Structum 2014 Sausis by STRUCTUM

Konkursas

 Žurnalas sėkmingam verslui!

ŽIEMA I 2013–2014 (1)

Neklysta tik tie, kas miega.

/Ingvaras Kampradas, IKEA įkūrėjas/

Konkursas

KONKURSO ORGANIZATORIUS – UAB „Ryterna Modul“. KONKURSO TEMA – sukurti ir pateikti originalaus dizaino studentų bendrabučio projektą, naudojant mobilias modulines konstrukcijas. Konkurso sąlygos, pavyzdžiai ir brėžiniai – www.Rmodul.lt. Konkurso tikslas – išrinkti tris geriausius darbus pagal architektūrinio sprendimo originalumą, architektūrinį vaizdą, funkcionalumą ir galimybę pritaikyti gamybai. Trijų geriausių projektų autoriai bus apdovanoti vertingais piniginiais prizais. Dalyvių registracija vyksta iki 2014 m. vasario 10 d. Konkursinę medžiagą pateikti reikia 2014 m. balandžio 1 d. (imtinai). Konkurso rezultatų paskelbimas ir apdovanojimai vyks 2014 m. balandžio 17 d.

TURINYS

ARCHITEKTŪRA Misija (ne)įmanoma: namai 4,5 m2 plote

Butas industriniame pastate

Kvietimas į seminarą

statyba Stabiliai gerėjantys bendri rinkos rodikliai leidžia tikėtis tvaraus augimo ir ateityje

 Būsto rinkos apžvalga

 Verslo centrų rinkos apžvalga

 Prekybos centrų rinkos apžvalga

 Logistikos centrų rinkos apžvalga

Apdailinis betonas pajūryje: istorinės reminescencijos ir dabartis

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas pastatuose: 2014–2020 m. tikslai

„Tiks langai“: idealus langas – aukščiausias komfortas

Renovacija: vizijos ir realybė

INŽINERIJA Pasyviojo dvibučio namo gyventojams šildymo kainos neberūpės

Kuro ir energijos vartojimo Lietuvoje ir jos pramonėje pokyčiai 2005–2012 m.

Koncerno „TECE“ holistinis požiūris į vandens išleidimo sistemą

Modernus kompleksas ugniagesių treniruotėms

INFRASTRUKTŪRA Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairės automobilių keliams ir geležinkeliams

summary

 4 38

20 54 44

Redakcijos žodis Naujieji metai – tai tarsi atskaitos taškas, kai įvertiname per metus atliktus darbus, skubame imtis naujų, didesnių. O viso to fone aidi įkvepianti šventinė muzika. „Jei miestai būtų kuriami iš muzikos garsų, kai kurie pastatai atrodytų pastatyti iš niūrių iškilmingų akordų, kiti tarsi atsiradę šokyje skambant linksmoms pasakiškoms melodijoms“ – rašė amerikiečių rašytojas Natanielis Hotornas. Ir „Structum“ šio mėnesio temas nori perteikti per skambią prizmę. Mūsų pristatomus stambius objektus veikiausiai drąsiai galime vadinti operomis – sumanymai ir idėjos čia perteikiami ne tik muzika, bet ir vaizdais. Čia nėra daugiau ar mažiau svarbių, nes tik darnaus, susigrojusio bendro darbo rezultatai gali duoti tokių vaisių. Matematiškai tikslios mūsų specialistų ir konsultantų prognozės, tyrimai ir analizės – lyg etiudai, kuriuos turi žinoti, mokėti groti specialistai. Rekviem skamba senajai statybai. Namų modernizavimas įgyja vis didesnį pagreitį. Renovacijai kitais metais skirsime dar daugiau dėmesio. Žurnalo temose susipina ir seni muzikos stiliai su naujais, tradicijos su inovacijomis. Nostalgija dvelkia senos ir vėl atgimstančios statybos tradicijos. Architektai vis dažniau pratęsia savo pirmtakų sumanymus: senos erdvės vėl atgimsta naujam gyvenimui. Lyg retro dainos, perdainuotos šiuolaikinių atlikėjų. O iš senųjų metų kviečiu pasiimti visus gražiausius akordus ir sąskambius – tegul jie įkvepia kurti šedevrus!

 Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „S Media Group“ Smolensko g. 10D-38 LT-03201 Vilnius Telefonas/faksas +370 5 272 3811 Mobilusis +370 620 55 199 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė Jurga grigienė El. paštas jurga@smediagroup.lt Tekstų autoriai: Giedrė Balčiūtė Ingrida Daraškevičiūtė Jurga Grigienė Arminas Štuopys Vygandas Gaigalis Romualdas Škėma Irina Matijošaitienė Arnoldas Antanavičius nuotraukų autoriAI: Peteris BENNETTSAS Adrienas Williamsas Irina Matijošaitienė Ona Samuchovienė Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Telefonas +370 5 272 3811 Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2013 © STRUCTUM, 2013 Žurnalas platinamas nemokamai



Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.structum.lt

žiema

2013–2014 (1)

ArchitektĹŤra

Misija (ne)ÄŻmanoma: 2 namai 4,5 m plote

Architektūra

 Vieta Moor gatvė, Fitcrojus, Australija

 Architektai „Andrew Maynard Architects“

 TIPAS Privatus namas

 METAI 2013 m.

Jurga Grigienė

Australų architektams teko sunki, tačiau labai smagi užduotis – sukurti namus vos 4,5 m2 plote. Keturių asmenų šeima beveik aštuonerius metus gyveno kukliame jau senstančiame name. Artinantis vaikų paauglystei, kažką reikėjo daryti. Kadangi šeimyna buvo svarbi klestinčios bendruomenės dalis, kraustymasis buvo ne išeitis. Fitcrojaus slėnyje tankiai pabirę darbininkų na-

Architekt큰ra

Architektūra

mukai su mažomis terasomis yra tamsūs ir šalti. Dauguma namukų ir terasų mažai tepakeitę savo pirminę išvaizdą – paprastutis fasadas slepia priestatą, suręstą iš plytų ir medinių dailylenčių, o galinis kiemas žvelgia į mėlynuoju akmenėliu grįstus takus. Šie priestatai sukuria įvairiaspalvę skirtingų tūrių jūrą, ryškiai kontrastuojančią su paprasta priekine dalimi, žiūrinčia į gatvę. Turėdamas omenyje tokį kontekstą, architektas, projektuojantis galinę į taką nukreiptą pastato dalį, turi labai atsižvelgti į egzistuojančių formų mažumą ir tekstūrą. Projektuotojui tenka sunkus uždavinys tinkamai įvertinti šį nedidelių tūrių ansamblį ir maksimaliai išpildyti lūkesčius, kuriuos diktuoja savininkų pateikta informacija. Fitcrojui virstant vidurinės klasės rajonu, namų renovacija kartais būdavo vykdoma labai nejautriai. Matėme ne vieną pavyzdį, kai tamsių plytų ir medinių dailylenčių derinį pakeisdavo milžiniški šiuolaikiški objektai, užgožiantys aplinką. Moor gatvėje buvo siekiama maksimaliai išnaudoti vidaus funkcijas ir esamas erdves. Tam vietoj šiuolaikiško monolito pirmenybė teikiama pastatui iš trijų mažų objektų – taip nesuardomas kontekstas.

vakarinės pastato dalies planas

Pavargęs priestatas, priglobęs virtuvę, vonią, valgomąjį ir skalbyklą, buvo nugriautas. Šios funkcijos buvo perkeltos ir atnaujintos, įrengus šeimininkų miegamąjį. Origi-

Architektūra

nali plytų terasa išsaugota, sutvarkyta ir prikelta naujam gyvenimui. Originalaus namo centre buvo įrengtas nedidelis šviesos šulinys, kuriame augo gražus, nors ir erdvės alkstantis japoniškas klevas. Šeimos nariai dažnai bendraudavo naudodamiesi šiuo šviesos šuliniu.

PIRMojo aukšto planas

Pokalbiai vykdavo „per klevą“ tarp viršutinio miegamojo ir priešingoje pusėje esančios virtuvės, darbo kambario ar net vonios. Klevą projektuotojai išsaugojo, o šviesos šulinį išplėtė ir apsupo stiklu, taip klevas virto gyvenamųjų erdvių dalimi. Bendrauti „per klevą“ iš skirtingų erdvių ir skirtingų lygių dabar dar smagiau ir lengviau.

Architekt큰ra

Architektūra

antrojo aukšto planas

Viršutiniame lygyje atskirose „dėžutėse“ įrengtas šeimininkų miegamasis. Šią erdvę supa į pietų pusę nusidriekusi tentinė medžiaga su klevu, toks pat apdangalas, tik su eukaliptu, nutiestas į šiaurę – taip sukuriamas įspū-

dis, kad miegamasis įrengtas namelyje medyje. Per eukaliptinę dangą matyti Fitcrojaus panorama, atverianti įvairiaspalvį vietinių darbininkų namelių ir terasų priestatų iš plytų ir medinių dailylenčių ansamblį. 

Architekt큰ra

Butas industriniame pastate

Architektūra

 projekto autorius Anne Sophie Goneau

 vieta Monrealis (Kvebekas), Kanada

 SVETAINĖ www.asgoneaudesign.com

Jurga Grigienė

Gavę užduoti trečiajame XX a. dešimtmetyje statyto pramoninio pastato aukšte suprojektuoti apie 488 m2 dydžio erdvę, architektai glaudžiai bendradarbiavo su užsakovų šeima.

Adrieno Williamso nuotraukos.

Architekt큰ra

Architektūra

Pastatas įsikūręs St-Dominque gatvėje Monrealyje, Kanadoje. Anksčiau jis priklausė bendrovei „Dominion Preserving Company Limited“, gaminusiai garsiąsias „Habitant“ konservuotas sriubas. Projektuotojų pagrindinis uždavinys buvo perstatyti virtuvę ir įrengti kambarį antram poros vaikui. Pagrindinis svetainės akcentas – apie 3 m ilgio sofa su nauju dujiniu židiniu. Vienas kambarys buvo paverstas koridoriumi, kuriuo galima pasiekti miegamąjį.

Architekt큰ra

Architektūra

Šalia esantis vonios kambarys pratęsia matinio stiklo fasadą. Taip abu kambariai aprūpinami natūralia šviesa, sklindančia per į pietvakarius nukreiptus svetainės langus, tačiau kartu išsaugomas privatumas. Buvo atsisakyta uždaro prieangio, todėl atsirado erdvės daugiafunkcėms spintelėms. Prieš pagrindines duris pakabintos baltos garso nepraleidžiančios užuolaidos. Atvira virtuvė – tarsi prieangio tąsa, o iš jos atsiveria svetainė.

Projektuotojų pagrindinis uždavinys buvo perstatyti virtuvę ir įrengti kambarį antram poros vaikui. Vienas kambarys buvo paverstas koridoriumi, kuriuo galima pasiekti miegamąjį.

 Situacijos planas.

Architektūra

Masyvios klevo grindys buvo nušveistos ir išblizgintos. Erdvės centre esanti plieninė struktūra – atvira, tačiau apsaugota nuo ugnies. Ir tik vonioje rasite baltą epoksidinės

dervos grindų apdailą, priderintą prie plautuvės ir čiaupo. Visi dušo paviršiai apsaugoti epoksidiniu sluoksniu, o erdvės gylį pabrėžia dušo gale įtaisyta skaidraus stiklo plokštė. 

Kv i e t i m a s

į seminarą

LED PROFILIAI IR JUOSTOS VIDAUS BEI LAUKO APŠVIETIMUI PROJEKTUOTI Kompanija „Energy Green“ kartu su lanksčių LED juostų gamintoju Lietuvoje „Retechas“ rengia seminarą / pristatymą, skirtą architektams, projektuotojams, dizaineriams supažindinti su galimybėmis kurti unikalų linijinį apšvietimą, naudojant įvairias LED juostų, tvirtinimo sistemų ir LED profilių kombinacijas. Pristatymo metu bus aptartos šiuo metu rinkoje vyraujančios tendencijos, produktų techninės charakteristikos, turinčios esminės įtakos apšvietimo kokybei ir ilgalaikiškumui. Pristatysime 2014 m. „Klus Design“ LED profilių kolekciją. Seminaras vyks 2014 m. kovo 6 d. (ketvirtadienį) Vilniuje. Tikslesnę informaciją apie renginio laiką ir vietą paskelbsime kitame žurnalo „Structum“ numeryje bei interneto svetainėje www.structum.lt.

Daugiau informacijos – UAB „Energy Green“ Žirmūnų g. 68, Vilnius Tel. +370 686 73 003 www.energygreen.lt www.clearshield.lt

Statyba

Stabiliai gerėjantys bendri rinkos rodikliai leidžia tikėtis tvaraus augimo ir ateityje

Arnoldas Antanavičius UAB „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas. NT srityje dirba daugiau nei šešerius metus. Atsakingas už galimybių studijų, koncepcijų, rinkos tyrimų rengimą ir konsultavimą kitais NT klausimais. Aktyviai dalyvauja kuriant NT plėtros koncepcijas, rengiant objektų kainodaras, sudarant projektų finansinius modelius. Yra įgijęs finansų ekonomikos magistro laipsnį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete 2010 metais.





Statyba

BŪSTO RINKOS APŽVALGA Trečiąjį 2013 m. ketvirtį VĮ Registrų centras Lietuvoje fiksavo akivaizdžius nekilnojamojo turto (NT) rinkos sandorių augimo tempus. Per ketvirtį šalyje buvo įregistruoti 7 496 butų pirkimo ir pardavimo sandoriai – 33 % daugiau nei praėjusių metų atitinkamą ketvirtį. Dar spartesnis augimas užfiksuotas naujos statybos butų segmente – per trečiąjį 2013 m. ketvirtį Lietuvoje parduota apie 980 naujai pastatytų butų – 60 % daugiau nei per atitinkamą laikotarpį 2012 metais. Didžioji dalis (70 %) šalyje parduotų naujos statybos butų – Vilniaus mieste. Čia stebimas didžiausias sandorių augimas. O kituose šalies didmiesčiuose šis segmentas didelių augimo tempų kol kas nedemonstruoja. Butų ir individualių namų sandoriai Lietuvoje (vnt.)

Šaltinis – VĮ Registrų centras

Žemės sklypų sandorių tendencijos Lietuvoje (vnt.)

Šaltinis – VĮ Registrų centras

Individualių namų segmente Lietuvoje užfiksuotas besitęsiantis sandorių skaičiaus augimas. Per trečiąjį 2013 m. ketvirtį šalyje įregistruoti 3 278 individualių namų pirkimo ir pardavimo sandoriai. Lyginant su atitinkamu ketvirčiu praėjusiais metais, augimas siekė 21,5 %. Per trečiąjį 2013 m. ketvirtį VĮ Registrų centras Lietuvoje įregistravo 9 255 žemės sklypų pirkimo ir pardavimo sandorius. Tai 18,5 % daugiau nei trečiąjį 2012 m. ketvirtį. Populiariausi šalyje ir toliau buvo žemės ūkio paskirties sklypai. Jie sudarė beveik du trečdalius visų žemės sklypų sandorių – 65 %. Toliau rikiavosi miško ūkio, gyvenamosios bei kitos paskirties žemės sklypai. Paklausos šuolį visuose NT rinkos segmentuose galima paaiškinti vis gerėjančiais lūkesčiais dėl ateities, didėjančia gyventojų perkamąja galia bei palankiomis bankų finansavimo sąlygomis. Per trečiąjį 2013 m. ketvirtį buvo išduota 518 mln. Lt naujų būsto paskolų – net 36 % daugiau, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu. Prognozuojama, kad istorinėse žemumose esančios tarpbankinės palūkanų normos tiek eurais, tiek litais artimiausiu metu turėtų išsilaikyti. Tad visos prielaidos tolesniam NT rinkos augimui yra palankios. 1 metų trukmės „VILIBOR“ ir „EURIBOR“ palūkanos (%)

Šaltiniai: Lietuvos centrinis bankas, Europos centrinis bankas

Išduotos naujos būsto paskolos (mln. Lt)

Šaltinis – Lietuvos bankų asociacija

Statyba



VERSLO CENTRŲ RINKOS APŽVALGA Trečiąjį 2013 m. ketvirtį Lietuvos didmiesčių verslo centrų sektoriuje ir toliau išliko teigiamos tendencijos – vakansijos Vilniuje ir Klaipėdoje per ketvirtį mažėjo, o Kaune beveik nekito. Sostinėje ir toliau tęsiamos aktyvios investicijos į šį segmentą. Per tris 2013 m. ketvirčius Vilniuje nebuvo atidarytas nė vienas modernus verslo centras, tačiau sostinėje tęsėsi nuomininkų plėtra – vakansijos per trečiąjį ketvirtį sumažėjo nuo 4,8 iki 4,5 %. Labiausiai sumažėjo B1 klasės biuro patalpų – 480 m2, B2 klasės – 370 m2, o A klasės – 280 m2. Ketvirčio pabaigoje sostinėje iš viso buvo apie 16 100 m2 neišnuomotų modernių biuro patalpų.

2013 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje mažiausia vakansija buvo aukščiausios A klasės Vilniaus verslo centruose – 3,6 % (3 500 m2). B1 klasės biurų vakansija siekė 4,2 % (7 600 m2), o didžiausia vakansija, baigiantis trečiajam ketvirčiui, buvo B2 klasės sostinės verslo centruose – 6,1 % (5 000 m2). 2013 m. pradžioje visuose segmentuose iki 5 % padidėjusios nuomos kainos jau pusmetį išlieka stabilios. Trečiąjį 2013 m. ketvirtį vidutinė nuomos kaina A klasės verslo centruose siekė 42–55 Lt/m2, B1 klasės – iki 32–42 Lt/m2, o B2 klasės – iki 23–30 Lt/m2. Vilniuje tęsiamos aktyvios investicijos į šį segmentą. Du verslo centrai – „Gama“ (Verkiuose) bei „Baltic Hearts II“ (Naujajame miesto centre) – baigiami įrengti ir turėtų būti atidaryti 2013 m. pabaigoje. Įsibėgėja „Grand Office“ (Viršuliškėse), „Quadrum I“ bei „Baltic Hearts III“ (NMC) verslo centrų statybos – iš viso 40 800 m2. Iki 2013 m. pabaigos tikimasi sulaukti dar bent trijų naujų verslo centrų statybų pradžios – „K29“, „Green Hall II“ (NMC) bei „Premium“ (Žirmūnai) – iš viso 32 600 m2. Šiuo metu baigiami įrengti verslo centrai yra beveik išnuomoti, o į naujai statomus objektus bus galima įsikelti ne anksčiau kaip 2014 m. viduryje, tad iki tol Vilniuje prognozuojamas tolesnis vakansijų mažėjimas bei nuosaikus nuomos kainų augimas.

