Structum 2014 Liepa

 Žurnalas sėkmingam verslui

Yra tik vienas tvirtas verslo tikslo apibrėžimas: sukurti klientą. /Peter Drucker/

LIEPA I 2014

ARCHITEKTŪRA I KONSTRUKCIJOS I VANDENTIEKIS IR NUOTĖKŲ ŠALINIMAS ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS I ELEKTROTECHNIKA GAISRINĖ SAUGA  1993 m. įsteigtas R. PILKAUSKO STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS.  2004 m. įmonė pertvarkyta į UAB ,,STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS”.  UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“ – atestuota įmonė. Jai suteikta teisė atlikti statinio projektavimo darbus, techninę priežiūrą, teikti susijusias konsultacijas.  Statinių kategorijos: ypatingi statiniai.  Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; kiti statiniai. Atestatas Nr. 1727.  Projektavimo darbams atlikti taikomos moderniausios kompiuterinės projektavimo technologijos, padedančios spręsti inžinerinius uždavinius.

 Tarp atliktų darbų: daugiabutis Klaipėdos g. Panevėžyje, RIMI, MAXIMA Panevėžyje ir Elektrėnuose, IKI-ROŽYNAS Panevėžyje, IKI Vaivadų k. ir Rokiškyje, ADAX ir „Hjellegjerde Baltija“ gamyklos Panevėžyje, poilsio namai Palangoje, terminalas Šilagalio kaime Panevėžio r., grūdų elevatoriai Joniškyje, Pasvalyje, Kėdainiuose, Vilkaviškyje, Šeduvoje.  Didžiausias suprojektuotas objektas UAB „Orion Global PET“ gamykla Klaipėdoje.  Galime pasiūlyti įvairius projektinius sprendimus gyvenamajame, pramoniniame ar žemės ūkio sektoriuje tiek stambioms bendrijoms, tiek individualiems klientams.  Teikiame plačiaformačio spalvoto skaitytuvo bei spausdintuvo paslaugas.

UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“ J. Zikaro g. 41A, LT-35222 Panevėžys, tel. +370 45 508 259, el.p. biuras@erdves.lt, www.statiniuprojektavimas.eu

TURINYS

ARCHITEKTŪRA „Aviatoriaus vila“ – tarp žemės ir dangaus

4

Drenažo sprendimai komercinėse virtuvėse

9

Maitinimo įstaigos įrengimui – aukščiausi kokybės reikalavimai

10

Moderni maitinimo įstaiga: nuo vizijos iki realybės

15

Išmaniojo būsto valdikliai, kurie nepavers namo kosminiu laivu

16

Darni miestų plėtra

18

Atvykite karališkai pailsėti į karališką kurortą Birštoną!

24

statyba Koncernas „Hörmann“ logistikos centrui pasirinko Lietuvą

26

Šlaitiniai stogai: ką būtina žinoti ruošiantis juos įrengti

32

Profesionalus stogų šiltinimas

37

Kauno LEZ kyla safyrų gamykla

38

Šiltinimo medžiagų pasirinkimas lemia pastato gaisrinį atsparumą

42

INŽINERIJA Ypatingas biurų pastatas su orą valančiu fasadu

44

Vandens kontūro sistema

51

Šilumos mainų pastatuose matematiniai modeliai ir jų taikymo pastatų šildymo sistemų darbo režimo valdymui galimybių tyrimas

52

Efektyvesnis energijos vartojimas, pramonės įmonėse pasitelkiant pažangiąsias LED sistemas

56

Kokybiška pasyvioji gaisrinė sauga: prabanga ar būtinybė?

58

INFRASTRUKTŪRA Inovatyvi tiltų inžinerija: šiuolaikinės tendencijos Aco tiltų trapai: efektyvus ir ekonomiškas paviršinio vandens surinkimas

60 73

Žiemos sodai: galimybė gyventi neatitrūkstant nuo gamtos

74

10

 4 60 44

18

26

74

REDAKCIJOS ŽODIS Transporto tinklų plėtra ir atnaujinimas visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) pastaraisiais metais įgauna vis didesnį pagreitį. Tiltai yra neatsiejama transporto kelių infrastruktūros dalis. Nuolat augančių transporto priemonių srautai, jų greičiai bei apkrovos lemia naujų ir racionalesnių tiltų konstrukcinių sprendimų paiešką bei jų diegimą realiuose projektuose. Visame pasaulyje greta tradicinių statybinių medžiagų jau daug metų taikomos ir inovatyvios.

Didžiulį dėmesį šį mėnesį ir mes skyrėme inovatyviai tiltų inžinerijai bei šiuolaikinėms jų statybos tendencijoms.

Ne ką mažiau inovatyviomis idėjomis stebina ir mūsų verslas. Jau šiemet Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bus pradėta plėtoti visiškai nauja Lietuvoje verslo sritis. Čia aukštųjų technologijų bendrovė „Rokor“ pradės gaminti aliuminio oksido kristalus, arba kitaip – pramoninius safyrus (korundą). Techninių safyrų gamyklos statybos sparčiai artėja prie pabaigos.

O štai Vilniuje jau ruošiasi atverti duris tikrai ypatingas biurų pastatas, kurį užsakė UAB „Sonex Consulting“. Jo nuomojamo ir bendrojo ploto santykis yra tiesiog neįtikėtinas – pastatas suprojektuotas taip, kad išnaudota net 97 % jo erdvių. Dar viena staigmena – pastato fasadas, kuris ne tik atrodo dailiai, bet ir pagamintas iš ypatingos fasadinės plokštės, valančios orą ne prasčiau negu 120 lapuočių medžių! Šiandien jau nereikia įrodinėti, kad būtent miestai yra regionų socialinės ir ekonominės plėtros varikliai, vietos savitumo ir visuomenės pasididžiavimo objektai (architektūra, estetiška aplinka, istorija, kultūra). Didelę miesto konkurencingumo šalyje dalį lemia ne tik infrastruktūra, bet ir verslo, visuomenės bei valdžios partnerystė. Apie visa tai – šiame mūsų numeryje.

 Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2116 LEIDĖJAS UAB „S MEDIA GROUP“ Smolensko g. 10D-38 LT-03201 Vilnius Telefonas +370 5 272 3811 Faksas +370 5 272 4241 Mob. telefonas +370 620 55 199 DIREKTORĖ IGNĖ DAUSEVIČIŪTĖ VYR. REDAKTORĖ JURGA GRIGIENĖ TEKSTŲ AUTORIAI: doc. dr. DALIA BARDAUSKIENĖ doc. dr. DARIUS BAČINSKAS STASYS LIAUKEVIČIUS GIEDRĖ BALČIŪTĖ IEVA MAČIULYTĖ JURGA GRIGIENĖ IEVA ČIVINSKAITĖ DAIVA AUSĖNAITĖ STASYS ŠINKŪNAS MANTAS MORKVĖNAS JUOZAS GUDZINSKAS ROMALDAS MORKVĖNAS NUOTRAUKŲ AUTORIUS LINAS SINKEVIČIUS KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VŠĮ KALBOS IR KOMUNIKACIJOS CENTRAS www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Telefonas +370 5 272 3811 DIZAINAS VILIJA AVIŽINYTĖ PARENGIMAS SPAUDAI UAB „S MEDIA GROUP“ SPAUSDINO UAB „BALTO PRINT“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2014 © STRUCTUM, 2014 ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI



ELEKTRONINĘ ŽURNALO VERSIJĄ GALITE SKAITYTI

www.estructum.lt

liepa 2014

5

Architektūra

„Aviatoriaus vila“ – tarp žemės ir dangaus IEVA MAČIULYTĖ

„Aviatoriaus vila“ – į pensiją išėjusio piloto būstas – tarsi atkartoja skrydžio sudedamąsias dalis. Panašiai kaip pneumatinis sluoksnis iš visų pusių visiškai apgaubia lėktuvą, taip ir namą iš visų pusių supa tyras oras ir natūrali gamta.

Namas, apsuptas vandens Kuriant namą, įsikūrusį kalvotame sklype šalia nedidelio ežeriuko Niujorko srities Hercogienės apygardoje, buvo žaidžiama idėja, kad namas visiškai apsuptas vandens – pietinėje namo dalyje esančiame baseine atsispindi namo šiaurėje telkšantis vandens telkinys. Kitaip tariant, namas tarsi plūduriuoja tarp dviejų vandens telkinių ir yra visiškai apsuptas švaraus ir tyro oro.

Lyg lėktuvas, kuris skrodžia erdvę, laikydamasis savo tikslo ir laviruodamas per vyraujančias sroves, šis namas, žvelgiantis į pietus, šiaurę ir vakarus, nuolat susilieja su dangumi, kraštovaizdžiu ir vandeniu. Pagrindinis namas – tarsi priekin besitiesiantis gembinės konstrukcijos pirmagalis – suprojektuotas taip, kad vidun patektų maksimalus kiekis

4

Architekt큰ra

5

Architektūra

Pagrindinis namas – tarsi priekin besitiesiantis gembinės konstrukcijos pirmagalis – suprojektuotas taip, kad vidun patektų maksimalus kiekis saulės šviesos. Didžiulės atviros poliruotos stiklo plokštės sumontuotos ant kniedytų metalinių karkasų, jas papildomai atspindi perforuotos metalo plokštės arba pertvaros nuo saulės. saulės šviesos. Didžiulės atviros poliruotos stiklo plokštės sumontuotos ant kniedytų metalinių karkasų, jas papildomai atspindi perforuotos metalo plokštės arba pertvaros nuo saulės. Šie elementai atspindi debesų raštus, sušvelnina ryškius saulės spindulius, o namuose sukuria švelnius šešėlius.

Nepriklausomos ir unikalios erdvės Namą sudaro minimali trijų pagrindinių erdvių seka: didelė, daugiau kaip 9 metrų aukščio, svetainė ir darbo kambarys, virtuvė ir valgomasis, gembinės konstrukcijos, daugiau kaip 12 metrų aukščio miegamasis ir biblioteka. Trečioji – „plūduriuojanti“ – dalis atlieka savotiškos „prisiminimų skrynelės“ funkciją: biblioteka, į kurią galima patekti tik per miegamąjį, yra tarsi savininko praeities relikvijų saugykla, o kartu ir erdvė apmąstymams bei darbui. Didžiuliai langai priekyje žvelgia į miškingą kraštovaizdį, o uždaresnioji erdvė

6

gale apšviečiama per zenitinį stoglangį, nukreiptą į virš bibliotekos įrengtą gembinį miegamąjį. Šio lėktuvo piloto (aviatoriaus) namo architektūrinė morfologija – kartu ir išraiškinga, ir paprasta. Tarp dviejų pagrindinių erdvių išslapstyta krūva paslėptų erdvių, kurios atsidengia kopiant monumentaliais laiptais, vedančiais į miegamąjį viršuje. Maršrutas po kambarius išdėstytas pagal funkcijas: gyvenamoji erdvė, vonia, miegojimas ir darbas. Šia vertikalia ir vienkrypte seka šeimininkas kviečiamas leistis į griežtai suplanuotą kelionę per namą. Žmogus, vakare užlipdamas į viršutiniame aukšte esantį miegamąjį ir svetainę, lieka ten nakčiai – nėra reikalo vėl grįžti į žemutiniame aukšte esančią virtuvę ar kambarį. Kambariai egzistuoja kaip nepriklausomos ir unikalios erdvės, kaip alternatyva standartiniam apstatymui, kai visos erdvės šliejasi viena prie kitos. 

Architektūra

 Projekto idėja Skrydis – kaip drąsių architektūrinių ieškojimų įkvėpimo šaltinis  VIETA Niujorko sritis, Hercogienės apygarda  autoriai „Urban Office Architecture“, vyriausiasis architektas – Carlo Enzo  Komanda Wamaris Rosario, Morteza Ramezani  NUORODA www.urbanofficearchitecture.com

7

Architektūra

 Šio lėktuvo piloto (aviatoriaus) namo architektūrinė morfologija – kartu ir išraiškinga, ir paprasta. Tarp dviejų pagrindinių erdvių išslapstyta krūva paslėptų erdvių, kurios atsidengia kopiant monumentaliais laiptais, vedančiais į miegamąjį viršuje.

 Biblioteka, į kurią galima patekti tik per miegamąjį, yra tarsi savininko praeities relikvijų saugykla, o kartu ir erdvė apmąstymams bei darbui.

8

ARCHITEKTŪRA

dreNAžo sPreNdimAi komerciNėse virtuvėse KIEKVIENAIS METAIS VIENAS IŠ TRIJŲ ŽMONIŲ IŠSIVYSČIUSIOSE ŠALYSE KENČIA NUO APSINUODIJIMO MAISTU. VIEN JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE PRAEITAIS METAIS BUVO UŽREGISTRUOTA 76 MILIJONAI APSINUODIJIMO ATVEJŲ, IŠ KURIŲ 5 000 BAIGĖSI MIRTIMI.

Virtuvių savininkai privalo nuolatos kontroliuoti, kaip dažnai yra valomas ir prižiūrimas drenažas – jiems tenka visa atsakomybė už kiekvieną virtuvės tiekiamą patiekalą. Jei nors vienas drenažo elementas nėra higieniškai saugus, visa virtuvės ir restorano reputacija yra pavojuje.

Maisto gamybos įmonėse ir komercinėse virtuvėse gali veistis daugybė bakterijų, kurios vėliau patenka į klientams tiekiamą maistą. Vienas iš pagrindinių bakterijų veisimosi šaltinių, į kurį dažnai neatkreipiamas dėmesys, yra drenažas. Neseniai atliktu maisto gaminimo įmonių patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 27,8 % grindų drenažo nuotekų mėginių turėjo teigiamą listerijos bakterijos testą.

Sprendimas? Laikyti drenažo sistemą higieniškai švarią!

ACO siūlo keturias paprastas taisykles: Drenažo sistema PRIVALO:  turėti sauso dugno konstrukciją – negali likti užsistovėjusio vandens;  būti patogi valymui ir priežiūrai;  būti pagaminta iš austenitinio nerūdijančiojo plieno;  atitikti visus keliamus reikalavimus ir normas.

Įmonės gali sumažinti užteršimo riziką naudodamos tinkamas drenažo sistemas, kurios neleidžia kauptis įvairiems mikroorganizmams bei bakterijoms. Gerai suprojektuotas drenažas turi turėti nešvarumų indus, lengvai išimamas groteles ir sifonus.

Briaunos užpildas užtikrina stabilią ir patikimą jungtį tarp trapo ir aplink esančių grindų bei padeda sumažinti grindų įtrūkimų, kuriuose galėtų veistis bakterijos, susidarymo pavojų

Visi kampų lenkimo spinduliai didesni nei 3 mm. tai stipriai padidina valymo efektyvumą

Korpusą formuojant giliuoju ištempimu, gaunami glotnūs kontūrai ir nėra plyšių, kuriuose gali kauptis pavojingos bakterijos

Dėl sausojo dugno konstrukcijos vanduo visiškai išbėga iš trapo dugno savaime, todėl nelieka užsistovėjusio vandens, kvapų, mikrobų dauginimosi ir galimų cheminių pavojų

Paprasčiausias būdas virtuvių savininkams turėti higienišką vandens surinkimo sistemą – reikalauti drenažo sistemų gamintojo, jog būtų užtikrintas jų tiekiamos produkcijos Europos normų EN 1672 ir EN ISO 14159 atitikimas. Be to, tinkama drenažo produkcija turi atitikti EHEDG (Europos Higienos Inžinerijos ir Dizaino Grupė) rekomendacijas

ACO yra vienas iš pirmaujančių drenažo gamintojų pasaulyje. ACO grupė pirmoji pradėjo spręsti konkrečius higienos ir grindų sausinimo reikalavimus, skirtus maisto gaminimo įmonėms, pritaikant naujas technologijas.

Visi gaminiai sukurti ir pagaminti taip, kad atitiktų aukščiausius sveikatos, saugumo ir higienos reikalavimus.

Per 60 metų praktiką projektuojant ir gaminant drenažo sistemas ACO išvystė visapusius sugebėjimus, kurie leidžia kurti naujoviškus sprendimus, tinkamus kintančių technologijų ir statybos būdams. www.aco-kitchendrainage.com/lt www.aco.lt

9

Architektūra

Maitinimo įstaigos įrengimui – aukščiausi kokybės reikalavimai

10

Architektūra

Ieva MAČIULYTĖ

Įrengiant viešojo maitinimo įstaigą – kavinę, restoraną ar valgyklą – tenka ypatingą dėmesį skirti aukštiems kokybės reikalavimams. Pastatai turi būti pritaikyti tinkamai atlikti visus technologijos procesus ir atitikti higienos reikalavimus, o maisto įmonių darbo vietos turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Maitinimo įstaigos pastatai ir jų įranga turi būti švarūs, gerai suremontuoti, tikti atlikti visiems būtiniems maisto technologijos ir higienos procesams, įrengti taip, kad palaikytų tinkamą temperatūrą bei oro drėgmę. Jie turi būti pastatyti naudojant tokias medžiagas, iš kurių į maistą nepatektų jokių teršalų. Maisto tvarkymo vietoje turi būti natūralus, dirbtinis arba mišrus apšvietimas, neiškreipiantis spalvų, netrukdantis higieniškai tvarkyti maisto.

O šis turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių, be to, privalo būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas.

Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti švarios, tvarkingos, tinkamos palaikyti gerai higienai (įskaitant maisto apsaugą nuo užteršimo tvarkymo metu per įrenginius, medžiagas, vandenį, orą, asmenis bei išorinius šaltinius, tokius kaip graužikai ir vabzdžiai).

Jos turi būti pritaikytos reikiamai temperatūrai, švarai palaikyti ir, kur būtina, dezinfekcijai atlikti. Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti įrengtos taip, kad jose nesikauptų nešvarumų, neaugtų pelėsių, nesusidarytų garų kondensatas, neišsiskirtų toksinių medžiagų ar pašalinių dalelių bei kitų teršalų, kurie galėtų patekti į maistą. Jose negalima auginti augalų, laikyti dirbtinių gėlių ar kitokių interjero puošmenų, kurios galėtų būti nešvarumų kaupimosi vieta ir tapti maisto užteršimo šaltiniu.

Grindys turi būti švarios, lengvai plaunamos ir, kur būtina, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, netoksiškų medžiagų, užglaistytomis sandūromis. Patalpose, kur būtina, turi būti efektyvi grindų sausinimo sistema.

Sienos turi būti švarios, lengvai valomos, užglaistytomis sandūromis ir, kur būtina, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, netoksiškų medžiagų. Sienų paviršius turi būti lygus iki 

„Moon Garden“ nuotrauka

11

Architektūra

tokio aukščio, kurio reikia, kad maistas būtų tvarkomas higieniškai. Kur būtina, sienų kampai turi būti apvalūs, kad būtų lengviau valyti.

Lubos (ir ant jų bei sienų esantys įrenginiai) turi būti švarios ir įrengtos taip, kad nesikauptų nešvarumų, kondensato, pelėsių, jos netrupėtų ir būtų lengvai valomos.



Neslidžios, saugios ir higieniškos tinklelio grotelės.

 Netinkamai

išlenkti arba ne vietoje suvirinti latakų bei trapų kampai yra nešvarumų kaupimosi ir bakterijų dauginimosi židiniai.

12

Nuotraukos iš ACO archyvo

Langai ir kitos atsidarančios angos turi būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad būtų galima juos valyti ir išvengti nešvarumų kaupimosi. Atidaromuose languose turi būti įrengtas vabzdžių nepraleidžiantis išimamas tinklelis.

Ten, kur dėl atidarytų langų gali būti užterštas maistas, jie darbo metu turi būti uždaryti. Jei būtina, palangės turi būti nuolaidžios, kad įmonės darbuotojai jų nenaudotų kaip lentynų.

Durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir, kur būtina, dezinfekuojamų medžiagų. Durys turi būti sandarios ir, kur reikia, automatiškai užsidarančios.

Laiptai, liftų kabinos ir pagalbinės konstrukcijos (pakylos, kopėčios, latakai) turi būti švarūs, išdėstyti ir padaryti taip, kad neterštų maisto. Latakai privalo turėti dengtus priežiūros ir valymo liukus.

Architektūra

Visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir, jei būtina, dezinfekuojami. Jie turi būti pagaminti iš lygių, plaunamų, netoksiškų medžiagų.

Vėdinimas – natūralus arba mechaninis Maisto tvarkymo vietoje turi būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas taip, kad reguliuotų temperatūrą, drėgmę, slopintų garų kondensavimąsi, šalintų kvapus, dulkes, mažintų maisto užteršimo per orą pavojų. Oro srauto kryptis turi būti nuo švarios užterštos vietos link. Vėdinimo angos turi būti su tinkleliais arba kitokiais apsauginiais gaubtais iš nerūdijančios medžiagos. Tinkleliai ir filtrai turi būti lengvai pasiekiami, išimami, lengvai valomi, švarūs. Kur būtina, užtikrinant maisto saugą, turi būti įrengti oro drėgmės ir oro tėkmės greičio valdymo bei kontrolės prietaisai.

Apšvietimas – svarbus akcentas Maisto tvarkymo vietoje turi būti natūralus, dirbtinis arba mišrus apšvietimas, neiškreipiantis spalvų, netrukdantis higieniškai tvarkyti maistą. Maistas turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių.

Šviestuvai – saugios konstrukcijos ir įrengti tokiose vietose, kad jiems sudužus šukių nepatektų į maistą. Jie turi būti lengvai valomi ir švarūs.

Higieniškas ir saugus virtuvės drenažas Visose komercinėse virtuvėse yra pavojus susižeisti, paslysti arba nudegti dėl šlapių riebaluotų grindų, įkaitusių viryklių bei verdančių skysčių. Visi šie faktoriai gali turėti įtakos higienos ir saugos aspektams komercinėse virtuvėse. Efektyvus drenažas yra vienas pagrindinių reikalavimų, padedančių apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir užtikrinančių higienišką aplinką. Visa tai nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 852 dėl maisto produktų higienos.

ACO siūlo unikalias nuotekų surinkimo sistemas. Visi gaminiai sukurti ir pagaminti taip, kad atitiktų aukščiausius sveikatos, saugumo ir higienos reikalavimus.

ACO yra vienas maisto pramonės ir virtuvės drenažo lyderių pasaulyje. Latakai ir trapai yra tobulinami ir gaminami atsižvelgiant į HACCP (angl. hazard analysis and critical control points – liet. „pavojaus analizė ir kritiniai kontrolės taškai“) principus ir būtinąsias sąlygas, įskaitant tinkamą drenažą virtuvėje. Be to, įmonė aktyviai bendradarbiauja su tokiomis Europos institucijomis, kaip EHEDG (European Hygienic Engineering & Design Group – Europos higienos inžinerijos ir projektavimo grupė) ar FCSI (Foodservice Concultants Society International – Tarp-

13

Architektūra

Pirmenybė kokybei ir naujovėms Itin novatoriškų ir į inovacijas dėmesį kreipiančių restoranų tinklo „SOYA“ direktorė Laura Vizgaitė teigia, kad investicijos į kokybišką šiuolaikinę virtuvės įrangą atsiperka su kaupu – darbuotojai dirba efektyviai, o svečiai lieka patenkinti rezultatu. „Virtuvės įrangai renkamės kokybiškus gaminius iš patikimų įmonių. Mūsų virtuvės šefai džiaugiasi esamos įrangos kokybe ir praktiškumu, nes gamybai labai svarbios inovacijos, novatoriškumas ir praktiškumas. Šie kriterijai yra būtini mūsų tinklui, nes patiekalų kokybė yra labai svarbi, tad taupyti tokioje jautrioje vietoje būtų neprotinga. Esame subūrę profesionalų komandą, kurie dalijasi ilgalaike patirtimi ir intensyviai stebi pasaulines tendencijas maisto gamybos technologijų srityje“, – sako L. Vizgaitė.

tautinė visuomeninio maitinimo konsultantų organizacija), kurios turi patirties saugios higienos projektavimo ir komercinių virtuvių naudojimo srityse.

Virtuvėje yra trys pagrindinės zonos: saugojimo ir paruošimo, gamybos, plovimo ir tvarkymo. Kiekvienoje zonoje vyksta skirtingi procesai, todėl jose grindų drenažui keliami skirtingi reikalavimai. Tačiau visose trijose zonose svarbūs tie patys tvirtumo, ilgo eksploatavimo laiko, higienos parametrų ir tinkamo visų drenažo elementų veikimo reikalavimai.

Netinkamai išlenkti arba ne vietoje suvirinti latakų bei trapų kampai yra nešvarumų kaupimosi ir bakterijų dauginimosi židiniai.

14

Palankus aplinkai „Savo restoranų virtuvei perkame tik naujausią įrangą, domimės pažanga ir naujovėmis. Lankomės specializuotose parodose, kursuose, mokomės dirbti su įranga iš pačių gamintojų. Virtuvei pritaikome naujausius įrangos modelius, nes jie būna energijos požiūriu taupiausi, gamybiškai efektyviausi ir labiausiai palankūs aplinkai.

Virtuvės zonoje labai svarbus vėdinimas ir kondicionavimas. Vėdinimo sistemose montuojame pažangius jonizatorių filtrus, pro kuriuos iš išmetamo iš virtuvės į lauką oro išvaloma net 90 % kvapų. Tai ypač aktualu šalia gyvenantiems žmonėms ir praeiviams. Lauko sienose įmontuojame triukšmo lygį atitinkančius vėdinimo ir šaldymo agregatus, nes juk nesinori, kad po langais nuolat burgztų varikliukas. Taip pat kondicionuodami virtuvę pasišildome vandenį – karšto oro neišmetame į lauką, o jį perdirbame šildytuvo sistemoje. Taip nenaudodami elektros sutaupome ir neteršiame aplinkos“, – sako UAB „Amber Food“ (restoranai „La Crepe“, „Charlie pizza“ ir kt.)

Transporto ir statybų skyriaus vadovas Stanislovas Andrijauskas. 

ARCHITEKTŪRA

moderNi mAitiNimo įstAigA: Nuo vizijos iki reAlybės maitinimo industrija pastaruosius 40 metų užtikrintai auga. Pasaulyje nuolat didėja valgytojų ne namuose skaičius, todėl visuomeninio maitinimo įmonių savininkai bei vadovai plečia ir rekonstruoja maisto paslaugų teikimo patalpas.

Pastaruoju metu vis aktualesniu tampa poreikis kontroliuoti energijos, darbo ir veiklos sąnaudas, išlaikant aukštus gaminamo maisto bei aptarnavimo kokybės standartus. Taigi vis svarbesniu tampa funkcionalus maitinimo įmonės projektavimas. Įdomiausia projektuoti visuomeninio maitinimo įstaigas, kai kartu su kliento paskirtu specialistu galima kurti ir plėtoti maitinimo viziją, analizuojant maitinimo plėtros tendencijas ir vietinės rinkos poreikius.

UAB „METOS“ remiasi tarptautine projektavimo praktika ie dalijasi darbo patirtimi su kolegomis: „Metos Oy Ab“ Suomijoje ir „Ali Group“ Italijoje dirbančiais projektuotojais. Įmonė Lietuvoje projektuoja ir tiekia įrangą maitinimo įstaigų virtuvėms jau 22 metus. Vien per pastaruosius kelis metus suprojektavome ir įrengėme maitinimo kompleksus tokiuose reikšminguose objektuose kaip „Siemens“ ir „Cido“ arenos, „Vichi“ vandens parkas, viešbučiai „Kempinski“, „Ramada“, prekybos centras „Ikea“, SPA „Birštono šaltinis“, Klaipėdos turizmo mokyklos, Panevėžio ir Žirmūnų DRMC Druskininkų fil. praktinio mokymo centrai.

Projektuojant ar rekonstruojant maitinimo įmonę svarbu, kad virtuvės projektuotojai prisijungtų prie projektavimo grupės pirminio projektavimo metu. Tuomet, išsiaiškinus gamybinę užduotį, kartu su architektais suplanuojamas pats racionaliausias ir efektyviausias gamybinių bei pagalbinių patalpų išdėstymas. Šiuo etapu tinkamas laikas numatyti susisiekimą tarp patalpų skirtinguose ir tuose pačiuose aukštuose, aptarti liftų dydį, pravažiavimo kelių ir posūkių plotį, laiptelius, įėjimus į pastatą ir kt. Tuomet įvertinamas įrangos galingumas, reikalingas dujų bei vandens spaudimas, sunaudojamo vandens kiekiai ir kt.

Vis populiaresne tampa atvira virtuvė, kai lankytojas gali stebėti gaminimo procesą. Šitokios maitinimo įmonės patrauklumas didėja, tačiau ypač svarbiais tampa įrangos parinkimas bei ventiliacijos galingumai. Projektavimo metu didelį dėmesį skiriame indų plovyklos funkciniam sprendimui ir patalpos dydžiui, nes joje sunaudojama iki 80 % visos virtuvės elektros, chemijos bei vandens sąnaudų.

