Structum 2014 Lapkritis by STRUCTUM

 Žurnalas sėkmingam verslui

LAPKRITIS I 2014

Kalbėjimas apie problemas sukuria problemas, kalbėjimas apie sprendimus sukuria sprendimus. / Steve De Shazer /

ARCHITEKTŪRA

TURINYS

„Tao Downtown“ Niujorke: vintažinių Azijos motyvų ir šiuolaikinių elementų sąskambis

„ESPON 2013“: Pagrįsta teritorinė plėtra, sanglauda, perspektyvos Šiaurės ir Baltijos regione

Išmaniosios sistemos sename bute, nedarant remonto, – misija įmanoma!

IŠMANUSIS MIESTAS (projekto komandų pristatymas) Kauno technologijos universitetas (KTU): Kauno komanda Klaipėdos komanda Panevėžio komanda

20 23 26

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU): Vilniaus komanda Klaipėdos komanda Šiaulių komanda

30 32 34

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK)

statyba Naujieji „Volkswagen“ namai pribloškia išvaizda ir sprendimais

Atsakingas pastatų griovimas: iššūkiai ir realybė

Deformacinių sandūrų konstrukciniai sprendiniai 59 Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos: kaip užtikrinti statybos kokybę? 60

INŽINERIJA Šiuolaikiškas prekybos centras Svarus kelininkų indėlis

68 74

Sveikatą tausojančios šilumos ir vėdinimo sistemos patalpose: ekonomiška, patogu, patikima

Alternatyvus šildymas Būtinoji sąlyga – maksimalus komfortas žmogui Ar Lietuva jau subrendo pokyčiams? Kada pradėsime aktyvių, elektrą savo poreikiams gaminančių fasadų erą?

78 80 86 88

INFRASTRUKTŪRA Iššūkis tradicinei automobilių stovėjimo aikštelei

Grindys „Litubel Staki Parket“ – prabanga ir elegancija jūsų namams!

Didžiausias ąžuolinių grindų pasirinkimas:  parketlentės;  grindinės lentos;  „top-lag“ grindys. Tvirtos, ilgalaikės, akį traukianti apdaila ir išskirtinės spalvos!

w w w. s ta k i .l t

UAB „Plankmara“, Gamyklos adresas: Užusalių k., LT-55333 Jonavos r., mob. +370 614 80 016, el. p. info@staki.lt

RedakcIjoS ŽodIS Regis, mes taip įpratome prie nuolatinių pokyčių, o jie neabejotinai yra gyvenimo varomoji jėga, kad dažnai jų net nevertiname ar priimame kaip savaime suprantamus. Norime dar kartą paskatinti Jus sustoti, apsidairyti, įvertinti ir pasididžiuoti. Juk šalia mūsų renovuojami daugiabučiai namai, meistriškai griaunamos apleistos gamyklos, neprižiūrimi sklypai virsta miestelėnų ir svečių traukos centrais, naujai statomi objektai pribloškia išvaizda, sprendimais ir atitinka pasaulines moderniosios architektūros tendencijas bei standartus, veikia išmaniosios sistemos, pritaikomos naujausios technologijos... Ir šie pokyčiai – ne stichiški, jie planuojami net 20 metų į priekį. Juk, pasak Statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, svarbiausias ir esminis šiandienos uždavinys apskritai valstybei yra tai, kad visose srityse reikia nusibrėžti vizijas, kur eisime, kaip gyvensime artimiausius 20 metų, nes tik tai žinodami galėsime deramai pasiruošti. O aktyvūs studentai su užsidegimu jau dabar kuria mums išmanųjį ateities miestą. Žinome, kad kiekvienas miestas turi savo probleminių teritorijų. Žurnalo „Structum“ rengiamo „Išmaniojo miesto“ konkurso dalyviai jau mato vizijas, kaip šias vietas pakeisti neatpažįstamai. Jaunų žmonių nuomone, ateityje gyvensime patraukliame, išskirtiniame, saugiame žmogui, tausojančiame aplinką bei žmonių sveikatą mieste. Taigi permainų vėjas pučia! Pokyčiai vyksta ir mūsų žurnalo redakcijoje – keliamės į naujas patalpas. Tikime, kad jose bus dar erdviau mūsų mintims ir visiems įdomiems naujiems kūrybiniams sumanymams.

Žurnalas STRUcTUm ISSN 2335-2116 LeIdėjaS UAB „S MEDIA GROUP“ Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius Mob. tel. +370 620 55 199 dIRekToRė IGNė DAUSEVIČIūTė vYR. RedakToRė JURGA GRIGIENė el. p. jurga@estructum.lt vYR. RedakToRėS PavadUoToja EGIDIJA LEKAVIČIENė TekSTų aUToRIaI: ASTA GEIBūNIENė EGIDIJA LEKAVIČIENė JURGA GRIGIENė GIEDRė BALČIūTė IEVA ČIVINSKAITė RIMA MARCINKEVIČIENė KAROLIS JANUŠEVIČIUS NUoTRaUkų aUToRIUS SERGE HOELTSCHI kaLboS STILIUS IR koRekTūRa VŠĮ KALBOS IR KOMUNIKACIJOS CENTRAS www.kkc.lt RekLamoS SkYRIUS Reklamos projektų vadovė Audronė Dausevičienė Mob. tel. +370 611 10 125 dIzaINaS VILIJA AVIŽINYTė PaReNGImaS SPaUdaI UAB „S MEDIA GROUP“ SPaUSdINo UAB „BALTO PRINT“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2014 © STRUCTUM, 2014 ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI ELEKTRONINĘ ŽURNALO VERSIJĄ GALITE SKAITYTI



Iki pasimatymo!



www.estructum.lt

lapkritis 2014

ARCHITEKTŪRA

„Tao doWNToWN“ NIUjoRke: viNtažiNiŲ 6

aZijOS mOtyvŲ ir ŠiuOlaiKiNiŲ elemeNtŲ SĄSKamBiS

ARCHITEKTŪRA

 PRojekTaS restoranas, baras, poilsio baras „TAO Downtown“  aRcHITekTaI IR dIzaINeRIaI „Rockwell Group“ (architektūrinis dizainas, interjero dizainas, apšvietimo dizainas, pagal užsakymą gaminamų baldų ir įrenginių dizainas)  UŽSakovaS „Tao Group“  PLoTaS 1 980 m2  vIeTa Niujorkas  SėdImoS vIeToS 400–500 vietų restoranas, 150 vietų poilsio baras  daRbaI baIGTI 2013 m. rugsėjis eGidija leKavičieNė

„Tao downtown“ – tai didžiulis, beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų, dviejų aukštų restoranas, baras ir poilsio baras prabangiame Niujorko čelsio rajone. įsikūręs viešbutyje „maritime Hotel“, buvusiose restorano ir šokių salės patalpose. Restorano baras ir poilsio baras yra pastato mezonine, penkių šimtų sėdimų vietų restoranas įrengtas rūsyje, o atskira poilsio zona driekiasi per mezoniną ir rūsį.

Architektūra

Dizaino koncepcija ir elementai Projektuodami TAO erdves, kiek primenančias urvus, „Rockwell Group“ vadovavosi koncepcija, įkvėpta filmų apie Betmeną, bet patalpas pripildė azijietiškos dvasios. Dizaino kūrėjų paletėje – ypatingas gausių ir sodrių vintažinių Azijos motyvų, pramoninių elementų bei šiuolaikinių medžiagų sąskambis. Mezoninas Bare – garsaus grafičių meistro Husho freska Į restorano barą ir poilsio zoną patenkama iš Devintojo aveniu pietvakarinio kampo. Svečius sutinka šeimininkas, įsitaisęs priešais drakono motyvais puoštą pertvarą, – šis leitmotyvas pasikartoja visoje erdvėje. Žygiuojant ilgu koridoriumi, puoštu kinų kaligrafijos freskomis, tapytomis tiesiai ant sendintų plytų sienų, su medinių lentų apvadais, susidaro įspūdis, kad atsidūrei grotoje.

Koridorius baigiasi paradiniais laiptais, o jų viršuje svečius pasitinka beveik 5 m aukščio akmeninė sėdinčio Budos statula. Ilga baro patalpa skaidoma į tris dalis. Pagrindinė erdvė puošta gausios tekstūros akmenine apdaila ananasų tematika. Abiejose pusėse įrengta po mažesnį barą, jų paviršiai padengti laku – taip pabrėžiamas kontrastas tarp naujo ir seno. Galinė baro siena puošta 4,87 m ilgio ir 1,82 m aukščio freska, kurios autorius – garsus grafičių meistras Hushas. Freska tapyta tiesiai ant plytų sienos. Prieš galinę sieną įtaisytos 1,82 m aukščio kampuotos armuoto stiklo plokštės – jos atspindi ir paryškina freskos vaizdą. „L“ formos sofos, muštos raižyta tabako spalvos oda, poilsio zonoje sukuria atsipalaidavimo atmosferą. Prašmatnų baro saloną puošia pagal užsakymą pagamintas šviestuvas, dekoruotas metaliniais kabučiais, daigstytos žalios odos sofa ir pagal užsakymą pagaminta sienos plokštė iš rajų odos. Daigstytos sendintos odos sofa senoviniais žalvariniais ranktūriais – jauki vietelė prisėsti užkandžiaujant restorano poilsio zonoje ar laukiant atsilaisvinančio stalo pagrindinėje salėje.

Dvi ložės, pakibusios virš pagrindinės salės, – privatūs valgomieji. Ložių, kurių idėją įkvėpė kinų operos teatrai, sienos išpuoštos povų motyvais, o kampuose kabo surištos pliušinės raudono aksomo portjeros.

Architektūra

Rūsys Pagrindinėje salėje – deivės Guanyin statula Paradiniais laiptais nusileidžiama į erdvią pagrindinę salę. Palei laiptus sustatyti specialiai pagaminti baldai (kartu ir apvalūs minkštasuoliai) naudojami kaip mobilios sėdėti skirtos vietos.

Nusileidusius laiptais svečius pasitinka iš visur matoma 6 m aukščio deivės Guanyin statula. Visu sienos perimetru suprojektuota pertvara su apskrita skyle viduryje, puošta drakono žvynų raštu, pabrėžia Guanyin rankų gausą. Statulą dar įspūdingesnę daro animacinės projekcijos, pavyzdžiui, krioklys ties Guanyin kojomis. Projekcijas sukūrė „Rockwell Group“ „LAB“ komanda, pasitelkusi trimačių projekcijų braižymo technologiją. Dviejose privačiose salėse, įrengtose Guanyin statulos dešinėje ir kairėje, telpa po 12–16 svečių. Kambarius apšviečia pagal užsakymą pagaminti šviestuvai, dekoruoti metalinių karoliukų kabučiais, juos įrėmina plonos spalvotos užuolaidos. Pagrindinėje salėje paklotos margo granito grindys. Ant „I“ formos lubų sijų įtaisyti vyšnių spalvos juostelė-

ARCHITEKTŪRA

mis puošti gembinės konstrukcijos laikikliai, ant kurių kabo pagal specialų užsakymą sukurti kiniškų žibintų formos šviestuvai. Jie pagaminti iš juodų plokščių, puoštų didžiuliais aukso atspalvio kaligrafiniais raižiniais. Kai kurie šviestuvai dekoruoti realaus dydžio metaliniais laumžirgiais. Stalai iš perdirbto tikmedžio taip pat pagaminti pagal specialų užsakymą, jų kraštai puošti senovine metalinių vinučių apdaila. Prie stalų pritaikyti odiniai minkštasuoliai taip pat dekoruoti metalinėmis vinutėmis. Siena padengta aukso spalvos danga, o priešais – lazeriu išpjautos tamsintos bronzos pertvaros, puoštos lapo formos skylėmis, kurių didžiausia koncentracija – centre. Šioje patalpoje pietaudamas žmogus jaučiasi tarsi sėdėtų šviečiančiame žibinte. Tarp pagrindinės salės ir tualeto įtaisyta renginių vedėjo būdelė. Tai medinis „namelis“ su slankiąja pertvara, puošta drakono motyvais. Tualetas, kurio dizainas turėtų priminti vyro darbo kambarį, šviečia daigstytais mėlynais sienų apmušalais, jį puošia azijietiškos antikvarinės grožybės. „Tao LoUNGe“ domINUoja LoToSo ŽIedo FoRmoS Į barą „TAO Lounge“ galima patekti per atskirą įėjimą iš 16-osios Vakarų gatvės. Didieji laiptai, puošti didžiule Husho freska, tapyta ant atvirų plytų sienos, sujungia mezoniną su rūsiu – apima jausmas, kad atsidūrėte oloje su piešiniais ant sienų. Įspūdingą nusileidimą laiptais užbaigia apačioje įrengta renginių vedėjo būdelė.

Rūsyje viskas sukasi apie „Lotoso barą“ – išraitytą lotoso žiedo formos konstrukciją. Baro pagrindą sudaro žiedlapio formos metalinės plokštės, puoštos senovine sidabrinių travertinų apdaila. Baro paviršius suformuotas iš mėlynai pilko margo granito. Poilsio salės lubos iš medinių plokščių puoštos rankų darbo tapyba, primenančia Azijos šventyklų meną: įspūdį dar labiau sustiprina krintančių pakopų sietynas. Draugėn suspiesti baldai, kartu ir minkštasuoliai mezonine, sukuria intymią klubo atmosferą. 

Architekt큰ra

„ESPON 2013“: Pagrįsta teritorinė plėtra, sanglauda, perspektyvos Šiaurės ir Baltijos regione Giedrė Balčiūtė

Kaip pasikeis Europos teritorijos po keliasdešimties metų? Kaip jas paveiks didėjanti gyventojų migracija ir kintanti demografinė padėtis – mažėjantis gimstamumas, ekonominė, socialinė gerovė? Juk jau dabar vienos šalys ir atskiri miestai plečiasi, o kitose žmonių skaičius drastiškai mažėja. Didėja diferenciacija ir ryškėja netolygumai tarp pasiekiamų ir nutolusių bei retai apgyvendintų regionų. Keičiasi teritorinis miesto ir kaimo vietovių santykis – didmiesčiai dar labiau auga, o kaimai nyksta. Tai atsispindi tolesniuose miestų bei regionų teritorijų vystymosi procesuose. Mažųjų bei vidutinio dydžio miestų pozicija Europos politinėje arenoje taip pat nėra aiški. Be to, ES kaimynystė labai dažnai suprantama supaprastintai: viena vertus, tai dideli gamtiniai ištekliai, kita vertus, – įtampa energetikos, migracijos klausimais ir politiniai neramumai. Įvairaus poveikio ir masto ekonominės krizės pasireiškia nuolat. Valstybės reikalas – ne sugebėti išvengti krizės poveikio, bet išmokti atsilaikyti ir atsigauti ištikus globalinei ar vietinei krizei. Skirtingų šalių ekonomikos susijusios tarpusavyje ir ekonominis sulėtėjimas vienoje pasaulio ar Europos dalyje veikia ekonomiką kitose teritorijose. Pagrįsti atsakymai į šiuos klausimus būtų darnios teritorinės plėtros sėkmės raktas. Miestų ir kaimų ryšiai, Europos Sąjungos kaimynystė ir sunkiausias ekonominis nuosmukis Europos Sąjungos istorijoje buvo pagrindiniai klausimai, kuriuos gvildeno Vilniuje diskutavę programos „ESPON 2013“ projekto „ESPON on the Road“ Šiaurės tarptautinės grupės nariai (Baltijos, Skandinavijos šalys ir Islandija) ir politikai, ekspertai, praktikai, akademinės bendruomenės nariai.

Mokslo tyrimai sprendimams gerinti Programa „ESPON 2013“ (Europos teritorinės plėtros ir sanglaudos stebėjimo tinklas) trunka nuo 2013 m. gruodžio 24 d. iki šių metų gruodžio 31 dienos. Programai įgyvendinti skirta 47 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos finansuota iš Europos regioninės plėtros fondo, kitus pinigus skyrė visos Europos Sąjungos narės bei Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.

Programos „ESPON 2013“ tikslas – padėti formuoti valstybių valdymo nuostatas, pagrindžiant tai moksliniais tyrimais. Kadangi Europos Sąjunga yra didžiulė, o jos narės – labai skirtingos, susiduriančios su vis kitomis problemomis ir iššūkiais, itin svarbu šiai įvairovei pritaikyti bendras nuostatas ir pasiūlyti galimus iškilusių problemų sprendimų būdus. Įgyvendinant programą „ESPON 2013“ buvo atlikti įvairūs analitiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, kurių metu sukaupta informacija (duomenų bazės su svariais rodikliais, žemėlapiai, moksliniai sprendimai) gali būti labai naudinga formuojant ir įgyvendinant teritorinę bei sanglaudos politiką.

Projekto „ESPON on the Road“ tikslai yra stiprinti ryšį tarp ESPON rezultatų ir potencialių vartotojų, kurie juos taikytų praktiškai, todėl projekto „ESPON on the Road“ metu organizuojami vietinio bei tarptautinio lygmens renginiai. Baltijos ir Šiaurės šalių teritorinės aktualijos „ESPON on the Road“ Šiaurės grupė programos „ESPON 2013“ rezultatus ir jų pritaikymo praktines galimybes aptarė įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Esama teritorinė plėtra ir sanglauda, jų dinamika ir perspektyvos Šiaurės ir Baltijos regione“.

Konferencijos temos buvo parinktos, siekiant susieti europines ir vietines valstybines teritorinės plėtros tendencijas. Tikslai yra keli: aptarti teritorinių duomenų, susijusių su pagrindinėmis konferencijos temomis, naudojimą, galimybes ir metodus; stebėti ir vertinti jų kaitą; planuoti perspektyvas Šiaurės ir Baltijos šalių regione; pasidalyti konkrečia patirtimi, atskleidžiant ESPON siūlomų priemonių naudą.

Apie projektą „ESPON on the Road“ Projektas „ESPON on the Road“ yra tarptautinio bendradarbiavimo tinklas, jungiantis 19 ESPON kontaktinių taškų ir finansuojamas programos „ESPON 2013“. Projekto tikslas – Europos teritorinės plėtros mokslinių tyrimų rezultatų priartinimas prie sprendimų priėmimo. Programa „ESPON 2013“ yra iš dalies finansuojama Europos regioninės plėtros fondo, ES valstybių narių ir valstybių partnerių – Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos. Tai yra politikos plėtros rėmimas, siekiant teritorinės sanglaudos ir darnios raidos Europoje. Daugiau informacijos rasite projekto interneto svetainėje, taip pat socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“. http://esponontheroad.eu

Šią konferenciją organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Teritorijų planavimo mokslo institutas, atstovaujantis Lietuvai programos ESPON tinkle kaip kontaktinis asmuo. Lietuvos politikų įžvalgos Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Regioninės plėtros skyriaus vedėjas dr. Gediminas Česonis konferencijoje pateikė prognozę, kaip iki 2020 m. atrodys Lietuvos regioninė politika.

Anot dr. G. Česonio, didieji miestai yra patrauklūs kaip darbo vietos. Tačiau gyventojai, nors ir naudojasi didmiesčių infrastruktūra, linkę gyventi priemiesčiuose. Taip didžiųjų

miestų priemiesčiai auga. O mažieji miesteliai vis labiau praranda gyventojus. Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vedėjas ESPON Stebėsenos komiteto atstovas Lietuvoje Aleksandras Gordevičius konferencijoje prisiminė problemas, keltas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu, visų pirma – gyventojų migraciją. „Londonas jau vadinamas antruoju pagal dydį Lietuvos miestu“, – juokavo A. Gordevičius, pastebėjęs, kad migracija smarkiai paveikia miestų teritorijas ir konkurencingumą. Gyventojų mažiau – paslaugos tos pačios Dėl migracijos vienos šalys praranda gyventojų, o kitos sulaukia jų daugiau. Todėl tiek vienos, tiek kitos patiria skirtingų problemų.

Kaip pastebėjo A. Gordevičius, tų šalių, kurios priima gyventojus iš svetur, miestų infrastruktūra patiria papildomas apkrovas. Juk ji buvo apskaičiuota vienam gyventojų skaičiui, o atsiradus kitam gana staigiai prisideda nauji gyventojų poreikiai. Valstybių, kurios gyventojus praranda, miestai lieka taip pat išplėtoti kaip anksčiau, bet infrastruktūra (gatvės, inžineriniai tinklai, jų skersmenys, viešasis transportas) funkcionuoja mažesniam skaičiui žmonių. Dėl emigracijos kai kurios teritorijos, ypač kaimuose, lieka rečiau apgyvendintos, tačiau, infrastruktūra išlieka ta pati, žmonės naudojasi ta pačia autobuso linija, tuo pačiu vandentiekiu ar kanalizacija, kurie buvo pritaikyti didesniam skaičiui gyventojų. Kai sumažėja žmonių, išlaikyti didesnę infrastruktūrą likusiems gyventojams kainuoja daugiau. „Jeigu esamam gyventojų skaičiui statytume miestą tuščiame lauke, jis būtų mažesnis, o dabar miestai lieka tokie, kokie buvę. Vilnius dar daugmaž išlaiko tą patį gyventojų skaičių, bet kiti miestai jau jį yra praradę“, – teigė A. Gordevičius.

Neteksim 20 % gyventojų? Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kaip atrodo demografiniai ir migraciniai srautai skirtinguose Europos regionuose ir miestuose. Jį pristatė Geografinės informacinės sistemos (GIS) kartografijos koordinatorė iš Šiaurės erdvės plėtros centro (NORDREGIO) Johanna Roto.

J. Roto pristatė projekto „Demografinių ir migracijos srautų poveikis Europos regionams ir miestams“ (DEMIFER) prognozes, kaip keisis Europos veidas iki 2050 metų. O prognozės neatrodo optimistiškai, bent jau Lietuvai. Šiuo metu ketvirtadalyje programoje ESPON dalyvaujančių šalių stebimas populiacijos mažėjimas. Daugiausia tai lemia populiacijos senėjimas, darbingų žmonių mažėjimas ir auganti migracija. Spėjama, kad per 45 m. Europos gyventojų skaičius sumažės maždaug 40 milijonų. Tik ketvirtadalyje regionų gyventojų skaičius išaugs 30 %. O trečdalis regionų susidurs su akivaizdžiu gyventojų sumažėjimu. Spėjama, kad iki 2050 m. jų čia sumažės iki 20 %. Gyventojų skaičius turėtų augti Skandinavijos šalyse, Pietų Europoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau Lietuva, Latvija ir Estija, kaip prognozuojama, bus tarp daugiausia gyventojų praradusių šalių. Kad taip neatsitiktų, siūloma didžiausią dėmesį skirti gimstamumui didinti, mirtingumui mažinti ir migracijai pažaboti. Sumažinti neigiamus emigracijos padarinius esą galėtų padėti ir imigracija. Bet tam svarbu, kad nauji atvykėliai galėtų sėkmingai integruotis šalyse: išmoktų kalbą, įgytų reikalingų įgūdžių. Taip pat reikėtų padidinti mobilumą tarp skirtingų Europos regionų, rasti, kaip pagerinti gyvenimo sąlygas vargingesniuose rajonuose, padarius juos patrauklesnius. Švedijoje savivaldybių yra mažai Tačiau profesorius Matsas Johanssonas iš Švedijos Karališkojo technologijos instituto Miesto ir regioninių tyrimų skyriaus nemano, kad kai kuriose Europos šalyse drastiškai sumažės gyventojų. Jis prognozavo, kad žmonių skaičius vėl gali padidėti dėl imigracijos iš ne Europos šalių, pavyzdžiui, Kinijos.

Savo pranešime apie reguliaraus važinėjimo į darbą ryšių ir regioninę plėtrą Švedijoje, parengtame remiantis ESPON projektu „Town“, profesorius M. Johanssonas palygino Švedijos ir kitų šalių regioninę plėtrą. Ypatingą dėmesį mokslininkas skyrė mažiems ir vidutinio dydžio miestams, kurių gyventojų skaičius svyruoja nuo 5 iki 50 tūkstančių. Švedija iš kitų Europos Sąjungos šalių išsiskiria savivaldos teritorijų dydžiu. Palyginkite: gana didelėje Švedijos teritorijoje yra tik 290 savivaldybių, o Lietuvoje jų – net 518! Tiesa, tą skirtumą turbūt lemia tai, kad Švedija, nepaisant užimamos milžiniškos teritorijos, yra labai retai apgyvendinta šalis. Dalis savivaldybių neturi nė 50 tūkst. gyventojų. Daugiausia šalies gyventojų gyvena apatinėje šalies dalyje – į pietus nuo šalies sostinės Stokholmo. Dėl to stebima skirtinga atskirų Švedijos regionų plėtra. Į didelius regionų miestus kasdien dirbti važinėja mažesnių aplinkinių miestelių gyventojai. Kituose regionuose dėl didelių atstumų ir mažai apgyvendintų teritorijų žmonės gyvena labiau izoliuotai ir beveik nevažinėja dirbti į kitas savivaldybės gyvenvietes ar miestus. Pigi elektra, bet trūksta interneto Su nemaža atskirtimi tarp skirtingų regionų susiduria ir islandai. Hjalti Johannessonas iš Akureirio universiteto papasakojo, su kokiomis problemomis tenka kovoti retai apgyvendintų Islandijos regionų gyventojams. Jo pranešimas vadinosi „Visuomeninės svarbos paslaugos Šiaurės regione“.

Pranešimas buvo parengtas remiantis SeGI tyrimu „Visuomeninės svarbos paslaugų, susijusių su teritorijų ryšiais ir plėtra, rodikliai ir perspektyvos (2010–2013)“, kurį atliko Karališkasis technologijos institutas Švedijoje, Vienos universitetas Austrijoje, Federalinis statybų, miesto reikalų ir teritorinio planavimo tyrimų institutas Vokietijoje bei Lisabonos universiteto Geografinių studijų centras Portugalijoje. Islandai nesiskundžia elektros kainomis (jos – vienos mažiausių Europoje), vandens tiekimu. Jų šalyje puikiai užtikrintos medicinos ir socialinės paslaugos, netrūksta

kultūros renginių. Tačiau kai kuriuose rečiau apgyvendintuose Islandijos regionuose kelių kokybė yra itin prasta, o interneto ryšys dėl mažo gyventojų skaičiaus užtikrintas nepakankamai, nors kitų paslaugų, taip pat ir medicinos, pasiekiamumas yra gana geras. Konferencijos dalyviai pastebėjo, kad su panašiomis problemomis, kaip ir islandai, susiduria ir kai kurių mažesnių Lietuvos regionų gyventojai. Sostinėse gyventojų nemažėja Pranešimus tarsi vainikavo UAB „BGI Consulting“ Viešosios politikos skyriaus vadovas Jonas Jatkauskas, pristatęs teritorinę stebėseną Baltijos jūros regione su ekonominės krizės poveikio atskiroms teritorijoms įžvalgomis.

Jos buvo parengtos atlikus specifinę Baltijos šalių stebėsenos sistemą, kuri generuoja informaciją apie bendrą teritorijų dinamiką ir tendencijas. Šioje sistemoje didžiausias dėmesys kreipiamas į strategiškai svarbiausius Baltijos šalių regionui klausimus. Tai leidžia pamatyti aiškesnį teritorinių ryšių vaizdą ir suteikia valdžios atstovams galimybę nustatyti svarbiausias teritorinio planavimo kryptis, prioritetus ir tinkamai įvertinti būsimus sprendimus. Kaip rodo analizė, labiausiai ekonominė krizė paveikė Baltijos šalis ir kai kurias Vokietijos teritorijas, tačiau Lenkijoje, nepaisant krizės, pastebėtas netgi nemažas BVP augimas. Baltijos šalyse krizės poveikis pasireiškė skirtingai, atsižvelgiant į regionus. Dėl krizės labiausiai nedarbas išaugo silpnesniuose regionuose, kaimuose. Iš šių teritorijų daugiausia žmonių emigravo į kitas šalis. O sostinių gyventojų skaičius nemažėja, nes čia gyventi atsikelia vis daugiau žmonių iš mažesnių miestų. Ar į šias skirtingų šalių specialistų įžvalgas atsižvelgs vietos politikai, mokslininkai ir teritorijų planuotojai, parodys laikas, kaip ir tai, ar išsipildys blogiausios prognozės Lietuvai – drastiškas gyventojų skaičiaus mažėjimas. 

Architektūra

Išmaniosios sistemos sename bute, nedarant remonto, – misija įmanoma!

Raimundas Skurdenis, „Jung Vilnius“ direktorius

„Nuo šiol pastatų automatikos teikiamas gyvenimo komfortas bei galimybė sutaupyti prieinami ne tik namų ir naujai statomų butų savininkams. Lietuvoje jau diegiamos modernios radijo bangomis veikiančios sistemos „eNet“, padedančios modernizuoti ir anksčiau pastatytus butus. Milžiniškas sistemos „eNet“ pranašumas – tai belaidė pastatų automatika, todėl jai įrengti neprireiks išlaidas išpučiančio remonto, susijusio su naujų laidų išvedžiojimu“, – sakė automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. Sistema „eNet“ orientuota būtent į butuose gyvenančių žmonių poreikius. Skirta elektros instaliacijai atnaujinti ir būsto funkcijoms išplėsti, pavyzdžiui, galima įrengti apšvietimo ir žaliuzių, telefonspynės ar pakeliamų garažo, kiemo vartų, šildymo valdymą, ko senuose butuose dažniausiai nėra, nes jų statymo metais tokių technologijų dar nebuvo. Sistema „eNet“ padės pagerinti gyvenimo sąlygas ir mėgautis didesniu komfortu bute. „Be to, tai galimybė atnaujinti ir taip padidinti nuolat nuvertėjančio nekilnojamojo turto vertę“, – sakė R. Skurdenis. Sistema sukurta atsižvelgiant į dabartines naujausias ir dar tik

vystomas technologijas, todėl planuojama, kad ji bus lengvai pritaikoma ir prie jau netolimoje ateityje pasirodysiančių išradimų. Belaidė radijo bangomis veikianti sistema„eNet“ – tai savotiška išmaniojo namo atmaina, supaprastintas „protingo“ namo variantas, leidžiantis centralizuotai valdyti įvairių bute esančių įrenginių funkcijas. Lyginant su išmaniuoju namu, „eNet“ pranašumas – smarkiai sumažėjusios įrengimo išlaidos ir dar paprastesnis sistemos diegimas. „eNet“ gali įrengti beveik kiekvienas elektrikas, prieš tai susipažinęs su gamintojo rekomendacijomis. Tiesa, R. Skurdenis atkreipė dėmesį – nors radijo bangomis valdoma sistema gerokai paprastesnė už klasikinę KNX protokolo išmaniojo namo sistemą, vis dėlto ir „eNet“ namuose turėtų diegti tik kvalifikuotas specialistas: „Jau artimiausiu metu „eNet“ specialistus rengsime mokymų centre „Jung Vilnius“.“ Sistemos įrengimo paprastumą ir prieinamumą gerokai didesniam vartotojų būriui nei iki šiol lemia pats jos įdiegimo būdas – sistema veikia radijo bangomis. Norint pagerinti gyvenimo kokybę bute ir įrengti „eNet“, nebereikia ardyti, papildyti ar keisti jau esamo laidyno, o tai reiškia, kad jokių remonto darbų nereiks, nebus papildomų išlaidų ar diskomforto dėl namuose vykstančio remonto.

ARCHITEKTŪRA

Valdymo blokas tvirtinamas prie sienos, lygiai taip pat tinka medžio ar net stiklo paviršiai. Tiems, kurie rūpinasi namų estetika, ne mažiau svarbu ir tai, kad valdymo blokai atrodo kaip tradiciniai „Jung“ dizaino šviesos jungikliai – jokių gremėzdiškų ir neišvaizdžių valdiklių ant sienų. Sistemą galima valdyti jungiklių dizaino sieniniais siųstuvais (valdymo blokais), nuotolinio valdymo pultais, taip pat kompiuteriais, planšetėmis ar išmaniaisiais telefonais. Sistemos valdymas intuityvus ir paprastas. Savo išmaniojo buto sistemą galima suprogramuoti taip, kad ji veiktų pagal paros laiką, pavyzdžiui, ryte pažadintų įjungdama šviesą ar pakeldama žaliuzes. Pagal iš anksto nustatytus scenarijus gali veikti ir šildymas – naktį arba, kai namiškiai darbe, įsijungia ekonominis režimas, o tuo metu, kai visa šeima susirenka namuose, šildoma komforto režimu. Galimybė palaikyti skirtingas temperatūras teikia ne tik komfortą, bet ir leidžia taupyti energiją bei pinigus. Tiesa, reguliuoti šildymą ir taip taupyti galima tik tuose butuose, kuriuose yra individuali šilumos suvartojimo apskaita. „Vis dėlto net jei tokios apskaitos ir nėra – ne mažiau svarbu ir tai, kad žmogus iš esmės įgyja laisvę rinktis, kada ir kiek jam šildytis nuosavuose namuose“, – akcentavo R. Skurdenis.