Statyba

Vakansijų pokytis šalies verslo centrų sektoriuje (%)

Šaltinis – „Inreal“

Laisvo biurų ploto ĮSISAVINIMAS Vilniuje, 2013 m. K3

Šaltinis – „Inreal“

Vilniaus verslo centrų nuomos kainų ir vakansijų dinamika

Šaltinis – „Inreal“

Kauno modernių verslo centrų vakansijos jau metus beveik nekinta ir svyruoja ties 5–6 % riba. Per trečiąjį 2013 m. ketvirtį Kaune vakansija padidėjo nuo 5,0 iki 6,1 %. Buvo panaudota 130 m2 B1 klasės laisvų biuro patalpų ir atlaisvinta per 800 m2 B2 klasės patalpų. Ketvirčio pabaigoje Kaune iš viso buvo apie 3 350 m2 laisvo modernių biurų ploto.

Esamas kainų lygis Kaune išlieka per žemas, kad vystytojai ryžtųsi naujų objektų statybai, tad jau ketvirtus metus Kaune nėra statoma naujų nuomai skirtų modernių verslo centrų. Galima išskirti tik investiciją į 2013 m. pabaigoje ketinamą atidaryti „Senukų“ administracijos pastatą, kurio bendras plotas su požemine automobilių stovėjimo aikštele sieks 17 000 m2. Tačiau šis projektas Kauno modernių biurų rinkos nuomojamomis patalpomis nepapildys, nes tai – vadinamoji „built-to-suit“ tipo investicija, kurią finansuoja „Baltic Shopping Centers“, valdanti „Senukų“ tinklą. Laisvo biurų ploto ĮSISAVINIMAS Kaune, 2013 m. K3

Šaltinis – „Inreal“

Kauno verslo centrų vakansijų dinamika pagal klases

Šaltinis – „Inreal“

kauno verslo centrų nuomos kainų ir vakansijų dinamika

2013 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje mažiausiai laisvų patalpų buvo B1 klasės verslo centruose – juose vakansija siekė 5,8 % (1 550 m2). B2 klasės verslo centrų vakansija buvo kiek didesnė – 6,5 % (1 800 m2). Nežymiai kintančios Kauno modernių verslo centrų vakansijos nedidina vidutinių segmento nuomos kainų. B1 klasės biurų nuomos kainos ir toliau siekė 25–35 Lt/m2, o B2 klasės verslo centruose patalpas išsinuomoti buvo galima už 20–25 Lt/m2.

Šaltinis – „Inreal“

Statyba

Trečiasis 2013 m. ketvirtis Klaipėdos modernių verslo centrų rinkoje buvo gana aktyvus. Vienam moderniausių uostamiesčio verslo centrų „Neapolis“ (A klasė) buvo apribota teisė disponuoti turtu ir pasirašinėti naujas nuomos sutartis. Dėl to, palyginti su antruoju 2013 m. ketvirčiu, Klaipėdos modernių verslo centrų pasiūla bei vakansija gerokai sumažėjo – nuo 18,2 iki 13,8 %. Per trečiąjį 2013 m. ketvirtį paklausiausios buvo B1 klasės biurų patalpos, jų sumažėjo 850 m2. A ir B1 klasės biuruoLaisvo biurų ploto ĮSISAVINIMAS Klaipėdoje, 2013 m. K3

se panaudota atitinkamai 120 ir 90 m2 nuomojamo ploto. Ketvirčio pabaigoje Klaipėdoje iš viso buvo 5 200 m2 laisvo modernių biurų ploto. Trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje mažiausiai laisvų patalpų buvo B1 (2 070 m2) ir B2 (1 500 m2) klasės Klaipėdos verslo centruose – vakansija juose siekė po 8,3 %. Gerokai didesnė buvo A klasės biurų vakansija – 30,6 % (1 650 m2). Tokį Klaipėdos išskirtinumą iš kitų šalies didmiesčių galima paaiškinti tuo, kad uostamiestyje biurų rinkoje dominuoja smulkūs nuomininkai, prioritetą teikiantys ne aukščiausios klasės, o paprastesnėms bei pigesnėms patalpoms. Verslo centrų nuomos kainos uostamiestyje ir toliau išliko nepakitusios. Vidutinė nuomos kaina A klasės verslo centruose siekė 30–35 Lt/m2, B1 klasės – 22–30 Lt/m2, o B2 klasės – 16–20 Lt/m2.

Šaltinis – „Inreal“

Klaipėdos verslo centrų vakansijų dinamika pagal klases

Šaltinis – „Inreal“

Klaipėdos verslo centrų nuomos kainų ir vakansijų dinamika

Šaltinis – „Inreal“

Klaipėdoje šiame rinkos segmente artimiausiu metu didelių pokyčių nesitikima. Tą lemia ir toliau vyraujantys nepatrauklūs vystytojams verslo centrų rinkos rodikliai – didelės vakansijos bei žemos nuomos kainos.





Statyba

PREKYBOS CENTRŲ RINKOS APŽVALGA Trečiąjį 2013 m. ketvirtį Lietuvoje tęsėsi mažmeninės prekybos augimas. Tai darė tiesioginę įtaką mažėjančioms šalies didmiesčių prekybos centrų vakansijoms bei augančioms investicijoms į naujų objektų statybas.

Nuosekliai augantis vidaus vartojimas šalyje skatina į Lietuvos rinką žengti vis daugiau naujų stiprių prekių ženklų. Trečiąjį 2013 m. ketvirtį Vilniuje ir Klaipėdoje atidarytos pirmosios dvi „Hennes & Mauritz“ („H&M“) tinklo parduotuvės. Kitąmet „H&M“ planuoja vykdyti plėtrą ir kituose Lietuvos didmiesčiuose. 2013 m. pabaigoje naujas prekių ženklas papildys ir šalies maitinimo sektorių – atsidarys pirmosios tarptautinio greitojo maisto tinklo „Subway“ užkandinės.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje (mlrd. Lt)

Per tris 2013 m. ketvirčius mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje pasiekė 21,1 mlrd. Lt. Palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpio rodikliu (19,9 mlrd. Lt), stebimas 5,7 % augimas. Augantiems rodikliams didžiausios įtakos turėjo gerėjantys šalies gyventojų lūkesčiai dėl ateities bei mažėjantis nedarbas. Nedarbo lygis Lietuvoje trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje siekė 12,3 % ir buvo 0,8 % mažesnis nei prieš metus. Šaltinis – Statistikos departamentas

Nedarbo lygio apimtys Lietuvoje (%)

Šaltinis – Statistikos departamentas

Didmiesčių prekybos centrų vakansijų dinamika (%)

Šaltinis – „Inreal“

Statyba

Naujai atidarytų mažmeninės prekybos objektų plotai (m2)

Šaltinis – „Inreal“

Naujų stiprių prekių ženklų atėjimas gerokai išjudina prekybos centrų rinką. Beveik visą laiką pilni didieji šalies prekybos centrai dėl naujų stiprių nuomininkų atėjimo priversti nutraukti sutartis su silpnesnius rezultatus demonstruojančiais nuomininkais. O šie kraustosi į atokesnius prekybos centrus, tad šiuose vakansijos taip pat sparčiai mažėja. Analizuojant šalies didmiesčių prekybos centrų vakansijų rodiklius, pastebima, kad trečiąjį 2013 m. ketvirtį jie mažėjo visoje Lietuvoje. Vilniuje akivaizdų vakansijos kritimą 2013 m. viduryje lėmė rekonstrukcijai uždarytas prekybos centras „Gedimino 9“. Pradinį rekonstrukcijos etapą baigti ir prekybos centrą vėl atidaryt planuojama ketvirtojo 2013 m. ketvirčio pradžioje, o galutinai atsinaujinusio prekybos centro atidarymas numatytas 2014 m. pradžioje, pradėjus veikti naujajai pagrindinio nuomininko „H&M“ parduotuvei per tris prekybos centro aukštus. 2013 m. Lietuvoje statomi prekybos centrai Vilnius

PC „Prisma“

10 000

Statybų pradžia 2013 K2

Vilnius

„Domus PRO“

12 000

2013 K3

2014 K2

Klaipėda Kaunas

PC „Luizė“ „Mega“ (II)*

6 200 22 000

2013 K3 2014

2014 K1 2015

Miestas

Pavadinimas Plotas, m2

Statybų pabaiga 2014 K1

K3 vykdyta mažmeninės prekybos tinklų plėtra šalyje „Maxima“

Atidarė parduotuvių 5

„Norfa“

„Iki“ „Rimi“ „Prisma“ „Kubas“

2 2 0 2

26 0 0 0

Prekybos tinklas

Šaltinis – „Inreal“

Rekonstravo parduotuvių 4

Trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje Vilniaus prekybos centruose vakansija siekė 0,7 % (2 550 m2), Kaune – 1,9 % (3 950 m2), o Klaipėdoje – vos 0,3 % (500 m2). Menka laisvų patalpų pasiūla šalyje prekybos centrų valdytojams leidžia nežymiai didinti nuomos kainas naujai ateinantiems nuomininkams. Panaši tendencija šalies prekybos centruose turėtų išlikti ir artimiausiu metu. Trečiąjį 2013 m. ketvirtį vystytojai atnaujino investicijas į šį NT segmentą. Vilniuje pradėtos prekybos centrų „Prisma“ (10 000 m2) bei „Domus PRO“ (12 000 m2) statybos. Uostamiestyje pradėtas statyti 6 200 m2 ploto prekybos centras „Luizė“. Visuose objektuose didžioji dalis nuomojamų patalpų jau yra rezervuotos, nors prekybos centrus planuojama atidaryti ne anksčiau kaip 2014 m. pradžioje. Kaune 2014 m. prekybos centro plėtrą turėtų pradėti „Mega“. Įgyvendinus šiuos planus, objekto bendrasis plotas išaugs 22 000 m2 ir pasieks bendrą 94 000 m2 plotą. Toliau tęsėsi aktyvi mažesnių komercinių objektų plėtra. Vystytojai aktyviai ieško nedidelių komercinės paskirties sklypų, kuriuose būtų galima pastatyti iki 3 000 m2 ploto prekybos objektų. Šio segmento aktyvią plėtrą reikėtų sieti su šalyje veikiančiais mažmeninės prekybos tinklais. Šalies mažmeninės prekybos tinklų sektoriuje kelerius pastaruosius metus aktyvią plėtrą vykdę prekybos tinklai „Maxima“ ir „Norfa“ per tris 2013 m. ketvirčius pristabdė savo plėtros tempus – atidarė po penkias naujas parduotuves. Prekybos tinklas „Iki“ šiemet investicijas sukoncentravęs į esamų parduotuvių rekonstrukciją. Per tris 2013 m. ketvirčius „Iki“ rekonstravo jau 26 parduotuves. Palyginti – per visus 2012 m. „Iki“ atnaujino tik 15 parduotuvių. Tokia situacija naudojasi mažesni ar nauji rinkos dalyviai. 2012 m. nevykdžiusi plėtros „Rimi“ per tris 2013 m. ketvirčius atidarė jau du naujus prekybos taškus. Dviem parduotuvėmis tinklą papildė ir „Kubas“. Antroje 2013 m. pusėje į Lietuvos rinką žengė naujas mažmeninis prekybos tinklas iš Baltarusijos „Fresh Market“, iki metų pabaigos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje ketinantis atidaryti 15–20 parduotuvių. Pirmosios parduotuvės statybas šalyje pradėjo ir „Lidl“, tačiau tai bus tik bandomoji tinklo parduotuvė ir iškart durų pirkėjams neatvers. Vokietijos mažmeninio tinklo „Lidl“ veiklos pradžia Lietuvoje numatyta tik pastačius ir kitas planuojamas parduotuves bei logistikos centrą. Aktyvėjanti plėtra prekybos tinklų bei centrų rinkoje byloja apie šio segmento rinkos atsigavimą, tad artimiausiu metu turėtume sulaukti naujų projektų, daugiau investicijų ir nuosaikiai augančių nuomos kainų.





Statyba

LOGISTIKOS CENTRŲ RINKOS APŽVALGA Lietuvos pramonės sektorius augimo tendencijas išlaikė ir trečiąjį 2013 m. ketvirtį. Augo tiek pramonės produkcijos, tiek eksporto apimtys. Tęsėsi sandėliavimo patalpų rinkos plėtra. Per tris 2013 m. ketvirčius pramonės produkcijos apimtys Lietuvoje pasiekė 46,4 mlrd. Lt ribą. Palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpio rodikliu (44,2 mlrd. Lt), stebimas 5,0 % augimas. Eksporto apimtys augo dar didesniu tempu. Per aštuonis 2013 m. mėnesius jos pasiekė 55,2 mlrd. Lt ir, palyginti su analogišku laikotarpiu 2012 m. (49,5 mlrd. Lt), augo 11,7 %. Trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje dauguma pramonės sektoriaus atstovų esamą pagamintos produkcijos atsargų lygį įvardijo kaip pakankamą arba net per mažą. Vertinant eksporto apimtis ateityje, dominavo nuomonė, kad jos turėtų gerokai išaugti. Tai rodo, jog 2013 m. pramonės augimas neturėtų sustoti, nepaisant kylančių nesutarimų su eksporto rinkomis Rytuose.

Įmonės šalies didmiesčiuose taip pat aktyviai investuoja į senos statybos gamybinių patalpų įsigijimą bei renovavimą arba statosi naujus sandėlius savo reikmėms („built-to-suit“) taip siekdamos optimizuoti nuomos išlaidas. 2013 m. „built-to-suit“ tipo sandėlius netoli Vilniaus pradėjo statytis gamybos bendrovės „Hörmann Lietuva“ bei „Wurth Lietuva“, Kaune – prekybos įmonė „Osama“, o Klaipėdoje – AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Panašių investicinių planų Lietuvoje turi ir dar kelios didelės įmonės. Modernių logistikos centrų vakansijų dinamika Lietuvoje

Analizuojant modernių logistikos centrų vakansijas šalies didmiesčiuose trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje, pastebima, kad visuose trijuose šalies didmiesčiuose buvo itin sudėtinga išsinuomoti daugiau nei 1 000 m2 modernių sandėliavimo patalpų. Vilniaus moderniuose logistikos centruose vakansijos nukrito iki 0,2 % (600 m2). Kaune rodiklis taip pat išliko artimas 0 %, o Klaipėdoje laisvų patalpų rodiklis pasiekė 1,2 % (900 m2). Vilniaus ir Kauno logistikos centrų valdytojai dar nedidino nuomos kainų, o Klaipėdoje vidutinės nuomos kainos bent litu padidėjo tiek naujuose, tiek senuose logistikos centruose. Trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje sostinėje modernių logistikos centrų nuomos kaina siekė 12–17 Lt/m2, o Kaune ir Klaipėdoje – po 11–15 Lt/m2. Senuose logistikos centruose Vilniuje tokių patalpų nuomos kaina siekė 6–10 Lt/m2, o Kaune ir Klaipėdoje – po 5–9 Lt/m2. Gerėjančią logistikos centrų rinkos padėtį stebintys investuotojai atgaivina investicijas į šį NT segmentą. Vilniuje įsibėgėja logistikos centro „Transekspedicija II“ (17 000 m2) statybos. 2014 m. esamų centrų plėtrą Vilniuje turėtų pradėti „Arvydo paslaugos“ (8 500 m2), o Klaipėdoje – „Ad Rem Lez“ (8 200 m2).

Šaltinis – „Inreal“

Logistikos centrų nuomos kainos Lietuvoje, 2013 m. K3

Šaltinis – „Inreal“

Statyba

APDAILINIS BETONAS PAJŪRYJE:

istorinės reminescencijos ir dabartis

 Pilkai dažyta gelžbetoninė tvora skiria rekonstruoto tabako

fabriko teritoriją nuo buvusios pramoninės zonos.

Arminas Štuopys

Visuotinai pripažintos ar standartizuotos apdailinio betono technologijų klasifikacijos nėra, tačiau „estetizuotas“ konstrukcijas iš šios medžiagos pagal paviršiaus būklę, spalvą įprasta skirstyti į nuspalvintąsias, faktūrines ir mišrias. Tarp pirmųjų dominuoja tūrinis ar paviršinis betono spalvinimas pigmentais, specialiai parinktais ir atidengtais užpildais, grindų konstrukcijose dažniausiai naudojami įvairūs spalvoti užtrynimo mišiniai, epoksidinės, lateksinės ir kitokios dangos, tačiau dėl atšiauroko klimato ir atsargaus požiūrio į naujoves mes beveik nenaudojame JAV, Kanadoje, pietinėse Vakarų Europos šalyse įprastų kietėjančio ar sukietėjusio betono dažiklių – organinės sudėties medžiagų, kurios betono paviršių nuspalvina reaguodamos su cemento hidratacijos produktais. 28

Statyba

Žvilgsnis į istoriją Klaipėdos kraštas – Mažosios Lietuvos dalis, ilgą laikotarpį priklausiusi Prūsijai, Vokietijai, todėl patyrusi ir technologinę šios šalies įtaką. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kraštas kartu su visa Rytų Prūsija išgyveno tragiškus pokyčius, po kurių pasikeitė gyventojų tautinė ir konfesinė sudėtis, beveik nebeliko kam puoselėti kraštui būdingų protestantiškųjų (daugiausia evangelikų liuteronų) maldos namų, kapinių. Nuo pokario laikotarpio dauguma šių krašto kapinių yra apleistos, nusiaubtos vandalų, iškasinėtos plėšikų arba beveik sunaikintos, užstatytos, prarasti ir paminklų gamybos įgūdžiai bei technologijos.

