Structum 2015 sausis by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

Jūsų tikroji vertė visiškai priklauso nuo to, su kuo jus lygina. – Bob Wells W W W. E S T R U C T U M . LT

2015 I sausis

→

...KITAIP NEI KITI... →

DIDŽIUOJAMĖS „TV3“ LAIDOJE „LAIKAS KEISTIS“ LAIMĖTA PIRMĄJA VIETA – NUGALĖTOJA PRIPAŽINTA DIZAINERĖS AUDRONĖS AMBRAZIENĖS, SU KURIA GLAUDŽIAI BENDRADARBIAUJAME, SUKURTA INTERJERO IDĖJA, KURIĄ VISĄ REALIZAVO MŪSŲ ĮMONĖ.

Neatsitiktinai UAB „Dilesta“ pasirinko tokį moto – jis taikliai atspindi įmonės tikslus, išskirtinumą ir požiūrį, kad originalūs interjero sprendimai nebūtinai turi būti brangūs. Dažnai išskirtinį interjerą galima sukurti naudojant racionalesnius ir pigesnius būdus. To pasiekti galima siūlant didelį paslaugų spektrą.

DILESTA PAGRINDINĖ ĮMONĖS VEIKLA - INTERJERŲ APDAILA - ĮTEMPIAMOSIOS LUBOS - PLASTIKINIAI LANGAI - SIUVIMO PASLAUGOS

- INTERJERO APDAILOS DETALĖS - GIPSINIAI ŠVIESTUVAI PAGAL INDIVIDUALŲ UŽSAKYMĄ - SLANKIOJANČIOS SISTEMOS

DAUGIAU INFORMACIJOS WWW.DILESTA.EU TEL. +370 652 25762, EL. PAŠTAS DILESTA777@GMAIL.COM FB: ĮTEMPIAMOS LUBOS DILESTA

Redakcijos ŽODIS

2015 I sausis

Statybų sektorius yra vienas jautriausių gyventojų ir įmonių nuotaikoms. Valiutos pasikeitimas, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujausios Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos palies kiekvieną. Žurnalo kalbinti ekspertai, paprašyti numatyti statybų sektoriaus prognozes, buvo santūrūs, juk didesnis proveržis galimas tik esant optimistiškiems lūkesčiams dėl ateities perspektyvų. Padidėjusi geopolitinė įtampa bei neužtikrintos pasaulio ekonomikos perspektyvos turi įtakos ir Lietuvos ekonominei padėčiai. Vis dėlto specialistai turi ir šviesesnių minčių. Prognozuojama, kad 2015 m. turėtume matyti dar didesnį užsienio investuotojų aktyvumą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje ne tik įsigyjant pinigų srautą kuriančių objektų, bet ir investuojant į plėtrą, pavyzdžiui, viešbučius. Papildomų injekcijų statybų sektorius sulauks ir iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų. 2014–2020 m. finansavimo programos labiausiai suaktyvins infrastruktūros projektų įgyvendinimą, taip pat turėtų išjudinti pastaraisiais metais diskusijų pelkėje įstrigusius daugiabučių namų renovacijos projektus. Tačiau esminiams pokyčiams ir pažangai statybų srityje reikia strateginio požiūrio bei pagreitį įgavusios skaitmeninės statybos plėtros. 

Turinys Architektūra 4 10

Nematoma virtuvė Kubų namas

Išmanusis miestas 22 28

„VENUS“ projektas: visiška utopija ar įtikėtina galimybė? Dalius Gedvilas: „Svarbiausia – prognozuoti laukiančius pokyčius“

Statyba 32

36 38 40

46 48 52

54 58 60

64 67

Universalusis betonas: nuo romėnų laikų iki gėlininko išradimo ir XXI a. galimybių Lankstusis betonas Besiūlio monolitinio betono ilgalaikiškumas Monolitinis gelžbetonis: šiuolaikinių technologijų įkvėptos galimybės Užupį papuoš naujas gyvenamųjų namų kvartalas Specialistų prognozės: stabilumas statybų srityje išliks ir 2015 metais Efektyvesnė statybos projektų planavimo metodologija „Location Based Management“ Prikelti naujam gyvenimui Pastatų renovacijos sprendimus siūlo ir gamintojai Viešųjų pirkimų pasikeitimai skatins sąžiningai vykdyti sutartis ir siekti tinkamai atlikti darbus Naujos, aplinką tausojančios technologijos Naujiems pastatams – modernūs vėdinimo įrenginiai

Inžinerija 68 71

Sauga, taupumas ir laisvė gyventi Pažangiai žuvininkystei – uždaroji recirkuliacinė žuvų auginimo sistema

Infrastruktūra 72 74

„MOLO SKULPTŪRA“ – žvilgsnis į ateitį

76 78

PAŽINTIS. UAB „Eviteks“ prioritetai: saugumas, profesionalumas ir etika

Daugiabučių namų administravimo sektoriuje – konkurencijos vengimas

PAŽINTIS. AB „Požeminiai darbai“ sėkmės receptas: 35 metai patikimumo, patirties, kokybės ir inovacijų

Žurnalas ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „Structum projektai“ Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius Tel. +370 5 208 03 35 Mob. tel. +370 620 55 199 Direktorė Ignė Dausevičiūtė redakCIJA Algis Daugirdas Asta Geibūnienė Jurgita Siliūnienė Egidija Lekavičienė Giedrė Balčiūtė Ieva Čivinskaitė Nuotraukos Itai Sikolsky i29 interior architects „J. Mayer H.“ Marcusas Buckas Zurabas Mamaladze Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Reklamos projektų vadovė Audronė Dausevičienė Mob. tel. +370 611 10 125 El. p. audrone@estructum.lt PROJEKTAI Projektų vadovė Dovilė Bielskytė Mob. tel. +370 686 87 886 El. p. dovile@estructum.lt Vyr. finansininkė Janina Tunkevič Administratorė Monika Stasiukonytė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Vilija Avižinytė Parengimas spaudai UAB „Structum projektai“ Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2015 © STRUCTUM, 2015 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

NEMATOMA VIRTUVĖ

ARCHITEKTŪRA

Algis Daugirdas

NORS daugelyje šiuolaikinių namų virtuvės sala įsilieja į gyvenamąsias erdves, olandų interjero studija „i29“ sukūrė virtuvę, kuri labiau primena baldą, o ne maisto ruošimo patalpą. Dizainerių siekis buvo sukurti virtuvės sistemą, kuri tiesiog išnyktų erdvėje.

ARCHITEKTŪRA

Olandų studija „i29“ sukūrė minimalistinę nerūdijančiojo plieno virtuvės salą, skirtą klasikiniam Paryžiaus butui.

Visiškai minimalistinis dizainas – viršutinės dalies storis tesiekia porą centimetrų, nors joje įmontuotos visos vandens, maisto gaminimo ir elektros jungtys. Plačios slankiosios sienų plokštės užmaskuoja virtuvės prietaisus ir erdvę, skirtą daiktams laikyti. Paryžiaus bute, kuriame ir įgyvendinta virtuvės idėja, priekinės plokštės idealiai atkartoja profiliuotą buto sieną, integruodamos visą darinį į monumentalią erdvę. Virtuvės sala įrengta priešais plokštines slankiąsias duris. klientas Privatus vieta Paryžius, Prancūzija Grindų plotas 150 m2 dizainas „i29 interior architects“ Baldai, interjero apdaila Simonas Sintenie Medžiagos Nerūdijantysis plienas, MDF plokštės Nuotraukos „i29 interior architects“ biuras „i29 interior architects“ svetainė www.i29.nl „Paryžiaus bute, kuriame įgyvendinta virtuvės idėja, priekinės plokštės idealiai atkartoja profiliuotą buto sieną, integruodamos visą darinį į monumentalią erdvę“, – teigia dizaineriai.

→ 5

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Nors interjero architektų „i29“ sukurtos salos storis minimalus, joje telpa ir plautuvė, ir nedidelė viryklė.

Dizainas visiškai minimalistinis – viršutinės dalies storis tesiekia porą centimetrų, nors joje įmontuotos visos vandens, maisto gaminimo ir elektros jungtys.

Žvelgiant atrodo, kad juodoji virtuvės sala buvo išlankstyta iš vienos metalo plokštės.

Kiti virtuvės prietaisai ir daiktams laikyti skirta erdvė slepiasi už baltų, kitas buto sienas atkartojančių MDF plokščių, puoštų lipdiniais.

→ 7

ARCHITEKTŪRA

Vidinėje pusėje kojos ir viršus kiek pakrypę link iškilusios centrinės dalies, kuri slepia laidus ir vamzdžius. Vienoje pusėje įmontuota plautuvė, kitoje – viryklė, tad vidurinę dalį galima naudoti maistui ruošti.

Virtuvės sala įrengta patalpos viduryje, priekyje įmontuotos prancūziškos stiklinės durys, šone – dar vienos į balkoną vedančios stiklinės durys per visą sieną.

Plokštės, sukurtos baldų ir interjero meistro Simono Sintenie, atidaromos kaip durys ir pastumiamos į šonus – atsidengia kavos aparatai, stalas, lentynos, skirtos maistui ir indams laikyti. 

KUBŲ NAMAS

ARCHITEKTŪRA

Algis Daugirdas

Ši modernistinė vila originaliai išdėstyta 3 000 m2 plote. Namo, sutelkto aplink didžiulę veją kiemo gale, konstrukciją sudaro keturi atskiri korpusai, kuriuos jungia pereinamosios erdvės pirmame aukšte. Objekto, įkurdinto Ramot Hašavime, viename sparne įrengti visi bendrieji kambariai, o virš jų – šeimininkų miegamasis. Toliau šis blokas pereina į trijų miegamųjų zoną jau kitame sparne. Vienos daugiausia užsakymų Izraelyje gaunančių įmonių „Néstor Architecture“ specializacija – ypatingo dizaino butų kompleksų ir kitų kompleksinių gyvenamųjų pastatų, prabangių vilų ir butikų projektavimas.

→

ARCHITEKTŪRA

Architektas Néstoras Sandbankas vieta Ramot Hašavimas, Izraelis Objekto plotas 3 000 m2 DYDIS ~464–929 m2 Biudžetas 5–10 mln. dol. Projekto metai 2013 m. Fotografijos © Itai Sikolsky „Kubų name“ įsikūrusi šeima puoselėjo fantaziją: pasistatyti namą, kuris būtų ne šiaip sau namas – visos jo funkcijos ir kambariai turėjo sudaryti didžiulį darinį, įmontuotą stačiakampio formos dėžėje. Néstoras Sandbankas pasiūlė labai ypatingą projektą, kuriame kiekvienas vaikų kambarys – nepriklausoma, bet su kitomis dalimis susijusi dviejų aukštų konstrukcija. Vandens supami trijų vyresnių – 11, 15, 17 metų – vaikų kambariai, kuriuos jungia vienas koridorius, suprojektuoti statmenai pagrindiniam namui. Pirmame aukšte įrengtos erdvės asmeniniam gyvenimui, antrame – miegamieji. Kiekvienas kambarys turi savo terasą, žvelgiančią į sodą, ir didelį balkoną, atkartojantį šeimininkų miegamojo balkoną pagrindiniame sparne. Kiemas – svarbi gyvenamosios ir poilsio zonos dalis – apdairiai apstatytas modernaus dizaino baldais, įsiliejančiais į rezidencijos eksterjerą. Viduje baltas namo sienas pabrėžia puikūs meno darbai ir „tiltas“, jungiantis tėvų miegamąjį su mažiausiosios – 6 metų – atžalos kambariu. Bendrosios erdvės sujungtos su baseino erdve – kai būna geras oras, čia verda gyvenimas. Visi vaikų kambariai išsiskiria unikaliais dekoro elementais ir dizainu – taip pabrėžiamas asmenybės individualumas.

„Kubų name“ įsikūrusi šeima puoselėjo fantaziją: pasistatyti namą, kuris būtų ne šiaip sau namas – visos jo funkcijos ir kambariai turėjo sudaryti didžiulį darinį, įmontuotą stačiakampio → formos dėžėje. 12

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Erdvus namo sodas nepriekaištingai sutvarkytas, pasitelkiant dideles stačiakampio formos betono plokštes, įrėminančias lauko erdvę. Namas orientuotas į įspūdingą lauko erdvę, kur vyksta didžioji socialinio gyvenimo dalis. Teritorijos pakraštyje įmontuotas betoninis buomas, prie kurio gali pavalgyti ir išgerti daugiau kaip pustuzinis gyventojų ir svečių. Kiek tolėliau iš geometrinių formų plokščių sudėliotame plote įrengtas ir kitas variantas – formalesnė valgymo zona. Namą sudaro vienas požeminis aukštas ir du virš žemės, tad kiekvienas gyventojas gali atskirai ką nors veikti. Kiemo zonoje, aplink baseiną, išdėliotos itin modernios kėdės su priderintais stalais, kurių spalva sutampa su namo. Veją priešais vaikų miegamuosius puošia papildomas skulptūrinis elementas – veidrodinis nerūdijančiojo plieno rutulys. Kiekviena lauko erdvės detalė savaip pratęsia stilingą ir modernų namą. Baseinas, kaip ir dauguma šiuolaikinio kraštovaizdžio elementų, įrengtas terasos ir ją supančio sodo lygyje. Vanduo įleidžiamas per dvi nedideles 2 cm ertmes baseino galuose. Kitame gale, šalia vaikų miegamųjų, stovi moderni balta netaisyklingos formos skulptūra, naudojama kaip suoliukas.

Tolimesniajame baseino gale veja staiga ima retėti, betoninė baseino konstrukcija baigiasi, atribodama mažesnį 20 cm gylio baseiną, skirtą degintis ant gultų. Šis baseinėlis tarsi praplečia plaukioti skirtą plotą. Dieną nuo popiečio saulės ir kaimynų akių namą saugo vertikalios žaliuzės. Nors kuriant namą buvo koncentruojamasi į kiemą, namas turi funkcionuoti kaip savarankiškas vienetas ir tomis dienomis, kai gyvenimas lauke neįmanomas. Pagrindinę namo dalį su trimis pusiau atskiromis palydovinėmis konstrukcijomis jungia erdvios zonos, skirtos judėti iš vienos namo dalies į kitą. Be to, kad visi vaikų kambariai turi po balkoną, šeimininkų kambarys turi ir erdvią terasą, įrengtą pagrindinio sparno kampe. Iš jos matyti mažesniųjų miegamųjų balkonai ir žemiau esančios erdvės. Po šeimininkų miegamojo balkonu įrengta formalesnė valgymo zona aštuoniems asmenims su moderniais, bet praktiškais baldais. Kampe tarp dviejų namo sparnų įspraustą elegantišką valgymo zoną dengia ištraukiama drobinė uždanga. Nors tris vaikų kambarius pirmame aukšte jungia bendras koridorius, leidžiantis judėti tarp erdvių, miegamieji

→

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Kambario krašte įrengtas metalinis balkonas tęsiasi žemyn, virsdamas drąsaus dizaino laiptais, o tuščią laiptinės sieną puošia intriguojantys šiuolaikinio meno kūriniai. yra trys atskiros konstrukcijos, kurios, nors ir identiškos architektūros, savo interjeru atspindi kiekvieno gyventojo asmenybę. Jei panaikintume bendrą erdvę, kambariai būtų lyg kompaktiški asmeniniai bokštai, kuriuose telpa ir miegamieji, erdvės poilsiui bei daiktams laikyti. Name įtaisytos plačios stumdomosios stiklinės durys, atveriančios namą ir sujungiančios jį su kiemu. Taip sukuriama didžiulė ir vienos plokštumos ribojama poilsio erdvė. Svetainėje dominuoja du elementai: platus atvirų apie 1,8 m aukščio lentynų arsenalas ir visiškai atsidarančios įspūdingų matmenų (1,50 x 6,00 m) paradinės durys. Pagrindinę svetainės zoną ilgoje erdvėje žymi didelis stačiakampio formos kilimas. Jis patalpai, išklotai kietmedžio grindimis, suteikia jaukumo. Svetainės balduose susijungia amžiaus vidurio skulptūra ir modernus dizainas – patogu ir tikrai modernu. Kambario krašte įrengtas metalinis balkonas tęsiasi žemyn, virsdamas drąsaus dizaino laiptais, o tuščią laiptinės sieną puošia intriguojantys šiuolaikinio meno kūriniai. Kitoje pusėje svetainę pratęsia Giorgio Armani projektuota to paties aukščio virtuvė ir valgomasis.

→

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Nors kuriant namą buvo koncentruojamasi į kiemą, namas turi funkcionuoti kaip savarankiškas vienetas ir tomis dienomis, kai gyvenimas lauke neįmanomas. Pagrindinę namo dalį su trimis pusiau atskiromis palydovinėmis konstrukcijomis jungia erdvios zonos.

Paradiniai laiptai, dengti ta pačia danga kaip ir visi namo aukštai, leidžiasi iki pat rūsio. Vaikų kambario korpuso pirmajame aukšte įrengta zona, skirta elegantiškam ir aktyviam gyvenimui, apstatyta ir dekoruota, atsižvelgiant į čia gyvenančio žmogaus asmenybę. Į miegamąjį antrame aukšte veda įviji laiptai, sumontuoti iš 2 cm storio metalo ir išpjaustyti kompiuteriniu lazeriu. Ne visas lauko poilsio zonas riboja veja. Tarp dviejų sparnų įrengta terasa, kurią įrėmina betono plokštės. Ši terasa naudojama ir kaip pagrindinis įėjimas į namą. O pagrindinis įėjimas ir įvažiavimas į rezidencijos teritoriją labai platus, jį sudaro betoninės stačiakampio formos plokštės su tarp jų augančia žole. Automobilių stoginė – balto metalo konstrukcija su permatomo stiklo stogu, pro kurį sklinda natūrali šviesa. Naktį lubų šviesos diodai tampa didžiule, iš bet kur matoma lempa. 

ARCHITEKT的RA

PAGRINDINIAI PROJEKTO RĖMĖJAI

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

I Š M A N U S I S M I E S TA S

„VENUS“ projektas:

Asta Geibūnienė

Nors realieji praktikai urbanistai atsiriboja ir nekomentuoja futuristinių projektų, pasaulį keičiančios idėjos apie tobulų ateities miestų ir geresnės visuomenės kūrimą egzistuoja. Viena tokių – „Venus“ projektas – judėjimas, besiremiantis Jacque’o Fresco sukurtomis ateities vizijomis, kurių tikslas – kurti visuomenę be nepriteklių darniai STATANT miestus, tikslingai naudojant gamtos išteklius.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

visiška utopija ar įtikėtina galimybė?

Ko gero, ne vienam girdėtas „Venus“ projektas – JAV socialinio inžinieriaus J. Fresco futuristinis ateities visuomenės modelis. Amerikiečių futuristas, mąstytojas gimė 1916 metais. Jis yra savamokslis mokslininkas, pramonės dizaineris, inžinierius, išradėjas, jau daugiau kaip 40 metų svarstantis, kaip moksliniais būdais panaikinti skurdą, karus, korupciją, aplinkos taršą. Jo kuriamoje ateityje nebebus pinigų ir ekonominių santykių, darbas bus maksimaliai automatizuotas, naudojami

tik gamtai nekenkiantys resursai, o žmonija, užuot konkuravusi, susitelks, kad galėtų tobulėti kartu. Patirtis rodo, kad žmogaus elgseną galima nukreipti tiek naudinga, tiek žalinga linkme. Tokia yra ir „Venus“ projekto esmė – nukreipti technologijas ir išteklius teigiama linkme, siekiant maksimalios naudos žmonėms ir planetai, ieškant naujų mąstymo ir gyvenimo būdų, kuriais būtų išnaudojamas visas žmogaus dvasios potencialas. „Mes nesistengiame nuspėti, kas bus nuveikta, mus domina tik tai, kas gali būti nuveikta. Ateitis yra mūsų rankose ir priklauso nuo sprendi-

→

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Visa tai galime pastatyti jau šiandien remdamiesi turimomis žiniomis. Žemės paviršiui pakeisti prireiktų dešimties metų – per tiek laiko pasaulį paverstume antruoju Edeno sodu. Rinktis jums.

Jacque’as Fresco, socialinis inžinierius

mų, kuriuos priimsime šiandien. Didžiausias dabarties turtas – mūsų pačių išradingumas. Viena pagrindinių „Venus“ projekto prielaidų yra bendras siekis, kad visi Žemės ištekliai taptų bendru visų žmonių turtu. Kitaip mums tiesiog kiltų tų pačių problemų, kurių kyla dabartinėje sistemoje.“ Tokias mintis skelbia projekto aktyvistai. Taigi, perfrazuojant J. Fresco, pasaulis yra gausus išteklių, tik reikia gerai juos panaudoti, kad išnyktų skurdas, badas, nusikaltimai ir kitos problemos. „Venus“ projekto siūloma alternatyva monetarinei sistemai – ištekliais paremta ekonomika. Jos tikslas – užtikrinti gėrybių gausą, kokybišką švietimą ir sveikatos apsaugą visiems pasaulio žmonėms.

Ar įmanoma inventorizuoti Žemę? „Venus“ projekto atstovas Lietuvoje Vytautas Krutulis siūlo iš naujo pažvelgti į šiuolaikinius pramoninės gamybos metodus, kuriuos galėtume pritaikyti ištekliais paremtoje ekonomikos srityje. Taigi kokius veiksmus siūlo projekto iniciatoriai?

Antras žingsnis: nuspręsti, ką reikia pagaminti, atsižvelgiant į prioritetus – pradedant pagrindiniais poreikiais (maistas, būstas), baigiant nauda paremtais gaminiais (žaliavos, technologinė plėtra) ir su ja nesusijusiomis priemonėmis (pramogos, muzikos instrumentai). Tai sudėtingas klausimas, nes, išskyrus maistą, vandenį ir būstą, dauguma žmonių nesupranta, ko jie iš tikrųjų nori ar ko jiems reikia, nes neturi pakankamai žinių apie šiandienį technologijų lygį. Tai, ko mes manome norintys, yra tiesioginis visuomenės žinių apie technologijų lygį rezultatas. Žmogus, kurio namuose gausu dulkių, sakys: „Man reikia dulkių siurblio.“ Tačiau ar tikrai? Galbūt jam reikia slėgio reguliavimo sistemos, kad dulkės į namus nepatektų, arba elektrostatinių oro filtrų, sunaikinančių dulkes ir ore esančias bakterijas? Mokslas ir technologijos yra praktinių žmonių poreikių matavimo būdas, todėl visi kuriami gaminiai turi būti pažangūs tiek, kiek technologiškai įmanoma. Trečias žingsnis: optimizuoti gamybos metodus ir didinti gaminių patvarumą. Kurdami sau stalą, gamintume jį taip, kad galėtume naudoti kuo ilgiau. Jei stalas

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Pirmas žingsnis: padaryti visos planetos „inventorizaciją“. Pirmiausia turi būti atlikti visuotiniai tyrimai ir tiksliai apskaičiuota, ko ir kiek turime. Taip būtų inventorizuoti mūsų praktiniai ištekliai, personalas, gamybos centrai ir žmonių poreikiai. Pavyzdžiui, kur yra dirbamos žemės, kiek žmonių yra įvairiose vietose ir kokia jų sveikatos būklė. Tai nulemtų, pavyzdžiui, kur ir kiek statyti ligoninių.

sulūžtų, reikėtų pasigaminti naują, skiriant tam daugiau darbo ir išteklių. Deja, dabartinėje sistemoje vyksta atvirkštinis procesas, nes šiuolaikinė monetarinė sistema remiasi nereikalinga įvairove ir planiniu susidėvėjimu. Gamybos metodų optimizavimas yra ne kas kita, kaip žaliavų ir priemonių naudojimas gaminant efektyviausius ir patvariausius produktus. Žmonių darbas keičiamas automatinėmis mašinomis ne tik dėl to, kad taip pigiau, bet ir todėl, kad mašinos dirba mechaniškai tiksliau nei žmonės ir nepavargsta.

→

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Daugelis žmonių prašo parodyti brėžinius ir technologinius sprendimus, kad visa tai būtų galima panaudoti jau šiandien. Vienintelė priežastis, kodėl Jacque’as Fresco to nedaro, yra ta, kad, jo manymu, mūsų visuomenė dar nėra pasiruošusi viso to panaudoti visų žmonių labui. Visos technologijos ir išradimai būtų panaudoti siekiant pelno arba karinėje pramonėje.