„Jung Vilnius“ vadovas sakė – nors sistema „eNet“ dar gana neseniai sukurta, jau susiduriama ir su įvairiais mitais. Vienas jų – baimė gyventi neva radijo bangų apgaubtose patalpose. „Tačiau tokiai baimei pagrindo nėra, nes pati sistema nesiunčia jokių signalų tol, kol nepaspaudžiamas mygtukas, o jį paspaudus signalas išsiunčiamas vos per kelias milisekundes. Palyginkite: sistemos siųstuvėlių galingumas yra dešimtis kartų silpnesnis nei bet kurio mobiliojo telefono“, – sakė R. Skurdenis.  

Galimybė susisiekti su savo išmaniuoju butu ar namu per internetą leidžia valdyti būstą ir nuotoliniu būdu.

Galimybė susisiekti su savo išmaniuoju butu ar namu per internetą leidžia valdyti būstą ir nuotoliniu būdu. „Vadinasi, jei darbe užsibuvote ar liekate nakvoti pas draugus, komfortišką šildymo režimą, kurį buvote nustatę tą valandą, kada paprastai grįžtate namo, galima pakeisti ir taip sutaupyti“, – pasakojo ir pats išmaniajame bute, įrengtame sename Vilniaus senamiesčio pastate, gyvenantis R. Skurdenis.

PAGRINDINIAI PROJEKTO RĖMĖJAI

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

Išmanusis

m i e s ta s

IŠMANUSIS

M I E S TA S

kaUNo TecHNoLoGIjoS UNIveRSITeTaS (kTU)

Doc. dr. ARūnAs AleksAndRAs nAviCkAs, studijų prodekanas

kTU Statybos ir architektūros fakulteto akademinė bendruomenė mato didelę naudą fakulteto studentams dalyvauti žurnalo „Structum“ organizuojamame konkurse „Išmanusis miestas“. Studijuodami studentai jau pamatė projektavimo patirties svarbą savo profesijoms, ruošdami semestro projektus pajuto grupinio darbo būtinybę. Tai gera praktinė ir projektinė patirtis būsimiems architektams bei statybos inžinieriams. jie, dalyvaudami šiame konkurse, turi pademonstruoti savo individualius gebėjimus dirbti vienoje komandoje. Studentams bus itin naudingos ir įgytos naujausios žinios apie pastatų informacinio modeliavimo (bIm) programų taikymą. aURImaS vaLUjavIčIUS, studentas

doc. GINTaRaS PRIkockIS Architektų gyvenime konkursai yra įprasta praktika. Šį konkursą, kaip edukacinio proceso dalį, vertinu labai teigiamai. Manau, kad idėjų „varžybos“ skatina studentus siekti pačių geriausių rezultatų tiek mokymosi, tiek kūrybiškumo ugdymo prasme.

Visada stengiuosi tobulėti, įgyti daugiau žinių, o tai atliekant kartu su komanda dar įdomiau ir naudingiau. Man įdomu urbanizuoti teritorijas, maksimaliai išnaudoti jų išteklius, ieškoti įvairių alternatyvų. Iššūkis dirbti komandoje. Mano įsivaizduojamame ateities išmaniajame mieste turėtų būti atsisakoma taisyklingų formų, o jo infrastruktūra neterštų gamtos (dviračiai, elektromobiliai, metro ir kt.), būtų naudojama energija, paremta atsinaujinančiais ištekliais.

aNTaNaS PIPIRaS, studentas Projekte dalyvauju, nes tai puikus iššūkis sau, galimybė susipažinti su darbu grupėje ir skirtingų profesijų žmonėmis, bendrų nuomonių bei sprendimų paieška. Šiuo projektu siekiu išmokti darniai, sparčiai ir kokybiškai dirbti. Įdomu susipažinti su naujausiomis technologijomis, įvairiais architektūriniais sprendimais. Ateities išmanųjį miestą įsivaizduoju tobulą, kuriame, pritaikant naujausias mokslo technologijas bei žmonių laimėjimus, optimaliai patenkinami gyventojų poreikiai pačiu palankiausiu poveikiu aplinkai.

TITaS akeLIS, studentas Dalyvauti projekte – nuostabi galimybė išbandyti savo jėgas, nes tai įdomesnis ir įvairesnis darbas nei paprastas kursinis projektas. Man įdomūs sudėtingi dalykai, pavyzdžiui, urbanistinė dalis, nes apie ją dar daug nesimokėme, taip pat visi sudėtingi reikalavimai, techninė dalis bei darbas didesnėje komandoje nei anksčiau. Ateities miestą aš įsivaizduoju šviesų, darnų, itin automatizuotą ir derantį su gamta.

Išmanusis

Komandos nariai, studijų kryptys Komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų Konkursui pasirinktas miestas Pasirinkta nagrinėjama teritorija

m i e s ta s

Architektūra: Antanas Pipiras, Titas Akelis, Aurimas Valujavičius, Pastatų energetinės sitemos: Augustinas Lipskis, STATYBINĖS KONSTRUKCIJOS: Tadas Kersnauskas STATYBOS Technologija: Živilė Pažėraitė Doc. Gintaras Prikockis Kaunas Kauno m. pietrytinė dalis (1 pav.)

Veiksmų planas, teritorija ir jos problematika Studentai išanalizavo pasirinktos teritorijos dabartinę situaciją, ieškojo įgyvendintų panašių projektų analogų bei pavienių pastatų pavyzdžių, analizavo pagal BREEAM standartus praktiškai įgyvendintus projektus, vertino pasirinktos teritorijos probleminius klausimus ir išsikėlė sau tikslus.

Dalies esamų pastatų būklė kritiška. Apleistuose pastatuose klesti augalija (2 pav.). Vienas iš naudojamų praėjimų į teritoriją eina kiaurai per apleistą pastatą. KTU komandos nuomone, šis slėnis galėtų tapti Ąžuolyno tipo žaliąja erdve – parku, sutvarkyti bunkeriai būtų lankytini pažintiniai objektai, o geležinkelis naudojamas susisiekti ir savotiškai pramogai, jeigu juo važinėtų elektriniai saulės energijos, akumuliatorių bei galbūt žmogaus jėgos varomi nedideli traukiniai. Nagrinėjamą teritoriją kerta išvaizdus, mišku apaugęs žalias slėnis su geležinkeliu. Kairėje jo pusėje yra labai apleisti carinės Rusijos palikti bunkeriai (3 pav.), priskirti Kauno gynybiniam paveldui. Viena KTU studentų nagrinėjamos teritorijos problemų yra ta, kad joje nėra galimybės ne automobiliu pasiekti Kauno centrą. Į šią teritoriją norintis patekti žmogus privalo važiuoti Europos arba Veiverių plentu. Šie keliai yra visiškai nepritaikyti nei pėsčiųjų, nei dviračių eismui. Kauno bendrajame plane numatomas tiltas, jungiantis Nemuno salą su Žemąja Freda.

1 pav.

Kelias per šį tiltą pėstiesiems gana ilgas, o dviračiams – labai puikus. Esant tokioms galimybėms mūsų teritorijoje komanda planuoja išplėtoti dviračių takų infrastruktūrą. Teritorijoje yra daug apleistų pastatų, įvairių šiukšlių (4 pav.).

2 pav.

4 pav.

3 pav.

Išmanusis

m i e s ta s

5 pav.

Koncepciniai analogai Iš architektūrinių sprendimų, kaip koncepciniai analogai, buvo pasirinkti „BIG Architects“, Peterio Bednaro „Zack Cooley Architects“, „Tyrrell Studio“, „MAD Architects“, Zaha Hadid „Architectural studio“ (5 pav.) ir kitų grupių darbai.

vyraujančiais stačiakampiais yra retas tarp stambesnių architektūrinių elementų. Kelia klausimų jo funkcionalus suderinimas su pasyvumu.

Iš komercinio tipo analogų buvo atkreiptas dėmesys į „Software AG Foundation“ – didžiausią pasyvųjį biurų pastatą pasaulyje. Jo plotas – 8 tūkst. m2. Lengvai lenkti fasadai sukuria malonų lyg sustiprintos perspektyvos vaizdinį, kas iš esmės itin masyvų pastatą daro patrauklesnį. Pastato planas itin įmantrus – išlenktas trikampis dėl savo sudėtingumo ir keblaus suderinamumo su

Daugiabučių pastatų analogai – pasyviųjų namų kvartalas (6 pav.), suplanuotas prie pat gatvės ir formuojantis bendrą vidinę erdvę tarp pastatų. Pastatų konstruktyvistinė architektūra ir medinė apdaila kuria modernios ir jaukios erdvės pojūtį. Kito pavyzdinio pastato forma būtų labai paprasta, net neįdomi, bet viskas buvo pakeista, sukuriant be galo organiškos formos balkonus. Jie pastatą daro labai patrauklų ir kartu išlaiko ekonomišką jo griaučių karkasą (7 pav.). 

6 pav.

7 pav.

Išmanusis

Vaiva Vaitkevičiūtė studentė

m i e s ta s

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS (KTU) KLAIPĖDOS komanda

Konkursas man yra iššūkis ir galimybė pasisemti darbo komandoje, bendradarbiavimo ir kitokios patirties. Siekiu išmėginti save ir kuo geriau atlikti užduotį, įgyvendinti pačios lūkesčius sau, atrasti ką nors nauja architektūroje, patirti, ką reiškia užsiimti architektūrine praktika, ir šia patirtimi pasinaudoti ateityje. Ateities miestą įsivaizduoju švarų, organiškai ir darniai sujungiantį senąją istoriją su naujovėmis. Svarbiausias išmaniojo miesto atributas, mano nuomone, tikrai ne gražūs pastatai ir skraidančios mašinos, bet mąstantis ir aplinką bei kitus tausojantis žmogus, gebantis visomis naujomis priemonėmis aplink save sukurti darnią ir jaukią gyventi atmosferą. Laurynas Bublys studentas Dalyvauju projekte, nes norisi įgyti kuo daugiau praktikos, siekiu pasisemti kuo daugiau žinių ir sužinoti apie įvairiais naujoves, įdomu dirbti grupėmis. Ateities miestą įsivaizduoju įvairių, įdomių architektūrinių formų, palankų aplinkai ir jaukų gyvenantiems jame žmonėms.

Kamilė Jakubauskaitė studentė Sudomino projekto idėja, taip pat buvo įdomu išbandyti savo jėgas dirbant komandoje, darbui pasitelkiant pažangiąsias BIM technologijas, įdomu ieškoti įvairių teritorijos užstatymo ir projektuojamo pastato sprendimų. Siekiu, kad su visa grupe pasirodytume kaip įmanoma geriau, kad pasisemčiau daug žinių, pamatyčiau, kaip vyksta darbas komandoje, kai reikia nuveikti tiek daug. Išmanųjį miestą įsivaizduoju kaip tokį, kuriame vietą atrastų kiekvienas – tiek jaunas, tiek pagyvenęs. Toks miestas būtų užstatytas pastatais, atitinkančiais žaliosios architektūros principus, ir būtų universalaus dizaino. Nemažą dalį išmaniojo miesto užimtų žaliosios erdvės. Doc. GITANA Šukaitytė Galima tik pasveikinti žurnalo „Structum“ kolektyvą, paskelbusį tokį konkursą. Jis skirtas ne tik architektūros studijų programos studentams, tai galimybė bendradarbiauti su kitų statybos srities studijų programų studentais. Tai taip pat galimybė bendradarbiauti dėstytojams, verslo atstovams. Šiuo konkursu siekiama, kad į šiandienį miestą būtų pažvelgta išsamesniu žvilgsniu, panagrinėta įvairiais aspektais, išmokta bendradarbiauti, pasidalyta užduotimis ir atsakomybe. Konkurso dalyviams suteikta galimybė geriau susipažinti ir įgyvendinti BIM technologijas. Tokia įvairi patirtis bus labai naudinga ir ateityje.

Nerijus Lesevičius studentas Noriu susipažinti su inovacijomis ir sukauptas žinias realizuoti naujoje srityje, pagausinti pažintis su inžinerinės pakraipos specialistais. Manau, sunkiausia yra esamos padėties analizė ir ekonomiškai pagrįstų sprendimų paieška, tai kai kas nauja, ko anksčiau nėra tekę daryti. Ateities išmanųjį miestą įsivaizduoju kaip darnų, pažangų, gamtos išteklių neeikvojantį miestą. Miestą, nuolatos tobulėjantį ir besiplečiantį, bet taip pat išlaikantį komforto ir darnos su gamta santykį. Laura Jarmalaitė studentė Šis projektas įdomus tuo, kad komanda sudaryta iš įvairių sričių studentų, turinčių savų idėjų. Jomis pasidaliję visi kartu galime įgyvendinti gerą bendrą idėją. Taip pat patinka, kad vyksta mokymai, kurių metu išmokstame dirbti su nauja programa. Išmanusis miestas – tai miestas, kuriame tinkamai panaudoti efektyvūs nauji mokslo laimėjimai. Pasitelkiant juos ir optimaliai naudojant energinius, žmogiškuosius bei gamybinius išteklius palengvinamas miesto gyvenimas, sumažinamos išlaidos.

Išmanusis

m i e s ta s

Komandos nariai, studijų kryptys Komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų Konkursui pasirinktas miestas Pasirinkta nagrinėjama teritorija Nagrinėjamas kvartalas (orientacinis plotas (ha), schema) Pastatai: esamas vaizdas (jeigu nagrinėjama konversija arba renovacija), preliminarūs eskizai (naujai kuriamiems)

Architektūra ir urbanistika: Vaiva Vaitkevičiūtė, Kamilė Jakubauskaitė, Laurynas Bublys Pastatų energetinės sistemos: Nerijus Lesevičius Statybinės konstrukcijos: Laura Jarmalaitė Statybos technologijos: Ervinas Ratautas Doc. Gitana Šukaitytė Klaipėda Senamiestis Orientacinis plotas apie 13 ha Sklypas ribojamas Gluosnių g., Gluosnių skg. ir Pylimo g. Sklypas yra prie Jono kalnelio. Gyvenamieji namai ir visuomeninis pastatas – prie Gluosnių g., o daugiabutis namas – prie Gluosnių skg. (žr. 1 pav.)

Darbų apimties planas ir problematika Išnagrinėti pasirinktą teritoriją miesto kontekste; išnagrinėti sklypą teritorijos esamos situacijos kontekste; parinkti geriausiai teritorijai tinkamą koncepcijos ir funkcijų derinį; išskirstyti sklypą funkcinėmis zonomis, atsižvelgiant į miesto teritorijų jungiamumą; sujungti šias funkcines zonas; pasiūlyti tinkamiausius ir geriausiai teritorijoje pritaikomus inžinerinius sprendimus; pasiūlyti modernizacijos, renovacijos arba konversijos sprendimus esamiems pastatams, esant būtinybei juos griauti, pasiūlyti naują projektą.

1 pav.

Sklypas įsikūręs labai geroje strategiškai vietoje, netoli senamiesčio, Danės upės, Trinyčių ežero, netrūksta parduotuvių, mokyklų. Susisiekimas vyksta Bangų g., Šilutės pl. ir Tiltų g. Šią teritoriją planuojama pakeisti iš pramoninės į komercinę ir visuomeninę zoną. Mūsų pasiūlymas – prijungti prie šių zonų plėtros dar ir gyvenamosios paskirties būstus, sujungiant Klaipėdos senamiestį ir aplink esančius parkus žaliosiomis erdvėmis, dviračių ir pėsčiųjų takais. Didžiausias teritorijos trūkumas – aplink įsikūrusios gamyklos. Tačiau visas greta esančias pramoninės paskirties teritorijas ketinama iškelti dar iki 2030-ųjų pagal bendrąjį miesto planą dėl netinkamo prestižinės miesto vietos naudojimo, todėl tolesnei idėjos plėtrai tai neturėtų trukdyti. Pasirinktas sklypas priklauso senamiesčio vizualinės apsaugos zonai, tad siūlant projektus bus atsižvelgta į pastatų aukštingumą ir bendrą miesto vaizdą. Pasirinktoje teritorijoje planuojami trijų rūšių pastatai: daugiabučių namų zona, gyvenamųjų vienbučių ir dvibučių pastatų zona, viešbutis ir komercinių pastatų siūlymai. Pastatus, jų jungtis ir mažąją architektūrą jungs bendra architektūrinė idėja. 2 pav. Nagrinėjama teritorija.

Išmanusis

3 pav.

Nagrinėti pasirinkti analogai Vakarų Škotijos universitetas (3 pav.). Idėja: pastatas yra palankus aplinkai, atitinka BREEAM kriterijus (exellent), suprojektuotas visas studentų miestelis su bendrabučiais ir parkais. Pastatas kurtas siekiant kuo mažiau sugriauti nusistovėjusį gamtinį vaizdą ir atmosferą. Naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip biokuras.

Idėjų pritaikymas: vidaus ir išorės tąsa; senojo gamtovaizdžio išsaugojimas, pastato integracija į gamtinę erdvę; BREEAM kriterijų atitikimas. Richardsono butai, San Franciskas, Kalifornija (4 pav.). Universalaus dizaino dau-

m i e s ta s

4 pav.

giabutis namas, skirtas 120 buvusių benamių, kurie turi fizinių arba psichologinių problemų. Visi pastato fasadai skirtingi. Kaohsiungo uosto urbanistinio dizaino konkursą nugalėjęs pasiūlymas (5 pav.). Konkurso idėja buvo sukurti jungiamąją teritoriją tarp dviejų stambiausių rajonų Taivane, Kaohsiunge. Beveik 15,5 ha apleistos teritorijos, buvusią uosto teritoriją, paversti kultūrine erdve. Vienoje pusėje yra kultūros paveldo objektai, kitoje – nuosavi namai. Architektai nutarė suformuoti linijinį parką ir taip sukurti gražų vaizdą visiems gyvenantiesiems netoli. 

5 pav.

Išmanusis

m i e s ta s

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS (KTU) Panevėžio komanda Tadas Lisauskas, studentas

Julius Blažys, studentas

Monika Bartkutė, studentė

Noriu išmokti dirbti komandoje, projektuojant funkcionalų, ekonomišką, tarpusavyje derantį pastatą, kuris atitiktų aukščiausius reikalavimus. Įdomiausia yra kurti pastatą, jo gyvenamąją erdvę ir aplinką, įgyvendinant savo idėjas bei fantazijas, o sunkiausia – suderinti visų norus, ieškant optimaliausio varianto.

Noriu prisidėti prie išmaniojo miesto idėjos plitimo, o bendradarbiavimas su kitų profesijų studentais ateityje tikrai pravers. Malonu būti pastebėtam, o jeigu dar ką įkvėptų mūsų kuriami sprendimai... Įdomu gilintis į situaciją, kurti nagrinėjamos teritorijos scenarijų. Įdomūs ir papildomi BIM mokymai bei pažangiųjų technologijų pritaikymas statyboje plačiąja prasme.

Nuolat ieškau iššūkių, naujos veiklos, kuri suteiktų patirties, pasitenkinimą profesine prasme. Įdomu gilintis į kito, nepažįstamo miesto struktūrą, problemas, spręsti jas, kurti geresnio gyvenimo viziją. Didelė patirtis – darbas komandoje. Būsimieji konstruktoriai, technologai, inžinieriai ir architektai bendrauja ir siekia vieno tikslo – įsimintinos išmaniojo miesto vizijos. Man, kaip maksimalistei, sunku suderinti kasdienes studijas ir atlikti visus užduoties rengėjų reikalavimus – ir visus vienodai gerai. Tikiu, kad po projekto bet kokie kiti darbai jau atrodys lengvai įveikiami. Išmanusis miestas – tai procesas, kurio sraigteliais turėtų tapti verslūs, lankstūs, kūrybingi, dalyvaujantys visuomenės gyvenime žmonės. Būtent jie turėtų kurti išvystytą infrastruktūrą ir inovatyvią aplinką.

Rūta Dalangauskė, studentė Įdomu darbas komandoje, kūrimas tokios architektūros, kuri tiktų visoms žmonių grupėms, o ne konkrečiam vartotojui, gana didelės apimties teritorijos tvarkymas. Sunku: išmokimas dirbti nauja programa ir darbas su ja, norint pasiekti maksimalių rezultatų. Mano manymu, išmanusis miestas – patogus, patrauklus, išskirtinis, saugus žmogui, tausojantis aplinką bei žmonių sveikatą.

Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, lektorė

Kęstutis Kandrotas, studentas

Šis konkursas suteikia studentams galimybę ieškoti, atrasti, priimti sprendimus ir dalytis atsakomybe su ne tik savo, bet ir kitų specialybių atstovais. Na, o dėstytojams, konkursinių darbų projektų vadovams – tai puikus iššūkis skatinti studentus bendrauti ir bendradarbiauti, mąstyti išmaniai apie juos supančią aplinką.

Projekto užduotis pasirodė labai įdomi ir novatoriška, be to, šis konkursas man suteikia puikią galimybę išmokti naudotis programa „Revit“. Išmanusis miestas visų pirma turi būti palankus aplinkai, tausojantis neatsinaujinančius energijos išteklius. Pastatai ir kiti statiniai privalo būti ilgalaikiai.

Išmanusis

m i e s ta s

Architektūra: Monika Bartkutė, Julius Blažys, Rūta Dalangauskė Pastatų energetinės sistemos: Kęstutis Kandrotas Statybinės konstrukcijos: Tadas Lisauskas Statybos technologija: Aurika Baltrušaitytė KTU Architektūros ir urbanistikos katedros lektorė, architektė Laura Jankauskaitė-Jurevičienė Panevėžys Pramoninė teritorija Skaistakalnio parke šalia „Ekrano“ marių ir Nevėžio kilpos (1 pav.). Kvartalo adresas: J. Biliūno g. 12 Orientacinis plotas 15 ha

1 pav. Nagrinėjamo kvartalo vieta Panevėžio mieste. (pagrindas iš www.panevezys.lt)

Įvertinus gamtines Panevėžio sąlygas, panagrinėjus pasaulio praktiką, kur vandens telkiniai miesto teritorijoje yra išnaudojami sukuriant patrauklias viešąsias erdves, pastebėta, kad Nevėžio pakrantės, „Ekrano“ gamyklos tvenkinys ir Senvagė – didelį rekreacinį potencialą turinčios teritorijos. Atlikus Panevėžio probleminių vietų analizę, kaip nagrinėjama teritorija buvo pasirinkta pramoninė teritorija Skaistakalnio parko prieigose tarp „Ekrano“ marių ir Nevėžio upės kilpos (1 pav.).

Veiksmų planas KTU Panevėžio komanda ėmėsi įgyvendinti tokius tikslinės teritorijos kompleksinio sutvarkymo tikslus: architektūrinio ir urbanistinio savitumo, originalumo, išsiskiriančio iš kitų Lietuvos miestų, formavimas; miesto vizualinio identiteto formavimas; patrauklių ir įsimenančių miesto erdvių kūrimas; kultūrai skirtų viešųjų erdvių patrauklumo didinimas; laisvalaikiui skirtų viešųjų erdvių patrauklumo didinimas.

Pasirinkto kvartalo probleminiai taškai: apleista buvusi pramoninė teritorija su aukštomis mūrinėmis tvoromis yra greta Skaistakalnio parko teritorijos ir žaloja apylinkių vientisumą. Teritorijoje neaiškios funkcijos apleisti pastatai tinkamai nereprezentuoja miesto ir istorinio parko, esančio šalia. Teritorija privatizuota skirtingų šeimininkų, o šie neplanuoja kurti bendros kvartalo plėtros vizijos (3 pav.). Kvartalas įsikūręs Nevėžio upės kilpoje. Tai potencialiai tinkama teritorija pakrančių rekreacijos plėtrai bei kultūrinėms, reprezentacinėms miesto zonoms kurti. Nėra parko, už upės esančių teritorijų ir kvartalo jungčių.

Nagrinėjamos teritorijos problematikos akcentai Remiantis KTU komandos pastebėjimais, šiuo metu dauguma Panevėžio miesto viešųjų erdvių bei rekreacinių zonų susitelkusios Nevėžio upės pietinėje teritorijos dalyje. Šiaurinę Nevėžio upės teritoriją formuoja pramoninė zona. Pramonei Panevėžyje praradus įtaką arba išsikėlus į miesto pakraščius, atsirado nemažai urbanistinių dykrų – teritorijų, atvirų konversijai.

2013 m. atliktoje „Viešųjų erdvių patrauklumo panaudojant jas gyventojų, verslininkų, svečių reikmėms galimybių studijoje“ pastebima, kad Nevėžio upę skaido tiltai, skirti tenkinti transporto, o ne pėsčiųjų poreikiams. Pėstiesiems skirti tiltai nesujungia visų viešosioms erdvėms tinkamų Nevėžio upės teritorijų, tad žaliosios erdvės ar rekreacijai tinkamos zonos nėra išnaudojamos gyventojų poilsiui.

2 pav. Nagrinėjamo kvartalo esamų pastatų fizinė būklė.

Išmanusis

m i e s ta s



Nagrinėjami analogai Teritorijos konversija: parkas „High Line“ (Niujorkas, JAV). Pasirinktas parko dizainas, kurį sukūrė architektai „Diller Scofidio + renfro“, grindžiamas natūraliai apželdinto geležinkelio ruožo idėja, t. y. buvo siekiama sukurti kiek įmanoma natūralesnę aplinką, geležinkelio ruožus apželdinant tais augalais, kurie čia augo iki įrengiant parką. (4 pav.)

Pasirinkto kvartalo probleminiai taškai: apleista buvusi pramoninė teritorija su aukštomis mūrinėmis tvoromis yra greta Skaistakalnio parko teritorijos.

Universalus dizainas: biurų pastatas „Access Living“ (Čikaga, JAV). Jo ypatybės – darbo vietų lankstumas. Darbo paviršiai, stalčiai, kėdės gali būti pritaikomi skirtingų ūgių ir poreikių žmonėms. Kėdės reguliuojamos aukštyn ir žemyn, pirmyn ir atgal, pakreipiamos, ranktūriai pakeliami ir nuleidžiami. Tinka įvairaus sudėjimo žmonėms ir sėdėjimo pozicijoms. (5 pav.)

sustiprinto betono, supilto 4 x 4 m kvadratinėmis sekcijomis su specialiomis guminėmis jungtimis, apsaugotomis varinėmis juostomis. Patogaus dydžio sekcijos gali būti išimtos dirbant po žeme ir pakeičiamos po vieną. Taip buvo pagerintas priėjimas prie požeminių trasų. Kontrastingos betono spalvos ir stulpai žymi kampus. Iš anksto suformuoti (išlieti gamykloje) šaligatvių kraštai. Gatvių perėjos atitrauktos nuo sankryžų, kad pėstieji būtų apsaugoti nuo sukančių mašinų. Perėjos yra ryškiai ir aiškiai subrūkšniuotos, šaligatviai – su geresnio sukibimo juos-

Universalus dizainas: Avenue Paulista (San Paulas, Brazilija). San Paulo mieste buvo pakeista 2,6 km šaligatvių ir gatvių dangos. Sulūžę, nelygūs šaligatviai buvo pakeisti

3 pav. Kvartalo pastatai.

Išmanusis

m i e s ta s

5 pav.

4 pav.

tomis, jos išdėstytos taip, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas. Gatvės ir šaligatviai sujungia autobusų stoteles, mašinų aikšteles, įėjimus į metro. Visos detalės glaudžiai susijusios. (7 pav.) Universalus dizainas: mokykla „Hazelwood“ (Glazgas, Škotija). Mokykla buvo suprojektuota naujoviškai ir pakeitė dvi jau egzistuojančias mokyklas vaikams su negalia. Vieną – vaikams, kurie turi pirminę regėjimo negalią, sutrikusią klausą, kitą – vaikams, kurie turi judėjimo negalią, serga autizmu. Mokykla vingiuoja per žaliąją teritoriją, formuoja lankus aplink medžius. Taip sukuriamos nedidelės klasės, jaukios kiemelių zonos. Tai užtikrina

6 pav.

7 pav.

geresnes mokymosi galimybes. Interjere sukurta orientacijos sistema akliesiems ir visa įranga kitokias negalias turintiems vaikams. Pastatų renovacija ir modernizavimas: pastatas Talino Rotermanno kvartale (Estija). Pastato, kurio pirminė paskirtis buvo dailidžių dirbtuvės, struktūra keitėsi sovietmečiu. Buvo statomas trečiasis aukštas iš silikatinių plytų. Kadangi pastato pirmas ir antras aukštai estetiškai vertingi, buvo nuspręsta jį atkurti. (8 pav.) 

8 pav.

Išmanusis

m i e s ta s

Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vilniaus komanda Aušra Zigmontienė, VGTU Aplinkos apsaugos katedros docentė

Eglė Kristutytė, trečio kurso miestų inžinerijos studijų programos studentė

Darbo veikla: aplinkos chemija, atliekų tvarkymo politika ir organizavimas, aplinkosauginis vertinimas, biotechnologijos, aplinkosauginių projektų viešinimas, visuomenės informavimas aplinkosaugos klausimais.

Robertas Kontrimovičius, trečio kurso studentas Studijuoju miestų inžineriją. Itin domiuosi tiek gyvenamųjų namų statybos procesais, teritorijų planavimu, tiek ekonominėmis problemomis, kurios susijusios su Vilniaus miestu ar jo rajonu. Laisvalaikiu mėgstu skaityti leidinius, susijusius su statybos technologijomis, kurios naudojamos dabar bei kadaise. Taip pat gana dažnai išsiruošiu į pažintines keliones su dviračiu po Vilnių. Mėgstu atrasti vietas, kurių nesimato, einant pagrindinėmis gatvėmis.

Erika Ulevičiūtė Jau nuo paauglystės žinojau, kad studijuosiu būtent šią specialybę, nes ji ypač mane žavėjo. Todėl dabar esu sėkmingai besimokanti ir daug dėmesio studijoms skirianti trečio kurso aplinkos apsaugos inžinerijos studentė. Prisijungiau prie šio projekto, tikėdamasi ugdyti save kaip komandos narę, išbandyti savo žinias ir jėgas.

Martyna Grušauskaitė

Rimvydas Kalkys

Ruošdamasi architektūros studijoms ir lavindama turimus dailės įgūdžius, atradau sritis, kurios man suteikia didžiausią kūrybinę laisvę. Tai grafika, tapyba, dizainas, o savo laisvalaikio negaliu įsivaizduoti be geros knygos, kelionių ir artimiausių draugų.

Groju gitara, mėgstu šunis, patinka žiema.

Išmanusis

m i e s ta s

Architektūra, MA, specializacija Urbanistinių kompleksų architektūra: Martyna Grušauskaitė Architektūra, BA: Rimvydas Kalkys Miestų inžinerija, BA: Robertas Kontrimovičius, Eglė Kristutytė Aplinkos apsaugos inžinerija, BA: Erika Ulevičiūtė VGTU Aplinkos apsaugos katedros docentė Aušra Zigmontienė Vilnius „Šiaurinė“ teritorija Detalizuojamoje teritorijoje (apie 90 ha) bus pasirinktas nagrinėjamas kvartalas (pažymėta schemoje nr. 1) Visuomeninis objektas (objektas bus projektuojamas, kai bus paruošta teritorijos koncepcija ir kvartalas)

Veiksmų planas ir darbų apimtys VGTU architektūros specialybės studentai analizuoja teritorijos urbanistinės struktūros problemas, ruošia urbanistinę koncepciją, detalizuoja teritorijoje esantį kvartalą ir visuomeninio objekto architektūrinę dalį. Miestų inžinerijos specialybės studentai ieško sprendimų, kaip pagerinti teritorijos susisiekimo infrastruktūrą. Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programos studentai nagrinėja teritorijos gyvenamosios aplinkos kokybės, žaliųjų plotų išsaugojimo, triukšmo mažinimo klausimus. Atsižvelgdami į architektūrinius ir urbanistinius, aplinkosauginius, ekologinius, susisiekimo infrastruktūros aspektus studentai rengia koncepcinį teritorijos ir kvartalo regeneracijos pasiūlymą, detalizuoja būsimo visuomeninio objekto vaizdą. Nagrinėjamos teritorijos problematika Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės siūloma „Šiaurinė“ tikslinė teritorija morfologiškai, tiek struktūriškai, semantiškai ir istoriškai apima labai skirtingas ir įvairialypes zonas bei rajonų dalis, studijai nagrinėti pasirinkta dalis šios teritorijos – vakarinė tikslinės „Šiaurinės“ teritorijos dalis, kurią charakterizuoja tokios problemos: suardyta (nutraukta) Žvėryno šiaurinės dalies urbanistinė struktūra, neišspręstas aukštybinių pastatų komponavimas Neries slėnyje, nėra atsakymo, ar Neries senvagės teritorija turėtų būti užstatyta, ar palikta kaip rekreacinė zona, nėra transporto mazgų architektūrinės koncepcijos. VGTU Vilniaus grupės studentų darbo tikslas – įvertinus susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, parengti teritorijos rekonstrukcijos koncepciją. Atsižvelgiant į teritoriją supančią aplinką, gatvių tinklo ir apželdintų erdvių struktūrą, ir atlikus analogų studiją pagal pasirinktą koncepcijos modelį, spręsti esmines teritorijos struktūros pertvarkymo, pėsčiųjų srautų nukreipimo, gatvių tinklo rekonstravimo, visuomeninių urbanistinių bendro naudojimo erdvių ir jas supančių objektų formavimo problemas. Detalizavimo lygmeniu sprendžiamos kvartalo viešos urbanistinės erdvės (pėsčiųjų tako) tūrinės erdvinės kompozicijos uždaviniai, taip pat detalizuojama statinių paskirtis bei

Žvėryno šiaurinės dalies urbanistinė struktūra suardyta, neišspręstas aukštybinių pastatų komponavimas Neries slėnyje, nėra atsakymo, ar Neries senvagės teritorija turėtų būti užstatyta.

