Structum 2015 geguze web by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

Gyvenimas per trumpas, kad būtum mažas. – Benjaminas Disraelis W W W. E S T R U C T U M . LT

2015 I gegužė

Redakcijos

Žurnalas

ŽODIS

ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „Structum projektai“ Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius Tel. +370 5 208 0335 Mob. +370 620 55 199

2015 I gegužė

Direktorė Ignė Dausevičiūtė

Ketinantiesiems statyti

Vyr. redaktorė Jurga Grigienė El. p. jurga@estructum.lt

naują pastatą dažnai kyla klausimas, kaip energijos taupymas susijęs su energiškai efektyvaus ar net pasyvaus namo įrengimo sąnaudomis. Tačiau Lietuvoje teikiama pernelyg mažai informacijos apie energiškai efektyvius pastatus ir jų statybos kainas. Mūsų kalbintų specialistų nuomone, energiškai efektyvesniu tikrai galima paversti ir seną pastatą.

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Geibūnienė Žurnalistė Irena Dirgėlienė

Šalyje įsibėgėjant pastatų renovacijos procesui, 2015 m. birželio 18 d. „Structum“ organizuoja konferenciją „Daugiabučių namų renovacija: ar reikia daryti kitaip?“. Kviečiame ir jus! 

Tekstų autoriai: Giedrė Balčiūtė Asta Geibūnienė Jurga Grigienė Irena Dirgėlienė Stasys Liaukevičius

Turinys

Nuotraukų autoriai: Raimundas Adžgauskas Janas H. De Boeras Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Reklamos projektų vadovė Audronė Dausevičienė Mob. tel. +370 611 10 125 El. p. audrone@estructum.lt Vyr. finansininkė Janina Tunkevič

Administratorė Monika Stasiukonytė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Vilija Avižinytė Parengimas spaudai UAB „Structum projektai“ Spausdino UAB „BALTO print“

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „Structum projektai“, 2015 © „Structum“, 2015 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

Architektūra 04

10 16 20 22 24 32

Novatoriškas projektas kino ir architektūros gurmanams Architektūra su kokybės ženklu konkursas. INOVATYVUS VONIOS KAMBARYS Komfortas vienu spragtelėjimu Asmeninė sveikatingumo oazė namie pagal „Villeroy & Boch“ „Išmaniojo miesto“ kūrėjų apdovanojimai „Structum“ prenumeratos loterija

34 36 38 46 50 54 56 58 61

Investicijos į energinį efektyvumą Gamtos dalelė namuose Jaukus daugiabučių kvartalas prie upės Statybų rinkoje laukiami motyvuoti profesionalai mokslas verslui. Statybų srities studijos – sėkmingos karjeros pradžia Baseino įrengimas: nuo hidroizoliacijos iki energijos taupymo sprendimų Ekologiški baseinai – džiaugsmo šaltinis savininkams Tyras lyg versmė baseino vanduo EKSPERTO ZONA. Baseinas ant stogo

62 64 66

Pažangiausi vėdinimo sistemų sprendimai EKSPERTO ZONA. Pramonės įmonių inžinerines sistemas reikia nuolat optimizuoti DULKIŲ SIURBLIAI, SKIRTI PRAMONEI

68 72 74 78

Tiltai sensta: ateityje jiems tiesti ir rekonstruoti reikės daugiau lėšų Pažangiomis technologijomis tiltai ir suremontuojami, ir apsaugomi pažintis. Bendrovė, prikelianti tiltus naujam gyvenimui Žaliuoju miesto veidu reikia rūpintis tinkamai

Statyba

Inžinerija

Infrastruktūra

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas Registracija el. paštu ausrine@estructum.lt

konferencija

„Daugiabučių namų renovacija: ar reikia daryti kitaip?“ Europos Komisijos reikalavimu šiuo metu visi naujai pastatyti daugiabučiai privalo atitikti B energinio naudingumo klasei nustatytus reikalavimus. Jau nuo 2016 m. šis reikalavimas pakils iki A klasės, o nuo 2022 m. reikalavimų kartelė bus A++ klasės. Šiuo metu Lietuvoje modernizuojamiems namams keliami daug švelnesni reikalavimai – pastatas po atnaujinimo turi atitikti ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Tai verčia manyti, jog dabar modernizuojami pastatai jau po dvejų metų neatitiks keliamų reikalavimų, o po penkerių metų jie vėl bus beviltiškai pasenę ir juos reikės modernizuoti. Vieta: „Multikino“, PC „Ozas“, Ozo g. 18, Vilnius Data:

2015 m. birželio 18 d.

Laikas: 10 val. pranešėjai

Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos prezidentas. „Kada renovuosime renovuotus pastatus? Ką turėtume daryti kitaip?“

Andrius Karazinas, UAB „Solet Technics“ direktorius. „Saulės elektrinių galimybės ir apribojimai daugiabučių renovacijoje“

Mindaugas Pakalnis, UAB „Sweco“ vyriausiasis architektas urbanistas. „Kompleksinė renovacija – urbanisto požiūris“

Laimonas Zmejauskas, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Gealan Baltic“ kokybės skyriaus vadovas, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos Techninio komiteto narys. „Langų svarba renovuojamuose pastatuose“

Daiva Matonienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministrė. „Kvartalinė renovacija“

Mindaugas Pasilauskas, UAB „IMI Hydronic Engineering“ generalinis direktorius Baltijos šalims. „Ar šildymo sistemų evoliucija neaplenkė renovacijos?“

PARTNERIAI Konferencijos radijas

Dr. Audronė Endriukaitytė, UAB „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims. „Energiškai efektyvios renovacijos praktika Šiaurės šalyse“

ARcHITEKTūRA

noVatoriškas projektas kino ir arcHitektūros gurManaMs ASTA GEIBūNIENė

PIRMASIS TRIMAčIų fILMų KINO TEATRAS NyDERLANDUOSE „INfOVERSUM“, STEBINANTIS fORMA IR fUNKcIJA, yRA UNIKALUS NE TIK DėL VIENTISO DIzAINO IR NAUDOJAMOS NEĮPRASTOS TEcHNIKOS – JIS yPATINGAS IR DėL TO, KAD PADARyS MOKSLą PRIEINAMESNĮ PLAčIAJAI VISUOMENEI. Patogioje vietoje, šalia Groningeno centro, įkurto kino teatro „Infoversum“ neįmanoma nepastebėti. šis pastatas yra įdomus ir vertas apžiūrėti. Dar niekada iki šiol nebuvo taip sėkmingai į vieną dizainą sujungta tiek daug skirtingų žinių, tikslų ir technologijų. Groningeno universiteto astronomijos informacinių technologijų profesorius Edwinas Valentijnas, paprašytas padaryti mokslą prieinamesnį plačiajai visuomenei, inicijavo tai, kas dabar žinoma kaip „Infoversum“ –

Novatoriška architektūra „Infoversum“ yra vietinio projekto dalis, skatinanti jo dalyvius ištirti laikinojo pastato potencialą ar netgi mobiliąsias architektūrines konstrukcijas. Nors „Infoversum“ sukurtas kaip laikinas pastatas, jis tikriausiai gyvuos ilgiau nei šis projektas. Laisvos pastato erdvės naudojimas ir unikalios medžiagų, įkomponuotų į dizainą, ypatybės pritaikytos taip žaismingai, kaip dar nedažnai pasitaiko statybos pramonėje. Bet J. van der Palenas ir Centrinė pramonės grupė su „Infoversum“ įrodo, kad novatoriškos formų ir funkcijų idėjos dabar gali tapti realybe. Naudojant monolitines technologijas buvo sukonstruotas vientisas dizainas, tiksliau – jo organiška forma. Švelnias linijas, panaudotas pastato išorei formuoti, galima apžiūrėti ir viduje. Ypatingas dėmesys maršrutui per pastatą, koridoriams ir „Infoversum“ filosofijai padėjo pasiekti novatorišką ir nepriekaištingą galutinį rezultatą. Tai yra potyris Apsilankymas „Infoversum“ yra daugiau nei naktis mieste. Šioje ypatingoje kelionėje lankytojams vadovauja gidas. Kelionė per visatą, išskirtinę „Infoversum“ architektūrą ir savo vaizduotę. Kiekviena patalpa šiame pastate stebina, traukia dėmesį ir kuria bendrą pojūtį. Toliau maršrutas veda į organišką dizainą, atskleidžiantį lankytojams, kaip besikeičianti šviesa sąveikauja su aplinka. Įėję pro įspūdingą pagrindinį stiklinį įėjimą, lankytojai atsiduria infobangoje (angl. Infowave). Infobanga yra interaktyvi erdvė su vizualiai stimuliuojančiais skaitmeniniais pristatymais. Šis išankstinio vaizdo kambarys yra kupole. Be abejonės, kupolas yra pastato širdis ir atkreipia visų dėmesį.

ARCHITEKTŪRA

pastatą, į vieną visumą sutelkiantį mokslo, verslo ir kultūrinę veiklas. Tai unikali vieta, kurioje skatinama dalytis informacija apie esamą aplinką ir naujoves darant ją tvaresnę. „Archiview“ architektūros konsultacijų architektą Jacką van der Paleną iš pradžių įkvėpė technologijos, paprastai naudojamos laivų statybos pramonėje, ir tinkamų perdirbtų medžiagų paieška. Susimąstyti verčiantis „Infoversum“ dizainas – tai kvapą gniaužianti, vizualizuota filosofija. Įsikūrę Groningene, architektas J. van der Palenas ir Centrinė pramonės grupė daug laiko praleido tirdami įvairius būdus, kaip, naudojant laivų statybos technologijas, sujungti specifines statybinių medžiagų ypatybes į novatoriškas trimates koncepcijas, skirtas šiuolaikiniams pastatams. Tai, ką jie atrado, atveria visiškai naują pasaulį dizaino galimybėms.

→

ARCHITEKTŪRA

Jackas van der Palenas, architektas Įkūrėjas: Edwinas Valentijnas Užsakovas: „Infoversum“ fondas Adresas: Vrydemalaan, Groningenas, Nyderlandai Dizainas: 2009 m. Pradžia: 2013 m. kovo mėn. Pristatymas: 2014 m. birželio mėn. Architektas: Jackas van der Palenas Architektų grupė: „Archiview“ Konstrukcijų inžinierius: „Vuyk“ inžinerijos kompanija „Wassenaar“ Statybų inžinierius: Van der Plaso konsultacinė įmonė Architektūros inžinierius: AAS architektai Instaliacijos inžinierius: Van der Weele konsultacinė įmonė „Munnik“ Fotografas: Janas H. de Boeras Pastato specifikacijos: Grindų plotas: 1 350 m2 Struktūros sistema: monolitinė konstrukcija Vietų skaičius: 265 daugiafunkcės sėdynės Stovimos vietos: 400 žmonių Kupolo skersmuo: 23 m Ekrano skersmuo: 20 m Aukštis: 20 m Projektoriai: 8 Garsiakalbiai: 60 garsiakalbių ir 4 žemųjų dažnių garsiakalbiai Kokybė: atsparus žemės drebėjimui ir atmosferos sąlygoms Konstravimo procesas: trimatis modelis BIM (angl. Building Information Modeling – statinio informacinis modelis)

Laisvos pastato erdvės naudojimas ir unikalios medžiagų, įkomponuotų į dizainą, ypatybės pritaikytos taip žaismingai, kaip dar nedažnai pasitaiko statybos pramonėje. Kupole ir fojė dar galima pamatyti naudojamas specialiąsias konstrukcines technologijas ir tikrąją išorinių sluoksnių formą. Todėl šis lankstus dizainas gana natūraliai nuveda lankytojus į kupolą, kuriame, norint stebėti trimates projekcijas, sėdynes galima patraukti atgal. Kai vieni lankytojai mėgaujasi filmais 20 m dydžio ekrane, kiti gali stebėti impozantišką natūralią šviesą, apšviečiančią kupolą ir nuolatos besikeičiančias šviesas fojė. Lauko platformoje, infostoge (angl. Inforoof), lankytojai pasijunta visatos reginio dalimi. Menas iš plieno Pastato išorė suformuota iš 83 „Corten“ plieno plokščių, kiekvienos iš jų forma kitokia, bet jos visos kartu suvirintos jau statybvietėje. Pastato išorės ir vidaus konstrukcijos sudaro sistemingą visumą, o gegnės suvirintos tiesiai ant išorinio sluoksnio. Bėgant laikui, plieninės plokštės bus padengtos gražiu rūdžių sluoksniu. Siekiant apsaugoti apatinę medžiagos dalį nuo aplinkos veiksnių, pastato išorė keičiama kiekvieną dieną. Kad kupolas būtų dar labiau pastebimas, jis padengtas balta spalva, suteikiančia jam meninę išvaizdą ir puikiai įkomponuojančia įspūdingame Olandijos dangaus fone.

→

ARCHITEKT的RA

ARcHITEKTūRA

Kad nebūtų trikdomas unikalus ir gyvas „akies“ ar „ufonauto“ įvaizdžio dizainas, kurį žmonės jau vadina „Infoversum“, tokie komponentai kaip kanalizacijos sistema, avarinės durys ir kabeliai paslėpti išorinėje sienoje. Pavyzdžiui, langai įmontuoti už kūrybiškų perforacijų plieninėse plokštėse. šios perforacijos ir šviesa, šviečianti pro stoglangius, esančius tarp išorinės sienos ir kupolo, kurie niekada nesiliečia vienas prie kito, sukuria nuostabų šviesų žaismą pastato viduje. „Infoversum“ yra ne tik pirmasis kino teatras su kupolu Nyderlanduose, bet ir novatoriškas projektas, kuriuo daugiausiai dėmesio skirta tvarumui, vedančiam mokslą, kultūrą ir architektūrą į naują erą su specialiomis trimatėmis projekcijomis ir dizainu.  WWW.ARcHIVIEW.NL

uab „Vaineta ir partneriai“ prekiauja interjero ir eksterjero apdailos medžiagomis: akmens masės ir keraminėmis plytelėmis, keramine mozaika, kiliminėmis dangomis bei plytelėmis, įvairia grindų ir sienų danga. Įmonė atstovauja žinomoms Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos ir kitų šalių gamykloms. Rinką stengiamasi užpildyti kokybiška ir estetiška produkcija, todėl įmonės salonuose parduodamos tik kokybiškos ir modernios apdailos medžiagos. Asortimentas išsiskiria spalvų ir atspalvių gama, įvairiais dekoratyviniais elementais ir detalių komplektais, dideliu faktūrų bei formatų pasirinkimu.

Visa tai leidžia įgyvendinti pačius įvairiausius sumanymus, sukurti bet kokį norimą piešinį, nepriekaištingą ir skoningą namų interjerą. Salonuose taip pat rasite specialios paskirties apdailos medžiagų biurams ir visuomeninėms patalpoms. Siūlome medžiagų instaliavimo, konsultavimo ir projektavimo paslaugas. Teikiamų paslaugų kokybė – tai kruopštaus, nuoseklaus ir gerai organizuoto darbo rezultatas. Mūsų įsipareigojimai – tikslumas, paslaugumas, užsakovo laiko tausojimas, patikimumas ir atsakingumas.

www.vaineta.lt

kViečiaMe apsiLankyti Mūsų prekybos saLonuose: SAVANORIų PR. 176, KAUNAS; J. BASANAVIčIAUS G. 25A, VILNIUS; LIEPų G. 20, KLAIPėDA.

ARCHITEKT的RA

ARcHITEKTūRA

arcHitektūra su kokybės ŽenkLu 10

ASTA GEIBŪNIENĖ ARCHITEKTŪRA

Statistika tvirtina: šiandien pagrindinės statybos nukreiptos į individualių namų rinką. Kokios architektūrinės stilistikos namai dygsta ir kaip asmeninės erdvės įsivaizdavimą ir gal kartais nerealias užsakovo fantazijas sugeba realizuoti mūsų architektai ir projektuotojai? Žmogiškasis stilius? „Kalbant apie visą šiuolaikinę gyvenamąją aplinką, matyt, negalima būtų vienareikšmiškai apibendrinti ir išskirti kokių nors ryškiai dominuojančių stilistinių krypčių, – sako architektas Tomas Lapė. – Žinoma, dominuoja komercinė – racionalioji – statyba, kurioje visi sprendiniai optimizuoti ir pritaikyti galimo pirkėjo perkamajam krepšeliui. Tačiau poslinkis „turinio“ architektūros link tikrai jaučiamas. Ir tai susiję su tuo, jog žmonės išsiilgo kokybės. Ne tiek vizualinės, kuri iš esmės yra tik įvertintų ir profesionaliai realizuotų gyvenimo komforto ir pilnatvės lūkesčių pasekmė, kiek individualaus gyvenimo būdo suvokimo, įvairiapusiško ir išsamaus sklypo kokybės įvertinimo, techninių, ypač šiluminių, reikalavimų žinojimo ir pritaikymo. Visa tai lemia novatoriško požiūrio ir estetikos viršenybę. Atsirado suvokimas, kad investicija į gyvenamąjį būstą yra investicija ne tik į žemę ir plytas, bet ir į gyvenimo kokybę. Būtent šis suvokimas leidžia gimti moderniai, šiuolaikiškai, individualiai ir žmogui pritaikytai architektūrai. Kaip šį stilių įvardyti? Gal žmogiškasis?“ Kiti architektai, kalbėdami apie mažaaukštę gyvenamąją architektūrą, taip pat neišskyrė vieno aiškiai išreikšto ir kanonizuoto stiliaus. Pasak klaipėdiečio architekto Sauliaus Druskio, tai greičiau – nuotaikos, kuriose, jo manymu, visgi vyrauja saikingumas. Nepamirštant tradicinių sprendimų, pavyzdžiui, šlaitinio stogo, architektūriniai sprendimai papildomi subtilesniais įprastų pastato elementų – stogo ir sienos – junginiais, o architektūrinės detalės, tokios kaip langai ar terasos, ne tik atlieka pirminę funkciją, bet ir tampa dekoratyviais pastato elementais. Beje, S. Druskis pastebėjo, kad individualių namų architektūrai savą įtaką daro ir pastaruoju metu vis labiau populiarėjantys energiją leidžiantys taupyti konstrukciniai ar patalpų planavimo sprendimai. Namas tampa kompaktiškesnio tūrio, vengiama sudėtingos konfigūracijos plano. „Dažniausiai galima įžvelgti tik tam tikrą kryptį, į kurią orientuojasi užsakovai. Lietuvoje tai daugiausia būtų tradicinė architektūra (šlaitiniai stogai, klasikiniai tūriai), nors pamažu populiarėja ir šiuolaikinės tradicinės archi-

→

Architektas I. Vengalis

ARCHITEKTŪRA

Architektas I. Vengalis

pratimo, nes pastatų architektūrinei išraiškai praktiškai jokių apribojimų nėra“, – reziumuoja architektas Justas Januševičius.

Architektas I. Vengalis

tektūros interpretacijos“, – patirtimi dalijasi architektas Andrejus Resseris-Molkovas. „Vieningo stiliaus projektuojant namus tikrai nėra, – pritaria ir architektas Lauras Paulauskas. – Labai daug dirbu tiek su individualiais namais, tiek su komerciniais projektais, kai projektuojami namai, skirti parduoti. Tenka bendrauti tiek su pirkėjais, tiek su brokeriais ir investuotojais. Rinka nori visko – tinka klasika, bet patinka ir modernūs namai arba „lietuviškas“ standartas (dvišlaičiai stogai). Tai, kad populiarėja modernus tarptautinis stilius, išsiskiriantis plokščiais stogais ir švariomis linijomis, pabrėžia ir architektas Ignas Vengalis. „Bet kuriuo atveju individualaus namo architektūrinis stilius labai priklauso nuo paties žmogaus, t. y. užsakovo norų ir estetinio su-

Standartinis nestandartas Pasidomėjus, ar individualių namų užsakovai pageidauja kokių nors išskirtinių variantų, T. Lapė pripažino, kad tyliai ar garsiai „nestandartinių“ sprendimų pageidauja visi. „Matyt, dėl to, kad tai ir yra individualių namų projektavimo esmė – individuali, suasmeninta gyvenamoji erdvė. Vieta, skirta sau ir šeimai. Erdvė, pritaikyta poilsiui, bendravimui, savišvietai. Ir juo daugiau suasmeninimų pavyksta integruoti į projektą, tuo labiau jis tampa „nestandartinis“. Paradoksalu, tačiau jei panagrinėtume tik gyvenamųjų namų patalpų eksplikacijas, galėtume daryti išvadas, jog visi namai yra labai panašūs. Tačiau, pažvelgę į planus ir fasadus, rastume nemažai skirtumų. Visas išskirtinumas ir įvairumas atsispindi ne gyvenamųjų patalpų sąraše – tai atskleidžiama per išdėstymą ir tarpusavio ryšius. Būtent gerai apmąstyti ryšiai ir jų gausa ir lemia „nestandartinius“ sprendimus, individualumą ir išskirtinumą.“ Kad kiekvienas bent šiek tiek daugiau laiko galintis skirti savo namo projektavimui užsakovas nori suteikti projektui ko nors savito – ar tai būtų namo planavimas, ar tam tikros apdailos medžiagos pasirinkimas, ar sklypo teritorijos sutvarkymas, – pastebi ir S. Druskis. „Iš esmės kiekvienas individualus projektas – namas, interjeras ar kitoks statinys – yra unikalus, nes turi savitą specifiką (užsakovo norai, galimybės, gyvensenos ypatumai, geografinė vieta, vizualinis kontekstas ir pan.), –

ARCHITEKTŪRA

šiek tiek iš kitos pusės pažvelgia A. Resseris-Molkovas. – Nestandartiniai sprendimai dažniausiai atsiranda ne dėl užsakovo pageidavimų (pavyzdžiui, padarykite ką nors įdomaus ir nematyto), bet dėl konflikto, kuris kyla tarp užsakovo norų ir esamos situacijos galimybių. Pasak Justo Januševičiaus, dažniausiai užsakovai yra prisižiūrėję kataloguose įvairiausių įdomių variantų ir nori, kad jų name būtų kas nors panašaus, tačiau labai dažnai to neįmanoma įgyvendinti dėl skirtingo konteksto, sklypo padėties, klimato sąlygų. Tokie užsakovų norai visuomet yra iššūkis architektui, nes pastatas kuriamas kaip visuma, todėl pritaikyti kokį nors pastato kampą prie esamų sąlygų sudėtinga. Architektai pripažįsta, kad su tais klientais, kurie ir „žino“, ko nori, ir kartu nesupranta, ko nori, dirbti nelengva, tad, pasirinkus profesionalą, vis dėlto verta pasitikėti jo priimtais sprendimais. Kita vertus, dažnai bendraudami su architektu žmonės neįvertina savo finansinių galimybių, todėl kartais prieš statant namą pakeičiama fasadų išraiška. Visa tai labai pakenkia pastato architektūrai, nes architektas kurdamas namą taiko tam tikras menines priemones, kurių dermė kuria estetinę vertę. „Siekiant to išvengti, dar rengiant projektą reikia įvertinti savo galimybes“, – pataria J. Januševičius. Čia pildomos svajonės... Saulius Druskis: Vienas įdomesnių uždavinių buvo sukurti rytietiško charakterio sodą su želdinių ir vandens labirintu ties projektuojamo namo svetainės langais. Visa tai tam, kad pravėrus laukujes duris būtų patenkama į gamtos apsuptį. Lauras Paulauskas: Šiuo metu kaip tik vyksta 850 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo statyba. Tai visiškai nestandartas – sunku priprasti prie tokio mastelio.

→

Architektas T. LAPĖ Architektas I. Vengalis

Ignas Vengalis: Džiaugiamės neseniai baigtu „kabančio namo“ projektu, kuris pareikalavo meistriškumo, sprendžiant su pastato konstrukcijomis susijusius iššūkius. Iš įdomesnių klientų pageidavimų – kambarys katėms, poeto kambarys. Vienas klientas pageidavo rūsyje įrengti sraigių fermą. Andrejus Resseris-Molkovas: Štai, pavyzdžiui, lofto interjero projektas. Situacija gana įprasta – tuščia lofto patalpa aukštomis lubomis, paruošti inžinerinių komunikacijų įvadai. Reikia suprojektuoti gyvenamąją erdvę įrengiant antresolę. Dėl esamo lofto planavimo antresolė turėjo uždengti gana didelį grindų plotą, tačiau užsakovas nenorėjo kolonų. Sprendimas – paslėpti dalį kolonų pertvarose, o priekinę antresolės siją pakabinti metalinėmis templėmis ant lubų. Tai leido racionaliau planuoti erdvę ir atsikratyti trukdančių elementų (kolonų) pirmajame aukšte. Kitas atvejis – individualaus namo projektas. Situacija taip pat gana įprasta – gyvenamoji sodyba (vienkiemis su priklausiniais), kurioje reikėjo suprojektuoti vieną iš pastatų – gyvenamąjį namą. Užsakovas turėjo labai aiškių norų, vienas iš jų: „Namas turi būti rąstinis.“ Kaip žinoma, rąstinio namo sienos (be papildomo apšiltinimo) neatitinka norminių šilumos perdavimo reikalavimų, jis yra labai neefektyvus energiniu požiūriu, todėl buvo priimtas sprendimas didžiąją dalį patalpų projektuoti pirmajame aukšte (jo statybai buvo pasirinkta karkasinė technologija), o mansardą padaryti rąstinę. Justas Januševičius: Neseniai projektuojant dviejų butų namą ir pirmą kartą jį aptariant klientė, išsakydama savo svajones, paprašė sukurti tokį namą, kad viena namo siena būtų vitrininė, o dalis pirmojo aukšto – iki stogo, kad, šviečiant saulei, sėdėdama viduje arba būdama antrajame aukšte ji galėtų jaustis lyg lauke, nes jai toks variantas patiko matytoje poilsinės registratūroje. Pradėjus pirmuosius namo eskizus šios svajonės atsisakyta dėl sklypo padėties, tačiau nutarta daryti dalį svetainės, kurios aukštis – iki lubų. 

