Structum 2016 birzelis by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

„Jei nori eiti greitai, eik vienas, jei nori eiti toli, eik kartu. “ – African Proverb

W W W. E S T R U C T U M . LT

2016 I birželis

Žurnalas

Redakcijos ŽODIS

ISS N 2335-2116 LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68 LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 208 03 35 Mob. +370 620 55 199

2016 I birželis

L.E.P. DIREKTORĖ Audronė Dausevičienė El. p. audrone@estructum.lt VYR. REDAKTORĖ Dalia Zilinskienė Mob. +370 620 80 266 El. p. dalia@estructum.lt VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Sonata Ramanauskienė El. p. sonata@estructum.lt TEKSTŲ AUTORIAI: Sonata Ramanauskienė Dalia Zilinskienė Kristina Linkytė Stasys Liaukevičius Jovita Lukičiova Mindaugas Skomantas Algimantas Būdelis NUOTRAUKŲ AUTORIAI: Raimondas Urbakavičius Dmitrij Kalashnikov Tomas Lapė Leonas Garbačauskas Joe Fletcher DIZAINAS Vilija Avižinytė REKLAMOS SKYRIUS Mob. +370 610 04 066 El. p. info@estructum.lt ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė El. p. administracija@estructum.lt KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Janina Tunkevič SPAUSDINO UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2016 © STRUCTUM, 2016 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

Nepriklausomai

nuo to, kur leidžiame laiką – mieste, kaime ar savo kieme – norime jį leisti kokybiškai. Trokštame kasdien gyventi turiningai, komfortiškai ir stilingai. Šiam tikslui pasiekti skiriame kasdienį darbą ir gebėjimus. Veikla prasideda nuo minčių, informacijos rinkimo, analizavimo, situacijos įvertinimo, projektavimo ir t. t. Tai atspindėjo ir mūsų žurnalo Lietuvos miestams skirtas konkursas „Išmanusis miestas II“. Jo finalinis renginys Vilniaus valdovų rūmuose – tikras įrodymas, kad jaunimas talentingas ir yra pasirengęs perimti estafetę. Jos perimti nepavyktų nepasitelkus šiuolaikinių, veiklą spartinančių priemonių, išmaniųjų technologijų, pavyzdžiui, 3D ir pan. Be to, juk pravartu žinoti, kokios pažangios technologijos ir medžiagos pasiekia šalį, bei daugelį kitų dalykų. Projektai kuriami, kad būtų įgyvendinti. Dažniausiai vasarą daugiau dėmesio telkiame savam būstui, interjerui, sklypui, gamtinei aplinkai – dirbame ir norime turėti sąlygas džiaugtis visaverčiu gyvenimu, išvengti daugumos su turto eksploatacija susijusių rūpesčių. Šiandienos technologijos net vonios kambarius gali paversti poilsio oazėmis. Tai įrodo žurnalo organizuoto konkurso „Universalaus dizaino vonios kambarys“ paskutiniam etapui atsiųsti darbai. Pristatome taip pat poilsiui skirtą viešbutį „Mar Adentro“ Meksikoje. Tačiau ne mažiau gera gyventi ir puikiai įrengtuose namuose Lietuvoje, todėl šiame numeryje jų net keli. Šalia – informacija apie šiuolaikines fasadų konstrukcijas, naujoviškas duris, vis tobulėjančius langus, modernias apdailos medžiagas, gebančias apsaugoti pastatų šeimininkus nuo papildomų eksploatacinių investicijų. Šia prasme svarbios ir turto eksploatacinės saugos bei gaisro prevencijos temos. Infrastruktūros rubrikoje gražios aplinkos temai antrina ir parkų formavimas bei sklypų tvarkymo būdai. Visiems skaitytojams linkime įdomaus vasarinio atokvėpio su STRUCTUM!  REDAKCIJA

Turinys Architektūra 6 13 21 22 26 36 48

„Mar Adentro“ – saulėtos tylos ir jūros ramybės archipelagas Namas, išlietas iš jį supančios aplinkos Nematomos durys, kurias verta pamatyti Būsto apdaila – vizijos įgyvendinimo pagrindas Namas tarp pušų: kai gamta įkvepia sprendimus Baigėsi Lietuvos miestus vienijantis konkursas „Išmanusis miestas II“ Artėja į pabaigą konkursas „Universalaus dizaino vonios kambarys“

Statyba 58 60 62 64 67 68 72 74

3D statyba: nuo korėto suoliuko iki... Unikali 3D spauda ‒ mažomis sąnaudomis per rekordinį laiką! Neleiskime fasadui pasenti, padėkime atsigauti Fasadų kompleksiškumas: nuo estetikos, saugumo iki kokybės Šiltas fasadas, nebijantis saulės, smūgių ir pelėsių Kaip langų išmanumas tobulina gyvenimą Lauko durys – namo vizitinė kortelė Geriausia reklaMA – NUVEIKTI DARBAI

Inžinerija 75 77 78

Ar atsakingai suvokiam gaisro prevencijos svarbą? ALUFLAM® – tarptautiniai priešgaisrinių konstrukcijų sistemų ekspertai Priešgaisrinės sistemos: šiuolaikinė metalo apsauga nuo gaisro

Infrastruktūra 80 83 84 86

Apie parkų formavimo principus Inovatyvi akmens danga: kiemams, parkams, takams ir ne tik... Mechanizuotas sklypo tvarkymas – neliks papildomų rūpesčių 2017 m. bus rekonstruojami neišvažiuojami kaimų keliai

A R C HI HITEKTŪRA

„Mar Adentro“ – saulėtos tylos ir jūros ramybės archipelagas

A R C HI HITEKTŪRA ARCHITEKTAS: Miguel Angel Aragonés DIZAINERIAI: Juan Vidaña, Pedro Amador, Tadeo López, Rafael Aragonés, Alba Ortega STATYBA: José Nolasco KONSTRUKCIJOS: Jorge Flores, José Torres NUOTRAUKOS: Joe Fletcher APŠVIETIMAS: Taller Aragonés, „Ilumileds“ VIETA: San Chose del Kabas, Pietų Žemutinė Kalifornija, Meksika ATSAKINGASIS ARCHITEKTAS: Miguel Angel Aragonés PLOTAS: 47 082,0 m2 PROJEKTO METAI: 2016

MINDAUGAS SKOMANTAS

Šiemet viešbutis „Mar Adentro“ – rezidencijų kompleksas – iškilo įlankoje, skiriančioje Pietų Žemutinės Kalifornijos pusiasalį nuo žemyninės Meksikos dalies San Chose del Kabo. Šioje Kalifornijos įlankoje, dar vadinamoje Korteso jūra, yra daug vietų, saugomų UNESCO. Čia – ir turtingiausia pasaulyje jūrinė ekosistema. „Mar Adentro“ nuo miesto centro pasiekiamas vos per kelias minutes, bet pakankamai nutolęs, kad jo svečiai galėtų mėgautis tyla ir ramybe. Viešbučio archipelage telpa 205 svečių kambariai ir 39 vilos, SPA centras, restoranai, prabangus prekybos centras, meno galerija bei daug kitų įstaigų, užtikrinančių komfortiškas atostogas. Architektui Migueliui Angelui Aragonésui pavyko sukurti harmoningą architektūros ir gamtos dialogą. Viešbučio ansamblio formų paprastumas papildo minimalistinį peizažą. Čia atkeliaujantys poilsiautojai ieško prieglobsčio nuo perpildyto pasaulio skubos ir triukšmo.

ARCHITEKTŪRA

turi padėti žmonėms patogiai ir maloniai jaustis erdvėje. Viešbutis „Mar Adentro“ neabejotinai įkūnija tokį požiūrį.

situacijos planas

M. A. Aragonésas gimė Meksikos sostinėje Meksike 1962 metais. Savamokslis ir dėl to svetimas architektų ratui jis per du dešimtmečius sukūrė daugybę originalių architektūros darbų. Spalvingoje ir eklektiškoje Meksikos aplinkoje, pasitelkdamas švarią linijų plastiką, erdvių žaismą ir apšvietimą, jis kuria ramybės ir atokvėpio oazes. Pasak M. Á. Aragonéso, architektūra, kaip ir mes visi, turi sielą, o architektas, be abejonės, yra menininkas, tačiau neturi pamiršti, kad jo kūryba

Architektas M. A. Aragonésas: „Pirmą kartą aplankęs šią vietą ir pamatęs dykumą bei skaidrų ir švarų vandenį, tekantį pagal horizonto liniją, pajutau po deginančia saule nepaprastą vandens galią. Šis žemės gabalėlis, esantis pakrantės viduryje, turėjo tapti vieta, kur „viskas įskaičiuota“. Tad reikėjo jį transformuoti į uždarą erdvę, kurioje būtų atskira jūra, praktiškai – net savas oras. Tam pasitarnavo laimingos aplinkybės – žemė buvo sukūrusi dykumą horizonte susijungusią su jūra. Tai švariausias, labiausiai minimalistinis kraštovaizdis, kokį tik galėjo nubrėžti horizontas. Kita vertus, šis svajonių scenarijus sujungė tai, ką žmonės laiko estetika, pastato ir pagaliau pakrikštija architektūra. Aš norėjau sukurti savo, išsiskiriančią iš kitų versiją.“ „Tikiu, kad didžiausia architektūros vertybė yra pojūčių generavimas, pasitelkiant erdvę, veikiančią daugelį pojūčių karalystės lygmenų. Manau, kad ši galia tampa dar stipresnė, kai aplinka leidžia subjektui su ja susilieti, sudarydama dalį jo paties erdvės. Dėl to norėjau į pirmąjį planą

ARCHITEKTŪRA

Architektūra, kaip ir mes visi, turi sielą, o architektas, be abejonės, yra menininkas, tačiau neturi pamiršti, kad jo kūryba turi padėti žmonėms patogiai ir maloniai jaustis erdvėje. Viešbutis „Mar Adentro“ neabejotinai įkūnija tokį požiūrį.

A R C HI HITEKTŪRA

gų tūrinių pasiūlymų, kurie formuoja dalį dabartinės panoramos. Nors juos laikome moderniais ar šiuolaikiniais, bet jie taip pat nėra itin geri evoliucijos pavyzdžiai. Visi „Mar Adentro“ kambariai buvo surinkti iš gamykloje pagamintų elementų. Mes taip pat pagaminome visus interjero reikmenis ir siuntėme juos dėžėse per jūrą iki paskirties vietos, kur jie buvo sumontuoti vietinių darbuotojų rankomis. Per kelias dienas buvo baigtas pirmasis kambarys. Darbų kokybė buvo pasiekta ne mašinų padiktuotomis galimybėmis, o rankų, kurios visą gyvenimą buvo skirtos statybai, darbu. Nors nebuvo galimybių erdvėje daug improvizuoti, tačiau kambariai buvo formuojami vadovaujantis inteligencija, vaizduote ir atsidavimu darbui. Aš išmokau iš vokiečių ir italų gamintojų tos patirties, kurios prireikia, kai mums per daugelį metų kartais nepavyksta intuityviai suvokti visko iš knygų ar to, ko moko mokymo įstaigose. Mūsų projektas buvo įgyvendintas, pasitelkus lankstų komplekso suplanavimo modelį, kuris leidžia jį keisti – dalinti erdves į autonomiškas zonas, perskirstyti jas nepriklausomai nuo jau suplanuotų pastatų struktūros elementų. Pavyzdžiui, pagrindinis mūsų modulis gali būti perpus padalintas loftas, kad būtų sukurti du kambariai – juk tai taip paprasta. Apibendrinant reikia pastebėti, kad modulį gali sudaryti ir apartamentai iš dviejų, trijų ar keturių miegamųjų. Taip kuriamas pastatas, kuris gali būti formuojamas sujungiant du ar keturis modulius. Svarbiausias dalykas yra planavimo universalumas: viskas gali būti pagaminta fabrike ir po to vietoje pastatyta taip, kaip patogu.“

iškelti horizontą. Vanduo yra tas elementas, kuris įrėmina visą projektą: visi tūriai atsiveria į jūrą ir atsuka nugarą miestui. O šis yra viskas, kas lieka iš natūralios aplinkos, apsunkintos triukšmo garsų. „Mar Adentro“ yra tarsi Medina, atsiverianti jūrai. Į kiekvieną plūduriuojantį tūrį telpa interjerai, kurie, savo ruožtu, formuoja nepriklausomus pasaulius. Kiekvienas kambarys vizualiai turi dalelę jūros – niekas negali atsispirti potraukiui į ją žiūrėti. Ilgą laiką nujaučiau, kad konstrukcijos nebepajėgia plėtotis kartu su kitais progresuojančiais dalykais: pavyzdžiui, automobilio evoliucija per šimtą metų nuo vežimo iki to, ką turime šiandien. Ir vis dėlto, kai pasižiūriu atgal į Ludwigo Mieso van der Roe paviljoną, jis savo esme labai panašus į tai, ką šiandien matome architektūroje, nors gal kiek yra ir peržengęs per involiuciją. Matome nereikalingai komplikuotas, bet, palyginti, nekompleksiškai išmėtytas visame pasaulyje statybas. Tačiau yra ir rizikin-

Viešbučio „Mar Adentro“ svečias gali žavėtis neaprėpiamu vandenyno vaizdu ir jausti lengvą jūros brizą, būdamas bet kurioje komplekso vietoje. Funkcionalūs pastatai – tarsi vandenyne plūduriuojantys kubai iš betono ir stiklo, savo minimalistinės architektūros išraiška atkartojantys lakonišką dykumos ir jūros sankirtos liniją. Šiame tyliame archipelage gravitacija tarsi neegzistuoja – poetiška erdvė, sukurta iš vandens ramybės ir lakoniškos estetikos. Viešbučio gyventojams, pasitelkiant naujausias technologijas, čia suteikiama galimybė susikurti savo asmeninę salelę. Švariai balta dominuojanti architektūroje spalva karštą dieną vėsina saulės spindulius, o vakare viešbučio erdvės atgyja nuo spalvoto apšvietimo, jau tapusio architekto vizitine kortele. Svečių kambariai, dekoruoti konceptualiomis italų dizaino įmonės „Poliforma“ detalėmis, sutemus iš šviesios meditatyvios erdvės gali virsti spalvų terapijos centrais. Kiekvienas gyventojas gali savo buveinėje susikurti individualų spalvingą apšvietimą. „Mar Adentro“ architektūra padeda įkūnyti viešbučio šūkį: „Pasirink savo stilių, susikurk savo namus ir padaryk juos savais!“ Gyventojams leidžiama kurti savo aplinką ir netrukdomai mėgautis ramybe. Jie gali užsisakyti visas viešbučio paslaugas ir valdyti savo aplinką planšetiniais kompiuteriais. Tai patinka visiems, norintiems visiškai atsiriboti nuo išorinio pasaulio trukdžių. 

ARCHITEKTŪRA

Pirmą kartą aplankęs šią vietą ir pamatęs dykumą bei skaidrų ir švarų vandenį, tekantį pagal horizonto liniją, pajutau po deginančia saule nepaprastą vandens galią.

A R C HI HITEKTŪRA

Namas, išlietas iš jį supančios aplinkos, – įspūdinga vieta tobulam gyvenimui Kristina Linkytė

420 m2 namas, ežeras, nuostabi aplinka tiek išorėje, tiek viduje... Atrodo, svajonė? Taip ir yra. Tačiau kai kam tai namai, į kuriuos gera grįžti kasdien arba iš kurių nesinori išeiti. O mums – galimybė praverti duris ir pamatyti tobulam gyvenimui paruoštą būstą.

A R C HI HITEKTŪRA Tomas Lapė, architektas

... niekur nevažiavau ilsėtis – taip gera namuose...“ – tikriausiai yra didžiausias galimas komplimentas, kurį išgirdo šio namo architektas.

Nuotraukų autoriai: Raimondas Urbakavičius, Dmitrij Kalashnikov, Tomas Lapė.

A R C HI HITEKTŪRA

Žiūrėjimas viena kryptimi užtikrina geriausią rezultatą Modernus, tačiau tarsi iš aplinkos išlietas namas, kurį galima pamatyti visai šalia Vilniaus, išsiskiria ne tik savo architektūra ar išskirtine vieta, bet ir išgrynintais interjero sprendimais. Gyvenamojo namo projekto ir interjero autorius, studijos „Studija lape“ architektas Tomas Lapė sako, kad visa tai pavyko pasiekti, nes jau nuo pirmos akimirkos jo komanda ir projekto užsakovai žiūrėjo viena kryptimi ir matė bendrą viziją. „Mūsų užduotis buvo sumodeliuoti visas šio būsto erdves, – pasakoja T. Lapė. – Su užsakovais iš karto sutarėme, kad sklypas su savo ypatumais yra pagrindinis būsimo projekto komponentas. Liko tik išgryninti užsakovų poreikius, gyvenimo būdą, vertybes ir integruoti visa tai į formuojamą erdvę.“ Formuodami namo erdves architektai siekė dematerializuoti ribas tarp vidaus ir išorės, tarp interjero ir eksterjero. „Norėjome, kad sklypo reljefas pratęstų savo pulsavimą viduje, – atvirauja architektas. – Siekėme, kad kylanti ir besileidžianti saulė paeiliui nuspalvintų visas patalpas, kad pagrindiniu interjero akcentu taptų aplinkos grožis.“ Nieko keista, kad ir būsimo namo formą padiktavo aplinka, teko derintis prie čia pat esančio šlaito. Nors išorinių sienų apdaila vizualiai daro šaltų sienų įspūdį, tačiau tai netiesa, nes sienų šiluminę varžą patikimai užtikrina

A R C HI HITEKTŪRA

termoizoliacija „Paroc“. Pastatas suprojektuotas tarsi iš dviejų atskirų erdvių, kurių viena driekiasi šlaito papėdėje, o kita stiebiasi virš jo. Iš kiekvienos erdvės galima patekti į kiemą. „Išplanavimo prasme pasielgėme, galima sakyti, iracionaliai, – tikina T. Lapė. – Namo du aukštus išdėliojome ne vieną ant kito, o greta: privačių patalpų tūris – ant kalvos, gyvenamųjų patalpų tūris – kalno papėdėje. Taip aktyvioji gyvenamoji erdvė tapo lauko pievos tęsiniu, fiziškai atribota stiklinio fasado.“ Namas, kuriame nėra ribų Įrengti daugiau kaip 400 m2 pastatą buvo antras iššūkis ir su juo architektų komanda puikiai susidorojo. „Pirmiausia, ką žmogus čia būdamas pajunta, tai – erdvė, – sako architektas. – Ne plotas, ne atskiri daiktai ar in-

Su užsakovais iš karto sutarėme, kad sklypas su savo ypatumais yra pagrindinis būsimo projekto komponentas.

situacijos planas.

A R C HI HITEKTŪRA

terjero elementai. Erdvė jungia ne tik skirtingas vidaus funkcijas, bet ir sklypo erdvę.“ Išties, atrodo, kad čia išnyko lauko ir vidaus ribos. Vaikščiodamas po šį būstą jautiesi tarsi būdamas lauke (nepaprastas jausmas basomis eiti natūraliomis „Volunta Parket“ grindimis) ir kartu neprarandi privatumo ir jaukumo pojūčio. „Šis

nepaprastas efektas juntamas, nes, nors langų pastate ir daug, jie visi orientuoti taip, kad gaudytų saulę, įsileistų gamtos, o ne kaimynų vaizdus“, – sako T. Lapė. Aukštesniame pastato tūryje, toliausiame įmanomame taške įrengtų miegamųjų privatumą sudrumsčia nebent

A R C HI HITEKTÅªRA

A R C HI HITEKTŪRA

Formuodami namo erdves architektai siekė dematerializuoti ribas tarp vidaus ir išorės, tarp interjero ir eksterjero. nuostabus gamtos vaizdas pro langus. Prieš ketverius metus šio būsto interjeras sulaukė didelio pripažinimo – jis buvo išrinktas kaip geriausias gyvenamojo namo ir vonios kambario interjeras. Interjero sprendiniais: formomis, spalvomis ir medžiagomis architektų komanda stengėsi maksimaliai reflektuoti išorės veiksnius (panoramą, sklypo reljefą, saulės kelią...) ir su jais nekonkuruoti. Interjerui naudotos tik tikros, iš gamtos kilusios apdailos medžiagos: medis, akmuo, stiklas... Gal todėl interjeras yra baltas – juk gražiausia spalva yra natūrali saulės šviesa. „Esame labai patenkinti šiuo įgyvendintu projektu, – džiaugiasi T. Lapė. – Kuriant jį pavyko išbandyti ir realizuoti mūsų studijos architektūrinę filosofiją: turinys pats suranda sau priimtiniausią formą. Ir forma yra graži tiek, kiek yra priimtinas ir gražus jos turinys.“

A R C HI HITEKTŪRA

Panašu, kad šiuo projektu tikrai liko patenkinti ir namo šeimininkai. O jų frazė: „Atostogauju, bet, Tomai, niekur nevažiavau ilsėtis – taip gera namuose...“ – tikriausiai yra didžiausias galimas komplimentas, kurį išgirdo šio namo architektas. Išskirtinis fasadas – išskirtiniam gyvenimui Architekto T. Lapės suprojektuoto gyvenamojo namo fasadinės apdailos vizijai įgyvendinti buvo pasitelktos Belgijos bendrovės SVK fibrocementinės plokštelės. Bendrovė SVK tarptautinėje rinkoje žinoma nuo 1905 m. ir garsėja kaip itin tvarių fibrocementinių plokštelių gamintoja. Jai Lietuvoje atstovauja UAB „Mosas“. 

Nuotrauka iš UAB „MOSAS“ archyvo.

ARChiTEKTūRA

Taip kaip

namuose

UAB „Ryterna modul“ Agronomijos g. 45, LT-47480, Kaunas Tel. +370 37 491016 Mob. tel. +370 687 58504 Paštas: info@rmodul.lt www.Rmodul.lt Projektas įgyvendintas Pagal viešbučių tinklo scandic užsakymą.

ARChiTEKTūRA

nEMAToMoS DURyS, KURiAS VERTA PAMATyTi

Daug laiko praleidžiame patalpose. neretai jos būna ne tokios erdvios, kaip norėtųsi. Patalpas vizualiai mažina daugelis dalykų – intensyvių spalvų interjero elementai, baldai, pertvarėlės, augalai, taip pat – durų staktos ir aklinos jų varčios, ypač – nudažytos tamsių atspalvių dažais. Žmogus tokioje aplinkoje gali jaustis nejaukiai, tarsi spaudžiamas tarp supančių tūrių ar plokštumų. Visai kitokie pojūčiai apima patalpose, kurių erdvės vientisumu pradedama rūpintis dar projektavimo etapu. ne veltui šiuolaikinio interjero kūrėjai tiek daug dėmesio skiria patalpų erdves dalinančioms sienoms ir pertvaroms su įmontuotomis durimis. Pastaruoju metu vis populiaresnės tampa vadinamos „nematomos“, arba integruotos, durys. Pavyzdžiui, tokias modernias inTEGRo duris Lietuvos rinkai siūlo įmonė „E-durys“. šios naujoviškos durys – išskirtinės. Jas pasirinkus, galima laukti puikių rezultatų ─ estetiško interjero, nes nebus matomi ne tik durų vyriai, bet ir staktos. Toks optinis efektas pasiekiamas į durų angą sienoje įstačius specialias, unikalios konstrukcijos staktas, kurios po to gruntuojamos ir nudažomos sienos ar pertvaros spalvos dažais. Durys įmontuojamos į sieną taip, kad varčios būtu vienoje plokštumoje su sienos plokštuma. Tuomet sienoje lieka tik vos pastebima durų varčios linija. švelni linija nesuskaido sienų ar pertvarų plokštumų, todėl atrodo, kad interjere mažiau elementų. Bet kuriuo atveju tai optiškai išplečia ir padidina patalpų erdves. Modernių durų staktos visai nesunkiai kartu su pertvaros profiliuočiais montuojamos ir į gipskartonio pertvaras, kuriose vėliau gipskartoniu ir apdailinamos. Dažnai inTEGRo duris renkasi minimalizmo interjere šalininkai ─ jos leidžia išlaikyti vientisą erdvę, nepapildo jos akims įkyriomis detalėmis. „nematomos“ durys ypač rei-

kalingos tais atvejais, kai vienoje patalpos sienoje reikia įstatyti daug durų. Tuomet inTEGRo durys leidžia apsaugoti interjerą nuo bendrabučio koridoriaus įspūdžio. Kita vertus, pasirinkus atitinkamą apdailą, nematomas duris nesunku paversti interjero akcentu, išore derančiu prie baldų, grindų ir pan. Beje, nematomomis vadinamos durys turi dar vieną išskirtinę savybę – jos labai patogios. šias duris galima vienodai atidaryti į abi puses. naujoviški 3D vyriai leidžia darinėti varčią 90 ° kampu, stumiant į vidų, ir 180 ° kampu, veriant į išorę. Tokios laisvo varstymo galimybės labai praverčia tuomet, kai skubama, siekiama spartesnio gyvenimo tempo – jos tarsi padeda greičiau įvykdyti dienos planus. Tiesa, inTEGRo durys tinka ir ekologiško gyvenimo šalininkams. Jų varčios medinis karkasas užpildytas linų pluoštu arba medžio drožlių plokšte, o išorinė plokštuma pagaminta iš medienos plaušo MDF. inTEGRo durų paklausą didina ir paviršių apdailos įvairovė, taip pat ─ galimybė įsigyti ne tik standartinių matmenų, bet ir pagamintas pagal užsakymą duris. Jos gali būti gruntuotos, dažytos blizgiais ar pusiau matiniais dažais, apklijuotos veidrodžiu, dengtos natūralaus medžio lukštu ar patvariu, tinkančiu ir stalviršiams gaminti, įvairiausių spalvų ir faktūrų laminatu net su geometriniais piešiniais. Anot įmonės „E-durys“ vadovo Virmanto Baronaičio, „norintiesiems gyventi stilingai jas tereikia pamatyti!“. 