Ketvirtas žingsnis: rasti gaminių ir paslaugų paskirstymo žmonėms būdų. Paskirstymo būdai priklausytų nuo technologijų lygio. Gamyba gali tapti tokia sklandi, kad produktas būtų gaminamas tik tada, kai žmogus jo paprašo. Paprasčiausia būtų sukurti į sandėlius panašių paskirstymo centrų su automatine pristatymo sistema. Kadangi pinigai nebūtų naudojami, nebūtų tikslo kaupti daiktus. Taip pat nebūtų reikalo ko nors vogti – kai viskas visiems laisvai prieinama, parduoti vis tiek nepavyktų. Penktas žingsnis: optimizuoti visų pasenusių ar nebeveikiančių gaminių perdirbimą. Šis žingsnis pradedamas dar gaminant, nes kiekvienas produktas kuriamas taip, kad ateityje jį būtų galima perdirbti. Būtų idealu, jei

visi gaminiai būtų kokybiški ir perdirbami. Toks strateginis planavimas maksimaliai sumažintų atliekas. Ištekliais paremtoje ekonomikoje bus statomi itin lankstūs miestai, išlaikant galimybę juos nuolat keisti ir atnaujinti. Tai būtų savarankiška, visiškai integruota sistema, sukurta taip, kad galėtų nuolat tobulėti, lyg gyvas organizmas. Miesto viduje, eskalatoriai ir liftai kartu su konvejeriais ir transvejeriais galėtų judėti visomis kryptimis ir būtų sujungti su visomis kitomis transporto sistemomis. Transporto sistema, kuria būtų galima nukeliauti į bet kurį miesto tašką, būtų sukurta specialiai tam, kad beveik nebereiktų asmeninio automobilio.

jau dabar vis daugiau miestų nuodugniai perstatomi arba dygsta tuščioje vietoje, jų kūrėjams stengiantis kuo efektyviau išnaudoti šiuolaikines – arba netgi būsimas – technologijas. „venus“ projekte teigiama, kad naujus miestus statyti pigiau, negu atnaujinti ir išlaikyti senus, nes būtų suvienodinti statybiniai elementai, pastatų dalys būtų gaminamos automatizuotose gamyklose ir sumontuojamos statybos aikštelėje. pastatai būtų statomi iš vienodų dalių, taigi reikėtų suprojektuoti tik vieną miesto dalį, kurią dubliuojant galima apstatyti visą miestą. be miestų planavimo, jų statybos, siūlomi dar ir plaukiojančių, povandeninių miestų ir transporto modeliai. Kol kas panašiausias į „venus“ projekto modelius yra masdaro miestas, šiuo metu statomas jungtiniuose arabų emyratuose. abu Dabio priemiestis masdaras pretenduoja tapti „žaliausia“ gyvenviete pasaulyje. skelbiama, kad jo centre stovės saulės energijos elektrinė, o už miesto ribų – didelis vėjo jėgainių parkas. šiuolaikiniai prietaisai seks ir matuos vandens, maisto produktų ir atliekų apykaitą mieste. masdaras šiuo metu kyla ant dirbtinės platformos, kurioje išvesti inžineriniai tinklai

bus lengvai prieinami specialistams. jame nėra vietos automobiliams, o viešojo transporto vaidmenį ateityje turėtų atlikti nedideli elektromobiliai, be vairuotojo judėsiantys specialiomis trasomis 6 m gylyje. Kritikų teigimu, nors visa tai panašu į išsipildžiusią svajonę, masdaro kūrėjų pasirinktas modelis negali būti pritaikytas kitose šalyse, stokojančiose energinių ir finansinių išteklių. reikia iNforMaCijos ir diaLogo „geriausi tvarios plėtros ir statybos projektai gimsta tik viešajam ir privačiajam sektoriams glaudžiai bendradarbiaujant su akademiniu sektoriumi“, – teigia jau aštuntus metus lietuvoje aktyviai veikiančio projekto „ateities miestai“ iniciatoriai.

„Kai kartu dalijamasi patirtimi, drauge tobulėjama, tame pačiame sektoriuje dirbantys žmonės pirmiausia vertinami kaip kolegos, bendraminčiai, o ne kaip konkurentai, tik tuomet galima tikėtis, jog gims inovatyviausi projektai, užtikrinantys aukštą gyvenimo kokybę ir padedantys įgyvendinti ekologiškų miestų koncepciją. tokie forumai skatina bendrauti atvirai, čia įgyjamos žinios ir užmezgami ilgalaikiai ryšiai, ateityje padėsiantys siekti aukštesnių standartų, – sako projekto „ateities miestai“ vadovė rita glazer. – subūrėme kompetentingą nepriklausomų ekspertų komisiją, kuri padeda tiek specialistams, tiek visuomenei įvertinti, kuriose miestų plėtros ir Nt srityse esame pažengę į priekį, o kur reikėtų pasistiebti iki europos sąjungos direktyvose numatytų kriterijų. lietuva dar nėra patvirtinusi žaliosios statybos standartų, tačiau suėjus es direktyvose numatytam terminui – 2020 m. – nebebus laiko paskubomis daryti namų darbų, todėl jau dabar privalome kurti ekologišką, energetiškai efektyvią ir darnią aplinką.“ „vienas po kito dygsta nauji nekilnojamojo turto kompleksai, biurų ar daugiafunkciai pastatai, tačiau kol kas jų ekologiškumas ir darni plėtra ne visuomet yra Nt projektų plėtotojų prioritetas, – teigia „ateities miestų“ rengiamo konkurso „žaliasis miestas“ vertinimo komisijos pirmininkas, žaliosios architektūros ekspertas doc. dr. jonas jakaitis. –

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Ateities miestai jau šiandien

tad šio konkurso tikslas – paskatinti specialistus kurti tvarius, energetiškai efektyvius, aplinkai nekenksmingus pastatus, naudojant visus galimus energinius išteklius. siekiame, kad apie tokią būtinybę kurti darnų miestą būtų informuota visuomenė, nes būtent jos gerovę užtikrins įžvalgus ir ekologija pagrįstas miestų planavimas.“ pasak r. glazer, iš „venus“ projekto, kaip ir „žaliojo miesto“, būtų galima pasimokyti vieno svarbaus dalyko – kad būtų sukurta ekologiška aplinka, nereikia politinių grupuočių. „miesto valdžios kaita yra normalus reiškinys, tačiau vieniems keičiant kitus visiškai nebūtina nuolat perrašyti programų ir visko imtis iš naujo. galima tęsti miesto ir žmogaus labui pradėtus darbus ir stengtis juos užbaigti nepaisant, jog projektai buvo sukurti kitų.  the VeNus ProjeCt Design by jackue fresco ©

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Dalius Gedvilas: „Svarbiausia – prognozuoti laukiančius pokyčius“ Statybininkų asociacijos prezidento Daliaus GedvilO išskirtinis interviu žurnalui „Structum“ apie ateities miestų vizijas, skaitmeninės statybos sistemos būtinumą ir iniciatyvas ją sukurti. Egidija Lekavičienė

„Svarbiausias ir esminis šiandienos uždavinys apskritai – valstybei visose srityse reikia nusibrėžti vizijas, kur eisime, kaip gyvensime artimiausius 20 metų, nes tik tai žinodami galėsime deramai pasiruošti, – sako Statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas. – Paprastas pavyzdys: jei, tarkim, norime keliauti į kurią nors Azijos valstybę, iš pradžių turime susiplanuoti, koks bus kelionės maršrutas, kokios reikės aprangos, kiek bagažo galime vežtis, kokie skiepai privalomi ir pan. Taip ir statybos sektoriuje: jei žinosime, kokie bus valstybės ir visuomenės pokyčiai, galėsime pasiruošti ir tokioms statyboms, kurių poreikis bus pribrendęs. Tam pirmiausia reikia parengti įžvalgas, arba vizijas, 20-čiai metų į priekį, kaip tai daro britai, danai, suomiai, norvegai ir kiti.“ Ką privalu padaryti pirmiausia, kad strategija būtų parengta? Reikia bendro susitarimo. Statybininkų asociacija iškėlė iniciatyvą, kad statybos sektorių kuruojanti Aplinkos ministerija ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pradėtų diskusiją šia tema, kad pradėtume kalbėti apie tokios strategijos parengimą. Juk mūsų valstybėje kuriama energetikos vizija ir sveikatos, ir švietimo vizijos. Statyba – taip pat viena iš ūkio šakų; statybos sektoriuje dirba apie 10 % šalies darbuotojų, čia sukuriama apie 10 % BVP. Pasakysiu tiesiai: nepasiruošti vizijos, arba įžvalgų, kaip statysime po 20 metų, būtų neišmintinga. Tai tarsi tas pat, kas išvažiuoti į maliarijos rizikos zonas, nepasiskiepijus nuo šios ligos. Taigi privalome ruoštis, o tam, kad pasiruoštume, pirmiausia reikia žinoti kitų ūkio sektorių

situaciją ir tendencijas. Tik tada galėsime įsivaizduoti, kaip keisis statyba ir technologijos, nes viskas yra susiję. Gal pailiustruotumėte pavyzdžiais? Na, tarkime, kokios ryškiausios transporto srities tendencijos ir koks bus miesto transportas ateityje? Jau ir dabar visi girdime apie bepiločius karinius lėktuvus, o ir lėktuvo „Aerobus“ pilotas atlieka tik kompiuterio operatoriaus funkcijas. Pasaulio miestuose važinėja metro ar traukinukai be vairuotojų, o didieji automobilių gamintojų koncernai, tokie kaip „Mercedes“, BMW, „Toyota“, jau rengiasi paleisti kompiuterio valdomas mašinas į gatves. Esu beveik įsitikinęs: tai, ką šiandien bando automobilių pramonė, po 20 metų jau bus įgyvendinta, ir dauguma transporto priemonių neturės vairuotojų – tik operatorius.

Jei žinome, kad taip bus, tai turėtume kelti klausimą: kokia infrastruktūra bus reikalinga, kad tas bepilotis transportas galėtų sėkmingai važinėti? Kaip reikia keisti gatves, statinius, automobilių stovėjimo aikšteles, visuomeninį transportą? Štai Stambule jau dabar eismas reguliuojamas pasitelkus gatvėse sumontuotus išmaniuosius jutiklius, yra šalių, kur greitkeliuose tokie jutikliai, įmontuoti kelkraščių juostose, atlieka matavimo darbus ir greitį kontroliuoja jau visai kitomis priemonėmis ar pan.

Na, o kaip keisis medicina? Štai Lietuvos pramonininkų konfederacija 2013 m. Inovacijų prizo apdovanojimą Inovatyvaus produkto kategorijoje įteikė Kauno bendrovei, sukūrusiai išmaniuosius marškinėlius, fiksuojančius žmogaus savijautą ir skirtus širdies darbui stebėti bei krūviui valdyti. O kur išmanieji laikrodžiai, naujausi išmanieji telefonai... Nėra abejonių, kad biometriniai žmogaus duomenys bus nuskaitomi ir nebereikės dėl gripo važiuoti į polikliniką, laukti eilėse ir prašyti nedarbingumo lapelio. Bet tada, jei taip transformuosis medicinos sistema, kyla natūralus klausimas: ar ateityje dar reikės tokių poliklinikų, kokios yra dabar? Ir kaip keisis darbo vietos apskritai? Šiandien statomi didžiuliai biurai ir verslo centrai, bet jeigu pereisime prie e. valstybės, e. paslaugų, tai ar jų reikės? Gal žmonės dirbs nuotoliniu būdu ir biuru taps dalis žmogaus gyvenamosios erdvės? Taigi namų paskirtis ir funkcija taps mišri? Juk jau dabar yra tiek naujų IT produktų, kurie leidžia dirbti kartu net skirtinguose žemynuose esantiems darbuotojams: vaizdo konferencijos, „Skype“, „Facebook“, „Viber“... Kaip keisis gyvenamieji namai? Štai japonai įsitikinę, kad ateities žmogui užteks 4 m2 erdvės su sanitariniu mazgu, – tarsi kapsulės, kurioje organizmui būtų sudarytos idealaus komforto sąlygos, kad jis išsivalytų visus aplinkos teršalus ir pailsėtų nuo įtampos bei streso. Tyrimų atliekama daug ir įvairiausių ir, žinant jaunų žmonių poreikius, technologijų proveržius ir sparčią visų gyvenimo sričių transformaciją, jau galima prognozuoti ir tai, kaip po 20 metų pasikeis statybos, kaip reikės statyti ir kaip keisis miestai. Jau dabar aišku, kad ateities miestas – tai skaitmeninis miestas. O kaip pasikeitė statybų sektorius, jei pažvelgtume 20 metų atgal? Pokyčiai labai dideli. Galbūt pats akivaizdžiausias pavyzdys – kaip prieš 20 metų buvo daromos monolitinės konstrukcijos. Tada nebuvo klojinių sistemų, nebuvo pastolių, ir vien klojiniams sukalti buvo sunaudojama daugybė medienos, galima sakyti, vien tam būdavo iškertamos didžiausios gi-

I Š M A N U S I S M I E S TA S

O kaip pasikeis prekyba? Žinome, kad jau dabar prekyba persikelia į interneto erdvę. Pavyzdžiui, „Amazon.com“ ir kitų internetinės prekybos milžinų statistika – stulbinanti. Jei žinome, kad kasdienių prekių logistika bus puikiai išplėtota, prekių užsisakysime elektroniniu būdu ir gausime tiesiai į namus, tada kyla klausimas, kaip bus su visa ta prekybos infrastruktūra, kuri jau pastatyta? Ar reikia dar statyti tokius didelius prekybos centrų pastatus, ar kurti daugiafunkcius socialinius kultūrinius centrus, jei žmogus daugiau laiko skirs pramogoms ir kitiems reikalams.

Nuotr. „Trimble company“ © „Tekla corporation“, 2014

Skaitmeninės sistemos įdiegimas iš esmės reiškia, kad visi statybos procesų dalyviai įsipareigoja „kalbėti“ viena kalba, t.y. naudoti vienodo tipo duomenis ir jie turi būti išreikšti vienodu skaimeniniu formatu. rios, vien tam dirbo daugybė lentpjūvių. O kiek dabar matome medinių pastolių? Jų beveik neliko, todėl labai pasikeitė ir medienos sunaudojimas. Arba kitas pavyzdys: būdavo, savivartis atveža betono, supila į sukaltus medinius klojinius. Bet jeigu betonuoja, pavyzdžiui, dešimtą aukštą, tai betoną supila į didelę metalinę statybinę dėžę (aptaškydami pusę gatvės), tada tą dėžę statybinis kranas kelia į dešimtą aukštą (aptaško visas jau išlietas sienas ir aplinką) ir iš tos užkeltos dėžės statybininkai kastuvais betoną supila į klojinius. Dabar pati betonmaišė siurbliu tiekia betoną į bet kokį aukštį ir visas betonas sugula ten, kur reikia. Pasikeitė inžinerinės technologijos, jau nekalbant apie estetiką, dizainą. Ir visus šiuos pastarųjų 20 metų pokyčius turime turėti omenyje prognozuodami ateitį. Įdomiausia, kad tik nagrinėdamas visų sričių pokyčius gali akivaizdžiausiai pamatyti ir tai, kokie dideli yra statybų pažangos šuoliai.

→

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Kaip statybininkų darbus keičia mobiliosios technologijos, elektroninės erdvės galimybės? Kokios statybos sektoriaus aktualijos skaitmeninių technologijų srityje? Juokinga ir graudu atsiminti, kaip darbų vadovas sėdėdavo prie dokumentų keletą dienų, kol surašydavo užsakovui atliktų darbų aktą. Rašydavo ranka, atsivertęs ir šalia pasidėjęs kainyną, mėgindavo suskaičiuoti kiekius ir piniginę išraišką. Tą patį darė sandėlininkai, buhalteriai. O dabar viskas pasikeitė iš esmės, viskas kompiuterizuota, atsirado specializuotų programų. Šiuo metu Statybininkų asociacijos aktualija – skaitmeninimo procesų vadyba, t. y. kaip sutvarkyti vadybą visuotinai pereinant į elektroninę erdvę. Ar reikės tiek popierinių brėžinių, ar tie brėžiniai bus debesų kompiuterijos sistemoje sudėti į konkrečią laikmeną? Ar vis dar rašysime ranka statybos žurnalus, jei turėsime el. formato žurnalus? Ar, pavyzdžiui, norint renovuoti statinį bus galima paprastai rasti jo istoriją su visais brėžiniais? Ar elektroninį archyvą sutvarkysime geriau nei popierinį? Dabar daugumos renovuojamų namų brėžinių rasti tiesiog nebeįmanoma... Ar išliks tradicinės statybininkų specialybės ir kokių kompetencijų reikės statybų inžinieriui? Vadovui? Juk iš esmės keisis ir prietaisai, įranga. Štai jau ir dabar naujausi geodeziniai matavimo prietaisai nuskaito statinius ir programa automatiškai suskaičiuoja kiekius: kiek kvadratinių metrų užima langai, kiek fasadas, kiek balkonai. Nebereikia laipioti ir matuoti – tereikia mokėti naudotis prietaisu. Arba štai dabar savivaldybėje dirba žmogus, kuris turi išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Ar ta funkcija išliks reikalinga, kai bus viskas suskaitmeninta ir kiekvienas žemės sklypas, kiekvienas plotas turės savo skaitmeninės formos reglamentaciją? Visos gyvenimo sritys turi būti suskaitmenintos ir sukoduotos, jei norime pereiti prie programinio valdymo: ir įstatymų leidyba, ir įvairiausia dokumentacija, ir kt. DaNuotr. „Trimble company“ © „Tekla corporation“, 2014

bar savivalda koduoja vienaip, kitos institucijos kitaip, o kai nėra reglamentavimo, prireikus ką nors surasti ar atsekti, tai padaryti labai sudėtinga. Kokie artimiausi žingsniai būtini, kad skaitmeninimo procesas nestrigtų? Statybos sektoriui labiausiai reikalingos vadybos ir procesų naujovės. Statybose naudojamą informaciją būtina paversti standartizuotu skaitmeninės formos srautu. Skaitmeninės sistemos įdiegimas iš esmės reiškia, kad visi statybos procesų dalyviai įsipareigoja „kalbėti“ viena kalba, t. y. naudoti vienodo tipo duomenis ir jie turi būti išreikšti vienodu skaitmeniniu formatu. Užtat ypač svarbi proceso dalis – nacionalinio skaitmeninio statybos klasifikatoriaus ir kriterijų katalogo sukūrimas. Štai pavyzdys: prie statomo objekto lentoje surašyti statybos užsakovas, generalinis rangovas, projekto vadovas ir pan. O ar visi išvardytieji asmenys yra aprašyti Statybos įstatyme? Pasirodo, apie statybos projekto vadovą įstatyme nėra nė žodžio, o žodžio „objektas“ jame apskritai nėra. O juk viskas turi būti aprašyta, terminams suteikti kodai. Kiekvienas procesas, technologija ir materialūs daiktai, medžiagos statybos grandinėje privalo turėti kodą – taip, kaip prekė brūkšninį kodą parduotuvėje. Taip pat turi būti sukoduoti ir statybos reglamentai. Skaitmeninimas turi paliesti visas gyvenimo sritis, jei norime pereiti prie procesų, valdomų programine įranga, ir statybų čia laukia didžiulis iššūkis – mes esame jau ant šių permainų slenksčio. Pasaulyje būtent statybos pažangai plėtoti sukurtas aljansas „The buildingSMART alliance“, sukurtos metodologijos, išgryninti ir kriterijai, kaip pamatuoti, atrodytų, nepamatuojamus dalykus. Pasirodo, galima sukoduoti ne tik spalvas ar formas, bet ir kokybės lygį, ir estetiką. Štai, ar mes dabar galime pasakyti penkis pamatuojamus kriterijus, pagal kuriuos galėtume pasirinkti architektą, statybininką, techninį prižiūrėtoją? Pagaliau bet kurį reikalingą darbuotoją? Žmogus, ieškodamas, kas jam pastatys namą, rinksis pagal kainą, draugų ar pažįstamų rekomendacijas, galbūt įvertins turimą įmonės ar darbininkų patirtį. Ar to

Dar vienas labai aktualus Lietuvai klausimas – darbo išteklių registro sukūrimas. Mes žinome, kad bankai skaičiuoja finansinius išteklius, žinome, kiek turime nekilnojamojo turto išteklių – yra kadastras, o tokios informacijos, kiek valstybėje turime darbo išteklių, nėra. Šiuo metu įvairių valstybės institucijų plėtojamos duomenų bazės yra naudingas įrankis demografiniams rodikliams gauti, tačiau tai nėra tiesiogiai susiję su darbo rinkos poreikiais. Visi duomenų registrai veikia atskirai, tačiau jų duomenų struktūra dubliuojasi, nėra bendros suderintos valdymo sistemos. Tai kaip mes galime suplanuoti, tarkime, ateinančiais metais atlikti 1,5 tūkst. pastatų renovaciją, jei nežinome, ar mums užteks, pavyzdžiui, esamų tinkuotojų pajėgumų? Nežinodami, kiek turime konkrečios profesijos statybininkų, mes negalime žinoti savo renovavimo pajėgumų ir tempų, darbo birža negali žinoti, kiek galima įsileisti specialistų iš kitų šalių. Reikalingos bendros pastangos, kad duomenų registrų kūrimas ir plėtra, darbo rinkos poreikių prognozavimas vyktų sistemiškai ir bendrai. Informacinės technologijos, kintantys darbo metodai lemia tai, kad pusė dabar egzistuojančių specialybių po 20 metų gali tapti beprasmės. Jas turi pakeisti naujos, specialistai turi įgyti kitų kompetencijų. Ar tam gerai ruošiamasi? Taigi visam tam būtinas darbo išteklių registras.

Kokia, jūsų nuomone, dabartinė Lietuvos ūkio šakų ir konkrečiai statybos sektoriaus situacija Europos ir pasaulio kontekste? Paskelbusi nepriklausomybės atkūrimą Lietuva startavo su didžiuliu pagreičiu ir penkerius metus darė didžiulę pažangą. O po to, investuodami į gamybą, pamiršome investuoti į švietimą, į žmones... Tai buvo didelė klaida, padaryta dėl jaunų vyriausybių nepatyrimo ir neįžvalgumo. Esminis dalykas – neužtikrinome, kad visa visuomenė nuolat mokytųsi. Ir bendras švietimo lygis iki šiol nepakankamas, ir statybininkų bendruomenės švietimas per silpnas. Žinodami, kad žengiame į skaitmeninimo erą, visi turime mokytis informatikos, kompiuterinio raštingumo, tam, kaip ir bendrosios strategijos sukūrimui, turi atsirasti pinigų ir valstybės, ir įmonių biudžete. Kiekvienas darbuotojas turi mokėti pasinaudoti bent dalimi išmaniųjų technologijų teikiamų galimybių.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

pakanka ir ar tai padeda išsirinkti geriausią variantą? O jei Lietuvoje turėtume parengę kriterijų katalogą su matavimo vienetais, reikėtų iš katalogo išsirinkti kompoziciją kriterijų, pagal kuriuos išsirinktume geriausią architektą, statybininką ir kitus statybos proceso dalyvius. Tokia ir bus netolima ateitis – specialios programos padės atsirinkti statybininkų paslaugas ir vadyba iš esmės pasikeis. Kriterijų katalogas yra aktualus visoms valstybėms, taigi ir Lietuva turi apie tai galvoti. Bendras verslo bendruomenės sutarimas, kad reikia nacionalinio statybų klasifikatoriaus, jau yra pasiektas, tad būtina remiantis pažangiausių šalių pavyzdžiais adaptuoti klasifikatoriaus modelį savo rinkai. Tai – vienas svarbiausių 2014 m. pavasarį 13-os asociacijų įkurtos VšĮ „Skaitmeninė statyba“ tikslų.

Kas dar turi įtakos tam, kad mūsų statybininkai būtų konkurencingi ir jų įvaizdis gerėtų? Didelę įtaką daro aplinka. Žinome, kad nemažai mūsų statybininkų vyksta dirbti į Skandinavijos ir kitas šalis. Ir kai paklausai jų įspūdžių apie darbą svetur, pirmiausia jie akcentuoja ne didesnį uždarbį, bet kitokią aplinką. Vieni atkreipia dėmesį į švarą ir tvarką, taip pat ir buitinėse statybininkų patalpose, kiti – į pagarbų požiūrį į sunkų darbą dirbančius žmones ir pan. O ir tų pačių mūsų statybininkų įvaizdis svečiose šalyse skirtingas: Lietuvoje dažnam žodis „statybininkas“ asocijuojasi su ne viena neigiama savybe, o užsienyje lietuvis statybininkas turi išties visai kitokį įvaizdį: jis darbštus, tvarkingas, pareigingas ir pan. Taigi rinkų skirtumai ir darbo aplinka bei požiūris į žmogų keičia ir patį statybininką. Manau, nauja statybininkų karta, dirbsianti po 20 metų, bus orūs amatininkai, žinantys savo ir savo darbo vertę.  Dėkojame už pokalbį.

