Structum 2015 Kovas by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2015 I kovas

Mąstykite nepriklausomai. Būkite šachmatininkas, o ne šachmatas. – Ralfas Čarelis

W W W. E S T R U C T U M . LT

Žurnalas

ISS N 2335-2116 Leidėjas UAB „Structum projektai“ Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius Tel. +370 5 208 0335 Mob. +370 620 55 199

Redakcijos ŽODIS

Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė Jurga Grigienė El. p. jurga@estructum.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Geibūnienė Žurnalistė Irena Dirgėlienė Tekstų autoriai: Asta Geibūnienė Jurga Grigienė Irena Dirgėlienė Egidija Lekavičienė Algis Daugirdas Rūta Stalionytė Giedrė Balčiūtė Ieva Čivinskaitė Eugenija Gimbutienė Aistė Noreikaitė Nuotraukų autoriai: Carolina Montes Ribeiro Kęstutis Pempė Markusas Buckas Zurabas Mamaladze Monika Stasiukonytė Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Reklamos projektų vadovė Audronė Dausevičienė Mob. tel. +370 611 10 125 El. p. audrone@estructum.lt Vyr. finansininkė Janina Tunkevič Administratorė Monika Stasiukonytė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Vilija Avižinytė Parengimas spaudai UAB „Structum projektai“ Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „Structum projektai“, 2015 © „Structum“, 2015 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

2015 I kovas

Šiame numeryje

nemažai vietos skyrėme paveldui. Didelė jo dalis – bažnyčios. Pastebėjome, kad apie sakralinės architektūros ir meno problematiką viešojoje erdvėje šiuo metu diskutuojama nedažnai. Tačiau tiek istorinių šventovių apsauga, restauracija, išsaugojimas, tiek šiuolaikinių sakralinių objektų kūrimas – žmonijos istorijai ir egzistencijai labai reikšmingos sritys. Tuo įsitikinęs „Structum“ pašnekovas – vienas didžiausių Lietuvos sakralinės architektūros specifikos žinovų, Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, VDA docentas, architektas Kęstutis Pempė. Būsto projektų vystytojai taip pat supranta, jog išskirtinę projekto vertę kuria istorija. Vilniaus senamiestyje, Bokšto gatvėje, pradedamas unikalus projektas – ruošiamasi atkurti čia kadaise buvusius grafų Pliaterių rūmus. Rūmų projektas unikalus tuo, kad rūmai ne iš naujo statomi, bet atkuriami seni pastatai. Rūmų atstatymo projektas vykdomas bendradarbiaujant su KVAD, miesto architektais ir archeologais. Tai vienas įdomiausių ir išskirtinių projektų, šiuo metu vykdomų Vilniaus mieste. Kas išskirtinio mūsų žurnale šį mėnesį? Pirmą kartą organizavome apskritojo stalo diskusiją apie tai, kaip paspartinti patį modernizacijos procesą ir kas keistina jo modelyje. Ir dar – sėkmingai prasidėjo mūsų naujasis konkursas „Inovatyvus vonios kambarys“. Taigi smagaus skaitymo ir saulėtos pavasarinės nuotaikos! 

Turinys Architektūra 10 18 22 26

AViengungio būsto transformacija Atgimstantys Pliaterių rūmai Namai, kuriuose viešpatauja klasika

Sakralinės architektūros tradicijos rūpesčiai: išsaugoti ir puoselėti

2 Istoriniai pastatai sutvirtinami nedarkant jų išvaizdos 3 34 Žalioji siena – elegancija, efektinga interjero detalė ir komfortas 36 kNYGA. Architektūros knyga įvertinta net dviem knygos meno premijomis

8 3 40 46

Bendrovei „Trukmė“ svarbiausia ekologija ir patvarumas konkursas. INOVATYVUS VONIOS KAMBARYS IŠMANUSIS MIESTAS

Statyba 48 53 54

Pirmasis A+ energinės klasės vaikų darželis kNYGA. KORTAGAI

„Ruukki Express“ stogų gaminiai ir paslaugos – viskas iš vienų rankų

„Uponor“ pramoninio grindinio šildymo sistema – lankstumas ir universalumas

Ar atras savo vietą saulės elektrinės renovuojamuose daugiabučiuose namuose?

58 64

Brandžios „jauno“ metalo galimybės

70 72

Geras vėdinimas apsaugo nuo papildomų išlaidų ir ligų

74 76

Geriausia reklama – nuveikti darbai

„Ruflex“ – nauja bituminių čerpių kokybė

apskrito stalo diskusija. Daugiabučių namų modernizacija: reikia daryti kitaip Naujiena architektams ir projektuotojams – virtuali „Rockwool“ brėžinių biblioteka

mokslas verslui. Betono paviršiaus kokybė: realybė ir siekiamybė

Inžinerija 80 84

Nauja gamykla Šiauliuose

Laukiami užsienio ir vidaus rinkose

Kodėl privalo būti sumontuota centrinė dulkių siurbimo sistema?

Infrastruktūra 87

Geriausias sporto aikštelių įrengimo kainos ir kokybės santykis rinkoje

ARCHITEKTŪRA

Viengungio būsto transformacija

ARCHITEKTŪRA

Jurga Grigienė

Savininkams labai patiko jų senasis namas: jo išvaizda, medžiagos, stilius, vieta. Bėda buvo ta, kad namas savo gyvavimo pradžioje jau buvo renovuotas, siekiant jį pritaikyti viengungio gyvenimui, o dabar kilo poreikis paversti jį šeimai tinkamu būstu. 11

ARCHITEKTŪRA

„DTE studio“ komanda.

Pastato pjūvis

Pora kreipėsi į „DTE studio“, prašydama išstudijuoti galimybes ir perkurti namus taip, kad jie liktų to paties dydžio, bet paskirtis kardinaliai pasikeistų – name turėjo atsirasti daugiau miegamųjų, vonių bei sodas ant stogo. Architektams teko susidurti su dviem pagrindiniais iššūkiais: išlaikyti savininkams patikusią namo išvaizdą ir stilių, o kartu padaryti taip, kad jame tilptų kur kas sudėtingesnė programa. Vieta San Paulas, Brazilija ĮMONĖ „DTE studio“, www.dtestudio.com Tipas Gyvenamasis pastatas, privatus namas Metai 2013 nuotraukos Carolina Montes Ribeiro

→

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Įgyvendinant planą įrengti daugiau miegamųjų, namo viduryje buvo palikta tuščia erdvė – taip į kiekvieną iš kambarių patenka užtektinai saulės šviesos, jie tinkamai vėdinami. Šia tuščia erdve buvo pasinaudota ir planuojant judėjimą po namą (įrengti laiptai, koridoriai), vonios

kambariuose sumontuoti stoglangiai užtikrina tinkamą apšvietimą ir vėdinimą. Reorganizuojant namą, svetainė buvo pastumta pagrindinio fasado link į erdvę, kurią prieš tai buvo užėmęs prieškambaris

→

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

ir laiptai. Tada rasta vietos į vieną erdvę sujungtam valgomajam ir virtuvei, o dar toliau sukurta minėtoji tuščia erdvė. Pirmame aukšte visai erdvei sujungti buvo naudojamas betonas – įmontuotos betoninės lentynos televizoriui, betoninė židinio erdvė ir originalios plytų sie-

nos. Antrame aukšte bendrąsias erdves puošia betono grindys, miegamuosius – medinės grindys. Siekiant išpildyti visus klientų norus ir kiekvieną erdvę maksimaliai pritaikyti šeimos poreikiams, su klientais buvo derinamas kiekvienas sprendimas, visos medžiagos ir smulkmenos. 

ARChITEKT큰RA

ARCHITEKTŪRA

Atgimstantys Pliaterių rūmai ALGIS DAUGIRDAS

Vilniaus senamiestyje, Bokšto gatvėje, pradedamas unikalus projektas – ruošiamasi atkurti čia kadaise buvusius grafų Pliaterių rūmus.

ARCHITEKTŪRA

Garbinga istorija Išskirtinę projekto vertę kuria istorija. XVIII a. Vilniaus senamiestyje, Bokšto gatvėje, esanti valda priklausė Pliaterių šeimai. Labai kilmingai ir garbingai giminei, garsėjančiai ne tiek savo turtais, kiek ypatingu garbės supratimu ir patriotizmu. „Mums pavyko išsiaiškinti daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad grafienė R. Pliaterienė savo namus Skapo gatvėje išmainė į šiuos rūmus Bokšto gatvėje. Ji ne be reikalo pakeitė namus – vieta tikrai patraukli gyventi, su vaizdais į Užupį ir apačioje tekantį Vilnelės kanalą“, – pasakojo šio projekto pardavėjo ,,Baltic Sotheby’s International Realty“ vadovas Marius Bružas. Pliaterių rūmuose lankydavosi universiteto profesoriai, vykdavo aukštuomenės pokyliai, buvo svarstomos krašto politinės ir ūkinės problemos. Atkurti autentišką grafų prabangą Pagal 1808 m. dokumentus Pliaterienės rūmuose buvo viena salė, septyni dideli ir keliolika mažesnių kambarių, daugybė įvairių pagalbinių patalpų, arklidės ir tų laikų garažas – vežiminė karietoms. Rūmų savininkė gyveno antrajame aukšte, kuriame jos apartamentai užėmė net septynis kambarius. Pliaterienės rūmams atkurti priimtas 1808 m. Vilniaus miesto plane pažymėtas kontūras. Norint pagrįsti fasado sprendimus, buvo peržiūrėta visa medžiaga apie Pliateriams priklausiusius dvarus Lietuvoje. Tai klasicizmui priskiriami statiniai su charakteringais elementais, portikais ir galerijomis. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad XVI a. šioje teritorijoje buvo mūrinių gotikos laikotarpiui priskirtinų pastatų. Tačiau po vėlesniais laikais vykusių rekonstrukcijų jų išlikimo galimybės labai mažos. M. Bružas tikisi, kad, planuojant antrąjį etapą, nuėmus gatvės fasado mūrą, pavyks surasti autentiškų gotikinių pastatų sienų fragmentų, juos restauruoti ir eksponuoti.

→

ARCHITEKTŪRA

Išskirtiniai apartamentai Šiandien atstatomi autentiški rūmai ir įgyvendinamas gyvenamojo būsto projektas. Įrengiami išskirtiniai apartamentai, atitiksiantys kilmingos Pliaterių šeimos gyvenimo tradicijas. Rūmų atstatymo projektas vyksta bendradarbiaujant su KVAD, miesto architektais ir archeologais. Tai vienas įdomiausių ir išskirtinių projektų, šiuo metu vykdomų Vilniaus mieste. Šio projekto pardavėjo ,,Baltic Sotheby‘s International Realty“ vadovas M. Bružas sako, kad jau suplanuoti keturi klasicistinio stiliaus pastatai – centriniai rūmai, du flygeliai ir individualus gyvenamasis namas. Kaip žinoma, aplinka nuo tų laikų, kai čia gyveno grafai, gerokai pasikeitė, kaip ir patys rūmai. Tiesą sakant, jų beveik ir nebuvo likę – tik vienas ilgas pastatas. Keitėsi ir jų šeimininkai. Pliateriai 1817 m. rūmus pardavė kitam tada garsiam didikui grafui M. Valickiui. Dar vėliau rūmus perėmė Vilniaus universitetas. Galiausiai jau smarkiai sunykusius Antrojo pasaulinio karo metais pribaigė į juos pataikiusi bomba. Griuvėsių vietoje, bombos išmuštoje gilioje duobėje, sovietmečiu buvo įrengta požeminė atominė slėptuvė. Šiuo metu slėptuvė jau išgriauta. Vilniaus senamiestyje vykdomi du darbai: atominės požeminės slėptuvės demontavimo užbaigimo, grunto išvežimo, o toje vietoje, kur atrasti buvusių pamatų komplekso likučiai, vyksta archeologų tyrinėjimai. Bendradarbiaujant su krašto Kultūros vertybių apsaugos departamentu (KVAD) buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kad būtų tęsiamas tolesnis projekto vystymas. Projekto sumanytojai stengiasi atkurti kuo autentiškesnius grafų rūmus, kurie prikeltų anų laikų dvasią, buvusių jų šeimininkų gyvenimo tradicijas. Čia, ramioje, uždaroje teritorijoje, ketinama atkurti XVIII a. primenančią mažąją architektūrą, įrengti fontanų, klasikinių šviestuvų.

Norintieji gyventi būsimuose grafų Pliaterių rūmuose jau dabar gali pamatyti jų maketus, pasirinkti ir rezervuoti patikusį butą. Jų kaina svyruoja nuo 2,6 tūkst. eurų (9 tūkst. litų) už kv. m – atsižvelgiant į tai, kokio dydžio ir kur pirkėjas pasirinks butą – centriniuose rūmuose ar kuriame nors flygelyje. Apskritai visuose rūmuose bus įrengta 19 apartamentų ir individualus namas. Butų plotas – nuo 60 iki 300 kv. metrų. Požeminėje aikštelėje bus galima pastatyti iki 70 automobilių, į ją butų savininkai galės nusileisti ir pakilti liftu. Centriniuose rūmuose projektuojami vos 6 apartamentai su terasomis ir balkonais. Rūmų projektas unikalus tuo, kad rūmai ne iš naujo statomi, bet atkuriami seni pastatai. Išorė statoma autentiškai pagal KVAD reikalavimus. Vidų žmonės galės laisvai įsirengti pagal savo norą ir skonį. 

Jau suplanuoti keturi klasicistinio stiliaus pastatai – centriniai rūmai, du flygeliai ir individualus gyvenamasis namas.

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Namai, kuriuose viešpatauja klasika GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Prabangus, solidus, jaukus, elegantiškas – taip klasikinį interjerą vertina šio stiliaus gerbėjai. Manoma, kad klasikinį interjerą labiau linkę rinktis puoselėjantys tradicijas, konservatyvesni, Jovita Stakionytė, vertinantys natūralias, architektė o ne sintetines medžiagas ir besistengiantys namuose sukurti prabangos įspūdį žmonės. Juk toks interjeras sunkiai įsivaizduojamas be raižytų natūralaus medžio arba gobelenu aptrauktų minkštų baldų, parketu išklotų grindų, masyvių karnizų, ant jų kabančių užuolaidų ir, žinoma, be aibės smulkių dekoro elementų. Tačiau ar toks įsivaizdavimas teisingas? Koks iš tiesų yra klasikinis interjeras? Ar jis privalo atspindėti tam tikro laikmečio stilių? Ir kaip nepasiklysti tarp prabangios klasikos ir pigaus kičo?

Klasikinis stilius – kas tai? Anot architektės Jovitos Stakionytės, sąvoką „klasikinis interjeras“ galima suprasti įvairiai. Ji gali būti vartotina, apibūdinant interjerą, turintį vienam ar kitam laikotarpiui būdingų bruožų. Klasikiniu gali būti laikomas ir autentiškas interjeras, išlikęs klasikos stiliaus architektūros pastate.

ARCHITEKTŪRA

„Jeigu paprašytume žmonių apibūdinti klasikinį interjerą, jie greičiausiai pradėtų pasakoti, kad įsivaizduoja natūralaus medžio ir minkštus gobelenu aptrauktus baldus, parketą, naktines užuolaidas, dekoratyviais rėmais papuoštus paveikslus ar veidrodžius ir panašias detales. Ir iš dalies jie būtų teisūs. Juk

klasikinis stilius apibūdina viską, kas nėra modernu ir šiuolaikiška. Gana dažnai tai gali būti visų stilių samplaika. Interjero stilių ribos dabar apskritai yra ištirpusios“, – pastebėjo architektė.

→

ARCHITEKTŪRA

Eksponuoti paveldą teisinga Neretai klasikinio stiliaus interjeras įrengiamas senos statybos namuose, kurie kartais laikomi ir nekilnojamojo paveldo objektais. Įrengdami būstus tokiuose namuose žmonės mėgsta eksponuoti ir autentiškas anksčiau ten buvusio interjero detales, pavyzdžiui, palieka dalį atidengtos plytų sienos. Architektė J. Stakionytė gyrė tokį požiūrį: „Jeigu yra galimybė eksponuoti išlikusio interjero fragmentus, puiku. Vis dėlto visus klausimus dėl kultūros paveldo eksponavimo, restauracijos ar konservavimo reikėtų aptarti ir su architektu, kuris specializuojasi dirbant su nekilnojamojo paveldo objektais“. Tiesa, architektė pridūrė, kad nebūtinai interjeras, kuriame eksponuojamos autentiškos tam tikro laikmečio detalės, tą laikmetį privalo atspindėti. Autentiką labai gražiai galima sujungti ir su šiuolaikiniu stiliumi. Norisi klasikos? Pirmyn! Bet ar iš tiesų interjeras turėtų derėti prie namo išorės? J. Stakionytė neneigė – vertinant iš architekto pozicijos tai yra pageidautina. Tokia dermė dažniausiai pasiekiama natūraliai – juk klasikinio stiliaus gerbėjas vargu ar sugalvos statytis namą, kurio fasadas atrodo labai moderniai. O ir pirkdamas būstą, jeigu tik leidžia galimybės, greičiausiai jo dairysis senesniame name. komentaras

Lubų ir fasadų dekoras Lubų ir fasadų dekoras mūsų visuomenėje dažnai suprantamas kaip klasikinio būsto atributas. Vis dėlto šio stiliaus kūrėjai drąsiai meta iššūkį tokiems teiginiams – dekorą galima pritaikyti ir moderniame šiuolaikiniame būste. Tai ne tik puošybos elementas, bet ir pagalbininkas norint paslėpti akiai nepatrauklias inžinerines komunikacijas. Priėmus sprendimą namuose panaudoti dekoro elementus, labai svarbu išlaikyti lubų aukščio ir dekoro dydžio proporciją. „Jei lubos namuose yra žemos, nerekomenduojama rinktis masyvių, labai puošnių dekorų“, – pataria dekoratyviniais lubų ir sienų apvadais prekiaujančios įmonės „Solid Decors“ atstovai. Net ir maža dekoro juostelė gali tapti pastebimu kambario stiliaus akcentu. Abejojantiesiems, ar jų namuose tiks dekoras, specialistai rekomenduoja rinktis modernią klasiką, pavyzdžiui, paįvairinti vaizdą tokiomis detalėmis kaip šviesos diodų apšvietimas. Jo juostelės slepiamos už dekoratyvinių apvadų. Optiškai sumažinti arba padidinti kambario erdvę taip pat nesunku – tereikia žinoti, koks dekoras kokį įspūdį kuria. Tiems, kurie iš savo

būsto nori pašalinti gausybę laidų ar remonto defektus, dekoras taip pat padeda: pasitelkus šį dekoravimo būdą galima paslėpti lubose, sienose ar grindyse esančias inžinerines komunikacijas, nepageidaujamus konstrukcinius namo elementus. Šį sezoną „Solid Decors“ pristato naują produktų liniją – šiuo metu sparčiai populiarėjančius fasado profiliuočius. Tai elementai, padedantys gražiai baigti fasado, durų ir langų darbus. Profiliuočiai gaminami iš padidinto tankumo polistireno (EPS-100), yra padengti specialiu tinko mišiniu, todėl juos sumontavus nereikia jokio papildomo paruošimo – galima iš karto dažyti. Jie gali būti naudojami ne tik atliekant senų istorinių pastatų renovaciją, bet ir vykdant šiuolaikiškus projektus. Bendrovės „Solid Decors“ fasado lipdiniai dėl nedidelio svorio gali būti montuojami ant polistirenu arba mineraline vilna apšiltintų sienų ir tradicinio tinko. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad fasado profiliuočiai tinkami tik pastatui puošti – jie neatlaikys jokių konstrukcinių apkrovų. Gerą estetinį vaizdą, jaukumą, funkcionalumą ir kitas svarbias interjero ypatybes padeda kurti ir dekoratyviniai apvadai. Papuošti, pagyvinti, įrėminti, paslėpti, atskirti, sujungti, užbaigti – tai pagrindinės dekoratyvinių apvadų funkcijos. Svarbiausia – nebijokite kurti! 

UAB „Solid Decors“ Salono adresas: „Domus galerija“, P. Lukšio g. 32, LT-08222 Vilnius, Lietuva, tel. 370 641 71 477, el. p. info@soliddecors.eu Atstovai: UAB „MURINA“, Interjero dizaino centras „ARTIS“, Savanorių pr. 178, LT-50182 Kaunas, tel. +70 671 99 006, el. p. kaunas@murina.lt UAB „Naldas“, Technikos g. 1A, LT-51248 Kaunas, tel. +370 37 21 51 30, el. p. robertas@naldas.lt UAB „Martens“, Liepų g. 40 LT-92107 Klaipėda Interjero salonas „Hauzas“, tel. +370 616 13 022, el. p. info@martenshop.lt, www.martenshop.lt UAB „Matoma“, Naftininkų g. 5 , Mažeikiai Parduotuvė-salonas „Proga interjerui ir dovanoms“, tel. +370 686 00 407, el. p. info@matomapro.lt

Kur prasideda kičas? Kuriant klasikinį interjerą daugeliui turbūt baisiausia neperžengti ribos, kur baigiasi klasika ir prasideda kičas. Juk nesinori, kad tai, kas turėjo būti skoninga ir prabangu, atrodytų vulgariai ir menkavertiškai.

ARCHITEKTŪRA

„Kitais atvejais, kai nėra galimybės rinktis, pavyzdžiui, žmogus gyvena daugiabučiame name, geriausia vadovautis principu „mano namai – mano tvirtovė“. Jeigu norisi klasikos, geriausia ir įsirengti klasikinį interjerą – juk svarbiausia namuose gerai jaustis. Kas iš to, jei dizaineris įtikins rinktis minimalizmą, nors jūsų širdžiai tai nepriimtina? Tuomet galutinis rezultatas vargu ar tenkins“, – mano pašnekovė.

Į klausimą, kaip atskirti klasiką nuo kičo, J. Stakionytė atsakė klausimu: „Ką mes vadiname kiču? Dažniausiai tai – autentiškų daiktų kopijos, ir nebūtinai pigios. Aš laikausi nuomonės, kad kokybiškas kičas nėra blogai. Visur svarbiausia – saiko jausmas. O kad stilius būtų vientisas, siūlyčiau dirbti kartu su interjero dizaineriu arba architektu.“ Įsigeidusiesiems klasikinio interjero architektė patarė rinktis natūralias medžiagas. O baldai ir smulkios interjero detalės esą priklauso nuo bendro interjero sprendimo. 

NAMUS ŠILDANTIS DIZAINAS

Baldai ir aksesuarai jaukiam ir stilingam interjerui Dizaino gaminiai estetiškai buičiai Verslo dovanos Nuostabios dovanų idėjos sau ir artimiesiems

ARCHITEKTŪRA

Sakralinės architektūros tradicijos rūpesčiai: išsaugoti ir puoselėti RŪTA STALIONYTĖ

Apie sakralinės architektūros ir meno problematiką viešojoje erdvėje šiuo metu diskutuojama nedažnai. Tačiau tiek istorinių šventovių apsauga, restauracija, išsaugojimas, tiek šiuolaikinių sakralinių objektų kūrimas – žmonijos istorijai ir egzistencijai labai reikšmingos sritys. Tuo įsitikinęs architektas, Nacionalinės premijos laureatas, profesorius Kęstutis Pempė.

