Structum 2014 Gegužė

 Žurnalas sėkmingam verslui Rizika visada yra, tik išmokite ją kontroliuoti, o ne jos vengti. /Robertas Kijosakis/

GEGUŽĖ I 2014

Architekt큰ra

1

Architekt큰ra

2

Architekt큰ra

3

Architekt큰ra

4

Architekt큰ra

5

TURINYS

ARCHITEKTŪRA Mondriano langas

8

Prie didžiausio švietimo paskirties pastato Norvegijoje „Kuben Yrkesarena“ prisidėjo ir lietuviai

14

Inovatyvūs interjero sprendimai: nuo praktiško iki išskirtinio stiliaus

18

Tytuvėnų pažiba atsikrato gaisro ir sovietinės rekonstrukcijos žymių

28

„Litubel Staki Parket“ grindys – prabanga ir elegancija jūsų namams!

32

Užkariavę skandinavų palankumą

34

statyba AB Panevėžio statybos trestas investuoja į projektų kokybę ir efektyvumą

38

„Open bim“ užtikrina efektyvesnį bendradarbiavimą dirbant su projektais

40

Miestui vien idėjų negana

42

Inovacijos žengia į statybas

44

Šilti namai ≠ didelės sąskaitos už šildymą

53

„ArchiCad“ – „Open bim“ sprendimas

54

Naujasis ekskavatorius JCB JS220

56

SPRENDIMAS. Vėdinamasis fasadas – geresnis pastato drabužis!

58

Modernus biurų pastatas atgaivins Viršuliškes

60

Subrangovams – generalinių rangovų pinklės

66

INŽINERIJA Ateities pastatų inžinerinės sistemos

70

Investicija į vėdinimo sistemą – investicija į sveikatą

78

Profesionalai renkasi „Thermofloc“

84

Lietuvos įkalinimo įstaigų laukia modernizavimas

86

Ypatingi saugumo sprendimai kalėjimams

92

Saulės energijos integravimas į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas

93

Redakcijos žodis

Vis aukštesnę kartelę stengiamės kelti ir sau – norime būti pirmieji, padedantys Jums, mielieji mūsų skaitytojai, susivokti pažangiausių medžiagų, sprendimų ir technologijų pasaulyje. Būkime kartu.

Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2116

nuotraukų autorius Bruce Damonte

Leidėjas UAB „S Media Group“ Smolensko g. 10D-38, LT-03201 Vilnius Telefonas +370 5 272 3811 Faksas +370 5 272 4241 Mob. telefonas +370 620 55 199

Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt

Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė Jurga grigienė El. paštas jurga@smediagroup.lt Tekstų autoriai: Giedrė Balčiūtė Jurga Grigienė Stasys Liaukevičius Jurgita Siliūnienė Aurimas Lisauskas Ieva Čivinskaitė Rūta Gerulytė Dr. Andrius Jurelionis Dr. Karolis Banionis Dr. Rokas Valančius Dr. Juozas Vaičiūnas Laura Gagytė

REKLAMOS SKYRIUS Telefonas +370 5 272 3811 DIZAINAS vilija avižinytė Parengimas spaudai UAB „S Media Group“ Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2014 © STRUCTUM, 2014 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti



Jei nesate žurnalo prenumeratorius, visai tikėtina, kad šį numerį gavote parodoje „Resta“. Jau antrus metus dalyvaujame šioje statybininkų Mekoje. Pastebime, kad atsigaunant nekilnojamojo turto rinkai, statybų sektorius fiksuoja aukščiausius augimo tempus. Džiugu, kad šiuolaikiniame statybų pasaulyje vis dažniau girdimi žodžiai „inovacijos“, „naujosios technologijos“, „modernūs produktai“. Šiandien tiek statybų specialistas, tiek paprastas žmogus supranta – naujasis „išmanusis“ amžius įpareigoja mus rūpintis ne tik statybos procesų ekonomija, bet ir aplinkos ekologija. Domėjomės, kaip įmanoma suderinti šiuos reikalavimus statybų pramonėje ir statybvietėje, kokios statybos produktų ir technologijų naujovės vis labiau prigyja mūsų šalyje. Matome, kaip Lietuvos statybos sektorius žengia svarbius žingsnius statybos proceso skaitmenizavimo link.

Technologinės inovacijos, susijusios su statybų informaciniu modeliavimu (BIM), neabejotinai pakels visą statybos procesą į gerokai aukštesnį efektyvumo ir kokybės lygį.



www.structum.lt

2014 gegužė

Architektūra

Mondriano langas Jurga Grigienė

Eklektiška, kupina aiškių nuorodų į de Stijl* judėjimą trijų aukštų rezidencija San Franciske, Kalifornijoje, iš kurios atsiveria kvapą gniaužiantys įlankos vaizdai.  VIETA San Franciskas, Kalifornija, JAV  PASKIRTIS Gyvenamasis namas vienai šeimai  Darbų pabaigos data 2013 m.  UŽSAKOVAS John Marx

 ARCHITEKTAI „Form4 Architecture“  Projekto komanda John Marx, savininkas, direktorius John Marx ir kt., projekto dizaineris Ho Man Wong ir kt., projekto architektas Nathan Reasons ir kt., darbų vadovas

8

Architekt큰ra

Bruce Damonte nuotr.

9

Architektūra

„Mondriano langas“ – trijų aukštų rezidencija, neišsiskiriančiu priekiniu fasadu, kuris kontrastuoja su iškilusiu galiniu fasadu. Ši siena, nematoma iš gatvės pusės, sudaro pagrindinį namo vaizdą.

Tūrinė pastato kompozicija alsuoja aiškiomis formaliomis nuorodomis į olandų staliaus ir architekto Gerrito Rietveldo kūrybą, o stiklo ir spalvų dalijimas primena olandų tapytoją Pietą Mondrianą.

Priestatas, kurtas dviem menininkams, atveria esamą pastatą, įleidžia gausybę natūralios šviesos ir suteikia erdvės kūrybiniam darbui, o esama teritorija įgauna daugiau erdvės kvėpuoti ir gali toliau tenkinti kasdienes funkcijas. Iš pagarbos dviem menininkų kartoms, gyvenusioms šiame name, šiandieniai savininkai pasistengė dabartinėse erdvėse išlaikyti 1907-ųjų edvardiškąjį ir 1938-ųjų Meno ir amatų sąjūdžio stilius.

Rezidencijoje nepastebimai susijungia sena ir nauja, taip sukuriama spalvinga, šviesos pripildyta architektūrinė patirtis. Ją papildo ir vidines sienas apipavidalina drąsių pagrindinių spalvų dichroinis stiklas, suskaidytas į Kalifornijos ryto spalvų stiklo plokštes.  „Mondriano langas“ – trijų aukštų rezidencija.  Pro langą atsiveria nepakartojama panorama. pastato planas

Gyvenamoji ir darbo erdvė Valgomasis

Jogos, tapybos ir šokio erdvė

Medžio dirbtuvės

10

Svečių kambarys

Miegamasis

Garažas

Architekt큰ra

11

Architektūra

 Kambarių interjeras atspindi stiliaus de Stijl idėjas.

* De Stijl – tai meninis judėjimas, prasidėjęs 1917 m. Olandijoje ir gyvavęs iki 1931 metų. Tam tikra prasme jį įkvėpė vadinamieji prerijų namai Amerikoje.

Judėjimo pradininkas – žymus menininkas, architektas ir kritikas Theo van Doesburgas.

De Stijl judėjimo idėjas plėtojo dailininkai Pietas Mondrianas ir Bartas van der Leckas, architektai Gerritas Rietveldas, J. J. P. Oudas. De Stijl stengiasi išreikšti naują utopinį idealą, susidedantį iš dvasinės harmonijos ir tvarkos. Šis stilius propaguoja visišką abstrakcionizmą ir universalumą, vedantį į esmines formas ir spalvas. Idėjos plėtotojai supaprastino aiškiai matomas kompozicijas į vertikalias ir horizontalias kryptis, stačiakampio formą, naudojo tik pagrindines spalvas – geltoną, raudoną, mėlyną, kartu su balta, juoda bei pilka. Iš esmės de Stijl išreiškia visišką paprastu12 mą ir abstrakciją.

Architektūra

Apatiniame aukšte iš garažo atsiveria studija, o už jos – sodas. Antrame aukšte, kurį su pirmuoju jungia iš studijos vedantys spiraliniai laiptai, įrengta į gatvę žvelgianti svetainė. Taip pat anksčiau belangis miegamasis, kuris dabar atsiveria į daugiafunkcę erdvę, skirtą tapybai ir jogai. Iš trečio aukšto virtuvės ir valgomojo patenkama į gyvenamąją ir darbo erdvę, kuri taip gali būti naudojama ir kaip vieta pramogoms.

Gerokai siauresniame nei tipiškas San Francisko 25 pėdų (7,62 m) sklypas įsitaisęs namas įrėmina įlankos panoramas, besidriekiančias šiaurėn.

Kylant į kiekvieną kambarį, regėjimo linija plečiasi, atsiveria kvapą gniaužiantys įlankos vaizdai. Šio namo priestatas atstoja kūrybinę erdvę, kurioje gimsta darbai, o kita dalis, atsigręžusi į gatvę, palikta kasdienėms funkcijoms.   Namo savininkai pasistengė

išlaikyti edvardiškąjį bei Meno ir amatų sąjūdžio stilius.

13

Architektūra

Prie didžiausio švietimo paskirties pastato Norvegijoje „Kuben Yrkesarena“ prisidėjo ir lietuviai Stasys Liaukevičius Koncepcija 2013 m. rugpjūčio 19 d. Norvegijos sostinėje Osle duris atvėrė moderni naujos koncepcijos vidurinė mokykla kartu su profesinio rengimo centru. Pagrindinė naujos koncepcijos idėja – sukurti susitikimų vietą mokiniams ir įmonėms, kad jie galėtų greičiau vieni kitus rasti darbo rinkoje, ir tai padėtų sumažinti didėjančią darbo jėgos paklausą visuomenėje, suteikti profesinių žinių jauniems žmonėms. Taip pat šioje mokykloje bus rengiami ir profesinio tobulėjimo kursai.

Nauja ne tik mokykla, bet ir jos modernus itin šiuolaikiškų technologijų pastatas,

14

skirtas maždaug 2 000 moksleivių. Užsakovas – Oslo savivaldybės įmonė, valdanti švietimo įstaigų pastatus – norėjo sukurti mokyklos pastatą, kuris padėtų pasirinkti kiekvienam mokiniui profesinę tapatybę ir suvokti savo socialinį priklausymą. Norėdami tai pasiekti, norvegų bendrovės „Arkitektpartner AS“ architektai pabandė sukurti atvirų erdvių mokyklos pastatą, taip lyg pabandydami pateikti bendrą socialinę areną, prieinamą visiems. Pastatas gavo „Kubo“ pavadinimą, nes iš išorės jis panašus į tris skirtingų dydžių suglaustus kubus. Nepaisant netgi to, kad fasadinės jo sienos yra vertikaliai įstrižos, o stogo konstrukcija nuožulniai nukreipta į vidurį.

Architektūra

Užduotis – atitikti vietovę Vietovė, kurioje pastatyta mokykla, yra istoriniame pramoniniame rajone, buvusios telekomunikacijų ir kabelių gamyklos teritorijoje. Iš čia – ir gatvės pavadinimas – Kabelgata. Būdingas jos kraštovaizdis – seni pramoniniai arba kaimiški raudonų plytų pastatai ir naujesni 6–7 praėjusiojo amžiaus dešimtmečių pastatai. Užduotis sukurti tinkamą šiai aplinkai pastatą, kurio užstatymo plotas 10 000 m2, buvo labai sudėtinga. Pagrindinę architektūrinę koncepciją kaip tik ir įkvėpė aplinka bei siekis patenkinti konkrečius funkcinius reikalavimus.

Pastato išorė – itin savitos formos. Medžiagos, panaudotos fasadui, suteikia pastatui tapatumą ir išskiria jį iš kitų. Mūras ir cinko kasečių danga pabrėžia didingumą. Fasado medžiagos „perneštos“ ir į pastato vidų, kuriame sukuria didesnės erdvės įspūdį.

Pastatas savo tūriu ir aukščiu neturėjo dominuoti tarp senų pastatų, esančių kitoje gatvės pusėje. Žemesnių aukštų apdailai, kur įsikūrusios dirbtuvės ir reikia tvirtumo, buvo pasirinktos kaimiško stiliaus tamsiai pilkos plytelės. Pagrindinės septynių aukštų pastato dalies, kurioje yra mokymo klasės, apdailai pasirinktos juodos cinko skardos kasetės. Ši medžiaga pabrėžia tikslią formą ir leidžia išryškėti dvigubam stiklo fasadui. Šis iki leistino lygio sumažina triukšmą iš gatvės ir taip pat iki minimumo sumažina šilumos nuostolius.

 VIETA Kabelgata, Oslas, Norvegija  PROJEKTO PASKIRTIS Švietimo  Baigimo metai 2012 m.  Bendrasis plotas 42 000 m2

 ARCHITEKTAS „Arkitektpartner AS“  Generalinis rangovas „AF Gruppen“

 UAB „Staticus“ darbų apimtis 24 400 m2 konstrukcijų

 UAB „Staticus“ Naudoti produktai Surenkamieji fasadai, durys, dvigubi fasadai, vėdinamieji fasadai, langai, pertvaros, vidaus durys, švieslangiai, saulės kontrolės sistemos, vidaus apdaila metalo kasetėmis, valymo sistemos

Per pertraukas mokiniai ir mokytojai gali susitikti bendroje erdvėje pirmame aukšte. Čia yra valgykla, kavinė, drabužinė, biblioteka, amfiteatras ir didelės auditorijos. Dideli  Situacijos planas.

15

Architektūra

stiklo fasadai, nukreipti į gatvę, sukuria kontakto su gatvės gyvenimu įspūdį, o stiklinės sienos leidžia pažvelgti į tai, kas vyksta viduje. Bendra mokyklos erdvė yra įvairios paskirties ir gali būti naudojama kaip mokyklos kiemas arba kaip parodų erdvė.

Medžiagos, dvelkiančios prabanga Pastate naudotos kai kurios lietuvio akims statyboje neįprastos ir netgi prabangios medžiagos: cinko ir vario kasetės. Šios medžiagos pasirinktos norint įkvėpti moksleivius imtis tradicinių amatų, kurių mokoma mokykloje.

Kūno kultūros salė padengta apsioksidavusio vario kasetėmis ir savo forma atrodo kaip atskiras pastatas. Varis taip pat naudotas ir viduje – tik kaip perforuotos dailylentės aplink didelę auditoriją.

Pastatas buvo planuojamas pagal 2007 m. statybos techninius reglamentus, bet užsakovas nustatė griežtesnius energijos suvartojimo reikalavimus – 105 kWh/m2 per metus. Statinys šildomas centriniu šildymu ir turi dvigubą stiklinį fasadą, kuris, be to, kad įleidžia daug šviesos į klases ir gerai slopina gatvės triukšmą, dar yra ir efektyvus energijos vartojimo požiūriu. Dvigubas fasadas sumažina šilumos nuostolius žiemą ir gali būti vėdinamas vasarą. Toks sprendimas gerina vidaus klimatą ir taupo energiją.

Fasadai iš Lietuvos Šis pastatas mums, Lietuvos gyventojams, gali būti įdomus tuo, kad didžiąją dalį fasadų ir stogų konstrukcijų jam projektavo, gamino ir montavo lietuvių bendrovė „Staticus“. Įmonės rinkodaros projektų vadovas Vaidas Vičius pasakojo, kad lietuvių įmonė šiame pastate įrengė 24 400 m2 konstrukcijų. Tai – kol kas didžiausias bendrovės įvykdytas projektas Norvegijoje.

Pasak V. Vičiaus, bendrovė „Staticus“ jau senokai darbuojasi Norvegijos rinkoje ir yra žinoma kaip gera fasadų spe-

16

cialistė. Kadangi pasiūlė gerą sprendimą, atitiko kainos lūkesčius, ir buvo pasirinkta Norvegijos architektų bei generalinio rangovo – statybų bendrovės „AF Gruppen“ šiam projektui „Kuben Yrkesarena“ vykdyti. „Staticus“ pastatui sukūrė inovatyvią dvigubo fasado sistemą, kuriai įgyvendinti buvo panaudota 5 700 m2 konstrukcijų. Jos išskirtinumas tas, kad viduje sumontuoti šilumos jutikliai, kurie, esant aukštai temperatūrai, atidaro automatines ventiliacines groteles, taip pat pagamintas iš stiklo. Jos yra fasado viršuje ir apačioje. Tad vėsus oras patenka pro dvigubo fasado apačią ir išstumia per viršų įkaitusį orą. Kad su vėsiu oru į fasado vidų nepatektų dulkių, apačioje sumontuoti specialūs filtrai. Taip pat dvigubo fasado viduje sumontuotos žaliuzės, kurios, reikalui esant, sulaiko saulės spindulius.

Vidinė fasado dalis suprojektuota taip, kad atitiktų visus šilumos laidumo reikalavimus. Išorinė dalis – kad neutralizuotų vėjo apkrovas, sukurtų pereinamąją temperatūros zoną tarp patalpų vidaus ir lauko, užtikrintų reikiamą garso izoliaciją. Šis sprendimas buvo sukurtas būtent šiam projektui ir atitiko visus norvegų reikalavimus.

Stogai, pritaikyti itin didelei sniego apkrovai Be dvigubų fasadų, sudėtinga konstrukcija dar buvo ir stogai. Jų „Staticus“ šiame pastate įrengė 3 400 m2. Jie iš abiejų pusių jungia žemesniąsias pastato dalis su centrine aukštąja dalimi. Išskirtinumas – per visą pastato ilgį išsidėsčiusi konstrukcija suprojektuota taip, kad atlaikytų 6,4 kN/m2 sniego apkrovą. Tai yra labai didelė apkrova, ypač palyginti su Lietuvoje taikomomis sniego apkrovomis. Stogo forma – nuožulni į vidų, kur gali susidaryti sniego maišai. Buvo atlikta daug skaičiavimų, kad būtų parinkti tinkami stiklų storiai, pačios konstrukcijos, galinčios atlaikyti tokias sniego apkrovas. Taip pat stoge sumontuotos varstomos dalys, kurios gali atlikti dūmų šalinimo, vėdinimo funkcijas.

Architektūra

 Kūno kultūros salė

Stiklas Fasadams įrengti projekte „Kuben Yrkesarena“ panaudotas daugiafunkcis saulės kontrolės stiklas „SunGuard® High Selective SN 51/28“. Tai – išskirtinio selektyvumo ir skaidrumo 1,0 W/m2K U vertės stiklas. Pastaruoju metu stiklas, kuriam būdingas didelis natūralios šviesos laidumas, energijos taupymo ir apsaugos nuo saulės užtikrinimas, vis dažniau pasirenkamas architektų pastatų fasadams.

padengta apsioksidavusio vario kasetėmis ir savo forma atrodo kaip atskiras pastatas. Varis taip pat naudotas ir viduje – tik kaip perforuotos dailylentės aplink didelę auditoriją.

Toks pat stiklas naudotas ir naujajame Vilniaus universiteto bibliotekos pastate Vilniuje (architektas Rolandas Palekas). Šiuo metu jau atsirado ir naujesnis gaminys – „SunGuard SNX 50/23“, sumažinantis pastato šildymo bei kondicionavimo išlaidas ir pagerinantis energinę pastatų klasifikaciją. 

17

Architektūra

Inovatyvūs interjero sprendimai:

nuo praktiško iki išskirtinio stiliaus

18

Architektūra

Jurgita Siliūnienė

Spartėjant gyvenimo tempui ir keičiantis žmonių įpročiams, nuo klientų poreikių neatsilieka ir patogumo bei komforto garantą teikiančių gaminių kūrėjai. Naujovės sparčiai žengia į įvairias mūsų gyvenimo sferas, todėl natūralu, kad inovatyvių sprendimų ieškome ir kurdami interjerą. Funkcionalumas, kokybė, estetika – tai, ko ieško šiuolaikinis žmogus, pasitelkiant naujas technologijas tampa realybe ir jaukiai įsikuria interjere.

Estetikos ir racionalumo harmonija Esame įpratę, kad akcentuojant racionalumą ir funkcionalumą estetika tarsi lieka antrame plane. Tačiau inovatyvūs ir technologiškai pažangūs gaminiai šias savybes tarpusavyje puikiai suderina.

Rinkdamiesi apdailos medžiagas, dažnai susiduriame su dilema, kam teikti prioritetą – funkcionalumui ar vaizdui. Ypač tai aktualu renkantis grindų dangas, nes grindys – vienas svarbiausių interjero elementų, kuriančių patalpose norimą efektą. Jos gali suteikti erdvei drastiško modernumo, elegantiškos prabangos ar subtilaus kasdieniško jaukumo. Įprasta, kad dauguma žmonių renkasi natūralias medžiagas, tačiau šiandienės technologijos leidžia, kad dirbtinės dangos būtų vizualiai sunkiai atskiriamos nuo natūralių, o jų eksploatacinės savybės daugeliu aspektų – gerokai pranašesnės.

Bendrovei „Amtico International“ Lietuvoje atstovaujanti UAB „Interjero linija“ rinkai siūlo vinilines „Amtico“ dizaino grindis. Dėl išskirtinių dėvėjimosi, patvarumo ir estetinių ypatybių šios dangos sulaukė populiarumo ir didelio pripažinimo. „Šios grindys išsiskiria ne tik puikiomis eksploatacinėmis savybėmis, bet ir puikiu dizainu. Asortimente rasite ne tik itin išraiškingas natūralias medžiagas – medieną, akmenį, metalą ir marmurą – imituojančius, bet ir abstrakčius estetiškus paviršius.

Tam, kad atrodytų kuo natūraliau, vinilinės dizaino grindys gaminamos tokių matmenų, kokie yra artimiausi natūraliems pasirinktos imituojamos medžiagos dydžiams. Lygiai taip pat puikiai atkuriami ir šių medžiagų reljefo bei faktūros nelygumai, suteikiantys grindims gyvumo“, – sako UAB „Interjero linija“ direktorė Dainora Kizevičienė.

19

Architektūra

Pasak jos, tokios grindys yra itin mėgstamos klientų, nes yra ilgalaikės ir lengvai prižiūrimos.

Jos atitinka atsparumo ugniai bei dūmų emisijos priešgaisrinius, slidumo reikalavimus, todėl ypač tinka tiems visuomeniniams pastatams, kuriems tokie reikalavimai griežtai reglamentuoti. Be to, šios grindys puikiai tinka kloti ant šildomųjų grindų. „Klientų požiūris į interjero medžiagas keičiasi.

Gal dėl gyvenimo tempo, užsakovo pasirinkimą lemia lengva priežiūra ir tai, kad paviršių nereikia renovuoti. Žinoma, žmonėms aktualus ir saugumas sveikatai bei ekologija. Tuo požiūriu mūsų siūlomos grindys yra saugios, nes gaminių sudėtyje nėra jokių kenksmingų medžiagų.

Be to, pasirinkus medžio ar akmens paviršiaus vinilines grindis nenaudojama gamtos išteklių.

Net jei norėsite egzotiškos medienos paviršiaus grindų (natūralių gamyba uždrausta Europoje), jas galėsite turėti. Saugosite gamtą, turėsite ilgai naudojamas grindis ir jų nereikės renovuoti, perlakuoti ar alyvuoti“, – sako D. Kizevičienė.

20

Architektūra

Renkasi kokybiškus gaminius Bendrovės„Interjero linija“ direktorė teigia, kad šiuo metu klientai yra atviri įvairiems inovatyviems sprendimams, tačiau to būtina sąlyga – kokybė: „Net jei patalpoje paliktas atviras betonas, jei jis išlietas labai kokybiškai, jis tampa efektingu fonu net prabangiausiems baldams ir kitoms stilingoms interjero detalėms. Tačiau įsirengdamas būstą ar komercines patalpas retai kas išdrįsta pasirinkti tokį drastišką sprendimą.

Vienas paprasčiausių, tačiau labai efektyvus ir estetiškas, atveriantis kūrybinę architekto laisvę sprendimas – sienų apdailai naudoti kokybiškas tekstilines ar vinilines dangas.“

Viena garsiausių Europos bendrovių, gaminančių vinilines ir tekstilines sienų dangas, – olandų įmonė „Vescom BV“.

Jai jau daugiau nei 14 metų atstovauja „Interjero linija“. „Patys išrankiausi klientai ras, kaip įdomiai atnaujinti sienas, nes mūsų salone pristatomas kolekcijas sudaro daugiau nei 160 skirtingų paviršių ir daugiau nei 1 500 atspalvių gaminių. Šiuo metu interjeruose vyrauja prigesintos spalvos – alyvuogių žalia, švelni rusvai žalsva, švelni purpurinė, akvarelės mėlyna, pilki tonai, šių spalvų deriniai, todėl gamintojai siūlo įvairių naujų dizaino variantų, pagal naujausias mados bei raštų tendencijas, koloritą“, – sako D. Kizevičienė.

Vinilinės sienų dangos labai mėgstamos, nes yra praktiškos – dėl puikių eksploatacinių savybių danga neplyšinėja, netrūkinėja, yra atspari smūgiams. Ji tinka ne tik privačiame būste, bet ypač rekomenduojama visuomeninių patalpų in-

terjerams (biurams, prekybos centrams, viešbučiams). Be to, jos atitinka 0 ir 1 degumo klases, taigi puikiai tinka viešbučiams ar biurams, kuriems taikomi griežti priešgaisriniai reikalavimai. Kadangi šios vinilinės dangos atlaiko didelius temperatūrinius svyravimus (nuo –15 iki +70 ºC), jas galima naudoti virtuvėse, laiptinėse, ūkinėse patalpose bei koridoriuose. Bendrovė taip pat gamina ir specialią kolekciją, skirtą medicinos įstaigoms bei laboratorijoms. Šios kolekcijos gamybai naudojama plėvelė „Vescom Protect“, apsauganti nuo chemikalų ir dėmių. Ieškantiesiems subtilios prabangos ir dekoratyvumo „Interjero linija“ siūlo rinktis tekstilinę sienų dangą: „Ši danga puikiai tinka tiek moderniems, tiek klasikiniams interjerams ir išsiskiria spalvinės paletės ir raštų įvairove bei dideliu faktūrų spektru. Tokios sienos atrodo labai įdomiai ir netradiciškai, yra atitolusios nuo tradicinių tapetų ar sienų dangų sampratos. Jos būna celiuliozinės su viskozės pagrindu ir prabangesnės – natūralaus šilko, lino ir poliesterio paviršių. Kolekcijos yra itin mėgstamos tiek interjero dizainerių, tiek architektų, tiek ir klientų.“

UAB „Interjero linija“ , Jonavos g. 254, LT-44132 Kaunas Tel. +370 37 408 005, faks. +370 37 408 004 El. paštas interjero-linija@interjero-linija.lt, www.interjero-linija.lt

21

Architektūra

Lentynų sistemos – alternatyva lentynų klasikai Šiuolaikinių namų erdvėje taupomas kiekvienas centimetras, tačiau neretai leidžiame sau neišnaudoti sienų plokštumų ir pamirštame, kad tokie klasikiniai baldai kaip lentynos gali būti išties naujoviškas atradimas. Pasaulinės baldų dizaino tendencijos byloja, kad iš šio baldo vartotojai laukia kur kas daugiau, nei siūlo elementariai talpi lentyna.

„Pastebėjau, kad tokio funkcionalaus produkto trūksta rinkai. Taip gimė „Plus“ – modulinė sistema. Ji yra ne tik funkcionali, bet ir kūrybiška. Iš 34 x 34 cm matmenų modulių nesunku sumontuoti norimo aukščio, pločio ir struktūros lentyną. Lentynų modulinė sistema „Plus“ gaminama iš laminuotos faneros, baldas yra tvirtas, lengvas, ilgalaikis ir atsparus drėgmei. Jį galima daug kartų surinkti ir išrinkti, pagal poreikius praplėsti ar sumažinti. Ir, žinoma, – laikyti ne tik knygas, bet ir vazonus su augalais, kuriuos reikia laistyti, arba panaudoti kaip pertvarą“, – sako dizaineris Nauris Kalinauskas. Pasak jo, tai baldas, kuris kūrybiškai prisitaiko prie individualių poreikių ir unikalių interjero sprendimų, o ne verčia prie savo matmenų ir išdėstymo taikytis klientą. Įsitikinti gyvai tuo galima užsukus į „Lietuviško dizaino bloką“, adresu: T. Ševčenkos 16A, Vilnius.

22

Architektūra

Dušo kabinos, kuriose galima šokti Pasaulines rinkos tendencijas nuolat stebintys dušo kabinų specialistai UAB „Baltijos Brasta“ atkreipia dėmesį, kad lietuviai noriai priima naujoves, ieško modernių ir patogių produktų.

„Dauguma mūsų klientų užsienyje yra gana konservatyvūs ir renkasi tik įprastus gaminius, o lietuviai domisi naujienomis ir yra liberalesni rinkdamiesi dušo kabiną ar sienelę. Derinama gaminio forma (pusapvalė, penkiakampė ar stačiakampė kabina), gaminio dydis (itin maža mažoms erdvėms ar erdvi dideliems vonios kambariams), stiklo atspalvis (skaidrus, tonuotas ar matinis) ir furnitūros spalva (pilka, balta, blizgi, aukso ar bronzos spalvos).