Universalusis betonas: nuo romėnų laikų iki gėlininko išradimo ir XXI a. galimybių Egidija Lekavičienė

S TAT Y B A

„Betonas – universali medžiaga, ją galima naudoti net restauruojant pastatus“, – įsitikinęs paminklotvarkos ekspertas-konstruktorius, VGTU lektorius Jakovas Mendelevičius. Šįkart „Structum“ žurnalo skaitytojams jis pristato betono istoriją nuo seniausių laikų ir vaizdžiai iliustruoja neribotas jo galimybes bei šiuolaikinius sprendimus. Svarbiausia – naudoti profesionaliai Egzistuoja nuomonė, kad cementas ir betonas pastatų restauracijai netinkami. Ši nuomonė grindžiama daugeliu esą tai patvirtinančių „faktų“: atliktų „restauracijų“ rezultatai nedžiugina – paviršiuose matoma drėgmės dėmių, prasimušančios druskos, paviršiuje susidarantis garų kondensatas ir pan. Tačiau iš tiesų šie „rezultatai“ rodo ne neigiamą cemento poveikį, o tik netinkamą, neprofesionalų jo naudojimą. Defektus nulemia ne pati mineralinė rišamoji medžiaga (cementas, kalkės, gipsas), o iš jos pagaminto skiedinio ir betono fizikinės ir mecha-

ninės savybės: poringumas, tankis, atviras poringumas, vandens įgeriamumas ir kt. Cemento pagrindu paruošti skiediniai gali „kvėpuoti“ ir „neprakaituoti“. Visos rišamosios medžiagos skirstomos į orines ir hidraulines. Orinės – tai rišamosios medžiagos, galinčios kietėti tik ore. Prie jų iš tradicinių medžiagų priskiriamas gipsas ir kalkės. Prie hidraulinių – hidraulinės kalkės, romancementis, cementai. Kalkių betono kietėjimas vyksta dviem etapais: džiūvimas ir karbonizacija, todėl kalkės negali džiūti, o vėliau ir karbonizuotis, esant drėgnam paviršiui (W>6 %). Tai reiškia, kad drėgnas mūras negali būti tinkuojamas kalkių skiediniu, nes jis nedžius ir chemiškai nesijungs su anglies dioksidu – tinkas sušus. Vietoj Ca(OH)2 + CO2 = CaCO3 + H2O išeis Ca(OH)2 + H2O = Ca(OH)2 + H2O. „Romėnų betonas“ Šią problemą suprato jau senovės romėnai, o prieš juos, ko gero, – dar ir šumerai bei egiptiečiai. Romėnai pradėjo ieškoti medžiagų, turinčių hidraulinių savybių, t. y. galinčių kietėti drėgnoje aplinkoje. Gamtoje galima surasti susicementavusių medžiagų. Pavyzdžiui, smiltainis yra ne kas kita kaip gamtoje susicementavęs smėlis, todėl smiltainis atsparus vandeniui. Atsitiktinumas (o gal ir intuicija) lėmė, kad romėnai atrado pucolaną – vulkaninės kilmės pelenus. Juos sutrynę ir įmaišę į kalkių skiedinį arba sumaišę kartu su akmenų ir plytų skalda jie išgavo „romėnų betoną“, turintį gerų hidraulinių ir stiprumo savybių. Statiniai iš „romėnų betono“ funkcionuoja iki šiol, nors jų amžius viršija du tūkstančius metų.

Pamatų įrengimas.

XIII a. – kartu su mūrinės statybos pradžia – jį atrado ir Lietuva. Pirmi mūriniai statiniai buvo būtent kiautinės konstrukcijos su kalkių betono užpildu. Lietuvoje vulkaninių priedų nebuvo, tad mūsų statybininkai, kad pagreitintų kalkių skiedinio kietėjimą ir būtų galima

Statiniai iš „romėnų betono“ funkcionuoja iki šiol, nors jų amžius viršija du tūkstančius metų.

JAKOVAS MENDELEVIČIUS, paminklotvarkos ekspertas-konstruktorius, VGTU lektorius

vykdyti darbus drėgmės sąlygomis, išrado negesintų kalkių miltų priedą. Jis, nors ir turėjo nežymių hidraulinių savybių, kėlė skiedinio temperatūrą, vadinasi, didino ir džiūvimo bei karbonizacijos greitį. Ir dabar, žiūrėdami į gotikinį ir barokinį mūrą, mes skiedinyje matome baltų intarpų („insertų“) – negesintų kalkių pėdsakų. Retkarčiais buvo naudojamos maltos degintos plytos ir malti pelenai, suteikiantys skiediniui hidraulinių savybių. Taip pat buvo naudojamos vadinamosios hidraulinės kalkės. Jos buvo gaminamos iš kalkakmenio, turinčio daug molio priemaišų, dėl to įgaudavo hidraulinių savybių.

→ S TAT Y B A

„Kiautinio mūro“ sistema Kartu su „romėnų betonu“ senovės romėnai išrado ir „kiautinio mūro“ sistemą: buvo mūrijami du akmenų mūro kiautai, o tarpai tarp jų pasluoksniui buvo užpildomi „romėnų betonu“. Tai pagreitindavo statybas ir leisdavo senovės romėnams statyti milžiniškus kupolus, skliautus ir gynybines sienas. Tačiau sugriuvus Romos imperijai šis išradimas buvo prarastas, ir tik viduramžiais, „atradus“ Vitruvijų, Europa vėl sužinojo apie „romėnų betoną“.

RIŠAMOJI MEDŽIAGA

GAMYBA

KIETĖJIMAS

HIDRAULINIS MODULIS

PASTABOS

ORINĖS KALKĖS (tešla ir hidratinės)

CaCO3800–1200C CaC+CO2 CaO+H2O Ca(OH)2

NEHIDRAULINIS Ca(OH)2H2O Ca(OH)2 KRISTALIZACIJA Ca(OH)2+CO2+H2O CaCO3+2H2O TERPĖS DRĖGMĖ 2–5 %

m>9

KALKAKMENIS IKI 6 % MOLINIŲ PRIEDŲ

HIDRAULINĖS KALKĖS

CaCO3+MgCO3 T=900–1100 °C CaO+CO2 +2CaSiO2+CaAl2O3+CaFe2O3

NEHIDRAULINIS IR HIDRAULINIS CaO+H2O=Ca(OH)2+CO2+H2O-CaCO32H2O+ HIDRATACIJOS PROCESAI

m=4.5–9 – SILPNAI HIDRAULINĖS KALKĖS m<4.5- STIPRIAI HIDRAULINĖS KALKĖS

DOLOMITIZUOTI MERGELIAI SU >25 % MOLIO PRIEDŲ

ROMANCEMENTIS

T=1000–1100 °C 2CaSiO2 CaAl2O3 CaFe2O3

HIDRAULINIAI HIDRATACIJOS PROCESAI

m=1.1–1.7

DOLOMITIZUOTI MERGELIAI SU >25 % MOLIO PRIEDŲ NĖRA LAISVO CaO, t. y. NESIGESINA

DIRBTINIAI CEMENTAI (šlako kalkių cementai, TEC cementai, kalkių molio cementai)

HIDRATINĖS KALKĖS+MOLIO KLINKERIS HIDRAULINIS (trasas, šlakai, pucolanas ir pan.) + IKI 5 % GIPSO

PORTLANDCEMENTIS

~75 % CaCO3 ~25 % MOLINIŲ PRIEDŲ (SiO2, Al2O3, Fe2O3 ) T=1050C I H2O T≤7500C I H2O (dehidratacija) T=800–910 °C CaCO3= CaO+ CO2I T=1200 °C, CaO+ Al2O3+ Fe2O3 3CaOAl2O3, 2CaOSiO2 T=1450 °C 3CaOSiO2

m=1.9-2.4

KARBONATAI (kalkakmenis, kreida) SUDĖTIS: 3CaOSiO2 - 45–60 % 2CaOSiO2 - 15–35 % 3CaOAl2O3*Fe2O3 - 10–18 %

3CaO*SiO2+nH2O=2CaO*SiO2(n-1)H2O+Ca(OH)2 3CaO*Al2O3+6 H2O=3 CaOAl2O36 H2O Ca(OH)2+CO2+H2O=CaCO3+2H2O

S TAT Y B A

* m=CaO/SiO2+Al2O3+Fe2O3 – rišamosios medžiagos hidrauliškumo rodiklis. Kuo jis mažesnis, tuo medžiaga turi stipresnių hidraulinių savybių.

Portlandcementis – tikrasis cementas XVIII a. pab. anglų inžinierius statybininkas Jamesas Parkeris, išnagrinėjęs senovės Romos dokumentus ir atlikęs daugybę eksperimentų, išgavo romancementį. Jis sumaišė molį su gesintų kalkių milteliais ir „iškepė“ 900 °C temperatūroje, po to sumalė į miltus. Tai jau buvo prekinė hidraulinių savybių turinti medžiaga, nors jos hidraulinės savybės nebuvo labai ryškios. Tikras cementas buvo išrastas XIX a. pradžioje. Anglų mūrininkas Josephas Aspdinas virtuvėje 1450 °C temperatūroje iškepė tas pačias medžiagas ir, sumalęs jas į miltelius, išgavo tikrą cementą, kurį pavadino portlandcemenčiu ir patentavo. Portlandcementis – tai išradėjo gimtosios salos pavadinimas. Beje, čia randami cemento spalvos akmenys neturi su cementu nieko bendra. Cementą iki karo Lietuva gabendavosi iš Anglijos, romancementį – iš Rygos. Taigi rišamųjų medžiagų istorija – tai hidraulinių savybių gerinimo istorija. Dabar mes galime moduliuoti rišamųjų medžiagų, skiedinių ir betono savybes ir taikyti šias medžiagas renovacijai. Kas yra tikrasis betonas? Išradus cementą, atėjo laikas tikrajam betonui. Analogiškai kaip ir „romėnų betonas“ tikrasis betonas susideda iš tam tikrų rišamosios medžiagos (cementas) ir inertinių užpildų (smėlis, skalda) proporcijų. Maišant betono medžiagas ir vandenį, gaunama betono masė, kurią tinkamai sutankinus išgaunamas betonas, galintis kietėti vandenyje arba ore, nes jis kietėja dėl hidratacijos, vandens prisijungimo prie cemento molekulių

principu. Tikrasis betonas – tai medžiaga, turinti didelį stiprį gniuždymui ir mažą (10–15 kartų mažesnį) stiprį tempimui. Todėl betonas nėra tinkamas stipriai apkrautoms sijoms, kolonoms, pamatams, kur yra ir tempimas. Betoninius elementus reikėjo stiprinti tempiamoje zonoje. Beje, apie akmenų stiprinimą metalu žinojo jau senovės graikai. Jie stiprino didelių angų architravus įklijuotais metaliniais strypais, įmontuotais į vagas akmenyje tempiamoje zonoje.

Pamatų stiprinimas gręžtiniais injekciniais poliais ir srautinė technologija.

Profiliuotų plieninių lakštų naudojimas stiprinant medines perdangas monolitiniu gelžbetoniu. Medinių perdangų stiprinimas monolitiniu gelžbetoniu.

Didelis konstrukcijos svoris gerina stiprinamos perdangos garso izoliacijos savybes, mažina įlinkius ir svirumą, didina jos gaisrinę saugą. Gelžbetonio eros pradžia Gelžbetonio išradėju laikomas gėlių augintojas Josephas Monier. Jis augino palmes ir jas veždamas patirdavo didelių nuostolių, nes mediniai vazonai kelyje dažnai subyrėdavo. J. Monier sugalvojo gaminti vazonus iš metalinio tinklelio, iš abiejų pusių aptepto cementiniu skiediniu. Nors iki jo analogiškos konstrukcijos jau buvo gamintos, pavyzdžiui, gelžbetoninės valtys, tačiau jis pirmas patentavo šį išradimą, t. y. sujungė betono ir metalo „darbą“ statybinėse konstrukcijose. Tiesa, gėlininkas nesuprato gelžbetonio esmės ir klojo armatūrą neutralioje zonoje, ten, kur ji iš esmės nereikalinga...

S TAT Y B A

Gelžbetoninių kolonų, sienučių ir perdangų įrengimas (Valdovų rūmų rūsio perdangos fragmentas).

Tikra gelžbetonio istorija prasidėjo 1879 m., kai vokiečių inžinierius Gustavas Adolfas Wayssas, išsipirkęs patentą iš J. Monier, pradėjo konstruoti gelžbetonines konstrukcijas klodamas armatūrą tempiamoje darbo zonoje. Beje, juridiškai gelžbetonis buvo įteisintas tik 1906 m. Prancūzijoje. Monolitinio gelžbetonio naudojimas renovuojant pastatų konstrukcijas Šiuolaikinės betono ir gelžbetonio technologijos (transportavimas, betono siurblių, vibracijos įrangos bei specialių metalų gaminių naudojimas ir kt.) leidžia įvairiai naudoti gelžbetonį renovuojant pastatus: pamatams ir poliniams pamatams įrengti, sienoms inkaruoti, perdangoms įrengti su nenuimamais klojiniais, taip pat cementinių lipdinių gamybos procese ir kt. Kad ir kaip būtų keista, betono ir gelžbetonio savybė – didelis jo paties svoris (~22,00–24,00 kN/m3) dažniau tampa pranašumu nei trūkumu. Didelis konstrukcijos svoris gerina stiprinamos perdangos garso izoliacijos savybes, mažina įlinkius ir svirumą, didina jos gaisrinę saugą. Monolitiniai gelžbetonio laiptai nevibruoja. Norėdami tinkamai panaudoti požeminę miesto erdvę, neapsieisime be srautinių injekcijų, gręžinių injekcinių polių, stulpinių monolitinių pamatų ir pan. 

Lankstusis betonas VIKTORAS GRIBNIAKAS, VYTAUTAS TAMULĖNAS Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Inovatyvių statybinių konstrukcijų mokslo laboratorija

Dėl mažo betono atsparumo pleišėjimui konstrukciniuose elementuose gali atsirasti plyšių, sukeliančių plieninės armatūros koroziją. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, skatinančių tobulinti ir kurti alternatyvias armuoto betono rūšis. VGTU Inovatyvių statybinių konstrukcijų mokslo laboratorijoje atlikti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto MIP–050/2014 tyrimai parodė, kad sprendžiant betono pleišėjimo sukeltas problemas efektyvu naudoti dispersinį armavimą. Pažangiausia plaušu armuoto betono rūšis yra lankstusis betonas.

S TAT Y B A

Gaminant lankstųjį betoną naudojamas 8–12 mm ilgio ir 40 µm skersmens polimerinis plaušas. Kiekvienas plaušelis padengtas nanometrinio storio danga, kuri, atsiradus konstrukcijose plyšių, leidžia plaušui nenutrūkus praslysti pro betoną. Dėl to lanksčiojo betono konstrukcijos geba deformuotis ir kartu išsaugoti vientisumą, nesutrupa. Kad plaušas tolygiai pasiskirstytų per visą elemento tūrį, lanksčiojo betono sudėtyje vietoj stambiųjų užpildų naudojamas smulkios 0–2 mm frakcijos smėlis.

Lankstusis betonas ir jame naudojamas mikroplaušas.

Pažangiausia plaušu armuoto betono rūšis yra lankstusis betonas. Pagrindinė lanksčiojo betono ypatybė yra tai, kad didėjant deformacijoms elemente didėja plyšių skaičius, o maksimalus jų atsivėrimo plotis neviršija 0,05 mm net ir pasireiškus dideliems elemento formos pokyčiams. Tokios konstrukcijos yra itin atsparios smūginėms ir ciklinėms apkrovoms, todėl ši medžiaga naudojama įrengiant pastatų ir transporto statinių (tiltų ir viadukų) deformacinius pjūvius. Santykinai mažas tūrinis šios medžiagos svoris (1800 kg/m3) leidžia projektuoti didesnio tarpatramio tiltus ir statinių perdangas.

Lanksčiojo betono gamykla Vokietijoje.

Lanksčiojo betono naudojimą riboja sudėtinga jo gamybos technologija, kuriai reikalingi specialūs plaušo tiekimo į betono mišinį ir maišymo įrenginiai. Lietuvoje lanksčiojo betono gamybos koncepcija turėtų būti vystoma bendradarbiaujant su nacionaliniais technologijos mokslų centrais, turinčiais moderniausią eksperimentinę tyrimų įrangą ir pasiekusiais pažangiausių pasaulyje šios medžiagos taikymo rezultatų. 

S TAT Y B A

Besiūlio monolitinio betono ilgalaikiškumas

DR. EUGENIJUS JANAVIČIUS, betono technologas

S TAT Y B A

Nors betonas yra ilgalaikė ir tvari medžiaga, tačiau ir jis suyra dėl gaminant panaudotų netinkamų medžiagų, sukeliančių betono koroziją, technologinių pažeidimų ir klimato poveikio. Betono paviršius pažeidžiamas pasiekus pavojingiausią ribą – kai šaldymo terpės sluoksnio storis apie 3 mm, o druskos tirpalo koncentracija 3–5 %.

Vieni pagrindinių reikalavimų, keliamų betonui, yra betono mišinio konsistencija ir sukietėjusio betono gniuždymo stipris, tačiau pasiekti abu tikslus galima tik naudojant chemines įmaišas ir priedus. Didinant vandens kiekį betono mišinyje, jis tampa plastiškesnis, lengviau apdirbamas, tačiau sumažėja jo stipris. Sumažinus vandens kiekį betono mišinyje, sukietėjusio betono gniuždymo stipris didėja, tačiau mažėja betono mišinio konsistencija, su juo tampa sunku dirbti. Pasiekti abu tikslus – norimą sukietėjusio betono stiprumą ir takumą – galime naudodami chemines įmaišas ir priedus. Norint pagaminti gerų savybių betoną, ruošiant betono mišinį, dedama įvairių įmaišų ir priedų, dėl kurių betono mišinys greičiau surišamas ir kietėja, tampa plastiškesnis, stipresnis, labiau nelaidus vandeniui ir atsparus šalčiui. Parinkus tinkamą priedo ar įmaišos kiekį, norima linkme galima keisti betono reologines ypatybes. Apie betono įmaišas ir priedus, darančius didžiausią įtaką jo ilgalaikiškumui, pasakoja betono technologas dr. Eugenijus Janavičius.

Plastifikuojamosios įmaišos – „MC-PowerFlow“ Praktikoje naudojami įvairūs cheminiai priedai skiedinių ir betono mišinių reologinėms ypatybėms reguliuoti. Kaip plastifikuojamieji priedai naudojami įvairios cheminės sudėties plastikliai ir superplastikliai, kurie keičia betono mišinio reologines ypatybes. Ilgametę patirtį statybų chemijos srityje turinčios Vokietijos įmonės „MC Bauchemie“ produktas „MC-PowerFlow“ yra „šukų tipo“ struktūros polimeras, kuris efektyviau disperguoja cemento daleles, geriau plastifikuoja mišinius, mažina mišinio skystosios fazės paviršiaus įtempius, didina cemento dalelių drėkinamumą. Naudojant palstifikuojamąsias įmaišas „MC-PowerFlow“ pastebėta, kad esant tokiam pat mišinio klojamumui labai sumažėja vandens poreikis, smarkiai padidėja ankstyvasis gniuždymo stipris, tampa efektyvesnis cemento dalelių dispergavimas, sutrumpėja maišymo trukmė, sumažėja betono lipnumas, mišiniai pagaminami ypač takios konsistencijos.

Tokio tipo betono mišiniuose yra mažesnis stambaus užpildo kiekis, didesnis cementinės tešlos kiekis, mažesnis vandens ir rišiklio santykis ir didesnis superplastiklio kiekis. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti šios įmaišos naudojimą UAB „Betono centras“ gaminant susitankinantį betoną. Jie, beje, pirmieji ir kol kas vieninteliai Lietuvoje gamina sertifikuotą tokio tipo betoną.

„Emcoril TSI“ – apsauga nuo pernelyg greito išdžiūvimo Kad dėl ankstyvo drėgmės išgaravimo nesusidarytų paviršinių įtrūkimų, pakloto kietėjančio betono priežiūra turi prasidėti kuo anksčiau. Labai svarbus etapas yra laikinasis tarpinis apdorojimas. „MC Bauchemie“ apsauginė danga „Emcoril TSI“ apsaugo betono mišinį, kad jis pernelyg greitai nesudžiūtų, ir optimizuoja toliau vykdomą apdorojimą, t. y. betono mišinys gali būti klojamas ant apdoroto sluoksnio. „Emcoril TSI“ užtikrina, kad būtų išgarinta mažiau vandens, gerėja betono apdirbamumo ypatybės, betono paviršius yra aukštesnės kokybės, o svarbiausia – didėja galutinis sukietėjusio betono stiprumas. „Emcoril TSI“ reikia dengti tol, kol ant šviežio betono bus matomas baltos spalvos uždaras sluoksnis.

S TAT Y B A

Susitraukimus mažinančios įmaišos – „Centrament SRA“ Kitas „MC Bauchemie“ produktas – naujovė Lietuvoje – įmaišos „Centrament SRA“. Jų naudojimo spektras platus: nuo besiūlių betoninių dangų iki masyvaus monolitinio betono. Naudojant „Centrament SRA“ nesusidaro plyšių tarp anksčiau betonuoto ir naujojo segmentų. Jos mažina porų skysčio paviršiaus įtempius, o dėl to mažėja susidarę kapiliariniai įtempiai ir viso betono susitraukimai. Mišiniai su „Centrament SRA“ daug atsparesni jonų srovei nei įprasti. Įmaišos gali gerokai sumažinti betono susitraukimą ir kartu minimaliai paveikti mechanines

Sluoksninis aliumosilikatas „Centrilit NC“ – tai smulkiai sumaltos medžiagos, turinčios įtakos rišiklio kietėjimo procesams. Jų metu susidaro papildomas naujadarų kiekis, didinantis struktūros stiprumą ir ilgalaikiškumą.

betono ypatybes. Tačiau reikėtų prisiminti, kad „Centrament SRA“ visiškai nepanaikina betono įtrūkimų (plyšių). Betono įtrūkimus (plyšius) gali sumažinti tinkamai parinkta ir suprojektuota inžinerinė konstrukcija, betono mišinys ir tinkamai išdėstytos kontrolinės sandūros. Aktyvūs mineraliniai priedai Betono plokštės laidumą, atsparumą šalčiui ir įtrūkimų (plyšių) dėl betono susitraukimo susidarymą galima sumažinti naudojant naujausios kartos aliumosilikatus.

Kalbant apie besiūlio monolitinio betono ilgalaikiškumą, verta paminėti ir dar vieną „MC Bauchemie“ produktą – takią liejamąją masę „Emcekrete 60“ (gniuždymo stipris po vienos paros siekia daugiau kaip 40 MPa), skirtą statiškai ir dinamiškai apkrautiems elementams (pavyzdžiui, vėjo jėgainių ir tiltų atraminių guolių padams). Ji taip pat gali būti naudojama betoninėms plokštėms, gelžbetoninių elementų standžioms jungtims sujungti ir kaip liejamoji masė tvirtinimo ir įdėtinėms detalėms. 

HIDRATACIJA

S TAT Y B A

Monolitinis gelžbetonis: šiuolaikinių technologijų įkvėptos galimybės

Egidija Lekavičienė

„Monolitinių pastatų statyba trunka kiek ilgiau nei surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų statinių statyba, tačiau monolitas turi savų ir gana didelių pranašumų, o kai kuriems statiniams yra tiesiog nepakeičiamas“, – sako Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių konstrukcijų katedros docentas Mindaugas Augonis.

perkrovoms, o minėtieji trūkumai gali būti šalinami pagal galimybes projektuojant konstrukcijas su tuštymėmis ar iš anksto įtemptas konstrukcijas.

