Structum 2014 Gruodis by STRUCTUM

 Žurnalas sėkmingam verslui!

GRUODIS I 2014

Verčiau būti giriamam, nei pačiam girtis. /Demokritas/

Architekt큰ra

TURINYS

ARCHITEKTŪRA Erdvė, įkvepianti skaityti 6 Kortagai 9 Knygos bus naudojamos ilgiau 10 Išskirtinio grožio arktinio ąžuolo grindys 11 Išskirtinė erdvė Tarptautiniame Vilniaus oro uoste 13 Sukurtos prabangai ir elegancijai 18 Architektūros ir konstrukcijų sintezė: architektūros inžinerijos bakalaurų baigiamieji darbai 20

IŠMANUSIS MIESTAS Kauno miesto tikslinės integruotos teritorijos Šiaulių miesto integruotoji teritorija Klaipėdos miesto tikslinė teritorija Panevėžio Integruotų teritorinių investicijų (ITI) programos vizija

26 29 32 34

statyba Apželdintieji stogai. Atgal į gamtą Šilokų kilimais apželdinti stogai 2014-ieji: kryptingos veiklos metai, teikiantys optimizmo ateičiai

36 41 42

METŲ GERIAUSIEJI objektai Namas, kuris nekonkuruoja su gamta LKAB „Klaipėdos Smeltė“ tarptautinis konteinerių paskirstymo centras Milžiniškas modernus orlaivių techninės priežiūros angaras „NFQ“ grupės biuras Verslo centras „Grand Office“ „SPA Vilnius Anykščiai“ Naujieji „Volkswagen“ namai „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastatas „Sonex“ administracinis pastatas

50 52 54 56 58 60 62 64 66

METŲ gaminys Langų sistemos „Aluplast energeto®“: naujas energijos taupymo matas

METŲ projektas Geriausia reklama – nuveikti darbai

INŽINERIJA Sava krosnis – arčiau kūno? Ar tikrai? Alternatyvus šildymas Konteinerinės katilinės

74 78 79

INFRASTRUKTŪRA Pridėtinę vertę galima kurti ir iš to, kas niekam nereikalinga Nauji atliekų tvarkymo būdai skinasi kelią ir Lietuvoje Gelžbetonis mūsų keliams ir tiltams

80 82 88

Grindys „Litubel Staki Parket“ – prabanga ir elegancija jūsų namams!

Didžiausias ąžuolinių grindų pasirinkimas:  parketlentės;  grindinės lentos;  „top-lag“ grindys. Tvirtos, ilgalaikės, akį traukianti apdaila ir išskirtinės spalvos!

w w w. s ta k i .l t

UAB „Plankmara“, Gamyklos adresas: Užusalių k., LT-55333 Jonavos r., mob. +370 614 80 016, el. p. info@staki.lt

redakcijos Žodis Žmonės jau tūkstantmečius skaičiuoja laiką – sekundėmis, dienomis, savaitėmis, metais, šimtmečiais... Mums reikia atskaitos taško. Mums reikia pradžios ir pabaigos, konkretumo. Metų pabaiga – puikus laikas peržvelgti praėjusius ir planuoti ateinančius metus, per kuriuos galėsime nuveikti dar daugiau, pasiekti dar didesnių viršūnių. Prisiminkime šių metų pergales ir laimėjimus, juk metai buvo šaunūs! Mėgaukitės savo pergalėmis ir ruoškitės naujoms! Didžiuojamės, kad bendradarbiaujate su mumis, ir gražiausių švenčių proga nuoširdžiai linkime kūrybinių idėjų, sėkmingų darbų, optimizmo bei kantrybės.

 Žurnalas structum ISSN 2335-2116

Leidėjas UAB „S MEDIA GROUP“ Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius Tel. +370 5 208 03 35 Mob. tel. +370 620 55 199 direktorė IGNĖ DAUSEVIČIŪTĖ vyr. redaktorė JURGA GRIGIENĖ el. p. jurga@estructum.lt

gruodis 2014

nuotraukų autorius SAULIUS JANKAUSKAS TORD-RIKARD SÖDERSTRÖM TRAIAN CIMPEANU ANDRÉ PIHL kaLbos stiLius ir korektūra VŠĮ KALBOS IR KOMUNIKACIJOS CENTRAS www.kkc.lt rekLamos skyrius reklamos projektų vadovė Audronė Dausevičienė Mob. tel. +370 611 10 125 dizainas VILIJA AVIŽINYTĖ

ParenGimas sPaudai UAB „S MEDIA GROUP“ sPausdino UAB „BALTO PRINT“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2014 © STRUCTUM, 2014 ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI ELEKTRONINĘ ŽURNALO VERSIJĄ GALITE SKAITYTI



vyr. redaktorės Pavaduotoja EGIDIJA LEKAVIČIENĖ

tekstų autoriai: ASTA GEIBŪNIENĖ EGIDIJA LEKAVIČIENĖ JURGA GRIGIENĖ GIEDRĖ BALČIŪTĖ IEVA ČIVINSKAITĖ STASYS LIAUKEVIČIUS

www.estructum.lt

Architektūra

Erdvė, įkvepianti skaityti

Jurga Grigienė

Universali asimetriška skaitymo platforma, imituojanti Monterėjaus Meksikoje kalnuotą topografiją, – tarsi dinamiška žaidimų ir mokymosi erdvė, skatinanti vaizduotę ir leidžianti patogiai atsiverti skaitymo malonumui.

Architektūra

BIBLIOTEKOS PLANAS

1. Registratūra 2. Įvado į menus ir amatus salė 3. Biblioteka

 Vieta Fundidoros parkas, Monterėjus, Meksika  STATYBOS METAI 2013 m.  PLOTAS 1 025 m2

4. Ekspozicijų centras 5. Menų ir amatų salė 6. Teatro salė

7. Suaugusiųjų mokymosi studija 8. Sandėlis 9. Biurai 10. Aikštelė

Monterėjus, trečias pagal dydį Meksikos miestas, labiausiai garsėja savo puikiaisiais kalnais ir stipria pramone. Pačioje miesto širdyje įsikūręs Fundidoros parkas – unikalus pramoninės architektūros pavyzdys (anksčiau čia stovėjo didžiulė plieno liejykla, įkurta 1900 m.). Parke sau vietą rado galingi sodai, muziejai, konferencijų centrai, auditorijos, pramogų parkai ir kultūros centrai, tokie kaip „Conarte“ (Nuevo Leono kultūros ir menų taryba).

Architektūra

„Conarte“ kreipėsi į bendrovę „Anagram“ su idėja sukurti erdvę, kuri įkvėptų vaikus skaityti ir mokytis. Vaikų biblioteką ir kultūros centrą numatyta įrengti sandėlį primenančiame pastate – neliečiamame valstybinio paveldo objekte. Kuriant dizaino projektą, buvo būtina atsižvelgti į pastato neliečiamumą ir netgi jį sustiprinti. To rezultatas – universali asimetriška skaitymo platforma, imituojanti Monterėjaus kalnuotą topografiją.

Lentynos naudojamos ne tik knygoms laikyti, bet ir yra dinamiška žaidimų bei mokymosi erdvė, kurioje leidžiama pasireikšti vaizduotei ir pajuntamas skaitymo malonumas. Instaliacijos spalvinga ir geometrinė estetika tiesiogiai kontrastuoja su senovinio pramoninio pastato interjeru – šiuo kontrastu smagiai ir originaliai išryškinamas tiek vienas, tiek kitas. 

aRCHiteKtŪRa

rugsėjį knygynuose pasirodė nauja lietuviška knyga „kortagai. slaptoji princo druado užduotis“. Čia galime rasti ne vieną pamokomą istoriją ar mąstyti priverčiantį dialogą. kalbamės su knygos autoriumi Linu kėvelaičiu. Girdėjome Pirmuosius sPeciaListų atsiLiePimus, kad vaikai GaLi Pasimokyti iŠ „kortaGų“. ar to ir siekėte? Gera knyga yra tokia, kurią skaitydami patiriame gerų emocijų, įgyjame patirties arba žinių. „Kortaguose“ rasime visų šių elementų, tad naudingų žinių – taip pat. Tai nėra vadovėlis. Vaikams vadovėliai nuobodūs. Kur kas įdomiau mokytis patiriant kvapą gniaužiančių nuotykių, kurie nebūtinai baigiasi gerai. Čia mokysimės nebijoti klysti, padėti kitiems, galvoti savo galva, daryti gerus darbus, užjausti, suprasti, vertinti, siekti tikslo, kovoti ir daug kitų panašių dalykų. Tai yra „Kortagų“ pagrindas, bet šiek tiek susipažinsime ir su istorija, gamta, karyba, matematika, kitais dalykais. sakykite, kas Paskatino raŠyti knyGą vaikams? Pats auginu vaikus, matau, ko jie mokosi, ką veikia, koks yra augančio vaiko knygų poreikis. Smagu matyti vaiką su knyga rankose, o ne žiūrintį televizorių ar žaidžiantį telefonu, kompiuteriu, kur daug dalykų jau yra kažkieno sukurta ir vaiko vaizduotė būna ribojama. Būna, kai vaikas sako, kad neturi ką veikti, jam neįdomu ir t. t. Rašydamas šią knygą norėjau paskatinti vaikų vaizduotę, leisti jai plėtotis. Prisiminiau, ką mes veikdavome vaikystėje, – nuo balų taškymo, Robino Hudo iki sudėtingiausių bunkerių ir palapinių statymo. Kaip ryte rydavome knygas, net nuvaryti miegoti būdavo sunku. Jos prikaustydavo dėmesį, vaizduotė dirbdavo kaip galingiausias pasaulio kompiuteris, o kartais pasinerdavome į nuostabiausią fantazijos pasaulį, kur viskas būdavo įmanoma. Šie nuotykiai jaudindavo iki širdies gilumos. O kiek naujų dalykų patirdavome ir sužinodavome!

Taip ir „Kortaguose“ – vaikai nukeliaus į fantazijos pasaulį, išmoks naujų neatrastų dalykų, teks įveikti logines minkles, rinktis geresnius ar blogesnius variantus ir t. t. „Kortagai“ – ne tik nuotykiai, kai kurios knygos dalys jau dabar atskleis vaikams dalykų, kuriuos mes suprantame tik užaugę. Bet ne visus :) bet jūsų sPeciaLybė susijusi su statybomis. kodėL toks Posūkis? Gyvenime kiekvienas žmogus nešiojasi kažką viduje, kas jam patinka. Ir vieni apie tai tik pagalvoja, kiti – svajoja, vieni imasi įgyvendinti svajones jau būdami 18-os, kiti – tik 60-ies, o kai kurie taip ir neišdrįsta. Kiekvienam vis kitaip. Dažnai dauguma, iš jų ir aš, sako: „O kaip norėčiau, o jeigu galėčiau, būtų smagu, būtų įdomu ir t. t.“ Ir aš taip sakydavau, kol pagaliau pradėjau ne kalbėti, o daryti. O dėl posūkio gyvenime – matyt, kiekvienam žmogui reikia patirti tam tikrų išgyvenimų, laimėjimų, nesėkmių, kurie būna skaudūs, pamokomi, ir tai verčia susimąstyti, ką mes paliksime po savęs, ką galime pagerinti šiame pasaulyje ir kaip padėti ateities kartoms. ar suLauksime dauGiau jūsų knyGų? kokių ir aPie ką? Knygų tikrai bus daugiau. Tiksliai nepasakysiu kiek, nes nežinau, kada sustosiu, priklausys nuo skaitytojų poreikio. Tikiuosi, kad „Kortagai“ augs kartu su skaitytojais, kiekvieną dalį stengsiuos skirti vis vyresniems vaikams, galbūt net paaugliams. Nors dabar turiu daug minčių, sudėti viską į vieną knygą sunku. Galbūt padės patys vaikai ir tėvai, lankydamiesi svetainėje www.kortagai.lt – ten netrukus bus skyrelis „Bendraukime“, kur rašysime visi ir viską apie vaikiškas svajones, siekius, norus ir, be abejo, pagrindinius knygos veikėjus kortagus :) 

aRCHiteKtŪRa

knyGos bus naudojamos iLGiau aSta geibūnienė

bibliotekų saugyklų ir skaityklų mikroklimatą lemiantys veiksniai yra temperatūra, santykinis oro drėgnumas ir oro užterštumas. juos privalu registruoti tinkama aparatūra ir sudaryti patalpose optimalias aplinkos sąlygas. Pasak vėdinimo sistemas projektuojančios UAB „Baltic System“ technikos direktoriaus Dainiaus Ulmano, vėdinimo sistemų yra dviejų rūšių: natūralus vėdinimas ir mechaninis. „Bibliotekose, norint užtikrinti higienos normų reikalavimus tiek žmonėms, tiek archyvams, natūralaus vėdinimo sistemų dažniausiai neužtenka, tad tenka projektuoti mechaninį vėdinimą, – aiškino pašnekovas. – Mechaninės sistemos sudėtingumas priklauso nuo to, kas pastate laikoma, kokią išliekamąją vertę turi saugomos knygos ar dokumentai, nes vieni reikalavimai keliami, jei laikomi, pavyzdžiui, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai, ir kiti, jei ten saugomos paprastos knygos. Bibliotekose, kur yra paprastos skaityklos, projektuojamos tik mechaninio oro tiekimo ir šalinimo sistemos su šilumogrąža. O jei yra vertingi archyviniai fondai, tokie kaip Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, tada projektuojamos oro kondicionavimo sistemos su temperatūros bei santykinės oro drėgmės patalpose palaikymu, užtikrinančios, kad knygos ir dokumentai bus naudojami kuo ilgiau.“ Vertindama fondų saugojimo problemas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja restauratorė Birutė Giedraitienė akcentuoja, kad patalpų temperatūra ir santykinis oro drėgnumas yra tarpusavyje susiję veiksniai. Dokumentams saugoti palankesnė žema temperatūra, bet tada turi būti užtikrinta ir tinkama drėgmė. Saugant knygas ir rankraščius, rekomenduojama ne aukštesnė kaip +18 °C temperatūra, o +25 °C ir didesnė laikoma pavojinga. Kai kuriems dokumentams (pavyzdžiui, pergamentams, fotojuostoms) reikalinga specifinė (šiuo atveju žemesnė) temperatūra. Saugyklų santykinis oro drėgnumas turi būti pastovus, tinkamiausiu laikomas 50–55 %. Didesnis drėgnumas intensyvina įvairius biologinius procesus, o kai drėgmės per mažai – medžiagos išdžiūsta, netenka elastingumo.

Projektuojant vėdinimą skirtingos paskirties patalpose, patalpos suskirstomos zonomis. Kambariuose, kuriems keliami aukštesni reikalavimai, diegiamos sudėtingesnės kondicionavimo sistemos, palaikančios pastovią drėgmę ir temperatūrą (net pusės laipsnio tikslumu). Skaityklose projektuojamos atskiros sistemos, pritaikytos jau ne knygoms, o žmonėms. „Mes projektavome Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką, – pasakojo UAB „Baltic System“ technikos direktorius D. Ulmanas. – Ten yra salės, atviri fondai su knygomis ir saugyklos. Atviruose fonduose vėdinimo sistemą projektavome pagal žmonėms numatytas higienos normas. Tokiu atveju leistini temperatūros svyravimai – plius minus pora laipsnių. Žiemą tai +21 °C, vasarą – +22 °C. Aišku, viską lemia projekto finansavimas. Kiek užsakovas skiria pinigų, tiek ir galima padaryti...Yra lėšų, projektuoji kondicionavimą, nėra – ne. Nors šiaip ir patalpose, skirtose žmonėms, kad patogiai jaustumėmės, drėgmė taip pat turėtų būti 50 ar 55 %.“ Projektuotojų užmojus įgyvendinančios vėdinimo sistemų projektavimo ir montavimo įmonės „Baltic System“ direktorius Rolandas Patėjūnas prisiminė, kad praėjusiais metais bendrovė montavo kondicionavimo sistemą Vilniaus Žirmūnų bibliotekoje, naujausias įmonės objektas – biblioteka Kupiškyje. Dabar „Baltic System“ specialistai studijuoja naujus brėžinius – užsakymą Druskininkuose, kuris greitai turėtų virsti viena sudėtingiausių per įmonės praktiką ŠVOK sistema. Santrumpa ŠVOK (šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas) – jau yra tapusi bendriniu žodžiu ir apibrėžia šios svarbios profesijos atstovus. „Drąsiai imamės sudėtingų projektų, kuriems reikia nemažai žinių. Mes, santechnikai, esame šventieji technikai (lot. san – liet. „šventas“), – juokavo R. Patėjūnas. – Bet, kalbant rimtai, mūsų darbas yra ne tik būtinas, bet ir intelektualus. Įmonėje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys ilgametę patirtį įgyvendindami įvairaus sudėtingumo projektus.“ 

AB „BALtic system“, Žalgirio g. 88A, Vilnius, tel. +370 5 273 2156, faks. +370 5 272 0141 , el. p. info@balticsystem.lt, www.balticsystem.lt

aRCHiteKtŪRa

iŠskirtinio GroŽio arktinio ąŽuoLo Grindys uab „solum Lt“ pristato švedų gamyklos „kährs“ medines grindis „kährs oak arctic“, kurios žurnalo „House beautiful“ 2014 m. apdovanojimuose pelnė auksinį prizą „Geriausių grindų“ kategorijoje. Prestižiniuose 11-ą kartą teikiamuose vartotojų apdovanojimuose prizai už geriausius interjerus ir gaminius bei prizai mažmenininkams buvo teikiami net 23 kategorijose. Nuostabus „Kährs“ dizainas iš kolekcijos „Unity“ nurungė septynis finalininkus. Konkurso dalyvius vertino ekspertų komisija, tarp kurios narių – žurnalo „House Beautiful“ redaktorė Julia Goodwin, Johnas Rocha, Nickas Munro, Vanessa Arbuthnott, Oliveris Hrubiakas ir Clarissa Hulse. Akį traukiančios, lengvai sudedamos grindys pagamintos iš patvaraus ąžuolo. „Kährs Oak Arctic“ atspindi visas dabartines tendencijas, todėl išsiskiria puikiomis aplinkosauginėmis, eksploatacinėmis savybėmis bei praktiniais pranašumais. Prašmatnaus šiuolaikiško dizaino grindys sudarytos iš lentjuosčių, kurių kraštai visose pusėse nuožulnėja. Kitos dizaino detalės – juntamas šlifuotas paviršius, apdailintas tirpiklių neturinčiu patvariu baltu matiniu laku.

džio grindų gaminio“ apdovanojimą 2014-ųjų CFJ/CFA rengiamuose grindų pramonės apdovanojimuose „Flooring Industry Awards“ ir šeštus metus iš eilės – žurnalo „Interiors Monthly“ prizą „Geriausiam natūraliosios / dirbtinai pagamintos medienos gamintojui“. Daugiau nei 150 metų gamybos patirtį turinti gamykla „Kährs“ yra viena seniausių parketlenčių gamintojų pasaulyje. Ji – taip pat ir viena inovacijų srities lyderių. 

Grindims naudojamos atsinaujinančių šaltinių medžiagos – naudotas perdirbtas produktas – apdovanojimus susišlavusios „Kährs“ daugiasluoksnės konstrukcijos dalis „Kährs ECO Core“. Tokių grindų garantija – 20 metų. Pastaruoju metu švedų gamyklos „Kährs“ gaminiai yra gavę ir daugiau apdovanojimų: 13 kartą – „Metų kietme-

aRCHiteKtŪRa

iŠskirtinė erdvė tarPtautiniame viLniaus oro uoste aSta geibūnienė

Šių metų spalį tarptautinio vilniaus oro uosto išvykimo terminale po rekonstrukcijos buvo atidarytas penkių žvaigždučių viešbučio „idW esperanza resort“ verslo klubas. jis įsikūrė oro uosto riboto patekimo zonoje.

Architektūra

Išskirtinėje erdvėje, oro uoste, keleivius arba svečius, turinčius specialius leidimus, pasitinka atsinaujinusi prieigos zona su akį traukiančiu lengvų konstrukcijų įėjimo portalu, apdailintu specialiu antistatiniu audiniu. Viduje maloniai nuteikia dizainą pabrėžiantis apšvietimas, vertikalios kabinamosios lubos suteikia erdvės vientisumo įspūdį. Laukimo salė optimaliai suplanuota, dekoro priemonėmis sukurtos atskiros, privatesnės zonos. Rekonstruotos ir pagrindinės jau 17 metų oro uoste veikiančio verslo klubo salės patalpos, įrengtos naujos registratūros, kavinės, baro, darbo bei daugiafunkcės erdvės zonos. Registratūros erdvėje įrengtos naujos gipskartonio lubos su įmontuojamais šviestuvais erdvės įspūdžiui sukurti, suformuotas akustinis sienos dekoras, suteikiantis lankytojams jaukumo. Vilniaus oro uosto partneriu pasirinktas prabangos ženklas „IDW Esperanza Resort“ – puikiai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Juo pavadintas „penkių žvaigždučių plius“ klasės poilsio kompleksas netoli Trakų. Poilsio vietą pamėgę užsienio valstybių vadovai, ministrai, milijardieriai, meno bei sporto įžymybės, garsiausios pramogų, mados pasaulio žvaigždės. Kokybė per trumpą laiką „Svarbiausias kriterijus buvo darbų atlikimo terminas, kartu užtikrinant aukščiausius kokybinius parametrus, – sakė UAB „Conresta“ projektų vadovas Martynas Aniulis. – Darbai objekte buvo atlikti per labai trumpą laiką – du mėnesius. Pasirašius rangos darbų sutartį, oro uosto verslo klubas nedelsiant buvo perkeltas į laikinas patalpas ir pradėti atnaujinimo darbai. Dalis darbų buvo orga-

nizuojami keliomis pamainomis, siekiant juos atlikti laiku ir atsižvelgiant į išskirtinius oro uosto reikalavimus, – nekelti triukšmo išvykimo terminale. Nors dirbant sunkumų buvo, tikslą pasiekėme ir verslo klubas atidarytas, kaip ir buvo planuota, – po dviejų mėnesių nuo darbų pradžios – spalio 9 dieną.“ Rekonstruotą verslo klubo zoną sudaro kelios patalpos – pagrindinė ir pagalbinė salės, pagalbinės, techninės patalpos – iš viso apie 717 m2. Generalinio rangovo UAB „Conresta“ suburta komanda darbus vykdė Tarptautinio Vilniaus oro uosto riboto patekimo zonoje, į kurią įleidžiama tik su leidimais. Kiekvie Užsakovas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, partneris „IDW Esperanza Resort“  Generalinis rangovas UAB „Conresta“  Projekto vadovas Martynas Aniulis  Baldai UAB „Vizujus ir partneriai“  Akustinė pertvara, įėjimo portalas UAB „Šveicariškos sistemos“  Dažai UAB „Caparol Lietuva“  Statybos pradžia 2014-08  Statybos pabaiga 2014-10

Architektūra

ną kartą, norėdami patekti į objektą, visi asmenys buvo tikrinami oro uosto saugumo tarnybų, registruojami visi įnešami įrankiai. „Darbai objekte prasidėjo nuo išmontavimo darbų, – apie darbų eigą pasakojo generalinio rangovo atstovas. – Buvo išmontuota dalis pertvarų, lubų, kiliminės dangos ir praplatinta gelžbetoninės sienos durų anga. Po ardymo darbų reikėjo atlikti statybos, inžinerinių sistemų įrengimo ir apdailos darbus. Vieni didžiausių iššūkių, su kuriais susidūrėme, įgyvendindami projektą, – verslo klubo prieigų apdailos įrengimas ir išskirtinių baldų gamyba

Architektūra

pagal numatytą dizaino projektą. Atliekant verslo klubo prieigų apdailą, reikėjo rasti geriausius sprendimus, kad esamos konstrukcijos būtų minimaliai apkrautos papildomais svoriais. Pasirinktas apdailos būdas taip pat užtikrino aukštus kokybinius reikalavimus, buvo išvengta vadinamųjų „šlapių“ procesų (glaistymo, dažymo), už kitas alternatyvas buvo pranašesnis darbų atlikimo sparta.“ Išskirtinei erdvei – ypatingi baldai Prašmatniam poilsio kompleksui pagaminti specialūs baldai visam projektui suteikė išskirtinumo. Iki gamybos pradžios reikėjo suderinti su užsakovu visas detales iki smulkmenų – nuo plokščių jungimo vietos ir kampų, padengimo dažais blizgumo iki ergonomikos naudojantis baldais (ar naudotojui bus patogu pasiekti konkrečią gėrimų taurę ir pan.). Baldams buvo keliami ypač aukšti kokybės, estetiškumo, funkcionalumo ir ilgalaikiškumo kriterijai. Visus penkių žvaigždučių viešbučio „IDW Esperanza Resort“ verslo klubo baldus surinko ir montavo UAB „Vizujus ir partneriai“. „2014 m. rugsėjį pagal vienetinį individualų dizaino projektą įrengėme prieigos zoną – lengvos konstrukcijos įėjimo portalą, sumontavome pakabinamus erdvės vientisumo įspūdį suteikiančius vertikalius lubų segmentus iš specialaus iš Vokietijos atvežto garsą slopinančio, nedegaus, labai aukštus reikalavimus atitinkančio audinio“, – atliktus darbus vardijo UAB „Vizujus ir partneriai“ direktorius Virginijus Vizujus. Pagrindinėje salėje dekoro priemonėmis sukurtos atskiros, privatesnės zonos. Pagal dizaino projektą įmonė pagamino ir sumontavo registratūros, kavinės, baro, darbo baldus iš medienos dulkių plokščių, nudažytų pagal RAL spalvų paletę, bei daugiafunkcės erdvės zonos stiklines pertvaras. Verslo centre vietą rado patvarios, iš specialaus minkšto plastiko pagamintos itališkos baro kėdės, lenkti autorinio darbo krėslai, dengti natūralia oda, išgravituotu raštu dekoruoti staliukai su stiklu, kurių išskirtinumą pabrėžia šviesos diodų (LED) apšvietimas. Vietoj gipskartonio – audinys Verslo centro klube tradicinė apdaila iš gipskartonio plokščių buvo pakeista apdaila įtempiamu audiniu. Pasitelkus šią darbų atlikimo technologiją, atsirado galimybių iš lengvų konstrukcijų išgauti netradicinę įėjimo portalo formą. „Pagrindiniai mūsų darbai, atnaujinant oro uosto verslo centrą, buvo pakrypusios tūrinės centrinės konsolės formavimas su „Clipso“ audiniais ir profiliais, – pasakojo išskirtinius apdailos darbus atlikusios įmonės „Clipso lubos“ projektų vadovas Alfredas Jurgelevičius. – Įtempiamosios lubos „Clipso“ dažnai neteisingai lyginamos su PVC (polivinilo chlorido) plėvelės įtempiamosiomis lubomis. Esminis skirtumas – įtempiamosios lubos „Clipso“ nėra plėvelė. Tai unikalios struktūros audinys. Jis net 15 kartų tvirtesnis už PVC plėvelę. „Clipso“ audinys austas iš poliesterio siūlų ir padengtas poliuretanu.“ Užsakovai pasirinko juodą („705 S 9999 Noir“) „Clipso“ audinį. Jis buvo komponuojamas su „Clipso“ šviesai laidžiu „308 T“ audiniu. Taip gauta lygi plokštuma su atitinkamose vie-

Architektūra

tose šviečiančiomis šviesos diodų sistemomis. Taip pat vestibiulio zonoje buvo formuojama „karpyta akustinė sienelė“, kurios tikslas – mažinti aidą, gerinti akustines erdvės savybes, kitaip sakant, skirtos tam, kad žmonės geriau vieni kitus suprastų būtent ten, kur tai svarbiausia, – tik įėję į verslo klubo patalpas. Tam naudotas akustinis („495 D 0003 Blanc“) audinys. Po audiniu buvo formuojamas karkasas izoliacinei vatai, kuri ir sugeria garso bangas. Akustinis „Clipso“ audinys naudojamas kaip sklaidytuvas garso bangoms sugerti, be to, yra labai lygus ir estetiškas. „Šiame projekte buvo labai svarbus visų konstrukcijų lengvumas (svoris), – pabrėžė A. Jurgelevičius. – Todėl mes šiuo atveju užsakovams labai tikome. „Clipso“ produkcija itin lengva, o galimybėmis beveik neatsilieka nuo gipskartonio konstrukcijų.“ Šviesos ir erdvės įspūdį kurianti spalva Vilniaus oro uosto verslo klubas švyti aristokratišku matiniu šilko baltumu. Toks efektas gautas sienas padengus dažais „Caparol Latex Samt 10“, kurie pritaikyti apkrovų veikiamiems vidaus paviršiams. Įrengiant viešąsias er-

dves, svarbu įvertinti faktą, kad jose nuolat migruos dideli žmonių srautai, o išlaikyti idealų sienų spindesį reikės ne vienus metus. Paviršius, dengtus „Caparol Latex Samt 10“, galima plauti, jie yra atsparūs buitiniams valikliams bei vandeninėms dezinfekavimo priemonėms ir neturi pajuodavimą sukeliančių medžiagų. Todėl verslo klubo lankytojai galės mėgautis nepriekaištinga aplinka. Savaime suprantama, kad ekologiškumo veiksnys nebuvo pamirštas – pasirinkti dažai nekenkia aplinkai, neturi tirpiklių, išskiria mažiau lakiųjų organinių junginių, nei nustatyta ES normose. „Apibendrindamas projektą galėčiau pasakyti, kad visus užsakovo norus pavyko įgyvendinti. Optimizavus projekto sprendimus, pavyko ne tik išlaikyti aukščiausius kokybės standartus, bet ir sumažinti bendrą projekto vertę, sutaupyti pinigų užsakovui. Manau, kad toks išskirtinis objektas suteikė bendrovei neįkainojamos patirties ir daugiau pasitikėjimo savimi vykdant ateities projektus“, – sakė generalinio rangovo UAB „Conresta“ projektų vadovas M. Aniulis. 