Tarp vartotojų populiarios tiek klasikinės rėminės kabinos slankiosiomis durimis, tiek novatoriškos berėmės kabinos ar „walk in“ stiliaus dušo kabinos“, – sako bendrovės projektų vadovas Giedrius Pyrantas.

Jo teigimu, klientai pastaruoju metu vis dažniau pirmenybę teikia patogumui, ilgalaikiškumui ir funkcionalumui: „Dažnas renkasi nestandartinę kabiną, kad ji tiktų būtent jo dušo patalpai.

Itin populiarios skandinaviško stiliaus dušo kabinos ir sienelės su į abi puses prilenkiamomis durelėmis – kai dušo kabina nesinaudojama, jas galima prilenkti prie sienos į vidų ir patalpa tampa erdvesnė. Kabiną lengva valyti, nes dureles galima atsidaryti į abi puses. Ypač patogios tokios kabinos su lenktu stiklu, nes išlenkta į vidų ji labai gerai apgaubia dušo maišytuvą. Modernaus stiliaus gerbėjai dažnai pasirenka berėmes kabinas – jos prie sienos tvirtinamos be profilio, tad dušo kabina yra visiškai skaidri. Itin novatoriškas pasirinkimas – dideliu kampu lenktas stiklas, tad kabina tuo pačiu metu yra ir stačiakampė, ir švelniai pusapvalė. Lankstai yra stačiakampės formos, todėl dera prie stačiakampių vonios aksesuarų. Lankste esantis magnetas visada užveria kabinos duris iš bet kurios padėties – kabina yra visada tvarkingai uždaryta. Mūsų gaminamos dušo kabinos neužima daug vietos, bet jose erdvu. Todėl ir sakome, kad mūsų kabinose galima šokti.“ Per 12 veiklos metų UAB „Baltijos Brasta“ sukūrė penkias kolekcijas, tinkamas tiek mažoms, tiek didelėms erdvėms.

24

Architektūra

Vonios aksesuarai kuria ypatingą aurą Vonios aksesuarų lyderis bendrovė „Bisk“ ne tik siekia nuolat tobulinti savo gaminius, bet ir diegia inovacijas, kurdama naujus, patogius ir praktiškus produktus.

„Viena technologinių naujovių tai, kad kelių linijų „Bisk“ vonios aksesuarai gali būti pritvirtinami ne tik varžtais, bet ir specialiais klijais „BiskFest“ – tai itin patogu, kai nenorima gręžti skylių ir patirti nepatogumų siekiant pakeisti vonios kambario interjerą. Kita sparčiai plintanti naujovė – unitazo dangčiai „Snail“. Jie gali būti dekoruoti įvairiais vaizdais ir turi itin praktišką, lėtai užsidarantį („Soft closing“) ir dėl to netriukšmingą dangtį. Į dangtį „Smart“ įmontuota sistema „Quick release“ leidžia šiuos dangčius paprastai nuimti ir pritvirtinti. Taip palengvėja unitazo valymas.

Savo pastatomų aksesuarų kolekcijose turime produktų su „Soft feel“ paviršiais – „Gift“, „Slim“, „Band“ – švelniais ir maloniais juos liečiant. Kadangi šiuolaikinis žmogus nėra abejingas ekologijai, skiriame tam didelį dėmesį. Dauguma mūsų gaminamų metalinių vonios aksesuarų gali būti 100 % perdirbami“, – sako „Bisk S.A.“ produktų vadybininkė Monika Zagurska.

Jos teigimu, kiekvienas klientas, besirenkantis vonios aksesuarus, vadovaujasi skirtingais kriterijais, turi savi-

tą skonį ir stilių, tačiau siekiama patenkinti net išrankiausiųjų skonį. Kadangi šį sezoną interjere karaliauja spalvos – įmonė „Bisk“ žada klientus pradžiuginti spalvingomis gaminių naujienomis. „Tiems, kurie ieško originalesnio dizaino, drąsiai siūlome gaminius rinktis iš kolekcijų „Natura“ ir „Futura“, pelniusių apdovanojimą „Red Dot Design Award“. Jos tikrai patiks naujovišką, modernų interjerą mėgstantiems žmonėms. Retro stiliaus, kuris itin populiarus šiuo metu, gerbėjams pasiūlysime kolekcijas „Deco“ ar „Decor“ – bronzinio atspalvio ir senovinį stilių primenančius vonios aksesuarus. O naujas elegantiškas kolekcijas „Lune“, „Ventura“ ar „Ice“ – universalesnio dizaino aksesuarus – savo vonios kambaryje galės lengvai pritaikyti bet kuris pirkėjas“, – teigia M. Zagurska.

Atstovas Lietuvoje: UAB „Liora“, Metalo g. 2, Vilnius, tel. 8 5 216 7336

25

Dovanų metas!!!

Užsiprenumeruok žurnalo STRUCTUM elektroninę versiją nemokamai ir laimėk prabangų unitazą „Villeroy & Boch“!

Prenumeruoti žurnalą galite svetainėje www.structum.lt nuo balandžio 1 d. iki gegužės 2 d. arba apsilankę STRUCTUM stende (3 salė, 3.54) parodos „Resta“ metu (balandžio 24–27 d.).

Pakabinamas unitazas „Villeroy & Boch Subway 2.0“ su „Direct Flush“ funkcija.

Tiesiai tekančio vandens srautu nuplaunamas „Villeroy & Boch“ pakabinamas unitazas „Subway 2.0“ atitinka naują higienos standartą. Šie unitazai neturi įprastos vandeniui tekėti skirtos briaunos, jiems nepriekaištingai nuplauti užtenka 3 arba 4,5 litro vandens. Kadangi visas unitazo vidus glazūruotas, jį išvalyti galima ypač greitai, lengvai ir steriliai. Idealus kokybės ir dizaino santykis kiekvieno namams.  Prizą įsteigė „Villeroy & Boch“ atstovybė Lietuvoje.  Laimėtojas bus išrinktas burtais 2014 05 05 ir asmeniškai informuotas el. laišku.  Dėl prizo atsiėmimo kreiptis į „Villeroy & Boch“ atstovybę Lietuvoje: Maironio g. 25-23, Vilnius, tel. +370 685 68 458,

el. paštas jurga.dabuleviciute@villeroy-boch.com.  „Villeroy & Boch“ atstovai įsipareigoja prizą įteikti laimėtojui per 1 mėnesį

nuo asmens kreipimosi į „Villeroy & Boch“ atstovybę Lietuvoje.  Gamintojas neprisiima atsakomybės dėl gaminio transportavimo ir montavimo darbų.  Prizas nekeičiamas į kitą gaminį.

Produkto aprašas 5614R001, „Villeroy & Boch“ pakabinamas unitazas „Subway 2.0“ su „Direct Flush“ funkcija.

9M68S101, „Villeroy & Boch“ dangtis unitazui su lėto nusileidimo „Soft-Close“ bei „Quick Release“ funkcijomis.

Architektūra

Konkursas:

Ateities vonios kambario tendencijos

Konkurse dalyvauja šeši unikalūs „Geberit“ vonios įrangos gaminiai:  vandens nuleidimo mygtukas „Geberit Sigma80“. Jutiklinis vandens nuleidimo mygtukas, kurio nereikia liesti, užtenka pravesti ranka. Vandens mygtuko apšvietimo spalvos lengvai keičiamos, pasirinkti galima iš penkių skirtingų variantų;  vandens nuleidimo mygtukas „Sigma70“. Mygtuką tereikia lengvai paliesti ir vanduo nuleistas.

Gaminys nenaudoja elektros energijos, veikia patentuotu hidrauliniu principu;  WC oro filtravimo sistema „DuoFresh“. Nemalonūs kvapai surenkami ten, kur jie ir atsiranda – WC puode. Unikalus „DuoFresh“ WC potinkinis rėmas turi integruotą nemalonių kvapų filtravimo modulį ir papildomą priedą sanitariniams kubeliams įdėti;

Pasaulinis santechnikos technologijų lyderis „Geberit“ kartu su vonios įrangos salonais „AquaHome“ iki gegužės 4 d. kviečia dalyvauti konkurse ir išrinkti inovatyviausią vonios kambario idėją.

Už patikusį gaminį galima balsuoti interneto svetainėje www.aquahome.lt/geberit2014, vonios įrangos salonuose „AquaHome“ Kaune bei Vilniuje ir „Geberit“ ateities vonios kambario ekspozicijoje parodos „RESTA“ metu balandžio 24–27 dienomis parodų rūmuose „Litexpo“.

 WC modulis su stiklo apdaila „MonolithPlus“.

Tai gaminys vertinantiesiems išskirtinį dizainą ir komfortą. Integruota nemalonių kvapų surinkimo ir filtravimo sistema, apšvietimas naktį ir jutiklinis vandens nuleidimo mygtukas;  „AquaClean Sela“. WC puodas su apiplovimo funkcija – tikrų tikriausia ateitis. Atrodo kaip įprastas unitazas, tačiau slepia unikalias integruotas funkcijas;  sieninis dušo latakas. Šis „Geberit“ gaminys – geras dizaino sprendimas, norint vandens surinkimo sistemą dušo zonoje įrengti moderniai ir gražiai.

27

Architektūra

Tytuvėnų pažiba atsikrato gaisro ir sovietinės rekonstrukcijos žymių Giedrė Balčiūtė

Nuostabaus barokinio Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblio rekonstrukcija UAB „Irdaiva“ buvo proga išbandyti senovinius statybos metodus ir pademonstruoti profesionalumą.

Dirbant su šiuo objektu teko spręsti ne vieną sudėtingą galvosūkį, pavyzdžiui, kaip tinkamai sudėti čerpes ant lenkto bažnyčios stogo arba iki 38 m aukščio iškelti pastolius. Kol kas su visomis užduotimis pavyko susidoroti sėkmingai – didžioji dalis restauracijos darbų jau atlikta, o kitus planuojama pabaigti iki metų galo.

Nusiaubė gaisras Tytuvėnų bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis laikomas vienu vertingiausių Lietuvos architektūros paminklų ir vienu įspūdingiausių barokinių ansamblių Šiaurės Rytų Europoje. Tačiau 2012 m. sausio 26 d. naktį šį ansamblį nusiaubė didžiulis gaisras.

Per gaisrą išdegė apie 1 tūkst. m2 vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis vienuolyne įrengtame sakralinio meno muziejuje buvusių eksponatų, o kitos patalpos, gesinant ugnį, buvo aplietos.

Nustatyta, kad vienuolyno palėpėje kilusio gaisro priežastis buvo netinkamai eksploatuojamas pastato palėpėje įrengtas kietojo kuro katilų dūmtraukis, kuriam įkaitus, užsidegė medinės stogo konstrukcijos.

28

Architektūra

Faktai

 Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia pastatyta 1633 m.  Tytuvėnų bažnyčioje gaisras įvyko 2012 m. sausio 26 d.  Vienuolyno ir rekonstrukcijos darbų rangovas – UAB „Irdaiva“.  Restauravimo darbų pabaiga numatyta 2014 m. gruodį.  Bažnyčios stogo restauravimo darbai kainuoja 1 mln. 783 tūkst. litų. Jie apmokami iš Europos Sąjungos paramos lėšų.  Tytuvėnų vienuolyno stogas buvo uždengtas, ventiliacija sutvarkyta už 2 mln. litų, gautų iš draudimo bendrovės.

Kone iškart po gaisro pradėta šio ansamblio rekonstrukcija. Ji susideda iš trijų projektų: vienuolyno atstatymo, eksterjero rekonstrukcijos ir stogo perdengimo.

Atkuria istoriją Rekonstrukciją atliekančios bendrovės „Irdaiva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys teigė, kad jiems teko dirbti su ypatingu objektu, nes jis priklauso kultūros paveldui.

„Dirbdami su Tytuvėnų ansamblio rekonstravimu, šiek tiek prisidedame ir prie Lietuvos istorijos atkūrimo. Kultūros paveldo objektų rekonstrukcija pagal darbų apimtis ir sudėtingumą yra ypatinga. Tai – nemažas iššūkis.

Dirbant su tokiais objektais reikia gerokai daugiau pastangų, kompetencijos, laiko ir, žinoma, dėmesio“, – sakė V. Lopinys.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad, nepaisant sudėtingumo, darbai šiame objekte vyksta gana sklandžiai. Tik dėl gamtinių sąlygų šiek tiek užtruko stogo atstatymo darbai.

Jokių varžtų Andrius Milkius, UAB „Irdaiva“ statybos vadovas, patvirtino: užduotis jiems teko neeilinė. Gaisro metu smarkiai nukentėjo bažnyčios stogas – nudegė visas viršutinis medinis žiedas, išdegė skardos. Jiems teko pakeisti daugybę sudegusių medinių konstrukcijų, o išlikusias autentiškas kaip įmanoma labiau išsaugoti.

Stogas buvo neeilinis. Jo konstrukcijos ir santvaros buvo medinės, o medienos sandūros buvo daromas ne šiuolaikiškai, bet senoviniu būdu, įtvirtinant jas ne varžtais, bet vietoje išdrožtais mediniais kaiščiais. Dėl tokio senovinio metodo statybos darbai užtruko gerokai ilgiau.

užšaldavo, o po to šildamas ardydavo stogą. Dabar jį teko būtinai keisti kuo greičiau“, – kalbėjo statybos vadovas.

Sunkumai su lenktu stogu Su kliūtimis teko susidurti ir dengiant stogą čerpėmis.

Molinių čerpių danga buvo uždėta per keturis mėnesius.

Gruodžio 10 d. bažnyčios stogas jau buvo uždengtas.

Darbai galėjo būti įvykdyti ir anksčiau, jeigu ne šiokie tokie niuansai.

A. Milkius prisiminė, kad sunkiausia buvo dengti bažnyčios apsidę – patį stogo galą, kuris yra be kraigo ir lenktas. „Ant lenkto stogo sudėti čerpes – fiziškai sudėtinga. Pasidaryti jokių brėžinių neišėjo. Čerpes teko pjaustyti vietoje ir dengti, o kad kas nors ne taip, paaiškėdavo tik uždengus dalį stogo. Tada tekdavo vėl viską ardyti ir dėti iš naujo, kol pavykdavo“, – pasakojo statybos vadovas.

Užduotis uždėti ant lenkto stogo čerpes – ne paprasta. Tai iliustruoja ir darbų sparta. A. Milkius palygino – 1 000 m2 lygių stogo plotų čerpėmis jie užklojo vos per savaitę, o su 100 m2 apsidės plušo net pusantro mėnesio!

Pastoliai – be atramos Dar viena problema buvo pastatyti pastolius aplink bažnyčios bokštus.

Pastolius reikėjo iškelti net į 38 m aukštį, o tvirtinti juos teko prie sienos, neturint jokios tvirtos atramos. Dėl sudėtingo tvirtinimo daug įmonių statyti pastolius atsisakė, o kol pavyko rasti tokią, kuri užduoties imtųsi, buvo prarasta šiek tiek laiko.

Keisti stogą būtų reikėję net ir tuo atveju, jei bažnyčios nebūtų nusiaubęs gaisras.

Šiuo metu bažnyčios stogo darbai eina į pabaigą – jau baigiamas skardinti antrasis jos kupolas. Iš naujo buvo perskardintas ir pagrindinis palei stogą einantis karnizas.

„Stogą planuota keisti jau seniai, bet vis tam neprisiruošta. Jis buvo senas. Kai kur pratekėdavo vanduo, žiemą jis

Dengiant stogą restauruoti ir keturi iš juodo metalo pagaminti kryžiai. Bendrovė „Irdaiva“ juos nuvalė, pa-

29

Architektūra

Priešgaisrinis komunikacinių angų ir linijinių siūlių sandarinimas Priešgaisrinės sandarinimo sistemos tikslas – neleisti ugniai ar dūmams plisti iš vienos patalpos į kitą. Pavyzdžiui, nesandariomis įvairių komunikacijų (vamzdžių ar kabelių) įvadų angomis. Pagal dokumentą „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ pastate pravestos komunikacijos negali sumažinti jų kertančių konstrukcijų (sienų ar grindų) ugniai atsparumo „EI“, t. y. turi užtikrinti tą patį EI rodiklį (E – vientisumo, I –izoliacijos).

Netinkami priešgaisrinio sandarinimo pavyzdžiai

Tinkami priešgaisrinio sandarinimo pavyzdžiai

Dažniausios priešgaisrinio sandarinimo klaidos: 1) klaidingai parenkamos priešgaisrinės sandarinimo sistemos.

Maišomos skirtingų gamintojų sandarinimo medžiagos; 2) netinkamai sandarinamos komunikacijų angos. Neapmokytas ir nekvalifikuotas personalas atlieka angų sandarinimo darbus, nesilaikydamas priešgaisrinės sandarinimo medžiagos montavimo instrukcijų. Pavyzdžiui, sandarinat linijines siūles, neįvertinamos pastato deformacijos. Pastato eksploatacijos metu netinkamai sandarintos siūlės suskilinėja ir atveria naujas neapsaugotas ertmes; 3) naudojamos nesertifikuotos ar išbandytos ne pagal Europos Sąjungos patvirtintas normas priešgaisrinės sandarinimo medžiagos.

Tai yra tik kelios iš daugybės priešgaisrinio sandarinimo klaidų, kurias padaro nepatyrę ir neprofesionalūs montuotojai.

Jei norite išvengti priešgaisrinio sandarinimo klaidų, kviečiame kreiptis į UAB „Fire Experts“ atestuotus ir kvalifikuotus specialistus, kurie mielai pakonsultuos ir pamokys, kaip tinkamai dirbti su sertifikuotomis priešgaisrinėmis sandarinimo sistemomis.

UAB „Fire Experts“, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Tel. +370 5 266 0653, el. p. info@fire-experts.lt, www.fire-experts.lt

30

Architektūra

gamino ir įstatė šonuose trūkstamas detales – saulutes, lapelius – bei visa tai naujai perdažė. Vieną kryžių, kuris po gaisro buvo nukeltas, pastatė atgal į vietą.

Pašalino tarybinį tinką Bendrovė „Irdaiva“ jau ėmėsi kito statybos etapo – tvarkyti bažnyčios fasadų, kurių dalis, pasak A. Milkiaus, yra mūrinė, o dalis – tinkuota.

Tytuvėnų vienuolyne gaisro gesinimo padariniams – dideliam vandens bei druskų kiekiui sienose – šalinti buvo bandoma drėgmę reguliuojančio tinko sistema „MC-Bauchemie Exzellent 610“. Su šia sistema per labai trumpą laiką – vos 17 dienų – pavyko gerokai sumažinti druskų kiekį. Drėgnis giluminėse zonose sumažėjo maždaug 2 % – nuo 9–10 %, tinko kontaktinėje zonoje – nuo 15 iki 9 %. Tvarkant fasadus, teko šalinti ne tik gaisro padarinius, bet ir tinką, kuriuo dalis bažnyčios buvo nutinkuota sovietmečiu. „Kaip su tokiais objektais nutiko visoje Lietuvoje, taip ir šią bažnyčią buvo palietę meistrai tarybiniais laikais. Nuo tarybinių laikų remonto ant fasado liko daug cementinio tinko, kurį reikia šalinti. Kita dalis tinko yra suaižėjusi“, – įvertino būklę A. Milkius.

Pašalinus tinką, bažnyčios fasadai bus nutinkuoti sudėtiniu kalkių skiediniu ir nudažyti.

Ant lenkto stogo sudėti čerpes – fiziškai sudėtinga. Pasidaryti jokių brėžinių neišėjo. Čerpes teko pjaustyti vietoje ir dengti, o kad kas nors ne taip, paaiškėdavo tik uždengus dalį stogo.

Tada tekdavo vėl viską ardyti ir dėti iš naujo, kol pavykdavo.

Restauruos duris Bažnyčios restauravimo metu bus pakeisti ir langai, atnaujintos durys.

Iš viso durų yra septynerios: dvejas tenka gaminti iš naujo, kitos – restauruojamos, nes dar yra gana neblogos būklės – reikia tik pašalinti aliejinius dažus, kuriais jos buvo nudažytos sovietmečiu, nuvalyti ir suprotezuoti kiek papuvusią ar įtrūkusią medieną.

Senieji arkiniai bažnyčios langai bus pakeisti naujais ąžuoliniais su stiklo paketu. Stiklas nebus vitražinis – vitražų čia niekada nebuvo.

Jeigu darbai vyks sklandžiai, žadama kad bažnyčia ir vienuolynas bus baigti restauruoti jau iki šių metų gruodžio vidurio. 

Taip pat numatyta restauruoti didesnę dalį mūro, nes siūlės išbyrėjusios, plytos ištrupėjusios. Įtrūkimų yra ir konstruktyve.

3131

Architektūra

„Litubel Staki Parket“ Grindys – prabanga ir elegancija jūsų namams!

UAB „Plankmara“ Mob. +370 614 80 016 El. p. info@staki.lt www.staki.lt

„Litubel Staki Parket“ – tai aukščiausios kokybės ąžuolo grindys: masyvo grindinės lentos, dvisluoksnės parketlentės, išskirtinės konstrukcijos „top-lag“ grindys. Tvirtos, ilgalaikės, su akį traukiančiomis išskirtinių spalvų apdailomis!

Pagaminta Lietuvoje iš kruopščiai atrinktos žaliavos, naudojant naujausias technologijas ir apdirbimo būdus, griežtai kontroliuojant gamybos procesą.

Didelis medinių grindų pasirinkimas patenkins net ir išrankiausio kliento poreikius.

Dydžių gausa, didelis lakuotų, alyvuotų, šukuotų ir sendintų grindų asortimentas jums leis atskleisti savo fantaziją ir sukurti jaukią, komfortišką bei išvaizdžią namų aplinką.

Parodoje „Resta“ (stendo nr. 1.19, 1-a salė) pristatysime naujausias plačių ąžuolo parketlenčių kolekcijas „Provence“ ir „Vintage“. Tai sendintų grindų kolekcija, kuri nukels jus atgal į praeitį, suteiks būstui išskirtinumo. Klasikos mėgėjams siūlome jau pamėgtų atspalvių grindis už pavasarinę kainą.

32

 „Natur “ šukuotos, balintos grindys.

Architektūra

 „Rustic“ A/B šukuotos, balintos grindys.

 „Rustic“ lakuotos grindys.

 „Rustic“ alyvuotos grindys.

33

Architektūra

Užkariavę skandinavų palankumą UAB „Baltijos Brasta“, gaminanti dušo kabinas ir sieneles, yra žinoma Skandinavijos šalyse bei Lietuvoje kaip patikimas gamintojas ir partneris. Apie tai, kaip pavyko užsitarnauti šį vardą, kalbamės su įmonės projektų vadovu Lietuvoje ir užsienyje Giedriumi Pyrantu.

Už ką esate vertinami? Įmonės dušo kabinos įrengtos viešbučiuose, SPA centruose, sanatorijose, kaimo turizmo sodybose Lietuvoje ir užsienyje. Manau, kad mus vertina dėl gaminių išbaigtumo, darbų kokybės ir duoto žodžio laikymosi. Kreipiame dėmesį net į menkiausią smulkmeną. Mums aktualus ne tik dizainas, bet ir patogios rankenėlės, ilgalaikiai lankstai, tarpinės, guoliai... Jei dušo kabinai būdinga išskirtinė funkcija, pavyzdžiui, jos durelės yra pakeliamos, tai padarome taip, kad jos keltųsi paprastai ir nesunkiai. Manau, kad ir lietuviai dėl šių priežasčių mus vertina ir perka mūsų pagamintas dušo kabinas bei sieneles.

Ką naujo siūlote interjero dizaineriams?

Naujausi mūsų modeliai: „Kristina“, „Simona“, „Rita“, „Gerda“, „Milda“, „Vesta“, „Bona“ ir „Liza“. Labai produktyvūs buvo praėjusieji metai – per juos sukūrėme 12 naujų modelių. Per 13 metų sukūrėme penkias kolekcijas, tinkančias tiek mažoms, tiek didelėms erdvėms. Galima rinktis pusapvales, stačiakampes, penkiakampes, rėmines, be rėmų, keturių sienelių ir t. t. Mūsų gaminamos dušo kabinos neužima daug vietos ir, svarbiausia, jose erdvu. Todėl ir sakome, kad mūsų kabinose galima šokti.

Mūsų nemokamai telefonu konsultacijas teikiantys darbuotojai gali nemokamai atvykti, išmatuoti ir patarti.

Konsultavimas ir matavimas Vilniaus regione – vadybininkė Aušra Rauckytė, mob. 8 620 38 836.

Konsultavimas ir matavimas visoje Lietuvoje – vadybininkas Žydrūnas Baltrimavičius, mob. 8 620 59 149.

Užsakymų priėmimas – vadybininkė Gintė Rumbutienė, tel. 8 37 457 021.

Daugiau informacijos apie dušo kabinas ir sieneles rasite interneto svetainėje www.baltijosbrasta.lt.

34

UAB „Baltijos Brasta“ Palemono g. 7B, Kaunas, tel. 8 37 457 021, el. p. info@baltijosbrasta.lt

O kaip su nestandartiniais gaminiais?

Gaminame vadinamąjį „standarto nestandartą“. Beveik visi mūsų dušo kabinų ir sienelių modeliai gali būti pagaminti pagal pateiktus individualius matmenis.

Esame įgudę įgyvendinti ir ypač sudėtingus sprendimus nišose, įrengti itin erdvias kabinas su papildomomis sienelėmis, rasti geriausią variantą, esant mažiems ar ypač dideliems vonios kambariams.

Mažoms erdvėms patariame rinktis rėmines kabinas, tada nereikės varstyti durų. Taip pat „Akrobatės“ kolekcijos kabinas, nes jų durys uždaromos į vidų prie maišytuvo. Mažoms nišoms (t. y. iki 1 m), rekomenduojame sieneles varstomomis durimis. Jei anga didelė, yra daugiau sprendimų: rėminės, varstomosios durys ar tiesiog berėmė sienelė.

Ar sudėtinga kabinų priežiūra?

Kadangi visada galvojame, kaip žmonėms reikės prižiūrėti dušo kabinas, naudojame vokišką patikimą „greitų lašų“ technologiją. Dėl jos stiklas atstumia vandenį, todėl daug lengviau prižiūrėti dušo kabinos stiklus. Kokybiška furnitūra atspari vandens ir priežiūros priemonių poveikiui, tad ilgai išlieka nepakeitusi pirminės išvaizdos. Išsimaudote – brūkšt brūkšt langų valikliu ir viskas!

Gaminiams ir darbams suteikiame dvejų metų garantiją.

Gyvuojame jau nemažai metų, tikimės ir toliau sėkmingai dirbti, todėl bus galimybė po 5–10 metų pasikeisti furnitūrą ar stiklą, o gal ir naujo modelio norėsis. 

Architekt큰ra

35

S tat y b a

AB Panevėžio statybos trestas investuoja į projektų kokybę ir efektyvumą Viena Lietuvos statybos sektoriaus lyderių AB Panevėžio statybos trestas ir toliau savo veikloje sėkmingai diegia inovatyvias technologijas. Įmonė siekia, kad ne tik statybos aikštelės būtų aprūpintos moderniausia statybine įranga, bet ir pasiruošimas bei darbų planavimas būsimiems projektams vyktų itin sklandžiai.

Būtent dėl šios priežasties projektavimo biuras „PST projektai“ pradėjo ruošti statinių projektus, naudodamasis BIM projektavimo platforma, kuri leidžia įmonei išvengti klaidų ir taip sparčiau vykdyti darbus.

BIM projektavimo platforma (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) vadinama ateities technologija. Jau dabar JAV, Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose BIM yra vyraujanti projektų ruošimo technologija. Ši technologija iš esmės pakeitė požiūrį į statinio projektavimą, tačiau toks pastato modeliavimas nėra konkreti programinė įranga, tai – projektavimo technologija, o kompiuterinės programos – tik jos realizavimo instrumentai. BIM – tai visų pirma 3D (trimatis arba erdvinis) pastato modelis, tačiau tik 3D – dar ne BIM. 3D erdvėje kuriami išmanūs objektai Pagrindinis BIM ir CAD technologijomis paremto projektavimo skirtumas yra tas, kad sistema BIM surenka visą informaciją apie modelį į vieną duomenų saugyklą. Trimatis pastato modelis ir visa su juo susijusi informacija yra kaupiama viename IFC faile, su kuriuo vienu metu gali dirbti atskirų projekto dalių projektuotojai ir konstruktoriai. Projektuotojas tampa modelio, o ne brėžinių kūrėju.

Pagrindinis šios sistemos pranašumas, palyginti su tradiciniu projektavimu, yra tas, kad ji valdo pakeitimus – atlikus korekciją bet kurioje modelio dalyje, pakeitimai automatiškai perkeliami visame modelyje ir pakoreguojama

38

visa projekto dokumentacija. Kitaip nei CAD, BIM tikslas yra leisti programinei įrangai kontroliuoti skaičiavimą, elementų tarpusavio sąveikas. Pastato planai, fasadai, pjūviai ir specifikacijos sistemoje BIM yra generuojami automatiškai. Net neturėdamas inžinerinio išsilavinimo užsakovas gali lengvai analizuoti visą projektą, nes programinė įranga suteikia galimybę peržiūrėti numatomą statyti pastatą trimatėje erdvėje, o tam nereikia brėžinių skaitymo ir supratimo patirties.