„Šiaurinė“ teritorija.

architektūrinė raiška. Intensyviai užstatomoje miesto dalyje vienbučių ir dvibučių namų statyba nenagrinėjama. Darbe taip pat nagrinėjami šie aspektai: gyvenamosios aplinkos kokybės aplinkosauginiu požiūriu gerinimas, žaliųjų plotų išsaugojimas, sprendžiant triukšmo mažinimo klausimus, pastatų energinis efektyvumas, darni susisiekimo sistema ir judrumas. 

Išmanusis

m i e s ta s

Vilniaus Gedimino technikos universitetas KLAIPĖDOS komanda Edita Šarkienė, komandos vadovė, VGTU Miestų statybos katedros docentė Mokslinių interesų sritys: tvari miestų plėtra, gyvenimo kokybė, pastatų darnumo vertinimo sistemos.

Kristina Giraitytė Daug dėmesio skiriu savo mokslams, nes manau, kad gera pradžia – pusė darbo. Tikiuosi dalyvavimas šiame projekte leis ugdyti save kaip komandos narę ir geriau pažinti savo sugebėjimus.

Mantas Laukaitis VGTU pasirinkau architektūros inžinerijos specialybę, nes nuo vaikystės mėgau konstruoti ir piešti.

Tomas Dauskurdas Studijuoju VGTU ketvirtame kurse, anglų grupėje. Laisvalaikiu domiuosi karyba, sportuoju. Esu Lietuvos kariuomenės karys savanoris ir Lietuvos svarsčių kilnojimo rinktinės narys. Žurnalo „Structum“ organizuojamame projekte dalyvauju dėl galimybės išmokti dirbti su skirtingų specialybių žmonėmis.

Martyna Pačekajūtė Žurnalo „Structum“ rengiamame konkurse „Išmanusis miestas“ nusprendžiau dalyvauti, nes manau, kad tai puiki galimybė realizuoti save konkrečioje sferoje, įgauti naujų žinių, praplėsti ateities perspektyvas. Atstovausiu Klaipėdos miesto komandai. Kadangi laisvu laiku savanoriauju ne pelno siekiančioje organizacijoje (VGTU studentų atstovybėje) ir užimu žmogiškųjų išteklių koordinatorės pareigas, tai manau, kad dirbti naujoje komandoje su nepažįstamais žmonėmis man bus įdomu ir nesunku.

Laima Čijunskaitė Man mokslai neapsiriboja vien tik universiteto sienomis, o tapo didele gyvenimo dalimi. Negaliu praeiti pro pastatą ar erdvę neatkreipusi į juos dėmesio. Dalyvavimas šiame konkurse atspindi mano norą sužinoti ir kuo daugiau tobulėti profesinėje srityje.

Laura Stičinskaitė Studijuoju VGTU, o laisvalaikiu realizuoju save piešdama. Mėgstu keliauti ir sportuoti, žaviuosi fotografija. Stengiuosi nestovėti vietoje, o nuolat eiti pirmyn ir tobulėti, išmokti ką nors nauja ir pagilinti jau turimas žinias.

Jovita Laurukėnaitė Originalumas ir išskirtinumas – siekiai, be kurių neįsivaizduočiau gyvenimo tikslo. Nuoširdumas – aspektas, be kurio siekiamas tikslas taptų nebemielas. Kūryba – veikla, be kurios tikslas taptų beprasmis. Tikslas – tai, kas esu ir noriu būti.

Išmanusis

Komandos nariai, studijų kryptys

Komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų Konkursui pasirinktas miestas Nagrinėjamas kvartalas (orientacinis plotas (ha), schema) Pastatai: esamas vaizdas (jeigu nagrinėjama konversija arba renovacija), preliminarūs eskizai (naujai kuriamiems)

m i e s ta s

Architektūra, MA (specializacija urbanistinių kompleksų architektūra): Laima Čijunskaitė Architektūra, BA: Jovita Laurukėnaitė Architektūros inžinerija, BA: Mantas Laukaitis Miestų inžinerija, BA: Kotryna Juškaitytė Aplinkos apsaugos inžinerija, BA: Martyna Pačekajūtė, Kristina Giraitytė Pastatų energetika, BA: Tomas Dauskurdas VGTU Miestų statybos katedros docentė, architektė Edita Šarkienė Klaipėda Danės upės bei Kuršių marių prieigos centrinėje Klaipėdos miesto dalyje (pradinė teritorija apie 100 ha) Visuomeninis objektas – irklavimo bazės rekonstrukcija, plėtra

Veiksmų planas Architektūros specialybės studentai analizuoja teritorijos urbanistinės struktūros problemas, paruošia urbanistinę koncepciją, detalizuoja teritorijoje esantį kvartalą ir visuomeninio objekto architektūrinę dalį (urbanistinė teritorijos plėtros koncepcija –> kvartalo detalizacija –> visuomeninio pastato architektūrinė idėja –> inžinerinės pastato sistemos –> energinio naudingumo duomenų pateikimas). Miestų inžinerijos specialybės studentai analizuoja teritorijos susisiekimo infrastruktūros dalį. Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programos studentai nagrinės teritorijos gyvenamosios aplinkos kokybės, žaliųjų plotų išsaugojimo, triukšmo mažinimo klausimus. Pastatų energetikos specialybės studentai domėsis pastatų energinio efektyvumo klausimais. Nagrinėti pasirinkto kvartalo užduotys, problematika Klaipėda – Lietuvos uostas. Miestas, kurio užstatymo struktūrą kažkada stipriai veikė vanduo (Baltijos jūra, Kuršių marios, Danės upė). Šiuo metu miestas yra „nusisukęs“ nuo vandens – uosto teritorija atkirtusi prieigas prie marių, Danės upės pakrantė mažai integruota į miesto struktūrą. Studijai pasirinkta šiaurinė Klaipėdos miesto savivaldybės siūlomos integruotos teritorijos dalis ir teritorija, išplėsta iki Kuršių marių. Vienas iš darbe sprendžiamų uždavinių ir nagrinėjamų aspektų – upė mieste, miestas prie vandens, kaip tai atsispindi miesto urbanistinėje struktūroje. Atsižvelgiant į istorinį miesto vystymąsi, esamą situaciją, siekiama sukurti bendrą urbanistinio audinio struktūrą, sujungti išsibarsčiusius užstatymo elementus centrinėje dalyje ir prijungti naujas teritorijas. Jos savo išraiška ir daugiafunkce paskirtimi sustiprina centrinės miesto dalies koncepciją, pratęsia viešųjų urbanistinių erdvių tinklą, naujomis jungtimis sujungiami Danės upės krantai. Pasirinktos teritorijos detalizacijoje pateikiamas kvartalų grupės tūrinis, erdvinis, funkcinis, socialinis sprendimai. Detalizuojamas visuomeninis objektas – irklavimo bazė (esamos bazės plėtra, rekonstravimas, nauja traktuotė), galimos daugiabučių gyvenamųjų namų grupės

Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija.

naujai įsisavinamoje teritorijoje šalia Kuršių marių, vienbučių ir dvibučių namų statyba centrinėje miesto dalyje morfologiškai ir ekonomiškai nepagrindžiama ir šiame darbe nenagrinėjama. Darbe taip pat nagrinėjami šie aspektai: aplinkosauginių vandens taršos mažinimo priemonių taikymas, paverčiant Danės upės krantinę švaria teritorija, atsižvelgiant į ekologinio projektavimo principus, pastatų energinis efektyvumas, darni susisiekimo sistema ir judrumas. 

Išmanusis

m i e s ta s

Vilniaus Gedimino technikos universitetas ŠIAULIŲ komanda Dalia Dijokienė, komandos vadovė, architektė, humanitarinių mokslų daktarė (2002), VGTU Urbanistikos katedros docentė, mokslinių straipsnių, monografijos (2009) ir pastatų projektų autorė Mokslinių interesų sritys: istoriniai priemiesčiai, miesto morfologija.

Paulius Navickas Studijuoju architektūros inžineriją. Laisvu laiku domiuosi naujausiomis technologijomis ir fizikos atradimais. Taip pat žiūriu animė, skaitau japoniškus komiksus (manga), mėgstu keliauti ir žaviuosi pasaulio architektūra.

Kotryna Juškaitytė Esu entuziastinga asmenybė, mėgstu užsiimti veikla, kuri sukelia geras emocijas ir nepamirštamus įspūdžius. Mėgstu organizuoti renginius bei išvykas ir pati juose dalyvauti, bendrauti su žmonėmis. Turiu organizacinės patirties, todėl mėgstu veiklą ir stengiuosi prie jos prisidėti.

Aistė Knystautaitė Esu ryžtinga ir savimi pasitikinti mergina, mėgstu keliauti, nes kelionės yra būtent tai, kas turi išliekamąją vertę – prisiminimus. Kiekviena sėkminga kelionė suteikia galimybę pažinti pasaulį, rasti naujų įdomių žmonių, lankytinų vietų ir begalę įspūdžių. Laisvu laiku mėgstu fotografuoti žmones, save atradau darydama portretus. Dideli norai ir gebėjimai padeda siekti tikslo ir sėkmingai realizuoti save gyvenime.

Kornelija Vaitiekutė Žurnalo „Structum“ organizuojamame konkurse „Išmanusis miestas“ su komanda nagrinėjame Šiaulių miestą. Dalyvauti konkurse paskatino atsivėrusios galimybės susipažinti su naujais žmonėmis, pasijusti komandos dalimi, praktiškai pritaikyti sukauptas žinias ir įgauti naujų, pamatyti save visiškai kitoje srityje ir prisidėti prie realiai įgyvendinamo projekto kūrimo. Šiuo metu didžiąją dalį laiko skiriu mokslams. Esu atsakinga ir reikli, todėl stengiuosi siekti kuo aukštesnių rezultatų. Laisvalaikį skiriu šeimai ir draugams, mėgstu gryną orą, muziką ir meną. Gerda Berneckaitė Mane domina technologijų mokslas, inovatyvios idėjos bei jų pritaikymas realybėje, tačiau radusi laisvą minutę mielai ją skiriu knygoms. Ypač žaviuosi klasikine rusų literatūra bei XX a. vidurio rašytojais.

Silvija Dambrauskaitė Tikiu mintimi, kad sėkmės formulė susideda iš 1 proc. talento ir 99 proc. darbo, tad mėgstu tikslingą veiklą, atnešančią ne tik žinias, bet ir profesinį pasitenkinimą. O kai vakarais atsiveria namų durys, kūrybines mintis mėgstu įprasminti naujais receptais.

Arvydas Skudra Niekada nebuvau pats gabiausias, tačiau nuolat ieškau ir domiuosi naujomis galimybėmis. Žavi naujausios išmaniosios bei tvariosios technologijos ir funkcionalus jų pritaikymas. Šiuo metu aktyviai bendrauju, renku žinias ir kuriu ryšius, tinklą, kuris, tinkamai suformuotas, ateityje kurs palankias galimybes kurti.

Išmanusis

Komandos nariai, studijų kryptys

Komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų Konkursui pasirinktas miestas Pasirinkta nagrinėjama teritorija Nagrinėjamas kvartalas (orientacinis plotas (ha), schema) Pastatai: esamas vaizdas (jeigu nagrinėjama konversija arba renovacija), preliminarūs eskizai (naujai kuriamiems)

m i e s ta s

Architektūra, MA: Silvija Dambrauskaitė Architektūra, BA: Arvydas Skudra Architektūros inžinerija, BA: Paulius Navickas Miestų inžinerija, BA: Kotryna Juškaitytė, Aistė Knystautaitė Aplinkos apsaugos inžinerija, BA: Kornelija Vaitiekutė Pastatų energetika, BA: Gerda Berneckaitė Architektė, VGTU Urbanistikos katedros docentė Dalia Dijokienė Šiauliai Centrinė dalis Orientacinis plotas 20 ha Kvartalo (tarp Varpo, Vilniaus ir Tilžės gatvių) regeneracija – Dramos teatro rekonstrukcija, pristatant priestatą Prisikėlimo aikštės perimetro vietoje (žr. schemą)

Veiksmų planas, darbų apimtys, pasirinktos teritorijos problematika VGTU Šiaulių komandos nariai pasiskirstė užduotis, įvairiais aspektais išanalizavo teritoriją, nustatė studijuojamos teritorijos problemas, ieško galimų sprendimų, domisi pavyzdiniais analogais įvairiose sferose.

Studijai pasirinkta Šiaulių miesto centrinės dalies teritorija apima dalį Šiaulių miesto savivaldybės siūlomos integruotos teritorijos ir papildomą zoną prie geležinkelio ruožo bei stoties. Teritorijos pasirinkimas grindžiamas tuo, kad vienas iš svarbių darbe nagrinėjamų aspektų – tai miesto centro (galima sakyti, senamiesčio, nors Šiauliai ir neturi juridiškai įteisintos tokios teritorijos, tačiau jo istorija mena kelis šimtmečius) ir stoties rajono pasiekiamumas, patekimo į miestą reprezentatyvumas. Kitas uždavinys – šios teritorijos vidinių išteklių išnaudojimas. Miestas galėtų ir turėtų visų pirma išnaudoti savo vidinius plėtros išteklius, o tik paskui plėstis į išorę. Darbe siekiama sukurti naują kompozicinę erdvinę teritorijos koncepciją. Analitinėje darbo dalyje nagrinėjamos teritorijos urbanistinės architektūrinės problemos (kompozicinės, vizualinės, socialinės).

Detalizuojami du „karštieji“ taškai – stoties rajonas ir Prisikėlimo aikštės perimetro užstatymas. Stoties rajone siūlomi visuomeniniai ir gyvenamieji daugiabučiai pastatai, miesto centre – Dramos teatro rekonstrukcija. Kadangi tai yra miesto centras, jame turėtų telktis daugiausia pastatų ir įvairus miesto funkcijų spektras. Žemė brangi ir turėtų būti racionaliai išnaudojama – vienbučių ir dvibučių namų statyba šiame darbe nenagrinėjama. Darbe taip pat nagrinėjami šie aspektai: sveikos teritorijos aplinkos koncepcija, ekologiško pastato koncepcija, priemonių, neutralizuojančių neigiamą antropogeninį poveikį aplinkai, taikymas, pastatų energinis efektyvumas, darni susisiekimo sistema ir judrumas. 

Centrinė Šiaulių miesto dalis.

IŠMANUSIS

M I E S TA S

vYTaUTo dIdŽIojo UNIveRSITeTaS (vdU) KūRYBINėS INDUSTRIJOS, MA: Raminta Garbuzaitė, Ala Raguzina, Tomas Puida APLINKOTYRA IR EKOLOGIJA, BA: Dovilė Malinauskaitė, Ignas Šiugždinis komandos nariai, studijų kryptys

Ieva RaGeLYTė Domiuosi naujomis technologijomis, atradimais, menais. Manau, kad šiame žinių amžiuje visuomenė turi žengti kartu su naujosiomis technologijomis ir, tikiuosi, kad dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas“ bent dalele galėsiu prisidėti prie Kauno miesto tapimo išmaniu ir naujosioms technologijoms atviru bei draugišku miestu.

LINaS bUmbULIS Ypač domiuosi naujausiomis technologijomis ir tikiu, kad jos gali padėti sukurti palankią ir išmanią aplinką kiekvienam mūsų. Manau, kad išmanusis miestas – ateities miestas. Tai vieta, kurioje gyvensime ir kursime savo ateitį, todėl noriu būti dalis šios ateities.

BIOLOGIJA, BA: Karolis Paškevičius NAUJųJų MEDIJų MENAS, BA: Simona Kačerauskaitė, Ignotas Bernatovič, Greta Vyšniauskaitė

MULTIMEDIJA IR INTERNETO TECHNOLOGIJOS, BA: Augustina Lapkauskaitė, Ieva Ragelytė, Linas Bumbulis, Bernadeta Daukšaitė komandos (projekto) VDU Menų fakulteto vadovas, pareigos Menotyros katedros vedėja už projekto ribų doc. dr. Jūratė Tutlytė konkursui pasirinktas Kaunas miestas Pasirinkta nagrinėjama Aleksoto rajonas, Freda (1 schema) teritorija Nagrinėjamas Sodininkų g. 2, Vaškų g. 1. Ilgis: 1,28 kvartalas km = 1 279 m. (orientacinis plotas Plotas: 0,072 km² = 7,17 ha = 717 a = (ha), schema) 71 746 m² Apleista teritorija, esanti netoli VDU botanikos sodo. Teritorijoje yra keli apleisti ir neišnaudoti pastatai. Pastatai: esamas Svarstoma pastatų konversija bei vaizdas (jeigu renovacija (2 schema). Daugiabutis nagrinėjama konversija gyvenamasis namas (koncepcinis arba renovacija), eskizas, remiantis architektų Boje preliminarūs eskizai Lundgaardo ir Lene Tranbergo (naujai kuriamiems) Kopenhagoje sukurto studentų bendrabučio „Tietgen Student Hall“ patirtimi, žr. pav.)

aUGUSTINa LaPkaUSkaITė Manau, kad šis projektas yra puiki galimybė realizuoti save, įgyti naujų žinių ir, žinoma, prisidėti prie savo miesto tolesnės plėtros.

IGNaS ŠIUGŽdINIS Esu įsitikinęs, kad problemas reikia spręsti, o ne nuo jų bėgti, todėl privalau prisidėti prie projekto, kur pats galėsiu patobulinti savo miestą.

IŠMANUSIS

kaRoLIS PaŠkevIčIUS Mėgstu palikti komforto zoną toli užnugaryje ir pasinerti į naujus potyrius ir veiklas. Nors studijuoju biologiją, šį projektą matau kaip dar vieną galimybę gerinti savo komandinio darbo ir bendravimo įgūdžius, kuriant kažką neįprasta ir naudinga visuomenei.

M I E S TA S

beRNadeTa daUkŠaITė Domiuosi kompiuterine grafika ir vizualizavimu, jos teikiamomis galimybėmis. Iš šio projekto tikiuosi išmokti naujų dalykų, įgyti žinių dar netyrinėtoje srityje. dovILė maLINaUSkaITė Pastaruoju metu itin domiuosi ir praktikuojuosi žaliųjų stogų srityje. Šveicarijoje įgytas žinias ir praktiką stengiuosi įgyvendinti Lietuvoje. Ateities miestų neįsivaizduoju niekaip kitaip – tik kaip harmoningus bei palankius aplinkai, tokius, kuriuose norėtųsi gyventi tiek jaunam, tiek pagyvenusiam žmogui. Kaunas yra vienas gražiausių ir gamtiškiausių Lietuvos miestų, turintis neišmatuojamą potencialą tapti vienu išmaniausių ir žaliausių miestų ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir visoje Europoje.

RamINTa GaRbUzaITė Mane labiausiai domina gyvasis miesto faktorius – žmogus, bendruomenės, nes jie yra svarbiausia miestų sudedamoji dalis, tarsi kraujas cirkuliuojantis miesto venomis. Esu kaunietė ir man rūpi mano miesto ateitis, jo infrastruktūros bei kraštovaizdžio gerinimo galimybės. Tai bus mano motyvacija prisidedant prie projekto savo tyrimais, siekiant identifikuoti mūsų tiriamo rajono vidines problemas per šios vietos bendruomenę.

TomaS PUIda Projekte „Išmanusis miestas“ nusprendžiau dalyvauti, nes, mano manymu, patirtis tokioje nestandartinėje sferoje, kur gali susitikti ir išbandyti save asmenys iš įvairių disciplinų, skatina kūrybiškumą, suteikia naujų žinių ir, be abejo, galimybę susipažinti su įdomiais žmonėmis. Tikiu, kad mūsų projekto rezultatas bus bent jau minimalus laimėjimas ta prasme, kad miestui, kuriame studijuojame ir gyvename, bus pasiūlytos finansiškai reliatyvios, unikalios idėjos, keičiančios tradicinį požiūrį į urbanistinės erdvės ir žmogiškojo faktoriaus santykį. Būtent darbas su šiuo projektu yra didžiausia praktinė vertybė, galinti palengvinti bet kurios komandos narių komunikaciją kooperuojantis.

Išmanusis

m i e s ta s

1 schema. Aleksoto seniūnija.

Veiksmų planas Skirtingų studijų krypčių studentai tiria skirtingus pasirinktos teritorijos laukus: Kūrybinių industrijų magistrantai (Raminta, Tomas, Ala) dirba su Aleksoto teritorijos analize, architektūros analize ir rajono tapatybės klausimais, atlieka kokybinius ir kiekybinius tyrimus, siekdami atskleisti bendruomenės ir specialistų požiūrį į šią teritoriją. Gamtos mokslų atstovai (Dovilė, Ignas ir Karolis) tiria teritorijos gamtinius išteklius, atlieka galimo poveikio aplinkai vertinimą, aplinkinių teritorijų vegetacijos analizę ir jos panaudos žaliesiems stogams galimybes. Multimedijos ir interneto technologijų studentai (Ieva ir Linas) dirba išmaniųjų technologijų teritorijoje inventorizavimo, poreikių išaiškinimo ir naujų sprendimų taikymo galimybių srityje. Augustina ir Bernadeta gilinasi į BIM technologijas ir yra atsakingos už

komandos idėjų vizualizavimą projektavimo proceso metu. Naujųjų medijų meno studentai tiria naujųjų medijų ir fizinės aplinkos sankirtas, bendruomeninio meno sprendimus, naujųjų medijų pritaikymo galimybes viešosiose teritorijos erdvėse. Išgryninus viziją pereinama prie praktinės užduoties: pastatų koncepcijos ir vizijos, suformuojamos dirbant visiems komandoje ir remiantis integruotų tyrimų rezultatais. Vizualinius sprendimus įgyvendina naujųjų medijų meno ir multimedijos bei interneto technologijų studentai, konsultuodamiesi su profesionaliais architektais bei įmonių atstovais. Nagrinėti pasirinkti analogai Įgyvendinant projekto užduotis, studijoje bus analizuojami šie komandos idėjas paremiantys pavyzdžiai: Vankuverio miesto, siekiančio užimti „žaliausio pasaulio miesto“ poziciją, plėtros strategijos. Šveicarijos taikomųjų mokslų universitete (Zürcher Hochschule für Angewandte Wissenschaften) atliekamų stogų apželdinimo ir įgyvendintų projektų patirtys. Architektų B. Lundgaardo ir L. Tranbergo Kopenhagoje sukurto studentų bendrabučio „Tietgen Student Hall“ (kuris 2007 m. laimėjo RIBA (Royal Institute of British Architects) Europos apdovanojimą) architektūra. Architektų grupės SANNA organiški projektai: „Serpentine Gallery Pavilion“, 2009 (Didžioji Britanija); „21st Century Museum of Contemporary Art“, 2004 (Kanazawa, Japonija), „Rolex Learning Center“, „École Polytechnique Fédérale“ (Šveicarija), „Teshima Art Museum“, 2013, Parkas ir namas Tokijuje, 2013. Netipiški, interaktyvūs Larso Spuybroeko architektūros ir skaitmeninio dizaino sprendimai, kuriuose susipina architektūra, naujosios medijos ir technologijos. Išmaniųjų technologijų sprendimai įvairiuose pasaulio miestuose nuo Stambulo iki Vilniaus. 2 schema. Aleksoto seniūnija.

Gyvenamasis daugiabutis namas

Mokslo, inovacijų ir pramogų centras, stovėjimo aikštelė

Atvira miesto parko bei laisvalaikio užimtumo erdvė, sporto bei vaikų žaidimo aikštelių infrastruktūra

Išmanusis

Pasirinkto kvartalo ir būsimo projekto pristatymas Šiandien Kauno botanikos sodą galima priskirti prie vienų iš didžiausią potencialą turizmo plėtrai turinčių Kauno vietų, kuriai, deja, trūksta patrauklaus įvaizdžio, naujų, inovatyvių sprendimų bei tarpdiscipliniškumo, skatinančių žmonių susidomėjimą ir pritraukimą. Kauno miesto Aleksoto mikrorajone, Fredos teritorijoje, šalia VDU botanikos sodo, yra išlikę pramoniniai pastatai ir zonos, kurių dalis šiuo metu yra nenaudojami arba panaudoti netikslingai. VDU komandos nuomone, šias vietas būtų galima integruoti į VDU botanikos sodo teritoriją ir prijungti prie bendro kraštovaizdžio. Nenaudojamuose pramoninių pastatų (Sodininkų g. 2, Vaškų g. 1) teritorijoje planuojama pastatyti atvirą visuomenei interaktyvų, daugiafunkcį ir tarpdisciplinį gamtos, meno, mokslo ir technologijų muziejų, kaip bendruomenės susibūrimo ir aktyvaus veikimo vietą. Jame būtų vykdomos mokslinės bei visuomenės edukacijos veiklos, skatinamas mokslinis turizmas, įvairių mokymo įstaigų įsitraukimas, prisidedant prie mokslo plėtros ir jo populiarinimo visuomenėje. Siekiant įgyvendinti „Išmaniojo miesto“ koncepciją, teritorijoje planuojama įdiegti nemažai atsinaujinančių, energiją tausojančių sprendimų. Kad būtų panaudota kuo daugiau Lietuvoje dar neįdiegtų aplinkosauginių naujovių, remiantis Šveicarijos pavyzdžiais bei technikomis, projekte bus plėtojama tvarių žaliųjų stogų koncepcija. Be vizualinės naudos, viena pagrindinių šių stogų užduočių yra biologinės įvairovės išsaugojimas, plėtojimas bei potencialių gyvenamųjų buveinių metapopuliacijoms įsikurti sudarymas. Rytinėje pasirinktos teritorijos dalyje projektuojamas Kauno miesto laisvalaikio parkas. Jame dominuos atvira, medynais neapaugusi erdvė bei dirbtinis vandens telkinys – tai bus bene pagrindinis skirtumas nuo šiuo metu esančių Kauno parkų. Parkas bus pritaikytas įvairioms veikloms: sportui, laisvalaikiui, iškylavimui, naktiniams didžiaekraniams kino seansams (vasarą), o žiemą, užšalus vandens telkiniui, gyventojams bus sudarytos sąlygos čiuožinėti ant ledo. Savo projektu VDU komanda sieks visapusio integralumo, įvertindami ne tik socialines, ekonomines, rekreacines problemas, bet ir miesto urbanistinę plėtrą. Siekiant didinti gyventojų tankumą ir tolygų pasiskirstymą Kauno mieste, šalia mokslo centro būtų statomas daugiabutis pastatas, kuris taptų vienu žaliausių ir išmaniausių – šia prasme ir pavyzdinių, „parodinių“ gyvenamųjų namų Lietuvoje. Šiam pastatui būtų pritaikyta itin daug energijos taupymo, jos generavimo iš atsinaujinančių šaltinių bei kitų palankių gamtai, sumanią aplinką kuriančių priemonių. Čia taip pat kaip ir mokslo tyrimų centre būtų taikomos žaliųjų stogų idėjos, naudojama saulės, geoterminė ir vėjo energija. Pastato teritorijoje bus suprojektuota biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo vieta. Planuojama gyvenamoji aplinka būtų patraukli gyventojams, skatintų žmonių bendruomeniškumą ir gyvenimą santarvėje su gamta. Tai taptų pavyzdžiu, įrodančiu, kad gamtos mokslas gali būti ne tik eksponuojamas, bet ir realiai pritaikomas žmonių poreikiams tenkinti. Siekiama, kad šis pastatas taptų atskaitos tašku toliau plėtojant infrastruktūrą šioje teritorijoje. Planuojama gyvenamąjį pastatą projektuoti remiantis architektų B. Lundgaardo ir L. Tranbergo Kopenhagoje sukurto studentų bendrabučio „Tietgen Student Hall“ patirtimi. Vienbučiam namui numatyti keli galimi sprendimai, tačiau geriausią ir tinkamiausią iš jų komanda atrinks projekto metu. Per šį etapą aišku yra tai, jog pastatas bus kaip įmanoma labiau palankus aplinkai, o jo paskirtis bus susijusi su daugiafunkciu mokslo ir pažinimo muziejumi. 

m i e s ta s

Gyvenamasis daugiabutis namas.

IŠMANUSIS

M I E S TA S

vILNIaUS TecHNoLoGIjų IR dIzaINo koLeGIja (vTdk) „iNžiNieriŲ FOrmataS“ žeNGia iŠmaNiOjO mieStO liNK! vaIdaS NaRkevIčIUS, statinių inžinerinių sistemų studijų programos studentas Tobulai funkcionuojantis ateities miestas neįsivaizduojamas be modernių inžinerinių sistemų. Reikalingi inovatyvūs sprendimai: galbūt tokie, apie kokius šiandien net pagalvoti sunku... Tačiau kūrybingoje komandoje gimsta daugybė minčių, kurioms priklauso ateitis. Esame stiprūs, nes į komandą susibūrė entuziastingai nusiteikę koleginių studijų studentai, turintys daug praktinių žinių ir įgūdžių.

IGNaS vaLbaSaS, automobilių elektronikos sistemų studijų programos studentas Mūsų komandą sudaro įvairių studijų programų studentai, todėl ją pavadinome „Inžinierių formatas“. Skirtingi mūsų žvilgsniai į kuriamą projektą suformuoja objektyvų požiūrį į išmanųjį miestą. Ateities mieste reikia ne tik gražių, ekonomiškų, išmaniųjų pastatų, bet ir palankios aplinkai bei saugios žmogui transporto sistemos, neįprastų, bet išmintingų ir funkcionalių sprendimų. Visa tai – mūsų rankose.

LUkaS TamULIoNIS, statinių inžinerinių sistemų studijų programos studentas

Apie išmaniojo miesto idėją jau buvau nemažai girdėjęs, todėl mintis dalyvauti tokiame projekte pasirodė labai viliojanti, nors ir ganėtinai ambicinga. Daugybė universitetinių komandų ir mes, vienintelė kolegija... Tačiau kodėl gi ne? Susibūrėme į šaunią bendraminčių komandą, turime gerų dėstytojų, sugebame ne tik svajoti, bet ir dirbti, spręsti problemas. Svarbiausia, turime didžiulį norą kurti ateitį, kurioje klestės išmanieji miestai.

jeLeNa jUPaTova, lektorė, komandos vadovė Išmanusis miestas – tai išmintingi sprendimai valdymo, gyvenimo, aplinkos, ekonomikos mobilumo srityse. Išmanusis miestas – tai ateities miestas, o ateitis, kaip žinoma, priklauso jaunimui ir nuo jaunimo. Labai norime įrodyti, kad mokame ne tik svajoti, bet ir realiai spręsti problemas.

