprendimais, dėl ko sutarta iš pradžių, nebepučiant išlaidų. Bet jeigu iki paskutinės projekto stadijos nebus pagalvota apie apšvietimą ir nenumatytas jo integravimas, tada, pasak architekto, lieka tik būtinasis apšvietimo scenarijus ir „gali tekti vejoje smaigstyti neskoningus ir nenaudingus šviestuvėlius kaip žvakutes“.
„Anksčiau kieme prie namų durų užteko vienos kaitinamosios 100 vatų lemputės. Dabar, pasitelkus LED technologiją, galima estetiškai apšviesti kiekvieną kampą, sukurti daugiau zonų ir turėti daugiau šviesos už tą pačią elektros sąskaitą. Tai natūraliai paskatino vartojimą“, –sako T. Lapė.
Namų interjero dirbtinis apšvietimas labai skiriasi nuo biuro ar visuomeninių erdvių. Biure darbas vyksta daug valandų, tad svar bu funkcinis koncentruotas darbo vietos apšvietimas.
Namuose būname trumpai, be to, kai kuriose namų patalpose praleidžiame daugiau laiko, o kitur tik užsukame arba miegame tam soje. Namų interjere dirbtinio apšvietimo funkcijos labai įvairios: bendrasis apšvie timas, tikslinis, proginis, dekoratyvinis ir kt. Sutemus apšviesti erdvę padeda bendrasis apšvietimas, atstojantis natūralią šviesą. Konkrečiai darbo, skaitymo ar valgymo zonai koncentruotai apšviesti naudojami speci alūs šviestuvai. Dekoratyvinis apšvietimas erdvėse kuria papildomas formas, pabrėžia nuotaikas, paryškina interjero elementus.
Modernios technologijos leidžia rinktis ir šviesos spalvų spektrą. Darbo vietose ir visuomeninės paskirties patalpose taikomi skirtingi principai nei namų interjere. Biure reikalingas labiau imituojantis natūralią dienos šviesą, šaltesnių spalvų spektro ap švietimas, nes turime likti žvalūs ir darbingi. O namuose reikia daugiau šiltesnių spalvų. Šiuolaikinės apšvietimo technologijos lei džia kiekvienam apšvietimui rinktis tinkamą šaltos ar šiltos spalvos spektrą, taip pat keisti apšvietimo intensyvumą pagal paros laiką.
Moderniausia apšvietimo technologija – tai į žmogų orientuotas apšvietimas (angl. hu man centric lighting, HCL), kuris sinchroni zuoja žmogaus biologinį laikrodį su natūralia saulės šviesos dinamika per dieną. Šaltos ir šiltos spalvos elementai dinamiškai keičia šviesos spalvos spektrą ir apšvietimo in tensyvumą pagal paros laiką. Sukuriamos ir programuojamos vadinamosios apšvietimo scenos. Dieną bendrasis apšvietimas sklei džia baltą šviesą, o artėjant vakarui, šviesos spalvų spektras keičiasi ir artėja prie oranži nės spalvos, kuri primena saulėlydį ir ramina.
Apšvietimo sistemas integravus į pastato valdymo sistemą, šviesos intensyvumas, spalvų spektras ir scenos gali būti valdo mos išmaniai, iš anksto programuojamos. Komerciniuose ir visuomeniniuose inter jeruose išmaniosios apšvietimo sistemos automatizuotai parenka darbo vietai pakan kamą šviesos intensyvumą ir darbingumą didinantį šaltos spalvos spektrą. Šviestuvas virš darbo stalo išmaniai reaguoja ir matuoja apšviestumo lygį konkrečioje darbo vietoje – gali jį padidinti arba sumažinti, priklauso mai nuo aplinkos sąlygų.
Programuojamas apšvietimas ateina ir į privatų interjerą. Namuose šviesos intensy vumą taip pat galima valdyti automatizuotai. Antai vonios kambario apšvietimas gali būti dieninis ir naktinis, švelniai įsižiebiantis ir šviesos spalvų spektrą keičiantis pagal pa ros laiką. Bendrojo ir koncentruoto apšvie timo spalvų spektrą galima rinktis šaltesnį, o virš valgomojo stalo ir miegamajame – šil tesnį.
Bet, kaip sako T. Lapė, namuose tam tikru metu reikalingos konkrečios apšvietimo funkcijos arba scenos labai sunkiai nusako mos iš anksto – namuose viskas juda ir kei čiasi, tad ir apšvietimo nuotaika gali keistis labai įvairiai ir greitai: kai vyksta linksmas va karėlis, galima naktį jaustis kaip šviesią die ną, o kai norisi poilsio ir ramybės, net ir dieną galima sukurti vakaro prieblandą. Įvairias scenas galima sukurti ir programuoti, bet jeigu prireikia, galima viską staiga pakeisti: pavyzdžiui, netikėtai užsukus svečiams už degti visas šviesas ir ramios, mieguisto va karo erdvės nuotaiką staiga pakeisti į žvalią.
Kaip sako architektas, namuose reikalingas įvairesnis patalpų apšvietimas ir daug im provizacijos, be to, jis dažnai naudojamas tik erdvei dekoruoti, visai neturint funkcinių tikslų. Taip pat namuose yra patalpų, į kurias tik trumpam užeinama, praeinama neužsi būnant – tai sandėliukai, koridoriai, garažai, vestibiuliai ir kt. Ten neaktualu šviesos spek tras, nei jos šiluma ar nuotaika, svarbu, kad laiku įsižiebė ir greitai užgeso, sunaudojant tik tiek šviesos, kiek reikia žmogus praeiti.
Pasak T. Lapės, išmaniojo namo valdymo sistema labai padeda tinkamai išspręsti ir laiku apgalvoti bei sumontuoti visas siste mas, ko namuose gali prireikti. Kita vertus, architektas abejoja, ar prasminga integruoti į namus kiekvieno naujo modelio šviestuvą ar naujausią apšvietimo technologiją, kiek jų pasaulyje egzistuoja. Reikia apmąstyti, kam jos sugalvotos, ar namuose tinkamos. Pa vyzdžiui, šilto spektro šviesa, jo požiūriu, tin ka visuomeniniuose pastatuose ar, pavyz džiui, viešbučiuose, kur žmonės būna nuolat patalpose. Bet namuose trumpam išėjęs iš kambario ir vėliau grįžęs gali nematyti, kaip nuosekliai keitėsi šviesa iš vieno spalvos spektro į kitą, nebent būsi patalpoje nuolat kelias valandas. Taigi ne viskas pasiteisina namų aplinkoje.
Šiuolaikinio dizaino tendencija – viskas tampa labai integruota ir susiję, pavyzdžiui, nebegali ma planuoti atskirai apšvietimo ir sienų apdai los, nes, kaip sako T. Lapė, ir „sienos gabaliukas gali šviesti“. Jo nuomone, pavieniai šiuolaikiški šviestuvai virš valgomojo stalo, pagrindinėje šeimos bendravimo erdvėje ar kitur žymi erdvės centrą, šviesią ir šiltą vietą, kur susirenkama, kur jauku būti kartu. Tai galima laikyti centrinio šviestuvo funkcija.
Bet kitoms funkcijoms, pasak T. Lapės, namuo se nereikia matomų šviestuvų. Šiuolaikinės gyvenamosios erdvės gana universalios, ten pat dirbame, valgome, gaminame valgį, klau somės muzikos, žiūrime TV, pramogų laidas ir t. t. Daugiafunkcėje erdvėje reikia kiekvienai funkcijai tinkamo ir skirtingo apšvietimo. LED juostos, profiliai, taškeliai, paslėpti patalpoje,
skleidžia paviršiais slystančią šviesą. Paslėptas lubų perimetro apšvietimas, kuriam naudojama LED juostelė, valdomas išmaniuoju. Mėgstamų kambarinių augalų, paveikslų, dekoracijų grožį atskleidžia akcentiniai šviestuvai. Virtuvės darbo zona apšviečiama intensyviai, o valgomojo zona – šiltai ir jaukiai. Miegamajame galima susikurti erdvę, kuri ramina, naudojant šviesos intensyvu mo reguliavimo funkciją.
Apšvietimas – bendro projekto sudėtinė dalis, kaip ir viso namo ar interjero koncepcija, turi būti iš anksto apgalvota. Tada atsiranda bendra stilistika, vertybės, iš projekto stiliaus organiškai išplaukia tai, ką norima apšviesti, ir kokie tinka miausi šviestuvai šiai funkcijai užtikrinti. Pasak architekto, šiuolaikinėje architektūroje apšvieti mas yra erdvės pratęsimas ir sudedamoji judėji mo dalis – nieko nėra atskirai.
Pasak jo, šviesa nėra savitikslė, kai svarbu pakabinti gražų šviestuvą. Apšvietimas reika lingas dėl labai aiškių funkcinių dalykų: norime matyti, nes regėjimu orientuojamės aplinkoje, todėl reikia šviesos. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogus geriau jaučiasi tada, kai šviesa kuo artimesnė dienos šviesai. Žmogus kaip būtybė susiformavo per milijonus metų ir jo poreikių miestas nepakeis per 100–200 metų. Nepaisant žmogaus prigimties, jis blogai jaučiasi, kyla ligos ir depresijos.
Dabar technologijos leidžia imituoti natūralią šviesą kaip gamtoje, tad ja ir sekame, šviestu vai kaip dizaino elementai eina į antrą planą. T. Lapės manymu, 80–90 proc. šviesos ateityje sukurs nematomi šviestuvai, o vienas ar du er dvėje žymės „laužavietės vietą, prie kurios visi susirenka“. Pasak architekto, tokie yra žmogaus pirminiai poreikiai, kuriuos nustatė gamta.
„Planuojami ne šviestuvai, o šviesa, apšvietimas. Šviestuvai yra funkcionalus gaminys, reikalingas apšviesti erdvę ar daiktus. Šiuolaikinio šviestuvo vertė –ne jo dizainas, o šviesos skleidimo technologijos, valdymo subtilybės ir tai, kokią šviesą jis skleidžia –šiltą ar šaltą“, – sako T. Lapė.
Šviesos įtaka žmogui – milžiniška ir įvairialypė. Apšvietimo kokybė daro įtaką žmogaus darbingumui, komfortui, savijautai. Tobulėjant technologijoms, atsiranda daug naujų galimybių automatizuotai valdyti apšvietimą, sumažinti šviesų intensyvumą, reguliuoti jas pagal laiką ir žmonių buvimą patalpose, taupyti energijos sąnaudas. Taip pat apšvietimas gali padėti kurti namų atmosferą ir nuotaiką. Ir tai pasiekiama be rūpesčių, vienu mygtuko paspaudimu.
„Moderniose patalpose, kuriose rūpinamasi gyvenimo kokybe iki subtiliausio lygmens, kuriamas saulės šviesai kuo artimesnis apšvietimas. Svarbiausiu akcentu tampa tai, kaip apšvietimas valdomas.
Čia atsiranda išmanios pastatų automatikos poreikis“, – sako jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.
JUNG siūlomi sprendimai – automatinis apšvietimas su judesio ir būvio jutikliais –tai šviesa pagal poreikį. JUNG KNX sistema leidžia visas namo funkcijas sujungti į vieną tinklą ir valdyti įvairiomis priemonėmis. Užprogramuotas išmanus patalpų ir teritorijos apšvietimas gali būti patogiai valdomas patalpose įrengtais valdikliais, ekranais arba išmaniuoju telefonu nuotoliniu būdu.
Protingo namo sistemų valdymas suprojektuojamas JUNG KNX pastato valdymo sistemos pagrindu, naudojant išmaniojo apšvietimo reguliavimo sąsajos protokolą DALI (angl. Digital Addressable Lighting Interface). Tai standartizuota sąsaja, skirta skaitmeniniam apšvietimo valdymui: atskirų šviestuvų arba visos jų grupės, šviesos spalvų valdymas, šviesos pritemdymas arba alternatyvių apšvietimo scenarijų perjungimas.
Tinkamai parinktas ir valdomas apšvietimas gali iš esmės pakeisti kasdienybę. Suprogramuotos šviesos gali užsižiebti švelniai, keisti intensyvumą ir spalvų spektrą, tais pačiais šviestuvais sukuriant vis kitokius apšvietimo scenarijus. Pasitelkus šviesą galima kurti skirtingas nuotaikas: jaukus vakarinis namų apšvietimas kuriamas prigesinant bendrąjį apšvietimą, o žiemos rytą įjungiamos ryškesnės šviesos. Galite rinktis automatines nakties ir dienos apšvietimo scenas.
„Visas namų funkcijas, tarp jų ir apšvietimą, valdanti pastatų automatika leidžia sukurti konkrečius apšvietimo scenarijus, kurie geriausiai atliepia namuose gyvenančiųjų poreikius, – sako „JUNG Vilnius“ direktorius. – Žinoma, scenarijai bus visuomet individualūs, nes tik taip atsiranda tikrasis komfortas gyventi išmaniuosiuose namuose, kai būstas prisitaiko prie jame gyvenančiųjų poreikių, norų ir net nuotaikų.“
Lietuvoje rudenį ir žiemą natūralios šviesos gauname mažiau. Automatiškai reguliuojamas apšvietimas gali fiksuoti natūralios šviesos laipsnį ir papildyti natūralią šviesą namuose dirbtinio apšvietimo doze. Šviesos jutikliams užfiksavus apšvietimo pokyčius vakarėjant, šviestuvai įsijungia vos 10 proc. galingumu, o lauke vis labiau temstant, dirbtinė šviesa ryškėja. Natūraliai šviesai nykstant ir ją tolygiai papildant dirbtine, nepatiriamas diskomfortas, nereikia atsitraukti nuo darbų ir kaskart reguliuoti apšvietimo.
Automatikos valdomi baltos šviesos spektrą keičiantys šviestuvai gali atkartoti saulės šviesos spektro kitimą, pavyzdžiui, šaltesnė šviesa automatiškai gali užsidegti ryte, šiltesnė ir mažiau ryški – vakare, taip apšvietimas namuose savo spalviniu spektru nekontrastuos su natūralia saulės šviesa ir atitiks žmogaus bioritmą.
Apšvietimas – tai ir būdas nemokamai atnaujinti namus. Pakanka pakeisti apšvietimo scenarijus ar pakreipti šviestuvus kitur ir namai atsinaujina.
„Didžiausias privalumas gyventi išmaniuosiuose namuose, o sykiu ir turėti išmanų apšvietimą, yra komfortas. Patys subtiliausi apšvietimo sprendimai leidžia sukurti kuo sveikesnę, pozityvesnę bei žmogų tausojančią aplinką“, – sakė „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis.
Dar daugiau apšvietimo galimybių rasite „JUNG Showroom“. Skenuokite, užsiregistruokite, apsilankykite.„Ruukki® Patina“ suteikia pastatui elegancijos, prailgina jo tarnavimo laiką ir daro jį tvarų. Šios plokštės žymiai sumažina pastato išmetamą CO2 kiekį ir pagerina „LEED“ ir „BREEAM“ sertifikavimo vertinimus. Plokštėms naudojamas Cor-Ten® plienas. www.ruukki.lt/patina
„Ruukki® Patina“ daugiasluoksnės plokštės leidžia sutaupyti iki 20% pastato šildymo išlaidų.
Sužinokite kaip „Ruukki® Patina“ gali optimizuoti jūsų statybos projektą ir kaip galite dar labiau sumažinti poveikį aplinkai.
Modules for lighting, acoustics & sensors
šviestuvų SOLISCAPE teiraukitės:
Vilniuje – šviesos ir technologijų centre „ Sunamus“, P. Lukšio g. 15 ; Kaune – Puodžių g. 10 ; Klaipėdoje – Kuosų g.16.
Visdažniau pastebima tendencija įtraukti tvarumo strategijas į daugiabučių gyvenamųjų namų projektus. Daugiabučių vystytojams ir architektams tai tampa būtinybe dėl klimato kaitos, taupant brangios energijos sąnaudas ir mažinant anglies dvideginio pėdsaką. Gyventojai vis labiau domisi ekologija ir vertina tvarią architektūrą bei statybą. Žmonės ieško kokybiško būsto ir sveikos gyvenimo aplinkos ir, kaip rodo apklausos, yra pasirengę mokėti daugiau už butą tvariame pastate.
Didelis daugiabučio namo gyventojų skai čius visus metus intensyviai naudoja vande nį, apšvietimą, vėsinimą ir šildymą – tam ten ka didelė šių namų suvartojamos energijos dalis. Likusią namų energijos dalį sunaudoja buities prietaisai – maisto gaminimo įranga, skalbimo mašinos, džiovyklės, indaplovės, taip pat elektronikos prietaisai, įskaitant televizorius, kompiuterius, telefonus, vaizdo žaidimų įrenginius, modemus, interneto ryšį ir kt.
Tad energijos taupymo sprendimai itin aktu alūs visuose daugiabučių namų – projekta vimo, statybos ir eksploatavimo – etapuose. Vis daugiau sertifikuotų ir nesertifikuotų, naujų ir renovuotų daugiabučių namų gali pasigirti tvariais, aplinkai draugiškais archi tektūros ir statybos pagrindais, energiją taupančiais inovatyvių technologijų spren dimais.
Pusę milijono gyventojų turinčiame Mine apolyje (Minesota, JAV) nebrangių butų kompleksas „The Rose“, pastatytas 2016 metais, buvo vienas pirmųjų daugiabučių, kurie atitiko ir net viršijo statybos tvarumo kriterijus be didžiulių investicijų: jo energinis efektyvumas 75 proc. didesnis, nei tuo metu nustatė JAV standartai. Ekonomiškas, aplin ką tausojantis nebrangaus būsto sektoriaus kompleksas iškilo buvusioje apleistoje teri torijoje, šalia greitkelių.
Komplekso vidinis kiemas suprojektuotas taip, kad natūrali saulės šviesa patektų į butus ir vasarą, ir žiemos mėnesiais. Staty bai panaudotos vietinės medžiagos ir daug perdirbtų medžiagų, apdailai pasirinkti mažai lakiųjų medžiagų turintys netoksiški dažai.
Taip pat naudoti atsinaujinantys energijos šaltiniai: pietinėje pastato pusėje sumon tuoti saulės kolektoriai patenkina 35 proc. karšto vandens poreikio, o ant komplekso stogų įrengta saulės jėgainė. Pastato sto gas surenka lietaus vandenį, naudojamą vidiniame kieme įrengtos poilsio zonos au galams laistyti. Butuose sumontuoti elektrą taupantys šviestuvai ir prietaisai, kurie 47 proc. sumažino geriamojo vandens naudo jimą.
Taupant energiją ir siekiant matyti aplinkos vaizdus, didinami daugiabučių namo langai ir jų skaičius. Tai užtikrina maksimalų dienos apšvietimą ir vasarą, ir žiemos metu, mažina dirbtinio apšvietimo poreikį ir energijos są naudas. Tam reikalingi itin kokybiški langai. Rinkoje siūloma įvairių langų rėmų medžiagų – nuo plastiko ir medžio iki metalo ir kt.
Šilumą taupantiems butų langams keliami aukščiausi energinės klasės reikalavimai. Modernios langų profilių sistemos, naujau sios kartos trijų stiklų paketai ir inovatyvios gamybos technologijos užtikrina bet kokio
dydžio varstomų ir nevarstomų langų sanda rumą. Kokybiški langai maksimaliai sumažina ir būsto šildymo išlaidas, ir saugo nuo saulės kaitros vasarą, tad tinka ir pasyviesiems namams.
Kuriamos modernios saulės kontrolės sis temos. Inovatyvus išmanusis stiklas gali kontroliuoti saulės spindulių patekimą į pastatus, nes jo šviesos pralaidumo savy bės dinamiškai keičiasi: ploni metalo oksido sluoksniai dėl jonų judėjimo keičia stiklo atspalvio lygį pagal poreikį. Vasaros saulei pašvietus į langą, atspalvis gali būti padi
dintas, kad prasiskverbtų matoma šviesa, bet būtų užblokuota dalis spinduliuotės ir taip sumažinama gaunama šiluma. Šaltesniu metų laiku atspalvis gali būti sumažintas, kad patektų daugiau saulės šilumos.
Išmaniojo stiklo sistemos gali būti prijung tos prie debesijos ir valdomos automatinio pritemdymo programine įranga. Be to, stiklo dūžtumo aptikimo sistema aprėpia visus iš maniojo stiklo paviršius be jokių papildomų jutiklių – lyg būtų įmontuota apsauga.
„Mei Architects and Planners“ suprojektuotas gyvenamasis pastatas SAWA laimėjo 2021 metų Pasaulio architektūros festivalio Eksperimen tinių ateities projektų kategoriją ir šią vasarą jau pradėtas statyti. Tai pirmasis Roterdamo 50 metrų aukščio gyvenamasis pastatas, va dinamas sveikiausiu pastatu Nyderlanduose. Unikalus žiedinis 50 metrų aukščio medinis gy venamasis pastatas prisideda prie išskiriamo CO2 mažinimo, biologinės įvairovės didinimo.
Pastate, kurio tūris išsiskiria laiptuota išore, bus įrengta apie 100 butų su dideliu bendru vestibiuliu pirmame aukšte ir daugybe terasų, kuriose bus sodinami gyvi žaliuojantys augalai arba vertikalus miškas.
Pastato kolonų konstrukcijos, grindų sijos, stulpų atramos ir kt. sprendimai leidžia lanks čiai kurti vidaus erdves. Namas bus pastatytas 90 proc. iš medžio, o butuose bus kuo daugiau medinių paviršių. Tinko apdaila bus naudojama tik paslėptoms sienoms. Naudojama kryžminė laminuota mediena sumažina CO2 emisiją ir kartu sukuriama šilta ir jauki gyvenamoji erdvė.
Modernūs daugiabučių namų stogai, pa gaminti iš medžiagų, turinčių aukštą saulės atspindžio indeksą, padeda sumažinti oro temperatūrą pastato viduje, taigi ir oro kon dicionavimo poreikį butuose bei aplinkos temperatūrą. Vėsus stogas – balta stogo danga – mažina energijos suvartojimą ir į atmosferą išmetamą CO2 kiekį.
Saulės elektrinės ant daugiabučių stogų gamina energiją bendrosioms pastato rei kmėms – bendrosioms patalpoms, aikšte lėms ir lauko erdvėms apšviesti ir kt. Šiuolaikinės stogo dangų sistemos užtikrina plokščio stogo patvarumą 30 metų. Šilto kli mato kraštuose, kur kritulių yra mažiau ir nėra šalčių, daug plokščių stogų paprasčiausiai statomi iš mūro arba betono. Tai gerai apsau go nuo saulės kaitros. Bet tose vietose, kur gausu lietaus, įmirkęs į tokį stogą vanduo gali užšalti, tad naudojama patikima hidroizoliaci ja ir kelių sluoksnių stogo sistemos. Svarbu ir gerai įrengta stogo kanalizacija: modernios lietaus nuotekų sistemos efektyviai surenka ir patikimai pašalina vandenį nuo pastato stogo.
Plokščias stogas yra ekonomiškiausia sto go forma, nes po juo visa erdvė gali būti naudojama. Toks stogas taip pat suteikia daug vietos rekreacijai, pavyzdžiui, stogo sodams. Miestuose ant daugiabučių stogų žaliuoja sodai, daržai, įrengiami bitynai ir gyventojų poilsio zonos, taip pat ir su pui kiais baseinais.
Melburno priemiestyje stovintis „The Commons“ 24 butų gyvenamasis namas sukurtas kaip vertikali bendruomenė. Ant šio namo stogo bendrame sode yra ir daržovių sklypeliai, ir bičių aviliai, ir poilsio erdvės, ir saulės baterijos. Gyventojai ant stogo turi bendrą skalbyklą ir skalbinių džiovyklą. Tai efektyviai taupo vandenį ir elektrą.
Penkių aukštų daugiabutis yra šalia traukinių linijos ir dviračių tako. 40 cm storio akustinė izoliuota siena vakarinėje pusėje apsaugo pastatą nuo traukinių keliamo triukšmo. Išorinė fasado danga – nepermatomas go fruotas stiklo pluoštas su korozijai atsparia gelio danga. Sienoje įmontuotas 7,5 cm oro tarpas, traukiantis orą per perforuotas vari nes plokštes, kad išstumtų karštą orą.