Pasiteisinusi investicija AB Panevėžio statybos trestas projektavimo biuras „PST projektai“ programinės įrangos paketą įsigijo prieš beveik dvejus metus. „Iš pradžių įsigijome konstrukcijų projektavimo programą „Tekla“, architektūrinę programą „ArchiCAD“ ir specialių inžinerinių projektavimo dalių programą „DDS-CAD“. Šių programų junginys apima skaitmeninį ir informacinį modelį BIM“, – aiškino projektavimo biuro „PST projektai“ vadovas M. Ščevinskas.

Darbas su BIM labai pagerino komunikavimą tarp projektuotojų ir statybvietėse dirbančių inžinierių, nes jiems lengviau suformuluojamos užduotys, jie taip pat greičiau susivokia brėžiniuose, nes nebereikia vartyti krūvos popieri-

S tat y b a

nės dokumentacijos. Dirbant tokiu būdu labai sutaupoma apsikeitimo informacija laiko. Internetu inžinieriai statybos objektuose gali prisijungti prie mūsų serverio, peržiūrėti modelį, pasiskaičiuoti medžiagų kiekius, planuotis užsakymus gaminiams, įsigilinti į konstrukcijų mazgus. „Per šį trumpą laiką jau spėjome įsitikinti programinės įrangos BIM paketo pranašumais, atliekant statinio projektavimą bei techninių projektų analizę. Ruošdami darbo projektus dažnai randame klaidų techniniuose projektuose, o jų ištaisymas projekto rengimo metu, kol dar nėra prasidėję statybos darbai, leidžia išvengti papildomų išlaidų ir sutaupyti laiko. Taigi pasinaudodami programine įranga siekiame efektyvinti statybos procesus, eliminuoti klaidų tikimybes. Būtent projektų išbaigtumas, detalumas ir projekto dalių suderinamumas mums buvo esminis kriterijus, norint tinkamai įvertinti kiekvieną projektą ir efektyviai vykdyti darbus“, – teigia AB Panevėžio statybos trestas technikos direktorius Vidas Šlivinskas. Šiuo metu AB Panevėžio statybos trestas darbininkai intensyviai dirba statydami Vilniaus universiteto jungtinį gyvybės mokslų centrą. Įmonė įgyvendindama šį projektą naudoja BIM projektavimo technologiją. Visa projekto komanda projektuoja pasitelkdama 3D aplinką ir visi gali matyti jungtinį rezultatą. Konstruktoriai dirbdami su programine įranga „Tekla“ pasiekia tikslumo ir detalumo, o tai leidžia išvengti projektavimo klaidų, taip pat dirbant su BIM buvo pastebėtos ir ištaisytos techninio projekto klaidos, kurios būtų stipriai paveikusios objekto užbaigimo terminą ir darbų atlikimo kainą. „Baigę statybos darbus mes užsakovams pateiksime ne popierinę projektinės dalies dokumentaciją su žyma „Taip pastatyta“, o elektroninį IFC failą, kuriame bus visa išsami informacija, susijusi su projektu. Visa projekto informacija kaupiama duomenų bazėje, kur surinkti duomenys galės būti lanksčiai panaudoti patalpų eksploatavimo, administravimo, remonto, rekonstrukcijos ar kitiems poreikiams tenkinti“, – toliau tęsė V. Šlivinskas.

Planuose – daugiau naujovių „Jau dabar matome, kad mūsų investicijos į naujas projektavimo technologijas duoda rezultatą ir padeda išvengti daug nesusipratimų, trikdžių bei nuostolių statybos aikštelėje. Šiais metais ketiname pradėti BIM taikyti statybos procesams valdyti, planuoti, kontroliuoti, pasitelkę programą „Tekla Construction Management“. Ši programa mums leistų atlikti ne tik 3D bet ir 4D (darbų planavimas ir kontrolė), 5D (išlaidų planavimas ir kontrolė), 6D (objekto gyvavimo ciklas) projektavimą.“ 

39

S tat y b a

užtikrina efektyvesnį bendradarbiavimą dirbant su projektais Giedrė Balčiūtė

Statybos projektų efektyvumas ir kokybė pirmiausia susiję su teisingais projekto procesais, jų vientisumu bei komandiniu darbu. Siekiant vieno tikslo, reikalingos visų projekto dalyvių bendros pastangos nuo pat koncepcijos plėtojimo iki statinio atidavimo eksploatuoti. Lietuvoje didžiausi projektų iššūkiai yra išbaigtumas, detalumas ir atskirų projekto dalių suderinamumas. „Open BIM“ technologijos ir darbo metodika gali iš esmės pagerinti tokį bendradarbiavimą.

Išmano ne tik teoriją Įmonė „Intelligent BIM Solutions“ dirba su skirtingomis BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) technologijomis, skirtomis architektams, konstruktoriams, sistemų inžinieriams, taip pat su sprendimais statybų, gamybos įmonėms bei pastatų valdymo ir priežiūros įmonėms.

„Mūsų misija – nuolat ieškoti efektyviausių sprendimų bei metodikų, užtikrinančių gerą rezultatą užsakovams bei efektyvų bendradarbiavimą visiems projekto dalyviams. Dirbame su projektavimo ir statybų įmonėmis, bendraujame su užsakovais, matome pirmuosius bandymus naudoti BIM technologijas, todėl esame sukaupę ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių“, – sako įmonės „Intelligent BIM Solutions“ vadovas Ernestas Beržanskis.

Kas lemia problemas?

Statybos projektų efektyvumą ir kokybę visų pirma lemia teisingi projekto procesai, jų vientisumas ir komandinis darbas.

Siekiant vieno tikslo būtinos visų projekto dalyvių bendros pastangos, pradedant koncepcijos plėtojimu ir baigiant statinio atidavimu eksploatuoti. Tačiau dažniausiai dirbant su projektais kyla daug problemų, nesusipratimų, nuokrypių tarp pirminių idėjų, vizijų, norų (pavadinkime tai koncepcijos arba PP etapu) bei techninio projekto rezultatų.

40

Taip pat dažnas didelis atotrūkis tarp techninio projekto sprendimų bei sprendimų statybos metu, t. y. darbo projekto sprendimų. Anot E. Beržanskio, retai pamatysi išbaigtą inžinerinių sistemų dalių darbo projektą, nes dažniausiai rangovas neturi tam skirto biudžeto. Kitaip tariant, trūksta tęstinumo, išbaigtumo, suderinamumo, o tai lemia nemažus pagrindinių etapų sprendimų pakeitimus. Tai tiek užsakovui, tiek projekto dalyviams kainuoja laiko ir pinigų.

Todėl pirmiausia būtina akivaizdžiai pagerinti bendradarbiavimą tarp projektuotojų ir statybos, gamybos organizacijų. Komandinis darbas nuo pat pirmųjų projektavimo darbų iki statybos ir gamybos procesų bei bendra atsakomybė yra naujos integruotų projektų metodikos (angl.

IPD – Integrated Project Delivery) pagrindas. „Open BIM“ technologijos ir darbo metodika gali turėti esminę įtaką tokiam bendradarbiavimui pagerinti. „Open BIM“ technologijos IFC atveria galimybes Anksčiau Lietuvoje vyravo nuomonė, kad norint projekto integracijos visiems projektuotojams būtina dirbti su vienos platformos produktais (tarkime, „Revit“), tačiau pasaulyje seniai naudojama kita pasiteisinusi praktika.

Tarptautinė organizacija „Building Smart“ su partneriais išplėtojo „Open BIM“ technologijas, IFC standartą, kuris jau įteisintas Europos Sąjungoje.

S tat y b a

INTEGRUOTAS DARBAS

„Open BIM“ ideologija ta, kad kiekvienas specialistas turi dirbti su savo specializuota programa, tačiau naudodamos IFC standartą tos programos komunikuoja tarpusavyje. Deja, ne visos 3D programos geba efektyviai integruotis į BIM projektus.

BIM projekto sėkmę lemia tinkamos priemonės Be funkcinių savybių, esminė techninė sąlyga BIM programoms yra gebėjimas eksportuoti iš naudojamos programos IFC failus su objektų informacija bei gebėjimas importuoti į programą kitų projekto dalių IFC failus, taip iš karto užtikrinant korektišką bendrą darbą. Be šios savybės, taip pat yra daug kitų techninių niuansų – dažnai Lietuvoje 3D projektai žlunga pusiaukelėje taip ir nepasiekę rezultato, t. y. išpildomojo BIM modelio, kuris turėtų būti perduotas eksploatacijos etapui.

„Siekdama sėkmingų BIM projektų ir Lietuvoje, mūsų įmonė konsultuoja užsakovus, projektuotojus dėl BIM priemonių projekto vadybos, procesų organizavimo. Tai labai svarbu jau inicijuojant projektą, pasirenkant projektuotojus ir darbo metodus“, – aiškino E. Beržanskis.

Patikrinti BIM sprendimai „Stebėjome nemažai BIM projektų Lietuvoje, jų sėkmes ir nesėkmes, bet svarbiausia – analizuoti nesėkmes ir tobulėti. Be to, domimės tarptautine patirtimi ir realizuotais integruotais projektais“, – teigia pašnekovas. Pasak E. Beržanskio, svarbu naudoti specializuotas programas skirtingais tikslais, užtikrinant tiesioginę jų tarpusavio sąveiką.

„Džiugu, kad jau ir Lietuvoje yra daug projektų, kur naudojamos skirtingos integruoto projektavimo programos. Verta paminėti tikrai tam tinkamas ir išbandytas šias BIM projektavimo programas: „ArchiCAD“ arba „Revit“ – architektūros daliai, „Tekla“ – konstrukcijoms,

nes tai – geriausia priemonė tęsti projektą statybos, gamybos etapo metu. Elektros, silpnų srovių, automatikos sistemoms viena tinkamiausių programų yra „DDS-CAD Electrical“. ŠVOK ir VN inžinerinėms sistemoms siūlomi keli variantai, bet, vertindami integraciją į BIM projektus, sistemoje šilumos poreikio, galios skaičiavimą, slėgio nuostolių ir hidraulinio balansavimo skaičiavimo galimybes, elementų bibliotekas bei sistemos darbo greitį net dideliuose projektuose, rekomenduotume programą „DDS-CAD“. Projekto vadybai, koordinavimui, komunikacijai siūlome vieną labiausiai pripažintų profesionalams skirtų programų „Solibri Model Checker“, taip pat nemokamą programą „Tekla BIM Sight“, kurią dauguma įmonių jau naudoja. Visos minėtos programos puikiai gali keistis tarpusavyje IFC failais, tiesiai importuodamos kolegų IFC failus ir eksportuodamos savo projektų dalį kitiems“, – aiškino įmonės „Intelligent BIM Solutions“ vadovas.

Kad pavyktų išvengti nesėkmių arba dalinių rezultatų, prieš pradedant BIM projektą E. Beržanskis rekomendavo atkreipti dėmesį į techninius niuansus, techninius proceso reikalavimus, BIM modelio detalumo susitarimą. „Svarbu ne tik priemonės, bet ir darbo metodai, BIM projektuose darbų organizavimas turi daug naujovių. Esame pasirengę padėti tiek užsakovams, tiek projektų vadovams, projektuotojams eiti teisingu BIM keliu ir nelipti ant tų pačių „grėblių“, – sakė pašnekovas. 

Verkių g. 30B, LT-08221 Vilnius Tel. +370 5 203 4333 El. p. info@ibimsolutions.com www.ibimsolutions.lt

41

S tat y b a

Miestui vien idėjų negana Technologijos vystomos kaip niekad sparčiai. Vis daugiau žmonių galint kurti ir pasiūlyti rinkai naujų produktų, dar visai neseniai fantastinėmis laikytos idėjos, tokios kaip plaukiojantys miestai ar miesto centre dangoraižiuose auginamos daržovės, dabar yra realybė. Jos padeda žmogui šiandienos mieste gyventi kaip niekad patogiai. Kas trukdo ambicingas idėjas įgyvendinti Vilniuje?

Austėja Kazlauskytė, LLRI jaunesnioji ekspertė

Kiekvienas žmogus nori būti savininkas. Galimybė turėti savo žemės, savo namus skatina rūpintis aplinka, ieškoti būdų, kaip ją gražinti, kaip gyventi patogiau. Žmogus jaučiasi atsakingas – tik nuo jo vieno priklauso, kaip atrodys jį supanti aplinka. Ši atsakomybė skatina ieškoti naujų ir inovatyvių sprendimų, leidžia įgyvendinti savo tikslus ir svajones. Pavyzdžiui, turėti spalvotą ar netradicinio išdėstymo namą, o gal ant stogo įsirengti žalią terasą.

Tačiau jeigu gyveni senamiestyje, name, kuris pripažįstamas kultūros paveldo vertybe, – o senamiestyje tokie beveik visi – tavo galimybės susikurti norimą aplinką yra itin ribotos. Nuo namo pamatų, sienų iki stogo ir net tavo namo vidaus asmenines iniciatyvas kontroliuoja valstybinės institucijos. Pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamentas nustato ir fasado spalvą, ir netgi tokias smulkmenas kaip žmogaus galimybė išsikelti palydovinę lėkštę. Nedarant žalos nei pastatui, nei kaimynams, erdvių transformacija ar bet koks pastato pritaikymas šiuolaikiniams žmonių poreikiams yra griežtai ribojamas.

Dėl galimybės veikti ir turėti daugiau iniciatyvos laisvės žmonės kuriasi miestų pakraščiuose – nors toliau nuo mokyklų, darželių, darbų ir barų, bet daugiau privatumo ir laisvės. Tai pastebėjo ir vasarį Vilniuje vykusios idėjų konferencijos „TEDxVilnius“ pranešėjas architektas Mindaugas Pakalnis. Anot jo, žmonės nebenori gyventi stambiaplokščiuose daugiabučiuose namuose, jie nori žalios aplinkos, daugiau privatumo šeimai. Tai yra vienas veiksnių, kodėl renkamasi gyventi toliau už miesto, paliekant taip vertinamą miesto teikiamą pranašumą – infrastruktūrą.

42

Privatūs investuotojai, nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų pasiūlyti inovatyvių sprendimų, kaip gyventi mieste ir išsaugoti privatumą. Nėra objektyvių priežasčių, kodėl šiuo metu apleistos miesto erdvės negalėtų būti pritaikytos žmonių poreikiams. Tačiau miesto planuose – zonos, kuriose nustatyta, kokia galima vykdyti veikla. Gyvenamųjų pastatų statyba galima tik tose miesto teritorijose, kuriose leidžia valdžia. Taip ribojamos žmonių galimybės pertvarkyti apleistas, negyvenamas, pagal paskirtį seniai nebenaudojamas erdves, pastatus, juos pritaikant savo ir visuomenės dabartiniams poreikiams.

Dalis apleistų ir nenaudojamų pastatų sunkiai transformuojami ir dėl to, kad jų savininkas – valstybė. Iki šiol nėra oficialių duomenų, kiek ir kokio turto yra valdoma valdžios institucijų. Manoma, kad tokio turto galėtų būti nuo 2 iki 4 tūkst. vienetų, iš viso – maždaug per 1,4 mln. m2. Valstybės valdomi ir mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomi pastatai dažnai stūkso miestų centruose, jų priežiūrai stinga lėšų. Dalis tokių statinių galėtų būti išnaudojami efektyviau tiesiog turėdami šeimininką – privatų savininką. Žmonės kūrybingi ir žino, kaip sukurti miestą, kuriame gera gyventi. Daugiau pasitikėjimo jų galimybėmis veikti, palankesnis požiūris į naujus, netikėtus sprendimus pagyvintų miestą, padarytų jį patrauklesnį gyventojams.

Netrukdant žmogui būti turto savininku ne tik už miesto, bet ir miesto centre, idėjos apie gražesnį, patogesnį miestą galėtų tapti realybe.

S tat y b a

Dėl galimybės veikti ir turėti daugiau iniciatyvos laisvės žmonės kuriasi miestų pakraščiuose – nors toliau nuo mokyklų, darželių, darbų ir barų, bet daugiau privatumo ir laisvės.

Kas trukdo kūrybiškiems sprendimams mieste ir ką daryti, kad žmonėms čia gyventi būtų gera?

Jei būtų galima paprastai atsakyti į šį klausimą, matyt, neturėtume tokios daugybės problemų. Mano supratimu, pirmiausia trukdo bendruomeniškumo stoka. Savo teritoriją, kaimyniją atsakingai prižiūrinti bendruomenė – geriausias pastovumo mieste ir viešųjų erdvių kokybės garantas. Mes vis dar per dažnai manome, kad kažkas turi sutvarkyti pievelę prie daugiabučio namo, kažkas pašluoti kiemą, kažkas perdažyti laiptinę, kažkas atnaujinMindaugas Pakalnis, ti pastato fasadą, tarsi tas turtas būtų „Sweco Lietuva“ vyriausiasis ne to namo gyventojų. Mūsų erdvėms, architektas, urbanistas ypač gyvenamosioms, trūksta privatumo – tai didžiulė sovietmečio kvartalų problema, kurios nesprendžia į energetinį efektyvumą orientuota renovacijos programa. To privatumo stygius išugdė šio jausmo neturinčią kartą. Tačiau viskas keičiasi – jaunoji, dabar vaikus gimdanti ir auginanti karta akivaizdžiai ieško kitokio būsto, kitokios, saugesnės gyvenamosios erdvės. Būtent su šia karta sieju savo miesto atgimimo viltis.

Kita didžiulė bėda – kūrybingų ir atsakingų asmenybių stoka savivaldoje, kuri atsakinga už patogių gyvenimo sąlygų kūrimą. Gyvenimo kokybę mieste gerina ne tik išblizgintos centrinės aikštės, bet ir saugi gyvenamoji aplinka, į žmonių poreikius įsiklausantis seniūnas, namo administratorius. Mano galva, pasitikėjimo atmosferos suteiktų kūrybiškų bendruomeninių iniciatyvų skatinimas ir palaikymas. Turime daug kūrybingų žmonių, kurių potencialo miestai neišnaudoja. Teritorines bendruomenes daug kas, ypač savivaldybėse ar versle, suvokia kaip bet kokių pokyčių stabdžius. Mano patirtis kitokia – kai neturi ko nuo žmonių slėpti, kai atvirai diskutuoji apie numatomus pokyčius, sulauki pasitikėjimo ir adekvačios reakcijos. Taip pavyko įgyvendinti pačius sudėtingiausius projektus. Manau, kad kūrybingos ir atsakingos bendruomenės – geriausia atsvara blizgančiais popieriniais projektais besipuikuojantiems politikams. Šie orientuoti į trumpus, kadencijos metu realizuojamus projektus.

Miesto atnaujinimas ir atgimimas – ilgesnis, dešimtmečiais trunkantis projektas, kuriam reikia ilgalaikės vizijos ir darbo. Tam reikalinga stipri savivaldybės administracija, kuri dabar didžiausią laiko dalį priversta skirti politiniams projektams ir verslui aptarnauti... Į kūrybingas ir atsakingas bendruomenes orientuota savivalda, turinti ilgalaikę miesto viziją ir ją įgyvendinanti, nežiūrint, kokie politiniai vėjai pučia, gebanti derinti bendruomenių ir verslo iniciatyvas, gali būti geriausias miestų atgimimo variklis. 

43

S tat y b a

Inovacijos žengia į statybas Rūta gerulytė

Šiuolaikiniame statybų pasaulyje dažnai skamba žodžiai „inovacijos“, „naujosios technologijos“, „modernūs produktai“. Šaunu, kad šiandien tiek statybų specialistas, tiek eilinis pilietis supranta: naujasis „išmanusis“ amžius įpareigoja žmogų rūpintis ne tik statybos procesų ekonomija, bet ir aplinkos ekologija. Pasidomėjome, kaip įmanoma suderinti šiuos reikalavimus statybų pramonėje ir statybvietėje, kokios statybos produktų ir technologijų naujovės žinomiausios mūsų šalyje.

44

S tat y b a

Darnusis pastatas – energiškai efektyvus ir ekologiškas Darnioji statyba – vienas didžiausių ir svarbiausių šio technologijų amžiaus iššūkių. Kiekvienos statybos – statybinių medžiagų ir jų konstrukcijų gamyba, naudojimas, statybvietėse taikoma technika ir technologijos – neigiamai veikia aplinką plačiąja prasme. Aplinkos taršą šiuolaikiniame statybų sektoriuje būtina suvaldyti, taikant darniosios statybos principus. VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius akcentuoja: šiandien be galo svarbu naudoti tokias medžiagas ir technologijas, kurios minimaliai paveikia tiek žmogų, tiek gamtą.

Darnioji statyba – tai tokia statyba, kai tarpusavyje dera naujos medžiagos, technologijų inovacijos ir energijos išteklių vartojimas. Modernių statybinių medžiagų gamybai šiandien siekiama sunaudoti kuo mažiau energijos. Siekiama vietoj įprasto kuro naudoti kuo daugiau energinių išteklių iš atsinaujinančių šaltinių: saulės, vėjo energijos, biokuro. Kurti ir tobulinti statybų technologijas, kurios mažintų sunkiosios technikos naudojimą. Taip mažinti aplinkos taršą, nes sunkioji statybų technika į atmosferą išmeta didelius teršalų kiekius.

Prof. A. Gailius primena – statybinių medžiagų kaina sudaro apie 60 % visos pastatų statybos sąmatinės vertės.

Todėl aplinką tausojančios statybos prioritetai – statybinės medžiagos iš vietinių žaliavų, naujų statybinių medžiagų bei gaminių kūrimas, gamyba ir naudojimas. Taip pat statybinių medžiagų gamybos, transportavimo, produkcijos saugojimo ir energijos naudojimo visiems procesams sąnaudų mažinimas.

Darniosios statybos medžiagos ir technologijos Ekologiškos statybos pagrindas – medžiagos iš natūralių gamtos išteklių: molis, akmuo, smiltainiai, šiaudai ir kt. Tai yra vietinės medžiagos, kurių nereikia vežtis iš užsienio. Vienu geriausių ekologinės statybos iš ekologiškų medžiagų, naudojant aplinkai palankias technologijas, pavyzdžių prof. A. Gailius vadina statybas iš presuotų šiaudų ryšulių. Žaliava karkasinio pastato sienų statybai gali būti užauginta per vienus metus netoli pastato statybos vietos, o nugriovus tokį pastatą po jo eksploatacijos gaunamos biodegraduojančiosios atliekos. Šiaudiniai pastatai labai šilti, jiems šildyti žiemos metu reikia labai nedaug kuro, tad poveikis klimato kaitai yra minimalus.

Karkasinė statyba iš šiaudų įdomi, nes pirmiausia įrengiamas namo stogas. Taip statybų aikštelė apsaugoma nuo lietaus, o tai labai svarbu statant šiaudinius namus.

VGTU prof. A. Gailius pastebi, kad šiaudinių namų nendrinis stogas itin ilgalaikis. Medinis šiaudinių namų karkasas išlaiko ir molinių čerpių stogą.

Pramoninėje statyboje taip pat galima naudoti karkasinę statybą, bet karkasui reikės betono, metalo. Lydant metalą, formuojant iš jo armatūrą, sijas ar kitas konstrukcijas, naudojama daug energijos, teršiama aplinka. Aplinkos tarša mažėja, kai naudojama atsinaujinančių išteklių energija. Kaip rišamąją medžiagą prof. A. Gailius siūlo naudoti atsparų Albinas Gailius, drėgmei gipsą – taip pat VGTU Statybinių medžiagų natūralią žaliavą, jo bloke- katedros profesorius lius galima sudėti į tarpus tarp atraminių pastato konstrukcijų. Perdangoms vietoj įprastų gelžbetonio plokščių, jei neplanuojama, kad pastatas patirs dideles apkrovas, galima naudoti surenkamuosius smulkiuosius perdangų blokelius – keraminius, kompozitinius, iš rišamosios medžiagos ir organinių medžiagų atliekų.

Statybinėms medžiagoms tobulinti ir naujų paieškoms mokslininkai skiria daug dėmesio. Pavyzdžiui, cemento gamybai reikia daug energijos: gaminant vieną toną cemento į aplinką išskiriama beveik tona anglies dvideginio. Šiuo metu ieškoma, kuo pakeisti cementą, kaip padaryti, kad jo gamybai reikėtų mažiau energijos, bet būtų išsaugota gaminio kokybė.

Neseniai prof. A. Gailiaus koordinuojami VGTU mokslininkai Europos finansuojamo tarptautinio projekto metu panaudojo cemento gamybai keramikos atliekas.

Kadangi cementas gaminamas iš molio ir klinčių, mokslininkai ėmė smulkiai sumaltą keramikos laužą, sudužusias plytas. Nustatyta, kad be jokių nuostolių medžiagos įvairioms savybėms, taip galima pakeisti iki 15–18 % cemento keramikos atliekomis. Tai tik vienas pavyzdys, kaip tobulinamos statybinių medžiagų gamybos technologijos.

Naujoviškos statybinės medžiagos turi išsiskirti geromis fizikinėmis ir mechaninėmis savybėmis, turėti kuo mažesnį šilumos laidumą. Efektyvias medžiagas ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias statybų konstrukcijas galima sukurti tik tinkamai parinkus ir sujungus jas sudarančius komponentus. Dauguma statybose naudojamų medžiagų – daugiakomponentės.

Naujovės statybinių konstrukcijų pasaulyje Skiriamos šios šiuolaikinės statybos prioritetinės plėtros kryptys: energetika, informacinės technologijos ir kompozitinės medžiagos bei konstrukcijos.

45

S tat y b a

Habil. dr. prof. Gediminas Marčiukaitis, VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas, primena, kad visi konstrukciniai sprendimai turi tenkinti Europos Sąjungos nustatytus esminius pastato mechaninio atsparumo ir stabilumo, energetinio efektyvumo, funkcionalumo, ilgalaikiškumo reikalavimus. Planuojama į šį reikalavimų sąrašą įtraukti ir ekonomiškumo kriterijų.

Pasak prof. A. Gailiaus, Lietuvoje statybose vis dažniau naudojamos kompozitinės medžiagos ir konstrukcijos: įvairūs kompozitai su porėtaisiais mineraliniais arba organiniais intarpais, atitinkama matrica, sluoksniuotosios konstrukcijos ir kt. Tikslas – sukurti statybinius gaminius, kurie būtų stiprūs, tvarūs ir gerai izoliuotų šilumą bei garsą.

Viena didžiausių šio amžiaus naujovių – savaime sutankėjantis betonas, specialios sudėties, nevibruotas ir kitokiais būdais netankintas mišinys. Savaime sutankėjantis betonas, veikiamas tik sunkio jėgos, neišsisluoksniuojant užpildams ir paviršiuje neatsiskiriant vandeniui, tolygiai užpildo formas ar klojinius. Tarptautinėje literatūroje savaime sutankėjantis betonas žymimas SCC (angl. self compacting concrete) ar SVB (vok. Selbstverdichtender Beton), o lietuviškuose dokumentuose – SSB. Šio betono atmaina – smulkiagrūdis, savaime išsilyginantis mišinys, jau dažnai naudojamas ir mūsų statybininkų. Specialistai šią naujovę lygina su gelžbetonio atsiradimu – tai naujas

46

betono technologijos žingsnis Lietuvoje. Iš SSB lengva formuoti sudėtingos formos gaminius, galima gauti tankų, beporį gaminių paviršių.

Inovacinis produktas ir betono sausieji mišiniai. Juos patogu naudoti dideliais kiekiais, nereikia nešiotis vandens.

Naudojant sausuosius mišinius, sutaupoma apie 15–20 % rišamosios medžiagos. Jų tiksli daugiakomponentė sudėtis leidžia juos gabenti toli – vežant nesikeičia jų savybės, gabenant nereikia specialių transporto priemonių.

Habil. dr. prof. G. Marčiukaitis akcentuoja, kad šiuolaikinės medžiagos ir konstrukcijos turi būti stiprios, lengvos, gerai izoliuoti šilumą, būti atsparios gaisrui. Bet tą gali tik kompozitinės medžiagos ir konstrukcijos. VGTU šiuo metu šios srities tyrimai ir tokių medžiagų paieškos yra prioritetas.

Kompozitinės medžiagos – tai atitvarinėms išorinėms sienoms naudojamos daugiasluoksnės „sumuštinio“ (angl.

Sandwich) tipo plokštės. Ant stogo dedamos lengvos metalinės plokštės su putų polistirenu. Tokios plokštės, pasak prof. G. Marčiukaičio, tinkamos visiškai padengti stogui, nors metalo sluoksnis jose yra tik apie 0,4 mm storio, o viduje – putų polistirenas. Ši kompozitinė plokštė atlaiko tokias pat apkrovas, kaip stora gelžbetoninė. Be to, kompozitinė plokštė gerai izoliuoja šilumą, kitaip nei gelžbetonis.

S tat y b a

Dar viena ir Lietuvoje gaminama kompozitinė medžiaga – lengvieji keraminiai (keramzitbetonio) blokeliai.

Vibracinio presavimo būdu pagaminti iš keramzito, cemento ir vandens. Keramzitas – aukštoje temperatūroje kaitinto molio granulės, keturis kartus lengvesnės už gamtoje randamus statybinius užpilus ir išsiskiriančios puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis.