Architekt큰ra

Architektūra

Architektūros ir konstrukcijų sintezė: architektūros inžinerijos bakalaurų baigiamieji darbai I. Garnytė-Sapranavičienė, J. Parasonis, J. Šipalis

Tarpdiscipliniška architektūros inžinierių praktika brėžia vieną iš šio laikotarpio statybos perspektyvų, siekdama visapusio architektūros objekto tvarumo. Pagrindinio architektūros srauto išsišakojimas į smulkesnes atšakas nemenkina jo esmės. Atvirkščiai, tai suteikia gylio tiek meno, tiek inžinerijos suvokimui ir vystymuisi naujame amžiuje per mokslo prizmę. Gebėjimą projektuoti išskirtinį objektą kartu parenkant jam unikalią, labiausiai meninę idėją atspindinčią, optimizuotą konstrukcinę sistemą, demonstruoja ne vieno pasaulio universiteto studentai ir jų absolventai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto architektūros inžinerijos specializacijos bakalaurai – kol kas vieninteliai šios krypties atstovai Lietuvoje.

aRCHiteKtŪRa

Savo baigiamuosiuose darbuose Architektūros inžinerijos katedros studentai vienodu intensyvumu sprendžia visuomeninės paskirties objekto meninius ir konstrukcinius klausimus. Suprojektuotai objekto architektūrai jie ne tik parenka erdvinę konstrukcinę sistemą, bet, naudodami per studijų metus įsisavintos Statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) sistemos pagrindus, apskaičiuoja jos laikomosios galios pakankamumą ir sukonstruoja svarbiausias laikančiųjų elementų tarpusavio jungtis. Ši moderni programinė įranga suteikia studentams galimybę virtualioje aplinkoje sukurti ir valdyti pastato modelį visais jo gyvavimo ciklais – nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo. Per bakalauro studijas šios katedros studentai gauna tik dalį šių žinių, o jas gali gilinti architektūros inžinerijos magistrantūros studijose. Kasmet šios katedros absolventų darbai rodo jų pasirengimą fiksuoti ir atspindėti kolektyvinės patirties modelius bei dabartines pasaulio architektūros tendencijas, kai pastatas prabyla ne tik unikalia menine forma, bet ir visumine, raiškia konstrukcine sistema. 2014 m. bakalaurų darbuose galima akivaizdžiai išskirti dvi ten-

dencijas, kai, remiantis esamos aplinkos kontekstu, meninė forma kyla veikiama konstruktyvizmo architektūros, ir antroji – kai meninė forma kyla iš aliuzijų pasaulio bei asociacijų su gamtos formomis. Abi jos išreiškiamos sumaniai taikant inžinerijos žinias. Šiemet dideliu profesionalumu išsiskyrė bakalaurų Pauliaus Sipavičiaus ir Lino Kazakevičiaus projektai. P. Sipavičius ginti pateikė keleivinių laivų prieplaukos komplekso Jonavoje projektą. Neris – viena pagrindinių upių, kuria anksčiau naviguodavo plokščiadugniai laivai, tačiau šiuo metu Lietuvoje vidaus vandens kelių naudojimas išgyvena krizinį laikotarpį, nors turi nemažą potencialą – tiek komercinį, tiek rekreacinį. Dėl šių priežasčių studentas nusprendė paskatinti laivybą upėmis, Jonavos krantinėje pastatydamas prieplaukos kompleksą. Projektuojamam pastatui buvo numatyta konkreti vieta pagal Jonavos miesto detalųjį planą. Projektuodamas objektą P. Sipavičius atliko upės lygio ir urbanistinio konteksto analizes. Atsižvelgdamas į tai ir pateiktas projektavimo bei konstravimo užduotis, studentas kūrė objekto estetinį vaizdą, siejo funkcinę schemą ir sklypo gretimybes.

 Pauliaus Sipavičiaus „Keleivinių laivų prieplaukos kompleksas Jonavoje“.

Architektūra

 Lino Kazakevičiaus „Baldų parduotuvė Kazlų Rūdoje“.

Prieplaukos komplekso pagrindinė idėja sietina su plastiškomis, tekančiomis formomis bei lūžtančios bangos įvaizdžiu. Pagrindiniai pastato akcentai – apžvalgos aikštelė ir laivų krantinė, kurios didžioji dalis yra pasislėpusi po pačiu pastatu. Apžvalgos aikštelė atveria panoraminį vaizdą į Neries upę ir ją supančią gamtą. Objekto vidinė erdvė suskirstyta į tris funkcines zonas: administracija, laukiamoji salė ir kavinė bei restoranas. Pastato konstrukcinė sistema sudaryta iš trijų santvarų, kurios kerta tūrį vertikaliai nuo atraminių mazgų iki stogo sijynų. Tarpusavyje jos sujungtos standumo ryšiais bei stogą ir perdenginį laikančiomis sijomis. Metalo konstrukcija remiama ant monolitinių gelžbetonio pamatų ir jungiama su gelžbetoniniu rėmu,

kuris taip pat remiamas ant gelžbetonio monolitinių pamatų. Tam, kad būtų galima „pakabinti“ tolimiausią pastato kampą (nuo artimiausios atramos nutolusį per 30 m), P. Sipavičius santvaras sujungė viename taške, taip suformuodamas trikampio formos konstruktyvinę schemą. L. Kazakevičiaus baigiamojo darbo „Baldų par-

duotuvė Kazlų Rūdoje“ architektūrinę idėją lėmė esamo sklypo padėtis. Sklypas yra Kazlų Rūdos miestelyje, greta nutiestos geležinkelio linijos Šeštokai–Kaunas. Dalis nenaudojamų bėgių yra pačiame sklype, virš kurių ir projektuojama baldų parduotuvė. Pastato forma – penki kabantys traukinio vagonai, sujungti galerijomis. „Vagonų“ pramoninis stilius kuriamas plieninių santvarų sistemomis, kurias laiko monolitinės gelžbetoninės kolonos. Pastato erdvinę karkasinę ir santvarinę struktūrą L. Kazakevičius parinko atsižvelgdamas į pastato formą: „vagonų“ galai yra 9 m ilgio gembės, o pastato išorėje esančios santvaros – pagrindinis fasadų akcentas. „Vagonuose“ suprojektuotos baldų ekspozicijos salės, į kurias iš rūsyje esan-

aRCHiteKtŪRa

čių sandėlių liftais užkeliami baldai. Viename iš penkių „vagonų“ suprojektuotoje kavinėje galima stebėti pravažiuojančius keleivinius ir prekinius traukinius, atsiveria per grindis matomas bėgių vaizdas. Originalią bioninę sintezę pateikė Renata Kubilienė projekte „Santuokų rūmai Kretingoje“. Sklypo kraštinė jungiasi su miesto parko tvenkiniu, tad pastatas projektuojamas tarsi ant vandens, siekiant jam suteikti skrendančio paukščio įvaizdį. Naudojant objekto konstrukcijas buvo stengiamasi neprarasti pirminio lengvumo ir elegancijos. Nors pastatas sudėtingos formos, bet priartėjimo būdu buvo suprojektuota ir apskaičiuota gana paprasta karkasinė konstrukcinė sistema. Pastatą laikantys plieniniai rėmai, išdėstyti kas 5 m, tarpusavyje jungiami plieniniais laikančiaisiais elementais, kurių profilis TUB250x250x16.

Antro aukšto perdangos – surenkamosios gelžbetonio plokštės, atremtos į šalutines sijas, o šios atremtos į kolonas. Iškeltas ir suprojektuotas gelžbetonio pilonas, prie kurio tvirtinami lynai laiko didžiąją dalį stogo konstrukcijų. Šios suprojektuotos iš įvairaus ilgio ir aukščio tarpusavyje horizontaliais ryšiais jungiamų plieninių santvarų. Idėjos jautrumu trapiam kontekstui ir gilia galimos objekto struktūros analize išsiskyrė Dovilės Tarailaitės suprojektuotas uždaras plaukimo baseinas Druskininkuose, atitinkantis olimpiniams plaukimo baseinams keliamus reikalavimus, Kristinos Leilionaitės automobilių centras su 1 200 m2 ekspozicijų sale Plungėje, Arnoldo Seliuko irklavimo sporto bazė Šiauliuose. Architektūros inžinerijos bakalaurų baigiamųjų darbų turinys – įrodymas, kad architektūros ir inžinerijos susiliejimas projekto koncepcijoje pateikia begalę dažnai stebinančių galimybių, tampančių progresyviomis pastatų estetikos idėjomis. 

 Renatos Kubilienės „Santuokų rūmai Kretingoje“.

PaGrindiniai Projekto rėmėjai

Projekto Partneriai

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

Išmanusis

m i e s ta s

Išmanusis

m i e s ta s

Žurnalas „Structum“, paskelbęs „Išmaniojo miesto“ konkursą, siekia skatinti glaudų statybų sektoriaus specialistų bendradarbiavimą nuo pat aukštosios mokyklos suolo. Taigi konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai – aukštųjų mokyklų architektūros, statybos, inžinerijos ir susijusių programų studentai – pateiks autoritetingai vertinimo komisijai savo vizijas ir sprendimus, kaip modernizuoti penkių didžiųjų savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – tikslines integruotas teritorijas ar atskiras jų dalis. Vilniaus miesto integruotų teritorijų plėtros programą žurnale jau esame pristatę, dabar kviečiame susipažinti su Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų integruotomis teritorijomis. Būtent į šias miestų teritorijas savu žvilgsniu pažvelgs „Išmaniojo miesto“ konkurse dalyvaujantys studentai.

Kauno miesto tikslinės integruotos teritorijos Egidija Lekavičienė

Dr. Vygintas Grinis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas

Kauno miesto taryba 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-373 pritarė Kauno miesto savivaldybės dalyvavimui rengiant ir įgyvendinant Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijų integruotų teritorijų plėtros programas bei jų bendrajam finansavimui. Šių teritorijų ribos sutampa su Kauno miesto savivaldybės minimų seniūnijų ribomis. Jose įvardyti investicijų projektai glaudžiai susiję ir su kitomis Kauno miesto savivaldybės strateginiuose dokumentuose patvirtintomis priemonėmis, kurios numatomos įgyvendinti susijusiose teritorijose. Kau-

no miesto tikslinių teritorijų ir su jomis susietų teritorijų ribos bus patikslintos Kauno miesto tarybos sprendimu. „Integruotų teritorijų programos paskirtis – tinkamai valdyti urbanistinės plėtros procesus išskirtoje teritorijoje, atnaujinti viešąją infrastruktūrą, gerinti gyvenimo kokybę, sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams buvusių pramoninių teritorijų erdves, didinti teritorijos investicinį patrauklumą bei tarptautinį konkurencingumą, sudaryti sąlygas verslo, mokslo ir inovacijų plėtrai. Bus siekiama spręsti šioje teritorijoje esančias problemas, šalinti jų priežastis, didinti ekonomikos augimą ir užtikrinti gyvenamosios vietos patrauklumą“, sako Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas dr. Vygintas Grinis. Aleksoto seniūnijos teritorija – 24 km2, gyventojų skaičius – 21 168 (6,4 % Kauno gyventojų), gyventojų tankumas 2,4 karto mažesnis už Kauno miesto, 2012 m. sausio 1 d. registruotų bedarbių skaičius – 594, bedarbių santykis su dirbančiais gyventojais – 4,53 % (Kauno mieste – 9,7 %). Seniūnijoje yra 4 031 gyvenamasis namas, iš jų 213 daugiabučių. Didelė dalis namų (1 329) neprijungta prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų sistemos. Gatvių ilgis – 148,7 km, iš jų su asfalto danga – 72,2 km, t. y. 48,6 % seniūnijos teritorijos gatvių ilgio. Bazinė infrastruktūra išplėtota nepakankamai, esama – stipriai susidėvėjusi ir neatitinka šių dienų reikalavimų. Trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, prasta gatvių ir pėsčiųjų takų būklė, per mažai sutvarkytos viešosios erdvės. Neišplėtotas viešasis transportas, todėl sunku patekti į švietimo įstaigas, sveikatos priežiūros centrą. Šaligatviai įrengti tik penkiose gatvėse, visai nėra dviračių

Išmanusis

 Kaunas. Aviacijos gamyklos teritorija.

takų. Seniūnijoje veikia 900 įmonių. Daugiau nei 35 ha buvusioje Aviacijos gamyklos teritorijoje, 2016 m. iškėlus Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postą, planuojama teritorijos konversija, minėtą teritoriją pritaikant viešai infrastruktūrai, gyvenamajai statybai, komercijai ir netaršios pramonės plėtrai. Pagal pirminį planą šioje vietoje galėtų atsirasti stadionas, vaikų darželis, kiti visuomeninės paskirties objektai, teritorija būtų pritaikyta verslo, pramonės, rekreacijos ir gyvenamosios paskirties

m i e s ta s

objektų infrastruktūrai plėtoti. Julijanavos g. 1 pramoninėje buvusių mėsos kombinato valymo įrenginių 10 ha teritorijoje, kurios dalis 2007–2013 m. laikotarpiu buvo išvalyta ES SF lėšomis, ir aplink ją yra susitelkusi didelė verslo bendruomenė, įsikūręs mokslo ir technologijų parkas „Technopolis“, vienijantis aukštųjų technologijų, inovacines įmones, todėl šiose Aleksoto dalyse tikslinga sudaryti sąlygas tolesniam smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimuisi, naujų darbo vietų kūrimui, privačių investicijų pritraukimui. Nemuno pakrantės sutvarkymas Aleksoto  Kaunas. Buvusi mėsos kombinato teritorija.

Išmanusis

m i e s ta s

išplėtotas stambesnių komercinių, taip pat socialinių bei kultūrinių objektų tinklas, trūksta sklypų naujiems socialiniams objektams statyti.

pusėje numatomas viename iš siūlomų kompleksinių projektų. Europos pr. ir Veiverių g. sankryžos aplinkoje tikslinga suformuoti viešąją erdvę – centrinę Aleksoto aikštę. Tam tiktų 3 ha teritorija su buvusiu sovietų kariuomenės kultūros namų pastatu (Europos pr. 107). Jį galima pritaikyti daugiafunkcei Aleksoto bendruomenės veiklai. Žaliakalnio seniūnijos teritorija sudaro 7,35 km2, funkcinė struktūra čia įvairi, prie pagrindinių gatvių (Savanorių pr. ir kt.) – polifunkcinė, kita dalis – monofunkcinė: didelė dalis užstatyta mažaaukščiais gyvenamaisiais namais, dalis teritorijos yra rekreacinė, nedidelę dalį sudaro karinės ir pramoninės teritorijos. Gyventojų skaičius – 25 734, tankumas seniūnijoje 1,7 karto didesnis už Kauno miesto gyventojų tankumą. Veikia 630 įmonių, registruotų bedarbių skaičius – 216. Nepakankamai

Žaliakalnio seniūnijoje pagal gyventojų tankumą ir išaugusią teritorijos svarbą bazinė infrastruktūra išplėtota nepakankamai, o esama – stipriai susidėvėjusi ir neatitinka šių dienų reikalavimų. Seniūnijos teritorijoje yra 160 gatvių, kurių ilgis – 81,3 km, iš jų su danga – 80 kilometrų. Gatvių tinklas tankus, tačiau didžioji dalis gatvių siauros, nepritaikytos didesniems eismo srautams. Trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, prasta kiemų, gatvių ir pėsčiųjų takų būklė, neįrengtos arba per mažai sutvarkytos viešosios erdvės. Seniūnijos oro užterštumas yra vienas didžiausių mieste, ne visoje teritorijoje įrengta lietaus ir buitinių nuotekų sistema, todėl teršiamas gruntas bei paviršiniai vandenys. Gyventojai skundžiasi dėl vaikų žaidimų, sporto aikštelių, apšviestų aikštelių stokos, pasigenda dviračių takų, o esami tokie objektai yra apgailėtinos būklės, apleisti, nesuremontuoti. Siekiant didinti šiuo metu nepakankamą gyventojų verslumą ir gerinti investicinį patrauklumą, būtina išnaudoti seniūnijos viešųjų erdvių ir konvertuojamos buvusios pramoninės teritorijos (radijo gamyklos „Banga“ teritorija) investicinį potencialą. Galima geriau išnaudoti Žaliakalnio geografinę padėtį, istorinę vertę, patrauklumą, esamą infrastruktūrą ir susiformavusius traukos centrus (daugiafunkcį S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo kompleksą, Ąžuolyno parke esančią infrastruktūrą, Dainų slėnio teritoriją). Todėl programoje siūlomi plėtoti investicijų projektai, kuriais siekiama trijų pagrindinių tikslų: atlikti buvusios pramoninės teritorijos konversiją, pagerinti verslo sąlygas ir sukurti sąlygas jaunimui pritraukti. 

Išmanusis

m i e s ta s

Šiaulių miesto integruotoji teritorija Šiaulių miesto integruotoji vystymo teritorija užima apie 422 hektarus. Tai sudaro apie 5,2 % visos Šiaulių miesto teritorijos. Šiaulių miesto tikslinę teritoriją sudaro miesto centras, centrinis ir Didžiadvario parkai, buvusio „Elnio“ fabriko teritorija ir Talkšos ežeras su prieigomis. Ši teritorija buvo išskirta kaip tikslinė, nes Šiaulių miesto centrinė dalis yra ekonomiškai neaktyvi ir fiziškai nusidėvėjusi, teritorija yra mažiau patraukli gyventi ir verslui plėtoti. Pietinėje miesto dalyje pradėjus veikti didiesiems prekybos centrams, didžioji Šiaulių miesto gyventojų koncentracija pastebima ten, o miesto centrinėje dalyje vyrauja sąstingis. Šiai miesto daliai būtinos kompleksinio pobūdžio investicijos, siekiant atgaivinti bendruomeninę bei viešąją infrastruktūrą, skatinant ekonomikos augimą, geriau išnaudojant šios teritorijos potencialą ir didinant teritorinę sanglaudą. Įgyvendinus kompleksinio pobūdžio investicijas, Šiaulių miesto centrinėje teritorijoje būtų sukurtos patrauklios sąlygos gyventojams, miesto svečiams ir verslo plėtrai. Šiaulių miesto centrinė dalis reprezentuoja visą miestą ir lankoma tiek visų miesto gyventojų, tiek svečių. Nepaisant centrinės miesto dalies svarbos, didžioji dalis infrastruktūros yra fiziškai ir morališkai pasenusi. Siekiant sukurti patrauklią aplinką gyvenimui, darbui, laisvalaikiui bei investavimui būtina kompleksiškai sutvarkyti centrinę Šiaulių miesto dalį ir taip pagerinti miesto estetinį vaizdą ir gyvenamąją aplinką, padidinti eismo saugumą, sumažinti aplinkos taršą ir sukurti patrauklesnę investicinę aplinką. Numatoma

rekonstruoti Prisikėlimo aikštės prieigas (jungtis su kitomis teritorijomis) – rekonstruoti ar nutiesti gatves, pėsčiųjų ir dviračių Romanas Kančauskas , takus (Aušros al. (nuo Vasario Šiaulių miesto savivaldybės 16-osios g. iki Žemaitės g.), Var- administracijos direktoriaus pavaduotojas po g. (nuo Vilniaus g. iki Aušros al.), Tilžės g. (nuo Vilniaus g. iki Aušros al.), takas, vedantis nuo Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros iki dekoratyvinės skulptūros „Šaulys“). Buvusio „Elnio“ fabriko teritorija apibūdinama kaip Šiaulių miesto galimas senamiestis, tačiau teritorijoje įsikūrusios gamybinės, prekybos ir paslaugų įmonės, dalis pastatų apleisti ir apgriuvę. Naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, teritorija jau valoma, čia kuriamas menų inkubatorius, iškirtus krūmynus atsiveria vaizdas į Talkšos ežerą. Tikimasi, kad integruotos teritorijos programos lėšomis bus sukurtos prielaidos šiai teritorijai tapti komercine ir rekreacine. Talkšos ežerui ir jo prieigoms taip pat skirta nemažai ES struktūrinių fondų paramos, ežeras išvalytas, pradėti infrastruktūros įrengimo darbai. Vandens telkinys yra natūralus traukos šaltinis, todėl čia lankosi gyventojai ir miesto svečiai. Tam, kad ši teritorija galėtų pasiūlyti įvairesnių laisvalaikio leidimo formų ir taptų daugumos mėgstama vieta, reikia sukurti ir tobulinti infrastruktūrą. Numatoma Talkšos ežero pietinės pakrantės plėtra, įrengiant poilsio

29 Sauliaus Jankausko nuotr.

Išmanusis

m i e s ta s

ir rekreacijos infrastruktūrą, pritaikytą smulkiojo, vidutinio verslo ir visuomenės poreikiams. Planuojamas įrengti dviračių takas palei ežerą, S. Šalkauskio g. (nuo Ežero g. iki Trakų g.), Meškerių g. (nuo Šeduvos g. iki Talkšos ežero), taip pat įrengti paplūdimį ir pritaikyti jį gyventojų reikmėms. Viešąsias erdves planuojama pritaikyti sportui, laisvalaikiui, aktyviam poilsiui įvairioms tikslinėms grupėms, įtraukiant apšvietimo bei suoliuku įrengimą dekoratyvinės skulptūros „Šaulys“ teritorijoje ir skulptūros kolonos remontą. Pasikvietus kraštovaizdžio ir kitų sričių specialistų, planuojama sutvarkyti Šiaulių miesto centrinį parką ir jo prieigas, pritaikyti jas verslo ir visuomenės poreikiams, išsaugant paveldą ir atgaivinant Didžiadvario parko zoną. Siekiama pasiūlyti pramogų, galimybių aktyviai ar ramiai leisti laiką. Kaštonų alėjoje planuojama įrengti nuolat veikiančią atvirą jaunimo kūrybos erdvę. Numatytas ir Vilniaus g. pėsčiųjų bulvaro ir jo prieigų kapitalinis remontas (nuo Tilžės g. iki Draugystės pr.). Siekiant skatinti gyventojų kultūrinį gyvenimą, numatyta rekonstruoti ir gyventojų poreikiams pritaikyti Amfiteatrą bei jo prieigas.  Šiaulių miesto integruotosios teritorijos schema. 



Dabartiniai Šiaulių miesto integruotosios teritorijos vaizdai.

Išmanusis

m i e s ta s

Išmanusis

m i e s ta s

Klaipėdos miesto tikslinė teritorija Klaipėdos miesto tikslinė teritorija yra miesto centre. Tai miesto dalis šalia senamiesčio ir naujo, besiformuojančio komercinio ir visuomeninio centro su universalia arena, prekybos centrais bei būsimu miesto baseinu. Šis plotas yra labai patrauklioje miesto vietoje. Nekilnojamojo turto kainų pakilimo metu čia buvo planuojama vystyti net kelis stambius gyvenamųjų kvartalų projektus, vykMantė Černiūtėdyti buvusių pramoninių teritoAmšiejienė, Klaipėdos miesto savivaldybės rijų prie Dangės upės konversiją. administracijos Urbanistinės Šiuo metu projektai yra sustoję, plėtros departamento o didžioji dalis gyvenamosios Urbanistikos skyriaus vedėja statybos yra tarybinio laikotarpio ir nerenovuota. Neatnaujinta ir didžioji dalis parkų bei aikščių. Teritorijos turimas potencialas – vieta šalia centro, žalieji plotai, viešosios erdvės – neišnaudojamas dėl didelio aplinkos ir pastatų nusidėvėjimo. Tokioje aplinkoje nebenori gyventi jaunos šeimos, todėl keičiasi ir gyventojų sudėtis. Žmonės yra menkai suinteresuoti savo aplinkos gerinimu.

Atgaivinti potencialiai patrauklią miesto dalį, pritraukti privačių investicijų, pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, skatinti gyventojų aktyvumą ir norą gerinti savo aplinką, kurti palankias sąlygas smulkiajam verslui – tai pagrindiniai tikslinės teritorijos projekto iššūkiai. Projekte numatomos priemonės nuo viešinimo, visuomenės įtraukimo projektų iki aikščių, parkų tvarkymo. Numatyti ir įvairūs vietos bendruomenės skatinimo projektai. Pavyzdžiui, planuojama savivaldybės pagalba gyvenamojo namo kiemų sutvarkymui tų namų gyventojams, kurie sparčiau imsis renovacijos.  Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos pristatymas visuomenei

Išmanusis

m i e s ta s

 Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos schema.