KONTAKTAI: TEL. +370 614 99 812 I EL. P. ViLniUS@E-DURyS.CoM I WWW.E-DURyS.CoM

ARChiTEKTūRA

„STRUCTUM“ PROJEKTAS

SVAJONIŲ NAMAI –

KOKIE JIE? UŽSAKOVAS IR PROJEKTO VYSTYTOJAS: UAB „yiT Kausta būstas“ GENERALINIS RANGOVAS: AB „yiT Kausta“ PROJEKTUOTOJAS IR ARCHITEKTAS: UAB „Unitectus“ STATYBOS VADOVAS: Egidijus Skomantas PROJEKTO VADOVAS: Jonas Kličius ADRESAS: Sporto g., Vilnius STATYBŲ PRADŽIA: 2015 m. STATYBŲ PABAIGA: 2016 m. ii ketvirtis NAMŲ SKAIčIUS: 3 BUTŲ SKAIčIUS: 82 BUTŲ PLOTAS: 34–94 m2 AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO VIETOS: 82 požeminėje aikštelėje, 6 antžeminėje

nIkaluS prOjektaS. pasitelkę į pagalbą būrį specialistų, kartu su jauna vilniečių šeima einame koja kojon aprašydami jų išsirinkto trijų kambarių buto pirkimą dar nuo brėžinio, namo statybą ir būsto įsirengimą. jūsų laukia daug vertingų patarimų ir praktiškų idėjų, kurias galėsite panaudoti savo namams.

Sonata Ramanauskienė

ARCHITEKTŪRA

Būsto apdaila – vizijos įgyvendinimo pagrindas Pradedant apdailos darbus, visada kyla specifinių klausimų apie darbų eilės tvarką, bendrąją tvarką, medžiagų suderinamumą ir naudojimą. Nes tik tinkamai juos sudėliojus, parinkus optimaliausius ir konstruktyviausius sprendinius, apdailos meistrai be prastovų, didelių kliūčių ir laiku galės pasiekti geidžiamų rezultatų ir sulauks palankių būsto savininkų įvertinimo. Nuo naudotų apdailos medžiagų priklauso žmogaus pirminis įspūdis, lemiantis vertinimą, nes akys visų pirma pamato išorinį aplinkos „drabužį“. Tokią nuostatą palaiko ir sostinėje AB „YIT Kausta“ baigiamo statyti daugiabučių namų kvartalo „Naujoji Rivjera“ trijų kambarių buto apdailą organizavęs darbų vadovas Marius Sinkevič ir UAB „Adelonas“ architektė Monika Audickaitė. Sėkmės duetas: suderinti apdailos darbai ir dizaino sprendimai Šiuolaikinės technologijos ir medžiagos, skirtos būsto vidaus apdailai, gali visapusiškai patenkinti įvairiausius savininkų poreikius. Šiuolaikinis architektas-dizaineris turi būti gerai susipažinęs su naujausiomis apdailos medžiagomis bei jų pritaikymo technologijomis, nuo to labai priklauso galutinis rezultatas. Ne mažiau svarbu, kad architektas-dizaineris, naudodamas naujausias medžiagas, ne kurtų trumpalaikį žavesį, bet sugebėtų sukurti interjerą, kuris nenublanktų per kelerius metus, išliktų ilgalaikis. Technologijoms ir medžiagoms sparčiai žengiant į priekį kiekvienas interjero architektas-dizaineris, norėdamas objekte pritaikyti vieną ar kitą medžiagą ir priimti nestandartinius sprendimus, turi numatyti, ką statybų darbuotojai galės naudoti, siekdami išgauti kuo geresnį, efektingesnį rezultatą. Todėl architekto-dizainerio ir statybinę apdailą vykdančių specialistų tarpusavio bendradarbiavimas yra neišvengiamas. „Geras dalykas tas, kad medžiagų savybės šiuo metu nėra įspraustos į rėmus ar „pririštos“ prie vieno naudojimo varianto, todėl svarbu kartu numatyti, kad po atliktų apdailos darbų viskas išliktų nepakitę. Mat per ganėtinai trumpą laiko tarpą dažniausiai „išlenda“ pagrindinės problemos, tokios kaip trūkiai sienų ir lubų zonoje, girgždančios grindys, netinkamai sumontuoti ir prastai funkcionuojantys santechniniai mazgai – tai nemalonus potyris ir būsto savininkams, ir apdailą atlikusiems meistrams. O tinkamai parinktos šiuolaikinės medžiagos ir įrengimo technologija, paremta praktinėmis žiniomis, leidžia to išvengti ir darbus atlikti kokybiškai“, – sako M. Sinkevič.

Išankstinis pasirengimas garantuoja sėkmę Architektas-dizaineris, išsiaiškinęs užsakovo poreikius, parengia projektą, gauna iš užsakovo patvirtinimą ir tik tada perduoda rangovui buto planus, elektros ir santechnikos mazgus, sienų, grindų, lubų išklotines, kuriuose yra nurodytos medžiagos ir jų kiekiai. Visada prieš parinkdamas medžiagas architektas-dizaineris kartu su užsakovu ir darbų vykdytoju apžiūri medžiagų pavyzdžius objekte, nes jų dermė labai priklauso, pavyzdžiui, nuo vietoje esančio natūralaus apšvietimo skirtingu paros metu. Gavęs projektą rangovas lengvai gali įsivertinti darbo sąnaudas ir įrengimo laiką. Visi darbai turi savo specifiką, kiekvienam jų etapui reikia nemažai laiko, jie turi būti atliekami nepažeidžiant sekos ir technologijų – tik viso to visuma garantuos kokybišką rezultatą. „Pavyzdžiui, tinkamai neparengus darbų fronto plytelėms klijuoti – neišlyginus sienų ir grindų, kruopščiai neišvalius ir negruntavus paviršių, neatlikus hidroizoliacinių darbų – tiesiog nebus galimybės tinkamai suklijuoti plytelių. Tas pat ir dėl parketlenčių klojimo – kad ir koks atrodytų paprastas etapas, prieš jį pradedant paviršių reikia taip pat kruopščiai nuvalyti, jei reikia – išlyginti savaime išsilyginamuoju mišiniu, išsiurbti, nugruntuoti ir tik tada pradėti montavimą (patartina +18–22 °C temperatūroje ir esant ne didesnei nei 60 % santykinei drėgmei). Žodžiu, reikia atlikti daugybę kitų parengiamųjų darbų etapų“, – aiškina M. Sinkevič. Rengiantis ilgalaikiams darbams, pravartu grindis užtiesti raukšlėtuoju kartonu arba medienos plaušų plokštėmis, naudoti langų apsauginę dažymo juostą, sudarytą iš UV spinduliams atsparios lipniosios juostos ir statinės plėvelės, apsaugančios, kad dažai nevarvėtų ir neprasiskverbtų iki saugomo paviršiaus.

ARChiTEKTūRA

DALYKAI, KURIŲ PRALEISTI NEVERTA Pradedant apdailos darbus svarbu pirmiausia sužiūrėti, kad patalpų drėgmė būtų ne didesnė nei 60 %, o temperatūra − ne žemesnė nei 5 laipsniai šilumos. Tinkuojant ar glaistant sienas rekomenduojama užtikrinti natūralią ventiliaciją − tuomet sienos džiūva geriausiai. Jeigu tinkuojant sienas patalpoje yra aukštas drėgmės lygis, proceso metu ją reikia vėdinti, o baigus darbą – uždaryti langus. Aprašomame daugiabučių namų kvartalo „naujoji Rivjera“ bute apdailos meistrai iš pradžių susikoncentravo į bute išvedžiotą ventiliacijos vamzdyno sistemą. „Siekdami išvengti kondensato susidarymo ant ortakių ar jų viduje mes naudojome tinkamus ortakių šilumos

technologijoms ir medžiagoms sparčiai žengiant į priekį kiekvienas interjero architektasdizaineris turi numatyti, ką statybų darbuotojai galės naudoti, siekdami išgauti kuo geresnį, efektingesnį rezultatą. 24

A R C HI HITEKTŪRA

izoliacinius sprendimus, parinkdami ventiliacinį šiltinimo kevalą su aliuminio folija“, – pasakoja M. Sinkevič. Siekiant dailiai užmaskuoti inžinerinę įrangą buvo naudojamos „Gkp“ konstrukcijos. Jomis apsiūta bute esanti perimetrinė ventiliacijos sistema (tai padėjo kuo mažiau prarasti turimo aukščio ir suteikti estetinį vaizdą). Taip pat apsiūtas / suformuotas potinkinis WC rėmas, o potinkinio dušo sistema apsiūta suformuojant dušo erdvėje nišas. Atlikti sienų ir angokraščių lyginimo darbai: suformuoti kampai, kurių šiame objekte dėl perimetrinės ventiliacijos ir „Gkp“ lubų konstrukcijos atsirado tikrai nemažai. Taip pat buvo armuotos siūlės ir štrabų vietos. Prieš dažymą buvo sumontuotos elektros instaliacijos montažinės dalys. Ypač didelio kruopštumo ir atsakingumo prireikė lyginant ir glaistant sienas, tai turi būti atlikta maksimaliai gerai – tokį darbą kokybiškai atlikti gali tik įgudęs specialistas, puikiai išmanantis technologinius procesus. Atlikti parketlenčių klijavimo darbai, sumontuotos grindjuostės. Vonios erdvei – ypatingas dėmesys Įrengiant santechninius mazgus buvo sumontuota WC potinkinio rėmo sistema, dėl ateityje galimo nemalonaus kvapo iš dušo latako sistemos papildomai WC srityje sumontuotas alsuoklis, įmontuota potinkinė dušo sistema su lubine dušo galva. „Atliekant dušo latako pado su nuolydžiu formavimo darbus, klijuojant mozaikos plyteles WC ir vonios zonose reikėjo itin laikytis technologinės sekos, nes menkiausias nuokrypis vėliau nemaloniai pasijustų buto šeimininkams, – sako specialistas, neslepiantis, kad daugiausia jėgų ir išmoningumo prireikė būtent WC ir vonios zonose. – Dėl mums netinkamų faktinių dušo vamzdyno lygių susidūrėme su dušo latako montavimo problema: kad nenukentėtų architektės-dizainerės sumanymai ir tinkamai veiktų latako sistema, gerokai pasukome galvas ieškodami geriausio architektūrinio sprendimo. Pagaliau nusprendėme lieti paties mažiausio galimo aukščio padą virš esamo faktinio lygio, formuodami nuolydį į mūsų naudojamą dušo lataką „Tece“ – suformavome tokią vandens nubėgimo sistemą, kuri ateityje nekels vartotojams problemų dėl nutekėjimo ar dėl gana dažnos problemos – nemalonaus kvapo iš latako.“ WC ir vonios zonose klijuojant mozaikos tipo smulkias plyteles reikėjo idealiai paruošti paviršių. Kadangi tokioms klijuoti naudojamas minimalus kiekis klijų, pagrindas turi būti idealiai glotnus ir lygus. O norint tinkamai ir be nuostolių supjauti smulkias mozaikines plyteles padės tik meistro kantrybė, tinkamai parinkti įrankiai ir begalinis kruopštumas. Iššūkiai skatina išradingumą ir tikrina nagingumą Gero ir supratingo rangovo nagingi meistrai yra architekto džiaugsmas. Jie būdami savo srities specialistai įgy-

vendina architekto vizijas, pateisina užsakovo lūkesčius, tad galutinis rezultatas džiugina visus. Tai ir yra sėkmės formulė – komandinis darbas. Darbų vadovas patenkintas, kad visi bute atsiradę iššūkiai, susiję su apdailos darbais, jau sėkmingai įveikti – tą pasiekti gali tik tinkamai suburta profesionalų komanda. „Be to, mūsų darbo specifika ta, kad dominuoja žmogiškieji ištekliai, t. y. rankų darbas. Sklandžią darbų eigą lemia ir tinkamai parinktos darbo priemonės: lazeriai, glaistyklės, pjaustyklės, šlifuokliai, pastoliai, kopėčios, gulsčiukai, maišytuvai ir dar daugybė kitų įrankių, be kurių apdailos specialistai bejėgiai. Kiekvienas tinkamas pasirengimas darbui trumpina darbo laiką, lengvina darbus ir gerina jų kokybę – šie kriterijai ir lemia, kokius įrankius pasirenka specialistas“, – įsitikinęs M. Sinkevič. Jo patirtis rodo, kad trijų kambarių buto įrengimo darbai „nuo – iki“, turint visas sukomplektuotas medžiagas, trunka 2 mėnesius. Šiame „Naujosios Rivjeros“ butui buvo naudojamos „Knauf“ gamintojų medžiagos ir kiti aukštos kokybės standartus atitinkantys gaminiai, tokie kaip: gruntai „Stuc-Primer“, „Tiefengrund“ ir „Betokontakt“; tinkai „Rotband“; sienoms dažyti naudoti gruntai ir dažai „Topcolor“; grindų mišiniai „Allround“; hidroizoliacija „Flächendicht“, hidroizoliacinė juosta „Flächendichtband“; plytelių klijai K5; sienų glaistas „Fill & Finish“ ir „Uniflott“; siūlių juosta ir glaistymo profiliai „Knauf“; „Gkp“ konstrukcijoms įrengti naudotos medžiagos „GKP White“, „GKP Green“; profiliai ir tvirtinimo elementai cd-ud-cd09-cd12-cd14; ventiliacinei sistemai izoliuoti naudotos izoliacinės medžiagos „Paroc“; elektros instaliacijos montažinė dalis – „Jung“. 

A R C HI HITEKTŪRA

Namas tarp pušų:

kai gamta įkvepia sprendimus

Miško vaizdai, kerintys savo gyvumu pro vitrininius langus, padiktavo ne tik šio namo pavadinimą „Tarp pušų“. Konkuruoti su kintančiais gamtos paveikslais nesinorėjo, tad interjeras gimė tarsi veidrodinis jų atspindys: erdvus, ramus, pilnas natūralių medžiagų ir atspalvių, išlaisvintas nuo nereikalingų detalių, harmoningas...

ARCHITEKTŪRA

Sonata Ramanauskienė

Ieva PrunskaitĖ, Studijos „Prusta“ architektė

Eglė Prunskienė, Studijos „Prusta“ architektė

Prabangą dovanojanti erdvė Įgyvendinantys tikrąjį savo svajonių namą žmonės dažniausiai jį įsivaizduoja solidų. Tą didele dalimi garantuoja natūralios medžiagos ir būtinai – išlaikyta darna su aplinka. „Į namo eksterjerą ir interjerą skoningai įkomponuotas natūralus akmuo (ypač nepjaustytas) su gražiais raštais, natūralus įdomesnis medis – tokios solidžios medžiagos pakelia namą į tam tikrą lygį, suteikia tikros prabangos“, – pastebi namo „Tarp pušų“ interjero ir eksterjero architektė Eglė Prunskienė, projektą kūrusi kartu su dukra architekte Ieva Prunskaite. Prestižiniame Vilniaus rajone įsikūrusio namo visos galimos erdvės turi savo funkcijas, čia nėra neprasmingai tuščių kampų ir – kas kelia nuostabą – kartu jaučiamas begalinės erdvės įspūdis, atrodo, tarsi niekas netrukdo būti... „Labai teisingas pastebėjimas! – nusišypso kūrėjos, kurių atstovaujama architektūros ir interjero studija „Prusta“ būtent tokį erdvės pojūtį stengiasi įgyvendinti visuose savo objektuose. – Projektuojame gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, jų interjerus, kuriame aplinką, baldų dizainą. Paprastai mūsų komanda darbuojasi kartu su statybininkais – tikriausiai tai yra mūsų sėkmės kodas, įgyvendinant užsakovo vizijas „nuo idėjos iki rakto“.“ Jokiu būdu nesugadinti erdvės, o jei jos nėra, tuomet ją sukurti kažką išgriaunant ir panaudojant kitus interjero bei architektūros triukus – tokie uždaviniai kaskart sklando nuo pat pirmųjų minčių apie namą. „Pastebėjome namų mažėjimo ploto prasme tendenciją (tikriausiai tą diktuoja ekonominė situacija), būstai pagal plotą tampa vis kompaktiškesni, taupesni. Tačiau labai nesinori prarasti jausmo, kad gyveni erdviuose namuose. Štai čia įsijungia žinojimas, kaip dirbti su erdve“, – architektūrinės virtuvės pastebėjimais dalijasi Eglė. Fotografas Leonas Garbačauskas.

A R C HI HITEKTŪRA

Kai namas kuriamas ne nuo „A“ Namo „Tarp pušų“ projektas pirmiausia gimė architekto V. Kormilcevo brėžiniuose. Pagal juos jis ir buvo pastatytas. Savo būstą apšiltinti šeimininkai pageidavo natūraliomis medžiagomis, kurios ilgai tarnautų ir būtų nedegios. Architektas pasiūlė bene labiausiai tinkamą laiko patikrintą sprendimą mūro sienoms apšiltinti – akmens vatą „Paroc“, kuri, be to, gerai izoliuoja šilumą ir garsą, yra laidi vandens garams.

Na, o išorės ir vidaus apdaila bei visi inžineriniai rūpesčiai atiteko architektūros ir interjero studijos „Prusta“ komandai. Namas stovi gana sudėtingo reljefo teritorijoje, pirmajame (cokoliniame) aukšte yra garažas, sandėliukai, buvo numatyta ir pirtis, tačiau jos vietoje dabar šeimininkai laikinai pasportuoja. Iš gatvės pusės namas dviaukštis, iš kiemo – vienaukštis. Vidinio kiemelio laužytą formą iš pradžių padiktavo jame augusi pušis, tačiau jos nepavyko išsaugoti. Todėl jis atrodo originalios struktūros su įgilinimu prie įėjimo. „Teko performuoti kiemelio funkcionalumą, nes jis neturėjo atraminių sienų, byrėjo jį supančių šlaitų žemės – čia tai bent buvo iššūkis! Reikėjo išsaugoti ir aplink augančias pušis, – komentuoja paveldėtus architektūrinius sprendinius architektės. – Pats namas išliko dviejų dalių ir tai padėjo išvengti monotonijos: mažesnės erdvės organiškai pereina į didesnes. Neslėpsime, šio statinio erdves buvo sudėtinga projektuoti: pastatas truputį pakreiptas, stogas šlaitinis, trapecinis. Visos namo erdvės viena per kitą matosi, iš abiejų aukštų matyti vidinis kiemelis...“ Langų „vaidmenys“ – skirtingi Iš pirmo žvilgsnio nekrenta į akis, kad name „Tarp pušų“ labai svarbūs langai – jų tiek daug ir įvairaus dydžio... Eglė linkteli galva – tai ne atsitiktinumas. Didieji langai orientuoti į kiemo pusę, mažesni, nusukti į gatvę, gaudo

A R C HI HITEKTŪRA

vakarinius saulės spindulius – būtent šioje pusėje didesnę dienos dalį jų daugiausia. „Visi langai suprojektuoti namo architekto, mes padarėme vienintelį ilgą siaurą langą virtuvės zonoje – tai vienintelė namo vieta, iš kurios atsiveria platesnis horizontas, neatsimušdamas į pušis ar reljefą. Norėjosi, kad gaminančių maistą šeimininkų akys ilsėtųsi žvelgdamos į gamtą“, – aiškina sprendimą E. Prunskienė, su komanda pasistengusi išsaugoti ir išryškinti visus teigiamus paveldėto projekto sprendinius. Name akį ypač patraukia kabinetinė erdvė su palange – gultu. Būtent čia turintys didžiulę biblioteką šeimininkai pageidavo sukurti skaitymo ir apmąstymų erdvę. „Taip ir gimė originalus sprendimas, kaip pritaikyti vitrininio lango ertmę. Tiesa, ilgokai ieškojome, kas pagamintų gultui nestandartinį (nestorą, bet pakankamai minkštą, siauresnį) čiužinuką, kuris neužgožtų medinės konstrukcijos. Ir visi kiti namo kietieji baldai (net miegamojo lova) bei kietosios dalys yra suprojektuoti mūsų“, – pasakoja ji. Visiems namo „Tarp pušų“ langams architektės panaudojo originalų sprendimą – juos įrėmino plačiais medžio faneruotės apvadais. „To anksčiau nesame darę. Pasirodė gana sudėtinga, nes reikėjo atsižvelgti į tai, kad nuo drėgmės faneruotė „vaikšto“ ir apvadai gali išsiklaipyti, o juk langų geometrijos menkiausias nuokrypis kenkia sandarumui ir kokybei“, – sako kūrėjos.

Pirmojo aukšto planas.

Dėl didelio langų ploto šiame name langai suprojektuoti ir pagaminti su šilumos laidumo koeficientu Uw = 0,8 W/ m2k – tokie atitinka energiškai efektyvių langų reikalavimus. Gamintojai užtikrina, o kartu ir praktika parodė, kad, stovint šalia tokių langų šaltą žiemos dieną, nuo jų nesijaučia būdingas šalčio dvelksmas. UAB „Doleta“ vadovas Vytautas Silevičius sako, kad jų įmonė gali pasiūlyti daugiau nei 30 skirtingų langų konstrukcijų, todėl užsakovams ir architektams lengviau pritaikyti vieną ar kelis iš jų individualiam namui. „Turime šešias skirtingas langų

ARCHITEKTŪRA

konstrukcijas, tinkamas energiškai efektyviems namams. Turime ir 1 lango konstrukciją su šilumos laidumo pasaulio rekordu, kurio U = 0,5 W/m2k. Tokius langus skirtingose šalyse jau esame įrengę daugiau kaip dešimčiai namų“, – pasakoja įmonės valdybos pirmininkas. UAB „Doleta“, kurios padaliniai veikia visoje Lietuvoje, taip pat gali pasiūlyti sprendimus ir konstrukcijas langams pastatuose,

turinčiuose architektūros paminklų statusą, itin moderniems pastatams. Langai pagal užsakovų pageidavimus gaminami iš įvairiausių rūšių medienos: riešutmedžio, vadinamosios „erelio akies“, tiko ir kt. „Dėl kainos, medienos struktūros ir išskirtinių savybių Lietuvoje labai populiarūs langai iš eukalipto, – pastebi V. Silevičius. UAB „Doleta“ gamybos srityje dirba 12 konstruktorių: jie ku-

O viskas prasidėjo nuo pamatų... Nepakeičiama aksioma, namo pagrindas yra pamatai. Su jais ir viso namo „Tarp pušų“ statyba dirbo UAB „Pamatukai“, kurios specializacija – monolitinių konstrukcijų įrengimas ir betonavimas. Name „Tarp pušų“ įmonės specialistai atliko gręžtinių pamatų, monolitinių randsijų ir monolitinių sienų įrengimo bei betonavimo darbus, taip pat monolitinės perdangos įrengimo ir betonavimo, namo mūrinių sienų įrengimo ir metalinės stogo konstrukcijos montavimo darbus. „Vienintelis išskirtinis užsakovo reikalavimas buvo preciziškai laikytis projekto konstrukcinių sprendimų ir kokybiškai juos įgyvendinti“, – prisimena direktorius Gediminas Dringelis.

A R C HI HITEKTŪRA

ria, bando ir tik tada leidžia į gamybą langus. Tačiau įmonės gamybos stipriausioji pusė – žiemos sodai, fasadai ir kiti nestandartiniai gaminiai.