Kęstutis Pempė, Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, VDA docentas, architektas

ARCHITEKTŪRA

Kurti neįmanoma be liturgijos žinių Sakraline architektūra dar sovietiniais laikais susidomėjęs architektas Atgimimo pradžioje pasinėrė į sakralinių objektų kūrybą. Pasak K. Pempės, tuomet su jo tikrojo tikėjimo pradžia atsirado ir suvokimas, kas yra sakralinis menas: „Sakralinio meno ir architektūros objektais galime vadinti ne tik bažnyčias, koplyčias, istorines maldos vietas, bet ir pavienius kryžius, koplytstulpius, paminklus. Tikslaus sakralinės architektūros apibrėžimo nėra. Tai yra objektai, skirti tikėjimo tradicijoms perduoti, Dievo buvimo išraiškai. Juk bažnyčia visais laikais buvo ir yra kuriama kaip Dievo namai, erdvė, kurioje įvyksta žmogaus dvasinis susitikimas su Aukščiausiuoju.“ Renovuojant, atkuriant sakralinius objektus – istorines bažnyčias, šventoves ir kt., kuriant naujus projektus reikia istorinių žinių ir ypatingo liturgijos išmanymo. Nors atkurdamas ar statydamas naują šventovę architektas bendradarbiauja su vyskupija, klebonais, vietos bendruomene, reikia gerai suprasti liturgiją, išmanyti ne tik apeigų prasmę, bet ir atskirų bažnyčios elementų reikšmes. „Restauruojant ar atkuriant reikia labai subtiliai derinti istorinius elementus, jų vertę ir liturginę prasmę. Tai svarbu ir kuriant naują bažnyčios projektą. Privalu išlaikyti esminius istorinius maldos namų sandaros, kompozicijos pagrindus. Netikinčiam architektui profesionalui bažnyčios pastatas

Lietuvos kankinių bažnyčios kompleksas Domeikavoje (iš paukščio skrydžio). JAME PRADĖTOS STATYTI SKULPTŪROS, SKIRTOS Lietuvos kankiniams įvairiais istorijos laikotarpiais.

Dubingių šv. Jurgio kankinio bažnyčia. Autoriai: K. Pempė, D. Pauliukonienė.

dažnai yra modernus visuomeninis ar istorinis statinys, kuris gali būti įdomios, stulbinamai sudėtingos arba itin minimalistinės formos, gali stebinti kolegas, vartotojišką visuomenę. Bet katalikiškoji bažnyčia pirmiausia yra Dievo namai, vertikalus kelrodis į Dievą. Jos negalima architektūrinėmis gudrybėmis keisti į „horizontalų“ namą – tai prieštarauja katalikų teologijai. Taip pat turime išlaikyti esminę bažnyčios paskirtį – tai maldos namai.“ Problematika ir sunkumai Darbas su sakraliniais objektais yra didelis įsipareigojimas architektui, dailininkui, restauratoriui – čia menininkas nėra laisvas kurti tai, kas jam patinka. Būtina perduoti liturginę tikėjimo tradiciją ir sukurti ar išsaugoti erdvę, kuri keltų sakralumo pajautą. Atkuriant medines liaudies architektūros bažnytėles, senąsias bazilikas, be vertybių išsaugojimo, susiduriama su naujų technologijų ir įrenginių diegimo problema. Pavyzdžiui, kai Vilniaus arkikatedros bazilikos renovacijos metu K. Pempė kartu su architekte D. Stikleriene projektavo stiklinį įėjimo tambūrą. „Rinkomės šiuolaikinį, minimalistinį sprendimą, kuris atliktų reikiamą funkciją – sulaikytų viduje šilumą. Nemėginome derintis prie klasikinio Katedros stiliaus. Mano požiūriu, jei istorinėje sakralinėje erdvėje reikia šiuolaikinio technikos ar technologijos įrenginio, tai turėtų būti daroma maksimaliai minimalistiškai. Neimituojant senovinio stiliaus, nekonkuruojant su bažnyčios autoriais. Modernią šildymo sistemą

→

K. Pempės nuotraukos.

A R CH C H I T EK EKTŪRA

Sakralinio meno ir architektūros objektais galime vadinti ne tik bažnyčias, koplyčias, istorines maldos vietas, bet ir pavienius kryžius, koplytstulpius, paminklus. Tikslaus sakralinės architektūros apibrėžimo nėra. Tai yra objektai, skirti tikėjimo tradicijoms perduoti, Dievo buvimo išraiškai. Juk bažnyčia visais laikais buvo ir yra kuriama kaip Dievo namai, erdvė, kurioje įvyksta žmogaus dvasinis susitikimas su Aukščiausiuoju. galima paslėpti grindyse, pavyzdžiui, apšvietimo įrangą Arkikatedroje slėpėme virš kapitelių. Technologijos – priešgaisrinė signalizacija, garso įranga – neišvengiamos. Bet jas įmanoma įdiegti, tik tenka ieškoti kompromisų su paminklosaugininkais, istorikais, archeologais. Objektas turi būti visapusiškai ištirtas, tik paskui galima imtis realių darbų. Šiandien ne visuose istoriniuose sakraliniuose objektuose iki galo atlikti archeologiniai ir kompleksiniai tyrimai. Tai viena priežasčių, kodėl tiek nedaug renovuojamų senųjų bažnyčių.“ K. Pempė pabrėžia, kad sakralinė erdvė turi būti vientisa, baigtinė tiek išorėje, tiek viduje. Projektas priklauso nuo vietos, paskirties, bendruomenės didumo. Kuriant interjerą labai svarbu, kad bažnyčios bendruomenė, dvasininkai atsižvelgtų į specialistų siūlymus, kitaip rezultatas gali būti abejotinas. Pirmoji Atgimimo laikotarpiu K. Pempės statyta Alytaus Švč. Mergelės Marijos, krikščionių pagalbos, bažnyčia projektuota kaip didelė bazilika. Projektui įtakos turėjo pirmųjų romaninių bažnyčių stilistika, todėl bažnyčia suprojektuota su vienu bokštu. Kuriant šios šventovės interjerą architektai dalyvavo nedaug.

O Santariškių Gailestingumo koplyčią, harmoningai įkomponuotą vidiniame ligoninės kiemelyje, architektas vadina vienu iš modernios šventovės pavyzdžių. Ir sėkmingo kūrėjų bei dvasininkų bendruomenės bendradarbiavimo rezultatu. „Koplyčios statyba inicijuota Jo Eminencijos kardinolo Audrio Juozo Bačkio, jis skyrė ir savo tėvų santaupas. Ligoninei tai labai reikalingas objektas. Čia turėjome kūrybinę laisvę, kurią derinome su liturgijos reikalavimais. Rezultatas – geras“, – teigė K. Pempė. Su architektais K. Kisieliumi, G. Ramuniu, A. Asausku įgyvendintos Lietuvos kankinių bažnyčios statybos Domeikavoje – ilgiausiai trukęs K. Pempės sakralinės architektūros projektas. Ši bažnyčia taip pat vieno bokšto, modernaus stiliaus. Iš kitų išsiskiria atskiru krikštyklos pastatu. Tai architektų idėja, nes pagal katalikų liturgiją tik pakrikštytas žmogus gali būti prie altoriaus. Aštuoniakampę krikštyklą, sujungtą su pagrindiniu pastatu, puošia vietos kalvių nukaltas metalinis, spalvotais stikliukais spindintis erškėtis – kančios ir neblėstančios vilties simbolis. Bažnyčios statybos pradėtos prieš 20 m., bet dar dabar statoma klebonija. „Ne visos bendruomenės, norinčios atnaujinti ar pastatyti bažnyčią, yra turtingos. Lėšų stygius – opi sakralinių projektų įgyvendinimo problema.“ Moderniosios sakralinės architektūros požymis – minimalizmas, asketizmas. Tačiau K. Pempė stengiasi suderinti liturgijos reikalavimus su tradicijomis tiek istorinių bažnyčių atnaujinimo, tiek šiuolaikinių, naujų bažnyčių projektuose. Mecenatų Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų Dubingiuose vietoj sudegusios senos medinės bažnyčios statomoje Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje architektas kartu su bendraautore D. Pauliukoniene stengėsi išsaugoti liaudiškąjį paprastumą. Naujoji bažnyčia – panašaus aukščio kaip buvusioji, to paties kryžiaus plano, rudai pilkų čerpių stogas iš tolo atrodo kaip malksnos. Ji bus toje pačioje sakralinėje vietoje, tame pačiame šventoriuje, išsaugant istorinę tvorą, varpinę ir kt. Viduje naudojamos klijuoto medžio konstrukcijos. „Sakralinei architektūrai nereikia specifinių medžiagų, jos renkamos pagal aplinkybes, atsižvelgiant į užsakovų pageidavimus. Kryžiaus aukštis, išorinės, vidinės puošybos elementai – diskusijų ir susitarimo dalykas. Vienas iš nedaugelio reikalavimų – altoriaus stalo viršus, vadinamoji mensa, visuomet turi būti balto ar šviesaus akmens. Moderniojoje architektūroje kaip sakralinį elementą dažnai naudoju arką. Arkos motyvas kuria erdvę ir naudojamas visais laikais – nuo pirmųjų krikščionių“, – teigia K. Pempė. Šiaurietiškas minimalizmas atsispindi ir vidinėse naujųjų bažnyčių erdvėse: liturginių elementų skaičius – minimaliai būtinas, mažiau dėmesio puošybai. Bet visuomet išliks pagrindiniai dalykai: Nukryžiuotasis, tabernakulis, altorius, sakykla, koncelebruojančio vyskupo sostas. Bus skulptūra, vitražas, Marijos altorius, bažnyčiai vardą suteikusio šventojo atvaizdas, Kryžiaus kelias. Deja, naujai statomų bažnyčių projektuose nebelieka vietos dideliems vargonams – naudojami elektriniai. Tai taip pat finansų trūkumo rezultatas, nes svarbus bažnyčios atributas – vargonai – yra brangus instrumentas.

→

A R CH C H I T EK EKTŪRA Dievo gailestingumo koplyčia Santariškių respublikinės klinikinės ligoninės komplekse. Projekto autoriai: K. Pempė. A. Pliučas.

ARCHITEKTŪRA

Sakralinė erdvė turi būti vientisa, baigtinė tiek išorėje, tiek viduje. Projektas priklauso nuo vietos, paskirties, bendruomenės didumo. „Kalbant apie senųjų bažnyčių renovavimo, naujų objektų statybos problematiką, reikėtų pabrėžti pas mus visiškai išnykusią ar sunaikintą mecenatystės tradiciją. Dubingių bažnyčios mecenatai A. ir A. Rusteikos – itin retas atvejis, kai verslo žmonės aukoja pinigus sudegusiai bažnyčiai atkurti. Turtingieji dažniau stato namus sau, ne Dievui, ir tikisi būti amžinai laimingi. Valstybė, deja, neturi tiek lėšų, bendruomenės negali suaukoti tiek, kad galėtume restauruoti visą sakralinį paveldą. Jei atsirastų daugiau mecenatų, galėtume. Kita vertus, tikiu, kad per sakralinį meną mūsų gyvenime atsiras daugiau meilės, tikėjimo ir tarpusavio pagalbos“, – pastebi K. Pempė.  Alytaus ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS, KRIKŠČIONIŲ PAGALBOS, bažnyčia. Autoriai: K. Kisielius, K. Pempė. G. Ramunis. DOMEIKAVOS LIETUVOS KANKINIŲ bažnycia. Projekto autoriai: K. Pempė, G. Ramunis, K. Kisielius, A. Asauskas.

A R CH C H I T EK EKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Istoriniai pastatai sutvirtinami nedarkant jų išvaizdos GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Restauruojant paveldo objektus ar pritaikant esamas konstrukcijas prie naujų dažnai smarkiai padidėja pastatų apkrovos. Be to, seni statiniai, veikiami tokių aplinkos veiksnių kaip vibracija, greta vykstantis intensyvus eismas, pasikeitusios dirvožemio sąlygos ir panašiai, praranda pirmines ypatybes. Todėl labai svarbu konstrukcijas sutvirtinti. Tačiau sutvirtinimo medžiagos turi būti parinktos taip, kad liktų kuo mažiau pastebimos ir nedarkytų originalios pastatų išvaizdos. Įvertino meistriškumą Daugiau kaip šimtmetį veikianti šveicarų kompanija „Sika“, turinti atstovybes net 90 pasaulio šalių, sukūrė ne vieną gaminį, idealiai tinkamą naudoti ten, kur reikia specifinių sprendimų. Paveldo objektų konstrukcijoms sutvirtinti „Sika“ siūlo naudoti anglies pluošto gaminius: juostas „Sika CarboDur“ ir demblius „SikaWrap“. Šių sprendimų veiksmingumas patvirtintas ne tik moksliniais tyrimais, bet ir įrodytas praktiškai. Prieš ketverius metus „Sika“ anglies pluošto gaminiais buvo sutvirtinta Šv. Mikalojaus bažnyčia Krokuvoje. Už šiai bažnyčiai pritaikytus sprendimus įmonė apdovanota prestižiniame konkurse „2013 m. apdovanojimai už išskirtinius betono remonto projektus“, kurį organizavo Amerikos asociacijos Tarptautinis betono renovacijos institutas. Istorinių pastatų restauravimo kategorijoje šiai įmonei skirtas aukščiausias apdovanojimas už meistriškumą. Bažnyčia niokota ne kartą Šv. Mikalojaus bažnyčia yra vienas seniausių Krokuvos statinių, paminėtas dar 1229 metais. Dėl įvairių istorinių

negandų ir stichijų sukeltų nelaimių ši bažnyčia kelis kartus buvo smarkiai nuniokota. 1652 m. liepą dėl gausių kritulių smarkiai patvinus Vyslos upei bažnyčia buvo visiškai apsemta. Po ketverių metų per vadinamąjį Švedų tvaną Lenkiją užpuolę švedai sugriovė bažnyčią iki pat pamatų. Po virtinės karų iš bažnyčios liko tik griuvėsiai, bet nuo XVII a. ji buvo laipsniškai atstatoma ir plečiama, kol galiausiai tapo barokine ir neobarokine trijų navų ir travėjų bazilika. 2009 m. Krokuvos technologijų universiteto ekspertai ištyrė originalią bažnyčios konstrukciją ir aptiko daugybinių struktūros pažeidimų, kuriuos nedelsiant reikėjo pašalinti. Kadangi bažnyčia buvo pastatyta ant įvairiais ankstesniais istoriniais laikotarpiais stovėjusių objektų liekanų ir nuolat plečiama, o daugialypė įvairiais etapais vykdyta pastato plėtra buvo nestabili, jai trūko erdvinio apibrėžtumo. Silpni priekinės bažnyčios sienos pamatai lėmė vertikalės nuokrypį. Be to, pastebėta atraminių sienų ir skliautų defektų. Tad objektą būtinai reikėjo sutvirtinti.

ARChITEKTūRA

MedŽIagoS LIeka NepaStebIMoS šv. Mikalojaus bažnyčios restauravimas prasidėjo nuo pastato sutvirtinimo. šiam tikslui parinkti mažo svorio, bet labai aukštais stiprumo parametrais išsiskiriantys „Sika“ anglies pluošto gaminiai, kurie nedidina stiprinamų elementų svorio ir matmenų. Dėl mažo skersmens ir gero sukibimo su epoksidiniais klijais šiuos gaminius lengva paslėpti po sutvirtinimo elementais, todėl po restauracijos jie lieka visiškai nepastebimi. šie gaminiai yra nedidelio santykinio svorio, itin aukštų stiprumo parametrų ir tinkami tvirtinti komplikuotos geometrijos elementus: pakylas, stulpus, kolonas ir panašiai. šios sistemos yra labai ekonomiškos – joms dengti nereikia jokių pakeliamųjų ar prispaudžiamųjų įrenginių, jos itin atsparios dėvėjimuisi. Sistemas galima dažyti neatlikus specialaus paviršiaus paruošimo. Bažnyčiai restauruoti naudota anglies pluošto juostų sistema „Sika CarboDur“, skirta kolonoms, stulpams, mūrinėms konstrukcijoms, gniuždymo zonų paviršiaus tvirtinimo detalėms ir kitam sutvirtinimui, bei anglies pluošto klijuojamųjų demblių sistema „Sikawrap“. Abi sistemos idealiai tinka pastatams, kai padidėja jų leistinos apkrovos, atsiranda laikančiųjų elementų pažeidimų, pasikeičia konstrukcinės schemos arba yra projektavimo ir darbų atlikimo klaidų. ekoNoMIška Ir patogu Anglies pluošto juostos „Sika CarboDur“, kurių standartinis storis − 1,2 ir 1,5 mm, o plotis − 5, 8, 9 ir 10 cm, skirtos statybinių betoninių konstrukcijų tempimo zonoms sutvirtinti. Taikomos kartu su klijais „Sikadur 30“, šios juostos padidina betoninių konstrukcijų stiprį. Kaip minėta, šv. Mikalojaus bažnyčia Krokuvoje buvo laipsniškai plečiama, o „Sika CarboDur“ juostos idealiai tinka pastatams, prie kurių ilgainiui atsiranda papildomų priestatų. Ten, kur sudėtinga arba neįmanoma pritaikyti „Sika CarboDur“ juostų, naudotas patobulintas jų variantas – anglies pluošto dembliai „Sikawrap“, skirti kolonoms, stulpams, mūrinėms konstrukcijoms, gniuždymo zonų paviršių tvirtinamosioms detalėms ir kitoms konstrukcijoms sutvirtinti.

„Sikawrap“ galima taikyti konstrukcijų lenkimo ir gniuždymo zonose. Tiksotropinės impregnuojamosios dervos suteikia galimybę šią medžiagą dengti ant vertikalių paviršių ir lubų. Ja galima sutvirtinti ir sudėtingų formų elementus (pakylas, stulpus, kolonas ir pan.). Taikant šią sistemą labai pagerinamos konstrukcijos eksploatacijos sąlygos: sumažinama atšokimų galimybė, armatūros įtempimas ir plyšių plotis. Medžiaga gali ištaisyti ir konstrukcinės schemos pakeitimų padarinius (sienų, kolonų ir perdangų fragmentų šalinimą). kItI IšgeLbėtI objektaI „Sika“ gaminiais rekonstruotas ne vienas Europos paveldo objektas. Tarp jų – Počajivo lavra Ukrainoje. xII a. pastatytame pravoslavų vienuolyne prieš dvejus metus „Sikafloor“ grupės medžiagomis buvo atnaujintas betonas ir grindų dangos, o „Sikaflex PRO-3“ medžiagomis užsandarinti įtrūkimai ir įbrėžimai. Taip pat planuota sutvirtinti statinį „Sika CarboDur“ sistema. „Sika“ prisidėjo ir prie xI a. Graikijoje pastatyto Nea Moni vienuolyno rekonstrukcijos. xx a. pradžioje pastatas sutvirtintas plienu, kurį paveikė korozija. Gelbėjant pastatą naudoti antikoroziniai dažai „SikaCor“, sukibimo medžiaga ir antikorozinė danga „SikaTop Armatec 110 EpoCem“ bei antikorozinis gelžbetonio impregnantas „Sika ferroGard 903+“. Renovuojant istorinį Noridžo pilies stogą Jungtinėje Karalystėje reikėjo, kad medžiagos būtų ne tik kokybiškos, bet ir nedarkytų estetinės objekto išvaizdos. Todėl buvo pasirinkta „Sarnafil“ technologija, padedanti atnaujinti renovuojamo stogo funkcionalumą ir spalvą. Tvarkant xIII a. pastatytos Budapešto Dievo Motinos bažnyčios fasadą pasirinktas „Sikasil wS-355“ – silikoninis sandariklis, skirtas natūralaus akmens fasadams. O atnaujinant dar Romos imperijos laikais Prancūzijoje pastatyto Gardo tilto betoninį paviršių naudotas „Sika MonoTop“ vienakomponentis skiedinys ir elastinga, skysta, vandeniui nepralaidi poliuretano membrana „Sikalastic“. 

Anglies pluošto dembliais gelžbetonio ir medienos konstrukcijos tvirtinamos tuomet, kai pastatuose ar tiltuose yra didesnė eksploatacijos apkrova, pakitus dinaminėms konstrukcijų elementų apkrovoms. ši medžiaga naudojama ir atsiradus laikančiųjų elementų pažeidimų. GINTAUTAS MATIJOšKA I „SIKA BALTIC - LIETUVA“ VADOVAS TEL. +370 698 43223 I EL. P. MATIJOSKA.GINTAUTAS@LT.SIKA.COM I www.PROTEC.LT

ARCHITEKTŪRA

Žalioji siena – elegancija, efektinga interjero detalė ir komfortas EUGENIJA GIMBUTIENĖ

Jos suteikia erdvei gyvybės. Jos didina darbingumą ir padeda atsipalaiduoti. Jos grynina orą. Jos ilgalaikės. Puiki žaliųjų sienų idėja nesudėtinga ir gali tapti miesto gyventojų galimybe prisiliesti prie gamtos. Papildoma interjero vertė Šiuolaikinio pastato paskirtis – ne tik apsaugoti žmogų nuo išorinių poveikių, bet ir sudaryti jam kuo geresnes darbo, poilsio sąlygas. Tarptautinės sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, kad didmiestyje gyvenantis europietis vyras kasdien uždarose erdvėse praleidžia 21– 22 val. per parą, o moterys – 23 val. Tačiau kiekvienas

svajoja apie galimybę pasidžiaugti gamtos žaluma. Deja, interjere keletas augalų tos funkcijos neatliks. Tam reikia kuo daugiau žaliosios masės. Tokius siekius padeda įgyvendinti vertikalios plokštuminės fitokompozicijos – žaliosios sienos, užimančios mažai naudingo horizontalaus ploto, priverčiančios kiekvieną maloniai nustebti ir bent šiek tiek priartinančios žmogų prie jo šaknų. Dėl tokių

Pirmoji žalioji siena Lietuvoje Pirmąkart Lietuvoje įgyvendintas žaliosios sienos projektas papuošė įmonės „The Pixelmator Team“ biurą. Interjero dizaino architektai sumanė kompanijos darbuotojams, daug laiko praleidžiantiems biure, sukurti kuo jaukesnę aplinką su dalele gamtos. Pirmajai augalų sienai sukurti pakvietė floristikos įmonę „Florisima“. Floristai, bendradarbiaudami su architektais ir užsakovais, apželdino 40 kv. m sieną, nusidriekiančią per du aukštus. Kitas didžiulis įmonės projektas – „Amberton Green Apartments“ viešbutyje Palangoje. Specifinis įrengimas „Architektų pastūmėti imtis tokios statybos, turėjome nemažai domėtis, ieškoti partnerių užsienyje, nes šalyje niekas negamina žaliųjų sienų įrangos. Bendrą veiklą pradėjome su amerikiečių įmone „Florafelt“, kuri pasiūlė patentuotą išradimą – modulius iš į veltinį panašios medžiagos“, – prisimena „Florisima“ direktorius Viktoras Bobinas. Darbo eiga: ant pasirinktos vertikalios plokštumos iš gipskartonio profiliuočių sumontuojamas karkasas, tada tvirtinama polikarbonato plokštė, ant jos montuojami moduliai. Iš atskirų modulių galima suformuoti norimo dydžio žaliąją sieną. Audinys, į kurį sodinami augalai, atsparus drėgmei, neyra, yra ilgalaikiškas. Augalams svarbu, kad jis gerai sugeria ir paskirsto drėgmę.