Vis dėlto krašto kapinaitėmis domisi Klaipėdos universiteto ir kiti tyrėjai, neretai jas sutvarko vietinės bendruomenės, jas bandoma tyrinėti, fiksuojami jose esantys paminklai. Šių paminklų gamybos technologijų pažinimas būtinas ne tik siekiant praktinių – paminklų atstatymo, restauravimo – tikslų, bet įdomus ir stilių raidos, medžiagų ilgalaikiškumo duomenų požiūriu. Kapinių artefaktuose atsispindi ne tik stilistinė, bet ir technikos raida, technologinės naujovės. Viena tokių naujovių – XIX a. antroje pusėje pasirodžiusi nauja hidraulinė rišamoji medžiaga – portlandcementis, šlakinis cementas ir jų naudosena paminklinių akmenų, apdailinio betono gamybai. Krašto kaimų ir aplinkinių miestų (Mėmelio (Klaipėdos), Tilžės, Karaliaučiaus) meistrai, dirbę palyginti trumpą laikotarpį nuo XIX a. aštuntojo dešimtmečio iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, pasiekė apdailinio betono meistrystės aukštumas. Čia reikėtų įvertinti, kad Klaipėdą romancementis, vėliau ir portlandcementis, kitos cemento atmainos pasiekė palyginti vėlai. Žinomo Klaipėdos architektūros ir technikos istorijos tyrinėtojo J. Tatorio tvirtinimu, cementas Klaipėdos krašte pirmiausia buvo

Dabartinis betono technologas šyptelėtų pamatęs, ką kaimo meistrai naudodavo betoniniams kryžiams, steloms, sarkofagams, kapų kauburėlių apvadams ir kitiems paminklams armuoti. naudotas uosto statyboms, fortifikacijai (nuo XIX a. devintojo dešimtmečio). To ir kiek vėlesnio laikotarpio betoniniai paminklai krašto kapinaitėse dar aptinkami, kai kurie jų – gerai išsilaikę: stebina juos formavusių meistrų kruopštumas, racionalumas ir taupumas, panaudotų betono apdailos būdų gausa ir universalumas. Žinoma, XIX a. betoninių paminklų meistrai savo dirbiniais kurį laiką bandė imituoti gamtinį akmenį – naudotos šlifuotojo mozaikinio betono, taip pat specialiai parinktų užpildų (lengviau šlifuojamų, spėjama, itališko baltojo Kararos ir kitokio marmuro, Vokietijos karjeruose iškastų magnio silikatinių uolienų, rečiau – skaldytų ar išsijotų vietinių riedulių ir tamsaus stiklo trupinių) atidengimo technologijos, betoniniai paminklai glaistyti, tinkuoti pigmentais nuspalvintu skiediniu. Apdailiniam betonui naudoti smulkiagrūdžių, beveik monofrakcinių užpildų mišiniai, o kuklesnių paminklų iš paprasto betono paviršius užtrintas („užgeležintas“) spalvotu skiediniu (naudoti juodi, pilki, rečiau mėlyni pigmentai). Tačiau puošybos elementams, religinei simbolikai, šriftui išgauti naudota net grafito technika, o imitacinė (grubios uo-

 Klaipėdos krašto kapinaičių antkapių betonas su atvira užpildų

 Retas radinys viename senųjų Klaipėdos krašto kapinaičių vaiko kape:

faktūra: naudoti specialūs lengviau šlifuojami užpildai.

nulaužto kamieno betoninė imitacija su spalvota porcelianine epitafine lentele.

Statyba

 Jachtų uostelio akvatoriją rėmina juodu pigmentu nuspalvinto betono konstrukcijos.

Statyba

los, tašyto akmens, rudai, gelsvai, žaliai nuspalvintos medžio žievės) betono faktūra formuota specialiose formose, klijuoti ir, spėjama, gipsinėse ar molinėse formose suformuoti lipdiniai. Įdomu, kad XX a. pradžioje, vėliausiai po Pirmojo pasaulinio karo, imti naudoti betoninių paminklų, kryžių postamentų ruošiniai, kurie vėliau būdavo padengiami apdailiniu betonu. Spalvotas apdailinis betonas buvo „taupomas“ – apžiūrėję suirusius paminklus, netrunkame įsitikinti, kad dauguma jų buvo sluoksniuoti, tačiau, akivaizdu, kad ši medžiaga buvo vertinama kaip tvirta ir solidi – gruboka jo faktūra imituota ir cementiniu tinku (mūriniuose paminklų postamentuose, kapinių vartų, tvorų konstrukcijose). Tiesa, neretai iki XX a. vidurio betoniniai paminklai, ypač kapų kauburėlių apvadai, formuoti klasicistinės stilistikos – gali būti, kad stilistinę stagnaciją lėmė ne tiek „mada“, konservatyvios užsakovų nuostatos, kiek meistrų turėtos formos, šablonai. Be to, šiuo metu kapinaitėse aptinkame tik nedidelę dalį paminklų, nes kiti suiro, buvo sudaužyti, išgrobstyti, todėl visumos vaizdo nebematome. Stebina vietinių ir Karaliaučiaus, Tilžės meistrų gebėjimas suderinti skirtingas medžiagas (porcelianą, stiklą, juodąjį ir spalvotąjį metalus, gamtinį akmenį, betoną), įdomu, kad

sudėtingos apdailinio betono technologijos, brangios medžiagos buvo paplitusios ir atokiausiose Klaipėdos krašto kapinaitėse. Tiesa, dabartinis betono technologas šyptelėtų pamatęs, ką kaimo meistrai naudodavo betoniniams kryžiams, steloms, sarkofagams, kapų kauburėlių apvadams ir kitiems paminklams armuoti: naudoti visi ūkyje nereikalingi ar sulūžę metalo (kalviškos geležies, plieno) dirbiniai – statinių lankai, vežimų lingių juostinis metalas, įvairios nedidelio skerspjūvio profiliuočių nuopjovos, tvorų viela, matyt, ir tinkamesnės žemės ūkio mašinų dalys. Dažniausiai betoniniai dirbiniai armuoti labai taupiai, juos stiprinantys strypai dėlioti intuityviai, erdviniais ar plokščiaisiais strypynais šios armatūros vadinti negalime, verstasi pavieniais, retai kada sujungtais metalo intarpais. Akivaizdu, kad kaimo meistrams metalas buvo vertybė, jis labai taupytas. Kita vertus, metalo korozijos padarinius betonui XIX a. pabaigos – XX a. pradžios betonuotojai suvokė labai gerai: armatūra apsaugota storu betono sluoksniu, todėl dėl jos korozijos, besiplečiančių rūdžių suirusių paminklų beveik neaptinkame, dauguma suardymų ar jų pradžia – vėlesnio laikotarpio vandalų darbas.

 Juoda uostelio krantinės kordono plokščių, parapeto blokų ir švartuotės

stulpelių spalva kontrastuoja su konstrukcinio betono atspalviu.

Statyba

Šiuolaikinės apdailinio betono technologijos Aptariant šiuolaikinio apdailinio betono sprendimus visuomeniniuose Klaipėdos, rekreaciniuose pajūrio objektuose, kultūrinių ir technologinių sąsajų su prieškario meistrų darbais ieškoti neverta. Vis dėlto džiugu, kad Klaipėda gali pasigirti įdomiais apdailinio betono panaudos pavyzdžiais, nors jie yra kol kas tik anonsai.

Pavyzdžiui, nesulaukiame Kuršių nerijoje esančio jachtklubo rekonstrukcijos pabaigos, nors mažųjų laivų uostelyje konstrukcijos iš spalvotojo betono jau sumontuotos. Technologiniu požiūriu čia panaudotos 

Gelžbetoninė Smiltynės jachtų uostelio apsauginio molo sienelė iš išorės padengta polimerine danga.

gelžbetoninės konstrukcijos – apdarinės krantinių, apsauginio molo plokštės, krantinės kordono ribą žymintys pusapvaliai spalvotojo betono blokai nėra itin sudėtingi, tačiau spalvotąjį betoną pasirinkę architektai ir užsakovai pasielgė nestandartiškai. Uostelio gelžbetoninėms konstrukcijoms spalvinti panaudotas juodojo geležies oksido pigmentas, o jo dozė, bijant galimo išplovimo, buvo specialiai padidinta iki 10 % cemento masės, kai įprasta didžiausia šių pigmentų dozė betone retai kada būna didesnė už 5–6 %. Be to, pabijota iš Klaipėdos miesto ir uosto akvatorijos pusės matomose apsauginio molo plokštėse naudoti vien tik spalvotąjį betoną: jų paviršius buvo papildomai padengtas juoda intensyvesnio atspalvio polimerine danga. Tikėsimės, kad šis objektas bus įdomus ir kaip visuma: kol kas yra užstrigusi jachtų uostelio pastatų – viešbučio, dirbtuvėlių, laivų saugyklų, administracinių patalpų, kitų infrastruktūros objektų – statyba ar rekonstrukcija. Vis dėlto nuspalvintos prieplaukų konstrukcijos ir platesniame pasauliniame uosto statinių statybos kontekste yra palyginti retas sprendinys, mūsų šaliai jis bus ir savotiškas spalvotojo betono tvarumo bandymų poligonas, juolab kad pirmosios nedidelės projektuotojų ir statybininkų klaidos pastebimos dar nepradėtame eksploatuoti objekte. Kitas įdomus, taip pat tik anonsuojamas objektas, kuriame panaudoti įdomūs apdailinio betono sprendimai, – buvęs Klaipėdos tabako fabrikas (rekonstruotame pastate įsikurs menininkai, oficialus Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros administruojamo projekto pavadinimas „Buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymas kūrybinių industrijų plėtrai“). Čia architektų komandai (projektavimo įmonė „Pilis“) teko ieškoti dermės tarp XX a. pradžios pramoniniams pastatams būdingų sprendimų ir šiuolaikinio kultūrinio centro, menų industrijai numatyto pastato specifikos. Ne visur tai pavyko, bet pasakojimą apie komplekso interjerą paliksime ateičiai, o dabar apie tai, kas matyti net nebaigtame objekte, – akivaizdžiai pavykusius apdailinio betono sprendimus. Senojo tabako fabriko masyvaus kubo formos priestate, kuriame įsikurs amfiteatrinė renginių ir ekspozicijų salės, apdailai panaudotos surenkamojo dekoratyviojo gelžbetonio plokštės, suformuotos formose su preliminariai išdėliotomis, betone įsispaudžiančiomis faktūrinėmis matricomis. Plokščių paviršiui buvo parinkta grubi, tik iš arčiau įžiūrimais kvadratais sudalinta „brūkšniuota“ faktūra, tokios pačios faktūros elementais apdailinti ir būsimo menų industrijos centro kiemo akcentai: iš Bangų gatvės ateinančius lankytojus pasitinkantys vartai – skelbimų lentą imituojantis „portalas“, kieme dar nespėti išdėlioti gelžbetoniniai „krėslai“ – atitvaros. Šiai faktūrai tarsi oponuoja, kaip įvardijo viena iš projekto autorių ar-

Statyba

chitektė Ramunė Staševičiūtė, priverstinis akcentas – gelžbetoninė rytinės kiemo dalies tvora, suformuota iš glotnaus, galima sakyti, horizontaliai ažūrinio gelžbetonio plokščių. Ji buvo pastatyta siekiant menų centro teritoriją atskirti nuo gretimos nesutvarkytos, apleistos pramoninės zonos ir netikėtai tapo įdomiu kiemo akcentu. Tvoros formos, apdailos elementai vykusiai maskuoja šio statinio masyvumą, tuštymės ir reljefas jos betone tarsi atkartoja smulkesnes keraminės kiemo dangos kiaurymes. Vis dėlto apdailinio betono natūralių spalvų pastato plokštėse ir kiemo akcentuose pabijota – jis nudažytas pilka spalva. Architektė pasakojo, kad taip padaryta būgštaujant dėl nepageidaujamų grubaus betono paviršiaus pokyčių – netrūksta pavyzdžių, kai šis pajūrio klimato zonoje patamsėja, apauga mikroflora, netolygiai padengiamas dėmių, užklojamas miesto dulkėmis ir pradeda kurti slegiantį vaizdą. Šie anonsuotų statinių betono apdailos metodai (pigmentavimas, faktūriniai paviršiaus įspaudai) yra gerai žinomi. Tačiau daugelyje Europos šalių, deja, ne Lietuvoje, jau apie 7–8 metus populiarėja modernesnė ir subtilesnė betono apdailos technologija – vadinamasis „grafinis“ betonas. Tai monolitinės ar surenkamos gelžbetoninės konstrukcijos, kurių paviršiuje specialia plėvele atspaudžiamas tikslus, iš tolo niuansuotą nespalvotą fotografiją primenantis vaizdas: žmogaus veidas ar figūra, gyvūnų, augalijos siluetai, abstraktūs ornamentai ar įmonių logotipai ir pan. Šių vaizdų linijos, ploteliai betone gali būti ir faktūriniai, iškilę virš betoninės konstrukcijos (fono) paviršiaus ar jame įgilinti.

 Naujojo pastato tūrio plokščių apdaila. „Didieji“ gelžbetoninių konstrukcijų gamintojai jau turi plokščių ir kitokių gaminių su tokia apdaila pavyzdžių, bet užsakymų jiems nesulaukia. Gal šis apdailos būdas yra pernelyg brangus, gal architektams dar nekelia pasitikėjimo, nors gretimose šalyse (Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje) jis yra realizuotas jau įvairiuose objektuose. Ką gi, dar palauksime… 

Statyba

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS PASTATUOSE: 2014–2020 m. tikslai Didžiausią energijos taupymo potencialą Lietuvoje turi daugiabučiai namai ir viešosios paskirties pastatai. Skiriant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą daugiabučiams namams ir viešosios paskirties pastatams atnaujinti, modernizuojant jų energijos ir inžinerines sistemas, iki 2020 m. pabaigos siekiama sumažinti jų šiluminės energijos (kuro) sąnaudas ne mažiau kaip 20 %. Tai yra skaičiuojamąsias metines šiluminės energijos (kuro) sąnaudas sumažinti gyvenamuosiuose pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose iki 5,2 TWh, o visuomeninės paskirties pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose – 2,5 TWh. Renovuojant ir modernizuojant pastatus, pirmenybė bus teikiama didžiausią vartojimo efektyvumo didinimo potencialą turintiems pastatams. Renovuoti pastatai privalės pasiekti ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę. Lietuvoje yra apie 35 tūkst. daugiabučių namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, juose gyvena 66 % Lietuvos gyventojų. 2005–2012 m. buvo atnaujinti (modernizuoti) 504 daugiabučiai namai, kuriuose sutaupyta vidutiniškai 40 % šiluminės energijos. Apie 80 % viešosios paskirties pastatų Lietuvoje taip pat neatitinka naujų statybos normų. Atnaujinant daugiabučius namus ir viešosios paskirties pastatus, modernizuojant jų energijos sistemas, galima sutaupyti iki 30 % dabar naudojamos energijos, todėl daugumą energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių tikslinga nukreipti į būstų ir viešosios paskirties pastatų sektorius. Būtinybę didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose iliustruoja kasmet augančios valstybės išlaidos kompensacijoms už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį. Jos 2012 m. siekė 169,5 mln. litų. Sumažinti šilumos perdavimo nuostolius tinkluose, pirminės energijos poreikį ir šilumos

Statyba

kainą padėtų centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų modernizavimas. Nustatyta, kad šilumos nuostolius trasose Lietuvoje techniškai įmanoma sumažinti nuo dabar esamų 16,6 iki 12 %. Kita opi Lietuvos problema – neefektyvus biomasės naudojimas šilumos gamybai prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos neprijungtuose namų ūkiuose. Senų katilų pakeitimas naujais individualiais katilais leistų 40 % sumažinti šiuo metu sunaudojamo biokuro kiekį. Daugiabučių namų renovacija (modernizavimas) energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis. Finansuojamos pastato energinį naudingumą didinančios ir kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės (šildymo ir karšto vandens sistemų, vėdinimo ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas, pastato fasado sienų šiltinimas, balkonų ar lodžijų įstiklinimas, taip pat laiptinių lauko durų ir patalpų langų keitimas mažiau šilumą praleidžiančiais, rūsio perdangos šiltinimas, liftų atnaujinimas, kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų sutvarkymas, įskaitant atsinaujinančių energijos šaltinių juose diegimą ir įrengimą). Viešosios infrastruktūros (pavyzdžiui, miestų apšvietimo) modernizavimas ir viešosios paskirties pastatų (įvairių socialinių grupių gyvenamosios paskirties pastatai, valstybės

Apie 80 % viešosios paskirties pastatų Lietuvoje neatitinka naujų statybos normų. Atnaujinant daugiabučius namus ir viešosios paskirties pastatus, modernizuojant jų energijos sistemas, galima sutaupyti iki 30 % dabar naudojamos energijos, todėl daugumą energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių tikslinga nukreipti į būstų ir viešosios paskirties pastatų sektorius. ir vietos savivaldos administracinės paskirties pastatai, transporto paskirties, kultūros paskirties, mokslo paskirties, gydymo paskirties, sporto paskirties, specialiosios paskirties pastatai) atnaujinimas (modernizavimas). Planuojama remti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų atnaujinimą, siekiant pagerinti pastatų energines savybes (įskaitant ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą energijos gamybai juose). Energijos gamybos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo namų ūkiuose didinimas. Remiamas neefektyviai biomasę naudojančių katilų namų ūkiuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, keitimas efektyvesnėmis technologijomis, šilumos gamybai naudojančiomis atsinaujinančius energijos išteklius. Centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų modernizacija ir plėtra. Remiamas šilumos tinklų keitimas šilumos perdavimo nuostoliams mažinti ir tinklų darbo patikimumui didinti. Siekiant daugiabučių namų ir viešosios paskirties pastatų energijos vartojimo efektyvumo tikslų, būtina užtikrinti pakankamą šių priemonių finansavimą. Atsižvelgiant į didelį investicijų poreikį (pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbams reikia skirti apie 5–8 mlrd. Lt), energijos vartojimo efektyvumo priemones daugiabučiuose namuose numatoma įgyvendinti naudojant finansų inžinerijos priemones. Energijos vartojimo efektyvumo priemones viešosios paskirties pastatuose, taip pat