UAB „Pamatukai“ pagal konkrečią sklype esančią geologinę situaciją suprojektavo atitinkamų parametrų atitinkamą kiekį gręžtinių pamatų. Mūrinės namo sienos pastatytos iš keraminių plytų. „O štai namo stogo konstrukciją pavadinčiau viena sudėtingesnių projekto bendrastatybinių konstrukcinių sprendimų. Stogas išsiskyrė savo šlaitų skaičių gausa bei precizišku nuolydžių kiekvienam šlaitui tikslumu. Mūsų įmonė atliko metalinės laikančiosios stogo konstrukcijos montavimo darbus. Ne mažiau svarbus buvo namo „Tarp pušų“ sklypo aptvėrimas monolitinėmis atraminėmis sienomis. Kadangi sklypas yra šlaitinis, tad šių konstrukcijų įrengimui prireikė itin daug pastangų. Nors tai nėra svarbi konstrukciniu požiūriu konstrukcija, tačiau turėjome įdėti labai daug darbo, kad pamatai monolitinei tvorai bei atraminės sienutės būtų malonios akiai, – toliau pasakoja G. Dringelis. – Tai nebuvo įprastas ar dažnai pasitaikantis projektas, todėl privalėjome telkti visą dėmesį net ir į smulkiausius konstrukcinius sprendimus, nagrinėti kiekvieną konstrukcinį mazgą, nuolat bendrauti su konstrukcinės ir architektūrinės projekto dalių autoriais. Namas „Tarp pušų“ buvo tikras savo galimybių bei kompetentingumo patikrinimas.“ Inovatyvūs sprendiniai atsiskleidė tarp pušų Architektės Eglė ir Ieva neslepia įveikusios ne vieną su namu susijusį iššūkį. Ypač sudėtinga buvo suformuoti ir išbaigti lubas, nes šeimininkai ant jų įrengė šildymo ir vėsinimo sistemą, kurią reikėjo estetiškai paslėpti. Abi gerokai pasuko galvas, kaip gražiai išsaugoti šlaitinio stogo formą iš vidaus: palei lubų perimetrą paliko įgilinimą – ašį su apšvietimu, pabrėžiančiu aukščiausią lubų tašką: čia nedūžtančiu stiklu paslėpti šviesos diodai. Visą inžinerinį namo projektą parengė ir beveik visą įrangą tiekė UAB „TENKO Baltic“. Direktorė Daina Batorienė sako, kad projektuojant lubinę kapiliarinio šildymo ir vėsinimo sistemą buvo atsižvelgta į visas architektūrines subtilybes. Šiam namui įmonė taip pat tiekė grindinio šildymo vamzdį ir sistemą. Vėdinimo ir šildymo sistemas įrengė UAB „ISI Baltic“, ji taip pat sumontavo ir namo lauko bei vidaus vanden-

A R C HI HITEKTŪRA

tiekio nuotekų sistemą, įrengė geoterminį šildymą ir nuo jo pagal naująsias technologijas veikiantį pasyvųjį vėsinimą, rekuperacinę sistemą, prie magistralinio tinklo prijungė vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas, sumontavo visą vonios, WC ir virtuvės įrangą. „Daugiausia diskusijų sukėlė inovacinė lubinė kapiliarinė šildymo ir vėsinimo sistema, veikianti pagal sezono poreikius – reikėjo kartu su architekte sugalvoti visoms suinteresuotoms šalims priimtinus geriausius sprendinius,

kaip ją pritaikyti neapsilenkiant su interjero estetika. Pritaikyti įrangą iš esmės buvo nesudėtinga, tačiau reikėjo labai tikslių lubų matmenų ir labai tikslaus architektūrinio projekto“, – prisimena įmonės direktorius Kazimir Drutel. Pirmą tokią lubinę sistemą Lietuvoje „ISI Baltic“ sumontavo prieš penkerius metus. Ši sistema ypatinga, nes naudojant vėsinimą eksploatacijos išlaidos yra labai nedidelės, jai nereikalingas kompresorius (kitaip nei veikiant kondicionieriui) – tiesiog iš gręžinio cirkuliuoja pro-

A R C HI HITEKTŪRA

pilenglikolio skystis, dirba vienas cirkuliacinis siurbliukas, kuris energijos sunaudoja iki 60 W/h, o kitas siurbliukas su dar mažesnėmis sąnaudomis palaiko cirkuliaciją per šilumokaitį ir vėsesnį vandenį varinėja kapiliarais. „Dėl inžinerinės dalies, manau, kad name „Tarp pušų“ įrengtos Lietuvoje randamos pačios naujausios technologijos, pavyzdžiui, čia įrengta rekuperacinė sistema turi lanksčiuosius ortakius. Tai yra didelis pliusas architektui-dizaineriui, nes lankstieji ortakiai užima viso labo tik 75 mm. Sistema projektuojama, kad oro tėkmė būtų pakankama, jei reikia – didinamas lanksčiųjų ortakių 75 mm skaičius, o ne ortakių skersmuo (taip sutaupoma vietos). Be to, ši sistema nekelia triukšmo“, – pasakoja K. Drutel. Namo „Tarp pušų“ vidaus vandentiekiui įrengti buvo panaudoti WAVIN TIGRIS PE-Xc/AL/PE daugiasluoksniai vamzdžiai, atitinkantys EN21003 standarto reikalavimus. Jų vidinis sluoksnis PE-Xc yra atspariausias temperatūroms ir slėgiui iš alternatyvių plastiko rūšių, vidurinis sluoksnis aliumininis, suglaustas galais ir itin patikimai suvirintas lazeriu. Vamzdžiai sujungti ypač patikimomis, atspariomis temperatūroms plastikinėmis PPSU presuojamomis jungtimis WAVIN TIGRIS K1. Vidaus nuotekų instaliacijai panaudoti storasieniai mažatriukšmiai WAVIN OPTIMA PVC vamzdžiai, požeminis vandentiekis paklotas naudojant Vilniuje UAB „Wavin Baltic“ pagamintus PE100 polietileninius vamzdžius. Jų rinkinys garantuoja, kad namo arterijos bus nepriekaištingai naudojamos daug dešimtmečių. Apdailos medžiagos: „nečiupinėtos“, bet pasiteisino su kaupu Namo „Tarp pušų“ savininkai architektėms E. Prunskienei ir I. Prunskaitei paliko visišką laisvę siūlyti sprendimus. Visgi atėjus metui apsispręsti dėl apdailos medžiagų – kokia bus grindų danga, durys ir kitkas – paaiškėjo, kad šeimininkai parketui jau išsirinkę itin egzotišką medžio masyvą Tarara amarilla iš Afrikos. „Šis dvigubai brangesnis už ąžuolą masyvas yra labai kietas, tik įsigytas jis buvo egzotiškų atspalvių, netgi priminė papūgą – buvo ir raudonos, ir geltonos atspalvių. Tačiau ilgainiui patamsėjo, „aprimo“. Supratome, kad šis medis (anksčiau su juo nebuvome dirbusios) yra gana „gyvas“. Būtent jis įstatė į tam tikrus rėmus ir tapo namo spalviniu atraminiu tašku“, – prisimena kūrėjos.

antrojo aukšto planas.

ARCHITEKTŪRA

Prie Tarara amarilla pagal atspalvį tiko tik du medžių masyvai: akmenmedis (iroko) ir tikas. Šeimininkai išsirinko natūralią egzotinio, labai įdomaus medžio iroko faneruotę, išsiskiriančią giluminiu spindesiu. Iš jos buvo pagaminti visi namo baldai ir durys. „Nupirkome labai didelį kiekį šios faneruotės, kad skirtingi gamintojai ją imtų iš tos pačios partijos. Visiems gaminiams taikėme būtinai tą patį laką“, – patirties neslėpė architektės, supratusios, kad ir akmenmedžio geltonas atspalvis su laiku virsta riešuto atspalviu. Toks pasikeitimas ne juokais „pašokdino“ baldininkus: jie baldų siūles virtuvėje iš pradžių nuglaistė pagal pirminį faneruotės atspalvį, ši po kelių mėnesių patamsėjo, o siūlės išliko šviesios – teko išvežti virtuvę perdaryti. „Vis dėlto mėgstame eksperimentuoti, iššūkiai tik dar labiau užvirina kraują – kažką nauja sukurti yra labai didelė vertybė ir patirtis. Antai vieniems klientams, labai mėgstantiems šokti, jau pravertė Tarara amarilla medienos atsparumas kulniukams“, – šypsosi Eglė su Ieva. Rūdžių atspalvio ir pilkos spalvos dueto paslaptys Išorinei ir vidaus apdailai namo „Tarp pušų“ šeimininkai pasirinko natūralų margą skalūną, kuriame dominuoja rūdžių ir pilka spalvos – tai idealiai papildė namo spalvinę koncepciją. Ar toks derinys gali paveikti vientisos erdvės pojūtį? E. Prunskienė tam pritaria: „Svarbu erdvės nesuskaidyti skirtingomis apdailos medžiagomis. Vienodos grindys visame name, vienodos spalvos durys ir lan-

gų rėminimai, smarkiai nesikaitaliojanti sienų spalva – tai praplečia ir išlaiko erdviškumą.“ Skalūną namui tiekusios UAB „Akmenukai“ vadovas Arnas Oganauskas pasakoja, kad šis apdailai skirtas akmuo yra skelto paviršiaus. „Pasiūlėme dviejų formatų – 7 ir 14 cm pločio plyteles. Iš jų galima išgauti prasmingą kakofoniją, nes pats skalūnas yra margas. Šis akmuo gerai dera su mediniais paviršiais, – sako jis. – Kartais įrengus interjerą reikia dar papildomai apdoroti akmenį, nes visų rūšių natūralūs akmenys linkę įgerti skysčius. Pavyzdžiui, agresyvesnėje aplinkoje, tarkime, virtuvėje, patartina skalūną impregnuoti. Impregnantai labai lakūs, gerai įsigeria, nepalikdami ant paviršiaus plėvelės, tad lieka nepastebimi.“ Pasak UAB „Akmenukai“ direktoriaus, natūralaus akmens apdaila išorei ir vidui niekuo nesiskiria ir tai padeda sukurti eksterjero ir interjero vientisumą. Jis paneigia, kad visas natūralus akmuo yra brangus. „Lietuviai jį perka kaip ir auksą, perlus ar kitus prabangos daiktus – vieną ar vos keliskart per gyvenimą. Tačiau tokios gamintojų šalys, kaip Indija, Kinija ir Turkija, gali pasiūlyti mūsų rinkai ir nebrangiai įperkamų produktų.“ Įmonė natūralų akmenį atsiveža beveik iš viso pasaulio: iš Italijos, Ispanijos Brazilijos, Indijos, Egipto, Suomijos, Kinijos ir kt. „Viskas priklauso nuo užsakovo – kokį akmenį pasirinks, kur rasime, iš ten ir vešime, – patikina A. Oganauskas. – Mums labai svarbu padėti žmonėms gyventi gražioje aplinkoje – tą darbą atlieka natūralūs akmenys.“

ARCHITEKTŪRA

„Prustos“ architekčių dėka skalūno atsirado ir svetainėje, ir miegamajame. Jis idealiai susiderino su gelsvai rudu medžiu. Visgi įvairovės dėlei interjere atsirado ir kitokio, skirtingo apdirbimo natūralaus akmens, pavyzdžiui, priežiūros sumetimais vonioje šalia skalūno puikuojasi granitas, kuriuo vietoje plytelių padengtos ir virtuvės grindys. Dar kitoks akmuo židinio zonoje vykusiai suporuotas su juodu metalu. „Pavyko išlaikyti medžio ir akmens santykį. Juk vientisume glūdi elegancija su prabanga, tą kuria stiliaus švara“, – džiaugiasi E. Prunskienė, su savo komanda namo interjerui parinkusi ir meno kūrinius, kuriuos taip pat lėmė namo spalvinis duetas. Antai virtuvėje kabo rūdintas židinį kūrusio skulptoriaus Dano Aleksos eksperimentinis darbas – ant metalo nurūdintas gamtos vaizdas, o miegamajame ir kabinete vietą rado ramūs Romualdo Čarnos darbai. „Šeimininkai paprašė, kad ir meno kūriniai darniai įsilietų į bendrą namų aplinką“, – prisimena kūrėjos. Didelį indėlį į namo interjero raišką įnešė ir išmanusis bei kartu dekoratyvus apšvietimas, kurio vienas iš įrengėjų buvo UAB „Gaudrė“, neapsiimanti įrengti to, ko patys negamina, tačiau visada galinti pasiūlyti savo sumanytus nestandartinius sprendinius. Projekto įgyvendinimas truko apie dvejus metus. „Gerasis iššūkis tas, kad pavyksta sukurti tokį namą, kokio niekada nesi kūręs“, – šypsosi studijos „Prusta“ architektės Eglė Prunskienė ir Ieva Prunskaitė. 

IŠ MA AR N CH U ISTI ES KM TŪ I ERSAT A S

Baigėsi Lietuvos miestus vienijantis konkursas „Išmanusis miestas II“ – projektai bus įgyvendinami Dalia Zilinskienė

Kaip ir buvo planuota, pačioje birželio pradžioje baigėsi žurnalo „Structum“ jau antrus metus organizuojamas ir Lietuvos miestus kviečiantis keistis konkursas „Išmanusis miestas II“. Efektingas projekto dalyvių apdovanojimo renginys vyko Vilniaus valdovų rūmuose. Šį išmaniojo miesto koncepcijų kūrybos konkursą nuolat globoja ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR aplinkos, LR kultūros, švietimo ir mokslo bei LR susisiekimo ministerijos.

LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

IŠ MA AR N CH U ISTI ES KM TŪ I ERSAT A S

Konkurso „Išmanusis miestas“ prasmingumą įvertino ir renginyje dalyvavęs LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Jis pabrėžė, kad tokie projektai, kaip šis, yra svarbūs visai Lietuvai. Į ceremoniją gausiai susirinko ne tik konkurso dalyviai, rėmėjai, partneriai ir organizatoriai, bet ir daugybė gerbtinų svečių, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos miestus keičiančios, savo išmanumu išsiskiriančios idėjos bei jų įgyvendinimas. Projekto etapo pabaigai skirtame renginyje dalyvavo Vyriausybės atstovai, konkurse dalyvaujančių ir kitų miestų merai bei savivaldybių atstovai, aukštųjų mokyklų vadovai ir dėstytojai, garsūs architektai, žinomų statybinių, inžinerijos ir pan. įmonių vadovai, vadovaujantys specialistai.

IŠ MA AR N CH U ISTI ES KM TŪ I ERSAT A S

„Delfi“ nominacijos laimėtojai, VGTU Elektrėnų komanda.

Renginio svečiams sveikinimo žodžius tarė LR ministras pirmininkas A. Butkevičius. Jo nuomone: „Šis konkursas įprasmino šaunią idėją – suprojektuoti ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams miesto erdves.“ Atsiųstame vaizdo įraše premjeras įvertino konkurso „Išmanusis miestas“ reikšmingumą: „Svarbiausia, kad geriausiais pripažinti darbai padės atnaujinti konkrečių savivaldybių urbanistinį „Išmanusis miestas II“ projekto nugalėtojai.

veidą, šiuo metu neveikiantys objektai, nepatrauklios teritorijos virs gyvybingais verslo, rekreacijos, kūrybinių industrijų centrais. Visa tai suteiks papildomų jėgų regionų ekonomikai, pagerins bendruomenių gyvenimo sąlygas.“ A. Butkevičius palinkėjo, kad šis projektas turėtų sekėjų ir kitose srityse. Anot premjero, šis konkursas „įkvepia jaunus žmones būti entuziastingus Lietuvos ateities kūrėjus.“

IŠ MA AR N CH U ISTI ES KM TŪ I ERSAT A S

Vakaro dalyviams nuoširdžius žodžius skyrė ir pati projekto „Išmanusis miestas“ sumanytoja bei renginio siela – UAB „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova. Konkurso „Išmanusis miestas“ prasmingumą įvertino ir renginyje dalyvavęs LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Jis pabrėžė, kad tokie projektai, kaip šis, yra svarbūs visai Lietuvai. Apie konkurso reikšmę kalbėjo ir Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, Elektrėnų meras Kęstutis Vatukaitis, Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus. Jie pasidžiaugė susipažinę su naujomis

idėjomis bei nauju požiūriu į miestų galimybes atsinaujinti. Nuo pat konkurso „Išmanusis miestas II“ paskelbimo 2015 m. rugsėjo mėnesio pradžioje jame dalyvavo architektūros, statybos, inžinerijos ir kitų susijusių programų studentų komandos iš Vilniaus Gedimino technikos univer-

IŠ MA AR N CH U ISTI ES KM TŪ I ERSAT A S

Šiaulių raj. meras Antanas Bezaras (dešinėje) ir Kaišiadorių raj. meras Vytenis Tomkus. UAB „Eltalis“ ir Ko direktorius Vidmantas Liutkevičius (kairėje).

Visuose konkursui „Išmanusis miestas II“ pristatytuose darbuose atsispindėjo siekis kūrybiškai ir kuo išsamiau įvykdyti konkurso užduotis, kad pagal jas būtų įmanoma realiai pertvarkyti minėtų miestų teritorijas, viešąsias erdves, padidinti jų konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, paskatinti ekonomikos augimą, išplėsti rekreacines gyventojų galimybes. Autoritetinga projektų vertinimo komisija buvo sudaryta iš 12 narių. Balus konkursantų darbams skyrė LR energetikos ir LR susisiekimo ministerijų darbuotojai, garsūs architektai ir inžinieriai, stambių įmonių, susijusių su miestų plėtra, atstovai. Komisijai pirmininkavo ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė. Žiuri teigimu, vienas pagrindinių projektų vertinimo kriterijų buvo idėjos ir konkurso tikslo atitikimas – gyvenamosios vietos patrauklumo didinimas. Komisijai buvo pateikti devyni – visi inovaciniais siūlymais įdomūs darbai.

siteto (VGTU), Vilniaus dailės akademijos (VDA), Kauno technologijos universiteto (KTU), Klaipėdos universiteto (KU), Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK). Iš kai kurių aukštųjų mokyklų, pavyzdžiui, VGTU ir KTU, darbus pristatė net kelios komandos. Jos pateikė poreikius atitinkančias idėjas pagal Lietuvos miestų savivaldybių teritorijų plėtros ir patrauklumo didinimo programą. Šį kartą jaunųjų talentų dėmesys buvo skirtas Kaišiadorių, Elektrėnų ir Kuršėnų miestų kompleksiškam atnaujinimui.

Geriausiais ir perspektyviausiais darbais pripažinti trys projektai. Trečioji vieta atiteko išradingam VGTU studentų darbui, skirtam išmaniajam Kaišiadorių kino teatrui (vadovė doc. dr. Aušra Zigmontienė). Jo autoriai sumanė tokį daugiafunkcį centrą, kuris labiau skatintų konkurencingų verslo įmonių steigimą. Šis darbas buvo įvertintas portalo „Delfi“ redakcijos įsteigtu specialiuoju prizu ir UAB „Senukai“ 300 Eur vertės čekiu. Antroji vieta atiteko VDU studentų darbui „Dvaro sodyba“ (vadovė doc. dr. Jūratė Tutlytė). Jame labai įdomiai buvo interpretuoti galimi Kuršėnų viešųjų erdvių pokyčiai, kai miesto modeliui

IŠ MA AR N CH U ISTI ES KM TŪ I ERSAT A S VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas (dešinėje) ir AB „Yit Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

nereikia didelių išteklių, bet įmanoma sukurti konkrečiai tvarkomoms zonoms, tuo pačiu ir miestui, pridėtines vertes. Patrauklus novatoriškas darbas laimėjo 500 Eur UAB „Senukai“ dovanų čekį. Na, o pirmosios vietos laurai atiteko Elektrėnų miestui skirtam KTU studentų projektui, kurio pagrindinė miesto teritorijos sutvarkymo idėja – pritraukti žmones arčiau vandens ir sukurti pakrantėje vientisą rekreacinę sistemą, išsaugoti gamtinę aplinką

Kaišiadorių raj. meras Vytenis Tomkus (kairėje), Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis ir Šiaulių raj. meRas Antanas Bezaras.

IŠ MA AR N CH U ISTI ES KM TŪ I ERSAT A S uab „nit“ DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS ANDRIUS GUREVIČIUS.

„Baltic Engineers“ generlinis direktorius Darius Kvedaras ir rojektavimo ir Teritorijų planavimo skyriaus vadovė Laura Kairienė.

uab „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

UAB „Mida LT“ Pardavimų direktorius Lietuvos rinkai Justinas Razmus (dešinėje).

Beje, dovanos teko visiems be išimties konkurso dalyviams. Organizatoriai jiems įteikė vertingas atminimo dovanas, kurias kartu su žurnalu „Structum“ įsteigė konkurso rėmėjai.

IŠ MA AR N CH U ISTI ES KM TŪ I ERSAT A S

tam, kad būtų subalansuoti žmogaus ir gamtos poreikiai (vadovė Architektūros ir urbanistikos katedros lekt. Jurga Vitkuvienė). Šio darbo autoriai buvo apdovanoti 4 000 Eur žurnalo „Structum“ įsteigtu prizu ir UAB „Senukai“ 8 000 Eur vertės čekiu. Be to, visi konkurso nugalėtojai gavo LR Vyriausybės ir žurnalo „Structum“ padėkos raštus. Tačiau, visų svarbiausia, kad pačiu geriausiu konkursinių darbų įvertinimu, kuriuo ypač džiaugėsi nugalėtojai, bus realus projektų idėjų įgyvendinimas. Tuo žadėjo rūpintis patys minėtų miestų merai.

Vakaro dalyviams nuoširdžius žodžius skyrė ir pati projekto „Išmanusis miestas“ sumanytoja bei renginio siela – UAB „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova. Ji padėkojo visiems neabejingiems Lietuvos ateičiai projekto dalyviams ir svečiams – vyriausybinių struktūrų atstovams, rėmėjams, žiuri komisijos nariams, organizatoriams ir pan., be kurių indėlio kažin ar projektą lydėtų puiki sėkmė. Taip pat visiems buvo svarbu išgirsti konkurso esmę įvardijusios portalo „Delfi“ atstovės Ugnės Karaliūnaitės žodžius apie tai, kad „Išmanusis miestas“ sieja Lietuvoje visus – jis skiria dėmesį tiek mažiems, tiek dideliems Lietuvos miestams. „Išmanusis miestas ii“ renginio svečiai.

UAB „Senukų prekybos centras“ rinkodaros departamento direktorė Rasa Mevedevė (kairėje) ir prekybos tinklo didmenos vadovas Linas Rapavičius su žmona.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

IŠ M A N U S I S M I E S T A S

Architektas Tomas Lapė (dešinėje).

dainininkas Egidijus Sipavičius.

Jaukią sostinės širdyje vasaros vakaro nuotaiką užtikrino renginio vedėjas Giedrius Leškevičius. Jis ne tik visiems dalyviams maloniai dirigavo veiksmų eilės tvarką, bet ir pats puikiai dainavo populiarius muzikinius hitus. Ne mažiau gražias melodijas grojo pianistas Vainius Dovydaitis. Taip pat akių neįmanoma buvo atitraukti ir nuo skrajojančių Tango teatro šokėjų judesių. Vakaro programą vainikavo kiek vėliau savo atliekamais šlageriais visą publiką išjudinusio dainininko Egidijaus Sipavičaus nuotaikingas balsas. Tik čia dar ne viskas... Kitą dieną žurnalo „Structum“ redakcija gavo laišką, kurį pasirašė Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Jo laiškas baigiasi taip: „Rašau šį laišką svarstydamas, galbūt įmanomas savivaldybės ir redakcijos ar jūsų projekto laureatų / dalyvių bendradarbiavimas realiems projektams įgyvendinti Jonavoje?“ Be abejonių – tokie laiškai tikrai įkvepia naujiems siekiams. 

IŠMANUSIS MIESTAS III

KVIETIMAS Žurnalas „Structum“ tęsia projektą IŠMANUSIS MIESTAS III ir kviečia jame dalyvauti:  norinčias atsinaujinti savivaldybes,

kurioms rūpi darni aplinka;

 nebijančius iššūkių studentus, kuriems rūpi įgyti neįkainojamos patirties;  verslo atstovus, pageidaujančius interaktyviai

pristatyti savo naująsias technologijas.