„METOS“ darbuotojai parenka įrangą, atsižvelgdami į sąnaudų ekonomiją viso įrangos naudojimosi laikotarpiu. Pastaruoju metu populiarėja įrenginiai, kuriais dirbant gerokai sumažinamos ne tik elektros, vandens bei chemijos sąnaudos, bet ir sutaupoma darbo jėgos. Šiai įrangai būdingas elektroninis valdymas, gaminimo procesai ir programos, jų perkėlimas iš vieno įrenginio į kitą bei įrangos jungimas prie kompiuterio, nuotolinė kontrolės sistema. Vis aktualesniais tampa indukcinis šilumos perdavimo būdas, drėgmės bei temperatūros kontrolės procesai, vidinės temperatūros matavimas, savaiminis išsivalymas. Šiuolaikinėse virtuvėse taikomi modernūs gamybos procesai, kai maistas apdorojamas griežtai kontroliuojamoje temperatūroje, drėgmėje ir pagal nustatytą laiką. Naujausi įrenginiai leidžia užtikrinti maisto saugą ir geriausią gaminio kokybę. Tam, kad ši įranga tinkamai funkcionuotų, svarbūs tampa pastato tinklų bei konstrukcijų sprendimai: įtampos svyravimas ir vandens kietumas, patalpų temperatūrinis ir drėgmės režimai, pakankami ventiliacijos pajėgumai ir jų valdymas, ventiliacinės lubos, atitinkamo dydžio trapų prie įrangos įrengimas, grindų nuolydžiai ir kt.

Modernūs įrenginiai montuojami gerai apšviestoje, spalvingoje gamybinėje patalpoje, kurioje užtikrinama higieniška aplinkos terpė bei darbo vietos ergonomija.

Vis dažniau patogiam darbui naudojami darbo vežimėliai, reguliuojamo aukščio darbo stalai ir darbo kėdės.

Moderni virtuvė tampa patrauklesnė aktyviam jaunimui, mėgstančiam naują techniką ir technologijas.  Audronė Jurkynienė, UAB „METos“ generalinė direktorė

uaB „MetOs“ J. Jasinskio g. 16 F, Vilnius, tel. +370 5 249 6150 Bijūnų g. 8, Klaipėda, tel. +370 46 38 31 77 el. p. metos.lithuania@metos.com www.metos.com, www.facebook.com/MetosLithuanian

15

ARCHITEKTŪRA

išmANiojo būsto vAldikliAi, kurie NePAvers NAmo kosmiNiu lAivu GIEDrĖ BALČIūTĖ

išmaniojo būsto valdikliai ir jungikliai gali būti ne tik funkcionalūs, bet ir estetiški, negadinantys interjero dizainerių triūso. žinoma, pagaminti valdiklius, kurie ne tik atitiktų šiuos kriterijus, bet ir būtų gana lengvai suprantami visiems vartotojams – tikras menas. vokiečių įmonė „jung“ jau nebe pirmus metus stengiasi išmaniojo būsto valdymo sistemas kurti taip, kad jos atrodytų gražiai, o kiekvienas vartotojas intuityviai suprastų, kaip jas naudoti.

Apie tokių jungiklių pranašumus kalbėjomės su uAb „jung vilnius“ direktoriumi raimundu skurdeniu. iNterjero NegAdiNA Išmanusis būstas – tai ištisos automatinės sistemos, kurias po visų įrengimo darbų valdome smulkiausiais ir funkcionaliausiais interjero elementais – jungikliais ir valdikliais. Tokiomis sistemomis galima valdyti pačias įvairiausias būsto funkcijas: šildymą, vėdinimą, apšvietimą, garso įrangą, signalizaciją. Kiekvieną sistemą skirtinguose kambariuose galima kontroliuoti atskirai arba visas įjungti ar išjungti vos vienu mygtuko paspaudimu. Kiekvienas jungiklis ar prietaisų valdymo sistema pritaikomi individualiai, atsižvelgiant į klientų pageidavimus, poreikius ir finansus.

16

Architektūra

Pasak R. Skurdenio, išmaniajam namui tinkamai parinkti jungiklius svarbu dėl kelių priežasčių. Viena jų – estetika. Juk paprastas baltas ir prie interjero nederantis jungiklis kambario nepapuoš, kaip ir daugybė įvairiausių mygtukų ant sienų. „Jeigu jungikliai, valdikliai parinkti netinkamai arba įrengdami namą mes išvis apie juos negalvojame, ant sienos gali atsirasti valdymo sistema, primenanti kosminio laivo vidų: vienas jungiklių blokas būtų įrengtas šviesai valdyti, kitas – signalizacijai, trečias – kondicionieriui, dar vienas – šildymui. Taip kambarys taptų labai negražia technine patalpa ir visas interjero specialistų darbas nueitų perniek. Mes gaminame dideliu funkcionalumu išsiskiriančius ir kartu gražiai atrodančius daiktus. Vartotojas gauna ergonomišką, patogų būsto valdymą, kuriame dera ir funkcionalumas, ir estetika“, – sakė pašnekovas.

Jungiklius ir valdiklius dažniausiai parenka interjero specialistai. Jie paprastai laikosi dviejų krypčių – arba stengiasi juos visiškai priderinti prie interjero, vizualiai tarsi užmaskuoti, arba juos išryškina ir paverčia interjero dalimi. Kadangi „Jung“ siūlo įvairaus dizaino ir spalvų bei iš skirtingų medžiagų pagamintus jungiklius, dizaineriai gali nesunkiai rasti tokius, kurie idealiai tiktų prie bet kokios aplinkos.

Lengva suprasti Išmanusis namas turi daug funkcijų ir kai kurie žmonės nerimauja, kad nesugebės jų visų valdyti. Todėl ne mažesnį dėmesį nei grožiui „Jung“ skiria ir išmaniojo būsto valdymo paprastumui.

Pasak R. Skurdenio, panašių išmaniojo namo valdiklių sukurta daug, bet dažniausiai jie būna labai techniški, tad jiems valdyti reikia specialių žinių. „Jung“ valdikliai sukurti taip, kad ne tik gražiai atrodytų, neužimtų daug vietos, bet ir būtų kuo paprastesni, suprantamesni kiekvienam vartotojui: tiek vaikui, tiek pagyvenusiam žmogui.

Dauguma jungiklių mygtukų pažymėti užrašais ar simboliais, nurodančiais, kokias funkcijas galima valdyti. Taip kiekvienas prie jų priėjęs žmogus gali intuityviai suprasti, ką mato prieš save ir kaip tai veikia. „Mes siūlome vientisą, gražų valdymo bloką, kuris yra gana paprastas ir suprantamas kiekvienam vartotojui“, – teigė R. Skurdenis.

Valdymas vienu mygtuku Vienas didžiausių išmaniosios „Jung“ valdymo sistemos pranašumų – galimybė visus prietaisus reguliuoti vienu mygtuko paspaudimu. Tai labai patogu, nes išeinant iš namų nereikia galvoti apie būtinybę išjungti šviesas, įjungti signalizaciją, sumažinti būsto šildymo intensyvumą ir įjungti stebėjimo kameras. Užtenka paspausti mygtuką ir namo valdymo sistema pati visa tai padarys pagal iš anksto specialistų paruoštus scenarijus.

„Norint visą namą pervesti į ekonominį režimą: išeinant užgesinti visas lempas, išjungti muziką ir nereikalingus

prietaisus, primažinti šildymą ir dar įsijungti signalizaciją, reikėtų tiek mygtukų, kad ant sienos turėtume pastatyti pianiną. Mūsų siūlomos sistemos leidžia viską atlikti vienu mygtuko paspaudimu“, – sakė R. Skurdenis.

Be to, būsto valdymo sistemą galima užprogramuoti taip, kad ji pati įsijungtų ar išsijungtų, atsižvelgdama į šeimos gyvenimo ritmą. Pavyzdžiui, kai šeimos nariai išeina į darbus, mokyklas ar darželius, būstas gali pats automatiškai pereiti į ekonominį režimą, o vakarop vėl pradėti šilti ar vėdintis, kad sugrįžę gyventojai jaustųsi komfortiškai.

Automatiškai šildymas gali sumažėti ir nakties metu. Toks namo programavimas anaiptol nereiškia, kad jo gyventojai taps bejėgiais prieš valdymo sistemą. „Žmogus visada turi viršenybę prieš automatiką. Grįžimo namo laikus galima perstumdyti taip, kaip patogu, arba pakoreguoti juos nuotoliniu būdu. Jeigu suplanavote grįžti anksčiau, šildymą galite įjungti net telefonu. Svarbu ir psichologiniai dalykai, kai pagal savo nuotaiką, šilumą jaučiame kitaip, todėl patalpų šeimininkai gali bet kada šilumą sumažinti ar pasididinti“, – teigė pašnekovas.

Sistemą galima lengvai perprogramuoti ir išvykstant atostogauti, kad tuo metu, kol šeimos narių nebus namuose, ji nebegrįžtų į komfortinį režimą, o veiktų vien ekonominiu. Taip pat išvykstant atostogauti sistemą galima užprogramuoti taip, kad ji imituotų gyvenimą name – kartais įjungtų šviesas, televizorių ar radiją ir taip klaidintų galimus įsibrovėlius.

Padeda sutaupyti Nors tokia išmanioji būsto valdymo sistema yra brangesnė už paprastus jungiklius, ji gali atsipirkti. Tiems, kuriems svarbu taupyti, gali būti pasiūlyta net papildoma drausminanti funkcija, kuri skirtingomis spalvomis vartotojus įspėja, jei namas eikvoja per daug energijos.

Pasak R. Skurdenio, valdymo sistemos atsiperkamumo laikas priklauso nuo konkretaus būsto šiluminės varžos, sumontuotos šildymo sistemos ir kitų panašių dalykų.

Atsiperkamumą lemia ir pasirinktos sistemos sudėtingumas, medžiagų, iš kurių pagaminti valdikliai, brangumas.

Renkantis būsto valdymo sistemą būtina nuspręsti, koks yra jos tikslas: ar svarbu griežtas taupymas (kas reikš, kad valdymo prietaisai bus paprastesni, su mažiau funkcijų), ar bus labiau orientuojamasi į komfortą bei patogumą, tada namai tikrai bus funkcionalesni. „Jeigu planuojame, kad sistema atsipirks per ilgesnį laiką, tarkime, per 10 metų, komfortui, valdymo patogumui gali būti skiriamas didesnis dėmesys. Bet kokiu atveju sistema, neatsižvelgiant į tai, ar ji orientuota į taupymą, ar ne, leidžia sutaupyti mažiausiai 30 % energijos“, – teigė pašnekovas.

Sistemos atsiperkamumui svarbu ir tai, kaip ji sureguliuota. Todėl išmaniuosius tokio būsto valdiklius turėtų montuoti ne bet koks elektrikas, o kvalifikuotas specialistas. 

17

Architektūra

Darni miestų plėtra Šiandien jau nereikia įrodinėti, kad miestai yra regionų socialinės ir ekonominės plėtros varikliai, vietos savitumo ir visuomenės pasididžiavimo objektai (architektūra, estetiška aplinka, istorija, kultūra). Didelę miesto konkurencingumo šalyje dalį lemia ne tik infrastruktūra, bet ir verslo, visuomenės bei valdžios partnerystė. Žvelgiant į platesnį Europos kontekstą, galima būtų teigti, kad Lietuvos miestai yra pasmerkti būti darnūs ir gyvybingi dėl žmogiškojo mastelio, klimato, kultūros ir gamtos vertybių, geografinės padėties, susisiekimo galimybių. Nes paveldėjo kompaktiškas miestų ir gyvenviečių struktūras, išplėtotą infrastruktūrą.

18

Architektūra

Darnios plėtros akademija Tačiau nepaisant stiprybių, mes matome miestų ir gyventojų nykimo bei senėjimo tendencijas, chaotišką urbanizuotų struktūrų sklaidą priemiesčiuose ir užstatytų teritorijų kompaktiškumo mažėjimą, miesto daugiabučių namų kvartalų senėjimą, neracionalų sukurtos infrastruktūros ir nuosavų automobilių naudojimo kultą.

Tai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų bei Vidurio Europos šalyse, dar neatsakyta į klausimą, ar darnūs miestai taps tikrove. Apie tai nuo 2008 m. diskutuoja Lietuvos urbanistiniai forumai. Darni miestų plėtra yra gana plati sąvoka, ji priklauso ne tik nuo teritorijų planavimo, naujų technologijų naudojimo ar finansinių išteklių paskirstymo, bet ir nuo verslo bei visuomenės žinių bei požiūrio į būstą, žemę, gyvenimo kokybę, vartojimą ir kt.

Doc. dr. Dalia Bardauskienė, VGTU Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vystymo katedra, Darnios plėtros akademija

 Teigiami gyvenamųjų rajonų vystymo pavyzdžiai, Verkių slėnis prie Trinapolio bažnyčios.  Kompleksiška statyba priemiestyje, Santariškės.

 Nauja statyba ir neišnaudotas

plėtros rezervas miesto centre, Neries dešinysis krantas.

SĮ „Vilniaus planas“ vyr. architekto

Lino Sinkevičiaus nuotraukos

19

Architektūra

1 pav. Lietuvos miestų „susitraukimo“ tendencijos

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2013.

2 pav. Gyventojų skaičiaus pagal penkerių metų amžiaus grupes

ir nekilnojamojo turto pokyčiai, 2010–2020 m., Europa

Šaltinis: „United Nations World Population Prospects: The 2010 Revision“ („Jungtinių Tautų pasaulio populiacijos perspektyvos: 2010-ųjų redakcija“), 2010, „Schroders Real Estate“, 2012

3 pav. Gyventojų, užstatytų teritorijų ir eismo infrastruktūros augimo tendencijos ES (diagrama kairėje) ir Lietuvoje

Šaltiniai: EAA ataskaita, 2009; kairiojoje dalyje pateikti autorių atlikto tyrimo rezultatai, 2010.

20

Architektūra

Šiuolaikinės tendencijos Didžiausias ateities iššūkis – demografinė situacija. Lietuva gali tapti viena daugiausia gyventojų praradusių valstybių Europoje. Nepasikeitus tendencijoms, gyventojų skaičius Lietuvoje iki 2021 m. sumažės iki 2,67 mln., darbingo amžiaus žmonių skaičius gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose miesteliuose pensininkai gali sudaryti daugiau nei pusę gyventojų (http://lntpa.lt/tyrimas-2021m-lietuvoje-gali-likti-2-7-mln-gyventoju/). Demografinė situacija smarkiai paveikė Lietuvos didžiuosius miestus. Po 1990 m., atsisakius centralizuoto miestų planavimo ir gyventojų apgyvendinimo reguliavimo, vyksta miestų „susitraukimas“ dėl natūralaus gyventojų prieaugio mažėjimo ir emigracijos (1 pav.).

Demografiniai pokyčiai, gyventojų senėjimas paveiks ir fizinės aplinkos tvarkymą, pastatų statybą, gyvenimo kokybę, nekilnojamojo turto struktūrą: reikės mažiau švietimo įstaigų, būstų, brangių parduotuvių miesto centre. Daugiau dėmesio teks skirti senų žmonių poilsio, priežiūros, slaugos, medicinos paslaugų infrastruktūrai (2 pav.). Šiuo požiūriu dar neįveiksmintas kaimo gyvenviečių potencialas, regioninė politika.

Greta „susitraukimo ir senėjimo“ matome prieštaringą tendenciją – spartų užstatytų teritorijų augimą, vadinamąją chaotišką urbanistinių struktūrų drieką priemiesčiuose (angl. urban sprawl) (4 pav.). Kai šeimos išsikelia gyventi į menkai išvystytas priemiestines gyvenvietes, vienkiemius, mažėja miesto gyventojų ir auga švytuoklinė migracija, nes priemiesčiuose trūksta darbo vietų, socialinės, kultūrinės viešosios infrastruktūros ir paslaugų. Dar daugiau problemų sukuria augantis nuosavų automobilių skaičius, pagal kurį Lietuva turi 1,2 mln. automobilių ir pirmauja Europoje, nes 1 000 gyventojų tenka apie 600 automobilių, kurių amžiaus vidurkis 14 metų. Šiandien automobiliai yra didžiausi aplinkos teršėjai ir „laiko vagys“, nes vis daugiau laisvo laiko praleidžiame būtent juose. Toks gyvenimo būdas jau tapo visuotina kultūra. Kai mažiau žmonių naudojasi viešuoju transportu, šios paslaugos brangsta, sunku išlaikyti jų kokybę (pavyzdžiui, viešuoju transportu 1993 m.

Vilniuje naudojosi 82 % gyventojų, o 2012 m. – tik 39,6 %).

Kitas aktualus klausimas susijęs su viešosios infrastruktūros eksploatavimu, nes kurdami vis daugiau naujos infrastruktūros, naujų kelių mes negalvojame apie eksploatacines išlaidas ateityje (3 pav.).

Ekonominio piko metu plėtra į užmiesčius buvo patraukli: lengvai įsisavinamos naujos, pigesnės teritorijos, statomas pigesnis būstas, naujakuriai gyvena panašioje socialinėje aplinkoje, dažnai įvairioje gamtinėje aplinkoje (3 pav.). Tačiau naujos gyvenvietės neturi visavertei gyvenimo kokybei reikalingos infrastruktūros. Savivaldybės nepajėgia patenkinti naujų kvartalų poreikių: stinga kelių, mokyklų, darželių, kitų reikalingų įstaigų [Bardauskienė, D., Pakalnis, M., 2011].

4 pav. Plėtros dinamika Vilniaus priemiesčiuose (2005–2010)

Šaltinis: VĮ Registrų centro duomenys, 2010.

Urbanistinė drieka sukelia vidinės miesto struktūros deformacijas, svarbiausia – miesto kompaktiškumo praradimą. Sunku tiksliai įvertinti šios nepageidaujamos tendencijos apimtis atskiruose Lietuvos miestuose, nes nevykdomi matavimai (išskyrus Vilniaus miestą). Galima tik daryti ekspertines išvadas, ar remtis Vilniaus miesto stebėsenos ataskaita, kuri rodo, kad mažėjant urbanizuotų teritorijų gyventojų tankumas akivaizdžiai sumažėjo: 1998 m. – 48 gyv./1 ha, o 2010 m. – 39 gyv./1 ha. Šie skaičiai ypač pavojingi, nes Vilnius jau 6 km nuo centro praranda 30 žmonių hektare tankumą, o tai reiškia, kad miesto pakraščiuose viešasis transportas, kita infrastruktūra yra labai brangi miesto biudžetui ir mokesčių mokėtojams.

Stokojant viešųjų finansinių išteklių, daugumą viešųjų paslaugų gyventojai turi susikurti patys ar pirkti rinkoje ar tiesiog jų negauna.

Siekdami patvenkti urbanistinį sprogimą, turėtume atsižvelgti ir į nerimą keliančias prognozes, kad pasaulyje nepagrįstai auga natūralių išteklių vartojimas gamybos ir buities srityse. Šiuo metu apie 60 % ekosistemų nebepajėgia atsikurti ir degraduoja. Netaikant efektyvių priemonių, 2050 m. reikės tris kartus daugiau išteklių (140 mln. tonų kasmet). 2030 m. 40 % padidinsime vandens poreikį, nei galime išgauti, o 50 % gyventojų jaus vandens stygių („European Environment Agency“, 2012). Šios tendencijos svarbios Lietuvai, nes ji išsiskiria dirbamos žemės gausa ir vandens ištekliais, kurie pastaruoju metu vartojami urbanistinei plėtrai, statyboms. Analizuodami žmonių veiksmus, esant tokiai miestų plėtros situacijai, matome, kad žmonėms ne visi gyvenimo kokybės veiksniai yra svarbūs, o gal nežinomi ar nesuprasti. Prie natūralių išteklių netaupaus vartojimo prisideda miestų plėtros organizatoriai bei vadybininkai ir į trumpalaikę ekonominę naudą orientuoti plėtros projektai.

21

Architektūra



Chaotiški miesto pakraščių rajonai.

Savivaldybės ir infrastruktūra Savivaldybės, jei ir norėtų, išties neturi galimybių sukurti tiek viešosios infrastruktūros, koks yra poreikis. Miestai ir priemiesčiai sparčiai plečiasi, auga tiek naujų gyvenamųjų, tiek kitokios paskirties objektų statybos plotai. Ir bemaž prie visų jų reikia papildomos infrastruktūros, o ir esamą reikia atnaujinti. Šioje situacijoje savivaldybė ir verslas turi paisyti visuomenės intereso, galvoti ne vien apie trumpalaikę ekonominę naudą, bet ir apie ilgalaikę darnios plėtros strategiją. Objektai turi būti statomi kompleksiškai plėtojant reikiamą infrastruktūrą. Siekiant darnos, geriausiai tiktų panaudoti esamą infrastruktūrą, konvertuoti esamas nenaudojamas teritorijas, ypač buvusias pramonės ir sandėlių. Žinoma, yra ir kitų būdų, vienas tokių – palaiminti mieste tik tas naujas statybas, kur savivaldybė išplėtojo reikiamą infrastruktūrą. Bet šitaip smarkiai nukentėtų statybų, nekilnojamojo turto plėtros verslas, valstybės ir miesto biudžetai. Kitas būdas – sėstis prie derybų stalo ir, kaip priimta kitose Vakarų valstybėse, susitarti, kad ir verslininkai turi prisidėti prie miesto darnios plėtros. Šis būdas nėra naujovė. Jau ir dabar statytojai derybose su savivaldybe sprendžia infrastruktūros klausimus, tačiau šioje veikloje trūksta aiškumo, infrastruktūros plėtrą reglamentuojančio įstatymo. Jis būtų pagrindas infrastruktūros įmokoms apskaičiuoti ir jas rinkti. Žinoma, su sąlyga, kad infrastruktūros plėtros mokestis negultų vien tik ant verslininkų ir būsimų vartotojų pečių, svariai prisidėtų ir savivaldybė.

Dažnai pateikiamas toks infrastruktūros plėtros pavyzdys: savivaldybė numatomame plėtoti žemės sklype įrengia reikiamą infrastruktūrą, nutiesia inžinerinius tinklus ir tą sklypą aukcione parduoda investuotojams. Toks modelis būtų priimtinas, bet sunkiai įmanomas, nes vals-

22

tybė miestams nesuteikia teisės disponuoti žeme, dar neperdavė valdyti žemės, būtinos visuomenės reikmėms.

Beveik kiekvienam savivaldybės projektui, pavyzdžiui, Vilniaus miesto Pietiniam ir Šiauriniam aplinkkeliui, Senamiesčio apvažiavimui, mokyklos ir kt. žemę tenka išpirkti iš žemės savininkų, nes žemės reformuotojai neatsižvelgia į miesto teritorijų plėtros planus. Kita vertus, ir atsižvelgti sunku, kai savivaldybių planai yra nepamatuotai dideli (numato hiperplėtrą), neatitinka demografinės tikrovės, besitraukiančiuose miestuose planuojami didžiuliai naujos statybos plotai.

Darnios plėtros bendruomenės Galvodami apie darnią plėtrą, turime atsakyti į klausimą, kokia turėtų būti šiuolaikinė bendruomenė ir kaip ji turėtų elgtis plėtros proceso metu? Tiktų taikyti Eagano komisijos (Jungtinė Karalystė) sukurtą darnios bendruomenės apibrėžimą: „Darnios bendruomenės atsižvelgia į skirtingus esamų ir būsimų gyventojų, jų vaikų ir kitų vartotojų poreikius, prisideda prie aukštos gyvenimo kokybės galimybių bei pasirinkimo kūrimo. Visa tai pasiekiama per efektyvų išteklių naudojimą, aplinkos puoselėjimą, socialinės sanglaudos ir įtraukties skatinimą bei ekonominės gerovės stiprinimą“. Atsižvelgdama į tai, Darnios plėtros akademija 2013 m. atliko tyrimą, kuriuo siekta atskleisti, kokia yra situacija ir perspektyvos Lietuvoje.

Apibendrinus tyrime dalyvavusių visuomenės grupių apklausos rezultatus, paaiškėjo, kad pagrindiniai kriterijai, apibūdinantys darnias bendruomenes, daugiausia susiję su socialinės aplinkos aspektais (kūrybingumas, pasitikėjimas, socialinė įtrauktis), o ekonominiai faktoriai, kurie dominuoja nekilnojamojo turto plėtroje, nėra patys svarbiausi.

ARCHITEKTŪRA

Anot apklausos dalyvių, darnios plėtros bendruomenės idėją geriausiai apibūdina teiginys: „Tvirta bendruomenė ir pozityvios socialinės reformos priklauso nuo tiesioginio tarpusavio bendravimo, nepaisant socialinio ir ekonominio susiskirstymo.“ Apklausa patvirtino, kad miestai vis dar pralaimi konkurencinę kovą dėl gyventojų kaimui, kad ir kokios būtų valstybės ir savivaldybių pastangos. Apie 69 % apklaustųjų norėtų gyventi už miesto, gamtos apsuptyje.

Tai rodo, kad šiuolaikiniai miestai dar neužtikrina tos gyvenimo kokybės, kokios tikisi jauni, dirbantys, perkantys būstus ir auginantys vaikus žmonės.

Vilčių teikia tai, kad respondentai, rinkdamiesi gyvenamąją vietą, norėtų turėti saugią kaimynystę, sveiką ir švarią aplinką, oro kokybę, patogų susisiekimą, ugdymo įstaigų prieinamumą, galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą.

Tačiau daugumos išvardytų fizinių ir socialinių ekonominių kriterijų priemiestinės gyvenvietės negali suteikti ir sunku prognozuoti, ar tai bus ateityje. Todėl tikėtina, kad žmonės vis daugiau ims vertinti gyvenimo kokybę mieste. ką dAryti?

Vertinant šiuolaikines urbanistines tendencijas, galima teigti, kad miestuose galima sukurti visavertę gyvenimo kokybę. Tačiau sėkmė priklausys nuo įvairių veiksnių: valstybės politikos ir finansinių instrumentų, miesto plėtros strategijų, investicijų ir viešojo turto efektyvaus valdymo, miestų centrų gyvenamųjų rajonų atnaujinimo, darnios plėtros bendruomenių dalyvavimo.

Dėl šiuolaikinių demografinių ir urbanistinės plėtros tendencijų ateityje turėtų iš esmės keistis Lietuvos miestų plėtros principai: nuo išorinės kiekybinės plėtros pereiti prie vidinės kokybiškos plėtros. Rezultatai plėtros srityje nėra greitai pasiekiami, jie priklauso ir nuo visuomenės vertybių bei dalyvavimo, nepaisant socialinio ir ekonominio susiskirstymo.

Siekiant pažangos miesto plėtros srityje, būtina nuosekli valstybės regioninė urbanistinė politika, kurios centre būtų miestai, bendradarbiaujantys su kaimiškomis savivaldybėms, vietos bendruomenėmis. Reikėtų stiprinti savivaldybių ir valstybės institucijų bei visuomenės bendradarbiavimą ir įgūdžius šiai funkcijai vykdyti. Itin svarbus yra savivaldybių politikų ir visuomenės įtraukimas į viešas diskusijas prieš plėtros planavimo ir įgyvendinimo projektų rengimą, nes sukuria prielaidas suvokti, kaip formuojamos projektavimo užduotys ir kaip jose tenkinami bendruomenės interesai.

Vietos bendruomenėms ugdyti svarbiausios žinios apie darnią plėtrą ir kūrybingumas, gebėjimas komunikuoti, strateginis požiūris (bendra vizija, tikslai, uždaviniai, išteklių kooperavimas, daugiafunkcis projektavimas). Jei bus pasitelktos žinios ir į kiekvieną plėtros projektą valdžia bei profesionalai žvelgs kūrybingai ir sistemingai komunikuos su vietos bendruomenėmis, pažanga gali būti pasiekta. Tačiau darnios bendruomenės gali būti sukurtos ir darnios plėtros rezultatai pasiekiami ne kampanijų metu, o tik ilgalaikiu, kryptingu visų darbu. 

23

Architektūra

Atvykite karališkai pailsėti į karališką kurortą Birštoną!

Daiva Ausėnaitė Birštono miesto savivaldybė turi aiškią viziją – pasiekti, kad 2030 m. Birštonas būtų tarptautinis turizmo ir unikalių sveikatos paslaugų karališkasis kurortas. Kažkada šiame mieste mėgo ilsėtis Lietuvos ir Lenkijos karaliai, o dabar miestas sulaukia karališkų investicijų, kurios leis miesto vadovams greitai realizuoti savo viziją.

Plėtros planai Birštone šiuo metu įgyvendinami net 22 viešieji projektai, finansuojami ES struktūrinių fondų, Valstybės investicijų programos bei tarptautinių programų lėšomis. Bendra šių projektų vertė siekia 24,5 mln. litų.

Birštono savivaldybė modernizuoja švietimo įstaigų, atnaujina socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūras, kuria saugią aplinką gyventojams ir svečiams. Plėtojama sporto ir sveikatingumo infrastruktūra, atnaujinama viešųjų erdvių infrastruktūra, diegiamos energijos naudojimo efektyvumo priemonės.