Gelžbetoninės konstrukcijos šiuolaikinėje statyboje bene dažniausiai naudojamos dėl santykinai mažos kainos, ilgalaikiškumo, atsparumo ugniai ir išoriniam aplinkos poveikiui, dėl mažų eksploatacinių išlaidų ir kitų teigiamų savybių. Be to, betoną, kuris yra viena iš gelžbetonio sudedamųjų dalių, galima pagaminti iš vietinių žaliavų, tad gelžbetonis šiuo požiūriu pranašesnis už plieną. Be šių ir kitų teigiamų savybių ir pranašumų, gelžbetonis turi ir trūkumų, kaip antai: pleišėjimas ir santykinai didelis savasis svoris. Tiesa, doc. M. Augonis atkreipia dėmesį, kad didelis savasis svoris kartais gali būti ir pranašumas, nes masyvios konstrukcijos mažiau jautrios nedidelėms

Pasak M. Augonio, anksčiau surenkamasis gelžbetonis kokybės požiūriu buvo pranašesnis už monolitinį, nes surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos gaminamos gamyklose, o monolitas formuojamas tiesiog statybų aikštelėse. Tačiau pasitelkus šių dienų technologijas monolitinių konstrukcijų kokybė iš esmės nebenusileidžia surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų kokybei.

Kiekvienam pastatui – optimaliausių savybių monolitinis gelžbetonis Pasak M. Augonio, anksčiau surenkamasis gelžbetonis kokybės požiūriu buvo pranašesnis už monolitinį, nes surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos gaminamos gamyklose, o monolitas formuojamas tiesiog statybų aikštelėse. Tačiau pasitelkus šių dienų technologijas mono-

→

S TAT Y B A

Mindaugas Augonis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių konstrukcijų katedros docentas

Gelžbetonis konstrukciniu, gamybos ir įrengimo požiūriu gali būti surenkamasis, monolitinis ir surenkamasis-monolitinis. „Jei statomuose pastatuose yra daug pasikartojančių tipinių konstrukcinių elementų (pamatų, kolonų, sijų, perdangos plokščių ir pan.), taip pat siekiant greitos statybos dažniausiai naudojamas surenkamasis gelžbetonis, – pastebi statybinių konstrukcijų specialistas. – Monolitinių pastatų statyba trunka ilgiau, nes reikia papildomo laiko klojiniams montuoti ir betonui sukietėti, tačiau monolitas turi ir savų didelių pranašumų.“

litinių konstrukcijų kokybė iš esmės nebenusileidžia surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų kokybei. „Siekiant sumažinti monolitinių perdangų svorį, netgi siūlomos technologijos jose įrengti tuštymes, naudojant plastikinius rutulius ar specialius plastikinius tuštymių formavimo elementus“, – naujas technologijas komentuoja specialistas. Tiesa, tokių perdangų kaina gerokai išauga.

„Plėtodami monolitinę statybą architektai įgauna daugiau laisvės realizuoti įvairesnes pastatų ar jų fasadų formas (skliautai, arkos ir pan.), – įsitikinęs M. Augonis. – Be to, projektuojamuose monolitiniuose pastatuose atsiranda didesnių galimybių įrengti papildomus architektūrinius elementus, kuriuos nesunku „primonolitinti“ prie laikančiųjų monolitinio gelžbetonio konstrukcijų.“

Beje, specialios technologijos leidžia išgauti tokios kokybės šiuolaikinių monolitinių konstrukcijų paviršių, kad atskirose pastatų patalpose ar erdvėse netgi atsisakoma sienų lyginimo ir dažymo. „Žinoma, visapusiškai pagerinti monolitinio betono savybes nėra labai paprasta, nes atskiri betono priedai vienas savybes gali pagerinti, o kitas – pabloginti. Todėl dažniausiai siekiama išgauti optimalių, konkrečiam statiniui ar pastatui reikalingų savybių monolitinį gelžbetonį“, – sako doc. M. Augonis.

Pasak specialisto, architektūriniu požiūriu svarbu išskirti ir pastatų interjerą. Taikant monolitinį gelžbetonį, galima išgauti lygius atitvarų paviršius ir išvengti ne tik sandūrų (tarp plokščių), bet ir briaunų, kurias sudaro sijiniai perdangų elementai. Žinoma, čia turimos omenyje besijės perdangos. „Jei naudosime įvairias briaunotas monolitines perdangas, tai plokščių lubų neišgausime, šiuo požiūriu vis dėlto būtų patogiau taikyti tuštymėtas surenkamąsias perdangas, – pastebi M. Augonis. – Tačiau, projektuojant monolitines atitvarines konstrukcijas, taikant specialius klojinius, galima išgauti įvairios tekstūros paviršius, o tai leidžia paįvairinti interjerą ir sumažinti vidaus darbų apimtis.“

S TAT Y B A

Monolitas – daugiau laisvės architektūrinei minčiai Monolitinio gelžbetonio pranašumų ar trūkumų, pasak docento, negalime vertinti vien pagal technologines ar fizines savybes, nes tokiu atveju pasirinkimą iš esmės lemtų tik statybos trukmė ir kaina. Svarbiau monolitinį gelžbetonį vertinti konstrukciniu ir architektūriniu požiūriu.

Konstrukciniai pranašumai Konstrukciniu požiūriu monolitinis gelžbetonis dažniausiai taip pat pranašesnis. „Visų pirma monolitinių konstrukcijų karkasai (rėmai) išsiskiria didesniu pastovumu nei surenkamojo gelžbetonio, – konstatuoja doc. M. Au-

Taikant monolitinį gelžbetonį, galima išgauti lygius atitvarų paviršius ir išvengti ne tik sandūrų (tarp plokščių), bet ir briaunų, kurias sudaro sijiniai perdangų elementai.

gonis. – Skaičiuodami tokių rėmų klupimą pagal STR 2.05.05:2005 galime pastebėti, kad skaičiuojamasis ilgis daugiaaukščio pastato dviejų ir daugiau tarpatramių monolitinio rėmo kolonai priimamas 30 % mažesnis. Be to, monolitiniuose kelių tarpatramių rėmuose dėl mazgų standumo perdangos ir denginio sijos nagrinėjamos kaip nekarpytos, kuriose maksimalūs lenkimo momentai gaunami mažesni, vadinasi, galima sumažinti šių sijų skerspjūvį surenkamojo gelžbetonio atžvilgiu.“ Pasak M. Augonio, standžius mazgus galima įrengti ir surenkamojo gelžbetonio rėmuose, tačiau tam reikia gana daug darbo ir išlaidų. Monolitinių konstrukcijų jungiamieji mazgai yra apskritai patvaresni ir ilgalaikiškesni, nes jie įrengti be papildomų įdėtinių detalių, neišvengiamų, jei naudojamas surenkamasis gelžbetonis. Šias įdėtines detales ne visada pavyksta pakankamai apsaugoti nuo įvairių aplinkos poveikių, ir dažnai tai sukelia tokių detalių koroziją.

Pasak docento, monolitinių perdangų populiarumas išaugo pradėjus rengti iš anksto įtemptas monolitines perdangas. Taip galima perdengti didesnius plotus, o tai ypač svarbu visuomeniniuose pastatuose. Lietuvoje vienas pirmųjų objektų, kuriuose buvo suprojektuotos ir įrengtos iš anksto įtemptos monolitinės perdangų ir denginio konstrukcijos, – Kauno „Žalgirio“ arena. Kur monolitas nepakeičiamas? „Yra statinių, kurių statybai monolitinis gelžbetonis yra pats tinkamiausias ir turi visapusių pranašumų, palyginti su surenkamuoju gelžbetoniu. Tai įvairūs rezervuarai, silosai, masyvūs pamatai, hidrotechniniai statiniai ir pan. Vėjo jėgainių statyboms reikalingi masyvūs pamatai, kurie, žinoma, taip pat projektuojami iš monolitinio gelžbetonio. Panašiai projektuojamos ir tiltų atramos“, – monolito pritaikymo sritis vardija specialistas. Pasak jo, dabar, esant išvystytoms klojinių sistemoms, įmanoma įvairius statinius betonuoti santykinai greitai ir kokybiškai. Taip užtikrinamas betonuojamų monolitinių konstrukcijų vientisumas, o tai labai svarbu skysčių talpykloms bei konstrukcijoms, eksploatuojamoms lauko sąlygomis. Masyvioms monolitinėms konstrukcijoms aktualiausias, pasak M. Augonio, technologinių plyšių klausimas. Šių plyšių gali atsirasti dėl betono savybės trauktis kietėjant. Lauko sąlygomis kontroliuoti betono traukimąsi gana sudėtinga, todėl, docento teigimu, labai svarbu atsižvelgti ne tik į betono sudėtį, bet ir į oro sąlygas betonavimo metu, ypač esant konstrukcijoms su didesniu armavimo koeficientu.

specialios technologijos leidžia išgauti tokios kokybės šiuolaikinių monolitinių konstrukcijų paviršių, kad atskirose pastatų patalpose ar erdvėse netgi atsisakoma sienų lyginimo ir dažymo.

S TAT Y B A

„Nereikia pamiršti, kad statinio pastovumas yra labai svarbus ir kilus žemės drebėjimui, – atkreipia dėmesį doc. M. Augonis. – Žinoma, Lietuva nepatenka į aktyvią seisminę zoną, tačiau įvertinant tai, kad specialieji statiniai tikrinami ir nuo seisminių apkrovų, juos efektyviau projektuoti iš monolitinio gelžbetonio.“

Liktiniai klojiniai – kaip šiltinamoji medžiaga „Būtina paminėti monolitinio gelžbetonio pranašumą ir statybinės fizikos požiūriu“, – sako M. Augonis. Kaip jau aptarta, jungiant surenkamąsias konstrukcijas naudojamos įdėtinės detalės, o jos gali tapti atitvaros šalčio tilteliu. Netinkamai įrengtos ar pasenusios surenkamųjų konstrukcijų jungimo siūlės taip pat gali pabloginti pastato šilumines savybes, o monolitinėse konstrukcijose tokių jungimo detalių nenaudojama. Be to, monolitiniams pamatams įrengti siūlomi liktiniai klojiniai iš putų polistireno elementų, kurie gali būti naudojami ne tik kaip klojiniai pamatams išlieti, bet ir kaip šiltinamoji medžiaga. 

S TAT Y B A

Klojini킬 ekspertai.

Concremote Betono stiprio matavimas realiu laiku

www.doka.lt

Betono stiprio stebėjimas realiu laiku „Concremote“ jutikliai matuoja šviežio betono temperatūros pokyčius ir šiuos duomenis siunčia „Concremote“ skaičiavimo centrui. Betono stipris apskaičiuojamas remiantis temperatūros matavimo reikšmėmis ir informacija siunčiama atgal į statybvietę realiu laiku.

Betono stiprio matavimas realiu laiku

Tiesiogiai matuojant betono stiprio didėjimą „Concremote“, galima optimaliau valdyti klojinių ir betonavimo operacijas.

Statybų proceso optimizavimas

pasitelkiant betono stiprio stebėjimo sistemą realiu laiku: • sumažėja ciklų skaičius ir darbų apimtys, nes statybvietė gali nustatyti laiką, kada anksčiausiai galima nuimti klojinius; • sumažėja darbo jėgos ir įrangos išlaidos, nes produktyviai planuojami darbai; • galima optimizuoti betono gamybą ir užsakymą, nes statybvietė turi tikslesnės informacijos apie stiprį.

Lengva naudoti

taikant patikrintą, moderniausią matavimo metodą: • procesas patikimas, jo išlaidos aiškios, nes matavimo metodui – daugiau nei 30 metų; • beveik nereikia priežiūros įrangai, nes maitinimo elementai ilgalaikiai, jutikliai patvarūs, o duomenis galima siųsti belaidžiu ryšiu; • matavimo jutikliai greitai įmontuojami, nes jie paprastai uždedami ant šviežio be-

• • •

•

tono arba pritvirtinami prie sienos klojinio; labai lengva naudoti, nes matavimo jutikliai nesunkiai suaktyvinami; matavimo reikšmės pasiekiamos iš bet kur ir bet kuriuo laiku per saugų portalą; statybvietę galima informuoti apie greitai pasiektą konkretų stiprį el. pašto arba trumpąja žinute; taikant duomenų perkėlimo funkciją, galima apdoroti ir archyvuoti stiprio duomenis.

S TAT Y B A

„Concremote“ išsiskiria tuo, kad patikimai veikia vykdant statybos darbus, ją labai lengva naudoti.

Labai paprasta

turint konkrečius matavimo duomenis, o ne empirines reikšmes: • patikimi, patikrinti rezultatai, pavaizduoti aiškiais grafikais (apie stiprio didėjimą); • užtikrinama atitiktis DIN standartams ir ZTV Ing. (Vokietijos techn. civilinės statybos pastatų sąlygoms). „Concremote“ portale pateikiami betono stipris ir kiekvieno konstrukcinio elemento numatytasis stipris, kad būtų aišku ir lengva kontroliuoti. Statybvietė taip pat gali susitarti, kad ją informuotų trumpąja žinute arba el. pašto pranešimu iš karto, kai tik pasiekiamas konkretus reikalaujamasis stipris.

Galvoti apie saugą // „Doka“ saugumas „Doka“ labai rūpinasi darbo sauga – būtent tai reiškia mūsų saugos ženklas. Rasite šį ženklą visur, kur „Doka“ klientai gauna ypač didelę naudą, nes jūsų sauga mums svarbi.

S TAT Y B A

Užupį papuoš naujas gyvenamųjų namų kvartalas Giedrė Balčiūtė

Vilniaus Monmartru pramintame Užupyje statomas naujas nedidelis, bet jaukus gyvenamųjų namų kvartalas. Jo gyventojai galės mėgautis gyvenimu meniškame Vilniaus rajone, iš kurio vos per kelias minutes galima pasiekti sostinės centrą, Vilnios pakrantę bei kiek toliau esantį Pavilnių regioninį parką. Naujasis gyvenamųjų namų kvartalas romantišku pavadinimu „Užupio etiudas“ kyla Polocko gatvės ir Kreivojo skersgatvio sankirtoje. Kvartalą sudarys trys 2–3 aukštų plytiniai, langinėmis papuošti namai, gražiai įsiliesiantys į Užupio urbanistinę erdvę. Šiuos namus suprojektavo UAB „Archipartners“ vadovas architektas Saulius Kedys, o stato didžiausiam Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“ priklausanti bendrovė „YIT Kausta“. Stato buvusiame vilų rajone Kadaise Užupis, panašiai kaip ir Žvėrynas, buvo vilų rajonas. Tai unikali Senamiesčio teritorija, kurioje statomiems namams keliami itin aukšti reikalavimai. Teritorijos planavimo reglamente, pasak S. Kedžio, nuodyta, kad namai čia turėtų būti panašūs į buvusias istorines vilas.

Architektui teko užduotis suprojektuoti tokius namus, kurie harmoningai derėtų su Vilniaus senamiesčio architektūrine aplinka ir kartu atrodytų šiuolaikiškai, atlieptų dabartines architektūrines tendencijas. Siekiant visa tai atspindėti, pasirinkta statyti pastatus su dvišlaičiais stogais ir minimalizuotais konstrukciniais elementais, pavyzdžiui, kraigo iškyšomis, šiek tiek užleidžiant stogą ant fasado. Išskirtinis fasadas, kurį puoš langinės Naujojo kvartalo namams išskirtinumo suteiks ne tik dvišlaičiai ant fasado šiek tiek užleisti stogai, jaukūs balkonai, bet ir išskirtinai medinių profilių, trijų stiklų paketų langai, papuošti dekoratyvinėmis medinėmis langinė-

mis. Jos atrodo efektingai ir visiškai atitinka paveldosaugos reikalavimus. „Užupio etiudo“ namams parinktos vietinėje rinkoje gaminamos ekologiškos statybinės medžiagos, tad išorinės namų sienos statomos iš plytų mūro, kurį sudaro smėlio, kalkių ir vandens mišinys. Tokios plytos laikomos vienomis palankiausių aplinkosaugai statybinių medžiagų. Be to, mūrinės sienos užtikrina gerą garso izoliaciją bei akumuliuoja šilumos energiją.

Dėmesys ekologijai skiriamas ir statybų aikštelėje. Statant namus rūšiuojamos statybų atliekos. Kai kvartalas bus įrengtas, čia atsiras ir rūšiuojamų bei buitinių atliekų konteineriai. Bus ir panoraminis liftas Visuose trijuose kvartalo namuose bus įrengtas 41 dviejų arba trijų kambarių butas. Mažiausias butas bus 41 m2, o didžiausias – 104 m2 ploto. Kiti butai bus nuo 51 iki 79 m2 ploto. Bendrosios namų patalpos suprojektuotos taip, kad būtų jaukios, erdvios ir patogios. Visuose namuose bus įrengti liftai, viename jų – panoraminis. Butai bus parduodami su daline apdaila. Tiesa, jeigu klientai pageidaus, bendrovės „YIT Kausta“ darbuotojai jų butuose atliks ir visą apdailą. Šilumą galės reguliuoti patys Kiekviename bute bus įrengta autonominė šildymo sistema su individualiu dujiniu kondensaciniu katilu, kuriuo bus galima paruošti karštą vandenį. Butuose bus įrengtas grindinis šildymas. Patalpų temperatūrą gyventojai galės reguliuoti patys. Šlaitas kone iki trečio aukšto Dalis butų turės išskirtines, labai erdvias terasas, jų grindys bus iš terasų lentų. Namus supa išraiškingas kraštovaizdis – vienas namas šliejasi prie kalvos taip, kad vienoje pusėje į jos šlaitą galėtų nusidriekti terasa netgi iš buto trečiame aukšte. Teko spręsti užduotį, kaip palyginti nedideliame sklype rasti vietos gyventojų automobiliams. Nuspręsta įrengti vietų transporto priemonėms statyti ne tik kieme, bet ir 47 vietų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje po namais. Be to, rūsyje numatyta įrengti dviračių saugojimo patalpas, o cokoliniame aukšte – sandėliukus. Turės net savo vėliavą Naujojo kvartalo namus sups jauki aplinka. Čia bus įrengtos saugios vaikų žaidimo aikštelės, visa teritorija bus apsodinta želdiniais, numatytos ir žaliosios poilsio zonos. Norint užtikrinti gyventojų saugumą, teritorija bus uždara.

Užsakovas ir projekto plėtotojas UAB „YIT Kausta būstas“ Generalinis rangovas AB „YIT Kausta“ Projektuotojas UAB „Archipartners“ Architektas Saulius Kedys Projekto vadovas Rimvydas Motiekaitis Statybos vadovas Anatolijus Stekolščikovas Statybos laikotarpis 2014 m. liepa – 2016 m. kovas TIKSLUS Adresas Polocko g. 40 / Kreivasis skg. 2, Vilnius Namų skaičius 3 Butų skaičius 41 Butų plotas 41–104 m2 Vietų skaičius požeminėje automobilių aikštelėje 47

S TAT Y B A

Namo sienos bus apšiltintos 200 mm polistireno putplasčiu ir padengtos klinkerio plytelėmis, išsiskiriančiomis patvarumu, nedegumu ir ekologiškomis savybėmis.

„Tikimės, kad „Užupio etiudas“ gyventojus suvienys ir jų bendruomenę stiprins bendri renginiai, šventės bei susitikimai kiemo centre, prie vėliavos stovo. Ant jo bus iškelta specialiai šiam projektui sukurta ir pagaminta vėliava“, – pasakojo AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Ne pirmas projektas Užupyje Tai – ne pirmasis AB „YIT Kausta“ nekilnojamojo turto projektas, vykdomas Užupyje. Dar 2007 m. Krivių gatvėje įmonė sėkmingai įgyvendino „Krivių namų“ projektą. 

S TAT Y B A

Specialistų prognozės: stabilumas statybų srityje išliks ir 2015 metais

Asta Geibūnienė

Statybos sektorius – vienas svarbiausių Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje atsigaunanti statyba turi daugiausia įtakos BVP augimui, o tai teigiamai veikia ir kitas susijusias ekonomines veiklas. Prasidėjus naujiems metams, įžvalgomis apie lūkesčius šioje srityje, realias perspektyvas ir galimybes spręsti esamas problemas dalijasi praktikai, analitikai bei visuomeninių organizacijų atstovai.

DALIUS GEDVILAS, Statybininkų asociacijos prezidentas

VILIJA TAURAITĖ, AB SEB banko vyriausioji analitikė

S TAT Y B A

Lūkesčiai santūrūs Pasak AB SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, iki 2013 m. vidurio statybų sektorius buvo lūkuriavimo stadijoje, o 2013–2014 m. šiek tiek sujudo, tačiau augimas išliko nuosaikus. „Statybų sektorius yra vienas jautriausių gyventojų ir įmonių nuotaikoms, todėl didesnis proveržis galimas tik esant optimistiškiems lūkesčiams dėl ateities perspektyvų. Artimiausiais metais gyventojų ir įmonių lūkesčiai veikiausiai toliau bus santūrūs, atsižvelgiant į padidėjusią geopolitinę įtampą ir neužtikrintas pasaulio ekonomikos perspektyvas, turinčias įtakos Lietuvos ekonominei padėčiai. Jei geopolitiniai konfliktai taptų dar aštresni, atitinkamai blogėtų lūkesčiai ir mažėtų noras investuoti į statybas ar renovavimą. Kita vertus, finansinė įmonių ir gyventojų padėtis yra gana gera ir, žvelgiant objektyviai, vis labiau leidžia galvoti apie gyvenimo sąlygų gerinimą, patalpų plėtrą ir pan. Be to, tikėtina, kad žaliavų ir medžiagų kainos išliks stabilios arba mažės, esant žemai pasaulinei infliacijai ir ribotai statybos paslaugų paklausai“, – dėsto analitikė. Remdamasis pastarųjų metų tendencijomis, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas daro išvadą, kad 2015 m. statybos darbų apimtys turėtų išlikti daugmaž stabilios. „Prieškrizinio lygio dar nepasieksime, tačiau po truputį augame, – sako jis. – Toliau turėtume didinti apimtis eksporto rinkoje, ypač Skandinavijos ir Vakarų Europos, kur mūsų statybos įmonėmis vis labiau pasitikima. Apskritai 2015-aisiais toliau sieksime, kad statybos verslui būtų sudarytos geros sąlygos dirbti skaidriai, mokėti darbuotojams kompetenciją atitinkančius atlyginimus. Artimiausia statybos sektoriaus ateitis priklausys ir nuo to, ar Aplinkos ministerija atsižvelgs į verslo pastabas dėl renovacijos organizavimo, kaip bus planuojamos valstybės investicijos, ir nuo bendros politinės padėties Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.“ Bus tęsiami pradėti projektai 2015 m. statybų sektorius turės daug veiklos, nes bus tęsiami šiemet pradėti projektai. O jų visuose segmentuose tikrai yra labai daug. „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigia: „Gal tik prekybos centrų segmente veiklos bus kiek mažiau. Kita vertus, žiūrint į ateitį, į 2016-uosius, statybų tempai greičiausiai mažės, nes prognozuojame, jog 2015 m. naujų projektų bus pradėta kur kas mažiau nei

→

šiemet, nes, pavyzdžiui, būsto segmento rinka turės iš pradžių atsikratyti šiuo metu besiformuojančio pertekliaus. Analogiškas įžvalgas galime teikti ir verslo centrų segmentui, kur, užbaigus dabar vystomus projektus, rinkos poreikis kuriam laikui greičiausiai bus patenkintas, tad norinčiųjų investuoti į naujų verslo centrų statybas kitais metais neturėtų būti daug. Pramonės ir sandėliavimo segmentas taip pat susiduria su iššūkiais eksporto rinkose, ypač orientuotose į Rytus, tad prognozuojame, kad pramonės bei sandėliavimo sektoriaus plėtra taip

Arnoldas Antanavičius, „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas

S TAT Y B A

Valiutos pasikeitimas – naujas įvykis ir, „Inreal“ analitikų nuomone, tai nebus vien tik formalumas. Faktas, kad Lietuvoje bus naudojama bendra Europos valiuta, jau geras pusmetis kur kas labiau traukia potencialius užsienio investuotojus. pat bus pristabdyta – kitais metais daugiausia bus baigiamos dabar pradėtų projektų statybos, o naujų investicijų bus mažiau nei šiemet.“ Tam įtakos daugiausia turi bendra šalies ekonominė padėtis, jos perspektyvos ir, žinoma, pasiūlos bei paklausos pusiausvyra kiekviename nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje. Euro zonos galimybės Valiutos pasikeitimas – naujas įvykis ir, „Inreal“ analitikų nuomone, tai nebus vien tik formalumas. Faktas, kad Lietuvoje bus naudojama bendra Europos valiuta, jau geras pusmetis kur kas labiau traukia potencialius užsienio investuotojus. Prognozuojama, kad 2015 m. turėtume matyti dar didesnį užsienio investuotojų aktyvumą Lietuvos NT rinkoje ne tik įsigyjant pinigų srautą generuojančių objektų, bet ir investuojant į plėtrą, pavyzdžiui, viešbučius. Kita vertus, naujai pradėtų plėtoti projektų greičiausiai bus mažiau nei 2014-aisiais, nes šiais metais vystytojai buvo išties labai aktyvūs ir netgi per daug aktyvūs, tad pasiūlos augimas greičiausiai rinkos poreikį patenkins šiek tiek į ateitį, o motyvacijos pradėti naujus projektus 2015 m. bus mažiau. Kad prisijungimas prie euro zonos ir bendrieji makroekonominiai rodikliai padės išvengti sąstingio NT rinkoje, sutinka ir „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. „2014-ieji – aktyvūs statybų sektoriaus įmonėms metai. Vienas po kito dygo nauji gamybiniai, prekybiniai ir gyvenamieji pastatai.