Butuose nėra oro kondicionierių, vėsą užti krina lubų ventiliatoriai, kokybiški langai su stiklo paketais ir pastato energinis efek tyvumas. Prie kiekvieno buto durų įrengtas jungiklis leidžia išeinant iš namų išjungti elektros tiekimą į visus elektros lizdus ir prietaisus. Namui statyti naudotos perdirb tos medžiagos. Šiaurinėje pastato pusėje nuo balkonų ant fasadų svyrantys vijokliniai vynuogynai vasarą sukuria pavėsį butuose.
Esminė modernių fasadų užduotis – suma žinti pastatų energijos suvartojimą ir neigia mą poveikį aplinkai. Svarbu, kokia pasirinkta fasado medžiaga ir kokią fasado dalį sudaro langai. Siekiant energinio efektyvumo, įren giamo fasado šiltinimo sistema turi būti ko kybiškai sujungta su energiškai efektyviais langais.
Sakoma, kad tvarių fasadų projektavimo būdų yra tiek pat, kiek yra architektų. Plytų fasadas laikomas tradiciniu ir ilgaamžiu, medinis – reikalaujančiu daugiau priežiūros, stiklinis ar atviro betono – šiuolaikišku. Po puliarūs – akmens ir keramikos plytelių bei dekoratyvinio tinko fasadai. Statant daugia bučius pastatus reikalaujama įrengti sertifi kuotą fasado sistemą, kuri užtikrina energinį efektyvumą, degumą, vandens įgertį, atspa rumą smūgiams ir kitus rodiklius.
Gyventojams taip pat svarbu estetinis namo vaizdas ir lengva fasado priežiūra. Tai ypač aktualu, kai namų balkonuose gausiai auginami augalai ar vertikalūs sodai, o nuo stogų ir terasų ant fasadų svyra vijokliai, nes sulaikoma drėgmė gali kenkti kai kurių rūšių fasado sistemoms.
Fasadų ir paviršių apdorojimo priemonė –hidrofobizavimas – padeda sukurti drėgmę atstumiančią dangą: vos užtiškęs lietaus vanduo nubėga žemyn, nusinešdamas ne švarumus. Paviršiai padengiami plonyčiu silano – silicio junginio su vandeniliu – dalelių sluoksniu. Stiklinius fasadus padengus tokia nanodanga, juos valyti reikia kur kas rečiau. Maža vandens įgertis ir drėgmės atstūmi mas būdingas dažnoms fasadų sistemoms: betonai, tinkai ir dažai su hidrofobiniais prie dais suteikia fasadų paviršiams sandarumo, neleidžia nešvarumams ir drėgmei skverbtis į giliau esančius sluoksnius, fasadas išlieka švarus apsivalydamas pats ir gelbėja aplinką nuo kietųjų oro dalelių.
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad namų fasadus galima naudoti orui miestuose valyti. Titano dioksidas gali skaidyti oro ter šalus į mažiau pavojingus: veikiamas saulės šviesos, fotokatalizės reakcijos metu jis išskaido azoto oksidą į aplinkai ir žmonėms nekenksmingas medžiagas – nedidelį kiekį anglies dioksido, vandenį ir neaktyvius azo to junginius. Padengus titano dioksidu namų stogus ir fasadus, galima dalį ore esančių teršalų padaryti nekenksmingą.
Visiškai nekeičiant pastato eksterjero, į fa sadus, stogus ar langus galima integruoti fotovoltines sistemas, kurios neturi jokių matomų tvirtinimo elementų, bet gali tuo pat metu būti ir langu, ir fasadu, ir stogu, ir visą pastatą energija aprūpinančia saulės jėgaine. Integruota fotovoltinė sistema bet kurį pastato paviršių gali paversti vientisa saulės jėgaine.
Inžinerijos pažanga reiškia, kad architektai gyvenamųjų namų projektuose gali bandyti vis neįprastesnes formas ir tūrius. Pavyzdžiai rodo, kad gyvenamieji kvartalai neturi būti stačiakampiai.
Danijos studijos BIG ir olandų studijos „Bar code Architects“ Amsterdame sukurtas butų kompleksas „Sluishuis“ ant dvigubos konsolės tarsi palinkęs virš ežero. Jame yra 442 butai. Kvadratinis namas, pastatytas ant dirbtinės salos IJ ežere, supa vidinį uostą dviguba konsole, kuri sukuria vartus nuo ežero.
Miesto link pastatas „atsiklaupia“ ir kviečia lankytojus užlipti ant jo stogo. Dveji laiptai kyla dviem kampuotais jo fasadais, vedan čiais į viešą žalią stogą ir sodą ant daugia bučio namo stogo.
Pastatas turi išskirtinę formą: dviejuose jo blokuose sukurta išpjova virš vandens, o kiti du blokai leidžiasi ir sukuria terasas su butais ir atvirais balkonais. Visi keturi blokai supa vidinį kiemą prie vandens. Pirmame aukšte, atsiveriančiame į kiemą, fasadai dengti aliuminiu, kad atspindėtų vandenį. Iš viršaus terasomis nusileidžiantys blokų fa sadai apkalti mediena, kuri kontrastuoja su aliuminio fasado apdaila. Šalia gyvenamojo kvartalo yra prieplauka, kurioje švartuojasi privatūs ir pramoginiai laivai.
Apklausose dauguma butų pirkėjų Europoje ir JAV teigia, kad ieško būsto moderniuose namuose, kur įrengtas išmaniai valdomas šil dymas, apšvietimas ir net išmaniosios durų spynos. Tad daug daugiabučių namų staty tojų ir architektų pradiniame projektavimo etape siekia integruoti į naujus projektus automatizuotas pastato valdymo sistemas ir išmaniuosius prietaisus.
Moderniame daugiabutyje gyventojai, nau dodami išmanųjį elektromagnetinį užraktą ant durų, gali atrakinti butą naudodamiesi savo išmaniuoju telefonu, o ne ieškoti rakto ir jaudintis dėl jo laikymo.
Daugelis nori turėti spartų interneto ryšį arba visame pastate veikiantį belaidį internetą, kad galėtų prijungti savo mobiliuosius įrengi
nius prie interneto, nesvarbu, ar jie yra savo bute, ar bendrojo naudojimo patalpose.
Kiekviename bute įrengus išmaniuosius ter mostatus, gyventojai gali kontroliuoti buto temperatūrą, kad ir kur jie būtų, stebėti savo energijos suvartojimą ir taupyti. Išmanusis apšvietimas gali padėti taupyti energiją, nes galima pritemdyti šviesas mobiliuoju įrenginiu, valdant nuotoliniu būdu. Taip pat galima nustatyti, kad apšvietimas įsijungtų įėjus į kambarį, išsijungtų tam tikru laiku arba prisitaikytų prie saulės šviesos.
Sumontuoti išmanieji jutikliai gali suteikti daugiabučio gyventojams papildomo sau gumo, pavyzdžiui, įjungti šviesą laiptinėse reaguodami į judesį. Be to, jie gali padėti sutaupyti energijos, nes gali valdyti apšvie
timą, šildymą ar oro kondicionavimą, atsi žvelgiant į judėjimą erdvėje. Taip pat jie gali suaktyvinti belaides apsaugos kameras. Išmanieji kištukai ar lizdų valdikliai suteikia galimybę tokius prietaisus kaip lempas ir kt. paversti išmaniaisiais įrenginiais: telefono programėlė gali būti naudojama pritemdyti buto apšvietimą arba įjungti arba išjungti ventiliatorių. Galima butuose įdiegti įrengi nius, kurie yra išmanūs: tokius kaip orkaitės ir šaldytuvai, kuriuos galima valdyti išmaniai siais telefonais. Šie prietaisai ne tik patogūs, bet ir taupo energiją.
Daugiabučiai namai gali pasiekti ir viršyti pagrindinius tvarumo reikalavimus, taikant modernius projektavimo ir statybos spren dimus, ekologiškas ir pakartotinai naudoja mas medžiagas.
„Structum“ inf.
Šildymo, o neretai ir vėsinimo sistemos šiuolaikiniuose daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose pastatuose yra santykinai paprastesnės, bet tikrai ne prastesnės už sistemas, naudojamas komerciniuose pastatuose. Taip teigia UAB „IMI Hydronic Engineering“ vadovas Antanas Valančius.
Pasak jo, šildymo poreikiams patenkinti dažniausiai naudojamos šildomos grindys arba radiatoriai, rečiau – konvektoriai. Sistemos turi būti paprastos, lengvai sumontuojamos ir nekelti rūpesčių jas eksploatuojant. Pagrindinis tikslas, o neretai ir iššūkis, yra kiekvieno buto individuali suvartojamos energijos apskaita, tinkamas srauto paskirstymas ir jų reguliavimas, ypač kai patalpų plotai skirtingi.
NT projektų vystytojams svarbus kiekvienas kvadratinis metras, o tai kelia iššūkių projektuotojams. Siekiant išlošti buto ploto ir supaprastinti sistemų aptarnavimą, visa reguliavimo ir eksploatacijos reikalaujanti įranga iškeliama į laiptines. Formuojamos nišos arba techninės spintos, į kurias turi sutilpti visos inžinerinės sistemos.
„Todėl svarbu kompaktiškumas ir patikimumas. Kuo mažiau reguliavimo ir balansavimo armatūros, tuo lengviau sumontuoti ir, aišku, tada eksploatuoti“, – sako A. Valančius.
Labiausiai pasiteisinęs sprendimas, jo teigimu, – naudoti sistemas su AFC technologija (automatinis srauto valdymas; angl. automatic flow control). Ar tai bus grindinio šildymo kolektoriai „Dynacon-Eclipse“, ar termostatiniai ventiliai „Eclipse-F“ radiatoriams ir konvektoriams, naudojant AFC technologiją, bus sutaupoma vietos, o srautai bus subalansuoti preciziškai tiksliai.
„Tinkami srautai – stabili patalpų temperatūra, aukštas komfortas, žemos energijos sąnaudos“, – akcentuoja pašnekovas.
Dar vienas, jo teigimu, svarbus niuansas tokiuose pastatuose yra santykinai mažas šilumnešio srautas. „Nauji pastatai yra aukštos energinės klasės, bendras šildymo poreikis nedidelis, taigi populiariausiems 45–60 kv. metrų butams sušildyti reikalingi ypač maži šilumnešio srautai, ir klasikinės balansavimo bei reguliavimo sistemos, švelniai tariant, nebesusitvarko. Tokios problemos nebus, jei bus pasirinkta sistema su AFC technologija“, – pataria „IMI Hydronic Engineering“ vadovas.
Jis būtinai nori užsiminti ir apie statinio slėgio palaikymo sistemas bei „oro–purvo“ separatorius. Pašnekovas sako, kad naujoje statyboje oras dažniau yra problema nei purvas, tam esą reikėtų skirti daugiau dėmesio. Aukščiausiuose taškuose sumontuoti automatiniai oro išleidikliai ZUT ir mikroburbulų separatoriai ZUV ar ZIO greitai susitvarkys su oro problema. Sistemos greičiau sušils, nebeliks triukšmo ir čiurlenimo garsų, sumažės korozijos grėsmė.
„Tačiau svarbu prisiminti paprastą taisyklę: jei pastatas trijų ar daugiau aukštų, dėl didėjančios statinio slėgio įtakos mikroburbulų separatoriai veikia neefektyviai“, – perspėja A. Valančius.
Aukštiems pastatams, pasak jo, puikus pasirinkimas yra vakuuminės degazavimo stotelės „Vento-Connect“, kurios padės pašalinti ne tik oro burbulus, bet ir visas ištirpusias dujas. Tokios sistemos yra ypač efektyvios tiek šilumos perdavimo, tiek ir ilgaamžiškumo požiūriu. Jose nevyksta korozija, reguliavimo armatūra veikia idealiai, siurbliai neužsiteršia ir nekavituoja (cirkuliacinis siurblys nekelia triukšmo – red.), energijos sąnaudos minimalios.
„Išsiplėtimo indai, bendrai kalbant, statinio slėgio palaikymo sistemos gali ženkliai sumažinti šildymo sistemos išlaidas medžiagoms. Tinkamai parinkta statinio slėgio palaikymo sistema dažnu atveju leis išlikti žemesnėje slėgio klasėje PN, o tai padės ir taupyti, ypač jei projektuojamos akumuliacinės talpyklos, grindinio šildymo kolektoriai ar radiatoriai, – teigia „IMI Hydronic Engineering“ vadovas.
Pasak jo, čia taip pat galioja savotiška taisyklė: kuo pastatas aukštesnis, tuo labiau apsimoka klasikinius išsiplėtimo indus keisti į šiuolaikines statinio slėgio palaikymo sistemas su kompresoriais „Compreso Connect F“ ar siurbliais „Transfero-Connect“.
Kaip sakė pašnekovas, viską suvaldyti ir sureguliuoti, kad sistemos veiktų nepriekaištingai, tyliai ir efektyviai, padeda tinkamai parinkti sprendimai.
Jei naujas pastatas įkomponuojamas į miesto architektūrą tarp anksčiau statytų namų, jis turi darniai įsilieti į bendrą panoramą. Mineralinės apdailos plytelės „Meldorfer“ turi faktiškai visų tradicinių Europos mūro spalvų paletę. Be to, pagal turimą plytos pavyzdį arba architekto aprašymą gali būti pagamintos specialaus dizaino „Meldorfer“ plytelės.
„Caparol“ techninis vadovas Edvardas Labakojis pabrėžia, kad ne tik didelis atspalvių pasirinkimas lemia „Meldorfer“ apdailos plytelių paklausą. „Pagrindinis šių plytelių privalumas yra tas, kad jos yra lengvos ir neapkrauna šiltinimo sistemos, kurią turi turėti kiekvienas naujai statomas pastatas. Renkantis klinkerį, šiltinimo sistema turi būti atitinkamai pritaikyta, nes klinkerinės plytelės yra daug sunkesnės. Lengvos ir lanksčios „Meldorfer“ sukuria tą pačią mūro optiką ir apsaugo fasadą nuo smūgių bei nepalankių atmosferos veiksnių. Be to, jas lengva kloti. Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose galima pamatyti ne po vieną namą, o po ištisą namų kvartalą su „Meldorfer“ apdaila“, – sakė E. Labakojis.
Dabartinės technologijos leidžia įgyvendinti įvairiausius spalvinius sprendimus – nuo akinamai balto iki tamsaus antracito fasado. „Caparol“ techninis vadovas E. Labakojis atkreipia dėmesį, kad dėl galutinės fasado dangos reikėtų apsispręsti dar projektuojant.
„Tamsių spalvų paviršiai kaitinant saulei smarkiai įkaista, todėl fasado sistemoje reikia specialaus armavimo sprendimo. Dekoratyvinis tinkas turi būti atsparus dideliems temperatūriniams svyravimams. „Caparol“ fasadų šiltinimo sistemose – tai „ThermoSan FassadenPutz“ nanotechnologijų dekoratyvinis tinkas“, –sakė E. Labakojis.
„Viena vertus, augalų sporos kenkia tinkuotiems fasadams, tačiau pasaulinės tendencijos rodo, kad architektai vis daugiau namų projektuoja su apželdintomis sienomis. Tokių užklausų nemažai ir iš Lietuvos architektų. „Caparol“ turi sprendimą – „Capatect Green Twist“ tvirtinimo elementus, kurie įmontuojami į fasado šiltinimo sistemą ir sukuria šiek tiek nuo sienos atitolusį tinklą, skirtą vijokliniams augalams“, – sakė E. Labakojis.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad tinklas augalams prie apšiltinto namo sienos turi būti tvirtinamas tik specialiais elementais, kurie yra šiltinimo sistemos sudėtinė dalis ir nesukuria šilumos tiltelių, mažinančių visos sistemos energinį efektyvumą. Apželdinto fasado dekoratyvinis tinkas turi pasižymėti greitu džiūvimu po lietaus, kad augalų sienos uždengta drėgmė greičiau išsisklaidytų. Taip pat svarbu rinktis tuos augalus, kurie nesidaugina sporomis ir neįsišaknija į fasado paviršių.
Neretai ir naujų namų fasadai po metų kitų pradeda žaliuoti. Tai labai priklauso nuo panaudotų medžiagų bei aplinkos sąlygų. Pastatai, stovintys prie parkų, miškų, patiria daugiau rizikos. Augalų sporos įsitvirtina į paviršių ir jis įgauna žalsvų, pilkšvų ar rusvų apnašų. Tai būdinga ir ventiliuojamiems fasadams. Galutinei namų, kurie stovi gamtos apsuptyje, fasadų apdailai optimaliai tinka nano tinkas ir dažai iš „ThermoSan NQG“ serijos. „ThermoSan“ produktai yra savaime nusiplaunantys, todėl puikiai tinka ir pastatams prie intensyvaus eismo gatvių, kur ant sienų nusėda mašinų išmetami oro teršalai.
PAVADINIMAS: tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje („The American International School of Vilnius“) ADRESAS: Srovės g. 19, Vilnius UŽSAKOVAS: tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje
Rudenį duris atvėrė nauja tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje („The American International School of Vilnius“), įsikūrusi Pavilnių regioninio parko prieigose. Įgyvendinant šį projektą, prireikė 9,5 mln. Eur investicijų. Ši pradinė mokykla išties išskirtinė – joje rasite tiek išpuoselėtą ir komfortišką aplinką, tiek įkvepiančią ir mokytis skatinančią atmosferą. Vietoje vadovėlių – nešiojamieji kompiuteriai, klasės viduryje įrengtos poilsio erdvės, pica ir keliasdešimt skirtingų tautybių, kurioje galės mokytis apie 200 vaikų ne tik iš Lietuvos.
„Kuriant ir statant naują AISV pradinę mo kyklą, pagrindinis iškeltas tikslas buvo sukurti tarptautinės AISV bendruomenės moksleiviams ir mokytojams įkvepiančią, motyvuojančią ir tvarią aplinką, įgalinančią patyriminį mokymąsi, kiekvieno vaiko talen tų puoselėjimą bei gerą emocinę atmosfe rą“, – džiaugiasi AISV direktorius Stephanas Ruzas.
Pastato koncepciją ir architektūrą sukūrė architektūros studijos „Formatas A1“ kū rybinė grupė: projektui vadovavęs Linas Naujokaitis, Eglė Naujokaitytė, Alicija Grigū nienė, Aire Žaunerovaitė, Urtė Aidukienė ir Darius Varanavičius.
Kaip pasakoja S. Ruzas, naujajai mokyklai pasirinkta vieta – šalia Vilniaus istorinio centro, Pavilnių regioninio parko teritori joje, netoli Subačiaus gatvėje įsikūrusios pagrindinės AISV mokyklos. „Vietovė kėlė ir iššūkių, ir sukūrė išskirtines galimybes: mokykla yra tarp judrios S. Batoro gatvės ir nuostabaus gamtinio masyvo. Tai mokykla parke ir parkas mokykloje. Todėl mokyklos architektūrinė urbanistinė koncepcija pa remta atvirumo idėja: atvirumas miestui, atvirumas supančiam parkui. Siekta, kad toks jausmas išliktų tiek būnant mokyklos kieme, tiek ir pastato viduje, atveriant vaiz dus iš pastato vidaus į mokyklos kiemą ir parką“, – sako pašnekovas.
Pastatas yra maksimaliai atribotas nuo S. Batoro gatvės keliamo triukšmo ir taršos, o mokyklos statybai ir įrengimui panau dotos ilgaamžės, šiuolaikiškos, natūralios medžiagos. Daugelis interjero elementų tarnauja kelioms paskirtims, pavyzdžiui, ant mokyklos palangių patogu sėdėti, mokytis ir žaisti, po jomis įrengta atvirų lentynų kny goms, papildomai edukaciniams daiktams susidėti, klasėse bei lauko terasoje įrengta sienų, ant kurių galima rašyti ir piešti. Taip visas pastatas tarnauja tarsi viena didelė biblioteka. AISV pradinėje mokykloje erdvės vaikams suteikia saugią aplinką saviraiškai, bendravimui ir tobulėjimui gamtos apsup tyje.
Pradinėje AISV mokykloje galės mokytis ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių moksleiviai. Mokyklos pastato projektui vadovavęs architektas Linas Naujokaitis teigia, kad mokyklos planavimo darbai lengvi nebuvo – mat ugdymo įstaiga yra regioninio parko teritorijoje, o tai reikalavo papildomų pastangų ir procedūrų. „Parkas turi savo reglamentus, mes turėjome gana ilgą derinimo procesą su parko direkcija. Mokykla turėjo iškilti 12 metrų nuo žemės paviršiaus – ne daugiau, ir į visus rodiklius reikėjo sutilpti, todėl dalį patalpų turėjome projektuoti po žeme. Reikėjo sudėtingų ir kartu brangių sprendimų vien dėl to, kad čia yra parko teritorija“, – sako L. Naujokaitis.
Pasak jo, norėjosi šiuolaikiškų, netradicinių sprendimų, kuriuos galiausiai ir pavyko įgy
vendinti. „Kartu su užsakovais kūrėme pa talpų programą ir vis dėlto suvokėme, kad tos pastato erdvės gali būti netradicinės, įvairios. Praktiškai visos klasės turi gražų paveikslą į gamtą, ir to buvo siekta, tai yra kompozicinis erdvinių sprendimų rezulta tas“, – komentuoja architektas.
Projektavimo darbai prasidėjo prieš ketve rius metus, prie mokyklos projekto dirbo mažiausiai šeši architektai. Anot L. Naujo kaičio, stengtasi, kad ugdymo įstaigos in terjeras būtų susijęs ir su pačia mokykla bei jos simbolika. „Mokyklos logotipas yra spal voti trikampiai, tai šis principas atsispindi ir balduose, ir šviestuvuose, ir akustinių elementų panaudojime. Logotipas tampa kaip mokyklos ženklu, raktu“, – tvirtina ar chitektas.
Naujoji mokykla atitinka aukščiausius pas tatų tvarumo vertinimo ir sertifikavimo metodo BREEAM reikalavimus, o pagrindinis pastato kriterijus yra tvarumas: jo energinis naudingumas A+ klasės. Pastate sumon tuotos atsinaujinančios energijos išteklių sistemos – geoterminis šildymas, šilumos siurbliai, įrengtos vėdinimo, drėkinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kurios valdomos automatizuotai, sumontuoti LED šviestuvai. Taip pat įrengti specialūs konstrukciniai mazgai, sumontuoti akustiniai elementai, kad mokykla atitiktų aukštesnę komforto klasę. Mokyklos rūsyje bei kiemo teritorijoje įrengtos universalios sporto aikštės, pri taikomos pagal pageidaujamą sporto šaką. Darželio lankytojams įrengtos saugumo standartus atitinkančios žaidimų aikštelės bei edukacinis daržas.
Pagal projekto architektų sumanymą kera minio fasado ir stogo sistema turėjo atitikti tvarumo reikalavimus, būti itin kokybiška ir il gaamžė. Ši atsakinga užduotis buvo patikėta fasado ir interjero apdailos medžiagų tiekė jams „Materials. lt“, kurie pristatė pasaulinėje rinkoje gerai žinomo Vokietijos gamintojo „Moeding“ produkciją.
„Vienas svarbiausių uždavinių įgyvendinant šį projektą – medžiaga turi būti ilgaamžė, tarnaujanti 50–100 metų ir nereikalaujanti nuolatinės priežiūros, bet išlaikanti savo iš vaizdą. Taip pat svarbu, kad ji būtų estetiška ir natūrali, atitinkanti tvarius gamybos bei eksploatavimo principus. Užsakovai naujajai mokyklai ieškojo apdailos, kuri būtų nestan dartinės, originalios formos ir tinkanti tiek fasadui, tiek stogui bei derėti prie supančios aplinkos“, – pasakoja „Materials.lt“ vadovas Alius Pažėra.