Blokelių rišamoji medžiaga – cementas, blokeliai nebijo vandens ir gerai sukimba su tinku. Jų gamybos technologija lemia blokelių masės vienalytiškumą, eliminuoja galimybę išsisluoksniuoti. Dažnai naudojami vidiniam išorinės sienos sluoksniui šalto klimato šalyse. Šie blokeliai stiprūs, bet lengvi, gerai izoliuoja šilumą, nes juos gaminant siekiama didinti jų tuštumas.

Didesnio porėtumo tuštumėtieji keramikos gaminiai yra lengvesni, sumažina gamybai reikalingas žaliavų ir energijos sąnaudas. Kompozitinė pilnavidurė statybinė medžiaga yra lengva, bet išsiskiria didele laikančiąja galia, gerai sukimba su tinku, yra atspari šalčiui, menkai absorbuoja vandenį, yra mažo kapiliariškumo, turi geras termines savybes. Nutinkuota keramzitbetonio blokelių siena yra atspari ugniai ir izoliuoja garsą.

Inovaciniai projektiniai ir konstrukciniai sprendimai Jie taip pat turi atitikti darniosios statybos reikalavimus. Siekiama naudoti lengvas konstrukcijas, kad reikėtų mažiau technologinės įrangos: juk gelžbetoninei plokštei pakelti reikia galingo krano, o jis teršia aplinką, be to, jį reikia atsigabenti. O surenkamąją perdangą iš keramzito blokelių, atliekančią tas pačias funkcijas, galima surinkti rankomis.

Prof. G. Marčiukaitis pastebi, kad naujosios, kompozitinės medžiagos ir konstrukcijos leidžia statyti įdomesnės formos statinius. Pavyzdžiui, banguotų formų statinių mūsų šalyje yra nedaug būtent dėl to, kad nėra tinkamų konstrukcinių sprendimų joms išgauti.

Inovatyvia galima vadinti ir konstrukciją, kuri su mažiausiomis medžiaginėmis išlaidomis suteikia geriausią rezultatą, atitinkantį ES esminius reikalavimus.

Tačiau svarbu atsižvelgti ir į ekonomiškumo aspektą.

Konstrukcijų ir projektavimo naujovės priklauso nuo architekto bei konstruktoriaus išmonės, nuo jų inovacinių medžiagų paieškų. Jei naujoviška konstrukcija bus stipri ir lengva, ja galima perdengti didžiausias angas.

Skaldos gamintojų asociacija „Milsa ir ko“ įkurta 1998 metais. Šiandien asociacija yra tarptautinė, ją sudaro viena didžiausių nerūdinių medžiagų tiekėjų Lietuvoje UAB „Milsa“ bei granito, dolomito kasybos ir perdirbimo rinkos lyderės: UAB „Granitas“, UAB „Granitinė skalda“, AB „Klovainių skalda“ ir AB „Seliščanskij granitnij karjer“ (Ukraina). Pagrindinis asociacijos įmonių uždavinys – patenkinti klientų (ke- Mantas Makulavičius, lių, tiltų, geležinkelių ir kitų UAB „Milsa“ generalinis direktorius objektų statybos bendrovių) poreikius ir pasiūlyti rinkai natūralaus akmens produkciją (trinkelės, bortai, dekoratyvinės skaldos ir akmenukai).

Ilgalaikė patirtis, sistemingas ir kantrus darbas lėmė, kad 2013 m.

UAB „Milsa“ buvo apdovanota Lietuvos pramoninkų konfederacijos apdovanojimu „Sėkmingai dirbanti įmonė 2013“, o AB „Klovainių skalda“ konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“ apdovanota aukso medaliu už dolomito atsijų ir skaldos mišinius (frakcijos: 0–22, 0–32, 0–45 ir 0–56 mm). UAB „Granitinė skalda“ 2013 m. bendrovės „Creditreform Lietuva“ analitikų buvo pripažinta kaip gerą stabilumą demonstruojanti įmonė. Tokių Lietuvoje yra vos 3,1 %.

Asociacijos įmonės savo veiklą vykdo pagal tarptautinius kokybės vadybos standartus ISO 9001:2008. UAB „Granitas“ ir UAB „Granitinė skalda“ granito skaldos produkcija yra sertifikuojama ir atitinka tarptautinius standartus: LST EN 13043, LST EN 12620, LST EN 13242, LST EN 13450. AB „Klovainių skalda“ gamina visų frakcijų sertifikuotą dolomito skaldą, atitinkančią tarptautinius standartus LST EN 13285, EN 13043 ir LST EN 12620, taip pat parduoda dolomitmilčius bei laužtą dolomito akmenį. UAB „Granitas“ gamina įvairių klasių sertifikuotus betono mišinius ir betono trinkeles.

Aplinkotvarkos darbams UAB „Granitas“ ir UAB „Granitinė skalda“ gali pasiūlyti didelį natūralaus akmens trinkelių, bortų, plokščių, dekoratyvinės skaldos, akmenukų bei kitų natūralaus akmens gaminių asortimentą.

UAB „Milsa“ UAB „Granitinė skalda“ UAB „Granitas“ AB „Klovainių skalda“

www.milsa.lt www.granitineskalda.lt www.granitas.lt www.skalda.lt

Įvairiausiai naudojamos inovacinės konstrukcijos yra jau minėtos „sumuštinio“ tipo plokštės, iš anksto įtemptojo gelžbetonio konstrukcijos. Vis dėlto, pasak prof.

G. Marčiukaičio, statyboje gelžbetonis su betono pagrindu užima pirmąją vietą, nes tai yra stipri ir nedegi medžiaga. Ypač pramoninių objektų statyboje iš anksto

47

S tat y b a

įtemptojo gelžbetonio konstrukcijų asortimentas paklausus dėl konstrukcinių ypatumų. Lietuvoje trūksta plonasienių gelžbetonio konstrukcijų, kevalų ir klosčių iš įtemptojo gelžbetonio, kurios leistų perdengti didesnes angas. Šiuolaikinės medinės konstrukcijos irgi gali būti vadinamos kompozitinėmis. Šiuolaikinės technologijos leidžia medieną išnaudoti efektyviau, ekonomiškiau. Klijuojami skirtingos medienos sluoksniai: pavyzdžiui, lapuočiai naudojami ten, kur maži įtempiai, o stipresnė mediena – viršuje, apačioje, kur reikia tvirtumo.

Lengvos plieninės konstrukcijos ir iš jų pastatyti statiniai – tokių modernių plieninių pastatų masė yra keliskart mažesnė, nei statytų iš tradicinių medžiagų. Pamatų apkrovos – mažesnės, o statybos vyksta efektyviau ir ekonomiškiau. Mažesnės transportavimo, surinkimo išlaidos, nes nenaudojama sunkiosios technikos, statinį lengva išmontuoti, perkelti į kitą vietą. Įvairios polimerinės konstrukcijos – dar viena naujovė.

Užuot naudojus metalą, pasitelkiama polimerinė armatūra: stiklo pluošto, anglies pluošto ir pan. Lietuvoje polimerinė armatūra jau senokai naudojama neatraminėms konstrukcijoms, bet atraminėms pradėta naudoti tik dabar. Vakaruose iš polimerinių konstrukcijų yra pastatyta net tiltų. VGTU mokslininkai šiuo metu atlieka polimerinės ir stiklo mineralinio pluošto armatūros tyrimus. Ši medžiaga yra ilgalaikė, nerūdija, tampresnė, stipresnė už metalą, ją galima naudoti konstrukcijoms stiprinti.

Populiarėja įvairių polimerinių medžiagų naudojimas.

Jos taikomos konstrukcijoms stiprinti: klijuojami polimeriniai stiklo pluošto lakštai, naudojamos polimerinės dervos, klijai.

Taip pat būtina įvairiau naudoti plastiką.

48

Darnioji statyba – tik pagal taisykles Mažai energijos vartojantys pastatai buvo pradėti statyti Europoje jau 1960–1970 metais. Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Europoje jau buvo pastatyta tūkstančiai įvairiausių tipų pasyviųjų namų. ES net išleido specialią direktyvą, kurioje numatyta, kad 2020 m. visi naujai statomi pastatai jau turės būti beveik energijos nenaudojantys, t. y. nulinio energijos suvartojimo statiniai.

Pasak prof. A. Gailiaus, energiškai efektyviems pastatams projektuoti ir statyti reikia specialių teorinių žinių bei praktinių gebėjimų. Tai liečia tiek naujų, tiek senų pastatų atnaujinimą arba modernizaciją. Renovuojant senus pastatus, turi būti padidintas visų jo elementų – atitvarų – energinis efektyvumas, jei reikia, ir konstrukcijų laikančioji galia.

Pastatų poveikis aplinkai turi būti gerokai sumažintas.

Pastatai turi būti energiškai efektyvūs. Tai yra įvairių aplinkai palankios statybos koncepcijų tikslas („Gaja House“, „Green Building“, „Low Energy Building“, „Zero Energy Building“ ir kt.). Jos yra labai populiarios įvairiose pasaulio šalyse ir tampa netgi standartais, privalomais vykdyti normatyvais.

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas. Jo metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei. Atlikus šį procesą išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjo ar nuomininko pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą. Sertifikato galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos

S tat y b a

49

S tat y b a

paskirties atskiro naudojimo patalpas).

Tuomet pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu.

Pastatai, tarp jų ir daugiabučiai namai, pagal energinį efektyvumą skirstomi į devynias klases – nuo A++ iki G. Energiškai efektyviausi daugiabučiai namai turi atitikti A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases. Aukščiausia (A++) klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą. D, C ir B klasėms pasiekti įvertinami atitvarų šilumos nuostoliai ir

50

energijos efektyvumo rodikliai. A, A+ ir A++ klasių pastatų papildomai vertinamas sandarumas, vėdinimo sistemos parametrai.

Lietuvoje šiuo metu dauguma senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų priskiriami F ir G klasėms. Pagrindinės tokių pastatų bėdos – prastos ekonominės ir techninės charakteristikos, energinio efektyvumo rodikliai.

Renovacija gali ištaisyti daugumą šių problemų, tačiau svarbu įvertinti išlaidas bei jų ekonominį pagrįstumą. Pagal iki šiol galiojančius reikalavimus po renovacijos daugiabutis namas galėjo būti priskiriamas bent jau D klasei.

Nuo 2014-ųjų, kai dalį šiems namams atnaujinti reikalingų lėšų skirs valstybė, jų energinis efektyvumas turėtų būti bent jau C klasės, ji taip pat laikytina tik trumpalaike perspektyva.

S tat y b a

51

S tat y b a

2014-aisiais ne tik naujai pastatyti ir atiduoti eksploatuoti, bet būtų siekiama, kad ir modernizuoti namai turėtų būti jau B energinio efektyvumo klasės.

Pastatų energinio efektyvumo ekspertų, projektuotojų tyrimais ir daugiabučių namų renovacijos projektų administravimu užsiimančių įmonių atstovų teigimu, renovavus namus tik iki energinio efektyvumo C klasės, ateityje vėl kils problemų dėl ką tik renovuotų daugiabučių šilumos nuostolių. Be to, itin svarbu po renovacijos pastatą tinkamai prižiūrėti ir administruoti – kitu atveju pasiektas energinis efektyvumas mažės. Šiuolaikiniai reikalavimai pastatų renovacijai ir rekonstrukcijai Šie reikalavimai – tokie pat kaip ir statyboms: naudoti naujausias medžiagas, lengvas, stiprias, atsparias, gerai izoliuojančias šilumą ir garsą.

Prof. A. Gailius pastebi, kad šiandien siekiant mažinti sąnaudas, skirtas šildymui, didėja reikalavimai pastatų apšiltinimui.

Efektyviausias renovacijos metu šiltinimo būdas yra iš išorės, kai polistireninis putplastis yra dengiamas kompozitine tinkuojamąja sistema.

52

Specialiai apšiltinti sukurtos ir patikrintos šilumos termoizoliacinės plokštės iš putų polistireno ir apdailos plokščių sudaro fasado apšiltinimo sistemos branduolį. Šilumos termoizoliacinės plokštės, atsižvelgiant į pagrindo paviršių ir pastato sandarą, prie fasado paviršiaus priklijuojamos, papildomai sutvirtinant smeigėmis. Armuojamasis sluoksnis sudarytas iš glaisto masės, į kurią įterptas aukštos kokybės armavimo tinklelis. Sistemos baigiamoji dalis yra struktūrinis tinkas ar dekoratyvinės apdailos plokštės. Šis šiltinimo būdas yra efektyvus, tai įrodyta moksliniais tyrimais, ir dažnai taikomas visame pasaulyje. Daugelyje Vakarų Europos šalių namai šiltinami polistireniniu putplasčiu. Tai ilgalaikis šiltinimo būdas, dvigubai pigesnis už šiltinimą vadinamosiomis ventiliuojamomis sistemomis, kai izoliacija metaliniame karkase yra uždengiama apdailos plokštėmis.

Dirbti su polistireniniu putplasčiu yra saugu, nes nereikia naudoti jokių sveikatą saugančių priemonių, jame nėra kvėpavimą dirginančių, sveikatai pavojingų plaušelių, o pati medžiaga yra lengva. Polistireninį putplastį sudaro net 98 % oro kapsulių, jis nepūva, yra atsparus teršalų skvarbai, puvėsiui, skersvėjams, nesusėda. Visą eksploatavimo laiką šios termoizoliacinės medžiagos savybės išlieka nepakitusios. 

S tat y b a

Šilti namai ≠ didelės sąskaitos už šildymą Kiekvienas norime turėti jaukų ir šiltą būstą. Lig šiol visuomenėje vyravo stereotipas, kad mėgstantieji komfortą ir šilumą sulaukia didelių sąskaitų už šildymą. Tokia nuomonė yra neteisinga, nes naudojant šiuolaikiškas termoizoliacines medžiagas galima gerokai sumažinti energinių išteklių sunaudojimą. Pastatų modernizavimas ir aukštos energijos klasės pastatų statyba naudojant polistireninį putplastį yra efektyvus sprendimas kovojant su didelėmis sąskaitomis už šildymą ir klimato kaita.

AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamina išskirtinių savybių pilkąjį polistireninį putplastį „Neoporas“. Šios medžiagos sudėtyje yra grafito, kuris atspindi arba absorbuoja infraraudonuosius spindulius, taip akivaizdžiai sumažindamas šilumos nuostolius. Dėl šios priežasties „Neoporo“ produkcija yra iki 20 % efektyvesnė nei analogiško tankio baltojo polistireninio putplasčio plokštės. Geresnės termoizoliacinės savybės leidžia net penktadaliu sumažinti termoizoliacinės medžiagos sluoksnį ir transportuojamos medžiagos tūrį.

Be to, plokštėms tvirtinti naudojamos trumpesnės smeigės, lietvamzdžių laikikliai bei siauresni cokoliniai profiliai.

Pilkasis polistireninis putplastis naudojamas statant „3 litrų“ namus. Tokio būsto kvadratiniam metrui šildyti

per metus sunaudojama ne daugiau kaip 3 litrai naftos produktų. Dėl itin mažo šilumos laidumo (0,32 W/(m•K)) „Neoporo“ gaminiai naudojami statant ir pasyviuosius namus. Apšiltinus daugiabutį pastatą „Neoporo“ plokštėmis, jame įrengtas 100 m2 dydžio butas kasmet generuotų iki keturių tonų mažesnius CO2 kiekius.

Kol kas AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamino tik fasadams apšiltinti skirtą „Neoporą EPS 70“, tačiau šiais metais rinkai bus pradėtos tiekti grindims, stogams ir pamatams šiltinti skirtos plokštės „Neoporas EPS 80“ ir „Neoporas EPS 100“. Pilkojo polistireninio putplasčio gamybos ciklas yra ilgesnis ir atsakingesnis, todėl įmonė didina savo sandėlius ir atnaujina gamybinę įrangą.

Griežtėjant reikalavimams naujai statomų pastatų energiniam efektyvumui (nuo 2016 m. bus privaloma ne žemesnė kaip A pastato energinio efektyvumo klasė, o nuo 2018 – A+), svarbu pasirinkti kokybiškas ir pažangias medžiagas. Smarkiai augantis „Neoporo“ gaminių populiarumas ir pripažinimas Europoje rodo, kad pilkojo polistireninio putplasčio termoizoliacinės plokštės yra išties efektyvios bei patikimos ir gali būti sėkmingai naudojamos siekiant aukščiausių rezultatų. 

53

S tat y b a

„ARCHICAD“ – „OPEN BIM“ SPRENDIMAS

Programinė įranga architektams „ArchiCAD“ šiemet švenčia savo 30 metų gyvavimo sukaktį. Tai pirmoji pasaulyje sukurta architektūrinio BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) projektavimo technologija pagrįsta programa, savo inovatyvumu ir vartotojui patogiais sprendimais lyderio pozicijų neužleidžianti jau daug metų. „ArchiCAD“ suformuotą projektavimo koncepciją perėmė daugelis konkurentų.

Programinę įrangą „ArchiCAD“ kurianti vengrų kompanija „Graphisoft“ yra viena pagrindinių IFC (angl. Industry Foundation Classes) standarto diegimo ir tobulinimo organizacijos narių. Šiuo metu „ArchiCAD“ yra labiausiai atitinkanti IFC standartus architektūrinio projektavimo programinė įranga. IFC formatas leidžia BIM technologijas vis labiau realizuoti praktiškai statybų industrijoje.

Profesionalių projektuotojų bendruomenėje tikriausiai jau mažai kas nežino sąvokos BIM. Šis trumpinys išvertus iš anglų kalbos reikštų – informacinis pastato modeliavimas.

Dažnai ši sąvoka suprantama kaip trimačio pastato modelis, tačiau BIM modelyje svarbiausia yra informacija apie projektuojamą pastatą. BIM modelyje susiejama visų projektavimo ir projekto įgyvendinimo procese dalyvaujančių šalių informacija, užtikrinamas jos pasiekiamumas, lankstumas

54

ir kontrolė, galimybė projekto kūrimo dalyviams keistis informacija, komunikuoti, reaguoti į pokyčius. „ArchiCAD“ sieja visų projektavimo disciplinų duomenis ir gali būti naudojama kaip statybų kontrolės programa, kurioje sukaupta visa informacija apie pastatą, naudojama projektavimo ir statybos proceso metu, t. y. visas BIM modelis. Ši savybė – susieti visus BIM modelio duomenis – suteikia galimybę „ArchiCAD“ naudoti ne tik architektams, bet ir statybos koordinatoriams. Pasaulyje yra daugybė gamintojų, sukūrusių programinės įrangos įvairių sričių specialistams, o IFC per „Open BIM“ suteikia galimybę perkelti statybas į aukštesnį technologinį lygį. Taikydami IFC ir BIM technologiją skirtingų disciplinų specialistai pasiekia didesnį efektyvumą ir kokybę. Yra duomenų, kad BIM technologijos taikymas investuotojui sutaupo mažiausiai 5 % preliminarių išlaidų.

S tat y b a

DARBAS KOMANDOJE – „TEAMWORK“ Dirbant su didelės apimties projektais, neretai susiduriama su architektų komandos darbo koordinavimo problemomis. Dažnai patiriama laiko nuostolių, kai atskirų komandos narių darbas turi būti sujungtas į vieną darnią visumą. Šioms problemoms spręsti programinė įranga „ArchiCAD“ turi technologiją „Teamwork“, skirtą komandiniam darbui. Ji puikiai veikia net ir esant itin dideliems projektams. „Teamwork“ funkcija architektų komandos nariams suteikia galimybę realiuoju laiku dirbti su vienu modeliu tiek vidiniame tinkle, tiek nuotoliniu būdu, būnant kitame pasaulio krašte. Technologija „BIM Server“ leidžia persiųsti projektavimo pakeitimus tarp komandos narių labai mažais duomenų kiekiais, tad darbas vyksta itin sklandžiai.

Taip pat projekto koordinatorius „Teamwork“ gali naudoti darbų paskirstymo ir kontrolės funkcijoms atlikti. „BIMx“ Prieš kelerius metus bendrovė „Graphisoft“ pristatė novatorišką virtualaus modelio demonstravimo technologiją „BIMx“ – virtualaus pastato vedlį, leidžiantį „pasivaikščioti“ po trimatį pastato modelį ir apžiūrėti jį vartotojo kompiuteryje net neturint projektavimo programinės įrangos.

Populiarėjant išmaniesiems įrenginiams, „Graphisoft“ praėjusių metų pabaigoje oficialiai pristatė atnaujintą ir patobulintą „BIMx“ tęsinį, pavadintą „BIMx Docs“. Šis virtualus turas leidžia nuo šiol po virtualų pastatą „pasivaikščioti“ ne tik naudojant kompiuterį, bet ir išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį, turinčius operacines sistemas „iOS“ arba „Android“. Kuriant technologiją „BIMx Docs“, daugiausia dėmesio buvo skiriama sklandžiam statybų darbų planavimui tiesiog statybų aikštelėje. Nepaisant trimačio virtualaus pastato pateikimo, ši technologija nuo šiol leidžia viename pakete sudėti ir dvimačius pastato planų, pjūvių, konstrukcijų detalių brėžinius, pateikti pastabas, žymėti ir realiuoju laiku „pjaustyti“ modelį, siekiant išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, kurie kyla planuojant ir koordinuojant darbų eigą. „BIMx Docs“ – puiki alternatyva pluoštams brėžinių popieriaus paklodėse.

tualaus pastato analizę ir vertinimą, atitinkantį tarptautinės statybos energinio naudingumo modeliavimo standartą, ir pateikianti išsamius duomenis. Sistema BIM modelį vertina kaip profesionalų BEM (angl. Building Energy Model) objektą, o skaičiavimus atlieka įvertinusi pastato tūrio formą, atitvarų šilumines savybes, šalčio tiltų įtaką, atsinaujinančių energijos išteklių įrenginius, geografinę objekto padėtį, vyraujančius orus (remdamasi vietinių meteorologinių tarnybų duomenimis) ar net gretimo užstatymo tankį. Remdamasis šiais tyrimais architektas gali tiksliai įvertinti pastato energines savybes ir projektuoti žalesnę architektūrą. „EcoDesigner STAR“ buvo kuriama bendradarbiaujant su daugiametę inžinerinės programinės įrangos kūrimo patirtį turinčią Švedijos bendrove „StruSoft“. „EcoDesigner STAR“ atitinka statybos energinio efektyvumo vertinimo standartus ASHRAE 90.1_2007. „ArchiCAD“ profesionalūs ir pradedantieji vartotojai vertina kaip lengvai perprantamą ir greitai išmokstamą programinę įrangą su vartotojui „draugiška“ aplinka. Čia projekto modeliavimas ir projektavimo procesų valdymas vyksta remiantis aiškiai suprantamomis grafinėmis nuorodomis ir parametriniu valdymu. „Graphisoft“ statistika teigia, kad besimokantieji programine įranga „ArchiCAD“ savarankiškai dirbti pradeda jau po 50 val. savarankiško mokymosi.

Programinės įrangos gamintojas taiko palankią kainodarą.

Pradedantiems architektams taikoma svari jaunojo architekto nuolaida, o mažos įmonės bei savarankiškai dirbantys architektai gali įsigyti adaptuotą „ArchiCAD“ versiją „ArchiCAD STAR(T) Edition“ už 5400 Lt + PVM. 

„ECODESIGNER STAR“ Pasauliui einant iš proto dėl žaliosios politikos, dauguma pramonės šakų kuria priemones, tausojančias aplinką ir leidžiančias išsaugoti ekologinę pusiausvyrą. Šios tendencijos paskatinta bendrovė „Graphisoft“ šių metų pradžioje pristatė papildytą energinio vertinimo įrankį „EcoDesigner STAR“. Tai pirmoji tokio tipo priemonė, naudojant BIM modeliavimo architektūrinę programą, gebanti atlikti energinę virPrograminę įrangą nemokamai galima išbandyti užsiregistravus „ArchiCAD“ bendruomenės svetainėje „MyArchiCAD.com“. Pakonsultuos ir išsamesnės informacijos suteiks oficialusis „Graphisoft ArchiCAD“ atstovas Lietuvoje UAB „Design Solutions“.

www.designsolutions.lt

55

S tat y b a

NAUJASIS EKSKAVATORIUS JCB JS220 Šiandien taupyti lėšas ir laiką svarbiau nei bet kada anksčiau.

Naujieji JCB JS220 serijos ekskavatoriai puikiai įgyvendina šiuos tikslus.

Šiame 22 tonų ekskavatoriuje sumontuotas visiškai naujas ir labai efektyvus variklis „EcoMax Tier 4i“, atitinkantis emisijos reikalavimus.

Jis leidžia sumažinti kuro sąnaudas iki 10 %.

Svarbiausi bruožai  Iki 10 % mažesnės kuro sąnaudos.  Automatinė tuščioji eiga sumažina variklio apsukas nurodytais intervalais.  Varikliui „EcoMax“ nereikia jokios papildomos priežiūros.  7 colių skystųjų kristalų daugiafunkcis konfigūruojamas monitorius su galinio vaizdo kamera.  Reikšmingai mažesnis triukšmas tiek viduje, tiek išorėje.  Sutvirtinta strėlė ir kaušas pagaminti iš itin tampraus plieno, ištisinių gaubiamųjų plieno lakštų ir vidinių pertvarų.  Standartinė 2 metų garantija arba patraukli 5 metų garantija.  „LiveLink“ montuojama kaip standartinė įranga.

Mūsų sunkiasvorių vikšrinių ekskavatorių asortimente ekskavatoriai JCB JS220 yra vidutinių gabaritų. Maždaug 22 tonų svoris, išskirtinis tvirtumas, našumas, efektyvumas, patogumas, sauga ir techninės priežiūros paprastumas.

56

Šiame 22 tonų ekskavatoriuje sumontuotas visiškai naujas ir labai efektyvus variklis „EcoMax Tier 4i“, atitinkantis emisijos reikalavimus. Jis leidžia sumažinti kuro sąnaudas iki 10 %, palyginti su mūsų senesniais modeliais. Tačiau JS220 serijos vikšrinių ekskavatorių pranašumai tuo nesibaigia.

MAKSIMALUS NAŠUMAS, MINIMALIOS IŠLAIDOS Siūlome didelį asortimentą JCB priedų, kuriuos naudojant jūsų JS220 ekskavatorius taps dar universalesnis, leis atlikti įvairias užduotis.  JCB gamintojo greitojo sukabinimo sistema leidžia darbinius padargus keisti greitai ir lengvai, be to, ji sukurta specialiai JS serijai.  Mūsų variklis „EcoMax T4i/Stage3B“ sunaudoja iki 10 % mažiau kuro nei varikliai „Tier 3“, todėl sutaupysite pinigų.  Automatinės laisvosios eigos technologija automatiškai sumažina variklio apsukas, kai hidraulika nenaudojama.  Bendrovės JCB naujoviška hidraulinės regeneracijos sistema išsiskiria tuo, kad alyva perdirbama cilindruose, siekiant sumažinti ciklo laiką ir kuro sąnaudas.

DIRBKITE BET KURIOJE VIETOJE IR BET KADA  Reikšmingai sumažintas triukšmo lygis tiek operatoriaus kabinoje, tiek išorėje, kad triukšmas statybvietėje būtų mažesnis.  Triukšmo lygis: 70 dB (A) LpA ir 100 dB (A) LwA.  Variklio duslintuvas suderintas taip, kad slopintų variklio keliamą triukšmą ir skleistų aukštos kokybės garsą.  Jokio nereikalingo oro srauto – variklio varomą ventiliatorių valdo nauja poreikio principu veikianti kontrolės sistema, leidžianti optimizuoti ventiliatoriaus greitį ir sumažinti triukšmą.

S tat y b a

IŠMANUSIS VALDYMAS  7 colių skystųjų kristalų spalvotas monitorius ir viena galinio vaizdo kamera, įrengta kaip standartinė įranga.  Skaitmeniniai indikatoriai rodo ekskavatoriaus kuro lygį ir aušinamojo skysčio temperatūrą.  Intuityvus variklio apsukų valdymas su pasirenkamu galios intervalu.  Automatinė laisvosios eigos technologija automatiškai sumažina variklio apsukas, kai jis nenaudojamas.  Konfigūruojamas ekranas – operatorius gali pasirinkti nustatymus.  Imobilizacija – norėdamas užvesti ekskavatorių, operatorius turi įvesti keturių skaitmenų kodą, kurį galima nustatyti iš naujo naudojantis technologija „LiveLink“.

RANKA PASIEKIAMA SAUGA Hidraulinės izoliacijos svirties (budrumo kontrolės rankenos) valdymo metodas buvo patobulintas, įdiegta nauja funkcija. Norėdamas pradėti naudoti ekskavatoriaus hidraulines linijas, operatorius dabar turi tai patvirtinti paspausdamas jungiklį, esantį AMS prietaisų skydelyje. Taip išvengiama atvejų, kai valdymo elementai suaktyvinami netyčia pajudinus budrumo kontrolės rankeną.

JCB stiprintuvo valdymo izoliavimo sistema.

Ar jūs pakankamai saugūs? 

Oficialusis JCB atstovas Baltijos šalyse – įrankių centrai „Stokker“. www.stokker.lt, www.jcb.ee/lt

57

S ptat r e ynbdai m a i

Vėdinamasis fasadas – geresnis pastato drabužis!