IŠMANUSIS

M I E S TA S

LINa SakaLaUSkIeNė, Statybos fakulteto dekanė Priėmėme iššūkį dalyvauti projekte, nes jo sumanytojų siekis į išmaniųjų miestų kūrybos procesą įtraukti studentus, t. y. tuos, kuriems ir teks laimė gyventi išmaniuosiuose ateities miestuose, atspindi ir pagrindinius mūsų kolegijos tikslus. Išmanieji miestai – neatsiejama tvarios visuomenės gyvavimo dalis. Tokioje visuomenėje yra tenkinami dabartinės kartos poreikiai, nesukeliant grėsmės ateities kartoms tenkinti savųjų, kiekvienas žmogus yra laisvas tobulėti ir harmoningas su jį supančia aplinka. Studijos mūsų kolegijoje yra orientuotos į praktinį technologijų taikymą. Daug kalbame apie renovaciją, šiltą būstą, jaukią aplinką, ekologiją. Norime, kad mūsų absolventai ne tik projektuotų ir statytų naujus pastatus, bet ir išmaniai prikeltų naujam gyvenimui senuosius. daRIUS LUkaUSkaS, statybos studijų programos studentas Mėgstu dalyvauti įvairiuose projektuose, nes jie skatina kūrybiškumą ir suteikia naujų žinių. Kai buvo pasiūlyta dalyvauti projekte „Išmanusis miestas“, pirma mintis, atėjusi į galvą, buvo: aš norėčiau gyventi tokiame mieste, norėčiau prisidėti prie to, kad jis toks būtų... Tikiu, kad mūsų projekto rezultatas bus bent kelios realiai įgyvendintos idėjos.

jUSTaS maTačIūNaS, statybos studijų programos studentas Išgirdęs apie šį projektą iškart supratau: aš noriu prie jo prisijungti. Tai nėra eilinis projektas – tikiu, kad išmaniojo miesto idėja realiai įgyvendinama: kada nors taip tikrai bus. Man tai puiki proga pasitikrinti savo galimybes, kurti ir dirbti komandoje įgyvendinant idėjas, kuriomis tikiu. PaveL boRkovSkIj, statybos studijų programos studentas Išmaniojo miesto vizija tikrai įgyvendinamas dalykas. Projekte dalyvauju norėdamas prisidėti kuriant miestą, kuris bus naudingas žmogui. Turime nemažai drąsių minčių, teorinių ir praktinių žinių, todėl, manau, kad esame pajėgūs susirungti su kolegomis iš kitų komandų ir kurti savo svajonių miestą. Norėtųsi kuo greičiau modernizuoti daugumą mūsų gyvenimo sričių, sukurti komfortišką gyvenamąją aplinką kiekvienam.

zbIGNev SaIkovSkI, automobilių elektronikos sistemų studijų programos studentas Labai tikiu savo komanda, pasiryžusia prisidėti prie išmaniojo miesto kūrimo. Visi sutariame, kad išmanusis miestas – tai ta kryptis, kuria turėtų judėti visi Lietuvos miestai. Mes norime, kad išmanūs sprendimai mieste padėtų žmonėms lengviau susitvarkyti su didėjančiu informacijos srautu, greitėjančiu gyvenimo tempu, sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis. Tai ne utopija: juk savo išmanumu jau garsėja ne vienas pasaulio miestas. Galime ir mes!

41 Kalbino ir užrašė rima marcinkevičienė

Išmanusis

m i e s ta s

Komandos nariai, studijų kryptys

Statybos inžinerija: Darius Lukauskas, Justas Matačiūnas, Pavel Borkovskij Statinių inžinerinės sistemos: Lukas Tamulionis, Vaidas Narkevičius Automobilių elektroninės sistemos: Zbignev Saikovski, Ignas Valbasas Jelena Jupatova, Statybos fakulteto lektorė Vilnius „Pietinė“ tikslinė, kompleksinė plėtros teritorija (1 pav.) Naujininkų mikrorajonas, Tūkstantmečio g., Dariaus ir Girėno g., Šaltkalvių g. ribojamas kvartalas; apie 17 ha (2, 3 pav.) Daugiabutis gyvenamasis namas – Šaltkalvių g. 66 (4 pav.) Visuomeninės paskirties pastatas – Prūsų g. 60A ir Prūsų g. 32A (5 pav.) Individualus gyvenamasis namas – naujai projektuojamas pastatas

Veiksmų planas Statybos inžinerijos studentai atlieka tiriamos teritorijos urbanistinio plano ir mastelio analizę, studijuoja ir nustato plėtros galimybes, galimas problemas ir poreikius. Kuria individualaus, daugiabučio ir visuomeninės

paskirties pastatų projektus, stengdamiesi juos modernizuoti, naudodami išmaniąsias technologijas. Statinių inžinerinių sistemų studentams tenka analizuoti esamų inžinerinių tinklų situaciją, spręsti su jos modernizacija susijusius klausimus, apskaičiuoti inžinerinių tinklų plėtros poreikius, įvertinti atsinaujinančių energijos priemonių pritaikymo galimybes, pateikti pasiūlymų. Esamo eismo srauto analizės ir optimalios srauto valdymo sistemos kūrimas; palankios aplinkai gatvių apšvietimo sistemos parinkimas; pėsčiųjų saugumo priemonių keliuose projektavimas; dviračių takų įrengimas – šias užduotis stengiasi įgyvendinti automobilių elektroninės sistemos studijų programos studentai.

1 pav.

2 pav.

4 pav.

3 pav.

5 pav.

Išmanusis

Analogai Atsižvelgdama į Vilniaus miesto integruotų teritorijų plėtros programos projekto rekomendacijas, VTDK komanda, pritarusi idėjai, jog „svarbiausias uždavinys yra ne naujų teritorijų gausinimas, branginantis miesto infrastruktūrą, bet esamų užstatytų teritorijų efektyvesnis naudojimas, atgaivinimas, konversija, pritaikant ten jau esančią infrastruktūrą“, nagrinėti pasirinko tokius analogus Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurie ir parodo šios strategijos geruosius rezultatus. Tai: Lorjanas – vidutinio dydžio miestas, įsikūręs Bretanės regione, Prancūzijoje. Jame sukurtas išraiškingas kvartalo architektūrinis įvaizdis sutapatino ir pavertė kvartalą visaverte miesto dalimi (6 pav.).

Paryžiuje esantis Bois-le-Prêtre bokštas – 16-os aukštų daugiabutis daugiaaukštis gyvenamasis namas. Jame praplatinus perdangas atsirado galimybė padidinti butų plotą, pristatyti balkonus ir oranžerijas. Pritaikytos technologijos padėjo sumažinti sunaudojamą energiją. Be to, pastato atnaujinimas kainavo dvigubai mažiau negu jo nugriovimas ir nauja statyba (7 pav.).

m i e s ta s

6 pav.

7 pav.

Vokietijoje projekto dalyvius sudomino pietinis Berlyno rajonas Mariendorfas, kur, modernizavus pastatus, gyventojams organizuojami susitikimai. Jų metu pasakojama apie energijos taupymą, t. y. kaip geriau naudotis šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemomis (8 pav.). Kitas sektinas pavyzdys – Berlyno kvartalas Das Märkisches Viertel. Jo kompleksinė modernizacija sujungė šildymo, inžinerinių komunikacijų, elektros tiekimo atnaujinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą (9 pav.). Ateities namas „Effizienzhaus-Plus“ Berlyne, be energijos taupymo funkcijų, išsiskiria dar ir palankiomis aplinkai statybinėmis medžiagomis, kurios, pasibaigus pastato eksploatacijos periodui, bus perdirbamos. Problematikos akcentai „Pietinė“ tikslinė, kompleksinė plėtros teritorija yra nevienalytė pagal savo problemas bei jų sprendimo galimybes. Pasirinktas Naujininkų mikrorajonas fiziškai ir morališkai nusidėvėjęs, todėl nepatenkinami gyventojų socialiniai ir ekonominiai poreikiai. Komanda savo studijas planuoja ir nagrinėja, atsižvelgdama į keletą aspektų. Pasirinktoje teritorijoje akivaizdžiai neišspęsti socialiniai klausimai: trūksta ikimokyklinių vaikų priežiūros įstaigų ir dienos centrų, socialinių paslaugų organizacijų, nėra kultūrinės traukos centro, netvarkoma daugiabučių namų aplinka. Įvertinus urbanistinę padėtį, taip pat reikia naujų sprendimų: gyvenamasis plotas prastos kokybės; trūksta mažosios architektūros objektų kiemuose; moraliai nusidėvėję mikrorajono pastatai. Nepakankamas ir pastatų energinis efektyvumas; neišnaudojami atsinaujinantys energiniai šaltiniai. Teritorijos infrastruktūra galėtų būti

8 pav.

9 pav.

ir geresnė. Trūksta automobilių statymo vietų, dviračių ir pėsčiųjų takų, rekreacinių ir žaliųjų zonų; patogumų neįgaliesiems. Nėra saugos priemonių, mažinančių transporto sukeliamą triukšmą; akivaizdus oro užterštumas. Mikrorajone nėra finansinių paslaugų teikimo vietų. 

S TAT Y B A

NaUjIejI „voLkSWaGeN“ NamaI PRIbLoŠkIa IŠvaIzda IR SPReNdImaIS

S tat y b a

Giedrė Balčiūtė

Į Vilnių įvažiuojantys vairuotojai jau kurį laiką smalsiai dairydavosi į dešinę Savanorių prospekto pusę, kur kilo naujasis centras „Møller Auto Savanoriai“ („Volkswagen“). Spalį duris atvėrę naujieji „Volkswagen“ namai ypatingi ne tik tuo, kad čia parduodami ir prižiūrimi populiariausios Lietuvoje markės automobiliai. Unikalus ir pats pastatas, kurį statant buvo įdiegtos pažangiausios technologijos ir pritaikyti išskirtiniai sprendimai. Vilniuje atidaryti unikalūs, vadinamosios „modulinės koncepcijos“, automobilių namai tapo savotišku „Volkswagen“ vizijos – tapti inovatyviausiu prekės ženklu visame pasaulyje – įrodymu.  Užsakovas UAB „Møller Realty“, atstovauja automobilių „Audi“ ir „Volkswagen“ ženklams  Generalinis rangovas UAB „Irdaiva“  Architektai UAB „Architektūros kūrybinė grupė“, vadovas Remigijus Bimba  Konstruktorius UAB „Devi PSP“, Benas Dervinis  Objekto vertė Beveik 11 mln. eurų arba 38 000 mln. litų (+ PVM)  Statybos darbų pradžia 2013 m. ruduo  Statybos darbų pabaiga 2014 m. ruduo  Bendras plotas 9,6 tūkst. m2  Pastato aukštis iki pirmo aukšto stogo 9,40 m  Aukštis su antstatu 13,35 m  Vietos automobiliams 156 automobilių stovėjimo aikštelėje lauke; 47 požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje  Planuojamas darbuotojų skaičius naujame pastate 60  Adresas Vaduvos g. 3, Vilnius

S tat y b a

„Volkswagen“ padiktuotos architektūros linijos privalėjo laikytis ir centrą projektavusios UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ architektai. Jie sukūrė sklypo tarp dviejų gatvių nulemtą pastato formą, struktūrą ir fasadus. Antroji atstovybė Vilniuje Naująjį „Volkswagen“ centrą nuspręsta statyti Savanorių pr. pradžioje, kur sparčiai vystosi automobilių verslas. Čia gausu įvairių automobilių salonų ir servisų.

Tai antra „Volkswagen“ atstovybė Vilniuje, nes pirmoji, veikianti 16 metų, jau buvo fiziškai perpildyta. Investicijos į naujuosius „Volkswagen“ namus siekė 40 mln. litų, o abiejuose Vilniuje esančiuose salonuose jau sukurta daugiau kaip 100 darbo vietų. „Volkswagen“ automobilių namų statybos darbus atliko ne vieną įdomų projektą įgyvendinusi statybų bendrovė „Irdaiva“. „Šis projektas buvo sudėtingas tuo, kad iš užsakovo gauti tik priešprojektiniai pasiūlymai, o turėjome pastatyti pastatą, kuris atitiktų aukštus koncerno „Volkswagen“ reikalavimus. Per metus projektas buvo įvykdytas ir pastatytas vienas didžiausių bei moderniausių automobilių centrų Baltijos šalyse“, – džiaugėsi UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius Irmantas Kubilius.

Projekte buvo iškelta užduotis, kad pastato energinio naudingumo klasė būtų ne žemesnė nei C. Tačiau, įvykdžius projektą ir atlikus išsamius energinio naudingumo sertifikavimo skaičiavimus, pastatas priskirtas energinio naudingumo B klasei. Paisė griežtų reikalavimų Naujasis automobilių centras buvo statomas taip, kad atitiktų griežtus koncerno „Volkswagen AG“ reikalavimus, pradedant nuo to, kokios privalo būti interjero apdailos medžiagos, ir baigiant vidaus informacine sistema.

„Naujasis centras iki mažiausių detalių atitinka pasaulinio koncerno diktuojamas moderniosios architektūros tendencijas ir standartus. Jis yra lygiai toks, kokį galite pamatyti bet kur Europoje ar pasaulyje“, – pasakojo centro „Møller Auto Savanoriai“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius. „Volkswagen“ padiktuotos architektūros linijos privalėjo laikytis ir centrą projektavusios UAB „Architektūros

S TAT Y B A

kūrybinė grupė“ architektai. Jie sukūrė sklypo tarp dviejų gatvių nulemtą pastato formą, struktūrą ir fasadus.

standartus atitinkantis naujausių technologijų servisas ir atsarginių dalių skyrius bei kėbulų remonto centras.

Centro „Møller Auto Savanoriai“ atidarymo šventėje viešėjęs koncerno „Volkswagen AG“ Europos pardavimų vadovas dr. Wolfas Stefanas Spechtas apie pastato architektūrą sakė: „Nauja, architektūriškai švari, lengva ir minimalistinė „Volkswagen“ modulinė sistema suteikia begalę transformacijos galimybių, leidžia atskirus segmentus jungti į norimas zonas ir, esant poreikiui, lengvai transformuoti į naujas baldines sistemas. Naujos modulinės sistemos išlaiko bendrą „Volkswagen“ identitetą ir standartą visame pasaulyje, o kartu garantuoja, kad kiekvienas centras būtų individualus ir sukoncentruotas į regioninio kliento poreikius.“

Pirmajame 4,2 tūkst. m2 ploto pastato aukšte veiks ne tik lengvųjų ir komercinių automobilių ekspozicijos salės, bet ir administracija, servisas su remonto dirbtuvėmis ir sandėliu bei prekybos salė. Apie 400 m2 ploto antresolėje įrengti mokymų ir pasitarimų kambariai, valgykla, dušai ir drabužinės. Rūsyje, kurio plotas 4,6 tūkst. m2, yra požeminė 47 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, servisas ir naudotų automobilių ekspozicijos salė. Lauke įrengta 156 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Pastatą sudaro dvi dalys: beveik 7 tūkst. m2 automobilių salonas su servisu ir 1,2 tūkst. m2 ploto prekybos paskirties patalpos.

PRoFILIamS TeNka mILŽINIŠkoS aPkRovoS Pastato fasadas su integruotu apšvietimu buvo suprojektuotas laikantis koncerno „Volkswagen AG“ nurodymų. Įstiklintos pastato sienos yra iš fasadinės stiklo paketų ir aliuminio profilių struktūros. Stiklo paketai yra dviejų stiklų. Tarpas tarp jų užpildytas argono dujomis. Pagrindinio fasado elementams naudoti aliuminio kompozicinių plokščių lankstiniai.

UAB „Møller Auto“ dalyje įrengtos keturios skirtingas funkcijas atliekančios salės. Tai: naujų automobilių ekspozicinė salė su atskira zona „R line“ automobilių linijai, išskirtinė komercinio transporto zona, atskirai įrengta erdvė elektromobiliams ir naudotų automobilių prekybos salė, kurioje siūlomi vadinamieji „Das WeltAuto“, – naudoti automobiliai su garantija.

Automobilių centro fasado stiklai pagal pirminį projektą turėjo būti itin dideli ir sunkūs. Vieno stiklo paketo svoris buvo apie 800–900 kilogramų. Tai kone 2,5 karto viršijo didelių gabaritų stiklų, kuriuos montuojant galima apsieiti be specialių sprendimų, svorį. Tad reikėjo ir ypatingų aliuminio profilių, galinčių išlaikyti tokio svorio stiklus. Pagaminti tokius profilius buvo nemažas iššūkis.

Taip pat po vienu stogu įsikūrė moderniausias griežtus „Volkswagen AG“

Nestandartinius, itin didelėms apkrovoms pritaikytus aliuminio profilius ėmėsi gaminti belgų įmonė „Reynaers“, kurios įgaliotasis atstovas Lietuvoje yra UAB „Reynaers Vilnius“.

keTURIoS SaLėS Bendras naujojo automobilių centro plotas yra 9,6 tūkst. m2. Didžiąją šio pastato dalį užima „Volkswagen“ automobiliais prekiaujanti bendrovė UAB „Møller Auto“.

S tat y b a

Neeilinis prekybos centras Centro „Møller Auto Savanoriai“ namų fasadams, stogams ir patalpų pertvaroms įrengti buvo naudotos ypač sandarios daugiasluoksnės („sumuštinio“ tipo) plokštės. Jas tiekė UAB „Ruukki Lietuva“. Šios bendrovės gaminiai puikiai tinka pramoninės ir komercinės paskirties pastatams, logistikos centrams bei sandėliams. Šias daugiasluoksnes plokštes sudaro du nudažyti plieno lakštai, tarp kurių yra izoliacinis užpildas.

Iš „Ruukki“ daugiasluoksnių plokščių sumontuotos sienos yra sandarios ir išsiskiria aukšta šilumine varža, užtikrinamos mažesnės šildymo energijos sąnaudos ir anglies dvideginio emisija. Energiškai efektyvių daugiasluoksnių plokščių sandarumą užtikrina patobulintos jungtys bei dvigubai mažesnės leistinos paklaidos. Daugiasluoksnes plokščių pertvaras ir sienines plokštes montavo įmonės „Irteka“ specialistai. Šios bendrovės specializacija – daugiasluoksnių plokščių montavimas, daugiausia statant pramoninės paskirties objektus. UAB „Irteka“ direktorius Darius Miliauskas prisiminė, kad tai buvo įdomus projektas, kurio vidaus įrengimas skyrėsi nuo kitų jų įgyvendintų projektų. Anot pašnekovo, buvo juntama, kad dirbama ne paprastame prekybos centre.

Naujajame „Volkswagen“ centre buvo pritaikyta šilta sertifikuota „Reynaers“ aliuminio ir stiklo fasadinė sistema CW 50-HI, turinti ir pasyviojo namo sertifikatą. „Tai buvo horizontalūs aliuminio profiliai. Jie pasirinkti tam, kad pavyktų sumažinti vidinius vertikalių profilių gabaritus. Tokio svorio stiklams būtų prireikę itin gilių profilių“, – paaiškino UAB „Reynaers Vilnius“ projektų vadovas Vilius Jeruševičius. Pašnekovas prisiminė, kad Belgijos „Reynaers Aluminium“ centre netgi buvo atliktas vidinis bandymas, siekiant išsiaiškinti, ar jų tiekiama sistema bus pajėgi atlaikyti tokias milžiniškas apkrovas. Bandymai parodė, kad nestandartiniai horizontalūs „Reynaers“ aliuminio profiliai tokio dydžio apkrovas atlaikyti gali. Projekto metu buvo pakeisti kai kurie pradiniai sumanymai, tad kiekvieno stiklo paketo svoris sumažėjo perpus – iki 400–500 kg, bet vis tiek išliko palyginti didelis. UAB „Reynaers Vilnius“ atstovų teigimu, net ir tuo atveju, jeigu stiklų svoris būtų likęs toks pat, jie būtų pajėgūs tiekti profilius, galinčius išlaikyti nepaprastai sunkius stiklus.

Nors laiko darbams atlikti buvo gana nedaug, be to, statant šį objektą vienu metu dirbo nemažai skirtingų komandų, geras darbų valdymas ir bendrovės „Irteka“ darbuotojų profesionalumas leido išvengti didelių nesklandumų ir visi darbai atlikti laiku. Situaciją gerino ir nuolatinis bendravimas su medžiagas tiekusia bendrove „Ruukki Lietuva“ bei generaliniu rangovu UAB „Irdaiva“. Dėmesys lakštų tvirtinimui Sutapdintajam stogui dengti pasirinktas „Ruukki T15340L-840“ laikantysis profiliuotas plieno paklotas. Toks paklotas, pasak UAB „Ruukki Lietuva“ inžinierių, viršutinėje santvarų juostoje sudaro standų diską, kuris perima dėl vėjo atsirandančias horizontalias apkrovas. Taip pat tai suvaržo santvarų viršutines juostas iš santvarų plokštumos.

Anot inžinierių, dengiant stogą labai svarbios tampa profiliuoto pakloto jungtys, perduodančios skersines jėgas denginio konstrukcijoms. Todėl didelis dėmesys skirtas profiliuotų lakštų mechaniniam tvirtinimui tarpusavyje ir prie denginio santvarų bei sijų. Prireikė ministerijos leidimo Kai kurių naujojo „Volkswagen“ centro patalpų aukštis nuo grindų iki pakabinamųjų lubų siekia 7 metrus. Kadangi automobilių salėse norėjosi didelių erdvių, kurių neskaidytų kolonos, buvo pasirinktos ir ilgesnės negu įprasta perdangų plokštės. Jas gamino ir tiekė AB „Ukmergės gelžbetonis“.

S tat y b a

Centrui „Møller Auto Savanoriai“ buvo tiektos briaunotos TT profilio plokštės. Pasak AB „Ukmergės gelžbetonis“ pardavimo direktoriaus Sigito Baltruškevičiaus, šios plokštės pasirinktos siekiant suformuoti pastato viduje dideles erdves. Pavyzdžiui, ilgiausios kiaurymėtos perdangos plokštės siekia 15 metrų. O šiame objekte naudota ilgiausia plokštė buvo net 19,5 metro. Tokios plokštės paprastai naudojamos statant didžiuosius prekybos centrus. Jos gali atlaikyti gerokai didesnę apkrovą nei kitos. Plokštės buvo gaminamos AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamykloje Ukmergėje, naudojant specialias formas, ir vėliau atvežtos į objektą. Dėl didelių gabaritų plokščių transportavimas buvo gana problemiškas. Vežant kiekvieną plokštę, reikėjo gauti Susisiekimo ministerijos leidimą gabenti negabaritiniams kroviniams. Lubos – pakabinamosios Naujųjų automobilių namų interjeras buvo įrengiamas laikantis griežtų koncerno reikalavimų. Pasak generalinio rangovo UAB „Irdaiva“ atstovų, visos interjerui naudotos

medžiagos yra reglamentuotos koncerno „Volkswagen AG“, pagamintos tik nustatytų gamintojų ir tiekiamos tik nustatytų tiekėjų. Centro pertvaros tarp administracinių, darbuotojų kabinetų, koridorių, tualetų, kavinės, maisto ruošimo ir visų kitų pagalbinių patalpų padarytos iš mūro arba surenkamųjų gipskartonio ir metalo karkaso profilių su normine mineralinės vatos izoliacija. Administracijos kabinetų ir pardavimo vadybininkų darbo vietos atitvertos grūdintu ir laminuotu stiklu, įrėmintu šveisto nerūdijančiojo plieno rėmais. Ekspozicijos salėse UAB „Irdaiva“ sumontavo pakabinamąsias gipskartonio plokščių lubas, atitinkančias leistiną reverberacijos trukmę (T=1-1,4 s). Lubos buvo padarytos taip, kad čia būtų galima integruoti šviestuvus, garso ir vėdinimo sistemas. Dažams keliami ypatingi reikalavimai Ypatingi reikalavimai kelti ir dažams, kuriais turėjo būti išdažytas naujasis „Volkswagen“ centras. Kaip ir visos kitos apdailos medžiagos, dažai turėjo atitikti aukščiausius kokybės standartus. Vidaus pertvaros nudažytos matiniais

S tat y b a

dažais, įdomu tai, jog sienų spalva griežtai reglamentuota „Volkswagen AG“ ir turėjo būti itin tiksli. Dažus vidaus darbams tiekė specializuota statybinių ir pramoninių dažų parduotuvė UAB „Himėja“. Įmonės direktoriaus pavaduotojas Povilas Kvajauskas patvirtino, kad darbams parinkti dažai atitiko visus nurodytus reikalavimus. Vidaus sienoms naudoti dažai „Vivacolor 7“ išsiskiria puikiu dengiamumu, juos naudojant išgaunama itin tiksli spalva, lubos dažytos gerai išsilyginančiais ir nepriekaištingą paviršių sukuriančiais dažais „Vivacolor 3“. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiems produktams suteiktas suomiškas standartas – M1 statybinių medžiagų emisijos klasė. Pastato pagrindinės ekspozicinės salės lubos buvo dažomos švedų koncerno „Alcro“ lubų dažais „Miltex 2RF“, išsiskiriančiais ypač geru dengiamumu. Jie labai gerai susilieja dideliuose vientisų lubų plotuose ir suteikia sklandų matinį paviršių, esant įvairiai šviesai. Apibendrindamas projektą, P. Kvajauskas papildo, kad visi dažai parinkti ne tik siekiant atitikti reikalavimus, bet atsižvelgta ir į praktinius dalykus, eksploatacines savybes. Su dažais lengva dirbti, jie nepalieka dryžių, taip pat yra gerai plaunami, todėl, pasibaigus statybos darbams, prižiūrėti sienas ir išlaikyti jas gražias nėra sudėtinga.

Specialiai pagamintos plytelės Naujų automobilių salėje buvo sudėtos užsakovo patvirtinto tiekėjo akmens masės plytelės. Biuruose, pardavėjų vietose ir išskirtinių automobilių platformose paklota HPL laminato danga su nuožulniais aliuminio arba matinio nerūdijančiojo plieno apvadais.

Naudotų automobilių ekspozicijos salėje parinktos liejamosios epoksidinės grindų dangos, o pardavėjų vietose ir lankytojų pasisėdėjimo platformoje – laminato dangos. Centre „Møller Auto Savanoriai“ vyrauja ramūs pilkšvi atspalviai, todėl buvo parinktos Vokietijoje įsikūrusios gamyklos „Agrob Buchtal“, kurios specializacija – įvairių apdailinių keramikos plytelių ir plokščių gamyba, plytelės. Automobilių salonui tiektos specialiai pagal „Volkswagen AG“ dizaino koncepciją pagamintos plytelės. Didžiausias dėmesys skirtas jų kokybei, todėl naudotos tik itin tikslių matmenų kalibruotos plytelės. Salone svarbiausia buvo sukurti neįkyrią ir automobiliams eksponuoti tinkamą aplinką. O remonto patalpose naudotos 15 mm storio itin dideles apkrovas atlaikančios 20 x 10 cm dydžio plytelės.

S tat y b a

„Titano dioksidas patentuotu būdu yra integruojamas į keramikos glazūrą ir išlieka ten iki pat plytelės eksploatacijos pabaigos. T. y. jos nereikia niekada nei atnaujinti, nei keisti. Šiai dangai būdingos trys savybės: ji valo orą, nes gaminamas aktyvusis deguonis neutralizuoja kenksmingus junginius, veikia antibakteriškai – per 30 min. sustabdomas bakterijų dauginimasis, išsiskiria savaiminio valymosi efektu. Būtent pastaroji savybė paremta hidrofiliniu poveikiu – plytelės paviršius tarsi magnetas pritraukia vandenį taip arti savęs, kad vanduo papuola po nešvarumais ir juos nuplauna. Įdomu tai, kad su šia danga „Agrob Buchtal“ interjero ir fasadų plytelės jau gaminamos daugiau nei dešimt metų ir praktika parodė, kad tokiu būdu galima sutaupyti apie 40 % valymo išlaidų!“ – teigė N. Bobinas. Kiekvienai mašinai skirtas apšvietimas Išskirtinis ir „Volkswagen“ automobilių namų vidaus bei išorės apšvietimas, kurio sprendimais rūpinosi UAB „Šviesos technologijos“.

Visame pastate – tiek serviso dalyje, tiek ir ekspozicijų salėse – pasirinkti naujausios kartos šviesos diodų (LED) apšvietimo sprendimai. Tai moderniausi ir Lietuvoje visiškai unikalūs energiškai efektyviausi sprendiniai.

„Santykinai nedidelis plytelių formatas leido užtikrinti, kad klojimo darbai bus atlikti kokybiškai, nes rizika, jog po plytele liks oro tarpų, kas pasitaiko klojant didelio formato plyteles, yra itin maža“, – paaiškino „Agrob Buchtal“ pardavimo atstovas Baltijos šalims Nedas Bobinas. Neslidžios grindys Siekiant užtikrinti žmonių saugumą, kad šie nepaslystų, ypatingas dėmesys skirtas kiekvienos patalpos grindų plytelių slidumo grupei. Pagal vokišką DIN 51130 standartą skiriamos net 14 slidumo grupių.

„Lietuvoje grindų slidumo grupių planavimas dar retenybė, o Vokietijoje viešosioms patalpoms tai privalu. Viena vertus, taip užtikrinamas žmonių saugumas, kita vertus, tik tada galioja pastato savininko civilinės atsakomybės draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Todėl „Volkswagen“ salone naudotų plytelių paviršius sausose patalpose ir automobilių plovykloje itin skiriasi“, – pasakojo N. Bobinas. „Agrob Buchtal“ plytelės naudotos ir sienų apdailai. Pasirinktos netipinio formato 25 x 12,5 cm sieninės plytelės. Į jų glazūrą integruota unikali fotokatalitinėmis savybėmis išsiskirianti HT danga. Jos esmė – titano dioksidas. Tai ekologiška medžiaga, kurios yra netgi dantų pastoje.

Apšvietimui naudoti įmonių grupės „Zumtobel“, vienos iš „Volkswagen“ ir „Møller“ grupių dedikuotų gamintojų, apšvietimo sprendimai. Įrengiant apšvietimą, vadovautasi gamintojo nustatytais reikalavimais, keliamais automobilių salono apšvietimui. Pastatui apšviesti pasitelktas ypač aukštas spalvų atkūrimo koeficientas. Ekspozicijų salėse naudoti akcentiniai šviestuvai, išryškinantys automobilius, ir bendrai apšvietai skirti šviestuvai. Kiekvienas automobilis turi specialiai jam parinktus šviestuvus. Todėl virš mašinų sukuriama ypač patraukli šviesa ir kiekvienas automobilis išskiriamas iš aplinkos. O bendra šviesa užtikrina malonią darbinę aplinką. Taip, pasitelkus šviesą, sukuriamas švarus, blizgantis interjeras. Bendras visą ekspozicijos salę dengiantis apšvietimas – ne silpnesnis nei 500 lx, o akcentinis – net 2 000 lx intensyvumo. Naudotų automobilių salėje pritaikyta unikali „Zumtobel“ magistralinė apšvietimo sistema su LED moduliais. Tai linijinis apšvietimas, kuriantis bendrą šviesą. Šviestuvai tvirtinami ant bėgelių ir gali būti montuojami bet kurioje linijos vietoje. Taip neprisirišama prie konkrečių fiksuotų vietų. Čia taip pat naudoti taškiniai šviestuvai automobiliams išryškinti ir akcentams sudėlioti.

S tat y b a

Toršeriniai šviestuvai – taip pat su LED Darbo vietoms apšviesti parinkti toršeriniai šviestuvai su LED šaltiniais, nors įprastai naudojamos liuminescencinės lempos.

Kiekviena darbo vieta turi atskirą, jai pritaikytą sprendimą su integruotais būvio davikliais. Taigi šviestuvas įsijungia, kai žmogus yra darbo vietoje. Laukui apšviesti parinkti šviestuvai su autonominiu šviesos pritemdymu. Todėl šviesos srautas vidurnaktį pereina į nakties režimą ir pritemsta per pusę. Taip elektros suvartojimas sumažėja dvigubai. Paryčiais šviesos srautas vėl pasiekia maksimalų lygį ir apšvieta užtikrinama visoje automobilių stovėjimo aikštelėje. „Visi apšvietimo sprendimai Lietuvoje yra absoliučiai unikalūs. Turbūt mūsų šalyje nėra nė vieno automobilių salono, kurio apšvietimui būtų naudoti tik LED sprendiniai. Manau, kokybės prasme mes neturime tokio aukšto lygio automobilių salono, kurį įrengiant buvo vadovaujamasi europiniais standartais, nesistengiant jų pritempti prie lietuviškųjų. O tai Lietuvoje labai reta“, – sakė UAB „Šviesos technologijos“ komercijos direktorius Edgaras Gerdzevičius. Derinasi prie dienos šviesos Vidaus ir lauko apšvietimą montavo ir elektrą įrengė UAB „STA Servisas“. Šios bendrovės direktorius Mindaugas Gudaitis pasakojo, kad darbas su šiuo objektu buvo ypatingas. Visų pirma dėl to, kad visame pastate naudotas tik LED apšvietimas.