Daugiau informacijos: tel. +370 5 208 0335, +370 620 55 199 arba el. info@estructum.lt

ARCHITEKTÅªRA

DATA: 2016 m. rugpjūčio 25 diena; lAIKAS: 10 val; ViETA: „Multikino“ k/t, PC „ozas“, ozo g. 18, Vilnius

KELių inFRASTRUKTūRoS EKonoMiniAi, KoMFoRTo iR SAUGUMo SPREnDiMAi šioje konferencijoje aptarsime šiandienę kelių infrastruktūros planavimo situaciją ir kokiais sektinais pavyzdžiais galime vadovautis, kurdami ateities infrastruktūros sistemas. Jos turi atitikti aukščiausius saugumo standartus, būti ekonomiškai efektyvios ir tinkamos įgyvendinant komforto poreikius, taupyti laiką. APTARDAMI TEMą KELSIME ŠIAS PROBLEMAS IR PATEIKSIME JŲ SPRENDIMO BŪDŲ Esamų ir įgyvendintų daugiarūšių susisiekimo tinklų pavyzdžiai, ateities planai, atitinkantys Europos kelių standartus. Eismo spūsčių kontrolė ir jos valdymas. Ribiniai triukšmo dydžiai ir jų valdymo sprendimai. Kelių priežiūra ir plėtra. intelektinės kelių infrastruktūros sistemos ir jų daroma įtaka saugumui.

Kviečiame klausytojus iš anksto registruotis el. paštu konferencijos@estructum.lt Konferencijos informaciją sekite www.estructum.lt

VARTOKITE ATSAKINGAI

Ko n KU RSA S

Artėja į pabaigą žurnalo „Structum“ konkursas

„UNIVERSALAUS DIZAINO VONIOS KAMBARYS“

rėMėjaI

InFOrMacInIS rėMėjaS

Kovo mėnesį prasidėjęs ir nemažai dizainerių dalyvauti suintrigavęs žurnalo „Structum“ konkursas „Universalaus dizaino vonios kambarys“ artėja prie finalo. Visi konkurso dalyviai atsiuntė darbus, kuriais iš tiesų įrodė, kad pasitelkus kūrybinius gebėjimus ir su realybe neprasilenkiančią fantaziją, įmanoma praplėsti vonios kambario sampratą, suteikti jam papildomų funkcijų ir atrakcijų. Atsiųsti konkursui darbai įrodė, kad, šiandien vonios kambarys jau nėra vien prausimosi vieta. šią higienos patalpą interjero dizaino autoriai pristatė kaip estetinių, malonaus laisvalaikio leidimo ir relaksacijos poreikių tenkinimo celę, kur galima atsipalaiduoti, medituoti, pabūti vienumoje, kur sužadinamos teigiamos emocijos, atliekamos fizioterapinės ar grožio procedūros. Daugelis konkursantų, tiek profesionalų kategorijoje, tiek ir studentų, savo inovatyviuose projektuose siekė tobulai suderinti estetiką ir funkcionalumą, patogumą, ergonomiškumą ir paprastumą. Visi taikė naujausių technologijų sprendimus ir rinkosi atitinkamus gaminius, todėl dauguma projektų palieka nemažą įspūdį. Jie tikrai universalūs, nes pritaikyti žmonėms su įvairiais poreikiais – ar tai būtų vaikai, ar jaunimas, ar suaugusieji, ar žmonės su negalia. Atsiųstuose konkursui vonios kambarių projektuose atsispindi galbūt daugelio svajonės. Tam talkina ne tik suplanavimas, apdailos, baldų ar modernios įrangos parinkimas, bet ir spalvų bei šviesų žaismas, mieli širdžiai interjero elementai, akcentai. Konkurso žiuri komisijos (interjero dizainerė Audronė Ambrazienė, architektai Tomas Gečas ir Tomas Lapė) darbo rezultatai bus paskelbti liepos mėnesio „Structum“ numeryje. Po to seks apdovanojimai. Dalyviams, kurie bus paskelbti konkurso laimėtojais, bus įteikti pagrindiniai prizai: studentų grupėje – kelionė į Kopenhagoje 2016-08-18–20 vyksiančią parodą noRThMoDERn, ir profesionalų grupėje – kelionė į Paryžiuje 2016-09-02–06 vyksiančią parodą MAiSon&oBJET. o štai kažkuriam konkurso dalyviui, kuris balsuojant viešai surinks daugiausia balsų, bus įteiktas papildomas prizas. Be to, yra numatyta ir kitų apdovanojimų pagal atskirus konkurso sąlygose nurodytus kriterijus.

kOnkurSO DalyVIaI:

→

KO N KU RSA S

Profesionalų KATEGORIJA

Interjerų projektavimo srityje jaučiuosi labai gerai. Mėgstu iššūkius ir drąsiai imuosi naujų projektų. Kliento poreikių įgyvendinimas – man dar vienas jėgų išbandymas, norint gauti geriausią rezultatą. Siekiu, kad kiekviena detalė būtų apgalvota.

K ON ONKURSAS

Deimantė Uleckytė:

Aprašas. Mano vonios kambarys – tai, ne tik vieta higienos procedūroms, bet ir jauki oazė. Uždarius šios oazės duris, galima pabėgti nuo mus slegiančių problemų. Tai vieta, kurioje trumpam sustoja laikas. Kad jis būtų komfortiškai išnaudotas, kiekviena zona turi būti apgalvota ir funkcionaliai suplanuota. Iškėlus pagrindinius kriterijus: funkcionalumas, estetika, praktiškumas, buvo parinktos apdailos medžiagos. Interjere atsispindi pilki tonai, medžio ir baltos spalvos deriniai. Šiam projektui buvo pasirinkti ypač didelį plytelių asortimentą siūlantys tiekėjai „Vaineta ir partneriai“. Vonios kambarys padalintas į dvi dalis – darbinę ir relaksacinę zonas. Jas atskyriau skirtingomis grindų ir sienų dangomis. Pasirinkimas. Relaksacinei vonios zonai buvo parinktos specialiai drėgnoms patalpoms skirtos medį imituojančios grindų plytelės iš serijos „Navylam Iroko“ (70 x 10 cm). Darbinei zonai – gamintojų „Casalgrande Padana“ kvadratinės (59 x 59 cm) itališkos iš serijos „Marmoker“ akmens masės plytelės „Nero Creta“. To paties modelio „Marmoker“ plytelėmis „Nero Creta“ (29,5 x 59 cm) buvo dekoruota ir didžioji dalis sienų prie praustuvų zonos, tualeto ir dušo patalpa. Židinio zonai parinktos didelio formato gamintojo „Slimtech“ plytelės „Lea Ceramiche“. Parinkta tokia technika, kuri puikiai įsilietų į bendrą vonios visumą. Santechnika ir maišytuvai parinkti iš gamintojų „Villeroy & Boch“. Pagrindinis erdvės akcentas – vonia. Idealiai tiko „Aveo“ laisvai pastatoma vonia ir prie jos priderintas maišytuvas su dušo galvute „Single Lever“. Du ilgesnio tipo 800 x 470 cm plautuvai iš kolekcijos „Avento“. Unitazas – iš „Villeroy & Boch“ kolekcijos „Architectura“, o jo rėmas – iš „TECE Baltikum“, vandens nuleidimo plokštelė „TECEsquare“. Dušo zonai parinktas modernus „Tece“ dušo latakas su integruota plytele vietoje grotelių. Pasirinkus būtent šią „TECE Baltikum“ produkciją, neprireikė didelių dušo kabinų ir pertvarų.

→ 51

Profesionalų kategorija

K ON ONKURSAS

Agnė Žabaitė:

Esu interjero dizainerė, baigiau interjero dizaino studijas ir tai, ką išmokau, dabar atskleidžiu ir kuriu tikrų interjerų grožį. Tenka dirbti su individualių namų, kotedžų, butų apipavidalinimu. Man svarbiausia – atrasti bendrą kalbą su klientu ir įgyti jo pasitikėjimą, kad galėčiau nevaržoma kurti ir taip pateikti įdomesnių, unikalių idėjų.

Aprašas. Kuriant universalaus dizaino vonios kambario interjerą, svarbiausias tikslas – patogiai ir tinkamai išdėstyti santechniką patalpoje. Šis vonios kambarys gana erdvus. Viskas pritaikyta pagal įvairių žmonių poreikius. Tiek vonia, tiek dušas suprojektuoti ir tam, kas nori atsipalaiduoti patogioje, šiltoje vonioje po darbo dienos, ir tam, kas nori greitai nusiprausti. Žinoma, vienu metu gali praustis ir du šeimos nariai. Patogus didelis dušas su plačiomis durimis ir įmontuota rankena sienoje – kad būtų patogu naudotis neįgaliajam. Pagrindinė idėja – apvalios formos. Jas atspindi santechnika, todėl buvo pasirinkta „Villeroy & Boch“ keramikos „Aveo“ serija. Išskirtinio dizaino, aptakių formų bidė ir klozetas bei įspūdingo dizaino erdvi laisvai pastatoma vonia. Apvali forma būdinga ir kitiems interjero elementams: veidrodžiui, šviestuvams, maišytuvams (taip pat iš „Villeroy & Boch“ serijos „Subway“). Apvalią formą atkartoja net klozeto potinkinio rėmo mygtukai. Gamintojo „Tece“ rėmas ir nuleidimo plokštelė su apskritais mygtukais. Duše panaudotas šio gamintojo ilgas vandens surinkimo trapas. Pagrindinis vonios akcentas, nors ir neįprastas sprendimas vonios kambaryje, – fototapetas. Jis apibrėžė ir baldų spalvą. Ši spalva, manau, vonios kambariui suteikia žaismingumo ir išskirtinumo. Juk tai nekasdienė spalva, nes vonioje labiau įprasta matyti baltus, kreminius, medžio imitacijos baldus. Fototapetas ir jame pavaizduoti popieriniai laiveliai bei baldų spalva pritrauks vaikus į šį vonios kambarį ilgoms maudynėms, o suaugusiesiems taip pat praskaidrins nuotaiką.

Vonios kambario sienoms pasirinktos „Vaineta ir partneriai“ sieninės plytelės iš gamintojo „Saloni Cerámika“ serijos „Castel“, o grindų plytelės – iš serijos „Cement“. Kadangi plytelės ramių pastelinių atspalvių, šiam žemės tonui pagyvinti pasirinktas drąsus juodas akcentas.

KO N KU RSA S

studentų kategorija

K ON ONKURSAS

Veronika Olšauskaitė:

Esu antro kurso VTDK interjero dizaino programos studentė. Šis konkursas pasirodė labai įdomus, todėl nutariau pirmą kartą išbandyti savo jėgas profesinėje srityje.

Aprašas. Vonios kambarys suprojektuotas privačiam būstui, tačiau tiktų ir viešbučio apartamentams. Jis yra funkcionalus – skirtingame aukštyje įrengti trys praustuvai ir vonia ant podiumo. Ji įleista į grindis, todėl patogu atsisėsti ant jos krašto, įlipti mažam vaikui ar judėjimo sutrikimų turintiems asmenims. Pirmame praustuve, 40 cm aukštyje, patogu plauti kojas, juo gali naudotis mažas vaikas. Antrasis praustuvas, esantis 70–75 cm aukštyje, skirtas naudotis pradinukams ar vėžimėlyje sėdintiems neįgaliesiems. Trečiasis praustuvas, įrengtas 85–90 cm aukštyje, skirtas įprasto ūgio žmonėms. Prie klozeto patogu privažiuoti vėžimėliu. Šalia jo įrengta bidė leidžia patogiai apsiprausti. Į dušą patogu įvažiuoti su vėžimėliu arba pastatyti ten prausimosi krėslą. Taip pat tokioje erdvėje patogu prausti vaiką po dušu, nes galima įlipti kartu su juo. Spalvinį sprendimą lėmė sumanymas – „Arktis“, tačiau išėjo sukurti vėsaus rytmečio prie vandenyno nuotaika. Čia – perlo balta ir švelniai rusva spalvos, melsvi atspalviai, gruboka medžio faktūra (spintelių durelės, stumdomosios durys, klozeto dangtis). Visa tai primena į krantą išmestus medgalius. Beje, veidrodinė siena platina erdvę, suteikia lengvumo. Pasirinkimas. Apdaila – iš „Vaineta ir partneriai“ tiekėjų. Sienų plytelės – iš „Serenissima Ceramiche“ gaminių, iš prekių ženklo „Cerasarda“, tai kolekcijos „Transparence Marine“ mozaika. Taip pat sienoms ir grindims naudotos „I Gioielli del Mare“ linijos plytelės „Cotto Turchese Abamar“ ir „Cotto Bianco Lucido“. Lengvos pajūrio ryto vėsos ir gaivumo interjerui suteikia jų blizgumas ir elegancija. Plytelės šiek tiek grublėtos, tad neslydžios. Vonia iš „Villeroy & Boch“ kolekcijos „Nexus“ – ovalo formos, pagaminta iš naujos medžiagos „Quaryl®“. Elegantiška forma susieta su bendromis interjere dominuojančiomis suapvalintomis formomis. Praustuvai ir unitazas – taip pat iš „Villeroy & Boch“ kolekcijos „Aveo New Generation“. Serijos „TECEloop“ įleidžiama į sieną WC vandens nuleidimo plokštelė yra lygi su jos paviršiumi, jei naudojamas specialus integravimo rėmelis. Parinktas WC terminalo modulis „TECElux“ su dviem svirtelėmis. Jį galima montuoti iš priekio ir iš viršaus. Tai itin estetiškas ir daugiafunkcis gaminys. Jo aukštis – reguliuojamas, valdymas – išmanusis, dizainas – puikus.

studentų kategorija

Vilniaus interjero dizaino mokykla

K ON ONKURSAS

AISTĖ MATIUKIENĖ:

Aprašas. Smagu po dienos darbų atsipalaiduoti vonioje, pasimėgauti puodeliu kavos, paskaityti knygą ar tiesiog ramiai pabūti. Taip kilo idėja sukurti vonios kambarį, kurio duris pravėrus iškiltų klausimas, ar tai tikrai yra vonios kambarys. Tai lėmė lengvai klasikinę vonios stilistiką. Buvo parinktas švelniai rusvų, pieno baltumo bei kreminių spalvų koloritas su tamsiai rudais akcentais. Sienų plytelės primena klasikinius tapetus, grindims parinktos medžio imitacijos plytelės. Senovės graikai manė, kad apskritimas yra viena tobuliausių gamtos formų. Žmogus, piešdamas ratą, tarsi apibrėžia savo vidinę erdvę, kurioje gali jaustis saugus, atkurti vidinę darną. Todėl vonios kambaryje vyrauja apvalios ir aptakios formos. Aplink vonią sukonstruoti patogūs laipteliai. Joje gulint galima matyti vaizdą pro langą. Siekiant paslėpti įrangą, dušo kabina ir WC yra sumontuoti už sienelės. Vonia tarsi slepiasi už kolonų su užuolaidomis. Poilsio zona – šalia didžiulio lango. Priešais jį galima prisėsti ar prigulti ant kušetės ir mėgautis peizažu. Vonios kambarys yra šviesus ir erdvus – jame puikiai jaustis turėtų bet kokio amžiaus ar negalią turintys žmonės – WC ir dušo zonose įmontuoti papildomi laikikliai. Pasirinkimas. Apdaila parinkta iš „Vaineta ir partneriai“ tiekiamų gaminių. Vonios kambario sienų ir grindų plytelės – iš „Saloni Cerámica“ kolekcijos „Dax“ – idealiai atitinka idėją. Sienų plytelės sukuria klasikinių tapetų įspūdį, o grindų – imituoja medį. Vonios apdaila, kolonos, dušo grindys ir dušo suolelis išklijuoti mozaikinėmis „Appiani“ plytelėmis „Anthologhia Line Viburno MOS 4027“. Apskrita vonia „Aqualoop“, 1 750 x 1 750 mm, iš „Villeroy & Boch“ pasirinkta dėl kokybės ir unikalaus dizaino. Taip pat iš „Villeroy & Boch“ parinkti išskirtinio dizaino ir klasikinių formų įmontuojamas praustuvas „Amadea“ bei pastatomas unitazas „Amadea Washdown WC“. Dušo latakas „Royal“ – pasirinktas iš „TECE Baltikum“, nes jo korpusas pagamintas iš nerūdijančiojo plieno, yra be įpjovų ir varžtų, todėl lengvai valomas ir ypač higieniškas.

Profesionalų kategorija

K ON ONKURSAS

Laura Vanagaitytė:

Penkerius metus dirbu interjero dizaino srityje, esu baigusi VDA interjero dizaino bakalaurą ir dizaino magistrą, mokiausi Romos meno industrijos institute. Prieš kelerius metus sukūriau kūrybinę grupę „HABITAS – interjero dizainas ir baldai“, kuri sėkmingai dirba interjero projektavimo, nestandartinių baldų gamybos srityse. Paslaugos – nuo interjero projekto parengimo iki visiško įgyvendinimo.

Aprašas. Vonios kambario stilistiką lėmė dideli langai, prie kurių iš karto tiko apvalių formų pastatoma vonia. Pro langus sklindanti šviesa sukuria ypatingą atmosferą, todėl projektavau tokią aplinką, buvimas kurioje galėtų tapti maloniu šeimos ritualu. Vizualiai prabangus vonios kambarys yra labai praktiškas ir patogus – klasikinė spalvų gama, natūralios medžiagos – akmens masės grindų ir marmuro sienų plytelės, natūralaus medžio impregnuota praustuvo spintelė ir žalvario akcentai gali būti pritaikyti ir mažesnei erdvei. Derinu klasiką ir moderną, brangesnes ir pigesnes medžiagas. Pavyzdžiui, spintų durelės nišose yra iš paprasto prekybos tinklo, o nudažytos pilkšvai melsva spalva šalia baltos keramikos atrodo elegantiškai. Moderni santechnika klasikinio interjero fone visada atrodo estetiškai. Pakabinamasis WC ir bidė derinami su plonu WC terminalu „TECElux“, kurio fasadas pagamintas iš saugaus stiklo, o šviečiantys vandens nuleidimo mygtukai vos prisilietus nuleidžia vandenį. Pakabinamojo WC aukštį galima reguliuoti net ir po to, kai terminalas jau yra sumontuotas. Apvalias „Villeroy & Boch“ vonios ir praustuvų formas dar labiau išryškina geometrinių formų sienų plytelės, o ypač plokščias grindų lygyje montuojamas dušo padėklas yra ne tik estetiškas, bet ir praktiškas, nes nėra slenksčio ir dušo zona susilieja su bendra erdve. Pasirinkimas. Vonia „Aveo“ („Villeroy & Boch“), praustuvai „L’Aura“ („Villeroy & Boch“), maišytuvai „L’Aura“ („Villeroy & Boch“), dušo padėklas „Squaro“ („Villeroy & Boch“), klozetas ir bidė „Aveo“ („Villeroy & Boch“), WC terminalas „TECElux“, sienų plytelės „Esagoni 3G“ („Casalgrande Padana“), grindų plytelės „Precious“ („Love Ceramic Tiles“).

KO N KU RSA S

3D statyba:

nuo korėto suoliuko iki... Sonata Ramanauskienė

S TAT Y B A

Dar visai neseniai verslo pasaulyje pripažįstamas autoritetas Ilja Laursas yra sakęs, kad 3D inovacijų rinkoje reikia žvelgti septynerius metus į priekį. Pralėkę keleri metai parodė, kaip greitai 3D spausdinimo galimybės skverbiasi į daugelį verslo ir veiklos sričių. Populiarėjanti technologija vietą randa ir statybų sektoriuje, šimtmečius stačiusiame sienas iš karkasų, betono ar mūro. Statybose 3D spausdinimo galimybes atveria... nei per skysti, nei per tiršti spausdinti skirti mišiniai. 3D spausdinama ne tik iš plastiko ar kitos „minkštesnės“ medžiagos, bet ir iš metalo. Tai atveria galimybes šią technologiją taikyti statybos pramonėje. Viskas vyksta taip: klojamas betoną primenančio mišinio sluoksnis, šiam apdžiūvus – kitas sluoksnis. Tiesa, galutinis produktas kol kas neįprastas akims, tačiau tai laikina ir tobulinama, nors pats technologijos principas iš esmės nežada kisti.

Kyla klausimas: kam lietuviams kurti 3D spausdinimą, jei kinai ir amerikiečiai jį jau išrado? KTU mokslininkas Mantas Lazauskas atkerta, kad tuomet reikėtų uždaryti ir mūsų šalyje veikiančius popieriaus fabrikus – juk kinai prieš 2000 metų išrado ir popierių. Novatoriais 3D srityje lietuviai netaps, tačiau be šių technologijų nebus ir statybinės pažangos.

Technologija išgyvena pakylėjimą 3D spausdinimo technologija egzistuoja jau apie 30 metų. Tačiau šiandien ji išgyvena praktinio pritaikymo bumą, kurį išprovokavo sparčiai populiarėjanti įvairiausia technologinė įranga.

Statymo sparta žymiai didesnė Akivaizdu, kad, pasitelkus 3D spausdinimo technologijas, statymo sparta yra akivaizdžiai didesnė už tradicinį būdą. Pavyzdžiui, kinai savo sukurtuoju namus spausdinančiu spausdintuvu 100 m2 namą sugeba išspausdinti maždaug per 48 val.!

Ši technologija yra puikus įrankis, tinkamas naudoti pagal pačias įvairiausias paskirtis. Pavyzdžiui, jau dabar lietuviai gali 3D spausdintuvu nesunkiai išspausdinti sudėtingas lenktas kolonas. Svarbiausia sugalvoti formą, nes formų neriboja niekas! Šiuo metu Lietuvoje mokslininkai optimizuoja itin stiprų betoną. Su tokia medžiaga jie jau spausdina, pavyzdžiui, korėtus suoliukus, atsparius atsisėdusiųjų svoriui. Kol kas sunkesnius daiktus įmanoma spausdinti tik toje vietoje, kur jie numatyti stovėti.

Iš pradžių parą ar dvi spausdinimas namo karkasas. Paskui padirbėjama su šiltinimu, apdaila, būtinai iš anksto apsisprendus, kaip bus išvedžioti visi techniniai mazgai, ypač vamzdžiai, kurie guldomi dar spausdintuvui dirbant. Antras dalykas – stipriai pagerėja darbų sauga, nes darbuotojams nereikia atlikti sudėtingų fizinių statybinių ar įrengimo darbų. Trečia, mažinama aplinkos tarša: kuo trumpesnis statybos procesas, tuo mažiau sunaudojama įvairiausių išteklių. Ketvirta, betono mišiniui galima panaudoti perdirbtas medžiagas ir atliekas, tarkime, perdirbto betono atliekas savaime susitankinančio betono gamybai, pelenai irgi tinka naudoti spausdinant 3D. Svarbus faktas – reikalingas kuo didesnis tikslumas ir optimizacija, 3D spausdinimas labai palengvina užduotį pereiti prie BIM, nes prie šios duomenų bazės 3D spausdinimo technologiją pritaikyti paprasta. Juolab kad nuo šių metų įsigaliojo viešuosius pirkimus reglamentuojanti ES direktyva, rekomenduojanti statybos paslaugas pirkti pasitelkiant BIM aplinką. Antai statybos procesus skaitmenizavusios šalys kaip Danija ar Didžioji Britanija skaičiuoja, kad BIM lei-

Ką kuria 3D statyboms lietuviai? KTU mokslininkai jau sukūrė savą – lietuvišką – 3D spausdintuvo prototipą. Projektas yra tarpdisciplininis, susiejęs skirtingų specialybių žmones – nuo laboratorijoje reikalingų IT specialistų iki statybos krypties studentų. Sukurta atviro tipo programinė įranga „Cura“, naudojama valdyti prietaisams ir mechaniniams elementams. Šiuo trimačiu spausdintuvo prototipu jau išspausdintas bandomasis betono sienos fragmentas iš jų pačių sukurto betono mišinio, kurį galima naudoti spausdinant namus. Šį mišinį daugiausia sudaro vanduo, aliuminio cementas, smėlis ir greitiklis, pagreitinantis betono džiūvimą. Įprastas betonas kietėti pradeda per valandą, na, o naujoji medžiaga rišasi jau po 10–15 minučių. Keičiant greitiklio santykį, džiūvimo procesą galima pagreitinti iki 5 min. arba palėtinti iki 30 min. Ši medžiaga yra tvirta, greitai stingstanti ir pigi – jai gaminti naudojamos įvairių perdirbamų uolienų (granito, dolomito) atliekos, smėlis. Medžiagos tvirtumo visiškai pakanka vienaaukštei statybai. Keramzito blokelių, kuriuos įprasta naudoti individualių namų statyboje, stiprumas siekia iki 5–7 MPa, o 3D spausdintuve naudojamos medžiagos stiprį galima parinkti nuo kelių iki 30–40 MPa. Tokio 3D statybiniam spausdintuvui naudojamo betono kaina būtų panaši į įprasto. Šiuo metu dirbama su pagrindiniu Lietuvai iššūkiu – kuriama spausdinimo mišinio medžiaga, tinkama mūsų klimatui, t. y. atspari ir nesuyranti dėl atmosferos poveikio. Kai kas sako, kad šiandien ir taip užtenka itin greitai surenkamų namų iš šiaudinių skydų ar aliuminio plokščių. Tačiau skydinių būstų dalis reikia gaminti gamykloje, o 3D spausdinimo elementus po valandos nuo išspausdinimo jau galima surinkti! Spausdinant namą svarbi temperatūra – keičiantis oro sąlygoms 3D technologija turi leisti pakeisti mišinio savybes, būti adaptyvi. Užsieniečiai kol kas žingsniu priekyje 3D spausdinimo technologijas statyboms pritaikyti bandoma visame pasaulyje: Olandijoje, Švedijoje, Kinijoje ir kitur. Jau mėginta spausdinti sienas, lubas. O keturi studentai iš „Bartlett“ architektūros mokyklos, formavimo lazeriu sujungę du populiariausius 3D spausdinimo metodus, iš specialios skystos medžiagos ir specialių miltelių sukūrė naują būdą 3D spausdinimo metodu formuoti dideles betono struktūras. Iš pradžių skystąja medžiaga suformuojamas struktūros karkasas, paskui jis aplipinamas milteliais. Toks metodas leidžia sukurti daug didesnius ir patvaresnius daiktus, nei buvo įmanoma iki šiol. Patį spausdinimo darbą atlieka specialus robotas, formuojantis struktūras, – lieka tik prižiūrėti procesą ir stebėti, kad specialūs 3D spausdinimo milteliai būtų paskirstyti tolygiai. Taigi, užuot gaminus standartizuotus betono blokus, su naująja technologija galima kurti visiškai unikalius gaminius. Su tokiu spausdintuvu atsiras galimybė gaminti sienas, grindis ar lubas.