Architektas T. lapė

ARCHITEKT的RA

A RK cOHNIKT UE R K TS A ū SR A

INOVATyVUS VONIOS KAMBARyS RĖMĖJAI

INFORMACINIS RĖMĖJAS

Vonios konkurso daLyVių darbai, iii etapas. Pristatome geriausius paskutinio etapo dalyvių darbus. Primename, kad varžomasi dviejose kategorijose: studentų ir profesionalų. Studentai pateikia vizualizacijas ir savo darbams pasirinktus konkrečius gaminius. Profesionalai turi galimybę arba siųsti jau įgyvendintų darbų nuotraukas, arba kurti vizualizacijas. Jau kitame žurnalo numeryje skelbsime nugalėtojus. Dalyvių darbus vertins autoritetinga komisija: Rimas Adomaitis, architektas, „RA studija“; Darius Regelskis, architektas, VDA Architektūros ir Interjero dizaino katedrų lektorius; Greta Motiejūnienė, „Dalius & Greta Design“; Jurga Grigienė, žurnalo „Structum“ vyr. redaktorė. --IšSAMESNę INfORMAcIJą APIE KONKURSą GALIMA RASTI INTERNETO SVETAINėJE WWW.ESTRUcTUM.LT. ŽURNALAS „STRUcTUM“ VISIEMS KONKURSO DALyVIAMS NUOšIRDŽIAI LINKI KUO GERIAUSIOS KLOTIES.

STUDENTų DARBAI Marius tautVydas

aprašymas. Minimalistiškai projektuojamas kompaktiškas (10 m2) vonios kambarys su būtiniausia įranga. Gyventojo patogumui dušas ir vonia yra atskiri, kad būtų galima greitai nusiprausti arba atsipalaiduoti grožintis panorama. Interjere derinama pora švelnių atspalvių, sukuriančių jūros atmosferą. pasirinkimai. Naudojami maišytuvai iš „Hansgrohe“ kolekcijos „Metris“, dušo įranga „Raindance Select E“, aksesuarai iš kolekcijų „Axor“, laikikliai, lentynėlės „Axor“. Iš „Villeroy & Boch“ kolekcijos pasirinkta nauja spintelė „Legato“, praustuvas „Memento“, veidrodis „More to See“, bidė ir unitazas „Venticello“, vonia „Squaro Edge“, taip pat grindų plytelės „century Unlimited“. Sienų plytelės „concrete“ ir vonios „flowood“ priderintos iš kolekcijos „Eldoris“.

patrycja pojda

A RK cOHNIKT UE R K TS A ū SR A

aprašymas. Pagrindinė projekto koncepcija – suprojektuoti šviesų, erdvų vonios kambarį, kuris būtų patogus naudoti, suteikiantis privatumo ir intymumo. Viduryje nuspręsta pastatyti praustuvų spinteles, taip atskiriant atvirą vonios kambario ir intymią tualeto bei dušo erdves. Vonia pastatyta priešais langą, leidžiant naudotojui grožėtis išorės vaizdais, kol jis mėgaujasi atpalaiduojamąja vonios procedūra. Klozetas ir bidė suprojektuoti privačiausioje vietoje – paslėpti labiausiai nutolusiame vonios kambario kampe. Dušo kabina taip pat įrengta už prausyklos ir yra sienos formos. Vis dėlto ši forma atviresnė ir vilioja užsukti nuo durų pusės. Pertvarai naudotas matinis stiklas suteikia intymumo naudotojui, bet neleidžia jam jaustis įkalintam mažoje dėžutėje. Juoda mozaikinė siena ir geltonos grindys kontrastuoja su baltais ir pilkais prietaisais. Vonios kambariui suteiktos organiškos formos, atkartojančios švelnų banguotos jūros paviršių. pasirinkimai. „Villeroy & Boch“: vonia su maišytuvu, klozetas ir bidė „Aveo New Generation“; praustuvas „My Nature“; dušo maišytuvas „cult Set“. Sienos mozaika iš „Eldoris“ katalogo „Harmony Juno 2014“ – „Brilliant, 15222 D. PERLE–N H–15 (30 x 30)“. „Hansgrohe“: praustuvo maišytuvas „Metris“; bidė maišytuvas „Metris S“.

jurgita tunkeVičiūtė

aprašymas. Pagrindinė interjero „Gamtos apsuptyje“ mintis – priartinti žmogų prie gamtos ir kuo daugiau jos įkelti į interjerą. Taigi parinkta daug medžio elementų. Vonia pakelta iki lango, kad vaizdas pro jį būtų lyg žvelgiant į kintantį paveikslą, kuris keičiantis metų laikams leidžia atrasti vis ką nors nauja. pasirinkimai. Grindims panaudotos medžio imitacijos plytelės – keraminis parketas, taip pat baltos keraminės plytelės „Eldoris“. Vonios kambariui pagyvinti pasirinktos kelios ryškios detalės ir bonsai. „Hansgrohe“ vonios ir praustuvo maišytuvai „Raindance Select“ harmoningai papildo vonią ir praustuvus iš „Villeroy & Boch“.

pauLina buinytė

aprašymas. Vonios idėja kilo atradus vieną naujausių ir ekonomiškiausių sanitarinių prietaisų – unitazą su praustuvu. Būtent toks modernus sprendimas ir lėmė visą vonios interjerą – turi būti modernu ir nauja. Parinktos kontrastingos spalvos – balta ir juoda, pasitelkiant geltonus akcentus. Vonios interjeras šviesus ir erdvus, pagyvintas moderniais ryškiais šviestuvais bei kėdėmis. pasirinkimai. Naudotos iškilios plytelės iš „Eldoris“ katalogo „creation“, kolekcijos „Volums“. Dar vienas akcentas – į grindis įleista vonia „Oberon“ iš „Villeroy & Boch“, prie kurios priderintas „Hansgrohe“ maišytuvas „Axor citterio“. Netoli įrengta ir dušo kabina su „Hansgrohe“ dušo sistema „Raindance Lift 180 2jet“. Vonios kambaryje įrengtas ir modernus radiatorius „Antrax Tubone“ (platintojas „Eldoris“).

→

A RK cOHNIKT UE R K TS A ū SR A

PROfESIONALų DARBAI

edita ručinskaitė

aprašymas. šis vonios kambario interjeras įrodo, kad ir su ribotu biudžetu galima pasiekti gražų rezultatą. Pagrindinė interjero mintis – grožis slypi paprastume. Vonios kambaryje nėra daug detalių, vyrauja dvi pagrindinės spalvos, o įranga išdėstyta taip, kad patalpoje išliktų kuo daugiau erdvės. Tualeto sienelė suteikia vonios kambariui vientisumo. Tamsios linijos, mozaika dekoruotos lentynos ir priekinė vonios apdaila suteikia prabangos pojūtį. Be to, tamsios linijos su veidrodžiu vizualiai praplečia erdvę ir įneša jaukumo.

Laura česnuLeVičiūtė ir Maria cristina LiQuori

aprašymas. Neįprastas vonios kambario sprendimas šiai 5,2 m2 erdvei suteikė individualumo. Pagrindinė pasirinkta apdailos medžiaga – 3 mm storio keramikos plokštės, išpjautos pagal itin tikslius brėžinius. Naudota viena spalva tiek grindų paviršiaus, tiek sienų apdailai. Taip atskiros plokštumos sujungtos į bendrą visumą. Pagrindinis patalpos akcentas – stilizuotas medis. Įtraukus baltą spalvą, šioje dušo zonoje kontrasto principu sukurtas natūralumo ir netikėtumo įspūdis.

Marija petrauskaitė

aprašymas. šiuo metu aktualu tai, kas natūralu. Projektuojant vonią stengiamasi daug dėmesio kreipti į žmogaus siekį susijungti su gamta. šioje 7,5 m2 vonioje baldai ir durys yra mediniai, o norint sulieti į visumą panaudotos medžio imitacijos grindų plytelės. Blizgios baltos spalvos plytelės vizualiai pašviesina kambarį, o augalų su paukščiais dekoras išryškina dušą. Be to, šie dekoro elementai leidžia pasijusti tarsi Amazonės džiunglėse. pasirinkimai. „Eldoris“: sienų plytelės „Maritima ceramics Robinson“; grindų plytelės „colorker New Habitat Iroko“. „Villeroy & Boch“: dušo padėklas „Squaro“ (1 200 x 900 x 18 mm); dušo kabina „futurion Walk-in“ (1 200 x 1 955 mm); praustuvas ir pakabinamasis unitazas „Aveo New Generation“. „Hansgrohe“: dušo galvutė „Raindance Rainfall 240 Air 3jet“; į sieną montuojamas praustuvo maišytuvas ir dušo maišytuvas „Logis“.

egLė jageLaVičiūtė

aprašymas. Kauno pakraštyje renovuotas Provanso stiliaus vonios kambarys. Kad detalės jame suskambėtų, niūri, tamsių atspalvių patalpa prašyte prašėsi kuo daugiau dienos šviesos ir pastelinių, ramių spalvų. Pagal pirminį projektą vonios ir tualeto patalpos buvo suprojektuotos atskirai, tačiau nuspręsta, kad ši erdvė turėtų priminti gyvenamąjį kambarį, todėl buvo išgriauta atitvarinė siena ir patalpos sujungtos į vieną. Praplėtus erdvę, atsirado galimybė įrengti būtinąsias zonas. Ties lango perspektyva per visą patalpos plotą suprojektuotas dušas, traukiantis akį savo išskirtinumu. Viduryje įkomponuotas klozetas suteikia savotiškos nuotaikos, o prie jo sukomponuotos detalės darniai įsilieja į bendrą visumą. Grindų plytelės su intarpu išskiria šią patalpą iš bendros pastelinėmis kreminėmis plytelėmis dekoruotos erdvės. Jaukumo ir šilumos įspūdį vonios kambaryje kuria ant sienos pritaisyti elegantiški antikvariniai šviestuvai, originalus veidrodis ir kitos detalės

A RK cOHNIKT UE R K TS A ū SR A

ieVa prunskaitė

aprašymas. Vonios kambarys „Be rėmų“ – atviras, drąsus ir originalus sprendimas. šeimininkų vonios zonos nuo jų miegamojo neskiria jokios pertvaros – čia bendra ne tik erdvė, bet ir medžiagiškumas. Juk grožėtis už lango plytinčiu ežeru norisi ne tik gulint ant lovos, bet ir mėgaujantis vonios malonumais. O privalomas vonios kambario atributas – klozetas – įrengtas čia pat už stiklinės dekoruotos pertvaros, taip nesukeliant estetinio ir funkcinio diskomforto, jei kartais kam norisi pabūti vienam.

doViLė LeicMonaitė-Žukauskienė

aprašymas. Tai mažo namelio vonios kambarys, tačiau klientai jame pageidavo: vonios, dušo zonos, unitazo, bidė, praustuvo, vietos nešvariems skalbiniams ir visoms namų valymo priemonėms sudėti. Pasirinktas šoninis varstomas vonios stiklas, kuris maudantis duše neleidžia vandens lašams patekti į vonios kambario erdvę. Praustuvo stalčiai projektuoti siekiant gauti kuo daugiau vietos daiktams sudėti. Kitoms valymo priemonėms ir buities daiktams suprojektuota pakabinamoji spintelė. Dėl matinio stiklo baldas atrodo lengvesnis. Vonios kambario spalvos parinktos pagal klientų pageidavimus. Jie norėjo šviesaus interjero, tačiau pageidavo, kad būtų panaudota oranžinė spalva. 

ARCHITEKTŪRA

Komfortas vienu spragtelėjimu Technologijos mūsų gyvenime turi suteikti daugiau paprastumo ir komforto. To siekia ir žinomas vokiečių santechnikos gamintojas „Hansgrohe“, pristatantis naujus gaminius, kuriuose įdiegta patogi funkcija „Select“.

„Hansgrohe“ – tai nesenstantis dizainas, pažangiausia technika ir geriausia kokybė. Įmonė, praėjusiais metais įvertinta daugiau nei 300 tarptautinių apdovanojimų ir vienijanti pasaulinę šlovę pelniusius dizainerius, nepaliauja džiuginti ir stebinti savo patobulintais gaminiais. Tai vandens maišytuvai, stacionarios ir rankinės dušo galvutės, termostatai, turintys patogų mygtuką „Select“, kuriuo galima reguliuoti ir rinktis įvairius vandens srovės režimus. Tuos, kas mėgsta šeimininkauti virtuvėje, įmonė „Hansgrohe“ pradžiugins naujais puikaus dizaino vandens maišytuvais „Metris Select“ ir „Talis Select“. Plautuvės maišytuvai išliks švarūs, net jei esate muiluotomis rankoms, nes vandens srovę galima paleisti

ar sustabdyti vienu paspaudimu, o vandens temperatūrą ir srovės stiprumą iš anksto galima nustatyti reguliuojama ergonomiška rankenėle. Maišytuvai gali būti su tiesiu ar nuožulniu snapeliu, o aukštis priderinamas prie plautuvės. Dar vienas pranašumas – su iš stovo ištraukiamu dušeliu ir lanksčia žarna galima palaistyti augalus, pripilti vandens į kibirą ar į virdulį, stovintį ant stalo. Ir tai darant nepritaškoma aplinkui, nes mygtukas „Select“ įjungiamas tik tuomet, kai norima paleisti vandenį. Rankinis dušas „Croma Select Multi“ leidžia rinktis iš trijų srovių. Norite švelnios „Rain“, galingos „Intence Rain“, o gal jums patiks žvalinamojo masažo srovė? Tiesiog paspauskite mygtuką „Select“.

ARCHITEKTŪRA

Viršutinė dušo galva „Rainmaker Select“– nuo šiol išties įspūdingų matmenų. Ji veikia net trimis skirtingomis dušo srovėmis. Kokia srovė jums labiau patinka: stipri, o gal švelni? Su funkcija „Select“, integruota įspūdingo dydžio termostatuose, pasirinkti norimą srovę dar patogiau. Vienas mygtuko paspaudimas ir vandens srovė, bėganti iš stacionarios 300 mm pločio dušo galvos, visiškai jus apgaubs. Dušo galvą galima atskirai montuoti prie sienos arba lubų, taip pat užsisakyti ją kartu su dušo sistema. Naujiena – dušo galvos apačia pagaminta iš solidumo suteikiančio balto stiklo. Tai puikus akcentas ir vonios kambario puošmena. Prie šių dušo galvų siūlomi nauji potinkiniai termostatai „Shower Select“ su baltu arba juodu stiklu. Inovatyvus ir funkcionalus vandens valdymo elementas – termostatas „Hansgrohe ShowerTablet Select 700“ stebina savo plačia patogia lentynėle vonios priemonėms susidėti. Balto stiklo paviršius ir visada aktuali termostato forma leidžia gaminiui darniai įsilieti į vonios interjerą. Termostate taip pat panaudota inovatyvi technologija „Select“. Šį termostatą su lentynėle lengva prižiūrėti, jo glotnus chromuotas paviršius nesunkiai nuplaunamas dušo srove. Gaminių linija „Select“ – puikus sprendimas, padedantis atnaujinti virtuvę ar vonios kambarį ir paverčiantis šias vietas kasdienio gyvenimo gerovės bei sveikatingumo oazėmis.  Daugiau informacijos rasite www.hansgrohe.lt.

Dizaino lyderis santechnikos pramonėje Pagal naujausią Tarptautinio dizaino forumo (angl. International Design Forum – iF) vertinimą, įmonė „Hansgrohe“, surinkusi 740 taškų, užima 11 poziciją iš 2 000 į prestižinį „iF“ apdovanojimą pretenduojančių įmonių visame pasaulyje ir lenkia net tokius garsius prekių ženklus kaip „Daimler“, „Volkswagen“ ar „Adidas“. „Hansgrohe“ pirmauja tarp visų santechnikos gamintojų.

ARCHITEKTŪRA

Asmeninė sveikatingumo oazė namie pagal „Villeroy & Boch“ Nedideli žingsniai renkantis sveiko gyvenimo būdą lemia reikšmingus pokyčius. Sveikatingumas šiame kelyje nėra pasyvi sąvoka, egzistuojanti tik kalbant apie grožio salonus ar SPA centrus. Sveikatingumo sąvoką galima drąsiai vartoti kalbant apie namus, ir tai nereiškia, kad ji susijusi su griežtu sporto režimu ar nuobodžia dieta. Ši sąvoka nuo šiol gali būti vartojama kalbant apie vonios kambarį. Įmonės „Villeroy & Boch“ integruojamosios pirtys yra naujas iššūkis vonios kambariui, nes nuo šiol ši namų erdvė skirta ne tik kūno priežiūrai ar įprastoms higienos procedūroms, bet ir jūsų asmeninei sveikatingumo oazei, kuria galite mėgautis kartu su šeima. O kas gali būti dar maloniau nei kartu su šeima praleistas laikas ir tuo pat metu gaunama nauda kūnui? Pirtis padeda užmiršti darbinius rūpesčius, atpalaiduoja raumenis,

mažina kraujospūdį, gerina imuninę sistemą ir skatina medžiagų apykaitą – viską sudėjus, tai ir lemia sveiką gyvenimą. „Villeroy & Boch“ suteikia jums dvi galimybes mėgautis pirties malonumais namie – tai SA ir SX linijų pirtys. Įsigyti SA linijos pirtį taip pat paprasta kaip ir vonios kambario baldą, o, nusprendę pakeisti gyvenamąją vietą,

ARCHITEKTŪRA

pirtį galėsite lengvai perkelti į naujus namus. Šios linijos pirtį galite įrengti laisvame vonios kambario kampe arba rinktis nestandartinę vietą, pavyzdžiui, po laiptais į antrą namų aukštą. Jums tereiks pasirinkti vieną iš šešių optimalių pirties dydžių, išorės ir vidaus apdailą. Pirtis pristatoma atskirais moduliais pakuotėje ant standartinio padėklo, moduliai ypač paprastai susegami. Jums liks vienintelė užduotis – įjungti ją į 230 V elektros lizdą. Neatsiejamais pirties atributais taip pat pasirūpinta – viduje rasite termostatą, smėlio laikrodį ir šviesos diodų (LED) pirties lempą. Dėl tokių racionalių sprendimų „Villeroy & Boch“ SA linijos pirtis gavo net prestižinį „iF“ dizaino apdovanojimą. Na, o SX linijos pirčių dydis ir apdaila gali būti pritaikyti pagal jūsų vonios kambario interjerą – nuo stačiakampės ir apkaltos prabangiu medžiu iki visiškai individualių matmenų pirties, paruoštos apklijuoti jūsų vonios kambario plytelėmis. Nesuklysite pasirinkdami būtent „Villeroy & Boch“ gaminį, nes įmonės pirtys parduodamos ne tik su standartine suomiškos pirties kaitinimo įranga, bet ir su infraraudonųjų spindulių kaitinimo įranga tiems, kas nemėgsta karšto ir sauso oro. Vis daugiau žmonių atranda infraraudonųjų spindulių pirtį, nes ji šildo kūną patogiu tempu, o spinduliuojama šiluma yra švelnesnė. Paprastai infraraudonųjų spindulių pirtyje palaikoma 35–45 °C temperatūra. Ši pirtis šildoma natūraliomis bangomis, todėl giliau ir tolygiau įšildo kūną. Integruotas automatinis nustatymas suteiks galimybę programuoti pirtį ir mėgautis įkaitusios pirties malonumais grįžus namo po darbo dienos. 

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Laimėtojai buvo apdovanoti pagrindiniu prizu – „Structum“ įsteigtu 3 500 eurų kelionių čekiu.

„Išmaniojo miesto“ kūrėjų apdovanojimai Jurga Grigienė

Pirmą kartą žurnalo „Structum“ organizuoto ir analogų Lietuvoje neturinčio projekto „Išmanusis miestas“ iškilminga apdovanojimų ceremonija sulaukė daug garbingų svečių: ministrų, merų, statybų verslo vadovų, architektų, dėstytojų ir mūsų šalies miestų įvaizdžiui neabejingų žmonių. Raimundo Adžgausko nuotraukos

„Kaip galėtų atrodyti naujosios sostinės Šnipiškės ar Kauno pastatai vaiduokliai?“ – samprotavo apdovanojimų ceremoniją vedęs aktorius Vytautas Rumšas. Konkurse „Išmanusis miestas“ dalyvavo aštuonios studentų komandos iš keturių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Konkursas prasidėjo praėjusį rugsėjį ir baigėsi balandžio pabaigoje, taigi studentai projektams sukurti skyrė septynis mėnesius. Projekto organizatoriai, žurnalo „Structum“ komanda, ir konkurso komisija tvirtina, kad ši unikali patirtis ypatinga tuo, kad prisideda prie visuomenei aktualių problemų sprendimo paieškų. „Išmanusis miestas“ ypač naudingas konkurso dalyviams – studentams, kurie dalyvaudami jame įgijo daug žinių, gavo įvairių mokymų, galėjo įvertinti savo žinias bei galimybes, taip pat ir savivaldybėms, kurių integruotų teritorijų plėtros galimybių studijos buvo kuriamos. „Kodėl kilo mintis šiam ateities miestų projektui suvienyti studentus? Todėl, kad jie kurs mūsų ateitį. Jie novatoriški, išmanūs, drąsūs. Manau, kad būtent tokių kūrėjų ir reikia Lietuvos miestams, trokštantiems dar per žingsnį priartėti prie vakarietiškųjų“, – atskleidė idėjos sumanytoja Ignė Dausevičiūtė. „Iniciatyva „Išmanusis miestas“ – tai investicija į ateitį. Šiandien turime ręsti pamatą to namo, kuriame gyvensime po 10 ar 20 metų. Tiesa, vieno stebuklingo recepto visiems Lietuvos miestams nėra. Reikia atidžiai išnagrinėti kiekvieno jų problemas ir pritaikyti individualius sprendimus. Manau, kad konkurso dalyviai užtikrintai ėjo šia kryptimi, ir dabar matome puikius jų darbo rezultatus“, – apdovanojimų renginyje sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Susirinkusiuosius pasveikino ir už šaunią iniciatyvą padėkojo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Pagrindinis prizas – VGTU komandai Pirmąją vietą ir 3 500 eurų pagrindinį prizą laimėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) komanda, rengusi Klaipėdos atnaujinimo projektą. Autoritetinga komisija įvertino studentus už tikslias bei kūrybiškas kvartalų urbanistinių ir architektūrinių koncepcijų galimybių studijas, energiją taupančių bei išmaniųjų technologijų pritaikymo idėjas ir pastatų vizijas. Klaipėdos projektą rengusi komanda atnaujino miesto teritoriją, jungiančią Senamiestį, Naujamiestį bei įsiliejančią į Kuršių marias. Studentų nuomone, šioje teritorijoje esantys pramoniniai pastatai iš bendro konteksto išsiskiria per dideliu masteliu, o jų abejotina architektū-

Prizininkai I vieta – VGTU komanda, rengusi Klaipėdos atnaujinimo projektą. „Structum“ įsteigtas 3 500 eurų kelionių čekis. II vieta – KTU komanda, taip pat kūrusi Klaipėdos miesto viziją. III vieta – KTU komanda, pasirinkusi atnaujinti Panevėžį. Susisiekimo ministerijos įsteigtas prizas (planšetinis kompiuteris) už pasiūlytus originalius sprendimus transporto srityje skirtas VGTU Vilniaus komandai. „Cembrit OY“ apdovanojimas (500 eurų) už įspūdingiausią ir įdomiausią fasadą įteiktas VGTU Vilniaus komandai.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

„Litexpo“ parodų ir kongresų rūmuose vykusios statybų parodos „Resta“ metu išdalyti apdovanojimai Lietuvos studentams, kūrusiems ateities miestų vizijas. Šio konkurso tikslas – sutelkti įvairių sričių statybų atstovus viešai diskusijai apie naujo veido suteikimą apleistoms, tačiau didelį potencialą turinčioms didžiųjų miestų teritorijoms.