„YIT Kaustai“ šie metai buvo labai darbingi – permainingi, tačiau sėkmingi. Tiesa, kaip ir kitos statybos sektoriaus įmonės, mes turėjome prisitaikyti prie artėjančio euro įvedimo bei geopolitinių iššūkių – neramumų Ukrainoje. Su šiais iššūkiais statybų sektorius susidurs ir 2015 m., tačiau, tikime, kad statybų sektoriaus plėtra bus ne mažesnė nei praėjusiais metais. Papildomų injekcijų statybos sektorius sulauks ir iš Europos Sąjungos Struktūrinės paramos fondų. 2014–2020 m. finansavimo programos labiausiai suaktyvins infrastruktūros projektų įgyvendinimą, taip pat turėtų išjudinti pastaraisiais metais diskusijų pelkėje įstrigusius daugiabučių namų renovacijos projektus“, – prognozėmis dalijasi vienos didžiausių Lietuvoje statybų bendrovių vadovas. Būtinas skaitmeninimas Lietuvoje statybos sektorius, kaip ir visame pasaulyje, turi skaitmenizuotis. Kaip pastebi Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas D. Gedvilas, naujos informacinės technologijos beveik neatpažįstamai pakeitė prekybą, mediciną, kitas sritis, tačiau statybos organizavimas, kai kurie darbo metodai iki šiol keitėsi vangiai. 2015 m. skaitmeninės statybos vystymo procesui bus labai svarbūs, nes tai bus paskutiniai metai prieš 2016-uosius, kai pagal naują Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvą visos ES šalys galės reikalauti viešai finansuojamiems statybos objektams naudoti BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) metodologiją. Šiais metais turės vykti didelis ir svarbus viešosios įstaigos „Skaitmeninė statyba“, valstybės, mokslo ir švietimo institucijų darbas, siekiant pasirengti esminiams pokyčiams. Kad technologinės naujovės greitai ateis ir į statybos sektorių, nori tikėti ir vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovių „YIT Kausta“ generalinis direktorius K. Va-

nagas. Pasak jo, pradėjus naudoti BIM visuose statybos etapuose, paspartės statybų procesai, padidės darbų našumas bei kokybė, o BIM taikymas palengvins statybos procese dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, užtikrins statybos proceso skaidrumą ir projekto eigos vientisumą. Be to, didėjanti konkurencija gyvenamųjų namų statybos rinkoje įmones skatins ne tik peržiūrėti ir optimizuoti veiklos procesus, bet ir didesnį dėmesį skirti statinių kokybei bei energiniam efektyvumui užtikrinti. „Mes visi turime išmokti taupyti ir racionaliai naudoti gamtos išteklius bei energiją. Jau po metų, įsigaliojus šalies įstatymams, visi turėsime statyti taupius ir aplinkai palankius pastatus. Energiją taupančių sistemų šiandien jau yra ir ateityje jos bus vienas pagrindinių kriterijų, renkantis tiek gyvenamąjį būstą, tiek investuojant į biuro ar gamybinius pastatus“, – tvirtina K. Vanagas. Su praktikais sutinka ir 161 statybinę įmonę ir organizaciją jungiančios asociacijos vadovas. „Skaitmeninės statybos ir BIM metodologijos plėtra Lietuvoje išties išspręs nemažą dalį problemų, su kuriomis dabar susiduria statybos sektorius, tačiau daliai jau ne vienus metus su statyba susijusioms problemoms reikia išskirtinio dėmesio. Esminiams pokyčiams ir pažangai statyboje reikalingas strateginis požiūris ir pagreitį įgavęs skaitmeninės statybos plėtros procesas“, – sako D. Gedvilas. Kvalifikuotos darbo jėgos stoka Pasak AB SEB banko vyriausiosios analitikės V. Tauraitės, statybų sektoriui bus sunku rimtai atsigauti, nes trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Beje, ši tendencija ateityje ryškės vis labiau. Kad visų pirma reikia imtis veiksmų, sprendžiant kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, sutinka ir D. Gedvilas. „Emigracija daugiausia gerų specialistų atėmė būtent iš statybos sektoriaus, juntamas darbo jėgos senėjimas, poreikis tobulinti statybos specialistų rengimą aukštosiose ir profesinėse mokyklose, kurti darbo išteklių registrą, – tvirtina Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas. – Keisti darbininkų darbo įpročius turime ir dėl vis dar grėsmingai didelio nelaimingų atsitikimų bei darbo saugos pažeidimų skaičiaus statybos aikštelėse. Sieksime, kad darbų sauga kuo greičiau nebebūtų konkuravimo objektas viešuosiuose pirkimuose. Bendradarbiaudami su Darbo birža, Valstybine darbo inspekcija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir kitomis organizacijomis, dalyvaudami ES projektuose, sieksime spręsti šiuos klausimus. 2015 m. šiems procesams bus itin svarbūs. Be to, statybos darbuo-

Reikia strategijos Kaip tvirtina D. Gedvilas, žvelgti į ateitį ir prognozuoti būtų daug paprasčiau, jei Lietuvos statybų sektorius turėtų aiškias kryptis, strateginį planavimą – gaires bent artimiausiems penkeriems metams, nacionalinę statybos strategiją 15, 20 ar 30 metų. Todėl Lietuvos statybininkų asociacija sieks, kad tokio pobūdžio dokumentas būtų sukurtas ir patvirtintas valstybės. Prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. habil. dr. Artūras Kazlauskas, doc. Audrius Banaitis mano, kad statybos strategija turėtų būti nustatoma kaip valstybės plėtotės nacionalinės strategijos dalis, priklausanti nuo šalies ekonominių, teisinių, ūkinių ir kitokių galimybių bei vykdomos Vyriausybės politikos socialinėje, teisinėje, ūkio, ekonominėje, aplinkosaugos, teritorinio planavimo, kultūros paveldo išsaugojimo ir kitose veiklos srityse. Pagrindinis tikslas – inovacinė, Lietuvos ūkio ir gyventojų poreikius veiksmingai tenkinanti statybos šaka, gerai integruota į Europos Sąjungą, teikianti tarptautiniu mastu konkurencingas statybos paslaugas bei tokius pat produktus. Statybos strategijos praktinis įgyvendinimas priklauso nuo Seimo, ministerijų, savivaldybių vykdomos politikos, taigi nuo šalies politinės konjunktūros. Politinės įtakos išvengti neįmanoma, tačiau ją reikia kiek galima labiau mažinti. Parengta pirmoji kompleksinė statybos plėtotės ilgalaikė strategija iki 2015 m., deja, netapo valstybės ekonominės politikos formavimo ir įgyvendinimo pagrindu. 

S TAT Y B A

Kęstutis Vanagas, „YIT Kausta“ generalinis direktorius

tojų kompetencijos ugdymas bus vienas iš prioritetų ir dėl kylančių energinio pastatų efektyvumo reikalavimų. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, VGTU, KTU, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, profesinio mokymo įstaigomis, kitomis organizacijomis duoda gerų rezultatų konsoliduojant visus dėl bendro tikslo – pažangos statybų sektoriuje. Partnerių vaidmuo, siekiant svarbiausių tikslų, svarbus išliks ir šiemet.“

Pradėjus naudoti BIM visuose statybos etapuose, paspartės statybų procesai, padidės darbų našumas bei kokybė, o BIM taikymas palengvins statybos procese dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, užtikrins statybos proceso skaidrumą ir projekto eigos vientisumą.

Efektyvesnė statybos projektų planavimo metodologija „Location Based Management“

S TAT Y B A

NERIJUS KURCEVIČIUS, UAB „Intelligent BIM Solutions“ BIM projektų vadovas

Planavimo iššūkiai Statybos projektų įgyvendinimas yra ilgas ir kompleksinis procesas, kuris dėl daugelio vidaus ir išorės faktorių tampa vis sunkiau valdomas. Dėl atsirandančių pakitimų projekto organizatoriai turi reaguoti į susidariusią situaciją ir atitinkamai koreguoti projektą, jo organizavimą, kad būtų patenkinami vartotojų lūkesčiai, nauji standartai ar rinkos poreikiai. Be abejo, projekto pakeitimai yra normalus ir tikėtinas reiškinys vykstant statyboms, tačiau dažniausiai jie vertinami kaip lokalūs reiškiniai ir nenagrinėjami kaip tarpusavyje susijusios projekto sudedamosios dalys, turinčios įtaką tolesnei projekto eigai. Remiantis gerąja užsienio praktika ir atliktais tyrimais, projekto pakeitimų įtakos vertinimas ir jų kontrolė siekiant iki galo įgyvendinti projektą yra vienas esminių spręstinų klausimų norint sėkmingai jį įgyvendinti. Planavimo metodai Kritinio kelio planavimo metodas (angl. CPM – Critical Path Method) šiuo metu yra dominuojantis ir labiausiai paplitęs planavimo metodas statybos pramonėje. Dažniausiai vizualiai planuojami darbai atvaizduojami Gantto arba tinklinėse diagramose, logiškai dėstant darbų atlikimo seką. Kritinis kelias yra ilgiausias darbų atlikimo kelias diagramoje, ženklinantis trumpiausią laiką, per kurį projektas gali būti įvykdytas. Tačiau darbų atlikimo trukmė nustatoma tik remiantis ankstesnių projektų patirtimi ir subjektyviais spėjimais, kad

tiems darbams atlikti per nustatytą terminą bus visi reikiami ištekliai, ir kartu tikimasi, kad dėl to nenukentės kiti suplanuoti darbai. Naudojant CPM metodą susiduriama su darbų eigos stebėjimu realiuoju laiku problema, todėl dažnai nukrypimai nuo plano pastebimi jau pavėluotai ir nebėra laiko tinkamai reaguoti į susidariusią situaciją. Pasekmės: nukentėjusi darbų kokybė, atsiradę vėlavimai ir išaugusios statybų sąnaudos. Darbų atlikimo zonose planavimo metodas (angl. LBMS – Location Based Management System) buvo sukurtas siekiant pagerinti statybos projektų planavimą, grafikų sudarymą, darbų atlikimo kontrolę, įskaitant atlikimo terminus ir išteklius. LBMS metodas buvo specialiai sukurtas statybos pramonei. Jis suteikia visiems projekto dalyviams galimybę projektus įgyvendinti greičiau ir taip sumažinti riziką ir padidinti produktyvumą. Šis metodas leidžia ne tik planuoti projekto išteklius, reikalingus užduotims vykdyti, bet ir optimizuoti užduotis pagal darbų atlikimo zonas. Tai padeda lygiagrečiai vykdyti užduotis maksimaliai išnaudojant išteklius. Planavimo priemonės Jau žengti pirmieji projekto planavimo žingsniai – pradėtos taikyti šiuolaikinės BIM (angl. Building Information Modeling) 3D technologijos, padedančios užtikrinti būsimo statinio kokybę virtualioje erdvėje. Tačiau siekiant pagerinti statybos valdymą ir planavimą turi būti išlaikytas tęstinumas ir pradėtos taikyti 4D ir 5D technologijos. Šiandien taikyti LBMS metodą galima naudojant „VICO Office“ programinę įrangą. Ji padeda padalinti projektą į atskirus statinius, o statinius – į technologiškai pagrįstas darbų atlikimo zonas. Kiekviena zona kontroliuojama kaip atskiras projekto mato vienetas, turintis savo atlikimo terminus, darbų kiekį ir numatytus būtinus išteklius. Kad būtų atlikti konkretūs darbai zonose, vertinamas realus darbų kiekis, kiek darbininkų priskirta konkrečiam darbui, koks yra faktinis darbų išdirbis. Taip gaunamas tikslus darbų atlikimo, o kartu ir viso projekto įgyvendinimo terminas.

Kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, privaloma vykdyti periodinę darbų kontrolę. Fiksuojami faktiniai darbų atlikimo terminai ir panaudoti ištekliai. Tuomet iš tęstinių diagramų galima matyti, koks yra darbų planas, kiek darbų atlikta, pagal turimus duomenis galima prognozuoti, koks bus tolesnis darbų progresas, o svarbiausia – iš anksto matyti, kaip vėluojant atlikti vienus darbus daroma įtaka kitiems darbams ir visam projekto įgyvendinimui. Keičiant darbų atlikimo eiliškumą atskirose zonose ir didinant arba mažinant išteklių poreikius pagal LBMS planavimo metodą galima optimizuoti darbų atlikimo grafiką, nedidinant projekto įgyvendinimo rizikos.

S TAT Y B A

Projekto įgyvendinimo planas atvaizduojamas darbų atlikimo grafike (angl. LBS – Location Based Schedule) tęstinių linijų (angl. flowlines) diagramomis.

Remiantis užsienyje įgyvendintų projektų praktika, taikant LBMS metodą galima optimizuoti projektų įgyvendinimo terminus iki 20 procentų. 

Vasario 4 d. Vilniuje vyksiančiame BIM statybos forume statybų planavimas ir kontrolė bus vieni svarbiausių aptariamų klausimų. Kviečiame į konferenciją. Daugiau informacijos rasite www.bimforum.lt/2015

S TAT Y B A

PRIKELTI NAUJAM GYVENIMUI

Jurgita Siliūnienė

Atnaujinant pastatus kompleksiškai, sprendžiamos energinio naudingumo, sveikatos, garso ir šilumos izoliacijos, vidinio ir išorinio komforto ir, žinoma, aplinkos apsaugos problemos. Pasaulyje tokie visapusiškai sprendžiami klausimai atnaujinant pastatus įvertinami visuotinai pripažintais BREEAM (DIDŽIOJI BRITANIJA), LEED (JAV, KANADA), HQE (PRANCŪZIJA), DGNB (VOKIETIJA) sertifikatais, tačiau Lietuvoje jie dar nėra paplitę.

Pastatų, kuriems leidimas modernizuoti išduotas po 2014 01 01 arba jo statyba pradėta po 2014 01 01, energinio naudingumo klasė atnaujinus (atlikus renovaciją) privalo būti ne žemesnė kaip C (suprantama, ji gali būti ir aukštesnė.) Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvenamojo namo stogo šilumos perdavimo koeficientas U turėtų būti ne didesnis kaip 0,16 W/(m2×K) (šiluminė varža R – ne mažesnė nei 6,25 (m2×K)/W); atitinkamai: sienų U≤0,20 W/(m2×K) ir R≥5 (m2×K)/W; langų – U≤1,6 W/ (m2×K) ir R≥0,6 (m2×K)/W. Atsižvelgiant į Europos pastatų atnaujinimo tendencijas, pastatus jau dabar reikėtų stengtis atnaujinti ir modernizuoti iki energinio naudingumo klasės A. Pastatų energinio naudingumo reikalavimai netaikomi istoriniams, laikiniems pastatams, sodo nameliams. Taigi siekiant pagerinti istorinių, paveldo pastatų energines savybes dar yra daug kur tobulėti: reikia apibrėžti, nustatyti darbo metodus, technologijas, gerinančias šių pastatų energines savybes, tačiau išlaikančias pastatų istorinę vertę, sudaryti šių pastatų atnaujinimo (renovacijos) politiką, pateikti technines ir įstatymų galią turinčias rekomendacijas dėl geresnės kokybės ir vykdyti mokymus. Pagrindinis iššūkis, atnaujinant istorinius pastatus, yra pastato paveldosaugos reikalavimų suderinamumo su energijos vartojimo efektyvumu klausimas. Sprendžiant šį uždavinį turi glaudžiai bendradarbiauti su istoriniais pastatais dirbantys ekspertai, energinio naudingumo, statybos ekspertai ir pastato savininkai. Sistemos turi derėti Svarbu paminėti, kad šiltinimo sistemos privalo būti sertifikuotos, t. y. turi būti naudojamos tik turinčios Eu-

DR. ROSITA NORVAIŠIENĖ, KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotoja, Kauno technikos kolegijos docentė

Siekiant pagerinti istorinių, paveldo pastatų energines savybes dar yra daug kur tobulėti: reikia apibrėžti, nustatyti darbo metodus, technologijas, gerinančias šių pastatų energines savybes, tačiau išlaikančias pastatų istorinę vertę, sudaryti šių pastatų atnaujinimo (renovacijos) politiką, pateikti technines ir įstatymų galią turinčias rekomendacijas dėl geresnės kokybės ir vykdyti mokymus.

S TAT Y B A

Reglamentuoja įstatymai Statybos įstatymas apibrėžia šešis esminius reikalavimus pastatams, kuriais reikia vadovautis ir atnaujinant pastatus. Energinis efektyvumas yra vienas iš šešių esminių reikalavimų, keliamų visiems pastatams. Statybos įstatyme minimas pastato modernizavimas (atnaujinimas) – statybos darbai, kuriais pagerinamos pastato energinės savybės. Atnaujinant (renovuojant) pastato fasadą, reikia vadovautis reikalavimais, numatytais STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“.

→

Šiltinimo sistemos privalo būti sertifikuotos, t. y. turi būti naudojamos tik turinčios Europos techninį liudijimą (ETL) ir CE ženklu pažymėtos pastatų fasadų išorinio šiltinimo sistemos. val. yra didesnė arba lygi 0,5 kg/m2, sistema papildomai privalo būti išbandyta, ar yra atspari šalčio ir atitirpinimo ciklams, nes daug vandens sugerianti sistema gali būti neatspari šalčio poveikiui.

S TAT Y B A

Kita svarbi sistemos savybė – vandens garų laidumas. Armavimo mišinys ir tinkas, kai šiltinant naudojama mineralinė vata, turi būti laidesnis vandens garams, nei naudojant polistireninį putplastį. Šiltinimo sistemos vandens garų varža neturi viršyti 2,0 m lygiaverčio (ekvivalentinio) oro sluoksnio storio (Sd), naudojant polistireninį putplastį, bei 1,0 m, naudojant mineralinę vatą. Šiltinant mineraline vata, armavimo mišinys ir tinkas turi būti laidesnis vandens garams, nei šiltinant polistireniniu putplasčiu. Žiemą vandens garai pro išorės sienas skverbiasi iš patalpų į išorę. Mineralinė vata yra laidesnė vandens garams nei polistirenas, todėl, siekiant, kad drėgmė nesikauptų po tinkavimo sistema ir nesušaltų į ledą, virš mineralinės vatos esanti tinkavimo sistema turi būti laidesnė vandens garams. Tinkavimo sistema bus geresnė (ilgalaikiškesnė), jei bus mažesnė jos vandens įgertis ir didesnis garų laidumas. Taip pat labai svarbu, kad šių sistemų tiekėjai pateiktų ir aprašus, kaip tinkamai montuoti sistemas, nes tik tinkamai įrengta šiltinimo sistema atitiks esminius reikalavimus ir bus patvari ekonomiškai pagrįstą laikotarpį.

ropos techninį liudijimą (ETL) ir CE ženklu pažymėtos pastatų fasadų išorinio šiltinimo sistemos (angl. – ETICS). Architektūros ir statybos institute atliekami šių šiltinimo sistemų bandymai, siekiant įgyti Europos techninį liudijimą (ETL) – dokumentą, kurį išduoda Europos techninio įteisinimo įstaigos narys pagal šios organizacijos ir Europos Komisijos nustatytą tvarką. Pagal reglamentą STR 2.01.10:2007 visos tinkuotos fasadų išorinio šiltinimo sistemos privalo turėti Europos techninį liudijimą (ETL) ir būti pažymėtos CE ženklu. Svarbu, kad sistemos sudedamosios dalys tarpusavyje derėtų, pavyzdžiui, turi derėti armavimo mišinio ir tinko įgerties bei vandens garų laidumo savybės. Viena svarbiausių sistemos savybių yra sistemos vandens įgertis po 1 val. ir 24 val. Jeigu sistemos vandens įgertis po 24

Pirmenybė – ekologijai Ekorenovacija Europoje pripažinta gyvybiškai svarbia priemone, siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą. Europos ekspertų apklausa parodė, kad reikia skubiai atnaujinti Europos pastatus. Tačiau atlikti tyrimai atskleidė, kad nors dauguma ES šalių turi sudarytas šios srities programas, vis akivaizdžiau, jog, siekiant užsibrėžtų tikslų, to nepakanka. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje buvo nustatyta, kad, siekiant įgyvendinti nacionalinę 2050 m. anglies mažinimo programą, iki labai aukšto lygmens turėtų būti atnaujinta iki 600 tūkst. namų per metus. Iš tikrųjų pagal šį standartą kasmet atnaujinami (renovuojami) tik keli šimtai namų. Atnaujinant pastatus reikėtų atsižvelgti į apželdinimą, vandens surinkimo sistemas, saulės energijos panaudojimą, natūralias sienų apdailas, perdirbtų medžiagų (antrinių žaliavų) panaudojimą ir pan. Keletas ekorenovacijos projektų pavyzdžių • Inovacinis projektas Didžiojoje Britanijoje RFF (angl. Retrofit for the future). Įgyvendinimo tikslas – pasiekti ne daugiau kaip 17kg/(m2×metai) CO2 taršos ir neviršyti 115 kWh/(m2×metai) pirminės ener-

gijos sąnaudų, kurių reikia pastato energetikos sistemoms. Čia nėra specialių reikalavimų energijos sąnaudoms, reikalingoms šildant, tačiau jei pirminės energijos sąnaudų ribojimo tikslai būtų pasiekti, energijos sąnaudos, reikalingos šildant, turėtų siekti mažiau kaip 40 kWh/(m2×metai).

čiame pasaulyje, kaip ir pastangos siekiant, kad nebūtų projektuojant, atnaujinant ir eksploatuojant atsirandančių šiluminių ir techninių trūkumų bei pažeidimų. Žinoma, taikant tokį modernizacijos modelį, reikia investuoti daug daugiau lėšų, tačiau ekonominė grąža ir nauda aplinkai ir visuomenei būtų nepalyginamai didesnė. 

• Pasyviojo namo atnaujinimo standartas (EnerPHit) (tarptautinis statybos standartas). Tai savanoriškas standartas, nustatantis mažiau kaip 25 kWh/ (m2×metai) energijos sąnaudų, reikalingų šildant, kai leistinas pastato oro laidumas iki 1 k/h (slėgių skirtumas 50 Pa). • „Renovuok Europą“ (Europos pramonės vedama kampanija). Šios iniciatyvos sumanytojai vartoja terminą „visa apimanti renovacija“ (angl. deep renovation), kuri apima visus pastatus. Visapusiškai atnaujinant pastatą, turi būti taikomos arba įgyvendinamos visos įmanomos energiją taupančios priemonės. Įgyvendinus šią visa apimančią renovaciją, daugumos Europos pastatų energijos sąnaudos galėtų būti sumažintos nuo 60 iki 90 procentų.