Vėdinamieji fasadai su fibrocementinių plokščių „Cembrit UrbanNature“ apdaila naudojami įrengiant tiek naujus, tiek modernizuojamų pastatų fasadus, kai reikia apsaugoti sienas nuo lietaus poveikio, pridrėkimo ar pratekėjimo, žiemą išorines sienas apsaugoti nuo peršalimo, o vasarą, esant aukštai aplinkos temperatūrai, nuo perkaitimo, pagerinti eksploatuojamų patalpų būklę ir užtikrinti joms keliamus sanitarinius higieninius reikalavimus, pagerinti esamų sienų šilumines technines charakteristikas ir patalpų garso izoliacines savybes, padidinti išorinių atitvarinių konstrukcijų patvarumą ir ilgalaikiškumą.

KONSTRUKCIJA Konstrukcija, prie kurios tvirtinamos plokštės „Cembrit“, gali būti iš metalinių cinkuotų arba aliuminio profiliuočių, arba medinių karkaso elementų.

Pirmo darbų etapo metu prie atraminių sienų inkarais tvirtinamos reguliuojamos gembės (vadinamieji kronšteinai). Inkaravimo sistema parenkama atsižvelgiant į pagrindo konstrukcijos ir jo būklę. Tam, kad būtų sumažintas šalčio praėjimas per sistemos konstrukciją, po gembėmis būtina naudoti termoizoliacines tarpines.

Po to prie gembių montuojami horizontalūs (jei pasirinkta karkaso sistema dviejų lygių) ir vertikalūs karkaso konstrukcijos profiliuočiai. ŠILUMOS IZOLIACIJA Kai atraminio karkaso konstrukcija yra tik vertikali, po gembių inkaravimo tvirtinama šilumos izoliacija.

Paprastai vėdinamieji fasadai šiltinami dvisluoksne mineralinės vatos šilumos izoliacija:  pagrindinis šilumos izoliacijos sluoksnis sudarytas iš mineralinės vatos plokščių, skirtų atitvaroms, kur izoliacija neveikiama apkrovų. Plokščių oro laidumo koeficientas l ≤ 190 m3/(m·s·Pa);

Jau pats sistemos pavadinimas nusako pagrindinę fasado funkciją – vėdinti konstrukciją. Vėdinimas suteikia didžiausius tokios sistemos funkcinius pranašumus – konstrukcija visada išlieka sausa, išsaugomas geras patalpų mikroklimatas, konstrukcija tampa ilgalaikiškesnė, atspari ugniai ir t. t. „Cembrit“ vėdinamųjų fasadų plokštės atšiauriomis sąlygomis eksploatuojamos jau daugiau kaip 50 metų!

 vėjo izoliacijos sluoksnis sudarytas iš mineralinės vatos plokščių, kurių oro laidumo koeficientas yra l ≤ 60 m3/(m·s·Pa), orinio laidžio K, m3/(m2·s·Pa) vertė pagal STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“ 6 lentelės reikalavimus. Šilumos ir vėjo izoliacinių medžiagų degumo klasė turi atitikti taisyklių „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“, įsakymas Nr.1-338, 2010.12.07 reikalavimus. Šilumos izoliacija tvirtinama mechaniškai (tvirtinimo taškų skaičius ≥5/m2). Kai atraminio karkaso konstrukcija horizontali (dviejų lygių) – po pirmo lygio horizontalaus karkaso sumontavimo įrengiama šilumos ir priešvėjinė izoliacija, po to montuojamas antras profiliuočių lygis. Sumontavus pagrindinį šilumos izoliacijos sluoksnį, jo apsaugai nuo vėjo montuojamas vėjo izoliacinis sluoksnis iš mineralinės vatos.

58

www.cembrit.lt

Dėl papildomos detalios informacijos apie vėdinamosios konstrukcijos su fasadinėmis plokštėmis „Cembrit UrbanNature“ įrengimą, tipinius mazgus ar kitokiais klausimais prašome kreiptis į „Cembrit“ atstovybę.

S p rSe ntat diy mbaai

PLOKŠČIŲ „CEMBRIT“ TVIRTINIMAS Vėdinamųjų fasadų apdailai naudojamos fibrocementinės fasadinės plokštės „Cembrit UrbanNature“.

Prieš pradedant fasado plokščių montavimo darbus, būtina parengti fasado sudalinimo projektą tam, kad būtų užtikrintas sistemos tvirtinimo elementų bei karkaso konstrukcijos atsparumas ir stabilumas.

Paprastai fasadinės plokštės yra tvirtinamos vertikaliai arba horizontaliai ant iš anksto paruoštų vertikalaus karkaso profiliuočių. Plokštėms tvirtinti prie karkaso būtina naudoti specialias specifikacijose nurodytas aliuminio ar nerūdijančiojo plieno kniedes bei tarpines. Vidurinis tvirtinimo taškas visada fiksuojamas. Jei plokštės montuojamos horizontaliai, tai plokštės viduryje vienoje horizontalioje eilėje įrengiami vienas arba du fiksuoti taškai. Fiksuojant reikia naudoti specialias įvores. Visi kiti tvirtinimo taškai paliekami paslankūs.

Plokštės tvirtinimo vietose iš anksto turi būti išgręžiamos 9 mm skersmens kiaurymės. Plokštė pradedama tvirtinti nuo fiksuoto taško plokštės viduryje. Karkase, naudojant centravimo įrankį, išgręžiamos atitinkamo skersmens kiaurymės. Toliau specialiu akumuliatoriniu kniedytuvu su specialiu ribojančiu antgaliu plokštė tvirtinama kniedėmis paslankiuose taškuose. Paskiausiai pritvirtinami plokštės kampai. Ribojantis kniedytuvo antgalis turi užtikrinti 0,2–0,3 mm laisvumą tarp kniedės galvutės ir plokštės.

Tvirtinant plokštes prie karkaso, būtina laikytis gamintojo nustatytų minimalių atstumų nuo plokštės krašto ir briaunos iki tvirtinimo vietų ir atstumų tarp tvirtinimo taškų, atsižvelgiant į pasirinktos sistemos konstrukciją.

Tarp plokščių tiek horizontalia, tiek ir vertikalia kryptimis paliekamas 6–8 mm tarpas.

Vėdinamojo fasado konstrukcijos ir „Cembrit“ plokščių tvirtinimo schema FASADO UŽBAIGIMO ELEMENTAI Paskutinysis darbų etapas – palangių ir parapetų apskardinimas. Visi fasado horizontalūs paviršiai – karnizai, parapetai, palangės – padengiami korozijai atsparia, cinko sluoksniu su poliesteriu dengta 0,6 mm storio skarda.

1. Tvirtinimo elementai 2. Vertikalių siūlių EPDM juosta (ant kiekvieno vertikalaus karkaso profiliuočio) 3. Vertikalus karkaso profiliuotis 4. Sieninė gembė 5. Horizontalus karkaso profiliuotis 6. Fasadinė plokštė „Cembrit“ 7. Tvirtinimo elementai

Palangių, parapetų, viršlangių ir kiti skardiniai elementai neturi uždengti vėdinimo kanalų.

Tik užbaigus šį paskutinį darbų etapą ir atlikus darbus laikantis visų reikalavimų, galima manyti, kad vėdinamąjį pastato fasadą įrengėte tinkamai. Taip įrengtas fasadas nesukels rūpesčių, jam nereikės papildomos priežiūros, jis atrodys estetiškai ilgą laiką. 

59 „Cembrit“ atstovybė Lietuvoje: Savanorių pr. 219, LT-02300 Vilnius Tel. +370 5 264 4302, faks. +370 5 205 8552, el. paštas info@cembrit.lt, www.cembrit.lt

www.cembrit.lt

S tat y b a

Modernus biurų pastatas atgaivins Viršuliškes Giedrė Balčiūtė

Viename seniausių Vilniaus miegamųjų rajonų – Viršuliškėse, netoli Vakarinio aplinkkelio, iškilo didžiulis 21 aukšto biurų pastatas, sertifikuotas „A“ energinio naudingumo klase. Tai pirmasis toks biurų pastatas Lietuvoje.

Daugiau kaip 81 m aukščio pastatas tapo vienu aukščiausių Vilniuje. Šio pastato statybų sprendiniai buvo neeiliniai, jiems prireikė itin didelio statytojų atsakingumo.

60

S tat y b a

Planus pristabdė sunkmetis Milžinišką biurų pastatą pastatė Suomijos koncernui priklausanti viena didžiausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje „YIT Kausta“.

Leidimas vykdyti jo statybas gautas dar 2008 m., tačiau planus pristabdė ekonominis sunkmetis. Iš naujo įgyvendinti viziją imta 2012 metais. Pastatą planuojama atidaryti jau šių metų gegužę.

Atvykusiesiems į naująjį biurų pastatą nereikės sukti galvos, kur pastatyti automobilį. Po žeme bus įrengta trijų lygių automobilių stovėjimo aikštelė.

Pirmajame verslo centro aukšte kuriasi klientų aptarnavimo skyriai, pardavimų salonai, kiti 20 aukštų skirti biurams, kurių patalpas nuomininkai galės planuoti pagal savo poreikį.

Puikus susisiekimas „Grand Office“ yra projekto, kuriuo buvusios „Vilspos“ spaustuvės teritorijoje numatoma įkurti gyvenamuosius ir biurų pastatus, komercines ir prekybines patalpas, pastatyti daugiaaukštį administracinį pastatą bei prekybos centrą, dalis. Projekto autoriai architektai Gintaras Čaikauskas ir Miroslavas Šejnickis šį kompleksą vadina pionieriumi. Tai bus naujas žingsnis į antrąjį Vilniaus centrą.

Kitaip nei iki šiol, daugiaaukščiai pastatai dygsta nedarkydami miesto veido, nes vietovės kraštovaizdis leidžia tokius statyti.

FAKTAI

Pastatas bus 21 aukšto, daugiau nei 81 m aukščio  Bendras plotas 10 380 m² Pastate bus trijų aukštų požeminė automobilių aikštelė 264 automobiliams ir 28 automobilių stovėjimo vietos šalia pastato lauke Pastate veiks penki liftai. Du iš jų – 630 kg keliamosios galios, kiti trys – 1 000 kg keliamosios galios. Du liftai bus su panoraminiu vaizdu į Vilniaus miestą

Architektas G. Čaikauskas tiki, kad tokie daugiafunkciai centrai į Viršuliškes pritrauks jaunų žmonių, kuriems čia bus sukurtos šiuolaikiškos darbo vietos ir įrengti būstai.

 Statybos vadovas

Verslo centro „Grand Office“ pranašumas – netolimas atstumas iki miesto centro. Šalia įrengti išvažiavimai į Kauną ir Ukmergę. Susisiekimas su šiuo kylančiu Viršuliškių arealu, ekspertų nuomone, išties puikus: visuomeniniu ar nuosavu transportu gana greitai ir lengvai į šį rajoną galima atvykti iš bet kurios miesto dalies. „Grand Office“ iškilo šalia jau veikiančio Vilniaus vakarinio aplinkkelio.

Vytautas Grigelionis

„Pagal Vilniaus bendrąjį planą Viršuliškės – vienas svarbiausių lokalių centrų, kurio užduotis – sumažinti spūstis miesto centre, kuriant darbo vietas arčiau namų. Įgyvendinus „Grand Office“ projektą ne tik atsiras naujų šiuolaikiškų darbo vietų naujajame biuro pastate, bet ir pagerės infrastruktūra bendrąja prasme: bus sutvarkytos gatvės ir šaligatviai, žaliosios zonos. Šalia verslo centro netrukus atsidarys prekybos centras „Prisma“, šalia kylančiuose „Solo City“ gyvenamuosiuose namuose bus patogu įsikurti dirbantiems tiek Viršuliškėse, tiek miesto centre.

Gana didelė teritorija projektuojama tų pačių architektų išlaiko bendras architektūrines tendencijas, spalvas ir tampa estetiškai patraukli“, – teigia AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

Remigijus Pranys  Projekto vadovas  Užsakovas ir projekto plėtotojas UAB „YIT Kausta būstas“  Generalinis rangovas AB „YIT Kausta“  Projektuotojas UAB „Viltekta“  Adresas Viršuliškių skg. 34, Vilnius  Statybų pradžia 2012 m. gruodis  Numatoma statybų pabaiga 2014 m. balandžio pabaiga  Pastato atidarymas 2014 m. gegužė Šiuo metu beveik pusė patalpų jau turi nuomininkus

61

S tat y b a

„Grand Office“ projektavimo darbai buvo patikėti vienai iš didžiausią patirtį šalyje turinčių projektavimo ir konsultavimo įmonių „Viltekta“. Įmonė parengė statinio konstrukcijų, vidaus ir lauko inžinerinių tinklų techninį ir darbo projektus bei vadovavo visam projektui. Pasak „Viltekta“ direktoriaus Tomo Segalio ir projektų vadovo Martyno Bružo, darnų verslo centro ir aplinkui išdygsiančių namų kvartalą projektavo daugiau nei trisdešimties atestuotų inžinierių ir architektų komanda.

Betoną maišė vietoje „Grand Office“ pastate buvo išbetonuota daugiau kaip 10,5 tūkst. m2 smulkiagrūdžio betono grindų ir suformuota apie 2 tūkst. m2 nuolydžių virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės.

Smulkiagrūdis betonas buvo maišomas čia pat, statybų aikštelėje, ir perduodamas betono padavimo siurbliais „Putzmeister 740“ iš apačios, be jokių kranų, į viršų. Tokia betonavimo technologija padeda užtikrinti greitį ir kokybę. Grindų betonavimo darbus atlikusios bendrovės „WD Group“ direktorius Vilius Dručiūnas prisiminė, kad darbas „Grand Office“ buvo ypatingas dėl labai didelio pastato aukštingumo – betoną siurbliais teko pakelti net iki 86 metrų. Prisidėti prie tokio aukščio pastatų statybos bendrovė galėjo investavusi į techniką – betono siurbliai atnaujinami kas dvejus metus.

Vis dėlto V. Dručiūnas džiaugėsi, kad ilgą laiką dirbančių „WD Group“ darbuotojų patirties ir profesionalių „YIT

62

Kausta“ įmonės projektų vadovų bei statybos darbų vadovų dėka subrangovų darbas buvo puikiai sukoordinuotas. Taigi statybos darbų darna buvo išlaikyta ir viskas atlikta kokybiškai bei laiku.

Saugumui – save keliantys skydai Statant pastatą jo saugumu, pastolių bei klojinių sistemomis rūpinosi UAB „Peri“. Ji šiame objekte derino didelį sistemų spektrą: kolonoms naudojo TRS klojinius su betonavimo platformomis, sienoms – „Trio“ klojinius, perdangas formavo iš „Skydeck“ ir „Multiflex“ klojinių, aukštoms perdangoms panaudoti „Peri up Rosett“ bokšteliai su „Multiflex“ klojiniais, lifto šachtos ir laiptinės saugumą garantavo septynios BR aikštelės, o išorinių pastato sienų statybos saugumui užtikrinti pasitelktos CB240 pagrindinės ir apatinės aikštelės.

Saugiam ir efektyviam darbui pastato atvirame perimetre užtikrinti sumontuoti RCS-P apsauginiai save keliantys skydai.

Aukštos klasės stogo danga Pastato „Grand Office“ stogas buvo dengtas bendrovės „TechnoNICOL - Construction Systems“ pagamintomis dangomis.

Stogui įrengti pasirinktos aukščiausios „Technoelast“ klasės polimerinio bitumo dangos. Šios klasės hidroizoliacinės dangos, gaminamos iš aukščiausios kokybės žaliavų, išsiskiria patvarumu, atsparumu natrio druskoms, dides-

S tat y b a

PROJEKTO PLANAS

niu atsparumu išoriniams krūviams ir ilgu eksploatacijos laiku. Tokias medžiagas renkasi profesionalai, pabrėžiantys objekto svarbą ir išskirtinumą bei vertinantys kokybinius medžiagos parametrus ir jos ilgalaikiškumą.

Viršutiniam biurų pastato „Grand Office“ stogo dangos sluoksniui įrengti buvo naudota „Technoelast K-PS 170/5000“. Ši danga išsiskiria geriausiomis techninėmis charakteristikomis ir yra padengta stambiagrūdžiu pabarstu, kuris patikimai saugo nuo ultravioletinių spindulių poveikio.

Apatinio stogo konstrukcijos sluoksniui įrengti ir hidroizoliacijai užtikrinti naudota aukštos kokybės danga „Technoelast K-MS 170/3000“.

Bendrovės „TechnoNICOL“ produkcija gaminama modernia įranga, remiantis pačia pažangiausia technologija, pelniusia statybos profesionalų ir žinovų pripažinimą bei pasitikėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Ant „Grand Office“ stogo terasos numatyta įrengti inžinerines sistemas. Eksploatuojamuose stoguose labai svarbi galima vandens surinkimo trapų apkrova, vandens nuvedimas nuo paviršiaus ir nuo vidinių konstrukcijų bei sandarus hidroizoliacijos privedimas. Kad nekiltų problemų dėl stogo konstrukcijoje susikaupiančio, neefektyviai nuvedamo ar per hidroizoliaciją tekančio vandens, pasirinkti HL sprendimai, kuriuos pateikė bendrovė „HL Hutterer & Lechner“.

63

S tat y b a

Netaupė atsisakydami kokybės Aukštą energinį pastato „Grand Office“ naudingumą padeda užtikrinti ir tai, kad stogui apšiltinti buvo naudota efektyvi termoizoliacinė medžiaga polistireninis putplastis EPS 100. Šią termoizoliacinę medžiagą tiekusios UAB „Šilputa“ direktorius Ježy Makovski pasakojo, kad Lietuvoje dažniau stogams šiltinti naudojamas silpnesnis ir pigesnis produktas EPS 80.

tės, yra vėdinamasis. Šioje pastato dalyje yra įrengtos laiptinės. Už aliuminio ir stiklo konstrukcijų bei fasadų valymo įrangos bėgio projektavimą, gamybą ir montavimą buvo atsakinga UAB „Staticus“. Ši bendrovė naudojo statybų aikštelėje surenkamas aliuminio ir stiklo fasadų konstrukcijas, kurios buvo montuojamos kaip elementiniai fasadai. Fasaduose buvo integruota daugiau nei 230 vnt. aliuminio profilio atidaromų langų.

„Tai, kad į „Grand Office“ buvo pasirinkta dėti brangesnį ir geresnį produktą, rodo, kad generaliniai rangovai netaupė, atsisakydami kokybės“, – gyrė klientų sprendimą J. Makovski.

Skaidrios fasado dalys buvo stiklintos dviejų kamerų stiklo paketais, kurių išorinis ir vidinis stiklas padengti selektyvine danga, užtikrinančia gerus šilumos izoliacijos rodiklius. Specialios saulę kontroliuojančios dangos nenaudota, siekiant, kad saulės energijos praleisties koeficientas būtų ne mažesnis kaip 0,5. Tai leido užtikrinti, kad kuo daugiau saulės energijos praeitų pro stiklą ir žiemą būtų mažesnės šildymo išlaidos.

Polistireninis putplastis EPS 100 yra sparčiai populiarėjantis gaminys. Jo kasmet sunaudojama vis daugiau.

Vokietijoje analogiška medžiaga paprastai naudojama fasadams apšiltinti. UAB „Šilputa“ gaminamas polistireninis putplastis iš daugumos kitų gamintojų produkcijos išsiskiria tuo, kad į jį visiškai nepridedama atraižų, nors nedidelis jų kiekis yra leistinas. „Tai, kad nededame atraižų, lemia geresnes fizikines medžiagos savybes. Ji tampa labiau atspari gniuždymui, lenkimui, apkrovoms, turi gerą šilumos varžą“, – pasakojo bendrovės „Šilputa“ vadovas.

Puiki šilumos izoliacija „Grand Office“ biurų pastatas atrodo moderniai ir smarkiai pagyvina Viršuliškių rajoną.

Trys pastato fasado pusės yra stiklinės. Stiklo fasadai pasirinkti siekiant labiau išreikšti numatytą koncepciją. Tik viena, vadinamoji „nugarinė“, pastato pusė yra uždara.

Jos fasadas, kurio apdailai naudotos kompozitinės plokš-

UAB „Staticus“ buvo atsakinga ir už trečio aukšto antstato aliuminio konstrukcijas. Bendra atliktų darbų apimtis siekė 5 518 m2 konstrukcijų ir 102 m fasadų priežiūros bėgio.

UAB „Staticus“ rinkodaros projektų vadovas Vaidas Vičius sakė, kad „Grand Office“ fasado konstrukcija išsiskiria itin geromis šilumos izoliacijos savybėmis. „Projekte buvo numatyta, kad bendras mūsų įrengtų fasadų šilumos laidumo koeficientas turi būti 0,56 W/m2K ir tai buvo jau didelis iššūkis, bet galų gale mes pasiekėme netgi šiek tiek geresnį rezultatą – 0,53 W/m2K. Skaidrių fasado dalių šilumos laidumo koeficientas turėjo būti ne didesnis kaip 0,9 W/m2K, neskaidrių – ne didesnis nei 0,15 W/m2K. Kad įgyvendintume tokius reikalavimus, teko naudoti dviejų kamerų stiklo paketus, kurių šilumos laidumo koeficientas yra 0,5 W/m2K, net 344 mm storio

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus.

Sėkmingai veiklą plėtojanti Lietuvos įmonė UAB „ŠILPUTA“ gamina Europos kokybės standartus atitinkantį polistireninį putplastį (EPS) – vieną iš XXI a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. Jis itin dažnai naudojamas apšiltinti įvairiems pamatams, perdangoms, fasadams, grindims, stogams, terasoms, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijoms ir pan.

UAB „ŠILPUTA“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje.

Ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti UAB „ŠILPUTA“ visada nepriekaištingai įvykdo visus klientų užsakymus.

64

UAB „ŠILPUTA“, Sodų g. 14, LT-13270 Skaidiškių k., Vilniaus r.

Tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. info@silputa.lt

www.silputa.lt

S tat y b a

apšiltinimo sluoksnį ir itin gerų šiluminių savybių aliuminio profilių sistemą“, – vardijo V. Vičius. Fasadui įrengti naudotos vokiečių aliuminio sistemos „Wicona“: fasadinė „Wictec 50“ ir langinė „Wicline 75evo“. Tai sistemos, atitinkančios aukščiausius statybos reikalavimus.

Itin daug dėmesio skirta fasado konstrukcijos sandarumui, todėl bandymai buvo atliekami tiek statybų aikštelėje, tiek Kauno technologijos universiteto laboratorijose.

Atsižvelgta į akustiką Pastato inžinerinės sistemos yra labai efektyvios ir ekonomiškos, atitinkančios „A“ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Pastate buvo sumontuotos tokios šildymo, vėdinimo ir aukšto naudingumo rekuperacinės sistemos, kad šilumos atgavimas siekia net 85 %.

Projektuojant pastatą atsižvelgta ir į akustikos klausimus – imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių sistemų keliami garsai būtų minimalūs. Pertvarų ir vidinių sienų garsui bei šilumai izoliuoti naudotos naujos kartos „Knauf TP115“ mineralinės vatos plokštės, kurias tiekė UAB „Vejuva“ („Jeruzalės statybinės medžiagos“). Ši bendrovė taip pat tiekė ir betoninius blokelius „Haus“.

Interjere daug šviesos Biurų pastato „Grand Office“ interjerams, kurių bendraautoris architektas Simonas Klezys, pasistengta suteikti natūralumo ir jaukumo.

Patalpos suplanuotos taip, kad jose būtų kuo daugiau dienos šviesos. Reikiamas zonas efektyviai apšvies šiuolaikinė energiją taupanti sistema. Biuruose bus pakabinti nuleidžiami šviestuvai, kurie gerai apšviečia ne tik darbo vietą, bet ir aplinkinius plotus. Toks apšvietimo būdas leis taupyti elektros energiją.

Interjere vyrauja pilki betono ir rusvi medžio atspalviai.

Tai yra idėjinio lygio spalvos, kurios ir padiktavo visą interjero koncepciją. Interjero medienos gaminių apdailai buvo pasirinktas kompleksinis UAB „Trebeka“ sprendimas: antipirenas „Holz Prof“ ir dvikomponentis akrilo ir poliuretano lakas „Heidelberg Solo Pur“. Antipirenas „Holz Prof“ yra skirtas ne tik statybinės medienos ugniaatsparinimo B-s1, d0 degumo klasei pasiekti, bet ir medinėms interjero detalėms, kurios po ugniaatsparinimo turi būti dengiamos papildomomis apdailinėmis medžiagomis.

Biurų pastate įrengtas automatizuotas šiluminis mazgas su keturiais kontūrais, per kuriuos ruošiamas buitinis, radiatoriams ir vėdinimo įrenginiams reikalingas karštas vanduo. Paruošto vandens temperatūra gali būti reguliuojama automatiškai, atsižvelgiant į lauko oro temperatūrą.

Taip pat buvo automatizuotas vandens ir elektros apskaitų duomenų surinkimas. Kaip teigė UAB „Caverion Lietuva“ projektų vadovas Linas Tamašas, tai leidžia kiekvienam nuomininkui vandens ir elektros apskaitą vykdyti atskirai, kartu visus skaitiklių duomenis surinkti į bendrą sistemą. „Grand Office“ vėdinimo sistema bei paduodamo oro temperatūra irgi reguliuojamos automatiškai. Iš viso pastate įrengti penki vėdinimo įrenginiai: po du požeminėje stovėjimo aikštelėje ir ant žemutinės dalies stogo bei vienas ant aukštuminės dalies stogo. Taip pat požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje veikia automatinė CO ventiliacijos sistema.

Pastate sumontuota ir automatinė dūmų šalinimo bei viršslėgio palaikymo sistema. Ji įjungia oro padavimo ventiliatorius, dūmų šalinimo ventiliatorius, uždaro ugnies vožtuvus, atidaro reikiamus dūmų ir viršslėgio vožtuvus, fiksuoja jų galines padėtis. Visa tai atvaizduojama pastato valdymo sistemoje.

Anot L. Tamašo, UAB „Caverion Lietuva“ įdiegta pastatų valdymo sistema leidžia vienoje vietoje matyti visus valdomus pastato techninius parametrus ir prireikus juos keisti. Ši sistema taip pat padeda rinkti analitinius duomenis apie elektros energijos, vandens suvartojimą ir priimti optimaliausius sprendimus dėl tolesnės pastato eksploatacijos. 

Valdymas vienoje vietoje „Grand Office“ buvo sumontuota Kanados gamintojo „Distech Controls“ pastatų valdymo sistema, kurią įdiegė UAB „Caverion Lietuva“.

65

S tat y b a

Subrangovams – generalinių rangovų pinklės Giedrė Balčiūtė

Santykiai tarp užsakovų ir rangovų bei generalinių rangovų ir jų samdytų subrangovų ne visada būna skaidrūs.

Neretai generaliniai rangovai piktnaudžiauja savo teisėmis ir, prisidengdami sau palankiai suformuotomis statybos rangos sutartimis, vengia atsiskaityti su subrangovais už jiems padarytą darbą.

Taip teigia tarptautinės teisinių paslaugų kontoros „Teisės tarnai“ teisininkai, kuriems ne kartą teko ginti nuo generalinių rangovų nukentėjusius subrangovus, ir pateikia patarimų, kaip nuo to apsisaugoti.

Subrangovai – jautriausia grandis Civilinio kodekso (CK) 6.681 straipsnyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal kitą kodekso straipsnį rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis, tai yra subrangovus. Su subrangovais už atliktą darbą turi atsiskaityti juos samdęs generalinis rangovas.

Tačiau dažnai generaliniai rangovai piktnaudžiauja savo teisėmis ir, prisidengdami sau palankiai suformuotomis statybos rangos sutartimis, kurios dažnai prisijungimu standartinėmis sąlygomis būna sudaromos tarp šalių, vengia atsiskaityti

66

S tat y b a

su subrangovais, nepagrįstai nepriima kokybiškai atliktų jų darbų. „Subrangovai dažnai būna jautriausia grandis statybos rangos teisinių santykių kontekste. Tai suvokdami generaliniai rangovai tuo neteisėtai naudojasi ir įvairiais būdais vengia vykdyti savo prievoles subrangovams“, – aiškino įmonės „Teisės tarnai“ vyresnysis teisininkas Justas Laurinčiukas.

Neretai pasitaiko, kad generalinis rangovas atsisako mokėti subrangovams, motyvuodamas tuo, kad darbas, kurį jie atliko, yra neva nekokybiškas. Nors brokas, jeigu toks yra, paprastai būna nedidelis ir lengvai ištaisomas.

Trūksta objektyvių kriterijų Tauras Mičiuda, www.zalos24.lt nepriklausomas ekspertas, su piktnaudžiavimu, kai generaliniai rangovai vengia atsiskaityti su subrangovais, prisidengdami neva esminiais defektais, susidūrė nekart.

„Didžiausia visų ginčų tarp rangovo ir subrangovo priežastis, pasitaikanti mano darbo praktikoje, yra ta, jog prieš visus darbus pasirašomoje tarpusavio sutartyje nėra apibrėžiami konkretūs reikalavimai statybos darbų rezultatui.

Tai nėra ypač aktualu, kai atliekami darbai, kurių kokybė nustatyta privalomuosiuose statybos dokumentuose – statybos techniniuose reglamentuose ir projekte: konstrukcijų armavimas, jų montavimo darbai, betonavimas ir kita. Tačiau neretai nenurodomi privalomieji reikalavimai, susiję tik su vizualiai nustatomais kriterijais: fasadų tinko faktūra, paviršių dažymo ir glaistymo tolygumu, vientisumu ir kitokiais apdailos darbais“, – pastebėjo T. Mičiuda.