Žalioji siena laistoma automatiškai ir žmogui tuo nereikia rūpintis. Būtinas papildomas apšvietimas, ventiliacija Patalpoje, kurioje ruošiamasi įrengti žaliąją sieną, oras turėtų būti ventiliuojamas stipriau nei įprasta. Kuo didesnis augalų plotas, tuo daugiau kaupiasi drėgmės.

ARCHITEKTŪRA

kūrybiškų gyvųjų elementų erdvės įgauna daugiau vertės. Žalioji siena, įrengta kaip pertvara, gali atlikti garso izoliacijos funkciją.

Užsakovui rekomenduojame su architektais aptarti galimybę įrengti papildomą apšvietimą. Dėl Lietuvos klimato augalams būtinas papildomas apšvietimas. Vienam kvadratiniam metrui skaičiuojama, kad turėtų kliūti apie 1 000 liuksų. Geriausiai tinka metalų halogenų lempos, nes jos skleidžia saulės šviesai artimiausią spektrą. Papildomas apšvietimas reikalingas ne tik tam, kad augalai vešėtų, bet ir tam, kad galėtumėte grožėtis trimačiu vaizdu, kai išryškėja lapų faktūros, spalvos. Sienos priežiūra Užsakovo investicijos nesibaigia įsirengus žaliąją sieną. Ateityje jai reikės priežiūros (augalus būtina genėti, peraugusius atsodinti). „Florisima“ siūlo klientams tolesnės priežiūros paslaugą, kai kartą per savaitę patikrinama augalų išvaizda, laistymo sistema ir kt. 

Tuomet – automatinės laistymo sistemos ir nuotekų įrengimo darbai. Atlikus šiuos darbus, galima sodinti augalus į audinio kišenes. Pagal sugalvotą idėją, piešinį ar spalvinę mintį, augalų lapų faktūras galima sudėlioti įspūdingą žaliąją sieną. Esminis dalykas – augalai turi būti vienodo reiklumo drėgmei. Dažniausiai sodinami įvairiausi vijokliniai augalai. Žaliajai sienai „Florisima“ suteikia augalų prigijimo garantiją – neprigiję augalai atsodinami nemokamai. Laistymas ir nuotekų surinkimas Žalioji siena laistoma automatiškai ir žmogui tuo nereikia rūpintis. Ją įrengiant svarbu, kad netoliese būtų galimybė automatinę laistymo įrangą prijungti prie vandentiekio sistemos. Nedidelėje dėžutėje sumontuojamas trąšų dozatorius ir laiko relė, reguliuojanti laistymo intervalus. Žaliąją sieną rekomenduojama laistyti kasdien apie pusvalandį. Žaliosios sienos apačioje būtina įrengti nuotekų surinkimo lovį. Galimi keli variantai. Nuotekų vamzdžiai gali būti prijungiami prie miesto nuotekų tinklo. Kitas estetiškas variantas – įrengti baseinėlį, iš kurio laistymo vanduo tiekiamas naudojantis siurbliu, o perteklius grįžta atgal. Užsakovai ir architektai turėtų atkreipti dėmesį į grindų dangą. Grindys prie žaliosios sienos turėtų būti įrengtos iš medžiagų, atsparių drėgmei.

A R C hK INTyEGK AT ū R A

Architektūros knyga įvertinta net dviem knygos meno premijomis VILNIAUS KNyGų MUGėJE KASMET APDOVANOJAMI NE VIEN KNyGų AUTORIAI, BET IR DAILININKAI, LEIDėJAI BEI SPAUSTUVėS. šIEMET DIDELIO DėMESIO SULAUKė ARChITEKTūROS KNyGA „AMBRASO ARChITEKTų BIURAS. DARBAI 1998– 2014“. JI šIEMET ĮVERTINTA NET DVIEM APDOVANOJIMAIS. Knygos dailininkai Zigmantas Butautis ir Dovilė Krikščiūnaitė pelnė premijas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos rengiamo knygos meno konkurso „Vilnius 2014“ dalykinių ir mokslinių knygų teminėje grupėje, taip pat dailininkų, leidyklos ir spaustuvės darbą pagrindine premija įvertino „Papyrus Lietuva“, konkursą rengianti kartu su Kultūros ministerija ir geriausią knygą kviečianti išrinkti knygos meno profesionalus Rimvydą Kepežinską, Robertą Jucaitį, Karolį Strautnieką ir kitus. „Maketas apgalvotas, atitinka knygos architektoniką, reprezentatyvus, puikiai panaudota iliustracinė medžiaga, šriftai, tinkamas popierius; drąsu, inovatyvu, avangardiška, taikli ir deranti tipografika“ – rašoma komisijos narių atsiliepime. Apdovanojimai šio specifinio žanro knygai – ne tik didžiulis knygos dailininkų, jaunos leidyklos „Lapas“ ir spaustuvės „Balto print“ įvertinimas, bet ir dar vienas svarus žingsnis siekiant tinkamai reprezentuoti ir populiarinti šiuolaikinę Lietuvos architektūrą. Kaip teigia architektas ir architektūrinės leidybos pradininkas Lietuvoje Audrys Karalius, „bene pirmą kartą lietuviškos architektūrinės leidybos praktikoje turime adekvatų formos ir turinio rezultatą. Knygos leidybinė forma (dizainas, maketas, popierius, įrišimas) harmoningai atitinka publikuojamos architektūros turinį. Netgi, sakyčiau, kilstelėja Audriaus Ambraso architektūrą iki nevienadienio kultūrinės modernybės reiškinio lygmens“.

Apdovanota knyga – tai dvikalbis albumas, pristatantis A. Ambraso architektų biuro kūrybą, pripažintą tiek Lietuvos, tiek užsienio profesionalų. Jame pateikiama ne architekto biografija, o brėžiniai, eskizai, vizualizacijos, įgyvendintų projektų nuotraukos, aprašai – visa tai supažindina su įdomiu architektūros kūrybos procesu ir leidžia architektūrą pamatyti kaip kultūros reiškinį. „Leisti knygą sugalvojo patys architektai, pradėjo maketuoti, dėlioti vizualinius pasakojimus apie objektus – tiek realizuotus, tiek likusius kaip idėjos, tarsi pasiūlymus miestams, vizijas, kaip jie galėtų vystytis toliau. Pirminį didelį darbą pateikiant medžiagą atliko D. Krikščiūnaitė kartu su studijos vadovu A. Ambrasu. Vėliau pakvietėme Z. Butautį, kad neknyginį architektų maketą paverstų profesionaliu leidiniu – solidžiu, tačiau ne sunkiasvoriu architektūros albumu. Manau, šie skirtingi požiūriai į knygą ir architektūrą, aistringos kūrybinės diskusijos ir lėmė džiuginantį rezultatą“, – pasakojo leidyklos „Lapas“ vadovė ūla Ambrasaitė. Leidykla „Lapas“ toliau tęsia architektūros ir išskirtinių meno knygų leidybos kryptį. Ką tik pasirodė leidinys „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“. Jo tiražas jau beveik išseko, tęsiant reikšmingiausių šalies architektų studijų kūrybos pristatymą rengiamas dar vienas albumas. Taip pat pristatyta Marijos Drėmaitės studija apie pramonės architektūrą, eksperimentinis fotomenininko Liudo Parulskio fotomanipuliacijų albumas ir kiti leidiniai. 

ARChITEKTūRA

Bendrovei „Trukmė“ svarbiausia ekologija ir patvarumas IRENA DIRGėLIENė

ŽILVINAS DANIELIUS, produkto vadybininkas

„TRUKMė“ KLIENTAMS SIūLO TRISLUOKSNIO MEDŽIO MASyVO PLOKšTES, SėKMINGAI PRITAIKOMAS TIEK KURIANT INTERJERą, TIEK EKSTERJERą. šIO PRODUKTO SPECIALISTAS BENDROVėJE ŽILVINAS DANIELIUS TEIGIA, KAD SVARBU NE TIK PATEIKTI RINKAI KOKyBIšKOS PRODUKCIJOS, BET IR RūPINTIS EKOLOGIJA, SAUGOTI APLINKą.

Bendrovė „Trukmė“ yra oficialus Austrijos gamintojų „Tilly“ atstovas Baltijos rinkai. Gamykla pradėjo veikti Althofene 2010 metais. Bendrovės kolektyvą skatina plėtra ir aiškus tikslas toliau intensyviai įtvirtinti savo, kaip vieno iš didžiausių Europos natūralaus medžio gamintojų, poziciją. Aukščiausio lygio produktai, patikima darbo jėga ir 30 m. patirtis yra kertinės bendrovės vadovų tikėjimo ateitimi priežastys. Gamykla tausoja gamtą ir nėra tik papildoma vieta medžio masyvo plokštėms gaminti. Kūrenant atliekas gaminami garai naudojami elektros ir šilumos energijai išgauti. Bendrovė pati apsirūpina šilumos ir elektros energija, reikalinga presavi-

mo, džiovinimo įrengimams ir bendrosioms reikmėms, o energijos perteklius patenka į viešąjį Althofeno kaimelio elektros ir šildymo tinklą ir suteikia papildomos naudos vietos bendruomenei. Bendrovė siūlo aukščiausio lygio trisluoksnio medžio masyvo plokštes iš medienos. Plokščių kokybė palaikoma nuolat vykdant mokslinius tyrimus ir taikant griežčiausios kontrolės standartus. šios plokštės klientų ypač vertinamos dėl lengvo apdirbimo ir įvairių naudojimo galimybių. Jos naudojamos individualiems projektams – virtuvėms įrengti, grindims iškloti, sienoms iškalti, durims, palangėms ir įvairiems baldams gaminti. „Trukmė“ prekiauja ne tik kieto medžio – ąžuolo, uosio, beržo, klevo, alksnio, bet ir minkšto – eglės, pušies, maumedžio – plokštėmis. Tokios trisluoksnio medžio masyvo plokštės sėkmingai pritaikomos tiek kuriant interjerą, tiek eksterjerą.

ARChITEKTūRA

Kokybiški medžio baldai atskleidžia ne tik šeimininko skonį ir jo padėtį visuomenėje, bet ir atsakomybę siekiant saugoti aplinką. Sintetiniai naftos produktai gamtoje nesuyra šimtus metų, o natūrali mediena – atsinaujinanti žaliava, todėl kai norėsis baldus pakeisti ir senieji taps nebereikalingi, juos nesunkiai sudeginsite. Netgi išmesti tokie baldai lengvai suirs į organines medžiagas ir atgims naujų augalų ląstelėse. „Ką paėmėme iš gamtos, tą jai ir atiduokime. Ar pagalvojote, kokį kelią turi nueiti mediena, kol iš jos pasigaminate stalviršį, medinius fasadus? Ar žinote, kiek vėjo, lietaus ir gamtos energijos yra sukaupusi ši medžiaga?“ – klausia produkto specialistas Ž. Danielius. Pasak jo, trisluoksnis „Tilly“ skydas yra patvarus, ilgalaikiškas ir higieniškas, todėl, be jokios abejonės, galima pasikliauti „Tilly“. Kompanija dėl modernaus gamybos proceso, pasitelkdama tvarias žaliavas ir gamtai nekenksmingus metodus, sukūrė sąlygas automatizuotai gamybai ir apibrėžė naujus standartus. Produkto specialistas teigia, kad gamybos proceso detaliai aiškinti neverta, tačiau tikina, kad jame puikiai pritaikytos inovacijos. Labai svarbus tiek medžio juos-

tų, tiek baigtų plokščių skenavimas. Plokščių skenavimo duomenys nepakeičiami kontroliuojant itin modernius, unikalius defektų taisymo įrenginius, skirtus plokščių paviršiui optimizuoti. Nuskenuoti defektai perduodami kompiuteriu valdomoms staklėms, kurios užtaiso juos natūralaus medžio lopais. Gamybos pajėgumams tiesioginę įtaką daro naujas 10 žingsnių presas. Bendrovei labai svarbus naujų gamybos metodų taikymas, automatizacija bei gamybos, planavimo ir logistikos tobulinimas. Visa tai pateisina 30 milijonų eurų investiciją. „Dabar galime kasmet pagaminti iki šešių milijonų kvadratinių metrų spygliuočių ir lapuočių medienos plokščių. „Tilly“ – daugiau nei tik aukščiausios rūšies medžio plokščių gamintoja, tai gamtą tausojanti gamykla“, – teigia Ž. Danielius. 

INOVATYVUS VONIOS KAMBARYS

A RK COHNIKT UE R K TS A 的 SR A

A RK COHNIKT UE R K TS A Ū SR A

rėmėjai

INFORMACINIS rėmėjaS

A RK COhNIKT UE R K TS A ū SR A

INOVATyVUS VONIOS KAMBARyS rėMėJaI

INfOrMaCINIS rėMėJaS

VoNIoS koNkurSo daLyVIų darbaI, I etapaS. Vasarį paskelbtas konkursas sulaukė nemažo susidomėjimo. Publikuojame geriausius darbus. Primename, jog varžomasi dviejose kategorijose: studentų ir profesionalų. Studentai pateikia vizualizacijas ir savo darbuose pasirinktus konkrečius produktus. Profesionalai turi galimybę arba siųsti jau įgyvendintų darbų nuotraukas, arba kurti vizualizacijas. Dalyvių darbus vertins autoritetinga komisija: rimas adomaitis, architektas, ra studija, Darius regelskis, architektas, VDa architektūros ir Interjero dizaino katedrų lektorius, greta Motiejūnienė, „Dalius & greta Design“ ir Jurga grigienė, „Structum“ vyr. redaktorė. --IšSAMESNėS INfORMACIJOS APIE KONKURSą GALIMA RASTI INTERNETO SVETAINėJE www.ESTRUCTUM.LT. ŽURNALAS „STRUCTUM“ VISIEMS, DALyVAUJANTIEMS KONKURSE, NUOšIRDŽIAI LINKI KUO GERIAUSIOS KLOTIES.

STUDENTų DARBAI joVIta LaIMutytė

aprašymas ir pasirinkimai. Erdvus vonios kambarys, kurio akcentas – dideli langai. Norint suteikti dar daugiau erdvės pasirinktos baltos sienos. Kad patalpa neatrodytų pernelyg nuobodi, gyvybės suteikia sienų plytelės iš „Eldoris“ katalogo „Tira Enm. Mattone Must 25 x 50 (G 17) 10” x 20”“. Grindims pasirinkta marmuro tekstūra. Naudojamos plytelės iš „Eldoris“ katalogo „Catalogo Novedades Cersaie 2014_Postferia“ – „Pearl hettangian“ – „15821 hettangian-B/90/EP M-2 (90 x 90)“, pakylai – iš „Eldoris“ katalogo „Catalogo Novedades Cersaie 2014_Postferia“ – „Capital Agata“ – „16269 Capital-B/90/P M-49 (90 x 90)“. Kaip ir pridera vonios kambariui, pačiame centre – prašmatni vonia iš „Villeroy-Boch“ kolekcijos „Aveo“. Maišytuvai iš „hansgrohe“ kolekcijos „Axor Uno2“. Spintelė projektuojama pagal specialų užsakymą.

egLė kubILIūtė

A RK COhNIKT UE R K TS A ū SR A

aprašymas. Vonios interjeras sukurtas tarsi ramybės oazė. Gamtos vaizdas padeda atsigauti nuo sunkių dienos rūpesčių. Daugiausia dėmesio skirta vonios zonai ir vaizdui už jos – dideliam langui su durimis į gamta dvelkiančią terasą, kurioje įrengtas ir dušas. pasirinkimai. Vonia iš „Villeroy-Boch“ kolekcijos „Cetus“. Visi vandens maišytuvai iš „hansgrohe“ kolekcijos „Axon Citterio M“. Keraminės plytelės (60 x 60) iš „Eldoris“ kolekcijos „Concrete Evolution“, gamintojas – „Ceramiche Brennero“.

IrMa pečIuLytė

aprašymas. Vonios kambarys įkvėptas gamtos ir paplūdimio vaizdų. Atskleisti paplūdimio nuotaiką padėjo dideli varstomi langai į lauko terasą, specialios akmenukų plytelės ir švelnios kreminės spalvos. Vonios kambaryje esantys praustuvai įmontuoti į stiklinį staliuką, kad būtų matoma unikali jų forma. Vonia pastatyta ant platformos, padarytos iš PVC terasinių lentų (šios lentos dažnai naudojamos prie baseinų). pasirinkimai. Praustuvo maišytuvas iš „hansgrohe Axor Starck V“, termostatinis pastatomas vonios maišytuvas iš „Axor Starck Organic“. Pastatoma vonia iš „Villeroy & Boch“ kolekcijos „Aveo“, „Subway 2.0 ViClean“ elektroninis unitazas, „Subway 2.0“ bidė, „Aveo New Generation“ praustuvas. Sieninės plytelės – „Eldoris“ katalogas „Next cream, Ceramiche Brennero“ Nr. 96.

MoNIka goberytė

aprašymas ir pasirinkimai. Pirmoji mintis, iš kurios išsirutuliojo šios vizualizacijos, – tiesiog „aukščiau-žemiau“, bet kuriant šią vonią visko pasirodė per maža. Kilo mintis viską daryti kiek kitaip, pasitelkus atspindžius kurti kitokią erdvę. Jie sukurti naudojant stiklą, spindinčius paviršius. Įtraukus ryškią žalią, juodą ir baltą spalvas gimė fantazijos vaisius – fantastinė vonia. Dušo kabinos pakylai pasirinktos juodos keraminės „Eldoris“ plytelės, „hansgrohe“ dušo, vonios ir praustuvo maišytuvai „Raindance select“, „Villeroy“ vonia ir praustuvai, „Muresta“ šildymo sistema.

→

A RK COhNIKT UE R K TS A ū SR A

PROfESIONALų DARBAI

egLė buINeVIčIūtė Ir rIta VaraNaVIčIūtė

aprašymas. Vonios kambarys – 5,4 m2. Patalpa nėra didelė, todėl vizualiai praplėsta baltomis plytelėmis. Taip pat pasirinkta viena siena, kuri būtų kaip akcentas, – tai juodos ir baltos mozaikos derinys, kuris kambariui suteikia žaismingumo. Išskirtinio dizaino praustuvas su spintele derintas prie juodos ir baltos spalvų tematikos.

jokūbaS jurgeLIS Ir jurga MarcINauSkaItė

aprašymas. Itin mažo 18 m2 buto Vilniaus senamiestyje vonios kambarys. Vonios kambario dydis – tik 2,38 m2. Tai funkcionali ir išgrynintos estetikos erdvė su visomis būtinomis funkcijomis patogiam gyvenimui. Visi estetiniai sprendimai glaudžiai susiję su funkcija.

audroNė aMbraZIeNė Ir daIVa poceVIčIeNė

aprašymas. Tai buvo buto rekonstrukcija. Vonios kambaryje panaikinta pirties patalpa, todėl padidėjo erdvė. Atsirado galimybė kambario centre pastatyti ovalią vazą primenančią vonią. Spalvinis sprendimas – balta spalva, kurią sušildo medienos imitacijos plytelės. Virš vonios lubose integruotas šviestuvas, kurio dizainas atkartoja sujudinto vandens ratilus. Medinio kilimėlio motyvas matomas priešingoje patalpos pusėje – dušo nišoje. Kambario interjerą atgaivina raibuliuojančio vandens fotografija po stiklu. Pro veidrodžius vanduo matomas kiekvienoje sienoje. šalia dušo kabinos į nišą įmontuota balto stiklo spinta susilieja su visa erdve ir tampa nematoma. Joje paslėpta skalbimo mašina ir visa kita, ko nereikia rodyti. Praustuvo baldai lakoniški, baltai dažyti. Visuose maišytuvuose taip pat yra baltos spalvos. Sukurti šeši atskiri apšvietimo scenarijai. Pirmasis – centrinis apšvietimas virš vonios. Antrasis – bendras ties fotografija ir praustuvu. Trečiasis – šviesos diodų juosta lubose ties dušo kabina ir virš vonios aplinkui centrinį šviestuvą. Ketvirtasis – šviestuvai ant veidrodžio ties praustuvu. Penktasis – duše. šeštasis relaksacinis apšvietimas – du šviestuvai įmontuoti į grindis už vonios. Išjungus visus esamus šviestuvus, jie apšviečia ir pabrėžia medžio lentų sieną, gulint vonioje suteikia ramybės, atpalaiduoja. Vonios kambario grindys išklotos didelėmis 180/80 baltomis akmens masės plytelėmis, kurių reljefas banguotas, stovint basomis jaukus ir šiltas.

ARCHITEKT的RA

pagrINdINIaI projekto rėMėjaI

projekto partNerIaI

projekto INforMacINIaI partNerIaI

Pirmasis A+ energinės klasės vaikų darželis Asta Geibūnienė

S TAT Y B A

Vilniuje, Santariškėse, atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis. Tai antrasis darželis Vilniuje, suplanuotas bei pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ir vienintelis visuomeninis pastatas Lietuvoje, turintis aukščiausią efektyvumo klasę.