„Mums tai pirmasis objektas, kur visas apšvietimas yra iš šviesos diodų. Dalis užsakovų vengia tokio tipo šviestu-

vų, manydami, kad bus prasta šviesos kokybė, kad tokie šviestuvai nebus ilgai naudojami. Tačiau čia buvo pritaikyti geros įmonės prietaisai“, – pasakojo M. Gudaitis. Visas šviesos srautas yra valdomas automatizuotai ir prisiderina prie bendros apšvietos. Taigi vakarais apšvietos lygis padidėja, o dienomis – automatiškai sumažėja. Žinoma, jeigu reikia, srautas gali būti koreguojamas rankiniu būdu. Be elektros instaliacijos darbų, UAB „STA Servisas“ rūpinosi ir dūmų šalinimo, gaisro gesinimo, vėdinimo ir šildymo automatika, kurios dalis valdoma kompiuteriu. M. Gudaitis prisiminė, kad šiame objekte buvo daug technologijų, maitinamų elektra. Pavyzdžiui, centre įrengtos šildomos automobilių nuovažos (vadinamieji pandusai), kad žiemą nuo jo būtų nutirpintas ledas. Jų daliai šildyti naudojama elektra. Nors įmonės „STA Servisas“ darbuotojams palyginti per neilgą laiką teko įvykdyti daug užduočių, su viskuo buvo susitvarkyta sėkmingai. Specialiai tirpins ledą Ledo ir sniego tirpinimo sistemoms ant automobilių nuovažų medžiagas tiekė Vokietijos koncerno TECE GmbH atstovybė Baltijos šalyse UAB „Tece Baltikum“. Šiluma įrengtoje ledo ir sniego tirpinimo sistemoje perduodama per šilumokaitį, kuriuo cirkuliuoja neužšąlantis glikolis. Taip užtikrinama, kad nuovažos net ir žiemą būtų sausos ir saugios. Visa tai valdoma automatiškai, atsižvelgiant į oro sąlygas. Todėl lauke sumontuoti drėgmės ir šalčio davikliai.

S tat y b a

To paties koncerno gaminamos medžiagos buvo panaudotos ir įrengiant šildomąsias grindis. Pastate buvo sumontuota centralizuotai valdoma šildymo sistema, o grindinis šildymas derinamas su ventiliatoriniais konvektoriais (vadinamaisiais fankoilais). Taip pat tiek servise, tiek techninėse patalpose buvo sumontuota Tece vandens surinkimo sistema. UAB „Tece Baltikum“ pasirūpino ir naujojo centro potinkinėmis sistemomis. „Volkswagen“ centre sumontuoti Tece potinkiniai unitazų su klavišais rėmai. UAB „Tece Baltikum“ pardavimo vadovas Mantas Ruplėnas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek pastato užsakovas, tiek generalinis rangovas UAB „Irdaiva“ kėlė labai aukštus reikalavimus medžiagų kokybei. „Pagrindinis UAB „Irdaiva“ reikalavimas buvo, kad visos naudojamos medžiagos turėtų Lietuvoje galiojančius Europos Sąjungos sertifikatus ir gamintojo garantiją bei 0,5 mln. eurų dydžio draudimą“, – teigė pašnekovas. Jis džiaugėsi, kad jų įmonei pavyko tai užtikrinti. Ilgalaikės vamzdžių sistemos Naujuose „Volkswagen“ namuose Vilniuje sumontuotas kokybiškas plastikinių vamzdžių sistemas tiekė UAB „Wavin Baltic“.

Įrengiant šildymo ir geriamojo vandens sistemas, naudoti „Wavin“ daugiasluoksniai metalo polimeriniai vamzdžiai „Wavin Tigris K1“. Buitinėms nuotekoms išleisti pastatų viduje pasitelkta mažatriukšmė storasienė sistema „Wavin Optima PVC“, o įrengiant požeminių nuotekų sistemas pritaikyti ilgalaikiai „Wavin“ PVC vamzdžiai.

Inovatyvi hidroizoliacija Ypatingas dėmesys skirtas ir automobilių remonto zonai. Kadangi po šiomis patalpomis yra automobilių aikštelė, o žiemą su automobiliais pateks didelis kiekis sniego, pasirinktas itin kokybiškas hidroizoliacinis sprendimas, pirmąkart pritaikytas naujai statomame objekte Lietuvoje.

Kad serviso patalpose nesirinktų vanduo, UAB „Mosas“ pasiūlė naudoti kompozicinį hidroizoliacinį Swelltite paklotą. Jis susideda iš CETCO natrio bentonito molio sluoksnio, iš vienos pusės padengto apsaugine organine plėvele, o iš kitos – HDPE membrana su poliuretano danga. Tokia gaminio sandara suteikia tris svarbias savybes: bentonitinis molis yra savaime užsigydanti ir nesenstanti medžiaga, HDPE plėvelė suteikia hidroizoliacijai momentalų vandens barjerą, organinė ir nuo vandens ištirpstanti plėvelė apsaugo molį nuo pernelyg ankstyvo brinkimo. Šios savybės leidžia dirbti net esant –30 °C temperatūrai arba drėgniems paviršiams, o įrengus ja galima vaikščioti nesibaiminant dėl pažeidimų. CETCO natrio bentonito molis vandens veikiamas brinksta. Visiškai išbrinkusio sauso molio tūris padidėja net iki 16 kartų! Uždaroje erdvėje, pavyzdžiui, prispaustas betono plokšte ar gruntu, brinkstantis molio sluoksnis tankėja ir suformuoja tvirtą, vandeniui nelaidų gelio konsistencijos barjerą, kartu užsandarina visus galimus smulkius įtrūkimus. Dėl unikalios brinkimo savybės paklote statybų metu atsiradę mechaniniai pažeidimai pasidaro san-

S TAT Y B A

darūs. Tad nelieka baimių, kad klojant grindis hidroizoliacinę medžiagą gali pradurti vinis ar armatūra. Pasak UAB „Mosas“ projektų vadovo Vytauto Tamošaičio, šios sistemos pranašumas tas, kad jai montuoti nenaudojama jokių klijų. Sistema montuojama vieną paklotą perdengiant ant kito ir užklijuojant lipniąja juosta. Kadangi nenaudojama nei vandens, nei klijų, montuojant tokią sistemą nereikia stebėti temperatūrinių procesų. NUo SkeRSvėjų SaUGo oRo UŽUoLaIdoS Naujieji „Volkswagen“ namai turėtų sutraukti didžiulius lankytojų srautus. Kad dažnai ir plačiai varstomos lauko durys žiemą nepablogintų patalpų mikroklimato ir nepadidintų šilumos nuostolių bei skersvėjų įėjimo holuose, virš įėjimo durų nuspręsta sumontuoti oro užuolaidas – savotiškas nematomas duris. Toks sprendimas galimus šilumos nuostolius per duris leidžia sumažinti 75–85 %.

Oro judėjimo ir valdymo asociacija AMCA (angl. Air Movement and Control Association) įrodė, kad oro užuolaidos yra pati geriausia įėjimų į pastatus apsauga. Ji tris kartus efektyviau saugo patalpas nuo šalto lauko oro patekimo į pastato vidų ir sutaupo gerokai daugiau energijos nei nuo seno statomi tambūrai ar vestibiuliai, kurie yra ne tik brangus sprendimas, bet ir užima didelę dalį pastato. „Møller Auto Savanoriai“ buvo sumontuotos oro užuolaidos „Frico“. Jas tiekė pagrindinė šio prekių ženklo atstovė Lietuvoje UAB „Systemair“. Dėl unikalios technologijos „Thermozone“ oro užuolaidos „Frico“, palaikydamos idealią oro srauto ir išpučiamo oro greičio pusiausvyrą, padeda sumažinti šilumos nuostolius, praėjimuose sukurdamos nematomą oro barjerą, o tylus veikimas bei nedidelės energijos sąnaudos padeda pagerinti patalpų mikroklimatą. Būtent šias savybes „Frico“ akcentuoja savo produkcijoje ir skiriasi nuo kitų gamintojų siūlomų produktų. Pagrindiniuose „Volkswagen“ centro įėjimuose sumontuotos stilingos iš nerūdijančiojo plieno pagamintos užuolaidos „ACCS Corinte“, kurių dizainas – išskirtinis, o išvaizda patraukia dėmesį. Mažesniuose lauko

įėjimuose pasirinktos PA oro užuolaidos, jų dydį pritaikius pagal įėjimų matmenis. Įrangai valdyti naujajame centre sumontuotas automatikos komplektas „SireAC Competent“. Jame esantis durų kontaktas leidžia ypač efektyviai valdyti oro užuolaidas. Durims atsidarius, oro užuolaida veikia maksimaliu greičiu, o užsidarius – persijungia į mažesnį ir veikia, kol pasiekiama nustatyta komfortinė temperatūra. Įdiegtas automatikos paketas leidžia pasirinkti gamintojo suprogramuotas funkcijas, tokias kaip: vasaros ar žiemos režimas, savaitinis kalendorius ar pan., taip pat jas galima sukonfigūruoti pagal kiekvieno kliento poreikius. Naujuose „Volkswagen“ namuose didelėse erdvėse su aukštomis lubomis – serviso patalpose ir dirbtuvėse – sumontuoti SWS tipo „Frico“ oriniai recirkuliaciniai šildytuvai, skirti pramoninėms didelio tūrio patalpoms šildyti. Jie yra išskirtinai tylūs, kompaktiški ir patvarūs. Kartu tai galingi šildytuvai, galintys apšildyti dideles erdves. Juos paprasta montuoti ir prižiūrėti. dūmų ŠaLINImaS Dūmų šalinimą iš serviso patalpų ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir viršslėgio sudarymą laiptinėse garantuoja AXC ašiniai ventiliatoriai. Dūmų šalinimo ventiliatoriai gaisro metu šalina dūmus iš degančių patalpų, o viršslėgio ventiliatoriai gaisro metu tiekia orą į pastato laiptines, sudarydami perteklinį slėgį, kad būtų užkirstas kelias dūmų plitimui iš koridorių ir patalpų į laiptines. Veikdama kartu ši sistema padeda užtikrinti saugią evakuaciją iš degančio pastato.

„Volkswagen“ centre ašiniai ventiliatoriai buvo sumontuoti visų pirma tam, kad dūmų šalinimo sistemai reikėjo didelių oro kiekių. Tokius išpūsti gali būtent pasirinkti ventiliatoriai. Be to, dėl pastato konfigūracijos ir reikalavimo neužstatyti įranga pastato stogo nuspręsta ašinius dūmų šalinimo ir viršslėgio ventiliatorius sumontuoti sienose. Dūmų šalinimo ir viršslėgio ventiliatoriai parinkti su AC (kintamosios srovės) varikliais. Tai padaryta ekonominiais sumetimais, nes šie įrenginiai veiks tik kilus gaisrui. Oro užuolaidoms ir oriniams šildytuvams naudojami varikliai savo rinkos segmente yra vieni efektyviausių ir tyliausių, o jų patikimumas – labai aukštas. 

S tat y b a

Atsakingas pastatų griovimas:

iššūkiai ir realybė Asta Geibūnienė

Nebeveikiančios gamyklos, senos statybos menkaverčiai, apleisti, avarinės būklės pastatai Lietuvoje dabar aktyviai griaunami. Griovimo darbus atliekančios įmonės „Eviteks“ patirtis ir jos įkūrėjas Vitalijus Ragoško tikrai sugeba įtikinti, kad griauti neretai nėra lengviau, nei statyti. 2009 m. įkurtoje įmonėje „Eviteks“ dirba apie 40 specialistų, įmonė jau yra atlikusi daug griovimo darbų, vieni buvo mažiau sudėtingi, kiti – tikri iššūkiai, tačiau visi, pasak V. Ragoško, jiems buvo vienodai svarbūs. UAB „Eviteks“ teko griauti pastatus, kur už sienos buvo kuriama labai

S tat y b a

tiksli lazerinė technika, arba žmonės tiesiog gyveno savo įprastą gyvenimą, pastatas buvo aukštas (įmonė griauna pastatus iki 51 m) ar teritorija labai užstatyta. Tikrų profesionalų komandą subūręs pašnekovas drąsiai teigia, kad pastatų griovimas yra labai sudėtingas procesas: „Esminis griovimo darbų skirtumas, lyginat su statybomis, yra tas, kad statydamas tu turi projektą ir statai, jokių netikėtumų neturėtų būti, o griaunant joks projektas nesuteiks 100 % garantijos, kad darbų eiga nepateiks netikėtų staigmenų. Proceso sėkmė priklauso nuo profesionalumo bei gebėjimo atspėti ir numatyti kitą veiksmą, nes vienas neteisingas žingsnis ir pastatas sugrius ne ta kryptimi ar ne ta dalimi, o tai ne tik lems akivaizdžius ekonominius padarinius, bet ir sukels tiesioginį pavojų, todėl griovimo ekskavatorių operatoriai turi būti tikri profesionalai.“ Mes jį paimsim! UAB„Eviteks“ komanda imasi bet kokio sudėtingumo užduočių ir ieško optimaliausių sprendimų. Jeigu trūksta pajėgumų arba užduočiai įvykdyti reikia ypatingo mechanizmo, jie tokį randa ir savo užsakovui visada pasiūlo išeitį. Vienas tokių išskirtinių projektų buvo vykdomas 2014 m. gegužės–liepos mėnesiais. „Sužinoję, kad viena įmonė nori nugriauti ypač aukštą pastatą, mes greitai sureagavome ir nusiuntėme jiems informaciją apie save, – dar šviežiais įspūdžiais dalijosi įmonės įkūrėjas. – Nesulaukę atsakymo, nuvažiavome į objektą, mums leido apžiūrėti pastatą ir įvertinti griovimo išlaidas, bet vėliau paaiškėjo, kad griovimo darbų rangovas jau yra numatytas ir mes pavėlavome. Vėliau kažkokie darbai buvo pradėti. Kadangi pastatas gerai matomas nuo Vilniaus–Kauno plento, važiuodamas nuolat

atkreipdavau dėmesį, kad kažkokie darbuotojai rankomis jį bando ardyti.“ V. Ragoško prisiminė, kad vėliau darbai sustojo, galinčių jį nugriauti, pasirodo, daugiau neatsirado. Pastatas šalia Vievio stovėjo kaip vaiduoklis ir tarsi viliojo, kad UAB „Eviteks“ komanda jį išardytų. Tada įmonė išsikėlė sau užduotį – objektą paimti! „Suderinę su užsakovu projektą ir gavę leidimą griauti, pasisamdėme specialų griovimo ekskavatorių iš Lenkijos, kurio strėlės ilgis siekė net 51 m, o karpymo žirklės svėrė 3 tonas“, – sakė V. Ragoško. Būsimo darbo sąlygos iš pirmo žvilgsnio atrodė neįmanomos. Griaunamas pastatas buvo 42 m aukščio, už jo sienos įsikūręs medžiagų sandėlis, o toliau už 30 m dirbo žmonės, tad gamybos nutraukti nebuvo galima. Iš vienos pusės – gamyklos elektros pastotė, iš kitos – geležinkelis Vilnius–Kaunas, kurio apsaugos zona baigiasi vos už keliolikos metrų nuo griaunamo pastato. Iškart palei pastatą ėjo keturios vietinės reikšmės geležinkelio atšakos, o už jų 20 m atstumu įsikūrusi kita gamykla, kurios darbo sutrukdymas grėstų sankcijomis už gamybines prastovas. Žodžiu situacija buvo nelengva, darbo vietos mažai, viskas suspausta. Pastato konstrukcija taip pat buvo labai sudėtinga. Jis statytas tarybiniais metodais, negailint medžiagų nei konstruktyvui, nei stiprumui. Sienos monolitinės, perpintos metalinės armatūros raizginiais, o visas konstruktyvas laikėsi ant monolitinių kolonų, kurių storis apačioje buvo daugiau nei 1 m skersmens. Pastatą galima buvo griauti tik iš vienos pusės ir dalinai iš kitos, o pastato matmenys –

S tat y b a

20 x 20 m, todėl, norint pasiekti tolesnę sieną, būtų reikėję dar bent 10 m ilgio strėlės. Be to, dėl krintančių betono gabalų ekskavatorius arti prie pastato negalėjo privažiuoti. Specialistams buvo naudinga tai, kad visa pastato dokumentacija buvo išsaugota, visi galimi niuansai numatyti, todėl darbai vyko sklandžiai. Pastatas buvo ploninamas pagal konstruktyvą etapais. Griaunamas laužas leidžiamas į apačią, kur naudojant tris ekskavatorius bei frontalinį krautuvą jis buvo permetamas toliau nuo pastato į sąvartą, sudarant galimybę arčiau prie pastato privažiuoti pagrindiniam griovimo „monstrui“. „Projektas buvo labai sėkmingas, nesugadinome jokio įrenginio, nenukentėjo aplinkiniai pastatai ir keliai, nebuvo sutrukdytas niekieno darbas ar eismas. Užsakovai liko patenkinti darbo operatyvumu, sklandumu ir racionalumu, nes iš nenaudojamo, pavojų keliančio pastato gavo medžiagų ir įsirengė teritoriją, pagerino infrastruktūrą, sutvarkė aplinką. O mes didžiuojamės, kad sugebėjome įvykdyti sau iškeltą nelengvą užduotį“, – džiaugėsi V. Ragoško. Tokio darbo statistika stulbina: griaunant pastatą reikėjo 140 t ekskavatoriaus, dar trijų ekskavatorių, sveriančių po 24 t, frontalinio krautuvo ir 56 t smulkintuvo betonui trupinti, du savivarčiai išvežiojo vietoje pagamintą skaldą po teritoriją, kurioje vėliau buvo įrengtos aikštelės ir keliai. Vidutiniškai per dieną buvo sunaudojama nuo 1 iki 2 t kuro, o 30 000 t pastatas pavirto skalda bei kitomis antrinėmis žaliavomis maždaug per mėnesį. Ekskavatoriui atvežti iš Lenkijos prireikė keturių vilkikų. Jie milžiną atgabeno dalimis ir vien tik transportavimas su visais transporto leidimais kainavo daugiau nei 30 tūkst. eurų. Ekskavatoriui surinkti ir pasiruošti darbui prireikė tik dviejų valandų. Griauti praeitį, kad būtų sukurta ateitis Kadangi UAB„Eviteks“ yra aplinkosauginių klausimų sprendimų partnerė, jos tikslas – ne tik žaibiškai bet kokį pastatą paversti dulkėmis, bet ir modernia įranga sutvarkyti statybines atliekas pačiose statybvietėse arba nuosavoje statybinių atliekų perdirbimo aikštelėje, 100 % iš bet kokio proceso surinktų atliekų paversti antrine žaliava arba energine medžiaga. Įmonė per metus iš surinkto statybinio laužo pagamina apie 20 000 t skirtingos kokybės bei sudėties skaldos. Griaudama pastatus ir tvarkydama atliekas UAB „Eviteks“ turi dar ir kitą ūkinę veiklą, t. y. bendradarbiaudami su VGTU Statybinių medžiagų tyrimo laboratorija, ieško naujų nišų verslui, pritaikydama antrines žaliavas iš gaunamų statybinių atliekų. Šiuo metu yra ištirta tokia medžiaga kaip kokso atsijos. Ilgą laiką medžiaga buvo išmetama į sąvartynus, o UAB „Eviteks“ specialistai rado būdą, kaip ją grąžinti atgal į gamybą jau kaip kurą. Šiuo metu ši technologija yra patentuota, o produkcija – sėkmingai parduodama. Nagrinėjami ir keletas kitų projektų, bandoma iš inertinių medžiagų sukurti mišinį, skirtą laikiniems keliams, kad jie nedulkėtų, ir pan.

„Kartais mums užduoda klausimą: kaip mums pavyko įsisukti ir užaugti, juk konkurencija šioje veiklos srityje nemaža, o dažnai ir nelabai garbinga bei, neslėpsiu, politizuota? – atviravo įmonės „Eviteks“ įkūrėjas V. Ragoško. – Atsakymas būtų toks: mūsų sėkmė susideda iš daugybės gal kartais ir banaliai skambančių dalykų. Tai – užsispyrimas, juodas darbas, pasiaukojimas ir kt. Bet aš išskirčiau dar vieną momentą. Mūsų srities verslas – pastatų griovimai – yra specifinis ir nėra labai daug LR teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių šią sritį, bet yra stipri teisinė bazė aplinkosaugos atžvilgiu. Todėl mes vieni pirmųjų sujungėme visą darbų ir paslaugų ciklą: pradedant projektavimu, griovimo darbų atlikimu, statybinių atliekų išvežimu ir perdirbimu į nuosavą statybinių atliekų perdirbimo aikštelę ir baigiant objekto atidavimu eksploatuoti, visos reikalingos dokumentacijos pateikimu. Taigi teikiame paslaugas nuo A iki Ž.“

S tat y b a

UAB „Denia Solutions“ ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra pristato:

Deformacinių sandūrų konstrukciniai sprendiniai

Stanislavas Puodžiūnas, UAB „Denia Solutions“ direktorius

Konstrukcinius šių mazgų projektavimo ir įrengimo ypatumus apžvelgia VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros prof. dr. Bronius Jonaitis ir prof. dr. Arnoldas Šneideris, mokomosios knygos „Deformacinių ir garsą izoliuojančių sandūrų įrengimas“ autoriai.

Šioms jungtims naudojamų įdėtinių detalių ilgalaikiškumas ir gaisrinė sauga turi tenkinti 2013-06-27 patvirtinto Europos vertinimo dokumento ETAG 030 „Konstrukcinės kaištinės jungtys“ reikalavimus. Aplinkos temperatūra, drėgmė bei kietėjančio betono traukumas gali sukelti dideles konstrukcinių elementų deformacijas. Joms sumažinti ilgi ir platūs pastatai dalijami deformacinėmis sandūromis į atskiras dalis, vadinamas temperatūriniais blokais. Daugeliu atvejų monolitinio gelžbetonio perdangose deformacinės sandūros yra būtinos. Naudojant elementus „Halfen HSD-CRET“, deformacinių sandūrų ir atskirų elementų (pavyzdžiui, sijų ir kolonų) sandūrų konstrukciniai sprendiniai paprastėja. Su HSD-CRET elementais galima įrengti nesudėtingo konstrukcinio sprendinio deformacines sandūras. Šie elementai sandū1 pav. Jungimo detalių „Halfen HSD-CRET“ konstrukciniai sprendiniai

b) a – detalė „Halfen HSD-CRET“; b – detalė „Halfen HSD-CRET V“. 1 – jungiamasis strypas; 2 – slinkties įvorė; 3 – apkrovas paskirstantis elementas.

rose atlaiko skersines jėgas, užtikrina jungiamųjų elementų (pavyzdžiui, atskirų perdangos dalių) bendras vertikaliąsias deformacijas, tačiau kartu leidžia laisvai deformuotis, nesukeliant papildomų įrąžų horizontalia kryptimi. Inkariniai strypai gali atlaikyti skersines (kerpamąsias) jėgas bet kuria kryptimi. Jungties laikomąją galią lemia apkrovas paskirstantis jungiamosios detalės elementas. Elementų HSD-CRET gamybai naudojamas nerūdijantysis plienas. Kad būtų užtikrintas deformacinės sandūros reikiamas atsparumas ugniai, naudojami specialūs atsparūs ugniai 20 arba 30 mm storio intarpai HSD-F-CRET. Šie intarpai gaminami iš medžiagos, kuri, veikiant temperatūrai, išputoja ir užtikrina deformacinės sandūros sandarumą. Garsą izoliuojančių jungiamųjų elementų naudojimas Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jame ir šalia jo triukšmo lygis atitiktų žmonių darbui ir poilsiui būtinas sąlygas. Daugiabučių laiptinėse lipančiųjų laiptais sukeliamo triukšmo priežastis – standžios gelžbetoninių laiptų konstrukcijų jungtys. Sprendžiant smūginio garso izoliavimo bendrojo naudojimo patalpose klausimus gali būti naudojamos specialios įdėtinės detalės su smūginį triukšmą slopinančiais intarpais. Tam tinkami elementai „Halfen HTT“ (2 pav.). Smūgio garso izoliavimo elementai gali būti įrengiami tarp monolitinio arba surenkamojo gelžbetonio laiptatakio ir laiptų aikštelės arba perdangos plokštės.  2 pav. „Halfen HTT“ elementai Siekiant sumažinti laiptinėse keliamą triukšmą, surenkamojo gelžbetonio laiptatakiai remiami į laiptų aikšteles, naudojant garsą izoliuojančius intarpus HTF. Norint užtikrinti laiptinėse keliamo triukšmo izoliavimą, surenkamojo ir monolitinio gelžbetonio laiptatakiams ir aikštelėms jungti naudojamas kompleksinis sprendinys, taikant „Halfen“ garsą izoliuojančius elementus HTT, HTF (-B), HBB (-F; -O; -T) ir HTPL.

Daugiau skaitykite: www.denia.lt , http://dspace.vgtu.lt/handle/1/1334 http://www.prim.lt/statyba/straipsniai/gelzbetonio_deformacines_sanduros_antikorozija_ir_atsparumas_ugniai/

S TAT Y B A

SUReNkamoSIoS GeLŽbeToNINėS koNSTRUkcIjoS: KaiP užtiKriNti StatyBOS KOKyBĘ? 60



Gamyklos „Repsol“ plėtra, Kartachena, Ispanija, 2012–2013 m. („Peikko“ varžtinės jungtys).

S tat y b a

Egidija Lekavičienė

„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip nėra absoliučios tiesos, taip nėra idealios statybinės konstrukcijos. Konkrečiame pastate, konkrečioje vietoje turi būti naudojama tam atvejui tinkamiausia konstrukcija. Visos konstrukcijos turi pranašumų ir trūkumų“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis. Šiame straipsnyje aptarsime tik surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų pranašumus ir dažniausias darbo su jomis klaidas bei būdus, kaip tų klaidų išvengti, bet pokalbio pradžioje prof. dr. J. Valivonis pabrėžia svarbiausią bet kurios statybos sąlygą: projektuotojas ir statybos aikštelėje dirbantis statybos vadovas privalo tinkamai suprasti statybinių konstrukcijų elgsenos mechaniką, teisingai vertinti galimus poveikius, tinkamai įvertinti galimas statybinių konstrukcijų gamybos ir surinkimo technologijas. „Atsižvelgdami į tai, parinkę tinkamiausias konstrukcijas ir naudodami tinkamiausias technologijas, turėsime puikius aukštos kokybės pastatus. Ne mažiau įtakos pastatų kokybei turi sąžiningas ir kruopštus visų statybos dalyvių darbas“, – įsitikinęs prof. J. Valivonis. Vienas didžiausių pranašumų – statybos sparta Vienas pagrindinių surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų pranašumų, pasak prof. J. Valivonio, yra statybos sparta. „Šios konstrukcijos gaminamos gamykloje, todėl konstrukcijų gamybos ir montavimo laikas „nesikerta“. Tai reiškia, kad surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos gali būti pradėtos gaminti dar nepradėjus statyti pastato. Jos paprastai yra gaminamos uždaruose cechuose, vadinasi, gamyba gali vykti ir esant minusinei temperatūrai, lyjant arba sningant. Šie gamtos reiškiniai netrukdo konstrukcijų gamybos procesui“, – sako prof. J. Valivonis. Taip pat konstrukcijos gali būti gaminamos stendiniu būdu, t. y. vienu metu gali būti betonuojamas didelis kiekis konstrukcijų. Gamyklose gamyba gali būti organizuota ir keliomis pamainomis.

Be to, pasak profesoriaus, konstrukcijų gamybos procesui (betono kietėjimui) pagreitinti gali būti naudojamas betono pašildymas kietėjimo metu. Gaminant konstrukcijas gamykloje, gerokai paprasčiau automatizuoti statybos procesus. Didelę dalį gamybos procesų gali atlikti robotai (armatūros gaminių gamyba, betono klojimas, konstrukcijų pjaustymas ir kt.). „Jei reikia labai daug konstrukcijų, vieno objekto konstrukcijos tuo pat metu gali būti gaminamos keliose gamyklose, nes Lietuvoje ir užsienyje dauguma gelžbetoninių konstrukcijų gamyklų gali gaminti tos pačios nomenklatūros gaminius“, – pabrėžia prof. J. Valivonis.

Prof. dr. Juozas Valivonis,

Surenkamosios gelžbetoninės VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijos gali būti sandėliuo- konstrukcijų katedros vedėjas jamos gamyklos sandėliuose ir į statybos aikštelę vežamos pagal konstrukcijų montavimo technologinėje kortelėje numatytą grafiką, be to, esant sudėtingoms sandėliavimo sąlygoms, statybos aikštelėje konstrukcijos gali būti montuojamos tiesiog kraunant jas iš transporto priemonių. Statinio statybos sparta didėja ir dėl akivaizdžiai sumažėjusio statybos darbų skaičiaus statybos aikštelėje. Sumažėja daug procesų, kuriems reikia rankų darbo: tai klojinių rinkimas, armatūros rišimas, betono klojimas ir kt. „Gerokai sumažėja ir statybos aikštelėje atliekamų vadinamųjų šlapių statybos procesų, o tai ypač svarbu statant mūsų klimato zonoje, kur atlikti betonavimo darbus (armatūros ruošimas, betono klojimas, betono kietėjimas) žiemos sąlygomis yra sudėtinga ir kartais net nepageidautina, – pabrėžia prof. J. Valivonis. – Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad gaminant surenkamuosius gelžbetoninius objektus galima akivaizdžiai sumažinti apdailos darbų, šilumos izoliavimo, elektros instaliavimo darbų apimtis statybos aikštelėje. Tai taip pat trumpina bendrą statybos laiką.“ Galimybė taupyti medžiagas, išgauti geresnę kokybę ir mažiau teršti aplinką Didelę dalį statybos procesų perkėlus į gamyklą, pasak profesoriaus, statybos aikštelėje sumažėja gamtą teršiančių procesų. Atliekant konstrukcijų gamybos darbus gamykloje žymiai paprasčiau kontroliuoti aplinką teršiančių medžiagų išmetimą į aplinką.

Dar vienas surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų pranašumas, palyginti su monolitinėmis konstrukcijomis, yra galimybė padidinti gelžbetoninių konstrukcijų kokybę. Konstrukcijų gamybos proceso metu naudojant robotus, vykdant sistemingą kokybės kontrolę, gaunami žymiai mažesni konstrukcijų matmenų, armatūros padėties nuokrypiai. Kaip rodo atliekami tyrimai, mažesnė ir betono fizines bei mechanines savybes charakterizuojančių rodiklių reikšmių dispersija. Tokiu atveju gelžbetoninių konstrukcijų projektavimo normatyviniai dokumentai leidžia mažinti skaičiavimui naudojamų dalinių patikimumo koeficientų reikšmes. Tai leidžia taupyti statybines medžiagas, gamtinius išteklius, mažiau teršti aplinką.

S tat y b a

 Zabalganos gyvenamasis daugiabutis namas, Ispanija

 Stadionas „Thun“, Šveicarija

(„Peikko“ varžtinės jungtys).

Nereikia papildomos apdailos Pagal architektūrines galimybes šiuo metu gaminamos surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos neleidžia pasiekti statinio arba pastato įmantrios konfigūracijos (plane), šiuo požiūriu pranašumų turi monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos, tačiau prof. J. Valivonis atkreipia dėmesį, kad naudojant gelžbetonines konstrukcijas, pavyzdžiui, išorinėms sienoms, šie gaminiai gali būti gaminami iš karto su apdailos sluoksniais ir norimos paviršiaus faktūros. Tokiu atveju nereikia papildomos apdailos. Be to, šiuolaikinis betonas yra gana ilgalaikė medžiaga, todėl tokių sieninių plokščių paviršius ilgą laiką išlieka nepažeistas, jam nereikia papildomos apdailos. Puikios šilumos ir garso izoliacinės savybės bei ugniaatsparumas Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos gali būti sluoksniuotosios. Pasak prof. J. Valivonio, pagal šilumos ir garso izoliacines savybes surenkamosios sluoksniuotosios gelžbetoninės konstrukcijos nenusileidžia kitoms statybinėms medžiagoms. Surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų gamybai, naudojant lengvąjį betoną, galima pasiekti gana gerus jų šiluminius techninius rodiklius. „Šiuolaikinės technologijos leidžia surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų sluoksnius derinti, atsižvelgiant į jiems keliamus fizikinius ir mechaninius reikalavimus. Taip pasiekiama norima konstrukcijos laikomoji galia, šiluminė ir garso varžos“, – pabrėžia J. Valivonis.