Pasak pašnekovo, pasirinkta ekologiška me džiaga, be jokių dažų ar kitokių priedų, kuri ypač tvirta ir atspari įvairiems smūgiams, o kartu ir nestandartinės formos. Daug dėme sio buvo skiriama ir tam, kad ji pasižymėtų aukščiausios klasės priešgaisrinėmis ir akustinėmis savybėmis dėl vaikų saugumo ir garso izoliacijos, nes šalia buvo labai inten syvaus eismo gatvė. Panaudotos keramikos plokštės iki 1,5 m ilgio bei 4 cm storio su 3D bangelės formos paviršiumi, kurios gamintos ekstrudiniu būdu iš aukščiausios kokybės molio. Specialus mišinys ir gamintojo tech nologija leidžia pagaminti itin tikslius, vie nodos spalvos gaminius per visą skerspjūvį. Apribojimų formai ir spalvai praktiškai nėra.
Taip pat „Materials.lt“ komanda suprojektavo laikančiąją vėdinamo fasado ir stogo siste mą, susidedančią iš specialių aliuminio kar
kaso profilių ir nerūdijančiojo plieno laikiklių, kurie leidžia maksimaliai sumažinti šiluminius nuostolius. Profiliai ir laikikliai specialiai iš perforuojami gamykloje, kad nebereikėtų gręžti objekte ir būtų galima reguliuoti plokš tes jų tvirtinimo vietose, todėl montavimas greitas ir efektyvus bet kokiu metų laiku.
„Nepaisant to, kad pasirinkta apdaila atitiko užsakovo ir projekto autorių lūkesčius, ga minant šias sistemas labai svarbiu uždaviniu tampa nenusižengti griežtiems matmenų apribojimams, kad didelių gabaritų ir nestan dartinės reljefinės 3D plokštės forma būtų identiška ir lygi, o spalva visų plokščių vieno da“, – atkreipia dėmesį vadovas.
Siekiant tikslo, kad gaminiai tarnautų ilgai, buvo naudojama naujausia „Moeding“ gamy binė įranga, kuri 1200°C temperatūroje užke
pa natūralų molį ir uždaro paviršiaus poras, kad gaminys beveik neįgertų į save drėgmės su nešvarumais ir būtų labai atsparus kri tuliams bei šalčiui, kas ypač aktualu mūsų klimatinėmis sąlygomis.
Didžiausias išskirtinumas – analogiškos keramikos plokštės stogui kaip ir fasadui. „Teko parinkti bei suprojektuoti apdailos geometriją ir visą karkaso sistemą taip, kad ji atlaikytų sniego ir kitas technologines apkrovas“, – sako A. Pažėra. „Projektas išties pažėrė iššūkių ir teko paieškoti nestandar tinių sprendinių, tačiau galutinis rezultatas džiugina užsakovą ir architektus, o tai mums svarbiausia visuose projektuose, kurių ima mės“, – teigė pašnekovas.
Prie AISV mokyklos pastato užuovėją teiks ir nuo lietaus paslėps stikliniai stogeliai, kuriuos įrengė patyrusi stiklo konstrukci jų gamybos ir montavimo įmonė UAB „VAP Glass“. Jos direktorius Vilmantas Jurge lionis sakė, kad didžiausias grūdinto stiklo stogelis įrengtas virš pagrindinio mokyklos įėjimo durų, sumontuotas ant laikančiųjų metalo konstrukcijų. Jo matmenys nemaži, o geometrinė forma netaisyklinga, todėl šis stogelis sumontuotas iš dalių, o tarpai tarp stiklo lakštų užsandarinti silikonu.
Keli kiti mažesni grūdinto stiklo stogeliai, pritvirtinti prie sienų, įrengti prie šio ir kitų įėjimų į mokyklą, virš laiptelių lauke. Mažesnių matmenų konstrukcijos įrengtos vientiso stiklo.
Pasak V. Jurgelionio, mokyklai, kaip visuo meniniam pastatui, keliami didesni saugu mo reikalavimai, todėl berėmėms kons trukcijoms naudojamas daugiasluoksnis, laminuotas, grūdintas stiklas, kuris yra saugus, nesubyra dūžio atveju. Grūdintas stiklas atsparus spaudimui, nebijo apkro vų, pasak pašnekovo, grūdinimo metu jis sustiprėja apie 7 kartus.
Berėmio stiklo konstrukcijos paprastai mon tuojamos jau baigiamame įrengti objekte. Darbui naudojami pastoliai, o ne kėlimo technika. Grūdinto stiklo lakštai, V. Jurgelio nio teigimu, yra nedidelių matmenų, prireikus sudalijami iki 4 kv. metrų ir iki 100 kg svorio, kad būtų patogu 4–5 žmonėms pakelti, nešti ir užkelti į montavimo vietą.
Stiklo stogeliai gali būti tamsinami, bet šios mokyklos projekte pasirinktas mi nimalistinis dizainas ir funkcionalumas – įrengti skaidraus stiklo stogeliai, kad patalpos per juos gautų daugiau saulės šviesos.
UAB „VAP Glass“ veiklos sritis yra stiklo konstrukcijų projektavimas, gamyba ir montavimas Lietuvoje ir užsienio valstybė se. Daug patirties sukaupusi įmonė, pasak jos vadovo, gamina įvairius berėmio stiklo gaminius pradedant nuo paprasto berė mio veidrodžio iki didžiulio ploto berėmių vitrinų įrengimo.
Naujosios mokyklos pedagogų ir vaikų patogumui naujajame pastate UAB „Schin dler-liftas“ įrengė du tylius ir komfortiškus liftus (675 kg ir 1125 kg keliamosios galios), kurie turi šiuo metu aktualią energijos regeneracijos funkciją, tad gali patys ga minti elektros energiją. Vaikams skirti liftai įrengti žaismingai: jų kabinų vidaus apdai loje dominuoja ne tradicinė nerūdijančio plieno apdaila, o oranžinė sienų spalva.
Tvarios architektūros principus atitinkan čioje mokykloje AISV naudojami atsinauji nantys energijos šaltiniai, įrengtos moder nios inžinerinės sistemos, kurios užtikrina taupų energijos naudojimą, yra efektyvios ir patogios eksploatuoti ir valdyti.
Šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemas objekte įrengė patyrusi inžinerinių sistemų projek tavimo bei montavimo įmonė UAB „Baltic System“. Kaip informavo jos direktorius Ro landas Patėjūnas, bendrovės specialistai šilumai gaminti įrengė geoterminę katilinę ir šildymo sistemą su šilumos siurbliais „grun tas-vanduo“ ir papildomam karšto vandens ruošimui – „oras-vanduo“ šilumos siurblius. Sistema gręžinių energijos dėka gali būti naudojama ir šildyti, ir vėsinti patalpas. Ka dangi techninės patalpos nedidelės, buvo nemenkas iššūkis gausią įrangą sutalpinti katilinės zonoje. Visame mokyklos pastate įrengtas grindinis šildymas.
Mokykloje veiks itin efektyvi vėdinimo, oro kondicionavimo sistema. Pasak R. Patėjūno, tokios sistemos kol kas neturi nė viena mo kykla Lietuvoje. Sumontuotos devynios re kuperacinės vėdinimo sistemos, iš jų šešios įrengtos su gariniais oro drėkintuvais, tai
užtikrina optimalų mikroklimato palaikymą patalpose. Vėdinimo įrenginiais tiekiamas į patalpas oras pašildomas, o pagal poreikį ir vėsinamas, aukšto efektyvumo freoniniais VRF sistemų išoriniais įrenginiais.
Pastatui vėsinti įrengtos dviejų tipų oro kondicionavimo sistemos: vandeninė ir freoninė. Antrame ir trečiame aukštuose sumontuota kondicionavimo sistema su vandeniu aušinamais lubiniais oro kondi cionieriais, orui atvėsinti šaltas vanduo
tiekiamas iš geoterminės katilinės gręžinių, o pritrūkus šalčio galios, papildomai nau dojami šilumos siurbliai. Kituose aukštuose sumontuotos penkios „LG Electronics“ ga mintojo freoninės VRF oro kondicionavimo sistemos.
Visų pastato inžinerinių sistemų valdymui numatytas vietinis ir internetinis valdymas. Kaip sakė R. Patėjūnas, kiekviename pasta to aukšte vienu valdikliu galima reguliuoti ir patalpų šildymą, ir vėsinimą.
Naujajai mokyklai šildyti bus naudojama geoterminė šiluma. Atsinaujinančių ener gijos išteklių bei kitų inžinerinių sistemų tiekimo įmonės UAB „TENKO Baltic“ parda vimų vadovas Mindaugas Budrys papasa kojo apie įrengtą mokyklos geoterminę katilinę.
„Užsakovas jau projekto rengimo stadijoje priėmė labai svarbius ir teisingus spren dimus galvodamas apie nepriklausomus, tvarius, šilumos ir vėsos gamybos įrengi nius, todėl buvo pasirinkta šiuo metu pati efektyviausia rinkoje esanti sistema – ge oterminis šildymas“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, dėl įrengtos geoterminio šildy mo sistemos pastatas ne tik efektyviai ir ekologiškai eksploatuojamas, bet ir neto
limoje ateityje galima pasiekti įdiegtų sis temų atsiperkamumą, nes tokios sistemos eksploatacija, palyginti su standartinėmis – gamtinių dujų ar miesto šilumos tinklų – sistemomis, leidžia pasiekti energijos taupymą iki kelių kartų.
Kaip sakė M. Budrys, pasirinkti ir įdiegti aukščiausius standartus atitinkantys Vokietijoje pagaminti šilumos siurbliai „alpha innotec“: „Su šiais šilumos si urbliais dirbame jau 15 metų Lietuvoje, esame įgyvendinę ne vieną panašios apimties ir specializacijos objektą, pui kiai esame susipažinę su įranga, veikimo ir valdymo specifika, taip pat turime savo profesionalų komandą, kuri atlieka įrangos paleidimo, derinimo ir aptarna vimo darbus.“
Šilumos siurbliai pastatui pagamina ne tik reikiamą šilumą šildyti ir karštą vandenį, bet ir jų dėka pastatui šiltuoju metų laiku tie kiama vėsa iš geoterminių gręžinių lauko, o tokios vėsos tiekimas yra 5–7 kartus efekty vesnis, palyginti su kitais tradiciniais vėsos gamybos būdais. Svarbu ir tai, kad vėsinant pastatą tuo metu jame esanti šiluma yra „kraunama“ atgal į geoterminių gręžinių lau ką, taip juos papildomai pašildant, kad šilu mos siurblių efektyvumas prasidėjus naujam šildymo sezonui būtų dar aukštesnis.
„Naudojant atsinaujinančius energijos šal tinius reikalinga mažiau kitų išteklių, taip tausojama gamta ir saugomas klimatas. Džiaugiamės galėdami būti įgyvendinto pro jekto dalimi ir neabejojame, kad tokie žalieji pastatai yra ateitis“, – sakė M. Budrys
Pastaruoju metu itin svarbu gerinti vartotojo patirtį, diegti sprendinius, kurie užtikrintų energiškai efektyvų ir kuo paprastesnį pas tato administravimą.
„American International School of Vilnius“ pastate esančias inžinerines, integruotas apsaugos, įgarsinimo ir gaisrinės saugos sistemas automatizavo ir įrengė UAB „Odri“. Būdama sertifikuota „Siemens“ partnere Lietuvoje, bendrovė automatizavo šildymo, šaldymo, vėdinimo ir mikroklimato valdymą bendrosiose patalpose, kabinetuose ir kla sėse, įdiegė modernią „DesigoCC“ pastato valdymo sistemą. „Ištobulinę produktų žinias, programų diegimo, priežiūros bei konfigūra vimo patirtĮ, kuri yra pripažinta ir patvirtinta „Siemens“, integravome vėdinimo kameras, geoterminę katilinę, šilumos siurblius, van
deninius ir freoninius šaldymo kondicio nierius, patalpų šildymą ir kitas inžinerines sistemas, kurios sumontuotais sensoriais palaiko reikiamą mikroklimatą pastate ir užtikrina maksimalų energinį efektyvumą“, –sukaupta patirtimi diegiant visas laidines ir belaides sistemas pastatams dalijasi „Odri“ vadovas Gintaras Strazdas.
Išpildydama užsakovo pageidavimą turėti modernią apsaugą mokyklos pastate, ben drovė įdiegė integruotą „Integrity“ apsaugos sprendinį. Taip viena sistema yra valdoma apsauginė signalizacija, įeigos kontrolė bei vaizdo stebėjimo sistema. „Išties, integruoti apsaugos sprendimai leidžia sujungti skirtin gų gamintojų sistemas į visumą, o aptarnau jančiam personalui lengviau atlikti reikiamus veiksmus su visomis apsaugos sistemomis,
optimaliai planuojant apsaugos sistemos resursus bei užtikrinant maksimalią pastato ir jame esančių asmenų apsaugą, – teigia G. Strazdas.
Kartu su partneriais iš „Fonestar“ „Odri“ įdieg ta įgarsinimo sistema, kuri, kaip ir kiti pastate bendrovės įdiegti sprendiniai, valdoma iš maniai ir užtikrina moksleivių ir personalo saugumą, gali tarnauti kaip skambučio mo kykloje funkcija, o dėl tiksliai garsą atkurian čių „Sonora“ kolonėlių gali būti naudojama ir foniniam įgarsinimui.
„Norėdami priversti pastatus veikti efektyviai ir patogiausiai žmogui, savo žiniomis ir pata rimais dalijamės su klientu, tuomet pavyksta įgyvendinti geriausius sprendinius“, – teigia „Odri“ vadovas.
Mokykloje itin svarbu ne tik estetiška aplinka, bet ir higiena. Švaros prekių tie kėja UAB „Manjana“ projektui pasiūlė higi enos sprendimus sanitarinėms bei kitoms patalpoms – parinko bei instaliavo reikia mą įrangą: muilo dozatorius, rankšluos tinio bei tualetinio popieriaus laikiklius, šiukšlių dėžes bei WC šepečius.
Kaip akcentuoja „Manjana“ administraci jos ir kokybės vadovė Inga Talačkienė, už sakovas pageidavo, kad siūlomi prietaisai derėtų prie interjero dizaino sprendimų. Atsižvelgiant į estetinius poreikius, pa siūlytas optimaliausias variantas – ne tik norimos išvaizdos, bet ir funkcionalūs, patogūs naudoti, ilgalaikiai bei ekonomiški produktai. Pasak pašnekovės, jie kokybiški ir atsparūs intensyviam naudojimui, todėl puikiai tinka ten, kur didelis žmonių srau tas.
Daugiau kaip 100 vienetų įvairių laikiklių higienos produktams dozuoti buvo insta liuota ne tik sanitarinėse patalpose, bet ir klasėse bei valgykloje – visur, kur būtina ir svarbi asmens higiena.
Parinkti prietaisai užtikrina taupų higienos priemonių naudojimą ir patogų eksploa tavimą. Uždaros sistemos užtikrina, kad dozuojamos priemonės bus apsaugotos nuo aplinkos poveikio ir išliks kokybiškos iki paskutinio lašo. Muilo dozatoriai maksi maliai sumažina muilo sunaudojimą, nes iš minimalaus kiekio priemonės suformuota puta gerai nuplauna rankas, o rankšluos čių laikikliai dozuoja popierių lapeliais, kuriuos patogu paimti po vieną.
Parinkta sistema, I. Talačkienės teigimu, ne tik patogi, bet ir ugdo sąmoningą, tau pų vartojimą, kad vaikai išmoktų naudoti tiek, kiek reikia ir kada būtina. Švarios ir sausos rankos – higienos pagrindas.
Parinkusi tinkamą mokyklai įrangą, „Manja na“ komanda pasiūlė juos užpildyti higie nos priemonėmis, kurios užtikrina asmens higienos poreikius bei ugdo vaikų įpročius naudoti ekologiškus produktus. Tiek augali nių medžiagų kilmės muilas, tiek ir popierius parinkti visiškai ekologiški, turintys tai pa tvirtinančius sertifikatus, saugūs aplinkai ir vartotojams.
Naujos mokyklos patalpas svarbu tvarkyti taip, kad kasdienė jų priežiūra netaptų su
dėtingu procesu. „Manjana“ pasiūlė ko kybiškus ir profesionalius darbo įrankius pagrindinei patalpų priežiūrai: valymo priemonių vežimėlius, kurie yra saugūs ap linkiniams ir patogūs darbuotojams.
Beveik 30 metų sėkmingai dirbanti Lietuvos rinkoje UAB „Manjana“ sukaupė daugiame tę patirtį ir gali padėti parinkti geriausius valymo, higienos bei kitų švaros prekių ir sistemų sprendimus.
Įkvepianti ir tvari šios modernios mokyklos aplinka yra neatsiejama ir nuo kruopščiai pri taikytų baldų sprendimų interjere.
Inovatyvius baldų sprendimus AISV mokyklo je įgyvendino Suomijos kapitalo įmonė UAB „Isku Baldai“. Dėl aukštos kokybės medžiagų bei tvaraus dizaino „Isku“ kartu su projekto architektais pavyko sukurti ergonomiškas ir modernias erdves šios pradinės mokyklos bendruomenei.
Sporto erdvėms lauke svarbu saugios, intensyviam naudojimui ir permainingoms oro sąlygoms atsparios, ilgalaikės ir lengvai prižiūrimos dangos. UAB „Eurosportas LT“ mokykloje AISV įrengė lauko aikštynus –krepšinio ir vaikų žaidimų aikšteles, kurioms naudota liejamoji gumos granulių danga. Lietuvos klimato sąlygomis patvarios lie jamos gumos granulių dangos, tinkančios įvairių lauko sporto šakų aikštelėms, įgauna vis daugiau populiarumo.
Kaip sakė UAB „Eurosportas LT“ direktorius Romas Mizeras, paprastai krepšinio aikštelė įrengiama ant asfalto dangos sluoksnio, virš jo klojant du gumos granulių sluoksnius. Bet gumos granulių danga yra laidi vandeniui, o asfaltas nelaidus, todėl dalis drėgmės kau piasi dangoje ir būtina įrengti nuolydį, kad vanduo nubėgtų, aikštelė netaptų šlapia, slidi ir nesaugi.
Šioje mokykloje pasirinktas kitas sprendi mas – daugiafunkcinė krepšinio aikštelė, įrengta ne ant asfalto, o ant sutankinto grunto pagrindo įrengto, taip vadinamo ET sluoksnio, kurį sudaro skaldos ir gumos granulių mišinys, surištas poliuretaniniu rišikliu. Toks pagrindas laidus vandeniui, jis yra kietas, bet kartu ir elastingas. Ant jo už lieta dviejų sluoksnių gumos granulių danga: apatinis sluoksnis – SBR granulių ir viršutinis – EPDM granulių. Tad įrengta aikštelė yra laidi vandeniui nuo viršutinio sluoksnio iki pat pagrindo. Šveicarijos gamintojo „Coni ca“ poliuretano produktai skirti sportinių dangų sistemų įrengimui yra ko gero vieni geriausių ir kokybiškiausių iš siūlomų rin koje – jie tarnauja ilgai ir yra elastingi.
Liejama gumos granulių danga panaudota ir vaikų žaidimų aikštelei įrengti. Ją naudo jant galima suformuoti bet kokio reikalingo storio dangą. Atsižvelgiant į sumontuotus įrenginius, dangos storis gali skirtis nuo 4 iki 12–15 centimetrų, dėl saugumo reikalavimų paskaičiuojant pagal aikštelėse montuo jamo inventoriaus kritinio kritimo aukštį. AIVS vaikų žaidimų aikštelės danga taip pat įrengta dviejų sluoksnių: apatinis – juodų SBR granulių, viršutinis – spalvotų EPDM granulių.
UAB „Eurosportas LT“ yra įrengusi tūks tančius kvadratinių metrų aukščiausios kokybės lauko aikštynų dangų, pritaikytų kiekvienai laisvalaikio rūšiai. Tiesioginis darbas su stipriausiais ir patikimiausiais dangų gamintojais bei komandos patir tis leidžia užtikrinti aukštą darbų kokybę, operatyvų produktų pristatymą ir neprie kaištingą dangų įrengimą.
Kad Pavilnių regioninio parko teritorijoje iški lusios mokyklos aplinka susilietų su krašto vaizdžiu, pasirūpino UAB „Tvista", atlikusi visus gerbūvio įrengimo darbus: įmonės komanda užsėjo žole apie 2000 kv. m žaliųjų plotų ir pasodino dešimtis įvairių augalų bei želdinių, įrengė 800 kv. metrų ploto kietųjų dangų, taip pat paruošė 700 kv. metrų ploto pagrindus guminei sporto ir žaidimų aikštelių dangai įrengti.
Įrengti betonines grindis mokyklos projekte patikėta specializuotai bendrovei UAB „Grin duva“, turinčiai patirties patikimai ir kokybiš kai atlikti šiuos darbus.
„Structum“ inf.
Nekilnojamojo turto fondas „Baltic Horizon“ Vilniuje pastatė adminis tracinio komplekso „Meraki“ pirmąjį korpusą. Sostinės Pašilaičiuose iškilusio modernaus ir inovatyvaus objekto vystytojai siūlo ir biurų patalpas, ir jau pasiteisinusią biurų viešbučio (angl. office hotel) pa slaugą, kai verslams siūloma išsinuomoti autonomiškus, visiškai įrengtus įvairaus nedidelio ploto biurus su bendromis erdvėmis. Ši koncepcija tapo itin aktuali pandemijos metais, darbuotojų saugumui teikiant daug dėmesio.
UAB „BH Meraki“ direktorė Laura Kurtinaity tė sakė, kad verslo namai „Meraki“ vystomi turint viziją pasiūlyti aukštos A klasės biurų ir prekybines patalpas vietos ar užsienio įmonėms, kurios neturi biurų Vilniuje, nori lankstumo arba planuoja plėtrą. Šiuos po reikius užtikrina verslo namai „Meraki“.
Administracinį kompleksą „Meraki“ projek tavusios „Architektūros kūrybinė grupės“ vadovas, architektas Remigijus Bimba pasakojo, kad projekto sprendinius lėmė objekto vieta gana suspaustoje erdvėje šalia Ukmergės gatvės. Šis sostinės rajonas formavosi gana chaotiškai, pasak architek to, kvartalas gerokai išdrabstytas. Todėl projektuojant nuspręsta pasirinkti esminį urbanistinį sprendimą – kvartale suformuoti naują viešąją erdvę.
Šalia naujai plėtojamo verslo centro įsi kūręs kitas „Baltic Horizon“ fondui priklau santis objektas – biurų ir prekybos parkas
„Domus PRO“. Tad naujasis verslo centras sklype buvo labiau paslinktas prie kitų šio kvartalo administracinių pastatų, o tarp „Meraki“ verslo namų ir prekybos centro atsirado erdvė viešajai aikštei įrengti – tar pusavio jungtis tarp dviejų objektų.
Įrengta didesnė nei 2 000 kv. metrų atvira poilsio erdvė, į kurią puikiai integravosi ir prekybos centras su laiko kavine, ir verslo centras. Ji skirta ir pastato darbuotojams, ir vietos bendruomenei. Tai viena didžiausių tokio tipo lauko poilsio erdvių mieste su žaliosiomis zonomis, lauko treniruokliais, krepšinio aikšte, vaikų žaidimo aikštele.
Kaip teigė architektas R. Bimba, kaimyni niai kvartalo pastatai padiktavo naujojo objekto koncepciją: siekiant suniveliuoti gatvės išklotinę, naujas pastatų komplek sas suprojektuotas neutralus, architekto žodžiais, „kad jis netaptų dar viena rakštis toje gatvėje“.
Investuotojo interesus atitiko pasiūlytas ar chitektūrinis sprendimas sklype kurti dviejų korpusų verslo kompleksą, o ne vieną didelį tūrį. Du verslo centro „Meraki“ korpusai su
projektuoti ne tik derinantis prie aplinkoje esamų kitų kvartalo administracinių pastatų tūrių išdėstymo. Toks sprendimas logiškas šioje miesto dalyje, kur neaktualu nuomoti labai didelio ploto prestižinius biurus, bet yra didelis modernių, inovatyvių ir energiš kai efektyvių nedidelio ploto biurų poreikis.