Teritorijoje jau vyko senojo turgaus kvartalo vizijos kūrimo procesas, į kurį gausiai įsitraukė visuomenė, ir tebevyksta tikslinės teritorijos gyvenamųjų teritorijų bei gretimų visuomeninių erdvių plėtros vizijos kūrimas. Šie projektai skatina gyventojus dalyvauti priimant sprendimus dėl jų gyvenamosios aplinkos gerinimo ir sudaro galimybes prieš pradedant vykdyti projektus maksimaliai atsižvelgti į gyventojų nuomonę. Tikslinė teritorija Klaipėdos mieste apima apie 233 ha ir joje planuojami šie stambūs projektai: naujo Bastionų tilto statyba per Danės upę, pakrančių sutvarkymas, pagal paskirtį nebenaudojamų vandenvietės pastatų konversija, nusidėvėjusių sporto mokyklos pastatų ir stadiono pertvarkymas į naują sporto kompleksą, Trinyčių parko ir Ąžuolų giraitės sutvarkymas, viešosios erdvės su aikšte atnaujinimas, senojo turgaus rekonstrukcija ir aplinkinių viešųjų erdvių kūrimas. Integruotoje teritorijoje, kuri apima apie 510 ha, numatoma naujo 50 m ilgio miesto baseino statyba, muzikinio teatro rekonstrukcija, Atgimimo aikštės pritaikymas, Klaipėdos miesto piliavietės sutvarkymo darbų tąsa, darželių statyba ir dar nemažai smulkesnių objektų bei veiklų. Šiuos ambicingus planus miesto savivaldybė jau yra pradėjusi įgyvendinti ir, planuojama, kad jie bus užbaigti iki 2020–2022 metų. Projektus ketinama finansuoti savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšomis, stengiamasi pritraukti privačių investuotojų. Pabaigus tikslinės teritorijos projektą, ši centrinė miesto dalis įgaus naują kokybę ir sąlygos gyvenimui, darbui bei poilsiui akivaizdžiai pagerės. Tikimasi, kad tai paskatins miesto gyventojus mieliau rinktis gyvenamąją vietą miesto centre nei užmiestyje, o tai padėtų taupyti lėšas infrastruktūros plėtrai ir jas nukreipti kitoms viešosioms erdvėms atnaujinti mieste. 

Išmanusis

m i e s ta s

Panevėžio Integruotų teritorinių investicijų (ITI) programos vizija Panevėžys ITI programai išrinko miesto centrinę dalį abipus Nevėžio upės. Pasak architektų, ji nėra tinkamai išnaudota tiek urbanistiniu, tiek rekreaciniu požiūriu. Visa teritorija apima 924 ha ir tęsiasi nuo rytinės miesto dalies, Dembavos gyvenvietės, į vakarus iki Savitiškio ir J. Janonio gatvių sankirtos. Šiaurinėje dalyje – pramonės plotai, centre – viešosios įstaigos, parkai, pietinėje – gyvenamieji mikrorajonai. Čia gyvena apie 42 tūkst. panevėžiečių. Diana Bajorūnė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja

ITI teritorija atrinkta vadovaujantis šiais principais: nauda didesnei miesto gyventojų ir svečių daliai, viešąsias paslaugas teikiančių institucijų koncentracija.

Tvarkant teritoriją kompleksiškai numatyta didinti darbo vietų skaičių, ypač jaunimo, atgaivinti miesto centrą, gerinti sąlygas lankyti rekreacinius turizmo objektus, užpildyti komercinės ir viešosios paskirties pastatus. Tai gerintų gyvenimo kokybę, didintų miesto konkurencingumą, užimtumo galimybes, plėstų infrastruktūrą. Kartu būtų įgyvendinami darnios miesto plėtros principai. Pagrindiniai kompleksiniai projektai, numatantys ES investicijų pritraukimą, – tai autobusų stoties konversija, pritaikant komercinei ir bendruomenių veiklai, padidinant automobilių stovėjimo vietų skaičių, pastatant

daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, įrengiant dviračių stovus. Šalia autobusų stoties numatyta sutvarkyti viešąsias erdves, kad smulkusis verslas grįžtų į miesto centre esančias laisvas patalpas, kurtųsi naujas verslas. Bus tvarkoma Laisvės aikštė ir jos prieigos, Senvagės teritorija, Bendruomenių rūmai, Jaunimo sodas ir du didieji miesto parkai – Skaistakalnio bei Kultūros ir poilsio. Parkuose planuojama ne tik sutvarkyti infrastruktūrą, želdinius, bet ir paversti juos nauja traukos vieta. Jaunimo sode numatoma įrengti ledo areną, veikiančią visus metus. Paskatinsime plėstis smulkiuosius verslininkus, įsikūrusius buvusioje aviacijos dirbtuvių bazėje (J. Biliūno g. 12), čia tvarkysime privažiavimą, apšvietimą, sudarysime plėtros galimybes naujoms darbo vietoms steigti. Šalia „Ekrano“ marių įrengsime naują poilsio ir laisvalaikio zoną – paplūdimį su aktyvaus poilsio elementais. Nepatraukliausią Nevėžio upės atkarpą paversi-

Išmanusis

me patrauklia verslui ir turistams vieta, modernizuosime Nepriklausomybės aikštę. Plėsime dviračių takų tinklą, įrengsime naują futbolo stadioną. Patrauklesni taps Panevėžio centre esančių renovuotų daugiabučių namų kiemai: įrengsime modernias poilsio ir sporto aikšteles, daugės automobilių stovėjimo vietų, rekonstruosime pėsčiųjų takus, nepamiršime erdvės šunims vedžioti. Pasinaudosime ES investicijomis modernioms transporto inžinerinėms priemonėms diegti. Mieste jau turime išmaniųjų pėsčiųjų perėjų, todėl didinsime jų skaičių, diegsime saugaus transporto valdymo sistemas, įrengsime elektromobilių akumuliatorių įkrovimo stoteles, toliau plėtosime ekologišką viešąjį transportą, diegsime sistemas „Bike Sharing“. Pritraukdami ES lėšų renovuosime mokyklas ir lopšelius-darželius, sutvarkysime lietaus nuotakyną, diegsime ekologiško rūšiavimo priemones, gerinsime socialinių paslaugų teikimą. Pakviesime bendruomenes įsitraukti ir kartu tvarkyti aplinką, skatinsime kurtis savipagalbos grupes, didinsime jaunimo užimtumą, miesto gyventojų ir svečių saugumą. Užbaigdami Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įrengimo darbus – sujungdami ją su tarptautine magistrale „Via Baltica“ – tikimės paskatinti verslo įmones sukurti planuojamų per 2 000 naujų darbo vietų.

m i e s ta s

Kokių tikimės pokyčių?  Sprendžiant socialines problemas (švietimo, kultūros, sveikatos, socialinių paslaugų) bus sudarytos teigiamos prielaidos gyvenimo ir aplinkos kokybei gerėti.  Sutvarkius miesto viešąsias erdves bus padidintas miesto centrinės dalies patrauklumas, tai paskatins didesnius lankytojų srautus, o tai sudarys sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai.  Gerinant fizinę aplinką bus užtikrintas saugumas, sumažės nusikaltimų skaičius.  Sumažės socialinė atskirtis, bus sudarytos sąlygos naujoms darbo vietoms kurti, jaunimo nedarbui mažėti ir užimtumui skatinti.  Bus skatinamas privačių investicijų pritraukimas į ITI programos įgyvendinimą.  Sumažės neigiamas triukšmo bei oro užterštumo poveikis.  Bus sudarytos sąlygos teigiamiems demografijos pokyčiams ir sveikam visuomenės senėjimui. 

S tat y b a

Apželdintieji stogai. Atgal į gamtą Stasys Liaukevičius

Pasaulio visuomenėms vis labiau linkstant prie ekologinių idėjų, statybos srityje kelią skinasi Lietuvoje gana nauja apželdintųjų stogų idėja. Nors pasaulyje žalieji stogai žinomi jau seniai ir yra gana populiarūs, Lietuvoje jų populiarumas kol kas nėra didelis. Gal dėl brangumo, gal dėl eksploatacijos ypatumų, o gal dėl lietuvių nepasitikėjimo naujovėmis apželdintųjų stogų kol kas įrengiama nedaug. Doc. dr. Rėda Bistrickaitė, Kauno technologijos universiteto Statybinių konstrukcijų katedros lektorė

Pirmosios žinomos žaliuojančių stogų terasos buvo Kabantieji Babilono sodai (Semiramidės sodai), atsiradę IV a. iki Kr. Maždaug prieš 1 000 metų, šiaurės šalyse norėdami apsisaugoti nuo šalčio, pietinėse – nuo kaitros, Skandinavijos ir Vidurinės Azijos šalių gyventojai pradėjo želdinti stogus. Lietuviai, norėdami pagerinti stogo šiluminę ir priešgaisrinę izoliaciją, ant savo namų šiaudinių stogų taip pat kartais klodavo velėną. Šiuolaikinių modernių apželdintųjų stogų pradininkė yra Vokietija. Joje šiuo metu yra apželdinta jau daugiau kaip 10 % stogų. Sparčiausiai tokie stogai plinta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didžiausias pasaulyje – net 4,2 ha ploto apželdintas stogas yra ant fabriko „Ford Motors“ JAV. Žemės plotų trūkumą jaučiančiose šalyse, tokiose kaip Japonija, kiekvienas, pradėjęs statyti namo pamatus, privalo kompensuoti užstatytą plotą apželdindamas nustatytą plotą žemės. Jeigu tam laisvos žemės nėra, apželdinami stogai.

aPŽELDINTŲjų STOGŲ Pranašumai:  atitinka aplinką tausojančios statybos principus, nes kompensuoja dėl statybų prarastus žaliuosius plotus;  gerina ne tik stogo, bet ir viso pastato estetinį vaizdą;  gerina garso izoliaciją ir apsaugo nuo triukšmo, nes augalais padengti plotai yra natūralūs garso izoliatoriai;  valo ir grynina orą, nes augalija geba filtruoti ir sulaikyti dulkes bei smogą iš oro;  gali sumažinti vidutinę miesto temperatūrą 3–4 laipsniais, kai lauke 25–30 laipsnių šilumos;  pagerina saulės baterijų darbą, mat apželdintas stogas neįkaista, todėl saulės baterijos veikia maksimaliai efektyviai.

S tat y b a

Apželdintųjų stogų apkrovų dydžiai Ekstensyvus apželdinimas, minimali priežiūra Apželdinimas Apkrova, prisotinus vandens, įskaitant apželdinimą (kN/m2) Žemės substrato sluoksnio storis numatytam apželdinimo sluoksniui (cm)

Intensyvus apželdinimas, ilgalaikė sodininkystės priežiūra

Samanos, žolė

Samanos, žolė, vaistažolės

Žolė, vaistažolės, veja

Vaistažolės, veja, daugiamečiai augalai, maži krūmai

Vaistažolės, veja, daugiamečiai augalai, krūmai, maži medžiai

0,4

0,7

1,0–1,5

1,5–2,0

3,0

2–5

6–12

8–18

15–25

20–40

Europoje šiuo metu neabejotina stogų apželdinimo lyderė yra Šveicarija. Čia vykdoma miestų biologinės įvairovės strategija, pagal kurią visi nauji pastatomi plokščiastogiai pastatai privalo būti apželdinti. Aktyviai veikiančias organizacijas, skatinančias investicijas į žaliųjų stogų technologijas, turi ir kitos Europos šalys, pavyzdžiui: Italija, Austrija, Švedija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai ir kt. Kai kuriose šalyse tokioms iniciatyvoms paramą skiria ir vyriausybės. Tačiau, nepaisant to, kad apželdintieji stogai yra gana brangūs (1 m2 įrengimo kaina su medžiagomis prasideda nuo 250 Lt be PVM), jų atsiranda vis daugiau. Pasak Kauno technologijos universiteto Statybinių konstrukcijų katedros lektorės doc. dr. Rėdos Bistrickaitės, apželdintasis stogas – daugiau žmogaus filosofija, pasaulėžiūra nei ekonominis požiūris. Apželdintieji stogai paverčia pilkus plotus žaliomis oazėmis, žalios erdvės ant stogų vėsina pastatus, iš miesto oro valo teršalus. Ant apželdintųjų stogų gali būti įren1 pav. Ekstensyvaus ir intensyvaus apželdinimo skirtumai Įrengiant apželdintą stogą, sukuriami šie sluoksniai (iš viršaus į apačią): - apželdinimo sluoksnis; - žemės substrato sluoksnis; - vandenį filtruojantis sluoksnis; - drenažo sluoksnis; - hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis; - vandenį sulaikantis hidroizoliacijos sluoksnis; - šilumos izoliacija; - garo izoliacija; - skiriamasis sluoksnis; - gelžbetonio plokštė.

giamos poilsio zonos, kurių reta tankiai apgyvendintuose miestuose. Atsižvelgiant į stogo specifiką ir įrengimo tikslą, apželdinimas gali būti ekstensyvus arba intensyvus. Ekstensyvus stogo apželdinimas – tai toks apželdinimas, kuriam nereikia nuolatinės priežiūros. Ekstensyviai apželdinant užveisiami augalai, kuriems augti užtenka nuo 2 iki 18 cm storio žemės substrato sluoksnio. Tai gali būti samanos, žolės veja, gėlės, vaistažolės. Intensyvus stogo apželdinimas – tai toks apželdinimas, kai užveisiami aukštesni ir įvairesni augalai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas jau labai priklauso nuo užsakovo finansinių investicijų. Augalams jau reikia nuo 15 iki 40 cm storio žemės substrato sluoksnio. Apželdinama daugiamečiais augalais, vejos plotais, krūmais, mažais arba net iki 15 m aukščio medžiais. Vaizdžiai ekstensyvaus ir intensyvaus apželdinimo skirtumus galima pavaizduoti taip, kaip tai pateikta 1 paveiksle. Apželdinimo sluoksnis. Prieš apželdinant bet kurį stogą, turi būti įvertinti vietovės veiksniai, pavyzdžiui, oro sąlygos, vėjuotumas ir kt. Ekstensyviai apželdinant naudojami augalai turi

S tat y b a

2 pav. Parapetų ir stoglangių įrengimo schema

Parapetų ir stoglangių įrengimas Principinė parapetų ir stoglangių įrengimo schema galėtų būti tokia, kaip pavaizduota 2 paveiksle.

būti atsparūs sausrai, saulės radiacijai, ilgaamžiai, jiems nereikia ypatingos priežiūros. Intensyviai apželdinant, naudojami įvairesni augalai: gėlės, žolės, išsikerojantys ir svyrantys augalai, vijokliai, rožės, iki 2–3 m aukščio krūmai ir medžiai.

Drenažo sluoksnis turi būti atsparus šalčiui, gniuždymui. Jis turi būti chemiškai neutralus, nekenksmingas augalams, turi greitai nuleisti perteklinį vandenį į lietaus kanalizaciją.

Žemės substrato sluoksnis turi greitai absorbuoti vandenį ir vėliau lėtai maitinti juo augalus. Taip pat jis turi praleisti vandens perteklių į drenažo sluoksnį, aprūpinti augalų šaknis reikalingu oro kiekiu. Substrate turi būti pakankamai kalcio rūgščiam lietaus vandeniui neutralizuoti. Taip pat jame turi būti humuso ir maisto medžiagų. Substrato sluoksnis turi būti atsparus korozijai. Vandenį filtruojantis sluoksnis turi ne tik filtruoti vandenį, bet ir saugoti, kad į drenažo sluoksnį nepatektų smulkių dalelių iš žemės substrato. Šiam sluoksniui įrengti gali būti naudojamas sintetinis pluoštas (geotekstilė), mineralinis vatos veltinis, stiklo audinio sluoksnis ir kitos medžiagos.

Hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis turi apsaugoti šią dangą nuo mechaninių pažeidimų statybos metu. Taip pat jis turi apsaugoti nuo aštriabriaunių drenažo sluoksnio dalelių (skaldos ir panašių medžiagų) spaudimo. Papildomas hidroizoliacijos sluoksnis turi užtikrinti visišką sandarumą ir apsaugoti nuo šaknų skverbimosi. Tam naudojama metalo folija, geomembrana – plastiškas paklotas iš didelio tankio polietileno plėvelės. Biologinis plotas ant stogo – gyvas stogas. Augalai – tai natūrali terpė gyvūnijai. Ant apželdintųjų stogų apsigyvena vabzdžiai, drugeliai, kartais net paukščiai, betoninis miestas atgyja.

S tat y b a

3 pav. Įlajos įrengimo schema

Įlajos Viena iš didesnių problemų, su kuria susiduria apželdintųjų stogų montuotojai, – tai tinkamas įlajų įrengimas. Netinkamai įrengtos jos gali „apaugti“ žemėmis ir užkimšti perteklinio vandens nutekėjimo kanalus. Principinė įlajos įrengimo schema pavaizduota 3 paveiksle.

Šlaitiniai apželdintieji stogai Šlaitiniai stogai dažniausiai apželdinami ekstensyviai, nes juos būtų gana sudėtinga apželdinti intensyviai ir po to prižiūrėti. Sunkokai ant jų laikytųsi ir intensyviojo apželdinimo apkrovos.

4 pav. Apželdintojo šlaitinio stogo detalė su šilumine izoliacija

Geriausias šlaitinio stogo nuolydžio kampas – 5–15 laipsnių. Kad augalai kartu su žemių sluoksniu nenuslinktų, apatinėje stogo dalyje turi būti įrengiamos statmenos su stogo šlaitu atramos. Jeigu stogo nuolydžio kampas didesnis kaip 28–30 laipsnių, turi būti įrengiamos kelios tokios atramos (4 pav.). Apibendrinant... Pasak R. Bistrickaitės, apželdintąjį stogą įsirengti, nors ir brangu, tačiau verta, nes toks stogas visada išsiskiria itin estetiška išvaizda, pagerina bendrą namo vaizdą, padidina namo vertę, sumažina šildymo ir vėdinimo išlaidas, net iki 40 dB sumažina aplinkos triukšmą, oro užterštumą, sukuria jaukų gamtos pojūtį, leidžia susikurti gamtos kampelį, kur galima maloniai leisti laisvalaikį. 

Žurnalas„Mokslas ir technika“, šįmet pažymėjęs 55-rių metų leidybos sukaktį, tebelieka specializuotu Lietuvos mokslo ir verslo, naujausių technologijų, inovatyvių projektų viešintoju šalyje

s tat y B a

ŠiLokų kiLimais aPŽeLdinti stoGai apželdintieji stogai nebūtinai turi būti sunkūs ir brangūs. nebūtinai turi būti ir taip, kad jiems reikėtų skirti daug priežiūros. tam, kad galima būtų to išvengti, stogus apželdiname ne veja, o šilokų kilimais. tokie stogai bus ypač lengvi, ploni, šilokai žydės įvairiomis spalvomis beveik visą sezoną, o augalų nereikės nei laistyti, nei šienauti, nei kitaip prižiūrėti. Šilokų kilimas – tai ant specialios geotekstilės suformuotas augalinis 1–2,5 cm storio sluoksnis, ant kurio pasodinami 8–9 rūšių augalai (šilokai, gvazdikai, čiobreliai). Šilokų kilimais apželdintų plotų nereikia laistyti, ravėti, šienauti ar kitaip prižiūrėti. Šilokai žydi įvairiomis spalvomis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. ŠiLokų kiLimais aPŽeLdintų stoGų PranaŠumai:  stogai ypač lengvi (nuo 50 kg/m2);  stogas tampa ilgalaikis, nes hidroizoliacijos neveikia tiesioginiai saulės spinduliai;  stogo danga neįkaista, todėl gerokai sumažinamos patalpų vėdinimo išlaidos vasarą;  stogas net iki 40 dB sulaiko garsą;  nereikia įrengti laistymo sistemos;  apželdintajam stogui nereikia priežiūros;  sumažina lietaus vandens nutekėjimą, nes nemažą dalį vandens sugeria ir išgarina;  ekologiškas – valo orą, mažina užterštumą, dulkes.

Šilokų kilimais galime apželdinti tiek sutapdintuosius, tiek šlaitinius stogus, probleminius šlaitus, terasas, požemines automobilių stovėjimo aikšteles, balkonus ir bet kurias kitas vietas, kur sudėtinga kitiems augalams augti, arba nenorite (negalite) augalų prižiūrėti. 

www.apzeldintistogai.lt

s tat y B a

2014-ieji: kryPtinGos veikLos metai, teikiantys oPtimizmo ateiČiai EGIDIJA LEKAVIČIENĖ

dar seneka sakė, kad kai kurių darbų didybę lemia ne jų mastas, o tai, kad jie atlikti laiku. ar statybos sektoriaus ir susijusių sričių specialistai šiemet padarė visus „namų darbus“, kad spėtume koja kojon su pažanga ir galėtume optimistiškai žvelgti į ateinančius metus? Paskutiniame šių metų „structum“ numeryje apie 2014 m. atliktus darbus, pasiektus rezultatus ir laiku priimtus sprendimus mintimis dalijasi statybų ir susijusių sričių vadovai bei ekspertai. Lietuvos arcHitektų darbai verti nacionaLinės Premijos ir tarPtautinių aPdovanojimų Lietuvos architektai 2014 m. išties turi kuo pasidžiaugti – tiek įgyvendintais projektais, tiek bendru kūrybiniu architektų potencialu.

Tarp 12 Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos paskelbtų pretendentų 2014 m. gauti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijas – buvo net du architektai: Rolandas Palekas ir Audrius Ambrasas. Tai jau savaime iškalbingas faktas. Ir, be abejo, dar iš-

kalbingesnis – kad architektų cecho atstovas šiemet yra ir tarp šešių 2014 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų: architektui R. Palekui Nacionalinė kultūros ir meno premija skirta už miesto ir gamtos darną architektūroje. Šis garbingiausias apdovanojimas, kaip žinoma, skiriamas kūrėjui už reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus. Nuoširdžiai sveikiname laureatą ir visus architektus su aukštu architektūros, kaip meno srities, įvertinimu! O ką pavyko nuveikti architektams 2014 metais?

S tat y b a

„Tarp reikšmingiausių Lietuvoje įgyvendintų projektų galima paminėti Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo, studijų ir verslo centrą (Gražinos Janulytės-Bernotienės studija; arch. G. Janulytė-Bernotienė, Rimantė Lydytė, Erikas Klinavičius; komanda: Agnė Andriukaitienė, Agnė Mikėnaitė); iš tarptautinių projektų – išrinktas Lietuvos paviljono Milano parodos „EXPO RŪTA LEITANAITĖ, 2015“ architektūrinio konkurso Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė nugalėtojas – juo tapo studijos „JAS“ projektas „Balansas“, – sako Lietuvos architektų sąjungos (LAS) kūrybos direktorė Rūta Leitanaitė.

www. lietuvosarchitektūra.lt

 Gyvenamųjų namų kvartalas „Rasų namai“.

„Paleko archstudija“; architektūros studija „Plazma“.

Lietuvos architektų sąjunga, vadovaujama LAS suvažiavime 2014 m. išrinkto pirmininko Mariaus Prano Šaliamoro ir naujos tarybos, surengė daug parodų, konkursų ir kitų architektų kūrybinės veiklos potencialą bei laimėjimus atspindinčių renginių. Tradicinė kas dvejus metus LAS organizuojama apžvalginė naujausios Lietuvos architektūros paroda „Žvilgsnis į save“ pristatė ir apdovanojo geriausius per pastaruosius dvejus metus Lietuvos architektų sukurtus darbus. Tradiciškai penkis geriausius projektus rinko tarptautinė komisija, sudaryta iš garsių užsienio profesionalų. Parodoje „Žvilgsnis į save 2013–2014“ apdovanojimus pelnė universali arena Kėdainiuose, gyvenamasis namas ir „Vila G.“ Vilniuje, meno ir edukacijos centras „Rupert“ Vilniuje bei Kelininkų veteranų ąžuolų giraitės poilsio aikštelė greitkelyje Vilnius–Kaunas. Šeštą kartą LAS organizuojamai parodai 150 projektų medžiagą pateikė apie 60 architektų

 Kauno architektų studijos „JAS“ projektas

„Balansas“ – parodos „EXPO 2015“ Lietuvos paviljono konkurso nugalėtojas.

S tat y b a

Tarp 12 Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos paskelbtų pretendentų 2014 m. gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas – net du architektai: Rolandas Palekas ir Audrius Ambrasas. Tai jau savaime iškalbingas faktas. ROLANDAS PALEKAS, 2014 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas

AUDRIUS AMBRASAS, 2014 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos nominantas architektas

grupių bei pavieniai architektai. Virtualią darbų parodą galima apžiūrėti svetainėje www.lietuvosarchitektura.lt. Birželį LAS pirmą kartą dalyvavo Vilniuje kasmet organizuojamoje „Kultūros naktyje“ su programa „Atrask architektūros pilaitę!“. Lankytojai galėjo dalyvauti paskaitose, apžiūrėti tris architektūros parodas ir rekonstruotus H. Raduškevičiaus rūmus, kuriuose ir įsikūrusi LAS. 2014 m. LAS organizavo nemažai konkursų, tarp kurių: Mažeikių sporto ir pramogų centro konkursas, Gyvenamojo komplekso „Misionierių sodai“ Subačiaus g. Vilniuje konkursas, Panerių memorialo holokausto ir nacizmo aukoms atminti konkursas, Administracinės paskirties pastato su Modernaus meno centru Pylimo g. 17, Kretingos Rotušės aikštės konkursas. Europos architektūros L. Mieso van der Rohe prizo 2015 m. konkursui LAS pateikė Lietuvos architektų 2013–2014 m.

sukurtus ir realizuotus projektus: tai jau minėtieji Kelininkų veteranų ąžuolų giraitė („Urban line“, Aistė Aleksandrovienė, Simona Kazakauskaitė); meno ir edukacijos centras „Rupert“ (Ambraso architektų biuras, Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis); „Vila G.“ (Ambraso architektų biuras, A. Ambrasas, Vilma Adomonytė); KTU mokslo, studijų ir verslo centras (G. Janulytės-Bernotienės studija, arch. G. Janulytė-Bernotienė, R. Lydytė, E. Klinavičius; komanda: A. Andriukaitienė, A. Mikėnaitė); taip pat Rietavo dvaro karietinės rekonstrukcija („Aketuri architektai“, arch. Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius). 2014 m. LAS taryba patvirtino per 2011–2014 m. atnaujintus architektūros konkursų nuostatus. Be patobulintos organizacinės schemos, konkursų skaidrumo užtikrinimo, nuostatai padės ginti visuomeninį interesą bei archi-

 Gyvenamųjų namų kvartalo

„Rasų namai“ fragmentas. „Paleko archstudija“; architektūros studija „Plazma“.