Jeigu rangovo ir subrangovo sutartyje nebuvo aiškiai nustatyti objektyvūs reikalavimai darbo rezultatui ir, kas labai svarbu, neapibrėžta, kaip bus atliekamas jo patikrinimas, tuomet programuojamas ginčas. Anot T. Mičiudos, generalinis rangovas, būdamas geresnėje pozicijoje, tai yra kai darbai atlikti ir darbo rezultatą jis faktiškai turi savo rankose, bet, norėdamas delsti sumokėti arba sumažinti atsiskaitymo už atliktus darbus sumą, ima reikšti pretenzijas subrangovui būtent dėl tokių aiškiais kriterijais neapibrėžtų darbų rezultato. „Pavyzdžiui, subrangovo atliktas sienų dažymas, rangovo nuomone, gali pasirodyti nekokybiškas, nes matyti netolygi volelio suformuota struktūra arba netenkina nepakankamai glotnus glaistytas paviršius. Jei į sieną bus žiūrima iš 20 cm atstumo, kampu šviečiant halogeniniam šviestuvui, galima pamatyti ir dar daugiau neva trūkumų.

Tačiau jei darbas bus priimamas dienos šviesoje, į tikrinamąją sieną žiūrint iš 2 m atstumo, tas pats rezultatas pasirodys visiškai kitoks. Atrodo, paprastas sakinys subrangos sutartyje gali padėti ateityje išspręsti didžiules problemas“, – įspėjo ekspertas.

Brokas dėl prastų medžiagų Lietuvoje dažna praktika, kad medžiagas subrangovui tiekia generalinis rangovas. Tačiau medžiagų kokybė dėl įvairių priežasčių gali būti nepakankama. Dėl to gali smarkiai pablogėti statybos darbų rezultatas.

„Jei su nekokybiškomis medžiagomis susiję defektai pastebimi iš karto, vos pradėjus dirbti, problema išsprendžia- TAURAS MIČIUDA, zalos24.lt ma gana paprastai, pasikvie- nepriklausomas ekspertas tus medžiagų tiekėją, atstovą. Kitaip būna, jei trūkumai išryškėja po to, kai objektas jau pabaigtas, o su statybos dalyviais atsiskaityta. Jeigu subrangovui, kaip šiuo metu įprasta, yra sulaikyta rangovo mokėtinos sumos dalis, kaip grąžinamas užstatas, tuomet jau subrangovui tenka pareiga įrodyti panaudotų medžiagų netinkamumą. Tokios medžiagos gali būti tos, kurios turi atlaikyti atmosferos poveikį (dažai, lakai), rišamosios (klijai, gruntai) ir kitos“, – vardijo T. Mičiuda. Įrodinėti, kad buvo panaudotos netinkamos medžiagos, yra gana brangu. Turi būti atliekamos cheminės ekspertizės ir bandymai, o jų rezultatas gali būti visiškai neaiškus.

Pavyzdžiui, gali būti nustatyta medžiagų laikymo klimato sąlygų pažeidimų. Bet jei medžiagas sandėliavo tiek tiekėjas, tiek rangovas ir subrangovas, sunku įrodyti, kas jas netinkamai laikė.

Klaidos dėl vėlavimo Gana dažnai kokybė nukenčia todėl, kad vėluojama statybos darbus atlikti laiku. Vėlavimo priežastys gali būti įvairios, dažnai nepriklausančios nuo vieno subrangovo.

T. Mičiuda pastebėjo, kad ypač dažnai laiko pritrūksta tada, kai statybos objekte skirtingiems darbams rangovas pasamdo keletą subrangovų. Vienam jų pavėlavus, visi kiti turi koreguoti savo spartą, kad spėtų atlikti darbus iki galutinio termino. Darbų atlikimo greitis tiesiogiai veikia jų kokybę. Skubant galima ne tik padaryti klaidų dėl žmogiškojo faktoriaus, bet ir nusižengti darbų technologijai, ypač kai vykdomi šlapi statybos procesai, o medžiagos turi išdžiūti, sutvirtėti. „Jeigu atsiliekama nuo statybos darbų grafiko, rangovas visuomet ragins likusius subrangovus skubėti ir gal net žodžiu draugiškai pasiūlys nesilaikyti neva nereikšmingų ir perdėm skrupulingų technologijos reikalavimų, kad išvengtų gresiančių sutartyje numatytų baudų. Tokiais atvejais atsakomybė už atsirasiančius defektus visiškai teks subrangovui ir jau nebus svarbu, kad skubėta buvo dėl visai kito subrangovo pavėluotai perduoto darbų fronto“, – įspėjo T. Mičiuda.

67

S tat y b a

Apie riziką privalu įspėti Taigi, ką daryti, kad subrangovas nenukentėtų ir už atliktus darbus su juo būtų atsiskaityta?

Įmonės „Teisės tarnai“ vyresnysis teisininkas J. Laurinčiukas siūlė, prieš pasirašant rangos sutartį, visų pirma atkreipti dėmesį į jos turinį ir joje įtvirtintas nuostatas, kurias abi šalys gali laisva valia susiderinti. Be to, patarė neskubėti pasirašyti teikiamos sutarties redakcijos, prieš tai jos atidžiai neišanalizavus. „Jeigu iškyla objektyvių kliūčių vykdyti sutartį ir tampa rizikinga toliau tęsti darbus, atsižvelgdamas į CK 6.569 straipsnį rangovas privalo nedelsdamas apie tai įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie tokias aplinkybes, veikia savo rizika ir pats atsako už trūkumus, jei tokių kiltų ateityje“, – teigė J. Laurinčiukas. Šalių bendradarbiavimo pareiga nurodoma CK 6.691 straipsnyje ir nuolat pabrėžiama teismų praktikoje. „Subrangovai taip pat yra suvokiami kaip savo srities profesionalai, todėl atlikdami rangos darbus pagal generalinio rangovo nurodymus, tačiau žinodami, jog tokių nurodymų vykdymas gali turėti įtakos kokybei, prisiima nereikalingą riziką“, – įspėjo teisininkas.

Vienoje bylų, kai nuo projekto buvo nukrypta užsakovo pageidavimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad „<...> nors nuo projekto buvo nukrypta užsakovo pageidavimu, tačiau tokių užsakovo pageidavimų padariniai tenka rangovui, nes jis turėjo įspėti užsakovą, o to nepadaręs atsako už darbo trūkumus (CK 6.659 str.)“.

J. Laurinčiukas patarė generalinio rangovo ar užsakovo nurodymus vertinti kritiškai. Jeigu generalinio rangovo ar užsakovo nurodymai vykdyti darbus yra neteisėti ar netgi prieštarauja patvirtintam projektui, visuomet reikėtų nedelsiant įspėti apie riziką, pateikti pastabas, stabdyti darbus, tai užfiksuojant raštiškai ir taip visiškai vykdant pareigą kooperuotis. „Reikia turėti omenyje, jog ateityje, iškilus teisminiam ginčui, teismas paprastai vertina, kiek šalys rodė pastangų ginčą spręsti taikiai, kaip buvo vykdyta šalių bendradarbiavimo pareiga“, – aiškino J. Laurinčiukas.

Būtina tikrinti sutartis Svarbu atkreipti dėmesį į rangos sutartyje įtvirtintą darbų priėmimo eigą, jo fiksavimą, darbų priėmimo perdavimo aktų reikšmę, jų tvirtinimo sąlygas. Be to, reikėtų pasitikrinti, ar generalinis rangovas arba užsakovas konkretiems asmenims suteikė tinkamus įgaliojimus tvirtinti tokius aktus, jei pagal sutartį tai atlieka ne įmonės vadovas.

J. Laurinčiukas patarė ypač atidžiai tikrinti sutartis, jei darbai priimami etapais (tarpiniais darbų priėmimo perdavimo aktais) arba jeigu generalinis rangovas bei subrango-

68

vas kartu dirba su keliais objektais ir yra pasirašę kelias sutartis. Svarbu tiksliai žinoti, pagal kurią sutartį už darbą mokami pinigai. „Kilus ginčui dėl galimų darbų atlikimo defektų bei kokybės, patariama tokias aplinkybes fiksuoti bei pasitelkti ekspertus siekiant išsiaiškinti, ar tokie defektai yra tokie esminiai ir nukrypstantys nuo statybos normatyvų“, – siūlė teisininkas.

Gresia ir baudžiamoji atsakomybė Kontoros „Teisės tarnai“ baudžiamosios teisės skyriaus vadovė Rasa Vaičekauskytė pasakojo, kad už vengimą mokėti užsakovui ir rangovui gresia ne tik civilinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

Teisininkė pastebėjo, kad pasitaiko atvejų, kai juridinio asmens, šiuo atveju statybos bendrovių, vengimas atsiskaityti už paslaugas pasireiškia kaip iš anksto suplanuotos schemos pasekmė. „Visų pirma tai atvejai, kai pasirašoma sutartis ne su įgaliotu asmeniu, pavyzdžiui, ne su tuo, kuris prisistato įmonės vadovu, bet su tuo, kuris iš tiesų juo nėra. Šis faktas tampa svarbus tik tada, kai atsiranda nemokumas. Tokiais atvejais naudojamas apgaulės elementas, kuris gali susiformuoti tiek iš anksto, tai yra iki sutarties pasirašymo, tiek vykdant sutartines prievoles“, – aiškino R. Vaičekauskytė.

Kaltė pasireiškia apgaule pateikus duomenis, kurie vienaip ar kitaip lemia klaidingo sandorio su juridiniu asmeniu sudarymą. Anot pašnekovės, tokiu atveju jau galima kalbėti apie sukčiavimą (Baudžiamojo kodekso 182 str.), šalia kurio paprastai nustatomas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dokumentų klastojimas ar turtinės žalos padarymas apgaule. „Teisminėje praktikoje, kai dėl nevykdomų turtinių prievolių sprendžiamas baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimas, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties apsunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamasis asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar nustatyti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir panašiai“, – vardijo R. Vaičekauskytė.

Sukčiavimo būdai Teisininkai gali pateikti ne vieną pavyzdį, kai subrangovams buvo vengiama mokėti už padarytus darbus. Pavyzdžiui, vienos įmonės vadovas, turėdamas tikslą nemokėti kitai statybos bendrovei, nors ir galėdamas tai padaryti,

S tat y b a

tyčia pateikė kreditoriui suklastotus dokumentus, neva liudijančius tai, kad užsakovas su juo neatsiskaito. Kiek vėliau pradėjo teigti, kad atlikti darbai nekokybiški. Visa tai, anot R. Vaičekauskytės, rodo civilinių santykių peraugimą į baudžiamuosius.

Kita galima sukčiavimo schema yra tokia: įmonės vadovas nesumoka subrangovui už atliktus darbus, tačiau užuot grąžinęs skolą paprašo subrangovo kitos paslaugos, žadėdamas arba po to dar padengti skolą, arba duodamas kitokio pobūdžio pažadus, pavyzdžiui, pasiūlydamas sudaryti fiktyvias sutartis, kad subrangovas neva atliks bendrus statybos darbus keliuose objektuose, o rangovas juos nupirks. Dažniausiai tokiais atvejais generalinis rangovas nurodo, kad atsiskaitymas bus įforminamas fiktyviai, tai yra išrašant kasos pajamų orderius. Tam, kad neturėtų apmokestinamųjų pajamų, dažniausiai siūlo išrašyti fiktyvias sąskaitas, nurodant tą pačią sumą, ir fiktyvius kasos pajamų orderius, nes neva už sąskaitose nurodytus fiktyvius darbus bus atsiskaityta grynaisiais pinigais per kasą.

 Justas Laurinčiukas, „Teisės tarnai“ vyresnysis teisininkas,

Rasa Vaičekauskytė, „Teisės tarnai“ baudžiamosios teisės skyriaus vadovė.

Pasak teisininkės, neretai rangovai už atliktus darbus nemoka daugiau nei dviem subrangovams, nors ir turi galimybę sumokėti. „Rangovas, žinodamas, kad subrangovai, būdami mažučiai, greičiausiai nepradės teisminių procesų, nes į juos reikia investuoti, pasinaudodamas savo padėtimi dažnai nemoka. Pavyzdžiui, iš dešimties subrangovų asmeninėmis lėšomis į teismus kreipiasi septyni. Kiti nesikreipia, nes dėl nesumokėtos sumos neturi pinigų – jų įmonės veikla ir taip paralyžiuojama iš esmės“, – pastebėjo teisininkė.

kompetencijos teismą, deja, neretai negalėtų tikėtis net to, kad rangovui būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Juk generalinio rangovo subrangovams nesumokėta suma, teismo nuomone, būtų jam pačiam per maža taikyti turto areštui.

Negalėdami kreiptis į teismus maži subrangovai turi dvi išeitis: bankrutuoti ir sustabdyti savo veiklą arba tęsti ją toliau, vildamiesi, kad kada nors rangovas gera valia su jais atsiskaitys. Tie subrangovai, kurie kreiptųsi į bendros

„Tokiais atvejais, kai žinomi keli nukentėję subrangovai, o dažniausiai taip ir yra, siūlome savo klientams drauge kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir bandyti įrodyti apgaulę“, – patarė R. Vaičekauskytė. 

Grindys „Litubel Staki Parket“ – prabanga ir elegancija jūsų namams!

Didžiausias ąžuolinių grindų pasirinkimas:  parketlentės;  grindinės lentos;  „top-lag“ grindys.

Tvirtos, ilgalaikės, akį traukianti apdaila ir išskirtinės spalvos!

w w w. s ta k i . lt

69 UAB „Plankmara“, Gamyklos adresas: Užusalių k., LT-55333 Jonavos r., mob. +370 614 80 016, el. p. info@staki.lt

Inžinerija

Ateities pastatų inžinerinės sistemos Dr. Andrius Jurelionis, dr. Karolis Banionis, dr. Rokas Valančius, dr. Juozas Vaičiūnas, Laura Gagytė Kauno technologijos universitetas, Pastatų energinių sistemų katedra

Apie 40 % pasaulinio energijos poreikio skirta pastatams aprūpinti. Visuomeninės, komercinės ir pramoninės paskirties pastatuose suvartojama apie 13 %, gyvenamuosiuose – apie 27 % pagaminamos energijos. Tyrimai rodo, kad apie 50 % pastatų energijos sąnaudų skirta šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms eksploatuoti. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalių gyvenamųjų namų sektoriuje apie 57 % energijos sunaudojama patalpoms šildyti, 25 % karštam vandeniui ruošti ir 11 % sudaro elektros prietaisų vartojama energija.

70

 Nuotrauka iš asmeninio autorių archyvo.

Inžinerija

B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų norminės energijos sąnaudos šildymui, vertinamos pagal bendrąjį patalpų plotą Ap

Pastato paskirtis

B, A, A+, A++ energinio naudingumo klasių pastatų norminės šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti, kWh/(m2*metai) B

A

A+

A++

Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)

383*Ap- 0,22

175* Ap- 0,25

170* Ap- 0,30

173* Ap- 0,36

Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai)

311* Ap- 0,20

181* Ap- 0,28

208* Ap- 0,36

200 Ap- 0,42

Administracinės paskirties pastatai

369 Ap- 0,22

168* Ap- 0,28

133* Ap- 0,31

55* Ap- 0,24

Mokslo paskirties pastatai

289* Ap- 0,21

121* Ap- 0,24

69* Ap- 0,28

26* Ap- 0,20

Gydymo paskirties pastatai

436* Ap- 0,21

207* Ap- 0,24

210* Ap- 0,31

183* Ap- 0,36

Prekybos paskirties pastatai

441* Ap- 0,27

207* Ap- 0,37

125* Ap- 0,39

29* Ap- 0,25 1 lentelė

Racionalus energijos vartojimas pastatuose siejamas ne tik su konkretaus pastato savininko ar nuomininko ekonominiais interesais, bet ir su nacionaliniais, regioniniais bei pasauliniais strateginiais tikslais. Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2020 m bent 20 % sumažinti šiltnamio dujų išmetimą ir iki 20 % padidinti energijos kiekį, išgaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kitas svarbus aspektas, skatinantis atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, tai nuolat brangstantis iškastinis kuras, kuris vis dar dažnai naudojamas pastatams aprūpinti šilumine ir elektros energija.

bet ir į pastato inžinerines sistemas bei jų energinį efektyvumą. Kaip pavyzdį galima pateikti C ir B energinio naudingumo klasių reikalavimų skirtumą: pastatui pasiekti C energinio naudingumo klasę pakanka norminius reikalavimus atitinkančių atitvarų, o B energinio naudingumo klasės pastato metinės energijos sąnaudos neturi viršyti STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ reikalavimų. Šias sąnaudas lemia ne tik šilumos nuostoliai per pastato atitvaras, bet ir efektyvus pastato inžinerinių sistemų naudojimas bei jų techninės charakteristikos (1 lentelė).

Inžinerinės sistemos turi būti nagrinėjamos šilumos gamybos ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, pastato konstrukcijų šiluminių savybių, šiluminio komforto, oro kokybės ir poveikio žmogui kontekste. Statant sandarius, gera šilumine izoliacija išsiskiriančius pastatus, svarbu atsižvelgti ir į statybinių bei apdailos medžiagų sudėtį. Nuo šių medžiagų susidarantys teršalai kartu su nepakankamu vėdinimu ar prasta vėdinimo sistemos priežiūra gali lemti ligoto pastato sindromo (LPS) simptomų pasireiškimą žmonėms. LPS sąvoka yra apibrėžta Pasaulio sveikatos organizacijos kaip visuma cheminių ir fizikinių poveikių, dėl kurių pastatuose dirbantys arba gyvenantys žmonės skundžiasi erzinančiu kvapu, silpnumu, galvos svaigimu, pykinimu ir panašiais neaiškios kilmės negalavimais. Svarbu, kad ateities pastatuose energija nebūtų taupoma kenkiant žmonių savijautai ir sveikatai.

Aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatų, tokių kaip A, A+ ar A++, šiluminių savybių reikalavimai dar labiau sugriežtėja. Kartu su pastarąja STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ redakcija taikomas reikalavimas, kad A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatuose turi būti įrengta mechaninio vėdinimo sistema su rekuperacija (šilumogrąža). Vėdinimo sistemų techniniai parametrai priklauso nuo norimos pasiekti energinio naudingumo klasės (A energinės klasės pastate sumontuoto rekuperatoriaus temperatūrinio efektyvumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,65, o A++ – ne mažesnis kaip 0,90). Be mechaninės vėdinimo sistemos įrenginio energinio naudingumo, vertinami ir kiti parametrai: energijos poreikis pastatui vėdinti kiekvieną mėnesį, vėdinimo sistemos tipas, rekuperatoriaus elektros energijos sąnaudos, į pa-

Reikalavimai pastatų energiniam naudingumui Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymus ir statybos techninius reglamentus nuo 2014 m. sausio 1 d. visi naujai statomi gyvenamieji, administraciniai ar kiti viešojo sektoriaus bei komercinės paskirties pastatai privalo atitikti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę.

Tai reiškia, kad projektuojant ir statant naujus pastatus reikia atsižvelgti ne tik į norminius atitvarų reikalavimus,

Apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklio ηE (Lm/W) vertės

Patalpų apšvietimo įrangos apibūdinimas

ηE (Lm/W)

Šviestuvai su kaitrinėmis lempomis

15

Šviestuvai su halogeninėmis ar liuminescencinėmis (įskaitant „taupiąsias“) lempomis

50

Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis

150 2 lentelė

71

Inžinerija

talpas tiekiamam orui pašildyti naudojamo šilumos šaltinio naudingumo koeficientas, energijos šaltinių pirminės energijos faktorių vertės ir energijos, pagamintos iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių, sąnaudos. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mechaninių vėdinimo sistemų projektiniuose sprendiniuose pirmenybė turi būti teikiama tokiems vėdinimo sistemų įrenginiams, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, vėdinimo įrenginio naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia.

Kalbant apie energiškai efektyvių pastatų projektavimą, reikia nepamiršti ir pastato apšvietimo sistemos energinių savybių. Projektuojant apšvietimo sistemas pirmenybė turi būti teikiama tokiai įrangai, kurios efektyvumo rodiklio vertės didesnės. Apšvietimo sistemos elektros energijos sąnaudoms skaičiuoti naudojamos 2 lentelėje nurodytos apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklio ηE (lm/W) vertės.

Atliekant projektavimo darbus taip pat reikia įvertinti: a) pastatas turėtų būti suprojektuotas taip, kad etaloninėmis pastato eksploatavimo sąlygomis nebūtų energijos poreikio pastatui vėsinti; b) vertinant sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatų, kuriuose nėra vėsinimo įrenginių ir kurių projekte nenustatyta leistina patalpų temperatūra vasaros laikotarpiu, energinį naudingumą, energijos sąnaudos patalpoms vėsinti neskaičiuojamos.

Vienas svarbiausių pastato inžinerinių sistemų elementų, kuriam tenka didžioji pastato suvartojamos energijos dalis, tai – šildymo ir karšto buitinio vandens ruošimo sistemos. Kitaip nei ankstesnėse pastatų energinio naudingumo sertifikavimo redakcijose, karšto vandens (KV) ruošimo sistemų skaičiuojamąsias energijos sąnaudas sudaro:  KV ruošimo įrangos energijos sąnaudos;  energijos nuostoliai vamzdynuose tarp vandens ruošimo įrangos ir skirstomųjų stovų;  energijos nuostoliai skirstomųjų stovų vamzdynuose;  energijos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose;  energijos nuostoliai karšto buitinio vandens talpose.

Todėl planuojant, projektuojant ar diegiant šildymo ir karšto vandens sistemas reikia žinoti, kad: 1) šildymo sistemų ir karšto buitinio vandens ruošimo sistemų projektiniuose sprendiniuose pirmenybė turi būti teikiama tokioms karšto vandens ruošimo įrangoms, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, įrangos naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia; 2) projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama šildymo sistemoms su reguliavimo įtaisais, apimančiais viso pastato patalpų šildymo reguliavimą, su termostatiniais šildymo prietaisų ventiliais ir patalpų arba išorės termostatu; 3) nustatant projektines energijos sąnaudas pastatui šildyti turi būti įvertinti energijos nuostoliai šildymo sistemos akumuliacinėse talpose;

72

Inžinerija

4) projektinės metinės šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti turi būti ne didesnės už atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatui nustatytas normines šiluminės energijos sąnaudas. Šilumos gamyba ir atsinaujinančios energijos technologijos Kad ir kokios atsinaujinančios energijos rūšys būtų taikomos pastate, svarbiausia sėkmingo atsinaujinančios energijos naudojimo pastate sąlyga yra gera pastato šilumos izoliacija ir atitiktis anksčiau pateiktiems pastato energinio naudingumo reikalavimams. Tik tokiu atveju pastate galimas taupus ir greitai atsiperkantis atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete studentai, studijuojantys pastatų inžinerinių sistemų specialybę, ypatingą dėmesį skiria pastatų renovacijos problemoms spręsti ir efektyviam atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo klausimui. Kaip rodo dėstytojų ir studentų atliekami tyrimai, iš atsinaujinančių energijos rūšių pastatams aprūpinti šilumine energija Lietuvoje geriausiai tinka įvairūs biokuro katilai, šilumos siurbliai bei saulės kolektorių sistemos. Šios sistemos gali būti taikomos ne tik individualiuose namuose, bet ir daugiabučiuose, pramoniniuose objektuose, bei centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse.

Biokuras Lietuva turi vieną geriausių potencialų visoje Europos Sąjungoje gaminti ir naudoti įvairių rūšių biokurą. Nemaža dalis individualių namų Lietuvoje nuo dujomis kūrenamų katilinių dalinai ar visiškai perėjo prie įvairių biokurą naudojančių katilinių arba naudoja kelių rūšių energiją pastatui aprūpinti šilumine energija. Tačiau didesnės biokuro katilinės diegiamos lėtai dėl kelių priežasčių: centralizuoto tiekimo sistemose nemažai dujinį kurą kūrenančių katilinių buvo atnaujintos per pastarąjį dešimtmetį ir dirba gana efektyviai, o investicijos įrengiant naują didelę biokuro katilinę labai didelės ir be paramos dažnai neįmanomos. Kita vertus, Lietuvoje yra nemažai geros praktikos pavyzdžių, kai perėjęs nuo iškastinio kuro naudojimo prie biokuro šilumos tiekėjas gamina gerokai pigesnę šiluminę energiją vartotojams. Pavyzdžiui, Molėtų mieste šilumos kaina vartotojams yra 18,58 ct/kWh, o Vilniaus mieste centralizuotai tiekiamos šilumos kaina – 24,07 ct/kWh (2014-03-01 duomenys iš www.lsta.lt).

Visi nuotekų valymo sprendimai – parodoje „Resta 2014“!  Buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai individualiam namui su nuotolinio valdymo galimybe.  Lietaus surinkimo sistemos.  Žemės ūkio paskirties talpos (vertikalios, horizontalios, požeminės, antžeminės):  kuro talpos;  chemiškai atsparios talpos;  siloso bokštai;  geriamojo vandens talpos;  surenkamosios talpos nuo 100 iki 5 000 m3 ir kt.;  akumuliacinės talpos;  biodujų išvalymo įrenginiai – skruberiai;  lauko kubilai;  baseinai;  uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos.

UAB „Traidenis“ Pramonės 31B, LT62175 Alytus Tel. 8 315 78 263 info@traidenis.lt www.traidenis.com

Nepaisant pigesnės biokuro katilinių gaminamos šiluminės energijos, tiek mažos individualiuose namuose naudojamos, tiek didelės biokuro katilinės turi keletą trūkumų, tai – sudėtingesnė priežiūra, palyginti su dujomis kūrenama katiline ar šilumos siurbliu, praktiškai nėra centralizuotos biokuro tiekimo sistemos, kuro kokybė – prastai kontroliuojama.

73

Inžinerija

Šilumos siurbliai Kai kuriais atvejais, ypač kai nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų ar gamtinių dujų tinklo, vienas geriausių būdų pastatus aprūpinti šilumine energija yra šilumos siurbliai „vanduo–vanduo“, „oras–vanduo“ ar išskirtiniais atvejais – „oras–oras“ tipo.

Tačiau šilumos siurbliai naudoja elektros energiją, kurios didžioji dalis šiuo metu Lietuvoje gaunama deginant iškastinį kurą arba importuojama iš gretimų šalių, todėl iš dalies šios rūšies energija mūsų šalyje negali būti priskiriama prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Pagrindinis šilumos siurblių trūkumas yra gana didelis elektros energijos poreikis – apie 20–40 %. Šilumos siurblio generuojama šiluminė galia ir elektros energijos poreikis labai priklauso nuo aplinkos, iš kurios energija imama, temperatūros.

Pastaraisiais metais ypač išaugus „oras–vanduo“ tipo šilumos siurblių naudingojo veiksmo koeficientui ir sumažėjus jų kainai, jie vis dažniau taikomi pastatams aprūpinti šilumine energija, dalinai ar visiškai šildyti ir (arba) karštam vandeniui ruošti. Vienas didžiausių šilumos siurblių „oras–vanduo“ pranašumų – mažesnės pradinės investicijos, palyginti su „vanduo–vanduo“ tipo šilumos siurbliais, trūkumas – mažesnis naudingojo veiksmo koeficientas esant žemoms temperatūroms lauke. Šilumos siurbliams reikia santykinai nedaug priežiūros, nes šildymas dažniausiai yra visiškai automatizuotas, lengvai valdomas ir programuojamas, nereikia rūpintis kuru, pelenų šalinimu, įranga patikimai veikia bent 10 metų.

Vienas didesnių trūkumų, stabdančių šilumos siurblių įvairesnį pritaikymą, yra didelės pradinės investicijos ir neprognozuojamas elektros energijos kainos kitimas. Įvertinus investicijas bei eksploatavimo laiką, daugumos šilumos siurblių pagamintos energijos kaina yra artima centra-

74

lizuotai tiekiamai šilumos energijai ar dujomis kūrenamiems katilams, t. y. apie 23 ct/kWh. Saulės kolektoriai Saulės energiją šilumine energija verčiantys saulės kolektoriai yra ištobulinta ir ekonomiškai labai efektyvi šiluminės energijos gamybos technologija, kuri turi vis geresnes plėtros perspektyvas, ypač brangstant iškastiniam kurui. Saulės energija Lietuvoje jau sėkmingai naudojama vandeniui šildyti ne tik individualiuose namuose, bet ir didesniuose visuomeniniuose objektuose: baseinuose, pramoniniuose objektuose, prekybos centruose, kavinėse bei daugiabučiuose namuose.

Remiantis tyrimais, pagrindinis saulės kolektorių sistemų trūkumas yra tas, kad vėlų rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį saulės energijos ištekliai aukštutinėse geografinėse platumose, kur yra ir mūsų šalies teritorija, yra labai maži. Todėl dažniausiai saulės kolektorių sistemos mūsų klimato juostoje naudojamos tiesiogiai karštam vandeniui ruošti, baseinams ir dalinai patalpoms šildyti.