Plėtodama turizmą Birštono valdžia ne tik didina kurorto žinomumą šalies ir tarptautinėse rinkose, bet ir aktyviai skatina sveikatos turizmą, kurortinių paslaugų įvairovę. Savivaldybė siekia pritraukti privačių investicijų į kurorto infrastruktūros ir paslaugų plėtrą. Taip pat norima, kad būtų modernizuojamos gydymo, sveikatinimo paslaugos, kurorte padidėtų apgyvendinimo vietų skaičius, būtų labiau išplėtota aktyvaus poilsio ir turizmo infrastruktūra, su tuo susijusios paslaugos.

Investicijos Birštonas pastaraisiais metais buvo miestas, sulaukęs daugiausia investicijų. Nors tiesioginės užsienio investicijos gausa neišsiskyrė, į miestą daugiausia investavo savivaldybė ir vietos verslas. Dar visai neseniai kurortas buvo kiek primirštas. Tačiau pastaruoju metu įgyvendinta daug projektų, kurie leido atnaujinti viešosios paskirties pastatus, sutvarkyti gatves ir viešąsias erdves, atgaivinti inžinerinę infrastruktūrą.

Unikali gamta, sukurta reabilitacinių paslaugų infrastruktūra, senos gydymo ir sveikatinimo paslaugų tradicijos. Būtent šie išskirtiniai dalykai leidžia tikėtis investuotojų dėmesio.

24

Birštono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 37 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas viršijo šalies vidurkį (48,6 balo) ir siekė 56,6 balo. Geresnį įvertinimą nei šalies vidurkis padėjo pasiekti gausios materialinės investicijos ir ypač spartus jų augimas – 404 % 2004–2012 m. laikotarpiu. 2012-aisiais vienam gyventojui teko 7 855 litai materialinių investicijų. Tai geriausias rezultatas visoje Kauno apskrityje. Teigiamai vertinimą paveikė ir tai, kad savivaldybė turi paruošusi investuotojams investicinių sklypų.

Paslaugų sektorius Šiais metais pradėti Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro pastato, Birutės gatvės rekonstrukcijos darbai, gerinama infrastruktūra, susijusi su gydymo bei sveikatinimo paslaugų teikimu, – įgyvendinamas „Baltosios vilos“ rekonstrukcijos projektas. Jau įrengti 22 km dviračių takų. Iš viso numatyta nutiesti apie 100 km dviračių takų.

Birštono savivaldybė ypatingą dėmesį skiria sveikatai – tą pabrėžia Sveikatos apsaugos ministerija savo pranešime spaudai. Sveikatos apsaugos ministerijos Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo grupė, vadovaujama sveikatos apsaugos viceministrės Jadvygos Zinkevičiūtės, su darbo vizitu lankėsi Birštono savivaldybėje. Vizito tikslas – susipažinti su Lietuvos gyventojams ir kurorto svečiams teikiamų sveikatinimo paslaugų ypatybėmis, aptarti šių paslaugų plėtrą ir optimizavimo perspektyvas. Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė organizavo susitikimą su kurorte veikiančių sanatorijų vadovybių atstovais, gydytojais, sveikatingumo entuziastais. Bendradarbiauti su ministerija sutiko Birštono garbės pilietis akademikas dr. Vytautas Meška, gydytojas kurortologas, 22 metus vadovavęs Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijai, visą savo talentą ir gyvenimą skyręs įvairioms ligoms gydyti, sveikatos atkūrimo mechanizmams tobulinti, kurortinei diagnostikai ir psichologijai.

Aiškiai sukurti plėtros planai, gausios užsienio ir vietos investicijos bei paslaugų sektoriaus plėtra leidžia Birštonui išdidžiai iškelti galvą, kad ant jos galėtų puikuotis karališko kurorto karūna.

Architektūra

Naujausi Birštono projektai

Stadiono renovacija Stadiono rekonstrukcijos vertė – beveik 6 mln. litų. Atnaujintas stadionas pritaikytas futbolo ir lengvosios atletikos varžyboms. Stadione įrengti bėgimo, bėgimo su kliūtimis, šuolio į tolį, šuolio į aukštį, trišuolio, šuolio su kartimi, disko, kūjo, ieties metimo, rutulio stūmimo sektoriai.

3 klausimai Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei

„Eglės“ II korpuso statyba ir renovacija Privatūs investuotojai įgyvendina didelės apimties projektą (buvusi „Spalio“ sanatorija), jo metu bus sukurta „Eglės“ sanatorijos infrastruktūra. Vienas iš naujo komplekso korpusų buvo atidarytas 2013 metais. Vėliau čia galės apsistoti daugiau kaip 400 svečių. Artimiausiu metu ši sanatorija taps didžiausiu darbdaviu mieste: per praėjusius metus buvo įdarbinta apie 70 specialistų, o per artėjančius trejus metus bus papildomai įdarbinta dar apie 150 įvairių sričių specialistų. Į I ir II „Eglės“ sanatorijos korpusų rekonstrukciją jau investuota 44 mln. litų.

Senųjų gydyklų rekonstrukcija Investicijų sulaukė kelis dešimtmečius miesto prieigose stūksojęs pastatas vaiduoklis – į jį planuojama investuoti apie 33 mln. litų. Projektą vykdanti bendrovė „Green Vilnius Hotel“ jau pradėjo gydymo ir reabilitacijos centro statybas.

Naujosiose gydyklose bus teikiamos medicininės, sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugos.

Bus įrengti keli statiniai, skirti mineraliniam vandeniui garinti, – juose bus galima stiprinti sveikatą vaikams ir suaugusiesiems, sergantiems kvėpavimo takų ligomis. Įrengti Kneippo terapijos elementai, su jais numatomas naudoti mineralinis vanduo padės stiprinti sveikatą ir maloniai leisti laiką.

2

Miestų plėtra aktyviai vyksta priemiesčiuose.

Koks yra Birštono priemiestis?

Šalia miesto esančiame Birštono Vienkiemyje sutvarkyta vandens tiekimo ir nuotekų sistema, rekonstruotos gatvės.

Norintiesiems sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį įrengta krepšinio aikštelė.

Birštono seniūnijos pastate įrengta salė, kurioje vyksta bendruomenės renginiai ir įvairios šventės. Ieškome lėšų Birštono Vienkiemio mokyklos-darželio pastato rekonstrukcijai, ten planuojame įdiegti energijos taupymo priemones.

1

Lietuvos sveikatos strategijoje 2014–2025 m. daug dėmesio skiriama demografiniams klausimams. Be gyventojų neįsivaizduojama darni miesto plėtra. Ką esate tuo klausimu numatę?

Nuolat galvojama apie tai, kad visi projektai ir planuojamos veiklos būtų palankios kiekvienai Birštono kurorte gyvenančiai ir atvykstančiai šeimai. Planuojant naujus projektus, visą laiką atsižvelgiama į aplinkos pritaikymą vaikams ir šeimoms (žaidimų aikštelės, saugumo priemonės, infrastruktūros sutvarkymas, laisvalaikio ir rekreacijos zonos ir pan.). Daug dėmesio skiriama ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigų renovacijai ir sutvarkymui. Be 2011–2013 m. renovuotų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ir Birštono gimnazijos, ketiname sutvarkyti dar vieną darželį-mokyklą Birštono Vienkiemio gyvenvietėje.

Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir suaugusiųjų laisvalaikiui, aktyviam poilsiui. Be jau įrengto centrinio parko, dviračių takų trasų, turime nemažai idėjų ir planų, susijusių su vaikų sveikatinimo programų įgyvendinimu, plėtra ir kūrimu. Jau dabar Birštono lopšelio-darželio mažieji lankytojai keliauja į sporto centrą, kur jiems vedamos mankštos.

Naujas sporto stadionas šiuo metu rengiamas Nemajūnuose. Čia, stadione, bus įrengtos futbolo, krepšinio, lauko teniso aikštės, jau yra įrengta lauko sporto treniruoklių zona. Atnaujintame Nemajūnų dienos centre planuojame organizuoti vaikų vasaros ir sporto stovyklas, įvairius plenerus.

3

Kultūros renginiais į regionų miestus pritraukti didmiesčių gyventojų pavyksta visus metus. Ar kultūrinis gyvenimas gali prisidėti prie Birštono darnios plėtros?

Stengiamės, kad kultūros renginiai, koncertai, parodos, spektakliai, plenerai birštoniečius, turistus ir miesto svečius kviestų ir džiugintų ištisus metus. Šiais metais pavasarį praūžė tradicinis kas dvejus metus vykstantis Birštono džiazo festivalis.

Renginių pagausėjo rekonstravus kurhauzą, kuriame įrengtos atskiros erdvės parodoms, koncertams, kitiems renginiams.

Kurhauze, panaudojus tarptautinių programų lėšas, sumontuota aukštos kokybės garso ir vaizdo technika, todėl klausytis koncertų čia ypač malonu.

Manau, kad kultūra yra vienas iš mūsų kurorto darnios plėtros komponentų, nes, būdami unikalios gamtos apsuptyje, galime miesto gyventojus ir atvykstančius svečius pakviesti į gerus kultūrinius renginius. 

25

S tat y b a

Koncernas „Hörmann“ logistikos centrui pasirinko Lietuvą Giedrė Balčiūtė

Garažo vartų, durų, automatikos bei logistikos įrangos tiekėjo „Hörmann“ produkcijos pristatymas į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis bei Karaliaučiaus sritį nuo šiol yra operatyvesnis. Birželį nedideliame Vilniaus r. miestelyje Maišiagaloje, netoli magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys, buvo pastatytas naujas „Hörmann“ logistikos centras.

Nors „Hörmann“ produkcija jau 20 m. sėkmingai parduodama ir montuojama Lietuvoje, iki šiol savo logistikos centro įmonė čia neturėjo. Naujasis logistikos centras tapo pirmuoju ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione.

26

S tat y b a

Patogi vieta Logistikos centro „Hörmann“ vieta buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Mašiagalos transporto mazgas yra itin patogi vieta iš daugiau nei 20 koncerno gamyklų paskirstyti produkcijai į visas tris Baltijos šalis, taip pat ir Karaliaučiaus sritį. Kad tai – patogi logistikai vieta, liudija faktas, jog greta stovi ir kitų įmonių, tokių kaip UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Entafarma“, logistikos centrai.

Statinys rado vietą prie pat greitkelio, todėl yra ne tik puikiai matomas, bet ir lengvai pasiekiamas. Į naująjį logistikos centrą vienos šeimos valdomas koncernas „Hörmann“ investavo daugiau kaip 13,5 mln. litų.

UAB „Hörmann Baltic“ generalinio direktoriaus Tomo Radzevičiaus teigimu, tokios investicijos rodo ilgalaikius koncerno interesus šiame regione.

Tikimasi, kad naujasis logistikos centras leis sandėliuoti iki keturių kartų daugiau produkcijos negu iki šiol. Todėl turėtų gerokai sutrumpėti užsakymų įvykdymo laikas.

Bus ir produktų ekspozicija Maždaug dviejų hektarų teritorijoje pastatytą logistikos centrą sudaro vieno aukšto sandėlis ir administracinės patalpos. Jose bus didžiulė „Hörmann“ produktų ekspozicija bei moderni darbuotojų mokymų salė.

Šalia logistikos centro įrengtos lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelės. Kita teritorijos dalis apželdinta žole, medžiais, krūmais, gėlynais. Prie centro buvo suplanuota ir darbuotojų poilsio aikštelė su suoliukais bei gėlynais.

Sakyčiau, interjeras ypatingas paprastumu. Jis neperkrautas detalėmis, lakoniškas, sukurtas iš kokybiškų medžiagų. Žaismingumo interjerui suteikia spalvotos akcentinės detalės.  Užsakovas UAB „Hörmann Baltic“  Generalinis rangovas UAB „Lakaja“  Architektai ir interjero autoriai Lietuvoje UAB „Inekstra“; projekto vadovė Lina Deikuvienė, architektas Arūnas Andrašiūnas  Vokiečių projektuotojai „Wagner Planungsbüro“; projekto vadovai Sonja Wasemann ir Mike Wegmann Projektas rengtas pagal vokiečių bendrovės „Wagner Planungsbüro“ projektą  Vieta Vilniaus r., Maišiagalos seniūnija, Budnikų kaimas  Statybos darbų pradžia 2013 m. balandis  Statybos darbų pabaiga 2014 m. birželis  Statybos darbų kaina daugiau nei 13,5 mln. Lt  Sklypo plotas 2 ha (20 000 m²)  Sklypo užstatymas 4 227 m²  Bendras pastato plotas 4 613,16 m²: administracinė pastato dalis – 646,88 m², sandėliavimo dalis – 3 966,28 m²  Darbo vietų skaičius planuojama apie 20 darbo vietų administracijoje ir 5 sandėlio darbuotojai  Transporto priemonėms numatyta vietų 52

27

S tat y b a

Interjeras ypatingas paprastumu. Jis neperkrautas detalėmis, lakoniškas, sukurtas iš kokybiškų medžiagų. Žaismingumo interjerui suteikia spalvotos akcentinės detalės.

Kad naujajame logistikos centre būtų lengviau pakrauti ir iškrauti prekes, „Hörmann“ savo partneriu pasirinko įmonę „Konekesko Lietuva“. Ši įmonė yra Vokietijos sandėlio technikos gamintojo „Still“ atstovė Lietuvoje. „Still“ laikoma sandėlio technikos ir jos sprendimų srities lydere. Ši technika visuomet išsiskiria novatyvumu, nepriekaištinga kokybe, geriausiomis važiavimo charakteristikomis ir ekonomiškumu.

Panašus, bet ne identiškas UAB „Inekstra“ projektavimo biurui, kurio specialistai rengė Lietuvos logistikos centro projektą, buvo pateikti konkretūs projektavimo standartai. Juose yra daug tipinių sprendimų, pritaikomų visiems logistikos centrams „Hörmann“.

Lietuviškasis logistikos centras „Hörmann“ buvo projektuojamas pagal vokiečių bendrovės „Wagner Planungsbüro“ pateiktą labai panašaus Kijeve (Ukrainoje) pastatyto logistikos centro projektą. Vis dėlto tai nebus tiksli ukrainietiško logistikos centro kopija. „Nors logistikos centrų „Hörmann“ yra nemažai visoje Europoje, jų visų išdėstymai skiriasi. Projektai yra unikalūs dėl skirtingų kiekvienos šalies projektavimo reikalavimų ir statybos principų. Įvairiose šalyse statomi logistikos centrai gali būti panašūs tik savo fasadų struktūra, spalvomis ir proporcijomis“, – paaiškino UAB „Inekstra“ projektavimo biuro direktorė Lina Deikuvienė.

Projektuojant logistikos centrą, daug dėmesio buvo skiriama ir būsimai pastato eksploatacijai. Galvojant apie galimą logistikos centro plėtrą, buvo parinkti kai kurie universalūs sprendimai.

Vidus – šviesus ir lakoniškas Logistikos centro fasadui buvo parinktos gana aktyvios pagrindinės „Hörmann“ spalvos, o interjeras padarytas šviesus ir skaidrus. Sandėlio ir administracinių patalpų spalvos bei medžiagos suderintos tarpusavyje.

„Sakyčiau, interjeras ypatingas paprastumu. Jis neperkrautas detalėmis, lakoniškas, sukurtas iš kokybiškų medžiagų. Žaismingumo interjerui suteikia

28

S tat y b a

spalvotos akcentinės detalės – kėdės, nuotraukos su „Hörmann“ produkcijos gamyklomis. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į pastato išbaigtumą iki mažiausių smulkmenų, nes į smulkias detales Lietuvos užsakovai dažniausiai nekreipia dėmesio“, – pasakojo L. Deikuvienė.

Administracinė logistikos centro dalis yra dviejų aukštų.

Pirmajame numatyta katilinė, pagalbinės personalo patalpos, dalis kabinetų. Antrajame – įrengtos posėdžių patalpos, mokymo ir ekspozicijų salės, kiti administracijos kabinetai.

Ilgalaikiai sprendimai Nors logistikos centre alternatyvių energijos šaltinių nebuvo įrengta, pastatas yra energiją taupantis. Jam parinkti ilgalaikiai, gerų šiluminių savybių fasadų ir langų sprendimai.

Pastate daug langų, sandėliavimo zonoje numatyti stoglangiai leidžia visą darbo dieną beveik nenaudoti elektros apšvietimo.

Ant langų sumontuotos elektra valdomos lauko žaliuzės.

Anot L. Deikuvienės, tokios žaliuzės Lietuvoje naudojamos nedažnai, nes yra gana brangios. Kadangi administracinės dalies langai orientuoti į pietvakarius, jos yra labai reikalingos ir patogios.

Naujojo logistikos centro „Hörmann“ administracinėse patalpose įrengta bendra palangės ir elektros lizdų kanalų sistema. Tokia sistema, pasak architektės, atrodo labai estetiškai, be to, ja patogu naudotis, jeigu prireikia papildomai įrengti kompiuterizuotų darbo vietų.

Projektui įgyvendinti buvo panaudota nemažai suomių įmonės „Ruukki“ medžiagų, išsiskiriančių aukšta kokybe ir ilgalaikiškumu: apkrovas laikantys paklotai T130M, laikančiosios kasetės LT150-600S bei išorinės fasado apdailos lakštai T20. Visas medžiagas „Ruukki“ pagamino ir pateikė laiku, griežtai laikydamasi sutarto tiekimo grafiko, tad statybos darbai vyko sklandžiai, nevėluojant.

Projektuojant logistikos centrą, daug dėmesio buvo skiriama ir būsimai pastato eksploatacijai. Galvojant apie galimą logistikos centro plėtrą, buvo parinkti kai kurie universalūs sprendimai.

29

S tat y b a

Prie centro darbų džiaugiasi galėjusi prisidėti ir jau 23 metus rinkoje esanti UAB „Orfis“. Šiam objektui įmonė tiekė putų polistireną, prilydomąją stogo dangą, minkštas priešvėjines vatas, akmens vatas, mineralinius tinkus, klijus, gipso kartono plokštes, cinkuotus profilius, švieslangius ir trinkeles.

Teko įsigilinti į brėžinius L. Deikuvienė prisiminė, kad kai kuriuos sprendinius lietuvių statybos įmonės vis bandė supaprastinti, pastatyti paprasčiau, pigesnėmis priemonėmis, tačiau vokiečių projektuotojų paskirtas atstovas reikalaudavo nekeisti sprendinių. Todėl kai kurių medžiagų reikėjo atsivežti iš kitų šalių, nes jų gauti arba gaminti pagal specialius užsakymus Lietuvoje nebuvo galimybių.

30

Anksčiau bendrovei neteko dirbti su pastatu, kurio užsakovas – ne Lietuvos įmonė.

E. Urbonas pastebėjo, kad analogiški lietuviški sandėliavimo paskirties pastatai statomi paprasčiau, sprendimai – ne tokie sudėtingi, tad ir jų techninė priežiūra yra paprastesnė. Statant logistikos centrą „Hörmann“, buvo naudojamos kai kurios mūsų šalyje nelabai būdingos vokiškos technologijos. Todėl techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „Pro-Hausas“ specialistams teko labiau įsigilinti į brėžinius, pasidomėti technologijomis.

Visą logistikos centro „Hörmann“ techninę priežiūrą atliko UAB „Pro-Hausas“.

Statybos eigą prižiūrėjo ne tik Lietuvos, bet ir „Hörmann“ pasamdytos Vokietijos bendrovės atstovai. Tiesa, jų tikslas buvo ne vykdyti techninę priežiūrą, bet stebėti statybų eigą. Reikalui esant, jie konsultuodavo ir techninę priežiūrą vykdžiusios bendrovės „Pro-Hausas“ specialistus.

Egidijus Urbonas, laikinai einantis UAB „Pro-Hausas“ direktoriaus pareigas, pasakojo, kad šio logistikos centro techninė priežiūra buvo ypatingesnė nei kitų pastatų.

Vertindamas logistikos centro statybas UAB „Pro-Hausas“ laikinasis vadovas džiaugėsi, kad jos vyko sklandžiai ir pastatas buvo pastatyta laikantis visų būtinų reikalavimų. 

S tat y b a

31

S tat y b a

Šlaitiniai stogai: ką būtina žinoti ruošiantis juos įrengti

32

Nuotraukos iš „Ruukki“ archyvo

S tat y b a

Stasys Liaukevičius

Nuo senų senovės Lietuvoje statant namus buvo įrengiami šlaitiniai stogai. Kol nebuvo išrastos šiuolaikinės stogo dangos ir izoliacinės medžiagos, leidžiančios įrengti plokščiuosius sutapdintus stogus, šlaitinės stogo konstrukcijos buvo vienintelės, kurios leido patikimai apsaugoti pastatus nuo lietaus, sniego, krušos ir kitų atmosferos poveikių. Visų stogų konstrukcijos buvo medinės, jie būdavo dažniausiai keturšlaičiai arba dvišlaičiai su įvairiomis variacijomis.

Senaisiais laikais klimato sąlygos ir vienodos stogų dangos medžiagos lėmė, kad visos vietovės stogų vaizdas buvo vienodas. Maždaug toks, kaip parodyta 1 paveikslėlyje.

Baigiantis senajai rankų darbo statybos kultūrai, XIX šimtmetyje išnyko ir vienodas stogų vaizdas. Atsiradusios naujos technologijos ir medžiagos (ypač XX a.) suteikė galimybių statyti įvairesnių formų pastatus ir įrengti įvairesnių formų stogų konstrukcijas. Tad vietovės stogų vaizdas pasikeitė maždaug taip, kaip parodyta 2 paveikslėlyje.

Tačiau, nepaisant to, šlaitiniai stogai išliko bene populiariausiu stogų konstrukcijų tipu. Ypač individualios gyvenamosios statybos segmente, kur jie atlieka ne tik apsaugos nuo atmosferos poveikių bei šilumos taupymo funkcijas, bet ir sukuria gerą pastato estetinį vaizdą. O, esant šiuolaikinei stogo dangų gausai, ypač lengva jį sukurti.

Stogų formų tipai parodyti 3 paveikslėlyje.

Reikalavimai šlaitiniams stogams Reikalavimai visų tipų (taip pat ir šlaitiniams) stogams įrengti apibrėžiami statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Svarbu pabrėžti, kad jie taikomi tik naujai įrengiamiems arba rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų stogams.

Bendrieji reikalavimai, taikomi visų tipų stogams, yra būti atspariems atmosferos poveikiui ir projektiniams eksploatacijos poveikiams. Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus, ties karnizais neturi susidaryti ledo varveklių, nuo stogo neturi kristi sniego nuošliaužos, juos turi būti saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti. Užlipti ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai.

Stogai privalo turėti tinkamus nuolydžius lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti naudojami stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai.

Ant stogų, kurių karnizai yra Rėda Bistrickaitė, aukščiau kaip 6 m nuo žemės Kauno technologijos universiteto Statybinių paviršiaus, turi būti įrengta van- konstrukcijų katedros lektorė dens nuvedimo nuo stogo sistema. Stogų šilumos izoliacijos savybės turi atitikti kitų atitinkamų reglamentų reikalavimus.

Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. Neleidžiama naudoti tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (dėl cheminės reakcijos, elektros korozijos, terminio poveikio, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgalaikiškumą. Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui.

Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Šių išdėstymas ir įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais.

Stogams įrengti naudojami statybos produktai neturi teršti aplinkos. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus.

Nuolydžiai ir tvirtinimas prie pakloto, atsižvelgiant į dangą Specifiniai, vien tik šlaitiniams stogams taikomi reikalavimai skirstomi pagal dangą, kuria ketinama dengti stogą.

Daugiausia jie skiriasi būtinų nuolydžių dydžiais ir tvirtinimo prie pakloto nurodymais. Stogo šlaito nuolydis numatomas pagal hidroizoliacinio sluoksnio medžiagą ir stogo konstrukciją. Šlaitinį stogą geriausia daryti paprastos formos, nes sudėtingos formos stogas brangesnis.

Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio.

Bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10 laipsnių. Bituminės čerpės turi būti pritvirtintos prie pakloto.

33

S tat y b a

1 pav. Senasis šlaitinių stogų kraštovaizdis

2 pav. Šiuolaikinis stogų vaizdas

Banguoto plaušacemenčio lakštais dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 7 laipsniai. Banguoto plaušacemenčio lakštų pritvirtinimo vietos turi būti ant bangos viršaus. Plaušacemenčio dangoje stogo nuolydžio kryptimi kas 18 m turi būti įrengtos deformacinės siūlės. Kai pastato ilgis siekia iki 25 m, deformacinės siūlės nebūtinos.

34

Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų ir pereiti pro stogo dangą per skyles plaušacemenčio lakštų bangų paviršiumi. Šios skylės turi būti sandarinamos. Stogo sandūros prie sienų turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi

S tat y b a

Šlaitinių stogų FORMOS

 vienšlaičiai;  dvišlaičiai;  keturšlaičiai (valminiai);

3 pav. Šlaitinių stogų tipai

 pusvalmiai;  daugiašlaičiai;  mansardiniai.

būti sandarus, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vandens. Skarda ant banguoto plaušacemenčio lakštų turi uždengti bent vieną visą lakšto bangą. Stogo vietose, kuriose numatomos praėjimų ir vaikščiojimo zonos, turi būti įrengti ne siauresni kaip 400 mm pločio paklotai.

Lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 25 laipsniai. Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti padengtos skarda ir sandarios. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm ir sandarinta. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip per pusę plokštelės pločio, bet ne mažiau kaip 150 mm. Plokštelės turi būti pritvirtintos prie pakloto. Čerpių stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo įrengimo instrukcijų reikalavimus. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 50 laipsnių, turi būti tvirtinamos visos čerpės. Stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti sandarus. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm.

Užlankais sujungtais skardos lakštais dengtų šlaitinių stogų mažiausias leidžiamas nuolydis – 7 laipsniai. Jei šlaitinio stogo nuolydis mažesnis kaip 25 laipsniai, visos skardos jungtys turi būti su dvigubais užlankais. Karnizų vietose turi būti ištisinis 700 mm pločio lentų paklotas.

Stogo plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinto stogo sandūrų su neapšiltintu stogu vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais. Ant stogo šlaito tvirtinamo nuosvyriojo stogo latako vietoje į abi puses po 500 mm nuo šio latako žemiausio taško turi būti įrengtas ištisinis lentų paklotas. Stogo šlaitų susikirtimo vietose, prie švieslangių ir kitose vandens susikaupimo požiūriu pavojingose stogo vietose turi būti dvigubi skardos lakštų sujungimo užlankai.

Užlankais sujungtos skardos stogo danga turi būti dengiama ant medinių grebėstų. Atstumas tarp jų turi būti ne didesnis kaip 200 mm. Stovimieji skardos užlankai turi būti įrengti stogo nuolydžio kryptimi, o gulstieji užlankai turi netrukdyti vandeniui nuo stogo nutekėti ir būti montuojami ties grebėstais. Stogo nuolydžio kryptimi ties stovimosiomis užlankų jungtimis skarda turi būti tvirtinama ne didesniais kaip 600 mm intervalais. Prie vertikalių paviršių skarda turi būti pakelta į viršų ne mažiau kaip 150 mm ir susandarinta.

Dvišlaitis

Vienšlaitis

Valminis

Pusvalmis

Bokštinis

Mansardinis

(viena iš valminio stogo rūšių)

Profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 14 laipsnių.

Profiliuotos skardos lakštai ir skardinės čerpės turi būti pritvirtintos. Stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais. Stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda. Ji turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti sandarus. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm. Šlaitiniuose stoguose, kurių nuolydis didesnis nei 25 laipsniai, bet mažesnis nei 55 laipsniai, apsaugai nuo sniego nuošliaužų reikia prieš karnizą įrengti 20–30 cm aukščio metalinę tvorelę. Ji įrengiama virš įėjimų, įvažiavimų ir žmonių vaikščiojimo zonų.

Dangos Čerpės – geros kokybės ilgalaikė danga. Jos būna įvairių formų, keraminės arba betoninės. Dažniausiai naudojamos presuotos, juostinės su užlankais ir plokščiosios juostinės. Kad čerpės geriau priglustų viena prie kitos, jų kraštuose yra grioveliai ir keteros. Kraigas ir briaunos uždengiamos fasoninėmis čerpėmis. Jų sąlyčio su šlaitu vietos tepamos kalkių arba cemento skiediniu. Latakai išklojami stogo skarda. Čerpėmis skarda užklojama ne mažiau kaip per 150 mm. Čerpių stogo danga – viena patvariausių, jai nereikia ypatingos priežiūros. Jos trūkumas – svoris. 1 m2 sveria apie 40–50 kg, todėl reikia, kad stogą laikančios konstrukcijos būtų labai stiprios ir, žinoma, pri-

35

S tat y b a

reikia daugiau medienos gegnėms. Dabar gaminamos ir metalinės bei betoninės ir cementinės čerpės.

Skardos danga daug kartų lengvesnė nei čerpių. Anksčiau ji buvo gaminama iš lakštinės cinkuotos ir necinkuotos skardos. Necinkuotos skardos stogus reikdavo kas 2–3 m. dažyti aliejiniais dažais. Cinkuotus stogus dažyti būtina po 7–10 metų. Dabartinės modernios skardos dangos yra ir cinkuotos, ir padengtos polimerine danga, tad atrodo puikiai ir po keliasdešimties metų. Jos gaminamos įvairių profilių.