Statyba

nasi ne patys gyventojai, o savivaldybių paskirti energinio efektyvumo didinimo programos administratoriai. Jie taip pat yra atsakingi ir prižiūri, kad renovacijos darbai būtų atliekami pagal nustatytus terminus ir kokybiškai. Įgyvendinus energinio efektyvumo didinimo programą, gyventojai gaus mažesnes sąskaitas už šildymą, sumažės ir perkamų gamtinių dujų poreikis. Pirmajam daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapui savivaldybių teritorijose atrinktas 851 daugiabutis namas (vidutiniškai po 16 kiekvienoje savivaldybėje), sudarytos bendradarbiavimo sutartys su 56 savivaldybėmis dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų

viešosios paskirties pastatų ir būsto atnaujinimo skatinimo ir priežiūros veiklas numatoma įgyvendinti teikiant subsidijas. 2014– 2020 m. finansiniu periodu numatyta daugiabučiams ir viešiesiems pastatams skirti 1,5 mlrd. litų, tačiau šiuo metu dar derinamas mechanizmas, kaip bus finansuojami projektai ir kokiomis proporcijomis bus paskirstytos lėšos daugiabučiams ir viešiesiems pastatams. Aplinkos ministerijos pasiūlytas naujas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo modelis paremtas tuo, kad savivaldybės atrenka atnaujintinus namus ir parengia jų renovacijos investicinius projektus. Projekto įgyvendinimo finansavimu rūpi-

Programos įgyvendinimo rezultatai (remiantis 2013 12 02 duomenimis) Eil. Rodikliai Skaičius, Nr. vnt. 1. Suderinti investicijų projektai, iš jų: 1 252 2. Gyventojai susirinkimuose pritarė 811 projektų įgyvendinimui, iš jų: 3. Bankas pritarė dėl finansavimo 378 (namų skaičius), iš jų: 4. Pradėti statybos rangos darbų 246 konkursai (namų skaičius), iš jų: 5. Pradėti statybos rangos darbai 146 (namų skaičius)

Įgyvendinus energinio efektyvumo didinimo programą, gyventojai gaus mažesnes sąskaitas už šildymą, sumažės ir perkamų gamtinių dujų poreikis. planų parengimo ir savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programų parengimo bei jų įgyvendinimo, pasirašytos investicinių planų rengimo sutartys. 56 savivaldybės patvirtino programas ir paskyrė šių programų administratorius. 2013 m. (iki spalio 31 d.) suderinti 1 043 investicijų planai, iš jų 759 pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas. Paskelbtas antrasis renovacijos pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas etapas. Jame norą dalyvauti pareiškė 58 savivaldybės (1 682 daugiabučiai namai). 2013 m. spalio 30 d. su savivaldybėmis pasirašytos investicijų planų antrajam atnaujinimo (modernizavimo) etapui rengimo sutartys. Į modernizavimo procesą įsitraukusios visos savivaldybės. Visagino ir Ignalinos rajono savivaldybės modernizavimo programas pasitvirtino ankstesniais metais. Pagal šias programas Visagino ir Ignalinos rajono savivaldybės yra numačiusios atnaujinti (modernizuoti) visus jų teritorijoje esančius daugiausia šilumos energijos naudojančius daugiabučius namus. Per 2013 m. I–III ketvirčius užbaigti atnaujinti (modernizuoti) 22 daugiabučiai namai. Jų skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažintos 4,87 GWh per metus.  Parengta pagal Aplinkos apsaugos ministerijos informaciją

Statyba

Renovacija: vizijos ir realybė Jurga Grigienė

2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija organizavo konferenciją „Renovacija: vizijos ir realybė“. Konferencijoje buvo siekiama skirtingais požiūriais aptarti valstybės skatinamo ir (ar) dėl privačių interesų vykstančio senos statybos būstų atnaujinimo proceso aspektus, pateikti renovacijos srities įžvalgas.

Daiva Matonienė, aplinkos viceministrė

Renginyje buvo analizuojami esminiai Lietuvos būsto atnaujinimo (modernizavimo) procesai ir modeliai, aptariamos daugiabučių namų renovacijos strategijos vystymo kryptys. Identifikuojamos priemonės, leidžiančios optimaliai pasiekti strateginius tikslus, išryškinti strategines modernizavimo neatitiktis, esmines būsto renovacijos problemas ir jų sprendimo būdus. Dalius Gedvilas, Konferencijoje pranešimus skaitė LR aplinkos Lietuvos statybininkų ministerijos viceministrė Daiva Matonienė, Lie- asociacijos prezidentas tuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, apie specialistų rengimą kalbėjo kolegijos Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė ir doc. dr. Andrius Gulbinas. Antroje konferencijos dalyje vyko diskusija „Strateginės neatitiktys ir sprendimo būdai“. Diskusijoje apie tai, kaip pavyksta suderinti teoriją su praktika, pasisakė Kęstutis Vaicekiūtis (UAB Vilniaus vystymo kompanija), Tomas Baranauskas (LR aplinkos ministerija), Vidas Jaškauskas (UAB „Eternit Baltic“), dr. Česlovas Ignatavičius (Polistireninio putplasčio asociacija), dr. Gintautas Ambrasas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Lina Sakalauskienė (VTDK). Skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausius pasisakymus.  Renovuotas daugiabutis namas Ignalinoje.

Statyba

Gintautas Ambrasas. Truputį pasigendu renovacijos strategijos ilgalaikiškumo ir apsisprendimo, kokių siekiame rezultatų. Ar norime modernizuotų namų, kokybiškų gyvenimo sąlygų, ar norime abiejų dalykų, ir kad jie būtų kokybiški ilgą laiką. Dabar kalbame apie perėjimą prie C energinio naudingumo klasės, prie B – kaip apie artimiausią perspektyvą, o apie A – dar net nekalbame. Vis dėlto artėja 2018 m., kai visi visuomeniniai pastatai privalės turėti A++ energinio naudingumo klasę. Iki 2020 m. yra tikslas pereiti prie A++ projektavimo. Būtent čia matau neatitiktį, nes mes neskatiname, kad sprendimai dėl aukštesnės kokybės būtų priimami jau dabar. Šis dalykas nesusijęs vien tik su politine valia. Nepamirškime, jog šiems tikslams įgyvendinti reikės ir specialistų. Todėl būtų logiška aukštesnius standartus deklaruoti anksčiau, kad mokymo įstaigos spėtų juos paruošti.

Galime pasirinkti geras medžiagas, bet jei nekokybiškai atliksime darbus, nieko nebus... Tomas Baranauskas. Iš esmės mūsų ir ES ambicijos gana didelės dėl to, kas susiję su energinio naudingumo klasėmis. Bet šios ambicijos yra logiškai pagrįstos. Siekiama, kad 2018 m. pabaigoje – 2019 m. sausį visi naujai statomi valstybiniai pastatai būtų A++ klasės, o jau nuo 2021 m. sausio šį reikalavimą turės vykdyti visi pastatai. Pastatų modernizavimas, žinoma, sveikintinas dalykas, tačiau reikia suskaičiuoti, ar visada juos verta modernizuoti iki tokio lygio. Juk neretai būna taip, kad pigiau nugriauti patį pastatą ir pastatyti naują, nei jį modernizuoti. Todėl ir Lietuvoje buvo atlikti sąnaudų tyrimai, skaičiavimai. Nustatyta, kad minimalus optimalus sąnaudų lygis yra C klasė, kai pastatai modernizuojami (nuo kitų metų sausio ir įsigalioja šis reikalavimas), ir A klasė, kai statomi nauji pastatai (nuo 2016 m. sausio). Šiuo metu jau daugėja A klasės pastatų ir, manau, pa-

 Renovuotas daugiabutis namas Alytuje.

Statyba

siekti šiuos reikalavimus nebus didelių problemų. Labai svarbu ir užsakovų auklėjimas, auginimas bei mokymas. Jie minimalų reikalavimą supranta kaip maksimalų, kurį turi reikiamu momentu pasiekti. O juk minimalus dabar – tai gerokai pasenęs po metų ar dvejų. Taigi, kodėl jau dabar nestačius pastatų, kurie atitiktų reikalavimus po dvejų ar trejų metų? Česlovas Ignatavičius. Problemų statybose, renovacijoje tikrai yra. Man tenka važinėti po daug šalių ir kaip ekspertas galiu pasakyti, kad dar neradau nė vieno pastato, kuriame nebūtų defektų. Jų buvo, yra ir bus. Tik reikia siekti, kad jų būtų kuo mažiau. Jei kalbėtume apie renovaciją ir modernizaciją, sakyčiau, reikėtų išmesti iš mūsų kalbos žodį „renovacija“ ir vartoti tik modernizaciją ar modernizavimą. Juk, atlikdami šį veiksmą, mes darome pastatą gražesnį, sveikesnį, naujesnį, modernesnį, o ne, sakykim, užkonservuojame kaip kokį muziejų. Beje, šios dienos pasisakymuose pasiilgstu žmogaus. Juk būtent jam visa tai ir daroma. O dabar renovaciją pateikiame tik kaip būdą energijai sutaupyti. Juk pastatas reikalingas žmogui. Tai ir dirbkime taip, kad tam žmogui būtų šilta ir sveika gyventi. O kartu jam bus ir ekonomiškai geriau. Tyrimai rodo, kad

 Iš kairės: Kęstutis Vaicekiūtis (UAB Vilniaus vystymo kompanija), Tomas Baranauskas (LR aplinkos ministerija), Vidas Jaškauskas (UAB „Eternit Baltic“), dr. Česlovas Ignatavičius (Polistireninio putplasčio asociacija), dr. Gintautas Ambrasas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas).

modernizuotuose namuose yra geresnis mikroklimatas, kad juose gyvenantys vaikai geriau mokosi. Medicina įrodinėja, kad tokiuose kokybiškuose namuose gyvenantys žmonės rečiau lankosi pas gydytojus, mažiau serga. Jei kalbėtume apie šiltinimą ir klases, tai dažnai tenka susidurti su neatitikimais. Kartą statybininkai pastatė parduoti skirtus gyvenamuosius namus ir jų, atėjus krizei, nepardavė. Teko kurį laiką patiems juos šildyti ir eksploatuoti. Tada ir pastebėjo, kiek daug jie vartoja šilumos energijos. Tuomet su laboratorine įranga atlikome tyrimus ir paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, sienų varža, pagal projektą turėjusi būti 5 m2K/W, nesiekė ir 2 m2K/W. Viename modernizuotame name Žirmūnuose mano magistrantai atliko tyrimus. Ten stogo šilumos varža turėjo būti apie 6 m2K/W, o jie nerado ir 3 m2K/W… Ir tokių neatitikimų yra sočiai.

Statyba

Kęstutis Vaicekiūtis. Galime pasirinkti geras medžiagas, bet jei nekokybiškai atliksime darbus, nieko nebus... Vidas Jaškauskas. Šiandien, mano nuomone, didžiausia problema yra daugiabučių namų savininkų švietimas. Kas imsis šio vaidmens? Kas Lina Sakalauskienė, pasakys, kad ne vien VTDK Statybos fakulteto dekanė pinigų sutaupymas yra renovacijos nauda? Kas pasakys apie jos naudą sveikatai? Atlikta daugybė tyrimų, kad gyvenantieji renovuotuose namuose netgi turi mažiau psichologinių problemų. Kiek šiandien žmonės yra pajėgūs apginti savo interesus? Juk projektuotojas, dirbdamas kartu su rangovu, tikrai savo sąskaita nedidins kokybės. Renovacijos traukinys pajudėjo, ir, manau, pirmaisiais metais jis tikrai nuvažiuos pigiausios kokybės kaina. Lina Sakalauskienė. Kolegija reaguoja į pokyčius, pertvarkome savo programas, diegiame naujas. Juk

norime koja kojon žengti su įmonėmis ir būti naudingi. Mums svarbu kuo daugiau bendradarbiauti su visomis institucijomis ir įmonėmis. Nenorime ruošti specialistų sau – siekiame juos paruošti visiems. Manau, dar nėra ryšio verslas–mokslas, turime vieni kitus papildyti, turėti vieną liniją ir ji jau po truputį ryškėja. Kviečiu visus dirbti kartu. Gintautas Ambrasas. Pritariu dekanei, kad mes, mokslo žmonės, kalbame truputį kitokiomis kategorijomis ir į viską žiūrime plačiau. Tarkime, modernizavimo alternatyvas nagrinėjame ne tik per kainų prizmę, rodiklių šiluminę varžą, laidumą ir pan. Mums labai įdomi ilgalaikiškumo problema, žmonių gyvenimo kokybė. Česlovas Ignatavičius. Namas – tai technika, kurią vieni pagamina, o kiti turi mokėti eksploatuoti. Dažnai tenka išgirsti, kad namai po modernizavimo tampa labai sandarūs, juose pradeda veistis pelėsiniai grybai, sukeliantys daug ligų. Turiu įrangą, kuri diagnozuoja pastatų vidaus kokybę. Pastebėjome, kad dažniausiai yra kalti patys vartotojai, neteisingai eksploatuojantys namus. Juk žmonės dažnai aklinai užsandarina langus, taupydami užsuka radiatorius ir taip gerokai pakelia santykinę oro drėgmę, o tai sudaro labai palankias sąlygas veistis pelėsiams. 

Statyba

Su artėjančiomis šventėmis! Kiekvieni nauji metai atneša naujus planus, idėjas ir viltis. Tebūnie ateinantys metai dosnūs Jums prasmingų darbų, turtingi sėkmės ir laimės. Sveikiname visus su Šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais.

AB „YIT Kausta“ Generalinis direktorius Kęstutis Vanagas

Inžinerija

Pasyviojo dvibučio namo gyventojams šildymo kainos neberūpės

Inžinerija

Giedrė Balčiūtė

Kiekvieną žiemą dėl būtinybės šildyti būstą daugumai Lietuvos gyventojų tenka gerokai paploninti pinigines. Dviem kauniečių šeimoms brangi šiluma nebebus galvos skausmas. Abi jos už savo 135 m2 ploto būsto šildymą mokės tik maždaug po 600 litų per metus – tiek, kiek per mėnesį moka dažnas Lietuvos gyventojas už šilumą gerokai mažesniuose butuose. Laimingieji yra pirmo Lietuvoje pasyviojo dvibučio gyvenamojo namo gyventojai. Nors Kauno rajone, Akademijos miestelyje, Medeinos g. 31, pastatytas namas vadinamas dvibučiu, bendrovės „Descon“ sertifikuotas pasyviųjų namų projektuotojas Mindaugas Dagys sakė, kad tai yra ne du atskiri butai, bet iš dviejų namų, kurių kiekvieno plotas yra 135 m2, sublokuotas statinys.

Inžinerija

Pasyvusis namas – ne bet koks Praėjusią vasarą Medeinos g. 31 pradėtas statyti namas jau yra užbaigtas ir apgyvendintas. Pasidomėjus, kokia vieno tokio buto statybos kaina, M. Dagys konkrečių sumų nebuvo linkęs įvardyti. Vis dėlto praktika rodo, kad tokio namo statyba yra tik 10–12 % brangesnė, nepaisant pritaikytų aukštesnio lygio inžinerinių sistemų ir visų netradicinių sprendimų.

namo statybai panaudotos medžiagos, tiek darbai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Todėl namas bus sandarus, ilgalaikis, o energijos sąnaudos – nedidelės.

„Kaina – individualus reikalas. Jos nėra kaip palyginti, nes visi namai skirtingi. Kai bus pastatyti du identiški namai: vienas pasyvusis, o kitas – ne, tik tada ir bus galima palyginti jų kainas“, – mano projektuotojas. Sudėjus ne tik statybos, bet ir namo išlaikymo išlaidas, galutinė pasyviojo namo kaina bus 4–5 kartus mažesnė.

Tiesa, kadangi Lietuvoje yra šalčiau, negu, tarkime, Vokietijoje, kur pasyviųjų namų net nereikia šildyti, čia papildomos šildymo sistemos reikės, tačiau šiuos namus reikės šildyti ne tiek daug, kiek kitus statinius.

Lietuvoje ne vienas naujos statybos individualus namas yra vadinamas pasyviuoju. Tačiau, anot M. Dagio, terminas „pasyvusis namas“ dažnai vartojamas klaidingai. „Viešojoje erdvėje – daug panašių į šį teiginių – „statome ar projektuojame energiškai efektyvius arba A+ klasės namus“. Teiginiui, kad statinys yra pasyviojo namo klasės, reikia Vokietijos instituto „Passivhaus Institut“ patvirtinimo ir sertifikato. Lietuvoje pasyviųjų namų yra tik du. Namas Medeinos g. 31 yra pirmasis dvibutis. Visi kiti Lietuvoje pastatyti namai nėra pasyvieji“, – paaiškino pašnekovas. Vokietijos instituto sertifikatas garantuoja, kad tiek

Kombinuotas šildymas Nors Lietuvoje gajus mitas, kad mūsų šalyje pasyviojo namo negali būti, jau esantys sertifikuoti tokio tipo namai tokį mitą paneigia.

Vienam pasyviojo namo kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai bus suvartota tik 15 kWh per metus. Toks šildymui suvartojamos energijos kiekis – vienas pagrindinių pasyviajam namui keliamų reikalavimų. Palyginti su įprastais individualiaisiais namais, tai yra 7–10 kartų mažesnės energijos sąnaudos, o kartu ir piniginės išlaidos. Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į gyventojų poreikį ir gyvenimo būdą, šildymas vienai šeimai kainuos tik apie 600 litų per metus. Anot M. Dagio, energiją pirmiausia padės sutaupyti konstrukciniai ir architektūriniai sprendimai. „Šiam namui reikia labai mažai energijos. Šildymas kombinuotas – antrame aukšte tik infraraudonųjų spindulių elektrinis šildymas. Pirmame – grindinis vandenis šildymas dujomis“, – pasakojo projektuotojas. Dar vienas pranašumas – name bus sunaudojama beveik perpus mažiau dujų nei įprastai.