Iškilęs neutralus „Meraki“ pastatas iš kitų išsiskiria pagal architektūrinę idėją sukurta vizitine detale: tarp dviejų pastato korpusų suprojektuota lyg prakirsta erdvė, išraiškin
gais išoriniais laiptais galima pakilti į viršu tinę automobilių statymo aikštelę ir kiaurai pereiti tarp dviejų administracinio pastato korpusų.
Šiuo metu užbaigtos pirmojo pastato kor puso statybos, antrojo korpuso statybos planuojamos, bet jau pastatytas ir funkci onuoja jo pirmasis aukštas: jame netrukus veiks restoranas, po statiniu įrengta pože minė automobilių statymo aikštelė.
„Meraki“ pasižymi inovatyviais inžineriniais sprendimais, aukščiausios kokybės tech nologijomis bei funkcionalumu. Pastate įrengta efektyvi šildymo, vėsinimo ir vėdini mo sistema, pakeliamos grindys, užtikrina mos komfortiškos darbo sąlygos tausojant tiek gamtą, tiek darbuotojų sveikatą.
Verslo namuose prie pastato pagrindinio įėjimo suformuota didelė erdvė – pagrin dinis vestibiulis, iš kurio centriniais laiptais ir liftais patenkama į biurus kituose sep tyniuose aukštuose. Laisvo planavimo er dvėse yra galimybė viename 1 000 kv. metrų ploto aukšte įrengti nuo vieno iki keturių tiek atviro, tiek ir kabinetinio tipo biurų. Universali suprojektuota inžinerinė sistema leidžia padalyti aukšto plotą ir komunikacijų apskaitą bet kokiam suplanavimui pagal poreikius.
Pastate įrengtos bendro naudojimo konfe rencijų salės, persirengimo zonos ir dušo patalpos, dviračių saugyklos, 429 automo bilių stovėjimo vietos uždaroje ir atviroje automobilių aikštelėse, darbuotojams skir ta 40 elektromobilių krovimo stotelių.
Verslo centre įdiegti žalieji sprendimai už tikrina taupymą: saulės jėgainės moduliai ant stogo gamina dalį pastatui reikalingos elektros energijos, kurią ketinama naudoti bendroms patalpoms, tokioms kaip konfe rencijų salės, holai, taip pat liftai, dušinės ir persirengimo zonos, apšviesti ir šildyti ir taip sumažinti nuomos sąnaudas.
A+ klasės energinio efektyvumo pastatui siekiama „BREEAM New Construction“ ser tifikato.
Verslo namams „Meraki“ siekiant aukšto energinio efektyvumo, pastate instaliuota inovatyvi ir energijos išteklius tausojanti kondicionavimo ir šildymo įranga. Parinktos tylios, efektyvios, patogios eksploatuoti ir valdyti sistemos.
Kaip sakė UAB „GL CO“ direktorius Darius Lastauskas, įmonė šiam objektui tiekė pačią efektyviausią rinkoje siūlomą įrangą – šilu mos siurblius „oras–oras“ su energijos grą žinimo funkcija, vadinamąsias trivamzdes VRF sistemas, kurios išsiskiria aukščiausiais naudingumo EER (vėsinimo) ir COP (šildymo) koeficientais, sertifikuotais „Eurovent“. Aukš tas įrangos efektyvumas tiesiogiai lemia itin mažas energijos sąnaudas. VRF sistemos su šilumos grąžinimo funkcija gali vienas patal pas vėsinti, o kitas tuo pat metu šildyti – taip vyksta energijos mainai pastato viduje ir į aplinką pašalinamas tik energijos perteklius.
Verslo centre VRF sistemų lauko blokai, skirti ventiliacijos sistemai, sumontuoti ir prie vėdinimo kamerų. Šildymo sezono metu tai leidžia papildomai pašildyti per ventiliacijos sistemą tiekiamą šviežią orą, o vasarą šviežias oras vėsinamas.
D. Lastausko teigimu, „Meraki“ objektas ypatingas tuo, kad pirminiame variante trivamzdės VRF sistemos su šilumos grąži nimu pasirinktos kaip bazinis sprendimas, o objekte dirbantys rangovai adaptuoja sistemas pagal individualius nuomininkų poreikius ir šios lanksčiai keičiamos sis temos yra pritaikomos, priklausomai nuo realaus patalpų plano.
„Meraki“ pirmajame pastate instaliuota ~435 kW bendros vėsinimo galios įranga „LG Electronics“ su šilumos siurblio ir šilumos grąžinimo funkcijomis ir laisvai pasirenka
mu klimato kontrolės režimu, neskaitant šilumos siurblių prie vėdinimo sistemų. Tai yra tik pirmasis pastato korpusas, ateityje numatomas dar vienas, analogiškas, pas tato korpusas, greta. Pasirinkta įranga gali itin efektyviai šildyti patalpas esant žemai aplinkos temperatūrai – iki -25 °C.
Kaip sakė D. Lastauskas, svarbus vidaus blokams keliamas reikalavimas buvo že mas triukšmo lygis. Vidaus įrenginiai pa rinkti pagal patalpų specifiką – kasetiniai arba sieniniai blokai. Vidiniai sistemos blokai sujungti su šildymo sistemos radi atoriais specialiu valdikliu. Tai leidžia kon troliuoti sistemos persijungimą iš orinio šildymo į radiatorinį pagal užsakovo porei kį arba automatiškai ir rinktis efektyviau sią patalpų šildymo būdą su minimaliomis energijos sąnaudomis.
UAB „BH Meraki“ direktorė L. Kurtinaitytė sakė, kad investuotojai patenkinti pro jektu, nes gali pasiūlyti lanksčius biuro patalpų planavimo sprendimus įmonėms, pageidaujančioms A klasės verslo centro kokybės itin patraukliomis nuomos sąly gomis. Ji akcentuoja „Meraki“ privalumus – gerą lokaciją sparčiai besivystančioje šiaurės vakarinėje sostinės dalyje, prie Ukmergės gatvės, toms įmonėms, kurioms reikalingas patogus ir greitas susisiekimas su kitais Lietuvos miestais ir su patogiai pasiekiamu sostinės centru.
Pasak įmonės vadovės, išvystyta šio sosti nės rajono infrastruktūra tenkina kasdienius verslo namų „Meraki“ darbuotojų poreikius: visai šalia įsikūręs ne vienas prekybos cen tras, restoranai, sporto klubas su baseinu, taip pat įvairių paslaugų įmonės leidžia tau pyti laiką.
Sparčiai išaugusiame sostinės rajone, kur gyvena dešimtys tūkstančių žmonių, kasdien galima patogiai vienoje vietoje naudotis mo derniomis darbo erdvėmis, paslaugų infras tuktūra ir kartu mėgautis gražia ir modernia viešąja erdve, kokios nėra kituose sostinės rajonuose.
„Structum“ inf.
Lietuvos jūrų muziejus kartu su kitomis įmonėmis įgyvendino ambicingą projektą, dėl kurio atsiveria daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės. Šį rudenį Kuršių nerijoje, prie Jūrų muziejaus, duris atveria išskirtinės architektūros Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame bus gydomi Baltijos jūros ruoniai ir vandens paukščiai, randami sužeisti pakrantėse ir jų apylinkėse. Projekto autoriai –studijos „Archko“ architektai Stanislovas Lukšas ir Kristina Jurkutė. Statybos darbus vykdė generalinio rangovo UAB „Tilta“ komanda.
Nuotr.: Alfonsas Mažūnas
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre įrengti lauko ir vidaus baseinai, aptvarai su reabilitaciniais baseinėliais, operacinė, intensyvios terapijos ir tyrimų patalpos, ap žiūrų kabinetai. Interaktyvioje erdvėje vyks edukacinės programos vaikams ir suaugu siesiems, čia jie galės susipažinti su ruoniu kais, sužinoti apie jiems kylančias grėsmes ir centro specialistų indėlį juos gelbstint. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras bus pirmasis specializuotas tokio masto objektas Lietuvoje, skirtas gyvūnams gydyti.
„Pagrindinė architektūrinė idėja – „tarsi pa sivaikščiojimas kopose“. Takas prasideda už delfinariumo ir vingiuoja tol, kol pasiekiame mišką, kopas ir jūrą. Pastatams suteikiama plastiška forma tiek plane, tiek erdvėje, apželdinti stogai tarsi žalios pajūrio kopų vir šūnės“, – apie projekto koncepciją pasakoja architektas Stanislavas Lukšas.
Pasak projekto autoriaus, viso būsimo kom plekso idėją padiktavo unikali gamtinė ir istorinė aplinka, supustytos kopos, želdiniai, augantys ant kopų, išdžiūvusios šakos ir kiti elementai. Tai tiesiogiai paveikė architektū rinę pastatų išraišką, buvo siekiama kuo na tūraliau integruotis į supančią aplinką, neuž gožiant esamų gamtinių ir istorinių vertybių.
Siekiant vizualiai sumažinti užstatymą, di džioji dalis komplekso pastatų suprojektuota požeminiame aukšte, virš žemės paliekant vieno aukšto plastiškų formų pastatų fra gmentus. Pastato forma, stogas – tai viena iš apžėlusių kopų, perėjimo takai – tai medinis takelis, vedantis prie jūros, medinės fasadų lentos – tai žmonių primestos kopų tvirtinimo šakos.
Projekto vertė: 2 982 648,19 eurų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglau dos fondo (1 922 100,00 eurų) ir Lietuvos jūrų muziejaus (1 060 548,19 eurų) lėšomis.
Projektą įgyvendino generalinės rangos sta tybos bendrovė „Tilta“, turinti daug patirties įgyvendinant ambicingus projektus. Per visą statybos procesą projekto įgyvendinimu rū pinosi ir darbams vadovavo aštuoni skirtingų sričių rangovo inžinieriai: Valdas Bindokas, Almantas Maželis, Mantas Gagilas, Igor Ma tvejev, Vaidas Žasniauskas, Algis Kvauka, Gediminas Tilvikas, Laimonas Norvaišas. Pa grindinis užsakovo tikslas – siekis įgyvendinti netipinius, išskirtinius, tai vietai pritaikytus projekto sprendinius – architektūrą, medžia giškumą, apgalvotą funkcionalumą.
„Pagrindiniai iššūkiai, kuriuos komandai pa vyko puikiai suvaldyti: tiksliai pagal projekto sprendinius įrengti visas monolitines / beto nines konstrukcijas, kurių dalis liko neuždeng tos kitomis apdailomis. Taip pat daugiausia iššūkių, įrengiant konstrukcijas, kėlė nestan dartinės jų formos, o įrengiant lauko baseinus – gruntinio vandens lygis, nes darbų vykdymo altitudės buvo žemesnės nei marių vandens altitudė. Buvo pritaikomi netipiniai, komplek siniai gruntinio vandens pašalinimo sprendi niai, nes teritorijoje gruntai smėlingi, laidūs vandeniui ir jais itin lengvai judėjo gruntiniai vandenys“, – pasakoja UAB „Tilta“ statybos direktorius Laimonas Norvaišas.
L. Norvaišas pabrėžia, kad dėl numatomos pastato paskirties ir nuolatinės pastato ir jo prieigų bei patalpų eksploatacijos buvo itin svarbu atlikti apdailos darbus, užtikrinti hidroizoliaciją ir tvirtas konstrukcijas taip, kad būtų atsparios dėvėjimuisi ir sunkiai pa žeidžiami numatomų reabilituoti jūrų gyvūnų. Taip pat buvo itin svarbu prieš atliekant skir tingus darbus pasitarti, pasikonsultuoti su Lietuvos jūros muziejaus (LJM) darbuotojais, specialistais, kurie žino numatomų reabilituo ti jūrų gyvūnų laikymo ir priežiūros specifiką, supranta, kodėl vieni ar kiti projekto sprendi niai buvo numatomi atlikti netipiškai ar net ir rangovui nesuprantamai.
Projektas pametėjo išties nemažai įdomių ir nestandartinių sprendinių. Pavyzdžiui, pastate įrengta vandens tiekimo, valymo, technologinė filtravimo įranga yra supro jektuota būtent numatomų reabilituoti jūrų gyvūnų vandens ruošimui, todėl jos komponentai ir įrengimo sprendiniai itin ne standartiniai. Taip pat šalia lauko baseinų, kur bus laikomi reabilituojami jūrų gyvūnai, numatytos įrengti atskiros betoninės kons trukcijos, kurių paskirtį iš pradžių suprato me neteisingai – sandėliuoti ar kokiai nors įrangai laikyti, tačiau po konsultacijų su už sakovo atstovais buvo gautas labai aiškus atsakymas, kad net ir ruoniams, kurie yra jūrų gyvūnai, reikalingos pastogės apsisau goti nuo lietaus“, – pasakoja L. Norvaišas. Svarbu paminėti, kad projekte buvo numa tyta nemažai išskirtinių, modernių spren dinių. Tarp jų vandens (tiek gėlo, tiek jūros) tiekimo, valymo, filtravimo technologinė įranga. Itin galingas „oras–vanduo“ šilumos siurblys su valdymo automatika, skirtas vi sam pastatui šildyti. Pastato viduje įrengtos dvi šaldymo patalpos, kuriose įrengta šal dymo įranga (žuvims laikyti ir žuvusių gyvū nų kūnams laikyti, kol jiems bus atliekamas skrodimas dėl žuvimo priežasčių nustaty mo ir tyrimų). Iš dalies paslėpta elektros transformatorinė, virš kurios įrengta kopa iš grunto. Pastato stogo konstrukcija apšil tinta iš patalpų vidaus naudojant vandens, garų (drėgmės) neįgeriančias apšiltinimo medžiagas ir papildomai jas apsaugant purškiama hidroizoliacine danga. Toks projekto sprendinys numatytas, nes dalis pastato monolitinių / betono konstrukcijų iš išorės paliekamos be jokių apdailų ir ap šiltinimo sluoksnių.
L. Norvaišas pasakoja, kad projekto įgyven dinimo metu naudoti modernūs statybos or ganizavimo būdai. „Vykdant statybos darbus buvo atliktas jau įrengtų pastato konstrukcijų 3D skenavimas, kas padėjo parengti detalius, 2 mm tikslumo 3D brėžinius ir sudaryti virtualų pastato maketą. Pagal jį buvo parengti stikli nių vitrinų gamybiniai brėžiniai, nes stiklinės vitrinos visose pastato vietose yra skirtingai pasvirusios vertikaliai ir skirtingai pasuktos horizontaliai. Visų pastato vitrinų, langų, durų gamybinių brėžinių parengimą, jų gamybą ir tinkamą sumontavimą padėjo užtikrinti stiklinių konstrukcijų gamybos ir įrengimo in žinierius Gediminas Veržbavičius“, – sako UAB „Tilta“ statybos direktorius.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad projekto įgyvendinimo metu nuolatos buvo vykdomi statybiniai geodeziniai matavimai, pasitel kiant moderniausias ir tiksliausias matavimo priemones darbų kontrolei užtikrinti, kuriuos vykdė MB „Geodezija LT“ inžinieriai: Valdas Mikalauskas ir Robertas Beržanskis. Kadan gi pastatas netipinių formų ir standartiniai matavimo, kontrolės būdai negalėjo būti pritaikyti.
„Objekto statybos procesui buvo skirtas ypa tingas dėmesys, nuolatos vykdomi gamybiniai susirinkimai su užsakovo atstovais – specia listais, statybos techninės priežiūros inžinie riumi, projekto vykdymo priežiūros vadovu. Užsakovas turi daug inžinerinio personalo, daug sprendimų padėjo priimti LJM direktorė Olga Žalienė ir nenutrūkstamai visą statybos procesą išskirtinį dėmesį objektui skyrė LJM dir. pavaduotojas Eduardas Plokštys, kuris nuolatos padėjo rasti tinkamus sprendimus, koordinavo savo atstovus, specialistus.
Dešimties metų veiklos patirtį sukaupusiai želdinimo įmonei UAB „Trihaus“ buvo patikėta naujajame objekte organizuoti žaliuojančio stogo įrengimo darbus, kuris taptų jį supan čios augalijos tąsa. Patyrusių specialistų komanda buvo pasitelkta stogo sistemai parinkti, medžiagoms tiekti ir kokybei kon troliuoti.
Kaip minėta anksčiau, apželdinti stogai – tai alegorija į žalias pajūrio kopų viršūnes. Pa sak UAB „Trihaus“ vadovo Artūro Strelčiūno, stogams apželdinti buvo naudojama pajūrio zonai, kopoms būdinga augalija, siekiant su pažindinti su ja lankytojus ir kartu praplėsti viso parko edukacijos temą. Šiuo klausimu konsultuotasi su Kuršių nerijos parko spe cialistais, kurie parengė tipinių augalų sąra šus, o pagal juos UAB „Trihaus“ specialistai parinko atitinkamą sėklų mišinį.
Bendrovės „Trihaus“ vadovas patikina, kad koordinuojant projektą teko susidurti su iššūkiais ar ieškoti individualių spren dimų. Vienas tokių stogo įrengimo metu – nuolydžiai kito nuo 0 iki 22 laipsnių, todėl
buvo labai svarbu panaudoti medžiagas ir sprendinius, tinkančius tokiam nebūdingam atvejui. Kuo nuolydis didesnis, tuo žaliojo stogo konstrukcija yra sudėtingesnė, kad jis nenuslystų. Be to, būtina paminėti, kad ant stogo įrengta kapiliarinė laistymo sistema, o stogą papuošiantys augalai atsivežti iš kitų Europos šalių. Ant stogo pasodinta dviejų rūšių šilokų ir pasėta laukinių gėlių sėklų, tad po metų kitų ant stogo sužydės vešli natūrali pieva.
„Kartu su rangovu ir užsakovu buvo priimtas sprendimas įrengti žaliojo stogo kapiliarinę laistymo sistemą. Kadangi buvo pasirinktas ekstensyvus žaliasis stogas, vyrauja nuo monė, kad naudojami augalai yra atsparūs sausroms ir turėtų atlaikyti bet kokias eks tremalias situacijas, tarsi kaip natūralioje gamtoje. Žaliajam stogui įrengti buvo naudo jamos medžiagos ir augalija iš Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų. Projekte nurodyto sėjamų augalų sėklų mišinio Lietuvos augin tojai negalėjo pasiūlyti, todėl teko kreiptis į kitus Europos šalių augintojus“, – pasakoja A. Strelčiūnas.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos cen tro stogas apželdintas sekant tenden cijas. Pasak pašnekovo, jau keleri metai pastebima nauja želdinimo projektų tendencija – ima dominuoti natūralisti nis stilius. Pastatų aplinka kuriama kuo labiau integruota į aplinkinę gamtą ir kuo mažiau iš jos išsiskirianti. Šiuo atveju na tūralus kopų kraštovaizdis darniai įsilieja į pastato eksterjerą. Apskritai, viešųjų statinių projektuose žaliųjų stogų spren dimų daugėja labai sparčiai ir jų bus vis daugiau. Dabar tai labai priklauso nuo architektų pasiūlymų ir vystytojų požiūrio bei ryžto papildomai investuoti į ateities projektus.
Toks žaliasis stogas turi nemažai pliu sų. Jis bus kvėpuojantis, ekologiškas ir estetiškas. Taip pat taip sumažinamas statinio stogo konstrukcijų perkaitimas, mažiau lietaus vandens patenka į kanali zaciją, nes dalį jo sugeria augalai, be to, investicijos į žaliąjį stogą vėliau leidžia taupyti energiją patalpoms vėsinti.
baigtas statyti ir oficialiai atidarytas aukštųjų technologijų įmonių grupės „Teltonika“ technologijų centras. Beveik 11 tūkst. kv. metrų ploto pastatas iškilo vos per dešimt mėnesių. Lietuviško kapitalo įmonės investicija į šį projektą sieks 34 mln. eurų. Tai didžiausia verslo investicija Molėtuose.
Naujajame technologijų centre įsikurs an trasis „Teltonikos“ įmonių grupės gamybos padalinys, taip pat administracinis ir projek tavimo biurai, veiks laboratorijos bei testavi mo padalinys ir logistikos erdvės produkcijai sandėliuoti. Per keletą metų „Teltonikos“ technologijų centre bus sukurta 500 darbo vietų.
Čia bus gaminami daiktų interneto prietaisai, elektromobilių įkrovimo stotelės, modernūs telemedicinos prietaisai, tarp kurių – dirbti nės plaučių ventiliacijos aparatai, prieširdžių virpėjimus atpažįstančios išmaniosios apy rankės ir kita aukštosiomis technologijomis paremta tinklo įranga, sprendžianti svarbias problemas įvairiose šakose – nuo energe tikos ir išmaniojo miesto iki transporto ir prekybos sektorių.
Iš Molėtų kilęs „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys džiaugiasi, kad jam pavyko gimtinėje įgyven dinti tokį projektą. „Tikiu, kad „Teltonikos“ technologijų centras bus vertinamas kaip unikalus objektas visame Molėtų krašte. Ma nau, kad svarbu žmonėms suteikti galimybes dirbti ten, kur jie gyvena. Tikiuosi, kad siūly dami tokias pat darbo sąlygas ir atlyginimus kaip Vilniuje paskatinsime vietos gyventojus likti dirbti savo gimtajame mieste, taip pat pritrauksime šeimų iš kitų miestų“, – sakė A. Paukštys.
„Teltonika“ nuolat prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo ir taiko priemones, maži nančias neigiamą poveikį aplinkai. Nauja jame technologijų centre visi procesai ir veikla grindžiami ISO 14001 aplinkosaugos standartu. Gamykla suplanuota pagal aukš čiausius projektavimo ir aplinkosaugos reikalavimus. Dviejų aukštų su antstatu pastatas yra energiškai efektyvus – pa siekta A++ energinė klasė. Pastatui statyti naudotos aplinkai draugiškos medžiagos ir energiją taupančios inžinerinės siste mos, instaliuotas taupus LED apšvietimas, daug dėmesio skirta statinio sandarumui ir konstrukcinėms detalėms. Ant jo stogo veiks saulės elektrinė, kuri patenkins dalį reikalingos elektros poreikio. Likusią elek tros dalį įmonė pirks iš tiekėjų, energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių.
„Teltonikos“ technologijų centrą projek tavusi UAB „2L Architects“ komanda – pro jekto vadovas Paulius Latakas ir projekto architektė Kristina Šimkūnaitė – teigia, kad tai itin šiuolaikiškas ir tvarios gamybos standartus atitinkantis aukštųjų techno logijų pastatas, kurio projektas parengtas itin greitai – statybos leidimas gautas vos per 6 mėnesius.
Pastato vieta Molėtuose yra išskirtinė. Jo teritorija yra prie pagrindinio įvažiavimo į miestą, aktyvioje vietoje gana arti miesto centro, šalia yra ne tik kitų didesnių komer cinių pastatų, bet ir gyvenamųjų namų. To dėl daug dėmesio skirta pastato įsiliejimui į šią įvairialypę aplinką.
Atviras vietos bendruomenei technologijų centras atliks socialinį vaidmenį: čia veiks mokymų centras, kuriame žadama rengti laisvalaikio užsiėmimus, edukacines veiklas jaunimui, supažindinant jaunus žmones su naujausiomis technologijomis.
Pastato plotą ir tūrio formą padiktavo technologinė užduotis, sklypo dydis ir pa ilga jo forma. Konstrukcijas sudaro gelžbe toninės kolonos ir metalinių santvarų, sijų bei profiliuoto pakloto denginys. Taip pat panaudotos kompozitinės metalinės sijos, siekiant išsaugoti maksimalų gamybos pa talpų aukštį.
Statinio fasadai susideda iš skaidrios stiklo ir aliuminio sistemos su saulės kontrole ir aklinų atitvarų iš daugiasluoksnių plokščių. Ilgo pastato fasadai ritmiškai skaidomi vertikaliai išdėstytomis daugiasluoksnėmis plokštėmis ir aliuminio lamelėmis, kurios vietomis „nubėga“ nuo skaidrių zonų ant aklinų ir taip sukuria vientisą vaizdą. Stogai projektuoti su šviesia PVC danga, kuri at spindi šilumą.