Užsakovas Vilniaus savivaldybė Generalinis rangovas UAB „Irdaiva“ Projektuotojai UAB Projektų centras, projekto vadovė Justina Jankauskienė projekto architektė Audronė Sviklytė Šildymo sistemos UAB „Wavin Baltic“ Virtuvės įranga UAB „Arvitra Baltic“ Fasado ir pavėsinių apdaila UAB „Orex Group“ Langai UAB „Doleta“ Aliuminio profiliuočiai langams ir durims UAB „Reynaers Vilnius“ Stoglangiai UAB „Anvy“ Keltuvas neįgaliesiems UAB „Šiaulių liftas“ Linoleumas „Tarkett“

Griežta darbų ir projektinių sumanymų kontrolė Pasak objekto projekto vadovės Justinos Jankauskienės, pradedant projektuoti, buvo įvertinta pastato padėtis sklype, teisingai orientuojant skaidrias atitvaras, kad būtų efektyviau išnaudojamas saulės energijos pritekėjimas. Pastato sienoms, grindims, perdangoms, denginiui suprojektuota efektyvi šilumos izoliacija, pagrįsta patvarių šiluminių charakteristikų išlaikymu. Teisingai išspręsti, suskaičiuoti ir suprojektuoti konstruktyviniai mazgai, turintys įtakos pastato sandarumui ir lemiantys šiluminių tiltelių nulines reikšmes. Parinktos skaidrios atitvaros (langai, durys, fasadinė langų sistema) su itin geromis šilumos per-

davimą izoliuojančiomis savybėmis. Naujai suprojektuotame lopšelyje-darželyje įdiegta rekuperacinė mechaninio vėdinimo sistema su didesniu nei 90 proc. šilumogrąžos efektyvumu. Vėdinimo sistema suprojektuota atsižvelgiant į ortakyno sandarumo klasę, apskaičiuota ir suprojektuota taip, kad triukšmo lygis, pasiekiantis patalpas, neviršytų reglamentuojamo. Pastatui šildyti numatytas efektyvų energijos suvartojimą užtikrinantis geoterminis šildymas Pasirinkta gruntinio šilumos siurblio sistema. Šilumos siurblio šilumos šaltinis – vertikalūs gręžiniai. Visame pastate numatyta ir suprojektuota žemos temperatūros grindinio šildymo sistema. Lauko ir vidaus apšvietimui suprojektuota energiškai efektyvi šviesos diodų (LED) apšvietimo sistema. Santariškių vaikų lopšelio-darželio statybos metu UAB Projektų centras atliko projekto vykdymo priežiūrą. Projektuotojai kartu su generaliniu rangovu UAB „Irdaiva“ statybos metu vykdė griežtą darbų ir projektinių sumanymų įgyvendinimo kontrolę, todėl buvo įgyvendinti visi projekte numatyti ir būtini sprendiniai pastato energinio efektyvumo A+ klasei užtikrinti. Efektyvios energinės sistemos Darželiui suteikta A+ energinio efektyvumo klasė dėl geoterminio šildymo ir išmintingai panaudojamų energinių resursų, prie kurių įrengimo prisidėjo ir UAB „Wavin Baltic“ inžinieriai. Jiems teko dvi rimtos užduotys: pasirūpinti efektyviausia ir patikimiausia grindų šildymo sistema bei užtikrinti kokybišką buitinių nuotekų pašalinimą. Grindinis šildymas visame pastate buvo įrengtas naudojant išskirtinę ir pažangiausią „Wavin Tempower“ produktų liniją. Ypatingas dėmesys buvo skirtas atskiroms pastato dalims valdyti. „Wavin“ sukurta išskirtinė „Tempower“ technologija leidžia sumontuoti itin taupią šildymo sistemą, kuri labiausiai tinka nedidelio ūgio žmonėms – mūsų vaikams. Kitaip nei radiatoriai, grindinis šildymas neeikvoja energijos lubų zonai šildyti, todėl šildoma tik ten, kur visą dieną

S TAT Y B A

Darželio statybas finansavo Vilniaus miesto savivaldybė, bendra projekto vertė – apie keturis milijonus eurų. Rangovo konkursą laimėjo UAB „Irdaiva“. „Susidūrėme su iššūkiu pastatyti itin sandarų pastatą. Dėl to turėjome ne tik smulkmeniškai parengti darbo projekto sprendinius, kruopščiai atrinkti tinkamas statybines medžiagas, bet ir psichologiškai motyvuoti visą objekte dirbančią komandą itin kruopščiam darbui, nes net menkiausias netikslumas gali turėti neigiamos įtakos sandarumo parametrams. Džiugu, kad pastato sandarumo bandymo rezultatas buvo net geresnis, nei tikėjomės, tai didelė pergalė, nes to siekėme per gan trumpą statybos darbų terminą“, – pasakojo objekto generalinio rangovo UAB „Irdaiva“ statybos vadovas Tomas Juodvalkis. Kad naujas darželis atsirastų būtent Santariškėse, labai stengėsi šiame mikrorajone gyvenančių ir dirbančių iniciatyvių vilniečių bendruomenė, tačiau darželis buvo pastatytas tik savivaldybės lėšomis. Santariškių bendruomenė džiaugiasi, kad statybos užbaigtos laiku. Nors oficiali darbų pabaiga buvo numatyta 2015-ųjų vasarį, tačiau vaikai į darželį rinkosi jau nuo sausio 12 dienos. Beveik 12 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate įsikūrusį naująjį Santariškių darželį galės lankyti apie 250 vaikų.

→

S TAT Y B A

gyvena vaikai. Kitas svarbus pranašumas – mažesnė dulkių, galinčių sukelti alergijas, cirkuliacija. Taip yra ne tik dėl ventiliacinės sistemos, bet ir dėl grindinio šildymo, kuris pagrįstas šilumos spinduliavimu. Nuotekų šalinimo sistemai panaudota „Wavin Optima“ produktų linija – storasieniai vamzdžiai iš neplastifikuoto polivinilchlorido (PVC), specialiai pritaikyti kanalizacijos sistemoms pastato viduje. Inovatyvius vokiečių gamintojo „Essmann GmbH“ stogo stoglangius su automatine dūmų šalinimo funkcija vaikų darželio statyboms pateikė oficialus gamintojo partneris Lietuvoje UAB „Anvy“. Spalvingas fasadas Santariškių darželio fasado elementams ir lauko pavėsinių apdailai buvo panaudotos „Gentas HPL“ fasado plokštės. Nors aukšto slėgio laminatas dėl savo pranašumų yra sparčiai populiarėjanti medžiaga Lietuvoje pastatų fasadams, šįkart architektai šią medžiagą nusprendė panaudoti šiek tiek netradicinėje vietoje – iš jos suformavo vaikų lauko pavėsines. Jeigu kiekvienas užduotumėme sau klausimą, su kuo mums asocijuojasi darželių lauko pavėsinės, tai dauguma greičiausiai pasakytų, kad tai apipaišytos sienos, nutrupėju-

sios ir suskaldytos plytos, suskilinėjęs šiferis, blankios, niūrios spalvos ir t. t. Dėl gausios „Gentas HPL“ spalvų gamos architektai turėjo visišką laisvę realizuoti visus savo spalvinius sumanymus. Į šį objektą UAB „Orex Group“ atvežė penkių skirtingų spalvų plokštes, jas teko montuoti ir lyjant lietui, ir spaudžiant šalčiui, nes net ir blogiausios oro sąlygos netrukdo kokybiškai sumontuoti „Gentas HPL“ plokštes. „Svarbu paminėti ne tik vizualinį, bet ir praktinį „Gentas HPL“ plokščių aspektą. Nei vaikai, nei užsukę piktų kėslų turintys lankytojai nesugebės šių plokščių sugadinti, o visus piešinius bus galima be vargo nuvalyti, – sakė UAB „Orex Group“ vadovas Mindaugas Brazdeikis. – Net jeigu ir įvyks koks nors labai didelis incidentas ir vieną ar kitą plokštę vis dėlto kas nors „įveiks“, jos pakeitimas užtruks ne ilgiau nei 10 minučių.“ UAB „Orex Group“ garantuoja, kad plokščių spalvos nebluks ir džiugins praeivių bei darželio bendruomenės akis daugybę metų.

Fasadinėms įstiklintoms plokštumoms buvo naudojama „Reynaers CW50Hi“ sistema, su kuria galima pasiekti U vertę iki 0,6 W/m2K. Varstomiems langams ir įėjimo durims buvo pasirinkta pasyviojo namo tipo sistema „Reynaers CS104“. Su „Reynaers CS104“ varstomais langais galima pasiekti lango Uw reikšmę 0,77 W/m2K. Šiame projekte ši sistema leido panaudoti išskirtinio dydžio varstomus langus, kurių matmenys 1 770 x 1 760 mm. Tokio lango plotas du kartus didesnis už standartinio virtuvinio lango plotą.

Rūpestis neįgaliaisiais Naujajame vaikų darželyje apgalvoti ir žmonių su negalia patogumai. UAB „Šiaulių liftas“ pagamino ir pastato viduje pastatė visiškai pritaikytą neįgaliųjų reikalavimams keltuvą, skirtą kelti neįgalų asmenį vežimėlyje kartu su lydinčiuoju. Keltuvas yra panoraminis – visos šachtos sienos yra stiklinės, kurioms įstiklinti buvo panaudotas grūdintas laminuotas stiklas, o šachtos konstrukcija pagaminta iš metalo lankstinių. Maksimali keliamoji geba – 400 kg, maksimalus kėlimo aukštis – 15 m. Judėjimo greitis iki 0,15 m/s. Naudojamas galingumas – 2,5 kW. Platformos (plotis x ilgis) 1100x1400. Įmonė tokio tipo keltuvus gali pagaminti, naudojant ne tik stiklo apdailą, bet pasiūlyti klientui apdailą, atitinkančią jo poreikius.

S TAT Y B A

Išskirtiniai langai Darželio fasadas akį patraukia didžiuliais langais. „Generalinis rangovas UAB „Irdaiva“ mus pakvietė kaip specialistus, galinčius įgyvendinti jų siekį, kad vaikų darželis būtų ypač šiltas ir atitiktų keliamus aukščiausius reikalavimus, – sakė vienas iš „Doleta“ įmonių grupės vadovų Augustas Norkus. – Bendravome su architektais dar projektavimo metu, kai buvo parenkamos aliuminio langų fasadų sistemos, ieškojome optimalių variantų dėl stiklo paketų, kad jie ne tik neišleistų iš kambario pusės šilumos, bet ir sulaikytų saulę. Taip pat įgyvendinome Lietuvoje analogų neturintį sprendimą – sumontavome žaliuzes iš lauko pusės tam, kad neprikaitintų kambarių. Džiaugiamės, kad dėl vaikučių gerovės nebuvo pagailėta investicijų. Intensyviai bendradarbiavome su architektais, siekdami paįvairinti ir spalvų gamas. Vaikučiai gali džiaugtis spalvotais stiklo paketais, suteikiančiais kambariams gyvybingumo, spalvingumo ir geros nuotaikos. Mes visuomet orientuojamės į užsakovus, kuriems reikia kokybiškų, patikimai funkcionuojančių, komfortą patalpoje užtikrinančių ir nepriekaištingą estetinį vaizdą turinčių gaminių. Naudodami įvairias aliuminio apdirbimo technologijas, galime pasiūlyti didžiulę formų, konfigūracijų, spalvų ir techninių sprendimų įvairovę.“ Pasak pašnekovo, tai pirmas administracinio pobūdžio pastatas tokiais dideliais ir energiškai efektyviais aliuminio konstrukcijų langais, be to, tai pirmasis toks objektas įmonei, kai buvo iškelti tokie aukšti reikalavimai dėl saugumo ir garso laidumo.

→

Ekonomiška virtuvė Inovatyvius virtuvės įrangos sprendimus vaikų darželyje įgyvendino UAB „Arvitra Baltic“. Jau penkiolika metų įmonė sėkmingai dirba su biudžetinėmis organizacijomis, taiko joms ekonomišką kompleksinę metodiką. Šįkart patyrę įmonės specialistai, derindamiesi prie aukštos pastato ekonominės klasės ir architektūrinių sumanymų, įrengė ekonomišką, patvarią konvekcinę krosnį su vandens filtravimo sistema, kuri yra lengvai valoma. Specialiai prie jos priderino ypatingą gartraukį. Visa tai susijungia į uždarą energiją taupančią sistemą ir užtikrina kuo mažesnę oro taršą. Beveik visi „Arvitra Baltic“ įdiegti įrengimai, pradedant nuo šaldytuvo ir baigiant krosnimi bei katilais, yra didesnio ekonomiškumo, sunaudoja 3–4 kartus mažiau elektros nei kiti standartiniai įrenginiai. Įmonė garantuoja naujajam darželiui ir visą parą veikiantį garantinį servisą. Pagrindiniai aukštos kokybės virtuvės įrangos gamintojai – gerą vardą turinčios Vokietijos ir Italijos įmonės. „Mūsų prioritetas nėra kaina, prioritetai – kokybė, patvarumas ir ekonomija, – sakė atsakingos įmonės vadovas Andžejus Ravluševičius.. – Mūsų tikslas nebuvo uždirbti, siekėme parodyti gerą pavyzdį, kuris įkvėptų tęstinumui. Šiuolaikinė technologija ir lankstumas, unikalūs projektai – tai mūsų specializacija!“

S TAT Y B A

UAB „Anvy“ – lanksti, atsakinga, į klientų poreikius orientuota įmonė. Ji pristato Vokietijos kompanijų „Essmann GmbH“ ir „STG Beikirch“ stoglangius, automatinius langų mechanizmus ir jų valdymo sistemas, skirtas įvairios paskirties pramoniniams ir administraciniams pastatams apšviesti, dūmams šalinti ir ventiliuoti. - stoglangiai, - dūmų ir šilumos šalinimo sistemos, - šviesos takeliai, - įlajos, - automatiniai langų ir stoglangių mechanizmai, - išlipimo liukai.

„Sveikos“ grindys Statinio užsakovai pasirūpino ir tinkama grindų danga. Darželyje suklotas natūralus „Tarkett“ linoleumas – idealus pasirinkimas švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Natūralus „Tarkett“ linoleumas pirmasis pasaulyje gavo „Cradle to Cradle®“ sertifikatą dėl tvarios gamybos technologijos. Grindys gaminamos pagal unikalią formulę iš natūralių ir atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip sėmenų aliejus, pušų sakai, džiutas, medienos ir kamščiamedžio miltai. Daugelis žino, kad natūralų linoleumą galima atskirti net iš kvapo – tai neryškus, gaivus ir specifinis natūralaus linų sėmenų aliejaus kvapas. Linų sėmenų aliejus turi natūralių savybių, dėl kurių grindys išlieka antibakterinės, atitinka aukščiausius higienos reikalavimus. „Tarkett“ natūralaus linoleumo lakiųjų organinių junginių kiekis 10 kartų mažesnis nei ES reikalavimas grindų dangoms, tad dėl žemos emisijos garantuojama gera vidaus oro kokybė. Nauja paviršiaus apsaugos sistema „xf²™“ išsiskiria geresniu atsparumu trinčiai ir mažesnėmis valymo bei priežiūros sąnaudomis. Sluoksnis „xf²™“ užtikrina lengvą valymą ir priežiūrą – per visą naudojimo laikotarpį šių grindų nereikės atnaujinti vašku ar poliroliu. 

UAB „Anvy“ Raudondvario pl. 157-303, LT-47171 Kaunas Tel. +370 373 62 654, faks. +370 37 20 0055 Mob.: +370 611 64 515, +370 698 82 650 El. paštas info@anvy.lt, http://www.anvy.lt

SakykIte, kaS paSkatINo rašytI kNygą VaIkaMS? Pats auginu vaikus, matau, ko jie mokosi, ką veikia, koks yra augančio vaiko knygų poreikis. Smagu matyti vaiką su knyga rankose, o ne žiūrintį televizorių ar žaidžiantį telefonu, kompiuteriu, kur daug dalykų jau yra kažkieno sukurta ir vaiko vaizduotė būna ribojama. Būna, kai vaikas sako, kad neturi ką veikti, jam neįdomu ir t. t. Rašydamas šią knygą norėjau paskatinti vaikų vaizduotę, leisti jai plėtotis. Prisiminiau, ką mes veikdavome vaikystėje, – nuo balų taškymo, Robino hudo iki sudėtingiausių bunkerių ir palapinių statymo. Kaip ryte rydavome knygas, net nuvaryti miegoti būdavo sunku. Jos prikaustydavo dėmesį, vaizduotė dirbdavo kaip galingiausias pasaulio kompiuteris, o kartais pasinerdavome į nuostabiausią fantazijos pasaulį, kur viskas būdavo įmanoma. šie nuotykiai jaudindavo iki širdies gilumos. O kiek naujų dalykų patirdavome ir sužinodavome! Taip ir „Kortaguose“ – vaikai nukeliaus į fantazijos pasaulį, išmoks naujų neatrastų dalykų, teks

įveikti logines minkles, rinktis geresnius ar blogesnius variantus ir t. t. „Kortagai“ – ne tik nuotykiai, kai kurios knygos dalys jau dabar atskleis vaikams dalykų, kuriuos mes suprantame tik užaugę. Bet ne visus :) bet jūSų SpecIaLybė SuSIjuSI Su StatyboMIS. kodėL tokS poSūkIS? Gyvenime kiekvienas žmogus viduje nešiojasi ką nors patinkančio. Ir vieni apie tai tik pagalvoja, kiti – svajoja, vieni imasi įgyvendinti svajones jau būdami 18-os, kiti – tik 60-ies, o kai kurie taip ir neišdrįsta. Kiekvienam vis kitaip. Dažnai dauguma, iš jų ir aš, sako: „O kaip norėčiau, o jeigu galėčiau, būtų smagu, būtų įdomu ir t. t.“ Ir aš taip sakydavau, kol pagaliau pradėjau ne kalbėti, o daryti. O dėl posūkio gyvenime – matyt, kiekvienam žmogui reikia patirti tam tikrų išgyvenimų, laimėjimų, nesėkmių, kurie būna skaudūs, pamokomi, ir tai verčia susimąstyti, ką mes paliksime po savęs, ką galime pagerinti šiame pasaulyje ir kaip padėti ateities kartoms.

S TAT y B A

gIrdėjoMe pIrMuoSIuS SpecIaLIStų atSILIepIMuS, kad VaIkaI gaLI paSIMokytI Iš „kortagų“. ar to Ir SIekėte? Gera knyga yra tokia, kurią skaitydami patiriame gerų emocijų, įgyjame patirties arba žinių. „Kortaguose“ rasime visų šių elementų, tad naudingų žinių – taip pat. Tai nėra vadovėlis. Vaikams vadovėliai nuobodūs. Kur kas įdomiau mokytis patiriant kvapą gniaužiančių nuotykių, kurie nebūtinai baigiasi gerai. Čia mokysimės nebijoti klysti, padėti kitiems, galvoti savo galva, daryti gerus darbus, užjausti, suprasti, vertinti, siekti tikslo, kovoti ir daug kitų panašių dalykų. Tai yra „Kortagų“ pagrindas, bet šiek tiek susipažinsime ir su istorija, gamta, karyba, matematika, kitais dalykais.

KNyGA

RUGSėJĮ KNyGyNUOSE PASIRODė NAUJA LIETUVIšKA KNyGA „KORTAGAI. SLAPTOJI PRINCO DRUADO UŽDUOTIS“. ČIA GALIME RASTI NE VIENą PAMOKOMą ISTORIJą AR MąSTyTI PRIVERČIANTĮ DIALOGą. KALBAMėS SU KNyGOS AUTORIUMI LINU KėVELAIČIU.

ar SuLaukSIMe daugIau jūSų kNygų? kokIų Ir apIe ką? Knygų tikrai bus daugiau. Tiksliai nepasakysiu kiek, nes nežinau, kada sustosiu, priklausys nuo skaitytojų poreikio. Tikiuosi, kad „Kortagai“ augs kartu su skaitytojais, kiekvieną dalį stengsiuosi skirti vis vyresniems vaikams, galbūt net paaugliams. Nors dabar turiu daug minčių, sudėti viską į vieną knygą sunku. Galbūt padės patys vaikai ir tėvai, lankydamiesi svetainėje www.kortagai.lt – ten netrukus bus skyrelis „Bendraukime“, kur rašysime visi ir viską apie vaikiškas svajones, siekius, norus ir, be abejo, pagrindinius knygos veikėjus kortagus :) 

S TAT Y B A

„Ruukki Express“ stogų gaminiai ir paslaugos – viskas iš vienų rankų EUGENIJA GIMBUTIENĖ

Skandinavų kapitalo bendrovės SSAB statybų padalinys „Ruukki Construction“ kovo 5 d. Šiauliuose atidarė naują stogų prekybos ir paslaugų centrą „Ruukki Express“. Naujasis stogų centras, kaip ir kiti „Ruukki Express“, veikiantys Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių, tęsia tradicijas – aptarnauja ir privačius klientus, ir statybų profesionalus. Erdvioje prekybos salėje eksponuojami ne tik produkcijos pavyzdžiai, bet ir pagrindiniai stogo mazgai su pjūviais. Didžiulis sandėlis su didesniu stogo prekių asortimentu – galimybė kiekvienam greičiau ir patogiau įsigyti stogo medžiagų šiame regione.

„Statant naują namą ar renovuojant seną svarbu pasirinkti tinkamą stogo dangą ir kitas medžiagas. Kokio stogo norėtumėte – patvaraus, lengvo prižiūrėti, modernaus ar tradiciškesnio? Stogui svarbios visos dalys – pradedant mažiausiais sraigteliais ir baigiant didžiuliais dangos lakštais ar kopėčiomis. Kiekviena sistemos dalis gali daryti didelę įtaką viso stogo saugumui, ilgalaikiškumui ir patrauklumui. Dangos lakštai yra matomiausia stogo dalis, išreiškianti pastato stilių ir išskirtinumą. Tvarkingai sumontuota laikančioji konstrukcija, šiuolaikinius energijos taupymo standartus atitinkanti šilumos izoliacija, tinkamai paklotos garų ir antikondensacinės plėvelės bei užtikrinti tinkami oro tarpai, skirti ventiliacijai, – nuo to priklauso stogo garso ir šilumos izoliacijos ypatybės, apsauga nuo kondensato, paprastai susikaupiančio po stogo lakštais. Tai svarbu ir norinčiam gėrėtis nauju stogu, bet patirties neturinčiam žmogui, ir profesionaliai bei greitai savo darbą atliekančiam stogdengiui. Kiekvienas, atvėręs mūsų centro duris, sulauks profesionalios konsultacijos ir ras didelį medžiagų pasirinkimą – garantuojame, kad gausite tai, ko ieškote. Galimybė viską įsigyti iš vienų rankų užtikrina, kad nekils problemų dėl garantijos, stogo elementų tarpusavio suderinamumo. Dar viena svarbi centro funkcija – statybininkams, partneriams ir architektams sudaryta galimybė susipažinti su naujovėmis, pasidalyti profesionalia patirtimi. Ekspoziciniuose stenduose galima apžiūrėti naujausias stogo medžiagas ir priedus, sužinoti montavimo ypatumus. Stogdengiams ir kitiems statybų profesionalams organizuojami teoriniai ir praktiniai mokymai“, – pasakoja Marius Eidukonis, „Ruukki Lietuva“ verslo vadovas.

S TAT Y B A

„Ruukki Express“ centrų kredo – viskas iš vienų rankų: įvairūs stogo dangos lakštai, saugos elementai, lietaus nuvedimo sistemos, stoglangiai, plėvelės, saulės šilumos kolektoriai ir profesionaliems stogdengiams skirti įrankiai. Kaip niekas kitas, statybininkai žino, kad laikas prilygsta pinigams. Naujasis stogų centras padės statybos darbus vykdyti sklandžiai, taupant laiko sąnaudas ir energiją, kurią neretai tenka švaistyti ieškant medžiagų.

Įmonė specializuojasi gaminant plienines stogo dangas, bet naujajame centre siūlomas didelis ne tik aukštos kokybės plieninių, bet ir čerpinių, bituminių ar kitokių dangų. pasirinkimas. Dažnai pirkėjas nori gaminį įsigyti iš lentynos prekybos salėje ar sandėlyje ir tokią galimybę stengiamės užtikrinti. Sandėlio atsargos nuolat papildomos įvairių spalvų lietaus nuvedimo sistemomis, skirtingų dangų lygia skarda, plėvelėmis, saugos elementais ir kt. 