Pasak profesoriaus, surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos pagal atsparumą ugniai ir aplinkos poveikiui, palyginti su monolitinėmis gelžbetoninėmis konstrukci-

(„Peikko“ varžtinės jungtys).

jomis, pranašumų neturi, tačiau niekuo ir nenusileidžia. Bet, jo tvirtinimu, visos gelžbetoninės konstrukcijos turi akivaizdų pranašumą, palyginti su plieninėmis konstrukcijomis. Betonas dažnai naudojamas kaip apsauginis sluoksnis tiek užtikrinant plieninių konstrukcijų ugniaatsparumą, tiek jų apsaugą nuo aplinkos poveikių. Būtina laikytis specifinių kokybės kontrolės reikalavimų Norint užtikrinti pastatų iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų kokybę, pasak prof. J. Valivonio, būtina laikytis šioms konstrukcijoms keliamų specifinių kokybės kontrolės reikalavimų gamybos metu, o statybos aikštelėje turi dirbti tinkamos aukštos kvalifikacijos darbų vadovai, gerai susipažinę su surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbų technologija. Privalo būti paruoštos konstrukcijų surinkimo technologinės kortelės, renkant konstrukcijas privaloma laikytis numatytos eilės tvarkos, nes ją pažeidus neišvengiamai nukentės pastato kokybė. Gali kilti pavojus pastato pastovumui ir ilgalaikiškumui.

Konstrukcijas transportuojant, keliant ir sandėliuojant privaloma laikytis gamyklos nurodytų pakabinimo ir atrėmimo schemų. Nesilaikant šios tvarkos, konstrukcijos gali būti pažeistos joms dar nesant projektinėje padėtyje. Iki pradedant eksploatuoti atsiradusios pažaidos rimtai pablogina statinio (pastato) kokybę. Šios pažaidos dažniausiai turi įtakos konstrukcijų ilgalaikiškumui. „Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų kokybę užtikrinti apskritai yra paprasčiau nei monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų“, – pabrėžia prof. J. Valivonis.

S tat y b a

Norint užtikrinti pakankamą laikomąją galią, gerą kokybę ir tai, kad surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos būtų ilgalaikės, per visus statybos proceso etapus būtina laikytis konkrečių reikalavimų: projektuojant, sandėliuojant, transportuojant, montuojant ir eksploatuojant.

turi atlaikyti ne tik dideles gniuždymo jėgas, bet ir, veikiami temperatūros ar eksploatacinių apkrovų, gali pasislinkti ar pasisukti vienas kito atžvilgiu. Tiesioginis gelžbetoninių elementų kontaktas tokiu atveju reikštų neabejotiną įtempių koncentracijos ir plyšių atsiradimą“, – sako S. Pilka.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad, kitaip nei monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos, projektuojant surenkamąsias gelžbetonines konstrukcijas privaloma tikrinti laikomąją galią, pleišėjimą ir deformavimąsi visų etapų metu – pradedant gamyba ir baigiant naudojimu.

Pasak jo, ne visada konstruktoriai skiria užtektinai dėmesio tam, kad būtų parinkti reikiami atraminiai guoliai ir projekte apibūdinti pagrindiniai jų parametrai, labai dažnai brėžiniuose būna nurodyta tiesiog „neopreno tarpinė“. UAB „Delta Nova“ direktorius S. Pilka pabrėžia, kad neoprenas tėra vienas iš chloropreno gumos (CR) pavadinimų, o atraminiai elastomeriniai guoliai gaminami ne tik iš chloropreno, bet ir iš EPDM, SBR, NBR, natūralaus kaučiuko (NR) bei įvairių minėtųjų tipų gumos kombinacijų, ir svarbu nurodyti ne jų „žaliavinę kilmę“, o funkcinius parametrus: leistiną slėgį, t. y. maksimalią vertikalią reakciją, horizontalias bei kampines deformacijas.

„Statinio (pastato) pastovumui ir ilgalaikiškumui labai svarbus tinkamas surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų jungčių įrengimas, jų apsauga nuo įvairių galimų aplinkos poveikių (drėgmės, cheminių medžiagų)“, – pabrėžia prof. J. Valivonis. Pasak jo, kartais konstrukcijos, jų dar neveikiant išoriniams poveikiams, gali būti supleišėjusios, per daug įlinkusios. Bloga betono sudėtis arba technologiniai pažeidimai gali sukelti pažeidimų konstrukcijų apdailiniuose sluoksniuose. Netinkamas konstrukcijų surinkimas gali sukelti pažeidimų, kurie turės įtakos konstrukcijų ir pastato laikomajai galiai bei jų estetiniam vaizdui.



Sumontuotos surenkamosios gelžbetoninės kolonos.

Dažniausios statybos klaidos ir kaip jų išvengti Klaidas gali lemti technologinių reikalavimų nesilaikymas gaminant surenkamąsias gelžbetonines konstrukcijas, prasta konstrukcijų gamybai naudojamų medžiagų kokybė, medžiagų (ypač betono) sudėtis, pažeidimai, atsiradę konstrukcijas transportuojant, sandėliuojant, surenkant ir pan.

Tačiau bene dažniausiai pasitaikanti statybos „bėda“, pasak prof. J. Valivonio, yra netinkamai įrengtos konstrukcijų jungtys: „Netinkamai įrengtose konstrukcijų (ypač išorinių) jungtyse gali atsirasti šalčio tiltelių, į šilumos izoliaciją gali patekti vandens – tuo atveju pablogės pastato šiluminiai rodikliai.“ Smulkmenos dažnai lemia didelius rezultatus Prof. J. Valivonio minėtą tinkamo surenkamųjų gelžbetonio elementų jungčių įrengimo temą pratęsia ir UAB „Delta Nova“ direktorius Saulius Pilka, kalbėdamas apie atraminius konstrukcijų mazgus. Įmonė „Delta Nova“ prekiauja vokiečių gamintojo „Calenberg Ingenieure“ elastomeriniais atraminiais guoliais, dažniausiai naudojamais būtent surenkamojo gelžbetonio pastatų karkasams.

„Atraminiai guoliai padeda apsaugoti pastatų konstrukcijas nuo pažeidimų tose vietose, kur atskiri standūs konstrukciniai elementai remiasi vienas į kitą ir

S tat y b a

guoliai naudojami ten, kur numatomi santykinai dideli konstrukcinių elementų poslinkiai. Pasak S. Pilkos, tinkamai parinkę atraminius guolius konstruktoriai gali išvengti horizontalių reakcijų nuo sijų poslinkių ir deformacijų perdavimo į koloną (t. y. papildomos skersinės jėgos ir papildomo momento ties kolonos pamatu atsiradimo) ar ašinės jėgos ekscentriciteto atsiradimo dėl pasislinkusio sijos galo.

 Tipinis surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų atraminis mazgas.

Elastomeriniai atraminiai guoliai, skirti statiškai konstrukciniams elementams atremti, pagal pritaikymą gali būti dvejopi: 1) deformaciniai („paprastieji“) atraminiai guoliai („Cibila“, „Compact S65“, „Compact S70“, CR2000, „Perforated 205“, „Sandwichbearing Q“ ir kt.) – tai homogeninės arba plieno lakštais ar specialiais audiniais armuotos guminės plokštelės, kurios tolygiai paskirsto (perduoda) jėgą atraminiam elementui ir leidžia atremiamam elementui pasislinkti horizontaliai (pavyzdžiui, dėl temperatūrinės elemento deformacijos) ir pasisukti (pavyzdžiui, atremtam sijos galui dėl jos įlinkio) būtent dėl guminės plokštelės elastinės deformacijos (žr. pav.); 2) slystamieji atraminiai guoliai („Ciparall“, „Civalit“, „Perforated 205 Sliding Bearing“) – tai guoliai, turintys slystamąjį paviršių ir slystamąją plokštelę. Šio tipo Galimi poslinkiai atraminiame mazge

„Taip atraminis guolis gali gerokai atpiginti pagrindinius laikančiuosius konstrukcijos elementus (sutaupyti armatūros, sumažinti kolonų skerspjūvius), užtikrinti didesnį pastato konstrukcijos patikimumą ir sumažinti eksploatacines išlaidas“, – pabrėžia UAB „Delta Nova“ direktorius S. Pilka. Gelžbetonio jungčių sprendiniai – nuo projektavimo stadijos Sprendinius gelžbetonio jungtims ir statybinėms kompozitinėms konstrukcijoms siūlo korporacija „Peikko Group“, įkurta 1965 m. Lahti, Suomijoje. „Ši šeimos valdoma bendrovė šiandien yra pasaulinė šios srities lyderė“, – sako UAB „Peikko Lietuva“ projektų vadovas Linas Lelešius. Korporacijoje visame pasaulyje dirba per 1 200 savo srities profesionalų. „Peikko“ siūlo savo klientams inovatyvius sprendimus, kurie pagreitina ir supaprastina statybos procesus, užtikrina jų patikimumą.

„Peikko“ istorija prasidėjo prieš beveik 50 m., kai bendrovės įkūrėjas Jalo Paananenas, įdėtinių detalių gamybos ir tiekimo srities pradininkas, pradėjo gaminti įstrižus ryšius gelžbetoninėms sienoms. Šį produktą „Peikko“ parduoda iki šiol. „Peikko“ teikiama nauda prasideda nuo projektavimo. Tai nemokama programinė įranga konstruktoriams „Peikko Designer“, kuri atlieka gelžbetonio varžtinių jungčių, įdėtinių detalių ir praspaudimo armatūros skaičiavimus, generuoja brėžinius. Greitai „Peikko Designer“ bus papildytas ir moduliu kompozitinėms sijoms „Deltabeam“ parinkti. Be to, įmonė gali pasiūlyti didelį programinių priedų rinkinį populiariausioms dvimatėms (2D) ir trimatėms (3D) projektavimo programoms, tokioms kaip „Tekla“, „Revit“, „Nemetschek“ ir „AutoCAD“. „Peikko“ programinių įrankių naudojimas optimizuoja projektavimo procesą ir jį daro patikimesnį, greitesnį bei lengvesnį. Esant poreikiui, nemokamai atlieka specifinių nestandartinių gaminių projektavimą ir gamybą. Svarbu paminėti, kad „Peikko“ teikia technines konsultacijas visais klausimais, susijusiais su savo produkcija nuo projektavimo iki galutinio įrengimo.

S tat y b a

 „Peikko PEC“kolonų padai. Standartiniai sertifikuoti gaminiai per trumpiausią laiką „Peikko“ siūlomų didelio asortimento standartinių gaminių gelžbetoniui naudojimas tiesiogiai veikia gamybos ir statybos procesus. Kai svarbu yra patikimumas ir terminai, „Peikko“ teikiama nauda matoma labiausiai. Projektuotojams, gamintojams ir statytojams nereikia atskirai skaičiuoti, projektuoti ir gamintis įdėtinių detalių, užtenka atsivertus „Peikko“ katalogus pagal reikalingas apkrovas ir paskirtį parinkti standartinį gaminį, ir jis bus pristatytas iš „Peikko“ sandėlių per trumpiausią laiką. Taip sutaupoma laiko, lėšų ir gaunamas sertifikuotas, kokybiškas gaminys. Dirbant su sudėtingais ir specifiniais projektais, dažnai atsiranda poreikis naudoti specialaus antikorozinio atsparumo gaminius, tad „Peikko“ skubiai gali pristatyti specialius cinkuotus ar nerūdijančiojo plieno gaminius iš sandėlių Suomijoje. Varžtinės jungtys tokios pat standžios kaip ir monolitinio gelžbetonio Atskirai kalbant apie gelžbetoninių pamatų su kolonomis jungtis ir kolonų su kolonomis ar rėmsijėmis jungtis, „Peikko“ yra pirmoji bendrovė, gavusi oficialų Europinį techninį liudijimą (ETL, angl. ETA), kuriame patvirtinama, kad „Peikko“ varžtinės jungtys yra tokios pat standžios kaip monolitinio gelžbetonio. „Dar prieš dešimt metų Lietuvoje buvo žinomas ir naudojamas tik vienas gelž-

 „Peikko PCs“

paslėptos gembės.

 Surenkamojo

gelžbetonio inkaras „Peikko TF“.

betoninių kolonų įtvirtinimo būdas pamatuose – tvirtinimas lizduose. „Peikko“ pristatytas varžtinis alternatyvus sprendimas dabar sėkmingai baigia išstumti „lizdinį“ tvirtinimo būdą. Tai lemia mažesnės žemės darbų ir pamatų įrengimo išlaidos, patikimumas, tikslumas ir, svarbiausia, trumpesnis bendras projekto įvykdymo laikas. Tuometė naujovė visiškai pasitvirtino ir dabar gelžbetonio gamintojų bei statybos bendrovių dažnai naudojama“, – pabrėžia L. Lelešius.

 Lengvas ir greitas kolonos montavimas ant pamato, naudojant „Peikko“ varžtines jungtis.  „Peikko“ sprendinių sistema.

S tat y b a

 Sijos „Peikko Deltabeam“ ir „Petra“,

naudojamos su gelžbetonine perdanga – lygios lubos.

 „Peikko PC“ paslėptų

gembių sistema.

Sijose paslėptos konsolės ir statybinės kompozicinės konstrukcijos Kitas svarbus „Peikko“ siūlomas sprendinys – paslėptos konsolės. Šios konsolės gali būti įrengiamos gelžbetoninėms kolonoms su sijomis sujungti, gelžbetoninėms sienoms su sijomis sujungti ar sijoms su kitomis sijomis sujungti. Šios jungties esminis pranašumas – išsikišimo nebuvimas kolonos užpylimo klojinyje metu, galimas konsolės padėties koregavimas montavimo metu ir tuščia erdvė po sija sujungimo vietoje, nes konsolė paslėpta

sijoje. Taip praplečiamos ribos erdvėms planuoti ir sąlygoja paprastesnį inžinerinių tinklų įrengimą. „Peikko“ išskirtinumas – ir gaminamose statybinėse kompozicinėse konstrukcijose, plačiai naudojamose su surenkamuoju gelžbetoniu. Svarbiausias šios sistemos elementas yra „Peikko“ išradimas – kompozicinės sijos „Deltabeam“. Pasak L. Lelešiaus, šių sijų teikiami pranašumai labiausiai atsiskleidžia būtent naudojant su surenkama kiaurymėtųjų plokščių perdanga. Jungčių patikimumas, garantuotas ugniaatsparumas, aukščio ir erdvės taupymas bei techninis palaikymas per visą projekto eigą daro šį sprendimą pranašesnį, palyginti su kitais. „Mūsų produkciją naudoja visi didžiausi Lietuvos gelžbetonio gamintojai, didžiausi rangovai (YIT, PST, „Mitnija“ ir kt.) ir kiti statytojai, nes „Peikko“ yra pelnęs patikimo ir lankstaus tiekėjo vardą“, – sako UAB „Peikko Lietuva“ projektų vadovas L. Lelešius. „Peikko“ sprendimai buvo pritaikyti Visagino AE uždarymo projekto metu, Klaipėdos „Fortum“ projekto metu, „Senukų“ administraciniam pastatui prie Kauno „Megos“, beveik visoms arenoms, Kauno ir Vilniaus oro uostams, Kauno oro uosto didžiausiam regione orlaivių angarui ir daugumai kitų projektų.

S tat y b a

Įsibėgėjant daugiabučių namų renovacijai, vis dar nemaža dalis daugiabučių namų turi bėdų dėl aptrupėjusių, įskilusių fasadų, pelijančių sienų ir drėgmės gyvenamosiose patalpose. Dažniausia šių problemų priežastis – nesandarios tarpblokinės sandūros ar blokai, nusidėvėjus apdailiniam sluoksniui, nebeatsparūs besiskverbiančiai į konstrukciją drėgmei. Hidroizoliacijos svarba Kad į surenkamojo gelžbetonio konstrukcijas nepatektų drėgmės, kad jos išliktų sausos ir apsaugotos nuo neigiamų atmosferos ir kitų žalingų veiksnių poveikio, prireikia hidroizoliacijos. „Dažniausiai hidroizoliavimo klaidos daromos įrengiant pastatų terasas, balkonus, pamatus ir rūsius, bet prireikia hidroizoliuoti ir kitus paviršius. Paprastas, bet laiku priimtas su hidroizoliacija susijęs sprendimas sutaupo nemažai pinigų ir laiko“, – sako Hidrostata.eu veiklos koordinatorius Ruslanas Šiudeikis.

Hidrostata.eu dirba su graikiškais „Maris Polymers“ produktais visoje Lietuvoje. Įmonė siūlo hidroizoliacijos problemų sprendimus, prireikus specialistai naudoja ir įvairius medžiagų derinius, kad pasiektų patį geriausią rezultatą. „Maris Polymers“ – tai poliuretano polimerų arba epoksido dervų pagrindu pagamintos tepamos ir

liejamos dangos įvairiems paviršiams hidroizoliuoti ir apsaugoti. Šių medžiagų gamintojai jau daugiau kaip 30 metų specializuojasi poliuretano dangų gamybos srityje, unikalios teptinės ir šaltuoju būdu formuojamos hidroizoliacinės bei apsauginės dangos visame pasaulyje pelnė puikias rekomendacijas. Puikių charakteristikų medžiagos leidžia išspręsti net sudėtingiausius šiuolaikinės statybos architektų ir konstruktorių keliamus uždavinius. Hidrostata.eu sandarina ir dengia įvairius betono paviršius, pastatų sienas, terasas, balkonus, pamatus, senus ir naujus stogus, įvairias gelžbetonio konstrukcijas, tiltų konstrukcijas, vandens rezervuarus ir pan. Įsibėgėjant daugiabučių namų renovacijai, vis dar nemaža dalis daugiabučių namų turi bėdų dėl aptrupėjusių, įskilusių fasadų, pelijančių sienų ir drėgmės gyvenamosiose patalpose. Dažniausia šių problemų priežastis – nesandarios tarpblokinės sandūros ar blokai, nusidėvėjus apdailiniam sluoksniui, nebeatsparūs besiskverbiančiai į konstrukciją drėgmei. Hidrostata.eu gali pasiūlyti išskirtinį sprendimą – siūlių sandarinimą ir visos sienos hidroizoliaciją su hidroizoliacine membrana „Mariseal“. Tokia hidroizoliacinė danga būna vienalytė, be sandūrų, ypač atspari vandeniui, šalčiui, karščiui ir UV spinduliuotei, bet laidi garui. Danga išlieka elastinga, esant temperatūrai nuo –30 iki +90 °C, netrūkinėja. Ji atspari plovikliams, naftos produktams, šarmams, druskoms ir jūros vandeniui. Dėl šių medžiagos savybių padengtas paviršius nepraleidžia į konstrukciją drėgmės, todėl sienos išlieka sausos, o tai lemia didesnę jų šiluminę varžą. Pasak Hidrostata.eu veiklos koordinatoriaus, „Maris Polymers“ – ne tik hidroizoliacija, su šiomis dangomis galima turėti ir izoliuotą, ir gerai atrodantį paviršių. 

Inžinerija

Šiuolaikiškas prekybos centras Asta Geibūnienė

Kauno miestas sparčiai keičia savo veidą. Savanorių pr. ir S. Žukausko gatvių sankryžoje iki šiol miestelėnus ir svečius baidęs neprižiūrimas sklypas virsta traukos centru. Čia iki šių metų pabaigos iškils naujas 7,4 tūkst. m2 ploto prekybos centras. Pagrindinis pastato nuomininkas – mažmeninės prekybos tinklą valdanti bendrovė „Rimi Lietuva“. „Rimi“ prekybinės patalpos su mėsos, paukštienos, žuvų apdirbimo bei kulinarijos cechais užims 2,5 tūkst. m2 plotą. Kitose patalpose įsikurs prekybos ir paslaugų įmonės. Sklypą investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas „Lords LB Baltic fund III“ įsigijo kartu su „SMI Lietuva“ nekilnojamojo turto portfeliu praėjusių metų gegužę. Statybos darbus atlieka statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“ priklausanti AB „YIT Kausta“. Suomijos statybos paslaugų koncernas veikia nuo 1912 metų. Įmonės padaliniai veiklą vykdo Vidurio ir Rytų Europoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje. „YIT“ priklausančiose įmonėse septyniose šalyse dirba per 6 tūkst. darbuotojų. Lietuvoje veikiančią įmonių grupę

„YIT Kausta“ sudaro viena didžiausių Lietuvoje rangos, statybos paslaugų ir komercinio nekilnojamojo turto plėtros įmonių AB „YIT Kausta“ bei gyvenamosios statybos objektų tiesioginiais pardavimais ir projektų plėtra užsiimanti UAB „YIT Kausta būstas“. Šiandien „YIT Kausta“ yra viena didžiausių ir moderniausių statybos bendrovių Lietuvoje. Tokią sėkmę lemia stipri kvalifikuotų darbuotojų komanda, aukšta darbų kokybė, kūrybingi sprendimai bei nepriekaištinga įmonės reputacija. „Mums, kaip kauniečiams, džiugu, jog ilgai buvęs apleistas sklypas pagaliau bus naudojamas pagal paskirtį ir dar viena Savanorių prospekto dalis bus sutvarkyta“, – pradedant statybas kalbėjo Kęstutis Vanagas, „YIT Kaustos“ generalinis direktorius.

Inžinerija

Projektuojamas pastatas turi gerinti esamos vietos urbanistinę aplinką. – GEDIMINAS Jurevičius, architektas

Pasak „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus, didžiausias iššūkis šiose statybose buvo tai, kad darbams atlikti skirtas terminas buvo nepaprastai trumpas. Šių metų birželį pradėti statybos darbai turi būti baigti iki metų pabaigos. „Tai turbūt buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių užsakovo UAB „SMI Lietuva“ apsisprendimą patikėti darbus ilgametę patirtį turinčiai bendrovei. Mūsų įmonė yra įgyvendinusi ne vieną projektą per itin trumpą laiką. Džiaugdamiesi užsakovo pasitikėjimu, priėmėme šį iššūkį ir tikime, kad jo nenuvilsime, – sakė K. Vanagas. – Darbai sėkmingai vyksta ir jau gruodžio pradžioje prekybos centras turėtų atverti duris.“ Šalia pastato jau įkurtos 257 automobilių stovėjimo vietos, iš jų 11 skirtos žmonėms su negalia. Vykdant statybos darbus, atnaujintos šalia esančių Statybininkų ir Lakajų gatvių dangos, įrengti šaligatviai ir pėsčiųjų takai (1000 m2). Į pastato statybas investuota apie 15,6 mln. litų.

 Užsakovas UAB „SMI Lietuva“  Rangovas „YIT Kausta“  Statybos vadovas Vidmantas Rajunčius  Statybų techninė priežiūra UAB „Baltic Engineers“  Projekto vadovas Mindaugas Medelis  Projektuotojas UAB Gedimino Jurevičiaus studija  Bendras plotas 7,4 tūkst. m2  PC „Rimi“ plotas 2,5 tūkst. m2  Automobilių stovėjimo vietos 257  Iš jų vietos žmonėms su negalia 11  Statybų vertė Apie 15,6 mln. litų  Adresas Savanorių pr. 321, Kaunas

Inžinerija

Pagrindinės pastato konstrukcijos – gelžbetonio kolonos ir perdangos, prilydomosios dangos stogas. Kadangi inžinerinės geologinės sklypo sąlygos statybai nebuvo itin palankios, sklype gausu požeminių komunikacijų, viršutinėje ir vidurinėje geologinio pjūvio dalyje išplitę kaitūs, nedidelio stiprumo gruntai, todėl prekybos centro Kaune, Savanorių pr. 321, pamatus po pastato gelžbetonio kolonomis ir sienomis „YIT Kausta“ patikėjo rengti patyrusiam subrangovui UAB „Projektana“. Šios įmonės specialistai suprojektavo spraustinius polius ir monolitines galvenas. Polių skersmuo pasirinktas 350 mm, jų ilgis siekia nuo 3 iki 7,5 metro. Spraustinių polių įrengimo metodas užtikrina spartų pamatų įrengimą ir, palyginti su analogiškų gabaritų gręžtiniais poliais, gali perduoti didesnes apkrovas gruntui, kas lemia ekonomišką medžiagų naudojimą. Pasak generalinio rangovo, planuojama, kad naujasis pastatas atitiks B energinio naudingumo klasę. Pastato mūrinės sienos apšiltinos akmens vata. Kitos sienos – iš „sumuštinio“ tipo plokščių. Centrinė šildymo sistema sujungta su miesto šiluminiais tinklais. Oras šildomas per ventiliacijos sistemą arba radiatoriais (konvektoriais) su tiesiogiai reguliuojamais termostatiniais vožtuvais. Vandentiekio bei nuotekų tinklai prijungti prie miesto tinklų. Elektros instaliacijos darbams taip pat buvo keliami išskirtiniai reikalavimai. Pasak vidaus ir lauko elektros instaliacijos, priešgaisrinės signalizacijos ir procesų valdymo bei automatizacijos darbus atlikusios UAB „Fungerta“ specialistų, nugriovus senąją sklype buvusią pastotę, buvo pastatyta nauja. Įrengta ugniasienė nuo degalinės „Statoil“ pusės, siurblinė ir gesinimo stotis vandens įvado mazge. „Nors visiems procesams reikia nemažai laiko, terminai skubino, tad dirbti teko sparčiai, –

sakė bendrovės konsultantas Gytis Kažemekaitis, – tačiau tokių darbų procesas mums yra gerai pažįstamas, visos sistemos žinomos. Suprantama, tiek apšvietimas, tiek priešgaisrinė signalizacija bei automatizavimo sistemos yra specifinės, turinčios atitikti griežtus reikalavimus, taikomus visuomeninės paskirties pastatams, užtikrinančios žmonių saugumą.“ Pasak UAB „Fungerta“ direktorės Almos Kažemekaitienės, įmonės specialistai stengėsi visus darbus atlikti kokybiškai ir laiku, naudojo tik kokybiškas medžiagas, juk svarbiausias įmonės tikslas ir yra tapti patikimiausiu kliento partneriu, teikiančiu optimaliausius sprendimus projektams. Novatoriški architektūriniai sprendimai Šiuo metu statomų įvairių prekybos tinklų centrų operatorių pastatų vidinė planinė struktūra iš esmės neturi didelių skirtumų. Tačiau išoriškai kiekvienas operatorius stengiasi būti išskirtinis ir lengvai atpažįstamas. Architektūriniai eksterjero ir interjero sprendimai yra individualūs ir būdingi tik to prekybos tinklo operatoriui. Tam pasiekti visi turi parengę projektavimo standartų aprašus ir įvairiausius nurodymus.

Projektuojant konkretų prekybos centrą, ši informacija yra labai svarbi, tačiau, pasak prekybos centrą projektavusių UAB Gedimino Jurevičiaus studijos architektų Gedimino Jurevičiaus ir Tomo Vaičiulio, pirmiausia projektuojamas pastatas turi derėti prie aplinkos, maksimaliai gerinti esamos vietos urbanistinę aplinką ir architektūros kokybę. Šalia Savanorių pr. ir S. Žukausko gatvės sankryžos esantis sklypas ilgą laiką buvo apleista dykvietė, o jos aplinkinis foninis užstatymas – chaotiškas. „Šalia sklypo esančios degalinės bei restorano „McDonald’s“ urbanistinio chaoso erdvė bei Statybininkų gatvės komercinės pramoninės architektūros balaganas tikrai nepuošia šios vietos, – sakė G. Jurevičius. – Projektuodami prekybos centrą šioje miesto dalyje, siekėme sukurti paprastą, neapkarstytą nereikalingomis architektūrinėmis detalėmis, solidų pastatą. Reklaminė informacija, suprojektuota ant fasadų, minimali, o pačių fasadų apdailai naudotos NBK keramikos fasadinės plokštės. Jos, keičiantis apšvietimui, keis ir savo atspalvį, taip suteikdamas savotiško žaismingumo pastato fasadams. Pastato eksterjero grafika, jo proporcijos bei naudotų apdailos medžiagų kokybė ne tik vilios pirkėjų srautus, bet ir turės neabejotiną estetinę įtaką aplinkai.

Inžinerija

NBK keramika. Vėdinamųjų fasadų technologijos Fasadams įrengti naudojamų medžiagų technologijos nepaliaujamai vystosi, architektams atverdamos naujų galimybių įgyvendinti kūrybinius užmanymus. Vienos jų – terakotos plokštės „Terrart“. Jau pats pavadinimas nurodo plokščių natūralią kilmę. Terakotos keramika žinoma jau nuo senovės Romos ir Graikijos laikų. Tai bene ilgalaikiškiausios rūšies keramika. Nors šiuo metu ji gaminama naudojant naująsias technologijas, bet vis iš tų pačių trijų elementų: ugnies, molio ir vandens. Taip sukurta medžiaga šiandien naudojama vėdinamiesiems fasadams įrengti. Laikas diktuoja savo madas ir pateikia savo atradimus. „NBK Terrart“ terakotos keramika plastiškumu ir meninėmis galimybėmis atsidūrė pirmose pozicijose pasaulyje. NBK keramika – tai labiausiai atmosferiniams poveikiams atspari medžiaga. Ji galima įvairiausių formų, dangos tipų, spalvų ir atspalvių, išgaunamų natūraliai degant ir spalvinant įvairiais pigmentais, išliekanti nepakartojama visuose projektuose. Juk kiekvienas projektas skatina sukurti kažką naujo, kitokio ir dar unikalesnio. Kadangi naudojant aliuminio karkasą montavimo darbai vyko greitai ir nesudėtingai, atsirado ir naujų techninių sprendimų. Todėl architekto G. Jurevičiaus projektas tapo išskirtiniu ir pateikė naujų iššūkių tiek projektuotojams, tiek statybininkams, tiek tiekėjams. NBK keramika nėra pati lengviausia fasadinė medžiaga (35–55 kg/m2), tvirtinama į sienų konstrukcijas, todėl sprendimus rengę įmonės „Exterus“ specialistai susidūrė su naujais iššūkiais. Vėdinamasis fasadas įrengtas tvirtinant įvairaus ilgio (maks. 1 800 mm) apdailos plokštes į tradicinį silikatinių plytų mūrą, betono konstrukcijas bei „Paroc“ plokštes, leidžiančias atlaikyti apkrovą. Ypatingų sandūrų plokštės pro jungtis nepraleidžia vandens, o pro jas patenkantis oras išneša drėgmę į išorę. Taip abiejose terakotos plokščių pusėse išlyginami slėgio skirtumai, apsaugomos izoliacinės medžiagos ir laikančiosios konstrukcijos nuo drėgmės sankaupų, kartu oro srautas, vėdindamas sienų konstrukcijas, apsaugo jas nuo deformacijų. Tokio tipo vėdinamųjų fasadų įrengimas su NBK keramikos plokštėmis tinka ir naujos statybos, ir renovuojamiems pastatams. Be to, suteikia jiems naują kokybę ir unikalumo. Naujajame prekybos centro „Rimi“ komplekse sumontuota per 2 100 m2 NBK terakotos plokščių, įrengiant jas ant trijų skirtingų konstruktyvų: „Paroc“ kompozicinių AST-S 150 mm plokščių, standartinio sprendimo silikatinių plytų mūrinio su „Paroc Extra“ + „Paroc Was25t“ izoliacija ir ant metalinio karkaso. Tai pastatui suteikia monumentiškumo ir išskirtinumo.

Inžinerija

Techninė priežiūra: konstruktyvumas ir perspektyva Viena svarbiausių prekybos centro Kaune plėtros projekto dalių – statybos techninė priežiūra – buvo patikėta UAB „Baltic Engineers“. Tai ilgametę patirtį vietinėje ir tarptautinėje rinkoje turinčių profesionalių inžinierių komanda, teikianti aukštos kokybės, tvirtais pasitikėjimo ryšiais bei griežtais verslo etikos standartais grįstas techninės priežiūros, teritorijų planavimo, projektavimo, projektų valdymo ir inžinerinio konsultavimo paslaugas. Įmonės patirtį ir profesionalumą įrodo atlikti darbai – daugiau nei 80 prekybinės paskirties pastatų techninių vertinimų Lietuvoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Įmonė vadovaujasi valdymo sistemos standartu ISO 9001, aplinkos vadybos sistemos standartu ISO 14001, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartu OHSAS 18001. Svarbu paminėti, kad UAB „Baltic Engineers“ yra atestuotas BREEAM vertintojas Lietuvoje. Vykdydama prekybos centro,

esančio Savanorių pr. 321, Kaune, projekto techninės priežiūros dalį, UAB „Baltic Engineers“ inžinierių grupė, kurią sudarė kvalifikuotų specialiųjų statybos darbų ir bendrosios techninės priežiūros specialistai, skyrė didelį dėmesį ne tik įprastiems techninės priežiūros proceso darbams, bet, siekdama kuo geresnio rezultato, profesionaliai teikė ir papildomas paslaugas. Jas sudarė: sprendinių atitikties tikrinimas, ar jie atitinka pagrindinio nuomininko reikalavimus; periodinių ataskaitų rengimas raštu klientui apie statybos darbų eigą ir progresą; inžinerinės kliento, rangovo, projektuotojų konsultacijos, susijusios su techninių sprendinių tobulinimu, galimomis rizikomis ir kitais svarbiais klausimais. Svari priežastis, kodėl statybos techninei priežiūrai buvo pasirinkta UAB „Baltic Engineers“, ta, kad įmonė gali atlikti ne tik techninę priežiūrą, bet prireikus gali profesionaliai suteikti ir kitas inžinerines paslaugas ar konsultacijas. Ilgametę patirtį sukaupę specialistai visada remiasi konstruktyviu mąstymu ir perspektyviomis įžvalgomis, tvirtindami užsibrėžtus tikslus ir peržengdami jų ribas.