Specifinė objekto paskirtis – biurai, labora torijos ir gamybos patalpos po vienu stogu – kėlė vieną didesnių iššūkių projektuoto jams dėl sistemų ir sprendinių suderinimo, todėl projektavimui buvo pasitelkta pasta to informacinio modeliavimo (BIM) metodi ka ir tuo grįstas projekto valdymas.
Kita vertus, pasak architektų, po vienu stogu sudedant daug skirtingų paskirčių, labai svarbu funkcinės zonos ir jų tarpu savio ryšiai. „Tiek administracijos, tiek laboratorijų ir gamybos darbuotojai dirba siekdami sukurti produktą. Todėl stengė mės, kad net erdviškai atskirtos patalpos susisiektų vizualiai ir funkcionaliai. Be to, užsakovai išryškino visų sričių darbuotojų bendravimą -tai norėjome pabrėžti ir kur dami pastato erdves“, – sakė architektai.
Siekiant racionaliai išdėstyti judėjimą ir pasiskirstymą ilgame pastate bei atskirti gamybos ir administracijos darbuotojų srau tus, du pagrindiniai įėjimai numatyti pastato centre, iš kur darbuotojai pasiskirsto į toli mesnes pastato zonas: vienas veda į antro aukšto administraciją, kitas – į persirengimo patalpas ir gamybą.
Pastato įėjimas akcentuojamas aukš tesniu, iškilesniu holu. Pirmajame aukšte išdėstytos gamybos, laboratorijų ir san dėlių patalpos. Antrojo aukšto pietinėje pusėje palei fasadą į abi pastato puses nuo centrinio holo išdėstytos administra cinės patalpos – biurai, bendro naudojimo
susitikimų ir konferencijų kambariai su rezervavimo sistema. Komandiniam darbui suprojektuoti didesni kabinetai, skirti 5–7 žmonėms. Atviro plano kabinetuose darbo vietos suskirstytos grupėmis ir numatytos „salos“ viduryje patalpų. Šios patalpos su akustinėmis stiklinėmis pertvaromis at skirtos nuo šviesių koridorių, kurie kai kur paplatinti bendriems susibūrimams.
Gamybos ir administracijos zonas jungia bendras antrojo aukšto 1 000 kv. m ploto atviras daugiafunkcis holas, skirtas tiek gamybos, tiek ir administracijos darbuo tojų poilsiui, paskaitoms ir renginiams, taip pat nepriklausomoms darbo vietoms. Šioje atviroje patalpoje yra kavos baras ir bendra virtuvė, o per dideles vitrina gali ma iš viršaus stebėti gamybos procesą.
Šildantis akcentas monochrominiame įmonės interjere – natūralaus medžio detalės: pagrindiniame hole recepcijos baldai ir administracijos akustinės durys su natūralaus ąžuolo lukštu. Kitos medžia gos ir spalvos parinktos pačių užsakovų, aktyviai dalyvavusių interjero kūrime.
„Teltonikos“ projektas Molėtuose buvo įgyvendinamas be generalinio rangovo, jo funkcijas iš dalies perėmė UAB „Contestus“ – daug patirties sukaupusi statybų valdytoja, kuri rinkoje dirba daugiau kaip 16 metų ir jau prisidėjo prie daugiau nei 70 statybos pro jektų valdymo bei nekilnojamo turto objek tų plėtros visoje Lietuvoje. Profesionali ir patyrusi įmonės komanda nuo pat pirmųjų žingsnių koordinavo „Teltonikos technolo gijų centro“ statybos valdymą, kuris apima rangovų, subrangovų ir tiekėjų parinkimą bei darbų organizavimą statybos aikštelėje, ir vykdė techninę priežiūrą.
Kaip sakė šios įmonės projekto vadovas Ge nadijus Ščerbukas, įgyvendinant šį projektą vienas pagrindinių uždavinių buvo kokybiš kai ir per trumpą laiką įgyvendinti statybos darbus, laikantis visų iškeltų reikalavimų. Tai tapo vienu didžiausių iššūkių. Bet, kaip teigė projekto vadovas, profesionali įmonės ko manda, sukaupta patirtis planuoti darbus ir laiku priimti teisingi sprendimai leido projek tą įgyvendinti iki numatyto termino.
Pasak G. Ščerbuko, įvertinęs anksčiau pasta tytų „Teltonikos“ gamyklų sprendinius ir iša nalizavęs visus jų privalumus bei trūkumus, užsakovas Molėtų projekte kėlė aukštesnius reikalavimus visoms pastato inžinerinėms sistemoms, kad būtų užtikrinta technologijų centro darbo specifika. Įgyvendinti svarbūs konstrukcijų sprendimai užtikrino, kad pas tatas atitiktų gamybos objektams nustaty tus didesnius apkrovų reikalavimus.
Netradicinę darbų specifiką rangovams diktavo uždavinys įrengti aukštus reikalavi mus atitinkančias gamybos, projektavimo ir laboratorijų patalpas. Atsižvelgiant į „Telto nikos“ gamybos specifiką, technologinėse zonose turėjo būti užtikrinti specialūs mikroklimato parametrai, būtini gamybos technologijai, nes gamybos proceso metu reikia kontroliuoti oro kokybę, drėgmę ir temperatūrą. Pastate instaliuotos vėdini mo sistemos su tikslių mikroklimato para metrų palaikymu. Ypatingas dėmesys skir tas patalpų vėdinimui ir drėkinimo sistemai bei kintamo oro srauto reguliavimui skirtų sklendžių (VAV) veikimui ortakių sistemose.
Vienas iš svarbiausių buvo reikalavimas, kad gamybos patalpų grindų danga atitiktų elektrinės varžos reikalavimus. „Gamybos zonos patalpų grindų elektrinio pralaidumo rodiklis turėjo siekti ≤10⁸ Ohms, - pasakojo G. Ščerbukas. - Ne mažiau svarbūs buvo ir apšvietimo parametrai technologinėse zonose.“
Pasak jo, išskirtinis dėmesys skirtas inži nerinių sistemų derinimui, siekiant išvengti netikslumų ir klaidų, bei pastato valdymo ir automatizavimo sistemai. Gausios pastato inžinerinės sistemos valdomos išmaniai nuotoliniu būdu – iš vienos darbo vietos per bendrą pastato valdymo sistemą (angl. BMS – Building Management Systems).
„Projektui pasirinktos kokybiškos medžia gos ir tvarūs sprendimai užtikrino pastato
ilgaamžiškumą, patikimumą ir ekonomišku mą“, - sakė pašnekovas. Naudotos suren kamojo gelžbetonio konstrukcijos, kurių gamyba pasižymi mažesnėmis energinėmis sąnaudomis. G. Ščerbukas priminė, kad projekto vykdymo laikotarpiu pasaulyje buvo jaučiama nestabili situacija statybos sektoriuje, brango statybinės medžiagos, ilgėjo jų pristatymo terminai. Tačiau „Con testus“ sėkmingai įveikė visas dėl to iškilu sias kliūtis.
„Norint užtikrinti sėkmingą statybos projek to eigą, ypač svarbus tinkamas ir savalaikis bendravimas su visais statybos projekto dalyviais, dalyvavimas kiekviename proce so žingsnyje – nuo projektavimo iki staty bos užbaigimo. Taip pat svarbu laikytis ka lendorinio darbų grafiko. Kad gamykla duris atvertų laiku, reikėjo tinkamai organizuoti proceso dalyvių darbus ir juos suderinti, nes prie projekto prisidėjo nemažai įvairių sričių specialistų“, - sakė pašnekovas.
G. Ščerbukas teigė, kad bet kokio dydžio objekto techninė priežiūra visada susidu ria su įvairiais iššūkiais kasdienėje veikloje, ypač kai objektas yra statomas ūkio būdu. Dėl aiškaus planavimo ir komunikavimo su visais proceso dalyviais įmonei sėkmingai pavyko projektą įgyvendinti laiku ir biudže to rėmuose. Pašnekovo teigimu, kiekvienas UAB ,,Contestus“ įgyvendintas projektas yra išskirtinis ir turi savo iššūkių, tačiau be baimis požiūris leidžia judėti į priekį.
„Teltonikos“ pastatas Molėtuose iškilo per 10 mėnesių. Įgyvendinant šį projektą užsa kovo interesams atstovavo įmonė ARCHIS, kurios užduotis buvo užtikrinti, kad tech nologijų centras būtų pastatytas optima liausiomis sąnaudomis per trumpiausią įmanomą laiką, kartu vykdant aukščiausios kokybės ir tvarumo reikalavimus. Kaip sako ARCHIS vadovas Rokas Urbonas, įmonė stengėsi pateisinti užsakovo parodytą pasitikėjimą.
Kad pastatas tenkintų inovatyvios įmonės veiklos poreikius, buvo svarbu užtikrinti, jog jis atitiktų ypatingiems statiniams keliamus reikalavimus, nustatytus mikro klimato parametrus ir užsakovo iškeltus uždavinius. Aukštosiomis technologijomis paremtai produkcijai gaminti skirta ga mybos technologija lėmė labai aukštus reikalavimus statybos proceso dalyviams, o prie projekto buvo pasitelkta beveik 130 žmonių.
R. Urbonas pasakojo, kad užtikrinti darbo efektyvumą padėjo skaitmeninės techno logijos – pirmiausia, informacinis statinio modeliavimas (BIM, Building Information Modeling – angl.), kai kuriama ir valdoma visa statinio informacija, tiksliau ir grei čiau įgyvendinami projekto sprendiniai bei nustatomos klaidos. Taip pat darbus spar tino „Dalux“ programa, skirta statybų prie žiūrai, kokybės užtikrinimui, darbų saugai ir defektų registravimui.
Dalyvaujant užsakovui ir projektuotojams, statyboms bei patalpų įrengimui parink tos kokybiškos medžiagos bei inžinerinės sistemos tiek gamybinėms, tiek ir adminis tracinėms patalpoms bei poilsio zonoms įrengti: “Kartu su užsakovu buvo ieškoma tvarių ir estetiškų sprendimų komfor tiškoms darbo sąlygoms bei jaukiam ir estetiškam interjerui sukurti“, - teigė R. Urbonas.
Dėl gamybos technologijos specifikos, įmonės gamybinėse patalpose ir labora torijose užtikrinami specialūs mikroklimato parametrai, kontroliuojant oro kokybę, drėgmę ir temperatūrą. Gamybos darbuo tojams įrengtos patogios šiuolaikiškos pa talpos su darbo ir poilsio zonomis. Virš 3000 kv. m administracinėse patalpose įrengti erdvūs kabinetai, poilsio ir posėdžių bei susitikimų erdvės, įmonės darbuotojams sukurtas puikus mikroklimatas ir akusti nis komfortas. Darbuotojams ir svečiams įrengtas išskirtinio interjero restoranas.
Įdiegtos modernios technologijos ir inži nerinės sistemos užtikrino komfortiškas darbo sąlygas visame pastate, o pats sta tinys yra energiškai efektyvus – pasiekta A++ energinio naudingumo klasė.
ARCHIS vadovas R. Urbonas pabrėžė, kad įgyvendinant projektą, atsakingas požiūris į aplinką ir aukšti reikalavimai taikyti vi suose darbų etapuose, o tai kūrė deramą
darbo kultūrą: objekto statybvietėje buvo laikomasi ypatingų švaros reikalavimų, rū šiuojamos atliekos, statybinės medžiagos naudotos tvariai.
Šeimos valdoma įmonė ARCHIS sukaupė jau daugiau nei 15 metų patirtį statybų rinkoje. Jos veikla apima platų spektrą nuo projek tavimo iki bendrųjų statybos, rekonstrukci jos ir apdailos darbų. Šiuo metu komandą sudaro iki 50 darbuotojų, dalis jų – subran govai. Molėtų projekte kasdien dirbo 10–20 įmonės inžinierių, techninių darbuotojų, ar chitektų, statybos darbų vadovų ir darbuo tojų, projektų koordinatorių ir vadybininkų.
R. Urbonas teigė, kad ARCHIS prie kiekvieno projekto prisideda ne tik savo sukaupta patirtimi, bet ir projekto sėkmei reikalinga darbo kultūra bei kompetentingu požiūriu. Vykdydama jai patikėto statybos projekto valdymą įmonė visada siekia, kad užduotis būtų įgyvendinta laiku, užtikrinant darbų kokybę ir laikantis sutarto biudžeto.
Įgyvendindama „Teltonikos“ technologijų centro projektą ARCHIS įgijo naujos patir ties valdyti didelį objektą, greitai priimti ir įgyvendinti būtinus sprendimus ir bendra darbiauti su viso projekto dalyviais. „Įgy vendindami statybos projektą, naudojome įvairiose srityse sukauptą specialistų pa tirtį, kuri leidžia komandai dirbti efektyviai, kokybiškai ir siūlyti patikrintus sprendimus, – sako R. Urbonas.
UAB „Velansta“ pagamino ir objekte sumon tavo apie 2000 kv. metrų išorės aliuminio ir stiklo konstrukcijų fasadą, kuriam parinkti aukštesnių parametrų sistemos sprendi niai, pasiekiantys energetinę A++ klasę. Sistema išskirtinė tuo, jog aliuminio profiliai pagaminti iš perdirbtų, naudotų aliuminio profilių ir parinktas nestandartinės spalvos padengimas, atsparus įbrėžimams, šiurkš taus paviršiaus, o stiklo paketai su indivi dualiai išrinkta saulės kontrolės danga.
Naujojo „Teltonikos“ technologijų centre buvo sumontuotos vienos žinomiausių aliu minio profilių gamintojų bendrovės „Sapa“ aliuminio profilių sistemos.
Pasak „Hydro“ Baltijos šalių vadovo Rimanto Staknevičiaus, šiam objektui buvo pasirink ta skandinaviška aliuminio profilių fasa dams sistema SAPA 4150.
Vienas iš aktualiausių ir svarbiausių akcen tų – tiekti aliuminio profiliai yra pagaminti iš specialaus tvaraus aliuminio profilių lydinio „Hydro CIRCAL“, kurio sudėtyje yra ne mažiau nei 75 proc. perdirbto aliuminio. Šis lydinys yra unikalus, nes pagamintas perdirbant savo laiką atitarnavusių senų aliuminio langų ir durų profilius. Specialiai tam dedi kuotuose „Hydro“ fabrikuose atlikus „Hydro“ išdirbtą ir patentuotą smulkinimo, pirminio rūšiavimo, skenavimo lazeriu ir antrinio rūšiavimo procesą, išgaunamas naujas aliuminio profilių lydinys. Savo savybėmis jis niekuo nenusileidžia pirminiam aliuminiui. „Svarbu paminėti, kad iš „Hydro CIRCAL“ lydi nio pagaminti aliuminio profiliai pasižymi itin žema tarša, kuri siekia tik 2,3 kg CO2 emi sijų pagaminti vienam kilogramui aliuminio profilio. Palyginimui: tai yra daugiau nei 6 kg mažiau nei vidutinė Europoje sunaudoto aliuminio emisija. Taip „Teltonikos“ techno logijų centre sumontavus SAPA aliuminio fasadų sprendinius buvo sutaupyta beveik 100 tonų CO2 emisijų“, – sako R. Staknevi čius.
Šiame projekte projekto autoriai ypatingą dėmesį skyrė estetikai ir funkcionalumui, todėl parinko specialaus atspalvio aliumi nio profilių paviršių. Toks paviršiaus paden gimas išsiskiria ilgaamžiškumu, yra daug atsparesnis mechaniniams pažeidimams, o dažymui suteikta 10 metų garantija.
„Schindler-liftas“ objekte sumontavo at naujintos trečiosios serijos liftą „Schindler 3000“, į kurio komplektaciją įeina inovatyvi regeneruojamosios pavaros technologija, kelionei reikalingą energiją sumažinanti iki 30 proc., palyginti su įprastomis techno logijomis.
Architektūros, landšafto ir interjero dizaino kompanija „Biosyncora“ jau ne vienus me tus kuria darnias darbo erdves. Bendrovė teikia konsultacijų, dizaino, instaliacijos ir augalų priežiūros paslaugas iš biurų Vilniuje ir Niujorke. „Dizainas neturi prasmės, jeigu jis tiesiog gražus – jis turi pateisinti prak tinę funkciją ir laužyti standartus“, – teigė įmonės projektų vadovė Skaistė Pranaitė „Biosyncora“ priemonės pagrįstos moks liniais tyrimais ir beveik 20 metų patirtimi, tad bendrovei buvo patikėta įrengti visus želdinius ir dekoratyvią 85 kv. m sieną „Tel tonikos“ technologijų centro pagrindiniame hole.
„Pasiryžome kūrybiškai pavaizduoti produk tą, kuris bus gaminamas naujoje gamykloje. Šiai idėjai realizuoti pasiūlėme ant sienos perteikti skaitmeninės plokštės modelį Pasirinkimu likome patenkinti, nors darbų metu teko susidurti su galybe iššūkių“, –pasakojo S. Pranaitė
„Biosyncora“ organinis dizainas remiasi natūraliais gamtos elementais – vandeniu, augalais, akmenimis, mediena. ,,Norėdami modeliui suteikti technologišką išvaizdą, pasirinkome integruoti apšvietimą. Šaltos šviesos fragmentai baltame fone sutei kia sterilumo, kurį balansuoja samanos. Vadovaudamiesi „Biosyncora“ filosofija, nutarėme modelį daryti iš samanų ir ypač porių medžio plokščių, nes abi medžiagos efektyviai sugeria triukšmą“, – pasakoja S. Pranaitė
Tokio dydžio siena reikalavo modelį suskai dyti į atskiras dalis, saugiai transportuoti ir sujungti pačiame vestibiulyje. „Tradicinių sprendimų teko atsisakyti, nes norėjome išlaikyti sienos vientisumą, nepalikdami susijungimo linijų, kurios ardytų harmoniją Tai kėlė nemažai sunkumų tiek dizaino, tiek ir montavimo etapuose, bet galutinis rezul tatas pasiteisino,“ – sako S. Pranaitė
Projektuojant ir montuojant plokštės mo delį, teko preciziškai suplanuoti jo dalių išdėstymą atsižvelgiant į galybę faktorių
Inovatyvių sprendimų buvo priimta ir for muojant lauko kompoziciją. „Kompozicijos centre matome mėnulį įkūnijantį krioklį Norėdami sukurti žėrinčio sidabro efektą, naudojome specialiai apdirbtą plieną. Šios kompozicijos grožis ypač atsiskleidžia naktį, kai nuo plokštės modelio sklindantys spinduliai padengia tvenkinio paviršių žvil gančia sidabro šviesa. Atspindys išryškina krioklio kraštus ir sukuria šviečiančio mė nulio efektą, o nuolatinis vandens judėjimas kompozicijai suteikia alsavimo. Krioklys kie kvieną dieną sutiks gamyklos darbuotojus, pasveikindamas, paskatindamas ir geros
dienos palinkėdamas raminančiu vandens čiurlenimu“, – patikina S. Pranaitė Priimti unikalūs sprendimai pabrėžia ne tik aukštus „Biosyncora“ komandos, bet ir už sakovo standartus.
Prie „Teltonikos“ centro „Biosyncora” įren gė visus želdinius. Bendrovės komanda nuklojo šlaitus beveik 2 tūkst. kv. metrų ši lokų velėna, kuri pavasarį sužydės energija trykštančiomis spalvomis. „Lietuvoje šilokų naudojimas nėra paplitęs, tad klientas buvo patenkintas mūsų pasiūlymu integruoti šią naujovę “Teltonikos” lauko erdvėje,” – pasa koja S. Pranaitė.
Natūraliomis kompozicijomis, įkūnijančio mis organinio dizaino principus, “Biosyn cora” bendrovė siekė išryškinti įvažiavimą į gamyklos teritoriją ir restorano zoną. Pasirinkti specialūs ąžuolai pasižymi išskir tinai ryškių spalvų lapija, kuri išlieka iki pat žiemos. Rudenį kiekvienas lapas nusidažo įvairiomis spalvomis ir sukuria kerintį mar gumyno efektą.“Biosyncora” lauko apželdi nimo sprendimai suteikia jaukią užuovėją restorano klientams ir sukuria tyros gamtos atmosferą visoje lauko erdvėje.
Kokybiškas ir estetiškai atrodančias grindų dangas „Teltonikos“ technologijų centro patalpoms įrengti tiekė UAB „Vaineta ir par tneriai“. Jos direktorius Neividas Biriukovas sakė, kad vienas pagrindinių užsakovo reikalavimų buvo tokios medžiagos, kurios būtų kokybiškos, funkcionalios ir draugiš kos aplinkai.
„Vaineta ir partneriai“, prekiaujanti interjero ir eksterjero apdailos medžiagomis, tech nologijų centro grindims pasiūlė olandų kompanijos „Interface“ kilimines plyteles ir „Tarkett“ ritinines vinilines dangas. Šie produktai pasižymi puikiomis eksploataci nėmis savybėmis ir yra itin populiarūs dėl savo inovatyvaus dizaino, kainos ir kokybės santykio. Dangos gaminamos tvariai, iš perdirbtų medžiagų, atliekų nekaupiančioje aplinkoje, yra ilgalaikės ir jas lengva prižiū rėti.
Pasirinkta „Interface Composure“ dangų kolekcija, kurios modulinės kiliminės plyte lės sukurtos siekiant pakeisti darbo erdvę. Ši danga ne tik sukuria jaukią aplinką, bet ir puikiai absorbuoja garsus, sumažina sklei džiamą triukšmą, idealiai tinka darbo ir po ilsio zonoms. Pagrindinis modulinių plytelių privalumas yra jų formos, raštai ir tekstū ros, suteikiančios naujų galimybių priimant dizaino sprendimus, kai išgaunami nepakar tojami estetiniai efektai. Svarbu ir tai, kad klojimo metu susidaro mažas kiekis atliekų, be to, galima keisti atskiras plyteles.
Kolekcijos „Composure“ raštas įkvėptas natūralių uolienų. Projektui pasirinkta „Transcribe“ spalva – šiuo metu populiaraus stiliaus pilkos spalvos kiliminės plytelės yra ne tik gražios, šiuolaikiškos, bet ir praktiš kos. Šios kiliminės plytelės naudotos įrengti 1 400 kv. metrų „Teltonikos“ patalpų grindų. Kitose Technologijų centro zonose panau dota intensyviam judėjimui pritaikyta ritini nė PVC danga, pasižyminti konduktyvinėmis savybėmis. Ši danga sukurta kontroliuoti statinius krūvius jautrioje aplinkoje, pa vyzdžiui, medicinos technologijų, lazerių, optikos elementų ir kt. gamybos patalpo se. Ji užtikrina aukščiausio lygio higieną ir elektrostatinio krūvio neutralizavimą. PVC danga – viena populiariausių grindų dangų, pasižyminčių ypač lengva priežiūra.
Bendrovės „Vaineta ir partneriai“ vadovas N. Biriukovas džiaugiasi, kad „Teltonikos“ projektas įgyvendintas tikrai sėkmingai ir įmonė didžiuojasi prisidėjusi prie inovaty vaus objekto statybų projekto, įgyvendinusi užsakovo užduotis taip, kaip sumanyta.
Daug patirties prekyboje statybinėmis ir apdailos medžiagomis sukaupusi įmonės „Kingsbud“ komanda „Teltonikos“ pastato vidaus pertvaroms parinko ir suprojektavo apie 2 500 kv. m ploto baltos spalvos ugniai atsparias (EI60, degumo klasė A2-s1, d0)
120 mm storio daugiasluoksnes plokštes su akmens vatos užpildu, taip pat pateikė spe cialius ugniai atsparius plokščių montavimo mazgus, tvirtinimo ir skardinimo elementus, o „Kingsbud“ specialistai konsultavo rangovą pastato ugniasienių montavimo klausimais.