S TAT Y B A

Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje esama pastatų energijos tausojimo politika nėra nukreipta į visa apimančią individualių namų ekorenovaciją, ji sutelkta į atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimą gyvenamajame fonde. Lietuvoje 70–80 proc. šilumos energijos prarandama per šiluminius tinklus ir pasenusius bei neatnaujintus daugiabučius namus. Vykdant pastatų modernizaciją Lietuvoje reikėtų ne tik atkreipti dėmesį į šilumos išsaugojimą, bet ir vykdyti visa apimančią modernizaciją, atsižvelgiant į antrinių žaliavų, ekologiškų medžiagų panaudojimą, jaukią ir sveiką gyvenamąją aplinką, kad pastatuose būtų naudojama kuo didesnė dalis energijos, gautos iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip terminė, vėjo ar saulės energija. Pastatus jau dabar reikėtų atnaujinti iki A klasės (taip daro vokiečiai). Perdirbimas, antrinis panaudojimas ir energijos susigrąžinimas yra labai svarbūs mus supan-

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus. Sėkmingai veiklą plėtojanti Lietuvos įmonė UAB „ŠILPUTA“ gamina Europos kokybės standartus atitinkantį polistireninį putplastį (EPS) – vieną iš XXI a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. Jis itin dažnai naudojamas apšiltinti įvairiems pamatams, perdangoms, fasadams, grindims, stogams, terasoms, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijoms ir pan. UAB „ŠILPUTA“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje. Ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti UAB „ŠILPUTA“ visada nepriekaištingai įvykdo visus klientų užsakymus. UAB „ŠILPUTA“, Sodų g. 14, LT-13270 Skaidiškių k., Vilniaus r. Tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. info@silputa.lt

www.silputa.lt

pastatų renovacijos sprendimus siūlo ir gamintojai asta geibūNieNė

Nuo 2014-ųjų lietuvoje įsibėgėja ilgai strigęs Daugiabučių Namų reNovacijos procesas. pagal būsto moDerNizavimo programas europos reKoNstruKcijos ir plėtros baNKas, es struKtūriNiai foNDai, valstybė ir patys gyveNtojai savo lėšomis fiNaNsuoja būsto atNaujiNimo projeKtus. tačiau su eNergija susijusi problema išlieKa labai aKtuali, Nes šiuo metu Dar Daugiau Kaip 78 % Daugiabučių Namų eNergiNis efeKtyvumas prastas.

S TAT Y B A

geriausia eNergijos forMa – NePaNaudota eNergija toks yra europos sąjungos požiūris. 2007 m. numatyti keliai, nuo esamo pastato vedantys energijos beveik nenaudojančio pastato link. tam turi būti priimti efektyviausi sprendimai dėl kainos, nustatyti konkretūs energijos ekonomijos matai, skatinama diegti efektyvumo priemones ir pastatuose naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. šilumos izoliacija (langai, fasadai ir stogas) (1 etapas lietuvoje), efektyvi šildymo sistema (1 etapas lietuvoje), vėdinimo sistemos, oro kondicionavimas (pavyzdžiui, rekuperacinė sistema, kuri lietuvoje beveik nenagrinėjama), racionalus elektros energijos naudojimas, energiją taupantys apšvietimo ir kiti prietaisai, atsinaujinantys energijos šaltiniai – visa tai yra prioritetinės energijos taupymo priemonės. taip tipiNis Kvartalas atroDė 1980 m. ir, laiKaNtis mūsų reNovacijos tempų, beveiK NepaKitęs 2015 m., Nes iš visos šios pilKos masės reNovuotas gal tiK vieNas Kitas Daugiabutis Namas. (šaltinis: lietuvos šilumos tiekėjų asociacija) Daugiabutis Namas voKietijoje, moDerNizuotas taip, KaD atitiKtų pasyviojo Namo staNDartą.

reNoVaCijos situaCija LietuVoje – judaMe VėŽLio teMPais Kasmet kylant kuro kainoms, ilgainiui neremontuoti, neprižiūrėti, apgriuvę daugiabučiai namai su prakiurusiomis sienomis ir stogais į orą paleidžia daugiau negu pusę šeimos ir savivaldybės biudžeto. patys gyventojai, valdžia, sveikareNovuotas pastatas austrijoje.

Ar taip galime gyventi ir Lietuvoje? Pavyzdžiui, Austrijos energetiškai efektyvių pastatų vystymo modelyje numatyta tokia renovacijos koncepcija: socialinis būstas – minimalaus energijos suvartojimo, maksimalaus komforto namai, tikslas: nuo 120 kWh/m2/metus pasiekti iki 14–18 kWh/m2/metus. Papildomi komforto elementai: plaukimo baseinai, žaliosios zonos, saunos, 1 a. bendrosios poilsio zonos, kavinės ir kita. Įkvepianti ir Vokietijos, Danijos, Suomijos praktika. Ar ir mes galime taip gyventi? Pasak Lietuvos statybų technologinės platformos tarybos pirmininko, UAB „Innobim“ direktoriaus dr. Vaidoto Šarkos, tikrai galime, tik turime daug analizuoti ir skaičiuoti, naudoti ir skatinti plėtoti inovatyvias technologijas, praktiškai įgyvendinti demonstracines versijas, įvertinti pasiektus rezultatus ir populiarinti gerąją praktiką. Reikia kompleksiškai žiūrėti į visą modernizacijos procesą kaip vientisą, kad visi proceso dalyviai veiktų pagal savo atsakomybes. Modernizavimo paslaugas pirkti taikant ekonominio naudingumo kriterijus, energinį efektyvumą vertinti stebint visą pastato naudojimo ciklą. Būtina peržiūrėti ir padidinti reikalavimus, taikomus technologijoms (langų, Vėdinamasis fasadas: dirbti galima bet kuriuo metų laiku.

stogų, fasadų, inžinerinių sistemų ir kitų). Vadovaujantis kitų šalių patirtimi sustiprinti projektavimo kokybę ir techninės priežiūros kontrolę ir sugriežtinti atsakomybę. Parengti vientisas, su verslo asociacijomis suderintas specifikacijas, apimančias kokybės reikalavimus, ir t. t. Naujos kartos statybinės medžiagos vėdinamiems fasadamS Problemas, kylančias atnaujinant pastatus, gerąją mūsų bei kitų šalių patirtį ir būdus, kaip padidinti renovuojamų pastatų energinę klasę, bendradarbiaujant su mokslininkais ir praktikais, ragina analizuoti viena didžiausių fibrocementinių plokščių gamintojų pasaulyje – įmonė „Cembrit Oy“. Neseniai šios įmonės surengtame seminare „Pastatų atnaujinimas Lietuvoje ir Suomijoje“ buvo diskutuojama apie daugiabučių namų atnaujinimo programas ir dažniausiai daromas klaidas, naujas atnaujinimo procesų galimybes, skaitmeninę statybą. „Cembrit“ pranešėjas Virginijus Barišauskas pasidalijo patirtimi apie vėdinamųjų ir naudojant „Cembrit“ fibrocementinių plokščių apdailą atnaujintų fasadų ypatybes ir galimybes atliekant renovaciją. Įmonė „Cembrit Oy“ gamina ir tiekia naujos kartos statybines medžiagas, skirtas šlaitiniams stogams dengti ir išorės bei vidaus sienų apdailai atlikti. Viena iš siūlomų konstrukcijų, skirtų pastato sienoms šiltinti, – vėdinamasis fasadas su „Cembrit“ fibrocementinių plokščių apdaila, padeda sumažinti temperatūros svyravimus sienoje visus metus. Saulės šiluma iš lauko pusės vasarą atspindima, o sausa šilumos izoliacija sumažina šilumos nuostolius šaltuoju metų laiku. Taip pat iš šios vėdinamosios konstrukcijos pašalinamas kondensatas, esantis patalpų viduje. Kad konstrukcija būtų kaip vėdinamasis fasadas, įrengiant tokį fasadą reikia vadovautis techniniais statybos reglamentais ir „Cembrit“ pateikiamomis montavimo instrukcijomis.

S TAT Y B A

tos ir higienos specialistai sutaria, kad tokiomis sąlygomis gyventi darosi labai brangu, nesaugu ir nesveika. Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, iki 1993 m. buvo pastatyta apie 27 tūkst. pastatų, kurie šiuo metu yra neefektyvūs. Nuo 1998 iki 2012 m. iš viso atnaujinta apie 500 pastatų, nuo 2013 iki 2014 m. gruodžio atnaujinti 167 daugiabučiai namai, šiuo metu renovuojami dar 895 seni namai, suderinti 3367 investiciniai planai. Iki 2020 m. planuojama atnaujinti apie 20 % prasto energinio efektyvumo būstų. Kyla klausimas: iki kada bus modernizuoti kiti? Iki 2040, 2050 metų? Kada turėsime atnaujinti šiandien modernizuotus ir naujus pastatus? Viešųjų pastatų modernizacijos tempai dar lėtesni. Iki 2020 m. planuojama atnaujinti (siekiant tik C energinio efektyvumo klasės) apie 700 tūkst. kv. metrų iš turimų beveik 15 mln. kv. metrų. Tai sudaro apie 0,6 % per metus! Taigi pabaigos galime tikėtis tik po šimtmečio? Vertėtų paminėti, kad vykdydami šiandieninę modernizaciją (renovaciją) pasiekiame tik tokių rezultatų, kad geriausiu atveju pastatai sunaudoja apie 100–120 kW/m2/metus (tai yra C klasė, geriausiu atveju B), o turėtume numatyti, jog šie rezultatai būtų kasmet geresni, pavyzdžiui, 2016 m. visi renovuojami pastatai pasiektų B klasę, o 2018 m. – A klasę. Kad tai įmanoma, rodo Vokietijos ir Austrijos pavyzdžiai.

Fibrocementas – natūraliai patvari medžiaga, sudaryta iš cemento, celiuliozės, mineralinių užpildų. Tai aplinką tausojančios, nekenksmingos medžiagos. Tokių plokščių sudėtyje nėra asbesto ar kvarco. „Cembrit“ fibrocementinės plokštės apsaugo nuo samanų ir dumblių. Sudedamosios plokščių dalys nedegios – taip pastatui suteikiama papildoma apsauga nuo gaisro. Didelė fibrocemento gaminių, jų dydžių ir spalvų pasiūla leidžia juos naudoti kūrybiškai, o objektai, kuriems statyti buvo panaudoti šie gaminiai, vertinami dėl natūralumo, paprastumo ir estetinės išvaizdos.  Daugiabučių namų renovacija Joniškyje (prieš ir po).

S TAT Y B A

viešųjų pirkimų pasikeitimai skatins sąžiningai vykdyti sutartis ir siekti tinkamai atlikti darbus

VILMA GAIGALAITĖ, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ teisininkė, advokatė

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujausios Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos. Įstatymo pakeitimais nustatytos naujos vertės eurais, pakeistos viešųjų pirkimų procedūros. Taip pat 2015 m. institucijos aktyviai dirbs ir ruošis 2014 m. balandžio mėn. įsigaliojusių naujųjų Europos Sąjungos direktyvų perkėlimui į nacionalinę teisės sistemą. Kaip visi šie pokyčiai paveiks statybų sektorių, komentuoja advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ paskirta teisininkė, advokatė Vilma Gaigalaitė.

Rangos sutartyse įprasta nurodyti ne tik bendrą sutarties kainą, bet ir darbų įkainius. Perskaičiuojant eurais visus sutartyje nurodytus įkainius ir taikant apvalinimo taisykles, nustatytas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnyje, gali atsirasti nemažų galutinės kainos svyravimų, ją lyginant su pradine litais sudaryta kaina. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje draudžiama keisti galutinę sutarties kainą, išskyrus nustatytas išimtis. Remiantis teismų praktika pripažįstama, kad ekonominės naudos pakitimas tiekėjo naudai yra prilyginamas naujos sutarties sudarymui, kuris galimas tik įvykdžius viešojo pirkimo procedūras. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje „Pressetext Nachrichtenagentur GmbH“ prieš Austrijos Respubliką (bylos Nr. C-454/06) nurodė, kad galiojančios sutarties kainų konvertavimas į eurą ir jos kainų dydis gali būti koreguojamas nelaikant, kad sudaryta nauja sutartis, su sąlyga, kad tokie pataisymai yra minimalūs ir objektyviai paaiškinami.

Viešųjų pirkimų tarnyba, pasikonsultavusi su Finansų ministerija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, paskelbė rekomendaciją, kad į eurus reikėtų perskaičiuoti tik bendrą sutarties kainą, pagal ją pritaikant įkainius, laikantis principo, kad dėl tokio perskaičiavimo atsiradusios korekcijos turi būti minimalios bei objektyviai paaiškinamos. Taip būtų išvengta didelių svyravimų, kurių galėtų atsirasti perkančiajai organizacijai perskaičiuojant ir apvalinant sutartyje numatytus atskirus įkainius.

Nors viešasis pirkimas yra viešas, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties skelbimas neturi pažeisti ūkio subjekto teisės į komercinę paslaptį ir konfidencialiuosius pasiūlymo aspektus. Takoskyra tarp viešumo ir konfidencialumo gali būti itin menka.

S TAT Y B A

Valiutos pasikeitimas Be abejonės, didžiausia 2015 m. naujiena yra nacionalinės valiutos lito pakeitimas į eurą. Viešasis ir privatusis sektorius sėkmingai tam pasiruošė, todėl prie naujos valiutos pereinama gana sklandžiai. Vis dėlto, nors Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme numatytos valiutos perskaičiavimo taisyklės, perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, vykdantiems anksčiau litais sudarytas statybos darbų viešojo pirkimo sutartis, iškyla klausimų dėl bendros sutarties kainos ir jos sudedamųjų dalių / įkainių perskaičiavimo.

→

S TAT Y B A

2015 m. naujiena – pareiga perkančiajai organizacijai centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti viešąjį pirkimą laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams ar teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje. Kontrolė ir viešumas Dar viena 2015 m. naujiena – pareiga perkančiajai organizacijai centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti viešąjį pirkimą laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams ar teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje. Šios nuostatos įsigaliojimas tiesiogiai paveiks ir visus statybos srityje veikiančius ūkio subjektus. Rangovų tarpusavio konkurencija dar labiau išaugs. Atitinkamai didės viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo kontrolė ir viešumas. Galimybė susipažinti su pasiūlymu ir sutartimi įpareigos pirkimo dalyvius pasiūlyme nurodyti tik pagrįstas darbų ir medžiagų kainas bei nepiktnaudžiauti poreikiu atlikti papildomų darbų vykdant supaprastintus pirkimus (vykdant tarptautinės vertės darbų pirkimus poreikio atlikti papildomų darbų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba, nes neskelbiamos derybos tokiu atveju galimos tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą). Konfidencialios viešųjų pirkimų informacijos neatskleidimas nuolat kelia diskusijų. Nors viešasis pirki-

mas yra viešas, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties skelbimas neturi pažeisti ūkio subjekto teisės į komercinę paslaptį ir konfidencialiuosius pasiūlymo aspektus. Takoskyra tarp viešumo ir konfidencialumo gali būti itin menka. Situaciją apsunkina tai, kad konfidencialios informacijos sąrašas Viešųjų pirkimų įstatyme nepateiktas. Konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties sąvoka viešųjų pirkimų srityje išplėtota teismų praktikoje. Iš esmės, kuri ūkio subjekto turima informacija yra konfidenciali, sprendžia pats ūkio subjektas, tačiau sprendimas dėl konfidencialios informacijos turi būti pagrįstas. Taigi rangovai, dalyvausiantys vykdant viešuosius pirkimus, turi itin atidžiai rengti savo pasiūlymus ir aiškiai apibrėžti, kurios pasiūlymų dalys yra konfidencialios ir kodėl. Tai ypač aktualu, kai pasiūlymai vertinami ekonominio naudingumo balais ir rangovas turi pateikti techninį savo pasiūlymo aprašymą. Sklandumas ir galimybė prognozuoti Viešųjų pirkimų tarnyba parengė ir direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-266 patvirtino Statinio (-ių) ar statinių grupės projektavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas. Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja projektavimo paslaugas pirkti atskirai nuo statybos rangos darbų. Darbų pirkimas kartu su projektavimo paslaugomis gali būti vykdomas tik pagrįstais atvejais, kai kitaip racionaliai naudodama lėšas perkančioji organizacija nepasiektų reikiamo rezultato, kai perkančiajai organizacijai nėra svarbūs atskiri darbų ar medžiagų elementai, o projektavimo paslaugas ir darbus atliekantis teikėjas prisiima visą atsakomybę už statinio projektą ir atliktus darbus (pavyzdžiui, pastatų, inžinerinių statinių projektavimą ir jo įgyvendinimą). Rekomendacijose pateikiamos pagrindinės techninės specifikacijos nuostatos, pasiūlymų vertinimo kokybės kriterijaus parametrų pavyzdinis sąrašas ir rekomenduojamos pirkimo sutarties nuostatos. Tai padės perkančiosioms organizacijoms sklandžiau vykdyti projektavimo paslaugų viešuosius pirkimus, projektuotojams – labiau prognozuoti perkančiosios organizacijos veiksmus ir galimybę, remiantis rekomendacijomis, teikti perkančiajai organizacijai pastabas dėl pirkimo sąlygų tikslinimo. Nors rekomendacijos nėra privalomas teisės aktas, jos yra viešųjų pirkimų sistemos dalis, todėl į jų nuostatas turėtų būti atsižvelgiama. Tai savo praktikoje pripažįsta ir teismai. ES direktyvos: ilgai laukti pasikeitimai 2014 m. balandžio mėn. įsigaliojo naujosios Europos Sąjungos direktyvos, reguliuojančios viešuosius pirkimus. Jos turės būti taikomos nuo 2016 m. balandžio 18 d. Taigi 2015 m. institucijos aktyviai dirbs ir ruošis direktyvų perkėlimui į nacionalinę teisės sistemą. Numatomi reikšmingi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurie turės įtakos ir statybų sektoriui.

→

KOMENTARAS

Demokratinėje valstybėje įprasta naudotis Konstitucijoje įtvirtintomis teisėmis kreiptis į teismą. Bėda ta, kad vykdant viešuosius pirkimus šia teise dažnai piktnaudžiaujama. Sprendimai dėl konkurso nugalėtojų neretai skundžiami ne tik dėl galimų pažeidimų, bet ir dėl to, kad, pavyzdžiui, nugalėtojas pasirinktas „ne tas“. Lietuvos teismuose pastaraisiais metais kasmet buvo nagrinėjama po daugiau kaip 350 bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais. Pagal 2013 m. statistiką, pirmosios instancijos teismas vieną tokią bylą vidutiniškai nagrinėjo 67 dienas. Trečdalis bylų pasiekė aukštesnės instancijos teismus, kur bylos buvo nagrinėjamos dar vidutiniškai 52 dienas. Kartais prireikia ir metų vienai bylai išspręsti. Ką tai reiškia perkančiajai organizacijai, konkursą laimėjusiai įmonei, visuomenei? Pirmiausia skundžiamo projekto įgyvendinimas sustabdomas, vadinasi, konkursą skelbusios organizacijos numatyti projektai nebus įgyvendinti laiku. Be to, atsiranda papildomų išlaidų – kol svarstomas skundas, gali pabrangti perkamų darbų, reikalingų žaliavų kainos. O kur dar išlaidos teisininkų paslaugoms (kadangi viešųjų pirkimų liūto dalį rengia viešojo sektoriaus organizacijos, tai kainuoja ir mokesčių mokėtojams). Nuostolių dėl įvykusių viešųjų pirkimų svarstymo teisme patiria ir kita proceso pusė – kon-

Planuojama, kad visi pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausią kriterijų, mažiausios kainos kriterijų paliekant tik kaip išimtinį. Tai itin laukta žinia statybų sektoriuje. Verslas jau seniai kalbėjo apie tai, kad mažiausios kainos kriterijus lemia daug prastesnę darbų ir medžiagų kokybę, trumpalaikiškumą, o galiausiai dar ir didesnę galutinę tų darbų kainą, nes defektams taisyti reikia papildomų lėšų. Ketinama įtvirtinti galimybę pašalinti pirkimo dalyvį iš viešojo pirkimo procedūrų, jeigu jis vykdydamas sutartį, sudarytą remiantis ankstesniu viešuoju pirkimu, ją pažeidė iš esmės arba įvykdė su esminiais trūkumais. Tai neabejotinai skatins sąžiningai vykdyti sutartis ir tinkamai atlikti darbus. Dar vienas planuojamas pakeitimas yra susijęs su tiekėjų kvalifikacijos tikrinimu. Ketinama numatyti, kad jeigu

VALDAS SUTKUS, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

kursą laimėjusi bendrovė, negalinti pradėti dirbti, negaunanti pajamų. Tačiau viešuosius pirkimus skundžiančiai bendrovei tai beveik nieko nekainuoja. Todėl dažnai girdime apie atvejus, kai sprendimus ginčija įmonė, konkursui pateikusi akivaizdžiai reikalavimų neatitinkantį, nekokybišką pasiūlymą. Neretai – be jokių svarių argumentų, dėl kurių konkurso rezultatai turėtų būti peržiūrėti. Tiesa, priemonių nepagrįstam skundų ir apeliacijų teikimui mažinti Lietuvoje turime. Įstatymai numato galimybę teismams reikalauti galimų nuostolių atlyginimo. Kitaip tariant, tais atvejais, kai stabdoma viešojo pirkimo procedūra arba sutarties vykdymas, ieškinį teikianti bendrovė įpareigojama sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą tam tikrą pinigų sumą arba pateikti tokiai sumai išduotą banko garantiją. Vis dėlto tokios apsaugos priemonės taikomos gana retai. Todėl, siekiant, kad viešieji pirkimai būtų skaidresni ir efektyvesni, būtina dažniau taikyti turimas apsaugos priemones, perimti kitų šalių gerąją praktiką. Dažnesnis nuostolių atlyginimo reikalavimas skundui nepasitvirtinus, griežtesnis patiriamų teisminių išlaidų atlyginimo užtikrinimas skatintų konkursuose dalyvaujančias įmones gerai įvertinti visas aplinkybes ir pirkimų rezultatus skųsti tik turint svarių įrodymų, kad buvo pažeistos jų teisės. 

S TAT Y B A

Viešųjų pirkimų skundų praktika Lietuvoje

tiekėjas yra nesumokėjęs tik nedidelės mokesčių dalies, tokio tiekėjo pasiūlymo atmesti negalima, nes tai pažeistų proporcingumo principą. Dalyvis, kuris nėra sumokėjęs visų mokesčių, šį trūkumą galės ištaisyti. Šiuo metu siūloma nustatyti, kad galima skola turėtų būti mažesnė nei 50 eurų. Taip pat numatoma, kad kai rangovas remiasi subrangovu, siekdamas atitikti ekonominius ir finansinius reikalavimus, bus galima reikalauti, kad ir subrangovas būtų tiesiogiai atsakingas už sutarties įvykdymą. Primintina, kad direktyvų nuostatos tiesiogiai netaikomos, todėl itin svarbu, kaip jų formuluotės bus perkeltos į nacionalinės teisės aktus. Ūkio subjektai gali aktyviai dalyvauti viešai svarstant siūlomus pakeitimus, reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus. 

Naujos, aplinką tausojančios technologijos Asta Geibūnienė

S TAT Y B A

Anot specialistų, patalpose oras 4–6 kartus užterštesnis ir 8–10 kartų toksiškesnis nei lauke. Kai kuriuose pastatuose oro tarša didesnė net 100 kartų. Vienu svarbiausių patalpų oro teršalų laikomas formaldehidas – cheminis kancerogenas ir alergenas, kurio žala žmogaus sveikatai įrodyta klinikiniais tyrimais.

„Der Blaue engel“: įmonei „Knauf Insulation“ įteiktas seniausias Europos kokybės pažymėjimas – ekologinio produkto garantija, reiškianti, kad gaminiai yra nekenksmingi aplinkai ir vartotojams.

nės ryklės dalies perštėjimą. Esama pakankamai įrodymų, kad formaldehidas sukelia žmogui nosiaryklės vėžį, yra rimtų, bet nepakankamų įrodymų, jog jis sukelia leukozę, ir yra ribotas kiekis įrodymų, kad jis sukelia prienosinių ančių vėžį. Pagal pavojingumą formaldehidas priskiriamas pirmai grupei, t. y. veiksniams, kurių kancerogeniškumas žmogui įrodytas. Formaldehidas kaupiasi organizme, o viena jo pirminių reakcijų į šį taršalą yra alergija. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad mažiausia formaldehido koncentracija ore, siejama su viršutinių kvėpavimo takų sudirginimu po trumpalaikio kontakto, yra 0,1 mg/ m3. Nors mokslininkai tvirtina, kad formaldehido poveikį asmeninėje aplinkoje galima kontroliuoti, tačiau abejojama, ar galima nuolat patalpoje išlaikyti mažesnę nei 0,02 mg/ m3 formaldehido koncentraciją. Ištirta, kad didžiausi, leistinas normas viršijantys formaldehido kiekiai išsiskiria gamybos metu, tad žmonės, dirbantys tam tikrų šakų pramonės gamyklose, yra labiausiai veikiami šios medžiagos, taip pat dideli formaldehido kiekiai gali išsiskirti atliekant kai kuriuos patalpų vidaus apdailos darbus, nors su mažesnėmis šio teršalo dozėmis susiduriame praktiškai visi. Jau vien laminuota grindų danga būstuose 1,5 karto padidina formaldehido koncentraciją, įtakos turi ir baldų iš medienos plokščių kiekis ir amžius: kuo naujesnės medžiagos, tuo didesnė šio teršalo koncentracija patalpos ore. Tyrimai patvirtino nuostatą, kad formaldehido koncentracijos didesnės naujuose pastatuose (iki vienų metų senumo). Ko gero, todėl patalpų oro užterštumas formaldehidu siejamas ir su nauju reiškiniu – „sergančio namo“ sindromu, atsiradusiu kartu su šiuolaikinių statybos technologijų era.