In탑inerija

Inžinerija

Šildys netgi daiktai Infrašildymą pasyviajame name įrengė bendrovė „Rubisolis“. Ji sumontavo infraraudonųjų spindulių (IR) arba natūralaus šildymo plokštes „Infrapower“.

„Tai patogi sistema, nes jos nereikia prižiūrėti. Jai įrengti reikalingos mažos pradinės investicijos – nereikia katilinės, katilo, kamino, ortakių ar vamzdžių ir jų montavimo. Taip buvo sutaupyta daug pinigų ir laiko. Tikėtina, kad pasyviojo namo, saulės ar vėjo elektrinių bei natūralaus šildymo plokščių derinys bus gana dažnas reiškinys ateities statybose“, – pasakojo bendrovės „Rubisolis“ Vilniaus padalinio vadovas Deividas Juška.

Kadangi Lietuvoje yra šalčiau, negu, tarkime, Vokietijoje, kur pasyviųjų namų net nereikia šildyti, čia papildomos šildymo sistemos reikės, tačiau šiuos namus reikės šildyti ne tiek daug, kiek kitus statinius. Šildant infraraudonaisiais spinduliais sutaupoma, nes prietaisų skleidžiamos šiluminės bangos tiesiogiai šildo patalpoje esančius paviršius ir daiktus. „Galima sakyti, kad taip kambaryje esantys daiktai patys paverčiami šildytuvais. Įprasti šildytuvai šildo orą, šis kyla aukštyn ir leidžiasi, o IR plokštė šilumą skleidžia visomis kryptimis ir šildo netgi tuos objektus, kurie yra toli, kitame kambario gale. Dėl to šiluma patalpoje pasiskirsto tolygiai“, – aiškino pašnekovas. Tik 2,5 cm storio natūralaus šildymo plokštė sutaupo daug vietos namuose. Jos dizainas – estetiškai žavingas, palyginti su nuobodžiais ir vietą užimančiais įprastais radiatoriais. Montavimas paprastas ir greitas. Dėl šių prietaisų gamyboje naudojamos patentuotos itin aukštos klasės anglies ir nikelio mišinio sudėties, sukurtos Austrijos inžinierių, ir Japonijos inžinierių sukurto sidabro nanodalelių laidininko plokštėmis „Infrapower“ namo šeimininkai galės naudotis daug metų. Pasyviajame name sumontuota ir stebėsenos sistema, leisianti visiems viešai stebėti šildymo rezultatus. Išmanus grindinis šildymas Kaip minėta, pasyviajame name bus sumontuota ir grindinio šildymo sistema, jai prireiks mažesnės galios nei įprastuose namuose. Namo Medeinos g. 31 grindims šildyti buvo panaudotas kondensacinis dujinis katilas.

In탑inerija

Inžinerija

Čia įdiegta naujausia „Uponor“ radijo kontrolės sistema „DEM“ valdo patalpų temperatūrą, veikdama dinaminio energijos valdymo principu. „Grindinis šildymas labai efektyviai išnaudoja kondensacinio dujinio katilo savybę – gaminti žemų parametrų šildymo sistemos agentą – vandenį. Įrengus tokį katilą ir grindinį šildymą, už šilumos energiją mokama apie 25 % mažiau, palyginti su radiatoriais“, – pasakojo grindinį šildymą montavusios bendrovės „Uponor“ projektų vadovas Ignas Jankauskas. Tokia sistema yra visiškai automatizuota. Kambariuose įrengiant modernius termostatus, galima valdyti kiekvienos patalpos temperatūrą atskirai, keisti ją pagal laiką automatiškai. O sušilus visiems kambariams specialus valdiklis duoda signalą katilui išsijungti. Jis vėl įsijungs kurioje nors patalpoje atsiradus šildymo poreikiui. Anot pašnekovo, net ir pasyviajame name yra šildymui nepalankių patalpų, pavyzdžiui, kampinė šiaurinė patalpa viršutiniame namo aukšte, ir panašiai. „Labai svarbu atlikti tikslius šildymo sistemos skaičiavimus prieš ją diegiat pasyviajame name. Taip pat

reikia nepamiršti, kad pasyvųjį namą vasarą reikia vėsinti – tam labai efektingai galima panaudoti tą pačią grindinio šildymo sistemą. Tokias sistemas „Uponor“ projektuoja ir diegia jau kelerius metus“, – pasakojo I. Jankauskas. Nebus šalčio tiltelių Kad pasyvusis namas būtų kuo šiltesnis, klojant pamatus buvo keliami aukštesni šilumos išsaugojimo reikalavimai.

Šilumos praradimas per pamatų ir grindų ant grunto konstrukciją priklauso nuo įvairių dalykų. Individualus namas taip praranda apie 10–15 % šilumos. Kad šilumos būtų prarandama kuo mažiau, įrengiant pamatus buvo pasirinkta plokštuminių pamatų konstrukcija, kai visas namas stovi ant izoliacinio sluoksnio. Taigi nė viena namo konstrukcija neturi tiesioginio sąlyčio su gruntu, kuris visais metų laikais yra šaltas. Taip išvengiama vadinamųjų šalčio tiltelių. Tai ypač aktualu įrengiant grindinį šildymą. „Įrengiant plokštuminius pamatus, šilumos izoliacijai, kuri ne tik nuolatos yra drėgnoje aplinkoje (gruntas visada yra 100 % drėgnumo), bet ir turi atlaikyti viso pastato svorį,

Inžinerija

keliami ypač aukšti reikalavimai. Šilumos izoliacija turi būti itin tvirta, turėti geras savybes, didelį atsparumą drėgmei, ypač difuzinei, ir šildymo bei šaldymo ciklams“, – aiškino bendrovės „Finnfoam“, kuriai patikėta šiltinti pamatus, pardavimo vadovas Egidijus Sutkus. Pamatams šiltinti buvo pasirinktas „Finnfoam“ ekstruzinis polistireninis putplastis, turintis uždarą ir per visą plokštę vientisą porų struktūrą. Anot E. Sutkaus, aplinkos poveikis neturi jokios įtakos „Finnfoam XPS“ savybėms, todėl jos išlieka nepakitusios daugiau kaip 50 metų. Dvisluoksnių ąžuolo parketlenčių grindys Viename pasyviojo namo bute buvo paklotos grindys iš dvisluoksnių ąžuolo parketlenčių. Šios grindys buvo pagamintos bendrovėje „Plankmara“, kuri yra viena didžiausių Lietuvoje, gaminančių ąžuolo masyvo grindis. Prekių ženklo „Litubel Staki“ ąžuolo masyvo grindines lentas bendrovė „Plankmara“ gamina nuo 1997 m., o prieš kelerius metus pradėjo gaminti ir ąžuolo parketlentes bei dvisluoksnį parketą „Top Lag“.

Pasyviajame name nuspręsta kloti dvisluoksnes ąžuolo parketlentes, nes tokia danga dėl matmenų stabilumo dažniausiai ir klojama ant šildomųjų grindų.

Inžinerija

Grindims naudotų parketlenčių viršutinis sluoksnis yra 4 mm ąžuolo juostelė, o apatinis – 11,5 mm beržo fanera. Parketlentės jungiasi liežuvėliais ir grioveliais, iš ilgųjų lentos pusių turi nuosklembas. Jos suklijuotos šaltuoju būdu, naudojant D4++ klasės klijus. Pasyviajam namui buvo pasirinkta ypatinga natūralių gamtos spalvų grindų apdaila. Parketlentės buvo šukuotos, kad būtų gražiai išryškinta ąžuolo medienos tekstūra, ir alyvuotos natūralia alyva. Iš viso tokiomis grindimis buvo paklota 60 m2 bendro buto ploto. REGULIUOJAMOSIOS žaliuzės Kad būtų šilčiau, buvo sandarinami ir pasyviojo namo langai. Sandarinant langus panaudotos „Sika Baltic“ langų sandarinimo juostos.

Bendrovė „Dextera“ sumontavo fasado žaliuzes „C80“. Jų juostos pagamintos iš 80,4 mm pločio ir 0,42 mm storio aliuminio. Tokios žaliuzės yra atsparios aplinkos poveikiui – jos nerūdija, neišsikraipo nuo kaitros ar didelių šalčių.

Bendrovės „Dextera“ sumontuotos žaliuzės susitraukia į pastato fasade integruotą dėžę, tad iš išorės įrenginio nesimato. Šios žaliuzės valdomos elektriniu būdu – turi variklį „Somfy J4WT“ su integruotu imtuvu, kurį galima prijungti prie šviesos jutiklio. Taip pat sumontuoti „Somfy“ vėjo ir „Soliris Sensor RTS“ saulės davikliai, veikiantys nuotoliniu ryšiu. Saulės daviklis automatiškai reguliuoja žaliuzių plokštelių padėtį pagal šviesos srautą. Taip maksimaliai praleidžiamas ar sustabdomas saulės spindulių patekimas į patalpas pagal daviklyje nustatytą šviesos koeficientą. „Šios žaliuzės vasarą neleidžia patalpoms įkaisti, todėl jų nereikia vėsinti. O žiemą, kai siaučia stiprūs vėjai, jos neleidžia patekti šaltam orui ir sulaiko viduje šilumą. Uždarius žaliuzes, tarp jų ir lango susidaro šilto oro sluoksnis, trukdantis šalčiui pateikti į patalpas“, – pasakojo bendrovės „Dextera“ marketingo vadovas Vaidotas Antanaitis. Išorinės žaliuzės gali būti naudojamos ir kaip naktinės užuolaidos – visiškai uždarius plokšteles šviesa ir vaizdas iš vidaus į išorę ir atvirkščiai nepatenka.

Inžinerija

Žaliuzės valdomos radijo bangomis naudojant pultelį. Tai labai patogu, nes išorėje esančias žaliuzes galima valdyti būnant patalpos viduje. Žaliuzių varikliai sujungti su išmaniojo namo sistema – kompiuteris valdo jas pagal namo šviesos ir šilumos poreikį (kartu sujungiant šildymo ir vėdinimo sistemas). Tokio tipo išorinės žaliuzės gali būti montuojamos ir pastato viduje šviesos srautui reguliuoti. Konstrukcijos ir juostos nudažytos pagal RAL sistemą. Tai leidžia lengvai pritaikyti žaliuzių spalvą prie fasado ar langų rėmų. „Dextera“ tokias žaliuzes yra sumontavusi ir Lietuvos Respublikos Seime.

Sulaukė įvertinimo Kol kas Lietuvoje pasyvieji namai tik pradeda rastis. Viliamasi, kad ateityje jų bus daugiau.

Jau dabar dvibutis namas Medeinos g. 31 spėjo sulaukti nemažai dėmesio ir įvertinimų. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje šiemet surengė gerosios vokiškos praktikos pavyzdžių Lietuvoje – pastatų, kuriuose naudojamos vokiškos technologijos ir patirtis – pristatymą ir apdovanojimus. Iš viso atrinkti ir apdovanoti penki gerosios praktikos pavyzdžiai Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Druskininkuose. Tarp jų yra ir pasyvusis dvibutis gyvenamasis namas Kauno rajone. 

Subrangovai ir tiekėjai

Inžinerija

Kuro ir energijos vartojimo Lietuvoje ir jos pramonėje pokyčiai 2005–2012 m.

Inžinerija

Vygandas Gaigalis, Romualdas Škėma, Lietuvos energetikos institutas

Lietuvos ekonomikos plėtra 2005–2012 m. buvo labai permaininga. 2005–2008 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) kasmet augo, vidutinis kasmetis prieaugis – 7,1 %. Šalies BVP to meto kainomis šiuo laikotarpiu padidėjo apie 1,5 karto – nuo 72,1 iki 111,5 mlrd. litų. 2008 m. buvo stebimas augimo lėtėjimas, BVP prieaugis siekė tik 2,9 % [1]. 2009 m. vyko žymus Lietuvos ekonomikos nuosmukis, BVP smuko – 14,7 % ir buvo artimas 2005–2006 m. dydžiui. Nuo 2010 m. buvo juntamos ekonomikos gerėjimo tendencijos.

Inžinerija

�09�2

300

�05�1

29��8

�6��58

�90�02

�91�6

�65�68

400

�60�01

1 pav. Kuro ir energijos vartojimo bendrosios vidaus sąnaudos 2005–2012 m.

200 100 0 PJ

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

2012

Atominė, hidro, vėjo, geoterminė ir cheminių procesų energija Gamtinės dujos Naftos produktai Malkos, anglys ir kitas kuras Iš viso 2 pav. Energijos išteklių bendrųjų vidaus sąnaudų pasiskirstymas 2012 m. 7,7 %

Elektros energija

19,5 %

Nafta ir naftos produktai

2,7 % 34,2 %

Gamtinės dujos Anglys ir koksas

35,9 %

Vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai

3 pav. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių pasiskirstymas 2012 m. 1,1 % 0,5 % 3,3 %

Biodujos 16,4 %

Biodegalai

2,6 % 4,1 % 1,0 %

Biomasė

Durpės kurui 69,7 %

Hidroenergija Cheminių procesų energija Vėjo energija Geoterminė energija

Panaši situacija buvo stebima ir Lietuvos pramonės sektoriuje. Pramonės produkcijos prieaugis 2008 m., palyginti su 2000 m., siekė 184,6 %. 2009 m. pramonės indeksas sumažėjo – 13,2 % ir, palyginti su 2000 m., siekė 160,2 %, o tai prilygo 2005 m. dydžiui. 2010 m., palyginti su 2009 m., pramonės indeksas padidėjo 5,6 %. Kuro ir energijos išteklių bendrosios vidaus sąnaudos 2005–2008 m. augo nuo 360 iki 392 PJ, [2]. 2008–2010 m. buvo stebima šių sąnaudų mažėjimo tendencija (2009 m. – 363,6 PJ, 2010 m. – 294,8 PJ) ir sąnaudos sumažėjo apie 24 %, (1 pav.). 2011–2012 m. sąnaudos vėl ėmė kilti: nuo 305,1 iki 309,2. 2005–2009 m. didžiausia bendrųjų vidaus sąnaudų dalis teko elektros energijai ir naftos produktams. 2009 m. elektros energijai teko 29,7 %, naftos produktams – 28,7 %, gamtinėms dujoms – 25,1 %, vietiniams ir atsinaujinantiems energijos ištekliams – 14,7 %, anglims ir koksui – 1,8 % bendrųjų vidaus sąnaudų. Pirminės energijos suvartojimo pokyčius 2005–2009 m. daugiausia lėmė elektros energijos gamybos Ignalinos AE svyravimai. 2009 m. Lietuvoje didžiausia elektros energijos dalis (70,7 %) buvo pagaminama iš atominės energijos. Tačiau 2009 m. pabaigoje pagal įsipareigojimus Ignalinos AE buvo uždaryta. 2010 m. 69,2 % elektros energijos buvo gaminama šiluminėse elektrinėse, 22,5 % – hidroelektrinėse, 3,9 % – vėjo jėgainėse ir 4,4 % – kitais įrenginiais. Didžiausia bendrųjų vidaus sąnaudų dalis 2010 m. teko naftos produktams – 36,2 % ir gamtinėms dujoms – 35,4 %. Elektros energijai teko 7,3 %, vietiniams ir atsinaujinantiems energijos ištekliams – 18,3 %, anglims ir koksui – 2,8 % bendrųjų vidaus sąnaudų (2 pav.). 2012 m. bendrosios vidaus sąnaudos pasiskirstė šiek tiek kitaip: elektros energijai teko 7,7 %, naftai ir jos produktams – 34,2 %, gamtinėms dujoms – 35,9 %, anglims ir koksui – 2,7 % ir 19,5 % vietiniams bei atsinaujinantiems energijos ištekliams. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių didžiausia dalis 2010 m. teko biomasei (72,7 %), toliau seka cheminių procesų energija (16,4 %), biodegalai (3,8 %) ir hidroenergija (3,3 %). Durpių kurui teko 1,1 %, vėjo energijai – 1,6 %, biodujoms – 0,6 % ir geoterminei energijai – 0,5 % šių išteklių (3 pav.). 2012 m. biomasei teko 69,7 %, biodujoms – 1,0 %, biodegalams – 4,1 %, durpių kurui ir hidroenergijai – po 2,6 %, cheminių procesų energijai –16,4 %, vėjo energijai – 1,6 % ir hidroenergijai – 3,3 %. Durpių kurui teko 1,1 %, vėjo energijai – 3,1 % ir 0,5 % – geoterminei energijai (3 pav.). Pagal ūkio sektorius 2010 m. 41,8 % vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių buvo transformuota elektrinėse ir katilinėse, namų ūkiams teko 45,1 %, pramonei – 5,7 % ir kitiems sektoriams – 7,4 %.

Inžinerija

Galutinės energijos naudojimo intensyvumo (energijos sąnaudos, tenkančios milijonui litų sukurto BVP) bei darbo našumo (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai, Lt) 2005–2009 m. rodikliai pateikti 1 lentelėje.

202��6

196�56

199�08

192�05

0 PJ

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

2012

Naftos produktai Šiluminė energija Elektros energija Gamtinės dujos Malkos, anglys ir kitas kuras Iš viso

40,2

37,7

35,88

37,55

5 pav. Kuras ir energija, sunaudoti pramonės produkcijos gamybai 2005–2012 m.

32,8

Kuras ir energija, suvartoti pramonės produkcijos gamybai, 2010 m. buvo pasiskirstę taip: gamtinėms dujoms teko didžiausia dalis – 32,0 %, elektros energijai – 25,6 %, šiluminei energijai – 20,9 %, akmens anglims – 8,6 %, malkoms ir medienos atliekoms – 8,5 %, naftos produktams – 3,1 %, kitam kurui – 1,3 %.