Patyrusios statybų generalinės rangos įmo nės „Sintervalas“ direktorius Dalius Satkū nas džiaugiasi, kad didelė dalis „Teltonikos“ technologijų centro konstrukcijų įrengimo bei apdailos darbų buvo patikėti būtent jų komandai. Ši bendrovė objekte montavo visą gelžbetoninį pastato karkasą, denginio metalines konstrukcijas, fasado trisluoks nes plokštes, patalpų gipsines pertvaras, taip pat atliko visus glaistymo, dažymo ir plytelių klijavimo darbus. Šis objektas ben drovei buvo bene didžiausias per visą jos patirtį, todėl tapo vertingas gauta patirtimi bei įdomus savo sprendimais.
Pastato karkasui buvo panaudotos suren kamojo gelžbetonio kolonos bei sienos. Perdangų įrengimui iš kiaurymėtų gelžbe toninių perdangos plokščių, buvo naudoja mos kompozitines „Deltabeam“ sijos, kurios leidžia efektyviau išnaudoti pastato vidines erdves
Gamyklos patalpoje, kur keliami aukštes ni reikalavimai dėl garso izoliacijos, buvo įrengtos akustinės, garsą slopinančios sie nos, panaudojant akustines gipskartonio plokštes bei trisluoksnes plokštes, kurios puikiai izoliuoja garsą ir slopina žemo daž nio triukšmą.
Šio projekto statybos darbus pavyko atlikti laiku ir kaip visada kokybiškai. Bendrovė darbe naudoja modernias technologijas, greitai ir kokybiškai vykdo darbus, užtikrina jų ilgalaikiškumą ir lanksčiai prisitaiko prie kiekvieno objekto užsakovų poreikių.
Naujojo „Teltonikos“ technologijų centro pastato vidaus inžinerinių sistemų įrengimo darbai patikėti UAB „Sintervalas“ antrinei, in žinerinius tinklus įrengusiai įmonei „Sinoras“. Bendrovė svariai prisidėjo prie šio projekto energijos taupymo ir kitų tvarių sprendinių įgyvendinimo: montavo šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemas.
Pasak D. Satkūno, šio projekto išskirtinumas – aukšti reikalavimai energijos taupymui ir tvarumui. Pastatas išsiskiria išmaniomis in žinerinėmis ir technologinėmis sistemomis. Didžiausi mikroklimato reikalavimai kelti ga mybos salei, kur turi būti griežtai kontroliuo jama temperatūra, drėgmė ir dulkėtumas.
Biurų mikroklimatui taip pat kelti dideli rei kalavimai. Remiantis ne tik Lietuvos, bet ir ASHRAE bei LEED standartų reikalavimais, suprojektuotos keturios pagrindinės biurų vėdinimo sistemos. Oro kiekis patalpose valdomas remiantis CO2 ir temperatūros lygio jutikliais, taip tiekiant daugiau oro, kai patalpose susirenka daugiau žmonių.
„Sintervalo“ direktorius D. Satkūnas pasako ja, kad sprendžiant įvairius klausimus teko daug bendrauti su užsakovais, kurie nori turėti modernią, aplinkai draugišką gamyklą. Statant „Teltonikos“ namus teko įgyvendinti ne tik daug sprendinių, kurių tikslas – spręsti gana specifines užduotis, susijusias su su dėtingais techniniais reikalavimais labora torijoms ir gamybinėms patalpoms. Gamyba ir tyrimai turi vykti itin švariose patalpose, tad dideli reikalavimai buvo keliami ventilia cijai, paviršių švarumui ir kt.
D. Satkūnas atskleidžia, kad dėmesys tvaru mui, gamtosaugai, energijos taupumo ten dencijos, saulės energijos ir kitų atsinau jinančių šaltinių panaudojimas šiuo metu akcentuojamas daugelyje projektų, kuriuos įgyvendino aukščiausios darbų kokybės siekiantis „Sintervalas“, turintis kvalifikuotų, daug patirties sukaupusių darbuotojų, pers pektyvių savo darbą išmanančių specialistų komandą.
„Teltonikos“ technologijų centro interje rui vidaus patalpų apdailos medžiagas, jų spalvas ir naudojamus gaminius pasirinko patys užsakovai, aktyviai dalyvavę interjero kūrime kartu su projektuotojais ir rango vais. Daug užsakovo dėmesio skirta visų pa talpų įrengimui. Remiantis gerąja praktika, parinktos ir panaudotos kokybiškos, laiko patikrintos medžiagos ir gaminiai. Kartu tiek gamybinėms, tiek ir administracinėms bei poilsio patalpoms įrengti ieškota ne tik tvarių, bet ir estetiškų sprendimų jaukiam interjerui sukurti.
Projekte pasirinkti neblėstančio populiaru mo JUNG gaminiai: baltos spalvos klasikinės LS990 serijos jungikliai bei kištukiniai lizdai. Šį pasirinkimą lėmė aukščiausia JUNG ga minių kokybė, ilgas jų eksploatavimo laikas ir patrauklus dizainas. Kokybiškų medžiagų, griežtų linijų jungiklių serija LS990 nepra randa populiarumo jau daugiau nei 50 metų – tai jungiklių dizaino klasika. „Klasikinės serijos baltos spalvos LS990 modelio jun gikliai ir elektros lizdai simbolizuoja ir mo dernumą, ir laikui atsparų dizainą, vientisai išbaigia spalvinius interjero sprendimus“, – sakė „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.
Klasikinės serijos jungiklis puikiai dera bet kokioje aplinkoje. Šio modelio JUNG jungi kliai yra užkariavę rinką dėl savo klasikinių formų, patvarumo ir kokybės. Jų kukli ele gancija puikiai dera daugelyje interjerų, di delis jų funkcijų spektras leidžia įgyvendinti sudėtingas architektūrines ir technines idėjas.
Šiuo metu statybų sektoriuje daug dėme sio skiriama ne tik gaminio išvaizdai, bet ir medžiagoms, iš kurių pagaminti atskiri prietaisai. Interjere naudojami jungikliai turi būti ne tik gražūs, bet ir patvarūs. JUNG prietaisai, net ir ilgai naudojami, nepraranda nei prekinės, nei funkcinės vertės. Itin aukštos kokybės, tvirtas ir ne gelstantis kompozitinis plastikas, iš kurio
pagaminti jungikliai, yra nedužus ir prak tiškai nesibraižantis. Tad įrenginiai gali atlaikyti intensyvų naudojimą.
JUNG jungikliai atitinka skirtingose pasau lio šalyse galiojančius techninius standar tus. Visa JUNG kompanijos produkcija pa sižymi aukšta kokybe ir turi kilmę įrodantį „Made in Germany“ sertifikatą.
UAB „Narbutas Lietuva“ komanda naujajame technologijų centre „Teltonika“ įrengė mo bilias ir komfortiškas darbo vietas, taip pat įgyvendino funkcionalius baldų sprendimus poilsio ir paslaugų erdvėse.
Pasak bendrovės „Narbutas“ marketingo projektų vadovės Lauros Šakinės, užsakovas išskyrė kelis svarbiausius aspektus, renkant ir kuriant baldus naujam biurui. „Daugiausia dėmesio buvo skiriama baldų funkciona lumui ir mobilumui. Užsakovui buvo svarbu, kad kuriant erdvę būtų galima integruoti ir paslėpti kasdien naudojamas, bet nepa trauklias detales. Taip pat prireikus baldus būtų galima lengvai perdėlioti ar papildyti ir taip pritaikyti darbo ir poilsio zonas kiekvie no poreikiams ar netikėtiems pokyčiams. Kitas labai svarbus aspektas – ergonomiška ir patogi darbo vieta, kad kiekvienas darbuo tojas jaustųsi puikiai kiekvieną dieną“, – apie projekte įgyvendintus sprendimus pasakoja L. Šakinė.
Kadangi visame biure vyrauja minimalistinis modernus dizainas, darbo vietoms buvo pa sirinkti „Narbuto“ gaminami „Nova U“ moder nios klasikos stalai, užtikrinantys darbuotojų patogumą bei darniai įsiliejantys į bendrą biuro interjerą. Prie jų pasirinktos ergono miškos vokiečių gamintojo darbo kėdės, o daiktams laikyti funkcionalios ir minimalisti nės „Narbuto“ „Choice“ spintos. Poilsio zo nose derinti „Narbuto“ gaminami „Soft Rock“ moduliniai minkštasuoliai, „Vegas“ žemi krėslai bei „Giro“ pufai – vientiso, švaraus dizaino ir mobilūs baldai, leidžiantys kurti erdvę pagal kiekvieno individualius porei kius. Virtuvės ir susitikimų erdvėse naudotos „Narbuto“ „Moon“ aukštos ir žemos kėdės. Pašnekovė patikina, kad neapsieita be indi vidualių spendimų. Individualūs baldai buvo gaminti priimamojo zonai, holui ir virtuvei. Projekto autoriai, „Narbutas Lietuva“ Pro jektų vadovė Dovilė Kungienė ir dizainerė
Elzė Trinkūnaitė, vieningai patikina, kad pri imamojo zoną galima drąsiai vadinti kliento vizitine kortele. Dėl savo formos priimamojo zona atrodo minimalistinė, tačiau jos me džiagiškumas – natūrali ąžuolo faneruotė suteikia prabangos jausmą ir pritraukia dėmesį. Kuriant šią erdvę buvo vadovautasi posakiu – mažiau yra daugiau. Kiekviena panaudota detalė kruopščiai apgalvota, o spintose paslėpti įvairūs įrenginiai ir biurui reikalingos priemonės leidžia sukurti švaros ir minimalistinės prabangos pojūtį.
„Viso projekto įgyvendinimo metu vykusi atvira komunikacija su klientu ir nuo pat pradžių aiškiai užsibrėžti tikslai ir vizija pa dėjo pasiekti norimą rezultatą, o minima lūs iššūkiai, su kuriais susidūrė komanda, tik privertė galvoti kūrybiškiau ir atrasti netikėtų sprendimų. Dėl šios priežasties itin džiaugiamės vykusiu bendradarbiavi mu ir galutiniu rezultatu“, – sako L. Šakinė.
Technologijų centro „Teltonika“ valgyklos lankytojų žvilgsnius traukia sienos, pa dengtos ypatinga danga – smėlio spalvos dekoratyviniu skystu granitu, kurį tiekė ir purkšdami padengė UAB „Rasausta“ speci alistai. Iš viso taip bus padengta apie 170 kv. m paviršiaus.
Dekoratyvinis skystas granitas išsiskiria ne tik išvaizda, bet ir tvarumu. Jis pagamintas iš natūralaus vokiško granito, susmulkinto iki labai smulkios frakcijos – vos 1 milimetro. Nupurkštas šis šiurkštokos (primenančios degintą granitą) struktūros granitas gra žiai atspindi ant sienos krintančią šviesą. Priklausomai nuo apšvietimo, jis sukurs vis kitokią nuotaiką patalpoje.
UAB „Rasausta“ vadovas Audrius Pučas pasakojo, kad jų tiekiamas dekoratyvinis skystas granitas yra visiškai ekologiškas produktas.
„Turime labai tvarų produktą, nes tai yra natūralus akmuo. Mes net šiek tiek pakei
tėme rišamosios medžiagos – specialaus premikso – receptūrą, kad ji būtų ekolo giška.Kai toks purškiamas skystas granitas išdžiūsta, turime sieną, dengtą natūraliu akmeniu“, – paaiškino pašnekovas.
Ši medžiaga tvari dar ir dėl to, kad į ją ne maišomi jokie dažikliai – spalva yra tokia, kokia būdinga natūraliam akmeniui. Be to, kadangi gaminant naudojamas tik natūralus akmuo, spalva atspari bet kokiems aplin koms poveikiams – ji nenubluktų, net į sieną ilgai šviečiant saulei.
Visiškai išdžiūvusi danga pasižymi ir ypa tingu atsparumu fiziniams poveikiams. Tai reiškia, kad atsitiktinai brūkštelėjus per ją baldu būtų pažeistas nebent pats pavir šius, valymui naudojant šepetį plastikiniais šeriais – jai nieko blogo nenutiks.
Pasak A. Pučo, dekoratyvinis skystas grani tas rinkoje yra gana naujas produktas, bet jau sulaukęs klientų dėmesio ir panaudotas keliuose objektuose Lietuvoje.
Įrengiant dušo patalpas darbuotojams ieško ta ilgaamžių ir patikimų sprendimų. Ne mažiau svarbūs buvo komfortas ir estetika. Projekto metu svarstyta pastate įrengti sensorinius, termostatinius, net paprastus svirtinius dušo maišytuvus. Pasirinkti potinkiniai dušo sprendimai: potinkinė dušo dalis, potinkinis termostatinis maišytuvas ir profesionali dušo galva. Iš viso įrengta 12 tokių dušų.
„Potinkiniai dušo sprendimai yra ta dalis, kur nebuvo galima rizikuoti. Užsakovas pasirinko „Ideal Standard“ sprendimus dėl aukštos kokybės, patikimumo ir universalumo. Būtent universalumo veiksnys šiame projekte buvo labai ryškus. Įrengus universalią potinkinę „Ideal Standard“ dušo maišytuvo dalį, ant jos galima sumontuoti bet kurį maišytuvą. Nors sensorinis maišytuvas labiausiai atitiko
pastato paskirties diktuojamus poreikius, pasirinktas termostatinis, kurį dažniausiai renkasi namų vartotojai. Universali potinkinė dalis suteikia galimybę po kelerių metų nau dojimo, esant poreikiui, atnaujinti maišytuvus be didelio vargo“, – paaiškino „Ideal Standard“ verslo vystymo vadovas Baltijos šalims Ignas Jankauskas.
Santechnikos įrangai iškelti aukšti estetinio lygio standartai, kartu tie patys prietaisai turėjo tikti ir intensyviam, pramoniniam nau dojimui. Kadangi „Ideal Standard“ yra vienas didžiausių santechnikos įrangos tiekėjų vieš bučiams ir panašiems projektams, parinkti produktai puikiai atitiko estetikos ir patikimu mo reikalavimus.
„Projekto valdytojas kėlė užduotį, kad pro duktų gamintojas turėtų autorizuotą servisą Lietuvoje ir galėtų greitai suteikti garantinį ir pogarantinį aptarnavimą per trumpą laiką. Be to, pastato paskirtis įpareigoja laikytis aukštų higienos reikalavimų, o „Ideal Standard“ yra garsus gaminamų produktų ir suteikiamo aptarnavimo kokybe, Lietuvoje yra įkurtas produktų priežiūros ir aptarnavimo tinklas“, –pasakojo I. Jankauskas.
Rasti optimaliausią sprendimą nebuvo sunku. Anot pašnekovo, „Ideal Standard“ produktų krepšelis yra platus. Gamintojas orientuojasi į profesionalios statybos segmentą, todėl parinkti įrangą viešbučiui, biurui ar gamyklai yra paprasta.
„Dažnai keliamą techninę užduotį atitinka net kelių skirtingų dizainų produktai. Naujasis „Teltonikos“ pastatas buvo ta vieta, kur nekilo jokių iššūkių – gamintojas patenkino užsako vo poreikius ir net suteikė galimybių pasirink ti“, – džiaugėsi I. Jankauskas.
Naujajame „Teltonikos“ technologijų centre gaivaus oro tiekimą, vėsos ir šilumos aprū pinimą užtikrina „Samsung“ šildymo, vėsini mo ir oro kondicionavimo įranga, atsakinga už visų patalpų (biuro ir gamybos) vėsinimą bei šildymą visus metus.
Kaip sakė „Samsung Electronics Baltics“ ŠVOK produktų grupės vadovė Margarita Abraitė, buvo labai svarbu užtikrinti kom fortišką mikroklimatą patalpose, kad dar buotojams būtų malonu ir patogu dirbti viduje. „Viso projekto metu įsiklausėme į užsakovo norus ir stengėmės juos išpildyti kiekviename žingsnyje. Todėl buvo pasiū lyta optimaliai veikianti įranga šildymui ir vėsinimui. Būtent šiame etape „Samsung“ darbuotojai atidžiai tikrino kiekvieną sprendimą atkreipdami dėmesį į techninį ir komforto sprendinį. Viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių užduočių buvo pasiūlyti op timalų sprendimą gamybinėms patalpoms, nes šio tipo patalpos reikalauja akylesnio techninio sprendimo ir jo išpildymo“, – sako pašnekovė.
M. Abraitė, kalbėdama apie projekto įgy vendinimą, dalijasi, kad objekte panaudota „Samsung DVM S2“ naujos kartos VRF įranga, atsakinga už patalpų vėsinimą ir šildymą. Objekte iš viso yra sumontuota net 1 340 kW (1,34 MW) vėsinimo galios vėsinimo ir šildy mo sistema.
„Samsung“ atstovybė Baltijos šalyse pasiū lė naujos kartos modernius „Samsung DVM S2“ lauko įrenginius, turinčius integruotą AI (dirbtinio intelekto) kontrolę, kuri vertina įrenginio vartojimo sąlygas. Pagal tai yra parenkamas optimalus įrenginio veikimas, kad būtų pasiekta optimali komfortiška temperatūra ir sumažintos elektros energi jos sąnaudos.
Objekto administracinėse patalpose įdieg tos „Samsung WindFreeTM“ keturkryptės kasetės. Tai unikali ir patentuota technolo
gija, kuri dėl perforuotų mentelių lėtu oro srautu tolygiai ir lėtai (0,15 m/s greičiu) užtikrina komfortišką mikroklimatą.
Taip pat didesnio ploto patalpose atrijuje, hole bei restorane sumontuotos „Sam sung“ apvalios 360 kasetės – išskirtinio dizaino vidinis įrenginys, ne tik puikiai įsi liejantis interjere, tačiau išsiskiriantis ir funkcionalumu. Vidiniame įrenginyje nera sime mentelių, tačiau vėsus oras tolygiai ir maloniai paskirstomas trimis nukreipian čiaisiais ventiliatoriais. Būtent ši inovacija leidžia lėtai ir tolygiai vėsinti patalpas.
Gamybos patalpose sumontuoti aukšto slėgio kanalinio tipo oro kondicionieriai,
kurie efektyviai vėsins patalpas eliminuoda mi perteklinius šilumos pritekius nuo tech nologinių įrenginių.
„Kartu su naujos kartos „Samsung DVM S2, WindFreeTM“ ir apvaliomis 360 kasetėmis, orientuotais į patalpų mikroklimatą, „Sam sung“ technikai taip pat pasiūlė išskirtinį „Samsung b.IoT“ pastato valdymo automa tizavimo ir optimizavimo sprendimą. „Sam sung“ sukurta sistema užtikrins efektyvų vėsinimo ir šildymo sistemų veikimą, są naudų optimizavimą. Sistema sukurta taip, kad pastato administratorius galėtų matyti ir valdyti lauko ir vidinių įrenginių veikimą ir užtikrinti sistemos energetiškai efektyvų bei optimalų veikimą“, – sako M. Abraitė.
„Teltonikos“ technologijų centras ne tik energiškai efektyvus, draugiškas aplinkai. Prie pastato įrengti dideli žalieji plotai ir žel diniai leidžia jo teritorijai susilieti su Molėtų kraštovaizdžiu, o modernūs technologiniai aplinkos tvarkymo sprendimai sklype užti krino geras sąlygas transporto bei žmonių judėjimui.
„Teltonikos“ technologijų centro aplinkos tvarkymo darbai patikėti daugiau kaip 11 metų patirtį sukaupusiai įmonei „Gerbūvio projektai“. Molėtų technologijų centras tapo vienu didžiausių ir sudėtingiausių šios įmonės objektų.
Įmonės meistrai objekte pirmiausia įrengė pagrindus 7 tūkst. kv. m ploto pastato grin dų betonavimui. Nors įmonei tai įprastas darbas, iššūkių kėlė tai, kad būsimo pastato konstrukcijos jau buvo pastatytos, todėl reikėjo naudoti specialią mažų gabaritų techniką, kad būtų galima atlikti darbus tarp konstrukcijų. Smėlingas gruntas buvo sutankintas jį intensyviai drėkinant.
Įmonės „Gerbūvio projektai“ direktorius An tanas Magrinas pasakojo, kad svarbiausi ir didžiausi darbai technologijų centro sklype atlikti rugsėjį: aplink pastatą paklota net 9 tūkst. kv. metrų betoninių trinkelių dangų. Apie 4,5 tūkst. kv. metrų važiuojamųjų dangų ploto įrengtos sustiprintos dangos, skirtos sunkiasvorio transporto judėjimui, kita jų dalis pritaikyta važiuoti lengvajam trans portui. Tiek dangos pagrindo paruošimo darbų pobūdis, tiek ir naudotų betoninių plytelių storis skyrėsi. Dalis plytelių klota mechanizuotu būdu, likusiame plote meis trai trinkeles klojo rankomis.
Teritorijoje, kur vyksta sunkiasvorių trans porto priemonių judėjimas, itin svarbu tin kamai paruošti pagrindus ir įrengti aikštelių dangą, išlaikančią dideles apkrovas. Todėl nemenku iššūkiu Molėtų objekte tapo labai smėlingas sklypo gruntas. Tačiau „Gerbūvio projektų“ komanda sutankino gruntą taip, kad jis tapo pakankamai stabilus toles niems darbams: įrengiant trinkelių dangos pagrindą, gruntui tankinti naudotos įvairios techninės priemonės, o prieš pilant pagrin do pasluoksnius per visą lovio dugno plotą buvo įrengtas specialus geotinklas, kuris stabilizuoja smėlingą gruntą.
Žaliame Molėtų krašte iškilusio „Teltonikos“ technologijų centro aplinkoje siekiama sukurti kuo daugiau žalumos. Kaip teigė „Gerbūvio projektų“ vadovas, įmonės dar buotojų įrengta veja žaliuos 8 tūkst. kv. metrų plote. Išvaliusi ir išlyginusi sklypą po statybų, komanda įrengė papildomą sluoksnį aukštos kokybės juodžemio, buvo suformuoti nuolydžiai ir pasėta žolė. Nuo gatvės suformuota 2 tūkst. kv. metrų šlaitų, kuriuos puoš šilokai.
Sklype siekta išsaugoti egzistuojančias reljefo formas ir statybos metu išlikusius ten augusius medžius. „Gerbūvio projektų“ specialistai senuosius medžius išgenėjo ir didžiąją dalį jų pavyko išsaugoti.
Technologijų centro sklypą iš vienos pusės įrėmina gatvė, iš kitos – individualių gyve namųjų namų kvartalas, nuo kurio objektą uždengia medžiai ir želdiniai. Šiaurinėje pastato pusėje įrengtos poilsio zonos, skir tos šio centro darbuotojams: pastatytos rūkyti skirtos stoginės, suoliukai, pavėsinė dviračiams ir paspirtukams. Darbuotojų poilsiui skirtos lauko pavėsinių erdvės prie gamybinės zonos.
„Gerbūvio projektų“ komanda aplink centro teritoriją pastatė 400 m ilgio tvorą, kurioje sumontuoti dveji automatiniai 5 ir 6 metrų pločio vartai. Už sklypo ribos, palei centro teritoriją meistrai įrengė dviračių taką su raudonos spalvos dviejų sluoksnių asfalto danga bei pėsčiųjų taką ir suoliukus, skirtus naudoti visiems Molėtų gyventojams.
Siekiant paryškinti pagrindinį pastato įėji mą, prie jo suformuota aikštė, kurią papildo suoliukai bei įrengtas fontanas. Pagrindinė je pastato pusėje užeiti kvies restoranas, prie kurio veiksiančios lauko terasos pama tus įrengė gerbūvio įmonės meistrai.
„Teltonikos“ objektas „Gerbūvio projektų“ komandai išskirtinis ne tik dėl jo dydžio, bet ir dėl atliktų daugybės skirtingo pobūdžio darbų. Kaip teigė A. Magrinas, nuo balan džio šiame objekte pasikeisdami dirbo 50 įvairių įmonės specialistų: 2 darbų vadovai, 3D technikos specialistas, mechanizatoriai ir plytelių klojėjai.
Molėtų objekte įmonė panaudojo 3D tech nologiją – 3D mini greiderio autonominę valdymo sistemą „Leica iCON iGD3“, kurią pradėjo naudoti šiais metais ir ji iš esmės pakeitė darbą. Dirbama tiksliai, vadovau jantis GNSS sistema ar robotizuotu tache ometru. „iCON“ klasės „iGD3“ sistema skirta mini statybinei technikai ir labai padidina mašinos produktyvumą bei optimizuoja medžiagų sunaudojimą.