44 www. lietuvosarchitektūra.lt

S tat y b a

www. lietuvosarchitektūra.lt

 Verslo centras „Baltic Hearts“; Ambraso architektų biuras.  Poilsio namas „Vila G.“; Ambraso architektų biuras.  KTU integruoto mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Santaka“;

Gražinos Janulytės-Bernotienės studija.

tektų autorių teises. Šiemet LAS rengė ir Lietuvos architektūros politikos 2014–2020 m. metmenis. Darbo grupė: Gintautas Blažiūnas, Rūta Leitanaitė, Kęstutis Pempė, Edgaras Neniškis, Juozas Vaškevičius, Irena Kliobavičiūtė; ekspertai: švietimo tema – prof. Gintaras Čaikauskas; teisinis laukas – arch. Vaidotas Kuliešius. Architektai nemiega ant laurų, nes šiandienos iššūkiai verčia nuolat tobulėti. Ir paskutinį šių metų mėnesį LAS organizuoja diskusiją apie architektūrinę edukaciją, studijas. Šalies statybos sektorius juda tinkama linkme „2014 m. statybininkams ir Lietuvos statybininkų asociacijai buvo darbingi, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. – Tikime, kad šalies statybos sektorius juda tinkama linkme pažangos link. Statybos apimtys 2014-aisiais augo, turime priežasčių išlikti optimistais.“

D. Gedvilas vardija ypač gerai įvertintus Lietuvos statybininkų asociacijos įmonių statytus ar modernizuotus pastatus: AB „Montuotojas“ atlikta AB „Lifosa“ cecho rekonstrukcija, AB Panevėžio statybos tresto darbas, statant AB „Akmenės cementas“ gamybos linijas, UAB „Avona“ pastatytas Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antstatas. Kokybišku darbu išsiskyrė įmonės „Irdaiva“, „Kortas“, Skandinavijos rinkoje toliau sėkmingai dirbo „Staticus“. Kaip bendrovę, ypač daug dėmesio skyrusią informacinėms technologijoms taikyti savo veikloje, galima išskirti UAB „Markučiai“. „Reikšmingiausias praėjusių metų įvykis statybos sektoriui – viešosios įstaigos „Skaitmeninė statyba“ įsteigimas, – neabejoja D. Gedvilas. – Nuo 2014 m. pavasario turime skaitmeninės statybos ir statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) vystymą Lietuvoje koordinuojančią organizaciją, kurią bendromis

www. lietuvosarchitektūra.lt

pastangomis įsteigė 13 statybos sektoriuje veikiančių asociacijų.“ Pasak Statybininkų asociacijos prezidento, šios organizacijos atsiradimas suteikė labai reikalingą postūmį: jau yra beveik 100 kompetentingų statybos, mokslo, IT specialistų siejanti skaitmeninės statybos komanda, kuri, pasiskirsčiusi į darbo grupes, atlieka darbą, turintį tapti esminių pokyčių statybos sektoriuje pagrindu. „Esame pasitvirtinę veiklos gaires ir manome, kad skaitmeninės statybos entuziastai padės pakelti statybą į naują ir daug aukštesnį kokybės lygį. Nors pagrindinė naudos gavėja šiuo atveju yra valstybė ir valstybės ūkis, kol kas valstybės institucijų pasiryžimas veiksmams yra per menkas. Vis dėlto dialogas vyksta nuolat ir čia proveržis taip pat turės įvykti“, – neabejoja D. Gedvilas. Jis pabrėžia ir kitą reikšmingą postūmį – suaktyvėjusias diskusijas dėl atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmo taikymo statybos sektoriuje. „Sėkminga tokio principo taikymo patirtimi spalio mėnesį pasidalijo Latvijos finansų ministerijos atstovai, sutikę pasikalbėti Rygoje, – pastebi D. Gedvilas. – Esame įsitikinę, jei ir Lietuvoje perkant statybos paslaugas PVM mokėtų užsakovas, valstybė efektyviau surinktų mokesčius į biudžetą, statybos sektorius taptų skaidresnis ir stipresnis. Džiugu, kad pritariančiųjų tokiam pokyčiui yra ir Seime, todėl, ti-

S tat y b a

DALIUS gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

2014 m. galima laikyti ypač reikšmingais dėl įsibėgėjančių skaitmeninės statybos procesų. Naujos technologijos iš esmės pakeis statybą ir visuomenei padovanos kokybiškesnius, saugesnius, efektyviau eksploatuojamus statinius. Šie metai buvo kryptingi ir suteikiantys pagrindą statyboms šalyje plėtoti.

Didžiausiu Būsto rūmų laimėjimu 2014 m. laikome tai, kad būsto administratorių ir bendrijų pirmininkų pastangomis galų gale iš mirties taško buvo išjudinta gyvenamųjų namų renovacija. Tikimės, kad 2015 m. procesas nesustos, o taps masiniu reiškiniu.

kimės, kad PVM apmokestinimo tvarka pasikeis ir Lietuvos statybos sektoriuje.“

Būsto rūmai jau nuo 2007 m. organizuoja tarptautinius tęstinius seminarus, kurių tikslas – susipažinti su gyvenamųjų namų ir kitų pastatų priežiūros organizavimu, eksploatavimu bei gyvenamųjų namų modernizacija ir energijos taupymo priemonių įgyvendinimu kitose šalyse. Seminarų dalyviai jau yra susipažinę su Vokietijos, Vengrijos, Olandijos, Norvegijos, Anglijos, Austrijos, Šveicarijos Prancūzijos bei Balkanų būsto valdymo ir priežiūros organizavimu. Šiais metais seminaro dalyviai lankėsi Rumunijoje, 2015-aisiais numatytas seminaras Bulgarijoje. „Manome, kad tokie seminarai padeda geriau įvertinti realius laimėjimus būsto sektoriuje ir pamatyti klaidas, kad būtų galima siekti gerų rezultatų“, – sako J. Antanaitis ir priduria, kad Būsto rūmai savo narių vardu prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo pasirašymo.

Lietuvos statybininkų asociacija siekia kurti statybos verslui palankią aplinką ne tik teikdama siūlymus valstybės institucijoms, bet ir naujomis pačios asociacijos paslaugomis. „Stengiamės kurti pridėtinę vertę savo nariams, todėl 2014 m. pavasarį pradėjome nuolaidų programą „Statybininkams“. Asociacijos nariai turi galimybę verslui naudingas prekes ir paslaugas įsigyti pigiau. Stiprinome ir kitą LSA teikiamą paslaugą – statybos taisyklių portalą www.statybostaisykles.lt. Susitarėme su Lietuvos elektros energetikos asociacija dėl taisyklių katalogo išplėtimo su elektros energetika susijusiomis statybos taisyklėmis, taip pat portale nuo šiol bus galima rasti informacijos apie neatitiktinius statybos produktus“, – teigiamus pokyčius vardija D. Gedvilas. Asociacijos narių gretas 2014 m. papildė 12 naujų bendrovių. Tai rodo, kad aktualijos, kurias sprendžia LSA, jos prezidiumas, yra reikšmingos visam statybų sektoriui. Renovacija pajudėjo iš mirties taško „Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, apžvelgdami savo 2014 m. veiklą, galėtų pasidžiaugti, kad gausėja mūsų gretos, – tai galėtume vertinti kaip būsto valdytojų norą vienytis ir kartu ne tik spręsti problemas, bet ir dalytis gerąja patirtimi“, – sako Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

JUOZAS antanaitis, Būsto rūmų prezidentas

Per 2014 m. Būsto rūmų narėmis tapo ir prie Būsto rūmų veiklos prisijungė naujos devynios įmonės. Atsižvelgiant į tai, Būsto rūmų suvažiavime 2014 m. rugsėjį buvo nuspręsta didinti Tarybos narių skaičių. Siekiant sustiprinti Būsto rūmų, kaip būsto valdymą ir priežiūrą vykdančių subjektų veiklos koordinatoriaus, vaidmenį, buvo nuspręsta pakeisti Būsto rūmų pavadinimą į Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai. „Manome, kad Būsto rūmų priimtas Elgesio kodeksas suveikė labai teigiamai, nes tapusios Būsto rūmų narėmis administruojančios įmonės priima kaip būtinybę būti saistomos Elgesio kodekso normų. Taip pat labai svarbu, kad Būsto

S tat y b a

rūmai turi išrinktą Elgesio kodekso laikymosi komisiją ir Ginčų (skundų) nagrinėjimo komisiją su patvirtintais reglamentas“, – pokyčių nauda neabejoja prezidentas. Būsto rūmai ir 2014-aisiais organizavo Būsto dienos minėjimą, šiemet kartu su Aplinkos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybe bei Nacionaline pastatų administratorių asociacija. „Tikėtina, kad ateityje ši šventė, apimanti visus būsto sektoriaus dalyvius, taps tradicija visoje Lietuvoje“, – sako J. Antanaitis. Nekilnojamojo turto rinka: rekordinės individualių namų segmento statybos apimtys „2014 m. statoma rekordiškai daug naujų butų – pagrindinėje daugiabučių namų plėtros rinkoje Vilniuje šiemet iš viso bus pasiūlyta apie 5 000 naujų butų, t. y. apie 2,2 karto daugiau nei pernai, – atsigaunančios nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencijas pastebi „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. – Verslo bei logistikos centrų 2014 m. statoma daugiausia nuo pat krizės pradžios, o apimtys panašios į 2008-ųjų. Tik prekybos centrų segmento plėtotojai kiek atsargesni – statybų apimtys kuklesnės, nors nuomininkai esamuose retai išsitenka ir mielai plėstųsi ir kituose prekybos centruose.“

ARNOLDAS ANTANAVIČIUS, „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas

2014 m. iš dalies labai panašūs į 2008 m., kai Lietuva išgyveno NT rinkos pakilimą, visuose segmentuose buvo itin intensyviai plėtojami nauji projektai. Baigtų statyti individualių ir daugiabučių namų naudingojo ploto pasiskirstymas Lietuvoje 2014 m. 1–3 ketvirčiais

Pasak NT eksperto, džiugina ir esminis 2008-ųjų ir 2014-ųjų skirtumas – 25–30 % mažesnės dabartinės nuomos ir pardavimo kainos. Na, o gyventojų, įmonių pajamos auga, ir tai didina perkamąją galią, todėl didžioji dalis patalpų išnuomojama dar tebestatomuose verslo centruose, o būsto segmento likvidumo rodikliai taip pat yra geri. A. Antanavičius pastebi ir ryškėjančią naują būsto segmento tendenciją – rekordines individualių namų statybų apimtis. Individualių namų statoma apie 3,5–4 kartus daugiau nei butų. Iš viso per pirmus tris 2014 m. ketvirčius baigtų statyti individualių namų plotas Lietuvoje siekė 498,3 tūkst. m2 – 21,2 % daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. „Individualių namų statybos vyksta visoje Lietuvoje, o butai aktyviai statomi tik Vilniuje“, – pastebėjimais dalijasi NT ekspertas. Naujų butų pardavimai Lietuvos didmiesčiuose augo reikšmingai: 2014 m. sausį–spalį Vilniuje – apie 32 %, Klaipėdoje – apie 40 %, Kaune – apie 79 %, palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu. Išaugęs būsto rinkos aktyvumas neaplenkė ir Lietuvos kurortinių miestų, pavyzdžiui, Palangoje naujų butų pardavimai išaugo kiek daugiau nei dvigubai. Drąsiausiai būstui skolinosi vilniečiai NT rinkos, o kartu ir individualių statybų atsigavimo tendencijas rodo ir 2014 m. beveik 6 000 litų ūgtelėjęs vidu-

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Naujų butų rinka Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje Parduota butų Miestas 2014 m. 2013 m. sausis–spalis sausis–spalis Vilnius 2 598 1 964

Pokytis 32,3 %

Kaunas

312

174

79,3 %

Klaipėda

246

176

39,8 %

Palanga

364

174

109,2 %

Iš viso

3 520

2 488

41,5 %

Šaltinis: „Inreal“.

S tat y b a

tinės būsto paskolos dydis Lietuvoje – šiais metais jis pasiekė 154 tūkst. litų, rodo „Swedbank“ statistiniai duomenys. Palyginti su pernai metais, didžiausias vidutinės būsto paskolos vertės augimas užfiksuotas Klaipėdoje ir Šiauliuose (atitinkamai 14 ir 11 tūkst. litų), mažiausias – Panevėžyje (3 tūkst. litų). „Šiemet visoje šalyje fiksavome JŪRATĖ GUMULIAUSKIENĖ, išaugusias skolinimosi būstui „Swedbank“ Privačių klientų apimtis. Bendram visos būsto finansavimo departamento finansavimo rinkos augimui, ži- direktorė noma, įtakos turėjo gerėjanti ekonominė šalies situacija ir augantys gyventojų lūkesčiai dėl savo ateities. Be to, NT rinka aktyvėjo ir dėl laukiamos naujos valiutos“, – komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė. Vidutinės būsto paskolos dydis sostinėje šiais metais siekė 207 tūkst. litų. Klaipėdos gyventojai būstui vidutiniškai skolinosi 164 tūkst. litų, kauniečiai – 144 tūkst. litų. „Per pastaruosius metus taip pat stebime, kad mažėja paskolų, išduodamų statyboms užbaigti arba būsto remontui atlikti, dalis. Žmonės pasiskaičiuoja ir pasveria naudą, kas jiems labiau apsimoka, – patiems užsiimti būsto statyba ir remontu ar verčiau įsigyti jau užbaigtos statybos ir tinkamą gyventi būstą“, – pastebi „Swedbank“ atstovė. Prieš dvejus metus būsto remontui skolinosi 9 % visų paskolos gavėjų, 2014 m. – 4 % gavėjų. Tipiškas statistinio būsto paskolos gavėjo portretas Lietuvoje nesikeičia jau kelerius metus – būstui dažniausiai skolinasi šeimą sukūrę 35-erių metų gyventojai, gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys mieste. Paskolos gavėjai nuo 30 iki 40 metų sudaro 39 % visų besiskolinančiųjų būstui Lietuvoje. „Swedbank“ statistika rodo, kad aktyviau pastaruoju metu ėmė skolintis ir jaunesni nei 30 m. gyventojai. Prieš dvejus metus jie sudarė 33 % visų besiskolinančiųjų, šiemet – 35 %. Jaunesni nei 30 m. asmenys įprastai skolinasi mažesnes nei vidutinė būsto paskolos vertė sumas (136 tūkst. litų) ir būsto sutartį sudaro ilgiausiam terminui (24 metams).

Kalbėjimas apie sprendimus tegul sukuria sprendimus! Šiame straipsnyje apie problemas nekalbėjome sąmoningai, vadovaudamiesi dar vieno protingo žmogaus, garsaus psichoterapeuto Steve’o de Shazero, atrastu loginiu ryšiu, kad kalbėjimas apie problemas sukuria problemas, o kalbėjimas apie sprendimus sukuria sprendimus. Žurnalas „Structum“ nuoširdžiai dėkoja visiems pašnekovams ir linki, kad 2014 m. priimti sprendimai ir atlikti darbai būtų naudingi sėkmingam šuoliui į dar geresnius 2015-uosius. 

S tat y b a

m e t 킬 g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

Namas, kuris nekonkuruoja su gamta

m e t ų g e R i a U s i e J i O B J e K ta i

vilniaus pakraštyje, ant neries kranto, pušų apsuptame dviaukščiame name dera paprastumas ir prabanga. jo eksterjero bei interjero apdailai panaudotos natūralios medžiagos – daugiausia betonas, medis ir metalas. Pasak namą projektavusio architekto Gžegožo Volkovskio, pagrindinė užduotis buvo išsaugant esamus medžius suprojektuoti namą taip, kad būtų išlaikytas gyvenimo miške, ant upės kranto, įspūdis. Didžioji namo dalis įgilinta į esamą reljefą, patalpų langus orientuojant į saulėtąją upės pusę, tai leido maksimaliai termiškai izoliuoti pastato sienas bei stogą. Namo fasadas, spalvomis primenantis beržo kamieną, buvo padengtas specialiomis termiškai apdorotomis suomiškomis pušies dailylentėmis, kurias pristatė bendrovė „NVGroup“. Tokios medienos stabilumas didesnis, palyginti su paprasta ar egzotine mediena, jos eksploatavimo laikas – ne trumpesnis negu 25 metai. Visus namo langus iš stiklo ir aliuminio profilio suprojektavo, pagamino ir įstatė UAB „Velansta“ iš žaliavų, kurias tiekė bendrovė „Sapa Building Systems“. Iššūkiu UAB „Velansta“ tapo pietinėje namo dalyje esančios didžiosios vitrinos, kuri driekiasi per du aukštus, stiklinimas. Siekiant, kad šilumos nuostoliai per didelį įstiklintą plotą būtų kuo mažesni, čia buvo numatyta pritaikyti trijų stiklų struktūrinio stiklinimo fasadinę sistemą. Sprendimai nebuvo tradiciniai, todėl aliuminio profiliai yra kitokios, ne klasikinės spalvos – spalva, parinkta iš specialios paletės, išsiskiria metalo efektu ir smulkia struktūra. Šie dažai yra itin atsparūs atmosferos poveikiui. Name sumontuota ypatinga šildymo ir vėdinimo sistema: šilumos siurblys sujungtas su vėdinimu.

 GeneraLinis ranGovas UAB „Naresta“  arcHitektas Gžegožas Volkovskis (kūrybinė grupė GYZA.eu)  namo Fasado mediena UAB „NVGroup“  LanGai, stikLinės durys, jų sistemos UAB „Sapa Building Systems“  virtuvės vaLdai, stumdomųjų durų sistemos UAB „Gobana“  aPŠvietimas UAB „Delight“  aLiuminio ir stikLo Gaminiai UAB „Velansta“

Virtuvė – minimalistinio dizaino, neiškrentanti iš bendro interjero konteksto. Jos baldams pasirinktos kokybiškos, prabangios medžiagos: stalviršiai – iš grublėto paviršiaus akmens (80 % granito), spintelių durelės – iš nupoliruotų ir nulakuotų MDF plokščių. Virtuvės baldus, grūdintu matiniu stiklu padailintą drabužinę ir išskirtinius lakštinio plieno baldus gamino bendrovė „Gobana“. Įrengiant namo apšvietimą daugumą šviestuvų parūpinusi bendrovė „Delight“ didžiausią dėmesį skyrė funkcionalumui. Žinoma, stengtasi, kad šviestuvai būtų ne tik patogūs, bet ir stilingi, derėtų prie griežtos namo aplinkos. Generaliniu namo statybos rangovu pasirinkta bendrovė „Naresta“ statyti privačius namus imasi tik tada, jei projektas ją sudomina. 

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“ TARPTAUTINIS KONTEINERIŲ PASKIRSTYMO CENTRAS Krovinių paskirstymo centras – ambicingas ir milžiniškas projektas. Pagal savo paskirtį ir mastelį jis prilygsta garsiesiems Vakarų Europos šalių uostams Roterdamui, Antverpenui, Brėmerhafenui ir kt.

m e t ų g e R i a U s i e J i O B J e K ta i

Projektuojant terminalo dangų konstrukcijas, didelis iššūkis buvo suprojektuoti inžinerinius sprendinius zonose, kuriose vyrauja silpnieji gruntai. Lietuvoje nebuvo nė vienos projektavimo įmonės, kuri turėtų konteinerių terminalų ar ypač didelių apkrovų dangų projektavimo patirties. Todėl projektuotojas pasirinktas iš tarptautinių bendrovių. UAB „COWI Lietuva“ ir ją patronuojančiosios bendrovės Danijoje „COWI A/S“ specialistams pavyko rasti geriausius sprendimus. Jie atliko detalius skaičiavimus zonose, kur vyrauja silpnieji gruntai, skaičiuodami potencialius numatomus terminalo dangos sėdimus. Remiantis šiais skaičiavimais, užsakovui buvo pasiūlytas racionaliausias inžinerinis sprendinys, kuris užtikrino, kad terminalo dangos konstrukcijos tinkamai funkcionuotų visą numatomą eksploatavimo laiką. Statant konteinerių paskirstymo centrą, nupirkta įspūdinga pagal parametrus – greičius ir dydį – konteinerių krovos įranga. Tai leis priimti vienus didžiausių plaukiojančių konteinerinių laivų. Bendras konteinerių terminalo plotas sudaro 25 ha „Smeltės“ teritorijoje ir 13 ha buvusio „Progreso“ dalyje. Naujasis konteinerių paskirstymo centras pastatytas ties 82–97 krantinėmis. Konteinerių terminalo krova papildomai per metus padidės maždaug 250 tūkst. TEU (6 m ilgio jūrinių konteinerių). Žadama, kad iš viso vienu metu terminale bus galima sandėliuoti iki 30 tūkst. TEU. Prie naujai įrengtų 90–96 krantinių dirba ir trys milžiniški „Ship-to-Shore“ tipo kranai, skirti iškrauti ir pakrauti konteineriams iš (į) okeaninių konteinervežių, kurių talpa – iki 12 tūkst. TEU. Taip pat pastatytas modernus konteinerių terminalo krovos technikos remonto ir priežiūros centras-mechaninės dirbtuvės. Jos unikalios tuo, kad aukščiausia pastato dalis sieks net 35 metrus. Taigi į vidų galės įvažiuoti du 29 m aukščio RTG tipo kranai. Mechaninių dirbtuvių pastate išskirtinius inžinerinius sprendimus teko pritaikyti bendrovės „Pineka“ subrangovui įmonei „AJ Turtas“. Pavyzdžiui, priešgaisrinio vandentiekio vamzdynai buvo montuojami pagal vieną pažangiausių darbų metodų – ne virinant ar sriegiant, o naudojant specialias apkabas vamzdynams sujungti, tai leido sutrumpinti darbų laiką. Dirbtuvių stogas buvo dengtas vienomis geriausių hidroizoliacinių medžiagų Lietuvoje, pagamintų bendrovėje „Mida LT“. Aukštos kokybės jūriniam klimatui pritaikytus langus gamino bendrovė „Gipura“, ji mechaninėse

 darbų uŽsakovas „Terminal Investment Limited“  GeneraLinis ranGovas „Lemminkainen Lietuva“ ir „YIT Kausta“  Projektavimo darbai UAB „COWI Lietuva“ ir „COWI A/S“ (Danija)  inŽineriniai darbai UAB „Pineka“ subrangovas UAB „AJ Turtas“  PLieninių konstrukcijų ir įdėtinių detaLių Gamyba UAB „Peikko Lietuva“  GeLŽbetonio Gaminiai, betonai UAB „Perdanga“  LanGai UAB „Gipura“  vėdinimo automatika UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“  transFormatorinių PastoČių, skirtykLų ir Lauko tinkLų Projektavimas ir eLektromontavimo darbai UAB „Elmonta“  remonto dirbtuvių eLektrotecHninės daLies, Praėjimo kontroLės, komPiuterinių tinkLų, aPsauGinės ir PrieŠGaisrinės sistemų montavimo darbai UAB „Voltas“  ŠiLdymo sistemos UAB „Viessmann“  stoGo danGos UAB „Mida LT“ dirbtuvėse sumontavo 600 m2 išskirtinės konstrukcijos PVC langų. Investicijos į konteinerių paskirstymo centro įrangą bei infrastruktūrą siekė daugiau nei 200 mln. litų. Statybas finansavo AB SEB bankas bei Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas. Dėl konteinerių sandėliavimo aikštelių ir naujų remonto dirbtuvių statybų, 970 refrižeratorinių konteinerių jungimo, naujų transformatorinių pastočių bei vidaus elektros tinklų įrengimo generalinė statybų rangos sutartis buvo pasirašyta su dviejų bendrovių – „Lemminkainen Lietuva“ ir „YIT Kausta“ – konsorciumu. 

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

Milžiniškas modernus orlaivių techninės priežiūros angaras Apie 8 000 m2 užimantis, moderniausia aviacine įranga aprūpintas Kauno angaras pasaulinei orlaivių techninės priežiūros paslaugas teikiančiai bendrovei UAB „FL Technics“ kainavo daugiau nei 37 mln. litų. Kiekvienas centas, investuotas į aukščiausios kokybės įrangą ir medžiagas, užtikrino, kad Kaune besileidžiantys ir siauro, ir plataus korpuso modernūs orlaiviai, tokie kaip „Boeing 747“ ir „Boeing 787“, gautų aukščiausio lygio techninę priežiūrą. UAB Vilniaus architektūros studijos architektų ir konstruktorių komandai, kuriai vadovavo Algimantas Pliučas ir Andrius Gudelis, pavyko sukurti objektą, jau šiandien galintį priimti didžiausius orlaivius regione. „Pagrindinis reikalavimas, kurį architektūriniam ir konstrukciniam

 Projektuotojas UAB Vilniaus architektūros studija  Projekto vadovas Architektas Algimantas Pliučas  Architektas Egidijus Marcikonis  Pagrindinis konstruktorius Andrius Gudelis  Konstruktoriai Neringa Daudaitė, Justinas Lapė ir kt.  Generalinis rangovas UAB „Kaminta“  Objekto techninė priežiūra AB „FL Technics“  Gelžbetonio konstrukcijos AB „Aksa“  Fasado ir stogo dengimas UAB „Kingspan“  Elektros darbai UAB „STA servisas“  Inžinerinių sistemų įrengimo darbai UAB „Interviris LT“

m e t ų g e R i a U s i e J i O B J e K ta i

šio pastato sprendimui kėlė užsakovas, – „švari erdvė be kolonų“, kurios architektūra būtų funkcionali, atitinkanti aviacinio saugumo reikalavimus, – pasakojo architektas A. Pliučas. – Vienu metu čia turėjo tilpti penki dideli orlaiviai. Todėl, nors tai vieno aukšto pastatas, jis patenka į aukštybinių pastatų grupę. Analogiškų pastatų ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų šalyse kaimynėse nelabai rasi. Architektūra atrodo paprasta, kai jau yra realizuota. Iš tiesų, norint pasiekti paprastą ir lakonišką rezultatą, reikia labai didelių pastangų, o šiuo konkrečiu atveju dar ir susidoroti su nemenkais inžineriniais iššūkiais.“ Ypatingas statinys išsiskiria itin sudėtingomis 800 tonų sveriančiomis konstrukcijomis – 96 m ilgio, 14,5 m aukščio plieninės arkos sumontuotos ant 21,5 m ilgio net 33 tonas sveriančių gelžbetoninių kolonų, kurias teko įrengti sujungiant su inkariniais strypais rostverkuose per tvirtinimo detales – kolonų padus, kurie sukūrė standžią kolonos ir pamato jungtį. Kolonas pagamino AB „Aksa“. Išskirtiniai ir pagrindiniai milžiniško angaro vartai buvo gaminami pagal individualų užsakymą. „Nemažai laiko ir jėgų atėmė darbai milžiniškame 30–37 m aukštyje, gigantiškus, beveik 21 metro aukščio, 100 metrų pločio tarpatramio iš penkių į šonus slankiojančių dalių susidedančius vartus teko kelti net į 20 m aukštį“, – sakė bendrovės „Kaminta“ technikos direktorius Mindaugas Levandavičius. Pastato atitvarinės išorinės sienos – daugiasluoksnės plokštės su šilumos izoliacija. Langai – skaidrios daugiasluoksnės „sumuštinio“ tipo plokštės. Visos fasadų plokštės tvirtinamos horizontaliai prie gelžbetoninių kolonų, išskyrus denginio plokštes virš vartų ir galinėje pastato sienoje, kur jos sumontuotos vertikaliai ir pritvirtintos prie metalinių arkos konstrukcijų. Ne mažiau racionalus sprendimas šio angaro stogui parinkti ir itin greitai bei paprastai montuojamas X-DEK denginio plokštes.

PaGrindiniai Parametrai Pastato gabaritai plane Pastato aukštis Tarpatramis tarp kolonų Aukštis iki denginio konstrukcijų apačios Denginio konstrukcijos: plieninės arkos, kurių aukštis Arkų žingsnis Orlaivių laikymo / priežiūros patalpa Kitos patalpos Sklypo plotas Pastato tikslinė paskirtis Elektros energijos planuojamas metinis poreikis Vandens planuojamas poreikis Metinis dujų poreikis

97 x 84 m (8 148 m2) 37 m 96 m 22,5 m iki 15 m 7m ~7 838 m² ~145 m² 12 053 m2 lėktuvų remonto darbai ~8 400 kWh 2 774 m3/m.; 7,6 m3/para ~150 000 m3/m.

Šlifuoto betono grindims taip pat kelti milžiniški reikalavimai, jos privalėjo būti atsparios mechaninėms apkrovoms ir smūgiams, temperatūros, slėgio ir drėgmės pokyčiams, šalčiui ir šilumai, visų rūšių gamybai naudojamo specialiojo transporto važinėjimo apkrovoms, maksimaliai atsparios cheminiams ir naftos produktams. Pagal projektą grindų plokštės storis yra 36 cm, 32 cm ir 20 cm, atsižvelgiant į apkrovos zoną. Visos grindys įrengtos ant pusantro tūkstančio polių. Elektros instaliavimo darbus apsunkino milžiniški aukščiai, šviestuvus teko montuoti daugiau kaip 20 m aukštyje. Kitas ne mažiau įdomus uždavinys – elektros dažniai. Lėktuvai maitinami 400 Hz dažniu, o kištuke tėra 50 Hz. Aštuonis kartus didesniems dažniams sukurti bendrovė „STA servisas“ sumontavo specialų keitiklį, kuris mūsų įtampą išlygina ir verčia į 400 Hz, tereikia specialaus kabelio, per kurį šis gerokai didesnis dažnis galėtų praeiti. 