205�25

39,45

Kuro ir energijos suvartojimo pokyčiai Lietuvoje ankstesniu laikotarpiu buvo nagrinėti šio darbo autorių [3; 4].

209�95

100

2010 m. apie 32,8 % galutinių energijos reikmių teko transportui, 33,3 % – namų ūkiui ir 18,0 % – pramonei. Kitoms vartotojų grupėms (paslaugų, žemės ūkio, žvejybos ir statybos sektoriams) kartu teko 15,9 % galutinių energijos reikmių. Kuras ir energija, sunaudoti pramonės produkcijos gamybai, 2005–2007 m. turėjo pastovią augimo tendenciją nuo 39,4 iki 42,3 PJ ir didėjo apie 7,4 %. 2008–2009 m. šios sąnaudos smuko iki 32,8 PJ (apie 22,5 %) ir siekė 2002 m. lygį, o 2010 m. padidėjo apie 9,5 %, iki 35,9 PJ (5 pav.). 2011– 2012 m. ir toliau stebimas augimas nuo 37,7 iki 40,2 PJ.

199��8

150

42,26

Pramonei teko apie 17–21 % visų galutinių kuro ir energijos reikmių. Pramonėje galutinės kuro ir energijos reikmės 2005–2010 m. siekė 33–42 PJ. 2009–2010 m. buvo stebimas pramonės galutinių kuro ir energijos reikmių sumažėjimas iki 33–36 PJ (apie 15–22 %).

200

41,97

Apie trečdalį šių sąnaudų sudarė naftos produktai, kurių sąnaudos kito nuo 65 iki 80 PJ. Šiluminės energijos sąnaudos 2005–2010 m. kito nuo 36 iki 39 PJ, elektros energijos sąnaudos – nuo 29 iki 33 PJ, gamtinių dujų sąnaudos – nuo 22 iki 24 PJ. Malkų, anglių ir kt. kuro sąnaudos siekė 32–39 PJ, o tai sudarė 16–20 % visų galutinių kuro ir energijos sąnaudų.

4 pav. Galutinės energijos reikmės pagal kuro ir energijos rūšis 2005–2012 m. 187�99

2005–2007 m. laikotarpiu galutinės kuro ir energijos sąnaudos didėjo nuo 188 iki 210 PJ (apie 12 %). 2008 ir 2009 m. buvo stebimas šių sąnaudų mažėjimas iki 205 ir 192 PJ, o 2010 m. – padidėjimas iki 199 PJ (4 pav.). 2011 m. sąnaudos vėl nežymiai mažėjo iki 196,56 PJ, o 2012 m. vėl kilo iki 202,46 PJ.

30 20 10 0 PJ

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

2012

Elektros energija

Bendras galutinės energijos naudojimo intensyvumas 2005–2009 m. sumažėjo nuo 67,5 iki 63,7 TNE/mln. Lt sukurto BVP. Pramonėje šis rodiklis sumažėjo nuo 60,0 iki 50,7 TNE/mln. Lt sukurto BVP, t. y. apie 1,2 karto.

Naftos produktai

Darbo našumas visame ūkyje 2005–2009 m. padidėjo apie 1,3 karto (nuo 23,8 iki 31,3 Lt bendros pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai). Apdirbamojoje gamyboje darbo našumas padidėjo apie

Malkos, anglys ir kitas kuras

Gamtinės dujos Šiluminė energija

Iš viso

Inžinerija

2000 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 1 lentelė. Galutinės energijos naudojimo intensyvumo ir darbo našumo rodikliai

Galutinės energijos intensyvumas (TNE/milijonui Lt sukurto BVP) Bendras 81,9 67,5 Pramonė 76,8 60,0 Darbo našumas (BVP/faktiškai dirbtai 1 val., Lt) Visame ūkyje 15,7 23,8 Apdirbamoji gamyba 16,2 26,0 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 23,6 51,6

2008 m.

2009 m.

66,4 59,2

63,6 57,2

60,4 50,3

63,7 50,7

27,1 29,2 51,0

30,8 31,5 59,6

34,5 34,3 58,1

31,3 31,0 66,5

25146 6987 6202 5432 6525

24033 6122 6161 5386 6364

21609 4630 6153 4451 6375

482,3 248,6 186,3 62,3 233,7 145,2 88,5

610,9 321,0 297,9 23,1 289,9 209,4 80,5

916,1 523,2 443,2 80,0 392,3 218,9 174,0

2 lentelė. Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą 2005–2009 m.

Iš viso Pramonė Energetika Transportas Kitos veiklos

19166 3762 6332 3389 5683

22609 4905 7056 4406 6242

23419 5204 6749 4668 6762

3 lentelė. Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2005–2009 m.

Išlaidos, iš viso (milijonais litų) Investicijos, iš viso Aplinkos apsaugos priemonėms Gamybos procesui keisti Einamosios išlaidos, iš viso Einamosios vidaus išlaidos Aplinkosaugos paslaugų pirkimas

45,4 33,8 26,1 7,7 11,6 -

297,5 99,7 77,6 22,1 198,8 119,1 79,7

1,2 karto – nuo 26,0 iki 31,0 Lt bendros pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Lietuvoje 2005– 2007 m. augo apie 11 % – nuo 22 609 iki 25 146 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu, o 2007–2009 m. laikotarpiu sumažėjo nuo 25 146 iki 21 609 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu, t. y. apie 14 %, 2 lentelė. Šių dujų emisija 2007–2009 m. pramonėje sumažėjo nuo 6 987 iki 4 630 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu, t. y. apie 34 %, transporto sektoriuje – nuo 5 432 iki 4 451 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu (apie 18 %). Energetikoje šių dujų emisija 2005–2009 m. mažėjo nuo 7 056 iki 6 153 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu (apie 13 %). 2009 m. apie 28,5 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų teko energetikai, 21,4 % – pramonei, 20,6 % – transportui ir 29,5 % – kitoms veikloms. 2005–2009 m. pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai išaugo apie tris kartus – nuo 298 iki 916 mln. Lt., 3 lentelė. 2009 m. apie 48 % išlaidų sudarė investicijos į aplinkos apsaugos priemones, apie 43 % teko einamosioms išlaidoms ir apie 9 % – investicijoms gamybos procesui keisti.  Literatūra 1. Lietuvos statistikos metraštis 2011. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2011. 719 p. 2. Kuro ir energijos balansas 2010. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2011. 54 p. 3. Gaigalis V., Škėma R. Lietuvos pramonės vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonės sektoriuje 2002–2007 m. analizė // Energetika. 2009. Nr. 4. P. 228–236 p. 4. Gaigalis V., Škėma R. Ūkio vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo Lietuvoje 2004–2008 m. analizė // Energetika. 2010. Nr. 3–4. P. 186–192 p.

498,1 274,2 229,3 44,9 223,9 146,1 77,8

IŠVADOS

1. Kuro ir energijos išteklių bendrosios vidaus sąnaudos 2005–2008 m. augo nuo 360 iki 392 PJ. 2008–2010 m. šios sąnaudos sumažėjo apie 24 %. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrosiose vidaus sąnaudose 2010 m. siekė 16,4 %, didžiausia jų dalis (72,7 %) teko biomasei. 2. Galutinės kuro ir energijos sąnaudos 2005–2007 m. didėjo apie 12 % – nuo 188 iki 210 PJ. 2008–2009 m. buvo stebimas šių sąnaudų mažėjimas iki 192 PJ, o 2010 m. – padidėjimas iki 199 PJ. 2010 m. apie 32,8 % galutinių energijos reikmių teko transportui, 33,3 % – namų ūkiui, 18 % – pramonei. 3. Kuras ir energija, sunaudoti pramonės produkcijos gamybai, 2005–2007 m. augo nuo 39,4 iki 42,3 PJ (apie 7,4 %). 2008–2009 m. šios sąnaudos smuko iki 32,8 PJ (apie 22,5 %) ir siekė 2002 m. lygį, o 2010 m. padidėjo apie 9,5 %, iki 35,9 PJ. 4. Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2005– 2009 m. išaugo apie tris kartus – nuo 298 iki 916 mln. Lt. Apie 48 % išlaidų 2009 m. sudarė investicijos į aplinkos apsaugos priemones, apie 43 % teko einamosioms išlaidoms ir apie 9 % – investicijoms gamybos procesui keisti. 5. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Lietuvoje 2005–2007 m. augo apie 11 % – nuo 22 609 iki 25 146 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu, o 2007–2009 m. laikotarpiu sumažėjo nuo 25 146 iki 21 609 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu, t. y. apie 14 %. 2009 m. 28,5 % šių dujų teko energetikai, 21,4 % – pramonei, 20,6 % – transportui ir 29,5 % – kitoms veikloms.

In탑inerija

Inžinerija

Koncerno „TECE“ holistinis požiūris į vandens išleidimo sistemą

Už unikalią konstrukciją ir vandens taupymo technologiją naujasis „TECE“ vožtuvas 2009 m. buvo įvertintas „Design Plus“ apdovanojimu

Inžinerija

Universalaus vandens išleidimo bakelio sukūrimas ir integravimas į bet kurį potinkinės sistemos modulį yra ne mažiau svarbus už vandens išleidimo sistemą. Kaip ir visos „TECE“ vandens nuleidimo plokštelės, tinkančios bet kuriam „TECE“ moduliui. Koncerno „TECE“ sukaupta patirtis šioje srityje yra neįkainojama ir vertinama klientų. Dėl ypatingos įmonės patirties ir unikalių savybių „TECE“ vandens išleidimo bakelis per ilgą laiką milijonus kartų įrodė savo vertę. „TECE“ universalus bakelis – patikimas ir veikia tyliai. Vienas iš daugybės „TECE“ bakelio pranašumų – universalumas. Tas pat bakelis yra pritaikomas visais atvejais – ar jums reikalingas vandens nuleidimas iš viršaus, ar iš priekio, vieno ar dviejų vandens nuleidimo kiekių sistema, ar renkatės bet kurio montavimo aukščio potinkinį modulį montuoti į mūrą arba prie mūro sienos. Bakelis veikia itin tyliai. Tai patvirtino Fraunhoferio instituto garso izoliacijos ekspertai. „TECE“ bakelis – technologija ir ekologija Dideli vandens ir elektros kiekiai iššvaistomi naudojant pasenusias technologijas. Naujasis „TECE“ išleidimo vožtuvas siūlo sprendimą – kombinuota dvigubo ir ekonominio nuleidimo sistema leidžia sutaupyti daugiau nei 50 % vandens, palyginti su įprasta 6 ir 9 litrų nuleidimo sistema. Vartotojas gali pasirinkti 4,5/6/7,5 ir 9 litrų vandens nuleidimo kiekį, taip optimaliai galima kontroliuoti vandens sąnaudas. Galimybė reguliuoti vandens nuleidimo kiekį ypač aktuali naudojant naujos kartos keramiką bei pastatuose, turinčiuose seną kanalizacijos sistemą.

NAUJIENA

Išleidžiamo vandens srauto stiprumo reguliavimas (išleidžiamo vandens kiekis gali sumažėti, o srautas sustiprėti).

Nuo šiol „TECE“ bakelio išleidžiamo vandens srauto stiprumas gali būti lanksčiai pritaikytas, neatsižvelgiant į naudojamą keramiką. Pavyzdžiui, įrengus tualetą, keramika nėra nuplaunama tinkamai. Standartiniai srauto reguliavimo žiedai gali tik sumažinti, o ne padidinti išleidžiamo vandens srauto stiprumą. „TECE“ srauto reguliavimo žiedai yra šios problemos sprendimas: pakeitus standartinį srauto reguliavimo žiedą naujaisiais, srauto stiprumas gali būti padidintas arba sumažintas pagal poreikį.

UAB „TECE Baltikum“, Terminalo g. 10, Biruliškių k., LT-54469 Kauno r. Tel. +370 37 314 078, faks. +370 37 313 084, el. p. info@tece.lt, www.tece.lt.

Inžinerija

Modernus kompleksas ugniagesių treniruotėms

Inžinerija

Bendras universalios sporto salės ir baseino narams mokyti plotas

2 278,58 m2

Energinio naudingumo klasė

Lauko stadiono plotas

apie 13 000 m2, 300 žiūrovų vietų

Projekto užsakovas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

GENERALINIS RANGOVAS

UAB „Conresta“

Projekto sąmatinė vertė

10,2 mln. Lt

Projekto įgyvendinimo terminai

2011–2014 m. pavasaris

Projektuotojai

UAB „Unitectus“

Kadastriniai matavimai

UAB „ITR grupė“

Elektrotechniniai darbai

UAB „BD grupė“

Inžineriniai sprendimai

UAB „BV Inžinerinės sistemos“

Hidroizoliacinės medžiagos ir sprendimai

UAB „Mosas“

Hidroizoliacijos įrengimas

UAB „Schomburg Baltic“

Objekto šiltinimo darbai

AB „Ukmergės gelžbetonis“

Stogo dangos įrengimo darbai

UAB „Stalesta“

Objekto statybų techninė priežiūra

UAB „Konstrukcijos ir technologijos“

GENERALINIS RANGOVAS

Subrangovai ir tiekėjai

Ingrida Daraškevičiūtė

Vilniaus rajone, Valčiūnų kaime, šalia kelio Juodšiliai–Jašiūnai, buvusios sovietinės armijos raketinės kuro bazės teritorijoje, baigiamas įrengti ugniagesių gelbėtojų specialaus fizinio ir profesinio rengimo kompleksas su baseinu narams mokyti.

UAB

In탑inerija

situacijos planas

Inžinerija

Dalis tarybinio palikimo – buvusio karinio poligono pastatų – buvo nugriauta. Vietoje nusidėvėjusio garažo iškilo sporto kompleksas su baseinu. Šalia komplekso įrengtas ir lauko stadionas. Ugniagesių gelbėtojų fizinio ir profesinio rengimo komplekso su baseinu narams mokyti statyba finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis. Įgyvendinamas projektas susijęs su anksčiau pradėtu projektu „Ugniagesių gelbėtojų mokyklos su pratybų lauku mokomosios bazės sukūrimas“. Tai tolesnis mokomosios bazės, atitinkančios europinius standartus, kūrimo etapas. Įgyvendinant projektą, statinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir komunikacijų kontrolines nuotraukas matavo ir rengė UAB „ITR grupė“. Jos specializacija – pramoninių grindų ir geodezijos sritys. Anot technikos direktoriaus Donato Politos, gelbėtojų komplekso statybų pradžioje įmonės „ITR grupė“ geodezijos skyriaus inžinieriai žymėjo pagrindines pastato ašis, pastovius reperius ir komunikacijų vietas. Darbus sunkino ryšio trikdžiai objekto teritorijoje, tačiau panaudojus naujausią GPS imtuvą ir GNSS tinklą darbai buvo vykdomi laiku ir kokybiškai.

ELEKTROTECHNINIAI IR INŽINERINIAI SPRENDIMAI Visa VRM Ugniagesių gelbėtojų mokyklos teritorija užima beveik 45 ha ir yra suskirstyta į keletą zonų. Iki pradedant sporto komplekso statybą, jau buvo atiduoti naudoti administracinis pastatas, laboratorinis pastatas, kursantų miegamojo vienas iš trijų korpusų, kursantų valgykla. Ankstesnių statybos darbų etapo metu jau buvo pakloti ir pastatyti lauko nuotekų tinklai su biologinio valymo įrenginiais, siurblinė, hidroforinė ir vandens rezervuaras, lauko priešgaisrinio ir buitinio vandentiekio tinklai su arteziniais gręžiniais, pakloti žemo slėgio dujotiekio tinklai, pastatyta elektros transformatorinė pastotė, įrengti lauko elektros apšvietimo, jėgos ir ryšių tinklai.

Taigi statomą sporto kompleksą reikėjo prijungti prie ankstesniu statybų etapu pradėtos formuoti teritorijos infrastruktūros. Elektrotechninius montavimo bei projektavimo darbus atliko UAB „BD grupė“. Anot Pauliaus Bakšio, statomo sporto komplekso tinklus reikėjo prijungti prie pastatytos elektros transformatorinės pastotės. „Sporto komplekso 0,4 kV jėgos elektros tie-

In탑inerija

Pastato fasadas

Inžinerija

kimas atvestas nuo komplektinės transformatorinės pastotės dviem kabelių linijomis. Paklota apie 300 m elektros kabelių. Kertant esamus kelius, elektros kabeliai prastūmimo būdu pakloti PVC vamzdžiuose. Taip pat teko demontuoti aptiktus buvusio karinio dalinio nenaudojamus kabelius bei nutiestą laikiną orinę kabelinę liniją, – sako P. Bakšys. – Sporto komplekso teritorijoje sumontuoti gatvės, pėsčiųjų takų, automobilių aikštelės šviestuvai. Stadionui apšviesti sumontuotos 12 m atramos su 2 000 W prožektoriais, lauko teniso ir krepšinio aikštelėms įrengtos 10 m atramos su 400 W prožektoriais. Avarinio ir evakuacinio apšvietimo maitinimui užtikrinti šviestuvai įrengti su rezerviniu maitinimu. Teritorijos elektros apšvietimas valdomas rankiniu ir automatiniu (fotorelės su šviesos jutikliu) būdais. Taip pat įrengta avarinė elektros tiekimo sistema. Sporto komplekse sumontuoti natūralus ir dirbtinis apšvietimai su apsauginiais gaubtais nuo mechaninio poveikio.“ UAB „BV Inžinerinės sistemos“ atliko buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, taip pat buitinio ir gaisrinio vandentiekio įrengimo bei prijungimo prie jau esamų tinklų darbus. Sporto komplekso buitinėms ir gaisrinėms reikmėms sumontuotos vandens tiekimo trasos iš PE-110 mm vamzdyno buvo atvestos nuo jau esamo buitinio vandentiekio trasos šulinio, ilgis – apie 55 metrus. Nenutrūkstamam ir saugiam vandens tiekimui išorės ir vidaus gaisrams gesinti įrengtas žiedinis vandentiekis. Vandens kokybei užtikrinti sumontuoti vandens gerinimo įrenginiai. Viso komplekso vandens apskaitai įrengtas įvadinis vandens skaitiklis ir atskiras skaitiklis karšto vandens apskaitai. Vidaus vamzdynai izoliuoti – šaltojo vandentiekio izoliuoti taip, kad nerasotų, karštojo – kad

nesusidarytų šilumos nuostolių. Sporto komplekso buitinės nuotekos išleidžiamos į anksčiau pastatytus biologinio valymo įrenginius. Tam nutiesta apie 50 m ilgio buitinių nuotekų trasa iki esamo šulinio, o nuo šio šulinio įrengti buitinių nuotekų savitakiniai tinklai iki biologinių valymo įrenginių. Sporto kompleksas su pastatais, aikštelėmis ir keliais užima didelę teritoriją, todėl paviršinės lietaus nuotekos ir vanduo iš baseinų išleidžiami tik visiškai juos išvalius ir pasiekus aplinkai nekenksmingą lygį. Šulinių, įrengtų važiuojamoje dalyje, dangčiai pritaikyti atlaikyti 40 t apkrovą ir yra vadinamojo „plaukiojančiojo tipo“. KONSTRUKCINIAI SPRENDIMAI Anot projektavimo darbus vykdžiusios UAB „Unitectus“ projekto vadovo Tumo Mazūro, pasirinkta įrengti gręžtinius polinius pamatus. Universalios sporto salės laikančioji konstrukcija sudaryta iš gelžbetoninių kolonų, prie kurių pritvirtintos „sumuštinio“ (angl. sandwich) tipo apšiltintos sieninės plokštės, iš abiejų pusių aptaisytos profiliuota skarda. Korpuso su baseinu techninių patalpų konstrukcija bei perdanga aplink baseiną virš rūsio – iš monolitinio gelžbetonio, kitur – iš surenkamų gelžbetoninių plokščių.