UAB „YIT Kausta“ 1 000 eurų prizas už inovatyvumą atiteko KTU komandai, pasirinkusiai atnaujinti Kauno teritoriją. „Delfi“ skaitytojų simpatijų dovana – metinė „Delfi“ grupės žurnalų prenumerata – skirta Kauno VDU komandai.

VERTINIMUS PATEIKĘ KOMISIJOS NARIAI Komisijos pirmininkas darius kvedaras, bendrovės „Baltic Engineer“ generalinis direktorius Andrius Jurelionis, KTU Pastatų energinių sistemų katedros vedėjas Artūras Blotnys, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, Miesto plėtros departamento direktorius Jolanta Tamošaitienė, VGTU Statybos fakulteto prodekanė Josifas Parasonis, VGTU Architektūros inžinerijos katedros vedėjas Kęstutis Čiuprinskas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas Kęstutis Vaitukaitis, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Elektrėnų savivaldybės meras Mantas Andriuškevičius, UAB „Inspecta“ generalinis direktorius Marija Burinskienė, VGTU Miestų statybos katedros vedėja Marius Narmontas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis, bendrovės „Sweco“ vyriausiasis architektas urbanistas Nerijus Jurkonis, VDU Gamtos mokslų fakulteto prodekanas Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vasarevičius, VGTU Aplinkos apsaugos katedros vedėjas Tomas Karpavičius, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kancleris Vilius Bartulis, VGTU Transporto inžinerijos fakulteto dekanas

→

I š M A N U S I S M I E S TA S

ANTRąJą VIETą KONKURSE PELNė KAUNO TEcHNOLOGIJOS UNIVERSITETO (KTU) KOMANDA, RENGUSI PROJEKTą KLAIPėDOJE.

„STRUcTUM“ DIREKTORė IGNė DAUSEVIčIūTė NEGAILėJO PADėKOS ŽODŽIų KOLEKTyVUI, SėKMINGAI ĮGyVENDINUSIAM „IšMANIOJO MIESTO“ PROJEKTą.

TREčIAJą VIETą LAIMėJO KTU KOMANDA, NUSPRENDUSI ATNAUJINTI PANEVėŽIO MIESTą.

BENDROVėS „cEMBRIT Oy“ ATSTOVAS JUKKA HUUHTANEN Iš SUOMIJOS ĮTEIKė PRIzą UŽ SUKURTą GERIAUSIą fASADą.

DRąSIAUSIA KONKURSO KOMANDA BūTų GALIMA PAVADINTI VILNIAUS TEcHNOLOGIJų IR DIzAINO KOLEGIJOS (VTDK) KOMANDą – VIENINTELę Iš KOLEGIJų, IšDRĮSUSIą VARŽyTIS SU UNIVERSITETų KOMANDOMIS.

I š M A N U S I S M I E S TA S

1 000 EURų STIPENDIJA ATITEKO KOMANDAI, SUKūRUSIAI INOVATyVIAUSIą PROJEKTą. PRIzą ĮTEIKė BENDROVėS „yIT KAUSTA“ ATSTOVė AKVILė VARANAUSKIENė.

PORTALAS „DELfI“ SAVO SKAITyTOJų SIMPATIJų PRIzą PATIKėJO ĮTEIKTI KARINAI KRySKO. JIS ATITEKO VyTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO (VDU) KOMANDAI IR JOS VADOVEI JūRATEI TUTLyTEI.

nė Vienas konkurso daLyVis neLiko be doVanų. dosnieji rėMėjai Į apdoVanojiMų krepšius sudėjo: - „Entafarmos“ papildus „Neurozan“; - kvietimus į „Apollo“ boulingą; - leidyklos „Terra Publica“ knygas; - bilietus į „Gin Ga“ koncertą menų fabrike „Loftas“; - kvietimus apsilankyti Druskininkų vandens pramogų parke; - „Multikino“ bilietus; - neribotus abonementus į Savicko sporto klubą; - kvietimus palaipioti nuotykių parke „Uno Parks“; - žurnalų „Structum“ bei „Mokslas ir technika“ prenumeratas; - kvietimus apsilankyti batutų centre „Skypark“; - parduotuvės „Iittala“ dovanas; - Mažojo teatro kvietimus į spektaklius.

→

I š M A N U S I S M I E S TA S

rinė vertė vizualiai darko teritoriją. Tai viena nedaugelio vietų Klaipėdoje, kur žmonės galėtų ateiti prie Kuršių marių, tačiau šiuo metu tam nėra galimybių. Teritoriją studentai prilygino miesto vartams, pavadino vizitine kortele ir pasiūlė joje įkurti tris skirtingas funkcines zonas: gyvenamąją, kultūrinę ir komercinę. Judėjimas tarp šių zonų būtų skatinamas visų pastatų pirmuosius aukštus skiriant komercinei veiklai. Be to, studentai pasiūlė naudoti inovatyvią stogų apželdinimo technologiją, įrengti išmaniąją požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, vakuuminę atliekų surinkimo sistemą ir kitas technologijų naujoves, paverčiančias miestą patraukliu ir moderniu.

BENDROVėS „BALTIc ENGINEERS“ GENERALINIS DIREKTORIUS IR šIO KONKURSO VERTINIMO KOMISIJOS PIRMININKAS DARIUS KVEDARAS PRISTATė KONKURSO IšKELTą UŽDUOTĮ.

„Džiaugiamės, kad konkurso „Išmanusis miestas“ vertinimo komisijai studentų pasiūlyta urbanistinės koncepcijos idėja patiko ir buvo įvertinta. Tikimės, kad miesto savivaldybė pasinaudos studentų siūlytomis idėjomis integruoti kvartalą į miestą, sukurti naują daugiafunkcę teritoriją, skirtą dirbti, gyventi, leisti laisvalaikiui, rengti šventėms“, – teigė komandos vadovė VGTU Miestų statybos katedros docentė Edita šarkienė. „Išmaniojo miesto“ konkurse dalyvavo trys VGTU studentų komandos, pristačiusios Vilniaus, Klaipėdos ir šiaulių atnaujinimo vizijas. Vilniaus komandai susisiekimo ministras R. Sinkevičius įteikė prizą už pasiūlytus originalius sprendimus transporto srityje. ši komanda gavo ir bendrovės „cembrit“ apdovanojimą už įspūdingiausią bei įdomiausią fasadą.

KONKURSO RėMėJų BENDROVėS „fIMA“ ATSTOVAI ROKAS šLEKyS IR JELENA KIRILOVė.

antroji ir trečioji Vietos – ktu koMandoMs Antrąją vietą konkurse pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) komanda, rengusi projektą Klaipėdoje (vadovė doc. Gitana šukaitytė), trečiąją – Panevėžį nusprendusi atnaujinti komanda (vadovė lekt. Laura Jankauskaitė-Jurevičienė). Antrosios vietos laimėtojai pasirinko teritoriją Klaipėdoje, kurią kerta Danės upė, o greta yra įsikūręs Trinyčių parkas. Pateiktame projekte planuojama sujungti gyvenamąją, poilsio ir visuomeninę erdves. Pagrindinė KTU studentų idėja – šeimos parkas, kuriame kartu gyvena ir ilsisi klaipėdiečių šeimos, į jų bendruomenę atvyksta miesto svečiai. ANT ScENOS BUVO PAKVIESTI PROJEKTO „IšMANUSIS MIESTAS“ PAGRINDINIAI PARTNERIAI IR RėMėJAI: „ROcKWOOL“ – ANDRIUS BUSKA, „UPONOR“ – KęSTUTIS BALčIūNAS, „AEROc“ – ALVIDAS MUSIUS, „GAUDRė“ – VLADISLAVAS MIcKEVIčIUS, „JUNG VILNIUS“ – ARTūRAS KRIUKOVAS, „RUUKKI LIETUVA“ – MANTAS GRIGALIūNAS, „ROBERT BOScH“ – RAMūNAS GRABALIAUSKAS, „fIMA“ – ROKAS šLEKyS, „NIT“ – MINDAUGAS PALIONIS, „fIBRE cEMENT SySTEMS“ – VIRGINIJUS BARIšAUSKAS, „SOLET TEcHNIcS“ – ANDRIUS KARAzINAS, „BALTIc ENGINEERS“ – DARIUS KVEDARAS, „yIT KAUSTA“ – AKVILė VARANAUSKIENė.

SVEIKINIMAI Iš LIETUVOS STATyBININKų ASOcIAcIJOS PREzIDENTO DALIAUS GEDVILO.

→ SUSIRINKUSIUOSIUS PASVEIKINO IR UŽ šAUNIą INIcIATyVą PADėKOJO APLINKOS MINISTRAS KęSTUTIS TREčIOKAS IR SUSISIEKIMO MINISTRAS RIMANTAS SINKEVIčIUS.

VISIEMS SVEčIAMS ŽINOMI ARcHITEKTAI – GINTAUTAS NATKEVIčIUS IR GRAŽINA JANULyTė-BERNOTIENė.

I š M A N U S I S M I E S TA S

„Litexpo“ parodų ir kongresų rūmuose vykusios statybų parodos „Resta“ metu išdalyti apdovanojimai Lietuvos studentams, kūrusiems ateities miestų vizijas

RENGINĮ VEDė AKTORIUS VyTAUTAS RUMšAS, DAINOMIS DŽIUGINO KARINA KRySKO.

KONKURSO „IšMANUSIS MIESTAS“ PARTNERIAI IR RėMėJAI.

I š M A N U S I S M I E S TA S

Trečiąją vietą pelniusi komanda iš KTU Statybos ir architektūros fakulteto pasirinko nagrinėti buvusią pramoninę ir komercinę teritoriją Panevėžio centre, tapusią urbanistine dykra. šiai teritorijai galima pritaikyti naujas funkcijas, išnaudojant esamą potencialą ir paverčiant viena reprezentacinių viešųjų miesto erdvių. Architektūros trečio kurso studentė Vaiva Vaitkevičiūtė iš antrąją vietą laimėjusios KTU komandos pripažino, kad būtent darbas komandoje buvo bene didžiausias iššūkis, tačiau patirtis – išskirtinė ir verta skirto laiko. „Didžiausias iššūkis, dalyvaujant projekte, buvo išmokti dirbti komandoje, dalytis darbais, aprėpti konkurso reikalavimus, kurių buvo labai daug ir labai įvairių“, – sakė būsima architektė. Tiek pašnekovė, tiek jos komandos draugė Kamilė Jakubauskaitė teigė, jog svarbu kalbėti apie išmaniojo miesto idėją, kad miesto gyventojai suprastų savo poelgių bei veiklos svarbą ir jaustųsi atsakingi už aplinką, kurioje gyvena. „Svarbiausia kurti išmaniąją visuomenę, o išmanusis miestas atsiras kartu su ja“, – įsitikinusios studentės. Dar vieną KTU komandą specialiu 1 000 eurų prizu už inovatyvumą apdovanojo UAB „yIT Kausta“. Komanda pasirinko teritoriją Kaune, Aukštutinės fredos dalyje prie Europos prospekto (vadovas doc. Gintaras Prikockis). Objektai, esantys šioje teritorijoje: Kauno aviacijos gamykla ir aerodromas, valstybinis miškas su Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinių artilerijos sandėlių kompleksu. Netoli miesto centro esanti ir patogų susisiekimą turinti teritorija yra apleista ir nenaudojama. Pagrindinis naujai planuojamos teritorijos traukos objektas – vidury kvartalo esantis rekreacinis centras su jį supančiu visuomeniniu pastatu. Teritorijoje siūlomi ne tik nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, žaliosios zonos, bet ir restauruojamas Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinių artilerijos sandėlių kompleksas, kuriame būtų įrengta vasaros kavinė, meno parodų erdvė, salės dirbtuvėms.  APDOVANOJIMų RENGINĮ PRATęSė MALONUS BENDRAVIMAS RESTORANE „OVANTIS“.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

„Structum“ prenumeratos loterija

Šiemet vykusioje „Restos“ parodoje „Structum“ stendas kvietė lankytojus nemokamai prenumeruoti elektroninę žurnalo versiją. Visi per parodą užsiregistravę prenumeratoriai – o jų buvo daugiau nei 1 500 – dalyvavo loterijoje dėl Ginto Mocevičiaus firmos „Ginalas“ įsteigto prizo – „Milwaukee“ įrankio. Sėkmė nusišypsojo Algiui Lipniui iš Mažeikių rajono. Burtais nustačius laimėtoją ir su juo susisie-

kus, paaiškėjo, kad jis tebevaikšto po parodą. Prie „Structum“ stendo atvykusio A. Lipniaus laukė dar viena staigmena – vertingą prizą jam įteikė garsus lenktynininkas Benediktas Vanagas. Primename, kad nemokamai prenumeruoti elektroninę žurnalo „Structum“ versiją galite svetainėje www.estructum.lt, prenumeratos langelyje įrašę savo el. paštą ir vardą. Malonaus skaitymo! 

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Investicijos į energinį efektyvumą Stasys Liaukevičius

S TAT Y B A

Ketinantiesiems statyti naują pastatą dažnai kyla klausimas, kaip energijos taupymas susijęs su energiškai efektyvaus (ar net pasyvaus) namo įrengimo sąnaudomis. Tačiau Lietuvoje teikiama pernelyg mažai informacijos apie energiškai efektyvius pastatus ir jų statybos kainas.

Sutaupyti galima laikantis projektavimo reikalavimų Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, mažai energijos naudojančiais pastatais laikomi pastatai, atitinkantys B, A ir A+ energinio naudingumo klases. Energijos beveik nenaudojančiais pastatais laikomi pastatai, atitinkantys A++ energinio naudingumo klasę. Tai yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas. Didžiąją šiuose pastatuose sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją. Mažai energijos naudojančių pastatų bendras metinis šilumos poreikis neviršija 85 kWh/m2. Lietuvoje energiškai efektyviu laikomas toks pastatas, kuriame energijos poreikiai yra santykinai maži, energija paskirstoma racionaliai, o dalis arba visa energija gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, t. y. neatsinaujinantys energijos šaltiniai naudojami minimaliai arba visai nenaudojami. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovo Raimondo Bliūdžiaus, reikalavimai šiems pastatams įsigalios atitinkamai nuo 2016, 2018 ir 2021 metų. Pagal reglamentą, projektuojant mažai energijos naudojančius B energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis reikalavimams:

1) pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių; 2) skaičiuojamųjų energijos sąnaudų pastatui šildyti; 3) pastato kvalifikacinio rodiklio C vertės. Projektuojant A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis reikalavimams: 1) pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių; 2) skaičiuojamųjų energijos sąnaudų pastatui šildyti; 3) pastato sandarumo; 4) mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija techninių rodiklių; 5) pastato kvalifikacinio rodiklio C vertės. Taip pat svarbu, kad pastatas būtų kompaktiškos formos (sumažintas šilumai laidžių paviršių plotas), atitvaros būtų gerai apšiltintos ir sandarios, o konstrukcijos rūpestingai sudurtos, taip sumažinant šiluminių tiltelių skaičių, kad per pastato langus būtų gaunama daugiausia saulės ir t. t. Svarbu, kad būtų įrengta vėdinimo sistema su šilumogrąža, taip pat reguliuojama šildymo sistema, kad būtų galima laikinai apšiltinti langus naktį, naudojant langines, žaliuzes ar storas užuolaidas. Be to, mažai energijos naudojančiuose pastatuose turėtų būti aktyviai naudojama saulės ir vėjo energija (vandens šildymas saulės kolektoriais, saulės fotoelementai ar vėjo jėgainė elektros energijai, šilumai gaminti), taip pat taupiai naudojama elektra (A ar aukštesnės klasės buitinė įranga, energiją taupančios lemputės, maksimalus natūralaus apšvietimo naudojimas ir kt.).

Laikantis šių principų, panašiomis į Lietuvos klimato sąlygomis galima sutaupyti 33–67 % patalpoms šildyti reikalingos energijos. Konkretūs energijos sąnaudų pastatui šildyti ir eksploatuoti reikalavimai priklauso nuo pastato ploto ir paskirties. Ar investicijos atsipirks? R. Bliūdžiaus nuomone, tiesioginės sąsajos tarp energijos taupymo ir energiškai efektyvaus namo įrengimo sąnaudų nėra. Atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato statybos kaina priklauso nuo galimybių pasigaminti ir naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat pastato atitvarų apšiltinimo, inžinerinių sistemų naudojimo efektyvumo.

giau reikia investuoti į pastato atitvaras, montuojamos brangesnės ir labiau automatizuotos inžinerinės sistemos, diegiamos atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo sistemos ir t. t. Žinoma, vertinti pastato kokybę tik pagal jo statybos kainą būtų didelė klaida – tai galima palyginti su automobilio pirkimu nepasidomint jo degalų sąnaudomis. Pastato eksploatacijos išlaidos nekilnojamojo turto pirkėjui ar investuotojui turi būti tokios pat svarbios kaip pastato vieta, jo estetika ar funkcionalumas, juo labiau kad minėtieji kriterijai ir pastato energinis efektyvumas vieni kitiems neprieštarauja. Juk pastatas naudojamas daugybę metų, o jo eksploatacijos išlaidos sudaro ženklią pastato gyvavimo ciklo sąnaudų dalį.

Lietuvoje energiškai efektyviu laikomas toks pastatas, kuriame energijos poreikiai yra santykinai maži, energija paskirstoma racionaliai, o dalis arba visa energija gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, t. y. neatsinaujinantys energijos šaltiniai naudojami minimaliai arba visai nenaudojami.

Pasak KTU Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros asistentės, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertės Jurgitos Černeckienės, į šį klausimą atsakyti pateikiant konkrečius skaičius sudėtinga. Tačiau bendrosios tendencijos rodo, kad energiškai efektyvaus pastato statyba yra brangesnė – dau-

Renovacija – ne visagalė Lietuvoje įsibėgėjant pastatų atnaujinimo procesui, svarbu žinoti, ar įmanoma senos statybos pastatą paversti energiškai efektyviu. Ir kiek renovacija priartina senus pastatus prie taupaus energijos naudojimo.

S TAT Y B A

Vidurio Europos šalyse nurodomas kainos padidėjimas nuo 5 iki 15 %, palyginti su kokybiškai pastatytu tradiciniu pastatu. Pasyvaus pastato koncepcijos namas patenka tarp A ir A+ klasės pastatų, o jo kainos padidėjimas, palyginti su kokybiškai pastatytu tradiciniu pastatu, neturėtų viršyti 10 %.

R. Bliūdžius teigia, kad seno pastato atnaujinimas gali būti labai įvairus, dažniausiai tai priklauso nuo pastato paskirties ir vietos kainos. Jeigu senas pastatas stovi prabangioje vietoje, komerciškai apsimoka jį atnaujinti, paliekant tik pamatus ir laikančiąsias sienas. Taigi nelieka jokių apribojimų aukščiausios energinio naudingumo klasės reikalavimams pasiekti. Kitais atvejais energijos taupymas po re-

→

gaMtos daLeLė naMuose Malonų patalpų mikroklimatą sukuriantys mediniai langai vėl tampa populiarūs kaip natūralumo ir prestižo simbolis. tai patvirtina ir jau 21 metus kokybiškus medinius langus, duris, lovas bei medinius sodo namelius gaminančios uab „p. Varkojis ir ko“ specialistai.

S TAT y B A

kokie yra Medinių Langų pranašuMai? „Mūsų langai yra mediniai, pagaminti naudojant tik ekologiškas ir sertifikuotas patikimų gamintojų medžiagas, – sako įmonės vadybininkas Saulius Mikėnas. – Langai susideda iš medinio rėmo, stiklo paketo ir furnitūros. Kad būtų patvarus, langas dažomas ekologiškais vandens pagrindo dažais arba išorinėje pusėje padengiamas aliuminiu, taip maksimaliai jį apsaugant. Nors tai ir atrodo paprastas namo elementas, langas gali turėti begalę papildomų funkcijų, jis gali būti valdomas nuotoliniu būdu, didelės sistemos gali būti stumdomos. Langai gaminami įvairiausių formų: arkiniai, apskriti, trapecijos ar net elipsės formos. Medis yra lankstus, todėl gaminiui leidžia suteikti tokią formą, kokios tik pageidaujate.“ kaip taupoMa šiLuMa? Energinį efektyvumą lemia ne vien paties lango šiluminės savybės, bet ir tai, kaip jis įmontuotas. Siekiant geriausių lango šiluminių rodiklių, į rėmus montuojami stiklo paketai su specialiomis dangomis. Jie neleidžia šilumai per greitai pasišalinti iš patalpos, o kartu praleidžia saulės spindulius, kurie papildomai šildo patalpas. Langų sandarumą užtikrina net trys sandarinimo tarpinės. „Ir pats langų montavimas yra individualus kiekvienam objektui. Baigia nusistovėti tendencija naujos statybos pastatuose langus montuoti į šiltinamąjį sluoksnį (rėmas iškišamas į išorę). Atsižvelgiant į bendrą pastato medžiagiškumą, skiriasi ir paties lango montavimas. Su kiekvienu klientu tai aptariama individualiai, parenkant optimalų variantą pagal esamą situaciją“, – aiškina įmonės „P. Varkojis ir Ko“ vadybininkas. kaina uŽ kokybĘ Mediniai langai maždaug 20 % brangesni už analogiškus plastikinius. Kaina priklauso nuo dizaino, stiklo paketo ir kitų savybių. Bet, pasak S. Mikėno, brangumas yra labai neapibrėžta sąvoka. „Viskas priklauso nuo to, kokias vertybes iškeli į pirmą vietą ir kam skiri daugiausia dėmesio, kiekvienas sureikšmina skirtingus dalykus. Kokybė visada yra santykinai brangesnė, tačiau reikia įvertinti ir naudojimo laiką, mat tinkamai prižiūrimas naujas medinis langas gali pergyventi ir namo šeimininką. yra gera patarlė: „šykštus moka du kartus“, – primena jis. 

www.varkojis.com

novacijos priklauso nuo esamo pastato būklės (kuo prastesnis pastatas, tuo daugiau energijos galima sutaupyti po atnaujinimo), techninių galimybių (jei pastatas priskirtas paveldui, neleidžiama keisti fasado), ekonominių sprendimų (didelis pastato moralinis ir funkcinis nusidėvėjimas lemia lėtą investicijų grąžą). Lietuvos ir kitų šalių daugiabučių namų renovacijos patirtis rodo, kad pastate, kuriame prieš atnaujinimą nebuvo naudotos dalinės energijos sąnaudų mažinimo priemonės, šias sąnaudas galima sumažinti du kartus. Jeigu jau anksčiau panaudotos energijos taupymo priemonės, bendrosios energijos sąnaudos dar sumažės, tačiau ne tiek. Prie šios vertės visada reikia pridėti geresnes pastato patalpų mikroklimato sąlygas ir pastato rinkos vertės padidėjimą. J. černeckienės nuomone, seną pastatą paversti energiškai efektyvesniu tikrai galima. Mažai energijos naudojančiu – ne visada. Pastato energinį efektyvumą lemia ir pastato architektūra, o jos keitimas senos statybos pastatuose dažniausiai neįmanomas. Atnaujindami negalime pasukti pastato palankiausia pasaulio šalių kryptimi, ne visada galime įdiegti naujausias inžinerines sistemas, nes joms tiesiog nenumatyta vietos, bet termiškai izoliuoti senos statybos pastatų atitvaras, sumontuoti efektyviau šilumą izoliuojančius langus, padidinti pastato sandarumą, sumažinti neigiamą šiluminių tiltelių įtaką, suderinti inžinerines sistemas, kad tam tikros pastato dalys nebūtų perkaitinamos, įmanoma beveik visuose senos statybos pastatuose. ištekLių kainų sVyraViMas Pastaruoju metu pingantys energijos ištekliai taip pat veikia efektyvaus energijos naudojimo idėjas. Pasak R. Bliūdžiaus, energiškai efektyvių pastatų idėja ir koncepcijos labiau susijusios ne su energijos kaina, o su poreikiu mažinti aplinkos taršą anglies junginiais, siekiant suvaldyti klimato kaitą. Žinoma, aukštos energijos kainos yra viena varomųjų jėgų, padedančių įgyvendinti energiškai efektyvių pastatų koncepcijas. Tačiau statybų sektoriaus efektyvumo didinimas, kuriant naujas medžiagas, technologijas ir konstrukcinius sprendinius, yra jau vykstantis procesas ir svyruojančios energijos išteklių kainos jam neturės reikšmingos įtakos. Ekspertės J. černeckienės nuomone, energijos išteklių pigimą dažnai lemia politiniai veiksniai, todėl po pigimo bangos gali atsirasti ir brangimo tendencijų. Pastatai statomi ilgam, apie 50 m. laikotarpiui, todėl trumpalaikės kuro kainų tendencijos neturėtų paveikti pastato techninių sprendinių. Kitas veiksnys, kodėl svarbu efektyviai naudoti energiją, yra blogėjanti Žemės ekologinė situacija. Europos Sąjungoje esančiuose pastatuose sunaudojama 40 % bendrai sunaudotos energijos, o gaminant šią energiją į atmosferą išmetama itin daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dar vienas aspektas, kuris turėtų skatinti efektyvaus energijos naudojimo idėjas Lietuvoje, yra tas, kad didžiąją dalį energijos išteklių mūsų šalis importuoja. Taigi taupymas šioje srityje padidintų šalies konkurencingumą ir sustiprintų vidaus ekonomiką. 