Inžinerija

Saugios ir ilgalaikės durys Naujajame prekybos centre durų įrengimu rūpinosi jau ne pirmą kartą su „YIT Kausta“ bendradarbiaujanti UAB „Vauksa“. Bendrovė jau 17 metų yra Estijos bendrovės „Viljandi Aken ja Uks“, gaminančios „Viljandi“ duris ir langus, oficiali atstovė Lietuvoje. „Viljandi“ durys sudaro didelį asortimentą: nuo lengvų vidaus iki specialios paskirties durų, atitinkančių svarbiausius atsparumo ugniai, kartotinio varstymo, garso izoliacijos rodiklius. Tai svarbiausi reikalavimai, įrengiat objektus, kuriuose renkasi didelis srautas žmonių: viešbučiai, prekybos centrai, sporto klubai.

Apleistas sklypas sutvarkytas UAB „Armida“ jau aštuonerius metus užsiima aplinkos tvarkymo darbais, kloja trinkeles, gabena birius krovinius, perveža žvyrą, smėlį, atlieka bendruosius statybos darbus, dengia stogus, skardina, gamina skardą ir nuomoja statybinę techniką, traktorius, savivarčius, krautuvus „Bobcat“. Jau ne pirmą kartą pagal rangos sutartis sėkmingai dirbdami kartu su „YIT Kausta“ bendrovės specialistai su sava technika šįkart rūpinosi prekybos centro „Rimi“ aplinka. „Atlikome visus aplinkos darbus, įrengėme šaligatvius ir pėsčiųjų takus. Didžiuojamės, kad viską padarėme laiku, nors be nenumatytų veiksnių ir neapsieita – juk ir pats pastatas sudėtingos formos. Tačiau puikus generalinio rangovo vadovavimas ir mūsų atsakingumas bei profesionalumas lėmė, kad visos problemos buvo išspręstos“, – apie neseniai baigtus darbus kalbėjo UAB „Armida“ direktorius Gintaras Virbašius. 

„Šiuo metu darbus prekybos centre „Rimi“ jau baigiame. Sumontuotos metalinės švytuoklinės durys iš specialaus nerūdijančiojo plieno. Tokios durys sertifikuotos naudoti maisto pramonėje. Jos gaminamos su iliuminatoriumi bei specialiomis tarpinėmis – taip užtikrinamas darbuotojų saugumas. Visos prekybos salės durys, specialios paskirties patalpų durys yra ugniai atsparios bei turi avarinio išėjimo įrenginius (spynas „Antipanik“). Kilus gaisro pavojui, duris visada galima atidaryti nulenkus rankeną, netgi jei judesiai yra netikslūs. Durų slenkstis montuojamas ne aukštesnis nei 2 cm. Viešųjų tualetų durys turi MDP užpildą, nuo apačios jos apskardintos 30 cm nerūdijančiojo plieno plokštėmis. Tokios pat plokštės pritvirtintos ir šalia rankenų. Durys, atsparios kartotiniam varstymui, bus naudojamos ilgai ir saugiai“, – patvirtino UAB „Vauksa“ projektų vadovas Virginijus Kuprys. Ne vieni darbo metai įrodė, kad UAB „Vauksa“ siūloma produkcija kokybiška, patikima, patvari ir ilgalaikė. Pasiūla ir galimybės tokios pat didelės: nuo prekybos centrų („Maxima“, „Iki“, „Rimi“), medicinos įstaigų (Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“) iki prabangių viešbučių (viešbutis „Ramada“).

Trinkelių klojimas transporto nuoma Visi statybos darbai 73

Inžinerija

Svarus kelininkų indėlis Asfaltavimo darbus aikštelėje priešais Savanorių pr. 321, Kaune, statomą prekybos centrą ir šalia esančiose dvejose gatvėse buvo patikėta atlikti UAB LIETUVOS KELIŲ STATYBA. Tai kelių ir gatvių tiesimo bei remonto sektoriaus bendrovė, visoje Lietuvoje teikianti aukštos kokybės paslaugas, orientuotas į ilgalaikius rezultatus bei funkcionalumą. Šalia pastato įkurtos 275 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių 11 skirtos žmonėms su negalia. Vykdant statybos darbus, atnaujintos šalia esančių Statybininkų ir Lakajų gatvių dangos. Pasak UAB Lietuvos kelių statyba direktoriaus Vytauto Babušio, šįkart, kas labai svarbu kelininkams, darbo sąlygos geros, ruduo palankus, tad jokių problemų nekyla, darbai bus baigti laiku. „Džiugu, kad atlikti darbai atitinka visus šiuolaikiniams keliams ir gatvėms keliamus techninius, ekonominius, ekologinius reikalavimus, – sakė direktorius. – Taip pat džiugina ir mūsų užsakovas. Jis, būdamas atsakingas ir rimtas partneris, laiku perduoda kelininkų darbams atlikti reikalingus darbų frontus, todėl mes galime dirbti be prastovų ir neatsilikdami nuo numatyto darbų grafiko.“

UAB Lietuvos kelių statyba dirba savo srities profesionalai, atestuoti darbų vadovai. Įmonės darbuotojai naudoja pažangius darbo metodus, leidžiančius puikiai suderinti darbus ir pasiekti kokybiškų darbo rezultatų. Įmonė daug dėmesio skiria darbuotojų motyvacijos priemonėms. Šiais metais įgyvendinta dar viena motyvacijos priemonė – įmonė įkūrė dvi sporto komandas: krepšinio komandą Lietuvos kelių statyba (dalyvauja Kauno krepšinio mėgėjų lygos krepšinio pirmenybėse) ir stalo teniso komandą Lietuvos kelių statyba (varžosi su kitomis Kauno miesto įmonių komandomis Kauno įmonių stalo teniso mėgėjų čempionate). Bendrovėje sudarytos sąlygos darbuotojams efektyviai dirbti, kelti kvalifikaciją, atskleisti ir pritaikyti savo gebėjimus bei įgyvendinti asmeninius ir kūrybinius tikslus.

UAB Lietuvos kelių statyba daug gatvių tiesimo ir duobių remonto darbų atlieka Kauno mieste. Šiemet įmonė vykdė darbus ne tik Kaune, bet ir atliko gatvių tiesimo ir remonto darbus Jonavoje, Kėdainiuose. Iki sezono pabaigos bus įvykdyti geležinkelio ruožo rekonstrukcijos darbai projekte „Rail Baltica“, atlikti pėsčiųjų ir dviračių tako tiesimo darbai, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda 28,6–29,05 km ruože, taip pat baigiami K. Baršausko g., Kaune, dalies rekonstrukcijos, įrengiant šviesaforinę sankryžą ir automobilių stovėjimo aikštelę ties prekybos centru „Molas“, darbai. UAB Lietuvos kelių statyba, siekdama būti konkurencinga savo verslo rinkoje, atitikti užsakovo poreikius, didžiulį dėmesį skiria kokybės valdymui. Sklandus bendrovės valdymas, greitas reagavimas į pokyčius, lankstus vidinių procesų pertvarkymas užtikrina, kad iš užsakovų prisiimami įsipareigojimai bus įvykdyti laiku ir kokybiškai, o pasiūlytas sprendimas bus geriausias. Tinkamai vykdyti šiuos tikslus bendrovei padeda vadybos sistemų visuma, apimanti kokybės (ISO 9001), aplinkos apsaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) vadybos sistemas.

UAB Lietuvos kelių statyba savo verslui plėtoti naudoja modernią ir patikimą techniką: asfalto klotuvus „Vögele“, „Bitelli“, kelio frezas „Wirtgen“, plentvolius „Dynapac“, „Hamm“, „Amman“, „Bomag“, automobilinius greiderius, buldozerius, krautuvus „Terex“, „Case“, „Caterpillar“, ekskavatorius JCB, „Liebherr“, „New Holland“, savivarčius ir vilkikus MAN, krovininius automobilius, kitus specialiuosius automobilius ir statybinę techniką. Tai leidžia dirbti net ir esant pačioms sudėtingiausioms sąlygoms, o darbus atlikti kokybiškai ir laiku. 

UAB Lietuvos kelių statyba, Marvelės g. 199B, Kaunas Tel. 8 37 407 777, mob. +370 610 34 055, faks. 8 37 407 777 , el. p. info@keliustatyba.lt www.keliustatyba.lt, www.lietuvoskeliustatyba.com

Inžinerija

Sveikatą tausojančios šilumos ir vėdinimo sistemos patalpose: ekonomiška, patogu, patikima

Ne tik šildo, bet ir valo Apskaičiuota, kad patalpose miestietis darbo dienomis išbūna daugiau negu du trečdalius dienos, o nuo kvėpuojamo oro grynumo ir švaros priklauso žmogaus miego kokybė, sveikata ir darbingumas. Jei krenta darbingumas, svaigsta galva, darosi silpna, tai didelė tikimybė, kad oras patalpose prastas, tuomet reikia ieškoti būdų jam pagerinti. Siekiant patalpose išlaikyti švarų orą, „Mitsubishi Electric“ siūlo unikalius MSZ-FH-VEHZ serijos šilumos siurblius kondicionierius, kuriuose įdiegta itin efektyvi keturių filtrų sistema „Plasma Quad“. Ši sistema išvalo patalpų orą taip, kad jame nebelieka dulkių, virusų, bakterijų, įvairių

alergenų ar kvapų. Dėl kompresoriams naudojamų pažangių technologijų šilumos siurbliai efektyviai prisitaiko prie kiekvieno namo šilumos poreikių ir veikia optimaliausiomis elektros sąnaudomis, suteikdami maksimalų komfortą bet kokiomis oro sąlygomis. Šios serijos įrenginius iš analogiškų produktų rinkoje taip pat išskiria ir įdiegtas aštuonių elementų temperatūrinis jutiklis, kuris užtikrina itin tolygų oro srautų paskirstymą patalpose bei kitas naujas naudingas funkcijas (energijos taupymo režimas, žmonėms išėjus iš patalpų, oro srauto nukreipimas nuo žmonių ar atvirkščiai ir kt.).

INŽINERIJA

IŠSaUGokIme ŠILUmą vėdINdamI Kadangi šiuolaikinis naujas ar renovuotas pastatas yra ypač sandarus, esant jo nepakankamai ventiliacijai, didėja pelėsio ir įvairių bakterijų dauginimosi tikimybė, tad dažnai neišvengiama „sergančio namo“ sindromo. Žinoma, visada galima atidaryti langus ir išvėdinti patalpas. Tačiau neretai šviežias oras, kuris patenka į patalpas, būna šaltas, todėl kainuoja nemažai lėšų jį iš naujo sušildyti. Be to, ne visose patalpose yra galimybė įrengti centralizuotą ortakinę rekuperacinę sistemą. Tokiu atveju kaip analogišką alternatyvą „Mitsubishi Electric“ siūlo mini rekuperatorių VL-100U5-E, kuris atlieka tas pačias funkcijas kaip ir ortakinis rekuperatorius. Tokia sistema skirta naudoti nuosavuose namuose, butuose, biuruose, konferencijų salėse ar kitur, kur stinga ventiliacijos. Toks itin kompaktiškas, bet labai našus, lengvai ir paprastai (pakanka išgręžti dvi skyles) ant išorinės

pastato sienos montuojamas rekuperatorius leidžia sutaupyti apie 80 % energijos, puikiai slopina iš išorės sklindančius garsus. Vėdinant šalinamas užterštas oras ir tiekiamas šviežias, būtinas žmogaus organizmui. Taip užtikrinamos higieniškos ir komfortiškos darbo bei gyvenimo sąlygos. „Mitsubishi Electric“ Lietuvoje atstovauja įgaliotoji pardavimų bendrovė UAB „EKO2ŠILUMA“. Įrangą montuoja tik akredituoti montuotojai. Taip užtikrinama visos grandinės kokybė – nuo gamintojo iki vartotojo, kad pasirinktas gaminys būtų ilgalaikė ir rūpesčių nekelianti investicija. 

MSZ-FH-VEHZ šilumos siurblio jutiklis turi tokias funkcijas, kaip „Netiesioginis oro srautas“ (oras nukreipiamas nuo žmogaus) ar „Tiesioginis oro srautas“ (pučiama į žmogų).

Šilumos siurblio MSZ-FH-VEHZ jutikliai aptinka, ar patalpoje yra žmonių. Kai patalpoje nieko nėra, įrenginys automatiškai persijungia į energiją taupantį režimą.

UAB „eko2ŠilUmA“ Tel.: Kaune +370 37 350 075, Vilniuje +370 603 90 004 El. p. info@eko2siluma.lt www.eko2siluma.lt

Inžinerija

Alternatyvus šildymas

Egidija Lekavičienė Kokie šiuo metu yra pagrindiniai alternatyvūs patalpų šildymo sprendimai? „Yra keletas skirtingų būdų, kaip galima šildyti savo būstą. Vienas jų, sparčiai populiarėjantis ir tobulėjantis, – šilumos siurbliai. Juos naudojant galima sukurti komfortišką patalpų klimatą taikant itin paprastą valdymą. Pagrindinė specifikacija, kuria išsiskiria šilumos siurbliai, yra jų ekonomiškumas, paprastas ir patogus valdymas bei ekologiškumas“, – sako UAB „Octus“ direktorius Tomas Kučinskas. Jo vadovaujamos įmonės specializacija – buitinių ir pramoninių oro kondicionierių, šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų prekyba, įrengimas bei priežiūra. Pasak T. Kučinsko, šilumos siurbliai, atsižvelgiant į poreikį, naudojami patalpoms šildyti, vėsinti ir karštam buitiniam vandeniui ruošti. Šilumos siurbliai „oras–oras“ Šio tipo šilumos siurbliai dėl palyginti nedidelių investicijų, nesudėtingo įrengimo ir valdymo bei paprastos priežiūros dažnai naudojami namams, biurams, parduotuvėms, kitoms patalpoms šildyti ir vėsinti. Tai efektyvus ir pigus šildymo būdas: naudodami šilumos siurblį „oras–oras“ iš 1 kW elektros energijos gausite net iki 5,5 kW šilumos energijos, taigi sąskaitas šildymui galite sumažinti iki penkių kartų. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai „oras–oras“ pajėgūs veikti ir esant ypač žemai lauko temperatūrai, todėl juos galima naudoti kaip pagrindinį šildymo šaltinį. Renkantis įrangą būtina atkreipti dėmesį į gamintojo nurodytą lauko temperatūros veikimo diapazoną (ir nominalią, o ne maksimalią šildymo galią), mat, krintant lauko temperatūrai, krinta šilumos galia ir naudingumo koeficientas. Šilumos siurbliai dėl 10 °C palaikymo funkcijos vis labiau populiarėja sodybose ir ne nuolat gyvenamose patalpose, kur reikia palaikyti teigiamą temperatūrą minimaliomis sąnaudomis, o atvykus greitai pakelti ją taip, kad būtų komfortiška.

Šilumos siurbliai „oras–vanduo“ Šilumos siurblys „oras–vanduo“ – puiki alternatyva, renkantis ekonomišką, išmanią ir patogią pagrindinę šildymo sistemą. Įrengimas nesudėtingas, siurblys gali būti prijungiamas prie esamos šildymo sistemos, tam nereikia renovuoti esamos katilinės ir didelių investicijų. Šis siurblys didžiausią efektyvumą pasiekia naudojamas grindiniam šildymui, kai į šildymo sistemą paduodamo vandens temperatūra neviršija +37 °C. Didelis šio įrenginio pranašumas – pigus ir greitas karšto buitinio vandens ruošimas. „Oras–vanduo“ šilumos siurbliai gali būti naudojami ir kaip vėsinimo prietaisai. Renkantis įrangą, reikia atkreipti dėmesį į šilumos galios ir naudingumo lentelę, esant skirtingoms lauko temperatūroms. Lauko oro temperatūrai nukritus žemiau nei –15 °C, šiam siurbliui gali būti reikalingas papildomas šildytuvas, todėl svarbu, ar siurblyje yra integruotas elektrinis tenas. Šio tipo siurblys gali būti kombinuojamas su kietojo ar dujinio kuro šildymo katilais, židiniais. Patogus ir paprastas įrenginio valdymas užtikrina aukštą komforto lygį. Šilumos siurbliai „gruntas–vanduo“ Geoterminis šildymas – viena pažangiausių šildymo sistemų. Novatoriški šilumos siurbliai „gruntas–vanduo“ yra efektyviausi iš visų šilumos siurblių, nes jų efektyvumui mažiausiai įtakos turi lauko temperatūra. Šie siurbliai aprūpina namus karštu buitiniu vandeniu, ypač ekonomišku pasyviuoju vėsinimu. Geoterminis šilumos siurblys pirminę šilumą išgauna mainais iš grunto ar grunte esančio vandens. Šilumos siurblio efektyvumas labai priklauso nuo lauke esančio kolektoriaus (gręžinio). Prieš projektuojant geoterminio šildymo sistemą, būtina atlikti grunto tyrimus, kad būtų galima įvertinti, ar siurblys veiks ekonomiškai ir atliks reikiamus šilumos mainus. Šilumos siurblys „gruntas–vanduo“ yra paprastai eksploatuojamas ir patogiai valdomas. Jei siurblio galingumas parinktas teisingai ir montavimo darbai atlikti tinkamai, mėgausitės aukštu komfortu ir ekonomiškumu. Šiai sistemai įrengti reikalingos didesnės pradinės investicijos, nes būtina atlikti nepigius lauko kolektoriaus įrengimo darbus. „Mūsų įmonė nemokamai siūlo profesionalų konsultacijas ir sprendimus parenkant ir įrengiant šilumos siurblius, – sako UAB „Octus“ direktorius T. Kučinskas. – Prekiaujame stipriausių pasaulio gamintojų įranga, naudojame tik aukščiausios kokybės medžiagas, todėl atliktiems darbams suteikiame penkerių metų garantiją.“ 

Apsilankykite mūsų elektroninėje parduotuvėje www.e-octus.lt

In탑inerija

Inžinerija

Būtinoji sąlyga – maksimalus komfortas žmogui

Ar statybų sektorius gali pasiūlyti kompleksinių priemonių rinkinį jam užtikrinti? Egidija Lekavičienė

Apie pastatų energinį efektyvumą, būsto sertifikavimo tikslus (ir esamus, ir naujai keliamus) bei tvarios statybos būtinumą žurnale „Structum“ diskutuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis, VGTU Urbanistikos katedros profesorius ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius prof. dr. Gintaras Stauskis, UAB „Baltic Engineers“ generalinis direktorius Darius Kvedaras ir AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. 80

Inžinerija

Statinio energinės analizės aktualumas ir probleminiai sertifikavimo aspektai Europos Sąjunga, reikalaudama sertifikuoti pastatus, siekia iki 2020 m. išgauti 20 % energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir 20 % padidinti pastatų energinį efektyvumą. Racionalus ir ekonomiškas energijos šaltinių naudojimas ir kartu anglies dvideginio išskyrimo mažinimas, mažinant energijos vartojimą pastatuose, – tokie yra dabartinio pastatų energinio naudingumo sertifikavimo sistemos tikslai.

Tačiau vis dažniau statybų proceso dalyviai akcentuoja mintį, kad siekiant sukurti kokybišką gyvenamąją aplinką žmogui nebeužtenka vadovautis vien pastatų energijos suvartojimo kriterijais. Be to, ir dabartiniame pastatų energinio naudingumo sertifikavimo procese galima įžvelgti daug probleminių aspektų: daugumos netenkina tai, kad pastatas sertifikuojamas jau pastatytas, t. y. konstatuojamas jau įvykęs faktas, ar jis atitinka, ar neatitinka keliamų energinio naudingumo kriterijų, bet tai paties statybos proceso jau nebeveikia; sertifikato duomenys neatitinka realių, faktinių energijos suvartojimo sąnaudų, nes pagal esamą metodiką taikomi teoriniai skaičiavimai ir išvedamas vidurkis, bet neatspindimas realus komfortas matavimo metu ir įvairūs įtakos veiksniai. Nemažas skaudulys – dėl teorinės skaičiavimo metodikos atsirandantys nuokrypiai nuo projekto statybų metu. Be to, labai dažnai realiame statybų (ypač renovavimo) procese pastato energinio efektyvumo sąvoka dar labiau susiaurinama ir primityviai akcentuojamas vien pastato sandarumas, visai pamirštant apie fiziologiškai svarbų ir teisiškai privalomą vėdinimą, kuris ekonomiškesnis būtų naudojant rekuperaciją. Specialistų žodžiais tariant, pastatą norima paversti „termosu“. O kaip tokiame pastate gyvens žmonės? Jie arba dus, arba (labiau tikėtina) atplėš sandariuosius langus ir visą sutaupytą energiją paleis vėjais... Pažangiose šalyse pirmučiausia keliama žmogaus gerovės sąlyga ir tada ieškoma visų priemonių, kaip ją užtikrinti. Gal pribrendo būtinybė pastatus ir mūsų šalyje vertinti, atsižvelgiant į kur kas daugiau aspektų? Ar sertifikavimo procesas turi eiti „į gylį ir į plotį“?.. Pirminis tikslas – pasiųsti signalinę žinutę Ar dabartinis būsto sertifikavimo procesas atitinka esminius vartotojų interesus? Kokia energinio pastatų sertifikato kilmė, esmė ir ateitis?

Prieš pradėdamas pokalbį šiandien daugumai statybos užsakovų ir statybų proceso dalyvių aktualiais klausimais VGTU Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. habil. dr. V. Martinaitis siūlo prisiminti, kokia buvo pirminė dabar Lietuvoje dažnai taikomo (ir daugumos kritikuojamo)

pastatų energinio naudingumo sertifikato idėja ir tikslas. Pastatų energinio naudingumo sertifikato ištakos – 2006-aisiais priimta ir 2010 m. atnaujinta Europos Sąjungos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo. Šios direktyvos pirminė idėja, pasak prof. V. Martinaičio, buvo „siųsti žinutę“ (angl. message) apie pastatų būklę ir skatinti Prof. habil. dr. būsto savininką susimąstyti, kaip VYTAUTAS Martinaitis, pagerinti pastatų energinį efek- VGTU Pastatų energetikos tyvumą. Kita vertus, ES globa- katedros vedėjas lios politikos mastu tai siejosi su vėliau sukonkretintais tikslais iki 2020 m. 20 % padidinti pastatų energinį efektyvumą ir sumažinti anglies dvideginio (CO2) išskyrimą. Pagal ES direktyvas Lietuva, kaip ir kitos šalys narės, sukūrė energinio naudingumo sertifikavimo sistemą, apimančią informaciją apie pastatų energinį naudingumą ir sąnaudų mažinimo rekomendacijas, ir nacionaliniais teisės aktais įtvirtino jos taikymą. Energinio naudingumo sertifikatas – pastatų klasifikavimo įrankis Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos suvartojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas, pastatas priskiriamas vienai iš devynių energinio naudingumo klasių (A++, A+, A, B, C, D, E, F, G, kur A++ – aukščiausia klasė (mažiausias suvartojimas), G – žemiausia (didžiausias suvartojimas) ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

2013 m. sausio pradžioje įsigalioję LR Statybos įstatymo pakeitimai įtvirtino, kad Pastato energinio naudingumo sertifikatas būtinas naujai pastatytiems ir kapitališkai renovuojamiems bei parduodamiems ar išnuomojamiems pastatams. Pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui, įskaitant energiją šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens gamybos ir apšvietimo reikmėms.

Pastatų energinio naudingumo sertifikatas naudingas vartotojui. Jo nereikia suabsoliutinti, bet negalima ir nuvertinti. – prof. habil. dr. V. Martinaitis 81

Inžinerija

„Dabar labai daug kas kritikuoja pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką, – sako prof. V. Martinaitis, – bet Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, ją iš trijų galimų pasirinko pati.“ Pasak jo, buvo galima rinktis, ar naudoti vien teorinius, ar vien faktinius duomenis, arba naudoti abejus. Prof. V. Martinaitis neneigia, kad šios ES direktyvos pirminės paskirties („žinutė“) ir jos dabartinio faktinio taikymo (privalomas sertifikatas, pagal jį atliekami pastatų renovacijos skaičiavimai ir pan.) intriga išlieka ir kelia didelį ažiotažą. Bet iš tiesų tai nėra šio sertifikato problema – tai tik jo taikymo ne pagal paskirtį problema. „Mūsų šalis, pasirinkusi teorinį modelį, dabar jį taiko praktiniams skaičiavimams... Sertifikato naudojimas – nelabai vykęs įrankis namų renovacijos verslo planams rengti, čia galimos didelės paklaidos, nes už sunaudotą energiją, kaip ir už kreditus, atsiskaitome, deja, ne pagal teorinius skaičiavimus“, – apgailestauja profesorius.

KĘSTUTIS VANAGAS, AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius

Pasak pastatų energinio efektyvumo specialisto, nereikėtų pastatų energinio sertifikavimo proceso suabsoliutinti, bet nereikėtų jo ir nuvertinti. „Šis sertifikavimo procesas leidžia sužinoti esamą pastato palyginamąją būklę pagal bendrą vertinimo sistemą, be to, vartotojas gauna rekomendacijų, ką pastate reikėtų keisti, kokios priemonės būtų efektyviausios ir pan. Kitaip tariant, ir gauna tą signalinę „žinutę“, – pabrėžia prof. V. Martinaitis. Pasak jo, pastato energinio naudingumo sertifikatas – tai pastatų klasifikavimo pagal klases įrankis. Energinio pastatų naudingumo sertifikato oponentai prikiša, kad sertifikatas anaiptol neparodo faktinių išlaidų energijai, gyvenant tame pastate, bet, profesoriaus nuomone, vartotojui labai svarbu žinoti ne tiek faktines išlaidas (jos gali svyruoti, atsižvelgiant į vartotojo įpročius, poreikius ir pan.), kiek tai, iš kur jos atsiranda ir kaip jas būtų galima sumažinti pagerinus pastato energinį efektyvumą. „Šis sertifikatas kartu su kitais vartotojui reikalingas, tik nereikėtų jam „užkrauti“ nebūdingų funkcijų, – pabrėžia prof. V. Martinaitis. – Palikime jam bent tris funkcijas – signalinę, palyginamąją (duomenų bazė suteikia tokią galimybę) ir informacinę (žinutės) funkciją, ir viskas stos į savo vietas. Norint gauti patikimą informaciją apie pastato energijos naudojimo charakteristikas, nustatyti ir apskaičiuoti ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo galimybes, reikia taikyti energijos vartojimo audito procedūras. Sutvirtinu šią savo seniai ginamą nuomonę dar ir palyginti nauju Lietuvos standartu LST EN 162471:2012 „Energijos naudojimo auditai“.“

Aukštos energinės klasės siekis – nuoseklus ir kompleksinis veiksmas Kokius svarbiausius reikalavimus kelia naujų pastatų užsakovai ir kokius – renovuojamų? Kokios energinės klasės pastatų statoma daugiausia?

Pasak statybos įmonių atstovų, užsakovų keliami reikalavimai dažniausiai būna susiję su pastato išdėstymu ir funkcionalumu, kad jis atitiktų paskirtį ir užsakovo poreikius. „Lietuviai smarkiai plečia savo akiratį, ieško naujų galimybių ir perima užsienyje matytas idėjas. Pastebime, kad naujuose projektuose užsakovai vis didesnį dėmesį skiria būsimoms eksploatacinėms išlaidoms – tai yra tiesiogiai susiję su energine klase ir kartu su būsima turto verte bei patrauklumu, – sako AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius K. Vanagas. – Renovuojamuose objektuose pagrindinis tikslas taip pat yra eksploatacinių išlaidų sumažinimas bei mikroklimato arba darbo ir gyvenimo sąlygų pagerinimas. Šiuo metu dažniausiai stengiamasi statyti tos energinės klasės pastatus, kurią leidžia normatyvinė bazė.“ Pasak K. Vanago, energinės klasės „gimimo stadija“ slypi projektavimo užduotyje: joje turi būti numatyti visi pastatui keliami reikalavimai, kuriuos jis turi atitikti. Projektuojant trimačiu (3D) modeliavimo būdu, galima preliminariai numatyti pastato eksploatacijos išlaidas bei energinę klasę. Patyręs statybos įmonės vadovas pabrėžia, kad aukštos energinės klasės siekis – nuoseklus ir kompleksinis veiksmas, apimantis projektavimo užduotį, projektavimo bei statybos procesą, modeliavimą, įskaitant medžiagų bei inžinerinių sistemų parinkimą. Tiksli energinė klasė nustatoma tik pastačius pastatą, išbandžius visas inžinerines sistemas ir atlikus sandarumo testą. „Ir renovuojant pastatus galima pasiekti, kad jų energinio naudingumo klasė būtų A, jeigu tai leidžia pastato techninės charakteristikos, – įsitikinęs K. Vanagas. – Viskas priklauso nuo investicijų dydžio. Valstybei įgyvendinant dabartinę daugiabučių namų modernizavimo programą, svarbiausias reikalavimas yra pasiekti, kad po atnaujinimo namų energinis efektyvumas atitiktų ne žemesnę kaip C klasę. Kiek mums žinoma, yra pastatų, kurie po renovacijos atitinka ir B klasę. Tačiau tokiai renovacijai reikia skirti daugiau investicijų. Svarbiausia, kad atlikus renovaciją būtų užtikrintas geras patalpų mikroklimatas, deja, į tai ne visada atkreipiamas dėmesys.“ Energinio naudingumo sertifikatas – būsto kokybės pasas Galimybė siekti aukštesnės energinio naudingumo klasės išlieka ir pastačius pastatą, tačiau, pasak AB „YIT Kausta“ vadovo, šis procesas neturi ekonominės prasmės, nes jis atitiks pastato renovaciją ar kapitalinį

Inžinerija

remontą. Išlaidos tokio pobūdžio renovacijai priklauso nuo pastatyto objekto dydžio bei esamos ir planuojamos pasiekti energinio naudingumo klasės. Pastato aukštą energinį efektyvumą lemia pastato sandarumas bei įdiegtos efektyvios inžinerinės sistemos: šildymas, vėdinimas, rekuperacinė sistema. „Socialiai atsakingos įmonės remiasi principu: energinio naudingumo sertifikatas – būsto kokybės pasas. Viskas priklauso nuo statytojo sąžiningumo ir tikslų – deklaracijos, siekiant pakelti pastato pardavimo kainą, ar efektyvaus pastato, – įsitikinęs K. Vanagas. – Energinio naudingumo sertifikatas – labai informatyvus dokumentas pastato savininkui. Sertifikato prieduose esanti informacija apibrėžia pastato energines sąnaudas, atskirų konstrukcijų šilumos laidumo koeficientus, naudojamas inžinerines sistemas bei jų pagrindines charakteristikas. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip gerinti pastato energinį naudingumą. Visi šie rodikliai veikia pastato energijos sąnaudas, o kartu ir eksploatacijos išlaidas.“ K. Vanago nuomone, energinis sertifikavimas ir pastatų normavimas šiuo požiūriu jau yra svarbus žingsnis siekiant kokybės, tačiau tobulumui ribų nėra. Sertifikuojant pastatus, papildomai galima būtų atsižvelgti į BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) pastatų vertinimo metodiką, kuri apima energijos ir vandens naudojimą, vidaus mikroklimatą, taršą, medžiagiškumą, ekologiją ir kitus kriterijus. „Mūsų įmonė jau pastatė pirmąjį A energinio naudingumo klasės biurų pastatą. Dabar svarstome galimybę gyventojams pasiūlyti įsigyti ir A bei A+ energinio naudingumo klasės butų“, – ateities planais dalijasi „YIT Kausta“ generalinis direktorius. Pasak jo, Lietuvoje yra daugybė pastatų, neperžengiančių minimalių G ar net F energinių klasių, juose gyventojai žiemą kenčia nuo šalčio, o už šildymą privalo mokėti dideles sumas. Šiuos pastatus privalome keisti į naujus, energiškai efektyvius gyvenamuosius bei visuomeninius pastatus – tai visų mūsų ateitis. „Tam reikia priimti kompleksinius sprendimus vykdyti kvartalų renovaciją, griaunant senus pastatus ir statant naujus, energiškai efektyvius, renovuojant šilumines trasas, įrengiant požemines ir antžemines automobilių stovėjimo aikšteles bei išlaikant darnų urbanistinį vientisumą. Turime išmokti taupyti ir racionaliai naudoti gamtos išteklius bei energiją, – sako K. Vanagas. – Laikui bėgant, vadovaudamiesi šalies įstatymais, visi pradėsime statyti taupius ir aplinkai palankius namus. Jau kalbama apie ekologijos mokestį automobiliams, tad panašūs mokesčiai ateityje gali būti pradėti taikyti ir pastatams. Senus, energiškai nenaudingus pastatus eksploatuoti bus brangiau.“

Holistiniai vertinimo metodai, orientuoti į žmogų Ar naujų statybų užsakovai ir renovuojamų statinių šeimininkai apskritai užtektinai reiklūs pastatų energijos suvartojimui ir kuria linkme turi eiti pastatų sertifikavimo procesas, kad padėtų užtikrinti maksimalų komfortą žmogui?