Tuo tarpu Dubajuje jau atidarytas pirmasis pasaulyje 3D spausdintuvu išspausdintas pastatas, kuriame įrengti funkcionalūs biurai. Juose laikinai įsikūrė šį projektą įgyvendinęs Dubajaus ateities fondas, o netrukus čia duris atvers Dubajaus ateities muziejus. Pastatas pastatytas naudojant milžinišką 3D spausdintuvą ir specialų cemento mišinį, kurio patikimumo bandymai buvo atlikti Didžiojoje Britanijoje ir Kinijoje. Šiuo statiniu įrodyta, kad, naudojant 3D spausdintuvus, statybos laiką galima sutrumpinti 50–70 %, o darbo sąnaudas – 50–80 %. Vieno aukšto pastato plotas 250 m2, jis pastatytas vos per 17 d., o statybos ir darbo sąnaudos siekė vos 140 tūkst. JAV dolerių. Pagal Dubajaus planus numatyta, kad iki 2030 m. ketvirtadalis pastatų Jungtiniuose Emyratuose bus statomi naudojant 3D spausdintuvus.

S TAT Y B A

džia sutaupyti 20–30 % projekto vertės. Šis modelis gyvuoja iki pastato nugriovimo. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas statybos pramonės šakos perėjimą prie skaitmeninės 3D statybos prilygina perėjimui nuo skaitytuvų prie kompiuterių.

Ne kasdien galima išvysti 3D spausdintuvą, galintį sukurti tiltą. Antai Olandijos 3D spausdinimo technologijų bendrovė MX3D, kurianti robotus, galinčius spausdinti įvairių formų plastiko ir metalo objektus, žada panaudoti savo robotą tilto Amsterdame statybai. Šiuo projektu bus pamėginta įrodyti, kad 3D spausdinimas įžengia į neribotų formų galimybes. MX3D robotas nėra apribotas spausdinti tik už save mažesnius objektus – tai šešių ašių robotinė ranka, kurią galima užprogramuoti pagaminti bet kokios formos objektą ją supančioje aplinkoje. Per Amsterdamo kanalą tiltas bus nutiestas naudojant Delfto universiteto sukurtą tvirtesnę už plieną medžiagą per maždaug du mėnesius. Jį atidaryti planuojama 2017 metais. Projekto detales ketinama viešai pristatyti rugsėjį, o šiuo metu naujajam tiltui ieškoma tinkamos vietos. Kinų bendrovė „WinSun“ jau stato namus savo ilgamečiu darbo vaisiumi – 10 m ilgio ir 6,6 cm aukščio 3D spausdintuvu. Ekologiški būstai statomi pagal klientų užsakymus, o tradicinį betoną keičia greitai džiūstantis cementas, gaminamas iš kasyklose randamų medžiagų. 

Įkūnijame ateities sprendimus!

S TAT Y B A

Unikali 3D spauda – mažomis sąnaudomis per rekordinį laiką! 3D spausdinimo technologijos vis dažniau pasitelkiamos ten, kur reikia greitų, efektyvių ir unikalių sprendimų: architektūros, restauravimo, automobilių pramonės, originalių baldų ir santechnikos gamybos bei kitose srityse. UAB „3D Creative“ pristato Lietuvoje naujovę – unikalaus dizaino betono, keramikos arba metalo produktų gamybą, naudojant pažangiausią technologiją – 3D formų spausdinimą iš smėlio ar plastiko. KAIP TAI DAROMA? Pirmiausia įkeliamas CAD failas su užsakovo 3D gaminio projektu į spausdintuvą ir išspausdinama forma arba iš smėlio, į kurią vėliau įliejama pasirinkta medžiaga (betonas ar keramika), arba iš plastiko, kurioje vėliau išliejamas gaminys iš pasirinkto metalo. 3D SPAUDOS PRANAŠUMAI Vos savaitės užtenka pagaminti net sudėtingą produktą. Toks greitas ir efektyvus gamybos ciklas – tai mažesnės sąnaudos ir sutaupytas laikas, reikalingas brangioms formoms sukurti. Kai formos išspausdinamos iš įprasto kvarcinio smėlio su furano rišikliu, galutinis produktas liejamas iš įprasto betono ar keramikos. Smėlio formos taip pat tinka lieti gaminiams iš plieno, geležies ir visų lengvųjų metalų. Liejimo smėlio formose pranašumai: - ypač kokybiškas paviršius ir raiška – vos 200 µm storio sluoksnio pakanka sudėtingoms tūrinėms figūroms pagaminti; - spausdinimo greitis – iki 140 l/val. – vienintelis pasaulyje; - vienintelis pasaulyje išspausdintos vientisos formos dydis – iki 4 × 2 × 1 m; - gaminio lenkimo stiprumas – iki 380 N/cm2; - tikslumo paklaida – 0,1 %. Kai formos išspausdinamos iš PMMA plastiko (polimetilmetakrilato, termoplastiko), užtikrinama aukščiausia pa-

viršiaus apdailos kokybė ir matmenų tikslumas net tada, kai spausdinamas vos 80 µm storio sluoksnis. Galima spausdinti liejimo formas, kopijas, architektūros modelius ir kitus gaminius. Kiti liejimo plastiko formose pranašumai: - gaminiai nekeičia fizinių savybių ir nepalieka jokių pėdsakų formoje; - lengva gaminti modelius iš vaško; - net didelio formato modeliai neišsikraipo spausdinant kambario temperatūroje; - metalo gaminiams pakanka vienos formos; - unikalus pasaulyje vientisos formos dydis – iki 1060 × 600 × 500 mm; - aukščiausia x, y ašių raiška – 600 dpi; - tempimo stiprumas – iki 25 MPa; - tikslumas – 0,3 %; - likutinis pelenų kiekis iš PMMA modelio <0,02 %. 3D SPAUSDINIMO TECHNOLOGIJA RESTAURAVIMO SRITYJE Lježe Cité Ardente Lamberto katedra (Belgija) šiandien atgimė bronziniu modeliu, kurį išspausdino Vokietijos 3D spausdinimo bendrovė „Voxeljet“. Jai Baltijos šalyse atstovauja UAB „3D Creative“. Modelio dizaineris Pierre’as Jacobas pasakoja: „Medinius katedros elementus nuskenavome naudodami trimates technologijas. Kad modelis būtų artimas originalui, nagrinėjome istorinius dokumentus. Pagal juos naudodami programinę įrangą atkūrėme ir proporcingai pagaminome 1,35 m aukščio, 1 m pločio ir 2 m ilgio apie 600 kg sveriantį bronzinį katedros modelį. Liejykla „Fonderie d’Art Harzé“ buvo sužavėta detalių kokybės ir raiškos. Tai leido miestui sugrąžinti istorinį perlą bent jau 1:100 masteliu.“ 

Vienintelis oficialus AG „Voxeljet“ atstovas Baltijos šalyse UAB „3D Creative“ | MOKSLININKŲ G. 2a, 08412 Vilnius tel. +370 686 80 385, +370 698 70252 | el. pl info@3dcreative.lt www.3dcreative.lt

S TAT Y B A

Neleiskime fasadui senti, padėkime atsigauti

Fasadas yra viena stambesnių investicijų tiek statant naują, tiek renovuojant seną pastatą. Nepaprastai svarbu, kad statinio išorė būtų ne tik išvaizdi, kurtų namo „veidą“, bet ir tinkamai apsaugotų jį nuo klimatinių pokyčių, būtų atspari drėgmei ir kuo lėčiau keistų savo išvaizdos savybes. Klaidinga manyti, kad renkantis fasado apšiltinimo būdą ir apdailos medžiagas, kaina garantuos kokybę. Deja, brangiausios medžiagos ir darbai dar neužtikrina fasado gerųjų savybių ir eksploatacinio ilgalaikiškumo. Tą įmanoma išgauti pasirenkant už protingą kainą tinkamas medžiagas ir jų derinius bei darbo technologiją. Fasadas reaguoja į klimato kaitą Lietuvos klimatui būdingi orų perkryčiai: vasaros kaitrą staiga gali keisti liūtys, tvankumą – šiaurinio vėjo gūsiai ir pan.; žiemą dažnai kaitaliojasi atodrėkiai, lydimi kritulių, su atšalimais – tuomet žiemos šiluminė saulės spinduliuotė sukelia spindulinius atodrėkius, t. y. sienų išorinio paviršiaus temperatūra tampa aukštesnė nei nulis laipsnių, o oro temperatūra išlieka žemesnė. Ypač dėl gana didelės temperatūros svyravimo amplitudės irsta pastatų apdailos paviršius. Dažytame sienos paviršiuje fotocheminius pokyčius sukelia UV spinduliai, jį neigiamai veikia oro tarša – ant fasado kaupiasi suodžiai, dulkės, druskos, mikroorganizmai.

Dėl visų šių priežasčių atsižvelgti į klimato specifiką labai svarbu, nes vienokių medžiagų fasado apdailai reikia šilto klimato šalyse, kitokių – šaltame ir drėgname klimate. Svarbu parinkti ir konkrečiai aplinkai tinkamą atsparų fasado tinką. Atkreipti dėmesį į aplinką reikia tam, kad galima būtų prognozuoti, koks kiekis dulkių ir purvo, mikroorganizmų nuo medžių ir kitos šalia fasado esančios augalijos, netoliese esančių vandens telkinių ir pan. nusės ant fasado. Rinkoje yra daug gamintojų ir tiekėjų, siūlančių atskirus produktus, tačiau jie nesudaro sistemos, garantuojančios rezultato kokybę. Todėl verta atrasti Lietuvoje veikiančius kelis statybinių medžiagų gamintojus, kurie yra maksimaliai pritaikę fasadų medžiagas būtent mūsiškam klimatui. Pavyzdžiui, vienas tokiu gamintojų yra „Knauf“. Šio gamintojo sistemų medžiagos yra sertifikuotos, t. y. dera tarpusavyje, ir labai tinka mūsų sparčiai besikaitaliojantiems orams.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau naudojamas akrilinis tinkas, populiarus ypač dėl savo prieinamos kainos. Tačiau jo pH yra neutralus, todėl aplinkoje, kur yra medžių ir vandens telkinių, jis nerekomenduojamas, nes neutrali pH terpė palanki mikroorganizmams veistis. Dėl šios priežasties į akrilinio tinko mišinius įmaišoma biocidų, tačiau jų poveikis nėra labai ilgas, su laiku jis silpnėja, todėl tokie fasadai dažniausiai apsamanoja. Kitaip tariant, akrilinis tinkas, lyginant su kitais tinkais, sukuria aplinką dumbliams ir samanoms veistis. Kitas svarbus dalykas, lemiantis fasado išvaizdos kokybę ir amžių, – teplumas. Fasadinio tinko plokštumos teplumas priklauso nuo paviršiaus struktūros, spalvos ir vietovės. Tiesa, visi tinkai yra kažkiek atsparūs tepimuisi, pavyzdžiui, mineraliniai tinkai atstumia nešvarumus, silikoniniai „apsivalo“ lyjant ir pan. Tačiau siekiant, kad fasadas kuo ilgiau išliktų švarus it naujas, verta jį kartkartėmis nuplauti ir perdažyti. Taip pat fasado išvaizdos ilgalaikiškumą gali stipriai lemti jo apdailai panaudoti inovatyvūs sprendiniai. Naujovė – pažangios technologijos fasadų apsauga „Knauf“ Gamintojas „Knauf“ pristato itin atsparų ir ilgalaikį fasadų apdailos variantą Knauf MineralAktiv. Tai visiškai naujai sukurta tinko ir dažų sistema, kuri saugo fasadus nuo dumblių ir grybelių. Sukurta mineraliniu pagrindu ji turi ir daug kitų pranašumų: padidina fasado ilgalaikiškumą; iš fasado neišplaunamos kenksmingos medžiagos, nes sudėtyje nėra biocidinių medžiagų, plastifikatorių, tirpiklių; gausios, individualios paviršiaus struktūros ir spalvos pasirinkimo galimybės; medžiagos ekonomiškai naudojamos tiesiog iš kibiro; būdinga ypač gera išeiga, greitai džiūsta ir yra atsparūs lietui. Grožio paslaptis – ilgalaikio šarmingumo rišiklis Kadangi šiuolaikinės difuzijai atviros „Knauf“ tinkų ir dažų sistemos užtikrina kontroliuojamą drėgmės sugėrimą ir greitą jos pašalinimą, naujasis Knauf MineralAktiv taip pat išsiskiria drėgmės reguliavimo sistema, pažymėta ženklu „Aqua-Reverse“. Tai labai veiksmingas ilgalaikio poveikio principas! Ypač nepalanki Knauf MineralAktiv sistema dumbliams ir grybeliams augti, mat šios sistemos sudėtyje yra unikalaus mineralinio rišiklio, kuris – tai labai svarbu – ilgam laikui užtikrina fasado šarmingumą ir drėgmės sugėrimo bei išskyrimo kontrolę. Dėl šių savybių natūraliai sukuriamos fasado apaugimui dumbliais ir grybeliais nepalankios sąlygos.

Proveržis: šarmingumas saugo nuo UV spindulių Knauf MineralAktiv yra ilgalaikio šarmingumo sistema su dažais, reaguojančiais į infraraudonuosius spindulius. Šiuose dažuose yra pigmentų, kurie dienos šviesą paverčia šiluma ir padidina fasado paviršiaus temperatūrą. Tai skatina greitesnį džiūvimą. Tai vertingas pranašumas, ypač rytais, kai susidaro rasa, ir vakarais – šešėlyje esančioms ir vėsesnėms fasado dalims. Jei fasadą apniko problemos... Gamintojas „Knauf“ siūlo medžiagas ne tik naujam fasadui įrengti, bet ir papildomų priemonių tvarkyti jau įrengtą ir turintį problemų fasadą. - Paslepia įtrūkius. Tiek mineraliniu, tiek silikoniniu tinku tinkuotame fasade atsiradusius nedidelius (iki 0,2 mm) ir stabilius įtrūkimus galima užtaisyti naudojant specialius armuojamuosius silikoninius dažus Knauf Faserfarbe. Jie pagaminti silikoninės dervos pagrindu su armuojančiu plaušu. Šie dažai gerai užpildo smulkius „voratinklinius“ fasado trūkius, yra laidūs vandens garams, atstumia vandenį, turi labai nedidelius įtempius džiūvimo metu ir apsaugo nuo samanojimo. Prieš dažymą trūkius rekomenduojama hidrofobizuoti impregnuojančiąja priemone Knauf Finol.

S TAT Y B A

Kokybės spąstai: mikroorganizmai, teplumas Fasado kokybė iš esmės reiškia daug metų nesikeičiantį fasadą, kuris išliks atsparus degumui, vandens įsigėrimui, mechaniniams pažeidimams, bus laidus vandens garams ir išlaikys šilumos izoliacines savybes.

- Dažai Knauf Faserfarbe atsparūs dumbliams ir grybeliams. Jie suteikia apdailai matinę išvaizdą. Dažai tiekiami baltos spalvos, tačiau pagal poreikį gali būti pigmentuojami kitais atspalviais. - Atstumia nešvarumus. Jeigu ant nutinkuoto fasado linkę kauptis nešvarumai ir mikroorganizmai, iš kurių susidaro dumbliai ir pelėsiai, nuvalius tokį fasadą rekomenduojama jį nudažyti hidrofobiškais silikoniniais dažais Knauf Autol su nešvarumų atstūmimo efektu. Dėl jų prie fasado apdailos mažiau limpa dulkės, purvas bei mikroorganizmai, o jau nusėdusius lengvai nuplauna lietus. - Naikina samanų, kerpių, dumblių sporas. Jei šalia tinkuotų pastatų yra daug medžių, vandens telkinių, ant jų krinta šešėliai – fasadai irgi linkę samanoti, apkerpėti. Norint atnaujinti tokį fasadą ar parengti jį dažymui, pravers bespalvis vandens su biocidais tirpalas ir dezinfekcinė priemonė Knauf Algizid. Ji naikina samanų, kerpių, dumblių sporas. Priemonė tinka įvairiems tinkams ir paviršiams, taip pat betono klinkerio, silikatinių blokelių paviršiams. Be to, Knauf Algizid gali būti naudojamas profilaktiškai prieš pradedant dažyti fasadą. Tirpalas paruoštas naudoti. 

Jei norite pasikonsultuoti ar parinkti medžiagas savo namui, skambinkite į „Knauf” informacijos centrą tel. +370 5 213 2222 arba rašykite el. p. info@knauf.lt.

S TAT Y B A

Fasadų kompleksiškumas: nuo estetikos, saugumo iki kokybės

Sonata Ramanauskienė

Baigiant statyti ar tvarkyti nenaują statinį, fasado apdaila dažniausiai nukeliama į darbų sąrašo pabaigą, o kartais netgi atidedama ne vieniems metams. Specialistų teigimu, netvarkomam fasadui nieko bloga neturėtų nutikti kelerius metus, tačiau vėliau jis ims irti dėl atmosferos pokyčių, aplinkos fizinių veiksnių. O laiku atkreiptas dėmesys ir kasdien tobulėjančios inovatyvios technologijos fasadus ne tik tinkamai apsaugos, bet gali suteikti ir papildomų funkcijų.

Kryžkelė tarp vėdinamojo ir nevėdinamojo Kokio tipo – vėdinamąjį ir nevėdinamąjį – fasadą rinktis, yra užsakovo ar investuotojo valia. Dažniausiai statytojų pasirinkimą lemia paties pastato paskirtis, fasadui keliami reikalavimai ir įrengimo kaina. Įrengiant nevėdinamąjį fasadą, užtenka termoizoliacinės medžiagos, tinko ar kokių nors kitų apdailos priemonių ir darbas baigtas. Vėdinamajam fasadui, be minėtų priemonių, dar reikia ir karkaso palikti oro tarpui tarp termoizoliacinės medžiagos ir apdailos priemonių. Karkasas gali būti medinis, tačiau dažniausiai dėl priešgaisrinių reikalavimų ar tiesiog patvarumo statybininkai ir projektuotojai renkasi plieno ar aliuminio karkasą.

Verta atkreipti dėmesį į vadinamąją „kvėpuojančiąją“ membraną. Tai konstrukcijos sluoksnis, praleidžiantis orą ir vandens garus, tačiau nepraleidžiantis skysto vandens. Nors„kvėpuojančioji“ membrana ir nėra privaloma montuojant vėdinamųjų fasadų sistemas, kai kada reikalaujama, kad šios membranos būtų įrengtos. Svarbus ir tarpas (arba ertmė) tarp vėdinamojo fasado plokščių galinės pusės ir išorinės galinės sienos pusės. Paprastai šiame tarpe įrengiama šilumos izoliacija ir atraminė konstrukcija. Tam tikra ertmės, esančios tarp fasado plokštės galinės pusės ir išorinės pagrindo pusės, kurioje įrengiama šilumos izoliacija arba oro užtvaras, dalis turi likti laisva, kad fasadas vėdintųsi. Fasado apsauga pagal... tinką Nuo drėgmės namo fasadą gerai apsaugo tinkas. Tinkuojamuosiuose fasaduose drėgmės problema stipriai susijusi su termoizoliacijai naudojama medžiaga. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į hidrofobiškas armuojančiojo mišinio, tinko, glaisto ir dažų ypatybes, jeigu pastato termoizoliacijai naudojama mineralinė vata. Fasadų apdailos paviršiams nemenką ardomąjį poveikį turi smarki lauko temperatūros svyravimo amplitudė. Dažytos lauko sienos paviršiuje ultravioletiniai spinduliai taip pat sukelia fotocheminius pokyčius. Neigiamai veikia ir oro tarša, kai ant apdailos paviršiaus nusėda suodžiai,

dulkės, druskos, mikroorganizmai. Dėl visų šių priežasčių svarbu parinkti mūsų klimatui ir konkrečiai aplinkai tinkamą fasado tinką, kad jis laikytųsi kuo ilgiau. Specialistai primena: nei medžiagų brangumas, nei patys darbai negarantuoja šimtaprocentės fasado kokybės ir ilgalaikiškumo – tą gali užtikrinti medžiagų savybės, jų suderinimas ir darbo technologija. Atlaikantis smūgius. Nutrupėję fasado tinko lopai atsiranda dėl smūgių, į kuriuos taip sureaguoja neatsparus fiziniam jėgos poveikiui tinkas. Pagal atsparumą smūgiams fasadų paviršius skirstomas į tris kategorijas: I, II ir III.

S TAT Y B A

Kitas svarbus faktas: kuo sausesnės sienos, tuo sveikiau fasadui. Beveik visi specialistai vėdinamuosius fasadus vadina energiškai efektyvesniais už nevėdinamuosius, kuriuose, kad ir kaip sandariai būtų paslėpti termoizoliaciniai šiltinimo sluoksniai, per tam tikrą laiką ims kondensuotis vandens garai – dėl skirtingos lauko ir pastato vidaus temperatūros termoizoliacinė medžiaga įdrėksta ir palaipsniui praranda šilumines savybes. Vanduo yra apie 15 kartų laidesnė šilumai medžiaga nei statyboje naudojamos įprastos šilumą izoliuojančios medžiagos. O esant vėdinamajam oro tarpui kondensatas greičiau pasišalina. Labai svarbu, kad apdailos medžiagos ne tik leistų drėgmei pasišalinti iš vidaus, bet ir neįgertų jos iš išorės.

I kategorijos paviršius – atspariausias. Ši fasado savybė priklauso nuo apdailai naudojamo tinko, armavimo sluoksnio ir armavimo tinklelio. Tinkuojant pirmo aukšto sienas ir vietas, kur, tikėtina, fasadui teks atlaikyti smūgius, net naudojant standartinius mišinius galima pasiekti aukščiausius atsparumo smūgiams reikalavimus – užtenka į armavimo mišinį įterpti papildomą armavimo tinklelį. Yra ir sustiprintų tinko ir armavimo mišinių – jais naudojantis reikia apskaičiuoti plotą, kuriame prireiks kitokio tinko. Atsparus drėgmei ir mikroorganizmams. Renkantis fasado šiltinimo medžiagas (pavyzdžiui, polistireno putplasčio ar mineralinės vatos sistemas) svarbu atsižvelgti į gaisrinio saugumo klasę, įvertinti pastato aplinką bei statybininkų kvalifikaciją. Taip pat būtina numatyti, ar ant fasado nusės daug dulkių ir purvo, mikroorganizmų nuo šalia esančios augalijos, netoliese telkšančių vandens telkinių ir pan. Lietuvoje populiarūs mineralinis ir silikoninis tinkai. Į mineralinį tinką dedamas cementas sukuria šarminę terpę, kuri nepalanki mikroorganizmams (kerpėms, samanoms, pelėsiniam grybeliui ir t. t.). Šis tinkas yra

nėse vietose, t. y. nešvarioje aplinkoje arba kai dėl pastato deformacijų tinko elastingumas turi būti didesnis. Nors pigmentuotas, Vakarų šalyse jis dažniausiai dažomas papildomai, siekiant dar geresnių fasado eksploatacinių ir dekoratyvinių savybių. Ekonominis variantas – akrilinis tinkas. Jis dažnai naudojamas dėl prieinamos kainos. Nelabai tinka, jei aplinkoje yra medžių, vandens telkinių. Mat neutrali jo pH terpė palanki mikroorganizmams veistis. Dėl šios priežasties į jo mišinius įmaišoma biocidų, kurių poveikis laikui bėgant kiek susilpnėja ir fasadai gali apsamanoti. Akrilinis tinkas turi mažesnį garų laidumo koeficientą, todėl netinka mineralinės vatos šiltinimo sistemoms.