S TAT Y B A

S TAT y B A

jaukus daugiabučių kVartaLas prie upės

ASTA GEIBūNIENė

NAUJAS GyVENAMųJų NAMų KVARTALAS „UPėS REzIDENcIJA“ ĮSIKūRė DEšINIAJAME NERIES UPėS KRANTE, VIENAME MėGSTAMIAUSIų VILNIEčIų MIKRORAJONų – ŽIRMūNUOSE. JO PATRAUKLUMAS – TAI SKANDINAVIšKAS STILIUS IR KOKyBė, NEAUKšTA STATyBA, KOMfORTIšKą GyVENIMO BūDą UŽTIKRINANTyS MODERNūS SPRENDIMAI, GAMTOS APSUPTIS IR šALIA ESANTIS MIESTO cENTRAS. uŽsakoVas UAB „yIT Kausta būstas“ generaLinis rangoVas AB „yIT Kausta“ statybos VadoVas Egidijus Skomantas statybos projekto VadoVas Jonas Kličius arcHitektai Algimantas Pliučas, Karolis Radiūnas (UAB „Vilniaus architektūros studija“) konstruktoriai Alfonsas Vaškevičius, Laimonas Stikleris, Neringa Daudaitė, Raimondas Druskinis (UAB „Vilniaus architektūros studija“) inŽinerinių daLių projektas UAB „Prosfera“ pastatų šiLtiniMas ir fasadų apdaiLa UAB „Statrenova“

S TAT y B A

VėdiniMo sisteMos „Komfovent“ butų durys UAB „Plieninis skydas“ baLkonų turėkLų konstrukcijos UAB „Siteks“ Lauko ir Laiptinių durys UAB „Marx Vilnius“ durų profiLiai UAB „Sapa Building Systems“ garaŽų Vartai UAB „Vartų sistemos LT“ statybinė tecHnika „cramo“ apLinkos tVarkyMo darbai UAB „Kamitra ir ko“

→

S TAT Y B A

Bendrovė „Vilniaus architektūros studija“ projekto sumanytojos UAB „YIT Kausta būstas“ užsakymu suprojektavo tris daugiabučius gyvenamuosius namus: Žirmūnų g. 1K, L, M. Juose įrengti 53 dviejų ir trijų kambarių, 44–76 m2 ploto butai. Statybos darbus atliko bendrovė „YIT Kausta“. Pastatai K namas Sklypo plotas: 1 403 m2 Pastato bendrasis plotas: 1 137,49 m2 Naudingasis plotas: 1 073,33 m2 Tūris: 4 660,00 m3 Aukštų skaičius: 3 + cokolinis Butų skaičius: 19 vnt. (13 vnt. 2 kamb., 6 vnt. 3 kamb.) L namas Sklypo plotas: 1 503 m2 Pastato bendrasis plotas: 1 173,64 m2 Naudingasis plotas: 1 122,74 m2 Tūris: 4 910,00 m3 Aukštų skaičius: 3 + cokolinis Butų skaičius: 19 vnt. (13 vnt. 2 kamb., 6 vnt. 3 kamb.) M namas Sklypo plotas: 1 037 m

Pastato bendrasis plotas: 898,13 m2 Naudingasis plotas: 843,83 m2 Tūris: 3 869,00 m3 Aukštų skaičius: 3 + cokolinis Butų skaičius: 15 vnt. (8 vnt. 2 kamb., 7 vnt. 3 kamb.) Automobilių stovėjimo vietos Garažuose – 8 vnt. Kieme – 39 vnt. (2 iš jų pritaikytos žmonėms su negalia) Svečiams – 5 vnt.

Pastatų techniniai duomenys Pagrindinės pastatų konstrukcijos: laikantysis monolitinio gelžbetonio karkasas (kolonos, perdangos plokštės), poliniai pamatai, gerai garsą izoliuojančios mūrinės išorinės atitvaros bei gipsinės pertvaros butuose. Lietaus ir buitinėms nuotekoms naudoti storasieniai garsus sulaikantys vamzdžiai. Sienos tarp butų – 20 cm storio, gelžbetoninės, perdangos – gelžbetoninės monolitinės. Šie sprendiniai eliminuoja plyšius ar kiaurymes tarp konstrukcijų, per kurias garsas galėtų patekti į kitus butus. Pastatų šildymo energijos sąnaudos atitinka A energinio efektyvumo klasę. Šiluma tiekiama centralizuotai iš miesto tinklų. Kiekviename bute bus įrengta autonominė šildymo sistema, todėl patalpų temperatūrą gyventojai galės reguliuoti patys. Butuose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, ji sujungta su gartraukiu. Įjungus gartraukį, rekuperatorius automatiškai pradeda tiekti šviežią orą. Išskirtinė vieta „Projekto idėją padiktavo pati vieta, esanti šalia upės. Pastatų nuo upės neskiria gatvė, – sakė projektinės dalies vadovas UAB „Vilniaus architektūros studija“ direktorius, architektas Algimantas Pliučas. – Gyvenamosios statybos pagrindinis tikslas – padaryti taip, kad ir daugiabučių gyventojams būtų malonu ir patogu gyventi, o aplinka būtų labiau individualizuota. Šis projektas patrauklus tuo, kad tarp namų ir upės yra pėsčiųjų takas, juo galima pasivaikščioti, išleisti vaikus pasivažinėti dviračiu, nekertant jokių sankryžų nuvažiuoti iki pat Valakam-

Projektavimo metu pagrindinis iššūkis buvo izoliuoti namus nuo šalia esančios gatvės keliamo triukšmo, be to, tai atlikti estetiškai. Sprendimai buvo rasti. Dabar namų teritorija nuo pagrindinių gatvių atitverta akustine tvora, taip pat įrengtos trys dvigubos triukšmo sienutės, namuose sumontuoti langai su gera garso izoliacija, o butai atgręžti į upės pusę. Pasak A. Pliučo, privatumo bei ramybės suteikia ir natūralūs elementai: į upės pusę nusidriekiantis šlaitas, jaukiai sutvarkyta aplinka, tarsi sulaikanti atsitiktinius praeivius. Patogumas ir estetika Gyvenamieji pastatai išdėstyti pagal detalaus plano projekto sprendinius, laikantis KVAD nustatytų teritorijos reikalavimų ir apribojimų. Pasak projektuotojų, apgalvotai buvo parinktas taškinis užstatymas iš trijų atskirų pastatų. Tokį sprendimą labiau vertina ir šiandieninis pirkėjas.

„Upės rezidencijos“ namai puikiai dera prie supančios aplinkos ir netgi ją papildo. Pastatų eksterjerui parinktos medžiagos – tamsus klinkeris, pilki betono atspalviai ir stiklo bei metalo detalės – sukūrė gražią, estetiškai patrauklią spalvinę gamą. Langams taip pat neatsitiktinai buvo parinkta pilka spalva – ji dominuoja visame projekte. „Naujieji namai – ekonomiški. Juose nėra papildomų ar nereikalingų erdvių, – sakė A. Pliučas, – tačiau yra erdvūs balkonai. Daugiabučių gyventojai balkonuose mėgsta laikyti įvairius daiktus, todėl balkonuose buvo įrengtos ažūrinės spintos. Dėl jų namai nepraranda estetinio vaizdo.“ „Vykdydami gyvenamųjų pastatų statybas Lietuvoje, namus projektuojame atsižvelgdami į šiuolaikinio kliento poreikius. Mūsų įmonė būsto projektams renka tik patrauklias gyventi vietas – šalia upių, parkų ar miškų, todėl mūsų projektai sulaukia ypatingo klientų susidomėjimo. „Upės rezidencijos“ pranašumai – gyvenimas ant upės kranto, saugi uždara teritorija, galimybė gyventi arti miesto centro, strategiškai patogi vieta, iš kurios per keliolika minučių galima pasiekti svarbiausias miesto vietas“, – pasakojo AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Verta paminėti, kad prieš tai teritorijoje buvo šiukšlynas bei sunykę negyvenami mediniai pastatai. Dabar šalia dviračių tako puikuojasi dailiai apželdinta aplinka, renovuo-

Šis projektas patrauklus tuo, kad tarp namų ir upės yra pėsčiųjų takas, juo galima pasivaikščioti, išleisti vaikus pasivažinėti dviračiu, nekertant jokių sankryžų nuvažiuoti iki pat Valakampių paplūdimio.

→ S TAT Y B A

pių paplūdimio.“ Sklypas padalytas į dvi zonas, viena – prie gatvės, skirta automobiliams laikyti, kita pusė arčiau upės – rekreacinė, joje apželdinti kiemai. Pirmuose ir cokoliniuose daugiabučių aukštuose į Neries pusę įrengtos didelės terasos, per jas gyventojai tiesiai iš buto gali patekti į kiemą. Ypatingas dėmesys buvo skirtas vaikų žaidimo aikštelėms, kad vaikas, išėjęs iš namų, iš karto atsidurtų savo saugioje žaidimų erdvėje. Visa namus supanti teritorija sujungta į vientisą erdvę ir aptverta.

sistemą. „Baumit“ koncerno atstovai Lietuvoje atidžiai stebėjo šias statybas, teikė rekomendacijas įrengiant deformacines siūles, kad sistema būtų nepriekaištinga.

S TAT Y B A

Už durų – kaip seife Apsauginių durų gamintoja UAB „Plieninis skydas“ naujuosiuose namuose sumontavo nuo dūmų saugančias (C1Sm) butų duris „Skydas Standart“. Tai perkamiausias Lietuvoje šarvuotųjų durų „Skydas“ modelis. Šios lankstytos metalinės konstrukcijos durys išsiskiria ypatingu patvarumu bei gera garso ir šilumos izoliacija. Duryse sumontuotos patikimos cilindrinės spynos, viena jų – seifo tipo, rakinanti trimis kryptimis. Spynos ir durų rankenos – su matinio chromo apdaila. Durų traukikliai – uždengti nerūdijančiojo plieno matiniais apsaugos gaubteliais. Durų slenksčiai taip pat pagaminti iš nerūdijančiojo plieno. „Šie sprendimai nėra pigūs, tačiau užsakovui buvo svarbus estetinis vaizdas, ilgas eksploatavimo laikas, kokybė, – sakė įmonės komercijos direktorius Markas Vyšniauskas. – Mūsų įmonės gaminami durų modeliai saugo nuo vagysčių, ugnies, dūmų, šalčio ir triukšmo. Esame gerai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, nuo Skandinavijos iki JAV. Praėjusiais metais apie 60 % savo produkcijos eksportavome į kitas šalis.“

ti pėsčiųjų laiptai, sutvarkytas apšvietimas. Generalinis rangovas buvo dėmesingas ir ekologijai. Pastatų statybai buvo pasirinktos mažai aplinkai žalingos statybinės medžiagos, po darbų išrūšiuotos statybos atliekos. Pastatai patikimai apšiltinti Pasak pastatų šiltinimo ir fasadų apdailos darbus atlikusios UAB „Statrenova“ direktoriaus Stasio Būdvyčio, pastato išorinės sienos apšiltintos putų polistirenu EPS100 190–210 mm, išorinės sienos tarp šildomų ir nešildomų patalpų – „Isover“ FS30 100–200 mm. Ant stogo išklota mineralinė vata „Paroc“ ROB80 20 mm, EPS80 270 mm, perdangoje virš nešildomų patalpų – mineralinė vata „Paroc“ CGL20 200 mm; grindys ant grunto dengtos EPS 100 150 mm polistirenu. Visas medžiagas pasirinko užsakovas. Fasado apdailai buvo naudojamas Austrijos koncerno „Baumit“ gaminamas dekoratyvinis tinkas su nanotechnologijomis – „NanoporTop“. Šio inovatyvaus dekoro išskirtinė savybė – fotokatalizė. „NanoporTop“ dekoratyvinis tinkas „reaguoja“ į dienos šviesą ir vykstant fotokatalizės procesui tinkas pats išsivalo. Dienos šviesa suaktyvina tinko spalvos katalizatorių, purvo dalelės suyra ir dėl oro judėjimo spaudimo nukrenta ant žemės. Lietus nuvalo nuo fasado purvo daleles ir fasadas greičiau išdžiūsta. Šis tinkas itin atsparus atmosferos poveikiui, todėl idealiai tinka pastatams, esantiems arti vandens telkinių bei intensyvaus eismo gatvių. Dėl savo fizinių savybių jis išliks lyg naujas ilgus metus. Dalis fasado buvo papuošta klinkerio plytelėmis, klijuotomis naudojant kokybišką „Baumit“

rekuperacinė vėdinimo sistema Vis dažniau naujai statomuose daugiabučiuose diegiamos priverstinio vėdinimo sistemos su rekuperacija. „Upės rezidencija“ – vieni pirmųjų daugiabučių namų Lietuvoje, kuriuose sumontuoti aukšto efektyvumo vėdinimo įrenginiai su rotaciniais šilumokaičiais. Šio tipo įrenginiai tinkamiausi Lietuvos ir Skandinavijos šalių klimato sąlygoms, kur žiemą lauko temperatūra nukrinta žemiau nulio laipsnių. Nuolat besisukantis rotacinis šilumokaitis neužšąla ir grąžina net iki 92 % šilumos. Šiam projektui buvo parinkti „Komfovent Rego 250P“ vėdinimo įrenginiai. Jie sumontuoti kiekvieno buto sanitarinio mazgo palubyje. Bute nėra natūralaus vėdinimo angos, todėl išvengiama šilumos nuostolių ir užtikrinamas pastato hermetiškumas. Dar vienas inžinerinis sprendimas, garantuojantis tinkamą patalpų oro srautų balansą – gartraukio prijungimas prie vėdinimo įrenginio. Įjungus virtuvinį gaubtą, įrenginyje automatiškai didinamas į patalpas tiekiamo oro kiekis ir mažinamas ištraukiamo iš patalpų oro kiekis. Optimalią įrenginio eksploataciją užtikrina šiuolaikiška valdymo automatika. Vartotojas gali pagal savo poreikius susiprogramuoti įrenginio veikimo savaitinį tvarkaraštį, o įsigijęs papildomą tinklo priedą valdyti įrenginį ne tik būdamas namuose, bet ir nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos. Kadangi „Upės rezidencija“ buvo projektuojama remiantis skandinaviškais stiliaus ir kokybės reikalavimais, rekuperacinės vėdinimo sistemos sprendimai buvo renkami atsižvelgiant ne tik į aukštą kokybės ir komforto lygį, bet ir į mažas eksploatacijos sąnaudas. Daugiau apie rekuperaciją ir vėdinimo įrenginių tipus galite sužinoti www.komfovent.lt.

Šilumą saugantys langai Lauko duris ir vitrinas su durimis laiptinėse bei pirmo aukšto butuose gamino ir montavo įmonė „Marx Vilnius“. Durys ir vitrinos pagamintos naudojant švedų įmonės „Sapa Building Systems“ profilių sistemą 2074TX. Iš šios sistemos profilių pagamintos durys ir vitrinos turi geresnę šiluminę varžą. Kadangi aukšti reikalavimai šiluminei varžai buvo vienas pagrindinių užsakovo kriterijų, renkantis lauko konstrukcijas, UAB „Marx Vilnius“ pasiūlytas sprendimas naudoti 2074TX profilių sistemą atitiko užsakovo lūkesčius

S TAT Y B A

Saugūs balkonai Pastatų balkonų turėklų konstrukcijų įrengimo darbus atliko UAB „Siteks“. Trijuose namuose įmonė įrengė apie 350 m balkono turėklų su saugiu stiklu. „Galime pasidžiaugti, kad „Upės rezidencijoje“ ir daugumoje naujai statomų objektų vis dažniau balkonuose montuojamos gamyklose pagamintos perdangos. Šių perdangų kokybė yra daug geresnė, matmenys praktiškai neturi paklaidų, o darbas ant jų vyksta gerokai paprasčiau ir greičiau. Gerai apgalvoti techniniai sprendimai padeda sutaupyti begales laiko“, – sakė įmonės direktorius Vakaris Žumbakys. UAB „Siteks“ turėklų aliumininiai profiliai sukurti taip, kad maksimaliai atlaikytų statinės ir dinaminės jėgos apkrovas. Vertikalūs statramsčiai montuojami naudojant specialų padą, užtikrinantį konstrukcijos stabilumą. Naudojamas saugus stiklas 5–10 kartų padidina konstrukcijos atsparumą smūgiams ir užtikrina žmonių saugumą. Pasirinkta aliuminio turėklų konstrukcija yra išties patvari.

tiek techniškai, tiek ir komercine prasme. „Įstiklinę vitrinas dviejų kamerų selektyvinio stiklo paketais, pasiekėme net 0,92 W/m²K šilumos laidumo rodiklį, – sakė bendrovės vadovas Mindaugas Mateika. – Tad dabar gyventojai ne tik ilgus metus galės džiaugtis patvariomis bei tvirtomis aliuminio ir stiklo durimis, bet ir šiltai bei komfortiškai gyventi taupiai naudodami šilumą. Vykdydami darbus mes labai vertiname klientų reikalavimus, stengiamės prisitaikyti prie jų poreikių statybos metu. Taip ir šį kartą, atsižvelgdami į savo užsakovo „YIT Kausta“ pageidavimus, darbus atlikome etapais, kiekviename pastate sumontavome gaminius tuo laiku, kaip ir buvo planuota. Taip išsaugojome duris ir vitrinas nuo galimų pažeidimų statybos metu ir perdavėme jas vartotojams puikios techninės ir estetinės būklės.“ Į garažus – per patikimus vartus UAB „Vartų sistemos LT“ kvartale „Upės rezidencija“ sumontavo Vokietijos įmonės „Hormann“ garažo vartus. Buvo pasirinktas šiltasis LPU-40 profilis su 42 mm storio segmentais. Vartams išrinkta standartinė, tačiau šį sezoną labai populiari antracito spalva. Vartų segmentų paviršius yra su „Woodgrain“ (medienos rievės) tipo įspaudu, labai derančiu prie šalia esančių betoninių atitvarų. Parinktas specialus spyruoklių mechanizmas, išlaikantis didesnį aukštį, kad gyventojai galėtų įvažiuoti su aukštu automobiliu, įnešti arba įvežti didelius daiktus. Vartuose įrengta Vokietijos įmonės „Hormann“ automatinė pakėlimo sistema, veikianti itin tyliai. Vartuose sumontuoti apsaugos mechanizmai užtikrina, kad trūkus spyruoklei vartai nenu-

→

S TAT Y B A

kris žemyn, o patys vartų segmentai išlankstyti taip, kad nėra pavojaus prisiverti pirštų. Pasak UAB „Vartų sistemos LT“ direktoriaus Evaldo Nutauto, užsakovai jiems iškėlė užduotį vartų automatikos sistemą prijungti prie priešgaisrinės signalizacijos, kuri kilus gaisrui kiekviename name atidarytų po vienus vartus, kad žmonės iš garažo patalpos galėtų saugiai evakuotis, o ugniagesiai nevaržomai patektų į garažo patalpas. Visuose vartuose įrengta avarinio atidarymo sistema, garantuojanti, kad dingus elektrai gyventojai galės

nevaržomi patekti į garažą pro vartus, atjungę garažo vartus nuo pavaros. Be to, visuose vartuose įrengtos vėdinimo grotelės, per kurias oras patenka iš lauko, tad garažo patalpa gerai vėdinama, nedrėksta.

Sutvarkyta aplinka Pats sklypas ir greta esanti teritorija sutvarkyta naudojant aukštos kokybės, sertifikuotus gaminius, pasitelkiant modernią techniką bei kvalifikuotus ir patyrusius darbuotojus. Aplinkotvarkos darbus atlikusi UAB „Kamitra ir ko“ rekonstravo ir įrengė asfaltbetonio dangas, paklojo betonines trinkeles, plytelių dangas, įrengė vejas, paženklino kelius ir kt. Buvo įrengti modernūs požeminiai buitinių atliekų rūšiavimo konteineriai, saugios, šiuolaikiškos vaikų žaidimo aikštelės, erdvios automobilių laikymo vietos. Dėl eismo saugumo ir gyventojų patogumo buvo rekonstruota Žirmūnų gatvė, įrengta greičio lėtėjimo juosta. Kadangi pastatai ir sklypas suprojektuoti nekeičiant bendro reljefo, todėl vejos, įrengtos stačiuose šlaituose, buvo papildomai sutvirtintos tinklais – šlaitų eroziją stabdančiais dembliais iš kokosų pluošto. Po statybos darbų už daugiabučių sklypo teritorijos ribų esanti aplinka taip pat buvo sutvarkyta – pakeistos greta esančių šaligatvių, pėsčiųjų takų dangos, rekonstruotas takas su laiptais Neries link. „Kadangi užsakovas tinkamai pasirinko statybos partnerius, nuosekliai organizavo darbus, operatyviai sprendė visas kylančias problemas, todėl projektas buvo sėkmingai įgyvendintas per labai trumpą terminą“, – pastebėjo UAB „Kamitra ir ko“ techninis direktorius Artūras Gribulis. 

S TAT Y B A

Nuo keltuvo iki dušo kabinos Nuo statybvietės paruošimo iki projekto pridavimo objekte buvo naudojama įmonės „Cramo“ įvairios paskirties statybinė technika, pradedant statybvietei paruošti reikalingomis mobiliosiomis tvoromis, vėliau – modulinėmis patalpomis statybų aikštelėms, smulkiąja bei armatūros ir apdirbimo įranga, baigiant stambiąja ir aukštai atliekamiems darbams skirta technika – keltuvais, krautuvais ir kt. „Vienas užsakovų reikalavimų buvo sudaryti kuo geresnes poilsio ir higienos sąlygas statybos darbus vykdantiems darbuotojams, todėl statybvietėje buvo įrengtos laikinosios patalpos su dušo kabinomis, taip pat susitikimų, pasitarimų kambariai. Toks dėmesys darbuotojų komfortui nėra dažnas Lietuvos statybų sektoriuje, tačiau, mūsų požiūriu, yra šiuolaikiško, atsakingo ir tarptautinius standartus atitinkančio projekto įgyvendinimo požymis“, – sakė „Cramo“ projektų vadovas Lietuvoje Giedrius Skruodys. „Cramo“ yra statybinės technikos ir modulinių patalpų nuomos paslaugų lyderė Lietuvoje ir Europoje. Individualiai pritaikyti „Cramo“ technikos, įrangos ir modulinių patalpų nuomos sprendimai naudojami Lietuvos statybos, prekybos, pramonės, žemės ūkio įmonėse, viešajame sektoriuje. „Cramo“ turi aštuonis padalinius visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tai leidžia užtikrinti sklandų statybinės technikos pristatymą laiku ir, atsiradus gedimų, juos pašalinti ar įrangą pakeisti kita nedelsiant. Šiame projekte buvo naudojama naujausia statybinė technika, su kuria statomi gyvenamieji namai ir Skandinavijos ar Vakarų Europos šalyse.

Statybų rinkoje laukiami motyvuoti profesionalai

S TAT Y B A

Asta Geibūnienė

Pasibaigus mokslo metams, abiturientai ims minti aukštųjų ir profesinių mokyklų slenksčius. Klausimas, koks išsilavinimas yra perspektyvus, kokios specialybės bus reikalingos ateityje, labai svarbus, tačiau atsakymas sunkiai surandamas, nes prognozės gali nepasitvirtinti. Vis dėlto, žinant dabartines tendencijas, orientuotas pirmiausia į žmogiškąsias savybes: imlumą, darbštumą ir motyvuotumą, bent jau mus dominančioje statybų rinkoje galima priimti lūkesčius atitinkantį sprendimą. Siekiant kuo geriau informuoti visuomenę apie specialistų poreikio struktūrą ir išsiaiškinti, kurias specialybes baigusieji yra reikalingiausi ir turi daugiausia galimybių veiklos pasaulyje, kuriamas specialistų kvalifikacijų žemėlapis. Jis taip pat padės įvertinti, kurių aukštųjų mokyklų absolventai yra patraukliausi darbdaviams, ir matyti esamą profesijų panoramą. O kol jis kuriamas, rinkdamiesi, kur ir ką studijuoti, abiturientai turi patys analizuoti Lietuvos bei pasaulio darbo rinkos tendencijas ir remtis Lietuvos įdarbinimo rinkos specialistų prognozėmis. Tiesa, atliekamos apklausos rodo, kad statybų sektoriuje stinga konkrečios specializacijos profesionalų, turinčių specifinių žinių ir motyvacijos, o iš ką tik studijas baigusių jaunuolių reikalaujama praktinės patirties. Atsigaunančiam statybų sektoriui bus sunku pasiekti prieškrizines aukštumas, nes, pasak AB SEB banko vyriausiosios analitikės Vitalijos Tauraitės, kvalifikuotos darbo jėgos tikrai trūksta. Beje, ši tendencija ateityje vis labiau ryškės. Kad pirmiausia reikia imtis veiksmų, sprendžiant kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, sutinka ir Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas. „Emigracija daugiausia gerų specialistų atėmė būtent iš statybų sektoriaus, juntamas darbo jėgos senėjimas, poreikis tobulinti statybos specialistų rengimą aukštosiose ir profesinėse mokyklose, kurti darbo išteklių registrą“, – tvirtina jis.