Suomių bendrovės „Ruukki“, gaminančios plienines stogo dangas, Lietuvos padalinio rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas sako, kad šiuolaikiniai plieno lakštai yra tvirti, lengvi, lengvai apdorojami ir tvirtinami, tokiai dangai sumontuoti nereikia ypatingų stogdengių įgūdžių ar įrankių, tad stogo dengimo darbai vyksta itin sparčiai. Atsižvelgiant į konkretaus stogo konfigūraciją, lakštai gamykloje pagaminami ir į statybvietę pristatomi tiksliai reikiamo ilgio. Įprastai individualaus namo stogo vieno šlaito ilgis neviršija 6–10 m, tad plieno lakštai vienas su kitu jungiami tik kraštais. Minimalus dangos jungčių skaičius savaime užtikrina puikų stogo dangos sandarumą, bet geriausias stogo funkcionalumas, ilgalaikiškumas ir estetinė išvaizda pasiekiama, kai stogui pasirenkamos visos vieno gamintojo dalys: danga, kokybiški tvirtinimo sraigtai, lietaus nuvedimo sistema, stogo saugos elementai. Plieno lakštų spalvų, profilių raštų pasirinkimas yra labai didelis, tad sprendimą ras bet kurio architektūrinio stiliaus mėgėjas. Ilgametę patirtį turintys gamintojai taip ištobulino plieno lakštų polimerines dangas, kad gali garantuoti ilgiausiai išliekančią, nepakitusią spalvą, palyginti su kitomis stogų dangomis, joms nereikia specialios priežiūros metams bėgant, jos nekerpėja ir nesamanoja.

Pasak M. Grigaliūno, profilių rašto pasirinkimo galimybės priklauso nuo stogo nuolydžio. Jei stogas turi 14 laipsnių ar didesnį nuolydį, galima laisvai rinktis bet kokio, t. y. čerpinio, trapecinio ar klasikinio užlankų profilio rašto plieninę dangą. Stogams, turintiems šiek tiek mažesnį nuolydžio kampą, bet ne mažesnį nei 11 laipsnių, galima rinktis trapecinius profiliuotus lakštus, o jei stogo nuolydis minimalus, bet ne mažesnis nei 7 laipsniai – galima rinktis tik itin sandarius, užlankų ar valcuojamus profilius. Beje, klasikiniai užlankų lakštai patrauklūs ir tuo, kad jų tvirtinimo sraigtai yra pagaminti iš nerūdijančiojo plieno, o dedant kitą lakštą visiškai paslepiami po danga, iš išorės nematomi. Tad yra mažiau galimybių, kad ant tokio stogo užsilaikys lapai, spygliai ar kt. nešvarumai. Maksimalus nuolydžio kampas, taikomas plieninei stogo dangai, – neribojamas, neretai trapeciniai ar užlankų profiliai naudojami ir kaip sienų danga.

Dengiant stogą plienine danga, nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių grebėstų konstrukcijos. Jei pasirenkamas čerpinis profilis, tarpai tarp grebėstų centrų turi atitikti to profilio ban-

36

gos ilgį. Labiausiai rinkoje paplitę 35 cm bangos ilgio profiliai, tad ir tarpai tarp grebėstų centrų turėtų būti 35 cm. Tačiau būna ir kitokių bangos ilgių čerpinių profilių, pavyzdžiui, 33, 40 cm ar kt., tad didesnę profilių raštų pasirinkimo galimybę turės tie, kas dangą rinksis šiek tiek anksčiau, dar prieš dėdami grebėstus. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į pirmųjų dviejų grebėstų įrengimo vietas, matuojant nuo karnizo, o tada kitus montuoti pagal atitinkamą bangos ilgį. Jei pasirenkama klasikinė užlankų stogo danga, rekomenduojama rinktis platesnius grebėstus ir juos montuoti mažesniais atstumais, ypač vietose, kur žiemą gali susidaryti didesnės sniego sankaupos: prie karnizų, ties sniego užtvaromis. Kuo labiau įrengiant šią vietą taupoma, kuo didesni tarpai tarp grebėstų – tuo didesnė galimybė, kad užlankų danga susibanguos veikiama sniego svorio ar vaikščiojant stogdengiams. Jei pasirenkama trapecinių profiliuotų lakštų danga, reikalavimai, keliami grebėstams, – minimalūs, svarbiausia, tik kad gegnių grebėstų konstrukcija būtų tvirta. Bet kuriuo atveju, prieš imantis grebėstų montavimo darbų, pravartu peržiūrėti gamintojo pateikiamas montavimo instrukcijas. Jose pateikiami ir visi reikiami atstumai, montavimo eilės tvarka ir rekomenduojami grebėstų matmenys.

Dažnai baiminamasi, kad įsigijus plieninę stogo dangą lietui lyjant bus girdimas barbenimas. Specialistų nuomone, jei stogas ar palėpės perdengimas bus tinkamai apšiltintas, triukšmo namo viduje nesigirdės. Dažniausiai naudojamas bent 20–25 cm šiltinamasis mineralinės ar stiklo vatos sluoksnis puikiai izoliuoja ir garsą. Kad būtų lengviau suvokti, galima įsivaizduoti kambarį be durų, kurio visos sienos yra 25 cm storio ir pilnos mineralinės vatos – tokiame kambaryje neišgirsite ir gana garsiai leidžiamos kaimynų muzikos. Žmonės neretai mano, kad metalinis stogas vasarą greitai įkaista, tačiau tai taip pat tik mitas, jei stogas yra apšiltintas ir tarp šilumos izoliacijos bei stogo dangos yra tvarkingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai. Ventiliuojamąjį oro tarpą būtina įrengti visada, nesvarbu, kokia danga dengiamas stogas. Kuo stogo danga labiau įkaista, tuo oras greičiau kyla į viršų ir pasišalina į lauką. Tad įkaitęs oras neužsilaiko, šilumai nėra jokios galimybės įveikti storą apšiltinimo sluoksnį ir patekti į pastato vidų.

Pastaruoju metu Lietuvos rinkai pateikiamas didelis asortimentas iš Vakarų bei Rytų Europos šalių, taip pat ir iš Amerikos įvežtų bituminių, polimerinių, hidroizoliacinių medžiagų stogams dengti. Jomis dengiami dažniausiai sutapdintieji stogai. Tačiau tarp jų yra ir medžiagų, skirtų šlaitiniams stogams dengti. Tai – bituminės stogo čerpės, klojamos ant kietų ir lygių paviršių. Dengiant stogą jomis, pagrindas turi būti lygus, tvirtas ir nelankstus. Minimalus stogo nuolydžio kampas turi būti 11 laipsnių.  Straipsnio tęsinį skaitykite kitame numeryje.

S TAT Y B A

ProfesioNAlus stogų šiltiNimAs miNerAliNės vAtos su ecose® techNologijA išskirtiNumAs  Maloni liesti.  Mažiau dulkanti.  Nereikia raišioti.  Išsiskiria puikiomis šiluminėmis, garso izoliacinėmis ir priešgaisrinės saugos savybėmis.  Be formaldehido, fenolio, akrilo, dirbtinių dažiklių ir baliklių.  Pagerina patalpų oro kokybę.  Puikios techninės charakteristikos, šiluminė varža!  Tinka ventiliuojamųjų fasadų, šlaitinių stogų, karkasinės konstrukcijos izoliacijai. „kNAuf iNsulAtioN“ rekomeNduojA APšiltiNimo sistemAs šlAitiNiAms stogAms standart b: mineralinė vata TP115/Classic 037 20 cm + TP115 10 cm

r = 8,10 (u= 0,147)

Premium b: mineralinė vata Unifit 035/Naturboard 035 20 cm + Unifit 035/Naturboard 035 10 cm

Puikios mechANiNės sAvybės:  elastinga, dėl ilgesnio pluošto puikiai įsispraudžia (nelieka šalčio tiltų);  nelūžinėja, netrupa kraštai;  nereikia tvirtinti karkase (vatos turi būti 3 % daugiau nei yra tarpas);  nesukrenta. „Knauf insulate Ecose®”

Akmens vata

r = 8,55 (u = 0,140)

A class: mineralinė vata Naturoll 033 25 cm + Naturoll 033 10 cm

r = 12,12 (u = 0,099)

r – šiluminė varža [m2K/W]. u – šilumos perdavimo koeficientas [W/(m2K)]; apskaičiuotas viso atitvaro šilumos perdavimo koeficientas, įvertinus medinę konstrukciją, mineralinę vatą, garo izoliaciją bei gipskartonio sluoksnį.

sertifikAtAi:  CE, ECOSE, DER BLUE ENGEL, EUROFINS GOLD, KEY MARKT.

„Knauf Insulation“ Lietuva Švitrigailos g. 11B, LT-03228 Vilnius Faks. +370 5 261 9864 El. p. info@knaufinsulation.lt www.knaufinsulation.lt

37

S tat y b a

kauno lez kyla safyrų gamykla Giedrė Balčiūtė

Jau šiemet Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bus pradėta plėtoti visiškai nauja Lietuvoje verslo sritis. Čia aukštųjų technologijų bendrovė „Rokor“ pradės gaminti aliuminio oksido kristalus, arba kitaip – pramoninius safyrus (korundą). Gamyklos, kurioje bus auginami pramoniniai safyrai, statybos darbus atlieka Vilniaus statybų bendrovė „Irdaiva“. Už projekto statybos darbų valdymą bei priežiūrą atsakinga UAB Baltijos biuras.

Naudos pramonėje UAB „Rokor“ generalinė direktorė Kristina Aliabjeva teigė, kad pramoninių safyrų gamyba bus visiškai nauja verslo sritis Lietuvoje. Įmonės technologijos remsis pasauline patirtimi ir pažangiausiomis mokslo naujovėmis.

Dirbtinio safyro monokristalai bus išauginami iš aliuminio oksido α-Al2O3. Žaliava kaitinama itin aukštoje 2 050 °C laipsnių temperatūroje. Atsižvelgiant į tai, koks dydis bus reikalingas, pramoninis safyras įrenginiuose bus auginamas 5–11 dienų.

Techninis safyras, arba kitaip korundas, dažnai siejamas su brangakmeniais. Taip yra dėl to, kad visiškai skirtingos

38

medžiagos turi vieną pavadinimą. Bespalviai plokšteliniai safyrai bus naudojami elektronikos ir mikroelektronikos pramonėje, šviesos diodų ir chemijos pramonėje ir kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, optikos, lazerių, medicinos.

UAB „Rokor“ ketina pateikti rinkai komponentų iš pačių išaugintų safyrų, skirtų šviesos diodų, mikroelektronikos, puslaidininkių, optikos ir kitoms technologijoms.

K. Aliabjeva sakė, kad didžioji dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos bus eksportuojama į Europos, JAV ir Azijos šalis. Lietuvoje tikimasi ją tiekti lazerių ir kitoms aukštųjų technologijų bendrovėms.

S tat y b a

 Užsakovas UAB „Rokor“  Generalinis rangovas UAB „Irdaiva“  Architektai UAB „Antra kryptis“  Projekto valdymas ir koordinavimas UAB Baltijos biuras  Vieta Kauno LEZ  Statybos darbų pradžia 2013 m. gruodis  Numatoma statybos darbų pabaiga 2014 m. lapkritis  projekto kaina apie 41 mln. litų  Projektą finansuos UAB „Rokor“. Dalis įrangos bus finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis  Bendras pastato plotas apie 3 000 m² – administracinė pastato dalis apie 700 m²  Darbo vietų skaičius planuojama apie 80 darbo vietų  Transporto priemonėms numatyta vietų apie 50 Laukia įrangos Techninių safyrų gamyklos statybos sparčiai artėja prie pabaigos. Jau įvykdyta apie 70 proc. suplanuotų darbų.

„Dabar laukiame, kada atveš įrangą, o jos bus labai daug.

Tai užtruks apie porą mėnesių, nes tebevyksta įrangos komplektavimo darbai“, – teigė UAB „Irdaiva“ statybos darbų vadovas Mindaugas Valeika.

Produktai, kuriuos gamins UAB „Rokor“, bus ypatingi, o specialiai pagal naujausias technologijas komplektuojama safyrų auginimo ir apdirbimo įranga neturės analogų Lietuvoje.

Vidus derės su išore Surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų statinio fasadas yra tamsiai rudos spalvos. Jį pagyvina medinės žaliuzių tipo dailylentės.

Gamyklos interjeras bus nepretenzingas ir neperkrautas detalėmis. Jame vyraus šviesiai ir tamsiai pilka spalva, deranti prie pilkšvai rudo fasado.

Cecho sienos bus išklijuotos plytelėmis, nes kietiems techniniams safyrams apdirbti reikia tikslumo ir švaros.

Pramoninių safyrų gamykla bus padalyta tarsi į dvi dalis – vienoje bus gamybinės patalpos. Taip pat čia bus įrengta nemažai buitinių patalpų: persirengimo kabinos, dušai, tualetai, darbuotojų virtuvė. Antrame aukšte įsikurs administracija.

Ateityje lietuviškoje pramoninių safyrų gamykloje ketinama įrengti ir mokslinę laboratoriją, atlikti čia įvairius tyrimus.

Nemažai dėmesio skirta ir gamyklos aplinkai. Siekiant ją papuošti, atsisakyta asfalto. Vietoj jo pasirinktos specialios ažūrinės betono trinkelės, pro kurių ertmes stiebsis žolė.

Galbūt šildys ir kaimynus Gaminant pramoninius safyrus, bus sunaudojama daug energijos ir išsiskirs nemažai perteklinės šilumos. Visą šilumą žadama surinkti ir naudoti šildymui.

M. Valeikos teigimu, perteklinės šilumos susidarys tiek daug, kad svarstoma dalį jos panaudoti ir kaimynams apšildyti. Galimas perteklinės šilumos pritaikymas daro šį objektą ypatingu inžinerinių sistemų projektuotojams ir montuotojams.

Kaip panaudoti perteklinę šilumą, šiuo metu sprendžia UAB „Enso Projects“ specialistai. Jiems patikėta suprojektuoti, o UAB „Vėsa ir partneriai“ sumontuoti pramoninių safyrų gamyklos vandentiekio, nuotekų, šildymo, katilinės, vėdinimo, vėsinimo, inžinerines sistemas.

Inžinerines sistemas montuojančios bendrovės „Vėsa ir partneriai“ direktorius Tomas Marčiulaitis pasakojo,

39

S tat y b a

kad užsakovas kėlė didelius reikalavimus darbų ir naudojamų medžiagų bei įrangos kokybei.

Lietaus nuotekoms pasirinktos gamintojo „Geberit“ sistemos, o vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemoms – „Wavin“ produkcija.

Safyrų gamykloje turėtų atsirasti ir ekonomiška karšto vandens recirkuliacijos sistema. Anot M. Valeikos, čia stovės didelės vandens rezervuarų talpos. Tai padės sutaupyti.

Patikima stogo danga Gamyklą dengia sutapdintas stogas, kurį visiškai įrengė UAB „Daistatus“. Stogo dangas tiekė UAB „Vario kalvis“.

Šios įmonės direktorius Saulius Sturonas pasakojo, kad safyrų gamyklos stogui buvo pasirinkta Didžiosios Britanijos gamintojo „IKO Polymeric“ pagaminta „Armourplan®“ polistirenu armuota PVC stogo danga, tvirtinama kaiščiais. Tokia pati PVC danga buvo parinkta pernai Vilniuje pastatyto prekybos centro „Ikea“ stogui.

S. Sturonas teigė, kad „IKO Polymeric“ yra itin puikią reputaciją turintis gamintojas, o jo gaminama stogo danga yra viena geriausių rinkoje esančių PVC dangų. „Iš kitų PVC dangų ji išsiskiria tuo, kad yra padengta storu UV spinduliams atspariu sluoksniu. Tai lemia dangos ilgalaikiškumą. Dar vienas

Produktai, kuriuos gamins UAB „Rokor“, bus ypatingi, o specialiai pagal naujausias technologijas komplektuoja ma safyrų auginimo ir apdir- bimo įranga neturės analogų Lietuvoje.

40

S tat y b a

pranašumas – lengvumas. Jai nereikia sunkios stogo konstrukcijos. Atsižvelgiant į visus šiuos pranašumus, tokios dangos kaina tikrai nėra didelė. Išlaikytas geras kainos ir kokybės santykis“, – teigė S. Sturonas. „Armourplan®“ danga laikoma ne tik patikima, bet ir elegantiška. Ji gali būti įvairių novatoriškų bei patrauklių spalvų. Tokia danga galima sukurti ir tradicinio metalinio stogo įspūdį. Be to, ji gali būti įvairiai pritaikoma.

Tinkama dėti tiek ant privačių, tiek ant daugiabučių gyvenamųjų namų ar ant gamybinės paskirties stogų. „IKO Polymeric“ taip pat gamina analogų rinkoje neturinčią TPE stogo dangą.

Specialistus ruoš vietoje Pramoninių safyrų gamyklą planuojama atidaryti iki šių metų lapkričio vidurio.

Iš pradžių čia dirbs apie 30 žmonių, vėliau darbuotojų skaičius turėtų padidėti iki 80. „Dėl darbo specifikos ir ypač aukštų kokybės reikalavimų visi darbuotojai turės būti aukščiausios kvalifikacijos ir specialaus išsilavinimo – inžinieriai, fizikai.

Kadangi tokia gamyba Lietuvoje visiškai nauja verslo sritis ir reikalingų specialistų nėra, darbuotojai bus mokomi vietoje“, – žadėjo K. Aliabjeva. 

41

S tat y b a

ŠILTINIMO MEDŽIAGŲ PASIRINKIMAS LEMIA PASTATO GAISRINĮ ATSPARUMĄ Gaisras degiomis medžiagomis apšiltinto namo fasadu plinta greičiau ir kelia kur kas didesnį pavojų žmonių gyvybėms ir turtui nei plisdamas nedegiomis medžiagomis apšiltintu fasadu. Tai akivaizdžiai parodė gegužės pabaigoje Kroatijos sostinėje Zagrebe atliktas realaus dydžio gaisrinis bandymas, kurį organizavo Zagrebo universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas, Kroatijos gaisrinės saugos asociacija HUZOP ir Europos gaisrinės saugos organizacija „Fire Safe Europe“.

Zagrebo universiteto Šiluminių tyrimų laboratorijoje (angl. Laboratory for Thermal Measurements – LTM) 2014 m. gegužės 28 d. atlikti gaisriniai bandymai, kurių metu buvo tiriamas ugnies plitimas išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos (angl.

ETICS) iš skirtingų degumo klasių medžiagomis apšiltintais fasadais. Buvo sumontuoti trys identiškos konstrukcijos su sertifikuotomis ETICS sistemomis padengtų fasadų fragmentai. Pirmasis fasadas buvo apšiltintas E degumo klasės polistireninio putplasčio (EPS) izoliacija (ETICS sistemos degumo klasė B-s2,d0), antrasis – tokia pačia polistireninio putplasčio izoliacija (ETICS sistemos degumo klasė B-s2,d0) su horizontaliu ugnies barjeru iš mineralinės vatos, trečiasis – A1 klasės izoliacija iš mineralinės vatos (ETICS sistemos degumo klasė A2-s1,d0).

EPS izoliacija sudegė vos per 15 minučių Visos trys realius namus imituojančios konstrukcijos buvo padegtos vienu metu. Per gaisrinį bandymą pirmoji konstrukcija su EPS izoliacija visiškai sudegė, o ugnis išplito fasadu praėjus vos 15 min. nuo gaisro pradžios. Degi EPS izoliacija taip pat skleidė didžiulį kiekį tirštų juodų dūmų (statistika rodo, kad gaisro metu dauguma žmonių žūsta būtent apsinuodiję nuodingais dūmais).

Trečiojoje konstrukcijoje nedegi šiltinimo izoliacija (mineralinė vata) neleido ugniai išplisti fasadu, tad sienos struktūra liko nepažeista. Antrojoje konstrukcijoje iš nedegios mineralinės vatos įrengtas ugnies barjeras taip pat sulėtino ugnies plitimą maždaug 10 min., palyginti su vien EPS apšiltintu fasadu.

42

Gaisro imitacija dviaukščiame pastate Zagrebe atlikto bandymo rezultatai svarbūs ir naudingi visai Europai – tą akcentavo ir vienas iš gaisrinio bandymo globėjų, Europos Sąjungos vartotojų apsaugos komisaras Nevenas Mimica. Jis pabrėžė, kad ES įsiklausys į ekspertų nuomonę ir išvadas, padėsiančias gerinti europiečių saugumą, ypač viešosios paskirties pastatuose, kur susirenka daug žmonių, pavyzdžiui, mokyklose, prekybos centruose, viešbučiuose.

Šiuolaikiniuose pastatuose, butuose, biuruose ir viešojo naudojimo patalpose naudojama daugiau degių medžiagų nei bet kada anksčiau. Vertinant pastatų gaisrinę saugą, svarbu geriau suprasti, kaip įvairias fasadų sistemas veikia gaisras, ir tobulinti statybinių medžiagų ir elementų bandymo metodus, nes dauguma šių bandymų yra pasenę. Šio bandymo metu naudotos 8 m aukščio konstrukcijos, sumontuotos pagal Didžiosios Britanijos BS 8414 standartą. Naudojant šias konstrukcijas buvo imituojamas gaisro plitimas dviaukščiame pastate, kai gaisras įsiplieskia apatinio aukšto kambaryje ir ugnis per langą išplinta fasadu.

Pasak Švedijos SP techninių tyrimų instituto – vieno iš bandyme dalyvavusių mokslo partnerių – vadovo Larso Boströmo, be pagal šį standartą būtinų matavimų, jie taip pat atliko daug papildomų matavimų, nes „esami standartizuoti atsparumo ugniai bandymai neapima visų svarbių gaisro plitimo parametrų. Papildomi matavimai suteiks vertingos informacijos, kuri papildys ir atnaujins atsparumo ugniai bandymų standartus.“ 

S TAT Y B A

1 konstrukcija: sertifikuota fasado sistema su E degumo klasės izoliacija (EPS), sistemos degumo klasė B-s2, d0.

2 konstrukcija: sertifikuota fasado sistema su E degumo klasės izoliacija (EPS), sistemos degumo klasė B-s2, d0, 20 cm pločio horizontalus ugnies barjeras iš mineralinės vatos.

3 konstrukcija: sertifikuota fasado sistema su A1 klasės izoliacija (mineralinė vata), sistemos degumo klasė A2 -s1,d0. Visi kiti šių konstrukcijų elementai yra identiški.

Nuotrauka rodo pačią bANdymo PrAdžią (00:30), kai tuo pačiu metu uždegami visi bandiniai, imituojant gaisrą apatinėje patalpoje. Po kelių minučių ugnis išplinta.

15 miN. Nuo gAisro PrAdžios

Liepsna panaši visose konstrukcijose, tačiau 1 konstrukcija skleidžia didelį kiekį dūmų ir dujų. Nuo degančios izoliacijos krentantys liepsnojantys lašeliai didina gaisro plotą. Šiuo momentu tarp 2 ir 3 konstrukcijų reakcijos į gaisrą didelio skirtumo nėra.

19 miN. Nuo gAisro PrAdžios

1 konstrukcija degdama vis dar skleidžia dūmus ir dujas.

2 konstrukcijoje ugnis peršoko virš lango rėmo įmontuotą ugnies barjerą ir pasiekė degią izoliaciją (EPS). Tai rodo virš konstrukcijos sklindantys juodi dūmai.

3 konstrukcijoje ugniai atspari izoliacija neleidžia liepsnai plisti.

28 miN. Nuo gAisro PrAdžios

1 konstrukcijoje fasado sistema ir šiltinimo medžiagos visiškai sudegė, ugnis dega tik padegamojoje įkrovoje. Plieninis konstrukcijos rėmas su jutikliais neleidžia nukristi daliai dekoratyviojo tinko.

2 konstrukcijoje ugnis visiškai išplito ant degios izoliacijos, kuri dabar skleidžia didelį kiekį juodų dūmų. Situacija 3 konstrukcijoje nepasikeitė – dega tik padegamoji įkrova.

40 miN. Nuo gAisro PrAdžios

2 konstrukcija vis dar skleidžia dūmus, nors ugnis jau užgeso. Virš lango rėmo esantis horizontalus mineralinės vatos barjeras pristabdė ugnies plitimą maždaug 10 min., bet tiek pat prailgino gaisro trukmę ir nuodingų dujų išsiskyrimą.

3 konstrukcijos padegamoji įkrova sudegė ir ugnis užgeso pati. Kitaip nei 1 ir 2 konstrukcijose, 3 konstrukcijos fasadas nėra struktūriškai pažeistas.

Šios nuotraukos darytos preliminaraus testo metu 2014 m. kovo 28 d., naudojant tokius pat bandinius kaip ir viešo bandymo metu 2014 m. gegužės 28 d.

43

Inžinerija

Ypatingas biurų pastatas su orą valančiu fasadu Giedrė Balčiūtė

Vilniuje, netoli Pilaitės prospekto, pastatytas ypatingas biurų pastatas, kurį užsakė UAB „Sonex Consulting“. Jo nuomojamo ir bendrojo ploto santykis yra tiesiog neįtikėtinas – pastatas suprojektuotas taip, kad išnaudota net 97 % jo erdvių. Dar viena staigmena – pastato fasadas, kuris ne tik atrodo dailiai, bet ir pagamintas iš ypatingos fasadinės plokštės, valančios orą ne prasčiau negu 120 lapuočių medžių! UAB Vilniaus arcitektūros studija džiaugiasi užsakovų komandos pasitikėjimu ir profesionalumu bei su projekto dirbusia didele generalio rangovo UAB „Naresta“ ir jos subrangovų profesionalų komanda.

44

Inžinerija

Naudingumas pribloškia Aštuonių aukštų „Sonex“ administracinis pastatas yra novatoriškos ir modernios išvaizdos statinys, atitinkantis naujausius architektūrinius sprendinius. Tai – labai racionalus, estetiškas pastatas, kuris stebina savo neįtikėtinai aukštu naudingumo koeficientu. Per pusantrų metų pastatas buvo suprojektuotas taip, kad nuomojamo ploto yra net 97 % ir tik likę 3 % tenka bendrojo ploto patalpoms.

Kad pastate gali būti tiek daug nuomojamo ploto, visiems atrodo tiesiog neįtikėtina. Išgirdę naudingumo koeficientą žmonės net prašo patikslinti skaičius.

Pastatas galėjo būti aukštuminis, bet architektai pasirinko kubo formą. Vienas pastato architektų Algimantas Pliučas pasakojo, kad sklype šalia pastato nuvesta labai daug magistralinių tinklų. Kaip tik dėl to atsisakyta požeminės automobilių stovėjimo aikštelės – visos vietos automobiliams suprojektuotos tik šalia pastato.

Nors forma ir paprasta, architektai siekė, kad pastato architektūra būtų estetiška. Jo fasadas yra gamtos spalvų – baltos, tamsesnės ir šviesesnės pilkos, o kaip akcentas pasirinktos žalios juostos, kurios vakarais bus apšviestos.

 Užsakovas UAB „Sonex Consulting“  Architektai Algimantas Pliučas, Vytautas Augustinavičius (UAB Vilniaus architektūros studija)  Kuriant projektinius pasiūlymus dalyvavo I. Lukauskas, D. Kisielius, E. Ronchi  Interjero autoriai Justina Laurinaitytė, taip pat UAB Vilniaus architektūros studija; interjeras kurtas tik bendrojo naudojimo patalpoms  Konstruktoriai Audrius Rinkevičius, Linas Surplys, UAB Vilniaus architektūros studija  Užsakovo atstovas (techninė priežiūra) Aidas Ziegoraitis  Techninio projekto inžinerinių dalių projektuotojas UAB „Miesto renovacija“

Racionalūs sprendimai Užsakovas per daug nevaržė architektų kūrybos laisvės, tik pageidavo, kad pastatas būtų racionalus, estetiškas, o jo kaina – nedidelė. Taigi kiekvienas konstruktyvo ar interjero elementas buvo parinktas kuo racionalesnis. Net ir konsolė nuo kolonų atitraukta dėl to, kad perdangose būtų kompensuoti įlinkiai ir mažinami armatūros kiekiai.

Tai pavyko pasiekti bendromis projektuotojų ir užsakovo atstovo Aido Ziegoraičio jėgomis dar ruošiant projektavimo užduotį.

Nepaisant to, kad stengtasi per daug neišlaidauti, interjerui naudotos nepigios, kokybiškos ir natūralios medžiagos, o pastatui parinktas ypatingas, kol kas analogų Lietuvoje neturintis fasadas.

Pastato generaliniu rangovu buvo pasirinkta UAB „Naresta“, kurios specializacija – monolitinių konstrukcijų betonavimo darbai, įmonė yra surinkusi šios srities profesionalų komandą.

Bendradarbiaujant UAB „Naresta“ gamybos direktoriui Kaziui Žukauskui ir UAB „VAS“ konstruktoriams buvo padaryti tokie projektiniai sprendimai, kurie leido priimti racionalius, statybos laiką taupančius konstruktyvinius projekto sprendimus.