„Manau, kad pastatas turi būti DARIUS KVEDARAS, ne tik energiškai efektyvus, bet UAB „Baltic Engineers“ ir saugus bei patogus naudoti, generalinis direktorius palankus gamtai, su jaukia aplinka ir efektyviai veikiančia infrastruktūra, – įsitikinęs UAB „Baltic Engineers“ generalinis direktorius D. Kvedaras. – Be abejo, siekiant šio tikslo, labai svarbus kriterijus yra pastato energijos suvartojimo lygis, tačiau kyla klausimas, ar pastate efektyviai sunaudojama energija reiškia, jog pastatas yra patogus gyventi ar dirbti?“ Pasak D. Kvedaro, šiandien tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vis didesnis dėmesys skiriamas holistiniams vertinimo metodams, kurie yra orientuoti į žmogų, padeda išspręsti specifines problemas ir garantuoja didesnį gyvenimo komfortą. Vienas iš tokių metodų yra ilgiausiai pasaulyje kurtas ir dažniausiai naudojamas BREEAM poveikio aplinkai vertinimo metodas. Taikant šią sertifikavimo sistemą, vertinamas ne tik pastato energinis naudingumas, bet ir kiti tiek vidinei, tiek išorinei aplinkai svarbūs veiksniai. BREEAM vertinimo kriterijai apima devynias kategorijas. Tokias kaip: pastato valdymas, energija, vanduo, žemės naudojimas, sveikata ir aplinka, transportas, medžiagos, atliekos, tarša. Pastarąsias sudaro keletas ar net keliolika antrinių kategorijų. Kaip pavyzdį galima išskirti sveikatos ir gerovės kategoriją. Vertinant pastatą šiuo aspektu, atkreipiamas dėmesys į natūralų apšvietimą, ryškios šviesos kontrolę, natūralią ventiliaciją, vidaus oro taršą, šiluminį komfortą, mikrobinį užterštumą, akustines charakteristikas ir kt. Taigi BREEAM poveikio aplinkai vertinimo metodas suteikia galimybę įvertinti pastatą, sutelkiant dėmesį net į smulkiausias detales, kurios dažniausiai atlieka ypač svarbų vaidmenį, siekiant užtikrinti maksimalų komfortą. „Mano nuomone, bet kurį pastato sertifikavimo procesą turi sudaryti dvi pagrindinės vertinimo stadijos – prieš ir po, – teigia D. Kvedaras. – Neužtenka įvertinti pastatą pagal numatytus sertifikavimo kriterijus tik per jo projektavimo ir statymo stadijas, kur kas svarbesnė užduotis yra įvertinti pastato patogumą žmogui jį eksploatuoti.“ D. Kvedaro nuomone, dėl to, siekiant užtikrinti visapusę naudą ir komfortą žmogui, vis dažniau

INŽINERIJA

„Statyba – tai procesas, kuriame dalyvauja vystytojai, įsigiję žemės sklypus ir planuojantys statybas, architektai, tas statybas projektuojantys, statytojai, medžiagų ir įrenginių tiekėjai bei pastatų eksploatavimo specialistai, kurie prižiūri tuos pastatus“, – sako Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius prof. dr. G. Stauskis. Pasak jo, Žaliųjų pastatų taryba tam ir susikūrė, kad sutelktų visų statybos proceso dalyvių pastangas ir pasiektų geresnių sprendimų. Ne pelno siekiančios organizacijos tikslai yra aiškinti ir pristatyti juos vartotojams, taip pat dirbti su valdžios institucijomis, kad teisės aktai skatintų gerus sprendimus (ar bent jiems nekliudytų). Taip pat svarbu apibrėžti, kas yra ta gera, žmonėms tinkamiausia aplinka, ir kaip ją įvertinti.

Terminu žalieji pastatai įvardijamas tvarumas. Žalias – tai įvaizdis, įkūnijantis gerą, siektiną gyvenimo kokybę. Jis apima tiek estetinį, tiek ir labai praktišką ekonominį aspektą. – prof. dr. g. stAUskis renkamasi pastatus sertifikuoti ne pagal vienos srities kriterijus, pavyzdžiui, pagal pastato energijos suvartojimą, bet kur kas daugiau aspektų apimančiu holistiniu sertifikavimo metodu. sVarBiausia – tElkti ir koorDinuoti Pastangas koks tas geras namas (žaliasis namas), kuriame būtų gera gyventi žmogui ir vasarą, ir žiemą? kaip pastatyti patį kokybiškiausią namą?

EnErginis Pastatų sErtifikaVimas mob. 8 686 53 020

www.kskompanija.lt 84

tVarumas – tai ProcEsų tęstinumas ir Palaikymas Kokybės kriterijams apibrėžti visuotinai vartojamas tvarumo terminas (angl. sustainability) į statybos sritį atėjo iš ekonomikos srities, taigi apima ir ekonominį tvarumą, arba investicijų pagrįstumą. Juk statome ne vieniems metams, tad turime atsižvelgti ne tik į mažiausias statybos išlaidas, bet turėti omenyje ir eksploatavimą ilgus metus. Juk ne veltui liaudies išmintis moko, kad šykštus moka du kartus... „Didesnė pradinė investicija į kokybiškus sprendimus padeda gerokai sutaupyti žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, – tvirtina prof. G. Stauskis, – tai svarbu tiek privatiems investuotojams, tiek viešojo sektoriaus įmonėms, pavyzdžiui, savivaldybėms, statančioms mokyklas, ir pan. Taigi verta pasitikrinti, ar suplanuoti sprendimai atitinka visus tvarumo kriterijus.“

Pasaulyje yra sukurta įvairių tvarumo vertinimo sistemų, apibrėžiančių gerą arba pageidautiną gyvenimo kokybę formuojančius kriterijus. Tiesa, tokiu atveju jau kalbama ne vien apie pastatą, bet apie didesnes teritorijas: juk žmonės labai daug interesų turi ir kieme, visuomeninėse, žaliosiose miesto erdvėse. Žmonėms tinkamiausios aplinkos požymiai ir vertinimo kriterijai, pasak G. Stauskio, prasideda nuo žemės sklypo ir aplinkos sutvarkymo, siekiant kuo geriau išnaudoti ir į projektą integruoti kraštovaizdžio elementus. Tai apima susisiekimo sistemos sprendimus, kuriais siekiama žmonėms suteikti kuo įvairesnę susisiekimo priemonių pasirinkimo galimybę (ne tik susisiekimas automobiliu, bet ir viešasis transportas, jo stotelės, bevariklis susisiekimas dviračiais, jų stovai, informacinė sistema, galbūt dušai dviratininkams pastate ir pan.), pėsčiųjų takai – visa tai turi būti projekte įvertinta ir kokybiškai išspręsta. Toliau tai apima statybos ir apdailos medžiagas, jų ekologines ypatybes ir ilgalaikio naudojimo charakteristikas, jų poveikį aplinkai, nekenksmingumą žmogui. Turi būti įvertinta ir aplinkos tarša bei atliekų tvarkymas.

Inžinerija

Be abejo, į visą kriterijų kompleksą įtraukiama energetika, kaip viena iš daugybės žmogaus komfortui reikšmingų įtakos sričių. Be to, dar svarbus inovacijų kriterijus: kiek statybose įdiegiama šiuolaikinių sprendimų, duodančių geriausią pridėtinę vertę, ir keli kiti aspektai. Kuriama Nacionalinė pastatų tvarumo vertinimo sistema Apskritai visų tvarumo vertinimo sistemų idėja yra parodyti projektuotojams ir vystytojams, kokių sprendimų reikia, kad būtų užtikrintas komfortas žmogui, ir kad jie nuo pat pradžių integruotų tuos sprendimus į projektą.

Pasak G. Stauskio, Lietuvos žaliųjų pastatų taryba šiuo metu kuria Nacionalinę pastatų tvarumo vertinimo sistemą: entuziastai dirba visuomeniniais pagrindais, ir sistema jau pusiaukelėje, dabar pereinama prie vertinimo procedūrų nustatymo. Nacionalinė pastatų tvarumo vertinimo sistema, kaip ir visos tarptautinės sistemos, nebus privaloma, o taikoma tik savanoriškai. Vystytojai ir statytojai suinteresuoti pastatyti geresnės kokybės objektus, nes jie pateikia geresnį ilgalaikį rezultatą. Be abejo, yra galimybė taikyti kurią nors tarptautinę sistemą Lietuvoje, bet, pasak specialistų,

tai gana brangu, turint omenyje užsienio ekspertų vizitus į Lietuvą, didelius dokumentacijos kiekius ir pan., tad buvo pasirinktas būdas jas adaptuoti Lietuvos rinkai (visi kriterijai turi tam tikrus svorio koeficientus ir skirtingoms šalims jie nevienodai aktualūs, pavyzdžiui, vienos akcentuoja aplinkosauginio požiūrio svarbą, kitos – ekonominį tva- Dr. GINTARAS STAUSKIS, rumą ir pan.), išlaikant esminius VGTU Urbanistikos katedros kokybės bruožus, skaidrumą ir profesorius, Lietuvos žaliųjų objektyvumą, bet maksimaliai pastatų tarybos direktorius sumažinant išlaidas ir, kiek įmanoma, biurokratinius barjerus. Buvo išanalizuoti įvairių šalių pavyzdžiai – ir Europos, ir JAV, ir Pietryčių Azijos, ir visa, kas geriausia, buvo integruota į nacionalinę sistemą. Įdiegus Nacionalinę pastatų tvarumo vertinimo sistemą, bus reikalingi ir naujos kompetencijos specialistai, tad Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su partnerėmis iš Estijos ir Latvijos dar pernai pradėjo „Žaliųjų pastatų profesionalo“ mokymų programą. Ją baigęs specialistas įgauna visuminį supratimą apie daugelį tvarumo aspektų ir gauna „Žaliųjų pastatų profesionalo“ sertifikatą. 

Inžinerija

Ar Lietuva jau subrendo pokyčiams? Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, nuo 2012 m. Lietuvos teisinėje bazėje atsirado gairės, vedančios nulinės energijos pastatų atsiradimo link. Reglamentas „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ apibrėžia esminių reikalavimų kaitą iki 2020 m. – nustato projektinius atitvarų, sandarumo bei inžinerinių Karolis Januševičius, UAB „Intelligent BIM Solutions“ sistemų parametrus ir įvardija maksimalias šilumos sąnaudas, tenkančias šildomam pastato ploto vienetui per metus. Pastato energinio efektyvumo klasė pagal reglamentą „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, įsigaliojus šiems pakeitimams, apskaičiuojama, atsižvelgiant į pirminės energijos sąnaudų, skirtų pastatui šildyti, vėsinti, vėdinti ir apšviesti, dydį.

Anksčiau galiojusiuose norminiuose dokumentuose, apibrėžiančiuose pastato atitvarų šiluminių charakteristikų reikalavimus, maksimalios šilumos sąnaudos nebuvo įvardijamos. Reglamentų reikalavimams įgyvendinti pakako projektinės stadijos metu įvardyti atitvarų šilumines charakteristikas. Dėl įsigaliojusių reglamentavimo pakeitimų, siekiant tenkinti reikalavimus, keliamus maksimalioms šildymo sąnaudoms, ir neviršyti galimų vėsos sąnaudų, projekto vystymo metu tapo būtina atsižvelgti į pastato architektūrinius sprendimus: formą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, skaidrių atitvarų išdėstymą.

Energinė analizė, atliekama pirmųjų projekto etapų metu Tradicinis pastatų projektavimo procesas ne visais atvejais užtikrina aukšto energinio efektyvumo charakteristikų išpildymą. Koncepcinės (prieš projektavimą) pastato planavimo stadijos metu būtina įvertinti tikėtinas pastato formos charakteristikas ir skaidrių atitvarų skaičių bei išdėstymą, atsižvelgiant ne tik į patalpų natūralaus apšvietimo reikalavimus, bet ir į pastato energijos sąnaudas šildymui ir vėsinimui. Pastato architektūrinė koncepcija daro didelį poveikį energijos poreikiams – tinkamas priemonių rinkinys gali užtikrinti reglamentų reikalavimų įgyvendinimą gerokai mažesnėmis sąnaudomis nei priemonės, taikomos neefektyviai pastato formai. Tik racionalūs ir įvertinti sprendimai gali užtikrinti, kad pastatas bus numatyto energinio efektyvumo lygio, o investicijų ir gaunamos naudos santykis bus racionalus. Dinaminio energinio modeliavimo būtinybė Pastato šiluminio balanso kompleksiškumas, meteorologinės sąlygos ir kiti koncepcinės pastato planavimo stadijos metu atsirandantys veiksniai lemia, kad yra sudėtinga įvardyti energines charakteristikas, kuriomis išsiskirs konkreti statinio forma, derinama su energinį efektyvumą didinančiais sprendiniais. Tam, kad koncepcija su priimtinu abstrakcijos lygiu būtų kompleksiškai įvertinta, reikalinga programinė įranga, deranti su architektūrinės dalies modeliavimo priemonėmis, kurios tampa neatsiejama planavimo ir projektavimo stadijos dalimi.

INŽINERIJA

Dažniausios architektūros modeliavimo programos (BIM įrankiai: „Revit“, „Archicad“ ir kt.) gali perkelti modelius į energinio modeliavimo programas. Taip atsiranda galimybė koncepcinės stadijos metu įvertinti pastato energijos poreikius ir priimti motyvuotus sprendimus, atsižvelgiant į architektūrinius sprendimus. Planuojant energiškai efektyvius pastatus, neužtenka vien numatyti mažą šiluminį laidumą turinčias atitvaras (sienas, langus, stogus) ir pasirinkti efektyvius įstiklinimo sprendimus. Šių priemonių nauda ekonominiu ir energiniu požiūriu akivaizdžiai sumažėja, jei statinio planinis sprendimas ir forma yra neefektyvūs. Geriausi rezultatai gali būti pasiekti planuojant statinį kompleksiškai nuo pat koncepcijos lygmens. PRoFeSIoNaLų NaUdojamoS aNaLIzėS PRIemoNėS Pasitelkiant energinės analizės priemones (tokias kaip IES VE), atsiranda galimybė efektyviai patikrinti pastato energijos poreikius, turint tik pirminę statinio formą ir skaidrių atitvarų procentinį skaičių fasaduose. Dėl tokio abstrakcijos lygio gaunamas rezultatas negali būti laikomas tiksliu, bet, tarpusavyje lyginant skirtingas koncepcijas, suplanuotas tokio paties klimato sąlygoms, atsiranda palyginamumo logika. Esamoje teisinėje bazėje apibrėžta praktika užtikrina galimybę patikrinti pastatyto objekto energines charakteristikas (pagal STR 2.09.01:2012) sertifikavimo programa.

Pasitelkiant profesionalų naudojamas energinės analizės priemones, kaip IeS ve, projektavimo procesas gali tapti objektyviu ir pagrįstu sprendimų priėmimu – išvengiant klaidų ir bandymų metodo, kuris nebūtinai garantuoja geriausią ekonominį efektą. 

Tel. +370 5 203 4333 El. p. info@ibimsolutions.com www.ibimsolutions.lt

INŽINERIJA

kada PRadėSIme akTYvIų, eLekTRą Savo PoReIkIamS GamINaNčIų FaSadų eRą? eGidija leKavičieNė

kalbant apie energinį pastatų efektyvumą, apie komercinės paskirties ir daugiabučių namų energinį sertifikavimą bei energijos taupymą, reikėtų nepamiršti ir dar vienos galimybės: ne paslaptis, kad pastato energinio efektyvumo klasė gali būti didesnė, jei greta kitų energiją taupančių priemonių įrengtume atsinaujinančių šaltinių energijos generatorių. FoTovoLTINė jėGaINė, įReNGTa kaIP FaSado aPdaILa „Vienas tokių atsinaujinančių šaltinių energijos generatorių galėtų būti fotovoltinė jėgainė, ir ne bet kur, bet įrengta kaip fasado apdaila“, – sako UAB „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas. Nors techninės galimybės leidžia, tarkime, su berėmiais moduliais įrengti net ir vėdinamąjį fasadą, o spalvinė gama tikrai neapsiriboja tik akį rėžiančiais mėlynais kvadratėliais, pasak A. Karazino, galima spėti, kad aktyvių, elektrą gaminančių fasadų įrengimas naujos statybos ar renovuojamuose pastatuose dažniausiai ignoruojamas dėl visuotinai įsigalėjusio mito neva fotovoltinės saulės elektrinės – ilgalaikė, rizikinga, sunkiai atsiperkanti investicija. Bet ar tikrai taip yra?

Šiame straipsnyje pateikti skaičiavimai gali jus priversti šia „tiesa“ suabejoti.

Europos Sąjungoje fasado apdailos fotovoltiniai moduliai, dar kitaip vadinami BIPV (angl. Building Integrated Photovoltaic), nėra jokia naujiena. Pastatui jie teikia ne tik elektros energiją, padeda sumažinti išlaikymo išlaidas, bet ir didina jo ekonominę vertę, suteikia solidumo, nebyliai kviečia tausoti aplinką, duoda statiniui savitumo architektūriniu požiūriu. Tiesa, visiems labiausiai rūpimas klausimas – tokios elektrinės įrengimo kaina. Kaip pavyzdį paimkime 100 kW nominalios galios jėgainę. Jos plotas – apie 680 m 2. Į pietus atsukta 50 m ilgio, 12 m aukščio (4 aukštų) biuro pastato siena. Įdiegimo kaina, įskaitant visą reikalingą įrangą, projektavimą, leidimus ir darbus – 400 tūkst. litų be PVM. Vieno sienos kvadratinio metro kaina – 400 000 Lt / 680 m 2 = 588 Lt/m2.

Inžinerija

Kiek sutaupysime? Kiek gi tokia saulės jėgainė generuos elektros energijos ir kokia bus jos savikaina?

„Įdarbinkime“ fasadus Taigi galbūt jau atėjo laikas priversti fasadus „dirbti“?

Idealiomis Lietuvos geografinei padėčiai sąlygomis – 36 laipsnių kampu į horizontą, tiesiai į pietus, laisvai stovinčių modulių 1 kW galios fotovoltinė elektrinė gamina iki 950 kWh elektros energijos per metus. Įprasti fasadai rengiami 90 laipsnių kampu, be to, moduliai tokiu atveju labiau kais. Taigi daugiausia galima tikėtis 70 % maksimalaus „derliaus“.

UAB „Solet Technics“ – alternatyviosios (atsinaujinančios) energetikos srityje dirbanti įmonė. Jos pagrindinė veikla – saulės jėgainių įrengimas su jau ketverius metus Lietuvoje gaminamais MG AB „Precizika“ saulės moduliais. Visoje Lietuvoje „Solet Technics“ Andrius Karazinas, darbuotojai yra suprojektavę ir UAB „Solet Technics“ direktorius įrengę daugiau nei 60 elektrinių, pradedant 2 kW mikrojėgainėmis ir baigiant 1 MW saulės elektrinės parku. „Ėmėmės projektų su individualiai užsakytais, suprojektuotais ir pagamintais lietuviškais moduliais ir juos įvykdėme, – sako UAB „Solet Technics“ direktorius A. Karazinas ir vardija jau įgyvendintus sprendimus: – Integravome berėmius modulius į fasadą, įrengėme terasos pavėsinės stogą su šviesą praleidžiančiais moduliais, integravome elektrinę į fiksuotas lauko žaliuzes ant pastato fasado.“ 

Fasade sumontuota 100 kW galios jėgainė generuos apie 66 MWh per metus. Stambūs vartotojai elektrą paprastai įsigyja iš nepriklausomų tiekėjų, tad, tikėtina, elektros pirkimo kaina bus ne didesnė nei 0,35 ct/kWh + PVM. Per metus sutaupysime apie 23 tūkst. litų. Išeitų, kad skaičiuojamas atsipirkimo laikas (neįvertinant kapitalo ir priežiūros išlaidų) – 400 000 Lt / 23 000 Lt – yra beveik 18 metų. Atsipirkimo skaičiavimo metodikos klaidos „Tačiau tokia, kaip čia pateiktoji, atsipirkimo skaičiavimo metodika yra ydinga, – teigia A. Karazinas ir pateikia svarius argumentus: – Pirma, ji remiasi prielaida, kad elektros pirkimo kaina iš elektros energijos tiekėjų visą šį laikotarpį nesikeis. Sutikime, skamba keistai. Antra, visiškai ignoruojamos alternatyvios fasado apdailos išlaidos, galinčios sudaryti nuo 80 Lt/m2 (prasčiausia) iki 500 Lt/ m2 (geriausia). Paimkime viduriuką – 290 Lt/m2 ir atmeskime jį iš jėgainės kainos. Taigi galimybė turėti aktyvų elektrą generuojantį fasadą iš esmės kainuoja tik 298 Lt/ m2. Paprasta aritmetika: 298 Lt/m2 x 680 m2 / 23 000 Lt, ir kiek daugiau nei po aštuonerių metų fasado gebėjimas gaminti elektrą atsipirks.“

UAB „Solet Technics“ Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius Tel. +370 5 236 3691 El. p. info@soltech.lt www. soltech.lt

Infrastruktūra

Iššūkis tradicinei automobilių stovėjimo aikštelei Jurga Grigienė

Bendrovės „Urbana“ architektams, galima sakyti, pavyko pakeisti tradicinės automobilių stovėjimo aikštelės, kaip nereikšmingos infrastruktūros, sampratą. S. & L. Eskenazi ligoninės Indianapolyje automobilių stovėjimo garažo konstrukcija buvo paversta dvejetainiu sintetiniu reljefu. „Mūsų susidomėjimas maskavimo principais tapo didžiulio dinamiško interaktyvaus urbanistinio elemento įkvėpimo šaltiniu. Užuot pasirinkę aktyvia kinetika grįstą ROBAS LEY, „Urbana Studio“ įkūrėjas ir vadovas metodą, su tokio tipo projektus kamuojančiomis neišvengiamomis priežiūros ir ilgalaikiškumo problemomis, labiau koncentravomės į mintį, kad dauguma konstrukcijos stebėtojų ją apžiūrinės judėdami dviračiu ar iš automobilio. Kitaip tariant, konstrukcija turėjo būti suprojektuota taip, kad praeiviai galėtų gėrėtis spalvų ir formų įvairove. Įdomu tai, kad ši žaismė pastebima ir žvelgiant tiesiai į konstrukciją, ir šiai tik pakliuvus į matymo lauką“, – pasakoja kūrėjai. 7 tūkst. kampinių metalo plokščių laukas, pritaikius dviejų spalvų metodiką, sukuria dinamišką fasado sistemą, kuri, priklausomai nuo žiūrėjimo kampo ir tempo, kuriuo judama per teritoriją, leidžia mėgautis unikaliais vizualiniais potyriais. Kitaip tariant, per ligoninės teritoriją einant pėsčiomis ar lėtai važiuojant bus galima gėrėtis ryškiais spalvų ir permatomumo lygių perėjimais, o štai vairuotojų, lekiančių Vakarų Mičigano gatve, akis džiugins dar dinamiškesnė spalvų kaita – spalvos kinta pagal judėjimo kryptį. Siekiant išgauti efektą, iš viso naudojama 18-os skirtingų dydžių plokščių. Jų matmenys svyruoja nuo 300 m aukščio ir 600 mm ilgio iki 300 mm aukščio ir 1 m ilgio. Iš viso suklota apie 7 tūkst. plokščių. Spalvų schema gana paprasta: vakarinėje pusėje dominuoja gili tamsi mėlyna, rytinėje – išryškėja aukso spalva. Subtiliausių atspalvių iliuzijai sukurti užtenka vien kampų (aukštis – 18,5 m, plotis – 75 m, gylis – 1,5 m).

Nuotraukos Serge’o Hoeltschi

Infrastruktūra

 Objektas „Gegužė–rugsėjis“: S. & L. Eskenazi ligoninės automobilių stovėjimo garažo fasadas  Architektai „Urbana“  Vieta Sidney ir Lois Eskenazi ligoninė, 720 Eskenazi Avenue, Indianapolis, IN 46202, JAV  METAI 2014 m.

Infrastruktūra

Architektų komentaras Projekto tikslas buvo patyrinėti paraleles tarp dvimačio vaizdo konstravimo technikų ir tektonikos niuansų, į kuriuos atsižvelgiama projektuojant ir konstruojant pastato fasadus. Kruopščiai išnagrinėjus skaitmeninės vaizdo manipuliacijos ir atkūrimo technikas, pavyzdžiui, klaidų difuziją, spalvų imitavimą, pustonavimą, nuostolingojo glaudinimo kvantavimą, buvo sukurta sudėtingų raštų ir briaunų, besidriekiančių per pastato fasadą, schemų išdėstymo strategija. Pagrindinis koncepcijos tikslas buvo dvilypis:

1) kvestionuoti „optimizacijos“ sampratą šiuolaikinėje gamyboje, pasitelkiant „vaizdą“ kaip koncepcinę skaitmeninės sistemos veiksmingumo ir realaus pasaulio tektoninės sistemos sąsają; 2) pasitelkiant tokių optimizacijos strategijų efektus užtikrinti, kad, sumažinus sistemos „raišką“, patobulėtų erdvinės savybės. Taip optimizacija tampa erdvinio pozicionavimo dalimi, o ne neišvengiamu kompromisu.

Vaizdas šiuolaikinėje skaitmeninėje architektūroje Skaitmeninio vaizdavimo ir pikselinių duomenų gavybos technikų naudojimas kuriant architektūrines formas nėra naujas ar novatoriškas dalykas. Tiesą sakant, „pikselio“ analizė abstrahuojant ir manipuliuojant skaitmeniniu vaizdu veikiausiai yra viena iš elementariausių duomenų gavybos priemonių. Pavyzdžiui, net koncepcijos prasme primityviausiuose skaitmeninio dizaino pavyzdžiuose galima matyti daug atvejų, kai spalvų ir ryškumo reikšmių gavyba iš vaizdo pasitelkiama kaip priemonė manipuliuoti sisteminiais dizaino parametrais per visą lauko plotą. Tiesa, labai retai kada bent kiek kruopščiau analizuojamas pats skaitmeninio vaizdo konstravimas.

Kuriant fasadą „Gegužė–rugsėjis“, „vaizdo“ analizė prasidėjo darbams jau įsibėgėjus – tada, kai sukuriamas pats vaizdas, atsižvelgiant į distorsiją, abstrahavimą ir optinį apdorojimą, būtinus norint vaizdą sėkmingai suprojektuoti ekrane. „Originalaus“ vaizdo duomenų koregavimas naudojant tokias technikas, kaip klaidų difuzija,

Infrastruktūra

Dvinarė geltonos ir mėlynos spalvų paletė

PASTATO PJūVIS

Infrastruktūra

spalvų imitavimas, pustonavimas ir nuostolingojo glaudinimo kvantavimas, ne tik padidina skaitmeninio failo efektyvumą, bet ir vaizdo panašumą į realų pasaulį. Triukšmas, tiek kaip sąvoka, tiek kaip funkcija, yra svarbi fasado kūrimo priemonė. Jis dažnai suprantamas kaip nereikalingas šalutinis vaizdo ar garso kūrimo produktas, tačiau šiuo atveju jis tampa modifikatoriumi. Grūdeliai gali ne tik suteikti fotografiniam vaizdui toną, bet ir būti susintetinami į skaitmeninių duomenų rinkinius, o tai leidžia suvaldyti abstraktumą. Kitaip tariant, triukšmas labai naudingas – tiek kiekybine (sumažinant reikalingus išteklius ar apdorojimo galią), tiek ir kokybine (didinant gauto skaitmeninio vaizdo panašumą) prasme. Diferencijavimo didinimas ar mažinimas? Tiek dizaino, tiek gamybos srityse, taikant šiuolaikinius skaitmeninės produkcijos modelius, dažnai stengiamasi išnaudoti neribotos diferenciacijos teikiamas galimybes. Masinis komponentų tinkinimas sparčiai tampa „status quo“, tačiau kiek ši diferenciacija iš tiesų reikalinga gradientinių erdvinių padėčių išraiškai?

Architektūros srities akademiniame diskurse dabar linkstama pripažinti neribotą komponentų kintamumą, nors masinio tinkinimo teoriniai idealai vis dar kertasi su masinės modernios statybos ir gamybos technikų galimybėmis, ypač architektūrine prasme. Jei imtume standartinį gamybos pavyzdį, bet koks kompozicijos komponento pakoregavimas susijęs su išaugusiomis laiko, darbo ir išlaidų sąnaudomis, o manyti kitaip būtų naivu. Čia vėl tiek konceptualia, tiek pragmatine prasme išryškėja „atliekų“ sąvoka. Technologijoms vis labiau išnaudojant komponavimo kintamumą, jau matyti lūžio taškas: „Vien dėl to, kad galime tai daryti, nereiškia, kad turime.“

Taigi optimizacijos tikslas – sumažinti komponentų, reikalingų erdviniam efektui sukurti, skaičių prieš sistemai „užlūžtant“ arba pamatiniam dizaino tikslui netenkant savo nuoseklumo. Be to, šis redukcinės optimizacijos procesas galbūt galėtų pagerinti sistemos vientisumą. Kitaip tariant, išnaudoti sistemos bendrumą ir pasikartojimus. Klaidų difuzija Vaizdų kūrimą visuomet varžė ribotos spausdintinių (o vėliau ir skaitmeninių) technologijų galimybės. Dauguma žino J. Gutenbergo spaudos renkamaisiais spaudmenimis būdą ir dar prieš tai išrastą medžio graviūrų spausdinimą. Šios ankstyvosios technologijos bei šimtmečiais vėlesnės ištobulintos versijos leido spausdinti gana greitai. Tobulėjant technologijoms, vystėsi ir galimybės rašmenis papildyti vaizdais, naudojant įvairias mechaniškai atgaminamas priemones. Ypač įdomu tai, kad grafikos pasaulyje atsiradus dvinarei sistemai imta labiau telktis į tai, kaip iš mažiausio išspausti daugiausia, kaip, naudojant tik vieną spalvą, išgauti sudėtingus pilkų atspalvių ir įvairių kitų spalvų atspalvių vaizdus. Šiandien dažniausiai naudojamas metodas yra pustonavimas – tai puikus pavyzdys metodo, kuriuo, naudojant labai ribotą spalvų paletę bei tarpus ir taškų formatavimą, sukuriamas sudėtingas vaizdas.

Konstrukcijoje „Gegužė–rugsėjis“, siekiant padidinti architektūrinių komponentų „paletės“ efektyvumą, pasitelktos įstabios tiek spalvų imitavimo, tiek klaidų difuzijos procesų ypatybės, taip sukuriant triukšmu grįstą tekstūrinį fasadą. Taip, naudojant tris pagrindines tipologijas ir tris dydžių rinkinius kartu su veidrodine dalimi, buvo išgauta 18-os unikalių dalių paletė. Pritaikius šią paletę bei dvinarę geltonos ir mėlynos spalvų paletę, nedideliu kintamųjų rinkiniu išgaunamas sudėtingas ir subtilus variantas. Manipuliavimas ribotu komponentų rinkiniu ir jo konvertavimas – įdomesnis iššūkis nei tiesiog papildymas naujomis unikaliomis dalimis. 

Architekt큰ra