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

„NFQ“ grupės biuras  Generalinis rangovas UAB „Egsta“  Projekto architektai UAB Architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“  Šildymo, oro kondicionavimo bei vėdinimo sistemos UAB „Pentacom“  Baldai Įmonių grupė „Ergolain“  Santechnika

UAB „Tavydas“, „Villeroy&Boch“  Apšvietimo valdymas UAB „Lite IDEA“  Darbo vietų apšvietos lygis 500 Lux  Rekuperatorių energinis naudingumas Iki 97 %  Biuro plotas 2,4 tūkst. m2  Pastato pastatymo metai 1978 m.  Pasitarimų kambarių skaičius 10  Adresas Brastos g. 15, Kaunas

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

Lietuvoje įsigali pasaulinė tendencija biurus įrengti taip, kad juose darbuotojai ne tik dirbtų, bet ir leistų laisvalaikį. Būtent toks yra Kaune veikiančios tarptautinės informacinių technologijų įmonės „NFQ“ grupė, kuriančios stambius interneto projektus, biuras. Iš pradžių planuota, kad „NFQ“ grupės darbuotojai įsikurs viename biuro aukšte, o du kiti bus nuomojami. Tačiau per porą metų komanda išaugo dvigubai, tad keitėsi projekto apimtys: architektai gavo užduotį suplanuoti dar vieną aukštą, o galų gale ir visą pastatą. Kad viduje būtų kuo erdviau – atsirastų daugiau tūrio ir aukščio – buvo viskas atidengta iki betono, nuardytos gana žemos lubos. Sovietmečiu statytą pastatą reikėjo pritaikyti taip, kad čia galėtų veikti moderni informacinių technologijų įmonė. „Kai viskas vyksta keliais etapais, labai sunku išlaikyti vadinamąjį stuburą – pagrindinę idėją, mintį. Buvo neramu, ar pasiseks sukurti vientisą interjerą, o ne tiesiog kažkokią jo užuomazgą. Bet kai esi vietoje, matyti, kad tai pavyko, tačiau jeigu iškart būtų žinoma, kokia bus projekto apimtis, rezultatas būtų dar geresnis“, – sakė projekto bendraautoris architektas Gintautas Natkevičius. Pagrindinis pageidavimas, išsakytas architektams, buvo suskirstyti kiekvieną aukštą į keletą atskirų erdvių. Taip siekta sumažinti galimą triukšmą, nes jis vienoje didelėje erdvėje būtų neišvengiamas. UAB Architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ architektai suprojektavo dešimt pasitarimų kambarių, nuo darbo vietų nutolusių ne daugiau kaip per 15 metrų.

daiktų. Norėjosi sukurti tarsi popieriaus lapas neutralią erdvę, kurioje žmonės tampa svarbiausia interjero detale“, – paaiškino projekto bendraautoris architektas Adomas Rimšelis. Didelis dėmesys skirtas apšvietimui. Skaitmeninė apšvietimo valdymo sistema (DALi), kurią tiekė ir įrengė UAB „Lite IDEA“, biure padeda sutaupyti nemažai elektros energijos, o specialių liuminescencinių lempų „BIO vital“ skleidžiama šviesa beveik visiškai atitinka dienos šviesos spektrą. Įdiegus antrinį elektros energijos maitinimo šaltinį, užtikrintas toks šios profesijos atstovams svarbus nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas. Visa moderni vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema valdoma internetu. Biuro lubų sistemoms buvo pasirinktos „Knauf Cleaneo“ akustinės perforuotos gipsinės, kvapus naikinančios plokštės, kurių sudėtyje yra ceolitų. Šie natūralūs mineralai laikomi geriausia filtravimo medžiaga, galinčia absorbuoti įvairius kvapus ir kenksmingas medžiagas. 

Įmonių grupės „Ergolain“ komanda biurui parinko minimalistinio stiliaus lengvos konstrukcijos baldus, vizualiai neapkraunančius erdvės. Stalai suprojektuoti taip, kad prie vieno jų junginio sėdintys darbuotojai galėtų bendrauti vienas su kitu. Individualias darbo zonas padeda išlaikyti aukštos kokybės akrilo organinio stiklo pertvaros. Staluose integruota ir elektros bei komunikacijų sistema. Poilsio zonoms parinkti lengvi, minkšti baldai, kurių atskiros dalys lengvai komponuojamos viena su kita. Biure atsirado vietos ir pramogoms. Čia galima pažaisti vaizdo žaidimus, stalo futbolą ir kt. Biure yra biblioteka, erdvė sportui, įrengti ir dušai. Atsirado ir vietos dviračiams laikyti. Biuro stengtasi neperkrauti spalvomis, pasirinktos šiek tiek ramesnės, neerzinančios spalvos: balta, kartu suteikianti šviesos, ir pilkšva. Laisvalaikio zonoje parinktos vandens spalvos – taip norėta sukurti aplinką, kurioje būtų galima atsipalaiduoti. Biure buvo nuspręsta įrengti kelias žalių augalų sienas, savotiška interjero dalimi tapo ir nuostabūs, pro pastato langus matomi vaizdai į upę. „Iš pat pradžių norėjosi sukurti neutralią aplinką, nes interjeras susideda ne tik iš erdvių, bet ir iš pačių žmonių, kurie atsineša spalvų, darbo vietoje pasistato savo mėgstamų

EGSTA

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

Verslo centras „Grand Office“ Vilniuje, Viršuliškėse, netoli Vakarinio aplinkkelio, iškilo didžiulis 21 aukšto biurų pastatas, sertifikuotas pagal A energinio naudingumo klasę. Tai pirmasis toks biurų pastatas Lietuvoje. Daugiau kaip 81 m aukščio verslo centro „Grand Office“ pastatas tapo vienu aukščiausių Vilniuje. FAKTAI

Pastatas bus 21 aukšto, daugiau nei 81 m aukščio  Bendras plotas 10 380 m² Pastatas yra 21 aukšto, daugiau nei 81 m aukščio. Pastate yra trijų aukštų požeminė automobilių aikštelė 264 automobiliams ir 28 automobilių stovėjimo vietos šalia pastato lauke. Pastate veikia penki liftai. Du iš jų – 630 kg keliamosios galios, kiti trys – 1 000 kg keliamosios galios. Du liftai su panoraminiu vaizdu į Vilniaus miestą  Adresas Viršuliškių skg. 34, Vilnius  Statybų pradžia 2012 m. gruodis  Pastato atidarymas 2014 m. gegužė

m e t ų g e R i a U s i e J i O B J e K ta i

Projekto autoriai architektai Gintaras Čaikauskas ir Miroslavas Šejnickis šį kompleksą vadina pionieriumi. Kitaip nei iki šiol, daugiaaukščiai pastatai dygsta nedarkydami miesto veido, nes vietovės kraštovaizdis leidžia tokius statyti. Tikima, kad tokie daugiafunkciai centrai į Viršuliškes pritrauks jaunų žmonių, kuriems čia bus sukurtos šiuolaikiškos darbo vietos ir įrengti būstai. „Grand Office“ pranašumas – netolimas atstumas iki miesto centro. Šalia įrengti išvažiavimai į Kauną ir Ukmergę. Įgyvendinus „Grand Office“ projektą pagerėjo infrastruktūra bendrąja prasme: sutvarkytos gatvės ir šaligatviai, žaliosios zonos. Gana didelė teritorija, projektuota tų pačių architektų, išlaiko bendras architektūrines tendencijas, spalvas ir tampa estetiškai patraukli. Pastate buvo išbetonuota daugiau kaip 10,5 tūkst. m2 smulkiagrūdžio betono grindų ir suformuota apie 2 tūkst. m2 nuolydžių virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Smulkiagrūdis betonas buvo maišomas čia pat, statybų aikštelėje, ir perduodamas betono padavimo siurbliais iš apačios, be jokių kranų. Į viršų jį teko pakelti net iki 86 metrų. Tokia betonavimo technologija padėjo užtikrinti greitį ir kokybę. Fasado karkasui buvo panaudota efektyviausia Europoje nerūdijančio plieno strypų karkaso sistema be „šalčio tiltelių“ ΔU<0,01W/(m2K). Pastato stogui įrengti pasirinktos aukščiausios „Technoelast“ klasės hidroizoliacinės polimerinio bitumo dangos, kurios išsiskiria patvarumu, atsparumu natrio druskoms, išoriniams krūviams ir ilgu eksploatacijos laiku. Aukštą energinį pastato naudingumą padeda užtikrinti ir tai, kad stogui apšiltinti buvo naudota efektyvi termoizoliacinė medžiaga – polistireninis putplastis EPS 100, kuriame nėra atraižų, o tai lemia jo geresnes fizikines savybes. Skaidrios fasado dalys buvo stiklintos dviejų kamerų stiklo paketais, kurių išorinis ir vidinis stiklas padengti selektyvine danga, užtikrinančia gerus šilumos izoliacijos rodiklius. Specialios saulę kontroliuojančios dangos nenaudota, siekiant, kad saulės energijos praleisties koeficientas būtų ne mažesnis kaip 0,5. Tai leido užtikrinti, kad kuo daugiau saulės energijos praeitų pro stiklą ir žiemą būtų mažesnės šildymo išlaidos. Itin daug dėmesio skirta fasado konstrukcijos sandarumui, todėl bandymai buvo atliekami tiek statybų aikštelėje, tiek Kauno technologijos universiteto laboratorijose. Pastate buvo sumontuotos tokios šildymo, vėdinimo ir aukšto naudingumo rekuperacinės sistemos, kad šilumos atgavimas siekia net 85 %. Projektuojant pastatą, atsižvelgta ir į akustikos klausimus – imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių

 statybos vadovas Remigijus Pranys  Projekto vadovas Vytautas Grigelionis  uŽsakovas ir Projekto PLėtotojas UAB „YIT Kausta būstas“  GeneraLinis ranGovas AB „YIT Kausta“  Projektuotojas UAB „Viltekta“  arcHitektas UAB „Architektūros linija“, Gintaras Čaikauskas ir Miroslavas Šejnickis, interjerų bendraautoris architektas Simonas Klezys  aLiuminio ir stikLo konstrukcijos UAB „Staticus“  Fasado karkaso sistema EXTERUS  stoGo danGa „TechnoNICOL – Construction Systems“  eLektrotecHnika UAB „Jėgos linija“  sauGumo, PastoLių bei kLojinių sistemos UAB „Peri“  HidroizoLiaciniai sPrendimai „HL Hutterer & Lechner GmbH“  aPŠiLtinimas UAB „Šilputa“  Garso izoLiacija UAB „Vejuva“  LiFtai KONE MiniSpace  interjero medienos Gaminių aPdaiLa UAB „Trebeka“ sistemų keliami garsai būtų minimalūs. Patalpos suplanuotos taip, kad jose būtų kuo daugiau dienos šviesos. Reikiamas zonas efektyviai apšviečia šiuolaikinė energiją taupanti sistema. Interjere vyrauja pilki betono ir rusvi medžio atspalviai. Tai yra idėjinio lygio spalvos, kurios ir padiktavo visą interjero koncepciją. Verslo centre įdiegta pastatų valdymo sistema leidžia vienoje vietoje matyti visus valdomus pastato techninius parametrus ir prireikus juos keisti. 

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

„SPA Vilnius Anykščiai“

 Generalinis rangovas UAB „Conresta“  Architektai „SP Architektų grupė“; projekto autorius architektas Saulius Pamerneckis. Taip pat SPA centrą projektavo architektai: Vytautas Pliadis, Marius Bliujus, Vitalijus Rudokas  Interjero autorė Architektė Gintė Pamerneckienė  Konstruktorius Vidmantas Didžiulis  klojiniai UAB „Doka Lietuva“  „Kankorėžio“ metalinės laikančiojo karkaso konstrukcijos UAB „Galmeta“  Viešbučio apdaila UAB „Laivorita“  Baseino ir pirčių komplekso apdaila Exterus  Viešbučio vėdinamojo fasado karkasas ir šiltinimo medžiagos UAB „Paroc“  Vidaus ir lauko apšvietimo sprendimai UAB „Gaudrė“  grindys ir jų dangos UAB „Vaineta ir partneriai“  Tapetai, plytelės ir PVC dangos viešbutyje ir SPA zonoje UAB „Iris“  Langai UAB „Himėja“  Santechnika „Grohe“  Visuomeninės paskirties tualetų ir dušų kabinos UAB „Baltijos Brasta“  Baseino, dušų kambarių, balkonų įrengimas UAB „SCHOMBURG Baltic“

m e t ų g e R i a U s i e J i O B J e K ta i

anykščiuose duris atvėrė sveikatingumo ir poilsio centro „sPa vilnius anykščiai“ baseinų ir pirčių komplekso pastatas. architektai jį suprojektavo tokį, kad statinys primintų kankorėžį, taip gražiai įsikomponuodamas į jį supantį šilelį. Prabangus keturių žvaigždučių viešbutis įrengtas rekonstruotame buvusio viešbučio „Šilelis“ pastate, statytame 1989 metais. Jį sudaro du pastatai: penkių aukštų viešbutis su rūsiu bei baseinų ir pirčių kompleksas. Taip pat čia yra nedidelė konferencijų salė ir restoranas. Anot projektą parengusių UAB „SP Architektų grupė“ architektų, po viešbučio rekonstrukcijos išliko pastato funkcinė-planinė ir konstruktyvinė schema, stengtasi išlaikyti pastato architektūros charakterį. Po rekonstrukcijos patalpų plotas šiek tiek padidėjo. Daugiau erdvės išgauta ir išmontavus senąsias pertvaras, pagilinus rūsį, kur buvo įrengti masažo kambariai, druskų vonios, ventiliatorių patalpa. Po rekonstrukcijos statinyje buvo įrengti du liftai. Šalia viešbučio pastatytas naujas elipsės formos netaisyklingo kūgio formos priestatas, kuriame įkurtas baseinų ir pirčių kompleksas. Šis kankorėžį primenantis kompleksas su senuoju pastatu buvo sujungtas įstiklinta galerija. Siekiant išgauti neįprastą priestato pavidalą, naudotos trikampės formos, formuojant tūrį jos leido sukurti perėjimą taip, kad nesimatytų laužytų ovalo linijų. Visame „kankorėžio“ formos baseino ir pirčių komplekso fasade beveik nebuvo pasikartojančių detalių, konstrukcija turėjo būti „aprašyta“ ir išpildyta statybose neįprastu tikslumu, kad atskiri, netaisyklingų formų gaminiai susijungtų į norimą vientisą sudėtingą erdvinę formą. Kadangi viešbučio pastatai yra supami gamtos, miške, apdailai pasirinktos tokios plokštės, kurias lengva valyti, ant kurių neauga kerpės ar samanos. Statyboms Lietuvoje patys optimaliausi yra silikoniniai tinkai – jie atspariausi nepalankiems oro veiksniams. Viešbučio vėdinamojo fasado karkasui naudotas ekstruduotas aliuminio karkasas, skirtingoms komplekso erdvėms buvo parinkti geriausiai tinkami dažai.

Projektuodami pastato apšvietimą užsakovas ir architektai daug dėmesio skyrė progresyvioms technologijoms – energijos taupymas ir šviesos kokybė buvo esminiai reikalavimai. Projekte buvo daug netradicinių apšvietimo sprendimų. Pastate, kur įrengta SPA zona, šviestuvai įmontuoti į vadinamuosius kankorėžio „spyglius“. O viešbučio fasado dalyje, kur yra balkonai, apšvietimas įrengtas balkonų paviršiuose. Kur jų nėra ir yra nedaug langų, buvo padarytos specialios šviestuvų nišos – joms, beje, prireikė nemažai kruopštaus darbo. Šviestuvų šviesa nukreipiama taip, kad sklistų įstrižai – iš apatinio kampo į viršutinį ir atvirkščiai. Todėl šviesos spinduliai atrodo tarsi laužyti. Pastatų interjeras kurtas iš kokybiškų natūralių, ekologiškų, lengvai prižiūrimų ir valomų medžiagų. Viena pagrindinių apdailos medžiagų – natūralaus ąžuolo faneruotė. Langai pasirinkti ne plastikiniai, o mediniai, pagaminti iš klijuotos pušies. Pastato interjero autorė architektė Gintė Pamerneckienė pasakojo, kad norėjosi, jog įspūdinga centrą supanti gamta būtų kuo labiau juntama ir viduje: viešbutyje ir baseinų pastate. Kai kuriuos interjero autorės sprendimus įgyvendinti nebuvo lengva, pavyzdžiui, formuojant reljefines lubas ir sienas terapiniame druskų kambaryje, įrengtame senojo pastato rūsyje. Visame pastate buvo įrengtas grindinis ir geoterminis šildymas. Nors šiam sprendimui prireikė nemažai investicijų, per 10–15 metų tokį šildymą pasirinkęs užsakovas tikrai pajus didžiulę piniginę naudą. Be to, tokio šildymo sprendimai yra palankūs aplinkai, o tai ypač aktualu Anykščiuose, kur graži gamta. Dar vienas pliusas, kad tai – atsinaujinanti geoterminė energija, kuri niekada nepasibaigs. Vandentiekio sistemoms pasirinkti itin kokybiški, sertifikuoti vamzdžiai, kuriems suteikiama net 40 metų garantija. Tai patikimas ir saugus vandentiekis, todėl tikimybė aplieti ir sugadinti turtą šiame objekte minimali. 

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

Naujieji „VOLKSWAGEN“ namai

m e t ų g e R i a U s i e J i O B J e K ta i

vilniuje, savanorių prospekte, atidarytas unikalus, vadinamosios „modulinės koncepcijos“ centras „møller auto savanoriai“ („volkswagen“). Centrą projektavusios UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ architektai privalėjo laikytis „Volkswagen“ padiktuotos architektūros linijos. Jie sukūrė sklypo tarp dviejų gatvių nulemtą pastato formą, struktūrą ir fasadus. O naudota modulinė sistema suteikė begalę transformacijos galimybių. Įstiklintos pastato sienos yra iš fasadinės dviejų stiklų stiklo paketų ir aliuminio profilių struktūros. Pagrindinio fasado elementams naudoti aliuminio kompozicinių plokščių lankstiniai. Vieno automobilių centro fasado stiklo paketo svoris kone 2,5 karto viršijo didelių gabaritų stiklų, kuriuos montuojant galima apsieiti be specialių sprendimų, svorį. Centro namų fasadams, stogams ir patalpų pertvaroms įrengti buvo naudotos ypač sandarios daugiasluoksnės plokštės. Kadangi automobilių salėse norėjosi didelių erdvių, kurių neskaidytų kolonos, buvo pasirinktos ir ilgesnės negu įprasta perdangų plokštės. Šiame objekte naudota ilgiausia plokštė buvo net 19,5 metro. Pertvaros tarp visų patalpų padarytos iš mūro arba surenkamųjų gipskartonio ir metalo karkaso profilių su normine mineralinės vatos izoliacija. Darbuotojų darbo vietos atitvertos grūdintu ir laminuotu stiklu, įrėmintu šveisto nerūdijančiojo plieno rėmais. Net ir sienų spalva griežtai reglamentuota „Volkswagen AG“ ir turėjo būti itin tiksli. Automobilių salonui tiektos specialiai pagamintos akmens masės plytelės. Naudoti tik itin tikslių matmenų kalibruoti gaminiai. Ypatingas dėmesys skirtas kiekvienos patalpos grindų plytelių slidumo grupei. Grindims ir sienų apdailai panaudotos „Agrob Buchtal“ plytelės. Į sienoms pasirinktų plytelių glazūrą integruota unikali fotokatalitinėmis savybėmis išsiskirianti HT danga. Ji valo orą, nes gaminamas aktyvusis deguonis neutralizuoja kenksmingus junginius, veikia antibakteriškai – per 30 min. sustabdomas bakterijų dauginimasis, išsiskiria savaiminio valymosi efektu. Įrengta ledo ir sniego tirpinimo sistema, užtikrinanti, kad nuovažos net ir žiemą būtų sausos ir saugios. Pasirinktas itin kokybiškas hidroizoliacinis sprendimas – kompozicinis hidroizoliacinis „Swelltite“ paklotas. Nuo skersvėjų saugo ir galimus šilumos nuostolius leidžia

 uŽsakovas UAB „Møller Realty“  GeneraLinis ranGovas UAB „Irdaiva“  arcHitektai UAB „Architektūros kūrybinė grupė“, vadovas Remigijus Bimba  konstruktorius UAB „Devi PSP“, Benas Dervinis  aLiuminio ProFiLiai UAB „Reynaers Vilnius“  dauGiasLuoksnės PLokŠtės, aPkrovas Laikantys PakLotai Tiekė UAB „Ruukki Lietuva“, montavo UAB „Irteka“  PerdanGų PLokŠtės AB „Ukmergės gelžbetonis“  daŽai vidaus darbams UAB „Himėja“  PLyteLės „Agrob Buchtal“  vidaus ir iŠorės aPŠvietimas Tiekė bei projektavo UAB „Šviesos technologijos“, montavo ir įrengė UAB „STA Servisas“  medŽiaGos Ledo ir snieGo tirPinimo sistemoms bei ŠiLdomosioms Grindims, Potinkinės sistemos UAB „Tece Baltikum“  PLastikinių vamzdŽių sistemos UAB „Wavin Baltic“  HidroizoLiacija UAB „Mosas“  oro uŽuoLaidos UAB „Systemair“ sumažinti 75–85 % virš įėjimo durų sumontuotos automatiškai valdomos oro užuolaidos. Visame pastate pasirinkti Lietuvoje visiškai unikalūs energiškai efektyviausi naujausios kartos šviesos diodų (LED) apšvietimo sprendimai. 

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastatas

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

Didžiausia pasaulio bendrovė, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui, „Thermo Fisher Scientific“ prieš dvejus metus Vilniuje pastatė naują korpusą – Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centrą. Čia kuriami ir gaminami molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktai, naudojami įvairiose gyvybės mokslų srityse. Nuo pirminių eskizų iki pat leidimo statybai gavimo pastato architektūra pamažu kito. Pagal pirminę užsakovo užduotį pastatas turėjo būti daugiau kaip perpus mažesnis, t. y. apie 4 tūkst. m². Tačiau jis išaugo į beveik 10 tūkst. m² statinį. Į naująjį pastatą, kurį su senuoju sujungė galerija, buvo perkeltas Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras, administracijos padaliniai, vienas gamybos padalinys ir produktų sandėlis. Projektinius sprendinius smarkiai lėmė net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingai atrodžiusios detalės. Norint surinkti visus įmonės darbuotojus vienoje erdvėje, jau trečiajame projekto variante kilo atrijaus idėja. Pastato viduryje buvo suprojektuota trijų lygių erdvė – dienos šviesos užlietas, stiklo konstrukcijomis dengtas vidinis kiemas. Visas tyrimų centras dabar išdėstytas taip, kad visa, kas reikalinga, būtų pasiekiama iš kiekvieno centro taško, o ne viename ilgo koridoriaus gale, kaip buvo anksčiau. Pastatas buvo pastatytas iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų, fasadams naudotos trisluoksnės gelžbetonio sieninės plokštės su dekoratyviniu išoriniu paviršiumi. UAB „Betonika“ fasadinių betono plokščių gamybos technologijos leido pasinaudoti ir ypatinga reljefine paviršiaus apdaila – „Reckli“ reljefais. Teko pagaminti 2,5 tūkst. m² technologiškai sudėtingų gaminių. Reikėjo ne tik sukurti tam tikros sudėties betono mišinį, kad jis būtų šviesus, bet ir pasiekti, kad viskas atrodytų kaip viena banga. Todėl kiekvienas elementas turėjo būti labai tiksliai suderintas su kitais, esančiais viršuje, apačioje ar šonuose. Technologai išrado būdą, kaip naudotis specialiomis fasadų faktūrai sukurti pritaikytomis matricomis, kad padidėtų darbo našumas. Naujasis korpusas yra B energinio naudingumo klasės statinys. Kadangi šiltinimo medžiaga – akmens vata „Paroc Cos 5ggt“ – yra betoninės sienos elemento viduje, tokių sienų nebereikia papildomai šiltinti statybos aikštelėje. Plokščių vidinio sluoksnio paviršius yra lygus, tad vidaus sienų nebereikia tinkuoti, sumažėja šlapiųjų statybos procesų.

 Užsakovas „Thermo Fisher Scientific Baltics“  Generalinis rangovas UAB „Eikos statyba“  Projektuotojai UAB „Eventus Pro“  Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos UAB „Betonika“  Vėdinimo, oro kondicionavimo ir švarių patalpų inžinerinės sistemos UAB „NIT“  Inžinerinių (šildymo, oro vėdinimo ir vėsinimo) sistemų bei švarių patalpų inžinerinių sistemų montavimo ir darbo projekto ruošimo (išskyrus švarių patalpų darbo projekto) darbai UAB „Vėsa ir partneriai“  Stogo dengimo darbai UAB Baltijos statybos organizacija  Gręžtinių pamatų sprendimai UAB „Projektana“  LIFTAI KONE MonoSpace Special  Apšvietimas UAB „Šviesos studija“ jekto ypatybių – švarių laboratorijų įrengimas. Dalis laboratorijų turėjo atitikti D klasės ir biologinio saugos lygio (BSL) reikalavimus. Visi konstrukciniai elementai, naudojami švariose patalpose, įskaitant ir lubų sistemas, turėjo atitikti griežčiausius dulkių emisijos reikalavimus. Laboratorijose įrengti ypatingi į lubas įleidžiami šviestuvai su mikroprizmine optine sistema. Tokia sistema užtikrina, kad nebus nei tiesioginio akinimo, nei atspindžių kompiuterio ekrane arba popieriniame kataloge ar žurnale. 