Specialistus puikiai paruošiančios mokymo įstaigos Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas

Vilniaus dizaino kolegija

Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla

O ką apie statybinių, architektūrinių profesijų specialistų poreikį statybų rinkoje, tokias profesijas įgijusių studentų kvalifikaciją ir darbdavių lūkesčius, tokius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų ir kolegijų reitingus kalba potencialūs darbdaviai?

Karjeros pradžia – statybos aikštelė Šiuo metu „YIT Kausta“ yra viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių. Tokią sėkmę lemia ne tik aukšta darbų kokybė, kūrybiški sprendimai bei nepriekaištinga įmonės reputacija, bet ir stipri kvalifikuotų darbuotojų komanda. Jai vadovaujantis Kęstutis Vanagas apie buvusių studentų karjerą bendrovėje turi konkrečią nuomonę: „Aukštųjų mokyklų studentai dažniausiai ateina su nemažomis finansinėmis ir karjeros ambicijomis, tačiau įmonės vidinė nuostata tokia, kad, prieš tampant jaunuoju specialistu, visų pirma reikia išbandyti savo gebėjimus statybos aikštelėje, nes dažniausiai aukštųjų mokyklų studentų paruošimas būna tik teorinis, realios darbinės praktikos bagažą jie turi dar labai nedidelį. Pastebėjome, kad kolegijų studentų ambicijos yra realesnės, o darbinis pasiruošimas dažnai net tinkamesnis tam tikroms pozicijoms užimti. Profesinių mokyklų studentai paruošiami išties gerai, tačiau dažnam stinga vidinės motyvacijos dirbti. Pastaraisiais metais susiduriame su problema, kad Lietuvos profesinėse mokyklose paruošti studentai po studijų iškeliauja dirbti tiesiai į užsienį. Tokių ketinimų dažnai neslepia nei patys studentai, nei mokyklos. Todėl dabar sunkiausia rasti darbininkiškų profesijų atstovų: mūrininkų, betonuotojų, suvirintojų.“ Darbas po praktikos Paklaustas, ar į statybų sektorių ateinantys dirbti jauni specialistai skiriasi nuo savo pirmtakų, K. Vanagas patvirtina, kad tikrai skiriasi ir į gerąją pusę. Ypač skiriasi tie žmonės, kurie ateina pabaigę mokslus. Anksčiau visi norėjo iškart

Statybų reikėjo, reikia ir reikės, nes jos yra varomoji ekonomikos jėga. būti projektų vadovais, o dabar jie mielai dirba ir darbininkais, ir statybos vadovo asistentais, ir tiekimo skyriuje, ir kituose padaliniuose. „Kasmet priimame po 15 studentų atlikti praktikos, – sako jis. – Jauni žmonės dažniausiai nesibodi pradėti dirbti nuo žemiausio laiptelio, o tai tikrai sveikintina. Jie yra atsakingesni ir gal labiau žino, ko nori. Dauguma mūsų bendrovėje įsidarbinusių studentų atėjo pas mus į praktiką, o, puikiai užsirekomendavus, jiems buvo pasiūlyti ir darbo santykiai. Net ir praktikai mes stengiamės išsirinkti labiausiai motyvuotus, tikslo siekiančius jaunuolius, kurie nori mokytis, žino, kokią specialybę pasirinko ir kodėl, bei nori augti savo srityje. Žinoma, tarp darbininkų taip pat yra visokių žmonių. Vieni noriai mokosi amato ir siekia tapti gerais specialistais, kiti patys nežino, ko nori.“ Dažniausiai atlikti praktikos kviečiami ketvirto kurso universitetų studentai, aktyviausiai bendradarbiaujama su Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetais. Susipažinti su jaunimu ir pasikviesti juos į praktiką įmonei būtų labai patogu per universitetų karjeros dienas. Po praktikos geriausiai pasirodžiusiems stu-

→

dentams būtų pasiūlytos įdarbinimo ir karjeros galimybės. „Tačiau šiuo metu susiklosčiusi tokia situacija, kad karjeros dienos universitetuose organizuojamos tada, kai studentai jau privalo būti pasirinkę praktikos vietas, o tai labai apsunkina ryšių užmezgimo ir tolesnio bendravimo procesus tiek darbdaviams, tiek patiems studentams“, – apgailestauja įmonės vadovas.

Pirmenybė universitetams AB Panevėžio statybos trestas (PST) – vienintelė Lietuvos statybų bendrovė, savo veiklą statybų sektoriuje vykdanti jau daugiau kaip 55 metus. Klientai pasitiki PST ir vertina kaip patyrusį didelių ir technologiškai sudėtingų objektų statytoją. Toks klientų požiūris pelnytas atkakliai dirbant ir investuojant į naujausių tech-

nologijų diegimą bei naudojimą gamyboje ir, žinoma, į darbuotojus. Pasak PST statybos direktoriaus Dariaus Urbono, jų įmonėje labiausiai pasigendama statybos darbų vadovų, projektuotojų, kvalifikuotų statybininkų. O baigusiems mokslus ir pradėjusiems dirbti studentams trūksta patirties, komunikacijos įgūdžių bei užsienio kalbų žinių. Aiškiai juntama, kad studentai mažai dėmesio skiria specialybės dalykams. Įmonės vadovas pastebi, kad statybų srities specialistus geriausiai rengia universitetai. Labiausiai laukiami studentai, baigę Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Patyrusių praktikų nuomone, studijų programas reiktų tobulinti, daugiau dėmesio skiriant pačios specialybės dalykams. Kalbėdamas apie karjeros ir finansines galimybes, D. Urbonas patikina, kad PST darbuotojams moka konkurencingą atlyginimą, priklausantį nuo darbo rezultatų ir turimos kvalifikacijos. Bandomuoju laikotarpiu gali būti mokamas mažesnis atlyginimas, vėliau, įvertinus darbuotojo kvalifikaciją, mokamas pareigybę atitinkantis atlyginimas. studijos baigtos – Mokykitės dirbti „Universitetai ir kolegijos studentams siūlo tikrai plataus spektro įvairių studijų krypčių, susijusių su statybinėmis, architektūrinėmis profesijomis, – sako vienos pirmaujančių nekilnojamojo turto ir plėtros bendrovių Lietuvoje UAB „MG Valda“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė. – Problema ne konkrečių profesijų atstovų trūkumas, o studentų, baigusių mokslus ir atėjusių į darbo rinką, paruošimas. Atsižvelgiant į tai, kad statybų sektorius itin sparčiai keičiasi dėl Europos Sąjungos direktyvų ir vidaus nekilnojamojo turto rinkoje vyraujančių tendencijų, sunku būtų įsivaizduoti studijų programą, kuri ketverius bakalauro metus nebūtų keičiama ir išliktų perspektyvi. Tačiau studijų programos dažnai būna tvirtinamos net ne vieno bakalauro studijų trukmei, o kelių.“ Pasak S. Survilaitės-Mekionienės, teorinių žinių aspektu mūsų šalies universitetai ir kolegijos statybinių profesijų, interjero dizaino specialybės studentus paruošia gan stipriai. Taip yra dėl ugdymo įstaigose vyraujančio teorinio modelio metodikos bei stiprių dėstytojų teoretikų, tačiau pašnekovė pripažįsta, kad tikrasis išmanymas apie statybinių profesijų subtilybes ateina kartu su praktika, kuri įgyjama tik baigus studijas ir įsidarbinus konkrečioje įmonėje ar srityje. Dažniausiai ką tik studijas baigę darbuotojai supranta, kad jiems pirmiausia reikia įgyti praktinės patirties, norint visokeriopai išmanyti pasirinktą sritį, ir tik tada siekti karjeros ar pripažinimo. Įmonės statybų skyriuje dirba projektų vadovai, kuriems paskiriamas gyvenamųjų, komercinių ar pramoninių pastatų vystymas. Naujai atėjusių jaunų darbuotojų mokymu užsiima ilgametę patirtį turintys projektų vadovai. Jaunieji kolegos dažniausiai dirba kartu su projektų vadovu kaip asistentai. Taip greičiausiai vyksta mokymosi procesas ir įsisavinamos praktinės žinios. reikia gLaudesnio bendraViMo „Esminis kriterijus, užtikrinantis geresnį mokslus baigusių žmonių integravimosi į darbo rinką procesą, būtų glaudesnis universitetų bendradarbiavimas su statybų sektoriaus ir nekilnojamojo turto bendrovėmis, siūlant studentams praktikos ir stažuočių galimybes. Kuo greičiau studentas galės pradėti taikyti teorines žinias praktiškai, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus paruoštas tinkamai ir neiškils problemų įsidarbinant specialistu norimoje srityje, – įsitikinusi „MG Valdos“ vadovė. – Kalbant apie finansinį atlygį, jis priklauso nuo jaunajam kolegai skiriamų darbų ir atsakomybės, tad kiekvienu atveju jis yra skirtingas. Be to, atlyginimas labai priklauso nuo praktinių žinių, jeigu tokių studentas įgijo dar aukštojoje mokykloje. Karjeros ir finansinės galimybės taip pat priklauso ir nuo darbuotojų ambicijų. Jeigu darbuotojas yra linkęs prisiimti atsakomybę ir renkasi teisingus sprendimus, netrukus jis jau gali tapti projektų vadovu ir būti atsakingas už konkretaus projekto vystymą.“ 

www.panprc.Lt

statybos sektorinis praktinio mokymo centras panevėžyje 2014 m. pabaigoje duris atvėręs Statybos sektorinis praktinio mokymo centras įsikūrė VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro bazėje. Kuriant Statybos sektorinį praktinį mokymo centrą, buvo atnaujintos ir kapitališkai pertvarkytos dirbtuvės, pastatytas naujas 1 340 m2 ploto pastatas. Jame įrengtos erdvios mokomosios dirbtuvės, visiškai kompiuterizuoti kabinetai, erdvios persirengimo patalpos, sanitariniai mazgai. centre mokiniai jau mokomi šių specialybių: apdailininko, mūrininko-betonuotojo, pastatų inžinerinės įrangos montuotojo, automatinių sistemų eksploatavimo mechatroniko. šiuo metu į centrą atsiųsti darbo biržos mokiniai mokosi mūrininko, apdailininko, pastatų renovatoriaus specialybių. Mokymo centras gali paruošti naujus arba perkvalifikuoti esamus darbuotojus pagal neformaliojo mokymo programas, nes naujose dirbtuvėse yra visa reikiama įranga atskiriems darbų procesams, tokiems kaip mechanizuotas tinkavimas ir dažymas, gipskartonio montavimas, apdailos plytelių klijavimas, pastato apšiltinimas, rankinis tinkavimas ir dažymas, klojinių surinkimas betoninėms konstrukcijoms, metalo frezavimas, suvirinimo darbai, santechnikos montavimas ir pan. Netrukus bus įrengtos ir medienos apdirbimo dirbtuvės, kuriose įvairiomis staklėmis bus apdirbama mediena nuo rąsto iki sumontuoto medinio namo. VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centrui tapti modernia statybų specialistus rengiančia baze padeda Europos Sąjungos 2007–2013 m. struktūrinių fondų parama. Mokymo įstaigos parengtam projektui „Statybos sektorinio praktinio mokymo centro įkūrimas“ įgyvendinti Europos Sąjunga skyrė 9 mln. 123 tūkst. litų, 1 mln. 609 tūkst. litų prisidėjo valstybė, bendras projekto finansavimas sudaro daugiau nei 10 mln. 700 tūkst. litų. Iš jų apie 2 mln. litų skirti dirbtuvių įrangai ir mokymo priemonėms įsigyti. 

mokslas verslui

Statybų srities studijos – sėkmingos karjeros pradžia

S TAT Y B A

Statybų verslo sektoriuje pastebimas vis didesnis šurmulys ir įmonių plėtra. Nuo 2009-ųjų beveik dvigubai išaugus per metus atliekamų statybos darbų apimtims, jaučiamas kvalifikuotų specialistų poreikis įvairiose statybų srityse.

Vis aktyviau renovuojami daugiabučiai pastatai, miestai plečiasi į rajonines teritorijas, ten kuriami nauji gyvenamieji kvartalai, o statybų procesas kryptingai juda skaitmeninės statybos link. „Bendraudami su įmonėmis, dažnai sulaukiame prašymų rekomenduoti geriausius baigiamųjų kursų, o kartais ir jaunesnius studentus, galinčius prisijungti prie įmonės komandos. Ir džiugu, ir gaila, tačiau nebeturime ką pasiūlyti – dauguma magistrantų ir ketvirto kurso bakalaurantų jau dirba, – pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto dekanas dr. Žymantas Rudžionis. – Dabar itin daug dėmesio skiriame programinei įrangai, naudojamai statinių informacinio modeliavimo technologijoms, diegti studijų procese bei visoms fakultete vykdomoms studijų programoms pertvarkyti. Siekiame, kad studentas įgytų šiuolaikinių žinių ir po studijų būtų pripažįstamas geru specialistu tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje darbo rinkoje.“ Studijos pagal kiekvieno pomėgius KTU Statybos ir architektūros fakultetas siūlo visas svarbiausias statybų srities studijas: statybos inžinerijos, pastatų inžinerinių sistemų, urbanistinės inžinerijos, architektūros ir paveldosaugos studijų programas. Vienas didžiausių pranašumų – galimybė visų sričių studentams rengti bendrus grupinius projektus, kurių metu mokomasi bendrauti su visais statybų proceso dalyviais, priimti kolektyvinius sprendimus, rengti realius projektus, tiesiogiai bendraujant su statybos ar projektavimo įmonių atstovais.

Statybos inžinerija – procesų, reikalingų pastatams ir statiniams suprojektuoti, pastatyti, įrengti ir eksploatuoti, visuma. Ši sritis nagrinėja teorinius ir praktinius statybinių konstrukcijų, medžiagų gamybos technologijų, statybos technologijų ir organizavimo klausimus. Vienas svarbiausių būsimo statybos inžinieriaus uždavinių – suprojektuoti ir pastatyti patogius eksploatuoti, energiškai efektyvius, išmanius, ilgalaikius pastatus ir statinius, pasitelkiant informacinio modeliavimo technologijas, leidžiančias virtualioje erdvėje tiksliai modeliuoti pastato projektavimo, statybos, eksploatavimo ir netgi nugriovimo procesus. Svarbu tai, kad studentams suteikiama galimybė praktiškai susipažinti su darbo specifika: sudaromos sąlygos atlikti praktiką tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, paskaitas skaito įmonių atstovai, organizuojamos išvykos į statybos objektus. Siekiantieji tarptautinės karjeros gali rinktis studijas anglų kalba ir įgyti papildomos patirties. Tie, kuriuos domina patalpų komforto užtikrinimas, gali rinktis pastatų inžinerinių sistemų studijas. Jas baigę absolventai išmano pastatų šiluminio komforto bei oro kokybės reikalavimus, šiuolaikines pastatų inžinerinių sistemų technologijas, modernias energijos generavimo, alternatyvių energijos šaltinių naudojimo, energijos akumuliavimo, perdavimo ir naudojimo technologijas. Inžinerinės sistemos būtinos kiekvienam pastatui, nes be jų neturėtume šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ar nuotekų šalinimo, dujų tiekimo, elektros. Be to, universitete ir per praktiką įgytos žinios pritaikomos vadovaujant sistemų montavimo

Besidomintieji teritorijų planavimu gali rinktis naują ir itin perspektyvią studijų programą – urbanistinę inžineriją. Šios srities specialistai geba apibendrinti ir analizuoti gyvenamojo būsto, urbanizuotų teritorijų bei kitas socialines problemas ir rasti jų sprendimo būdus, plėtoti miestų bei kaimų infrastruktūrą. Studentai geba kritiškai stebėti, analizuoti ir vertinti miestų problemas, planuoti bei projektuoti miestų inžinerinę infrastruktūrą, derinti susisiekimo ir inžinerinių tinklų įrengimą gyvenamosiose, pramonės ir kitose teritorijose, rengti teritorijų planavimo dokumentus bei investicinius projektus. Tai itin aktualu, miestams vis sparčiau plečiantis į greta esančias teritorijas, kuriant naujus gyvenamuosius kvartalus ar ekonomines zonas, modernizuojant jau apgyvendintas teritorijas. Norintiesiems statybų srityje išnaudoti savo kūrybiškumą siūloma architektūros studijų programa. Nuo 2015– 2016 mokslo metų studijų programa bus atnaujinta – studentai per semestrą turės tik kelis modulius, kurių metu rengiant projektą bus įtrauktos skirtingos specialybės žinios, taip išnaudojant kūrybines, inžinerines, socialines bei teisines žinias ir įgūdžius. Studijų programoje nuolatos dėsto specialistai iš Pietų Korėjos, Olandijos, Lenkijos, suteikiantys tarptautinį architekto specialybės suvokimą, o studentai gali rinktis studijas anglų kalba. Svarbu, kad KTU architekto diplomas pripažįstamas ir suteikia galimybių dirbti visoje Europos Sąjungoje. Tiems, kas domisi istorija bei kultūra, puikiai tiktų paveldosaugos studijos. KTU yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, siūlanti šią specialybę bakalauro studijų pakopoje. Paveldosaugos specialistai rūpinasi, kad istorinis palikimas būtų tvarkomas ir naudojamas taip, kad ne tik patenkintų šių dienų poreikius, bet ir išlaikytų savo vertę ateities kartoms. Aplinka, kurioje gyvename: miestai, gatvės, interjerai, nepaliaujamai kinta ir ilgainiui nyksta.

Tačiau išlikę pastatai ir daiktai dėl savo unikalumo tampa kultūrine ir ekonomine vertybe. Jie tampa valstybės ar jos valdytojo prestižo ir išskirtinumo simboliu, o šių vertybių saugojimas – ypatinga veikla, kuria užsiimti gali tik profesionalai. Istoriniai tyrimai, panaudos strategijų rengimas ir įgyvendinimas, visuomenės švietimas – visa tai yra kasdienis paveldosaugos specialisto darbas. Išskirtinės galimybės studentams KTU – vienintelis Lietuvoje universitetas, vykdantis mentorystės programą. Studentams suteikiama unikali galimybė studijuojant sulaukti išskirtinės pagalbos. Tie, kas ketina atlikti mokslinius tyrimus laboratorijose, gali rinktis tyrimų mentorių, norintieji iš anksto susidėlioti karjeros planą gali bendrauti su karjeros mentoriais – įvairių studijų sričių atstovais iš pirmaujančių Lietuvos įmonių. Studentai, jaučiantys poreikį papildomai pasiruošti paskaitoms ar atsiskaitymui, gali rinktis tutorius, o akademinis patarėjas padeda iškilus mokymosi sunkumų ar klausimų, susijusių su studijų organizavimu bei papildoma veikla.

S TAT Y B A

darbams, atliekant techninę priežiūrą ir eksploataciją bei pastato energinio efektyvumo ekspertizę.

Fakultete šiuo metu studijuoja 120 užsienio studentų, tad galima rinktis net ir atskirus studijų modulius anglų kalba, o nuo antro kurso pagal mainų programą „Erasmus+“ išvykti studijuoti į daugiau nei 20 Europos Sąjungos šalių. Be to, studentams suteikiama galimybė atlikti praktiką ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. KTU studentai taip pat gali dalyvauti tarptautiniuose jaunimo projektuose ir įgyti ne tik mokslinės, bet ir gyvenimo patirties. Visos šios galimybės suteikiamos ir magistrantūros studentams, tik jų studijos labiau orientuotos į mokslinę veiklą, tyrimus. Galima rinktis šias studijų programas: statyba, statybos inžinerija, pastatų inžinerinės sistemos, nekilnojamojo turto valdymas, architektūra. Studentai išmoksta ne tik atlikti tyrimus, juos analizuoti, pateikti išvadas, bet ir gali dalyvauti vertinant realių objektų būklę, prisidėdami prie statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų ar kraštotvarkos centrų veiklos.

→

Mokslas ir verslas – nedaloma visuma Viena svarbiausių Statybos ir architektūros fakulteto veiklų – moksliniai tyrimai, aktualūs tiek studijų procese, tiek bendradarbiaujant su įmonėmis. „Džiaugiamės, kad esame užmezgę tokius glaudžius santykius su įmonėmis. Jos ne tik suteikia studentams praktikos ar darbo vietas, priima studentus apžiūrėti projektuojamus objektus, veda įdomias paskaitas, bet ir įsijungia į mokslinių tyrimų procesą“, – teigia fakulteto mokslo prodekanė dr. Lina Šeduikytė.

S TAT Y B A

Architektūros ir urbanistikos katedra verslui teikia išskirtines paslaugas: integralaus urbanizmo, psichologiškai priimtinos aplinkos, urbanistinių struktūrų gyvybingumo bei mentalinio, medžiaginio ir socialinio miestovaizdžių sąveikos tyrimus. Atliekami kraštovaizdžio ir jo komponentų potencialo tyrimai, įvairių urbanistinių struktūrų, jų dalių bei pastatų metafunkcinių aspektų analizė, naudojant erdvės sintaksės ir fraktalinės analizės metodus, rengiami planuojamų urbanistinių struktūrų vystymo scenarijai, remiantis jų genotipų analize. Statybinių medžiagų katedroje daug dėmesio skiriama efektyvių statybinių medžiagų tyrimams, antrinių žaliavų naudojimui betonuose, ceolitų sintezei ir jų naudojimui cementinėse sistemose, itin didelio stiprio betono technologijoms ir kt. Atliekamas betono sudėčių parinkimas ir modifikavimas, ekspertizės naudojant instrumentinės analizės ir neardomuosius metodus, betonų bei skiedinių fizikinių ir mechaninių savybių tyrimai, dolomito atliekų, granito dulkių, medienos pelenų, stiklo duženų ir kitų antrinių žaliavų naudojimo galimybių studijos. Statybinių konstrukcijų katedroje atliekami lenkiamųjų plieninių ir medinių elementų, gelžbetoninių sijų ir plokščių

stiprumo, standumo bei pleišėjimo savybių nustatymo tyrimai. Taip pat gelžbetoninių, plieninių ir medinių konstrukcijų bandymai, veikiant dinaminėms apkrovoms, armatūrinio plieno gaminių ir virintinių jungčių mechaninių savybių, statybinių konstrukcijų trumpalaikių ir ilgalaikių deformacijų, grunto bei didesnių gabaritų statybinių konstrukcijų ar gaminių stiprumo ir deformatyvumo nustatymai. Statybos verslo įmonės bendradarbiauja su Statybos technologijų katedra, nustatant technologinius, organizacinius bei ekonominius veiksnius, lemiančius statybos darbų vykdymo efektyvumą, taikant skaitmeninio niveliavimo metodiką, rengiant daugiabučių namų modernizavimo energinio naudingumo sertifikatus bei investicinius planus. Specialistai konsultuoja darnios nekilnojamojo turto plėtros klausimais. Prireikus atliekami viešojo sektoriaus bei privataus kapitalo įmonių nekilnojamojo turto valdymo optimizavimo tyrimai, nustatomas investicinių nekilnojamojo turto statybos projektų efektyvumas, taip pat atliekami nekilnojamojo turto rinkos tyrimai ir kuriamos statinių ūkio valdymo strategijos. Vis daugiau dėmesio skiriama pastatų energiniam efektyvumui, tad statybų įmonės gali konsultuotis su Pastatų energinių sistemų katedros darbuotojais energijos taupymo ir racionalaus jos naudojimo pastatuose klausimais, t. y. dėl šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų valdymo. Atliekami bandymai šilumos gamybai taikant geoterminės, saulės kolektorių, vėjo energijos sistemas. Viešosios paskirties ir gamybiniuose pastatuose tiriamas oro judėjimo, temperatūros pasiskirstymo bei teršalų sklaidos kompiuterinis modeliavimas. Mokslininkai atlieka šiluminio komforto parametrų, ŠVOK sistemų efektyvumo tyrimus, taip pat kuria pažangias ŠVOK technologijas ateities kartoms. 