UAB „Naresta“ bendradarbiauja su progresyviais klojinių sistemų tiekėjais UAB „Doka“. Šiame projekte atliekant monolitinių konstrukcijų betonavimo darbus buvo naudojami klojiniai, leidę išgauti kokybiškus betono pavir-

 Generalinis rangovas UAB „Naresta“  Statybos darbų pradžia 2013 m. gegužės 23 d.  Numatoma statybos darbų pabaiga 2014 m. rugpjūčio 11 d.  statinio plotas 6 990,47 m2  Sklypo plotas sklypo užstatymo tankumas – 14,22 %, užstatymo intensyvumas – 106 %  Darbuotojų skaičius apie 510. Viename aukšte gali būti įrengta apie 80 darbo vietų  Pastato kaina apie 15,4 mln. Lt + PVM

45

Inžinerija

BIURŲ IŠDĖSTYMO VARIANTAI

Su šia danga „Agrob Buchtal“ interjero ir fasadų plytelės jau gaminamos daugiau nei 10 metų ir praktika parodė, kad tokiu būdu galima sutaupyti apie 40 % valymo išlaidų.

Ypač gerai HT dangos efektą fasaduose paaiškina palyginimas, kad 1 000 m2 tokių plytelių valo orą tarsi 70 lapuočių medžių. Taigi „Sonex“ fasadas prilygsta beveik 120 medžių poveikiui. Tai ypač aktualu mažinant oro užterštumą miestuose, kai yra ribotos galimybės pasodinti ar išsaugoti medžius.  Paketams naudotas

išorinis stiklas su specialia atspindinčia danga, vadinamąja saulės kontrole, kuri neleidžia patalpoms prikaisti vasarą.

šius ir kartu palaikyti reikalingą darbų tempą. Taigi darbai buvo atlikti dviem savaitėm anksčiau, o konstruktyvo darbai baigti dar iki prasidedant žiemai.

Atliks medžių funkciją Kaip sakė plokštes tiekusios įmonės „Agrob Buchtal“ pardavimų organizatorius Baltijos šalyse Nedas Bobinas, pirmą kartą Lietuvoje ši fasadinė K20 keramika tiekta su unikalia fotokatalitinėmis savybėmis išsiskiriančia HT danga.

Jos esmė – titano dioksidas, kuris patentuotu būdu yra integruojamas į keramikos glazūrą ir išlieka ten iki pat plokštės eksploatacijos pabaigos, t. y. jos nereikia niekada nei atnaujinti, nei keisti.

„Šiai dangai būdingos trys savybės: valo orą, nes gaminamas aktyvusis deguonis, neutralizuojantis kenksmingus junginius, veikia antibakteriškai (per 30 min. sustabdomas bakterijų dauginimasis) ir išsiskiria savaiminio valymosi efektu. Pastaroji savybė paremta hidrofiliniu poveikiu – plytelės paviršius tarsi magnetas pritraukia vandenį taip arti savęs, kad vanduo papuola po nešvarumais ir juos nuplauna. Visam šiam mechanizmui energiją tiekia ultravioletiniai spinduliai, o titano dioksidas veikia kaip katalizatorius“, – pasakojo N. Bobinas.

46

Pasak N. Bobino, K20 keraminės plokštės yra visiškai nedegios (A1 klasės), niekada neblunka, atsparios cheminiams junginiams ir atmosferos poveikiams. Tuo ši fasadinė danga pralenkia kitas fasadinių dangų alternatyvas.

Ji sveria tik 32 kg/m2, nors yra net 2 cm storio, o tai sudaro solidumo įspūdį. Todėl šios plokštės ypač tinka apdailinti tiek palengvintoms atitvarinėms sienoms, kokios naudotos ir „Sonex“ pastatui, tiek įprastos konstrukcijos sienoms ir net trisluoksnėms („sumuštinio“ (angl. sandwich) tipo) plokštėms.

Lietuvoje tai – pirmas pastatas su tokiu fasadu.

Didelė varža UAB „Naresta“ visą laiką bendradarbiauja su patikimais partneriais. Todėl išorės sienų vėdinamųjų fasadų ir langų įrengimo darbai buvo patikėti ilgalaikiam partneriui UAB „Velansta“.

Darnus generalinio rangovo ir UAB „Velansta“ bendradarbiavimas statybos aikštelėje leido įrengti įspūdingo grožio fasadą. UAB „Velansta“ projektų vadovas Vygandas Milašius gyrė architektus, suprojektavusius gražų ir ryškų fasadą, kuris labai pagyvins Vilniaus miesto panoramą.

Pastatą nuspręsta izoliuoti per gana trumpą laiką. Tai padaryti reikėjo dar iki prasidedant žiemai. Įsitekti į numatytus terminus pavyko dėl profesionalaus UAB „Naresta“ darbų organizavimo, sėkmingo bendradarbiavimo su subrangovais bei tinkamų sprendimų priėmimo.

Inžinerija

Biurų pastate „Sonex“ pritaikyta „Sapa Building System“ fasadinė aliuminio profilių sistema SFB 4150, į vidų varstomi langai SFB 1074 ir lauko durys SFB 2074. Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, skaidrios zonos stiklintos trijų stiklų stiklo paketais, kurių bendras šilumos laidumas siekia 0,6 W/m20K, o bendras konstrukcijų skaidrių zonų šilumos laidumas yra ne didesnis nei 1,2 W/m20K. Anot architektų, tokie stiklo paketai turėtų padėti sumažinti iš lauko sklindantį triukšmą.

Be to, paketams naudotas išorinis stiklas su specialia atspindinčia danga, vadinamąja saulės kontrole, kuri neleidžia patalpoms prikaisti vasarą.

UAB „Naresta“ sutiko pritaikyti šiuolaikišką fasado saulės kontrolės sistemą, kuri leido išlaikyti viso fasado vizualinį vienalytiškumą ir išskirti pastatą iš greta esančių objektų.

Darbuotojų dėmesio neblaškys Biurų pastate „Sonex“ didesnis dėmesys skirtas bendrosioms erdvėms, todėl pasirinktos gana brangios apdailos medžiagos. Kad patalpos būtų reprezentatyvios, užsakovas skyrė net papildomą biudžetą.

Bendrąsias patalpas puoš plokštės „Puucomp“ ir šviesos diodais apšviestos veidrodžių plokštės. Pirmame aukšte esančiame hole bus įrengtos įtempiamosios lubos „Clipso“, jos skleis švelnią šviesą.

Nors buvo siūlyta ir kai kurių prabangos elementų, pavyzdžiui, tarpiniame aukšte įrengti terasą, jų atsisakyta, nusprendus, kad visas pastatas bus skirtas darbui.

Darbo vietos bus apdailintos malonių, šviesių spalvų.

Intensyvių spalvų atsisakyta, kad jos neblaškytų darbuotojų dėmesio.

Pasak architektų, užsakovas nuo pat pradžių nusprendė, kad pastate bus maitinimo įstaiga, nes aplink tokių nėra.

Be to, darbuotojams kiekviename aukšte bus galima įrengti ir virtuvėles.

Grakščios pertvaros Renkant biurų pastato apdailos ir statybos medžiagas svarbiausias kriterijus buvo ne pigumas, bet kokybė ir estetika.

Tualetuose sumontuotos grakščios ir lengvos aukštos kokybės pertvaros „LTT Extra“ pagamintos iš aukšto slėgio laminato ir įstatytos į suomišką aliuminio karkasą. Šias pertvaras generalinio rangovo pasiūlymu tiekė UAB „Baltijos Brasta“.

Dabar tokios pertvaros yra gana dažnai naudojamos objektuose, kuriuose ieškoma kokybiškų sprendimų.

Kaip sakė UAB „Baltijos Brasta“ projekto vadovas Giedrius Pyrantas, didžiausias pertvarų pranašumas yra medžiaga, iš kurios jos pagamintos. Ji ne tik estetiška, bet ir tvirta bei ilgalaikė.

UAB „Baltijos Brasta“ tiektos pertvaros yra lengvos ir plonos. Jų storis – vos 10 mm. Kadangi pertvaros yra plonesnės už, pavyzdžiui, medžio plokščių pertvaras, jos patalpoms suteikia lengvumo.

Nors ir lengvos, „LTT Extra“ pertvaros yra tvirtos, atsparios įvairiems mechaniniams braižymams bei trinčiai.

Jeigu kas nors trenktų tualeto kabinos durimis, pertvaros nepradės linguoti.

Dar vienas tokių pertvarų pranašumų – medžiaga, iš kurios jos

Architektas ir biurų pastato„Sonex“ bendraautoris Vytautas Augustinavičius pasakojo, kad pastatas yra atvirų erdvių, tačiau žingsnis tarp ašių parinktas toks, kad jis labai lengvai dalytųsi į kabinetinę sistemą. Todėl ateityje užsakovui patalpas išnuomoti ar parduoti bus paprasčiau. Pastatas suprojektuotas taip, kad galima būtų jį nuomoti visą, vienai įmonei nuomoti tik vieną aukštą arba padalyti aukštą į dvi ar keturias dalis.

Kad pastatą būtų lengva perdaryti ir į kabinetinę sistemą, elektros lizdai sumontuoti per visą perimetrą.

Jau greitai biurų pastato „Sonex“ patalpas užims įmonė „Atea Baltic“, „Danske bank“ skyrius, o pirmame aukšte veiks maitinimo įstaiga ir komercinės patalpos.

47

Inžinerija

pagamintos, yra visiškai atspari vandeniui. Todėl pertvaras galima valyti šlapiai, o tai itin aktualu sanitarinių mazgų priežiūrai. Dėl itin lygios medžiagos ant tokių pertvarų nesikaupia purvas. Biurų pastato architektai tokias pačias aukšto slėgio laminato plokštes parinko ir tualetų plautuvių stalviršiams. Taip stalviršiai, kuriuos taip pat tiekė UAB „Baltijos Brasta“, buvo priderinti prie pertvarų.

Pasirinktos „Casalgrande Padana“ akmens masės plytelės yra labai natūraliai atrodančio dizaino. Jeigu jos, pavyzdžiui, imituoja medį, tai ir atrodo kaip medis.

Tualetams architektai parinko vieno seniausių vonios kambario įrangos gamintojų „Villeroy&Boch“ kolekcijos „Subway“ pakabinamuosius unitazus. Kokybiška ir nepriekaištingo dizaino kolekcija yra viena populiariausių pasaulyje.

Sienoms UAB „Vaineta ir partneriai“ tiekė ispanų gamintojo „Saloni Cerámica“ keramines plyteles, išsiskiriančias spalvų įvairove. Interjero dizainerė Justina Laurinaitytė biurų pastatui „Sonex“ parinko pilkų, smėlio ir šviesiai rudų spalvų plyteles.

Kolekcijos, kurios šūkis – „Daugiau yra mažiau“, gaminiai yra paprasto, aptakaus ir kartu modernaus dizaino, todėl puikiai dera kiekviename interjere.

Ilgalaikės plytelės Tualetų ir kai kurių kitų administracinio pastato „Sonex“ viešųjų erdvių grindys ir sienos buvo išklijuotos plytelėmis, kurių didžiąją dalį parūpino interjero bei eksterjero apdailos medžiagų tiekėjas UAB „Vaineta ir partneriai“.

UAB „Vaineta ir partneriai“ Vilniaus salono vadovė Jūrita Morkūnienė pasakojo, kad grindims buvo parinktos italų gamintojo „Casalgrande Padana“ akmens masės plytelės.

Jos – ne tik gražios, bet ir kokybiškos.

Nors iš pradžių buvo orientuotasi į žemesnio lygio produktus, galų gale dėl dizaino ir aukštos kokybės apsistota ties šiuo gaminiu. „Technologiškai šios plytelės yra išdirbtos taip, kad jų įgeriamumas būtų labai mažas. Ant šių plytelių mažiau užsineša purvo, o jų valymas yra paprastas ir lengvas. Tai itin svarbu visuomeninės paskirties pastatuose, kur vaikšto daugiau žmonių“, – paaiškino J. Morkūnienė.

48

Be to, šios plytelės yra ir ilgalaikės. Jos kietos, o akmens masė per visą kūną padengta specialiu glazūros sluoksniu, tad net jei ant tokių plytelių bus daug vaikščiojama, jos greitai nenusidėvės.

Kadangi visos pasirinktos medžiagos buvo ypač aukštos kokybės, UAB „Naresta“ vidaus apdailos darbus patikėjo tik savo profesionalams. Pasirinktų specialistų profesionalumas, kruopštumas ir patirtis leido kokybiškai įgyvendinti interjero projektuotojų sprendimus ir atskleisti apdailinių medžiagų kokybiškumą bei estetinį grožį.

Tylą užtikrins ir durys Administraciniame pastate „Sonex“ ypatingas dėmesys skirtas triukšmo mažinimui. Todėl visur buvo sumontuotos akustinės durys. Jas ir vienalytes apgaubiančias staktas pagamino ir sumontavo UAB „Wenge“. Ta pati bendrovė banko ir kitose patalpose sumontavo ir specialias elektronines spynas su įeigos kontrole.

Kaip sakė UAB „Wenge“ direktorius Audrius Šimanskas, durys su akustine sistema dažniausiai montuojamos viešbučiuose, kur keliami aukšti reikalavimai akustikai. Jos padeda užtikrinti sandarumą, kad tarp patalpų nesklistų triukšmas.

Biurų pastate akustinės durys buvo sumontuotos visuose aukštuose, taip pat ir tualetuose. Jos tarp patalpų akustiką pagerina net iki 40 decibelų. Todėl darbuotojų darbo

Inžinerija

netrikdys nei tualete nuleidžiamas vanduo, nei kituose kabinetuose sklindantys pokalbiai, nei liftų bei rekuperatorių keliamas triukšmas.

Administraciniam pastatui „Sonex“ durys buvo pagamintos pagal specialius pateiktus matmenis ir nudažytos interjero dizainerės parinktomis spalvomis.

Kad būtų sumažintas triukšmas, parinktos ir specialios kiliminės dangos bei akustinės lubos su geru įgeriamumo koeficientu. „Dabar vaikštant tame pastate net kiek keista, kad tokioje erdvėje nesigirdi aido“, – pastebi V. Augustinavičius.

Pasak objekto statybos vadovo Aleksandro Ščensnovič, su užsakovu generalinis rangovas objekte įrengė šiuolaikinę visų durų rakinimo sistemą, kuri užtikrina visus apsaugos, gaisro evakuacijos reikalavimus, o pasirinkta generalinio rakto sistema – patogų naudojimąsi pastato patalpomis.

Tylesnės inžinerinės sistemos Įpusėjus statybai, dėl pastate įsikursiančio banko reikalavimų buvo nuspręsta papildyti projekto sprendinius.

Svarbus kriterijus, renkantis inžinerines sistemas buvo triukšmo mažinimas. Siekiant kaip įmanoma labiau sumažinti vandens ir nuotekų sistemos keliamą triukšmą, pasirinkti specialūs betriukšmiai vamzdžiai „Geberit“.

Vidinė vandens sistema parinkta šakotinė.

Buitinių nuotekų stovai suprojektuoti iš mažatriukšmių storasienių PVC vamzdžių. Jos bus išleidžiamos į miesto nuotekų surinkimo tinklus. Siekiant sumažinti nuotekų užterštumą, buitinės nuotekos bus valomos riebalų gaudykle.

Lietaus nuotekos surenkamos šildomosiomis įlajomis, vamzdynai nuvesti į miesto nuotekų tinklus.

Karštą vandenį ruošti numatyta šilumos punkte.

Ilgesni ortakiai Šildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo sistema, kurią tiekė įmonių grupė „BVT partneriai“, o montavo UAB „Vaidora“, taip pat veiks tyliau. Užsakovai pageidavo žemo triukšmo lygio ir efektyvaus oro srauto paskirstymo patalpose įrangą visiškai integruoti į pastato valdymo sistemą.

Sumažinti vėsinimo įrangos keliamą triukšmą padės ir ortakiai, kuriuos tiekė UAB „MK technika“. Nemažai ortakių detalių buvo gaminama pagal individualius brėžinius, pritaikant sumontuotas vėdinimo jungtis.

UAB „MK technika“ tiekti ortakiai pagaminti iš profiliuotos pirmarūšės skardos, kuri jiems suteikia standumo ir kartu sumažina galimą triukšmą.

Kadangi ortakiai yra ilgesni – ne 1,25, o 1,5 metro ilgio, montuojant vėdinimo sistemą daroma mažiau jungčių.

Tai leidžia paspartinti montavimo darbus. Taip pat naudojami jungiamieji profiliai su silikono užpildu, tai ortakius daro sandarius – jie atitinka sandarumo B klasę. Dėl šių priežasčių vėdinimo sistema yra sandari, o oro nuostoliai minimalūs.

Ekonomiškas kondicionavimas Pasak UAB „Vaidora“ direktoriaus Dariaus Dikčiaus, biurų pastate „Sonex“ sumontuota šildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo sistema yra labai lanksti ir ekonomiška.

Tai svarbu, nes vienas iš svarbiausių užsakovų reikalavimų buvo nedidelės eksploatacijos išlaidos.

Biurų pastatui buvo parinkta vieno pasaulinių oro kondicionavimo įrangos gamintojų lyderių „Mitsubishi Heavy Industries“ (MHI) kintamojo šaltnešio srauto (VRF) kondicionavimo sistema KX6.

VRF sistemose kaip šaltnešis naudojamas R410A rūšies freonas. Didžiausias tokių sistemų pliusas – galimybė sujungti vieną išorinį bloką su keletu vidinių blokų. Prie vieno išorinio bloko galima prijungti net iki 72 vidinių. Todėl naudotojai gali pagal pageidavimą kontroliuoti kiekvieno vidinio bloko veikimą, nekeisdami kitų blokų darbo režimo.

49

Inžinerija

„Reguliuojama keičiant šaltnešio kiekį, patenkantį į kiekvieno bloko garintuvą. Kintant sistemos apkrovai, atsiranda galimybė išoriniams blokams didžiąją laiko dalį dirbti ne visa galia. Todėl žymiai sumažėja energijos sąnaudos“, – teigė UAB „BVT partneriai“ projektų vadovė Jovita Audzijonytė.

KX6 sistema išsiskiria kompaktiškais ir nedidelio svorio išoriniais blokais, todėl sumažėja atraminių konstrukcijų išlaidos, o didelis galios reguliavimas (žiūrint, koks yra išorinio bloko modelis, nuo 10 iki 200 %) užtikrina maksimaliai mažas eksploatavimo sąnaudas. Visos VRF sistemos yra A energijos klasės. Šaltnešio trasų ilgis siekia iki 1 000 m ir leidžia didelius aukščio perkryčius tarp vidinių ir išorinių blokų. Todėl esant žemai lauko temperatūrai įranga efektyviai dirba šildymo ir šaldymo režimu.

Apšvies šviesos diodai Tinkamai parinkti projektiniai sprendimai ir kokybiškai atlikti darbai biuro pastatui „Sonex“ užtikrino B energinę klasę, nors galėtų pretenduoti ir į A.

Energinę klasę didina ir kompaktiška statinio forma – be konsolių, erkerių ar balkonų. Taip buvo eliminuoti visi galimi šalčio tiltai.

V. Augustinavičius prisiminė, kad statybos metu užsakovas ryžosi dar šiek tiek daugiau investuoti į pastato apšvietimą. Nuspręsta visą pastatą apšviesti šviesos diodais, ko kol kas Lietuvoje dar nėra buvę. Dailaus dizaino šviestuvus biurų pastatui „Sonex“ sukūrė Lietuvos įmonė „BaltLED“.

Pastate įdiegta ir BMS (angl. Building Monitoring System) įrenginių stebėjimo sistema. Bus vedama bendra ir kiekvieno aukšto atskira apskaita. Šiuos darbus atlieka UAB „Atea“.

Galės krauti ir elektromobilius Ypatingas dėmesys buvo skirtas lauko inžineriniams tinklams ir aplinkotvarkai. Sklype giliai po žeme nutiesti miesto inžineriniai tinklai. Pasitelkus šiuolaikines technologijas jie buvo renovuoti ir dabar dar ilgai bus naudingi miestui. Visi pastato inžinerinių tinklų vamzdynai įrengti iš šiuolaikiškų ir patikimų medžiagų.

Dalis teritorijos aplink pastatą bus išklota ažūrinėmis plytelėmis ir trinkelėmis. Greta bus žalia veja. Teritorija apželdinta medeliais.

Automobiliams statyti šalia pastato įrengtos 147 vietos.

Užsakovas ypatingą dėmesį skyrė ekologijai ir tam, kaip darbuotojai atvyks į biurų pastatą. Todėl greta pastato bus įrengta elektromobilių krovimo stotelė.

Statant objektą, nepamiršti ir dviratininkai. Dabar iki pastato nutiestas dviračių takas, kurio anksčiau nebuvo. Į dviračių tako statybas investavo UAB „Sonex Consulting“.

UAB „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys sakė, kad per 20 m. sukaupta įmonės patirtis, suburtas profesionalus ir patikimas kolektyvas, novatyvių sprendimų paieška ir domėjimasis naujaisiais statybos spendimais užtikrino tinkamą statybos eigą, kokybišką darbų atlikimą ir leido šį projektą įgyvendinti per maksimaliai trumpą laiką.

UAB „Naresta“ įdiegta ISO sistema, patikimi partneriai ir sugebėjimas dirbti su projektuotojais leidžia imtis įvairių didelio masto projektų įgyvendinimo. 

50

INŽINERIJA

vANdeNs koNtūro sistemA vandens kontūro (dar kitaip vadinamo „vandens kilpa“) sistema naudojama „atvirojo plano“ patalpoms kondicionuoti: parduotuvių, prekybos salių, biurų, administracinių pastatų ir t. t. vandens kilpa optimaliai paskirsto šilumą ir neleidžia susidaryti jo perviršiui ar nepakankamumui. Automatinė valdymo sistema rūpinasi optimaliu šilumos naudojimu iš išorės ir iki minimumo sumažina rankinio darbo poreikį.

Kas ta „vandens kilpa“? Atsižvelgiant į tai, kur yra ir kokia jų paskirtis, didelės patalpos skiriasi šilumine apkrova.

Kad nebūtų prarastas šilumos perteklius patalpose su didesne šilumos apkrova, buvo išdirbta „vandens kilpos“ sistema, grindžiama šilumos siurblio oras / vanduo veikimo principu, sujungus į vieną bendrą uždarą vandens sistemą.

Sistemos esmė – hidraulinis uždarojo ciklo vandens kontūras. Optimali vandens temperatūra kontūre yra 20–30 °C. Naudojant cirkuliacinį siurblį vanduo atlieka šaldymo agento funkciją vienuose įrenginiuose ir šildymo – kituose. Vandens kontūras veiksmingai perduoda energiją tarp zonų su skirtingais klimato reikalavimais (šaldymas / šildymas).

Papildomos vandens šildymo ir šaldymo sistemos suaktyvinamos tik tada, kai nevykdoma lygybė tarp šildymo ir šaldymo poreikio, o vandens temperatūra kontūre nukrypsta nuo optimalaus darbinio intervalo. „Vandens kilpa“ paskirsto šilumą atskirose patalpose, perduoda šilumos perteklių į tas patalpas, kuriose trūksta šiluminės energijos, kai siekiama sumažinti išlaidas patalpoms šildyti. Pereinamuoju laikotarpiu naudojant vandens kontūro sistemą pastatuose nėra poreikio naudoti šilumą iš tradicinių šilumos šaltinių. 

uaB „alinita“, Tinklų g. 7, LT-35115 Panevėžys Tel./faks. +370 45 467 630, el. p. info@alinita.lt www.alinita.lt

51

Inžinerija

Šilumos mainų pastatuose matematiniai modeliai ir jų taikymo pastatų šildymo sistemų darbo režimo valdymui galimybių tyrimas Stasys Šinkūnas, Mantas Morkvėnas, Juozas Gudzinskas, Romaldas Morkvėnas, Kauno technologijos universitetas

Šiame darbe pateiktas optimalių skaičiuojamųjų šilumnešio parametrų nustatymo ir apskaičiavimo matematinis modelis bei rekomendacijos sudaro prielaidas didinti aprūpinimo šiluma sistemų efektyvumą.

Tyrimo objektas – pastatui šildyti tiekiamos šilumos srauto ir šildymo sistemų darbo režimų valdymo bei automatinio reguliavimo pastato įvade aktualios problemos, jų sprendimo būdai, autorių siūlomi šildymo sistemų darbo procesų valdymo matematinio modeliavimo metodai ir jų pritaikymo galimybės, pradėjus šilumos vartojimo įrenginiuose naudoti šiuolaikines skaitmenines technologijas ir įrangą.

Pastatų šildymo sistemose taikomas vadinamasis kokybinis (1 pav.) reguliavimo būdas. Jo esmė ta, kad šildymo sistemose cirkuliuoja pastovus šilumnešio srautas, o perduodamas šilumos kiekis (srautas) reguliuojamas keičiant, atsižvelgiant į lauko oro temperatūrą arba patalpų temperatūrą, tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio temperatūrą. Tiekiamo į šildymo prietaisus šilumnešio temperatūra reguliuojama keičiant šildančio šilumnešio srautą į šilumokaitį (2 pav.).

Valdikliu gali būti realizuojamos trikdžio kompensavimo, grįžtamojo ryšio arba kombinuotos tiekiamo šilumnešio į šildymo prietaisus temperatūros automatinio reguliavimo sistemos (ARS). Kai valdiklis matuoja lauko oro temperatūrą, tiekiamo į šildymo prietaisus šilumnešio temperatūrą ir atitinkamai keičia šildančio šilumnešio srautą, kad visą laiką būtų išlaikytas santykis tarp lauko oro

52

temperatūros ir tiekiamo į šildymo prietaisus šilumnešio temperatūros pagal iš anksto nustatytą priklausomybę. Šiuo atveju tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio temperatūros ir lauko oro temperatūros skaičiuojamoji priklausomybė aprašoma tokia formule:

(1)

Čia: t3n – skaičiuojamoji tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio temperatūra, ºC; t3 – tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio temperatūros kitu laiku, ºC; tin – skaičiuojamoji šildomų patalpų oro temperatūra, ºC; ten – skaičiuojamoji lauko oro temperatūra, ºC; te – lauko oro temperatūros kitu laiku, ºC.

Priimta, kad gyvenamųjų patalpų vidaus

oro temperatūra yra tin = +18 °C. Pastatų šildymo sistemos galia projektuojama taip, kad būtų užtikrinama patalpų vidaus oro temperatūra tin, esant lauko oro temperatūrai norminėmis sąlygomis (skaičiuojamajai temperatūrai šildymui) ten. Ši temperatūra yra šalčiausio stebėto penkiadienio konkrečioje vietovėje vidutinė temperatūra.

Dauguma gaminamų valdiklių naudodami trikdžio kompensavimo ARS (dažniausiai taikomą), gali realizuoti tik tiesinę priklausomybę (tokiu atveju (1) formulėje laipsnio rodiklis lygus 1) tarp lauko oro ir tiekiamo šilumnešio temperatūrų. Valdikliai derinami tik keičiant nustatomą pagal poreikius (paprastai eksperimento būdu tam tikrose atsitiktinėse lauko oro temperatūrose) lauko oro ir tiekiamo šilumnešio temperatūrų santykio (tiesinę) priklausomybę (3 pav.).

Tai sudaro prielaidas, kad esant tam tikriems lauko oro temperatūros diapazonams neužtikrinama reikiama patalpų oro temperatūra.

Inžinerija

Kita vertus, valdikliui pagal lauko oro temperatūrą palaikant tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio temperatūrą pagal (1) formulę, dėl šiluminės inercijos pereinamųjų procesų metu nebus užtikrinama pastovi patalpų vidaus oro temperatūra. Norint pašalinti šią problemą, būtina įvertinti atitvarų šilumos inerciją. Tam siūloma įvesti menamos lauko oro temperatūros sąvoką, kuri nuo faktinės momentinės lauko oro temperatūros realiuoju laiku skirtųsi tokiu nestacionaraus proceso dėsningumu, kokiu vyksta nestacionarūs šilumos mainai per išorės atitvaras tarp patalpos ir lauko oro temperatūrų. Menamos (redukuotos) lauko oro temperatūros, įvertinus atitvarų šilumos inerciją, skaičiavimo matematinis modelis yra toks:

1 PAV. Tipinis šilumos tiekimo ir šildymo

sistemos darbo skaičiuojamasis šilumnešio

temperatūrinis režimas

(2)

Čia: te′ –

menama lauko oro temperatūra, kurios kitimo laiko atžvilgiu dėsningumas, pakitus te , atitinka T3 kitimo dėsningumą ir yra lygi te pasibaigus pereinamajam procesui; Te′, Te′′ – koeficientai, nustatomi pagal (3) formulę; σ – pastato įstiklinimo (langų) ir infiltracijos plotų sumos santykis su jo bendru išorės atitvarų plotu.

Koeficientai Te′, Te′′ , atitinkamai nusakantys didelės šiluminės talpos atitvarų (sienų, stogo) ir mažos šiluminės

talpos atitvarų (langų, infiltracijos) šiluminę inerciją, skaičiuojami pagal formulę:

(3)

Čia: α snl.e – lauko atitvarų išorinio paviršiaus šilumos atidavimo koeficientas; R – lauko atitvarų šiluminė varža; C – lauko atitvarų šilumos imlumo koeficientas.