S TAT Y B A

pigesnis, laikui bėgant jis tvirtėja, juo paprasta dengti fasadą. Tačiau mineralinį tinką reikia dažyti, nes į jį lengvai įsigeria vanduo ir drėgmė. Itin atsparus ir ilgalaikis fasadų apdailos variantas – mineralinis tinkas, dažytas silikoniniais dažais. Pastarieji elastingu apsauginiu sluoksniu padengia paviršių ir maksimaliai apsaugo nuo vandens net gilesnius šiltinimo sistemos sluoksnius. Dažyti patariama ir dėl tinkuotame paviršiuje atsirandančių mikroįtrūkių, kurie susidaro dėl greičiau džiūstančių tinko grūdelių tekstūros formavimo metu. Žiemą į tokius neuždengtus mikroįtrūkius patenka vandens, jis sušąla, atšyla ir po kurio laiko nedažytas tinkas ima trupėti. Patikima yra ir vientisa sistema, kurią sudaro mineralinis gruntas, mineraliniai klijai ir mineralinis armavimo mišinys. Silikoninis tinkas leidžia nedažyti. Nes jis dažniausiai būna pigmentuotas. Į šį tinką vanduo įsigeria sunkiai, purvas nusėda tik ant fasado paviršiaus ir nusiplauna lyjant lietui. Silikoninis tinkas brangesnis už mineralinį, tad dažniau naudojamas tiksli-

Reveransas biocidams Pasibaigus namo fasado „naujumo“ etapui, tenka jį atnaujinti – ypač kai papilkėja sienos, pakinta spalva, nuo pažeistų lietaus vamzdžio ar metalinių fasado detalių apteka rūdimis ar atsiranda pelijimo požymių. Ypač nepageidaujamas fasado baubas – pelėsis. Juo atsikratyti padės biocidų preparatai. Fasadą ši medžiaga valo greitai ir efektyviai, kartu tarsi atnaujindama paviršių. Biocidai yra cheminiai ir biologiniai produktai, kurių misija – apsaugoti paviršius, medžiagas nuo žalingo mikroorganizmų poveikio. Jie juos naikina ir nukenksmina nepakenkdami fasadui. Biocidai yra kelių rūšių. Fungicidai stabdo įvairių grybelių augimą. Insekticidai ir algicidai naikina kenkėjus ir stabdo dumblių augimą. Antiseptikai mikroorganizmus, dumblius nuvalo ir sunaikina ant mūro bei kitų ne medinių statybinių konstrukcijų. Biocidų įmaišoma gamybos proceso metu į geros kokybės tinką, glaistą, net į kai kuriuos dažus ir klijus – kapsulės reaguoja į mikroorganizmų ataką ir fasadas apsaugomas dešimčiai metų į priekį. 

nuotrauka galerija.vu.lt

Šiltas fasadas, nebijantis saulės, smūgių ir pelėsio Vienas svarbiausių dalykų rinkoje, ypač tokioje mažoje kaip Lietuvos, yra geras įmonės vardas. Bendrovė „Frontalis“ jau turi susikūrusi pavyzdinę verslo istoriją, grindžiamą partneryste, atsakomybe bei profesionalumu, ir toliau vysto užsibrėžtą veiklos tikslą tiekti kompleksinių sprendimų statyboms, užtikrinti aukščiausią gaminių kokybę bei ilgą, rūpesčių nekeliančią pastatų eksploataciją. „Siūlome didelę produktų gamą, kurioje yra laiko patikrintų įvairiausių sprendimų“, – sako vadovas Žanas Paškevičius. Įmonės atstovaujamas statybinės chemijos gamintojas „Hufgard Optolith Bauprodukte“ turi itin gilias šeimos verslo šaknis – bendrovė kildinama net nuo 1720 m. ir perduodama iš kartos į kartą. Iki šiol Hufgardams priklauso senoviniai kalkių klodai – tai tikras verslo perlas. Retas reiškinys, kad šeima sugebėtų per tiek amžių išlaikyti verslą, atsispirti didiesiems tinklams. „Hufgard Optolith“ savo gaminiams naudoja itin aukštos kokybės žaliavas ir šios kokybės neaukoja dėl kainos ir kiekybės. „Gamykla turi stiprią laboratoriją, žengiančią su mokslu ir rinkos poreikiais koja kojon ir kartu taikančią senovės patirtį, pavyzdžiui, paveldo pastatų remontui gaminami produktai, paremti dar iš Romos laikų atėjusiomis technologijomis. Kalbant apie šiuolaikines medžiagas – stengiamasi jas padaryti maksimaliai patvarias“, – pasakoja Ž. Paškevičius.

su vandeniu gali prasiskverbti į gilesnę tinko struktūrą, o tada jo išvalyti jau nepavyktų“, – įspėja Ž. Paškevičius. Tinko jėgą sustiprina mikropluoštas „Visi bendrovės „Frontalis“ siūlomi fasadų šiltinimo sistemų „Optotherm“ sudėtyje esantys mišiniai sustiprinami mikropluoštu, kuris suteikia papildomą tvirtumą ir atsparumą smūgiams, garantuoja sistemos ilgalaikiškumą“, – pabrėžia įmonės vadovas. Pavyzdžiui, atspariems nešvarumams ir pelėsiui „Optoplast“ tinkams spalvinti naudojami kokybiškiausi, ypač ilgalaikiai pigmentai, jų spalvų paletė yra beveik neribotos gamos. Visi gamintojo „Optolith“ tinkai dėl uždaros porų struktūros ne tik atsparūs nešvarumams, bet kartu efektyviai apsaugo fasadą nuo pelėsio ir dumblių atsiradimo, nes yra papildyti aukštos kokybės fungicidiniais priedais. „Optolith“ sistemos šeimai priklauso ir itin atsparus smūgiams klijavimo-armavimo mišinys šiltinimo sistemoms „Optotherm Multi KSW“.

S TAT Y B A

Šiandien sunku rasti prižiūrėtą nešiltintą arba neketinamą šiltinti pastatą. Pastato išorės estetikai itin svarbus fasadų šiltinimo sistemų praktiškumas, atsparumas ir ilgalaikiškumas. O šios jų ypatybės visų pirma priklauso nuo suderintų tarpusavyje elementų sąveikos.

Įmonės „Optolith“ sėkmę įrodo reikšmingi tarptautiniai įvertinimai: penki „Gazelės“ apdovanojimai, du „Forbes“ deimantai, Europos medalis bei „Grand Prix XV“, gauti restauravimo parodoje, ir titulas „Solidi firma“. 

Padėkite fasadui nesitepti! Lietuvoje tampa vis populiariau pasirūpinti, kad pastato fasadas būtų neteplus, turėtų savaiminio išsivalymo funkciją. Įmonės „Frontalis“ siūlomi „Optolith“ fasadiniai tinkai – nuo brangiausio silikoninio iki pigiausio akrilinio – turi mikrofunkciją, neleidžiančią iš aplinkos į giluminius tinko sluoksnius patekti nešvarumams. Jie lieka ant fasado paviršiaus iki pirmųjų lietaus lašų ar vėjo gūsio. „Miestuose fasadus ypač bjauroja itin smulkios ir teplios mikrodalelės, kurias išmeta automobiliai, todėl, jeigu tinkas nėra mikrostruktūrinis, tos dalelės ilgainiui kartu

S TAT y B A

KAIP LANGŲ IŠMANUMAS TOBULINA GYVENIMą

SonATA RAMAnAUSKiEnė

naujosios technologijos suteikia langams vis daugiau funkcijų, ypač suklusti verčia vis įvairesnės išmaniojo stiklo rūšių galimybės. Vieni langai patys tamsėja itin vaiskią dieną, kiti saugo šilumą, neišleisdami iš patalpos vidaus infraraudonųjų spindulių, treti gali gaminti elektros energiją, ketvirtiems ant paviršiaus arba briaunose įmontuojami dalinai šviesą praleidžiantys saulės energijos elementai. Pastaruoju metu stebina keičiantis spalvą ir kartu gaminantis elektrą stiklas. ir tai dar ne riba... PADEDAMAS VĖJO IR LIETAUS STIKLAS GAMINS ELEKTRą? neseniai JAV išrastas naujo tipo langų stiklas, galintis ne tik pakeisti spalvą, bet ir gaminti elektros energiją. Jis atsirado pirmiausia galvojant apie stiklus, kuriuos nuolat veikia vėjas ir lietus. Tokiai gamybai pritaikytas triboelektros, t. y. trinties elektros (kai elektros srovė sukuriama dviem paviršiams trinantis vienas į kitą) ir statinės elektros, kurios turi lietaus lašai, potencialas. šiems dviem skirtingiems elektros generavimo variantams stikle panaudoti skirtingi medžiagų sluoksniai: pirmajame sluoksnyje išdėstyti taip pat neseniai išrasti triboelektros nanogeneratoriai (TEnG), paimantys į stiklą atsimušan-

čių lietaus lašų teigiamą elektrinį krūvį; antrąjį sluoksnį sudaro du plastiko lakštai su juos skiriančiomis mažomis spyruoklėlėmis. Dėl padidėjusio oro srovės greičio lakštai spaudžiami vienas prie kito ir taip sukuriama trinties elektros srovė. o sumažėjus atstumui tarp lakštų stiklas patamsėja ir įgauna melsvą atspalvį. Kol kas pavyko sugeneruoti maždaug 130 milivatų elektros vienam kvadratiniam metrui stiklo. nors tai labai mažai, tačiau toks stiklas tinka naudoti ir bevielio ryšio tinklams, nes pajėgtų maitinti mažos galios prietaisus. Laukia dar vienas iššūkis – rasti būdų stikle ne tik generuoti, bet ir išsaugoti elektros energiją, tarkime, įterpiant permatomus superkondensatorius.

Ir – netikėtumas: šildančius langus galima naudoti nestandartiniams sprendimams. Pavyzdžiui, juos pritaikyti bet kuriose šviesai laidžiose konstrukcijose, kaip, tarkime, lodžijoje oranžerijoje su egzotiškais augalais įprastame miesto bute. Arba šildoma pavėsinė iš stiklo užmiesčio sklype – tikra vasaros oazė apsnigtame peizaže... Išmanusis stiklas pasyviesiems namams – naudinga realybė Pagal nuostatas pasyviuosiuose pastatuose, atitinkančiuose A++ klasę, energijos suvartojimas turi būti net 90 % mažesnis nei tipinės statybos pastatuose. Tą įmanoma pasiekti parenkant tinkamas medžiagas, energiškai efektyvius langus, naudojant alternatyvius energijos šaltinius, keičiant gyventojų gyvenimo būdą. Atsižvelgdamas į tai, kad pasyviuosiuose namuose nėra oro kondicionierių, vienas JAV architektūrinio stiklo gamintojas sukūrė langų stiklą su inovatyvia danga „ClimaGuard Premium2“ – ji išsiskiria dideliu šviesos laidumu, termoizoliacija ir gebėjimu maksimaliai išnaudoti saulės energiją patalpoms šildyti. Ši naujos kartos šilumą taupanti stiklo danga leidžia ir Lietuvos langų gamintojams sukurti išmaniuosius langus su trigubo stiklo paketais, akivaizdžiai sumažinančiais energijos sąnaudas apšvietimui bei šildymui. Ji gali būti grūdinama ar dedama ant laminuoto stiklo, todėl tinka naudoti ne tik įprastiems langams, bet ir stiklo konstrukcijoms, kurioms keliami saugumo žmogui reikalavimai. Langai su trigubo stiklo „ClimaGuard“ paketu į patalpas praleidžia 74 % natūralios dienos šviesos, o šių langų šilumos perdavimo koeficientas Ug siekia 0,53 W/m²K. Vienas pirmųjų A klasės energinio naudingumo visuomeninių pastatų, kurio stiklo fasadams pritaikytas šis energiją taupantis sprendimas, – Vilniuje pastatytas biurų daugiaaukštis „Grand Office“. Langai su ventiliacijos sistema Europos bendrovių konsorciumas sukūrė langų su ventiliacijos sistema technologiją „Climawin“, pritaikytą tiek šiltam, tiek šaltam klimatui. Ši technologija žiemą, kai per

langus ir vėdinimo sistemą prarandama daug pastato šilumos, padės kone ketvirtadaliu sumažinti šildymo išlaidas, o vasarą atliks vėsinimo funkciją. Europos Sąjungos investicijomis finansuota technologija turėtų ypač sudominti senų pastatų renovacijos dalyvius. Sukurtoji technologija iš esmės yra pasyvi rekuperacinė vėdinimo sistema. Standartinis pastatas, aprūpintas vien tik ja, sutaupo 18–24 % šilumos. Languose optimizuota šilumos varža, saulės energijos išnaudojimas ir saulės spindulių kontrolė leidžia akivaizdžiai pagerinti pastato energinį ir šiluminį efektyvumą. Integruota vėdinimo sistema yra valdoma patalpose belaide jutiklių sistema, vėdinimo oras šildomas naudojant ir saulės baterijų tiekiamą energiją. Langai išsiskiria automatiškai reguliuojamu oro įtraukimu, dvigubu stiklų sluoksniu, oro filtrais. Sistema ištirta ir patvirtinta septynių partnerių iš Danijos, Vokietijos, Airijos ir Portugalijos.

S TAT Y B A

Kai į stiklą įliejami metalų oksidai... Architektūros ir statybos srityse šildantys langai atvėrė dideles galimybes ir iš esmės keičia įsivaizdavimą apie energiškai efektyvų namą. Šildantys langai atsirado dėl technologinio proveržio, kuris leido gamybos procese į stiklo kristalinę gardelę įlieti plonus ir nematomus (permatomus) srovę praleidžiančių metalų oksidų sluoksnius. Tokie langai įšildo patalpą, pasitelkdami infraraudonuosius spindulius. Jų eksploatavimas yra analogiškas kaip įprasto elektros prietaiso, o montavimas panašus į įprastų plastikinių langų. Šildantys langai padeda išvengti skersvėjų, šalto oro srautų, kondensato ir šilumos nuostolių. Ši išmanioji alternatyva tradicinėms šildymo sistemoms yra gerokai tobulesnė ir ekonomiškesnė. Šildančiuose languose sumontuojami davikliai ir termoreguliatoriai, kuriais galima lengvai, greitai ir labai tiksliai keisti temperatūrą kiekvienoje pastato patalpoje pagal poreikius. Tokie langai garantuoja visišką nepriklausomybę nuo neprognozuojamų Lietuvos orų, šilumos tinklų avarijų, oficialiai skelbiamų šildymo sezonų pradžios ir pabaigos.

Langai švarūs išbus ilgiau Ir biurų valdytojams, ir namų šeimininkėms labai pravartūs savaime nusivalantys langai su unikalia dvejopo veikimo danga, naudojančia gamtos jėgas. Jų stiklo paketai turi specialią dangą, atliekančią dvi funkcijas: 1) ji reaguoja į UV saulės spindulius, kurie suardo organinius nešvarumus; 2) lyjant ant jos nesusiformuoja lašelių, kai vanduo tolygiai pasiskirsto ant stiklo paviršiaus suformuodamas ploną plėvelę, kuri neleidžia susilaikyti nešvarumams, apsaugo nuo dėmių bei nudžiūvimo dryželių susidarymo. Toks stiklas itin greitai nudžiūva. Saulės, šilumos izoliacijos ir triukšmo kontrolės reikalavimai dideliuose įstiklinimo plotuose gali būti derinami su savaime nusivalančių stiklų savybėmis. Vienu telefono mygtuko spustelėjimu... Nemėgstantiesiems dangstyti langų, bet mielai maigantiems telefoną išradėjai siūlo specialią plėvelę, kuri gali paversti langus neskaidriais vos vienu išmaniojo telefono paspaudimu – internetu valdoma sistema leidžia mėgautis privatumu netraukant užuolaidų. Be to, daugiau nereikės jaudintis dėl palikto atviro lango išvykus, nes su inovatyvia langų sistema „VeriLock“ galima valdyti langus išmaniuoju telefonu.

NAUJA LANGŲ MONTAVIMO SISTEMA PADEDA GAUTI NAMO ENERGINIO NAUDINGUMO A+ AR A++ SERTIFIKATą*

S TAT y B A

Dar viena išmanioji technologija leidžia nustatyti norimą stiklų spalvą pagal poreikį ir nuotaiką: inovatyvūs spalvą keičiantys stiklai gali raminti arba, priešingai, suteikti energijos, užtikrinti privatumą arba puikų apšvietimą filmams žiūrėti. IŠORINĖS LANGŲ JUOSTOS hidroizoliacinės, garui laidžios poliesterio juostos, naudojamos langų ir durų montavimo siūlės išorinėje pusėje. Jos atsparios mikroorganizmams, apsaugo nuo vėjo ir lietaus. šias juostas galima tinkuoti, glaistyti arba dažyti. Tamprios, elastingos juostos kompensuoja pastato deformacijas. Garų difuzijos varža – Sd ≤ 0,07 m.

VIDINĖS LANGŲ JUOSTOS Garui nelaidžios poliesterio juostos, naudojamos langų ir durų montavimo siūlės vidinėje pusėje. Tai puiki, atspari mikroorganizmams garo izoliacija, kurią galima tinkuoti, glaistyti, dažyti. Tamprios ir elastingos juostos kompensuoja pastato deformacijas. Garų difuzijos varža – Sd ≥ 45 m.

ELASTINGOS POLIURETANINĖS MONTAVIMO PUTOS „FLEXIFOAM“ naujoviškos, visiškai paruoštos naudoti poliuretaninės putos. Joms būdingas didelis elastingumas ir formos atgavimas po mechaninio poveikio. Puikiai atkartoja siūlių mechaninius poslinkius ir nesutrūkinėja, todėl ilgai nepraranda izoliacinių savybių, labai gerai izoliuoja garsus ir šilumą. * Sertiﬁkatai išduodami po nesandarių pastato vietų nustatymo dūmų testo metu.

UAB „SOUDAL“ I VERKių G. 29, ViLniUS

70TEL. 8 5 272 2702 I TEL. / FAKS. 8 5 230 0190

RYTOJAUS TECHNOLOGIJA BIURO, NAMŲ BEI KOMERCINĖMS PATALPOMS „Smart Glass“ technologija žada „šviesų rytojų“ biuro, namų bei komercinėms patalpoms. Tai vienu jungiklio paspaudimu reguliuojama išmaniojo stiklo plėvelė, leidžianti valdyti stiklo skaidrumo savybes. Veikimo principas gana paprastas: plėvelėje esantys skystieji kristalai, veikiami elektros srovės, susigrupuoja sudarydami tvarkingą struktūrą ir taip praleidžia šviesą. išjungus elektros srovę, kristalų struktūra tampa netvarkinga – taip vaizdas už lango tampa nematomas. Plėvelė ne tik suteikia privatumo, bet ir taupo energiją, dėl jos vasarą patalpoms kondicionuoti išeikvojamą energiją galima sumažinti iki 50 %. Tokios išmaniosios plėvelės gali būti limpančios – naudojamos ant bet kokio stiklinio paviršiaus, jos puikiai tinka stiklams laminuoti. Pritaikius „Smart Glass“ technologiją galima įrengti interaktyvius ekranus, naudojamus parduotuvių vitrinose, parodų metu ar pristatymo renginiuose. LANGAI – IŠ PERMATOMOS MEDIENOS? Amerikiečių chemikai pasiūlė langų stiklus pakeisti mediena, atradę būdą, kaip paversti ją visiškai permatoma pašalinant iš jos ligniną. Tokie langai padės taupyti šilumos energiją, nes bus ne tokie laidūs kaip stiklas. Mediena apdorojama dviem etapais: iš pradžių ji mirkoma itin aukštos temperatūros natrio tirpale, kuris pašalina ligniną (mišrų aromatinį polimerą, kuris palaiko medžio tvirtumą) – po šio proceso mediena tampa minkšta ir permatoma. Vėliau tokia apdorota mediena tepama epoksidine derva. ši ją kelis kartus sutvirtina. Kol kas pavyko apdoroti 12 х 12 cm dydžio ir 1 cm pločio medienos gabalą. Panašų medienos apdorojimo būdą šiuo metu mėgina ir švedai. NEMATOMA PAGALBA Ją MATANTIEMS PAUKŠčIAMS Daugybė paukščių žūsta atsitrenkę į stiklo namų langus. Siekiant to išvengti buvo sukurta speciali langų plėvelė „ornilux Mikado“, kurios nemato žmogaus akis, tačiau ją puikiai pastebi paukščiai – tai padeda saugoti sparnuočių gyvybes. 

Lauko durys – namo vizitinė kortelė Lauko duris pastebi kiekvienas svečias. Dažniausiai varstomos durys turi būti ne tik gražios, derėti prie namo išorės, bet ir būti patvarios. Todėl visų pirma lauko durys turi būti kokybiškos ir profesionaliai pagamintos. Estijos gamykloje „Viljandi Windows and Doors“ dirba tik aukščiausios kvalifikacijos meistrai, o gamybai naudojamos tik kokybiškos medžiagos ir furnitūra. UAB „Vauksa“ yra šios gaminamos produkcijos oficiali atstovė Lietuvoje, tad savo klientams siūlo didelį lauko durų asortimentą.

S TAT Y B A

Tipinės „Viljandi“ lauko durys gaminamos su viena arba dviem sandarinimo tarpinėmis. Durys su viena sandarinimo tarpine pritaikytos namams su prieangiu, su dviem tarpinėmis – namams be prieangio. Gaminamos ir įstiklintos lauko durys. Tipinėms lauko durims stiklinti naudojami vienos kameros arba dviejų kamerų stiklo paketai. Stiklintų durų šilumos laidumo koeficientas 1,00 W/m2K, aklinų – 0,77 W/m2K. Visos lauko durys gaminamos pagal specialias technologijas, pritaikytas šiaurės šalių klimatui, todėl gali atlaikyti žymesnius temperatūrų svyravimus. Šių durų tipas populiariausias Skandinavijoje. Kitas pasirinkimas – dar labiau šilumos energiją taupančios lauko durys Thermo. Stiklintos lauko durys Thermo montuojamos su trigubu stiklo paketu, todėl šilumos į aplinką atiduodama mažiau. Lauko durų Thermo šilumos laidumo koeficientas 0,68 W/m2K, durų su stiklu – 0,78 W/m2K. Thermo durų modeliai tokie pat, kaip ir tipinių lauko durų. „Viljandi Windows and Doors“ lauko durys gaminamos ne tik vienvėrės. Pagal kliento pageidavimą galima pagaminti praplatintas arba dvivėres duris. Šios durys taip pat

gali būti įstiklintos, turėti įstiklintą šalidurį ar viršlangį. Kad durimis būtų patogu naudotis, jos derėtų prie namo eksterjero, klientas gali pasirinkti, į kurią pusę bus atidaromos durys: į lauką ar vidų, pasirinkti vieną iš durų apdailos būdų: dažyti ar dengti tikmedžio faneruote. Įrengiant duris pietinėje pusėje, rekomenduojame rinktis šviesesnių tonų spalvas. Norintieji išskirtinumo gali rinktis raižytas ar filingines duris. Į lauko duris montuojama Protectus lauko durų furnitūra. Gamyklos naujiena – lauko durys Funkis. Esminiai Funkis skirtumai nuo įprastų „Viljandi“ lauko durų yra vyriai ir stiklajuostė. Lauko durys Funkis montuojamos su 4 paslėptais vyriais Tectus TE 340 3 D. Durys gali būti aklinos arba su stiklu. Stiklintos lauko durys Funkis montuojamos su dvigubu stiklo paketu. Stiklajuostė tvirtinama tik iš vidinės durų pusės. Tai durims suteikia modernumo. Jei statant namą keliami priešgaisrinio saugumo reikalavimai, „Viljandi Windows and Doors“ siūlo ugniai atsparias lauko duris FD14. Šios durys sulaiko ugnį 30 min. (atsparumo ugniai klasė EI30), durų oro garso izoliavimo rodiklis – 35 dB, šilumos laidumo koeficientas – 1,0 W/m2K. Visoms „Viljandi Windows and Doors“ lauko durims taikoma 2 metų garantija, jei laikomasi gamintojo nurodytų reikalavimų. UAB „Vauksa“, be didelio lauko durų asortimento, klientams siūlo ne ką mažesnį vidaus durų pasirinkimą. Tai dažytos, faneruotos ar laminuotos durys butams, biurams, viešbučiams, administraciniams pastatams. „Viljandi Windows and Doors“ taip pat gamina klijuotos medienos bei medinius kombinuotus su aliuminiu langus. UAB „Vauksa“ specializacija – ne tik medinių langų ir durų gamyba. Įmonė taip pat siūlo didelį pasirinkimą plieninių durų. UAB „Vauksa“ plieninės durys Protectus gali būti tiek lauko, tiek vidaus, montuojamos į technines patalpas. Ugniai atsparios Protectus plieninės durys ugnį ir dūmus sulaiko nuo 30 iki 120 min. Durys turi Lietuvoje patvirtintus sertifikatus. 