S TAT Y B A

Baseino įrengimas: nuo hidroizoliacijos iki energijos taupymo sprendimų Irena Dirgėlienė

S TAT Y B A

Apie naujausias baseinų įrengimo technologijas, energiją taupančius sprendimus ir dažniausias klaidas įrengiant visuomeninius baseinus kalbamės su baseinų verslo pradininku Lietuvoje Mariumi Ptašeku.

Svarbi kokybiška hidroizoliacija Pašnekovo teigimu, baseinas susideda iš dviejų dalių – kevalo ir įrangos. Baseinas yra inžinerinis produktas, todėl jo vanduo skiriasi nuo įprasto vandens, bėgančio iš čiaupo. Vandentiekio vanduo turi mikroelementų, mineralų, geras skonio savybes, yra šaltas ir nėra visiškai skaidrus, o baseino vanduo yra visiškai skaidrus, idealiai dezinfekuotas, be nuosėdų ir šiltas. Tokias savybes baseino vanduo turi, nes yra techninis produktas. Siekiant paruošti tokį techninį produktą, reikia lėšų: produktas pilamas į kevalą ir pageidautina, kad iš jo neištekėtų, todėl ir svarbūs kokybiški hidroizoliaciniai sprendimai. Lietuvoje oras keičiasi maždaug 500 kartų per metus: būna tai šilta, tai šalta. Tokie šilumos ir šalčio pokyčiai gali stipriai pakenkti lauko baseinams, todėl lauko ir vidaus baseinai įrengiami skirtingai.

Sprendimai, padedantys sutaupyti Atsakydamas į klausimą, kokie sprendimai siūlomi norintiesiems sutaupyti energijos, M. Ptašekas juokauja, kad geriausias sprendimas neturėti baseino arba nešildyti jo vandens. „Jei jau nusprendėte turėti baseiną, jo išlaikymas neišvengiamai kainuos. Kodėl? Baseino vanduo turi būti šiltas, nes žmogaus kūnas labai stipriai jaučia net vieno laipsnio vandens temperatūros pokytį. Pavyzdžiui, 26 oC vanduo yra šaltas, o 27–28 oC – jau šiltas. Taigi vanduo turėtų būti 26–28 oC. Šiuo atveju kalbame apie 40–50 m3 vandens, todėl jo šilumai palaikyti sunaudojama nemažai energijos“, – aiškina M. Ptašekas.

Įrengiant baseinus, naudojama dviejų tipų hidroizoliacija: dervos su hidrobetonu (betoninis kevalas) arba dangos kevalas su įdėklu. Yra dar vienas, bet labai retai naudojamas variantas – tai poliesteriniai baseinai, kurie gaminami iš poliesterio, o kevalas – iš stiklo audinio. Įrengiant baseiną svarbūs trys dalykai: hidroizoliacija, konstruktyvas ir apdaila.

Pašnekovo nuomone, norint sutaupyti energijos, reikia uždengti baseiną, nes, paviršiniam vandeniui garuojant, molekulės atšoka ant vandens paviršiaus ir sunaudoja daugiausia energijos. Uždengus baseiną, molekulėms neleidžiama garuoti, taip sutaupoma apie 70–80 % sąnaudų. Likusius 30 % sąnaudų sutaupyti labai sunku. Šiek tiek sutaupoma pasirū-

kvarcinio smėlio filtrai vandenį valo prasčiau, tačiau jų priežiūra gerokai paprastesnė.

S TAT Y B A

Dažniausios klaidos Anot M. Ptašeko, dažniausiai įrengiant baseinus neteisingai apskaičiuojamas konstruktyvas, pavyzdžiui, neįvertinamas drėgmės poveikis patalpai. Neįvertinama, kokias dezinfekcines medžiagas geriausia naudoti. Pavyzdžiui, naudojamas chloras, kuris yra chemiškai aktyvus, nors galima rinktis alternatyvias dezinfekavimo priemones. Kita dažnai pasitaikanti klaida – neteisingas technologinės schemos parinkimas, t. y. vanduo netinkamai surenkamas ir paduodamas iš kevalo į filtravimo sistemą. Apskaičiuota, kad 90 % visų nešvarumų plaukioja vandenyje ir tik 6 % nusėda ant dugno, o 4 % – ant sienų. Tad, jeigu vandenį į filtrą paimsime iš gilesnio sluoksnio, nesurinksime paviršiuje esančių nešvarumų. Dar viena klaida – nekokybiška hidroizoliacija, pavyzdžiui, dedant dangas neteisingai parenkami flangai. Bendrą kokybę užtikrina ir teisingas montavimas. Svarbu teisingai parinkti siurblius, apskaičiuoti, kiek kartų per parą vandens tūris bus perfiltruotas. Neteisingai apskaičiavus ciklus, vanduo nebus skaidrus. Kokia filtravimo sistema veiksmingesnė? M. Ptašekas teigia, kad filtravimo sistemos skirstomos į kvarcinio smėlio ir kasetinius filtrus, trečioji sistema – diatominė žemė – naudojama tik Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Kalbėsime apie dvi pagrindines technologijas: kvarcinio smėlio ir kasetinius filtrus. Geriausiai vandenį filtruoja kasetiniai filtrai, tačiau yra viena problema – kasetiniam filtrui reikalingas servisas, kurio specialistai turi atvažiuoti ir išplauti kasetę. JAV yra geras servisas, todėl ten naudojami tik kasetiniai filtrai. Europoje serviso nėra, todėl čia naudojami kvarcinio smėlio filtrai“, – pasakoja M. Ptašekas. Pasak jo, kiekvienas filtras kaupia nešvarumus, kuriuos reikia pašalinti: kasetiniai filtrai yra lauke ir jais, kaip jau minėta, rūpinasi servisas, o kvarcinio smėlio filtrai yra viduje ir juos prižiūrėti baseino savininkas turi savo jėgomis. Žinoma,

pinus gera baseino kevalo termoizoliacija, pastačius ekonomiškus siurblius, leidžiančius sunaudoti mažiau energijos, skirtos vandeniui filtruoti. Taip pat galima pakeisti apšvietimo sistemą. Toks kompleksinis baseino infrastruktūros sutvarkymas padeda sutaupyti šiek tiek energijos, tačiau, kaip jau minėta, veiksmingiausia tiesiog uždengti baseiną.

→

S TAT Y B A

Ekologiški baseinai – džiaugsmo šaltinis savininkams Ekologiški baseinai leidžia ne tik mėgautis išskirtinio grožio gamta, juose galima ir plaukioti. Tai tarsi dekoratyviniai tvenkiniai su inte gruotais plaukimo baseinais. Ši naujovė itin mėgstama visame pasaulyje, nes tai ne tik dekoratyvinis, bet ir natūralus vandens telkinys – išskirtinio dizaino ir žaviai unikalus. Įvairiaspalvės žuvys suteikia dar daugiau gyvybės aplinkai. Akmenų dekoracijos, tinkamai parinkta augalija leidžia gėrėtis baseinu ir vasarą, ir žiemą.

Ekologiškas baseinas be jokios chemijos Itin tyras baseino vanduo tinkamas jautriems chemijai žmonėms. Išskirtinė savybė yra tai, kad vandeniui dezinfekuoti nenaudojama jokių cheminių medžiagų, todėl tokiam baseinui reikia ypatingesnės priežiūros. Siekiant, kad ekologiškas baseinas būtų saugus aplinkai, žmonėms, ypač vaikams, augalijai ir gyvūnijai, jo įrengimas

turi būti itin atsakingas ir kruopštus, apsvarstyta kiekviena smulkmena, galėsianti palengvinti baseino priežiūrą ir eksploataciją ateityje. Planuojant įrengti ekologišką baseiną, parengiamas individualus projektas, atsižvelgiant į kliento lūkesčius, galimybes, apsvarstant baseino vietą sklype, jo dydį, gylį, hidroizoliaciją ir dekorą. Baseinas turi harmoningai įsilieti į supančią aplinką ir ją papildyti.

Baseino ekosistemos palaikymas Ekologiško baseino aeracija skirta pagerinti baseino vandens kokybei. Aeracija – tai procesas, kai iš aplinkos deguonis patenka į baseino vandenį. Didelis organinių medžiagų, žemas deguonies kiekis vandenyje, stovintis vanduo, nedidelis kiekis naudingųjų bakterijų, vandenilio sulfido ir anglies dioksido dujos neigiamai veikia ekologiško baseino ekosistemą. Kai vanduo tinkamai aprūpintas deguonimi, sumažėja amoniako, dumblių, besiveisiančių vabzdžių kiekis, blogas kvapas ir taip padidinamas ekologiško baseino vandens skaidrumas. Bakterijų baseinuose atsiranda natūraliai. Jos suardo paukščių, žuvų, žmonių bei vėjo atnešamas atliekas. Sutrikus vandens ekosistemai, šių bakterijų kiekis sparčiai sumažėja ir jos nebesugeba virškinti pūvančių organinių medžiagų, skatinančių veistis vabzdžius, augti dumblius ir piktžoles, dėl to

atsiranda blogas vandens kvapas. Rekomenduojama naudoti saugias aplinkai bakterijas, kurios efektyviai pagelbės atkurti baseino ekosistemą bei akivaizdžiai pagerins vandens būklę.

S TAT Y B A

Ekologiškas baseinas turi atskirą ekosistemą su savo gyvavimo ciklu. Vykstant senėjimo procesui, palaipsniui kaupiasi per didelis augalų kiekis. Pūvanti augalija, taip pat oro tarša, žuvų atliekos, paukščių ir kitų gyvūnų atnešamos šiukšlės sudaro palankias sąlygas veistis dumbliams, pastebima nugaišusių žuvų. Viso to galima išvengti naudojant tinkamą baseino aeraciją, natūralias bakterijas bei baseino filtravimo sistemas ir priežiūros reikmenis.

Baseino valymas, filtravimas ir priežiūra Baseiną reikėtų valyti reguliariai. Nuo vandens paviršiaus specialiais sieteliais turi būti surenkamos šiukšlės, medžių lapai ir kt. Atsižvelgiant į baseino dydį, gali būti montuojami aeratoriai, UV-C sterilizatoriai, vandens filtravimo sistemos bei siurbliai, leidžiantys našiai tiekti vandenį į filtravimo sistemas. Ekologiško baseino įrengimas pradedamas nuo individualaus, kliento lūkesčius ir galimybes atitinkančio projekto. Projektuojant reikėtų atsižvelgti į sklypo padėtį, plotą, vyraujantį vėją, augančius medžius, atkreipti dėmesį į tai, ar baseinas nebus nuolat apšviestas tiesioginių saulės spindulių. Dėl šalia baseino augančių medžių baseiną reikėtų dažniau valyti, o visos dienos metu šviečiančios saulės spinduliai skatintų veistis dumblius, greičiau garintų vandenį, sumažėtų deguonies kiekis jame. Taip pat reikia apgalvoti, ar ekologiškame baseine bus veisiamos žuvys. Jos suteikia žavesio, tačiau taip pat gali padidinti priežiūros sąnaudas. Krantai įrengiami su nuolydžiu arba terasomis tam, kad būtų saugu ir patogu naudotis bei džiaugtis ekologišku baseinu.

→

Kompleksiškai įrengiame visų tipų vandens telkinius, natūralius ir dekoratyvinius tvenkinius, plaukimo ir ekologiškus baseinus. Atsižvelgdami į sklypo ypatumus, reljefą ir užsakovo pageidavimus, parengsime, suderinsime ir įgyvendinsime baseino ar tvenkinio projektą. Prekiaujame baseinų ir tvenkinių įranga, priežiūros priemonėmis ir aksesuarais. Parduodame baseinų ir fontanų vandens siurblius, biologinius filtrus, aeratorius, šviestuvus ir hidroizoliacines dangas. UAB „OKEANA“ M. Sleževičiaus g. 7, LT-06326 Vilnius Tel. / faks. (8 5) 270 0135 El. p. info@okeana.lt www.okeana.lt www.baseinu-projektai.lt www.tvenkiniu-projektai.lt

S TAT Y B A

Tyras lyg versmė baseino vanduo Spaudoje skelbiamose apžvalgose ir reklaminiuose skelbimuose nuolat atkreipiamas dėmesys į „perversmą sukeliančius“ baseino vandens dezinfekavimo būdus ar dezinfekuojamąsias priemones. Susidaro įspūdis, kad jau pavyko rasti problemos sprendimo būdą.

Dezinfekcija yra technologinis baseino vandens paruošimo proceso etapas. Be abejonės, jis labai svarbus. Renkantis tinkamą dezinfekcijos būdą, visada turi būti vadovaujamasi trimis svarbiais reikalavimais. - Nuolatinė dezinfekcija turi vykti pačiame baseine. - Turi būti šalinamos (oksiduojamos) organinės priemaišos, kurių negali sugauti baseino filtravimo įrenginys. - Turi būti užtikrinamas paprastas ir patikimas būdas matuoti dezinfekuojamąjį poveikį plaukimo baseino vandenyje. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius baseino vandens dezinfekavimo būdus, įvertinsime, ar jie atitinka pateiktuosius reikalavimus. UV – baseino vandenyje esančio užkrato šalinimas ultravioletiniais spinduliais Taikant šį būdą, plaukimo baseino vanduo po filtravimo leidžiamas per prietaisą, kur jis intensyviai švitinamas ultravioletiniais spinduliais (UVC). Visa sistema veikia tik tada, jei iš tikrųjų pavyksta perleisti per spinduliuotuvą kiekvieną vandens lašelį, tačiau realiai taip nebūna, nes cirkuliacijoje nedalyvauja kraštiniai vandens sluoksniai,

esantys prie baseino sienelių ir ant dugno, – netgi tais atvejais, kai dėl vandens srauto leidimo per baseiną nekyla jokių keblumų. Be to, per keletą minučių į baseino vandenį papuola tiek mikroorganizmų, kad juos reikia skaičiuoti milijonais, ir, esant tam tikroms aplinkybėms, jie randa ten optimalias dauginimosi sąlygas. Šiuo atveju neįvykdomas pirmasis iš nurodytų reikalavimų. Kiekvienas besimaudantysis taip pat atsineša į plaukimo baseiną apie 120 mg organinių medžiagų, kurių neįmanoma visiškai išfiltruoti, be to, jų netgi neįmanoma oksiduoti švitinant UV spinduliais. Taigi neįvykdomas ir antrasis reikalavimas. Dėl visų minėtų priežasčių ant plaukimo baseino sienelių ir dugno susidaro slidžios apnašos. Be to, neįmanoma išmatuoti ir dezinfekuojamojo poveikio (trečiasis reikalavimas). Vandenilio peroksidas Vandenilio peroksidas (H2O2) siūlomas kaip tirpalas, kurį reikia stabilizuoti. Reklamuojant nurodomas jo pranašumas: į baseinų vandenį, dezinfekuojamą šiuo būdu, nepatenka jokių papildomų balastinių medžiagų, nes vandenilio peroksidas suskyla į jį sudarančius elementus – H2 (vandenilį) ir O2 (deguonį). Vandenilio peroksidą, kaip jau minėta, būtina stabilizuoti. Veikiant tokiam stabilizatoriui, tirpalas praranda labai reikšmingą oksiduoja-

Varis ir sidabras Žinoma, kad vandenyje ištirpę sidabro jonai turi baktericidinių ir algicidinių savybių. Tiesa, reikia labai ilgo veikimo laiko – net iki šešių valandų. Sidabras neturi jokių oksiduojamųjų savybių, kitaip nei chloras ir ozonas. Naudotojas negali išmatuoti sidabro kiekio vandenyje, todėl neįvykdomas antrasis ir trečiasis baseinų vandens dezinfekcijos reikalavimai. Bromas Bromas – labai artimas chlorui cheminis elementas, turintis tokias pat baktericidines ir algicidines savybes kaip chloras. Vandeniui plaukimo baseinuose dezinfekuoti naudojami organiniai bromo junginiai, atskeliantys bromą vandenyje. Bromo junginiai parduodami sunkiai tirpstančių lazdelių pavidalu, kuriose būna iki 40 % chloro, nes paties bromo, darančio gerą baktericidinį poveikį, oksiduojamoji geba vis dėlto yra silpnesnė. Bromo kiekį galima išmatuoti, tad šiuo atveju įvykdomi pirmasis ir antrasis baseinų vandens dezinfekcijos reikalavimai. Šio būdo trūkumas – iš dalies silpnesnis oksiduojamasis poveikis, todėl bromo taip pat neleidžiama naudoti viešiesiems plaukimo baseinams dezinfekuoti.

Privačiam plaukimo baseinui ozonatorius yra brangus, jam naudoti reikia daug darbo. Kur kas tikslingiau jį taikyti dažnai lankomose viešosiose maudyklėse. Pigius ozonavimo įrenginius visada reikėtų vertinti nepatikliai, nes gero ozonatoriaus tikrai neįmanoma pagaminti mažomis sąnaudomis. Chloras Chlorą leista naudoti kaip vienintelę dezinfekuojamąją priemonę visuomeninių plaukimo baseinų vandeniui dezinfekuoti. Daugiametė patirtis rodo, kad taisyklingai naudojant chlorą neatsiranda neigiamų veiksnių, darančių poveikį sveikatai. Chloras naudojamas net geriamajam vandeniui dezinfekuoti, todėl kyla klausimas, kodėl taip atkakliai siekiama atrasti būdą vandeniui dezinfekuoti be chloro. Atsakymas paprastas: todėl, kad kiekvienas nors kartą yra patyręs galimus šio būdo trūkumus, būtent – chloro kvapą, gleivinių ir akių dirginimą! Tokių trūkumų neturi būti, nes chloro kvapo ir gleivinių bei akių dirginimo kaltininkas yra ne pats chloras, o chloraminai (purvo ir chloro junginiai). Grynas chloras švariame vandenyje nekvepia ir nekelia kitokių rūpesčių. Eksperimentai parodė, kad net esant didelei chloro koncentracijai nebūna skundų dėl varginančių

→ S TAT Y B A

mosios gebos dalį. Apie baktericidinį ir algicidinį poveikį žinoma labai nedaug. Vandenilio peroksido neleidžiama naudoti viešiesiems plaukimo baseinams dezinfekuoti.

Ozonas Ozonas (О3) yra pats stipriausias oksidatorius. Ozono negalima tiekti balionais ar kitu panašiu būdu, jis turi būti gaunamas tiesiogiai naudojimo vietoje. Naudojantis ozonatoriumi, kuris gali generuoti ne mažiau kaip 0,8–1,2 g kiekvienam filtravimo įrenginio cirkuliacinės galios kubiniam metrui, atsižvelgiant į plaukimo baseiną apkrovą, galima pasiekti gerą sumaišymą ir patenkinamą reakcijos vyksmo laiką. Ozonas yra nepaprastai nuodingos dujos, todėl į plaukimo baseiną jį galima tiekti tiktai itin mažais kiekiais (ribinė leistinoji koncentracija yra < 0,01 g/m3), todėl gerame ozonatoriuje visada būna įrengtas filtras su aktyvintosiomis anglimis, kad likutinis ozono kiekis būtų sunaikinamas. Įvykdomas antrasis baseinų vandens dezinfekcijos reikalavimas, tačiau po ozonavimo pakopos ir atitinkamai po filtro su aktyvintosiomis anglimis vis dėlto būtina dozuotai dar pridėti dezinfekuojamosios priemonės, pavyzdžiui, chloro, kad būtų įvykdytas reikalavimas dėl nenutrūkstamo plaukimo baseino dezinfekavimo.

simptomų, jeigu vanduo plaukimo baseine iš tikrųjų švarus. Čia ir glūdi visa esmė! Labai svarbu, kad filtravimo įrenginyje būtų sulaikoma kuo daugiau teršalų ir taip užkertamas kelias susidaryti chloraminams. Įmonė „OSPA Schwimmbadtechnik“ daug dėmesio skiria tam, kad sukurtų veiksmingą filtravimo įrenginį, sulaikantį net pačius smulkiausius teršalus. Filtravimo įrenginiai su aktyvintąja anglimi, kuriuos gamina ši įmonė, gali išfiltruoti net ištirpusius organinius junginius, tad baseino vanduo paruošiamas taip, kad neturi jokio pašalinio kvapo ir skonio. Įmonės „OSPA Scwimmbadtechnik“ chlorozono įrenginys Kaip „žaliava“ patentuotam įmonės „OSPA Schwimmbadtechnik“ chlorozono įrenginiui naudojamas tiktai vanduo ir valgomoji druska. Grynos valgomosios druskos tokiu pavidalu, kokia vartojama ruošiant maistą, cheminė formulė yra NaCl. „OSPA“ chlorozono įrenginyje valgomoji druska elektrolitiniu būdu išskaidoma į elementarųjį chlorą (Cl2) ir natrį, o pastarasis pašalinamas kaip šalutinis produktas. Cheminė vandens formulė – H2O, jis taip pat suskaidomas į sudedamuosius elementus – atominį deguonį (О) ir vandenilį (H2). Atominis deguonis iš dalies susijungia su elementariuoju chloru. Taip susidaro labai veiksmingi chloro junginiai su deguonimi. Be to, atominis deguonis, kurio oksiduojamoji geba yra labai didelė, garantuoja organinių junginių suirimą, o plaukimo

baseino vanduo būna labai prisotintas deguonies, todėl jis būna gaivus tarsi šaltinio vanduo ir labai patraukliai atrodo. „OSPA“ chlorozono įrenginio pavadinimą lėmė tai, kad dėl didelio deguonies prisotinimo anodinėje dalyje susidaro ir šiek tiek ozono. Šis įrenginys iš esmės skiriasi nuo tradicinių elektrolizerių, veikiančių su valgomąja druska, kuriuose daugeliu atvejų gaunamas tiktai balinamasis chloro tirpalas, o į vandenį teikiamas ne tik šiek tiek silpniau veikiantis chloras, bet ir papildomos balastinės medžiagos. Naudojant „OSPA“ chlorozono įrenginį, į plaukimo baseino vandenį patenka tiktai itin veiksmingi chloro junginiai su deguonimi ir atominis deguonis. Šis įrenginys tiesiog idealiai atitinka visus baseino vandens dezinfekcijos reikalavimus. Savo plaukimo baseino vandeniui turite taikyti griežtus reikalavimus, nes puikiai jaustis galėsite tiktai visiškai švariame vandenyje. Ir tiktai tokiu atveju užtikrinama tikroji reikšmė ir įvykdomos užduotys, keliamos baseinui. Įmonės „OSPA Schwimmbadtechnik“ filtravimo įrenginiai užtikrins, kad jūsų plaukimo baseine vanduo visuomet būtų tyras, be jokio kvapo ir skonio, taip pat suteiks patikimą apsaugą nuo infekcijų – net ir tuo atveju, jei baseine maudysis daug žmonių. Daugiau informacijos galite gauti iš „OSPA Schwimmbadtechnik“ atstovo Lietuvoje ir Rusijoje: www.sanilux.net

→

EKS PERTO ZON A

Baseinas ant stogo

Sanatorija „Belorus“ Druskininkuose.

Irena Dirgėlienė UAB „Schomburg Baltic“ vadovas Gytis Jonas Vitkus pasakoja apie dažniausias klaidas įrengiant visuomeninius baseinus, taip pat pristato naujausias technologijas, produktus ir sistemas. Vokietijos bendrovės „Schomburg GmbH & Co KG“ ir Lietuvos bendrovės „Imlitex Holdings“ patronuojama įmonė „Schomburg Baltic“ veikia visose trijose Baltijos šalyse. Bendrovės specialistai neatlieka statybos darbų, jie tiekia statybos produktų sistemas ir konsultuoja bei prižiūri vykdomus statybinius procesus. „Viena mūsų statybinių produktų sistemų yra baseinų, balkonų ir terasų įrengimo medžiagos, kurių pagrindinis produktas – hidroizoliacija „Aquafin 2K/M“, – atskleidžia G. J. Vitkus. Pašnekovo teigimu, gerai įrengti baseiną, balkoną ar terasą nėra taip paprasta, kaip dažnai atrodo. Statybų bendrovės laimi konkursus, nevisiškai įvertinusios sąnaudas ir statybines medžiagas, skirtas šiems mazgams įrengti, todėl vėliau eksploatuojant objektą kyla daug problemų. Pasitaiko projektavimo klaidų. Neteisingai įvertinamos mechaninės ir cheminės apkrovos, tokios kaip mineralinis ar jūros vanduo. Kai kurie projektų užsakovai kelia labai sudėtingus architektūrinius ar technologinius reikalavimus, pavyzdžiui, prašo įrengti gydomuosius baseinus, baseinus ant pastatų stogų ar daugiaaukščio pastato ketvirtajame aukšte. „Visais šiais atvejais galime pasiūlyti Vokietijos bendrovės „Schomburg GmbH & Co KG“ gaminamas baseinų įrengimo sistemas“, – teigia G. J. Vitkus.

Sveikatingumo kompleksas „Eglė+“ Druskininkuose.

Sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Grand SPA Lietuva“ Druskininkuose.

S TAT Y B A

Lauko baseinas Estijoje.

Pagrindinės įmonių, įrengiančių visuomeninius baseinus, klaidos yra neteisingai pasirenkami produktai, taupoma medžiagų išeigos sąskaita, dirbama nesilaikant technologijos. Darbai atliekami nekokybiškai ir dėl žemos darbininkų kvalifikacijos. Eksperto teigimu, lengviau pristatyti naujausius įvykdytus projektus negu produktus. Dauguma rangovų nori objektų, kuriuose buvo panaudotos bendrovės sistemos, sąrašo ir informacijos apie tai, kaip ilgai šie objektai veikia, o apie naujausius produktus kalbama labai atsargiai. „Manau, kad šiuo metu pristatome vieną geriausių ir patikimiausių baseinų įrengimo sistemų, kai baseino apdaila – plytelės. Sistema atnaujinama kiekvienais metais, tačiau toks atnaujinimas nėra susijęs su pagrindiniais produktais. Tai gali būti siūlomų glaistų spalvų asortimento didinimas ir panašiai“, – pasakoja G. J. Vitkus. Pašnekovas teigia, kad bendrovė daug dėmesio skiria darbuotojų mokymams. Mažiausiai du kartus per metus rengiami susitikimai mokomojoje „Schomburg“ bazėje Vokietijoje. Per tokius susitikimus su technologais aptariamos visos gamybos naujienos, su regionų vadovais įvertinami sudėtingiausi ir įdomiausi atlikti metų darbai, dalijamasi patirtimi. Atsakingi objektų vadovai suteikia visą informaciją, kaip buvo vykdomi darbai. Esant galimybių, rengiami susitikimai kitose šalyse, kur tuo metu vykdomi dideli projektai. Vienas rimtesnių tokių susitikimų vyko 2013 m. Minske (Baltarusija). Ten atidarytas didžiausias vandens pramogų parkas regione. Renginyje kartu su Baltarusijos specialistais ir projektuotojais dalyvavo apie 70 žmonių. 

Pažangiausi vėdinimo sistemų sprendimai Irena Dirgėlienė

INŽINERIJA

„Structum“ kalbintas inžinierius, sertifikuotas pasyviųjų namų konsultantas Karolis Tuinyla atskleidžia griežtėjančius patalpų vėdinimo reikalavimus, naujus sprendimus ir pasaulines tendencijas. Pramonėje vėdinimą užvaldo išmaniosios technologijos Vėdinimo sistema parenkama pagal kiekvienos pramonės šakos specifiką. Pavyzdžiui, dažymo pramonėje labai svarbu drėkinti orą, chemijos pramonėje – šalinti ir valyti užterštą orą. Apdirbamojoje pramonėje, siekiant užtikrinti higienos normas ir oro kokybę darbuotojams, reikalinga įranga, tiekianti gryną orą. Pramonėje vėdinimas padeda užtikrinti gamybos proceso sklandumą: pašalinti užterštą orą, atvėsinti įrenginius ir gaminius, užtikrinti tam tikras oro sąlygas sandėliuojant gaminius ir žaliavas. Vėdinimo sistemos reikalingos ir dėl gryno oro, kad žmonės galėtų produktyviai dirbti. Pasak K. Tuinylos, anksčiau dažniausiai būdavo sukuriamas techninis vėdinimo sistemos projektas, apskaičiuojama, kiek oro reikia paduoti ir ištraukti iš gamybinės patalpos ar cecho. Pagal techninį projektą vėdinimo sistemų montuotojai įrengdavo ortakių bei vėdinimo įrangą ir palikdavo ją veikti projektiniu režimu. Vėdinimas nebuvo pernelyg automatizuotas, o visos sistemos efektyvumas labiausiai priklausydavo nuo gamyklos ūkvedžio ar kito už vidaus įrenginius

atsakingo žmogaus. Inžinieriaus nuomone, tokia praktika bloga, nes sistemos efektyvumą tiesiogiai lemia konkretaus žmogaus kompetencija ir suvokimas. Pastaruoju metu į pramoninį vėdinimą jau braunasi išmaniosios technologijos. Daugėja automatikos komponentų Gamyklose montuojamos vėdinimo sistemos turi vis daugiau automatikos komponentų. Anksčiau dideliam gamybiniam pastatui būdavo skiriamas vienas didelis ventiliacijos agregatas. Pavyzdžiui, mažinant centrinio ventiliacijos agregato darbo našumą, vėdinimo intensyvumas tolygiai mažėja visame dideliame pastate, o tai nėra efektyvu. Dabar vyrauja tokia tendencija, kad kiekviena pastato zona turi savo oro kokybės jutiklį (atsižvelgiant į gamybos ir veiklos pobūdį, gali būti stebimas CO2, NH3, CO santykinis drėgnis ir kiti parametrai), kuris informaciją apie oro kokybę siunčia į centrinį automatikos bloką, o iš jo signalas keliauja į motorizuotą sklendę, reguliuojančią konkrečią patalpą, ir tik tai patalpai (bet ne visam pastatui) pagal poreikį sumažinamas ar padidinamas tiekiamo arba ištraukiamo oro kiekis. Toks automatizavimas leidžia sutaupyti energijos. „Kiekvienoje gamykloje gamybos intensyvumas skiriasi. Projektuojant

Anot pašnekovo, vėdinimo įrenginiuose vis dažniau naudojami duomenų keitimosi protokolai („Modbus“, „Bacnet“, „Knx/EIB“ ir kiti). Tai standartizuoja rinką ir padaro ją lengviau kompiuterizuojamą, galima paprasčiau į vieną sistemą sujungti skirtingų gamintojų vėdinimo ir oro paskirstymo įrangą, valdiklius bei jutiklius. K. Tuinyla pasakoja turintis įvairių specifinių užsakymų, pavyzdžiui, šiuo metu projektuojamos patalpos, kuriose bus laikomos laboratorinės žiurkės, triušiai ir pelės. Kitas įdomus projektas – rengiamas techninis projektas trimačiu (3D) modeliu. Europos Komisijos reikalavimai griežtėja 2015 m. kovą Frankfurte prie Maino (Vokietijoje) vyko tarptautinė specializuota šildymo, ventiliacijos, kondicionavimo, santechnikos įrangos paroda ISH 2015. Tai didžiausia pasaulyje paroda, pristatanti novatoriškas ir efektyvias šildymo sistemas, pastatų kondicionavimo technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius ir santechnikos įrangą. Šioje parodoje lankęsis K. Tuinyla atskleidžia pagrindines vėdinimo sistemų tendencijas: Europos Komisijos reikalavimai dėl anglies dvideginio (CO2) ir energijos taupymo pastatuose griežtėja, pastatų termoizoliacija ir ypač jų sandarumas pastebimai gerėja, todėl šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu (rekuperacijos). Naudojant tokias sistemas, energija atgaunama iš šalinamo oro. Tai tęsiasi jau ne vienus metus: griežtėja reikalavimai statiniams, todėl daugėja vėdinimo sistemų, kurias įdiegus atgaunama šiluma. Pasak K. Tuinylos, žmogaus komfortas yra plati sąvoka. Jį lemia oro temperatūra, užterštumas, santykinis drėgnis ir pan. Daugelyje Vilniaus verslo centrų jau įdiegtos mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu. Jos užtikrina žemą CO2 ir lakiųjų organinių junginių (VOC) koncentraciją, tačiau toks svarbus veiksnys kaip oro drėgnis labai mažai kur užtikrinamas. Ištyrus kai kuriuos A klasės energinio naudingumo biurus prestižiniame Konstitucijos prospekte, paaiškėjo, kad santykinis drėgnis žiemą siekia tik apie 15 %, nors pagal higienos normas turi būti mažiausiai 35 %. Šią problemą iš dalies lemia perteklinis vėdinimas, kuris šaltuoju metų laiku yra ne mažesnė blogybė nei nepakankamas vėdinimas. Pastaruoju metu galima pasidžiaugti, kad tiek pastatų valdytojai, tiek nuomininkai darosi išmanesni ir vis daugiau dėmesio skiria šiai problemai spręsti. Tai padeda atsirasti naujiems sprendimams rinkoje. Į vėdinimą, kaip ir į šildymą ar šaldymą, skverbiasi išmaniosios technologijos.

Pavyzdžiui, naujose oro paskirstymo sistemose elektrinės pavaros gali būti suderintos išmaniuoju telefonu, duomenis siunčiant NFC duomenų perdavimo technologija. Pašnekovas pabrėžia, kad populiarėja decentralizuoti vėdinimo sprendimai, kai nelieka ilgų ir sudėtingų oro paskirstymo sistemų, bet pasiekiamas geresnis efektyvumas. Daugėja ir populiarių sprendimų, mažinančių įrenginių ir sistemų keliamą triukšmingumą, taip didinant pastato gyventojų komfortą. Svarbu drėkinti patalpas K. Tuinylos nuomone, drėkinti orą reikia aktyviomis arba pasyviomis drėkinimo sistemomis, taip pat naudoti vėdinimo įrenginius su drėgmę atkuriančiais šilumokaičiais. Drėkinimas yra gana nauja ir tik dabar Lietuvoje aktualėjanti tema. Ši tema labai svarbi, nes net 90 % pastatų oras žiemą yra per sausas. Jeigu šaltuoju metų laiku oras patalpoje yra pakankamai drėgnas, t. y. bent 35 % santykinio drėgnio, ir nėra aktyvios drėkinimo sistemos, tuomet patalpa yra labai blogai vėdinama arba nevėdinama visai. Drėkinimas – sudėtingas dalykas, nes jame dalyvauja vanduo, o tai labai gera terpė veistis bakterijoms, ypač kai vanduo yra kambario ir šiltesnės temperatūros. Apie tai reikia žinoti, pavyzdžiui, prieš pilant vandenį į molinius indus ir kabinant juos ant radiatorių. Paklaustas, ką patartų siekiantiesiems išvengti pelėsių, specialistas sako, kad pelėsį sukelia rasos taškas: jis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinės drėgmės bei paviršiaus temperatūros. Kai paviršius pasiekia rasos tašką, ant jo kondensuojasi vanduo, vėliau pradeda pelyti. Norint išvengti pelėsių, reikia suvaldyti minėtuosius tris veiksnius – tai geriausia atlikti pasitelkus mechaninio vėdinimo ir gerų atitvarų šilumines savybes. K. Tuinyla naujuose pastatuose siūlo įrengti decentralizuotą vėdinimo sistemą. Sukūrus tokią sistemą, kiekvienas savininkas turėtų savo vėdinimo įrenginį ir galėtų jį valdyti. Veikiant tokiai sistemai, nėra bendrų stovų, išvengiama kaimyninių patalpų kvapų ir kitų standartiniuose daugiabučiuose kylančių problemų. Senų namų naujos problemos Senuose pastatuose problemų dėl vėdinimo kyla labai daug. Jas lemia tai, kad žmonės susidėjo sandarius plastikinius langus, vieni į ventiliacijos šachtas prisijungė gartraukių, ventiliatorių, kiti, neatlikę jokių projektų ir skaičiavimų, jas aklinai uždengė. Ventiliacijos šachtos dažnai būna užsikimšusios, jų skersmuo susiaurėjęs ir per jas nebepašalinamas reikiamas kiekis oro. Senuose namuose vėdinimo sistemos priežiūros darbus reikėtų pradėti nuo namo vėdinimo sistemos audito patikrinimo. Viskas priklauso nuo gyventojų biudžeto: pigiausias variantas – išvalyti šachtą, atlikti dezinfekciją, ant stogo galima montuoti pastovaus srauto ištraukimo ventiliatorius, palaikančius neigiamą slėgį ir iš kiekvieno buto ištraukiančius tam tikrą oro kiekį. Brangesnis sprendimas – įrengti decentralizuotas rekuperacines vėdinimo sistemas kiekviename bute. 

INŽINERIJA

dažniausiai skaičiuojama, kaip 100 % patenkinti visus žmonių ar technologinių procesų poreikius. Tarkime, projektinis pastato šviežio oro poreikis yra 50 000 m3/val., o realus vidutinis oro poreikis – 35 000 m3/val. Pasitelkus automatikos ir jutiklių komponentus, gali pavykti gamybines patalpas vėdinti pagal realų poreikį, o ne pagal projektą. Tokiu atveju sutaupoma vidutiniškai 15 000 m3 oro. Oras yra nemokamas, tačiau už jam sušildyti būtiną energiją reikia mokėti. Taip gamykla per mėnesį gali sutaupyti apie 4 600 eurų šildymo išlaidų“, – pateikia pavyzdį K. Tuinyla.

→

EKS PERTO ZOna

Pramonės įmonių inžinerines sistemas reikia nuolat optimizuoti

INŽINERIJA

Viešosios, administracinės ar prekybos paskirties pastate įdiegus moderniausias inžinerines sistemas ir įgyvendinus efektyvius šiuolaikiškus sprendimus, galima ilgam užtikrinti komfortiškas darbo sąlygas be esminių pakeitimų, tačiau gamyklose šis principas negalioja. Gamybos procesai išsiskiria nuolatiniu technologijų atnaujinimu, plėtros ir reorganizaviVytautas Vasiliauskas, UAB „Caverion Lietuva“ mo poreikiais. Pagrindinis iššūkis teikiant paslaugas statinių inžinerinių sistemų pramonei – pokyčių dinamika. „Caverion Lietuva“ turi verslo direktorius ilgametės patirties bendradarbiaujant su įvairių pramonės šakų įmonėmis, tad gali įvardyti kelis bendradarbiavimo modelius, priklausančius nuo užsakovo lūkesčių bei galimybių.

Veikiančių gamybinių įmonių atnaujinimas, optimizavimas, plėtra „Philip Morris Lietuva“ verslas paremtas naujausiomis gamybos tendencijomis, todėl technologiniai įrenginiai nuolat atnaujinami, taip pat vyksta nuolatinis mūsų, kaip inžinerinės kompanijos, bendradarbiavimas. 1997 m. Klaipėdoje atidarytoje „Philip Morris Lietuva“ gamykloje „Caverion Lietuva“ specialistai sumontavo moderniausias pastatų inžinerines sistemas. Gamybai plečiantis atsiranda poreikis ne tik diegti naujas technologines linijas, bet ir užtikrinti energijos taupymą. Šiuo pagrindu prieš keletą metų

tabako gamykloje suprojektavome ir įdiegėme energiją taupančią patalpų vėsinimo sistemą, t. y. lauko vėsos panaudojimas procese. Šios vėsinimo sistemos ekonominė nauda buvo akivaizdi, todėl keliais etapais ji išplėsta visoje gamykloje. Didžiausios pasaulyje produktus mokslui gaminančios kompanijos „Thermo Fisher Scientific“ pastatų kompleksų, esančių Vilniuje, inžinerinių sistemų plėtros, modernizavimo ir priežiūros darbus taip pat atlieka „Caverion Lietuva“. Bendradarbiavimas prasidėjo nuo naujo korpuso, kuris pastatytas 2011–2012 m., inžinerinių siste-

Prieš aštuonerius metus „Caverion Lietuva“ perėmė baldų gamybos įmonės „Vilniaus baldai“ inžinerinių sistemų ūkio priežiūrą. Mūsų specialistams teko rekonstruoti elektros, suspausto oro tiekimo ir pneumotransporto inžinerines sistemas. Padėjome užsakovui nepriekaištingai pasirengti naujos technologinės įrangos įdiegimui. Gerąja prasme nustebinome vokiečių technologinės įrangos tiekėjus, nes jiems nedažnai tenka rasti taip tiksliai suderintas sistemas. Iššūkiai dirbant su projektuojamomis naujomis gamyklomis Projektuojant ir įrengiant naujai statomų gamybos pastatų inžinerines sistemas, reikia ypatingo žinių, patirties ir suvokimo derinio. „Caverion Lietuva“ praktikoje pasitaikantys iššūkiai – technologinės linijos ir vidinės inžinerinės sistemos kuriamos lygiagrečiai arba, atvirkščiai, gamybos įranga jau būna sumontuota, kai prasideda

mūsų įmonės darbai, ir tik glaudus bendradarbiavimas su užsakovu leidžia rasti veiksmingiausius sprendimus. Bendradarbiaudami su suomių polistireno gamintoju „Finnfoam“ ir projektuodami naują gamyklą, numatėme sprendinius, leidžiančius efektyviai panaudoti perteklinę technologinę šilumą patalpų oriniam bei grindiniam šildymui ir įvažų ledui tirpinti žiemą. AB „Grigiškės“ fabriko naujajame popieriaus gamybos cecho pastate, kuriame įdiegėme vėdinimo bei šildymo sistemas ir atlikome jų automatizavimo bei procesų valdymo darbus, technologinė įranga jau buvo iš dalies sumontuota. Esant tokiai situacijai, „Caverion Lietuva“ specialistai pritaikė optimalius sprendimus.

INŽINERIJA

mų, pastato valdymo sistemų (PVS) ir silpnųjų srovių sistemų projektavimo bei įrengimo. „Caverion Lietuva“ specialistai suprojektavo ir sujungė bendrovės korpusų sistemas pagal griežtai standartizuotus specifinius švarių patalpų reikalavimus. Šiuo metu drauge su Čekijos inžinerine kompanija dalyvaujame naujų laboratorijų, kurios atitinka aukščiausios kategorijos švarioms kontroliuojamos aplinkos patalpoms keliamus reikalavimus, rengimo procese.

Projektuojant ir diegiant pažangias inžinerines sistemas, mūsų pagrindinis tikslas – patenkinti užsakovo lūkesčius, užtikrinti, kad užsakovo gamybos pokyčiai būtų greiti ir lankstūs. „Caverion Lietuva“ specialistų sukurtų bei pritaikytų racionalių sprendimų pramonės įmonėms nauda pamatuojama sutaupytomis užsakovo išlaidomis bei laiko sąnaudomis. 

DULKIŲ SIURBLIAI, SKIRTI PRAMONEI Pavojingų dulkių tvarkymas – sudėtinga problema, skatinanti kurti naujus produktus ir reikalavimus atitinkančias technologijas. UAB „Aidora“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atstovauja pramoninių dulkių siurblių gamintojui „Nilfisk Industrial Vacuum Solutions“. Pramoninius dulkių siurblius „Nilfisk Industrial Vacuum Solutions“ nuo komercinių ar profesionalų naudojamų dulkių siurblių atskiria tik jiems būdingi bruožai: - patikimumas ir tvirta rėminė konstrukcija; - modulinė konstrukcija: didelio tūrio talpykla, efektyvaus filtro kamera ir traukos blokas; - galimybė rinktis priedus, filtrų tipą ar paties siurblio komplektaciją.

INŽINERIJA

Įvairių įmonių poreikiams pritaikyti siurbliai, atitinkantys GMP ar švarių patalpų (ISO 4-8) standartus, skirti technologiniams procesams tvarkingai atlikti. Specialios linijos siurbliai skirti farmacijos, maisto ar chemijos pramonei, taip pat yra mobilių arba stacionarių gaminių, kurių siurbti naudoto oro išmetimo greitis yra mažas.

Šie pramoniniai dulkių siurbliai suprojektuoti ir pagaminti taip, kad jais būtų galima patikimai, saugiai ir greitai sutvarkyti darbo vietas, susiurbiant sveikatai kenksmingas dulkes, skysčius, emulsijas, metalo drožles ir kt. Specialios paskirties modeliai naudojami darbui potencialiai sprogiose aplinkose (ES direktyva 94/9/CE). Jais galima siurbti 24 valandas per parą praktiškai viską: nuo miltų, grūdų ar cukraus iki pelenų, betono ar skaldos.

Mobilūs, vienfaziai, trifaziai ar veikiantys nuo suspausto oro linijų įrenginiai jungiami prie centralizuotų dulkių siurbimo sistemų. Vienu metu jais gali dirbti iki 12 naudotojų ar daugiau. Tai geriausias pasirinkimas ten, kur gamybinė aplinka turi būti švari, valymo plotai ir dulkėtumas dideli, o mobilių siurblių naudojimas neefektyvus.  Daugiau informacijos: uab „aidora“ Metalo g. 23, Vilnius Tel. (8 5) 239 5767 el. p. info@aidora.lt www.aidora.lt.

INŽINERIJA

Tiltai sensta: ateityje jiems tiesti ir rekonstruoti reikės daugiau lėšų

INFRASTRUKTŪRA

IRENA DIRGĖLIENĖ

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tiltų skyriaus patarėja Gortenzija Pumputytė sako, kad lėšų, skiriamų tiltams rekonstruoti ir statyti, nepakanka. Įgyvendinimo laukia nemažai projektų ir, turint daugiau lėšų, būtų galima atlikti dvigubai daugiau darbų. Tiltų fondas sensta, didėja sunkiasvorių krovinių srautas, todėl ateityje lėšų poreikis tik didės. Pasak G. Pumputytės, tiltams, viadukams ir pralaidoms statyti, rekonstruoti ir remontuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų šiemet skirta 9,4 mln. eurų. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, už šiuos pinigus bus nupirkta darbų ir jie pradėti 21 objekte. Šiemet numatyta pastatyti du, rekonstruoti ir kapitališkai suremontuoti šešis tiltus ir viadukus, suremontuoti 12 pralaidų. Du nauji tiltai – tiltas per Ašutį kelyje Laukuva–Šilalė

ir tiltas per Ašvą kelyje Inkakliai–Labatmedis – bus pastatyti vietoje dabar esančių itin blogos būklės tiltų. Visiškai naujų tiltų šiuo metu nestatoma. Pernai buvo pradėtas, o šiais metais bus baigtas tilto per Miniją, esančio kelyje Šilutė–Rūkaliai–Povilai, kapitalinis remontas. Tiltas yra hidrologiniame draustinyje, todėl rangovo darbui buvo keliami ypatingi reikalavimai – ne-

Iš rekonstruojamų paminėtinas senas tiltas per Miniją Priekulėje, kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, esantis nekilnojamajam kultūros paveldui priklausančioje Priekulės dalyje, tiltas per Nevėžį Krekenavoje, kelyje Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys, kur dabar yra ribojama transporto priemonių masė. G. Pumputytė sako, kad pastaruoju metu statant tiltus jokių revoliucijų neįvyko, o tokių technologijų, kurios iš esmės pakeistų tiltų statybos tradicijas, neatsirado. Tačiau yra daug naujų medžiagų, įrangos ir mechanizmų, technologijų, pagerinančių statinio kokybę, ilgalaikiškumą, palengvinančių ir pagreitinančių statybos darbus. Viena tokių medžiagų yra anglies pluošto lakštai – labai lengva ir tvirta medžiaga. Lietuvoje ši medžiaga naudojama, stiprinant gelžbetoninių tiltų konstrukcijas. Visi rekonstruojami tiltai yra modernizuojami – jų parametrai pritaikomi dabartiniams reikalavimams, išskyrus nekilnojamajam kultūros paveldui priklausančius tiltus, nes juos atnaujinant galioja kiti reikalavimai – išsaugoti autentiškumą.

„2015–2020 m. perspektyviniame plane numatoma toliau rekonstruoti nusidėvėjusius tiltus, pirmenybę teikiant didžiausio eismo intensyvumo keliuose esantiems ir ribotos laikomosios galios tiltams. Lėšų, skiriamų tiltams, nepakanka: įgyvendinimo laukia nemažai projektų ir, turint daugiau lėšų, būtų galima atlikti dvigubai daugiau darbų. Tiltų fondas sensta, didėja sunkiasvorių krovinių srautas, todėl ateityje lėšų poreikis tik didės“, – sako G. Pumputytė.

Visi rekonstruojami tiltai yra modernizuojami – jų parametrai pritaikomi dabartiniams reikalavimams, išskyrus nekilnojamajam kultūros paveldui priklausančius tiltus, nes juos atnaujinant galioja kiti reikalavimai – išsaugoti autentiškumą.

→

INFRASTRUKTŪRA

buvo galima dirbti keletą pavasario ir rudens mėnesių. Nepaisant griežtų gamtosaugininkų reikalavimų, gerai suorganizavus darbus, dvejiems metams planuoti darbai buvo beveik atlikti per vienerius. Šis projektas svarbus, nes gražiai sutvarkytas tiltas pabrėžia gamtovaizdį ir leidžia juo mėgautis Minijos upe plaukiojantiems turistams.