2 PAV. Principinė šildymo sistemos darbo režimo valdymo schema

53

Inžinerija

3 PAV. Skaičiuojamoji tiekiamo į šildymo sistemą

šilumnešio temperatūra T3 ir valdiklio

tiekiamo šilumnešio temperatūrų tiesės TRi

Lauko atitvarų šiluminė varža ir šilumos imlumo koeficientas skaičiuojami pagal šias formules:

(4)

Čia: δ – atitvaros storis, m; λ – atitvaros šilumos perdavimo koeficientas, W/ (m•°C); ρ – atitvaros medžiagos tankis, kg/m3; c – atitvaros medžiagos šilumos imlumo koeficientas, J/(kg•°C).

5 PAV. Lauko oro temperatūros ir redukuotos

lauko oro temperatūros kitimo

konkrečiu laiku pavyzdys

Menama temperatūra gali būti skaičiuojama realiuoju laiku valdikliu pagal (2) formulę. Taip pat pagal pagrindinių atitvarų šilumines charakteristikas gali būti surandamas pirminis lygčių sprendinys ir jis tam tikrais laiko intervalais diskretiškai naudojamas valdiklyje. Toks sprendinys aprašomas laiko funkcija:

Čia: K – T –

(5)

atitvarų ploto dalis; atitvarų šiluminės inercijos koeficientas.

Šilumnešio, tiekiamo į šildymo sistemą, temperatūros reguliavimo procesui pagal šilumos tiekimo reguliavimo grafiką stacionariomis sąlygomis valdyti, įvertinus

4 PAV. Nestacionariųjų šilumos mainų proceso

skirtingose pastato atitvarose

sprendinio grafinio vaizdo pavyzdys

54

6 PAV. Tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio

temperatūros pagal faktines ir

redukuotas lauko oro temperatūras ir (1) formulės laipsnio rodiklį (0,75

ir 1) skaičiavimo pavyzdys

Inžinerija

7 PAV. Tiekiamo šilumnešio ir lauko oro temperatūrų priklausomybės pagal (1) ir (ar) (2) arba (5) formules modulio galimos struktūrinės schemos ir jo įrengimo šilumos punkte vieta (dif. lygčių sprendinio ir skaičiuojamosios temperatūros įvertinimo modulis)

atitvarų šiluminę inerciją, būtų galima gavus diferencialinių lygčių sprendinius realiuoju laiku, esant bet kokiam ΔtI pokyčio pobūdžiui (šuoliškam, harmoningų svyravimų), gauti Δt1(τ) atitinkamam šilumos tiekimo ir šildymo sistemos darbo periodui. Tačiau šiuolaikinių valdiklių skaičiuoklėms toks uždavinys neįveikiamas.

Siūloma skaidyti tolydinį lauko oro temperatūros kitimo procesą į vienetinius šuolinius pokyčius ir pasinaudoti diferencialinių lygčių sprendiniu, esant tokiam pokyčiui, vadovaujantis (5) išraiška. Valdiklyje pagal tokią išraišką būtų atliekami Δt1(τ) skaičiavimai kiekvienai atitvarų grupei ir kiekvienam faktiniam ΔtI bei realiuoju laiku sumuojami visi įvykę atitinkamu darbo periodu lauko oro temperatūros pokyčiai. Taip atsitiktinai užsiduotoms lauko oro temperatūroms gauti (2) diferencialinių lygčių sistemos sprendimo rezultatai pateikti 5 paveiksle.

Vadovaujantis gautais skaičiavimo rezultatais sumodeliuotos tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio temperatūrų kreivės konkrečiu laiku (6 pav.), paskaičiuotos pagal (1) formulę naudojant faktines ir menamas (redukuotas) lauko oro temperatūras bei 0,75 ir 1 laipsnio rodiklius.

Skaičiavimo rezultatai įrodo, kad naudojant trikdžio kompensavimo ARS ir valdikliuose realizuojant tik tiesinę priklausomybę tarp lauko oro ir tiekiamo šilumnešio temperatūrų pagal (1) formulę, bet neįvertinus šilumos inercijos, sudaromos prielaidos, kad esant tam tikriems lauko oro temperatūros diapazonams neužtikrinama reikiama patalpų oro temperatūra. Todėl siūloma įrengti papildomą modulį (7 pav.), kuris realizuotų tiekiamo šilumnešio ir lauko oro temperatūrų priklausomybes pagal (1) ir (ar) (2) arba (5) formules.  Literatūra 1.

Gedgaudas, M., Šležas, A., Švedarauskas, J., Tuomas, E. Šilumos tiekimas. Vilnius, 1992, p. 17–26, 88–120.

2.

Morkvėnas, R. Šilumos tiekimo pastatų šildymui reguliavimo matematinis modelis. Šiluminė technika, 2004, Nr. 3(21), p. 4–6.

3.

Morkvėnas, R., Tuomas, E., Gudzinskas, J., Morkvėnas, M. Šilumos tiekimo ir vartojimo sistemų darbo režimų optimizavimas. Šilumos energetika ir technologijos, 2010, p. 297–306.

Išvados ir pasiūlymai 1. Šiame darbe pateiktas optimalių skaičiuojamųjų šilumnešio parametrų nustatymo ir skaičiavimo matematinis modelis bei rekomendacijos sudaro prielaidas didinti aprūpinimo šiluma sistemų efektyvumą.

2. Siekiant efektyvaus šilumos vartojimo ir norint užtikrinti tinkamas mikroklimato sąlygas patalpose, šildymo sistemų darbo režimo reguliavimo proceso metu šilumos inercijos ir šildymo prietaisų natūralios konvekcijos įvertinimo problemas siūlome spręsti taip: • taikyti kombinuoto tipo ARS (pagal lauko oro ir patalpų temperatūras); arba • jei numatytos tokios techninės valdiklio galimybės, skaidyti reguliavimo kreivę į lauko oro temperatūrų sektorius taip, kad kiekviename sektoriuje valdiklio reguliavimo tiesė būtų galimai artimesnė skaičiuojamajai, ar naudoti nuotolinio valdymo sistemas ir jomis pagal lauko oro temperatūrą koreguoti valdiklio parametrus; arba • įvesti papildomą modulį, kuris valdiklio programine įranga (7 pav., a) schema) skaičiuotų, ar jo lauko oro temperatūros matavimo įvade (7 pav., b) schema) realiuoju laiku ir esant faktinėms lauko oro temperatūros sąlygoms skaičiuotų ir įvertintų: • skaičiuojamąją (dėl natūralios konvekcijos šilumos mainų procesų šildymo prietaiso aplinkos ypatumų) tiekiamo šilumnešio ir lauko oro temperatūrų priklausomybę pagal (1) formulę; ir (ar) • pastato šiluminį inertiškumą pagal (2) arba (5) formules, • ir atitinkamai realiuoju laiku ir faktinėmis lauko oro temperatūrų sąlygomis valdytų tiekiamo į šildymo sistemas šilumnešio temperatūros automatinio reguliavimo procesą.

Pranešimas buvo perskaitytas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslinėje konferencijoje „Šilumos energetika ir technologijos 2013“ ir publikuotas šios konferencijos pranešimų leidinyje.

55

Inžinerija

Efektyvesnis energijos vartojimas, pramonės įmonėse pasitelkiant pažangiąsias LED sistemas Tarptautinė įmonė „EcotecWorld“ planuoja ir plėtoja individualius LED (šviesos diodų) sprendimus ir apšvietimo sistemas pramoniniams statiniams. Aukšto efektyvumo apšvietimo ir išmaniosios kontrolės derinys sukuria pusiausvyrą tarp apšvietimo kokybės ir eksploatacijos išlaidų. Apšvietimo planavimo ir modeliavimo procesas buvo atliekamas programomis DDS-CAD ir „Dialux“, tai tapo svarbiausiu veiksniu, siekiant optimalių rezultatų.

Elektros suvartojimą galima sumažinti 40 % LED lemputės lenkia visų kitų tipų lempas apšvietimo kokybe, gyvavimo laiku ir energijos vartojimo efektyvumu.

Energijos taupymas gali siekti net iki 80 % – LED lemputės turi ypač pastebimą taupymo potencialą. Vis dėlto maisto gamybos ir žaliavų perdirbimo gamyklose šie sprendimai reti dėl aukštų higienos normų reikalavimų.

Įmonės „EcotecWorld“, esančios Šiaurės Vokietijos mieste Ilzene, specializacija – ekologiški energijos gamybos ir taupymo srities sprendimai. Europos ir Azijos biuruose komandos dirba siekdamos sujungti (derinti) aplinkos apsaugos ir ekonominius interesus. LED technologijų plėtra šioje įmonėje užima svarbią vietą šalia saulės ir vėjo energetikos.

Aukšto efektyvumo LED lempos specialiai skirtos automobilių stovėjimo aikštelėms, logistikos ir gamybos įmonėms, mažmeninės prekybos centrams ir biurams. „Ypač daug galima pasiekti renovuojant senas energiją „siur-

56

biančias“ lemputes. Naudojant tik LED lemputes, energijos suvartojimą pasaulyje galima sumažinti 40 %. Bendrovės lygmeniu energijos taupymas tampa ryškiai matomu, stebint energijos vartojimo balansą. Įdiegta nauja sistema per kelerius metus turi didelę teigiamą investicijų grąžą“, – paaiškina direktorius Holgeris Steginkas.

Naujos LED technologijos Maisto perdirbimo įmonės „Emsland Stärke Logistics GmbH & Co“ logistikos sandėlyje sumontuota visiškai nauja apšvietimo valdymo sistema ir LED šviestuvai.

2009 m. šie veiksmai buvo neatidėliotini: tik 35 % apšvietimo sistemos veikė, o apšvietimo lempoms pakeisti reikėdavo didelių išlaidų. Planuodama visišką apšvietimo sistemos renovaciją bendrovė dirbo su „EcotecWorld“.

Achimas Kipas, įmonės „EcotecWorld“ techninis vadovas LED sistemoms: „Tiek „Honeywell“, tiek „EcotecWorld“ paskyrė daugybę metų tyrinėjimams, plėtrai ir gamybai, kurdama pažangiausias LED apšvietimo sistemas.“ Dirbdamos kartu įmonės sukūrė naujos kartos LED šviestuvą, kuris suvartoja 60 % mažiau energijos. Rezultatai – stulbinantys. Visiškai naujas produktas, atitinkantis visus saugumo ir patikros kriterijus maisto pramonės įmonėse.

Naujasis LED šviestuvas buvo bandomas DIAL ir „Zumtobel“ laboratorijose. Tai vienas iš nedaugelio rinkos siūlomų produktų, galinčių pasigirti turimais Vokietijos VDE ir CE sertifikatais.

Inžinerija

Integravimas į esamus šviestuvus Vienas iš uždavinių buvo naujų LED komponentų integravimas į esamus šviestuvus. IP67 šviestuvas iš „Reiss Lighting“ turi sumontuotas naująsias „VDE Honeywell“ laboratorijoje patikrintas šviesos diodų lempas, kurios skleidžia 5000 K spalvos šviesą ir turi Ra 70 vertę. Šios lempos yra itin atsparios, apsaugotos nuo svetimkūnių ir labai lengvai prižiūrimos. Logistikos sandėlyje jos užtikrina reikiamą higienos lygį ir optimalų apšvietimą.

Pritaikęs šį sprendimą, A. Kipas pagaliau galėjo plėtoti išmaniojo apšvietimo koncepciją su ekologiškomis ir energiją taupančiomis LED lempomis kartu su šviesos kontrolės sistema. Kaip objektas buvo pasirinktas 2,97 ha sandėlis, suskirstytas į tris sales, kurios papildomai suskirstytos dar į 24 erdves. Senoji apšvietimo sistema buvo sumontuota eilėmis visose trijose salėse – 480 šviestuvų vienoje salėje buvo įjungiama vos dėl vieno žmogaus ir nuolat eksploatuojama. Tai ypač neefektyvu, kai sandėlyje dirba tik tam tikri taškai.

Pagrindinė idėja – kartu judanti šviesa. LED šviestuvai, kiekvienoje erdvėje valdomi judesio davikliais, šie valdomi „Honeywell“ valdikliais, „PLS Peha“ šviesos kontrolės sistema „MLS Digital“. Judesio davikliai laisvai programuojami, kad vieną ar kelias erdves būtų galima išjungti valdikliu.

Projektavimas ir skaičiavimai Valdiklių sistemos buvo suprojektuotos ir apskaičiuotos programomis DDS-CAD ir „Dialux“. Importavus į „Open BIM“ tipo programą DDS-CAD pastato 3D modelį, sudarytos sąlygos tiksliai automatikos ir apšvietimo sistemai projektuoti ir apskaičiuoti. Naudojant dvipusę sąsają tarp programų DDS-CAD ir „Dialux“ papildomo apšvietimo lygiams apskaičiuoti, patalpų geometrija perduodama iš programos DDS-CAD. Baigus apšvietimo analizę programa „Dialux“, visi duomenys perkeliami atgal į programą DDS-CAD, įskaitant ir izometrines apšvietimo lygių linijas. Tolesni elektros sistemos projektavimo ir kabelių skaičiavimo darbai buvo atliekami pasitelkiant DDS-CAD. Projektuojant automatikos signalų linijas ir judesio daviklius, kabelio ilgio kontrolė buvo ypač naudinga dėl įtampos kritimo apribojimų. Tai leido kontroliuoti, kad nebūtų viršytas kabelių ilgis, sukeliantis neleistiną įtampos kritimą. Atliekant įtampos kritimo skaičiavimus, programa DDS-CAD galima stebėti visas atšakas ir kabelių matmenis.

Taip kiekvieno pakeitimo ar naujos grandinės prijungimo atveju programinė įranga automatiškai nustato blogiausią segmentą.

Rezultatai. Po sėkmingų bandymų visa sistema buvo pakeista 2013 metais. 1 680 LED lempų įdiegta salėse. Lanksčios kontrolės galimybės leidžia sureguliuoti sistemą pagal darbuotojų poreikius. Intensyvaus naudojimo srityse, kuriose pakraunami ir iškraunami sunkvežimiai, ciklas buvo nustatytas 20 min., mažiau naudojamose vietose – 1 minutė. Energijos sutaupymas per metus siekia beveik 500 tūkst. kWh, o tai leidžia sutaupyti 44 tūkst. eurų. 

www.ibimsolutions.lt

Pirmą kartą publikuota: „tab – Technik am Bau“, Vokietija, http://www.tab.de.

57

INŽINERIJA

kokybiškA PAsyvioji gAisriNė sAugA: PrAbANgA Ar būtiNybė?

58

www.promat.lt.

 Priešgaisrinė pastatų apsauga naudojant „Promat“ medžiagas.

Inžinerija

Ar gaisrų pavojus moderniuose miestuose vis dar laikomas „silpnąja civilizacijos vieta“? Statistika rodo, kad gaisrų sukeliami nuostoliai Europoje kasmet siekia maždaug 1 % BVP ir nusineša kelių tūkstančių žmonių gyvybes.

Draudimo kompanijos apie 50 % savo metinių išmokų sumoka gaisrų nuostoliams padengti. Vandens padaryta žala sudaro apie 30 %, o vagysčių – apie 20 % visų metinių pareiškimų atlyginti žalą.

Pasak statybų konstruktoriaus Aurimo Kriauzos, prieš 15–20 m. į statinių apsaugą nuo gaisro buvo menkai kreipiamas dėmesys, o apie pasyviąją gaisrinę saugą apskritai nekalbama. Didžiausias dėmesys tekdavo pastato ilgalaikiškumui, pavyzdžiui, apsaugai nuo korozijos. Šiandien pasyviosios gaisrinės saugos metodai taikomi projektuojant ne tik statinio atramines konstrukcijas, bet ir inžinerines sistemas. „Promat“ sprendimai – pagal aukščiausius reikalavimus UAB „Eternit Baltic“ šiemet Baltijos šalyse pradėjo prekiauti aukščiausius pasaulyje pasyviosios gaisrosaugos standartus atitinkančiomis „Promat“ medžiagomis ir jų sprendimais. Kaip ir visai parduodamai produkcijai, UAB „Eternit Baltic“ teikia visas reikalingas paslaugas ir konsultacijas projektuotojams bei statybininkams, užtikrina ilgalaikes garantijas. „Promat“ gaminiai sėkmingai taikomi naujos statybos biurų, gamyklų, administracinių pastatų bei gyvenamųjų namų statyboje.

Juose dažniausiai pasirenkama vėdinimo, dūmtraukių ir inžinerinių sistemų apsauga, naudojant kalcio silikato plokštes „Promatect“, ir įvairūs pertvarų sprendimai, neleidžiantys plisti ugniai gaisro metu. Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, istoriniams pastatams, siūlomoms ir medinių konstrukcijų ar masyviųjų lubų apsaugos. Visos sistemos yra paprastai montuojamos, nedaug sveria, patvarios, tinka net ir didelio skerspjūvio koeficiento konstrukcijoms. Įvairioms jungtims, siūlėms „Promat“ sukūrė ir ugniai atsparias sandarinimo medžiagas.

Praktiniai sprendimai Šiais metais Vilniuje, Pilaitėje, duris atvėrusio verslo centro „Grand Office“ statytojai inžinerinių sistemų apsaugai nuo ugnies taip pat pasirinko kalcio silikato plokštes„Promatect“.

Pasak atestuoto gaisrinės saugos inžinieriaus Martyno Matulevičiaus, požeminių automobilių saugyklų tranzitinių elektros kabelių atsparumas turi būti ne mažesnis nei EI 45 (45 min. – minimalus laikas, per kurį gaisro metu išlaikomos dvi savybės – vientisumas (E) ir izoliacija (I).

Tai reglamentuoja STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“, 70 p. Verslo centro „Grand Office“ inžinerinių tinklų apsaugai pasirinktos plokštės „Promatect“, nes tai vienintelė Gaisrinių tyrimų centre įvertinta priešgaisrinė sistema, kuri užtikrina itin aukštą inžinerinių komunikacijų atsparumą ugniai – EI 180.

Prieš 15–20 m. į statinių apsaugą nuo gaisro buvo menkai kreipiamas dėmesys, o apie pasyviąją gaisrinę saugą apskritai nekalbama.

Didžiausias dėmesys tekdavo pastato ilgalaikiškumui, pavyzdžiui, apsaugai nuo korozijos. Šiandien pasyviosios gaisrinės saugos metodai taikomi projektuojant ne tik statinio atramines konstrukcijas, bet ir inžinerines sistemas. „Labai vertinu įmonių „YIT Kausta“ ir „Viltekta“ statybos vadovų ir projektuotojų pastangas. Jie iš anksto numatė įrengti patikimas pasyviosios gaisrosaugos sistemas.

Bendromis jėgomis rasti ergonomiški sprendimai, tenkinantys teisės normas.

Daug statytojų nesilaiko gaisrosaugos reikalavimų, įrengia apsaugas iš pigių gipso kartono plokščių ar tiesiog užtinkuoja. Taip rizikuojama ne tik savo ir kliento reputacija, bet ir žmonių saugumu“, – teigia M. Matulevičius.

Sistemas „Promatect“ patogu įrengti: du trečdalius visų konstrukcijų galima sumontuoti iš anksto, vėliau jas užkelti ir pritvirtinti. Kalcio silikato plokštes užtenka sutvirtinti medvaržčiais. M. Matulevičiaus teigimu, pasirinkus gipso kartoną, tektų naudoti daugybę profilių ir montavimas gerokai užtruktų.

Iš „Promatect“ ugniai atsparių kalcio silikato plokščių montuojami ir sertifikuoti dūmų šalinimo ortakiai. Lietuvoje vis dar trūksta šios rūšies sprendimų, ypač kai tenka įrengti sistemas, užtikrinančias EI 180 atsparumą ugniai. Šis ortakių montavimo būdas labai populiarus gretimose šalyse – Lenkijoje ir Latvijoje. Tai itin patogu, nes ortakiams nereikia naudoti skardos, juos galima montuoti tiesiog iš „Promatect“ plokščių, tvirtinant medvaržčiais ir specialiais karščiui atspariais klijais.

Neseniai ši ortakių sistema buvo pasirinkta atominės elektrinės projektui šalia Sankt Peterburgo, Rusijoje. 

59

Infrastruktūra

Inovatyvi tiltų inžinerija: šiuolaikinės tendencijos

60

Infrastruktūra

Doc. dr. Darius Bačinskas, Ieva Mačiulytė

Tiltai yra neatsiejama susisiekimo komunikacijų infrastruktūros dalis, pratęsianti kelią ar kitą specifinį inžinerinį tiesinį (pavyzdžiui, šiluminę trasą) per natūralias ar dirbtines kliūtis – vandens telkinį, kitą kelią, įlanką, tarpeklį ir pan. Daugelyje pasaulio šalių pastatyti įspūdingų architektūrinių ir konstrukcinių formų tiltai reprezentuoja šalį ir dažnai tampa traukos objektu.

Nepaisant to, kad tiltai dažniausiai yra tik priemonė susisiekimui pagerinti, neretai įvairios, dažniausiai didelių ambicijų turinčios finansiškai turtingos šalys įsitraukia į neoficialias lenktynes dėl gražesnio, ilgesnio, aukštesnio ar tiesiog inovatyvių konstrukcijų tilto projekto įgyvendinimo. Reikia pastebėti, kad pastarosios tendencijos ypač taikytinos Kinijai, kurioje 1980–2010 m. pastatyta daugiau nei 17,6 tūkst. tiltų kasmet. Iki 2011 m. Kinijoje

iš viso pastatyta apie 690 tūkst. tiltų (bendras ilgis – apie 33,5 tūkst. km). Nemažai šių tiltų yra rekordinių parametrų savo kategorijose arba patenka į rekordinių pasaulio tiltų dešimtukus. Pagal tiltų skaičių konkurenciją Kinijai sudaro Jungtinės Amerikos Valstijos, kur yra apie 600 tūkst. tiltų, tačiau pastarieji (išskyrus pavienius atvejus) nėra konkurencingi tiltų parametrų atžvilgiu. Šias tendencijas lėmė tiltų statybos laikotarpių skirtumas.

61

Infrastruktūra

Informacijos apie tikslų Lietuvoje esančių tiltų skaičių nėra. Manoma, kad jų yra apie 4 000. Kiek daugiau nei 1 500 tiltų prižiūri Lietuvos automobilių kelių direkcija, apie 500 – AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir apie 2 000 – miestų ir rajonų savivaldybės. 71 senas, istoriniu bei architektūriniu požiūriu reikšmingas tiltas saugomas valstybės ir įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Iki šių dienų Lietuvoje išlikę tiltai pradėti statyti XIX a. antroje pusėje, o statybos piką pasiekė XX a. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose. Pastaraisiais metais jaučiamas naujų tiltų statybos renesansas, susijęs su stambių transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimu – miestų kelių tinklo plėtra (pavyzdžiui, Vilniaus m. aplinkkelis), geležinkelio linijų plėtra (projektas „Rail Baltica“ ) ir kt.

Tilto struktūra ir pagrindiniai rodikliai Tiltas, kaip konstrukcinė struktūra, pagal sandarą mažai kuo skiriasi nuo įprastų pastatų ar statinių. Vienas pagrindinių tilto konstrukcinių elementų yra perdanga, laikanti tilto paklotą ir perimanti vertikalias bei horizontalias kintamąsias apkrovas: transporto priemonės, vėjas, temperatūra ir kt. Perdangos apkrovos perduodamos kraštinėms ir tarpinėms atramoms, kurios vadinamos

62

specifiniais tik tiltų inžinerijoje sutinkamais terminais: kraštinė atrama – ramtu, o tarpinė – tauru. Reikia atkreipti dėmesį, kad taurai tiltuose įrengiami tada, kai tilto ilgis yra santykinai didelis ir perdengti kliūtį be tarpinių atramų nėra ekonomiškai naudinga. Be ramtų paprastai neįsivaizduojamas nė vienas tiltas, neatsižvelgiant į tai, koks jo tipas ir geometriniai parametrai. Atramos remiasi į pamatus, kurie visas apkrovas perduoda grunto masyvui, vadinamam pagrindu. Taigi tilto konstrukcinę sistemą sudaro tie patys laikantieji elementai, kaip ir, pavyzdžiui, karkasinių visuomeninių pastatų. Kita vertus, tiltai yra specifiniai statiniai, kurie skiriasi nuo kitų pastatų ir inžinerinių statinių šiais bruožais:  strateginė reikšmė šalies, miesto ir rajono ekonominiam, politiniam ir kultūriniam gyvenimui;  įvairios sistemos, didelių tarpatramių konstrukcijos ir elementai, speciali statybos (montavimo) technologija ir organizacija, naudojami tik tiltams;  specifinės eksploatacijos sąlygos ir priežiūra;  sunkios materialinės ir socialinės pasekmės, staiga nutraukus statinio eksploataciją (dėl gedimų, avarijų, remontų ir pan.).

Infrastruktūra

Be išvardytų pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų, galima išskirti kitus pagalbinius, tačiau ne mažiau svarbius tiltų elementus: paklotas – visi virš perdangos esantys elementai, apsaugantys laikančiąsias konstrukcijas nuo išorinių aplinkos poveikių (hidroizoliacija, apsauginis sluoksnis ir kt.) bei suformuojantys važiuojamąją dangą (asfaltbetonis, betonas), atsižvelgiant į eismo pobūdį tiltu; atraminiai guoliai – tarpiniai elementai, kurie paskirsto apkrovas nuo perdangos atramoms ir užtikrina perdangos atitiktį skaičiuotinei schemai; deformaciniai pjūviai – pakloto elementai, užtikrinantys pakloto horizontalius ir vertikalius nevaržomus poslinkius ir posūkius; pereinamosios plokštės – tiltą su prietilčiu jungiantys elementai, užtikrinantys sklandžią tilto jungtį su kelio pylimu; vandens nuvedimo sistema, užtikrinanti laiku vykstantį ir nenutrūkstamą vandens nuvedimą nuo kelio konstrukcijos; apsauginiai važiuojamosios dalies ir šalitilčių (pėstiesiems ir dviratininkams skirtų zonų) elementai (atitvarai ir turėklai), užtikrinantys visų eismo dalyvių saugą; inžineriniai priežiūros įrenginiai, skirti saugiai ir patogiai tiltų priežiūrai eksploatacijos metu, bei kitos inžinerinė sistemos (apšvietimas, eismo reguliavimo įranga ir kt.).

Inžinerinės sistemos visuma Labai svarbu, kad ne tik tilto konstrukcija, bet ir visos inžinerinės sistemos – taip pat ir paviršinio vandens nuvedimo sistema – tinkamai funkcionuotų, nes tai ne tik taupo eksploatacines išlaidas, bet ir saugo eismo dalyvius nuo nelaimingų atsitikimų. Sugedus ar tinkamai nefunkcionuojant tilto drenažui, ant kelio dangos susikaupę krituliai gali sutrikdyti normalias eismo sąlygas ar net sukelti nelaimingą atsitikimą. Pavyzdžiui, lietaus metu neveikiant tilto drenažui gresia vandens pleištas (akvaplaningas), o žiemą – kelio apledėjimas.

ACO specialistai teigia, jog renkantis tiltų trapus, svarbu, kad gaminiai būtų sertifikuoti – tik kompetentingų institucijų išduoti sertifikatai garantuoja, jog pasirinkti trapai bus kokybiški. Be to, nereikia pamiršti, kad trapus, kaip ir patį tiltą, veikia didelės dinaminės apkrovos, todėl reikalingi gaminiai, atitinkantys D 400 klasę pagal EN 124 standartą. Tik įrengus šiuos kriterijus atitinkančius trapus, bus garantuotas tinkamas vandens surinkimas ir nuvedimas. Taip pat užtikrinama, kad trapas nebus pažeistas pradėjus eksploatuoti tiltą. Verta atkreipti dėmesį į trapą dengiančias groteles, kurios turi būti ne tik tvirtos, bet ir saugiai įtvirtintos ir apsaugotos nuo atsitiktinio nuėmimo.

ACO komanda primena, kad neužtenka parinkti kokybiškus tiltų trapus ir kokybiškai juos sumontuoti. Dar reikia, kad jų kiekis būtų pakankamas. Per mažas trapų skaičius ar parinkti netinkamo skersmens vamzdynai nesusitvarkys su dideliais vandens debitais liūčių metu ir vanduo nebus sparčiai surinktas ir pašalintas nuo kelio dangos ir tilto konstrukcijų.