Naujasis Šiaulių „Ruukki Express“ stogų prekybos ir paslaugų centras įkurtas patogiai pasiekiamoje vietoje – Metalistų g. 8E, tel. (8 41) 52 00 80. Daugiau informacijos apie stogo dangas, saugos elementus, priedus, lietaus nuvedimo sistemas ir kitų „Ruukki Express“ centrų kontaktinius duomenis rasite interneto svetainėje www.ruukkistogas.lt arba paskambinę į centrinį biurą tel. (8 5) 232 2315.

„Uponor“ pramoninio grindinio šildymo sistema – lankstumas ir universalumas

S TAT Y B A

AISTĖ NOREIKAITĖ

Modernūs pramoninės paskirties pastatai – gamybinės patalpos, logistikos, sandėliavimo centrai – turi atitikti aukštus funkcionalumo, patikimumo, lankstumo ir energinio naudingumo standartus. Šiam tikslui pasiekti pastaruoju metu Lietuvoje statomuose naujuose pramoninės paskirties pastatuose įrengiamas bendrovės „Uponor“ industrinis grindinis šildymas. Tai yra žemos temperatūros šilumos paskirstymo sistema, skirta pramoninėms erdvėms šildyti ir vėsinti. Šį sprendimą savo logistikos ir sandėliavimo centrams pasirinko tokios įmonės kaip „Lietuvos paštas“, „Lidl“, „Saniteks“, „Würth“ ir kt. Pramoniniuose objektuose šildymo ir vėsinimo poreikiai labai skirtingi. Savininkai, valdytojai ir projektuotojai siekia ne tik kuo geriau išnaudoti pastato plotą, bet ir kuo didesnio lankstumo keičiant paskirtį. Ekonomiška alternatyva Pramoninėse konstrukcijose ekonomiškumas yra pats svarbiausias projektavimo kriterijus. „Uponor“ vandeninės grindinio šildymo ir vėsinimo sistemos užtikrina tvarų ir ekonomišką šildymo ir vėsinimo energijos tiekimą pramoniniuose pastatuose, ypač kai naudojamos kartu su akumuliacijos sistemomis arba šilumos siurbliais. Pramoninės grindinio šildymo sistemos yra ekonomiška alternatyva įprastinėms gamybos zonų šildymo sistemoms, pavyzdžiui, dažnai naudojamiems orinio šildymo būdams.

„Uponor“ grindų šildymo sistemos lengvai prižiūrimos eksploatuojant individualiai. Pasirinkus šią sistemą, smarkiai sumažinamos eksploatacinės sąnaudos ir garantuojama investicijų grąža. Pramoninė grindų šildymo sistema gali veikti esant žemai temperatūrai. Taip maksimaliai sumažinami šilumos nuostoliai per atitvaras ir vamzdynus. Optimizuojant visų grindų konstrukciją galima panaudoti energijos šaltinio efektyvumą. Grunto energija, kaip spindulinių sistemų energijos šaltinis, dėl galimybės suderinti šildymą ir vėsinimą yra puikus sprendimas „viskas viename“. Tokia sistema įrengiama efektyviau ir lengviau negu dvi atskiros šildymo ir vėsinimo sistemos. Be to, spindulinėse šildymo sistemose pritaikytas eksergijos principas – sistemoje šildant naudojama mažesnė nei įprastinė darbinė temperatūra, o vėsinant – aukštesnė. Įrengus pramoninę grindinio šildymo sistemą, galima panaudoti įrenginių arba šaldymo sistemų išskiriamą šilumą. Be to, galima panaudoti dalį technologinių procesų, pavyzdžiui, suspausto oro gamybos, metu išsiskiriančios šilumos – taip nemažai sutaupoma, palyginti su įprastinėmis šildymo sistemomis.

Mažas eksploatacines sąnaudas lemia ne tik žematemperatūrė technologija ir automatinis grindinio šildymo sistemos valdymas, bet ir tai, kad grindinei sistemai reikia nedaug priežiūros. Tuomet nebereikia valyti ir prižiūrėti radiatorių, jungčių ir ventiliacijos sistemų. Grindinio šildymo sistemos užtikrina didžiausią lankstumą Bendrovės „Uponor“ pramoninio šildymo sistemos montuojamos pastato konstrukcijose, gali būti išnaudojamas visas grindų plotas – ant jo nėra jokių įrenginių. Tai suteikia galimybę maksimaliai panaudoti patalpų plotą ir užtikrina didžiausią įmanomą lankstumą. Būtina paminėti, kad „Uponor“ grindinio šildymo sistemai nereikia statinės kalkuliacijos. Dėl šios priežasties sistema gali būti montuojama tiesiai planuojamoje grindų konstrukcijoje. Taip pat neribojama statinė stogo konstrukcija. Ši sistema leidžia optimaliai išnaudoti vidaus erdves. Kitas grindinio šildymo sistemų privalumas – gali būti užtikrinta vienoda temperatūra ir oro drėgnumas per visą pastato aukštį. Tai gali būti svarbu įvairiems sandėliuojamiems produktams. Pramoninės grindinio šildymo sistemos spinduliuojama šiluma padeda palaikyti pastate vienodą temperatūrą – tai teigiamai veikia visą pastato konstrukciją. Pavyzdžiui, tolygus šildymas apsaugo nuo kondensato susidarymo ant išorinių sienų.

20 metų patikimų sprendimų Lietuvoje kuriant sveiką, komfortišką ir energiją taupančią aplinką.  S TAT Y B A

Grindinio šildymo sistemos veikimo principas padeda sutaupyti labai daug energijos. Beveik 55 % šilumos perduodama spinduliuojant – žmonėms suteikiama daugiau komforto, juntamai veikiamas jų temperatūros pojūtis. Tai ypač aktualu aukštiems gamyklų pastatams. Kadangi išspinduliuojama daug šilumos, patalpose galima palaikyti žemesnę temperatūrą, palyginti su konvekcinėmis šildymo sistemomis. Žiemos mėnesiais ši šiluma padeda išlaikyti gerą sveikatą ir darbingumą, o tinkamai suprojektavus sistemą ji gali vėsinti šiltuoju metų laiku. Dėl šio nematomo patalpų klimato sprendimo nesusidaro stiprių oro srautų, palyginti su įprastomis šildymo ir vėsinimo sistemomis. Todėl nebūna skersvėjų ir nekyla dulkių. Industrinė grindinio šildymo sistema užtikrina vienodą patalpų temperatūrą, maksimalų komfortą ir efektyvumą. „Uponor“ švenčia 20-metį! „Uponor“ 1995 m. veiklą Lietuvoje pradėjo kaip tarptautinės korporacijos atstovybė, o jau po dvejų metų buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė. Pirmąjį veiklos dešimtmetį įmonės veikla buvo sutelkta į infrastruktūros sprendimus – magistralinius kabelių vamzdynus, drenažą. Pastarąjį dešimtmetį „Uponor“ Lietuvoje specializuojasi vystydama pastatų vidaus inžinerinius sprendimus. Dirbdama su srities profesionalais įmonė tapo patikimų ir kokybiškų sprendimų lydere gyvenamosios, komercinės, viešosios paskirties objektuose. Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje „Uponor“ pardavė 15,5 mln. m vandentiekio ir grindinio šildymo vamzdžių. Ši suma prilygsta 44 540 apjuostų futbolo aikščių.

→

Brandžios „jauno“ metalo galimybės

S TAT Y B A

Egidija Lekavičienė

„Aliuminis yra palyginti „jaunas“ metalas, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros profesorius Antanas Šapalas, – tačiau dabar statybose jis naudoANTANAS ŠAPALAS, jamas labai dažnai. Garsūs VGTU profesorius pasaulio architektai, naudodami aliuminio konstrukcijas, yra sukūrę daug nuostabių pastatų projektų.“ Aliuminis pirmą kartą išgautas 1854 m., bet daugiau žmonių reikmėms naudoti pradėtas tik XX a. šeštąjį dešimtmetį.

Aliuminio konstrukcijų pritaikymo galimybės Pirmasis žinomas šio metalo pritaikymo atvejis statybos tikslais – 1889 m. įrengta Šv. Joachimo bažnyčios Romoje stogo danga. Beje, ji ir dabar tebėra puikios būklės. Vienas įdomesnių ankstyvųjų statinių, kuriam buvo panaudotas anoduotas aliuminis, yra Niujorko dangoraižis „Empire State Building“ (1931 m.). Šiuo metu aliuminis statyboje naudojamas itin dažnai. „Aliuminis neturi konkurentų, kai įrengiami pastatų fasadai, taip pat naudojamas langams, durims, sienų apdailos plokštėms, stogams, žaliuzėms, saugančioms nuo tiesioginių saulės spindulių, moduliniams gyvenamiesiems blokams naftos ir dujų platformose, surenkamosioms konstrukcijoms ir kt.“, – aliuminio pritaikymo galimybes vardija prof. A. Šapalas.

Profiliuočio skerspjūvio forma – pagal konstruktoriaus poreikius Aliuminis – trečias labiausiai paplitęs elementas Žemėje. Jis išgaunamas elektrolizės būdu iš aliuminio oksido, išskirto iš boksito. Pasak prof. A. Šapalo, iš aliuminio lydinio su jo mechanines charakteristikas gerinančiais priedais (magnis, varis, cinkas...) ekstruzijos būdu gaminami įvairių formų profiliuočiai. Toks gamybos būdas leidžia pagal konstruktoriaus poreikius sukurti bet kokią profiliuočio skerspjūvio formą.

S TAT Y B A

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama apstatytosios aplinkos tvarumui, ir šiuo požiūriu aliuminis, pasak prof. A. Šapalo, yra puiki statybinė medžiaga. Statybos proceso tvarumą nusako keletas svarbių rodiklių: funkcionalumas, saugumas, sveika aplinka, vertės išsaugojimas, naudojimo patogumas, architektūrinė estetika ir pan. Ekologinis požiūris į apstatytąją aplinką siejamas su išteklių vertės išsaugojimu, energiniu efektyvumu, poveikiu aplinkai, žaliavų perdirbamumu, nesudėtinga eksploatacija ir atsparumu. Visi šie aspektai turi būti vertinami atsižvelgiant į viso statinio gyvavimo laikotarpio perspektyvą.

→

S TAT Y B A

Stiprus, lengvas, nedegus, atsparus korozijai Profesorius pabrėžia vieną svarbiausių aliuminio lydinių pranašumų: aliuminio stiprumas yra lyginamas su plieno, tačiau aliuminis beveik tris kartus lengvesnis. „Tai sumažina aliuminio konstrukcijų sukeliamas apkrovas kitiems konstrukciniams elementams, sumažina transportavimo ir konstrukcijų montavimo sąnaudas, – pastebi prof. A. Šapalas ir vardija kitus aliuminio konstrukcijų pranašumus. – Aliuminio konstrukcijos yra saugios gaisro požiūriu. Jos nedegios ir atitinka žemiausios degumo klasės A1 reikalavimus. Aliuminio lydymosi temperatūra yra palyginti žema – 650 laipsnių, tačiau lydydamasis jis neišskiria jokių toksiškų produktų.“ Pasak A. Šapalo, dar vienas iš aliuminio pranašumų – didelis jo atsparumas korozijai. Šis metalas gali būti paliekamas be jokios papildomos apsaugos ir puikiai eksploatuojamas lauko sąlygomis. Norint pagerinti aliuminio elementų išvaizdą, jie padengiami elektrocheminiu būdu – anoduojami. Taip gali būti suteikiama norima spalva, padidėja paviršiaus kietumas, atsparumas subraižymui. „Iš lopšio į lopšį“ Aliuminis yra beveik visiškai perdirbamas produktas – jo perdirbamumo laipsnis siekia 97 %. Kita svarbi aliuminio naudojimo ypatybė – ilgalaikiškumas: apie 75 % pagamintų aliuminio gaminių tebėra naudojami iki šiol.

Tai rodo, kad įmanomas uždaras aliuminio gamybos ciklas, kai tik nedidelė naujų gaminių dalis bus gaminama iš naujos žaliavos, o ne iš aliuminio laužo. „Aliuminio gyvavimo ciklas gali būti apibūdinamas ne kaip „nuo lopšio iki kapo“, o kaip „iš lopšio į lopšį“, – šio ypatingo metalo galimybes vaizdingai apibendrina prof. A. Šapalas. Perdirbamas nepraranda vertingųjų ypatybių Vieną kartą pagamintas aliuminis, pasak profesoriaus, patenka į nenutrūkstamą perdirbimo ciklą. Ir, svarbiausia, perdirbamas į šiuolaikiškus gaminius jis nepraranda savo vertingųjų ypatybių. „Kitaip nei kitos konstrukcinės medžiagos, aliuminio konstrukcijos jau seniai „sukasi“ šiame Žemės išteklių išsaugojimo cikle, – pabrėžia prof. A. Šapalas. – Daugiau nei pusė Europos Sąjungos šalyse pagaminamo aliuminio yra gaminama iš perdirbamo aliuminio. Kadangi antriniam aliuminio perdirbimui tereikia 5 % energijos, palyginti su pirmine jo gamyba, ekologinis aliuminio perdirbimo naudingumas nekelia abejonių.“ Padeda mažinti pastato šilumos nuostolius Aliuminio konstrukcijos, pasak A. Šapalo, gali būti sėkmingai naudojamos siekiant mažinti pastato šilumos nuostolius. „Palyginti su mediniais ar plastikiniais, liaunesnių aliumininių langų rėmų naudojimas apie 20 % padidina šviesą praleidžiančio paviršiaus plotą. Aliuminio žaliuzių naudojimas naktį taip pat mažina šilumos nuos-

tolius. Aliuminio plėvelės taikomos šilumą izoliuojančių medžiagų ypatybėms pagerinti, jos atlieka vėjo ir drėgmės užtvarų vaidmenis, atspindi šilumos spinduliavimą į pastato išorę. Renovuojant ir statant naujus pastatus, siekiant taupyti energiją, gali būti pritaikyti dvigubi ar vėdinamieji aliumininių konstrukcijų fasadai“, – aliuminio naudojimo galimybes vardija profesorius.

Prof. A. šapalas pabrėžia, kad aliuminio konstrukcijos yra tausojančios aplinką ateities konstrukcijos. Tiesa, kol kas įvairesnį jų naudojimą laikančiosioms pastatų konstrukcijoms stabdo gana didelė aliuminio kaina, bet profesorius įsitikinęs, kad dėl vis įvairesnio aliuminio konstrukcijų naudojimo ir didelio perdirbamumo laipsnio jų kaina turėtų tapti vis patrauklesnė. 

S TAT y B A

UAB „KG CONSTRUCTIONS“ ALIUMINIO APDIRBIMO GAMyBINėS PATALPOS.

Bendradarbiaujant su užsakovais, UAB „Sapa Profiliai“ sukurti ir pagaminti apdailiniai aliuminio profiliai, tai – sėkmingai įgyvenditos architektūrinės idėjos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Pastatas Osle apsaugai nuo saulės turi „aliuminines blakstienas“, priekinę pastato dalį dengia Sapa pagaminti ir susukti 9 m ilgio profiliai. Profilių susukimas yra orientuotas į saulės švietimo kampą, taip išgaunamas nuolatanis pavėsis pastato viduje. Vilniuje,„Saulėtekio slėnio“ mokslo ir technologijų parke, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės fasado idėja – grafenas, šešiakampė kristalinė gardelė, simbolizuojanti modernumą ir inovatyvumą. šiam architektūrianiam užmojui įgyvendinti, bendradarbiaujant su užsakovu UAB „Sapa Profiliai“ sukūrė ir pagamino ne tik specialius aliuminio profilius, bet ir sujungimo sistemą, kurioje nesimato sujungimo detalių ØSTENSJØVEIEN 27, OSLE NORVEGIJA. PASTATAS, KURIAME PANAUDOTI UAB „SAPA PROfILIAI“ APDAILINIAI PROfILIAI.

SANDSTUVEIEN 70, OSLE NORVEGIJA. PASyVUS A ENERGINėS KLASėS PASTATAS.

NfTMC PASTATO ARChITEKTūRINė IDėJA – GRAfENO KRISTALINė GARDELė.

uab „Staticus“ nuotr.

uab „kg construction“ nuotr.

„SAPA“ MEChANINIO ALIUMINIO PROfILIų APDIRBIMO GAMyKLA KAUNE.

S TAT Y B A

Apskritojo stalo diskusija

Daugiabučių namų modernizacija: reikia daryti kitaip

S TAT Y B A

ASTA GEIBŪNIENĖ

Daugelis ES šalių jau nebekalba apie senų daugiabučių namų modernizavimą, nes šį procesą jau baigė arba artėja prie pabaigos. Tačiau tarptautiniuose energijos taupymo forumuose Lietuva išsiskiria, nes sprendžiant šį klausimą atsilieka. Jau pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės programos 1990 m. numatyta masinė renovacija ne tik netapo masine, bet ir patyrė rimtų fiasko, procesas strigo metų metus. Tarkime, 2009 m. žadėta renovuoti 500 namų, 2010 m. – 1 tūkst., o iki 2013 m. – net 4,9 tūkst. Tačiau renovuota vos daugiau nei 470 daugiabučių namų. Renovuojant pagal tuomet galiojusią Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, užsibrėžtam planui – renovuoti 24 tūkst. daugiabučių namų – pasiekti prireiktų kelių šimtų metų. Problemos (ne)sprendimas jau sukėlė ir konkrečių padarinių: iš merdėjančių daugiabučių namų išgalintieji kraustėsi į naujesnės statybos ar individualius būstus, o senuose liko mažiau mokūs ar socialiai remtini asmenys, kurie jokių motyvacijų renovuoti neturi, gauna kompensacijas už šilumą ir nenori imti paskolų iš bankų.

2013-ieji turėjo tapti renovacijos lūžio metais. Pasiūlytas naujas daugiabučių namų atnaujinimo modelis, patobulinta teisinė aplinka, sukurta naujų finansinių priemonių, turinčių užtikrinti sistemingą ilgalaikį šalies renovacijos procesą. 2013 m. sausio viduryje Seimas pakeitė daugiabučių namų renovavimo tvarką ir daugiau galių suteikė savivaldybėms: paskolas namams atnaujinti galės imti ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės. Bet ar visa tai išjudins renovaciją iki masinio proceso? O juk įsibėgėjimui laiko liko nedaug. Vieno iš finansavimo šaltinių – ES iniciatyvą „Jessica“ kontroliuojančio fondo – lėšas, teikiamas būstui renovuoti, privalu panaudoti iki 2015 m. pabaigos. Tačiau tempai – tik viena medalio pusė. Kokio renovuoto būsto mums reikia? Nuo 2016 m. Europos Komisijos reikalavimu visi nauji daugiabučiai namai turės atitikti A

klasę, t. y. namas turės maksimaliai taupyti energiją, o nuo 2022-ųjų reikalavimų kartelė bus pakelta iki šiluminės energijos beveik nereikalaujančios A++ klasės. Šiuo metu Lietuvoje modernizuojamiems namams keliami gerokai menkesni reikalavimai – atnaujintas pastatas turi atitikti bent jau ne žemesnę kaip C energinę klasę. Tai verčia manyti, jog dabar modernizuojami pastatai jau po dvejų metų neatitiks keliamų reikalavimų, o po penkerių vėl bus beviltiškai pasenę ir juos reikės iš naujo modernizuoti. Kaip ne tik paspartinti patį modernizacijos procesą, bet ir kas keistina jo modelyje, prie „Structum“ apskritojo stalo diskutavo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis, Inžinerijos ir konsultacijų kompanijos „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis, VGTU Pastatų energetikos katedros docentas dr. Romanas Savickas, Giedrius Bardzdaitis, ats-

→

S TAT Y B A Monikos Stasiukonytės nuotrauka

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus. Sėkmingai veiklą plėtojanti Lietuvos įmonė UAB „ŠILPUTA“ gamina Europos kokybės standartus atitinkantį polistireninį putplastį (EPS) – vieną iš XXI a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. Jis itin dažnai naudojamas šiltinant įvairius pamatus, perdangas, fasadus, grindis, stogus, terasas, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijas ir pan. UAB „ŠILPUTA“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje. Ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti UAB „ŠILPUTA“ visada nepriekaištingai įvykdo visus klientų užsakymus. UAB „ŠILPUTA“, Sodų g. 14, LT-13270 Skaidiškių k., Vilniaus r. Tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. info@silputa.lt

www.silputa.lt

tovaujantis statybų ir projektavimo bendrovei „Dailista“, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos komunikacijos projektų vadovė Brigita Žebrauskaitė, „Structum“ vyr. redaktorė Jurga Grigienė ir „Structum“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Geibūnienė.

S TAT Y B A

A. Vaičiulis: Procesas vis tiek vyksta, bet mes, kaip asociacija, džiaugiamės, kad jis sulėtėjo. Pagal statistiką tik 30 proc. iš numatytų pastatų dabar renovuojami, pristabdę galime pamatyti lendančias įprastas klaidas ir iš jų pasimokyti. Yra ir privalumų, ir trūkumų. Privalumas – „Jessica“, nes nereikia ieškoti, kur pasiskolinti pinigų, o problemas, su kuriomis susiduria rinkos dalyviai, pradedant užsakovu, daugybe proceso dalyvių ir baigiant rangovu, aptarkime šiandien. Taip pat pažiūrėkime, kaip sekasi kitoms šalims, ir paanalizuokime pavyzdžius, kurie tiktų Lietuvai.