SPECIALISTŲ POŽIŪRIS

Komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Inovatyvių statybinių konstrukcijų mokslo laboratorijos vedėjas dr. Viktoras Gribniakas bei Tiltų ir specialiųjų statinių katedros doktorantas Arvydas Rimkus. - Minėtų problemų sprendimo būdas turėtų būti siejamas su inovatyvių statybinių medžiagų ir projektinių sprendimų taikymu. Naujos medžiagos, tokios kaip statybiniai polimerai, dispersinis plaušas, skirtas betonui armuoti, ar ypač aukšto stiprumo betonas, gali pailginti statinių eksploataciją ir palengvinti konstrukcijų remontą. - Naujų medžiagų kūrimas yra itin spartus, todėl dauguma projektuotojų tiesiog nežino apie galimybes taikyti naujus ir pažangius konstrukcinius sprendimus. VGTU mokslininkams vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslo projektą „Efektyvus armavimas betoninių konstrukcijų standumui ir atsparumo pleišėjimui padidinti“, parodyta, kad dispersinis plaušas užtikrina betoninių konstrukcijų vientisumą ir mažina betono struktūros defektų atsiradimą. Toks betonas gali būti veiksmingai taikomas statant naujas konstrukcijas.

- Dažnai konstrukcinį pažangių medžiagų taikymą riboja normatyvinės dokumentacijos trūkumas. Taigi projektuotojai privalo prisiimti atsakomybę už konstrukcijų patikimumą. Dėl šios priežasties projektuotojų požiūris į naujų medžiagų taikymą yra konservatyvus. Kartu su Europos mokslininkais COST 1207 veikloje „Naujos kartos kompozitinių statybinių medžiagų projektavimo rekomendacijos“ bandoma sukurti normatyvinę dokumentaciją, skirtą naujoms medžiagoms (polimerams) taikyti. - Racionaliai suderinus konstrukcinius sprendimus, galima sumažinti statybos ir eksploatacijos išlaidas, pavyzdžiui, naudojant lengvesnes medžiagas jų pakeitimas tampa paprastesnis. - Tradiciškai konservatyvus požiūris neleidžia naudoti naujų medžiagų. Išskirtinis pavyzdys yra Čekijos Respublikoje – naujos statybinės medžiagos plačiai naudojamos kultūros paveldo statiniams rekonstruoti.

INFRASTRUKTŪRA

Lengvos tilto pakloto konstrukcijos montavimas. Medinio tilto renovacijos Čekijoje pavyzdys, taikant polimerinį perdangos paklotą.

- Naujų statybinių medžiagų taikymas pamažu įsibėgėja ir Lietuvoje, pradedant iš stiklo pluošto pagamintais langais, balkonais, fasadų laikikliais, tiltų atitvarinėmis

konstrukcijomis bei agresyviojoje aplinkoje eksploatuojamais elementais ir baigiant konstrukcijomis, naudojamomis rengiant jaunuosius projektuotojus. 

Polimeriniai pėsčiųjų tiltai Danijoje, Ispanijoje ir Austrijoje.

Stiklo pluošto profiliuočių tilto konstrukcijos bandymai VGTU Inovatyvių statybinių konstrukcijų mokslo laboratorijoje.

INFRASTRUKTŪRA

Inžinerinės konstrukcijos iš stiklo pluošto profiliuočių cheminių trąšų gamykloje (Lietuva).

Pažangiomis technologijomis tiltai ir suremontuojami, ir apsaugomi

Giedrė Balčiūtė

INFRASTRUKTŪRA

Didėjantis automobilių eismas, nepalankios oro sąlygos, druskos, kuriomis žiemą barstomi keliai, ir gelžbetonio konstrukcijų senėjimas smarkiai pablogina tiltų ir viadukų konstrukcijų būklę, o grafičiai, per laiką susikaupęs purvas bei sąnašos dar ir sudarko jų estetinį vaizdą. Tačiau šiais laikais yra nemažai pažangių sprendimų, padedančių sumažinti tiltams daromą žalą ir pailginti jų naudojimo laiką.

Itin aukšto techninio lygio inovatyvius produktus ir sisteminius tiltų apsaugos sprendimus siūlo „MC-Bauchemie GmbH“. Tai gilias tradicijas turinti, daugiau kaip 50 metų veikianti Vokietijos statybinių medžiagų ir chemijos gamintoja. Įmonės atstovybė Lietuvoje veikia daugiau nei 15 metų. Šios įmonės gaminiai naudoti remontuojant ar tiesiant ne vieną tiltą ir viaduką Lietuvoje, tarp jų Panemunės tiltą Kaune, Palemono viaduką prie Kauno, Mokyklos gatvės viaduką bei tiltą per Danę Klaipėdoje, Vilniaus aplinkkelio estakadas ties Gariūnais, Lazdynų tiltą per Nerį bei pėsčiųjų tiltą Paneriuose bei daugybę kitų. Įmonės tiekiamomis medžiagomis atnaujintas ir tarpukariu statytas Ustukių tiltas per Mūšą, pripažintas valstybės saugomu technikos paminklu.

Svarbu apsaugoti betono paviršius UAB „MC-Bauchemie“ pardavimo vadovė Vaida Aušrienė džiaugiasi, kad Lietuvoje tiltų ir viadukų statybai bei remontui naudojamos medžiagos ir technologijos savo kokybe nė kiek nenusileidžia toms, su kuriomis dirbama Vakarų Europos šalyse. Mūsų šalies projektuotojai, konstruktoriai bei tiltus statančių ir remontuojančių specialių bendrovių darbuotojai noriai lankosi įvairiuose įmonės „MC-Bauchemie“ rengiamuose mokymuose, domisi rinkos naujovėmis ir taiko jas praktikoje. Vis dėlto į kai kuriuos svarbius dalykus vis dar kreipiama nepakankamai dėmesio. Pavyzdžiui, projektuose kartais nenumatoma betoninių paviršių apsauga, kuri labai padeda pailginti statinio eksploatacijos laiką.

„Vokietijoje naujos statybos objektams visada numatoma betoninių paviršių apsauga. Lietuvoje dažnai skiriama dėmesio tik hidrofobizavimui – pačiai lengviausiai paviršių apsaugos formai. Tačiau betoninių paviršių apsauga – elastingi dažai „Emecolor-Flex E/S“ arba standūs dažai „Nafufill BS“ – yra be galo svarbi. Tiltai dažomi ne tik dėl estetikos, o daug daugiau siekiant tiltus apsaugoti nuo betono karbonizacijos“, – aiškina pašnekovė. Nekimba teršalai Ne mažiau svarbu apsaugoti tiltų ir viadukų paviršius nuo įvairių aplinkos ir transporto veiksnių, taršos bei terlionių dažais. Tokiai paviršių apsaugai „MC-Bauchemie“ siūlo naudoti itin inovatyvią sistemą „Emcephob NanoPerm P“. Tai speciali poliuretaninė danga – prie ja padengtų paviršių nesifiksuoja ne tik grafičių piešiniai, bet ir įvairūs kitokie teršalai. Poliuretaninės dangos dažnai naudojamos ir tiltams per upes, kuriose neretai svyruoja vandens lygis, padengti, nes yra netirpios vandenyje ir labai tvirtos. Tokios dangos saugo tiltų kolonas nuo įvairių upės nešulių: akmenų, pagalių ir panašiai. Kaip tik tokiomis „MC-Bauchemie“ dangomis padengti tiltai Klaipėdoje, nes per miestą tekanti Danės upė išsiskiria labai svyruojančiu vandens lygiu. Šiais metais ja bus dengiamas naujai statomas Panemunės tiltas Kaune. Šios dangos slopina ir betono karbonizacijos procesą, o konstrukcinių detalių paviršių padaro atsparų atmosferos veiksniams, ultravioletiniams spinduliams ir nepageidaujamam tirpinamųjų druskų poveikiui.

Siekiant pailginti tiltų eksploatacijos laiką ir pritaikyti pasikeitusioms sąlygoms, šiuos statinius būtina tinkamai sutvirtinti. Vienas pažangiausių būdų tai padaryti – naudoti „MC-Bauchemie“ tamprumu išsiskiriančias anglies pluošto lameles ir anglies pluoštą. Be to, būtina laiku užtaisyti atsiradusius įtrūkius. V. Aušrienė įspėja, kad net ir į 0,2 mm pločio įtrūkius negalima numoti ranka – juos būtina susandarinti. Kitaip vandens ir jo transportuojamų tirpinamųjų druskų patekimas iki armatūros ir kartu jos korozija pagreitinami. Sutrūkusias gelžbetonines tiltų konstrukcijas „MC-Bauchemie“ siūlo sandarinti inovatyviomis priemonėmis: jas injektuojant arba, jeigu trūkiai yra tik paviršiniai, padengiant elastingais polimercemetiniais glaistais ar (ir) apsaugine dažų danga. Remontas eismo nesutrikdo Taikant modernias remonto medžiagas bei technologijas tiltai suremontuojami ne tik kokybiškiau, bet ir sparčiau, nesutrikdant transporto eismo. „MC-Bauchemie“ tiltų remontui siūlo naudoti specialius remonto mišinius – betono pakaitalų sistemas, kuriose yra daug polimerų, todėl betono pakaitalai išsiskiria trumpu stingimo laiku. Pavyzdžiui, betonas sustingsta per 28 paras, o „MC-Bauchemie“ remonto mišiniai galutinį tvirtumą įgyja vos per kelias dienas. Dar vienas betono pakaitalų bei įtrūkių injektavimo dervų pranašumas yra tas, kad jie kietėja net ir veikiant dinaminėms apkrovoms. Todėl vykdant remonto darbus nebūtina nutraukti automobilių eismo. 

INFRASTRUKTŪRA

Remontuojant tiltus labai svarbu suremontuoti ir jų šalitilčius – zonas, skirtas pėstiesiems ir dviratininkams bei techninei tiltų priežiūrai. Juk ši tiltų dalis labiausiai nukenčia nuo žiemą barstomų druskų, kurios ardo betoną ir armatūrą. Todėl šalitilčius reikėtų padengti specialiomis liejamomis, atspariomis slydimui epoksidinėmis ir (ar) poliuretaninėmis dangomis, kurios hidroizoliuoja konstrukcijas ir saugo nuo neigiamo druskų poveikio.

Reikia nepamiršti įtrūkių Vis dėlto net ir gerai prižiūrimų tiltų konstrukcijos ilgainiui sensta bei yra. Jų susidėvėjimą spartina ne tik neigiamas aplinkos poveikis, bet ir didėjantys transporto srautai. Juk dauguma tiltų suprojektuota prieš pusę amžiaus ir seniau, taigi jie pritaikyti atlaikyti gerokai mažesnes apkrovas, negu yra dabar.

UAB MC-BAUCHEMIE Protection Technologies I Pramoninės grindys, injektavimas, betono remontas

Veiverių g. 150, LT-46391 Kaunas, Lietuva I Tel. +370 37 35 22 24 I Mob. +370 610 23500 I Faks. +370 37 35 20 97 I El. p. vaida.ausriene@mc-bauchemie.com www.mc-bauchemie.lt

pažin tis

Bendrovė, prikelianti tiltus naujam gyvenimui

Irena Dirgėlienė

INFRASTRUKTŪRA

„Esame tikri, kad tik sąžininga ir atsakinga partnerystė padeda pasiekti ambicingų ir rezultatyvių tikslų. Siekiame pateisinti kliento poreikius ir lūkesčius, neatsižvelgdami į projektų apimtį ar sudėtingumą“, – teigia Lietuvoje vos prieš trejus metus įsikūrusios, tačiau didžiulę skandinavišką patirtį turinčios bendrovės „Consolvo Overflate“ direktorius Edgaras Ramažauskas.

Pašnekovo teigimu, įmonė „Consolvo Overflate“ priklauso skandinaviško kapitalo grupei „VSP Holding“, kuri jau daugiau nei 30 metų veikia Norvegijoje. Lietuvoje įmonės filialas įkurtas 2012 metais. Bendrovė nuomoja ir stato pastolius, teikia techninius sprendimus, užsiima betono remonto darbais, metalo antikoroziniu padengimu, remontuoja metalo konstrukcijas, jas keičia arba montuoja naujas, lieja betono konstrukcijas, taip pat atlieka kitus statybos darbus. „Consolvo Overflate“ veikla šiuo metu plėtojama Norvegijoje, kur darbo jėga yra itin brangi ir labai vertinama. Tad įmonė aktyviai investuoja į naujausių įrenginių įsigijimą bei naudojimą kasdienėje veikloje. „Darbo užmokestis su-

daro pagrindines veiklos sąnaudas įgyvendinant projektą. Tik turint naujausius įrenginius galima padidinti efektyvumą ir sumažinti žmonių darbo valandų skaičių. Be to, dirbant su infrastruktūros projektais itin svarbus tikslumas ir atliktų darbų kokybė, tai padeda padaryti naujausia technika ir įrenginiai“, – pasakoja E. Ramažauskas. Bendrovė kasmet investuoja į darbuotojų kompetencijų tobulinimą ir žinių gilinimą pagal specializaciją. Pavyzdžiui, įmonėje yra keturi trečiojo lygio „Frosio“ inspektoriai. Šiuose mokymuose dalyvavęs ir egzaminą išlaikęs asmuo pripažįstamas atestuotu inspektoriumi, turinčiu teisę atlikti paviršių (dangų) patikrą, o jo išvada prilyginama eksperto išvadai.

„Mūsų veikla orientuota į Skandinavijos rinką, šiuo metu darbus atliekame tik Norvegijoje, tačiau artimiausiu metu planuojame žengti ir į Švedijos rinką, nes šios šalies standartai ir verslo kultūrinė terpė yra labai panašūs. Lietuvos rinką nuolatos stebime ir taip pat planuojame teikti paslaugas šioje bei kitose Baltijos šalyse“, – sako E. Ramažauskas.

auga, tačiau apskaičiuotos pastatytų tiltų apkrovos nesikeičia. Vadinasi, iškyla problema: gana neseniai – prieš 60 metų – pastatytas tiltas jau greitai taps nebetinkamas naudoti. Galima priimti sprendimą pagerinti leidžiamas tilto apkrovas. Siekiant šio tikslo, reikia atlikti tam tikrus inžinerinius darbus. Vėliau stiprinama tilto konstrukcija, montuojant papildomus jos elementus ir atliekant antikorozinę apsaugą. Įmonės veikloje buvo ne vienas atvejis, kai sena tilto konstrukcija buvo tiesiog išardyta ir esamų tilto pamatų vietoje sumontuota nauja – geresnė ir tobulesnė. Taip daryti tikslinga, jei ekonomiškiau pastatyti naują konstrukciją, nei gerinti senąją. Šis sprendimas ypač aktualus, kai tiltai itin seni, nes metalo kokybė prieš 100 metų buvo nepalyginamai prastesnė nei dabar.

Stambiausi įgyvendinti projektai Breviksbrua Tai kabamasis 677 m ilgio tiltas, kurio pilonų aukštis – 46 metrai. Tai pirmasis tokio tipo tiltas, kurio remontą atliko „Consolvo Overflate“. Naudojant lynų atlaisvinimo įrangą, pakeisti visi vertikalių lynų inkarai (tiek viršuje, tiek apačioje), tilto viduryje seni lynai pakeisti naujais, suremontuoti kabamojo lyno vielapluoščiai ir nusmėliuoti, numetalizuoti (purškiant išlydytą cinką ant metalo paviršiaus) bei trimis sluoksniais perdažyti visi metaliniai paviršiai. Atlaisvinti ir suremontuoti visi 80 lynų ir abu kabantys lynai. Projektas sudėtingas, nes darbas vyko nestabdant eismo, o montuoti ir dažyti teko dideliame aukštyje. Projektas įgyvendintas per devynis mėnesius.

Kalbant apie metalo antikorozinę apsaugą, Skandinavijoje itin populiaru purkšti išlydytą cinką ant švariai nusmėliuoto metalo paviršiaus (SA3) ir paskui uždažyti trijų sluoksnių dažymo sistema. Tokia danga paprastai išlieka ne mažiau kaip 50 metų, bet yra apie 50–60 % brangesnė nei normali trijų sluoksnių dažymo sistema. Ši sistema su užpurkštu karštu cinku išsiskiria stipria katodine apsauga. Skandinavijoje populiarėja alternatyva karštajam cinkavimui, dar vadinama šaltuoju cinkavimu. Tai populiaru remontuojant surūdijusias metalo konstrukcijas. Jas nusmėliavus atliekamas šaltasis cinkavimas, kuris išlieka taip pat ilgai kaip karštasis, o gal net ir ilgiau.

Langset bru Atliktas kapitalinis tilto remontas: atstatytas betonas, suremontuotos metalinės konstrukcijos, jos smėliuotos iki trečiosios švarumo klasės. Konstrukcijos taip pat metalizuotos ir nudažytos naudojant trisluoksnę sistemą. Darbų apimtis: apie 10 000 m2 metalo paviršių atlikta antikorozinė apsauga, daugiau nei 120 m3 betono su papildomos armatūros instaliacija panaudota gelžbetoniui atstatyti. Bendrovė taip pat rekonstravo Hausmmans, Kalvoya, Brevik, Ulvøya, Minnesund tiltus ir įgyvendino kitų projektų, su kuriais galite susipažinti svetainėje www.consolvo.lt. 

INFRASTRUKTŪRA

E. Ramažauskas atskleidžia, kad „Consolvo Overflate“ specializacija yra metalo konstrukcijos laikomosios galios didinimas. Tilto rekonstrukcija gali vykti nuo tam tikrų tilto elementų remonto iki esminio konstrukcinio pakeitimo, kurį sudaro metalo antikorozija ir tilto konstrukcijos laikomosios galios didinimas. Pastarasis veiksnys smarkiai populiarėja ir ryškėja, nes transporto srautai kasmet

INFRASTRUKT的RA

ŽALIUOJU MIESTO VEIDU REIKIA RūPINTIS TINKAMAI ASTA GEIBūNIENė

INfRASTRUKTūRA

ŽELDyNAI MIESTUOSE KURIA PALANKų MIKROKLIMATą, GERINA IR PALAIKO KULTūRINIO KRAšTOVAIzDŽIO KOKyBę BEI SUTEIKIA JAM SAVITUMO. SVARBIAUSIAS MIESTO APŽELDINIMO UŽDAVINyS – SUKURTI VISAIS ATŽVILGIAIS HARMONINGą APLINKą, TAčIAU TAM REIKIA DAUG JėGų, ŽINIų IR DARBO.

Daugelyje ES šalių jau seniai įteisintos želdynų įrengimo ir priežiūros rekomendacijos, kurios pagal poreikį yra tobulinamos, pavyzdžiui, didesniuose Vokietijos miestuose (Hanoveryje ir kt.) už želdynus atsakingi net atskiri departamentai. Senuosiuose Europos miestuose iš medžių, krūmų, gėlių ir kitų augalų ne tik kuriami tikri meno šedevrai, bet želdinama planingai, apgalvotai, taikant pažangias technologijas, žinant augalo sodinimo, priežiūros ir augimo ypatumus, o pas mus panašu, kad aplinkos apželdinimą projektuoja kas tik nori, kraštovaizdžio kokybė, grožis dažnai priklauso tik nuo to, kiek jam dėmesio ir pinigų norėjo skirti pats investuotojas. Tačiau šių klausimų sprendimai nėra palikti be dėmesio. Tuo rūpinasi Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija, vienijanti želdinimo, želdinių priežiūros bei su želdinimu susijusius, paslaugas teikiančius ir dekoratyvinius augalus auginančius fizinius ir juridinius narius. Ji atstovauja jų ekonominiams bei juridiniams interesams ir koordinuoja jų veiksmus, gerinant želdinimo bei želdinių priežiūros teikimą ir siūlant tik geros kokybės dekoratyvinius augalus. Asociacijoje dirbantys, didelę praktiką turintys specialistai rengia mokymus, specialias metodikas, organizuoja parodas, seminarus bei praktinius užsiėmimus, diegiant nau-

jas technologijas, konsultuojasi su Europos medelynais, dalyvauja studentų baigiamuosiuose darbuose. Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija bendradarbiauja ir su Aplinkosaugos ministerija, Lietuvos architektų sąjunga ir kitomis institucijomis. trūksta susikaLbėjiMo „Glaudžiai bendraudami su visais proceso dalyviais labai gerai matome esamas problemas, – sako Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos vykdomoji direktorė Ingrida Vainauskienė. – Didžiausią nerimą keliantis dalykas – tai tarpusavio nesusikalbėjimas tarp užsakovų, architektų ir tarp rangovo, kuris turi galutinai įgyvendinti sumanymą. Net jei pats projektas būna įdomus ir jam išskiriamos didelės investicijos, dėl to, kad jis nebūna iki galo teisingai paruoštas, reikiamo galutinio rezultato taip ir nesulaukiama. Todėl mes bandome su visais kalbėtis apie tai, kad visi klausimai, susiję su želdynų projektavimu, augalų parinkimu, žaliųjų erdvių planavimu, turi būti labai apgalvoti. Kur kokie želdynai bus, ar tai bus vejų plotai, ar žaidimų aikštelės, o gal mažoji architektūra. Tam, kad darbai būtų vykdomi nuosekliai ir rezultatas būtų toks, kokio tikimasi.“

Pasitaiko ir tokių situacijų, kad jau patvirtinus projektą paaiškėja, jog tas augalas toje numatytoje visai netinka, o racionaliau būtų buvę rinktis kitą. „Nes yra tokių augalų, kurie gali būti pakantūs miesto užterštumui, sausrai, skirti vėjuotoms vietoms, – pastebi I. Vainauskienė. – Dar svarbu žinoti ir būsimos dirvos rūgštingumą, ar tai bus smėlis, ar molis, ar dirvožemis derlingas, ar ne, reikia pagalvoti ir apie tai, ar augalai tiks ten pagal savo dydį. Juk būna ir taip, kad gatvėje išpjovę senas liepas, nes jos buvo per didelės, pasodiname mažas, bet vėl tą patį augalą, kuris tikrai išaugs, nors žinome, kad mums toje vietoje reikalingas daug mažesnis augalas. Juk net ir tų pačių liepų rūšių bei veislių yra didelė įvairovė. Vienos auga plokščiau, kitos kūgine forma. Todėl tarp visų proceso dalyvių turėtų būti glaudesnis bendradarbiavimas, pradedant nuo planuotojo, projektuotojo, medelyno iki rangovo.“ Reikia kvalifikacijos Planuojant želdinius, atliekant želdinimo darbus, juos prižiūrint, reikia iš anksto žinoti labai daug dalykų, be to, daugeliui darbų reikia tinkamos kvalifikacijos, o būtent jos dažniausiai ir trūksta. „Pasodinimas yra labai svarbi dalis, mūsų kolegos iš Vokietijos sako, kad visuomet verta daugiau investuoti į duobę, į gruntą, į paruošimą, tada augalas tikrai gyvens, nes jeigu mes, net ir turėdami labai brangų augalą, atitinkamai neparuošime vietos, kurioje jis augs, tai neteisingai pasodinę galime jį prarasti, – įsitikinusi pašnekovė. – Juk būtina žinoti, kad medžio šaknims reikia ir oro, ir kad tinkamai pakliūtų maisto medžiagos, kad jo šaknys nebūtų užspaustos, kaip turi būti susiformavusi šaknų sistema, koks bus šaknų išsidėstymas, jau nekalbant apie patį sodinuko dydį ir jo kokybę. Kitas labai svarbus etapas yra augalų priežiūra, kuriai ruošiant projektus, planuojant taip pat skiriama per mažai dėmesio. Juk, jei mes pasodinsime kokius nors įdomesnius augalus, galbūt jie reikalaus daugiau drėgmės, juos reikės karpyti, formuoti ir visa tai reikia įvertinti iš anksto, tačiau tokie svarbūs priežiūros darbai projektuose dažnai net nebūna įtraukti į sąmatą.“ Dabar miestų želdynams tikrai galima parinkti labai gražių ir įvairių augalų, krūmų. „Augalų įvairovė didėja, jų pasirinkimas labai didelis, galima sodinti ir sakuras ar dekoratyvines obelis, kriaušes, o krūmai galėtų atstoti

sunkiau prižiūrimas vejas bei būtų labiau funkcionalūs ir estetiški. Visus šiuos momentus taip pat reikia numatyti dar projektavimo metu. „Miesto želdynų, parkų projektavimui, apželdinimui ir priežiūrai reikia ypatingos kvalifikacijos ir patirties. Todėl tik visai komandai kartu priėmus bendrą teisingą sprendimą galima tikėtis tikrai labai gero rezultato“, – tvirtina Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų asociacijos vykdomoji direktorė Ingrida Vainauskienė. 

INFRASTRUKTŪRA

Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija Aplinkos ministerijos užsakymu išleido Želdynų įrengimo ir priežiūros metodiką, kur surinkti ir susisteminti visi aktualūs klausimai, pradedant grunto paruošimu ir baigiant medžio pasodinimu. Metodikoje pateikti pačių darbų apibūdinimai, medžių dydžių, medžių kokybės nustatymo rodikliai, kad architektai, medelynai, želdintojai suprastų, apie kokius augalus kalbama, kokio dydžio sodinuką turi pasisodinti. Juk, pasak pašnekovės, visai skirtingi reikalavimai yra, kai augalai sodinami privačioje teritorijoje, ir visai kas kita, kai jie augs viešojoje erdvėje, kur reikia didesnių augalų ir aiškesnių sprendimų.