S TAT Y B A

Geriausia reklama – nuveikti darbai

inŽinERiJA

Medžiais, dekoratyviais krūmais, gėlynais, kiemų pievelėmis pasipuošusioje J. Zikaro gatvėje aukštai ant triaukščio mūrinio namo fasado švyti trys raudonos raidės – SPB. čia įsikūrusi Panevėžio projektuotojų būstinė UAB Statinių projektavimo biuras (SPB).

„Kai kas dar ir dabar bando įrodinėti, kad žodis „biuras“ mūsų pavadinime per prastas tokiai solidžiai, autoritetingai įmonei, net menkina jos įvaizdį, – kalba SPB direktorius Raimundas Pilkauskas. – Bet mes ir neieškojome solidesnio pavadinimo, o per jį ir didesnės garbės. Seniai savo darbais – sukurtais projektais ir pagal juos pastatytais objektais – esame gerai žinomi ir vertinami visoje Lietuvoje. Drąsiai šiandien galime pasigirti: per 22 metus mūsų projektuotojai parengė beveik 700 projektų. Kokybišku darbu pelnėme didelį klientų pasitikėjimą, todėl ir sunkiausiais ekonominės krizės metais nepritrūkdavome užsakymų. Visą laiką dirbame stabiliai, kryptingai didiname projektuojamų objektų spektrą. Įmonė kasmet auga, tvirtėja, didindama atliekamų projektų apimtis bei plėtrą geografiniu požiūriu. Praėjo laikai, kai tekdavo apsiriboti Panevėžio miestu arba kai kuriais Aukštaitijos regiono rajonais. Dabar dirbame visoje Lietuvoje.“ Specialistus, užsakovus stebina ne tik didelis panevėžiečių projektuotojų produktyvumas, bet ir universalumas, projektų įvairovė, originalumas. neretai drąsiai, net šiek tiek rizikuodamas SPB imasi pačių netikėčiausių ir sudėtingiausių projektų, kurių Lietuvoje dar niekas nedarė. Kolektyvo žmonės teisėtai didžiuojasi ir džiaugiasi Klai-

pėdos laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) pagal jų projektą pastatyta „orion Global PET“ gamykla. Tai vienas didžiausių ir ryškiausių šiuolaikinio uostamiesčio pramoninių akcentų. „norvegijos sostinėje osle per surengtą bendrą norvegų ir lietuvių verslininkų konferenciją buvo rodomas Lietuvą pristatantis filmas. Jo kadruose puikavosi ir mūsų projektuota įmonė „orion Global PET“, – prisimena SPB direktorius R. Pilkauskas. – Po to ne vienas klausinėjo, kaip sekėsi tokią nelengvą užduotį realizuoti, stebėjosi, kad su ja dirbo tiek nedaug žmonių.“ Dar vienas reikšmingesnių Statinių projektavimo biuro projektų – Grūdų krovos terminalas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėje. naujas iššūkis ir rimtas egzaminas SPB kolektyvui buvo nuo smarkaus gaisro stipriai nukentėjusios naujamiesčio šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčios rekonstrukcijos projektas. Reikėjo nė kiek nepažeisti šventovės senosios architektūros, išsaugoti ir atkurti vidaus apdailos elementus, visiškai perstatyti gaisro metu nugriuvusius bokštus. Taip pat teko rekonstruoti bažnyčias Raguvoje, Paįstryje ir dar keliuose Panevėžio rajono miesteliuose. Visais atžvilgiais nestandartinis buvo Panevėžio viešbučio „Romantic“ išplėtimo ir rekonstrukcijos projektas. Viešbutis buvo įrengiamas buvusiuose malūno sandėliuose prie nevėžio upės. Įmonė atliko daugybę gamyklų naujos statybos ar rekonstravimo projektų. Tai „Adax“, „norac“, „Aldrea“, „Kalnapilis“, „Vilniaus duona“, „Amilina“, „Devold“, „hjellegjerde“, „Siva Scan“, „Lietkabelis“ ir daug kitų. Suprojektavo nemažai didelių ir mažesnių prekybos centrų: „Maxima“, „iki“, „Rimi“, „Supernetto“. Didžiulis pastarųjų metų darbas – žemės ūkio pastatų ir statinių projektavimas: daugiau nei 50 grūdų elevatorių, daugybė fermų ir paukštidžių, mechanizacijos kiemų, įvairių tipų sandėlių bei automobilių salonų.  UAB STATinių PRoJEKTAViMo BiURAS J. ZiKARo G. 41A, LT-35222 PAnEVėŽyS TEL. +370 45 50 82 59, EL.P. BiURAS@ERDVES.LT WWW.STATiniUPRoJEKTAViMAS.EU

AR ATSAKINGAI SUVOKIAM GAISRO PREVENCIJOS SVARBą?

Kasmet Lietuvoje ugniagesiai skuba gesinti daugiau nei 12 tūkst. gaisrų. Juose vidutiniškai žūsta arti pusantro šimto žmonių, pelenais virsta nekilnojamasis ir kitas materialusis turtas, pramoniniai ar visuomeniniai objektai, patiriama begalė nuostolių. Pagal statistiką būtent pastatuose kyla net 90 % gaisrų, o juk patalpose mes praleidžiame didžiąją dalį savo laiko. Tai verčia susimąstyti, ką kiekvienas mūsų privalėtų daryti, kad tokie žiaurūs statistiniai duomenys, reiškiantys netekčių skausmą ir ašaras, būtų mažesni, kad įkyrios gaisrinių ir greitosios pagalbos automobilių sirenos netrikdytų gyvenimo ritmo. Gaisro prevencija – tai priemonės, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią gaisrui. Jos turi būti efektyvios ir šiuolaikiškos, kad būtų galima deramai apsaugoti žmones ir jų turtą nuo nuolatinės gaisro rizikos. šiandien paveikti gyventojų elgesį vien įspėjimais, tikintis aukšto sąmoningumo lygio, jau nebeužtenka. Reikia nuolatos rūpintis, kad visiems kuo geriau būtų žinomos visos apsaugos nuo gaisro priemonės ir galimybės. nors gyvename jau XXi a., bet dar galime atrasti nemažai sąmoningų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų. Dažniau nei kitur jų galima aptikti statybų pramonėje, kurioje naujovių atžvilgiu vis dar neretai pastebima daugokai konservatyvumo ir inertiškumo apraiškų. Kaip bebūtų keista, bet, anot gaisrinės saugos specialistų, būtent statybų sektoriuje per daug lėtai diegiamos naujosios gaisro prevencijos technologijos. šiandien jau niekam nereikia aiškinti, kad, be modernios priešgaisrinės signalizacijos, automatinės gaisro gesinimo sistemos, gesintuvų, karščio

ir dūmų jutiklių, dauguma objektų dėl gaisro grėsmės gali būti pasmerkti trumpalaikei eksploatacijai. Vertėtų pagaliau įsisąmoninti, kad atsakingų institucijų nustatytose gaisrinės saugos taisyklėse pateikti tik minimalūs reikalavimai, todėl statomiems pastatams visada galima pritaikyti ir aukštesnį gaisrinės saugos lygį. nors tai priklauso nuo pastatų savininkų, bet nereikėtų sumenkinti ir statybų šeimininkų – darbų rangovų – atsakomybės, nes darbų kokybė taip pat turi didžiulės reikšmės gaisrinės saugos lygiui, ypač kai turimi galvoje elektros instaliacijos darbai ar atitinkamas specialiosios statybinės technikos bei mechanizmų naudojimas bei statybos aikštelių įrengimas. Be to, norint užtikrinti tinkamą objekto saugą nuo gaisro, svarbiausia mokėti prognozuoti galimas degančios nelaimės priežastis ir eigą, numatyti gaisro plitimo kryptis ir apimtis, įvertinti visas galimas aplinkybes.

inŽinERiJA

DALiA ZiLinSKiEnė

1 lentelė. Statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasės. Konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasė

Minimalios statybos produktų degumo klasės Laikančiųjų konstrukcijų, išskyrus perdangų, denginių

Nelaikančiųjų sienų

Aukštų, pastogės patalpų, rūsio perdangų, denginių

A2–s1, d0

B–s1, d0

C–s2, d1

B–s1, d0

A2–s1, d0

D–s2, d2

C–s2, d1

nenormuojama

Pastatuose ugniai įsiliepsnoti paprastai užtenka 3 minučių. Aišku, kad tokio trumpo laikotarpio nepakanka evakuoti žmonių iš, pavyzdžiui, vidutinio dydžio biurų pastato ir per tiek laiko vargu ar atvyks gaisrininkų komandos. Statistikos duomenys rodo, kad gaisruose daugiausia nelaimėlių žūsta nuo dūmų, kai neįmanoma išvengti ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu ar kitais degimo produktais. Todėl iki šiol sunku rasti atsakymą į paradoksalų galvosūkį: kodėl visada žmonės, pavyzdžiui, pirkdami bet kokį automobilį dažniausiai domisi jo saugumu, tačiau pamiršta išsamiau domėtis sauga, kai sprendžiami didžiulių investicijų į pastatus klausimai. Gal kam atrodo, kad nauji statiniai ar pastatai jau savaime yra apsaugoti nuo gaisro, jei yra atiduoti eksploatuoti, jei priėmimo komisijai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai? Objekto gaisrinės saugos lygis nustatomas dar projektavimo etape. Tada statiniui pagal jo paskirtį parenkamos ir suprojektuojamos priešgaisrinės priemonės. Jos privalo nepriekaištingai atitikti statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, STR 2.05.11:2005 „Gaisro temperatūrų veikiamų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ ir kitus reikalavimus, numatytus LR galiojančiame Statybos įstatyme. Jis yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja LR Statybos įstatymas. INŽINERIJA

Laiptinių laiptatakių ir aikštelių

K1 K3

Vadovaujantis reglamentu STR 2.01.01(2):1999 statybos produktai (išskyrus grindų dangas) pagal degumą skirstomi į šias klases: A1, A2, B, C, D, E, F; pagal dūmų susidarymą į: į s1, s2, s3 klases; pagal degančių dalelių susidarymą į: į d0, d1, d2 klases. Tame pačiame dokumente statinio konstrukcijos pagal gaisrinį pavojingumą skirstomos į 4 klases: K0, K1, K2 ir K3. 1 lentelėje pateikiama statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasių priklausomybė nuo statybos produktų, iš kurių tos konstrukcijos pagamintos, degumo klasių. Tad akivaizdu, kad statinių gaisrinio pavojingumo klasės priklauso nuo statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasių. Be abejonių, objekto gaisrinė prevencija prasideda nuo statinio konstrukcijų atitinkamo atsparumo ugniai parinkimo ir projektavimo. Itin svarbu šia prasme atsakingai parinkti ir visas statybines, pastato šiltinimo ir apdailos medžiagas (gruntus, dažus, plyteles, lentas ir t. t.), tinkamai suderinti jų gaisrinę klasifikaciją, nepamiršti jų skleidžiamų dūmų gaisro atveju intensyvumo ir nuodingumo. Nors pastaruoju metu yra didelis sintetinių ir polimerinių statybos produk-

Laiptinių sienų ir priešgaisrinių užtvarų

B–s1, d0

D–s2, d2

tų pasirinkimas, vis dėlto reikėtų nepamiršti apie jų didesnį pavojingumą, kilus gaisrui. Norint užtikrinti saugią pastatų eksploataciją, ne mažiau svarbu tarpusavyje suderinti pasyviąsias ir aktyviąsias priešgaisrines saugos priemones. Pasyviosioms priemonėms priskiriami nedegūs barjerai ar užtvaros, saugantys nuo karščio ir stabdantys liepsnos pastate plitimą. Neretai jie montuojami, pavyzdžiui, iš nedegių akmens vatos gaminių ar atsparaus ugniai grūdinto stiklo pertvarų, aliuminio konstrukcijų. O štai aktyviosioms priešgaisrinės saugos priemonėms priskiriama priešgaisrinė signalizacija, dūmų jutikliai, vandens čiaupai ir įvairiausi modernūs prietaisai, apie kuriuos dar neseniai statybų specialistai mažai žinojo. Pastarieji gaminiai – tiesiog modernių technologijų įkūnijimas. Juose įdiegta tiek elektroninių naujovių, kad neapsiriksime pavadinę juos išmaniaisiais. Tai, pavyzdžiui: optiniai ir garsiniai signalizatoriai, į bendrą tinklą sujungiami šilumos ir dūmų jutikliai, nuotolinio valdymo jungikliai su bandymo ir nutildymo mygtukais, anglies monoksido jutikliai su ekranais, belaidės sirenos ir pan. Statybų rinką papildė naujos, šiuolaikiškos žaibosaugos sistemos, kur kas geriau saugančios objektus nei prieš kelis dešimtmečius. Jos yra jautresnės ir patikimesnės, komplektuojamos su gaminiais, pagamintais naudojant šiandienes įvairesnių galimybių technologijas. Norint sumažinti gaisrų statistinius duomenis reikia nuolat rūpintis – stebėti priešgaisrinių priemonių galiojimo laiką ir užtikrinti jų tinkamumą naudoti, nepertraukiamai prižiūrėti įrengtas sistemas. Tačiau gaisro atveju žmonių saugumas evakuacijos keliuose užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis. Reikia nepamiršti, kad pagal STR 2.01.01(2):1999: „Evakuacijos keliai pastate turi užtikrinti saugią žmonių evakuaciją (evakavimą) iš patalpų. Nustatant evakuacijos kelių apsaugą, turi būti užtikrinta saugi žmonių evakuacija (evakavimas), atsižvelgiant į evakuacijos kelią išeinančių patalpų paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį, konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasę ir evakuacinių išėjimų iš aukšto ir pastato skaičių.“ Kita vertus, žinoma, kad gaisro atveju žmonių elgesys yra lemiamas veiksnys – visi įmonių darbuotojai ar gyvenamojo namo gyventojai, visi turi žinoti atsarginius išėjimus, evakuacinius kelius ir kaip elgtis liepsnojant pastatui. Kiekvienam belieka atsakyti sau į šiuos klausimus: ar visa tai žinome, ar saugome save, savo artimuosius ir tėvynainius, savo ir kitų turtą? Ką patys dėl to esame nuveikę? Ar jau padarėme viską, ką galėjome, kad galėtumėme saugiai jaustis? 

ALUFLAM® – tarptautiniai priešgaisrinių stiklo ir aliuminio konstrukcijų sistemų ekspertai ALUFLAM® per nuolatinio tobulėjimo metus sukūrė aibę išskirtinės kokybės priešgaisrinių stiklo ir aliuminio konstrukcijų sistemų, atitinkančių pasaulinius statybos technikos ir estetikos reikalavimus. Modernios, inovatyvios priešgaisrinių stiklo ir aliuminio vitrinų, fasadų, durų bei pertvarų konstrukcijų sistemos patenkina ne tik įvairius poreikius, bet atitinka net ateities sprendimus – tai suteikia kūrybos laisvę architektams ir projektuotojams. ALUFLAM® sistemos yra išbandytos notifikuotose laboratorijose ir sertifikuotos Lietuvos gaisrinių tyrimų centre (GTC). Įmonės ekspertai nesileidžia į kompromisus dėl kokybės ir visuomet stengiasi rasti geriausią sprendimą. Nuosavas sistemų ir medžiagų tyrimų bei kūrimo padalinys, taip pat aliuminio profilių ekstrudavimo linijos leidžia sukurti ir pasiūlyti unikalius sprendimus įvairiausiems projektams įgyvendinti. Šiuo metu rinkai siūlomi priešgaisrinės klasės produktai – langų, durų ir fasadų sistemos nuo E30 iki EI120 klasės.

- ALUFLAM® Lietuva – priešgaisrinių, įprastų ir fasadinių konstrukcijų iš stiklo ir aliuminio gamykla; - Inžinerinis sistemų kūrimo, testavimo ir tyrimų departamentas; - ALUFLAM® MARINE – padalinys, kuriantis ir rinkai tiekiantis priešgaisrines stiklo ir aliuminio konstrukcijų sistemas, skirtas jūriniam sektoriui (nuo laivų iki naftos platformų). Šiemet Lietuvos rinkai pristatoma nauja stiklo ir aliuminio konstrukcijų sistema AF120, išsiskirianti 15 mm kartotiniu storiu, priešgaisrine klase iki EI60 ir itin konkurencinga kaina. Ji jau šiandien yra įdiegta didžiausiame priešgaisrinių konstrukcijų objekte Lietuvoje – naujame Vilniaus verslo centre „Quadrum“. Antroji naujiena – stumdomosios automatinės stiklo ir aliuminio konstrukcijų durys, sukurtos remiantis inžinerine patirtimi jūriniame sektoriuje. Šis gaminys bus sertifikuojamas Lietuvos gaisrinių tyrimų centre. 

PRIEŠGAISRINĖS „ALUFLAM®“ SISTEMOS FASADAS Fasado sprendiniai, derantys su įprastais fasadais. Siūlomi net iki EI120 priešgaisrinės klasės fasadai.

STIKLINIS STOGAS Stiklo stogai – fantastiškas natūralaus apšvietimo efektas. Siūlomi net iki EI90 priešgaisrinės klasės stogai.

STIKLINĖS SIENOS Net iki EI120 priešgaisrinės klasės vidinės stiklo sienos su vidstakčiais ar sandūros tipo jungtimis.

LANGAI Iki EI90 priešgaisrinės klasės aliuminio langai gali būti montuojami į betoną ar pakeisti įprastas sienas. Siūlomi varstomi ir nevarstomi langai.

STIKLINĖS GRINDYS Stiklo grindimis sukuriamos neįprastos erdvės ir apšvietimas. Siūlomos net iki EI90 priešgaisrinės klasės grindys.

DURYS Iki EI90 priešgaisrinės klasės varstomosios arba stumdomosios lauko ir vidaus durys iš įstiklintos ar vientisos plokštumos.

I N Ž IN IN INERIJA

Priešgaisrinės vitrinos sistema AF120

ALUFLAM® įmonių grupę sudaro: - ALUFLAM® EXTRUSION – aliuminio profilių ekstrudavimo gamykla, kurioje projektuojami ir gaminami profiliai bei sistemos;

UAB „Aluflam“ Ukmergės g. 7, Jonava I Tel. +370 656 91275 el. p. info@aluflam.lt I www.aluflam.lt

PRiEšGAiSRinėS SiSTEMoS:

šiUoLAiKinė METALo APSAUGA nUo GAiSRo

inŽinERiJA

ALGiMAnTAS BūDELiS, UAB „Undena“ pramoninių dažų grupės specialistas

Bet kurio statybos objekto – prekybos centro, sporto ar logistikos pastato, laisvalaikiui skirto komplekso, vaikų darželio ir pan. – projekto privaloma dalis yra gaisrinė sauga. Pastaruoju metu jai skiriama vis daugiau dėmesio, akcentuojama reikšmė. Vienas pagrindinių gaisrinės saugos uždavinių – statyti ir įrengti pastatus ar statinius taip, kad būtų užtikrinta saugi žmonių evakuacija iš gaisro vietos ir gelbėjimo tarnybos galėtų netrukdomos atlikti savo darbą. Pagal naudojamas statybines medžiagas, objektų paskirtį ir gaisrinės saugos reikalavimus pastatai skirstomi į kategorijas. Pagal jas pagrindinėms pastato konstrukcijoms – sienoms, perdangoms, stogams, laiptinėms, langams, durims ir kt. – keliami konkretūs priešgaisriniai reikalavimai. Jeigu objekto statybai naudojamas metalas, dažniausiai jo paviršiai apsaugomi priešgaisriniais dažais. Priešgaisriniai dažai – tai medžiaga, kurios savybės atsiskleidžia gaisro metu. Temperatūrai priartėjus iki +200 °C, priešgaisriniai dažai pradeda plėstis sudarydami anglingąjį izoliacinį sluoksnį, kuris apsaugo metalą nuo perkaitimo ir leidžia išvengti viso pastato griūties. Konstrukcijų ar detalių dengimo besiplečiančia dažų

Pastaruoju metu priešgaisrinių dažų gamybos technologijos sparčiai tobulėja. Skirtingomis priešgaisrinių produktų savybėmis gamintojai stengiasi patenkinti įvairiausius jiems keliamus reikalavimus. Lietuvoje UAB „Undena“ atstovauja tarptautiniam koncernui PPG CoATinGS, gaminančiam aukštos kokybės priešgaisrinius produktus. Jo vandens ir skiediklio pagrindu gaminami dažai skirti apsaugoti tiek pramoninių gamybinių, tiek visuomeninės paskirties pastatų konstrukcijoms. Pavyzdžiui, dažai „Steelguard 564“ skirti metalo konstrukcijoms iš uždarų kvadratinio ar stačiakampio skerspjūvio profiliuočių, o dažai „Steelguard 702“ pritaikyti konstrukcijoms iš apvalaus skerspjūvio elementų apsaugoti. Bet, norint dažyti atvirų skerspjūvių profiliuočius, ekonomiškiau būtų rinktis dažus „Steelguard 801“. išskirtinė šių dažų savybė – jais padengtos konstrukcijos net 12 mėnesių gali būti neapsaugotos nuo kritulių lauke. Tai ypač patinka statybininkams, nes statomi objektai kartais ilgai būna be stogo, veikiami kritulių. Be to, vandens pagrindu pagaminti priešgaisriniai dažai itin tinka pastatuose, kuriuose keliami padidinti higienos reikalavimai, pavyzdžiui, gydymo ar vaikų įstaigose, maisto pramonės objektuose ir pan. šiems objektams rekomenduojami „Steelguard 585“. Beje, visos įvežamos į šalį UAB „Undena“ priešgaisrinės dangos turi Lietuvos SPSC ir Gairinių tyrimo centro sertifikatus, atitinka LST En ir ETAG reikalavimus. Žinoma, vientisą priešgaisrinę konstrukcijų apsaugą sudaro dažymo sistema iš trijų sluoksnių: grunto, besiplečiančių dažų ir viršutinio dengiamojo sluoksnio. Svarbiausia sąlyga – visi sluoksniai turi būti suderinti vieni su kitais. Grunto paskirtis dvejopa – saugoti metalo paviršių nuo korozijos ir užtikrinti jo sukibimą su dažų sluoksniu. Tai labai svarbu, nes gaisro atveju blogai sukibę dažai gali atšokti nuo grunto ir palikti paviršius be apsaugos. Tokiu atveju konstrukcija neatitiks keliamų priešgaisrinių reikalavimų ir suirs, o pastatas gali sugriūti dar nespėjus net iš jo evakuoti žmonių. ne mažiau svarbus ir viršutinis dengiamasis sluoksnis. Jis turi hermetizuoti dažus ir apsaugoti juos nuo aplinkos poveikio bei sustabdyti aktyviųjų dalelių emisiją į išorę. Geriausia tam naudoti akrilines arba poliuretanines dangas. Labai svarbu, kad jos būtų gamintojo suderintos ir leidžiamos naudoti konkrečioje priešgaisrinėje sistemoje. ypač efektinga PPG CoATinGS gaminama akrilinė viršutinė danga „Steelguard 2458“. Ja galima pradėti dengti priešgaisrinius dažus jau po 60 min. Tai labai paspartina objektų statybą. Beje, plati viršutinių dangų spalvų paletė leidžia pasireikšti ir neribotai architektų fantazijai.