R. Savickas: Kalbant apie problemas, žvelgiant į energijos poreikį, iš pradžių pastatą reikėtų padalyti į dvi dalis: aktyviąją ir pasyviąją. Pasyviosios dalys – sienos, šiltinimas – žinomos plačiai, o apie aktyviąją dalį – energines sistemas – kalbama mažai. Manoma, kad renovacija – tai putplasčio uždėjimas. Tai tikrai labai siauras mąstymas. Būtina sutvarkyti ir vidų. Tam dabar yra daug tinkamų priemonių. Iki šiol buvo manoma, kad tai labai sudėtinga, ypač jei pastate įrengtos vienvamzdės sistemos. Tačiau dabar yra sprendimų, kaip palikus vienvamzdę sistemą perjungti vamzdžius, įstatyti termostatinius ventilius, suderinti karšto vandens skaitiklius, sumontuoti šilumos daviklį ir atlikti kitus darbus. Individuali šilumos apskaita kiekvienam pastato vartotojui (šilumos skaitikliai arba šilumos kiekio dalikliai) padės kiekvienam butui susireguliuoti, kiek jam reikia šilumos, ir sutaupyti. Statistiniai duomenys rodo, kad tipinis iki 1992 m. pastatytas net neapšiltintas daugiabutis pastatas, vertinant statistinę medianą, gali sutaupyti apie 25 % šilumos energijos. Taip sutaupyti galima ir minimaliomis techninėmis priemonėmis. Ir tai neužkerta kelio tolesnei pastato atitvarų renovacijai, nes apšiltinus pastato atitvaras vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas vis tiek reikės rekonstruoti pagal naujus poreikius. Tai

atlikus iki atitvarų rekonstrukcijos, jos laukiant jau bus taupoma energija. Atskiras ir svarbus klausimas yra vėdinimas. Žinoma, viską reikėtų padaryti vienu metu, kartu su apdaila ir langų keitimu. A. Vaičiulis: Prie inžinerinės temos, manau, dar sugrįšime kitą kartą, tačiau bet kuriuo atveju aišku, kad į visą modernizacijos procesą reikia iš karto pažvelgti kompleksiškai, nes vėliau paaiškėjus, kad norint papildomai įstatyti kelis eurus kainuojantį įrenginį, kuris nebuvo numatytas investiciniame plane, to padaryti negalėsime, nes investicinio plano, kuris kol kas – svarbiausias užsakant modernizaciją, perrašyti negalima. Tai taip pat yra kliūtis ir kol kas neišspręsta problema. M. Pakalnis: Dabar tai, ką vadiname renovacija, iš tiesų nėra atnaujinimas plačiąja prasme, tai yra tik vienos dalies – šiluminės grąžos – pagerinimas. Man teko daryti daug socialinių ir demografinių tyrimų tų miestų dalių, į kurias ir yra nukreipta ši modernizacijos programa. Jie rodo, kad tie rajonai beviltiškai sensta, turiu omenyje – gyventojai. Gal tai ne taip pastebima tuose miestuose, kuriuose yra jaunimo, studentų, kurie nuomojasi tuose pastatuose butus, tačiau mažesniuose miestuose iš renovuotinų rajonų žmonės bėga, statosi individualius namus, o lieka patys silpniausi socialiniai sluoksniai. Vyksta akivaizdus visuomenės sluoksniavimasis, tad jeigu tuose rajonuose nieko nebus daroma, po maždaug 10 metų jie gali tapti tam tikrais socialiniais getais. Tai jau parodė Prancūzijos patirtis, kurioje į priemiesčiuose pastatytus daugiabučius namus susikėlė emigrantai, o dar po kelių metų ten užsiliepsnojo automobiliai. Susiformuoja socialinės stigmos. Tai galime stebėti kad ir Vilniaus Naujininkų rajone, kur stovi prasčiausi būstai. Mes Vilnių paveldėjome gana homogenišką, socialiai gražų, kur įvairių socialinių sluoksnių žmonės gyveno šalia, kartu žaidė vaikai. Tokį miesto veidą jau prarandame, ir ta renovacijos idėja, mano galva, gali smarkiai prisidėti sprendžiant socialines miesto problemas. Sovietinis laikotarpis mums paliko daug prastos kokybės būstų, kurie beveik visi vienodi, vieno segmento. O jaunos šeimos, kurioms

→

ir reikia sudaryti geriausias sąlygas, tų mažų sovietinių būstų nenori. Tad jei tokius būstus, kokie jie yra dabar, imame ir užkonservuojame, mano manymu, jų rinkoje bus per daug. Tiesiog jų tiek nereikia, tik niekas to poreikio netyrinėja, o, pavyzdžiui, vokiečiai yra atlikę didelių tyrimų, ko iš tiesų reikia gyventojams. Jiems reikia ir saugios uždaros erdvės, ir kitokio buto plano, ir sutvarkytos aplinkos, gal net žemės plotelio prie namų. Taigi, jei norime tuos senus daugiabučius namus renovuoti, tai daryti reikia iš esmės. Juos reikėtų ne tik apšiltinti, bet ir galvoti, kaip pakeisti, kad būtų įdomūs pirmiausia jaunoms šeimoms, nes tie rajonai puikiai tinka joms gyventi: čia pat darželiai, mokyklos, visa infrastruktūra. Deja, statistika tokia, kad dabar vidutinis tuose rajonuose gyvenančių žmonių amžius yra 50–60 m., jauni žmonės gyvena užmiestyje, taigi formuojasi netinkama miesto struktūra. Jaunus žmones reikėtų bandyti grąžinti, o jie grįžtų, jei būtų pasiūlytos tinkamos sąlygos. Taigi, mano manymu, pinigus reikėtų naudoti ne vien fasadams šiltinti, bet ir kompleksiškai keičiant pačią aplinką. Ir vien tik automobilių aikštelių neužteks. Štai vokiečių patirtis: jie tuos rajonus visaip keitė, dalį pastatų griovė, dalį aukštino, dalį žemino, formavo uždaresnius kiemus, būrė mažesnes bendruomenes, žodžiu, buvo vykdomas kompleksiškas darbas su teritorija ir gyventojais.

tokių projektų gana sudėtinga, o ir nepelninga, nes viskas vis tiek atsiremia į tą mažiausią kainą. Todėl ir tenka stebėti mažų miestelių namus, kurių fasadas renovuotas, o palikti išilgai įskilę balkonai, iš kurių styro armatūra. Neva balkonas jau yra privati erdvė ir pagal planą jis nerenovuojamas. Daugybė tokių neišspręstų, atrodo, paprastų dalykų diskredituoja patį procesą. Be to, į viską reikėtų žvelgti kūrybiškai, juk yra tokių pastatų, kurių jau tikrai neverta šiltinti, pavyzdžiui, Vilniuje, Žirmūnuose. Mano klaida jaunystėje buvo pradėtas restauruoti „Moskvič“ automobilis (juokiasi).

G. Bardzdaitis: Bet juk būstai privatūs...

M. Pakalnis: Tada žmonės patikės, kad toje savivaldoje ne vagys, kad visi dirba normaliai, kad galima pasitikėti ir į juos pačius žiūrima kaip į šeimininkus. Bet toks projektas trunka dešimtmečius. Tai ilgas ir gana komplikuotas procesas, bet jei tai padaro kitos šalys, kodėl negalime mes, juk nesame blogesni.

M. Pakalnis: Padarykime kaip Olandijoje: nugriovė kvartalą, pastatė kitą ir į jį sukėlė žmones. O lenkai net davė žmonėms naudotis žeme prie daugiabučio namo. Padarykime ir mes taip, manau, įtikinti padėtų pažadėjus padengti pirmų kelių projektų išlaidas. Visuomenė turėtų į tokius projektus investuoti ir parodyti pavyzdį. A. Vaičiulis: Sutinku, reikia bandomųjų projektų. Kas juos inicijuos ir palaikys? Gal savivalda?

A. Vaičiulis: Tai, be abejo, svarbus socialinis aspektas, o ką manote kaip projektuotojas?

A. Vaičiulis: Ar galima žmogų iškraustyti? Kaip tokie dalykai apibrėžiami teisiškai? Tam reikėtų griovimo įstatymo.

M. Pakalnis: Kai dirbau „Vilniaus plane“, mes darėme tipinius projektus. Akivaizdu, kad bendras projektavimas nelabai pasiteisina, nes vis tiek reikia žiūrėti į kiekvieną namą konkrečiai, projektuotojams dirbti prie

M. Pakalnis: Na, anglai griovimo įstatymą turi. Negi anglų Konstitucija mažiau gerbiama nuosavybė nei kitų, įskaitant mūsų šalį? Jei turtas yra avarinis, juk negali jame gyventi. Taip keliamas pavojus ir sau, ir kitiems.

S TAT Y B A

M. Pakalnis: Latvijoje būstai taip pat privatūs, bet kažkodėl padaroma. Tam yra ilgalaikiai projektai. Mechanizmų tikrai yra, tik reikia kompleksiškai žiūrėti į šių rajonų ateitį. Reikia ir privačių investicijų, be jų šie rajonai pasmerkti.

B. Žebrauskaitė: Žmones sunku įtikinti dėl vėdinimo sistemų reikalingumo, o kaip juos įtikinti, kad bus perdaroma viskas, o gal net ir teks laikinai išsikelti?

→

S TAT Y B A

Atspindinti termoizoliacinė plėvelė jau gaminama Lietuvoje

Įmonės „Komex“ gaminama atspindinti termoizoliacinė plėvelė „Reflex“ − tai optimalus sprendimas norint apšiltinti patalpas iš vidaus. Ši medžiaga atspindi daugiau nei 90 % spinduliuojamos šilumos energijos. Dėl išskirtinių ypatybių ši medžiaga labai plačiai naudojama statant ar rekonstruojant gyvenamuosius, komercinės paskirties namus, žemės ūkio pastatus, paukščių ir gyvulių laikymo patalpas, poilsio vagonėlius. Gaminame plėveles, skirtas šildomosioms grindims, sienoms, luboms, pastogėms apšiltinti, šildymo ir ventiliacijos vamzdžiams izoliuoti. Dėl sukauptos patirties ir modernios įrangos mūsų gaminos plėvelės kokybe nenusileidžia iš Vakarų importuojamiems gaminiams, o kaina prieinama Lietuvos naudotojams

A. Vaičiulis: Vilniuje tikrai yra tokių kvartalų, kuriuose būtų galima vykdyti bandomuosius projektus, – viskas mūsų rankose. Bet mums svarbu ir tai, kad renovacija būtų paremta tikslu siekti A energinės klasės, todėl mane domina, su kokiomis problemomis susiduria vienas svarbiausių renovacijos proceso dalyvių – generalinis rangovas. Įmonė „Dailista“ dabar yra generalinis darbų rangovas iki A klasės modernizuojant daugiabutį namą Vilniuje, Mickevičiaus gatvėje. G. Bardzdaitis: Mes susiduriame su tomis pačiomis problemomis, kaip ir kiti rangovai. Pirmiausia – dažniausiai nukopijuoti ir realybės neatitinkantys investiciniai planai, kuriuose sveikos logikos tikrai mažai. Padėtų projektų ekspertizė, tačiau norint paspartinti renovaciją ji buvo atšaukta. Todėl dabartiniuose planuose daugelis dalykų neįvertinta, paslėpta, manau, dauguma tų planų rengėjų nėra net buvę statybos aikštelėje. Kitas dalykas – per mažos kainos, už kurias norima renovuoti statinius. Mes manome, kad pirmiausia statybininkai pagal parengtą projektą turėtų siūlyti kainą, už kurią sutiktų atnaujinti pastatą. Tuomet, gyventojams pritarus, su banku būtų pasirašoma sutartis. Nes šiuo metu, kai nustatoma kaina, už kurią bendrija sutinka renovuoti daugiabutį namą, procesas sustoja, nes statybininkai už pernelyg mažą kainą negali rizikuoti to projekto įgyvendinti. R. Savickas: Kalbant apie investicinius planus, dažnai apskaičiuotas energijos kiekis yra tik teorinis, skaičiavimams taikant teorines vertes ir koeficientus, nes juk reikia važiuoti į objektą, iš savininko ar valdytojo gauti dokumentaciją. O jei jos nėra arba ji netiksli? Ir nors pastato energinio naudingumo sertifikavimas (PENS) buvo atliktas, iš tikrųjų jis gali sunaudoti visiškai kitokį energijos kiekį. Yra atvejų, kai pastato renovacijos projektui rengiamas investicinis planas, kuriame investicijas privaloma pagrįsti PENS, tačiau pastatas jau dabar sunaudoja 30 % mažiau energijos. Ką rodo toks investicinis planas? Tai, kad reikėtų daryti ne pagal investicinį planą, o pagal energinį auditą. J. Grigienė: Pagrindinės klaidos aptartos, reziumuokite, kokių veiksmų reikia imtis dabar, kad modernizacijos procesas vyktų sklandžiai ir tikslas pasiekti A energinę klasę būtų įgyvendintas. R. Savickas: Turi būti skirtas reikiamas dėmesys aktyviosioms pastato sistemoms, tai gali būti sutvarkyta net ir nedidelėmis investicijomis, o ekonomija akivaizdi. Būtina siekti, kad būtų sprendžiami ir pastato vėdinimo bei sandarumo klausimai. G. Bardzdaitis: Reikia daugiau logikos priimant sprendimus, iš pradžių turėtų būti parengiamas protingas investicinis planas, o tada skaičiuojami pinigai. Būtina išlaidų analizė. B. Žebrauskaitė: Galima pasinaudoti parengta vizualine informacija, kurioje matyti, kuriuos rajonus iš tikrųjų reikia ir verta modernizuoti, pateikti pavyzdiniai modernizuoti namai. A. Vaičiulis: Svarbu išlaikyti pagrindinį 5 sudedamųjų dalių paketą, be kurio efektyvumo nepasieksi. Tai pastato šiltinimas, langai ir sprendimai, kaip langų montavimo vietose išvengti susidarančių šilumos tiltelių, sandarumas, vėdinimas su šilumogrąža. Siekti, kad investiciniai projektai tikrai būtų investiciniai, rimtai pagalvoti apie galimybę griauti nerenovuotinus pastatus, spręsti su kvartalais susijusią problemą. Juk nuo pirmųjų sudedamųjų dalių priklauso visi kiti sprendimai. Neužtenka žinoti klaidas, reikia ir visus modernizacijos proceso dalyvius informuoti, mokyti, kad tų klaidų nekartotume. 

UAB „Komex“ Pramonės g. 8 LT-35100 Panevėžys Tel. + 370 45 59 80 30 www.komex.lt

S TAT Y B A

Geras vėdinimas apsaugo nuo papildomų išlaidų ir ligų

S TAT y B A

GIEDRė BALČIūTė

DAUGIABUČIų NAMų MODERNIZACIJOS TIKSLAS – GyVENTI šILČIAU, PATOGIAU IR TAUPIAU. TO STENGIAMASI PASIEKTI APšILTINANT NAMų fASADUS, PERTVARKANT šILDyMO SISTEMAS. NE MAŽIAU SVARBI IR EfEKTyVI VėDINIMO SISTEMA, PADEDANTI NE TIK SMARKIAI SUMAŽINTI ENERGIJOS SąNAUDAS, BET IR IšVENGTI PELėSIO BEI RIMTų LIGų, KURIAS SUKELIA UŽTERšTAS ORAS, PATENKANTIS Į BUTUS, KAI šIE VėDINAMI PRAVėRUS LANGUS. dėL taršoS greSIa LIgoS Apšiltintas namas pasidaro sandarus ir nebekvėpuoja. Taip viduje atsiranda perteklinės drėgmės – vėsesnėse vietose ima kauptis kondensatas, o ant sienų ar lubų kampuose veistis pelėsis. Pelėsis darko apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą ir kenkia žmonių sveikatai. Žmonės stengiasi nuo to apsisaugoti vėdindami patalpas atidarę langus, bet toks vėdinimas nėra patogus ir sukelia papildomų problemų. Pirmiausia taip vėdinantis kyla didesnė grėsmė žmonių sveikatai, nes į vidų patenka užteršto oro iš lauko. Dėl tokio oro išsivysto ne tik kvėpavimo ligos, astma, akių, nosies ir gerklės dirglumas, galvos skausmas, bet ir vėžys. 2013 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė, kad kone visų pasaulio miestų oras yra kancerogeniškas, tai yra gali sukelti vėžį. Todėl labai svarbu, kad patalpų vėdinimo įrenginiai turėtų efektyvius aukštos klasės (bent f7) filtrus, kurie išgaudytų į vidų patenkančias dulkes ir teršalus. Jeigu namas stovi šalia didesnių taršos šaltinių, rekomenduojama papildomai naudoti ir anglinius filtrus.

Kaip neprarasti šilumos? Neįrengus vėdinimo sistemos dažniausiai nepavyksta pasiekti ir vieno iš pagrindinių namo modernizavimo tikslų – sumažinti energijos naudojimą, nes vėdinantis šiluma išleidžiama į lauką. Šilumos netenkama ir pasirinkus vėdinimo įrenginius su natūralios traukos sistemomis, į kurias oras tiekiamas natūraliai, veikiant tik gamtos jėgoms, o panaudotas išstumiamas į lauką, kai į jo vietą priteka šviežio. Tokios sistemos veikia be jokių papildomų energijos šaltinių, tačiau išstumiant panaudotą orą iš pastato išeina ir šiluma. Pagerinti patalpų mikroklimatą ir sumažinti šildymo bei vėdinimo sąnaudas, sudarančias nemažą bendrųjų pastato eksploatavimo išlaidų dalį, galima tik įrengus kuo efektyvesPAVYZDYS

kurį namo šildymo sistema turi papildomai sušildyti iki nustatytos temperatūros. Taip prarandamas vėdinimo sistemos efektyvumas. Kad plokšteliniai ir priešpriešinių srautų šilumokaičiai nebūtų padengti ledu, prieš juos įrengiami papildomi elektriniai šildytuvai. Jie įjungiami per šalčius, kad pašildytų lauko orą iki 0 oC ir nesusidarytų ledas. Tačiau taip eikvojama energija. Neužšąla net per šalčius Lietuvoje tinkamesnė rekuperacinė vėdinimo sistema su rotaciniu šilumokaičiu, kuris neužšąla net ir per didžiausius šalčius. Be to, rotacinių šilumokaičių naudingumo koeficientas yra didesnis, o šalčio grąžinimo charakteristikos – geresnės. Tai ypač aktualu vasarą, kai namuose veikia oro kondicionavimo sistemos. Norvegijos įmonė „Flexit AS“ pirmoji Europoje pagamino ir išbandė rekuperacinę sistemą su rotaciniu šilumokaičiu. Jos gaminami įvairaus galingumo (300–6 000 m³/h) vėdinimo įrenginiai idealiai tinka mūsų klimatui, nes yra pritaikyti dirbti ištisus metus, net ir atšiauriausiomis sąlygomis.

Dirba keliais režimais Renovuotiems daugiabučiams namams labiausiai tinka „Flexit AS“ rekuperacinė vėdinimo sistema „Spirit K2R“ su rotaciniu šilumokaičiu ir virtuviniu gaubtu. Tokie įrenginiai montuojami virtuvėje ant sienos virš viryklės. Jie ne tik padeda užtikrinti efektyvų, taupų ir patogų vėdinimą, bet ir atlieka gartraukio funkciją, be to, atrodo estetiškai ir neužima daug vietos. nę mechaninę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimo funkcija, dar vadinamą rekuperacine vėdinimo sistema. Tokiose sistemose panaudoto ištraukiamo oro šiluma pasitelkiama pritekančiam orui sušildyti. Svarbu, kad į patalpas oro patektų būtent tiek, kiek reikia. Atsiradus naujos kartos taupiems elektros varikliams, ne tik auga mechaninių vėdinimo sistemų efektyvumas, bet ir mažėja elektros energijos sąnaudos. Norint, kad sistema veiktų kuo tiksliau ir ekonomiškiau, svarbu turėti galimybę pagal poreikį reguliuoti oro kiekį.

S TAT Y B A

Vienintelis rotacinių šilumokaičių trūkumas – nedidelis ištraukiamo oro ir šviežio oro srautų maišymasis, kuris patyrusių gamintojų įrenginiuose gali siekti vos kelis procentus, todėl tai neturi jokio poveikio patalpų oro kokybei. Juolab kad žmonėms vaikštant iš vienos patalpos į kitą ir darinėjant duris oras labiau susimaišo.

„Spirit K2R“ rekuperatuoriuose esantys F7 klasės filtrai valo tiek šviežią, tiek išmetamą orą ir apsaugo įrenginius, kad nebūtų užteršti mikrodalelėmis, todėl nesumažėja jų efektyvumas. Vėdinimo sistemos šildytuvai įmontuoti į pačius įrenginius, bet nėra galingi ir sunaudoja labai nedaug elektros energijos. Kadangi šilumokaičiai dirba net atšiauriausiomis sąlygomis, jiems nereikia pirminio šildytuvo, kaip plokšteliniams arba priešpriešinių srautų aparatams.

Tinka ne visi rekuperatoriai Lietuvoje dėl didelio šilumos grąžinimo ypatybių populiarėja rekuperacinės vėdinimo sistemos su priešpriešinių srautų šilumokaičiais. Tačiau jos yra neveiksmingos per šalčius.

Sistema gali dirbti skirtingomis programomis, nustatytomis įsijungti tam tikru laiku. Pavyzdžiui, kai patalpos yra tuščios, ji gali veikti minimaliu režimu, prieš grįžtant žmonėms pradėti dirbti intensyviau. Jeigu namuose yra svečių, galima nustatyti maksimalų veikimo režimą.

Dėl temperatūrų ir drėgmės skirtumų plokšteliniai ir priešpriešinių srautų šilumokaičiai apledėja. Taip stabdomas šviežio oro tiekimas. Arba prieš susidarant ledui į patalpas tiekiama mažiau šviežio oro, nemažinamas šalinamo oro kiekis. Todėl pro nesandarias namo vietas iš lauko patenka šalto, nefiltruoto ir nešvaraus oro,

Rekuperacinė vėdinimo sistema su rotaciniu šilumokaičiu padeda sutaupyti apie 80–85 proc. šildymo ir vėdinimo išlaidų. Individualiame name ji, atsižvelgiant į šildymo sistemos tipą, atsiperka maždaug per 5–6 metus. 

S TAT Y B A

Naujiena architektams ir projektuotojams – virtuali „Rockwool“ brėžinių biblioteka „Rockwool“ pristato kol kas analogų Lietuvoje neturinčią brėžinių programą, skirtą architektams, projektuotojams, studentams ir kitiems statybos proceso dalyviams. Tai U verčių ir ilginių šiluminių tiltelių katalogas, telpantis ir į mažą atmintuką! Skaičiavimai ir brėžiniai Kataloge pateikiami pastatų atitvarinių konstrukcijų U verčių ir jų mazgų ilginių šiluminių tiltelių skaičiavimai ir brėžiniai. Skaičiavimai atlikti A ir B klasių energinio naudingumo pastatams, t. y. atitinkantys šiuo metu galiojančius normatyvus ir nuo 2016 m. įsigaliojančius naujus reikalavimus pastatų atitvaroms.

Kadangi visų rinkoje esančių konstrukcinių medžiagų neįmanoma apskaičiuoti, naudotos šiuo metu rinkoje populiariausios mūrinės arba karkasinės sienos, šlaitiniai ir plokštieji stogai. Ateityje pagal poreikį atnaujinsime tiek skaičiavimus, tiek laikančiąsias konstrukcijas.

KTU mokslininkų apskaičiuoti ilginiai šiluminiai tilteliai Ilginiai šiluminiai tilteliai – tai padidintų šilumos srautų vietos atitvarų konstrukcijose. Šie tilteliai atsiranda dėl: - skirtingo šilumos laidumo medžiagų įsiskverbimo į atitvarą; - skirtingo gaminio storio; - vidinių ir išorinių paviršių plotų skirtumo tokiose vietose kaip sienų, grindų ir lubų jungtys.