„Gerbūvio projektai“ jau dešimtmetį spe cializuojasi asfaltavimo, betonavimo, kelių statybos, trinkelių klojimo ir apželdinimo srityje, sukaupė daug patirties tvarkyti ša lies kelius, įrengti šaligatvius bei dviračių takus. Įmonė visoje Lietuvoje sėkmingai įgyvendino daug gerbūvio projektų aplink modernius verslo centrus, kur įrengė automobilių stovėjimo aikšteles, lietaus nuotekų inžinerinius tinklus, kelius, vejas ir atliko visus kitus gerbūvio darbus. Įmonė sėkmingai atnaujino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto aplinką, dirbdama su tokiais užsakovais kaip SBA ir kt., įrengė gerbūvį aplink Kauno „Doko“ verslo centrą, aplink verslo paskirties pastatus Varnių ir Jonavos gatvėse, tvarkė KTU inžinerijos licėjaus, daugiabučių kvartalo Topolių ga tvėje ir daugybės kitų objektų aplinką.
Apie pusšimtis kvadratinių metrų stoglangių dūmams išleisti, panašus skaičius švieslan gių ir stoglangių vėdinimui bei keletas išlipimo liukų – toks daug veiklos patirties sukaupusios UAB „Keraplast“ indėlis į „Telto nikos“ technologijų centro projektą.
Stogo langai, kurių dauguma vidutinio dydžio yra 1 000 x 1 000 mm ploto, keliolika –1 500 x 1 500 mm, keletas – 1 000 x 2 000 ir 1 340 x 2 900 mm ploto. Jie sumontuoti gamybinėse, sandėliavimo patalpose, kori doriuose, vestibiulyje, laiptinėse, persiren gimo kambariuose ir virtuvėlėje. Stoglangių varčias atidaro elektrinės linijinės pavaros, dėl kurių juos galima naudoti tiek vėdinimui, vos praveriant, tiek dūmams išleisti ar išlipti ant stogo, atidarant 90° kampu.
„Keraplast“ pardavimo ir rinkodaros ats tovė Ugnė Stadnikė pabrėžia, kad labai svarbu kiekvienai erdvei parinkti geriausiai
poreikius atitinkantį stoglangių sistemos sprendimą.Įmonė gali pasiūlyti didžiulį išti sinių ir vienetinių stoglangių asortimentą: įvairaus skaidrumo; kupolinius, piramidinius ar lygius; stiklinius, akrilinius ar polikarbo natinius; įvairiai varstomus ar nevarstomus; priešgaisrinius. Ištisiniai piramidiniai stog langiai iš saulėtos pusės gali būti pusiau aklini. Gaminami ir bet kokios spalvos me taliniai (taip pat nerūdijančio plieno) liukai.
„Technologijų centro projekte pasirinktas ekonomiškas, bet neprastas variantas – su skaidraus polikarbonato varčiomis, pasižy minčiomis lengvumu, paprastumu ir gera šilumos izoliacija“, – sako U. Stadnikė.
Ji pabrėžia, kad per stoglangius į centro patalpas pateks daug natūralios šviesos. Pasak jos, per švieslangius šviesos gali patekti net tris kartus daugiau šviesos nei per tokio pat dydžio langus sienoje. Taip
šviesa gali prasiskverbti į bet kurią vietą, o tai gali būti vienintelė galimybė dienos šviesa apšviesti didelio ploto patalpas. Be to, toks apšvietimas neerzina, tausoja žmonių sveikatą, aplinką ir, žinoma, taupo energiją. Natūralios šviesos pripildyta erdvė atrodo atviresnė ir patrauklesnė. Atliktas ne vienas tyrimas, atskleidęs pakankamo dienos šviesos kiekio svarbą, didinant produktyvumą, gerinant nuotaiką, mažinant akių ir galvos skausmą net 84 procentais. „Aš pati biure visada bandau prasmukti į kabinetą, kuriame galiu dirbti po stoglangiu, labai jauku“, – prisipažįsta U. Stadnikė
„Keraplast“ yra vieno iš stoglangių gamin tojų lyderių Europoje – Suomijos koncerno „Kera Group“, veikiančio nuo 1971 metų, patronuojamoji įmonė ir pirmoji dūmų bei šilumos šalinimo liukų gamintoja Baltijos šalyse.
„Teltonika“ Molėtuose sukurs ne tik daug naujų darbo vietų, bet ir naujų viešųjų erdvių vietos gyventojams ir svečiams, skirtų žmonių poilsiui ir bendravimui, pritaikytų neįgaliems žmonėms. Jo aplinka tvarkoma jautriai, atsižvelgiant į šalia esančius gyvenamuosius namus ir vietos ben druomenės poreikius.
„Structum“ inf.
TINKAMAI PARINKTI STOGLANGIAI ĮLEISTiltai – statybų inžinerijos ir architektūros šedevrai. Šiuolaikinės statybų technologijos leidžia sujungti nutolusius krantus ir nutiesti kelius automobilių eismui, pėsčiųjų judėjimui ir net gyvūnų migracijai. Išskirtinius tiltus projektuojantys architektai keičia šalies veidą, nes ypatingos struktūros tiltas tampa miesto ir valstybės vizitine kortele.
Autorius: Jokūbas Baltrukonis Nuotr.: Justė Saulytė, Jokūbas BaltrukonisVilniuje įvyko žurnalo STRUCTUM organizuota metinė infrastruktūros konferencija „Con necting Bridges“. Tiltų tema vienija statytojus, inžinierius ir architektus, todėl tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė vieni iš verž liausių šioje srityje dirbančių profesionalų iš Lietuvos ir užsienio. Tai buvo išskirtinė proga sužinoti apie naujausias pasaulines tiltų sta tymo technologijų ir projektavimo tendencijas.
Siekiant užtikrinti tiltų ilgaamžiškumą, reikalin gos specialios medžiagos – tiek statybai, tiek ir priežiūrai. Kaip užtikrinti tiltų konstrukcijų stabilumą ir laiku atlikti renovacijos darbus? Kaip išvengti tokių tragedijų kaip tilto griūtis Italijos mieste Genujoje? Dešimtmečius to bulintos naujausios statybinės medžiagos ir preciziško tikslumo programos leidžia pasiekti stulbinančių rezultatų. Pasisemti projektavimo idėjų iš profesionalų ir sužinoti apie šiuolaikinių technologijų suteikiamas galimybes, sausa kimšoje salėje susibūrė statytojai, inžinieriai ir architektai.
Konferenciją pradėjo
yra sudėtingi
kurie turi išlikti patikimi dešimtmečiais, tačiau tam pasiekti reikalinga nuolatinė jų priežiūra ir tinkamai parinktos me džiagos. Pranešėjas apžvelgė neseniai baigto aukščiausio ir ilgiausio Baltijos šalyse Lyduvėnų tilto renovaciją, taip pat kitus projektus Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, kuriuose buvo naudo jami „Tikkurila“ produktai.
Iš Vokietijos atvykęs „Litnobiles“ vyresnysis tarptautinis techninis konsultantas Paulas Osselmannas pristatė pranešimą tema „Tiltų konstrukcijų hidroizoliacija“. Jame tiltų statymo specialistas pateikė daug pavyzdžių, kaip bė gant laikui tiltai yra paveikiami įvairių faktorių. Kaip vieną didžiausių jis paminėjo vandenį. „Kaip mano dėstytojas sake, visi mūsų statiniai ko voja su vandeniu. Jeigu pasiruošime šiai kovai tinkamai, statinys stovės ilgai“, – teigė jis.
Konferenciją tęsė UAB „Velve M.S.T.“ išskirtinio MAPEI atstovo Lietuvoje projektų vadovas – in žinierius Artūras Ručinskas kartu su kolega iš Norvegijos Trondu Helgedagsrudu – projektų vadovu produktų statybai. Jie papasakojo apie MAPEI kuriamas pasaulinio lygio technologijas infrastruktūros statinių ilgaamžiškumui ir ap saugai. Jie teigė, kad daugiausia specializuojasi į tiltų betono konstrukcijas ir jų apsaugą.
A. Ručinskas apibendrino galimus poveikius tiltams: „Vandens įsiskverbimas, dinaminės ir stat inės apkrovos, temperatūros svyravimas, betono karbonizacija, chloridų įsiskverbimas, atšilimo / užšalimo ciklai, paviršiaus erozija ir gaisro poveiki ai. Turime skaičiavimo įrangą, pagal kurią galime parinkti tinkamiausias priemones tiltams. Jeigu yra senas statinys ir norima jį nugriauti, patariame kreiptis į mus ir galbūt mes pateiksime kitokių sprendimų. Naudojame moderniausias hidroizo liacines medžiagas rinkoje, kurioms panaudoti reikia aukšto lygio kompetencijos“, – teigė jis.
T. Helgedagsrudas teigė, kad svarbiausia yra geros kokybės betonas ir apsauginės medžiagos, pailginančios statinio gyvavimą. „Kartais išorė būna apgaulinga – ji atrodo gerai, bet viduje gali būti surūdiję“, – teigė pranešėjas.
Vienas labiausiai intriguojančių tiltų projektų Lietuvoje – tarptautinės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ planuojamas tiltas prie Jonavos, tačiau ne ką mažiau intriguoja ir parengta daugybė tiltų projektų didžiuosiuose šalies miestuose. Marius Narmontas, „Rail Baltica“ projektą koordinuojan čios Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ Lietuvos padalinio vadovas, savo pranešime pasidalijo, kokie nauji tiltai planuojami Baltijos šalyse.
„Tarp įspūdingiausių statinių ir kartu neabejo tinai vienas didžiausių techninių ir inžinerinių iššūkių įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą – tai tiltas per Nerį prie Jonavos. Net 1,51 km tiltas drieksis apie 40 metrų aukštyje virš Neries ir upės slėnio. Per beveik 14 metrų pločio tiltą bus nutiestas europinio standarto vėžės ge ležinkelio dvikelis“, – klabėjo M. Narmontas.
Projektavimo bendrovės „Projektai ir Co“ darbus pristatė inžinerinių statinių projektų grupės va dovas Romualdas Klimovičius ir BIM koordinato rius Almantas Liutvinas. Jie papasakojo apie jų įmonės rengtą Neries krantinės kairiojo kranto Vilniuje projektą.
„Centrinėje Vilniaus miesto dalyje, atliekant ir detalizuojant projekto sprendinius, buvo suplanuotos naujos dviračių ir pėsčiųjų takų trasos, esamų gatvių rekonstrukcija, pritaikant dviračių ir pėsčiųjų eismui, suprojektuoti nauji dangų tipai, nuovažos, dalį jų pritaikant neįga liesiems, laiptai, terasos, poilsio zonos, gatvių ir pėsčiųjų takų apšvietimas, lietaus nuotekos, mažoji architektūra, taip gražinant Neries upės kairįjį krantą miestui ir jo gyventojams“, – buvo teigiama pranešime.
Apie tiltų statymą šiais pokyčių nestokojan čiais laikais konferencijos dalyviams kalbėjo iš Nyderlandų atvykęs „NEXT Architects“ parteris ir architektas Michelas Schreinemachersas. „Tiltai yra stipriai įsišakniję į visuomeninę erdvę ir dažnai pranoksta prisidedančių dizainerių, archi tektų, inžinierių ir politikų užgaidas. Mes statome tiltus, kurie provokuoja, drąsina ir suteikia neti kėtą posūkį platesniame kontekste. Dirbame ne tik su tiltais, dirbame su objektais, kurie skatina burtis bendruomenes“, – M. Schreinemachersas.
Konferenciją užbaigė architekto Keitho Brownlie, studijos „BEAM Architects“ direktoriaus iš Jung tinės Karalystės, pranešimas tema „Jokioms riboms nepavaldi gravitacija“. Jos metu buvo pateikta daug įspūdingų tiltų pavyzdžių. Jis teigė, kad kuria ne tiltus, o „keliones tarp viešųjų erdvių“. „Dirbame iš Jungtinės Karalystės, tačiau projek tuojame tiltus visame pasaulyje. Kultūra, skonis, politika ir procedūros visur skiriasi, tačiau fun damentalūs procesai išlieka tie patys. Pradedant nuo paprasto principo: tilto dizainas = fizika x kon tekstas, aptarsime konkrečioms vietoms skirtų projektų genezę nuo Australijos iki Islandijos, nuo JAV iki JAE“, – sakė britas.
„Dirbtinis intelektas turi palengvinti mūsų kas dienybę. Pasitelkę kompiuterius mes galime pa naudoti savo kūrybiškumą tam, kad skatintume inovatyvų dizainą, būtume rinkos lyderiai ir tuo pat metu smagiau praleistume laiką“, – sako M. Eisfeld.
Miestų infrastruktūroje tiltai atlieka ypač svar bų vaidmenį, padeda kurti viešąsias erdves ir išvengti automobilių eismo spūsčių. Konferen cijos dalyviai turėjo puikią galimybę apie tiltų projektavimo, statymo ir eksploatavimo subtily bes išgirsti iš pirmų lūpų.
Konferencijos vanduo – „Uniqa“, kava – „Kavos sinergija“.
Konferencijos vaizdo įrašų ieškokite STRUCTUM Youtube kanale.
„Keistuolių teatras“ – profesionalus privatus teatras nuo 1989 metų kuria ir vaidina vaikams bei suaugusiesiems. Pirmojo Lietuvoje nepriklausomo profesionalaus teatro namais tapo Spaudos rūmai Vilniuje. Bėgant metams, šioms erdvėms prireikė atnaujinimo ir modernių techninių sprendimų. 2019 metais pradėta įspūdinga teatro transformacija užtruko dvejus metus.
Moderniai apšvietimo sistemai įrengti buvo keliami aukščiausi kokybės reikalavimai. Šią užduotį sėkmingai įvykdė sistemos projektą įgyvendinę UAB „Scenos techninis servisas“ (StS) renginių technologijų ekspertai. Teatre sumontuotos vienos profesionaliausių šviesų sistemų rinkoje, daug dėmesio skirta didžiosios salės šviesų sistemai.
„Nuo pat įsikūrimo Spaudos rūmuose šis teatras neturėjo tokios įspūdingos transformacijos. Per daugiau nei dvejus metus trukusią renovaciją „Keistuoliai“ savo namus prikėlė naujam gyvenimui“, – sakė StS projektavimo skyriaus vadovas Julius Gružinskas. Pasak jo, „Keistuolių teatro“ Didžiajai salei sukurta unikali apšvietimo sistema, kitos tokios nėra Lietuvoje. Ši sistema išskirtinė ne tik dėl savo formos ir apšvietimo technikos gausos, bet ir dėl mechanizavimo. J. Gružinskas pabrėžė, kad didžiausiu iššūkiu šiame projekte tapo didžiosios teatro salės suplanavimas: išskirtinė amfiteatro tipo salė ir apskrita scena reikalavo ir nestandartinio apšvietimo sistemos projekto.
Po rekonstrukcijos atnaujintą sceną spektaklių metu iš viso apšviečia daugiau nei 100 naujų valdomų prožektorių. Jie sukabinti ant dešimties santvarų, o priekinį apšvietimo tiltą formuoja įspūdingos keliolikos metrų ilgio lenktos santvaros.
Siekiant kuo efektyviau išnaudoti esamą erdvę ir joje sumontuoti universalią prietaisų sistemą, reikėjo specialių scenos konstrukcijų. Todėl šiam projektui buvo specialiai pagamintos skirtingo lenkimo aliuminio santvaros.
StS projektuotojai pasiūlė nestandartinį salės apšvietimo sprendimą: aplink visą pusapvalę salę suformuotos apskritos apšvietimo juostos. Keičiant salės apšvietimo spalvas ir intensyvumą, galima sukurti ir atitinkamai pakeisti visos salės atmosferą.
Tam, kad būtų galima lengvai keisti ir skirtingai tvirtinti apšvietimo prietaisus, įrengta mechanizuota kėlimo sistema: apšvietimo prietaisus kilnoja 27 grandininiai keltuvai ir jų valdymo sistema.
Po rekonstrukcijos „Keistuolių teatre“ įrengta ir mažoji salė, kurioje per visą jos perimetrą suprojektuotas ir pagamintas specialus rėmas apšvietimo sistemai. Rėmo konstrukcija leidžia įvairiai sukabinti apšvietimo prietaisus, o visas rėmas kilnojamas keltuvais.
Neabejotina StS komandos stiprybė – nestandartiniai sprendimai visuomeninėse ir kultūrinėse erdvėse. Patyrusi projektuotojų komanda randa geriausius sprendimus, be to, ilgamečiai StS partneriai, gaminantys scenos įrangą, padeda įgyvendinti sumanymus, pasitelkiama tik geriausių gamintojų geriausia praktika.
„Keistuolių teatro“ apšvietimo sistemoje panaudoti profesionalūs „Chauvet Lighting“ ir „Ayrton“ gamintojų prožektoriai, konstrukcija pagaminta iš olandų gamintojo „Sixty82“ santvarų, kėlimo sistema – prancūzų gamintojo „Verlinde“, o apšvietimo valdymo sistemai pasirinkta britų gamintojo „ChamSys“ įranga.
„Keistuolių teatro renovacijos projektas – sėkmingo bendradarbiavimo su klientu ir partneriais rezultatas“, – sako StS projektavimo skyriaus vadovas J. Gružinskas. Moderni įranga padėjo sumažinti teatro elektros sąnaudas, o didelė prožektorių įvairovė leidžia realizuoti net ir sudėtingiausius šviesų dailininkų meninės raiškos sumanymus spektaklių ir renginių metu.
dieną mokslininkai pateikia naujų požiūrių, inovatyvių technologijų ir pažangesnių procesų. Statybų sektoriaus plėtra atveria investuotojų, inžinierių, statybų bendrovių akis ir suteikia drąsos išbandyti naujus įrankius ir tendencijas. Pasitelkdami į pagalbą tinkamas technologijas, statybų vystytojai ir rangovai gali efektyviau kontroliuoti laiką, biudžeto išteklius, išvengti tiekimo sutrikimų ir dar daugiau. Tad būtina žinoti apie atsirandančias naujas technologijas ir statybos tendencijas, kurios ne tik suteikia pridėtinę vertę statybų verslo atstovams, bet ir stabdo neigiamą poveikį aplinkai, ir kartu tausoja išteklius ir gerina gyvenimo kokybę projektuojant, statant ar eksploatuojant.
Autorius: Vaiva DidžiulytėPažangios technologijos ne tik palengvina mūsų kasdienybę, bet ir padeda taupyti energiją, tausoti gamtinius išteklius. Visame pasaulyje daugėja aplinkai draugiškų arba kitaip žaliųjų pastatų, kuriuose ypač didelį vaidmenį atlieka išmanios pastatų valdy mo sistemos (angl. Building Management Systems, BMS). Jos mums suteikia daugiau komforto, nes automatiškai reguliuoja in žinerines sistemas pagal įvairius rodiklius: žmonių skaičių viduje, oro kokybę, tem peratūrą, drėgmę ir pan. Taip parenkamas optimaliausias šildymo, vėdinimo ir oro kon dicionavimo (ŠVOK) ar apšvietimo sistemų veikimas. Patogu, kad iš vienos darbo vietos galima stebėti ir valdyti vėdinimo sistemas, mikroklimato zonas, apšvietimą, dūmų ir gaisro aptikimo, liftus, įeigos kontrolės ir kitas sistemas. BMS leidžia realiuoju laiku stebėti inžinerinių sistemų veiklą ir įvertinti esamą situaciją viduje. Tikslas – pagerinti komfortą, efektyvų pastato sistemų veikimą ir planinės priežiūros procesą, sumažinti energijos sąnaudas, eksploatavimo išlaidas ir žmogiškąsias klaidas, padidinti saugumą, nuotolinį valdymą ir įrangos gyvavimo ciklą. Taip valdomas pastatas dažnai vadinamas išmaniuoju.
Geriausių rezultatų pasiekiama vienas inžinerines sistemas jungiant su kitomis. Pavyzdžiui, viešbutyje galima sujungti inži nerines ir kambarių rezervavimo sistemas. Jeigu viešbutis nevisiškai apgyvendintas, visu pajėgumu šildomas ar vėdinamas ne visas pastatas, o tik ta jo dalis, kurioje yra svečių. Tai leidžia gerokai sumažinti ener gijos išlaidas. Panašus principas gali būti naudojamas ir kitokios paskirties statiniuo se, pavyzdžiui, biuruose. Vienas iš dėmesio sulaukusių pavyzdžių – biurų ir prekybos kompleksas „Fulton East“, įsikūręs Čikagoje. Šiame 12 aukštų statinyje pirmenybė teikia ma energijos vartojimo efektyvumui ir oro kokybei, taip pat pastate integruota daugy bė sveikatos apsaugos naujovių, įskaitant oro valymo sistemą, kuri pašalina bakterijas, virusus ir kitus kenksmingus organizmus, esančius ore ir ant paviršių. Integruotos be kontakčių funkcijų sistemos, tokios kaip lifto iškvietimo mygtukas ir neliečiamas perėjimo leidimų nuskaitymas vestibiulyje, sumažina riziką pernešti mikrobus. Visa pastato įranga sujungta ir automatizuotai valdoma per cen trinę pastato valdymo sistemą BMS (angl. Building Management Systems).
Papildytoji realybė (angl. Augmented reality) dažnai painiojama su kitomis panašiomis technologijomis, ypač virtualiąja realybe (angl. Virtual reality). Tačiau tarp jų yra ir labai svarbių skirtumų. Papildytoji realybė statybų pramonėje – tai būdas vizualizuoti tikrojo dydžio statinius, kol jie dar neegzis tuoja. Jis motyvuoja projekte dalyvaujančių specialistų kūrybiškumą, leidžia nustatyti galimybes, kurių nematyti popieriuje, ir sumažina klaidų riziką. Papildytąja realybe galima naudotis analizuojant brėžinius tiek statybų aikštelėje, tiek projekto interneto puslapyje. Architektams papildytosios rea lybės technologijos padeda kurti, valdyti ir virtualiai patikrinti, kaip atrodys jų kuriamas projektas ateityje. Taip pat tai leidžia sukurti įtraukiančias vizualizacijas, kuriomis galima kūrybiškiau ir paprasčiau parodyti miestų planuotojams, kaip projektai atrodys ti krovėje ir įsilies į esamą urbanistinę erdvę.
Papildytoji realybė svarbi ir planuojant, ir statant išmaniuosius miestus. Juk juose surenkama gausybė duomenų, kuriuos pa pildytoji realybė padaro matomus. Tai pa greitina sprendimų priėmimą, nesvarbu, kas būtų vystoma: naujas transporto mazgas ar daugiabučių gyvenamųjų namų rajonas.
Nesvarbu, ar 3D spausdinate sijas, ar už baigtus statyti pastatus, tai būdas palen gvinti statybos projektų vystymą ir naudoti tvaresnes medžiagas. 3D spausdinimas yra trimačio vientiso, praktiškai bet kokios formos objekto gaminimo iš skaitmeninio modelio procesas. 3D spausdinimo tech nologija kasdien peržengia vis daugiau ribų, atverdama naujų galimybių. Jau beveik prieš penkmetį Dubajuje pirmą kartą pamatėme 3D spausdintuvu išspausdintą namą, kuris buvo pastatytas vos per 17 dienų, vėliau iš girdome apie mokslininkus, sugebėjusius 3D spausdintuvu sukurti biologinius audinius, kuriuos galima naudoti chirurgijos srityje įvairiems defektams pakoreguoti. Japonijos Jichi medicinos universiteto neurochirur gai atrado metodą, kaip 3D spausdintuvu iš akrilnitrilo butadieno stireno polimero pagaminti tvirtą galvos smegenų kraujagys lės aneurizmos modelį. Tai tik keli unikalūs pavyzdžiai, rodantys neribotą 3D potencialą.
Statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) – instru mentas, leidžiantis bendrai dirbti projektuo tojams, inžinieriams, gamintojams ir kitiems statybų rinkos dalyviams. Jis palengvina projektavimą, leidžia apskaičiuoti sprendi nio ekonominį efektyvumą ir išvengti galimų
projektavimo klaidų. Mažėja laiko sąnaudos projektuojant ir statant pastatus. BIM veikia kaip sistema, užtikrinanti visos sukuriamos informacijos integralumą ir bendradarbia vimo erdvę gamintojams, architektams, inžinieriams, statybų įmonėms ir pastatų savininkams. BIM technologija įnešė esmi nių pokyčių projektuojant ir vystant statybų projektus.
Būtent surenkamųjų ir modulinių konstruk cijų populiarumo didėjimas siejamas su BIM ir ekologiškų pastatų populiarėjimu, moder niais projektavimo ir statybos procesais. Modulinės ir surenkamosios konstrukcijos – tai priemonės, kurias statybų pramonė naudojo šimtmečius. Dabar ši galimybė pagreitinti ir optimizuoti statybos etapus naudojama aktyviau. Tai pagerina darbo našumą ir bendrą projekto investicijų grąžą. Architektai, inžinieriai ir rangovai pabrėžia surenkamųjų elementų ir modulinių kons trukcijų naudojimo teigiamą poveikį darbo produktyvumui: statybos darbų terminai su trumpėja kelias savaites, biudžetai traukiasi, atliekų kiekis statybvietėje sumažėja.
Ar pagalvojote, kad Kalėdų eglutė gali tapti brangiausia dovana? Juk su ja į namus ateina šventės, miško aromatas ir gera nuotaika. Verta pamiršti nepraktiškas simbolines dovanas ir verčiau nudžiuginti darbuotojus bei partnerius kai kuo tikrai ypatingu – gyvu Kalėdų medeliu. Kaip tai padaryti, įžvalgomis ir patarimais dalijasi didžiausios gyvų Kalėdų eglučių el. parduotuvės „Holitrees“ Lietuvoje projektų vadovė Eglė Litvinė.
E. Litvinė patikina, kad jau rugsėjį įmonės pradeda ieškoti dovanų. „Įmonės kasmet susiduria su tuo pačiu galvosūkiu, ką dovanoti savo partneriams ir darbuotojams. „Holitrees“ komanda jau prieš devynerius metus surado ir nuo tada siūlo būdą, kaip išspręsti galvosūkį ir palengvinti paprastai ypač intensyvų ir sudėtingą kalėdinį laikotarpį. Svarbius asmenis galite nustebinti gyvomis kirstomis eglutėmis ar eglutėmis vazonėliuose ar tiesiog papuošti biurą. Tuo pasirūpinti labai paprasta, o vertė didžiulė“, – sako pašnekovė.
Užsakytas eglutes „Holitrees“ kurjeris gali pristatyti tiesiai pasirinktą dieną į dovanų gavėjų namus ar biurus visoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jei norisi padovanoti išskirtinę eglutę, komanda mielai įgyvendina individualius dovanų sumanymus: galima pridėti atviruką, dovanų kuponą, kino bilietą ar kitą staigmeną.
Šiandien gyvu Kalėdų medeliu galima džiaugtis ir nepadarant didelės žalos gamtai. Kalėdų eglutes siūlanti rinka atveria daugiau pasirinkimų: šį šventinį atributą galima tiesiog išsinuomoti. Tai patogu ir leidžia eglute pasidžiaugti tiek, kiek reikia.
Projektų vadovė E. Litvinė patvirtina, kad kai kuriems klientams tampa tikru privalumu, kai eglutė atvežama tik tam tikram laikui, o vėliau ji iš jo yra paimama. Pašnekovė pasakoja, kad Kalėdų eglutės įmonės pradeda dairytis ypač anksti, norėdami be streso pasiruošti šventėms.
„Įmonės domisi šia paslauga, nes ji jiems siejasi ne tik su tvarumu, bet ir yra didelis patogumas bei palengvinimas, nes nereikia patiems nusipirkus eglutės jos atsivežti, o po Kalėdų dar galvoti, kur ją utilizuoti. Mes padarome viską už juos. Kasmet nuomojamų eglučių skaičius sudaro apie pusę nuperkamų eglučių“, – sako pašnekovė ir priduria, kad kadangi patys eglutes ir augina, po švenčių sugrįžusios eglutės pasodinamos augti toliau, dalis jų prigyja, kurios ne – smulkinamos tampa mulču.
•Auginimo rinkiniai „Holitrees“ siūlo ne tik medelius, bet ir sertifikuotus ekologijos ženklu eglutės auginimo rinkinius, pagamintus Portugalijoje.
„Tai itin unikali dovana, kuri suteiks daiginimo ir auginimo džiaugsmą net tiems, kurie niekada gyvenime nėra nieko auginę. Auginimo rinkiniuose rasite viską, ko reikia užsiauginti Kalėdų eglutę. Tokia dovana tikrai nustebins, skleis tvarumo žinutę bei simbolizuos jūsų tvirtus ryšius bei augimą“, – pabrėžia E. Litvinė ir sako, kad tokią dovaną dažnai renkasi įmonės, jas suasmenina pridėdamos įmonės logotipo lipduką ir dovanoja savo darbuotojams būtent Kalėdų proga.
•Sidabrinės eglės sėklos Sidabrinės eglutės sėklos – tai dar viena stilinga, netikėta ir jauki dovana verslo klientams ar partneriams. E. Litvinė atkreipia dėmesį, kad tokia dovana simbolizuoja dėmesį ir priminimą, kad linkima tvirto bendradarbiavimo bei sėkmingo augimo kartu. Kartu tai smagus ir įdomus procesas, kuris gali tapti suartinančia veikla biuro darbuotojams.
Apie kokybiško apšvietimo svarbą patalpose kal bame daug ir išsamiai, tačiau konkretūs sprendi mai yra tokie pat individualūs kaip baldų, suplana vimo, inžinerinių įrenginių pasirinkimo ar bet kuris kitas funkcinis sprendimas. Individualūs apšvieti mo sprendimai vis dažniau pasirenkami ne tik pa grindinėse įmonių darbo erdvėse, bet ir gamybos ar sandėlio patalpose, o tai apgalvojusios įmonės naudojasi didžiulio energijos taupymo ir mažesnių priežiūros išlaidų pranašumais.
Naudojant tikslingai įrengtą LED apšvietimą, ne tik užtikrinamas dar buotojų komfortas, ergonomiškos darbo sąlygos, bet ir sutaupomas didžiulis elektros energijos kiekis. Tai ypač aktualu ne tik biuruose ar prekybinėse erdvėse, bet ir neretai didžiausią įmonės patalpų dalį užimančiuose sandėliuose. Siekiant optimizuoti darbo procesus, vis daugiau sandėliuose vykstančių darbų automatizuojama, roboti zuojama ir kuo mažiau sandėlyje dirba žmonių, tuo labiau apgalvotai suprojektuotas apšvietimas atsiperka. Jau 30 metų veikianti įmonė „Ardena“ turi sukaupusi ilgametės sėkmingo darbo patirties visose srityse – mažmenoje, didmenose, projektavime ir yra įsitikinusi, kad technologiškai pažangių apšvietimo sprendimų diegimas yra neišven giamas bet kurioje įmonėje, tad geriausia nelaukti ir taupyti pradėti jau šiandien.
Apšvietimo sprendimai nuolat tobulėja, atsiranda vis pažangesnių ga minių ir jų sistemų. Nepaisant didelio sujudimo dėl pasikeitusių elek tros energijos kainų, vis dėlto retas kuris turi sandėliuose įsidiegęs išmaniausių sprendimų ir technologijų. Įmonės, padariusios reikiamas investicijas, elektros suvartojimui išleidžia mažiau, be to, modernūs sprendimai tarnauja iki kelių kartų ilgiau.
„Geriausias laikas yra dabar“, – sako „Ardenos“ projektų vadovas Rimas Grigas. Jis įsitikinęs, kad, priėmus sprendimą investuoti į profesionalų suprojektuotą apšvietimo sistemą, pradėsite taupyti iškart, turėsite greitą atsiperkamumą, ilgus garantinius terminus ir, be abejo, geresnį apšvietimą.
„Investicija į efektyvų sandėlio apšvietimą yra viena pigiausių ir grei čiausiai atsiperkančių investicijų. Turėjome atvejį, kai buvo keičiami senos kartos LED šviestuvai į naujausios kartos šviestuvus su būvio ju tikliais – investicija atsipirko per einamuosius metus“, – sako R. Grigas.
Tam, kad apšvietimo sprendimai būtų tikrai ilgaamžiai ir atsiperkantys, svarbu kreiptis į patikimus, ilgamečius tos srities ekspertus, gauti ap švietos skaičiavimą ir kokybiškus gaminius. Mes susiduriame su pro blematika, kai, parengus itin atidžiai sudėliotą apšvietimo projektą, dėl nežymiai aukštesnių kainų klientas pasirenka kitą, pigesnį pasiūlymą su vizualiai panašiais, tačiau efektyvumo prasme visiškai nelygiaverčiais šviestuvais ir įmonė negauna laukiamo rezultato. Tikrieji skirtumai gali atsiskleisti tik po 3 ar 5 metų.
„Dažnai iš Azijos šalių įvežtų šviestuvų efektyvumas per trejus metus gali sumažėti net iki 50 proc. Tuomet klientas, nors ir sutaupė įsireng damas pigesnį sandėlio apšvietimą, po trejų metų kreipiasi į mus, nes apšvietimo sąlygos tampa netinkamos dirbti. Tada paaiškėja, kad pigius šviestuvus tenka keisti, o patikimi sprendimai tarnauja nuo 7 iki 10 metų“, – teigia R. Grigas.
„Ardena“ išsiskiria tuo, kad teikia ne tik konsultacijas, bet ir projekto priežiūrą, jog pasirinkta sistema tarnautų ilgai. Įmonės siūlomi produktai turi net iki septynerių metų garantiją, o tai reiškia, kad visu garantiniu laikotarpiu energinis šviestuvų efektyvumas išliks tokio lygio, koks buvo numatytas ir aptartas su klientu.
Pagal Europos Sąjungos normatyvus (EN 12464-1:2011), sandėliavimo vietose numatomas nuo 100 iki 300 lx vidutinis apšvietimas. Apšvietos lentelė – sandėlių, tarp jų ir šaldomų, apšvietimo normos.
Daugeliu atvejų didelių krovinių ruošimo vietose pakanka 100 lx vidutinio apšvietimo, bet ar to pakanka jūsų sandėlyje, kur, pavyzdžiui, krautuvų vairuotojai turi skaityti etiketes ant aukštų stelažų? Kitas svarbus klau simas – ar būtina visą dieną įjungta šviesa, jei patalpose ilgesnį laiką beveik niekas nevyksta?
„Ardenos“ apšvietimo ekspertai gali suteikti reikiamų patarimų ir pasiū lyti tinkamiausius sandėlio apšvietimo sprendimus, atsižvelgdami į jūsų konkrečią situaciją bei turimą biudžetą.
Apšvietimo sprendimai orientuoti tiek į šviesos poreikį, tiek į patalpų dydį, tiek į daugiausia rezultatų duodančią išmaniąją valdymo sistemą. „Ardena“ siūlo kelias pasirinkimo galimybes. Pirmoji – kai sandėlyje yra daug dienos šviesos, žmonės dirba tik tam tikromis valandomis arba yra nuolatinis žmonių darbas. Tokiose patalpose daugiausia dėmesio skiriama pačių efektyviausių šviestuvų parinkimui ir išdėstymui.
Jeigu sandėlyje dirbama zonose arba užimtumas būna trumpalaikis, tampa aktualūs judesio jutikliai, kurie išsijungia, kai patalpoje niekas nejuda, o užfiksavus judesį įsijungia šviesa visoje zonoje. Tai yra efek tyviau, nei palikti visas zonas nuolat apšviestas, bet mažiau efektyvu nei trečiasis tipas – išmanesni būvio ir šviesos jutikliai, kurie matuoja,
NR. APRAŠYMAS
Šviestuvai
Šviestuvų kiekis
Vieno šviestuvo naudojama galia (W)
Bendra naudojama galia (W)
Numatoma vidutinė elektros kainia 0.3 Eur/kW
Darbo laikas per metus (h) 12h / parą / 6 darbo dienos per savaitę
El. sąnaudos per metus (Eur): galia x el. kainos x laiko
Investicija į šviestuvus ir montavimo darbus (Eur)
Šviestuvo aptarnavimo metinės išlaidos (Eur)
Šviestuvų/lempų tarnavimo laikas (h)
Pradinės ir eksploatavimo išlaidos per 1 metus
Pradinės ir eksploatavimo išlaidos per 2 metus
Pradinės ir eksploatavimo išlaidos per 3 metus
Pradinės ir eksploatavimo išlaidos per 4 metus
Pradinės ir eksploatavimo išlaidos per 5 metus
* Vidutiniškai individualūs būvio jutikliai sumažina el. sąnaudas iki 50%; * Atnaujintas LED apšvietimas atsiperka per 1 metus; * Po 5 metų eksploatacijos galite sutaupyti virš 20 000 Eur.
ar žmogus tik įėjo, ar pasilieka darbui, ar užimta tik viena darbo vieta, ar didesnis sandėlio plotas. Kiekvienas šviestuvas gali turėti integruotus būvio ir šviesos daviklius ir būti valdomas individualiai, šviesti nevisiš kai, tik tiek, kiek atitinkama zona reikalauja apšvietos, o tai padeda tiek geriau matyti, tiek komfortiškiau dirbti. Mes rekomenduojame pasirinkti DALI valdymo sistemą, kuri reaguoja ne tik nuo būvio, bet ir nuo pro lan gus patenkančio natūralaus (saulės) apšvietimo.
„Sistema su išmaniuoju valdymu, be abejo, yra brangesnė, bet mes vi suomet atliekame skaičiavimus remdamiesi realistiniu arba pesimistiniu variantu tam, kad parinktume optimaliausią variantą.
Jeigu skaičiuojant pesimistinį variantą klientas mato, kad investicija atsiperka, greičiausiai realybėje sutaupymas bus didesnis ir atsiperka mumas greitesnis“, – sako „Ardenos“ atstovas R. Grigas.
Bendrovė „Ardena“ yra bene vienintelė Lietuvoje įmonė, kurios speci alizacija – platus produktų (tiek buitinio, tiek pramoninio apšvietimo) spektras, ji taip pat turi tam dedikuotus ekspertus, aptarnavimo sa lonus ir didžiausius palaikomų prekių sandėlius Lietuvoje. Didžioji dalis atstovaujamų gamintojų – tai Europos gamyklos. Šiandien ji atstovauja žaliuzių, šviestuvų, el. instaliacijos asortimentui iš daugiau kaip 200 gamintojų, kuriuos atsirinko per 30 veiklos metų. „Ardenos“ komanda skatina keisti požiūrį į Jūsų įmonės sandėliavimo patalpų apšvietimą jau šiandien ir neapsigauti renkantis momentinį sutaupymą. Tik patyrusių apšvietimo ekspertų ir projektuotojų komanda leis džiaugtis tvariais, ilgalaikiais rezultatais.
SENAS APŠVIETIMAS
Lentelėse pateiktas pavyzdinis 1 000 m2 sandėliavimo ploto modelis, kuriuo remiantis galima numatyti proporcingai mažesnio ar didesnio ploto investicijas ir jų atsiperkamumą. Šis sandėliavimo modelis gali būti pritaikomas ir gamybos patalpoms, papildomai darbo vietose įrengus lokalų apšvietimą. Numatytas apšvietos kiekis sandėliuose – vidutiniškai 300 lux (tinkamas dirbti su skeneriais ir dokumentais).
Susisiekime nemokamai konsultacijai:
pardavimai@ardena.lt www.ardena.lt
Laplandija – kraštas, kuris driekiasi šiauriausioje Suomijos (ir Švedijos) dalyje. Tačiau ji yra tokia nepanaši į jokią kitą vietą pasaulyje, kad galima pamanyti, jog svetimoje planetoje. Bet kaip tik todėl ji siūlo tokių pramogų ir vietovių įvairovę, kad kitur tai rasti būtų tikrai nelengva. Ir tai nėra tik Kalėdų Senelis su elniais.
Laplandija yra šiaurinėje Skandinavijos pu siasalio dalyje ir laikoma samių gimtine. Ji itin vertinama už nuostabų savo gamtovaiz dį. Čia važiuojama pailsėti gamtos prieglobs tyje, patirti ramybę, pamatyti gamtos stebu klų. Laplandijoje turizmo industrija išvystyta puikiai, todėl turistai mielai vyksta į šią šalį. Elniai – neatskiriama Laplandijos dalis. 200 000 stiprių elnių banda – gyvybiškai svarbus samių pragyvenimo šaltinis. Laplandijos danguje sklando kilnusis erelis, o miške ga lima užtikti mešką. Žinoma, skirtingi Laplan dijos regionai skiriasi klimatu, tačiau gamtos grožis pakeri visur.
Į Laplandiją vykti verta jau vien dėl Šiaurės pašvaistės – gražiausio gamtos šviesos šou. Besikeičiančios spalvos ir formos – tai tikras gamtos fejerverkas. Tiesa, norint pa matyti nuostabų gamtos pasirodymą būtina Laplandijoje praleisti bent jau savaitę. Pati ryškiausia Šiaurės pašvaistė suteikia tiek pat šviesos, kiek ir mėnulis.
Tiems, kurie nori pagyventi „prieblandos zonoje“, puiki pramoga – poliarinio rato kir timas. Poliariniame rate nėra nei dienos, nei nakties – vien tik prieblanda. Toks poliarinio rato kirtimas – svarbi ceremonija, kurią daž nai lydi šamanų palaiminimai, laplandiškas krikštas ir stebuklingasis gėrimas.
Tačiau Laplandijoje yra ką veikti ir be gamtos grožio stebėjimo. Mėgstantiesiems miesto gyvenimą Laplandijoje yra keturi dideli mies tai: Kemis, Tornijas, Kemijervis ir Rovaniemis, kuriose galima pajusti miesto tempą ir gyve nimo ritmą.
Kiekvieną žiemą galima aplankyti Kemio sniego pilį. Ši pilis – tikras meno kūrinys. Atsi dūrus tarp pilies sienų galima patirti neįtikė tinų įspūdžių. Sniego, ledo ir šviesos efektai, žiemos skulptūros stebina daugelį.
Laplandijoje, netoli Jukasjervio miesto, įsi kūręs 55 kambarių „Icehotel“ viešbutis, kuris kasmet statomas iš ledo ir sniego, gaunamo iš netoliese esančios upės.
Skirtingas viešbučio erdves kūrė skirtingi menininkai, interjero dizaineriai. „Icehotel“ įrengtus liukso numerius puošia išskirtinės dekoro detalės. Natūralaus dydžio ledinis dramblys, kurį sukūrė Petrosas Dermatas ir Ellie Souti. Trijų metrų aukščio afrikinis dramblys, iškilęs virš ledo rėmo lovos liukso numeryje, kurį sukūrė švedų skulptorė Anna Sofia Maag, 2014 metais sukūrusi ir vienaragį pagrindinei viešbučio salei. Ne mažiau stebi na kambarys, pilnas skraidančių avių ir 8-ojo dešimtmečio meilės kapsule.
Viešbučio „Icehotel“ statybai sunaudota išties daug sniego ir ledo. Pavyzdžiui, būtų galima pagaminti net 700 milijonų sniego gniūžčių, o užšaldyti sietynai talpina daugiau nei 1 000 rankomis išpjautų ledo gabalėlių, Kasmet viešbučio statyboms prireikia net 48 000 valandų, tačiau atėjus pavasariui ledo rūmai visiškai ištirpsta.
Laplandijoje galite pamatyti įspūdingiausią gamtos šviesų šou – Šiaurės pašvaistę. Kad atvykę svečiai galėtų komfortiškai stebėti šį reginį, yra sukurta daug įdomių erdvių nuo minimalistinių stiklo namelių iki prabangių apartamentų.
Ar žinojote, kad Laplandijoje Šiaurės pa švaistė matoma maždaug 200 naktų per me tus? Nors daugelis renkasi šį gamtos reiškinį apžiūrėti keliaudami sniego motociklais ar traukiami šunų rogėmis, Šiaurės pašvaistę galite stebėti ir patogiai viduje.
Nelimo kaime prie Inario ežero galima išvysti gražiausių Laplandijos peizažų. Apsistoję viešbutyje „Wilderness“, rasite dvigulę lovą ir ekologišką vonios kambarį. Tai burbulo formos viešbutis su stikliniu stogu – bene dažniausiai pasitaikanti forma, sukurta spe cialiai tam, kad būtų patogu stebėti dangų.
„Lucky Ranch“ sniego nameliai iš tikrųjų yra pagaminti iš sniego, todėl jų viduje tempe ratūra yra nukritusi žemiau nulio. Vis dėlto ši sąlyga turistų neatbaido: vieta puikiai tinka stebėti žvaigždes ir Šiaurės pašvaistę.
Danijos architektūros studija „BIG“ suprojek tavo viešbutį „Treehotel“ Švedijos Laplandi joje, kurį supa 350 paukščių namelių.
Viešbutis sukurtas bendradarbiaujant su švedų ornitologu Ulfu Öhmanu, viešbučio kambarys skirtas svečiams mėgautis miško, esančio netoli Haradso kaimo, ramybe ir visiškai pasinerti į gamtos teikiamus priva lumus.
Į
Viešbučio kambarys, pakabintas tarp dviejų medžių, yra įrėmintas įstiklinto kubo formo je. Šis kubas yra apsuptas metaliniu tinkleliu, kuris palaiko 350 skirtingo dydžio paukščių namelių, kad būtų sukurta sferinė forma.
Pasak projekto sumanytojų, mintis apsupti viešbutį paukščiais kilo visai netikėtai. Pasi tarus su ornitologu U. Öhmanu, architektams palengvėjo sužinojus, kad paukščiai nesi tuština ten, kur peri, todėl atsirado viltis, kad stiklas išliks skaidrus net ir apsuptas inkilų.
„Treehotel“ 34 kvadratinių metrų biosferos namelį medyje galima patekti per kabantį til tą, kuris atlieka lifto funkciją – švelniai pakyla aukštyn kambario link.
Namelyje yra į du aukštus padalyta gyve namoji erdvė su dideliais langais stebėti atskrendantiems paukščiams ir miškui, tua letas ir dušo kambarys.
Virš vonios kambario esančioje patalpoje stovi dvigulė lova, į kurią iš gyvenamosios erdvės patenkama kopėčiomis.
Interjere vyrauja juoda spalva, o lubose kabo keli namelio medyje formos šviestuvai. Iš paaukštinto miegamojo galima taip pat stebėti inkilus.
Anot ornitologo ir Norboteno ornitologų asociacijos pirmininko U. Öhmano, tikimasi, kad kambarys suteiks svečiams įdomios patirties ir padės padidinti vietinių paukščių populiaciją. Pasak specialistų, tyrimai rodo, kad įvairių paukščių populiacijų mažėja. Bū tent miškininkystė lėmė, kad medžiuose su mažėjo natūralių plyšių, kuriuose gali perėti paukščiai. Todėl paukščių lizdų įrengimas bus ne tik pramoga žmonėms, bet ir pagal bos priemonė paukščiams.
„Biosphere“ namelis medyje yra ne pirmasis architektų studijos „BIG“ kūrinys, o jau aštun tasis, kuris priklauso „Treehotel“ viešbučių grupei.
Plati INAX prekės ženklo plytelių kolekcija siūlo tradicinius, klasikinius dizainus, kuriuose išnaudojami autentiški japonų stiliai, taip pat modernias, stilingas plyteles. Kiekviena mūsų plytelė yra sukurta kruopščiai ir dėmesingai detalėms, remiantis plytelių technologija, kurią nuolat kūrėme ir tobuliname nuo 1924 metų. Šis japoniškų plytelių prekės ženklas siūlo rafinuotą techniką ir nepriekaištingą kokybę bei padeda klientams sukurti aukštos kokybės erdves, kurios skamba jas matančių žmonių širdyse.
INAXTILE plytelės sukuria gilų ir tylų dizainą