Pateiktoji informacija susijusi su buitinių, vadinamųjų celiulioziniais, gaisrų rūšimi, kai dega medžiagos ir produktai, esantys įprastoje aplinkoje: biuruose, prekybos centruose, gyvenamuosiuose namuose ir pan. Tačiau, yra ir kita gaisrų rūšis ─ angliavandeniliniai, pavyzdžiui, kai dega nafta ar jos produktai. Jie ypatingi tuo, kad vos per 5–10 min. temperatūra pasiekia daugiau nei +1 000 °C. Tokiu atveju naudojamos kitos priešgaisrinės medžiagos – taip pat besiplečiančios dangos, tačiau epoksidinės. Joms priskiriama ir PPG CoATinGS gaminama „Pitt-Char® XP“. „Pitt-Char® XP“ danga naftos gamybos įrenginius ir dujų talpyklas apsaugo nuo vandenilinio gaisro, suteikia apsaugą net ir sprogimo atveju. iki šiol tokioms konstrukcijoms apsaugoti buvo naudojami akmens vatos gaminiai, priešgaisriniai dembliai ar cementiniai-vermikulitiniai mišiniai. Tačiau, visų jų bendras trūkumas – prasta antikorozinė apsauga, lemianti metalo koroziją. Ji gali atsirasti jau po kelerių metų eksploatacijos, kai tokia danga atšoka, įtrūksta, blogiau atlieka savo pagrindinę funkciją. ir atvirkščiai – epoksidinė besiplečianti danga „Pitt-Char® XP“ efektyviai saugo paviršius tiek nuo korozijos, tiek nuo gaisro. Taip pat sprogimo atveju ši elastinga medžiaga geriau apsaugo konstrukcijas nuo skriejančių skeveldrų. Ji tvirtai laikosi ir nesutrūkinėja net nuo kryptingos smūgio bangos. ši priešgaisrinė danga yra sertifikuota ir atitinka visus UL, BV, DnV, „Lloyd’s“ registro, GASAFE ir kitų standartų keliamus priešgaisrinius reikalavimus. 

inŽinERiJA

danga storis priklauso nuo laiko, per kurį gaisro metu jos turi atsilaikyti, ir nuo matmenų ─ stambesniems elementams reikia plonesnio priešgaisrinių dažų sluoksnio, o smulkesniems ─ storesnio.

UAB „UNDENA“ SAVAnoRių PR. 315, LT-50122 KAUnAS I TEL. 8 37 314 214 I WWW.UnDEnA.LT

inFRASTRUKTūRA

apIe parkų FOrMaVIMO prIncIpuS

Stasys Liaukevičius

Sąvoką „parkas“ lietuviškasis terminų žodynas apibūdina kaip „prižiūrimą natūralų arba ugdomą želdyną poilsiui, pramogai ar gamtos apsaugai“. Specialių taisyklių parkams įrengti Lietuvoje nėra. Iš esmės, parkų įrengimą ir formavimą reglamentuoja tie patys teisės aktai, kaip ir miškų įveisimą ir tvarkymą. Ypač tiems parkams, kurie yra miško tipo. Vienas iš išskirtinių dokumentų, reglamentuojančių būtent parkų tvarkymo veiklą, yra Valstybinės reikšmės parkų nuostatai, kurie nustato ypatingą istorinę, architektūrinę, kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę ir dendrologinę vertę turinčių parkų valstybinėje žemėje atrankos kriterijus, apsaugą, tvarkymą, veiklą juose, jų lankymą ir kontrolę.

Daug parkų įrengimo dalykų priklauso nuo paties miškotvarkos projekto. Bet kuriam parkui įrengti pirmiausia reikalingas miškotvarkos projektas. Pagal jį turi būti organizuojama miškų ūkio ir parko veikla ir atliekami visi įrengimo, atkūrimo, naudojimo ir tvarkymo darbai. Ir, tik turint parengtą projektą, galima imtis tolesnių darbų. Miškotvarkos projektus rengia kraštovaizdžio architektai. Jie ir numato, kokių rūšių medžiai ar kiti želdiniai turėtų būti įrengiamame parke, kaip turėtų būti suformuotas reljefas, kokie turėtų būti vykdomi kirtimai ar kiti tvarkymo darbai ir pan. Miestuose atskirieji rekreacinės paskirties želdynai (parkai, miesto ir miestelio sodai, skverai) privalomi ir jų plotas normuojamas pagal Aplinkos ministerijos nustatytas normas, nustatant bendrą rekreacinės paskirties želdynų plotą, tenkantį vienam miesto gyventojui. Rekreacinių želdynų norma vienam gyventojui priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus. Viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ direktorius Laisvūnas Budėnas pasakoja, kad, atkuriant ar tvarkant senus, istoriškai susiformavusius parkus, juose dažniausiai atsodinami „vietinių“, parke jau augančių rūšių medžiai. Pavyzdžiui, Vilniaus Vingio parkas yra natūralus pušynas. Todėl ir stengiamasi jame atsodinti pušis. Jei šis parkas nebūtų tvarkomas kaip pušynas, tai po kažkiek metų jis galėtų tapti lapuotynu, nes pušys, sulaukusios tam tikro amžiaus, džiūsta, išvirsta, pūva ir t. t. Todėl nuolatos reikia stengtis dalį jų atsodinti. Na, o įrengiant naujus parkus, pasak L. Budėno, projektuose jau dažnai būna numatomos ir įvairesnės rūšys, dažnai introdukuotos. Pavyzdžiui, naujai įrengtame Vil-

niaus Ozo parke sodinami ir klevai, liepos, ąžuolai bei kiti medžiai. Tarkime, klevai sodinami ne tie, kurie auga miške, bet kitų rūšių, formų ir t. t. Medžių rūšių parinkimas priklauso nuo parkų projektuotojų – kraštovaizdžio architektų – sumanymo. Parkus jie kuria panašiai kaip meno kūrinius. Formuojant stambias erdves, naudojami dideli medžiai, tokie kaip paprastieji ir sidabriniai klevai, mažalapės ir didžialapės liepos, paprastieji uosiai ir kt. Mažoms erdvėms formuoti naudojamos medžių grupės, pavieniai nedideli medžiai – paprastoji kriaušė, puošnusis gluosnis, trakinis ar totorinis klevas. Įrengiant naują parką, be abejonės pradedama nuo jo reljefo suformavimo. Formuojant reljefą, turi būti atsižvelgiama į bendrą kraštovaizdžio pobūdį ir natūralias reljefo formas, numatomi vandens telkiniai, statiniai, mažosios architektūros objektai, keliai ir takeliai, taip pat želdiniai. Kitas etapas – medžių ir kitos augalijos rūšių parinkimas. Parenkant medžius bei kitus augalus, turi būti įvertinamas jų tinkamumas klimato sąlygoms.

Medžių ir krūmų sodinukai pradedami formuoti jau medelynuose. Suformuojamos lajos, krūmams suteikiama taisyklinga, graži forma. Pasodintiems medžiams ar krūmams paaugus, juos būtina genėti.

INFRASTRUKTŪRA IN

Tačiau parko formavimo ir tvarkymo principai gerokai skiriasi nuo miško formavimo ir tvarkymo principų. Paprastame miške nereikia įdėti tiek jėgų ir kūrybos kaip normaliame miesto parke. Parkų teritorijos turi būti tvarkomos kruopščiau, intensyviau.

Galima prisodinti, kad ir gražiausių egzotinių medžių, bet kas iš to, jei pirmam šaltukui paspaudus, jie nušals. Taigi, Lietuvoje naujai kuriamuose parkuose dėl to dažniausiai ir sodinami medžiai bei kiti želdynai, galintys atlaikyti nepalankias Lietuvos klimato sąlygas. Sodinant medžių ir kitų želdynų sodmenys turi būti sveiki, be žaizdų, fizinių pažeidimų, kenkėjų ir grybinių ligų pakenkimų, be puvinio. Antžeminė sodmenų dalis ir šaknys turi būti fiziškai nesužalotos ir nepažeistos šalčio ar šalnų, nenuvytusios. Medžių ir krūmų sodinukai pradedami formuoti jau medelynuose. Suformuojamos lajos, krūmams suteikiama taisyklinga, graži forma. Pasodintiems medžiams ar krūmams paaugus, juos būtina genėti. Kiekvienos rūšies medžiai ir krūmai genimi skirtingai. Genint pašalinamos sausos, ligotos šakos, pakeliamos lajos, dažnai lajoms suteikiama taisyklinga geometrinė forma. Kartais genėti tenka tam, kad būtų pažemintos medžių viršūnės ir netrukdytų elektros laidams, ryšių oro linijoms ir t. t.

INFRASTRUKTŪRA IN

Genint krūmus, suformuojami gražių formų, stiprūs ir gyvybingi augalai, jie gausiau žydės. Be to, svarbu iškirpti ligotas, jau pradėjusias džiūti šakeles – tuomet augalas nepraras energijos, reikalingos naujiems, sveikiems ūgliams išauginti, ir netaps ligų židiniu.

Norint suformuoti gražią krūmo formą, pirmiausia reikia išgenėti sutankėjusias, susikryžiavusias ar netinkama kryptimi augančias šakas. Taip visos šakos tolygiai gaus šviesos ir drėgmės, augalas gausiau žydės, o nauji ūgliai bus tvirti ir sveiki. Parkų miškotvarkos projektuose numatomi ir kirtimai. Jie dažniausiai vykdomi „suaugusiuose“, ypač miško tipo parkuose. Kirtimų metu dažniausiai šalinami pavojingai pasvirę, išpuvę medžiai. Miško ugdymo kirtimai atliekami nebrandžiuose medynuose jų našumui bei stabilumui didinti ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šiais miško kirtimais reguliuojamas medynų tankumas ir rūšinė sudėtis. Sanitariniai miško kirtimai atliekami miško sveikatingumui palaikyti ir gerinti. Taip pat gali būti atliekami miško kirtimai kraštovaizdžiui formuoti, biotechninėms priemonėms vykdyti, priešgaisrinėms juostoms įrengti, technologinių įrenginių vietoms paruošti ir kitais miško ūkio tikslais. Parkuose blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Parkų miškuose leidžiami visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Kertama ne poilsiavimo sezono metu, tačiau daroma išimtis stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytiems medynams. 

INOVATYVI AKMENS DANGA:

kiemams, parkams, takams ir ne tik...

DAUGIAFUNKCINĖ, PATIKIMA DANGA „Elastopave“ – tai specialus poliuretanas, tvirtai surišantis akmens mišinius ir taip išgaunantis stiprų, vandeniui ir orui laidų paviršių. „Elastopave“ sistema siūlo naują dizaino sritį. Ji yra itin pažengusi ir kartu – beveik natūrali, tinka ten, kur reikalingas tvirtas akmens skaldos surišimas: pėsčiųjų ir dviračių takams, šaligatviams, važiuojamajai daliai, kiemo teritorijų, baseinų dangoms, v vidaus grindims ir pan. Parkuose tai idealus paviršius turintiesiems judėjimo problemų, naudojantiesiems neįgaliųjų vežimėlius. šis poliuretanas puikiai fiksuoja susidėvėjusius paviršius, kelkraščius. Su juo įrengtoje teritorijoje neauga žolė, nesikaupia purvas ir naftos produktai, nesiformuoja ledas, nereikia nuotekų sistemos įrenginių ir kt. Nebijo drėgmės, išlieka sausa. Dėl pažangios technologijos „Elastopave“ sistema užtikrina paviršiaus poringumą, todėl, būdama laidi, leidžia vandeniui susigerti į gruntą ir danga iš-

www.elastopave.lt, tel. +370 611 222 96

lieka sausa, be balų, nesideformuoja. Svarbu ir tai, kad ji sumažina arba panaikina provėžas, padeda filtruoti teršalus. Visos šios savybės idealiai atitinka takų, kelių ir įvažiavimų keliamus reikalavimus. Be to, „Elastopave“ danga stabili, lanksti, švelni ir įvairios konstrukcijos, tad suformuoja sklandų judėjimo paviršių. LAISVOS FORMOS IR DAUG SPALVŲ šios dangos išskirtinumas – paprastumas. Dėl pažangių akmens skaldos ir „Elastopave“ junginių labai lengva išgauti natūralių, patrauklių spalvų patvarias ir atsparias dangas, bet kokią formą ar vizualų efektą, tekstūrą, unikalius dekoratyvinius paviršius, suderintus su pasirinktos teritorijos ar objekto bendru architektūriniu sprendimu. Ne tik lauko sąlygoms. Dėl konstrukcijos ir daugialypių savybių danga „Elastopave“ gali būti naudojama ir uždarų erdvių, baseinų grindims, jį galima taikyti kuriant ir lauko baldus. „Elastopave“ gali būti eksploatuojama daugiau nei 15–25 metus be papildomos priežiūros – tai priklauso nuo individualių specifikacijų ir vietos sąlygų. Sistema greitai montuojama, medžiagos cheminė reakcija vyksta nuo 2 iki 24 val. nepriklausomai nuo užsakymo „Elastopave“ sistema prisideda prie rytdienos gyvenimo kokybės. Tai unikalus, estetiškas, universalus produktas. nustebsite, ką galima sukurti su „Elastopave“! 

inFRASTRUKTūRA

Parkų ir kitų viešųjų erdvių lankomumas nemenka dalimi priklauso nuo įvairios paskirties takų kokybės: jų rekreacinis patrauklumas sukuria sąlygas komfortiškam poilsiui, kraštovaizdį praturtina naujais formavimo ir mažosios architektūros elementais, leidžia atskleisti natūralius apylinkių lobius, suaktyvina vietovių turizmo veiklą. Tačiau danga turi būti patogi judėti: sausa, atspari susidėvėjimui, o jos priežiūrai nereikėtų daugybės pastangų. Tą nesunkiai įgyvendinti leidžia specialusis poliuretanas „Elastopave“.

Mechanizuotas sklypo tvarkymas – neliks papildomų rūpesčių

Nesutvarkyti, apleisti žemės plotai nereikalingi niekam. Šeimininkams, kurie jaučia atsakomybę už turimą žemę, kyla daug rūpesčių, norint juos susitvarkyti ir prižiūrėti, o šalia gyvenantiesiems – neretai kelia pasipiktinimą dėl prasto estetinio vaizdo, saugumo. Šiandien iš pirmo žvilgsnio sunkiai įveikiami, varginantys, laikui imlūs darbai apleistame sklype – nėra problema. Tereikia kreiptis į patikimą, patirties turinčią įmonę, kuri teikia atitinkamas paslaugas – tvarko apleistus, krūmais ir medžiais apžėlusius sodus ir pievas, kaimo sodybas, sklypus, žemės ūkio paskirties žemę, parkus ar pamiškes.

INFRASTRUKTŪRA IN

Geriausia kreiptis į ilgametę patirtį turinčią įmonę, kuri naudoja pajėgią techniką ir gali greitai bei kompleksiškai sutvarkyti net labai apleistus sklypus ir juos vėliau prižiūrėti. UAB „Agminta“ jau 9-us metus tokias paslaugas teikia tiek individualiems užsakovams, tiek nekilnojamojo turto projektų plėtotojams, tiek mažoms ir stambioms įmonėms, valdančioms žemės sklypus. Tarp pastarųjų – AB „Litgrid“, AB „Energijos skirstymo operatorius“. Jos paslaugomis naudojasi ir ūkininkai, ruošiantys apleistus laukus žemės ūkio veiklai. UAB „Agminta“ paslaugos labiausiai pageidaujamos tokiuose sklypuose, kuriuose yra priaugę biokurui naudoti netinkančių krūmų, brūzgynų ir nedidelių medžių, o žolė dėl ilgalaikės nepriežiūros yra kupstuota ir sunkiai įbrendama. Sklypo vaizdas prieš valymo darbus.

Sklypo vaizdas po valymo darbų.

zuotomis ar rankinėmis žoliapjovėmis. O rankiniu būdu nupjautų krūmų ir medžių kelmai lieka gana aukšti ir iš nupjovimo vietos gali gausiai ataugti atžalos. Tuomet, neilgai trukus, vėl sklypai virsta tankiais krūmynais. Be to, po rankinio pjovimo sunku toliau prižiūrėti sklypą, jį šienauti, nes lieka kelmų, žolės ir kurmiarausių kupstų. UAB „Agminta“ specialistų teigimu, sutvarkytus sklypus reikia prižiūrėti – pjauti žolę, kad atžėlusios ataugėlės nespėtų sumedėti. Jei sklypai bus neprižiūrimi 5–6 metus, jie vėl apaugs krūmais ir medžiais.

Pjaunant ir smulkinant krūmus ir iki 15 cm skersmens medžių kamienus bei sumedėjusią, spygliuotą, kupstuotą augaliją, naudojamos universalios miško tipo krūmapjovės. Jos medieną iš karto vietoje susmulkina į skiedras (mulčią) ir plonu sluoksniu paskleidžia sklype pjovimo vietoje. Tai racionalu ir taupu, nes skiedrų nereikia išvežti. Skiedros, veikiamos atmosferos reiškinių, pamažu pūva ir gerina dirvą, o jų sluoksnį praauga žolė. Tokią žolę lengva prižiūrėti, nes po atliktų naudojant techniką darbų nelieka pjovimo vietoje krūmų ar medžių kelmų, išsilygina kurmiarausių palikti ir trukdantys šienauti kupstuotos žolės nelygumai. Jei užsakovas pageidauja, stambesnių medžių kelmus galima sufrezuoti arba išrauti. Dar vienas pranašumas taip tvarkant sklypus – kad kelmeliai yra sufrezuojami iki žemės paviršiaus ir lieka porėti, suplėšyti. Į juos patenka daug puvimą spartinančios drėgmės. Todėl buvę krūmai ir medžiai negali ataugti ir kur kas greičiau sunyksta. Jeigu kartais ir išauga kokia atauga, ji būna labai smulki ir negyvybinga, todėl ją lengva nušienauti paprastomis priemonėmis – mechani-

Šios įmonės nepriekaištingu teritorijų tvarkymu liko patenkinti ir nekilnojamojo turto projektų plėtotojai. Jie pastaruoju metu kreipiasi, kai reikia sutvarkyti žemės sklypus prieš pardavimą ar po jo. Užsakovais tapo UAB „MG Valda“, UAB „BPT Real Estate“, UAB „Litectus“ ir kiti naujų statybinių projektų įgyvendintojai, sklypų valdytojai. Tai nieko keista, nes, įmonės vadovo teigimu, prioritetas – darbo kokybė, kurią užtikrina didelė patirtis, kvalifikacija, griežtas įsipareigojimų tesėjimas ir lankstumas. Dažniausiai su būsimu užsakovu UAB „Agminta“ specialistai vyksta apžiūrėti sklypų ir pasiūlo optimalius sklypų sutvarkymo variantus. Be to, našų įmonės darbą garantuoja pajėgi miško tvarkymo technika, leidžianti teikti daugiau paslaugų kompleksiškai. Tai – dideli, labai gero pravažumo vikšriniai krautuvai su krūmapjovėmis. 

UAB „Agminta“ J. Biliūno g. 15, Vilnius Tel. +370 655 19 142 El. p. info@agminta.lt www.krumupievupjovimas.lt

INFRASTRUKTŪRA

Pasak UAB „Agminta“ direktoriaus Andrejaus Petkevičiaus, patirtis parodė, kad mechanizuotas sklypo tvarkymas, lyginant su rankiniu būdu sutvarkytu sklypu, turi esminių pranašumų.

Ypač malonu vasarą matyti tvarkingas, nušienautas, neapžėlusias krūmynais ar kupstuotomis žolėmis pamiškes ir pievas. Akis džiugina peizažai su tvarkingomis sodybomis ne tik išpuoselėtose kaimo turizmo teritorijose, bet ir privačiose valdose. Nors UAB „Agminta“ daugiausia darbų nuveikia 150 km spinduliu aplink Vilnių, tačiau didesnius nei 5 ha ploto sklypus tvarko ir visoje Lietuvoje.

2017 m. bus rekonstruojami neišvažiuojami kaimų keliai Anot jo, sunkiai išvažiuojami žvyro keliai apsunkina netgi galimybę nuvykti pas gydytoją, privažiuoti gaisrinei ar kitam gyvybiškai svarbiam transportui. Neskiriant lėšų atokių kaimų keliukams rekonstruoti, po kelerių metų jie gali tapti išvis neišvažiuojamais, o tuomet jiems sutvarkyti lėšų prireiks gerokai daugiau. Ilgai netvarkoma žvyrkelio dangos medžiaga gali būti nusviedžiama ir nuplaunama nuo kelio paviršiaus, tuomet kelias pradeda irti, formuojasi nelygumai. Tokie keliai lemia ir didesnį degalų sunaudojimą. Netvarkant kelių, tokios perspektyvos ypač nedžiugina kaimo vietovėse įsikūrusių verslo subjektų, nes dėl prasto susisiekimo kenčia verslo efektyvumas, didėja kelių transporto priemonių eksploatacinės ir kelio priežiūros sąnaudos. KELIAMS TVARKYTI skirta 14,3 mln. eurų Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), Lietuvos automobilių kelių direkcija teikė paraiškas 2014 metais Nacionalinei mokėjimo agentūrai gauti lėšų vietinės reikšmės keliams įrengti. Projektai paramai buvo atrenkami pagal nustatytus kriterijus: numatomo rekonstruoti kelio vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, vietovės gyventojų skaičių, kelių su žvyro danga dalį, esančią kaimo vietovėje.

INFRASTRUKTŪRA

Lietuvos rajoninių kelių būklė kasmet vis prastėja – keliai tampa neišvažiuojamais pasnigus žiemą, palijus pavasarį ar rudenį, o žvyru padengtus kelius papildomai gadina ir sunkiasvoris transportas. Prasti šalies žvyrkeliai kelia rūpesčių ne tik kaimų gyventojams, verslo atstovams, bet ir keleivinio transporto vežėjams bei mokinukams, kuriems, esant nepalankioms oro sąlygoms, sunku pasiekti net mokymosi įstaigas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis, 2015 metų pradžioje Lietuvoje buvo 7 225 km valstybinės reikšmės rajoninių žvyrkelių, kurių didžioji dalis (87 %) neatitiko minimalių reikalavimų. Dėl prastos jų būklės 2014 m. pavasario polaidžio metu eismas buvo ribojamas 9 % didesnėje valstybinės reikšmės žvyruotų kelių dalyje nei 2013 m. tuo pačiu metu. Šią problemą 2017 m. antroje pusėje spręs Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įgyvendinanti Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 metų programą (KPP), kuri suteikia galimybę gauti lėšų vietinės reikšmės keliams įrengti. Kitais metais Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja įgyvendinti projektus pagal 118 gautų ir teigiamai įvertintų paraiškų. Apsunkintos gyvenimo sąlygos „Dažnai kaimo keliukai yra visiškai priklausomi nuo pačių gyventojų iniciatyvos – jei žmonės juos prižiūri, tvarko, tokiais keliais naudotis geru oru galima, tačiau po didžiulės liūties ar prisnigus, kai būna dienų, jog tokiais keliais išvis niekam nepavyksta išvažiuoti, žmonės lieka visiškai atskirti nuo pasaulio“, – sako žemės ūkio viceministras Saulius Cironka. Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros internetiniuose puslapiuose (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

Nacionalinė mokėjimo agentūra sulaukė net 158 paraiškų, iš kurių teigiamai įvertintos buvo 118. Projektams įgyvendinti skiriama paramos suma siekia 14 330 043 Eur. 2017 m. antroje pusėje visuose dešimtyje regionų bus įgyvendinami projektai: - Alytaus regione – 6 projektai; - Kauno regione – 9 projektai; - Klaipėdos regione – 17 projektų; - Marijampolės regione – 9 projektai; - Panevėžio regione – 14 projektų; - Šiaulių regione – 15 projektų; - Tauragės regione – 12 projektų; - Telšių regione – 11 projektų; - Utenos regione – 15 projektų; - Vilniaus regione – 10 projektų. 

Viskas tiems, kam rūpi Lietuvos miškingumas! „ECO ŠILUMA“ I TEL. +370 626 23 636 I EL. P. INFO@ECOSILUMA.LT I www.ECOSILUMA.LT

MIŠKO ATKŪRIMO DARBAI

Miško sodinimas. Jaunuolyno ugdymas, miškų valymas ir parkų formavimas. Sodinukų transportavimas. Miško priežiūra ir stelbiančios augalijos naikinimas – krūmų kirtimas, šienavimas, apsauga nuo kenkėjų, purškimas herbicidais.

MIŠKŲ PIRKIMAS VISOJE LIETUVOJE

APLINKOS TVARKYMAS IR KITOS PASLAUGOS

inFRASTRUKTūRA

- Puikios kainos, dokumentų tvarkymas. - Rinkos kainos nustatymas per 2 dienas.

- Apleistų sodybų, sodų, sklypų tvarkymas, statybvietės paruošimas. - Sumedėjusios ir kitos augalijos šalinimas – šienavimas, medžių bei krūmų kirtimas, kelmų rovimas, šakų ir kelmų išvežimas. - Mūrinių ir medinių pastatų griovimas. - Griovimo atliekų rūšiavimas ir išvežimas. - Sniego valymas ir išvežimas. - Smėlio, juodžemio, žvyro, skaldos, žvirgždo tiekimas. - Krovinių pervežimas.

INFRASTRUKTÅªRA