Nepaisant didelio sezoniškumo, saulės kolektoriai gali puikiai papildyti pagrindinį pastato energijos šaltinį ir gali būti derinami su įvairaus dydžio biokuro katilinėmis. Pavyzdžiui, biokuro katilinė galėtų pastatą aprūpinti šilumine energija šildymo sezono metu, o šiltuoju metų laiku reikalingą energijos kiekį karštam vandeniui galėtų paruošti saulės kolektorių sistema. Parenkant saulės kolektorių sistemą, nereikėtų „persistengti“, kaip rodo KTU studentų ir dėstytojų atliekami tyrimai, racionaliausios sistemos yra tos, kurios skirtos padengti 40–50 % metinio ir iki 90 % šiltojo metų sezono karšto vandens poreikio. Įvertinus investicijas bei eksploatavimo laiką (apie 20 metų) vidutinio dydžio saulės kolektorių sistemų (50–100 m²) pagamintos energijos kaina yra apie 17,5 ct/kWh.

Inžinerija

Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumas Pagrindinis iššūkis ateities vėdinimo sistemoms – oro kokybės pastatuose užtikrinimas taupant energiją. Pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, skirtiems mikroklimato poveikio žmogaus sveikatai ir darbingumui identifikuoti bei vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumui didinti.

Kaip pavyzdį galima pateikti nustatytą priklausomybę tarp žmonių darbingumo atliekant matematinius veiksmus, suvokimo ir koncentracijos užduotis, kurias darant žmogaus produktyvumas gali sumažėti iki 20 %, jei oro temperatūra neatitinka optimalios +22,6 °C vertės (1 paveikslas). Oro kaita, ligoto pastato sindromo simptomų pasireiškimas ir kiti mikroklimato veiksniai taip pat turi reikšmingą įtaką žmonių darbingumui. Šių tyrimų rezultatai gali būti taikomi atliekant kompleksinę analizę naujai statomiems arba renovuojamiems administraciniams pastatams, įvertinti inžinerinių sprendimų poveikį energijos bei žmonių darbingumo aspektais ir paneigia suvokimą, kad gerų mikroklimato parametrų palaikymas yra neatsiperkanti investicija. Yra apskaičiuota, kad negautos pajamos, kurias įmonė patiria dėl darbuotojų praleistų darbo dienų ir sumažėjusio jų darbingumo, yra gerokai didesnės nei išlaidos gero mikroklimato palaikymo sistemoms įrengti ir jas prižiūrėti.

Viena dažniausiai taikomų vėdinimo sistemos energinio efektyvumo didinimo priemonių – šilumogrąžos įrenginiai (rekuperatoriai, regeneratoriai). Kitas svarbus aspektas – vėdinimas pagal poreikį. Lietuvoje jau yra įdiegta mechaninio vėdinimo sistemų, kurių našumas keičiamas pagal patalpų užimtumą, taikant anglies dvideginio koncentracijos ar kitus jutiklius. Tai leidžia mažinti oro kaitą atskirose pastato dalyse tuo atveju, kai jose nėra žmonių, ir sutaupyti šiluminės bei elektros energijos orui apdoroti ir transportuoti.

Eišiškių pl. 26 LT-02184 Vilnius Tel.: 8 5 213 3819, 8 5 213 3568 algirdas@artva.lt

Tiek energijos vartojimo, tiek poveikio žmogui požiūriu ne mažiau svarbus yra ir oro paskirstymo metodo parinkimas. Vėdinimo sistemos efektyvumas, kurio vertė gali svyruoti apytiksliai nuo 0,2 iki 1,5, yra rodiklis, nurodantis, kiek efektyviai iš patalpos pašalinami teršalai, taikant konkretų oro paskirstymo būdą. Pavyzdžiui, visuomeniniuose ar administraciniuose pastatuose gali būti taikomas išstumiamasis vėdinimas, kurio pagrindą sudaro žemesnės temperatūros oro tiekimas į apatinę patalpos dalį, naudojant specialius mažo greičio oro skirstytuvus, ir šilto užteršto oro šalinimas viršutinėje patalpos dalyje.

Tinkamai suprojektuotos šio tipo sistemos efektyvumas gali siekti apie 1,4, o tai reiškia, kad tam pačiam oro švarumo lygiui žmonių veiklos zonoje užtikrinti pakanka 33 % mažesnės oro apykaitos, nei taikant įprastą sumaišomojo vėdinimo schemą. Vystomos ir kitos oro paskirstymo technologijos, tokios kaip asmeninis vėdinimas, kurio pagrindą sudaro oro tiekimas individualiai kiekvienam asmeniui.

Lietaus vandens naudojimas Vanduo yra vienas svarbiausių gamtos išteklių. Ypač svarbus yra gėlas geriamasis vanduo, kurį kasdieniame gyvenime nuolat naudojame įvairiais tikslais. Vandens poreikis pastatuose gali skirtis, jis paprastai nustatomas vadovaujantis vandens vartojimo norma RSN 26-90. Įprastai tiekiamas į pastatus vanduo turi atitikti geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus HN 24:2003, tačiau daug buityje naudojamų prietaisų, tokių kaip klozetai, skalbimo mašinos, laistymo čiaupai ir t. t., gali naudoti ir prastesnės kokybės vandenį. Kaip alternatyvus buitinio vandens šaltinis gali būti naudojamas lietaus vanduo.

Vidutiniškai vienas žmogus per parą buityje suvartoja apie 130 litrų vandens. Šio vandens naudojimas, naudojant ir lietaus vandenį, gali būti sumažintas iki 50 %. Kadangi lietaus vanduo nieko nekainuoja, tai pastaruoju metu vis

 Įrengiame vandens, šilumos energijos, įžeminimų gręžinius;  remontuojame vandens gręžinius;  montuojame siurblius ir jų valdymo aparatūrą;  statome nuotekų valymo įrenginius;

 klojame vandentiekio ir kanalizacijos tinklus;  parengiame aplinkos apsaugos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo techninių projektų dalis;  atliekame požeminių vandens išteklių aprobavimą;  nustatome gręžinių sanitarinės apsaugos zonas.75

Inžinerija

1 pav. Santykinio darbingumo priklausomybė nuo oro temperatūros

 Namo valdymo sistema. populiarėja lietaus naudojimo sistemos. Įprastai tokias sistemas sudaro požeminis arba antžeminis vandens rezervuaras, nuolat papildomas lietaus vandeniu nuo stogų, su lietaus vandens tiekimo į pastatą sistema. Šiandienės lietaus vandens kaupimo ir tiekimo technologijos vis dar yra santykinai brangios, jų atsipirkimo trukmė turi būti detaliai įvertinta. Tačiau žvelgiant į ateities perspektyvas šių sistemų diegimas pastatuose neišvengiamas dėl visame pasaulyje jaučiamo gėlo vandens stygiaus.

Inžinerinių sistemų valdymas Šiuolaikiniame technologijų amžiuje kasdien girdimi žodžiai: protingas, išmanus, sumanus, intelektualus. Šiais žodžiais apibūdinami ne tik telefonai ir kompiuteriniai prietaisai, bet ir procesai ar sistemos. Išmaniojo namo sąvoka suprantama kaip namas, turintis valdymo sistemą, į kurią sujungti pagrindiniai elektros (apšvietimo, apsaugos, žaliuzių valdymo ir pan.) ir mechaniniai prietaisai

(šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos). Valdymo sistema leidžia prietaisus valdyti nuotoliniu būdu, stebėti ir kaupti informaciją apie prietaisų veikimą. Taip galima taupyti energiją, užtikrinti saugumą ir komfortiškas gyvenimo sąlygas. Šiuo metu sparčiai tobulėjančių pastatų informacinių sistemų naudojimas išaugo kartu su komunikacijų, valdymo technologijų, kompiuterinės įrangos ir informacinių technologijų pažanga. Dauguma pastatų inžinerinių valdymo sistemų yra sujungiamos su internetiniais serveriais, taip pastato inžinerines sistemas galima valdyti ir stebėti jų darbą ne tik tiesiogiai per valdymo pultelius ant sienų, bet ir nuotoliniu būdu. Internetiniuose serveriuose valdymo sistemos atvaizduojamos vartotojui lengvai suprantama forma, taigi matyti ir valdyti pastato inžinerines sistemas galima iš bet kurios pasaulio vietos, bet kokiu prietaisu, turint interneto ryšį. Pavyzdžiui, šildymo,

 Vandens grĘŽiniai  geoterminis Šildymas  vandens filtrai  inŽineriniai tyrinĖjimai  nuotekų valymo įrengimai  projektavimas

76

UAB „Kauno hidrogeologija“ Rinkūnų k., Garliavos apyl. sen., LT-53280 Kauno r.

Tel. +370 37 393 353, faks. +370 37 558 720, el. p. kaunas@hidrogeol.lt, www.hidrogeol.lt

VILNIUJE: mob.: +370 698 08 904, +370 699 86 804 KLAIPĖDOJE: mob. +370 687 17 672

Inžinerija

vėdinimo įranga gali būti automatiškai reguliuojama pagal laiką, nustatytus scenarijus, žmonių buvimo vietą. Pastatas gali būti išvėdinamas, kai nėra žmonių, o šildymas įjungiamas prieš grįžtant į namus. Informacinių technologijų ir įrangos automatizavimo integracija į pastatų inžinerines sistemas daro mūsų gyvenimą patogesnį, efektyvesnį, taupesnį ir išmanesnį.

Literatūra STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“.

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“.

Wargocki, P., Seppänen, O. Indoor climate and productivity in offices - How to integrate productivity in life cycle costs analysis of building services, REHVA Guidebook 6., Federation of European Heating and Air-Conditioning Associations, REHVA, Brussels, 2006.

CEN Report (CR) 1752:1998 (LST 1678) Ventilation for Buildings: Design Criteria for the Indoor Environment, Brussels, European Committee for Standartization, 1998.

Informacinis statinio modeliavimas Norint užtikrinti inžinerinių sistemų valdymo kokybę, būtina turėti tvarkingą ir aiškią techninę dokumentaciją. Įprastai tokią dokumentaciją sudaro aiškūs ir informatyvūs brėžiniai, išsamios įrangos ar medžiagų techninės specifikacijos, medžiagų žiniaraščiai bei aiškinamieji raštai. Įprastai kiekvienas šių dokumentų yra rengiamas atskirai, todėl neišvengiama įvairių klaidų. Didžiausią informacinę naudą valdant inžinerines sistemas turi brėžiniai ir techninės specifikacijos, todėl šių dokumentų rengimas projektavimo stadijos metu turi būti ypač kruopštus.

Kad išvengtų daugybės projektavimo klaidų, vis daugiau projektuotojų stengiasi iš įprastos CAD (angl. Computer Aided Design) aplinkos pereiti prie BIM (angl. Building Information Modelling). Tai informacinis statinio modeliavimas, kurio metu yra kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo ciklais – nuo pirminės projekto koncepcijos sukūrimo iki jo nugriovimo. Pastato informacinis modeliavimas skirtas tiksliau, paprasčiau ir daug greičiau priimti sprendimus bet kuriuo statinio gyvavimo etapu.

BIM inžinerinių sistemų modelis gerokai palengvina jų valdymo procesus, o sugedus bet kuriam inžinerinės sistemos elementui BIM modelis padeda greitai ir lengvai jį identifikuoti. 

77

Inžinerija

Investicija į vėdinimo sistemą – investicija į sveikatą Stasys Liaukevičius

Kaip išvėdinti kambarį, kurio langas išeina į judrią gatvę? Atidarę langą veikiausiai gautume porciją automobilių išmetamųjų dujų smalkių, kietųjų dalelių ir kitų teršalų, kurių kol kas nepajėgia sukontroliuoti nei automobilių techninės apžiūros centrai, nei europinės direktyvos.

Vėžio sukėlėjas 2013 m. spalio 17 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) paskelbė, kad ore, kuriuo kvėpuoja dauguma žmonių, pilna vėžį sukeliančių medžiagų, todėl jį galima laikyti kancerogenu (IARC skelbimas spaudai Nr. 221). Yra užtektinai įrodymų, kad lauko oro taršos poveikis sukelia plaučių vėžį, taip pat jis turi ryšį su padidėjusia rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu. Švedijoje, šalyje, kuri pagal miestų dydį ir gamtą panaši į Lietuvą, atlikti tyrimai parodė, kad sergamumo plaučių vėžiu lygis aukštesnis tuose šalies regionuose, kurie labiau užteršti. Kai tik oro kokybė pablogėja, padaugėja ir žmonių, besikreipiančių į gydymo įstaigas dėl astmos ir kitų plaučių ligų. Tad ką gi daryti žmogui, kuris gyvena ar dirba pastate, esančiame šalia tokios gatvės? Kaip jam apsaugoti savo sveikatą?

Sprendimas ir nauda Kol kas vienintelis patarimas – įsirengti pastate efektyvią filtruojamąją ventiliacijos sistemą. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemos turi būti aprūpintos efektyviais filtrais. Žemiausia klasė, būtina vėdinimo įrenginiams, yra F7. Gyvenamiems būstams esant šalia didesnių taršos šaltinių, rekomenduojama sistemose papildomai įsirengti anglinius filtrus arba įsigyti oro valymo įrenginius su efektyviais aukštos klasės filtrais.

Tačiau čia dažnas lietuvis iškart pasakys, kad tai – brangus dalykas, kad „galbūt sistema neduos tiek naudos, kiek kainuos“ ir t. t. Tačiau iš tiesų yra kitaip: gera vėdinimo sistema padeda mažinti išlaidas. Pavyzdžiui, rekuperacinė vėdinimo sistema sugrąžina į patalpą dalį brangios šilumos, kurią, vėdindami tradiciniu būdu, tiesiog išleistumėte į lauką.

Kita nauda – tai švarus jūsų patalpos oras, kuriame nebus kietųjų dalelių ir kitų teršalų, sukeliančių viršutinių kvėpavimo takų infekcijas: bronchitą, plaučių uždegimą, akių, nosies ir gerklės sudirginimą, kvėpavimo takų ligų paūmėjimą, kvėpavimo sunkumą, įvairias alergijas ir, kas baisiausia, vėžines ligas. O tai – prarasta sveikata, prarastas darbingumas, išlaidos vaistams ir t. t. Švarus oras ir taupoma šiluma Šiandien išlaidos šildymui ir vėdinimui sudaro palyginti nemažą bendrų pastato eksploatavimo išlaidų dalį. Norint jas sumažinti, reikia įrengti kuo efektyvesnę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimo funkcija ir galimybe reguliuoti oro srautus, atsižvelgiant į poreikį. Tai leidžia taupyti energiją ir atitinkamai sumažina bendras eksploatavimo išlaidas.

78

Inžinerija

Vėdinimo sistemose, kurios veikia natūralios traukos pagrindu, šiltas panaudotas oras natūraliai, veikiamas tik gamtos jėgų išstumiamas laukan pritekančio į jo vietą šviežio oro srauto. Šiuo atveju nenaudojama jokių papildomų energijos šaltinių. Bet, nežiūrint to, natūralios traukos vėdinimo sistema dažnai tampa pagrindine didelių energijos sąnaudų priežastimi. Taip yra dėl to, kad kartu su panaudotu oru iš pastato išeina ir šiluma. Užuot šildę pastatą, mes šildome lauko orą. Ir už tai dar sumokame. Įsigijus sudėtingesnius ir iš pirmo žvilgsnio brangesnius įrenginius, išlaidos dažniausiai sumažėja, o investuota suma atsiperka labai greitai, nes iš karto gerokai sumažėja sąskaitos už elektros ar šilumos energiją.

Labiausiai energiją taupo mechaninės vėdinimo sistemos, o tiksliau – mechaninės oro ištraukimo ir tiekimo sistemos su šilumos atgavimo funkcija, paprastai vadinamos rekuperacinėmis vėdinimo sistemomis. Tokiose sistemose panaudoto, ištraukiamo oro šiluma yra suvartojama pritekančiam orui sušildyti. Čia svarbu, kad į patalpas oro patektų būtent tiek, kiek jo reikia. Todėl tiksliam ir ekonomiškam sistemos funkcionavimui būtina, kad oro kiekius būtų galima reguliuoti, atsižvelgiant į poreikį.

Ne visi tinka Lietuvos sąlygoms Pasaulyje labiausiai paplitę dviejų tipų rekuperatoriai: plokšteliniai (taip pat ir priešpriešinių srautų) ir rotaciniai. Lietuvoje šiuo metu populiarėja rekuperacinės vėdinimo sistemos su priešpriešinių srautų šilumokaičiais. Nors šios sistemos giriamos dėl gerų šilumos grąžinimo savybių, tačiau iš tikrųjų mūsų klimatui plokšteliniai ir priešpriešinių srautų rekuperatoriai yra netinkami, nes jie yra neveiksmingi būtent tuo metu, kai yra labiausiai reikalingi, t. y. žiemą, kai lauke yra neigiama oro temperatūra. Tuomet plokšteliniai ir priešpriešinių srautų šilumokaičiai dėl temperatūrų ir drėgmės skirtumų pasidengia ledu ir juose stabdomas šviežio oro tiekimas.

Arba, prieš pradedant susidaryti ledui, į patalpas tiekiamo oro kiekis mažinamas, nemažinant šalinamo oro kiekio. Tuomet šaltas, nefiltruotas ir nešvarus oras tiesiai iš lauko pro namo nesandarumus patenka į patalpas. Šį šaltą orą namo šildymo sistema turi papildomai sušildyti iki nustatytos temperatūros.

Taip prarandamas vėdinimo sistemos efektyvumas.

Kitas būdas išvengti, kad plokšteliniai ir priešpriešinių srautų šilumokaičiai nepasidengtų ledu, prieš šilumokaitį įrengti papildomą elektrinį šildytuvą, kuris, lauke esant minusinėms temperatūroms, sušildytų lauko orą iki 0 °C, taip išvengiant ledo susidarymo. Tačiau tokiu atveju bus prarandamas energijos taupymo motyvas, dėl kurio ir būna įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema.

Naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą su rotaciniu šilumokaičiu, apledėjimo problemos nelieka. Lauke esant kad ir labai žemoms temperatūroms, tarkime, –30 °C, rotacinis šilumokaitis neužšąla. Be to, rotacinių šilumokaičių naudingumo koeficientas yra didesnis ir būdingos geresnės šalčio grąžinimo charakteristikos, o tai aktualu vasarą, kai namuose veikia oro kondicionavimo sistemos.

Vienintelis rotacinių šilumokaičių minusas – tai nedidelis ištraukiamo oro ir

šviežio oro srautų maišymasis, kuris patyrusių gamintojų įrenginiuose gali siekti tik kelis procentus.

Tai visiškai neturi įtakos oro kokybei. Juolab kad žmonėms vaikštant iš vieno kambario į kitą ar iš vonios kambario, tualeto į gyvenamąją erdvę ir darinėjant duris oro maišymasis būna didesnis.

Renovuojant ar statant naujus daugiabučius bei individualius namus ir siekiant užtikrinti efektyvų, taupų ir patogų vėdinimą būste, geriausias sprendimas yra įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą su rotaciniu šilumokaičiu ir su integruotu virtuviniu gaubtu.

Rekuperacinių sistemų lyderis – „Flexit“ Rekuperacinės vėdinimo įrangos gamybos pradininke Europoje laikoma Norvegijos įmonė „Flexit AS“, nes ji pirmoji pagamino ir išbandė rekuperacinę sistemą su rotaciniu šilumokaičiu. Jos gaminami įrenginiai pritaikyti dirbti be paliovos ištisus metus, esant net ir atšiaurioms sąlygoms. „Flexit“ gamina įvairių galingumų (300–6000 m³/h) rotacinius rekuperatorius, tinkamus naudoti tiek individualiuose butuose ar namuose, tiek dideliuose biurų pastatuose. Ilgametė bendrovės rekuperatorių gamybos patirtis leidžia suderinti pažangiausias šiuolaikines inžinerines technologijas su unikaliu patentuotu dizainu, užtikrinti geriausias technines įrangos savybes ir ekonomiškas vartojimo sąnaudas, pasiūlyti vartotojui puikų kokybės ir kainos santykį.

Vis griežtėjant energijos sunaudojimo reikalavimams ir ateinant naujiesiems pasyviojo namo standartams, atsiranda būtinybė naudoti energiškai efektyvius vėdinimo įrenginius. Bendrovė „Flexit“ tokius įrenginius jau yra sukūrusi.

Ji pateikė naująją rekuperacinių įrenginių su rotaciniu šilumokaičiu seriją „Spirit“ – šie rekuperatoriai visiškai atitinka minėtus reikalavimus ir standartus.  VILNIUJE: Savanorių pr. 151, LT-03150 Vilnius, Lietuva Tel. 8 5 272 8552, faks. 8 5 272 8559, el. p. info@nit.lt KAUNE: Taikos pr. 116, LT-51152 Kaunas, Lietuva Tel. 8 37 207 905, faks. 8 37 207 906, el. p. kaunas@nit.lt KALININGRADE: 236006, Moskovskij pr. 182, Kaliningradas, Rusija Tel. +740 12 508 466, faks. +740 12 508 466, el. p. kaliningrad@nit.lt Daugiau informacijos apie vėdinimo ir oro kondicionavimo, šaldymo ir šildymo, drėkinimo ir sausinimo sistemas – www.nit.lt.

79

In탑inerija

80

Efektyvus patalpų vėdinimas su „Save VTR“ „Save VTR“ – tai naujos kartos įrenginys, pritaikytas butams ir mažiems namams (iki 100 m2) vėdinti, kurį galima montuoti virtuvėje virš viryklės“. „Save VTR“ jungia kompaktišką ir modernų dizainą su energijos efektyvumu, o pažangi kontrolės sistema, sukurta optimaliai vartoti energiją, dar labiau supaprastina valdymo ir montavimo galimybes. „Systemair“ stebi rinką ir optimalių sprendimų poreikio didėjimą, todėl „Save VTR“ yra racionalus sprendimas, siekiant užtikrinti efektyvų energijos vartojimą namuose ir butuose.

UAB „Systemair“ pardavimo skyriai:

Ūkio kiemas 2, Verkių g. 29, Vilnius Tel. +370 5 274 1870 info@systemair.lt

„Save VTR 150K“ / „Save VTR 200B“ – geresniam patalpų mikroklimatui • Taupūs ventiliatoriai „RadiCal“ su šiuolaikine EC technologija.

• Atskiri tiekiamo ir ištraukiamo oro srautų nustatymai.

• Paleidimo vedlys supaprastina naudojimą.

• Automatinis vasaros režimo perjungimas be rekuperacijos.

• Valdymo nustatymas pagal poreikį.

• Žemas triukšmo lygis.

• Šiuolaikinis dizainas, tinka įvairioms virtuvėms.

• „Save VTR 150K“ su integruotu gartraukiu.

• Prie „Save VTR 200B“ yra galimybė prijungti gartraukį.

Žiemgalių g. 8, Kaunas Tel. +370 611 43 187 Marius.Matulevicius@systemair.lt

Šilutės pl. 51, Klaipėda Tel. +370 612 17 837 Linas.Pakarklis@systemair.lt

In탑inerija

82

In탑inerija

83

Inžinerija

Profesionalai renkasi „Thermofloc“ Brangstant energijai ir pastatų šiltinimui darantis vis aktualesniam, kasmet kalbame tą patį – šiluma kyla į viršų, todėl šiltinti stogą ar viršutinę perdangą yra itin svarbu.

Svarbu, kad dėl šių pagrindinių aspektų – gyvenimo komforto (kad namie nebūtų šalta žiemą ir karšta vasarą), šildymo išlaidų (kad mokėtume kuo mažiau) ir ilgalaikės kokybės (kad dėl atsirandančių šalčio tiltų, drėgmės, kondensato, pelėsių ir kitų nemalonių padarinių) – nekentėtų turto kokybė ir vertė. Šie šiltinimo aspektai yra esminiai. Tiek savininkams, tiek statybų profesionalams. Pastebima, kad būtent dėl „augančios kokybės kartelės“ statybininkai vis dažniau renkasi specializuotų subrangovų paslaugas. Perdangos ar stogo šiltinimas celiuliozės vata „Thermofloc“ – viena iš jų.

Tad kokie jos teikiami pranašumai?  Neabejotinai svarbiausias – besiūlis, vienalytis, kvėpuojantis sluoksnis per visą storį ir visą šiltinimo plotą.

Be jokių ritininės vatos jungčių, sandūrų ir netinkamai supjaustytų elementų.

 Puikus kokybės ir kainos santykis – perdangos šiltinimas, įskaitant darbo ir medžiagos kainą, gali kainuoti ir apie 130 Lt už kubinį metrą.  Vertinami pakartotiniai profesionalų užsakymai.

Tad pasvarstykime – šiltinti patiems ar, efektyviau naudojant savo laiką kitose srityse, perleisti šį darbą komandai, turinčiai filialus visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose?

 Europinio CE sertifikato patvirtinta ilgalaikė kokybė visą medžiagos naudojimą laiką – 60 metų.  Sertifikatu „Nature Plus“ patvirtintas aukščiausias ekologiškumas, kuriuo, beje, negali pasigirti daugiau nė viena Lietuvoje parduodama akmens, stiklo bei celiuliozės vata ar juo labiau poliuretano putos.

84

 Greitas darbas – per dieną viena sertifikuota „Thermofloc“ šiltintojų komanda apšiltina apie 50 m3 stogo ir net 60–70 m3 perdangos, suteikdama 5 metų raštišką garantiją šiltinimo darbams.

THERMOFLOC – UAB „GERA VATA“ Rugių g. 2, Vilnius Tel.: +370 687 24 595, +370 698 07 988 Jūsų projektus ar matmenis apskaičiuosime – el. p. info@geravata.lt www.geravata.lt

In탑inerija

85

Inžinerija

Lietuvos įkalinimo įstaigų laukia modernizavimas Jurgita Siliūnienė

Lietuvos teismai užversti skundais, kuriuose prašoma iš valstybei atstovaujančio Kalėjimų departamento priteisti nuo kelių šimtų iki milijono litų. Šiuo metu bausmę atliekantys asmenys prašo iš valstybės priteisti neturtinę žalą dėl visko: nuo nesaugių konvojaus automobilių iki negalėjimo nusipirkti bulvių įkalinimo įstaigos parduotuvėlėje ar per ryškios / blankios lemputės kameroje. Todėl akivaizdu, kad Lietuvos įkalinimo įstaigų modernizavimas yra būtinas.

Pernai apygardų administraciniuose teismuose išnagrinėtos 482 bylos pagal pareiškėjų (nuteistųjų ir suimtųjų) skundus dėl neturtinės žalos, kildinamos iš suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygų pažeidžiant galiojančius teisės aktus, priteisimo. Per 2013 m. suimtiesiems bei nuteistiesiems priteista (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) 255 350 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjams padarytos neturtinės žalos dydį teismai įvertina nuo 200 iki 5 000 Lt – informuoja Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

86

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas reglamentuoja nuteistųjų ir suimtųjų teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės, savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas.

Pasinaudodami šia teise nuteistieji ir suimtieji kreipiasi į Lietuvos teismus dėl prastų gyvenimo sąlygų.

Inžinerija

Problema – netinkamos gyvenimo sąlygos „Pagrindinė Lietuvos įkalinimo įstaigų problema – kai kurių įstaigų perpildymas ir su tuo susijęs gyvenamojo ploto trūkumas. Kalėjimų departamentas per 2013 m. yra gavęs 462 skundus dėl kalinimo sąlygų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo suimtieji ir nuteistieji su skundu kreipiasi tiesiai į teismą“, – sako Kalėjimų departamento atstovas spaudai Gediminas Dubonikas.

Pasak jo, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia – ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. „Opiausia problema yra nuolatinis mūsų įstaigos perpildymas. 2010 m. nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) laikomų asmenų skaičius yra – 954 asmenys. Tačiau šis skaičius nuolat viršijamas ir dažniausiai siekia daugiau nei 1 000 asmenų.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali paveikti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturime teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros būna perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Esant tokiai situacijai, mūsų įstaiga stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras“, – teigia Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius.

Privalu gerbti ir užtikrinti žmogaus teises „Reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą bausmę atliekančiam ar atlikusiam asmeniui yra iš esmės vienintelė teisinė priemonė ginti savo teises, kurias galimai pažeidė gyvenimo sąlygos laisvės atėmimo įstaigose. O teismas –

vienintelė institucija, galinti įvertinti tokio pobūdžio skundų pagrįstumą ir skirti kompensaciją už patirtą žalą.

Taigi bylinėjimasis su valstybe dėl žalos atlyginimo yra vienintelis buvusių ar esamų suimtųjų ir nuteistųjų būdas ginti savo teises dėl netinkamų laisvės atėmimo vietų sąlygų“, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius.

Jo teigimu, Lietuvos valstybei tiek dėl nacionalinių teisės aktų, visų pirma Konstitucijos, tiek dėl tarptautinių VYTAUTAS ZINKEVIČIUS, „Fima“ plėtros direktorius įsipareigojimų, prisiimtų prisijungiant prie tokių teisės aktų kaip Europos žmogaus teisių konvencija, kyla pareiga gerbti ir užtikrinti žmogaus teises, taip pat ir teisę į orumą. „Kadangi patekęs į laisvės atėmimo vietą asmuo yra visiškai priklausomas nuo valstybės ir savo gyvenimo sąlygų kontroliuoti iš esmės negali, būtent valstybei tenka pareiga užtikrinti, kad šios sąlygos atitiktų bent minimalius žmogaus teisių apsaugos standartus ir visų pirma nežemintų žmogaus orumo. Svarbu ir tai, kad lėšų stygius, susidarius tokioms situacijoms, negali būti naudojamas

„Fima“ plėtros direktorius V. Zinkevičius atkreipia dėmesį, kad saugumo problemoms spręsti šiuolaikiniuose kalėjimuose yra būtini kompleksiniai sprendimai: „Naujosios technologijos efektyviai papildo įprastas kalėjimuose tebenaudojamas fizines, mechanines apsaugos priemones.