Visa inžinerinė įranga buvo sumontuota atskirai kiekvienai pastato daliai. Atsižvelgiant į vykdomą veiklą, pastate sumontuota 21 atskira vėdinimo sistema. Šioms sistemoms valdyti ir stebėti jų energijos sąnaudų duomenims įrengta BMS sistema. Pastate yra nemažai sprendimų, padedančių sumažinti energijos išlaidas. Pavyzdžiui, panaudotos ekonomiškai efektyvios lubinės aktyvios šalčio sijos. Moksliniams tyrimams ir gamybai skirtiems pastatams taikomi atskiri, itin aukšti reikalavimai. Viena iš šio pro-

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

„Sonex“ administracinis pastatas Vilniuje, netoli Pilaitės prospekto, pastatytas aštuonių aukštų „Sonex“ administracinis pastatas, stebinantis savo neįtikėtinai aukštu naudingumo koeficientu. Jo nuomojamo ir bendrojo ploto santykis yra tiesiog neįtikėtinas – pastatas suprojektuotas taip, kad išnaudota net 97 % jo erdvių. Pastato fasadas pagamintas iš ypatingos fasadinės plokštės, valančios orą ne prasčiau negu 120 lapuočių medžių! 66

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

Pastatui architektai pasirinko kubo formą. Nors forma ir paprasta, architektai siekė, kad pastato architektūra būtų estetiška. Jo fasadas yra gamtos spalvų – baltos, tamsesnės ir šviesesnės pilkos, o kaip akcentas pasirinktos žalios juostos, kurios vakarais bus apšviestos. Sklype šalia pastato nuvesta labai daug magistralinių tinklų. Kaip tik dėl to atsisakyta požeminės automobilių stovėjimo aikštelės – visos vietos automobiliams suprojektuotos tik šalia pastato. Kiekvienas konstruktyvo ar interjero elementas buvo parinktas kuo racionalesnis. Net ir konsolė nuo kolonų atitraukta dėl to, kad perdangose būtų kompensuoti įlinkiai ir mažinami armatūros kiekiai. Fasadui panaudota K20 keramika su unikalia fotokatalitinėmis savybėmis išsiskiriančia HT danga. Jos esmė – titano dioksidas, kuris patentuotu būdu yra integruojamas į keramikos glazūrą ir išlieka ten iki pat plokštės eksploatavimo pabaigos, t. y. jos nereikia niekada nei atnaujinti, nei keisti. Šiai dangai būdingos trys savybės: valo orą, nes gaminamas aktyvusis deguonis, neutralizuojantis kenksmingus junginius, veikia antibakteriškai (per 30 min. sustabdomas bakterijų dauginimasis) ir išsiskiria savaiminio valymosi efektu. Lietuvoje tai – pirmas pastatas su tokiu fasadu. Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, skaidrios zonos stiklintos trijų stiklų stiklo paketais, kurių bendras šilumos laidumas siekia 0,6 W/m20K, o bendras konstrukcijų skaidrių zonų šilumos laidumas yra ne didesnis nei 1,2 W/m20K. Be to, paketams naudotas išorinis stiklas su specialia atspindinčia danga, vadinamąja saulės kontrole, kuri neleidžia patalpoms prikaisti vasarą. Visą pastatą apšviečia šviesos diodai, ko kol kas Lietuvoje dar nėra buvę. Architektas ir biurų pastato „Sonex“ bendraautoris Vytautas Augustinavičius pasakojo, kad pastatas yra atvirų erdvių, tačiau žingsnis tarp ašių parinktas toks, kad jis labai lengvai dalytųsi į kabinetinę sistemą. Todėl ateityje užsakovui patalpas išnuomoti ar parduoti bus paprasčiau. Pastatas suprojektuotas taip, kad galima būtų jį nuomoti visą, vienai įmonei nuomoti tik vieną aukštą arba padalyti aukštą į dvi ar keturias dalis. Kad pastatą būtų lengva perdaryti ir į kabinetinę sistemą, elektros lizdai sumontuoti per visą perimetrą. Administraciniame pastate „Sonex“ ypatingas dėmesys skirtas triukšmo mažinimui. Todėl visur buvo sumontuotos akustinės durys. Jos tarp patalpų akustiką pagerina net iki 40 decibelų. Biurų pastate „Sonex“ sumontuota šildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo sistema yra labai lanksti ir ekonomiška. Parinkta vieno pasaulinių oro kondicionavimo įrangos gamintojų lyderių „Mitsubishi Heavy Industries“ (MHI) kintamojo šaltnešio srauto (VRF) kondicionavimo sistema KX6. Visa pastato inžinerinė įranga visiškai integruota į pastato

 Užsakovas UAB „Sonex Consulting“  Architektai Algimantas Pliučas, Vytautas Augustinavičius (UAB Vilniaus architektūros studija)  Kuriant projektinius pasiūlymus dalyvavo I. Lukauskas, D. Kisielius, E. Ronchi  Interjero autoriai Justina Laurinaitytė, UAB Vilniaus architektūros studija (kuriant interjerą bendrojo naudojimo patalpoms)  Konstruktoriai Audrius Rinkevičius, Linas Surplys, UAB Vilniaus architektūros studija  Užsakovo atstovas (techninė priežiūra) Aidas Ziegoraitis  Techninio projekto inžinerinių dalių projektuotojas UAB „Miesto renovacija“  Generalinis rangovas UAB „Naresta“  betonai UAB „Perdanga“  Klojinių sistemų tiekėjas UAB „Doka Lietuva“  Išorės sienų vėdinamųjų fasadų ir langų įrengimo darbai UAB „Velansta“  ŠIldymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo sistemos Tiekė įmonių grupė „BVT partneriai“, montavo UAB „Vaidora“  Įrenginių stebėjimo sistema AB „Atea“  liftai KONE MonoSpace 500  Plytelės UAB „Vaineta ir partneriai“  Pertvaros UAB „Baltijos Brasta“  Šviestuvai biurų pastatui UAB „BaltLED“  santechnika Villeroy&Boch valdymo sistemą. Ypatingas dėmesys buvo skirtas lauko inžineriniams tinklams ir aplinkotvarkai. Pasitelkus šiuolaikines technologijas, sklype giliai po žeme renovuoti miesto inžineriniai tinklai. Visi pastato inžinerinių tinklų vamzdynai įrengti iš šiuolaikiškų ir patikimų medžiagų. Sutvarkyta teritorija aplink pastatą. Įrengta elektromobilių krovimo stotelė, iki pastato nutiestas dviračių takas. 

PAMAITINK SAVO PRO7Ä&#x2021;

36,&+2/2*,1(, %Æ&#x2021;./(, YLWDPLQDL %1 %3 %6 %12 &

3$Ã¦,1,02 )81.&,-$, JHOHÃ§LV FLQNDV MRGDV

3527,1(, 9(,./$, SDQWRWHQR UÆ&#x2C6;JÃ¥WLV

1(59Æ&#x2039; 6,67(026 9(,./$,

MRGDV PDJQLV YDULV

PDLVWR SDSLOGDV

metų gaminys

Langų sistemos „Aluplast energeto®“: naujas energijos taupymo matas

Egidija Lekavičienė

Dešiniajame Neries krante iškilę ypatingieji „Žalgirio namai“ jau žvelgia į pasaulį nebe tuščiomis pastato langų kiaurymėmis, bet viltingai žybčiojančiomis „akimis“ – plastikiniais trijų stiklų langais su dviejų kamerų selektyvinio stiklo paketu. Pastato, kuris statomas kaip atitinkantis A energinio efektyvumo klasę, langams taip pat buvo keliami ypatingi reikalavimai. Kaip tinkamiausi pagal visus energinio efektyvumo parametrus konkurso būdu „Žalgirio namams“ buvo atrinkti patikimi ir inovatyvūs „Aluplast“ profiliai. Apie drąsiausias pastaraisiais metais sukurtas langų koncepcijas, apie langus kaip apie naują energijos taupymo matą kalbamės su UAB „Aluplasta“ generaliniu direktoriumi Dariumi Ostasevičiumi. Kokį išskirtinį produktą pasiūlėte, kad „Žalgirio namams“ buvo pasirinktos būtent jūsų langų sistemos? Mes pasiūlėme vokiečių įmonės „Aluplast“ naująjį PVC langų profilių gamybos sprendimą – sistemą „Ideal 7000/8000“, kurią kuriant daugiausia dėmesio buvo ski-

riama šiluminiams parametrams sumažinti. Tai pasiekta padidinus serijos „Ideal 7000/8000“ profilių montavimo gylį iki 85 mm, pritaikius šešių kamerų struktūrą ir trijų tarpinių sandarinimo sistemą. Patys langai atitinka A klasės gaminiams keliamus šilumos laidumo ir sandarumo reikalavimus (Uw projekto 0,77), naudota kokybiška armuotė, apkaustai.

metų gaminys

Koks yra šio profilio šiluminės skvarbos koeficientas ir kokius reikalavimus apskritai turi atitikti aukšto energinio efektyvumo klasės ar pasyviųjų namų langai? Mūsų profilio šiluminės skvarbos koeficientas yra Uf = 1,0 W/ m2K, todėl šis sprendimas turėtų itin dominti investuotojus, pirmenybę teikiančius energiją taupančių būstų statybai.

Įrengus energiją taupančius iki 52 mm pločio stiklo paketus galima sukurti langus, kurių šiluminė skvarba bus labai maža. Pavyzdžiui, referencinis langas, kurio matmenys yra 1 230 x 1 480 mm, pritaikius 48 mm stiklo paketą su koeficientu Ug = 0,5 W/m2K, pasiekiamas terminės izoliacijos koeficientas Uw = 0,76 W/m2K, t. y. langas atitinka reikalavimus, keliamus langams, įrengiamiems statant vadinamuosius pasyviuosius namus. Trijų tarpinių rinkinys pagerina ne tik termines savybes, bet ir akustinę izoliaciją. Atsisakius plieninių tvirtinimų tapo įmanoma pašalinti šilumos tiltus ir pasiekti rėmų šiluminės skvarbos koeficientą iki Uf = 0,94 W/m²K. Reikia atkreipti dėmesį, kad stipriai padidintus parametrus, kurie yra Uf = 1,0 W/m²K, pavyko pasiekti jau esant standartiniam profilio įrengimo gyliui, t. y. 70 mm. Ar pro tokius langus patenka saulė ir ar jie patikimai saugo nuo įsilaužėlių? Profilių sistemos „Ideal 7000/8000“ langų aukštis yra iki 107 mm, tad galima efektyviai naudoti saulės energiją ir užtikrinti, kad į patalpas pateks daugiau šviesos. Pritaikius naujausią „energeto® 8000“ sistemą „bonding inside“, t. y. stiklo paketų klijavimą su lango profiliu, garantuojamas kur kas didesnis varčios stabilumas, taip pat ir atsparumas įsilaužimui. Kokios inovacinės „Aluplast“ technologijos leidžia efektyviai užtikrinti energijos taupymą? „Aluplast“ sukurta nauja koncepcija „energeto®“ yra visiškai nauja kryptis, mąstant apie energijos taupymą, nes atsisakoma iki šiol profiliams naudoto plieninio armavimo, dėl kurio suprastėdavo lango šiluminės savybės. Galimybę įdiegti „energeto®“ suteikė „Aluplast“ dviejų inovacinių technologijų derinys:  „bonding inside“ – speciali sąvara, pagaminta naudojantis stiklo paketų klijavimo technika;  „powerdur inside“ – naujos rūšies rėmas, sukurtas bendradarbiaujant su bendrove „Basf“, naudojant plastiko medžiagą „Ultradur® High Speed“, kuria buvo pakeisti lig šiol naudoti plieniniai tvirtinimai, įrengiami tradiciniuose rėmuose.

Langų sistema „energeto®“ – tai visa sisteminių sprendimų gama su dviejų ir trijų tarpinių sandarinimu ir skirtingu montavimo gyliu (70 ir 85 mm).

Kokią langų sistemų „energeto®“ savybę įvardytumėte kaip svarbiausią? Labai maža šilumos skvarba yra svarbiausia, pagrindinė langų sistemų „energeto®“ savybė, o šios sistemos, be abejo, yra drąsiausia pastaraisiais metais sukurta langų koncepcija, paremta trimis kartu įgyvendintomis prielaidomis:  visiškai nebereikia naudoti plieninio armavimo langų profiliams iš PVC, jie pakeičiami termoplastiniais įdėklais „powerdur inside“ su kompozitinio pluošto priedais;  naudojant stiklo paketus ir taikant technologiją „bonding inside“ (stiklo paketas įklijuojamas į sąvarą), pasiekiami numatyti langų konstrukcijų statiniai ir šiluminiai parametrai;  yra galimybė dar pagerinti langų profilių iš PVC šilumos skvarbos koeficientą, naudojant specialius putų užpildus – profilių kamerų vidinės ertmės užpildomos poliuretano putomis, taikant technologiją „foam inside“. Kokie šių langų sistemų montavimo ypatumai? Iš sistemų „Aluplast“ langus gamino ir sumontavo mūsų partneriai – įmonė, turinti prekės ženklą „Septyni langai“ (www. septynilangai.lt). Jos veiklos sritis – išskirtinai mažai energijos naudojančių, pasyviųjų statinių projektai. Be to, ji taiko patentuotą, Lietuvoje sukurtą montavimo technologiją.

„Žalgirio namų“ langai sumontuoti termoizoliaciniame sluoksnyje, siekiant visiškai eliminuoti taškinius šalčio tiltelius langų montavimo zonoje. To leidžia išvengti „Žalgirio namų“ projekte naudoti stiklo pluošto laikikliai. Jie perima tiek gaminių svorius, tiek vėjo ar skersines apkrovas, kitaip tariant, leidžia „pakabinti“ langus į termoizoliacinį sluoksnį tvirtai, nesukuriant taškinių šalčio tiltelių. Nepamiršti ir ilginiai tilteliai, kurie turi įtakos tiek komfortui, tiek tiesioginiams energijos nuostoliams bei konstrukcijos ilgalaikiškumui. Naudojama technologija leidžia ilginius tiltelius sumažinti iki minimumo: jie atitinka ne tik A energinio efektyvumo klasės, bet ir A+, A++ bei Pasyviųjų namų klasės reikalavimus. Didžiulis dėmesys skirtas langų montavimo mazgui. Montavimo mazgai projektuoti laikantis visų reikalavimų, keliamų A, A+, A++ energinio efektyvumo pastatams bei pasyviesiems namams. Taigi tokio montavimo pranašumai: mažesnis ilginis tiltelis lango montavimo zonoje, aukštesnė temperatūra ant vidinių angokraščio paviršių, taip pat estetiškesnis eksterjeras (fasadas) – nėra „bunkerio“ efekto. Toks montavimas tinkamiausias mažai energijos naudojantiems namams. Langų montavimas termoizoliaciniame sluoksnyje be taškinių ir ilginių tiltelių vis dažnesnis, įgyvendinant individualius projektus, o daugiabučiame name tokia praktika pritaikyta pirmą kartą Lietuvoje. 

Dėkojame jums už pokalbį. Linkime, kad ir ateinančiais metais Lietuvos rinka sulauktų pačių naujausių „Aluplast“ gaminių.

m e t ų P R O J e K ta s

Geriausia reklama – nuveikti darbai medžiais, dekoratyviais krūmais, gėlynais, kiemų pievelėmis pasipuošusioje j. zikaro gatvėje aukštai ant triaukščio mūrinio namo fasado švyti trys raudonos raidės – sPb. Čia įsikūrusi Panevėžio projektuotojų būstinė uab statinių projektavimo biuras (sPb). „Kai kas dar ir dabar bando įrodinėti, kad žodis „biuras“ mūsų pavadinime per prastas tokiai solidžiai, autoritetingai įmonei, net menkina jos įvaizdį, – kalba SPB direktorius Raimundas Pilkauskas. – Bet mes ir neieškojome solidesnio pavadinimo, o per jį ir didesnės garbės. Seniai savo darbais – sukurtais projektais ir pagal juos pastatytais objektais – esame gerai žinomi ir vertinami visoje Lietuvoje. Drąsiai šiandien galime pasigirti: per 22 metus mūsų projektuotojai parengė beveik 700 projektų. Kokybišku darbu pelnėme didelį klientų pasitikėjimą, todėl ir sunkiausiais ekonominės krizės metais nepritrūkdavome užsakymų. Visą laiką dirbame stabiliai, kryptingai didiname projektuojamų objektų spektrą. Įmonė kasmet auga, tvirtėja, didindama atliekamų projektų apimtis bei plėtrą geografiniu požiūriu. Praėjo laikai, kai tekdavo apsiriboti Panevėžio miestu arba kai kuriais Aukštaitijos regiono rajonais. Dabar dirbame visoje Lietuvoje.“ Specialistus, užsakovus stebina ne tik didelis panevėžiečių projektuotojų produktyvumas, bet ir universalumas, projektų įvairovė, originalumas. Neretai drąsiai, net šiek tiek rizikuodamas SPB imasi pačių netikėčiausių ir sudėtingiausių projektų, kurių Lietuvoje dar niekas nedarė. Kolektyvo žmonės teisėtai didžiuojasi ir džiaugiasi Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) pagal jų projektą pastatyta UAB „Orion Global PET“ gamykla. Tai

vienas didžiausių ir ryškiausių šiuolaikinio uostamiesčio pramoninių akcentų. „Norvegijos sostinėje Osle per surengtą bendrą norvegų ir lietuvių verslininkų konferenciją buvo rodomas Lietuvą pristatantis filmas. Jo kadruose puikavosi ir mūsų projektuota įmonė „Orion Global PET“, – prisimena SPB direktorius R. Pilkauskas. – Po to ne vienas klausinėjo, kaip sekėsi tokią nelengvą užduotį realizuoti, stebėjosi, kad su ja dirbo tiek nedaug žmonių.“ Dar vienas reikšmingesnių UAB Statinių projektavimo biuro projektų – Grūdų krovos terminalas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėje. Naujas iššūkis ir rimtas egzaminas SPB kolektyvui buvo nuo smarkaus gaisro stipriai nukentėjusios Naujamiesčio Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčios rekonstrukcijos projektas. Reikėjo nė kiek nepažeisti šventovės senosios architektūros, išsaugoti ir atkurti vidaus apdailos elementus, visiškai perstatyti gaisro metu nugriuvusius bokštus. Taip pat teko rekonstruoti bažnyčias Raguvoje, Paįstryje ir dar keliuose Panevėžio rajono miesteliuose. Visais atžvilgiais nestandartinis buvo Panevėžio viešbučio „Romantic“ išplėtimo ir rekonstrukcijos projektas. Viešbutis buvo įrengiamas buvusiuose malūno sandėliuose prie Nevėžio upės. Įmonė atliko daugybę gamyklų naujos statybos ar rekonstravimo projektų. Tai „Adax“, „Norac“, „Aldrea“, „Kalnapilis“, „Vilniaus duona“, „Amilina“, „Devold“, „Hjellegjerde“, „Siva Scan“, „Lietkabelis“ ir daug kitų. Suprojektavo nemažai didelių ir mažesnių prekybos centrų: „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Supernetto“. Didžiulis pastarųjų metų darbas – žemės ūkio pastatų ir statinių projektavimas: daugiau nei 50 grūdų elevatorių, daugybė fermų ir paukštidžių, mechanizacijos kiemų, įvairių tipų sandėlių bei automobilių salonų. 

UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“ J. Zikaro g. 41A, LT-35222 Panevėžys Tel. +370 45 508 259, el.p. biuras@erdves.lt www.statiniuprojektavimas.eu

Inžinerija

Sava krosnis – arčiau kūno? Ar tikrai? Stasys Liaukevičius

Prasidėjus šaltajam metų periodui, daugumos, ypač didesniųjų, miestų aplinkosaugininkai pradeda fiksuoti oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) ribinių verčių viršijimą. Dažniausiai šios ribinės vertės viršijamos, kai individualių namų gyventojai pradeda kūrenti savo katilus arba krosnis, o meteorologinės sąlygos tampa nepalankios teršalams išsisklaidyti, t. y. nebūna vėjo ar kritulių. Dėl to ramią dieną senesnės statybos individualių namų kvartaluose galime pajusti ir net pamatyti savotišką ore tvyrantį smogą – dūmus, kurie išmetami iš individualių namų dūmtraukių. Tokiuose rajonuose aplinkos oro tarša šildymo sezono metu padidėja nuo dviejų iki keturių kartų. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčių lašelių (aerozolių) mišiniai, kurių sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dulkių, suodžių ir kt. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas

per kalendorinius metus. Ir nors „leistinų“ dienų skaičius dažniausiai neviršijamas, tačiau labai dažnai fiksuojama dienų, kai paros norma viršijama 3–4 kartus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis veikia kvėpavimo

Inžinerija

takus, skatina susirgimus širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl ore padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos dirginami viršutiniai kvėpavimo takai, gali atsirasti kosulys, pasunkėti kvėpavimas. Paūmėja bronchinės astmos, padaugėja obstrukcinio bronchito priepuolių bei širdies veiklos sutrikimų. Dėl kietosiose dalelėse esančių toksinių medžiagų žmogui gali atsirasti lėtinio apsinuodijimo, alerginių reakcijų. Visa tai – ne tik padidėjusios išlaidos vaistams, bet ir pablogėjusi gyvenimo kokybė bei didesnis mirtingumas. Didelės taršos individualių namų kvartaluose priežastimi dažnai tampa tai, kad taupydami pinigus žmonės dažnai degina, kas papuola po ranka. Dažnai tai būna įvairios atliekos, seni drabužiai, baldų nuolaužos, plastikiniai buteliai, padangos ir t. t. Visas tokio pobūdžio kuras degimo metu skleidžia į aplinką pavojingas medžiagas. Pavyzdžiui, deginant padangas, į aplinką išsiskiria ypač daug sieros junginių, kurie gali būti pražūtingi lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemų ligomis sergantiems žmonėms, nes sieros dioksidas sukelia kvėpavimo takų gleivinių pabrinkimą. Didelės sieros oksido koncentracijos gali išprovokuoti gerklų raumenų spazmą. Žmogus pradeda dusti, gali sutrikti jo širdies veikla. Be sieros, anglies bei azoto oksidų, deginant atliekas ar kitą taršų kurą, į aplinką išsiskiria ir itin žmogaus organizmui kenksmingos kancerogeninės medžiagos – dioksinai ir furanai. Tačiau, nepaisant to, atliekos deginamos. Nežiūrima netgi to, kad jas deginti draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas. Jame, be to, dar sakoma, kad: „taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių“. Taip pat šiame įstatyme dar sakoma, kad: „stacionaraus taršos šalti-

Deginant padangas, į aplinką išsiskiria ypač daug sieros junginių, kurie gali būti pražūtingi lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemų ligomis sergantiems žmonėms, nes sieros dioksidas sukelia kvėpavimo takų gleivinių pabrinkimą. nio naudotojas privalo parengti aplinkos oro taršos mažinimo programą, kurioje būtų numatytos priemonės išmetamų teršalų, susidarius nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kiekiui sumažinti. Programa teikiama tvirtinti leidimą teršalams į aplinkos orą išmesti išdavusiai institucijai“. Ko gero, niekam iki šiol neteko girdėti, kad kokio nors individualaus šilumos šaltinio savininkas būtų parengęs tokią programą arba laikytųsi nustatytų taršos normatyvų. Kažin, ar bent vienas yra girdėjęs apie savo gyvenamoje vietovėje nustatytus taršos normatyvus... Didelių deginimo įrenginių, esančių energetikos ar pramonės įmonėse, naudojimas yra reguliuojamas Europos Sąjungos direktyvomis ir aktyviai kontroliuojamas, o mažų, individualiuose namuose esančių šilumos šaltinių naudojimas yra labai sunkiai prižiūrimas. Už atliekų deginimą skiriamos nuo 100 iki 200 litų baudos, tačiau dažniausiai atliekų kaip kuro naudojimą sunku įrodyti. Per metus aplinkosaugininkai už tokius pažeidimus nubaudžia vos 10–20 gyventojų, o padėtis nesikeičia. Įrodyta, kad keliasdešimt individualių namų, kuriuose deginamos nerūšiuotos buitinės atliekos, teršia aplinką labiau nei keliasdešimčiai tūkstančių gyventojų šilumą tiekianti speciali atliekų deginimo katilinė.

Inžinerija

Deginant atliekas senuose netvarkinguose katiluose, krosnyse ar senuose katiluose, kurių žemas naudingumo koeficientas, dažnai neįmanoma pasiekti, kad atliekos visiškai sudegtų, ir panaudojama ne visa galima energija. Todėl juose susidaro ir į aplinką išsiskiria ypač didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos. Kadangi individualių namų kaminai nėra aukšti, kenksmingos medžiagos, ypač esant ramiam orui, neišsisklaido, o dažniausiai tvyro to paties ar gretimų namų kiemuose. Dalis teršalų lieka ir namo viduje. Taip sudaromos sąlygos, kad kenksmingos medžiagos turėtų poveikį sveikatai. Be to, išmetamiems sieros junginiams kamine susimaišius su suodžiais, kyla ir gaisro pavojus. Dar vienas tiesioginis pavojus, kurį sukelia netvarkingų šilumos šaltinių naudojimas, yra pavojus apsinuodyti smalkėmis. Kaip žinome, jomis apsinuodyti yra tiesiogiai pavojinga gyvybei. Naudojant netvarkingą katilą ar krosnį, tai padaryti ypač lengva, nes smalkės neturi nei kvapo, nei spalvos. Apsisaugoti nuo apsinuodijimo šiomis medžiagomis galima tik reguliariai tikrinant savo šilumos šaltinio būklę arba įrengiant namuose smalkių (anglies monoksido) detektorių. Šis prietaisas reaguoja į padidėjusią anglies monoksido koncentraciją ore ir įjungia signalizaciją. Jai suveikus, reikia nedelsiant išeiti iš patalpos ir kviesti pagalbą. Kietojo kuro katilus būtina nuolat prižiūrėti. Be abejo, tokiam darbui reikia ir laiko, ir išmanymo, todėl svarbu, kad jį atliktų profesionalai. Katilo priežiūrai skiriamą laiką galima sumažinti automatizuojant jo darbą. Tai gana sudėtinga, tačiau apsimoka, nes, automatizavus katilo darbą, sumažėja laiko sąnaudos jo priežiūrai, be to, taupomas kuras. Jis sudeginamas efektyviau, o tai reiškia, kad iš to paties kuro kiekio gau-

nama daugiau energijos ir į aplinką išmetama mažiau teršalų. Tiesa, kietojo kuro katilų, kuriuose deginamos malkos, pjuvenų briketai ar akmens anglis, degimo efektyvumas dažnai būna mažesnis, nei kūrenant dujinius ar skystojo kuro katilus. Iš jų į atmosferą išsiskiria ir daugiau kenksmingų dalelių. Tačiau bendrąja prasme šilumai gaminti naudojant medienos kurą kur kas mažiau veikiama aplinka, nei naudojant iškastinį kurą ar juo labiau deginant atliekas. Degant medienos kurui, susidaro mažiau CO2, NOx, nei deginant naftos produktus ar anglis. Be to, degimo produktuose esančių teršalų SO2, HCl, sunkiųjų metalų koncentracijos yra itin mažos. Deginant medieną, gamta teršiama apie 40–60 % mažiau, nei deginant iškastinį kurą. Gamtinėse dujose yra mažiau sieros junginių ir jos dega efektyviau. Iš sąlyginio dujų vieneto galima gauti daugiau šilumos, o degimo produktuose yra mažiau aplinką teršiančių dalelių. Be to, gamtinės dujos yra itin patogus kuras – nereikia rytą vakarą bėgioti su malkomis ir kūrenti katilo, nereikia išnešti pelenų, rūpintis, kur juos padėti, nereikia galvoti, kaip atsivežti malkų ar anglies, kaip jas suskaldyti, kur sandėliuoti ir pan. Dujiniai katilai nėra tokie inertiški degimo proceso prasme ir gali būti greitai užgesinti, jei to prireikia. Tačiau, be abejo, dujinius katilus galima įrengti tik ten, kur išplėtota dujotiekio infrastruktūra. Deja, kaip jau minėjome, kol kas Europoje ir Lietuvoje teisės aktais griežčiau reglamentuojamos emisijos iš didelių kurą deginančių įrenginių. Mažųjų, individualiuose namuose naudojamų katilų emisijų reglamentavimas daugiausia apsiriboja bendraisiais oro kokybės valdymo ir taršos mažinimo principais. 