63

Infrastruktūra

Būtina užtikrinti parametrus Tiltas, kaip ir kiekvienas statinys, apibūdinamas pagrindiniais geometriniais rodikliais:

ilgis – atstumas tarp ramtų sparnų kraštinių taškų. Ilgiausias pasaulyje tiltas – 2011 m. pastatytas greitaeigio geležinkelio linijoje tarp Pekino ir Šanchajaus, Kinijoje. Jo ilgis siekia 165 kilometrus. Ilgiausias Lietuvos tiltas – Jakų žiedo estakada kryptimi Kaunas–Klaipėda. Estakados ilgis – 610 m; tarpatramio ilgis – atstumas tarp atraminių guolių centrų arba tarp gretimų atramų ašių. Pasaulyje ilgiausią tarpatramį turi Akašio sąsiaurio tiltas Japonijoje, kurio centrinio tarpatramio ilgis siekia 1991 metrą. Tiltas pastatytas 1998 metais. Lietuvoje didžiausią 128 m tarpatramį turi Vingio parko pėsčiųjų tiltas Vilniuje, pastatytas 1985 m; plotis – atstumas tarp tilto konstrukcijų kraštinių taškų arba tarp turėklų porankių vidinių briaunų. Plačiausias pasaulyje tiltas – 2013 m. po rekonstrukcijos atidarytas San Francisko ir Ouklando miestus (JAV) jungiantis Įlankos tiltas (angl. San Francisko–Oakland Bay Bridge), kuriuo abiem važiavimo kryptimis praeina 10 eismo juostų. Bendras tilto plotis – 78 metrai. Lietuvoje plačiausias yra Geležinio Vilko tiltas Vilniuje, kuriuo praeina 8 eismo juostos. Bendras tilto plotis – 39 m; aukštis – atstumas nuo kertamos kliūties viršaus altitudės iki važiuojamosios dalies viršaus; jei projektuojamas statinys virš vandens telkinio, tilto aukštis matuojamas nuo vidutinio vasaros vandens lygio. Aukščiausias pasaulyje tiltas – Mijo viadukas Prancūzijoje.

Jo konstrukcijų aukštis siekia 343 metrus. Aukščiausiai virš žemės paviršiaus pastatytas tiltas – Sidu upės tiltas Kinijoje, jo aukštis nuo žemės paviršiaus iki konstrukcijos viršutinės altitudės siekia 496 metrus. Aukščiausias tiltas Lietuvoje – Lyduvėnų geležinkelio tiltas per Dubysos slėnį Raseinių rajone. Jo aukštis siekia 42 metrus. Reikia atkreipti dėmesį, kad šis tiltas ilgą laiką buvo ir ilgiausias tiltas Lietuvoje (ilgis 599 m).

Projektuojant tiltus, būtina užtikrinti tam tikrus važiuojamosios dalies bei po tilto esančios erdvės parametrus, kurie apibrėžiami bendruoju terminu – gabaritu. Tilto gabaritas – tai važiavimo krypties statmenas kontūras, į kurį neturi patekti joks statinio elementas. Gabarito kontūru apribota erdvė skirta tik transporto priemonių eismui.

Virš tilto esanti erdvė apribojama artumo gabaritu, kuris apibrėžia važiuojamosios dalies plotį, pėstiesiems, dviratininkams ar techninei priežiūrai skirtų šalitilčių plotį, skiriamosios juostos bei kelių priežiūros tarnybai skirtų zonų plotį (automobilių tiltuose). Po tiltu esanti erdvė apibūdinama patiltės gabaritu, kuris apibrėžia vertikalų atstumą nuo kertamos kliūties viršaus altitudės iki perdangos apatinės altitudės bei horizontalų atstumą nuo

64

vertikalių elementų (pavyzdžiui, atramų) iki važiuojamosios dalies po tiltu krašto. Gabaritų parametrai priklauso nuo eismo pobūdžio tiltu (automobilių, geležinkelio ar pėsčiųjų) bei po tiltu (geležinkelio, vandens transportas ir pan.) ir reglamentuojami projektavimo normomis STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“.

Tiltų klasifikacija ir inovatyvūs inžineriniai sprendimai Techninėje literatūroje tiltai klasifikuojami pagal įvairius rodiklius: paskirtį, dydį, medžiagas, statinę schemą ir kt.

Pagal paskirtį galima išskirti automobilių kelio, geležinkelio, pėsčiųjų, vandens transporto, inžinerinių komunikacijų ir mišrios paskirties tiltus.

Pagal dydį tiltai gali būti: maži, kai bendras ilgis siekia iki 25 m; vidutiniai, kai bendras ilgis siekia 25–100 m, o didžiausias tarpatramis – iki 50 m; dideli, kai bendras ilgis siekia 100–1 000 m, o didžiausias tarpatramis – 50–200 m; unikalūs, kai bendras ilgis yra didesnis nei 1 000 m arba tarpatramio ilgis didesnis nei 200–500 m, atsižvelgiant į konstrukcinę tilto schemą. Tiltai gali būti unikalūs ir kitais aspektais, pavyzdžiui, išskirtiniu architektūriniu sprendimu.

Infrastruktūra

Transporto infrastruktūros gerinimas Transporto infrastruktūros gerinimas bei plėtotė yra viena prioritetinių krypčių. Transporto tinklų plėtra ir atnaujinimas visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) pastaraisiais metais įgauna vis didesnį pagreitį. Tiltai yra neatsiejama transporto kelių infrastruktūros dalis. Nuolat augančių transporto priemonių srautai, jų greičiai bei apkrovos lemia naujų ir racionalesnių tiltų konstrukcinių sprendimų paiešką ir jų diegimą realiuose projektuose.

Visame pasaulyje greta tradicinių statybinių medžiagų jau daug metų taikomos inovatyvios statybinės medžiagos. Didžiulis dėmesys skiriamas inovatyviems konstrukciniams sprendimams kurti bei skaičiavimo metodams tobulinti adekvatumo požiūriu, siekiant užtikrinti didesnę statybinių konstrukcijų (taip pat ir betoninių, ir gelžbetoninių) ilgalaikiškumą. Tradiciniai betoniniai ir gelžbetoniniai elementai turi nemažai trūkumų: plieninė armatūra nėra atspari korozijai, o betonas yra trapus ir turi mažą tempiamąjį stiprį. Pastaraisiais metais vietoj tradicinio gelžbetonio vis dažniau vartojama platesnė armuotojo betono sąvoka, nusakanti įvairių armatūros rūšių ir betono kompozitą, patikimumą ir saugą. Betono konstrukcijoms armuoti taikomos kompozitinės medžiagos: dispersinis plaušas bei polimerais armuotų pluoštų (anglies, stiklo, aramido) strypai.

Pagal medžiagas tiltus galima klasifikuoti į: armuotojo betono (armuoti plieniniais arba neplieniniais strypais), plieninius, kompozitinius plieno ir betono, medinius, polimerinius, mūrinius ir kt. Populiariausi pasaulyje – tradicinio gelžbetonio tiltai. Jie sudaro didžiąją dalį visų tiltų. Kai kuriose šalyse gelžbetoniniai transporto statiniai sudaro iki 90 % visų statinių.

Antra pagal populiarumą medžiaga – plienas. Plieninės perdangos dėl mažo savojo svorio dažniausiai taikomos didelių tarpatramių tiltams, todėl, lyginant bendrą gelžbetoninių ir plieninių tiltų perdangų ilgį, plieninių tiltų santykinė dalis padidėja.

Pastaraisiais metais populiarėja kompozitinės plieno ir betono tiltų perdangos, kurios leidžia racionaliai išnaudoti medžiagų savybes. Kita vertus, dėl dviejų skirtingų medžiagų sąveikos tilto konstrukcija tampa daug sudėtingesnė projektavimo bei statybos požiūriu.

Mediniai tiltai yra išskirtiniai architektūriniu požiūriu.

Be to, tai ekologiška vietinė medžiaga. Tačiau didelis šių tiltų trūkumas – santykinai aukšta statybos bei priežiūros kaina.

Jau kelis dešimtmečius dispersinė (plaušinė) armatūra visame pasaulyje įvairiai naudojama kaip priedas betono ir cementinio skiedinio mišiniams, gaminant statybines konstrukcijas. Lietuvoje dispersinis armavimas dažniausiai apsiriboja įvairios paskirties pastatų grindų betonavimu, tačiau kitose pasaulio šalyse (JAV, Japonijoje, Vokietijoje ir kt.) plaušinė armatūra naudojama daug įvairesnėje statybinių konstrukcijų srityje, pavyzdžiui, tiltų perdangoms, plonasienėms, tunelių, rezervuarų ir kitoms konstrukcijoms, automobilių kelių dangoms, oro uostų kilimo ir tūpimo takams, vamzdynams bei poliniams pamatams. Daugelyje šalių įrengta nemažai didelio tarpatramio besijų perdangų, kuriose plieno plaušu armuotas betonas derinamas su išankstiniu armatūrinių lynų įtempimu. Dispersinis armavimas labai pagerina eksploatacines betono savybes. Jis neturi didesnės įtakos gniuždomajam betono stipriui ir deformacijų moduliui, tačiau visiškai pakeičia tempiamojo betono suirimo pobūdį. Dispersiškai armuotas betonas tampa izotropiškai atsparus pleišėjimui, sumažėja lokalių struktūros defektų įtaka mechaninėms jo savybėms. Betoninis elementas, veikiamas apkrovos, suyra trapiai, o dispersiškai armuoto betoninio elemento suirimas yra plastiškas. Lėtesnis plyšių formavimasis, didesnis tempiamasis stipris, atsparumas smūgiams ir nuovargiui bei plastinis suirimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys dispersiškai armuotų betoninių konstrukcijų pranašumą, palyginti

65

Infrastruktūra

su įprastomis betoninėmis konstrukcijomis. Kaip vieną pagrindinių dispersinio armavimo trūkumų galima įvardyti problemas, kylančias maišant ir liejant betoną.

Standartinė maišymo metodika leidžia pagaminti betono mišinį su gana mažu plieno plaušų kiekiu (skirtingų šaltinių duomenimis, nuo 1 iki 1,5 % pagal tūrį). Be to, plaušų kiekio ribojimų atsiranda, jeigu betono mišinys tiekiamas siurbliu. Taip pumpuojant dispersiškai armuotą betoną plaušas gali sukibti į gniužulus, o šie – užkimšti pumpavimo sistemą. Todėl siurbliu galima tiekti tik betoną, armuotą ne didesniu kaip 1 % plaušo kiekiu. Be šių trūkumų, galima įvardyti dar vieną, būdingą dispersiniam armavimui, naudojant plieno plaušus, tai – korozija. Šis procesas dažniausiai vyksta tada, kai elementas eksploatuojamas agresyvioje aplinkoje.

Pleišėjant konstrukciniams elementams, drėgmė pasiekia plieninius plaušus, per tam tikrą laiką sumažindama jų veiksmingumą, o kartu ir viso elemento laikomąją galią. Kaip jau buvo minėta, šis trūkumas būdingas tik vienai iš dispersiniam armavimui naudojamų medžiagų – plienui. Labai agresyvioje aplinkoje gali būti naudojami nerūdijančiojo plieno plaušai.

Polimerinės medžiagos pritaikymas betoniniams elementams yra alternatyvus, efektyvus ir technologiškai geras sprendimas. Kompozitinės medžiagos statybos pramonėje pradėtos taikyti palyginti neseniai. Tokios medžiagos plaušu armuoti polimerai (angl. fiber reinforced polymer) pirmiausia pradėti taikyti karinėje, aviacijos ir automobilių pramonės šakose. Pastaraisiais dešimtmečiais tokios medžiagos vis daugiau naudojamos statant naujus ir stiprinant eksploatuojamus statinius bei jų konstrukcijas. Vis dažniau naudoti kompozitines medžiagas statyboje skatina keli pagrindiniai aspektai: šių medžiagų atsparumas korozijai, puikios mechaninės savybės ir lengvas apdirbimas. Tobulinant gamybos technologiją, siekiama sumažinti kompozitinių gaminių kainą. Todėl šiuo metu polimerinės me-

66

INFRASTRUKTŪRA

įtemPtAs ArmAvimAs Aukšto stiPrumo lyNAis ir ANglies Pluošto lAmiNAtAis

džiagos jau tampa įprasta tradicinių statybinių medžiagų – plieno, medžio, betono – alternatyva. Tiltų konstrukcijų srityje kompozitinės medžiagos dažniausiai naudojamos: 1) kaip strypinė armatūra betoninėms konstrukcijoms; 2) kaip išorinė lakštinė armatūra eksploatuojamoms konstrukcijoms stiprinti; 3) kaip statybiniai profiliuočiai.

Didelis kompozitinių medžiagų tempiamasis stipris, atsparumas korozijai leidžia konstrukcijas naudoti agresyvioje, drėgnoje, druskingoje aplinkoje, pavyzdžiui, tuneliuose, rezervuaruose, dūmtraukiuose, pamatuose, chemijos pramonės statiniuose, naftotiekiuose ir t. t. Dėl didelio pasipriešinimo nuovargiui ir dinaminėms apkrovoms betoniniai elementai, armuoti polimerine armatūra, tinka kasybos šachtose, tiltuose, statiniuose, pritaikytuose vibraciniams mechanizmams. Anglies, stiklo pluoštas, aramidas yra apytiksliai penkis kartus lengvesnė medžiaga nei įprastas plienas, todėl pačios konstrukcijos yra puikių fizinių charakteristikų, liaunos bei estetiškos architektūriniu požiūriu.

Pastarąjį dešimtmetį kai kuriose šalyse (JAV, Kanada ir kt.) pastatyti tiltai, kurių betoninės konstrukcijos armuotos tik kompozitiniais polimeriniais strypais.

Vis dėlto galima pastebėti ir kai kuriuos kompozitinės armatūros trūkumus: mažas tamprumo modulis (ypač stiklo pluošto), mažas stiprumas kirpimui, blogas sukibimas su betonu (anglies pluošto), jautrumas UV spinduliams, blogas stiklo pluošto ir aramido atsparumas šarmų ir rūgščių poveikiui, mažas medžiagos atsparumas aukštoms temperatūroms, armatūra neefektyvi gniuždomoje zonoje. Naujų medžiagų taikymas realių statinių konstrukcijoms neišvengiamai susijęs su rizika. Nors pasaulyje jau sukaupta nemaža kompozitiniais strypais armuotų konstrukcijų projektavimo, statybos ir eksploatacijos patirties, tačiau dėl didelės kompozitinės armatūros įvairovės ir specifinių mechaninių savybių kompozitiniais strypais armuotų konstrukcijų projektavimas išlieka gana sudėtingas uždavinys.

Inovatyvių medžiagų kūrimas palietė ir betoną. Viena pastarųjų metų gelžbetonio pramonės naujovių – savaime sutankėjantis betonas (angl. self-compacting concrete). Tai betonas, kurio specialiai parinktos sudėties, nevibruotas ir kitokiais būdais netankintas mišinys, veikiamas tik sunkio jėgos, tolygiai, neišsisluoksniuojant užpildams ir paviršiuje neatsiskiriant vandeniui, užpildo formas ar klojinius. Savaime sutankėjančio betono mišinio pritaikymas gerokai palengvina betonavimo darbus, ypač betonuojant gausiai armuotas tiltų konstrukcijas, kai dėl arti išdėstytų armatūros strypų, sudėtingos gaminio formos įprastą betono mišinį sutankinti ir sukloti įprastu būdu vibruojant yra sudėtinga. Kita vertus, architektūroje didėjant originalių ir sudėtingų konstrukcijų poreikiui, keliami vis griežtesni reikalavimai jų paviršiui. Naudojant šį betoną galima gauti ne tik didelio stiprio paviršių, bet ir labai gerą jo kokybę.

Daugelyje šalių vertinami savaime sutankėjančio betono mišinių pranašumai, palyginti su įprastu betonu. Tai lemia mažesnis triukšmo lygis, nes nenaudojama vibravimo įrenginių, gaminiams betonuoti reikia žymiai paprastesnės ir lengvesnės įrangos, kuri laikui bėgant mažiau dėvisi. Pavyzdžiui, Japonijoje 2000 m. įvairioms konstrukcijoms betonuoti panaudota apie 400 tūkst. m3 savaime sutankėjančio betono. Planuojama, kad ateityje šioje šalyje daugiau nei 50 % viso pagaminamo betono bus savaime sutankėjantis. Užsienio praktika rodo, kad tokie mišiniai savo stiprį pasiekia 40 % greičiau nei įprasti betonai. Be to, dėl mažesnių darbo sąnaudų konstrukcijų kaina sumažėja maždaug 10 %. Savaime sutankėjantis betonas pritaikytas statant daug garsių pasaulio tiltų, pavyzdžiui: betonuojant Akašio sąsiaurio tilto Japonijoje tarpines atramas (pilonus).

uAb „delta Nova“ Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius Tel. + 370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 1062 El. paštas info@deltanova.lt

www.deltanova.lt

67

Infrastruktūra

Kita kryptis, gerinant betono stiprį bei eksploatacijos savybes, yra aukšto stiprio ir lengvasvorio betono naudojimas (angl. high-strength / high-performance concrete ir lightweight concrete). Stipriuoju betonu priimta vadinti betoną, kurio stipris viršija 60 MPa. Betono technologijos nuo pat šios medžiagos atsiradimo buvo tobulinamos ir šiuo metu 60 MPa stiprio betonai nieko nestebina. Pasaulyje galima rasti nemažai atvejų, kai betono stipris siekia net 120 MPa ar daugiau. Didelis stipris pasiekiamas naudojant mišinio poringumą mažinančius priedus: silicio dulkes, lakiuosius pelenus, aliuminio dulkes ir kt. Šie mišiniai greitai kietėja, dėl to su jais dažniausiai kartu naudojama ir dispersinė armatūra. Taikant šį betoną, pasaulyje pastatyta nemažai tiltų.

Pavyzdžiui, Kvebeke, Kanadoje, 1997 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas iš labai stipraus betono, kurio gniuždomasis stipris siekė net 200 MPa. Kita kryptis, kuria gali būti tobulinamos gelžbetoninės konstrukcijos, – lengvojo armuotojo betono naudojimas. Šio betono mišiniui pagaminti greta sunkaus užpildo (smėlio, žvyro, skaldos) naudojami lengvieji užpildai (dažniausiai keramzitas). Tokio betono kaina, fizinės ir mechaninės savybės yra labai panašios į įprasto svorio betono, o tūrinis svoris gali būti net iki 40 % mažesnis. Daugelyje šalių lengvasis betonas dažnai naudojamas tiltų perdangų konstrukcijoms. Konstrukcinis lengvasis betonas turi efektyvesnį stiprio ir savojo svorio santykį, todėl mažėja reikiamas betono ir armatūros kiekis, o tai leidžia gerokai sumažinti bendrą statinio kainą. Lengvasis betonas ypač svarbus stiprinant ar platinant senų tiltų konstrukcijas, kai papildoma atramų bei pamatų apkrova nėra galima. Vienas geriausių lengvojo betono taikymo tiltų inžinerijoje pavyzdžių – rėminės sistemos Stoma tiltas Norvegijoje, kurio centrinis tarpatramis yra vienas didžiausių pasaulyje ir siekia 301 metrą. Šio tarpatramio konstrukcija pagaminta iš lengvojo betono, kurio tankis 1 940 kg/m3, o gniuždomasis stipris ~70 MPa. Modernus sprendimas – „Tapered Thread“ kūginio sriegio armatūros jungtis Nuolat tobulėja ir gelžbetoninių elementų konstrukcinių mazgų konstrukcijos. Monolitinių gelžbetoninių tiltų statyboje didelio skersmens armatūros strypų jungimas tradiciniu būdu – virinant „vonele“ – atima daug laiko, be to, tam reikia daug kvalifikuotos darbo jėgos. Siekdama pagreitinti ilgą armatūros strypų karkasų surinkimo ir

68

sujungimo darbų procesą, UAB „Betono apsaugos sistemos“ tiltų statytojams siūlo kompleksinę paslaugą – nuomoja armatūros kūginio sriegimo stakles, apmoko ir sertifikuoja darbuotojus atlikti armatūros sriegimo darbus, tiekia kūginio sriegio armatūros movas, skirtas jungti to paties ar skirtingo skerspjūvio armatūros strypams.

Armatūros strypų sriegimas atliekamas statybos įmonėje, pas armatūros tiekėjus ar statybvietėje ir į darbo vietą patenka visiškai paruoštas jungti armatūros strypas. Dinamometriniu raktu dviejų strypų jungimas trunka porą minučių.

Gautos jungties stipris 15 % viršija plieno takumo ribą. „Ancon“ movos, pritaikytos 12–50 mm skersmens armatūros strypams, yra greitai ir lengvai įmontuojamos tiesiog darbo vietoje – nereikia nei specialiai apmokyti personalo, nei pasirūpinti brangia specializuota įranga. Dėl kompaktiško dizaino jas galima naudoti, kai yra mažai vietos arba kai būtina užtikrinti, kad būtų uždengtas kuo mažesnis strypo paviršiaus plotas“, – sako UAB „Betono apsaugos sistemos“ direktorius Gediminas Janulis. Pasak įmonės vadovo, tokios armatūros jungtys buvo naudotos Vilniaus aplinkkelio statiniams, Akmenės cemento gamyklos rekonstrukcijai, europinės vėžės geležinkelio statyboms.

Standartinė mova tinka tais atvejais, kai reikia sujungti du vienodo skersmens strypus, iš kurių bent vienas sukasi apie savo ašį. Srieginė mova susideda iš dviejų dešininių vidurio link smailėjančių sriegių. Armatūros strypo galas nupjaunamas statmenai ir specialiomis sriegimo staklėmis suformuojamas smailėjantis sriegis, o ant vieno strypo reikiama jėga užsukama mova. Kai strypas visiškai pritvirtintas prie strypyno ar įmonolitinamas konstrukcijoje, kitas strypas prijungiamas naudojant dinamometrinį raktą.

Pozicinė mova pritaikyta tais atvejais, kai reikia sujunti du strypus, iš kurių nė vienas nesisuka. Reguliuojama pozicinė mova tinkama naudoti kaip užbaigimo detalė tarp dviejų pritvirtintų strypų. Visi elementai tvirtinami dinamometriniu raktu. Plastikinės sriegio apsaugos naudojamos srieginiams strypų galams apsaugoti, o vidinius jungčių sriegius saugo plastikiniai dangteliai.

Pereinamoji mova skirta skirtingų skersmenų strypams, iš kurių tik vienas sukasi, sujungti. Pereinamoji mova išsiskiria visais standartinių movų serijos pranašumais.

Tradicijas keičia naujovės Daugelyje šalių (JAV, Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kt.) tradicines statybines medžiagas vis dažniau keičia šiuolaikiniai polimeriniai kompozitai. Dėl mažo svorio, didelio tvirtumo ir ilgalaikiškumo ši alternatyva įgauna vis didesnį pasitikėjimą statybos inžinerijos pramonėje.

Mažesnis svoris lemia:

koNstrukcijų stiPriNimAs išoriNiAis įtemPiAmų lyNų PluoštAis ir ANglies Pluošto lAmiNAtAis bei tekstile

INFRASTRUKTŪRA

 lengvesnį, greitesnį ir ekonomiškesnį montavimą – reikalingi paprastesni statybiniai montavimo mechanizmai (kranai ir pan.);  galimybę į statybvietę pristatyti didesnių gabaritų montuojamuosius blokus, sumažinant statybos laiką ir sąnaudas;  mažesnes transportavimo sąnaudas. ilgalaikiškumo požiūriu užtikrinamas:  didesnis atsparumas atmosferos poveikiui, druskoms;  mažesnės eksploatacinės išlaidos, palyginti su tradicinėmis konstrukcijomis. kompozitų gamybos technologija suteikia galimybių:  suformuoti išraiškingus architektūrinius konstrukcinius sprendimus;  suformuoti geometriškai efektyvesnius sprendimus.

Geležinkelio linijas kertantys tiltai yra veikiami agresyvios aplinkos, klaidžiojančių srovių, kurias sukuria elektrifikuotas geležinkelis. Dėl šių priežasčių tiltai sensta, didėja jų priežiūrai reikalingos išlaidos. Būtent tai paskatino Rusijos įmonių grupę pastatyti pirmąjį pasaulyje kompozitinį pėsčiųjų tiltą Čertanove Maskvoje, pritaikant bendrovės „Fiberline Composites“ gaminamus FRP profiliuočius. Čertanovo tilto ilgis – 41,4 m, plotis – 3 metrai. Gamykloje pagamintos trys tilto sekcijos – 2 × 15 m + 13 m – statybos aikštelėje sumontuotos į vientisą konstrukciją. Tilto statyba truko vos 49 minutes. Čertanovo tiltas pagamintas iš bendrovės „Fiberline Composites“ standartinių FRP profiliuočių: kompozitinio pakloto, kvadratinių vamzdžių, „U“ profilių, turėklų ir kt. Naudoti produktai tenkino šiuolaikinius projektinius ir eksploatacinius reikalavimus, keliamus tiltų konstrukcijoms. „Bendrovė „Fiberline Composites“ yra vienintelė gamintoja Europoje, turinti sertifikatą, įrodantį profiliuočių atitiktį Europos kokybės standartui EN 13706, E23 – griežčiausios kokybės specifikacijas“, – sako „Fiberline Composites“ atstovybės Lietuvoje UAB „Fibro.lt“ vadovas Simas Bielinis.

Bendradarbiaudama su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros ekspertais, UAB „Fibro.lt“ inicijuoja mokslinius tyrimus, susijusius su „Fiberline Composites“ profiliuočių taikymu pėsčiųjų tiltams Lietuvoje. Projekto metu bus atlikti eksperimentiniai ir skaitiniai kompozitinių tiltų tyrimai, padėsiantys pagrindus šio tipo tiltų plėtrai. Pradedami tyrimai yra pirmieji žingsniai, susiję su inovatyvių tiltų konstrukcinių sprendimų adaptacija ir diegimu Lietuvos transporto infrastruktūros projektuose. tilto stAtiNė schemA Tilto statinė schema – vienas svarbiausių ir reikšmingiausių tilto rodiklių, lemiančių jo konstrukcijų išskirtinumą bei architektūrinę išvaizdą. Galima išskirti sijinius, rėminius, arkinius, vantinius ir kabamuosius, mišrios sistemos, pakeliamuosius, kilnojamuosius bei pontoninius tiltus. Tilto schemos pasirinkimą dažniausiai lemia vietovės sąlygos, ekonominiai ir estetiniai rodikliai. Kiekviena schema turi efektyvųjį taikymo diapazoną, kurį dažniausiai riboja tarpatramio ilgis.

Mažiausiems ir vidutiniams tarpatramiams geriausiai tinka sijinės perdagos – viena primityviausių statinių schemų, kurių konstrukcijos pagrindinis elementas skaičiuojamas kaip sija. Praktiškai dažniausiai naudojamos sijinės karpytos dviejų arba daugiau atramų perdangos bei sijinės nekarpytos dviejų ir daugiau tarpatramių perdangos. Sijiniai tiltai visame pasaulyje yra labiausiai paplitę, nesudėtingas jų projektavimas

uAb „delta Nova“ Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius Tel. + 370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 1062 El. paštas info@deltanova.lt

www.deltanova.lt

69

Infrastruktūra

jėga. Atsižvelgiant į vietovės sąlygas, rekomenduojama įrengti iškilias arkas, kurių f/l santykis 1/4÷1/6. Bendruoju atveju f/l santykis svyruoja 1/2÷1/18.

Patys ilgiausi ir didžiausių tarpatramių tiltai yra vantinės ir kabančiosios sistemos. Šiems tiltams paprastai būdingos ir išraiškingos bei išsiskiriančios architektūrinės formos. Tai visais požiūriais pačios sudėtingiausios konstrukcijos tiltai. Konstrukcinę schemą sudaro kabantieji lynai ar jų sistemos, kurios tvirtinamos prie atramų – pilonų bei standumo sijų. Lynai ir jų sistemos yra tarpinė laikančioji grandis tarp perdangos standumo sijos ir atramų. Šio tipo tiltams išskirtinį architektūrinį vaizdą dažniausiai suteikia vertikalūs arba pasvirę pilonai, kurie gali būti „H“, „A“ arba „I“ formos.

ir statyba, aiški statinė schema. Perdangų matmenys parenkami, atsižvelgiant į statinio schemą, tarpatramio ilgį ir eismo pobūdį. Racionalūs karpytų perdangų ilgiai priklauso nuo konstrukcijoms taikomos medžiagos: gelžbetoninėms perdangoms l≤15 m, įtemptojo gelžbetonio perdangoms l≤35 m, metalinėms perdangoms l≤50 m.

Nekarpytų sijinių tiltų geometriniai parametrai didėja, nes veikiančias išorines apkrovas perima ir pjūviai ties tarpinėmis atramomis. Racionalūs nekarpytų perdangų ilgiai: gelžbetoninėms perdangoms l=15÷40 m, įtemptojo gelžbetonio perdangoms l=40÷120 m, metalinėms perdangoms l≤40÷150 metrų.

Rėminė tiltų konstrukcinė schema mažai skiriasi nuo tradicinių sijinių. Išskirtinis šių perdangų bruožas – standi tilto perdangos ir atramų jungtis, elementai sudaro vientisą konstrukciją – rėmą. Rėminiuose tiltuose veikia mažesnės įrąžos nei tų pačių parametrų sijiniuose tiltuose. Kita vertus, šio tipo konstrukcijos yra daug sudėtingesnės tiek projektavimo, tiek statybos, tiek priežiūros požiūriu. Šie tiltai jautrūs temperatūros poveikiams, atramų sėdimui, sudėtingi atramų ir perdangų jungimo mazgai. Racionalūs nekarpytų perdangų ilgiai artimi sijinėms perdangoms: gelžbetoninėms perdangoms l=15÷40 m, įtemptojo gelžbetonio perdangoms l=40÷150 m, metalinėms perdangoms l≤40÷180 metrų.