Universalios sporto salės stogo konstrukcija – plieninės santvaros su plieniniais ryšiais, profiliuotas paklotas su termoizoliacija ir ritininė prilydomoji stogo danga. Korpuso su baseinu stogo konstrukcija – didelio tarpatramio daugiasluoksnės denginio plokštės su papildoma šilumine izoliacija, ritininė prilydomoji danga. Objekto statybų techninę priežiūrą atliko UAB „Konstrukcijos ir technologijos“.

Inžinerija

 „Cetflex ACF 165“ Hidroizoliaciniai sprendimai Pamatų bei požeminių konstrukcijų hidroizoliaciniai sprendimai buvo patikėti UAB „Mosas“. Įmonės direktoriaus Rimanto Bernoto paprašėme daugiau papasakoti apie objekte naudotas medžiagas.

 „Bentostrip“

 RSA sistema

 „Cetflex ACF 165“

Vertikaliai ir horizontaliai hidroizoliacijai naudojamas bentonitinio molio paklotas „Voltex“. Tokiam paklotui gaminti naudojamos bentonitinio molio granulės. Jos subrinksta ir pasiekia iki 16 kartų didesnį tūrį, nei yra jų sausasis tūris, ir išsiplėtusios uždaroje erdvėje (prispaustos sutankinamu gruntu, betono sluoksniu ir pan.) sutankėja ir suformuoja lanksčią, savaime „užsigydančią“ (todėl nepažeidžiamą) membraną. Tokia membrana atlaiko net iki 7 barų vandens spūdį! Kadangi molio granulės gana stambios, jos lėtai brinksta paveiktos vandens, todėl pakloto nereikia apsaugoti nuo lietaus (kai dirbama po atviru dangumi), taip pat jo nesugadina ir liūčių metu į požemines patalpas per nesandarų pastatą patenkantis vanduo. Kitas molio granulių pranašumas tas, kad hidroizoliuojant vertikalias plokštumas jos neišbyra iš pakloto. Su „Voltex“ hidroizoliacijos darbus galima atlikti bet kuriomis oro sąlygomis ir bet kuriuo metų laiku!

 „Voltex“ (vertikali pamatų hidroizoliacija)

 „Voltex“ (horizontali hidroizoliacija ant

sutankinto grunto, tipiškas persidengimas)

 „Bentogrout“ (bentonitinio molio

glaistas statiems kampams suapvalinti)

Juosta „Cetflex ACF“ skirta baseinų, rezervuarų, pamatų betono technologinėms (dar kitaip vadinamoms darbo, konstrukcinėms) siūlėms sandarinti. „Cetflex ACF“ – tai „L“ formos cinkuotos skardos juosta, kurios viena plokštuma padengta bentonitinio molio sluoksniu. Juosta tvirtinama prie pamatinės plokštės viršutinės armatūros lenkiant juostos horizontalioje (atraminėje) plokštumoje išpjautas dalis aplink armatūrą. Atskiros juostos jungiamos užleidžiant vieną ant kitos 10 cm ir sukabinant jas specialia kabe KA 18/3. Gaunama tvirta, stabili sandarinimo siūlė, kuri veikiama vandens išbrinksta ir užsandarina technologinę siūlę per visą juostos „Cetflex“ aukštį. Bentonitinis molis chemiškai neutralus, todėl tinka apsaugai ir nuo alyvos prasiskverbimo. RSA sistema – sandarūs klojinių suveržimo vamzdeliai. Viena dažnai iš anksto ne-

sprendžiamų problemų yra klojinių suveržimo vamzdelių konstrukcijose paliekamos skylės. RSA sistemą sudaro:  vamzdelis su išoriniu bentonitinio molio sluoksniu, užsandarinantis tarpą tarp vamzdelio ir betono;  brinkstantis polimerinis kamštis, kuriuo užsandarinama vamzdelio paliekama skylė konstrukcijoje. „Bentogrout“ – bentonitinio molio pasta, skirta stačiam vidiniam kampui suapvalinti prieš įrengiant paklotą „Voltex“. „PC Patch & Plug“ – greitai kietėjantis, nesusitraukiantis hidrofobinis mišinys. Juo galima sandarinti ir pratekamas, ir įtrūkusias, ir kitas vandenį praleidžiančias vietas betone. „Bentostrip“ – hidrofilinė, brinkstanti bentonitinio molio juosta vertikalioms technologinėms siūlėms sandarinti. Juosta išbrinksta iki 400 % ir užsandarina galimus mikroskopinius įtrūkimus ar susidariusius plyšius. Taip pat ji skirta skverbtims per pamatinę plokštę ar pamatines sienas sandarinti (žr. Ntr. 5738). Sprendimas paprastas, nebrangus ir efektyvus. PAMATŲ HIDROIZOLIACIJOS MAZGAS

Inžinerija

ŠILTINIMAS PUTPLASČIU IR RITININĖ STOGO DANGA „Šiame objekte buvo naudotas baltasis polistireninis putplastis „Termoporas“, – pasakoja AB „Ukmergės gelžbetonis“ pirkimo ir rinkodaros vadovas Tadas Larinas. – Objekto grindims ir baseinui apšiltinti pasirinkta medžiaga neįgeria drėgmės ir atlaiko dideles apkrovas. Grindims ir pamatams apšiltinti naudotas „Termoporas EPS 100“. Pasirinktos 10 cm storio plokštės. Dėl baseino gylio ir apkrovų pasitelktas aukšto atsparumo gniuždymui polistireninis putplastis „Termoporas EPS 200“ (stipris gniuždant iki 10 % deformacijos ≥200 kPa; šilumos laidumas ≤0,034 W/(mK). Naudotos 15 cm storio plokštės. Fasadui apšiltinti pritaikytas „Termoporas EPS 70“. Naudotos 15 cm storio plokštės.“

Renkantis apšiltinimo medžiagą, buvo atsižvelgta į tai, kad polistireninis putplastis nepūva, nedūla ir nesensta. UAB „Stalesta“ įrengė „Icopal Baltbit PF“ ir „Icopal Baltbit WF“ ritininę stogo dangą pagal suprojektuotus montavimo mazgus. Danga atitinka europinį standartą

EN 13707. Anot įmonės direktoriaus Stasio Kurmino, įmonės specializacija – rengti tik plokščius stogus su bitumine stogo danga. Šiame objekte įrengta „Icopal“ ritininė stogo danga yra ilgalaikė ir atitinkanti naujausius priešgaisrinius reikalavimus: su armuotu poliesteriu, apatinė dangos pusė padengta apsaugine plėvele su modifikuoto SBS bitumo sluoksniais. „Icopal Baltbit PF“ – su viršuje esančiu smėlio barstalu, 3 mm storio. „Icopal Baltbit WF“ – su viršuje esančiu skalūno barstalu, 4 mm storio. SUJUNGTI DU KORPUSAI „Apsuptas miško 3 ha teritorijoje kompleksas susideda iš dviejų tarpusavyje sublokuotų korpusų – sporto salės ir baseino, tačiau funkcionuos kaip vientisas fizinio ir profesinio rengimo kompleksas, – pasakoja T. Mazūras. – Korpusai jungiasi bendru vestibiuliu, kuriame įrengta drabužinė, lankytojų sanitariniai mazgai bei sanitarinis mazgas žmonėms su negalia. Iš vestibiulio tiesiai patenkama į sporto salių ir baseino bendro naudojimo bei persirengimo patalpas. Čia įrengtos homogeninės klijuojamos dangos: drėgnose ir baseino zonos patalpose – akmens

Inžinerija

pirmojo aukšto planas

Inžinerija

masės arba keraminės plytelės, sporto salėje – medinės konstrukcijos danga. Sporto kompleksas bus šildomas dujiniais stoginiais įrenginiais „Hoval“ (Šveicarija).“ SPORTO SALĖ Universali per 1 000 m2 ploto sporto salė pritaikyta įvairioms sporto šakoms: salės futbolui, tinkliniui, rankiniui, tenisui, krepšiniui, kitiems renginiams. Sporto salėje bus išdėstyti sunkiosios atletikos ir bendrojo fizinio pasirengimo treniruokliai. „Universalios sporto salės aukštis nuo grindų iki stogo konstrukcijos apatinės plokštumos sieks 7 metrus. Sporto salės specialioje zonoje, kurios aukštis iki stogo kraigo sieks net 18 m bus įrengtas keturių aukštų ir dviejų takų bokštas su treniruokliu aukštalipiams bei alpinistine sienele. Čia ugniagesiai mokysis laipioti kablinėmis ir įtraukiamomis kopėčiomis“, – pasakoja UAB „Conresta“ direktorius Lukas Laukaitis.

Prie mokomojo bokšto suprojektuota apsauginė pagalvė nuo kritimo. Grindys – betoninės, padengtos gumine danga. Taip pat vienoje salės pusėje įrengti 1,5 m skersmens, apie 2,70 m gylio šuliniai. Juose taip pat sumontuotos apsaugos nuo kritimo. Sporto salėje įrengtos žiūrovų tribūnos.

BASEINO ĮRENGIMAS Įrengiant apie 300 m2 sporto komplekso baseiną narams mokyti, jo prieigose, dušinėse, persirengimo kambariuose, sanitariniuose mazguose, narų inventoriaus plovyklos ir džiovyklos patalpose, t. y. visose drėgnose šio korpuso zonose, hidroizoliacijai įrengti ir plytelėms klijuoti buvo pasirinktos UAB „Schomburg Baltic“ („Schomburg GmbH & CO KG“ ir „Imlitex Holdings“ patronuojamosios įmonės) statybinių produktų sistemos. Naudotos medžiagos: paviršių lyginimo glaistas „Solocret 15“; dugnui lyginti – savaime išsilyginantis mišinys „Soloplan 30“; mineralinė dviejų komponentų hidroizoliacija „Aquafin 2K/M“, atspari slėgiui iki 7 barų; dviejų komponentų plytelių klijai „Unifix 2K/6“, klijų markė C2 TE S2; epoksidinis plytelių glaistas „Asodur Design“; kampams ir įdėtinėms detalėms buvo naudotos sandarinimo juostos.

Anot UAB „Schomburg Baltic“ vadovo Gyčio Jono Vitkaus, nors baseino narams mokyti plotas nėra didelis, tačiau baseinas yra gilesnis nei įprastų vandens parkų – net 6 m gylio, todėl statybiniai darbai yra techniškai sudėtingesni. Labai svarbu, kad buvo pasirinktos kokybiškos ir atsparios apkrovoms hidroizoliacinės medžiagos. Būtent betoninių sistemų hidroizoliavimas ir apsauga yra viena pagrindi-

Inžinerija

trukcijos. Jos leidžia suformuoti 6 m gylį. Tai – profesionalams skirtas baseinas, iš kurio išlipę 6 m gylį pasiekę narai įveikia dekompresijos procedūrą specialiai tam iš Olandijos atgabentoje modernioje baro kameroje, – pasakoja UAB „Conresta“ direktorius L. Laukaitis. – Baro kameros modulį siuntėmės iš Olandijos, čia jį gavome jau visiškai surinktą ir tinkamai išbandytą. Jo įdiegimo darbai vyko sklandžiai, nes visus klausimus derinome projektavimo metu, dar prieš atvežant kamerą, buvome suformavę specialią darbo grupę iš savo specialistų, kurie suderino visus būtinus paruošiamuosius darbus. Tai – iš tiesų specifinis projektas, kuriam prireikė nemažai žinių. Vienas didesnių jo iššūkių – baro kameros prijungimas, čia kliovėmės ir partnerių iš užsienio žiniomis. Džiaugiamės tuo, kad darbai sėkmingai artėja prie finišo tiesiosios. Įgyvendindami šį projektą patys jaučiamės daug išmokę ir patobulėję.“

Lauko stadione įrengta futbolo aikštė su laistymo sistema, dirbtinės dangos bėgimo takai bei krepšinio aikštelė, taip pat 300 vietų žiūrovų tribūnos, dengti žaidėjų suoliukai bei dar vienas keturių aukštų ir trijų takų mokomasis bokštas. nių sričių, kurioje nuo 1939 m. specializuojasi Vokietijos bendrovė „Schomburg GmbH & CO KG“. Naudojant šios kompanijos specialios paskirties hidroizoliacines sistemas, įrengta daug pramogų parkų Europoje ir Lietuvoje: Druskininkų sanatorijos, Trakų ir Anykščių vandens parkų baseinai bei SPA centrai. Anot G. J. Vitkaus, svarbus kokybės garantas yra ir tai, kad įrengiant baseiną narams mokyti buvo pasirinktas visas kompleksas to paties gamintojo medžiagų – nuo betono paruošimo, išliejimo, išlyginimo iki hidroizoliavimo, plytelių klijavimo ir glaistymo. Be to, prisiimta atsakomybė dėl objekto priežiūros visų statybos darbų metu. UAB „Schomburg Baltic“ jau aštuonerius metus atstovauja Vokietijos kompanijai Baltijos regione. MODERNI DEKOMPRESINĖ KAMERA „Specialaus parengimo komplekse įrengtas dviejų takelių 25 x 6 m dydžio baseinas. Jo gylis – nuo 1,5 m iki 6 m per 21 m baseino ilgį ir gilėjantis (lūžio plokštuma statmena baseino vandens paviršiui) iki 6 m gylio per 4 m baseino ilgį. Baseino 6 m gylio zonoje numatytas dirbtinis apšvietimas ir lengvai transformuojamos kons-

„Kad būtų užtikrintas dekompresinės kameros ir kompresorių patikimas darbas, sumontuotas atskiras dyzelinis generatorius. Jis buvo prijungtas prie avarinės elektros tiekimo sistemos, kad dingus įtampai pradėtų veikti automatiniu režimu“, – papildo UAB „BD grupės“ vadovas P. Bakšys. „Įrengta baro kamera – tai sudėtinga įranga narams mokyti, skirta aprūpinti narams medicinine priežiūra ir gydymu. Panašius įrenginius iki šiol Lietuvoje turėjo tik karinis jūrų laivynas. Dekompresinėje kameroje didinamas slėgis, kad per treniruotes narų gelbėtojų organizmas priprastų prie perkrovimų“, – pasakoja T. Mazūras. Pašnekovas priduria, kad šiame korpuse įrengtos narų persirengimo patalpos, narų pagalbinių medžiagų sandėlis ir narų kostiumų bei kito inventoriaus plovykla su nerūdijančiojo plieno voniomis, džiovykla su stacionariomis nerūdijančiojo plieno konstrukcijomis narų kostiumams džiovinti, vandens nuo grindų surinkimo trapai. Patalpose įrengta priverstinė ventiliacija. Taip pat dūmams šalinti numatyti varstomi langai. VISOS SĄLYGOS TRENIRUOTĖMS Baigiamam statyti fizinio ir profesinio rengimo komplekse su baseinu narams mokyti ugniagesiai gelbėtojai turės galimybę tobulinti profesinius įgūdžius aukštyje, ant vandens ir vandenyje bei bendrąjį profesinį pasirengimą. Taip pat įrengta mokymo klasė su kompiuterizuotomis darbo vietomis, interneto prieiga, vietiniu telefoniniu ryšiu su gaisrine (multimedijos ir interaktyviosios lentos tvirtinimo ir prijungimo vietos).