Pastebėta, kad tam tikrose patalpose ilgai būnantys žmonės pradeda skųstis įvairiais negalavimais, o jei žmogus kurį laiką praleidžia kitur, jie sumažėja arba išnyksta. Lietuvoje kone dažniausiai tokius pojūčius patiria modernių daugiaaukščių biurų darbuotojai, kuriuose dar veikia ir labai orą išsausinantys kondicionieriai. Nustatyta, kad formaldehido išsiskyrimas iš medžiagų didėja, didėjant temperatūrai ir santykinei drėgmei, o geresnė ventiliacija švarina orą patalpose, todėl reikėtų nepamiršti gana dažnai vėdinti patalpas, ypač jei jos neseniai remontuotos. Be to, naujos gaminamos ir pritaikomos apdailos medžiagos turi būti tiriamos dėl išsiskiriančio formaldehido kiekio, o tyrimų rezultatai pateikiami visuomenei.

„Eurofins Gold“: „Knauf Insulation“ – pirmoji įmonė pasaulyje, kuriai buvo suteiktas „Eurofins Gold“ standartas už oro kokybės patalpų viduje gerinimą. Aukso standartas įmonei buvo suteiktas už revoliucinę naujos kartos mineralinę vatą, pagamintą su „ECOSE® Technology“. Produktas pripažintas kaip didinantis aplinkosauginį veiksmingumą ir aplinkai.

Ateitis be nuodų Šiuolaikinio žmogaus gyvenimui persikeliant į uždaras patalpas, pasaulio mokslininkai vis labiau domisi patalpų oro kokybe, kuriamos naujos, aplinką ir joje gyvenantį žmogų saugančios technologijos, statant namus ir įrengiant apdailą, naudojamos pažangios, energiją ir žmogaus sveikatą tausojančios izoliacinės medžiagos. Viena tokių – įmonės „Knauf Insulation“ pagal „ECOSE® Technology“ pagaminta mineralinė vata, savo savybėmis ir išvaizda labai besiskirianti nuo tradicinių izoliacinių medžiagų. Šios mineralinės vatos sudėtyje nėra formaldehido, fenolio ir akrilo, ji yra mažiau dulkanti, bekvapė, nedažyta ir nešviesinta, jos spalva – natūrali ruda. Tokia izoliacinė medžiaga išsiskiria puikiomis šiluminėmis, garso izoliacijos ir priešgaisrinės saugos savybėmis (atitinka A1 klasę). Ji pagerina patalpų oro kokybę ir pastato, kuriame panaudota, aplinkos charakteristiką.

S TAT Y B A

Formaldehidas – bespalvės, specifinį nemalonų kvapą turinčios dujos, naudojamos gaminant baldus, plastikines apdailos medžiagas, presuotą medieną, izoliacines medžiagas bei įeinančios į šių medžiagų sudėtį. Higienos instituto tyrimuose formaldehidas apibūdinamas kaip vienas iš 5 aktualiausių oro teršalų. Nepalankius padarinius žmogaus sveikatai gali sukelti jau vien 0,03 mg/m3 šių dujų koncentracija ore, o nustatyta, kad mes, europiečiai, esame veikiami bent 20 proc. didesnių koncentracijų. Per kvėpavimo takus į žmogaus organizmą patekęs kancerogenas gali dirginti akių ir viršutinių kvėpavimo takų gleivines, sukelti diskomfortą. Esant 2,5–3,75 mg/m3 koncentracijai, dauguma žmonių pajunta akių, nosies ir užpakali-

Technologija „ECOSE® Technology“ buvo sukurta izoliacijai iš mineralinės vatos gaminti, tačiau teikia tokius pat galimus pranašumus ir kitiems gaminiams, kuriuose taikomi įvairių dervų pakaitalai. Beje, verta paminėti, kad visi „Knauf Insulation“ produktai yra ekologiški, nes jų sudėtyje yra didelis kiekis antrinio perdirbimo ir atsinaujinančių sudedamųjų medžiagų, kurias naudojant sutaupoma šimtais kartų daugiau energijos, nei prireiktų juos gaminant.  „ECOSE® Technology“ – tai naujoviška mineralinės vatos pluošto sujungimo biotechnologija, kur vietoje formaldehido naudojami natūralūs komponentai, o vietoje iš naftos gautų cheminių medžiagų – greitai atsinaujinančios žaliavos.

Natūrali mineralinė vata

Pagaminta be formaldehido, fenolio ir kitų kenksmingų medžiagų • Maloni liesti • Mažiau dulkanti • Bekvapė • Patogi montuoti • Išsiskiria puikiomis šiluminėmis, garso izoliacijos ir priešgaisrinės saugos savybėmis (atitinka A1 klasę) • Pagerina pastato, kuriame panaudota, aplinkos charakteristiką

Naujos kartos mineralinė vata

UNIFIT – šlaitinių stogų profesionalams skirtos natūralios mineralinės vatos plokštės, suvyniotos į rulonus. Ypač standžios, nereikia raišioti. Gaminys

NATURBOARD ir TP – natūralios mineralinės vatos plokštės, skirtos vėdinamiems fasadams, karkasinei konstrukcijai, šlaitiniams stogams ir vidinėms sienoms.

Šilumos laidumas, W/mK

Gaminys

UNIFIT 032

0,032

UNIFIT 035 UNIFIT 037 UNIFIT 039

0,035 0,037 0,039

NATURBOARD 031 WB priešvėjinė plokštė NATURBOARD 032/TP138 NATURBOARD 033 NATURBOARD 035 NATURBOARD 037/TP116

„Knauf Insulation“ izoliavimo sistemos atitinka pastatų energetinio naudingumo klases: • A + (pasyvus namas) •A •B

Šilumos laidumas, W/mK 0,031 0,032 0,033 0,035 0,037

CLASSIC – bendram naudojimui skirti natūralios vatos rulonai. Panaudojimas universalus, skirta perdangoms, grindoms, šlaitiniams stogams, vidinėms sienoms ir lengvoms konstrukcijoms izoliuoti. Gaminys

Šilumos laidumas, W/mK

CLASSIC 032

0,032

NATUROLL 033 CLASSIC 035 / NATUROLL 035 CLASSIC 037 / NATUROLL 037 CLASSIC 039

0,033 0,035 0,037 0,039

Švitrigailos g.11B, Vilnius LT-03228, Lietuva Faks. +482 236 95 910, mob. +370 652 53 221 www.knaufinsulation.lt

Naujiems pastatams – modernūs vėdinimo įrenginiai

Būtina vėdinti Šildymo, šaldymo ir oro kondicionavimo gamintojus vienijančios asociacijos rekomenduoja patalpose pakeisti orą 16,8–28,8 karto per parą. Tokį rezultatą galima pasiekti atidarant langą maždaug kas valandą dvidešimčiai minučių, tačiau funkcionaliau naudoti oro vėdinimo įrenginį, kuris tai atlieka savarankiškai ir automatiškai nekeldamas jokių rūpesčių naudotojui. Be to, varstant langą įleidžiama (priklausomai nuo aplinkos sąlygų) šalto, neišvalyto oro, dėl to gali kilti skersvėjai, žmonės susirgti peršalimo ligomis, patalpos bus pripildytos dulkių ar alergenų. Atviri langai neapsaugo nuo triukšmo gatvėje.

vietinėje ir tarptautinėje rinkoje dirbančiai oro vėdinimo ir šildymo sistemų gamintojai UAB „Salda“. Daugiau nei pusė šimto UAB „Salda“ tyrimų ir naujų gaminių vystymo darbuotojų nuolat kuria naujus gaminius, ieško sprendimų, kaip patobulinti pristatytus rinkai, neretai sukurdami naujus projektavimo standartus. UAB „Salda“ pagaminti modernūs vėdinimo įrenginiai montuojami daugiau nei trisdešimties šalių pramonės įmonėse, biuruose, kavinėse, viešbučiuose, medicinos įstaigose, individualiuose namuose.

S TAT Y B A

Pagal Statybos techninį reglamentą dėl pastatų energinio naudingumo projektavimo (str. 2.05.01:2013) išorės oro kiekis (vo), reikalingas vienam kvadratiniam metrui per valandą, skaičiuojamas m3/ (h*m2). Pavyzdžiui, 1000 kvadratinių metrų pastatui rekomenduojamas 700–1200 m³/h oro srautas priklausomai nuo pastato paskirties.

Sulaukė išskirtinio dėmesio 2014 m. UAB „Salda“ sukurtas gaminys „SmartAir SW50+“ sulaukė išskirtinio oro vėdinimo įrenginių gamintojų ir projektuotojų dėmesio. Tai vienas iš penkių geriausiai Europoje įvertintų, aukščiausius energijos efektyvumo rodiklius turinčių vėdinimo įrenginių, išsiskiriančių unikalia, ypač tvirta ir lengva korpuso konstrukcija, minimaliais energijos nuotėkio tilteliais, aukščiausia sandarumo ir korpuso tvirtumo klase. Jis skirtas patalpoms nuo 1000 iki 100 000 m². Oro vėdinimo įrenginiai taip pat reguliuoja CO2 koncentraciją patalpoje, nuo kurios lygio labai priklauso bendra žmogaus savijauta. Apskaičiuota, kad nuo patalpos išvėdinimo per 90 minučių CO2 koncentracijos lygis pasikeičia nuo normalaus iki bendro mieguistumo lygio. Nuolat ieško sprendimų Projektuojant vėdinimo sistemą susiduriama su bene svarbiausia jos dalimi – oro vėdinimo įrenginio parinkimu. Profesionalią konsultaciją Lietuvoje gali suteikti UAB „Saldos prekyba“, atstovaujanti daugiau nei 24 metus

Lietuvoje pagal kokybę analogo neturinčio „SmartAir SW50+“ įrenginio savybės įvertintos pagal tarptautinę „Eurovent“ sertifikavimo programą: • TB1 – aukščiausia iš 5 galimų temperatūrinio tiltelio klasių; • L1 – aukščiausia iš 3 galimų korpuso sandarumo klasių esant -400/+700 Pa; • D1 – aukščiausia iš 3 galimų korpuso tvirtumo klasių; • F9 – aukščiausia iš 5 galimų filtro apėjimo sandarumo klasių; • T2 – antra iš 5 galimų korpuso terminės varžos klasė. 

UAB „Saldos prekyba“ I J. Kazlausko g. 21, LT-08314 Vilnius Tel. 8 5 2733538 I Faks. 8 5 2753007 I EL. P. info@saldosprekyba.lt I www.saldosprekyba.lt

INŽINERIJA

Sauga, taupumas ir laisvė gyventi

VAIDAS JANULIS, UAB Penkių kontinentų komunikacijos centro Intelektinių pastatų skyriaus vadovas

ASTA GEIBŪNIENĖ

Protingas žmogus renkasi protingą draugiją ir vertas gyventi išmanioje aplinkoje. Norite, kad jūsų vaikai vieni būdami namie per ilgai nesėdėtų prie televizoriaus ar monitoriaus ekrano? Norite, kad jums būnant toli nuo namų per anksti atvykę svečiai jau lauktų šiltoje jūsų svetainėje? Kad niekada išėjus iš namų nekankintų klausimas: ar aš tikrai išjungiau lygintuvą ir šviesą garaže? O gal išvykę į darbą gailitės, kad uždarėte žaliuzes, nes tokia graži diena ir saulė nebesušildo miegamojo? Nebesijaudinkite dėl to ir dar daugelio dalykų. Kvieskite į namus SPECIALISTĄ ir įsirenkite išmanius namus.

Kas yra išmanusis namas? Įsivaizduokite: jūs nusiperkate didelį gražų namą ir norite, kad jame būtų švarus oras. Tam įsirengiate rekuperavimo sistemą, kondicionierių, kokią nors šildymo sistemą, dar norite turėti namų kompiuterį, reikia signalizacijos... Ir štai jūsų namuose jau yra 5–6 ekranėliai, prie kurių prieinate ir žaidžiate, spaudydami mygtukus. O mes visus name vykstančius procesus integruojame į vieną. Jei aš noriu atidaryti ar uždaryti langus, nuleisti lauko arba vidaus žaliuzes, padidinti ar sumažinti konkrečių patalpų temperatūrą, įjungti ar išjungti šviesą bet kurioje patalpoje ar net nustatyti jos ryškumą, pakeisti vaiko kambaryje televizijos kanalą, paleisti muziką miegamajame ir t. t., viename gražiai sienoje įmontuotame ekranėlyje paspaudžiu reikiamą mygtuką ir tai padarau. Taigi išmaniajame name visa tai galima daryti vienu įrenginiu. Tokias dailių formų išmaniąsias sistemas siūlo Vokietijos įmonė „Jung“, turinti 100 metų elekrotechnikos prietaisų gamybos patirtį. „Jung“ pastatų pažangių inžinerinių sistemų paskirtis – sudaryti sąlygas patogiai ir efektyviai valdyti gyvenamųjų ir darbo patalpų įrangą, atsižvelgiant į individualius gyventojų poreikius ir pageidavimus, nepamirštant tokių aspektų kaip komfortas, saugumas, ekonomiškumas, energinis efektyvumas ir reprezentatyvumas. Kai name veikia tiek daug sistemų, kaip nepamiršti išeinant nereikalingas išjungti? Tam pakanka vieno mygtuko prie būsto durų. Įėjus į namus ir paspaudus vieną mygtuką, visame name užsidega šviesos. Lygiai taip pat išeinant vieno mygtuko paspaudimu visur išjungiamos šviesos, atjungiamas pagrindinis vandens tiekimo įvadas, dujų tiekimas, įjungiama signalizacija. Taigi galima ramiai eiti iš namų. Ir net jei aš, išbėgęs iš namų, tą mygtuką paspausti pamirštu, visa tai galiu padaryti pasinaudojęs specialia „Jung“ programa „Smart Remote“ išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Nuotoliniu būdu galiu atrakinti duris, jei reikia įleisti svečią, vaiko auklę, namų darbininką. Prie namų įrengta kamera man telefono ekrane gali parodyti, kas vyksta prie durų, ar vaikas saugus ir su kuo grįžo iš mokyklos. Be to, pasitelkę „Smart Remote“ mobiliuoju būdu galėsite valdyti ir visas patalpų funkcijas – apšvietimą, žaliuzes, temperatūrą, multimedijos komponentus.

te: graži žiema, ryte išeinate iš namų, visos žaliuzės užsidaro, saulė dar žemiau horizonto, bet jai pakilus orų stotelė gali į namus įleisti natūralios šilumos: atidaromos lauko žaliuzės, saulė sušildo kambarį, sistema sumažina vietinio šildymo tiekimą. O jei lauke kyla stiprus vėjas, žaliuzės uždaromos stipriau, padidinama šiluma viduje ir t. t. Taigi, atsižvelgiant į oro sąlygas lauke, pagal orų stotelę daromi pakeitimai, kad namuose būtų komfortiška. Be to, tai yra ir vienas iš taupymo būdų.

Išmaniajame name visas sistemas galima valdyti vienu įrenginiu.

Kaip dar galima taupyti? Taupoma, kai išjungiami visi ar be reikalo veikiantys prietaisai. Elektra naudojama tada, kai reikia, ir ten, kur reikia. Galima padaryti net taip, jog jei lauke šviesu, šviesos visiškai neužsidegs. Šiek tiek žmogų savotiškai paauklėti ir suteikti informacijos gali ir dekoratyvinės šviesos vietoje, kur dažniausiai būnama, pvz., virtuvėje. Jei dega žalia šviesa, vadinasi, name neįjungtas joks elektros prietaisas, ką nors bet kurioje patalpoje įjungus, šviesa tampa mėlyna, o jei veikia daug įrenginių – raudona. Galime padaryti, kad šviesa namuose priblėstų apie 23 val. – tai būtų primenamasis signalas darboholikams, kad laikas ilsėtis. Žinoma, tokias sistemas įrengiame, jei klientas to pats pageidauja. O statistiniai duomenys apie elektros, dujų, vandens ir kitų išteklių naudojimą, taupymo potencialą jums bus rodomi spalvotuose jutikliniuose „Jung“ ekranuose – tai padės optimizuoti energijos naudojimą ir sumažins eksploatacines išlaidas. Naudojant mūsų sistemą galima sumažinti iki 40 proc. elektros ir iki 30 proc. šildymo išlaidų. Ir ne tik: gyvendamas išmaniajame name žmogus turės daugiau laisvės tiesiog gyventi, užsiimti mėgstamais dalykais, mėgautis pelnytai užsitarnautu komfortu ir jaustis saugesnis. 

INŽINERIJA

Su UAB Penkių kontinentų komunikacijos centro Intelektinių pastatų skyriaus vadovu Vaidu Januliu, kitaip sakant, integruotoju, susitikome Vilniuje, loftų tipo būstų „Loft Town“ demonstraciniame lofte, kur jis pasidalino tokio darbo subtilybėmis.

Ar yra dalykų, kurių padaryti negalite? Prieš įrengdami išmanųjį namą, su užsakovu daug bendraujame, aiškiname tokio namo galimybes, domimės kliento poreikiais, pageidavimais. Aš net nežinau, ko mes negalėtume padaryti, jei klientas pageidautų. „Jung“ sistema yra tokia, kurią galima „auginti“, t. y. pridėti papildomų funkcijų, atsižvelgiant į tai, ko jūs norite. Norite romantikos miegamajame žvaigždėtą naktį? Mes galime atidaryti žaliuzes, pritemdyti šviesas, paleisti muziką... Yra toks „Jung“ įrenginys „Orų stotelė“, kuri stebi, kas darosi lauke, kokia vėjo kryptis, temperatūra, saulės apšviestumas. Įsivaizduoki-

INŽINERIJA

Pažangiai žuvininkystei – uždaroji recirkuliacinė žuvų auginimo sistema

akvakultūra – vis svarbesnė žuvininkystės alternatyva: žuvų tiekimas iš akvakultūros visus metus yra stabilesnis ir lengvai gali patenkinti kintančius vartotojų poreikius. žuvų auginimas uždaroje recirkuliacinėje sistemoje (urs) gali būti kaip alternatyva ūkininkams, skaudžiai nukentėjusiems nuo 2014 m. pradžioje lietuvoje netikėtai paskelbto afrikinio kiaulių maro viruso. Norėdama prisidėti prie darnaus ekonominio, aplinkosauginio, socialinio vystymosi uab „traidenis“ suprojektavo ir pradėjo gaminti naują pažangią žuvininkystės technologinę įrangą, skirtą urs sistemai. „akvakultūra – viena ypač greitai augančių ūkio šakų visame pasaulyje ir, remiantis prognozėmis, ji bus vienas pagrindinių plėtojamų sektorių XXi amžiuje. lietuvoje akvakultūra buvo suprantama tik kaip žuvų auginimas tvenkiniuose. tačiau tvenkininė žuvininkystė turi tam tikrų trūkumų: hidrotechniniai įrenginiai užima didelius žemės plotus, jiems reikia daug lėšų, be to, sudėtinga juos apsaugoti nuo žuvų vagysčių. tvenkiniams užpildyti ir eksploatuoti reikia daug gamtos išteklių, t. y. vandens, o produktyvumas palyginti gana mažas (apie 700 kg/ha karpių per metus ganykliniuose tvenkiniuose). tvenkinių vanduo yra labai užterštas, aplinkosaugos reikalavimai neleidžia tiesiogiai išleisti tvenkinių vandens į aplinką. tai reiškia, kad tvenkinių vandeniui valyti reikia papildomų investicijų. mūsų šalies ūkininkai turi labai nedaug galimybių savo žemėse įsirengti naujus tvenkinius ir ekonomiškai naudingai juose auginti žuvis, o urs tokių trūkumų neturi“, – sako uab „traidenis“ generalinis direktorius sigitas leonavičius. urs – tai šiuolaikinis įrenginių kompleksas, kuriame uždaru ratu cirkuliuoja vanduo ir palaikomi pageidaujami jo kokybės rodikliai: reikiamas deguonies kiekis, temperatūra, mažas organinių priemaišų kiekis ir t. t. jam įrengti nereikia nei didelių žemės plotų, nei gausių vandens šaltinių.

palyginti nedidelėse patalpose galima auginti daug įvairių rūšių žuvų (pvz., auginant 10 t afrikinių šamų per metus urs įrangai užtektų 60 m2 patalpų, o taikant pažangias technologijas įranga tilptų ir 35–40 m² patalpose; auginant 20 t šamų per metus užtenka 100–150 m2 ploto, o 100 t žuvų per metus – 350 m2 ploto). rinkoje vyrauja urs sistemos, kai žuvų auginimo vonios gaminamos iš polietileno, medienos, metalo, gelžbetonio. uab „traidenis“ šias vonias gamina iš stiklaplasčio. svarbiausias jų pranašumas – mobilios, lengvos ir patvarios konstrukcijos, nesudėtinga priežiūra. pagriNDiNiai urs praNašumai

• ekonomiška sistema leidžia taupyti vandenį. • galima kontroliuoti visus parametrus, tokius kaip ph, O2, co2, temperatūra, apšvietimas ir kt. • Didelis gamybos produktyvumas. • Nereikia daug darbo jėgos. • vienas iš būdų atkurti nykstančius žuvų išteklius. • žuvų auginimas nepriklauso nuo sezoniškumo. • patenkinami gamtosaugos reikalavimai, kurie tampa vis aktualesni plečiantis akvakultūros gamybai.

INŽINERIJA

jurgita siliūNieNė

Nebūtina biologinė stebėsena, nes auginamos žuvys neturi galimybių patekti į aplinkinius natūralius vandenis ir pažeisti ekologinę pusiausvyrą. urs sistemos yra kontroliuojamos, todėl jose galima auginti vertingų rūšių žuvis: europinius šamus, afrikinius šamus, eršketus, upėtakius, starkius ir kt. uab „traidenis“ rūpinasi žmogumi ir švaria aplinka, kuria, gamina ir montuoja įvairius buitinių ir gamybinių nuotekų valymo įrenginius, nuotekų perpumpavimo stotis (siurblines), didelio tūrio talpyklas ir kitą pramoninę įrangą. įmonė stengiasi užtikrinti aukštus aplinkosaugos reikalavimus (taip gerindama ekonominius ir socialinius aspektus). visa įmonėje gaminama įranga ir įrenginiai atitinka aukščiausius europos sąjungos ir lietuvos aplinkosaugos reikalavimus. 

„MOLO SKULPTŪRA“ – žvilgsnis į ateitį Algis Daugirdas

Lazika – tai naujasis Gruzijos miestas, įsikūręs Juodosios jūros pakrantėje. Šimto metrų ilgio Lazikos molas ir jį puošianti 31 m aukščio skulptūra – viena pirmųjų konstrukcijų, žyminčių naujojo metropolio kūrimo pradžią. „Molo skulptūra“ žymi naujos gyvenvietės Gruzijos Juodosios jūros pakrantės pelkėse pradžią. Atsigręžę nuo skulptūros, iškilusios 150 m nuo kranto, atokiau nuo projektuojamo miesto, galite žvilgsniu nulydėti tai, kas galbūt vieną dieną taps miesto panorama. Dėl savo tuščiavidurių formų objektas primena griaučius ar griuvėsius. Formos nėra baigtinės – dar neatrastą ar seniai pamirštą baigtumą objektui suteikti gali kiekvienas mūsų. Tokie projektai pavaldūs kiekvieno interpretacijai ir vaizduotei.

INFRASTRUKTŪRA

Tinklinė Lazikos „Molo skulptūros“ konstrukcija sukuria daugybę lanksčių darinių, kuriuos koreguoja įvairios jėgos. Dizaino plėtra, konstrukciniai reikalavimai, kraštovaizdžio departamentų pastabos, programinis atnaujinimas – visa tai galima lengvai įgyvendinti, nekvestionuojant paties projektavimo proceso ar bendros estetikos.