Arkinių perdangų pagrindinis laikantysis elementas – arka, ji važiuojamosios dalies atžvilgiu gali būti išdėstyta apačioje, viršuje ir viduryje. Pagal konstrukcinę schemą arkiniai tiltai gali būti be lankstų (standžios arkos), dviejų arba trijų lankstų. Svarbus arkos parametras yra jos pakylos f ir tarpatramio ilgio l santykis. Kuo mažesnis šis santykis, tuo lėkštesnė arka ir didesnė jos skėtimo

70

Tiltų projektavimo ypatumai Pagrindinis teisinis dokumentas, apibrėžiantis su statinių projektavimu, statyba ir priežiūra susijusių subjektų teisinius santykius, yra LR Statybos įstatymas. Šiuolaikiniai transporto statiniai Lietuvoje paprastai projektuojami, taikant Lietuvoje perimtus darniuosius Europos standartus. Reikia atkreipti dėmesį, kad šie standartai nėra privalomi projektuojant statinius, tačiau jų taikymas dažniausiai grindžiamas projektavimo darnumo, saugos ir patikimumo kriterijais.

Visi Europos standartai Lietuvoje galioja kaip LST EN standartai. Europos normų sistema apima šiuos dokumentus:  EN 1990 Eurocode: Konstrukcijų projektavimo pagrindai;  EN 1991 Eurocode 1: Poveikiai konstrukcijoms;  EN 1992 Eurocode 2: Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas;  EN 1993 Eurocode 3: Plieninių konstrukcijų projektavimas;  EN 1994 Eurocode 4: Kompozitinių plieninių ir betoninių konstrukcijų projektavimas;  EN 1995 Eurocode 5: Medinių konstrukcijų projektavimas;  EN 1996 Eurocode 6: Mūrinių konstrukcijų projektavimas;  EN 1997 Eurocode 7: Geotechninis projektavimas;  EN 1998 Eurocode 8: Atsparių žemės drebėjimui konstrukcijų projektavimas;  EN 1999 Eurocode 9: Aliuminio konstrukcijų projektavimas.

Kiekvieno „Eurokodo“ pratarmėje pažymima, kad kiekvienoje ES šalyje narėje šių norminių dokumentų sistema reglamentuoja:

INFRASTRUKTĹŞRA

 esminių statinio reikalavimų pagal Europos Tarybos direktyvą 89/106/EEB – (1) mechaninis patvarumas ir pastovumas, (2) gaisrinė sauga, (3) higiena, sveikata ir aplinkos apsauga, (4) naudojimo sauga, (5) apsauga nuo triukťmo, (6) energijos taupymas ir ťilumos iťsaugojimas atitikimą;  darnias statybinių medŞiagų ir konstrukcinių elementų technines specifikacijas.

Visi tiltai Lietuvoje projektuojami, taikant ribinių bōvių metodą, kurio pagrindinė sąlyga apibendrintu atveju: �≤�

Vilniaus m. Pietinis aplinkkelis

Vilniaus m. Vakarinis aplinkkelis

kur đ??¸ – iĹĄorÄ—s poveikio sukeltas efektas (pavyzdĹžiui, lenkimo momentas đ?‘€đ??¸đ?‘‘, ÄŻtempis Ďƒ); đ?‘… – konstrukcijos elemento atsparumas arba laikomoji galia (pavyzdĹžiui, atlaikomasis lenkimo momentas đ?‘€đ?‘…đ?‘‘, stiprumas đ?‘“đ?‘Śđ?‘‘ ir pan.).

Ribiniai bōviai – tai tokie bōviai, kuriuos perŞengus konstrukcija (elementas) nebetenkina esminio statinio reikalavimo (mechaninis patvarumas ir pastovumas) arba projektavimo normose nustatytų eksploatacinių reikalavimų (pleiťėjimas, įlinkiai, dinaminiai svyravimai ir kt.). Skiriamos dvi ribinių bōvių grupės: saugos ribinis bōvis (angl. Ultimate Limit State) ir eksploatacinis ribinis bōvis (angl. Serviceability Limit State). Saugos ribiniai bōviai yra susiję su virsmu, griuvimu, suirimu ar kitokia panaťia konstrukcijų ribos bōvio virťijimo forma. Šie ribinio bōvio sąlygų paŞeidimai daŞniausiai yra lydimi tiltų avarijų, kurios atsitinka dėl: pernelyg nusidėvėjusių tilto konstrukcijų (pavyzdŞiui, plieno ir betono korozija), transporto priemonių susidōrimo su tiltų elementais, grunto iťplovimo ties vandenyje eksploatuojamomis atramomis, nuovargio plyťių atsiradimo plieninėse konstrukcijose, trapios konstrukcijų elgsenos, esant Şemoms temperatōroms (pavyzdŞiui, plienas) ir kitų paŞaidų. Tiltų avarijos paprastai susijusios su milŞiniťkais socialiniais ir finansiniais nuostoliais. Kaip pavyzdį galima paminėti automobilių kelių tilto per Misisipės upę Minesotoje (JAV) griōtį 2007 metais. Avarijos metu 13 Şmonių Şuvo ir 145 buvo suŞeisti. Su tilto avarija susijusių nuostolių kompensavimo suma siekė 38 mln. JAV dolerių.

Tinkamumo ribiniai bĹŤviai apibrÄ—Ĺžia konstrukcijĹł tinkamumÄ… normaliai eksploatacijai. Tinkamumo ribiniĹł bĹŤviĹł rĹŤĹĄys – deformacijos ir poslinkiai, bloginantys iĹĄvaizdÄ… ar efektyvĹł konstrukcijos naudojimÄ…, sukelia apdailos arba nekonstrukciniĹł elementĹł suirimÄ…, vibracijos, sukelianÄ?ios ĹžmonÄ—ms diskomfortÄ…, kenkianÄ?ios konstrukcijoms arba jĹł atramoms, maĹžinanÄ?ios ilgalaikiĹĄkumÄ… arba naudojimo efektyvumÄ…, paĹžeidimai (pavyzdĹžiui, plyĹĄiai), kurie neigiamai veikia konstrukcijĹł iĹĄvaizdÄ…, ilgalaikiĹĄkumÄ… arba jĹł funkcionalumÄ…. Vienas geriausiĹł ĹĄio ribinio bĹŤvio paĹžeidimo pavyzdĹžiĹł – Londono centre esantis TĹŤkstantmeÄ?io tiltas, kuris antrÄ… dienÄ… po atidarymo dÄ—l horizontaliĹłjĹł svyravimĹł buvo uĹždarytas keliems mÄ—nesiams. VÄ—liau svyravimams slopinti tilte ÄŻrengti slopintuvai.

JakĹł transporto Ĺžiedo estakados KlaipÄ—doje

ProjektAi, Prie kuriĹł ÄŻgyveNdiNimo PrisidÄ—jome

Europos normose reglamentuojamas naujĹł statiniĹł projektavimas, taikant tradicines statybines konstrukcijas: ÄŻprasto ir ÄŻtemptojo gelĹžbetonio konstrukcijas, plienines konstrukcijas, kompozitines plieno ir betono konstrukcijas, medines konstrukcijas, mĹŤrines konstrukcijas, aliuminio konstrukcijas. Vis dÄ—lto bendruoju atveju projektavimo normose „EN 1990. KonstrukcijĹł projektavimo pagrindai“ nuostatos gali bĹŤti taikomos medĹžiagoms bei poveikiams neapibrÄ—Ĺžtiems EN normose (pavyzdĹžiui, inovatyvioms kompozitinÄ—ms medĹžiagoms, neplieninei armatĹŤrai, dispersiniam armavimui ir pan.), vertinant eksploatuojamĹł statiniĹł patikimumÄ…, priimant jĹł remonto ar rekonstrukcijos sprendimus (pavyzdĹžiui, stiprinant ar platinant tiltus), taÄ?iau taikant ĹĄias nuostatas bĹŤtina atsiĹžvelgti ÄŻ individualius kiekvieno projekto ypatumus.

Dienvidu tilto estakados Rygoje, 1 etapas

SaulkrastÄ—s m. aplinkkelis, Latvija

uAb „delta Nova“ UĹžupio g. 30, LT-01203 Vilnius Tel. + 370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 1062 El. paĹĄtas info@deltanova.lt

www.deltanova.lt

71

Infrastruktūra

Projektavimo priemonės tiltams Dauguma Lietuvos įmonių taip pat disponuoja šiuolaikinėmis kompiuterinėmis statinių konstrukcijų projektavimo priemonėmis. Gerai žinoma Lietuvoje programinė įranga„Tekla“, tinka ne tik pastatų, bet ir tiltų konstrukcijoms modeliuoti. „Yra daug puikių tiltų projektų pavyzdžių, kur BIM technologija (angl.

Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) integruotai naudota projektavimo, gamybos ir statybos darbams. Pateiksime kelis įdomesnius pavyzdžius – tai Taikos tiltas (angl.

Peace Bridge), „Crusell“ tiltas ir kiti. Išsamesnis projektų aprašas ir kiti pavyzdžiai pateikti „Structum“ internetinėje svetainėje.

Norime atkreipti dėmesį į baigtinių elementų analizės ir projektavimo sistemą „Dlubal RFEM“, kurią žurnalo „ZweigWhite“ („Civil + Structural Engineer Magazine“) inžinierių komanda įtraukė į dešimtuką geriausių specializuotų sprendimų tiltams projektuoti“, – teigia Arvydas Kublickas, „Intelligent BIM Solutions“ konstruktorius.

72

Sudarant transporto infrastruktūros statinių projektus, būtina žinoti transporto srautų sudėtį bei jų kitimo prognozę ateityje, kertamos kliūties pagrindines charakteristikas, vietovės gamtines bei aplinkos sąlygas ir kt. su statinio projektu susijusią informaciją. Kaip ir daugybės kitų statinių, transporto statinių projektavimas paprastai atliekamas dviem etapais. Pirmojo etapo metu sudaromas techninis projektas, kuriame sprendžiami pagrindiniai konstrukcinio, organizacinio, ekonominio ir aplinkosauginio pobūdžio klausimai, sudaroma priimto sprendimo statybos sąmata. Antrojo etapo metu sudaromas darbo projektas, apimantis techniniame projekte priimtų sprendimų detalizavimą. Šiuolaikinė tiltų inžinerija nuolat veržiasi į priekį. Dauguma tiltų projektuotojų disponuoja moderniomis šiuolaikinėmis integruotomis kompiuterinėmis sistemomis, apimančiomis tiltų projektavimą, statybą, būklės stebėseną bei priežiūrą, pažaidų prognozavimą.

Daugelyje šalių (pavyzdžiui, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje) kuriamos modernios tiltų valdymo ir priežiūros sistemos, apimančios modernias kompiuterines programas bei sumaniąsias technologijas, signalizuojančias apie galimų grėsmių atsiradimą realiuoju laiku. Visame pasaulyje didelis dėmesys skiriamas konstrukcijų analizės ir projektavimo metodams tobulinti, todėl atsiranda galimybė projektuoti išskirtinių architektūrinių formų ir geometrinių parametrų statinius. Galima įvertinti ir modeliuoti konstrukcijų elgseną realiomis eksploatacijos sąlygomis, atsižvelgiant į taikomos medžiagos ypatumus bei savybių kaitą laikui bėgant. 

UAB „Tilta“ nuo 2003 m. jungia užsakovo, projektuotojo ir statytojo vizijas. Įmonei išduotas Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu. Bendrovėje dirba kvalifikuoti specialistai, galintys pagaminti metalines konstrukcijas tiltams, padengti įvairiomis apsauginėmis ir dekoratyvinėmis dangomis, įrengti tiltų įvairių tipų apšvietimą.

Infrastruktūra

ACO TILTŲ TRAPAI: EFEKTYVUS IR EKONOMIŠKAS PAVIRŠINIO VANDENS SURINKIMAS Tiltas – svarbi infrastruktūros dalis, kuriai keliami itin griežti reikalavimai. Dėl šios priežasties reikalingi gerai apgalvoti ir ekonomiški ne tik pačios konstrukcijos, bet ir tilto vandens surinkimo sistemos sprendimai.

Kad tiltas būtų ilgai eksploatuojamas ir užtikrintų saugias eismo sąlygas, labai svarbu efektyviai nuo jo paviršiaus surinkti lietaus vandenį. Kitaip ant kelio dangos telkšantis vanduo gali sukelti nepageidaujamų, normalias eismo sąlygas trikdančių efektų: šiltuoju metų laiku gali susidaryti vandens pleištas (akvaplaningas), šaltuoju – kelio paviršių gali padengti ledas. Taip pat reikia turėti omenyje, kad nuo kelio paviršiaus nesurinktas vanduo gali pasiekti tilto konstrukcijas ir jas pažeisti. Viso to galima išvengti naudojant ACO tiltų trapus.

mas ne tik tiltams, bet ir kitiems transporto apkrovų veikiamiems statiniams: tuneliuose, daugiaaukštėse automobilių aikštelėse ir pan. 

„ACO Multitop HSD“ tiltų trapai ne tik išsiskiria puikiomis hidraulinėmis savybėmis ir efektyviai surenka vandenį nuo tilto paviršiaus, bet ir gali būti pritaikyti įvairios konstrukcijos tiltams: gelžbetoniniams, įtemptojo gelžbetonio ir plieniniams. Iš dviejų dalių sudaryti trapai atitinka D 400 klasę (pagal EN 124) ir gali atlaikyti dideles transporto apkrovas, veikiančias keliuose. Viršutinės dalies aukštis yra reguliuojamas, be to, ją galima pasukti bet kokiu kampu ir paslinkti horizontalioje plokštumoje, o tai daro „Multitop“ trapą itin universalų. Bevaržtis savaiminis grotelių užraktas apsaugo nuo neleistino grotelių nukėlimo ir taip užtikrina saugias eismo sąlygas. Reikia paminėti, kad šis trapas gali būti naudojawww.aco.lt

73

INFRASTRUKTŪRA

74

žiemos sodAi: gAlimybė gyveNti NeAtitrūkstANt Nuo gAmtos

Infrastruktūra

Ieva Mačiulytė

Amžinos vasaros įspūdį teikiantys žiemos sodai žinomi nuo Romos imperijos laikų. Jau keletą šimtmečių savo populiarumo neprarandančios kiaurus metus žaliuojančios oazės leidžia mėgautis augalų įvairove, be to, jos gali tapti ne tik puikia poilsio zona, bet ir nuostabia interjero puošmena bei įtraukiančiu laisvalaikio užsiėmimu. Žiemos sodai atsirado maždaug XVI a., kai Europos aukštuomenė ėmėsi statydintis dideles oranžerijas, kuriose galėtų auginti atogrąžų ir paatogrąžių augalus. Žiemos sodai buvo kuriami ne tik privačiose, bet ir visuomeninėse erdvėse – pirmas stambus viešas žiemos sodas buvo pastatytas 1842–1846 m. Regento parke Londone ir buvo naudojamas vakaro programoms, dideliems gėlių pramoginiams renginiams ir socialiniams susibūrimams.

Pirmieji žiemos sodai buvo statomi iš mūro su dideliais langais ir stikliniu stogu, dažniausiai klasikinio arba gotikos stiliaus. Tai buvo naujas architektūrinis sprendimas.

Nuo XVII a. žiemos sodų buvo bene visų rūmų teritorijoje.

Vis dėlto atvežtiniai augalai čia ilgai neištverdavo, nes nebūdavo sudarytos tinkamos klimato sąlygos – augalams buvo per šalta, tad ieškota sprendimo, kaip šią patalpą apšiltinti ir šildyti. XIX a. Olandijoje žiemos sodai pradėti šildyti vandeniu, o Anglijoje naudota pūvančių medžių žievių šiluma, taip, be kita ko, buvo drėkinamas ir oras.

XIX a. suklestėjus stiklo ir plieno pramonei, prasidėjo žiemos sodų aukso amžius. Europoje XX a. žiemos sodai pradėti statyti sujungiant juos su gyvenamąja erdve ir naudoti kaip poilsio zonos. Žiemos sodai – poilsiui ir augalams auginti Kiekviename jų turi būti bent minimalus kampelis poilsiui – suoliukas, patogus krėslas ar kitas baldas. Jei ten lankysis daugiau žmonių, rinksis svečiai, visiems turi

užtekti vietos. Jei sodas skirtas tik augalams, jame privalomi optimalaus pločio takai vaikščioti ir priežiūros darbams atlikti. Žiemos sodo dydis pirmiausia priklauso nuo šeimininkų finansinių galimybių ir poreikių. Idealu, jei galima jam skirti ne mažiau kaip 15–20 m2 ploto. Aukštis turėtų siekti 3–5 m, jei sodas įrengiamas prie namo – per du jo aukštus. Taip bus patogu sodą prižiūrėti, be to, gerai augs augalai.

Architektas, projektuodamas namą, turėtų iš karto parinkti žiemos sodui vietą, kryptį saulės atžvilgiu ir formą.

Su šeimininkais iš karto reikia aptarti šildymo, vėdinimo ir apsaugos nuo perkaitimo sistemas. Jei žiemos sodo langai bus nukreipti į pietus, tai galėsime net žiemą taupyti šilumą, augalai bus maksimaliai apšviesti. Bet norint pritaikyti tokį statinį žmonėms ir augalams sugyventi, reiks apgalvoti vėdinimo ir pavėsio įrengimą. Nukreiptą į šiaurę žiemos sodą prižiūrėti bus sunkiausia. Jame sunku išvengti šaltų vėjų ir sulaukti saulės. Bet toks žiemos sodas padės taupyti namo šildymo sąnaudas, nes bus lyg tarpinė zona tarp lauko ir kambarių. Šviesus ir linksmas būna į rytus nukreiptas žiemos sodas.

Ypač, jei jis sujungtas su namo kambariais, kuriuose žmonės būna ryte. Vakarų pusėje esančiame žiemos sode bus ideali vieta pailsėti po darbo dienos. Bet tiek rytuose, tiek vakaruose vasarą reikalingos pavėsį sukuriančios sistemos.

75

Infrastruktūra

Kiekviename jų turi būti bent minimalus kampelis poilsiui – suoliukas, patogus krėslas ar kitas baldas. Jei ten lankysis daugiau žmonių, rinksis svečiai, visiems turi užtekti vietos.

Jei sodas skirtas tik augalams, jame privalomi optimalaus pločio takai vaikščioti ir priežiūros darbams atlikti.

Visus augalus reikia reguliariai laistyti. Be laistymo sistemos, šis darbas greitai taps varginančia prievole. Beveik nepastebimi lašeliniai laistymo kapiliarai išvedžiojami prie kiekvieno didesnio augalo, užprogramuotas kompiuteris laisto numatytą laiką, atogrąžų sodams įrengiami rūko purkštukai, taip pastoviai palaikoma optimali drėgmė. Žiemos sodus apšviesti galima įvairiomis lempomis. Bet paprastos, buityje naudojamos lempos nesukuria pakankamai raudonojo ir mėlynojo spektro dalies spindulių.

Todėl reikia rinktis specialias augalams skirtas lempas.

76

Nuo gaunamos šviesos priklauso augalų išvaizda, spalvos, žydėjimas. Tik vasarą šviesos gali būti per daug, o didesnę metų dalį jos trūksta ir žiemos sodą reikia apšviesti papildomai.

Augalų įvairovė Dauguma žiemos soduose auginamų augalų yra kilę iš drėgnų atogrąžų miškų, kur santykinis oro drėgnumas būna 80–90 %. O kambariuose šildymo metu jis retai viršija tik 30 %. Todėl norint, kad augalai būtų gražūs ir sveiki, reikia papildomai drėkinti orą.

Žiemos soduose retai kada augalai auginami atskiruose vazonuose. Gražiau atrodo įrengtos įvairių formų paaukštintos dėžės (lysvės), nes grunte augantys augalai užauga didesni ir auga greičiau nei vazonuose. Atsižvelgiant į tai, kokie augalai pasirenkami, substrato sluoksnis turi būti nuo 30 cm iki 1 m, dugne turi būti drenažo sluoksnis vandens pertekliui išbėgti. Substratas ruošiamas maišant durpes, kompostą, smėlį ir kitas sudedamąsias dalis, žiūrint, kokie bus sodinami augalai.

Grupėmis sodinami augalai atrodo natūraliau, galima sukurti be galo daug įvairiausių kompozicijų. Substrato paviršius būtinai padengiamas smulkiais augalais arba mulčiuojamas. Nieko bloga, jei žiemos sode atsiras kokia nors vazonų grupė. Tik juos reikia grupuoti, suderinti tarpusavyje, neišmėtyti po visą žiemos sodą. Dideliuose

INFRASTRUKTŪRA

vazonuose galima auginti net medžius. Nepatartina mažo sodinuko iš karto sodinti į didelį vazoną. Kiekvienam augalui vazonas parenkamas pagal dydį ir šaknų sistemos išsivystymą.

Maloniausia aplinka žmogui turėtų būti panaši į kambario. Tai apie 20 laipsnių šilumos ir 40–50 % oro drėgnumas. Tokios sąlygos žiemą ir vasarą tinka nemažai augalų grupei (beveik visiems žinomiems kambariniams augalams), bet tikrai ne visiems, auginamiems žiemos soduose. Pasirinkę tokias žiemos sodo klimato sąlygas iš karto atmesite lepius atogrąžų augalus ir visus tuos, kuriems reikia vėsaus periodo žiemą. Svarbiausi tokio žiemos sodo pranašumai – kad jo beveik nereikia izoliuoti nuo gyvenamųjų kambarių, jame visada gera būti ir džiaugtis augalais.

Patys egzotiškiausi yra drėgnųjų atogrąžų augalai. Bet palaikyti tokias sąlygas namuose ne visada pavyksta.

Reikalinga šilta patalpa: 22–28 laipsniai vasarą ir ne mažiau kaip 16–18 laipsnių žiemą. Vidurvasarį būtinas pritemdymas nuo kaitros, o rugsėjo–kovo mėnesiais –papildomas apšvietimas. Palaikoma apie 60–70 % santykinė oro drėgmė. Jei pasiryžtama įsirengti tokį žiemos sodą, jame būtinai turėtų būti kokių nors įspūdingų augalų. Galima auginti bananus, nemažai orchidėjų, egzotiškas palmes. Žymiai ekonomiškesnis variantas yra žiemą vėsus žiemos sodas. Ten auginami iš paatogrąžių kilę augalai, negalintys žiemoti lauke, bet kambaryje jiems būtų per šilta. Tokiame žiemos sode lapkričio–vasario mėnesiais palaikoma 10–12 laipsnių temperatūra. Oro drėgmė nedidelė, kaip ir kambariuose. Laistyti taip žiemojančius augalus reikia retai. Vėsus žiemos sodas netiks pasisėdėjimui šaltaisiais mėnesiais, bet gali būti labai gražus. Tokios auginimo sąlygos tinka daugumai sukulentų, kaktusų ir daugybei gražiai žydinčių augalų: kamelijoms, bugenvilijoms, oleandrams, citrinmedžiams.

Labai retai įrengiami rytietiško stiliaus žiemos sodai. Šis santūrus stilius ne visada tiksliai pritaikomas atviroje erdvėje (soduose ir kiemuose), o žiemos sode trūks žalumos. Keli dideli bonsai darys gerą įspūdį tik tada, jei šalia nebus palmių, vešlių krūmų ir daug margalapių gėlių. Visi augalai yra gyvi ir gali susirgti. Dažniausiai pasitaiko augimo sutrikimų dėl neteisingai naudojamų trąšų, per mažo ar per didelio vandens kiekio.

Jei laiku neuždengiama nuo saulės, jautresnių augalų lapai gali apdegti. Bent kartą per savaitę reikia atidžiai apžiūrėti visus augalus. Jei kur nors atsirado kenkėjų – naikinkite iš karto. Apleidus žiemos sodą, vėl sutvarkyti jį labai sunku, o kenkėjų užpulti augalai lieka sugadinti keliems mėnesiams.

gAmtAi PAlANkūs lANgų sPreNdimAi EWG žiemos sodų konstrukcijos gaminamos iš aukščiausios kokybės klijuotos įvairių rūšių medienos. Kiekviena detalė kruopščiai projektuojama apgalvojant visas smulkmenas. Žiemos sodų stogo konstrukcijoms „Exclusive Wood Group“ naudoja 60 mm storio trijų arba keturių stiklų specialius stiklo paketus, saugančius nuo UV spindulių ir prikaitinimo vasarą bei puikiai išlaikančius šilumą žiemą.

„Patentuota stogo stiklinimo konstrukcija unikali tuo, kad išvengiama šalčio tiltų ir nėra kondensacijos žiemos metu. EWG žiemos sodas dėl ypač gerų šilumos izoliacijos savybių gali būti gyvenamųjų patalpų dalis ir naudojamas bet kokiu oru. Šilumos savybės, sandarumas ir ilgalaikiškumas užtikrinamas specialia technologija, kuri ištobulinta bendradarbiaujant su Pasyviojo namo institutu (Passivhaus Institut) Vokietijoje.

UAB „EWG“, Laisvės pr. 123, Vilnius, tel. +370 698 55545, el. p. info@ewg.lt www.ewg.lt

77

Infrastruktūra

Elegantiškiems sprendimams – aliuminio konstrukcijos Žiemos sodai gali būti įrengiami ir iš aliuminio konstrukcijų, tai suteikia galimybę statyti sudėtingesnius žiemos sodus. Iš lengvų aliuminio konstrukcijų statomi žiemos sodai leidžia visus metus mėgautis saulėta diena ir sukuria ypatingą buvimo lauke įspūdį.

Konstrukcijų sprendimo variantų yra be galo daug, klientui tereikia pasirinkti norimą projektą, turėti viziją ir jos įgyvendinimą patikėti profesionalams.

UAB „Kota“ projektuoja, gamina ir montuoja duris, langus, fasadus, stiklinius stogus, balkonus, žiemos sodus iš aliuminio profilių. Taip pat gamina berėmio stiklo konstrukcijas. Įmonės veikla neapsiriboja vien Lietuva, jos produkcija vertinama ir Islandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje. Žiemos sodų konstrukcijų gamybai bendrovė naudoja belgų bendrovės „Reynaers“ sistemines medžiagas, atitinkančias šiuolaikinius, aukščiausius techninius ir estetinius reikalavimus. Ši bendrovė visame pasaulyje pripažįstama kaip tarptautinė aliuminio sistemų projektuotoja ir tiekėja, o Europoje laikoma viena iš šios srities lyderių. „Reynaers“ aliumininės žiemos sodų konstrukcijos yra išskirtinai saugios ir patvarios, komplektuojamos su dauguma priedų (vandens nuvedimo latakai, dekoratyviniai elementai ir t. t.). Specialios stogų sistemos gali būti lengvai derinamos su aliuminio langais, durimis, slankiosiomis arba „armonikos“ tipo sistemomis.

UAB „Kota“ specialistų patirtis bei turimos techninės priemonės leidžia įgyvendinti sudėtingus ir didelius projektus. „Žiemos sode jūs galėsite mėgautis žaluma ištisus metus, net kai lauke vėsus ruduo ar šalta žiema. Tai tarsi vaikystės svajonės – mėgautis vasara visus metus – išsipildymas. Juk vasara visiems asocijuojasi su nerūpestingumu, gera nuotaika ir žalia spalva, gėlių aromatu. Susikūrę žiemos sodą savo namuose, paversite šią svajonę realybe ir vasara nuolat bus su jumis“, – pranašumus vardija UAB „Kota“ direktorius Viačeslav Zinkevič.

UAB „KOTA“ Klemiškės II kaimas, Klaipėdos raj., tel. +370 640 40011, el. p. info@kota.lt, www.kota.lt.

78

INFRASTRUKTŪRA

būtiNAs gerAs vėdiNimAs Augalams būtinas grynas oras, todėl vėdinimas žiemos sode yra labai svarbus. Dažniausiai žiemos sodas vėdinamas per orlaides, duris, langus, bet tai ne visada yra geriausias sprendimas, nes šiltas oras kyla į viršų ir kaupiasi palubėje. Efektyvesnis vėdinimas būna įrengus kelis ventiliatorius, rekuperacinę sistemą, kurie priverstų orą maišytis ir žiemos sode nebūtų šaltų ir karštų zonų.

„Mes montuojame oro kondicionierius bei vėdinimo sistemas, paleidžiame jas, teikiame garantinės ir pogarantinės priežiūros paslaugas. Padedame išsirinkti tinkamą oro kondicionierių ar vėdinimo sistemą, kuri užtikrintų optimalų oro vėdinimą, vėsinimą ar šildymą žiemos sode. Suteikiame garantiją ne tik įmontuotai įrangai, bet ir atliktiems darbams. Diegiame ir natūralias oro vėdinimo sistemas. Bendrovės „Alinita“ komanda yra pasiruošusi pagerinti jūsų gyvenimo kokybę, įdiegdama oro vėdinimo ar kondicionavimo sistemą.

Tai užtikrins gerą savijautą ne tik karštą vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku“, – teigia UAB „Alinita“ direktorius Petras Jonušas. 

79

Architekt큰ra

6

Architekt큰ra

7