In탑inerija

Infrastruktūra

Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairės automobilių keliams ir geležinkeliams

Infrastruktūra

Gairių tikslas – užtikrinti Lietuvos ir jos etnografinių regionų, atskirų teritorinių kraštovaizdžio vienetų identiteto, ekologinių ir estetinių vertybių išsaugojimą bei gausinimą, tikslingą kelių kraštovaizdžio formavimą ir gerinti bendrą Lietuvos įvaizdį tiesiant, rekonstruojant ir remontuojant kelius. Čia pateikiami pagrindiniai kraštovaizdžio formavimo principai ir priemonės, jų taikymo būdai, rekomendacijos ir geros praktikos pavyzdžiai. Projektas „Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairės automobilių keliams ir geležinkeliams“ finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis. Gairės buvo ruošiamos 2012–2013 m. konkursą laimėjusių UAB „Infraplanas“ ir VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto, papildomai pasitelkiant įvairių mokslo ir valstybės institucijų specialistus. Didžiausias dėmesys skiriamas valstybinės reikšmės automobilių kelių ir gatvių kraštovaizdžiui, kiek mažiau liečiant geležinkelius ir jų kraštovaizdį. Gairėse aptariamas Lietuvos kraštovaizdis, jo tipai ir vertybės, kelių ir geležinkelių

 Arkos iš vietinio akmens padeda

atpažinti 12-ąjį kelią (Juta, JAV). Irinos Matijošaitienės nuotrauka.

tinklas, kraštovaizdžio erdvinės struktūros, ekologinių ir estetinių vertybių apsaugos principai (gamtiniame, kaimo, miesto, priemiestiniame, kultūriniame kraštovaizdyje, rekreacinėse vietovėse ir saugomose teritorijose), kelių trasų ir jų komponentų derinimas prie kraštovaizdžio komponentų. Remiantis užsienio šalių patirtimi bei Lietuvoje galiojančiais teisės aktais ir normomis, pateikiami įvairūs Dr. Irina Matijošaitienė, siūlymai, kaip reguliuoti želdi- Kauno technologijos universiteto nimą prie kelių (želdinių kom- Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentė ponavimas ir asortimentas), kelių aplinkosauginių priemonių įrengimą kraštovaizdžio aspektais (triukšmo užtvaros, pylimai, biologinės įvairovės, vandens telkinių ir dirvožemio apsaugos priemonės), eismo dalyvių ir transporto statinius (geležinkelio stotys, visuomeninio transporto stotelės, poilsio ir stovėjimo aikštelės, apžvalgos aikštelės, mažosios architektūros ir kiti statiniai), kelių kraštovaizdžio informacinį lauką (informavimo apie gamtines ir kultūrines kraštovaizdžio vertybes sistema, komercinės reklamos stendai). Gairėse pateikiama teigiamų ir neigiamų grafinių pavyzdžių, kaip komponuoti kelio trasos planą ir kelio išilginį profilį į reljefą, nurodomi kelio trasos erdvinio projektavimo principai, žemės sankasų ir iškasų formavimo siūlymai. Taip pat siūlomi tiltų, estakadų ir pralaidų įrengimo kraštovaizdyje variantai bei jų įrengimo teigiamos ir neigiamos praktikos pavyzdžiai. Teikiant bendrąsias rekomendacijas, informacinį planuojant ir sodinant želdinius pakelėse, aptariami kelkraščių ir sankasų želdiniai, saugomi medžiai naujų ir rekonstruojamų kelių juostose, esamų medžių apsauga ir priežiūra, skiriamas ypatingas dėmesys miesto kraštovaizdžio želdiniams. Taip pat pateikiama siūlymų, kaip želdinti skiriamąsias juostas kaimo ir miesto kraštovaizdyje, sankryžas bei kelių ir geležinkelių apsaugos zonas, aptariamos ekologinių, informacinių, įspėjamųjų ir dekoratyvinių želdinių naudojimo galimybės. Į aplinkosauginių priemonių įrengimo siūlymus įtrauktas ir nuo triukšmo bei taršos saugančių želdinių užtvarų ir uždangų įrengimas, geri želdinių užtvarų ir uždangų pavyzdžiai, taip pat nuo triukšmo apsaugantys įrenginiai, t. y. užtvaros, sienutės, pylimai. Pateikiama triukšmo užtvarų įrengimo grafinių pavyzdžių (prieš įrengiant užtvarą ir ją įrengus) kaimo, priemiesčio ir miesto kraštovaizdyje bei rekomendacijos, kokia turi būti užtvara, jos charakteris, medžiagiškumas ir galimas apželdinimas, atsižvelgiant į kraštovaizdžio tipą, kuriame užtvara įrengiama. Gairėse

Infrastruktūra

Ypač reikia atkreipti dėmesį į paveldo objektus, kurie galėtų sudominti turistus ir būtų kelio bendros architektūrinės kompozicijos dalis. Poilsio aikštelės gali būti kombinuojamos su apžvalgos aikštelėmis. Jų dizainas turi būti paprastas, gerai įsimenamas ir atpažįstamas. taip pat skiriamas dėmesys užtvarų įrengimui ir dizainui priemiesčio kraštovaizdyje, kai užtvara yra dėmesio centre miesto kraštovaizdyje, kai ji yra „miesto vartai“ priemiesčio ar miesto kraštovaizdyje, kai ji yra istorinė arba paveldo vieta. Projektuojant bet kurį eismo dalyvių ir transporto statinį, planuojant jo sklypą, reikia ne tik įvertinti kelio naudotojų poreikius, bet ir šiuos objektus derinti prie estetinių, vizualių ir kitų kraštovaizdžio savybių [5], eismo saugumo bei aplinkosaugos reikalavimų. Svarbu išstudijuoti kraštovaizdžio, kurį kerta kelio trasa, tipą, charakterį, vertybes ir integruoti kelio statinius į juos supančią aplinką, statinio architektūrinėse detalėse ir teritorijų plane atkartojant, interpretuojant aplinkiniam kraštovaizdžiui būdingą charakterį,

bruožus ir detales. Gairėse siūloma kelio įrenginius ir statinius projektuoti vieno stiliaus konkrečiame kraštovaizdžio areale (pavyzdžiui, konkrečioje saugomoje teritorijoje, rajone, etnografiniame regione) arba ir visoje kelio trasoje, jei per visą kelio ilgį kraštovaizdis išlaiko daugmaž tą patį pobūdį. Kur įmanoma, verta naudoti vietovei būdingas medžiagas (pavyzdžiui, medį, riedulius, kitą akmenį, šiaurės Lietuvoje – molį, dolomitą ir pan.), formas (pavyzdžiui, etnografiniam regionui būdingas dvišlaičių stogų proporcijas ir pan.) ir bruožus (pavyzdžiui, būdingą konkrečiai vietovei durų staktų apdailą ir pan.), spalvas, stilių [3]. Projektuojant visuomeninio transporto stoteles ir norint, kad stotelės būtų lengviau atpažįstamos, reikia siekti jų išdėstymo ir elementų vienodumo visame kelyje ar konkrečiame kraštovaizdžio areale, išlaikyti vienodą pavėsinių, statinių ir įrenginių stilių. Tais atvejais, kai norima išskirti konkrečią stotelę iš visų kitų (pavyzdžiui, patenkančią į saugomą teritoriją, arba ten, kur prasideda kitokio tipo kraštovaizdis), galima keisti spalvas, medžiagas, kai kurių detalių bruožus. Priemiesčio kraštovaizdyje esančių ar planuojamų visuomeninio transporto stotelių dizainas derintinas prie supančio žemės naudojimo būdo ir pastatų architektūrinės išraiškos. Gamtiniame ar kaimo kraštovaizdyje siūloma naudoti gamtai artimas spalvas (įvairius rudos, gelsvos, žalios spalvų atspalvius ir pan.), tradicines ar būdingas konkrečiam kraštui formas bei medžiagas (medieną, skiedras, rąstus, plytas ir pan.).

 Geri visuomeninio transporto stotelių pavyzdžiai. Kairėje – stotelė priemiesčio kraštovaizdyje. Tai puikus tradicinių (medžio) ir šiuolaikinių (aliuminio arba metalo rėmų) apdailos medžiagų derinio pavyzdys [1]. Dešinėje – stotelė gamtiniame ir kaimo kraštovaizdyje. Onos Samuchovienės nuotrauka.

Infrastruktūra

 Poilsio aikštelių statiniai derinami prie supančios aplinkos.

Akmuo ir medis šiame informaciniame centre dera prie Jeloustouno nacionalinio parko kraštovaizdžio (Vajomingas, JAV). Irinos Matijošaitienės nuotrauka.

Poilsio ir stovėjimo aikštelės turėtų būti tolygiai išdėstytos visoje kelio trasoje. Poilsio aikštelei vietą reikėtų parinkti estetiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingose vietovėse, įvertinant objektus ir panoramas, kurias matys eismo dalyviai iš būsimos poilsio aikštelės: ežerus, upes, jų slėnius, gražius miškelius arba atskiras medžių grupes, aukštus statinius ir kalvas. Ypač reikia atkreipti dėmesį į paveldo objektus, kurie galėtų sudominti turistus ir būtų kelio bendros architektūrinės kompozicijos dalis. Poilsio aikštelės gali būti kombinuojamos su apžvalgos aikštelėmis. Jų dizainas turi būti paprastas, gerai įsimenamas ir atpažįstamas. Jos taipogi turi būti saugios, o jose esanti įranga patogi naudoti. Aikštelės ir jų įranga turi būti pritaikytos žmonėms su negalia. Aikštelių dydis, įrangos gausa, paskirtis būna įvairi – jos projektuojamos individualiai kiekvienai vietai. Statiniai turėtų derėti su supančia aplinka masteliu, dydžiu, aukštingumu, architektūrine išraiška, jiems verta parinkti natūralių ir gamtai artimų atspalvių apdailą: žemės, uolų, augalijos spalvų [4].

 Pastatai su vietos akmens apdaila, nuožulniais smailėjančiais

stogais bei tiltai su arkomis atspindi istorinio Kolumbijos upės kelio (Oregonas, JAV) bendrą identitetą [2].

Infrastruktūra

 Apžvalgos aikštelės. Dešinėje – kalkakmenio naudojimas apžvalgos aikštelėje būdingas šiai šalies daliai ir dera prie aplinkos

(Beartooth vaizdingas kelias, Misūris, JAV). Irinos Matijošaitienės nuotrauka.

Apžvalgos aikštelės gali būti automobilių stovėjimo ir poilsio aikštelių dalis arba – atskirai įrengtos aikštelės tose vietose, kur atsiveria gražus kraštovaizdis, matomi įdomūs, vertingi objektai. Vietą apžvalgos aikštelėms verta parinkti dar ankstyvosios kelių projektavimo stadijos metu. Gairėse pateikiami aikštelės takų projektavimo ir jų dangos bei apželdinimo siūlymai.

Mažoji architektūra ir kiti statiniai turėtų būti projektuojami pagal bendrą stilių visoje kelio atkarpoje, išskyrus architektūrą poilsio aikštelėse, supamose unikalaus kraštovaizdžio arba esančiose kultūriniu požiūriu svarbioje vietoje, – šiose aikštelėse architektūra gali būti išskirtinio stiliaus ir dizaino. Jei mažosios architektūros ir kiti statiniai yra istoriniai, jie turėtų būti gerbiami ir saugomi, taip pat pritaikyti šiuolaikiniams žmonių poreikiams (muziejams, pakelės užeigoms ir pan.). Taipogi aptariamas mažosios architektūros objektų apšvietimas tamsiuoju paros metu.

 Apžvalgos aikštelė, įrengta kaip nuovaža nuo vaizdingo kelio (Havajai, JAV). Irinos Matijošaitienės nuotrauka.

Infrastruktūra

Gairėse taip pat paaiškinama, kas yra kelio stilius, kokiomis priemonėmis jis formuojamas JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Lietuvos keliai ar jų atkarpos (ne trumpesnės kaip 20 km), turintys savitą stilių ar ypatingą reikšmę, galėtų būti žymimi ir formuojami kaip natūralūs arba žali keliai, vaizdingi keliai, istoriniai (kultūriniai) keliai, inžineriniai (utilitarūs) ir rekreaciniai (svarbūs valstybės mastu) keliai [3]. Kiekvienam pirmiau išvardytų kelio tipų pateikiamos trumpos kelio stiliaus formavimo rekomendacijos. Aptariant informavimo apie gamtines ir kultūrines vertybes sistemą, siūloma gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio vertybes žymėti vieno stiliaus rudo atspalvio informacinių ženklų sistema. Šie ženklai informuotų apie vertybes, esančias netoli kelio, etnografinių regionų ir rajonų savivaldybių ribas, įvažiavimus į miestus ir kurortus. Informaciniuose stenduose, žyminčiuose valstybinius parkus, siūloma naudoti oficialius šių parkų logotipus, kuriuose stilizuotai būtų pavaizduoti jų teritorijų būdingiausi bruožai [3].

Komercinės reklamos stendų statybos prie kelių ir geležinkelių koncepcija numato, kad reklamos stendai negalimi gamtinėse ir kaimiškose teritorijose, gyvenamosiose miestų zonose.

Literatūra

„Lututė“, 2013.

1. Delaware Valley Regional Planning Comission. SEPTA Bus stop design guidelines: USA, PA, Philadelphia, 2012. http://www.septa.org/reports/pdf/SEPTA-Bus-Stop-Design-Guidelines-2012.pdf.

4. Matijošaitienė I. Poilsio aikštelių prie automobilių kelių įrengimo principai // Miestų želdynų formavimas: mokslo darbai = Formation of Urban Green Areas: scientific articles. Klaipėda: Klaipėdos valstybinė kolegija, 2013, Nr. 1 (10), p. 172–181.

2. Yamada A., Ostergaard D., Jilbert M., Brunswick N. Scenic Byways. A design guides for roadside improvements, 2002. http://www.fs.fed. us/t-d/pubs/pdf/hi_res/fhwa02001hi.pdf. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairės valstybiniams keliams ir geležinkeliams. Kaunas:

Miesto ir priemiesčio kraštovaizdyje reklamos stendus statyti galima, gairėse siūlomi jų statybos reguliavimo principai [3]. Taip pat pateikiami reklamos stendų neigiamo poveikio vizualinei kraštovaizdžio kokybei mažinimo būdai bei grafiniai pavyzdžiai, kaip tai galima padaryti. 

 Mažosios architektūros objektai, esantys prie kelio, padeda

vairuotojui orientuotis vietovėje ir suteikia kraštovaizdžiui „vietos pojūtį“ [5]. Raudonas akmuo, būdingas supančiam kraštovaizdžiui, naudojamas mažojoje architektūroje prie įvažiavimo į Arkų nacionalinį parką (Juta, JAV). Irinos Matijošaitienės nuotrauka.

5. National Roads Authority. A guide to landscape treatment for national road schemes in Ireland, 2006. http://www.nra. ie/Publications/DownloadableDocumentation/Environment/ file,3481,en.pdf.

W i n t e r 201 3 – 2 0 1 4 ( 1 ) / S u m m a r y

Architecture MISSION (IM)POSSIBLE: A HOUSE IN A 4.5 SQ. M. AREA Australian architects have been assigned a tricky yet funny task to create a new home instead of an old one in a 4.5 sq. m. area. The tactic was to maximise the interior functions and available space while responding to the context by creating a single building out of three small objects rather than a single contemporary monolith. The tired lean-to which housed a kitchen, bathroom, dining room, and laundry were removed. These functions were relocated and updated along with the addition of a master bedroom above. The original brick terrace was retained, tidied and brought back to life. In the centre of the original house there had been a small lightwell containing a Japanese maple tree. The maple was retained, and the lightwell expanded and surrounded in glass, bringing the tree into the living spaces. DESIGN OF A CONDO IN AN INDUSTRIAL BUILDING Commissioned the design of a 488 sq. m. area in a 1920’s industrial building, architects worked in close cooperation with the customers’ family. The mandate was to relocate the kitchen and to add a third bedroom for the couple’s second child. A 3 metres long sofa with a new gas fireplace defines the living room. The existing second bedroom was reduced to create a hallway to access the third bedroom. Adjacent to it, the bathroom is a continuation of the frosted glass façade, which allows for these two rooms natural light from the living room windows facing southwest while preserving privacy. Building FINISHING CONCERETE AT THE SEASIDE: HISTORICAL REMINISCENCES AND THE PRESENT Even though no universal or standardised classification of finishing concrete exists, ‘aesthetical’ constructions made from this material are typically classified into coloured, textured and mixed types by their surface condition and colour. Among the first ones, volume or surface concrete colouring using pigments or specially chosen and uncovered fillers is the most popular while various coloured trowelling mixtures as well as epoxide, latex and other coatings are applied for floor constructions. However, due to our rather severe climate and conservative approach to novelties, we hardly ever use hardening or hardened concrete colorants that are so common in the USA, Canada and southern Western European countries. These are organic materials that colour the surface of concrete as a result of their reaction with cement hydration products.

winter 80

2013–2014 (1)

INCREASE IN ENERGY EFFICIENCY IN BUILDINGS Apartment buildings and public buildings are characterised by the biggest potential for energy savings as far as Lithuania is regarded. It is sought by allocating EU structural support for the 2014 – 2020 funding period for the renewal of apartment buildings and public buildings as well as modernising their energy and engineering systems to reduce thermal energy (fuel) costs of these buildings by no less than 20%. That means that the computational thermal energy (fuel) costs in residential buildings and their engineering systems must be reduced to 5.2 TWh and to 2.5 TWh in industrial buildings and their engineering systems. Engineering RESIDENTS OF A PASSIVE SEMI-DETACHED HOUSE WILL FEAR NO HEATING PRICES There have been many discussions circulating in the public domain ‘on our ways of building or designing energetically efficient A+ class houses’. In order to assert that a certain building is of a passive house class, verification and certificate of the German institute ‘Passivhaus Institut’ is necessary. There are only two passive class houses in Lithuania: the house on 31 Medeinos St. is the first passive semi-detached house while the house that was started last summer is now complete and accommodated. The German institute certificate guarantees that both materials used for the construction of the house and the works carried out comply with the highest quality requirements. Consequently, the house is going to be hermetic and lasting while its residents are going to enjoy low energy expenses. CHANGES OF FUEL AND ENERGY CONSUMPTION IN LITHUANIA AND ITS INDUSTRY Tendencies of fuel and energy consumption in Lithuania and its industry for the 2005–2010 period are presented in the publication. Changes of heat, electricity, natural gas, fuel oil, firewood and hard coal demand are analysed. The proportions of renewable energy resources in relation to total inland energy consumption are shown. The publication describes indices of energy intensity, labour productivity and emissions of greenhouse gases. Expenditures of industrial enterprises on environment protection are revealed. Infrastructure GUIDELINES FOR LANDSCAPE PROTECTION AND MANAGEMENT FOR CAR ROADS AND RAILWAY The aim of the guidelines is to ensure preservation and enhancement of the identity, ecological and aesthetic values of Lithuania, its ethnographical regions and separate territorial units, purposeful road landscape formation as well as improvement of Lithuania’s image by constructing, reconstructing and repairing roads. The guidelines also encompass the key principles and means of landscape formation, methods of their application as well as related recommendations and good practice examples.