Inžinerija

Alternatyvus šildymas

Egidija Lekavičienė Kokie šiuo metu yra pagrindiniai alternatyvūs patalpų šildymo sprendimai? „Yra keletas skirtingų būdų, kaip galima šildyti savo būstą. Vienas jų, sparčiai populiarėjantis ir tobulėjantis, – šilumos siurbliai. Juos naudojant galima sukurti komfortišką patalpų klimatą taikant itin paprastą valdymą. Pagrindinė specifikacija, kuria išsiskiria šilumos siurbliai, yra jų ekonomiškumas, paprastas ir patogus valdymas bei ekologiškumas“, – sako UAB „Octus“ direktorius Tomas Kučinskas. Jo vadovaujamos įmonės specializacija – buitinių ir pramoninių oro kondicionierių, šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų prekyba, įrengimas bei priežiūra. Pasak T. Kučinsko, šilumos siurbliai, atsižvelgiant į poreikį, naudojami patalpoms šildyti, vėsinti ir karštam buitiniam vandeniui ruošti. Šilumos siurbliai „oras–oras“ Šio tipo šilumos siurbliai dėl palyginti nedidelių investicijų, nesudėtingo įrengimo ir valdymo bei paprastos priežiūros dažnai naudojami namams, biurams, parduotuvėms, kitoms patalpoms šildyti ir vėsinti. Tai efektyvus ir pigus šildymo būdas: naudodami šilumos siurblį „oras–oras“ iš 1 kW elektros energijos gausite net iki 5,5 kW šilumos energijos, taigi sąskaitas šildymui galite sumažinti iki penkių kartų. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai „oras–oras“ pajėgūs veikti ir esant ypač žemai lauko temperatūrai, todėl juos galima naudoti kaip pagrindinį šildymo šaltinį. Renkantis įrangą būtina atkreipti dėmesį į gamintojo nurodytą lauko temperatūros veikimo diapazoną (ir nominalią, o ne maksimalią šildymo galią), mat, krintant lauko temperatūrai, krinta šilumos galia ir naudingumo koeficientas. Šilumos siurbliai dėl 10 °C palaikymo funkcijos vis labiau populiarėja sodybose ir ne nuolat gyvenamose patalpose, kur reikia palaikyti teigiamą temperatūrą minimaliomis sąnaudomis, o atvykus greitai pakelti ją taip, kad būtų komfortiška.

Šilumos siurbliai „oras–vanduo“ Šilumos siurblys „oras–vanduo“ – puiki alternatyva, renkantis ekonomišką, išmanią ir patogią pagrindinę šildymo sistemą. Įrengimas nesudėtingas, siurblys gali būti prijungiamas prie esamos šildymo sistemos, tam nereikia renovuoti esamos katilinės ir didelių investicijų. Šis siurblys didžiausią efektyvumą pasiekia naudojamas grindiniam šildymui, kai į šildymo sistemą paduodamo vandens temperatūra neviršija +37 °C. Didelis šio įrenginio pranašumas – pigus ir greitas karšto buitinio vandens ruošimas. „Oras–vanduo“ šilumos siurbliai gali būti naudojami ir kaip vėsinimo prietaisai. Renkantis įrangą, reikia atkreipti dėmesį į šilumos galios ir naudingumo lentelę, esant skirtingoms lauko temperatūroms. Lauko oro temperatūrai nukritus žemiau nei –15 °C, šiam siurbliui gali būti reikalingas papildomas šildytuvas, todėl svarbu, ar siurblyje yra integruotas elektrinis tenas. Šio tipo siurblys gali būti kombinuojamas su kietojo ar dujinio kuro šildymo katilais, židiniais. Patogus ir paprastas įrenginio valdymas užtikrina aukštą komforto lygį. Šilumos siurbliai „gruntas–vanduo“ Geoterminis šildymas – viena pažangiausių šildymo sistemų. Novatoriški šilumos siurbliai „gruntas–vanduo“ yra efektyviausi iš visų šilumos siurblių, nes jų efektyvumui mažiausiai įtakos turi lauko temperatūra. Šie siurbliai aprūpina namus karštu buitiniu vandeniu, ypač ekonomišku pasyviuoju vėsinimu. Geoterminis šilumos siurblys pirminę šilumą išgauna mainais iš grunto ar grunte esančio vandens. Šilumos siurblio efektyvumas labai priklauso nuo lauke esančio kolektoriaus (gręžinio). Prieš projektuojant geoterminio šildymo sistemą, būtina atlikti grunto tyrimus, kad būtų galima įvertinti, ar siurblys veiks ekonomiškai ir atliks reikiamus šilumos mainus. Šilumos siurblys „gruntas–vanduo“ yra paprastai eksploatuojamas ir patogiai valdomas. Jei siurblio galingumas parinktas teisingai ir montavimo darbai atlikti tinkamai, mėgausitės aukštu komfortu ir ekonomiškumu. Šiai sistemai įrengti reikalingos didesnės pradinės investicijos, nes būtina atlikti nepigius lauko kolektoriaus įrengimo darbus. „Mūsų įmonė nemokamai siūlo profesionalų konsultacijas ir sprendimus parenkant ir įrengiant šilumos siurblius, – sako UAB „Octus“ direktorius T. Kučinskas. – Prekiaujame stipriausių pasaulio gamintojų įranga, naudojame tik aukščiausios kokybės medžiagas, todėl atliktiems darbams suteikiame penkerių metų garantiją.“ 

Apsilankykite mūsų elektroninėje parduotuvėje www.e-octus.lt

inŽineRiJa

konteinerinės katiLinės konteinerinės katilinės naudojamos įvairiems pastatams (gyvenamiesiems namams, mokykloms, darželiams, kultūros, komerciniams ir gamybiniams objektams) šildyti. katilinės šildomos ekologišku kuru, granulėmis. Konteinerinę katilinę patogu statyti tokiose vietose, kur nėra galimybės įrengti katilinės šildomo pastato viduje. Prireikus šį mobilų pastatą galima pervežti ir prijungti prie kito objekto šildymo sistemos. Katilinė veikia automatiniu režimu, atsižvelgiant į bunkerio dydį ir šildomo pastato plotą, ją galima prižiūrėti kas savaitę, mėnesį ar sezoną! Konteinerines katilines gaminame pagal individualius užsakymus (iki 1 MW galingumo). Vienoje pusėje sumontuota katilinė, kitoje – granulių bunkeris. Iš jo granulės į katilus paduodamos automatiškai. Bunkerio dydis, atskirai nepapildant granulių, leidžia užtikrinti katilinės darbą vieną mėnesį. Pavyzdžiui: apšildyti objektui, kurio plotas apie 600 m2, reikėtų dviejų katilų po 40 kW (bendras galingumas 80 kW). Gedimo atveju objektą visiškai apšildytų ir vienas katilas. Katilinėje būtų įrengiamas šilumos punktas, padedantis reguliuoti pastatui šildyti reikalingą temperatūrą. Karšto vandens ruošimą rekomenduojama komplektuoti kartu su saulės kolektoriais, tai leidžia kuro suvartojimą sumažinti iki 30 %. Katilinė su pastatu būtų sujungta „Uponor“ tipo plastikiniais vamzdžiais, o apie katilinės darbo režimą informacija būtų perduodama tiesiai į mobilųjį telefoną. Katilinės priežiūrai reikėtų skirti apie 2 val. per savaitę. Konteinerines katilines galima pasirinkti pagal standartinį projektą (50 kW, 70 kW, 100 kW, 200 kW, 300 kW, 400 kW, 600 kW) arba gaminti pagal individualų projektą. 

UAB „granterma“ Savanorių pr. 187, Vilnius el. p. info@granterma.lt www.granterma.lt

Infrastruktūra

Pridėtinę vertę galima kurti ir iš to, kas niekam nereikalinga Asta Geibūnienė

Statybines atliekas pagal pagrindinius jų susidarymo šaltinius galima suskirstyti į dvi grupes: pirmoji – atliekos, patenkančios iš statybviečių arba naujai statomų objektų, antroji – atliekos iš griaunamų pastatų ir tvarkomų užterštų teritorijų. Apie tokių atliekų sutvarkymą ir jų naudojimo galimybes pasakoja didelę patirtį šioje srityje turinčios, griovimo darbus atliekančios įmonės „Eviteks“ įkūrėjas Vitalij Ragoško. Esminis skirtumas – atliekų prigimtis ir amžius Į statybinių atliekų srautą iš statybos objektų patenka mišrios statybinės atliekos. Jas sudaro įvairių statybinių medžiagų pakuotės, apdailos likučiai, izoliacinių medžiagų likučiai ir atraižos, statybininkų darbo įrankiai ir individualios apsaugos priemonės. Griovimo metu susidarančios atliekos dažniausiai yra švaresnės. Tinkamai paruošus pastatą griauti, apardžius medines konstrukcijas ir nuėmus izoliacines, jei jų yra, medžiagas, lieka tik lengvai sutvarkomi sienų mūrai ir betonas. Jei numatyta projekte, jie gali būti sutrupinami mobilia įranga vietoje ir iš karto naudojami statybvietėse. Deja, griaunamų pastatų atliekos turi ir trūkumų – jose ran-

dama sovietmečiu naudoto asbesto. Asbestas, kaip jau dabar visiems žinoma, – kenksminga sveikatai medžiaga, o visos atliekos ir medžiagos, kuriose yra asbesto, priskiriamos prie pavojingų. Vis dėlto griovimo atliekas sutvarkyti lengviau, nes jos paprasčiau išrūšiuojamos. Taupomi gamtiniai ištekliai Dabar statoma itin daug gyvenamųjų ir komercinių objektų, tačiau, siekiant atlaisvinti teritorijas naujiesiems, nemažai griaunama ir senų pastatų. Pažvelgus vien į Vilniaus miesto statistiką, per šiuos metus nugriauta ar vis dar griaunama: „Velgos“ gamyklos likučiai, „Pergalės“ saldainių fabrikas, skaitiklių gamykla „Skaiteks“, „Vilijos“ siuvimo fabrikas, Grigiškių popieriaus fabriko neeksploatuojami pas-

Infrastruktūra

tatai, Šlifavimo staklių gamyklos dalis, VGTU laboratorijos ir kiti pastatai. Visa tai galėtų sudaryti gerokai daugiau kaip 0,5 milijono tonų griovimo atliekų. Tačiau šis atliekų kiekis nenukeliavo į sąvartynus ir po perdirbimo ar išrūšiavimo buvo panaudotas kaip antrinė žaliava. Kadangi toks įspūdingas antrinių žaliavų kiekis buvo panaudotas, vadinasi, tam buvo poreikis. Pritaikius atliekas antrinėms žaliavoms buvo sutaupyta gamtinių išteklių. Kaupimas sąvartynuose – ne išeitis Įmonė „Eviteks“ perdirbdama atliekas sukaupė didelę patirtį. Jos politika – neiti atliekų kaupimo keliu. „Eviteks“ vadovo požiūriu, atliekų, ypač statybinių, laidojimas sąvartyne – netinkamas tvarkymo būdas, todėl turi būti nuolat mažinamas. Viena statybinių atliekų kaupimo mažinimo priemonių – skatinti statybinių medžiagų gamintojus kurti savo atliekų surinkimo ir tvarkymo programas bei technologijas pagal pakuočių rūšiavimo principą. Kas geriau gali žinoti, kaip suvaldyti atskirų rūšių atliekas, jei ne jų gamintojas. Pasak griovimo darbus atliekančios įmonės įkūrėjo, svarbu atliekas ne tik saugiai ir efektyviai perdirbti, bet ir paversti jas vertingu produktu. „Eviteks“ atliekų perdirbimo aikštelė daugiausia naudojama atliekoms, kurias galima perdirbti ir panaudoti kaip antrines žaliavas, o kai kuriais atvejais net kaip naują produktą, surinkti. Iš atliekų – vertingas produktas Siekdama įvairias atliekas naudoti saugiems produktams kurti, įmonė nusprendė investuoti į technologines inovacijas. Ieškodama kontaktų su mokslo įstaigomis, pasinau-

dojo Mokslo ir technologijų agentūros inovacinių čekių projektu. Užmegztas įdomus ir produktyvus bendradarbiavimas su VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Statybinių medžiagų laboratorija. „Įmonė „Eviteks“ labai aktyviai dirba kurdama inovatyvias atliekų perdirbimo technologijas, ieško efektyvių technogeninių medžiagų pritaikymo sprendimų. Viena tokių medžiagų – trupinto betono skalda, naudojama kelių dangoms ir pagrindams įrengti. Iš pradžių ši danga dulkėjo, tačiau panaudojus naujus mišinius iš trupintos betono skaldos ir priedo, surišančio smulkiąsias skaldos daleles bei dulkes, problema buvo išspręsta. Pasiekėme labai gerą rezultatą – ne tik pašalinome kelio dangos ar pagrindo dulkėtumą, bet ir pagerinome eksploatacines jų savybes“, – sakė Statybinių medžiagų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Valdas Balkevičius. Nauda pačiai įmonei Pagrindinės atliekos, patenkančios į UAB „Eviteks“ atliekų perdirbimo aikštelę, – atliekos iš įmonės nugriautų objektų. Tai labai naudinga įmonei, nes savo klientams ji gali pasiūlyti pačias palankiausias sąlygas, iškart pasiskaičiavusi dalį savo uždarbio, galimo uždirbti iš perdirbtų atliekų. Kitos griovimo darbus atliekančios įmonės visas atliekas, kurių neįmanoma perdirbti griovimo objekte, privalo atiduoti atliekų tvarkytojams ir sumokėti už jų utilizaciją, o „Eviteks“ dar papildomai gauna pajamų. Pasak V. Ragoško, įmonė nuolat ieško galimybių ir naujovių, vadovaudamasi tuo, kad kurti pridėtinę vertę iš to, kas niekam nereikalinga, yra tobula. 

Infrastruktūra

Nauji atliekų tvarkymo būdai skinasi kelią ir Lietuvoje

Infrastruktūra

Stasys Liaukevičius

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano duomenimis, Lietuvoje daugiau nei pusė susidariusių atliekų vis dar yra šalinama. Atliekos šalinamos 11 regioninių nepavojingųjų atliekų sąvartynų, atitinkančių aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Bendri veikiančių regioninių nepavojingųjų atliekų sąvartynų pajėgumai – apie 1,25 mln. tonų per metus.

Kitos atliekos tvarkomos atitinkamai pagal jų „prigimtį“, susidarymo būdą ir vietą. Pavyzdžiui, popieriaus ir kartono, įskaitant pakuočių, atliekas perdirba 10 įmonių, kurių bendri perdirbimo pajėgumai viršija 260 tūkst. tonų per metus. Plastikinių pakuočių atliekas perdirba 24 įmonės, kurių bendri pajėgumai – apie 72 tūkst. tonų per metus, iš jų PET (polietileno tereftalato) pakuočių atliekų perdirbimo pajėgumai – apie 4,4 tūkst. tonų per metus. Stiklo, įskaitant pakuočių, atliekas perdirba keturios įmonės, dar dvi įmonės stiklo atliekas rūšiuoja ir smulkina. Bendri jų perdirbimo pajėgumai siekia apie 54,7 tūkst. tonų per metus, o automatinio rūšiavimo ir smulkinimo pajėgumai – apie 65 tūkst. tonų per metus. Medienos, įskaitant pakuočių, atliekas perdirba 25 įmonės. Daugiausia medienos, įskaitant pakuočių, atliekos perdirbamos į biokurą, kuris vėliau sudeginamas. Kombinuotų pakuočių atliekas perdirba viena įmonė, jos pajėgumai – 240 tonų per metus. Išplėtoti metalų atliekų ir laužo, kitų antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir eksportuoti pajėgumai. Elektros ir elektroninės įrangos atliekas apdoroja aštuonios įmonės, kurių bendri apdorojimo pajėgumai siekia 45 tūkst. tonų per metus. Šių pajėgumų užtenka, tačiau Lietuvoje nėra kineskopų stiklo, naujos kartos elektros ir elektroninės įrangos tvarkymo vietų. Eksploatuoti netinkamas transporto priemones apdoroja net 252 įmonės, tačiau joms būtina modernizuoti savo išmontavimo ir nukenksminimo įrangą. Be to, trūksta presavimo įrangos. Alyvos atliekas perdirba aštuonios įmonės, tačiau jose nėra šių atliekų regeneravimo įrenginių. Naudotas padangas Lietuvoje perdirba dvi įmonės. Jų užtenka visoms Lietuvoje atsirandančioms naudotoms padangoms perdirbti. Automobilių akumuliatorių perdirbimo įrenginius eksploatuoja keturios įmonės, jų bendri pajėgumai – apie 40 tūkst. tonų per metus ir jų užtenka Lietuvoje išmetamiems akumuliatoriams perdirbti. Tačiau mūsų šalyje nėra nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių perdirbimo įmonių. Kol kas šios baterijos ir akumuliatoriai eksportuojami perdirbti į kitas šalis.

Infrastruktūra

Maisto pramonėje susidarančias biologiškai skaidžias atliekas tvarko pačios įmonės, specializuotos atliekas tvarkančios įmonės arba jos naudojamos žemės ūkyje (pavyzdžiui, tręšiami laukai ar šeriami gyvūnai). Kai kuriose pieno perdirbimo įmonėse įdiegta įranga (pavyzdžiui, ultrafiltracija) tik iš dalies išsprendžia atliekų / nuotekų tvarkymo problemą. Skystas biologiškai skaidžias atliekas gali perdirbti tik trys įmonės, tačiau viena jų nuo 2012 m. neveikia dėl ekonominių priežasčių. Dalis skystų biologiškai skaidžių atliekų eksportuojama. Iš viso įrengta dešimt biologiškai skaidžių atliekų (įskaitant mėšlą ir nuotekų dumblą) naudojimo biodujoms gaminti įrenginių (bendra elektrinė galia didesnė kaip 9 MW). Ne visiems biologiškai skaidžių gamybos atliekų srautams užtikrinami tinkami tvarkymo pajėgumai. Iki 2015 m. pabaigos, įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūros projektus, planuojama sukurti tokius komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus, kurie sudarys apie 115,5 tūkst. tonų per metus. 66 % pajėgumų sudarys dumblo pūdymo ir džiovinimo ar tik džiovinimo įrenginiai, kitus 34 % pajėgumų – kompostavimo aikštelės. Taip pat Lietuvoje iki šiol jau buvo tvarkomos ir pavojingosios atliekos, šalutiniai gyvūniniai produktai, medicininės bei farmacinės atliekos. Nuo 2013 m. Lietuvoje atliekos pradėtos ir deginti, pastačius biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę Klaipėdoje. Pagal Aplinkos ministerijos užsakymu parengtų studijų rezultatus Lietuvoje sukurti pakankami daugumos šių atliekų rūšių perdirbimo pajėgumai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą diegiama atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eilės tvarka. Ji numato, kad pirmiausia turi būti vykdoma atliekų susidarymo prevencija, po to atliekos turi būti paruošiamos naudoti pakartotinai, prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus naudoti pakartotinai, toliau atliekos gali būti perdirbamos, prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti, parengtos panaudoti kitaip, pavyzdžiui, energijai gauti (prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti) ir tik po to atliekas galima šalinti, prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip naudoti tinkamas atliekas. Ši prioritetų eilės tvarka nustatyta tam, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Pagal šį planą atliekos turi būti tvarkomos laikantis savarankiškumo ir artumo, atsargumo ir tvarumo, techninio galimumo ir ekonominio gyvybingumo, visuotinumo, „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų. Pagal artumo principą siekiama, kad mišrios komunalinės atliekos būtų naudojamos, o netinkamos perdirbti ar

kitaip naudoti atliekos šalinamos viename iš artimiausių tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Siekiama, kad Lietuvoje būtų sukurti pakankami mišrių komunalinių atliekų naudojimo ir atliekų šalinimo įrenginių pajėgumai, atsižvelgiant į geriausiai prieinamas technologijas. Savarankiškumo principas numato, kad, atsižvelgiant į tam tikrų rūšių atliekoms reikalingus specialius įrenginius, kai nėra galimybių atliekas šalinti, o mišrias komunalines atliekas naudoti įrenginiuose Lietuvoje, gali būti svarstoma galimybė atliekas šalinti, o mišrias komunalines atliekas naudoti Europos Sąjungos valstybėse narėse esančiuose įrenginiuose. Pagal atsargumo principą tuo atveju, kai medžiaga ar objektas gali kelti riziką ir nėra tai paneigiančių faktų, būtina imtis priemonių visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugai užtikrinti ir jas taikyti, kol atsiras riziką paneigiančių įrodymų. Vadovaujantis tvarumo principu, tvarkant atliekas turi būti palaikomas stabilumas ir vientisumas. Visuotinumo principas numato, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti siūloma ir teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams, o principas „teršėjas moka“ reiškia, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas turi sumokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis, arba ankstesnis atliekų turėtojas ir (arba) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Gamintojo atsakomybės principas teisės aktuose įtvirtina gamintojų ir importuotojų atsakomybę už jų vidaus rinkai pateiktų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (arba) finansavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nu-

Infrastruktūra

statytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą, informacijos apie gaminius, pakuotes ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams. Diegiami nauji atliekų tvarkymo būdai Pagal minėtą Valstybinį atliekų tvarkymo planą iki 2020ųjų Lietuvoje planuojama įdiegti komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, pradedant rūšiuojamojo atliekų surinkimo priemonėmis, baigiant mechaninio ir mechaninio biologinio atliekų apdorojimo, atskirai surinktų biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo ir po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų atliekų naudojimo energijai gauti įrenginiais.

Siekiant mažinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimą sąvartynuose, iki 2020 m. juose planuojama įrengti mechaninio biologinio arba mechaninio apdorojimo įrenginius, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos arba perduodamos toliau apdoroti biologiškai skaidžios atliekos. Taip pat planuojama įvesti mokestį už sąvartynuose šalinamas atliekas bei skatinti komposto rinką. Iki 2016 m. gyventojams ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kt.), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, turi būti užtikrintas žaliųjų atliekų surinkimas ir tvarkymas arba tokios atliekos turi būti tvarkomos jų susidarymo vietoje. Taip pat iki 2016 m. jau turi būti baigti įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos, arba mechaninio apdorojimo įrenginiai, kuriuose biologiškai skaidžios atliekos būtų apdorojamos prieš jas perduodant naudoti energijai gauti. Iki 2019 m. Lietuvoje turės būti įdiegtas maisto ar virtuvės atliekų rūšiuojamasis surinkimas ir įrengti pakankami pajėgumai atskirai surinktoms maisto ar virtuvės atliekoms apdoroti.

Kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema veiktų efektyviai, šalies savivaldybės iki 2015 m. sausio 1 d. turi patvirtinti arba atnaujinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas. Pagal jas turi būti pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose turi būti įrengta ne mažiau kaip viena antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelė 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Mažesnių savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose tokios aikštelės turi būti įrengtos 800 gyventojų. Individualių namų kvartaluose, kai namų savininkai neturi individualių pakuočių ir stiklo atliekų surinkimo konteinerių, taip pat miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose turės būti įrengta ne mažiau kaip viena antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelė prie pagrindinio išvažiavimo / įvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos. Reikalavimai patogumui, estetikai ir sanitarijai išlieka tokie patys kaip ir daugiabučių namų kvartalų atveju. Turės būti pastatyti specialūs antrinių žaliavų surinkimo konteineriai viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinieji specialūs konteineriai viešųjų renginių metu. Jei tokių konteinerių pastatyti nėra galimybių arba juos naudoti ekonomiškai netikslinga, galima antrines žaliavas rinkti į specialius maišus, surinkti antrines žaliavas iš jų turėtojų apvažiuojant ar pan. Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos ir toliau bus tvarkomos ne mažiau kaip 90 % jų perdirbant ar kitaip naudojant. Planuojama netgi ekonominėmis priemonėmis skatinti įmones ir organizacijas, kurių gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidaro atliekos, pasirenkant galutinį atliekų sutvarkymo būdą, laikytis nustatytos atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eilės tvarkos, mažinti gamybos atliekų susidarymą ir siekti, kad kuo daugiau gamybos atliekų būtų perdirbama; taip pat planuojama skatinti ne tik gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų pakartotinį naudojimą ir (arba) perdirbimą, bet ir produktų, gautų iš šių atliekų, vartojimą. Iki 2020 m. mažiausiai 70 % nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų, išskyrus gruntą ir akmenis, būtų paruošiama naudoti pakartotinai, perdirbti ar kitaip naudoti, pavyzdžiui, naudoti vietoj kitų medžiagų. Kalbant apie medicininių atliekų tvarkymą, būtina pasakyti, kad nukenksmintos medicininės atliekos pagal numatomas priemones turės būti surenkamos atskirai,

Infrastruktūra

nemaišant su kitomis atliekomis, ir naudojamos arba deginamos teisės aktų reikalavimus atitinkančiuose atliekų apdorojimo arba deginimo įrenginiuose (ir tai tik jei jos atitiks teisės aktuose nustatytus atliekų deginimo aplinkosaugos reikalavimus). Tik neturint galimybių šias atliekas panaudoti ar deginti, nukenksmintos medicininės atliekos galės būti šalinamos sąvartynuose, jeigu jos atitiks teisės aktuose nustatytus atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijus ir ribines vertes. Pavojingųjų atliekų deginimo gamykloje būtų galima deginti visas Lietuvoje susidarančias medicinines atliekas, tačiau medicininių atliekų tvarkymo sistemos stabilumui ir konkurencingumui užtikrinti planuojama turėti alternatyvų šių atliekų tvarkymo būdą, nes infekuotos medicininės atliekos išsiskiria specifine tarša, ribotu nenukenksmintų infekuotų atliekų sandėliavimo terminu ir ribota eksportavimo galimybe. Ne vėliau kaip nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje turės būti nutrauktas nuotekų dumblo šalinimas sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose. Kaip dumblą panaudoti, dar sprendžiama, tačiau vienas iš siūlymų yra nuotekų dumblą naudoti miškininkystės srityje. Jis gali

būti naudojamas miškams tręšti, ypač naujai įveistiems plantaciniams miško želdiniams tręšti mažiau palankiose ūkininkauti žemėse. Siekiant mažinti sąvartynuose šalinamų pakuočių atliekų kiekį ir įgyvendinti pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eilės tvarką, planuojama įgyvendinti Valstybinėje atliekų prevencijos programoje numatytas pakuočių atliekų prevencijos priemones, nustatyti privalomą užstatą vienkartinėms gėrimų pakuotėms, pastatyti nustatytais atstumais reikalingą skaičių antrinių žaliavų surinkimo konteinerių arba taikyti kitas antrinių žaliavų surinkimo priemones. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių, alyvos ir baterijų bei akumuliatorių atliekoms tvarkyti daugiausia keliami atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eilės tvarkos, esamos atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo, paruošimo naudoti pakartotinai, perdirbimo ir kitokio naudojimo reikalavimai. Būdai ir priemonės šioms atliekoms tvarkyti numatomos Valstybinėje atliekų prevencijos programoje ir kituose teisės aktuose. 