Visa biblioteka viename atmintuke Norėdami sutaupyti jūsų laiko ir materialinių išteklių sukūrėme lengvai naudojamą programėlę, kuria be jokio vargo galėsite greitai rasti kataloge esančius brėžinius ir skaičiavimus. Ši programa gali veikti tiesiogiai iš atmintuko arba ją galima įdiegti jūsų kompiuteryje. Programoje įdiegta ir viena svarbiausių funkcijų – brėžinių atnaujinimas. Jei turite prieigą prie interneto, visuomet patariame atnaujinti biblioteką naujausiais skaičiavimais ir papildomomis konstrukcijomis dar prieš pradedant naudotis programa. Mes stengsimės reguliariai atnaujinti ir papildyti biblioteką, kad visuomet turėtumėte tik pačią naujausią ir tiksliausią informaciją. Šioje bibliotekoje galite naudotis intuityvia paieškos funkcija ir filtrais, tokiais kaip pastato tipas ir ieškoma konstrukcija. Šios funkcijos padės per vos kelias akimirkas rasti reikalingą brėžinį ir jį išsaugoti PDF ir DWG formatais. Norint rasti šiluminį tiltelį, jums tereikės aktyvinti jų paiešką.

Šie šilumos nuostoliai svarbūs – jie lemia šilumos nuostolių padidėjimą, žemesnę paviršių temperatūrą, todėl konstrukcijose gali vykti drėgmės kondensacija.

Apsilankykite mūsų interneto svetainėje www.rockwool.lt/uvertes. Jei norite gauti atmintuką, užpildykite trumpą formą, ir mes artimiausiu metu su jumis susisieksime. 

Šiluminiai tilteliai turi būti skaičiuojami pagal Lietuvoje nustatytas normas ir standartus. Taigi „Rockwool“ kartu su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslininkais juos apskaičiavo naudodamasi kompiuterine programa „Therm“, todėl galite būti tikri, kad skaičiavimai teisingi ir patikimi.

S TAT Y B A

Visas katalogas su programėle yra ilgo ir nuoširdaus darbo vaisius, todėl norime juo dalytis su jumis.

Viso katalogo pristatymą rasite šiame filmuke: http://youtu.be/7tu2-r7SDN4.

Geriausia reklama – nuveikti darbai

S TAT y B A

MEDŽIAIS, DEKORATyVIAIS KRūMAIS, GėLyNAIS, KIEMų PIEVELėMIS PASIPUOšUSIOJE J. ZIKARO GATVėJE AUKšTAI ANT TRIAUKšČIO MūRINIO NAMO fASADO šVyTI TRyS RAUDONOS RAIDėS – SPB. ČIA ĮSIKūRUSI PANEVėŽIO PROJEKTUOTOJų BūSTINė UAB STATINIų PROJEKTAVIMO BIURAS (SPB). „Kai kas dar ir dabar bando įrodinėti, kad žodis „biuras“ mūsų pavadinime per prastas tokiai solidžiai, autoritetingai įmonei, net menkina jos įvaizdį, – kalba SPB direktorius Raimundas Pilkauskas. – Bet mes ir neieškojome solidesnio pavadinimo, o per jį ir didesnės garbės. Seniai savo darbais – sukurtais projektais ir pagal juos pastatytais objektais – esame gerai žinomi ir vertinami visoje Lietuvoje. Drąsiai šiandien galime pasigirti: per 22 metus mūsų projektuotojai parengė beveik 700 projektų. Kokybišku darbu pelnėme didelį klientų pasitikėjimą, todėl ir sunkiausiais ekonominės krizės metais nepritrūkdavome užsakymų. Visą laiką dirbame stabiliai, kryptingai didiname projektuojamų objektų spektrą. Įmonė kasmet auga, tvirtėja, didindama atliekamų projektų apimtis bei plėtrą geografiniu požiūriu. Praėjo laikai, kai tekdavo apsiriboti Panevėžio miestu arba kai kuriais Aukštaitijos regiono rajonais. Dabar dirbame visoje Lietuvoje.“ Specialistus, užsakovus stebina ne tik didelis panevėžiečių projektuotojų produktyvumas, bet ir universalumas, projektų įvairovė, originalumas. Neretai drąsiai, net šiek tiek rizikuodamas SPB imasi pačių netikėčiausių ir sudėtingiausių projektų, kurių Lietuvoje dar niekas nedarė. Kolektyvo žmonės teisėtai didžiuojasi ir džiaugiasi Klai-

pėdos laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) pagal jų projektą pastatyta „Orion Global PET“ gamykla. Tai vienas didžiausių ir ryškiausių šiuolaikinio uostamiesčio pramoninių akcentų. „Norvegijos sostinėje Osle per surengtą bendrą norvegų ir lietuvių verslininkų konferenciją buvo rodomas Lietuvą pristatantis filmas. Jo kadruose puikavosi ir mūsų projektuota įmonė „Orion Global PET“, – prisimena SPB direktorius R. Pilkauskas. – Po to ne vienas klausinėjo, kaip sekėsi tokią nelengvą užduotį realizuoti, stebėjosi, kad su ja dirbo tiek nedaug žmonių.“ Dar vienas reikšmingesnių Statinių projektavimo biuro projektų – Grūdų krovos terminalas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėje. Naujas iššūkis ir rimtas egzaminas SPB kolektyvui buvo nuo smarkaus gaisro stipriai nukentėjusios Naujamiesčio šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčios rekonstrukcijos projektas. Reikėjo nė kiek nepažeisti šventovės senosios architektūros, išsaugoti ir atkurti vidaus apdailos elementus, visiškai perstatyti gaisro metu nugriuvusius bokštus. Taip pat teko rekonstruoti bažnyčias Raguvoje, Paįstryje ir dar keliuose Panevėžio rajono miesteliuose. Visais atžvilgiais nestandartinis buvo Panevėžio viešbučio „Romantic“ išplėtimo ir rekonstrukcijos projektas. Viešbutis buvo įrengiamas buvusiuose malūno sandėliuose prie Nevėžio upės. Įmonė atliko daugybę gamyklų naujos statybos ar rekonstravimo projektų. Tai „Adax“, „Norac“, „Aldrea“, „Kalnapilis“, „Vilniaus duona“, „Amilina“, „Devold“, „hjellegjerde“, „Siva Scan“, „Lietkabelis“ ir daug kitų. Suprojektavo nemažai didelių ir mažesnių prekybos centrų: „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Supernetto“. Didžiulis pastarųjų metų darbas – žemės ūkio pastatų ir statinių projektavimas: daugiau nei 50 grūdų elevatorių, daugybė fermų ir paukštidžių, mechanizacijos kiemų, įvairių tipų sandėlių bei automobilių salonų.  UAB STATINIų PROJEKTAVIMO BIURAS J. ZIKARO G. 41A, LT-35222 PANEVėŽyS TEL. +370 45 50 82 59, EL.P. BIURAS@ERDVES.LT www.STATINIUPROJEKTAVIMAS.EU

S TAT Y B A

MOKSLAS VERSLUI

S TAT Y B A

Betono paviršiaus kokybė: realybė ir siekiamybė

Prof. dr. MINDAUGAS DAUKŠYS, KTU SAF Statybos technologijų katedra

Pastaruoju metu Lietuvoje ir užsienio valstybėse vis daugiau projektuojama ir statoma statinių bei atskirų pastato konstrukcijų iš monolitinio gelžbetonio neatliekant papildomos betoninių paviršių apdailos. Monolitinių betono konstrukcijų paviršiai turi būti itin kokybiški – lygūs, estetinės išvaizdos, atskleisti įvairius architektūrinius sumanymus, be to, įvairios tekstūros: medžio, mūro, įvairių geometrinių figūrų, reljefų ir kt.

Įrengiant kokybiškus, dekoratyvius ir architektūriškai išvaizdžius monolitinių betoninių konstrukcijų paviršius Lietuvoje dažniausiai susiduriama su tokiomis problemomis: netinkamai parinkta įprasto betono mišinio sudėtis, klaidos projektuojant betono monolitinę konstrukciją, prasta klojinių skydų paviršiaus kokybė, nenuvalyti klojinių skydai ir netinkamai surinkta klojinių sistema, klojinių skydų paviršiui sutepti naudojami netinkami tepalai ir nesilaikoma gamintojo reikalavimų, netinkamas betono mišinio klojimas į betonuojamas konstrukcijas, mišinių tankinimui konstrukcijose keliamų reikalavimų nesilaikymas, netinkamos sąlygos betono kietėjimo metu ir priežiūra, žmogiškasis faktorius. Ši problema gana aktuali, nes vis daugiau įvairių kompanijų Lietuvos rinkai pateikia naujų remonto mišinių minėtiems betono paviršiaus defektams šalinti.

(kavernų), kurios matomos akimi iš tam tikro atstumo, kiekis pasirinktame konstrukcijos plote. Cemento tešla prie klojinio paviršiaus dažniausiai išplaunama dėl vandens atsiskyrimo iš betono mišinio klojant. Prevencinės priemonės, padedančios išvengti minėtų defektų atsiradimo, yra betono mišinio klojimo į konstrukcijas aukščio mažinimas, mišinio rišlumo arba kohezijos mažinimas, įtraukto oro kiekio mišinyje mažinimas, klojinių skydų paviršiaus padengimas tinkamu klojinių tepalo sluoksniu, tankiau išdėstant giluminių vibratorių tankinimo zonas mišinyje, panaudojant aukštos kokybės klojinių skydus, mišinio tankinimas arčiau klojinių skydų paviršiaus, plastifikuojamųjų įmaišų mišiniuose panaudojimas betonuojant tankiai armuotas konstrukcijas, tinkamos užpildų granuliometrinės sudėties parinkimas ir kita.

Tačiau, kalbant apie betono monolitinių konstrukcijų paviršiaus kokybę, daugiausia susiduriama su paviršinėmis oro poromis (kavernomis), betono paviršiaus korėjimu, cemento tešlos išplovimu paviršiuje, paviršiaus nelygumais, betono spalvos intensyvumu ir netolygumu bei kitais defektais. Pirmiausia, atsižvelgiant į paviršines oro poras, reikėtų apibrėžti betono paviršiaus kokybės sąvoką. Šiuo požiūriu betono paviršiaus kokybė suprantama kaip monolitinės betono konstrukcijos ar betono gaminio paviršiuje susiformavusių didžiausio skersmens paviršinių oro porų

betono paviršiaus korėjimas

cemento tešlos išplovimas prie klojinio paviršiaus

Aukštesnė betono paviršiaus kokybė pasiekiama naudojant susitankinančius betono mišinius, kurių nereikia papildomai tankinti. Tokių monolitinių konstrukcijų betono paviršiaus spalva vienodesnė, smarkiai sumažėja oro porų kiekis betono paviršiuje. Esant dideliam mišinio sklidumui ir mažai plastinei klampai, į tokius betono mišinius įtrauktas oras lengviau pasišalina jį klojant ir tankinant. Tam įtakos turi ir mišinio rišlumas, nes susitankinantys betono mišiniai pagal technologines ypatybes yra arti segregacijos. Tačiau Lietuvoje įrengiant betono monolitines konstrukcijas dažniausiai naudojamas įprastas, o ne susitankinantis betono mišinys. Neabejotinai betono paviršiaus kokybei didelę įtaką turi ir naudojamų klojinių skydų paviršiaus kokybė. Negali būti pažeistas viršutinis impregnuotos faneros skydų sluoksnis, briaunos, nuskelti kampai ir kita. Įprasti klojinių skydai sustabdo (uždaro) klojinio paviršiumi sklindantį orą ir perteklinį vandenį klojant ir tankinant mišinį, todėl konstrukcijos paviršiuje formuojasi paviršinės oro poros. Šią problemą gali padėti išspęsti drenuojamieji klojinių skydai, leidžiantys klojinio paviršiumi laisvai sklisti orui ir vandeniui. Ant klojinio skydo paviršiaus nuo centro į šonus klijuojamas įdėklas, paliekant 5 mm tarpus, kad galėtų laisvai pasišalinti oras ir perteklinis vanduo. Tokiuose betono paviršiuose yra mažiau oro porų, tačiau naudojant įdėklus padidėja išlaidos. Betono paviršiaus kokybei didelę reikšmę turi ir tinkamas klojinių tepalo naudojimas. Tam ypač tinka ir kokybiški „MC Bauchemie“ serijos „Ortolan“ tepalai, užtikrinantys, kad būtų tolygiai padengiama, o rodikliai

susitankinančio betono paviršius

medžio tektūrą imituojantis betono paviršius

ekonomiški. Labai svarbu nuvalyti perteklinį klojinių tepalo kiekį skydo paviršiuje. Priešingu atveju perteklinis tepalo kiekis neleis orui ir vandeniui laisvai sklisti skydo paviršiumi ir pasišalinti klojant ir tankinant mišinį. Kai išgaruoja tirpikliai ar vanduo (atsižvelgiant į oro temperatūrą, santykinę drėgmę ir vėjo greitį), klojinio paviršiuje susiformuoja plona tepalo (iki 4 mikronų storio) plėvelė. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, aukštesnė betono paviršiaus kokybė pasiekiama naudojant klojinių tepalus, pagamintus augalinės alyvos, o ne mineralinės alyvos tirpiklių ir rūgščių pagrindu. Tepalo rūšis turi įtakos ir sukibimo energijai, kuri lemia kokybišką gaminių formavimą. Aukštesnis atitinkamo tepalo drėkinamumo laipsnis ir paviršiniai įtempiai didina sukibimo energiją. Nuo adhezijos ir paviršinių įtempių dydžio priklauso oro pasišalinimas iš betono mišinio arba klojinio paviršiaus sąlyčio zonos. Tačiau, kaip teigia KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedros vedėjas prof. dr. Vitoldas Vaitkevičius ir techninės priežiūros inžinierius bei betono technologas KTU docentas dr. Eugenijus Janavičius, apdailinio betono paviršiaus kokybė daugeliu atveju taip pat priklauso nuo nuoseklaus betonavimo ir betono priežiūros. Fakulteto mokslininkai šioje srityje yra atlikę nemažai tyrimų, tad prof. dr. V. Vaitkevičius pabrėžia, kad gaminant šiuolaikinį apdailinį betoną inovatyviąsias technologijas tikrai galima taikyti. Dažniausiai užsakovo keliami reikalavimai betono paviršiaus kokybei yra leidžiamas didžiausias paviršinės oro poros matmuo, neleidžiamas oro porų susitelkimas vienoje vietoje, tai yra 1 m2 plote maksimalus oro porų kiekis neturi viršyti tam tikro skaičiaus, spalvos tolygumas, tai yra paviršiaus spalva, turi atitikti tam tikrą pavyzdį ar natūrinį bandinį, spalvos tolydumas, tai yra, vertinant bendrą vaizdą iš pasirinkto atstumo, paviršius turi būti tolygaus atspalvio, be aiškiai matomų spalvinių dėmių.

S TAT Y B A

Gerinant apdailinio betono paviršius gali būti naudojami Vokietijos kompanijos „MC Bauchemie“ profesionalų pagaminti paviršiaus glaistai „MC-Powertop“, skirti būtent paviršiaus apdailai“, – teigia šios kompanijos techninis pardavimo vadybininkas Aurimas Bagdanavičius. Pasak jo, šie glaistai unikalūs tuo, kad, be puikių fizikinių ir mechaninių ypatybių, „Powertop“ glaistai tiekiami net dešimties sukietėjusio betono atspalvių, o panaudojus aukštų ekonominių rodiklių komponentą „MC Repacryl“ galima išgauti iki 24 betono atspalvių. Taip pat stabdant karbonizacijos procesus betono paviršiuje patartina naudoti „MC Bauchemie“ akrilines „Nafufill BS“ ar poliuretanines „Emcephob NanoPerm“ apsaugines dangas.

Lietuvoje betono paviršiaus kokybė dažniausiai vertinama pagal 1983 m. parengto GOST standarto reikalavimus. Išskiriamos betono konstrukcijos paviršiaus kategorijos nuo A1 iki A7. Tačiau betono paviršiaus kokybės vertinimas tiek pagal CIB Nr. 24 (International Council for Building Research, 1973) dokumentą, tiek pagal GOST standartą paremtas subjektyvia vertintojo nuomone. Mokslininkai mano, kad Lietuvoje turėtų būti parengtos rekomendacijos ar metodikos, kuriomis remiantis būtų galima ne tik įvertinti betono paviršiaus kokybę, bet ir klasifikuoti betoną pagal jo paviršiaus kokybę į atskiras klases. Kad monolitinių betono konstrukcijų paviršiai būtų kokybiški ir architektūriškai išvaizdūs, būtini kryptingi modifikuotų betono mišinio sudėčių kūrimo, jų reologinių ir technologinių ypatybių, betono mišinių klojimo ir tankinimo konstrukcijose parametrų, klojinių skydų paviršių paruošimo ir jų įrengimo technologijos tyrimai. 

S TAT Y B A

„Ruflex“ – nauja bituminių čerpių kokybė IRENA DIRGĖLIENĖ

Lietuvoje bituminių čerpių stogo dangų įvaizdis nepagrįstai sumenkintas. Ir tai nėra keista, mat pastaraisiais metais rinkoje sparčiai daugėja pigių, ne itin kokybiškų čerpių, kurios menkina visų bituminių dangų įvaizdį. Apie net atšiauriuose kraštuose jau įvertintos kokybės bituminių čerpių „Ruflex“ dangą pasakoja įmonės „Trade Home“, vienintelės oficialios jos atstovės Europoje, direktorius Rinaldis Bendikas. „Ruflex“ modifikuoto bitumo čerpių danga gaminama, ko gero, moderniausioje šiuo metu Europoje bituminių dangų gamykloje RBP. Ši gamykla – pliko lauko investicija. Joje sumontuota šiuolaikiškiausia amerikietiška technologinė gamybos linija, kuri pajėgi per metus pagaminti 15 mln. m2

aukštos klasės bituminių čerpių ir ritininių stogo dangų. Gaminiai atitinka griežčiausius Europos Sąjungos reikalavimus. Tinkamai uždengta ir prižiūrima ši stogo danga gali be rūpesčių būti eksploatuojama ne mažiau nei pusę amžiaus, o jai suteikiama rašytinė garantija siekia net 35 metus.

ModIfIkuotaS bItuMaS SuteIkIa IšSkIrtINIų ypatybIų „Ruflex“ čerpės gaminamos naudojant neaustinio stiklūno pagrindą ir pagal specialią formulę gaminamą modifikuotą bitumą. Dėl šios technologinės naujovės danga yra itin atspari tempimui, kaitrai, šalčiui ir drėgmei. Tokia stogo danga yra labai lanksti ir elastinga, todėl stogą galima dengti žemesnėje nei įprasta temperatūroje. Oksiduotojo bitumo čerpėms tai būtų neįveikiamas iššūkis. „Lietuviai vis dar mielai perka oksiduotojo bitumo čerpes ir skundžiasi, kad jos ilgainiui tampa nebe tokios atsparios. O kaip kitaip, jei perkama pigiausiomis priemonėmis pagaminta produkcija? O dar ir mūsų konkurentai nesibodi parduoti nekondicinės stogo dangos už itin žemą kainą, visada motyvuodami, kad tai – tik nereikšmingi trūkumai. Tačiau tokiai dangai garantijos jie nesuteikia. Tai labai kenkia visų bituminių čerpių įvaizdžiui, nes juk pirkėjai po kelerių metų nebeprisimena, kad pirko nekondicinį produktą. Bituminės čerpės jiems yra tiesiog bituminės čerpės...“ – teigia R. Bendikas. Modifikuoto bitumo čerpės „Ruflex“ visiškai skiriasi nuo kitų stogo dangų, pavyzdžiui, profiliuotosios skardos lakštų ar klasikinių molinių, betoninių čerpių. Skirtingai nei molinės ar betoninės čerpės, „Ruflex“ neapkrauna stogo konstrukcijos, mat yra išties lengvos. Tad ir stogo bei sienų konstrukcija gali būti paprastesnė, o dangai transportuoti ar užkelti ant stogo tikrai nereikės specialiosios technikos ir tai kainuos daug pigiau. Kad ir kokia kokybiška būtų skardinė stogo danga, ją labai lengva pažeisti montuojant, dėl to ilgainiui ji gali pradėti rūdyti. Tai smarkiai kenkia stogo sandarumui. Žinoma, jei stogas uždengtas išties sąžiningai ir kokybiškai, tikriausiai juo džiaugsitės ilgai. IZoLIuoja Ne tIk drėgMę, bet Ir trIukšMą „Mane skardine stogo danga dengtuose namuose labiausiai erzina triukšmas, – teigia R. Bendikas. – Juk taip žmogiška norėti tiesiog gerai išsimiegoti po sunkios darbo dienos, ar ne? O įsivaizduokite, kad vidury nakties prasidėjo lietus. Ir tai vasara, kai miegoti norisi pravėrus langą. Kaip manote, ar ilgai monotoniškas barbenimas į skardą jums skambės romantiškai? Jei net balandžių nagų caksėjimas puikiai girdimas ankstyvą rytą, kaip jūs ištversite lietų? „Ruflex“ bituminė stogo danga puikiai izoliuoja ne tik drėgmę, bet ir triukšmą.“

VISoS gaLIMybėS archItektų kūrybaI 40 skirtingų čerpių variantų suteikia daug galimybių sukurti būtent tokį stogo vaizdą, kuris reikalingas konkrečiam statomam objektui – organiškai į aplinką įsiliejančiam individualiam gyvenamajam namui ar įspūdingų architektūrinių formų bei išskirtinių spalvų didžiulės apimties statiniams. Iš šešių skirtingų formų kolekcijų galima pasirinkti įdomiausių stogo raštų derinių, o spalvinė gama varijuoja nuo žemės spalvų iki mėlynų, šerkšno ar violetinių atspalvių. Lanksčios ir lengvos bituminės čerpės „Ruflex“ itin patogios išskirtinių formų stogams dengti, mat dailiai priglunda net prie išgaubto ar įlenkto paviršiaus. Tinkamai klojama ši stogo danga atrodo įspūdingai ir užtikrina puikią visos stogo konstrukcijos apsaugą nuo drėgmės bei kitų aplinkos veiksnių. Tinkamai spalvai gauti naudojamas penkių frakcijų visiškai spalva impregnuotas bazaltas, kuris beveik neblunka net dešimtmečius veikiamas intensyvios saulės kaitros. Skirtingai nei daugumos kitų bituminių čerpių gamintojai, „Ruflex“ juodai spalvai gauti nenaudoja pigios metalurgijos pramonės atliekos – šlako. Taip siekiama užtikrinti ir spalvos ilgalaikiškumą, ir geresnį aukščiausių ekologinių reikalavimų atitikimą. puIkuS kokybėS Ir kaINoS SaNtykIS „Ruflex“ yra ekonomiška danga, nes stogo, kraigo ir karnizo čerpių matmenys suteikia galimybę maksimaliai sumažinti atraižų skaičių. O ir „Trade home“ specialistai stengiasi kuo tiksliau suskaičiuoti reikalingą produkcijos kiekį konkrečiam projektui, kad žmogus be reikalo neišlaidautų. Negana to, čia galima įsigyti visko, ko reikia bituminių čerpių stogui įsirengti: nuo pačių čerpių iki stogo bei patalpų ventiliacijos elementų, lietaus nuvedimo sistemų, hidroizoliacinės medžiagos (pakloto), specialių vinių, skardos lankstinių ir net priemonių nuo samanojimo.