Jos padeda efektyviau valdyti kai kurias rizikas, sumažinti tiesioginį kalinių ir darbuotojų kontaktą.

Technologijos yra papildomas įrankis saugumui užtikrinti, tačiau prižiūrėtojo kompetencija, motyvacija išlieka svarbia dedamąja, kai kalbame apie saugumo užtikrinimą ir tvarkos palaikymą kalėjimuose.“ 87

Inžinerija

kaip tinkamas pasiteisinimas: EŽTT ne kartą pabrėžė, kad valstybė negali pateisinti savo vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, motyvuodama finansiniais sunkumais“, – teigia K. Liutkevičius.

Gyvenimo sąlygas reikia gerinti Daugiausia skundžiama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, iš kalinimo patalpų – tardymo izoliatoriai, areštinės. Dėl prastų gyvenimo sąlygų, pasak tarptautinės teisinių paslaugų kontoros „Teisės tarnai“ vyresniosios teisininkės Rasos Vaičekauskytės, nuteistieji turi progą prisiteisti kompensacijas: „Jei žiūrėtume chronologiškai, turime atvejų, kai tarsi susipina bausmę atliekančio asmens tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos teisės nebūti kankinamam, nepatirti žiauraus ar nežmoniško elgesio ir visuomenės noras nubausti prasikaltusį asmenį, nesuteikiant jam teisės į jokį orumą. Kita vertus, EŽTT yra išaiškinęs, kad taikant kardomąsias ir baudžiamąsias priemones kentėjimas bei pažeminimas neišvengiamas, tačiau valstybė privalo užtikrinti pusiausvyrą tam, kad žmogaus orumas nebūtų pažeistas. Lietuvos kalinimo įstaigoms neužtikrinant nežeminančių / nežmogiškų sąlygų, taip pat esant

palankiai nuteistiesiems EŽTT praktikai (kuriai privalo paklusti Lietuvos teismai), nuteistieji turi progą prisiteisti kompensacijas, teikdami skundus administraciniams teismams dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat galimybių „pasivažinėti po teismus“, kurie šiuo atveju jiems yra pramoga, bent trumpam pakeičianti aplinką.“

Pasak R. Vaičekauskytės, teismai skundų pagausėjimo sulaukė nuo 2012 m., kai EŽTT pradėjo priteisti kaliniams kompensacijas, kad ir minimalias. „Populiariausias skundų atžvilgiu Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Prašoma atlyginti neturtinę žalą dėl per mažo gyvenamojo ploto, maitinimo ir higienos sąlygų, fizinių gyvenimo sąlygų (kameros apšvietimas, šildymas, ventiliavimas). Priteisiamos sumos įvairios, priklauso nuo faktinių aplinkybių, priežastinio ryšio. Paradoksalu, tačiau kartais šios sumos yra didesnės nei tos, kurios buvo priteistos nukentėjusiesiems ar jų artimiesiems už žalą, kilusią dėl nusikalstamos veikos, o juk dažniausiai kaliniai jų net nesumoka“, – sako baudžiamosios teisės ir kriminologijos specialistė R. Vaičekauskytė. Jos nuomone, kitokiai teismų praktikai formuotis reikia finansinių investicijų kalinimo sąlygoms gerinti, be abejo, ir politinės valios.

Prasidės pertvarka Seniai planuotas, bet vis atidėliotas Lietuvos įkalinimo įstaigų modernizavimas jau juda iš mirties taško. Vyriausybė patvirtino laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių metų planą, kurį įgyvendinus bus išspręsta tardymo izoliatorių perpildymo problema, laisvės atėmimo vietos bus racionaliai išdėstytos pagal nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamąją vietą, teisėsaugos institucijų ir apygardos teismų veiklos teritorijas, tai leis sumažinti konvojavimo išlaidas.

Laisvės atėmimo vietose bus užtikrinamos Lietuvos teisės aktuose nustatytos ir Europos kalėjimų taisyklėse rekomenduojamos nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sąlygos, bus išspręsta laisvės atėmimo vietų saugumo problema, stiprės visuomenės saugumas, pagerės laisvės atėmimo vietų personalo darbo sąlygos, atpigs naujų ir kompleksiškai rekonstruotų laisvės atėmimo vietų eksploatacija.

Pertvarkos, kuri apims visas šalyje veikiančias 11 laisvės atėmimo vietų, pirmuoju žingsniu turėtų tapti Lukiškių komplekso iš Vilniaus centro iškėlimas. Visą Lukiškių kompleksą, kurį sudaro kalėjimas, tardymo izoliatorius ir ligoninė, iš Vilniaus centro planuojama iškelti iki 2017 metų. Pirmasis į laisvus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pastatus bus perkeltas Lukiškių kalėjimas.

88

Inžinerija

Privatus investuotojas nenaudojamuose pastatuose Pravieniškėse įrengs modernų 320 vietų kalėjimą, o vėliau jį daugiau nei du dešimtmečius administruos – užtikrins kalėjimo teritorijos ir pastatų priežiūrą bei eksploataciją, teiks komunalines, maitinimo ir skalbimo, kalinių užimtumo, kitas paslaugas. Lietuvoje kuriamas pirmasis iš dalies privatus kalėjimas – jokia naujovė. Viešosios ir privačios partnerystės pagrindu veikiančių kalėjimų yra JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse.

Pasak Teisingumo ministerijos, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modelis buvo pasirinktas išanalizavus rinkos prielaidas ir priėjus išvadą, kad valstybė, savarankiškai įgyvendindama projektą, patirtų daugiau išlaidų nei privatus sektorius. Užsienio šalių praktika taip pat rodo, kad pačią statybą ir kalėjimo operatoriaus funkciją privatus sektorius atlieka vidutiniškai 15 % pigiau nei viešasis.

Moderniuose kalėjimuose – naujosios technologijos Ilgametę apsaugos sprendimų diegimo patirtį turinčios bendrovės „Fima“ atstovo Vytauto Zinkevičiaus vertinimu, nors kalėjimas saugumo prasme yra sudėtingas inžinerinis objektas, tačiau didžioji dalis priemonių vidaus tvarkai palaikyti bei darbuotojų saugumui užtikrinti yra tos pačios kaip ir kituose specialiosios paskirties, didelės rizikos objektuose – tiek fizinės, tiek jas papildančios ir praplečiančios elektroninės priemonės.

„Kalėjimas nuo kitų pastatų, kuriems taip pat keliami aukšti saugumo reikalavimai, skiriasi tuo, kad pagrindinis rizikos šaltinis čia yra kalinamas žmogus. Dėl to visiems saugumo sprendimams yra keliamas papildomas reikalavimas – viskas turi būti atsparu tyčiniam sugadinimui, sulaužymui arba turi būti fiziškai nuteistajam nepasiekiamoje vietoje“, – įkalinimo įstaigų saugumo reikalavimų specifiką aiškino V. Zinkevičius.

Daugiau technologijų – saugesni darbuotojai Darbo sąlygos įkalinimo įstaigose saugumo prasme itin sudėtingos. Bet kokia veikla kalėjime vykdoma pagal nustatytą tvarką, griežtai reglamentuojamas asmenų ir daiktų patekimas į jas. Tarp nuteistųjų nemažai agresyviai nusiteikusių asmenų, nepripažįstančių kalėjimo vidaus taisyklių. Dėl to didžiąją savo darbo laiko dalį su kaliniais praleidžiantys darbuotojai nuolat patiria fizinio užpuolimo grėsmę ir psichologinį spaudimą – grasinimus ir įkalbinėjimus atlikti neteisėtus veiksmus, pavyzdžiui, už mokestį padėti kaliniui perduoti žinutes į laisvę.

Vienas efektyviausių būdų mažinti šias grėsmes – sumažinti tiesioginio nuteistųjų ir prižiūrėtojų kontakto būtinybę. „Pasitelkus elektronines priemones, daug ką galima daryti nuotoliniu būdu, be tiesioginio žmogaus įsikišimo. Pavyzdžiui, įdiegus vidaus pranešimų sistemą,

prižiūrėtojui nebereikia kaskart eiti prie kameros ir jos atidarinėti, kai kaliniui kažko prireikia. Vidiniu ryšiu kalinys iš savo kameros gali susisiekti su pareigūnu, o pareigūnas – perduoti kaliniui instrukcijas.

Be abejo, tokia pagalbinė priemonė pareigūnams leistų ir racionaliau atlikti savo darbą“, – mano V. Zinkevičius. Šiuolaikiniuose kalėjimuose RASA VAIČEKAUSKYTĖ, darbuotojai taip pat yra aprū- teisinių paslaugų kontoros pinami asmens apsaugos prie- „Teisės tarnai“ vyresnioji teisininkė monėmis, kurios užtikrina galimybę greituoju būdu susisiekti su apsaugos postu ir susidarius kritinei situacijai operatyviai išsikviesti pastiprinimą.

Naujosios technologijos taip pat leidžia efektyviau kontroliuoti draudžiamų daiktų patekimą į kalėjimą. Įkalinimo įstaigose atvykstančių ir išvykstančių asmenų, jų daiktų patikrinimas yra rutininis procesas, vykdomas kasdien. Šiuo tikslu šiuolaikiniuose kalėjimuose naudojama ypač pažangi technologija – speciali nešiojama įranga, kuria „apuostomas“ žmogus, išanalizuojamos oro sudedamosios dalys ir pagal aptiktas mikrodaleles nustatomi bandymai įnešti narkotines bei sprogstamąsias medžiagas.

Pavyzdys – Estija Pasak V. Zinkevičiaus, spręsdami šalies įkalinimo įstaigų modernizavimo klausimą galėtume pasimokyti iš estų patirties. Estija taip pat reformuoja savo kalėjimų sistemą, šalyje jau veikia du europinio lygio kamerų tipo kalėjimai, kuriuose didžiąją dalį saugumo problemų sprendžia ir šiuolaikinės technologijos. Viename jų, prieš kelerius metus pastatytame Viru kalėjime, diegiant elektronines saugos priemones, dalyvavo ir „Fima“ partneriai.

„2008 m. pradėjęs veikti Viru kalėjimas yra modernus visomis prasmėmis – nuteistiesiems užtikrinamos žmoniškos buities sąlygos, galimybės įgyti išsilavinimą, darbuotojams sukurta saugi ir komfortiška darbo aplinka.

Tai didelis kalėjimas, daugiau nei tūkstančio vietų, todėl jį projektuojant ir įrengiant ypač daug dėmesio buvo skiriama saugumo klausimui, kuris sprendžiamas pasitelkiant pačias naujausias technologijas“, – sako įmonės atstovas.

Objekto ir darbuotojų saugumas užtikrinamas vaizdo stebėsena, kuriai pasitelktos ir ypač aukštos skyros, nuotoliniu būdu valdomos vaizdo kameros. Kamerų tinklas įrengtas taip, kad būtų stebimas ir kalėjimo teritorijos perimetras, ir vidaus patalpos.

89

Inžinerija

90

Populiariausias skundų atžvilgiu Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Prašoma atlyginti neturtinę žalą dėl per mažo gyvenamojo ploto, maitinimo ir higienos sąlygų, fizinių gyvenimo sąlygų (kameros apšvietimas, šildymas, ventiliavimas).

Priteisiamos sumos įvairios, priklauso nuo faktinių aplinkybių, priežastinio ryšio. Paradoksalu, tačiau kartais šios sumos yra didesnės nei tos, kurios buvo priteistos nukentėjusiesiems ar jų artimiesiems už žalą, kilusią dėl nusikalstamos veikos, o juk dažniausiai kaliniai jų net nesumoka.

Moderniausiame estiškame kalėjime taip pat įdiegta automatinė vaizdo analizės sistema – ji ne tik realiuoju laiku transliuoja vaizdą į apsaugos postus, bet ir jį analizuoja pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, stebimoje zonoje užfiksavus nesankcionuotą asmens buvimą, automatiškai išsiunčiamas aliarmo pranešimas.

Automatinės vaizdo analizės sistema padeda efektyviai kontroliuoti teritoriją ir pačioje ankstyviausioje stadijoje užkirsti kelią bandymui pabėgti, operatyviai užfiksuoti nelegalių daiktų permetimo į įkalinimo įstaigą faktą. „Stebimą vaizdą sistema pajėgi analizuoti pagal įvairius parametrus. Ji gali fiksuoti judesį, pavyzdžiui, lipimą per tvorą, judėjimą priešinga puse, gali atskirti net spalvą.

Pavyzdžiui, jeigu nuteistieji yra apvilkti ryškios spalvos uniforma, tai ši sistema galėtų atlikti ir tokia spalva paremtą vaizdo analizę. Į draudžiamą kaliniams būti zoną patekus šia spalva apsirengusiam žmogui, sistema tai atpažintų ir operatyviai išsiųstų pranešimą apie neteisėtą asmens buvimą“, – veikimo principus aiškina V. Zinkevičius.

Apriboti nuteistųjų ir prižiūrėtojų kontaktus Viru kalėjime leidžia įdiegta vidaus pranešimų sistema. Sistema skirta perduoti garso pranešimus, komandas ir instrukcijas darbuotojams bei kaliniams. 

In탑inerija

91

Inžinerija

leidžia efektyviai valdyti visas saugos sistemas. Taip mažinamos potencialios rizikos ir didinama personalo kompetencija bei saugumas. Bendrovės „Bosch“ sukurta novatoriška pastato valdymo sistema (angl. BIS – Building Integration System) užtikrina patikimą ir lankstų kasdienį kalėjimo saugos sistemų veikimą, garantuoja maksimalų ekonominį efektyvumą ir kliento investicijų saugumą.

Ypatingi saugumo sprendimai kalėjimams Jurgita Siliūnienė

Įkalinimo įstaigose būtina užtikrinti ne tik visuomenės, įstaigos personalo, bet ir pačių nuteistųjų saugumą.

Saugumo kokybė – prioritetas Jau daugiau nei šimtą metų „Bosch“ vardas yra tapatinamas su kokybe ir patikimumu. „Bosch“ yra pasaulio inovatyvių technologijų ir aukščiausios paslaugų kokybės teikėjas. Lietuvoje „Bosch“ produktų pagrindu įgyvendinta nemažai stambių projektų valstybės institucijų, transportavimo, bankų, pramonės, prekybos ir komercijos, energetikos sektoriuose.

Bendrovė „Bosch“, kaip viena pasaulinių saugos sistemų įrangos gaminimo lyderių, savo sukurtais technologiniais sprendimais prisideda prie saugumo užtikrinimo ir įkalinimo įstaigose. Tam būtina taikyti kompleksinius sprendimus, todėl bendrovė sukuria ne tik produktus, kurie užtikrina visapusę įvairių sričių apsaugą, bet ir technologijas, kurios

92

„Šios sistemos pagrindas – idėja apie bendrą kompleksinę platformą, vienoje sistemoje jungiančią įvairias pastato valdymo funkcijas ir užtikrinančią sudėtingų užduočių lengvus sprendimus. BIS leidžia centralizuotai stebėti, kontroliuoti ir administruoti visas saugos sistemas iš vienos vietos. Visos posistemės tarpusavyje yra susietos bendra aukšto lygio sąsaja. Tai leidžia lengvai susisteminti jas, siekiant užtikrinti konkrečius saugos reikalavimus. Aiškiai ir suprantamai išdėstyti monitoriai leis personalui reaguoti į pranešimus bei pavojus greitai ir efektyviai. Su sistema BIS apsaugos personalas visada turi visą gaisro ir įsilaužimo signalizacijos, įeigos kontrolės, pavojaus pranešimų ir vaizdo stebėjimo sistemų kontrolę viename taške. Sistema integruoja perimetro kontrolės tvoros arba sienos seisminius jutiklius kartu su vaizdo stebėjimo sistemos elektroninėmis akimis, atvaizduoja visus įvykius teritorijos planuose kartu su aiškiomis procedūromis apsaugos personalui. Kadangi kiekviena organizacija iškelia savo unikalius pastato valdymo reikalavimus, sistema BIS, turinti modulinę koncepciją, leidžia komponuoti įvairių savybių modulius, o tai užtikrina sistemos atitiktį bet kokiems unikaliems poreikiams. Visi sistemos įvykiai ir operatorių veiksmai registruojami įvykių žurnale, tai leidžia išvengti bet kokių pakeitimų „post factum“. Tokia procedūra užkerta kelią manipuliacijoms su duomenimis ir galimų vidaus tvarkos taisyklių bei procedūrų pažeidimui“, – sako UAB „Robert Bosch“ Lietuvos regiono apsaugos sistemų departamento vadovas Oleg Sokolov.

Užtikrina maksimalų efektyvumą Nuolatinis net vieno sektoriaus stebėjimas priverčia operatorių maksimaliai sutelkti savo dėmesį: nuolat stebėdamas įvykius, vos po 20 min. operatorius gali nepastebėti iki 90 % visų įvykių, vykstančių stebimoje srityje. „Bosch“ sukurta efektyvi intelektualioji vaizdo analizės (IVA) sistema padeda operatoriams kontroliuoti stebimą teritoriją ir pristato naują vaizdo stebėjimo sistemų automatizavimo lygį. Technologija „Bosch IVA“ – tai naujos kartos intelektualiojo vaizdo signalų realiuoju laiku apdorojimo sistema. Ji perkelia visas vaizdo apdorojimo priemones į pačią kamerą. Sistema turi pažangias funkcijas, gali automatiškai atpažinti esminius įvykius ir pranešti apie tai operatoriui – tai tarsi papildoma akių pora. „Bosch IVA“ – tai sudėtinė vaizdo stebėjimo sistemos dalis, kuri leidžia praplėsti jos galimybes. Ji neleidžia sumažinti stebėjimo efektyvumo dėl nuovargio, dėmesį nukreipiančių faktorių ar didelio stebimo ploto apkrovos.

Kartu su BIS šios technologijos papildo viena kitą ir užtikrina maksimalų objekto saugos efektyvumą. 

Inžinerija

Saulės energijos integravimas į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas

Aurimas Lisauskas, Lietuvos energetikos instituto mokslinis darbuotojas

Atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje suprantama kaip vietinio kuro naudojimas tenkinant energetinius šilumos ir elektros energijos poreikius bei elektros energijos gamyba vėjo ir saulės jėgainėse. Danijoje, Vokietijoje bei Švedijoje šis supratimas pasipildė integruojant saulės šiluminę energiją į miestelių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemas.

Saulės kolektorių naudojimas šiluminės energijos poreikiams tenkinti mažina kuro balanse deginamo kuro kiekį ir emisijas. Saulės kolektoriais pagamintam sąlyginiam energijos vienetui reikia net iki 30 kartų mažesnio žemės ploto nei tam pačiam sąlyginiam energijos vienetui gaminti iš biomasės kuro [1].

Saulės energijos potencialas šiluminės energijos gamybai. Didžiausias saulės energijos kiekis, tenkantis 1 m2, siekia net iki 1 750 kWh/m2 ir yra pietinėse Europos Sąjungos šalyse (1 pav.). Vertinant pagal saulės energijos kiekį, tenkantį 1 m2, Lietuva nedaug kuo skiriasi nuo Švedijos ar Danijos, kuriose jau nuo aštunto dešimtmečio plėtojami saulės kolektoriai, skirti šiluminės energijos gamybai nedidelėse centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.

Pirmųjų saulės kolektorių naudojimas siejamas su grįžtamojo vandens šildymu. Danijos Saltumo ir Ry miestelių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose 1998 m. buvo

integruoti pirmieji saulės kolektoriai, kurių plotai sudarė atitinkamai 1 005 m2 ir 3 040 m2; kolektorių šiluminė galia – 704 kWšil ir 2 128 kWšil. Šiluminės energijos gamyba, nedeginant kuro ir neišskiriant emisijų, ekonomiškai labiau išsivysčiusiose valstybėse buvo sėkmingai integruota į miestelių centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. 2 pav. matome Danijoje 2011 m. eksploatuojamus saulės kolektorius ir numatytą jų plėtrą. Naujai statomi saulės kolektoriai bus eksploatuojami kartu su trumpos

93

Inžinerija

1 pav. Europos saulės energijos metinis potencialas

trukmės antžeminėmis ir sezoninėmis šilumos saugyklomis.

Didžiausias saulės spinduliuotės aktyvumas ir energijos kiekis, krentantis į 1 m2, būna vasarą.

Danų saulės kolektorių eksploatavimo patirtis rodo, jog tik gruodžio ir sausio mėnesiais šilumos gamyba sumažėja beveik iki minimumo [2], o pavasario ir rudens laikotarpiu galima pasigaminti iki 50 % vasaros laikotarpiu pagamintos šiluminės energijos kiekio.

Saulės šiluminės energijos kaupimas didelėse ant­žeminėse vandens talpose, siekiančiose daugiau kaip 2 000 m3, padėjo išspręsti šiluminės energijos poreikių trūkumą vasaros metu nesaulėtomis dienomis. Rezervuaro tipo saugyklos, atsižvelgiant į talpos tūrį, gali sukaupti 100 MWh ir daugiau šiluminės energijos [3]. Šios technologijos naudojimo etapas truko daugiau negu dešimt metų, kol buvo pradėtos plėtoti sezoninės šiluminės energijos požeminės saugyklos. Tokios saugyklos geba ilgiau išsaugoti šilumą dėl savo didelio tūrio, kuris atskirais atvejais gali siekti net 37 tūkst. m3. Požeminės šiluminės energijos saugyklos skirstomos į keturis tipus: rezervuaro, duobės, gręžinio ir vandeningo sluoksnio šiluminės energijos saugyklas (3 pav.).

Sezoninio tipo šiluminės energijos saugyklos mažose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose tenkina iki 50 % metinių šildymo ir karšto vandens poreikių. Vokietijoje pirmiausia statė rezervuaro ar

94

2 pav. Saulės jėgainių plėtra Danijoje

Inžinerija

duobės tipo požemines sezonines saugyklas, investicijos į jas siekė iki 1 mln. eurų. 2007 m. pastatytos rezervuaro tipo sezoninės saugyklos Miunchene, investicijos į jas sudarė 910 tūkst. eurų [5]. Patobulintos plastikinių vamzdžių technologijos leido sumažinti investicijas sezoninėms šilumos saugykloms, statant gręžinio tipo saugyklas. Vokietijos Krailsheimo miestelyje investicijos į žemėje įrengtą gręžinio tipo saugyklą siekė 510 tūkst. eurų. Šio tipo saugyklos pigesnės, bet jų eksploatacijos režimas sudėtingesnis: žemėje esantys vientisos konstrukcijos vamzdžiai yra neremontuojami, jiems gamintojas suteikia iki 10 metų garantiją, cirkuliuojant juose ne didesnės negu 70 °C temperatūros vandeniui. Remiantis inžinierių ir technologų skaičiavimais, jei tiekiamo vandens temperatūra viršys 70 °C ir daugiau, tai gręžinio tipo saugyklos plastikinių vamzdžių eksploatacijos laikotarpis gali sumažėti iki penkerių metų.

Krailsheime CŠT sistemos su požemine sezonine saugykla tiekiama šiluma vartotojams kainuoja 19 ct€/kWh (65,6 ct kWh), o Bredstrupo miestelio CŠT sistemoje, pastačius tik antžeminę šilumos saugyklą, šilumos kaina vartotojams siekė 6 ct€/kWh (20,71 ct/kWh).

Saulės kolektorių galima plėtra Lietuvos mažų miestelių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Šiuo metu Lietuvoje jau sumontuoti saulės kolektoriai grįžtamojo vandens šildymo poreikiams Dūkšto miestelio katilinėje, skirti mažinti šilumos nuostoliams tinkluose. Danijos praktika rodo, kad investicijos į didelio ploto saulės kolektorius su statybos ir prijungimo prie CŠT sistemos darbais siekia 200 eurų/m2 kolektoriaus plotui. Saulės kolektorių plėtra CŠT sistemose nebus didelė dėl negebėjimo gaminti šilumą šildymo sezono metu, biomasės katilinių investicinių projektų gausos bei santykinai didelių investicijų. 

3 pav. Sezoninių šiluminės energijos saugyklų tipai

Rezervuaro tipo šiluminės energijos saugykla (nuo 60 iki 80 kWh/1 kub. m)

Duobės tipo šiluminės energijos saugykla (nuo 60 iki 80 kWh/1 kub. m)

Gręžinio tipo šiluminės energijos saugykla (nuo 15 iki 30 kWh/1 kub. m)

Išvados

1. Saulės šiluminės energijos naudojimas CŠT sistemose gerokai sumažintų biomasės naudojimą šilumos, karšto vandens ir elektros energijos poreikiams tenkinti.

2. Didelio ploto saulės kolektorių plėtra Lietuvos miestelių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose tikėtina tik atsipirkus investicijoms į jau investuotus biomasės įrenginius ir atpigus saulės kolektorių technologijoms.

Vandeningo sluoksnio šiluminės energijos saugykla (nuo 30 iki 40 kWh/1 kub. m)

Literatūra 1.

Dalenbäck, J. O., Solar heating plants, Chalmers, Renewable Heating and Cooling Energy Technology Platform (RHC-ETP), www.rhc-plstform.org 2.

Large-scale solar heating plants for district heating, http://www.solvarmedata.dk 3.

Kristensen, P., Solar systems-og CHP in Breadstrup, Breadstrup District Heating Company.

4.

Schmidt, T., Solar district heating with seasonal thermal energy storage in Germany, www.solites.de

Pranešimas buvo perskaitytas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslinėje konferencijoje „Šilumos energetika ir technologijos 2013“ ir publikuotas šios konferencijos pranešimų leidinyje.

95

2014 MAY / S u mma r y

 May

2014

Architecture Mondrian’s Window An eclectic three-storey residence rich in explicit formal references to the De Stijl movement, with views of the Bay, bears an inconspicuous front façade in contrast with its soaring rear façade addition. Invisible from the street, it forms the primary façade of the house. The architecture is rich in explicit formal references to the Dutch cabinet maker/architect Gerrit Rietveld in its volumetric composition and Dutch painter Piet Mondrian in the subdivision of glazing and coloring.

Innovative Interior Decisions: from Practical to Exclusive Style As the pace of life is quickening and people’s habits are changing, manufacturers of comfort products are also trying to keep up with customers’ needs. Innovations are rapidly making their way into various fields of life therefore it is only logical that interior design should be no exception when it comes to search of innovative solutions.

Functionality, quality, aesthetics is what a modern person seeks and, thanks to modern technologies, it all becomes possible and is embodied in the interior.

Tytuvėnai Pearl is Getting Rid of Signs of Fire and Soviet Reconstruction

96

To the employees of UAB ‘Irdaiva’, the reconstruction of the wonderful baroque ensemble of Tytuvėnai Church of the Blessed Virgin Mary and the Bernardine monastery came as an opportunity to experiment with old-fashioned building methods and show their professionalism. The project presented numerous difficult conundrums, for instance, laying down tiles on the arched roof of the church or lifting the scaffolding to the height of 38 m. So far all the tasks have been dealt with success – most of the restoration works are now complete meanwhile the rest are expected to have been carried out by the end of the year.

Building Innovations are Making their Way into Construction In the modern world of construction words like ‘innovations’, ‘modern technologies’ and ‘modern products’ are highly popular. It’s great that nowadays both a construction specialist and an ordinary person understand: the new ‘smart’ age requires that a person takes into consideration not only the economy of construction processes but environmental ecology as well. STRUCTUM investigated the possibility of reconciling these requirements both within the construction industry and on the construction site as well as the best known innovations in the field of construction products and technologies in our country.

Outmoded Viršuliškės will be Revived with a Modern Office Building In Viršuliškės, one of the oldest sleeping districts of Vilnius, a new office building of 21 floors, certified the A energy efficiency class, sprang up near the Western bypass. It’s the first office building in Lithuania of this kind. The building, rocketing to the height of over 81 m., is supposed to become one of the tallest buildings in Vilnius. Construction decisions concerning the building were unconventional and required builders’ extreme responsibility.

Subcontractors Caught Up in the Trap of General Contractors The relationship between clients and contractors as well as general contractors and subcontractors employed by the latter are not always transparent. Not infrequently do general contractors take advantage of their rights and, having contracts composed in favour of them to cover them up, try to escape the responsibility of paying the subcontractors for the works that have been carried out.

That is at least what lawyers from international legal services bureau ‘Teisės tarnai’ claim based on the numerous cases when they had to defend subcontractors who had wronged by general contractors. The lawyers also give advice on how to protect oneself from such instances.

Engineering Modernisation Awaits Detention Facilities of Lithuania Lithuanian courts are swamped up with claims demanding awards of several hundred to one million Litas from the Prison Department that operates on behalf of the Government. Currently the prisoners serving their sentence are seeking awards from the Government for non-pecuniary damages relating to almost every tiny bit: from unsafe convoy cars to being unable to buy potatoes at the shop on the facility’s site or the cell’s light being too bright/dim. Therefore, it is obvious that modernisation of detention facilities is absolutely necessary.