Infrastrukt큰ra

Infrastruktūra

Gelžbetonis mūsų keliams ir tiltams Asta Geibūnienė

Prasidėjus projekto „Rail Baltica“ statybai, beveik visus darbų užsakymų konkursus laimėjo pabėgių gamykla „Swetrak“. Pasak įmonės direktoriaus Gerardo Brazausko, jiems atiteko beveik visas europinės vėžės krūvis. UAB „Swetrak“ įsteigta 1998 m. kaip Estijos bendrovės AS „Swetrak“ ir Lietuvos UAB koncerno „Alga“ bendra įmonė. UAB „Swetrak“ gamybinę veiklą pradėjo 2000-aisiais rusiškos vėžės gelžbetoninių pabėgių gamyba ir gamina įtemptai armuotus gelžbetoninius pabėgius 1 520 mm vėžės pločio geležinkeliams, o nuo 2005 m. – įtemptojo gelžbetonio iešminius pabėgius. Marijampolėje įsikūrusioje gamykloje veikia šešios gelžbetoninių pabėgių gamybos linijos – po 160 pabėgių kiekviena linija, iš kurių dvi linijos skirtos europinei vėžei. UAB „Swetrak“ – viena iš 36 įmonių pasaulyje, dirbančių pagal Švedijos bendrovės „Abetong AB“ ilgojo stendo technologiją. „Prasidėjus „Rail Baltica“ statybai, 2013 m. mes pradėjome gaminti

ir europinės vėžės gelžbetoninius pabėgius, – sakė gamyklos direktorius. – Tam reikėjo skirti papildomų investicijų, įsigyti naujos įrangos, kai kurią turimą atnaujinti. Ši vasara buvo ypač sunki, nes turėjome pagaminti labai daug pabėgių, gaminome iki 1 300 per dieną. Pagal ankstesnius terminus darbai turėjo būti baigti 2015-ųjų pabaigoje, tačiau vasarą paaiškėjo, kad visi „Rail Baltica“ keliai turi būti pastatyti šiemet iki lapkričio mėnesio. Tad per praėjusius ir šiuos metus iki dabar visus pabėgius tai „Rail Baltica“ atkarpai, kuri šiuo metu statoma, t. y. nuo Lenkijos sienos per Šeštokus, Marijampolę iki Kauno, mes jau sukomplektavome. Dabar laukiame, kada vėžė bus tiesiama toliau.“

Infrastruktūra

Dvigubai greičiau Gelžbetoniniai pabėgiai gaminami su bėgių tvirtinimo sistema „Vossloh W14“ (Vokietija) bėgiams R65 (60E1). Gelžbetoninio pabėgio gamybai naudojamas C50/60 gniuždomojo stiprio klasės betonas, kurio šalčio atsparumo markė yra F200.

Gaminys armuojamas 12 vnt. iš anksto įtemptomis plieninėmis vijomis. Gamybos ciklas – viena para: kirpimas, lyginimas, formų išardymas, gaminių pjaustymas, paruošimas ir kiti darbai trunka vieną parą, nes betonui sukietėti reikalingas tam tikras laikas, kad būtų galima atlaisvinti įtempius ir pabėgį išimti. Pasak G. Brazausko, europinei vėžei skirtus pabėgius laiku pagaminti pavyko, nes juos gamykla sugebėjo gaminti du kartus per dieną. „Tai mums pavyko padaryti turimomis techninėmis priemonėmis (pirmiausia reikėjo sugalvoti, kaip padidinti pabėgio pjovimo greitį, kuris lemia visą gamybos tempą, ir kaip suderinti įrenginį, kad jis pjautų ne rusiško standarto, t. y. 2 700 mm pabėgį, o europinei vėžei tinkamo ilgio – 2 600 mm), na, ir AB „Akmenės cementas“ mums tuo laiku specialiai gamino mūsų technologijai pritaikytą cementą, – sėkmės subtilybėmis pasidalijo įmonės vadovas. – Be to, naudojome specialius priedus betono kietėjimui pagreitinti.“

Faktai  Per metus „Swetrak“ pagamina iki 240 tūkst. vnt. pabėgių ir 120 komplektų iešminių pabėgių. Vien Lietuvoje surinkta daugiau nei 600 įmonės iešmų (šiais metais – 300 tūkst.), naudojant mūsų gamybos pabėgius.  Per 14 savo veiklos metų UAB „Swetrak“ pagamino per 1 mln. 900 pabėgių. Pagrindinis įmonės produkcijos naudotojas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“. Produkcija buvo eksportuojama ir į Latviją bei Estiją. Atviri naujovėms 2011 m. UAB „Swetrak“ pradėjo gaminti naują produktą – įtemptojo gelžbetonio tiltinį pabėgį balastiniams tiltams, o neseniai ir pabėgius su specialia austriška medžiaga triukšmui slopinti. Ši medžiaga yra naujiena ir Europoje. „Prie pabėgio pado priklijuojama panaši į veltinį triukšmą ir vibraciją slopinanti medžiaga, tada triukšmas, traukiniams važiuojant 120–160 km/val. greičiu, nuo geležinkelio pagrindo plinta mažiau ir aplink esantys pastatai ne taip stipriai vibruoja, – aiškino G. Brazauskas. – Tad tikrai galiu didžiuotis, kad mūsų įmonė yra viena geriausių, dirbančių pagal tokias technologijas. Nuolat bendradarbiaujame su užsienio šalimis: Italija, Portugalija, Ukraina, važinėjame po seminarus, tobulinamės. Didžiuojuosi ir savo kolektyvu Marijampolėje, nes su juo tikrai malonu dirbti.“ 

Geriamąjį vandenį tiekiantys pastatų vidaus vandentiekiai Atsakomybės rizika montuotojams idaujate e g a p r A ų? mokym

lyse / abaltijo ša tstovas P a s: s te lo ta S yk altic Gam anager B Sales M laitis as Stepu 82 Mindaug 616 200 0 7 3 + l. ms.de Mobil te ulaitis@re p e st s. a ug a d in m e-mail:

for Professionals

Geriamąjį vandenį tiekiantys pastatų vidaus vandentiekiai pagal EN 806-4:2010 – montuotojui tenkanti atsakomybės rizika nesilaikant reikalavimų Gausybė reikalavimų, reglamentuojančių kaip išvengti arba pašalinti mikrobakterinį užterštumą ir nuosėdas, apsunkina montuotojui darbą, ruošiant eksploatuoti geriamąjį vandenį tiekiančius pastatų vidaus vandentiekius. Tačiau montuotojas privalo įrengti higienos atžvilgiu nepriekaištingą sistemą. Jei nesilaikoma galiojančių technikos taisyklių, statybos užsakovai gali pareikalauti iš darbus atlikusio montuotojo, jei reikia, nemokamai pašalinti dėl mikrobakterinio užterštumo patirtus nuostolius. Pateiktame straipsnyje nagrinėjami reikalavimai, kurių reikia laikytis įrengus naują sistemą, atlikus permontavimo ir remonto darbus, bandant, plaunant ir dezinfekuojant geriamąjį vandenį tiekiančius pastatų vidaus vandentiekius.

Europos standartas EN 806-4 galioja visoje Europoje nuo 2010 Šiuo metu galiojančios Tarybos direktyvos 98/83/EB 1998 m. lapkričio 3 d. dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės pagrindu 2010-02-23 Europos standartizacijos komitetas (CEN) priėmė Europos standartą EN 806-4:2010 „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių reikalavimai. 4 dalis. Įrengimas“ [1] ir visos Europos šalys turėjo suteikti jam nacionalinio standarto statusą iki 2010 m. rugsėjo. Šiuo standartu pirmą kartą visoje Europoje nustatomos galiojančios nuostatos dėl žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių paruošimo eksploatuoti, pvz., pripildymo, hidrostatinio stiprio bandymo, plovimo ir dezinfekcijos. „Šis Europos standartas taikomas pirmą kartą įrengiamai įrangai, atliekant permontavimo ir remonto darbus.“ [1]

Nacionaliniai reikalavimai Reikia laikytis ir vykdyti ne tik Europos standarto EN 806-4 [1] reikalavimus, bet ir nacionalines nuostatas pvz., Vokietijai [2], [3], [4].

Ar montuotojas privalo laikytis / tenkinti išvardytus taisyklių rinkinius? Jei montuotojas dirbo nesilaikydamas visuotinai pripažintų technikos taisyklių (atitinkamų nacionalinių arba tarptautinių standartų, nacionalinių taisyklių rinkinių), žalos atveju jis turi, jei reikia, įrodyti eksperto išvadomis, kad jo atlikti darbai atitinka naujausius technikos pasiekimus. Jei tai nepavyksta, montuotojas atsako už nuostolius. Todėl siekiant sumažinti atsakomybės riziką žalos atveju, primygtinai rekomenduojama tenkinti išvardytų taisyklių rinkinių reikalavimus.

Hidrostatinis stiprio bandymas EN 806-4 [1], 6 skirsnio „Paruošimas eksploatuoti“ 6.1 nagrinėja „Žmonėms vartoti skirtą vandenį tiekiančio pastatų vidaus vandentiekio pripildymą ir hidrostatinį stiprio bandymą“. „Pastatų vidaus vandentiekiui reikia atlikti stiprio bandymą. Tai galima atlikti arba vandeniu, arba, jei tai leidžia

nacionalinės nuostatos, galima naudoti nedidelio slėgio švarų orą be alyvos arba inertines dujas. Reikia atkreipti dėmesį į galimą pavojų dėl didelio dujų arba oro slėgio sistemoje.“ Standartas EN 806-4 [1] nepateikia jokių bandymo oru kriterijų, išskyrus šį nurodymą. Tačiau hidrostatiniam stiprio bandymui aprašomi 3 bandymo metodai A, B, C, priklausomai nuo medžiagos ir montuojamų vamzdžių dydžio. Bandymo metodai A, B, C skiriasi skirtingomis bandymo eigomis, slėgiais ir trukmėmis. Vokietijai buvo nustatytas vienas metodas: „Praktinio įvykdomumo statybos aikštelėje sumetimais, remiantis praktiniais bandymais buvo pasirinktas modifikuotas būdas, kuris taikomas visoms medžiagoms ir medžiagų kombinacijoms.“ [3] Praeityje paprastai atliekamas stiprio bandymas su vandeniu buvo atliekamas prieš uždengiant geriamojo vandens vamzdynus. Jei vamzdynai nepradedami iš karto naudoti, kyla bakterinio užteršimo pavojus, tiek pripildytiems, tiek iš dalies pripildytiems ar ištuštintiems vamzdynams. Todėl EN 806-4 [1] nurodo: „Geriamąjį vandenį tiekiantį pastatų vidaus vandentiekį po įrengimo ir stiprio bandymo bei tiesiogiai prieš pradedant eksploatuoti reikia kiek galima greičiau geriamuoju vandeniu.“ „Jei sistema nepradedama eksploatuoti iš karto po paruošimo eksploatuoti, ją reikia reguliariai (ne rečiau kaip kas 7 dienas) plauti.“ Kadangi geriamąjį vandenį tiekiančio pastato vidaus vandentiekio paprastai nepradedama eksploatuoti iš karto po sandarumo bandymo, dažnai pradedama eksploatuoti tik po mėnesių, reikalavimas plauti kas 7 dienas nors ir yra tikslingas, tačiau praktiškai ir ekonomiškai abejotinas. Dėl tos pačios priežasties ZVSHK techninėje atmintinėje [3] Vokietijai kaip alternatyva hidrostatiniam stiprio bandymui buvo nustatytos nuostatos, pagal kurias galima atlikti sandarumo bandymą su bealyviu suslėg tuoju oru, esant 150 hPa (150 mbar), ir bandymą apkrova su 0,3 MPa (3 bar) arba 0,1 MPa (1 bar), atsižvelgiant į geriamąjį vandenį tiekiančio pastatų vidaus vanden tiekio vardinius skersmenis. Bandymo slėgių > 0,3 MPa (3 bar) neleidžiama naudoti dėl

šių priežasčių: „Dėl dujų spūdumo, atliekant stiprio bandymus oru, dėl fizikinių ir saugumo technikos priežasčių reikia laikytis potvarkių dėl nelaimingų atsitikimų prevencijos „Darbas dujų įrenginiais“ ir taisyklių rinkinio „Techninės dujų įrangos taisyklės DVGW- TRGI“. Todėl, suderinus su atsakinga profesine sąjungą bei remiantis šiuo taisyklių rinkiniu, maks. bandymo slėgis nustatomas 0,3 MPa (3 bar), kaip dujotiekių bandymams apkrova ir sandarumo bandymams.“ [3] „Sandarumo bandymus paprastai reikėtų atlikti su suslėgtuoju oru arba inertinėmis dujomis. Sandarumo bandymus su nepriekaištingos kokybės vandeniu reikėtų taikyti, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, pvz., pradedama eksploatuoti iš karto po sandarumo bandymo.“ [3] Tokios nacionalinės nuostatos yra aiškiai leidžiamos EN 806-4 [1]. Atliekant sandarumo bandymą su suslėgtuoju oru vengiama, kad geriamąjį vandenį tiekiantis pastatų vidaus vandentiekis ilgesnės prastovos metu nuo sandarumo bandymo iki eksploatavimo pradžios turi būti plaunamas ne rečiau kaip kas 7 dienas, kaip tai nurodyta EN 806-4 [1], atliekant hidrostatinį stiprio bandymą su vandeniu. Reikia laikytis ir vykdyti atitinkamas naudojimo vietai galiojančias nacionalines saugos nuostatas, taisykles ir potvarkius.

Plovimas EN 806-4 [1] nurodo: „Geriamojo vandens pastatų vidaus vandentiekis turi būti plaunamas geriamuoju vandeniu kiek galima greičiau po įrengimo ir stiprio bandymo bei

tiesiogiai prieš pradedant eksploatuoti.“ Plauti galima geriamuoju vandeniu arba vandens ir oro mišiniu. Pagal EN 806-4 [1] ir DVGW [2] ir ZVSHK [4] taisyklių rinkinius plovimui naudojamas geriamasis vanduo turi būti filtruojamas. Filtruojant turi būti sulaikomos dalelės ≥ 150 µm ir turi būti nepriekaištingos geriamojo vandens kokybės. Priklausomai nuo pastatų vidaus vandentiekio dydžio, vamzdynų išdėstymo ir įrengimo, sistemą reikia plauti skyriais. Plauti reikia pradėti apatiniame pastato aukšte ir atšakomis, atšakos ribose aukštais tęsti kylant aukštyn, t. y. nuo artimiausios atšakos iki tolimiausios atšakos ir aukšto. Pastatų vidaus vandentiekio plovimo metu mažiausias tekėjimo greitis turi būti 2 m/s, ir plovimo metu vanduo sistemoje turi būti pakeičiamas ne mažiau 20 kartų. Tačiau labai dažnai mikrobakterinis užterštumas ir nuosėdos nepakankamai pašalinami tik plaunant geriamuoju vandeniu, todėl rekomenduojama valymo poveikį sustiprinti hidrauliniais smūgiais. EN 806-4 [1] rekomenduoja: „Vamzdyną galima plauti vandens ir oro mišiniu, pulsuojančiu su mažiausiu tekėjimo greičiu 0,5 m/s kiekvienoje vamzdžio atkarpoje, veikiamo slėgio. Tuo tikslu reikia atidaryti tam tikrą mažiausią vandens ėmimo armatūrų skaičių. Jei plaunamojevamzdyno atkarpoje nepasiekiama mažiausia tūrinė srovė, visiškai pripildžius skirstomąją liniją, plovimui reikia naudoti akumuliacinį rezervuarą ir siurblį.“ [1] „Priklausomai nuo pastatų vidaus vandentiekio dydžio, vamzdynų išdėstymo ir įrengimo, sistemą reikia plauti skyriais. Plovimo atkarpa neturi viršyti 100 m vamzdžio atšakos ilgio.“ [1]. Žr. Vokietijai taip pat DVGW [2] ir ZVSHK [4] taisyklių rinkinius.

Dezinfekcija EN 806-4 [1] nurodo: „Geriamąjį vandenį tiekiančius pastatų vidaus vandentiekius galima dezinfekuoti po plovimo, jei tai nustato atsakingas asmuo arba institucija.“ „Visi chemikalai, kurie naudojami geriamąjį vandenį tiekiantiems pastatų vidaus vandentiekiams dezinfekuoti, turi tenkinti vandeniui paruošti naudojamiems chemikalams keliamus reikalavimus, kurie yra nurodyti Europos standartuose ar, jei Europos standartai netaikomi, nacionaliniuose standartuose ir techninėse taisyklėse.“ „Visų šių dezinfekcijos priemonių transportavimas, sandėliavimas, valdymas ir naudojimas gali būti pavojingas, todėl reikia tiksliai laikytis sveikatos ir saugos nuostatų.“ Vokietijoje geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių dezinfekcijai rekomenduojamas vandenilio peroksidas H2O2, natrio hipochloritas NaOCl ir chloro dioksidas ClO2 [2], [4]. Renkantis dezinfekcijos chemikalus taip pat reikia įvertinti patogumą vartotojui, darbų saugą ir aplinkos

apsaugą. Reikia atkreipti dėmesį, kad, pvz., naudojant oksidatorius, kurių sudėtyje yra chloro (natrio hipochloritą NaOCl ir chloro dioksidą ClO2), susidaro organiniai chloro junginiai, kurie laikomi pavojingi aplinkai, ir kad chloro dioksidą reikia pagaminti statybos aikštelėje, vykdant chemines reakcijas. Todėl rekomenduojama geriamąjį vandenį tiekiančius pastatų vidaus vandentiekius dezinfekuoti vandenilio peroksidu H2O2. Vandenilio peroksidas suteikia geriausią alternatyvą patogumo vartotojui, darbų saugos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu, kadangi naudojimo metu suskyla į deguonį ir vandenį, ir nesusidaro jokių pavojingų skilimo produktų. Dėl greito skilimo nedidelės koncentracijos dezinfekcijos tirpalus iš vandenilio peroksido galima be problemų leisti į kanalizaciją. Be to, vandenilio peroksido koncentracija < 5% klasifikuojama kaip nepavojinga ir todėl nelaikoma pavojinga medžiaga. Rekomenduojamas naudoti dozavimo tirpalas, kurio vandenilio peroksido koncentracija yra 1,5 %, gaunamas dez infekcijos tirpalą 150 mg H2O2/l skiedžiant 100 l geriamojo vandens, pagal DVGW [2] ir ZVSHK [4] rekomendacijas. Šios koncentracijos dozavimo tirpalai siūlomi 1 l induose, juos įsigydamas naudotojas gauna paruoštų naudoti dozavimo tirpalų, kuriuos įprastiniais prietaisais galima paskirstyti 100 l vandens tūryje. Jei apdorojamos dezinfekcijos priemonės, pvz., vandenilio peroksidas H2O2, su didesne koncentracija, naudotojas turi jas praskiesti iki rekomenduojamos dozavimo tirpalo koncentracijos. Tokio pobūdžio naudojimas yra pavojingas, jei dezinfekcijos priemonių koncentracija yra > 5 %, dėl to reikia laikytis pavojingųjų medžiagų ir chemi kalų draudimo reglamentų ir, jei reikia, kitų nacionalinių teisinių direktyvų. Be to, dėl klaidų ruošiant pačių maišytą dozavimo tirpalą galima pakenkti asmenims arba patirti geriamąjį vandenį tiekiančio pastatų vidaus vandentiekio materialinę žalą.

Atliktų darbų protokolavimas Pagal EN 806-4 [1] atlikto bandymo, plovimo ir dezinfekcijos eigos įrašai bei tyrimo duomenys turi būti perduoti pastato savininkui. DVGW [2] ir ZVSHK [4] taisyklių rinkiniai priede pateikia pavyzdinį protokolą, skirtą dokumentuoti geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimo ir dezinfekcijos rezultatus, ZVSHK [3] taisyklių rinkinys pateikia tokį pavyzdinį protokolą, skirtą dokumentuoti bandymo rezultatus. Dokumentuojant labai padeda spausdinimo juostos, kurias gali tiesiogiai atspausdinti geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymui, plovimui ir dezinfekcijai naudojami prietaisai.

Prietaisai, su kuriais galime tenkinti išvardytų taisyklių rinkinių reikalavimus Toliau esančioje lentelėje parodyta, kokie reikalavimai keliami išvardytuose taisyklių rinkiniuose geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymui, plovimui ir dezinfekcijai ir su kokiomis prietaisų rūšimis / prietaisais rinkoje galima tenkinti šiuos reikalavimus. Lentelės duomenys nėra baigtiniai. Autorius: Dr. inž. Rudolf Wagner, REMS GmbH & Co KG firmos vadovas

Literatūra: [1] Europos standartas EN 806-4:2010 „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių reikalavimai. 4 dalis. Įrengimas“. [2] Techninės taisyklės – DVGW W 557 (A) specifikacija, 2012 m. spalis, „Žmonėms vartoti skirtą geriamąją vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių valymas ir dezinfekcija“, Vokietijos dujų ir vandens pramonės asociacija DVGW (vok. Deutscher Verein des Gas- und Wasserfaches e. V.). [3] Techninė atmintinė „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių sandarumo bandymai suslėgtuoju oru, inertinėmis dujomis arba vandeniu“ (2011 m. sausis), Vokietijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacija (ZVSHK). [4] Techninė atmintinė „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas, dezinfekcija ir paruošimas eksploatuoti“ (2014 m. rugpjūtis), Vokietijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacija (ZVSHK).

Reikalavimai Europos standartas EN 806-4

Info

Reikalavimų tenkinimas

ZVSHK techninės atmintinės

Plovimo kompresorius

Skaitmeniniai matuokliai

REMS Multi-Push SL

REMS Multi-Push SLW

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymas su vandeniu A

●

●*

●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymas su vandeniu B

●

●*

●

●*

●

●*

●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymas su vandeniu B+ (Vok.)

●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymas su vandeniu C

●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių sandarumo bandymas su suslėgtuoju oru

●

●*

●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymas apkrova su suslėgtuoju oru

●

●*

●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas su vandeniu

●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas vandens ir oro mišiniu su pulsuojančiu suslėgtuoju oru

●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas vandens ir oro mišiniu su pastoviu suslėgtuoju oru Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių dezinfekcija

●

Plovimo ir bandymo programų rezultatų protokolavimas

●

● (●)

Šildymo sistemų valymas, konservavimas

●

Pneumatinių įrankių maitinimas

●

●* Su papildomai reikalingu „išoriniu siurbliu“ (kompresoriumi).

● Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas su vandeniu pagal EN 806-4:2010, pagal technines taisykles – DVGW W 557 (A) specifikaciją, 2012 m. spalis, „Žmonėms vartoti skirtą geriamąją vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių valymas ir dezinfekcija“, Vokietijos dujų ir vandens pramonės asociacija DVGW, ir pagal techninę atmintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas, dezinfekcija ir paruošimas naudoti“ (2014 m. rugpjūtis) Vokietijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacija (ZVSHK), Vokietija, ir radiatorių ir plokštinio šildymo sistemoms plauti. ● Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas vandens ir oro mišiniu su pulsuojančiu oro slėgiu pagal EN 806-4:2010, pagal technines taisykles – DVGW W 557 (A) specifikaciją, 2012 m. spalis, „Žmonėms vartoti skirtą geriamąją vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių valymas ir dezinfekcija“ Vokietijos dujų ir vandens pramonės asociacija DVGW, ir pagal techninę at mintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančio pastatų vidaus vandentiekio plovimas, dezinfekcija ir paruošimas naudoti“ (2014 m. rugpjūtis) Vokie tijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacija (ZVSHK), Vokietija, ir radiatorių ir plokštinio šildymo sistemoms plauti. ● Vamzdynų sistemoms plauti vandens ir oro mišiniu su pastoviu suslėgtuoju oru. ● Dezinfekcijai, valymui ir konservavimui su REMS dezinfekcijos ir valymo bloku: Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių

dezinfekcija pagal EN 806-4:2010, pagal technines taisykles – DVGW W 557 (A) specifikaciją, 2012 m. spalis, „Žmonėms vartoti skirtą geriamąją vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių valymas ir dezinfekcija“ Vokietijos dujų ir vandens pramonės asociacija DVGW, ir pagal techninę atmintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas, dezinfekcija ir paruošimas naudoti“ (2014 m. rugpjūtis) Vokietijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacija (ZVSHK), Vokietija, ir kitų vamzdynų sistemų dezinfekcija. Radiatorių ir plokštinio šildymo sistemoms valyti ir konservuoti. Įvairių priedų naudojimas dezinfekcijai, valymui ir konservavimui skirtingiems tikslams. ● Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių sandarumo bandymas suslėgtuoju oru pagal Vokietijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacijos (ZVSHK) techninę atmintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių sandarumo bandymas“ (2011 m. sausis) ir kitų vamzdynų sistemų ir rezervuarų stiprio ir sandarumo bandymas. ● Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymas apkrova su suslėgtuoju oru pagal Vokietijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacijos (ZVSHK) techninę atmintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių sandarumo bandymas“ (2011 m. sausis) ir kitų vamzdynų sistemų ir rezervuarų bandymas apkrova. ● Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių hidrostatinis stiprio bandymas vandeniu pagal EN 806-4:2010, A bandymo metodą, ir kitų vamzdynų sistemų ir rezervuarų stiprio ir sandarumo bandymas.

● Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių hidrostatinis stiprio bandymas vandeniu pagal EN 806-4:2010, B bandymo metodą. ● Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių hidrostatinis stiprio bandymas vandeniu pagal EN 806-4:2010, B bandymo metodą, modifikuotą pagal Vokietijos centrinę vandentiekio ir šildymo asociacijos (ZVSHK) techninę atmintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių sandarumo bandymas“ (2011 m. sausis), ir kitų vamzdynų sistemų ir rezervuarų stiprio ir sandarumo bandymui. ● Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių hidrostatinis stiprio bandymas vandeniu pagal EN 806-4:2010, C bandymo metodą, ir kitų vamzdynų sistemų ir rezervuarų stiprio ir sandarumo bandymui. ● Suslėgtojo oro siurblys, skirtas visų rūšių rezervuarams pripildyti suslėgtojo oro ≤ 0,8 MPa/8 bar. ● Pneumatiniams įrankiams eksploatuoti, kai reikalingas oro kiekis ≤ 230 Nl/min.

REMS GmbH & Co KG · Mašinų ir įrankių gamykla · Stuttgarter Straße 83 · 71332 Waiblingen · Vokietija · Tel. +49 7151 1707-0 · Faksas +49 71 51 17 07-110 · www.rems.de Gamyklos atstovas Pabaltijo šalyse / Sales Manager Baltic States: Mindaugas Stepulaitis, Mobil tel. +370 616 20082, e-mail: mindaugas.stepulaitis@rems.de

094119 LTU 10/14

Su elektroniniu plovimo ir stiprio bandymo bloku su kompresoriumi REMS Multi-Push SLW tenkina visus reikalavimus.

ARCHITEKTŪRA I KONSTRUKCIJOS I VANDENTIEKIS IR NUOTĖKŲ ŠALINIMAS ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS I ELEKTROTECHNIKA I GAISRINĖ SAUGA  1993 m. įsteigtas R. PILKAUSKO STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS.  2004 m. įmonė pertvarkyta į UAB ,,STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS”.

 Projektavimo darbams atlikti taikomos moderniausios kompiuterinės projektavimo technologijos, padedančios spręsti inžinerinius uždavinius.

 Statinių kategorijos: ypatingi statiniai.

 Tarp atliktų darbų: daugiabutis Klaipėdos g. Panevėžyje, RIMI, MAXIMA Panevėžyje ir Elektrėnuose, IKI-ROŽYNAS Panevėžyje, IKI Vaivadų k. ir Rokiškyje, ADAX ir Hjellegjerde Baltija gamyklos Panevėžyje, poilsio namai Palangoje, terminalas Šilagalio kaime Panevėžio r., grūdų elevatoriai Joniškyje, Pasvalyje, Kėdainiuose, Vilkaviškyje, Šeduvoje.

 Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; kiti statiniai. Atestatas Nr. 1727.

 Didžiausias suprojektuotas objektas UAB Orion Global PET gamykla Klaipėdoje.

 UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“ – atestuota įmonė. Jai suteikta teisė atlikti statinio projektavimo darbus, techninę priežiūrą, teikti susijusias konsultacijas.

 Galime pasiūlyti įvairius projektinius sprendimus gyvenamajame, pramoniniame ar žemės ūkio sektoriuje tiek stambioms bendrijoms, tiek individualiems klientams.  Teikiame plačiaformačio spalvoto skenerio bei printerio paslaugas.

UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“ J. Zikaro g. 41A, LT-35222 Panevėžys, tel. +370 45 508 259, el.p. biuras@erdves.lt, www.statiniuprojektavimas.eu