S TAT y B A

„Rašytinė garantija ir eksploatavimo laikas nėra tapatūs, – sako R. Bendikas. – Nemažai rinkos dalyvių pabrėžia stogo dangos eksploatavimo laiką, tačiau nutyli apie ganėtinai trumpalaikę suteikiamą garantiją, o kartais jos ir iš viso nesuteikia. Jei manote, kad stogo danga turi būti eksploatuojama ne vienerius metus, rekomenduojame visada atkreipti dėmesį į garantijas, kurias jums suteikia gamintojas. Tai yra vienas svarbiausių gamintojo įsipareigojimų. Produkcijos kokybė ir jos garantija yra vienos svarbiausių priežasčių, kodėl „Ruflex“ tapo įmonės „Trade home“ atstovaujamu produktu.

„Girdėjau, neva bitumo čerpės samanoja labiau nei kitos stogo dangos, – vieną iš konkurentų pateiktų išgalvotų trūkumų įvardija „Trade home“ direktorius. – Tai visiška „antis“. šiaurinėje pusėje ar šešėlyje esanti stogo dalis visuomet yra linkusi daugiau ar mažiau samanoti, kad ir kokia stogo danga ji uždengta. Mūsų klimato zonoje samanoja viskas – tuo mus apdovanojo gamta. Puiku, kad šiuo metu jau turime labai efektyvių ir aplinkai nekenksmingų priemonių nuo samanojimo, kurios jums padės susidoroti su šia žaliąja mase ne tik ant stogo, bet ir kieme. Tai nebrangu, saugu ir labai efektyvu. Taigi tikrai turime visko, ko reikia norint jūsų svajonių stogui.“ 

ĮgaLIotaSIS atStoVaS LIetuVoje: UAB „TRADE hOME“ I šILUTėS PL. 53, LT-94105 KLAIPėDA MOB. +370 698 00 185 I EL. P. INfO@TRADEhOME.LT I WWW.tradehoMe.Lt

Nauja gamykla Šiauliuose ASTA GEIBŪNIENĖ

INŽINERIJA

Lietuva užsienyje vis labiau ir dažniau vertinama kaip patraukli rinka aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems investicijų projektams. Šiaulių pramonės parke pastatyta ir jau veikia Švedijos kapitalo įmonių grupės „Rol“ metalinių baldų dalių ir prekybos įrangos komponentų gamykla. Tai didelis laimėjimas Lietuvos ūkio atstovams, nes rodo kaimynų švedų pasitikėjimą Lietuvos ekonomika ir mūsų darbuotojų kvalifikacija.

vietų, gamykla kasmet valstybės biudžetą papildys daugiau nei 718 tūkst. eurų mokesčių“, – skaičiavo R. Dijokas, bendrovės „Rol Statga“ direktorius.

Projektuotojai Projekto vadovas – architektas Vytautas Marcinkus, architektai: Laima Rudokienė ir Violeta Urbonienė (UAB „Šiaulių komprojektas“) Konstruktorius Gytis Lietvaitis (UAB „Statybos inžinierių grupė“) Pamatų įrengimas UAB „Projektana“ Gelžbetoninės konstrukcijos UAB „Betonika“ Aliuminio konstrukcijos UAB „Stikmeta“ Elektros instaliacija UAB „Emdo“ Inžinerinės sistemos UAB „Gyvatukas“ Statyba 2014 m. Bendrieji pastato rodikliai Bendrasis plotas – 12 420 m², iš jų gamybai skirta dalis – 10 141 m²; pastato tūris – 115 464 m³

„Rol Statga“, vadovaujama direktoriaus Ryčio Dijoko, nepabūgo naujos statybos rūpesčių, įvertino visus galimus rizikos faktorius ir drąsiai ėmėsi naujos gamyklos projektavimo bei statybos. Pasak „Rol Statga“ rinkodaros vadovo Dariaus Urlakio, būtent kvalifikuoti darbuotojai, valstybinių institucijų parama projektui ir iš Lietuvos lengvai pasiekiamos Rytų ir Vidurio Europos produkcijos realizavimo rinkos lėmė „Rol“ grupės sprendimą plėstis Lietuvoje. Nauja gamykla taps pagrindiniu „Rol Group“ logistikos centru, iš kurio produkcija keliaus į Europą, Kanadą, JAV, Rusiją. Naujose 12,4 tūkst. kv. m patalpose bendrovė išplės gamybos padalinį ir įdiegs modernių technologinių sprendimų – taip siekiama didinti gamybos apimtis ir gerinti technines produkcijos ypatybes. „Gavę paramą įsipareigojome sukurti 40 naujų darbo

Apgalvotos erdvės Administracinėje pastato dalyje statytojai pageidavo sukurti humanišką ir jaukią erdvę su atvira laiptine iki trečiojo aukšto ir liftu. Tai tapo centrine ir vertikaliąja pastato ašimi, apie kurią išdėstytos visos patalpos. Pirmajame aukšte suprojektuoti du įėjimai ir vestibiulis, buitinės ir poilsio patalpos įmonės darbuotojams, kambarys gamyklos apsaugininkams. Antrasis aukštas skirtas administracijos ir inžinerinio personalo darbui, įrengti pasitarimų ir poilsio kambariai. Trečiajame aukšte – didžioji erdvė gamyklos produkcijos ekspozicijai, atskira zona konferencijoms, susitikimų ir pasitarimų kambarys. Į visus pastato aukštus gali patekti žmonės, turintys fizinę negalia.

INŽINERIJA

Užsakovas UAB „Rol Statga“

Funkcinė ir estetinė darna Pasak „Šiaulių komprojekto“ projekto vadovo Vytauto Marcinkaus, bendrovės architektams ir inžinieriams ne naujiena didesnių komercinės paskirties objektų projektavimas, tačiau gerai paruošti naujos gamyklos projektą buvo tam tikras iššūkis. Užsakovas jiems nuo pat pradžių iškėlė uždavinį, kad, be funkcinės objekto darnos, svarbu ir estetinė išraiška, spalvinė gama ir akcentai. Projektavimas prasidėjo nuo diskusijų su statytoju apie gamyklos ypatumus ir perspektyvas, patogias ir racionalias darbuotojų buities patalpas bei darbo vietas, administracijos darbuotojų funkcinius ryšius su gamyba, reikalingus vizualinius ryšius ir kitus optimalius darbo organizavimo klausimus. Nuo pačios projektavimo pradžios darbo ėmėsi architektai, konstruktoriai, gaisrinės saugos specialistai, technologai ir interjero dizaineriai. Todėl statytojas galėjo gana greitai gauti kompleksiškai įvertintus projektinius pasiūlymus ir priimti techniškai bei ekonomiškai pagrįstus sprendimus. „Žinoma, tiek projektuojant, tiek statant buvo tobulinama gamybos technologija, kuri gamyklos projektui yra labai svarbi, – sakė V. Marcinkus. – Jau projektavimo pradžioje buvo iškeltas uždavinys gamyklą sklype suprojektuoti taip, kad liktų vietos plėtrai. Architektai pateikė visapusišką situacijos analizę, paruošė kelis galimus sklypo plano variantus. Teko atsižvelgti ir į tai, kad šiaurės rytinėje dalyje sklypas ribojasi su aerodromo pakilimo ir nusileidimo taku bei keliamu lėktuvų triukšmu. Šis veiksnys taip pat riboja pastato aukštingumą, net ant stogo montuojamų inžinerinių įrenginių, antenų ir žaibolaidžių aukštį. Įvertinus visus veiksnius, gamyklos plėtrai nutarta palikti sklypo dalį, esančią arčiau lėktuvų pakilimo tako. Aukštesnioji, administracinė, pastato dalis orientuota į F. Vaitkaus ir Pročiūnų gatvės pusę, kur pro langus atsiveria puikus vaizdas į lėktuvų pakilimo taką ir vystomą Šiaulių pramonės parką. Sklype buvo labai svarbu gerai išspręsti ir transporto organizavimą – optimaliai suplanuoti vilkikams manevruoti skirtą zoną prieš rampas ir atskirti lengvųjų automobilių statymo vietą.“

→

INŽINERIJA

Ekonomiškas konstrukcijų pasirinkimas Įmonė „Projektana“ šiam pastatui rengė pamatų darbo projektą, gamyklos pamatams sumontavo gręžtinius polius, galvenas ir monolitines gelžbetonio sijas (randsijas). Pamatams įrengti sunaudota apie 400 kubų betono, 14 t armatūros, dauguma polių suprojektuoti didelio diametro, inkarinius varžtus kolonoms įstatant tiesiai į polius, o tai, pasak įmonės projektų vadovo Arūno Pranaičio, leido sumažinti medžiagų kiekį ir darbo laiko sąnaudas. Gamykla suprojektuota iš dviejų dalių – vieno aukšto gamybai skirtos dalies ir trijų aukštų administracinės dalies. Pastatas karkasinis, iš surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų. Gamybai skirtos dalies kolonų tinklas 18 x 12 m, o administracinės dalies – 6 x 12 m. Pastato gelžbetonio konstrukcijos parinktos taip, kad nekiltų sunkumų esant reikalui pakeisti įmonės darbo organizavimo struktūr1, racionaliau išdėstant darbo vietas, žaliavų ir produkcijos sandėliavimo zonas, atskirų gamybos padalinių funkcinius ir technologinius ryšius. Naudojant gelžbetonio konstrukcijas – kolonas, sijas ir denginio plokštes – galima pasiekti I pastato atsparumo ugniai laipsnį ir gana optimaliai išdėstyti atskiras technologines zonas. Taip pat galima įrengti didesnius vidaus plotus, kurių nereikia atskirti nedegiomis atitvaromis. „Užsakovui pasiūlėme denginiui numatytą surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų – šlaitinių SI tipo sijų ir briaunotų TT tipo perdengimo plokščių – kombinaciją pakeisti į lygias I tipo sijas su šlaitinėmis briaunotomis STT tipo denginio plokštėmis, – teigė UAB „Betonika“ generalinis direktorius Vytautas Niedvaras. – Šis spren-

dimas leido 17 % atpiginti surenkamąsias denginio gelžbetonio konstrukcijas ir dvigubai – nuo 6 iki 3 mėnesių – sutrumpinti gaminių gamybos trukmę, sumažėjo bendras konstrukcijų svoris ir apkrovos pamatams.“ Iš viso šiam objektui pateikta per 2 000 m3 surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų, STT tipo denginio plokščių plotas – per 7 600 m2. Gelžbetonis išsiskiria šilumos akumuliacinėmis ypatybėmis, todėl denginiui panaudotos „Consolis“ technologijos STT tipo plokštės užtikrins geresnį temperatūrinį mikroklimatą patalpose nei šiuo metu itin dažnai denginiams naudojami profiliuotojo metalo paklotai ir leis sutaupyti energinių išlaidų, skirtų pastatui šildyti ir vėsinti, – taip bus prisidėta ir prie ekologijos. Pasak UAB „Betonika“ generalinio direktoriaus V. Niedvaro, „Consolis“ sprendimais paremtas, UAB „Betonikos“ atliktas surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų dalies darbo projektas garantuoja saugią ir ilgalaikę pastato eksploataciją. Lauko fasadai ir stiklo konstrukcijos Gamyklos išorinės atitvaros – dviejų spalvų surenkamosios termoplokštės su langų juostomis. Administracinės dalies išorėje naudojama fasadinė aliuminio konstrukcijų sistema su aliuminio kompozicinės plokštės elementais, o vitrinose – dviejų kamerų stiklo paketai. Aliuminio konstrukcijas lauko fasaduose, berėmio stiklo konstrukcijas mediniuose rėmuose, pastato viduje montavo įmonė „Stikmeta“. „Darbas buvo išskirtinis tuo, kad nors berėmio stiklo konstrukcijas montuojame jau 10 m. ir tikrai teko montuoti berėmio stiklo duris mediniame rėme, šį kartą medis buvo išskirtinis, jis buvo padengtas balintu

Naujoji gamykla Šiauliuose – dididelis laimėjimas Lietuvos ūkio atstovams, nes rodo kaimynų švedų pasitikėjimą Lietuvos ekonomika ir mūsų darbuotojų kvalifikacija. 82

Iššūkiai – didelės apimtys Pasak „Šiaulių komprojekto“ projekto vadovo V. Marcinkaus, užsakovas aktyviai dalyvavo visose projektavimo stadijose, domėjosi architektūros, konstrukciniais ir inžineriniais sprendiniais. Jis skyrė daug dėmesio, kad būtų ekonomiškai panaudojami energiniai ištekliai. Kad būtų visiškai užtikrinta natūrali šviesa gamybos zonose, įrengtos stoglangių ir šoninių langų juostos. Ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai šiltam vandeniui gaminti. Kompresorių šiluma naudojama šiltam dažymo linijos vandeniui ruošti. Pasak atestuotosios įmonės „Emdo“, teikiančios elektros darbų paslaugas, direktoriaus Edmundo Mendelio, įmonės specialistai šiame objekte atliko visus lauko ir vidaus elektros instaliavimo darbus. „Turime daug praktikos, tačiau šis gamyklos pastatas pagal plotus, ko gero, buvo didžiausias iš visų, kuriuose teko dirbti“, – sakė direktorius.

Darbų apimtys buvo iššūkis ir įmonei „Gyvatukas“, šiame projekte atlikusiai vėdinimo ir kondicionavimo, šildymo, katilinės įrengimo, vandentiekio ir nuotekų, dujofikavimo, sifoninių lietaus sistemų įrengimo darbus. „Šio projekto išskirtinumas – didelė apimtis gamybinėje dalyje ir užsakovo reikalavimai, keliami administracinės dalies dizainui, – tvirtino bendrovės direktorius Vladislavas Stankus. – Šildyti ir karštam vandeniui ruošti panaudojome atsinaujinančiosios saulės energijos kolektorius, patalpas vėdina rekuperatoriai. Gamykloje įrengta sifoninė lietaus nuotekų nuvedimo sistema. Dažykloje – vėdinimo rekuperacinė sistema, grąžinanti šilumą nuo dažymo kamerų į gamybines patalpas. Katilinėje įrengtos akumuliacinės talpyklos, surenkančios šilumos energiją ir perduodančios šildymo prietaisams. Pagal montavimo technologijas montuojant vamzdynų sistemas reikia užtikrinti teigiamą oro temperatūrą – ne mažiau kaip 5 °C, o dirbti teko žiemą, dideliame aukštyje. Didžiuojamės, kad pavyko atlikti visus numatytus darbus, susiderinti su kitais subrangovais bei rangovu ir vieni kitiems netrukdyti.“ 

→ INŽINERIJA

medžio lukštu. Tačiau sprendimus pavyko rasti visose situacijose ir operatyviai, todėl darbai vyko sklandžiai“, – teigė įmonės direktorius Rimas Bakanauskas.

KODėL PRIVALO BūTI SUMONTUOTA CENTRINė DULKIų SIURBIMO SISTEMA? INŽINERIJA

1. puikūs techniniai „disan“ siurblio parametrai užti-

krina gerą siurbimo galią ir aukštą patalpų valymo efektyvumą. (Didelio paviršiaus filtro plotas su nupurtymo įranga, talpus dulkių rezervuaras su galimybe naudoti maišelius, cikloninis dulkių atskyrimo metodas, galingas variklis su našia oro turbina ir galimybė vienu metu dirbti 1–8 naudotojams, pasirinkus reikalingą siurblio modelį.)

2. Siurbiant

„disan“ siurbliu patalpoje, nesukeliama dulkių, nejuntamas erzinantis kvapas, paprastai sklindantis iš kilnojamojo dulkių siurblio variklio. (Iš valomų patalpų tik paimamas oras, reikalingas dulkėms pernešti, šalia tiesiog nėra išputimo funkcijos, siurblys sumontuotas toli, nuošalioje patalpoje, su siurbiant naudoto oro išmetimo funkcija.)

3. Naudojant

„disan“ siurblį iki 38 % sumažinamos patalpų valymo išlaidos ir ekonomiškai naudojami energijos ištekliai.

(Nereikia gaišti laiko keičiant maišelius ar filtrus, dulkės neperkeliamos iš vietos į vietą, siurbimo galia visą laiką yra aukšta ir pastovi – taip užtikrinamas greitas ir efektyvus valymas.)

4. Sumontuotas „disan“ siurblys – efektyvi investicija, padidinanti pastatų vertę. (Ilgalaikė investicija, užtikrinanti, kad patalpų priežiūros išlaidos bus mažesnės, o įranga bus eksploatuojama ilgiau nei 15 metų.)

5. to reikalaujama pagal Str 2.02.02.2004 „Visuome-

ninės paskirties statiniai“. (Tam tikros paskirties statiniuose – bibliotekose, archyvuose ar kultūros objektuose – tai neišvengiama būtinybė, padedanti rūpintis darbuotojų ir klientų sveikata.) DAUGIAU INfORMACIJOS: UAB „AIDORA“ METALO G. 23, VILNIUS TEL. (8 5) 239 5767 EL. P. INfO@AIDORA.LT www.AIDORA.LT.

INŽINERIJA

jėgos elektros tinklų įrengimo darbus. Tai pirmasis darbų etapas, šiuo metu deramės dėl tolesnių darbų“, – teigia įmonės direktorius Darius Levickis.

LaukIaMI uŽSIeNIo Ir VIdauS rINkoSe Elektrotechninių sprendimų projektavimo ir montavimo bendrovė „Voltas“ Klaipėdos regione yra viena didžiausių savo srities įmonių, per ilgus darbo metus pelniusi gerą vardą dėl darbų kokybės ir atsakingo požiūrio į partnerius. Kelerių metų patirtis dirbant užsienio rinkose atnešė bendrovei „Voltas“ stabilios ir sugebančios lanksčiai dirbti įmonės vardą. „Pasaulyje garsi medienos perdirbimo, baldinių ir statybinių žaliavų gamintoja „Kronospan“ suteikė pasitikėjimo mandatą atlikti mūsų įmonei naujai statomos chemijos gamyklos Mogiliove, Baltarusijos Respublikoje,

„Mūsų įmonė žygiuoja kartu su didžiausius Vakarų Lietuvoje objektus statančiais statybininkais“, – savo rezultatais džiaugiasi „Voltas“ vadovas D. Levickis. Įmonės atestatai leidžia vykdyti elektros montavimo ir statybos darbus iki 110 kV. Neįkainojama šios įmonės patirtis, rengiant vėjo jėgainių parkus. „Voltas“ atliktų energetikos darbų žemėlapis labai didelis: Benaičiai (Kretingos r.), Tauragė, Žiežmariai, Kryžkalnis ir dar kelios smulkesnės jėgainės įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Bendrovę optimistiškai nuteikia jau laimėtas pelningas vėjo elektrinių elektrifikavimo projektas šilutės rajone. Tai įmonės „4 Energia“ vystomas 60 Mw galingumo vėjo elektrinių parkas. Estų „Nelja Energia“ priklausanti bendrovė į parko statybas planuoja investuoti apie 115 mln. eurų. „Voltas“ parke turėtų atlikti darbų už maždaug 3 mln. eurų. „Turime didelę patirtį, esame įgiję didžiausių šalies statybos bendrovių pasitikėjimą, jos, daug metų statančios objektus Vakarų Lietuvoje, kviečia mus kaip partnerius“, – sako D. Levickis. Darbų nestokojanti įmonė turi pasirašiusi išankstinių sutarčių, kurios įmonei garantuoja apie 70–80 proc. metų darbų apimties. Bendrovė atliks darbus naujai statomoje Palangos vasaros estradoje, Klaipėdos delfinariume, turi užsakymų dirbti gamybos pajėgumą didinančiuose pramonės objektuose. 

INfRASTRUKTūRA

UAB „VOLTAS“ I šILUTėS PL. 2, 1-AS AUKšTAS I LT-91111 KLAIPėDA I LIETUVA I TEL. +370 46 39 09 31 I fAKS. +370 46 39 09 30 I EL. PAšTAS INfO@VOLTAS.LT

Geriausias sporto aikštelių įrengimo kainos ir kokybės santykis rinkoje

šIUO METU RINKOJE SVARBIAUSI KRITERIJAI, KELIAMI SPORTO AIKšTELIų ĮRENGIMUI, yRA SPORTINėS DANGOS UNIVERSALUMAS IR ILGALAIKIšKUMAS. TEMPERATūRų SVyRAVIMAI STIPRIAI VEIKIA DANGą, JI PRARANDA SPALVą IR KITAIP PASIKEIČIA JOS yPATyBėS, NES NE VISOSE SPORTINėSE DANGOSE yRA SPECIALIų PRIEDų, APSAUGANČIų NUO APLINKOS POVEIKIO. (Tarptautinės teniso federacijos) ir fIBA (Tarptautinės krepšinio federacijos). Naudojant „VS-Court“ plastikinę dangą jau įrengta daugiau nei 100 aikštelių! 

JEI SUSIDOMėJOTE, KAIP NEBRANGIAI, BET MODERNIAI ĮSIRENGTI AR ATNAUJINTI SAVO SPORTO AIKšTyNą, APSILANKyKITE PUSLAPyJE www.VS-court.Lt, KURIAME RASITE VISą JUS DOMINANČIą INfORMACIJą.

INfRASTRUKTūRA

Dažnas lietus taip pat trukdo eksploatuoti aikšteles ir taip trumpu vasaros sezonu, nes dauguma dangų kaupia drėgmę paviršiuje arba gilesniuose sluoksniuose. Dėl to kartais, praūžus lietui, jos būna drėgnos net praėjus kelioms dienoms. Taigi geriausias pasirinkimas Lietuvos klimato zonoje – įsirengti drenuojamąją, t. y. korėtą, plastikinę dangą, pro kurios tarpus vanduo nuteka ir nesilaiko paviršiuje. Būtent tokiomis ypatybėmis ir išsiskiria plastikinė lauko aikštelių danga „VS-Court“. Ji puikiai tinka norint žaisti tenisą, futbolą, krepšinį, rankinį, tinklinį, badmintoną ir t. t. ši danga pagaminta iš labai patvarios medžiagos polipropileno, tad gamtoje suyra tik per 200 metų. Jai suteikiama net 10 m. garantija. Vienas svarbiausių „VS-Court“ dangos privalumų – korinis dangos paviršius užtikrina reikiamą teniso kamuoliuko sukibimą su ja, be to, ji puikiai sugeria smūgio jėgą, yra atspari šalčiui, UV spinduliams, neblunka saulėje ir išlieka stabili. „VS-Court“ dangos priežiūros sąnaudos yra minimalios. Dangą galima kloti ant sutankinto grunto pagrindo. Tai, kad klojant pagrindą naudojamas tankintas gruntas, o ne betonas ar asfaltas, klientui yra ekonomiškai palankesnis veiksnys. Danga turi CE sertifikatą, sertifikuota ITf

uab „VS Sport“, TaIkOS Pr. 66a, LT�93219 kLaIPėDa TeL. +370 46 24 64 92 I eL. PaŠTaS aj@vs-sport.lt

w w w.paa.lt