Autoriai ir duomenys apie objektą Funkcija Kraštovaizdis Vieta Lazika, Gruzija Statybos išlaidos 1 500 000 eurų Projekto data 2012 m. Pabaiga 2012 m. „J. Mayer H. Architects“, Jürgenas Mayeris H. Projekto architektas Dr. Paulas Angelier Projekto komanda Mehrdadas Mashaie, Hugo Reisas Klientas „State Construction Company LTD“, Gruzija Statybos inžinierius „Knippers Helbig GmbH“, Štutgartas Statyba „Metal Yapi Eng&Const.“, Tbilisis Fotografai „J. MAYER H.“, Marcusas Buckas, Zurabas Mamaladze Šiuo metu Lazikos miestą sudaro bulvaras su maža, bet įspūdinga rotuše bei jaunimo viešbučiu, pastatytu dar prieš kelerius metus, galvojant apie naująjį miestą. Lazika – tai naujo gyvybingo Gruzijos centro svajonė, o centro ekonominį augimą turėtų užtikrinti trokštamas naujasis uostas. Skulptūra – tai miesto architektūros dalis, tačiau kartu tai ir kur kas daugiau nei architektūra – kuriamos istorijos pristatymas.

INFRASTRUKTŪRA

31 m siekianti skulptūra sunarstyta iš 8 mm plieno plokščių. Vidinis ir išorinis Lazikos molo apšvietimas skulptūrai suteiks dar daugiau dinamiškumo ir pulsacijos. 

Daugiabučių namų administravimo sektoriuje – konkurencijos vengimas

INFRASTRUKTŪRA

Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą kiekvienas daugiabutis namas turi būti kaip nors valdomas. Valdymo formą gyventojai pasirenka patys, tačiau neretai pasitaiko, kad jie nepasirenka jokio pastato valdymo būdo. Tokiu atveju Civilinis kodeksas įgalioja savivaldybių administracijas paskirti gyventojams daugiabučio namo administratorių – pastato valdymo paslaugas teikiančią įmonę. Deja, tokia tvarka yra tiesus kelias į valdžios institucijų ir privataus verslo interesų susikirtimą.

10 ct/m2, o savivaldybės įmonei beveik 14 ct/m2. Skirtumas akivaizdus.

Problema ta, jog nėra jokių kriterijų, kuriais remiantis šis naujasis administratorius paskiriamas, – nebūtina atsižvelgti nei į paslaugų kokybę, nei į paslaugų kainą. Todėl savivaldybės pirmenybę gali teikti sau priklausančioms įmonėms. Savivaldybių ir jų įmonių teigimu, jos teikia geriausios kokybės paslaugas, už kurias vartotojams reikia mokėti tik savikainą. Taip neva yra dėl to, kad jos nėra suinteresuotos siekti pelno. Šis argumentas pasigirsta ne tik jau paskyrus administratorių, bet ir tada, jei gyventojai patys jį renkasi. Palyginus 50 skirtingų įmonių, veikiančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje, administravimo tarifus, matyti, kad vidutiniškai privačiam paslaugų teikėjui vartotojas sumoka apie

Žinoma, pasitaiko savivaldybių, kuriose privačiam kapitalui veikti tiesiog neapsimoka. Tai paprastai yra atokesnės regioninės savivaldybės su mažesniu skaičiumi daugiabučių namų, kuriems paprasčiausiai neverta kurti visos paslaugų teikimo infrastruktūros. Tačiau tokie atvejai daugiau yra išimtis nei taisyklė. Dabartinė situacija tokia, kad savivaldybių rankose sutelkti tiek teisiniai, tiek kitokie svertai savoms įmonėms atriekti didesnę daugiabučių namų administravimo rinkos dalį ar kitaip sukurti palankesnes veiklos sąlygas. Net jei savivaldybės administracijos veiksmai ilgainiui yra pripažįstami pažeidę galiojančius įstatymus ar kitus viršesnius teisės aktus, nėra veiksmingo mechanizmo, kaip atkurti iki pažeidimo egzistavusią rinkos situaciją. Tokioms situacijoms reikalingas kompleksinis problemos sprendimo būdas. Pirma, būtinas Konkurencijos įstatymo tobulinimas. Reikalingas toks teisinis reguliavimas, kuris efektyviai atgrasintų viešojo administravimo subjektus nuo konkurencijos principų pažeidimo. Šiuo metu griežčiausia sankcija yra viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo pažeidžiama konkurencija, atšaukimas. Tokie padariniai nei atgraso valdžios atstovus nuo galimų tolesnių pažeidimų, nei padeda panaikinti konkurencijos pažeidimo padarinius. Antra, būtini kriterijai, pagal kuriuos savivaldybių institucijos paskirtų gyventojams jų turto administratorių. Vienas paprasčiausių būdų – taikyti viešųjų pirkimų procedūrą. Taip būtų užtikrinama, kad vartotojai paslaugas gautų už jiems, o ne savivaldybėms priimtiniausią kainą. Savivaldybėms būtina suprasti, kad privačių subjektų konkurencija bus naudingiausia tiek verslui, tiek vartotojams. Prireikus tai padėtų įgyvendinti efektyvus atgrasymo nuo konkurencijos pažeidimų mechanizmas. Ir tai būtų naudinga ne tik daugiabučių namų administravimo rinkai. Išvengiant valdžios sukuriamų konkurencijos iškraipymų galima būtų tikėtis geresnės ekonominės situacijos ne tik atskirose savivaldybėse, bet ir nacionaliniu mastu. 

INFRASTRUKTŪRA

Dominykas Šumskis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas

Šie skaičiai verčia susimąstyti, kas administravimo rinkoje iš tiesų veikia neekonomiškai ir nekonkurencingai. Kartu jie iliustruoja ir tai, jog savivaldybių institucijos, būdamos suinteresuotos, kad gyventojai turėtų geresnes sąlygas, privalėtų siekti, kad privatūs subjektai ateitų ir konkuruotų jų teritorijoje. Jei savivaldybės skiria administratoriais tik savo įmones, jos tiesiog sukuria nelygias konkurencines sąlygas.

Pažintis

Vitalijus Ragoško, įmonės „Eviteks“ vadovas

Norime jus supažindinti su įmone „Eviteks“, savo realiais darbais tausojančia natūralią gamtą ir turinčia tikslą išlikti patikima kuriant ateitį, ir su jos idėjiniu vadovu Vitalijumi Ragoško.

INFRASTRUKTŪRA

UAB „Eviteks“ prioritetai: saugumas, profesionalumas ir etika

ASTA GEIBŪNIENĖ Kaip pasakojo Vitalijus Ragoško, UAB „Eviteks“ buvo įkurta 2009 metais dar siaučiant 2008 metų ekonominės krizės padariniams. Bet įmonės atsiradimą lėmė ne inovacinės idėjos, noras sukurti kokį nors naują produktą, o paprasčiausias noras gyventi. Po sunkių 2008 metų, kai viena po kitos žlugo įmonės ir stambios bendrovės, daug žmonių šalyje liko ne tik be darbo, bet ir be būstų ir kitokio turto, kuris dažniausiai buvo įkeistas bankams. Vitalijui prie šių bėdų prisidėjo

dar ir tai, kad po nelaimingo atsitikimo jis prarado ir sveikatą – patirta stuburo trauma ne tik atėmė galimybę dirbti, bet ir ilgam sukaustė bet kokias mintis apie ateitį, gyvenimą. Po kurio laiko, prašviesėjus protui ir supratus, kad nėra kitos išeities, kaip imtis to, kas išgelbėtų šeimą nuo finansinio kracho, jis nutarė įkurti nuosavą verslą. Nors idėjų buvo daug, galimybių nebuvo jokių, todėl reikėjo rinktis tai, kas prasiveržtų tarp konkurencijos. Dar kuriant įmonę mūsų pašne-

Misija: tausoti gamtą Dabar UAB „Eviteks“ yra aplinkosauginių klausimų sprendimų partnerė. „Aplinkosauga, mūsų supratimu, yra visa tai, kas susiję su gamtosauga ir natūralia aplinka, todėl siekiame apimti viską – pradedant projektavimu, atliekų tvarkymu, pastatų griovimu, užterštų teritorijų valymu ir baigiant produktų, kurie padėtų tausoti gamtos išteklius, kūrimu. Būtent tai mes skelbiame lankytojams savo interneto svetainėje, – dėstė įmonės įkūrėjas. – Iš pradžių tai mums buvo tiesiog idėja ir siekis, o dabar tai jau įrodyta ir praktiškai. Per ne itin ilgą savo įmonės darbo veiklos istoriją esame atlikę daug sudėtingų ir gana didelių projektų, sukūrę ne vieną produktą, kuris pagamintas iš atliekų ir naudojamas kaip medžiaga statant ir gaminant statybines medžiagas. Šiuo metu bendradarbiaujant su mokslo įstaigomis vykdomi dar keli projektai, kurie atvers naujas galimybes ir sumažins aplinkos taršą, todėl galime drąsiai sakyti, kad užsibrėžto tikslo laikomės tvirtai.“ Orientacija į bendrą tikslą Pagrindinės įmonės darbo kryptys: aplinkosauginis projektavimas, statybinių atliekų surinkimas, pastatų griovimas ir demontavimas, statybinių atliekų perdirbimas nuosavose statybinių atliekų perdirbimo aikštelėse ir naujų produktų kūrimas iš išrūšiuotų statybinių atliekų. Pasak Vitalijaus Ragoško, jam būtų sunku išskirti, kuri sritis pelningesnė ir užima didžiausią procentinę dalį, nes dažniausiai visi padaliniai dalyvauja viename projekte ir susitelkia į vieną bendrą tikslą. Kiekvienas objektas dažniausiai prasideda nuo projektavimo, visų reikalingų leidimų gavimo ir pan. Gavus leidimus ir suderinus visus dokumentus pradedama gaminti. Jeigu tai griovimo darbai, kuriuos įmonė atlieka ypač plačiu spektru, siūlomas mechanizuotas pastatų griovimas. Toks metodas smarkiai sutrumpina atliekamų darbų trukmę ir sumažina darbo sąnaudas, o kartais tiesiog išsprendžia iškilusias problemas iš esmės. Naudojant specializuotą techniką, reikia mažiau žmonių, todėl mažėja ir darbų saugos rizika. Dažnai nugriautų pastatų vietoje statomi kiti pastatai arba tiesiami keliai, todėl, taupant gamtos išteklius, laiką ir pinigus, atliekas naudinga perdirbti vietoje ir panaudoti statybvietėje. „Drąsiai galime teigti, kad esame viena iš nedaugelio įmonių, priimančių visus iššūkius, – tvirtino pašnekovas. – Nugriovus pastatus, užleidžiama vieta kitam mūsų įmonės padaliniui – atliekų tvarkytojams. Griaunamo objekto teritorijoje atliekamas pirminis rūšiavimas – medžiagos skirstomos pagal rūšį. Preliminariai išrūšiuotos atliekos tvarkomos mobiliąja įranga statybvietėje arba išvežamos į nuosavą statybinių atliekų perdirbimo aikštelę. Tvarkymo aikštelėje atliekos galutinai išrūšiuojamos ir perdirbamos, o paskui gaminamos medžiagos, tinkamos tolesniam

naudojimui, arba parduodamos kaip antrinės žaliavos. Iš atskirų atliekų gaminama produkcija, atstojanti medžiagas, naudojamas gaminant statybines medžiagas, – taip ne tik taupomi gamtos ištekliai, bet ir turima ekonominės naudos.“ Profesionalių darbuotojų komanda Įmonės sukurtas techninis parkas leidžia dalyvauti įgyvendinant pačius sudėtingiausius projektus, o darbuotojų profesionalumas – darbus atlikti kokybiškai ir saugiai. Įmonėje, kaip ir kitose mūsų šalies kompanijose, vyksta darbuotojų kaita, bet pats pagrindinis profesionalų branduolys yra susiformavęs ir tvirtai laikosi. Vadovai geba priimti sudėtingiausius sprendimus, atsako už juos ir brangina savo įmonės vardą. Toks atsidavimas darbui – svarbiausias ir brangiausias įmonės sukurtas turtas. Kiekvienas, jausdamasis kompanijos sraigteliu, siekia, kad įmonė kaip vienas didelis mechanizmas žengtų į priekį. „Visi dirbame kaip viena komanda, – sakė V. Ragoško. – Bendradarbiaudami su Darbo biržos skyriais objektuose, esančiuose kituose miestuose, papildomai įdarbiname ir laikinus darbuotojus.“ Atsakingumas ir principingumas – įmonės varomosios jėgos Įmonės „Eviteks“ įkūrėjui kartais tenka apgailestauti, kai dalyvaujant konkursuose, nesvarbu, viešajame ar privačiojo kapitalo sektoriuje, sąžiningai įsivertinus visus darbus, pateikus informaciją apie savo kvalifikaciją ir daug kitokių garantijų apie savo tinkamumą ir profesionalumą, konkursą laimi „kitas“. „Tada pradedi vertinti užsakovus, kokiais principais vadovaujasi, kas yra teisus, o kas nelabai, – dėstė V. Ragoško. – Bet mes, tikiuosi, ne naiviai laukiame, kad ateis tokie laikai, kai visos įmonės prieš įstatymą bus lygios, nebus „politinio pasitikėjimo įmonių“, kad visi bus suinteresuoti laikytis aplinkosauginių reikalavimų ir mokėti mokesčius, kad ateis tie laikai, kuriems mes ruošiamės, ir bus atsižvelgiama ir į kvalifikaciją, patirtį ir draugiškumą gamtai, o viešieji konkursai bus suderinti taip, kad laimės tikrai labiausiai kvalifikuotas ir patikimas dalyvis.“ O kad dabar ne viskas yra gerai, pasak pašnekovo, rodo ir faktas, kad, užsidarius vienam pagrindiniam statybinių atliekų sąvartynui Vilniaus mieste, atliekomis ir toliau kažkaip atsikratoma, juk statybos ir griovimo darbai pačiame įkarštyje. Jis neteigia, kad atliekos užkasamos arba verčiamos miškuose, bet kad jos tvarkomos vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, irgi abejotina. „Jei norėsi atiduoti kad ir, pavyzdžiui, stogo dangos iš statybų arba izoliacinių medžiagų atliekas, Vilniaus krašte tokios vietos nerasi – statybinių atliekų perdirbimo aikštelės, kurios man žinomos bent penkios, tokių atliekų nepriima, mes taip pat iš svetimų neimame – vežame tik iš savo griovimo objektų. Kazokiškių sąvartynas statybinių atliekų irgi nepriima, bent oficialiai. Taigi kur keliauja tokios atliekos, kurių tikrai yra, bet niekas nepriima?“ – atvirai klausia atsakingos įmonės „Eviteks“ įkūrėjas Vitalijus Ragoško. 

INFRASTRUKTŪRA

kovui buvo aišku, kad įžengti į verslo pasaulį naujam žaidėjui tikrai bus nelengva, o įsitvirtinti ir užimti savo nišą beveik neįmanoma, bet paieškos ir pastangos davė vaisių.

Pažintis

ab „požeminiai darbai“

sėkmės receptas: 35 metai patikimumo, patirties, kokybės ir inovacijų „ilgametė patirtis, išugdytas darbuotojų profesionalumas, moderni technika ir inovacijos yra kelias, kuriuo mes kuriame ateitį“, – taip įmonės veiklos gaires nusako bendrovės „požeminiai darbai“ generalinis direktorius raimondas baikštys.

raimoNDas baiKštys, įmonės generalinis direktorius

akcinė bendrovė „požeminiai darbai“ – partneris, kuriuo galima pasitikėti imantis šilumos ūkio ir vandentvarkos objektų statybų, sąvartynų įrengimo ir uždarymo darbų. Nuo 1980 m. sėkmingai dirbanti įmonė užtikrina, kad darbai būtų atlikti itin kokybiškai ir laiku. „statome rytojui!“ – tokį šūkį pasirinkusi viena didžiausių lietuvoje vandentvarkos objektų statybos, sąvartynų įrengimo ir uždarymo, šilumos ūkio veiklą plėtojančių bendrovių „požeminiai darbai“ jau daugiau nei trisdešimt penkerius metus kiekvieną dieną įgyvendina sudėtingiausius projektus ir gerina žmonių gyvenimo sąlygas. pagrindinė įmonės veikla – bendrieji statybos darbai, pastatų vidaus ir išorės vandentiekio bei nuotekų šalinimo, šilumos gamybos ir tiekimo, pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas, įrenginių paleidimas ir derinimas, inžinerinių tinklų klojimas betranšėjėmis technologijomis.

INFRASTRUKTŪRA

įmonės vizitine kortele, rodančia jos galimybes ir darbų kokybę, gali būti svarbūs lietuvoje įgyvendinti projektai – Kauno biologinių valymo įrenginių statyba ir marijampolės regioninio sąvartyno įrengimas.

sVarbiausios datos ir darbai bendrovės „požeminiai darbai“ istorijos pradžia siekia 1980 metus. siekiant didinti gėlo vandens resursus ir gerinti žmonių gyvenimo sąlygas tuo laikotarpiu buvo įkurta Kauno požeminių darbų statybos ir remonto valdyba. Nuo 1992 m. veiklą pradėjo akcinė bendrovė „požeminiai darbai“. 1997 m. bendrovėje įdiegtas iso 9001 kokybės standartas. 2006 m. įmonė įgyvendino projektą „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį“. po metų bendrovėje buvo įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos sistema lst 1977; 2005. Kauno nuotekų biologinio valymo įrenginius 2008 m. valstybinė komisija pripažino tinkamais naudoti. 2010 m. bendrovė „požeminiai darbai“ su partneriais nutiesė pirmąją naują šilumos tiekimo trasą Kaune per visą dvidešimties metų nepriklausomybės laikotarpį. 2011 m. bendrovė žengė į baltarusijos rinką. baltarusijoje įsteigta atstovybė, įkurta antrinė įmonė „statyba group“, pasirašyta sutartis su gardino miesto komunaline ir gamybine įmone „grodnovodokanal“ ir valstybine įmone „belkomtechinvest“. 2012 m. įmonė sėkmingai įvykdė kelis didelės apimties šilumos tiekimo trasų tiesimo projektus: šilumos tiekimo infrastruktūros modernizavimo tauragės mieste, šilumos tiekimo sistemos patikimumo padidinimo elektrėnų mieste ir šilumos tiekimo trasų elektrėnų mieste rekonstravimo. 2012 m. bendrovės atliktų darbų vertė viršijo 22 mln. litų. 71 proc. tais metais įmonės atliktų darbų buvo vandentvarkos srities, 29 proc. – su šilumos ūkiu susiję darbai. Patirtį bei kokYbę VertiNa ir koLegos bendrovę „požeminiai darbai“ kaip patikimą partnerį vertina ir sričių, kuriose įmonė darbuojasi, ekspertai. 2013 m. bendrovė „požeminiai darbai“ įvardyta tarp rangovų, kuriuos lietuvos verslo paramos agentūros ekspertai įvertino kaip geriausius. šios bendrovės, pasak ekspertų, „išsiskiria aukšta darbų kokybe, darbams priskiria aukštos klasės specialistus, profesionalius statybos vadovus, statybinę techniką ir įrenginius, reikalingus darbams atlikti. įgyvendinant projektus įmonės paruošia tikslią statybinę techninę ir detaliąją dokumentaciją, vadovaudamiesi normatyvinių aktų reikalavimais.“

„laikmečių kaitą patyrusi bendrovė sugebėjo priimti dabarties iššūkius ir, įdiegusi naujas technologijas, yra pajėgi šiuolaikiškai spręsti su urbanizuotų teritorijų vandentvarkos tinklų atnaujinimu ir plėtra susijusius uždavinius. modernios technologijos lemia bendrovės konkurencinius gebėjimus“, – tvirtino lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas artūras abromavičius. keLias į PriPaŽiNiMą grįstas sąŽiNiNgu darbu prie įmonės „požeminiai darbai“ vairo stovintis generalinis direktorius r. baikštys sako, kad įmonės įvertinimai – nuoseklaus ir atsakingo darbo rezultatai. tokius laimėjimus, anot jo, lemia ir investicijos į pažangiausias technologijas, racionalius inžinerinius sprendimus, sistemingą darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą ir saugias jų darbo sąlygas. sėkmingą bendrovės veiklą užtikrina dėmesys ne trumpalaikiam pelnui, o ilgalaikei, nuolatinei verslo plėtros perspektyvai. bendrovė dirba patikimai, kvalifikuotai ir kokybiškai. sparčiai tobulėjant technologijoms, išlaikyti konkurencinę persvarą padeda šiuolaikiška darbo technika. bendrovė „požeminiai darbai“ visiškai apsirūpinusi įvairia sudėtingiems darbams būtina įranga ir mašinomis: nuo ekskavatorių, buldozerių iki savivarčių ir kranų. įvairių mašinų sukaupta beveik 100. turimas technikos parkas nuolat atnaujinamas – įsigyjama tik moderniausia technika. įgyvendindama įvairius projektus, bendrovė naudoja modernias atvirąsias ir uždarąsias žemės kasimo, sąvartynų įrengimo, betonavimo, šilumos trasų tiesimo technologijas. sėkMiNga VeikLa – dėL VieNiNgos koMaNdos per pastaruosius dešimtmečius bendrovė „požeminiai darbai“ suformavo kvalifikuotų darbuotojų komandą, randančią tinkamus techninius sprendimus sudėtingiausiems projektams. be generalinio direktoriaus raimondo baikščio, atskiroms bendrovės veiklos sritims vadovauja ir patyrę profesionalai: finansų direktorė Danutė apolinskienė, statybos direktorius rimantas žemaitis, gamybos paruošimo direktorius edvardas staršelskis. bendrovėje šiuo metu dirba 160 darbuotojų. vidutinis darbo stažo vidurkis įmonėje – penkiolika metų. Darbuotojų kaita įmonėje nedidelė. 25 proc. darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą. bendrovės „požeminiai darbai“ darbuotojai tobulina žinias ir įgūdžius kursuose, seminaruose, konferencijose.

beNdroVės aPdoVaNojiMai -

Nacionalinis kokybės prizas 1998 ir 2004 m. Konkurse „lietuvos metų gaminys“ 2008 m. – aukso medalis už Kauno miesto nuotekų valymo įrenginių išplėtimą, įdiegiant biologinio valymo grandį. Konkurse „lietuvos metų gaminys“ 2008 m. – sidabro medalis už naujojo marijampolės regioninio sąvartyno įrengimą. 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 m. – prizas „sėkmingai dirbanti įmonė“.

„Kompanijos bendraminčių kolektyvą sudaro savo srities profesionalai, kurie naujuose iššūkiuose mato galimybes, o ne sunkumus. vertiname kiekvieną darbuotoją ir laikomės principo, jog vieninga komanda padeda įmonei sėkmingai vykdyti veiklą“, – sako įmonės vadovas. bendrovė dirba užsienio šalyse (rygoje, baltarusijoje), drauge su užsienio partneriais įgyvendino nemažai įvairių projektų. Dalyvauja projektuose Kipre, latvijoje, bendradarbiauja su universitetais (Ktu, vgtu, vu), profesinio mokymo įstaigomis. įmonė yra įsteigusi antrinę bendrovę „energotiekimas“, kuri teikia šilumos tiekimo ir eksploatavimo paslaugas. „požeminiai darbai“ nuolat siekia gerinti savo darbo rezultatus, tobulinti statybos technologijas, diegti modernias, ekologijos ir saugos požiūriu pažangias technines naujoves ir kurti tinkamą darbo klimatą. įteikti apdovanojimai patvirtina, kad bendrovei puikiai sekasi įgyvendinti savo tikslus. artimiausiu metu bendrovė „požeminiai darbai“ ketina didinti teikiamų paslaugų apimtis ir kokybę, išplėtoti veiklą užsienio rinkose, plėstis kitose statybos darbų srityse. 

INFRASTRUKTŪRA

„įmonės stiprybė ir jėga ne visada matuojama žmonių skaičiumi, apyvartos milijonais ar stambiais užsakymais. „požeminių darbų“ pavyzdys patvirtina, kad, strategiškai žvelgiant į ateitį ir kryptingai įgyvendinant savo siekius, ir vidutinių įmonių kategorijoje esanti įmonė gali būti didelė ir stipri“, – teigė lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas adakras šeštakauskas.